LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

2004-09-17 Nr. IXP-3841

Vilnius

 

 

              Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

              Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais teisės aktais, galima pateikti šias pastabas ir pasiūlymus:

              1. Derinant tarpusavyje Sveikatos draudimo įstatymo terminiją, teikiamo projekto 1 straipsnio dėstomojoje dalyje ir naujai dėstomo Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 7 punkte vietoj žodžio “šalių” siūlome įrašyti žodį “valstybių”.

              2. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvos studentai, įstoję mokytis į Europos Sąjungos aukštąsias mokyklas, negali gauti būtinosios medicinos pagalbos tiek kitose šalyse, tiek Lietuvoje. Norime pažymėti, kad Europos Sąjungos valstybės narės, analogiškai kaip ir Lietuvos valstybė, laikydamosios asmenų nediskriminavimo principo, privalo visus jų aukštųjų mokyklų studentus – savo ir kitų Europs Sąjungos valstybių piliečius, drausti taikant tokius pačius draudimo principus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštosiose mokyklose, yra draudžiami tų valstybių lėšomis ir atitinkamai gauna nemokamą būtinąjį gydymą tose valstybėse.

Vertinant teikiamajame projekte išdėstytą siūlymą apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikyti ir Lietuvos Respublikos piliečius, studijuojančius Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, reikia pažymėti, kad tokia nuostata dalinai neatitinka privalomojo sveikatos draudimo esmės ir tikslo. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstyta principinė norma, nustatanti, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys (pabr. mūsų) kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai (toliau – draudžiamieji). Ši nuostata leidžia daryti išvadą, kad esminis kriterijus, lemiantis valstybės garantuojamą privalomąjį sveikatos draudimą, yra ne Lietuvos Respublikos pilietybė, o teisėtas nuolatinis ar laikinas buvimas Lietuvos teritorijoje. Išimtis iš šios bendros normos numatyta tik to pačio 6 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarpautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, manome, kad siūloma nuostata iš dalies nesiderina su Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintais privalomojo sveikatos draudimo principais.

 

 

 

Teisės departamento patarėjas                                                                        Edvinas Mušinskis

 

 

Sutinku:

 

Teisės departamento direktorius                                                                     Kęstutis Virketis