Vienuoliktasis
posėdis
1996
m. rugsėjo 24 d.
Vyriausybės pusvalandis (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos rugsėjo 24 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija. (Balsai salėje) Labai daug. Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu finansų ministrą A.Križinauską į tribūną. Prašom, ministre. Jūs pradžioje pasakysit keletą žodžių?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Šiandien aš kaip tik perskaičiau Latvijos laikraščio ,,Biznis ir...,, labai įdomų ir svarbų Lietuvai straipsnį apie mūsų vertybinių popierių rinką. Laikraštis yra rusų kalba ir pavadinimas pažodžiui išvertus - ,,Imperializmo rykliai atakuoja centrinį depozitoriumą,,. Pavadinimas įspūdingas, bet straipsnis visapusiškai palankus Lietuvai. Kodėl aš užsiminiau apie šį straipsnį? Todėl, kad jame yra analizuojama ir mūsų ta garsioji ,,Merrill Lynch,, sutartis, ir išleidimas vertybinių popierių nacionaline valiuta 200 mln. Lt tarptautinėje rinkoje. Aš dabar, žinoma, necituosiu to straipsnio. Laikraštis specializuojasi daugiau biznio reikaluose ir jis yra kompetentingas. Ir tikrai ne taip dažnai susilaukiam pagyrų iš kitų valstybių. Tačiau įdomiausia tai, kad šiame straipsnyje kaip tik yra pasakoma, kad po šio ,,Merrill Lynch,, išleidimo, juo susidomėjo ir politikai, ir finansiniai makleriai. Jie nevienareikšmiai vertina (būtent tai yra pabrėžta spaudoje) ir pats laikraštis įvertino tai kaip iš tikrųjų labai sėkmingą akciją. Straipsnyje net daroma prielaida, jeigu yra užduodamas klausimas, sako, kaltinimai Lietuvos viduje yra tokie, kad o gal būtų mokėjęs 17% palūkanų... Ir yra toks atsakymas, kad gal būtų mokėję. Bet ar būtų nupirkę ir ar būtų nupirkę 200 mln. Lt?.. Ir nereikia pamiršti, kad tai yra metams... Ir vis dėlto straipsnio pabaigoje duodamas vienareikšmis įvertinimas, kad nežiūrint į nieką - tai labai sėkmingas pirmasis sandėris nacionaline valiuta po... Tuo labiau aptariamas ir Lietuvos reitingas, kurį straipsnio autorius įvertina kaip nuotaką su kraičiu. Kitaip sakant, buvo įvertinta geriau, negu tikėtasi. Ir vis dėlto taip pat pažymima, kad Lietuvos centriniame depozitoriume atsidaro sąskaitas tokie pasaulio gigantai kaip ,,Merrill Lynch,, ir taip pat amerikiečių kitos kompanijos, kurios yra išvardytos. Ir galutinė išvada yra parašyta tokia (yra pateiktas palūkanų kritimo grafikas Lietuvoje, kas yra teigiamai įvertinta), kad vis dėlto, nežiūrint nieko, jeigu autoritetas, kurį Lietuva įgijo finansinėje rinkoje, pritrauks investicijas, bus atpirkta ne tik 10 ar 20 mln. Lt palūkanų, kurias, deja, mes turim mokėti, ir straipsnio autorius tai pripažįsta, o tiksliau aš norėčiau, žinoma, čia remtis dabar vieno laikraščio straipsniu, aš neketinu... Aš tikrai labai aiškiai vis dėlto be jokių spekuliacijų norėčiau pasakyti Seimo nariams, kodėl tai buvo padaryta ir kodėl, mūsų nuomone, kilo toks didelis triukšmas. O reikalas tas, kad jau ne naujiena, buvo minėta, kad liepos mėnesį Lietuvoje... Dar geriau, imkim nuo metų pradžios. Nuo sausio mėnesio mes turėjom grėsmingai didėjančią situaciją vertybinių popierių rinkoje. Ir kai aš asmeniškai buvau paskirtas ministru, radau milžiniškas palūkanas, mokamas už vertybinius popierius. Sakykim, jos siekė (ne vidurkis, bet atskirais aukcionais siekė) net 39% metinių palūkanų. Kažkodėl tada niekas nekėlė triukšmo.
Pirma, ką mes padarėm, puikiai suprasdami, kad jokiais administraciniais metodais mes nepasieksim palūkanų sumažėjimo, iš karto pradėjom derybas su garsiu pasaulio banku ,,J.P.Morgan,,. Tai yra tokio pat garsumo bankas kaip ,,Merrill Lynch,,. Mes paprašėm, kad jie mums surinktų iš įvairių pasaulio bankų sindikuotą paskolą. Žodis ,,sindikuota,, reiškia ,,tiesiog surinkta,,. Tai pavyko sėkmingai. Ir svarbiausia, kad vien tiktai derybos ir vien tik ketinimas kartu su tokiu banku ar sindikuoti paskolą, ar išleisti vertybinių popierių vietinėje rinkoje duoda labai teigiamą efektą. Kadangi komerciniai bankai, žinodami, kad mes vis tiek tai pasieksim, nelaukdami, kol tas bankas suteiks paskolą, nori išpirkti daugiau vertybinių popierių, kol yra labai aukštos palūkanos, ir todėl, net nepasiekus sandorio, jos krenta dar iki tos transakcijos įvykimo... Tai buvo padaryta pavasarį. Palūkanos nukrito ir jos stabiliai žemėjo. Tačiau mes puikiai supratom, kad artėjant rinkimams (aš nenoriu įvardyti tai kaip kažkokios nelaimės Lietuvai), tačiau ekonomikoje rinkimai yra nestabilumo būsena... Ir mes iš anksto prognozavom, kad tie vertybiniai popieriai, kurie bus išpirkti po rinkimų datos, spalio 20 d., aišku, kad mums sukels daug sunkumų. Buvo akivaizdžiai numatyta finansinė krizė ir tai, kad bankai, pasinaudoję tokia situacija, diktuos, na, aš įvardyčiau, begėdiškai diktuos mums sąlygas. Taip ir įvyko. Iš esmės visos prognozės pasiteisino ir šių metų liepos mėnesį. Pavyzdžiui, trijų mėnesių trumpalaikiai vertybiniai popieriai liepos mėnesį buvo parduodami vidutiniškai už 28% metinių palūkanų. Natūralu, kad jeigu aš būčiau sėdėjęs finansų ministro poste ir laukęs, nieko nedaręs, šiandien turbūt mes ne tik deficito nebūtume finansavę, bet paprasčiausiai būtume turėję kritišką situaciją. Todėl nedelsiant, liepos mėnesį atsiradus tokiai situacijai dėl palūkanų didėjimo, mes iš karto pradėjom derybas jau su trim bankais (netgi ne su vienu ,,Merrill Lynch,,), kad nebūtų jokios rizikos.
,,Merrill Lynch,, mes pakvietėm, kad pirmą kartą istorijoje išleistų vertybinių popierių litais, o ne doleriais. Aš vėliau pasakysiu, kodėl. Tuo pačiu metu paprašėm, kad ,,Nomura,, padidintų Euroobligacijų išleidimą. Ir taip pat pradėjom derybas vėl su tuo pačiu ,,J.P.Morgan,,. Kadangi tai buvo pradėta pavasarį, paprašėme, kad antrąją dalį paskolos mums suteiktų rugsėjo mėnesį. Vien tik šių derybų eiga buvo efektyvi. Ir visi vietiniai investuotojai, ir komerciniai bankai labai gerai analizuoja rinką, labai gerai jaučia situaciją. Iš esmės vien dėl šios priežasties ,,Nomura,, iš karto, kadangi mes jau buvome sudarę sutartį anksčiau, mums paskolino 50 mln. dolerių kur kas pigesne kaina negu 1995 metų gruodžio mėnesį. Tai buvo pirmoji injekcija. Ji dar nepadarė tokios labai didelės įtakos, bet palūkanos jau ėmė mažėti. Mes neatsitraukėm ir su ,,Merrill Lynch,, kuo skubiausiai padarėm sutartį dėl 200 mln. Lt. Aš primenu, kad tuo metu, kai mes pradėjom derėtis su ,,Merrill Lynch,,, tai palūkanos buvo 29%. Ir ,,Merrill Lynch,, pagal labai paprastą formulę pasiūlė: viskas gerai, mes jums skolinam metams, ne mėnesiui, ne trims. Paprasčiausiai imam jūsų palūkanas, padauginam keturis kartus iš investicijų (kai po tris mėnesius) ir atitinkamai gauname 32% palūkanų, kiek turėjo būti. Mes negalėjom su tuo sutikti. Darėm viską, kad palūkanos nukristų nors paskutiniuose aukcionuose ir taip palengvintų mūsų derybas. Dėl to paskutiniąją dieną, pasirašant su ,,Merrill Lynch,, sutartį (tai buvo suderėta ne tą pačią dieną), mūsų 1996 m. vidutinės palūkanos buvo 23,33%. Niekas iš užsienio investuotojų niekaip negalėjo patikėti, kodėl ,,Merrill Lynch,, nusileido ir paskolino mums metams lėšų, už kurias palūkanas mokėsim tik vieną kartą per metus - rugsėjo 5 d., jeigu neklystu dėl datos tikslumo. Mes visus metus naudosimės palūkanomis. Be to, paskolino mums lėšų pigiau, negu tuo metu buvo vidutinės palūkanos, sakykim, 1,3 punkto. Reikalas tas, kad mums pavyko įrodyti, jog mūsų tendencija vidaus rinkoje yra mažėjimas. Rugpjūčio 21 d., prieš pasirašydami sutartį, mes organizavom pusės metų aukcioną. Ta informacija jau buvo skelbta spaudoje. Aš ir dabar negaliu pasakyti konkrečių bankų pavadinimų, tačiau visa informacija yra. Deja, pusės metų aukcione buvo pasiūlyta tik 63 mln. Lt prieš pat pasirašant, esant labai žemoms palūkanoms. Ir tik vienas investuotojas, tik vienas Lietuvos bankas pasiūlė stambią sumą už 15% be vienos šimtosios - 14,99%. Buvo ir keletas nekonkurencinių paraiškų, kurias mes pridėjom ir nupirkom 40 mln. Lt. O visi kiti pasiūlymai, kurie viršijo šią sumą, buvo nuo dvidešimt kelių procentų iki 29%. Deja, aš dar kartą sakau: negaliu pasakyti viešai, kurie bankai tai buvo, tai - konfidenciali informacija. Bet, pavyzdžiui, stambūs bankai tame aukcione siūlė 5 mln. Lt ir prašė 20 palūkanų... Išskaidė po milijoną - 24, 26, 28%. Tai įrodymas to, kaip Lietuvos bankai galėjo nupirkti vertybinius popierius. Natūralu, kad transakcija visiškai stabilizavo ypač žemas palūkanas turinčią komercinių vertybinių popierių rinką (tai, ką mes pardavinėjam). Todėl aš tik noriu pasakyti (aš jau nekalbu apie tai, kad apskritai šis įvykis yra istorinis), kad mes išleidom užsienio rinkoje savo litus. Bet principinis dalykas yra tas, kad Lietuvoje įvyko tai, kas ir turėjo įvykti - krito palūkanų norma. Natūralu, kad nė vienas komercinis bankas man rankos nepaspaudė. Atvirkščiai, aš sulaukiau įvairių priekaištų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad komerciniai bankai vietoj to, kad... Kadangi jie yra didžiausi investuotojai ir dalyvauja ne tik šioje rinkoje, tačiau tai yra ir stambiausi investuotojai į mūsų vertybinius popierius. Vietoj to, kad labai lengvai gyventų, be jokios rizikos, o ne paskolas išdavinėtų ūkio subjektams, iš biudžeto pinigų turėtų milžinišką pelną arba bent jau pajamų, nes išlaidas bankai irgi padaro nemažas... Vieną kartą buvo atliktas valstybės interesus ginantis dalykas. Po to atsirado įvairių skundų, įvairių nedviprasmiškų traktavimų spaudoje. Noriu pasakyti, kad vienintelis Lietuvos laikraštis ,,Verslo žinios,,, kuris specializuojasi ekonomikoje, sakyčiau, per daug gerai įvertino tai, kas buvo padaryta. Visi dienraščiai, lyg vykdydami užsakymą, rašė, kad tai yra absurdas. Paimdavo paskutiniojo aukciono palūkanas 10% ir begėdiškai lygindavo jas su ,,Merrill Lynch,, palūkanom, kurios buvo skolintos metams.
Ką dar gero davė tas sandėris? Be šitų paskolintų 200 mln. Lt, sutartyje buvo numatyta galimybė bet kuriuo metu dar pasiskolinti (buvo galvojama apie naują Vyriausybę, kuri ateis) be jokių papildomų sutarčių, jokių papildomų sąlygų dar 200 mln. Lt. Reikia sausio mėnesį - prašau, kovo - prašau, gegužės - dar geriau. Bet kuriuo metu - dar 200 mln. Lt. Tačiau tada jau skolintis tokiomis rinkos palūkanomis, kokios susiklostys rinkoje. Ir tai buvo pats didžiausias pasiekimas, kurio mums šiandien tiesiogiai nereikia, bet tai yra valstybės interesai. Šią dieną, aš galiu drąsiai sakyti, mes turim visus instrumentus ir toliau stabiliai palaikyti žemas palūkanas vidinėje rinkoje. Ką tai duoda? Tai tiesiogiai taupo biudžeto lėšas, kadangi iš biudžeto nėra šeriami bankai. Antra, jau matyti tendencija, kad bankai ieško ūkių subjektų, kuriems suteiktų paskolas. Tai dar nėra toks visaapimantis dalykas, kaip norėtų daugelis, bet, deja, aš turiu pasakyti, kad net žemės ūkio subjektus, net grūdų pramonę pradėjo finansuoti komerciniai bankai. Supraskit, kad tai yra daroma ne iš geros širdies. Bankai - ne labdaros organizacija. Tiesiog savo lėšas, kurios liko, jie turi panaudoti, arba kitaip jos tampa nepelningos.
Aš nežinau, kaip dar galima būtų įvertinti tuos visus kaltinimus. Aš jau nenorėčiau kartoti apie tuos galimus kyšių ėmimus. Tik labai trumpai pasakysiu: iš tikrųjų mes jau žinome, aš ne šiaip sau sakau, kad tai yra netiesioginė žala valstybei, ypač dėl tų galimo kyšių ėmimo. Na, aš dar pasikartosiu. Tai, kad aš neimu kyšių, tai būtų beviltiška dabar čia įrodinėti, nes tai jau turbūt ir neįmanoma įrodyti. Tačiau aš dar kartą sakau: daug didesnė bėda buvo ta, kad ,,Merrill Lynch,, bankas suprato, kad jie davė kyšį. Čia yra Lietuvos tragedija. Ir visai po to buvo užmegzti kontaktai su Mažeikių ,,Nafta,, dėl to, kad būtų suteikta to paties ,,Merrill Lynch,, paskola žaliai naftai pirkti. O tai yra mūsų biudžeto pajamos. Aš nenoriu vardyti, bet jau iškilo tam tikrų klausimų, ar tikrai po tokių pareiškimų mūsų valstybėje mes galvojam galva. Ir vienaip yra vertinama, aš noriu pasakyti, kai profesorius K.Glaveckas interviu berods ,,Respublikos,, laikraščiui mato galimybę sudaryti nesąžiningam sandoriui (tai labai švelniai pasakyta), ir visai kitaip - kai apie tokius dalykus yra kalbama rimtų politikų ir iš rimtų tribūnų. Bet tiek to.
Aš noriu pasakyti, kad šiandien ketvirtą valandą Lietuvoje bus dar vienas įvykis. Kaip tik šiandien atvyksta apie 20 pasaulio bankų atstovų į Vyriausybės rūmus, ir mes pasirašom su ,,J.P.Morgan,, 75 mln. dolerių paskolos sutartį. Vakar mane pamatęs REUTER agentūros korespondentas klausė, kurią valandą... Jie jau savo informacijos priemonėmis perdavė tarptautinei visuomenei, kad 23 pasaulio bankai, įskaitant japonų, vokiečių, anglų ir t.t., rodo pasitikėjimą Lietuva ir ypač geromis sąlygomis, jau daug pigiau negu pavasarį, skolina Lietuvai pinigus. O tai yra maždaug 8%, kadangi ten yra kitas skaičiavimas... Ir jeigu galima, aš dar trumpai pasakyčiau vieną dalyką.
PIRMININKAS. Prašom, ministre, nes Seimo nariai vis dėlto norės jūsų paklausti, nepaisydami jūsų tokių rimtų ir atsakingų pareiškimų. Prašom. Dar jūs kažką norėjote pasakyti? Prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš norėjau trumpai pasakyti vieną dalyką, nes matau, kad valstybės kontrolierius klauso. Tie kaltinimai, atskirosios nuomonės. Deja, man labai gaila, kad mums nelabai pavyksta, nors mes pakankamai bendraujame ir aiškinamės, bet nelabai pavyksta įrodyti paprastus dalykus, kurie yra per daug akivaizdūs. Pavyzdžiui, mes pasiskolinom daugiau, negu galime pasiskolinti. Atsiprašau, bet tai yra... Na, net nežinau, kaip ir įrodinėti. Mes negalime daugiau pasiskolinti. Tiesiog niekas nemažina vidaus skolos. Biudžete nenumatyta, bet nepamirškime, kad biudžeto deficitą mes jau finansuojame nuo 1994 m. ir vidaus skola, valstybės skola atsirado ne šiemet. Kitas dalykas, kad 700 mln., 702 mln. Lt deficitas iki šios dienos visas finansuotas. Jis bus finansuotas iki sausio 1 dienos. O atskirais ketvirčiais deficitas gali būti milijardas, o kitą ketvirtį gali būti minusas. Tai yra tokie elementarūs dalykai, kad tiesiog neverta labai daug aiškintis. Aš manau, kad mes su valstybės kontrolieriumi dar turėsime laiko tai išsiaiškinti. Aš gal atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti daugiau kaip 10 Seimo narių. Laiko maža. Kadangi mes prieš pietus labai intensyviai ir produktyviai dirbome, tai gal ir ministras labai neprieštaraus, ir Seimo nariai, jeigu norės. Bet aš noriu ministro atsiklausti, ar būtina baigti pusę keturių, ar galima šiek tiek užtempti?
A.KRIŽINAUSKAS. Šiek tiek. Be penkiolikos vėliausiai, nes turiu išvažiuoti...
PIRMININKAS. Gerai. Sutariame, ministre, kad 10 gerų minučių paklausinėjam jus. Pirmasis - kolega P.Jakučionis. Prašom. Ruošiasi Z.Adomaitis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pone ministre, štai jūs gal 15 minučių ar daugiau gyrėte gerus savo darbus besiskolinant. Mums būtų labai malonu išgirsti, kaip jūs gerai dirbate, kaip jūsų ministerija gerai dirba surinkdama mokesčius čia, viduje. Tai, mano nuomone, yra svarbiau. Aš dar noriu jūsų paklausti, kada bus pradėtos mokėti kompensacijos už santaupas rubliais? Kaip žinome, pernai buvo liepos mėnesį pradėtos mokėti, dabar žmonės skundžiasi, kad iki šiol nepradėta mokėti. Kur problema? Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis ministre ir mielieji kolegos, aš prašyčiau pateikti po vieną klausimą ir neuzurpuoti sau teisės klausti daugiau ir išgirsti daugiau atsakymų, negu kitiems Seimo nariams leidžiama. Jie taip pat nori klausti.
A.KRIŽINAUSKAS. Gal į paskutinį klausimą atsakysiu. Kompensacijos bus pradėtos mokėti tada, kai santaupų atkūrimo fonde bus lėšų, kurios gali susidaryti iš esmės tik iš privatizavimo įplaukų. Deja... Arba jei tvirtinant kitų metų biudžetą, Seimo nariai pritars, kad reikia numatyti ir iš biudžeto. Todėl ne anksčiau. Kai bus pinigų.
Dėl mokesčių. Mokesčiai nėra gerai surenkami. 8 mėnesių pajamų planas įvykdytas 92,6%. Vadinasi, jis yra neįvykdytas 7,4%, o suma (aš kalbu apie valstybės biudžeto poziciją), o suma sudarė beveik 228 mln. litų. Aš ne kartą sakiau ir noriu pasakyti dar kartą, kad, deja, būtų gerai, jeigu būtų tik mokesčių administravimo problema. Aš neneigiu to, ten yra vietų, tačiau biudžetas patvirtintas, ir aš tai atsakingai sakau, išpūstas ir būtent dėl pagrindinės priežasties, aš jau nekalbu apie smulkmenas, dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pratęsimo vieniems metams nesumažinant biudžeto pajamų 255 mln. Aš tiesiog nenoriu daugiau kartoti ta tema.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis. Ruošiasi V.Petrauskas.
Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau jūsų paklausti ne vien kaip finansų ministro, bet ir kaip Vyriausybės nario. Jeigu galėtumėte man atsakyti. Štai maždaug prieš pusmetį buvo padidintas naftos produktų akcizas. Buvo prognozuojama, kad naftos produktų kaina pakils 5-7 centais. Ji pakilo 15-17 arba 25 centais. Lyg ir viskas ramu. Nei Vyriausybė, nei Kainų konkurencijos tarnyba, nei Valstybės kontrolė nieko nedarė, dabar staiga vėl paskutinėm dienom pritrūko dyzelinio kuro, ypač žemdirbiams, ir staiga vėl jo kaina pašoko nuo 15 iki 25 centų. Ir vėl viskas tylu, gražu, nei akcizas buvo didinamas, nei ką. Kaip tai paaiškinti, su kuo siejama ir ar bus imamasi kokių nors priemonių prieš naftos ,,ryklius,,, kurie be sąžinės graužimo plėšia mūsų varganus žmones? Ačiū.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje kuro kainos yra nereguliuojamos - laisvos. Ir tikrai jokia tarnyba nesiims priemonių, kad jos administraciniu būdu būtų sumažintos. Aš tik noriu iš jūsų klausimo parodyti dar vieną pavyzdį, kad būtent dyzelinio kuro nebuvo padidintas akcizas vien dėl to, kad tai yra pagrindinė žemdirbių, na, ne duona, bet, sakykime, darbui reikalingas kuras. Ir nesvarbu, kad valstybė nedidino akcizo, aš dar kartą noriu įrodyti, bet rinka daro savo. Kodėl mes akcizą didinom? Todėl, kad kaina nepriklausomai nuo mūsų norų ar nenorų arba didėja, arba mažėja tik pasiūlos ir paklausos principu. Noriu patikslinti, kad mes planavome maždaug 12 centų už litrą benzino, 10-12 centų, ne 7 daugiau, tačiau, jeigu dar giliau paanalizuotume, pirmom dienom pašoko ne 25 centais, o po to krito net mažiau negu 12. Deja, aš noriu pasakyti, tai yra absoliučiai laisvos kainos. Jeigu valstybė niekada nuosaikiai nedidins akcizų, kainos vis tiek kils, be jokios abejonės. Tai rodo ir dyzelinio kuro pavyzdys, o valstybė tiesiog praras savo pajamas.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Ruošiasi J.Žebrauskas.
V.PETRAUSKAS. Pone ministre, tikrai negaliu džiaugtis tomis dešimtimis ir šimtais milijonų paskolų, kurios imamos šiuo metu. Aš labai jūsų prašau, jeigu galite, pateikite paskolų panaudojimo bent dalimis grafiką. Kokia dalis procentų tenka kurui įsigyti, kokia dalis, koks procentas tenka smulkiam, vidutiniam verslui remti, investicijoms, technologijoms, kokia dalis tenka sumokėti už jau anksčiau pasiskolintas lėšas? Manau, tai tikrai būtų įdomu išgirsti. Dėkui.
A.KRIŽINAUSKAS. Tokią informaciją nėra sudėtinga pateikti, tačiau aš jau turėčiau tada pateikti jums visą lentelę skaičių. Aš tik noriu pasakyti vieną dalyką, kad visi Lietuvoje suprastų, kad skolinimasis nėra Vyriausybės arba finansų ministro noras ar nenoras. Skolinimas yra įtrauktas į kiekvienų metų Biudžeto įstatymą. Jeigu mes tvirtiname deficitinį biudžetą, aš privalau vykdyti įstatymą ir privalau skolintis. Todėl ar jus džiugina, ar ne - tai jau reikia galvoti balsuojant už Biudžeto įstatymą. Be kita ko, ką aš čia dabar kalbėjau, tai aš kalbėjau ne apie skolinimą įmonėms, aš kalbėjau tik apie biudžeto deficitui skolinamas lėšas. O antra vertus, jeigu dėl užsienio skolos, kur, tarkime, Vyriausybė suteikia tam tikrus garantus įmonėms ir nesusijusius su biudžeto deficitu, tai yra numatytos ribos, ir ta informacija... Aš tikrai jums net asmeniškai galėčiau duoti, tačiau manau, kad dabar... Jeigu įdomu, galiu surasti ir perskaityti visus skaičius.
PIRMININKAS. Ministre, gal nesivarginkite, galima bus specialiai paaiškinti.
Kolega J.Žebrauskas. Ruošiasi A.Patackas.
J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, spaudoje rašoma, kad jūs skatinate ar bent jau esate bankų bankroto šalininkas, už tai jūs smerkiamas. Ar taip yra iš tikrųjų, ar kai kuriems bankams išgelbėti reikia daugiau valstybės lėšų, negu patiriama nuostolių jiems bankrutuojant?
A.KRIŽINAUSKAS. Jokiu būdu aš nelaikau savęs bankų bankroto šalininku. Tiesiog vėl noriu pasakyti, kad kiekvienas mano, kaip ministro, sprendimas... Aš visada juos pagrindžiu valstybės interesais ir niekuo kitu. Aš manau, aš giliai įsitikinęs, kad Lietuvos akcinio inovacinio banko nebankrotas yra Lietuvos klaida. Tačiau aš jokiais būdais nerevizuosiu įstatymų, kurie buvo priimti 1995 m. gruodžio 29 d. Tačiau Vakarų bankui tokios prabangos tiesiog jau galėjau būdamas ministru įrodyti ir neleisti, kad valstybė mėtytų pinigus, nes visada geriau prarasti santykinai vieną litą, negu įdėti dar papildomai tris ir prarasti visus. Nuostoliai bet kuriuo atveju bus mažesni, o kad jų bus - tai be jokios abejonės. Tačiau aš manau, jog svarbiausias dalykas, kad jokiu būdu negali įsiviešpatauti Lietuvoje situacija, kai bankai gali sau leisti galvoti: ,,dirbu, kaip noriu, moku atlyginimus, kokius noriu, išlaidas darau, kokias noriu, o jau kai man bėda, tada valstybė išgelbės,,. Taip, aš iš principo esu priešininkas tokių dalykų. Vienintelė išimtis, kurios visai nepateisinu kaip banko veiklos, tačiau vienintelė tokia išeitis ten, kur valstybė yra savininkas. Kadangi kiekvienam savininkui, net bankroto procedūrą paskelbus, niekas nedraudžia banką sanuoti, įdėti naujų lėšų, taip, kaip ir dėl Vakarų banko. Taip, Komercinį valstybinį banką valstybė visomis priemonėmis rėmė, remia ir rems, nes būtų klaida padarius sprendimą sustoti pusiaukelėje, tada būtų prarasti ir papildomi pinigai. Savininkų problema yra gelbėti bankus. Jeigu tai privatūs asmenys - jie turi galvoti apie banką. Jeigu tai valstybė - valstybė turi atsakyti už savo klaidas.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas. Ruošiasi A.Pocius.
A.V.PATACKAS. Pone ministre, jūs turbūt žinote tą kreipimąsi smulkių prekeivių ir verslininkų, kurie nuo spalio 1 d. turėjo įsigyti kasos aparatus arba kitaip jiems yra draudžiama prekiauti, patentai naikinami ir panašiai. Kaune 4000 žmonių ketina... Na, bent jau Kaune, tikrai galiu pasakyti, bręsta socialinis skandalas. Iš jūsų argumentacijos, aš turiu tą raštą, kur jūs atsakėte, kai kurie dalykai yra suprantami, bet vis dėlto nepakankami suprasti, kodėl neatidedamas iki Naujųjų metų šito nutarimo įsigaliojimas. Turiu galvoje štai ką. Kasos aparatai kainuoja, atrodo, nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų, ir ar tiesa, kad jūs pasirašėte už užsienietiškų kasos aparatų įsigijimą, o per tuos tris mėnesius būtų galima...
PIRMININKAS. Kolegos, minutė klausimui! Gerbiamasis A.Patackas klausė 70 sekundžių. Prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš supratau klausimą. Atsakysiu. Taip, aš esu... Na, aš nepritariu tai idėjai keliems mėnesiams vėl panaikinti Vyriausybės sprendimą dėl vadinamojo mugių sindromo, kad ir mūsų centrinėje universalinėje parduotuvėje, kuo ji pasidarė ir t.t. Reikalas tas, kad jokiu būdu aš neprieštarauju, kad būtų prekiaujama, kad būtų personalinės įmonės. Nereikėtų taip kelti klausimo, kad kas nors draudžia. Tiesiog kas turi kasos aparatą - prašom, prekiauja. Personalinė įmonė. Nėra kito atskaitos taško, o problema yra tokia. Viskas būtų gerai, tačiau per 50 tūkst. apyvartos turi būti mokamas pridėtinės vertės mokestis. Čia ir yra visas suinteresuotumas. Ir Kauno urmo bazės, ir t.t. Deja, aš vėl savo sprendimus grindžiu valstybės interesais. Tai nėra išgalvota problema, tačiau aš dėl vieno dalyko sutinku, kad dar galime siekti išsimokėjimo lengvatų perkant pačius kasos aparatus. Tikslas yra ne kad kasos aparatą turėtų, o kad būtų apskaita. Tą klausimą, manau, Vyriausybės posėdyje dar kartą svarstysime.
PIRMININKAS. A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Gerbiamasis ministre, šį mėnesį pensininkai gavo šiek tiek didesnes pensijas. Visą laiką buvo skundžiamasi, kad nesurenkamas ,,Sodros,, biudžetas ir visas kitas biudžetas. Kaip pavyko žengti šį žingsnį ir padidinti pensijas? Kokia perspektyva dėl atlyginimų padidinimo?
A.KRIŽINAUSKAS. Aš nenorėčiau labai pritarti, kad gavo padidintas pensijas. Na, tiesiog pensijos nebuvo didinamos. Tačiau svarbiausia, kas pavyko, tai pavyko laiku jas pradėti mokėti. Žinoma, tai pirmiausia ,,Sodros,, problema, o antra, buvo valstybės biudžeto problema, kur padedant Seimui, atsisakant net žemės ūkiui tam tikrų išlaidų, buvo vis dėlto išgelbėti pensininkai, buvo numatytos papildomos lėšos, kurios buvo pervestos ,,Sodrai,,, kad būtų mokamos pensijos.
Dėl atlyginimų. Aš noriu pasakyti, kad atlyginimai - minimali mėnesinė alga buvo padidinta iki 300 Lt. Į klausimą apie visų atlyginimų padidinimą, apie bazinės algos padidinimą, aš noriu pasakyti taip: šiandien asmeniškai aš nematau finansinių išteklių, kurie leistų priimti tokį sprendimą. Šiandien aš jų nematau. Kitaip sakant, norint padaryti gerą darbą, pirmiausia reikia turėti pinigų. Kad neįvyktų taip, kaip pernai įvyko, priimant biudžetą su pensijų priedais, su 20 litų. Todėl aš manau, kad tas klausimas yra per daug atsakingas, kad aš dabar pareikščiau - taip ar ne. Bus pinigų - prašom, nes atlyginimai nebuvo indeksuojami visus metus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs Vyriausybės pusvalandyje buvote apie 40 minučių.
Mielieji kolegos, dabar antras kompleksinis klausimas. Garsusis, svarbusis klausimas dėl hipotekos reikalų. Kas į tribūną eis pirmasis? Ar S.Staliūnas, E.Bičkauskas ar J.Aleksaitė? Gerbiamasis S.Staliūnas? Prašom.
Toliau pirmininkauja J.Bernatonis.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo projektas Nr.1702(4) (priėmimas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Ar yra pateikta pataisų patobulintam Nekilnojamojo turto registro įstatymo projektui?
S.STALIŪNAS. Nekilnojamojo turto registro įstatymui naujų pataisų nėra pateikta. Po to, kai svarstymo metu buvo pareikštos pastabos ir Civilinio kodekso rengimo darbo grupės pateiktos išvados, pagal jas buvo pataisytas ir užregistruotas 4 variantas, kuriam pataisų daugiau mes neturime.
PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimą. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pataisų nėra, ar galime iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, pataisos reglamento tvarka nepateiktos. (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra prieštaravimų, aš prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl procedūros. Kas už tai, kad iš karto priimtume visą įstatymą? Ir kas už tai, kad priimtume pastraipsniui, nors pataisų nėra. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu pasakyti, kad dėl šito projekto Civilinio kodekso rengimo grupės nariai ir jos vadovas habilituotas daktaras Mikelėnas, docentas Vileita ir Seimo kontrolierius daktaras Taminskas parašė neigiamą išvadą, kad toks įstatymas neatitinka tiek galiojančio, tiek rengiamo Civilinio kodekso nuostatų. Yra konkrečios pastabos ir bendra, kad netikslinga dubliuoti, dviejose įstaigose registruoti nekilnojamojo turto nuosavybės ir kitas teises. Na, ir daugybė kitų pataisų. Seimo buvo taip nutarta, kad turi duoti Civilinio kodekso rengimo grupė išvadą. Rengimo grupės išvada yra neigiama ir aš siūlau nepriimti to įstatymo, kol nebus teigiamos Civilinio kodekso rengimo grupės išvados. O antra, projektas buvo išdalytas tik vakar ir kadangi pataisas reikia įteikti prieš 24 valandas, o įstatymai yra labai sudėtingi, pavyzdžiui, aš neturėjau jokios galimybės, vakar gavusi projektą, prieš 24 val. įteikti pataisas, todėl nėra ir kitų Seimo narių. Tai ar vėl mes čia dabar žaidžiame, kad sukeltume chaosą Lietuvoje, papiktintume dar kartą diletantizmu, nemokšiškumu ir pasigirtume, kad priėmėme įstatymą arba ten M.Pronckaus, Seimo narių grupės kažkokius grupinius interesus apgynėme. Todėl užtenka čia taip nekvalifikuotai dirbti, žeminti parlamento autoritetą. Baikime priiminėti tokius įstatymus, kuriems specialistai, aukštos kvalifikacijos specialistai, nepritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti, kad balsuotume iš karto už visą įstatymą, nes nėra pataisų. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Mes dabar kalbame dėl balsavimo motyvų, dėl procedūrinio klausimo, ne dėl įstatymo.
A.BASKAS. ... taip, supratau. Tikrai yra tokia padėtis, pataisų nėra, todėl, kad pateikta... dėžutėse radom vakar. Kai svarstėme komitete, buvo pateiktos konkrečios pataisos. Dabar neaišku, ar tam 4...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Jeigu jums neaišku, jūs negalite kalbėti dėl balsavimo motyvų nei už, nei prieš. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Šitas klausimas žemdirbiams yra žinomas. Aš pasisakau... mes ilgai diskutavome, kaip sako gerbiamasis S.Staliūnas, reikia priimti. Ir baikime vieną sykį diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Prašau registruotis. Registracija.
Posėdyje dalyvauja 50 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai už abu pateiktus siūlymus. Kas už tai, kad būtų priimamas įstatymas iš karto, nes nėra jam pataisų, paspaus mygtuką ,,už,,, kas siūlo priiminėti pastraipsniui, nepaisant to, kad nėra pataisų, - prieš. Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už - 32, prieš - 10. Taigi pradedame kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Seimo sprendimu įstatymas bus priimamas iš karto, nes nėra pataisų. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo projekto? 4 - už, 4 - prieš. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Pakankamai ilgai svarstytas ir pakankamai svarbus šitas įstatymas, todėl be ilgesnių diskusijų siūlau jam pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Labai bloga praktika. Taip pat buvo padarytas negražus dalykas su Prezidento rinkimų įstatymu, kuomet savaitės darbotvarkėje buvo numatytas tik svarstymas, o paskui, kai jau neliko laiko pateikti Prezidento rinkimų įstatymo pataisas, darbotvarkėje atsirado priėmimas. Panašiai yra ir su šituo įstatymu. Komitete buvo svarstyta, buvo nurodytos konkrečios pastabos, kad šitame įstatyme nenustato vienos iš svarbiausių rinkos sąlygomis daiktinių teisių - hipotekos registravimo. Dabar mes nespėjome per tas kelias valandas pažiūrėti, ar pranešėjas įtraukė šitą dalyką. Visa teisininkų išvada buvo tokia: projekto nuostatos sudaro sąlygas sukčių veiklai. Tuo tarpu šito projekto paskirtis yra priešinga - kad būtų sunkiau sukčiams paslėpti pagrobtą turtą. Tokia išvada. Mes nespėjome įsigilinti ir pamatyti, ar tos pastabos, siūlytos komiteto, teisininkų, ar jos įtrauktos į šitą įstatymą, ar neįtrauktos į šitą variantą, todėl bus aklas balsavimas. Šitas įstatymas yra tikrai reikalingas. Aukščiausioji Taryba priėmė Hipotekos įstatymą, iki šiol jis neįgyvendintas, todėl sukčiai, kaip sakoma, kaip žuvis vandenyje. Jau mano laikas baigiasi, posėdžio pirmininkas mano mikrofoną išjungs. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Mano interesai buvo tokie, kad mažiau būtų paimama pinigų iš valstybės, kad būtų patogiau žmonėms. Kitų interesų aš neturiu. Kai kurių kitų grupių interesai, matyt, yra kitokie. Šitas įstatymas yra labai seniai svarstomas, labai daug tobulintas, yra pasiekti tam tikri susitarimai. Aš manyčiau, kad jį reikia priimti be ypatingo svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Esu įsitikinęs, kad mes turėtume šiandien priimti šitą įstatymą, nes, ko gero, suderinti situaciją, kaip elgtis su hipotekos įstaigomis, dabar turbūt jau ir neįmanoma. Mano nuomone, reikia apsispręsti, kad jų nebūtų, ir eiti maždaug nuosekliai vieno nekilnojamojo turto registro ar kadastro formavimo keliu, bet priimtas toks variantas. Tai yra geriau, daug geriau, tai yra žingsnis į priekį. Manau, kad mes jam dabar turėtume pritarti. Aišku, reikia sutikti, kad ir valdymas yra dar šiek tiek diskutuotinas, o po to, ateityje, tobulinti, kad mes turėtume vieningą, nuoseklią sistemą su viena įstaiga. Taigi pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš prieš porą savaičių įsiregistravau 3 ha. Juk šita sistema seniai veikia. Mes dabar norime tai, kas jau yra įgyvendinta praktiškai, norime kažką laužyti. Baikime vieną sykį ,,cirkus,, krėtę ir staigiai priimkime. Aš daugiau neturiu ką kalbėti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bajoras. Galima pasisakyti tik prieš.
A.BAJORAS. Niekaip negalėsiu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas. Tik prieš.
J.ŽEBRAUSKAS. Tik už. Kitaip negali būti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau dar kartą pasisakyti prieš šitą įstatymą, nes negalima tokių konceptualių klausimų taip paviršutiniškai spręsti. Aš garantuoju, mes susitiksime po kiek laiko, kai tie įstatymai įsigalios. Jie neveiks, ir bus sukeltas chaosas, nes dvi įstaigos užsiima tuo pačiu darbu, netgi išskaido funkcijas. Yra prieškarinės Lietuvos puikiausias įstatymo pavyzdys. Tuo darbo grupė nepasinaudojo. Norėčiau ponui A.Albertynui pasakyti, kad jis 3 ha labai sėkmingai įregistravo, 6 arų visus metus negaliu įregistruoti, jeigu jau kalbame, kaip puikiai dabar dirba šita sistema. Daugiau kaip metai, jau nuo liepos mėnesio - antrieji, jokia registracija Klaipėdoje konkrečiai (jeigu Seimo narius domina) nevyksta. Tai kam čia save apgaudinėti ir šitaip nekvalifikuotai dirbti? Aš siūlau visiems Seimo nariams balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Vienas iš pranešėjų - gerbiamasis Seimo narys E.Bičkaus-kas. Jūs norėjote kalbėti, jeigu aš teisingai supratau.
E.BIČKAUSKAS. Deja, aš manau, kad reikės turbūt balsuoti už. Aš iš dalies, ir netgi visiškai sutikčiau su ponia Z.Šličyte, nes iš tikrųjų, mano požiūriu, tai nėra tobulas įstatymas, deja. Jeigu pamenate, kažkada konkrečiai R.Melnikienė teikė įstatymo projektą, po to Teisingumo ministerijos, ponios J.Aleksaitės, projektas. Aš manau, kad jie buvo tobulesni. Dabar mes turime rinktis alternatyvą - ar iš viso ką nors turėti, ar neturėti nieko. Štai kokia yra problema. Aš esu, pavyzdžiui, nepatenkintas (ir iš tikrųjų sutinku su ponia Z.Šličyte) dėl šio įstatymo projekto. Patikėkite, žiūrėjome ir į tą prieškarinį, visą šitą žiūrėjome, bet reikėjo ieškoti kažkokio kompromiso. Štai kokia yra problema: turėti kažką ar neturėti. Todėl turbūt ir reikia dabar apsispręsti būtent dėl to, ar darome kažkokią tvarką, ar paliekame taip, kaip yra - netvarką. Sprendimas gali būti tik toks. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas ministerijos sekretorius ponas S.Staliūnas, ir po to balsuosime.
S.STALIŪNAS. Aš norėčiau dėl procedūrinių dalykų. Šitas įstatymo paskutinis variantas užregistruotas penktadienį 10.30 val. Taigi laiko požiūriu tvarka tikrai nebuvo pažeista. Dėl esmės. Visos įstatymo pataisos buvo padarytos po Civilinio kodekso rengimo darbo grupės pastabų. Į visas šio įstatymo konkrečias pastabas atsižvelgta, todėl sakyti, kad įstatymas yra netobulintas po pastabų, - tikrai negalėčiau su tuo sutikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34 - už.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, 35 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 35 Seimo nariams balsavus už, 7 prieš ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas priimtas.
Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.1936(2) (priėmimas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
Dabar šį įstatymą lydintys teisės aktai.
Pradedame Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Kokių yra pataisų?
S.STALIŪNAS. Yra padarytos nedidelės pataisos, susijusios su Nekilnojamojo turto registro įstatymo priėmimu. Pastabų šitam įstatymui mes negavome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra siūlymų dėl atskirų straipsnių, gal galime priimti visą šį pataisų įstatymą iš karto? Nėra prieštaravimų. Taigi prašysiu vėl kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. 4 - už, 4 - prieš. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Priimame, nes pirmas įstatymas priimtas, toliau čia nėra išvis ką svarstyti. Aš siūlau staigiai priimti.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš pasisakau prieš, nes pasisakiau ir prieš anksčiau pateiktą įstatymo projektą. Manyčiau, kad taip dirbti negalima. Aš garantuoju, kad dauguma Seimo narių, nors labai negausiai susirinkusių, nesupranta iš viso, apie ką čia kalbama, ir šitaip balsuoja. Ne be reikalo Lietuvoje parlamentarizmo idėja yra jau beveik sukompromituota. Dabar įsivaizduoja ir valytojos, ir gatvių šlavėjos, kad jos gali būti Seimo narės, taip pat visi vyrai atitinkamo lygio, kad gali valdyti valstybę ir priiminėti įstatymus, nes mes iš tikrųjų tokį pavyzdį tautai demonstruojame, kad nieko nesuprasdami, neatsižvelgdami į labai kvalifikuotų specialistų išvadas ir pasiūlymus, priiminėjame bet ką. Nuėję Seimo vadovai į televiziją, radiją giriasi, kad štai tokį skaičių priimame. Kiekybe nestebinsime tautos. Puikiai žinome, kokia yra įstatymų kokybė. Aš pasakyčiau, tai yra tiesiog gėdinga. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Laimingas šitas Seimas, kad turi tokią ypatingą asmenybę, kuri šiuo atveju viską žino ir už visus atsako. Aš norėčiau šitai asmenybei priminti, kad buvo komitete svarstoma, ji galėjo pareikšti savo atskirą nuomonę ir t.t. O dabar jinai remiasi... mes gerbiame visus profesorius iki vieno, ypač dešinėje pusėje sėdinčius, bet aš norėčiau pasakyti, kad taip pat gerbiamajai Seimo narei reikia turėti ir savo galvą, ir Seime dirbti nuoširdžiai ir t.t. Kadangi nėra jos atskiros nuomonės, manyčiau, kad šitas įstatymas dėl to nenukentės, jeigu gerbiamoji Z.Šličytė balsuos prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš manau, kad šiandien nebūtų galima pasiekti didesnio sutarimo, arba visiško sutarimo, žemėtvarkininkų ir teisininkų, kaip dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir jį lydinčiųjų kitų įstatymų. Mes iš tikrųjų nepaprastai uždelsėme šiuos įstatymus stumdydami, reikalaudami viršaus vieni prieš kitus. Manau, tai, ką buvo galima geriausio padaryti, šiandien yra padaryta. Aš kviečiu balsuoti ir pritarti šiam dokumentui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Aš suprantu teisininkų norą įkurti dar vieną instituciją, aukštesnę už dabar esančias ir egzistuojančias, bet kadangi jau priėmėme, siūlau pritarti Žemės įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos! Aš jokiu būdu negaliu pasisakyti už šitą įstatymą, nes įstatymas yra netobulas, į teisininkų poziciją faktiškai neatsižvelgta. Galiu pasakyti tik tai, kad šito įstatymo trūkumus mes labai greitai pamatysime praktiškai. Galiu drąsiai tvirtinti, kad šitas įstatymas duos daugiau žalos negu naudos. Matyt, kad šitas įstatymas tam tikra prasme leis sukčiams, juo prisidengus, aktyviai veikti. Žinoma, pats įstatymas nenukentės, jeigu vienas ar kitas Seimo narys balsuos prieš, bet nukentės žmonės, kuriems bus tas įstatymas taikomas. Aš pasisakau prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Galima pasisakyti tik prieš. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Jūs irgi už?
A.BASKAS. Gerbiamieji kolegos, man labai įdomi yra padėtis. Kai kurie mano, kad jeigu atitinkama žinyba tvarkys šituos reikalus, tai viskas bus gerai, kadangi jie su ta žinyba susiję. Bet jūs nepagalvojote apie tokį dalyką: o jeigu šita žinyba blogiau tvarkys negu ta žinyba, kuri nepriklausytų Vyriausybei? Vadinasi, visi mes, visų mūsų turtas bus blogiau saugomas ir mes, gindami kai kurios žinybos interesus, nukentėsime patys ir nukentės visi gyventojai. Tikrai buvo esminis dalykas, kuri žinyba atsakingiau tą dalyką darys. Iš bendrų pozicijų yra aišku, kad tokius dalykus daro ne vykdomosios, Vyriausybei pavaldžios žinybos. Tai buvo vienas ginčas. Čia ne kažkokios žinybos interesai, o iš principo - kaip gali būti geriau. Dabar daugelio dalykų aš tiesiog negaliu pasakyti, ar į 4 projektą įtraukti tie dalykai, kurie buvo siūlyti, ar neįtraukti, nes nebuvo laiko tuo įsitikinti. Ką jau padarysi, kaip užsukote, kaip jūs balsuojate, taip ir yra, bet, deja, tokį svarbų įstatymą, kurį tikrai jau turėjo Aukščiausioji Taryba priimti, kad normaliai vyktų privatizavimas, kad apsunkintų bankų bankrotus, visus bankrotus, mes tik dabar priimame po tiek laiko. Dėl to jau mums, šitam Seimui, yra gėda, kad 4 metus laukėme.
PIRMININKAS. Ir vis tiek trukdote priimti. Seimo narys A.Ražauskas. Galima kalbėti tik prieš.
A.RAŽAUSKAS. Prieš... prieš tai, kadangi absoliučia dauguma, susidedančia iš abiejų pusių, buvo priimtas pagrindinis įstatymas. Yra dar 4 lydintys įstatymai. Aš prieš tokią tvarką, kai kolegos, balsavę už pagrindinį įstatymą viešai ir atvirai, dar agituoja, gaišina laiką balsuoti už, lyg ir taip būtų neaišku be laiko gaišinimo, kad reikia balsuoti už, o ne agituoti.
PIRMININKAS. Gerbiamiesiems Seimo nariams primenu, jog radijo transliacijos nėra. Dabar registracija. Kol registruojamės, kalbės pranešėjas. Prašom.
S.STALIŪNAS. Aš manau, kad šitos kalbos buvo daugiau dėl pirmojo įstatymo negu dėl šitų pataisų, kurios yra redakcinio pobūdžio... lydintys įstatymai pirmąjį Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Kalbėti apie tai, kad tie įstatymai sudarys sąlygas blogiau registruoti nekilnojamąjį turtą, negu dabar mes registruojame, neturėdami įstatymo, jokio pagrindo nėra. Tai reglamentuos labai nušlifuoti įstatymai, kurie iš tikrųjų buvo rengiami daugiau kaip metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Posėdyje dalyvauja 55 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 33. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 33 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
Žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.1937(2) (priėmimas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
Dabar pradedame Žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimą.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
S.STALIŪNAS. Kaip ir Žemės įstatymas, Žemės nuomos įstatymas yra lydintis Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Yra tik nežymių redakcinių pataisymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime iš karto priiminėti įstatymą? Nėra prieštaravimų. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.
Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs labai teisingai pastebėjote, kad nevyksta radijo transliacija. Todėl ar nebūtų galima vienam kalbėti už keturis ,,už,, ir vienam už keturis ,,prieš,,?
PIRMININKAS. Tuomet reikia keturis kartus ,,už,, kalbėti. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš antrasis sakau ,,už,,.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums primenu Seimo statuto normas. Nėra būtina, kad keturi Seimo nariai kalbėtų už. Bet gali kalbėti keturi, gali ir nė vienas nekalbėti, ir iš karto galime balsuoti. Ar yra Seimo narių, norinčių kalbėti prieš šio įstatymo priėmimą? Nėra. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 51 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 33. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 33 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
Hipotekos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1649(3) (priėmimas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
S.STALIŪNAS. Hipotekos įstatymo pakeitimas ir papildymas yra parengtas ryšium su tuo, kad buvo parengtas Nekilnojamojo turto registro įstatymas, taip pat Hipotekos įstaigų steigimo įstatymas. Per tuos metus nuo Hipotekos įstatymo pirmojo priėmimo gyvenimas padiktavo tam tikras pataisas, atsirado daugiau patirties, patyrimo iš kitų valstybių. Dėl to yra siūloma daug pakeitimų. Yra parengtas teisininkų variantas. Aš manau, kad jis turėtų būti priimtinas visiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Ar galime balsuoti dėl viso įstatymo, gerbiamieji Seimo nariai? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?
Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš - už, kuo greičiau balsuokim.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti?
A.ALBERTYNAS. Keturis kartus sakau: už, už, už, už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 35. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. 35 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1650(3)(priėmimas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kokių yra papildomų siūlymų ar nieko nėra?
S.STALIŪNAS. Teismų įstatyme yra siūloma priimti naują skirsnį, 16 skirsnį - ,,Hipotekos įstaigos,,, kuris nustatys hipotekos įstaigos teisėjo, vadovo funkcijas ir registravimo tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime iš karto balsuoti dėl viso šio įstatymo? Nėra prieštaravimų. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių. Tuomet prašome registruotis, kadangi registracija. Posėdyje dalyvauja 50 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 33. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. 33 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 6 susilaikius Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Hipotekos įstaigų steigimo įstatymo projektas Nr.2454(2) (priėmimas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos hipotekos įstaigų steigimo įstatymo priėmimą.
Prašom, pranešėjau.
S.STALIŪNAS. Tai naujas įstatymas dėl hipotekos įstaigų steigimo. Manau, kad šitas įstatymas tarnaus tam, kad pagaliau Lietuvoje būtų įsteigtos hipotekos įstaigos prie teismų ir visas Hipotekos įstatymas pradėtų veikti.
PIRMININKAS. Pataisų dėl atskirų straipsnių nėra?
S.STALIŪNAS. Negauta.
PIRMININKAS. Ar galime balsuoti iš karto dėl viso įstatymo? Nėra prieštaravimų. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl šio įstatymo dėl balsavimo motyvų? Prašom. Ar yra norinčių? Nematau norinčių. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos hipotekos įstaigų steigimo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 38. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Irgi 1.
PIRMININKAS. 38 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 1 susilaikius Lietuvos Respublikos hipotekos įstaigų steigimo įstatymas priimtas. Dėkoju pranešėjui - gerbiamajam ministerijos sekretoriui ponui S.Staliūnui.
9sesija11p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 3 klausimas - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo projektas Nr.2154(3).
Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministrą M.Mikailą. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo - gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar mes nepadarėme klaidos? Buvo priimtas Teismų įstatymo pakeitimas. Ar mes nepraleidome Draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo? Ar nepraleidom?
PIRMININKAS. Kaip informavo pranešėjas dėl Draudimo įstatymo, jo nebereikia keisti.
E.BIČKAUSKAS. Nereikia? Ačiū.
PIRMININKAS. Tas klausimas išsisprendė anksčiau. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Pradedame šio įstatymo priėmimą.
M.MIKAILA. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymo projektas, kuris buvo pristatytas dar pavasarį Seime, buvo intensyviai svarstomas Seimo komitetuose, taip pat buvo pateikta informacija, prašant Seimo komitetams svarstymo metu. Įstatymo projektas taip pat buvo papildomai nagrinėtas daugelio nevalstybinių organizacijų, taip pat išsamiai supažindintas profsąjungų centras. Įstatymo svarstymo metu komitetuose buvo gauta pakankamai daug pastabų, pasiūlymų dėl įstatymo tobulinimo.
Svarstant įstatymą komitetuose nuolatos dirbo įstatymo rengimo darbo grupė. Konkrečiai apsvarsčiusi kiekvieno komiteto ir kiekvieno posėdžio pastabas, darė pateikto įstatymo projekto pataisymus ir korektyvas. Todėl iš esmės yra atsižvelgta į daugelį pastabų, kurios buvo priimtos ir nepriimtos, buvo suderinamos svarstymo metu. Dėl tos priežasties šiandien įstatymo priėmimo metu yra neteikiama pastabų suvestinė, nes yra labai daug pastabų, daugelis iš jų tarpusavyje viena kitai prieštarauja. Kadangi įstatymo projektas svarstymo metu buvo tobulinamas ir visos pastabos buvo aptartos, dėl tos priežasties pastabų suvestinė atskirai neteikiama.
Pateiktame ir Seimo nariams išdalytame įstatymo projekte yra pabrauktos tos vietos, kurios naujai įrašytos, lyginant su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu. Iš esmės visos šitos pataisos darbo grupės svarstymo metu siūlomos priimti, nes jos (svarstymo metu buvo prieita prie išvados) tobulina ir gerina projektą. Prašau Seimo narius palaikyti ir priimti šitą įstatymo projektą, kuris yra labai laukiamas. Tai rodo ir dažni straipsniai spaudoje, taip pat visuomenės reakcija.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagrindinę dalį valstybės ir savivaldybių biudžetų darbuotojų, kurie ypač laukia šito įstatymo, sudaro mažiausiai apmokamos darbo grupės, t.y. švietimas, sveikatos apsauga, kultūros darbuotojai, socialinės apsaugos darbuotojai, kurių atlyginimai yra mažiausi, o bendrojo darbo apmokėjimo fondo sudėtyje jie sudaro 86%.
Aš baigiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra Seimo narių siūlymų dėl atskirų straipsnių? Reikėtų pradėti nuo pavadinimo, taip? Yra pateiktas siūlymas dėl pavadinimo? Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia dėl pavadinimo.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kokie siūlymai dėl pavadinimo?
M.MIKAILA. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis turi pataisą dėl įstatymo pavadinimo. Kadangi aš jos neturiu raštu, prašau leisti Seimo nariui V.Andriukaičiui ją pateikti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasiūlyti pavadinimą štai tokį: ,,Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių (ir toliau kaip tekste), valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas,,, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovai ir Seimo nariai nėra tarnautojai. Tai yra jau kitas rangas. O taip, kaip yra parašyta, tada mes turėsime nemenką koliziją dėl traktavimo. Aš manau, kad šitas papildymas būtų labai logiškas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.
M.MIKAILA. Šitas papildymas yra iš esmės patikslinantis įstatymo paskirtį ir jo taikymą. Darbo grupės vardu pasiūlymas yra priimtinas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad būtų iš klausos priimtas toks patikslinimas? Ar reikia dėl to balsuoti?
Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis tuo klausimu norėtų kalbėti?
P.A.MIŠKINIS. Žinoma, aš ir tuo klausimu norėjau kalbėti. Taip pat norėjau šiek tiek atkreipti dėmesį dar į vieną klausimą. Žinoma, nežinau, ar aš būsiu kito Seimo narys, ar nebūsiu, aš turiu neblogą specialybę, gal atlyginimą gaučiau keleriopai didesnį dirbdamas pagal specialybę. Bet vis dėlto man neaiškus štai toks dalykas, kad tautos atstovas, Seimo narys, yra prilyginamas nors ir mano labai didžiai gerbiamiesiems kai kuriems daug žemesnio rango teisiniams darbuotojams. Pavyzdžiui, apygardos teismo pareigūnui ir t.t., ir t.t. Žinoma, jeigu mes laikomės principo, kad Seime turi būti ne specialistai, o kad Seime gali dirbti bet kas, kad net ir virėja gali valdyti valstybę, tada, žinoma, tautos atstovas gali būti pastatytas į žemesnį lygį pagal atlyginimą negu Seimo sudaromų įstaigų darbuotojai. Čia visaip galima galvoti. Bet aš manyčiau, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ateityje Seimo narių skaičius bus labiau mažinamas, reikėtų dar pagalvoti apie tą kategoriją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis. Aš tik primenu, kad dėl vedimo tvarkos priėmimo metu nekalbama.
G.A.PAVIRŽIS. Bet, gerbiamasis pirmininke...
PIRMININKAS. Jūs galite pasiūlyti balsavimo būdą, galite pagrindinio komiteto vardu pasiūlyti padaryti priėmimo pertrauką. Bet dėl vedimo tvarkos...
G.A.PAVIRŽIS. Aš nenoriu šito siūlyti, bet aš noriu, kad mes laikytumės Reglamento priėmimo metu. Gerbiamasis P.Miškinis kalba apie tai, kas yra kituose straipsniuose. Mes kalbame apie pavadinimą, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Deja, dažnai taip būna. Aš suteikiau gerbiamajam Seimo nariui P.Miškiniui žodį dėl balsavimo motyvų dėl pavadinimo pataisos. Jis norėjo kalbėti dėl kito straipsnio. Aš manau, kai kalbėsime dėl to straipsnio, gerbiamasis Seimo narys jau antrą kartą to paties nenorės kalbėti, atsižvelgs į tai, kad mes jau išgirdome.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu su tokiu patikslinimu pavadinimą, ar reikia balsuoti? Nematau prieštaraujančių. Taigi pavadinimas priimtas.
Dabar dėl 1 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, yra siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, ar galime aptarti visą straipsnį?
M.MIKAILA. Buvo gautas siūlymas įrašyti ,,Lietuvos Respublikos valstybės,,. Šitas pasiūlymas buvo priimtinas. Kitų pasiūlymų ir prieštaravimų negauta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų, vienas - už, vienas - prieš. Prieštaraujančių yra, bet dėl motyvų kalbančių nėra. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija.
Posėdyje dalyvauja 42 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 1 straipsnis, prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 22, prieš - 1, susilaikė 3. Taigi priimtas 1 straipsnis.
Dėl 2 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau, norėtumėte ką nors pasakyti?
M.MIKAILA. Dėl 2 straipsnio. Kas yra patikslinama, taip pat yra išskirta pabrauktu tekstu. Papildomų pastabų ir pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio.
M.MIKAILA. 3 straipsnis taip pat buvo papildytas atsižvelgiant į 13 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į 1 straipsnį 2 punktas buvo papildytas žodžiais ,,Lietuvos Respublikos Prezidentui,,. Kitų pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl 3 straipsnio? Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš sakyčiau, kad čia yra praleista. Štai 7 papunktyje įrašyta: ,,Lietuvos banko darbuotojams.,, Turėtų būti ,,ir valstybinių komercinių bankų darbuotojams,,. Kur dingo valstybinių komercinių bankų darbuotojai? Antra, dėl 2 punkto. Kas čia parašyta? Kad nustatomi, reguliuoja steigėjai - Vyriausybė, ministerijos, kitos valstybinės institucijos, savivaldybės ar jų įgaliotos pavaldžios institucijos. Administracijos darbuotojams bei nepelno organizacijų, įsteigtų Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, savivaldybių bei kitų valstybės įstaigų sprendimais darbuotojams kartu numatant papildomą apmokėjimą pagal darbo rezultatus kolektyvinėje, o jos nesant, - darbo sutartyje nustatyta... Čia yra tokia makalynė, kad tik perskaitęs dešimt sykių gali suprasti, jog kolektyvinėje darbo sutartyje. Bet juk čia yra rašoma žmogui. Pagal darbo rezultatus kolektyvinėje, o jos nesant, - darbo sutartyje. Na, jeigu tokius galima priimti, tai aš tada pasuoju. Bet aš manau, kad reikėtų taisyti.
PIRMININKAS. Pranešėjas paaiškins. Dabar Seimo narys V.Andriukaitis norėjo dėl šio straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tik norėčiau redakcinę pastabą. 3 straipsnio pirmosios dalies 11 papunktyje rašoma: ,,Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų darbuotojams.,, Tuo tarpu čia turbūt turima minty Vyriausybės atstovų prie savivaldybių. Jie, aišku, yra apskrityse, bet pati institucija konstituciškai vadinasi kitaip, ji nesivadina ,,Vyriausybės atstovas apskrityje,,. Ji vadinasi ,,Vyriausybės atstovas prie savivaldybių,,, kuris prižiūri...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu aš teisingai pamenu, tai pagal įstatymą būtent taip vadinasi, kaip šiame įstatyme. Ta sąvoka buvo galbūt ne visai tikusi, deja, Seimas ją jau priėmė. Seimo narys G.Paviržis dėl 3 straipsnio.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, dėl šio straipsnio. Gerbiamieji kolegos, nors kolegos K.Antanavičiaus pataisos ir pastabos nebuvo pateiktos reglamento nustatyta tvarka, bet aš turiu sureaguoti. Norėčiau kai ką pasakyti. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia projekto autoriai pabrėžia būtent tai, jog šis įstatymas reglamentuoja darbo apmokėjimą tose institucijose, kurias įkuria valstybinės valdžios organizacijos, Vyriausybė, ministerijos ar savivaldybės, ir nedraudžia, sakykim, po to kolektyvinėse sutartyse numatyti, kaip apskritai įstatymuose numatyta, kitas apmokėjimo sąlygas, nors, deja, kitiems tarnautojams ar pareigūnams, kurie yra išvardyti, tai nėra daroma. Na, o kodėl kolektyvinėje ir darbo sutartyje atskirai? Todėl, kad nors mes ir norėjom, tačiau nebuvo pritarta, kad kolektyvinė sutartis būtų apskritai privalomas dalykas. Na, o kur nėra kolektyvinės sutarties, tai galima įforminti darbo sutartyje. Įstatyme viskas labai aiškiai išaiškinta, ir aš siūlyčiau kolegai K.Antanavičiui nereikalauti taisymų.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Po to balsuosime.
M.MIKAILA. Dabar dėl 7 punkto buvo Seimo nario K.Antanavičiaus pastaba dėl Lietuvos banko ir valstybinių komercinių bankų darbuotojų. Kadangi įstatymas reglamentuoja tik iš valstybės biudžeto, tai yra mokama tik Lietuvos banko darbuotojams, o valstybinių komercinių bankų darbuotojai atlyginimus gauna iš bankų pelno. Tai nėra biudžetinės lėšos, todėl čia jie ir neįrašyti. Dėl 2 punkto gerbiamasis G.Paviržis išsamiai paaiškino. Aš manau, nėra prasmės diskutuoti.
PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti už ar prieš šį straipsnį dėl balsavimo motyvų? Dėl 3 straipsnio. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau balsuoti prieš, jeigu negalit pataisyti. Kas gali susigaudyti, kas čia parašyta? Na, atrodo, kad tyčia parašyta. Ar negalima išdėstyti to trimis sakiniais? Ponas G.Paviržis aiškina, kad kolektyvinės darbo sutartys. Tegul jos būna. Na, tai ir parašykit: pagal darbo rezultatus, nustatytus kolektyvinėje darbo sutartyje. Na, ar sunku tai parašyti? Dabar pagal darbo rezultatus kolektyvinėje. Tai kolektyvinėje daržininkystėje arba kolektyvinėje dar kokioje. Todėl aš sakau, kad negalima tokio įstatymo priiminėti.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti už šį straipsnį? Nematau. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, prašau balsuoti.
Už - 19, prieš - 3, susilaikė 3. 3 straipsnis priimtas. Dėl 4 straipsnio. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.MIKAILA. Dėl 4 straipsnio papildomai jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta ir neįregistruota. Todėl siūloma priimti pagal pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad mūsų ekonominėje situacijoje visiškai nėra priimtina, kad tarifas būtų 15, koeficientas 15. Vadinasi, jis tiek kartų yra svaresnis 30 grupėje negu pirmoje tarifinėje grupėje. Tai yra 15 kartų didesnius atlyginimus gaus aukšto rango pareigūnai, lyginant su žemesnio rango pareigūnais. Manau, kad jis neturėtų viršyti 10%. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Man, gerbiamieji kolegos, iškyla problema. Ar mes, priimdami 4 straipsnį, pritardami jam, iš karto priimam ir priedėlį, ar be priedėlio? Aš siūlyčiau pirmiausia galbūt patį priedėlį priimti ir po to priimti patį straipsnį.
PIRMININKAS. Pasiūlymas išties racionalus. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aptarsime pirmąjį priedėlį, kuris yra šio straipsnio priedėlis, o po to balsuosime dėl viso straipsnio. Prašom dėl pirmojo priedėlio - darbų, pareigybių vertinimo sistema. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu gerbiamajam K.Antanavičiui ir manyčiau, kad vertinant darbus ir pareigybes vis dėlto reikėtų laikytis žmoniškesnio principo ir tokio didelio skirtumo, koks yra tarp pirmos, antros ir keturioliktos, penkioliktos kategorijų, tarifinių grupių, tikrai nedaryti, kad žmonių darbas, indėlis į valstybės aruodą nebūtų taip ryškiai skirtingai vertinamas. Aš kalbėdamas pačioje pradžioje dėl pirmojo klausimo visai neturėjau mintyje, sakysim, atlyginimų dydžių. Klausimas kyla tiktai dėl pačios darbo kategorijos, kategorijų vertinimo, dėl pačios darbo reikšmės. O atlyginimų problema yra visai kita.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Na, jeigu mes dabar kalbam apie pareigybių vertinimo schemą, pirmąjį priedėlį, čia galima kiekvienam samprotauti taip, kaip jis išmano ir kaip patinka. Kolegos, aš tik noriu priminti, kad tai yra labai didelio darbo rezultatas. Kelerių metų darbo rezultatas. Ne vieno kokio nors Seimo nario ar dviejų, ar komiteto. Tai darbo grupė, mokslininkai sėdėjo, dirbo, žiūrėjo, skaičiavo. Aš manau, kad kiekvienas iš jūsų galėjo tuo įsitikinti, pavyzdžiui, perskaitęs ir pritaikęs savo giminėms arba sau, arba savo šeimai. Tas vertinimas atitinka maždaug tą grupę, kategoriją, kurios yra surašytos. Bet kompiuteryje dabar mano pavardė visai ne dėl to. Mes skubam įgyvendinti ir tą įstatymą priimti. Mes vis šokam prie 5 straipsnio. Kai mes prieisim prie 5, 6 straipsnių, tada mes jau kalbėsim ir apie 15 koeficientų ir t.t. Dabar ne tas atvejis. Kalbėkim dabar apie priedėlį konkrečiai, jeigu turim kokių pastabų. Bet aš iki šiol iš oponentų nė vienos negirdėjau, deja. O aš pats jų neturiu, kadangi mes komitete labai daug diskutavome.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis dėl pirmojo priedėlio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau dar kartą atkreipti Seimo narių dėmesį, kad vis dėlto kai diskutuojame svarstydami, tai nenukrypkime nuo objekto esmės. Šiuo atveju pirmasis priedėlis kalba ne apie tarifinius procentus, o apie vertinimo sistemą. Vertinimo sistemos kriterijai yra paimti iš tarptautinės darbo organizacijos konvencijos ir jie taip ir išdėstyti pagal jų seką. Čia nieko kol kas nekalbama apie tarifus. Todėl aš manau, kad ši vertinimo sistema yra pagrįsta, ir siūlau už ją balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.MIKAILA. Iš tikrųjų vertinant darbo sistemą ją labai išsamiai paaiškino Seimo nariai V.Andriukaitis ir G.Paviržis. Aš noriu tiktai atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad vertinimo sistemą labai atidžiai parengė darbo grupė ir jos negalima keisti bet kuriuo momentu, nes turi būti bendras balų balansas. Kitu atveju visa sistema sugriūna. Šis balų balansas turi atsispindėti visose darbo vietose ir vertinant visas darbo vietas konkrečiai. Todėl detaliau šią sistemą papildo darbų vertinimo schema, kuri taip pat įvertina atskirus dydžius tiek procentais, tiek ir balais, kurie yra būtini skaičiuojant. Ši schema yra būtina pagal 1000 balų arba 100% išlaikyti balansą. Bet kuris pakeitimas, kad ir mažiausio skaičiaus pakeitimas šioje sistemoje ją keičia iš pagrindų, ir visa sistema toliau nebegalės suderintai funkcionuoti. O šio mūsų įstatymo pagrindinis tikslas - pasiekti sistemos balansą. Todėl siūlau priimti 4 straipsnį ir 4 straipsnio priedėlius pagal pateiktus skaičiavimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi čia ir priedėlis labai sudėtingas, visų pirma paklausiu dėl pirmosios lentelės. Nėra prieštaraujančių, galim jai pritarti? Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu ir niekaip nesuprantu. Štai yra sąvokos: darbo sudėtingumas - 450 balų, arba 45%, ir 4 punktas - darbo sunkumas ir sąlygos - 150 balų, arba 15%. Juk darbo sudėtingumas ir darbo sunkumas ir sąlygos yra beveik vienareikšmiai dalykai, labai netolimi, gerbiamieji. Negalėtų šitiek skirtis. Vis tiek jie yra panašūs. Žinoma, čia yra šioks toks skirtumas, bet tai yra labai panašūs terminai, ir manau, kad tokio didžiulio skirtumo - 450 ir 150 - vis dėlto negalėtų būti. Reikėtų, kad būtų kažkoks išsamesnis paaiškinimas, kuo tai motyvuota ir kuo tai skiriasi.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Po to dar kartą pranešėjas.
