Šešioliktasis
posėdis
1996
m. spalio 9 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
Mokslo imlios ir techniškai sudėtingos produkcijos gamybos ir pramonės atstatymo ir plėtojimo įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutarimo ,,Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos tėvynėje" projekto svarstymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Visagino miesto savivaldybės teritorijos administracinių ribų nustatymo ir Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos administracinių ribų pakeitimo įstatymo projekto pateikimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 1951 straipsniu įstatymo projekto pateikimas |
|
|
Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymo ir nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo" projektų pateikimas ir priėmimas |
|
|
Vaistų įstatymo projekto pateikimas |
|
|
Geriatrinės priežiūros įstatymo projekto pateikimas |
Seimo narių pareiškimai
A.Endriukaitis perskaitė pareiškimą Respublikos Prezidentui A.Brazauskui "Ginkimės, kol ne vėlu!"
Darbotvarkės aptarimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 9 d. plenarinį posėdį. Sakau plenarinį, kadangi šiandien turėtų būti vienas posėdis. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo net 75 Seimo nariai. Ko gero, gal ir daugiau, nes dar kai kurie ateina.
Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Darbotvarkę jūs turite šiek tiek patikslintą, lyginant su patvirtinta vakar. Ir štai kokie tie nauji dalykai. Pagrindinis ir svarbiausias yra tas, apie kurį vakar buvo pranešta posėdžio metu, t.y. 1-6 punktas - Gyventojų santaupų kompensavimo įstatymo projektas. Dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę surinkti parašai. Parašai surinkti iš esmės ir dėl to, kad būtų papildomas posėdis. Žodžiu, jeigu mes šiandien šito klausimo vienaip ar kitaip neišsprendžiam, tai tie, kurie inicijavo šio klausimo įtraukimą ir specialaus posėdžio sušaukimą, jau yra pasisakę už posėdį rytoj, todėl aš avansu įspėju gerbiamuosius kolegas: būtų gerai viską užbaigti šiandien vienaip ar kitaip, nes parašai surinkti dėl šios dienos ir dėl rytdienos eventualaus posėdžio. (Balsai salėje) Gali būti. Gerbiamasis Pangoni, ar jūs pasirašėte, ar ne, ar nežinote, po kuo pasirašėte? Čia tarp kitko, žinoma.
Dabar antras dalykas - tai tie rezerviniai klausimai, kurie įrašyti kursyvu. Vyriausybė prašo, kad mes iš tiesų, man atrodo, dėl ginčų nesukeliančių kreditų susitartume, yra ir preliminariai numatytas laikas - 10.30 val. Seimo narių yra pakankamai, ir, man atrodo, mes galėtume baigti svarstyti šituos klausimus ir priimti sprendimus. Štai ir viskas. Seniūnų sueiga pritarė, kolega A.Vaišnoras, matyt, irgi pritars. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Pone Pirmininke, jūs turbūt žinote, kad visose demokratinėse valstybėse, kur nevaldo LDDP, kai vyksta Seimo rinkimų kampanija, Seimas tada vieną mėnesį turi atostogų. Aš manau, kad būtų visai neblogai, jeigu šių posėdžių būtų mažiau, nes tas intensyvus įstatymų ir jų projektų ,,stūmimas" nieko gero neduoda ne tik Seimo nariams, ne tik žmonių apsisprendimui dėl kito Seimo rinkimų, bet ir pačiai valstybei bei visuomenei, nes jie yra iki galo neišdiskutuoti, ir tie sprendimai iš tiesų nėra labai geri. Aš siūlyčiau jums apie tai pagalvoti ir baigti šitą tokį aklą ėjimą į priekį, kai jau iš tiesų nebėra kur eiti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu pranešti, kad Konstituciją ne aš rašiau, o tamstos kolegos arba viršininkai atitinkamai rašė ir nenumatė jokių apribojimų Seimui, Seimo nariams, kurie eina į rinkimus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Nei Seimo rinkimų įstatyme, nei Seimo statute taip pat apribojimų nėra. Bet, atsižvelgiant, kaip čia kažkas sakė, į sveiką protą, posėdžių yra daug mažiau. Antra vertus, vėlgi aš negaliu pasakyti Seimo nariams, kurie renka parašus dėl papildomų posėdžių, kad ne, posėdžių nebus, nes ir Č.Juršėnas, ir A.Vaišnoras vadovaujasi sveiko proto reikalavimais. Nereikėjo pasirašyti.
Taigi, mielieji kolegos, prieštaravimų nematau. Ar dar kolega R.Maceikianecas? Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Pone Pirmininke, aš taip pat, sveiku protu vadovaudamasis, liepos mėnesį įteikiau projektą dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų. Šitie įstatymai lyg ir svarstomi skubesne tvarka. Jau baigiasi sesija, bet jūs vis dėlto nenorite pateikti šio projekto svarstyti. Aš norėčiau paklausti, kodėl? Ačiū.
PIRMININKAS. Šiandien tas neišeina, bet iš tiesų būtų galima pagalvoti apie kokį papildomą posėdį, kad tikrai nebūtų įtarimų, jog nenorima nagrinėti siūlymų, kuriuos teikia kai kurie Seimo nariai. Ačiū. Galime pradėti dirbti?
Mokslo imlios ir techniškai sudėtingos produkcijos gamybos ir pramonės atstatymo ir plėtojimo įstatymo projekto Nr.2258(2) svarstymas ir priėmimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Ačiū. Mielieji kolegos, 1-1 kompleksinis klausimas. Pranešėjas - J.Veselka. Jeigu jis turi ką pasakyti, iš pradžių, prašom, o toliau pirmininkaus A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu jus informuoti, kadangi nėra užsirašiusių kalbėti šiuo klausimu, tai jūsų baigiamasis žodis kartu. Ir įžanginis, ir baigiamasis žodis. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, su šituo Mokslui imlios ir techniškai sudėtingos produkcijos gamybos ir pramonės plėtojimo įstatymo projektu jau seniai visi Seimo nariai yra supažindinti, yra supažindinta Pramonininkų konfederacija, gerbiamajam V.Šumakariui galiu pasakyti ačiū, nes, kiek žinau, vakar gerbiamąjį Č.Juršėną pramonininkai spaudė prie sienos, kad reikia priimti šį įstatymą. Ten gali būti iš esmės diskusija dėl tų 5% iš biudžeto tai pramonės šakai remti. Todėl jeigu formuluotė gali būti parinkta švelnesnė, galbūt iš tikrųjų ji gali būti parinkta švelnesnė, todėl ačiū. Aš labai norėčiau, kad dar mes, šis Seimas, šitą įstatymą priimtų. Gerbiamasis Pirmininke, kaip padaryti, kad dar šis Seimas šį įstatymą priimtų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Seimo Pirmininkas informuoja, kad šiandien šį klausimą nagrinėja Vyriausybė. Jeigu ten nebus prieštaravimų, galima bus priimti. Į artimiausią posėdžio darbotvarkę Pirmininkas žada įrašyti šitą klausimą, bus galima priimti.
J.VESELKA. Labai ačiū, nes manyčiau, kad čia iš tikrųjų didelė parama Lietuvos intelekto vystymui, intelektualios pramonės vystymui. Ta pagalba, kad talentingiems mokslininkams, talentingiems inžinieriams, neturintiems darbo vietos Lietuvoje, nereikėtų bėgti į užsienį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galima dabar kalbėti tik dėl motyvų. Galbūt niekas neabejoja, kad reikia pritarti po svarstymo? Ar yra abejojančių, nenorinčių pritarti po svarstymo? Yra. Na, tai prašom. Seimo narys... Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Ryšium su tuo, kad ponas J.Veselka vėl grįžta į kairiąją Seimo pusę, aš turiu pritarti jo siūlomam įstatymo projektui. Štai jis vėl šalia mūsų, jis vėl su mumis, jis vėl už šviesią ateitį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom kitą nuomonę pareikšti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, į kurią pusę traukia J.Veselka, man ne tiek rūpi, bet pats įstatymo projektas vis dėlto ten, kur keičiami ar tikslinami mokesčių įstatymai, aš pasakyčiau, kad reikėtų, paprastai sakant, ekonominio pagrindimo. Deja, to ekonominio pagrindimo nematyti, o kad tos pažangios technologijos, imlios technologijos, mokslu pagrįstos technologijos reikalingos, tai niekas dėl to nedvejoja. Tačiau vis dėlto reikėtų žinoti, kiek mes dar iš to nuskurdinto biudžeto atimsime ir kada visa tai grįš, ar laiku bus suteikta pagalba tiek kuriant darbo vietas, tiek taupant, kaip jau minėjau, skurdų valstybės biudžetą. Šitie klausimai vis dėlto reikalautų papildomo aiškumo, tuo labiau kad dalies projektų dar nežiūrėjo Vyriausybė, todėl nevisiškai logiška, kad Seimas dirba paskubomis, kad lipa neaišku kam per galvą. Jeigu jau mūsų yra nustatyta tvarka, kad svarstome tik tada, kai turime Vyriausybės nuomonę, tai gal to ir laikykimės. Jau Seimo narys A.Vaišnoras apie tai kalbėjo, kad neaišku, kodėl mes spaudžiam tą greitį. Gal reikėtų sustoti ir normaliai priimti, kad rytoj nereikėtų kažko taisyti. Vienu žodžiu, aš iš principo dėl paties pagrindinio projekto negaliu nieko pasakyti, tačiau galvoju, kad jis yra ekonomiškai nelabai pagrįstas arba to pagrindimo nematyti. Todėl aš, žinoma, pritarti negaliu ir bent jau susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria dokumentams - pagrindiniam ir jį lydintiems dokumentams po svarstymo, spaus mygtuką ,,už". Balsavimas pradėtas.
44 - už, 7 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Dėkojame pranešėjui J.Veselkai ir linkime, kad Vyriausybė jo projekto neatmestų.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Toliau svarstome 1a rezervinį klausimą ir kitus klausimus. Seimo narys A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau, kad tas pats pranešėjas pereitų prie kito klausimo, t.y. dėl santaupų - 1-6. Laiko turime, ir galima pradėti priėmimą. Ir pranešėjas yra vietoje. 1-6 klausimas - dėl gyventojų santaupų kompensavimo.
PIRMININKAS. Matote, gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, jūsų darbotvarkėje, jeigu atidžiau pažiūrėtumėte, numatytas balsavimas... svarstymas ir priėmimas būtent šitų ratifikavimo dokumentų, numatyta valanda. Taigi jeigu mes dar sutaupysime laiko, galėsime tai padaryti iš tikrųjų.
A.SALAMAKINAS. Aš manau, kad kolegos neprieštaraus, jeigu pradėsime priėmimą.
PIRMININKAS. Aš manau irgi, bet pirmiausia sutvarkykime tai, kas numatyta, o paskui žiūrėsime, ką toliau daryti. Taigi kviečiu į tribūną poną J.Lionginą.
Aš noriu informuoti, kad užsirašiusių kalbėti nėra. Taigi, pone Lionginai, jums - baigiamasis žodis.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo dar kartą svarstyti minėti projektai, jiems buvo pritarta, todėl prašau, remiantis Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu, ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Šiaurės investicijų banko paskolos sutartį, Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Europos investicijų banko paskolos sutartis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti po svarstymo visiems dokumentams? Pritarta po svarstymo visiems dokumentams. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu informuoti, kad yra Seimo Pirmininko viza svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar kas nors nesutinka? Pritariame ypatingos skubos tvarkai? Tada teikiame balsuoti dėl pirmo dokumento, kurio Nr.2627, - Lietuvos Respublikos ir Europos investicijų banko finansinio kontrakto dėl paskolos automobilių kelio ,,Via Baltica" projektui finansuoti ratifikavimo įstatymo projekto. Aš noriu paklausti, ar nori kas oponuoti, tada aš įjungsiu kompiuterį. Prašom. Bet jeigu niekas nenori oponuoti, visi pritaria, tai gal tada... Norinčių oponuoti yra? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi. Aš noriu priminti, kad tai ratifikavimo dokumentas, todėl reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 57 Seimo nariai, tad Seimo narius prašau būti atidžius. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl ratifikavimo. Prašau tylos! Seimo narius kviečiu būti labai atidžius. Pašalinius prašyčiau išeiti iš Seimo plenarinių posėdžių salės. Seimo nary Bernatoni, būkit malonus parodyti kolegai jo garbingą vietą ložėje. Seimo nary Salamakinai, teks balsuoti ratifikuojant arba neratifikuojant tą dokumentą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad dokumentas Nr.2627 būtų ratifikuotas, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Ne. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pirmiausiai paprašysiu dar kartą registruotis, nors čia registracija nieko nepadės, bet registruojamės. Prašau gerbiamuosius Seimo narius būti atidžius.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų paklausti, jeigu yra abejojančių, būkite malonūs pasakyti tai. Kadangi reikia 57 Seimo narių balsų, aš neteiksiu balsuoti, nes jeigu bent 4 susilaikys arba balsuos prieš, prasmės neturi mūsų svarstymas. 1 nepritaria. Aš nežinau, kas dar nepritaria. Kaip kiti - pritaria ar nepritaria? Dar kartą mėginsime, bet jeigu nesurinksime daugumos, atidėsime balsavimą. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Kas pritaria ratifikavimui dokumento dėl paskolos automobilių keliui ,,Via Baltica" projektui, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. 59, taip? Kas prieš? Klausiu, kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Dokumentas Nr.2627 yra priimtas.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Skelbiu balsavimą dėl kito dokumento - Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko sutarties dėl paskolos greitkelių projektui finansuoti ratifikavimo įstatymo projekto Nr.2628. Gerbiamieji Seimo nariai, vėlgi prašom pasiruošti balsuoti. Būkime atidūs. Kas už šį projektą, už jo ratifikavimą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra. Atsiprašom. Vienas yra.
PIRMININKAS. Vienas susilaikė.
59 Seimo nariams balsavus už, 1 susilaikius projektas Nr. 2628 yra priimtas.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Balsuojame dėl trečiojo dokumento, kurio Nr. 2629. Tai Lietuvos Respublikos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko sutarties dėl paskolos automobilių kelio ,,Via Baltica" ir greitkelių projektams finansuoti ratifikavimo įstatymo projektas Nr. 2629. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šito projekto ratifikavimą, prašom pakelti rankas. Gerbiamieji kolegos, balsavimas! Kas už dokumento ratifikavimą, prašom pakelti rankas.
Aš primenu kolegoms, kad svečiai balsavimo metu turėtų sėdėti ložėse. Gerbiamasis kolega, būkit malonus, užimkite garbingą vietą ten, aukščiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 64.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. 64 Seimo nariams balsavus už dokumentas Nr.2629 priimtas.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Toliau teikiu balsavimui dokumentą Nr.2630 - Lietuvos Respublikos ir Šiaurės investicijų banko sutarties dėl paskolos ,,Via Baltica" projektui finansuoti ratifikavimo įstatymą. Prašom pasiruošti balsuoti, gerbiamieji kolegos. Vėl, matau, pašaliniai salėje. Būkite malonūs, atsisėskite ten, kur jums priklauso. Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Dokumentas Nr.2630, 65 Seimo nariams balsavus už, yra priimtas. Ačiū ponui J.Lionginui, ačiū Seimo nariams.
Savaitės (nuo 1996 10 21) darbotvarkės aptarimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną, patvirtinsime kitos savaitės darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, visų pirma noriu pasakyti dėl tolesnės darbo tvarkos. Kitą savaitę posėdžių neturėtų būti, nebent daliai Seimo narių nekils noras susirinkti ir jie nesurinks parašų, ir mes turėsime posėdžiauti. Bet šiaip normalia tvarka kitą savaitę, paskutinę ikirinkiminę savaitę, posėdžių neplanuojama. Šiuo atveju kalbama apie savaitę po rinkimų arba, tiksliau, po pirmojo rinkimų turo. Į šitą savaitę siūloma įtraukti tuos klausimus, kurie, kaip man atrodo, nėra itin kontroversiški, bet sprendimų per daug atidėlioti nereikėtų. Štai ir siūloma keletą klausimų užbaigti, t.y. priimti sprendimus, taip pat konkrečiai ir dėl šiandien nagrinėto pirmojo klausimo - Mokslui imlios ir techniškai sudėtingos produkcijos gamybos ir pramonės plėtojimo įstatymo. Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos, kaip žinote, Vyriausybės išvada yra ir Seimas pritarė po svarstymo. Karo prievolės įstatymas, Invalidų socialinės integracijos įstatymo kai kurie pakeitimai. Keleto tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir dar kai kurie klausimai svarstymo stadijoje. Sakysim, biudžeto patikslinimas, antikorupcinių įstatymų paketas ir sveikatos apsaugos sistemos paketo gal jau baigiamoji dalis. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. R.Markauskas. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal įtraukime ir konvencijos ,,Dėl asmenų be pilietybės" ratifikavimą?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, šitą dalyką galima įtraukti, jeigu jūs garantuosite reikiamą daugumą posėdyje. Nes tos dvi, tiksliau, trys tarptautinės sutartys kontroversijų nesukels ir balsų bus.
R.MARKAUSKAS. Aš pasistengsiu, kad būtų.
Č.JURŠĖNAS. Viena sutartim daugiau ar mažiau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, ar nebūtų galima įtraukti trumpo klausimo - Civilinio kodekso pataisą, kur būtų numatyta, jog jeigu žūsta tėvas ar mama gamyboje, kad besimokantiems studentams būtų ne iki 24 metų pašalpa mokama, o iki 26 metų?
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad čia tas klausimas, dėl kurio buvo ginčijamasi.
J.VESELKA. Bet buvo Seimo pažadėta po dviejų savaičių grįžti ir spręsti šitą dalyką. Čia biudžetui nekainuos, kadangi apima tik tuos darbdavius, kurie turės mokėti iš savo fondo.
Č.JURŠĖNAS. Manau, tai reikia nukelti dar kitai savaitei, šitą savaitę palikim.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, čia aš pabersiu tris nedidelius pasiūlymus, bet jie neturėtų gal daug ginčų sukelti. Pirmas būtų Nr.2025. Tai buvo gerbiamojo Prezidento teikimas tuoj po Naujųjų metų ir jis buvo sulaikytas. Čia yra viena pataisėlė, kad pirmos grupės invalidams būtų mokamas slaugos priedas. Kalbėjau su Vyriausybe, galima šitą dalyką padaryti. Gerai būtų, kad mes tą įtrauktume. Tai vienas. Antras dalykas.
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę! Koks čia pensijų įstatymas, kurį minite?
G.A.PAVIRŽIS. Čia yra Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimas, Prezidento teikimas Nr.2025. Dabar, atrodo, mes suradom variantą, sutinkame su Valstybės ir teisės komiteto siūlymu dėl Notariato įstatymo 46 straipsnio pateikimo. Liko priimti. Jie surašė formuluotę, mes sutinkame. Nebus ginčų, galima priimti.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, šituo klausimu kaip tik buvo iš pat ryto visiškai kitokia kalba. Kai suderinsite iš tikrųjų su komitetu ir man bus pateikta raštu, tada bus galima įtraukti.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, yra gerbiamojo P.Vitkevičiaus formuluotė, mes nekeisime...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom dabar nediskutuoti, jūs išsiaiškinkite tarpusavyje. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, yra parengtas įstatymo projektas dėl dalinio indėlių kompensavimo žmonėms, kurie nukentėjo nuo visokių firmų ir firmelių. Yra Juridinio skyriaus išvados. Aš manyčiau, kad būtų galima bent jau pateikti jį. Tai būtų tam tikra prasme ir šio Seimo šioks toks atsakas į tų žmonių bėdas.
Č.JURŠĖNAS. Dovanokit, čia tik pateikimo stadija?
A.IVAŠKEVIČIUS. Taip. Pateikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, toks reikalas dėl Šaulių sąjungos įstatymo. Patys šauliai iš Kauno kelia skandalą, kodėl mes jo nepriimame. Buvo vienas pateikimas, kitas, po pateikimo buvo didžiulė pertrauka, vėl svarstymai ir t.t. Dabar Krašto apsaugos ministerija vėl naują variantą pateikė. Jis vis kažkaip stumiasi, stumiasi, aš nežinau, galbūt jį reikėtų vis tiek... Gal ir neužbaigsim, bet pateikimas jau yra ir reikia svarstymą daryti, o jeigu suspėtume, būtų gerai ir priimti.
Č.JURŠĖNAS. Žiūrėsim, bet tai vėlesniuose posėdžiuose.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jūs nemanote, kad savaitę nuo 21 d. nebūtų galimybės pateikti 1997 m. biudžeto projektą? Pagal Konstituciją mes jį turime gauti atitinkamu laiku ir, aš manau, pateikimas galėtų įvykti.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu iš tikrųjų Vyriausybė įvykdys savo priedermę, tai mes automatiškai įrašysime, be jokios kalbos. Tai yra privaloma.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš, žinoma, džiaugiuosi, kad tos savaitės darbotvarkėje yra įrašytas sprendimas dėl Konstitucijos 47 straipsnio taisymo, bet kadangi tai klausimas, kuris turbūt teikiamas referendumui, ar nebuvo įmanoma kaip nors šią savaitę išspręsti, kad nereikėtų paskui rengti papildomo referendumo? Nes juk, šiaip ar taip, būtent šitas klausimas dėl žemės nuosavybės juridiniams asmenims įsigyti yra turbūt svarbiausias iš visų referendumams siūlomų klausimų. Jis labai svarbus žmonėms, kurie nori, sakykim, parduoti žemę bendrovėms arba bendrovėms, norinčioms įsigyti. Paskui mes galime nespėti padaryti to sprendimo referendumui.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad spėsim, kaip spėjam padaryti priimdami sprendimą tik vakar dėl referendumo per pirmąjį rinkimų turą. Bet aš manau, jeigu bus tokia Seimo valia, galima ir šiandien priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, nežinau, kodėl iškrito labai rimtas klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo, kuris buvo vakar svarstytas. Tai labai rimtas klausimas, galima ginčytis, tarkim, dėl autorinių, galima galvot, bet kiti dalykai yra labai svarbūs. Tuo tarpu jis tikrai reikalauja priėmimo, nes socialinio draudimo biudžeto skylės yra milžiniškos. Tai velniškai opus klausimas. Lygiai taip pat manau, kad reikėtų pagalvoti apie konvenciją ,,Televizija be sienų". Visi sutarė, praktiškai problemų nėra, nacionaliniam radijui mes apribojimus priėmėme, o visiems kitiems transliuotojams turbūt reikėtų susitarti, kad ta konvencija būtų ratifikuota. Tai yra visiškai įmanomas dalykas. Mano trečias pasiūlymas dėl kultūros politikos nuostatų. Nežinau, kodėl jos taip mirė, mirė, mirė ir numirė. Tuo tarpu iš tikrųjų ten nereikalauja jokių biudžeto lėšų, yra su visais suderinta ir komitetų išvados. Gal vieną kartą pagaliau būtų garbinga tą priimti?
Č.JURŠĖNAS. Dėl kultūros politikos nuostatų reikia vis tiek tam tikru mastu derinti su kultūros ministru. Jeigu daugiau ar mažiau sutinkama, galima būtų įsirašyti, o jeigu ne, tada vėliau, kadangi dar yra ginčijamų dalykų. Dėl radijo ir televizijos konvencijos. Turi būti mums pateikta nustatyta tvarka. Mes patys sau ratifikuoti negalime pateikti. Toks įstatymas. Jeigu pateiks, viskas gerai, problemų nebus. Dėl socialinio draudimo. Šitą dalyką, matyt, iš tiesų galima įrašyti, kadangi vakar, man atrodo, pritarta po svarstymo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, būtinai reikia.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš prisidedu dėl draudimo, būtinai reikia. Ten dėl vieno ginčytino, jeigu kas, tai rasime sprendimą, bet kiti dalykai yra svarbūs.
Gerbiamasis Pirmininke, dar vienas dalykas. Yra mano kartu su K.Gaška dar vasarą užregistruotas Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimas. Mes vis prašydavome įtraukti, neįtraukėme. Esmė čia paprasta. Tai atsakomybė už fizinio asmens sveikatos sužalojimą ir gyvybės atėmimą, kai žalą padaro fiziniam asmeniui, jam neindeksuojamos tos sumos. Čia tokia maža pataisa, kad ta suma Vyriausybės tvarka būtų indeksuojama. Yra daug nelaimingų žmonių, ir ta suma, infliacijai augant, visą laiką mažėja. Man atrodo, visi sutiksime, visi Seimo nariai be jokių ginčų. Jeigu jūs dar pasiūlysite skubą, ir priimsim.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, atrodo, viskas gražu, bet jau dabar yra vienai dienai 26 klausimai, o su papildymais - 32 klausimai. Tai visiškai nerealu, reikia iš karto užsirašyti, kad mes po pirmojo rinkimų turo turėsime posėdžiauti mažiausiai dvi dienas, o kai kam, aišku, rinkiminė kampanija tęsis. Todėl aš manyčiau, kad galima sutikti tik su kai kuriais papildymais. Biudžeto pateikimas pagal Konstituciją ir pagal įstatymą yra privalomas (užrašyta ar neužrašyta), socialinio draudimo reikalai, dalinis indėlių kompensavimas, o kitus dalykus, jeigu dėl jų Seniūnų sueigoje bus sutarimas, nebus ginčo, visada galima įrašyti į rezervą, ir nebus problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau informuoti, kad, pavyzdžiui, kai Seimas dirba darniai, kaip tai buvo vakar, tai mes sutaupėme netgi valandą laiko ir valanda laiko anksčiau baigėme posėdį. Aš manau, kad galėtumėte įrašyti siūlomą klausimą bent jau į rezervą. Prašom, dar Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Pirmininke, posėdžio pirmininkas dabar pasiūlė tikrai gerą išeitį, kadangi mes tikrai greičiau dirbam. Tos pataisos Nr.2517.
Č.JURŠĖNAS. Dėl Civilinio kodekso...
G.A.PAVIRŽIS. Dėl Civilinio kodekso 499 straipsnio pakeitimo ir papildymo.
Č.JURŠĖNAS. 2517. Gerai. Manau, kad galime įsirašyti, bet aš įspėju, kad per ilga darbotvarkė.
PIRMININKAS. Pirmininke, daugiau pasiūlymų neturime. Jūsų žodis.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Kaip sakiau, aš išvardijau kai kuriuos pasiūlymus, kuriems galima besąlygiškai pritarti, ir aš manau, kad Seimo nariai pritars, o kitus siūlymus perkeliame kitoms savaitėms, vis tiek dar dirbsime iki lapkričio pabaigos.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti savaitės darbotvarkei? Pritarėme. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 2 darbotvarkės punktą - tai Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo projektą Nr.2274(2) ir lydintįjį įstatymą - Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.2592. Priėmimo procedūra. Kviečiu į tribūną Socialinės apsaugos ministerijos sekretorę ponią V.Blinkevičiūtę, o Seimo narį G.Paviržį prašyčiau patvirtinti, ar jūs, kaip pagrindinis komitetas, teikiate šitą įstatymą? Taip, Seimo narys G.Paviržis patvirtino, kad teikia šitą įstatymą priėmimui. Pranešėja, ar jūs taip pat teikiate priėmimui? Taip, pranešėja patvirtino, kad teikia priėmimui. Priėmimo procedūra pradedama. Mano formuliare nėra jokių pataisų. Ar jūs galite tai patvirtinti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo projektas buvo apsvarstytas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, taip pat Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitete. Į šių komitetų pastabas buvo atsižvelgta. Šiam projektui buvo iš esmės pritarta. Taip pat buvo atsižvelgta ir į Seimo Juridinio skyriaus išvadas. Manome, kad šiuo metu parengtas antrasis minėto įstatymo projektas, kuris buvo ir svarstymo procedūrai Seimo nariams pateiktas, turėtų būti priimtinas balsavimui. Prašau gerbiamuosius Seimo narius balsuoti už šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų paklausti, ar yra oponuojančių 1 straipsniui? Nėra. Galima pritarti? Pritarta.
2 straipsniui oponentų yra? Nėra. Pritarta.
3 straipsniui oponentų yra? Nėra. Pritarta.
4 straipsniui? Nėra. Pritarta.
5 straipsniui? Nėra. Pritarta.
6 straipsniui? Nėra. Pritarta.
7 straipsniui? Taip pat nėra. Pritarta.
8 straipsniui oponentų nėra. Pritarta.
9 straipsniui oponentų nėra. Pritarta.
10 straipsniui oponentų nėra. Pritarta.
11 straipsniui oponentų nėra. Pritarta.
12 straipsniui oponentų nėra. Pritarta.
13 straipsniui nėra. Pritarta.
14 straipsniui nėra. Pritarta.
15 straipsniui nėra. Pritarta.
16 straipsniui nėra. Pritarta.
Pastraipsniui mes visą įstatymą priėmėme. Dabar prašom registruotis. Aš kviečiu Seimo narius, jeigu kas nors norėtų oponuoti visam įstatymui, rašytis į kompiuterį. Jeigu tik pritariate, prašyčiau nesirašyti į kompiuterį, nes jeigu nėra oponentų, nėra dėl ko įstatymo tada girti.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Dar kartą klausiu: ar yra oponentų? Nėra. Galime pradėti balsavimą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Socialinių paslaugų įstatymą, prašom pakelti rankas. Kolegos, balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. 49 Seimo nariams balsavus už įstatymas priimtas.
Gerbiamoji pranešėja, dabar teikiate lydintįjį įstatymą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Taip. Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į minėtų komitetų išvadas bei Seimo Juridinio skyriaus išvadas, kadangi reikalinga parengti dar tam tikrus papildomus teisės aktus. Aš prašau priimti ir šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame jo priėmimą. Ar 1 straipsniui oponentų atsirastų? Nėra. Pritarta.
2 straipsniui oponentų atsirastų? Nėra. Pritarta. Taigi visi straipsniai priimti. Ar kas nori oponuoti visam įstatymui? Nėra. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Už - 62. Kas prieš? Atsiprašau, 62 ar 42?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 42.
PIRMININKAS. 42. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš...
PIRMININKAS. Prieš nėra?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo įstatymas, 42 Seimo nariams balsavus už yra priimtas.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai ačiū.
Nutarimo ,,Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos tėvynėje" projekto Nr.2590(3) svarstymas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Sutaupėme laiko, todėl, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu svarstyti 2 rezervinį klausimą - Seimo nutarimo ,,Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos tėvynėje" projektas Nr.2590(3). Pranešėjas E.Raišuotis. Aš noriu paklausti sekretoriato, ar kas nori dalyvauti diskusijoj? Niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje.
Kviečiu poną E.Raišuotį į tribūną baigiamajam žodžiui.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jums dabar yra pateiktas jau trečiasis variantas, kuriame yra atsižvelgta į Juridinio skyriaus išvadas. Aš dėkoju, kad matau bendrą pritarimą šitam pateikiamam projektui. Manau, būtų galima jį ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, nori oponuoti Seimo narė G.Jurkūnaitė. Prašom. Neišeikite iš tribūnos.
Prašau, Seimo nare Jurkūnaite.
G.JURKŪNAITĖ. Aš nebuvau užsirašiusi kalbėti, kadangi maniau, kad rezerviniai klausimai gal bus vėliau. Bet aš esu kalbėjusi jau vakar, kai tas klausimas buvo pateikiamas. Nesu pateikusi alternatyvaus projekto, bet manau, kad teikti tautiečiams informaciją reikėtų įpareigoti ką nors iš jau veikiančių struktūrų. Iš tikrųjų projekto autoriai elgiasi taip, lyg tokių struktūrų nebūtų. Tai yra Amerikos lietuviai kažkodėl nenorėjo, kad jų interesams čia atstovautų ar jiems informaciją teiktų Pasaulio lietuvių bendruomenė, jie nori dar atskiro organo. Taip pat absoliučiai nekalbama apie tai, ar blogai dirba, ar kodėl yra ignoruojamas tas Tautinių mažumų ir regioninių problemų departamento Ryšių su išeivija skyrius. Pranešėjas vakar sakė, kad tas skyrius orientuotas esąs į Rytus. Tai aš manau, jeigu jis yra orientuotas į Rytus, tai yra Vyriausybės galimybė ir pareiga tą departamentą įpareigoti, kad jis su visais išeiviais dirbtų ir teiktų jiems reikiamą informaciją.
Kitas dalykas, kurio kalbėdama aš nepasakiau, kas mane stebina, ir norėčiau dabar net pacituoti, kad tie patys mūsų tautiečiai, gyvenantys Amerikoje, vertina Lietuvos gyvenimą taip, kaip, sakysim, jie kalba. Aš dabar cituosiu ,,Atgimime" paskelbtą per ,,Laisvosios Europos" radiją kalbėjusios ponios Narušienės kalbą. Cituoju: ,,Kita problema - labai pašlijęs Lietuvos ūkis, 80% Lietuvos žmonių skursta žemiau pragyvenimo ribos, kraštas pavojingai įsiskolinęs", - perspėja Narušienė. Citata baigta...
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, jau jūsų laikas baigėsi.
G.JURKŪNAITĖ. Vadinasi, ponia Narušienė, teigdama, kad 80% Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, tuo labiau balsuoja už projektą, kuriame siūloma įkurti dar vieną kontorėlę, kuri teiktų informaciją iš biudžeto pinigų. Vadinasi, iš šitų 80% žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Turiu jus nutraukti. Jūsų laikas seniai baigėsi, o jūs įspėjimo neklausote. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Niekas. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pritarimo elektronika. Kas pritaria projektui, spaudžia mygtuką ,,už".
24 - pritaria, 2 plius 1 - nepritaria. Seimo nutarimo ,,Dėl lietuvių grįžimo ir integracijos Tėvynėje" projektui Nr.2590(3) pritarta po svarstymo.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jau yra pranešėjai, tada svarstome darbotvarkės 3 punktą - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo projektas Nr.2154(3). Pranešėjai - Seimo narys G.Paviržis ir ministras M.Mikaila. Nežinau, kuris atsiras tribūnoje. Ministras. Kviečiu jus į tribūną. Prašyčiau informuoti, kurioje vietoje mes dabar esame.
M.MIKAILA. Penki straipsniai priimti. 6 straipsnis.
PIRMININKAS. 6 straipsnį priiminėjame.
M.MIKAILA. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Būkite malonus, prašom pasakyti, kuriam straipsniui yra kokių nors pataisų?
M.MIKAILA. Čia bus teikta alternatyva 13 straipsniui.
PIRMININKAS. Prašau?
M.MIKAILA. Vėliau bus 13 straipsniui.
PIRMININKAS. 13-am. 6 straipsniui neturite?
M.MIKAILA. 6 straipsniui alternatyvų ir registruotų pastabų nėra. Pastabos, kurios buvo anksčiau, yra įvertintos svarstymo metu komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima pritarti 6 straipsniui? Pritarta.
7 straipsniui pastabų, alternatyvų turite?
M.MIKAILA. 7 straipsnyje registruotų pastabų ir alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Galima pritarti 7 straipsniui? Pritarta. 8 straipsniui.
M.MIKAILA. 8 straipsniui buvo gauta Savivaldybių komiteto pastabų dėl kai kurių kategorijų. Darbo grupė, išnagrinėjusi pastabas, su dalimi pastabų yra sutikusi ir atsižvelgė į jas. Kai kurioms kategorijoms yra palikta svarstymo metu darbo grupės pasiūlytas variantas.
PIRMININKAS. Ar Savivaldybių komiteto atstovai nereikalauja dėl ko nors balsuoti? Jie sutinka su tuo, kad iš dalies į jų pastabas atsižvelgta? Nematau reikalaujančių. Ar galima 8 straipsniui...
Seimo narys G.Paviržis. Prašau. Dėl 8 straipsnio.
G.A.PAVIRŽIS. Taip. Dėl 8 straipsnio, žinoma, aš siūlau kolegoms pritarti. Aš manau, galbūt pranešėjas sutiktų. Mes vis dėlto čia esame praleidę vieną pareigybę. Ir dabar, kolegos Seimo nariai, aš manau, visi sutiks. Mes esame praleidę Seimo nario padėjėjo pareigybę. Gerai būtų čia, jums sutikus, įrašyti. Ten mes esame priėmę du vidutinius, pamenate, įstatyme dėl darbo sąlygų mes esame užrašę. Jeigu ne prieš pranešėjas ir kolegos, įrašykime čia į šitą.
M.MIKAILA. Mes neprieštaraujam. Šitą būtų galima įrašyti po 37 punkto ,,Seimo nario patarėjai". Yra siūloma nustatyti Seimo nario patarėjams kaip ir Vyriausybės patarėjams, tame lygyje. Tada Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjai atsidurtų 39-ame.
PIRMININKAS. Kaip, Seimo nary Pavirži?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis ministre, kai mes priiminėjome įstatymą dėl Seimo nario darbo sąlygų, apmokėjimo tvarkos ir visa kita, ten yra aptarta ir Seimo nario padėjėjo atlyginimai ir t.t. Ten buvo kalbama apie du vidutinius. Mes čia įrašykime, o koks atlyginimas - pažiūrėsime, kaip išeina pagal tą kategoriją. Spėsime mes įrašyti. Mes tik dabar įrašykime Seimo nario, kaip tokio, pareigybę. O pagal tai, kad dabar numatyti du vidutiniai, mes atitinkamai sutvarkysime kategoriją. Maždaug bus 14, 15 kategorija.
PIRMININKAS. Pranešėjau, sutinkate?
M.MIKAILA. Atsižvelgiant į jūsų pateiktą pasiūlymą, 39 punktu įrašome ,,Seimo nario padėjėjas". Ir norėčiau prašyti Seimo narių sutikimo leisti darbo grupei nustatyti pagal darbo apmokėjimo skalę konkrečią kategoriją.
PIRMININKAS. Seimo nary Pavirži, sutinkate?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis. Prašau... Ne. Tada galima pritarti 8 straipsniui dabar? Pritarta.
M.MIKAILA. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau 9 straipsnis.
M.MIKAILA. 9 straipsnis yra svarstytas ir visas suredaguotas svarstymo metu komitetuose. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra kokių nors alternatyvų? Dabar nebediskutuokime.
M.MIKAILA. Šiuo metu nėra alternatyvų.
PIRMININKAS. Nėra?
M.MIKAILA. Taip.
PIRMININKAS. Pataisų taip pat nėra?
M.MIKAILA. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti 9 straipsniui? Pritarta. 10 straipsniui.
M.MIKAILA. 10 straipsniui registruotų alternatyvų ir pastabų nėra.
PIRMININKAS. Galima pritarti? Pritarta. 11 straipsnis.
M.MIKAILA. 11 straipsnyje alternatyvų ir pastabų nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia 11 straipsnio, matote, 5 punktas yra pabrauktas. Aš su juo, žinoma, sutinku. Tačiau po šito 5 punkto, mano supratimu, vis dėlto turėtų būti Seimo narių darbas kažkaip vertinamas, jeigu tai yra, sakykim, mokslų daktarai, profesoriai, docentai arba habilituoti daktarai. Kadangi šitas neatsispindi. Kitiems jis įeina į skaičiavimus, mes teikiame už visokius rangus, už laipsnius, o kalbant apie Seimo narius, mokslinis vardas ir laipsnis lieka visiškai už borto. Tai aš sakyčiau, kad čia reikėtų, matyt, kažką pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, galvoti, kai dabar priimama, nebėra laiko. Tik galite pasakyti, ar jūs pritariate visam straipsniui, ar siūlote jį atmesti. Aš laukiu jūsų nuomonės.
J.LISTAVIČIUS. Ne, atmesti aš nesiūlau.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima 11 straipsniui pritarti? Galbūt dar ministras norėtų...
M.MIKAILA. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kartu reikėtų pritarti 4, 5 ir 6 priedėliams, kurie yra šiame straipsnyje.
PIRMININKAS. Tai gerai. Jeigu 11 straipsniui Seimo nariai pritaria, tai ir 4, 5 papunkčiams pritaria. Tai, pone ministre, teikiate priimti 11 straipsnį?
M.MIKAILA. Taip. Dabar aš turiu pastabą: 6 priedėlyje yra alternatyvus variantas...
PIRMININKAS. Palaukite. 6 papunkčiui?
M.MIKAILA. Ne, ne, ne, ne. 11 straipsnio yra 4, 5 ir 6 priedėliai. Gale.
PIRMININKAS. Taip.
M.MIKAILA. 6 priedėliui yra alternatyvus variantas. Prašau Seimo narių pritarti alternatyviam variantui, t.y. priedai už darbo stažą nuo 2 iki 5 metų yra 5%, per 5 metus kasmet po 1%. Todėl, kad tai yra objektyviausia, jeigu žmogus atidirbo 6 ar 7 metus, arba 11 metų.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašome dėl alternatyvaus varianto.
G.A.PAVIRŽIS. Aš remiu tą variantą, kurį dabar kaip tik išdėstė gerbiamasis ministras.
PIRMININKAS. Ar kas nors remia pagrindinį variantą? Ar visi remia alternatyvą, kurią siūlo ministras? Alternatyvą remia. Pritarta alternatyvai. Taigi 11 straipsniui galima pritarti? Pritarta 11 straipsniui.
12 straipsnis.
M.MIKAILA. 12 straipsniui pastabų ir alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Pritarta. 13 straipsnis.
M.MIKAILA. 13 straipsniui yra naujai registruota alternatyva dėl įstatymų taikymo tvarkos, kurią pateikė Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma pritarti...
PIRMININKAS. Kam?
M.MIKAILA. Teikiamam alternatyviam variantui.
PIRMININKAS. Jūs priimate pasiūlymą?
M.MIKAILA. Taip.
PIRMININKAS. Ministras priėmė jūsų pasiūlymą, gerbiamasis Pavirži, jūsų komiteto pasiūlymą. Tai turbūt ir nereikia balsuoti. Galima pritarti 13 straipsniui? 13 straipsniui pritarta.
14 straipsnis - ,,Darbo ginčų sprendimas".
M.MIKAILA. 14 straipsniui alternatyvų ir kitų pastabų negauta. Nėra.
PIRMININKAS. Galima pritarti. Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar norėčiau pakviesti kalbėti dėl motyvų tuos, kurie mano, kad įstatymas yra blogas. Pirmiausia tuos. Tokių nėra... Seimo narys A.Endriukaitis. Tada galima kalbėti ir kitiems, kurie mano, kad įstatymas yra būtinas.
A.ENDRIUKAITIS. O tiems, kurie mano, kad geras, negalima kalbėti?
PIRMININKAS. Prašau kalbėti.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, įstatymas yra neblogas. Tačiau aš norėčiau pasakyti dėl Seimo nario prestižo, ne dėl atlyginimo dydžio, bet pagal tai, kaip jis yra vertinamas. Štai yra 23 grupė ar kategorija, ir Seimo narys lyginamas, tarkime, su Apeliacinio teismo skyriaus pirmininku. Jis lyginamas su apygardos vyriausiuoju prokuroru, netgi su miesto rajono meru. Taip pat apskrities valdytojas yra virš Seimo nario, taip pat Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, prie ministerijų departamentuose esančių įstaigų, nenurodytų šiame straipsnyje vadovai. 24 ir t.t. Valstybės sekretorius, Vyriausybės sekretorius - 23. Aš manyčiau, atsižvelgiant į prestižą, į darbo laiką ir visa kita, tai ne visai būtų pamatuota. Man regis, šiuo nu-statymu parlamentarą - Seimo narį mes labai sumenkiname ir tai labai aiškiai užfiksuojame. Todėl šita vieta yra bloga.
PIRMININKAS. Tai ką siūlote daryti su visu įstatymu, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti? Priimti ar atmesti, nepaisant visų blogų vietų?
A.ENDRIUKAITIS. Aš išsakiau savo kritišką požiūrį į tai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatos yra tikrai reikalingos ir tai reikėjo padaryti kur kas anksčiau. Gal būtų ir tvarka šiek tiek geresnė, ir iečių nebūtume tiek laužę. Tačiau pasižiūrėjus, kaip reikės šį įstatymą įgyvendinti praktiškai, reikia pasakyti, kad metodika gana sudėtinga. Vis dėlto čia, jau kaip ir minėjo, į darbą, į prestižą taip pat ne visur atsižvelgta. Aš jau minėjau priimant, pavyzdžiui, yra suteikiami priedai už karinius laipsnius, diplomatinius rangus, Seimo nariams už stažą, tačiau, kaip minėjau, nei moksliniai vardai, nei moksliniai laipsniai absoliučiai jokios įtakos neturi. Gal todėl ir dabar yra kandidatų, nebaigusių net ir vidurinio. Iš tikrųjų - kam to reikia. Vis dėlto apie tai šitoje metodikoje reikėtų pagalvoti. Nėra taip, mano galva, labai tvirtai ir argumentuotai nurodytas perėjimas prie vienodos metodikos. Reikėtų kaip tik tai pagreitinti. Dabartiniu metu turint mintyje tuos skirtumus, kuriuos gauna, ir kurie pagal šitą metodiką, tai, matyt, irgi gal reikės dar kelių penkmečių, kad kažkas išsispręstų. Vienu žodžiu, vieni tempsis, kiek gali, o kiti vėl miegos, kaip sako, ant šieno kupetos. Todėl orientuodamasis į tai, kas padaryta, aš pritariu įstatymo projektui, tačiau manau, kad ne už kalnų laikas, kai reikės tikslinti ir reikės greičiau jį šimtu procentų įgyvendinti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis įstatymas labai reikalingas. Žinoma, galima tobulinti, galima papildyti. Ateityje tai bus daroma. Bet kolegoms norėjau truputį oponuoti, kad Seimo nario prestižas priklauso ne nuo pinigų, o kaip jis dirba, koks yra žmogus. O mes gauname pakankamai. Todėl aš pritariu, ir nekelkime prestižo klausimo remdamiesi pinigais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Man tikrai mažai ką beliko pasakyti po gerbiamojo M.Čoboto žodžių. Gerbiamieji kolegos, būkime mes kuklesni. Pažiūrėkime, ką apskritai apie mus mano už mūsų sienų, ir įvertinkim kiekvienas savo darbą, savo veiklą, savo lankomumą ir atsakomybę. Kažkas minėjo, kad prokurorai, teisėjai, kiti vykdomosios valdžios žmonės... Jie, sakykim, lyg ir fronto linija, jie turi tą darbą padaryti konkrečiai. Mes, Seimo nariai, ar dalyvavom posėdyje, ar ne, be mūsų kartais priimami ar geresni, ar blogesni sprendimai, niekas dėl to nesugriūva. Tai negerai, bet tegul pasiūlom ne mes, o pasiūlo kiti mums didesnius atlyginimus. Tai būtų padoriau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aišku, Seimo nario vieta visoje rangų struktūroje turbūt ateityje bus diskutuojama ir bus įvairių nuomonių. Aišku, tai neesminė šio įstatymo vieta. Šio įstatymo esmė yra ta, kad mes pirmą kartą po šešerių metų valstybiniame sektoriuje įvedėme vieningą struktūrinę sistemą. Čia mes bandome derinti ir ranginę, ir karjerinę apmokėjimų sistemą, ir šiuo atveju mes neišvengsime greitų pataisų ir tobulinimo, nes manau, kad šitas įstatymas po kokių penkerių, šešerių ar dešimties metų jau bus patenkinamos būklės. Anksčiau nebus, nes įstatymai geri tada, kai jie yra pražilę, su barzda, ir kada jie pradeda tikrai veikti. Bet pirmiausia ką mes padarom - mes paleidžiam šitą procesą ir patikrinam sistemą gyvenime. Štai dėl to taip atkakliai gynėm, kad tas įstatymas būtų prieš trejus, dvejus metus. Pagaliau mes turime jį priimti, ta sistema pradės po trupučiuką veikti ir pradėsime jį tobulinti. Tobulinimų bus daug ir diskusijų bus įvairiausių. Todėl sveikinu darbo grupę ir sveikinu ministrą, kad pagaliau pasiekėme finišą, tiesa, nors ir kadencijos pabaigoje.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik prieš, kadangi keturi jau kalbėjo už. Seimo narys J.Žebrauskas nori kalbėti prieš?
J.ŽEBRAUSKAS. Tiktai už.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Raškinis. Galima kalbėti tik prieš.
A.J.RAŠKINIS. Taip, aš noriu kalbėti prieš pono G.Paviržio žodžius. Aš niekaip negaliu sutikti su ta mintimi, kad jokio skirtumo, ar Seimo narys miega, ar nemiega. Žinoma, mes patys kalti, kad pusė ar kiek Seimo miegodavo. Seimo nario atsakomybė iš tikro yra valstybinė, ir Seimo narys atsako už fundamentalius procesus, už mechanizmų nustatymą valstybėje. Tačiau tikrai blogai, kad nebuvo numatyta Seimo nario asmeninė atsakomybė, atsiskaitymas, galimybė jį atšaukti. Štai ko mes nenumatėme. Seimo nario atsakomybė yra didelė, bet jo atsakomybė turi būti įtvirtinta įstatymais. Jis turi būti atšaukiamas, turi privaloma tvarka atsiskaityti savo rinkėjams. Tik tokiu atveju jis nemiegos ir dirbs, ir jaus atsakomybę. O dabar iš tikro pusė mūsų Seimo miega, bet ne taip turi būti, ir ne tokios valstybės, ir ne tokio Seimo reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui A.Raškiniui. Komiteto pirmininkas ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Dabar turbūt ne vieta replikai? Po balsavimo. Bet jeigu davėt, gerbiamasis posėdžio pirmininke, žodį, tai tada...
PIRMININKAS. Jeigu pageidaujate po balsavimo, tai prašau po balsavimo.
G.A.PAVIRŽIS. Aš galiu dabar, man ir patogiau būtų. Vis tiek radijas netransliuoja, čia jokios propagandos nėra, čia mūsų neypač daug. Aš noriu pasakyti gerbiamajam A.Raškiniui, kad nebuvo iš tamstos pusės jokio inicijavimo, nors mūsų komitetas ne kartą siūlė, kad už tokį lankomumą, už blogą darbą ir t.t. Seimo nariui būtų mažinami koeficientai, atlyginimai ir t.t. Kur jūs buvote tada, kodėl jūs tada šito nepalaikėt? O dėl atsiskaitymo prieš visuomenę ir mandato atėmimo, tai prašom, inicijuokit konstitucines pataisas. Be konstitucinės pataisos, deja, įstatymo mes priimti negalim, ir jūs tai puikiai žinote.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, prašom.
