Projekto

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

 

2004 m.                            d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858; 2002, Nr. 95-4084, Nr. 102-4550; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681, Nr. 91(1)-4106; 2004, Nr. 4-28)

 

            1 straipsnis. 2 straipsnio 1, 6, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 bei 22 dalių pakeitimas ir papildymas 27 dalimi

            1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Krašto apsaugos sistema – pagrindinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis. Krašto apsaugos sistemą sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

            ,,6. Aktyvusis kariuomenės rezervas (toliau – aktyvusis rezervas)kariuomenės rezervo dalis, kurią sudaro atsargos kariai, tarnavę kariuomenėje ar kitokiu būdu įgiję reikiamą pagrindinį karinį pasirengimą parengimą, įrašyti į kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą ir iki įstatymo teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto amžiaus periodiškai šaukiami į karinius mokymus bei pratybas atliekantys karines ar gynybos užduotis bei dalyvaujantys karinėse pratybose ar mokymuose.“

            3. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

            ,,11. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių krašto apsaugos savanorių ar atsargos karių karo tarnyba mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu, taip pat kariūnų tarnyba studijų Lietuvos ar užsienio karo mokymo įstaigose metu.“

            4. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „12. Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba, atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė ar kitais būdais atliekama pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.“

5. 2 straipsnio 13 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos piliečio“ įrašyti žodžius „pagal profesinės karo tarnybos sutartį“, išbraukti žodžius „(rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija)“, po žodžių „taip pat kitose“ įrašyti žodžius „valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse“, išbraukti žodžius „ar tarptautinėse struktūrose“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„13. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ar tarptautinėse struktūrose.“

6. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Tarnyba aktyviajame rezervesavanoriškai įsipareigota arba privaloma nenuolatinė iki įstatymo nustatyto amžiaus atsargos karių teisės aktų nustatyta tvarka atliekama (periodiškai arba atsižvelgiant į krašto saugumo aplinkybes) karo tarnyba.“

7. 2 straipsnio 16 dalyje vietoje žodžių „privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių“ įrašyti žodį „tikrąją“ ir šią dalį išdėstyti taip:

16. Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę ar savanorių karo tarnybą.

8. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. Atsargos karysteisės aktų nustatyta tvarka įrašytas į kariuomenės atsargos personalo (aktyviojo ar individualiojo rezervo) įskaitą Lietuvos Respublikos pilietis, atlikęs pradinę privalomąją karo tarnybą ar kario savanorio tarnybą arba kitokiu būdu įgijęs reikalingą reikiamą pagrindinį kario karinį parengimą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą ir įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą.“

9. 2 straipsnio 19 dalyje po žodžių „Lietuvos Respublikos piliečio“ įrašyti žodžius „pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį“, išbraukti žodį „specialiomis“, po žodžio „atliekama“ įrašyti „statutinė valstybės“, išbraukti žodžius „einant tam tikras civilines pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„19. Civilinė krašto apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis specialiomis sąlygomis bei tvarka atliekama statutinė valstybės tarnyba einant tam tikras civilines pareigas krašto apsaugos sistemos institucijose.“

10. 2 straipsnio 20 dalyje po žodžio „užsienio“ įrašyti žodį „karo“, vietoje žodžio „institucijoje“ įrašyti žodį „įstaigoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„20. Kariūnas – karys, besimokantis Lietuvos arba užsienio karo mokymo institucijoje įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis.“

11. Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Individualusis rezervaskategorija atsargos karių įrašyti į kariuomenės atsargos personalo individualiojo rezervo įskaitą atsargos kariai, kurie dėl amžiaus ar dėl kitų priežasčių negalintys arba atleisti nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve, ir kuriuos galima pašaukti į tikrąją privalomąją karo tarnybą tik mobilizacijos atveju.“

12. 2 straipsnio 22 dalyje vietoje žodžių „kario savanorio“ įrašyti žodžius „savanorių karo“, po žodžių „neįrašomas į“ ir „išbraukimas iš“ įrašyti žodį „kariuomenės“, išbraukti žodį „karių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„22. Dimisija – kario išleidimas iš profesinės, kario savanorio savanorių karo tarnybos, kai jis dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės neįrašomas į kariuomenės atsargos karių personalo įskaitą, arba atsargos kario išbraukimas iš kariuomenės atsargos karių personalo įskaitos dėl amžiaus ar sveikatos būklės.“

13. Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi:

,,27. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant krašto apsaugos sistemos ir su ja susijusią veiklą, gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2 straipsnis. 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,1. Krašto apsaugos sistemą sudaro:

1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija;

2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – ir kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuotieji policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba) daliniai, koviniai Šaulių sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei vadui;

3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitokios kitos karo mokymo įstaigos mokyklos;

4) kitos valstybės institucijos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija arba Vyriausybė ir kurios priskirtos krašto apsaugos ministro pavaldumui žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios valstybės institucijos;

5) krašto apsaugos reikmėms paskirti skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros objektai;

6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos.“

2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:

1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines karines operacijas (toliau – tarptautinės operacijos) ir jas vykdant;

12) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus ir rengiamos sąveikai su NATO struktūromis, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;

3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;

24) Lietuvos karinė-civilinė karinė civilinė oro erdvės apžvalgos ir stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama bei integruojama į bendrą su kaip NATO regioninę integruotos oro erdvės stebėjimo, kontrolės sistemą ir gynybos sistemos dalis;

35) tikrinant personalą, kurio tarnyba susijusi su valstybės ir tarnybinėmis paslaptimis, norint užtikrinti fizinę informacijos, patalpų, pastatų, kitų objektų ir ryšio sistemų apsaugą, taikomi bendrieji NATO apsaugos principai ir standartai užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartai;

6) vykdoma karybos srities standartizacija;

7) įgyvendinamos kitos narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonės, tai pat įstatymų nustatyta tvarka užtikrinamas narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonių įgyvendinimas.“

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas

1. Krašto apsaugos sistema sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis: struktūromis planuodama Lietuvos gynybą ir integruodamasi į transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemą.

2. Krašto apsaugos ministerija plėtoja partnerystę, daugiašalį ir dvišalį tarptautinį bendradarbiavimą gynybos srityje su NATO, Vakarų Europos Sąjunga, valstybėmis NATO narėmis, NATO narystės siekiančiomis valstybėmis, taip pat su kitomis valstybėmis, kai tai atitinka Lietuvos Respublikos integracijos į NATO tikslus. Su šiais subjektais krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja:

1) pagal NATO standartus mokydamos rengdamos kariuomenę ir rengdamos ją bei kitas krašto apsaugos sistemos institucijas sąveikai su NATO struktūromis;

2) rengdamos karius ir statutinius valstybės tarnautojus dalyvauti tarptautinėse operacijose;

23) keitimosi keisdamosi jų funkcijoms vykdyti reikalinga informacija bei užtikrindamos įslaptintos informacijos apsaugą jos apsaugos srityje, plėtodamos informacijos ir ryšių sistemas;

34) vykdydamos karybos srities standartizaciją pagal NATO reikalavimus standartizuodamos gynybos struktūras, gynybą reglamentuojančius teisės aktus, statutus, terminiją, technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją;

45) mokydamos profesijos karinį personalą karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį gynybos specialistus;

56) apsirūpindamos su NATO suderintomis gynybos priemonėmis įsigydamos ir tobulindamos ginkluotę, amuniciją bei kitą techniką;

7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrindamos valstybės teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje;

68) kitose gynybos bei krašto apsaugos sistemos plėtros srityse.

2. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių ir kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.

3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.“

 

4 straipsnis. 7 straipsnio papildymas 8 dalimi

Papildyti 7 straipsnį 8 dalimi:

,,8. Ne mažesnio kaip dalinio dydžio karinis vienetas taikos metu gali judėti už patvirtintų jo manevravimo teritorinių ribų tik pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, apie kurį turi būti nedelsiant informuotas Respublikos Prezidentas.

 

5 straipsnis. 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:

1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas krašto Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitų NATO uždavinių, Europos Sąjungos bendrosios gynybos politikos bei kitų tarptautinių įsipareigojimų vykdymui;

2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų ir gynybos užduočių vykdymą taikos bei karo sąlygomis;

3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti žvalgybos, kontržvalgybos ir operatyvinės veiklos institucijų veiklą organizuoti informacijos ir žvalgybos bei kontržvalgybos duomenų apie veikas ar reiškinius, keliančius grėsmę krašto apsaugai ir valstybės gynybiniam pajėgumui, rinkimą ir apdorojimą;

4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą gynybos srityje planus ir programas;

5) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti karo prievolininkų ir atsargos karių šaukimą į privalomąją administruoti krašto apsaugos sistemos personalą bei karo tarnybą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka vykdyti asmenų mobilizaciją;

6) organizuoti administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Šaulių sąjunga ir kitomis visuomenės organizacijomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo Lietuvos gynybai;

7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti karybos srities standartizaciją;

78) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas.“

2. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingą ginkluotę pagal Vyriausybės patvirtintas metines ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kovinės technikos ir specialiųjų priemonių pirkimo programas reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes.

3. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija siunčia gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karinėse karo ir kitokiose kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos Kandidatai parenkami konkurso būdu. Konkurso sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Konkurso dalyviai gali būti pašaukti į kario parengiamuosius mokymus.“

 

6 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 bei 14 punktų pakeitimas

            1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „1. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. atsakingas Jis atsakogynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą kariuomenės ir kitų jam pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų veiklą bei plėtrą efektyviai naudojant valstybės skirtus išteklius.“

            2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

            „1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų institucijų plėtrai ir jų parengimui gynybai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui gynybos srityje, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respubliką NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų numatytus atvejus) ir karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus ir etatus, tvirtina jų veiklos nuostatus ir išlaidų sąmatas, nustato pareigūnų teises ir atsakomybę;“.

4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, rengimo mokymo ir ugdymo valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;“.

            5. 10 straipsnio 2 dalies 7 punktą papildyti žodžiais „taip pat pasiūlymus dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose bei kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir jį išdėstyti taip:

            „7) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat pasiūlymus dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose bei kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;“.

6. 10 straipsnio 2 dalies 8 punktą papildyti žodžiais „rengia ir“, vietoje žodžių „karinės gynybos“ įrašyti žodį „karinę“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„8) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinės gynybos karinę strategiją;“.

7. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą: (bendrą ribinį krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių privalomosios ir profesinės karo tarnybos karių skaičių, nuolatinių junginių, batalionų ir dalinių ir jiems prilygintų dalinių skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir pulkininkų leitenantų (komandorų), pulkininkų (jūrų kapitonų) bei generolų bei (admirolų) skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires;“.

8. 10 straipsnio 2 dalies 14 punkte po žodžių „Respublikos Prezidentui“ įrašyti žodžius „kariuomenės vado“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„14) teikia Respublikos Prezidentui kariuomenės vado ir lauko pajėgų vado kandidatūras;“.

 

            7 straipsnis. 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas 9 dalimi

            1. 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „juridinio asmens“ įrašyti žodį „viešojo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.“

            2. Papildyti 11 straipsnį 9 dalimi:

            „9. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

 

8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai

1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:

1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, stebėti ir kontroliuoti ir saugoti oro erdvę, teritorinę jūrą ir išimtinę išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą Baltijos jūroje;

2) palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose kovinį pasirengimą ir pagal įsakymus vykdyti karines krašto apsaugos užduotis;

3) šio įstatymo 18 straipsnyje įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms policijai ir civilinei valdžiai.

2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.

3. Įstatymų nustatyta tvarka kariuomenė vykdo užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį, kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje. Vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises ir pareigas, kokias Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos kariuomenei.

 

9 straipsnis. 13 straipsnio 4, 6 ir 8 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kariuomenės vadas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo jo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra aukščiausiasis Lietuvos valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis ir aukščiausiasis Lietuvos kariuomenei kariuomenės atstovas kariniais klausimais.“

2. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – tinkamai parengti rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose.“

3. 13 straipsnio 8 dalyje vietoje žodžių „šiame straipsnyje numatytas“ įrašyti žodžius „įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas“, po žodžio „kariuomenei“ įrašyti žodžius „(ginkluotosioms pajėgoms)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

8. Vykdydamas šiame straipsnyje numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms).“

 

10 straipsnis. 14 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalių pakeitimas

            1. 14 straipsnio 1 dalyje po žodžių „valstybės gynybai“ įrašyti žodžius „ir karinėms operacijoms“ ir šią dalį išdėstyti taip:

            „1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.“

            2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas ir Gynybos štabas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ir ginkluotos gynybos ir karinių operacijų sprendimus bei duoda užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos operacijas ir kitokius kitas karines operacijas veiksmus.“

3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Operaciniu lygmeniu lauko (sausumos) pajėgų vadas, kitų reguliariųjų pajėgų rūšių ir Savanorių pajėgų vadai (karo metu – ir kitų ginkluotųjų pajėgų vadai) planuoja karines operacijas, ir joms vadovauja ir jas remia. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.

            2. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui, o esant išimtinėms aplinkybėms, - tiesiai lauko pajėgų vadui, reguliariųjų pajėgų rūšių vadams ar Savanorių pajėgų vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro įsakymais duotos gynybos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado gynybos veiksmų įsakymais.“

 

11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

16 straipsnis. Reguliariųjų pajėgų rūšių paskirtis

1. Sausumos pajėgų paskirtis – valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir gynyba valstybės gynimas.

2. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro erdvės stebėjimas, kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos pajėgoms, jūrų pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas.

3. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos stebėjimas, kontrolė, apsauga ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė pakrančių ir laivybos apsauga, konvojus, evakuacija, paieškos ir gelbėjimo, bei kitų specialiųjų užduočių vykdymas.

4. Konkrečias atskirų reguliariųjų kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir savarankiškų dalinių funkcijas bei užduotis, vadovaudamasis gynybos planais ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, nustato kariuomenės vadas.“

 

 

12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra krašto apsaugos ministrui pavaldi karininkų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo aukštoji karo mokykla – karinė krašto apsaugos sistemos institucija, sudėtinė dalis, pavaldi krašto apsaugos ministrui kurioje teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamos universitetinės studijos ir karinis rengimas, taip pat nenuosekliosios studijos.

