lyginamasis variantas
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2004 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858; 2002, Nr. 95-4084, Nr. 102-4550; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681, Nr. 91(1)-4106; 2004, Nr. 4-28)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1, 6, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 bei 22 dalių pakeitimas ir papildymas 27 dalimi
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Krašto apsaugos sistema – pagrindinė Lietuvos Respublikos nacionalinio
saugumo sistemos dalis. Krašto apsaugos sistemą sudaro valstybės institucijų,
kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos
neliečiamybę bei vientisumą, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną
Baltijos jūroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio
bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas,
taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos
reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6.
Aktyvusis kariuomenės rezervas (toliau – aktyvusis rezervas) – kariuomenės
rezervo dalis, kurią sudaro atsargos kariai, tarnavę kariuomenėje ar
kitokiu būdu įgiję reikiamą pagrindinį karinį pasirengimą parengimą,
įrašyti į kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą ir iki
įstatymo teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto amžiaus
periodiškai šaukiami į karinius mokymus bei pratybas atliekantys
karines ar gynybos užduotis bei dalyvaujantys karinėse pratybose ar mokymuose.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,11.
Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė
privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė
karių krašto apsaugos savanorių ar atsargos karių karo
tarnyba mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių
vykdymo laikotarpiu, taip pat kariūnų tarnyba studijų Lietuvos ar
užsienio karo mokymo įstaigose metu.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta
Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba, atliekama įstatymų
nustatyta tvarka. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė ar
kitais būdais atliekama pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama
nenuolatinė tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos
atveju.“
5. 2 straipsnio 13 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos piliečio“ įrašyti žodžius „pagal profesinės karo tarnybos sutartį“, išbraukti žodžius „(rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija)“, po žodžių „taip pat kitose“ įrašyti žodžius „valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse“, išbraukti žodžius „ar tarptautinėse struktūrose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„13. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos
piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai
įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir
teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba
kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose valstybės,
užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ar tarptautinėse
struktūrose.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15.
Tarnyba aktyviajame rezerve – savanoriškai įsipareigota arba
privaloma nenuolatinė iki įstatymo nustatyto amžiaus atsargos karių teisės
aktų nustatyta tvarka atliekama (periodiškai arba atsižvelgiant į krašto
saugumo aplinkybes) karo tarnyba.“
7. 2 straipsnio 16 dalyje vietoje žodžių „privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių“ įrašyti žodį „tikrąją“ ir šią dalį išdėstyti taip:
16.
Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją privalomąją
(pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą.
8. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18.
Atsargos karys – teisės aktų nustatyta tvarka įrašytas į
kariuomenės atsargos personalo (aktyviojo ar individualiojo rezervo)
įskaitą Lietuvos Respublikos pilietis, atlikęs pradinę privalomąją
karo tarnybą ar kario savanorio tarnybą arba kitokiu būdu įgijęs reikalingą
reikiamą pagrindinį kario karinį parengimą, arba
išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą ir įrašytas į aktyviojo
ar individualiojo rezervo įskaitą.“
9. 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos piliečio“ įrašyti žodžius „pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį“, išbraukti žodį „specialiomis“, po žodžio „atliekama“ įrašyti „statutinė valstybės“, išbraukti žodžius „einant tam tikras civilines pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„19.
Civilinė krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal
civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir
teisės aktų nustatytomis specialiomis sąlygomis bei tvarka atliekama statutinė
valstybės tarnyba einant tam tikras civilines pareigas krašto apsaugos
sistemos institucijose.“
10. 2 straipsnio 20 dalyje po žodžio „užsienio“ įrašyti žodį „karo“, vietoje žodžio „institucijoje“ įrašyti žodį „įstaigoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„20.
Kariūnas – karys, besimokantis Lietuvos arba užsienio karo mokymo
institucijoje įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko
laipsnis.“
11. Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Individualusis rezervas – kategorija
atsargos karių įrašyti į kariuomenės atsargos personalo individualiojo
rezervo įskaitą atsargos kariai, kurie dėl amžiaus ar dėl kitų
priežasčių negalintys arba atleisti nuo prievolės tarnauti aktyviajame
rezerve, ir kuriuos galima pašaukti į tikrąją privalomąją
karo tarnybą tik mobilizacijos atveju.“
12. 2 straipsnio 22 dalyje vietoje žodžių „kario savanorio“ įrašyti žodžius „savanorių karo“, po žodžių „neįrašomas į“ ir „išbraukimas iš“ įrašyti žodį „kariuomenės“, išbraukti žodį „karių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„22. Dimisija – kario išleidimas iš profesinės, kario
savanorio savanorių karo tarnybos, kai jis dėl amžiaus ar dėl
sveikatos būklės neįrašomas į kariuomenės atsargos karių personalo
įskaitą, arba atsargos kario išbraukimas iš kariuomenės atsargos karių
personalo įskaitos dėl amžiaus ar sveikatos būklės.“
13. Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi:
,,27. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant krašto apsaugos sistemos ir su ja susijusią veiklą, gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Krašto apsaugos sistemą sudaro:
1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija;
2)
kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo)
metu – ir kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuotieji
policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba) daliniai, koviniai Šaulių
sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto
pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei
vadui;
3)
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir
kitokios kitos karo mokymo įstaigos mokyklos;
4)
kitos valstybės institucijos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija
arba Vyriausybė ir kurios priskirtos krašto apsaugos ministro pavaldumui žvalgybos
ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie
Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto
apsaugos ministrui pavaldžios valstybės institucijos;
5)
krašto apsaugos reikmėms paskirti skirtos karinės teritorijos
ir kiti infrastruktūros objektai;
6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:
1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines karines operacijas (toliau – tarptautinės operacijos) ir jas vykdant;
12) kariuomenė ir
kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus ir
rengiamos sąveikai su NATO struktūromis, užtikrinant veiksmingą jų
sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos
Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;
3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;
24) Lietuvos karinė-civilinė
karinė civilinė oro erdvės apžvalgos ir stebėjimo,
kontrolės ir gynybos sistema plėtojama bei integruojama į bendrą su
kaip NATO regioninę integruotos oro erdvės stebėjimo,
kontrolės sistemą ir gynybos sistemos dalis;
35) tikrinant
personalą, kurio tarnyba susijusi su valstybės ir tarnybinėmis paslaptimis,
norint užtikrinti fizinę informacijos, patalpų, pastatų, kitų objektų ir ryšio
sistemų apsaugą, taikomi bendrieji NATO apsaugos principai ir standartai
užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos
įslaptintos informacijos apsaugos standartai;
6) vykdoma karybos srities standartizacija;
7) įgyvendinamos kitos narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonės, tai pat įstatymų nustatyta tvarka užtikrinamas narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonių įgyvendinimas.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas
1.
Krašto apsaugos sistema sistemos institucijos pagal savo kompetenciją
bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir
kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis: struktūromis
planuodama Lietuvos gynybą ir integruodamasi į transatlantinės
kolektyvinės gynybos sistemą.
2. Krašto apsaugos ministerija plėtoja
partnerystę, daugiašalį ir dvišalį tarptautinį bendradarbiavimą
gynybos srityje su NATO, Vakarų Europos Sąjunga, valstybėmis
NATO narėmis, NATO narystės siekiančiomis valstybėmis, taip pat su
kitomis valstybėmis, kai tai atitinka Lietuvos Respublikos integracijos į NATO
tikslus. Su šiais subjektais krašto apsaugos sistemos institucijos
bendradarbiauja:
1) pagal NATO standartus mokydamos
rengdamos kariuomenę ir rengdamos ją bei kitas krašto apsaugos
sistemos institucijas sąveikai su NATO struktūromis;
2) rengdamos karius ir statutinius valstybės tarnautojus dalyvauti tarptautinėse operacijose;
23) keitimosi
keisdamosi jų funkcijoms vykdyti reikalinga informacija bei užtikrindamos
įslaptintos informacijos apsaugą jos apsaugos srityje, plėtodamos
informacijos ir ryšių sistemas;
34) vykdydamos
karybos srities standartizaciją pagal NATO reikalavimus
standartizuodamos gynybos struktūras, gynybą reglamentuojančius teisės aktus,
statutus, terminiją, technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją;
45) mokydamos profesijos
karinį personalą karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus
ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį gynybos specialistus;
56) apsirūpindamos
su NATO suderintomis gynybos priemonėmis įsigydamos ir tobulindamos
ginkluotę, amuniciją bei kitą techniką;
7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrindamos valstybės teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje;
68) kitose gynybos
bei krašto apsaugos sistemos plėtros srityse.
2. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių ir kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.
3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
4 straipsnis. 7 straipsnio papildymas 8 dalimi
Papildyti 7 straipsnį 8 dalimi:
,,8. Ne mažesnio kaip dalinio dydžio karinis vienetas taikos metu gali judėti už patvirtintų jo manevravimo teritorinių ribų tik pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, apie kurį turi būti nedelsiant informuotas Respublikos Prezidentas.“
5 straipsnis. 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:
1) vykdyti strateginį krašto
apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės
gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos
institucijas krašto Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai,
kitų NATO uždavinių, Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos bei kitų
tarptautinių įsipareigojimų vykdymui;
2) užtikrinti valstybės gynybos
ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų ir gynybos užduočių
vykdymą taikos bei karo sąlygomis;
3) įstatymų nustatytose
nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti
žvalgybos, kontržvalgybos ir operatyvinės veiklos institucijų veiklą
organizuoti informacijos ir žvalgybos bei kontržvalgybos duomenų apie veikas
ar reiškinius, keliančius grėsmę krašto apsaugai ir valstybės gynybiniam
pajėgumui, rinkimą ir apdorojimą;
4) administruoti krašto apsaugos
sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją
užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, rengti ir
vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei
įgyvendinimą gynybos srityje planus ir programas;
5) kartu
su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti karo prievolininkų ir atsargos
karių šaukimą į privalomąją administruoti krašto apsaugos
sistemos personalą bei karo tarnybą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka
vykdyti asmenų mobilizaciją;
6) organizuoti administruoti
viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės
bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Šaulių sąjunga ir kitomis visuomenės
organizacijomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis,
tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir
visuomenės parengimo Lietuvos gynybai;
7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti karybos srities standartizaciją;
78) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos
ministrui nustatytas funkcijas.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9)
įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingą
ginkluotę pagal Vyriausybės patvirtintas metines ginklų, šaudmenų, sprogmenų,
kovinės technikos ir specialiųjų priemonių pirkimo programas reikalingus
ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir
kitas su ginkluote susijusias prekes.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos
ministerija siunčia gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karinėse
karo ir kitokiose kitose mokymo įstaigose. Kandidatų
atrankos Kandidatai parenkami konkurso būdu. Konkurso sąlygas ir
tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Konkurso dalyviai gali būti
pašaukti į kario parengiamuosius mokymus.“
6 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 bei 14 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos
krašto apsaugos sistemos veiklai. atsakingas Jis atsako už gynybos
politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir
funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai
skirtų išteklių naudojimą kariuomenės ir kitų jam pavaldžių krašto
apsaugos sistemos institucijų veiklą bei plėtrą efektyviai naudojant valstybės
skirtus išteklius.“
2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1)
vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos
pajėgumų institucijų plėtrai ir jų parengimui gynybai,
tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui gynybos srityje,
taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją
atstovauja Lietuvos Respubliką NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse
gynybos institucijose;“.
3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2)
tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės
aktų numatytus atvejus) ir karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato
krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių
sąrašus ir etatus, tvirtina jų veiklos nuostatus ir išlaidų sąmatas,
nustato pareigūnų teises ir atsakomybę;“.
4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nustato krašto apsaugos sistemos personalo
komplektavimo, rengimo mokymo ir ugdymo valdymo bei
kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;“.
5. 10 straipsnio 2 dalies 7 punktą papildyti žodžiais „taip pat pasiūlymus dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose bei kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir jį išdėstyti taip:
„7) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat pasiūlymus dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose bei kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;“.
6. 10 straipsnio 2 dalies 8 punktą papildyti žodžiais „rengia ir“, vietoje žodžių „karinės gynybos“ įrašyti žodį „karinę“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„8)
rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos
pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinės gynybos karinę
strategiją;“.
7. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos
pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų
metų principinę kariuomenės struktūrą: (bendrą ribinį
krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių privalomosios ir profesinės karo
tarnybos karių skaičių, nuolatinių junginių, batalionų ir dalinių
ir jiems prilygintų dalinių skaičių, bendrą ribinį karių
skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių, karių
savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio
vyresniųjų karininkų ir pulkininkų leitenantų (komandorų), pulkininkų
(jūrų kapitonų) bei generolų bei (admirolų) skaičius),
civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų
ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo
gaires;“.
8. 10 straipsnio 2 dalies 14 punkte po žodžių „Respublikos Prezidentui“ įrašyti žodžius „kariuomenės vado“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„14) teikia Respublikos Prezidentui kariuomenės vado ir lauko pajėgų vado kandidatūras;“.
7 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas 9 dalimi
1. 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „juridinio asmens“ įrašyti žodį „viešojo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.“
2. Papildyti 11 straipsnį 9 dalimi:
„9. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.“
8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai
1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:
1)
saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros
stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, stebėti ir
kontroliuoti ir saugoti oro erdvę, teritorinę jūrą ir išimtinę išskirtinę
ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą Baltijos jūroje;
2) palaikyti kovinę parengtį,
rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose kovinį pasirengimą
ir pagal įsakymus vykdyti karines krašto apsaugos užduotis;
3)
šio įstatymo 18 straipsnyje įstatymų nustatytais atvejais ir
sąlygomis teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms
policijai ir civilinei valdžiai.
2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.
3. Įstatymų nustatyta tvarka kariuomenė vykdo užduotis
pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Įgyvendindama
šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį, kariuomenė pagal Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius
susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su
NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, kartu su
jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės
ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat
reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir
teritorinėje jūroje. Vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę
apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei
kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus
sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių
ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises ir pareigas, kokias
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos
kariuomenei.“
9 straipsnis. 13 straipsnio 4, 6 ir 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Kariuomenės vadas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo
jo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra
aukščiausiasis Lietuvos valstybės karinis pareigūnas,
kariniais klausimais atstovaujantis ir aukščiausiasis
Lietuvos kariuomenei kariuomenės atstovas kariniais klausimais.“
2. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – tinkamai parengti
rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką
su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse
operacijose.“
3. 13 straipsnio 8 dalyje vietoje žodžių „šiame straipsnyje numatytas“ įrašyti žodžius „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas“, po žodžio „kariuomenei“ įrašyti žodžius „(ginkluotosioms pajėgoms)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
8. Vykdydamas šiame straipsnyje numatytas įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas,
kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms
pajėgoms).“
10 straipsnis. 14 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas
1. 14 straipsnio 1 dalyje po žodžių „valstybės gynybai“ įrašyti žodžius „ir karinėms operacijoms“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba,
krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas ir Gynybos
štabas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės
apsaugos, ir ginkluotos gynybos ir karinių operacijų
sprendimus bei duoda užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos operacijas
ir kitokius kitas karines operacijas veiksmus.“
3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Operaciniu lygmeniu lauko (sausumos) pajėgų vadas, kitų reguliariųjų
pajėgų rūšių ir Savanorių pajėgų vadai (karo metu – ir
kitų ginkluotųjų pajėgų vadai) planuoja karines operacijas, ir
joms vadovauja ir jas remia. Tarptautinėms operacijoms vykdyti
Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka
gali būti perduoti kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos
Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.“
2. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms
operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos
Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui,
o esant išimtinėms aplinkybėms, - tiesiai lauko pajėgų vadui, reguliariųjų
pajėgų rūšių vadams ar Savanorių pajėgų vadui. Operacinio vadovavimo
grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro įsakymais
duotos gynybos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado gynybos
veiksmų įsakymais.“
11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Reguliariųjų pajėgų rūšių paskirtis
1.
Sausumos pajėgų paskirtis – valstybės sausumos teritorijos karinė
apsauga ir gynyba valstybės gynimas.
2. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro
erdvės stebėjimas, kontrolė, apsauga ir gynyba, parama
sausumos pajėgoms, jūrų pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo bei specialiųjų
operacijų vykdymas.
3.
Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės
zonos stebėjimas, kontrolė, apsauga ir gynyba, išskirtinės
ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė pakrančių
ir laivybos apsauga, konvojus, evakuacija, paieškos ir gelbėjimo, bei kitų
specialiųjų užduočių vykdymas.
4. Konkrečias atskirų reguliariųjų kariuomenės
pajėgų rūšių, junginių ir savarankiškų dalinių funkcijas bei užduotis,
vadovaudamasis gynybos planais ir tarptautinio karinio
bendradarbiavimo poreikiais, nustato kariuomenės vadas.“
12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademija (toliau – Akademija) yra krašto apsaugos ministrui pavaldi
karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo mokykla – karinė
krašto apsaugos sistemos institucija, sudėtinė dalis, pavaldi
krašto apsaugos ministrui kurioje teisės aktų nustatyta tvarka
organizuojamos universitetinės studijos ir karinis rengimas, taip pat
nenuosekliosios studijos.
2.
Akademijai bendrieji aukštųjų mokyklų steigimo ir valdymo pagrindai netaikomi.
Jos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto
apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos valdymo
struktūrą, etatus bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų tikslinį
paskirstymą.
3. Tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus, kuriuos tvirtina krašto apsaugos ministras.
4.
Į Akademiją kariūnais priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys,
atitinkantys krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas. Priimami
į Akademiją šauktiniai kartu pašaukiami ir į privalomąją karo tarnybą, kurią
atlieka mokymosi Akademijoje metu. Kariūnams studijų Akademijoje
laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Priimamas į Akademiją kariūnu
asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir
vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų tapęs karininku
– tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją
pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į
jų studijų Akademijoje rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos
poreikius. Jeigu baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma
sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą
Karių turimi kariniai laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui
suspenduojami.
5. Į Akademiją taip pat gali būti priimti karininkai klausytojai ir klausytojai. Jų priėmimo sąlygas nustato krašto apsaugos ministras.
5 6. Karių laipsniai studijų
Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams studijų Akademijoje
laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Akademijos kariūno Akademijoje
studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką
nustato Akademijos statutas ir kiti teisės aktai.
6 7. Karo padėties ar valstybės užpuolimo ginkluotos
gynybos nuo agresijos (karo) atveju Akademija, išskyrus jos civilinį
personalą, ir jos personalas yra sudėtinė kariuomenės dalis,
pavaldi kariuomenės vadui.
8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali būti rengiami kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai.“
13 straipsnis. 21 straipsnio 7 dalies papildymas 4 bei 5 punktais ir 8 dalies pakeitimas
1. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 4 punktu:
„4) asmenys, pasiųsti įgyti pagrindinį karinį parengimą – nuo to momento, kai atvyksta į karinį vienetą ir prisistato kariniam viršininkui;“
2. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 5 punktu:
„5) kariūnai – nuo atvykimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos.“
3. Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Karys atlieka karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Lietuvos Respublikos
teritorijoje. Įstatymų numatytais atvejais arba Seimui nutarus kariai teisės
aktų nustatyta tvarka gali būti pasiųsti atlikti karo tarnybą užsienyje. Įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka karys gali atlikti tarnybą
kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.“
14 straipsnis. 28 straipsnio 1 bei 3 dalių pakeitimas ir 4 dalies papildymas 3 punktu
1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į
profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais,
priimami atlikę privalomąją karo tarnybą ar baigę pagrindinį kario parengimo
kursą, taip pat kitu būdu įgiję reikiamą pagrindinį kario karinį
parengimą kursą atitinkantį karinį išsilavinimą, (išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį), Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal
išsimokslinimą išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę
bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai. Jiems taikomi teisės aktų
nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.“
2. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenys, kurie nėra atlikę privalomosios karo tarnybos ar baigę pagrindinio
kario parengimo kurso, ar kitu būdu nėra įsigiję įgiję reikiamą
pagrindinį kario karinį parengimą kursą atitinkančio karinio
išsilavinimo, jeigu jie atitinka kitas šio straipsnio 1 dalies sąlygas, yra
ne vyresni kaip 32 37 metų aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą
turintys kariuomenei reikalingi specialistai, gali būti priimti į profesinę
karo tarnybą ir su jais sudaroma profesinės karo tarnybos sutartis kursantais
ir pasiųsti į pagrindinį kario parengimo kursą pagrindinio karinio
parengimo kurso, į kurį jie siunčiami, laikotarpiui. Jiems baigus įgijus
pagrindinį kario karinį parengimo kursą parengimą
su jais gali būti sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis bendrais
gali būti pratęsta naujam terminui. 31 straipsnyje nustatytais
pagrindais. Profesinės karo tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos
šio Įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.“
3. Papildyti 28 straipsnio 4 dalį 3 punktu:
„3) asmenys, kurie pagal įstatymus negali būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas.“
15 straipsnis. 34 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 34 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „liktiniams ir“, vietoje žodžio „karinę“ įrašyti žodį „karo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3.
Bandomasis laikotarpis netaikomas liktiniams ir kariams, baigusiems karinę
karo mokymo įstaigą, taip pat kariams, perkeliamiems į kitas pareigas.“
2. 34 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „kario savanorio“ įrašyti žodžius „savanorių karo“, išbraukti žodžius „Savanorių pajėgose“ bei antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
„4.
