Pirmasis
(554) posėdis
2004
m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.PAULAUSKAS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti savo vietas ir skelbiu devintąją, paskutinę, šios kadencijos sesiją, rudens sesiją, pradėtą.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Skambėjimas geras, susidainavome. Prieš pradedant šios dienos darbus, kviečiu užsiregistruoti, pasitikrinti, kiek mūsų salėje. Registruojamės.
2004 m. rugsėjo 10 d. (penktadienio) darbotvarkė
74 Seimo nariai, 75. B.Bradauskas pakėlė ranką. Noriu jūsų paklausti, ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti šios dienos, rugsėjo 10 dienos, penktadienio, plenarinio posėdžio darbotvarkę? Nėra prieštaraujančių. Darbotvarkė patvirtinta. Kviečiu pirmininkauti Č.Juršėną.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, dabar kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, pasitikdami artėjančius parlamento rinkimus, šiandien pradedame paskutiniąją, baigiamąją, šios kadencijos Seimo sesiją. Koks bus Lietuvos žmonių pasirinkimas, o kartu ir mūsų darbo įvertinimas, pamatysime jau greitai, vos už mėnesio, o šiandien pirmiausia linkiu sėkmingai užbaigti tai, ką pradėjome. Ištraukti iš stalčių svarbiausius projektus įstatymų, kuriuos esame užsibrėžę priimti dar iki susirenkant naujajam Seimui. Šiandien gera proga prisiminti ir praėjusias sesijas, prisiminti, ką jautėme pirmąją pirmosios mūsų kadencijos Seime dieną, palyginti, kaip jaučiamės šiandien. Kiek subrendome mes patys kaip politikai, kokios tvirtos mūsų vertybinės ir ideologinės nuostatos, kiek pateisinome mus rinkusių žmonių lūkesčius, kiek pasikeitė valstybės, jos žmonių ir kiekvieno mūsų gyvenimas.
Įvykių per ketverius metus buvo daug. Kam gimė dvynukai, kas neteko artimųjų, bet vis dėlto mūsų asmeniniuose gyvenimuose įvykių turbūt buvo mažiau, nei jų patyrė visa Lietuva. Šiandien ji visai kitokia – išmokusi demokratijos pamokas, pasiekusi svarbiausių strateginių tikslų ir tapusi ne tik Europos Sąjungos ir NATO nare, bet ir pavyzdžiu kitoms pasaulio valstybėms, kaip galima demokratinėmis priemonėmis spręsti iškilusias problemas. Ne visas, deja, ne visas jas išsprendėme arba išsprendėme pavėluotai. Pirmiausia savo kieme – čia, Seime, nes vis nepavykdavo aiškiau apibrėžti, kaip konkrečiose viešo gyvenimo situacijose derėtų elgtis Seimo nariui, politinių partijų ir kampanijų finansavimo klausimai pradėti spręsti tik po to, kai korupcija buvo įtarti keli parlamento atstovai. Vienur pritrūko laiko, kitur galbūt noro, ryžto ar, kaip šiandien mėgstama sakyti, politinės valios. Vis dėlto džiaugiuosi, kad nors po truputį, nors vėluodami, mes šios valios vis daugiau subrandiname ir šiose srityse.
Atskiru žodžiu noriu paminėti Etikos ir procedūrų komisiją, kuri nuveikė didžiulį darbą diegdama aukštesnius politinės etikos standartus, šalindama pasekmes, atsirandančias dėl vis dar nepakankamai skaidriai reglamentuotos viešos politikų veiklos. Šiandien galima drąsiai pasakyti, kad turime ne menamą, tačiau realų poveikį pasiekiančią parlamentarų etiką prižiūrinčią Seimo instituciją. Tikiu, kad Seimas vis dėlto subręs priimti jau tiek kartų svarstytą ir vis kūnu netampantį Politikų etikos kodeksą, kuris pagaliau leistų pradėti kovą su politinės etikos pažeidimų priežastimis, o ne su pasekmėmis. Manau, kad šis kodeksas anksčiau ar vėliau vis tiek taps neatskiriama politinio gyvenimo dalimi. Gyvenimo, kuriame bus mažiau šou, o daugiau realios politikos. Nors šou ir politika yra panašu, nes ir viena, ir kita skirta padaryti žmogaus gyvenimą geresnį, džiugesnį, tačiau politikas neturėtų supainioti šių sričių. Neturėtų užmiršti, kad jo pareiga pirmiausia džiuginti žmones ne savo sąmojingumu, o tiesioginiu darbu, priimamų įstatymų kokybe, aiškiomis moralinėmis ir etinėmis nuostatomis.
Išskirtinis mūsų Seimo bruožas – koalicijos. Vienos trumpesnės, kitos ilgesnės, tačiau svarbiausia, kad esminiais Lietuvos ateities klausimais vieninga koalicija tapdavo visas Seimas, tomis valandomis nesiskirstydavęs į frakcijas, poziciją ir opoziciją. Mes susivienijome siekdami narystės euroatlantinėse organizacijose. Taip pat sugebėjome likviduoti atotrūkį nuo kitų derybas dėl narystės Europos Sąjungoje anksčiau pradėjusių šalių.
Mūsų Seimo darbo rezultatas: priimti 2435 įstatymai ir nutarimai. Iš jų 266 įstatymai yra tiesiogiai susiję su integracija į Europos Sąjungą. Daug tai ar mažai? Iliustruosiu vienu pavyzdžiu. Vos tapęs Seimo Pirmininku, per vieną pirmųjų vizitų į užsienį Didžiosios Britanijos parlamentarų paklausiau, kiek įstatymų jie priima per metus? Ilgai svarstę ir ginčijęsi jie nusprendė, kad gal apie 15. Mūsų Seimo statistika byloja ką kita. Tačiau norėdami kurti gerovės valstybę šiandien, o ne po 20–30 metų, mes ir neturėjome kitos išeities, privalėdami vytis prarastą laiką ir toli pažengusias Europos valstybes. Tikiuosi, kad kitos kadencijos parlamentarams jau bus kur kas lengviau, nes europietiškomis medžiagomis ręstas Lietuvos įstatymų namas jau pastatytas, stogas jau uždengtas, kaip sakoma, belieka nutinkuoti sienas, kabinti paveikslus. Kalbant kitomis kategorijomis, tiesiog kur kas daugiau laiko ir dėmesio skirti tam, kas yra įprasta svarbiausius įstatymus prieš dešimtmečius priėmusioms Vakarų demokratijoms, parlamentinei kontrolei. Aš labai noriu akcentuoti parlamentinę kontrolę.
Mielieji kolegos, linkiu visiems deramai atlikti savo pareigą, būti aktyviems ne tik rinkimuose, bet ir čia, Seimo posėdžių salėje, priimant įstatymus. Noriu palinkėti sėkmės visiems pradedant šį darbingą ir intensyvų mėnesį. Sėkmės rinkimuose! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar kartą dėkoju gerbiamajam Pirmininkui. Mielieji kolegos, noriu jums pranešti, kad yra gautas Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento sveikinimas. Prašyčiau išklausyti.
„Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Sveikinu jus, susirinkusius į paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją. Kartu su visais Lietuvos žmonėmis tikiuosi, kad jos darbas bus konstruktyvus, o rezultatai deramai pasitarnaus Lietuvos pažangai ir gerovei. Jūs, šios kadencijos Seimo nariai, tapote istorinių mūsų šaliai įvykių dalyviais ir liudytojais. Per ketverius metus demokratijos ir įstatymų viršenybės principai negrįžtamai pakeitė mūsų visuomenę, valstybė tapo visateise pasaulio bendruomenės nare. Kartu padarėme darbus, kurie lemia, kaip gyvename šiandien, ir nubrėžia gaires, kokia bus mūsų ateitis.
Lietuva, sėkmingai baigusi derybas, buvo pakviesta į NATO ir Europos Sąjungą ir galutinai įsiliejo į euroatlantinę saugumo bendriją. Lietuvos saugumas tapo transatlantinės saugumo sistemos dalimi. Todėl džiaugiuosi, kad šią paskutinę sesiją esate numatę svarstyti eurointegracinius įstatymus, kurių reikia mūsų žmonių gerovei kelti. Svarstydami šiuos įstatymus turite žinoti, kad įstojome į Europos Sąjungą pirmiausia tam, kad padėtume mūsų žmonėms sukurti geresnį ir prasmingesnį gyvenimą.
Šiandien Lietuvos ūkis auga sparčiau nei bet kurios kitos šalies Europos Sąjungoje. Galime tuo džiaugtis, bet turime pastebėti ir tai, kad šis augimas daugelyje sričių vis dar sugyvena su socialine stagnacija. Todėl kviečiu jus labai atsakingai pradėti svarstyti kitų metų šalies biudžeto projektą, kurį, kaip numato šalies Konstitucija, Vyriausybė turi pateikti Seimui iki spalio 17 dienos.
Kova su politinės etikos normų pažeidimais bei korupcija yra sudėtingas politinis ir teisinis procesas. Ši kova turi tapti nuolatiniu mūsų visų rūpesčiu, tačiau ji negali būti vykdoma žmogaus teisių sąskaita. Esame demokratinė valstybė, kur, viena vertus, Konstitucija ir įstatymai garantuoja piliečių teises ir laisves, kita vertus, šios teisės gali būti ribojamos tik nepažeidžiant visuotinai pripažintų žmogaus teisių principų ir standartų. Deja, pastarojo meto įvykiai liudija, kad mūsų įstatymai nepakankamai gina šias teises ir laisves. Seimas čia gali ir turi tarti svarų žodį, todėl tikiu, kad šioje Seimo sesijoje sėkmingai išspręsite klausimus, susijusius su Operatyvinės veiklos įstatymo ir kitų įstatymų tobulinimu.
Dar kartą sveikinu Lietuvos Respublikos Seimą ir linkiu rezultatyvaus darbo. Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas. 2004 m. rugsėjo 10 diena. (Plojimai)
Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr.IXP-3850(3) (pateikimas)
Mielieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, dabar darbotvarkės 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos projektas Nr.IXP-3850, antras, gal jau trečias variantas. Pirmas pranešėjas – Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus susirinkusius į Seimo rudens sesiją, kuri ypatinga tuo, kad yra paskutinė sesija šios kadencijos Seimui ir yra pirmoji, norėčiau pabrėžti, kurioje nuo pat pradžių Seimas ir Vyriausybė dalyvaus kaip visateisės Europos Sąjungos valstybės narės institucijos.
Norėčiau atkreipti dėmesį į porą reikšmingų, mano požiūriu, faktų, iliustruojančių šio proceso ir mastą, ir darbo intensyvumą, ir procedūras.
Per pirmąjį 2004 m. pusmetį Vyriausybė gavo ir įregistravo per 11 tūkst. įvairių Europos Sąjungos dokumentų. Dar kartą noriu priminti – 11 tūkst. įvairių dokumentų. Per pirmąjį pusmetį buvo parengta, apsvarstyta ir įvairiuose Europos Sąjungos institucijų lygmenyse (turima galvoje Tarybos darbo grupėse, Nuolatinių atstovų komitete ir Ministrų Taryboje) pristatyta beveik 1100 Lietuvos pozicijų. Į šį darbą buvo įsitrakę apie 50 valstybės institucijų ir apie 600 Lietuvos pareigūnų, dirbančių įvairiose institucijose. Tai didelės apimties darbas, kurį Vyriausybės lygmeniu pagal jau nusistovėjusias procedūras koordinuoja Vyriausybės kanceliarijos atitinkami naujai suformuoti departamentai.
Europiniai klausimai jau tapo nuolatine ministerijų valstybės sekretorių pasitarimų ir, žinoma, ministrų pasitarimų ir Vyriausybės posėdžių dalimi.
Apie šias pozicijas nuolat informuojame Seimą, jos svarstomos Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdžiuose. Šį bendradarbiavimą vertinu teigiamai. Suprantama, papildžius Konstituciją aktu dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, Seimo vaidmuo suteikiant įgaliojimus Vyriausybei derėtis bus dar reikšmingesnis, o pozicijų analizė nuodugnesnė. Manau, kad rasime gerą pusiausvyrą tarp didesnio legitimumo ir derybų efektyvumo. Šiuo požiūriu Seime registruotos Seimo statuto pataisos yra gero kompromiso rezultatas, ir, aš manau, Seimui belieka tas pataisas tik priimti.
Vyriausybės veiklos koordinavimui, rengiant Lietuvos pozicijas ir perkeliant Europos Sąjungos teisę, panaudojamos informacijos technologijos. Sukurta ir vadinamoji Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinė sistema. Ją galutinai pabaigus diegti, šis darbas galės vykti realiu laiku. Ši sistema bus taip pat prieinama ir Seimui, iš dalies, nepažeidžiant derybinio konfidencialumo, ir mūsų socialiniams bei ekonominiams partneriams.
Apie Europos Sąjungos valstybę narę sprendžiama ne tik iš jos derybinio pajėgumo ir vidinio suderinamumo, bet ir pagal tai, kaip ji laikosi pasiektų susitarimų. Man malonu iš šios tribūnos pranešti, kad vertinant dar iki šių metų gegužės 1 d. atliktus Europos Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo darbus, Europos Komisijos Vidaus rinkos generalinio direktorato duomenimis, Lietuvos rezultatai perkeliant Europos Sąjungos direktyvas vidaus rinkos, pabrėžiu – vidaus rinkos, srityje buvo statistiškai geriausi iš visų naujųjų Europos Sąjungos narių ir trečioje–penktoje vietoje iš visų Europos Sąjungos narių. Tai rezultatas, kurį turėtume išlaikyti ir ateityje.
Šis darbas toliau sėkmingai tęsiamas narystės sąlygomis. Per keturis narystės Europos Sąjungoje mėnesius Europos Sąjungos institucijos priėmė ir oficialiame leidinyje paskelbė 368 teisės aktus, kuriuos Lietuvos institucijos privalo perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti. Nuo šių metų gegužės 1 d. jau yra priimti 59 atitinkami nacionaliniai teisės aktai.
Vyriausybės pasiūlymuose Seimo rudens sesijos darbo programai su naryste Europos Sąjungoje susiję klausimai yra tradiciškai išskirti. Vertindami šių darbų apimtį matome, kad, palyginti su Seimo pavasario sesija, kai buvo siekiama atlikti visus iki narystės privalomus suplanuotus darbus, jų gerokai sumažėjo. Mūsų skaičiavimu liko 21 integracinis įstatymo projektas. Manau, tikėtina, kad stabilizuosis šių darbų apimtis Seime, atsižvelgiant į tolesnę nuoseklią Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo procedūrą.
Šiuos projektus būtina priimti nepaisant to, kokia politinė dauguma susidarys Seime po rinkimų. Priimdami šiuos projektus mes patvirtinsime savo rimtą ir atsakingą požiūrį į narystę Europos Sąjungoje ir, žinoma, priimtus įsipareigojimus. Lietuva ir ateityje turi būti minima kaip sektinas pavyzdys kitoms valstybėms, kai reikia įgyvendinti narystės įsipareigojimus. Kai kuriuos iš šių projektų reikia priimti skubiai, ir tai turėtų padaryti dar šios kadencijos Seimas.
Norėčiau keletą jų išvardyti. Tai Gamtinių dujų, Triukšmo valdymo, Garantinio fondo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Autorių teisių ir gretutinių teisių bei Europos darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus įstatymų projektai. Seimui jie yra pateikti.
Kita kryptis. Tęsdama socialinės politikos įgyvendinimą, Vyriausybė siūlo Seimui keletą įstatymų, gerinančių Lietuvos gyventojų socialinę padėtį. Norėčiau paminėti tokius projektus kaip Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama, kad visi gyventojai, dėl objektyvių priežasčių neturintys pakankamai lėšų pragyventi ir pagrindinėms komunalinėms paslaugoms apmokėti, gautų piniginę socialinę paramą.
Antras. Išmokų vaikams įstatymo pakeitimas numato didinti paramą vaikams iki vienerių metų.
Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimas. Juo siūloma suteikti teisę gauti šalpos pensijas asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems neįgaliais, kai šie asmenys neturi teisės gauti jokios pensijos ir neturi pajamų, susijusių su darbine veikla.
Darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektas. Seimui siūloma reglamentuoti minimaliojo darbo užmokesčio, kitų darbo užmokesčio dydžių indeksavimo principus ir tvarką bei socialinės apsaugos išteklių rodiklius ir jų indeksavimo pagrindus. Tai yra pagrindiniai klausimai, pagrindiniai įstatymų projektai, kurie pateikti Seimui. Mes tikimės labai rimto Seimo dėmesio ir jų priėmimo.
Pasaulio banko ir tarptautinės finansų korporacijos parengtoje apžvalgoje „Doing business 2005: Removing Obstacles to Growth Lietuva pripažinta viena geriausia Europos Sąjungos valstybe pagal verslo sąlygas ir užima septynioliktą vietą, o pagal investicinės aplinkos formavimą užima šeštą vietą pasaulyje. Rengiant šią ataskaitą buvo apklausti 3000 ekspertų iš 145 valstybių. Toks vertinimas, žinoma, labai džiugina, bet ir įpareigoja ateityje išlaikyti šias pozicijas, todėl norėčiau pasakyti vieną pavyzdį ir akcentą.
Siekdami pagerinti statybų verslo sąlygas, naujų teritorijų panaudojimą, pagreitinti investicinį procesą mes pateikėme Seimui Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, nes šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos gerokai apsunkino statybų plėtrą ir stabdo investicijas, todėl Vyriausybė prašo šiuos projektus svarstyti skubos tvarka.
Be jokių abejonių, svarbiausias kiekvienais metais Vyriausybės teikiamas dokumentas Seimui – tai 2005 m. valstybės, Socialinio draudimo fondo bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai. Žinoma, ir savivaldybių. Jie bus pateikti, kaip ir reikalauja mūsų Konstitucija, spalio mėnesio viduryje.
Baigdamas Vyriausybės vardu noriu palinkėti mūsų garbingam parlamentui vaisingo ir konstruktyvaus darbo baigiantis kadencijai. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS (A.PAULAUSKAS). Ačiū. Kviečiu Č.Juršėną – Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją. Tada bus galima abiem pranešėjams užduoti klausimus.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Kadangi tiek Seimo Pirmininko, tiek Ministro Pirmininko kalbose, tiek ir Prezidento sveikinime sudėliota daugelis akcentų, tai aš daugiau kalbėsiu apie praktinius reikalus.
Pirmas dalykas, kaip numatyta dirbti. Jūs visi esate gavę tą spalvotąjį grafiką. Kaip matote, darbai yra numatyti tam laikui, iki mes dar čia dirbsime, maždaug iki lapkričio vidurio ar iki lapkričio 10 d. Darbai išdėstyti taip: pirmadienį iš ryto Seniūnų sueiga, Seimo valdyba, vėliau – komitetų, komisijų posėdžiai ir po pietų posėdžiauja tos frakcijos, kurios pageidauja. Jeigu kurios nepageidauja, vadinasi, jų nariai pirmadienį po pietų gali važiuoti į savo apygardas ar kur kitur. Antradienį posėdžiai iki pietų arba, atsižvelgiant į klausimų gausą, gal šiek tiek ilgėliau negu iki pietų. Ir taip iki rinkimų antrojo turo. Žinoma, esant ypatingai reikmei gali būti sušaukti papildomi posėdžiai arba atvirkščiai – jeigu iki spalio 10 d. tą paskutinį dešimtadienį mes neturėsime kokių nors labai svarbių klausimų, tai galima netgi antradienį, t.y. spalio 5 d., nerengti posėdžio, kad paskutinė savaitė būtų absoliučiai skirta rinkimams.
Štai tokia darbo tvarka, kuri ne kartą buvo aptarta su jumis ir kuri galutinai buvo patvirtinta Seimo valdybos posėdyje.
Dabar dėl darbų programos. Žinoma, tokia, kokia jinai pateikta, yra aiškiai per didelė. Daug klausimų yra neparengtų, o įtrauktų. Galima sakyti, kad iš esmės tai yra programa iki Kalėdų, tikintis, kad ir Vyriausybė, ir dauguma mūsų toliau dirbsime. Iš esmės ji yra „gatava ne tik rugsėjui, spaliui, bet ir lapkričiui, ir gruodžiui. Suprantama, kad šitas Seimas turi nagrinėti tik tuos klausimus, kurie yra patys svarbiausi. Per daug nesikartodamas, aš noriu priminti, kad rudens sesija yra biudžetinė sesija, ir jeigu Vyriausybė pateiks Biudžeto įstatymo projektą ne spalio 14, 15, 16 dienomis, t.y. paskutinėmis Konstitucijos leidžiamomis dienomis, o sakysim, savaite, dviem ar anksčiau, tada, be abejo, Seimas gali ne tiktai išklausyti įstatymo projekto pateikimą, bet ir surengti pirmąjį ir antrąjį svarstymą, o labai stengdamasis ir šitas Seimas gali priimti kitų metų Biudžeto įstatymą. Viskas priklauso nuo to, kada pateiks Vyriausybė.
Toliau. Mes turime atsilikusias arba užsilikusias dvi Konstitucijos pataisas, iš kurių viena yra susijusi su eurointegraciniais reikalais, t.y. Vyriausybės darbo patikslinimas. Jeigu spėtume, mes galėtume tam tikrus etapus įgyvendinti.
Visa serija eurointegracinių įstatymų, aš jų neminėsiu, apie juos kalbėjo premjeras. Mūsų pačių įstatymas, arba, tiksliau, įstatymo galią turintis aktas – Seimo statutas. Reikia patikslinti bent kelius jo skirsnius, t.y. Seimo nario statusą, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, apkaltos proceso dalis, vėlgi atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, ir tą dalį, kuri susijusi su eurointegracinių reikalų sprendimu valstybės institucijose, t.y. pačiame Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir taip toliau.
Atkreipčiau dėmesį į tikrai aktualius klausimus, ypač atsižvelgiant ir mūsų aktualijas, tai Politikų elgesio kodeksą ir Tarnautojų elgesio kodeksą. Žinoma, būtų gražu, kad naujajai kadencijai mes paliktume priimtus tuos kodeksus, o ne svarstytus ar nepakankamai apsvarstytus ir nebaigtus. Suprantama, kad nors posėdžių bus mažai, tiek, kiek priklauso pagal Statutą ir pagal Seimo narių iniciatyvas, parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma, t.y. Vyriausybės pusvalandžiai vyks, kaip numatyta, antradieniais. Ministrai, jeigu bus kviečiami, kaip čia pasakius, „ant kilimėlio turės atvykti ir antradieniais, ir kitos parlamentinės kontrolės formos irgi galės būti taikomos, bet viskas, kaip sakiau, priklauso nuo Seimo narių entuziazmo – ar jie manys, kad tai reikia daryti, ar to nedaryti paskutinėmis mūsų darbo savaitėmis.
Ir paskutinis punktas – tai tarptautinių sutarčių ratifikavimas ar denonsavimas. Mes turime tikrai didžiulį šūsnį tų sutarčių, kurių dalį kaip tik šiandien pateiksime, kitas – antradienį. Aišku, būtų gerai, kad mes jas spėtume ar per rugsėjį, ar per spalį ratifikuoti. Ir taip, kaip ankstesniais atvejais, atkreipkite dėmesį į 24, arba sumažinto varianto 13 puslapį, projektai, kuriuos gali pateikti Vyriausybė (ir greičiausiai pateiks), Prezidentas ir Seimo Pirmininkas.
