Devynioliktasis
(neeilinis) posėdis
1996
m. spalio 23 d.
Seimo narių pareiškimai
Komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2605 (priėmimas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai E.BIČKAUSKAS ir J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 23 d. neeilinį plenarinį posėdį. Primindamas vakar dieną iš karto paaiškinu: neeilinis posėdis šaukiamas todėl, kad nuo vakar dienos normalia tvarka komitetuose turi būti nagrinėjamas kitų metų biudžeto projektas. Tokiu atveju, kaip numato mūsų Statutas, eiliniai posėdžiai nerengiami. Štai šiandien Seimo valdyba sušaukė neeilinį posėdį. Todėl ir darbotvarkė yra patvirtinta Seimo valdybos, nors ji buvo kelis kartus aptarta Seimo seniūnų sueigoje. Darbotvarkė yra papildyta 13 punktu, t.y. pareiškimo dėl Latvijos reikalų projektu. Posėdį pradėjome. Kviečiu registruotis ir imsimės pirmojo kompleksinio klausimo. Registracija. Kolegos, prašom registruotis.64 Seimo nariai. Mielieji kolegos, 11a klausimas - Komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2605. Pranešėjas - gerbiamasis A.Misevičius iš Lietuvos banko. Kviečiu į tribūną, gerbiamasis Misevičiau. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, ar teikiate projektą priimti?
A.MISEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Minutėlę. Pradedame priėmimo procedūrą. Dabar antras klausimas: ar buvo kokių nors pastabų, pataisų?
A.MISEVIČIUS. Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, visas įstatymas yra vienas straipsnis, todėl prašom iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas nors pageidauja. Gal, gerbiamasis Misevičiau, jūs prisėskite. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų toks įstatymo projektas reikalingas, tačiau aš būtent dėl tų papildymų - 5 ir 6 punktų. Čia yra žodžiai "reikalauti nušalinti ar nušalinti". Vis dėlto norėtųsi, kad čia būtų kokių nors motyvų arba kokių nors argumentų. Aš sakyčiau, kad čia būtų visiškai tikę žodžiai "reikalauti nušalinti arba neįvykdžius reikalavimų nušalinti". Tiek 5, tiek 6 punktuose tada būtų visiškai aišku, kad iš pradžių reikalaujama nušalinti, o jeigu visuotinis susirinkimas to nevykdo, tada, aišku, esant pažeidimams, Lietuvos bankas turi teisę nušalinti. Dabar gi iš karto jis gali pasirinkti antrą variantą. Tokiu atveju kažin ar vis dėlto nebūtų pažeista, sakykim, jų visuotinio susirinkimo teisė, jų kompetencija? Aš, žinoma, raštu nepateikiau, bet sakyčiau, kad čia toks papildymas būtų reikalingas, logiškas ir visiškai nepažeistų visuotinio susirinkimo teisės ir nemažintų Lietuvos banko kompetencijos. Ačiū už dėmesį. Aš pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad pataisa yra priimtina, nes vis dėlto reikia spręsti klausimus dėl komercinių bankų atsakomybės, jų teisės, jų galios... Išmėto pinigus, o atsakomybės nėra. Čia bent mažas žingsnelis to link. Todėl pritariu įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Aš taip pat pritariu, bet man atrodo, kad kolega J.Listavičius pasakė taip pat vertingų minčių. Ar nereikėtų kokiu nors būdu padaryti korektyvų?
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų J.Listavičiaus pastabos būtų tinkamos, jeigu mūsų susirinkimuose būtų, sakyčiau, jau vakarietiškų tradicijų, vakarietiško tipo, suprantantys akcininkai. Bet šiuo metu tarp akcininkų ir tuose susirinkimuose yra įvairių žmonių, todėl manau, kad kaip tik tai sustiprina centrinio banko funkcijas. Tikrai pritariu. Aš manyčiau, dar reikėtų radikalesnių pasiūlymų. Vis dėlto bankų klausimas yra esminis klausimas stiprinant visą ūkį. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Misevičiau, prašom į tribūną. Jeigu jūs nors šiek tiek sutinkate, tada taip. Jeigu ne, tai, žinoma, formaliai nebuvo pateikta pastaba, todėl iš karto balsuosime.
A.MISEVIČIUS. Nenorėčiau sutikti su pateiktu papildymu, kad po tam tikrų veiksmų, tarkim, neįvykdymo taip vyktų. Esmė ir yra tai, kad Lietuvos bankas galėtų gana greitai atlikdamas būtent tam tikrą veiksmą pasirinkti reikalingas poveikio priemones, nes, tarkim, akcininkų susirinkimui sušaukti reikalingas visas mėnuo, ir jeigu, tarkim, kažkuris tarybos narys piktybiškai elgiasi, jis gali padaryti labai didelės žalos bankui, o kartu ir visai visuomenei.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis ir balsuosime. Gerbiamasis Misevičiau, vėl prisėskite. Registracija.
68 Seimo nariai. Gerbiamieji, prašom pasiruošti, reikės skaičiuoti balsus. Kas už tai, kad būtų priimtas Komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymas? Kas - už, prašom pakelti rankas. Prašom balsuoti. Prašom skaičiuoti ir tuos, kurie ne savo vietoje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 41 Seimo nariui balsavus už, 11 susilaikius Komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Kviečiu dar sykį į tribūną gerbiamąjį A.Misevičių. 11b klausimas - Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1724 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, tradicinis klausimas - ar teikiate priimti?
A.MISEVIČIUS. Taip. Prašau priimti.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Minutėlę, nepabėkit! Toliau. Ar buvo kokių nors pastabų?
A.MISEVIČIUS. Ne.
PIRMININKAS. Jeigu ne, tai, mielieji kolegos, klausimas tas pats. Čia vėl yra vienas šio įstatymo straipsnis ir vienas bazinio įstatymo straipsnis. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prisėskit. A.Endriukaitis - pirmasis. Prašom. Ar kalbėsite dėl balsavimo motyvų? Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Taip. Norėčiau išgirsti nuomonę dėl Juridinio skyriaus išvados, kurioje yra nurodoma, kad sankcijos minimumas didesnis negu baudos, kaip kriminalinės bausmės, minimumas. Kaip pateikėjas išsprendė šitą klausimą?
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų pritarti ir šiai pataisai, kadangi pritarėme Komercinių bankų 37 straipsnio papildymo įstatymo projektui, bet aš norėčiau pateikti retorinį klausimą: kas galėtų paneigti galimybę, kad komercinių bankų tarybos ir valdybos bus "išvalytos" ir ten liks tik žmonės, lojalūs centriniam bankui?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Misevičiau, gal pasakykite porą žodžių ir tada balsuosime.
A.MISEVIČIUS. Dėl klausimo, kas galėtų paneigti, aš nieko negaliu atsakyti. Manau, kad tai yra centrinio banko padorumo klausimas.
Dėl neadekvatumo. Kiek žinau, yra sprendžiamas klausimas, kad ji būtų adekvati. Numatomi pakeitimai, kuriuos įvykdžius ji bus adekvati Baudžiamojo kodekso nuobaudoms.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1724 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom balsuoti. Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 40 Seimo narių balsavus už, 9 susilaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1724 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime nedidelę problemėlę. Turėtų būti 2 darbotvarkės punktas, bet aš nematau pranešėjo. Vieną oponentą matau, bet pranešėjo nematau. Antra vertus, nuo 11 val. - Vyriausybės posėdis, kur pranešėjas S.Kutas, kai kurie pataisų teikėjai, sakysim, ministras ir Seimo narys P.Papovas turi dalyvauti. Gal susitarkime taip.
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Gal gerbiamasis A.Gricius galėtų pateikti pareiškimo projektą? Po to, kai atsiras ministrai, imsimės 2 darbotvarkės punkto. 11 val. ar kelios minutės po 11 val. (į posėdį jie galės pavėluoti, nieko neatsitiks) mes vėl imsimės pareiškimo. Ar tinka taip? Gal pradėkime. Jeigu niekas neprieštarauja, tada kviečiu gerbiamąjį A.Gricių į tribūną, kad jis kol kas pateiktų. Per kelias minutes galės pateikti. Prašom. Kiek jums minučių reikėtų, gerbiamasis Griciau?
A.GRICIUS. 35 min.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, per savo kadenciją šitas Seimas yra parengęs nemažai pareiškimų. Mes puikiai prisimename, kaip mes tikslinome jų formuluotes, ginčydavomės, ar tikslinga juos priimti, ar ne. Ko gero, tai yra vienas iš paskutinių Seimo pareiškimų, tačiau, man atrodo, jūs turėtumėte suprasti šito pareiškimo svarbą. Pirmiausia jūs žinote, kad visos Lietuvos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos pastangos išspręsti klausimą dėl mūsų ekonominės zonos Baltijos jūroje su Latvija kol kas baigėsi nesėkmingai, be rezultatų. Rytoj, pagal paskutinę informaciją, Latvijos Seimas šitą trišalę licencinę sutartį (...) dėl jūros naftos telkinio Baltijos jūros ekonominėje zonoje bandys ratifikuoti. Todėl, mano nuomone, toks pareiškimas yra teikiamas laiku, jis turėtų šiandien pasiekti Latviją, kad Latvijos parlamentarai prieš ratifikuodami šitą sutartį dar kartą pagalvotų, ar iš tikrųjų tai tarnauja mūsų, Baltijos valstybių, solidarumui, tolesniam mūsų santykių vystymui ir t.t. Nurodysiu pagrindinius momentus, kurie yra šitame pareiškime. Rašoma, kad Latvija, ratifikuodama šitą susitarimą, pažeidžia tris pagrindinius principus. Pirmiausia Jungtinių Tautų 1982 m. Jūrų teisės konvenciją, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (tuo metu taip vadinosi, dabar ta organizacija vadinasi ne konferencija, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) principus, kuriuose, taip pat kaip ir Jūrų teisių konvencijoje, nurodoma, kad šalys turi geranoriškai susitarti dėl ekonominių zonų nustatymo. Trečias momentas, kuris čia yra minimas, t.y. mūsų 1934 m. sutartis tarp trijų Baltijos valstybių, pasirašyta tarpukario metais, kuri buvo atnaujinta 1990 m. gegužės 13 d. Joje rašoma, kad susitariančios šalys stengsis spręsti geruoju, teisingumo ir teisumo dvasia kiekvieną klausimą, kuris galėtų supriešinti jų interesus. Man atrodo, kad tikrai latviai, vadovaudamiesi tam tikrais per daug vienpusiškais interesais, neieško galimų šios problemos sprendimo būdų. Mes manome (ir aš galvoju, kad mūsų Seimas turi tai pasakyti), kad šitos sutarties ratifikavimas neturės jokių teisinių pasekmių, nes šis susitarimas yra neteisėtas nuo jo pasirašymo momento, neatsižvelgiant į jos įsigaliojimo sąlygas. Antras punktas yra labai svarbus, mes sutvirtiname mūsų Vyriausybės poziciją, kurią ji yra jau oficialiai pareiškusi Latvijos Vyriausybei ir derybų delegacijai. Mūsų pozicija yra tokia: mes pretenduojame į suverenias teises tirti, eksploatuoti ir saugoti bei valdyti gyvuosius bei natūraliuosius jūros išteklius į pietus nuo ribos, kuri eina tiesia linija nuo Lietuvos-Latvijos sausumos sienos taško ant Baltijos jūros kranto iki taško, kuriame geografinė paralelė b 56 laipsniai 7 minutės 35 sekundės susikerta su trečiosios valstybės jurisdikcijos riba Baltijos jūroje. Kalbu apie Švediją. Todėl, man atrodo, tuo pareiškimu mes sutvirtiname savo Vyriausybės poziciją ir dar kartą primename Latvijos Seimui, kad toks skubotas sutarties ratifikavimas yra neteisėtas ir niekinis. Siūlyčiau šitam pareiškimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ministras S.Kutas jau yra. Galbūt susitarkime, kad gerbiamąjį A.Gricių paklausinėsime po to. (Triukšmas salėje) Atsiprašau, aš aiškinau, kad ministrams, kurie čia dalyvauja, 11 val. Vyriausybės posėdis, todėl mums labai svarbu nors šiek tiek pradėti spręsti 2 darbotvarkės punktą. Aš pasižymėsiu pavardes ir problemų nebus. Ačiū, gerbiamasis Griciau.
Branduolinės energijos įstatymo projektas Nr.2535(2) (priėmimas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Gerbiamasis Kutai, aš prašyčiau jus į tribūną.
Ministre, pirmasis klausimas yra toks: kiek jums pavyko susitarti su oponentais? Gal apskritai pasakykite, o po to jau konkrečiai, konkretūs straipsniai. Minutėlę. Toliau pirmininkaus kolega E.Bičkauskas. Prašom.
S.KUTAS. Vakar mes susitikome su ponu A.Stasiškiu ir kitais suinteresuotais Seimo nariais ir aptarėme tą ginčytiną klausimą, kurį aš vakar minėjau. Padarėme išvadą, kad iš tikrųjų turbūt nereikia įvesti dar vieną rajoną, būtent branduolinės energetikos objekto regioną, o tas regionas tai yra branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonos. Dėl to yra siūloma papildyti 33 ir 49 straipsnius, nurodant kaip tik tuos klausimus, apie kuriuos buvo kalbama pono A.Stasiškio pasiūlyme. Tai buvo mūsų pagrindinis diskusijų klausimas. Kitiems klausimams svarstymo metu Seimo posėdyje galima vienaip ar kitaip pritarti. Aš norėčiau, nes vakar vakare mes vėlai šitų klausimų svarstymą baigėme, kad savo nuomonę dėl šito mano pareiškimo išsakytų iniciatorius, nes mes beveik sutarėme, kad daugint tų regionų skaičių, kurie vienas su kitu paskui labai painiotųsi, nereikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Norėčiau vis dėlto išgirsti kolegos A.Stasiškio nuomonę. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Iš dalies taip, bet vis dėlto reikia konstatuoti, kad mes, nors ir konstruktyviai diskutavome ir tarėmės, bet turbūt visiško tarpusavio supratimo nepasiekėme. Šiandien aš ką tik gavau pono ministro naują 33 ir 49 straipsnių redakciją...
S.KUTAS. Papildymus.
A.N.STASIŠKIS. Taip, papildymus. Mano supratimu, vis dėlto juose neatsispindi tai, kas sudarė mano pataisų pagrindinį turinį. Aš sutinku, kad regiono sąvokos galima atsisakyti. Turbūt netikslinga įrašyti dar vieną sąvoką, kuri yra gal nevisiškai tiksli, bet čia vėl šitas dalykas siejasi su kitomis mano pataisomis. Jeigu branduolinės energetikos objekto projektavimas ir statyba bus nustatoma, kaip aš siūlau, specialiu atskiru kiekvienam objektui įstatymu, tada šioje jūsų redakcijoje tą papildymą reikėtų dar papildyti vienu sakiniu, kad šioms stebėjimo zonoms ypatingus reikalavimus, ypatingas sąlygas nustato būtent tas įstatymas. Tada galima būtų sutikti. Bet jeigu čia yra vėl parašytos tik bendrybės, tarsi mes statytume 50 objektų ir būtų 50 stebėjimo zonų, tai yra visiškai nepriimtina. Branduolinės energetikos objektai ir zonos yra unikalūs dariniai ir kiekvienam iš jų turi būti nustatytos konkrečios sąlygos, atsižvelgiant į konkretų objektą, jo aplinką ir t.t. Todėl tai siejasi su tolesniu... Jeigu jūs priimsite mano pasiūlymą, kad branduolinės energetikos objekto projektavimas, statyba ir eksploatavimas nusakomas konkrečiu tam objektui skirtu įstatymu, o ne bendra fraze "Vyriausybės nustatyta tvarka", tada, papildžius jūsų papildymą, aš sutikčiau atsiimti pirmąsias savo pataisas.
PIRMININKAS. Ministre, norėčiau jūsų nuomonę išgirsti.
S.KUTAS. Ačiū. Iš tikrųjų mes vakar apie tai diskutavome ir iš esmės sutarėme. Šiuo įstatymu yra nustatyta, kad bet kokias atomines elektrines, reaktorius, o kai kuriais atvejais ir kitus branduolinės energetikos objektus galima pradėti projektuoti ir statyti vadovaujantis Seimo nutarimu. Kadangi siūloma nutarimą pakeisti įstatymu, aš manau, kad galima būtų sutikti su šiuo pasiūlymu ir tada viskas atsistotų į savo vietą. Mes nutarimą siūlėme, gerbdami žodį "įstatymas", kad pastarųjų labai daug nepriimtume. Bet jeigu Seimo valia yra tokia, tai tegul būna ne nutarimas, o įstatymas. Iš tikrųjų tada įrašykime į šitą nutarimą taip, kaip mes nutarėme, t.y. kad ten būtų numatytos ir tos priemonės. Mes pritartume tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar kolega A.Stasiškis lieka patenkintas?
A.N.STASIŠKIS. Nevisiškai. Aš patenkintas todėl, kad ponas ministras sutinka, bet tada logiškai 33 straipsnio papildymas turi būti papildytas dar vienu sakiniu: "Stebėjimo zonos ypatingus reikalavimus ir sąlygas nustato to objekto įstatymas."
S.KUTAS. Taip. To objekto įstatymas. Teisingai, aš tą ir turėjau omenyje. Jeigu yra ne nutarimas, bet įstatymas, keičiame tą žodį "ir kitur", aš apie tai dabar nekalbėjau, nes daug kur yra...
PIRMININKAS. Gerai. Mes susitarėme iš principo. Paskui eisime prie kiekvieno straipsnio ir jeigu reikės... Bet iš principo, savaime aišku, keičiasi visuose straipsniuose...
Gerai, jeigu galima, pradėkime nuo 1 straipsnio. Ministre!
S.KUTAS. Jeigu priimame tik ką pasiektą mūsų susitarimą, tada dėl 1 straipsnio pastabų nėra ir siūlyčiau jį priimti.
PIRMININKAS. Galima priimti? Ačiū. Priimta. 2 straipsnis. Yra dvi pataisos. Ministro pono P.Papovo, kuris gins turbūt, jeigu aš teisingai supratau, pirmininką, ir pono A.Stasiškio. Pradėkime tada nuo pono A.Stasiškio pataisos.
S.KUTAS. Nuo pono A.Stasiškio, kadangi irgi sutarėme, kad to apibrėžimo nereikia įrašyti konkrečiai ten, kur savivaldybės, ten nėra dėl šito...
PIRMININKAS. Į mikrofoną prašom.
S.KUTAS. Mano supratimu, yra tik vienas pono A.Stasiškio pasiūlymas - įrašyti šitą. Kitų pasiūlymų nėra dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Kitų pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį? Ačiū. 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Negalime? Minutėlę. Ponas A.Stasiškis dėl 3 straipsnio. Minutėlę. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Dėl 3 straipsnio. Aš siūlau papildyti antrąją pastraipą apie licencijavimo tvarką. Tai čia yra visai iš kitos "operos" ir aš to savo pasiūlymo nenorėčiau atsisakyti.
S.KUTAS. Norėčiau pakomentuoti šitą klausimą. Ponas A.Stasiškis siūlo, kad išleistume specialų įstatymą dėl branduolinės energetikos veiklos licencijavimo. Branduolinės veiklos licencijavimas yra daug platesnė sąvoka negu tai, apie ką mes kalbame, t.y. įstatymą kažkuriam objektui. Kadangi licenciją turi gauti ir projektavimo organizacija, ir statybos montavimo organizacija, todėl mes manome, kad įstatymo nereikėtų. Yra numatyta, kad licencijavimo tvarką rengia (...), suderinus su kitomis atitinkamomis valstybės priežiūros teisę turinčiomis ministerijomis, o tą licencijavimo tvarką patvirtina Vyriausybė. Specialaus įstatymo dėl branduolinės energetikos objektų licencijavimo nereikia rengti. Principinis klausimas, kurį turi įstatymu išspręsti Lietuvos Seimas, yra tas, ar ta veikla yra licencijuojama, ar ne? O kad ji licencijuojama, kaip tik ir sprendžiama šiuo įstatymu. Todėl dar vieno įstatymo dėl to paties, mūsų supratimu, nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu kolega A.Stasiškis neatsiima savo pataisos... Neatsiima. Tada prašom, norintieji kalbėti, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš manau, kad ministras gana išsamiai atsakė į A.Stasiškio pateiktą klausimą ir siūlymą. Ir iš tiesų manau, kad atskirą įstatymą priimti dėl branduolinės energetikos veiklos licencijavimo tikrai nevertėtų. Yra nustatyta tam tikra tvarka ir pakankamai griežta tvarka, jeigu kas pažiūrėtų į tuos dokumentus. Iš tiesų nėra taip lengva pradėti projektuoti ar eksploatuoti kokią nors branduolinės energetikos įmonę. Siūlau pritarti ministrui.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Aš nenorėčiau vis dėlto sutikti. Dar kartą pabrėžiu, mano principinė nuostata - branduolinė veikla yra unikali veikla ir visi veiksmai, susiję su šiais darbais, turi būti reglamentuojami specialiais įstatymais. Negalima sutikti, kad yra tas pat gauti licenciją kokiam nors varikliui gaminti ir gaminti branduoliniam reaktoriui. Tai visiškai skirtingi dalykai. Tai yra unikalūs objektai, kurių bus vienas, du arba trys visoje valstybėje ir visais laikais, todėl su jais susijusi veikla turi būti griežtai reglamentuojama. Aš matau, ponas ministras purto galvą. Jis pasakys, kad yra dar visokių kitokių laboratorinių saugyklų, laidojimo vietų ir t.t., bet tai vėlgi yra unikalūs dalykai, kurie gali būti tik prišliejami... Esminiai dalykai yra reaktorius, branduolinė energija. Todėl su jais susijusi veikla turi būti reglamentuojama specialiomis taisyklėmis, specialiais įstatymais. Todėl aš neatsisakau... Prašom pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Todėl nėra, pone Katkau, kad vienas - už, vienas - prieš. Jums laikas tai žinoti.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Stasiškio pataisai 3 straipsnyje? Kas už tai - balsuoja už, kas taip, kaip kalba ministras - prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už balsavo 17, prieš - 20, susilaikė 16. Taigi pataisai nepritarta. Ar galime pritarti visam straipsniui? Ačiū. Pritarta. Negalime? Prašome diskutuoti dėl 3 straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom. Seimo narys ponas A.Stasiškis. Dėl viso 3 straipsnio be pono A.Stasiškio pataisos.
A.N.STASIŠKIS. Būtent dėl viso 3 straipsnio. Aš dar kartą pabrėžiu, kad tai yra neleistinas dalykas, kai branduolinė veikla yra prilyginama prekybai ar gamybai. Yra visiškai neleistini dalykai ir manau, kad netgi pavojingi dalykai. Tuo labiau kad yra nepakankamai nusistovėjusi mūsų teisėtvarkos ir visa kita valdžios struktūrų veikla. Todėl aš dar kartą kategoriškai pasisakau prieš tai, kad būtų tai apibendrinta. Branduolinė veikla turi būti reglamentuojama specialiais jai vienai taikomais reglamentais ir taisyklėmis. Todėl aš negaliu pritarti tam straipsniui, kuris liko, švelniai tariant, "iškastruotas".
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Ministre, aš jums leisiu... Dabar galima tik pritarti. Seimo narys ponas A.Katkus.
J.A.KATKUS. Nelabai galiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Mes negalime painioti ekonomikos, politikos, ideologijos ir visų kitų dalykų. Aišku, atominė energija turi savo specifiką, bet ekonomika nėra sukurta specialiai šią energiją gaminti. Todėl veiksmai, susiję su atominės energijos gaminimu, paklūsta bendriems prekybos, ekonomikos ir planavimo dėsniams. Todėl dabar čia šiandien padaryti išimtį nėra jokios prasmės.
PIRMININKAS. Ministre, prašom. Paskui pasiruošim balsuoti.
S.KUTAS. Ponas A.Stasiškis bijodamas yra visiškai teisus. Šiems dalykams turi būti specialūs reikalavimai. Dėl to ir yra šitas įstatymas. Jis pasako, kad įstatymo tvarka įvedamos licencijos, o pačių licencijų išdavimo tvarką jau nustato Vyriausybė. Be abejo, tai visiškai netiks, kaip čia buvo pasakyta, prekybos organizacijų licencijoms, atominės elektrinės arba, sakykim, kapinyno licencijoms. Jos bus visiškai skirtingos, tai šitas įstatymas nustato. Bet konkrečiai kaip, pagal kokias taisykles, pagal kokias normas, su kuo suderinus, aš manau, kad šitai iš tikrųjų, kaip ir visus kitus labai svarbius klausimus, gali ir turi spręsti Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios organas, kadangi ir kai kurios normos keičiasi, ir dar kai kas būna. Bendras įstatymas, kaip toks, turėtų būti labai trumpas - veikla, susijusi su branduoline energija, turi būti licencijuojama. Ir turbūt vienintelis straipsnis, kuris reikalingas tam įstatymui... Prašom. Kaip?
PIRMININKAS. Prašom dar kartą registruotis. Būkite malonus, nekalbėkite iš vietos.
S.KUTAS. Tikrai ne. Leidimą išduoda. Leidimą, bet ne licencijas.
PIRMININKAS. Ministre, prašom nediskutuoti.
S.KUTAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 įstatymo straipsnis, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 41 Seimo narys, prieš - 11, susilaikė 4. Taigi straipsnis priimtas. Dėl 4 straipsnio pataisų nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Dėl 5 straipsnio.
S.KUTAS. Taip. Yra pastabų.
PIRMININKAS. Prašom.
S.KUTAS. Tiksliau, ne dėl 5 straipsnio, bet siūloma įrašyti papildomai. Kadangi čia baigiasi...
PIRMININKAS. Minutėlę, ministre! Kai 5 straipsnį priimsime bendru sutarimu, tada kalbėsime apie papildomą 6 straipsnį. Galime priimti? Ačiū. Priimta. Tada dėl papildomo 6 straipsnio.
S.KUTAS. Siūloma įrašyti papildomą 6 straipsnį, kuriame turėtų būti išdėstyta: "Lietuvos Respublikos Seimas sprendžia principinius branduolinės energetikos vystymo klausimus." Mes manome, kad jo nereikia, nes straipsnyje, kuriuo nustatoma valstybės valdymo organų kompetencija, kaip tik pasakyta, ką Seimas daro. Be abejo, jis truputį turės būti pakeistas, nes čia vartojamas žodis "nutarimas", bus keičiamas žodžiu "įstatymas", dėl to mes jau sutarėme. Vadinasi, atitinkamo straipsnio nereikėtų, nes tai yra išspręsta kituose straipsniuose. Ir dėl kitų pastabų taip pat. Todėl tai, kas yra siūloma dėl šito straipsnio, yra įrašyta kituose straipsniuose. Siūlome neįrašyti.
PIRMININKAS. Ponas A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš manau, kad ponas ministras turbūt šiek tiek netiksliai mano pasiūlymus suprato. Aš siūliau įrašyti visiškai naują 6 straipsnį į pirmąjį skirsnį, į bendrąją įstatymo dalį, kurioje buvo aptariamos objekto ir regiono sąvokos. Kadangi mes dabar regiono sąvokos atsisakėme, tai aš tik norėčiau, nekeisdamas savo principinio siūlymo, su kuriuo sutiko iš principo ir pateikėjai, kad tuo papildomu 6 straipsniu būtų nusakomos energetikos objekto apsaugos zonos, t.y. kas į jas įeina. Taip pat ten turėtų būtų pasakyta, kad jos nustatomos energetikos objekto statybos įstatymu. Todėl negalima sakyti, kad visai 6 straipsnio nereikia. O tai, ką ponas ministras kalbėjo, yra 6 straipsnyje pagal dabartinę numeraciją, nes, įrašius papildomą 6 straipsnio pirmąją dalį, būtų paslinkti numeriai. Pagal dabartinę numeraciją aš siūlau keisti 6 straipsnio redakciją. Bet mes turbūt apie tai dar kalbėsime. Čia kalbame apie 6 papildomą straipsnį pirmajai daliai.
PIRMININKAS. Be abejonės. Čia yra kalbama apie 6 papildomą straipsnį. Tada būtų pakeista viso įstatymo numeracija, jeigu jis būtų priimtas. Bet aš noriu išgirsti ministro nuomonę, o tada apsispręsime balsuodami. Prašom, ministre.
S.KUTAS. Kadangi šito skirsnio pavadinimas - "Bendroji dalis" ir yra specialus skyrius, kurio pavadinimas - "Branduolinės energetikos valdymas", visų įstatymų ir kitų dokumentų priėmimas yra kaip tik valstybinio organo, valstybinio valdymo proceso dalis. Todėl, mūsų supratimu, kaip tik geriau to nekeisti, neįrašyti tokio kaip ir svetimkūnio į šitą skirsnį, kuriame kalbama apie kitas problemas, bet atitinkamai paredaguoti esamą 6 straipsnį. O dėl 33, kur nustatomos tos zonos, mes jau kalbėjome, aš raštu pateikiau pasiūlymą, mes sutarėme, kad ten bus priimama įstatymu. Šitą, be abejo, papildysime, ir visa tai, ką ponas A.Stasiškis mini, yra atspindėta įstatyme.
PIRMININKAS. Ką gi, jeigu ponas A.Stasiškis neatsiima, tada dėl pono A.Stasiškio pasiūlymo vienas kalbės už, kitas - prieš. Ponas V.Andriukaitis norėtų? Kadangi jo nėra, tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Stasiškio pasiūlymui papildyti įstatymą 51 papildomu straipsniu? Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko Vyriausybės ir ministro nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už balsavo 15, prieš balsavo 26, susilaikė 13. Deja... Galima pridėti, bet absoliutaus rezultato vis tiek nekeičia. Taigi nepriimta.
Dėl 6 straipsnio. Prašau, ministre.
S.KUTAS. Dėl 6 straipsnio. Kur yra vartojamas terminas "nutarimus", reikia pakeisti žodžiu "įstatymai". Galbūt dėl to toks redakcinis pakeitimas gali įvykti, nes žodžių pakeitimas kartais gramatiškai ir teisiškai nelabai dera. Bet dabar iš esmės sutinkama, kad nutarimas keičiamas įstatymu.
PIRMININKAS. Ar kolegai A.Stasiškiui priimtina?
A.N.STASIŠKIS. Iš esmės sutinku, kad įrašytume įstatymą, bet mano tos pataisos tiek ir sudaro. Tačiau dėl mano pasiūlytos trečiosios pastraipos naujo turinio aš norėčiau, kad jis išliktų. Tik, žinoma, taip pat reikia redakcinės pataisos, nes regiono sąvokos mes atsisakėme, bet mes sutarėm, kad tas turinys pereina į sanitarinės ir apsaugos zonų turinį, kur jis nustatomas įstatymu. Vadinasi, šitos nuostatos, šitas reikalavimas turi išlikti ir būtent kaip Seimo kompetencija, nes jis priima įstatymus. Aš nesuprantu. Pirma mes formaliai atsisakėm pavadinimo, o paskui tylomis stengiamės išplauti ir tą sutartą turinį. Čia toks, kaip pasakius...
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
S.KUTAS. Jeigu galima, aš tą redakciją ir turėjau omeny. Iš tikrųjų įrašant įstatymą ir pasakyt, kas apie tą įstatymą... Taip, manau, kad jūsų pasiūlymas priimtinas.
PIRMININKAS. Galim priimti 6 straipsnį su pono A.Stasiškio pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Dėl 7 straipsnio, atrodo, pataisų nėra. Galim priimti?
S.KUTAS. Yra.
PIRMININKAS. Yra dėl 7?
S.KUTAS. Yra. Rajonų.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
S.KUTAS. Yra dviejų rajonų ir vieno miesto savivaldybių raštas, kuriame trečią dalį ar skyrių, kaip čia vadinti...
Č.JURŠĖNAS. Reikia apsispręsti dėl viso siūlymo, nes čia keliems straipsniams. Gal dėl viso reikia apsispręsti.
S.KUTAS. Kad ten kai kurių yra... Gal reiktų pagal straipsnius.
PIRMININKAS. Gerai, ministre, prašom.
S.KUTAS. Dėl trečiosios dalies yra įstatyme parašyta "vietos savivaldos institucijos, kurių teritorijos plotai yra branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje". Savivaldybės siūlo įrašyti "kurių plotai yra toje zonoje arba iš dalies sanitarinio stebėjimo zonoje". Mes su tuo pasiūlymu negalime sutikti ir manome, kad jis yra neteisingas, nes tokiu atveju bus keturvaldystė. Ta zona, stebėjimo zona, jeigu labai griežtai kalbėtume, kaip projekte numatyta, apima netgi Švenčionių kampą, dalį Utenos ir yra kur kas didesnė. Bus taip, kad vieną objektą pradės valdyti kelios savivaldybės. O šita zona, kuri yra apsaugos zona, iš tikrųjų yra tos savivaldybės ir tai savivaldybei atitinkamai priklauso ir pagrindinis energetinis objektas. Čia yra toks juridinis apibendrinimas. Tačiau kiti straipsniai jokiu būdu netrukdo toms savivaldybėms dalyvauti, netgi jas įpareigoja, kad jos turi dalyvauti ir turi reikšti pastabas, turi kontroliuoti, kaip tai daryti. Bet tiesioginis valdymas vis dėlto turėtų būti vienos savivaldybės. Todėl mes manom, kad čia gali būti tik ta, kurioj šitas yra. O kur tos savivaldybės gali šitą daryti, taip ir yra parašyta tekste. Sakykim, rėmimo fondas. Yra aiškiai pasakyta - stebėjimo zonoje, ir kitais punktais tai yra įstatyme numatyta. Iš jų niekas neatima. Pagal visus kitus įstatymus, kur yra pavesta aplinkosaugos funkcijos (jų irgi niekas nenaikina), ir tos savivaldybės toje zonoje, kur jos yra viršininkai, na, ne viršininkai, bet savivaldos zonoje privalo ir visa tai daro. Tai įstatyme yra numatyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas P.Papovas. Prašau.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, aš pritariu Seimo Pirmininko Č.Juršėno teikimui trijų merų pataisų. Jūs vis dėlto netiksliai atsakot. Čia nekalbama apie savivaldybių dalis, o tik žodžius "sanitarinės zonos" siūloma pakeisti "stebėjimo zonose". Čia ne objekto valdymas, o yra valstybinis valdymas branduolinės energetikos. Jeigu sanitarinėje zonoje, tai ten jokio valdymo nereikia atlikti. Vis dėlto savivaldybės teritorija yra didesnė negu 30 km stebėjimo zona ir čia valstybinį valdymą, valstybės deleguotas funkcijas vykdo savivaldybės. Tai civilinė sauga ir priešgaisrinė apsauga. Todėl tas parašymas "sanitarinė zona" tik trijų kilometrų zonoje, o neleisti 30 kilometrų zonoje atlikti tų funkcijų, kurios valstybės deleguotos, aš manau, yra negerai. Čia jūs truputį ne taip sakėte, kad dalis ir t.t. Nėra čia jokių dalių. Čia vietoj "sanitarinės zonos" reikia parašyti "stebėjimo zona". Arba ir sanitarinė, ir stebėjimo zonos.
PIRMININKAS. Jeigu ministras pataisos nepriima, mums reikės apsispręsti balsavimu.
P.PAPOVAS. Tai gal dabar priims?
S.KUTAS. Aš norėčiau... Žinoma, labai nepatogu, kad mes, iš Vyriausybės pristatę du ministrai, šiek tiek ginčijamės. Bet aš manau, tai tik yra teisybės ir gerumo labui. Įsivaizduokime tokią situaciją. Debesis. Jis eina pagal skaičiavimus per ribą. Ir reikia sudaryti kažkokį planą. Viena savivaldybė sakys: tu pastumk į tą pusę, kita - tu pastumk į tą pusę. Ką daryti tam objektui, kuris yra? Toje zonoje jie iš tikrųjų turi daryti. Aš absoliučiai su jumis sutinku ir mes visiškai vienodai manome. Bet šiuo atveju tai yra valstybinis valdymas, o valdoma ne kažkas, bet konkretus daiktas. Pavyzdžiui, atominė elektrinė. Savivaldybė, apylinkė ar kas nors konkretaus.
P.PAPOVAS. Kompetencijos ribose objekto nevaldys savivaldybė.
S.KUTAS. Taip, kompetencijos ribose, bet tada kurio klausyti iš tų penkių mano minėtų organų atominei elektrinei? Dabar yra visiškai aišku, kurios savivaldybės zonoj, ji su ta atsiskaito ir viską daro.
PIRMININKAS. Prašau. V.Andriukaitis, ir spręsim balsuojant.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad savivaldybių merų pasiūlymas yra suderintinas netgi su ta kolizija, apie kurią jūs dabar kalbate. Taip, iš tikrųjų valstybė privalo valdyti, turėtų būti tokiu atveju valstybės kažkokia komisija, kuri 30 km spinduliu, tarkim, valdo toj situacijoj, kai situacija apima visas tris savivaldybes. Teisingai. Bet niekas negali atimti teisės savivaldybei savo teritorijos ribose ne tik 3 km spinduliu, kur yra sanitarinė zona, bet ir tuo trisdešimties spinduliu, kurie eina toliau per jos teritoriją. Jos teritorijoje (ji nepretenduoja į Zarasų teritoriją arba į Švenčionių), tarkim, Ignalinos savivaldybė savo teritorijoje tikrai gali vykdyti valstybės deleguotą funkciją ne tik sanitarinėje zonoje, bet ir stebėjimo zonoje. Todėl aš manau, kad paredagavus būtų galima suderinti abu kompromisus. Aš siūlyčiau, kad savo kompetencijos ribose savo teritorijoje. Ne apskritai visoje stebėjimo zonoje, bet toje dalyje, kuri įeina į savivaldybės teritoriją.
S.KUTAS. Iš tikrųjų, jeigu gale pridėtume "savo teritorijoj", su tokia pastaba būtų galima sutikti.
PIRMININKAS. Sutinkate? Gerai.
S.KUTAS. Savo teritorijoj.
PIRMININKAS. Taip, tai dabar po diskusijų su šitom pataisom 7 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Jeigu aš teisingai suprantu, atitinkamai bus koreguojami ir kiti straipsniai. Taip? (Balsai salėje)
S.KUTAS. Ne, bendruoju atveju negalima. Pamatysim, kad ten kai kur reikia pasižiūrėti pastraipsniui, nes yra skirtumų.
PIRMININKAS. Gerai. Tada 7 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas.
Dėl 8 straipsnio. Prašau, ministre.
S.KUTAS. Čia yra pono A.Stasiškio pataisa.
PIRMININKAS. Taip, pono A.Stasiškio daug pastabų. Gal, ministre, pirma ponas A.Stasiškis, o jūs irgi pasiruoškite. Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. 8 straipsniui yra dvi mano pataisos. Dėl pirmosios pastraipos. Man atrodo, kad ponas ministras čia turėtų sutikti. Kadangi mes patikslinom 6 straipsnį, t.y. išplėtėm Seimo kompetenciją arba jam perdavėm priimti sprendimus dėl statybos ir t.t., tai Vyriausybė nebegali priimti sprendimų dėl objektų statybos. Ji gali planuoti ir vykdyti tuos sprendimus, todėl atitinkamai aš perfrazavau ir šitą pirmą pastraipą, kuri atitinka ką tik mūsų priimto 6 straipsnio nuostatas.
PIRMININKAS. Ministre, dėl pirmo punkto.
S.KUTAS. Aš nežinau. Dabar yra priimtas Statybos įstatymas, yra vadinamieji valstybinės reikšmės objektai, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, ir turbūt niekas neabejoja, kad tas branduolinis objektas tikrai bus tame sąraše. O tame įstatyme iš tikrųjų tik Vyriausybė. Seimo yra bendras įstatymas, kaip sutarėm. Bet nutarime dėl jo statybos yra kur kas daugiau klausimų, kurių Seimas nesprendžia ir Vyriausybės sprendimas tuo klausimu yra būtinas. Aš manau, gerai, kaip čia parašyta: "priima sprendimus dėl konkrečių statybos objektų". Na, galim prirašyti po to, priėmus Seimo įstatymą. Galbūt taip būtų galima. Bet, man atrodo, ir taip aišku. Jeigu jau mes parašėm, kad galima statyti tik priėmus įstatymą, tai čia kartoti nereikėtų. Bet būtų galima patikslinti, kad Seimui priėmus tokį ir tokį įstatymą. Šitaip būtų galima, jeigu ponas A.Stasiškis taip mano, tai...
PIRMININKAS. Ar galima sutikti su šituo koregavimu?
S.KUTAS. Nes iš tikrųjų...
PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre. Kadangi mes priėmėm principinį sprendimą, matyt, redakcinio pobūdžio pataisų derindami tekstą turėsime. Be jokios abejonės. Ar ponas A.Stasiškis sutinka?
A.N.STASIŠKIS. Ne. Aš niekaip nematau ginčo objekto. Jeigu mes 6 straipsnyje priėmėm nuostatą, kad sprendimas dėl branduolinės energetikos objektų statybos yra priimamas Seimo įstatymu, tai jokio sprendimo dėl jo statybos Vyriausybė negali priimti. Vyriausybė priima sprendimus dėl šito įstatymo vykdymo. Aš niekaip nesuprantu, iš kur čia atsiranda ginčo objektas, kai jo nėra.
PIRMININKAS. Man atrodo, mes iš tikrųjų be reikalo ginčijamės, nes reikės pakoreguoti. Jeigu priėmėm principinį sprendimą, tada atitinkamai turėsim pakoreguoti ir kitus straipsnius.
S.KUTAS. Bet Vyriausybės nutarimas statyti taip, kaip numato Statybos įstatymas, turės būti.
A.N.STASIŠKIS. Taip, bet ji vykdo tik priimtą įstatymą.
S.KUTAS. Na, bet priima sprendimus dėl konkrečių.
A.N.STASIŠKIS. Aš ir rašau: "Priima sprendimus dėl įstatymo vykdymo."
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, man atrodo, mes ginčijamės visiškai dėl... Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia nėra jokios kolizijos. Jeigu geriau paskaitysime 8 straipsnio formuluotę, pamatysime, kad Vyriausybė priima sprendimus dėl konkrečių branduolinės energetikos objektų statybos ir 6 straipsnyje parašyta, jog "Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu priima nutarimus Seimas dėl naujos atominės elektrinės statybos". Vadinasi, iš pradžių Vyriausybė turi priimti sprendimą, kad bus statoma kokia branduolinė jėgainė, o po to Seimas turi savo įstatymu ar kitu sprendimu tą patvirtinti arba ne. Aš čia nematau jokios priešpriešos ir siūlyčiau ponui A.Stasiškiui dėl to nekelti kokių nors prieštaravimų.
S.KUTAS. Ne, tai Seimo nėra, bet Vyriausybės yra. Ir kitas įstatymas reikalauja tokių nutarimų.
PIRMININKAS. Man atrodo, ponas K.Kubertavičius paaiškino tikrai paprastai. Vyriausybė priima principinį sprendimą, bet jo negali vykdyti, kol nepriimtas įstatymas. Priimamas įstatymas ir tada Vyriausybė atitinkamai tą įstatymą vykdo. Aš bent taip suprantu šį tekstą. Pone Stasiški, ar daugiau yra... Aš matau, yra ir daugiau pataisų šiam straipsniui. Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Taip. Kitos pataisos yra iš kitos operos. Yra papildymų. Aš siūlau papildyti 8 pastraipos pirmąją dalį, būtent tą, kur buvo objekto regiono sąvoka. Mes dabar žodį "regiono" išbraukėm, bet turinys lieka dėl tų stebėjimo ir kitų apsaugos zonų. Manau, kad redaguojant pakeitus šitą pavadinimą, tuos žodžius, šitą pastraipą reikėtų palikti. Taip pat manau, kad reikia 9 pastraipos, jog sudaro fondą ir kaupia lėšas branduolinės energetikos objektų eksploatacijai nutraukti bei dotuoti stebėjimo zonas po eksploatacijos nutraukimo. Nepriklausomai nuo mūsų priimtų sprendimų, būtina papildyti šituo dalyku, nes tai iš tikrųjų yra Vyriausybės kompetencija ir pareiga. Bendros nuostatos bus nustatytos Objektų statybos įstatyme. Kiek metų, kada pradėti, kokiais tarifais, iš kokių lėšų ir t.t. Vyriausybė turi tą vykdyti. Aš manau, kad būtina papildyti šitomis pastraipomis.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
S.KUTAS. Aš manyčiau, pirmajame įstatyme dėl regiono reikėtų kalbėti apie tuos klausimus, būtų galima įrašyti. Nors tai yra parašyta 33 straipsnyje, kur kalbama apie zonas. Su šituo pasiūlymu aš sutikčiau, kad šitą... Tik, žinoma, perredagavus, o ne taip, kaip čia parašyta.
Dabar dėl šito uždarymo fondo ir visa kita, tai valstybė ir Vyriausybė nekaupia ir nekaups, ir įstatymas nenumato kažkokių fondų. Yra sudaromas atominės elektrinės uždarymo fondas, kurio formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Taip, kaip šitas įstatymas nustato. Ten gana tiksliai parašyta. Toliau, apie atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą yra pasakyta, kad norint nutraukti atominės elektrinės eksploataciją būtinai turi būti sudaroma programa ir toje programoje visa tai turi būti numatyta. Todėl dar ką nors rašyti papildomai, nes pati Vyriausybė iš tikrųjų nieko nekaupia, nereikia. Jeigu taip, tada Seimas turi sudaryti, kadangi Vyriausybė turi tiktai biudžetą. Bet mes manome, kad šito nereikia daryti ir taip niekur nedaroma. Šitas fondas yra kaupiamas iš ūkinės veiklos. Todėl aš nepritarčiau šitam papildymui, kaip pono A.Stasiškio yra pažymėtas. O antram pritariu.
PIRMININKAS. Gerai. Tada iš principo išlieka vienintelis principinis nesutarimas dėl fondo. Jeigu ponas A.Stasiškis neatsiima, tada prašau kalbėti vienam už, vienam - prieš. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Dėl fondo sudarymo šiandieną yra nustatyta tvarka, kaip tas fondas yra sudaromas atominei elektrinei likviduoti, kaip tos lėšos kaupiamos ir kaip jos gali būti panaudojamos. Aš nematau kažkokio ypatingo kriminalo, kad reikėtų dar kažkaip papildomai tą dalyką reglamentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau dar kartą registruotis ir pasiruošti balsuoti.
Salėje - 66 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Stasiškio pasiūlymui, balsuoja už. Kas palaiko Vyriausybės poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau. (Balsai salėje)
Už - 13, prieš - 31, susilaikė 11. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, ar galim pritarti visam 8 straipsniui? Visam 8 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ir darom priėmimo pertrauką, nes baigėsi laikas. Ačiū jums, ministre. Priėmėm 8 straipsnius. Tęsiame toliau.
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Aš kviečiu į tribūną Seimo narį A.Gricių. Tęsime Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo pateikimą. Jūsų norėjo paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys A.Baležentis. Deja, aš jo nematau. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti principinio dalyko. Ar šitas pareiškimas nėra nepakankamas, ar jis nėra per silpnas, ar nevertėtų dar iki naujojo Seimo pirmojo posėdžio dienos vienašališkai, kaip kad pasielgė kažkada Estija, čia, Lietuvos parlamente, priimti iš Lietuvos pusės, Lietuvos ir Latvijos jūros sienos įstatymą ir nustatyti sieną, kas, be abejo, pagal anksčiau minėtą pavyzdį, palengvintų derybas su Latvija? Aš vis dėlto manau, kad šitas dokumentas yra šiek tiek silpnas. Jis reikalingas, geras, bet jis yra per silpnas ir neišspręs problemos. Dėkui už atsakymą.
A.GRICIUS. Norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, šitas pareiškimas nėra per silpnas ir savalaikis dėl dviejų priežasčių. Pirma. Įstatymu nustatyti mūsų valstybės sieną ekonominėje zonoje Baltijos jūroje šiandien yra per anksti todėl, kad mes nežinome, ar latviai ratifikuos šitą sutartį. Jie tai darys rytoj. Kad ir kokia didelė tikimybė būtų, kad jie ją ratifikuos, bet šiandien ta sutartis neratifikuota. Todėl man atrodo, kad šitas antrasis pareiškimas (mes esame padarę vieną pareiškimą) yra stipresnis už prieš tai buvusį, kadangi mes aiškiai palaikome Vyriausybės poziciją, kur mes matome iš savo pusės šitą sieną, susikirtimo tašką su trečiosios valstybės ekonomine zona. Aš manau, kad šitas pareiškimas yra pakankamas. O po to, kai jau latviai ratifikuos, be abejo, aš tikiuosi, kad mūsų Seimas dar susirinks gal keletą kartų, ir tada tikrai jūsų pasiūlymas yra rimtas ir svarstytinas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ar nereikėtų šitam pareiškimui nustatyti pavadinimą, tarkim, dėl neteisėtų Latvijos ketinimų ar sprendimų, arba dėl draugiškų santykių, kažkaip įvardyti, kad pats pavadinimas nuteiktų mūsų tokią nuostatą, ir galbūt griežtoką nuostatą?
A.GRICIUS. Aš galvoju, kad jūsų pasiūlymas yra svarstytinas. Bet galbūt nereikėtų naudoti žodžio "neteisėtos", nes tekste viskas pasakyta vienareikšmiai ir viskas yra teisinga. Galbūt prie pareiškimo galima būtų prirašyti: "dėl ekonominės zonos sienos nustatymo" ar pan. Jeigu Seimo nariai pritartų, galima būtų tą pavadinimą... kad jis įgytų konkretumo, taip sakant, ne bendras pareiškimas, o tuo klausimu, aš galvoju.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Pirmiausia aš norėjau pasitikslinti dėl 1982 m. Jungtinių Tautų Organizacijos priimtos Jūrinės teisės konvencijos. Ar ją yra ratifikavusios ir Latvija, ir Lietuva, ar ji nėra ratifikuota kurios nors vienos šalies? Esminis mano klausimas būtų toks: ar tas taškas, kurį mes fiksuojame, - 56 laipsniai 7 minutės 35 sekundės - ir susikirtimas su trečiosios valstybės jurisdikcijos riba, ar tas taškas yra mūsų derybų delegacijos pastovus taškas, ar jis yra kintamas, į kurį mes dabar atėjome?
A.GRICIUS. Dėl pirmojo klausimo. Žinote, mes esame tą konvenciją ratifikavę. Man atrodo, latviai irgi yra ją ratifikavę, todėl pageidautina, kad mes ja vadovautumės, tačiau tą konvenciją taip pat galima įvairiai interpretuoti. Suprantate, kiekviena šalis konvencijoje bando rasti tuos argumentus arba tuos teiginius, kurie jai naudingi. Taigi šiuo atžvilgiu, man atrodo, jeigu latviai nėra pilnai užbaigę šito viso proceso, tai ne tiek svarbu, nes mes remiamės vis tiek daugumos valstybių pritarimu šitai Jūros teisių konvencijai, kuri yra daug naujesnė ir įvertina tuos technologinius, technikos pakitimus pasaulyje, taip sakant, žvalgymo galimybes ir jūros dugno eksploatavimo, ir tradicijas, esančias naudojant jūros resursus. Man atrodo, ji yra platesnė ir palankesnė Lietuvai šiuo atveju, kai mes kalbame apie šitos ekonominės zonos sienos nustatymą. Dabar į antrą jūsų klausimo dalį, kada jūs... Atsiprašau, jūs klausėte dėl... Tas taškas, kiek aš žinau, tai yra dabar paskutinė mūsų, ne paskutinė, o jau kurį laiką tiek mūsų derybų delegacija, tiek mūsų premjeras tvirtina, kad čia yra Lietuvos... taip.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia nutarimo tokio, pareiškimo, 1 punktas skelbia, kad šis susitarimas yra neteisėtas nuo jo pasirašymo momento. Man kyla klausimas, kodėl nebuvo kreipiamasi į Tarptautinį teismą, kuris galėtų priimti nutarimą dėl neteisėtumo. Ar mes turime galimybę įvertinti vienapusiškai, kad tai yra neteisėta nuo jo pasirašymo momento, nepriklausomai nuo jo įsigaliojimo sąlygų? Ačiū.
A.GRICIUS. Pirmiausia, norint kreiptis į Tarptautinį teismą, yra tokia smulkmena (jeigu galima taip pavadinti), kad kita pusė turi sutikti dalyvauti tame Tarptautiniame teisme. Jeigu kita pusė nedalyvauja, kreipimasis yra beprasmis, nes niekas nenagrinėja tokių klausimų. Turi būti abiejų šalių sutikimas, kad jos perduoda savo likimą Tarptautiniam teismui. Tai atsakymas į pirmąją jūsų dalį. Antroji dalis. Tai yra neteisėta, mūsų teiginys šitame pareiškime yra teisingas ta prasme, kad net pasirašydami šitą trišalę licencinę sutartį, jie įrašė, nes firmos, kurios ją pasirašė, puikiai supranta, kad pagal Tarptautinės teisės normas negalima žvalgyti ir eksploatuoti jūros dugno resursų, kol nėra susitarta su kaimynine valstybe, kam ta teritorija arba ta dalis priklauso. Toje sutartyje yra tas punktas, bet, nepaisant to, jie pasirašė tokią sutartį, kurioje... taip sakant, ji bus vis tiek negaliojanti, nes pagal jų pačių susitarimą... Firmos juk nerizikuoja pasirašyti sutartį, pažeisdamos Tarptautinę teisę. Tačiau buvo tikimasi, kad tai bus spaudimas Lietuvai arba kaip nors pavyks Lietuvą įtikinti, kad mes sutiktume su tokiu ekonominės zonos jūroje nustatymu, kuris bus naudingas Latvijai. Deja, mes tikrai jokiu būdu negalime su tuo sutikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes norime paklausti. Susidarė situacija su Latvija, kad mes patiriame moralinių ir materialinių nuostolių. Visą laiką mes teisinamės, aiškinamės, prašome jų, juos vejamės. Kodėl ne mes tą naftą pirmieji susiradome ir kodėl ne mes darome taip, kaip daro Latvija? Aš noriu dar labiau paaštrinti klausimą: kas dėl to kaltas? Kas personaliai ar kolektyviai išdavė mūsų nacionalinius interesus, jų laiku neapgynė? Kas kaltas ir kas atsistatydins po šito?
A.GRICIUS. Ačiū už labai įdomų klausimą. Jis daugiau filosofinis. Pirmiausia aš nesu vykdomosios valdžios atstovas, o kaip ir jūs, kolega, Seimo narys. Be abejo, per pirmuosius etapus, kai buvo pradėtas šitos sutarties rengimas ir t.t., taip sakant, nei aš, nei jūs nedalyvavome. Bet aš noriu pasakyti, pagal mano teikiamą informaciją, kiek man yra žinoma, situacija yra tokia, kad sovietų, tiksliau, Rusijos tarnybos, palikdamos Baltijos valstybes, tuos dokumentus ir tuos seisminius tyrimus, kurie, tarp kitko, nėra šimtaprocentinė garantija, kad ten yra tie milžiniški naftos telkiniai... Man atrodo, šiandien mes turime svarstyti ne dėl naftos, o dėl mūsų valstybės principinės nuostatos, kaip mes manome, kaip mes esame įsitikinę, kur yra teisėta mūsų valstybės, taip sakant, ekonominė zona Baltijos jūroje. Apie tai turi būti kalbama. Todėl mes, neturėdami tos informacijos... kiek man žinoma, latvių buvo naudingesnė pozicija, jie susigundė pasirašyti tokią trišalę sutartį, tikėdamiesi, kad ten žvalgymo metu bus atrasti gana nemaži naftos telkiniai, nors jokios garantijos tam nėra. Tų seisminių tyrimų dokumentų Lietuva neturėjo. Tai pirmas dalykas, dėl ko latviai turbūt susigundė pasirašyti šitą sutartį. Antras dalykas. Man atrodo, kai jūs klausiate, kas kaltas, aš nežinau, kas kaltas. Tiesiog latviai pasirašė neklausdami mūsų. O kad jūs galvojate, jog mūsų pozicija yra gynimosi , o latvių yra geresnė pozicija, aš labai dėl to abejoju, nes, man atrodo, čia yra bendras tiek Latvijos, tiek Lietuvos interesas. Didindamos įtampą šituo klausimu, Lietuva ir Latvija nepadeda nei sau, nei kitiems. Todėl kad tiek stojant į Europos Sąjungą, tiek, taip sakant, įvertinant tą poziciją, kurią turi Rytai Baltijos valstybių atžvilgiu, man atrodo, šitas konfliktas yra nenaudingas. Latvija turėtų sėsti prie derybų stalo ir tartis, ir surasti bendrą priimtiną sprendimą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone pirmininke. Pone pranešėjau, jūs minėjote, jog mes šiuo pareiškimu palaikome Lietuvos Vyriausybės poziciją. Tai iš tikrųjų taip, bet ar nevertėtų, man regis, 6 pastraipoje, kur Lietuvos Respublikos Seimas primena savo ankstesnį kreipimąsi ir kad Latvijos Seimas neatsiliepė, dar įterpti po žodžio "patvirtindamas" - patvirtindamas Lietuvos Respublikos tam tikros datos notos ir savo to ir to kreipimosi nuostatas, kad mes pritariame konkrečios Lietuvos Respublikos notos nuostatoms? Būtų tikrai pasakyta, kas paskui atsispindi ir baigiamojoje, antrojoje, pareiškimo pastraipoje. Aš turiu redakcinių... (atsiprašau, kad nereikėtų man dar sykį prašyti žodžio)... aš turiu keletą redakcinių pastabų, kurias jums norėčiau pasakyti. O dėl pono A.Endriukaičio minties apie pavadinimą manau, kad reikėtų. Jis gal galėtų būti toks: "Pareiškimas dėl Latvijos Vyriausybės veiksmais sukurtų dvišalių santykių problemų". Labai apibendrintai. Pagalvokime.
A.GRICIUS. Ačiū už pasiūlymą. Mes vakar svarstėme, kai rengėme šitą pareiškimą, dėl to, ar mums reikia čia paminėti notą. Kaip sakoma patarlėje, sviestu košės nepagadinsi, bet ar Seimo prerogatyva, ar Seimui būtina, taip sakant, dar minėti žemesnio lygio tuos mūsų perspėjimus arba pranešimus, kuriuos mes padarėme Latvijai? Aš nežinau, čia yra diskutuotinas klausimas, aš nei už, nei prieš. Jeigu jūs galvojate, kad tai sustiprins mūsų pareiškimą, aš esu už tai, kad jis būtų galbūt ir dar stipresnis, bet aš nežinau, ar tai yra tikslinga. Aš savo nuomonės neturiu. Kaip Seimas nutars, taip gali būti. Galima tą notą paminėti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Griciau.
A.GRICIUS. Dėl pavadinimo aš pritariu, ir mes pavadinimą pakeisime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime be didelių diskusijų pritarti pareiškimui po pateikimo? Buvo tam tikrų redakcinių pasiūlymų ir pataisymų. Kaip mes dabar elgsimės: ar darome nedidelę pertrauką, galbūt nusistatome laiką - 12 val., kad iki galo būtų suredaguotas tekstas, kad jį gautų visi Seimo nariai, o tada daryti priėmimą?
PIRMININKAS. Prašom. Ponas A.Gricius turi pasiūlymą. Prašom, pone Griciau.
A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, Seime yra pritarimas šitam pareiškimui. Galbūt galime priimti šitą pareiškimą. Tos redakcinės pastabos, kiek aš suprantu, yra neesminės. Jeigu Seimas sutinka, mes jas tikrai padarysime. Būtų galima greičiau, nes norėtųsi šitą pareiškimą išversti kad šiandien jis pasiektų Latvijos Seimą.
PIRMININKAS. Kolegos, nors tai ir yra nedidelis pažeidimas, bet gal galime sutikti su kolegos A.Griciaus pasiūlymu priimti patį pareiškimą ir paprašykime atskirai suredaguoti. Jeigu bus labai daug pasiūlymų, deja, aš darysiu pertrauką. Prašom, kalbėsime. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tikrai sutinku su tokiu pasiūlymu. Pareiškimą iš tiesų reikia priimti šiandien, ir būtinai šiandien, be jokios abejonės. Aš manyčiau, kad redakcinius pasiūlymus irgi galima ir būtina priimti, bet turiu taip pat vieną siūlymą ir pareiškimo autoriams. Ar negalėtų atsirasti nors kokia užuomina tekste, kad Latvijos pusė ignoruos Lietuvos valstybės interesus, Lietuvos Respublika bus priversta vienašališkai nustatyti jūros sieną? Padaryti rimtą įspėjimą, jeigu dar yra čia svyruojančių ar abejojančių, ar, pavyzdžiui, latviai rytoj ratifikuos tuos susitarimus. Aš manau, kad ratifikuos be jokios abejonės. Dėl to mes turime tikrai imtis žymiai ryžtingesnių ir greitesnių veiksmų. Laukti iš tiesų nėra ko. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Nenorėčiau pritarti gerbiamojo V.Petrausko pasiūlymui, bet aš manau, kad pritariu pozicijai dabar balsuoti remiantis pasakytomis redakcinėmis pastabomis, kurios buvo autoriaus dabar išsakytos. Liktų jiems tik suredaguoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Turbūt rinkimų rezultatai paspartino šito nutarimo projektą. Manau, šitas pareiškimas turi būti išsiųstas šiandien, ir nesibaiminti, jeigu reikės dar kitų, nelaukti, kad jis bus labai tobulas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke ir kolegos! Aš manau, kad galima ir reikėtų tiesiog nedelsiant tą pareiškimą priimti. Suredaguoti stilių tikrai galima čia gana greitai, tuoj po to, kadangi ponas A.Gricius priėmė pasiūlymą dėl pavadinimo, bet aš norėčiau, kad jis taip pat priimtų ir pasiūlymą paminėti Lietuvos Vyriausybės ankstesnę notą. Man atrodo, kad tai sustiprins mūsų poziciją, tą, kuri yra sakoma pareiškimo pabaigoje, kad tai sakoma ne pirmą kartą. Ne dabar mes tą sugalvojome ir pareiškėme. Tiesiog tai yra Lietuvos valdžios pozicija jau nuo ankstesnio laiko, ir tai sustiprins pareiškimą. Aš prašau pono A.Griciaus, kad jis priimtų tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Drįsčiau diskutuoti, bet geriau priimkime, kad mažiau būtų ginčų. Seimo narys P.Gylys.
P.GYLYS. Manau, kad laiko faktorius yra labai svarbus ir reikia kuo greičiau priimti šitą dokumentą, kad gal dar antroje dienos pusėje jis pasiektų Latvijos parlamentarus. Tai viena. Antra. Dėl pono V.Petrausko pozicijos. Man atrodo, kad jeigu mes jau šiandien pasakysime, ką mes darysime po ratifikavimo, tai mes apribosime savo politinio manevro laisvę. Manau, kad visos alternatyvos lieka, galimos alternatyvos, jos gali būti svarstomos po to, jeigu Latvija ratifikuotų šitą sutartį. Todėl aš nepalaikyčiau pono V.Petrausko pasiūlymo. Tą klausimą svarstyti reikėtų tuo atveju, jeigu Latvija ratifikuotų tą.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš siūlau priimti, bet galbūt galėtume padaryti nedidelę pertraukėlę ir dar suredaguoti iki galo tekstą, kaip kad buvo siūlyta, ir šiandien priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau poną A.Gricių, ponas A.Gricius priėmė pasiūlymą dėl pavadinimo. Aš manau, ponas A.Gricius neprieštarauja dėl pasiūlymų paminėti notą. Iškilo diskutuotinas klausimas dėl pono V.Petrausko. Galbūt taip: V.Petrauskas, kad nebūtų diskusijų, atsiima. Ar galime priimti šį pareiškimą dabar su šiom mano paminėtom pastabom, o redakcija bus papildoma? Prašom registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas (tikslų pavadinimą paskui suformuluosime) dėl situacijos dėl santykių su Latvija (pavadinkim taip sąlygiškai). Kas už? Balsuojame ne sąlygiškai, balsuojam tikrai labai rimtai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Vienbalsiai. 58 Seimo nariams balsavus už Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas priimtas.
Aš manau, turime padaryti ir protokolinį pavedimą Seimo Pirmininkui informuoti Latvijos Respublikos Seimą apie šį priimtą pareiškimą. Ponas J.Bernatonis sako, jog informuos be šito sprendimo. Bet tegu būna formaliai.
Nutarimo "Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos Tėvynėje" projektas Nr.2590(3) (priėmimas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Svarstome 14 klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos Tėvynėje" projektą Nr.2590(3). Kviečiu į tribūną poną E.Raišuotį. Priėmimas. Jūs teikiate priėmimui šį nutarimą?
E.RAIŠUOTIS. Taip, teikiu.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti, kokia yra situacija šiuo metu.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio projekto jokių pastabų, jokių pasiūlymų negauta, todėl prašau, jeigu sutinkate, priimti visą nutarimą iš karto.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norės kas nors kalbėti diskusijose? Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai, aš tikrai džiaugiuosi, kad toks dokumentas yra priimamas, jo seniai reikėjo - suvienyti tautiečius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Bet dar daug svarbiau yra tai, kad nuostatos visus laikyti lygiais valstybės piliečiais taptų ne tik gražiu dokumentu, gražių tekstų kalba, bet ir būtų įgyvendinamos. Aš tikiuosi, kad didesnės ar mažesnės Lietuvos piliečių dalies balsais gaunanti daugumą Seime partija konkrečiais darbais naujame Seime atstatys pažeistas užsienyje gyvenančių lietuvių teises dėl jų galimybės, pavyzdžiui, kandidatuoti į aukščiausiąjį valstybės postą, kad bus pasitelkti pasaulio lietuviai ekspertai į daugelį Vyriausybės, ministerijų struktūrų, kad jų žinios, sugebėjimai bus vertinami, kad jiems bus sudarytos normalios sąlygos atvykti į Lietuvą ir prisidėti prie mūsų nepriklausomybės įtvirtinimo, prie dvasinio, kultūrinio ir materialinio gerbūvio stiprinimo. Šiandien viso to nėra, šiandien Lietuva smarkiai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos šioje srityje, matyt, ir visos šalies rodikliai daugelyje sričių yra prastesni, menkesni negu kaimyninių šalių. Aš labai noriu tikėti, kad penktasis Lietuvos Respublikos Seimas užsiims ne tik gražiais tekstais, gražiais pareiškimais, nutarimais, bet, svarbiausia, imsis visų priemonių ne žodžiais, o darbais įgyvendinti šiuos punktus ir pasiekti...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
V.PETRAUSKAS. ... ir pasiekti tikrai integracijos, pasaulio lietuvių grįžimo į tėvų ir protėvių žemę. Dėkoju. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Antanaitis.
J.A.ANTANAITIS. Ačiū. Šis nutarimas yra labai svarbus todėl, kad reikia sudaryti sąlygas lietuviams, gyvenantiems užsienyje, sugrįžti į tėvynę - tiems, kurie norėtų. Man kelia abejonių, jog 4 punkte numatyta, kad Koordinacinėje komisijoje dalyvautų tik JAV lietuvių bendruomenės atstovai. Manyčiau, kad šią komisiją turėtų sudaryti įvairių bendruomenių atstovai, todėl svarstant siūliau išbraukti JAV ir rašyti taip: "kurios darbe dalyvautų lietuvių bendruomenių atstovai". Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, pataisų aš dabar nepriimsiu. Bet man iš teksto matyti, kad "ir" pabrėžta. Galbūt ir be reikalo išskirta, galbūt. Dėl šito diskutuoti galima, bet pabrėžta, kad ne vien tik JAV lietuvių bendruomenės, bet ir JAV. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu nutarimo projektui, bet dėl to paties 4 punkto. Sakyčiau, "į jos sudėtį įtraukti JAV ir kitų lietuvių bendruomenių atstovus", arba pritarčiau ir tam, kad išbrauktume "ir JAV". O dabar mes prioritetus kažkam teikiame, sudarom nelygias teises kitoms lietuvių bendruomenėms. Todėl čia arba - arba, bet turėtų būti ta pozicija sušvelninta ir išlygintos lietuvių bendruomenių teisės. Ačiū. O šiaip pritariu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu ponas E.Raišuotis nepriims, deja, turėsime balsuoti už viso nutarimo tekstą, koks jis yra. Ne? Tada prašom pasiruošti balsuoti. Prašom registruotis. Balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos Tėvynėje"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi 50 Seimo narių balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir susilaikius 1 Seimo nariui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos Tėvynėje" priimtas.
Ponas E.Raišuotis dar norėjo tarti keletą žodžių.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už priimtą nutarimą ir noriu kreiptis į būsimojo Seimo atstovus, konkrečiai į profesorių V.Landsbergį. Noriu kreiptis būtent į jus, pone profesoriau, su tokiu savo prašymu. Pageidaučiau, kad naujasis Seimas, pradėdamas savo darbą, neužmirštų, jog yra priimtas nutarimas, yra įkurta Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija, kad ta komisija tęstų savo darbą ir vykdytų mūsų anksčiau priimtus dokumentus ir toliau kolektyviai dirbtų. Ačiū jums visiems. Iki pasimatymo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Aš manyčiau, viskas gerai, kad žengtas pirmas žingsnis, bet vis dėlto turbūt reikėtų labiau galvoti apie Pasaulio lietuvių bendruomenę, o ne vien tik JAV. Mes turbūt visi suprantame, kad mūsų lietuviai išsibarstę labai įvairiuose kontinentuose, ir Pasaulio lietuvių bendruomenė yra turbūt labiau reprezentuojantis organas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiame posėdį. Prašom registruotis. Pagal susitarimą Seniūnų sueigoje - dabar kalbės ponas S.Kaktys. Kviečiu jus į tribūną. Kiek jums laiko reikėtų?
S.KAKTYS. Manau, 5 minučių.
PIRMININKAS. Prašom.
S.KAKTYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į jus Mažeikių akcinės bendrovės "Mažeikių baldai" 116 darbuotojų vardu, taip pat Mažeikių savivaldybės vardu dėl susidariusios sudėtingos padėties, paskelbus akcinės bendrovės "Mažeikių baldai" bankrotą. Nuo š.m. spalio 1 d. 116 darbuotojų buvo atleista iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 7 punktą. Bendrovė jiems skolinga 600 tūkst. Lt. Atlyginimai nemokami jau nuo 1995 m. kovo mėnesio. Akcinė bendrovė "Mažeikių baldai" dar 1995 m. nustojo mokėti mokesčius ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir "Sodrai", todėl pastarieji dveji metai į žmonių darbo stažą neįtraukti. Tad žmonės atsidūrė gatvėje, liko be jokių socialinių garantijų. Spalio 14 d. buvę baldų gamintojai pradėjo bado akciją. Rajono taryba pritarė buvusių baldų gamintojų reikalavimams ir kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama garantuoti žmonių konstitucinę teisę - darbo užmokesčio išmokėjimą bei pirminio privatizavimo metu darbovietėje įsigytų akcijų apsaugojimą.
Trumpai dar noriu pateikti faktinę informaciją. 1994 m. Žemės ūkio banko Mažeikių skyrius išdavė 3 mln. Lt kreditą akcinei bendrovei "Mažeikių baldai". Kaip dabar paaiškėjo pagal atliekamą Generalinės prokuratūros patikrinimą, išdavė asmenims, kurie neturėjo įgaliojimo arba buvo nesusiję su akcine bendrove "Mažeikių baldai". Jie šias lėšas pasisavino, bendrovei iš tų 3 mln. į sąskaitą įplaukė nuo 200 iki 300 tūkst. Lt.
1995 m. pats Žemės ūkio bankas iškėlė bankroto bylą akcinei bendrovei, kad susigrąžintų savo neteisėtai išduotus pinigus. Po kai kurių akcininkų kreipimosi 1995 m. gruodžio mėnesį į prokuratūrą buvo iškelta byla, dabar yra baigiamas atlikti patikrinimas ir yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn 7 asmenys, iš jų 2 banko darbuotojai, t.y. Mažeikių filialo valdytoja Poderienė ir vyr. buhalterė Bukauskienė.
Darbuotojai atleidžiami iš darbo, jie, manau, visiškai nėra kalti, bankrotas sietinas su neteisėtu Žemės ūkio banko kreditų išdavimu. Šitas kreditas, kaip minėjau, nebuvo panaudotas. Akcinės bendrovės taryba mano, kad valstybės institucijos, ypač Seimas, turėtų atkreipti dėmesį į tokią situaciją ir priimti bent jau rezoliuciją, kad būtų išsiaiškintos bankroto aplinkybės, kad bankroto byla būtų sustabdyta, kad darbuotojai nebūtų atleidžiami iš darbo, kad jiems būtų suteiktas lengvatinis kreditas ir būtų išsaugotos darbo vietos. Baldų fabrikas gali tęsti baldų gamybą. Manau, kad mes tokiu būdu paremsime ir verslą. Darbuotojai, kurie badauja, laukia jūsų sprendimo, nes situacija yra iš tikrųjų negera ir žmonių gyvybei gresia pavojus, keli paguldyti į ligoninę. Manau, kad jūs tikrai atsakingai įvertinsite susidariusią padėtį.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu yra norinčių paklausti. Tačiau aš primenu, jog mums reikėtų dirbti pagal darbotvarkę. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš gerbiamąjį pranešėją noriu paklausti. Prašom pasakyti, kokia yra teisinė persekiojimo situacija, nes mūsų įstatymai, Seimo įstatymai, garantuoja pirmumo tvarka atlyginimų išmokėjimą darbuotojams, išmokėjimą "Sodros" įmokų iš tos firmos nepriklausomai nuo to, ar ji bankrutuoja, ar ne, ir akcinis turtas arba akcinės pretenzijos, kreditorių pretenzijos, kaip šiuo atveju banko, eina jau po darbininkų atlyginimų. Tai ar jūs negalėtumėte pasakyti, kokia šiuo metu yra teisinė situacija? Ar yra iškeltos bylos, ar tos bylos nagrinėjamos, kurioje instancijoje nagrinėjamos? Nes šiaip įstatymiškai viskas yra gerai.
S.KAKTYS. Yra iškelta bankroto byla, Šiaulių apygardos teismas yra priėmęs sprendimą dėl šios bankroto bylos iškėlimo. Kreipėsi, kaip minėjau, tas pats kreditorius, kuris neteisėtai išdavė paskolą, - Žemės ūkio bankas. Jis pirmiausia nesutinka, kad būtų sustabdyta bankroto byla, žmonės yra atleidžiami iš darbo. Tai yra faktinė situacija. Jie yra jau atleisti ir jokių socialinių garantijų neturi. Aš nežinau, kaip reikia vertinti tokią situaciją.
Šiandien vyko Vyriausybės posėdis. Vyriausybės posėdyje gerbiamasis premjeras pavedė Žemės ūkio ministerijai, kuri yra viena iš pagrindinių Žemės banko akcininkių, kad išanalizuotų padėtį. Taip pat teisėsaugai pavedė Teisingumo ministerija, kad išsiaiškintų padėtį, tačiau nei terminų, nei nieko nebuvo nustatyta, ir aš nežinau, kada tai įvyks. Žmonių padėtis dėl to nesikeičia, ir aš neturėsiu ką jiems pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis klausia.
V.LANDSBERGIS. Pone mere, iš to, ką jūs mums pranešėte, ir iš to, ką aš pats jau žinau apie šitą padėtį, aš matau, kad tai yra gana tipiška pastarųjų metų Lietuvai afera, kai kažkas, neturėdamas įgaliojimų, paima iš banko didelę paskolą, po to bankas reiškia pretenzijas, tarkim, šiuo atveju įmonei, kuri tos paskolos neėmė, tik kažkoks neįgaliotas žmogus arba žmonės padarė šitą aferą. Žinoma, banko filialo vadovai atsakingi, nes jie negalėjo nežinoti, kad imantis kreditą ima sau ir paskui, kaip mes matome, panaudojo savo reikmėms, nes į įmonės sąskaitą tie pinigai nepateko. Tai yra vagis ir banko problema su vagimi. O kodėl ji pavirsta įmonės problema? Juk įmonė nėra vagis. Jeigu turi būti baudžiama, tai turi būti baudžiama banko vadovybė ir turi būti baudžiamas aferistas, vagis. O dabar taip išeina, kad baudžiami įmonės darbininkai. Gal jūs galėtumėte ką nors paaiškinti, kur yra kokia juridinė klaida ar trūkumas, kad taip pakreipiamas visas reikalas? Atsako ne kaltininkas, o jau vieną kartą nukentėjusieji dar sykį baudžiami. Ačiū.
S.KAKTYS. Manau, kad šiek tiek kalti yra galbūt ir akcininkai, kad jie laiku nesikreipė į teismą ir negynė savo teisių. Be to, neaišku, kas yra pagrindinis akcininkas. Padėtis yra tiek sujaukta šitoje akcinėje bendrovėje, kad nežinia, kas už ką yra atsakingas. Laikinasis administratorius yra tik kaip įmonės likvidatorius, bet jis irgi turėjo teisę laiku kreiptis į teismą ir ginti pačių darbuotojų interesą. Aš matau, kad šiuo atveju žmonės yra paliekami sau, jie patys turi spręsti savo likimą, o bankas išieško pinigus ir jis daugiau... Tarybos posėdyje aš paprašiau banko, kad savivaldybei skirtų lengvatinį kreditą, kad mes galėtume laikinai padėti darbuotojams, kol teisinės institucijos išspręs šitą klausimą. Banko atstovas pasakė, kad galėtų skirti kreditą su 25% palūkanomis. Aš manau, kad tai yra pasišaipymas tiek iš savivaldybės, tiek iš savęs paties, tiek ir iš darbuotojų.
PIRMININKAS. Dėkoju ponui S.Kakčiui.
