Ketvirtasis (557) posėdis
2004 m. rugsėjo 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pranešu, kad rinkimai grėsmingai artėja, bet, nepaisant to, mes su jumis posėdžiaujame ir turime išspręsti kai kuriuos klausimus ar iš dalies, ar galutinai.

Taigi 2004 m. rugsėjo 28 d. posėdis pradedamas. Prašyčiau pasitikrinti mūsų gretas, t.y. registruojamės. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Mano paties kompiuteris čia nenori veikti, bet kaip nors susitvarkysim. (Balsai salėje) Ir jūsų neveikia? Gerai, kai reikės, dar kartą registruosimės, o kol kas dėl darbotvarkės.

2004 m. rugsėjo 28 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, tiek Seniūnų sueiga, tiek frakcijos nagrinėjo ir yra kai kurių pakeitimų. Visų pirma yra papildymų, labai svarbių papildymų, dėl kurių kreipėsi arba Prezidentas, arba Vyriausybė, arba komitetai. Tai 12, 13, 15, 18, 19, 20 klausimai, tiesa, 20 klausimas – Seimo Pirmininko kreipimasis, 22 klausimas ir keletas rezervinių klausimų. Toliau, kai ką siūloma išbraukti, nes, kaip matote, prisidėjo daug klausimų. Siūloma išbraukti ir ramiai po rinkimų apsvarstyti Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimą. Suprantama, kadangi komisija nebaigė darbo, mūsų laikinoji komisija, tai išbraukiamas ir jos klausimas. Nemanau, ar tikslinga nagrinėti 1 rezervinį klausimą, nes čia kalbama dėl vienos savaitės, man atrodo, kad ta viena savaitė neturi reikšmės. Svarbu, kad komisija pateiktų medžiagą. Kadangi, matyt, Socialinių reikalų ir darbo komitetas iki galo neišnagrinėjo, tai iškrenta ir Darbo tarybų įstatymo projektas. Štai visi papildymai ir išbraukymai. Prašom, kolegos, dabar iš eilės. Pirmasis kolega D.Barakauskas. Prašom.

D.A.BARAKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Peticijų komisijos pirmininkas V.Einoris manęs prašė, jeigu būtų galimybė, bet aš nerandu darbotvarkėje dėl Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalies, jeigu būtų galima, svarstyti pirmoje plenarinio posėdžio dalyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Manau, kad kolegos neprieštaraus. Tiesiog, kad geriau įsibėgėtume, galėtume šį klausimą išnagrinėti patį pirmą. Gerbiamasis Barakauskai, kolega Barakauskai, matau, kad kolegos neprieštarauja, tuomet 6 rezervinį klausimą nagrinėjam pirmą.

Toliau kolega S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Noriu frakcijos vardu pasiūlyti, kad 1-17 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas šiandien būtų svarstomas antras.

PIRMININKAS. Koks skirtumas?

S.KRUŽINAUSKAS. Todėl, kad pirmą jūs jau paėmėte kitą svarstyti, aš negaliu siūlyti, kad būtų pirmas.

PIRMININKAS. Ačiū už tokį supratimą. Gerai, balsuosime. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad įtrauktumėte rezoliuciją ten prie Susitarimo dėl poligono. Yra parengta rezoliucija, kad būtų kartu. Klausimas pirmam lape paskutinis. Dėl bandymų poligono Baltijos jūros regione, kur 11 valstybių žada ratifikuoti.

PIRMININKAS. Tai čia 1-5 dabartinėje darbotvarkėje.

J.VESELKA. 1-11 klausimas.

PIRMININKAS. Radau.

J.VESELKA. Yra parengta rezoliucija.

PIRMININKAS. Ir dar papildomai rezoliucija.

J.VESELKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, jeigu niekas neprieštaraus, tada susitarsime. Dar kokių klausimų? Iš eilės. V.Popovas. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi kolegos pradėjo prašyti paankstinti kai kurių klausimų svarstymą, ar irgi norėčiau to paties paprašyti, tuo labiau kad pateikti rezervinį 3 klausimą nėra kolegos J.Jurkaus. Jis negali dalyvauti, todėl prašė manęs, kad jį pavaduočiau ir pateikčiau, tačiau aš labai prašyčiau, kad tas klausimas būtų iki 11 val., vėliausiai 11.30 val., nes prieš 14 val. aš turiu būti Kaune, kaip sakoma, gyvas arba miręs. Labai prašyčiau atsižvelgti į šį mano prašymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Ramanauskas. Prašom.

A.RAMANAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Išaiškėjus būtinybei aptarti kai kurias neapsvarstytas aplinkybes, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-21 klausimą, tai yra grupę projektų Nr.IXP-3618, Nr.IXP-3655 ir Nr.IXP-3657.

PIRMININKAS. Visą paketą 21a, b ir c, taip? Ir kolegė D.Mikutienė. Prašau.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašyčiau jūsų išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 2a klausimą Nr.IXP-3853, nes yra registruotas alternatyvus, mums reikia suvienodinti nuostatas. Čia nėra jokių konfliktinių situacijų, tiesiog šiuo ne viskas ministro buvo pateikta dėl visuomenės sveikatos programų, mes suvienodinsime ir kitame posėdyje bus pateikta su išvada.

PIRMININKAS. Aš noriu pasitikslinti. Čia man užrašyta, kad komitetas ir neapsvarstė šito klausimo, tikrai taip?

D.MIKUTIENĖ. Taip, komitetas ir neapsvarstė.

PIRMININKAS. Tada mes jo negalime nagrinėti. Gerai, tai dabar iš eilės. Vadinasi, jeigu niekas neprieštarauja, man atrodo, čia nesunkūs du rezerviniai klausimai, – 6 ir 3, juos išnagrinėjame iš pat pradžių. Dabar prie 11 klausimo, t.y. ratifikavimo įstatymas, prie 11 klausimo pridedam Seimo rezoliuciją. Ar niekas neprieštarauja? Čia būtų tik pateikimas. Niekas neprieštarauja? Gerai. Sutariam. Dėl Seimo rinkimų įstatymo tuoj tarsimės. 21 klausimą išbraukiam, tuo labiau kad čia ir paprašyta pertraukos. Sutinkam. Kompleksinį 21 klausimą išbraukiam. Rezervinį 2a išbraukiam, nes komitetas neišnagrinėjo. Sutinkam? Ir dabar lieka vienas klausimas, dėl kurio turime susitarti, ir dar kolega A.Salamakinas nori tarti žodį. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai pagirtina, kad jūs, kaip pirmasis Pirmininko pavaduotojas, skrupulingai laikotės Seimo statuto. Aš tada norėčiau paklausti dėl 1-14 klausimo – „Dėl atsakomybės už Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio“ ir taip toliau. Nepraėjo 24 valandos, mums ką tik buvo įteikta komiteto išvada, kaip elgsimės šiuo atveju?

PIRMININKAS. Dienos pabaigoje. Kad būtų sušvelninta padėtis dienos pabaigoje. (Balsai salėje) Jeigu šiandien ilgai posėdžiausime, tai ir bus 24 valandos.

A.SALAMAKINAS. Tai bus rytoj 10 val. ryto.

PIRMININKAS. Taip, paposėdžiausime ilgiau, bet jeigu nebus vienos darbo dienos, be abejo, 14 klausimo neliks. O tuo laiku, kaip numatyta, mes jo iš tikrųjų negalime nagrinėti. Sutinku.

Dabar, gerbiamieji kolegos, ar čia iš tikrųjų yra principinis klausimas dėl 17 klausimo perkėlimo į pradžią. Aš siūlau tokį mažytį kompromisą, kad būtų „užganėdinti“ tie Seimo nariai, kurie čia jaudinasi dėl išvažiavimo. Juo labiau vienas Seimo narys yra iš vienos pusės, kitas – iš kitos. Aš siūlau tokį kompromisą: pirma išnagrinėjam tuos du nedidelius, man atrodo, neprincipinius rezervinius klausimus, nors ir svarbius, ir po to imamės darbotvarkės 17 punkto. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Ar visi sutinka? Gerai. Pasitikrinkime, juo labiau kad kai kurie prašė, kad būtų registracija ir balsavimas. Dabar balsuojame, ar darbotvarkės 17 punktą perkeliame į pradžią po 6 ir 3 rezervinių klausimų, o po to jau būtų nekilnojamųjų kultūros vertybių. Prašom balsuoti.

71 – už, 10 – prieš, klausimas perkeliamas į rytinio posėdžio dalį.

Taigi ar su visais tais pataisymais: išbraukymais, papildymais ir sukeitimais, sutinkame, ar reikia dar kartą balsuoti ir tokią darbotvarkę galime aprobuoti? Galime? (Balsai salėje) Ačiū. Šitą dalį baigėme.

Dar viską vieną sykį pasitikslinu. Gerbiamasis Barakauskai, prašyčiau tamstą į tribūną.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Andriaus Kobozevo peticijos

D.A.BARAKAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, vadovaudamasis Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Andriaus Kobozevo peticijos.

Seimo Peticijų komisija 2004 m. rugsėjo 21 dienos posėdyje išnagrinėjo A.Kobozevo peticijoje dėl Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalies panaikinimo pateiktą pasiūlymą išbraukti iš šio kodekso 347 straipsnio 3 dalį ir priėmė sprendimą atmesti šį pasiūlymą bei teikti Seimui išvadą dėl atmetimo. Prašyčiau komisijos vardu Seimo narių pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl šio siūlymo atmetimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nematau, kas norėtų jūsų klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komisijos sprendimui? Galime? Pritarta. Klausimas išspręstas.

Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3527 (pateikimas)

Kviečiu 3 rezervinio klausimo autorių, arba autoriaus pavedimu, kolegą V.Popovą. 3 rezervinis – tai Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.IXP-3527. Prašom.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisos esmė yra tokia, kad būtų suvienodintos studentų ir kito besimokančio jaunimo važiavimo sąlygos. Dabar tiems, kurie turi galimybę naudotis geležinkelio transportu, yra taikoma 50% nuolaida važiavimo bilietams. Siūloma, kad ir tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais vykstantys studentai ir moksleiviai taip pat galėtų pasinaudoti tokia pačia nuolaida, nes ne iš visų rajonų į miestus yra geležinkeliai. Taigi projekto teikėjas J.Jurkus, kuris prašė manęs pateikti, siūlo derinant su Vežėjų asociacija ir kitom struktūromis pataisą, kad lengvata galėtų pasinaudoti ir autobusais į mokymo vietas važiuojantys studentai. Tokia esmė. Siūlau pritarti. Komitetai svarstys, galbūt ras kitus sprendimo būdus, bet tokia yra pasiūlymo idėja. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę. Kolega B.Bradauskas norėtų paklausti. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite pasakyti, kiek tas kainuotų biudžetui?

V.POPOVAS. Preliminariais mūsų paskaičiavimais – apie 5–6 mln.

B.BRADAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo klausti, paklausė. Prašom. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti bendru sutarimu? J.Korenka. Prašom, kolega. J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes, svarstydami biudžetą, skaičiuojame kiekvieną litą, kiekvieną centą. Mūsų valstybės ateitis – tai jaunoji karta, ir labai svarbu, kad aukštąjį mokslą, profesiją įgytų kuo daugiau jaunų žmonių. Šiuo atveju kviečiu palaikyti projektą, nes reikia, kad tie jaunuoliai atvyktų į mokslus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtina balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ar reikia papildomo – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto? Gerai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kadangi tai susiję su pinigais, tai vertėtų paprašyti Vyriausybės išvados. Ar sutinkame? Vyriausybės išvada. Tada galime svarstyti tiktai spalio pabaigoje. Sutinkame? Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, paprašome Vyriausybės išvados, ir svarstymas – spalio pabaigoje, prieš antrąjį rinkimų turą. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3767 (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Imamės kitų klausimų. Dabar pagal patikslintą darbotvarkę yra ne 1 klausimas taip, kaip jums pateikta ir surašyta, o 17 klausimas, tai yra Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jo registracijos Nr.IXP-3767. Noriu taip pat pranešti, kad šiuo klausimu yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Ar pats pirmininkas supažindins, ar man perskaityti išvadą? Jeigu pirmininkas užsiėmęs, tai tada galiu aš perskaityti. Perskaitau. Visi turite, būtų galima ir neskaityti, tad tik pabaigą perskaitau:

„Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, svarstydamas Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, laiku Seimui nepateikė išvados ir pažeidė Seimo Statuto 149 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies bei 163 straipsnio 3 dalies nuostatas. Remiantis Seimo Statuto 90 straipsnio 1 dalimi, įregistravus Sekretoriate daugiau negu trečdalio Seimo narių prašymą, nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas. Parašų atsiėmimas ar papildomas pasirašymas Seimo Statute nenumatytas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.“

Nenoriu komentuoti šios išvados, nors čia dėl kai kurių dalykų būtų galima kai ką pasakyti. Bet man atrodo, visi šie dalykai dabar šiek tiek kitaip atrodo, nes vis tiek mes bet kuriuo atveju turime išklausyti pagrindinio komiteto išvadą, o po to spręsti. Taigi, gerbiamasis Petrai Popovai, prašom į tribūną. Pagrindinio, t.y. Valstybės valdymo ir savivaldybių, komiteto pirmininkas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas vis dėlto apsvarstė šį įstatymo projektą. Kadangi vyksta rinkimų kampanija, tai nesusirinko pirmadienį prieš tą posėdį, o svarstė antradienio rytą. Nepraėjo nustatytas laiko tarpas, bet mes…

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu priminti, kad čia, šioje salėje, kelis kartus buvo susitarta, kad dirbame būtent pagal tokį grafiką.

P.PAPOVAS. Taip. Kitaip sakant, nenormaliomis sąlygomis. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, taip pat įvertino gautą Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Balsavo taip: 3 pritarė šio įstatymo pakeitimui, prieš – 1, susilaikė 2. Nulėmė komiteto pirmininko balsas ir šiam įstatymo projektui nepritarta.

Nepritarimo motyvai buvo tokie. Visų pirma šiuos pakeitimus reikėjo daryti prieš sąrašų formavimo periodą. Tai viena.

Antra. Norint keisti reitingavimą ir stiprinti rinkėjų, o ne partijų, įtaką sudarant sąrašus, reiktų svarstyti klausimą apskritai dėl Seimo rinkimų sistemos, ar reikalinga mišri rinkimų sistema, ar ne, ar turi būti renkami vienmandatėse ir pagal sąrašus. Jeigu geri reitingai, tai, atrodo, sąrašai nereikalingi ir geriau pereiti prie vienmandatės rinkimų sistemos.

Štai tokie esminiai dalykai ir nulėmė, kad būtų priimtas toks sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra tokia pagrindinė komiteto išvada, mes turime vadovautis Statuto 151 straipsnio 3 punkto 2 dalimi: „balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti“. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu komiteto išvadai ir svarbiausi pritarimo motyvai yra tokie. Pirmas dalykas, lyginant su Europos ir savivaldybių sąrašais, yra visiškai skirtinga situacija. Ten didžiausią savivaldybių sąrašą sudarė 56 asmenys. Čia 141 ir sklaida yra labai didelė.

Antras dalykas. Yra nevienodi kandidatai, vieni turi apygardas, kiti jų neturi, todėl jų situacija yra skirtinga. Jeigu mes iš tiesų norime tik reitinguoti, tada reikia daryti tik sąrašus, lygiai taip kaip Europos ir savivaldybių rinkimuose. Visa Lietuva yra gana didelė, o kandidatų daug, todėl galbūt reiktų daryti sąrašus ne visai Lietuvai, o tam tikrai jos daliai. Sakysim, dalyti Lietuvą į 3, 4 dalis, kaip yra Latvijoje ir Estijoje. Ta sistema yra pasiteisinusi ir taip būtų iš tiesų grynasis reitingavimas, tai yra visiškai atsižvelgiama tik į žmonių nuomonę. Galbūt galime dar radikaliau spręsti, t.y. daryti abėcėlinį sąrašą. Iš tiesų tai nėra baisu, bet sistema turi būti aiški, arba tokia, arba tokia. Šiuo atveju aš matau daugiau politikavimo negu realaus siūlymo. Aš labai suprantu viltis tų, kurie yra toli sąraše, bet iš tiesų koks bus rezultatas, niekas negali nuspėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega G.Steponavičius – kita nuomonė. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Kaip labai toli sąraše esantis, noriu išsakyti kitą nuomonę su viena sąlyga, kad kolega A.Skardžius patylės ir netrukdys man išsakyti motyvus. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkoju už galimybę. Gerbiamieji, šiandien mes turime progą parodyti, kad rinkimų išvakarėse mes nebijome rinkėjų teismo, ir ne partijų vadovų sprendimai lemia šiuos dalykus. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu paprašyti, kad nebūtų daroma įtaka Seimo nariams apsisprendžiant dėl šito įstatymo projekto. Jeigu kažkas jaučiasi nepatogiai įsitvirtinęs sąrašo priekyje, jie neturi bijoti konkurencijos. Jie ir taip šiandien turi kur kas geresnes galimybes patekti į televizijos ekranus, dalyvauti įvairiose laidose ir sąžiningai konkuruoti, sudaryti savo kolegoms, esantiems sąraše, didesnę motyvaciją judėti ir kažką veikti per rinkimų kompaniją. Aš manau, tai yra korektiškas būdas ir partijos viduje stiprinant demokratiją, ir pagaliau suteikiant daugiau galimybių žmonėms spręsti.

Paprastesnė sistema yra aiškesnė ir skaičiavimo prasme, ir tikrai, ponia Burbiene, šitas dalykas… jūsų išdėstyti argumentai, susiję su lyginimu, kad tai yra visiškai skirtingos sistemos… Šiandien mes kalbame apie didelę prarają tarp rinkėjų ir politikų, ir šitas siūlymas nukreiptas siekiant mažinti šitą prarają.

Taip pat noriu pasakyti, kad dar kartą yra surinkta per 50 parašų, siūlančių sušaukti nenumatytą posėdį. Tuos, kas jaučiasi nepatogiai, raginu, gerbiamieji kolegos, vėl daryti įtaką savo frakcijų nariams, bet, tikiuosi, šį sykį nepavyks padaryti, kad parašai būtų ne visai gražiais užkulisiniais veiksmais atsiimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar mes turime iš karto balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei, t.y. siūlymui atmesti, tuomet balsuojame už, tie, kurie mano kitaip, balsuoja kitaip. Ar aiškus balsavimas? Registruojamės ir balsuojame. Jeigu pritariame atmetimui, mygtukas „už“. Prašom neagituoti balsavimo metu.

Už – 17, prieš – 45, susilaikė 14. Atmetimas atmestas. Tokiu atveju dirbame pagal tą patį straipsnį, tą pačią dalį ir punktą. Skaitau dar kartą. „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti“. Kokie yra siūlymai? Ar kitą komitetą ar komisiją sudarom? Kolega V.Fiodorov. Prašom.

V.FIODOROV. Aš siūlyčiau perduoti šį klausimą Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau sudaryti komisiją, nes ši pataisa taikytina, ko gero, jau kitiems Seimo rinkimams. Gerbiamasis Z.Vaigauskas išsakė nuomonę, kad šiems Seimo rinkimams tai būtų antikonstitucinis įstatymas, todėl, manau, reikia sudaryti Seimo komisiją, kuri nagrinėtų šią pataisą ir pateiktų siūlymus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašom netriukšmauti. Labai daug norinčių kalbėti. Ar sutariame, kad kalba trys, bet daugiau niekas nekalba, ir tada galutinai apsisprendžiame. Iš eilės – kolega S.Kružinauskas.

S.KRUŽINAUSKAS. Pirmiausia, kad nekiltų konstitucinių kolizijų, iš tiesų reikėtų perduoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. O dėl tos pasakytos neteisybės, kurią pasakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, tai jis taip pasakė. Tai yra sveikintinas siūlymas, ir prašau neklaidinti žmonių.

PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau pasiūlyti kitą komitetą ir štai dėl ko. Seimo narys G.Steponavičius yra mūsų komiteto narys ir kaip vienas iš Seimo vadovų turi labai didelę įtaką. Jis, kalbėdamas dėl balsavimo motyvų, kalbėjo ne dėl balsavimo motyvų, metė nepagrįstus kaltinimus kitiems kolegoms, todėl aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas negalės objektyviai apsvarstyti šio klausimo, ir siūlyčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerai. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Mane labai stebina, kad kai kuriuos kolegas šitas klausimas labai stipriai išgąsdino. Žinoma, yra apie ką pamąstyti. Matyt, reikia nagrinėti ir spręsti šį klausimą, todėl aš manau, kad reikia balsuoti, ir siūlau pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

PIRMININKAS. Gerai. Balsavimas bus iš dviejų dalių. Kolegos, dėmesio! Prašom nepasimesti. Pirma alternatyvus balsavimas. Ar skiriame kitą pagrindinį komitetą, o komitetai pasiūlyti du, ar sudarome komisiją?

Taigi kas pritariate, kad būtų kitas pagrindinis komitetas, balsuojate už, kas manote, kad turi būti sudaryta speciali Seimo komisija, balsuojate prieš. Ar aiškus balsavimas? Nutraukiame balsavimą. Pakartoju. Yra du pasiūlymai ir plius vienas pasiūlymas dar dalijamas į dvi dalis, todėl mums reikės du kartus balsuoti, galimas dalykas. Pirmas balsavimas yra alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Tie, kurie remiate siūlymą perduoti šį klausimą nagrinėti kitam pagrindiniam komitetui, ne Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, spaudžiate mygtuką „už“. Tie, kurie manote, kad galima sudaryti specialią komisiją, Statutas šį dalyką numato, balsuojate prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Registruojamės ir balsuojame.

Už – 66, prieš – 9. Klausimas aiškus, perduodamas kitam komitetui.

Dabar yra antrasis balsavimas. Yra du komitetai. Prašom. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, aš supratau, kad šio klausimo atidavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo gana vykęs pokštas. Aš norėčiau pasiūlyti, kad šis klausimas būtų atiduotas Žmogaus teisių komitetui. O motyvas yra tas, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra labai užimtas komitetas. Jie jau kartą padarė išvadą dėl šio klausimo, kad šis projektas neprieštarauja Konstitucijai. Kad būtų dar aiškiau, siūlyčiau balsuoti už Žmogaus teisių komitetą, kad jis įvertintų šį klausimą žmogaus teisių aspektu.

PIRMININKAS. Gerai. Trumpai J.Bernatonis ir balsuosime. Jau trys komitetai.

J.BERNATONIS. Aš labai trumpai norėčiau paaiškinti. Sistema, kuri dabar siūloma, leidžia tiems, kurie yra sąrašo pabaigoje, patekti į Seimą. O kaip žinote, partijos, sudarydamos sąrašus, pagrindinį dėmesį skyrė tiems, kurie yra pradžioje. Po generalinio komisaro pareiškimo, kad nusikalstamos struktūros savo atstovus bando prastumti į Seimą, nauja reitingavimo sistema tam sudarys palankias galimybes. Todėl aš manau, kad tai turėtų svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ir dar turėtų būti atlikta kriminologinė ekspertizė.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau nedebatuoti, gerbiamasis Babravičiau. Klausimas aiškus, balsavimu išspręsime. Kolegos, dabar bus vienas arba du balsavimai. Pirma. Kolegos, alternatyvus balsavimas, vienas arba du.

Pirmas siūlymas yra toks: Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba kuris kitas komitetas. Jeigu šiam siūlymui nebus pritarta, balsuosime alternatyviai – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Supratote? Pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. (Balsai salėje) Sveikatos reikalų komitetas tik dėl dalies kandidatų. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Aš matau, kad mes tikrai linksmai, pakiliai ruošiamės rinkimams, tai Lietuva neprapuls. Dėmesio! Dabar alternatyvus balsavimas. Kitas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Alternatyva – koks nors kitas, o čia buvo įvardyti du komitetai. Jeigu iš karto nelaimės Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuosime antrą kartą. Ar supratote? Taigi jeigu pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas – už, kitas komitetas – prieš.

62 – už, 15 – prieš. Taigi nereikia antro balsavimo. Perduodama Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Klausimas baigtas.

Kolegos, pagal ankstesnę tvarką grįžtame prie tikro pirmojo klausimo, kompleksinio klausimo. Tai Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projektas ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pirmais dviem atvejais – priėmimas. Kolegos, dėmesio! Susikaupiame! Turėsime priiminėti kapitalinius įstatymus.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-2281(4*) (priėmimas)

Taigi kviečiu į tribūną pranešėją – kolegę Seimo narę ir ministrę Romą Žakaitienę. Pirmojo projekto registracijos Nr.IXP-2281, net ketvirtasis variantas. Prašom, ministre, pasakyti ir apie pastabas.

R.ŽAKAITIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, šį įstatymą – Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą svarstydamas negavo papildomų Seimo narių pastabų. Pastabų yra gauta tik iš Teisės departamento. Komitetas, įvertinęs Teisės departamento išvadas, daugeliui pastabų pritarė. Nepritarta tik trims pastaboms. Viena įvardyta kaip perteklinė, bet tikrai reikalinga šiame įstatyme, kad būtų daugiau aiškumo. Nepritarta dėl to, kad jeigu išbrauktume tam tikras formuluotes, dingtų aiškumas registro atveju ir kitais. Įvertinus Teisės departamento išvadas, iš 14 pastabų nepritarta 4.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Mielieji kolegos, ar galime atskirai ką nors aptarti, ar yra reikalas? Komitetas išnagrinėjo, daugumai pastabų pritarė, o dėl tų, kurioms nepritarė, mums nebūtina balsuoti. Mielieji kolegos, gal iš eilės galime nagrinėti ir skirsniais priiminėti?

R.ŽAKAITIENĖ. Būtų gerai.

PIRMININKAS. Galime. Gerbiamasis Korenka, dėl viso įstatymo? Taigi pirmasis skirsnis. Čia iš tikrųjų yra nauja redakcija, 1 straipsnis ir sudaro tą naują redakciją. Pirmasis skirsnis, nėra pastabų? Priimta.

Antrasis skirsnis. „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimas“. Nėra prieštaravimų? Priimta. Ačiū.

Trečiasis skirsnis. „Nekilnojamojo kultūros paveldo apskaita ir kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu“. Galime priimti? Ačiū.

Ketvirtasis skirsnis. „Nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimas“. Galime priimti? Priimta.

Penktasis skirsnis. „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, pažinimo sklaida, atgaivinimas“. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

Ir šeštasis skirsnis. „Baigiamosios nuostatos“. Nėra pastabų? Taigi visas 1 straipsnis be pastabų. Galime jį priimti, jau naujo įstatymo?

Ir tada 2 straipsnis. „Įstatymo įsigaliojimas“. Po šešių mėnesių. Aš manau, kad tikrai gerai, kad duodama laiko, kol bus prisitaikyta.

Ir 3 straipsnis. „Nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtrauktos į valstybės apskaitą, ir apsauga“. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ačiū, gerbiamoji ministre. Dabar dėl balsavimo motyvų – J.Korenka. Prašom.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nekilnojamasis paveldas – tai esantis Lietuvoje ir už jo ribų tiek materialus, tiek dvasinis mūsų valstybės ir mūsų tautos turtas. Labai svarbu priimti šitą įstatymo projektą, kad atskiri valdininkai kaip anksčiau negalėtų patys priimti vienokių ar kitokių sprendimų. Įstatymo projektas, kaip buvo minėta pranešėjos, apsvarstytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, taip pat plačiai svarstytas ir visuomenės. Todėl kviesčiau vieningai palaikyti šio įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau, kad kas norėtų daugiau kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl registruojamės ir balsuojame, ar priimame Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 79, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projektas Nr.IXP-3014(2*) (priėmimas)

Gerbiamoji ministre, kviečiu dėl darbotvarkės 2 klausimo – dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projekto Nr.IXP-3014(2). Irgi priėmimo stadija.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gavo prieš įstatymo priėmimą Seimo nario P.Jakučionio siūlymus 5, 6 ir 8 straipsniams. Komitetas pritarė šiems siūlymas vienbalsiai. Taip pat buvo įvertintos Teisės departamento išvados. Teisės departamento išvadoms yra pritarta, tik vienai yra pritarta iš dalies. Žodžiu, atsižvelgta į visas pastabas. Taigi būtų galima pereiti prie priėmimo stadijos ir galbūt, jeigu reikės dėl pono P.Jakučionio siūlymų, bus galima konkrečius straipsnius įvertinti papildomai. Komitetas pritaria pataisoms.

PIRMININKAS. Aš manau, tada tikrai klausimas pasidaro lengvesnis. Gerbiamieji kolegos, iš eilės. 1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis“. Pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis – „Valstybinės kultūros paveldo komisijos teisinė padėtis“. Taip pat be pastabų. Priimam? Ačiū. 3 straipsnis – „Komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka“. Priimam. 4 straipsnis – „Valstybinės kultūros paveldo komisijos uždaviniai“. Nėra pastabų. Galime priimti? Ačiū.

Ir štai dabar 5 straipsnis – „Komisijos teisės“. Yra kolegos P.Jakučionio pastabos, bet komitetas pritaria. Galime priimti su Seimo nario P.Jakučionio papildymu? Galim. Ačiū. 6 straipsnis – „Komisijos darbo organizavimas“. Taip pat yra kolegos P.Jakučionio pasiūlymas, taip pat komitetas pritarė. Galime priimti su pasiūlymu? Priimta. Ačiū.

7 straipsnis – „Komisijos pirmininkas“. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. Ir 8 straipsnis – „Komisijos nario teisės“. Irgi kolegos P.Jakučionio pastaba, tiksliau, kitoks išdėstymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. 9 straipsnis – „Komisijos lėšos“. Pastabų nebuvo. Priimta. 10 straipsnis – „Komisijos pertvarkymas, reorganizavimas ir likvidavimas“. Galime priimti? Ir 11 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“ –nuo 2005 m. sausio 1 d., išskyrus kai kuriuos straipsnius, kurie įsigalioja vėliau. Niekas neprieštarauja? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau, tada prašome pasiruošti, registruojamės ir balsuojame. Ar priimame Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą? Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 80, už – 77, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Dėkoju, gerbiamoji ministre, dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 7, 9, 14, 15, 18, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3874 (pateikimas)

Ir trečiasis paketo klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 7, 9, 14, 15, 18, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.IXP-3874(2). Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pirmininkas kolega V.Simulik. Prašom.

V.SIMULIK. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų tai yra šio paketo 3 klausimo pateikimas. Norėčiau pabrėžti, kad tai yra daugiau formalus dalykas, nes reikia suvienodinti sąvokas. Tikslas būtent ir yra suderinti su ką tik priimtu Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymu. Manome, kad iš tikrųjų reikėtų pakeisti keletą sąvokų, t.y. Valstybinės paveldo saugos komisijos ir Valstybinės aplinkosaugos komisijos pavadinimus į dabar jau tinkamą Valstybinės kultūros paveldo komisijos pavadinimą. Taigi tokie argumentai, kad iš tikrųjų skirtinguose įstatymuose susijusios tarnybos turėtų vienodus pavadinimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar sutinkam, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Ačiū. Nagrinėtume antroje spalio mėnesio pusėje, sutinkam? Ačiū. Ir šis klausimas išnagrinėtas.

Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3778(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 2 klausimas – Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3778(2). Pranešėja Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu – kolegė ir ministrė R.Žakaitienė. Prašom. Gal irgi pirma, ministre, apie tai, kad irgi buvo siūlymų pačiu paskutiniu momentu. Prašom išdėstyti.

R.ŽAKAITIENĖ. Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto vakar dar buvo svarstytos pastabos gautos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Yra gauta tik Teisės departamento išvada. Ir iš tų pasiūlymų, kurių buvo trys, į du atsižvelgta, į vieną ne, bet ne todėl, kad jam nepritarta, o tiesiog išties reikia panaikinti anksčiau galiojusio ir šiandien galiojančio Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Teisininkai pasiūlė jį lyg ir išbraukti, bet iš tikrųjų ta nuostata reikalinga, kad naujai įsigaliojęs įstatymas juridiškai būtų tvarkingas.

Menininkų asociacija taip pat buvo pateikusi tam tikrus siūlymus. Į daugelį jų buvo atsižvelgta anksčiau komiteto posėdyje, o į tuos, kurie paskutiniu metu buvo pareikšti, tikrai juos galima įtvirtinti Meno kūrėjų įstatuose, todėl tobulinti dar kartą pateiktą įstatymo projektą neverta. Siūlyčiau dabar pereiti prie priėmimo procedūros.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš esmės yra tiktai Teisės departamento siūlymai ir dėl jų, manykim, yra sutarta, aš siūlau tą įstatymą, o čia yra nauja redakcija, priimti paskirsniui.

1 straipsnis – tai naujoji redakcija, o pirmasis skirsnis – „Bendrosios nuostatos“. Galime priimti, niekas neprieštarauja? Ačiū.

Antrasis skirsnis – „Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindai ir tvarka“. Niekas neprieštarauja? Priimta.

Trečiasis skirsnis – „Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų kūrybinės veiklos skatinimas“. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Čia noriu atkreipti dėmesį, kolegos, kad pagal jau to naujo įstatymo 2 straipsnį įsigaliojimas nuo 2005 m. kovo 15 dienos. Taigi yra pakankamai laiko pasirengti, o jeigu reikia, kai ką ir pataisyti, jeigu atrodys, kas ne taip. Ar galime priimti 2 straipsnį? Ačiū.

3 straipsnis – „Įstatymo įgyvendinimas“. Nėra pastabų? Ačiū.

4 straipsnis – „Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimas netekusiu galios“. Galime sutikti? Ačiū.

Ir 5 straipsnis yra siūlymai Vyriausybei. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Tada iš tiesų kviečiu… Ne, J.Korenka. Prašom, kolega.

J.KORENKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes sprendžiame Seime daug labai svarbių mūsų šaliai ir žmonėms klausimų, priimame įstatymų projektus. Būtent šis įstatymo projektas liečia žmones kūrėjus, kurie savo motinėlės gamtos dėka ir savo gabumų dėka kuria ne tiek materialines, kiek dvasines vertybes, kurios liks šimtmečiams ir amžiams, bylos apie mūsų tautą ir mūsų valstybę. Kviečiu vieningai palaikyti šį įstatymo projektą kaip pagarbą kūrėjams.

PIRMININKAS. Daugiau niekas nenori kalbėti. Kviečiu balsuoti. Kolegos, dėmesio! Balsuojame, ar priimame Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai: 70 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, konstatuoju, kad mes dirbame nepaisydami kai kurių keblumų, netgi šiek tiek pralenkdami grafiką.

Bevariklio transporto įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3598(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 3 punktas – Bevariklio transporto įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3598(2). Ekonomikos komiteto vardu pranešėjas – pats pirmininkas V.Karbauskis. Prašom. Priėmimo stadija. Ar S.Burbienė? Prašom. S.Burbienė. Atsiprašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šio įstatymo projektą. Taip pat buvo gautos teigiamos Vyriausybės išvados. Todėl mes šiandien teikiam jį pritarti po svarstymo. Vienintelė pastaba yra gauta iš Teisės departamento, t.y. patikslinimas 8 straipsnio 5 dalies formuluotės. Tam mes pritarėme, todėl siūlome pritarti ir kolegoms po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, sutinkame su pranešėja? Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Įstatymas iš vieno straipsnio. Nematau norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuojam. Balsuojame, ar priimame Bevariklio transporto įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą?

Užsiregistravo 70 Seimo narių ir 70 – už. Vienbalsiai įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Antidopingo konvencijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3747* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 4 punktas – įstatymo „Dėl Antidopingo konvencijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas. Projekto registracijos Nr.IXP-3747. Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu pranešėjas – kolega J.Čekuolis. Prašom į tribūną. Ruošiasi J.Matulevičius.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė šios konvencijos papildomo protokolo ratifikavimui. Lietuva, tam pritarusi, taptų dešimtąja valstybe. Bet papildomas protokolas jau įsigalioja, nes reikia penkių šalių ratifikavimo, kad jis įsigaliotų. Jo esmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje tarptautinės antidopingo kontrolės inspekcijos galės būti rengiamos net ir varžybų metu, lygiai taip pat… (skamba skambutis) specialistai galės, turės teisę kitose valstybėse irgi imti mėginius iš kitų sportininkų. Jūsų žiniai, Vengrija, deja, dar nėra ratifikavusi šios konvencijos, bet mes tai galime padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, vardu – kolega J.Matulevičius. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, vienbalsiai pritarė projektui Nr.IXP-3747.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Ar galime pritarti po svarstymo? Pirmininkas siūlo, kad būtų nagrinėjama ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso ratifikavimo įstatymo, jį sudaro vienas straipsnis? Niekas. Tada prašome pasiruošti. Primenu, kad čia reikia kvalifikuotos balsų daugumos. Prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Antidopingo konvencijos papildomą protokolą, ar jį ratifikuojame. Prašom.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai, 75 – už ir 1 Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3828* (svarstymas ir priėmimas)

Kitas ratifikavimo įstatymas – tai įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimų ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr.IXP-3828. Svarstymo stadija. Pranešėjas pagrindinio komiteto vardu – kolega J.Karosas. Prašom į tribūną.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3828 ir vienbalsiai jam pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti diskusijoje. Ar galime pritarti po svarstymo? Pirmininkas taip pat siūlo, kad šiandien būtų priimama. Sutinkame? Ačiū.

Imamės priėmimo procedūros. Pranešu, čia yra trys straipsniai. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno iš trijų straipsnių? Nereikia. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso ratifikavimo įstatymo? Nėra. Prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo“ projektą.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl savo piliečių ir užsieniečių priėmimo atgal (readmisijos) ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3748* (svarstymas ir priėmimas)

Dabar pagal eilę darbotvarkės 6 klausimas, vėl ratifikacija. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rumunijos Vyriausybės susitarimo dėl savo piliečių ir užsieniečių priėmimo atgal (readmisijos) ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3748. Svarstymas ir priėmimas. Užsienio reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – J.Čekuolis. Ruošiasi G.Dalinkevičius.

J.ČEKUOLIS. Mielieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė minėtai sutarčiai, readmisijos susitarimui su Rumunijos Vyriausybe. Lietuvos Respublikai, mūsų galva (kaip patirtis rodo, esame migrantų srautų tranzitinė šalis), readmisijos susitarimai visada yra labai pravartūs su visomis valstybėmis. Kviečiame būtinai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. G.Dalinkevičius papildomo – Žmogaus teisių komiteto vardu. Pats pirmininkas. Prašom.

G.DALINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas pritarė pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose niekas nenori dalyvauti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta. Ačiū. Ir Pirmininkas vėl siūlo šiandien priimti. Sutinkame? Ačiū. Pradedame priėmimą. Vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame įstatymą dėl Lietuvos ir Rumunijos susitarimo dėl readmisijos. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 71 Seimo nariai. Už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir  Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3833* (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 7 klausimas – įstatymo „Dėl Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3833. Svarstymas ir priėmimas. Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – A.Plokšto. Kviečiu į tribūną.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo dėl Šiaurės investicijų banko ratifikavimo“ projektą ir pritarė patobulintam komiteto variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto, Žmogaus teisių komiteto, vardu – pats pirmininkas G.Dalinkevičius. Ar kolega A.Lydeka? Prašau. (Balsai salėje) Atsiprašau. A.Lydeka – Užsienio reikalų komitetas. Prašau.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, papildomu komitetu buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas. Mūsų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, labai reikalingą, naudingą ir gerą šiandieninei Lietuvai. Bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Atkreipsiu dėmesį, kad pritarta patobulintam įstatymo projektui, tai yra įrašytas vienas praleistas žodis „dekretas“. Mes vertiname, kad tai yra techninė klaida.

PIRMININKAS. Ačiū už patikslinimą. Vėlgi diskusijose niekas nenori kalbėti. Galim pritarti po svarstymo? Ačiū. Pirmininkas siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Galim pradėti priėmimą. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Balsuojame. Ar priimame išvardytų valstybių susitarimą dėl Šiaurės investicijų banko ratifikavimo. Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 72. Vienbalsiai. Įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3831* (svarstymas ir priėmimas)

Dar viena ratifikacija – tai įstatymo „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3831. Svarstymas ir priėmimas. Užsienio reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – kolega J.Karosas. Ruošiasi A.Klišonis ar J.Matulevičius. Prašau.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė įstatymo „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifikavimo“ projektą Nr.IXP-3831 ir vienbalsiai jam pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Matulevičių – Sveikatos reikalų komiteto vardu, papildomo komiteto vardu. Prašom.

J.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, vienbalsiai pritarė konvencijos ratifikavimo projektui Nr.IXP-3831.

PIRMININKAS. Ačiū Diskusijose niekas nenori kalbėti. Ar galim pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Sutinkame? Ačiū. Pradedame priėmimo procedūras. Kolegos, prašom susikaupti. O gal kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame įstatymą „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos ratifikavimo“. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Už – 64. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau susitelkti, nes Seimo narių skaičius grėsmingai mažėja, o mums reikia ratifikuoti dar keletą susitarimų. (Balsas salėje) Ne, kartu neišeina, aš labai atsiprašau. Gerai būtų, bet neišeina. Įstatymas „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų ratifikavimo“ Nr.IXP-3824(2), čia dar ir Europos Sąjungos projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pirmasis turėtų kalbėti pagrindinio komiteto, t.y. Informacinės visuomenės plėtros komiteto, vardu pats pirmininkas A.Kunčinas. Prašom į tribūną. Ruošiasi J.Čekuolis.

Įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3824(2*) (svarstymas ir priėmimas)

A.KUNČINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas svarstė šį klausimą rugsėjo 21 dieną. Išnagrinėjome Teisės departamento ir Užsienio reikalų komiteto pastabas. Mūsų nuomone, įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytos procedūros dėl neratifikuotinų Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų skelbimo „Valstybės žiniose“ nepriklauso Seimo kompetencijai, todėl įstatymo projektas yra tobulintas keičiant jo pavadinimą ir atsisakant 2 straipsnio. Komitetas užregistravo antrąjį variantą, kuris yra pateikiamas jums svarstyti ir priimti. Šis projektas yra suderintas ir su Lietuvos paštu, ir su Susisiekimo ministerija, ir su Teisės departamentu. Teisės departamento nuomone, jokių pastabų dėl šio patobulinto projekto nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Čekuolis, Užsienio reikalų komiteto, papildomo komiteto, vardu. Prašom, kolega.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Mielieji kolegos, būtent Užsienio reikalų komitetas ir atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį į pateikto pirmojo varianto nesutikimus su tarptautinių sutarčių įstatymu ir Prezidento dekretu. Mes dėkojame pagrindiniam komitetui, kad jis atsižvelgė į mūsų bei Teisės departamento pastabas ir dabartiniam projektui pastabų daugiau neturime. Paties ratifikavimo esmei Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai pritaria. Dabar kviečiame pritarti ir visus.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, niekas nenori kalbėti diskusijose ir dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pirmininkas siūlo irgi šiandien priimti. Sutinkam? Čia vienas straipsnis. Nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime pradėti priiminėti? Taigi kviečiu balsuoti. Ar priimame įstatymą „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų ratifikavimo“? Prašom registruotis ir balsuoti. Lieka dar dvi ratifikacijos. Prašom pakentėti.

Užsiregistravo 71. 71 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, Įstatymas priimtas vienbalsiai. Dėkoju, mielieji kolegos.

Įstatymo „Dėl 1948 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos pakeitimų (Veiklos skatinimo komiteto oficialaus įtvirtinimo), priimtų 1991 m. Londone, ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3825* (svarstymas ir priėmimas)

Ir priešpaskutinis ratifikavimas – įstatymo „Dėl 1948 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos pakeitimų (Veiklos skatinimo komiteto oficialaus įtvirtinimo), priimtų 1991 m. Londone, ratifikavimo“ projektas. Svarstymas ir priėmimas. Užsienio reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu pranešėjas K.Kuzmickas. Prašom į tribūną. Pakeliui pranešu, kad projekto registracijos Nr.IXP-3825. O ruošiasi R.Valčiukas, jeigu jis… S.Burbienė.

K.KUZMICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr.IXP-3825. Ekspertų, konsultantų ir kitų organizacijų pasiūlymų nebuvo pateikta. Gauta Teisės departamento išvada, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Papildomas Ekonomikos komitetas taip pat pritarė. Komitetas balsavo ir vienbalsiai pritarė šiam projektui. Prašom paremti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną S.Burbienę, Ekonomikos komiteto, papildomo komiteto, vardu. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šiuos ratifikuoti pateiktus konvencijos pakeitimus ir taip pat bendru sutarimu pritarė. Siūlome ir jums taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti diskusijose. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pirmininkas siūlo šiandien priimti, sutinkam? Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ratifikavimo įstatymą sudaro vienas straipsnis. Pradedame priėmimą. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas „Dėl 1948 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos pakeitimų (Veiklos skatinimo komiteto oficialaus įtvirtinimo), priimtų 1991 m. Londone, ratifikavimo“? Prašom registruotis ir balsuoti.

Užsiregistravo 76. 76 – už, nė vienas prieš, nė vienas nesusilaikė. Įstatymas priimtas vienbalsiai.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3827 (svarstymas ir priėmimas)

Ir paskutinis ratifikavimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose ratifikavimo“ projektas Nr.IXP-3827. Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio komiteto, Ekonomikos komiteto, vardu – S.Burbienė. Ruošiasi kolega K.Kuzmickas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė ir šį ratifikuoti teikiamą įstatymą ir jam bendru sutarimu pritarė. Tik norėčiau priminti, kad dar yra siūlomas rezoliucijos projektas.

PIRMININKAS. Apie tai vėliau. Dabar kviečiu K.Kuzmicką Užsienio reikalų komiteto vardu. Papildomo komiteto vardu. Prašom.

K.KUZMICKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį ratifikavimo projektą ir vienbalsiai pritarė. Labai ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom. (Balsai salėje) Jeigu kas nori dalyvauti diskusijose, teisės neatimamos. Seimo narys J.Veselka. Prašom. Nėra registracijos, matyt.

J.VESELKA. Kodėl nėra?

PIRMININKAS. Matote, kadencijos pabaigoje suvesime visus galus. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia automatiškai labai daug ratifikavome ir nesvarbu, kaip ten yra, bet tarptautinius ratifikavome. Čia yra vienas iš tų susitarimų, mano nuomone, kuris mums ypač reikalingas norint pasinaudoti kitų šalių parama siekiant apginti Lietuvos branduolinę energetiką.

Kodėl? Dabar aš noriu pacituoti jums šio susitarimo 3 straipsnį. „Sukurti pajėgumus ir kompetenciją Kioto mechanizmams taikyti, skatinti aukštos kokybės energetikos sektoriaus projektų, mažinančių teršalų išmetimą, įgyvendinimą.“ Pabrėžiu – mažinančių. Jeigu Kiotas leidžia tam tikrą ribą ir neperžengti jos, kitus parduoti… čia kalbama apie mažinimą. Mus Europos Sąjunga, priversdama uždaryti branduolinę energetiką, kaip tik priverčia didinti išmetamus teršalus. Todėl reikia pasinaudoti tų valstybių parama, kurios yra ratifikavusios, 9 jau tai padarė, Lenkija ir Rusija dar ne, kad jos padėtų mums apsaugoti branduolinę energetiką.

Toliau žiūrėkite: „Energijos taupymo ar efektyvumo, kuro rūšių keitimo derinimo“. Iš mūsų Europos Sąjunga atima vieną kuro rūšį – branduolinę. Čia kalbama apie kuro rūšių panaudojimo energetikai plėtimą, Europos Sąjunga iš mūsų atima. Tai prieštarauja šiems… Todėl ratifikavimas mums būtų labai naudingas su sąlyga, jeigu mūsų Vyriausybė nesnaustų ramiai ir nelauktų, kol uždarys ir duos pinigų uždarymui, o šį mechanizmą, ar kaip jis vadinasi, poligoną, panaudotų Lietuvos interesams apginti vykdant strategijoje numatytą branduolinės energetikos tęstinumą ir perimamumą. Todėl aš lygiagrečiai ir siūlau priimti rezoliuciją, kuri Vyriausybę paskatintų imtis šių veiksmų ir su vienuolika valstybių ginti savo interesus Europos Sąjungoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Viskas gerai. (Balsai salėje) Žinoma, procedūras užbaigs. Gerbiamieji kolegos, niekas daugiau nenori kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Pirmininkas siūlo, kad irgi šiandien būtų pritarta šiai ratifikacijai. Sutinkam? Ačiū.

Dabar imamės priėmimo procedūros. J.Veselka dėl balsavimo motyvų? Jau kalbėjote. Ačiū. J.Budrevičius turi kitą nuomonę? Prašom. J.Budrevičius.

J.BUDREVIČIUS. Rezoliucija kaip rezoliucija, bet pats pateikimas.

PIRMININKAS. Ne, rezoliuciją mes paskui nagrinėsime.

J.BUDREVIČIUS. Aš dėl rezoliucijos.

PIRMININKAS. Tada atskirai. Ar A.Matulevičius dėl įstatymo, ar dėl rezoliucijos? Prašau. A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Suprantate, gerbiamasis kolega J.Veselka pasakė rimtą dalyką ir rimtą kalbą iš didelės Seimo tribūnos. Aš pasakysiu trumpą kalbą, bet irgi rimtą, tik iš vietos. Dėl vieno paprasto dalyko.

Iš tikrųjų Kioto protokolo ratifikavimas yra nevienareikšmis dalykas ir, mano supratimu, žinybos daug ką daro nepasvarsčiusios tarpusavyje. Aš bijau vieno dalyko – kažin ar mes jį galėsime vykdyti. Amerika jo neratifikuoja, nes žino, kad negalės vykdyti. Aš abejoju, ar mes jį tikrai vykdysime, jeigu uždarysime atominę elektrinę ir jeigu su alternatyvia energija elgsimės, kaip dabar elgiasi Ūkio ministerija ir „Lietuvos energija“. Pavyzdžiui, klaipėdiškiai nori statyti vėjo jėgaines, kurios gamintų alternatyvią energiją. Tą Europos Sąjunga remia ir panašiai. Pas mus norint tokią jėgainę pastatyti, atiduoti elektros energiją į tinklus reikia mokėti didžiulius mokesčius. Su Ūkio ministerijos valstybės tarnautojais pasikalbėjau, visi pečiais patraukiojo, kas čia tokio, sako, jeigu nori, tegu moka. Vienu žodžiu, valstybėje nėra rimtai pagalvota. Po šio ratifikavimo praeis kiek laiko ir galime turėti labai blogų pasekmių. Aš už tai, kad ratifikuotume, bet po to reikia pradėti dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu teisingai supratau, galime pritarti po svarstymo, taip? Ačiū. Pritarta. Pirmininkas siūlo, kad šiandien priiminėtume. Sutinkam? Ačiū. Galime balsuoti? Čia vienas straipsnis. J.Veselka dėl rezoliucijos ar dėl įstatymo? Ačiū. Taigi prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam įstatymą „Dėl Susitarimo dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose ratifikavimo“. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai ir visi 66 balsavo už. Ratifikuota vienbalsiai. Ačiū.

Dabar, gerbiamieji kolegos ir kolega Veselka, mes atsiliekame nuo grafiko beveik pusvalandžiu. Bet toje posėdžio dalyje, kuri bus po 12 val., yra išbraukta keletas klausimų. Ar galime rezoliucijos pateikimą nukelti vėlesniam laikui, kad tie žmonės, kurie atėjo, galėtų eiti į tribūną? Sutinkat? Ačiū. Tai šiek tiek vėliau. Aš manau, kad tai bus galima padaryti, sakysim, ir vietoj 21 klausimo, tuo labiau kad ir 17 klausimas išnagrinėtas, t.y. po pertraukos. Sutinkam? Ačiū už supratimą.

Taigi rezoliucija šiek tiek vėliau, bet mes ją nagrinėsime.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr.IXP-3849* (svarstymas)

Dabar darbotvarkės 12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose pratęsimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr.IXP-3849. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu pranešėjas A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašome į tribūną. Ruošiasi A.Lydeka.

A.SADECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas apsvarstė Seimo nutarimo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Lydeką kalbėti papildomo Užsienio reikalų komiteto vardu. Diskusijoje ruošiasi kalbėti A.Sysas.

A.LYDEKA. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas apsvarstė šį Seimo nutarimo projektą ir vienbalsiai: už – 6, prieš nebuvo, niekas nesusilaikė, pritarė šiam nutarimo projektui. Atkreipiu dėmesį į tai, kad buvo apsvarstytos Teisės departamento pateiktos išvados. Kalbant apie tų išvadų negatyviąją pusę, reikia pasakyti, kad mūsų komitetas vienbalsiai nepritarė Teisės departamento išvadoms.

Galiu motyvuoti, paaiškinti. Priėmė tokį sprendimą, nes šiuo atveju Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nėra taikoma. Pagal Seimo nutarimą nurodytose operacijose bus panaudojami ne bendri su užsienio valstybe kariniai vienetai, kaip jie yra apibrėžti įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, o tik Lietuvos kariniai vienetai. Jų siuntimui taikoma įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, kuri leidžia Seimui tarptautinėse operacijose dalyvaujančius Lietuvos karinius vienetus priskirti kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų operaciniam vadovavimui ir kontrolei. Būtent operaciniam vadovavimui ir kontrolei. Tačiau tai nekeičia šių vienetų statuso ir nėra formuojami bendri su kitomis valstybėmis vienetai. Jie priklauso išskirtinei Lietuvos jurisdikcijai, bet dalyvauja kitų valstybių vadovaujamoje operacijoje. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Sysas. Jis nori dalyvauti diskusijose. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gal kai kam nepatiks, bet aš pasakysiu šiek tiek kitokią nuomonę. Kas šiek tiek domėjosi kitų metų biudžetu, turbūt pastebėjo, kad krašto apsauga vėl prašo papildomų lėšų biudžetui didinti. Jeigu pasižiūrėsime, kiek mes žadame padidinti sveikatai ir švietimui kartu sudėjus, pamatysime, kad krašto apsauga prašo dar daugiau. Tuo pačiu metu mes siunčiame karius į karštus regionus, ten, kur daug kainuoja.

Norėčiau priminti, mielieji kolegos, aš nepatingėjau su savo darbuotojais parengti statistiką, kaip mes pradėjome siųsti karius, nuo kiek pradėjome, kiek mes dabar ten turime, kiek prašom ir ko mes ten juos siuntėme. Aš nenorėčiau polemizuoti, ar operacija Irake jau baigta ir kraugerys Huseinas Sadamas pagautas ir laukia teismo, o cheminio ir branduolinio ginklo nerasta, ir labai ačiū, kad jo ir nebuvo, nes misija įvykdyta, toks ir kinas buvo, tai ko mes dar ten siekiam? Bet aš noriu skaičius pateikti, nes reikės svarstyti biudžetą ir reikės apsispręsti, ar reikės skirti papildomų lėšų, ar mes neturime kitų sričių, kurioms galėtume skirti tuos pinigus.

Jeigu kalbėtume apie Balkanų regioną, mes pradėjome nuo 33 karių. Juos 2002 m. gruodžio 10 d. ten siuntėme. Dabar mes ten turime 140 karių, ir aš šiuo atveju manau, kad tai yra arti Europos, beveik Europos Sąjunga, ten yra problemų, mes galime juos ten laikyti, nes ten jų vienos dienos kaina yra pati pigiausia lyginant su kitomis operacijomis.

Pažiūrėkime į Pietinės ir Centrinės Azijos regioną, tai yra Afganistanas. Mes 12 karo medikų siuntėm, po to nusiuntėm 40 karių, kurie dalyvavo operacijoje „Tvirta ranka“. Po to padidinom iki 50 karių, po to iki 70. Todėl siūlau grąžinti 50, kaip ir buvo, ir atskirai ponui A.Sadeckui sakau, kad kažkodėl 50 žmonių būrys metus galėjo ten… ir nebuvo jokios problemos. Dabar, jeigu mes nuo 70 sumažiname iki 50, jau sako, kad būrys veikti negali. Aš kažkodėl šiek tiek šios taktikos ir strategijos nesuprantu.

Jeigu mes kalbame apie Persijos įlanką, tai mes pradėjome nuo 10 krovinių gabenimo specialistų ir 6 medikų, o po to iš karto savanoriškai išsiuntėme 130 karių dalyvauti šioje misijoje. Kaip sakiau, ta misija iš principo lyg ir yra atlikta. Dabar jau kiekvienas kitaip vertina, kas ten vyksta, ar vidinis karas, ar kova tarp atskirų grupuočių. Jeigu mes pažiūrime į biudžetą, tai noriu pasakyti, kad šešių mėnesių buvimas vieno kario Afganistane, bent taip teigė prieš metus Krašto apsaugos ministerija, kainuoja 105 tūkstančius litų. Vieno kareivio šešių mėnesių buvimas Afganistane – 105 tūkstančiai. Galite padauginti, pamatysite, kokios sumos. Tuo labiau kad mes siunčiame pusantrų metų.

Jeigu mes pažiūrėtume į Iraką, kiek kainuoja vieno kareivio išlaikymas, tai, kaip teigia ministerija, 50 karių šešių mėnesių buvimas kainuoja vienu atveju 2,8 mln., kitu atveju – 1,8 mln., nes buvo pateikti du skirtingi skaičiai. Todėl manau, jeigu mes šiek tiek žiūrėsime plačiau, kad reikės svarstyti biudžetą, mano pasiūlymas yra logiškas tuo atžvilgiu, kad tai pareikalaus mažiau biudžeto lėšų ir misija iš principo eina prie pabaigos, ypač, jeigu kalbame apie Iraką, nes daugelis šalių pradeda išvesti arba mažina karių skaičių.

Dėl kito mano siūlymo – dėl savanoriškumo. Man teigė, kad ten siųsime tik profesionalus. Labai gerai, ačiū. Bet buvo atvejų, kai mes siuntėme ten karius savanorius, t.y. šauktinius. Noriu perskaityti visiems, kurie nori man įrodyti, kad pagal šį straipsnį šauktinio negalima išsiųsti į šią misiją. 1 straipsnyje rašoma apie tai, kad reikėtų pratęsti Lietuvos karinių vienetų, sudarytų iš karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Nieko nepasakyta, kad tai yra profesionalai. Todėl dar niekada sviestu košės nepagadinome. Šis įstatymas siunčia… Kitus įstatymus dažnai mes užmirštame pažiūrėti.

Todėl, mielieji kolegos, labai prašau, svarstydami mano pasiūlymus, rimtai pagalvoti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vėl kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką kolegą A.Sadecką kalbėti dėl A.Syso pasiūlymų.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, sakyčiau, nelauktai kolega A.Sysas iškėlė klausimą šiek tiek kitokios plotmės. Aš nemanyčiau, kad dabar, po tų įstatymų priėmimo, po tų sprendimų priėmimo, po mūsų karių dalyvavimo, apsisprendus Seimui, dalyvavimo vienose ar kitose misijose, mes prieš pat rinkimus turėtume kelti tokį klausimą apskritai dėl dalyvavimo, kaip dabar kėlė kolega A.Sysas. Manau, iš principo dabar nebūtų galima nagrinėti tokio klausimo, nes, matyt, nelabai laikas ir nelabai Seimas pasirengęs tą nagrinėti. Pažiūrėkime, kiek salėje yra žmonių ir ar dabar tokia svarbi ir opi problema gali būti taip labai lengvai svarstant išspręsta.

Norėčiau konkrečiai kalbėti apie tuos siūlymus ir neglobalizuoti pačios problemos. Dėl siūlymo dėl karinių vienetų siuntimo į tarptautines operacijas tik savanoriškumo pagrindu. Šis klausimas jau buvo nagrinėtas, nagrinėtas šioje pačioje Seimo salėje, ir buvo aiškiai pasakyta, kad pagal nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusią Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinių bendradarbiavimo rengiamų… įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakciją į operacijas negali būti siunčiami šauktiniai kariai ir kariuomenės aktyviojo rezervo prievolininkai. Šiuo klausimu mes daug diskutavome. Man atrodo, ponas A.Gricius buvo ir siūlė šį klausimą, jeigu neklystu. Buvo nuspręsta, kad šauktiniai ir kiti į tas operacijas nesiunčiami. Jie gali dalyvauti tik daliniuose, tarnauti tie, kurie gali būti rengiami ateityje dalyvauti operacijose. Jokiu būdu jie negali (…), taigi yra įsigaliojęs įstatymas. O profesinės karo tarnybos kariai, kurie pavadinti kariais, yra profesionalai. Su jais pasirašomos sutartys. Jeigu mes, NATO nariai, galime samprotauti, ar karys profesionalas turi pareikšti savo pageidavimą tarnauti, ar jis tarnaus ten, kur jam bus įsakyta, tai, matyt, klausimas irgi nekyla. Karys profesionalas turi tarnauti ten, kur jam įsakyta, jo yra tokia tarnyba.

Nors galiu pasakyti, kiek man žinoma, turbūt tą patvirtins ir ministras, kad netgi ir karių profesionalų dėl dalyvavimo tarptautinėse misijose pagal susiklosčiusią praktiką vis tiek pasiklausia jų noro. Jokiu būdu nėra siunčiamas nė vienas, kuris atsisakytų ten dalyvauti. Tai dėl savanoriškumo, man atrodo, atsakymas yra aiškus.

Dėl kolegos A.Syso siūlymo mažinti karių skaičių. Visų pirma siūloma mažinti Centrinės ir Pietų Azijos bei Persijos įlankos regionuose. Siūlomas toks karių skaičius, kiek jų ten dabar tarnauja. Tai mes šiek tiek painiojame Balkanus su šiais regionais, dėl kurių jūs darote pataisas. Remiantis kariniais techniniais motyvais, šiuo metu tarnaujančių Lietuvos karių skaičiaus mažinimas yra negalimas, nes būtų pažeista jau susiformavusi karinių būrių, karinių dalinių struktūra. Tai yra karinis vienetas turėtų būti suskaldomas ir neatitiktų reikalaujamų iš jo pajėgumų. Todėl komitetas, remdamasis šiais motyvais, nepritaria kolegos A.Syso siūlymams.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Nepabėkite. Gal būkite artėliau, arba tribūnoje, arba čia prisėskite, toli nebūkite.

Dabar formaliai mes turime atlikti vieną procedūrą. Ar yra bent 10 Seimo narių, kurie palaiko tokį siūlymą, kad nagrinėtume kolegos Algirdo siūlymą? (Balsai salėje) Tuoj. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni, dešimt. Lygiai dešimt, „akurat“. Nagrinėjame. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų dėl A.Syso siūlymų. Ar jis pats dar kartą nori kalbėti? Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Jeigu ponas A.Sadeckas kalbėjo, tai kodėl aš negaliu dar kartą pakalbėti. Dar kartą noriu pabrėžti. Pirmiausia norėčiau pasiūlyti. Gal galima balsuoti už kiekvieną pasiūlymą atskirai, jeigu tai yra įmanoma techniškai? Ir apie savanoriškumą. Jeigu tai yra kitame įstatyme, tai kodėl ponas A.Sadeckas ir kiti komiteto nariai bijo įrašyti tuos pačius žodžius čia, kad mes tikrai žinotume, kad jeigu mes siunčiame į karo veiksmų zoną žmones, kad jie ten važiuoja savanoriškai, o ne prievarta pagal komandą. Vienas dalykas.

Dėl antro pasiūlymo. Dėl Centrinės ir Pietų Azijos regiono. Tai yra Afganistanas. Mes anuomet buvome nusiuntę 50 karių, kiek aš dabar siūlau. Jie ten labai gerai tiko visai tai struktūrai ir būriui, jokių problemų nekilo. Problemos kilo po to, kai mes pasiuntėme dar 20 žmonių daugiau. Kiekvienas, dar kartą kartoju, vieno kario pusės metų buvimas ten kainuoja 104 tūkst. mokesčių mokėtojų pinigų.

Dėl Persijos įlankos. Operacija eina prie pabaigos. Dar kartą kartoju. Aš nesiūlau apskritai išvesti kariuomenės, bet palaipsniui ją mažinti taip, kaip daro kitos šalys. Nes Sadamas, dar kartą pasakau, pagautas, jis laukia teismo, ir jokio ginklo, kuriuo buvo gąsdinama, nerasta. Taigi mes neturėtume dalyvauti veiksmuose, kurie prasidėjo tarp atskirų etninių grupuočių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar mes kalbame apie kolegos A.Syso siūlymus. O kaip balsuoti, ar dėl kiekvieno konkretaus dalyko, ar dėl visko kartu, paskui susitarsime. Manau, reikėtų kartu arba bent dalyti į dvi dalis.

Savanoriškumas ir skaičiai. G.Purvaneckienė. Kalbam apie A.Syso siūlymus.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kaip tik norėjau pasiūlyti, ką pasiūlė gerbiamasis A.Sysas, kad atskirai balsuotume dėl savanoriškumo ir dėl skaičių. Dėl savanoriškumo aš manau, kad jeigu nutarime pakartosime tai, kas yra viename įstatyme, kurį ne visi žmonės žino, bet, man atrodo, labai svarbu žmonėms žinoti, kad kareiviai, kurie ten dalyvauja, kariškiai ar civiliai, yra savanoriai. Aš siūlyčiau palaikyti. O dėl skaičių. Kalbėdama apskritai už, turiu pasakyti dėl skaičių, kad jie yra suplanuoti tokie, kiek reikia žmonių operacijoms užtikrinti, kad jos būtų sėkmingos. Todėl aš negalėčiau balsuoti už antrąją dalį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė. Kitą nuomonę išdėstys kolega J.Veselka? Ministras pabaigoje, bet dabar kažkuris Seimo narys. Vieni už, kiti prieš.

J.VESELKA. Aš dėl viso įstatymo. Man nesvarbu, ar vienas žudo irakietį, ar du žudo.

PIRMININKAS. A.Gricius. Kolega V.Stankevič. Prašom.

V.STANKEVIČ. Ačiū, posėdžio pirmininke, aš nenoriu kartoti to, ką pasakė ponas A.Sadeckas. Siūlau pritarti pagrindinio komiteto nuomonei. Bet labai prašau suteikti galimybę kalbėti ministrui. Jeigu neužtenka argumentų, jis, kaip krašto apsaugos ministras, dar mums paaiškins, kaip reikia balsuoti.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo nariai kalbėjo dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Linkevičiau, ar iš vietos, ar iš pagrindinės tribūnos? Iš vietos. Prašom. Ministras Linas Linkevičius. Prašom įsijungti.

L.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galiu pakartoti ir patvirtinti tai, ką sakė komiteto pirmininkas, nes komitetas buvo įsigilinęs į tą situaciją. Dabar nėra laiko vėl viską dėstyti. Bet esmė iš tiesų yra atskleista. Jeigu klaustumėte kompromisinės nuomonės. To savanoriškumo principo iš tikrųjų yra paisoma praktiškai, o jeigu Seimo nariai reikalauja, jis bus įrašytas, čia nekils jokių problemų. Tik noriu paprašyti atsižvelgti į projekto autorių nuomonę ir nekeisti pateiktų skaičių, nes tai iš tikrųjų sukeltų keblumų. Praktiškai reiktų fiziškai mažinti dabar esamą kontingentą, o dėl to mes nemanome, kad toks sprendimas bus priimtas.

Jeigu galima, ta pačia proga dėl veiksmų. Vis tiek yra tokių elementarių dalykų, kur gerbiamajam kolegai A.Sysui būtų galima ir daugiau informacijos pateikti, nes gal truputį painiojamasi. Dėl situacijos aktualumo Irake. Sausio mėnesį ten turi įvykti rinkimai ir visa tarptautinė bendruomenė yra susitelkusi sudaryti visas sąlygas įvykti rinkimams. Gal jie bus šiek tiek nukelti. Bet šis laikotarpis yra labai atsakingas, todėl kalbėti apie kažkokius kontingento mažinimus… Jokios šalys to nedaro. Net ir tos šalys, kurios patyrė tam tikrų nuostolių. Taigi aš noriu, kad būtų atsižvelgta į šiuos argumentus ir pritarta projekto skaičiams, kurie pateikti nutarime.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar procedūrinis dalykas. Kaip aš supratau, balsavimą dalijam į dvi dalis. Pirma dėl savanoriškumo principo, o po to dėl skaičių. Ar visi supratote? Prašau. Kolega Sadeckai, gal būkite malonus, per centrinį mikrofoną. Prašom. Komiteto pirmininkas. Prašom.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau patikslinti. Savanoriškumo principas yra įtrauktas į įstatymus ir galim kalbėti, ar į kiekvieną įstatymą reikia perrašinėti, ar ne į kiekvieną. Todėl mes kalbėkime tik apie to žodžio palikimą, nes principas yra įstatymuose.

PIRMININKAS. Tai jūs manote, kad to nereikia, arba sviestu košės nepagadinsi.

A.SADECKAS. Tai perteklinis žodis, bet, aišku, galima palikti, galima išmesti.

PIRMININKAS. Pirma balsuojame dėl kolegos A.Syso siūlymo. Ar papildome 1 straipsnio preambulę žodžiais „savanoriškumo pagrindais“. Kolegos, dėmesio, registruojamės.

Už – 26, prieš – 12, susilaikė 7. Pritarta. Papildyta.

Dabar antras balsavimas dėl skaičių ir noriu atsiklausti. Ar dėl kiekvieno skaičiaus atskirai, ar dėl abiejų iš karto? Dėl abiejų iš karto. Gerai. Kas už tai, kad būtų priimti 2, 3 kolegos A.Syso siūlymai, prašom balsuoti. Kas remiate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Už siūlymą, tai už. Nutraukiame. Minutėlę. Kolegos, balsavimas buvo dėl to, kad papildytume preambulę žodžiais „savanoriškumo pagrindais“. Balsavome ir pritarėme. Dabar mes turime balsuoti, ar sumažinam skaičius. Ar aišku? (Balsai salėje) Taip, A.Syso siūlymas – sumažinti skaičius. Tie, kurie remia A.Syso siūlymą sumažinti, balsuoja už. Mielieji kolegos, balsavimas yra tik toks. Kadangi yra pasiūlymas ir balsuojame dėl pasiūlymų. Kas remia A.Syso siūlymą, balsuoja už, o kas mano, kad turi būti kaip pagrindiniame projekte, kaip teikia Prezidentas, tie balsuoja prieš arba susilaiko. Aišku? Prašom.

Už – 11, prieš – 21, susilaikė 14. Nepriimta.

Mielieji kolegos, ar galim dabar po svarstymo pritarti nutarimo projektui su viena kolegos A.Syso pataisa? Ne. Tada prašom dėl balsavimo motyvų. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš mačiau, A.Sadeckas laksto, kad A.Sysas nieko nesupranta. Aš galiu pasakyti, 1968 m. Čekoslovakijos okupacijos taip pat kai kas nesuprato. Dabar noriu pasakyti keletą dalykų. Gerbiamasis A.Sysas labai gerai parodė skaičiais, kad visada karinis kompleksas, jeigu pradedi kišti pinigus, tampa besotis ir tai sužlugdo ištisas valstybes. Nors jos būna galingos ir resursus… kaip nori. Ir, kaip matyti, tas viskas atsitinka Lietuvoje. Dauguma čia yra buvę komunistai, jie puikiai žino, kaip kišo pinigus, ir vėl jie nori dalyvauti. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Irakas – nepriklausoma valstybė, ir staiga įsiveržia okupantai, norintys įkurti kažkokią demokratiją. Viduje sukelia pilietinį karą, terorizmą ir jau rengiasi bėgti, gerbiamieji, bėgti, palikti šalį chaose, o mes, lietuviai, ten dalyvaujame ir žudome irakiečius. Ir sakome – „irakiečiai teroristai“. Gerbiamieji, okupantą pilietis turi teisę ir pareigą, tai ir mūsų Konstitucijoje užrašyta, žudyti. Nes okupantas ateina šaudyti, o ne saldainių dalyti. Dabar įsivaizduokite, ims Lukašenka ir įves savo kariuomenę į Lietuvą dėl didelės joje korupcijos. Tai ką, mūsų kariai ir visi turės sėdėti ramūs ir dėkoti Aleksandrui Lukašenkai. Jūsų šitokia filosofija. Ar vienas ar du kariai šaudys į irakietį, yra tas pat. Tai yra nusikaltimas, bet ne pagrindas jokioms tarptautinėms sutartims įsiveržti į nepriklausomą valstybę. Koks skirtumas, vienas ieško branduolinio ginklo, kitas nori statyti komunizmą, trečias nori įdiegti fašizmą, ketvirtas kovoja su terorizmu. Negalima užsienio valstybėms užpulti suverenių valstybių. Ir kiekvienas, kuris ten dalyvauja, suranda demagogiją. Lietuvai yra didžiausia gėda, pačiai ilgai jutus okupanto galią, dalyvauti okupacinėse operacijose. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Supratom. Mielieji kolegos, matau, neapsieisime be balsavimo.

Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame po svarstymo su priimta viena kolegos A.Syso pataisa. Prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 7, 9 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Ačiū.

Mielieji kolegos, dabar dėl tolesnio darbo, juo labiau kad perleisiu pirmininkavimą A.Skardžiui. Taigi turėtų eiti darbotvarkės 13 punktas, 14, nes laiko terminai neišlaikyti, nukeliamas į posėdžio pabaigą arba tikriausiai kitam posėdžiui. 15, 16, 17 išnagrinėti, 21 iškrito. Taigi aš siūlau iki pertraukos, kuri bus, matyt, 12.15 val. ar 12.20 val. išnagrinėti tris klausimus – Augalų sėklininkystės, Draudimo įstatymą ir Valstybės sienos apsaugos. Čia pateikimai arba svarstymai. O dabar aš, jeigu malonėtumėte leisti, pateikčiau kitos savaitės darbotvarkę. Toliau pirmininkaus A.Skardžius.

2004 m. spalio 12 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Spalio 12 dienos darbotvarkę prašyčiau pristatyti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, pirmiausia dėl mūsų posėdžiavimo artimiausiomis savaitėmis, t.y. iki rinkimų pirmojo turo, ir šiek tiek dėl posėdžiavimo po pirmojo rinkimų turo. Seniūnų sueigoje, o ir čia, posėdžių salėje, buvo ne kartą nagrinėta, kad mes posėdžiaujame šiek tiek lėtesniu tempu, t.y. tik antradieniais ir maždaug iki pietų. Mes šios tvarkos ir laikomės. Bet paskutiniu metu buvo tartasi, kad per lemiamą ikirinkiminę savaitę posėdžių nebūtų. Todėl jums ir siūloma darbotvarkė spalio 12-osios dienos. Kitą savaitę neturėtų būti posėdžių. Bet jeigu Seimo nariai ar Seimo valdyba dėl svarbių klausimų matys reikalą šaukti neeilinį posėdį, tai neeilinis posėdis gali būti ir šią savaitę, gali būti ir kitą savaitę. Taip sakant, posėdžių grėsmė išlieka. Bet eilinis posėdis yra planuojamas, pritarus Seniūnų sueigai ir Seimo valdybai, spalio 12 d. ir aš projekto trečiąjį variantą noriu jums trumpai referuoti. Tai daugiausia klausimai, kurie yra baigiamosios stadijos – priėmimas. Yra ir personalių, konkrečiai dėl Seimo kontrolierės, ir ES klausimų, konkrečiai dėl triukšmo valdymo, ir ratifikacijos. Ir tikimės, kad pagaliau bus Seimo laikinosios komisijos išvada. Taigi posėdis irgi būtų maždaug iki 15 valandos, bet daugiausia su klausimais, kurie yra baigiamosios stadijos. Bet kaip visada yra vienas kitas pateikimas, vienas kitas svarstymas. Seniūnų sueiga, primenu, tokiam variantui pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti kolega M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Pirmininke, šiandien Seimo nariai rinko parašus dėl nenumatyto posėdžio ir, ko gero, jie yra jau surinkti, ir jau valdyba, Seniūnų sueiga turėtų žinoti, kaip elgsis. Ar šią savaitę bus ir kada bus, jeigu užtenka tų parašų. Būtų galima pasakyti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, matote, aš pačioje pradžioje pasakiau tik bendrais bruožais, nes šįryt dar tų parašų nemačiau. Jeigu jie yra, tai valdyba rinksis ir spręs, kada konkrečiai, kelintą valandą tas posėdis bus šaukiamas ir kokie klausimai. Tikrai labai greitai išaiškės – arba šiandien, arba rytoj iš ryto.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Prašom klausti.

A.GRICIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš vis tiek… M.Pronckus jau klausė. Aš nesuprantu. Žinau, kad Teisės komitetas jau pritarė šiam reikalui, parašai yra surinkti, o jūs specialiai nenorite paskelbti, kada bus posėdis, kai Seimo nariai yra salėje. Tai kodėl Seimo valdyba negali susirinkti per ateinančią pertrauką, priimti sprendimą per tą pertrauką ir informuoti Seimo narius, kad rytoj bus posėdis, nes jis privalo būti sušauktas per parą? Kodėl vėl taip vyniojama į vatą?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tada aš tamstai tiesiai pasakysiu, pagal Seimo Statutą, Seimo komitetai Seimo posėdžių metu neposėdžiauja, o sprendžiamas lyg ir šventas reikalas. Bet, pasirodo, tas šventas reikalas sprendžiamas pažeidžiant Statutą. Tai kaip tamstai tai patinka? Lyg ir, atrodo, viskas gerai? (Balsai salėje) Tai galima buvo padaryti tvarkingai. Aš šiuo metu neturiu nei parašų, nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo ir nematau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, kuriam nesunku buvo prieiti prie manęs ir paklausti. Tai va, man kyla tokių retorinių įdomių klausimų. Aš čia pat, pasiekiamas. Tai kodėl taip daroma? Kaip aš galiu suprasti kolegą A.Gricių ir kitus. Bus pateikta, matysime ir tada bus pasakyta. Aš juk pačioje pradžioje pasakiau, kad gali būti neeilinių posėdžių.

PIRMININKAS. Kolega S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, posėdžių skaičiumi jūs mūsų tikrai nebeišgąsdinsite kadencijos pabaigoje. Vienu daugiau ar mažiau – iškęsime. Tačiau klausimas būtų toks. Ar šiandien Seimo valdyba yra numačiusi posėdžiauti ir spręsti šį klausimą?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu bus parašai…

S.LAPĖNAS. Parašai registruoti prieš valandą. Tam pritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Aš manau, kad per artimiausią pertrauką tai bus galima ir padaryti. (Balsai salėje) Jokia problema. Aš turiu pamatyti.

PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis pirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Nagrinėjame 1-13 klausimą. Atsiprašau, ar pritariame spalio 12 dienos pateiktai darbotvarkei, dėl kurios klausimų neturėjote? Bendru sutarimu. Ačiū.

Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3649(2*) (svarstymas)

Svarstome darbotvarkės 1-13 klausimą – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3649, eurointegracinis. Svarstymo stadija. Kviečiu V.Velikonį. Prašom, gerbiamasis kolega.

V.VELIKONIS. Gerbiamieji, 5 minutes skirkime Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimui. Šis įstatymas čia buvo priimtas 2001 metų lapkričio 15 dieną. Jau tada jis buvo derinamas su galiojančiomis Europos Sąjungos direktyvomis. Tačiau po šio įstatymo priėmimo pasikeitė arba buvo priimtos dar 7 direktyvos. Šiuo metu žemės ūkio, sodo, daržo, bei dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos tiekimą į rinką, sertifikavimą bei dauginamosios medžiagos įvežimą iš trečiųjų šalių reglamentuoja net 15 Europos Sąjungos institucijų priimtų direktyvų. Žemės ūkio ministerija, rengdama naują šio įstatymo redakciją, ir turėjo tikslą suderinti jį su galiojančiomis Europos Sąjungos direktyvomis.

Po pateikimo Seime, pritarus projektui, pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Iki svarstymo komitete buvo gauti pasiūlymai iš Lietuvos sėklininkystės asociacijos, kuri savo pasiūlymą vėliau atsiėmė, ir Valstybinio augalų veislių tyrimo centro. Jiems komitetas svarstymo metu pritarė. Be to, pritarta visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Iš Seimo narių ir kitų komitetų jokių pasiūlymų negauta. Komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritaria antram patobulintam projektui ir komiteto išvadai. Siūlau pradėti svarstymo procedūrą ir po svarstymo Seime pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū. Kiek žinau, priėmimas numatytas spalio 12 dieną.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs pristatėte Kaimo reikalų komiteto išvadą. Pataisų ir siūlymų, dėl kurių svarstymo metu turėtume priimti sprendimus dėl šio įstatymo projekto, nebuvo. Todėl klausčiau jūsų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Draudimo įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3789(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-15 klausimas – Draudimo įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3789. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatys kolega J.Palionis. Prašau.

J.PALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iki šiol ne gyvybės draudimo rinkoje pagrindinės privalomojo draudimo rūšies – transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dalis pagal pasirašytas draudimo įmokas sudarė per 44 procentus. Kadangi nuo šios dalies gyvybės draudimo įmonės atskaitymai nėra mokami, bei ne gyvybės draudimo įmonės, kurios nevykdo privalomųjų draudimų, sumoka santykinai daugiau atskaitymų Priežiūros komisijai išlaikyti nei gyvybės draudimo įmonės, vykdančios privalomuosius draudimus, todėl šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti vienodas sąlygas draudimo rinkos dalyviams mokant atskaitymus nuo pasirašytų draudimo įmokų…

PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio! Ar galiu paprašyti jūsų dėmesio, gerbiamieji kolegos? Ar galite Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius perkelti už Seimo plenarinių posėdžių salės ribų? Gerbiamasis Sabatauskai, gerbiamasis Razma, ar galiu paprašyti dėmesio? Trukdote pranešėjui, būkite mieli!

J.PALIONIS. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto pateiktam patobulintam įstatymo projektui Nr.IXP-3789(2). Prašome Seimo pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pataisų svarstymo stadijai nebuvo teikta. Diskusijoje dalyvauti taip pat nėra norinčių kolegų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 21 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-3880 (pateikimas)

Ir paskutinis iki pertraukos darbotvarkės 1-16 klausimas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 21 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.IXP-3880. Jį pateiks viceministras ponas Valerijus Ponomariovas.

V.PONOMARIOVAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šio dokumento tikslas – suvienodinti teisės aktų nuostatas dėl rinkliavų už naudojimąsi transporto infrastruktūra mokėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą visi orlaivių naudotojai, tarp jų ir valstybės orlaivių naudotojai, krašto apsaugos, muitinės ir vidaus tarnybų naudojami orlaiviai už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais paslaugų teikėjams moka rinkliavas. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavą. Tačiau pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą valstybės orlaiviams, laivams, saugantiems valstybės sieną, suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos Respublikos oro erdve ir vandenimis, jūrų, upių uostais, oro uostais, aerodromais.

Taigi Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kaip savarankiška biudžeto asignavimų valdytoja, turėtų numatyti biudžeto asignavimus rinkliavoms už suteiktas paslaugas tarnybos orlaiviams ir laivams, saugantiems valstybės sieną, sumokėti, ir tai sudarytų apie 30 tūkst. Lt kasmet.

Su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis susipažinta ir į ja bus atsižvelgta, jos bus atitinkamai įvertintos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Niekas nenorėjo jūsų klausti. Todėl klausčiau gerbiamųjų kolegų, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų pateikiant šį įstatymo projektą? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti jam po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindiniu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio mėnesį. Nėra kitų siūlymų, pritarta šio klausimo pateikimui.

Pagal darbotvarkę numatyta pertraukėlė. Skelbiama pertrauka iki 12.20 val. 18 minučių pertrauka. Gal iki 12.30 val.? Pertrauka iki 12.30 val. 12.30 val. visus kviečiu į salę. Nagrinėsime Seimo nutarimą „Dėl pritarimo V.Junoko atleidimui“. Taip, Seimo nutarimą dėl pritarimo.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, aš nekviečiu jūsų registruotis, nors stropuolius reikėtų užregistruoti, bet noriu pranešti svarbią žinią. Pertraukėlė bus siek tiek ilgesnė, nes dabar Seimo valdybos nariai, kurie yra čia, Seime, renkasi į neeilinį Seimo valdybos posėdį… Taigi pertraukėlė bus iki 12.40 val. ar šiek tiek daugiau. Prašome kantriai laukti.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo V.Junoko atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr.IXP-3881 (svarstymas)

PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Patikslintos darbotvarkės 1-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo V.Junoko atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr.IXP-3881. Šiandien numatytas svarstymas ir priėmimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė ir priėmė sprendimą. Prašyčiau komiteto pirmininką pakomentuoti šio komiteto sprendimą. Prašau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką poną A.Sadecką.

A.SADECKAS. Komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už projektą 7, prieš – 1.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra užsiregistravusių dalyvauti kolegų. Ar galėtume bendru sutarimu… Negalime. Dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti kolega J.Veselka, kurio nėra salėje. Kas čia dedasi? Kolega V.Šustauskas – nuomonė prieš po svarstymo dėl šio nutarimo projekto. Kalbėkite.

V.ŠUSTAUSKAS. Dėl pono V.Junoko?

PIRMININKAS. Labas rytas! Taip.

V.ŠUSTAUSKAS. Aš, matot, čia užsikalbėjau. Jeigu…

PIRMININKAS. Prašau kalbėti, ar pritariate po svarstymo. Jūs užsiregistravote, kad nepritariate dėl pono V.Junoko.

V.ŠUSTAUSKAS. Taip, nes man teko keliauti po Lietuvą ir visi užduoda klausimą, kodėl atleidžiate poną V.Junoką, ir nežinai ką atsakyti Lietuvos žmonėms. Kai pajudino mafijos viršūnes, kai pajudino Seimo narius, tada liko kažkur blogai dirbanti institucija. Aš kreipčiausi į visus Seimo narius, kad tai yra daroma skubotai, ir kviesčiau nebalsuoti, t.y. palikti dirbti tol, kol bus pradėtos bylos ir kaltieji bus nubausti. Manau, visi turime gerai pagalvoti ir palaikyti, kad savo pradėtą darbą ponas V.Junokas baigtų iki galo. Tikrai neturi ką atsakyti rinkėjams tuo klausimu, kada jau Valentinas Junokas pradėjo judinti nebe eilinį policininkėlį, kuris paėmė 10 ar 100 litų, bet stambesnes žuvis. Pradėjo gaudyti stambias žuvis, ir niekam pradėjo neįtikti. Lai gaudo stambias žuvis, išgaudo jas, pasodina, tuomet išleisime į pensiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš suteiksiu žodį dėl vedimo tvarkos, kai bus kita nuomonė už. Prašom. Gerbiamasis J.Korenka.

J.KORENKA. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, net linksma klausyti, kad kolega keliauja po Lietuvą. Mes visi dabar dirbame, kaip ir visus ketverius metus, su rinkėjais. Važinėdami, susitikdami Šiaulių rajone ir kituose šį klausimą mes išgirstame. Bet man nekyla jokių abejonių. Mes esame parlamentinė respublika. Yra institucijos, yra Prezidento institucija ir Prezidento teikimu siūloma atleisti gerbiamąjį V.Junoką, kuris dirbo savo darbą, atliko pareigas ir pats nori eiti į ramesnį darbą. Pagal Konstituciją kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti. Aš, Seimo narys, negaliu laužyti Konstitucijos ir įstatymų. Žmogaus teisė yra šventas dalykas. Todėl kviečiu palaikyti šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos – kolega H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti vieno dalyko. Man atrodo, ir Seimo narys J.Veselka nori klausti. Nematyti diskusijų, mes iš karto perėjome prie kalbų vienas už, vienas prieš. Bet mano klausimas kitoks. Čia gal Julius tą ir paaiškins.

Mano klausimas jums. Sakykite, kuriuo Seimo statuto straipsniu vadovaujantis bus atleidžiamas ponas V.Junokas? Seimo statuto 218 straipsnis – „Pareigūno atleidimo procedūra“. Jeigu šiuo straipsniu, tai bus vieni sprendimai, o jeigu ne, noriu pasiūlyti.

Yra ponas A.Salamakinas – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Aš siūlau frakcijos vardu šiandien, dabar, daryti pertrauką, prašyti Etikos ir procedūrų komisijos, kad ji išaiškintų ir pateiktų Seimui savo sprendimą, kuriuo Statuto straipsniu vadovaudamiesi mes šiandien turime priimti sprendimą dėl pono V.Junoko atleidimo. Jeigu 218 straipsniu, tai turi būti slaptas balsavimas. Ačiū.

Dar kartą pakartotinai kreipiuosi į poną A.Salamakiną.

PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Prašom negaišti laiko. Kadangi tai nėra Seimo skirtas pareigūnas, Seimas tik pritaria Prezidento skiriamam pareigūnui (prašom paklausyti, aš jus labai įdėmiai klausiau, gerbiamasis Žukauskai), yra kaip paprastas Seimo nutarimas. Šis nutarimas yra priimamas taip, dėl atleidimo. Prašom visų neklaidinti. Etikos ir procedūrų komisija gali apsvarstyti. Jeigu bus pažeista procedūra, atitinkamai pasielgsime.

Dabar jūs siūlėte pertrauką. Aš nežinau, ar mano argumentai neįtikino jūsų, kad svarstome kaip paprastą nutarimą? (Balsas salėje) Taip, išvadą pateiks. Aš jūsų klausiu dėl pertraukos. Ar jūs reikalaujate pertraukos?

Kolegos, frakcijos vardu, ne opozicinės frakcijos vardu, Liberalų demokratų frakcijos vardu siūloma pertrauka dėl pono V.Junoko atleidimo, neva mes elgiamės ne pagal procedūrą, vadovaudamiesi ne tais straipsniais ir nedarome slapto balsavimo. Kartu kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad panagrinėtų pačią procedūrą.

Šiuo atveju, kas už tai, kad būtų daroma pertrauka, spaudžia mygtuką „už“. (Balsai salėje) Po balsavimo suteiksiu žodį. Dabar darome pertrauką, o ne diskusiją su jumis. Mielasis kolega, dabar mes balsuosime. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka, spaudžiate mygtuką „už“, kas prieš pertrauką, spaudžiate mygtuką „prieš“. Pusės valandos pertrauka, nes jūs nenurodėte, kad Etikos ir procedūrų komisija apsvarstytų.

Už pertrauką – 21, prieš pertrauką – 20, susilaikė 5, pertrauka nedaroma. Minutėlę, kolegos. (Balsai salėje)

Kadangi iš viso užsiregistravo 46, o vienas trečdalis mažiau negu 20, skelbiama pusės valandos pertrauka.

Prašom, gerbiamasis Salamakinai.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, per pusę valandos mes šio sudėtingo klausimo tikrai neišspręsime ir neparengsime atsakymo. Reikia daugiau laiko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš maniau, kad jūs žinote Statutą.

A.SALAMAKINAS. Aš labai gerai žinau Statutą.

PIRMININKAS. Gerai. Jūsų siūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Iki kito eilinio posėdžio, taip? Ne. Gerbiamieji kolegos, priimkime sprendimą balsavimu. Kaip nuspręsime, tada posėdis bus. Sutinkate su tuo? Mes balsavome dėl pusės valandos. (Balsai salėje) Prašom balsuoti iš naujo. Ar sutinkate su tuo? Palaukite. Nusiraminkite, atsisėskite. Palaukite. Aš suformulavau klausimą. Klausimus, dėl kurių balsuojama, atleiskite, formuluoju aš. Buvo balsuojama dėl pusės valandos pertraukos. Po to buvo replikos iš salės. Siūlė iki kito posėdžio, nes to nebuvo pasiūlyta. Jūs, pažiūrėjęs stenogramas, tą dalyką pamatysite.

Dabar, gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl to, kad būtų daroma pertrauka… (Balsai salėje) Palaukite. Aš kalbu, dabar negaliu leisti jums kartu kalbėti. (Balsas salėje) Todėl, kad aš kalbu. Ar sutinkate, kad būtų balsuojama dėl pusės valandos pertraukos? Seniūnai, prašom. (Balsai salėje) Mes dabar nubalsavome dėl pusės valandos pertraukos. Balsuojame iš naujo dėl pusės valandos pertraukos. (Balsas salėje: kodėl?) Kad panagrinėtų Etikos ir procedūrų komisija, jeigu to reikia. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų padaryta pusės valandos pertrauka dėl šio Seimo nutarimo… (Balsai salėje) Kolegos, palaukite. Kolegė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad triukšmaujama be reikalo. Seimas apsisprendė ir balsavo. Yra pusės valandos pertrauka, per kurią Etikos ir procedūrų komisija turi išaiškinti klausimą, kurį formulavo H.Žukauskas. Toliau dėl jokių pertraukų nėra prasmės. Tęsiame posėdį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkate su tokiu sprendimu? (Balsai salėje) Prašom, kolega Matulevičiau, kalbėti.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Skardžiau, jūs neformulavote… Tai yra H.Žukauskas neformulavo dėl pusės valandos. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Gerbiamasis A.Salamakinas pasakė, kad pusės valandos yra per maža.

Trečia, jūs kažko bijote. Vadinasi, jūs dar kartą įrodote, kad šį klausimą norima išspręsti kiek galima greičiau. Tai yra nusikalstamai pažeidžiate visus įstatymus.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamasis kolega, paklausykite manęs, bet įdėmiai. Jūs pripažinote, kad klausimas nebuvo suformuluotas daryti pusės valandos pertrauką. Vadovaudamasis Statutu aš suformulavau klausimą dėl pusės valandos pertraukos ir dėl jos nubalsavome. Sutinkate su tuo? O kolega A.Salamakinas turi apsvarstyti. Jeigu nespės, tai nespės. Pratęsime, padarysime pertrauką iki kito posėdžio, nes kitas posėdis yra numatytas spalio 12 dieną. Ar nesutinkate su tuo?

Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad Seimas save įspraudė į kampą. Balsuodami vieni suprato, kad balsuoja dėl pertraukos iki kito posėdžio, kiti suprato, kad balsuoja dėl pusės valandos pertraukos. Jeigu yra tas neaiškumas, siūlau iš naujo pakartoti balsavimą ir gal alternatyviu būdu dėl vieno ar kito pasiūlymo priimti sprendimą, iki kada mes darome pertrauką.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas išties yra. Ar jūs siūlote dar kitą? Yra iki pusės valandos, valandos ir kito posėdžio. Ar turite trečią siūlymą? Prašau.

H.ŽUKAUSKAS. Man regis, aš labai prašyčiau, tokiu atveju palaikau poną E.Masiulį, perbalsuojame. Tiktai du…

PIRMININKAS. Ačiū.

H.ŽUKAUSKAS. Minutę, aš dar nebaigiau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos ar replika?

H.ŽUKAUSKAS. Pusės valandos arba kitas posėdis. Tada mes nusprendę dėl kito posėdžio patenkintume ir pono A.Salamakino prašymą, nes jis nespės. O greitas darbas – kreivas vaikas.

PIRMININKAS. Matote, jeigu būtų diskusija dėl ko nors. Prašau. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai jūs formulavote, kad čia užtenka balsuoti labai paprastai, nesilaikant 218 straipsnio, nes atleidžiame Seimo pareigūną… Aš noriu pacituoti. (Balsai salėje) Prašau nekaukti. 218 straipsnio 4 dalyje sakoma taip: „Sprendimas dėl Seimo pareigūnų (jūs čia buvote teisus) ar valstybės institucijų vadovų“. Čia įtrauktas valstybės institucijos vadovas. V.Junokas yra valstybės institucijos vadovas. Yra aiškiai pasakyta, atleidimas „priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma“. Čia ne apie Seimo pareigūną, kokį viršininką, o apie valstybinės institucijos vadovą. Ir jūs bandote visą laiką išsisukinėti. Aiškiai matome, jūs pats asmeniškai labai suinteresuotas, kad kuo skubiau būtų atleistas V.Junokas. Todėl prašytume laikytis tvarkos, ir svarstymas turi būti, kalbos per svarstymą, procedūra turi būti, kaip numato 218 straipsnio 4 dalis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kai jūs pirmininkausite, galėsite vadovautis ir atleidinėti Seime gerbiamąjį STT vadovą. O, kiek aš žinau, jis atleidžiamas dekretu mums pritarus. Todėl mes jo negalime atleisti ir geriausius norus turėdami, gerbiamasis Veselka. (Balsai salėje) Aš matau, kad šiandien neįtikinsiu jūsų, nes jūs net neklausote ir neskaitote. Gerbiamieji kolegos, palaukite, šiandien ne A.Salamakinas pirmininkauja. Leiskite baigti šio klausimo svarstymą, ir dabar balsuosime alternatyviai, po to žodis jums, gerbiamasis kolega Klumby. Gerai? Baluojama alternatyviai, ar daroma šio Seimo nutarimo svarstymo pusės valandos pertrauka, ar iki kito posėdžio. Mygtukas „už“ – pusės valandos, „prieš“ – iki kito posėdžio. Susilaikę neskaičiuojami. Už – pusės valandos, prieš – iki kito posėdžio. (Balsai salėje) O dėl mano suinteresuotumo, aš taip pat prašysiu panagrinėti Etikos ir procedūrų komisiją.

Už – 31, prieš – 13, susilaikė 1. Pusės valandos pertrauka. 13.36 val. svarstysime šį klausimą. Etikos ir procedūrų komisiją prašome padirbėti.

Gerbiamieji kolegos, dabar noriu pasakyti, kad diskutuoti nebuvo užsiregistravusių Seimo narių. Svarstome kitus klausimus. Gerbiamasis, aš vadovaujuosi Sekretoriato informacija, visos pretenzijos Sekretoriatui. Prašome netriukšmauti. Nors ir gerą balsą turite, kolega Veselka, bet laikykitės Statuto. Gerbiamieji, prašom nebėgioti. (Balsai salėje)

J.VESELKA. Prašom, prašom, parašyta… Ir svarstant, ir priimant. Jūs jo viršininkas, o ne aš. Palieku jums dokumentą, įrodantį, kad aš buvau užsirašęs.

PIRMININKAS. Atsisėskite ir nejuokinkite Seimo narių ir mūsų svečių. Gerbiamasis Veselka, būkite mielas. (Balsai salėje) Žukauskai.

Žemės gelmių įstatymo 1, 2, 6, 8, 12, 13, 14, 15, 18, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3878 ES (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, yra atvykęs aplinkos apsaugos ministras. Kviečiu jį pateikti darbotvarkės 1-26 klausimą. Pateikti įstatymo projektą Nr.IXP-3878. Prašau, gerbiamasis ministre.

A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Žemės gelmių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas iš esmės susijęs su Europos Sąjungos teisės perkėlimu, tai yra direktyvos 94/22/EC „Dėl leidimo žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo sąlygų“ reikalavimai. Šios direktyvos suderinimas reikalauja tokių kelių pakeitimų. Pirma, pakeisti ir papildyti Žemės gelmių įstatymo tam tikras nuostatas, numatyti, jog leidimas žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius nustatyta tvarka gali būti suteiktas juridiniams ir fiziniams asmenims bei asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis.

Kitas pakeitimas yra, kad atsisakoma pasenusios sąvokos „įmonės, neturinčios jurinių asmenų teisių“ vartojimo, derinant Žemės gelmių įstatymą su Civilinio kodekso nuostatomis. Taip pat įstatymas papildomas priedu, kuriame nurodoma jau mano minėta direktyva. Tiek yra pakeitimų, siūlyčiau svarstyti ir pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti H.Žukauskas, buvęs aplinkos apsaugos viceministras.

H.ŽUKAUSKAS. Aš suprantu, kad tai yra daugiau terminų perkėlimas į Žemės gelmių įstatymą, tačiau yra vienas klausimėlis, galbūt nesusijęs, bet einantis lygiagrečiai. Sakykite, pas mus dabartiniu metu žvalgo gelmes, žvalgo žvalgo, bet neeksploatuoja. Žvalgo, kol ten nelieka naftos. Ar čia nebus kartais grėsmė tokiam veiksmui? Ar negalima to žalingo veiksmo atsisakyti? Jeigu žvalgyba, aš suprantu, kad ir terminas nustatytas. Čia gal klausimas ne į temą, bet…

A.KUNDROTAS. Iš tikrųjų nelabai galime pasirinkti perkeldami pačią sąvoką ir direktyvoje nurodytus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiek įmonės, tiek fiziniai arba fizinių asmenų grupės. Galbūt mes galime žiūrėti į praktiką, kaip ji atrodo, bet šiaip teisė šioje srityje yra visiškai suformuota, nebent gali būti kokie konkretūs pasiūlymai dėl pakeitimo vieno ar kito Vyriausybės nutarimo. Bet kol kas nėra tokios praktikos, nelabai galime ką nors pasiūlyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į klausimus. Dėl balsavimo motyvų prašau kalbėti. Nėra. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Siūlomas pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomo nėra. Siūloma svarstyti kitame posėdyje, t.y. spalio 12 dieną. Baigėme šio klausimo svarstymą.

Žemės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3879 (pateikimas)

Prašau gerbiamąjį ministrą pristatyti darbotvarkės 1-27 klausimą – įstatymo projektą Nr.IXP-3879.

A.KUNDROTAS. Įstatymo pakeitimas susijęs su tuo, kad šiuo metu pagal Žemės įstatymo kai kuriuos straipsnius yra tam tikras neaiškumas, nes vienuose straipsniuose yra sakoma, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, kituose, kad tik įstatymais. Atsižvelgdami į tai, kad žemės nuosavybės dokumentuose visur yra minimas Vyriausybės nutarimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, siūlome šį įstatymą papildyti, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis ministre. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar, gerbiamasis Bradauskai, kalbėtumėte dėl balsavimo motyvų? Prašom, nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti ministro. Kai mūsų trys institucijos nustato specialiąsias sąlygas, ar nebus painiavos, kad ir šis įstatymas, ir kiti, ir Vyriausybės nutarimai. Ar nebus tokio atvejo, kad bus nesuderinamumas tarp tų trijų banginių.

A.KUNDROTAS. Ačiū už klausimą. Jeigu taip kardinaliai ta problema būtų spręsta, tą reikėjo padaryti bent jau prieš dešimt metų. Nes šis nutarimas yra gana senas. Kai vyko visas žemės reformos procesas, į nuosavybės dokumentus, kaip minėjau, jau yra įrašyti atitinkami straipsniai iš to mano minėto specialiųjų sąlygų nutarimo. Dabar, jeigu pakeistume ir paliktume tik įstatymus, tai faktiškai visus žemės nuosavybės dokumentus turėtume peržiūrėti, dar negana kad peržiūrėti, prieš tai visus tuos apribojimus reikėtų perkelti į įstatymus, o paskui jau nurodyti įstatymų straipsnius. Iš tikrųjų šio pakeitimo esmė yra tas vienas nutarimas, kuris galioja ir kuris daugiausia yra taikomas žemės nuosavybės atkūrimo klausimams spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju jums, gerbiamasis ministre. Prašau kolegas priimti sprendimą. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Kitų siūlymų nėra. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 242 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3807 (pateikimas)

Prašau gerbiamąjį ministrą pristatyti 1-28, t.y. projektą Nr.IXP-3807.

A.KUNDROTAS. Šio įstatymo pakeitimas, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 242 straipsnio pakeitimas, yra susijęs su dviem pagrindiniais dalykais. Pirmas yra tai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nagrinėja bylas ir kontroliuoja medžioklę, taip pat jie turi žiūrėti, ar medžioklę, žvejybą vykdo blaivūs žvejai ir medžiotojai. Ir jeigu ne, pareikalauti pasitikrinti sveikatos apsaugos institucijose. Taigi papildoma 194 straipsnio 3 dalyje numatytais veiksmais – „dėl neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimo“. Ir kitas pakeitimas yra papildymas 51¹⁴ straipsniu. Jis susijęs daugiau su tokiu, sakyčiau, neapsižiūrėjimu. Šioje straipsnio dalyje numatoma, kokias bylas gali nagrinėti vyriausieji ir vyresnieji inspektoriai. Buvo numatyta, kad šio straipsnio bylas gali nagrinėti inspektoriai, o nenumatyta, kad aukštesni pareigūnai galėtų tą patį daryti. Tai dabar yra suvienodinama ir vienoje grupėje, ir kitoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų klausti, gerbiamasis ministre. Klausčiau, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pritarta. Ačiū. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomo nėra. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Baigiame šio klausimo svarstymą. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją kolegą Č.Juršėną į tribūną. Retai būna tokia tyla.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, noriu pranešti džiaugsmingą ir lauktą žinią. Įvyko Seimo valdybos posėdis, dalyvavo trys valdybos nariai ir priimtas toks sprendimas. Perskaitau. „Seimo valdyba, remdamasi Seimo statuto 32 ir 99 straipsniais ir atsižvelgdama į 50 Seimo narių reikalavimą, nusprendžia sušaukti nenumatytą Seimo posėdį šių metų rugsėjo 29 dieną 19 val. ir svarstyti Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.“ (Balsai salėje) Seimo valdybos teisė, prašom skaityti Statutą. Galima ir vėliau, bet 21 valandą kaip tik yra, man atrodo, kai kurių dviejų rimtų partijų debatai televizijoje, bus tam tikrų keblumų rengti posėdį. 19 val. – jokių diskusijų. Tai yra išimtinė Seimo valdybos teisė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame už informaciją, gerbiamasis pirmininke, tęsiame posėdį.

Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 132¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.IXP-3579(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Baudžiamojo proceso kodekso keleto straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 132¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.IXP-3579 pateikimas. Jį pateiks viceministras Gintaras Švedas.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė, vykdydama Seimo sprendimą, kuriuo panašus projektas buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti, dar kartą teikia Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jo esmę sudaro naujos kardomosios priemonės įteisinimas. Šios kardomosios priemonės esmė – tai įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Manytume, kad tai būtų labai efektyvi kardomoji priemonė smurtaujantiems asmenims, ypač kai tai daroma šeimose. Proceso nuostatos nustato, kas, kada ir kaip galėtų taikyti šią kardomąją priemonę ir kokia yra šios kardomosios priemonės esmė. Tiek trumpai būtų apie šį įstatymo projektą. Prašytume pritarti po pateikimo. Atkreipsiu dėmesį, kad Vyriausybė prašo šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka nori klausti.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymas tikrai labai geras, bet mane domina, kaip tai bus realiai. Sakysime, žmona užvožė vyrui keptuve per galvą. Tai kur dabar jūs tą žmoną dėsite?

G.ŠVEDAS. Labai geras klausimas, į kurį aš norėčiau truputį plačiau atsakyti. Ne vien tik žmona, dažniausiai šiuo atveju būtent žmonos arba vaikai nukenčia. Šios kardomosios priemonės esmė tokia, kad tam tikrą laiką, kurį nustato teismas, smurtautojui bus pasiūlyta pačiam susirasti gyvenamąją vietą. Šiuo atveju, man atrodo, sutiksite, kad pagrindinės teisės vis dėlto yra nukentėjusiojo. Priešingu atveju užduočiau jums analogišką klausimą, kur dėtis tiems nukentėjusiesiems? Mes tokiu atveju juos nubaustume dar kartą. Smurtautojas lieka gyventi kur gyvenęs, o nukentėjusieji eina ieškoti, kur gyventi.

Antras labai svarbus aspektas. Neturėdami tokios kardomosios priemonės, mes tam tikra prasme išprievartaujam smurtautojui skirti suėmimą, kuris yra dar griežtesnė kardomoji priemonė. Mūsų supratimu, tokios priemonės įteisinimas iš vienos pusės ribotų suėmimo taikymą, iš kitos pusės tikrai gana efektyviai gintų nukentėjusiųjų teises. Kur dėtis? Gerbiamosios Seimo narės G.Purvaneckienės padedami atlikome analizę, kaip Lietuvoje yra su įvairiais pagalbos centrais. Išvada yra paprasta. Nukentėjusiuosius šiuo atveju priglausti tam tikras sąlygas turi tiktai kelios savivaldybės, o nakvynės namus faktiškai turi kiekviena savivaldybė. Manytume, kad tokiu atveju smurtautojas galėtų susirasti tokią tam tikrą laikinąją gyvenamąją vietą. (Balsas salėje) Suprantate, šioje vietoje mes užduodame keistą klausimą. Tai yra tam tikra prasme jo problema. Jeigu jis netinkamai elgiasi, daro ir yra įtariamas padaręs nusikaltimą, jo pareiga yra negyventi tam tikrą laiką tuose namuose. (Balsas salėje) Kur jis bus?

PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Čia ne diskusija. Padiskutuosite, gerbiamieji kolegos, kai svarstysime. Dabar yra tik pateikimas. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Kviečiu sakyti nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau kolegę G.Purvaneckienę. Nuomonė už.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš kartu dar norėčiau šiek tiek atsakyti į gerbiamojo J.Veselkos klausimą. Iš tiesų, kai pirmą kartą Vyriausybė teikė šį įstatymą, tai, deja, reikia pripažinti, mūsų Teisės departamentas suklaidino komitetą, parašė išvadoje, kad nukentėjusiems nėra jokių problemų suteikti prieglobstį. Mes atlikome analizę. Deja, tai yra visiška neteisybė, kaip sakė gerbiamasis viceministras. Smurtautojui tą prieglobstį nakvynės namuose rasti yra labai nesunku, o nukentėjusioms moterims su vaikais, kas dažniausiai būna, yra pritaikyti tik dveji nakvynės namai, kuriuose galėtų prisiglausti, ir tai porai dienų. Kartais tenka moterims su aštuoniais vaikais, kaip skaitėte spaudoje, slėptis šieno kupetoje ir miegoti tenai keletą naktų tol, kol smurtautojas siautėja, ir niekas jo negali sutramdyti. Dėl šio įstatymo atmetimo kilo labai didelė visuomenės pasipiktinimo banga. Aš manau, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir Seimo Pirmininkas, taip pat mūsų komisija gavo labai daug laiškų, kviečiančių kuo greičiau priimti tokias pataisas, kokias dabar teikia Vyriausybė. Kartu prašyčiau skirti papildomu komitetu Šeimos ir vaiko reikalų komisiją. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tiek jau jūsų prašiau… Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė prieš. Prašau.

J.VESELKA. Mes Seime pripratę taip: užrašysim vieną sakinį – smurtautojas turi išsikelti. Kai paklausiau, pranešėjas G.Švedas sako, jiems bus pasiūlyta išsikelti. O jis pasakys, eikit jūs po velnių. Ir visi eina po velnių, ir viskas eina po senovei. Jeigu mes šitą nuostatą, labai gerą nuostatą… iš tikrųjų ne auka turi bėgti iš namų, o smurtautojas turi būti laikinai išvarytas. Tai įteisinkim visą mechanizmą. Perspėjo, praėjo valanda, jis neišėjo, ar ką nors padarė, tada jį prievarta gali policija kur nors pasodinti, išvežti, o dabar pasiūlysim… Tai ir taip aišku, kad pasiūlyti galima, bet jis nusispjaus į šitą siūlymą. Todėl mes tiktai tokį politinį kabliuką padedame, ir viskas. Todėl aš pritariu, bet jeigu nebus mechanizmo, kad prievartautojas būtų išvarytas prievarta iš namų ir kažkur apgyvendintas, šitas įstatymas bus tik šiaip sau pasiplepėjimams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Nediskutuojame. Prašome balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, spaudžiate mygtuką „už“, kas prieš, spaudžiate mygtuką „prieš“ arba susilaikote. Balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai, už – 32, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Kolega E.Šablinskas siūlo Žmogaus teisių komitetą. Manau, kolegos, neprieštaraujate. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas.

Kolegos, Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarka svarstyti šį projektą. Vyriausybė pateikė nutarimą, kuriuo siūlo šį projektą Nr.IXP-3579 (jį pristatė kolega G.Švedas), svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie paremtų šį projektą? 36, atsiprašau. Remiantys spauskite mygtuką „už“.

Lieka paprasta tvarka, kaip ir buvo numatyta, spalio 12 diena. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Seimo nutarimo „Dėl Zitos Zamžickienės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.IXP-3888 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-23 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Zitos Zamžickienės paskyrimo Seimo kontroliere“ projektas Nr.IXP-3888.

Gerbiamasis Matulevičiau, prašyčiau dėmesio! Jeigu leisite, perskaitysiu Seimo Pirmininko potvarkį: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko potvarkis „Dėl Seimo kontrolieriaus kandidatūros“. 2004 m. rugsėjo 22 d., Nr.176, Vilnius. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 6 straipsniu, teikiu Seimui skirti Zitą Zamžickienę Seimo kontroliere apskričių ir savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas“. Gerbiamieji kolegos, mes turime sutarti dėl pačios procedūros. Ar ponia Z.Zamžickienė turėtų prisistatyti ir jūs užduotumėte klausimą, ar šitą procedūrą paliekame norintiems susitikti frakcijose? Seniūnai suderintų su gerbiamąja kandidate. Kolegos, klausčiau jūsų, ar galime bendru sutarimu pritarti šio Seimo nutarimui po pateikimo? Dėkoju. Pagrindiniu skiriamas Žmogaus teisių komitetas. Dėkoju poniai Z.Zamžickienei. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2003 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.IXP-3882 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B.Bradauską. Prašome išjungti telefoną ir ateiti į tribūną. Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2003 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.IXP-3882. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.

Prašau, gerbiamasis pirmininke.

B.BRADAUSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė pateiktą Valstybės kontrolės ataskaitą. Bendru sutarimu jai pritarė. Siūlome pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Kolega A.Matulevičius norėtų paklausti. Prašau.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš tiesiog noriu paklausti, ar yra mūsų valstybėje kokia sistema, kai jie ten randa tikrai daug netvarkos, o randa, ar yra kokia nors kontrolė, kažkas nubaudžiamas, paskui šalinami tie trūkumai, ar čia taip viskas ir nublanksta. Ačiū.

B.BRADAUSKAS. Reikėtų, aišku, panagrinėti visą veiklą, tai būtų labai ilga procedūra. Be abejo, yra imamasi priemonių, duodami nurodymai, jie yra svarstomi ir siūloma atleisti pareigūnus ir taip toliau, ir taip toliau, tai yra pagal tai, kokie pažeidimai yra nustatomi. Bet man tenka apgailestauti, kad dabar pačioje Valstybės kontrolėje ne kokie vėjai pučia.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka, klausiate?

J.VESELKA. Tai Bronius atsakė.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra, gerbiamasis pirmininke, dėkoju jums. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėkoju, pritarta. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų prašau kalbėti. Nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti? Priimtas. Dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.

Prašau kalbėti dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas?

Užsiregistravo 42, už – 37, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr.IXP-3883 (pateikimas)

Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės finansinio audito“ projektas Nr.IXP-3883.

Kviečiu kolegą B.Bradauską pateikti šį Seimo nutarimą. Svarstysime ir bandysime priimti.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė nutarimo projektą, su kai kuriomis pastabomis bendru sutarimu jam pritarė ir siūlo Seimui pritarti. Dėkui.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis kolega, J.Veselka ir G.Steponavičius norėtų jūsų paklausti. Prašau, gerbiamasis Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kiek žinau, su valstybės kontrolieriumi vyksta tokie keisti dalykai, ir niekaip negalima pusę metų išsiaiškinti, kaip ten su tais važinėjimais į Klaipėdą ir atgal. Ar gali kontrolierius gerai vykdyti priežiūros funkcijas, jeigu pats nesuskaičiuoja, kiek kartų jis į Klaipėdą važiavo tarnybiniais reikalais ir kiek važiavo pas žmoną?

B.BRADAUSKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komitetui nebuvo pateikta jokia medžiaga šiuo klausimu, ir nebuvo pateiktas joks prašymas nagrinėti vienaip ar kitaip, todėl aš negaliu ir komentuoti. Yra Etikos ir procedūrų komisija, kuri nagrinėja, aš manau, ji pateiks savo išvadas šiuo klausimu ir mes galėsime priimti vieną ar kitą sprendimą, jeigu bus vienoks ar kitoks Prezidento sprendimas.

PIRMININKAS. Klausia kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis kolega Bradauskai, sakykite, kokiais principais remiantis Seimo nutarime yra siūloma konkreti audito įstaiga šiam auditui atlikti? Ar nėra numatyta tokiais atvejais ir ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga konkurso keliu arba remiantis labai aiškiais kriterijais parinkti tokią įstaigą atliekant atitinkamą auditą? Ir dar, kad neprašyčiau žodžio dėl balsavimo motyvų, aš siūlyčiau ir prašyčiau, kad šiandien mes apsiribotume pateikimu.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis kolega, kaip žinote, yra priimtas Audito įstatymas ir yra numatyta, kad ta pati audito kompanija negali atlikti audito keletą metų iš eilės. siūloma tai nustatyti konkurso būdu, ir tai taikoma ir Valstybės kontrolei. Jai jokių išimčių nėra. Todėl aš manau, kad ateityje tas įstatymas bus vykdomas.

G.STEPONAVIČIUS. Aš tik noriu paklausti, ar buvo konkursas prieš įrašant šitą konkrečią įmonę?

B.BRADAUSKAS. Šiandien tikrai aš negaliu jums atsakyti į šitą klausimą. Aš manau, kad buvo, bet garantuoti negaliu, nes nesidomėjau.

PIRMININKAS. Dėkojame, čia diskusijų nebus, gerbiamasis kolega.

B.BRADAUSKAS. Įstatymas yra priimtas tik nuo šių metų.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Pritarta.

Pradedame priėmimą. (…) gerbiamasis kolega Klumby. Prašome kalbėti. Nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš manau, kad iš tikrųjų komiteto pirmininkas turi žinoti, ar yra įvykdyta įstatymo norma. Ir tol, kol mes neturime aiškumo, aš manau, kad už tokį projektą pateikimo metu mes negalėsime balsuoti. Mes nuolat kalbame apie įstatymų laikymąsi, apie skaidrumą, o čia Seime mes nežinome, kokius nutarimus ir kokiu pagrindu priimame. Aš manau, kol kas neturime balsuoti už šitą nutarimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega B.Bradauskas. Nuomonė už.

B.BRADAUSKAS. Aš norėčiau gerbiamajam kolegai Egidijui pasakyti, kad šio įstatymo, kurį mes priėmėme, nuostatos taikomos nuo šių metų, o tas konkursas iš tikrųjų buvo. Buvo klausimas tik dėl to, ar ta pati audito kompanija kontroliuoja, tai yra daug metų atlieka auditą. Čia yra tik toks skirtumas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau balsuoti, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta šio Seimo nutarimui po pateikimo, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, ar pritarti Seimo nutarimui „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projekto.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Už – 20, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Repliką po balsavimo – kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Ne repliką, bet dėl vedimo tvarkos. Ar galėčiau? Kadangi jūs jau buvote besakąs, kad norėtumėte pereiti prie priėmimo, aš grįžtu prie savo siūlymo. Aš siūlau, nesant aiškumo dėl to, kaip gimė toks nutarimo projektas, ir kodėl yra konkreti įmonė, ir neaišku, ar yra konkursas, šiandien apsiriboti pateikimu.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad apsiribojame pateikimu? Dėkoju. Baigiame šio klausimo svarstymą, sutikus komiteto pirmininkui B.Bradauskui. Ir pavesti Biudžeto ir finansų komitetui išnagrinėti iki artimiausio posėdžio, t.y. spalio 12 dienos. Praėjo pusė valandos, nematau kolegos A.Salamakino. Baigsis posėdis, pamatysime jį čia ir iš karto grįšime prie šio klausimo, kurį svarstant padarėme pusės valandos pertrauką.

Išmokų vaikams įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3823(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-18 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 2, 5, 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3823. Svarstymas. Kviečiu kolegą A.Sysą. Prašau. Aš vadovaujuosi ta darbotvarke, kurią man pateikė (atnaujintą variantą) posėdžių Sekretoriatas. Gerbiamieji kolegos, ir jus prašau juo vadovautis. Nr.IXP-3823. Prašau, gerbiamasis pirmininke.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų ilgai nevarginsiu. Komitetas apvarstė įstatymo projektą. Yra gautos Teisės departamento išvados. Šeimos ir vaiko reikalų komisija taip pat pritaria projektui. Komitetas vienbalsiai balsavo pritarti patobulintam įstatymo projektui. Kviečiu ir jus balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, jūs pristatėte komiteto išvadą. Kviečiu Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkę G.Purvaneckienę.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija svarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Kviečiu ir jus tai padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose nėra užsiregistravusių kolegų. Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar galime pritarti po svarstymo nesant pataisų, dėl kurių turėtume balsuoti šiame posėdyje? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Stengiuosi svarstyti eilės tvarka. (Balsai salėje) Turbūt ne. Garantinis fondas mano darbotvarkėje Nr.29. O dabar svarstome Nr.18. Aš vadovaujuosi ta patikslinta darbotvarke, kurią gavau pakeitęs Č.Juršėną.

Darbo kodekso 3, 4, 14, 22, 29, 36, 47, 52, 67, 77, 78, 79, 84, 85, 88, 92, 95, 98, 99, 101, 107, 108, 114, 127, 129, 130, 132, 133, 134, 138, 140, 141, 144, 145, 146, 147, 149, 151, 152, 161, 168, 177, 183, 225, 235, 256, 285, 286, 288, 293, 294, 295, 297, 302 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XIX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3871 (pateikimas)

1-19 – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei XIX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3871. Kviečiu kolegą A.Sysą. Darbotvarkės, gerbiamieji kolegos, arba padėjėjų paprašykite, arba Posėdžių sekretoriato. Prašyčiau išdalinti patikslintą darbotvarkę. Prašome pateikti, gerbiamasis kolega.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti Darbo kodekso beveik 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Aš norėčiau priminti, kad Darbo kodeksas Lietuvoje įsigaliojo prieš beveik dvejus metus, nuo sausio 1 dienos. Per tą laiką Seimo komitetas gavo per 200 įvairiausių pasiūlymų ir pataisų. Todėl buvo sudaryta darbo grupė. Joje buvo daug žmonių, kurie ir dirbo prie kodekso. Tai pirmiausia darbo teisės specialistai iš Vilniaus universiteto ir Teisės universiteto. Buvo peržiūrėti visi pasiūlymai, kurie buvo pateikti, ir buvo atsižvelgta į tam tikras Tarybos direktyvas, kurios reglamentavo vieną ar kitą darbo rinkos santykį. Taip pat direktyvas, kurios reglamentavo nėščių, neseniai pagimdžiusių ir maitinančių krūtimi darbuotojų saugą ir sveikatą, požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įdarbinimo, profesinio mokymo, parengimo, paaukštinimo, tam tikro darbo laiko organizavimo aspektus.

Jums yra pateikta, kaip sakiau, beveik 60 straipsnių pakeitimas. Darbo grupėje buvo ir socialinių partnerių atstovų, tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių. Aš nenorėčiau pristatinėti kiekvieną pataisą atskirai. Iš principo dalis įstatymo pataisų siūlo dar labiau liberalizuoti darbo santykius, dalis pataisų siūlo griežtinti vieną ar kitą reikalavimą, keliamą darbdaviui esant tam tikriems santykiams. Todėl, ko gero, kaip ir dėl kodekso, bus gana nuoseklus ir karštas diskutavimas dėl šių pataisų. Aš pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega J.Čekuolis. Klauskite.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Teisingai pasakėte, jog labai daug pakeitimų, ir iš tiesų vieni liberalizuoja, kiti sugriežtina, išeina nemaža mišrainė. Dėl kiekvieno iš pakeitimų galima būtų atskirai diskutuoti. Kažin ar dabar prasminga tai daryti, bet vienas pakeitimas mane nustebino, todėl noriu pasiteirauti konkrečių motyvų.

24 straipsnis, arba 127 straipsnio pakeitimas. Jūs siūlote panaikinti darbuotojo teisę nutraukti terminuotą sutartį iki jos termino pabaigos, kaip buvo anksčiau. Dėl neterminuotos sutarties nutraukimo darbuotojas išeina iš darbo savo noru, viskas aišku, o kodėl darbuotojas negali nutraukti terminuotos darbo sutarties, kol dar ji nėra pasibaigusi? Juk gali keistis žmogaus planai.

A.SYSAS. Labai ačiū už šį klausimą. Aš esu tokios pačios nuomonės kaip ir jūs, kad nereikėtų keisti šios nuostatos ir darbuotojas galėtų nutraukti, nes į nelygias sąlygas patenka darbuotojas ir darbdavys. Deja, mūsų darbo grupėje buvo 11 žmonių, buvo balsuojama. Žinomas mūsų darbo teisės specialistas profesorius ponas Nekrošius teikė šį siūlymą ir dalis teisininkų jam pritarė.

Aš teikiu šį projektą ne taip kaip man patinka ar nepatinka, dėl to dažnai būnu kaltinamas, tai yra darbo grupės rezultatas. Kai kurie sprendimai, aš galiu pasakyti, man tikrai nepatinka. Aš balsavau prieš. Bet mes pateikėme darbo grupės atliktą darbą. Bus priimtas vienoks ar kitoks politinis sprendimas tiek diskutuojant komitetuose, tiek Seime.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom klausti.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, kiek mes darbo įstatymus svarstome, štai labai konkretus faktas. Įsisteigė UAB. Dirba dirba darbininkai. Devynis mėnesius nemoka atlyginimų, po to UAB kitu pavadinimu persikelia iš pirmo aukšto į antrą aukštą, „išplauna“ visą turtą. Rašai ekonominei policijai. Ekonominė policija atlieka tyrimą, atsako: visa apskaita buvo tvarkoma teisingai ir mes pretenzijų neturime. Duodi antrą paklausimą: tai kaip jie įsteigė antrą įmonę, jeigu neatsiskaitė su darbininkais, su kreditoriais, su Mokesčių inspekcija, su „Sodra“? Tyli, nieko neatsako. Darbdaviai net tingi iškelti bankroto bylą, tokiu atveju iš Garantinio fondo darbininkams išmokėtų bent tris minimalias algas. Tai ką tie jūsų darbo įstatymai gina, jeigu koks nors atvažiavęs vokietukas su Lietuvos darbininkais ką nori, tą ir daro?

A.SYSAS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, pone Juliau, tai yra mūsų įstatymai. Ne mano, ne Sigutės ar dar kieno, o mūsų įstatymai. Mes juos priimame. Mes stengiamės užtikrinti, ir mes, Seimo nariai, ir valstybinės institucijos, kad jų laikytųsi. Labai reikėtų, kad ir žmonės būtų aktyvesni, ne anonimiškai skambintų ir sakytų.

Šiandien aš dalyvavau radijo laidoje, kai mes kalbėjome apie 65 valandų galimą darbo laiką. Skambina į eterį, sako, kad blogai, blogai, visi dirbame po 12 valandų. Bet kai paklausi, kur tai yra, kad mes pasistengsime padėti – tyla. Bijo.

Aš žinau tokių atvejų, bet tai ne Darbo santykių įstatymo klausimas.

Dėl uždraudimo tokiems darbdaviams arba verslininkams, kurie įkuria firmą, padaro dideles skolas ne tik darbuotojams, bet ir kreditoriams, važiuoja į kitą miestą, įkuria tokią pat firmą, čia uždaro, įkuria ten. Ir taip važinėja per visą Respubliką. Saugos tarnybų tokių yra. Paprasčiausiai, manau, mums reikėtų pagalvoti apie tokį įstatymą, koks yra Didžiojoje Britanijoje, – uždraudimo tokiems žmonėms turėti pirmą, antrą parašą, tai yra dirbti su finansais, nebūti vadovais, nekurti tokių įmonių. Kitos šalys tokius įstatymus jau turi. Galbūt ir mums reikia pamąstyti, nes net Darbo inspekcija nieko negali padaryti.

Pavyzdį galiu pasakyti. Vakar vėl pasikeitė „Žeimenos“ direktorius. Tai siuvimo įmonė, joje kas du mėnesius keičia direktorių, nes Darbo inspekcija nurodo reikalavimą įvykdyti per du mėnesius. Po dviejų mėnesių jau yra naujas direktorius.

Taigi yra visokių būdų ir galimybių, bet pirmiausia mes visi turime siekti, kad ir darbuotojai būtų šiek tiek aktyvesni ir dalyvautų tame procese, nes mūsų įstatymas, kurį priėmė šis Seimas – „Dėl Garantinio fondo įstatymo“, verčia ir darbuotojus būti aktyvesnius. Jie turi žinoti, kad valstybė garantuoja trijų mėnesių minimalų atlyginimą, todėl nereikia dirbti devynis mėnesius, keturis ar penkis, jeigu darbdavys nemoka. Dažniausiai ta firma bankrutuoja. Šiandien Lietuvos žmonėms tokie darbdaviai yra skolingi nei daug, nei mažai – 150 mln. litų. Ir aš manau, kad jie niekados šių pinigų, labai gaila, neatgaus.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Šustauskas – nuomonė už.

V.ŠUSTAUSKAS. Ne, aš norėjau paklausti poną A.Sysą. Aš buvau atlikęs tokį tyrimą Kaune. 17 tekstilės įmonių siuvo treningus. Moterys dirbo po 17 valandų, ir šeštadieniais, sekmadieniais. Vaikai miega darbo vietoje ant skudurų, maišų ir niekas net nereaguoja. Negalima priimti įstatymo. A.Sysas turi tokią galingą profesinę sąjungą. Žmonės vergijoje turbūt mažiau dirbo. Planas. Ką tai daro? Olandijos ir Lietuvos įmonėse, Vokietijos firmose, kurios įkurtos, dirba po 20 valandų. Vaikai miega. Jeigu norite, surengsiu ekskursiją, galime nuvažiuoti, parodysiu, man teko Kaune aplankyti tas įmones.

PIRMININKAS. Čia buvo kalba, turėjo būti dėl balsavimo motyvų. Dabar kolega H.Žukauskas kalbės dėl balsavimo motyvų. Nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS. Man truputėlį neaišku. Vytas gana vaizdingai papasakojo apie maišus. Komiteto pirmininkas sako, kad tai darbo grupės įstatymas, dėl kurio jis balsavo prieš. Kai bus kritikuojama, jis sakys, kad buvo prieš, jeigu bus giriama, jis sakys, kad darbo grupė gerai padirbėjo. Atrodo, šis įstatymas nėra eurointegracinis, nėra skubus, todėl forsuoti šių dalykų nereikia. Siūlyčiau arba balsuoti prieš, arba susilaikyti, o įstatymą reikėtų parengti tobuliau, nes tai nėra paprastas įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, turintys kitą nuomonę, – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Už – 26, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.

Pašom dėl vedimo tvarkos.

V.FIODOROV. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs sakėte, kad vadovaujatės darbotvarke, kurią mes šiandien patvirtinome. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kodėl 23, 26, 27 ir 28 klausimai ėjo ne pagal eilę. Jeigu Seimas iš ryto patvirtino darbotvarkę, tai mes tokia linkme turėtume dirbti. Kodėl jūs pažeidėte mūsų nutarimą?

PIRMININKAS. Nemanau, kad aš pažeidžiau nutarimą. Paprasčiausia pranešėjai tuo metu buvo, matyt, turiu tokią teisę, todėl ja pasinaudojau. Kolega J.Čekuolis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Užbėgsiu jums, posėdžio pirmininke, už akių, nes jūs pats apie tai kalbėsite. Siūlau pailginti šio projekto svarstymo datą. Yra siūloma, kad svarstymui skirtume dvi savaites, kad po dviejų savaičių jo svarstymas Seime. Darbo kodeksas – 60 straipsnių, daug esminių pataisų, todėl skirkime daugiau laiko. Atsiprašau, užbėgu jums už akių.

PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Pirmiausia turėtume pritarti dėl komitetų. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra kitų siūlymų? Nėra. Kolega J.Čekuolis siūlo kitą datą. Gal tiesiog numatykime spalio mėnesį. Rašome, kad spalio mėnesį, o Seniūnų sueigoje frakcijų atstovai nutars. Dėkoju.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3710 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-20 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3710. Kviečiu komiteto pirmininką A.Sysą pateikti šį įstatymo projektą.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti įstatymo projektą, tai yra dviejų straipsnių pakeitimą. Šio projekto tikslas – sudaryti galimybę gauti socialinio draudimo motinystės ir motinystės, tėvystės pašalpą asmenims, kurių terminuotas darbo sutarties terminas, paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimo laikas pasibaigė nėštumo metu, taip pat vaiko iki vienerių metų priežiūros metu. Yra padaryta įstatymuose tam tikra spraga. Paprasčiausia tokių asmenų, ko gero, yra labai nedaug, bet vis tiek yra, nes tiek valstybės tarnyboje, tiek Darbo kodekse terminuotos sutartys egzistuoja. Arba yra politinio pasitikėjimo darbuotojai, kurie dirba, jeigu jie išeina į vaiko priežiūros, motinystės ar nėštumo atostogas ir baigiasi jų terminas, tai jie praranda teisę į socialinio draudimo išmokas. Jeigu kalbama apie darbo terminuotas sutartis, tai darbdavys turi teisę ir pasibaigus terminuotai sutarčiai, jeigu moteris išeina į vaiko priežiūros atostogas, pratęsti darbo laiką tam pačiam laikui, iki vaikui sueis vieneri metai. Išmoka mokama iš socialinio draudimo, o ne darbdavio, bet jis dažniausiai nesivargina ir tokių dalykų nedaro, todėl dalis Lietuvos piliečių netenka tam tikrų išmokų, nors jie visą laiką mokėjo socialinio draudimo mokesčius, bet dėl terminuotos sutarties nutraukimo… Politinio pasitikėjimo ar valstybė tarnybos įstatymo tam tikrais straipsniais nutraukę darbo santykius tą galimybę praranda. Kviečiu pritarti šiems siūlymams.

PIRMININKAS. Kolegė G.Purvaneckienė norėtų jūsų paklausti, gerbiamasis kolega.

G.PURVANECKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis A.Sysas jau atsakė, kad tai apims ir politinio pasitikėjimo tarnautojus. Kreipiuosi į posėdžio pirmininką prašydama, kad šį įstatymą kaip papildomas komitetas svarstytų ir Šeimos ir vaiko reikalų komisija.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame svarstymą. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildoma Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Dėkoju.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ 1 ir 2 straipsnių papildymo“ projektas Nr.IXP-3873* (svarstymas)

Darbotvarkės 1-22 klausimas – projektas Nr.IXP-3873. Seimo nutarimas, kurį kviečiu pateikti kolegą E.Kaniavą. Atsiprašau, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą dėl šio Seimo nutarimo pateiks mūsų kolega E.Kaniava.

E.KANIAVA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“. Alternatyvių projektų Teisės departamentas negavo, projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu. Komiteto narių atskirosios nuomonės nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nebuvo užsirašiusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3851(2*). Teritorijų planavimo įstatymo 4, 12, 15, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.IXP-3852(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 12-5a ir 1-25b klausimai – įstatymų projektai Nr.IXP-3851 ir Nr.IXP-3852, kurie reglamentuoja teritorijų planavimą. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką kolegą A.Macaitį pateikti komiteto išvadą.

A.MACAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-3851. Šis įstatymas susijęs su ta situacija, kai yra pradėti teritorijų planavimo rengimo… dokumentų rengimas, išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešojo svarstymo su visuomene procedūros. Kad tos procedūros būtų baigtos pagal anksčiau galiojusį įstatymą, šio įstatymo esmė buvo būtent tokia. Šiam įstatymui papildomų pataisų ir siūlymų nebuvo gauta. Buvo įvertintas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, jam buvo pritarta, todėl siūlome šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Dėl abiejų pasakykite, gerbiamasis pirmininke.

A.MACAITIS. Taip pat buvo svarstytas ir kitas įstatymo projektas Nr.IXP-3852. Šie įstatymai yra susiję. Šiam įstatymo projektui buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, joms buvo pritarta. Taip pat šiam įstatymo projektui buvo pateiktos dvi pastabos, kurias teikiau aš pats. Joms komitetas taip pat pritarė. Kadangi kitų pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta, siūlome ir šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindiniam ir jį lydinčiajam projektams po svarstymo? Pritarta. Gerbiamieji kolegos, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Č.Juršėnas dėl abiejų šių įstatymų projektų siūlo ypatingą skubą. Ar galėtume bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta. Pradedame priėmimą. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną. Įstatymo projektas Nr.IXP-3851. Priėmimas. Du straipsniai.

Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Priimtas.

Dėl 2 straipsnio. Atsiprašau, kolegos. Iš viso yra vienas straipsnis. Buvo du punktai. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas, kurio numeris Nr.IXP-3851, būtų priimtas, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Už – 29, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Įstatymo projektas Nr.IXP-3852. Penki straipsniai. Dėl 1 straipsnio priėmimo norinčių kalbėti nėra. Pataisų nebuvo. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.

4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimtas.

5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Priimtas.

Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas, kurio numeris Nr.IXP-3852, būtų priimtas, balsuoja už.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Už – 32, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Garantinio fondo įstatymo 1, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3798(2*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 1-29 klausimas – Garantinio fondo įstatymo 1, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.IXP-3798. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą V.Fiodorovą.

V.FIODOROV. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šio įstatymo projektą. Svarstymo metu gauta Teisės departamento išvada, kuria siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą. Komitetas tai ir padarė. Įstatymas įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 dienos. Kitų pasiūlymų ir pastabų negauta. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Klausiu, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta.

Seimo rezoliucijos „Dėl Susitarimo dėl baldymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose“ projektas Nr.IXP-3891 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Grįžtame į pagrindinės darbotvarkės pradžią. Atnaujintos darbotvarkės 12b klausimas – Seimo rezoliucija, registracijos Nr.IXP-3891. Kviečiu ją pateikti kolegą J.Veselką. Seimo rezoliucijos „Dėl Susitarimo dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose“ projektas.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien tik ratifikavome dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūroje. Jį ratifikavo devynios šalys iš vienuolikos. Rusija ir Lenkija neratifikavo. Mano galva, šis bandymų poligonas labai naudingas Lietuvai bandant apginti savo branduolinę energetiką. Pagal Kioto susitarimą tarša fiksuota 1990 m., o mūsų pramonė, ekonomika žlugo per pusę, todėl mes dėl tų teršalų dar ilgai galime tilpti į tas normas. Šiame susitarime kalbama tik apie teršalų mažinimą energetikoje. Kaip žinote, branduolinė energetika gamtosaugos požiūriu yra švariausia energetika. Aš pacituosiu šio susitarimo 3 straipsnio a punktą: „Skatinti aukštos kokybės energetikos sektoriaus projektų, mažinančių teršalų išmetimą, įgyvendinimą“. Toliau to paties straipsnio b punktas: „Kuro rūšių keitimo derinimas“. Iš mūsų atimama viena energetikos kuro rūšis – branduolinis kuras. Todėl mums reikia paraginti Vyriausybę, gal ji neatkreipė dėmesio, kad būtent šiuos mechanizmus vienuolika valstybių panaudotų aktyviau ginant mūsų branduolinę energetiką ir vykdant energetikos strategijos principą dėl branduolinės energetikos perimamumo ir tęstinumo.

Prašyčiau šiai rezoliucijai pritarti, nes ji tik paragina Vyriausybę atkreipti dėmesį į papildomas galimybes. Kiek žinau, dabar Europos Parlamente atsiranda vis daugiau žmonių, remiančių branduolinę energetiką, ir tą galimybę privalome išnaudoti. Kaip suprantu, mūsų dabar tokia situacija, kad šią žiemą bus uždarytas pirmasis branduolinis reaktorius, Elektrėnai dar nemodernizuoti ir, neduok Dieve, jeigu sustos antrasis reaktorius, tai žiemą gali būti energijos pertrūkių. Mes turime atkreipti į tai dėmesį. Siūlau rezoliucijai pritarti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote, kad Vyriausybė vestų derybas su kitomis valstybėmis, kurios jau pasirašė šį susitarimą, kad tos kitos šalys padėtų Lietuvai derybose su Europos Sąjunga išsaugoti Lietuvos branduolinę energetiką. Kaip žinau, jūs pakomentuokite, kaip žinau, Europos Sąjunga, kurios narė mes esame, neprieštarauja tam, kad Lietuva liktų branduolinės energetikos šalimi. Taigi jokių derybų su Europos Sąjunga dėl to, kad Lietuva liktų branduolinės energetikos šalimi, nėra. Kaip jūs įsivaizduojate šį siūlymą? Tokios derybos nevyksta. Jeigu Lietuvos Respublika manys, kad to reikia, prašom. Aš taip pat esu už tai, kad mes išliktume branduolinės energetikos valstybe, bet derybų su Europos Sąjunga dėl to nėra. Ką jūs čia konkrečiai norite pasiūlyti?

J.VESELKA. Gerbiamasis, man labai keista, jeigu jūsų tiesa, kad mūsų Vyriausybė apskritai jokių derybų su Europos Sąjunga, kuri reikalauja uždaryti atominę elektrinę, neveda ir pasiduoda. Tai ką jūs veikiate toje Europos Taryboje, kam veltui leidžiate pinigus? Kažką pasakė, o jūs net nežinote, kad ne mes patys iniciatyvą rodome, o jų verčiami uždarome elektrinę. Supratau, gerbiamasis, kad jūs ketverius metus veltui švaistėte pinigus. (Balsai salėje) Taip, mokesčių mokėtojų pinigus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, Statuto 184 straipsnis reglamentuoja, kad po rezoliucijos projekto pateikimo ir atsakymų į klausimus vyksta diskusija. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Po šios diskusijos priimami sprendimai – priimti rezoliuciją be pataisų, redaguoti rezoliuciją, atmesti rezoliuciją arba sudaryti redakcinę grupę. Gal bendru sutarimu galime sudaryti redakcinę grupę? (Balsai salėje) Priimti? Balsuojame dėl rezoliucijos priėmimo be pataisų. Dėl balsavimo motyvų kalbės A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kolega J.Veselka parengė visai gerą rezoliuciją, kurią reikia priimti ir negaišti laiko. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega J.Čekuolis – nuomonė prieš.

J.ČEKUOLIS. Kolegos, aš siūlau nepriimti rezoliucijos be pataisų. Mes ją galime paredaguoti, ir dėl klausimo, kurį kolega J.Veselka iškėlė, darbo grupė galės dar padiskutuoti ir rasti priimtiną formulę, o gal pamatys, kad šio klausimo nereikia apskritai. Pažiūrėsim. Dabar gal negalime to nuspręsti, bet parengtame rezoliucijos tekste matau netikslumų ir, manau, kad darbo grupė galėtų tuos netikslumus išgryninti. Pirmiausia grįžtu prie klausimo, kurį aš uždaviau pateikėjui kolegai J.Veselkai, kad frazė „Lietuvos derybos su Europos Sąjunga dėl Lietuvos branduolinės energetikos“ yra neaiški ir netiksli. Derybos dėl narystės jau yra pasibaigusios, mes esame jos nariai ir galime naudoti įvairius mechanizmus. Nebėra sąvokos „Lietuvos derybos su Europos Sąjunga“, nes negali derėtis pats su savimi, nes esame jau viduje. Vien dėl to mes negalime pritarti rezoliucijai be pataisų. Europos Taryba yra Europos Sąjungoje…

PIRMININKAS. Kolegos, prašome pasirengti balsuoti. Balsuosime. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų, spaudžia mygtuką „už“, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 12, prieš – 12, susilaikė 9. Rezoliucija be pataisų nepriimta.

Ar galėtume bendru sutarimu sudaryti redakcinę grupę arba priimame sprendimą atmesti? Ar galime bendru sutarimu sudaryti redakcinę grupę? Pavesime rezoliucijos autoriui apklausti frakcijas… (Balsai salėje) Palaukite. Dabar dėl projekto…

Gerbiamasis J.Razma – dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. Gerai, kad balsavimas taip baigėsi, bet aš siūlyčiau posėdžio pirmininkui atkreipti dėmesį, kad liberaldemokratai ponas A.Matulevičius ir H.Žukauskas, nors suole sėdi po vieną, bet jų suoluose balsavo du asmenys. Jeigu taip buvo ir kitais atvejais, tai nežinia, ką mes šiandien priiminėjame.

PIRMININKAS. Prašom Sekretoriatą patikrinti ir duomenis perduoti Etikos ir procedūrų komisijai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, rezoliucijos projekto redagavimas. Redakcinėje komisijoje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai. Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos projekto iniciatorių. Kolega A.Salamakinas norėtų mane patikslinti.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime ištaisyti klaidą, nes Seimo statutas numato, kad negali būti įskaityti balsavimo rezultatai, jeigu yra pažeistas asmeninis balsavimo principas. Šiuo atveju jis yra pažeistas, todėl arba jūs skirkite balsavimą iš naujo, arba anuliuokite šį balsavimą.

PIRMININKAS. Jūs konstatuojate, jog nustatėte, kad buvo pažeistas balsavimas. Aš nustatyti nesugebėjau. Sekundėlę, bandysime išsiaiškinti. (Balsai salėje) Kas matėte kolegą A.Poplavskį salėje? A.Poplavski balsavo už. Prašom įvertinti, gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, tokį kolegų elgesį. Prašom pasiruošti balsuoti dar kartą. (Balsai salėje) Kolegos, kas už tai, kad rezoliucija, kurią teikė gerbiamasis kolega J.Veselka, būtų priimta be pataisų, balsuoja už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Už – 10, prieš – 16, susilaikė 9.

Gerbiamasis Salamakinai, ar dabar viskas gerai? Ačiū. Tokie bus perbalsavimo rezultatai. Nepaisant to, mūsų sprendimas… jeigu mes manome, kad turi būti sudaryta redakcinė komisija, prašome deleguoti frakcijoms į ją narius, o kolega J.Veselka pateiks Seniūnų sueigai ir toliau procedūra bus numatyta, kaip ir numato Statutas. Baigėme šio klausimo svarstymą.

Gerbiamieji kolegos, grįžo į salę… Ką jūs norite pasiūlyti, gerbiamasis Klumby?

E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti dėl redakcinės komisijos sudarymo. Ją sudarys plenariniame posėdyje ar valdyba? Kaip yra pagal Statutą?

PIRMININKAS. Mes turime sudaryti posėdyje, bet turi būti pateiktos kandidatūros. Aš pasakiau, kad turi būti ne daugiau kaip 9 Seimo nariai, ir tam prieštaravimų lyg ir nebuvo. Tai yra proporcinga frakcijoms, savo kandidatūras seniūnai teikia kolegai J.Veselkai, jis pateikia ir mes tvirtiname posėdyje.

E.KLUMBYS. Tai mes galėtume patikslinti, kad kitą posėdį mes turime patvirtinti redakcinę komisiją, taip?

PIRMININKAS. Be abejo, nemanau, kad šiandien spės, nes seniūnų beveik nematau. Galite pabandyti šiandien iki posėdžio pabaigos. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo V.Junoko atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr.IXP-3881 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Sysai, kreipiuosi ir į jus, grįžtame prie darbotvarkės 1-21 klausimo. Seimo nutarimas, kurio numeris Nr.IXP-3881. Nutarimo „Dėl pritarimo V.Junoko atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas. Prieš akis, gerbiamieji kolegos, turiu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Turbūt perskaitysiu jums konstatuojamąją dalį. „Seimo statuto 218 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog sprendimas dėl Seimo pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Seimo statuto 218 straipsnio 4 dalies nuostata taikytina tiems valstybės institucijų vadovams, kuriuos tiesiogiai skiria Seimas. STT vadovą skiria Prezidentas Seimui pritarus, todėl ši Statuto nuostata pareigūno atleidimui netaikoma. Pagal procedūrą Seimas pačių pareigūnų, kuriuos skiria Prezidentas Seimo pritarus, prašymu atleido iš užimamų pareigų vyriausiąjį kariuomenės vadą Joną Kronkaitį, Valstybės saugumo departamento vadovą Mečį Laurinkų paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. STT vadovo atleidimo procedūrai taikytinos Seimo statuto 29 skirsnio nuostatos, pritariant ar nepritariant parengtam Seimo nutarimo projektui.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: atleidžiant iš pareigų Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių, Seimo statuto 218 straipsnio 4 dalis netaikytina. Pritardamas Prezidento dekretui, Seimas vadovaujasi Seimo statuto 29 skirsniu“. Bendru sutarimu. Matote, per pusantros valandos ir išsiaiškinote, o jūsų abejojote, kolega Žukauskai.

Gerbiamieji kolegos, Sekretoriatas tikrai pataisė savo registraciją, išties buvo užsiregistravę trys Seimo nariai. Tai kolega J.Veselka, kurį kviečiu dalyvauti diskusijoje tęsiant šio klausimo svarstymą. Prašau.

Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant… Gerbiamasis Steponavičiau, norėčiau ir jūsų dėmesio, nes matau, kad jūs paliekate salę. Ką tik gautas pareiškimas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui ponui A.Salamakinui.

„Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas surengė neeilinį posėdį, apie tai nepranešęs daliai komiteto narių. Nors dalyvavau Seimo posėdyje, apie komiteto posėdį nebuvau informuotas. Tokiu būdu buvo pažeistos mano, kaip Seimo nario, šio komiteto nario, teisės, išdėstytos Seimo statuto 51 straipsnyje. Prašau gerbiamąjį komisijos pirmininką inicijuoti svarstymą, ar šiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje priimti sprendimai yra teisėti, ar apskritai yra teisėtas komiteto posėdis, apie kurį nebuvo pranešta viešai ir apie kurį nebuvo informuoti visi komiteto nariai“. Pasirašo J.Bernatonis. Aš jį perduodu gerbiamajam A.Salamakinui, nes jeigu posėdis neteisėtas, tai paskelbtas išankstinis plenarinis posėdis būtų beprasmis rinkimasis tokiu brangiu mums laiku. Todėl prašau išnagrinėti ir priimti sprendimus iki neeilinio posėdžio, t.y. rytojaus 19.00 valandos. Prašau, gerbiamasis Veselka, kalbėti.

J.VESELKA. Ponai Seimo nariai, kaip žinote, Vyriausybė parengė, o Seimas patvirtino kovos su korupcija programą. Įvairūs užsienio ekspertai tvirtina, kad Lietuva – gana korumpuota šalis. Kad Lietuva korumpuota šalis, patvirtina ir Seimo priimta Kovos su korupcija programa. Korumpuota valstybė negali normaliai vystytis, ji ritasi į savęs sunaikinimo ir teroro liūną. Ir štai atsiranda STT vadovas, kuris patiki Kovos su korupcija programa, politikų pseudokvietimais kovoti su korupcija aukščiausiu lygiu. Valstybės vadovas, pamatęs, kad STT vadovas metė kovos pirštinę aukštajai korupcijai Lietuvoje, turėjo jį visokeriopai paremti ir apginti nuo politikų puolimo.

Mūsų valstybės vadovas pasielgė priešingai – nuėjo kartu su politine korupcija ir atleidžia STT vadovą. Gal tai valstybės vadovo klaida, neapgalvotas sprendimas? Tai būtų galima šiandien ištaisyti. Ne, kolegos, aš manau, čia ne klaida, čia ryški tendencija ir nuoseklumas. Prisiminkime, dar pirmosios kadencijos laikotarpiu generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis pabandė išsiaiškinti Ledo rūmų ir Sporto rūmų įsigijimą. Prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva jis už tuos veiksmus buvo pašalintas iš Generalinės prokuratūros ir ištremtas į Kauną. Tyrimas po to buvo nutrauktas.

Kas tai – kovos su korupcija pavyzdys ar atvirkščiai? Tokiu savo veiksmu šalies vadovas aiškiai pasakė aukštajai korupcijai: nebijokite, aš jus apginsiu, neleisiu teisėsaugai liesti aukštosios korupcijos. Jie tai puikiai suprato, ir visos valdžios, elitinės partijos, Prezidento rinkimuose, nepaisant savo dešinės, kairės ar centro, rėmė elitinį Prezidentą. Tauta parodė nepaklusnumą ir priėmė savarankišką sprendimą. Na ir kas? Elitas nusipjovė į tautos sprendimą ir padarė savo. Vėl grįžta buvęs.

Čia vėl gerbiamasis V.Junokas (…) politikas ir nesupratęs pirmojo įspėjimo K.Betingiui, pradeda kovą su aukštąja korupcija. Ši pasiunta. Kaip drįso kažkoks V.Junokas mesti kovos pirštinę korupcijai?! Kieno pusėje vėl valstybės vadovas? Jis ne kovos su korupcija pusėje, o korupcijos pusėje. Keistai, jam tapus valstybės vadovu, prityla ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ byla. Atrodo, kad atsidėkodamas Konstituciniam Teismui už paramą sugrįžtant į Daukanto aikštės rūmus ir vėl naujojo STT vadovo ieško būtent Konstituciniame Teisme. Vadovaujasi principu – ranka ranką plauna.

Gerbiamieji Seimo nariai, nejaugi leisime švęsti pergalę ir ilgalaikei korupcijai? Nejaugi mes neparodysime, kad mūsų dauguma – kovos su korupcija pusėje? Nejaugi mes dėl Prezidento ypatingumo leisime sukompromituoti save, Lietuvos Seimą, pačią Lietuvą ir leisime ilgam skęsti juodame korupcijos liūne? Siūlau nepritarti V.Junoko atleidimui ir duoti suprasti Prezidentui, kad mes pasiryžę Lietuvą padaryti valstybe, kurioje tiesa ir teisingumas yra aukščiausios vertybės, kad mes atmetame korupcijos ir aukštų pareigūnų kultą.

Dar keletas pastabų. Prisiminkite, kaip prasidėjus Seimui Prezidentas rašė mums laišką. Aišku, Daukanto aikštė labai toli nuo mūsų Seimo. Rašo laišką, kuriame labai susirūpina privatumo apsauga. Ir iš karto sukuriama komisija, kuri turi tirti teisėsaugos institucijų darbą. Lyg ir būtų logiška, nes jau prasidėjo tyrimas, teisingai ar neteisingai darė STT, palaukti komisijos išvadų. Tačiau Prezidentas net nelaukia komisijos išvadų, pasikviečia V.Junoką ir pasako: arba tu išeisi pats, arba tu gero darbo Lietuvoje neturėsi. Ir mums, Seimui, siūlo atleisti. O tereikėjo vieno menko dalyko: sulaukti komisijos ataskaitos, kurioje aiškiai viskas būtų pasakyta, bet net ir šito nelaukė.

Toliau. Ar buvo sunku palaukti, kol teismas priims sprendimą dėl trijų žmonių ir būtume pamatę, ar iš tikrųjų jie pridarė blogybių, ir tada priimti sprendimą? Skubama. Buvo skubama paskirti saugumo vadą, buvo skubama paskirti kariuomenės vadą, dabar skubama paskirti naująjį STT vadovą. Kodėl taip skubama, ko bijoma? Per tuos 4 metus visos valstybės institucijos sukompromituotos gana daug.

Todėl aš siūlau parodyti charakterį ir pasakyti: ne, Prezidente, palauksime išvadų, palauksime teismo sprendimo ir tada spręsime dėl V.Junoko pareigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą P.Gražulį dalyvauti diskusijoje.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, svarstant V.Junoko atleidimo klausimą man lieka neaiškus vienas dalykas: kodėl taip ryžtingai kovojęs ir net negalvojęs atsistatydinti V.Junokas staiga palūžo ir radikaliai pakeitė savo nuomonę, net įvardijo prieš tai kalbėdamas Seime, kad jis tarnauja tik valstybei, tik Lietuvai, ne politinėms partijoms. Staiga jis kitą dieną po susitikimo su Prezidentu pasako, kad jo atsistatydinimas bus naudingas valstybei. Kažin ar ne mafijai, toks retorinis klausimas man lieka.

Manęs taip pat neįtikino ir V.Junoko tvirtinimas, kad pasiilgo ramesnio darbo, todėl atsistatydino. Eidamas į šitas pareigas, manau, jis neieškojo ramybės ir puikiai suprato, kad dirbdamas principingai ir teisingai ramybės čia neras.

Aš manau, būtina atsakyti į klausimą, ar gerbiamojo V.Junoko kažkas nešantažavo? Kaip mes girdėjome per televiziją, kai kurie aukšti politikai sakė: „Jeigu taip nebalsuosi arba nedingsi, išplauksi upe pilvu į viršų“. Ar galbūt buvo imtasi kitų priemonių prieš V.Junoką, kuris pakeitė savo nuomonę.