Taigi darbų, mielieji bičiuliai, gerbiamieji kolegos, toje paskutinėje mūsų sesijoje mes turime pakankamai. Šiandien Seniūnų sueigoje aš kreipiausi ir į frakcijas, ypač Seimo komitetus, kad atrinktų toms paskutinėms mūsų darbo savaitėms šiame Seime pačius svarbiausius klausimus ir negrūstų įvairių pataisų, pataisėlių, kurių galime ir nesvarstyti, galime jas ramiai palikti kitam Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar septyni Seimo nariai norėtų paklausti pranešėjų. Prieš suteikiant žodį, jūs pasakykite, į ką kreipiatės, ir Č.Juršėnas, stovėdamas tribūnoje, premjeras savo vietoje atsakys jums į klausimą. Pirmasis klausia A.Matulevičius. Prašau.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, kad, ko gero, mano klausimui prireiks abiejų pranešėjų. Šiandien panagrinėjus darbų programą ir išklausius pranešimus… Suprantama, kad Seimas baigia savo kadenciją, nors prirašyta darbų daug, visi darbai geri, jie reikalingi, bet yra neįvertinta, mano supratimu, viena aplinkybė, kuri šiandien tikrai jaudina valstybę, visuomenę, ir mes būdami savo apygardose tą labai jaučiame. Galima su tuo sutikti, nesutikti, bet, deja, taip yra. Ir darbų programoje nieko nėra numatyta. Tai aš norėčiau pranešėjų paklausti, ar bus reaguojama į visuomenę jaudinančią problemą, kuri tęsiasi jau pusmetį, kai įvyko vadinamasis (kad paprasčiau būtų) parlamentarų skandalas ir poėmiai partijose, lyg ir tas nurimo… dabar įsiplieskė antras – su operatyviniais duomenimis kol kas neaiški situacija… Ar reaguos valstybė kaip nors į šituos dalykus, ar ne, nes yra piktų liežuvių, kad kai kas, tas, kas dabar vyksta, ne šiaip sau, pasirodo, vyksta, bet sako, buvo naudojama tam, kad panaudotų pačias juodžiausias technologijas rinkimų metu, kai galima lyg ir teigti, jog jas panaudojus galima formaliai teisėtai gauti valdžią, o galbūt tai kvepia net ir perversmu naudojant negeras technologijas. Ar tikrai čia nėra baimės, ar galite šiandien pasakyti, jog visi piliečiai gali būti ramūs, ar yra tam tikrų abejonių dėl šių reikalų?
PIRMININKAS. Pagal susitarimą atsakymą pradeda Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Kadangi pagal Konstituciją už padėtį šalyje atsako Vyriausybė, tai bendrus reikalus, tikiuosi, gerbiamasis premjeras paaiškins, o aš paaiškinsiu tai, kas priklauso nuo Seimo, ir ko galima tikėtis, nors čia tiesiogiai nėra užrašyta. Pagal mūsų ankstesnį susitarimą, t.y. ankstesnėse sesijose, buvo sudaryta speciali komisija, kuri rugsėjo pabaigoje turi pateikti savo išvadas. Manau, kad čia mes galėsime sulaukti atitinkamo atsakymo, o priimdami, jeigu reikės, tam tikrą nutarimą pagal komisijos pranešimą, galėsime ir padiskutuoti, ir pasiginčyti, ir iš tikrųjų gal iš sudėlioti kai kuriuos taškus ant i.
PIRMININKAS. Prašau.
A.M.BRAZAUSKAS. Ką tai reiškia Vyriausybė? Vyriausybė nedalyvauja tuose dalykuose, apie kuriuos čia kalbėjo Seimo narys A.Matulevičius. Mano gali būti tik kukli rekomendacija Seimui – geriau užsiimti įstatymais negu šitais dalykais. Man atrodo, nauda valstybei bus didesnė, piliečiams taip pat. Prieš rinkimus užteks ir taip tų politinių intrigų. Geriau jau priimti tuos įstatymus, kurie susiję su integracija, mano pasiūlyti, Č.Juršėno pasiūlyti įstatymo projektai, tuo labiau kad bus labai trumpa sesija. Tikrai nereikėtų vėl iš naujo pradėti viso šito darbo. Yra pono R.Šukio komisija, aš manau, kad jinai pabaigs šitą darbą, referuos Seimą, jūs priimsite atitinkamą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis. Prašau.
E.MASIULIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis pirmasis pavaduotojau, aš klausimą skirčiau premjerui. Įdėmiai išklausėme pranešimo apie Vyriausybės nuveiktus darbus. Iš tiesų tų darbų yra nemažai ir džiugu, kad kai kurie darbai pavyko. Bet, aišku, kaip visada truputį trūksta to savikritiško požiūrio, pasižiūrėti, kas ne iki galo padaryta arba nepadaryta.
Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų Seimas gana seniai priėmė įstatymus dėl statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo tvarkos ir, aišku, kad dabar situacija yra nenormali, kai Vyriausybė pagal atskirą nustatytą tvarką moka mažesnes algas statutiniams pareigūnams, negu jiems priklausytų. Mes matome, kad jau pasigirsta balsų apie kažkokias bado akcijas ar dar kažką. Galbūt pirmiausia Vyriausybei reikėtų išspręsti įsisenėjusias problemas, o po to didinti naujus socialinius įsipareigojimus, apie kuriuos jūs čia iš tribūnos kalbėjote.
Norėčiau paklausti, kaip rengiatės spręsti šią įsisenėjusią problemą, nes ji yra tiesiogiai susijusi su teisėsaugos padėtimi Lietuvoje ir gali privesti prie skaudžių pasekmių, jeigu nebus sprendžiama?
A.M.BRAZAUSKAS. Žinoma, tai nėra toks paprastas dalykas. Tai, apie ką jūs dabar kalbate, yra susiję su Policijos departamento darbuotojų atlyginimo sistema. Iš dalies tie klausimai bus sprendžiami su šių metų biudžetu ir tos algos palaipsniui didinamos. Tikslindami šių metų biudžetą mes taip pat atkreipėme dėmesį ir keletas milijonų buvo numatyta papildomai.
Rengdami ateinančių metų biudžeto projektą mes tai irgi turime omenyje ir suprantame, kad šį klausimą taip pat reikia ypač įdėmiai išnagrinėti. Aš tikiuosi, mes pateiksime Seimui biudžetą, kuriame tie klausimai bus sprendžiami. Aš turiu omeny atlyginimų klausimus. O tai, ką jūs bandote susieti, čia yra daugiausia socialinio biudžeto, socialinio draudimo lėšos. Žinoma, iš dalies ir valstybės biudžeto. Bet negalima supriešinti tų dviejų dalykų.
Valstybė iš tikrųjų ėmėsi labai didelės atsakomybės didinti tarnautojų atlyginimus, didinti statutinių darbuotojų atlyginimus. Palaipsniui tai yra daroma. Kaip jūs žinote, šiais metais visiems biudžetininkams atlyginimai yra padidinti 10 procentų. Tai yra iš tikrųjų daug. Tai yra naujas žingsnis mūsų valstybės gyvenime. Manau, kad ateityje mes taip pat įvertinsime ir tą situaciją, kuri yra vidaus reikalų sistemoje, ir statutinių organizacijų darbuotojams, žinoma, bus suteiktas tam tikras prioritetas.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Kružinauskas. Prašom.
S.KRUŽINAUSKAS. Ačiū. Aš noriu paklausti Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo. Jūs tarp svarbių įstatymų neminėjote Seimo rinkimų įstatymo Nr.IXP-3767. Aišku, dabar yra labai svarbūs Seimo rinkimai, tačiau ne mažiau svarbūs ir savivaldybių bei Europos Parlamento rinkimai. Tačiau rinkimų sistema iš principo skiriasi. Štai dabar balso vertė paskutiniojo kandidato sąraše yra 20 kartų mažesnė nei pirmojo kandidato gautas balsas. Todėl noriu jūsų paklausti. Ar jūs neplanuojate šio įstatymo projekto teikti Seimui svarstyti jau antradienį? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Kol kas tikrai neplanuojame, nes viskas yra patvirtinta ir žaidimo taisyklės turi būti iki rinkiminės kampanijos pradžios. O šiandien, kaip jūs žinote, ne tik sesijos pradžia, bet ir rinkiminės kampanijos pradžia.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu paklausti premjero tokio paprasto procedūrinio klausimo. Sakykite, pagal Seimo statutą yra numatyta, kad Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, jį pateikia ne vėliau kaip iki spalio 17 d. Tai faktiškai sutampa vos ne su rinkimais. Koks jūsų planas? Ar pateikti spalio 8 d., ar pateikti spalio 13 d.? Mes norėtume matyti spalio 8 d. ar spalio 5 dieną. Ar galima būtų sutarti?
A.M.BRAZAUSKAS. Aš savo kalboje minėjau šią datą. Gal jūs neatkreipėte dėmesio. Mes irgi svarstėme keletą variantų. Netgi tokį variantą, ar mes galėtume pateikti taip anksti, kad ši kadencija galėtų ir baigti biudžeto svarstymą. Bet skaičiavome ir iš kito galo, ir išėjo, kad mes turėtume pateikti Seimui maždaug rugsėjo 15–18 dienomis, t.y. visu mėnesiu anksčiau, negu numatyta pagal įstatymus. Bet aš nelabai įsivaizduoju, koks yra skirtumas, jeigu pateiksime 8 d., ar 10 d., ar 15 dieną. Vis tiek šis biudžetas nebus priimtas, tik prasidės procedūra ir daugiau nieko. Tai gali sukelti sumaištį rinkiminėje kampanijoje, nes dalyvaujančios partijos ir kandidatai nebus įsigilinę į biudžetą ir girdės vieną kitą galbūt daugiau gandą, negu faktą, koks tas projektas. Mes nemanome, kad galėtume pagreitinti ryšium su rinkimais. Vis tiek jo priėmimas bus po rinkimų. Tai ir yra viena iš mūsų rinkimų laiko ir mūsų priimtų įstatymų blogybių. Mano supratimu, Seimo rinkimai turi būti kovo mėnesį, tada bus viskas gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Mano klausimas vicepirmininkui dėl sesijos programos. Valdybos nutarimu buvo sudaryta darbo grupė pakeisti, patobulinti Okupacinių režimų represuotų asmenų teisių atkūrimo įstatymą. Joje dirbo daug ekspertų, Teisingumo ministerijos, Aukščiausiojo Teismo atstovai, ir vakar galutinai pakeitimų tekstas buvo suderintas. Reikėtų jį įtraukti, nes tai yra didelis darbas, daug atlikta ir, manau, gana sėkmingai. Jis turbūt šiandien arba pirmadienį bus registruojamas. Ar būtų galima jį įtraukti į darbų programą?
Ir papildomai dar buvo mano seniai pateiktų įstatymų pataisų, susijusių daugiausia su nukentėjusių ir pasipriešinimo dalyvių teisėmis. Jie nebaigti, procedūros pradėtos. Manau, būtų negerai, jeigu jie liktų be galutinių sprendimų kitam Seimui, kitai kadencijai.
Č.JURŠĖNAS. Aš nematau čia problemos. Jeigu iš tikro komisija baigė darbą, tai tikslindami programą galime įrašyti, o jūsų individualūs siūlymai gali būti įrašyti, jeigu jie nėra įrašyti į antrąją dalį, kur kalbama apie frakcijų ir atskirų Seimo narių siūlymus. Kai kurie, aš matau, yra. 24 puslapis, prašom žvilgterti. Dalis projektų yra.
A.N.STASIŠKIS. Ne visi.
Č.JURŠĖNAS. Ne visi, tai čia, matyt, jūsų frakcija ne viską pateikė.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Noriu užduoti klausimą gerbiamajam Č.Juršėnui dėl rudens sesijos darbų programos. Čia yra numatoma nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio mėnesio. Tačiau, kaip žinome, sesija yra iki gruodžio 23-iosios. Kodėl mes taip apsiribojame? Ar iš tikro nebūtų geriau numatyti platesnę programą, kad susirinkęs ir naujas Seimas nepradėtų nuo nulio, o tęstų galbūt pakoreguodamas šią programą?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
P.JAKUČIONIS. Ir dar norėčiau truputį pratęsti kolegos A.Stasiškio klausimą. Iš tikro buvo ir mano keletas siūlymų dėl įstatymų projektų, kurie buvo pradėti pateikti ir nebuvo pateikti pavasario sesijoje, tačiau šioje sesijoje jie nėra įtraukti į rudens darbų programą. Ar yra tokia tikimybė, kad jie gali būti įtraukti?
Č.JURŠĖNAS. Tikimybė tikrai yra ir aš sakiau jau tamstos suolo draugui, ir pakartosiu. Yra dalis, kur kalbama apie frakcijų siūlymus, tai arba per frakciją, arba individualiai galima surašyti jūsų pageidavimus. Žinoma, daug įdomesnis yra jūsų klausimas, kuris buvo išdėstytas pačioje pradžioje. Ar nereikia darbų programos visam laikotarpiui, tai yra iki gruodžio 23 dienos? Faktiškai ši darbų programa, kuri pateikta, tokia ir yra, tik kai kur gruodžio mėnuo pavadintas lapkričio mėnesiu, nes mes negalime rašyti ko nors kitiems, mes galime rašyti tik sau, šiam Seimui. O dalis projektų, ypač neregistruotų, iš tikrųjų gali būti parengti tik lapkričio mėnesį, o gal kai kas bus parengta gruodžio mėnesį. Bet kadangi jie iš tikrųjų yra svarbūs, jie įrašyti į šią Darbų programą. Taigi mes patys, jeigu būsime išrinkti, o tikiuosi, kad daugelis būsim išrinkti, taip pat tie, kurie ateis, iš tikrųjų, kaip jūs sakote, turės aiškų pagrindą, nuo ko pradėti.
Aš manau, kad bus tęsiama tradicija, kuri buvo ir šiai Seimo kadencijai pradedant darbą, ir ankstesnei, kad bus peržiūrimi visi projektai, kurie registruoti, arba kurie pradėti nagrinėti, ir skirstomi į dvi dalis: tie, kurie toliau nagrinėjami, ir tie, kurie pateks į archyvą. Aš manau, kad taip pasielgs ir naujos sudėties Seimas. Žodžiu, mūsų darbas, taip pat ir ta Darbų programa tikrai neprapuls.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas bus dėl skyriaus „Socialinė apsauga ir darbas, Nr. 9. Kaip rodo susitikimai, pokalbiai su žmonėmis, labai didelę žalą viso Seimo, Vyriausybės ir net ir šiuo atveju opozicijos, nes žmonės nelabai skiria, kas valdžioje, kas ne valdžioje, įvaizdžiui padarė praeitoje sesijoje priimtas įstatymas, susijęs su tuo, kad žmonės turėjo pradėti deklaruoti turtą norėdami gauti socialinę paramą už šildymą, vandenį ir t.t. Dėl šio įstatymo žmonės turi stovėti ilgose eilėse visose valdžios įstaigose. Ten vyksta nevaldomi mitingai, keikiama valdžia ir tarpsta populizmas. Populistams labai gera dirva.
Aš noriu paklausti ir kad jūs garantuotumėte, ar tikrai per kiek įmanoma trumpą laiką bus priimtos šio įstatymo pataisos, labai reikalingos pataisos, kad nesitęstų visi šie mitingai ir visos problemos? Šildymo sezonas artėja ir žmonės nerimauja. Tai jiems daug svarbiau negu kokie nors specialiųjų tarnybų skandalai ir panašiai.
Č.JURŠĖNAS. Su tamsta visiškai sutinku. Noriu atkreipti dėmesį ir jūs matote, kad projektas registruotas. Čia yra atitinkamo komiteto pirmininkas, kuris nori tarti žodį, gal jis galės daugiau pasakyti. Bet tiek, kiek priklauso nuo Seimo vadovybės, mes stengsimės, kad klausimas būtų sprendžiamas greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai. A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Aš noriu informuoti. Komitetas jau būtų apsvarstęs šį įstatymą, bet papildomi komitetai nebuvo to padarę. Pirmadienį jie žadėjo padaryti, trečiadienį mes svarstysime, ir aš prašysiu, kad šitame posėdį mes svarstytume. Svarstymą ir priėmimą galėtume padaryti kartu, kad iki spalio 1 d. šis įstatymas įsigaliotų. Dėl jo gana daug dirbome su specialistais, pataisos yra gerai apgalvotos ir parengtos.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, mes iš tikrųjų rugsėjo 21 d. galime planuoti svarstymą ir priėmimą ir prašyti Ekscelenciją Prezidentą, kad nebūtų uždelsta, jeigu jis neturės pretenzijų dėl to įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju premjerui ir vicepirmininkui už pranešimus, atsakymus į klausimus. Noriu paklausti, ar bendru sutarimu priimtume sprendimą perduoti šį nutarimą svarstyti visiems Seimo komitetams? Ačiū. Rugsėjo 14 d. – svarstymo ir priėmimo diena.
Baigėme svarstyti šį klausimą. Noriu pakviesti Č.Juršėną mane trumpai pavaduoti, kol pristatysiu rezoliucijos projektą. Nagrinėjame darbotvarkės 4 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi projektą Nr.IXP-3861.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom, gerbiamasis Pirmininke.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums rezoliucijos projektą „Dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir tikiuosi, kad šia rezoliucija mes parodysime Lietuvos poziciją ir visas intencijas, susijusias su Kaliningrado sritimi.
Turėtume tvirtai pasakyti, kad Lietuva ketina sklandžiai ir greitai prisijungti prie Šengeno erdvės, todėl tranzitas tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos dalies turi būti vykdomas pagal Europos Sąjungos ir Šengeno ACQUIS ir vienodai taikomas visoms Europos Sąjungos narėms.
Europos Sąjunga įvykdė visus 2002 m. lapkričio 11 d. Europos Sąjungos ir Rusijos priimtame pareiškime prisiimtus įsipareigojimus dėl Rusijos Federacijos asmenų ir prekių tranzito, palengvino asmenų tranzito sistemą, ji veikia. Be to, 2004 m. buvo susitarta dėl muitinės administracinių kaštų sumažinimo prekių tranzitui. Rusijai sudaryta galimybė iš anksto kompiuteriniu ryšiu deklaruoti tranzitu vežamas prekes į Europos Sąjungos muitinių sistemą. Padaryta ir veterinarijos kontrolės lengvatų. Visa tai veikia ir turėtume pasidžiaugti, kad tranzitas vyksta sklandžiai.
Priimdami Seimo rezoliuciją, turime turėti omeny, kad Kaliningrado srities problema yra ne vien tik tranzitas, tą, beje, yra pasakiusi ir Europos Sąjunga šių metų gegužės 21 d. Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikime Maskvoje. Europos Sąjunga pateikė pasiūlymą Rusijai dirbti prie bendros strategijos Kaliningrado srities socialinio ir ekonominio vystymo klausimais. Jeigu Rusija turi valios bendradarbiauti, Europos Sąjunga turi norą padėti Kaliningrado sričiai.
Šia rezoliucija siūlau pabrėžti, kad bus atmestos pastangos sukurti asmenų ir prekių tranzito koridorių tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos per Europos Sąjungos teritoriją, kuria tranzitas būtų vykdomas pagal Rusijos vidaus įstatymus ir traktuojamas kaip Rusijos vidaus tranzitas.
Raginu pakviesti Rusijos vadovybę pradėti realų bendradarbiavimą su Europos Sąjunga dėl Kaliningrado srities socialinės ir ekonominės plėtros remiantis gegužės 21 d. Europos Sąjungos ir Rusijos vadovų susitikime pateiktais pasiūlymais.
Ši rezoliucija yra preliminariai apsvarstyta Užsienio reikalų komitete, atsižvelgta į jų pastabas, ji suredaguota pagal jų pasiūlymus ir jums teikiama svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – K.Bobelis. Prašom, kolega.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, ši rezoliucija labai gera ir labai tinkama, labai laiku, bet aš negaliu jos remti, jeigu nebus pabrėžta, kad Europos Sąjunga, rengdama pasitarimus su Rusija, taip pat turi pasitarti su Lietuva ir kad ji negali teikti Rusijai pasiūlymų, visiškai ignoruodama Lietuvos poziciją ir net neinformuodama, kad tariasi su Rusija. Mes esame Europos Sąjungos nariai ir turime visišką teisę būti informuoti, kai diskutuojama dėl klausimų, kurie susiję su Lietuvos tautiniu suverenitetu ir kitomis Lietuvos politinėmis, geografinėmis pozicijomis.
Todėl, aš manau, į šią rezoliuciją reikia įtraukti tam tikrą paragrafą, kad Lietuva pabrėžia ir pageidauja, kad Europos Sąjunga, ateityje tardamasi su Rusija klausimais, kurie susiję su Lietuvos tautiniais interesais ir suverenitetu, į tuos pasitarimus įtrauktų Lietuvą ar bent būtų išklausyta Lietuvos pozicija. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą, bet jis man truputį keistas, nes mes esame Europos Sąjungos nariai. Mus reikia ne tik informuoti, mes dalyvaujame ir, dar svarbiau, priimame tuos sprendimus. (Balsas salėje) Mūsų teisė yra dalyvauti tuose posėdžiuose, ir dalyvauti aktyviai. Jeigu mes priimtume tokį jūsų siūlymą, tai tarytum mes dar nesijaučiame Europos Sąjungos nariai. Manau, galime kalbėti, kiek aktyviai dalyvaujame, tačiau dabar turime visas galimybes pareikšti nuomonę ir priimti sprendimą kartu su kitomis Europos Sąjungos narėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš suprantu šios problemos svarbą, todėl norėčiau jūsų paklausti. Matyt, jūs irgi suprantate, kad rezoliucijos – gražus dalykas, bet jos dažnai būna kaip politinis pareiškimas arba skirtos vidaus vartojimui. Nelabai kas kreipia į jas dėmesį, nes visi parlamentai priiminėja tokias rezoliucijas. Ar netikslinga pavesti Užsienio reikalų ministerijai pradėti rimtą dialogą per diplomatinius kanalus ir aukštesniu lygiu su Rusija? Galbūt ne greitai, bet kada nors būtų rimtas susitarimas Europos Sąjungos, gal ir Lietuvos su Rusija, gal tai būtų sutartis, nes tų problemų buvo ir bus? Dalis jų yra nereglamentuotos arba reglamentuotos laikinai. Ar manote, kad reikėtų pradėti tokią iniciatyvą?
A.PAULAUSKAS. Ačiū už siūlymus. Tai nebus tik vidaus vartojimui. Ši rezoliucija, kitaip tariant, mūsų pozicija, yra labai svarbi vykdomajai valdžiai, Užsienio reikalų ministerijai atstovaujant ir ginant mūsų interesus, mūsų poziciją, kai priimami Europos Sąjungos įvairiose organizacijose įvairūs sprendimai Europos Sąjungos ir Rusijos klausimais. Todėl tai yra ir jų parodyta iniciatyva, ir mūsų Seimo, kaip sakiau, Užsienio reikalų komitetas mano, kad ji nebus vidaus vartojimui, bet jos reikia išorei, kad mūsų pozicija būtų sustiprinta. O apie tai, ką jūs kalbate, be abejo, reikia galvoti ir artimiausiu metu spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai pritariu jūsų iniciatyvai teikti šios rezoliucijos projektą, tik norėčiau pasitikslinti dėl 5 pastraipos, kurioje sakoma: „Pareikšdamas, kad pastangos priimti Europos Sąjungos ACQUIS išimtis dėl Rusijos tranzito… ir t.t. Man frazė „pastangos priimti Europos Sąjungos ACQUIS išimtis skamba kiek dviprasmiškai. Išeitų, kad lyg ir pačioje Europos Sąjungoje yra jėgų, kurios nori priimti tokias išimtis. Manau, kad taip nėra. Gal reikėtų taip ir įvardyti, kad Rusijos noras pasiekti išimčių ar panašiai. Neaišku, kas tas subjektas, kuris labai nori priimti ACQUIS išimtis. Ar jums taip neatrodo?
A.PAULAUSKAS. Mes matome, kad Rusijos Federacija paskutiniuoju metu bando eskaluoti tą klausimą, vis bando pasiekti, kad tas tranzitas į Kaliningradą ir būtų vidaus koridorius.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai gal reikėtų tai ir pasakyti aiškiai?Aš galėčiau suprasti, kad ir pati Europos Sąjunga už nugaros ką nors…
PIRMININKAS. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Galima dar redaguoti. Rusijos pastangos, taip? Galima ir taip įvardyti, nes iš esmės tai jie iškėlė tą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis – A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Tęsiu tai, ką klausė V.Aleknaitė-Abramikienė, ir noriu paklausti. Vis dėlto gal reikia pasiaiškinti su Užsienio reikalų ministerija ir su tais, kurie dalyvauja derybose. Ta citata, kurią citavo V.Aleknaitė-Abramikienė, paskutinė jos pastraipa, kuri yra esminė šiame dokumente, kategoriškai atmeta bet kokias pastangas sukurti asmenų ir prekių tranzito koridorių, o toliau – nepritaria Rusijos siūlymams. Taigi yra Rusijos siūlymai, kuriems nepritaria, bet yra ir kažkieno pastangos sukurti asmenų koridorių. Ko gero, tos pastangos yra ir pačioje Europos Sąjungoje. Todėl yra sunerimę mūsų diplomatai ir prašo tokios Seimo rezoliucijos. Nežinau, kiek mūsų diplomatai šioje vietoje gali būti atviresni ir pasakyti, kad nepritaria bet kokioms pastangoms Europos Sąjungoje, ar iš Europos Sąjungos kylančioms pastangoms, sukurti tokį tranzito koridorių. Gal taip būtų aiškiau ir tiksliau pasakyta, nes kitaip atrodo, kad mes tik protestuojame prieš Rusijos pastangas, o visa Europos Sąjunga yra tvirtai nusiteikusi toms pastangoms nepritarti ir mes tik mojuojame vėliavėlėmis. Matyt, kad pačioje Europos Sąjungoje atsiranda plyšių, kuriuos mums reikia sustabdyti.
A.PAULAUSKAS. Sunku ką pridėti. Iš tiesų klausimas yra teisingas. Ši formuluotė yra derinta ir su Užsienio reikalų ministerija, ir su mūsų Užsienio reikalų komitetu. Nenorėčiau labai radikaliai koreguoti šios formuluotės, nes šis projektas lyg ir aprobuotas abiejų institucijų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, primenu, kad pagal Statuto 183 straipsnį svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, kas padaryta, o po to bendra tvarka vyksta diskusija. Kaip matau, yra užsirašę du Seimo nariai. Kviečiu į centrinę tribūną J.Karosą, o po to – K.Bobelį. Dar yra užsirašęs ir J.Čekuolis. Prašom.
J.KAROSAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, keletą pastabų dėl rezoliucijos ir dėl tam tikrų pareiškimų, kurie čia išryškėjo klausiant. Iš tiesų rezoliucijos, matyt, šiuo atveju reikia mūsų vykdomosios valdžios institucijoms, kaip teisingai sakė gerbiamasis Pirmininkas. Toms institucijoms, kurios ją pateiks Europos Sąjungos institucijoms, tai bus tam tikra mūsų Seimo pozicija, arba politinės nuostatos, įsivaizduojant ir matant šią problemą, tuo galės remtis Europos Sąjunga kalbėdama su Rusija.
Dabar dėl gerbiamojo K.Bobelio pastabos ir pasiūlymo. Iš tiesų mes esame Europos Sąjungos nariai ir dabar Europos Sąjungos institucijose niekas nevyksta be mūsų dalyvavimo. Nuo mūsų aktyvumo priklauso, kaip mes pasinaudosime šia galimybe. Kai mes nebuvome Europos Sąjungos nariai, klausimas buvo kitas. Dabar Europos Sąjungos ir Lietuvos problemos Kaliningrado aspektu yra tos pačios. Todėl specialiai pabrėždami Lietuvą mes parodome, kad mes esame lyg ir šalia Europos Sąjungos, nors mes jau esame Europos Sąjungoje. Man atrodo, tas dalykas šiandien yra praradęs esmę.
Toliau dėl pastabos, kurią kėlė gerbiamasis A.Kubilius ir V.Aleknaitė. Manau, kad būtent čia diplomatiškai yra pasakyta tai, kas norėta pasakyti, t.y. kad ir Rusijos tos pastangos ryškios, ir Europos Sąjungoje tų pastangų esama. Todėl tokia aptaki formuluotė „pastangos, kai konkrečiai nenurodoma, šiuo atveju yra tas diplomatinis pasakymas, kuris turi prasmę ir kuris, manau, yra palaikytinas.
Dabar dėl rezoliucijos reikalingumo. Pradžioje atsakiau, nes gerbiamasis A.Matulevičius abejoja apskritai, ar reikia rezoliucijų. Kaip mūsų politinė pozicija, sprendžiant šią problemą, tokia rezoliucija šiuo atveju prasminga. Todėl aš siūlau priimti šią rezoliuciją, nes jos tikrai reikia mūsų užsienio reikalų politikai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kolegą K.Bobelį. Jūs iš vietos norite, ar iš tribūnos?
K.BOBELIS. Galiu ateiti ir ten.
PIRMININKAS. Prašom. Jūs jaunas ir energingas, ir pavyzdys kitiems. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jokiu būdu nesu prieš rezoliuciją, manau, rezoliucija labai gera, aš pritariu gerbiamojo kolegos J.Karoso paaiškinimui. Kaip tik pats svarbiausias faktas yra tas, kad mes esame Europos Sąjungos nariai ir turime būti Europos Sąjungos informuojami, kai yra sprendžiami klausimai, susiję su Lietuva. Kol mes nebuvome Europos Sąjungos nariai, aišku, jie galėjo mūsų nekviesti ir tartis mums už akių. Bet kai svarstomi klausimai, susiję su Lietuvos suverenitetu, Lietuvos interesais, Lietuvos tranzitu ir panašiai, aš negaliu suprasti, kaip Europos Sąjungos vadovybė mūsų atstovų nepakviečia pasitarti. Pagalvokime, komisijoje yra koks nors ispanas arba graikas, kurie visai nesiorientuoja šioje situacijoje, šioje teritorijoje, o jie su Rusija tariasi, kaip tuos klausimus spręsti. Jau vien iš pagarbos mums, kaip Europos Sąjungos nariams, Seimo nariams, reikia būti tose diskusijose, todėl aš nieko prieš neturiu, tik siūlau, kad Lietuva išreiškia pageidavimą, kad klausimais, liečiančiais Lietuvos interesus, Lietuvos atstovai būtų pakviesti į diskusijas ir kartu dalyvautų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Ir kviečiu J.Čekuolį. Prašom.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš irgi kalbėsiu trumpai. Pradžioje priminsiu visiems gal neblogai žinomus faktus, kad Lietuva, Lietuvos verslas yra pagrindinis ir didžiausias užsienio investuotojas į Kaliningrado sritį. Procentais mūsų investicijos viršija Lenkijos, Vokietijos investicijas. Mes ten esame pirmasis numeris tarp užsienio investuotojų, todėl mums labai svarbu, kaip gyvena Kaliningrado sritis. Čia dažnai mūsų požiūriai skiriasi. Rusijos Federacija, akcentuodama Kaliningrado srities geografinius ypatumus, visada ir tiktai atkreipia dėmesį į tranzito klausimus, mums yra svarbus bendras Kaliningrado srities integravimasis į regioną, į tai, kaip jinai su kitomis regiono valstybėmis sugeba bendrauti ir kaip jinai sugeba turėti bendras ekonomines sistemas, bendras energetikos sistemas, bendrus aplinkosaugos standartus su regiono valstybėmis, Baltijos jūros regione, įskaitant ir Lietuvą. Todėl ši rezoliucija yra labai svarbi tuo požiūriu, kad mes, ir būtent Lietuvos Seimas, pabrėžiame, kad ne tranzitas yra problemos esmė, o bendra srities raida yra problemos esmė, bendrą srities gerovę mes matome plačiai, kuo labiau įsitraukiant į įvairias Europos Sąjungos programas ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.
Rezoliucijos tekstas, mūsų požiūriu, yra gerai parengtas. Jos reikia ne tik politikams, jos reikia ir plačiai visuomenei. Esminis dalykas – jos reikia skubiai. Rugsėjo 13 d. ir kitos savaitės pradžioje Europos Sąjungos diplomatų susitikimas, kuriame šis klausimas irgi gali būti nagrinėjamas. Taigi turėti Lietuvos Seimo poziciją iki tos datos būtų labai reikšminga, todėl mano siūlymas būtų priimti šią rezoliuciją šiandien be pataisų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Beje, noriu pranešti, kad Seimo Pirmininko siūlymas toks ir yra, o pasikeitimas nuomonėmis, man atrodo, leidžia mums vienodai suprasti šitą rezoliuciją, t.y. kad mūsų atstovai tose institucijose veiktų ta dvasia, kaip kalbėjo Pirmininkas ir ką ypač akcentavo daktaras K.Bobelis ir profesorius J.Karosas. Aš siūlau, kolegos, tada vadovautis Statuto 184 straipsniu ir apsispręsti, ar priimam. Prašau A.Matulevičių dėl balsavimo motyvų.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Noriu, kad suprastumėte teisingai. Aš nesu prieš rezoliuciją šiuo klausimu, aš tik truputį paabejojau, kad kartais galbūt reikia kito lygio dokumentų, nes problemos yra labai svarbios ir opios. Man atrodo, kad mes radome sutarimą su gerbiamuoju Seimo Pirmininku A.Paulausku ir aš už tai, kad rezoliucija būtų priimta, turint omenyje, kad darbas bus tęsiamas ir kitais lygiais. Todėl siūlau priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Daugiau kalbėti norinčių nėra. Ar galime pradėti balsuoti? Tai bus pirmas balsavimas, įsidėmėkite, šiandien daugiau balsavimų nėra ir ko dabar nėra, tam, nesakysiu, kas gali būti. Kolegos, dėmesio! Prašome pasitikrinti, ar korčiukės vietoje, registruojamės ir balsuojame, ar priimame rezoliuciją.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Už – 58, prieš nėra, susilaikė 5. Rezoliucija priimta. Tai yra pirmasis šios sesijos dokumentas, kurį mes priėmėme.
Mielieji kolegos, dirbam toliau. Pagal grafiką darbotvarkės 5 klausimas – įstatymo „Dėl Antidopingo konvencijos papildomo protokolo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3747. Pranešėjas – Vytas Nėnius, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius. Prašome į tribūną. Dopingas iš tikrųjų įdomi ir svarbi problema, tą visai neseniai patyrėme, mūsų atveju iš gerosios pusės. Prašom, gerbiamasis direktoriau.
V.NĖNIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Antidopingo konvencijos papildomo protokolo ratifikavimo. Antidopingo konvencija buvo ratifikuota 1995 m. lapkričio mėnesį. 2002 m. Varšuvoje Europos valstybės priėmė papildomą protokolą, kurio esmė yra suteikti galimybę visose šalyse veikti pasaulinei Antidopingo agentūrai ir tarptautinių organizacijų sukurtoms agentūroms, kurios vykdo dopingo kontrolę. Įstatymas parengtas, apsvarstytas Vyriausybės posėdyje, pritarta. Jisai yra reikalingas, kad mūsų sportininkai galėtų dalyvuti tarptautinėse varžybose, nes kitu atveju tarptautinės organizacijos mūsų nekviestų į tarptautinius Europos pasaulio čempionatus ir kitus svarbius sporto renginius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. V.Rinkevičius – pirmasis. Prašom, kolega.
V.RINKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar Lietuva turi visą reikalingą įrangą, pavyzdžiui, dopingo testams atlikti, ar turi vežti į kitas valstybes ir taip toliau? Kas tai apmoka, iš kieno lėšų tai bus atliekama?
V.NĖNIUS. Lietuvoje yra Antidopingo komisija, jai vadovauja sveikatos apsaugos ministras. Yra sukurta tarnyba testams imti. Atlikti testų identifikavimo procedūras mes neturime galimybės, nes Antidopingo kontrolės laboratorija kainuoja iki 5 mln. dolerių. Mes naudojamės Skandinavijos – Helsinkio ir Oslo – laboratorijomis, kurios yra licencijuotos. Dalį lėšų skiriame iš valstybės biudžeto. Taip pat iš savo biudžeto lėšų skiria Lietuvos olimpinis komitetas. Atliekama iki šimto mūsų sportininkų testų ir sportininkų tų tarptautinių varžybų, kurios rengiamos mūsų šalyje. Mums Norvegija pagal Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą skiria papildomą finansavimą testams apmokėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Bobelis. Prašom, kolega.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai suprantu, kas aiškinamajame rašte parašyta „Antidopingo konvencijos papildomo protokolo nuostatos įtvirtina Nacionalinio ir tarptautinio dopingo kontrolės tarnybų veiklą kitų konvencijos šalių narių teritorijoje. Kaip kitų šalių komisijos veiktų kitos šalies teritorijoje ir koks yra ryšys su mūsų valstybės dopingo komitetu, kuris turėtų kontroliuoti kitų šalių atstovų?.. Įstatyme tai nėra aprašyta. Dar vienas klausimas būtų. Koks yra numatytas būdas, kad tepinėlis ar šlapumo tyrimas būtų paimtas tikrai iš šlapimo pūslės, o ne iš kur kitur, kaip dabar pasitaiko?
V.NĖNIUS. 1999 m. Tarptautinis olimpinis komitetas inicijavo ir buvo įkurta Pasaulinė antidopingo agentūra, kurios nariais tapo visos Tarptautinį olimpinį komitetą pripažįstančios valstybės. Jisai reziduoja Kanadoje. Kiekviena valstybė moka narystės mokestį ir iš tų lėšų finansuojama visa antidopingo kontrolės sistema. Agentūra turi teisę pagal ratifikuotą sutartį siųsti savo specialistus į kiekvieną valstybę, kad galėtų paimti testus ir pateikti juos kontrolei.
Dėl testų skaidrumo. Yra parengti specialistai, kuriuos rengia Skandinavijos laboratorijos, jie gauna kompensacijas už darbą. Imant kraujo, šlapimo ar seilių mėginį dalyvauja būtent ekspertai, o apgaulės būdų, kaip matote, yra: kūrybingai dirba kontrolė, kūrybingai dirba nesąžiningi medikai ir nesąžiningi sportininkai. Todėl tik ekspertų sąžiningumas, skaidrumas gali užtikrinti rezultatą.
PIRMININKAS. Ir M.Bastys – paskutinysis. Prašom, kolega.
M.BASTYS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Pranešėjas paminėjo, kad yra nesąžiningų sportininkų. Mano klausimas kaip tik būtų su tuo susijęs. Vis dėlto pasauliniu mastu šiandien dopingas vartojamas didėjančia kreive ar mažėjančia? Dėkoju.
V.NĖNIUS. Dopingo vartojimo pastebima didėjanti kreivė, vis daugiau sportininkų identifikuojami pavartoję neleistinus medicininius preparatus ar maisto papildus, kurie yra uždraustųjų sąraše. Farmakologija, kurdama ligoniams vaistus, be abejo, sukuria ir dopingo priemones. Jeigu jos naudojamos sveikiems sportininkams rengti… Iš principo farmakologija kiekvienais metais sukuria naujus vaistus, kurie dar nebuvo identifikuoti kaip dopingas, ir kol jie nėra įtraukti į uždraustųjų sąrašą, sportininkai juos vartoja ir jie turi tam tikrus privalumus prieš savo kolegas. Kai tik medicina įvertina, kad preparatas yra dopingas, nustato jo testavimo metodiką ir įvertinimą, po to šie vaistai įtraukiami į draudžiamųjų sąrašą ir jie tampa kontroliuojami ir kartu uždrausti. Kaip minėjau, kiekvienais metais tarptautinėse varžybose atsiranda vis daugiau sportininkų, vartojusių uždraustus preparatus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, kiek supratau, niekas neprieštaraujate. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ir nagrinėjame rugsėjo 28 d. Sutinkame? Ačiū.
Ir darbotvarkės 6 punktas, dar viena ratifikacija, įstatymo „Dėl Susitarimo dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose ratifikavimo projektas Nr.IXP-3827. Pateikimo stadija. Pranešėjas, matyt, ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius. Kviečiu į tribūną. Prašom.
N.EIDUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiame įstatymo „Dėl Susitarimo dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose ratifikavimo projektą. Šiuo teikiamu ratifikuoti projektu nemažai Baltijos regiono valstybių susitarė įkurti bandymų poligoną Kioto protokolo mechanizmams išbandyti praktikoje ir pradėti jį taikyti dar iki Kioto protokolo veikimo pradžios, t.y. iki 2008 m.
Baltijos jūros bandymų poligono veikloje galėtų dalyvauti visos Baltijos jūros regiono valstybės, kurios yra šio susitarimo šalys, taip pat privatūs ir valstybiniai juridiniai asmenys, registruoti šiose šalyse. Taip pat bendrai įgyvendinamiems projektams pagal šį susitarimą yra sukurtas bandymų poligono finansavimo mechanizmas. Tai yra finansavimas, kurį planuoja teikti Šiaurės šalys įgyvendinant įvairius mechanizmus pagal šį susitarimą. Dalyvavimas bandymų poligone neturi jokios įtakos dalyvių teisėms sudaryti kitus susitarimus dėl Kioto protokolo įgyvendinimo ar mechanizmų, taip pat neturi įtakos tų dalyvių įsipareigojimams pagal Kioto protokolą.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją toks susitarimas kaip daugiašalė sutartis turi būti ratifikuojamas Lietuvos Respublikos Seime, tai šis įstatymo projektas jums ir yra teikiamas. Mūsų manymu, dalyvavimas tokiame bandymų poligone, kokį siūlo ši tarptautinė sutartis, palengvintų Lietuvai įgyvendinant numatytus įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą. Trumpai tiek. Prašytume pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti, tai gal galime bendru sutarimu sutarti? Galime. Ačiū. Jeigu reikia, galime ir pabalsuoti. Čia kai kas nori pasižymėti. Prašom, balsuokime. Taigi ar pritariame po pateikimo? Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai ir visi 36 – už.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos, o papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėjame taip pat 28 dieną.
Dabar iš eilės turėtų būti ministras Antanas Valionis. Jis yra čia pat, bet kol ateis, gal susipažinkime su kitos savaitės darbotvarke. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Skardžius.
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.
2004 m. gegužės 14 d. (antradienio) darbotvarkės projektas
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, jeigu spėjote pasižiūrėti 14 dienos darbotvarkę, kaip matote, laikomasi to generalinio susitarimo, apie kurį aš kalbėjau maždaug prieš pusvalandį. Antradienį posėdis yra vienas, ir jis turėtų baigtis iki 14 val. Kokie pagrindiniai darbai? Trumpai drūtai.
Pirmiausia du įstatymų ar kitų aktų blokai, susiję su Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu. Tai yra dėl profsąjungų turto ir dėl Pilietybės įstatymo. Keletas tarptautinių susitarimų. Naujas projektas, labai svarbus projektas, čia yra pirmoji Prezidento iniciatyva, t.y. kompleksinis 12 klausimas dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir jį lydinčių įstatymų. Ir keletas klausimų, susijusių su mūsų darbu. Turėtume patvirtinti sesijos darbų programą. Šį sykį siūloma neatidėlioti, o iš karto antradienį ir apsvarstyti, ir patvirtinti. Jeigu kas turite pasiūlymų, prašom teikti šiandien arba pirmadienį, ir tada antradienį balsuojame. Ir, žinoma, kai kurie mūsų vidiniai reikalai, jie įrašyti į rezervinius klausimus. Seniūnų sueiga aprobavo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.N.Stasiškis norėtų jūsų paklausti, gerbiamasis pirmininke.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Penktu klausimu čia yra įrašytas Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas. Aš noriu priminti, kad yra dar kitas projektas, užregistruotas kolegos V.Martišausko, Nr.3844. Man atrodo, derėtų jį kartu įtraukti – to paties įstatymo to paties straipsnio papildymas, tuo labiau kad pagal turinį jis prašytųsi rugsėjo mėnesį išsprendžiamas.
Č.JURŠĖNAS. Aš neprisimenu, dėl ko tas dalykas yra. Gal apsispręsime galutinai pirmadienį Seniūnų sueigoje? O čia yra Vyriausybės siūlymas, ir mes turėtume jį nagrinėti neatidėliotinai ir išspręsti šį klausimą. Juo labiau kad pateikimas jo yra jau šiandien. O dėl to kito galėsime tartis pirmadienį Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Daugiau nėra norinčių paklausti kolegų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti preliminariai rugsėjo 14 dienos, antradienio, plenarinio posėdžio darbotvarkei bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo dėl konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo projektas Nr.IXP-3828. Pateikimo stadija. Norėjau kviesti užsienio reikalų ministrą A.Valionį. Man ką tik sekretorė pranešė, kad jis tuojau bus salėje, todėl matydamas finansų viceministrą poną Vitą Vasiliauską kviečiu jį į tribūną. Nagrinėsime darbotvarkės 1-8 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje ratifikavimo projektą Nr.IXP-3826. Prašau, gerbiamasis viceministre.
V.VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai kalbėsiu labai trumpai.
Šių metų balandžio mėnesį buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Azerbaidžano Vyriausybės dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. Susitarimas yra pasirašytas remiantis Pasaulio muitinių organizacijų rekomendacijomis dėl administracinės tarpusavio pagalbos. Susitarimo esmė yra keistis informacija bei bendradarbiauti muitinės teisės aktų pažeidimo srityje. Tokio pobūdžio susitarimai sudaryti su daugiau kaip 20 valstybių. Manau, kad tai turi prisidėti prie bendro efektyvaus muitinės reikalų administravimo. Prašytume pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori klausti. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta po pateikimo. Siūlome, pradėję nagrinėti šį įstatymo projektą, pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Užsienio reikalų komitetą. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta šiems komitetams. Siūloma svarstyti rugsėjo 21 dieną. Dėkoju. Šis klausimas išnagrinėtas.
Projektas Nr.IXP-3829. Pateikimas. Kviečiu jį pristatyti gerbiamąjį viceministrą poną V.Vasiliauską. Prašau, gerbiamasis viceministre.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūloma pritarti sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo tarp Lietuvos ir Vengrijos įstatymo ratifikavimui. Sutartis sudaryta šių metų gegužės mėnesį. Pagrindinės sutarties nuostatos, kaip ir likusių 33 šiuo metu taikomų sutarčių, yra išvengti atskirų pajamų dvigubo apmokestinimo pelno, pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčiais. Kaip jau minėjau, tai būtų priešpaskutinė sutartis su Europos Sąjungos valstybe nare. Dar yra likusi viena neratifikuota su Austrija. Manytume, kad ši sutartis tikrai galėtų prisidėti prie glaudesnio ekonominio dviejų valstybių, tai yra Vengrijos ir Lietuvos, bendradarbiavimo. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pradedame svarstymą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 21 dieną. Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Baigėme svarstyti šį klausimą.
1-10 – Nr.IXP-3833. Pateikti prašyčiau gerbiamąjį V.Vasiliauską. Prašau.
V.VASILIAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė siūlo pritarti Lietuvos Respublikos ir Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos susitarimui dėl Šiaurės investicijų banko. Pritarę tokiai sutarčiai, ratifikavę šią sutartį, mes taptume Šiaurės investicijų banko nariais kartu su kitomis mano minėtomis Šiaurės Europos valstybėmis. Be jokios abejonės, tapę nariais, galėtume dalyvauti šio banko valdymo organuose ir pasinaudoti finansinėmis paslaugomis, tarp jų ir paskolomis, kurias teikia šis Šiaurės investicijų bankas. Prašytume pritarti siūlomam susitarimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių klausti. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Nėra kitų siūlymų. Pritarta komitetams, kurie nagrinės minėtą įstatymo projektą. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Taip pat nėra… Gerbiamieji kolegos, todėl dėkoju viceministrui.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį viceministrą Rimantą Vaitkų pristatyti įstatymo „Dėl konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, ratifikavimo projektą Nr.IXP-3830. Pateikimas.
R.VAITKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Prezidento rugsėjo 3 d. dekretu Nr.56, teikiame jums ratifikuoti konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą. Europos mokyklos, kurioms taikomas teikiamos ratifikuoti konvencijos apibrėžiamas statutas, yra skirtos bendrai mokyti Europos Bendrijų institucijų darbuotojų vaikus, siekiant užtikrinti tinkamą Europos institucijų funkcionavimą. Konvencijos 33 straipsnis nustato, kad ją ratifikuoja valstybės narės pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus. Projektas suderintas su Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, kitomis ministerijomis ir Europos Teisės departamentu. Atsiprašau, labai skubėjau.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių paklausti gerbiamojo viceministro. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru suarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų siūlymų dėl kitų komitetų? Nėra. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Dėkoju. Baigėme svarstyti šį klausimą. Dėkoju, viceministre.