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 5 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną poną J.Listavičių. Kol ateis, repliką - Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone Bernatoni, pone posėdžio pirmininke, mums yra išdalytas Seimo rezoliucijos projektas dėl akcinės bendrovės "Mažeikių baldai". Ten padėtis tikrai nėra tokia, kad galima būtų lengvabūdiškai pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Šiandien iš ryto Seniūnų sueigoje ta rezoliucija buvo pristatyta čia. Ne viskas parašyta, pristatė A.Kubilius. Rengiau aš, jeigu reikia, mano parašas gali būti kaip teikiančiojo, kuris yra šioje salėje. Aš labai prašau, kad ta rezoliucija būtų svarstoma.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ši rezoliucija buvo ką tik išdalyta. Seniūnų sueigoje ji nebuvo pristatyta. Aš norėčiau, kad Seimo nariai susipažintų ir po kito klausimo mes galėsime sugrįžti, kad galėtume svarstyti, nes ji tik dabar buvo dalijama.
Kviečiu į tribūną poną J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne pasisakymui, o tiktai norėjau trumpai dėl balsavimo motyvų. Esmė yra štai kokia. Įstatymo paskirtyje yra aiškiai nurodyta - skatinti prekių eksportą. Tačiau jeigu mes pasižiūrėsime 2 straipsnio antrąjį punktą "Keleivis", tai mes matome, kad čia yra kalbama apie išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ir į ją atvykstantį. Tačiau į ją atvykti gali sėkmingai tiek užsienietis, tiek ir sugrįžti Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl šiuo atveju, kai mes nurodome, kad į ją atvykstantis, ir nepažymime, kad tai užsienietis, apie jokį eksportą ir kalbų negali būti. Todėl 2 straipsnio antrajame punkte, 4 straipsnio pirmojo punkto antrosios pastraipos pabaigoje - išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos bei atvykstantiems į Lietuvos Respubliką keleiviams - ir 6 straipsnio penktajame punkte - asmenų, išskyrus keleivius, vykstančius iš Lietuvos Respublikos į užsienį (čia jau atvykstantys visiškai ir neminimi), mano supratimu, visais minėtais atvejais turėtų būti pabrėžiama, kad tai užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką, o ne grįžtantys į Lietuvą Lietuvos Respublikos piliečiai. Todėl nepakeitus mano minėtais atvejais ir nekonkretizavus, kad tai užsieniečiai, apie jokį prekių eksportą mes negalėsime kalbėti, ir tai neatitiks įstatymo paskirties. Kiek aš žiūrėjau, į tai yra atkreiptas ir Juridinio skyriaus dėmesys. Todėl šitais atvejais reikėtų patikslinti įstatymo projektą, tada, žinoma, būtų galima pritarti jam po svarstymo. Tačiau, mano supratimu, dar nevisiškai pakankamai yra užakcentuota parduotuvės priežiūra ir kontrolė. Aš pasakyčiau, kad galėtų būti dar šiek tiek pasižiūrėta ir į 5 punktą - tai prekių pristatymas į parduotuvės teritoriją, jų laikymas, išdavimas pardavimui ir išgabenimas iš šios teritorijos. Vadinasi, 5, 6 straipsniai dar turėtų būti šiek tiek peržiūrėti. Tačiau paminėtas atvejis tikrai taisytinas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją poną A.Pajuodį. Po to apsispręsime, ar pritarti po svarstymo.
A.PAJUODIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Abu komitetai: pagrindinis - Ekonomikos komitetas ir papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas - įstatymo projektui pritarė. Pristatydamas šį įstatymą, aš kalbėjau, kad yra padaryta tam tikra išimtis dėl atvykstančių į Lietuvą keleivių tam, kad būtų sudarytos palankesnės galimybės Lietuvos avialinijų ir Lietuvos jūrų laivininkystės laivams ir orlaiviams konkurencinėje kovoje su kitomis kompanijomis, užsienio kompanijomis. Numatyta galimybė parduoti tais laivais bei orlaiviais atvykstantiems keleiviams prekes. Žinoma, čia yra išimtis iš bendros taisyklės. Jeigu Seimo nariai mano, kad nereikia daryti tokių lengvatų Lietuvos įmonėms, mes galime su tuo sutikti.
Dabar keleivio sąvoka. Žinoma, ją galima patikslinti taip, kaip ji yra Lietuvos muitų kodekse. Nors ji ir nėra, mano supratimu, labai tobula.
Na, o kitos pastabos, žinoma, gali būti svarstomos, ir patikslinti kiti straipsniai bei jų dalys, kuriuos ponas J.Listavičius paminėjo.
PIRMININKAS. Jūs baigėte, gerbiamasis pranešėjau?
A.PAJUODIS. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų priimti sprendimą, ar pritariame šiems projektams po svarstymo. Turiu omeny Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo projektui ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Yra prieštaravimų. Prašom, vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš ne prieš, bet aš vis dėlto norėjau patikslinti. Aš visiškai sutinku su tuo, kad reikia skatinti prekių eksportą, bet, mano supratimu, visiškai nesunku pataisyti. Į ją atvykstantis užsienietis - vienas momentas. Tada antrasis, kurį minėjau, t.y. 4 straipsnio 1 punkto antroji pastraipa baigiasi: "Iš Lietuvos Respublikos bei atvykstantiems užsieniečiams keleiviams į Lietuvos Respubliką." Ir paskutinis - 6 straipsnio 5 punktas: "Asmenų, išskyrus keleivius, vykstančius iš Lietuvos Respublikos į užsienį, ir atvykstantiems iš užsienio arba atvykstantiems į Lietuvą užsieniečiams", ir viskas atsistoja į savo vietas. Iš tikrųjų, jeigu grįžtantiems Lietuvos Respublikos piliečiams sudarysime tokias sąlygas, tai tada jie naudosis išimtimis ir nebus čia jokio eksporto į užsienį. Taip bus palengvinta vidaus prekyba. Tie, kurie važinėja, galės pirkti, o paskui parduoti. Štai kur yra esmė. O šiaip aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Galima tik nepritarti po to, kai Seimo narys J.Listavičius pritarė.
A.BENDINSKAS. Aš...
PIRMININKAS. Jūs pritariate?
A.BENDINSKAS. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Galima tik nepritarti.
A.ENDRIUKAITIS. Aišku, pasinaudosiu proga nepritarti. Todėl, kad 1 straipsnio pirmojoje dalyje kalbama apie tai, kad būtų skatinamas Lietuvos Respublikos pagamintų prekių eksportas. O 2 straipsnio pirmojoje dalyje yra kalbama apie neapmokestinto eksporto ir importo muitais ir mokesčiais prekes. Čia suprantama, kad yra įvežtinės prekės. Pažiūrėkime Vilniaus aerouoste - ten lietuviškų produktų ar produkcijos mes turbūt matysime, aš neskaičiavau, bet, regis, kokius 5, 6, 7%. Visa kita yra tiktai importinė produkcija. Vadinasi, mes per tokias parduotuves palaikome užsienio gamintojus. Vadinasi, šitame įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta. Ar kokį kiekį būtų galima leisti užsienio, ar ką, bet kad būtų Lietuvos prekių prioritetas. Antruoju atveju nėra jokios prasmės remti kitas šalis. Todėl man regis, kad šitas konceptualus klausimas, t.y. esminis klausimas, dėl ko tos parduotuvės yra reikalingos, visiškai neapibrėžtas, neišspręstas ir nenaudingas Lietuvos ūkiui.
Toliau. 4 straipsnis, kur yra apie atžymas biliete, kiek keleivis pirko. Nežinau, ar ta atžyma gali turėti kokią nors reikšmę? Praktiškai niekas jo nenaudoja, jo nenaudos. Tai turėtų būti ir kituose įstatymuose, Muitinės ir pan. Na, čia klausimas truputį paprastesnis. Bet dėl pirmojo klausimo aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašysiu registruotis. Registracija. Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite jau atsisėsti, kadangi jūs jau savo pareigą atlikote. Dabar mes tik priimsime sprendimą balsuodami. Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Seimo posėdyje Lietuvos Respublikos neapmuitinamų parduotuvių įstatymo projektui ir jį lydintiems projektams, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Žyminio mokesčio įstatymo, Pinigų įstatymo, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo ir Muitinės įstatymo atitinkamų straipsnių pataisoms, prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 31, prieš - 1, susilaikė 8. Taigi Neapmuitinamų parduotuvių įstatymo projektui ir jį lydinčių teisės aktų projektams pritarta.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys G.Paviržis.
Rezoliucijos "Dėl padėties akcinėje bendrovėje "Mažeikių baldai" projektas (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, aš nežinau, ar dėl vedimo tvarkos. Gal ir dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau pasiūlyti, kad dėl rezoliucijos dėl "Mažeikių baldų", kuri yra išdalyta, vis dėlto būtų sudaryta kokia nors komisija ir būtų paredaguotas tekstas, kad būtų galima priimti. Kadangi Seimas... Na, tai aš nežinau, kalba, kad Vyriausybė svarstė, tai labai gerai. Pakviesime Vyriausybės atstovą, ką kalbėjo, ir tokią rezoliuciją, na... (Balsai salėje) Šiandien, šiandien.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi klausimas iš tiesų labai svarbus...
G.A.PAVIRŽIS. Mes susirinktume ir apsvarstytume šiandien. Galbūt nereikėtų rezoliucijos, jeigu Vyriausybė jau priėmusi sprendimą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, leiskite man baigti. Kadangi klausimas iš tiesų labai svarbus, o rezoliucija nebuvo įtraukta į darbotvarkę, tačiau manau, atsižvelgdami į jo svarbą, mes galime tą klausimą šiandien aptarti. Siūlytume, kad būtų sudaryta redakcinė komisija iš autorių ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto narių ir kad ji dabar tuoj pat pradėtų darbą. Kadangi, kaip žinote, šiandien posėdžiaujam tik iki pietų. Tai galbūt galėtų Seimo nariai G.Paviržis, Seimo narys J.Beinortas kartu su šios rezoliucijos autoriais peržiūrėti tekstą, susisiekti su socialinės apsaugos ministru, pasiaiškinti, kas buvo nuspręsta Vyriausybės posėdyje šiuo klausimu, ir po to jau informuoti Seimo narius, kokį projektą turėtume priimti.
Dar Seimo narys J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau pasiūlyti truputį kitokį variantą. Iš esmės mes turime išklausyti teisingumo ministro informaciją apie iškeltas bylas, apie pareikštus ieškinius ir pretenzijas. Socialinės apsaugos ministras šiuo atveju mums nieko nepadės. Bet aš sutinku, kad mes galėtume prie tos rezoliucijos projekto padirbėti. Tačiau mano siūlymas būtų toks. Prašyti, kad Vyriausybės narys - teisingumo ministras ponas Albertas Valys informuotų Seimą, sakykim, 13.30 ar 13.35 val. informuotų Seimą apie visus esančius teisminius šiuo metu procesus, nes kai kurios bylos jau yra perėjusios dvi ar tris instancijas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, kolegos Seimo nariai! Aš tikrai kviesčiau būtinai šiandien tokio turinio dokumentą priimti kaip pagrindą. Tik šalia Vyriausybės, Žemės ūkio banko įterpti ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą tų punktų vykdymui. Tikrai reikia priimti. Priimkime rezoliuciją ir mielai išklausysime teisingumo ministro, generalinio prokuroro, kad ir po keletos dienų ar kitą savaitę. Tegul ji būna vykdoma. Kas iš to? Ateis šiandien teisingumo ministras ir pasakys: aš nieko nepasiruošęs, neturiu jokių duomenų, nieko nežinau, vykdysime. Tai pirmiausia dokumentas... Aš nieko prieš, kvieskime, tikrai pritariu. Bet aš žinau, kas bus pasakyta iš visų instancijų. Tai geriau būtinai priimkime dokumentą, nelaukdami tų paaiškinimų, ir tada tegul tiria institucijos ir tegul duoda mums atsakymą. Bus kur kas geriau. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau tuos, kurie racionalių siūlymų neturi ir kurie pritaria, tiesiog neiti prie mikrofonų, kadangi transliacijos nėra ir nebūtina atsižymėti, kad norime spręsti šį svarbų klausimą.
Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, pone pirmininke. Aš tikrai ne dėl transliacijos. Bet ten darbininkai badauja, ir daugiau kaip savaitę, vienas yra ligoninėje. Aš nenorėčiau, kad kokiais nors perdavinėjimais iš vienos įstaigos į kitą, iš vienos ministerijos į kitą būtų sugaišintas laikas. Noriu, kad Seimas spręstų dėl šios rezoliucijos šiandien. Todėl, jeigu darome svarstymo pertrauką ir redaguojam, kad būtų numatyta, jog po to šiandien balsuosime. Jūsų tokia mintis buvo ar ne?
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, gal galime taip sutarti, kad dabar Seimo nariai G.Paviržis, J.Beinortas, galbūt dar kažkas iš to komiteto, galbūt iš Biudžeto ir finansų komiteto J.Listavičius, V.Pranevičius kartu su autoriais Seimo nariais A.Kubiliumi, V.Landsbergiu suredaguotų šį tekstą. Nes jau dabar matome, kad tekste yra kai kurių, sakyčiau, nevisiškai pamatuotų teiginių. Tačiau dėl paties principo ir dėl kreipimosi, aš manau, Seimo nariai neprieštarauja. Ir kad mums pateiktų posėdžio pabaigoje, kad šiandien tokią rezoliuciją galėtume priimti. Kaip žinote, kitas posėdis bus galbūt tiktai lapkričio mėnesį. Taigi laukti mes nelabai galime.
Dar jūs norėjote?
V.LANDSBERGIS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Kelintą valandą gali būti tos rezoliucijos svarstymas ir balsavimas?
PIRMININKAS. Galbūt sutarkime, kad posėdžio pabaigoje - preliminariai apie 13 val.
V.LANDSBERGIS. Apie 13 val.
PIRMININKAS. Nes posėdis gali greičiau baigtis nei užplanuota, jeigu klausimai bus svarstomi greičiau.
V.LANDSBERGIS. Gerai.
PIRMININKAS. Šiaip jau šiandien planuojama dirbti iki 13.40 val. Jeigu reikės, galėsime pratęsti.
V.LANDSBERGIS. Gal tarkimės apie 12 val. Tiesa, jau 12.30 val. yra. Na, gerai, prieš pirmą.
PIRMININKAS. 13 val. tariamės. Dėkui.
Kelių transporto kodekso projektas Nr.2575 (svarstymas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 6 klausimas - Kelių transporto kodekso įstatymo projektas. Pasisakyti šiuo klausimu Seimo narių nėra. Todėl kviečiu į tribūną pranešėją, gerbiamąjį ministerijos sekretorių R.Gradauską. Svarstymas.
Prašom.
R.GRADAUSKAS. Per svarstymą buvo pateikta Seimo Juridinio skyriaus pastabų, po to svarstymas vyko Ekonomikos komitete, kuriame buvo kartu išnagrinėtos tos pastabos. Daliai pastabų buvo pritarta, dėl kai kurių teikta paaiškinimų ir padaryta pataisymų. Šiuo metu jums yra išdalytas pataisytas šio kodekso projektas. Aš turbūt tiek, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministerijos sekretoriui ponui R.Gradauskui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių, taip? Pritarta po svarstymo. Dar kartą dėkoju pranešėjui.
Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas Nr.2638 (pateikimas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 7 klausimas - Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo projektas Nr.2638. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Užsienio reikalų ministerijos sekretorių poną A.Janušką. Pateikimas.
A.JANUŠKA. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu pristatyti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą ir, jeigu Pirmininkas leis, taip pat yra ir dar vienas punktas - dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo. Būtų gerai kartu ir jį pateikti, kadangi iš esmės klausimai yra labai susiję ir atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadas matyti, kad turbūt reikės dar teikti ir daugiau įstatymų pakeitimų, kurie galėtų sureguliuoti diplomatinę tarnybą.
Nenorėdamas ilgai trukdyti Seimo narių dėmesio, aš tiktai norėčiau pasakyti dėl keleto esminių dalykų, kurie reguliuoja diplomatinę tarnybą. Pirmiausia mes norim įtvirtinti, kad diplomatinė tarnyba būtų ypatinga valstybės tarnybos rūšis, ir iš to kyla tam tikrų diplomatų teisių apribojimų, numatytų įstatyme. Pirmiausia galima paminėti tokius dalykus kaip atšaukimo procedūrą, kur diplomatai gali būti, vaizdžiai kalbant, prilyginti daugiau karinei tarnybai negu valdininkams ir kur ministro žodis šiuo atveju būtų kaip įsakymas.
Pastabose yra labai daug Juridinio skyriaus nuorodų dėl to, kad mes iš esmės surašome įstatyme dalykus, kurie yra reguliuojami tarptautinėmis konvencijomis, konkrečiai - Vienos konvencija, tačiau mūsų teisinė situacija dabar yra tokia, jog iš esmės tarptautinė teisė neturi aiškios prerogatyvos, pirmumo prieš vidaus teisę, todėl manome, kad kai kuriuos esminius klausimus čia reikėtų paminėti.
Yra ir pastabų, kurias mes galime priimti. Kai kurios pastabos, matyt, vargu ar bus priimtinos ir galėtų būti toliau diskutuojamos komitete. Todėl jeigu Seimo nariai pritartų, aš siūlyčiau pritarti svarstymui, toliau diskutuoti Užsienio reikalų komitete, kur mes galėtume iš esmės sutarti, nes aš nematau esminių prieštaravimų ir dalykų, dėl kurių mes negalime sutarti. Turiu omeny ir patį Diplomatinės tarnybos įstatymą, ir antrą - dėl Vyriausybės įstatymo pakeitimo. Aš siūlyčiau pritarti ir perduoti Užsienio reikalų komitetui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamasis pone Januška, aš norėčiau, kad jūs šiek tiek plačiau pakomentuotumėt ambasadorių atšaukimo procedūrą, nes jūs pasakėt, kad tai beveik prilygsta karinei tarnybai ir ministro žodis iš esmės tampa įsakymu. Iš tikrųjų turi būti subalansuotas Prezidentūros ir Prezidento, ir ministro vaidmuo. Kad būtų aiškiau, pakomentuokit šią atšaukimo ir skyrimo procedūrą, kuo dabar skiriasi.
A.JANUŠKA. Įstatyme yra dvi sąvokos: "diplomatas" ir "diplomatinis atstovas". Sąvoka "diplomatinis atstovas" yra Konstitucijoje, ir mūsų kalba tai reiškia ambasadorių. Diplomatinių atstovų skyrimas yra sutvarkytas taip, kaip numato Konstitucija ir kaip numato Prezidento įstatymas. Diplomato skyrimas ir atšaukimas galimas tiktai sutarus užsienio reikalų ministrui, Vyriausybei ir Prezidentui. Šiuo atveju diplomatinio atstovo atšaukimas ir skyrimas yra reguliuojamas šiek tiek kitaip negu paprasto diplomato. Ir kai aš kalbėjau apie karinę tvarką, aš daugiau turėjau omenyje, žinoma, diplomatą apskritai, o ne konkrečiai šio diplomatinio atstovo skyrimo ir atšaukimo procedūrą. Tai yra ambasadorius arba diplomatinis atstovas gali būti paskiriamas Prezidento, Vyriausybės teikimu ir atšaukiamas Prezidento, Vyriausybės teikimu. Tai yra be šių dviejų valdžios šakų sutarimo negalimas bet koks judesys. Na, o diplomato atšaukimas šiuo atveju (ne diplomatinio atstovo) yra tiesiogiai užsienio reikalų ministro prerogatyva, kadangi ministras pagal įstatymą vadovauja Užsienio reikalų ministerijai vienvaldiškai.
Dar yra svarbu pabrėžti, kas yra diplomatas. Pagal mūsų apibrėžimą diplomatas yra asmuo, turintis diplomatinį rangą. Tai būtų pats paprasčiausias apibrėžimas. Diplomatą skiria užsienio reikalų ministras. Juridinio skyriaus išvadose buvo abejonių dėl to, kad šis įstatymas reguliuoja ir kitų žinybų diplomatų veiklą. Man atrodo, nevienodai suprantami tie dalykai. Šis įstatymas nereguliuoja įvairių ministerijų tarptautinių skyrių darbo. Mes kalbam apie tai, kad nors šiuo metu iš esmės tokios praktikos neturim, bet ta praktika yra visame pasaulyje ir, matyt, ateityje, kai sustiprės diplomatinė tarnyba, ir mes turėsime tokią praktiką, kad Užsienio reikalų ministerija galės skirti diplomatus į kitas žinybas, į Vyriausybę, į Prezidentūrą kaip diplomatinius savo atstovus tam tikrose žinybose. Tarkim, diplomatinis atstovas Krašto apsaugos ministerijoje arba diplomatinis atstovas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris padėtų koordinuoti žinybų darbą, man atrodo, būtų logiškas, ir mes tik tai turėjom omeny kalbėdami apie diplomatų, dirbančių kitose žinybose, darbą. Kariniai atašė yra iš esmės... šiuo atveju karinių atašė klausimo šis įstatymas nereguliuoja, nes karo atašė, prekybos atašė, kultūros atašė nebūtinai yra diplomatai. Šiuo atveju ir tos priimančios valstybės jie nebūtinai yra traktuojami kaip diplomatai. Iš esmės šiuo metu egzistuoja gynybos atašė nuostatai, pagal kuriuos šios funkcijos vykdomos. Žinoma, jeigu Seimas nuspręs šiek tiek išplėsti šio įstatymo traktavimą, mes galim įtraukti ir gynybos atašė klausimo reguliavimą į šį įstatymą. Aš siūlyčiau vartoti žodį "gynybos atašė", o ne "karo atašė", nors, žinoma, kai kuriose konvencijose yra minimas šis žodis. Mes galim šiek tiek modernizuoti, atsižvelgdami į dabartines realijas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis norėtų jūsų paklausti ir kalbėti.
V.P.PLEČKAITIS. Kalbėsiu gal dar...
PIRMININKAS. Vėliau, taip.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis sekretoriau, žinoma, šis įstatymo projektas yra labai reikalingas, nors jis, aišku, galėjo būti parengtas ir šiek tiek anksčiau. Matyt, dabar užtruks laiko ir, ko gero, šis Seimas jau nespės jo priimti. Gal ir nėra taip blogai. Kitas Seimas galbūt turės kokių nors pataisų. Bet, kiek aš suprantu, šis įstatymo projektas parengtas pagal demokratinių Vakarų Europos valstybių pavyzdį. Gal galėtumėte pasakyti, kokių konkrečiai valstybių įstatymai turėjo įtakos šio įstatymo parengimui?
A.JANUŠKA. Na, mes iš esmės atsižvelgėme į Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje rengtus įstatymus, žinoma, ir į Vienos konvenciją. Beje, aš nepaminėjau klausimo dėl gana tokio diskutuotino dalyko (mes tame įstatyme pateikėme pataisą), t.y. dėl užsienio reikalų valstybės sekretoriaus pareigybės įsteigimo. Tai yra Vakarų Europos praktika. Šiuo metu Seimo priimtas sprendimas apie ministerijų sekretorius, kurių gali būti keletas, yra gana diskutuotinas klausimas ir sukelia ypač daug problemų Užsienio reikalų ministerijai. Dėl to mes ir bandėme bent patys šį klausimą išspręsti. Užsienio reikalų ministerijoje yra ir buvo iki tol trys sekretorių kategorijos: Užsienio reikalų ministerijos trečiasis sekretorius, Užsienio reikalų ministerijos antrasis sekretorius ir Užsienio reikalų ministerijos pirmasis sekretorius. Ir kai buvo įvesta kategorija "Užsienio reikalų ministerijos sekretorius", tai, žinoma, sukėlė visišką painiavą mūsų santykiuose su kitų valstybių ambasadomis ir tarnybomis, todėl mes siūlytume sugrįžti prie, tarkim, Vokietijoje, Prancūzijoje, kontinentinėje Europoje esančios praktikos, kai yra vartojamas terminas "valstybės sekretorius" ir jo pavaduotojai arba pasekretoriai. Tai mes ir bandėm pasiūlyti. Jeigu Seimas nuspręs, gal būtų tikslinga apskritai apsvarstyti šios kategorijos - ministerijos sekretoriaus - perpavadinimo į tokią labiau suprantamą, ypač verčiant į anglų kalbą, kalbą kitų valstybių atstovams.
O dėl to, kad tas įstatymas galėjo būti priimtas anksčiau, be abejo. Bet mes iki šiol gyvenom ir be šio įstatymo pakankamai neblogai. Tačiau atsirado precedentų, skirtingai traktuojančių mūsų vidaus teisės aktus ir iš esmės traktuojančių, kad diplomatas nėra ypatinga tarnybos rūšis, kuriai galioja visi darbo teisę reguliuojantys įstatymai. Iš esmės atsidūrėme tokioje situacijoje, kad atšaukti diplomato be jo sutikimo iš esmės mes nebegalim. Todėl jau vien tai mus verčia daryti tam tikrų pataisymų. Matyt, vien per šį įstatymą mes negalėsim padaryti, reikės daryti ir papildomų įstatymų pakeitimų, ką mes galėsim pateikti jau svarstymo metu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra Prezidento dekretas, kuris numato projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Negalima jokiais būdais su tuo sutikti, kadangi nemažai klausimų, kurie čia išdėstyti, yra tikrai ginčytini ir sistemintini, ir kitaip svarstytini. Galiu pateikti porą pavyzdžių. 36 straipsnyje, tarkim, siūloma diplomatinius pasus atimti iš visų ministrų, išskyrus užsienio reikalų ministrą. Tai kodėl kitas ministras negali turėti arba visi neturėti? Toliau, 45 straipsnis, kur yra diplomatų atlyginimai bei priedai. Šiame įstatyme jo turėtų nebūti. Visi atlyginimų klausimai sistemingai ir tobulai turėtų būti išdėstyti apmokėjimo... Mes dabar priėmėm tokią rangų lentelę ir diplomatinės tarnybos žmonėms ten turėtų būti numatyti atitinkami priedai ir visa kita. Mes čia sukeltume didelę sumaištį, jeigu kiekvienos žinybos įstatymuose būtų tai dėstoma, nematant bendro vaizdo ir sistemos. Todėl aš manyčiau, kad tai yra labai reikalingas ir svarbus įstatymas, tačiau tokiai formai ir ypatingos skubos svarstymui absoliučiai nepritarčiau.
A.JANUŠKA. Iš tikrųjų, matyt, tai nėra realu šiuo metu padaryti, nes tai yra kompleksinis įstatymas, kuris paliečia daugelį sferų ir, matyt, reikėtų Užsienio reikalų komitete jį apsvarstyti. Bet aš manyčiau, kad būtų labai gerai, jeigu Seimas visgi šiandien pritartų pateikimui ir pradėtų svarstymo procedūrą. Kada jį priimsim, žinoma, priklausys nuo tolesnės Seimo narių valios ir laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministerijos sekretoriui. Gerbiamasis Seimo nary Plečkaiti, ar norėtumėt kalbėti dabar? Ar nenorėsit kalbėti? Prašom. Seimo narys V.Plečkaitis užsirašė iš anksto kalbėti dėl balsavimo motyvų.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paraginti Seimo narius pritarti šio įstatymo pirmajam svarstymui ir rasti galimybę (taip pat ir Užsienio reikalų komitetui) susirinkti ir padiskutuoti dėl tokių gana aktualių klausimų, kurie galbūt siesis su kitais mūsų įstatymais. Iš tikrųjų tai labai svarbus įstatymas, nes buvo labai negerų precedentų mūsų valstybėje, kai diplomatus atšaukti arba neįmanoma, arba jie kelia dideles bylas ir išlošia nemažus pinigus ne dėl to, kad ten vienas ar kitas žmogus ne tą darbą padarė, bet todėl, kad nėra to įstatymo, ir jis išlošė pinigus ne iš pareigūno, o iš valstybės. Na, aš manau, kad reikėtų mums atkreipti dėmesį į tai, jog diplomatinė tarnyba yra ypatinga tarnyba ir išskirtinė tarnyba, tokia tarnyba yra visose demokratinėse Vakarų šalyse, ir mums taip pat reikėtų pakelti šios tarnybos rangą. Turėdami tokį įstatymą mes, žinoma, prie to prisidėtume. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių kalbėti prieš, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Prezidentas pasiūlė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, aš turiu tą klausimą teikti balsuoti. Prašau kalbėti vieną - už, vieną - prieš ypatingos skubos tvarką. Nėra prieštaravimų? Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš esu už skubos tvarką. Tai labai svarbus dalykas, ir mes turim priimti tai dar šiandien.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jokios ypatingos skubos ir jokios skubos negalima čia daryti. Pritarkim po pateikimo ir nagrinėkim labai ramiai, juk čia ne gaisrinis įstatymas, ne biudžetas ir visa kita. Tiktai eiline, normalia tvarka siūlau jį nagrinėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Registracija. Ir balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 50 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, jog tam, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka, reikia 36 Seimo narių balsų. Kas už ypatingos skubos tvarką, prašau balsuoti.
Už - 29. Taigi bus svarstoma ne ypatingos skubos tvarka, o skubos tvarka. Sutinkat, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas? Nėra prieštaravimų. Dėkoju. Galbūt datos, kada bus svarstoma Seimo posėdyje, nenustatysime. Matysim, kaip svarstys pagrindinis komitetas. Tuomet arba šioje sesijoje, arba kitoje.
Vyriausybės įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr.2637 (pateikimas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Dabar 8 darbotvarkės klausimas - Vyriausybės įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas - taip pat gerbiamasis ministerijos sekretorius ponas A.Januška. Prašom, kviečiu jus į tribūną. Ministerijos sekretorius į tribūną nebeina. Gerbiamasis ministerijos sekretoriau... Ministerijos sekretorius A.Januška išeina iš Seimo posėdžių salės. Prašom, pabandykit sulaikyti. Ar galima laikyti, kad Vyriausybės įstatymo papildymo įstatymo projektas taip pat pateiktas?
A.JANUŠKA. Aš siūliau, kad tai būtų vienas klausimas, kadangi jie labai susiję, ir dar bus papildomų pateikimų dėl kitų įstatymų. Todėl aš manyčiau, kad tas pritarimas, kuris įvyko, tai yra irgi pritarimas po svarstymo bendrąja tvarka kartu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti ir šio projekto pateikimui? Dar yra Seimo narių, norinčių paklausti. Labai griežtai replikuoja Seimo narys A.Endriukaitis. Taigi, gerbiamasis ministerijos sekretoriau, prašom dar kartą į tribūną. Kas iš Seimo narių norėtų paklausti dėl Vyriausybės įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projekto, apie kurį pranešėjas kalbėjo pateikdamas Diplomatinės tarnybos įstatymo projektą? Deja, ir replikavęs Seimo narys dabar jau šnekasi su Seimo nariu V.Žiemeliu, nebenori klausti pranešėjo. Ar bus prieštaraujančių dėl to, kad pritartume šio įstatymo projekto pateikimui? Nematau. Pritarta. Ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas, o papildomas - Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Dėkoju pranešėjui.
Civilinio kodekso projektas Nr.2648 (pateikimas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu į tribūną Civilinio kodekso rengimo grupės vadovą poną V.Mikelėną. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projekto pateikimas. Taip pat į klausimus galės atsakyti ir Teisingumo ministerijos sekretorius ponas G.Švedas, jeigu bus jam klausimų.
V.MIKELĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas Civilinio kodekso projektas, manau, yra antras pagal svarbą įstatymas po 1990 metų Konstitucijos. Pagrindinis šito įstatymo tikslas, be abejo, yra užtikrinti turtinių santykių stabilumą ir maksimaliai derinti mūsų civilinę teisę su Europos Sąjungos teise ir, be abejo, su tarptautinėmis konvencijomis privatinės teisės srityje. Kodeksą rengusi darbo grupė stengėsi maksimaliai panaudoti jai žinomą Vakarų šalių patirtį. Rengiant civilinius kodeksus buvo analizuojami patys naujausi šiuo metu pasaulyje civiliniai kodeksai. Tai Olandijos civilinis kodeksas, Italijos civilinis kodeksas, Kanados Kvebeko provincijos civilinis kodeksas, be abejo, ir jau tapę teisės paminklais - tai Vokietijos civilinis kodeksas, Prancūzijos civilinis kodeksas ir t.t. Kodeksas perimant pandektinę sistemą susideda iš 6 knygų, kurių kiekviena yra skirta tam tikros grupės civilinių teisinių santykių reguliavimui, išskyrus bendrąją knygą, kuri yra skirta bendriems civilinės teisės principams, bendriems nuostatams, kurie yra taikomi visiems be išimties civiliniams teisiniams santykiams. Be abejo, Civilinis kodeksas galėjo būti savo apimtimi ir kokybe šiek tiek kitoks, jeigu būtų priimta grupės siūloma koncepcija ir būtų rengiamas bendras kodeksas, kuris būtų sujungęs civilinę ir komercinę teisę, tačiau kadangi tai nebuvo priimta, tai Civilinis kodeksas apsiriboja tiktai tų santykių, kurie iš esmės nėra komerciniai, reguliavimu. Be abejo, tam tikros Civilinio kodekso normos neišvengiamai turės būti taikomos ir komerciniams santykiams, tačiau daugelyje straipsnių mes buvome priversti daryti išlygas, kad vienus ir kitus klausimus reguliuos komercinis kodeksas, kuris kol kas dar nėra parengtas.
Kodeksą jau peržiūrėjo Juridinis skyrius ir siūlo paskelbti šitą projektą visuomenės svarstymui, nes iš tikrųjų daugelis teisininkų dar nėra jo matę (aš manau, dėl objektyvių priežasčių, visų pirma dėl didelės kodekso apimties, nes kodeksą sudaro beveik 300 puslapių). Mano duomenimis, su juo dar nesusipažinę teisėjai, advokatai, notarai. Be abejo, būtų iš tikrųjų naudinga ir darbo grupė visiškai sutinka su Juridinio skyriaus pasiūlymu skelbti projektą visuomenės svarstymui "Valstybės žiniose".
Turint omenyje Lietuvos siekius integruotis į Europos Sąjungą, be abejo, būtų labai svarbi Europos Sąjungos ekspertų nuomonė dėl šito kodekso, juolab kad yra pradėtas jo vertimas į anglų kalbą, dalis kodekso jau yra išversta į anglų kalbą ir pateikta užsienio ekspertams. Pirmieji atsiliepimai yra gauti, tačiau darbo grupė, be abejo, yra suinteresuota, kad užsienio ekspertai perskaitytų visą kodeksą ir pateiktų savo pasiūlymus bei komentarus. Todėl darbo grupė visiškai pritaria Juridiniam skyriui ir prašo Seimo, kad šitas projektas, kuris yra iš tikrųjų svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui, nes kokybiškai naujai reguliuoja, pavyzdžiui, paveldėjimo santykius ir t.t., būtų paskelbtas viešam svarstymui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti. Kolega E.Jarašiūnas yra išdėstęs spaudoje tokį požiūrį, kad galbūt būtų paprasčiau tiesiog perimti, sakysim, vadinamąjį Napoleono civilinį kodeksą ir taip paspartinti visą procesą. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs svarstėte tokią galimybę?
Kitas mano klausimas būtų toks: kaip jūs manote, kada gali būti priimtas visas Civilinis kodeksas, jeigu mes dabar skelbsime jį svarstymui, kiek gali užtrukti viešasis svarstymas, kiek gali užtrukti įvairių ekspertų, tarp jų ir Europos ekspertų, išvadų gavimas, ir kada mes galime galų gale čia, Seime, pradėti jį normaliai svarstyti?
V.MIKELĖNAS. Į pirmąjį jūsų klausimą dėl recepcijos aš galiu atsakyti taip. Be abejo, šitas projektas tam tikra prasme yra užsienio civilinės teisės recepcija, bet aš negaliu teigti, kad tai yra Napoleono kodekso recepcija. Dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia Napoleono kodeksas buvo priimtas 1804 metais, ir mes negalime orientuotis į XIX amžiaus pradžią. Be abejo, tada būtų logiškiau priimti Olandijos arba Kanados Kvebeko provincijos kodeksus, kurie buvo parengti prieš porą metų. Pavyzdžiui, Olandijoje naujasis Civilinis kodeksas įsigaliojo 1994 metais. Bet aš galiu teigti, kad maždaug 50% straipsnių - tai iš tikrųjų Vakarų civilinės teisės recepcija, bet iš įvairių civilinių kodeksų, be abejo, daugiausiai iš romanistinės sistemos civilinių kodeksų, t.y. Italijos, Olandijos ir Kanados Kvebeko provincijos civilinių kodeksų.
Atsakydamas į antrąjį klausimą aš noriu pasakyti, kad viešas svarstymas galėtų užtrukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Jeigu kodekso projektas būtų paskelbtas lapkričio mėnesį, tai, aš manau, iki sausio vidurio pakaktų laiko viešam svarstymui. Po to galbūt darbo grupei reikėtų dar mėnesio ar pusantro pasiūlymų aptarimui ir realiai balandžio arba gegužės mėnesį Seimas jį galėtų pradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius klausia.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, šeimos, santuokos, vaiko kodeksai bus šitame Civiliniame kodekse ar bus atskiri kodeksai? Mane labiausiai erzina tai, jog iki pernai dar naudojomės stalininiu 1956 metų Šeimos ir vaiko kodeksu. Kaip šitie klausimai sprendžiami? Ačiū.
V.MIKELĖNAS. Aš jau minėjau, kad darbo grupė, pradėjusi rengti Civilinį kodeksą, buvo pasiūliusi bendro Civilinio kodekso koncepciją, t.y. kad Civilinis kodeksas apimtų ir šeimos teisinius santykius, ir komercinius teisinius santykius, o ne tik civilinius teisinius santykius. Tokiu atveju mes būtume turėję vieną Civilinį kodeksą ir nereikėtų rengti atskirų kodeksų: komercinio, šeimos ir t.t. Ta mūsų koncepcija buvo grindžiama Vakarų teisės tradicija, nes paėmę bet kurį Vakarų valstybių Civilinį kodeksą jūs įsitikinsite, kad šitie klausimai, ypač šeimos teisės klausimai, tradiciškai yra Civiliniame kodekse kaip atskira Civilinio kodekso knyga. Todėl mūsų idėja ir buvo, kad Civilinis kodeksas turėtų būti sudarytas ne iš 6 knygų, o iš 7. 7 knyga būtų skirta būtent santuokos ir šeimos teisės klausimams. Kadangi šita mūsų koncepcija nebuvo priimta, tai, be abejo, mes buvome priversti apsiriboti tik civilinių teisinių santykių reguliavimu. (Balsas salėje) Prašau? Šito vieningo bendro kodekso koncepcija buvo įteikta Teisingumo ministerijai, bet jinai mūsų ministerijos idėjai nepritarė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jūs kalbėjote, kad yra naujų nuostatų, dėl kurių reikia diskutuoti, reikia visuomenės nuomonės. Paminėkite porą naujesnių dalykų, kurie šitame projekte sprendžiami kitaip arba ne visai priimtinai kaip buvo iki šiol.
