Dvidešimt
šeštasis posėdis
1996
m. lapkričio 19 d.
Posėdžio pabaiga (Himnas)
9sesija26 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J.Bernatonis ir A.SAKALAS
PIRMININKAS(J.BERNATONIS). Pradedame vakarinį posėdį. Prašau registruotis. Istorinė registracija, gerbiamieji Seimo nariai. Kadangi iš rytinio posėdžio liko neišspręstas 7 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimo "Dėl administracinės teisenos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo" projekto pateikimas, kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį teisingumo ministrą poną A.Valį. Pranešu, kad posėdyje dalyvauja 30 Seimo narių. 31-asis - Seimo narys K.Gaška.
Nutarimo "Dėl administracinės teisenos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo" projekto pateikimas
A.VALYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pateikti jums parengtą Seimo nutarimo "Dėl administracinės teisenos reformos metmenų ir jų įgyvendinimo" projektą.
Pagrindinis šio projekto tikslas - nustatyti principines administracinės teisenos reformos nuostatas. Mes puikiai žinome, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį yra numatyta, jog teisingumą vykdo tik teismas. Šiuo metu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą numatyta net 41 valdymo institucija, kuri turi teisę bausti žmones, padariusius administracinius nusižengimus.
Per metus Respublikoje yra surašoma apie 1,5 mln. protokolų dėl administracinės teisės pažeidimų. Pagrindinis reformos aspektas yra tas, kad administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas bus perduodamas teismų kompetencijai. Respublikoje būtų įkuriami dviejų pakopų teismai. Mes apskaičiavome, kad kiekviename teisme turėtų būti maždaug po 2-3 teisėjus. Jūs žinote, kad pagal Teismų įstatymą teisėjai, kuriems yra suėję 23 metai, negali nagrinėti tam tikrų kategorijų bylų, bet jiems leidžiama nagrinėti administracines bylas.
Šią reformą siūlome įgyvendinti dviem etapais. Pirmasis etapas būtų parengti visą įstatymų bazę, finansinę bazę, o po to jau pereiti prie antrosios reformos stadijos. Pirmasis etapas turėtų būti baigtas apie 1998 m., paskui prasidėtų jau antrasis etapas. Tiek. Jeigu yra klausimų, tai galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius nori paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, noriu paklausti. Kokios sudėtinės dalys galėtų būti išskirtos finansinės, materialinės techninės bazės ir kitų organizacinių priemonių reformos įgyvendinimo programos dalyje? Ačiū.
A.VALYS. Šiuo metu teismai įsikūrė blogose patalpose. Mes turime 4-5 teismus, kuriems tikrai reikia naujų patalpų. Sprendžiant šiandien šį klausimą, mes kartu žiūrime ir į ateitį. Jūs puikiai žinote, kad jūs priėmėte įstatymą dėl Hipotekos įstaigų, kurios bus kuriamos taip pat prie teismų. O visa kita, kaip aš sakiau, tai būtų 2-3 teisėjai prie rajonų teismų. Aišku, gal daugiau jų reikėtų Vilniuje ir kituose didesniuose administraciniuose vienetuose, kur bylų yra daug daugiau. Galutiniai apskaičiavimai, kiek tai kainuotų, būtų žinomi jau detaliai rengiant pačią programą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas teismuose yra vienas iš teisinės demokratinės valstybės požymių. Aišku, labai gerai, kad mes Lietuvoje žengiame ta kryptimi, nes sumažės ir pažeidimų, ir kyšininkavimų, ir kitų piktnaudžiavimo atvejų.
Mane tiktai domina toks dalykas: koks laikotarpis yra numatytas pereiti nuo tokios biurokratinės sistemos prie teisminės? Kiek laiko tai turėtų užtrukti?
A.VALYS. Mūsų dabartiniais apskaičiavimais pirmasis etapas, t.y. pasirengimas visai sistemai, turėtų tęstis iki 1998 m., o reali naujos administracinės teisės funkcionavimo pradžia turėtų būti derinama su Lietuvos Respublikos galimybėmis tapti tikrąja Europos Sąjungos nare, nes tai mums bus privalu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone ministre, kažin ar čia būtina, teikiant šitą projektą, nurodyti, kad teisingumą vykdo tik teismai? Nes bendrame Konstitucijos kontekste teisingumą vykdo, pavyzdžiui, ir rinkėjai, atmesdami atitinkamą valdžią ar palikdami tam tikrą... Aš norėčiau pateikti kitą, konkretesnį klausimą.
Žinome, kad kai pakeitėme prokuratūros funkcijas, tai kažkurį laikotarpį, kol kitos institucijos perėmė jos funkcijas, nusikaltėliams buvo patogus metas. Ar dabar tam yra pasirengta, kad kai bus kažkoks laikotarpis, kad nebūtų tokio tarpuvaldžio?