Priimant asmenis į kario savanorio savanorių karo tarnybą Savanorių
pajėgose, nustatomas nuo 3 iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Bandomajam
laikotarpiui su priimamuoju sudaroma kandidato į savanorius tarnybos sutartis.“
16 straipsnis. 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3, 7, 8 ir 11 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2)
aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų
organizuotuose mitinguose, susirinkimuose, demonstracijose
ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar
politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar
politinė organizacija;“
2. 36 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „visuomeninių organizacijų, draugijų, klubų“
įrašyti žodį „asociacijų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Kariai gali dalyvauti visuomeninių
organizacijų, draugijų, klubų asociacijų ir kitų nepolitinių
susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria
siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines
vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario
pareigų.“
3. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudžiama eiti pareigas profesinės karo tarnybos
kariams, kuriuos sieja giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai,
sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai,
seserys, tėvai ir vaikai), jeigu vienas iš jų pagal pareigas tiesiogiai
pavaldus kitam arba vienas iš jų turi teisę tiesiogiai kontroliuoti kitą. Profesinės karo tarnybos karys pagal einamas
pareigas negali būti susijęs tiesioginiais pavaldumo santykiais su savo
sutuoktiniu, artimu giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu. “
4. Pakeisti 36 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Profesinės karo tarnybos kariai negali: išskyrus įstatymų nustatytas išimtis
dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose
samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu, įskaitant personalines
individualias įmones, ūkines bendrijas, kurių savininkai, tikrieji
nariai ar nariai komanditoriai jie yra, taip pat akcines bendroves, kurių
akcijos jiems priklauso, bei žemės ūkio bendroves, kurių pajus jie turi, būti
jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti
kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą; valdyti
pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti
komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių,
įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti
profesinės sąjungos nariais; streikuoti; naudoti tarnybos laiką, turtą ir
tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, kuris yra personalinės
individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar
narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės
pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad
dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės,
negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto. Profesinės karo
tarnybos kariai, einantys pareigas ar atliekantys su prekių, darbų ar paslaugų
įsigijimu susijusias funkcijas, kurių sąrašą nustato krašto apsaugos ministras,
Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurių veiklą
reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas ir profesinės karo tarnybos
karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti
savo privačius interesus.“
5. Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Profesinės karo tarnybos kariai, kurie yra medicinos gydytojai ir krašto
apsaugos sistemoje eina gydytojo sveikatos priežiūros specialisto
(karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo) pareigas, turi teisę
laisvu nuo tarnybos metu, nepažeisdami karinės tarnybos interesų, dirbti kitose
valstybės ir savivaldybės sveikatos priežiūros biudžetinėse ir
viešosiose gydymo įstaigose ir gauti už tai atlyginimą. Teisė dirbti
kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro
nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Savo darbo kitose įstaigose tvarką ir
laiką jie privalo suderinti su savo tiesioginiais vadais.“
17 straipsnis. 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 13 punkto ir 4 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) pasibaigia
profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties terminas arba
kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ar 32 straipsnio 3 dalyje
nustatytas amžius, jei profesinės karo tarnybos laikas nustatyta tvarka
nebuvo pratęstas;“
2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jo
sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 122 kalendorinės
dienos 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs
nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių,
jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs
su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos tarnybines
pareigas ar su tarnyba.“
3. 38 straipsnio 4 dalyje po žodžių „profesinės karo tarnybos“ įrašyti žodžius „ar kario savanorio tarnybos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartį šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai.“
18 straipsnis. 39 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 39 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „4“ įrašyti skaičių „7“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.“
2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu
profesinės karo tarnybos karys suserga sukakus išleidimo į atsargą amžiui arba
jeigu teisę nutraukti su kariu tarnybos sutartį turintis pareigūnas yra
priėmęs sprendimą sutartį Jeigu yra priimtas sprendimas
nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio Įstatymo 38
straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12
punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki
numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas
ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą
dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.“
19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą
1.
Į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į karinio
personalo laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės
karo tarnybos karys gali būti perkeltas krašto apsaugos ministro ar jo
įgalioto vado valia sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas
į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
2. Krašto apsaugos ministro
nustatyta tvarka, vykdant rotaciją, karys, iki bus paskirtas į kitas pareigas,
gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą,
tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, arba laikinai paskirtas vykdyti kitas
pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės
karo tarnybos personalo rezervą šiais atvejais:
1) vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – iki bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
2) šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju – darbo kitoje valstybės institucijoje laikotarpiui, bet ne ilgiau iki kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;
3) šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju – ligos laikotarpiui arba iki atleidimo iš tarnybos šiame įstatyme numatytais atvejais dienos;
4) karį nušalinus nuo pareigų – šio įstatymo 43 straipsnyje numatytam laikotarpiui;
5) teismui grąžinus į profesinę karo tarnybą – iki karys bus paskirtas į pareigas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;
6) šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – stažuotės ar mokymosi laikotarpiui;
7) kariui grįžus iš šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos stažuotės ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – iki bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui;
8) šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje numatytu atveju – atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui;
9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos vietą – krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio Įstatymo nustatytų profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.
3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu.
4. Jeigu profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro teikimu paskiriamas Šaulių sąjungos vadu, jo pirmuoju pavaduotoju ar pavaduotoju, jis gali atlikti profesinę karo tarnybą šioje sąjungoje iki 3 metų.
5.
Krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valstybinės valdžios valstybės
institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas
funkcijas, krašto apsaugos ministras gali leisti profesinės karo tarnybos
karininką iki 2 3 metų ir 6 mėnesių dirbti šioje
institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių
aprūpinimo sąlygų. Darbo civilinėje institucijoje laikotarpiui karys
perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Jeigu
tokios tarnybos metu kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas
amžius, karys išleidžiamas į atsargą. Pasibaigus šiam terminui
atitinkamos valstybės institucijos prašymu krašto apsaugos ministras gali
leisti kariui toliau dirbti šioje institucijoje, tačiau ne ilgiau kaip 2
metams.
6. Jeigu kario ilgiau kaip 60 dienų dėl ligos nėra tarnyboje, jis gali būti atleistas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.
7. Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
8. Kai karys netenka leidimo teisės susipažinti
ir naudotis valstybės paslaptimi esančia įslaptinta
informacija ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių
pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu
nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra.“
20 straipsnis. 44 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jei Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs Lietuvos ar užsienio karinę mokymo
įstaigą, į kurią jis buvo Krašto apsaugos ministerijos pasiųstas, neatvyksta į
profesinę karo tarnybą arba jeigu karys po Lietuvos ar užsienio karinės
mokyklos baigimo neištarnavo karo tarnyboje 6 metų ir be krašto apsaugos
ministro pripažintų svarbių priežasčių atsisako tarnauti, iš jo įstatymų
nustatyta tvarka išieškomos valstybei krašto apsaugos sistemos išlaidos,
tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos
kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias
kaip pagalbą Lietuvos krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės. Jeigu
kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo
mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos, arba
atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, iš jo įstatymų nustatyta
tvarka išieškomos jo mokymo išlaidos, kurios apskaičiuojamos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Iš kario, su kuriuo anksčiau termino nutraukiama profesinės karo tarnybos
sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis
nutraukiama 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose ir 2 dalies 3,
4, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka
gali būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios
su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir
mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos
sistemai padengė užsienio valstybės.“
21 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
1. 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoje skaičiaus „35“ ir žodžio „metus“ įrašyti skaičių „40“ ir žodį „metų“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„1)
žemesnio negu viršilos (laivūno) laipsnio - 35 metus 40 metų.“
2. Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 5 dalį.
5.
Kariai gydytojai krašto apsaugos sistemoje einantys gydytojo (karo gydytojo)
pareigas, neatsižvelgiant į jų turimą laipsnį, išleidžiami į atsargą sukakę 60
metų.
3. Buvusią 45 straipsnio 6 dalį laikyti 5 dalimi.
22 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
49 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „Profesinės karo tarnybos karių“, išbraukti žodį „užsienyje“, 1 dalyje po žodžio „mokymuisi“ išbraukti žodį „užsienyje“, 2 dalyje po žodžio „mokytis“ išbraukti žodį „užsienyje“, 3 dalyje po žodžio „mokytis“ išbraukti žodžius „į užsienį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„49
straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių Karių kvalifikacijos
kėlimo užsienyje sąlygos
1.
Karių atrankos stažuotei ar mokymuisi užsienyje tvarką nustato krašto
apsaugos ministras.
2. Karių, pasiųstų
stažuoti ar mokytis užsienyje, tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar
mokymosi užsienyje laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
3.
Kariai, pasiųsti stažuoti ar mokytis į užsienį ilgiau kaip 3 mėnesiams,
gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos
personalo rezervą.“
23 straipsnis. 52 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios
52 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.
4. Karių
laipsniai gali būti suteikiami tik kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos
profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo kariams
ir tik laikantis šio įstatymo nustatytų sąlygų bei tvarkos.
24 straipsnis. 53 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 53 straipsnį 3 dalį ją išdėstyti taip:
„3.
Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos
Respublikos ar užsienio valstybių karinio karo mokymo įstaigas ir
davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas asmenims
Lietuvos Respublikos piliečiams, baigusiems universitetą ar jam
prilygintą aukštąjį mokslą ne žemesniu kaip bakalauro ar jam prilygintu
laipsniu turintiems aukštąjį išsilavinimą bei baigusiems specialius
karinio rengimo karininkų kursus.“
25 straipsnis. 54 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 16 dalių pakeitimas
1. 54 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tikrosios“ įrašyti žodį „karo“, po žodžio „generolų“ įrašyti žodį „(admirolų)“, vietoj žodžio „etatus“ įrašyti žodžius „pareigybių sąrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1.
Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas
vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos
struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų)
ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro
nustatytus etatus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam
laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyresniųjų karininkų, ir
generolų (admirolų) laipsniai suteikiami tik kariams,
turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsimokslinimą išsilavinimą
bei mokantiems bent vieną iš NATO valstybių oficialių darbo kalbų
(anglų arba prancūzų) kariams.“
3. 54 straipsnio 5 dalyje po žodžio „medicinos“ įrašyti žodį „finansų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Pulkininko (jūrų kapitono) ir aukštesni laipsniai gali būti suteikti kariui, ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo, junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį.“
4. 54 straipsnio 6 dalyje po žodžio „laipsnis“ įrašyti žodžius „gali būti“, vietoj žodžio „kariuomenės“ įrašyti žodžius „lauko pajėgų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Brigados generolo (flotilės
admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas pulkininkui (jūrų kapitonui),
jį paskyrus kariuomenės lauko pajėgų vadu.“
5. Pakeisti 54 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Generolo majoro (kontradmirolo)
laipsnis gali būti suteikiamas kariuomenės vadui brigados generolui
(flotilės admirolui), turinčiam brigados generolo (flotilės admirolo)
laipsnį ir ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau
kaip 1 2 metus ir paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo)
laipsnį atitinkančias pareigas.“
6. Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Kitais atvejais atitinkamai brigados generolo ar flotilės admirolo laipsniai
gali būti suteikiami pulkininkams (jūrų kapitonams), atsižvelgiant į Seimo
nutarimu patvirtintą generolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 ir 5
dalyse nustatytų sąlygų bei šių papildomų sąlygų: Atsižvelgiant į Seimo
patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 ir 5
dalyse nustatytų sąlygų, kitais nei šio straipsnio 6 dalyje numatytais
atvejais, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteiktas
karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus,
paskyrus jį karinių jūrų pajėgų ar karinių oro pajėgų vadu arba į kitas
generolo (admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.“
1) lauko (sausumos) pajėgų vadui - kariuomenės vado pavaduotojui, kai
jis yra ištarnavęs pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 2 metus ir kai
sausumos pajėgas sudaro bent dvi brigados, kurių bendras karių skaičius yra ne
mažesnis kaip 4000;
2) karinių jūrų pajėgų vadui, kai jis yra ištarnavęs jūrų kapitonu ne
mažiau kaip 3 metus ir karinių jūrų pajėgų vadu ne mažiau kaip 1 metus ir kai
jo vadovaujamų pajėgų ne mažesnė kaip dviejų kovinių laivų grupė yra parengta
dalyvauti jungtinėse struktūrose kartu su NATO šalių pajėgomis;
3) karinių oro pajėgų vadui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku ne
mažiau kaip 3 metus ir karinių oro pajėgų vadu ne mažiau kaip 1 metus ir kai jo
vadovaujamų pajėgų bent viena aviacijos eskadrilė yra parengta dalyvauti
jungtinėse struktūrose kartu su NATO šalių pajėgomis;
4) Savanorių pajėgų vadui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku ( jūrų
kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus;
5) krašto apsaugos generaliniam
inspektoriui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip
3 metus.