Kviečiu Užsienio reikalų ministrą A.Valionį pateikti įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo projektą Nr.IXP-3828.
A.VALIONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu ratifikuoti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Konvencijos dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo ratifikavimo projektą. Konvencijoje yra numatytos priemonės taikiam ginčų, kylančių tarp valstybių, sprendimui. Visų pirma nustatyta galimybė nesutariančioms valstybėms kreiptis į vieną ar kelias valstybes, kad šios padėtų išspręsti kilusį ginčą. Jeigu ginčas kyla dėl skirtingo fakto vertinimo, siūloma sudaryti tarptautinę tyrimo komisiją. Viena veiksmingiausių teisinio pobūdžio tarptautinių ginčų sprendimo priemonių yra konvencijoje numatytas arbitražas. Reikėtų pažymėti, kad nuolatiniame arbitražo teisime gali būti sprendžiami ne tik tarpvalstybiniai ginčai, bet ir ginčai, kylantys tarp valstybių ir privačių subjektų, kuriuose dalyvauja tarptautinės organizacijos.
Lietuvos Respublikos metinis mokestis į Nuolatinio arbitražo teismo tarptautinio biuro biudžetą šiais metais sudarytų 734 eurus, kitais metais –972 eurus. Apytikriai toks jis liktų ir ateityje.
Ratifikavus konvenciją Lietuva turėtų paskirti ne daugiau kaip 4 tarptautinės teisės specialistus, kurie būtų įrašyti į Arbitražo teisimo narių sąrašą. Iš šio sąrašo, remdamasi Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 4 straipsniu, Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba renka Tarptautinio Teisingumo Teisimo teisėjus. Tuo būdu Lietuva įgis galimybę kandidatuoti į šią aukščiausią teisminę instituciją. Ir baigdamas pasakyčiau, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri šios konvencijos dar neratifikavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Niekas nenori jūsų klausti. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Po patekimo pritarta bendru sutarimu. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Ačiū. Baigėme šio klausimo nagrinėjimą.
Kviečiu pateikti įstatymo projektą Nr.IXP-3824, 1-12 darbotvarkės klausimas, Susisiekimo ministerijos sekretorių gerbiamąjį Almantą Mačiulį.
A.MAČIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo dėl Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų ratifikavimo ir neratifikuotinų šios sąjungos dokumentų skelbimo „Valstybės žiniose projektas. Pasaulinės pašto sąjungos tikslas – užtikrinti sklandų pašto tarnybų darbą visame pasaulyje, sukurti palankias sąlygas tolesniam bendradarbiavimui. Šalys, kurios yra prisijungusios prie šios tarptautinės organizacijos, sudaro bendrą pašto teritoriją, kurioje keičiamasi pašto siuntomis. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma ratifikuoti Pasaulinės pašto sąjungos įstatus, šių įstatų šeštąjį papildomą protokolą, Pasaulinio pašto konvenciją ir baigiamąjį protokolą, taip pat šios sąjungos bendrąjį reglamentą. Šie dokumentai buvo priimti paskutinės asamblėjos metu, kuri vyko 1999 m. rugsėjo 15 d. Pekine.
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomi atitinkami dokumentai, kurie yra nelaikytini Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tačiau jas yra siūloma skelbti „Valstybės žiniose, nes šių dokumentų nuostatos saisto mūsų valstybę kaip Pasaulinės pašto sąjungos narę. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nori paklausti A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek man žinoma, rengiama Lietuvos pašto reorganizacija. Ar ši reorganizacija nepasitarnaus tam, kad mes negalėsime vykdyti tos konvencijos?
A.MAČIULIS. Kadangi narystė nepriklauso nuo įmonės veiklos formos, negalėčiau pasakyti, kad šių dokumentų ratifikavimas neigiamai atsilieptų reorganizuotai pašto įmonei. (Balsas salėje: atvirkščiai…)
A.MAČIULIS. Manau, kad taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nebuvo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra norinčių pritarti po pateikimo. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, spaudžia mygtuką „už.
Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Už – 23, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Po pateikimo pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 d. Kitų siūlymų nėra. Baigėme šio klausimo svarstymą pritarę minėtiems komitetams ir svarstymo laikui.
Darbotvarkės 1-13 klausimas Nr.IXP-3825. Prašom, gerbiamasis ministerijos sekretoriau.
A.MAČIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas dėl 1948 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos pakeitimų, priimtų 1991 m. Londone. Šių pakeitimų esmė – Veiklos skatinimo komiteto oficialus įtvirtinimas. Tai būtų papildomas komitetas prie dabar dirbančių, kurių veikloje mūsų Lietuvos atstovai gana aktyviai dalyvauja. Šio komiteto pagrindinis veiklos tikslas – jūrinės laivybos teritoriniuose vandenyse, okeanuose, taip pat įplaukimo galimybių į užsienio valstybių uostus palengvinimas. Šie pakeitimai turi įsigalioti įkūrus Veiklos skatinimo komitetą praėjus 12 mėnesių po to, kai du trečdaliai Tarptautinės jūrų organizacijos narių deponuos ratifikavimo raštus. Deja, praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, tokius ratifikavimo raštus deponavo nepakankamas valstybių narių skaičius ir todėl 2002 m. birželio mėnesį Tarptautinės jūrų organizacijos taryba paprašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus kreiptis į valstybės nares, nepatvirtinusias šių pakeitimų, kad kiek galima greičiau apsvarstytų šios konvencijos pakeitimus ir imtųsi neatidėliotinų veiksmų juos patvirtinti. Šiuo metu visos mūsų kaimynės jau yra ratifikavusios šį dokumentą, todėl Lietuvai taip pat yra tikslinga tą padaryti, kad kuo greičiau Veiklos skatinimo komitetas pradėtų savo veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių klausti. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pradedame nagrinėjimo stadiją. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Prašom siūlyti kitus komitetus. Nėra norinčių. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Kitų siūlymų nėra. Baigėme šio klausimo svarstymą pritarę svarstymo laikui ir komitetams.
Kviečiu teisingumo viceministrą poną G.Švedą. Darbotvarkės 1-14a, 1-14b, 1-14c, 1-14d ir 1-14e klausimai. Tai yra penki įstatymų projektai, kurių Nr.IXP-3836, Nr.IXP-3837, Nr.IXP-3838, Nr.IXP-3839 ir Nr.IXP3840. Prašom.
G.ŠVEDAS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu leisite, aš jums iš karto pateiksiu visus šių įstatymų projektus, nes kiti yra lydintys ir priklausantys nuo pagrindinio. Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenims įstatymo projektas. Per tą laiką, kol galiojo dabartinė įstatymo redakcija, tiek praktikoje, tiek teisėje iškilo daug problemų, kurios verčia Vyriausybę peržiūrėti dabar egzistuojančią sistemą ir įgyvendinti kai kuriuos Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su teisinės pagalbos teikimu.
Pagrindiniai naujojo projekto aspektai, sakyčiau, yra keli. Labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis įstatymo projektas labai aiškiai ir tiksliai apibrėžia, kokia yra pirminė teisinė pagalba ir kas yra antrinė teisinė pagalba. Antras momentas yra tas, kad labai tiksliai atskiriama, kas teikia pirminę teisinę pagalbą ir kokios apimties ji gali būti, ir kas teikia antrinę teisinę pagalbą. Siūloma, kad pirminę teisinę pagalbą žmonėms teiktų savivaldybių teisininkai. Taip pat šiuo įstatymo projektu siūloma savivaldybėms deleguoti šią valstybės funkciją. Antrinę teisinę pagalbą teiktų jau kvalifikuotesni teisininkai, turintys teisę atstovauti žmonėms ir teismuose – advokatai. Nustatomos institucijos, atsakingos už teisinės pagalbos teikimą, ir siūloma penkiose apygardose įkurti specialias tarnybas, kurios koordinuotų ir kartu teiktų teisinę pagalbą. Kaip parodė kelerių metų patirtis, tokios tarnybos yra tikrai būtinos, nes iš centro kontroliuoti teisinei pagalbai skiriamų lėšų panaudojimą yra be galo sudėtinga.
Trečioji labai svarbi naujovė yra ta, kad atsisakome dabartinio socialiai remtinų asmenų dalinimo net į penkias grupes. Šiuo atveju yra išskiriamos dvi grupės. Grupė asmenų, kuriems bus atlyginta valstybės lėšomis visa teisinė pagalba ir antras lygis – 50% teisinės pagalbos apmokėjimo. Gyvenimo patirti rodo ir įstatyme siūloma, kad tam tikroms grupėms asmenų nereikėtų teikti deklaracijų, nes jų statusas, jų turtinė situacija yra tiek aiški, kad faktiškai sutaupome žmonių laiką ir valstybės institucijų darbą. Tokiais atvejais šie žmonės gautų teisme pagalbą net nedeklaruodami savo turto ir pajamų.
Tokios, sakyčiau, yra esminės projekto naujovės, be abejo, yra ir smulkesnių aspektų, kurie vėlgi yra sutvarkomi iškilus gyvenimiškam patyrimui per dabar galiojančio įstatymo praktiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Jūsų norėtų klausti trys Seimo nariai. Prašau. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai sveikinu tuos pasiūlymus ir pataisas, bet norėčiau paklausti dėl tų funkcijų delegavimo vietos savivaldai. Mes žinome, kad kai daug funkcijų suteikiam, bet materialiai neparemiame, dažniausiai kyla problemų, ir šiandieniniai nusiskundimai kyla dėl to, kad, sakykim, ne visai konsultuoja… Kaip šitą problemą spręsti praktiškai?
G.ŠVEDAS. Tikrai uždavėte labai gerą klausimą. Kadangi jau dabar galiojančiame įstatyme savivaldybėms yra priskirta tam tikra funkcija, mes, rengdami šį įstatymo projektą, artimai bendravome su Savivaldybių asociacija, kad nebūtų pavesta tokia funkcija, kurios jie objektyviai negalėtų įgyvendinti, arba, sakykim, priekaištautų, kad valstybė tik „nuleido funkciją ir daugiau nieko.
Aš sakyčiau, principinis sutarimas yra ir net kai kurie merai yra aiškiai išsakę, kaip jie šitą įgyvendins, nes mes jiems paliekame tam tikrą laisvę.
Antras momentas, turėkime omeny, kad valstybės biudžete, tiek šių metų, tiek planuojamame, yra numatyta tikslinė biudžeto eilutė būtent pirminei teisinei pagalbai. Kiek aš žinau, šiandien galbūt gali kilti tam tikrų problemų tik dėl tos pirminės pagalbos kokybės, bet vėlgi supraskime, kad šiuo įstatymu mes ją tiktai galime padidinti, nes savivaldybių teisininkai tokiais atvejais turės šansą užsidirbti, ir natūralu, kad tai skatins juos tobulėti. Antra vertus, visada turime galimybę kreiptis antrinės pagalbos, kur jau tikrai ta pagalba bus kvalifikuota. Manyčiau, kad šitas įstatymas padėtų ir savivaldybėms, ir žmonėms, kuriems nereikėtų bėgti į didelius centrus ieškoti kokybiškos teisinės pagalbos.
PIRMININKAS. Kolega E.Šablinskas.
E.ŠABLINSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies atsakėte į klausimą, tik aš norėčiau, kad šiek tiek konkretizuotumėte. Tai bus deleguota ar tiesiogiai priskirta savivaldybėms funkcija, nes nuo to priklausys tas finansavimas?
G.ŠVEDAS. Tai būtų perduota savivaldybėms valstybės funkcija.
PIRMININKAS. Seimo narė D.Mikutienė.
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kolegos jau iš dalies paklausė apie kokybę. Aš norėčiau pratęsti ir paklausti jūsų, ar yra numatyti kokie nors kontrolės mechanizmai, kad būtų galima kontroliuoti ir prižiūrėti, kad teisininkai teiktų kokybišką pagalbą? Ne paslaptis, kad rajonuose žmonės kreipiasi klausimais, kurie yra susiję su savivaldos klausimais, t.y. žemės klausimais, ar, tarkim, socialinių pašalpų arba kažkokių priimtų sprendimų klausimais. Man per keletą metų teko susidurti, kad mūsų savivaldybės teisininkai arba pareigūnai ne iki galo informuoja žmones arba neišsamiai ir nekokybiškai juos konsultuoja. Žmogus, tikėdamas, kad savivaldybės teisininkas yra pakankamai kvalifikuotas, toliau niekur nebesikreipia. O kai sužino, kad dar galėtų kažkaip ištaisyti savo situaciją, būna, kad ir terminai jau praėję, ir žmonės patiria žalą. Sutikite, kad rajonų žmonėms yra gana sunku atstovauti ir ginti savo teises.