Šiandien, ypač prieš rinkimus mums daugiau bendraujant su rinkėjais, šitą klausimą žmonės kelia. Aš manau, kad šitas Seimas neturi jokios politinės, moralinės teisės priimti V.Junoko atsistatydinimo, nes tai susiję su aukštais politiniais pareigūnais, Seimo nariais, nes atskleidė nemažą korupciją ir paviešino pokalbius, žinoma, ne V.Junokas, žiniasklaida, gavusi informaciją, Seimo narių ir gana aukštų pareigūnų. Šį atleidimą turėtų priimti kitas Seimas. Galbūt V.Junokas, pasikeitus Seimo daugumai, pasakys, kad gali ramiai dirbti toliau. Man atrodo, kad tai teigiamai įvertintų ir rinkėjai. Labai gaila, kad šiandien svarstant nutarimą dėl V.Junoko atleidimo yra labai mažai Seimo narių, o tai, manau, jeigu mes gautume balsavimo rezultatus, iš tiesų nulemtų ir mūsų, čia dalyvaujančių Seimo narių, tolesnį likimą, ar mes liksime Seimo nariai, ar ne. Todėl kreipiuosi į Seimo narius ir prašau palaukti. Manyčiau, kad reikia sudaryti Seimo grupę ir išsiaiškinti, kodėl V.Junokas staiga pakeitė savo nuomonę, kas atsitiko, kas darė spaudimą. Nemanau, kad be didelio spaudimo V.Junokas galėjo taip greitai pakeisti savo nuomonę. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašyčiau, kad Seimas nebalsuotų ir nepritartų V.Junoko atsistatydinimui.

PIRMININKAS. Prašom dalyvauti diskusijoje kolegą E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu nuo to, kuo mano kolega P.Gražulis baigė savo kalbą. Manau, kad kitas Seimas turi ne tik priimti STT vadovo V.Junoko atsistatydinimą, bet pirmiausia jis turi ramiai įvertinti tos institucijos darbą, įvertinti V.Junoko darbą ir po to priimti sprendimus. Dabar, kai salėje sėdi penktadalis ar šeštadalis Seimo narių, kai tai daroma labai skubotai, sprendimas bus tikrai labai abejotinas. Norėčiau paklausti, ar apskritai nebuvo pažeidimų, kai vyko Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, tas farsas? Buvo, bet sistema, kuriai priklauso didesnė šio Seimo dalis, tylėjo, nes jai tai buvo naudinga ir ji dalyvavo šiame procese. Bet kai tik buvo pajudinti pagrindinių parlamentinių, pasiskelbusių tradicinėmis, partijų nariai, tada ta sistema, tiksliau, tos sistemos kantrybė, sprogo. Ir štai mes turime rezultatą, kad, matyt, STT vadovas suprato, kad jis yra bejėgis kovoti su ta sistema, jis pasitraukė. Iš esmės tai yra ne jo atsistatydinimas, tai yra jo pašalinimas iš pareigų. Tai yra dar viena tos sistemos pergalė. Manau, kad V.Junoką pašalinus iš pareigų mes dar labiau grimztame į valstybės politinę krizę.

PIRMININKAS. Dėkoju dalyvavusiesiems diskusijoje. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Kolega J.Veselka, nuomonė prieš. Prašom.

J.VESELKA. Aš per priėmimą užsirašęs kalbėti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis V.Šustauskas taip pat per priėmimą? Gerbiamasis H.Žukauskas per priėmimą. Gal A.Macaitis? Taip pat per priėmimą. Nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.

Pradedame priėmimą. Nutarimas susideda iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio. Užsiregistravę kolegos turbūt kalbės dėl viso nutarimo? Ačiū. Ar galime bendru suarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.

Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl viso Seimo nutarimo priėmimo. Kolega A.Macaitis – nuomonė už.

A.MACAITIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu pareigūnas priima sprendimą pasitraukti iš pareigų, nurodydamas tam tikras priežastis ir supratimą, versti jį toliau eiti tas pareigas, manau, netaktiška ir nereikėtų su tuo taikytis. Siūlyčiau neaitrinti situacijos ir nekompromituoti Prezidentūros. Gana kompromitavimų, kurie buvo įvairiais veiksmais visą šį laiką padaryti. Manau, toks beribis mūsų įsipainiojimas į šią diskusiją nieko gero neduoda nei mums, nei mūsų žmonėms. Reikėtų ramiai priimti šį žmogaus atsistatydinimą, priimti šį sprendimą ir žiūrėti šiek tiek toliau į priekį. Manau, yra žmonių, kurie galės deramai atlikti tą darbą, Prezidentas gali parinkti tokius žmones, kuriais gali pasitikėti ir jis, ir žmonės. Siūlau balsuoti už šį sprendimą.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė prieš.

J.VESELKA. Pasiūlymas labai geras. Visada dėl tokių dalykų reikia tyliai, švariai, slapčia nuo visuomenės, uždarose grupėse nuspręsti ir pasakyti – išeik. Tegul išeina, kad visuomenė nežinotų. Tada visuomenė gyvena kur kas sveikiau ir ilgiau.

Tačiau pažiūrėkime, kuo buvo kaltinamas V.Junokas: ne tą dieną padarė poėmius. Atsiprašau, sekmadienis, eini ir matai, kad muša moterį. Tai nereikia trukdyti, nes sekmadienis. Nežinau, kur tokia logika remdamiesi galime nueiti. Po to visi dokumentai dingsta, banditai išsilaksto ir gaudyk vėją laukuose, nėra.

Buvo kaltinamas, kad pranešė žiniasklaidai. Jokia komisija nenustatė, kas pranešė. Ar tik ne tie, kurie informaciją gavo iš V.Junoko?

Gerbiamieji, dar vienas esminis dalykas. Lietuva yra maža valstybė ir šis smūgis STT vadovui turės įtakos tam, kad daugelis padorių pareigūnų nenorės užimti šių pareigų. Ateis tie, kurie visą laiką ką nors darydami skambins Prezidentui ir klaus, ar gali sekti, ar gali suteikti informaciją, nes Lietuvoje žinoma, kad jei aukšti pareigūnai tave išvijo, tai visi bijo tave priimti. Jeigu tu paklausai valdžios, tave išsiunčia į Paryžių, nors ir nemoki kalbos, bet sėdi ramus, gauni algą ir alų geri. Bet ar to reikia Lietuvai, ar reikia suduoti smūgį STT ir Generalinei prokuratūrai, ir kitoms operatyvinėms tarnyboms, kurios labai sunkiomis sąlygomis kovoja su korupcija ir kitais nusikaltimais? Nejaugi Prezidentas nesupranta, kad tai ne šiaip V.Junoko klausimas, o klausimas yra tas, ar tai bus paspirtis toms institucijoms švarinti Lietuvą, ar, atvirkščiai, jos bus paverstos tokiomis, kurios turės paklusniai vykdyti politikų valią. Jeigu Prezidentas šito nesupranta, mes, Seimas, turime pasakyti: Prezidente, apsigalvok. Mes ignoruoti teisėsaugos institucijų, kurios drįsta kovoti su aukštąja korupcija, neleisime. Kitaip visa atsakomybė tenka Seimui.

PIRMININKAS. Kolegos, prašau neviršyti dviejų minučių. Kolega J.Razma – nuomonė už.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, suprantama, artėja rinkimai, ir būtų keista, jeigu čia neatsirastų Seimo narių, norinčių iš STT vadovo atleidimo susikrauti politinį kapitalą. Tai aš ir girdžiu kalbančiųjų prieš kalbose. Jie bando įžvelgti kažkokias įtakas ar korumpuotų jėgų laimėjimus. Jeigu turėčiau nors mažiausią abejonę, kad poną V.Junoką kas nors verčia rašyti atsistatydinimo pareiškimą, tikrai nebalsuočiau už.

Prisiminkime vaizdą, kurį mes matėme prieš savaitę, kai pats V.Junokas stovėjo čia, Seimo tribūnoje. Žmogus atsipalaidavęs samprotavo apie išsvajotą alaus bokalą, iš jo kalbos buvo aiškiai matyti, kad žmogus yra permąstęs ir pats suvokęs, kad su tomis pareigomis jam sudėtinga dabartinėje situacijoje tvarkytis, ir su palengvėjimu laukia, kad mes išlaisvintume jį iš tų pareigų. Nežinau, ar tokiu atveju verta per jėgą žmogų laikyti ir ką tai duos. Todėl šioje situacijoje aš ramiai balsuoju už, tikiuosi, kad esame pajėgūs į tas pareigas paskirti gana savarankišką, principingą žmogų, kuris nebėgios ant kilimėlio nei pas Seimo Pirmininką, nei pas Prezidentą, bet pats savarankiškai kovos su korupcija, kaip ir dera tokios institucijos pareigūnui.

PIRMININKAS. Kolega V.Šustauskas – nuomonė prieš.

V.ŠUSTAUSKAS. Gerbiamieji, pagalvokite rimtai sveikomis galvomis. Kas pasisako už V.Junoko atleidimą? Ogi tie, kurių partijų nariai įkliuvo į korupcijos skandalą: A.Macaitis, J.Razma, A.Sysas. Bet jeigu šiandien būtų įkliuvęs V.Šustauskas arba J.Veselka, tai jūs V.Junoko su dantimis iš čia neiškrapštytumėte, neleistumėte jam net pareiškimo parašyti ir greičiau viską darytumėte, kad bylos pakliūtų į teismą. V.Junokas prieš kelias dienas pasakė, kad jis pasiruošęs dirbti tėvynės labui. Po susitikimo su Prezidentu žmogus, galbūt jis ne tokio stipraus stuburo, kaip aš, kai jūs norėjote man inicijuoti apkaltą, nors patys esate įklimpę iki ausų… Aš turiu surinkęs apie kiekvieną informaciją, kurią dar išgirsite. Jūs nežinote patys apie save, kas jūs esate, aš žinau geriau. Jūs stengiatės kuo greičiau atleisti V.Junoką iš einamų pareigų, kad tos bylos gražiai „numirtų“, kaip „numirė“ tūkstančiai bylų, kurios 14 metų susijusios su korupcija, su turto išvogimu, pinigų išvežimu lagaminais į kitas valstybes. Jūs tarnaujate ne Lietuvai, bet korupcijai. Tą galiu drąsiai pasakyti, nes per ketverius metus pamačiau. Mokate liežuvius smailinti prieš ateidami į Seimą ir meluoti žmonėms. Baikite vieną kartą tautai meluoti, bet sakykite tiesą, kad mes esame tokie, bet ką padarysi.

PIRMININKAS. Prašom kolegą A.Sysą pasakyti tiesą.

A.SYSAS. Ačiū. Labai sunku kalbėti po tiesos sakytojo, veršių dalytojo. Kolegos, nežinau, kokio viešumo dar daugiau reikia. Mes visą dieną ginčijomės bandydami daryti pertraukas, man atrodo, dėl labai paprasto dalyko, kad žmogus nori savo noru pasitraukti iš einamų pareigų. Galbūt jam kas nors ką ir pasakė, bet jis pats parašė tą pareiškimą. Ar bus daugiau viešumo, jeigu mes priimsime sprendimą po mėnesio ar dviejų? Ar bus parašyta tų prareiškimų dešimt kartų daugiau, kad jis nori pasitraukti iš tos pozicijos? Aš kreipiuosi į visus, kurie pasisako ir balsuoja prieš, kad pažvelgtume į tai ne per politinę prizmę, o per žmogiškąją. Kodėl mes norime uždrausti žmogui turėti ramesnį darbą, kodėl norime uždrausti žmogui galbūt jau ilsėtis ir išgerti bokalą alaus?

PIRMININKAS. Kolega A.Matulevičius – nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gal ir tikrai kai kas per ilgai čia užsibuvo, jeigu nesupranta, apie ką mes kalbame. Mes kalbame ne apie bokalą alaus, bet apie principinę Lietuvos Respublikos aukščiausio įstatymo leidybos organo poziciją. Mes pasakome, kad Prezidentas pasielgė teisingai, vadinasi, mes pasakome, kad kova su korupcija Lietuvoje Seimo nėra remiama. Mano supratimu, Prezidentas pasielgė neteisingai, nes pasirinko ne tą laiką ir ne tas aplinkybes. Tuo metu, kai partijos, kurios vadovas rėmė jo atėjimą antrajai Prezidento kadencijai po ano Prezidento nušalinimo, kuriam iškelta baudžiamoji byla būtent STT vadovo ar darbuotojų pastangomis, daromas toks personalinis spaudimas, kad žmogus parašytų pareiškimą. Tai viena medalio pusė. Nereikia sakyti, kad čia nieko neįvyko.

Antra. Seimas ir toliau gėdingai elgiasi principingai nepasakydamas, kad jis kovos su korupcija, bet toliau kartu su Prezidentūra bando visus galus paslėpti smėlyje. Suprantama, žmonės šiuos dalykus įvertins, bet kai šitaip elgiamasi padaromas baisus nusikaltimas valstybei, kai nors truputį pabandyta, kas nors padaryti. Aš nesakau, kad V.Junokas nepadarė klaidų. Padarė. Bet kas jų nedaro? Kodėl kai vienas mūsų Prezidentas išsikviečia teisėsaugos pareigūnus ir reikalauja iš jų, kad jie neimtų kyšių, pavyzdžiui, kai tesėjai rėmė kontrabandą, tai sakoma, kad jis viršija savo įgaliojimus, o kai dabartinis Prezidentas iškviečia ir bara generalinį policijos komisarą, kad ne tai, ką reikia, žiniasklaidai pasakė, vadinasi, jis gali tai daryti? Lietuvoje toliau egzistuoja dvigubi standartai, Lietuvoje toliau klesti ir klestės korupcija, Lietuvoje toliau bus vagiama ne tik Lietuvos, bet ir iš Europos ateinantys pinigai, jeigu toliau taip bus elgiamasi.

Tikiuosi, kad galbūt po spalio 10 d. ši situacija pasikeis, bet šiandien iš mūsų žmonės laukia principingos pozicijos, o ne, kad kas nors išsikvietė, davė velnių, žmogus parašė pareiškimą, o mes nieko nesvarstę paėmėme ir atleidome kaip galima greičiau. Kur skubame, ponai, į pražūtį? Aš kategoriškai prieš tokius sprendimus.

PIRMININKAS. Kolega J.Korenka kalba paskutinysis.

J.KORENKA. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų liaudiškas posakis „vargas dėl proto“ labai geras, bet dar didesnis vargas dėl didelio proto. Suprantu, kai kolegos klumbiai ir veselkos leidžia sau mąstyti, galvoti apie pasaulio pražūtį, apie valstybės pražūtį, įžvelgti įvairius pavojus (nekalbėjo tik apie kosmosą), visa tai yra nieko. Bet kai, ponai, pradedate kalbėti už autorių, šiuo atveju traktuoti jo kalbą, tai jau, atsiprašau, man darosi nebejuokinga. Rimtas žmogus, sveiko proto visiems išdėstė savo motyvus. Aš kalbu apie STT vadovą poną V.Junoką. O jūs, rimti vyrai, valstybininkai, čia pradedate dėstyti, traktuoti savaip jo mintis. Šiuo atveju, atsiprašau, yra žodis „nepadoru“. Todėl gal baikime tas savo rinkimų procedūras savo naudai ir sustokime, grįžkime prie Lietuvos Respublikos įstatymų, Prezidento teikiamo įstatymo projekto, spręskime dėl jo iš esmės ir jam pritarkime. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega H.Žukauskas – nuomonė prieš.

H.ŽUKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kalbėsiu paskutinis.

PIRMININKAS. Tikrai, keturi – už, keturi – prieš. Paskutinis kalbėsite prieš.

H.ŽUKAUSKAS. Mes viską pripratome daryti ramiai: ramiai nušalinti Prezidentą, ramiai atleisti. Viskas yra ramu ir gražu. Noriu tik kai kuriems kolegoms priminti maždaug pusmečio istoriją, kai čia, tribūnoje, stovėjo ponas M.Laurinkus ir jį vos neiškreiptu būdu norėjo išprievartauti pasakyti vieną žodį – kas tave privertė atsistatydinti? Ar jūs pamiršote šį dalyką? Dabar žmogus pakalbėjo apie bokalą alaus, ir visi staiga supranta, kad jam jau laikas gerti tą bokalą alaus. Klausykite, kažkokia nesuprantama situacija. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Tas, kuris pasakė a (tai politikų žodžiai), turi pasakyti ir b. Vadinasi, jeigu V.Junokas pradėjo šį tyrimą, jis turėtų jį ir baigti. Man atrodo, tai būtų visiems naudinga, nes ponas V.Grigaravičius a jau pasakė, bet b, man atrodo, mes neišgirsime. Todėl tribūnoje vėl vieni sakys, kad tau laikas atsistatydinti, kiti sakys – dar ne laikas. Ir taip mes toliau žaisime. Noriu pasakyti dar vieną dalyką, kad šis Seimas neturi moralinės teisės atleisti V.Junoką, todėl aš sakau, mes balsuosime prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome keturias nuomones už, keturias – prieš. Jūs turbūt repliką, taip? Prašom registruotis ir balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimas, kurio projekto Nr.IXP-3881, būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai, už – 33, prieš – 10, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl V.Junoko atleidimo iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ priimtas.

Repliką po balsavimo kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Žinote, man labai patinka kalbos, kai žmonės, neturintys profesijos, tik saviveiklininkai, tampa labai žymiais valstybininkais ir nemato, kad iš pradžių buvo iškviestas V.Junokas pas Prezidentą duodant suprasti, kad reikia pagalvoti, ar nereikia atsistatydinti, ir labai greitai po to V.Junokas apsisprendė atsistatydinti. Dar kartą pabrėžiu, Lietuvoje žmonės puikiai žino, jeigu valdžia ant tavęs „atsisėdo“, tai normalios vietos negausi. Kam kam, gerbiamajam J.Razmai reikėtų žinoti, bet J.Razma kažkaip pradeda samprotauti, kaip kadaise samprotaudavo Nikita Chruščiovas, Leonidas Brežnevas ir taip toliau. Kokie iš jūsų konservatoriai? Gal teisingai, vienintelė Konservatorių partija būtų Lietuvoje komunistų partija, nes seniausiai valdė Lietuvą. Manau, kad konservatoriai būtent tuos kriterijus ir atitinka.

PIRMININKAS. Kolega P.Gražulis repliką po balsavimo.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien galime drąsiai sakyti, po V.Junoko atstatydinimo visos šios korupcinės politinės bylos bus užrakintos dešimčia raktų ir jos nebus baigtos. Labai gaila, kad šitaip įvyko, kad mes, Seimas, šis Seimas, baigiantis savo kadenciją, nuolat taikome dvejopus standartus. Vieni standartai buvo Prezidento apkaltos atveju, nes lygiai taip pat buvo pareiškęs apie atsistatydinimą M.Laurinkus, bet mes leidome užbaigti Prezidento apkaltą, baigti darbą iki galo. Turėjome būti nuoseklūs ir šiuo atveju, nes V.Junoko iniciatyva buvo iškeltos šios baudžiamosios bylos, reikėjo leisti atlikti darbą iki galo ir tada priimti atsistatydinimą. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mes esame dvejopų standartų Seimas.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma. Replika.

J.RAZMA. Čia išgirdom daug netiesos. Pirmas dalykas, kas daug kartų buvo kartojama, kad reikia pabaigti kažkokius tyrimus, susijusius su Seimo narių korupcija, ir panašius dalykus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad bylas yra perėmusi prokuratūra, o STT ką jau padarė, tą padarė, deja, padarė ne per daug kokybiškai. Jeigu daugybė įtarimų ir nė vieno konkretaus sulaikymo imant pinigus, tai, deja, nerodo šios tarnybos darbo kokybės, kaip jos kokybės nerodo ir dabar skaitomi pranešimai žiniasklaidoje apie įvairių muitinės pareigūnų neva dovanojimo būdu gautus namus. Kaip nerodo jos darbo kokybės iš esmės nė vienas nenustatytas iki galo konkretus atvejis apie korupcinius viešųjų pirkimų pažeidimus. Taigi aš manau, kad naujam tarnybos vadovui, kurį, tikiuosi, greitai paskirsim, yra labai daug galimybių gerokai pagerinti šios institucijos darbą. Ne, aš nekritikuoju pono V.Junoko, nelaikau jo kokiu nesąžiningu žmogumi, bet, deja, kaip vadovui jam būtų galima pasakyti daug priekaištų.

PIRMININKAS. Ir paskutinę repliką kolega H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį tiktai į vieną detalę. Čia buvo minėta, kad Seimas yra dvejopų standartų. Tai dar kartą įrodė, kad vieniems reikia įrodymų, kitiems – visiškai jų nereikia ir to užtenka. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Iš 141 Seimo nario, na, 136 dabartiniu metu, tik 33 balsavo už, tai čia kokybinis tokio nutarimo priėmimas. Man atrodo, šitas Seimas parodė, ką jis sugeba.

Sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 38, 41, 47, 63, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3853A (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, liko neapsvarstytas rezervinis 4 klausimas, projekto Nr.IXP-3853. Kviečiu jį pateikti kolegę D.Mikutienę. Alternatyvus.

D.MIKUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2, 11, 38, 41, 47, 63, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas parengtas siekiant pašalinti prieštaravimus su kitais įstatymais ir užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros finansavimą, įteisinti galimybes savivaldybėms ir valstybei skirti lėšų savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros specialiosioms programoms. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, kuris pakeitė savivaldybių institucijų sąvokų apibrėžimus bei jų funkcijas, todėl iškilo būtinybė atitinkamai pakeisti su tuo susijusias nuostatas ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme. Įstatymo projektu iki šiol buvę įtvirtinti savivaldybių sveikatos fondai keičiami į savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiąsias programas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėjo jūsų klausti, gerbiamoji pranešėja, todėl klausčiau dėl balsavimo motyvų. Gal yra norinčių kalbėti po pateikimo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedam nagrinėjimą. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Ar būtų norinčių pasiūlyti papildomą komitetą? Nėra. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną. Ačiū. Baigiame šio klausimo svarstymą.

Seimo narių pareiškimų nėra. Skelbiu šios dienos posėdį baigtą.

E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, kadangi tai yra paskutinis posėdis prieš Seimo rinkimus, aš nežinau, ar rytoj bus, bet tikiuosi, kad tai yra paskutinis, todėl siūlau čia esantiems užsiregistruoti.

PIRMININKAS. Siūlymas išties geras, nes kolega A.Salamakinas dar neatsakė, ar buvo teisėtas tas posėdis, kuriame, gerbiamasis Klumby, jūs taip pat nedalyvavote, kiek žinau. (Balsas salėje) Kadangi posėdžio negalima daryti plenarinio posėdžio metu.

Prašau registruotis. Ne rekordas. Užsiregistravo 13 Seimo narių. Posėdį skelbiu baigtą. Linkiu linksmų rinkimų.