7. 54 straipsnio 9 dalyje vietoj skaičiaus „1“ įrašyti skaičių „2“, išbraukti žodžius „jeigu kariuomenės reguliarias sausumos pajėgas sudaro bent 3 brigados, o reguliarias ir Savanorių pajėgas kartu - bent 24 000 karių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„9. Kariuomenės vadui – kai jis yra
ištarnavęs generolu majoru (kontradmirolu) bent 1 2 metus, gali
būti suteiktas generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis, jeigu
kariuomenės reguliarias sausumos pajėgas sudaro bent 3 brigados, o reguliarias
ir Savanorių pajėgas kartu - bent 24 000 karių.“
8. 54 straipsnio 10 dalyje išbraukti žodžius „šiam laikotarpiui“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„10.
Kariams, išskyrus generolus ir admirolus, aukštesnis karininko laipsnis gali
būti suteikiamas, jeigu iki nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus pagal
suteikiamą laipsnį liko bent 2 metai arba šiam laikotarpiui jo tarnyba
pratęsiama šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.“
9. 54 straipsnio 16 dalį papildyti nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„16. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.“
26 straipsnis. 55 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Pirmąjį karininko laipsnį profesinės karo tarnybos kariams, baigusiems
karo mokymo įstaigą, Lietuvos karo akademijos ar kitų karininkus
rengiančių mokyklų absolventams krašto apsaugos ministro teikimu suteikia
Respublikos Prezidentas dekretu. Kitais atvejais pirmąjį Pirmąjį
karininko laipsnį atsargos kariams suteikia krašto apsaugos ministras įsakymu.“
2. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Laikydamiesi pagal patvirtintus etatus pareigybių sąrašus nustatytų
atskirų laipsnių puskarininkių ir viršilų limitų ir krašto apsaugos ministro
nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo
tarnybos kariams suteikia:
1)
iki viršilos imtinai įskaitytinai - dalinio vadas, turintis
vyresniojo karininko laipsnį;
2)
iki vyresniojo puskarininkio imtinai įskaitytinai - pagal
pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis bent pulkininko leitenanto (komandoro)
laipsnį;
3)
iki vyresniojo puskarininkio imtinai įskaitytinai Antrajame
operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos
tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.“
3. Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Laikantis pagal patvirtintus etatus pareigybių sąrašus nustatytų
atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų
atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams
(išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse ir šio straipsnio 5
dalyje numatytus atvejus), krašto apsaugos ministro sudarytai patariamajai
atrankos komisijai rekomendavus ir krašto apsaugos ministrui priėmus
sprendimą, suteikiami:
1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, - kariuomenės vado įsakymu;
2)
vyresniųjų karininkų laipsniai iki pulkininko leitenanto (jūrų kapitono) imtinai
įskaitytinai - krašto apsaugos ministro įsakymu.“
27 straipsnis. 62 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. 62 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „nustatytais“, papildyti dalį nauju sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„2.
Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, gali jam suteikti teisę
iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su nustatytais atsargos
kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato
krašto apsaugos ministras.“
2. 62 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „savanorio“ ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kai karys savanoris išleidžiamas į atsargą, už garbingai atliktą tarnybą jam
gali būti suteikta teisė iškilmingomis progomis dėvėti uniformą su atsargos
kario savanorio skiriamaisiais ženklais.“
28 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Kompensacijos kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju
1.
Tiesioginio tarnybos pareigų vykdymo metu dėl Dėl priežasčių,
susijusių su tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl
tarnybos sužeistam ar suluošintam ir tapusiam invalidu neįgaliu
arba ir netapusiam invalidu neįgaliu kariui, kuriam dėl sveikatos
sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, neatsižvelgiant
į draudimo išmokas, išmokama šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, ir
9, 10 dalyse nustatyto dydžio, laikantis 12 dalyje nurodytų
apribojimų, vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių
išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. o kariui Kariui
žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu arba
dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 10 11 dalyje nustatyto
dydžio, laikantis 12 dalyje nustatytų apribojimų, vienkartinė
kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės
biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos
ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.
2. Kompensacijos nemokamos, jeigu
dėl sveikatos sutrikimo nesumažėjo kario tinkamumo tarnybai laipsnis.
Kompensacijos taip pat Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos,
jeigu karys žūva ar jo sveikata sutrinka darant tyčinę nusikalstamą veiką ar
kitą teisės pažeidimą, dėl tyčios ar didelio aplaidumo nevykdant
teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų
reikalavimų, taip pat jei kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis
buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių
medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti, ar tyčia save
sužalojo arba kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo transporto
priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavus ją perdavimas
vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar
toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti. Jeigu tarnybos metu
karys žūva ar jo sveikata sužalojama dėl kario didelio neatsargumo ir jis tampa
invalidu, tačiau žuvimo ar sveikatos sužalojimo priežastis nesusijusi su
tiesioginės pareigos vykdymu, jam išmokama dalis šiame straipsnyje nustatytos
kompensacijos, kurios dydį kiekvienu atveju nustato Vyriausybė.
3. Kario žūties ar sveikatos
sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Kario
sveikatos sutrikimo (jo suluošinimo) sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta
tvarka nustato Krašto apsaugos ministerijos Medicininės ekspertizės Šių
komisijų sprendimai gali būti apskųsti teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo
kariui jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam
asmeniui.
3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės karo medicinos ekspertų komisija. Kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Karo medicinos ekspertų ir tarnybinio tyrimo komisijų darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
4. Tarnybinio tyrimo ir karo medicinos ekspertų komisijų sprendimai gali būti apskųsti teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.
4. Dėl sužeidimo ar suluošinimo
tapusiam I grupės invalidu mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 250 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos kariui - 60 mėnesinių tarnybinių
atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 60 mėnesinių rezervo kario
atlyginimų.
5. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliu ir netekusiam 85-100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių.
5. Dėl sužeidimo ar suluošinimo
tapusiam II grupės invalidu kariui mokamos šių dydžių vienkartinės
kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 200 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos kariui - 48 mėnesinių tarnybinių
atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 48 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
6. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliu ir netekusiam 65-80 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius.
6. Dėl sužeidimo ar suluošinimo
tapusiam III grupės invalidu mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui 150 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos kariui 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 36 mėnesinių rezervo kario
atlyginimų.
7. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliu ir netekusiam 45-60 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių.
7. 8. Jeigu sunkiai sužeistas ar
suluošintas sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos atveju
karys po gydymo netapo invalidu neįgaliu, tačiau liko liekamųjų
reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas
praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po sužeidimo patirtos traumos, ir
dėl šio laipsnio pasikeitimo karys turėtų būti perkeltas į žemesnes arba mažiau
apmokamas pareigas, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo
tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių
tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus
sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgaliu,
tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai
laipsnis, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos,
ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo
įstaigoje, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui
pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių
atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti
išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių
vienkartinės kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo
tarnybos kariui - 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos kariui - 24 mėnesinių tarnybinių
atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo
kariui - 24 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.
8. 9. Jeigu apysunkiai sužeistas ar
suluošintas apysunkio sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos atveju
karys po gydymo netapo invalidu neįgaliu, tačiau liko liekamųjų
reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas
praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po sužeidimo patirtos traumos, ir
dėl šio laipsnio pasikeitimo karys turėtų būti perkeltas į žemesnes arba mažiau
apmokamas pareigas, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo
tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių
tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio
sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo
neįgaliu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo
tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po
patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų
karo mokymo įstaigoje, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui
pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių
atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti
išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių
vienkartinės kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 75 Vyriausybės
nustatytų minimalių mėnesinių algų;
3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 18 mėnesinių rezervo kario
atlyginimų.
9. 10. Jeigu lengvai sužeistas ar
suluošintas lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju
karys po gydymo netapo invalidu neįgaliu, tačiau liko liekamųjų
reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas
praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po sužeidimo patirtos traumos, ir
dėl šio laipsnio pasikeitimo jis turėtų būti perkeltas į žemesnes arba mažiau
apmokamas pareigas, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo
tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių
tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo
sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas netapo neįgaliu,
tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai
laipsnis, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos
traumos, ir dėl šio laipsnio kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo
įstaigoje, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos
metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be
priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet
ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių vienkartinės
kompensacijos:
1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 50 Vyriausybės
nustatytų minimalių mėnesinių algų;
2) profesinės karo tarnybos kariui - 12 mėnesinių tarnybinių
atlyginimų;
3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 12 mėnesinių rezervo kario
atlyginimų.
10. 11. Vienkartinių kompensacijų
dydžiai kariui žuvus: Kariui žuvus mokama 120 atitinkamo
laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto
dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija,
bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų
kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus mokama 120 profesinės karo
tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių
tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip
po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kariūno
išlaikytiniui. Visais atvejais bendra kariui (kariūnui) žuvus išmokamos
kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti išmokama
dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius.
1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 500 Vyriausybės
nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet ne mažiau kaip po 100 minimalių algų
kiekvienam kario išlaikytiniui;
2) profesinės tarnybos kariui - 120 mėnesinių tarnybinių atlyginimų,
bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų
kiekvienam kario išlaikytiniui;
3)
savanorio ar rezervo tarnybos kariui - 120
mėnesinių rezervo kario atlyginimų, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės
nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.
11. 12. Pagal šio straipsnio 10 11
dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvui,
(motinai) bei kiekvienam iš kario išlaikytinių išlaikytiniams.
Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo
mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo vaikai,
gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai, iki jiems sukaks 16 metų, o
besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose
skyriuose - iki jiems sukaks 24 metai, taip pat invalidai. neįgalūs
asmenys.
13. Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties ir jo sveikatos sutrikimo atvejais.
12. 14.
Kai profesinės karo tarnybos kariui, kariui savanoriui, ar aktyviojo rezervo
pagal šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalių sąlygas nustatyta kompensacijos
suma viršija ribinį dydį, mokama ribinio dydžio kompensacija. Ribinis
kompensacijos dydis nustatomas privalomosios pradinės karo tarnybos kariui
atitinkamu atveju priklausančios kompensacijos sumą padauginus iš 2. Šiame
straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
13. 15. Šiame straipsnyje nustatytos
kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo)
metu negalioja. Didelio masto tarptautinės operacijos, kurioje dalyvauja
daugiau kaip 500 Lietuvos karių, atveju Vyriausybė gali nuspręsti netaikyti
šiame straipsnyje nustatytų kompensacijų mokėjimo sąlygų arba nustatyti kitus
kompensacijų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas.“
29 straipsnis. 73 straipsnio 3 dalies pakeitimas
„3.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo
įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų
teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5
metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo
Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS