Aštuonioliktasis posėdis
1996 m. spalio 22 d.
Seimo narių pareiškimai
A.Endriukaitis. Respublikos Prezidentui "Kraujas pagal taisykles..."
9sesija 18 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS. Pradedam vakarinį posėdį. Prašau registruotis. Pirmasis darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių V.Poliūną. Posėdyje dalyvauja 25 Seimo nariai.
V.POLIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia jums svarstyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2, 4, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Siūlome Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 2 straipsnyje patikslinti sąvoką "žemės ūkio subjektai", kadangi įstatyme ši sąvoka neapima visų žemės ūkio produkcijos gamintojų. Ji neapima gyventojų, turinčių nuo 0,3 iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir gaminančių didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos. Tokių Lietuvoje yra beveik 400 tūkst. Daugumai priemiestinių apylinkių gyventojų asmeninio ūkio žemė dalijama po 1 ha arba dar mažiau. Dėl to žemės ūkio naudmenų plotą nuo 3 ha siūlome įteisinti įstatymu. Be to, pastaruoju metu pradėjo steigtis žemės ūkio kooperatinės bendrovės, kurių Lietuvoje iki šių metų sausio 1 d. buvo 120. Šias bendroves taip pat reikėtų įteisinti kaip žemės ūkio subjektus. Įstatymo projekte, siekiant išvengti sąvokų dviprasmiškumo, patikslinta sąvoka "žemės ūkio rinkos partneriai". Rengiant žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo poįstatyminius dokumentus, daug ginčų sukėlė sąvoka "mažo našumo žemės". Įstatyme jos apibrėžtos kaip žemės ūkio naudmenos, kurių našumo balas vienu ketvirtadaliu mažesnis už šalies vidutinį, neatsižvelgiant į žemės ekonominį vertinimą. Todėl siūlome patikslinti sąvoką "mažo našumo žemės". Lietuvos Respublikai stojant į Europos Sąjungą ir Pasaulinę prekybos organizaciją, iškyla problemų dėl slenkstinių kainų taikymo. Siūlome patikslinti sąvoką "slenkstinė kaina", išbraukiant nuostatą, kategoriškai nusakančią šios kainos dydį. Taip pat pateiktame įstatymo projekte siūlome pakeisti Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 8 straipsnį, nustatant, kad lengvatiniai kreditai konkurso tvarka teikiami investicijoms. Siekiant laiku atlikti žemės ūkio darbus, atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos gamintojais, remti sanatorijas, lengvatinius kreditus apyvartinių lėšų formavimui žemės ūkio subjektams, perdirbimo pramonės įmonėms ir sanatorijoms, pastatytoms žemės ūkio įmonių kooperuotomis lėšomis, kuriose akcinio kapitalo valstybei priklausanti dalis didesnė kaip 50%, siūlome teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka. Siekiant sukonkretinti įstatymo 9 straipsnį, kad būtų išvengta sąvokos "Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti ir kitą tikslinį finansavimą" neapibrėžtumo ir dviprasmiškumo, siūlome šį straipsnį papildyti 10 ir 11 punktais, nustatančiais, kad žemės ūkio subjektams ir žemės ūkio partneriams tikslinis finansavimas taikomas žemės ūkio įmonių kooperuotomis lėšomis pastatytų sanatorijų, kuriose akcinio kapitalo valstybei priklausanti dalis didesnė kaip 50%, įstatiniam kapitalui formuoti bei kitoms tikslinėse programose numatytoms priemonėms finansuoti.
Siūlomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas eliminuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 26 d. nutarime nurodytų šiame įstatyme vartojamų sąvokų neapibrėžtumą ir dviprasmiškumą. Siūlomas šio įstatymo pakeitimas neprieštarauja kitiems galiojantiems įstatymams, todėl jų keisti nereikia. Dėkojame Lietuvos Respublikos Seimo Juridiniam skyriui už pateiktą išvadą. Su išvada, išskyrus 1 punktą, kuris yra bendro pobūdžio ir diskutuotinas, iš esmės sutinkame, svarstydami į ją atsižvelgsime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti norėtų Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnio 11 punktas nurodo: kitoms tikslinėse programose numatytoms priemonėms finansuoti. Ir paskutinis - tikslinio finansavimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybinė institucija. Aš ir norėjau paklausti, kokios tos "kitos" priemonės, kurias numatoma finansuoti, ir kas ta įgaliota valstybinė institucija. Jūs kalbėjot apie neapibrėžtumą, nekonkretumą, tačiau tiek 11 punktas, tiek paskutinysis sakinys būtent kalba apie tą neapibrėžtumą ir nekonkretumą, kurį jūs tariamai šalinat. Ačiū.
V.POLIŪNAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Iš pradžių dėl antrosios jūsų klausimo dalies. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos valstybės institucijos yra pareikšta ir Lietuvos Respublikos Juridinio skyriaus išvada, kaip aš sakiau, iš esmės mes jai pritariame, todėl svarstydami mes į tai atsižvelgsime. Dėl 11 punkto - "kitoms tikslinėse programose numatytoms priemonėms finansuoti". Jūs žinote, kad šiuo metu yra parengta apie 20 tikslinių programų, šakinių programų: grūdų, mėsos, šiltnamių ūkio, šiltnamių ūkio modernizavimo, užliejamų pievų ir kitos programos... būtent būtų atitinkama programa patvirtinta arba kuriai būtų pritarta Vyriausybės, toms priemonėms dėl jų įgyvendinimo būtų numatomos lėšos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kas kas, bet man atrodo, kad jūs puikiai žinote, kad vadinamosios žemės ūkio įmonių kooperuotomis lėšomis pastatytos sanatorijos savo nuosavybės, kaip čia pasakyti, prasme ir jos kilme niekuo nesiskiria nuo valstybinių. Ten galbūt iš milijono litų buvo vienas iš kolūkių, bet ne žemdirbių. Man kyla klausimas: kodėl joms turi būti suteikiamas tas prioritetas? Kuo tai paaiškinti? Kas čia žemdirbių bus?.. Juk mes puikiai žinom, kad jos niekada nebuvo žemdirbių ir nebus. Ko siekiama šio įstatymo pakeitimu?