M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir darbo grupė visiškai atsakingai vertiname Seimo nario vietą Lietuvoje kaip asmens, kurį renka demokratiniais pagrindais visuomenė, ir asmens, kuriam yra suteikta didelė valstybinė atsakomybė. Tačiau aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo narys pradedant nuo 29 kategorijos, t.y. Seimo Pirmininko, ir žiūrint per visas struktūras eina iki eilinio Seimo nario. Įvertinti ir pavaduotojai, ir komitetų pirmininkai, frakcijų seniūnai, komitetų pirmininkų pavaduotojai, komisijų pirmininkai ir pavaduotojai, netgi frakcijų seniūnų pavaduotojai. Visi aktyviausieji Seimo nariai pagal jų atsakomybę, pagal jų veiklos laipsnį užima vienas ar kitas vadovaujamas pareigas. Ir, atleiskite, tie Seimo nariai, kurie neturi papildomų įpareigojimų Seimo darbe, yra siūlomi vertinti tiktai 23 kategorija. Iš esmės jų lieka labai nedaug. Kita vertus, Seimo narys, įvertinus tai, kad jis yra renkamas ir kur kas aukščiau iškeliamas nevertinant visų papildomų darbo vietų, kas taikoma kitiems pareigūnams, nes Seimo narius mes vertiname ne kaip pareigūnus, o kaip valstybinės valdžios atstovus, kurie yra išrinkti ir vykdo šitas funkcijas... todėl siūloma vieta jau įvertina visus kitus kriterijus, kurie kitiems pareigūnams yra vertinami atskirai.
Dėl įstatymo įgyvendinimo. Nemanau, kad jis bus labai ilgas. Tai susiję su valstybės ekonominėmis galiomis šiandien, todėl pasiūlytas laipsniškas perėjimas. Gana trumpas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų, organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. 40 Seimo narių balsavus už, 1 - prieš, 7 susilaikius įstatymas priimtas.
Gerbiamasis ministre, dar lydintysis įstatymas.
M.MIKAILA. Taip.
PIRMININKAS. Gyventojų... Atsiprašau.
M.MIKAILA. Seimo nutarimas dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų, taip pat čia papildoma pagal įstatymą Seimo narių ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Taip, trečiasis dokumentas - Seimo nutarimas.
M.MIKAILA. Pavadinimas tikslinamas pagal įstatymo pavadinimą.
PIRMININKAS. Pastabų neturime?
M.MIKAILA. Nėra.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kadangi niekas neoponuoja, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šitą Seimo nutarimą, kurio Nr.2155 (3), prašome pakelti rankas. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Nutarimas 39 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš, 4 susilaikius priimtas.
M.MIKAILA. Aš dėkoju posėdžio pirmininkui ir visiems Seimo nariams už priimtą itin svarbų sprendimą, kuris turės didelės įtakos sutvarkant darbo apmokėjimo sistemą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Aš taip pat norėčiau padėkoti darbo grupei. Turbūt ir Seimas dėkoja darbo grupei už gerai parengtą įstatymą, kuris nesulaukė didelių prieštaravimų.
Gyventojų santaupų kompensavimo įstatymo projekto Nr.968(4) priėmimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, sutaupėme laiko ir Savivaldybių komitetas siūlė panaudoti sutaupytą laiką Gyventojų santaupų kompensavimo įstatymo projekto priėmimui, t.y. 6 darbotvarkės punktas. Ar Seimo nariai sutinka? Tada kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką. Pradėsime priėmimo procedūrą.
Pirmiausia noriu jūsų paklausti, ar teikiate šitą įstatymą priimti? Seimo nariai sutinka. (Balsai salėje) Gerai. Yra abejojančių. Tada balsuosime, ar sutinka Seimo nariai dabar pradėti šito įstatymo priėmimą. Prašome pasiruošti balsuoti.
Kas pritaria, kad įstatymas būtų pradedamas priiminėti, prašome spausti mygtuką ,,už". (Salėje šurmulys) Ne, kas... Ne, ne, vieną minutę. Seimo nariai nesuprato. Yra protestuojančių, kad mes dabar pradėtume priiminėti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų kompensavimo įstatymą. Aš tada turiu kreiptis į Seimą ir klausti, ar Seimas sutinka, kad dabar būtų pradėtas šito įstatymo priėmimas? Kas sutinka, paspaus mygtuką ,,už". (Salėje triukšmas) Prašau. Seimas turi teisę darbotvarkę keisti savo nuožiūra ir nebūtinai klausyti Seimo nario A.Endriukaičio.
26 - pritarė, 1 plius 3 - nepritarė. Pradedame priėmimo procedūrą. Seimo nary Veselka, ar jūs teikiate tą dokumentą?
J.VESELKA. Taip. 1 straipsniui...
PIRMININKAS. Neskubėkite. Pirmiausia pasakykite, ar jūs teikiate šį dokumentą?
J.VESELKA. Taip, teikiu.
PIRMININKAS. Kokia būtų pagrindinio komiteto nuomonė?
J.VESELKA. Pagrindinis komitetas buvo Ekonomikos komitetas, ir jis yra pritaręs.
PIRMININKAS. Prašau. Priėmimo procedūra pradedama. Dėl 1 straipsnio pataisų turime?
J.VESELKA. Dėl 1 straipsnio pataisų ir alternatyvų nebuvo.
PIRMININKAS. Galima priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 2 straipsnio?
J.VESELKA. Dėl 2 straipsnio pastabų ir alternatyvų taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius dėl 2 straipsnio.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man nevisiškai aišku, kodėl paskutinėje 2 straipsnio pastraipoje ,,Grąžinamo turto vertės, priskaičiuotos buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims nuo 1992 m. liepos 1 d. iki 1993 m. birželio 20 d." apribotas laikas? Aš siūlau žodžius ,,nuo 1992 m. liepos 1 d." išbraukti. Ačiū.
J.VESELKA. Kadangi tuo metu beveik visi šitie dalykai buvo sutvarkyti, todėl tie terminai ir įrašyti. Aš negaliu sutikti su išbraukimu, nes raštu pasiūlymų nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narys J.Listavičius, matyt, nesutinka balsuoti už 2 straipsnį... aš jus taip supratau? Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 2 straipsniui, spaudžia mygtuką ,,už".
19 - pritarė, 4 plius 5 - nepritarė. Straipsniui pritarta. (Balsai salėje) Gerai. Prašau registruotis. Toliau 3 straipsnis.
J.VESELKA. 3 straipsnyje, gerbiamieji kolegos, yra dvi alternatyvos. Pirmoji, kad sąskaita turi būti atidaroma tik tame banke, kuriame buvo indėliai arba kitos išmokos. Antroji - bet kuriame, kurį pasirenka gyventojas. Ta kompensacinė sąskaita. Prašyčiau pasirinkti, arba ten, kur buvo, nes daugiausia buvo Taupomajame banke ir ,,Žemės ūkio" banke, arba iš naujo. Man atrodo, kad būtų protingiau, jeigu ten, kur buvo atidarytos sąskaitos, ten būtų atidaroma ir kompensacinė sąskaita, kadangi ten yra visa apskaita.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Prašom dabar, kas pageidauja, kalbėti kurios nors alternatyvos naudai. Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Pritariu ponui J.Veselkai, kadangi logiška, jog ten, kur žmogus gyveno, turėjo sąskaitą, yra apskaita, tai būtų mažiau ieškojimų ir neaiškumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas yra kitokios nuomonės? Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš pritariu tai nuomonei.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Palaikau J.Veselką.
PIRMININKAS. Kadangi nėra palaikančių alternatyvą, tai priimta. Alternatyva...
J.VESELKA. Vadinasi, priimama, kad tame banke, kur buvo, ten ir atidaroma. Antroji alternatyva...
PIRMININKAS. Vieną minutę. Vadinasi, sąskaita atidaroma tame banke, kur buvo sukauptos kompensuojamos lėšos. Šita alternatyva priimta?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Antroji alternatyva.
J.VESELKA. Antroji alternatyva, kad kompensuojama ne visa turėta, sutaupyta suma, o ta, kad suma negali viršyti 20 tūkst. sutaupytų rublių. Noriu paaiškinti taip: jeigu galvosime, kad tarybiniais laikais sukčiavimo, vogimo tikrai tokio nebuvo kaip dabar, o dalis, ypač žemdirbių, sunkiai uždirbo pinigus, tai reikėtų apsispręsti, ar iki 20 tūkst., ar kompensuojam ir daugiau kaip 20 tūkst. Nes daugiau kaip 20 tūkst. labai retai kas turėjo. Todėl, gerbiamieji kolegos, yra...
PIRMININKAS. Kurią jūs palaikote, pranešėjau?
J.VESELKA. Aš palaikau iki 20 tūkst., nes manau, kad ir taip tų indėlių kompensavimo galimybės bus ribotos. O dauguma (turbūt 95%) turėjo iki tos sumos ir ne daugiau.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali kalbėti už vieną variantą, kitas - už kitą. Seimo narys J.Listavičius. Vieną minutę, neįsijungė. Prašau dabar.
J.LISTAVIČIUS. Aš alternatyvai nepritariu. Tegul ir vienas žmogus, o ne 5%. Jeigu jūs galvojate apie kažkokią lygybę, apie kažkokį teisingumo atstatymą, tai apie ką jūs čia kalbate? Ką reiškia vienas žmogus, ką reiškia 5%? Kaip jums atrodo, ar tie 5% dabar iš po tilto ėmė tuos pinigus, ar jie uždirbo sąžiningu būdu? Reikia galvoti, ką jūs norite daryti, ką jūs norite lyginti, matuoti ir braukyti. Jeigu jau atsistojot ir svarstote tokį klausimą, tai gal tada šiek tiek pasižiūrėkite, kaip atrodo tas teisingumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs, Seimo nary Listavičiau, nepalaikote apribojimo, taip? Dabar galima tik palaikyti apribojimą, t.y. iki 20 tūkst. Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Vis dėlto aš palaikau poną J.Veselką šiandien antrą kartą ir manau, kad apribojimai tikrai reikalingi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikės balsuoti alternatyviai, kadangi yra du pasiūlymai ir nėra vieningo sutarimo. Aš prašau atkreipti dėmesį. Pranešėjas siūlo, kad kompensuojama suma negali viršyti 20 tūkst. rublių. Seimo narys J.Listavičius nesutinka ir siūlo, kad būtų kompensuojamos visos lėšos. Prašome pasirinkti. Kas palaiko pranešėjo variantą, paspaus mygtuką ,,už". Kas palaiko kitą variantą, kad kompensacijos nebūtų ribojamos, paspaus mygtuką ,,prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar visi supratote? Tada prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas. Vieną minutę. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Kartoju: kas palaiko pranešėjo variantą - riboti iki 20 tūkst. rub., spaudžia mygtuką ,,už".
21 palaikė pranešėjo variantą, 11 palaikė kitą variantą. Pritarta pranešėjo variantui.
Dėl 3 straipsnio daugiau pastabų neturime. Ar galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima. Tada prašome, kas nori kalbėti, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš jau pasakiau savo nuomonę ir noriu dar pasakyti, kad, mano supratimu, šitas įstatymo projektas bus vienadienis. Apie tai kalba ir kiti straipsniai. Atsiprašau, kad radijo klausytojai negirdi, bet užsiimame onanizmu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, vis dėlto parinkite žodžius. Tarp mūsų yra ir moterų, neužmirškite, ne vien vyriška kompanija, kur galite kalbėti, ką norite. Gal norėtumėte Seimo atsiprašyti, gerbiamasis Seimo nary?
J.LISTAVIČIUS. Galiu ir atsiprašyti, bet reikėtų...
PIRMININKAS. Ar galite, ar norite, čia skirtumas yra?
J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju atsiprašau, bet vis dėlto, jei...
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Tik ką buvo, gerbiamieji Seimo nariai. Ar registruosimės kas minutę? Registruojamės, bet nekartosime registracijų kas minutę.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai.
Taigi kas pritaria 3 straipsniui, spaudžia mygtuką ,,už". Balsavimas pradėtas.
28 - pritarė, 5 plius 3 - nepritarė, įskaitant Seimo nario J.Veselkos balsą, pritarė 29, 5 plius 3 - nepritarė. Straipsniui pritarta.
4 straipsniui taip pat yra alternatyva.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra alternatyva. Vienas pagrindinis dalykas, kad gali būti išmokama pinigais tiems gyventojams, kuriems įstatymo priėmimo dieną sukako 55 ir daugiau metų; o tie, kuriems mažiau, galės įsigyti už tas kompensacines sumas turto ir akcijų. Ir alternatyva: arba 50, arba 55 metai. Kodėl? Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonėms prisitaikyti prie rinkos sąlygų ir išmokti valdyti kapitalą gana sunku. Todėl vyresniems žmonėms iš tikrųjų (jeigu jie nenori įsigyti akcijų už tas kompensacijų sumas) bus išmokama pinigais pardavus akcijų paketus, turtą ir kita. O jaunesniems žmonėms pinigais nebus išmokama, o tik turtu ir akcijomis. Tai štai, ar 55 metai, ar 50 metų? Reikia nustatyti tą ribą.
PIRMININKAS. Negalima klausti. Reikėjo klausti laiku. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasirinkti vieną arba kitą alternatyvą.
Seimo narys J.Listavičius. Prašom rinktis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų 4 straipsnio pavadinimas skamba gražiai, bet pats turinys! Pranešėjas aiškina, kas gausis. Vienu žodžiu, arba kažkas galės tam tikrą dalį pravalgyti, arba toliau pagal komandą. Tai įdomu, kur mes komanduodami eisime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turėčiau jus nutraukti. Ar jūs esate tikras, kad kalbate apie alternatyvas, ar kalbate apie visą straipsnį?
Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Tai jūs irgi per daug nesavavaliaukite, o gal išklausykite. Juo labiau kad aš turiu laiko. Tai vis dėlto mums svarbu matyti. Šiuo atveju vyresnio amžiaus žmonės kažin ar imsis kokio nors verslo. Šiuo atveju kaip tik kalbama apie tuos jaunus žmones, kurie galėtų savo uždirbtus kruvinu darbu ir prakaitu pinigus panaudoti pagal tikslinę paskirtį. Šiuo atveju mes statome užtvaras. Aš prieš visą straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, buvo kalbama apie alternatyvas, o jūs kalbate apie visą straipsnį. Tartum jūs nesuprastumėte, apie ką kalbate, nors esate... Nežinau, kodėl jūs nesuprantate, apie ką kalbama.
Seimo narys L.Milčius.Prašau kalbėti apie alternatyvas, o apie straipsnį vėliau.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų ir noriu kalbėti. Aišku, būtų geriausia ne nustatyti metus, o duoti žmogui teisę pasirinkti: ar pinigai, ar akcijos. Aš pritariu tam, kad kuo didesniam žmonių skaičiui būtų palikta ta galimybė, t.y. pasisakau už 50 metų kaip mažesnę blogybę, o ne už siūlomus 55 m.
PIRMININKAS. Dabar galima pritarti, kad būtų nustatyti 55 metai. Kas pageidauja?
Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Šiuo atveju valstybinės akcijos dabar įgauna tam tikrą vertę ir iš tikrųjų jomis galima pradėti tam tikrą ūkinę veiklą, dalyvauti ūkinėje veikloje. O juk grynus pinigus infliacija ,,suės" kur kas greičiau. Vis dėlto aš remiu 55 metų ribą, kadangi iš tikrųjų jaunesniems žmonėms akcijos yra didesnis turtas, didesnė vertybė ir didesnės galimybės dalyvauti rinkoje.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų pozicija?
J.VESELKA. Jeigu realiai žiūrėtume, tai pinigų bus labai sunku gauti, todėl aš remiu 55 metų ribą.
PIRMININKAS. Už 55 metus?
J.VESELKA. Taip. O visi kiti tegul iš tikrųjų įsigyja akcijų ir tegul pratinasi rinkos sąlygomis valdyti kaip akcininkai. Aš manyčiau, 55 m. riba, nes neįsivaizduokime, kad bus pinigų perteklius. Dabar komercinis privatizavimas rodo, jog nėra taip jau lengva ką nors parduoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime, gerbiamieji kolegos, alternatyviai. Pranešėjas siūlo pasirinkti 55 metus, alternatyva yra 50 metų. Kas palaiko pranešėją, spaudžia mygtuką ,,už". Kas palaiko alternatyvą - 50 metų, spaudžia mygtuką ,,prieš". Visi suprato? Prašome pasiruošti balsuoti. Už 55 m. paspaudžia mygtuką ,,už", kartoju.
27 (kartu ir pranešėjas) - už 55, 10 - prieš - už 50 metų. Pritarta 55 metų alternatyvai.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dėl viso 4 straipsnio. Kas nori kalbėti už? Jau vienas Seimo narys kalbėjo prieš, todėl galima kalbėti už šį straipsnį. Kas nori kalbėti už visą straipsnį?
Seimo narys J.Žebrauskas. Prašau.
J.ŽEBRAUSKAS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Vienas prieš kalbėjo, vienas už kalbėjo. Buvo Seimo narys J.Listavičius, pasakė labai aiškiai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kalbėti dėl vedimo tvarkos ar dar dėl ko nors negalima. Puikiai žinote, pone Seimo nary Vagnoriau. Taigi prašome pasiruošt balsuoti. Kas pritariate 4 straipsniui, spaudžiate mygtuką ,,už".
23 - pritarė, 11 plius 3 - ne. 4 straipsniui pritarta.
5 straipsniui turime ką nors, Seimo nary Veselka?
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 5 straipsniui yra tai, kad nustatytas eiliškumas, kam pirmiausia išmokama: pirmiausia 70 metų sulaukusiems ir I grupės invalidams, po to - 60 m. ir II grupės invalidams. Buvo alternatyva 55 m. arba 50 m. Kadangi nubalsavote 55 m., tai tada jau logiška 55 metai. Yra išimčių. Jeigu žmogus sunkiai serga ar yra kitų priežasčių, tada jam tos sumos išmokamos anksčiau. Todėl alternatyvos nėra.
PIRMININKAS. Nebėra alternatyvos?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Buvo balsuota?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Tokiu atveju, prašome, kas dėl viso 5 straipsnio nori kalbėti? Kas siūlo nepriimti arba priimti?
Prašom. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Siūlau balsuoti už visą. Čia analogiška.
PIRMININKAS. Siūlote priimti. Kas siūlo nepriimti? Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. (...)
PIRMININKAS. Ne. Seimo narys G.Vagnorius. Prašau.
G.VAGNORIUS. Labai keistai atrodo, jog Seimas svarsto, kuris pilietis geresnis: 50 m., 55 m. ar 20 metų. Aš Konstitucijoje neradau straipsnio, kuriame būtų pasakyta, jog tie, kurie yra sulaukę daugiau ar mažiau kaip 50 metų...
J.VESELKA. Kompensuojama visiems...
G.VAGNORIUS. ... neturi teisės atgauti savo indėlių pinigais arba vertybiniais popieriais. Jūs gerai žinote, kad Konstitucija nustato visiems lygias teises. Nurodymas, jog tie, kurie yra jaunesni kaip 50 metų, niekada neturi teisės gauti pinigų, atleiskite, yra arba populizmas, arba visiškas neišmanymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti už visą straipsnį. Kas pritaria 5 straipsniui, paspaus mygtuką ,,už". Balsavimas pradėtas. Kas pritaria 5 straipsniui, spaudžia mygtuką ,,už".
26 (kartu ir pranešėjas) - pritaria, 7 plius 3 - ne. Straipsniui pritarta.
6 straipsniui neturite jokių alternatyvų?
J.VESELKA. Neturime.
PIRMININKAS. Ar yra oponentų 6 straipsniui? Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, štai paskutinis šio straipsnio sakinys. Paklausykite, kaip jis gražiai skamba: ,,Priskaičiuotas kompensacines sumas gyventojai gali naudoti ne vėliau kaip iki 2005 metų." Viskas gražiai sutvarkyta, sudėta ne tik metais, bet ir dienom pažymėta. Ar tai blogai? Todėl aš pirmiausia siūlau šitą sakinį išbraukti, kitaip - aš prieš visą straipsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kiekvienam kompensavimui, kiekvienai problemai turi būti ribos. Manau, kad tie, kurie priiminėjo Pirminio privatizavimo įstatymą, ypač tie, kurie dabar save vadina konservatoriais, turėtų prisiminti, kad Pirminio privatizavimo etapui irgi buvo nustatytos ribos. Viskas turi savo pabaigą. Ir šiuo atveju reikia labai aiškiai sudėlioti į lentynėles terminus, datas, kad visi žinotų, koks procesas kada baigiasi.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė?
J.VESELKA. Čia labai gerai gerbiamasis V.Andriukaitis viską paaiškino. Patys konservatoriai tuos terminus, net, sakykime, keistus priėmė, ir šiandien patys kovoja prieš save. Tai, Dieve mano, jeigu jie ateis į valdžią ir taip darys!
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis, vadinasi, jūs nesutinkate išbraukti to sakinio. Aš teikti balsuoti teisės neturiu, kadangi jis nepateiktas laiku ir nustatyta tvarka. Jūs nesutinkate išbraukti sakinio, taip, Seimo nary Veselka?
J.VESELKA. Ne.
PIRMININKAS. Gerai.
J.VESELKA. Turi būti terminai, ir jokios kalbos negali būti.
PIRMININKAS. Prašom balsuoti. Kas už 6 straipsnį, spaudžiate mygtuką ,,už". 27 - už ir 3 plius 6 - nepritaria. Straipsniui pritarta.
7 straipsnis.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai buvo rengiamas įstatymas, esmė buvo tokia: ar tos sumos turi būti indeksuojamos, ar neindeksuojamos - tai dvi alternatyvos. Pirma, kad būtų indeksuojamas vidutinis koeficientas, kaip bus indeksuojamas valstybinis kapitalas pagal infliaciją, ir antra, kad nebūtų indeksuojama.
PIRMININKAS. Jūsų pozicija?
J.VESELKA. Žinoma, būtų geriau indeksuoti. Bet realiai žiūrint, kiek bus tame fonde ir kiek reikės išmokėti, o valstybinis kapitalas vis mažėja, kadangi jis yra privatizuojamas, aš siūlau apsispręsti Seimo nariams.
PIRMININKAS. Kas nors kalba už tai, kad būtų išbrauktas 7 straipsnis? Niekas nekalba. Vis tiek balsuosime dėl 7 straipsnio. Jeigu jam bus pritarta, vadinasi, bus indeksuojama. Jeigu bus nepritarta tam straipsniui, bus išbrauktas. Pranešėjo pozicija nėra griežtai apibrėžta, tai, Seimo nariai, spręskite patys. Dar Seimo narys K.Gaška nori kalbėti? Ne. Seimo nary Gaška, kažkas ten...
K.GAŠKA. Aš pamačiau, kad jūs paspaudėte balsuoti.
PIRMININKAS. Aišku. Neskubėki-te balsuoti, nes aš dar nepaskelbiau balsavimo.
K.GAŠKA. Ačiū. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradedamas. Kas pritaria 7 straipsniui, spaudžia mygtuką ,,už". Kas nepritaria, spaudžia ,,prieš". Tokiu atveju straipsnis bus išbrauktas. Kaip balsuoja pranešėjas? Niekaip. 25 - už, 4 plius 5 - nepritarė. Straipsniui pritarta.
Toliau 8 straipsnis. Pastabų neturime?
J.VESELKA. Neturime.
PIRMININKAS. Seimo nariai pritaria? Pritaria 8 straipsniui.
9 straipsnis. Taip pat pastabų nėra.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 9 straipsnio (kadangi įstatymas buvo parengtas 1994 m.) antrojoje dalyje yra parašyta, jog turto valstybines akcijas Vyriausybė pateikia tvirtinti iki 1994 m. gruodžio 31 d. Kadangi mes priimame 1996 m. spalio 9 d., aš siūlyčiau iki 1997 m. kovo 31 d., kad būtų realus terminas, kad Vyriausybė suspėtų įvykdyti.
PIRMININKAS. Daugiau nematau norinčių kalbėti. Galima straipsniui pritarti su ta pataisa, su ta korekcija, kurią pasiūlė pranešėjas, kad iki 1997 m. kovo 31 d.? Toks terminas bus pateiktas antrojoje pastraipoje. Nematau oponentų. Straipsniui pritarta. 10 straipsnis.
J.VESELKA. 10 straipsniui...
PIRMININKAS. Yra viena alternatyva.
J.VESELKA. Yra alternatyva.
PIRMININKAS. Prašau.
J.VESELKA. Lėšos, gautos apmokestinant indėlių (...) turto fondo nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, galima arba nepritarti to nekilnojamojo turto fondo apmokestinimui, arba pritarti. Aš manyčiau, kad vis dėlto nereikėtų pritarti, kadangi tai yra praktiškai gyventojams kompensavimas, todėl dar imti nekilnojamojo turto mokestį iš to fondo nebūtų tikslinga, nes jis labai ribotas.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote išbraukti šitą?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, kas motyvuotų kaip nors kitaip? Pranešėjas siūlo šitą sakinį išbraukti. Ar sutinka Seimo nariai?
Seimo narys K.Gaška vėl? Sutinkate. Braukiamas sakinys, niekas nereikalauja balsuoti. Galima 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
11 straipsnis. 11 straipsniui mes neturime alternatyvų ir pasiūlymų. Ar galima?.. Pranešėjau, teikiate taip, kaip...
J.VESELKA. Taip, teikiu.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Straipsniui pritarta.
Toliau 12 straipsnis.
J.VESELKA. Nėra pataisų.
PIRMININKAS. Galima pritarti? Pritarta.
13 straipsnis.
J.VESELKA. Terminas buvo iki 1995 m. sausio 1 d., o dabar mes padarėme pakeitimų. Reikėtų, kad indėlininkų turto fondas priimtų šį fondą reglamentuojančius įstatymus (...), Vyriausybė iki 1997 m. kovo 31 d.
PIRMININKAS. Tai čia paskutinis sakinys?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Iki 1997 m. kovo 31 d.
J.VESELKA. Kovo 31 d.
PIRMININKAS. 31 d. Seimo narys G.Vagnorius. Prašau.
G.VAGNORIUS. Vadinasi, tuos visus straipsnius, kuriuos priėmėm, galite nubraukti. Toks priėmimas reiškia, jog nieko nebus.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau, Seimo nariai, pasiruošti balsuoti. Seimo narys G.Vagnorius mano, kad tą straipsnį reikia braukti. Kas mano irgi taip pat, paspaus mygtuką ,,prieš". Kas mano, kad straipsnis yra reikalingas, paspaus mygtuką ,,už". Balsavimas pradėtas. Prašome balsuoti. Kas pritaria straipsniui, spaudžia mygtuką ,,už".
19 - pritarė, 3 plius 6 - ne. Straipsniui pritarta. 13 straipsniui pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo. Kas pageidauja kalbėti dėl viso įstatymo?
Seimo narys G.Vagnorius. Prašau.
G.VAGNORIUS. Mes galime pasidžiaugti, jog pagaliau, artėjant rinkimams, atrodo, ir LDDP suprato, jog ne tik galima, bet ir būtina kompensuoti indėlius. Ir tai bus padaryta, bet po Seimo rinkimų ir ne pagal šitą įstatymą. Nes pagal šitą įstatymą neįmanoma kompensuoti indėlių, nes nėra nei šaltinio, nei kompensavimo mechanizmo. Jūs norite mokėti kompensacijas tik po to, kai parduosite turtą, ir grynais pinigais. Mūsų siūlymas, esminis siūlymas skiriasi nuo jūsų tuo, jog mes norime turtą priskirti santaupų atkūrimo fondui, jog santaupų atkūrimo fondas sudarytų sutartį su Taupomuoju banku ir įformintų kreditinius santykius, užstatydamas savo turtą. Tokiu būdu pats bankas turės išmokėti pinigų tik tiek, kiek vieną dieną ateis daugiau pasiimti pinigų, negu įneš naujų pinigų. Kitaip tariant, mechanizmas - tai sąskaitų ,,atšildymas".
Na, o pono J.Veselkos juokas rodo, kad jis toli, toli, toli nuo finansinių ir ekonominių dalykų. Baigdamas norėčiau tik paklausti retoriškai, ar jau dabar įmonę ,,Mažeikių nafta" parduosime? Ar įmonę ,,Mažeikių nafta" priskirsime santaupų atkūrimo fondui? Ar jūs galvojate, jog ir toliau reikės šias energetines įmones dalytis pusvelčiui ir neatiduoti santaupų atkūrimo fondui? Mes sveikiname jūsų bent principinį pasiryžimą ką nors daryti. Aš džiaugiuosi, kad rinkimai truputį proto įkrėtė ne tik J.Veselkai, bet ir LDDP nariams. Mes iš principo remiame jūsų nuostatą kažką daryti, bet turime pasakyti, kad įstatymą reikės iš esmės papildyti, jeigu norėsime, kad indėliai būtų kompensuojami. Pirmiausia aiški nuostata, jog visas likęs turtas panaudojamas indėliams kompensuoti ir pensijų fondui nors iš dalies kurti. Kol šito nebus įrašyta, be abejo, čia yra tiktai žaidimas ir rinkėjų apgaudinėjimas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo paminėta, kad nei šaltinio, nei mechanizmo nėra. Bet aš noriu pasidžiaugti, kad yra fondo prezidentas. Ir ne bet koks prezidentas. Šiandien mes pamiršome, priėmę įstatymą. Rytoj gal kviečiam posėdį ir keičiam, kuris pagal skalę atlyginamas: ar po Respublikos Prezidento, ar prieš Respublikos Prezidentą? Pasižiūrėkite, čia rinkimai dar vos ne referendumu. Tai štai koks bus prezidentas. Jis labai daug čia padės, jis išspręs, matyt, viską: ir šaltinių suras, ir mechanizmą sugalvos. Bet kartu tame pačiame straipsnyje ir taip parašyta: ,,kol bus perduotas fondui turtas ir sukurtas turto fondo veiklos įstatymas, turto fondo darbą finansuoja Vyriausybė". Matote, kas finansus tvarko pagal šitą įstatymą. Vyriausybė tvarko finansus. Kam tas Seimas, kam ten visi kiti? Taigi, kaip sako, rašyta šakėmis, bet vis dėlto ant vandens, bet svarbu, kad būtų rašyta. Todėl šitas darbas ir atliktas, galima sakyti, paskutinę dieną prieš paskutinį pasispardymą. Iš tikrųjų tas darbas turėjo būti padarytas, nepaisant to, kad žmonės buvo apgaudinėjami pačių aukščiausių vadovų pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, varžant piliečių teises ir pareigas. Bet pas mus visko pasitaiko ir dar, matyt, bus, kol nebus elementarios tvarkos. Nuo elementarios tvarkos šiuo atveju ir reikėtų pradėti. Tada nereikėtų rūšiuoti ir, atsiprašau, žiūrėti į dantis, kas kiek metų, kada kam ką skirsim, kada kam ką dalysim. Jau dalybų ir skirstymo laikas galbūt turėtų būti pasibaigęs, o žmonės savo santaupomis turėtų disponuoti pagal tvirtai nustatytą tvarką, nežiūrėdami į dantis. Aš - prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aišku, kad dabar galime rinktis iš mažiausios blogybės, truputį didesnės blogybės ir pačios didžiausios blogybės. Mažiausia blogybė buvo ta, kurią siūlėme 1993 m. lito įvedimo momentu, - įvykdyti dalinį santaupų kompensavimą. Deja, tuomet daugelis Seimo narių šiam mūsų Socialdemokratų frakcijos pateiktam projektui nepritarė. Ką gi, skaičiuojame po trupučiuką nuostolius: politinius, moralinius ir, nėra abejonės, ekonominius.
Antra šiek tiek didesnė blogybė - vis dėlto šio įstatymo projekte yra numatyti dalinio kompensavimo mechanizmai, kas yra labai svarbu. Numatyta tai, kad vis dėlto yra tam tikra socialinė orientacija - ,,lubos", ribos, ne visiems viskas, - nes tie, kurie žada visiems viską kompensuoti, jie tiesiog yra melagiai arba jie užsiima populizmu, bet tuo reikia užsiimti ne šioje salėje.
Trečias dalykas. Nėra abejonės, kad šio įstatymo priėmimas šiandieną yra didelė LDDP frakcijos klaida. Jie galėjo tai padaryti ir prieš porą metų. Bet geriau vėliau atitaisyti tą padėtį, kurią galima atitaisyti, negu niekada. Žinoma, dėl to pritariu šiam įstatymui, nors puikiai suprantu, kad jo mechanizmai nėra tokie be priekaištų. Bet turime pritarti, kadangi vis dėlto buvo ir valstybės pažadai, nors duoti lengva ranka, tačiau duoti, ir dabar reikia tai įgyvendinti. Nors tai labai pavėluota, bet vis dėlto dar galima spręsti šią problemą ir kažkada pabaigti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Geriau jau šis įstatymas negu abstraktus referendumas, kuriame reikia pasakyti žmonėms, ar kompensuoti, ar ne. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad mūsų žmonės čia susirinkę Seime... Aš geriau maniau apie visą mūsų Seimą. Vis dėlto per 4 metus galbūt kas nors truputį protingesnis tapo. Turiu omenyje tiek vienos, tiek kitos pusės sėdinčiuosius oponentus. Mes kalbame apie tokius dalykus, kalbame apie visokius privatizavimo fondus, nepanagrinėję, ar reikia tai privatizuoti, ar galbūt nereikia. Dėl idėjos, kuri visiems žmonėms aiški, jūs jiems tų pinigų niekad negrąžinsite. Pone Vagnoriau, visiems aišku, kad jūs norite privatizuoti viską, kas dar liko neprivatizuota. Jūsų referendumas daugiau nieko neturi. Lygiai taip pat šis įstatymas... Na, jis bus priimtas šis įstatymas, bet kiek mes tų lėšų gausime? Tai yra žmonių mulkinimas iš esmės todėl, kad jie tikisi gauti visas lėšas, o mes jų neturėsime. Aišku, pažadas buvo duotas pono G.Vagnoriaus, nieko nepadarysi, reikia kažką daryti... Bet geriau mes būtume iš viso nieko nepriėmę ir būtume nors dorai žiūrėję žmonėms į akis, o nevarę Lietuvos į ožio ragą. Po to, kad nesilaikytume opozicinių partijų susitarimų dėl (...) energetikos ir kitų projektų neprivatizavimo, o sakytume, kad tokia ir buvo tautos valia ir mes dabar viską privatizuosime... Todėl tokiems ,,žaidimams" aš asmeniškai nenorėčiau pritarti.
PIRMININKAS. Bet nepasakėte, ar palaikote įstatymą, ar ne, Seimo nary Dagy.
R.J.DAGYS. Aš susilaikau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, galima susilaikyti, galima iš viso nieko nekalbėti, galima ir iš viso nieko nedaryti. Bet aš norėčiau gerbiamajam G.Vagnoriui, laikinai ėjusiam premjero pareigas, priminti. 1991-1992 m. Vyriausybės programoje buvo labai aiškiai įrašyta ir tuo metu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko nustatyta, kad šituos indėlius reikia indeksuoti pagal infliacijos koeficientą. Šito sąmoningai ar nesąmoningai, ar iš viso nieko nesuprasdamas ponas G.Vagnorius nedarė. Ir jeigu būtų tai tada padaryta, būtų buvusi visai kita kalba ir įvedant litą. Bet kadangi to nepadarė, na, ką padarysi. Aš manau, kad jis nesuprato šio dalyko esmės, ir dabar dar nesupranta, nes jis šiandien kalba apie kažkokius rinkimus ar ne rinkimus. Nukentėjo žmonės? Nukentėjo, prisipažinkim. LDDP, įvesdama 1993 m. litą, taip pat turėjo šitą problemą spręsti koordinuotai. Taip siūlau ir aš, ir K.Antanavičiaus, bet vis dėlto nesprendė. Ir vėl žmonės nukentėjo. Ir dabar atsiranda čia tokių veikėjų kaip G.Vagnorius, kurie pradeda pasakas pasakoti žmonėms, kad jūs tik patikėkite G.Vagnoriumi ir būsite laimingi, ir rojaus vartai jau atsidarys. Todėl aš manyčiau, kad čia be ypatingų pastangų mes turime vieną kartą suprasti šitą Seimą. Jau baigiam savo dienas todėl, kad padarėm žmonėms tam tikrų nuostolių, juos apgavom. Na, ne tiesiogine prasme. Jie mumis pasitikėjo rinkdami, o mes visą laiką malėm vandenį. Štai ir dabar, šiandien, nustokim malti vandenį, priimkime šitą įstatymą. Jis yra, kaip pasakė gerbiamasis V.Andriukaitis. Tai yra geriau negu nieko. Ir tai bus šiokia tokia kompensacija. O ką G.Vagnorius kalba apie tas kompensacijas, tai jis, man atrodo, šito klausimo iš viso nesupranta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi siūlau pritarti vien dėl to, kad šį įstatymą jau buvo prieš metus bandyta priimti ir norėta, kad būtų galima... Netgi prieš dvejus todėl, kad būtų galima anksčiau pradėti skaičiuoti turimą turtą, jį indeksuoti ir atitinkamai žiūrėti, kokią dalį mes galime parduoti, kiek tai sudarytų indėlių kompensavimo fonde. Tai todėl, mano manymu, nors ir pavėluotai svarstomas (iš tikrųjų vakar buvo pateiktas referendumui dar vienas klausimas dėl indėlių kompensavimo), šis klausimas yra laiku pateiktas. Todėl siūlau pritarti jam ir priimti jį.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti, kadangi 4 Seimo nariai jau pritarė. Seimo nary Taurai, ruošiatės nepritarti?
A.P.TAURAS. Taip, aš ruošiuosi tik pritarti. Man tik neaišku, kam tas referendumas bus reikalingas?
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Uoka. Prašom. Galima tik nepritarti. Prašom.
K.UOKA. Aš nepritariu įstatymui todėl, kad jis skirsto Lietuvos žmones taip, kaip atsitiko su tokiu nedideliu kontingentu kaip našlės. Prisimenate, mes priėmėm, kad našlėmis tampama nuo tam tikros datos. O kitos jau- ne našlės. Šitos moterys dabar nerimauja, visokius raštus rašo ir, be abejo, nori teisybę atstatyti. Dabar mes padarom tą patį su dar didesniu kontingentu žmonių, kurie negalės tapti indėlininkais, jeigu neturės tam tikro amžiaus. Taip elgdamiesi mes nusigyvensime ir piliečiais vadinsime žmones tik nuo tam tikro amžiaus, datos ar dar ko nors. Susilaikau dėl balsavimo už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Registruoti 49 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nematyt.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 38 Seimo nariams balsavus už, 2 susilaikius (registruoti 49 Seimo nariai) įstatymas priimtas. Dėkojame ponui J.Veselkai. Ponas J.Veselka dėkoja Seimui.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Tik ypač noriu padėkoti G.Vagnoriui, kuris mane labai pagyrė, kad vis dėlto aš protingėju. Gaila, kad kai kurie taip ir sustojo ties 1992 m. riba ir toliau nežengia nė žingsnio. O dėl mano finansinių ir ekonominių... Tai jūs pasiskaitykite savo referendumui parengtą rašalynę. Ten protingas žmogus mažai ką susigaudys. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius. Replika po balsavimo. Prašom. (Balsai salėje)
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau pasakyti stenogramai, visus informuoti: mes balsavome už pavadinimą ir už pasiryžimą kompensuoti indėlius. Tačiau turime labai aiškiai pasakyti, jog priimtas įstatymas parodo, kaip nekompensuoti indėlių. Todėl po Seimo rinkimų šis įstatymas bus nedelsiant pataisytas, papildytas. Jame bus numatyti konkretūs šaltiniai ir konkretus mechanizmas. Taip pat bus paskirtas konkretus turtas, likęs valstybės turtas, kurį bus galima naudoti tik indėlių kompensavimui ir pensijų fondo atstatymui. Dabar šis įstatymas neįpareigoja likusį privatizuotiną turtą, įskaitant ir ,,Mažeikių naftą", perduoti santaupų kūrimo fondui. Šis įstatymas nenustatė konkretaus finansinio mechanizmo, kaip žmonės galės atgauti pinigus, t.y. kaip bus atstatyta teisė disponuoti savo indėliais. Tai yra apgaulės įstatymas, bet pats pavadinimas ir pats pasiryžimas kažką daryti yra sveikintinas, todėl mes už jį ir balsavome.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš jau vieną kartą sakiau, kad jūs vejate virves, tik šį kartą pasakysiu, iš niekalų, ir šis oportunistiškas žingsnis visiems yra aiškus. Nors aš ir balsavau už šį įstatymą, bet J.Veselkos ,,trockiada" jau visiems yra žinoma ir aiški. Man keista, kad tokiai ,,trockinei" demagogijai taip lengvai pasiduodat. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau siūlyti pereiti prie kito klausimo.
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš neturiu replikos, nes aš apie ,,trockiadą" mažai išmanau. O šiaip esu įsitikinęs, kad tas įstatymas bus tobulinamas ir dėl to, kuo fondas disponuos, čia, Seime, bus dar daug ginčų, kadangi vis tik patikėta įstatymu, kad Seime sąrašas nustatomas to perduodamo turto, tačiau iš tikrųjų bus diskutuojama, kokios įmonės, kaip, kas. O dabar vis dėlto siūlau pasidžiaugti, kad mes tą vėlyvą žingsnį žengiam, ir eiti prie kito klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dešimties minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiam posėdį. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija. (Balsai salėje) Matau, dar atėjo Seimo narių, pakartosime registraciją. Prašom dar kartą registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis! Daugiau nebekartosiu registracijos, jūsų pageidavimu. Posėdyje dalyvauja 43 Seimo nariai. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną pateikti antradienio darbotvarkę, ne kito, bet dar kito antradienio.
1996 m. spalio 22 d. darbotvarkės aptarimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Porinkiminio antradienio.
PIRMININKAS. Porinkiminio antradienio. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Tikėsimės, kad daugelio nuotaika bus tokia pat arba pakili, vadinasi, galėsime normaliai spręsti klausimus, kuriuos siūlome darbotvarkės projekte.
Kaip matote, gerbiamieji kolegos, daugiausia čia yra tie klausimai, kurie neturėtų sukelti ypatingų ginčų. Štai klausimas dėl invalidų socialinės integracijos, mokslui imlios ir techniškai sudėtingos pramonės atstatymo ir plėtojimo įstatymo projektas, keletas tarptautinių sutarčių. Be to, gal pavyks susitarti ir galėsime priimti branduolinės energijos įstatymą, įstatymą dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos. Na, ir, žinoma, kitą savaitę trūks plyš Vyriausybė turi pateikti 1997 metų biudžeto projektą. Kaip reikalauja įstatymai, visų pirma turi būti referuota Seimui. Štai todėl, nors ir įstatymo projekto numeris neįrašytas, bet klausimas į darbotvarkę įrašytas, taip pat - tiek dėl praėjusiųjų metų biudžeto vykdymo, tiek dėl šių metų biudžeto patikslinimo. Na, ir dar kai kurie kiti klausimai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas norėtų pasiūlyti.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš atsiprašau, kad nespėjau perskaityti darbotvarkės, nes, kai jūs pradėjote kalbėti, aš tik ją gavau, tik ,,perbėgau" per pavardes ir nepamačiau, kad būtų įrašytas antikorupcijos įstatymas. Todėl jūsų klausiu: kokie turi būti pirmojo turo rezultatai, kad šitas Seimas priimtų iš trijų registruotų įstatymų tą, kuris yra veiksmingiausias, kadangi kiti du yra daugiau propagandiniai, deklaratyvūs ir juos galima priimti be jokios baimės, ir kaip sakyti... Klausimas toks ir yra: kokie turi būti rinkimų pirmojo turo rezultatai, kad būtų priimtas veiksmingas antikorupcijos įstatymas? Toks pat, kaip Latvijoje priimtas 1925 m. Ačiū.
PIRMININKAS. Kai pirmajame ture bus A.Baskas išrinktas, tada bus tokie...
Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pasakyčiau - LDDP turi laimėti ir jokių problemų nebus, gerbiamasis Antanai. Jokių problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. (Balsai salėje)
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vis dėlto turėtume sutarti. Jeigu mes patvirtinsime visą darbotvarkę, kurioje yra įvairių klausimų, tai mes turėtume kalbėti apie dvi plenarinių posėdžių dienas.
Č.JURŠĖNAS. Taip, planuojamos dvi posėdžių dienos. Todėl kai kurie klausimai, kurie įrašyti į savaitės darbotvarkę (aš tuo pačiu atsakau ir A.Baskui), bus įrašomi į kitą dieną.
V.P.ANDRIUKAITIS. Matote, reikėtų žinoti, kadangi, tarkime, ta darbo grupė, kuri dabar rengia kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu įstatymo patobulinimą, atsižvelgusi į Vyriausybės pasiūlymus, tikrai turėtų žinoti, kad...
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūs laiko turite pakankamai - šita savaitė, kita savaitė. Turite jau kitos savaitės penktadienį pateikti projektą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš to neneigiu. Tik norėčiau fiksuoti, kad bus du posėdžiai.
PIRMININKAS. Čia jau diskusija, gerbiamieji. Seimo narys A.Baležentis. Jūs klausiat - Pirmininkas atsako.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu paklausti dėl 2-2. Dėl Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės biudžeto. Ar nebūtų tikslinga šitą klausimą perkelti viena diena vėliau dėl to, kad galėtų nuodugniau susipažinti Seimo nariai, ir dėl to, kad galbūt Vyriausybei gali pritrūkti vienos nakties. Dėl to būtų tik geriau pačiam biudžetui ir žmonėms, būtų geresnis priimtas biudžetas.
Č.JURŠĖNAS. Jūsų pageidavimo realizavimas yra numatytas iš anksto. Pagal įstatymą Vyriausybė turi pateikti biudžeto projektą ne vėliau kaip iki spalio 17 d. Vadinasi, tai bus padaryta, matyt, kitos savaitės viduryje. Man atrodo, per tris dienas ar per dvi dienas kancleris ar jį pavaduojantis Seimo Pirmininko pavaduotojas turi projektą išdalyti Seimo nariams. Vadinasi, iš tikrųjų bus galimybė susipažinti, ir antradienis yra normali diena. Juo labiau kad įstatymas, t.y. Seimo statutas, reikalauja pateikti biudžetą artimiausiame, pirmajame Seimo posėdyje. Aš kitaip negalėjau rašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sakykite, kodėl į 22 d. darbotvarkę nėra įrašyto šaulių įstatymo? Na, aš suprantu, kad galbūt ir per mažai pastangų dėjom, kad jis būtų įrašytas. Sakykite, ar 23 d., 24 d. dar bus posėdžių, ar ne?
Č.JURŠĖNAS. Bus posėdžiai, ir primenu, kad šis įstatymo projektas į darbų programą įrašytas, jis nedings, o mes, gerbiamasis Bendinskai, dirbsime ilgai. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Nėra prieštaravimų. Patvirtinta. Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininkui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
Visagino miesto savivaldybės teritorijos administracinių ribų nustatymo ir Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos administracinių ribų pakeitimo įstatymo projekto Nr.1633(2) pateikimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji, svarstome 4 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Visagino miesto savivaldybės teritorijos administracinių ribų nustatymo ir Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektus. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministerijos sekretorių A.Karalių. Pirmiausia - pagrindinis projektas, po to alternatyvųjį pateiks gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
A.KARALIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiu svarstyti Visagino miesto savivaldybės teritorijos administracinių ribų nustatymo ir Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos administracinių ribų pakeitimo įstatymų projektus.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas - nustatyti 1995 m. įsteigtos Visagino miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas. Dabartinė miesto teritorija yra 896 ha, tai yra, galim sakyti, miegamasis mikrorajonas. Pagal įstatymo projektą siūloma į miesto administracines ribas įtraukti 4731,1 ha teritoriją. Miestui numatomoje priskirti teritorijoje yra miestą aptarnaujančios bei jo funkcionavimą garantuojančios įmonės, įstaigos bei objektai, miesto vandentiekio gręžiniai, valymo įrenginiai, šiluminė trasa, gaisrinė, kapinės, komunalinio ūkio bazė, degalinė, autotransporto įmonės, pensionatas ir gydymo sveikatingumo kompleksas, statybos industrijos bazė ir miesto gyventojų sodininkų bendrija. Visagino miesto plotas priėmus tokį įstatymą sudarytų 5627,1 ha. Prašau priimti svarstyti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte įvertinti šitų įstatymo projektų ekonominę naudą, kaip tai atsilieptų valdymo procesui ir kokie patogumai būtų gyventojams priėmus vienokį arba kitokį įstatymo projektą. Ačiū.
A.KARALIUS. Aš manau, kad priėmus šį įstatymą ekonominė nauda būtų akivaizdi. Kaip aš jau minėjau, miegamasis mikrorajonas susijungtų su gamybine baze ir su gamybinėmis įmonėmis.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pateikėjau, jūs visiškai nepaminėjote, kad šitas projektas jau buvo pateikinėjamas ir Seimas jam nepritarė, grąžino rengėjams jį iš esmės patobulinti. Jūs visiškai nepaminėjote, ką dabartiniame teikiamame projekte jūs patobulinot, ir tikitės, kad Seimas dabar jam pritars.
A.KARALIUS. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai žino, kad buvo svarstoma ir buvo pateikta tobulinti. Tos pastabos, kurias pateikė Seimas, buvo įvertintos, tai yra Visagino savivaldybės ribos projekte yra atitolintos nuo Baltarusijos sienos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis pranešėjau, drįstu jums padaryti iš pradžių pastabą, kad jūs dabar pasakėt netiesą. Mano klausimas bus iš tos pačios srities. Liepos 9 d. Seimas grąžino projektą tobulinti. Todėl prašyčiau jus labai konkrečiai pasakyti, ar siūloma prijungti teritorija padidėjo, ar sumažėjo, palyginti su liepos 9 d. svarstytu projektu, kiek hektarų pasikeitė, kaip pasikeitė miesto ribos išplečiant siūloma teritorija, palyginti su liepos 9 d. svarstytu projektu? O dėl to, ką jūs sakot - atitolinti, tai, jūsų žiniai, šis dalykas jau buvo liepos 9 d. svarstomame projekte ir lygiai taip pat, kaip šiandieniniame projekte. Prašom konkrečiai nurodyti, kiek hektarų pasikeitė siūloma prijungti teritorija.
A.KARALIUS. Lyginant su pirmuoju projektu, šis projektas numato sumažinti daugiau nei 200 ha, t.y. išbraukti iš buvusio projekto Vilkaragio pusiasalį. Nemeluoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti jūsų, kokius argumentus teikia jums už ir prieš tiek Visagino savivaldybė, tiek Ignalinos savivaldybė? Ar jie vieningai pritaria šiam jūsų siūlomam projektui?
A.KARALIUS. Taip. Deja, savivaldybių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Visagino savivaldybė teikia argumentus, kaip aš jau minėjau, ekonominius ir gyventojų patogumo klausimu. Ignalinos savivaldybė prieštarauja šiam projektui. Jų motyvai yra tie, kad susidarytų lyg ir kebli situacija dėl žemės grąžinimo ir mokesčių klausimais. Bet aš manau, kad tai nėra pagrįsti motyvai. Vis dėlto dar kartą pažvelkime į situaciją. Paliekame Visagino, dar kartą sakau, miegamąjį rajoną, atskiriame jį nuo darbo vietų, kur dirba žmonės. Užtenka nuvažiuoti iki duonos kombinato ir ten jau kita savivaldybė, kita tvarka, kita policija, kiti... (Balsai salėje) Lietuvos, taip...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų samprotavimų išeitų, kad Ignalinos atominė pagal energijos panaudojimą turbūt turėtų būti prijungta prie Vilniaus. Ar tai būtų teisinga? Ir dar antroji dalis. Vis dėlto kokie motyvai, kodėl jūs neatsižvelgiat į Ignalinos rajono tarybos sprendimą? Ačiū.
A.KARALIUS. Aš nesiūlau prijungti atominės elektrinės prie Vilniaus. Aš kaip tik siūlau, įstatymo projektas siūlo sujungti Visagino miesto savivaldybę ir atominę elektrinę. Tai yra viena. Antrasis dalykas. Mes manome, kad Ignalinos savivaldybės motyvai nėra pagrįsti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau štai ko paklausti: ar jau tie nesutarimai tarp vienos pusės ir kitos yra tokie dideli, kad negalima jų suderinti? Negi dabar vieni gyvena kažkur Mėnulyje, kiti Marse ir negali Lietuvos žemėje surasti bendrų sprendimų? Aš tiktai noriu... ar labai dideli skirtumai ir gal galima būtų Seime šią labai opią problemą spręsti, kaip sakoma, konsensu.
A.KARALIUS. Sudėtingas jūsų klausimas. Kaip matyti, nesuderinami. Buvo bandymų suderinti tuos klausimus, tačiau turbūt iškilo kai kurių ambicijų ir jie nėra suderinami. Nors logikos nesuderinamumui tikrai nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Prašau palikti kalbėti dėl motyvų. O paklausti noriu aš vis dėlto tokio dalyko. Jūs taip pat esate atsakingas už Visagino miestą ir ten gyvenančius žmones. Ir jūs norit Visagino miestą išplėsti penkis kartus - nuo 800 ha iki 5600 ha. Ar jūs nemanote, kad tas miestas yra visiškai neplėstinas, kad ten yra pakankamai aukštas rizikos laipsnis? O jeigu jūs išplėsit miestą, tai ten neišvengiamai ir žmonių daugės, ir namai statysis. Ar jūs galit paneigti tokį argumentą?
PIRMININKAS. Primenu Seimo nariams, kad radijo transliacijos nėra. Prašom atsakyti.
A.KARALIUS. Aš galėčiau pasakyti jums kitą pavyzdį, kad, sakysim, Palangos miestas, kuriame gyvena 18 tūkst. gyventojų, užima kur kas didesnę teritoriją negu Visagino miestas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau vis dėlto gauti tikslų atsakymą į tai, kuo šis jūsų projektas skiriasi nuo projekto Nr.1633 (1), kiek jis yra patobulintas, nes Seimas yra atmetęs šį projektą tobulinti. Prašom išdėstyti principinius skirtumus ir visus patobulinimo variantus. Kokios alternatyvos atmestos pagal Seimą, kokios patobulintos ir kiek priimtos.
A.KARALIUS. Aš jau minėjau, buvo toks klausimas ir atsakiau. Iš to pirmojo projekto yra išbrauktas Vilkaragio pusiasalis ir ne daugiau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Kadangi transliacijos nėra, leisiu sau būti ne tokiu santūriu. Gerbiamasis tamsta, jūs turėtumėt gerokai rausti čia, Seimo tribūnoje, pateikdamas tą pačią sriubą kelių mėnesių senumo, na, gal šiek tiek drungną, kažkiek pašildytą. Juk iš esmės Seimas jau apsisprendė dėl to liepos mėnesio pradžioje ir atmetė. Ir reikia turėti tikrai nemažai įžūlumo vėl tą patį teikti.
A.KARALIUS. Nėra visai tas pat, bet mes dar kartą teikiame tą projektą manydami, kad Visagino savivaldybės interesai tikrai reikalauja tokio projekto.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis pranešėjau, sprendžiant tokius tikrai subtilius ir svarbius klausimus, labai aktyviai dalyvauja, aišku, toms institucijoms atstovaujantys vadovai, vadovybės. Konkrečiai, Visagino savivaldybė ir Ignalinos rajono savivaldybė. Jų pozicijos, taip sakant, nesuderinamos iki šiol. Tačiau ar šiame procese savo nuomonę yra išdėsčiusi visuomenė ir ar visuomenės nuomonė tikrai tokia jau skirtinga kaip ir vadovybių nuomonė?
A.KARALIUS. Asmeniškai man labai neseniai teko būti Visagine, teko bendrauti su duonos kombinato kolektyvu ir jų klausimas buvo vienas: kada išspręsite klausimą dėl to, kad mums nereikėtų važiuoti į kitą savivaldybę, dirbti duonos kombinate, kuris yra maždaug už dviejų kilometrų nuo Visagino miegamojo rajono. Aš dar kartą sakau: nėra kito tokio pavyzdžio Lietuvoje, kad miegamasis rajonas būtų atskirtas nuo darbo vietų, nuo įmonių, ten, kur žmonės dirba.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl vedimo, dėl procedūrų.
PIRMININKAS. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Tai, ką ponas pranešėjas sako, yra absoliuti netiesa. Šis projektas, kurį jis teikia, ir tie skaičiai buvo svarstyti tada, liepos 9 d., jam nepritarta. Tie pakeitimai, kuriuos ponas pranešėjas mini, buvo padaryti dar vasario mėnesį koreguojant projektą Vyriausybėje ir savivaldybėse. Todėl šiandien šio projekto pateikimas aiškiai pažeidžia procedūrą ir aš prašau frakcijos vardu pavesti Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti, ar šiandien šis vadinamo ,,patobulinto" projekto teikimas yra teisėtas, nes bet koks balsavimas, kol nebus atliktas procedūros patikrinimas, bus beprasmis.
PIRMININKAS. Žinoma, Etikos ir procedūrų komisija galės tai išnagrinėti. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš vis dėlto noriu paaiškinti. Vyriausybė teikia šį projektą patobulintą. Vyriausybė tokio projekto neteikė... Buvo Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pasiūlymas... Ir dabar, žinoma, jis sutampa su to komiteto pasiūlymu, bet Vyriausybė nesvarstė komiteto pasiūlymo ir neteikė tokio projekto.
PIRMININKAS. Kaip žinote, gerbiamieji Seimo nariai, pagal įstatymą siūlymus gali teikti Vyriausybė. Taigi šis projektas, kaip aiškino gerbiamasis ministras, yra patobulintas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Bendru sutarimu, aš supratau, projekto pateikimui nepritarsime. Todėl prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes per paskutiniuosius metus priėmėm įstatymus dėl kelių miestų ribų ir teritorijų išplėtimo. Nors buvo daug diskusijų, tačiau vis dėlto toks pritarimas buvo duotas. Tačiau čia yra ypatingas atvejis. Miestą, kuris yra šalia didžiausios atominės elektrinės Europoje, norima jo teritoriją padidinti nuo, kaip teigiama įstatymo projekte, 800 ha, aš suapvalinu skaičius, iki 5600 ha, t.y. beveik penkis kartus. Man atrodo, kad tai yra labai pavojingas žingsnis ir miesto tokioje rizikingoje teritorijoje auginti nereikėtų. Juo labiau kad štai į šią teritoriją siūloma įtraukti, sakysim, 1600 Ignalinos miškų urėdijos Dūkšto girininkijos. Kodėl reikėtų urbanizuoti miškus tokioje vietoje, kodėl ten reikėtų statyti namus, gatves ir panašiai? Arba štai ežerai - Balto, Bestinio, Eglinio, Gulbinio, Imaudo, Pasamanio ir t.t., čia yra duoti hektarai, dešimtys hektarų, kodėl reikėtų staiga visus tuos ežerus padaryti miesto teritorijoje ir urbanizuoti? Aš įsivaizduočiau, kad šis miestas yra neplėstinas ir mums reikėtų likti tose pačiose pozicijose, kokios buvo Seimo padarytos liepos mėnesį, nes iš esmės yra niekas nepakeista - nei planas, nei išdėstymas, nei argumentai. Viskas yra palikta taip pat, išskyrus vieną nedidelį pusiasalį, kurį čia minėjo pranešėjas, dėl 200 ha. Aš galėčiau pateikti ir daug kitų argumentų, bet dar noriu pasakyti, kad nėra absoliučiai jokių pamatuotų argumentų, kurie būtų už. Todėl aš kviečiu visų frakcijų atstovus balsuoti dar kartą prieš. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabartiniu metu pirmą kartą Seimas nustato Visagino miesto teritoriją. Iki Administracinių vienetų įstatymo priėmimo buvo Visagino miesto tipo gyvenvietė, niekada Visaginas nebuvo miestas. Todėl ta teritorija mažytė, tai gyvenvietės teritorija. O kurie kalba, kad labai didelė teritorija ir miškai, tai argi mes nežinom Lietuvoje tokių miestų, kur yra miškų ir t.t. - ir Birštonas, ir Neringa, ir Palanga. Palangoje gyvena 19 tūkst. gyventojų, o teritorija yra 8 tūkst. ha. Čia - 32 tūkst. gyventojų, teritorija - apie 5 tūkst. ha. Tai kam čia kalbėti... Ir man labai įdomu. Yra alternatyvus projektas, kur siūloma prijungti pramoninę zoną, o apie atominę ir pati atominė jau laikoma nepramonine zona. Tai grynai politiniai motyvai ir nėra jokių motyvų, įstatyminių motyvų ir juridinių motyvų, teigti, kad viena zona yra pramoninė, o kita - ne. Aš kviečiu Seimo narius pritarti Vyriausybės pateiktam patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Registracija. Balsuosime, ar pritarti šiam projektui po pateikimo, ar pritarti, kad būtų pradėtas jo svarstymas kaip paprastai po pateikimo. Kol registruojamės, Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad teikiant įstatymą turi būti kartu pateikiamos kitų įstatymų pataisos. Teikiant šį įstatymą turi būti pateiktos Administracinių teritorinių ribų įstatymo pataisos, turi būti pateiktos miesto sampratos pataisos, turi būti pateiktos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos dėl botaninių draustinių, spanguolynų rezervatų, turi būti pateiktos Mokesčių įstatymo pataisos, nes daug kas keičiasi, ir Privatizavimo įstatymo, ir turto grąžinimo. Kolegos, atsipeikėkim. Arba mes darome pateikimą kaip priklauso, arba mes nusižengiame pateikimo procedūrai.
PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes turime procedūrą vykdyti pagal susiklosčiusią tradiciją, nekelti ypatingų reikalavimų kai kuriems projektams. Todėl aš prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šio projekto pateikimui ir pradėta jo svarstymo procedūra? Balsavimas pradėtas.
Už - 34, prieš - 18, susilaikė 4. Taigi pritarta po pateikimo. Bus pradėta svarstymo procedūra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas? Yra prieštaravimų. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia ne paprasta, eilinė savivaldybė, bet tai yra ir nacionalinis saugumas, ir labai jautrus gamtos kraštas. Mes siūlytume, kad tą klausimą svarstytų dar du komitetai - ir Nacionalinio saugumo, ir Gamtos apsaugos, šalia Savivaldybių komiteto. Ir kad jie būtų kaip pagrindiniai.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų vienas pagrindinis ir kiti papildomi komitetai? Prašom, dabar galėtų kalbėti Seimo narys A.Bendinskas. Jūs už tris pagrindinius ar už vieną?
A.BENDINSKAS. Ne, jokių ten trijų pagrindinių. Jau yra tradicija - vienas yra pagrindinis, o kitų gali būti net daugiau. Vadovaujantysis bus vienas, o kiti gali labai labai, nepaprastai plačiai išnagrinėti tą problemą, ir čia, Seime, savo nuomonę išsakyti, todėl išplėsti tų pagrindinių komitetų skaičių - vieniems tris, kitiems... dar užsimanys penkis, tai, man atrodo, nėra reikalo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, balsuosime dėl pagrindinio komiteto. Balsavimas bus alternatyvus, kadangi yra du siūlymai. Vienas siūlymas, kad būtų vienas pagrindinis komitetas - Savivaldybių, t.y. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, o kiti du komitetai - Nacionalinio saugumo ir Gamtos apsaugos - papildomi. Kitas yra Seimo nario A.Baleženčio siūlymas, kad visi trys komitetai būtų pagrindiniai. Kas už tai, kad būtų pagrindinis taip, kaip priklauso pagal mūsų Seimo statute patvirtintas komitetų funkcijas, kad būtų pagrindinis Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas, spaus mygtuką ,,už", o papildomi Gamtos apsaugos ir Nacionalinio saugumo. Kas už tai, kad visi trys mano minėti komitetai pagrindiniai - prieš, susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas alternatyvus. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Už - 31, prieš - 21, vis dėlto 1 susilaikė. Taigi pagrindinis komitetas bus Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, papildomi - Gamtos apsaugos ir Nacionalinio saugumo komitetai.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau nenustatyti konkrečios svarstymo datos. Seimas, tvirtindamas darbotvarkę, galės patvirtinti, nes neaišku, ar šitas Seimas spės šį klausimą svarstyti. Sutinkate? Dėkoju.
Dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis, po to - Seimo narys A.Stasiškis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš negaliu teikti alternatyvaus įstatymo projekto, aš noriu pasakyti, kad aš teiksiu šio projekto straipsnių alternatyvas ir pataisas, t.y. praktiškai užregistruoto projekto pagrindu. Kad juridiškai viskas būtų tikslu, aš teiksiu pataisas. Aš manau, kad mes turėtume galvoti apie šį klausimą labai rimtai, nes iš tikrųjų Seimas turėtų nustatyti miesto ribas, tuo niekas neabejoja, tačiau abejojama, kaip tai turėtų būti sprendžiama ir kokios turi būti proporcijos. Todėl aš manau, kad tiek Zarasų, tiek Ignalinos, tiek Visagino savivaldybių merai iš tikrųjų turi būti labai suinteresuoti šios problemos svarstymu ir suderinimu. Aš manyčiau, kad į svarstymą jie turėtų būti pakviesti, o šita problema turėtų būti nuodugniai išanalizuota.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis, po to Seimo narys M.Stakvilevičius. Daugiau prašau prie mikrofonų Seimo narių nestoti.
A.N.STASIŠKIS. Aš tik, pone posėdžio pirmininke, norėčiau pasitikslinti. Mūsų frakcija prašė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, o ne į poną P.Papovą paaiškinti. Aš noriu sužinoti, ar mūsų prašymas galioja, ar jūs jį pakeitėt?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją procedūrų nestabdo. Jūsų kreipimasis galioja, aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija jūsų prašymą išnagrinės. Tačiau aš dar kartą pasakau, kad Seimo statutas, pirmininkaujant šiuo klausimu, nebuvo pažeistas. Projektas iš tikrųjų ne tas pats, kuris buvo svarstytas.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Dabar 5 darbotvarkės klausimas - Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį R.Pukanasį. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Ne, aš po balsavimo. Labai apgailestauju, kad Nacionalinio saugumo komitetas nesvarstys šio klausimo ir nepasikvies Prezidento parodyti, kaip reikia su lengvąja ginkluote įveikti AE puolančius iš Rytų tankus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Pradedame projekto svarstymą.
R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, po šio įstatymo pateikimo yra gautas Seimo nario pono R.Markausko pasiūlymas, kuris...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Sunku pranešėjui kalbėti, kai jūs šnekatės tarpusavyje.
R.PUKANASIS. ... kuris yra priimtinas, nes redakciniu požiūriu ištaiso mūsų anksčiau pateiktą įstatymo projektą ir praktiškai pašalina tuos prieštaravimus, kurių rado Seimo Juridinis skyrius. Aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šitam variantui, atsižvelgiant į pono R.Markausko pastabas, kurios yra dėl įstatymo trečiosios ir ketvirtosios dalių, ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu į tribūną kalbėti gerbiamąjį Seimo narį R.Markauską, po to spręsime dėl pritarimo po svarstymo. Gerbiamųjų Seimo narių dar kartą prašau tylos! Sakysiu pavardes stenogramai tų, kurie šnekat per garsiai. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kaip žinome, pernai Lietuvos Seimas ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Mes įsipareigojome, kad savo įstatymus taip pat pritaikysime šiai konvencijai. Vienas iš tokių pasiūlymų būtent ir yra Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje įstatymo 36 straipsnio pakeitimas, kadangi konvencija reikalauja, kad klausimai dėl žmonių likimų būtų sprendžiami teisme, o šiame įstatyme kalbama, kad sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo priima vidaus reikalų ministras. Man labai gaila, kad šio klausimo sprendimas užsitęsė beveik metus. Vyriausybė projektą pateikė, tiksliau - projektą priėmė dar 1995 m. lapkričio 13 d., ir mes iki šiol nesugebėjome priimti šio įstatymo pataisos. Aš dėkingas gerbiamajam R.Pukanasiui, kad jis priima mano pasiūlymą. Siūlau Seimui balsuoti, kad šis įstatymas būtų priimtas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui R.Markauskui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritarta. Dėkoju.
Pradedame priėmimą. Kviečiu į tribūną pranešėją. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs siūlymus priėmėt, ar yra daugiau siūlymų, kurių nepriimat?
R.PUKANASIS. Nėra.
PIRMININKAS. Daugiau siūlymų nėra, taip?
R.PUKANASIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai mes galime balsuoti už tą tekstą, kuris pateiktas, taip? Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo? Seimo narys J.Listavičius. Nekalbėsit? Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau Seimui balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Kaip aš supratau, gerbiamajam posėdžio pirmininkui primenu, kad bus balsuojama už tą redakciją, kurią pasiūliau aš.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Seimo nary. Iš tikrųjų pranešėjas priėmė Seimo nario R.Markausko redakciją. Kadangi daugiau nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, aš prašysiu gerbiamuosius Seimo narius registruotis. Po to mes galėsime balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, registracija! Posėdyje dalyvauja 52 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 1951 straipsniu įstatymas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 41 Seimo nariui balsavus už įstatymas priimtas.
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes truputį aplenkėme mūsų darbo grafiką, aš norėčiau pasiūlyti apsvarstyti 1-8 darbotvarkės klausimą, kadangi 1-7 pranešėjo dar nematau. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių J.Lionginą. Lietuvos Respublikos struktūrinio pertvarkymo paskolos iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko įstatymo projektas. Pateikimas. (Balsai salėje) Prašom.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Su Pasaulio banku buvo kalbama dar pavasarį dėl galimybės gauti tam tikrą pinigų sumą struktūrinio pertvarkymo projektams finansuoti. Šį rudenį...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, kai vieną kartą skelbiau balsavimą, ne tą formuluotę pasakiau. Jūs turbūt supratote, kad mes priėmėm Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymą. Taip. Nėra prieštaravimų? Taigi aš ir stenogramai, kad būtų tas dalykas pataisytas. Prašom tęsti.
J.LIONGINAS. Vyriausybė šį klausimą svarstė. Kalbama apie 80 mln. JAV dolerių ilgalaikę paskolą. Vyriausybė parengė įstatymo projektą ir prašo Seimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Šios paskolos esmė yra ta, kad 40 mln. JAV dolerių numatoma gauti artimiausiu metu (paskui aš patikslinsiu), o kitą paskolos dalį numatoma gauti pavasarį, maždaug balandžio mėnesį. Pirma sąlyga buvo Pasaulio banko faktiškai... t.y. susidariusių energetikos sektoriaus problemų sprendimas. Kaip žinome, šiuo metu Taupomasis bankas 25 savivaldybėms yra suteikęs iki dviejų mėnesių paskolą - 88 mln. litų. Savivaldybės už šią paskolą moka 17% metinių palūkanų. Esmė ta, kad, pasirašius sutartis su Pasaulio banku, būtų dabar gaunama 40 mln. JAV dolerių su 7% metinėmis palūkanomis. Paskola teikiama 15 metų su lengvatiniu 3,5 metų laikotarpiu, t.y. keliamas uždavinys, kad, gavus šią paskolą, dalis paskolos būtų panaudota kreditų teikimams savivaldybėms, kad jos galėtų visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros ir šilumos energiją bei dujas. Mes taip pat gavome kitų savivaldybių prašymų dėl galimybės kredituoti šiuos atsiskaitymus. Biudžeto ir finansų komitete šis klausimas buvo svarstomas, jam pritarta. Be to, reikia pasakyti, kad savivaldybėms ši paskola būtų suteikiama 2, 3 metams, po to minėtas lėšas, kadangi jų yra laisvesnis panaudojimas... turėtų spręsti dėl šių lėšų panaudojimo valstybės reikmėms jau būsimasis Seimas ir būsimoji Vyriausybė, todėl mes prašytume šio įstatymo projektui pritarti ir svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kas atsiras naujo? Turiu omenyje verslą, gamybą, paslaugas, darbo vietų kūrimą, sunaudojus struktūrinio pertvarkymo paskolą, sakykime, pirmąją dalį - 40 mln. JAV dolerių. Ačiū.
J.LIONGINAS. Aš minėjau, bet dar noriu pabrėžti, kad taip faktiškai elgiamasi jau ne iš gero gyvenimo. Žinom, kokie įsiskolinimai savivaldybių yra Lietuvos energetikos ūkiui. Faktiškai ši paskola, kaip aš minėjau... bus jiems paskolinta lengvatinėmis sąlygomis dvejiems metams, o po dvejų metų turės nuspręsti naujas Seimas ir nauja Vyriausybė, kur minėtas lėšas nukreipti, kad jos atneštų naudos Lietuvai.
Antras dalykas. Savivaldybės... žinote, kokia situacija rajonuose, kai pradedami išjunginėti kai kurie šilumos tinklai ir t.t., ir pan. Po ilgų derybų pavyko susitarti su Taupomuoju banku, kad jis iki dviejų mėnesių paskolintų (ir tai su 17% metinių palūkanų) šiuos pinigus, nes iš kitų bankų faktiškai gauti kreditų už tokias sumas neįmanoma. O skolos kiekvieną dieną auga, auga delspinigiai, ir tą problemą reikia spręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nelabai suprantu, kodėl šita paskola pavadinta ,,struktūriniu pertvarkymu", kai jūs visai nekalbate apie jokį struktūrinį pertvarkymą, o kalbate apie energetiką. Ar čia iš tikrųjų taip reikia pavadinti tą paskolą, gal ji yra netiksliai pavadinta?
J.LIONGINAS. Ne, tai bus ir naudojama struktūriniam pertvarkymui, bet tik dabar Pasaulio bankas sutiko, kad laikinai, pavyzdžiui, porą metų, mes galėtume dalį paskolos nukreipti energetikos problemoms spręsti. O po to, savaime aišku, kai ir (...) pateikta, ir programoje bus lėšos naudojamos ir žemės ūkio modernizavimui, kad galėtų ta gaminama produkcija atitikti Europos standartus ir t.t., ir panašiai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas klausia.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes vis imam ir imam paskolas energetikos sistemai finansuoti. Kodėl vis dėlto Vyriausybė nekontroliuoja energetikų darbo užmokesčio? Paskolas imam, o energetikų darbo užmokesčio kontrolės jokios nėra. Kiek nori, tiek ima užmokesčių. Kodėl to nedarote? Ačiū.
PIRMININKAS. Primenu, kad radijas netransliuoja. Prašom atsakyti.
J.LIONGINAS. Man sunku atsakyti, kadangi... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom atsakyti krikščionims demokratams, kurie visą laiką teisybę sako.
J.LIONGINAS. Man sunku pasakyti, kodėl nekontroliuojama. Tikrina ir Valstybės kontrolė, kartu ir Energetikos ministerija, kurios funkcijos... kuri yra steigėja daugumos energetinių sistemų, tik reikia pažiūrėti į realią situaciją dėl kainų skirtumų. Šiuo metu, aš galiu pasakyti, valstybė įsiskolinusi dar už 1994-1995 metus apie 700 mln. Lt.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis klausia.
A.ENDRIUKAITIS. Būtų dėl prekybos, importo klausimo. Čia rašoma taip: vidutiniai žemės ūkio produktų importo tarifai bus sumažinti iki (ne daugiau kaip) 20%, o visi specifiniai importo tarifai, išskyrus cukrų, bus panaikinti. Norėčiau paklausti, kaip visa tai atsilieps žemės ūkio situacijai?
J.LIONGINAS. Aš noriu tik pabrėžti, kad tai yra vienas Pasaulio banko reikalavimų. Bet tai dar bus derybų objektas. Aš manau, jūs skaitėte spaudoje, kai dabar buvo metinis Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo susirinkimas, kaip tik ir gerbiamasis finansų ministras A.Križinauskas buvo susitikęs su Pasaulio banko vadovais ir kalbėjo apie tas problemas, kurios aktualios mūsų valstybei. Tas klausimas, jų besąlygiškas reikalavimas, sprendžiant dėl importo, muitų tarifų ir t.t., tai dar kol kas paskutinis taškas nepadėtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Yra prieštaravimų. Dėkoju pranešėjui. Dabar kalbės Seimo nariai. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų jau mes pradedame milijardais skaičiuoti užsienio paskolas, bet pasižiūrėkime konkrečiai ir čia, kam bus panaudota šita paskola. Cituoju iš aiškinamojo rašto: ,,a) sukurti naują bankų reguliavimo sistemą, b) sukomercinti energetikos sektorių ir atlikti institucijų reformą, c) tobulinti įstatymo laikymąsi bei socialinio draudimo sistemos administravimą, d) racionalizuoti žemės ūkio paramos mechanizmus". Tai kur čia tos investicijos ir kodėl mes turime milijonais dolerių lopyti tas visas jau seniai prakiurusias skyles? Kad būtų taip paprasta po to tuos dolerius grąžinti, tai kitas dalykas, tačiau juos dykai iššvaistyti yra ne problema, todėl tokiai paskirčiai ir tokiai paskolų sumai aš pritarti negaliu. Jeigu būtų taip, kaip mes ,,Via Baltica" šiandien tvirtinom, tai yra kitas dalykas. Ten yra konkretus objektas, t.y. konkretus atsipirkimo objektas. Šiuo atveju mes mėtysime šimtus mln. Lt į balą. Todėl aš nepritariu šiai pastabai. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys gali kalbėti už. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Taip. Aš atkreipiu dėmesį, kad tie uždaviniai, kurie paminėti šitoje sutartyje, jie iš tikrųjų yra labai svarbūs, nes jeigu bus sprendžiami reikiamu lygiu, tai tikrai padidės šitų ūkio sričių visuomeninis veiksmingumas. Bet yra kitas klausimas: ar tos sumos atitinka paskirtį, kad išspręstų tuos uždavinius? Todėl pritardamas iš esmės aš nepritariu skubiam šito klausimo sprendimui, kaip prašė pranešėjas. Čia reikia įsigilinti ir tik po to bus galima pasakyti. Aišku, tikslams pritariu, uždavinių sprendimui pritariu, o būdus reikia įvertinti, tam reikia laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, vienas kalbėjo už, vienas - prieš. Registracija, o po to balsuosime. Registracija, gerbiamieji Seimo nariai.
Posėdyje dalyvauja 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra? Prašau balsuoti.
Už - 31, prieš - 9, susilaikė 5. Taigi pritarta šio projekto pateikimui.
Vyriausybė pasiūlė ypatingos skubos tvarką. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu kalbėti dėl ypatingos skubos tvarkos vieną - už, vieną - prieš. Prašom. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš už skubos tvarką. Šitą klausimą bus galima jau nuo to momento pradėti tvarkyt, ir manau, kad labai padės.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš nesu toks supermenas, kuris galėtų pasakyti, kad galima ypatingos skubos tvarka svarstyti, neskaičius šito projekto ir į jį neįsigilinus. Kai kuriems Seimo nariams turbūt pakanka tik nurodymo, jog reikia balsuoti, ir jie iš karto sako. Todėl aš labai prašau posėdžio pirmininką nepritarti ypatingos skubos tvarkai, kitaip sakant, netvarkai. Čia nėra tvarka, kai neskaičius, nesvarsčius, nenagrinėjus siūloma balsuoti. Aš tiesiog nesuprantu Vyriausybės prašymo - ypatingos skubos tvarka. Vadinasi, Seimas turi pritarti be svarstymo. Aš prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Registracija. Po to balsuosime dėl ypatingos skubos tvarkos. (Balsas salėje) Po balsavimo.
Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Prašau balsuoti.
Už - 32, pridedu Seimo Pirmininko balsą - 33. Taigi bus svarstoma skubos tvarka. Pritrūko 4 balsų.
Gal, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymų perbalsuoti rankom? (Balsai salėje) Taigi, kadangi tokių siūlymų yra, paprašysiu balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti. Kviečiu į tribūną pranešėją. Dar jis norėtų tarti žodį prieš balsavimą. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Baskai, prašome nereplikuoti iš vietos, jūsų tikrai niekada neišrinks jokiu pavaduotoju. Prašom.
J.LIONGINAS. Aš norėčiau atsakyti į gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus pastabą. Čia gal nelabai gerai parašytas tekstas, ar kas, bet čia paskola imama ne tam tikslui, kurį jūs išvardijote a, b, c, t.y. sukurti naują bankų sistemą. Čia yra Vyriausybės įsipareigojimai, kad ji tai padarys dėl Pasaulio banko, norėdama gauti šią paskolą. O šios paskolos, kaip aš ir minėjau, pagrindinis tikslas - kaip nors pagelbėti savivaldybėms išspręsti energetinės sistemos problemas, t.y. kad jos galėtų atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, šilumą ir dujas. Toks paskolos tikslas. Kitų tikslų nėra - nei bankams, nei kam nors ir t.t. Po to jau galima bus spręsti, nes ir Seimas, ir Vyriausybė turės nuspręsti, kur, kokiam tikslui šiuos pinigus reikės panaudoti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, prašau pakelti rankas. Kiek yra už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą. Už - 41. Kas prieš ypatingos skubos tvarką?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aš buvau pridėjęs posėdžio pirmininko balsą.
PIRMININKAS. Tai už - 40. Prašom. Kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Taigi svarstome ypatingos skubos tvarka. Kviečiu į tribūną pranešėją. Pradedame priėmimą.
J.LIONGINAS. Aš dar noriu priminti, kaip jau minėjau pradžioje, kad šiuo metu savivaldybės gavo iš Taupomojo banko iki 2 mėnesių daugiau kaip 88 mln. Lt. Yra Savivaldybių asociacijos kreipimasis, kad dar gautų kreditų, kad galima būtų atsiskaityti su energetikais, nes Taupomasis bankas daugiau paskolinti kitoms savivaldybėms šiuo metu realiai neturi galimybių. Faktiškai priėmus šitą įstatymą spalio mėn. 15 d. Vašingtone Pasaulio banko direktorių taryba jau turi priimti sprendimą ir yra galimybių kitos savaitės pabaigoje gauti šitą Pasaulio banko kreditą, performinti sutartis savivaldybėms, kad grąžintų Taupomajam bankui, o nemokėtų taip brangiai (17), nors čia irgi buvo sprendimas, ilgai tartasi su Taupomuoju banku, o mokėtų tik 7%, t.y. normalias palūkanas, ir per porą metų išspręstų savo problemas su energetikais.
PIRMININKAS. Taigi jūs teikiate šį projektą priėmimui. Gerbiamieji Seimo nariai, projektas susideda iš dviejų straipsnių. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio atskirai, ar galime dėl viso? (Balsas salėje) Nėra. Galime dėl viso. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio projekto. Prašom. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mes esame įvaryti į kampą. Aš suprantu, kad tie šimtai milijonų litų, nesumokėti už energetikos resursų panaudojimą, vienaip ar kitaip gula ir ant savivaldybių, gula ir ant visos valstybės biudžeto. Aš suprantu, kad nesant išeities galima griebtis skęstant ir už skustuvo. Bet aš negaliu palaikyti šito sandėrio vien todėl, kad Vyriausybė, matydama situaciją, turėjo ir parengti kokį nors bendrosios ekonomijos taupymo planą. Tas taupymo planas turėjo apimti ir energetinės sistemos atlyginimus, ir kitas išlaidas šitoje sistemoje, restruktūrizavimą pačios šilumos tiekimo sistemos, sakykim, techninį pertvarkymą, trasų remontą. Į visa tai galbūt turėjo įtraukti ir tą savanorišką arba priverstinį žmonių sutarimą taupyti mėnesį ar du karštą vandenį. Bet kai viso šito nėra ir tiesiog semiamos ir semiamos paskolos būsimųjų biudžetų sąskaita, tai yra neatsakinga. Vyriausybė atsako už dabartinį momentą, bet jos veiklos padariniai neturi bloginti būsimojo momento. Aš Vyriausybės šitą ydą matau jau kelintus metus ir, deja, ji nė kiek iš to išvadų nedaro. Todėl aš iš principo negaliu palaikyti šito, nors mūsų valstybė ir įvaryta į kampą.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Norėdamas pratęsti kolegos J.Beinorto mintį, norėčiau pasakyti, kad dalis tos paskolos bus kaip tik skiriama energetinės sistemos restruktūrizavimui, jos parengimui atitinkamai privatizuoti ir t.t. Paprasčiausiai nesame mes įvaryti į kampą, bet skolos yra, jos akivaizdžios, ir galimybė su mažomis palūkanomis jas padengti ir išdėstyti tas skolas savivaldybėms, tai... paprasčiausiai kito kelio nėra. Aš siūlau pritarti tai paskolai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Mes, Seimo nariai, turime apsispręsti, ar paliekame tokią situaciją, kokia šiandien yra, ir tegul jinai būna, tegul valstybės biudžetas vėliau galbūt dar pablogės ir t.t., ar mes šiandien mažomis palūkanomis ir t.t. imamės už jų ir gelbstime padėtį. Kitos išeities aš tikrai nematau. Ir Seimo nariai gali filosofuoti, aš suprantu, kad būsimosios kartos, vaikai mokės, dar paskui anūkai ir proanūkiai. Tai aš visa tai labai gerai suprantu. Daugiausia verkia tie, kurie neturi vaikų ir anūkų. Bet aš noriu pasakyti kitą atvejį, kad šiandien tikrai, jeigu mes darome šitą žingsnį, gauname lengvatinėmis sąlygomis, reikia šita proga pasinaudoti. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš nekalbėsiu nei apie anūkus, nei apie tai, kas kiek metų stebi blogą Vyriausybės veiklą ir kantriai tyli. Aš tik noriu pasakyti, kad mes skiname neprincipingumo, perstatinėjant Vyriausybės kėdes, rezultatus. Neįsivaizduoju, kad šita situacija būtų atsitikusi premjerui A.Šleževičiui, tačiau kai minkštakūniškumo elementų yra daugiau negu stuburo, tai ir prasideda, ir atsiranda nevilties šauksmai.
PIRMININKAS. Tai jūs prieš ar už?
B.V.RUPEIKA. Tauta nuspręs po rinkimų.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 62 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos struktūrinio pertvarkymo paskolos iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko įstatymas? Prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. 43 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš ir 9 susilaikius Lietuvos Respublikos struktūrinio pertvarkymo paskolos iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko įstatymas priimtas.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 1951 straipsniu įstatymo projekto Nr.2631 pateikimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 7 darbotvarkės klausimas - Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 1951 straipsniu įstatymo pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą V.Bulovą.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau trumpai, keliais žodžiais paaiškinti šito pateikimo esmę. Šiuo metu jau yra ne vienas atvejis, kai vienu metu yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje nagrinėjami turto klausimai, ir tuo pačiu metu yra iškelta bankroto byla. Geriausias pavyzdys šiuo atveju yra Kauno Holdingo kompanijos atvejis. Abiejose bylose lygiagrečiai bandoma nagrinėti turtinius klausimus. Juos nagrinėja skirtingi teismai, skirtingi teisėjai. Kyla pavojus, kad gali būti vieno teismo priimti sprendimai, kurie pažeis kitame teisme nagrinėjamos bylos atsakovų teises. Todėl pasitarus juristams iš Tardymo departamento, iš prokuratūros yra siūloma, kad visi turtiniai klausimai būtų perkelti į vieną bylą, t.y. į bankroto bylą. Vadinasi, baudžiamojoje byloje būtų nagrinėjami savi klausimai, o visos pretenzijos būtų perkeltos į vieną bankroto bylą ir toje byloje būtų nagrinėjami visų pretenzijas turinčių ieškovų klausimai, t.y. būtų suvienodintos visų žmonių teisės. Jeigu mes šito nepadarysime, tai tada, matyt, pateksime į savotiškas situacijas, kurios yra nenumatytos įstatymuose, ir prasidės nuskriaustų žmonių bylinėjimasis dėl, jų nuomone, neteisėtai priimtų teismo sprendimų.
Dabar dėl teksto buvo ir mūsų Juridinio skyriaus pastabų. Formuluotę šiek tiek reikia patikslinti, bet man atrodo, kad tai neturėtų trukdyti pateikimui. Svarstymo metu tekstas bus truputėlį pakoreguotas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, aš būtent dėl teksto ir straipsnio paskutinės eilutės: ,,Apie areštuoto turto perdavimą raštu pranešama asmeniui, kurio interesais ar prašymu areštuotas turtas." Tai aš ir noriu paklausti: ar ši formuluotė atitinka straipsnio paskirtį ir turinį? Mes kalbame apie fizinius ir juridinius asmenis. Kodėl jau čia atsirado, galima sakyti, asmuo, o ne fiziniai ir ne juridiniai asmenys, kaip ir pirmojoje dalyje? Ačiū.
V.V.BULOVAS. Faktiškai tai yra jūsų ne klausimas, o pastaba. Turėtų būti suvienodinta redakcija.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti: kas daroma su areštuotu turtu apskritai? Jeigu, tarkim, nusprendžiama areštuoti turtą, ar tai tik pranešama asmeniui, ar tas turtas realiai areštuojamas ir tas asmuo negali juo disponuoti arba jo kam nors atiduoti? Ir per kiek laiko tai yra padaroma? Juk iš pavyzdžių žinome puikiai, kad kai baudžiamoji byla ar kitokia iškeliama, turtas lyg ir areštuojamas arba nespėjama areštuoti, o tas turtas kažkur yra ,,išplaukęs" ir paskui negalima jo rasti.
V.V.BULOVAS. Žiūrint teoriškai, jeigu turtas yra areštuotas, tai tas turtas ir turėtų būti saugomas, nes apie areštą yra pranešama tam tikroms institucijoms. Žodžiu, jis negali būti nei parduotas, nei įkeistas. Ir to turto savininkai yra informuojami. Bet dėl įvairių spragų įstatymuose, ypač, sakykim, tais atvejais, kai yra areštuojamas na, ne visas turtas, o jo dalis, sakykim, akcijos, išeina taip, kad yra galimybė manipuliuoti tuo turtu, kai jis yra skirtingose rankose. Ir todėl yra norima kaip tiktai tą visą turtą, taip pat ir areštuotą, nes gali būti bankroto byloje ne visas turtas areštuotas, perduoti į vienas rankas ir vieną kontrolę. Tiktai tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas norėtų patikslinti.
A.SAKALAS. Taip, aš norėjau patikslinti. Jūs minėjote apie įvairias įstatymų skyles. Ar jūs galite tvirtinti, kad štai šituo siūlymu įstatymu jūs užkemšate paskutiniąją skylę?
V.V.BULOVAS. Ne, šito tvirtinti negalėčiau, kad mes užkišam paskutinę skylutę. Bet bent tą skylę, kuri šiuo metu mums yra akivaizdi.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius klausia.
A.POCIUS. Po bankroto bylos, man atrodo, dabar galioja toks įstatymas, kad pirmiausia atsiskaitoma su dirbančiaisiais. Ar dabar, priėmus šį įstatymą, ta pirmenybė liks, nes labai daug yra nukentėjusių darbininkų, kuriems neišmokami atlyginimai ir neketinama atsiskaityti su jais?
V.V.BULOVAS. Ne, Bankroto įstatymo tai nekeičia. Tai tiktai tiek keičia, kad į vienas rankas perduodamas visas turtas, kuris yra iš visų bylų ir visų asmenų. Į vienas rankas, ir tai bus toliau jau daroma pagal Bankroto įstatymą. Spręs tas teismas, kuris nagrinės bankroto bylą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis klausia.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, mane labai jaudina, kai aš pamatau įstatymų tekstuose žodelyčius ,,gali būti". Tai reiškia, kad ten ne įstatyminė norma, o kažkokia vos ne rekomendacinio pobūdžio tezė. Bet kai Baudžiamojo kodekso straipsnyje pamatau tokią frazę, tai aš iš viso būnu prieš. Ir štai čia yra jūsų siūlomame projekte 1951 straipsnyje, pirmajame sakinyje, irgi yra tas pat - ,,gali būti". Mes manom, kad jūs esat teisus siūlydamas šį projektą. Ir tai reikėtų labai tvirtai įrašyti, kad turi būti, o ne gali būti. Nes gali būti, tai gali ir nebūti. Čia visiškai nieko nereiškia. Kaip jūs manot?
V.V.BULOVAS. Na, žinot, man čia būtų turbūt sunkiau atsakyti. Šitą ,,gali būti" siūlė civilinės teisės specialistai. Na, svarstymo metu mes pabandysim tai patikslinti ir pateikti argumentus, kodėl čia taip arba kitaip pagal jūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kaip jūs galėtumėte oponuoti Juridinio skyriaus išvadai dėl to, kad reikia keisti ir ne tiktai tą, bet ir Civilinio proceso, Bankroto įstatymą ir kitus? Ar jūs juos teiksite?
V.V.BULOVAS. Aš norėčiau atsakyti taip, kad šios pastabos buvo rašytos prieš šios pataisos rengėjų susitikimą su Juridiniu skyriumi. Ir dabar aš negaliu pasakyti to susitikimo rezultatų, bet manau, kad tai bus suderinta. Anų kodeksų mes nenumatę keisti. Manau, kad pakaks tiktai pakoreguoti šitos siūlomos pataisos redakciją. To turėtų visai pakakti. Tiek bent aš sugebėjau telefonu išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu galim pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymą? Nėra prieštaraujančių. Ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Patvirtinta. Ar sutiktumėt, kad šis klausimas būtų svarstomas šią sesiją? Nėra prieštaravimų.
Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymo ir nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo" projektų Nr.2613(2)pateikimas ir priėmimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Taigi dabar 9 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir atitinkamo Seimo nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo" projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų. (Balsas iš salės) Nesupratau, gerbiamasis Seimo nary, jūsų replikos. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, dėl 47 straipsnio pakeitimo buvo surinkti Seimo narių parašai. Jų pakanka, kad šį straipsnį būtų galima svarstyti. Taip pat dėl referendumo paskelbimo buvo surinkti Seimo narių parašai ir jų pakanka, kad šis nutarimas būtų svarstomas ir kad referendumas būtų skelbiamas. Dėl esmės. Esmė čia yra ta, kad būtų panaikintas konstitucinis draudimas juridiniams asmenims, nacionaliniams juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Kodėl tai yra daroma? Pirmiausia dabartinė Konstitucija riboja žemės savininkų teises. Šiuo metu Lietuvoje yra 422 tūkst. žemės savininkų. Ir lyg ir žemės rinka egzistuoja. Bet šitie žemės savininkai gali parduoti savo žemę tiktai fiziniams asmenims. Tačiau kai kurie fiziniai asmenys arba dauguma fizinių asmenų nenori tos žemės pirkti, o juridiniai asmenys negali tos žemės įsigyti. Ir todėl panaikinus šį ribojimą būtų atkurtos savininkų teisės ir jie galėtų parduoti žemę tam, kam jie mano reikalinga, ir tam, kas gali ją pirkti. Antras esminis dalykas. Konstitucijos ribojimas yra tas, jog kad ir kaip būtų keista, bet mūsų Konstitucija draudžia hipotekos santykius, jeigu taip galima kalbėti. Ir čia labai daug ašarų ir visų kitų dalykų buvo išlieta dėl Hipotekos įstatymo, dėl Registro įstatymo ir t.t. Tačiau kol Konstitucijos draudimas nebus panaikintas, iš esmės hipotekos santykiai negali galioti. Nes bankas, būdamas juridinis asmuo ir teikdamas paskolą, jeigu ta paskola negrąžinama, jis negali paimti savo nuosavybėn žemės ir negali toliau ja disponuoti. Man teko ne vieną kartą kalbėtis šiais klausimais su užsieniečiais ir jie žiūri į mus dėl šių klausimų kaip į kažkokius aborigenus. Na, sako, gal reikia atsiųsti konsultantus pas jus, gal reikia pakonsultuoti, gal jūs nesuprantat šių reikalų patys. Tačiau aš sakau, kad mes suprantam, dauguma, tačiau yra tokių žmonių, kurie dėl politinių įsitikinimų visą laiką tuos reiškinius torpeduoja, o mes manom, kad tai trukdo normaliems žemės rinkos santykiams. Taigi aš pasakiau tuos esminius dalykus, pasakiau, kaip čia viskas vyksta. Ir baigdamas manyčiau, kad jeigu bus priimtas nutarimas, žinoma, datą reikėtų keisti. Čia buvo numatyta nuo spalio 20 d., tačiau kadangi jau balsavimas prasidėjo, matyt, reikėtų datą keisti - nuo lapkričio 20 d., kitaip sakant, vykstant antrajam rinkimų turui šį visą procesą būtų galima leisti toliau. Ačiū, kad klausėte.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Pocius. Primenu, jog klausiama dėl abiejų pateikiamų dokumentų - ir įstatymo projekto, ir Seimo nutarimo projektas. Prašom. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Atsitiktinai paspausta, aš nenorėjau klausti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs puikiai žinot, kad šiuo metu žemės grąžinimas vyksta labai vangiai, reforma iš esmės nevyksta. Žemės rinka, kaip čia pasakius, nepajudėjusi iš mirties taško. Žemės kaina yra tokia maža, kad tiesiog na, pasigailėtinai maža. Sakykite, ar jūs nejaučiate atsakomybės, kad atvėrę vartus, pakeitę šį Konstitucijos straipsnį tokiu tekstu, kaip jūs siūlote, atveriate vartus, liaudiškai kalbant, mafijai susigrobti žemę. Kaip jūs manote? Juk visas turtas iš esmės dabar jau sugrobtas, liko tik mūsų brangi Lietuvos žemė. Kaip jūs morališkai ir visais kitais požiūriais, ar nejaučiat tokios atsakomybės?
M.PRONCKUS. Pirmiausia aš visą laiką pastebiu, kad gerbiamasis V.Lapė labai silpnai išmano aritmetiką. Na, ką padarysi. Aš pasakysiu kai kuriuos skaičius dar kartą, gal šitie aritmetikos mokslai tamstai bus į naudą. Žemės savininkų skaičius 1992 m. buvo 71 tūkst. Dabar, kartoju, jis yra 422 tūkst. Ir kai jūs sakot, kad žemės reforma nevyksta, nevyksta žemės grąžinimas, tai šiuos aritmetinius veiksmus atlikus, matyt, turėtų būti kitaip jūsų galvoje. Dabar kiekvieną mėnesį Lietuvoje registruojama maždaug 10-15 tūkst. naujų savininkų. Tai šis skaičius taip pat, matyt, kai ką reiškia. Toliau siūlymo esmė yra ta, kad savininkas pats galėtų parduoti savo nuosavybę, kam jis nori. Ir kai jūs šnekat, kad savininkui reikia uždrausti tai daryti, tai man kvepia tokiu bolševizmu, netgi ne socializmu, bet bolševizmu. Matot, kažkoks atsiradęs valdininkas uždės ranką ir draus savo nuosavybę pardavinėti kam nori. Kodėl taip?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašysiu palikti kalbėti dėl motyvų. O paklausti norėčiau štai ko - kada jūs planuojate užbaigti agrarinę reformą?
M.PRONCKUS. Aš jau vakar, atrodo, kalbėjau apie tuos klausimus. Galiu dar kartą pakartoti. Žemėtvarkos specialistų nuomone, žemės reforma pasibaigs įvairiai skirtingose teritorijose. Žemės reforma pasibaigs tada, kai tam tikroje teritorijoje žmonės atsiims žemę, susikels į ją, išsipirks, kam leidžiam išsipirkti, ir kai šitoje teritorijoje bus sudarytas šiuo pagrindu kompleksinis žemėtvarkos planas. Žemėtvarkos specialistai mano, kad Lietuvoje visas šis procesas bus baigtas 2005-2007 m. Tačiau kai kuriose vietose žemėtvarkos kompleksiniai projektai pradėti daryti, kitais metais, matyt, kai kuriose vietose jie jau bus sudaryti ir tose vietose pirmasis reformos etapas jau bus baigtas. Tačiau visas procesas tęsis dar pakankamai ilgai. Ir, tiesa, specialistai taip pat mano, kad pasibaigus žemės reformos pirmajam etapui Lietuvoje bus apie 1,5 mln. žemės savininkų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius klausia. Seimo narys A.Raškinis. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, prašom netriukšmauti. Padarysiu pastabą, bus gėda.
A.J.RAŠKINIS. Pone Pronckau, aš noriu užduoti labai konkretų klausimą, gauti labai konkretų atsakymą. Pirmiausia dvi pastabos. LDDP, kuriai jūs atstovaujate, visą laiką skelbiasi, kad yra socialdemokratiškai orientuota partija ir gina plačiųjų liaudies masių interesus. Taip. Antras dalykas, kiek man teko klausinėti jūsų ministrų, jie pasistengia į tuos klausimus neatsakyti arba kalba, rusiškai šnekant, ,,vokrug do okolo". Todėl aš norėčiau paklausti jūsų ir gauti trumpą atsakymą - taip arba ne. Mano klausimas yra toks. Sakykim, jūsų pataisa yra priimta. Dabar esanti bendrovė, naudodamasi šia pataisa, užstato savo žemę bankui ir bankrutuoja. Atsakykit taip ar ne: ar bankas perims šią žemę ir žmonės neteks žemės, ar tiems žmonėms žemė liks? Ačiū.
M.PRONCKUS. Esmė būtų ta. Pirmiausia, žemės ūkio bendrovė užstato savo turtą, ką ji turi. Ji kol kas negali užstatyti žemės, kadangi neturi ir draudžiama užstatyti jai, kadangi neturi nuosavybės. Jeigu ji turės savo nuosavybę, tai bankas priims visus tuos užstatus, koks bus jos turtas. Čia jau ir bendrovė, žinoma, galės užstatyti žemę, ir kitą savo turtą. Ir bankas perims ir tvartus, ir gyvulius, jeigu užstatys, jeigu blogai šeimininkaus. Tiktai, žinoma, žmonių nebus galima užstatyti. O čia juk santykiai tokie: bankas duoda pinigų, o jeigu duoda pinigų, yra užstatas. Na, koks čia... Juk čia yra tie dalykai tokie.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas klausia.
V.PETRAUSKAS. Pone pranešėjau, vis dėlto norėčiau paklausti dalykiškai. Sakykite, ar stiprios žemės ūkio bendrovės šiandien netenkintų kad ir 99 metų žemės nuoma - tegul iš savininkų, tegul iš valstybinio fondo žemės. Ir jeigu tvarkosi šeimininkiškai, jeigu vadovai tvarkosi rūpestingai, klesti, gyvuoja. Ar tikrai būtina ta pataisa? Juk kai mes priiminėjom 47, tiksliau, jūs priiminėjote 47 straipsnio kitos dalies pataisą, ten juk yra ir visas konstitucinis įstatymas, ten yra pasakyta, kad savininkai turi atgauti ir jų žemė negali būti parduodama. O čia yra tokia formuluotė, čia juk jokio konstitucinio ar poįstatyminio akto nėra. Juk gali dar... 400 tūkst. savininkų, o 1,5 mln. numatot. Vadinasi, bendrovė gali įsigyti ir dar negrąžintą žemę nusipirkti. Ar tai tikrai yra šiandien pamatuotas, apgalvotas sprendimas ir siūlymas? Dėkui.
M.PRONCKUS. Pirmiausia čia kalbama apie savininkų žemę, kad patys savininkai galėtų ją parduoti. Pirmiausia apie tai yra kalbama. Apie kitokią žemę čia negali būti jokios kalbos. Jeigu žemė neatsiimta arba negrąžinta, tai niekas jos negali parduoti ir niekas prie jos negali prisiliesti. Tai čia yra kapitalinė nuostata. Bet čia, žinoma, smulkiau tuos dalykus turi reglamentuoti įstatymas. Jeigu tokia nuostata bus priimta kaip Konstitucijos pataisa, tai turi būti dar įstatymas, reglamentuojantis, kaip visa tai reikia daryti. Bet čia tik apie savininkų žemę yra kalbama. Ir apie jokią atsiimtą žemę čia jokios kalbos negali būti.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis. Neklausiat?
Z.P.ADOMAITIS. Klausiu. Atrodė, kad jūs sakot ,,Antanaitis". Gerbiamasis pranešėjau, na, jūs jau ką tik sakėt, kad oponentų pagrindinis argumentas prieštarauti šiai pataisai - esą bus parduodamos žemės, kurias turėtų atsiimti savininkai. Na, tai jūs gal dar sykį paaiškinkit. Ar tie oponentai iš tikrųjų visiškai tokie ,,buki", ar jie tik apsimeta tokiais... Kad žemę galės parduoti tiktai tikrieji savininkai ir niekas kitas, ir niekas už savininkus nepardavinės tos žemės. Ačiū.
M.PRONCKUS. Be jokios abejonės, aš galiu dar kartą pakartoti, kad mes, siūlydami šią pataisą, galvojom tik apie savininkus, kad jie galėtų parduoti savo nuosavybę kam jie nori. Bet tuos dalykus, dar kartą sakau, turi reglamentuoti įstatymas, o ne kas nors kitas.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Pone Pronckau, jau yra rajonų, kuriuose nėra laisvų žemių, ir ūkininkai iš tikrųjų norėtų jų įsigyti ir, aišku, įsigyti tam tikrų kreditų tvarka. Ar jūs manote, kad jeigu būtų suteiktos galimybės juridiniams asmenims pirkti žemę, ūkininkai atlaikytų konkurenciją? Aš manau, kad būtų priešingai - kad juridiniai asmenys, būdami kur kas turtingesni, turėdami gerokai didesnių galimybių, paliktų ūkininkus, taip sakant, labai nuošalyje. O mes matom žemės ūkio ateitį daugiau ūkininkų negu juridinių asmenų ateityje. Gal jūsų pataisa ir būtų tinkama, bet mūsų giliu įsitikinimu, gal po kokių ketverių penkerių metų. Ačiū. Ką jūs manote apie konkurenciją?
M.PRONCKUS. Pirmiausia dėl konkurencijos. Žemės ūkio bendrovių, kurios žlunga, ta pataisa tikrai neišgelbės, ir mes nenusiteikę gelbėti tų, kurios žlunga. Ir mūsų įsitikinimu, iš tikrųjų dalis bendrovių, gal 40%, turėtų išnykti. Ir ten liks žemės niekieno, ir pakankamai jų liks. Tačiau tie, kurie gali naudoti pakankamai gerai žemę, kurie gali tvarkyti ją, kurie gali gerai ūkininkauti toje žemėje - kodėl jiems drausti, kad jie tą žemę turėtų ir gerai tvarkytų? Ir mes čia nekeliam aukščiau nei ūkininkų, nei juridinių asmenų. Tegul pats gyvenimas, patys žmonės tvarkosi ir gyvenimas parodys, kaip čia iš tikrųjų geriau. O konkurencija kai kuriose vietose, žinoma, gali būti. Kai kuriose vietose. Ypač ten, kur yra stiprios žemės ūkio bendrovės, kurios gyvens, kurios išliks, kurios galbūt persitvarkys. Čia gali būti visko.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad šitas principas galioja ir šiandieną, bet jis galioja tik viena puse. Aš žinau, kad ūkininkas gali, ir yra ūkininkų, nusipirkusių jau ir 100, ir 200, ir 300 ha, ir t.t. Tuo tarpu bendrovės šito daryti negali. Vadinasi, vienai pusei mes sudarome vienokias sąlygas, kitai - kitokias. Aš pritariu šitai pataisai, nes jinai išlygins šitas galimybes. O kapitalistiniame pasaulyje kas stipresnis, kas gudresnis, tas ir viršesnis, čia nieko naujo mes neišrasime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Man pranešėjo argumentacija pačioje pradžioje, kad štai kažkas iš užsienio mus įvertino ir pavadino aborigenais ir kad jie tiems aborigenams kaip nesuvokiantiems pasiūlė kažkokią paramą, žeidžia mane, žeidžia mano tautą. Tie aborigenai buvo iš savo žemės išvežti ir padėti ant ledo lyties. Štai kokie tie aborigenai buvo. O tie, kurie jus šiandien konsultuoja ir nori konsultuoti, labai laimingai, gražiai ir sočiai gyvena. Todėl tie patarimai yra toli nuo mūsų žemės, ir kol nebus to 1,5 mln. savininkų, gal per anksti taip daryti ir iš tų vargšų aborigenų dar atimti tai, kas buvo atimta 1940 metais.
M.PRONCKUS. Čia klausimo lyg ir nebuvo, čia buvo jūsų nuomonė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Aš norėsiu kalbėti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šių abiejų projektų pateikimui? (Balsai salėje) Negalime. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pirmiausia prašė Seimo narys A.Baležentis, po to - Seimo narys A.Ražauskas. Vienas - už, vienas - prieš.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai labai svarbus klausimas, galbūt vienas svarbiausių, mūsų sprendžiamų per 4 metus, nes tai susiję su visa Lietuvos žemės ūkio paskirties žeme. Čia buvo minimas argumentas kaip užsieniečių pozicija. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų agrarinė reforma nėra pasibaigusi nė viename kaime. Šiandien mes neturime nė vieno žemėtvarkos kompleksinio projekto. Geriausiu atveju tai bus tik po 2005-ųjų metų, kaip čia pasakyta. Pas mus dar nėra (taip kaip užsienyje) pajamų deklaravimo sistemos, iš kurios matytųsi, iš kur ima pinigus juridiniai ir fiziniai asmenys. Taigi mes vėl šito negalime leisti. Pas mus nėra žemės rinkos, dėl to ūkininkai negalėjo įsigyti sau reikiamos žemės. Todėl negalime leisti spręsti šitą klausimą dabar. Jeigu mes jį spręsime, atsitiktų štai kas: juridiniai asmenys, tokie kaip bankai, kaip mafijinių struktūrų fiktyvios firmos, supirktų dabar labai pigią žemę, o vėliau, po kelerių metų, ją labai brangiai parduotų tiems patiems ūkininkams, žemdirbiams ir net žemės ūkio bendrovėms. Tai, kas ištiko kolūkius, tai, kas ištiko gamyklas, jūs patys savo rankomis padarytumėte su paskutiniu Lietuvos turtu - žeme.
Aš labai prašau, labai prašau kairiuosius ir dešiniuosius, ir visus kitus nežengti šito žingsnio. Jį reikės žengti, bet ne dabar, o po 3, 5 ar dar po kelerių metų, kai bus išspręsti tie visi klausimai: agrarinė reforma, pajamų deklaravimas, žemės rinka. Po to šitą bus galima leisti, o dabar jokiu būdu. Aš labai prašau rimtai apgalvoti, nes rinkimuose tai didelio efekto neduos, o žalą padarys negrąžinamą ir mums visiems, ir mūsų valstybei. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, įdomu klausytis, kai ekonominis klausimas 100% politizuotas ir 100% kvailai politizuotas. Jeigu čia kai kurie kalbėję ponai žemdirbių ir kitų kaimiečių nuomonės paklaustų ne Laisvės alėjoje, ne Gedimino prospekte, o kaime, tai jie pamatytų visiškai kitokį vaizdą. Niekaip nesuprantama. Čia ponas A.Baležentis sakė, jog nėra žemės rinkos. Jos nėra ir būti negali tol, kol savininkas negalės parduoti žemės tam, kam nori. Kaimo žmonės vaikšto po žemės ūkio įmones, kurių teritorijose yra ta žemė, ir niekaip nesupranta, kodėl jie negali parduoti, sakykim, galinčiam pirkti Kaišiadorių paukštynui, Krekenavos agrofirmai ir t.t. Visame pasaulyje, visose valstybėse nuosavybės teise žemė priklauso ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Taip pat ir tokiems juridiniams asmenims kaip žemės ūkio bendrovės. Žemės ūkio bendrovės negreitai ją pirks, todėl, kad jos šiandien neturi pinigų ir dėl to galvos nesuka. Tačiau yra tokie dalykai, kaip paukštynai, kompleksai, agrofirmos, kooperatyvai, bendrijos, taip pat ir bendrovės, bandymų stotys, kurios norėtų bandymus atlikti nuosavoje žemėje. Sakykim, toks išminčius kaip ponas L.Milčius ateis vadovauti Mokslo departamentui, ir vėl viskas aukštyn kojom, institutų eksperimentiniai ūkiai ir t.t., ir t.t. Yra daugybė juridinių asmenų, kuriems ne tas pat, ar nuoma.
Grįžtu prie to, nuo ko pradėjau ir ką minėjo ponas M.Pronckus: savininkui nesuprantama, kodėl jis negali parduoti žemės tam, kas galėtų pirkti, o būtinai turi parduoti, laukti, kol atsiras, kam leidžiama pirkti, nors šiandien jie neturi pinigų.
Ponas V.Lapė kalbėjo dėl atsakomybės. Nežinau, kaip kas supranta atsakomybę. Kai šimtai tūkstančių hektarų žemės varnalėšomis ir krūmais baigia apaugti, čia apie atsakomybę nekalbame. Kai tą žemę, apaugusią varnalėšomis, Kaišiadoryse norėtų pirkti paukštynas, tai ne, jam negalima, nes jis galbūt ne tokios spalvos ir t.t., ir pan. Galų gale keista ekonominė logika, kad nusipirkęs, sakysim, tas paukštynas ar agrofirma ją blogiau naudos negu išnuomotą arba, sakykim, bankui įkeis, ar panašiai, ar panašiai. Juk užmokėję grynais pinigais, aš manau, visi stengtųsi išnaudoti visas galimybes ir ją naudoti toli gražu ne taip, kaip išnuomotą. Galų gale koks mūsų ir koks valstybės reikalas, jeigu jis blogai nuomos? Ta privati pirkta žemė lengviau atras kitą savininką negu šiandien ten prie Ukmergės kalnai niekam nepriklausančios žemės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Balsuosime, po to galėsite kalbėti. Registracija. (Balsai salėje) Galėsite po balsavimo netgi replikų pasakyti.
Posėdyje dalyvauja 62 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau netriukšmauti, prašau susikaupti! Ar galime iš karto balsuoti dėl abiejų projektų, ar balsuosime atskirai dėl kiekvieno? (Balsai salėje) Iš karto sutinkate? Taip. Atskirai yra pageidaujančių. Tai pirmiausia balsuosime dėl pirmojo projekto, t.y. dėl Konstitucijos straipsnio papildymo įstatymo. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra? Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, opozicijos atstovai, nedarykite obstrukcijos! Žinot, kad aš nekreipiu jokio dėmesio į jūsų šūkavimus iš vietos, galiu tik pašalinti iš salės poną A.Baležentį, jeigu norės.
Už - 41, prieš - 17, susilaikė 1. Dabar prašau...
A.BALEŽENTIS. Repliką po balsavimo! Prašom netrukdyti.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Pone posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Adomaiti, prašome nusiraminti, išties mes dirbame sunkiomis sąlygomis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Pone posėdžio pirmininke, aš jūsų klausiau svarstymo pradžioje, kokį projektą mes dabar svarstome, koks pateikiamas ir už kurį balsuojama. Per visą pateikimą jūs neįvardijote, koks numeris ir koks variantas. Taigi toks balsavimas yra beprasmis ir negaliojantis, nes iš stenogramos jūs įsitikinsite, jog yra nepaskelbta. Dėl to prašau paskelbti numerį ir pakartoti balsavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės klausimų numeriai yra parašyti darbotvarkėje, ir prašom neišsigalvoti to, ko neišsigalvojote 4 metus. (Balsai salėje) Seimo narys V.Petrauskas. Taip pat replika po balsavimo.
V.PETRAUSKAS. Posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai! Yra principinis dalykas, kad šituo balsavimu, šituo pateikimu po asociacijos su Europos Sąjunga sutarties ratifikavimo Lietuva bando įvesti diskriminacines normas, nors tai draudžia pasirašytos asociacijos sutarties 44 straipsnis. Jeigu ne žemės ūkio paskirties žemės pardavimo požiūriu ir užsienio, ir Lietuvos subjektai yra lygūs, tapo lygūs, tai žemės ūkio paskirties žemės atžvilgiu Lietuvos nacionaliniams subjektams iškeliama viršenybė. Tai kertasi su ratifikuota Seime asociacijos su Europos Sąjunga sutartimi. Kolegos, pone posėdžio pirmininke, ką mes darome! Skubotas, neparengtas, prieštaraujantis mūsų integracijai į Europos struktūras dokumentas. Nedarykime juokų baigiantis šio Seimo kadencijai.
PIRMININKAS. Čia yra Seimo nario nuomonė. Sprendimus priima Seimas. Seimo narys V.Petkevičius. Replika po balsavimo.
V.PETKEVIČIUS. Aš mažą repliką. Kai gerbiamasis A.Endriukaitis rašys naują eilėraštį apie žemės ūkį, tai aš noriu jam pasakyti, kad aborigenas nėra įžeidimas, t.y. vietinis gyventojas, lietuviškai - čiabuvis.
PIRMININKAS. Čiabuvis. Taip? Prašom. Seimo narys A.Kubilius. Replika po balsavimo.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau sužinoti, kaip čia vyksta dabar posėdis?
PIRMININKAS. Pagal darbotvarkę ir pagal Statutą.
A.KUBILIUS. Palaukite, gerbiamasis posėdžio pirmininke, atrodo, svarstome lyg ir du klausimus: vienas yra Konstitucijos pataisa, kitas - referendumas. Tuo tarpu jūs leidžiate kalbėti tik vienu klausimu. Tai kuriuo klausimu dabar mes kalbėjome ir kokiu būdu įvyko balsavimas? Aš norėčiau sužinoti, kada bus kalbama apie referendumą? Aš turiu vieną esminę pastabą. Ar galiu aš ją išsakyti dabar, ar dar reikia palaukti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad būtų ramiau salėje, aš paaiškinu gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui, kuris neseniai atėjo ir nežino, kas vyksta. Kai svarstėme šį klausimą, mes susitarėme, kad bus abiejų projektų pateikimas. Dabar balsuojant aš pasiteiravau, ar balsuosime atskirai, ar iš karto. Jūs nutarėte balsuoti atskirai, taigi už vieną jau balsavome, už kitą dar balsuosime. Po vieną žmogų galės kalbėti dėl balsavimo motyvų: vienas - už, vienas - prieš. Dabar Seimo nariui A.Kubiliui jau paaiškinta, kas vyksta Seime, taigi jis tęsia savo kalbą.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūs neturėjote jokios teisės įtraukti į šios dienos darbotvarkę klausimo Nr.2613(2) dėl referendumo svarstymą, nes jūs pats pasižiūrėkite: ponas M.Pronckus ir ponas A.Salamakinas pasirašė vieną tekstą, o ponas J.Bernatonis ir ponas G.Kirkilas pasirašė visai kitą tekstą. Tai kokiu būdu galima svarstyti šitokius projektus? Ar prieš rinkimus galima daryti ką nori?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiems, kurie labai retai dalyvauja posėdžiuose, primenu, kad yra išdalytas patikslintas projektas, kuriame surinkti parašai už tą pačią redakciją, ten buvo redakcinių skirtumų. Jums visiems tai buvo išdalyta. Ir aš manau, kad čia gerbiamieji Seimo nariai užsiima būtent klausimo sprendimo vilkinimu. Darbotvarkę patvirtino Seimas. Aš jos savavališkai nekeisiu.
Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Dėl Seimo nutarimo. Gerbiamasis Seimo nary, skaitykite darbotvarkę.
Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš esu už.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali pasisakyti prieš.
Seimo narė G.Jurkūnaitė. Jūs prieš?
G.JURKŪNAITĖ. Ne. Aš esu už. Būtinai už.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš esu prieš (nors mano balsavimas gali tos nuomonės ir neišreikšti), prisimindamas Aukščiausiosios Tarybos laikus, kai be jokių diskusijų, be jokių argumentų ir be jokio pasiruošimo, ir be jokio įtraukimo į darbotvarkę buvo panaikinta kooperatinė nuosavybė ir dėl to įvyko tai, ką mes dabar matome kaime. Įvyko katastrofa. Aš galiu priminti pavardes, bet manau, jog jos visiškai nereikalingos. Tų laikų didvyriai dar gyvi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis. Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, tuo pačiu klausimu negaliu jums antrą kartą suteikti žodžio. (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, negi jūs norite kadencijos pabaigoje būti pašalintas iš salės? (Triukšmas salėje) Pagailėkite savo rinkėjų.
Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo projektui po pateikimo? Prašau balsuoti.
Už - 42, prieš - 18, susilaikė 1. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo yra nenorminis aktas, jam yra pritarta po pateikimo. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų pateikti priėmimui. (Triukšmas salėje) Pradedame priėmimą. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, parodysiu raudoną kortelę ir turėsite išeiti iš aikštės. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, siūlomas priimti projektas Nr.2625 ir siūloma 1 straipsnyje pakeisti tik datą, ir įrašyti ne spalio 20 d., bet lapkričio 20 d. Daugiau jokių pakeitimų nebūtų.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, tarti žodį dėl 1 straipsnio, kur, kaip pasakė pranešėjas, vietoje spalio 20 d. siūloma lapkričio 20 d. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti?
Seimo narys V.Mačiulis. Vienas - už, vienas - prieš.
V.MAČIULIS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu šitai datai, nes nerealu būtų spalio 20 d., lapkričio 20 d. - kaip tik.
PIRMININKAS. Vienas galėtų pasisakyti prieš. Seimo narys V.Liutikas. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš privalau pasisakyti prieš, nes neišgirdau nei būsimojo premjero pono R.Dagio ir nematau būsimojo Prezidento salėje. Jų nuomonė, manyčiau, reikšminga. Tada ir aš pasakyčiau savąją.
PIRMININKAS. Deja, premjeras, sakė, labai užimtas. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis. Balsuosime dėl 1 straipsnio, nes supratau, kad yra prieštaraujančių. Registracija.
Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jeigu aš jus pašalinsiu iš salės, jūsų neišrinks į kitą Seimą. (Triukšmas salėje)
Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis? Prašau balsuoti. Prašom balsuoti už 1 straipsnį. Seimo nariai, kurie prieš, gali balsuoti prieš, niekas tam netrukdo.
Už - 41, prieš - 7, susilaikė 2. 1 straipsnis priimtas.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio. Dėl vedimo tvarkos priėmimo metu žodis nesuteikiamas, gerbiamieji Seimo nariai.
M.PRONCKUS. 2 straipsnį siūloma priimti taip, kaip yra suformuluota, ir jokių pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom, gerbiamasis Seimo nary. Į mikrofoną.
A.BALEŽENTIS. Pridedamame tekste yra neleistinų dalykų. Pirmiausia nacionaliniai subjektai. Nors čia buvo kalbama apie žemės ūkio bendroves ir kitus tokius nekaltus dalykus, bet įvardijimas ,,nacionaliniai subjektai" reiškia absoliučiai viską - bankus, fiktyvias firmas, mafijines struktūras, viską, ką tik norit. Tai viena.
Antra. Jūs čia sakote, kad įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bet įstatymus gali priimti 3 Seimo nariai. Tą patį galės daryti ir būsimasis Seimas. Pakeisti ir priimti, nes mes iš viso neturime nei tvarkos, nei sąlygų. Tai jeigu mes keičiame Konstituciją, tai pridėkime ir tą tvarką, ir tas sąlygas, priešingu atveju mes atveriame neribotas galimybes korupcijai ir kitiems labai rimtiems dalykams. Čia yra ne juokas. Aš nenoriu pavartoti to gražaus žodžio, bet į Seimo narius aš vis tiek noriu kreiptis. Tai susiję su visos Lietuvos žeme, žemės ūkio paskirties žeme. Ką jūs darote? Visiškai neįsigilinę, nesvarstę komitetuose, neišklausę mokslininkų, jūs atveriate neribotas galimybes tokiems dalykams. Aišku, jūs paskui galite sakyti, kad to norėjo Lietuvos žmonės. Bet aš jums noriu pasakyti, kad Lietuvoje tik trečdalis žmonių, deja, gyvena kaime, o kiti du trečdaliai kaime negyvena. Jeigu jūs atiduodate referendumui, tai kokius rezultatus jūs gausite? Ar jūs norite visiškai sunaikinti žemės ūkį? Jūs, Pronckau, jūs, pone Bernatoni, ir jūs visi, kurie balsuosite (aišku, mes prašysime, aš frakcijos vardu iš karto prašau vardinio balsavimo dėl šito klausimo), bet ką jūs darote, jūs turėkite sąžinės. Aš esu prieš ir prašau sustoti ir sustabdyti bent balsavimu šitas nesąmones, kurias darote. Šitaip Seime neturi būti, kad Konstitucija keičiama kalbant vienam - už, vienam - prieš. Ir net komitetų nuomonės neklausiant, nė vieno. Tai kur frakcijų padėtis, kur frakcijų nuomonės? Jūs, pone Bernatoni, apskritai pasiekėte įžūlumo viršūnę ir įeisit į istoriją, bet kiti Seimo nariai, nedalyvaukite šitame balsavime, aš jus labai prašau. Aš neturiu kitų argumentų, bet jūs prisiekėt... Vis tiek istorija įvertina, anksčiau ar vėliau ji įvertins ir mus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Siūlau pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik primenu, kad Konstitucijos Seimas šiuo metu nekeičia. Tai, ką kalbėjo Seimo narys A.Baležentis, yra akivaizdus šmeižtas. Čia yra sprendžiamas klausimas dėl klausimo pateikimo referendumui. Prašom, pranešėjau, ir balsuosime.
M.PRONCKUS. Aš turiu keletą pastabų. Pirmiausia mane stebina tai, kaip kai kurie tautos išrinktieji bijo tautos nuomonės. Čia iš tikrųjų labai stebėtina. Kodėl tauta kai kuriais klausimais negali pareikšti savo nuomonės? Ir koks yra didžiulis pasipriešinimas.
Antra pastaba. Aš siūlau dar kartą skaityti. Aš kai ką cituoju: ,,Nacionaliniai subjektai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali įsigyti..." Įstatymų nustatyta tvarka. Kai kurie, matyt, nori, kad šitoje Konstitucijos pataisoje būtų surašytas visas įstatymas, kaip reikia tvarkytis. Įstatymai bus priimti, jeigu ta pastraipa bus pakeista. Priimant įstatymus bus galima tuos klausimus spręsti.