G.ŠVEDAS. Tikrai užduodate be galo sudėtingą klausimą, kurį šiuo atveju būtų galima išskaidyti į dvi dalis. Vienas dalykas – kvalifikacija. Jeigu savivaldybės teisininkai yra kvalifikuoti, aš manau, kad kiekvienas žmogus yra sąžiningas, ir jeigu, sakysim, kažkoks savivaldybės sprendimas teisininkui atrodo neteisėtas ar nepagrįstas, mano supratimu, to slėpti tikrai nederėtų. Bet įstatyme šito mes tikrai nesureguliuosime. Ir mes gauname tokių skundų, kaip jūs sakote, kad žmogus, sakykim, tam tikra prasme buvo apgautas, bet vėlgi šiuo atveju aš tikrai tai daugiau siečiau ne su nesąžiningumu, bet su tam tikra kompetencijos stoka. Sutikime, turime tokius teisininkus, kokius turime. Stengiamės juos šviesti, mokyti, yra numatyta ir speciali programa, kad tiems, kas teiks teisinę pagalbą, bus organizuojami ir seminarai, ir tobulinimosi kursai, ir kiek įmanoma stengsimės, kad ta pagalba, ypač vietose, būtų kiek galima kvalifikuotesnė.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis viceministre. Kolegų klausiu, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų visiems šiems įstatymų projektams? Ačiū. Pradedame nagrinėjimą. Įstatymų projektams Nr.IXP-3836, Nr.IXP-3837, Nr.IXP- 3838, Nr.IXP-3839 pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. O įstatymo projektui Nr.IXP-3840 pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Nėra. Pritarta šiems komitetams, kurie nagrinės šiuos įstatymų projektus.
Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, kad visi projektai būtų svarstomi spalio 12 d., o projektas Nr.IXP-3838 būtų svarstomas rugsėjo 28 d.? Ar sutinkate su šiomis datomis? Ačiū.
Gerbiamąjį viceministrą prašau pristatyti Seimo nutarimą Nr.IXP-3808.
G.ŠVEDAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Praėjusiais metais Seimas yra priėmęs nutarimą dėl ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriame nustatė, kad Vyriausybė iki šių metų liepos 1 d. turėjo įkurti valstybės turto registrą. Vyriausybei įgyvendinant šią nuostatą iškilo, sakyčiau, dvi problemos: viena teisinė, kita grynai techninė finansinė problema.
Teisinė problema yra ta, kad Valstybės registrų įstatymas numato, jog registruojami objektai turi būti tiktai viename registre ir vieną kartą. Vadinasi, nekilnojamas turtas, pastatai, kurie jau yra įregistruoti, negalėtų būti registruojami tokiame registre, kokį buvo siūlyta įsteigti šiuo nutarimu.
Todėl Vyriausybė siūlytų, kad nereikėtų steigti naujo registro, truputėlį performuluoti šią nuostatą ir siūlyti, kad tai būtų informacinė sistema, kurioje būtų visi duomenys apie valstybei priklausantį turtą.
Antras momentas. Specialistai, kurie dirba su informacinėmis technologijomis, sako, kad tą padaryti realiai yra įmanoma tiktai iki 2006 m. liepos 1 d., ir antras momentas yra tai, kad tokiam darbui turi būti skiriami biudžeto pinigai, ir tokios sistemos sukūrimui reikėtų apie 2 mln. litų, t.y. kasmet iki milijono litų turėtų būti skiriama tokios sistemos funkcionavimui.
Todėl Vyriausybė šiuo nutarimo pakeitimu ir siūlo, kad iki 2006 m. liepos 1 d. būtų sukurta ir įteisinta valstybės turto informacinė sistema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Sysas norėtų jūsų paklausti.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti jums klausimą kaip teisininkui. Ar ne keistai atrodo, kad mes svarstome 2001 m. ataskaitą, tam tikrų punktų pakeitimą? Ar nereikėjo geriau atskiru įstatymu šitą sutvarkyti negrįžtant prie ataskaitų, kurios jau buvo priimtos? Teisiškai labai keistai atrodo.
G.ŠVEDAS. Teisiškai aš jums ir atsakysiu. Bet kuriuo atveju prie šito nutarimo reikėtų grįžti dėl vienos elementarios priežasties – aš, kaip teisininkas, įsitikinęs, jis prieštarauja Registrų įstatymui. Todėl jį bet kuriuo atveju reikėtų sutvarkyti. O tam, ką jūs keliate, aš tikrai pritarčiau, kad tai būtų visiškai atskiras teisės aktas, kuris apibūdintų, ką tiksliai turi padaryti Vyriausybė. Bet vėlgi prie to paties nutarimo mes turime grįžti, nes, aš sakau, čia yra tam tikras nesutikimas su įstatymų nuostatomis. Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti pateikimui? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Ačiū. Baigiame šio klausimo svarstymą.
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3805 (pateikimas)
1-16 klausimas – įstatymo projektas Nr.IXP-3805. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrą gerbiamąjį Rimantą Šadžių.
R.ŠADŽIUS. Laba diena. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite Vyriausybės vardu pateikti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šiuo įstatymo projektu Atmintinų dienų įstatyme būtų įteisintos dar dvi papildomos atmintinos dienos: rugsėjo 27 d. – Lietuvos socialinių darbuotojų diena ir spalio 1 d. – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.
Dėl antrojo punkto tikrai neturėtų kilti nei ginčų, nei diskusijų. Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena buvo paskelbta 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Turime ir Vaikų gynimo dieną, ir Tėvo dieną, ir Motinos dieną. Pagyvenusių žmonių diena ir jos paminėjimas Lietuvoje atkreiptų didesnį mūsų dėmesį į didelę grupę žmonių, mūsų piliečių, kurie reikalauja šio dėmesio ir kartais nelabai jo sulaukia.
Pirmasis punktas dėl Lietuvos socialinių darbuotojų dienos (aš užbėgsiu už akių galimiems klausimams) būtų dar viena profesinė šventė. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų mums reikėtų į Atmintinų dienų įstatymą įrašyti profesines šventes? Atsakau – taip.
Precedentų yra. Yra dvi profesinės šventės: Mokytojų diena ir Medicinos darbuotojų diena (balandžio 27 diena). Pastaroji buvo įteisinta visiškai neseniai, šių metų balandžio 1 dieną Seimo priimtu įstatymu. Tai yra labai svarbios profesijos. Mokytojas ir medikas – su šių profesijų žmonėmis mes visi susiduriame labai dažnai.
Socialinis darbuotojas. Socialinis darbas turi tikrai gilias tradicijas, šimtmečių tradicijas, prasidėjusias dar nuo Bažnyčios laikų. Šventasis Vincentas Paulietis ir yra tos dienos apibrėžėjas, nes rugsėjo 27 d. yra šio šventojo minėjimo diena. Socialinio darbuotojo profesija yra labiausiai besivystanti ir labiausiai atsinaujinanti Lietuvoje. Socialinių darbuotojų mes turime 5 tūkstančius, tačiau jų trūksta.
Socialiniai darbuotojai – tai tie žmonės, kurie teikia socialines paslaugas, kurie prižiūri invalidą, seną žmogų, kuris pats negali apsirūpinti. Tai tie žmonės, kurie dirba vaikų namuose su vaikais, netekusiais globos. Į kiekvieną kategoriją iš tų žmonių, kad ir į invalidus, valstybės požiūris pastaruoju metu tikrai pasikeitė, tačiau nepakankamai. Į invalidų integraciją mes turėtume kreipti dar didesnį dėmesį.
Siūlytume pripažinti šią profesinę šventę. Dėl kitų profesinių švenčių, matyt, bus kitų pasiūlymų. Aš labai prašyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Kolega A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Viceministre, jūs tiek agitavote, kad galėjote pakenkti šių dienų įrašymui į atmintinų dienų sąrašą.
Mano klausimas būtų toks. Buvo kreiptasi ir į Seimą, buvo persiųsta į mūsų komitetą, kiek aš žinau, turbūt į ministeriją. Daugiavaikių šeimų bendrija kreipėsi prašydama įteisinti Šeimos dieną kaip atmintiną dieną. Ar ministerija svarstė, ar buvo pamąstymų? Labai ačiū.
R.ŠADŽIUS. Atsakydamas pasakysiu, kad buvo kreiptasi ir šis klausimas yra svarstomas, tačiau į šio įstatymo projekto traukinį šio klausimo sprendimas nesuspėjo. Manau, kad dėl to bus galima apsispręsti. Idėja gera.
PIRMININKAS. E.Šablinskas. Prašom klausti.
E.ŠABLINSKAS. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai taip įtikinamai kalbėjote, kad atsirado nepasitikėjimas. Sakykite, kodėl taip vėlai, kadencijos pabaigoje, tokią šventę siūlote įtraukti?
R.ŠADŽIUS. Atsakydamas į tokį klausimą aš galėčiau pasakyti, kad yra kiekvienos kadencijos pradžia, vidurys ir pabaiga. Ir tuo, ir kitu, ir trečiu metu svarstomi tam tikri klausimai. Jų eiliškumas ne visuomet priklauso nuo vieno žmogaus valios. Kartais taip atsitinka, kad klausimai teikiami vienokia ar kitokia tvarka. Prie rinkimų arba prie kadencijos pabaigos šis klausimas tikrai nebuvo derinamas. Dėl to aš galiu jus užtikrinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau apsispręsti, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pradedame nagrinėjimo procedūrą. Pagrindinis ir vienintelis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Kolega A.Sysas siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Aš manau, tam pritarsime. Dėkoju. Siūloma svarstyti rugsėjo 21 dieną. Dėkoju. Pritarta.
Išmokų vaikams įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3823 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – įstatymo projektas Nr.IXP-3823, pateikimo stadija. Jį pateiks viceministras gerbiamasis R.Šadžius. Prašom.
R.ŠADŽIUS. Dar kartą ačiū. Vyriausybė teikia jums Išmokų vaikams įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo esmė yra labai paprasta. Nuo sausio 1 d. siekiama padidinti 2 MGL, šiuo metu tai 250 litų, dydžiu vienkartinę išmoką, išmokamą visoms šeimoms, kuriose gimė vaikas.
Šio įstatymo prasmė, kodėl jis atsirado? Tai buvo gegužės 1-oji, kai buvome priversti vaikiškiems vystyklams įvesti 18% PVM. Dėl to mažus vaikus auginančios šeimos turėjo papildomų išlaidų. Šįmet šios išlaidos buvo kompensuotos atitinkamai patvarkius Biudžeto įstatymą ir Vyriausybės nutarimu. Nuo kitų metų siūloma tam skirtus pinigus, tam suplanuotus pinigus pridėti prie vienkartinės išmokos vaikams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Šablinskas. Prašom klausti.
E.ŠABLINSKAS. Aš tik vieną klausimėlį. Čia apie visus gimusius vaikučius, bet apie pagalbą sergantiesiems cerebraliniu paralyžiumi, aš jau kalbėjau su ministre dėl pastovesnių išmokų.
R.ŠADŽIUS. Aš manau, kad galbūt tai ne šio įstatymo dalykas. Bet kuriuo atveju šį klausimą reikėtų svarstyti. Tai galbūt daugiau Šalpos išmokų įstatymo dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašau, kolegos, registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui? Dėkoju, viceministre.
Užsiregistravo 23, už balsavo 22, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta pateikimui. Pradedame nagrinėjimą. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nenumatyta. Siūloma svarstyti rugsėjo 28 dieną. Nėra kitų siūlymų. Tai šiandien buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. Seimo narių pareiškimų nėra. Todėl posėdį skelbiu baigtą. Ir linkiu visiems, dalyvaujantiems rinkimuose, ištvermės, jėgos ir daug žmonių surinkti į susitikimus. Iki antradienio!