V.POLIŪNAS. Dėkoju. Jūs žinote, kad įstatymo tikslas - sudaryti prielaidas valstybės agrarinei politikai įgyvendinti. Trijose mūsų sanatorijose, kuriose valstybės kapitalo dalis yra apie 90% ir daugiau, mūsų atliktais tyrimais per trejus paskutiniuosius metus 80% gydosi žemdirbiai. Tai, žinote, Druskininkų "Eglė", Birštono "Versmė" ir Palangos "Agila". Būtent todėl, kad mes galėtume sudaryti prielaidas valstybės agrarinei politikai įgyvendinti, būtent kad tik sveikas žmogus gali vykdyti tą politiką, mes manome, kad galima šioms įmonėms suteikti... čia kalbama apie kreditus, kad ir joms galėtume suteikti kreditus, kad jos galėtų savo materialinę - techninę bazę gerinti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis klausia.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie lengvatinį žemės ūkio subjektų kreditavimą. Ką jūs laikote šių pakeitimų prasme tais subjektais? Ar ūkininkai yra subjektai ir jeigu yra, tai kokie, kiek žemės turėdami, kokio dydžio ūkį turėdami, jie gali gauti tą lengvatinį kreditavimą? Ar čia jūs kokius kitus klausimus reguliuojat?
V.POLIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Iš tikrųjų pagrindiniai mūsų žemės ūkio subjektai, kurie įrašyti, yra ūkininkų ūkiai. Šiuo metu pagal galiojančią ūkininkų rėmimo programą remiami lengvatiniais kreditais iš ūkininkų rėmimo fondo tie, kurie turi daugiau kaip 15 ha žemės. Tačiau yra padaryta šių metų pradžioje išlyga, kad specializuoti ūkiai gali būti remiami ir nuo 2 ha žemės, t.y. jeigu ten augina apynius, šiltnamines daržoves ir kitą produkciją. Kasmet mes, atsižvelgdami į Ūkininkų sąjungos ir pačių ūkininkų bei mokslininkų pateiktus pasiūlymus, tą ūkininkų rėmimo programą peržiūrime ir galime... dėl hektarų dydžio yra diskutuotina, ir mes pasirengę visą laiką priimti atitinkamus sprendimus. Taigi būtent pagrindiniai lengvatinio kreditavimo subjektai ir yra ūkininkai. Šiuo metu jiems yra išduota 39 mln. paskolų iš to fondo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui gerbiamajam V.Poliūnui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka, kaip siūlė Vyriausybė, ar reikia dėl to balsuoti? Nėra prieštaravimų. Yra prieštaravimų, taip? Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Mielieji kolegos, man atrodo, šio įstatymo pataisos iš principo nereikalingos. Kai kurie pataisymai gali būti daromi, bet nereikia skubėti. Čia nedega. Aš manyčiau, kad reikia svarstyti labai normalia tvarka, kokia buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, manęs nestebina ką tik pasakyti žodžiai, kad nėra kur skubėti, nereikia skubėti ir t.t. Tas pats kolega, kai buvo svarstomas ir priimamas šis įstatymas, pastatęs žemės ūkį į kiek buvo įmanoma civilizuotas ekonomines vėžes iš laukinės rinkos vėžių... tai irgi čia buvo ir prieštaraujama, ir įvairiai komentuojama, ir blokuojama kiek galima priimant šį įstatymą. Šiandien girdim tos politikos tęsinį. Na, ir turbūt galų gale paskutinėmis šio Seimo dienomis ne pro šalį dar kartą išgirsti, kuriems žmonėms atrodo, kad žemės ūkis tegul būna ir toliau tokioje vietoje, kokioje jis buvo atsidūręs 19911993 metais. Todėl aš esu už kuo skubesnes tas pataisas, o pataisos yra išdiskutuotos, ir ponas V.Lapė žino, kiek dėl jų buvo diskutuota ir svarstyta ir Agrariniame komitete, ir kitur.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Balsuosime dėl skubos tvarkos. Primenu, jog tam, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka, reikia 29 balsų.
Posėdyje dalyvauja 54 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas skubos tvarka, prašom balsuoti.
Kaip tik 29 - už. Taigi bus svarstoma skubos tvarka. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Agrarinis komitetas svarstant šį projektą? Nėra prieštaravimų. Ir kad svarstymas Seimo posėdyje įvyktų šią sesiją, kadangi svarstom skubos tvarka? Taip pat prieštaravimų nėra. Primenu, jog dėl antrojo darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projekto - mes pritarėme po svarstymo. Todėl dabar, kadangi turime sutaupę laiko, kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių E.Žilevičių.
9sesija 18 p svarstyti klausimai
Penktasis darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
E.ŽILEVIČIUS. Sveikatos draudimo įstatymo, kuris įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d., 16 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos moka ne mažiau kaip 30% fizinių asmenų pajamų mokesčio dydžio privalomas sveikatos draudimo įmokas už asmenis, gaunančius pajamas, susijusias darbo santykiais šalies teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bei užsienyje esančiose Lietuvos Respublikos įmonėse ir organizacijose. Šio straipsnio trečiojoje dalyje taip pat yra nustatyta, kad ūkinės bendrijos ir individualios personalinės įmonės moka ne mažiau kaip 30% ūkinėms bendrijoms ir individualioms personalinėms įmonėms apskaičiuojamos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos dydžio, privalomos sveikatos draudimo įmokos už ūkinės bendrijos narius ir individualios personalinės įmonės savininkus. Taip pat šio straipsnio ketvirtojoje dalyje yra nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys moka už save ne mažiau kaip 30% fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos dydžio privalomos sveikatos draudimo įmokos. Šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jei į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą privalomos sveikatos draudimo įmokos sumokamos pavėluotai, mokami 0,2% delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną.
Šio projekto tikslas yra sukonkretinti įmonių ir organizacijų ūkinių bendrijų ir individualių personalinių įmonių bei savarankiškai dirbančių asmenų įmokų į privalomojo sveikatos draudimo fondą dydžius, nes be to praktiškai neįmanoma planuoti valstybės ar savivaldybių biudžetų, užtikrinti šių biudžetų pajamų planų vykdymo, jų vykdymo kontrolės. Taip pat suvienodinti delspinigių už pavėluotas įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydžius, kadangi didesnė delspinigių norma už pavėluotas įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą negu už pavėluotas įmokas į valstybės biudžetą yra nelogiška ir ekonomiškai nepagrįsta, o šių normų skirtumas sudarytų papildomus sunkumus apskaičiuojant delspinigių sumas.
Todėl siūloma Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus įmokų į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydžius sukonkretinti, t.y. išbraukti šiose dalyse žodžius "ne mažiau kaip". Tai leistų konkrečiau planuoti valstybės arba savivaldybių biudžetus ir turėtų tiesioginę įtaką šių biudžetų vykdymui ir vykdymo kontrolei. Taip pat siūloma pakeisti 18 straipsnio pirmosios dalies redakciją nustatant, kad delspinigiai už pavėluotas įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą mokami tokio dydžio, koks yra nustatytas už pavėluotas įmokas į valstybės biudžetą (šiuo metu yra 0,08%). Suvienodinus delspinigių normas būtų lengviau apskaičiuoti tas jų sumas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Kaip jūs vertinate įrašytą tvirtą procentą (šiuo atveju 30%) neatsižvelgus į realią sveikatos draudimo padėtį ir keitimąsi atskirais metais? Ačiū.
E.ŽILEVIČIUS. Mūsų nuomone, bent planuojant biudžetą mes negalime nežinoti konkretaus dydžio. Nes jeigu bus mokama ar 40, ar 50, ar 90, tai praktiškai neįmanoma planuoti tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų. Todėl mes manome, kad šiuo atveju turi būti tvirtas dydis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Ar pritartumėt, kad šis projektas būtų svarstomas skubos tvarka? (Balsai salėje) Pritarta. Ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Nėra prieštaravimų. O Biudžeto ir finansų komitetas norėtų būti papildomas? Nenorėtų. Taigi pritarta. Ar sutiktumėt, kad šis klausimas būtų svarstomas šioje sesijoje? Pritarta.
9sesija 18 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 3 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos" projektas. Svarstymas. Šiuo klausimu nori kalbėti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Kviečiu jį į tribūną, po to pakviesiu pranešėjus. (Balsai salėje)
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos 1995 m. valstybės biudžeto, nežiūrint jo pakeitimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė neįvykdė. Pajamų gauta 118,7 mln. Lt mažiau nei buvo patvirtinta įstatymu, arba užduotis įvykdyta 97,1%. Išlaidų padaryta 159,3 mln. mažiau, arba užduotis įvykdyta 96,5%. Pajamų užduotis pagal fizinių asmenų pajamų tarptautinės prekybos ir sandėrių mokesčius bei baudų ir pajamų iš klasifikacijų straipsnis neįvykdyti.
Iš neįvykdytų išlaidų užduočių išskirčiau keletą socialinių ekonominių programų: pavojingų atliekų tvarkymas įvykdytas tik 29,6%, eksporto skatinimas - 63,2%, motinos ir vaiko sveikatos apsauga, medicinos programos, aplinka, žmogus, sveikata, sveikatos priežiūros reorganizavimas įvykdyta 50,8%, teisinės sistemos reforma - 41,7% ir gyvenamųjų namų šiltinimas - 62,4%. Palyginus su 1994 m., valstybės biudžetas 1995 m. surinko 14,3 daugiau pajamų, minusavus infliacijos skirtumą. 9 kartus, arba 55,5 mln. Lt, sumažėjo komercinių bankų sumokėtų juridinių asmenų pelno mokestis. Komercinių bankų išlaidos specialiems atidėjimams, blogoms paskoloms ir palūkanoms 1996 m. sausio 1 d. sudarė 650 mln. Lt. Mokesčių nepriemokos per metus išaugo 259,8 mln. Lt. Atidėti mokėjimai 1996 m. sausio 1 d. sudarė 219,2 mln. Lt. Bendra valstybės skola šalies ir užsienio Vyriausybės vertybinių popierių turėtojams 1996 m. sausio 1 d. buvo 916,7 mln. Lt. 1995 m. valstybės biudžetas už Vyriausybės vertybinius popierius gavo 730,7 mln. Lt. Valstybės biudžeto deficitui dengti paimta 664,9 mln. Lt, t.y. 123,5 mln. Lt daugiau nei įstatymas leido imti, arba 164 mln. Lt daugiau nei faktinis biudžeto deficitas.
Tačiau neatsižvelgta į įsiskolinimą 1996 m. sausio 1 d. ir čia nemaža dalis - įsiskolinimas savivaldybėms. 1995 m. neišsaugotos kasos apyvartos lėšos, nes depozitai bankuose 77,8 mln. Lt tapo prarastomis lėšomis, o dalį net pagal tikslinę paskirtį sunaudotų lėšų mes neteisėtai kapitalizavom. Asignavimo suma Lietuvos taupomajam bankui ir valstybės skolos aptarnavimui viršijo 14,1 mln. Lt, 13 asignavimo valdytojų viršijo darbo užmokesčiui skirtus biudžetinius asignavimus 0,4 mln. Lt kitų paprastųjų išlaidų sąskaita ir 4 asignavimo valdytojai nepaprastųjų išlaidų sąskaita viršijo paprastąsias išlaidas 1,3 mln. Lt. Valstybės ižde atsirado trys vadinamosios blogos paskolos 5,7 mln. Lt.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas turėtų būti papildytas straipsniais, nustatančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybę už valstybės biudžeto sužlugdymą ir atskirų asignavimo valdytojų už Valstybės biudžeto įstatymo ir Biudžetinės sandaros įstatymo atskirų straipsnių pažeidimus. Pateiktajam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui be papildymo negaliu pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamuosius pranešėjus kviečiu į tribūną. Pirmiausia ponas V.Uziela. Ar norėsite kalbėti? Prašom. Pono V.Kundroto nėra. Ar iš Valstybės kontrolės kas kalbės? Kalbėsit.
V.UZIELA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti porą žodžių, nes jau šito klausimo vyksta svarstymas. Pateikimas jau vyko, aš viską paaiškinau, kaip ten dėl tų visų skaičių buvo. Taip pat vakar buvo apsvarstyta Biudžeto ir finansų komitete. Dar kartą noriu pasakyti, jog Vyriausybė negali sutikti su pono J.Listavičiaus pasakyta mintimi, kad lėšų padėjimas į depozitines sąskaitas yra padarytos išlaidos. Mes dar kartą norime jums priminti, kad šitos lėšos, padėtos į depozitus, išlaidomis tapo tik šiais metais, birželio 4 d. priėmus įstatymą dėl "Aurabanko" reorganizavimo. Ir šios išlaidos bus užfiksuotos tik šių metų apyskaitoje, jos negali būti parodytos penktų metų apyskaitoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Prašom Valstybės kontrolės atstovą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio. Suprantu, kad jūs visi pavargę po rinkimų, bet prašom paklausyti. Ne visi pavargę, ponas A.Endriukaitis nepavargęs. Prašom.
A.KUNDROTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pratęsdamas anksčiau kalbėjusio oratoriaus mintį aš norėčiau pridurti, kad taip pat šitas mūsų įvertinimas, išvada buvo svarstoma komitete ir Seime. Aš daugiau nieko nepridursiu, tik tiek pasakysiu, kad mes gavome Biudžeto ir finansų komiteto raštą, kuriame prašoma, kad posėdžio metu Valstybės kontrolei būtų pasiūlyta papildomai įvertinti per kelis pastaruosius metus dėl biudžeto pajamų, pelno plano neįvykdymo susidarius vidaus skolų asignavimo valdytojams...
Turiu pasakyti, kad mes esame detaliai įvertinę šį klausimą 1995 m. ir, kiek aš žinau, mūsų institucija yra išdalijusi tą išvadą Seimo nariams. Todėl aš galėčiau tik pacituoti, kiek tai susiję su 1995 m., o duomenys apie 1994 ir ankstesnių 1993 metų... Reikėtų specialiai daryti tokius tyrimus ir tam reikėtų laiko. Aš nežinau, ar būtina Seimo nariams paskaityti ištrauką iš šitos mūsų išvados, kurioje mes fiksuojame tokią padėtį, kad didžiausi įsiskolinimai biudžetinėse įstaigose padidėjo net 23 kartus. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose nuo 32 iki 71 mln. ir kitose institucijose. Didžiausią kreditorinio įsiskolinimo dalį sudarė įsiskolinimas už kurą, energetiką, elektros energiją ir šildymą. Norėčiau pasakyti, kad jeigu reikėtų duomenų apie ankstesnius metus, tai reikėtų truputį laiko, nes mes tik šiandien gavome tą pageidavimą ir iš karto to padaryti neįmanoma.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šiam Seimo nutarimui po svarstymo? Yra prieštaravimų. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėkoju. Šiandien mes matėme, kaip sunkiai sekasi dirbti Lietuvos generalinei prokuratūrai, kaip ji nesugeba laiku sudėstyti visų savo gaudymo įrankių, sprendimų ir šokinėja, baksnoja po vieną straipsnį, po vieną dokumentą nešiojasi. Nėra sistemos.
Aš norėčiau pasakyti, kad ir Valstybės kontrolėj kažkaip nesijaučia tvirtumo. Jūsų, valstybės kontrolieriai, jūsų nebijo, nieko jūs negąsdinate ir nieko jūs nepadarote, kad šito biudžeto nustatytos išlaidos būtų vykdomos ir būtų laikomasi kaip priklauso. Kas iš to, jūs čia dabar konstatavote, parašėte, netgi Vyriausybės štai mes turime tam tikrą pažymą, kad, pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra, teritorinės prokuratūros viršijo paprastąsias išlaidas nepaprastųjų sąskaita 1,1 mln. Vieną milijoną padėjo kur nereikia ir kaip nereikia pati prokuratūra, ir mes dabar tik patyrėm ir dabar tai pamatėm. O jūs netgi nieko nesiūlot. Ir vėl taip padėsime paukščiuką - apsvarstėm, nubalsavom, nutarėm ir vėl toliau tą patį darysime. Tai nejaugi, gerbiamieji valstybės kontrolieriai, jūs nesugebate rasti kelio į atitinkamus komitetus, kad būtų parengti prie jūsų išvadų kokie nors Seimo nutarimai? Negi mes turime viską už jus dirbti, o jūs pasislėpę krūmuose sėdėsite? Na, jūs tikrai dirbate minkštai ir neatsakingai. Aš negaliu pritarti, kol nebus viso bloko, viso paketo tų nutarimų, tų įvertinimų ir atsakomybės. Tai jūs, prieš pateikdami šitą išvadą, kartu pateikite ir pavardes. Dabar dar metus jūs tyrinėsite, kas kaltas. Tai iš karto jūsų darbas ir yra - kai tiriate, ir nustatote, kas kaltas. Negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Galima tik pritarti.
E.KUNEVIČIENĖ. Neišeina.
PIRMININKAS. Ar yra Seimo narių, norinčių pritarti? (Balsai salėje) Balsuodami pritarsime. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom tik save registruoti, kaimynų neregistruokit. (Balsai salėje) Kaimynes galima.
Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam Seimo nutarimui po svarstymo Seimo posėdyje, prašom balsuoti. Už - 30, prieš - 6, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
9sesija 18 p svarstyti klausimai
Dabar 4 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2604(2), svarstymas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Pranevičių. (Balsai salėje)
Aš atsiprašau, kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Saulį.
V.SAULIS. Biudžeto ir finansų komitetas vakar savo posėdyje svarstė šitą klausimą dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo pakeitimo ir papildymo ir projektui pritarė. Prašau kolegas šiam projektui pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo, ar reikia balsuoti? Yra prieštaravimų. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Dringelis, Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš neprieštarauju, bet norėčiau, kad ne tik šiame įstatymo projekte, bet ir visuose kituose nebūtų tokio, kaip sakoma, abra kadabra. Juk jūs pasižiūrėkite, čia keturis, penkis kartus įrašyti skaičiai, ir jie absoliučiai nieko nesako. Todėl visų pirma turėtų būti, matyt, tekste paaiškinta, ką tai reiškia, sakykime, 4 straipsnyje kabutėse suma 42 tūkst. 025, kad tai paprastosios išlaidos. Toliau, sakykime, 7147, kad tai nepaprastosios išlaidos. Ir dar lieka neaiškių skilčių - pirma skiltis iš viso, ir trečia skiltis - darbo užmokestis. Todėl tokio aiškumo įstatyme... Na, kas jį perskaitys ir ką jis reiškia? Tai tokių paaiškinimų reikia, arba iš viso tuos skaičius sudėti į lentelę. Vienu žodžiu, techninės tvarkos nėra. Tai aš tiek. O šiaip jis yra būtinas ir aš pritariu jo turiniui, tačiau jo tokiai pateikimo formai negaliu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas. Galima tik pritarti.
V.LIUTIKAS. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Pranevičius - komiteto vardu.
V.PRANEVIČIUS. Aš taip pat pritarčiau, bet gal reikėtų įdėti mūsų Rinkiminės komisijos pirmininko prašymą dėl išlaidų padengimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Kas už - už, kas prieš - prieš, kas susilaiko - susilaiko.
Už - 18, prieš - 1, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo.
9sesija 18 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme laiko, tuomet svarstome rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.2636. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį B.Genzelį. Pateikimas. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes siūlome papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 17 straipsnį. Reikalas tas, jog tada mūsų komitetas tarsi laikėsi tos pozicijos, kad tokia frazė turi būti įrašyta. Čia, salėje, Visuomenės informavimo įstatymo rengėjai įrodinėjo, kad, girdi, tai neliečia literatūrinės spaudos. Dabar Finansų ministerija ir teisininkai šitą įstatymą supranta pažodžiui, t.y. kad valstybė negali remti mūsų kultūrinės spaudos. Tai yra tokių laikraščių kaip "Literatūra ir menas", "Metai", "Kultūros barai". Praktiškai šitie laikraščiai atsiduria bankrote, ir šito straipsnio papildymas išgelbės tuos laikraščius, jeigu valstybė galės finansuoti. Mano supratimu, nėra tokios valstybės, kuri neremtų savo literatūrinės ir kultūrinės spaudos. Jeigu mes šito nepadarysime, mes tapsime unikalia Europos valstybe, mes sunaikinsime savo kultūrą. Čia yra Juridinio skyriaus išvada, patikslinimas. Aš su tuo Juridinio skyriaus patikslinimu sutinku. Kūrybinių sąjungų pozicija labai vienareikšmiška, aš neišplatinau, bet galima išplatinti Seimo nariams. Aš tiek.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Profesoriau, ne tik aš, bet turbūt ir visi norėtų sužinoti, kodėl negalima dabar paremti, jeigu biudžete yra lėšų? Argi kas gali uždrausti?
B.GENZELIS. Gerbiamoji Kunevičiene, ten yra parašyta, kad spauda yra finansuojama tik per naujai sudarytą fondą. O to naujai sudaryto fondo daugumą, kaip mes žinome, sudaro komercinių struktūrų atstovai. Vadinasi, jie sprendžia, ne valstybė sprendžia, ar, sakysime, "Europą" finansuoti, ar "Respubliką", ar "Literatūrmenį". Jeigu nebūtų šito žodelio "tik", tada problemos nebūtų.
PIRMININKAS. Patikslinu: ne "Literatūrmenį", o "Literatūrą ir meną".
B.GENZELIS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi panašiu klausimu. Man ne visai aiškūs tie žodeliai, kam jie reikalingi? 17 straipsnio trečiojoje eilutėje - "išskyrus literatūros ir meno periodinius leidinius". Ar jie čia reikalingi? Gal tegul viską finansuoja?
B.GENZELIS. Ne viską. Jeigu finansuoja viską, vadinasi, mes finansuojame visą spaudą. Spauda yra privati, komercinė spauda, ir aš galvočiau, kad visa spauda neturėtų būti finansuojama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kai kurie iš jūsų minėtų spaudos leidinių, kuriuos, jūsų nuomone, valstybė turėtų būtinai remti, yra labai aiškios politinės orientacijos, taip sakant, pagal redaktoriaus politines pažiūras jie yra tam tikros politinės orientacijos. Ar iš tikrųjų tokius leidinius, kurie nors ir vadinasi kultūros leidiniais, bet iš tikrųjų yra tam tikros politinės orientacijos, būtinai privalo remti valstybė?
B.GENZELIS. Aš nenorėčiau su jumis sutikti. Aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, kad "Kultūros barai" yra atitinkamos politinės orientacijos. Aš negaliu pasakyti, kad "Literatūra ir menas" yra atitinkamos politinės orientacijos. Aš, pavyzdžiui, nesiūlau remti tokio laikraščio kaip "Dienovidis" ir kitų, kurie yra aiškios partinės priklausomybės, bet jeigu mes neremsime, tai laikraščiams nieko kito neliks, kaip ieškoti kažkokio mecenato, ir tada jie iš tikrųjų taps grynai politinės orientacijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų į šitą pataisymą įtraukti dar ir knygų leidybą, nes knygos irgi priskiriamos viešosios informacijos priemonėms, ir gali būti, kad jų leidyba, kuri iki šiol būdavo remiama, irgi nebus galima vien dėl tokių formalių dalykų?
B.GENZELIS. Jūsų pasiūlymas yra racionalus, nes ten, kur mes išvardijame, kas tai yra masinės informacijos priemonės, ten yra pasakyta, kad knyga taip pat yra masinės informacijos priemonė. Iš tikrųjų dabar susidaro paradoksali situacija, kaip "Respublika" aiškino, kad, girdi, ir vadovėliai taip pat turi įeiti, kad per šitą fondą ir vadovėlių... Aš manau, kad galbūt čia sutikslinti ir reikia, tik būtų gerai, kad jūs suformuluotumėte ir suderintumėte su teisininkais. Aš manau, kad jūsų pastaba yra pagrįsta, nes dabar prie Ministerijos yra taryba, kuriai vadovauja J.Marcinkevičius, ir jie skirstydavo. Kadangi ši iniciatyva eina ne iš mūsų komiteto, bet iš kūrybinių sąjungų, tai aš pristatau tai, ką jie pateikė. Čia yra ne ministro J.Nekrošiaus pasiūlymas, bet Kūrybinių sąjungų susivienijimo pasiūlymas. Tačiau visiškai racionalu tai, ką jūs sakote.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi čia yra tam tikrų neaiškumų, tai gal ir paaiškinkite plačiau to paskirstymo mechanizmą, kokie žmonės ar kokios institucijos, ar kokios organizacijos dalyvauja skirstant šias lėšas, ir gal galėtumėte pasakyti, dėl kokių motyvų gali būti tam prieštaraujama, jūsų nuomone.
B.GENZELIS. Dabar prie Kultūros ministerijos yra sudaryta taryba. Šitai tarybai, kiek aš žinau, niekas nereiškia jokių pastabų dėl jos politinės platformos, nes į ją įeina įvairios politinės orientacijos kultūros veikėjai, ir jie dabar skirstė lėšas, kurias valstybė skirdavo iki šiol. Bet dabar, kai sudarytas žurnalistų fondas ir ten parašyta, kad knyga yra masinės informacijos priemonė, tai tas fondas, kuris dabar egzistuoja, tarsi pakimba ore, nes Finansų ministerija laikosi tokios pozicijos, kad dabartinis įstatymas yra vėlesnis įstatymas, nors nepasakyta, kad ankstesnė taryba yra įstatymiškai neįforminta, ji yra Vyriausybės sudaryta ir neturi juridinės galios. Aš galvočiau, kad galbūt tikslinga būtų priimant biudžetą išvardyti laikraščius. Mūsų komitetas kažkada yra siūlęs. Tada nebūtų visų šitų savavaliavimų, jeigu biudžete būtų numatyta eilutė ir konkrečiai nurodyta, kokiems laikraščiams, ir taip paprastai daroma. Atsiprašau, gerbiamoji E.Kunevičienė (ji dabar kalba), kaip prisimenu, kai praėjusiais metais su ja kalbėjomės, jinai mano siūlymui pritarė. Ir dabar pritaria.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bajoras.
A.BAJORAS. Aš gal šiek tiek ir pasikartosiu, gerbiamasis pranešėjau, bet aš irgi manyčiau, kad jūsų minimų leidinių sąrašą reikėtų kažkokiu būdu išplėsti, nes ne tik kultūros leidiniai reikalingi mūsų Respublikai, Respublikos žmonėms, kurie atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Yra leidinių, kurie irgi yra šiek tiek specifiniai, kuriuos skaito tam tikras specialistų ratas. Jų padėtis šiuo metu irgi yra labai bloga. Kaip pavyzdį aš noriu paminėti kažkada labai populiarų ir turbūt visų skaitytą žurnalą "Mūsų gamta". "Mūsų gamta", deja, šiuo metu irgi beveik prie bankroto ribos. Ir būtų labai gražu, kad mes surastume lėšų ir tokiems specifiniams leidiniams, kuriuos skaito galbūt ne visi, bet jie tikrai yra būtini ir reikalingi, ir kad valstybė irgi galėtų juos paremti. Ar galima būtų taip padaryti ir ar jūs tam pritartumėte?
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, čia problema yra tokia. Anksčiau šitie leidiniai buvo remiami atitinkamų ministerijų, bet dabar Masinių informacijos priemonių įstatymas neleidžia ministerijoms turėti savo leidinių. Bet čia reikia labai preciziškai suformuluoti, kad tas sąrašas nebūtų begalinis, kad ką nori, tą gali remti. Man dabar sunku ekspromtu atsakyti, kaip tai padaryti, bet tokie leidiniai kaip "Mūsų gamta", kuris yra unikalus leidinys, iš tikrųjų iš skaitytojų neišsilaikys, o komercinės struktūros jį išlaikyti taip pat nesuinteresuotos. Aš iš principo pritariu, bet man sunku atsakyti, kaip tai padaryti techniškai. Aš galvočiau, kad geriausias variantas yra tas, kurį praėjusiais metais pasiūlė gerbiamoji E.Kunevičienė, t.y. išvardyti tuos leidinius, kuriuos remiame, o jeigu atsiras koks nors naujas, tada apie jį kalbėti Vyriausybėje. Aš siūlau konkrečiai išvardyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš atsisakau klausimo, norėčiau kalbėti.
PIRMININKAS. Tai prašom kalbėti. Dėkoju pranešėjui. Visi norėję paklausė.
A.V.PATACKAS. Norėčiau iš anksto ir kategoriškai pritarti šitai pataisai, nes palikti pinigus skirstyti tik pinigų turėtojams, tai yra žmonėms, kurie išmano leidybinę ir finansinę pusę, bet kuriems kultūros dalykai yra antriniai, yra neteisinga. Tokie leidiniai, kurie nėra pelningi, kurie propaguoja vadinamąją aukštąją kultūrą, gali likti už borto ir gali likti nuskriausti, ir valstybė praranda (kaip čia pasakyta aiškinamajame rašte) galimybę finansiškai remti būtent šitą kryptį, t.y. tą, kuri finansiškai nepajėgi pati konkuruoti. Todėl siūlau pritarti šiai pataisai, ir to tikrai prašo daugelis leidinių, tų, kuriuos galbūt ne visi skaito, jų tiražai nedideli, bet be kurių Lietuvos kultūrinis peizažas būtų labai vienodas ir monotoniškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Yra prieštaraujančių. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš atsiprašau, nespėjau užsirašyti, kai buvo klausimai. Aš tiesiog su tam tikru pasiūlymu. Manau, kad reikia pritarti šitam pataisos projektui, tik, mano nuomone, literatūros ir meno formuluotė yra iš tikrųjų siauroka, nes yra tokių dalykų kaip etnokultūra, kaip platieji kultūriniai dalykai, kurie nepriklauso menui, bet jie taip pat turėtų būti ypač remiami. Be to, mes turime niekaip neišlaikomų mūsų mokslo leidinių, kurie turėtų būti išlaikomi. Siūlyčiau pritarti ir išplėsti tą formuluotę: "Literatūros, meno, kultūros, mokslo ir mokslo populiarinimo", tada įeitų ir "Mūsų gamta", ir iš tikrųjų apimtų tą bendrąją sritį, kuri komerciniais būdais neišsilaiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų pritarta? Nematau. Pritarta bendru sutarimu. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Nėra prieštaravimų. O papildomas - Finansų ir biudžeto komitetas, taip? Dėkoju. Pritarta.
9sesija 18 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mums dar liko iš šios dienos darbotvarkės 28 klausimas - Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Nereikia balsuoti. Taigi ir šiam Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi prasidėjo biudžeto svarstymas ir eiliniai posėdžiai negali vykti, noriu jums pranešti, kad rytoj įvyks neeilinis Seimo plenarinis posėdis. Darbotvarkė ta pati, kaip jums buvo išdalyta. Posėdis prasidės 10 valandą, papildomai iš šios dienos darbotvarkės perkeltas Branduolinės energetikos įstatymo svarstymas. Ketvirtadienį posėdis nenumatytas.
Gerbiamieji Seimo nariai, visus klausimus apsvarstėme, tačiau vienas Seimo narys norėjo padaryti pareiškimą. Aš Seimo nario A.Endriukaičio nematau. Galbūt mes minutę palaukime. Gerbiamasis Seimo nary Algirdai Endriukaiti, jeigu esate Seimo rūmuose, kviečiame jus į salę.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome Vaistų įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją - poną V.Budniką. Prašom.
V.BUDNIKAS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiame parengtą Vaistų įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas - nustatyti vaistų registravimo Lietuvoje pagrindus, vaistų gaminimo ir atidavimo į apyvartą tvarką, vaistų kokybės kontrolės tvarką, klinikinių tyrinėjimų ypatumus, vaistų rizikos faktorių vertinimo tvarką ir veterinarinių vaistų vartojimo sąlygas. Šitas įstatymas papildys Sveikatos sistemos įstatymą ir Farmacinės veiklos įstatymą ir prisidės prie to, kad bus užtikrinama, kad Lietuvoje būtų vartojami kokybiški, saugūs ir efektyvūs vaistai. Įstatymo projektas svarstytas... (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, prašom netrukdyti pranešėjui. Prašom.
V.BUDNIKAS. ... Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kur į konstruktyvius pasiūlymus buvo visiškai atsižvelgta, ir dabar jau būtų galima tęsti toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas dėl vedimo tvarkos.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime atsiprašyti ministerijos sekretoriaus, kad be jo mes šį klausimą jau svarstėme ir pritarėme po svarstymo rytiniame posėdyje.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš puikiai žinau, kad rytiniame posėdyje šiam projektui buvo pritarta po svarstymo, bet kadangi atvyko ministerijos sekretorius, kuris turėjo jį pateikti, aš suteikiau pranešėjui žodį. Aš nežinau, ar Seimo nariai ponas K.Kuzminskas ir ponas L.Alesionka dėl to prieštarauja? Ar tai pasaulio pabaiga, kad pranešėjas gavo teisę kalbėti? Ne. Ne pasaulio pabaiga. Taigi pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė 8 klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, t.y. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Ar yra prieštaravimų? Nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Prašom, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl ypatingos skubos tvarkos? Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Na, mums kažkaip būtų nepatogu ypatingos skubos tvarka svarstyti tokį rimtą klausimą, susijusį su žemės reforma. Aš manau, kad frakcijos, kurios yra numačiusios trečiadienį frakcijų posėdžius (čia politinis klausimas), turėtų pasisakyti. Aš manau, kad būtų nekorektiška dabar jį ypatingos skubos tvarka priiminėti.
PIRMININKAS. Aš tik gerbiamajam Seimo nariui primenu, jog šiam projektui pritarta po svarstymo. Mes tik sprendžiam klausimą, ar jis bus priimamas šiandien, ar bus priimamas vėliau. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija.
Posėdyje dalyvauja 59 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.
Deja, pritrūko balsų. Taigi nebus svarstomas ypatingos skubos tvarka. Seimo nariams, kurie nedalyvavo posėdyje, dar kartą primenu, kad po svarstymo šiam projektui jau buvo pritarta.
Seimo narių pareiškimai (96.10.22)
9sesija 18 p svarstyti klausimai
Mums beliko išklausyti gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio pareiškimą. Kviečiu jį į tribūną.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamajam A.Brazauskui, Lietuvos Respublikos Prezidentui. Pareiškimas. "Kraujas pagal taisykles. A.Lebedis yra prieštaringa ir daugialypė asmenybė. Kai Prezidentas B.Jelcinas atleido jį iš visų pareigų, dauguma Vakarų politikų apsiribojo pareiškimu, kad tai yra Rusijos vidaus reikalas. Jūs nedviprasmiškai palaikėte šį atleidimą, nurodydamas, kad A.Lebedis nenormaliai elgėsi. Taip, A.Lebedis elgėsi nenormaliai, kaip pats sakė, ne pagal taisykles. Jūs kalbate apie valdžios funkcijų pasiskirstymą, taisykles ir atsakomybę. Leiskite paklausti: pagal kokias taisykles ir kieno atsakomybe Čečėnijoje buvo nužudyta 100 tūkst. žmonių, naudotos giluminės, šratinės, adatinės ir vakuuminės bombos? Pagal valdžių pasiskirstymą, taisykles ir atsakomybę, pagal tarptautinę teisę? A.Lebedis, atidavęs B.Jelcinui kone 15 mln. balsų prezidento rinkimuose, neturėjo konkrečios valdžios, buvo apsuptas imperinių ryklių ir pats anksčiau prašėsi atleidžiamas, bet Prezidentas delsė. A.Lebedis pasirašė Chasavjurto susitarimus, nutraukė karą Čečėnijoje ir suteikė galimybę čečėnams savo nepriklausomybę ginti teisiškai. Jis pasielgė ne pagal taisykles, jis pasielgė ne pagal kruvinojo klano nuostatas. "Dabar, - pasakė A.Lebedis, - įvykiai Čečėnijoje rutuliosis pagal blogiausią galimą scenarijų". Kai liesis kraujas Čečėnijoje, tai bus pagal valdžių pasiskirstymą, taisykles ir neatsakomybę. Tuomet jūs tylėsite, Prezidente, tai bus Rusijos vidaus reikalas. Šiandieninės nemoralios politikos taisyklės tam tinka." Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi šios dienos darbotvarkės klausimai aptarti, visi pareiškimai išklausyti, taigi vakarinis posėdis baigtas. Kitas, neeilinis Seimo posėdis įvyks rytoj, 10 val. pagal tą darbotvarkę, su kuria jus jau supažindinom.