Dar viena pastaba. Gerbiamasis V.Petrauskas kalbėjo apie tai, kad mes lyg ir prieštaraujam tarptautiniams susitarimams, jis norėjo suteikti dar vieną lengvatą užsieniečiams, kad ne tik nacionaliniai subjektai, bet ir užsieniečiai galėtų pirkti šitą žemę. (Balsai salėje) Man labai įdomu girdėti šitą pastabą. Todėl aš siūlau 2 straipsnį priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, prašau balsuoti.
Už - 38, prieš - 8, susilaikė 2.
Taigi 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio, kad jis įsigalioja nuo priėmimo, ar reikia balsuoti?
M.PRONCKUS. Ne.
PIRMININKAS. Nereikia, pritarta. Taigi prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio Seimo nutarimo. Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Esu už. Kviečiu visus balsuoti ir mažiau politikuoti. Tegul tauta apsisprendžia ir pasakys.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš iš prigimties būdamas kuklus, prašyčiau suteikti žodį būsimiesiems valstybės vadovams. Aš jau minėjau jų pavardes. Man jų nuomonė labai svarbi.
PIRMININKAS. Nesupratau. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs man neleidote kalbėti prie mikrofono, todėl aš truputį nukrypsiu nuo to svarstomo klausimo, bet man skirto laiko užteks. Pirmiausia aš jau kalbėjau Seimo Pirmininkui dėl kenksmingų mano sveikatai darbo sąlygų. Čia ponas A.Baležentis ir į jį panašūs priėję prie centrinio mikrofono sukelia tokį triukšmą, kuris viršija gal 200 decibelų. Aš viena ausimi pradėjau blogiau girdėti, nors Seimo Pirmininkas už kenksmingas darbo sąlygas man skyrė pieno. Aš noriu jūsų paklausti, ką turiu paduoti į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo? Ar Seimo vadovybę, kuri nesugeba užtikrinti tvarkos Seime, ar techninius darbuotojus, kurie pastatė šalia manęs mikrofoną, ar tuos, kurie nuolatos triukšmauja ir daro žalą mano sveikatai? Todėl, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš lauksiu jūsų atsakymo.
O nutarimui aš pritariu ir siūlau balsuoti už. Manau, kad čia nėra net svarstymo objekto. Sudaroma paprasčiausia... Aš nežinau, tyčia kalbama, jog būtų prieš, žemės savininkams stengiamasi sudaryti įvairių kliūčių, kad jie negalėtų laisvai disponuoti savo nuosavybe, kad nebūtų laisvos rinkos, kad nebūtų konkurencijos, kad jie negalėtų už savo turtą (kaip visame civilizuotame pasaulyje) gauti pačios didžiausios kainos. Aš už. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šito nutarimo nei svarstymas, nei turinys, nei pats referendumas neatitinka jokios kritikos. Noriu atkreipti dėmesį, kad jūs siūlote pateikti nacionaliniam referendumui agrarinį klausimą. Agrarinius klausimus reikėtų spręsti visiškai ne taip. Jūs rašote, kad nacionaliniai subjektai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Juk čia įeis ir bankai, ir supirkinėtojai, ir fiktyvios firmos. Nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kur jie? Ar jūs išdalijot nors menkiausią projektėlį tų įstatymų dėl tvarkos ir sąlygų, kur jie galės įsigyti? Nieko neišdalijot. Kur nors vieno komiteto nuomonė? Nieko nėra. Kur frakcijų pozicija? Nieko nėra. Jūs pateikėt ,,pliką" klausimą ir norite surinkti tik rinkėjų balsus. Štai kur yra tikrasis tikslas. Tačiau jūs visiškai neįvertinate to, kad agrarinė reforma neįvykusi, kad pajamos nedeklaruotos, kad patys žemdirbiai, ūkininkai dar nenusipirko žemės ir negali nusipirkti, nes jūs per ketverius metus nesugebėjote išduoti bent vieno lapelio, kuriame būtų fiksuota žemės nuosavybė. Vieno lapelio neparengėt per ketverius metus. Aišku, kad sąmoningai. Ir to, ką jūs šiandien darote (jeigu tai bus priimta), padariniai bus kur kas didesni, negu ta baisioji privatizacija, buvusi mieste. Jūs prisiimat atsakomybę ir aš frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo. Įsiamžinkite istorijoje. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Ponios ir ponai Seimo nariai, yra šiurpinantis šio nutarimo svarstymas čia, Seime, baigiantis jo kadencijai. Kur pateiktų projektų svarstymo stadija? Vyksta nutarimų priėmimas, bet vis tiek svarstymo stadija yra neišvengiama ir ji turėjo būti. Kur pataisos raštu? Pranešėjas žodžiu teikė ir koregavo pateiktą dokumentą. Kur jos? Nėra. Kur galimybė Seimo nariams raštu teikti pataisas? Nėra.
Dabar iš esmės. Aš jau minėjau, kad toks dokumentas yra prieštaraujantis Lietuvos valstybės integracijai į Europos Sąjungą. Jeigu jūs keisdami 47 straipsnio kitas dalis kartu buvot parengę ir konstitucinį įstatymą, ir tvarką, ir sąlygas, ir reglamentavimą, kaip šitie įstatymai, kaip šitie konstituciniai pataisymai bus įgyvendinami ir vykdomi? Šiuo atveju viso to nėra. ,,Baksnojate" žodžius ,,įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis", tai parodykite tuos įstatymus. Kokia tvarka, kokios sąlygos ir kokie juridiniai asmenys? Jūs dabar kalbate, kad ginate savininkų teises ir stebitės kai kuriais opozicijos atstovais. Ką reiškia, kad juridinio asmens teises turintys nacionaliniai subjektai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę? Ūkininkas, kuris neturi juridinio asmens statuso, yra fizinis asmuo, jis neįsigys. Čia yra tik bendrovės. O kieno žemėje galės įsigyti, atsiprašau, tai atskira kalba. Ar jūs norite bankrutavusių ūkininkų, kurie negauna kreditų, supirkti žemę? Tada taip ir kalbėkite, tada kitas reikalas. Tų, kurie žlunga. Taip, tada jų žemę galite supirkti ir tam ruošiatės. Tada, vadinasi, yra raudonųjų agrarininkų tikslo įgyvendinimas. Matyt, kitų argumentų nėra jūsų tikslams pateisinti. Aš vis dėlto manau, kad toks dokumentas yra didžiausia gėda šitam Seimui, ir jeigu jūs labai skubate, veržiatės ir kitaip negalite baigiantis dienoms, tai prašom, priiminėkite, bet aš taip pat prašau dėl šito dokumento balsuoti vardiniu balsavimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Mes svarstome ne įstatymą, kam ir kokia tvarka juridiniams asmenims bus leidžiama įsigyti nuosavybės teise žemės. Tai dar bus. Aš nelabai suprantu dešiniųjų, užsitikrinusių 100% daugumą būsimajame Seime, baimės dėl šitų klausimų. Priims įstatymą tokį, kokį reikės, o jeigu ir atšauks tai, kas priimta šiame Seime, panikuoti turbūt nebūtų dėl ko. Jeigu aš būčiau garantuotas būsimųjų rinkimų rezultatais taip kaip jūs, tikrai nepanikuočiau. Motyvai ir argumentai čia yra labai aiškūs. Tik keista, kad vakar visų šitų pasakų, kurios čia dabar pasakojamos dėl tvarkos ir viso kito, nebuvo pasakyta, kai priiminėjome analogišką klausimą.
Jeigu kalbėčiau iš esmės dėl šito klausimo teikimo referendumui, manau, pasakysiu ne vien savo nuomonę. Visi tie referendumui pateikti klausimai yra žaidimėliai, ir, manau, dauguma žmonių įrodys, kad jie neverti jokio dėmesio. Tai yra, sakykime, muilo burbulėlis. Vienintelis rimtas ekonominis klausimas, kuris vertas referendumo, ir yra šitas klausimas. Aišku, tenka apgailestauti, kad mes tokį rimtą klausimą svarstome per vėlai (ir kolega B.Rupeika minėjo), tačiau ką jau padarysi. Nors vieną klausimą pateiktume referendumui, kuris tikrai vertas Lietuvos žmonių dėmesio.
Dabar dėl vardinio balsavimo. Aš visiškai neprieštaraučiau (čia, aišku, frakcijos reikalas), nes bus kur kas lengviau kalbėtis kaime su žmonėmis, su dešiniųjų rėmėjais, nes žemės savininkai daugiau remia dešiniuosius. Mes jiems iki šiol negalėjom atsakyti, kodėl jie neturi teisės parduoti savo žemę, t.y. tą žemę, kurios nuosavybės dokumentus turi, kodėl jie neturi teisės parduoti tam, kam jie nori. Turint vardinio balsavimo rezultatus bus kur kas lengviau paaiškinti. Aš keletą paskutiniųjų metų aiškinau žmonėms, kad neleidžia Konstitucija...
PIRMININKAS. Laikas!
A.RAŽAUSKAS. ... sako, jūs, Seimas, pakeiskite ir t.t. Bus kur kas lengviau paaiškinti žmonėms, kas daro kliūtis, kad savininkas, susigrąžinęs žemę ir turėdamas nuosavybės teisės dokumentus, negali jos parduoti tam, kam nori.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Klausant kolegos V.Petrausko kalbos susidaro įspūdis, kad Lietuva negali gyventi be Europos Sąjungos. Nesuprantu, kodėl opozicija taip bijo Lietuvos žmonių nuomonės? Nuo to laimės ne tik savininkai, bet ir juridiniai asmenys. Bankai galėtų užstatu priimti žemę už išduotą paskolą, žemės galėtų turėti mokyklos, agrofirmos ir visi kiti. O savininkai nuo to, žinoma, tik laimėtų, nes savininkų žemės kaina išaugtų jei ne dvigubai, tai kelis kartus. Sakyta, kad niekas neturi žemės nuosavybės dokumentų. Tai irgi netiesa. Dokumentus turi daug kas. Aš turiu, galėsiu gerbiamajam A.Baleženčiui parodyti, ištrauksiu iš portfelio ir parodysiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Galima kalbėti tik prieš.
A.BENDINSKAS. Žinoma, kad reikia kalbėti prieš. Iki šiol šitas klausimas nebuvo išspręstas. Kaip galima šiandien svarstyti šitą klausimą, kai jau ir rinkimai ,,ant nosies". Didelė mūsų tautos dalis, kuriai atstovauja tautininkai, demokratai, nori įrodyti, kad šitie reikalai Lietuvos žmonėms labai pakenks, ir šitas klausimas bus aptarinėjamas ne tik Lietuvoje, bet Europoje ir visame pasaulyje. Šitą klausimą jie taip iškelia, kad aš negaliu kalbėti prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis, ir po to spręsime dėl balsavimo būdo.
A.ENDRIUKAITIS. Aš nenorėčiau kalbėti apie šitų (pirmojo ar antrojo) projektų turinį, bet aš noriu kreiptis į posėdžio pirmininką, į pirmininką aborigeną, LDDP aborigeną Juozą Bernatonį...
PIRMININKAS. Čiabuvį.
A.ENDRIUKAITIS. Arba LDDP čiabuvį todėl, kad jūs mėgstate priminti Statutą, kad jūs griežtai laikotės. Tai kodėl, pone Juozai Bernatoni, kodėl jūs ,,peršokote" per vieną svarstymo stadiją? Gal būtų išsakyta ir minčių, ir pastabų, juk tai yra labai nekultūringa, tiesiog akiplėšiška. Galėčiau pasakyti dar žiauresnį žodį, bet taip nesielgiama. Jeigu taip elgtųsi kita pusė, jūs sakytumėte, kad Statutas neleidžia, stadija tokia yra. O čia ėmėt ir padarėt. Darbotvarkėje nebuvo įrašyta, buvo įrašytas tik pateikimas, nebuvo svarstymo stadijos. Ir jūs staiga padarėte priėmimo stadiją. Tai yra labai žema, primityvu, įsikalkite šitą savo laimėjimą į savo atlapą, pasiskirkite sau kokį norite ordiną už narsą, už Reichstago paėmimą. Tegul tai būna jūsų nuopelnas ir tolesnės sėkmės lieptas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, jog pirmininkauju pagal Seimo statutą. Po to, kai pritariama nenorminiam aktui, o tai yra nagrinėjama kaip rezoliucija, galima iš karto teikti priėmimui, jeigu yra išdalytas projektas. (Balsai salėje) Projektas yra išdalytas. (Balsai salėje) Dėl datos Seimas jau apsisprendė, gerbiamasis Seimo nary Baleženti.
Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime. Kas už tautininkų ir demokratų frakcijų siūlymą, kad būtų vardinis balsavimas? Balsavimas pradėtas. (Triukšmas salėje) Deja, dėl vardinio balsavimo pritrūko balsų. Balsuosime rankų pakėlimu. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas ,,Dėl Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymo pateikimo spręsti referendumui", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 11.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 39 Seimo nariams balsavus už, 11 - prieš ir 1 susilaikius Seimo nutarimas priimtas.
Vaistų įstatymo projekto Nr.2571 pateikimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Dabar 10 darbotvarkės klausimas -Vaistų įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį V.Budniką. Kol jis ateis, repliką po balsavimo pasakys Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išnagrinėtų šio klausimo dėl referendumo pateikimą, svarstymą ir priėmimą, ir kad pripažintų balsavimo rezultatus negaliojančiais dėl daugybės Seimo statuto pažeidimų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, manau, jog jokių pažeidimų nebuvo.
Prašome, gerbiamasis Budnikai, pateikti kitą projektą.
V.BUDNIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiame Vaistų įstatymo projektą. Jo pagrindinis tikslas - nustatyti vaistų registravimo Lietuvoje pagrindus, vaistų gaminimo ir apyvartos ypatumus, vaistų kokybės kontrolės tvarką, klinikinių tyrinėjimų ypatumus, vaistų rizikos faktorių vertinimo tvarką bei veterinarinių vaistų vartojimo sąlygas. Šitas įstatymo projektas ženkliai papildys Sveikatos sistemos įstatymą, Farmacinės veiklos įstatymą, jo pakeitimus bei papildymus ir teisiškai, įstatymiškai užtikrins, kad Lietuvoje gaminami arba į Lietuvą importuojami vaistai būtų kokybiški, saugūs ir efektyvūs. Šitą įstatymo projektą priėmus, nereikės keisti iš esmės kitų įstatymų, ir noriu iš karto pasakyti, kad tie kai kurie poįstatyminiai aktai yra paruošti. Tarkim, kad ir vaistų registravimo taisyklės, ir klinikinių tyrimų programa, ir t.t. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nesu visai tikras, ar šitas įstatymas tai reglamentuos, bet mano klausimas būtų štai toks. Kai išrašomas psichotropinis vaistas ligoniui, tai jam galima jį pakeisti kitu vaistu, bet yra kažkoks sąrašas, nurodantis, į kuriuos vaistus tik galima pakeisti. Bet jeigu ligoniui, pavyzdžiui, geriau yra koks nors kitoks preparatas negu nurodytas sąraše, ar jis gali gauti skirtumą, lyginant kainą su pagrindinio vaisto, ar čia yra koks nors apribojimas? Ačiū.
V.BUDNIKAS. Ligonis gali gauti tik tą vaistą, kurį išrašė gydytojas. Jeigu jūs turite minty analogus, tai vaistinėje, tarkim, analogą gali pakeisti kitos firmos vaistu, turinčiu tą patį tarptautinį pavadinimą.
V.ASTRAUSKAS. Ar bus skirtumas skaičiuojamas, lyginant su tuo nemokamu?
V.BUDNIKAS. Jūs turite minty kompensuojamus vaistus? Esmė yra tokia, kad vaistai kompensuojami bazinės kainos lygiu. Jeigu tam tikros firmos vaistas yra brangesnis ir jo kaina didesnė už bazinę kainą, ligoniui tada reikia primokėti.
V.ASTRAUSKAS. Tada jis gali pasirinkti tą vaistą, kuris brangesnis.
V.BUDNIKAS. Vaistas bus analogiškas ir ne prastesnis už kitą.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, kiek aš suprantu, tai yra priešpaskutinis įstatymo projektas, kurį priėmus, o kartu priėmus ir įstatymą dėl vaistinės, iš esmės mes Lietuvoje paklotume juridinį pagrindą visai farmacijos sistemai. Taip?
V.BUDNIKAS. Taip. Liktų priimti tik vaistinių ir prekybos vaistais įstatymą, kurio projektas jau buvo pirmą kartą pateiktas Vyriausybei, ir tokiu būdu mes turėtume absoliučiai išsamų Lietuvos farmacinės veiklos įstatymų komplektą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis sekretoriau, aš dėl 6 straipsnio - ,,Vaisto registravimo dokumentas". Daug buvo priekaištų dėl lėšų rinkimo už liudijimų išdavimą. Kaip jūs numatote išduodamų vaistų registravimą, lėšų surinkimą? Į kokį fondą eis visos tos lėšos? Kokia apytikriai suma bus už vieno vaisto registravimą? Ačiū.
V.BUDNIKAS. Kalbėdami apie lėšas už vaistų registravimą, neturime minty vien to mokesčio, kuris įnešamas į valstybės biudžetą, kaip vaistų registravimo įnašas, bet turime minty išlaidas, susijusias su dokumentų, pateikiamų registruojant vaistą, tikrinimu. O tie dokumentai gali būti nuo vienos iki keliolikos bylų užsienio kalba. Toliau - lėšos pateiktų pavyzdžių kokybės tyrimams atlikti, lėšos informavimui apie registruojamus vaistus, lėšos vaistų registrų ir jų papildymų leidimui ir daugeliui kitų dalykų. Tas išlaidas turi apmokėti vaistą gaminanti firma, taip yra visame pasaulyje. Šitas dydis priklauso nuo patikimo registruoti vaisto. Jeigu tai yra apskritai pirmą kartą registruojamas vaistas, mokestis kai kuriose šalyse siekia net 30, 60 ir daugiau tūkst. dolerių, jeigu tai vaistas, registruojamas kaip generinis vaistas, mokesčio dydis gali būti tik keli šimtai dolerių. Tai priklauso nuo įdirbio jį eksportuojant.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis nori jūsų paklausti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, priėmus šitą įstatymą, būtų nustatytos vaistų kokybės kontrolės įstatyminės taisyklės, įstatyminiai principai. Sakykite, prašom, kokios tarnybos turėtų toliau vykdyti vaistų kokybės kontrolę ir kokie reikalingi poįstatyminiai aktai, kad būtų galima tai realizuoti?
V.BUDNIKAS. Praktiškai, kai šiuo įstatymu bus nustatyta vaistų kokybės kontrolė, tai mes turėsime teisinį pagrindą ją vykdyti kaip ir esame pasirengę. Mūsų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi dvi tarnybas, tai yra Vaistų kontrolės laboratoriją, pagrindinę laboratoriją, Vilniuje ir tris filialus, kuriuose dirba apie 37 darbuotojus. Kaip tik jie reguliariai ir vykdys poįstatyminių aktų nustatyta tvarka vaistų kontrolę juos registruodami ištisus metus. Be to, kontrolę vykdys taip pat vaistinių, mūsų vadinamų farmacijos įmonių, inspektoratas, kad būtų laikomasi farmacinę veiklą reglamentuojančių įstatymų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui ponui Budnikui. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas?
V.BUDNIKAS. Taip.
PIRMININKAS. Taip pat prieštaravimų nėra. Svarstymą numatysime pagal galimybes, galbūt dar ir šiame Seime. Dėkoju pranešėjui.
Geriatrinės priežiūros įstatymo projekto Nr.2563 pateikimas (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi man suteikta teisė, pratęsiu Seimo posėdį ne ilgiau kaip valanda. Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Alesionką pateikti Geriatrinės priežiūros įstatymo projektą Nr.2563.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, pateikiu įstatymo projektą, kuris sprendžia senų ir pagyvenusių žmonių sveikatos, jų sveikatos priežiūros, paslaugų prieinamumo, rūpinimosi jais problemas. Kartu šiame įstatyme bus numatyta, kaip rengiami specialistai, kurie galėtų atlikti tokią sveikatos priežiūrą, ir kitos priemonės, kurias jūs radote įstatymo tekste. Prašau jūsų pritarimo pateiktam projektui. Kartu noriu pasakyti, kad ir kaip bekeiktų visi mūsų Seimą, vadintų kvailiais, mafijozais ir kitokiais, mes vis dėlto sveikatos sistemos įstatymų paketus paruošėme didelius, galingus, ir kitais metais sveikatos reforma galės vykti gana sklandžiai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Noriu paklausti štai tokio dalyko. Paprastai geriantologija visada eina kartu su geriatrija, o čia yra išskirta geriatrija. Geriantologijos visai nėra. Ar nebūtų tikslinga vis dėlto, yra toks Geriantologijos centras ir t.t., ir geriantologiniai tyrimai, kaip ir kitų specialybių panašiai, kaip buvo Stomatologinis įstatymas... Čia vien tik priežiūra ir viskas. Ar nesutiktumėte, kad tas papildytas įstatymas būtų pavadintas kartu geriantologijos ir geriatrinės priežiūros įstatymu?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis profesoriau, jūsų mintys iš tiesų yra vertingos. Kaip jūs žinote, mūsų komitetas jau kitą savaitę šį projektą svarstys savo posėdyje (mes jau pasiruošę, jeigu Seimas pritars) ir į jūsų pasiūlymus, išdėstytus raštu, mes būtinai atkreipsime dėmesį ir juos galėsime įtraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis klausia.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau paklausti. Čia numatomi steigti geriatrijos skyrius. Ta problema man nėra labai aiški, nes, matote, bendrosios terapijos skyrių aš įsivaizduoju, bet geriatrinės patologijos skyriaus, tarkim, rajono centrinėje ligoninėje aš vis dėlto niekaip neįsivaizduoju. Aš manau, kad tai turėtume... Kaip tai suprasti? Mes turbūt turėtume tai komitete aptarti.
L.ALESIONKA. Dėkoju jums už klausimą. Aš taip pat galvoju, kad įstatymo autoriai mano, o šį projektą teikia Vyriausybė, kad kiekvienos srities specialistai vis dėlto nori turėti, sakykim, savo stacionarą, savo kokį nors išskirtinį dalyką. Aš manau, kad diskutuodami toliau, svarstydami šį įstatymo projektą, mes šį klausimą galėsime patikslinti ir jį detalizuoti. Aš nemanau, kad kiekvienu atveju turi būti atskira ligoninė arba atskiras skyrius.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Pagrindinį komitetą skiriame tą patį?
L.ALESIONKA. Tą patį.
PIRMININKAS. Tą patį Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą. Kada svarstysime Seime, šiandien nefiksuojame, tačiau sutariam, kad, jeigu bus galimybė, ir šiame Seime dar svarstysime. Dėkui.
Seimo narių pareiškimai (96.10.09)
9sesija 16 p svarstyti klausimai
Dabar paskutinis darbotvarkės klausimas - Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį. Pareiškimai.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamajam A.Brazauskui, Lietuvos Respublikos Prezidentui. Pareiškimas - ,,Ginkimės, kol nevėlu".
,,Virš Vilniaus šiandien 7 val. 15 min. aukštai aukštai iš Rytų į Vakarus skrido karinis lėktuvas. Manyčiau, kad tai Rusijos lėktuvas. Ryto saulės spinduliai raudonai apšvietė paliktą dūmą, gal ir nelabai kenksmingą juostą, perbraukiančią sostinės ir Lietuvos suverenitetą. Kiek nori, kada nori, jie skraido netgi sparnais nepamosuodami. Ir kalbama apie NATO. Tai apgaulė arba saviapgaulė, kaip norite. Nepriims mūsų, Rusija neleis, o NATO ir nenorės, kad virš jos teritorijos skraidytų Rusijos kariniai lėktuvai arba per jos teritoriją geležinkeliu pirmyn ir atgal būtų vežiojama karinė ginkluotė.
Lietuva gelbėjosi ir gynėsi pati. Tą patį ji turi daryti ir dabar. Kaip moka ir kaip gali. Rusijos imperijos šalininkus gali paveikti tik atgrasinimas, tik žinojimas, kad bus priešinamasi. Viena iš daugelio priemonių - šaulių apginklavimas. Tai visuotinė gynyba. LDDP parengė projektą, pagal kurį šauliu gali būti tik asmuo nuo 26 metų amžiaus. Tai atspindi gynybos koncepciją, baimės ir kapituliavimo nuostatą prie išdavystės ribos. Pasižiūrėkime į šaulius Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.
Gerbiamasis Prezidente, ne kartą esu rašęs jums įvairiais klausimais, bet nė karto negavau jokio atsakymo. Jūs atmetate Lietuvai opius klausimus. Tai išreiškia tylėjimas. Pateikiu jums vieną klausimą: kas bijo ir kodėl bijo apginkluoti šaulius? Rytoj, poryt ir užporyt vėl virš Vilniaus ir visos Lietuvos skraidys Rusijos kariniai lėktuvai, savo garsu ir debesimis dūmų slėgdami Lietuvos garbę ir išdidumą, gniuždydami pasitikėjimą savo nepriklausomybe ir norą ją ginti." Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš baigdamas posėdį informuoju, kad posėdyje dalyvauja nefrakcionuotas Seimo narys A.Endriukaitis, Socialdemokratų frakcijos nariai: V.Andriukaitis ir K.Antanaitis, LDDP frakcijos nariai: A.Būdvytis, M.Pronckus, R.Markauskas, P.Vitkevičius ir J.Bernatonis. Taigi mūsų nedaug, bet mes sulaukėme posėdžio pabaigos. Kitas posėdis įvyks spalio 22 d. 10 val.