A.VALYS. Tai aš ir noriu pasakyti, kad kaip tik iki 1998 metų turėtų būti parengti visi reikalingi įstatymai ir būtų pasirengta. O nuo 1998 metų mes, matyt, palaipsniui galėtume pereiti. Ir to tarpo, kaip jūs sakote, tikrai nebūtų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, klausimas dėl administracinės teisenos reformos metmenų įgyvendinimo. Man pasidarė neaišku, ką reiškia teisena? Ir jūs sakėte, ir kiti vartojo žodį "teisė", administracinė teisė. Ar teisena gali būti ir baudžiamoji, ir civilinė, ar čia yra teisena kaip kažkokia išimtis administracinei? Kaip jūs galite tą paaiškinti? Nes iš tikrųjų turbūt daugelis radijo klausytojų nelabai supranta, ką reiškia žodis "teisena". Aš manau, galbūt taip jį reikėtų kirčiuoti. Ačiū.
A.VALYS. Norėčiau atsakyti, kad tai būtų visas administracinės bylos nagrinėjimo procesas - "teisena". Toks dabar yra baudžiamasis procesas.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Atsiprašau, matyt, netyčia paspaudžiau. Nenorėjau klausti.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau į šitą klausimą pažiūrėti iš ekonominės pusės. Argi nėra net preliminariai apskaičiuota, kiek papildomai reikės teisėjų ir kiek tai papildomai kainuos Respublikos biudžetui? Ačiū.
A.VALYS. Aš norėčiau atsakyti taip. Labai sunku apskaičiuoti, kiek papildomai kainuos biudžetui. Bet kad biudžetas gaus daug daugiau lėšų už tuos pažeidimus, už kuriuos mes dabar negauname, tai yra tikras dalykas. Pats paprasčiausias pavyzdys: Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo metu yra numatyta 1 mln. litų bauda, kurią surašo pareigūnas. Kas gali paneigti, kad aš surašau 150 Lt, o dalį dalinuosi? Jūs puikiai žinote ir dėl policijos, kaip kartais yra baudžiami žmonės, kai kvitelyje rašoma 5 litai, o imama 10 litų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kadangi tai nenorminis aktas, mes jį galėtume priimti šiandien. Tačiau jūs turbūt siūlysite, kad priiminėtų kitas Seimas?
A.VALYS. Aš manau, kad šitą aktą dar turėtų pastudijuoti Valstybės ir teisės komitetas, ir tada priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti, kad pritariam pateikimui, numatom, jog šį projektą studijuos būsimojo Seimo Valstybės ir teisės komitetas, ir kad priėmimas vyks būsimajame Seime? Nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų? Reikės balsuoti. (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Pinigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2402(3) (priėmimas) (96.11.19)
9sesija26 p svarstyti klausimai
Dabar vakarinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimas - Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją poną A.Pajuodį. Priėmimas.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ar yra pateikta raštu kitokių siūlymų? Trečiajam projektui.
A.PAJUODIS. Dėl Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto jokių pasiūlymų nėra pateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime iš karto kalbėti apie visą šį įstatymą, nes jis iš vieno straipsnio? Dėkoju. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų keturi už, keturi prieš.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimas reikalingas. Čia jau buvo praeitame posėdyje taip sutarta, ir šitam įstatymo projektui galima pritarti. Aš balsuosiu už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis, o balsų skaičiavimo grupės narius užimti savo vietas ir pasirengti skaičiuoti balsus.
Posėdyje dalyvauja 52 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. 47 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas priimtas vienbalsiai.
9sesija26 p svarstyti klausimai
Dabar pradedame Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo įgyvendinimo įstatymo priėmimą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kokie siūlymai yra pateikti raštu?
A.PAJUODIS. Čia yra dvi Juridinio skyriaus pastabos. Aš nežinau, turbūt Seimo nariai jas turi, ar man perskaityti?
PIRMININKAS. Seimo nariai turi. Ar jūs priimate šias pataisas, ar ne?
A.PAJUODIS. Na, pirmoji pastaba yra dėl to, kad neaiški 2 punkto formuluotė. Kad ją padarytume aiškesnę, gali būti du variantai: arba šitame įstatymo įgyvendinimo įstatyme priimant Juridinio skyriaus antrąjį pasiūlymą būtų galima išbraukti žodžius "ir kiekiams". Tada būtų taip: "reikalavimus neapmuitinamose parduotuvėse parduodamų prekių asortimentui".
PIRMININKAS. Taip. Ir dėl antrojo pasiūlymo?
A.PAJUODIS. Arba, jeigu paliktume "ir kiekiui", tai skliaustuose galėtų būti įrašyta: "jei bus nuspręsta juos reglamentuoti". Todėl, kad įstatyme yra dispozityvinė norma. Vadinasi, Vyriausybė gali ir nutarti, nustatyti tuos kiekius, ir gali to nenutarti.
PIRMININKAS. Kurį variantą jūs siūlytumėte? Turbūt antrąjį, nes jis platesnis, taip? Kaip jūs siūlote kaip pranešėjas?
A.PAJUODIS. Paprasčiau būtų pirmasis - nubraukti "ir kiekius".
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra prieštaravimų dėl to? Nematau. Ir dėl Juridinio skyriaus antrosios pastabos.
A.PAJUODIS. Dėl antrosios pastabos sutinkame. Iš tikrųjų būtų teisingiau pavadinti ne įstatymu dėl įstatymo įgyvendinimo, bet nutarimu, Seimo nutarimu.
PIRMININKAS. Sutinkate?
A.PAJUODIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo?
Seimo narys J.Listavičius. Dabar kalbame dėl viso šio nutarimo.
J.LISTAVIČIUS. Taip, šitas klausimas taip pat buvo svarstytas. Tada buvo priimtas sprendimas, kad įstatymas dėl įstatymo įgyvendinimo, tačiau nutarimui taip pat galima pritarti, ir aš pritariu šito nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio nutarimo? Nematau. Prašau registruotis. Registracija, gerbiamieji Seimo nariai.
Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl neapmuitinamų parduotuvių įstatymo įgyvendinimo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. 48 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl neapmuitinamų parduotuvių įstatymo įgyvendinimo" priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
9sesija26 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 3 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnio pakeitimo ir papildymo 661 ir 1951 straipsniais įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją, gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą V.Bulovą.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.V.BULOVAS. Pastabų nebuvo gauta. Aš neturiu ką komentuoti.
PIRMININKAS. Kadangi pastabų nėra gauta, jūs teikiate priimti šį klausimą?
V.V.BULOVAS. Taip, teikiu.
PIRMININKAS. Prašau gerbiamuosius Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš. Kol kas nėra nė vieno už. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai! Aš, žinoma, nenorėčiau kalbėti nei už, nei prieš. Tai yra labai įdomus dalykas. Tačiau man kelia šiek tiek abejonių tai, ar bus kas nors gero, jeigu galimybę spręsti civilines bylas dėl turto turės kitas teismas. Galbūt pranešėjas įtikins Seimo narius, kad tai būtina, jog tai nebus tik vilkinimas. Vienas teismas ir perduos medžiagą kitam. Ar čia bus koks nors suderinamumas? Man dėl to kyla labai rimtų abejonių, todėl aš nenorėčiau kalbėti nei už, nei prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete svarstėme. Komitetas ir Juridinis skyrius parengė šitą įstatymą. Jis yra kvalifikuotai parengtas ir būtinai reikalingas. Baudžiamojoje byloje turto arešto klausimus galima spręsti metus, o čia kaip tik visa tai sutrumpinama. Aš manau, kad reikia pritarti šitam įstatymui ir priimti kuo greičiau, tuo geriau.
PIRMININKAS. Ar yra daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo? Nematau.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kalbėti prieš balsavimą, ir po to balsuosim.
V.V.BULOVAS. Aš norėčiau prieš balsavimą pasakyti, kad tikrai šitas įstatymas yra labai reikalingas, nes čia dirbo iš įvairių institucijų didelė grupė specialistų, kuriems aš norėčiau padėkoti. Tai, jų nuomone, vienintelis kelias, kaip spręsti konfliktus tokiose situacijose kaip, sakykim, Kauno holdingo kompanijoje susidariusioje situacijoje, kur yra daug tūkstančių žmonių, yra kelios bylos. Specialistų nuomone, kas siūloma, tai yra vienintelis kelias spręsti tas problemas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Posėdyje dalyvauja 62 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnio pakeitimo ir papildymo 66 1 ir 195 1 straipsniais įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 48 - už.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. 48 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnio pakeitimo ir papildymo 66 1 ir 195 1 straipsniais įstatymas priimtas.
Įmonių bankroto 6 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.2683 (priėmimas) (96.11.19)
9sesija26 p svarstyti klausimai
Dabar pradedame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 ir 9 straipsnių papildymo įstatymo projekto priėmimą.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.V.BULOVAS. Šitas įmonių bankroto įstatymo dviejų straipsnių papildymas yra kaip lydintysis. Jis suderina jau priimtą įstatymą su Įmonių bankroto įstatymu. Kituose įstatymuose jokių pakeitimų daryti nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo? Nematau norinčių.
Pranešėjau, ar norėtumėte ką nors dar pridurti prie to, ką pasakėte?
V.V.BULOVAS. Ne, dėkui. Viskas buvo pasakyta.
PIRMININKAS. Taigi registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija! Tiksliname registraciją prieš balsavimą. Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 ir 9 straipsnių papildymo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. 48 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 ir 9 straipsnių papildymo įstatymas priimtas.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui - gerbiamajam vidaus reikalų ministrui V.Bulovui.
V.V.BULOVAS. Dėkoju kolegoms.
Seimo narių pareiškimai (96.11.19)
9sesija26 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes paskutinį posėdį dirbame labai darniai, dar nespėjo atvykti pranešėjas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. Ar yra ponas V.Budnikas? Nematau.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra du Seimo nariai, užsirašę padaryti pareiškimus: Seimo narys A.Baskas (jo taip pat salėje nėra), bet yra Seimo narys A.Albertynas. Ar skaitysite pareiškimą? Prašom. Kviečiu į tribūną. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Albertynai.
A.ALBERTYNAS. "1992 m. rudenį po Seimo rinkimų labai garsiai buvo šaukiama, spaudoje daug rašoma, kad į valdžią sugrįžo komunistai. Kairieji laimėjo, dešinieji pralaimėjo. Aš į šį triukšmą tuomet atsakiau: "Komunistai į valdžią nesugrįžo, nes iš jos niekada nebuvo išėję". Pagal žinomo tarybinio rašytojo teiginį, Lietuvos rinkėjai pasirinko kiaulės uodegą. Ką Lietuvos rinkėjai pasirinko šių metų rudenį per Seimo rinkimus? Gal tas pats rašytojas atsakytų: "Kiaulės galvą, pilvą ar kitą kokį organą".
Aš, kadangi niekada nepriklausiau jokiai partijai, turiu savo vertinimą. 1992 m. ir šiemet į Seimą daugiausia buvo išrinkti buvę komunistai, komjaunuoliai, tarybiniai aktyvistai. Jie su saugumo palaiminimu laisvai važinėjo į kapitalistines valstybes ne tik kaip turistai, bet ir į ilgas komandiruotes. Pasaulis nežino, kad komunistas gali būti dešinysis. Visi buvę komunistai praeityje priklausė vienai TSKP, t.y. Tarybų Sąjungos komunistų partijai. Dabar dalis jų išsiskirstė po įvairias partijas ir per šias partijas eina į valdžią. Kuo skiriasi komunistas, kuris vadina save dešiniuoju, nuo komunisto, kuris skelbiasi esąs centristas, socialdemokratas ar atstovaujantis kairiosioms pažiūroms?
Vieni nuo TSKP nubėgo toliau, kiti liko arčiau jos. Įdomiausia komunistų sąjūdiečių evoliucija. Kurdami naują partiją pavadinimui pasirinko tas pačias TSKP didžiąsias raides, kaip ir Komunistų partijos, tik dviem raidėms sugalvojo naujus žodžius. Pirmąjį žodį "Tarybų" pakeitė žodžiu "Tėvynė". Antrasis žodis liko nepakeistas. Trečiąjį žodį "komunistų" pakeitė žodžiu "konservatorių". Ketvirtasis žodis nepakeistas. Ir taip gavosi TSKP: Tėvynės sąjunga - Konservatorių partija. Daugelis žmonių nuo 1952 m. rudenio šias raides perskaito - Tarybų Sąjungos komunistų partija. Atsitiktinumas? Į tai gali atsakyti pavadinimo autorius. Kada daugelis pradėjo juoktis iš šių keturių raidžių, partijos pavadinimas buvo pakeistas: TSLK - Tėvynės sąjunga - Lietuvos konservatoriai. Vieno sapno metu aš pamačiau ant mokyklinės lentos užrašytą šių keturių raidžių iššifravimą - Tarybų Sąjungos Lietuvos komunistai.
Kaip komunistai, konservatoriai įvertina savo praeitį, t.y. kai buvo TSKP nariai. Labai įdomų šio laikotarpio įvertinimą išgirdau 1992 m. gegužės mėn. televizijos laidoje "Piliečiai" iš vienos gerai žinomos konservatorės, buvusios LKP CK narės. Ji paaiškino, kad priklausymą Komunistų partijai ji vertina kaip braidymą po purvą. Dabar ji to purvo atsikratė. Aš jai paaiškinau, kad po purvą braido maži vaikai, o suaugusieji - tik psichiškai nenormalūs žmonės. Paklausiau: "Kokia tuo laiku buvo jūsų psichinė būsena?". Atsakymo nesulaukiau, nes televizijos įrašų laidos režisierius nutraukė pokalbį šia tema. Kokie buvo neprotingi tie žmonės, kurie tarybų valdžios metais braidžiojo po purvą. Geriau būtų kojomis minkę molį ir iš jo gaminę plytas. Tikrieji dešinieji yra tie žmonės, kurie vienokiu ar kitokiu būdu praeityje kovojo prieš komunistus, prieš tarybų valdžią, prieš Lietuvos okupaciją. Už šią kovą daugelis buvo baudžiami laisvės atėmimu įvairiam laikotarpiui. Po bausmės atlikimo šie žmonės toliau buvo persekiojami.
Šiame Seime matome vieną kitą buvusį politinį kalinį. Turi savo atstovų Seime ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Naujasis Seimas apsivalė nuo tarybų valdžios priešų - buvusių politinių kalinių. Konservatoriai su krikščionimis demokratais dėjo dideles pastangas, kad atsikratytų ir žymiausio kovotojo už Lietuvos išlaisvinimą iš okupacijos, buvusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko K.Bobelio. Tokios priešiškos kampanijos prieš daktarą K.Bobelį nebuvo išvystęs net garsusis KGB.
Gerbiamasis daktare Bobeli, ar jums neatrodo, kad per anksti paleidote Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą? Nebe reikalo konservatoriai į rinkimų kampaniją pasikvietė buvusius valstybės saugumo agentus ir informatorius, žadėdami jiems atleisti praeities nusikaltimus. Šių struktūrų žmonės žino daug būdų kaip atsikratyti nepageidaujamais asmenimis.
Šiuo metu žymiausias ir drąsiausias dešiniųjų atstovas Lietuvoje yra Lietuvos laisvės lygos vadas A.Terleckas. Jis pateikė Seimo rinkimų įvertinimą savo laiškuose V.Landsbergiui, A.Saudargui publikacijoje "Tėvynė pavojuje". Laiškai ir publikacija paskelbti laikraštyje "Mūsų balsas" (Nr.47). Reikia turėti galvoje ir įvertinti A.Terlecko teiginius ir pranašystes. Jo pagrindinis teiginys, kad naujos Vyriausybės vadovu negali būti paskirtas G.Vagnorius. Tai būtų didžiulė Lietuvos nelaimė. Aš šią nelaimę prilyginčiau žemės drebėjimui ar Ignalinos atominės elektrinės avarijai. A.Terleckas primena, kad 1992 m. liepos 14 d. Aukščiausiosios Tarybos deputatai atleido iš Ministro Pirmininko pareigų G.Vagnorių kaip praradusį pasitikėjimą. Pasaulio valstybių istorijoje nėra buvę atsitikimo, kad susikompromitavęs ir atleistas iš pareigų asmuo po kurio laiko vėl būtų skiriamas toms pačioms pareigoms. Nejaugi Lietuva bus pirmoji tokia valstybė? Reikia tikėtis, kad naujojo Seimo nariai objektyviai įvertins Vyriausybės vadovo kandidatūrą ir priims teisingą sprendimą". Pasirašo Seimo narys A.Albertynas.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Milčių perskaityti pareiškimą.
Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo pirmininko pavaduotojas A.Sakalas.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti pareiškimą, skirtą jums.
"Kiekvienas kelias turi pradžią ir pabaigą. Baigdamas savo kaip Seimo Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos seniūno darbą, dėkoju frakcijos nariams už vieningumą, tarpusavio supratimą, geranorišką pagalbą. Džiugu, kad vos ne septynerius metus turėjau galimybę dirbti valstybės valdymo ir kūrimo aukščiausiojoje institucijoje - Lietuvos parlamente, kad šiuose rūmuose teko sutikti 1990 m. kovo 11 d., dalyvauti ir išgyventi kitus mūsų valstybei nepaprastai reikšmingus įvykius. Dėkoju buvusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui profesoriui V.Landsbergiui ir Seimo Pirmininkui ponui Č.Juršėnui už parlamentarizmo Lietuvoje atkūrimą ir stiprinimą. Vertindamas šio Seimo darbą noriu pripažinti, kad per tuos ketverius metus buvo ir darbo, ir demokratijos, bet galutiniai rezultatai galėjo būti geresni. Kartu apgailestauju, kad dažnai nepagrįstai buvo menkinamas tiek Seimo vardas, tiek ir pačios valstybės įvaizdis. Visų Tautininkų frakcijos narių vardu noriu pasveikinti tuos kolegas, kurie dirbs būsimajame Seime. Linkiu jiems padaryti daugiau, negu iki šiol padarėme mes. Daugelis parlamentarų savo ateitį bent jau artimiausiais metais nesusies su darbu Seime. Jiems linkiu geros sveikatos ir visokeriopos sėkmės atliekant kitus darbus. Lietuvai reikia ir inžinieriaus, ir mokytojo, ir gydytojo. Norėčiau, kad Seimo nariai nepasitrauktų iš aktyvios politinės veiklos ir savo įgyta patirtimi bei aktyviu darbu prisidėtų prie tautos ir valstybės stiprinimo. Statistikai suskaičiuos, kiek Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija yra parengusi norminių aktų projektų, pareiškimų, kreipimųsi, rezoliucijų ir kitų dokumentų. Šiandien manau, kad galėjome dirbti ir geriau, dažniau ieškoti sutarimų su kitomis frakcijomis. Nuoširdžiai dėkoju visų Seimo tarnybų darbuotojams už sudarytas geras darbo sąlygas, už jų parodytą geranoriškumą visiems Seimo nariams. Manau, kad šiame pareiškime išreikšiu visų Tautininkų frakcijos narių nuomonę pasakydamas, kad šį Seimą paliekame neišsinešdami jokių blogų "nuosėdų" nė apie vieną buvusį kolegą ir atsiprašome, jeigu mūsų kalbos kam nors atrodė užgaulios. Esame įsitikinę, kad, kai buvome Lietuvių tautininkų sąjungos nariai, tarnavome vienai gražiausių - tautiškumo idėjai, ir manome, kad ateities Lietuvoje ir būsimuosiuose Seimuose bus vis daugiau žmonių - šios idėjos tęsėjų, puoselėtojų ir gynėjų. Seimo Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos seniūnas L.Milčius". Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (A.Sakalas). Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Baską.
A.BASKAS. Ačiū, pirmininke.
"Šią kalbą lėmė nuomonė, kad ateinantys į valdžią per ketverius metus nepadarys tiek gero, kad nepralaimėtų rinkimų 2000 metais. Kas bebūtų valdžioje, stengiuosi, kad būtų įgyvendinti įstatymai, verčiantys valdžią daryti tiek daug gero, jog dauguma gyventojų norėtų tiems patiems patikėti valdžią ir per kitus rinkimus. Tai lemia įsitikinimas, kad paprastai gerovę labiau lemia tvarka, o ne tai, kas valdžioje. Ir gavę valdžią "blogiečiai" darys geresnius darbus, jei bus įgyvendinti įstatymai, kurie lemia tvarką. Tiems, kurie laikosi tokios nuostatos, ir metų pakanka, kad dauguma gyventojų pajustų naujosios valdžios veiklos teigiamus rezultatus. Jei naujoji valdžia pirmenybę teiks ne tvarkos nustatymui, o pareigūnų keitimui, tai ir per ketverius metus daugumos gyventojų padėtis gali nepagerėti. Kadrų skyriaus specialistams nepakako ketverių metų visur savus "pastatyti". Net paskutinį mėnesį tam buvo šaukiami neeiliniai Seimo posėdžiai. Žinoma, aukščiausiąją valdžią reikia pakeisti, kad atsirastų galimybė padaryti tvarką. Čia didžiausią ir svarbiausią darbą atliko rinkėjai - pakeitė Seimo sudėtį. To pakanka, kad būtų priimti įstatymai ar jų pataisos, lemiančios gerą visų valdžių ir visų pirma Seimo darbą. Likusią valdžią, kuri ir toliau neatlikinės savo pareigų, nedarys tvarkos, reikia atleisti iš pareigų kaip galima greičiau. Darbuotojai vertinami pagal dabartį, o ne pagal praeitį, pagal tai, kaip atlieka savo pareigas po naujųjų Seimo rinkimų, nes daugeliui galėjo neleisti tinkamai vykdyti pareigų tie, kurie turėjo didžiausią valdžią. Kiekvienai valstybei geriau, kai keičiantis valdžioms didžiajai daliai darbuotojų lieka viltis, kad jie vertinami ne tik kaip jie dirbo esant senajai valdžiai , bet labiausiai pagal tai, kaip jie dirba pasikeitus valdžios viršūnei. Tai viena iš pagrindinių sąlygų, kad pagerėjimas įvyktų per metus, nes neįmanoma visus pareigūnus, tarnautojus, valdininkus iš karto pakeisti, kad nepagrįstas keitimas lemia neatsakingą laikotarpį, nešantį milžinišką žalą. Tokios žalos padaryta "per akis". Daugumos žmonių pareigingumas priklauso nuo to, kokie vėjai viršuje. Jei ten piktnaudžiaujama padėtimi, tai tuo naudojamasi ir apačioje. Jau prieš 500 metų buvo rašyta, kad dauguma šokusiųjų pagal vienos valdžios dūdelę neblogai šoka ir pagal kitos priešingą mostą. Bet svarbiausia paleisti ratą, įgyvendinantį įstatymą, be kurio dauguma, su geriausiais ketinimais atėję į valdžią, suklumpa. Tas gelbėjimosi ratas valdžios etikos kai kur vadinamas Kovos su korupcija įstatymu. Amerikoje, kur valdžią nuo klaidų saugo daugelis dalykų, kurių Lietuvoje nėra, ir visų pirma didesnis gyventojų pilietiškumas, nėra galimybės turėti valstybinę valdžią, užtikrinti tvarką be valdžios etikos nuostatų įgyvendinimo. Beveik trejus metus nueinantys nekreipė dėmesio į mano spaudimą tokį įstatymą priimti. Po jo priėmimo ir įgyvendinimo, manau, praėjus pusmečiui pajustume gerų rezultatų. Valdžios etikos įstatymas - tai ratas, kuris lemia visų išteklių, t.y. milijardų visuomeniškesnį naudojimą. Daug įstatymų reikia pataisyti, bet greičiausiai ir reikšmingiausiai nenusikaltėlių gyvenimo pagerėjimą lemia valdžios etikos antikorupcinio įstatymo įgyvendinimas. Kol jis nebus įgyvendintas, tol nėra pagrindo sakyti, kad nauja valdžia - už ženklesnį ir spartesnį Lietuvos piliečių gyvenimo gerėjimą.Viliuosi, kad į naują Seimą išrinkta pakankamai daug tokių, kurie vadovausis bendro labo siekiu ir priims būtinus ne kartą siūlytus įstatymus bei pasirūpins jų įgyvendinimu, t.y. šalins iš pareigų laužančius priesaiką, pažeidžiančius Konstituciją pareigūnus. Ketverius metus nebuvo kam tai padaryti, nes savieji buvo svarbiau už tvarką, už tautos gerovę. Per artimiausius mėnesius pamatysime, ar iš tikrųjų pasikeitė valdžia, ar tik valdančioji partija. Linkiu sėkmės! Laimingai! Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Stakvilevičių.
M.STAKVILEVIČIUS. Mieli kolegos, prieš pusketvirtų metų aš išdrįsau išeiti čia padeklamuoti V.Mykolaičio-Putino eilėraštį, tačiau buvo toks žvilgsnis, tarytum kažkas nenormalus. Ir todėl tada nutraukiau... Tada leiskite man po aštuonerių dalyvavimo politikoje metų atsisveikinti vėl V.Mykolaičio-Putino eilėraščiu. Norėčiau, kad neatsitiktų panašus įvykis kaip ir tada. Aš užsirašiau tekstą, kad galėčiau kritiniu atveju žvilgtelėti.
"Lapkritis. Iš ciklo "Mano mėnesiai".
"Ir vėl ta dargana!
Ir vėl tie lapkričio drėgni, šėmi rūkai!
Ir vėl širdis migloto liūdesio pilna,
Kad taip toli
Tu giedrą džiaugsmą palikai.
Tačiau nesižvalgyk
Atgal į saulėtus vaizdus.
Dar vienąsyk
Būk šaltas, kietas
Ir rūstus.
Nesižvalgyki atgalios
Į tai,
Ko šiandien nematai.
Daugiau tavęs nebevilios
Nei saulės burtai,
Nei žiedai.
Kai sniegas lauką užpustys
Ir ledas vandenis užties,
Tu būsi vienišas svetys
Trumpos dienos,
Ilgos nakties."
Labai linkėčiau, kad poezijos visiems reikėtų, mielieji kolegos.
Vaistų įstatymo projektas Nr.2571(2) (priėmimas) (96.11.19)
9sesija26 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. (Plojimai) Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 4, paskutinįjį, darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo projektas. Nr.2571 (2). Pranešėjas - Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius ponas V.Budnikas. Priėmimas. Pagrindinis komitetas buvo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pone pranešėjau, ar teikiate įstatymą priimti?
V.BUDNIKAS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu priimti Lietuvos Respublikos vaistų įstatymo projektą. Mums pateikė...
PIRMININKAS. Tai vėliau. Jūs teikiate priimti, taip? Teikiate. Aš noriu paklausti pagrindinio komiteto atstovo: kas atstovauja pagrindiniam komitetui? Seimo narys G.Paviržis ar Seimo narys K.Kuzminskas? Kas atstovauja šiam komitetui? Ar galite patvirtinti, kad komitetas šį įstatymą teikia priimti? (Balsai salėje) Teikiat, taip? Ačiū. Pradedama priėmimo procedūra. Noriu informuoti, kad yra gautos tiktai Seimo nario M.Pronckaus pastabos. Ar jūs dar turite pastabų, pone pranešėjau?
V.BUDNIKAS. Ne.
PIRMININKAS. Ponas M.Pronckus siūlo 4 straipsnio, 8 straipsnio ir 14 straipsnio pataisas. Daugiau pataisų neturime.
Ar 1 straipsnį galėtume priimti be pataisymo? Pranešėjau? Jūs nieko neturite dėl 1 straipsnio? 1 straipsniui pritarta. Jeigu kas manot, kad nereikia pritarti, tai prašom, kompiuteris jūsų paslaugoms.Dėl 2 straipsnio pataisų taip pat neturime. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio pataisų neturime. Ar galime pritarti? Pritarta. 4 straipsnio 5 punkto 5 papunktyje Seimo narys M.Pronckus siūlo įrašyti žodžius "arba valstybinės veterinarijos tarnybos" po žodžio "ministerijos". Pranešėjau, ar priimate šį pasiūlymą?
V.BUDNIKAS. Taip.
PIRMININKAS. Pasiūlymas priimtas. Galime pritarti 4 straipsniui? Pritarta. Dėl 5 straipsnio pastabų neturime. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 6 straipsnio pastabų neturime. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 7 straipsnio pastabų neturime. Galime pritarti? Pritarta. 8 straipsnio 6 papunktyje Seimo narys M.Pronckus siūlo po žodžio "skirti" įrašyti žodį "tik". Ar pritariate, pranešėjau?
V.BUDNIKAS. Ne, aš norėčiau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Prašom.
V.BUDNIKAS. Mūsų projekte yra parašyta taip: "Vaistai, skirti veterinarijos reikmėms, privalo būti ženklinami užrašu "Veterinarijos tikslams". Šis punktas buvo dar kartą įrašytas todėl, kad Farmacinės veiklos įstatymo 25 straipsnyje yra parašyta, kad "Įmonėms, turinčioms leidimą farmacinei veiklai veterinarijoje, draudžiama parduoti vaistus žmonėms gydyti. Vaistai, vartojami veterinarijos tikslams... medicinoje vartojami vaistai parduodami tik su žyme "Veterinarijos tikslams". Mes, vykdydami šią nuostatą, dar kartą tai patvirtinome ir Vaistų įstatyme. Tai buvo padaryta todėl, kad nepasikartotų Širvintų tragedija.
PIRMININKAS. Tai jūs pataisai nepritariate. Ar pritariate?
V.BUDNIKAS. Ne, nepritariame pataisai.
PIRMININKAS. Pranešėjau pone Pronckau, pataisos autoriau, prašom. Ar jūs sutinkate atsisakyti pataisos, ar...
