Septintasis
(560) posėdis
2004
m. spalio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G.STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, brangūs kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. spalio 12 d. plenarinį posėdį. Mielieji kolegos, suprantu jūsų sujudimą ir susijaudinimą. Aš taip pat susijaudinęs, todėl pradėsime nuo paprastesnio dalyko, kuris mus šiek tiek grąžins į įprastus mūsų kasdienybės rėmus. Aš siūlau registruotis. Prašom registruotis. Užsiregistravo net 81 Seimo narys. Andriau, truputį lukterk, dar yra reikalų. Šiek tiek palūkėk, prisėsk.
Mielieji kolegos, kadangi mes su jumis kurį laiką nesimatėme, buvo svarbių įvykių, svarbiausi – rinkimai, bet apie juos vėliau. O dabar aš prašyčiau susikaupti ir norėčiau ir savo, ir viso Seimo vardu pasveikinti su šauniu jubiliejumi Virmantą Velikonį. (Plojimai)
Mielieji kolegos, Virmanto anūko amžiaus jubiliejų švenčia vienas Seimo narys, bet aš jo nematau. Atskirai pasveikinsime, bet vis tiek jubiliejus.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas sveikinimas. Kaip žinote, pirmajame rinkimų ture penki dabartiniai Seimo nariai yra išrinkti į būsimąjį Seimą, kuris susirinks lapkričio mėnesį, vėliausiai lapkričio viduryje. Taigi sveikinu kolegas ir kartu ministrus Z.Balčytį ir A.Butkevičių. Sveikinu kolegą J.Palionį, sveikinu kolegą V.Tomaševskį ir kolegą V.Uspaskichą. Pabaigoje, bet pagal abėcėlę, viskas yra tvarkingai ir teisingai.
2004 m. spalio 12 d. (antradienio) darbotvarkė
Mielieji kolegos, dabar jau imamės kito rutininio klausimo, tai yra darbotvarkės. Jūs matote, kad per tą laiką, kol nebuvome susitikę, darbotvarkė yra gerokai patikslinta, kai kurių dalykų atsisakome, bet prisideda keli kapitaliniai klausimai. Tai yra STT vadovo skyrimo pradžia, tik pateikimas. Pagrindinis šios sesijos klausimas, žinoma, yra biudžeto projektas, dar pora vyriausybinių ir nevyriausybinių projektų, kurie yra teikiami papildomai. Ir pačioje pabaigoje – mūsų vidiniai reikalai, susiję su tuo, kad nuo vakar dienos netekome vieno Seimo nario. Mums reikia išspręsti kai kuriuos organizacinius klausimus. Seniūnų sueiga tam pritaria, bet, kiek aš supratau, čia yra keletas Seimo narių, kurie dar nori ką nors siūlyti. Pirmiausia, kolegos, noriu paklausti, ar tai, ką jūs turite savo rankose ar ant darbo stalų, kelia kokių nors abejonių ar ne? Nes dėl papildomų dalykų mes dabar kaip tik tarsimės. Jeigu nėra abejonių, tada iš eilės pradėsime nuo kolegos N.Stasiškio. Prašom. Kolegos, paklausykime, nes dabar mes turime susitarti dėl darbotvarkės patikslinimų. Jų gali būti daug. Prašom. Kolega N.Stasiškis. Arčiau mikrofono, būkite malonus.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū, pone pirmininke, kažkodėl jūsų technika neveikia po pirmų šalnų.
PIRMININKAS. Pasitaiko.
A.N.STASIŠKIS. Čia į rezervinius klausimus įtraukta kolegos A.Syso siūlymu dėl valstybinių pensijų 11 straipsnio. Viskas gerai. Bet dėl to paties straipsnio yra mano ir P.Jakučionio seniai užregistruoti pasiūlymai, reikėtų, kad jie būtų kartu pateikiami ir svarstomi.
PIRMININKAS. Priminkite numerį, aš manau, čia niekas neprieštaraus, kad eitų kartu.
A.N.STASIŠKIS. Nr.IXP-1827. Ir Nr.IXP-3330. Taip pat dar dėl Radijo ir televizijos tarybos sudėties nutarimo papildymo, dėl mūsų frakcijos atstovo Valentino Milaknio patvirtinimo. Tai irgi tęsiasi.
PIRMININKAS. Gerai. Dar turime laiko. Manau, dėl pirmojo čia niekas neprieštaraus, kad jeigu jau kalbama apie vienas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, tai galima kartu nagrinėti ir kitas. Niekas neprieštarauja?
A.KUBILIUS. O dėl antrojo?
PIRMININKAS. O dėl antrojo atskirai kalbėsime, čia sudėtingesnis reikalas. Taigi dėl vieno dalyko sutarėme. Dabar einame toliau. Kolega V.Fiodorov.
V.FIODOROV. Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti įtraukti šiandien į darbotvarkę nutarimo projektą Nr.IXP-3896. Čia susiję su „Žalgirio komisija, nes šią savaitę kaip ir turi pasibaigti terminas, o mes nespėjome visko apsvarstyti, nes ne visus atsakymus gavome iš valstybės institucijų. Siūlome pratęsti tą darbą iki mėnesio pabaigos.
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad tai būtų rezervinių sąraše?
V.FIODOROV. Gerai.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Dėl šio dalyko taip pat sutarėme. Dabar minutėlę, gal iš tos pusės. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau įtraukti Nr.IXP-3794 projektą, tai yra Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymą, nes čia buvo kilęs tam tikras triukšmas, mūsų kolegų pareiškimų, kad ūkininkai, pensininkai po rinkimų gali pradėti mokėti daugiau įmokų į Sveikatos draudimo fondą. Aš noriu priminti, kad įstatymas yra senas ir nuostatos senos, bet kai perėmė tvarkyti mokesčių inspekcija, paprasčiausiai ji griežčiau kontroliuoja, todėl būtų gerai pradėti svarstymo stadiją.
PIRMININKAS. Būkite malonus, pakartokite numerį.
A.SYSAS. 3794.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neprieštarauja?
A.SYSAS. Čia yra pono Z.Mačerniaus ir G.Mikolaičio siūlymai.
PIRMININKAS. Gerai ir dėl šito susitarėme. Dabar V.Greičiūnas.
V.GREIČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seimas po svarstymo buvo pritaręs Klaipėdos … jūros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Tačiau nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl nuomonės. Vyriausybė, atsiliepdama į Seimo valdybos sprendimą šiuo klausimu, pateikė savo išvadą, pritarė mūsų pritartam projektui, todėl siūlau įtraukti į šios dienos darbotvarkę šio įstatymo papildymo ir pakeitimo priėmimą. Numeris Nr.IXP-3327.
PIRMININKAS. Niekas neprieštaraujate? Ačiū. P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę Prezidento dekretu grąžinto įstatymo projektą, pateikti svarstyti dėl kompensacijų už valstybės išperkamą turtą. Tai vienas. Numeris yra Nr.IXP-3786 (GR).
PIRMININKAS. Prašom toliau.
P.PAPOVAS. Toliau įtraukti Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3722.
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau paaiškinti, nes, suprantate, tauta į alkoholį reaguoja nedviprasmiškai. Apie ką ten kalba?
P.PAPOVAS. Čia papildoma, nes dabartiniu metu orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, negalima prekiauti alkoholiniais gėrimais.
PIRMININKAS. Priminkite numerį.
P.PAPOVAS. Nr.IXP- 3722.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.PAPOVAS. Ir trečias. Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pakeitimo projektas Nr.IXP-3797.
PIRMININKAS. 37…
P.PAPOVAS. Tai yra Nr.IXP-3197.
PIRMININKAS. Prašome pakartoti aiškiai.
P.PAPOVAS. Nr.IXP-3197.
PIRMININKAS. Nuosavybės. Gerai, tai iš eilės, gerbiamieji kolegos. Aš turiu dar atlikti vieną darbą ir pranešti, kad iš tikrųjų yra Prezidento dekretas, kuriuo jisai grąžina vieną mūsų priimtą įstatymą, ir pagal Konstituciją ir Statutą mes jį turime svarstyti iš naujo. Tai štai dabar, kai aš šitai pasakiau, mes galime susitarti dėl pateikimo stadijos. Tiktai pateikimas. Ar sutinkame, kad Prezidento dekretas būtų mums pateiktas šiandien? Niekas nesiginčija? Ačiū.
Antras klausimas, kurį teikia frakcija, – dėl alkoholio aviatransporte. Neprieštaraujam? Ačiū. Ir dėl nuosavybės reikalų. Niekas? Ačiū. Tai dabar, mielieji kolegos, lieka paskutinis klausimas, kurį įtraukiam ar ne. Visi taip draugiškai šiandien dirbam, tai man net nekyla ranka siūlyti balsuoti, ar įtraukiam klausimą dėl RTV tarybos, kurį čia kolega A.Stasiškis siūlė ir konservatoriai. Niekas neprieštarauja? Įtraukiam, ačiū.
Mielieji kolegos, konstatuoju, kad papildomai įrašytas vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni klausimai. Matyt, kažką teks išbraukti, juo labiau kad dėl vieno siūlymo nėra kai kurių komitetų išvadų. Tai jeigu tų išvadų nebus, mes to klausimo tikrai nesvarstysime, nors susitariam, kad į rezervą įrašom, tai yra Nr.IXP-3794. Jis yra su klaustuku, mes jo negalime svarstyti, jeigu nėra komiteto išvadų. O dėl visų kitų dalykų sutariam ir bandysim sudėlioti viską kiek įmanoma tvarkingai, tikėdamiesi, kad bent posėdžio pradžia bus tokia pat drausminga ir kūrybinga kaip kad buvo. Mielieji kolegos, ar su visais šitais išbraukymais, ankstesniais ir dabartiniais papildymais galime pritarti darbotvarkei, nereikia balsuoti? Ačiū.
Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3649(2*)ES (priėmimas)
Mielieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3649(2). Europos Sąjungos. Priėmimo stadija. Kviečiu pagrindinio, t.y. Kaimo reikalų komiteto, vardu pranešėją, patį pirmininką G.Kniukštą į tribūną.
G.KNIUKŠTA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo Seime buvo pritarta bendru sutarimu. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pateikė keturias pastabas, kurioms komitetas pritarė. Iki šios dienos daugiau pasiūlymų ar pastabų nėra gauta. Siūlau pradėti šio projekto priėmimo procedūrą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už trumpą ir aiškų pristatymą. Išties, jeigu pritariama Teisės departamento išvadoms, tai mes tada galime priiminėti ne pastraipsniui, o paskirsniui. 1 straipsnis yra naujoji to įstatymo redakcija. Pirmasis skirsnis – „Bendrosios nuostatos. Nėra prieštaravimų, galime priimti? Priimta. Antrasis skirsnis – „Augalų veislių sąrašas, niekas neprieštarauja? Ačiū. Trečiasis skirsnis – „Dauginamosios medžiagos sertifikavimas. Priimta. Ketvirtasis skirsnis – „Dauginamosios medžiagos tiekimas į rinką. Priimta. Penktasis skirsnis – „Dauginamosios medžiagos įvežimas ne iš Europos Sąjungos valstybių. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ir šeštasis skirsnis – baigiamosios nuostatos, taip pat įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Nematau prieštaravimų. Taigi priimtas šio įstatymo 1 straipsnis, arba senojo įstatymo nauja redakcija. Dabar šio įstatymo 2 straipsnis – pasiūlyti Vyriausybei kai ką iki metų pabaigos nuveikti. Neprieštaraujame? Ačiū.
Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Niekas nenori kalbėti. Tada kviečiu susikaupti ir pirmą kartą šiandien balsuojame, t.y. registruojamės ir balsuojame, ar priimame naująjį Augalų sėklininkystės įstatymą. Prašome registruotis ir balsuojame.
Užsiregistravo net 86 Seimo nariai. Už – 82 ir 2 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Draudimo įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3789(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 2 klausimas – Draudimo įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3789(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – senasis ir naujasis Seimo narys J.Palionis. Prašom.
J.PALIONIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti vienodas sąlygas draudimo rinkos dalyviams mokant atskaitymus nuo pasirašytų draudimo įmokų priežiūros komisijai išlaikyti. Po svarstymo naujų pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta. Prašau Seimo priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi, kaip matau, čia yra iš viso tik 1 straipsnis, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iškart balsuoti? Kolegos, dėmesio! Prašome susikaupti, balsuojame, ar priimame Draudimo įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 79, už – 76, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, mes pamažu vejamės grafiką. Darbotvarkės 3 klausimas – įstatymo dėl Tamperės konvencijos dėl telekomunikacijų išteklių teikimo didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms ratifikavimo projektas Nr.IXP-3832. Šiuo atveju yra ir svarstymo, ir priėmimo stadija. Pranešėjai yra net keli. Pagrindinio, t.y. Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu – pats pirmininkas A.Kunčinas. Ruošiasi kolega K.Kuzmickas.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė šį įstatymo projektą rugsėjo 28 d. Buvo pateikta Teisės departamento išvada, kurioje sakoma, kad atitinka juridinės technikos reikalavimus, ir yra papildomo Užsienio reikalų komiteto pritarimas. Todėl komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kiek suprantu, Užsienio reikalų komiteto vardu – kolega A.Lydeka. Prašom.
A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė. 6 balsavo už. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra jokių pastabų, ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Seimo Pirmininkas siūlo nagrinėti ypatingos skubos tvarka ir dabar priimti. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
Kolegos, įstatymą sudaro du straipsniai. Ar nori kas kalbėti dėl kiekvieno straipsnio, ar manome, kad abu juos priėmėme?
Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Ne. Tada prašyčiau balsuoti. Kolegos, dėmesio! Čia reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t.y. ne kaip mažiau kaip 57 balsų. Prašom pasiruošti registruotis ir balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo „Dėl Tamperės konvencijos dėl telekomunikacijų išteklių teikimo didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms ratifikavimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai: už – 80, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, įstatymas vienbalsiai priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Darbotvarkės 4 klausimas – Turizmo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr.IXP-3693. Pagrindinio Ekonomikos komiteto vardu – pranešėja S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šio įstatymo pakeitimo projektą ir po svarstymo bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Prašau kolegų taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu viskas gerai, tai nematau, kas norėtų kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Mielieji kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas. Gal iš tikrųjų padarykime gerą darbą ir iš karto priimkime šį įstatymą? Niekas neprieštarauja, kad šiandien priimtume? Ačiū. Mielieji kolegos, yra du straipsniai. Dėl atskirų straipsnių reikia mums kalbėti ar balsuoti? Nematau. Taigi prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Niekas nenori.
Gerbiamieji, prašom susikaupti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Turizmo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai: už – 73 ir 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 5 klausimas – įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių pažeidimus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr.IXP-3665(2). Pagrindinis – Ekonomikos komitetas ir ta pati pagrindinė pranešėja – S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Per svarstymą nusprendė jį tobulinti, t.y. papildyti dar vienu straipsniu. Komitetas siūlymui pritarė: už – 9, prieš vienas.
Šiandien dar buvo svarstyta Teisės departamento išvada, kuri buvo neseniai pateikta. Komitetas nusprendė nepritarti Teisės departamento išvadai ir pritarti jau vieną kartą patvirtintam įstatymo projektui. Todėl, kolegos, ir jums siūlau taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Irgi yra Seimo Pirmininko siūlymas priimti ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti? Ačiū. Gerbiamieji kolegos… Vis dėlto nori kalbėti kolega J.Veselka. Prašom. Dėl viso įstatymo.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tai tipiškas pavyzdys, kaip valstybėje yra įtvirtinama netvarka. Šis įstatymo straipsnis reikalauja labai paprasto dalyko: kad įmonės, t.y. akcinės bendrovės, perregistruotų savo įstatus pagal įstatymą. Nė jokių pinigų nereikėjo įdėti, nieko. Paprasčiausiai sukviesti akcininkų susirinkimą ir priimti formalų sprendimą. Bet visi žino – nedaryk Lietuvos valstybėje, nemokėk ir būsi laimėtojas. Net tingėjo paprasčiausiai šaukti formalius susirinkimus ir priimti sprendimus, kad jų įstatai atitiktų įstatymus. Buvo numatytos baudos, buvo numatyti tam tikros veiklos apribojimai, valdininkai nekontroliavo, užsispyrusiai… pažeidėjai nieko nedarė, o mes dabar beveik lengva ranka pasakome: įstatymas nebeveikia, jus išregistruosime, na, gal dar baudas paliksime, bet greičiausiai ir jų neišieškosime. Taip įtvirtinama valstybėje neatsakomybė, nepareiga ir t.t. Aš negaliu balsuoti už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. S.Burbienė – kita nuomonė. Prašom, kolege.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, baudos lieka, ir tos įmonės, kurios veikia, nes dauguma iš tų 4 tūkst. nebeveikia ir senokai, tas baudas turės mokėti. Kitoms yra nuimami tie apribojimai, toms, kurios šiuo metu negali veikti pagal kitus įstatymus. Todėl tų problemų, apie kurias kalba kolega J.Veselka, čia neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra, todėl kviečiu balsuoti. Ar priimame įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių pažeidimus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą? Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 10, įstatymas priimtas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1899 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3730(2*) (svarstymas)
Mielieji kolegos, dabar kompleksinis 6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1899 ir 320 straipsnių pakeitimo ir Baudžiamojo kodekso XXXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 2531 straipsniu įstatymų projektai.
Pirmiausia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1899 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3730(2). Čia yra keli komitetai. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – V.Popovas. Prašom, kolega. Ruošiasi S.Burbienė.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, jį patobulino ir pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar papildomo Ekonomikos komiteto vardu – S.Burbienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – kolega A.Sadeckas.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, siūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas. Už tokį siūlymą visi balsavo už. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas patobulino įstatymo projektą, todėl mes siūlome jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu – komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom, kolega.
A.SADECKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti aiškiau apibrėžiant atsakomybės subjektą už kontrolės tvarkos pažeidimus, nes pagal pateiktą projektą atsakomybė turėtų kilti kontrolę vykdančiam valstybės tarnautojui. Taip pat projektą tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus. Kiek mums žinoma, Teisės ir teisėtvarkos komitetas manė, kad tokia redakcija tinkama, ir nekoregavo teksto.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Dabar dar noriu paklausti, o dėl balsavimo motyvų gal kas nori kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta.
Baudžiamojo kodekso XXXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2531 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3731* (svarstymas)
Šio kompleksinio klausimo antrasis klausimas – Baudžiamojo kodekso XXXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 2531 straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3731. Visi pranešėjai tie patys. Vėl kviečiu pagrindinio komiteto vardu kalbėti kolegą V.Popovą. Ruošiasi S.Burbienė.
V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir atsižvelgė į suinteresuotų institucijų pasiūlymus ir pastabas. Pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai ir Ekonomikos komiteto išvadai. Bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Siūlau pritarti Seime po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar S.Burbienė – papildomo Ekonomikos komiteto vardu. Ruošiasi kolega A.Sadeckas.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui Ekonomikos komitetas pritarė ir nesiūlė jokių pataisų pagrindiniam komitetui. Pritarė balsuodami taip: už – 10, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašom.
A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Ar galim pritarti po svarstymo? Pritarta. Ačiū.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110, 1862, 18814, 198, 225, 233, 2411, 2591, 314, 320 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 1673, 2381 straipsniais įstatymo projektas Nr.IXP-3172(2*) (svarstymas)
Imamės darbotvarkės 7 klausimo. Mes jau šiek tiek lenkiame grafiką, galbūt imsimės rezervinių klausimų. Imamės 7 klausimo. Tai vėlgi Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių keitimai. Projekto registracijos Nr.IXP-3172(2). Kas pranešėjas? R.Šukys. Jau atsirado. Ar galite, kolega, eiti į tribūną? Prašom. Pagrindinio komiteto vardu – kolega R.Šukys. Prašom. Svarstymas.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110, 1862 ir kitų straipsnių pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 1673, 2381 straipsniais įstatymo projekto Nr.IXP-3172. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Atsižvelgė į Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Vyriausybės išvadas. Pateiktas patobulintas įstatymo projektas. Siūlyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau, kad kas norėtų kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Pritariame po svarstymo. Ačiū. Gerai. Aš sakiau, kad galėsime svarstyti rezervinius klausimus. Bet dabar dar įsibėgėję, vienas, man atrodo, nelabai sudėtingas klausimas.
Darbotvarkės 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr.IXP-3808(2). Pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – pats pirmininkas P.Papovas. Ruošiasi kolega V.Saulis.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, apsvarstęs šį nutarimo projektą, įvertino Valstybės kontrolės pastabas, taip pat pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui. Pritarė šiam įstatymo projektui: už – 4, prieš – 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar V.Saulis kalbės papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Prašom, kolega. Kas Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Kolega G.Šivickas. Prašom. Komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašau.
G.ŠIVICKAS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Išvada yra tokia.
„Pirma. Projektui pritarti patikslinant nutarimo projekto 2 straipsnio 2 punktą. Antra. Nutarimo 2 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „Vykdant biudžetinio (viešojo) sektoriaus apskaitos reformą, įvertinti ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą (toliau – ataskaita) būtinybę pradėjus rengti valstybės sektoriaus konsoliduotąją finansinę atskaitomybę. Rengiant ir teikiant ataskaitą, siekti, kad ji kiek galima labiau atitiktų tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, parengtus Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto. Ataskaitoje paaiškinti, kokiais reikšmingais atvejais parengta ataskaita neatitinka minėtų standartų ir koks poveikis gali būti dėl tokių neatitikimų. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, niekas nenori kalbėti. Nėra pastabų. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pirmininkas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka, tai yra šiandien priimtume. Galime priimti? Ačiū. Nutarimą sudaro 1 straipsnis. Jeigu niekas nenori kalbėti, kviečiu registruotis ir balsuoti, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl 2001 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą 2 straipsnio pakeitimo. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Už – 50, susilaikė 10. Nutarimas priimtas.
Mielieji kolegos, mes truputį sutaupėme laiko ir prieš sunkesnį klausimą aš kviečiu pirmininkauti Pirmininko pavaduotoją kolegą G.Steponavičių. O jis, tikiuosi, malonės man leisti pateikti pačius paskutinius tris rezervinius klausimus apie mus pačius.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Gerbiamieji kolegos, turiu progą pirmininkauti ir kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną. Svarstome rezervinį 10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo projektą Nr.IXP-3903. Pateikimas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, ir šis, ir kiti du nutarimai yra susiję su tuo, kad mes Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nuo vakar netekome Seimo nario Virginijaus Martišausko. Turime sutvarkyti kai kuriuos formalius dalykus, nes vis dėlto, mano skaičiavimais, mums reikės dirbti mėnesį, o gal ir šiek tiek ilgiau negu mėnesį. Mums, šio Seimo nariams. Todėl ypač komitetai ir kai kurios komisijos turi būti atitinkamos sudėties.
Taigi pirmasis dokumentas yra Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo, o dar tiksliau, siūlymas iš Ekonomikos komiteto išbraukti V.Martišauską. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo šiam gana formaliam Seimo vidaus organizavimą numatančiam nutarimo projektui. Nėra prieštaravimų. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Ar neprieštarautų Seimo nariai, kad mes galėtume ir priimti šį nutarimą šiandien pat? Nėra prieštaravimų. Jūs nečiupkite mano kortelės.
Č.JURŠĖNAS. Rinkimai, visko gali būti.
PIRMININKAS. Tai, jeigu pritariame po svarstymo bendru sutarimu, pereikime prie priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Pastraipsniui priėmimas baigtas. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, dėl Seimo nutarimo, registracijos Nr.IXP-3903, priėmimo.
60 užsiregistravus, 56 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-3903, priimtas.
Svarstome kitą eilės tvarka darbotvarkės 11 rezervinį klausimą. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo projektą Nr.IXP-3904. Gerbiamasis pranešėjau, jums žodis.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, čia jau dabar nutarimas dėl komisijos. Yra siūloma, kad iš Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos būtų išbrauktas vėlgi V.Martišauskas ir atitinkamai pataisytas Seimo nutarimas dėl šios komisijos sudarymo. Taip pat kviečiu šiandien pritarti ir pateikimui, ir priėmimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo nutarimo projektui Nr.IXP-3904? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad mes šiandien pat priimtume šį nutarimo projektą? Nėra prieštaravimų. Ar galime pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų po svarstymo.
Pritarus pereiname prie priėmimo. Du straipsniai. Taigi ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Taigi dėl viso nutarimo projekto Nr.IXP-3904 nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo priėmimo.
Užsiregistravo 57. Balsavimo rezultatai: 55 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Nutarimas, registracijos Nr.IXP-3904, priimtas.
Darbotvarkės 12 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo pakeitimo projektas Nr.IXP-3905. Pateikimo stadija. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, antra komisija, dėl kurios mums reikia apsispręsti, arba nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo pakeitimo. Taigi tai susiję su kolegos V.Martišausko netekimu. Atitinkamai siūloma pataisyti nutarimą dėl Antikorupcijos komisijos. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, niekas nenorėjo klausti. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Antrasis mano klausimas būtų: ar galime šiandien priimti nutarimą? Nėra prieštaravimų, pritariama. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų, pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Kolegos, dėl viso nutarimo projekto nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto Nr.IXP-3905 priėmimo. Tuokart ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Balsavimo rezultatai: 50 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-3905, priimtas.
Prašyčiau toliau Seimo posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Dėkoju kolegai G.Steponavičiui už talką ir primenu, jog mes pačioje pradžioje sutarėme dėl kai kurių papildomų klausimų įtraukimo į darbotvarkę. Čia iš esmės yra formalus klausimas dėl datos pakeitimo. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris privatizavimo, veiklos ir likvidavimo aplinkybėms ištirti sudarymo 5 straipsnio pakeitimo. Siūloma pakeisti datą. Ar galime šį nutarimą nagrinėti? Minutėlę, pasirodo, kad ne visiems išdalyta. Tai aš labai atsiprašau, gerbiamasis Fiodorovai, šiek tiek vėliau. Aš siūlau, kadangi tik 11 val. numatyta nagrinėti šį sunkesnį klausimą, imti kitą. (Balsas salėje) Taip, pirmąjį rezervinį klausimą.
1 rezervinis klausimas yra Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2807, net trečias variantas. Pagrindinio komiteto vardu – pranešėjas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas. Ruošiasi kolega G.Šivickas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo pateiktas mūsų kolegos R.Šukio. Komitetas paprašė Vyriausybės išvados. Vyriausybės išvada – iš esmės pritarti. Komitetas pritarė ir patobulino pagal Vyriausybės pateiktus siūlymus. 4 balsavo už, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti, kaip supratau, viskam pritarta. Vyriausybės pastaboms pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet palauksime. Dabar reikia, kad kalbėtų kiti kolegos, tada išsiaiškinsime galutinai. Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu –kolega G.Šivickas ar kuris kitas? Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto? Praleidžiame. Tada Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – V.Popovas. Prašom, kolega.
V.POPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė šį įstatymo projektą. Pasiūlė pagrindiniam komitetui nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, t.y. nuo kitų metų sausio 1 dienos, ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gali kas Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti, ar užteks, kad aš perskaitysiu jų išvadą? Nėra entuziastų, tada leiskite man perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą. Čia taip yra surašyta: „Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui, pasiūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Vyriausybės nuomonę ir įstatymą papildyti nauju straipsniu, nurodančiu, kada įstatymas įsigalioja. Priimta? Labai malonu. Mielieji kolegos, diskutuoti niekas neužsirašė ir tokiu atveju, tikrai gerbiamasis Papovai, prašyčiau į tribūną, kad dar kartą pasakytumėte, ar čia tikrai viskas gerai, nes buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto papildymas.
P.PAPOVAS. Komitetas, apsvarstęs ir Vyriausybės pasiūlymą, ir Biudžeto ir finansų komiteto, pritarė įsigaliojimo datai – 2006 m. sausio 1 d. ir nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto datai – 2005 m. sausio 1 diena.
PIRMININKAS. Šiuo atveju tada išklausom komiteto atstovo, pirmininko pavaduotojo nuomonę. R.Šukys. Prašom, kolega.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad svarstymo metu reikėtų balsuoti ir apsispręsti dėl datos, nes komitetas neatsitiktinai siūlė 2005 m. sausio 1 dieną. Aš norėčiau visiems priminti, kad Konstitucinis Teismas šiuo klausimu jau yra apsvarstęs bylą, išnagrinėjęs. Dar tik nėra paskelbtas sprendimas. Aš tikrai imčiausi drąsos ir drįsčiau prognozuoti, kad ši įstatymo nuostata po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo galimai tikrai gali būti pripažinta, kad prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mes, Seimas, tikrai nelabai solidžiai atrodysime, jeigu keičiame, iš principo naikiname tą nuostatą, tačiau įsigaliojimą nukeliame dar metams, manau, kad tikrai mes turėsime grįžti ir vėl taisyti pagal Konstitucinio Teismo nutarimą. Jeigu būtų naikinama nuo 2005 m. sausio 1 d., aš manau, tikrai būtų galima prie tos nuostatos keitimo įstatymo jau galbūt nebegrįžti, savaime jinai nebūtų taikoma, Vyriausybei tik reikėtų spręsti, kaip ieškoti lėšų, galbūt iš tų esamų lėšų, o gal ir svarstant biudžetą reikėtų keisti. Taigi tikrai siūlyčiau apsvarstyti ir balsuoti dėl ankstesnės datos, t.y. 2005 m. sausio 1 d., nes Vyriausybės pasiūlymas yra niekaip nemotyvuotas. Šiuo atveju įstatymas galioja ir biudžetas bus svarstomas. Galima numatyti lėšas įstatymui įgyvendinti ir privalome numatyti, nes argumentas, kad Konstituciniame Teisme nagrinėjama byla, savaime rodo, jog atitikimas Konstitucijai yra labai abejotinas.
PIRMININKAS. O gal tik abejotinas? Gerai, kolegos, dėmesio! Kadangi komiteto atstovas aiškiai išdėstė komiteto nuomonę, mes turėsime balsuoti, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui dėl ankstesnės įsigaliojimo datos. Pagrindinis komitetas kartu su Vyriausybe mano, kad turėtų būti vėliau. Taigi dabar ne alternatyvus balsavimas, o balsavimas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo. Ar supratome, kolegos? Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui dėl įsigaliojimo datos… Prašome nepainioti Konstitucinio Teismo pirma laiko arba neminėkite Viešpaties vardo be reikalo, čia iš dešimt Dievo įsakymų, kurių kai kurie nemokėjo. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui paankstinti įsigaliojimo datą? Ar aišku, dėl ko balsuojam? Pagrindinis komitetas ir Vyriausybė galvoja kitaip, prašome balsuoti.
Už – 31, prieš – 6, susilaikė 12. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, įsigaliojimas yra ankstesnis. Taigi ar galime pritarti po svarstymo? Niekas neprieštarauja. Pritarta. Ačiū.
Imamės kito darbotvarkės punkto – Valstybės tarnybos įstatymo, vėl Valstybės tarnybos, 43 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3822(2). Taip pat svarstymo stadija. Taip pat pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pirmininkas P.Papovas. Prašome į tribūną. Gerbiamasis Papovai, prašome mesti telefoną. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas, apsvarstęs pasiūlymus, pastabas, kai kurioms pastaboms pritarė, į kai kurias atsižvelgė ir pritarė šiam įstatymo projektui. Už – 3, susilaikė 2. Teikia patobulintą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų nėra, gerbiamasis Papovai? Nėra. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti. (Balsai salėje) Minutėlę! Balsuoti gal ir nereikės. Gal nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Ar galime pritarti po svarstymo? Balsuoti reikia. Prašau. Atsirado naujas Seimo narys, taigi prašom. Ar pritariam po svarstymo, nes pagrindinis komitetas pritarė, pastabų nėra? Po svarstymo ar pritariam?
Užsiregistravo 52 Seimo nariai, už – 34, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta po svarstymo. Ačiū. Dėl priėmimo tarsimės šiek tiek vėliau.
Darbo tarybų įstatymo projektas Nr.IXP-2717(6*) (svarstymas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Primenu, kad išnagrinėjome penkis rezervinius klausimus, bet yra dar septyni papildomi. Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 9 klausimas – Darbo tarybų įstatymo projektas Nr.IXP-2717(6). Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu pranešėjas pats kolega pirmininkas A.Sysas. Svarstymo stadija. Prašom, kolega.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip jau sakė posėdžio pirmininkas, tai jau šeštas variantas. Mes gana daug kartų svarstėm šį įstatymą, todėl priminsiu, kad jis buvo grąžintas komitetui, buvo pateikta ir Teisės departamento išvada, komitetas, svarstydamas šį įstatymą, pateikė kelių straipsnių naują redakciją. Būtent atsižvelgta į pagrindinį reikalavimą, kuris buvo keliamas, kad ne tik imperatyviai būtų nustatomos tam tikros nuostatos dėl darbo tarybų narių garantijų, bet kad tai būtų numatyta kolektyvinėse sutartyse. Taigi aš trumpai pakomentuosiu, kas buvo pateikta per paskutinį svarstymą. Buvo pateikta Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkretūs 18 straipsnio, 13 straipsnio, 23 ir 27 straipsnių pasiūlymai.
18 straipsnio, kuris kalba apie darbo tarybų narių garantijas ir darbo tarybų posėdžius, buvo nepritarta, o pritarta komiteto pateiktiems variantams, kad be imperatyvų dar yra „jeigu kolektyvinėse sutartyse nenumatyta kitaip, jeigu abi šalys susitars kolektyviai kitaip, kitokia tvarka, tai taip ir bus. 27 straipsniui po balsavimo komitetas pritarė, kad įmonė gali veikti kartu su darbo tarybomis ir profesinėmis sąjungomis. Ir 23 straipsnį komitetas pasiūlė palikti tokį, koks buvo ir praeitame variante, tai yra analogiškas, koks yra Europos darbo tarybų įstatymo. Taip pat buvo kai kurių profesinių sąjungų siūlymų dėl darbo tarybų ir profsąjungų veikimo kartu, nekonkretus, iš principo į tai buvo atsižvelgta ir daugiau pasiūlymų nebuvo, nes mes dėl šių keturių straipsnių svarstome jau ketvirtą kartą. Todėl komitetas siūlo pritarti pateiktam patobulintam Darbo tarybų įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis kolega, jūsų išvadoje yra originaliai suformuluota „komiteto išvadų rengėjai. Ar čia yra Kanceliarijos darbuotojai, ar konkretūs Seimo nariai?
A.SYSAS. Seimo nariai.
PIRMININKAS. Seimo nariai. Tada mes turime balsuoti dėl tų dviejų dalykų, kuriems jūs nepritarėte. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti, vadinasi, pirmoji pataisa yra dėl 23 straipsnio. Kas iš autorių galėtų jį referuoti?
A.SYSAS. Mes jam pritarėme.
PIRMININKAS. Nepritarta. Aš kalbu ne apie pirmą pastabą, o apie antrą.
A.SYSAS. Apie antrą?
PIRMININKAS. Taip.
A.SYSAS. Taip, bet…
PIRMININKAS. Prašom paaiškinti.
A.SYSAS. Buvo Pramonininkų konfederacijos siūlymas, pasiūlė 23 straipsnį suformuluoti trumpai. Komiteto siūlymas buvo dėl nuorodos vartoti teisininkų kalboje priimtą terminą „mutatis mutandis, bet komiteto nariai pasakė, kad geriau perrašyti, palikti straipsnį tokį, koks buvo pirminiame variante, aiškiai išdėstant visas straipsnio pozicijas, kaip yra Europos Darbo tarybų įstatyme.
PIRMININKAS. Minutėlę! Jeigu čia yra ne Seimo narių, tai mums nėra ką šnekėti. Antras siūlymas – taip pat ne Seimo narių?
A.SYSAS. Ne Seimo narių.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra jūsų parengtas variantas. Prašom dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po svarstymo. Kolega S.Kružinauskas. Prašom.
S.KRUŽINAUSKAS. Aš supratau, kad dėl viso dabar kalbame?
PIRMININKAS. Dėl viso kalbame, nes, pasirodo, čia ne Seimo narių siūlymai, o mes turime nagrinėti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų siūlymus. Prašom. Arčiau mikrofono.
S.KRUŽINAUSKAS. Šiam įstatymui anksčiau buvo pateiktos Seimo narių pataisos, ir joms Seimas yra pritaręs. Tada Seimo komiteto pirmininkas paprašė pertraukos, ir grįžome prie svarstymo stadijos. Šiuo metu komitetui svarstyti buvo pateiktos panašios arba net identiškos pataisos, kaip buvo ir Seimo narių. Vienai iš jų komitetas pritarė, t.y. kalbama apie 27 straipsnį, kur Darbo taryboms dabar yra leidžiama tęsti veiklą nežiūrint į tai, ar įsisteigė profsąjunga. Bet nėra pritarta 13, 18 ir 23 straipsniams, kuriuose lieka tokia nuostata, kaip rašoma 18 straipsnyje, kad nuo darbo atleidžiami 60 valandų arba kaip sutariama kolektyvinėje sutartyje. Reikia pasakyti, kad kolektyvinė sutartis, vadovaujantis Darbo kodeksu, neleidžia nustatyti mažiau valandų, tik daugiau. Todėl tokia formuluotė yra kaip vizuali apgaulė, kad lyg ir kolektyvinėje sutartyje bus galima tartis, bet bus galima tartis tik dėl didesnio skaičiaus, bet ne dėl mažesnio.
O dėl 23 straipsnio, kur kalbama apie konfidencialią informaciją, reikia pasakyti, kad dabar įstatyme yra parašyta, kad Darbo tarybos nariai pagal rašytinį pasižadėjimą turės teisę gauti slaptą informaciją, tuo tarpu Akcinių bendrovių įstatyme rašoma, kad negalima teikti tokios informacijos mažiau kaip pusę akcijų turinčiam akcininkui. Čia yra akivaizdus darbo informacijos, susijusios su slapta darbo veikla, teikimas viešumon. Todėl, manau, nereikėtų pritarti šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – S.Burbienė. Prašom, kolege.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas iš tiesų yra ilgai svarstytas. Be abejo, kiekvienas nori, kad būtų jo nuostatos tame įstatyme įtvirtintos. Buvo daryta daug kompromisų, ilgai svarstyta su įvairiausiais partneriais. Dabar yra pasiektas toks variantas, kurį Seimas gali priimti, nors daugeliui ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės jos nepatinka. Todėl siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, kadangi čia svarstymo stadija, tai vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamieji, dėmesio! Dabar balsuojame, nes nuomonės, kaip matote, yra įvairios, ar pritariame po svarstymo patobulintam Darbo tarybų įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Už – 42, prieš – 13, susilaikė 11, po svarstymo pritarta.
Mielieji kolegos, ačiū. Dabar imamės daug įdomesnių klausimų. Jau yra Prezidento atstovė. Aš siūlau pradėti keliomis minutėmis anksčiau, gal neprieštarausite, nagrinėti darbotvarkės 10 klausimą, t.y. aptarti Seimo nutarimo „Dėl pritarimo P.Malakausko skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi projektą, registracijos Nr.IXP-3906. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu gerbiamąją Tomą Birmontienę, Respublikos Prezidento patarėją. Prašom.
T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Respublikos Prezidento dekreto „Dėl prašymo Seimui pritarti Povilo Malakausko skyrimui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi teikimą.
P.Malakauskas atitinka visus įstatymo reikalavimus. Manytume, kad Seimas galėtų duoti tokį sutikimą. Prašytume pritarti po teikimo ir pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūsų misija šiuo momentu baigiasi. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pretendentą. Prašom. P.Malakauskas. Jums, kolegos Seimo nariai, kartu su Prezidento dekretu ir nutarimo projektu yra pateikta jo biografija, bet jo teisė yra ir apie save papasakoti, ir bendresnius dalykus pasakyti, o po to mes jau jį galėsime paklausinėti. Prašom, gerbiamasis pretendente.
P.MALAKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip žinote, aš priėmiau Prezidento siūlymą būti paskirtas į STT direktoriaus pareigas. Aš padariau tai suprasdamas šios problematikos, t.y. korupcijos problematikos, aktualumą ir sudėtingumą. Ši problematika nėra man nauja, nes tiek integruojantis į NATO, tiek į Europos Sąjungą kova su korupcija buvo keliama kaip vienas iš svarbiausių reikalavimų valstybėms kandidatėms. Tai yra suprantama, nes mūsų partneriai ir mes, be abejo, korupciją siejame tiesiogiai su valstybės saugumu ir stabilumu.
Korupcijos neigiamas vaidmuo ypač išaugo per pastaruosius 10-15 metų, savaime suprantama, dėl tų procesų ir pasikeitimų, kurie vyko. Aš nenorėčiau prie to sustoti. Ji išlieka labai problemiška ir dabar. Šiuo reiškiniu buvo ypač susidomėta 1990–2000 metais (ypač apie 1995 metus), nes buvo juntama, kad ji pradeda veikti jau gyvybiškai svarbias valstybėms sritis – ekonomikos, socialinę politinę sritį. Buvo suprasta, kad šiandien nei atskira institucija, nei institucijų grupės, netgi atskiros valstybės šį reiškinį įveikti negali.
Todėl šiandien galima pasakyti, kad be partijų politinės valios, be tarpinstitucinio ir tarptautinio bendradarbiavimo, be visuomenės paramos ši problema negali būti išspręsta. Taigi aš apsisprendžiau ir esu pasirengęs, jeigu Seimas pritars, suburti tokį kolektyvą, kuris būtų atsakingas už tai, kad kova su korupcija mūsų valstybėje taptų efektyvi.
Ačiū už dėmesį, aš esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmoji – G.Purvaneckienė. Prašom, kolege.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, aš, žinoma, nė kiek neabejoju jūsų kompetencija. Bet aš noriu paklausti asmeniško, žmogiško klausimo. Kiekvienas iš mūsų, kai priimame sprendimus, kai galvojame apie kitus sprendimus, žiūrime per savo prizmę. Pavyzdžiui, jeigu aš būčiau Krašto apsaugos ministerijos sekretorė, niekas manęs nepriverstų eiti į tokią bjaurią tarnybą su visa ten verdama koše. O jūs sutikote. Gal jūs galite pasakyti, kas nulėmė jūsų asmeninį apsisprendimą?
P.MALAKAUSKAS. Tą dieną, kai aš gavau pasiūlymą, tai buvo gal intuicija, bet atvirai kalbant, pasiūlymą aš gavau ne iš draugo, o iš Lietuvos Respublikos Prezidento, ir tai yra labai rimta. Antras dalykas, kuris lėmė mano apsisprendimą, yra tas, kad situacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybą susiklostė tokia, kad ji peržengė tam tikras ribas, o šios tarnybos, ypač operatyvinės tarnybos, ne tik Specialiųjų tyrimų tarnyba, yra labai jautrios tokiems dalykams, ir tą procesą, mano nuomone, žalingą šioms tarnyboms, vienaip ar kitaip reikėjo baigti.
Dar vienas svarbus dalykas. Kaip aš minėjau, vis dėlto korupcija yra tiesiogiai susijusi su valstybės saugumu, o man tai visada buvo svarbu, ir toje srityje aš gana ilgai dirbu. Manau, kad tos žinios, kurias turiu, kurias įgijau dirbdamas krašto apsaugos sistemoje, gali būti naudingos ir toje tarnyboje. Aišku, tą dieną, kai gavau šį pasiūlymą, aš negalėčiau taip suformuluoti, kodėl aš apsisprendžiau, kaip dabar, bet palaipsniui viskas susiklostė. Pirmiausia tai buvo intuicija, kad reikia apsispręsti, nes tas gumos tempimas nebūtų naudingas nei tai tarnybai, nei man.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų aš jus žinau iš darbo komitete kaip tikrai darbštų ir principingą žmogų, užimantį labai atsakingą Krašto apsaugos ministerijos sistemos postą. Neužsigaukite, bet man truputį naivokai atrodė, kai jūs pasakėte, kad šiam darbui, kovai su korupcija, reikėtų bendro partijų sutarimo. Aš suprantu, ką jūs turite omeny, jūs turite omeny patirtį, kai partijos sutarė skirti krašto apsaugai finansavimą.
Bet čia truputį sudėtingiau. Kaip jūs įsivaizduojate realiai partijų susitarimą dėl kovos su korupcija? Gal tai tik žodžiai, bet kai daugelį partijų, ir liberalcentristų, ir kai kurias kitas krečia korupcijos skandalai, jie nenori kovoti, jie sako – negalima kovoti. Teisėsaugininkai kalti, kad kažką daro.
Gal jūs plačiau paaiškinkite, kaip jūs juos įtikinsite, jeigu aukščiausiuose partijų ešelonuose yra korupcijos problema ir ji įvairiai traktuojama. Ar turite kokį receptą, ar čia nebus ta bėda, kai sustosime ir vėl Specialiųjų tyrimų tarnyba gaudys tik smulkius nusikaltėlius? Ačiū.
P.MALAKAUSKAS. Iš tikrųjų tai yra problema, bet aš esu giliai įsitikinęs, ir tai rodo tų valstybių, kurios turi ilgalaikę patirtį, sakykim, Šiaurės valstybių, mūsų Šiaurės kaimynų, arba Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdys. Prezidentas Bilas Klintonas kažkada, kai ši problema tapo rimta Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasakė, kad be politinių raumenų šitos problemos neišspręsime. Aš esu įsitikinęs, kad be politinių partijų valios ir paramos, ne tik valios, bet ir paramos sprendžiant šias problemas neįmanoma išgyvendinti politinės korupcijos. Aš galiu pasakyti dar daugiau (galbūt tai nėra priimtina) – su politine korupcija gali kovoti tik politinės partijos.
Jūs esate visiškai teisus – neišgaudys STT, o jeigu ir pagaus vieną kitą, tai nėra problemos sprendimas, tai yra trumpalaikis problemos sprendimas. Dėl to prevencinės priemonės, kurios tikrai gali būti aptariamos politiniu lygmeniu, yra labai svarbios. Aš manau, mes galėtume, kaip jūs minėjote gynybos susitarimą, taip ir šitoje srityje pasiekti tam tikrą politinių partijų sutarimą, išreikšti politinę valią kovoje su korupcija. Tai labai padėtų, mano supratimu, bet, be abejo, tai – politikų sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Prašom, kolega.
J.VESELKA. Gerbiamasis pretendente, išvardysiu kai kuriuos dalykus. Štai korupcijos ryšiais įtariamas vienas iš socialdemokratų lyderių ir didelis Europos Sąjungos propaguotojas V.Andriukaitis. Didelis socialliberalų Europos Sąjungos propaguotojas V.Kvietkauskas, Tėvynės sąjungos – A.Vidžiūnas, A.Zuokas (irgi lyderis) bėga į Lenkiją. Ir jūs sakote: aš prašysiu susitarimo tarp partijų. Ar jūs nežinote, kad yra priimta Seimo antikorupcinė programa? Štai jums geras pavyzdys. Argi jūs manote, kad „tulpinius būtų sugaudę prokurorai, jeigu būtų atėję pas „tulpinių vadus ir būtų pasakę: broliai, negerai darote, gal susitarkime ir pradžioje sumažinkite savo mastus? Bet čia jau A.Matulevičius klausė.
Aš noriu pasakyti, kad jūs apskritai nesate dirbęs šioje sistemoje. Krašto apsaugoje kurti planą, kaip užimti Maskvą, yra labai lengva, o čia yra labai sunku, nes susidursite su gana gudriais… V.Martišauskas net buvo įsitaisęs Antikorupcijos komisijoje. Jūs žadate reorganizuoti STT tarnybą. Ar jūs, gerai nepažinęs šitos tarnybos ir veiklos principų, reorganizuodamas visiškai neparalyžiuosite STT darbo? Ar toks jūsų tikslas?
P.MALAKAUSKAS. Aš taip supratau, kad tik paskutinė dalis yra klausimas dėl tarnybos reformos. Aš jau kelis kartus kartojau, kai man užduodavo šitą klausimą, kad būtų labai negeras vadybos pavyzdys, atėjus į tarnybą, ją tuoj pat reorganizuoti. Tuo labiau kad ir tie dokumentai, kuriuos jūs paminėjote, ir tos tendencijos, kurios yra Lietuvoje, kovojant su korupcija yra labai gerai vertinamos tiek Europos Sąjungoje, tiek mūsų Vakarų partnerių. Mes esame kažkur per vidurį, o tai, kas jau padaryta struktūrine prasme mūsų Seimo, labai dažnai yra rodoma kaip pavyzdys kitoms valstybėms, kaip reikia tvarkytis.
Kalbant apie reformas, aš nemanau, ir tai nėra mano užduotis atėjus tuoj pat reformuoti. Mano užduotis – kartu su tuo kolektyvu, jeigu aš būsiu paskirtas, pažiūrėti, ką galima daryti racionaliau ir geriau. Ką galima padaryti, kad išvengtume tokių atvejų, kurie buvo, kai kai kurie reikalai buvo sprendžiami spaudoje, o ne profesionaliojoje tarnyboje. Tokia būtų mano užduotis. Bet jokiu būdu nenaikinti tarnybos ir jos nereorganizuoti. Jokiu būdu.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis pretendente, viena korumpuočiausių sričių visuomenėje yra laikoma viešieji pirkimai. Norėčiau sužinoti, ar jūs ketinate nukreipti jūsų vadovaujamos įstaigos darbą ta linkme, kad būtų užkirstas kelias korupcijai šioje srityje? Gal jau turite konkrečių idėjų, ką reiktų daryti? Deja, mes nepastebėjome, kad buvę vadovai būtų labai domėjęsi šitais reikalais. Ačiū.
P.MALAKAUSKAS. Pirmiausia šioje srityje aš turiu šiokią tokią patirtį, nes teko dirbti su viešaisiais pirkimais krašto apsaugos sistemoje. Kai ką mums pavyko pasiekti, manau, pavyks tai pritaikyti, arba tos žinios padės atskleisti arba sutvarkyti tas sritis, kur ne viskas padaryta dėl viešųjų pirkimų.
O bendrai, aš manau, kad labai svarbu stebėti ne atskirus asmenis, o procesus, ir jeigu stebint tuos procesus, kurie yra svarbūs valstybei, kaip, sakykim, viešieji pirkimai, atsiranda tam tikrų asmenų, tuomet reikia pereiti prie konkrečių asmenų. Viešieji pirkimai yra viena iš prioritetinių sričių, kuri turi būti stebima, nes gana didelės biudžetinės lėšos leidžiamos toje srityje. Galėčiau tik tiek pasakyti. Tai bus vienas iš prioritetų. Mano žiniomis, ir dabar tai yra STT prioritetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamasis pretendente, aš noriu paklausti cituodamas tai, ką jūs pasakėte dabar kalbėdamas iš tribūnos. Jūs pasakėte, kad jūsų tikslas – suburti kolektyvą, ir antra, suburti kolektyvą tam, kad kova būtų efektyvi. Aš klausiu jūsų. Pirma. Jūs tuo norite pasakyti, kad dabar nėra tokio kolektyvo, kurio kova su korupcija būtų efektyvi? Ir kartu norite pasakyti, kad kova su korupcija nėra efektyvi?
P.MALAKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad dar ne viskas padaryta, kas galėtų būti padaryta. Yra objektyvių priežasčių, gal yra ir kitokių priežasčių. Visada darbą galima padaryti geriau. Paskutiniai apklausos duomenys rodo, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų vis dėlto mano, kad valdininkai yra korumpuoti. Lietuvos gyventojų didesnė dalis inicijuoja atsiskaitymą su valdininkais. Paklausus, ar jie darytų tai ateityje, atsakymas yra teigiamas. Tai rodo, kad ne viskas yra gerai, tai rodo, kad dar daug kas turi būti padaryta. Be abejonės, norint pasiekti šiuos tikslus, reikia turėti suburtą, jeigu galima taip pasakyti, kolektyvą ir kartu su tais žmonėmis pažiūrėti, kas gali būti padaryta racionaliau, geriau šioje srityje. O principai, kuriais reiktų vadovautis, yra labai gerai žinomi, nes jie įvardyti Europos Sąjungos dokumentuose. Reikia pažiūrėti, kaip jie yra įgyvendinti Lietuvos teisės sistemoje ir atskirose žinybose. Kitais žodžiais šnekant, reiktų pažiūrėti, kaip ta programa, kurią mes patvirtinome, yra įgyvendinama, ir, jeigu reikia, padaryti tam tikrus pakeitimus.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Povilai, nė kiek neabejoju jūsų kompetencija ir neabejoju, kad atlikdamas šį darbą jūs dirbsite dorai ir sąžiningai ir galbūt kova su korupcija Lietuvoje bus sėkminga. Mano klausimas yra toks. Sakykite, ar jūs nutylėjote, ar niekas jūsų neklausė dėl partiškumo, ar jūs dabar priklausote kokiai nors politinei partijai?
P.MALAKAUSKAS. Šis klausimas man buvo užduotas daug kartų po to, kai gavau Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlymą. Taip, aš esu Konservatorių partijos narys. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jeigu būsiu paskirtas eiti šias pareigas, ši narystė turės būti sustabdyta. Dėl galimos politinės įtakos aš jau irgi daug kartų atsakinėjau. Aš krašto apsaugos sistemoje dirbau su visais ministrais, kurie buvo paskirti. Iki šiol man pavykdavo išvengti įtakos. Tikiuosi, kad man pavyks tai daryti ir ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, gerbiamasis pretendente, ir tuo pateikimo stadija, mielieji kolegos, baigiama. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Noriu pranešti, kad Seimo Sekretoriatas jau sutarė su frakcijomis, jog Seimo frakcijų susitikimai su pretendentu Povilu Malakausku numatomi spalio 18, 19, ne, atsiprašau, kai kurie netgi spalio 12 ir 13 dienomis. Taigi grafikas yra žinomas, tikiuosi, pretendentas taip pat žino. Prašom, mielieji kolegos, frakcijų atstovai, susitikti su pretendentu. Po susitikimų imsimės spręsti šį klausimą iš esmės.
Gerbiamieji kolegos… Ne, minutėlę, kaip žinote, damoms pirmenybė. Prie manęs tokia tvarka. Taigi aš siūlau dabar nagrinėti kitą klausimą, kuris yra papildomai įtrauktas ir kuris taip pat susijęs su Prezidentu. Tai Prezidento grąžintasis įstatymas. Vėl kviečiu į tribūną gerbiamąją Tomą Birmontienę dėl Prezidento grąžinto įstatymo, t.y. dėl Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo pagrindų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo. Štai toks ilgas ir sudėtingas pavadinimas. Prašom.
T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
Pagrindinis argumentas, kodėl Prezidentas mano, kad šis įstatymas Seime turėtų būti pakartotinai svarstomas, yra tas, kad 9 straipsnio pakeitimo įstatymu pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Keičiant 1998 m. liepos 8 d. įsigaliojusią ir įgyvendinamą kompensavimo už nekilnojamąjį turtą tvarką Lietuvos Respublikos piliečiams būtų sudarytos nevienodos kompensavimo už nekilnojamąjį turtą sąlygos. Konstitucijoje garantuojamas asmenų lygiateisiškumas – vienas esminių teisinės valstybės principų.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad to paties turinio teisiniams santykiams negali būti taikomi nauji reikalavimai, nes būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Taigi nustatant jau galiojančias… Kitaip tariant, Seimui įsiveržiant į jau galiojantį kompensacijų procesą, vis dėlto reikėtų, norint keisti tokias sąlygas, numatyti tam tikrus kompensavimo mechanizmus ir tiems asmenims, kuriems tai jau buvo anksčiau padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Atsiprašau, pirmas P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, Prezidentas, vertindamas lygiateisiškumo principą, įstatymo įsigaliojimą nagrinėjo tik nuo 1998 metų, tačiau iš esmės šis įstatymas buvo priimtas 1991 metais. Jis nuo tada galioja. Tame įstatyme visą laiką buvo, kad turi būti suteikiamos lygiavertės patalpos, arba rinkos verte teisingai turi būti įvertintas turimas butas ir perkamas kitas, arba nuomininkui pinigais suteikiama parama.
Lygiateisiškumo principas buvo pažeistas 1997 metų pabaigoje, kai buvo įteisinta valstybės garantija ateičiai. Valstybės garantija parašoma, turtas įvertinamas, o iš tikrųjų garantija įvykdoma po dvejų, ketverių ar penkerių metų, kai vertė visiškai pasikeičia. Anksčiau nebuvo tokių garantijų. Jeigu turtas įvertintas, tuoj pat ir vykdomas kompensavimas. Iš esmės lygiateisiškumo principas pažeistas nuo 1998 metų, o ne dabar. Dabar grąžinama tik tai, kad garantijos įvykdymo laikotarpiu turi būti teisingai įvertinta nuomojamo namo vertė, nes reikia pirkti už tą vertę, kuri yra tuo metu, o ne kitokią. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamoji pranešėja. Kolegos, nors ir baigiasi kadencija, vis tiek reikia sugebėti paklausti per vieną minutę. Prašom.
T.BIRMONTIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų sutinku, kad sąlygos buvo keičiamos. Tačiau vis dėlto keičiant šiandien, jau dabar, 2004 metais, šį įstatymą vėl sudaromos nelygios sąlygos, nes nuo 1998 m. įsigaliojo kita tvarka ir nemažai daliai piliečių turtas yra grąžintas pagal anksčiau buvusią tvarką. Jokiu būdu nekvestionuojame piliečių teisių į teisingą ir tinkamą atlyginimą, ir tikrai didelis rūpestis, kad tie, kuriems taikomas šis įstatymas, tikrai gautų pakankamas garantijas įsigyti. Tačiau jeigu valstybė gali skirti, mūsų kukliais skaičiavimais, beveik 350 mln. Lt šiam įstatymui įgyvendinti, tai gal vis dėlto reikėtų atsigręžti į tuos asmenis, kuriems nuo 1998 m. tokia teisė buvo pažeista.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Prašom, kolege.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, man truputį bus neramu nuvažiuoti į Kauną, priimti žmones apygardoje, jeigu mes pritarsime Prezidento veto. Esu giliai įsitikinusi ir jūs turbūt pritarsite, kad teisinė valstybė visų pirma kuriama dėl žmonių. Žmonėms čia yra pagerinami dalykai tuo įstatymu, kurį priėmė Seimas. Tai ar jums neatrodo, kad labai užsitęsė ir tas turto grąžinimas, ir žemės, ir namų, ir taip toliau, ir savininkų, nuomininkų susipriešinimas vis dar išlieka? Kodėl buvo imtasi tokio politiškai, man atrodo, tikrai abejotino žingsnio? Mes galime dar labiau užtęsti, dar labiau pagilinti tą žmonių susipriešinimą. Man atrodo, kad kaip tik reikia baigti su nekilnojamojo turto grąžinimu, kad mes daugiau tokių klausimų nebespręstume.
T.BIRMONTIENĖ. Tikrai sutinku su jūsų nuostata, kad reikėtų kuo greičiau šį procesą baigti, bet vis dėlto procesas yra vykdomas gana ilgai ir nėra gerai, kai Seimas atsižvelgė į vienų piliečių pasikeitusią padėtį, o į kitų piliečių padėtį, kai buvo grąžinama ir kompensuojama, Seimas, deja, nesugebėjo atsižvelgti. Taigi jeigu Seimas manytų, kad turi būti keičiamos sąlygos, tai tikrai siūlytume, kad tos sąlygos būtų keičiamos ir tiems, kurie gaus tas kompensacijas, ir kokiu nors būdu rastų galimybę kompensuoti tiems asmenims, kurie iš tikrųjų turėjo, sakytume, visiškai nelygią padėtį, palyginti su dabar naujai įsigaliojančio įstatymo numatyta. Išties nuosavybės santykiai labai sunkūs, turto grąžinimas yra labai sunki problema, bet jeigu valstybė randa galimybių padėti vieniems piliečiams, jinai turėtų rasti galimybių padėti tiems, kuriems jau buvo grąžinta, kitaip tariant, kuriems buvo kompensuota pagal tą senesnę ir ne tokią gerą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia norėčiau pasakyti dėl tų, kuriems anksčiau buvo grąžinta, kad iš esmės buvo vertinama ir iš karto skiriami pinigai, todėl tas jūsų lyginimas yra visiškai neteisingas. Kur čia bus socialinis teisingumas ir apskritai piliečių lygybė, jeigu žmogų reikia pirkti rinkos kaina, o jam išmoka nežinia kokia kaina? Tai jokios lygybės čia nebus. O dėl to grąžinimo, kad kažkam reikės grąžinti, tai puikiai žinote Konstitucinio Teismo sprendimą dėl to nelemto neleidimo žmonėms gauti pensiją ir atlyginimą. Niekas tų pinigų nesiruošia grąžinti, kaip žinote, ir Konstitucinis Teismas tą patį pasakė. Taigi gal nereikėtų klaidinti. Pasakykite, iš kur bus čia lygybė, kaip jūs sakote?
T.BIRMONTIENĖ. Norėčiau atsakyti į jūsų klausimą ir pasakyti, kad ir šiandien Vyriausybė turi galimybę tikrai atsižvelgti į besikeičiančias rinkos sąlygas, nes ir šiuo metu galiojantis įstatymas sako, kad Vyriausybė kasmet, atsižvelgdama į valstybės finansines išgales, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytas lėšas valstybės garantijoms vykdyti, taip pat turi galimybę tą daryti. Kitaip tariant, kalbėdama apie tų sąlygų pakeitimą, vis dėlto norėčiau sugrįžti prie tos minties, dėl kurios šis įstatymas ir yra vetuojamas, t.y. kad, keičiant sąlygas vienai grupei, turi būti atsižvelgta į tai, kad tai grupei, kuriai buvo jau grąžintos tos… kitaip tariant, tos sąlygos nebuvo keičiamos. Taip pat priimant tokį įstatymą reikėtų tokias lėšas numatyti ir biudžete, kad Seimo pažadai nebūtų siejami su vienais ar kitais valstybės įvykiais. Iš tikrųjų, mūsų ekonomistų gan kukliais skaičiavimais, ta kompensuojama suma, kitaip tariant, ta papildoma suma, kurios valstybei reikėtų, tai vis dėlto yra per 350 mln. litų. Taip pat norėčiau, kad Seimo nariai atsižvelgtų į tai, kad vis dėlto gana kritiška buvo ir Finansų ministerijos nuomonė priimant šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų logika man, atleiskite, yra visiškai nesuprantama. Kas buvo padaryta 1998 m., aš noriu priminti, tai buvo padaryta konservatorių, ir buvo padaryta blogai. Vetuojant šį dekretą norima palikti tą seną, blogą tvarką. Tai ar blogo principo pakeitimas yra lygiateisiškumo pažeidimas? Ir tuo remiantis pagal jūsų logiką nebūtų galima dekriminalizuoti jokio nusikaltimo, nes tai irgi būtų lygiateisiškumo pažeidimas. Tas, kuris buvo anksčiau nuteistas už tą veiką, jisai yra baudžiamas, o tas, kuris po dekriminalizacijos yra nebaudžiamas… vadinasi, irgi lygiateisiškumas pažeidžiamas. Tai, ką jūs siūlote, išvis nebegalima nuo šiol būtų Lietuvos Respublikoje priimti įstatymu, nes jis pažeistų lygiateisiškumo principą.
T.BIRMONTIENĖ. Baudžiamojoje teisėje lygiateisiškumo principas veikia visiškai neprieštaraudamas teisinės valstybės principams. Jeigu yra nustatomos lengvinančios aplinkybės, tai jos taikomos ir retrospektyviai. Taigi šiuo atveju, jeigu tai būtų baudžiamosios teisės dalykas, abejonių nekiltų, bet civilinėje teisėje vis dėlto automatiško galiojimo atgaline data nėra. Taigi šiuo atveju, jeigu norima pagerinti piliečių galimybę tikrai gauti kompensacijas už turtą ir prarastą nuosavybę, vis dėlto reikėtų atsižvelgti į tai, kaip minėjau, kad daliai piliečių turtas buvo atkuriamas pagal kitą tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis klausia J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Tikrai idėja ideologiškai yra gera, bet ar Prezidentūra nemąsto šiek tiek kitaip? Kaip žinote, ir tiems, kuriems reikia grąžinti nekilnojamąjį turtą, ir tiems, kuriuos reikia išvaryti iš grąžintinų namų, kuriuose jie gyvena, ir žemės nuosavybę, grąžinti pinigus, kompensacijas, ir rublinius indėlius… Yra daug valstybės įsipareigojimų savo piliečiams. Klausimas: ar vis dėlto Prezidentūra negalvoja, kad reikėtų kardinaliai pabandyti paspausti Vyriausybę, Seimą, kad būtų šie dalykai, kuriuos paminėjau, nekilnojamojo turto klausimai, žemės kompensavimo, rublinių indėlių, sprendžiami, kad vis dėlto greičiau būtų atsiskaitoma su piliečiais, nes delsimas, jūs pati žinote, vis naujus kivirčus sukelia? Stebiu, atvažiuoja iš Izraelio piliečiai pas Prezidentą, Prezidentas žada jiems tuoj pat išspręsti nuosavybės klausimus. Kada Prezidentūra pradės galvoti, kaip su savais piliečiais pirmiausia atsiskaityti pagal valstybės įsipareigojimus?
T.BIRMONTIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip tik šis įstatymas ir kalba apie Lietuvos Respublikos piliečių problemas, būtent kompensacijas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Taigi jokių abejonių, kad dėl kokių kitų piliečių šiandien mums dar labiau skauda galvą negu dėl Lietuvos Respublikos piliečių, tikrai kelti nereikėtų. Šiuo atveju Prezidentas, manyčiau, tikrai norėtų, kad Lietuvos Respublikoje kuo greičiau būtų baigti išspręsti visi klausimai, susiję su turto grąžinimu, tačiau šis procesas turėtų vykti taip, kad vis dėlto piliečių teisės būtų gerbiamos ir teisinės valstybės principai taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom prisėsti. Dabar, mielieji kolegos, pagal Statutą turime štai ką padaryti. Statuto 165 straipsnis: jeigu Prezidentas grąžina, Seimo Pirmininkas apie tai praneša Seimo artimiausiame posėdyje. Padaryta. „Ne vėliau kaip kitą Seimo posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Kiek aš supratau, buvo siūlymas svarstyti iš naujo, jokių kitų siūlymų nebuvo. Ar buvo? (Balsai salėje) Prašom. Tai čia galima ir be balsavimo motyvų, manau, kad mes susitarsime gražiuoju ir sutaupysime laiko. Jeigu tauta nori kalbėti, prašom. P.Papovas. Prašau.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ne kartą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tiek savininkams, tiek nuomininkams turi būti atlyginama arba suteiktos kitos patalpos teisingai, lygiavertiškumo pagrindu. Jeigu buvo padaryta klaidų su išankstinėmis garantijomis, kai buvo duodamos išankstinės garantijos ir tuo metu įvertinamas turtas, bet tik po 4–5 metų ta garantija įvykdoma, kai pasikeičia nuomojamos patalpos vertė, tai iš tikrųjų nėra lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo, nes tuomet reikia pirkti jau kita kaina, negu prieš ketverius metus buvo įvertinta. O iki šiol iš esmės garantijos praktiškai nebuvo duodamos. Jos būdavo duodamos tik tada, jeigu jos būdavo įvykdomos tais pačiais metais. Todėl lygiateisiškumo principo laike iš esmės ir nėra.
Aš norėčiau pacituoti Konstitucinio Teismo konstatuojamąją dalį: „Nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose arba gražintuose namuose, jų dalyse, butuose, teisėti lūkesčiai įstatymo nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn kitas lygiavertes (iš kur bus kitos lygiavertės, įvertinus prieš ketverius metus, kai kyla vertė, ir dabar, jeigu būtų vertinama ir perkama) gyvenamąsias patalpas kyla iš Seimo jau priimtų įstatymų, nustatančių valstybės garantijas nuomininkams. Tai štai kur yra lygiavertiškumo principas ir lygiateisiškumo principas įsigyti lygiavertes patalpas. Siūlyčiau svarstyti Prezidento dekretu pateiktą jau Seimo priimtą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys. Kita nuomonė ar ta pati? Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik viena noriu pasakyti. Čia gerbiamasis P.Papovas kalbėjo dėl nuomonės priimti svarstyti. Manau, šį dekretą reikia atmesti, jis yra ydingas, jis pažeidžia mūsų nemažos žmonių dalies teises. Vadovautis tokia logika negalima. Suprantu, šiandien turbūt yra tik priėmimo stadija, bet turiu teisę išreikšti kitą nuomonę.
PIRMININKAS. Minutėlę. Aš turiu dar kartą paaiškinti, ką mes dabar turime daryti. (Balsai salėje) Tada viskas aišku. Ar reikia mums dar daugiau kalbėti? Minutėlę. Statute yra labai aiškiai užrašyta, kad Seimas turi nuspręsti balsavimu, ar grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo. Taigi aš noriu pasiūlyti balsavimą, ar svarstome iš naujo. Ar aišku? Kas mano, kad svarstome? O ką paskui jau darom (atmetam ar priimam), čia jau Seimo reikalas per kitą stadiją. Ar aišku, kolegos? Mums dabar reikia apsispręsti, ar svarstome iš naujo, ar pritariame šiai nuomonei, kurią išsakė keli Seimo nariai. Ar aišku? Tada prašom balsuoti, ar pritariame svarstymui iš naujo.
Užsiregistravo 68: už – 58, susilaikė 4, taigi svarstome iš naujo.
Dabar toliau. Kolegos, dabar toliau, čia dar ne viskas. Štai ką toks balsavimas reiškia pagal tą patį 165 straipsnį: „Jeigu nusprendžiama grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi paskirti svarstymo Seime posėdžio datą. Dėmesio! „Šis svarstymas turi įvykti ne vėliau kaip po savaitės. Vadinasi, nors Seimo valdyba, pritarus Seimo nariams, buvo nenumačiusi jokių posėdžių kitą savaitę, kitą savaitę, t.y. antradienį, turės įvykti trumpas posėdis dėl šio dalyko arba galbūt ir dėl kai kurių kitų aktualių klausimų, kurių gali atsirasti. Sakysime, galimas daiktas, Jo Ekscelencija Prezidentas gali teikti dar vieno pareigūno kandidatūrą arba kas nors tokio. Taigi kitą antradienį. Ar dėl šito reikia balsuoti? Ar dar nori kas kalbėti? Ne. Čia yra atitinkama tvarka. (Balsai salėje) Na, neišeina. Vis tiek dar komitetas turi pasvarstyti. (Balsas salėje) Ir bus 71 balsas!
Gerai, mes dar turime laiko. Aš vis tiek turiu oficialiai skelbti pertrauką prieš biudžetą. Jau ir taip vėluoju ją skelbti. Aš prašau, kad frakcijos pasitartų, ypač didžiosios, tada iš tiesų galėsime galvoti, ką mes darome toliau. Kuris galėtų būti pagrindinis komitetas? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Sutinkame? Ačiū. Taigi pertrauka iki 12.00 valandos. 12.00 valandą – kitų metų biudžeto projektas.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Pradedame nagrinėti darbotvarkės 11a klausimą – 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3897. Pateikimas. Į tribūną kviečiu pranešėją Seimo narį, finansų ministrą A.Butkevičių.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pavedimu teikiu jums 2005 metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Pirmiausia norėčiau apibūdinti makroekonominę aplinką, strateginius valstybės tikslus, kurių siekdami formavome kitų metų valstybės pinigų srautus, pateikti kitų metų biudžetų ypatybes.
Realias prielaidas planuoti turtingesnį biudžetą, didesnes valstybės kapitalo investicijas, skirti daugiau lėšų žmonių gyvenimo lygiui kelti mums suteikė nuoseklus ekonomikos augimas ir prognozuojamos palankios ūkio plėtros tendencijos, sėkminga Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia.
Biudžetas formuotas siekiant išlaikyti balansą tarp valstybės poreikių tenkinimo ir jos įsipareigojimų vykdymo, užtikrinant valstybės finansinį stabilumą ir Europos stabilumo pakte numatytus reikalavimus neviršyti 3% fiskalinio deficito ribos.
Nacionalinio biudžeto pajamų prognozė 2005 metams atlikta remiantis patikslintomis šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, numatomais tęsti Mokesčių įstatymo pakeitimais, taip pat įvertinus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ir garantijas.
Išorinės aplinkos prielaidos ir Statistikos departamento atnaujinti faktiniai duomenys pagrindžia prognozes, jog Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu gali išlaikyti 6% viršijantį metinį ekonomikos augimą. 2004 metais bendrojo vidaus produkto augimas sudarytų 7%, 2005 metais – 6,5%, 2006 metais – 6,2% ir 2007 metais – 6%.
Norėčiau pabrėžti, kad, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus ir siūlomus Mokesčių įstatymo pakeitimus, nacionalinis biudžetas ateinančiais metais negaus apie 434 mln. Lt pajamų, bet ši suma atiteks verslui ir gyventojams. Šį savo teiginį paaiškinsiu konkrečiai.
Pirma. Vyriausybė yra apsisprendusi ir pateikusi Seimui pasiūlymus keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarką ir nuo 2005 m. liepos 1 d. panaikinti vieną iš kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių, t.y. atskaitymus nuo pajamų, kurį moka juridiniai asmenys. Dėl to pastariesiems bendra mokesčių našta, o kartu ir biudžeto pajamos, sumažės apie 230 mln. litų. Toks pajamų netekimas jau yra numatytas teikiamame Biudžeto rodiklių projekte. Norėčiau pabrėžti, kad tai yra vienintelis teisės aktų pakeitimas, turėsiantis esminės įtakos mokestinei bazei.
Antra. Dėl galiojančių gyventojų pajamų mokesčių lengvatų, numatytų 13 procentinių punktų PVM kompensavimo už gyventojams teikiamą šilumą ir karštą vandenį, kitąmet nacionalinis biudžetas negaus, tačiau gyventojų asmeniniuose biudžetuose liks dar apie 204 mln. litų. Gyventojams, besinaudojantiems pajamų mokesčio lengvatomis, leidžiami atskaitymai, susiję su sumokėtomis banko kredito gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti palūkanomis, su gyvybės draudimu, savanoriškų pensijų draudimu, studijų įmokomis, kompiuterio įsigijimo išlaidomis. 2005 m. iš nacionalinio biudžeto bus grąžinta apie 97 mln. litų, kuriuos jie galės panaudoti kitoms savo reikmėms. Taip pat prognozuojama, kad apie 27 mln. Lt, sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio, gyventojų prašymu bus skirta paramai. Siekiant sumažinti gyventojų išlaidas už komunalines paslaugas, iš biudžeto gyventojams bus kompensuojama 13 procentinių punktų PVM tarifas šildymui ir karštam vandeniui, dėl to valstybės biudžeto pajamos sumažės, o gyventojams liks dar apie 80 mln. litų.
Teikiamame finansinių rodiklių projekte, įvertinus minėtus netekimus, numatoma, kad nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis ateinančiais metais sieks 15 mlrd. 653 mln. litų, arba 23,7% nuo bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai mokesčiai, kurie sudaro didžiausią lyginamąją nacionalinio biudžeto pajamų dalį, yra pridėtinės vertės mokestis. Pajamos iš PVM 2005 m. sieks apie 5 mlrd. 119 mln. Lt, arba 11% daugiau negu šiais metais. Gyventojų pajamų mokesčio prognozuojama gauti 2 mlrd. 890 mln. Lt, arba 14% daugiau negu šiais metais. Akcizų bus gauta 1 mlrd. 972 mln. Lt ir pelno 997 mln., arba 19% daugiau negu šiais metais. Planuojamos 2005 m. nacionalinio biudžeto išlaidos sudarys 17 mlrd. 463 mln. litų, tai yra 2 mlrd. 50 mln. litų daugiau negu 2004 metais.
Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis 2005 m. sudarys 13 mlrd. 850 mln. Lt, arba 16,1% daugiau negu šiais metais. 2005 m. valstybės biudžeto asignavimo apimtis numatoma 15 mlrd. 660 mln. Lt, arba 14% daugiau už šiuos metus.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad esminiai 2005 m. biudžeto pokyčiai susiję su Lietuvos Respublikos naryste Europos Sąjungoje. Jau antri metai, kai biudžetas parengiamas susiejant jį su Europos Sąjungos biudžetu, tačiau 2005 metai bus pirmieji, kai Lietuvos ir Europos Sąjungos biudžeto integracija vyks nuo metų pradžios, tuo tarpu šiemet tai vyksta nuo oficialios narystės pradžios – gegužės 1 dienos. Ateinančių metų projekte numatyti Europos Sąjungos piniginiai srautai į Lietuvos biudžetą sudaro 2 mlrd. 676 mln. Lt, arba net 68% daugiau nei šiemet. Lietuvos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą – 766 mln. litų. Konsoliduoti abiejų biudžetų srautai sukuria realias prielaidas užtikrinti efektyvų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimą, taip pat galimybę daugiau lėšų skirti valstybės investicijoms. 2005 m. biudžeto projekte iš gaunamų Europos Sąjungos lėšų kapitalo investicijoms skiriama 1 mlrd. 55 mln. litų. 2005 m. biudžete gerokai didėja visuomenei jautrių socialinės ir sveikatos sričių finansavimas, sudaromos galimybės spartesniais tempais vykdyti valstybės įsipareigojimus gyventojams.
Šiais ir ankstesniais metais valstybės prisiimti socialiniai įsipareigojimai mokant didesnes pašalpas, kompensacijas, kitas išmokas mažas pajams gaunantiems asmenims, taip pat didesnes algas pagal sutartis dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vykdant ankstesnių Vyriausybių prisiimtus įsipareigojimus biudžete numatyta kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius skirti 85 mln. Lt, tai yra 2,5 karto, arba 50 mln. Lt, daugiau negu buvo patvirtinta šių metų biudžete. Taip pat kompensacijoms už piliečių nuosavybės teises į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti bei kompensacijoms už nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti numatyta 50 mln. Lt, tai yra beveik dvigubai didesnė suma, negu patvirtinta šių metų biudžete. Taip pat kitų metų biudžete, kaip ir šiais metais, siūloma numatyti 105 mln. Lt gyventojų rubliniams indėliams atkurti, esant fiskalinėms galimybėms ši suma galės būti padidinta.
Formuojant kitų metų biudžetą, pirmenybė skiriama darbo užmokesčio ir paramos šeimai didinimui bei socialinei paramai. 2005 m. biudžeto projekte numatyti papildomai būtiniausi asignavimai. Pirma. Darbo užmokesčiui didinti 109,5 mln. Lt biudžetinių įstaigų organizacijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui, padidintam nuo 2004 m. gegužės 1 d. vidutiniškai 9,5% mokėti. 24,3 mln. Lt – etatiniam pedagogų darbo apmokėjimui įvesti nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. 63 mln. Lt – medicinos darbuotojų atlyginimui padidinti, taip pat šiam tikslui numatoma skirti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. 7,6 mln. Lt – kolegijų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui sulyginti su universitetų atitinkamos kvalifikacijos dėstytojų darbo užmokesčiu. Apie 31 mln. Lt – kitiems asignavimų valdytojams.
Antra. 2005 m. biudžeto projekte numatyta parama šeimai. 41 mln. Lt paramai šeimoms, auginančioms vaikus nuo 3 iki 7 metų, išmoka po 50 Lt kiekvienam vaikui. 10 mln. Lt – siekiant kompensuoti vystyklų pabrangimą dėl 18% PVM, vadinasi, padidinti išmoką gimus vaikui nuo 750 Lt iki 1000 Lt. 10 mln. Lt – motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 7 ir daugiau vaikų, valstybinėms pensijoms mokėti nuo 2005 m. sausio 1 dienos. 2 mln. Lt, tai yra dvigubai daugiau nei šiais metais, – nepasiturinčių ir socialinės rizikos šeimų vaikams aprūpinti būtiniausiomis mokymo priemonėmis. 4,5 mln. siūloma skirti pradinių klasių mokiniams pieno produktams nemokamai tiekti. Tokiu būdu kitais metais parama šeimai padidės 67,5 mln. litų.
Trečia. Socialinė parama. Beveik 39 mln. Lt nustatyta šalpos išmokoms ir privalomojo socialinio draudimo valstybės lėšomis išlaidoms didinti dėl valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo nuo šių metų balandžio mėnesio. Iš jų 5,8 mln. Lt slaugos pašalpoms padidinti nuo 2005 m. sausio 1 dienos. Taip pat siūloma numatyti 4,2 mln. Lt savivaldybės šalpos išmokoms administruoti. 1,5 mln. Lt – įgyvendinant įstatymą „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarybą sovietinėje armijoje ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms, tai 8 straipsnio pakeitimo nuostata. Beveik 7,5 mln. Lt – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui įgyvendinti, neįgaliųjų visuomeninių organizacijų vykdomoms programoms finansuoti, šalpos pensijoms mokėti neįgaliesiems, negaunantiems kitų pensijų. Taigi jautriausiai sričiai – socialinei apsaugai ateinančių metų valstybės biudžete planuojama skirti 1 mlrd. 86 mln. Lt, palyginti su šiais metais asignavimai didėja 158,9 mln. Lt, arba 117,1%. Sveikatos apsaugai, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui siūloma skirti 956,1 mln. Lt, arba 147,4 mln. Lt daugiau negu šiais metais. Valstybės biudžeto asignavimai, skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, palyginti su šiais metais, didėja 84,1 mln. Lt, arba 117,3%. O už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį atitinkamai didėja nuo 221,4 lito šiais metais iki 264,2 lito ateinančiais metais. Norėčiau pasakyti, kad tai yra didžiausia suma, kuri yra skiriama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį nuo pat sveikatos draudimo įsigaliojimo. Skiriamos lėšos suteikia galimybes ir toliau didinti medicinos darbuotojų darbo užmokestį bei gerinti vaistų kompensavimo sąlygas. Iš visų šaltinių sveikatos apsaugos finansavimas auga 344 mln. litų, arba 15% daugiau negu šiais metais.
Ypatingas dėmesys, kaip ir ankstesniais metais, teikiamas švietimo sričiai. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 1 mlrd. 400 mln. litų, arba 137,2 mln. litų daugiau negu šiais metais. Kaip minėjau anksčiau, etatiniam pedagogų darbo apmokėjimui įdiegti nuo 2005 metų rugsėjo 1 d. projekte numatoma 24,3 mln. litų. Studijų įmokoms už gerai besimokančius studentus mokėti valstybės biudžete numatyta skirti 18 mln. litų, o studentų paskoloms steigti planuojama dar 2 mln. litų.
Žemės ūkiui 2005 m. biudžeto projekte numatoma skirti per 1 mlrd. 832 mln. litų, arba 416 mln. litų daugiau, palyginti su šių metų patvirtintu planu. Didės Europos Sąjungos paramos lėšos žemės ūkiui. SAPARD programos priemonėms, struktūriniams fondams, kaimo plėtros priemonėms ir rinkos priemonėms 2005 m. iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų šioms priemonėms bendrai finansuoti, numatoma skirti 783,7 mln. litų, arba 232,5 mln. litų daugiau, palyginti su šių metų planu. 2005 m. žemdirbiams bus išmokėta 529,5 mln. litų tiesioginių išmokų. 2005 m., palyginti su 2004 m., žemdirbiai gaus du kartus daugiau tiesioginių išmokų.
Gynybai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 1 mlrd. 241 mln. litų, arba 7,9% visų valstybės biudžeto asignavimų. Gynybai, atsižvelgiant į visus priimtus įsipareigojimus, numatoma skirti 2% bendrojo vidaus produkto.
Nemažai asignavimų iš valstybės biudžeto planuojama viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai. Tai sudarys 1 mlrd. 187 mln. litų, arba 7,6% visų valstybės biudžeto asignavimų. 15 mln. litų numatyta nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioms vidaus reikalų sistemos pareigūnų socialinėms garantijoms, numatytoms Vidaus tarnybos statute, taip pat pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ir asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, vyksta į tarnybos vietą ar iš jos važiavimo išlaidoms kompensuoti. Numatoma skirti 6 mln. litų daugiau, nei 2004 m., vidaus reikalų sistemos pareigūnų uniformoms įsigyti.
Valstybė asignavimų valdytojų programose užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą remia skirdama lėšų kapitalo investicijų projektams įgyvendinti. Valstybės investicijų 2005–2007 m. programos projekte investicijoms 2005 metams iš viso siūloma skirti 2 mlrd. 462 mln. litų, iš jų iš valstybės biudžeto numatoma skirti 2 mlrd. 280 mln. litų, tai yra 513 mln., arba 29% daugiau negu 2004 metais. Primenu, kad iš gaunamų Europos Sąjungos lėšų 1 mlrd. 55 mln. litų skiriama kapitalo investicijoms.
Rengiant valstybės investicijų 2005–2007 m. programos projektą prioritetas buvo teikiamas bendrai su Europos Sąjunga įgyvendinamų investicijų projektų bendrajam finansavimui užtikrinti, taip pat socialinės srities projektams vykdyti. Transporto ir ryšių bei aplinkos apsaugos srities investicijų projektams įgyvendinti 2005 m. numatoma skirti 307,1 mln. litų daugiau nei šiais metais.
Didėja valstybės investicijos ir švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos bei kultūros sričių investicijų projektams įgyvendinti. Palyginti su 2004 metais, šių sričių investicijų projektams siūloma skirti daugiau negu 54,3 mln. litų. Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetų pajamos 2005 m. kartu su bendrosios dotacijos kompensacija valstybės biudžetui ir specialiomis programomis sudarytų 4 mlrd. 76 mln. litų. Palyginti su 2004 m., jos didėtų 4,2% arba 163,7 mln. litų. Be to, numatoma kompensuoti paskutinės… savivaldybių 1997–2000 m. negautų pajamų dalį, o tai sudaro 35,5 mln. litų. Mokinio krepšelį finansuoti numatoma 1 mlrd. 197,3 mln. litų, iš jų 16,9 mln. litų pedagogų padidėjusiam darbo užmokesčiui nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. mokėti.
Prašau gerbiamuosius Lietuvos Respublikos Seimo narius priimti svarstyti 2005 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jeigu dar užtruksite, jus nori paklausti keturi Seimo nariai. Atsiprašau, penki. Pirmasis – P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kaip jūs pats sakėte, valstybės biudžetas didėja 16% ir sudarys beveik 2 mlrd. litų. Taip pat žinote, kad yra priimtas naujas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kuris suponuoja didesnes išlaidas Kultūros vertybių apsaugos departamento programoms. Ne tik programoms, bet ir valdymo struktūrai, nes keičiasi struktūra. Projekte yra numatytos tos pačios lėšos, net truputį mažesnės, nei buvo šiais metais. Be to, aukštosioms mokykloms yra tam tikras padidėjimas, tačiau tai tesudaro 2–3%, ne daugiau, kai visas biudžetas didėja 16%.
Ir dar. Mokslo institutams iš esmės paliktas tas pats finansavimas kaip ir šiemet, nepadidinta iš viso. Tuo tarpu mokslo institutai ypač vargsta dėl naujų technologijų, naujų laboratorijų, naujų prietaisų, be kurių negali dirbti mokslo institutai, ypač Fizikos institutas, žinoma, ir kiti.
Kaip jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl buvo pamiršta ši švietimo, mokslo, kultūros sritis? Ar galbūt yra investicijose ar kur kitur numatytos didesnės lėšos? Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai nė vienam asignavimų valdytojui ateinančiais metais, palyginti su šių metų planuotais asignavimais, nemažėja. Aišku, reikėtų žiūrėti šiek tiek plačiau nagrinėjant paprastąsias ir nepaprastąsias išlaidas. Jeigu buvo baigti šiais metais statyti kai kurie objektai, kitais metais automatiškai jiems planuojami asignavimai sumažėja. Bet jeigu konkrečiai kalbėtume apie Kultūros vertybių apsaugos departamentą prie Kultūros ministerijos, pavyzdžiui, jų darbo užmokesčio fondas didėja net 130 arba 36%, o jeigu kalbėtume apie mokslo institutus, tai tikrai ateinančiais metais asignavimai jiems planuojami su tam tikru augimu. Tas augimas vidutiniškai sudaro nuo 7 iki 10%, palyginti su šiais metais.
P.JAKUČIONIS. Aš, kiek nagrinėjau, nemačiau to augimo, tiesiog kaip mes padidinome tuos asignavimus antrojoje metų pusėje, tai, palyginti su tais, šiemet…
A.BUTKEVIČIUS. Yra tikrai ženklus didėjimas.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kiek aš supratau, biudžetas paskaičiuotas imant minimalią 500 Lt mėnesinę algą. Aš norėčiau sužinoti, kiek reikėtų iš biudžeto lėšų, jeigu Trišalė taryba numatytų didinti minimalią mėnesinę algą, sakykim, iki 550 arba iki 600 litų? Kiek papildomai reikėtų biudžete darbo užmokesčiui? Ir galbūt antras labai trumpas klausimas. Kodėl vėl nutarta sumažinti politinių partijų finansavimą, skirti tik 3 mln.? Labai ačiū.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimus. Jeigu minimali mėnesinė alga būtų padidinta iki 600 Lt, valstybės biudžeto išlaidos padidėtų 80 mln. litų. Papildomai reikėtų surasti 80 mln. litų.
Dėl politinių partijų finansavimo sumažinimo. Ateinančiais metais nėra rinkimų nei į Seimą, nei į savivaldybių tarybas. Manome, kad einamosioms išlaidoms tos sumos turėtų pakakti.
PIRMININKAS. Ačiū. K.D.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūs planuojate labai didelį gyventojų pajamų mokesčio augimą. Taip, jūs minėjote 14%, nors įvade aš suradau mažesnį procentą. Ar jūs nesvarstytumėte varianto, kad pajamų mokesčio augimas būtų kur kas mažesnis, bet iš esmės būtų padidintas neapmokestinamasis minimumas, t.y. ta riba pakiltų aukščiau gal dviem žingsniais, artėtų prie minimalios algos, nes tai leistų verslui nedidinant kaštų sudaryti geresnes sąlygas darbuotojų (…) pajamoms augti. Labai didelis pajamų mokesčio augimas, atsiranda tokia galimybė.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Vis dėlto gyventojų pajamų mokesčio ateinančių metų plano augimas yra numatytas lyginant su šių metų Biudžeto įstatymu, patvirtintu sausio 1 dieną. Mes matome, kad šiais metais gyventojų pajamų įplaukos arba pajamos labai auga, arba pajamų planas viršijamas maždaug 8–9%. Manome, kad tokios tendencijos išliks ir kitais metais. Dėl to jisai yra gana aukštas.
Dabar jeigu kalbėtume apie neapmokestinamųjų pajamų minimumo padidinimą, savaime suprantama, ateinančiais metais to negalėsime padaryti, nes ateinančiais metais nuo liepos 1 d. atsisakom mokesčio nuo pajamų, kurios patekdavo į Kelių plėtros ir priežiūros programą. Manome, kad negausime, yra tikslūs jų skaičiavimai, 230 mln. litų. Šių metų gegužės 1 d. yra priimtas Mokesčių administravimo įstatymas arba kai kurie nauji straipsniai, dėl to irgi papildomai negausime apie 240 mln. litų. Jeigu dar būtų mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas arba didinamas neapmokestinamasis pajamų minimumas, mums būtų per didelė našta subalansuoti ateinančių metų piniginius srautus.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gal kelių priežiūra būtų iš Europos Sąjungos paramos programos?
A.BUTKEVIČIUS. Kol kas, aišku, iš Europos Sąjungos pinigų… ir lėšos, kurios numatytos, labai griežtai reglamentuojamos, kam turi būti panaudojamos.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis ministre, žmonių nusivylimas valstybe iš dalies yra ir dėl to, kad neįgyvendinami ar netęsiami daugelio vyriausybių duoti pažadai. Būsimajame biudžete numatyta lėšų žemės, nekilnojamojo turto, kompensavimo už žemę pažadams išpildyti. Sakykite, per kiek metų bus išpildyti tie pažadai, jeigu tokiais tempais kaip kitų metų biudžete bus skiriamos lėšos? Ir kitas klausimas, kokią vietą tarp Europos valstybių užima mūsų būsimas, kad ir padidintas, biudžetas sveikatos apsaugai, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto?
A.BUTKEVIČIUS. Ačiū už klausimus. Gal pradėsiu nuo antro klausimo. Jeigu lygintume mūsų planuojamus asignavimus bendrojo vidaus produkto, tokią pačią analizę padarytume, pavyzdžiui, senose Europos Sąjungos valstybėse, ten finansavimo šaltiniai yra kiti. Palyginimas būtų labai neteisingas. Mes šiuo metu atsiliekame gal 0,7% nuo bendrojo vidaus produkto, nes ateinančiais metais sveikatos apsaugos sistemos finansavimas gerokai padidės. Kaip jau jūs tikriausiai girdėjote, vieno draudžiamo asmens draudžiamosios pajamos iš valstybės biudžeto didėja nuo 221 Lt iki 264,2 Lt. Įskaičius lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai iš valstybės biudžeto ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, manome, atlyginimus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams bus galima padidinti nuo 20% iki 30%.
Jeigu kalbėtume apie valstybės finansinius įsipareigojimus, apie jų įgyvendinimą, manau, kad įsipareigojimai, kurie yra numatyti iki 2009 m., tikrai bus įgyvendinti. 2009–2011 metų.
PIRMININKAS. Bet čia jau diskusija bus. Gerai, prašau. Dar paspauskite mygtuką, nes nerandame jūsų dabar taip greitai. Paspauskite. Prašau.
R.JUKNEVIČIENĖ. Pone ministre, aš klausiau, jeigu tokiais tempais kaip kitiems metams skiriate lėšas įsipareigojimams už žemę, už turtą, už visus kompensavimus įvykdyti, per kiek metų bus įvykdyta, jeigu tiek pat skirtume? Viena – galima pasakyti gražiai, o kita – pasižiūrėti realiai.
A.BUTKEVIČIUS. Aš manau, kad tie tempai nebus tokie, kaip yra planuojama, pavyzdžiui, kitiems metams, nes mums reikia išlaikyti fiskalinio deficito dydį iki 3% lyginant su bendruoju vidaus produktu. Mes turime įvertinti tai, kad struktūriniai fondai iš esmės bus panaudoti ateinančiais metais ir 2006 metais. Norėdami panaudoti struktūrinius fondus, dalį lėšų turime numatyti kofinansavimui. Todėl ateinančiais metais dalis skolintų lėšų ir bus skirta kofinansavimui, o jau po to, aš manau, 2006–2007 m., bus galima skirti po 500 mln. litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinį klausimą užduos M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Ačiū, Pirmininke. Aš, nors ir keista, papildysiu gerbiamosios R.Juknevičienės klausimą. Iš tikrųjų valstybės įsipareigojimai – tai nekilnojamasis turtas, žemė, rubliniai indėliai ir t.t. Aš, žinoma, galėčiau klausti, kiek seimų turės pasikeisti, kad būtų atsiskaityta? Čia 2009 m. ir 2011 m. nieko nepasako, bet mano klausimas būtų toks. Ar Finansų ministerija neieško kokių nors kitų sprendimo būdų, kad būtų galima greičiau atsiskaityti su žmonėmis? Yra priimtas įstatymas už indėlius atsiskaityti žeme, tačiau šis įstatymas labai blogai vykdomas. Kodėl blogai vykdomas? Dabartinė padėtis yra visiškai nepatenkinama. Manyčiau, kad Finansų ministerija ir kitos ministerijos turėtų ieškoti kokių nors papildomų šaltinių, kad tie įsipareigojimai būtų įvykdyti greičiau.
A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Finansų ministerija ieško įvairiausių variantų, bet Finansų ministerijos specialistai galvoja apie tai, kaip pirmiausia panaudoti lėšas, gautas iš Europos Sąjungos, pagal paskirtį, kad tos lėšos duotų grąžą tiek Lietuvos žmonėms, tiek valstybės biudžetui, taip pat galvoja, kaip pagerinti mokesčių administravimą, kad pajamos padidėtų. Galvoja, kad didinat išlaidas tos išlaidos duotų didžiausią naudą Lietuvos žmonėms, o kartu duotų ir grąžą valstybei. Po to galima galvoti apie įvairias kitokias išmokas, kurios iš dalies yra įvertintos įgyvendinus visus Seimo ir Vyriausybės priimtus teisės dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Noriu priminti Statuto nuostatą, kad mes nebalsuojame po pateikimo. Tiesiog biudžeto projektas perduodamas komitetams ir frakcijoms nagrinėti. Ne mažiau kaip 15 dienų komitetai nagrinės projektą.
Dabar pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, visi kiti – papildomi. Ar yra kokių kitų pasiūlymų? Nėra. Ačiū. Pirmasis svarstymas. Labai preliminari data – spalio 26 diena. Antrasis, jeigu tikrai toks bus šiame Seime, – lapkričio 9 dieną. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Ačiū. Baigėme šį klausimą.
Dabar nagrinėsime darbotvarkės 11b klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl 2005, 2006, 2007 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių projektą Nr.IXP-3898. Pateikimas. Kviečiu A.Butkevičių.
A.BUTKEVIČIUS. Norėčiau Lietuvos Respublikos Seimui pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus 2005, 2006 ir 2007 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius. Tai yra prognozuojamos 2005, 2006 ir 2007 metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos parama, 2005 metų – 15 mlrd. 633,5 mln. litų, 2006 metų – 15 mlrd. 949,1 mln. litų ir 2007 metų – 17 mlrd. 279,1 mln. litų. Prognozuojami 2005, 2006, 2007 metų valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant dotacijas ir kompensacijas savivaldybių biudžetams, 2005 metų – 15 mlrd. 699,8 mln. litų, 2006 metų – 15 mlrd. 708,9 mln. litų ir 2007 metų – 15 mlrd. 978,3 mln. litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galima pritarti po pateikimo? Ačiū. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Ar papildomą kas nors siūlo? Nėra. Ar galime pritarti šiam komitetui kaip pagrindiniam? Pritarta. Ačiū.
Svarstome darbotvarkės 12 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projektą Nr.IXP-3364. Pateikimas. Pranešėjai – A.Butkevičius, finansų ministras, Seimo narys, ir V.Švedas, valstybės kontrolierius, atsiprašau, pavaduotojas. Pirmasis kalba ministras. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Vadovaudamasi Seimo statuto 225 straipsniu, Vyriausybė parengė ir teikia svarstyti 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Vyriausybė apyskaitai pritarė šių metų kovo mėnesį. Valstybės kontrolė savo išvadą pateikė rugsėjo 30 dieną.
Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad teikiama ypatinga, pirmą kartą nuo 1997 metų, įvykdyto valstybės biudžeto apyskaita. Vienas pagrindinių dalykų 2003 metais buvo tas, kad tęsėsi ir stiprėjo 2000 metais prasidėjusios teigiamos makroekonomikos tendencijos. Norėčiau priminti, kad, nepaisant sulėtėjusios užsienio ekonomikos plėtros, 2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias Europoje, palyginti su 2002 metais. Pernai bendrasis vidaus produktas augo 9,7%. Sparčiai kylant bendrajam vidaus produktui ir stiprėjant finansų rinkoms, didėjo gyventojų perkamoji galia, sudarydama sąlygas statybos, prekybos, finansinių tarpininkavimų, komunalinio ūkio plėtrai.
Nustebinusi pasaulį ekonomikos pažanga Lietuva 2003 m. įtakingų pasaulių institucijų, autoritetingų ekonomistų ir apžvalgininkų buvo pavadinta ir kylančia regiono žvaigžde ir Baltijos tigru. Regiono lyderės pozicijas mūsų šalis išlaiko, pirmosios vietos prognozuojamos ir šiemet, ir artimiausiu periodu. Lietuva aukštai įvertinta pagal pasirengimą narystei Europos Sąjungoje. Antroji vieta tarp dešimties buvusių kandidačių – puikus rezultatas ir Vyriausybės nuveikto darbo bei esamos padėties įvertinimas. 2003 metais audito bendrovė (…) pripažino, kad Lietuva pasiekė įspūdingą pažangą, aplenkė daugelį kaimynių ir tapo viena iš patraukliausių investicijoms teritorijų, tą šiemet patvirtino ir Pasaulio bankas.
Pereisiu prie biudžeto rodiklių. Kaip minėjau, 2003 metų valstybės biudžetas pirmą kartą (…) penkerių metų buvo įvykdytas ir viršytas. Buvo prognozuojama, kad į valstybės biudžetą 2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 mlrd. 553,2 mln. litų, į valstybės biudžetą 2003 metais gauta 9 mlrd. 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln. litų daugiau negu prognozuota.
PVM per 2003 metus gauta 3 mlrd. 823 mln. litų, PVM įplaukų planas įvykdytas 91,4%, į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei buvo planuota. Kokie pagrindiniai PVM surinkimą lėmę veiksniai? Tai, kad nulinį tarifą apmokestinant… prekių ir paslaugų pardavimo apimties augimas, PVM lengvatos, besitęsiantis defliaciniai procesai, PVM permokos pokyčiai.
Gyventojų pajamų mokestis. Šio mokesčio į valstybės biudžetą 2003 metais surinkta 1 mlrd. 445,7 mln. litų, t.y. 147,5 mln. litų daugiau negu buvo planuota.
Pelno mokestis. Per 2003 metus į valstybės biudžetą įplaukė 784,9 mln. litų, planas įvykdytas 155,8%, gauta 281 mln. litų pajamų daugiau.
Pajamų iš akcizų 2003 metais gauta 1 mlrd. 765,2 mln. litų. Planas įvykdytas 102,93%.
Kalbant apie išlaidas, atkreiptinas dėmesys į kelis dalykus. Valstybės biudžeto išlaidos 2003 metais viršijo pajamas 1 mlrd. 190 mln. litų. Buvo prognozuota, kad valstybės biudžeto asignavimai viršys pajamas 1 mlrd. 312,3 mln. litų. Be to, 2003 metais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos nuostatomis, liko 395,6 mln. litų viršplaninių įmokų ir nepanaudotų asignavimų, skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamoms programoms ir valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir mokslo bei studijų institucijų specialioms programoms finansuoti. 2002 metais šis likutis sudarė 351,4 mln. litų, 2003 metais padidėjo 44,2 mln. litų.
Valstybės įsipareigojimai. 2003 metų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės lėšų panaudojimo rezultatus parodo duomenys apie valstybės įsipareigojimų vykdymą. Valstybės įsipareigojimų bendra suma – 6 mlrd. 250 mln. litų, pagal 2004 m. sausio 1 dienos būklę jie sudaro 3 mlrd. 905,5 mln. litų, iš kurių pagrindinė dalis tenka gyventojų santaupoms atkurti bei kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę bei turtą. Iki 2004 metų sausio 1 dienos valstybės įsipareigojimams iš viso lėšų šaltinių panaudota 2 mlrd. 435 mln. litų, likusi valstybės įsipareigojimų suma bus padengta ateityje pagal patvirtintus padengimų terminus.
Savivaldybių biudžetai. Per 2003 metus faktiškai į savivaldybių biudžetus įplaukė 1 mlrd. 685 mln. litų, metinis pajamų planas įvykdytas 109,9%, be biudžetinių įstaigų pajamų už paslaugas, ir gauta 104,4 mln. litų viršplaninių pajamų.
Valstybės skolinimasis 2003 metais. Visa valstybės skola 2003 metams baigiantis buvo 13 mlrd. 137,3 mln. litų, absoliutus valstybės skolos dydis sumažėjo 24,2 mln. litų, o jo santykis su bendruoju vidaus produktu per metus sumažėjo 1,9%. Valstybės skola, perskaičiuota pagal Mastrichto kriterijus, sudarė 21,9% ir, tarptautinių reitingų agentūrų ekspertų teigimu, yra viena iš mažiausių tarp į Europos Sąjungos stojančių šalių.
Esant deficitiniam valstybės biudžetui dalį valstybės išlaidų tenka finansuoti skolintomis lėšomis. 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo nustatytas 900 mln. litų valstybės grynojo skolinimosi limitas, gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2002 metais limitas buvo 1 mlrd. 100 mln. litų, 2001 metais – 1 mlrd. 400 mln. litų, 2000 metais – 1 mlrd. 600 mln. litų ir 1999 metais – 2 mlrd. 900 mln. litų.
Gal trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas jūsų nenori klausti. Tada kviečiu į tribūną Viktorą Švedą.
V.ŠVEDAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydamas Konstitucijos, Biudžeto sandaros įstatymo, Valstybės skolos bei Valstybės kontrolės įstatymų nuostatas, teikiu Seimui išvadą dėl 2003 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitos ir išvadą dėl 2003 metų valstybės skolos ataskaitos. Už šių ataskaitų pateikimą Seimui yra atsakinga Vyriausybė. Valstybės kontrolės pareiga – pateikti Seimui išvadas dėl jų.
Valstybės kontrolę valstybinis auditas atliko pagal Valstybės kontrolės įstatymą ir valstybinio audito reikalavimus. Valstybiniai auditai buvo suplanuoti taip, kad būtų galima pateikti Seimui pakankamų, tinkamų ir patikimų įrodymų, kad šiose ataskaitose nėra reikšmingų informacijos iškraipymų, išskyrus galimus apribojimus dėl to, kad buvo atlikti ne visų, o tik 113 asignavimų valdytojų, panaudojusių per 79% asignavimų, finansiniai auditai. Valstybės kontrolės nuomone, 2003 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaita visais reikšmingais atvejais parengta pagal Biudžeto sandaros ir 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus. 2003 metais visos asignavimų valdytojų ir biudžetinių įstaigų laiku ir nustatyta tvarka pateiktos valstybės iždui paraiškos apmokėtos. Valstybės institucijos, gaunančios pajamų už teikiamas paslaugas ir administruojamas pajamas, 2003 metais nepanaudojo 273 milijonų asignavimų specialiosioms programoms finansuoti. Šios ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšos pagal sudarytas išlaidų sąmatas gali būti naudojamos 2004 metais viršijant Seimo patvirtintus asignavimus. Finansinio audito metu nustatyta, kad 60% audituotų asignavimų valdytojų parengė savo finansines atskaitomybes be reikšmingų finansinių ataskaitų apskaitos sistemos ir teisės aktų pažeidimų. Pažymėtina, kad dažniausiai pasitaikantys audito metu nustatyti pažeidimai yra buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimai, būtent biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos. Štai čia aš norėčiau sustoti gal šiek tiek plačiau. Tas klausimas aktualus, nes biudžeto formavimo ir vykdymo visa sistema, visa teisinė bazė yra gerokai toliau pažengusi negu buhalterinės apskaitos teisės aktai, kurie reglamentuoja būtent viešojo sektoriaus arba, tiksliau, biudžetinių įstaigų apskaitą.
Valstybės kontrolė siūlo Seimui apsvarstyti galimybę ir priimti sprendimą dėl to, ar nebūtų tikslinga nustatyti, kad valstybinio sektoriaus subjektai tiek Vyriausybės teikiama apyskaita, tiek ataskaita dėl skolos ir valstybės turto ataskaita būtų teikiama kartu su Valstybės kontrolės išvadomis dėl šių ataskaitų. Taip pat siūloma apsvarstyti dėl atskaitingumo sustiprinimo Seimui klausimą, kad būtų atsiskaitoma Seimui arba jo komitetams dėl vidaus kontrolės sistemos būklės ir dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo. Asignavimų valdytojų valstybinio audito rezultatai apie paskirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą programose nustatytiems tikslams, jų naudojimą galimai efektyviausiu būdu, padarytus teisės aktų pažeidimus juos naudojant ir apie tai, ar pasiekti programose nustatyti tikslai, yra nurodyti prieduose šios ataskaitos išvados, kuri yra Seimui pateikta.
Dėl valstybės skolos ataskaitos. Valstybės kontrolės nuomone, 2003 metų valstybės skolos ataskaita visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal Valstybės skolos įstatymą bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ataskaitoje nurodyti duomenys visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi valstybės skolos, kaip ją apibrėžia Valstybės skolos įstatymas, 2003 m. gruodžio 31 d. būklę. Išskyrus tai, kad, 117 mln. litų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavus į Vyriausybės vertybinius popierius, šie Vyriausybės vertybiniai popieriai įtraukti į ataskaitą bei valstybės skolą. Šiuo atveju skolininkas – Vyriausybė ir kreditorius – Finansų ministerija, atstovaujanti Vyriausybei, sutampa, todėl 117 mln. litų suma turėtų būti neįtraukta į valstybės skolą ir ataskaitą.
Pastaraisiais metais pasiekta pažanga valstybės garantijų išdavimo, paskolų teikimo ir jų vykdymo, skolų išieškojimo sistemoje negali būti laikoma galutine. Tai privalo būti tobulinama. Todėl Valstybės kontrolė, atlikusi auditus tiek Finansų ministerijoje, tiek Turto banke, pasilieka teisę ir pareigą toliau kontroliuoti šių sistemų tobulinimą ir rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių paklausti? Nėra. Dėkui. Dabar klausčiau, ar po pateikimo galime priimti šį nutarimo projektą? Dėkui. Yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis, o visi kiti papildomi. Nėra prieštaravimų. Priimta.
13 darbotvarkės klausimas. Registracijos Nr.IXP-3548. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos projektas. Pranešėjas – Seimo narys, ministras J.Olekas. Prašau.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos 2003 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad 2003 metais į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą buvo numatyta surinkti 1 mlrd. 888 mln. 722 tūkstančius. Dėl gero biudžeto vykdymo iš viso buvo surinkta 2 mlrd. 9 mln. 486 tūkstančiai. Plius dėl to, kad buvo ankstesnių metų įsiskolinimų ligoninėms ir vaistinėms dėl kompensuojamųjų medikamentų, iš banko buvo paimta 95 mln. paskola. Todėl iš viso pajamos sudarė 2 mlrd. 104 mln. 486 tūkstančius. Tiek pat buvo padaryta ir išlaidų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad išlaidos išaugo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Taip pat išlaidos vaistams ir medicininės pagalbos priemonių įsigijimui kompensuoti. Čia jos pasiekė 440 mln. 57 tūkstančius, t.y. viršijo kompensacijas beveik 27%. Taip pat 3 mln. 965 tūkstančiai buvo skirta kompensacijoms kraujo donorams. 78 mln. 160 tūkstančių – reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, t.y. tiek, kiek buvo numatyta 2003 metų biudžeto plane. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad buvo viršytos išlaidos 108% sveikatos programoms finansuoti ir siekia 23 mln. 992 tūkstančius. Ir kitos išlaidos, kurios yra nurodytos jums pateiktoje medžiagoje. Iš viso praėjusiais metais pirmą kartą per mūsų šalies nepriklausomybės istoriją buvo padaryta išlaidų už 2 mlrd. 104 mln. 486 tūkst., tai yra pirmą kartą viršyta 2 mlrd. litų riba. Lyginant su metų pradžioje numatytu biudžetu, tai sudarė 111,4%. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Ir K.Bobelis turi jums klausimą. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai nematau, kad yra numatytos kokios nors išlaidos prevencinei medicinai. Kiek aš žinau, dabar Sveikatos ministerija yra pradėjusi tam tikrą programą dėl gimdos kaklelio vėžio ankstyvo tyrimo arba dėl prostatos vėžio tyrimo, o čia absoliučiai nė vieno žodžio apie prevencinę mediciną nei apie vėžio prevenciją nieko nėra parašyta.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Jūs minite tai, ką mes darome šiais metais. Čia ataskaita yra už 2003 metus, bet ir 2003 m. buvo pradėtos vykdyti kai kurios prevencinės programos, t.y. ankstyva vėžio išaiškinamumo diagnostika, čia yra įkalkuliuota išlaidose kaip programinės lėšos, kurios, kaip aš minėjau…
K.BOBELIS. Čia nėra visai išskirta.
J.OLEKAS. Taip, nėra išskirta į atskirą programą, paminėta būtent kaip profilaktikai, bet tai yra programoms skirtos lėšos, kurios 2003 m. taip pat išaugo. Tai yra 06 grafa „Išlaidos sveikatos programoms finansuoti, išlaidos padidėjo lyginant su pirminiu projektu 8,4%.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Klausiu Seimo narių, ar po pateikimo galima pritarti šiam nutarimui? Ačiū. Pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pritartumėte tokiam pasiūlymui? Pritarta. Ačiū.
Triukšmo valdymo įstatymo projektas Nr.IXP-3470(3*)ES (svarstymas)
Svarstome 14 klausimą, registracijos Nr.IXP-3470 – Triukšmo valdymo įstatymo projektas. A.Poplavski pateikia Sveikatos reikalų komiteto nuomonę. Svarstymas.
A.POPLAVSKI. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo projektą Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu komitetu. Svarstymo metu gauta nemažai pasiūlymų. Daugumai tų pasiūlymų yra pritarta. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar S.Nefas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys?.. Ar yra kas atstovauja Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Nėra. Aš tada perskaitysiu komiteto išvadą. Komitetas siūlo pritarti iš esmės įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti. Čia yra pasiūlymai 12 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 14 straipsniui, 21 straipsnio 4 daliai. Taip pat siūlo atsižvelgti į papildomo komiteto nuomonę dėl Romualdo Lanko pasiūlymo šiam įstatymo projektui. Toliau išvada: „Pasiūlyti pagrindiniam komitetui prašyti Seimo projektą svarstyti kartu su Sveikatos sistemos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, dėl kurio 2003 m. lapkričio 21 d. Sveikatos reikalų komitetas Seimui teikė išvadą, nes pagrindinis komitetas (šių metų gegužės 24 d. išvada) pritarė tokiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimui. Siūlyti Vyriausybei pateikti Seimui Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, suderintą su Triukšmo valdymo įstatymu. 6 balsavo už, prieš – 1. Atskirųjų nuomonių nėra. P.Papovas.
Mes dabar išgirdome dviejų komitetų išvadas. Ar diskusijose yra norinčių dalyvauti? Nėra. Dar yra keletas pasiūlymų iš savivaldybių institucijų ir iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Už du pasiūlymus reikės balsuoti. Kviečiu į tribūną A.Poplavskį, kuris turėtų mums padėti suformuluoti komiteto išvadą dėl šių dviejų pasiūlymų, kuriuos teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o jūs nepritariate.
Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies sakinyje yra pasiūlymas išbraukti žodį „savivaldybės.
A.POPLAVSKI. Yra pasiūlymas įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Triukšmo kontrolę vykdo šio įstatymo ir kitais teisės aktais įgaliotos valstybės ir savivaldybės institucijos. Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui todėl, kad savivaldybės institucijos taip pat dalyvauja triukšmo kontrolėje, nustato atitinkamą renginių laiką, kada vyks renginiai. Tuo labiau kad ir pačiame įstatyme jos funkcijos kai kuriuose punktuose irgi yra apibrėžtos, kur savivaldybės taip pat dalyvauja triukšmo kontrolėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar mes balsuosime. Primenu, kad paprasta balsų dauguma arba pritariame, arba ne. Taigi kas už tai, kad pritartume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui dėl 21 straipsnio 3 dalies pataisymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė ir išsakė pagrindinis komitetas. Atsiprašau, kodėl kėlėte ranką? Norėjote kalbėti dėl motyvų? Būtų gerai, kad laiku tai būtų daroma. Dėl balsavimo motyvų. Gal sustabdome tada balsavimą. Aš atsiprašau. Tiesiog P.Papovas pakėlė ranką dėl balsavimo motyvų. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pateikė pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgė pagrindinis komitetas, viskas gerai, o dėl kurių neatsižvelgė, balsuoti nereikalaujame.
PIRMININKAS. Gerai. Mūsų užduotis palengvėjo. Padėkokime A.Poplavskiui. Klausiu, ar po svarstymo galima pritarti šiam projektui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ačiū. Pataisas atsiėmė, daugiau nesvarstome.
Dabar svarstome 15 darbotvarkės klausimą. Kas galės atstovauti Žmogaus teisių komitetui ir pateikti? Ar yra Žmogaus teisių komiteto atstovų? Nėra. O Užsienio reikalų? Yra. Gerai. Svarstome. A.Lydeka galėtų? Žmogaus teisių? Rezervinių. Palaukit, aš dėl 15 dar tiktai. Nėra jokių pasiūlymų. Galėtume baigti tą 15 ir be pagrindinio. Jūs galėtumėt? Gerai. Svarstome 15 darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.IXP-3782, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių. A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą. Pastabų neturėjo. Piliečių pasiūlymų nebuvo. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir Užsienio reikalų komitetui atstovauja J.Čekuolis. Prašau.
J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar noriu paklausti, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Šio įstatymo tikslas yra pripažinti netekusiu galios. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą? Ar nebūtų prieštaraujančių? Nėra. Tada pradedame priėmimą. Šiame įstatyme yra vienas straipsnis, pirmasis, kuris pripažįsta mano jau minėtus du įstatymus netekusiais galios. Jeigu nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, kviečiu balsuoti. Prašau pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios? Prašau balsuoti.
45 – už, prieš nėra, vienas susilaikė. Įstatymas priimtas. Gal taip padarome: priimame 16 ir tada trečiąjį rezervinį. R.Šukys sutinka? Ne, atsiprašau, 16 ir paskui jūsų. Gerai. 16 klausimas, registracijos Nr.IXP-3710, – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Jokių pastabų nėra gauta. Komitetas siūlo pritarti pateiktam patobulintam įstatymo projektui. Buvo gauta Šeimos ir vaiko teisių komisijos išvada irgi pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Šeimos ir vaiko reikalų komiteto pirmininkę G.Purvaneckienę.
G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Visus kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar po svarstymo (niekas nenori diskutuoti) galėtume priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Nėra jokių pasiūlymų, papildymų? Visi draugiškai pritaria. Ar galėtume skubos tvarka priimti šį įstatymą? Juo labiau kad komiteto pirmininkas teikia tokį siūlymą. Pritariate? Gerai, ačiū. Nėra prieštaraujančių.
Pradedame priėmimą. Įstatymas susideda iš trijų straipsnių. Dėl pirmojo ar būtų kokių nors?.. Nėra pasiūlymų. Dėl antrojo? Nėra. Ir dėl trečiojo, kad jis įsigaliotų nuo lapkričio 1 d.? Nėra. Dėkui. Dabar dėl viso įstatymo ar yra norinčių pasisakyti prieš balsavimą? Nematau.
Tada balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymą? Prašau balsuoti. Balsuojame.
45 – už, prieš nėra, susilaikė vienas. Įstatymas priimtas.
Mes sutaupėme šiek tiek laiko. Ar sutiktumėte išnagrinėti trečiąjį rezervinį, t.y. dėl Laikinosios komisijos nutarimo? Galime? Tai kviečiu komisijos pirmininką R.Šukį. Pradedame svarstyti trečiąjį rezervinį klausimą, registracijos Nr.IXP-3895, Seimo nutarimo „Dėl Laikinosios komisijos galimam kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimui politinėje veikloje bei galimiems piktnaudžiavimams vykdant operatyvinės veiklos metu surinktą informaciją ištirti išvadų projektą. Pateikimas. Primenu, 10 minučių pateikti, 10 – klausti. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pateikti Seimo nutarimo „Dėl Laikinosios komisijos galimam kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimui politinėje veikloje bei galimiems piktnaudžiavimams vykdant operatyvinės veiklos metu surinktą informaciją ištirti išvadų projektą.
Trumpai pateiksiu pačias išvadas, taip pat kartu su išvadomis pateikiamas ir nutarimo projektas. Komisija, atsižvelgdama į komisijos paskirtį – ištirti klausimus, susijusius su galimu kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimu politinėje veikloje, taip pat galimais piktnaudžiavimais vykdant operatyvinę veiklą ir skelbiant operatyvinės veiklos surinktą informaciją, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme nustatytus operatyvinės veiklos parlamentinės priežiūros principus ir uždavinius, tyrė tokius klausimus: pirma, teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų dalyvavimo politinėje veikloje sampratą Lietuvoje; antra, operatyvinės veiklos principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme, sąveikos teorines ir praktines problemas; trečia, operatyvinės veiklos kontrolės koordinavimo ir priežiūros reglamentavimo ir jo įgyvendinimo problemas; ketvirta, operatyvinių veiksmų sankcionavimo reglamentavimo ir jo įgyvendinimo problemas; penkta, informacijos apie privatų asmens gyvenimą sunaikinimo pabaigus operatyvinį tyrimą reglamentavimo ir jo įgyvendinimo problemas; šešta, įslaptintos operatyvinės informacijos panaudojimo neoperatyvinėje veikloje pabaigus operatyvinį tyrimą bei operatyvinės veiklos metu gautos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese reglamentavimo ir jo įgyvendinimo problemas; septinta, techninių įrenginių, detalių, naudojamų operatyvinei veiklai vykdyti, įvežimo į Lietuvos Respubliką ir tokios aparatūros sertifikavimo atitikties techniniams standartams ir atsakomybės už neteisėtą tokios aparatūros naudojimą reglamentavimo ir jo įgyvendinimo problemas.
Išvadas sudaro 20 lapų. Aš, kolegos, taupydamas jūsų laiką, kadangi jos yra paskelbtos Seimo duomenų bazėje internete, taip pat išdalytos visiems Seimo nariams, dėstomosios dalies, kurios pagrindu komisijoje buvo priimtos apibendrintos, principinės, bendrojo pobūdžio išvados, neskaitysiu. Kiekvienas turėjo galimybę susipažinti. Norėčiau iš karto perskaityti pačias išvadas.
Komisija, atlikusi teisės aktų analizę, išklausiusi į komisijos posėdžius kviestus asmenis, išnagrinėjusi valstybės institucijų pateiktą informaciją, konstatuoja:
pirma, teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimo politinėje veikloje samprata ir įstatymuose nustatyti apribojimai nėra tinkamai reglamentuoti. Todėl vadovai ir atskiri pareigūnai, motyvuodami informacijos apie institucijų darbo rezultatų pateikimo visuomenei būtinybę, faktiškai neleistinai dalyvauja politinėje veikloje. Netinkamai pasirinkta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo taktika, atlikti poėmiai pagrindinių parlamentinių partijų būstinėse prieš Respublikos Prezidento rinkimų antrąjį turą, vieši pareiškimai, remiantis nebaigtų operatyvinių tyrimų medžiaga, dozuotas operatyvinės informacijos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse, vieši politinių sprendimų vertinimai, informacijos teikimas ne pagal teisės aktuose nustatytą tvarką neinformuojant tiesioginių vadovų yra politines pasekmes lėmę veiksmai.
Antra, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtintas operatyvinės veiklos kontrolės koordinavimo ir priežiūros mechanizmas neužtikrina, kad operatyvinės veiklos subjektai, vykdydami operatyvinę veiklą, nepažeistų teisės aktų reikalavimų ir Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų žmogaus teisių. Operatyvinės veiklos parlamentinė kontrolė yra neefektyvi, nes buvo vilkinamas Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymas.
Trečia. Tendencija, kai prokuratūros pareigūnai ir teismai tenkina beveik visus operatyvinės veiklos subjektų prašymus sankcionuoti operatyvinius veiksmus, rodo sankcijas duodančių pareigūnų ir teismų formalų požiūrį ir reiklumo bei kontrolės stoką. Todėl dažniausiai operatyvinė veikla prieš asmenis vykdoma nepagrįstai ilgą laiką, nepradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Ketvirta. Operatyvinės veiklos subjektai skirtingai ir dažnai per siaurai traktuoja Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas dėl asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, todėl operatyvinės veiklos būdu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą pabaigus operatyvinį tyrimą dažniausiai nėra sunaikinama, o jeigu ir sunaikinama, apie tai nepranešama operatyvinius veiksmus sankcionavusiems pareigūnams. Tai įrodo nepakankamą operatyvinės veiklos subjektų veiklos ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolę.
Penkta. Operatyvinės informacijos naudojimas pabaigus operatyvinį tyrimą ir operatyvinės veiklos metu gautos informacijos naudojimas ne baudžiamajame procese nėra tinkamai reglamentuotas. Tai sudaro sąlygas neteisėtai paskelbti informaciją, tai yra pažeisti Konstituciją ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas žmogaus teises.
Šešta. Techninių įrenginių, detalių, taikomų operatyviniai veiklai vykdyti, įvežimas į Lietuvos Respubliką nereglamentuotas ir nekontroliuojamas, nepaskirtos institucijos, atsakingos už tokią kontrolę. Tokios aparatūros apskaitos sertifikavimo reikalavimai nenustatyti, atitikties techniniams standartams patikros sistema iš esmės neegzistuoja ir teisės aktais nereglamentuota, todėl netaikoma atsakomybė už neteisėtą tokios aparatūros naudojimą.
Komisija, remdamasi pateiktomis išvadomis, Lietuvos Respublikos Seimui siūlo:
pirma, užtikrinti operatyvinės veiklos subjektų veiklos nuolatinę parlamentinę kontrolę;
antra, parengti teisės aktų projektus, reglamentuojančius, pirma, apribojimus teisėsaugos institucijų ir operatyvinės veiklos subjektų pareigūnams bet kokia forma ir būdu dalyvauti politinėje veikloje; antra, operatyviniu būdu surinktos informacijos sunaikinimo atvejus ir tvarką užtikrinant asmens teisę žinoti, kad prieš jį buvo atlikti operatyviniai veiksmai, bei teisę tokius veiksmus apskųsti, nesvarbu, ar jų atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar ne, įtvirtinant draudimą operatyviniu būdu surinktą informaciją naudoti ne tiems tikslams, kuriuos pasiekti ji buvo surinkta.
Taip pat siūloma nustatyti techninių priemonių, įrenginių, detalių, taikomų operatyvinei veiklai vykdyti, įvežimo į Lietuvos Respubliką kontrolę ir už ją atsakingas institucijas, tokios aparatūros apskaitos sertifikavimo reikalavimų, atitikties techniniams standartams patikrą. Komisija išvadas patvirtino 2004 m. rugsėjo 28 d. posėdyje. 4 komisijos nariams balsavus už, 1 susilaikius išvados buvo patvirtintos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Veselka. Prašom. J.Veselka nenori klausti. Klausia A.Indriūnas. Prašom. Jūs po to paklausite. Dabar pirmas klausia A.Indriūnas.
A.V.INDRIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pažymoje konstatuojate, kad keletas įstatymų, kurie reglamentuoja operatyvinę veiklą, yra netobuli, juos reikia tobulinti. Jeigu dabar, vadovaujantis netobulais įstatymais, būtų laikomasi įstatymų raidės, galima padaryti blogiau negu… Mano klausimas, jeigu paraidžiui būtų įvykdyti visi jūsų siūlymai, ar teisėsaugos institucijoms nebūtų sunkiau kovoti su politikų korupcija? Ačiū.
R.ŠUKYS. Iš tiesų aš norėčiau pasakyti ir jūs, gerbiamasis kolega, dalyvaudamas komisijos veikloje (iš esmės jūs visą laiką dalyvavote), matyt, įsitikinote, kad mes išvadose, kas gerai susipažino, tikrai nenagrinėjome konkrečių bylų arba konkrečių tyrimų, ar tai būtų susiję su politikų korupcija, ar tai būtų susiję su kitomis operatyvinėmis bylomis, ir neteikėme išvadų, kad yra problemų tiriant konkrečias bylas. Yra problemų vykdant jau galiojančio įstatymo nuostatas. Lygiai taip pat ir tam tikrų nuostatų nekonkretumas arba deklaratyvumas, manome, yra trūkumas, kurį reikėtų šalinti.
Dėl kovos arba dėl tikslo kovoti su politikų korupcija. Aš manau, kad Operatyvinės veiklos įstatymo reglamentavimo tikslas yra kur kas platesnis, ne tik kovoti su politikų korupcija.
Tikslas yra apskritai kovoti su nusikaltimais siekiant jiems užkirsti kelią, juos išaiškinti, taip pat užtikrinti valstybės saugumą ir visuomenės interesų apsaugą. Tai yra kur kas platesnis tikslas negu viena ar kita byla, tegul tai būtų ir politinė korupcija. Todėl įstatymą reikia tobulinti, kad būtų balansas, kad to tikslo būtų siekiama teisėtomis priemonėmis, laikantis ir nepažeidžiant tarptautiniuose dokumentuose nustatytų standartų. Visų pirma turiu omeny Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Tos konvencijos nuostatos taip, kaip jas taiko Europos žmogaus teisių teismas, mes išvadose esame pateikę keleto bylų analizę arba keleto bylų… kaip yra traktuojamas konvencijos nuostatų išaiškinimas. Tai rodo, kad įstatymo vykdymas arba įstatymo nuostatos turėtų būti sukonkretintos ir aiškesnės.
Šiandien mes matome situaciją, kad netgi galiojanti įstatymo nuostata, pavyzdžiui, dėl informacijos apie privatų asmens gyvenimą sunaikinimo, atskirose institucijose traktuojama visiškai skirtingai. Vienos institucijos visiškai nieko nenaikina ir archyvuoja, deda į krūvą ir sako, kad gal po septynerių, po metų ar po pusės metų jie vėl pradės vykdyti nusikalstamus veiksmus ir tada ta informacija pravers. Kitos institucijos, nežinau, ar pagrįstai (nebuvo tokio tikslo vertinti), naikina informaciją protokoluodamos arba surašydamos į pažymas. Bet kai tai padaroma neinformuojant sankcionavusių pareigūnų, tam tikra prasme gali būti apsunkintas nusikaltimo išaiškinimas ateityje.
Todėl šiuo atveju tvarka ir sistema turi būti labai aiški ir konkreti, kad būtų aišku, kada naikinama, kas laikytina informacija apie privatų asmens gyvenimą. Vienų institucijų pareigūnai aiškina, kad pokalbis su sutuoktiniu apie tai, kada parvažiuos valgyti pietų, arba kiti asmeniniai pokalbiai yra informacija apie privatų asmens gyvenimą. Ekspertai, nevyriausybinės organizacijos, yra Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimas, kad informacija apie privatų gyvenimą apskritai yra telefono pokalbiai. Didžiausias arba labiausiai privatumą pažeidžiantis įsikišimas į asmens privatų gyvenimą yra informacijos rinkimas, pokalbių fiksavimas. Reikia aiškumo, kad vis dėlto žmogus, patekęs į operatyvinę bylą arba joje kaip nors figūruojantis, ten nebūtų neribotą laiką. Tai yra žmogaus teisių klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Macaitis.
A.MACAITIS. Gerbiamasis kolega, pritariu jūsų komisijos išvadoms. Galėčiau pasakyti, mano nuomone, situacija yra dar baisesnė. Pritardamas išvadoms noriu jūsų paklausti. Kadangi dabar Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia naują Operatyvinės veiklos įstatymo redakciją, ar jūs teiksite konkrečias pataisas tam įstatymui? Jeigu teiksite, tai kada? Man atrodo, dabar kaip tik būtų laikas tokias pataisas, labai konkrečias, teikti ir jas tiesiog padaryti įstatymu. Ačiū.
R.ŠUKYS. Iš tiesų pavedimo parengti konkrečias pataisas mes neturėjome. Komisijos laikas buvo gana ribotas, ir galimybės, beje. Faktiškai komisija dirbo mėnesį. Aš manyčiau, kad jeigu Seimas pritars komisijos išvadoms ir tai bus Seimo pozicija dėl Operatyvinės veiklos reglamentavimo įstatymo galimų pataisų, komitetas, kuriame dabar svarstomos Prezidento pateiktos pataisos, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dabar yra klausymų ir svarstymų stadija, aš manau, galės atsižvelgti ir tobulindamas Prezidento pateiktą Operatyvinės veiklos įstatymo projektą… įstatymo pataisas atsižvelgiant į kitų Seimo narių pateiktas pataisas. Aš manau, kad bus galima parengti įstatymo projektą, atsižvelgti į komisijos pasiūlymus, jeigu, suprantama, bus pritarta tiems pasiūlymams, kuriuos aš pagarsinau.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, buvo sudaryta komisija dėl galimo kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimo politinėje veikloje. Taigi ar nustatėte konkrečius pareigūnus, kurie dalyvavo politinėje veikloje? Jeigu nustatėte, ar galėtumėte įvardyti, kokie konkretūs pareigūnai dalyvavo, o jeigu nenustatėte, tai iš kur atsirado 2.1 punktas, kad nustatytume jiems bet kokią formą ir būdą dalyvavimo politinėje veikloje. Kaip suprantu, net ir balsuoti atimti teisę. Tai klausimas – ar nustatėte? Jeigu nenustatėte konkrečių pareigūnų, tai iš kur toks griežtas reikalavimas, kad negalima bet kokia forma ar būdu dalyvauti politinėje veikloje?
R.ŠUKYS. Norėčiau pasakyti, kad dėstomojoje išvadų dalyje, aš siūlyčiau, gerbiamasis kolega, perskaityti būtent išvadų antrąjį skirsnį „Teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų dalyvavimo politinėje veikloje samprata, išdėstytas reglamentavimas, kaip dabar yra įstatymuose reglamentuota. Ir toliau išdėstyta būtent politikos mokslo ekspertų, politologų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, teisininkų vertinimai, būtent kai kurių, kaip jūs sakote, pareigūnų veiksmų įvertinimas. Seimo nariai ir, manau, mes pasielgėme teisingai, netyrėme kai kurių pareigūnų kaip Seimo nariai ir nevardijome arba nevertinome, ar yra vienas ar kitas veiksmas politinė veikla, ar ne, nes tai būtų, matyt, nelabai objektyvu ir, ko gero, neįtikintume ir kolegų, taip pat ir jūsų.
Tačiau taip, kaip yra išdėstyta dėstomojoje dalyje, kur politikos ekspertai aiškiai įvardija, kad bet koks veiksmas… Yra minimi konkretūs veiksmai, dalyvavimas televizijos laidose, yra kalbos tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo, tiek prokuratūros atstovų, tiek Finansinių nusikaltimų tarnybos vadovo, taip pat ir Policijos departamento, nes kompleksiškai žiūrėjom į visų institucijų požiūrį, arba visų institucijų pareigūnų atžvilgiu. Iš tiesų patys pareigūnai labai skirtingai vertina tas pačias įstatymų nuostatas, kurios yra maždaug vienodos, ir skirtingai vertina, kas yra laikytina politine veikla, kas ne. Motyvuojama būtinybė informuoti visuomenę apie institucijos veiklos rezultatus, autoriteto stiprinimą prokuratūra motyvuoja. Dažnai yra pasakoma ir pareigūnai pasiteisindami pasako, kad prieš televizijos laidas jie nežino, kokio pobūdžio informacija laidoje bus svarstoma, kad jie lyg ir patenka į žiniasklaidos priemonių atstovų tokias žabangas, kad nueina į laidą lyg ir informuoti apie institucijos darbą, o ten su įtariamaisiais tenka diskutuoti ir netgi apie politinius procesus, kurie vyksta, klausytis politikų samprotavimų, tarpusavio diskusijų. Tokiu būdu lyg ir tas jų dalyvavimas, jiems nevalingai ten patekus arba suklydus, tampa lyg ir dalyvavimu politinėje veikloje. Ekspertai vienareikšmiškai įvertino: bet koks pareigūno veiksmas, kuris sukelia politines pasekmes, konkrečiai, jeigu tai yra vienu ar kitu būdu, tyčia ar netyčia daroma įtaka vienos ar kitos partijos, vieno ar kito politiko populiarumui ar sėkmei būti išrinktam, ar atvirkščiai, nebūti išrinktam, laikoma, kad tai yra politines pasekmes sukeliantys veiksmai. O tai vertintina pagal tarptautinę praktiką, pagal kai kurių kitų šalių įstatymus ir tradicijas, kad tai yra dalyvavimas politinėje veikloje, kuris turėtų būti aiškiai reglamentuotas.
Dabar kodėl, kaip jūs sakote, nebuvo įvardyti konkretūs pareigūnai arba netgi nepareikalauta jų atsakomybės. Tai būtent todėl, kad įstatymai, draudžiančios nuostatos yra, tačiau aš pacituosiu vieno ar kito įstatymo nuostatą, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams draudžiama būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais, dalyvauti politinėje veikloje. Tačiau kas yra dalyvavimas politinėje veikloje, kokie veiksmai yra laikytini tuo dalyvavimu, niekur kitur, jokiuose įstatymuose nėra įvardijama. Ir tai yra problema. Mes vertinti ar kažką teisti už tai, ginčytis galim įvairiai – sukėlė pasekmes, tai jau, vadinasi, dalyvauja, tačiau jeigu įstatyme konkrečiai neparašyta, tai pareigūnas lyg ir turi pasiteisinimą sakydamas: o man atrodo, kad aš propaguoju institucijos veiklą ir tai yra leistina, nors ekspertų, politikų nuomonė yra, kad tai neleistina. Bet, matyt, mūsų, įstatymų leidėjų, pareiga būtent ir yra atkreipti dėmesį į nepakankamą, netobulą reglamentavimą ir sutvarkyti, kad ir pareigūnams būtų aiškios jų veiklos ribos ir galimybės, ir niekas negalėtų kelti abejonių arba nebūtų kaitinamos aistros visuomenėje ten, kur turėtų būti aiškumas. Tai tokia ir yra ta išvada. Ir tikrai patariu perskaityti, kolegos, atidžiau tą dalį, kur yra ekspertų įvertinimai, pačių pareigūnų kalbos. Tai rodo netinkamą reglamentavimą. Tačiau, aišku, konstatuoti kieno nors atsakomybę mes irgi neturėjom tokių galimybių ir nebuvo pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra daugiau norinčių jus paklausti. Dabar po pateikimo… (Balsai salėje) Prašau? Nutarimo projekto? Tai čia galbūt ir buvo tas projektas? (Balsas salėje) Tai dabar, prieš apsisprendžiant po pateikimo, reikėtų išklausyti motyvus dėl balsavimo. Prašau. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra štai kokie dalykai, kurie, man atrodo, rimti, kad ir dabar naujo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo paskyrimas. Gerbiamasis R.Šukys pacitavo STT įstatymą, pagal kurį vadovas, man atrodo, kad ir STT veikėjai, negali būti partiniai. Prezidentas skyrė partinį. Na, gerai, sakysim, Prezidentas nieko nežino, nieko nesupranta, na, ką padarysi, taip jau yra. Bet dabar aš žiūriu į kitą dalyką. Gerbiamasis R.Šukys iš tikrųjų labai nori užtikrinti tvarką ir, sakysim, privataus gyvenimo apsaugą. Viskas būtų labai gražu, bet jau gerbiamasis A.Indriūnas pasakė ir aš sakau, kad jeigu taip bus įgyvendintos visos šios rekomendacijos, tai iš esmės tos struktūros, kurios kovoja su įsišaknijusia korupcija, kitais negerais dalykais, bus finansuojamos tik dėl to, kad būtų tam tikras užimtumas ir gal kai ką galėtų paspausti.
Vis dėlto ši pažyma daugiau skirta tam, kaip prispausti pačius, na, sakysim, specialiąsias tarnybas dėl veiklos prispausti, ją apriboti, negu pasiekti balansą, kad ir specialiosios tarnybos galėtų efektyviai kovoti su korupcija ir kad kartu būtų pakankama privatumo apsauga. Dabar iš esmės yra labai vienpusiškai parengti pasiūlymai, rekomendacijos labai vienpusiškos. Tarsi STT, prokuratūra yra tie, kurie itin suinteresuoti privatumo pažeidimais. Bet, kaip žinome, visi pripažįstate, – korupcija Lietuvoje labai aukšto lygio. Todėl, manyčiau, vis dėlto reikėtų labai atsargiai gilintis į tuos siūlymus, kuriuos pateikė komisija. Ir aš toms tokioms nesubalansuotoms išvadoms nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Macaitis. Nuomonė už.
A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai pritarčiau šioms išvadoms ne dėl to, kaip kolega J.Veselka sakė, kad pareigūnai lyg ir norėtų, taip sakant, nebegaudyti nusikaltėlių arba korumpuotų asmenų, bet, ko gero, kad pats svarbiausias dalykas yra žmogaus teisės. O tai, kad piktnaudžiavimai žmogaus teisėmis jau yra, tai, matyt, iš paskutinių skandalų mes tą matėm ir girdėjom ne kartą. Todėl vertėtų tas išvadas vis dėlto gerai įvertinti kiekvienam iš mūsų, tuo labiau kad yra rengiamas Operatyvinės veiklos įstatymas ir iš esmės panašias išvadas daro ir Prezidentas, teikdamas naująjį įstatymą. Aš noriu vis dėlto prašyti jūsų, manau, kad reikia pritarti ir Prezidento išsakytai pozicijai dėl Operatyvinės veiklos įstatymo, netgi daugiau – įvertinti šias pateiktas komisijos išvadas ir taip pat dar labiau pakoreguoti šį įstatymą bei kitus teisės aktus. Todėl manau, kad joms reikia pritarti. Ir tai tiktai pagerins situaciją mūsų visuomenėje ir nesupriešins su tomis institucijomis, kurios atsako už valstybės saugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar po pateikimo galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra. Balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo nutarimui dėl Seimo laikinosios komisijos išvadų? Prašau balsuoti.
32 – už, prieš – 2, 3 susilaikė.
Po pateikimo nutarimui pritarta.
Kitas klausimas. Svarstome 17 darbotvarkės klausimą – įstatymo „Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3797. Pranešėjas – J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šis klausimas tiesiogiai susijęs su jumis, kaip su pareigūnu, ir šis įstatymo projektas yra gana įdomus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnį Respublikos Prezidentas priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus. Mūsų įstatymas „Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje statuso buvo priimtas dar 1991 m., prieš įsigaliojant naujai Konstitucijai, ir nuo to laiko nebuvo keistas. Džiugu pasakyti, kad bent tiek daug laiko praėjus buvo pastebėta ši klaida ir būtent diplomato akreditavimas dabar šia pataisa yra numatomas taip, kaip yra parašyta Konstitucijoje. Anksčiau buvo akredituojami prie Seimo Pirmininko, o dabar, jeigu pritarsime, bus pagal Konstituciją prie Prezidento. Laimei, kadangi Konstitucija yra aukštesnis teisės aktas negu paskiras įstatymas, tai teisinių kolizijų ir pasekmių nebus, bet džiaugiuosi, kad Užsienio reikalų komitetas galų gale šią klaidą taiso. Mes pritarėme komitete po svarstymo bendru sutarimu. Kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet praktikos tokios nebuvo.
J.ČEKUOLIS. Tokios praktikos nebuvo ir, ačiū Dievui, nes tai būtų antikonstitucinė…
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume po svarstymo pritarti? Ačiū. Iš tiesų čia yra atitikimo Konstitucijai pataisa. Ar galėtume ypatingos skubos tvarka ir priimti šį įstatymą? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju. Dėl 1 straipsnio nėra prieštaravimų? Nėra. O dėl 2 straipsnio? Taip pat negirdžiu. Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuosime! Kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą? Balsuojame!
Už – 35, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
18 darbotvarkės klausimas – Karo policijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3744. Svarstymas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Sadeckas. Prašom.
A.SADECKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Po svarstymo?
A.SADECKAS. Taip.
PIRMININKAS. Nėra norinčių diskutuoti dėl šio įstatymo? Nematyti norinčių diskutuoti. Pataisų, pasiūlymų dėl šio įstatymo taip pat negauta. Todėl klausčiau, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta. Yra pasiūlymas ypatinga skuba priimti šį įstatymą. Ar pritartumėte? Ačiū. Tada pradedame priėmimo procedūrą. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio ir dviejų dalių. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo priėmimo? Nematau. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą? Prašom balsuoti.
36 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
19 darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos bei jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios projektas, registracijos Nr.IXP-3772. Pranešėja – ministrė, Seimo narė Roma Žakaitienė. Svarstymo stadija. Ruošiasi P.Papovas.
R.ŽAKAITIENĖ. Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį tikrai labai trumpą įstatymą, vienbalsiai jam pritarė ir siūlo po svarstymo jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu P.Papovą, komiteto pirmininką.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstęs bendru sutarimu pritarė šio įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jokių papildymų, pasiūlymų dėl šio įstatymo negauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Ar pritartumėte siūlymui taikyti ypatingą skubą? (Balsai salėje) Ačiū. Tada pradedame priėmimą. Įstatymas, kaip ir minėjau, yra iš vieno straipsnio. Nėra norinčių dėl jo kalbėti. Pasirenkime, balsuosime. Kas už tai, kad priimtume įstatymą „Dėl kultūros įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos bei jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios? Balsuojame.
39 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
20 darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3799. Svarstymas. Pagal darbotvarkę turėtų pranešimą padaryti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys A.Monkevičius. Jo nėra. Ar gali kas pakeisti A.Monkevičių? Komiteto atstovų nėra? Kaip elgiamės? Prašom. P.Jakučionis paskelbs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą.
P.JAKUČIONIS. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė įstatymo projektą, jam vienbalsiai pritarė. Jokių pasiūlymų, pakeitimų komitetas negavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausčiau, ar galime priimti bendru sutarimu po svarstymo? Po svarstymo pritarta. Kaip minėjau, nėra jokių pasiūlymų dėl šio įstatymo, jokių pakeitimų jame nėra siūloma padaryti. Ar ypatinga skuba sutiktumėte nagrinėti šį įstatymą? Ypatinga skuba. Ačiū. Pradedame priėmimą. Vienas straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti šį įstatymą? Balsuosime. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimą? Vyksta balsavimas.
34 – už, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 21 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3197. Pranešėjas – A.Rimas. Priėmimas. A.Rimas. Tada kviesčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… Pirmininko nėra, gal galėtų?.. Nėra atstovų, taip? A.Pulokas, taip? Ar A.Pulokas pateiks šį įstatymą? Negalite. Tai nereikia į kitą rodyti. Tada šito nesvarstome.
Pereinam prie darbotvarkės 22 klausimo. Registracijos Nr.IXP-3873. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties 1 ir 2 straipsnių papildymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – E.Kaniava. Prašau.
E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, atskirosios nuomonės nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra pasiūlymų, papildymų dėl šio nutarimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada balsuosime. Prašau visus pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties 1 ir 2 straipsnių papildymo? Prašau balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašau balsuoti.
32 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.
Darbotvarkės 23 klausimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3327. Priėmimas. Pranešėjas – J.Veselka. Kviečiu į tribūną.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Seimas po svarstymo buvo pritaręs, bet buvo paprašęs Vyriausybės išvados. Vyriausybės išvada: pritarti uždraudžiant jūrų uosto žemės subnuomą. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Tada prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuokime.
31 – už, 2 – prieš, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dar liko laiko iki posėdžio pabaigos. Mes galime pradėti rezervinių klausimų svarstymą. 4 rezervinis. Ar Gintautas Šivickas yra?
Atėjo ir P.Papovas. Ar mes galėtume išnagrinėti 21 klausimą? Pagrindinėje darbotvarkėje liko neišnagrinėtas 21 klausimas dėl piliečių nuosavybės teisių. Ne? Tada ketvirtas rezervinis. Galime? Galime. Tai prašyčiau Seimo narius sugrįžti prie pagrindinės darbotvarkės 21 klausimo. Primenu, kad tai yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3197. Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininką P.Papovą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas po svarstymo gavo Seimo narių pasiūlymų, tai yra R.Šukio ir mano paties pasiūlymai. Komitetas juos apsvarstęs pritarė mano pasiūlymui ir nepritarė kolegos R.Šukio pasiūlymui. Jis siūlė apskritai nedaryti tų pataisų, kurios buvo pateiktos ir kurioms Seimas buvo pritaręs po svarstymo.
PIRMININKAS. Taip, dabar mes pradėsime svarstyti visus pasiūlymus iš eilės.
P.PAPOVAS. Valdemaro Tomaševskio buvo pasiūlymas…
PIRMININKAS. Ne, ne, minutę, neskubėkit. Aš atsiversiu įstatymą. Taip, 1 straipsnio trečiojoje dalyje yra jūsų, P.Papovo, teikiamas pasiūlymas. Jeigu galite, pateikite.
P.PAPOVAS. Mano pasiūlymas yra susijęs su Seimo Teisės departamento pastaba. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad tie piliečiai, kuriems yra suformuoti arba formuojami pagal įstatymus žemės sklypai, kai teismo keliu yra atstatoma prašymo pateikimo galimybė kitam piliečiui, kad jie negalėtų pretenduoti į tuos sklypus, o jiems natūra… Kadangi jau suformuoti, žmonės tikėjosi, kad jie gaus to savininko buvusioje žemėje sklypus, jie galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą kitais būdais. Tai tokia yra esmė, kad nebūtų supriešinami žmonės, kad tie, kurie teismo keliu gali paduoti prašymus, neturėtų teisės natūra atkurti, jeigu jau pagal įstatymus yra suformuoti arba formuojami sklypai. Ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip, tik norėčiau, kad visi dirbtų atidžiai, aš matau, kai kurie sveikinasi, kai kurie kalba. Tai yra pasiūlymas dėl 10 straipsnio 5 dalies. O 5 dalį siūlo laikyti 6.
P.PAPOVAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir iš tikrųjų tai yra naujas, jūs ir neturite čia, tiktai susiradę šią pataisą galite tai matyti. Reikia 29 Seimo narių, kad pradėtume svarstyti šį pasiūlymą. Paspauskite mygtuką „už, kurie pritariate, kad ši pataisa būtų pradėta svarstyti. Prašau paspausti mygtuką „už. Tiktai 25 remia jūsų pasiūlymą, prieš nėra, bet susilaikė 2. Nepakanka balsų, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas.
Dabar V.Tomaševski siūlo pataisą 10 straipsnio 4 daliai.
P.PAPOVAS. Taip, šis pasiūlymas buvo pateiktas anksčiau ir jam nebuvo pritarta. Būtų buvę galima jį teikti svarstyti anksčiau, kai įstatymas buvo keičiamas, tačiau komitetas nepritarė ir siūlo nepratęsti termino dėl dokumentų pateikimo, nes tokia teisė yra suteikiama įstatymo projekte, ir jeigu praleido dokumentų pateikimo terminą, tai dėl svarbių priežasčių teismas galėtų atkurti tą galimybę pateikti dokumentus. Dėl šios aplinkybės nepritaria.
PIRMININKAS. O komiteto nuomonė?
P.PAPOVAS. Nepritaria.
PIRMININKAS. Nepritaria. Ar 29 Seimo nariai remia šį pasiūlymą? Jeigu tokių yra, paspauskite mygtuką „už. Tada žinosime, kad pradedame svarstyti. Mygtukas „už reiškia, kad šis projektas yra remiamas. Tiktai 9 parėmė. Nesvarstome šio pasiūlymo.
Toliau. R.Šukys ir V.Zabiela taip pat siūlo pataisą 10 straipsnio 1 daliai. Ar yra kas nors iš šių mano minėtų Seimo narių? Nematau. Ar jūs galėtumėte pasakyti komiteto nuomonę prieš apsisprendžiant?
P.PAPOVAS. Kolegos Seimo nariai siūlo nesuteikti galimybės, kad dėl svarbių priežasčių teismas galėtų atkurti prašymo pateikimo terminą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Čia kaip tik ir buvo visa šio įstatymo esmė, kad leistume teismine tvarka atkurti, todėl komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Nėra pačių autorių? Neįgaliojo nieko? Tada balsuosime. Paspauskite mygtuką „už, kas pritariate Seimo narių R.Šukio ir V.Zabielos pasiūlymui, kad šie pasiūlymai būtų pradėti svarstyti. Paspauskite mygtuką „už, kurie pritariate. R.Šukio ir V.Zabielos.
Tik 9 remia šį pasiūlymą, todėl jo nesvarstome. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Nėra? Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Ar yra kokių nors pasiūlymų dėl jo? Dėl 2 straipsnio yra P.Papovo pasiūlymas. Prašom pateikti.
P.PAPOVAS. Mano pasiūlymas yra teikiamas todėl, kad tie piliečiai, kuriems yra suformuoti sklypai, kad jų… o kiti pretenduoja, kai teismas atkuria jiems terminą… kurie pretenduoja, kad iš jų žemė būtų išperkama įstatymo nustatytais būdais. Aš tikrai labai kviesčiau pritarti, nes kitu atveju gali būti supriešinimų, priims teismas, kad jis turi teisę atkurti natūra, o jau suformuoti sklypai lygiaverte natūra kitiems. Aš tikrai kviesčiau visus Seimo narius įsigilinti į šį reikalą ir pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar norintys paremti galėtų paspausti mygtuką „už? Norintys paremti P.Papovo siūlymą, paspauskite mygtuką „už.
27 parėmė jūsų siūlymą. Dviejų pritrūko, kad būtume pradėję svarstyti. Ką gi, ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Prašau? Nesvarstome, nes nėra 29. Ar 2 straipsnį bendru sutarimu galime priimti?
P.PAPOVAS. Galime.
PIRMININKAS. Priimtas. Dėkoju. Dėkoju pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą? Balsuojame.
30 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Dabar kviečiu G.Steponavičių pakeisti ir toliau pirmininkauti posėdžiui. Ačiū.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS). Kolegos, svarstome darbotvarkėje numatytus klausimus. Svarstome 4 į rezervinę darbotvarkę įtrauktą klausimą Nr.IXP-3082 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. G.Šivicką –Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją – kviečiu į tribūną. Ruošiasi G.Kniukšta arba kas nors iš Kaimo reikalų komiteto.
G.ŠIVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitete šis įstatymo projektas buvo išnagrinėtas. Teisės departamento pastaboms yra pritarta. Europos teisės departamentas pastabų neturi. Buvo gauta Vyriausybės išvada, kuri pritaria šiam projektui. Kaimo reikalų komitetas taip pat pritaria. Bendru sutarimu komitetas siūlo svarstyti ir pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kas būtų pasirengę pateikti Kaimo reikalų komiteto išvadą? Turint omeny, kad pats G.Kniukšta buvo teikėjas, prognozuotina komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu už. Aš ją tiesiog paskelbiu. Taigi išklausius komiteto išvadas klausčiau, kolegos… Nėra norinčių diskutuoti, nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Taigi pereiname prie priėmimo stadijos. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galime 2 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas 2 straipsnis. Priėmus įstatymą pastraipsniui nėra norinčių kalbėti dėl viso. Prašom pasirengti ir balsuoti dėl įstatymo, registracijos Nr.IXP-3082, priėmimo.
Užsiregistravo 34.
32 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.IXP-3082, priimtas.
Svarstome 5 rezervinės darbotvarkės klausimą Nr.IXP-2819 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. G.Šivicką kviečiu į tribūną pateikti pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
G.ŠIVICKAS. Dėl šio projekto taip pat buvo gauta Teisės departamento pastabų, kurioms yra pritarta. Vyriausybės išvada yra teigiama, jai pritarta. Bendru sutarimu komitetas pritarė šiam projektui. Yra gautas mano pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė. Siūlau pritarti kartu su pasiūlymu.
PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauti užsiregistravusiųjų nėra. Dėkoju už išvados pateikimą. Tačiau yra pasiūlymas, jeigu teisingai suprantu, dėl kurio mes turėtume apsispręsti. Reikia ne mažiau kaip dešimties Seimo narių pritarimo, bet galbūt iš pradžių pateikite savo siūlymą, gerbiamasis… Kolegos B.Bradausko nėra, ar ne? Atsiprašau, kas teiks?.. G.Šivickas, taip. Gerbiamasis teikėjau ir kartu pranešėjau, prašom.
G.ŠIVICKAS. Šiame projekte buvo numatytos lengvatos tik kaupiant pensijų fonduose. Bet gavome pastabų, kad tokias pat funkcijas atlieka ir gyvybės draudimo kompanijos. Taigi sulyginamos sąlygos, tos lengvatos taikomos ir draudimo kompanijoms. Siūloma pritarti. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar nesant prieštaraujančių galėtume sutikti, kad šis siūlymas yra svarstomas? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta. Kolegos, ar galime pritarti G.Šivicko siūlymui, suvienodinančiam sąlygas, į tą buvo atkreiptas dėmesys, bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta G.Šivicko siūlymui bendru sutarimu. Taigi su pataisa, kuriai mes ką tik pritarėme, ar galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Kolegos, yra Seimo Pirmininko teikimas svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galima pritarti tokiai svarstymo procedūrai? Nėra prieštaravimų. Apsispręsta bendru sutarimu. Taigi pereiname prie priėmimo stadijos. Vienas straipsnis. Taigi dėl viso įstatymo projekto, priėmimo stadija. Ar, nesant norinčių kalbėti, galime pereiti prie balsavimo? Prieštaravimų nėra. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-2819, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 33 užsiregistravus, 31 – už, prieš nėra, susilaikė vienas. Įstatymas, projekto Nr.IXP-2819, priimtas.
Svarstome 6 rezervinį klausimą. Pelno mokesčio įstatymo 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia įstatymo teikėjas G.Šivickas. Gerai, prašau.
G.ŠIVICKAS. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė Teisės departamento pastabai. Taip pat gauta Vyriausybės pastabų, kurioms iš dalies arba visiškai pritarta. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal dar likite tribūnoje minutėlę. Kolegos, po svarstymo, kaip siūlo pagrindinis komitetas, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Klausiu, ar mes galime pritarti Seimo Pirmininko siūlymui svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Nėra prieštaravimų dėl tokios tvarkos taikymo. Taigi bendru sutarimu pritarus siūlymui taikyti ypatingą skubą pereiname prie įstatymo, projekto Nr.IXP-2711, priėmimo. Priėmimo stadija, pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis taip pat priimtas bendru sutarimu. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-2711, priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 35 užsiregistravus, visi 35 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, projekto Nr.IXP-2711, priimtas.
Svarstome 7 rezervinį klausimą. Valstybinių pensijų įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3016. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą iš tribūnos kviečiu pateikti komiteto pirmininką A.Sysą. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį įstatymą komitete buvo gauta Teisės departamento išvada, kuri teigia, kad jis atitinka juridinės technikos reikalavimus. Gauta Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Taip pat buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada, kuria pritarta pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyta pakoreguoti datą įrašant kitų metų liepos 1 dieną. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų ir pasiūlymų, dėl kurių mes turėtume balsuoti, nėra. Pageidaujančių dalyvauti diskusijoje taip pat nebuvo. Kolegos, ar po svarstymo mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Yra Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji, ar mes galėtume pritarti tokiam siūlymui? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Pereiname prie priėmimo. Priėmimo stadija, pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 3 straipsnis, susijęs su įstatymo įsigaliojimu. Ar galime jį priimti? Prieštaravimų nėra. 3 straipsnis priimtas.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? Ne, nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo, projekto Nr.IXP-3016, priėmimo.
31 užsiregistravo, už – 31, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, projekto Nr.IXP-3016, priimtas.
Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3787 (pateikimas)
Rezervinis aštuntasis darbotvarkės klausimas – Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3787. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną J.Lionginą.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra aiškiai reglamentuoti bankų teisę teikti draudimo tarpininkavimo paslaugas. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad bankas, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu. Nors ši nuostata leidžia bankams teikti draudimo tarpininkavimo paslaugas, sukelia daug neaiškumų dėl tokių paslaugų teikimo apimčių. Neaišku, kurie draudimo produktai atitinka minėtas sąlygas.
Pateiktas įstatymo projekto pakeitimas, manau, užtikrins glaudesnį bankų ir draudimo įmonių bendradarbiavimą ir integraciją. Turiu pasakyti, kad tokia praktika, kai bankai tarpininkauja dėl draudimo produktų pardavimo, yra įprasta užsienio šalyse. Siūlau pritarti įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančiųjų nėra. Neišprovokavote, gerbiamasis kolega. Ačiū už pateikimą. Per pateikimą norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, o svarstyti Seniūnų sueiga nesiūlo kada. Klausimas būtų, kad, kolegos, galbūt numatykime dar šioje sesijoje? Gerai. Taip ir apsispręsta. Ačiū.
Darbotvarkės 9 rezervinis klausimas – Seimo nutarimas, registracijos Nr.IXP-3885. Kviečiu teikėją D.Mikutienę į tribūną. Pateikimo stadija.
D.MIKUTIENĖ. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo priedėlio pakeitimo projektą. Nutarimo projekto tikslas – priskirti Nacionalinės sveikatos tarybą trečiajai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo grupei, kuriai priskirtos yra ir kitos Seimui atskaitingos institucijos. Šiuo metu Nacionalinė sveikatos taryba yra vienintelė iš Seimui atskaitingų institucijų, kuri priskirta ketvirtajai valstybės ir savivaldybių institucijų sąrašo grupei.
Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į Nacionalinės sveikatos tarybos kreipiamąsi ir į tai, kad šiai institucijai iškyla nauji Lietuvos sveikatos politikos koordinavimo uždaviniai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygomis. Priėmus nutarimą, priėmus teikiamą Seimo nutarimo priedėlio pataisų projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus šį nutarimo priedėlio pakeitimo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamoji pranešėja. Dėkoju už pateikimą. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikimo metu. Ar mes galėtume po pateikimo sutarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime tam pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Sveikatos reikalų komitetas norėtų ar ne būti papildomu? Jeigu norite, suteikime galimybę pasvarstyti. Sveikatos reikalų komitetas, jeigu neprieštarautumėte, būtų vienas iš papildomų. Pritarta tam taip pat bendru sutarimu. Svarstymo data – dar ši sesija, jeigu pavyks. Preliminari data. Gerai.
Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1827(3) (pateikimas)
Gerbiamieji, svarstome toliau darbotvarkės klausimus. 15 rezervinis – Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-1827. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją P.Jakučionį.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas, kaip matote, pagal numerį jau vos ne iš mūsų sesijos pradžios. Paskutinį kartą jis buvo grąžintas tobulinti. Jis patobulintas ir dabar yra vėl teikiamas. Projektas teikiamas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo tam tikrus nutarimus, paskutinis jų yra 2002 m. birželio 19 d., kuriais buvo pripažinti neatitinkančiais Konstitucijos tam tikri teisės aktai. Beje, ir šio įstatymo šie straipsniai, kuriuos aš dabar teikiu. Man atrodo, kad iš tikro labai jau negerai, kai Konstitucinio Teismo nutarimais pripažinti negaliojančiais įstatymai, o vis dėlto ir dabar pagal tuos straipsnius yra dirbama ir nepakeistas tas įstatymo projektas. Mes turėtume baigdami šią kadenciją vis dėlto sutvarkyti ir šį įstatymą.
Kas čia yra keičiama? Čia yra siūloma iš Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų įstatymo išskirti atskirai Antrojo pasaulinio karo dalyvių valstybines pensijas, jas mokėti, kaip anksčiau buvo, tais pačiais pagrindais, tačiau išskirti iš nukentėjusių asmenų, nes dėl to kyla nemažas susipriešinimas vienos ir kitos grupės, buvusių Pasaulinio karo dalyvių veteranų ir nukentėjusių nuo sovietinės okupacijos. Mums, teikėjams, atrodo, kad atskyrus tas pensijas būtų mažiau supriešinamos tos dvi visuomenės grupės.
Čia yra siūloma ir papildomai prie nukentėjusių įrašyti taip pat ir buvusius beglobius vaikus, kurių tėvai žuvo pasipriešinimų okupacijai kovų metu, nesvarbu, kurios pusės tie tėvai žuvo, ar vaikų tėvai žuvo vienoje pusėje, ar kitoje pusėje, ar pasipriešinimo dalyvių, ar pasipriešinimo slopintojų. Vis tiek vaikai yra vaikai ir abi tas grupes taip pat siūloma pripažinti nukentėjusiais, nes, sakyčiau, tai būtų lyg ir tęsinys to įstatymo projekto, kurį dabar priėmėme, kurį teikė kolega A.Sysas. Dar viena tokia grupė, dėl kurios irgi rašoma labai daug prašymų ir skundų, tai Seimo nariai jau gerai žino, nes gauna daug klausimų važinėdami po savo apygardas, kad tas klausimas nesutvarkytas. Taigi jį čia siūloma sutvarkyti.
Dar vienas pateikimas tai yra 7 straipsnio 4 dalies. Tai yra siūlymas Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, anksčiau ten buvo siūloma mokėti kaip Prezidento pensiją, o dabar yra siūloma, kad ne kaip Prezidento, o tiesiog mokėti paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šešių dydžių valstybinę pensiją. Tiesiog valstybinė pensija būtų tokia, kokia ir visų. Tokie yra pakeitimai. Kviečiu Seimo narius kolegas pritarti, o jau paskui komitete bus svarstomi ir siūlymai, ir pataisos, ir…
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, niekas nenorėjo jūsų klausti. Ačiū už pateikimą. Po pateikimo ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, Seniūnų sueiga nesvarstė klausimo, nes jis buvo įtrauktas į darbotvarkę šiandien posėdyje. Turint minty, kad tai yra pensijų klausimai, siūlyčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetą bei turbūt Biudžeto ir finansų komitetą papildomu, nes su pinigais gali būti susiję, ar ne? Šie du komitetai. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo data galėtų būti dar ši sesija. Gerai? Nėra prieštaravimų. Taip pat pritarta dėl to bendru sutarimu.
Svarstome darbotvarkės 16 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl laikinosios komisijos sudarymo projektą Nr.IXP-3896. Kviečiu V.Fiodorovą į tribūną.
V.FIODOROV. Noriu pateikti jums Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos likviduotos staklių gamyklos akcinės bendrovės „Žalgiris privatizavimo, veiklos ir likvidavimo aplinkybėms ištirti sudarymo 5 straipsnio pakeitimo projektą. Siūloma vietoje žodžių „per 45 dienas nuo jos sudarymo įrašyti žodžius „iki 2004 m. lapkričio 2 d. ir straipsnį išdėstyti taip: „Nustatyti, kad komisija išvadas Seimui tvirtinti pateikia ne vėliau kaip 2004 m. lapkričio 2 dieną. Siūloma, kad šis nutarimas įsigaliotų nuo priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamasis E.Šablinskas nori paklausti. Prašau.
E.ŠABLINSKAS. Man ir taip aišku.
PIRMININKAS. Ir taip aišku. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik norėčiau prašyti vieno patikslinimo. Jūs siūlote išbraukti žodžius „per 45 dienas nuo jo sudarymo.
V.FIODOROV. Taip.
PIRMININKAS. Tai jeigu būtų palikta tokia redakcija, kokią dabar jūs siūlote, 5 straipsnis skambėtų, atkreipkit dėmesį: „Nustatyti, kad komisija išvadas Seimui tvirtinti pateikia ne vėliau kaip iki 2004 m. lapkričio 2 d. Tai būtent iki.
V.FIODOROV. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, tai yra faktiškai redakcinio pobūdžio sprendimas, iš esmės pratęsiantis laikinosios komisijos darbo terminus. Ar galėtume pritarti po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. O pripažįstant, kad tai yra iš esmės procedūriniai dalykai, ar galėtume priimti nutarimą šiame posėdyje? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Taigi ar galime priimti po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Pereiname prie priėmimo. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 2 priimtas. Pastraipsniui priėmimas baigtas. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr.IXP-3896 priėmimo.
Balsavimo rezultatai: 24 užsiregistravus, 22 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji, noriu atkreipti dėmesį, kad buvo įtrauktas vienas rezervinis klausimas, tačiau šiuo metu nėra pranešėjo. O pranešimą norėtų padaryti kolega J.Budrevičius. Jūs norite pateikti Alkoholio kontrolės įstatymą? Atsiprašau. Gerai. J.Budrevičių kviečiu į tribūną. Svarstome įstatymo projektą Nr.IXP-3722. Pateikimo stadija. Gerai, dėkui už patikslinimą.
J.BUDREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nuo šių metų birželio 22 dienos alkoholio įmonės nutraukė produkcijos pardavimą Lietuvos aviakompanijai, nes bendrovė neturi licencijos verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Problema iškilo tik su Lietuvoje gaminamais alkoholiniais gėrimais, kurių šiuo metu nupirkti iš įmonių, turinčių licenciją gaminti alkoholinius gėrimus, negali, nes avialinijoms nesuteikta teisė. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 1 punktu savo gaminius leidžiama parduoti įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Be to, 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti galima tiktai stacionariose viešosiose įmonėse. Aviakompanijos orlaiviuose keleiviams alkoholinius gėrimus ne parduoda, o tik jais vaišina keleivius. Taip pat aviakompanija orlaiviuose negali įrengti viešojo maitinimo vietos ir todėl negali įsigyti licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais. Dėl šios priežasties mes ir siūlome įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Suprantame. Tačiau niekas nenorėjo jūsų klausti, netgi kolega E.Šablinskas. Ačiū už pateikimą. Kolegos, pateikimo stadijoje niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Po pateikimo įstatymo projektui Nr.IXP-3722 pritarta. Paprastai Alkoholio kontrolės įstatymą svarsto Ekonomikos komitetas. Ar mes galėtume pritarti, kad Ekonomikos komitetas būtų paskirtas pagrindiniu ir neskirtume jokių papildomų? Nėra prieštaravimų. Dėl to apsispręsta bendru sutarimu. Beje, svarstymo data dar šioje sesijoje, jeigu pavyks. Taigi šio klausimo svarstymas baigtas. Pareiškimų niekas nenorėjo padaryti.
Taigi, kolegos, 14 valandą 37 minutės, noriu konstatuoti, kad visi darbotvarkėje numatyti klausimai apsvarstyti, todėl skelbiu plenarinio posėdžio pabaigą.