2. Akademijai bendrieji aukštųjų mokyklų steigimo ir valdymo pagrindai netaikomi. Jos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos valdymo struktūrą, etatus bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų tikslinį paskirstymą.

3. Tarnaujantys ir studijuojantys Akademijoje kariai karo tarnybos klausimais yra pavaldūs kariuomenės vadui. Kariuomenės vadas nustato Akademijai karininkų parengimo užduotis ir reikalavimus, kuriuos tvirtina krašto apsaugos ministras.

4. Į Akademiją kariūnais priimami vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į ją sąlygas. Priimami į Akademiją šauktiniai kartu pašaukiami ir į privalomąją karo tarnybą, kurią atlieka mokymosi Akademijoje metu. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija sutartį, kuria įsipareigoja gerai studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų tapęs karininku – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų Akademijoje rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu baigusiam kariūno studijas asmeniui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą Karių turimi kariniai laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami.

5. Į Akademiją taip pat gali būti priimti karininkai klausytojai ir klausytojai. Jų priėmimo sąlygas nustato krašto apsaugos ministras.

5 6. Karių laipsniai studijų Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams studijų Akademijoje laikotarpiui suteikiami kariūnų laipsniai. Akademijos kariūno Akademijoje studijuojančių karių statusą, kariūnų laipsnius, studijų sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti teisės aktai.

6 7. Karo padėties ar valstybės užpuolimo ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju Akademija, išskyrus jos civilinį personalą, ir jos personalas yra sudėtinė kariuomenės dalis, pavaldi kariuomenės vadui.

8. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali būti rengiami kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat gali studijuoti užsienio valstybių piliečiai.

 

13 straipsnis. 21 straipsnio 7 dalies papildymas 4 bei 5 punktais ir 8 dalies pakeitimas

1. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 4 punktu:

4) asmenys, pasiųsti įgyti pagrindinį karinį parengimą – nuo to momento, kai atvyksta į karinį vienetą ir prisistato kariniam viršininkui;

2. Papildyti 21 straipsnio 7 dalį 5 punktu:

5) kariūnai – nuo atvykimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos dienos.

3. Pakeisti 21 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Karys atlieka karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymų numatytais atvejais arba Seimui nutarus kariai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pasiųsti atlikti karo tarnybą užsienyje. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka karys gali atlikti tarnybą kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.

 

14 straipsnis. 28 straipsnio 1 bei 3 dalių pakeitimas ir 4 dalies papildymas 3 punktu

1. Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami atlikę privalomąją karo tarnybą ar baigę pagrindinį kario parengimo kursą, taip pat kitu būdu įgiję reikiamą pagrindinį kario karinį parengimą kursą atitinkantį karinį išsilavinimą, (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį), Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsimokslinimą išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai. Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.“

2. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenys, kurie nėra atlikę privalomosios karo tarnybos ar baigę pagrindinio kario parengimo kurso, ar kitu būdu nėra įsigiję įgiję reikiamą pagrindinį kario karinį parengimą kursą atitinkančio karinio išsilavinimo, jeigu jie atitinka kitas šio straipsnio 1 dalies sąlygas, yra ne vyresni kaip 32 37 metų aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą turintys kariuomenei reikalingi specialistai, gali būti priimti į profesinę karo tarnybą ir su jais sudaroma profesinės karo tarnybos sutartis kursantais ir pasiųsti į pagrindinį kario parengimo kursą pagrindinio karinio parengimo kurso, į kurį jie siunčiami, laikotarpiui. Jiems baigus įgijus pagrindinį kario karinį parengimo kursą parengimą su jais gali būti sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis bendrais gali būti pratęsta naujam terminui. 31 straipsnyje nustatytais pagrindais. Profesinės karo tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos šio Įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Papildyti 28 straipsnio 4 dalį 3 punktu:

3) asmenys, kurie pagal įstatymus negali būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas.

 

15 straipsnis. 34 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. 34 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „liktiniams ir“, vietoje žodžio „karinę“ įrašyti žodį „karo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Bandomasis laikotarpis netaikomas liktiniams ir kariams, baigusiems karinę karo mokymo įstaigą, taip pat kariams, perkeliamiems į kitas pareigas.“

2. 34 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „kario savanorio“ įrašyti žodžius „savanorių karo“, išbraukti žodžius „Savanorių pajėgose“ bei antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Priimant asmenis į kario savanorio savanorių karo tarnybą Savanorių pajėgose, nustatomas nuo 3 iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Bandomajam laikotarpiui su priimamuoju sudaroma kandidato į savanorius tarnybos sutartis.“

 

16 straipsnis. 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3, 7, 8 ir 11 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose mitinguose, susirinkimuose, demonstracijose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;“

2. 36 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „visuomeninių organizacijų, draugijų, klubų“

 

įrašyti žodį „asociacijų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Kariai gali dalyvauti visuomeninių organizacijų, draugijų, klubų asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario pareigų.“

3. Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Draudžiama eiti pareigas profesinės karo tarnybos kariams, kuriuos sieja giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu vienas iš jų pagal pareigas tiesiogiai pavaldus kitam arba vienas iš jų turi teisę tiesiogiai kontroliuoti kitą. Profesinės karo tarnybos karys pagal einamas pareigas negali būti susijęs tiesioginiais pavaldumo santykiais su savo sutuoktiniu, artimu giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu. “

4. Pakeisti 36 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Profesinės karo tarnybos kariai negali: išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu, įskaitant personalines individualias įmones, ūkines bendrijas, kurių savininkai, tikrieji nariai ar nariai komanditoriai jie yra, taip pat akcines bendroves, kurių akcijos jiems priklauso, bei žemės ūkio bendroves, kurių pajus jie turi, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę ir pedagoginę veiklą; valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų; teikti komercinio pobūdžio paslaugas ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais; būti profesinės sąjungos nariais; streikuoti; naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams. Karys, kuris yra personalinės individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto. Profesinės karo tarnybos kariai, einantys pareigas ar atliekantys su prekių, darbų ar paslaugų įsigijimu susijusias funkcijas, kurių sąrašą nustato krašto apsaugos ministras, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurių veiklą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas ir profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti savo privačius interesus.“

5. Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie yra medicinos gydytojai ir krašto apsaugos sistemoje eina gydytojo sveikatos priežiūros specialisto (karo medicinos gydytojo ar jo padėjėjo) pareigas, turi teisę laisvu nuo tarnybos metu, nepažeisdami karinės tarnybos interesų, dirbti kitose valstybės ir savivaldybės sveikatos priežiūros biudžetinėse ir viešosiose gydymo įstaigose ir gauti už tai atlyginimą. Teisė dirbti kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Savo darbo kitose įstaigose tvarką ir laiką jie privalo suderinti su savo tiesioginiais vadais.

 

17 straipsnis. 38 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies 13 punkto ir 4 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) pasibaigia profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ar 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius, jei profesinės karo tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas;“

2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 122 kalendorinės dienos 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos tarnybines pareigas ar su tarnyba.“

3. 38 straipsnio 4 dalyje po žodžių „profesinės karo tarnybos“ įrašyti žodžius „ar kario savanorio tarnybos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartį šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai.“

 

18 straipsnis. 39 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. 39 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „4“ įrašyti skaičių „7“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.“

2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu profesinės karo tarnybos karys suserga sukakus išleidimo į atsargą amžiui arba jeigu teisę nutraukti su kariu tarnybos sutartį turintis pareigūnas yra priėmęs sprendimą sutartį Jeigu yra priimtas sprendimas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.“

 

19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

            „42 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą

1. Į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į karinio personalo laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeltas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado valia sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, vykdant rotaciją, karys, iki bus paskirtas į kitas pareigas, gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, arba laikinai paskirtas vykdyti kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Profesinės karo tarnybos karys gali būti  perkeltas į  laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šiais atvejais:

1) vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – iki bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;

2) šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju – darbo kitoje valstybės institucijoje laikotarpiui, bet ne ilgiau iki kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;

3) šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju – ligos laikotarpiui arba iki atleidimo iš tarnybos šiame įstatyme numatytais atvejais dienos;

4) karį nušalinus nuo pareigų – šio įstatymo 43 straipsnyje numatytam laikotarpiui;

5) teismui grąžinus į  profesinę karo tarnybą – iki karys bus paskirtas į pareigas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;

6) šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – stažuotės ar mokymosi laikotarpiui;

7) kariui grįžus iš šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos stažuotės ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – iki bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui;

8) šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalyje numatytu atveju – atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui;

9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos vietą – krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio Įstatymo nustatytų profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.

3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu.

4. Jeigu profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro teikimu paskiriamas Šaulių sąjungos vadu, jo pirmuoju pavaduotoju ar pavaduotoju, jis gali atlikti profesinę karo tarnybą šioje sąjungoje iki 3 metų.

5. Krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valstybinės valdžios valstybės institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas, krašto apsaugos ministras gali leisti profesinės karo tarnybos karininką iki 2 3 metų ir 6 mėnesių dirbti šioje institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų. Darbo civilinėje institucijoje laikotarpiui karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Jeigu tokios tarnybos metu kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas amžius, karys išleidžiamas į atsargą. Pasibaigus šiam terminui atitinkamos valstybės institucijos prašymu krašto apsaugos ministras gali leisti kariui toliau dirbti šioje institucijoje, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams.

6. Jeigu kario ilgiau kaip 60 dienų dėl ligos nėra tarnyboje, jis gali būti atleistas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.

7. Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

8. Kai karys netenka leidimo teisės susipažinti ir naudotis valstybės paslaptimi esančia įslaptinta informacija ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra.“

 

20 straipsnis. 44 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jei Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs Lietuvos ar užsienio karinę mokymo įstaigą, į kurią jis buvo Krašto apsaugos ministerijos pasiųstas, neatvyksta į profesinę karo tarnybą arba jeigu karys po Lietuvos ar užsienio karinės mokyklos baigimo neištarnavo karo tarnyboje 6 metų ir be krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių atsisako tarnauti, iš jo įstatymų nustatyta tvarka išieškomos valstybei krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą Lietuvos krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės. Jeigu kariūnas pašalinamas iš Lietuvos karo mokymo įstaigos arba iš užsienio karo mokymo įstaigos, į kurią buvo siųstas Krašto apsaugos ministerijos, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, iš jo įstatymų nustatyta tvarka išieškomos jo mokymo išlaidos, kurios apskaičiuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Iš kario, su kuriuo anksčiau termino nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės.“

 

21 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

1. 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoje skaičiaus „35“ ir žodžio „metus“ įrašyti skaičių „40“ ir žodį „metų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) žemesnio negu viršilos (laivūno) laipsnio - 35  metus 40 metų.“

2. Pripažinti netekusia galios 45 straipsnio 5 dalį.

5. Kariai gydytojai krašto apsaugos sistemoje einantys gydytojo (karo gydytojo) pareigas, neatsižvelgiant į jų turimą laipsnį, išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų.

3. Buvusią 45 straipsnio 6 dalį laikyti 5 dalimi.

 

22 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

49 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „Profesinės karo tarnybos karių“, išbraukti žodį „užsienyje“, 1 dalyje po žodžio „mokymuisi“ išbraukti žodį „užsienyje“, 2 dalyje po žodžio „mokytis“ išbraukti žodį „užsienyje“, 3 dalyje po žodžio „mokytis“ išbraukti žodžius „į užsienį“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

49 straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių Karių kvalifikacijos kėlimo užsienyje sąlygos

1. Karių atrankos stažuotei ar mokymuisi užsienyje tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Karių, pasiųstų stažuoti ar mokytis užsienyje, tarnybos ir aprūpinimo stažuotės ar mokymosi užsienyje laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Kariai, pasiųsti stažuoti ar mokytis į užsienį ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.“

 

23 straipsnis. 52 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios

52 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

4. Karių laipsniai gali būti suteikiami tik kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo kariams ir tik laikantis šio įstatymo nustatytų sąlygų bei tvarkos.

 

24 straipsnis. 53 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnį 3 dalį ją išdėstyti taip:

„3. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių karinio karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas asmenims Lietuvos Respublikos piliečiams, baigusiems universitetą ar jam prilygintą aukštąjį mokslą ne žemesniu kaip bakalauro ar jam prilygintu laipsniu turintiems aukštąjį išsilavinimą bei baigusiems specialius karinio rengimo karininkų kursus.“

 

25 straipsnis. 54 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 16 dalių pakeitimas

1. 54 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tikrosios“ įrašyti žodį „karo“, po žodžio „generolų“ įrašyti žodį „(admirolų)“, vietoj žodžio „etatus“ įrašyti žodžius „pareigybių sąrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus etatus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“

2. Pakeisti 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Vyresniųjų karininkų, ir generolų (admirolų) laipsniai suteikiami tik kariams, turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsimokslinimą išsilavinimą bei mokantiems bent vieną iš NATO valstybių oficialių darbo kalbų (anglų arba prancūzų) kariams.“

3. 54 straipsnio 5 dalyje po žodžio „medicinos“ įrašyti žodį „finansų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Pulkininko (jūrų kapitono) ir aukštesni laipsniai gali būti suteikti kariui, ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo, junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau  kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį.“

4. 54 straipsnio 6 dalyje po žodžio „laipsnis“ įrašyti žodžius „gali būti“, vietoj žodžio „kariuomenės“ įrašyti žodžius „lauko pajėgų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas pulkininkui (jūrų kapitonui), jį paskyrus kariuomenės lauko pajėgų vadu.“

5. Pakeisti 54 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Generolo majoro (kontradmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas kariuomenės vadui brigados generolui (flotilės admirolui), turinčiam brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį ir ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau kaip 1 2 metus ir paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.“

6. Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kitais atvejais atitinkamai brigados generolo ar flotilės admirolo laipsniai gali būti suteikiami pulkininkams (jūrų kapitonams), atsižvelgiant į Seimo nutarimu patvirtintą generolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų bei šių papildomų sąlygų: Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų, kitais nei šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteiktas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus, paskyrus jį karinių jūrų pajėgų ar karinių oro pajėgų vadu arba į kitas generolo (admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.“

1) lauko (sausumos) pajėgų vadui - kariuomenės vado pavaduotojui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 2 metus ir kai sausumos pajėgas sudaro bent dvi brigados, kurių bendras karių skaičius yra ne mažesnis kaip 4000;

2) karinių jūrų pajėgų vadui, kai jis yra ištarnavęs jūrų kapitonu ne mažiau kaip 3 metus ir karinių jūrų pajėgų vadu ne mažiau kaip 1 metus ir kai jo vadovaujamų pajėgų ne mažesnė kaip dviejų kovinių laivų grupė yra parengta dalyvauti jungtinėse struktūrose kartu su NATO šalių pajėgomis;

3) karinių oro pajėgų vadui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku ne mažiau kaip 3 metus ir karinių oro pajėgų vadu ne mažiau kaip 1 metus ir kai jo vadovaujamų pajėgų bent viena aviacijos eskadrilė yra parengta dalyvauti jungtinėse struktūrose kartu su NATO šalių pajėgomis;

4) Savanorių pajėgų vadui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku ( jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus;

5) krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, kai jis yra ištarnavęs pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus.

7. 54 straipsnio 9 dalyje vietoj skaičiaus „1“ įrašyti skaičių „2“, išbraukti žodžius „jeigu kariuomenės reguliarias sausumos pajėgas sudaro bent 3 brigados, o reguliarias ir Savanorių pajėgas kartu - bent 24 000 karių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„9. Kariuomenės vadui – kai jis yra ištarnavęs generolu majoru (kontradmirolu) bent 1 2 metus, gali būti suteiktas generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis, jeigu kariuomenės reguliarias sausumos pajėgas sudaro bent 3 brigados, o reguliarias ir Savanorių pajėgas kartu - bent 24 000 karių.“

8. 54 straipsnio 10 dalyje išbraukti žodžius „šiam laikotarpiui“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„10. Kariams, išskyrus generolus ir admirolus, aukštesnis karininko laipsnis gali būti suteikiamas, jeigu iki nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus pagal suteikiamą laipsnį liko bent 2 metai arba šiam laikotarpiui jo tarnyba pratęsiama šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.“

9. 54 straipsnio 16 dalį papildyti nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„16. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.

 

26 straipsnis. 55 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pirmąjį karininko laipsnį profesinės karo tarnybos kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, Lietuvos karo akademijos ar kitų karininkus rengiančių mokyklų absolventams krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu. Kitais atvejais pirmąjį Pirmąjį karininko laipsnį atsargos kariams suteikia krašto apsaugos ministras įsakymu.“

2. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laikydamiesi pagal patvirtintus etatus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių puskarininkių ir viršilų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:

1) iki viršilos imtinai įskaitytinai - dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;

2) iki vyresniojo puskarininkio imtinai įskaitytinai - pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis bent pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;

3) iki vyresniojo puskarininkio imtinai įskaitytinai Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.“

3. Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Laikantis pagal patvirtintus etatus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus), krašto apsaugos ministro sudarytai patariamajai atrankos komisijai rekomendavus ir krašto apsaugos ministrui priėmus sprendimą, suteikiami:

1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, - kariuomenės vado įsakymu;

2) vyresniųjų karininkų laipsniai iki pulkininko leitenanto (jūrų kapitono) imtinai įskaitytinai - krašto apsaugos ministro įsakymu.“

 

 

27 straipsnis. 62 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. 62 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „nustatytais“, papildyti dalį nauju sakiniu ir ją išdėstyti taip:

„2. Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, gali jam suteikti teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su nustatytais atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.“

2. 62 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „savanorio“ ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai karys savanoris išleidžiamas į atsargą, už garbingai atliktą tarnybą jam gali būti suteikta teisė iškilmingomis progomis dėvėti uniformą su atsargos kario savanorio skiriamaisiais ženklais.“

 

28 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

67 straipsnis. Kompensacijos kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju

1. Tiesioginio tarnybos pareigų vykdymo metu dėl Dėl priežasčių, susijusių su tiesioginių tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos sužeistam ar suluošintam ir tapusiam invalidu neįgaliu arba ir netapusiam invalidu neįgaliu kariui, kuriam dėl sveikatos sutrikimo liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9, ir 9, 10 dalyse nustatyto dydžio, laikantis 12 dalyje nurodytų apribojimų, vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. o kariui Kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 10 11 dalyje nustatyto dydžio, laikantis 12 dalyje nustatytų apribojimų, vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

2. Kompensacijos nemokamos, jeigu dėl sveikatos sutrikimo nesumažėjo kario tinkamumo tarnybai laipsnis. Kompensacijos taip pat Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žūva ar jo sveikata sutrinka darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, dėl tyčios ar didelio aplaidumo nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jei kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti, ar tyčia save sužalojo arba kario žuvimo ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavus ją perdavimas vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti. Jeigu tarnybos metu karys žūva ar jo sveikata sužalojama dėl kario didelio neatsargumo ir jis tampa invalidu, tačiau žuvimo ar sveikatos sužalojimo priežastis nesusijusi su tiesioginės pareigos vykdymu, jam išmokama dalis šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos, kurios dydį kiekvienu atveju nustato Vyriausybė.

3. Kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Kario sveikatos sutrikimo (jo suluošinimo) sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Krašto apsaugos ministerijos Medicininės ekspertizės Šių komisijų sprendimai gali būti apskųsti teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui.

3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Lietuvos kariuomenės karo medicinos ekspertų komisija. Kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Karo medicinos ekspertų ir tarnybinio tyrimo komisijų darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

4. Tarnybinio tyrimo ir karo medicinos ekspertų komisijų sprendimai gali būti apskųsti teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

4. Dėl sužeidimo ar suluošinimo tapusiam I grupės invalidu mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 250 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;

2) profesinės karo tarnybos kariui - 60 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;

3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 60 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.

5. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliu ir netekusiam 85-100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių.

5. Dėl sužeidimo ar suluošinimo tapusiam II grupės invalidu kariui mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 200 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;

2) profesinės karo tarnybos kariui - 48 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;

3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 48 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.

6. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliu ir netekusiam 65-80 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius.

6. Dėl sužeidimo ar suluošinimo tapusiam III grupės invalidu mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui 150 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;

2) profesinės karo tarnybos kariui 36 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;

3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 36 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.

7. Dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliu ir netekusiam 45-60 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų)  vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių.

7. 8. Jeigu sunkiai sužeistas ar suluošintas sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos atveju karys po gydymo netapo invalidu neįgaliu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po sužeidimo patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo karys turėtų būti perkeltas į žemesnes arba mažiau apmokamas pareigas, jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgaliu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;

2) profesinės karo tarnybos kariui - 24 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;

3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 24 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.

8. 9. Jeigu apysunkiai sužeistas ar suluošintas apysunkio sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos atveju karys po gydymo netapo invalidu neįgaliu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po sužeidimo patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo karys turėtų būti perkeltas į žemesnes arba mažiau apmokamas pareigas, jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgaliu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;

2) profesinės karo tarnybos kariui - 18 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;

3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 18 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.

9. 10. Jeigu lengvai sužeistas ar suluošintas lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju karys po gydymo netapo invalidu neįgaliu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po sužeidimo patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo jis turėtų būti perkeltas į žemesnes arba mažiau apmokamas pareigas, kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo dėl traumos atveju kariūnas netapo neįgaliu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos, ir dėl šio laipsnio kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. mokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 50 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų;

2) profesinės karo tarnybos kariui - 12 mėnesinių tarnybinių atlyginimų;

3) kariui savanoriui ar rezervo kariui - 12 mėnesinių rezervo kario atlyginimų.

10. 11. Vienkartinių kompensacijų dydžiai kariui žuvus: Kariui žuvus mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Visais atvejais bendra kariui (kariūnui) žuvus išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius.

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariui - 500 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, bet ne mažiau kaip po 100 minimalių algų kiekvienam kario išlaikytiniui;

2) profesinės tarnybos kariui - 120 mėnesinių tarnybinių atlyginimų, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui;

3)                  savanorio ar rezervo tarnybos kariui - 120 mėnesinių rezervo kario atlyginimų, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui.

11. 12. Pagal šio straipsnio 10 11 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvui, (motinai) bei kiekvienam iš kario išlaikytinių išlaikytiniams. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai, iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks 24 metai, taip pat invalidai. neįgalūs asmenys.

13. Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties ir jo sveikatos sutrikimo atvejais.

12. 14. Kai profesinės karo tarnybos kariui, kariui savanoriui, ar aktyviojo rezervo pagal šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalių sąlygas nustatyta kompensacijos suma viršija ribinį dydį, mokama ribinio dydžio kompensacija. Ribinis kompensacijos dydis nustatomas privalomosios pradinės karo tarnybos kariui atitinkamu atveju priklausančios kompensacijos sumą padauginus iš 2. Šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

13. 15. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja. Didelio masto tarptautinės operacijos, kurioje dalyvauja daugiau kaip 500 Lietuvos karių, atveju Vyriausybė gali nuspręsti netaikyti šiame straipsnyje nustatytų kompensacijų mokėjimo sąlygų arba nustatyti kitus kompensacijų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas.

 

 

29 straipsnis. 73 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra tarnautojo įsipareigojimas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje įstatymų ir kitų teisės aktų bei statutų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu.“

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS