LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO 13, 15, 16, 20, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (IXP-3741)
2004 m. rugsėjo 27 d. Nr.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, komiteto nariai – G.Steponavičius, V.Popovas, D.Barakauskas, V.Zabiela, J.Razma, E.Šablinskas, komiteto patarėjai L.Zdanavičienė, A.Kabišaitis, J.Dirma, D.Latvelienė, komiteto padėjėjos B.Kovalenkienė, A.Jankauskaitė. Kviestieji asmenys – Teisingumo viceministras G.Švedas.
2.Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
2.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada:
Alternatyvių projektų Teisės departamentas negavo.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais galima būtų pateikti tokių pastabų ir pasiūlymų:
1. Reikėtų patobulinti 2 straipsnio, kuriame reglamentuojamas priesaikos institutas, tekstą. Išdėstant priesaikos tekstą jį reikia susieti su Lietuvos Respublikos piliečiui šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytomis pareigomis. Kartu priesaikos institutą būtina papildyti normomis, reglamentuojančiomis teisines pasekmes, kurios kiltų prisiekiančiajam pakeitus priesaikos tekstą, prisiekus su išlyga ar atsisakius pasirašyti priesaikos tekstą. Be to, nustatyti terminą per kurį asmuo turi prisiekti, nes pagal šiuo metu susiklosčiusią praktiką Respublikos Prezidento dekreto galiojimas yra neterminuotas ir tai leidžia asmeniui faktiškai išvykusiam iš Lietuvos ir praradusiam su ją ryšius, bet kada prisiekti ir tapti Lietuvos Respublikos piliečiu. Taigi projekte siūlomas reguliavimas, o taip pat ir susiklosčiusį praktika, neatitinka natūralizacijos esmės.
Redaguojant priesaikos tekstą vietoje žodžio “lietuviškai” reikia vartoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje, Valstybinės kalbos įstatyme įtvirtintą sąvoką “lietuvių kalba”.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
2. Galima būtų pasiūlyti papildyti projekto 3 straipsnyje “nuopelnų Lietuvos Respublikai” apibrėžimo turinį, įrašant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime suformuluotą sąlygą “kai akivaizdu, jog asmuo jau yra integravęsis į Lietuvos visuomenę”. Teisinio turinio prasme kelia abejonių šio straipsnio nuostata “taip pat kita Lietuvos valstybei reikšminga veikla”, kuri gali būti labai plačiai interpretuojama.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
3. Projekto 20 straipsnio redakciją reikėtų tobulinti juridinės technikos požiūriu, atsisakant nuorodų į “1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymą, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymą” ir ją išdėstyti pvz. taip: “Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2003 m. sausio 1 d., galiojusių Lietuvos Respublikoje įstatymų pagrindais, taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą ...”
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Pastaba taikytina projekto 4 straipsniui (bazinio įstatymo 20 str.)
4. Projekto 5 straipsnio 6 dalies nuostata dėl Įstatymo 26 straipsnio papildymo nauja 11 dalimi yra perteklinė. Juridinės technikos požiūriu pakanka papildyti šio straipsnio 10 dalį, kurioje būtų aptarta asmenų, gyvenančių užsienio valstybėse, prašymų gražinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikimo tvarką, o nuostatą “Prašymai gražinti Lietuvos Respublikos pilietybę paduodami Respublikos Prezidentui per savivaldybės vykdomąją instituciją” reikia išbraukti, nes ji kartoja šio straipsnio 10 dalies 1 sakinį.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
5. Projekto 5 straipsnio 8 dalies nuostata, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi ir joje nustatyti dokumentus, kurie pateikiami prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nesiderina su šio straipsnio struktūra. Pagal ją siūlomas nuostatas reikia išdėstyti papildant įstatymą naują 8 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų šio straipsnio dalių numeraciją.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
6. Projekto 6 straipsnyje reikėtų vengti konkrečių institucijų įvardinimo, pakaktų įtvirtinti bendrinę nuostatą, kad Komisija kreipiasi į kompetentingas valstybės institucijas ir įstaigas, kurios pagal savo kompetenciją teiktų Komisijai būtiną informaciją. Be to, tokia nuostata užtikrintų įstatymo stabilumą, nepaisant galimo funkcijų perpaskirstymo tarp valstybės institucijų ar įstaigų.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
7. Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatą “Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pasirašo ir vidaus reikalų ministras.” yra perteklinė, nes tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 16 straipsnyje.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog LR Konstitucijos 84 str. 21 p. nustatyta, jog Prezidentas “įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę”. LR Konstitucijos 85 str. nustatyta, jog LR Konstitucijos 84 str. 21 p. nurodyti dekretai privalo būti pasirašyti dar ir atitinkamo ministro( pagal Prezidento įstatymo 16 str. 5 p. - tai yra Vidaus reikalų ministras). Taigi šios nuostatos apima visus pilietybės teikimo atvejus, kurie nustatyti Pilietybės įstatymo 28 str. 1 d. (dekretai dėl pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, palikimo, pilietybės netekimo, pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu). Taigi, pasirašyta turėtų būti ne tik projekte minimi dekretai dėl pilietybės suteikimo, jos grąžinimo, bet ir kiti, įvardyti Pilietybės įstatymo 28 str. 1 p.
8. Projekto 7 straipsnio 4 dalį reikia tobulinti išskaidant į atskiras punktus nuostatas dėl subjektų, priimančių sprendimus dėl asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės, atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintus pagrindus bei šių asmenų gyvenamąją vietą. Tokia šios dalies struktūra atitiks Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo nustatytus teisės akto turinio reikalavimus.
Išdėstant šios dalies nuostatas vietoje žodžių “užsienyje” reikėtų įrašyti žodžius “užsienio valstybėse”, nes būtent toks žodžių junginys yra vartojamas Įstatymo 26 ir kituose straipsniuose.
Komiteto nuomonė – pastabai pritarti.
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymų teikėjas |
Pasiūlymai |
Komiteto nuomonė |
Argumentai pagrindžiantys nuomonę |
|
|
Valstybės saugumo departamento 2004 09 20 raštas Nr. (09)-18-769-643 |
1. Įstatymo projekto pavadinimą siūlome išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos pilietybės 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“.
2. Įstatymo projekto 1 straipsnį siūlome išdėstyti taip: „1 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pakeitimas bei šios dalies papildymas 4 punktu 1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus iš juos išdėstyti taip: „1) rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai; „2) rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką ar visuomenės saugumą;“. 2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.“
3. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakeičiant Įstatymo projekto tolesnių straipsnių numeraciją: „2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu 1.
Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir 2.
Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais:
tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje,
Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie 3. Asmeniui, pragyvenusiam nuolat Lietuvos Respublikos
teritorijoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu daugiau kaip
vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos pilietybė
gali būti suteikiama, jam pragyvenus nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje
4. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu (pagal naują numeraciją) ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 18 straipsnio 3 dalies pakeitimas 18 straipsnio 3 dalyje po žodžių „jeigu jis“ įrašyti žodžius „dirbdamas kitoje valstybėje daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis dirbdamas kitoje valstybėje daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.“
5. Siūlome pakeisti projekto 4 straipsnį (pagal naują numeraciją 6 straipsnis) ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas 1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, nėra kitos valstybės pilietis, atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje. 2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės
šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 1989 m. lapkričio 3 d. priimto
Pilietybės įstatymo, 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo arba
2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4
straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1
straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali
būti grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12
6. Siūlome Įstatymo projektą papildyti nauju 7 straipsniu (pagal naują numeraciją) ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 21 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas
pripažįstamas negaliojančiu, jeigu asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos
pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos
pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba
neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki
pilietybės suteikimo ar po to rengėsi, kėsinosi ar padarė
tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse
sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija,
genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai arba įstatymų
nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje,
arba rengėsi, kėsinosi ar padarė |
Pritarti
Pritarti iš dalies
Nepritarti
Nepritarti
Pritarti
Pritarti iš dalies
|
Siūlytina vietoj žodžių “rengėsi, kėsinosi” rašyti žodį “pasikėsino”.
Reikėtų sukonkretinti ir detalizuoti, kurie nusikaltimai patektų.
Siekiamas tikslas griežtinant įstatymo nuostatas vargu ar būtų pasiektas. Tam yra kiti būdai ir mechanizmai.
Darbas kitoje valstybėje savaime nesukelia neigiamų pasekmių.
Argumentai išdėstyti prie 2 departamento pastabos. |
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
6. Komiteto siūlomas sprendimas:
- siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Valstybės saugumo departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Zabiela, R.Šukys.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas