Dvidešimt
penktasis posėdis
1996
m. lapkričio 19 d.
1996.11.19 d. darbotvarkės aptarimas
9sesija25 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas
Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.Bernatonis ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS(Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 19 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji yra šiek tiek pamarginta, Seniūnų sueigoje buvo aptarta ir aprobuota. Galime padėti dirbti? Ačiū.
Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo projektas Nr.2372(2) (priėmimas) (96.11.19)
9sesija25 p svarstyti klausimai
Taigi 1-1 darbotvarkės punktas - Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo ruošimo įstatymo projektas. Kviečiu gerbiamąjį pranešėją A.Ambrazevičių į tribūną ir kviečiu pirmininkauti J.Bernatonį. Prašom.
Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo ruošimo įstatymo projekto priėmimas
A.AMBRAZEVIČIUS. Laba diena.
PIRMININKAS. Ar teikiate projektą priimti?
A.AMBRAZEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar teikiate, gerbiamasis Ambrazevičiau? Ačiū. Tada pradedame priėmimą. Pastabų...
A.AMBRAZEVIČIUS. Be redakcinio pobūdžio, tarp jų ir pavadinimo, vietoj "ruošimo" bus "rengimo"... Taigi redakcinės pastabos savo ruožtu, o raštu pateiktos gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus. Dalį jo pastabų mes priimame.
PIRMININKAS. Gal tada, gerbiamasis pranešėjau, iš eilės, pagal straipsnius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Iki 6 straipsnio pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu priimti pirmąjį skirsnį? Niekas nereikalauja balsuoti? Pastabų nebuvo. Priimta.
Antrasis skirsnis - vienas straipsnis. Galime priimti? Priimta. Dabar dėl 6 straipsnio yra J.Listavičiaus siūlymas. Gal, pranešėjau, jūs priimate? Jeigu ne, tada pranešėjas.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirma pastaba, man atrodo, nepagrįstai apriboja Seimo kompetenciją. Yra ar nėra gynybos plano, Seimas vis tiek turi teisę įvesti tiesioginį valdymą ir paskelbti mobilizaciją. Įrašyti žodžius "remdamasis gynybos planu" netikslinga, mūsų manymu, ypač jeigu toliau Seimo narys siūlo, kad tą gynybos planą sudaro ir tvirtina Vyriausybė. Logiškiau būtų neapriboti Seimo kompetencijos šiuo klausimu ir priimti taip, kaip yra mūsų pasiūlyta.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš dalies gal ir sutikčiau dėl operatyvumo, bet vis dėlto negali Seimas, pažiūrėjęs į lubas... Jeigu mes atsisakome gynybos plano, tada bent parašom, ar išklausius informaciją, ar ką nors, bet taip lyg iš lubų iškritęs negali būti. Vis tiek reikia įrašyti, kad Seimas kažkuo remiasi - ar išklausius visas institucijas, jų vadovus, kurie suinteresuoti, ar remiantis kokia nors informacija. Negalima taip - priima, ir viskas. Aš nesu kategoriškas, kad būtent tas planas čia būtų, bet man atrodo, kad kažkas turi būti dar įrašyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Man atrodo, gerbiamasis kolega, čia yra bendra nuostata, o kaip, kokiu pagrindu, tai apsprendžia kiekvienas konkretus įstatymas. Mes turime Tiesioginio valdymo, matyt, turėsime ir nepaprastosios padėties, ir kitus įstatymus. Kolega K.Bobelis.
A.AMBRAZEVIČIUS. Arba Prezidentas savo dekretu, arba Vyriausybė siūlys, čia suprantama procedūra.
PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Ne? Tada...
K.BOBELIS. Aš nežinau, ar dabar, ar vėliau. Aš noriu kalbėti vienu klausimu dėl to įstatymo.
PIRMININKAS. Pabaigoje.
K.BOBELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš gal šiek tiek pavėlavau. Aš dėl pačios procedūros iš principo. Mano supratimu, yra labai negeras dalykas, kada šiandien, paskutinę Seimo kadencijos darbo dieną, priimame tokius įstatymus. Pats įstatymas yra parengtas visiškai netinkamai, t.y., kaip jūs sakote, bendrų nuostatų rinkinys, nėra jokio jo vykdymo mechanizmo, jis visiškai realiai neveiks. Kodėl reikia skubėti ir paskui suvelti? Aš siūlyčiau, jeigu įmanoma procedūriškai, atidėti šį klausimą. Negalima jo priiminėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seimo nariai pateikė siūlymus tik dėl vieno straipsnio. Visuose komitetuose, kuriuos jis turėjo pereiti ir kur turėjo būti nagrinėjamas, visa tai buvo padaryta. Taigi, gerbiamasis kolega Listavičiau, ar jūs teikiate balsuoti? Ne. Tada dėl šitos dalies aišku.
Dabar dėl 6 straipsnio 2 punkto 3 papunkčio. Gerbiamasis pranešėjau, gal priimate?
A.AMBRAZEVIČIUS. Galima priimti. Čia, suprantama, Seimo kompetencija.
PIRMININKAS. Ačiū. 6 straipsnio 3 punkto papildymas vienu papunkčiu.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gali būti tik... Gal tik tvirtina gynybos planą be žodžio "sudaro", tik tvirtina gynybos planą.
PIRMININKAS. Sutinka pranešėjas ir siūlymų autorius, vadinasi, tvirtina gynybos planą. Dabar 6 straipsnio 3 punkto 6 papunktis.
A.AMBRAZEVIČIUS. Teisinga pastaba.
PIRMININKAS. Priimama. 6 straipsnio 3 punkto ... Aišku, čia yra techninis dalykas. Ir 6 straipsnio 5 punkto 10 papunktyje išbraukti ir kai ką pridėti.
A.AMBRAZEVIČIUS. Teisingai.
PIRMININKAS. Irgi priimate?
A.AMBRAZEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ir išbraukti 6 straipsnio 8 punktą "Apskričių valdytojai".
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš nenorėčiau sutikti, nes vis tiek apskričių valdytojai liks. Ir pas mus tokia sistema, jeigu nepaminimas pareigūnas, vėliau jam labai sunku įrodyti, kad jis turi atlikti savo pareigas. Ir apskričių valdytojų pareigas dalyvauti mobilizaciniam darbe, aš manau, reikėtų paminėti, todėl prašau gerbiamąjį Seimo narį šitos pastabos neteikti, kad liktų formuluotės tokios, kokios yra parašytos projekte.
PIRMININKAS. Siūlymų autorius J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu žiūrėtume grynai pagal šių dienų valdymo struktūrą, kas nelabai logiška, mes žinome, kaip tos apskritys atsirado, mes žinome, kokias funkcijas jos šiandien vykdo, tai rytoj to tikrai nebus. Todėl, žinoma, jeigu mes šiandien, sakykime, priimtume tokį, tai mes besąlygiškai keisime greitu laiku. Taigi aš pasilieku prie savo nuomonės ir prašau už tai balsuoti, nes neturėdami resursų, neturėdami galios, ką jie čia gali padaryti. Savivaldą sustiprinus, savivaldybei suteikus galią, tikrai būtų tie darbai atlikti savivaldybės, ne apskrities. Todėl aš pasilieku prie savo siūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis, ir balsuosime dėl J.Listavičiaus siūlymo. Registracija.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius siūlo iš 6 straipsnio išbraukti 8 papunktį apie apskričių valdytojų teises. Pranešėjas su tuo nesutinka. Balsavimas bus toks: kas remia... (Balsai salėje) Kad niekas nenorėjo kalbėti. Prašom. K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, man teko kalbėti su keletu karininkų, kurie yra baigę mokslus Vakarų valstybėse. Jie visi labai prieštarauja dėl šio įstatymo parengimo, nes tai eliminuoja Vakarų karininkų dalyvavimą mūsų karinėje struktūroje ir bet kokių galimybių Vakarų karininkams nėra suteikta, nes Vakarų karininkai gauna pensijas, o jeigu jie įsitraukia į mūsų karinę tarnybą, tai jie tų pensijų negauna. Tuo tarpu Rusijoje atlikę tarnybą karininkai, tarnaudami ir mūsų kariuomenėje, gali gauti pensijas. Todėl aš manau, kol tas klausimas nėra išspręstas, šis įstatymas bent šiuo metu neturėtų būti priimamas ir diskutuojamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis daktare, man atrodo, kad čia jūs ne apie tą įstatymą kalbate. Gerbiamasis A.Ambrazevičius tegul paaiškins.
A.AMBRAZEVIČIUS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, čia ne tas įstatymas. Tas įstatymas, apie kurį jūs kalbate, vadinosi Karo tarnybos įstatymas. Jis jau priimtas ir galioja. O tą pataisą, kurią jūs minėjote, galima pateikti ir ištaisyti jau galiojanti įstatymą. Bet šiame įstatyme nei apie užsienio, nei apie mūsų karininkų tarnybą visai nekalbama.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas remia siūlymą iš 6 straipsnio išbraukti 8 punktą, tas balsuoja už, kas mano, kad to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašome balsuoti.
Už - 22, prieš - 8, susilaikė 20. Nepritarta. Ar reikalauja kas balsuoti dėl viso 6 straipsnio? Galima priimti? Priimta. Tada, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, yra visos pastabos.
A.AMBRAZEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom, kas pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo ruošimo įstatymas reikalingas. Įstatymo projektas reglamentuoja mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo ruošimo organizavimą, valstybinių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų pareigas ir funkcijas ruošiant mobilizacinį rezervą bei vykdant mobilizaciją, aptaria mobilizacinį rezervą, jo planavimą ir mobilizacijos vykdymą. Įstatymo projekte nurodytas valstybinių institucijų organizacinis ir kontroliuojantis vaidmuo vykdant gynybą, mobilizacinio rezervo ruošimo planus. Tačiau, kaip jau paaiškėjo, yra ir tam tikrų trūkumų, todėl, aš šitam įstatymo projektui pritarti negaliu ir susilaikysiu balsuojant už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Šis klausimas ir šis įstatymas buvo labai ilgai svarstomas, keletą kartų jį tobulino Krašto apsaugos ministerija, jį svarstė ir Vyriausybės struktūros. Šiuo atveju jis toks, koks yra parengtas, patenkina šios dienos poreikius. Ateityje, kai jau susiformuos kita dauguma, kiti žmonės, jie galės jį tobulinti. Bet toks jis yra reikalingas, aš siūlau balsuoti už ir jį priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti? Ne. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo ruošimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas. Prašom balsuoti.
Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo ruošimo įstatymo priėmimas
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Garsiau, būkite malonus. Kiek iš tikrųjų? Už - 48. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. Ačiū. Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo ruošimo įstatymas 48 Seimo nariams balsavus už ir 15 susilaikius priimtas. Ačiū.
9sesija25 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, mes turime šiek tiek laiko ir tai mums suteikia galimybę sutrumpinti arba rytinį, arba vakarinį posėdį. Todėl aš siūlau dabar arba imtis 1-8 darbotvarkės punkto, jeigu pranešėjai A.Bendinskas, S.Pečeliūnas yra salėje, arba 2-1 darbotvarkės punkto, nes pranešėją aš matau esantį čia, posėdžių salėje. (Balsas salėje) Gerai. Tada, gerbiamasis Andriukaiti, prašom, jeigu jūs dar turite ką pasakyti. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip jau susipažinote, pateikta rezoliucija, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, siūlanti Vilniaus miesto savivaldybei nagrinėti A.Vienuolio vidurinės mokyklos problematiką ir šiai mokyklai suteikti Vytauto Didžiojo vardą, kuris istoriškai jai priklauso. Aš manau, kad tokia rekomendacinė rezoliucija iš tikrųjų galėtų išspręsti tokią psichologinę atmosferą, kuri yra susidariusi. Šiuo atveju mes turime turėti omenyje, kad mokykla rengia 75 metų šio vardo paminėjimo jubiliejų, jis prasideda gruodžio mėnesį, ir jai reikėtų iš tikrųjų kažkokios moralinės paspirties, kad ji galėtų tai daryti. Daugiau aš neturiu ką pridurti, nes praktiškai atsakinėjau į klausimus pateikdamas šį klausimą. Siūlyčiau tą rezoliuciją paremti. Ji yra juridiškai tiksli, prieštaravimų nėra. Aš manau, kad šiuo atveju mes galėtume padėti šią problemą išspręsti norima linkme.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau praeitą kartą sakiau, kad nereikia nutarimo. Tą patį galiu pasakyti ir apie rezoliuciją. Juk mes išklausėme tos mokyklos administraciją. Buvo visiškai aiškiai pasakyta, kad jokio skubotumo nėra, kad iš šitos vidurinės mokyklos bus ir vidurinė mokykla, po kurio laiko gal gimnazija. Jokių papildymų, jokių taisymų nereikia ir nereikia jokio skubotumo. Aš nežinau, kodėl pranešėjas nesugebėjo išgirsti to, kas buvo pasakyta, kad iš tos vidurinės mokyklos bus ir vidurinė mokykla, ir gimnazija. Todėl ir A.Vienuolio vardą reikėtų palikt, o kai bus nauja gimnazija, gal tada spręsti ir dėl Vytauto Didžiojo vardo suteikimo. Dabar aš manau, kad jokių rezoliucijų nereikia, aš prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom. Jūs nekalbėsite?
E.KUNEVIČIENĖ. Kalbėsiu, bet beveik tą patį noriu pasakyti, jog ponas V.Andriukaitis truputį klaidina, kad vidurinei mokyklai reikia grąžinti tą vardą. Vidurinė mokykla niekada neturėjo to vardo. Tą vardą turėjo gimnazija. Gimnazijai bus galima suteikti tą vardą be jokio grąžinimo. Todėl aš manyčiau, kad nereikia tų dalykų painioti.
PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis kolega Andriukaiti, aš neteigiu, kad nereikia to klausimo svarstyti. Bet tam yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kai reikia svarstyti švietimo biudžetą, tada ir medikai, ir jūsų frakcija tyli arba balsuoja kitaip. Tačiau šitą klausimą jūs atimate iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, iš pedagogų. Ir ne paskutinę sesijos dieną būtina skubotai spręsti. Yra daug svarbesnių reikalų šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti, ar priimsime šitą rezoliuciją be pataisų, ar dar ją redaguosime. Pagal Seimo statuto 178 straipsnį. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti be pataisų, po to balsuosime? Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs turite ką pasakyti, prašom, jeigu ne, tada dėl balsavimo motyvų dėl viso teksto.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš neturiu ką pasakyti. Kalbėjusiems tik galiu atsakyti labai aiškiai, kad kaip bus, ar ji bus toliau vidurinė, ar ji bus gimnazija, ar toliau jos likimas vystysis taip, kaip nuspręs Švietimo ir mokslo ministerija, kuri atestuos, įvertins ir t.t., čia yra ateities reikalas. Ne vienai vidurinei mokyklai teisėti vardai jau yra grąžinti. Aš tik noriu kolegoms priminti, kad tokių mokyklų Lietuvoje jau ne viena ir ne dvi, nors, deja, jos dar neturi nei gimnazijų statuso ir dar tik vystosi ir pretenduoja į gimnazijų statusą. Taigi būkime nuoseklūs. Šiuo atveju aš žinau kai kurias problemas, kodėl bandoma būtent ieškoti įvairių argumentų. Deja, tie argumentai nėra tvirti. Jie daugiau yra tam tikrų siekių argumentai. Būdamas atviras, noriu pasakyti, kad ši problema yra sprendžiama šešeri metai: ir tėvų komitetų, ir mokyklos bendruomenės, - niekas neprieštarauja( nei savivaldybė, nei Švietimo ir mokslo ministerija), kada kalbiesi ir nori paklausti, kokie kontraargumentai. Aš manau, tokia Seimo rekomendacija padėtų, juo labiau kad 75 metai jau yra čia pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl visos rezoliucijos? Nematau. Yra. Prašom. Kolegė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš siūlau arba atidėti priėmimą, arba balsuoti prieš. Dar kartą galiu pakartoti, kad šiandien yra kur kas svarbesnių klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Aš norėčiau paremti kolegą V.Andriukaitį, kadangi čia yra žinoma prieškarinė gimnazija, turinti gražią istoriją, ir jai grąžinti tą vardą dabar būtų labai naudinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip pat siūlau paremti kolegos V.Andriukaičio pasiūlymą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paprašyti nekompromituoti bent paskutinę dieną šito Seimo, kadangi savivaldybė vis tiek nevykdys. Tai dar neaišku kam. Reikia priimti iš tikrųjų motyvuotą ir argumentuotą siūlymą. Arba išvis išsispręs klausimas, ir savivaldybė išspręs. Mano supratimu, gal atsisakykime nuo tokio... bent jau paskutinę dieną tokio žygio. Aš prieš.
PIRMININKAS. J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad mums iškyla pavojus, skubotai priėmus šitą rezoliuciją, vėliau spekuliuoti Vytauto Didžiojo vardu, siekiant visiškai kitų tikslų, kurių šiandien niekas nenori sakyti. Manau, kad visą šitą dalyką galėtume ramiai išspręsti, suderindami ir ten esančios gimnazijos interesus, jau veikiančios jėzuitų gimnazijos, ir ten esančios vidurinės mokyklos dalies, kurią aišku reikės plėsti ir stiprinti, ir Švietimo ministerijos poziciją ir savivaldybės poziciją. Aš nemanau, kad šiandien mes vėl skubota rezoliucija turėtume duoti pagrindo, vadinkim, naujam akcijų etapui. Šiandien aš balsuosiu prieš šitą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji, aš tikrai nesuprantu, ko Seimas kišasi ne į savo sritį? Ne mums suteikta teisė suteikti šituos vardus. Jeigu jie ten neranda sutarimo greitai, tai gal ras... Mūsų šita priimta rezoliucija vis tiek nieko nepakeis, kadangi čia yra tik pasiūlymas. Nenorėčiau ilgai kalbėti. Man atrodo, nesikiškim ten, kur mums nepriklauso.
Rezoliucijos dėl Vytauto Didžiojo vardo grąžinimo Vilniaus A.Vienuolio vidurinei mokyklai priėmimas
IRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija "Dėl Vytauto Didžiojo vardo grąžinimo Vilniaus A.Vienuolio vidurinei mokyklai?" Kas už, prašom pakelti rankas. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 48 Seimo nariams balsavus už, 7 - prieš ir 14 susilaikius, Seimo rezoliucija "Dėl Vytauto Didžiojo vardo grąžinimo Vilniaus A.Vienuolio vidurinei mokyklai" priimta.
9sesija25 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 1-2 darbotvarkės punktas - Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.2587(2). Kalbėti užsirašė vienas Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, atrodytų labai menkutė pataisa ir atrodytų logiška, tačiau ji verčia susimąstyti dėl mūsų privilegijų sistemos, gražiai vadinamos socialinių garantijų sistema, taikymu Lietuvoje. Pačioje įstatymo pataisoje diferencijuojami Vyriausybės nariai išdirbę metus ir neišdirbę pilnų metų. Atrodytų, kad tiems, neišdirbusiems metų pagal įstatymą, kaip ir neišeitų jokios išeitinės pašalpos. Tačiau jie yra "A" grupės valdininkai ir Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 21, 22, 23, 24, 25 straipsniuose kaip tik kalbama apie tokių valdininkų teisę, apie jų terminuotas darbo sutartis ir apie bendrąsias teises pasibaigus terminuotai sutarčiai. Todėl iš tikrųjų, jeigu eitume šito įstatymo raide, nė vienas Vyriausybės narys neliks be, vadinkim, išeitinės pašalpos, kadangi jis, kaip "A" grupės valdininkas, bus atleistas pasibaigus Vyriausybės įgaliojimų laikui. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į precedentą, kuris vis dėlto yra susidaręs Lietuvoje. Pirmiausia tų socialinių išeitinių pašalpų dydžių precedentas. Mes pačioje pradžioje apribojome tų žmonių, atleistų darbdavio valia, teises, kai iš tikrųjų nebuvo jokios dirbančiojo kaltės ir nebuvo pagrindo juos atleisti, o buvo tik noras. Iš to kilo žmonių apsaugos mechanizmas, jeigu juos darbdavys vien dėl savo užgaidų nori atleisti. Vėliau mes perkėlėme šitą faktiškai pagal darbo stažą visiems dirbantiesiems Lietuvoje, dirbantiems pagal darbo santykį, lyg ir nustatėme priimtiną išeitinį mechanizmą Seimui, tačiau Vyriausybė, naudodamasi savo, vadinkim, balsavimo mašina arba savo jėga, panaudojo precedento neturinčias 6 mėnesių atlyginimo dydžio išeitines pašalpas nepriklausomai nuo laiko. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad netgi tie Vyriausybės nariai, kurie buvo paimti vienokiu ar kitokiu būdu į aukštesnes pareigas, tarkim, išėjo į Konstitucinį Teismą ir nė vienos dienos nesugaišo ieškodami darbo, ir neprarado nė vieno lito, apsaugok, Dieve, iš savo kišenės, vis dėlto naudojosi tokiomis išeitinėmis pašalpomis, o tai reiškia gana nemažus pinigus. Manau, kad mums iškilo būtinybė visais atvejais: teisėsaugos sistemos darbuotojų perėjimo į kitą darbą, visų valdininkų perėjimo į kitą darbą ir visų darbo santykių pakeitimo atvejais - labai preciziškai vienodai nustatyti išeitines pašalpas. Visiškai nežiūrint, kokio rango tas žmogus, kiek jis buvo geras vyras tiems, kurie šitą įstatymą nori taisyti. Aš suprantu, kad šiandien tai, ką mes priimsime, o priimti, matyt, yra pakankama dauguma, vis tiktai nepasibaigs su šito įstatymo pataisa. Tiesiog bus būtinybė kuo greičiau tą dalyką taisyti. Todėl manau, kad šiandien mes turėtume per šį svarstymą, kuriame... man labai gaila, kad užsirašiau tik aš vienas. Negi iš tikrųjų ketverius metus tik aš vienas buvau įkyrus, ieškantis socialinio, vadinkim, jeigu ne teisingumo, tai bent pariteto šitoje srityje, deputatas? Taigi manau, pats laikas būtų sustabdyti šito įstatymo priėmimą pusiaukelėje tam, kad galėtume atlikti tai, kas labai svarbu visose mūsų srityse: valdininkų išėjimo iš darbo, teisėsaugos institucijų socialinėse garantijose ir paprastų žmonių darbo santykių nutraukimo atvejais. Aš nebalsuosiu, jeigu šiandien bus stengiamasi šitą įstatymą padaryti. Manau, kad jis yra taisytinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėja gerbiamoji V.Blinkevičiūtė norėtų kalbėti? Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatytas Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektas. Aš susipažinau su užregistruotomis pastabomis, pateiktomis Seimo narių gerbiamojo P.Jakučionio ir gerbiamojo J.Listavičiaus, taip pat su Juridinio skyriaus išvada, kad juridinės technikos požiūriu šitas įstatymas yra parengtas teisingai, nėra jokių prieštaravimui ir jam Seimo Juridinis skyrius pritaria.
Dabar norėčiau šiek tiek pakomentuoti, galbūt atsakyti, ne pakomentuoti, į gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą, kad šito teikiamo įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje... tai yra čia, matyt, turima omeny šito straipsnio trečioje dalyje, kur mes siūlome pataisą, t.y. siūloma išmokėti atsistatydinusiems, išėjusiems, baigusiems kadenciją ministrams jų uždarbio vidurkį nepriklausomai nuo darbo stažo. Gerbiamasis P.Jakučionis šiuo atveju siūlo vietoje šešių įrašyti du. Toks pats pasiūlymas buvo ir gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus, kuris siūlo pakeisti šešių mėnesių uždarbio vidurkio dydžio išeitines pašalpas. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį arba paaiškinti, kad šiuo atveju šito įstatymo pataisa yra teikiama ne dėl šešių mėnesių ir mes nerevizuojame viso įstatymo. Šiuo atveju turėtų būti atkurtas teisingumas ta prasme, kuomet darbuotojas, pareigūnas, ministras yra atleidžiamas iš darbo ne dėl jo kaltės. Tai yra numatyta Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose. Tai yra numatyta ir mūsų darbo įstatymuose ir Darbo sutarties įstatyme. Kada darbuotojas, bet koks pareigūnas, yra atleidžiamas iš darbo be kaltės, be darbuotojo kaltės, o kaltę gali įrodyti, sakykim, teismas, jeigu tai yra ginčytinas atvejis, tada jam turi būti teikiama tam tikra socialinė garantija, t.y. išmokama tam tikro dydžio kompensacija. Apie tai, kokio dydžio kompensaciją mokėti, aš manau kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Seimas. Tai buvo nuspręsta ir 1994 m. priimant Vyriausybės įstatymą. Šiuo atveju pasiūla nėra dėl 6 mėnesių, pasiūla yra dėl to, kad tiems Vyriausybės nariams, kurie neišdirbo daugiau kaip metų... aš manau, kad buvo padaryta spraga įstatyme dar anksčiau, prieštaraujant Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms, kada privalėjo būti numatyta tokia pataisa. Sakyčiau, kad yra logiška ir teisinga, kad šitie Vyriausybės nariai, kurie ne dėl jų kaltės yra atleidžiami iš darbo, taip sakant, pakeičia savo pozicijas, jiems priklauso išeitinė kompensacija. Dabar dėl to, kokio dydžio galėtų būti, sakykim, Vyriausybės nariams, išdirbusiems tam tikrą laiką .... Aš visiškai pritarčiau, kad šitą galima svarstyti, bet tuo atveju reikia revizuoti, matyt, visą Vyriausybės įstatymą, nes šio įstatymo pataisa buvo pateikta ir inicijuota.
Dabar dėl gerbiamojo J.Beinorto pasisakymo. Aš sutinku su tuo, kad Lietuvoje per visą šį laikotarpį, turiu omeny šešerių metų, yra priimta pakankamai daug įvairių socialinių garantijų įvairių sluoksnių, įvairių luomų, įvairios visuomeninės padėties žmonėms. Aš manyčiau, kad vienas iš būsimų Seimo darbų galėtų būti socialinių garantijų įstatymų dėl įvairių kategorijų, įvairių sluoksnių darbuotojų priėmimas, o kartu realizavimas jau esančių įstatymų. Sakyčiau, pasiūlymas yra logiškas, kad reikia peržiūrėti ir... Gal ne visada suvienodinimo principas yra geras, bet jis turi būti paremtas viena ar kita nuostata.
Taip pat buvo (čia gal dar iki pateikimo) gerbiamojo Seimo nario J.Karoso pasiūlymas, bet tai iš esmės yra tas pats, kas teikiama, tik Vyriausybės yra pateikta kitokia redakcija, bet esmė nesikeičia. Daugiau aš neturiu nieko pasakyti, bet prašyčiau pritarti tai nuostatai, jog kada darbuotojas, žmogus, pareigūnas yra atleidžiamas nesant darbuotojo kaltės, jam priklauso išeitinė kompensacija. Šiuo atveju ministrams siūloma dviejų mėnesių uždarbio vidurkio dydžio išeitinė kompensacija. Tiek aš norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Ačiū. Jūs galite prisėsti. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji, aš pritarčiau įstatymo projektui, jei jame būtų nuostata, kad ta suma priklauso nuo to, kiek laiko žmogus tose pareigose buvo, ir kokios jo darbo pasekmės. Imkime šitą Vyriausybę, tuos, kurie buvo ten keletą metų. Mes matome, kokios pasekmės, todėl jiems tos išeitinės sumos kažin, ar iš viso priklauso, kai buvo tokios pasekmės? Noriu atkreipti dėmesį - sako: be kaltės atleisti. Jeigu pralaimėjo rinkimus, vadinasi, jie kalti ir jie atleidžiami todėl, kad jie kalti dėl šitos padėties. Jie sąlygojo šitą ... Aš girdžiu kairė pusė ūžia. Atkreipsiu, gerbiamieji, jūsų dėmesį į tai, kad kai mes balsavome dėl Rinkimų įstatymo, aš jums sakiau, nepalikit balsavimo už sąrašą, jūs palikot, ir dabar jūs visi nepakliuvot, o tie, dėl kurių kaltės bloga padėtis, jie pakliuvo per sąrašą į Seimą. Nekartokit tos pačios klaidos ir nebalsuokite už šitą įstatymą, nepremijuokite tų, dėl kurių kaltės jūs nepakliuvote į Seimą. Aš siūlau parengti įstatymą, kuriame būtų pagrindinės nuostatos, kad išeitinė suma priklauso nuo to, kiek laiko ir kaip gerai dirbo, t.y. pagal jo pasekmes, pagal indėlį. Ačiū. Mano laikas baigėsi.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritartų po svarstymo. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš niekaip negaliu pritarti, nors čia buvo minėtos ir tarptautinės organizacijos konvencijos, beliko tiktai Šventąjį raštą...
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Dar vienas, kuris pritartų. Po to, kai kalbėsime dėl viso, tada bus galima keliems kalbėti. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš, suprantama, pritariu. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mums reikia įsiskaityti, ką siūloma papildyti, o ne ką pakeisti. Vyriausybės įstatyme yra užfiksuoti dalykai, kurių niekas nejudina. Čia kalbama apie tuos asmenis, kurie pagal mūsų darbo įstatymus... numatyta tai, kas buvo mūsų praleista svarstant ir priimant Vyriausybės įstatymą. Iki smulkmenų mes, žinoma, negalime įsigilinti, todėl dabar mes tą klaidą turime ištaisyti.
Ar žmogus dirbo gerai, ar negerai, tai buvo viso Seimo dalykas kontroliuoti, žiūrėti, kaip jis dirba, ir tada svarstyti, ar jis tinka toms pareigoms, ar ne. O dabar, kai jam baigiasi kadencija, tai, kas numatyta mūsų Lietuvos įstatymais, jis privalo gauti. Ir neišsidirbinėkime kalbėdami tokius dalykus, ir gerbiamasis A.Baskas, dovanokit, visai, mano galva, ne į temą kalbėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis, ir balsuosime. Registracija! Prašom registruotis! (Triukšmas salėje) 83 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl to, kad pritartume po svarstymo Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymui. Kas - už, spaudžia mygtuką "už". Kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom balsuoti.
Už - 41, prieš - 15, 11 susilaikė.
Gerbiamieji kolegos, kadangi šį dalyką nagrinėjam skubos tvarka, tai aš siūlau dabar iš karto imtis kitos procedūros. Prašom. Dėl balsavimo motyvų galėsime kalbėti šiek tiek vėliau. Aš kviečiu pranešėją į tribūną. Yra kai kurių pataisų, reikia dėl jų tartis. Pirmiausia, gerbiamoji pranešėja, ar jūs su kuria nors pataisa, su kuriuo nors pasiūlymu sutinkate? Čia yra J.Listavičiaus ir P.Jakučionio siūlymai.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Na, aš manyčiau, kad šiuo metu netikslinga. Aš stengiausi, prieš tai būdama tribūnoje, paaiškinti, kodėl dabar būtų netikslinga realizuoti visą įstatymą. Apie ateitį, žinoma, galima pamąstyti ir pažiūrėti, kaip sakiau, rengiant bendrą socialinių garantijų įstatymą.
PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimą. Dabar čia yra skirtingos pataisos šio įstatymo 3 straipsnio pirmajam papunkčiui, arba bazinio įstatymo 13 straipsnio antrosios dalies pirmajam papunkčiui. Tai ar pirma J.Listavičiaus, ar pirma P.Jakučionio? J.Listavičius siūlo kiekvieną mėnesį, t.y. už kiekvienus darbo metus mėnesio darbo užmokesčio pašalpa, o kolega P.Jakučionis siūlo vietoj "šešių" rašyti fiksuotą "dviejų mėnesių dydžio pašalpą". Tai kas pirmasis?
J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš kviečiu perskaityti paties įstatymo projekto pavadinimą. Čia nekalbama apie kažkokius papildymus, o kalbama apie šio įstatymo 13 straipsnio pakeitimą. Visiškai aišku, kad mes keičiam būtent to įstatymo tą straipsnį. O ne, kaip čia minėjo, kad papildome ar kažką tiksliname. Tai vienas momentas.
Toliau. Aš neišrandu jokios Amerikos, kadangi mes priėmėme išeitinės pašalpos dydį ir išmokėjimo tvarką Seimo nariams. Tai ar verta vėl ieškoti kažkokios kitos Amerikos? Čia buvo minėtos visos tarptautinės organizacijos, konvencijos, ieškoma be kaltės kaltų, taigi yra Valdininkų įstatymas, kuris visiškai aiškiai sako ir neieško, kad jeigu Seimo narys nuo rytdienos nedirbs, tai jau jis kaltas, o jeigu Vyriausybė atsistatydina - tai jau ji kalta. Taigi reikia paprastą abėcėlę turbūt suprasti, ir būtų viskas lyg ir gerai. Čia ir būtų pradžia to sisteminimo, kai mes keičiam įstatymo 13 straipsnį. Todėl aš siūlau būtent tokią nuostatą, kokia yra priimta Seimo nariams, ir tai būtų logiška. O toliau jau patį tą išeitinių pašalpų, kitų kompensacijų klausimą reikia besąlygiškai svarstyti. Tačiau šiandien nereikia toliau gilinti ir kasti tos duobės, kuri čia yra padaryta. Todėl aš pasisakau būtent už tokią 3 punkto pirmojo papunkčio redakciją ir kviečiu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs pabaigoj. Vienas Seimo narys už, vienas - prieš.
Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, kad neišdirbusiam metų du mėnesiniai atlyginimai yra logiška. Aš negalėčiau sakyti prieš.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė dėl J.Listavičiaus pirmojo siūlymo.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Dėl P.Jakučionio, jeigu galima, kalbėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamoji pranešėja, jeigu jūs norite pridurti žodį, tai prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš ir nebežinau, ką čia pridurti. Aš galvoju dėl gerbiamojo J.Listavičiaus pasiūlymo. Kaip ten bebūtų, buvo pateiktas projektas dėl dviejų darbo užmokesčių dydžio išeitinių pašalpų išmokėjimo tiems ministrams, kurie neišdirbo ilgiau kaip metų. Aš vis dėlto liksiu prie savo nuostatos, kad priiminėjant bet kokius įstatymus mes neturime iš naujo išradinėti nieko, o pritaikyti savo galimybes pasiremdami tarptautiniais aktais, tarptautinėmis konvencijomis, tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, kadangi tomis konvencijomis vadovaujasi visos Europos šalys. Jeigu mes integruojamės į tą Europą, tai mes, matyt, irgi turime laikytis tam tikrų taisyklių.
Dabar apie tai, kad būtų galima peržiūrėti, sakykim, taip kaip nustatyta Seimo narių darbo sąlygų įstatyme, pagal kurį yra išmokamos išeitinės kompensacijos už kiekvienus darbo metus, išdirbtus Seime arba Seime ir Aukščiausiojoje Taryboje. Aš manyčiau, kad šitą dalyką būtų galima svarstyti vėliau, jeigu naujasis Seimas tas visas garantijas suvienodintų ir atitinkamai visus pareigūnus, eilinius ir kitus darbuotojus įdėtų į tam tikrus rėmus, į tam tikrus vienos ar kitos pakraipos sluoksnius. Mano nuomone, galbūt šitas įstatymas yra priimamas pavėluotai, galbūt ne šiuo metu reikėjo tai padaryti, tačiau jeigu bet kokiame įstatyme yra padarytos spragos, tos spragos turi būti anksčiau ar vėliau ištaisytos. Ir šiuo atveju šitiems žmonėms tikrai, manyčiau, turi būti išmokėta išeitinė kompensacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritariate J.Listavičiaus šio įstatymo 1 straipsnio 3 punkto pirmojo papunkčio pataisai, tas balsuojate už. Kas manote, kad turi likti taip, kaip yra, tas balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti.
Už - 17, prieš - 26, susilaikė 13.
Dabar, kolegos, P.Jakučionio siūlymas. Prašom. Siūlymų autorius.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, man atrodo, kad mano siūlymas priimtas, ar aš klystu? Aš pasiūliau, kad ministrams, kurie nors ir neišdirbo vienerių metų, bet ne dėl savo kaltės, būtų taikoma bendra Darbo įstatymo nuostata, kad tai yra du vidutiniai darbo užmokesčiai. Aš matau, kad taip yra parašyta. Jeigu aš klystu, tai gal įstatymo teikėja paaiškins.
PIRMININKAS. Būtent taip ir parašyta. Taip. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Jūs siūlote vietoje skaičiaus "6" įrašyti "2". Daugiau nėra jokių komentarų. Kai daugiau nėra jokių komentarų prie jūsų pasiūlymo, tai iš tikrųjų jūs pritariate tai nuostatai, kad būtų išmokėta dviejų mėnesių uždarbio dydžio išeitinė pašalpa tiems Vyriausybės nariams, kurie neišdirbo daugiau kaip 12 mėnesių. Bet jūsų pasiūlymas buvo šiek tiek kitas ta prasme, kad sumažintų tiems, kurie išdirbo ilgiau kaip...
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Jakučioni, jeigu dabar mes jau kartu pasitikslinome, gal tada jūs nebeteiksite, nes čia yra tas įrašyta, ką jūs dabar pasakėte?
P.JAKUČIONIS. Aš manau, kad taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada ačiū. Tokiu atveju lieka dar vienas J.Listavičiaus siūlymas.
Prašom, gerbiamasis Listavičiau. J.Listavičius. Antrasis jūsų siūlymas.
J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai. Aš, laikydamasis nuoseklumo ir to, kas jau yra Seimo narių atitinkamame įstatyme, siūlau ir čia. Todėl turėtų būti ne dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa, o kadangi iki metų, - tai vieno mėnesio darbo užmokesčio išeitinė pašalpa. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiate kolegos J.Listavičiaus siūlymą, tas balsuojate už. Kas manote, kad turi būti pagal Vyriausybės siūlymą, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti.
Už - 14, prieš - 26, 10 susilaikė. Nepritarta.
Dabar dėl viso šio įstatymo 1 straipsnio, arba 13 straipsnio antrosios dalies pakeitimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti? (Balsai salėje) Ačiū.
2 straipsnis. 13 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas. Čia yra patikslinta. Ar galime priimti? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Dabar prašom, gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Ar nori kas kalbėti? (Balsai salėje)
J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau beveik pasikartosiu. Visų pirma čia yra ne įstatymo papildymo įstatymo projektas, o pakeitimo. Todėl keičiamas, mano supratimu, yra būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnis, ir jį taip ir reikėtų suprasti, arba įstatymo pavadinimas turėtų būti tikslinamas. Tai vienas momentas.
Antrasis momentas. Neturėtų būti tų skirtumų ir esant tokiai finansinei situacijai negalima pritarti tam, kad būtų sužlugdytas valstybės savivaldybių ir "Sodros" biudžetas, kad būtų skatinama, premijuojama ar kitokiu būdu švaistomos valstybės lėšos. Todėl aš pasisakau prieš šio įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Manau, kad po tų debatų ir visų balsavimų reikėtų pritarti šitam įstatymui.
Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis. (Balsai salėje) 80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas? Kas - už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Už - 43. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 14.
PIRMININKAS. Prieš - 14. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 43 Seimo nariams balsavus už, 14 - prieš ir 11 susilaikius, Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš labai noriu...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamoji pranešėja, minutėlę! Gal pirma Seimo narys, po to jūs.
J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš replikos po balsavimo teise. Krikščionių demokratų frakcija mano, kad dabar beliko vienintelis ėjimas - kreiptis į valstybės Prezidentą ir prašyti, kad jis nepasirašytų šitos pataisos socialinio teisingumo labui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamoji pranešėja, jūs norite tarti žodį? Norite? Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš iš čia galiu?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamoji Blinkevičiūte, prašau.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš tik norėjau labai padėkoti visiems Seimo nariams. Mano ministerijos darbuotojai prašė padėkoti už bendradarbiavimą visiems Seimo nariams, kadangi aš galvoju, jog mūsų ministerijos specialistai nepriklausomai nuo to, kokiai partijai priklausė Seimo nariai, su jais sutarė labai normaliai. Ačiū ir sėkmės!
9sesija25 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS.
Ačiū. Mielieji kolegos, porą minučių ankstėliau, aš manau, galime imtis
darbotvarkės 3 punkto, t.y. šių metų Valstybės biudžeto ir atskaitymų į
savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo pakeitimo įstatymo
projekto Nr.2681(2). Ar gerbiamasis pranešėjas E.Žilevičius norėtų dar tarti
žodį? Ne? Ačiū. Užsirašė kalbėti kolegos K.Antanavičius, J.Listavičius. Ar
kalbėsite dėl biudžeto?
Gerbiamasis Listavičiau, prašome į tribūną. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1996 m. rugpjūčio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo" ir vėlesni nutarimai dėl bazinės saugos, bazinės pensijos ir kitų išmokų didinimo yra nepadengti lėšomis. Didinant minimalų darbo užmokestį reikėjo apskaičiuoti, kiek tam papildomai reikės skirti lėšų. Papildomai skirti lėšų nėra galimybių, nes nei valstybės, nei savivaldybių biudžetai nevykdomi.
Štai 1996 m. lapkričio 15 d. valstybės biudžetas negavo pajamų pagal užduotį 254,3 mln. litų, nepadengta išlaidų 327,4 mln. litų. Savivaldybių biudžetai 1996 m. lapkričio 1 d. pagal užduotį negavo 93 mln. litų. Padidinti bazinę algą ir bazinę pensiją per mėnesį reikia papildomai beveik 27 mln. litų. Tokių lėšų taip pat nėra. Iš to matyti, kad padidinti minimalaus darbo užmokesčio, bazinės algos ar bazinės pensijos išmokėjimai yra galimi tik naujai gautų paskolų ar būsimųjų metų pajamų sąskaita. Ar tai sprendimas? O ir padidinus minimalų darbo užmokestį iki 300 litų nelabai gražiai atrodo, kai sargas, valytoja, mokytojas, seselė ar gydytojas gauna vienodą darbo užmokestį. Taigi ar čia buvo išeitis ir ar šiandien reikia didinti, kada, kaip sakiau, sužlugdyti biudžetai?
Pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo pakeitimo įstatymo projektas patenkins tiktai mažos dalelytės žmonių minimalaus darbo užmokesčio dydį. Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, dvi akademijos - štai ir viskas. Tai yra nutarimo projektas nebus iki galo vykdomas. Ar galvoja apie tai Vyriausybė, priimdama tokį nutarimą? Nėra lėšų padidinti minimalų darbo užmokestį sveikatos, švietimo ir kitų biudžetinių įstaigų, savivaldybių darbuotojams. Jei minėtose institucijose yra tvarka, tai dėl ko tada gydytojai rengiasi lapkričio 26 d. streikuoti? Kodėl dar vasarą Joniškio mokytojai piketavo prie Joniškio savivaldybės? Iš tikrųjų tai reikėjo daryti pradedant didinti pajamas ir vykdant tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetus, o ne apleisti, ne sužlugdyti šitą darbą ir tada vis dėlto pasirodyti geram, tačiau neaišku, už kokias lėšas ir kaip tai galima realizuoti praktiškai. Tai tik žmonių kiršinimas ir nemaža jų dalis bus nuskriausta. Bus sudaryta papildoma skola, kurią reikės atiduoti kitų metų pajamomis arba skolomis. Tai jau mes darėme praėjusiais metais, kada 10 Lt buvo padidintas darbo užmokestis ir 88 mln. Lt reikėjo dengti šių metų sąskaita. Kadangi nebuvo pasirengta išspręsti šią problemą, daliniam jos sprendimui negaliu pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar gerbiamasis pranešėjas nori tarti žodį? Ne? Tai, gerbiamieji,.. Atsiprašau. Komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį klausimą, prieštaravimų nebuvo. Komitetas siūlo svarstyti ir priimti šių metų biudžeto pataisą. Kalbama apie tas institucijas, kurios turi sutaupiusios lėšų, kalbama apie mokos fondo trūkumus. Bendros biudžetinės sistemos problemas mes aiškinomės. Finansų ministerijos atstovas paaiškino, kaip ūkio subjektai turės spręsti šitas problemas. Vis dėlto toms pataisoms reikėtų pritarti po svarstymo ir priimti.
Antra. Aš siūlau dar šiandien svarstyti klausimą dėl žurnalistų etikos inspektoriaus įstaigos finansavimo ir jam pritarti. Įstatymą mes priėmėme, yra paskirtas žmogus ir, suprantama, reikia išspręsti klausimą dėl tos įstaigos finansavimo. Naujasis Seimas tos įstaigos vadovui atlyginimą nustatys, aš taip suprantu. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Kolosauskai! Ar jūsų šis pasiūlymas yra suformuluotas raštu?
F.KOLOSAUSKAS. Taip, ir yra išdalintas visiems.
PIRMININKAS. Tada mes galėtume prijungti prie šito įstatymo, taip?
F.KOLOSAUSKAS. Visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitų siūlymų, išskyrus F.Kolosausko paminėtąjį, nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Tada siūlyčiau gerbiamajam pranešėjui ateiti čia, į Seimo tribūną, priiminėsime pastraipsniui.
Pirmas klausimas, gerbiamasis pranešėjau, jeigu niekas neprieštarauja, kur mes turėtume įterpti siūlymą dėl žurnalistų etikos inspektoriaus arba tuos skaičius, kuriuos paminėjo F.Kolosauskas?
A.KRIŽINAUSKAS. Juos reikėtų įterpti į 1 straipsnį, galbūt po mokslo ir studijos.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra šio įstatymo penki straipsniai. 1 straipsniui ir visiems kitiems jokių siūlymų, jokių pataisų, išskyrus tai, ką F.Kolosauskas paminėjo, nebuvo. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Ne. Ačiū. Sutariame, kad kartu su žurnalistų etikos inspektoriaus reikalais. Laikykime, kad pastraipsniui priimta. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėjau kalbėti svarstymo metu, bet, atrodo, nebe ta aplinka, kad būtų kalbama iš esmės. Biudžetas yra įstatymas. Tai pats svarbiausias dokumentas, kurį Seimas privalo priimti, privalo žiūrėti kaip vykdomas. Tam yra Vyriausybės atsakingi pareigūnai. Biudžetą antrą kartą keičiame, tvirtiname ataskaitas po to, kada biudžetas neįvykdytas ir niekas už nieką neatsako. Kiek tai gali tęstis? Tai juk yra pavyzdys, kad toje valstybėje yra anarchija (daryk, ką nori) būtent nuo viršaus. Vyriausybė, ministerijos, Seimas priėmę gali pakeisti, o kiti, kadangi neturi teisės pakeisti, vadinasi, gali vykdyti, gali nevykdyti. Aš sakyčiau, kad, matyt, kitos išeities neturime, reikės pritarti, tačiau dar turi būti kitas arba Seimo nutarimas, arba įstatymas, kuriame būtų nurodyta, kas, už ką ir kaip atsako, kad tas biudžetas turi būti keičiamas, kad blogai buvo apskaičiuotas, kad nebuvo įvertintos galimos reikmės arba galimi nukrypimai mokesčių surinkime. Tai turi būti vis dėlto įvertinta kaip pavyzdys, kad valstybė iš savo pareigūnų taip pat reikalauja, kad būtų drausmė. Kitaip tai bus visiškas išnykimas. Kaip iš kitų galime reikalauti įstatymų vykdymo, jeigu patys nieko nedarome. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mano kolegos gerbiamojo K.Antanavičiaus nuogąstavimai šiuo atveju ne visai pagrįsti, nes mes visiškai nekeičiame nei biudžeto pajamų, nei išlaidų, tik tam tikrų asignavimų valdytojams iš vienos eilutės perkeliame į kitą. Suma nesikeičia. Juo labiau kad žurnalistų etikos inspektoriaus institucijai lėšos paimamos iš Draudimo tarybos sutaupytų lėšų. Kitiems lėšų skiriama taip pat iš sutaupytų lėšų. Klausimas, suprantama, neišspręstas, biudžeto pajamos yra nevykdomos ir tai suprantami dalykai. Yra priežasčių, dėl kurių nevykdomos. Žinoma, kai kurie asignavimų valdytojai neteisingai naudoja biudžetinius asignavimus. Mes tą jau svarstėm ir buvo pasiūlyta Valstybės ir teisės komitetui pataisyti tam tikrus dokumentus, Administracinį ir Civilinį kodeksus, kad būtų nubausti tie žmonės. Manau, kad naujas Seimas tą padarys. Iš tiesų biudžetas yra pagrindinis įstatymas ir privaloma jo laikytis. Aš siūlau priimti šitas įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo ką tik pasakyta, kad jokie pakeitimai nedaromi. Tai kam mes tada priimame šitą įstatymą, jeigu nedarome pakeitimų? Iš tikrųjų valstybės ir savivaldybių biudžetai yra tam, kad jie būtų vykdomi, o ne tam, kad kiekviena pasitaikiusia proga dėl Vyriausybės neveiklumo, dėl sužlugdyto biudžeto būtų taisomi. Kodėl nebuvo pateikta, sakykim, visa informacija, reikalinga šito Vyriausybės nutarimo vykdymui? Nes pakeitė, sakykim, trims institucijoms, o visoms kitoms kiek papildomai milijonų reikės? Dabar tas nutarimas yra vykdomas, ir pinigai žmonėms yra mokami, tačiau yra mokami iš kitų šaltinių. Šito mes nežinome, šito mes nesuprantame, tik vėl kitais metais reikės daryti kaip anksčiau. 1995 m. 88 mln. Lt skolą nurašėme 1996 m. sąskaita, o šitas skolas reikės nurašyti 1997 m. sąskaita. Jau yra paskaičiuota, kad visos skolos viršija 3 milijardus litų. Štai pravalgymas avansu. Ne darbas avansu, o pravalgymas avansu. Tokia buvo visa politika ir paskutiniai žingsniai įtvirtina tą politiką. O jeigu Vyriausybė galvojo priimti tokį nutarimą, tai ji turėjo rasti šaltinių. Tačiau apie šaltinius nereikia galvoti. Vadinasi, kiti galvos. Ateičiai mes darbuojamės. Ateičiai paliekame ne kokius nors rezervus ar fondus, o ateičiai paliekame skolas ir duobes. Aš nesakau, kad nereikalinga, kadangi žmonės skursta, kadangi žmonės negauna atlyginimų, negali gyventi, bet reikia galvoti. Čia yra pasekmė. Kodėl nė karto nebuvo panagrinėtos priežastys? Priežasčių nereikia. Aš nepritariu šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia pateiktas įstatymo projektas pakeičia biudžetinių lėšų panaudojimo galimybes. Iš tikrųjų šitos įstaigos turėjo lėšų, nepereikvojo jų, tačiau leidžiame joms tik pakeisti straipsnius. Aš siūlau pritarti. Kiti Seimo nariai sako, kad daug kam trūksta. Gal ir trūksta daug kam, bet šitas pakeitimas to nesprendžia, todėl aš nemanau, kad turime plačiau svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.
64 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. 37, pridedu savo balsą, už - 38. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 38 Seimo nariams balsavus už ir 16 susilaikius, įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.
Šaulių sąjungos įstatymo projektas 1693(A5) (svarstymas) (96.11.19)
9sesija25 p svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, mes šiek tiek turime laiko. Kol sulauksime pranešėjų 4 klausimu, gal mes galėtume imtis 1-8 punkto? Vienas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų ir, matyt, pranešėjas - gerbiamasis A.Bendinskas. Galima. Ačiū. Tada 1-8 punktas. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Prašom, pone Bendinskai.
A.BENDINSKAS. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas buvo reikalingas jau prieš dvejus trejus metus, nes 1989 m. atkurta Šaulių sąjunga veikė pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą. Pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą ji negalėjo būti ginkluota. Todėl susidarė tam tikra beprasmybė. Šauliai (galbūt iš gerų paskatų šito aš negaliu vertinti) vis dėlto apsiginklavo, pažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymus. Kada šitas klausimas iškilo, buvo labai daug prieštaringų minčių, todėl šitas įstatymas Seime svarstomas jau antri metai. Kiek dėl to kalta buvusioji Seimo vadovybė, aš nesiimu spręsti, bet, kad tas įstatymas nebuvo priimtas kaip galima greičiau ir nebuvo nustatytos įstatyminės normos, tai jau, vadinasi, vertins laikas ir istorikai.
Noriu pasakyti, kad buvo pateiktas vienas įstatymas - Nr.1693, po to gerbiamasis S.Pečeliūnas parengė alternatyvų. Šitie du įstatymai buvo labai ilgai derinami Šaulių sąjungoje, Krašto apsaugos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje. Šiuo metu įstatymas (Nr.1693a(5)) jau yra suderintas su visomis institucijomis ir visais suinteresuotais asmenimis. Čia buvo iškviesti Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, tuo metu buvusios Šaulių sąjungos, kada ji buvo atkurta, atstovai ir dabartiniai atstovai. Todėl aš siūlau pritarti šitam įstatymui po svarstymo, jeigu galima, priimti šioje sesijoje, jeigu ne, priims kita sesija. Dar kartą pabrėžiu: šitas įstatymas yra labai reikalingas siekiant sunorminti ir teisinėje valstybėje įgyvendinti tikrai teisinės valstybės principus.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Salėje ... Dėkui, pone Bendinskai. Jeigu aš teisingai supratau, jūs siūlote pritarti suderintam projektui Nr.1693a(5)?
A.BENDINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Projektas Nr.1693(3) atsiimamas?
A.BENDINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Dėl balsavimo motyvų norėjo kalbėti kolega J.Listavičius. Prašom. Ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galvojau, kad ir projektas Nr.1963(3) dar nėra atsiimtas, todėl kalbėdamas apie abu projektus aš norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų iš šitų dviejų projektų reikia padaryti vieną. Tačiau jeigu jau paimtas projektas Nr.1963a(5), tai jį taip pat reikėtų tikslinti. Sakykim, jeigu mes kalbame apie tai, kad Šaulių sąjungos padalinys turi teisę turėti sąskaitų bankuose, tai jis kitaip negali būti įformintas. Jis konkrečiai turi turėti ir juridinio asmens teises. Jeigu jie turi vėliavą ir turi sąskaitą, tai, be abejo, jie turi turėti ir antspaudą. Žinoma, pastarasis įstatymo projektas yra šiek tiek tikslesnis, kadangi ir vadovavimas, ir amžiaus klausimas jau yra iš dalies išspręstas. Sakyčiau, kad šitam įstatymo projektui būtų galima beveik ir pritarti, tačiau esamus netikslumus reikėtų ištaisyti ir, matyt, galima būtų jau naujame Seime priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad po svarstymo mes galėtume pritarti, o naujasis Seimas galėtų apsispręsti, ar priimti tą įstatymą, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektui Nr.1693a(5)? Negalime? Tada prašom registruotis ir balsuosime. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektui Nr.1693a(5)? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 33, prieš - 8, susilaikė 3. Pritarta. Aš manau, kad priiminės jau naujasis Seimas.
9sesija25 p svarstyti klausimai
Svarstysime klausimus 1-4a ir 1-4b - Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektą qjp3 Nr.2522(3). Taip pat Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo" II dalies 4 punkto 13 papunkčio pakeitimo" projektas. Nr.2522(N). Priėmimas. Kviečiu į tribūną poną P.Šerpytį. Ar jūs teikiate šį įstatymą (pirmiausiai patį įstatymą) priimti? Prašom.
P.ŠERPYTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šis įstatymas yra labai reikalingas mūsų sveikatos apsaugai. Įstatyme mes atsižvelgėme į daugelį pareikštų pastabų. Galėčiau pasakyti, kad paskutiniuoju metu yra gautos Seimo nario pono A.Endriukaičio pastabos. Galima sutikti su 3 straipsnio papildymu, t.y. 5 straipsnio...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Šerpyti, galbūt tarkimės štai kaip: jeigu jūs nieko prieš, mes pradėsime priimti pastraipsniui, o prie tų straipsnių, dėl kurių yra pastabų ir pasiūlymų, mes sustosime atskirai. Taigi pradedame priėmimą. Ar dėl 1 straipsnio yra pastabų ir pasiūlymų? Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. O dėl 3 straipsnio - prašome, pone Šerpyti.
P.ŠERPYTIS. 3 straipsnis. Yra Seimo nario V.Andriukaičio siūlymas. Mes sutinkame su tomis siūlymo pastabomis. Būtų tokia redakcija: "Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registrų duomenų naudojimosi tvarką, apsaugant donorų bei recipientų anonimiškumą, nustato Sveikatos apsaugos ministerija." Ir ketvirta: "Už registro duomenų anonimiškumą atsako visi šio registro duomenimis besinaudojantys fiziniai ir juridiniai asmenys." Mes sutinkame su šia pastaba.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime, šitaip pataisius, tiksliau, papildžius, priimti visą 3 straipsnį? Negalime? Prašom. Seimo narys K.Antanavičius. Minutėlę! Minutėlę, pone Antanavičiau, kompiuteris truputėlį streikuoja. Būkite malonus... Seimo narys K.Antanavičius. Minutėlę, pone Antanavičiau! Minutėlę, pone Antanavičiau! Prašom. Dabar kalbėkite.
K.ANTANAVIČIUS. Čia reikėtų (aš manau, kad čia viskas priimtina) tik aiškiau pasakyti: "apsaugant donoro bei recipiento anonimiškumą". Na, kai yra anonimas, tai nežinoma nei vardas, nei pavardė. Galbūt slaptumą. Bet "anonimiškumą", mano supratimu, tas žodis visai netinkamas. Ir antra: "Už registro duomenų anonimiškumą atsako..." Tai gal "neišslaptinimą" ar "paslapties atskleidimą", nes jeigu bus anonimas, kaip po to surasime, kas ten duoda tą inkstą ar ką nors.
P.ŠERPYTIS. Yra donorų registras, ir registre visi šie duomenys yra. Tik jie yra prieinami tiems medicinos darbuotojams, kurie su tuo susiję.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis su pono V.Andriukaičio papildymu? Kas už? Kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 33, prieš balsavusiųjų nėra, susilaikė 2. Taigi 3 straipsnis priimtas. Gerbiamasis kolega Antanavičiau, yra bendra taisyklė. Šiuo metu yra priėmimo procedūra ir balsuoti galima tik dėl tų pataisų, kurios yra pateiktos raštu. Kadangi jūs nesutikote su formuluote, siūliau balsuoti dėl viso šio straipsnio. Straipsnis priimtas.
Dėl 4 straipsnio. Jeigu pageidaujate repliką dėl balsavimo motyvų, prašom. Per centrinį mikrofoną.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turėtų būti balsavimas "kas už tai, kad priimtume pono V.Andriukaičio pasiūlymą" - tai viena. O antra, reikėtų priimti straipsnį. O dabar jau neišeina... Aš už straipsnį, bet be V.Andriukaičio pasiūlymo. Kaip tada balsuoti? Štai kokią aš norėjau pasakyti pastabą.
PIRMININKAS. Pripažįstu tam tikrą nedidelę savo procedūrinę klaidą, bet prie straipsnio negrįšime. Paskui galėsime kalbėti, kai kalbėsime dėl viso įstatymo. Dėl 4 straipsnio yra pasiūlymų ir papildymų? Nėra. Galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ir dėl 5 straipsnio. Prašom, pone Šerpyti.
P.ŠERPYTIS. Dėl 5 straipsnio, dėl kurio yra Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymas, mes nenorėtume sutikti. Vis dėlto mes norėtume palikti tą pačią redakciją, kuri yra paskutiniajam variante. Ją ir siūlome priimti. Motyvas tas, kad yra viena mirtis, kada nurodoma smegenų mirtis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš sutinku atsiimti savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Jeigu aš neklystu, to ir Seimo narys profesorius K.Antanavičius prašė, kad dėl 5 straipsnio būtų leista kalbėti Lietuvos inkstų transplantacijos centro vadovui profesoriui B.Dainiui. Taip? Dėl 6? Ačiū. Tada dėl 6 straipsnio. Ar galime priimt 5 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
6 straipsnis. Prašom, pone Šerpyti.
P.ŠERPYTIS. Dėl 6 straipsnio. Mes taip pat sutinkame su Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymais: pakeisti 6 straipsnio pavadinimą - "Asmens teisė sutikti panaudoti jo audinius ir organus transplantacijai po jo mirties" (įgyvendinimas), suredaguoti antrąją dalį ir papildyti šeštąja dalimi taip: "Ši asmens valia fiksuojama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jo asmens medicininėje kortelėje, o duomenys įrašomi į donorų bei recipientų registrą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Asmens raštišku pageidavimu užpildoma Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta asmens sutikimo ar draudimo forma naudoti jo organus transplantacijai po jo mirties". Ir šeštasis straipsnis:"Saugant informaciją apie asmens pareikštą sutikimą ar draudimą, turi būti užtikrinamas šios informacijos anonimiškumas bei asmens sveikatos medicininės paslapties konfidencialumas".
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia apsispręskime dėl pono V.Andriukaičio siūlomos pataisos. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Galime pritarti ar ne? (Balsas salėje) Šiai pataisai. O paskui kalbėsime dėl viso straipsnio. Galime? Ačiū. O dabar prašom kalbėti dėl viso straipsnio. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš persakau tik profesoriaus B.Dainio, habilituoto medicinos daktaro, kuris sėdi šalia manęs, mintis (aš pats čia nieko nesuprantu ir nesusigaudau). Kadangi profesorius tiek metų dirba, jis puikiai žino šią situaciją. Esu parengęs pasiūlymus pagal jo siūlymus, ne pagal savo. Štai yra vienas iš esminių dalykų, kuris užkliūva visuose straipsniuose, - įstatymo projekte, kurį mes svarstome, yra rašoma, kad prieš mirdamas asmuo turi duoti sutikimą, kad jo organai būtų paimti transplantuoti. Profesorius siūlo, kad minėti asmenys tik draudimą turi duoti, t.y. draudžia, nesutinka, kad jo organai būtų... O tai suteikia daug didesnių galimybių tuos organus paimti. Štai 20 metų jaunuolis. Na, kaip jis gali parašyti sutikimą, jeigu jis žuvo avarijoje. Sutikimo nėra. Tai atitinkamai viskas prasideda be galo komplikuotai. Tas įstatymas neturi erdvės veiklai. Aš noriu prašyti atkreipti į tai dėmesį. Čia iš esmės lieka tas pats, tačiau dar sykį noriu konstatuoti, kad galimybės tada jau pagal giminių sprendimus, artimųjų sprendimus, yra 10-20 kartų didesnės gauti vieną ar kitą organą. Na, jeigu jūs leistumėte, aš labai nuoširdžiai prašyčiau leisti keletą žodžių tarti gerbiamajam profesoriui - Lietuvos Respublikos inkstų transplantacijos centro direktoriui, vadovui B.Dainiui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Antanavičiau, jūs ne pirmą dieną esate Seimo narys. Paskutinysis projektas įregistruotas spalio mėn. 15 d. Tai yra visas pastabas buvo galima pateikti raštu, dėl kurių... (Balsas salėje) Deja, ne, yra ne dėl to projekto pastabos, jeigu neklystu. Yra rugsėjo 20 d. pastabos visai dėl kito projekto. Antra, ką aš norėjau pasakyti. Jūs taip pat, kaip Seimo narys, turėtumėte žinoti, o šiuo atveju pasakau ir profesoriui, kad priėmimo metu pašaliniams sėdėti parteryje, deja, draudžiama. Dabar aš kreipiuosi į Seimą. Ar Seimas leis kalbėti profesoriui B.Dainiui? (Balsai salėje) Ar leis? Prašom registruotis ir balsuosime. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų leista kalbėti profesoriui Dainiui. Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 21, prieš - 4, susilaikė 10. Profesoriau, prašom per centrinį mikrofoną. Jeigu galima, labai koncentruotai.
B.DAINYS. Aš labai atsiprašau gerbiamųjų Seimo narių.
Dėl 6 straipsnio sutikimo. Mūsų transplantacijos kolektyvas ir gydytojai pageidautų vietoje sutikimo fiksuoti nesutikimą. Aš trumpai paaiškinsiu kodėl? Toliau 7 straipsnyje kalbama apie giminių prašymą leisti paimti organus. Čia susidaro viena kolizija, kuri gali pasitaikyti, ir mums bus sunku ją išspręsti. Sakykime, žmogus, būdamas gyvas pareiškė norą atiduoti savo organus po mirties, o jeigu giminės prieštarauja? Kaip elgtis tokiu atveju? Šita kolizija nėra aptarta, o ji gali būti. Fiksuojant žmogaus draudimą paimti organus, situacija būtų visai kitokia. Tada nebūtų jokios kalbos su giminėmis. Dėl to būtų daug sklandžiau įgyvendinamos visos 7 straipsnyje numatytos sąlygos.
PIRMININKAS. Ačiū, profesoriau. Dabar situacija štai tokia: vis dėlto tai ne tas etapas, kada galima iš esmės keisti patį įstatymą. Šiuo atveju mums reikėtų iš viso sustabdyti ne tik priėmimo procedūrą, bet greičiausiai net sugrįžti prie svarstymo procedūros. Todėl aš prašau apsispręsti dėl 6 straipsnio ir, jeigu bus apsispręsta, kad jis yra priimamas, mes tęsime priėmimą toliau. Atsiprašau. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerai, kad ir gerbiamasis profesorius B.Dainys yra salėje. Aš noriu pasakyti, kad mano kompromisinė formuluotė, kaip tik suderina visus atvejus - tiek draudimą, tiek sutikimą. Norėčiau pasakyti, kad komitetas svarstė ir gerbiamojo profesoriaus pasiūlymus, ir gerbiamojo profesoriaus Sirvydžio pasiūlymus. Antrojo svarstymo metu buvo iš esmės pakeistas straipsnis. Dabar 6 ir 7 straipsniai atitinka iš esmės visas sąlygas, liberalizuoja tai, priartina prie tų normų ir tų šalių, kuriose yra fiksuojamas tik draudimas ir nieko daugiau. Aš norėčiau pasakyti, kad ta kompromisinė formuluotė, kurią aš pasiūliau ir dabar mes ją priėmėme (aš cituoju tą vietą): "Asmens sutikimo ar draudimo naudoti jo organus transplantacijai po jo mirties", glaudžiai susieta su 7 straipsniu. Iš principo pasiektas kompromisinis variantas. Aš manau, kad mes turime pritarti ir 6, ir 7 straipsniui ir šitam įstatymui šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano, kaip Seimo nario, nors paskutinę dieną, pasiūlymai yra pateikti ir nesvarbu, koks tai variantas. Jie yra nepriimti, ir už juos reikia balsuoti. Noriu, kad išgirstų Pirmininkas.
Č.JURŠĖNAS. Aš klausau.
K.ANTANAVIČIUS. Už juos reikia balsuoti. Kitaip negali būti.
PIRMININKAS. Tai jums taip atrodo, deja, ne dėl šito projekto buvo pasiūlymai. (Balsas salėje) Pone Alesionka, dėl straipsnio vienas kalbės už, vienas - prieš. Ir dar - pranešėjas ponas P.Šerpytis. Prašom registruotis.
P.ŠERPYTIS. Man atrodo, rengiant šį projektą, buvo atsižvelgta į daugelio Europos šalių ir pasaulio projektus. Daugelyje Europos šalių yra sutikimas. Sutikimas ir draudimas yra JAV.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis su pono V.Andriukaičio papildymais. Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 27, prieš - 3, susilaikė 5. Taigi straipsnis priimtas.
Dėl 7 straipsnio.
P.ŠERPYTIS. Dėl 7 straipsnio. Mes sutinkame su V.Andriukaičio pateiktais pasiūlymais. Redakcija, pakeitus straipsnio pavadinimą,būtų tokia: "Mirusiojo asmens artimųjų sutikimo ar gydytojų konsiliumo išvados reikalingumas mirusiojo asmens organų transplantacijai, kai nėra žinoma asmens valia". Ir dar reikia suredaguoti antrąją dalį, papildant trečiąja dalimi: "Jeigu asmuo būtų..."
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai turi šias pataisas. Ar galime su šiuo papildymu priimti 7 straipsnį? Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs sutiktumėte, aš norėčiau pasiūlyti tą papildymą, kuris buvo anksčiau projektuose, bet iškrito. Tačiau jis yra labai svarbus. Papildyti 7 straipsnį ketvirtąja dalimi. Jūs raštu mano pasiūlymą turite: "Šio straipsnio reikalavimai netaikomi audinių ir organų preparatų paėmimui mirusiojo žmogaus patologinio anatominio ar teismo medicininio tyrimo metu", nes kitaip, mes sustabdysime patologinį anatominį tyrimą.
P.ŠERPYTIS. Taip, su šituo galima sutikti.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Dėl 8 straipsnio. Prašom, pone Šerpyti, ar yra kokių pasiūlymų, pataisų?
P.ŠERPYTIS. Daugiau pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis dėl 8 straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi 7 straipsnio priimta nauja redakcija,tai 8 straipsnio trečiosios dalies nereikia.
P.ŠERPYTIS. Išbraukti trečiąją dalį? Sutinkame.
PIRMININKAS. Galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu su šia pataisa, t.y. kad išbraukta trečioji dalis ir atitinkamai pasikeičia dalių numeracija? Ačiū. Priimta.
Galime priimti 9 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu?
Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ne. Aš vėliau.
PIRMININKAS. Galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 11 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? 12 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 13 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Dabar prašau kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau dar kartą išreikšti savo nuostabą dėl to, kad dar nesibaigus kadencijai kažkaip jau nebelaiko manęs ponas pirmininkas Seimo nariu. Yra pateiktos pastabos. Pastabos nepriimtos. Pastabos pateiktos šitam projektui. O kad jie padarė kitą, mažą variantą, bet neatsižvelgė į pastabas, tai bent jau iš tribūnos jie turi motyvuoti, kodėl nepriėmė tų pastabų, ir turi būti balsuojama. Man atrodo ar ne man atrodo, yra Statutas ir yra Seimo nario teisės. Todėl aš dar sykį sakau, kad vis dėlto sutikimą... Na, paimkite, kad ir mažas vaikas, na, ar penkerių metų vaikiukas gali parašyti sutikimą? Ar gali? Ar jaunuolis, išvažiuodamas į kelią? Dabar paimkime Lietuvoje, kas padarys tokią agitaciją, kad visi parašytų sutikimus? Aš nieko prieš, bet aš nesu parašęs, kad dar mano organus imtų. Ir imsiu dabar rašyti, o gal dar aš už 20 metų mirsiu, o gal aš šiąnakt mirsiu, tai kaip dabar? O štai draudimas - tai yra draudimas. Parašė žmogus draudimą, vadinasi, jo kūno tu neliesk. Todėl aš laikau, kad toks įstatymas visiškai susiaurina donorystės galimybes, to kilnaus ir humaniško darbo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dar kartą paaiškinu Seimo nariui ponui K.Antanavičiui. Ne vieną kartą aš ir pats asmeniškai tiesiog sekdavau kiekvieno įstatymo numeraciją, kad nebūtų pavėluota su pastabomis. Deja, taip užfiksuota Statute. Jūsų pastabos yra projektui Nr.2522, užregistruotos rugsėjo 20 d. Dabar mes svarstome projektą Nr.2522(3), kuris įregistruotas 1996 m. spalio 15 d. Taigi laiko pateikti pastaboms buvo pakankamai daug.
Seimo narė ponia E.Kunevičienė. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš turiu dvi pastabas ir vieną prašymą. Pastabos būtų tokios: tokį rimtą įstatymą, kuris ir taip psichologiškai labai veikia žmones, priimti sukeliant konfliktą tikrai neteisinga ir amoralu, nes jūs sukeliate konfliktą. Dėl smulkmenų, bet jis sukeliamas. Kai jūs sukelsite tą konfliktą, kai bus pradėta kalbėti, kad nieko nieko, mes paskui pataisysime, taigi nevyks įstatymo įgyvendinimas. Žmonės lauks, kol tas įstatymas bus pataisytas.
Aš labai prašau pranešėjo, būkite geras, padarykite priėmimo pertrauką, ir galėsime be jokių konfliktų išspręsti tą klausimą. Jūs turite tokią teisę. Šiandieną yra dvi galimybės: arba mums laiko pritrūks, arba jūs pats paprašote pertraukos. Ten visiškai nedaug yra nesuderinamų problemų, bet neliks konfliktų dėl tokio svarbaus įstatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Kunevičiene, beje, aš vienintelis, kuris šiandien buvo Seniūnų sueigoje ir siūlė iš viso šiandien nepriimti jokių įstatymų, o tik išklausyti Pirmininko kalbą ir sugiedoti himną. Deja, aš pasilikau vienintelis, ir jūsų frakcijos taip pat nuomonės išsiskyrė.
Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, niekuo nekalta darbo grupė ir niekuo nekaltas Seimas, jeigu ponui K.Antanavičiui dar kartą kai kas neaišku, tai jam buvo būdinga visą šitą Seimo kadenciją. Įstatymas gerai parengtas, ir profesoriaus Dainiaus nuomone. Mes svarstėme ir komitete, ir Vyriausybėje ne kartą, ne du kartus ir ne tris kartus. Tačiau pasirinktas variantas, kuris yra kur kas išsamesnis. Negalima teigti, kad kiekvieno mirusio ar žuvusio žmogaus atskiros dalys gali būti panaudotos gelbėti kitų gyvybę. Be jo sutikimo tai negali būti padaryta. Todėl įvesta nuostata, kad turi būti sutikimas.
Lygiai taip pat niekas negali prieštarauti valiai, jeigu žmogus pareiškia, kad jis prieštarauja, kad jo organai būtų panaudoti būtent šitam, tegul ir kilniam tikslui. Taigi šis įstatymo projektas, priimdamas dvejopą formuluotę, kaip tik ir sudaro tikrai vakarietiškas, tikrai europietiškas, tikrai kilnias ir demokratiškas sąlygas organų persodinimui, donorystei gelbstint kitų gyvybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Alesionka, aš jums darau pastabą dėl replikų kitų Seimo narių atžvilgiu.
Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau palaikyti projektą, nes jame iš tikrųjų yra suderinti visi interesai. Jis yra apsvarstytas ne mūsų vieno komiteto, bet Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto. Išspręstos visos diskutuotinos vietos. Manau, kad profesorius Dainys dabar į šias paskutines redakcijas tikrai neįsigilino. Jeigu jis įsigilintų, pamatytų, kad visi aštriausi kampai yra pašalinti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau vėluojame pakankamai ilgai. Jau tas dalykas svarstytas. Tie reikalai be įstatymo yra atliekami, po to iš to daroma atitinkami netgi, sakykim, pasityčiojimai iš žmonių spaudoje. Įstatymas reikalingas, reikia jį priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir sutinku su tuo, kad įstatymas reikalingas. Tačiau vis dėlto kai kurie klausimai, kai kas jau minėjo, kad kampai pašalinti, bet, deja, kampų vis dar yra ir kampai ne bet kokie, o esminiai. Todėl aš kol kas pritarti tokiam įstatymo projektui negaliu. Būtų gerai, žinoma, kad būtų padaryta pertrauka ir pataisyta. O dabar ką padarysi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Jeigu pranešėjas neprašo šiuo metu daryti pertraukos, mes pradėsime balsavimą. Prašau registruotis. Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsavimo komisijai. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas. Kas - už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Už - 33. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. prieš - 3. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Susilaikė 13. Taigi 33 Seimo nariams balsavus už, prieš balsavus 3 Seimo nariams ir susilaikius 13 Seimo narių, Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas priimtas.
9sesija25 p svarstyti klausimai
Ir lydintis nutarimas - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo antrosios dalies 4 punkto 13 papunkčio pakeitimo" projektas.
Prašau, pone Šerpyti, trumpai informuoti, kokia situacija su šiuo nutarimu. Prašau, pone Šerpyti.
P.ŠERPYTIS. Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo". Antrosios dalies 4 punkto 13 papunktyje vietoj įstatymo projekto pavadinimo "Audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektą" įrašyti pavadinimą "Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektą".
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar norės kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio nutarimo? Jei ne, tada prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo" antrosios dalies 4 punkto 13 papunkčio pakeitimo" projektas. Kas - už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 44 - už.
PIRMININKAS. Už - 44. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Taigi 44 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir susilaikius 2, minėtas nutarimas priimtas. Ačiū jums, pone Šerpyti.
Seimo narė E.Kunevičienė repliką po balsavimo. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Dar kartą noriu pasakyti ponui V.Andriukaičiui, kad aš suprantu jus, jūs atidirbate tiems, kurie padėjo jus išrinkti. Ir šiandien jūs pateikėte tai, už ką balsavo tik viena LDDP. Jūs einate į konfliktą su tokiu darbuotoju, kaip profesorius Dainys, kuris turbūt jau ne blogiau už jus žino, ir įvarėte visą Seimą į tą konfliktą, bet pasiekėte savo tikslą. Man labai gaila, kad mums tą įstatymą reikės labai greitai keisti. Žmonės, šiandien sužinoję, kad priimtas labai svarbus Lietuvai įstatymas, bijos jį įgyvendinti, nes nežino, o kas čia dar bus pakeista. Blogai, kad nieko negalima suderinti net paskutinę dieną. LDDP, aš suprantu, čia jų tikslas, kad didintų konfliktus. Bet jums, pone Andriukaiti, manau, kad nereikėjo šito daryti. Jūs vis dėlto liksite Seime. Tai kaip su jumis reikės dirbti nuo rytojaus dienos tame Seime, jeigu jūs šiandieną vėl visus varote į konfliktą.
O pranešėjui ponui P.Šerpyčiui norėčiau pasakyti. Jūs sakote, kad Europos pavyzdžiu parengėte. Į Europą mums dar reikia pakeliauti ir reikia atsižvelgti įstatymuose į tai, ką mes turime šiandien. Iš šiandieninių sąlygų reikia eiti į Europą, o ne iš karto Europą perkelti į mūsų sąlygas. Mums reikės persikelti į Europą, o Europa į mūsų sąlygas tikrai nepersikels. Todėl reikia į viską atsižvelgti, ką mes šiandien turime Lietuvoje. Tai mano pastabos šios dienos darbui.
PIRMININKAS. Dar du Seimo nariai, ir viskas. Seimo narys L.Alesionka ir V.Andriukaitis.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto, man rodos, protingiausia būtų, jeigu kiekvienas dirbtų darbą ir kalbėtų apie darbą, kurį geriausiai išmano. Neįtikėtina, kad Seimo narė ir buvusi finansų ministrė šiandien demonstruotų savo tokius nepaprastus žinių bagažus organų persodinimo klausimu.
Aš noriu pasakyti, kas būtų atsitikę, jeigu mes būtume priėmę pataisas, kurias teikė ponas K.Antanavičius. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų žuvęs ar miręs be jokio atsiklausimo ir mūsų išankstinės valios galėtų būti išardytas į atskirus organus, juos panaudojant tegul ir kilniam tikslui. Šiandien šis įstatymas leidžia mums patiems, dar gyviems ir sveikiems, apsispręsti, ar mes aukojame save nelaimės atveju, mirties atveju kitų labui, ar mes šito nedarome? Tai kas gi blogo įvyko? Dėl siūlymų šiame Seime jau nebepriimti nė vieno įstatymo, netgi Sveikatos įstatymo, aš noriu pasakyti būsimiesiems Seimo nariams: gerbiamieji, prieš jus ketveri darbo metai, bus tų įstatymų ir Sveikatos įstatymų taip pat bus. Parenkite, priimkite. Geriausios jums sėkmės! Nereikia daryti isterikos tokiu rimtu klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš beveik būčiau ir nekalbėjęs, jeigu ne ponios E.Kunevičienės, mano kolegės, tokia puiki prakalba. Aš tik noriu vieną pasakyti. Gerbiamoji Kunevičiene, jums su manimi vis tiek teks pratintis dirbti.
PIRMININKAS. Dėkui. Pertrauka iki 12.05 val.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Č.Juršėno kalba (96.11.19)
9sesija25 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiame posėdį. Seimo posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Respublikos prezidentas A.Brazauskas. (Plojimai)
Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną pasakyti kalbą.
Č.JURŠĖNAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji kolegos, mieli svečiai! Filosofai aiškina, kad tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą.
Šiandien vyksta paskutinieji pirmojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Seimo posėdžiai. Suprantama, posėdžių salėje esančių kolegų nuotaika nevienoda. Vieni netrukus susirinks trečiajam įgaliojimų laikotarpiui, kiti antrajam, na, o treti grįš prie įprastinių arba ir naujų darbų. Tačiau ir vieni, ir kiti sutiks, kad su šia diena Lietuva baigia reikšmingą valstybingumo, konstitucinio ir demokratinio, plėtros laikotarpį. Dirbęs lygiai tiek, kiek atseikėta Konstitucijos, Seimas svariai prisidėjo įtvirtinant šalies politinio stabilumo tradiciją. Tikėkimės, kad ji bus branginama ir saugoma.
Praeityje ketveri įtempto darbo metai. Šioje posėdžių salėje kryžiavosi politinės ir ekonominės koncepcijos, partijų ir asmeninės tautos atstovų nuostatos, laiko išbandymą patyrę charakteriai, psichologinis nusiteikimas. Kaip sakoma, visko būta, bet šiandien tai atrodo jau ne tiek reikšminga. Svarbu, to niekas nepaneigs, kad dirbta ir padaryta daug. Kad kiekvienas mūsų įstatymų leidimo darbui paaukojom dalį gyvenimo, dalį savo energijos, sveikatos, o trys mūsų kolegos: T.Lideikis, J.Bastys ir J.Bulavas, būdami Seimo nariais, baigė garbingą gyvenimo kelionę. Tai buvo patriotai taurios prigimties, labai darbštūs vyrai. Mes jų niekada nepamiršime. Pagerbkime dar kartą jų šviesų atminimą tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.
Gerbiamieji, mielieji, leiskite bent trumpai (neįmanoma visko išsamiai apžvelgti) priminti mūsų nuveiktus darbus, kasdienį Seimo vidaus gyvenimą, mums talkinusių Seimo kanceliarijos padalinių ir atskirų žmonių įnašą.
Į pirmąjį posėdį 1992 m. lapkričio 25 d. Seimas susirinko, kaip sakoma, rankoje turėdamas ką tik tautos valia priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pirmoji Seimo priedermė ir buvo prisodrinti šios Konstitucijos nuostatas realiu turiniu, priimti pagrindinio šalies dokumento numatytus įstatymus, remiantis jais suformuoti naujas valstybės institucijas arba esamas reformuoti. Žodžiu, užbaigti pereinamąjį nepriklausomos valstybės atkūrimo laikotarpį. Kitaip tariant, prasidėjo Lietuvos nacionalinės teisės sistemos intensyvus kūrimas ir plėtojimas jau naujosios Konstitucijos pagrindu.
Šis laikotarpis gal ir galėtų būti pavadintas Konstitucijos įgyvendinimo, įstatymų leidybos periodu. Čia Seimas siekė remtis konstitucingumo tradicijomis, pozityviai įvertinti praeities teisinį patyrimą ir tuo prisidėti prie atviros demokratinės visuomenės sukūrimo.
Iki IV Seimo jau buvo pradėta ekonominė reforma ir privatizacija arba, kaip kas sako, turto dalybos, gerokai įpusėta ne iš gerosios pusės pagarsėjusi agrarinė reforma. Tačiau nebuvo iki galo suvokta, kad būtina lygiagrečiai vykdyti ir valstybės valdymo bei teisinės sistemos reformas. Aukščiausioji Taryba, kaip atrodo, neturėjo aiškios valstybės valdymo reformos koncepcijos, daugelis pertvarkymų buvo fragmentinio pobūdžio. Buvo keičiami valstybės institucijų pavadinimai, tačiau dažnai išlikdavo senasis jų turinys, valdymo būdai ir funkcijos. Dėl bendrųjų valstybės valdymo bruožų rimtai buvo susimąstyta tik rengiant Konstitucijos projektą. Kadangi, ruošiant Pagrindinį šalies Įstatymą, konkuravo du skirtingų politinių jėgų teikiami projektai, tai ir konstitucinio valstybės valdymo modelio kūrimas buvo nelengvas, kai kas sako, politizuotas.
Ketvirtajam Seimui teko parengti pamatinius įstatymus, apibrėžiančius visų valdžių institucijų veiklą. Buvo priimti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ir Prezidento įstatymai. Ketvirtuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu tauta išrinko A.Brazauską. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valstybės vadovas buvo renkamas visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat pirmą kartą Lietuvos istorijoje įkūrėme Konstitucinį Teismą. Pradėjome iš esmės reformuoti visą teisinę sistemą. Tiesa, teisinės sistemos reformai būta nemažai trukdymų, net siūlymų nukelti ją vėlesniam laikui. Priimant labai svarbius šios srities įstatymus, skiriant teisėjus ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, išties ne visada pavykdavo suderinti įvairių politinių jėgų požiūrius, todėl iš esmės atsakomybės tekdavo imtis Seimo daugumai. Susidarė įspūdis, kad opozicija ignoravo šią reformą. Išvis, mūsų manymu, buvo padaryta nemaža klaida, kai pradėjus turto dalybas, ekonomines reformas buvo palikta sena, nebepajėgianti kovoti su naujaisiais nusikaltimais teisinė sistema.
Todėl būtent šiam Seimui teko kurti Konstitucijoje numatytą keturių pakopų teismų sistemą, reformuoti prokuratūrą į demokratinių valstybių tradicijas atitinkančią instituciją. Gaila, kad Policijos reformos įstatymas Seime buvo pateiktas prieš pat rinkimus, kai daliai Seimo narių labiau rūpėjo mušti propagandos būgnus nei rūpintis teisėtvarkos institucijų stiprinimu, todėl Seimas jau nebegalėjo visapusiškai ir ramiai išnagrinėti šios sudėtingos problemos. Žinoma, reformuojant teisinę sistemą vis dar trūksta naujų materialinės ir procesinės teisės aktų, nepakanka kvalifikuotų specialistų ir, žinoma, lėšų. Tačiau leidžiant įstatymus padaryta tikrai nemažai. Naują kokybę įgavo svarbiausias privatinės teisės sisteminis aktas - Civilinis kodeksas. Pagaliau pateiktas Seimui ir visuomenei svarstyti visiškai naujas šio kodekso variantas, taip pat baigtas rengti ir pateiktas Seimui naujasis Baudžiamasis kodeksas.
Galime, gerbiamieji, pasidžiaugti, kad pradėjo dirbti nauja institucija - Seimo kontrolierių įstaiga, ginanti piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.
Seimas priėmė visą paketą įstatymų, kuriuose reglamentuojami nauji centrinės administracijos bei vietos valdžios santykiai ir įtvirtinama nauja savivaldos samprata. Tai sudarė teisines prielaidas decentralizuoti valstybės valdžią. Žinoma, kritikuotinas labai trumpas savivaldybių įgaliojimo laikas, tačiau šios konstitucinės normos iki šiol nepavyko pakeisti, nors būta keletas bandymų. Laukia paskutinis balsavimas jau naujajame Seime, nors, mano giliu įsitikinimu, tai buvo galima padaryti ir šiame Seime - balsų pakako.
Įvairiai galima vertinti ir savivaldybių tarybų rinkimų nuostatą, pagal kurią rinkimuose kandidatai gali dalyvauti tik pagal partijų sąrašus. Bet kaip ten bebūtų, gerbiamieji, ir savivaldos, ir jos rinkimų įstatymas - geras demokratinės valdymo sistemos reformos pagrindas.
Šis Seimas daug dėmesio skyrė naujam administraciniam teritoriniam šalies suskirstymui. Buvo suformuota dešimt apskričių, patikslintos daugelio savivaldybių administracinės teritorinės ribos, pradėtas kai kurioms ministerijoms priklausančių funkcijų perdavimas apskritims ir savivaldybėms. Buvo priimti labai svarbūs valdininkų ir jų darbo apmokėjimo įstatymai, sudarantys teisinius pamatus naujam valdininkų sluoksniui susiformuoti.
Aktyviai dirbo Seimo agrarininkai. Seimo priimti įstatymai, kiti juridiniai aktai žemės ūkio klausimais padėjo sušvelninti socialinę įtampą kaime, išjudinti sugriautą žemės ūkį iš mirties taško.
Daug padaryta toliau reformuojant socialinės apsaugos sistemą, pradėta sveikatos apsaugos reforma, parengta bazė privalomam valstybiniam socialiniam draudimui, įgyvendinta nauja šeimų rėmimo tvarka.
Šalies demokratijos lygį paprastai galima pažinti iš visuomenės informavimo įstatymų. Matyt, šiandien galime pasididžiuoti, kad priėmėme pažangius, kaip kai kas sako, europinio lygio Visuomenės informavimo ir Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymus, kad suformavome autonomines, nuo valdžios įgeidžių nepriklausomas vadinamosios ketvirtosios valdžios reguliavimo ar savireguliavimo institucijas.
Galima būtų, gerbiamieji kolegos, išvardinti dešimtis kitų konstitucinių ir paprastų įstatymų, kurių priėmimą diktavo valstybės raida, vykdomosios valdžios ir tarptautinių santykių poreikiai. Gal ne visi įstatymai išėjo tobuli, gal kai ką reikės koreguoti, bet tai įstatymų leidimo dėsningumas. Senųjų demokratinių valstybių įstatymus grūdino irgi ištisi dešimtmečiai ar net šimtmečiai. Griežtas Seimo priimtų įstatymų ar kitų juridinių aktų ekspertas yra Konstitucinis Teismas, ir išties kai kada mūsų darbas buvo pakoreguotas. Reikia pripažinti, kad kolizija dažniausiai kildavo dėl skirtingų konstitucinių normų suvokimo, ypač dėl nuosavybės santykių reguliavimo.
Čia būtų metas taip pat pastebėti, kad leisdami įstatymus orientavomės į Vakarų demokratijos, Europos Tarybos nuostatas puoselėti žmogiškąsias vertybes, ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Mes ratifikavome Europos žmogaus teisių bei laisvių apsaugos konvenciją ir daugumą jos papildomų protokolų, Vaiko teisių apsaugos, visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo beikitas konvencijas. Derinti Lietuvos ir tarptautinių institucijų, kurioms priklauso Lietuva arba į kurias ji eina, įstatymų standartus nuolat teks ir ateinančiam Seimui. Ko gero, tai bus vienas svarbiausių jo darbų. Seimas konstruktyviai bendradarbiavo su Respublikos Prezidentu. Tik maža dalis Seimo priimtų įstatymų buvo vetuota. Su Prezidento pastabomis Seimas paprastai sutikdavo, būdavo priimami jo pasiūlymai, taip pat ir dėl teisėjų, pareigūnų kandidatūrų.
Šis Seimas aktyviai naudojosi vykdomosios valdžios kontrolės teise. Kiekvieną posėdžių dieną buvo rengiami Vyriausybės pusvalandžiai, Seimo narių pageidavimu buvo iškviečiami Seimui atskaitingų institucijų vadovai, dažnai vykdavo įvairūs paklausimai, interpeliacijos ar nepasitikėjimo procedūros.
Kaip žinome, Aukščiausiosios Tarybos 2,5 metų laikotarpiu dirbo keturios Vyriausybės, Seimo įgaliojimo laikotarpiu - trys. Kiekvienos Seimo daugumos siekis, matyt, yra ir bus turėti vieną stabilią Vyriausybę. LDDP tokio uždavinio įgyvendinti nepavyko. Kartu reikėtų pabrėžti, kad parlamentinės kontrolės metodus kur kas aktyviau naudojo opozicija nei Seimo dauguma. Ypač tai išryškėjo šeštosios Vyriausybės darbo laikotarpiu. Ir apskritai šio Seimo įgaliojimų laikotarpiu daugiausia kritikos susilaukė vykdomoji valdžia, jos ekonominė ir kovos su nusikalstamumu politika. Su šia kritika reikėtų iš dalies sutikti. Kita vertus, matyt, ekonominė politika tiek leidžiant įstatymus, tiek juos įgyvendinant praktiškai visada bus Seimo diskusijų objektas, ir kiekviena pusė ar kiekviena Seimo dalis įrodinės savo teisumą. Ekonominių santykių reguliavimas, reikia manyti, bus problemiškiausia ir būsimojo Seimo veiklos tema.
Gerbiamieji kolegos, jūsų Ekscelencija! Lietuvai integruojantis į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos politinę, teisinę erdvę, ypač svarbi buvo Seimo veikla tarptautinės politikos klausimais. Aš visų pirma negaliu nepažymėti, kad būtent šios srities Seimo priimti juridiniai aktai, įstatymai ar nutarimai, taip pat pareiškimai dažniausiai būdavo priimami beveik sutartinai ar net konsensu.
Bet štai kitas dalykas. Po 1992 metų Seimo rinkimų buvo, primenu, negailima gąsdinimų, iš piršto laužtų kaltinimų, kad LDDP nuvesianti Lietuvą į Rusijos ar bent NVS erdvę, buvo pranašaujama Lietuvos izoliacija, "šliaužiantys" ar "ropojantys" perversmai. Šiandien dar kartą galime pakartoti, kad tai buvo tušti muilo burbulai. Lietuvai šie metai buvo nuoseklios ir vis gilėjančios integracijos į įvairias Europos politines ir saugumo struktūras laikotarpis. Tai buvo realus, o ne deklaruojamas, kaip mes sakome, "ėjimas į Europą".
O skliausteliuose, mielieji, pastebėsiu: ką tik rinkimus laimėję konservatoriai aktyviai konsultuojasi su kai kuriais Rusijos politikais. Ar galite įsivaizduoti, koks būtų buvęs sukeltas triukšmas, jei panašias konsultacijas tada būtų pradėjusi LDDP dauguma? (Šurmulys salėje)
Naujoji Seimo dauguma, palaikoma ir kitų parlamentarų, sėkmingai tęsė Aukščiausiosios Tarybos pradėtus Europoje ir apskritai užsienio politikos darbus, įgijo tarptautinį solidaus partnerio pripažinimą, nustatė gerus santykius su kaimynais. Seimo įgaliojimų laikotarpiu iš Lietuvos buvo išvesta svetima kariuomenė, Lietuva tapo Europos Tarybos nare, pasirašė su NATO susitarimą "Partnerystė vardan taikos", gavo Vakarų Europos Sąjungos asocijuotos partnerės statusą, pasirašė asocijuotos narystės sutartį su Europos Sąjunga, atliktas neblogas įdirbis siekiant Centrinės Europos šalių laisvosios prekybos asociacijos narystės. Neabejotinai yra labai svarbios geros kaimynystės sutartys su Lenkija ir Baltarusija.
Seimo nariai patirtį kaupė, Lietuvos interesams atstovavo įvairiose tarptautinėse institucijose. Lietuvos parlamentarai aktyviai dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo bei kitų organizacijų darbe. Du mūsų Seimo nariai tapo šių organizacijų Parlamentinių Asamblėjų viceprezidentais.
Didelę patirtį mūsų parlamentarai įgijo dalyvaudami Baltijos Asamblėjos darbe, Šiaurės Tarybos ir Baltijos šalių parlamentų atstovų bendruose forumuose, tarpparlamentinės sąjungos konferencijose dvišalių mainų, vizitų metu ir pan. Suprantama, šie forumai, kontaktai turi tik konsultacinį pasikeitimo nuomonėmis pobūdį. Tad sprendžiant konkrečius klausimus, tokius kaip Lietuvos - Latvijos ginčą dėl jūrų sienos, reikia ieškoti kitų kelių, kurie neužkirstų galimybės deryboms, o kartu leistų užtikrinti bei apsaugoti Lietuvos interesus. Seimas ne kartą reagavo į Latvijos Seimo ketinimus ratifikuoti naftos gavybos Baltijos jūroje sutartis su užsienio firmom. Gaila, kad baigiamasis Seimo akordas šia tema dėl netikėtai pasikeitusios konservatorių pozicijos nebuvo darnus.
Baigdamas šią kalbos dalį, norėčiau padėkoti Europos Tarybos, Jungtinių Valstybių Kongreso, Šiaurės šalių, Vokietijos, Lenkijos parlamentų vadovybei, kai kuriems parlamentarams už suteiktą nuoširdžią pagalbą mūsų Seimui žiniom, patarimais, taip pat materialinėm vertybėm.
Gerbiamieji kolegos! Šioje salėje Lietuvos reikalus sprendėme būdami įvairių partijų nariai, priklausydami įvairiems visuomenės sluoksniams, pasidaliję į daugumą ir mažumą - opoziciją. Norėčiau tvirtinti, kad šis Seimas taip pat žengė svarbų, kokybišką žingsnį, suteikdamas opozicijai Vakaruose priimtas teises, kai kas sako, net daugiau negu kitose valstybėse. Pozicija ir opozicija - tai skirtingais balsais dainuojantis demokratinės visuomenės duetas. To, kaip žinote, nebuvo Aukščiausiojoje Taryboje. Tada į opozicijos atstovus neretai buvo žiūrima kaip į priešus. Suvokiant parlamentinės opozicijos svarbą demokratijos raidai Lietuvoje, Seimo statute ir mūsų visoje veikloje opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms buvo garantuotos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Ne mažiau svarbu, jog opozicijos atstovams buvo sudarytos realios galimybės užimti vadovaujančias pareigas Seime ir jo komitetuose. Ne tik pagal Statutą, bet ir praktiškai Seimo valdybą sudarė trys daugumos ir du mažumos atstovai. Tiesa, iš pradžios Konservatorių, Krikščionių demokratų frakcijos atsisakė deleguoti savo narius Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojais. Tačiau ilgainiui proporcingo atstovavimo tarp daugumos ir mažumos principas, vadovaujant komitetams, buvo įgyvendintas. Esame dėkingi mažesnių skaičiumi opozicinių frakcijų atstovams, kurie šiuo atveju valstybės interesus iškėlė virš savo partinių ir ėmėsi vadovavimo komitetams darbo. Buvo realizuotos garantijos, kad opozicijos atstovai kaip lygiaverčiai dalyvautų įstatymų leidybos procese. Diskusijų laikas dalintas pusiau tarp daugumos ir mažumos atstovų, o kaip rodo posėdžių stenogramos, opozicija prie mikrofonų buvo net aktyvesnė už daugumą. Ir svarbiausia - kiekvieno trečiojo ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudarydavo opozicinės frakcijos ir paprastai tuo sėkmingai naudojosi.
Nors Lietuvos Seime ne visada pavykdavo išlaikyti politinę kultūrą, pritrūkdavo tolerancijos, su malonumu norėčiau pasakyti, kad ir čia esama pažangos. Mes dažniausiai rasdavome sutarimą pamatiniais valstybės gyvenimo, ypač jos užsienio politikos, klausimais. Be abiejų pusių sutarimo nebūtume galėję pakeisti Konstitucijos 47 straipsnio ir pradėti keisti 119. Kadangi teks dirbti naujojo Seimo opozicijoje, labai norėčiau, kad kita opozicija turėtų ne mažesnes teises, negu turėjo dabartinė.
Seimo plenariniai posėdžiai - tai tik Seimo narių darbo viršukalnė. Visos idėjos, jų brandinimas, posėdžių darbotvarkių formavimas vyko Seimo komitetuose, komisijose, frakcijose, Seniūnų sueigoje. O kur dar darbas rinkiminėse apygardose, susitikimai su rinkėjais, jų pasiūlymai įstatymų projektams!
Šiandien norėčiau visų šių Seimo institucijų vadovams, neišskirdamas nė vieno, visiems aktyviems Seimo nariams padėkoti už atliktą pareigą, idėjas, žmogišką šilumą. Ačiū jums.
Man šiuo įgaliojimų laikotarpiu teko garbė ir pareiga vadovauti Seimo darbui. Kiek sugebėjau, derinau skirtingų politinių jėgų, frakcijų interesus, Seimo narių nuomones. Esu labai dėkingas visiems, ir kurie mane palaikė, ir kurie kritikavo, netgi krikštijo įvairiais vardais. Noriu atskirai padėkoti Seimo Pirmininko pavaduotojams ir buvusiam Seimo kancleriui.
Turbūt, mielieji, visų jūsų vardu galiu padėkoti ir Seimo Kanceliarijos darbuotojams. Per tuos ketverius metus, kaip man atrodo, padėti solidūs pamatai formuojant profesionalų ir, pridurčiau, stabilų Seimo darbuotojų kolektyvą. Juk nuo jų triūso nemažai priklauso sėkminga įstatymų leidėjų veikla. Pastebėsiu, kad po praėjusių rinkimų čia nebuvo "valymo", buvo priimtos visų norinčių nuoširdžiai, nepolitizuotai dirbti paslaugos. Galiu pasidžiaugti, kad per praėjusius metus Kanceliarijos skyrių, atskirų žmonių kvalifikacija išaugo. Seimo nariai gaudavo vis daugiau ir operatyvesnės informacijos, patarimų ir pasiūlymų. Ypač norėčiau pabrėžti, kad prieš ketverius metus užsibrėžtus prioritetinius tikslus - stiprinti Seimo kompiuterinį tinklą, informacinę sistemą, materialinę bazę - mes pagal galimybes įvykdėme, kaip sakiau, padedant užsieniui. Įsitikinęs, jog tuo padėtas tvirtas pagrindas ir geresnei bei efektyvesnei būsimojo Seimo veiklai.
Mielieji kolegos! Kaip žinia, dalies Seimo tarnautojų, neišrinktų Seimo narių padėjėjų darbo sutartis baigiasi susirinkus naujajam Seimui. Ačiū ir jums, tie, kurie esate čia arba kurie mane girdit. Manau, naujoji Seimo vadovybė nepagailės pastangų pasiūlyti jums kitą darbą.
Baigdamas noriu tarti keletą žodžių, kaip dabartinės daugumos atstovas ir kaip LDDP vadovas, ir tai nėra lengva negailestingo rinkėjų nuosprendžio akivaizdoje. Dėl aštrios spaudos kritikos, opozicijos propagandos galėjo susidaryti įspūdis, o kai kam, matyt, ir susidarė, kad LDDP per šiuos įgaliojimų metus nieko nenuveikė, o kas anksčiau buvo gera padaryta, net sugadino. Sutinku, klaidų buvo padaryta, ir apie jas ne kartą čia buvo kalbėta. Bet kuriant valstybę, jos teisinius ir ekonominius pagrindus klaidų išvengti sunku. Neklysta tas, kas nedirba. Matyt, taip bus ir ateity, bet nenorėčiau ir nelinkėčiau, kad kiekviena naujai ateinanti valdžia pradėtų nuo absoliutaus neigimo to, kas padaryta. Reikia tikėtis kad, laikui bėgant, bandant realizuoti gausius šiandienos nugalėtojų pažadus, atsiras ir objektyvesnių įvertinimų. Net jeigu LDDP iš tikrųjų nieko nebūtų nuveikusi (o juk šiandien išvardijau nemažai nepaneigiamų dalykų), Lietuvos visuomenė jai turėtų būti dėkinga vien už tai, kad ji nutraukė (tikėkimės visiems laikams) beįsigalintį asmens kulto, piliečių dalijimo į patriotus ir priešus ar net šunaują, įtarumo ir gąsdinimo procesą. Žmonės laisvai, nieko nebijodami galėjo reikšti savo politinius įsitikinimus, įvairias nuostatas, išsijuosę kritikuoti valdžią. Nors spauda neretai teigdavo, kad buvo varžoma, matyt, pati suvokia, kad tai buvo tik propagandiniai išdykavimai. Spauda juk be gailesčio kritikavo LDDP politiką ir jos veikėjus, aiškindama, kad tai jos priedermė. Ar nepasikeis ši priedermė prie naujosios daugumos? Ar naujoji dauguma jau duos tą tikrąją spaudos laisvę, kurios neva nesugebėjo duoti dabar esanti? Pagyvensim - pamatysim.
Pralaimėjusi rinkimus LDDP, skirtingai nuo kai kurių mūsų oponentų 1992 m. rudenį, nešaukia, kad atėjo pasaulio pabaiga. Mes neskelbiame, kad gėdijamės savo tautos. Be abejo, mes analizuosime savo klaidas, o Seime, tie, kurie būsime Seime, ginsime plačiųjų Lietuvos gyventojų sluoksnių interesus ir ruošimės kitiems rinkimams.
Gerbiamieji ir mielieji kolegos! Dirbome ketverius metus Lietuvai. Neabejoju, dirbsime jai ir toliau. Tad norėčiau pirmiausiai jums visiems nuoširdžiai padėkoti už triūsą, norėčiau jums, taip pat jūsų šeimų nariams, artimiesiems palinkėti visokeriopos sėkmės, sveikatos ir paprastos žmogiškos laimės. O naujuosius Seimo narius sveikinu su pergale rinkimuose. Taip pat linkiu sėkmės, o ypač kantrybės ir atsidavimo dirbant Lietuvos ir jos žmonių gerovei. Ačiū. Ačiū už viską, mielieji! Ačiū. (Plojimai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Pirmininkui už baigiamąją kalbą ir tęsiame mūsų Seimo posėdį.
9sesija25 p svarstyti klausimai
Dabar pagal bendrą susitarimą svarstysime Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą "Dėl įvykių Baltarusijoje". Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį V.Landsbergį.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, išklausę dviejų asmenų - Seimo Pirmininko ir partijos pirmininko kalbą, dabar grįžtame prie grynai parlamentinio darbo - prie pareiškimo, kurį galime padaryti ir turėtume padaryti dėl įvykių Baltarusijoje. Tai mums labai pritinka, nes Baltarusijoje yra iškilusi reali grėsmė parlamentinei demokratijai kaip ir demokratijai apskritai. Jūs žinote, jog ten yra ne tik varžomos, bet ir uždraudžiamos informacijos priemonės ir jų veikla, yra konfiskuojami leidiniai, yra netgi draudžiama transliuoti Rusijos televiziją - visa tai, ko nekontroliuoja vienas asmuo - dabartinis Baltarusijos Prezidentas. Ten formuojasi autoritarinis valdymas, galima sakyti, jis jau egzistuoja, atmetąs kompromisus, apie ką liudija Baltarusijos Prezidento pasakymas, kad kompromisų laikas, anot jo, esąs praėjęs, jis eis iki galo. Tai yra veiksmai be jokių vidinių, politinių, moralinių problemų, su įsitikinimu naudojant prievartą, net fizinę prievartą prieš parlamentarus, prieš valstybės pareigūnus. Tai jau ne pirmas kartas. Mes prisimename dar ankstesnės Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos deputatų išmetimą iš posėdžių salės fizine jėga, pakviečiant policiją, OMON'ą. Deja, tada pasaulis nereagavo pakankamai griežtai, net parlamentai nepasakė pakankamai tvirtų nuomonių, kad apgintų parlamentarus.
Dabar padėtis tokia, kurią pats Prezidentas apibūdina kaip karo išvakares, kaip pasirinkimą karo, jeigu nebus balsuojama už jo pasiūlytas diktatūrinio referendumo nuostatas. Kitaip sakant, arba jam diktatoriški įgaliojimai, arba karas. Ta padėtis kelia tarptautinį susirūpinimą, yra daug svarbių ir tarptautinių institucijų, ir vyriausybių, ir didžiųjų valstybių vyriausybių kalbų, raginančių Baltarusijos vadovą susilaikyti nuo kraštutinių veiksmų. Būtų keista, jeigu mūsų parlamentas nereaguotų. Aišku, mes dirbame paskutinę dieną šiame Seime, tačiau tai būtų ir šio Seimo darbo pabaigai pozityvus ir reikšmingas pareiškimas už demokratiją ir dėl stabilumo kaimyninėje šalyje. Tas stabilumas dabar ant ribos, bet mes turime jį paremti.
Jums yra išdalintas pareiškimo projektas. Vakar bendrais žodžiais aš informavau Prezidentą ir būsimojo Seimo frakcinių partijų pirmininkus, kad toks tekstas bus pateiktas. Iš principo visi sutiko, jog pareiškimo reikia, taip pat ir Respublikos Prezidentas. Tekstą jūs turite. Aš gavau pono A.Griciaus redakcinių pasiūlymų. Kai kuriuos iš jų įrašau. Ir jeigu jūs nieko prieš, tai aš perskaitysiu dabartinį tekstą. Jūs galite sekti. Keli žodžiai vienoje vietoje ir vienas žodis toliau yra įterpti.
"Baltarusijos Respublikoje jau kuris laikas didėja įtampa dėl ketinimų gniaužti parlamentinę demokratiją, sutelkti visą valdžią vieno asmens - Prezidento rankose. Prezidento pareiškimai kelia abejonių, ar bus leista užbaigti Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos rinkimus, ar bus leista normaliai dirbti Aukščiausiajai Tarybai, Konstituciniam Teismui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Prezidento leidžiami nekonstituciniai įsakai ir jėgos naudojimas prieš parlamentarus bei valstybės pareigūnus, nepriklausomos informacijos varžymas ir politinės bylos liudija apie slinktį į autoritarinį režimą ir asmeninę Prezidento diktatūrą. Tai būtų labai žalinga Baltarusijai ir kelia teisėtą nerimą kaimyninei Lietuvai.
Lietuvos Respublikos Seimas reiškia didelį susirūpinimą dėl tokios įvykių raidos ir kviečia Baltarusijos Prezidentą A.Lukašenką gerbti demokratiją, Konstituciją, siekti dialogo su parlamentu ir teisinės valdžios institucijomis."
Paaiškinu, kas turima galvoje. "Teisinės valdžios institucijos" - tai pirmiausia Konstitucinis Teismas, kuris ir kvalifikavo tuos dekretus kaip nekonstitucinius įsakus. Pavyzdžiui, tą, kuriuo atleidžiamas iš darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, kuris po to, kaip jūs žinote, buvo fizine jėga išmestas, pašalintas iš savo įstaigos.
Man regis, kad mes galėtume priimti šį pareiškimą galbūt ir iš karto. Jeigu jūs norėtumėte, aš dar specialiai pacituosiu tas vietas, kur yra įrašyti pono A.Griciaus pasiūlyti pataisymai. Dėl vieno jo siūlyto pataisymo aš galiu pasakyti, jog palieku atvirą klausimą. Aš manau, kad aiškesnis sakinys 1 pastraipos pabaigoje, kur sakoma: "tai būtų labai žalinga Baltarusijai ir kelia teisėtą nerimą kaimyninei Lietuvai". Tuo pačiu linksniu dvi šalys paminėtos. Ponas A.Gricius siūlė platesnę formuluotę: "Demokratijos įtvirtinimui Baltarusijoje". Galima ir taip pasakyti, bet man atrodo, jog šis sakinys galbūt aiškesnis savo konstrukcija.
Jeigu posėdžio pirmininkas sutiktų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Seimo nariai jums turi klausimų ar siūlymų. Yra užsirašę bent 12 Seimo narių.
V.LANDSBERGIS. Gerai. Mes iš karto galime tai daryti.
PIRMININKAS. Taip. Suteiksime galimybę jiems paklausti, po to spręsime. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Ar nereikėtų pareiškime paremti parlamentą tvirtai laikytis demokratijos principų. Tai būtų lyg atsvara. Mes dabar tik A.Lukašenką akcentuojame, o parlamentas lyg ir primirštas. Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Ne visai įsivaizduoju, kaip specialiai pareikšti paramą parlamentui. Jeigu taip, kaip jūs pasakėte, kad parlamentas laikytųsi... Ar už tai, kad jis gina demokratijos principus? Už tai. Įvardyti jį kaip ginantį demokratijos principus. Galbūt galima pagalvoti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turime reaguoti į tai, kas vyksta mūsų kaimyninėje, istoriškai artimoje šalyje. Manau, tame pareiškime turėtume bandyti ieškoti pasiūlymų sutaikyti parlamentą ir Prezidentą. Galbūt čia būtų galima pasiūlyti, kad Lietuvos Seimas yra pasiryžęs perduoti savo patirtį kuriant demokratiją ar kuriant demokratijos instituciją, ar kuriant demokratinę sanklodą ir kad mes esame pasiryžę bendradarbiauti ir su Prezidentu, ir su parlamentu kaip tarpininkai. Man atrodo, kad šito reikėtų. Ir paskutinė mano pastaba dėl "būtų žalinga Baltarusijai ir kelia teisėtą nerimą kaimyninei Lietuvai". Aš norėčiau, kad čia būtų įrašyta, jog tai prieštarauja ėjimui į vieningą Europą, demokratinę Europą ir kad liktų kaip sala Europoje tokia diktatūrinė valstybė, todėl mes esame labai susirūpinę. Ačiū už dėmesį. Jeigu tai priimtina - priimtina, ne - tai ne.
V.LANDSBERGIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ar jūs norėtumėte atsakyti?
V.LANDSBERGIS. Taip. Aš įsivaizduoju, kad tikrai galima, jeigu parlamentas paremtų, įrašyti tokį pasiūlymą tarpininkauti, pasiūlymą galbūt net paskutiniuoju sakiniu, kad mes kviečiame Prezidentą A.Lukašenką siekti dialogo su parlamentu ir teisinės valdžios institucija. Lietuvos Seimas yra pasiryžęs, jei būtų reikalas, tarpininkauti tokiam dialogui. Tai labai lengva įrašyti, jeigu sutinkate. Man atrodo, kad čia tikrai geras pasiūlymas. O įrašyti, kad tai kliudo ėjimui į Europą, tai tas savaime suprantama. Be to, A.Lukašenka ne taip labai nori į tą Europą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Pirmiausia iš esmės aš pritariu šiam pareiškimui. Man teko dalyvauti posėdyje Strasbūre, kur buvo svarstoma padėtis Baltarusijoje ir tas konfliktas, tiksliau, krizė, kaip buvo įvardyta, iškilusi tarp Prezidento A.Lukašenkos autoritarinio valdymo metodų ir parlamento. Man teko girdėti ir Prezidento A.Lukašenkos atstovų kalbas, ir parlamento pozicijos, ir tikrai padėtis yra gana kritiška. Tuo labiau kad šis dokumentas... Aš už jį ir ta prasme, jog neaišku, kaip vyks 24 tas referendumas. Todėl delsti dėl šio dokumento priėmimo negalima. Rytoj aš išvykstu i Helsinkį. Politinių reikalų komiteto darbotvarkėje vėl yra Baltarusijos klausimas. Man būtų labai naudinga, jeigu Seimas šiandieną pritartų, nusivežti mūsų Seimo šį pareiškimą, jo oficialų vertimą. Galėčiau supažindinti Europos Tarybos politinių reikalų komiteto narius.
Tačiau aš norėčiau pasakyti vieną pastabą, jeigu gerbiamasis pranešėjas sutiktų, kur yra parašyta "Prezidento leidžiami nekonstituciniai įsakai". Galbūt A.Lukašenka daug įsakų leidžia, ir aš galvoju, kad mes kalbame apie tuos, kurie buvo Konstitucinio Teismo panaikinti. Galbūt galima būtų patikslinti, kad "dalis Prezidento leidžiamų nekonstitucinių įsakų". Iš to išeina, lyg mes taip visus juos traktuojame. Jeigu jūs sutiktumėte.
V.LANDSBERGIS. Galima, siekiant tokio absoliutaus atsargumo ir tikslumo. Žinome, kad nemažai yra tokių, kuriuos Konstitucinis Teismas atšaukė. Čia nebūtinai reikia suprasti, kad visi, bet tie, kurie nekonstituciniai, apie tuos kalbama, kurie jau kvalifikuoti kaip nekonstituciniai.
A.GRICIUS. Gerai. Tada aš paskutinę pastabą, jeigu galima. Gal galima rasti kompromisą, kur jūs minėjote - "tai būtų labai žalinga Baltarusijai ir kelia teisėtą nerimą kaimyninei Lietuvai". Gal galima suderinti, kad "tai būtų labai žalinga Baltarusijai, demokratijos įtvirtinimui joje ir kelia teisėtą nerimą kaimyninei valstybei". Kaip nors suderinti...
V.LANDSBERGIS. Gerai. Tai tikrai galima, kad būtų išlaikyta sakinio kompozicija - "demokratijos įtvirtinimą joje...".
PIRMININKAS. Priėmė. Seimo narys K.Bobelis jūsų klausia.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, nuo pat A.Lukašenkos atėjimo į valdžią aiškiai matėsi iš pat pirmųjų jo pareiškimų, kad eventualiai konfrontacijos su parlamentu nuves iki dabartinės krizės. Aš visiškai pritariu šiam pareiškimui ir manau, kad reikėtų ypač pabrėžti vieną faktorių. Kadangi šiuo metu Prezidentas A.Lukašenka bando savo nekonstitucinį, nedemokratinį elgesį pateisinti šaukiamais rinkimais ir tais rinkimais jis bandys įteisinti dabartinę "demokratinę" situaciją, todėl, manau, reikėtų šiame pareiškime pabrėžti, kad Prezidento A.Lukašenkos rengiami rinkimai niekada negalės būti pripažinti demokratiškais, nes tam nepritaria parlamentas. Be to, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pašalinimas irgi duoda tą indikaciją. Iš principo ta rezoliucija yra gera, aš jai visiškai pritariu, ją kuo greičiau reikia priimti. Galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką aš minėjau. (Balsai salėje)
V.LANDSBERGIS. Taip. Matyt, čia ne visai tas žodis yra vartojamas. Dėl rinkimų, kurie yra neužbaigti. Dar pakankamai didelė dalis vietų neužimta Aukščiausiojoje Taryboje. Prezidentas A.Lukašenka ir nenori, kad jie įvyktų. Jis mano, kad toks parlamentas iš viso nereikalingas. Klausimas yra, kaip čia paminėta, ar bus leista užbaigti Aukščiausiosios Tarybos rinkimus. Tai čia žodis "rinkimai" susijęs tik su tuo, o referendumas kaip savaime suprantamas dalykas. Jo ir yra tas ketinimas sutelkti visą valdžią asmeninėse, diktatūrinėse rankose. Nežinau, ar reikia minėti tą referendumą, ten jau kaip ir vidaus reikalas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, daktaro K.Bobelio mintis yra tikrai racionali. Būtų galima kažkaip sukomponuoti rengiamą referendumą kaip norą įsitvirtinti būtent pasinaudojant situacija, ir vargu ar tai yra demokratiškai įgyvendinama. Iš tikrųjų kelia abejonių sakinys "Prezidento leidžiami nekonstituciniai įsakai". Jeigu jūs sutiktumėte taip perredaguoti: "Tiek Prezidento leidžiami Baltarusijos Konstitucinio Teismo pripažinti nekonstituciniais įsakai, tiek ir jėgos naudojimas" ir t.t.", iš karto labai aiškiai viskas atsistotų į savo vietas. "Tiek Prezidento leidžiami Baltarusijos Konstitucinio Teismo pripažinti nekonstituciniais įsakai, tiek ir jėgos naudojimas - visa tai rodo autoritarinę slinkti." Būtų aišku, apie ką mes kalbam.
V.LANDSBERGIS. Aš suprantu, jūs norite to tikslumo. Pirmiausia pats tas "tiek ir tiek" yra klaidinga konstrukcija.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai. Bet principas...
V.LANDSBERGIS. Aš galvoju, galbūt galima pasakyti kitaip: "Prezidento leidžiami konstituciniai įsakai, kuriuos paneigė Konstitucinis Teismas,..." Bus aišku, kad apie tuos mes kalbame.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.LANDSBERGIS. "Panaikino" turbūt Konstitucinis Teismas, taip reikia sakyti.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis profesoriau, iš tikrųjų dinamika Baltarusijoje labai sparti. Vakar buvo surinkti parlamentarų parašai dėl apkaltos proceso Baltarusijos Prezidentui ponui A.Lukašenkai. Mano pirmas pasiūlymas: galbūt galima būtų paminėti preambulėje ir priminti, kad mūsų Seimas atsiliepė į Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą į Europos parlamentus, nes jie kreipėsi į Europos parlamentus. Man atrodo, tai būtų labai naudinga. Ir antra, dėl Lietuvos tarpininkavimo. Aš juo labiau priminsiu, kad 1992 m., iš karto po mūsų Seimo rinkimų, pirma delegacija parlamentarų atvažiavo (vienos frakcijos atstovai ir vadovai) būtent iš Baltarusijos. Taigi nevertėtų to pamiršti. Tokie parlamentiniai ryšiai iš karto buvo. Dabar juo labiau reikia priminti, kad mes norėtume ir šiame procese tarpininkauti.
V.LANDSBERGIS. Galbūt galima taip redaguoti: "Parlamentas, kuris gina demokratijos principus ir kreipiasi į kitų šalių parlamentus, vertas tarptautinės paramos".
V.JARMOLENKA. Į Europos valstybių parlamentus.
V.LANDSBERGIS. Galima pasakyti į Europos, tai ne taip svarbu, "į kitų šalių parlamentus". Toks kreipimasis tikrai yra, mes į jų atsiliepiam, galime tai ir paminėti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pranešėjau, pirmiausia aš norėčiau padėkoti, kad jūs tokį projektą parengėte. Daugelyje valstybių yra jėgos, kurios, įgyvendindamos scenarijų koncentruoti valdžią nedemokratiniu būdu posovietinėse valstybėse, tikisi tokiu būdu jas susigrąžinti į savo globą. Yra dėsnis, kad tokiu būdu kur kas lengviau negu kai valstybėse valdžia yra paskirstyta demokratiniu principu.
Dabar konkretus dalykas. Kur yra jūsų pirma pastraipa ir tas sakinys "būtų žalinga", mano supratimu, tie veiksmai, kurie išvardyti prieš tai esančiame sakinyje, jau yra žalingi Baltarusijai. Ar negalėtumėte vėliau svarstydami šį projektą pasvarstyti, ar nereikia išbraukti žodį "būtų". Tai žalinga Baltarusijai, mano įsitikinimu, tikrai.
V.LANDSBERGIS. Žinoma, galima pasakyti. Čia yra tam tikras vertinimas, ir mes matom, kad žalinga. Na, toks kietesnis. Nežinau, ar jis visiškai tinka parlamentui iš šalies vertinti taip jau galutinai. Aš tiesiog parašiau - tai būtų labai žalinga. Na, ir galima suprasti, kad "būtų", nes prieš tai kalbama tik apie "slinkti į asmeninę Prezidento diktatūrą". Vadinasi, tai būtų, jeigu ji būtų įgyvendinta, ta asmeninė diktatūra. Gal palikim, aš manau, "tai būtų".
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys S.Šaltenis. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis profesoriau, jūs turbūt prisimenat, kai mes siūlėm dar prieš kokius metus tada, kai vyko pirmieji tokie drastiški įvykiai Baltarusijos Seime, kai buvo primušti Baltarusijos parlamentarai, ir tada mūsų neklausė. Aš manau, kad išties šį pareiškimą reikia priimti, tiktai gaila, kad tai nebus sekantis po to, kai mes jau galėjom įspėti apie tai anksčiau Baltarusijos Prezidentą dėl demokratijos slopinimo.
V.LANDSBERGIS. Taip, mes iš tikrųjų savo metu neparėmėm mušamų Baltarusijos parlamentarų. Nežinia, ar tai būtų sustabdę tą įvykių slinktį, bet nors dabar savo pareigą atlikime.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad yra daug pažeidimų ir t.t.. Vieno dalyko nesuprantu. Sakykim, Baltarusijos Prezidento siekimas organizuoti referendumą išspręsti nesutarimams tarp parlamento ir tarp Prezidento. Aš nežinau, koks čia yra pažeidimas. Referendumas - tai, mano supratimu, visos liaudies valia. Ir visa liaudis galbūt gali geriau spręsti apie Prezidento įgaliojimus, ir visa kita, o ne grupė nevisiškai išrinktų Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Kaip jums atrodo? Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Tai nėra grupė deputatų, tai yra jau išrinktas ir turintis kvorumą, ir teisėtai veikiantis parlamentas. Kalbant kitaip, tai būtų menkinimas to, ką daro Prezidento įstaiga Baltarusijoje. Mes kalbam apie parlamentą, kuris veikia teisėtai, kuris remiasi įstatymais, ir pagal įstatymus jis sprendžia ir datą, ir kaip tas referendumas, kokią jis turi vertę. Dabar, kai parlamentas padarė savo nutarimus dėl to, Prezidentas juos atšaukia, paneigia. Kai Vyriausioji rinkimų komisija pagal įstatymą turi organizuoti tą referendumą ir jį organizuoja pagal parlamento sprendimą kaip tik teisėtai ir konstituciškai, o Prezidentas spausdina savo biuletenius ir kitaip platina juos, kitaip organizuoja kitomis struktūromis tą referendumą, tai čia nėra toks, kaip jūs sakote, geras ir paprastas tautos valios išreiškimo būdas. Tai gali būti manipuliavimas ta tautos valia. Ir aš manau, kad Baltarusijos Aukščiausioji Taryba, Konstitucinis Teismas ir Vyriausioji rinkimų komisija veikia įstatymiškai, tuo metu, kai Prezidentas, savaip darydamas tą referendumą, veikia neįstatymiškai. Mes turime remti įstatyminius veiksmus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis profesoriau, pritardamas pareiškimui, norėčiau pasiūlyti. Tai, žinoma, ne esminė redakcija, bet vis dėlto. "Prezidento pareiškimai kelia abejonių" - aš manyčiau, kad Prezidento veiksmai. Tai aprėptų ir jėgos panaudojimo atvejus ir kitką. Tai jau veiksmai, ne vien pareiškimai... ir pareiškimus. Tai ne esminis, bet vis dėlto, aš sakyčiau, galima "Prezidento veiksmai"...
V.LANDSBERGIS. Taip, galima tiesiog papildyti: "Prezidento pareiškimai ir veiksmai". Tai bus visai teisėta ir teisinga.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia, matyt, tikrai svarbu ne tik Lietuvai, bet ir mūsų kaimynams, kartu ir Baltarusijos kaimynams. Ar čia negalima būtų, sakykim, kartu pasisiūlyti tarpininkauti su kaimyninėmis valstybėmis to iškilusio konflikto ar nesutarimo sprendimui?
V.LANDSBERGIS. Na, mes neturime įgaliojimų iš kitų kaimyninių valstybių, kad jų vardu siūlytume ... grupe tarpininkauti. Jeigu mes pasisiūlom tarpininkauti kaip Lietuvos Seimas, tai yra visiškai logiška. Jeigu kitos šalys siūlysis, galbūt tai irgi gali būti. Bet man atrodo, kad tiesioginis mūsų pačių pasisiūlymas tarpininkauti yra pats geriausias. Tą aš jau įrašiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Pritarta. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums reikėtų laiko įtraukti tas pataisas, ar galėtumėte dabar suredaguotą tekstą iš karto perskaityti ir mes galėtume neformalizuodami procedūros tiesiog priimti šį nutarimą? Ar reikėtų trumpos pertraukos, kad galėtumėte...
V.LANDSBERGIS. Aš esu įtraukęs tas pataisas. Jeigu visi, kurie įdėmiai klausėsi, dabar išklausytų ištisai perskaitomą tekstą, galbūt jūs sutiktumėt, kad jam galima pritarti, o po to perrašytume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pereiti prie priėmimo? (Balsai salėje) Taigi pradedam priėmimą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, perskaityti suredaguotą tekstą. Ir kadangi niekas neprieštaravo, balsuosime iš klausos.
V.LANDSBERGIS. "Baltarusijos Respublikoje jau kuris laikas didėja įtampa dėl ketinimų užgniaužti parlamentinę demokratiją, sutelkti visą valdžią vieno asmens - Prezidento rankose. Parlamentas, kuris gina demokratijos principus ir kreipiasi į kitų šalių parlamentus, vertas tarptautinės paramos. Prezidento pareiškimai ir veiksmai kelia abejonių"... galbūt čia reikėtų įrašyti "Baltarusijos Prezidento"... "Baltarusijos Prezidento pareiškimai ir veiksmai kelia abejonių, ar bus leista užbaigti Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos rinkimus, ar bus leista normaliai dirbti Aukščiausiajai Tarybai, Konstituciniam Teismui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Prezidento leidžiami nekonstituciniai įsakai, kuriuos naikina Konstitucinis Teismas, informacijos varžymas ir politinės bylos liudija apie slinktį į autoritarinį režimą ir asmeninę Prezidento diktatūrą. (Balsai salėje) Palaukit, ar buvo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs skaitėte "Prezidento leidžiami nekonstituciniai įsakai" ir praleidote žodžius "ir jėgos naudojimą"...
V.LANDSBERGIS. A, atsiprašau, tie žodžiai yra. Pakartoju sakinį: "Prezidento leidžiami nekonstituciniai įsakai, kuriuos naikina Konstitucinis Teismas, jėgos naudojimas prieš parlamentarus bei valstybės pareigūnus, nepriklausomos informacijos varžymas ir politinės bylos liudija apie slinktį į autoritarinį režimą ir asmeninę Prezidento diktatūrą. Tai būtų labai žalinga Baltarusijai, demokratijos įtvirtinimui joje ir kelia teisėtą nerimą kaimyninei Lietuvai. Lietuvos Respublikos Seimas reiškia didelį susirūpinimą dėl tokios įvykių raidos ir kviečia Baltarusijos Prezidentą Aleksandrą Lukašenką gerbti demokratiją, Konstituciją, siekti dialogo su parlamentu ir teisinės valdžios institucijomis. Lietuvos Seimas sutiktų tarpininkauti siekiant tokio dialogo."
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pradėti priėmimą? Dėkoju pranešėjui. Prašysiu gerbiamuosius Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes pakankamai diskutavom tuo klausimu, ir aš norėčiau šiam tekstui, kuris ką tik buvo mums perskaitytas, visiškai pritarti. Ta pačia proga aš noriu tuos Seimo narius, kurie iš klausimų sprendžiant lyg ir ne visai supranta situaciją Baltarusijoje, dar kartą informuoti, kad Baltarusijoje iš esmės nėra nė vieno nepriklausomo informacijos šaltinio. Paskutinė nepriklausoma radijo stotis buvo išjungta prieš porą savaičių. Baltarusijos Seimo, tiksliau, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas negali gauti net 5 min. eteryje, kad galėtų išsakyti Aukščiausiosios Tarybos nuomonę. Padėtis yra tikrai gana pavojinga demokratijai, ir todėl siūlau pritarti šiam pareiškimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Ponios ir ponai Seimo nariai, manau, kad tai yra labai svarbus pareiškimas, dokumentas, rodantis Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų susirūpinimą, kurį kelia padėtis į Rytus nuo Lietuvos esančioje šalyje, kuri rodo, kad imperinės tendencijos, nedemokratinis mąstymas, autoritarizmas, šovinistinės idėjos, deja, pakankamai gyvos, visiškai šalia Lietuvos, kad į tokius dalykus Lietuvos Respublika, jos institucijos negali nekreipti dėmesio. Tai rodo, kad mūsų pasirinktas kelias į Europos Sąjungą, į NATO yra nepaprastai teisingas ir gyvybiškai būtinas, tai rodo, kad nedemokratinė Baltarusijos vadovo, Prezidento pozicija, deja, randa pritarimo ir Maskvoje. Tai rodo, kad vienaip ar kitaip yra įgyvendinami anksčiau tarp Baltarusijos ir Rusijos pasirašyti susitarimai dėl bendrų sienos apsaugos priemonių, dėl bendrų muitinių ir kitų dalykų. Tuo labiau, kaimyninėje valstybėje veikia ir Rusijos karinės bazės ir, be abejo, visa ta politinė atmosfera rodo, kad iš Rusijos pusės nėra griežto protesto, nėra griežtos reakcijos ir Rusijos pusė nesiima, neparlamentiškai tariant, tramdomųjų veiksmų Baltarusijos Prezidento atžvilgiu. Ir, be abejo, tai yra signalas, kad mes taip pat turime atitinkamai reaguoti ir įvertinti visą sudėtingą situaciją kaimyninėje šalyje. Aš pritariu šiam dokumentui ir manau, kad Seimas vienbalsiai jį priims. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad rezoliucija yra labai laiku ir vietoje. Ir siūlyčiau, kai mes priimsime šią rezoliuciją, kad ji taip pat būtų pasiųsta į Europos Tarybos, į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Parlamentines Asamblėjas, kad ji neliktų rezoliucija tiktai mums.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.
A.RAČAS. Aš visiškai pritariu tai rezoliucijai ir tam, ką pasakė ponas A.Gricius. Ir manau, mes negalim būti abejingi tam, kas vyksta mūsų kaimyninėje valstybėje. Siūlau pritarti rezoliucijai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima tik nepritarti. Ar yra nepritariančių?
BALSAS IŠ SALĖS. Abejojančių...
PIRMININKAS. Yra nepritariančių? Nėra nepritariančių, taip? Abejones galėsit išreikšti balsuodami. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 80 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas "Dėl įvykių Baltarusijoje", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 69. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 69 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 1 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas "Dėl įvykių Baltarusijoje" priimtas. Repliką po balsavimo - Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad šis dokumentas yra nepaprastai svarbus. Aš manau, kad mūsų būsimoji delegacija Europos Taryboje šį dokumentą priims kaip tam tikrą kryptį, kaip mes turime elgtis dėl įvykių Baltarusijoje. Dar aš norėčiau priminti, kad su ponu A.Saudargu mes buvome nuo Europos Tarybos ir stebėjome tuometinius rinkimus, ir mes savo pastabas savo laiku padarėme. Aš norėčiau priminti tuometinius mūsų komentarus dėl Baltarusijos demokratijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Replika - Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Ačiū, pirmininke. Aš todėl ėjau prie mikrofono pasinaudoti šia teise, kadangi esu Lietuvoje sutikęs žmonių, kurie pritaria Baltarusijos Prezidento A.Lukašenkos veiklai, manydami, kad tik tokiu būdu galima įvesti tvarką. Aš noriu atkreipti jų dėmesį, kad toks tvarkos įvedimo būdas yra greičiausias, bet dažniausiai nėra teisingiausias. Ir dažniausiai jis duoda priešingas pasekmes negu daugumos gyventojų lūkesčiai. Ir tie žmonės, kurie nusivylė demokratiniais procesais Lietuvoje, ir mano, kad tos blogos pasekmės yra dėl to, kad pas mus įgyvendinami demokratijos principai, aš noriu atkreipti jų dėmesį, kad jie tikrai nesusigaudo, jog Lietuvoje dar nėra daugelio demokratinių principų įgyvendinta. Jau vien tas požymis... galim labai daug požymių pateikti, kurie rodo, kad nėra tie principai įgyvendinti. Todėl aš juos kviesčiau tuos principus įgyvendinti, kad nepaprastų vilties, jog pas mus bus tvarka... Jau daug kas yra padaryta ir reikia padaryti dar daugelį žingsnių, kad demokratijos pasekmės tikrai būtų teigiamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo - Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš iš tikrųjų reiškiau tam tikrą abejonę, kadangi toks mūsų priimtas dokumentas gali paliudyti apie tai, kad kai kurie ambicingi mūsų vadovai negalės panašiai elgtis ateityje, ką jie yra demonstravę prieš tai ir dabar jau grasina apkaltos procesu kai kuriems mūsų vadovams.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo - gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Be abejonės, pritariau ir balsavau už šį dokumentą ir už paties dokumento idėją, bet aš nenoriu, kad susidarytų blogas precedentas ir būsimajam Seimui, kai dokumentai, tokie svarbūs, iš tikrųjų svarbūs dokumentai, redaguojami tribūnoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, kartais įvykiai vystosi greitai ir tenka priimti sprendimus neatidėliojant.
Kelių transporto kodekso projektas Nr.2575(2) (priėmimas) (96.11.19)
9sesija25 p svarstyti klausimai
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, tęsiam mūsų darbą. 6 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso projektas Nr.2575 (2). Kviečiu į tribūną R.Gradauską. Priėmimas. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra pateikta raštu siūlymų šiam projektui?
A.GRADAUSKAS. Ne, nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi siūlymų raštu nėra pateikta, ar galim balsuoti dėl viso šio projekto iš karto? Nėra prieštaravimų. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, tarti žodį prieš mūsų apsisprendimą dėl viso projekto, po to prašysiu kalbėti Seimo narius: keturis - už, keturis - prieš.
A.GRADAUSKAS. Šis kodeksas baigtų tam tikrą, vadinkim, šakos kodeksų rengimo periodą. Ir jis mums leistų reglamentuoti automobilinį... keleivių ir krovinių vežimą kelių transportu. Pagrindinis dalykas, kurio mes norėtume, jeigu jis bus priimtas, kuo jis mums padėtų tvarkyti toliau šią sritį, būtų tas, kad leistų daryti tam tikras reformas ir greičiau integruotis, vadinkim, keleivių vežimo sričiai į normalią civilizuotą rinką. Tai tiek gal trumpai...
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar dėl balsavimo motyvų norėtų kalbėti gerbiamasis J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reikalingas. Kodekso projekte aptarti vežimo organizavimas, kelių transporto kontrolė, žyminis mokestis, tarifai, keleivių ir bagažo vežimas, krovinių ir pašto vežimas atsakomybė bei draudimas. Kodeksas leis geriau organizuoti kelių transportą, tvarkyti ir kontroliuoti kelių transporto darbą. Aš pritariu kodekso projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra dar norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Turiu omeny ypač tuos Seimo narius, kurie neišrinkti į kitą Seimą, kadangi tai paskutinis šansas, jog jus išgirs radijo klausytojai. Nėra norinčių? Taigi prašau, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis.
Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 46. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1 susilaikė.
PIRMININKAS. 46 Seimo nariams balsavus už ir 1 susilaikius, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas priimtas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, turėtume nagrinėti 7 darbotvarkės klausimą. Deja, aš nematau pranešėjo. Darome minutės techninę pertrauką.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pranešėjo 7 darbotvarkės klausimu nėra, tai rytinį posėdį baigiame. Vakarinį posėdį pradėsime 15 val.