V.MIKELĖNAS. Tos naujovės yra natūralus dalykas, kadangi aš sakiau, jog mūsų pagrindinis tikslas buvo kiek įmanoma labiau harmonizuoti mūsų Civilinį kodeksą su Vakarų teisės tradicija, tai, pavyzdžiui, elementarus dalykas - pagrindiniai civilinių teisinių santykių principai. Pirmieji projekto straipsniai numato tokius principus, kurie anksčiau nebuvo įtvirtinti galiojančiame kodekse, pavyzdžiui, sutarties laisvės principas, kuris yra labai svarbus verslo santykiuose. Yra naujovių praktiškai bet kurioje knygoje. Pavyzdžiui, įvedami 2 skirtingi paveldėjimo būdai, kai galima paveldėti "švarų" turtą, t.y. paveldima po to, kai yra atsiskaitoma su palikėjo kreditoriais, ir įpėdiniai tokiu atveju jokių palikėjo skolų nepaveldi. Ir yra antras paveldėjimo būdas, kai yra paveldimas visas turtas, bet kartu su palikėjo skolomis. Tai, be abejo, Lietuvoje yra naujas dalykas, kurio anksčiau nebuvo. Iš esmės keičiasi prievolinė teisė, nes yra detalizuojamas sutarties laisvės principo realizavimas. Mes, pavyzdžiui, inkorporuojame į šitą knygą (...) patvirtintus tarptautinių komercinių sutarčių principus, t.y. apie 60 straipsnių iš karto, tai yra naujovė. Toliau inkorporuojamos Europos Sąjungos direktyvos, skirtos vartotojų teisių gynimui. Inkorporuojama Romos 1980 metų konvencija dėl taikomos teisės, todėl nereikės ratifikuoti ateityje šitos konvencijos, o tai yra nepaprastai svarbi konvencija, turint omenyje vis labiau besivystančius tarptautinius verslo ryšius ir t.t.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Gerbiamoji Seimo nare Šličyte, jūs prieš ar už?
Z.ŠLIČYTĖ. Aš už. Norėčiau pasakyti, kad tai iš tikrųjų labai svarbus teisės dokumentas, jis jau vėluoja ir reikia priimti jį kiek galima greičiau, reikia kuo kvalifikuočiau dar pasvarstyti. Todėl pritariu pranešėjo nuomonei ir kviečiu visus balsuoti už pateikimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt nereikia balsuoti, jeigu bendru sutarimu pritariame? Pritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų paskirti pagrindinį komitetą. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaravimų? Ar reikia papildomų komitetų? Nematau siūlymų. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo siūlymas, kad šis projektas būtų paskelbtas visuomenei svarstyti. Tam, kad būtų priimtas toks sprendimas, pagal 149 Seimo statuto straipsnį reikia 36 Seimo narių balsų. Ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl paskelbimo visuomenei svarstyti? Nereikia. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų paskelbtas Lietuvos Respublikos civilinio?.. Seimo narys A.Kubilius norėtų? Reikalinga papildoma registracija? Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis.
Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projektas būtų paskelbtas svarstyti visuomenei? Prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 42. Taigi projektas bus paskelbtas visuomenei svarstyti.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau mūsų kolegų, kurie redaguoja rezoliucijos projektą, todėl šiuo metu svarstysime rezervinius klausimus.
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Pirmas rezervinis klausimas - Lietuvos Respublikos žmogaus kritinių būklių ir mirties registravimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį poną P.Šerpytį. Taip pat prašau pateikti ir jį lydinčius teisės aktus. Jūsų kalbai skiriama 10 minučių.
P.ŠERPYTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Žmogaus kritinių būklių ir mirties registravimo įstatymo projektas parengtas vykdant 1994 metų liepos 19 dienos Seimo nutarimo (Nr.553) "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 145 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo" antrosios dalies 4 punkto 14 papunkčio reikalavimus. Šio įstatymo tikslas - reglamentuoti žmogaus kritinių būklių ir mirties registravimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojų bei kitų asmenų teises ir pareigas, nustatant žmogaus kritinę būklę ar mirtį. Šiuo metu nėra įstatymų, reguliuojančių su žmogaus kritinėmis būklėmis ir mirties registravimu susijusias problemas. Šis įstatymas susijęs su Žmogaus audinių transplantacijos įstatymu, todėl jis yra reikalingas ir turėtų būti kartu su šituo įstatymu.
Įstatymas buvo derinamas su keturiomis ministerijomis, t.y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos bei Statistikos departamentais.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes visi labai gerai žinome, ypač medikai, kad žmogaus mirtis - yra smegenų mirtis. O čia šitie dalykai atskirti: mirtis atskirai, smegenų mirtis irgi atskirai. Juk smegenų su kitais organais negalima lyginti, nes, pavyzdžiui, persodinta širdis gali gyventi dar ilgai, net kepenys, plaučiai ir širdis gali būti kartu perkeliami į organizmą ir gali gyventi. Tai, man atrodo, ar nebūtų tikslinga iš viso atsisakyti smegenų mirties, o tai būtų tiesiog mirtis, nes mirtis yra smegenų veiklos nutrūkimas. Ar nesutiktumėte tuos du terminus sujungti į vieną, jeigu yra smegenų mirtis, tai gali būti ir kepenų mirtis, ir pan.?
P.ŠERPYTIS. Gal ir būtų galima sujungti abi sąvokas. Tai yra mirtis. Yra viena mirtis. Įstatymas buvo rengiamas remiantis kitų šalių patyrimu, todėl tos dvi sąvokos pateiktos. Čia galima suredaguoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 11 straipsnio - "Teisė nepradėti gaivinimo." Leidžiama nepradėti gaivinimo pacientui įstatymo nustatyta tvarka pareiškus nesutikimą gydytis. Ar yra rengiamas toks įstatymas, ar jis priimtas?
P.ŠERPYTIS. Kol kas kito priimto įstatymo nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo, nutarti pradėti svarstymą? Dėkoju, pritarta. Ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Ir kad konkrečios svarstymo datos Seimo posėdyje šiandien nenustatytume? Sutinkat. Pritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, antrasis rezervinis klausimas - Kraujo donorystės įstatymo projektas. Svarstyme norėtų kalbėti du Seimo nariai - gerbiamasis V.Andriukaitis ir gerbiamasis J.Beinortas. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas, manau, šiuo metu dalyvauja rezoliucijos projekto redagavime. Galbūt dabar paprašysime...
Seimo narių pareiškimai (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
Ar yra Seimo narių, norinčių perskaityti pareiškimus? Kadangi yra vienas Seimo narys, norintis perskaityti pareiškimą, tai kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį perskaityti pareiškimą. Rezoliucija bus svarstoma tuomet, kai tiktai bus parengtas jos projektas.
A.ENDRIUKAITIS. Ponui M.Stankevičiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. "Dėl Lietuvos valstybės saugumo." Pareiškimas.
"Vienas iš dabartinės vykdomosios valdžios savo neatliktų ar blogai atliktų darbų pateisinimo principų yra vilkinimas arba nutylėjimas. 1995 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu "Dėl aplinkybių, susijusių su Rusijos ginkluotės pervežimu per Lietuvos Respublikos teritoriją, ištyrimo" buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija. Ši komisija 1995 m. birželio 19 d. paskelbė išvadą, kurioje įvardijami Lietuvos valstybės ūkinių interesų saugumo ir suvereniteto pažeidimai. 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo pritarta atliktajam tyrimui ir pasiūlyta Vyriausybei iki 1995 m. spalio 1 d. dėl nurodytų aplinkybių bei rekomendacijų informuoti Lietuvos Respublikos Seimą. Tokia informacija nebuvo pateikta. Prašau paaiškinti." Pasirašo A.Endriukaitis.
Kraujo donorystės įstatymo projektas Nr.2520(2) (svarstymas) (96.10.23)
9sesija 19 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi turime laiko, galbūt galėtume vis dėlto apsvarstyti rezervinį antrąjį klausimą. Pranešėjas yra. Seimo narių, užsirašiusių kalbėti, nėra. Prašysim, kad jie pridėtų kalbas prie stenogramos. Seimo narys K.Kuzminskas norėtų kalbėti? Prašom. Kviečiu į tribūną. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas yra taip pat labai reikalingas, vykdant sveikatos apsaugos politiką, nes yra daug nesusipratimų šiuo metu tiek imant kraują, tiek ir atsiskaitant už jį donorams. Na, yra kai kurių diskutuotinų straipsnių, bet įstatymas yra labai trumpas, aiškus. Tačiau, man atrodo, kol kas negalėsime mes jo įgyvendinti, nes trūks kai kurių jį lydinčių įstatymų. Na, dėl kompensacijų už kraują donorams. Čia numatyta, už kiek mililitrų ir visa kita iš valstybės biudžeto... Man norėtųsi, nes mes priėmėm ir Sveikatos draudimo įstatymą, kuris numato, kad tai bus mokama tikriausiai iš ligonių ar atskirų kasų. To čia nėra numatyta. Reikia tame įstatyme tai pažymėti, nes kai kas manęs klausia, ar tai bus mokama iš ligonių kasos, ar bus atskiras kažkoks fondas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ar prie ligonių kasos. Čia reikėtų apie tai atskiroje grafoje įrašyti.
Taip pat 14 straipsnis - "Teisė atlikti transfuziją". Mes žinom labai daug įvairių komplikacijų ir visa kita, kurios būdavo tiek perpilant kraują operacijų metu ligoniams, tiek gydant atsitiktiniams gydytojams, tiek anesteziologams dažniausiai darant kraujo perpylimus sunkiai operuojamiems ligoniams. O čia rašoma, kad teisę atlikti transfuziją turi asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys sertifikatą. Transfuzijos sertifikatų išdavimo tvarka ir transfuzijos atlikimo metodika nustatyta kitais įstatymais ir teisės aktais. Aš kol kas nežinau, ar yra toks įstatymas, ar ne. Todėl norėčiau iš sekretoriaus tai išgirsti. Jeigu ne, tai reikia skubėti parengti kitus teisinius aktus, nurodančius, kas išduoda tuos sertifikatus, nes specifiniai sertifikatai bus išduodami. Ar tai automatiškai bus išduodama pagal gydytojų kategorijas? Tai turi būti konkretu. Šiaip iš principo pritariu šiam įstatymui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją poną K.Šerpytį. Pranešu, kad Seimo narys, užsirašęs kalbėti diskusijoje, - V.Andriukaitis - jau eina posėdžių salės link ir taip pat kalbės po pranešėjo.
K.ŠERPYTIS. Atsakydamas Seimo nariui dėl šio įstatymo 14 straipsnio, galiu pasakyti, kad tai numatyta kituose įstatymuose. Yra Medicinos personalo įstatymas ir yra sertifikatų išdavimo tvarka. Kas yra sertifikatas, ten yra numatyta... O dėl kompensavimo iš biudžeto, tai donorystė nėra draudiminis įvykis. (Balsas salėje) Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, daugiau svarstymo metu nieko nenorit pridurti?
K.ŠERPYTIS. Buvo atsižvelgta į visas pastabas, kurias gavo komitetas, ir pataisyta.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti šiam projektui po svarstymo bendru sutarimu? Nes Seimo narys V.Andriukaitis dar neatėjo, jo kalbą prašysiu pridėti prie stenogramos. Pritarta? Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, mums šiandien liko dar apsvarstyti ir priimti atitinkamą rezoliuciją, kadangi...
Prašom, Seimo nary Andriukaiti, jūs norėtumėt kalbėti dėl kraujo donorystės? Šiam projektui mes jau pritarėm po svarstymo, tačiau, aš manau, kadangi atsirado techninė pertrauka, Seimo nariai mielai išklausys jūsų pastabų. Prašyčiau pranešėjo taip pat paklausyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turėtume ne tik pritarti, bet turbūt numatyti ir šio įstatymo priėmimą, kadangi tai glaudžiai susiję su biudžeto formavimu. Viena iš svarbiausių problemų yra ta, kad iki šiol galiojo laikina tvarka, kuri nustatė kompensavimą už kraujo donorystę. Kompensuojama turėjo būti iš socialinio draudimo biudžeto. Dabar socialinio draudimo biudžeto lėšos už medicinos paslaugas perduotos sveikatos draudimo fondui. Bet donorystė negali būti finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kita vertus, donorystė turi būti remiama nemokamumo principu. Tai neturi būti veikla, už kurią galima gauti pinigų. Todėl šiuo atveju, jeigu taikomi kompensavimo pinigais mechanizmai, apie kuriuos kaip tik dabar įstatyme yra gerai ir parašyta, kompensavimui skirtos lėšos turi būti jau šių metų biudžeto projekte kitiems metams numatytos. Ir mes neturėtume padaryti klaidos, kad, tarkime, Finansų ministerija ar Vyriausybė, teikdama projektą, užmirštų numatyti tas lėšas, kurios turi būti skiriamos kompensavimui, kai žmonės darbo dienos metu duoda kraują donorystės įstaigose. Ir tai labai svarbu, į tai norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, ypač Biudžeto komiteto atstovų, kad svarstydami biudžeto projektą turėtų mintyje Kraujo donorystės įstatymą ir turėtų minty, kad reikia numatyti lėšas, nes, sakau labai aiškiai, socialinio draudimo fonde tų lėšų jau nebėra. Ir neduok Dieve, jeigu susidarys situacija, kai mes pražiopsosim ir neturėsim iš ko kompensuoti už tą dieną, kai žmogus, atsitraukęs nuo darbo, duos kraują donorystės įstaigoje.
Taigi labai siūlyčiau pritarti, nes šiaip visos principinės pastabos yra suderintos. Komitete mes išsakėm savo pastabas, įstatyme į jas atsižvelgta. Siūlyčiau turbūt labiau reglamentuoti apdovanojimo ir humaniškumo skatinimą donorystės sistemoje. Galbūt dar reikėtų paryškinti pasiūlymus - už tam tikrą kiekį duoto kraujo suteikti apdovanojimus. Tai yra teisinga. Ir aš manau, kad Kraujo donorystės sąjunga, pateikusi tą pasiūlymą, elgiasi teisingai. Toks skatinimas turėtų būti.
Taigi labai ačiū už pritarimą ir siūlyčiau dar artimiausiu metu vis dėlto numatyti šio įstatymo priėmimą. Nes tai labai svarbu biudžetui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt galėtume bendru sutarimu nutarti šį klausimą įrašyti į kito posėdžio darbotvarkę - pasiūlyti Seimo valdybai įrašyti į artimiausią posėdį, kadangi, kaip žinot, svarstant biudžeto projektą, eiliniai posėdžiai nevyksta. Sutiktumėt? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi rezoliucijos redakcinė komisija dar dirba, dabar posėdyje darau 5 min. pertrauką. Kai tik bus redakcinės komisijos nariai, mes galėsim priimti tą rezoliuciją.
V.LANDSBERGIS. Pone Bernatoni...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Pone Bernatoni, dar neskelbkit pertraukos, nes, mano žiniomis, šiuo metu yra dauginamas rezoliucijos projektas. Jis tuoj bus atneštas. Gal sušaukti iš bufetų, kavinių bus sunkiau? Gal geriau pakentėkim 5 min., ten žmonės badauja antrą savaitę? Padarykim tai iki galo. Pabadaukim 5 min. kartu su badaujančiais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš darau 5 min. pertrauką, tačiau po 5 min. mes kaip tik svarstysim tą rezoliuciją. Aš manau, kad daugelis Seimo narių atsilieps į gerbiamojo Seimo nario V.Landsbergio siūlymą ir neišsiskirstys iš salės.
Pertrauka
9sesija 19 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tuoj rezoliucijos projektas bus jums išdalytas. Kadangi posėdžio laikas baigėsi, pratęsiu posėdį dar 20 min. Rezoliucijos projektas jau dalijamas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį J.Beinortą. Prašom, gerbiamasis Seimo nary. Gal ir perskaitykit tekstą, kad būtų greičiau.
J.BEINORTAS. Aš, ko gero, perskaitysiu, nes kol dalijama, bus geriau turbūt iš karto pasiklausyti. "Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija "Dėl akcinės bendrovės "Mažeikių baldai" prievolių, kylančių iš darbo santykių, nevykdymo".
"1996 m. spalio 23 d., Vilnius. Akcinei bendrovei "Mažeikių baldai" Šiaulių apygardos teismo 1995 m. spalio 25 d. sprendimu paskelbtas bankrotas ir bendrovės turtas bus parduodamas iš varžytinių. Įmonė nedirba ir nuo 1995 m. kovo mėnesio darbuotojai negauna atlyginimo už darbą bei priverstines prastovas, taip pat išeitinių pašalpų. Antri metai akcinė bendrovė "Mažeikių baldai" nemoka privalomojo socialinio draudimo įmokų bei nustatytų mokesčių valstybei. Bendrovės darbuotojai nuo 1996 m. spalio 14 d. vykdo bado akciją, kurios dalyviams jau prireikė medicinos pagalbos. Lietuvos Respublikos Seimas siūlo:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su Lietuvos banku per penkias dienas spręsti atsiskaitymo su akcinės bendrovės "Mažeikių baldai" darbuotojais bei valstybinio socialinio draudimo fondo klausimą. (Čia vienas žodelis "ir" yra nereikalingas.)
2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ponui A.Valiui inicijuoti spartesnį ginčytinų klausimų, susijusių su akcinės bendrovės "Mažeikių baldai" prievolėmis, Žemės ūkio banko kreditų išdavimo bei bankroto bylos kėlimo sprendimą."
Pasirašo Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų pastabų dėl šio projekto? Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, matot, esmė priežastyse. Pavyzdžiui, aš savo rajone žinau bent 10 tokių įmonių, kurios atsidūrė tokioje padėtyje. O priežastis yra ta, kad pagal Pirminio privatizavimo įstatymą, kurį pasirašė V.Landsbergis, turtas Lietuvoje daug kur atiduotas į valkatų ir neišmanėlių rankas. Tai ta yra priežastis. Todėl reikėtų įvertinti tai labai rimtai mūsų Seimo nutarimu, kad pirminio privatizavimo metu pagal atitinkamus įstatymus Lietuvos turtas yra iššvaistytas ir už tai turės atsakyti V.Landsbergis ir jo kompanija.
J.BEINORTAS. Aš nežinau, ar čia turėčiau komentuoti jūsų kalbą. Tai neliečia rezoliucijos teksto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu turit klausimų ar norite kalbėti, tai sutarkim, kad į klausimus pranešėjas atsakys, o kalbų nekomentuos, kad būtų greičiau. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu paklausti. Jūs ten užrašėt "Lietuvos bankas". Aš suprasčiau, jeigu būtų kalbama apie komercinius bankus, Finansų ministeriją, o kuo čia dėtas Lietuvos bankas?
J.BEINORTAS. Noriu atsakyti štai kaip. Reikalas tas, kad yra ginčytinas Žemės ūkio banko pats kreditavimo asmenims klausimas, kurie neva atstovavo akcinei bendrovei "Mažeikių baldai". Ir niekas kitas negalės patikrinti, išskyrus Lietuvos valstybės banką.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone Beinortai, ar jūs nemanote, kad vis dėlto tai turėtų tikrinti ir Generalinė prokuratūra, kadangi tai yra kriminalinė byla? Aš nemanau, kad ponas M.Pronckus ten turi būti kaltinamas, bet yra žmonės, kurie tuos pinigus neteisėtai paėmė. O jūsų rezoliucijos antrajame projekte iš karto įvardijamas kaltininkas - bendrovė "Mažeikių baldai", kuri nevykdo prievolių. Man atrodo, kad tai - nukreipimas neteisinga vaga. Du kartus ir pavadinime, ir antrajame siūlymo punkte vis "Mažeikių baldai" nemoka. O kas tai padarė? Tai padarė žmonės, pavogę didelį kreditą, paėmę ne bendrovei ar bendrovės vardu, bet susitarę su banko vadovais Mažeikiuose, o galbūt ir su Žemės ūkio banku Vilniuje. Tie dalykai visiškai išnyksta, o kalta lieka bendrovė. Man atrodo, kad čia yra ne ta redakcija, kurios reikėtų Seimui. Seimas tiesiog nukreips vėl teismą neteisinga kryptimi.
J.BEINORTAS. Aš galėčiau pakomentuoti mūsų redakciją štai kaip. Iš esmės problema, jūs patys suprantat, yra skaudi pirmiausia todėl, kad žmonės ryžosi neterminuotai bado akcijai. Apie 30 žmonių badauja nuo spalio 14 d. ir tokia savo protesto akcija siekia atkreipti visų valstybės institucijų dėmesį. Dabar jų bado akcijos reikalavimų paletė yra pakankamai plati, tačiau ją, mes manom, toje rezoliucijoje reikia diferencijuoti. Pirmoji problema kyla dėl to, kad žmonės negauna atlyginimų. Žmonės negauna išeitinių kompensacijų, žmonės negauna bedarbių pašalpų, nes visa tai nėra sutvarkyta. Žmonės negauna delspinigių todėl, kad jiems nuo 1995 m. kovo mėnesio nemoka. Dabar tų žmonių prievolė, kurie badauja, kyla iš jų darbo santykių su įmone. Nesvarbu, kas būtų tos įmonės savininkas. Mes žinom, kad ten yra 18 proc. valstybinio kapitalo, žinom, kad dalis akcinio kapitalo priklauso tiems patiems darbininkams, kurie badauja, tačiau bado akciją pirmiausia sukėlė darbo santykių ir prievolių, iškylančių iš darbo santykių, nevykdymas. Aš manau, kad mūsų Seimas, kuris, atvirai sakant, neatkreipė reikiamo dėmesio į tokią situaciją, šiandien negali išspręsti visų klausimų. Aš manau, kad užtenka, jog mes inicijuojame staigų problemos sprendimą, kad žmonės nutrauktų bado akciją, kad jiems būtų išmokėti pinigai.
O toliau kalbėsiu dėl prokuratūros. Ką aš noriu pasakyti? Mes savo redakcinėje grupėje, į kurią įėjo ponas J.Listavičius, ponas G.Paviržis, ponas V.Pranevičius ir socialinės apsaugos ministras M.Mikaila, svarstėm, norėjom įrašyti arba Aukščiausiąjį Teismą, arba Generalinę prokuratūrą. Tačiau iš esmės vienos bylos yra pasistūmėjusios per dvi instancijas, kitos yra įstrigusios antrojoje, kitos yra pirmojoje instancijoje, o mūsų dabar yra tikslas, kad Teisingumo ministerija per savo Teismų departamentą, staiga, vadinkim, inventorizuotų tą situaciją ir spartintų tų bylų sprendimą, kurios kyla. Tai ir sukčiavimo bylos, ir netesybų bylos, ir visos kitos. Aš manau, kad mums šioje rezoliucijoje pakaktų išspręsti svarbiausią dalyką, jog žmonės nebebadautų ir gautų atlyginimą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Deja, aš taip pat norėjau kalbėti tuo klausimu, kuriuo kalbėjo V.Landsbergis. Manau, kad labai rimtas klausimo komplikavimas buvo susijęs kaip tik su tuo, jog buvo duotas didelis kreditas, kuris ir pastatė įmonę į bankroto sąlygas. Dėl to yra kriminalinis nusikaltimas, kuris turi būti tiriamas. Sutinku su pranešėjo argumentavimu, kad galbūt dabar ne tai pats svarbiausias dalykas, bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tą aplinkybę, kad, atsižvelgiant į mūsų teismų ir teisėtvarkos formalizmą, tie dalykai, kurie priklauso prokuratūros kompetencijai, gali tapti kliūtimi sprendžiant klausimus Teisingumo ministerijoje. Todėl aš siūlau į 2 punktą įrašyti tokius žodžius: "Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ponui A.Valiui kartu su generaliniu prokuroru V.Nikitinu inicijuoti spartesnį ginčytinų klausimų sprendimą." Tada bus personalinė atsakomybė už šios bylos visapusišką sprendimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu informuoti, kad į teismą buvo kreiptasi spalio 7 dieną, todėl sakyti, kad vilkinimas yra didelis, turbūt nederėtų. Nors situacija, žinoma, rimta.
Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia, kur yra "Seimas siūlo", pirmas. Aš norėčiau jūsų pasiteirauti dėl 5 dienų. Ar tą terminą nebūtų galima šiek tiek sumažinti? Ir antras dalykas, ar nebūtų galima įrašyti trečią punktą, kad būtų pateikta informacija Seimui, tarkime, iki lapkričio 1 d., kas yra nuveikta.
J.BEINORTAS. Matote, 5 dienos, tai faktiškai yra pirmadienis. Aš manau, kad Vyriausybės posėdis, kuris įvyks pirmadienį, kaip tik jau bus parengęs, ir Vyriausybės posėdyje gali būti priimtas atitinkamas Vyriausybės nutarimas arba koks nors potvarkis. O per šeštadienį ir sekmadienį vis dėlto mes nepaskubinsime. 5 dienos mūsų yra apgalvotos tuo remiantis.
Dabar ar atsiskaityti mums privalo ar neprivalo, tai mes galime pasiteirauti. Mes nežinome savo darbotvarkės, mes nežinome, ar mes rinksimės iki Visų šventųjų ar po Visų šventųjų ir tada... Nemanau, kad tai pats svarbiausias dalykas. Pono R.Ozolo čia yra siūlymas, aš nedrįstu, mums reikėtų tartis, bet mes ne prieš. Mes manome, kad teisingumo ministras gali inicijuoti, ar jam reikia pasitelkti ir Generalinę prokuratūrą, ar mes ją siūlome atskirai... Galime ir priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, man nesuprantama, kaip galėjo būti "Mažeikių baldams" paskelbtas bankrotas ir laikyti praskolinta Lietuvos žemės ūkio bankui, jeigu paskolos sandoris buvo sudarytas su neturėjusiu tam įgaliojimų asmeniu. Taigi visos pretenzijos turėjo būti nukreiptos į tą asmenį, kuris neturėjo įgaliojimų, bet tada jokiu būdu ne į "Mažeikių baldus". Kodėl čia taip yra? Ar teisininkai gerai išsiaiškino?
J.BEINORTAS. Dar kartą sakau: mes neturėtume Seime išspręsti visų klausimų už visus teisingumo organus. Aš manau, kad mūsų tikslas yra tas, kas parašyta rezoliucijos antraštėje: "Dėl prievolių, kylančių iš darbo santykių, nevykdymo pabaigimo." Mums reikia gelbėti žmones. Aš negaliu pasakyti. 1995 m. spalio 25 d. paskelbtas bankrotas nebuvo užginčytas. Jis buvo užginčytas. Bylų yra. Kaip sako mažeikiečiai, bylų yra ne viena ir ne dvi, bylų yra keletas ir yra įvairiose instancijose. Tai jie gali patvirtinti. Dabar jas visas sudėlioti, kas buvo pirmiau, ar neteisėtas kreditų išdavimas, ar apgaulė užstatant "Mažeikių baldų" turtą, aš šiandien negaliu pasakyti. Čia gali pasakyti tik teismas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš klausimų gal ir neturiu, bet aš norėčiau šiek tiek reaguoti į kai kurių pasakymą. Būtent, 2 punkte nurodyta, kad reikia inicijuoti spartesnį ginčytinų klausimų sprendimą, tai tada ir gali paaiškėti, kad iš tikrųjų yra kalta ne akcinė bendrovė, o kaltas yra Žemės ūkio bankas. Tačiau vis dėlto mes turime antrą bankroto stadiją, tai šiuo metu, jeigu iš tikrųjų bus pakreiptas taip klausimas, tai tada visa atsakomybė teks Žemės ūkio bankui, o ne akcinei bendrovei, ir ne tik paaiškės tos paskolos, bet ir kiti padaryti įmonei nuostoliai. Todėl, matyt, kad po mūsų rezoliucijos gal taip ir bus sureaguota.
Dėl generalinio prokuroro. Iš tikrųjų gal sviestu košės nepagadinsim, nors šiuo atveju, sakyčiau, kad užtektų to, kas yra mūsų rezoliucijoje, bet galima būtų ir pritarti, kad papildomai įtrauktume ir generalinį prokurorą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Iš dalies aš jau gavau atsakymą, bet vis dėlto man neaišku, nes čia apsiribojama tik darbo santykiais, kaip ir jūs pavadinote tą rezoliuciją. Jeigu darbininkams išmokės atlyginimus, tai kitą dieną jie gali būti visai teisėtai su mūsų rezoliucijos palaiminimu išmesti į gatvę ir baldų fabrikas uždarytas. Todėl man kyla klausimas, kodėl iš teksto dingo, kur buvo pirminiame tekste, pirmame projekte, kalba apie aukciono atidėjimą, sustabdymą ir t.t. Aš suprantu, kad tai yra teismo dalykas, kad tai yra ginčytina, bet vis dėlto buvo kalbama apie gamyklos tam tikrą išgelbėjimą. O dabar kalbama tik apie tai, kad reikia išmokėti darbininkams tai, ką jiems yra skolingi. Vis dėlto ar nereikėtų išskirti galbūt 2 punkte tai, paryškinti būtent šitą aspektą.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, jeigu mes norėtume sanuoti įmonę, kaip kad esame sanavę paukštyną arba dar kai kurias, tai tada reikėtų ne rezoliucijos, o reikėtų įstatymo pataisos. Mes šiandien turime rezoliuciją ir aš manau, kad rezoliucija nėra imperatyvas, ji neatstoja įstatymo, ji neatstoja net nutarimo. Mano manymu, kad kas toje rezoliucijoje yra pasakyta, yra pakankama. Nes po 5 dienų turėdami aiškumą, kurgi pasiklydo ir kas iš esmės yra kaltas, ar neteisėtas kreditas, ar sukčiavimas, ar netesybos, bus galima tada inicijuoti ir įstatymo pataisą. Aš manau - šiandien apsiribokime, galvokime apie realią situaciją.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto esu mėgėjas konkretesnių sprendimų. Žinoma, aš neprieštarauju jūsų rezoliucijos dviem punktams, bet man atrodo, pirmasis punktas galėtų būti ir toks, kurį aš norėčiau jums kaip pavyzdį perskaityti, bet tas punktas, kurį aš perskaitysiu, galėtų būti ir trečias punktas. Čia jau jūsų nuožiūra. Aš norėčiau pasiūlyti jums tokią redakciją: "Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Per 5 dienas įsteigti specialų fondą, kurio lėšos būtų naudojamos atsiskaitymui su bankrutavusių įmonių darbuotojais, o išmokėta suma būtų atskaitoma į fondą pardavus įmonės turtą." Mes siūlome labai konkretų sprendimą. Drįstu pasakyti, kad tokius sprendimus siūlo Pramonės ir prekybos ministerija, bet labai priešinasi tam sprendimui finansų ministras. Aš manyčiau, kad į rezoliuciją įrašius tokį punktą sustiprėtų Pramonės ir prekybos ministerijos pozicija. Mano manymu, tas sprendimas būtų kur kas geresnis, nes jis išsprendžia konkrečią problemą darbininkų, kurie neteko darbo. Valstybės lėšos grįžtų pardavus tos įmonės turtą, jeigu ji bankrutavo. Ar pritartumėte tokiam sprendimui?
J.BEINORTAS. Aš bijau, kad neturiu įgaliojimų už mūsų visą redakcinę komisiją spręsti visai naują pasiūlymą. Tačiau aš manau, kad tai yra realu tuo atveju, kai Vyriausybė pirmadienį parengs priemones, mes su tomis priemonėmis susipažinsime ir jeigu jos mums pasirodys nepakankamos, tai tada paties fondo idėja suprantama. Tačiau jeigu mes tik norėsime sudaryti fondą, tai jau bus finansinis dalykas. Reikės iš pradžių kažkur atrasti pinigų, jų rasti galima ar iš valstybės biudžeto, ar iš Vyriausybės rezervo, ar iš privatizavimo fondo, ir tą dalyką jau turėtume taisyti įstatymu. Aš prašau, profesoriau, jūsų, kad jūs atsisakytumėte savo siūlymų į šitą rezoliuciją, ir juos pataupytume kitam, kur mes gausime po Vyriausybės posėdžio po 5 dienų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, aš turiu tris redakcinius pasiūlymus. Pradėsiu nuo trečio. Tai yra antrasis siūlymų punktas. Mes jau čia pasiaiškinome, ir turbūt visi vienodai suprantame, kad visa bėda prasideda nuo Žemės ūkio banko kredito, neteisėto, kaip matyt, per apgavystę paimto ir "užkabinto" ant akcinės bendrovės. Šiaip ar taip, tai, ką mes siūlome teisingumo ministrui kartu su generaliniu prokuroru - inicijuoti spartesnį ginčytinų klausimų sprendimą, reikėtų pradėti nuo pagrindinio - "ginčytinų klausimų, susijusių su Žemės ūkio banko kredito išdavimu, "Mažeikių baldų" prievolėmis ir t.t." Būtų tokia įvykių seka. Jeigu jūs sutinkate, labai malonu.
J.BEINORTAS. Taip.
V.LANDSBERGIS. Dabar antras siūlymas. 1 punktas, ką siūlo Seimas - "spręsti atsiskaitymo klausimą". Čia tokia kažkokia iš senų laikų ateinanti formuluotė, kuri palieka galimybę nieko neišspręsti, o tiesiog 5 dienas spręsti, o paskui atidėti ar panašiai. Aš norėčiau mažų mažiausiai, kad būtų parašyta "išspręsti tą klausimą". O ne paspręsti ir atidėti. Suprantate, čia taip... Jeigu jūs sutiktumėte. Vis dėlto tai yra tik siūlymas, o ne įpareigojimas, bet mes siūlome išspręsti klausimą. Aišku, būtų geriausia atsiskaityti, bet jeigu nebus rasta galimybių atsiskaityti per 5 dienas, tai nors išspręsti, kaip bus atsiskaitoma, kad žmonės turėtų pagrindą liautis badavę.
J.BEINORTAS. Aš irgi suprantu. Net ir iš savivaldybės reikalaujama pinigų, bet ji, negaudama kreditų, nieko negali padaryti. Čia kalbama apie laikinas pašalpas badaujantiems, kurie negauna beveik dvejus metus dalies atlyginimo. Priešdėlis "iš" prie žodžio "spręsti" yra priimtinas. Aš manau, rezoliucija...
V.LANDSBERGIS. Aš manyčiau, kad pavadinime vis dėlto irgi reikėtų paminėti ir tą pagrindinę priežastį. Gal tai būtų dėl akcinei bendrovei "Mažeikių baldai" priskaitomos skolos ar priskiriamos skolos, kurią neteisėtai kai kas paėmė ir sunaudojo savo reikalams, bet priskiriama šiuo metu "Mažeikių baldams" ta skola. Ir dėl bendrovės prievolių nevykdymo. Jeigu jau taip. Reikia ir bendrovę apkaltinti, kad ji nevykdo prievolių.
J.BEINORTAS. Iš esmės aš sutinku. Matote, koks reikalas. Aš dar kartą sakau: mes nesame teisminė institucija, mes šiandien negalime konstatuoti, kad Žemės ūkio bankas davė neteisėtai tą paskolą. Seimui netiktų imtis teismo funkcijų. Jeigu mes remtumės kurio nors teismo sprendimu, bet jis nėra dar galutinis. O šiaip aš suprantu, jeigu būtų tokia antraštė... Atsiprašau, jūs sakėte...
V.LANDSBERGIS. "Dėl akcinei bendrovei "Mažeikių baldai" priskiriamų skolų..."
J.BEINORTAS. "Priskiriamų"?
V.LANDSBERGIS. Taip. Iš tikrųjų taip ir yra šiuo metu.
J.BEINORTAS. Nieko blogo, nekenks rezoliucijai "dėl priskiriamų skolų ir jos prievolių..." Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Aš siūlyčiau papildyti 3 punktu "atsižvelgiant į daromus žingsnius konfliktinei situacijai išspręsti, pakviesti "Mažeikių baldų" darbuotojus nutraukti bado akciją".
J.BEINORTAS. Tiesiog "kviečiame". "Kviečiame "Mažeikių baldų" darbuotojus nutraukti bado akciją", taip? Labai man priimtinas. Nežinau, kaip kolegoms, bet man priimtinas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt dabar paklausysime pranešėjo, ką jis priėmė, o po to spręsime, ar dar redaguoti rezoliuciją, ar priimti šiandien. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad reikia priimti šiandien. Aš iš klausos beveik viską priimu, tačiau tai, ką aš priimu, iš esmės nekeičia pačios rezoliucijos idėjos. Tik aš nepriėmiau profesoriaus A.Sakalo dėl atskiro fondo sudarymo, nes manau, kad tai išeina iš šios rezoliucijos kompetencijos. Tada reikėtų taisyti įstatymą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pakartosiu, ką pranešėjas priėmė, t.y. pataisą dėl paties pavadinimo.
J.BEINORTAS. Taip.
PIRMININKAS. 1 punkte vietoj žodžio "spręsti" vartoti žodį "išspręsti". (Balsai salėje) Ir jau išbraukta.
J.BEINORTAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėl 2 punkto. Įrašyti, kad teisingumo ministrui A.Valiui kartu su generaliniu prokuroru ponu V.Nikitinu ir sukeisti vietomis "susijusius su Žemės ūkio banko kredito išdavimu, akcinės bendrovės "Mažeikių baldai" prievolėmis bei bankroto bylos kėlimu sprendimą".
J.BEINORTAS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ir papildyti 3 punktu. (Balsai salėje) Kadangi čia yra suformuluota "Lietuvos Respublikos Seimas siūlo", tai turbūt reikėtų formuluoti, kad "Lietuvos Respublikos Seimas kviečia nutraukti bado akciją".
J.BEINORTAS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku atsiimti savo siūlymą, nes jūs to prašote, bet, antra vertus, aš norėčiau, kad jūs pažadėtumėte Seimui dėl viso pikto, jeigu Vyriausybė nepriims reikiamų sprendimų, pirmadienį parengti Seimo nutarimo projektą, kur būtų įrašyta šita idėja, apie kurią aš kalbėjau. Jeigu Vyriausybė nenorės sudaryti tokio fondo arba kaip nors kitaip išspręsti panašaus klausimo, tai gali padaryti Seimas savo nutarimu. Jeigu jūs sutinkate, tai ir aš sutinku. Ieškome kompromisų, Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes šiandien spręsime, ką darysim, jeigu Vyriausybė taip darys, jeigu Vyriausybė kitaip darys, tai mes šiandien posėdžio nebaigsime. Jeigu Vyriausybė darys taip, kaip netenkina Seimo nario A.Sakalo, Seimo narys A.Sakalas, pasinaudodamas įstatymų leidybos iniciatyvos teise, pateiks atitinkamą nutarimą. Aš taip manau.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašiau Seimo nario J.Beinorto nuomonės, ar jis sutiktų su tokiu variantu.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, paskutinis atsakymas į klausimą, ir po to spręsime.
J.BEINORTAS. Aš pirmadieniui dar nieko negaliu parengti, nes manau, kad ir neverta rengti, jeigu mes nesusirinksim. Jeigu mes susirinksime į antradienio posėdį, tada antradienio posėdžiui ir žiūrėsime, ką pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar šiam suredaguotam rezoliucijos projektui su išvardytom pataisom galime pritarti? (Balsai salėje) Galim jį šiandien priimti? (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija ir balsuosime. Balsų skaičiavimo grupės narius prašom pasirengti skaičiuoti balsus. Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai. Kas už tokį rezoliucijos projektą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra. Sako, vienas buvo, atsiprašau!
PIRMININKAS. 54 Seimo nariams balsavus už ir vienam Seimo nariui susilaikius rezoliucija priimta. Seimo posėdis baigtas. Kitą neeilinį posėdį Seimo valdyba planuoja sušaukti lapkričio 5 d. Jeigu toks posėdis bus sušauktas, bus pranešta Statute nustatyta tvarka.