M.PRONCKUS. Ne, negaliu atsisakyti. Čia esmė yra ta, kad mes padarom papildomų sunkumų visiškai paprastuose dalykuose. Pavyzdžiui, veterinarijos vaistinėje yra pardavinėjamas jodas. Jis gali būti skirtas ir žmonėms, ir veterinarijos tikslams. Ir kodėl būtinai reikia žymėti, kad čia yra tik veterinarijos tikslams? Tokių vaistų yra daug, kuriuos galima naudoti ir žmonėms gydyti, ir gyvuliams gydyti. Todėl mes siūlome, kad tiktai veterinarijos tikslams skirti vaistai turi būti žymimi.
PIRMININKAS. Pranešėjau, paprastai nediskutuojama. Aš noriu paklausti. Ar kurie nors Seimo nariai galėtų paremti vieną ar kitą pusę? Prašom. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Na, aš paremčiau gerbiamojo M.Pronckaus pataisą, kadangi, man atrodo, jo argumentai tikrai yra esminiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes tas pataisas svarstėm komitete ir nutarėm palikti taip, kaip yra šiame įstatyme, nes... Na, o konkrečiai dėl jodo vartojimo, man atrodo, šis įstatymas neprieštaraus vartoti jį tiek veterinarijos, tiek žmonių sveikatos apsaugos sistemoje. Todėl aš rekomenduoju palikti taip, kaip yra įstatyme.
PIRMININKAS. Pranešėjau, ar nepasikeitė jūsų nuomonė?
V.BUDNIKAS. Aš prašyčiau Seimo palikti taip, kaip yra įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registravimasis, gerbiamieji kolegos.
74 Seimo nariai. Balsuosime taip: kas pritaria Seimo nario M.Pronckaus pataisai, paspaus mygtuką "už". Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Aš primenu gerbiamiesiems kolegoms (matau, čia yra daug svečių), kad svečiai balsavimo metu galėtų atsisėsti kur nors kitur. Gerbiamasis Seimo nary Kuzminskai! (Balsai salėje) Dabar balsuojame. Aš labai atsiprašau, svečiai turėtų luktelėti, kol baigsime balsuoti. Čia jūsų kolega... Aš to Seimo nario, kuris sėdi šalia jūsų, nepažįstu... (Balsas iš salės) Būsimasis - galbūt, bet ne dabartinis. Paprašykite atsisėsti kitur. Taigi balsuosime dėl Seimo nario M.Pronckaus siūlomos pataisos, kuriai nepritaria pranešėjas ir komitetas. Kas pritaria Seimo nario M.Pronckaus pataisai, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
25 - už, 17 plius 19 - nepritaria. Pataisa nepriimta. 8 straipsniui galima pritarti? Pritarta. Toliau, dėl 9 straipsnio neturime pataisų? Galime pritarti? Pritarta. Dėl 10 pataisų neturime? Galime pritarti? Pritarta. Dėl 11 taip pat neturime pataisų? Galim pritarti? Pritarta. Dėl 12 straipsnio neturime pataisų? Galime pritarti? Pritarta. Dėl 13 straipsnio pataisų neturime? Galime pritarti? Pritarta. Dėl 14 straipsnio - vėlgi yra Seimo nario M.Pronckaus siūloma alternatyva 1 papunkčiui. Pranešėjau, kokia jūsų pozicija?
V.BUDNIKAS. Aš siūlyčiau kompromisinį variantą. Kadangi Farmacinės veiklos įstatyme yra punktas "Farmacinė veikla veterinarijoje", tai šį straipsnį pakeiskime taip, kad ir į gerbiamojo M.Pronckaus pastabą būtų atsižvelgta, ir į mūsų. Įrašykime taip: "Veterinarinių vaistų vartojimo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymas ir valstybinė veterinarijos tarnyba".
PIRMININKAS. Seimo nary Pronckau, sutinkat su kompromisiniu variantu. Pakartokit.
M.PRONCKUS. Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pasiektas kompromisinis variantas, tai gal galima pritarti 14 straipsniui? 14 straipsniui pritarta. Ir dėl 15 straipsnio pataisų neturime? Galime pritarti? Pritarta. 16 straipsnio pastabų neturime? Galime pritarti? Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar aš norėčiau pakviesti kalbėti dėl motyvų tuos, kurie oponuoja, t.y. nepritaria šiam įstatymui. Nėra. Tada galima pasiruošti balsuoti. Prašau pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija vietoje. Prašau. Kas už Farmacijos... (Balsai salėje) Ką tik buvo... Kas už Vaistų įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat 1 (vaistų negaus).
PIRMININKAS. 62 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 1 susilaikius, Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas yra priimtas.
V.BUDNIKAS. Labai ačiū. Į Lietuvą pateks dar daugiau kokybiškų, efektyvių ir saugių vaistų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministerijos sekretoriau. Ar dar norėtų kas nors ką nors pasakyti iš Seimo tribūnos? Niekas. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, aš skelbiu, kad posėdis baigtas. Kartu baigtas 1992 m. išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo darbas. Kviečiu sugiedoti himną. (Giedamas himnas)
Skelbiu 1992 m. išrinkto Seimo darbą baigtu.