K.SKREBYS. Na, aišku, gaila, bet per 5 minutes šios sistemos nepaaiškinsi. Ir aš siūlau arba balsuoti už straipsnį ir priimti, arba atmesti, nes kito kelio paprasčiausiai nėra. Jeigu mes redaguosim salėje tokius dalykus, tai niekur nenueisim.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Dėl darbo sudėtingumo ir sunkumo. Labai paprastas pavyzdys: mėžti mėšlą su šake yra sunku, tačiau nesudėtinga. Taigi čia tie dalykai telpa į savo vietas. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs dar norėjot kalbėti šiuo klausimu?
M.MIKAILA. Aš labai trumpai atsakysiu. Darbo sudėtingumas susijęs su kvalifikacija ir daugeliu faktorių, o darbo sunkumas - tai yra fizinis darbo įvertinimas. Ir tai visiškai skirtingi dydžiai. Todėl ir jų svorio skirstymas bendrai vertinant iš tikrųjų yra skirtingas. Ir aš labai noriu pritarti gerbiamojo Seimo nario K.Skrebio nuomonei, kad neįmanoma čia, salėje, redaguoti tokių dydžių ir tokių skaičiavimų, kuriuos yra atlikę Lietuvos mokslininkai, remdamiesi tarptautine praktika.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu, kaip aš siūliau, priimti pirmojo priedėlio pirmąją lentelę, tai yra darbų, pareigybių vertinimo schemą? Ar dėl to yra prieštaravimų? Yra. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Kažkodėl prieštaraujantys nekalba dėl balsavimo motyvų. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta pirmojo priedėlio pirmoji lentelė - darbų, pareigybių vertinimo schema? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta pirmojo priedėlio pirmoji lentelė?
Už - 17, pridedu gerbiamojo Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Sakalo balsą - 18, prieš - 3, susilaikė 2. Taigi priimta.
Dėl antrosios lentelės ar reikia diskutuoti, ar galim bendru sutarimu priimti šio priedėlio antrąją lentelę? Reikia balsuoti. Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė reikalauja balsuoti.
Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Kanapeckas. Jūs dėl antrosios lentelės? Aš atsiprašau. Prašom, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl antrosios lentelės? Kas už tai, kad antroji lentelė būtų priimta, prašom balsuoti. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Antroji lentelė, primenu, - darbo pareigybės įvertinimo kortelė. Man atrodė, kad čia dalykas formalus, tačiau kai kurie Seimo nariai reikalauja balsuoti, ir aš esu priverstas tai daryti.
36 Seimo nariai šiuo metu yra salėje. Kas už tai, kad ir antroji lentelė būtų priimta, prašom balsuoti.
Už - 20, prieš - 2, susilaikė 3. Taigi priimta ir antroji lentelė. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso pirmojo priedėlio. Ar reikia jį priiminėti pagal atskirus punktus, ar galim visą pirmąjį priedėlį priimti iš karto? Nėra prieštaravimų, kad būtų... Yra prieštaravimų. Taigi prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų už visą pirmąjį priedėlį. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, ponas K.Skrebys tikrai labai protingai pasakė, kad neįmanoma mums dabar redaguoti ir priimti labai protingus sprendimus. Aš siūlau balsuoti už visą priedėlį su visom jo detalėm ir taip pat siūlau iš karto galbūt balsuoti už visą 4 straipsnį.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas pirmasis šio įstatymo priedėlis, prašau balsuoti. Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 22, prieš - 2, susilaikė 2. Dabar dėl 4 straipsnio. Ar reikia dėl jo dar balsuoti, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra sutarimo? Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė prieštarauja. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Motyvų nėra. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis? Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Už - 22, prieš - 3, susilaikė 1. Taigi 4 straipsnis priimtas. Dabar 5 straipsnis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.MIKAILA. 5 straipsnyje yra esminis pakeitimas, kuris yra įvertintas svarstymo metu gaunant pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad 8 straipsnyje buvo sutankinta valstybinių pareigūnų sistema atsižvelgiant į jau po įstatymo projekto parengimo priimtus įstatymus ir atsiradus naujoms pareigybėms, teko šitą tankinti, ir siekiant užtikrinti, kad būtų bent minimalus skirtumas tarp šitų tarifinių grupių, teko nuo projekto buvusių 20 tarifinių grupių išplėsti iki 30 tarifinių grupių. Šiame straipsnyje fiksuojama tarifinių grupių bendroji skalė. Skalė yra apibrėžta antrajame priedėlyje - ,,Tarifinių grupių nustatymas,,.
PIRMININKAS. Kaip ir svarstydami aną straipsnį, pirmiausia kalbėsime dėl antrojo priedėlio - ,,Tarifinių grupių nustatymas,,. Ar galime šį antrąjį priedėlį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Priimta.
Dabar dėl trečiojo priedėlio. Ar galime trečiąjį priedėlį - ,,Tarifinės grupės ir tarifiniai koeficientai,, - priimti bendru sutarimu? Negalima. Yra prieštaraujančių.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Kadangi yra pateiktas alternatyvus variantas, aš norėčiau paklausti, už kurį mes balsuojame?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.MIKAILA. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra įteisinta minimali mėnesinė alga (o ji dabar yra padidinta), todėl alternatyvus variantas pateikiamas įvertinant minimalios mėnesinės algos dabartinį dydį ir galimą jos indeksaciją per 1997 m. arba įstatymo įgyvendinimo metu, todėl darbo grupė siūlo alternatyvų variantą priimti pagrindu trečiajame priedėlyje.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu priimti alternatyvų variantą už trečiąjį priedėlį? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų, vienas - už, vienas - prieš. Motyvų nėra. Bet reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas trečiasis priedėlis? Už - 23, prieš - 3, susilaikiusių nėra. Taigi trečiasis priedėlis priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 5 straipsnio. Pranešėjau, prašom. Dėl 5 straipsnio daugiau...
M.MIKAILA. Dėl 5 straipsnio pagrindinis, t.y. alternatyvus variantas, buvo siūlomas. Siūloma priimti 5 straipsnį - tokią redakcija, kaip jis pateiktas.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis - pagrindinio komiteto pirmininkas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, nors komitetas tikrai inicijuoja grupę, bet pagrindinis komitetas rengia, ir mes tikrai visi norime, kad jis būtų priimtas. Bet dabar jau baigėsi laikas, skirtas svarstyti jį. Gal nukelkime į spalio 8 dieną, ir mes... kadangi mane jaudina vienas dalykas. Nėra nė vieno iš Biudžeto ir finansų komiteto, kurie iš dalies oponuotų. Dabar minimalus atlyginimas padidintas, mūsų koeficientai įvesti, nors ir yra sumažinti. Aš puikiai tai suprantu, bet, dovanokite, nėra nė vieno komiteto, kuris... Aš manau, tikrai per savaitę nieko neatsitiktų, o jie tai pasvarstytų, pažiūrėtų... Aš keliu ranką už tai, bet po to nepriekaištaukite.
M.MIKAILA. Iki trečiojo skirsnio galima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt 5 straipsnį galime dar priimti, nors laikas baigiasi? (Balsai salėje) Galime priimti 5 straipsnį. Dėl vedimo tvarkos nekalbama. Seimo nary Skreby, prašom surasti kitą priežastį, kad galėtumėte kalbėti.
K.SKREBYS. Aš tuo pačiu klausimu kaip ir ponas G.Paviržis. Ta pačia tema. Ponas G.Paviržis ne vieną kartą viešai yra pasakęs (ir televizijoje, ir šioje Seimo salėje), kad opozicija trukdo šitą įstatymą priimti. Tai kaip dabar tokį jo pareiškimą pavadinti? Opozicija netrukdo, galime šiandien priiminėti. Tai kas tada trukdo?
PIRMININKAS. Iš tikrųjų galima konstatuoti, kad opozicija jau netrukdo priimti šį įstatymą. Dėl 5 straipsnio Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš manau, kad nereikia vargti, laukia rinkėjai, reikia reklamuotis. Juk tuščioje salėje priiminėjamas įstatymas, kuris yra nelogiškas, kas kaip norėjo, taip suderino tuos atlyginimus. Vis tiek jį reikės sutvarkyti kitaip. Man atrodo, nereikia tų 20 žmonių trukdyti, kurie dar čia sėdi. Greičiau visi į rinkimų agitaciją! Aš nemanau, kad čia vyksta rimtas svarstymas ar priėmimas. Čia ne tos nuotaikos. Tai yra įstatymų leidybos kompromitavimas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis, ir balsuosime dėl 5 straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto aš norėčiau, kad 5 straipsnis būtų priimtas, kadangi iš tikrųjų toliau bus problemų, dėl kurių reikės diskutuoti su Biudžeto ir finansų komitetu. Esu įsitikinęs, kad šis įstatymas (aišku, jis priimamas vėlai) bus bent jau pirmasis sprendžiant šį labai sunkų klausimą, kuris dar ilgai bus sprendžiamas. Profiliniame komitete, kuriame man tenka dirbti, mes prie šito įstatymo daug laiko dirbome, todėl jis nėra paskubomis svarstomas. Deja, mes tris kartus grąžinome darbo grupėms, taisėm ir pagrindus, ir pačią sistemą ir sutarėm. Todėl vis dėlto reikėtų tikrai nuosekliai dirbti, dabar priimti 5 straipsnį ir eiti toliau. O Biudžeto ir finansų komitetas kitame posėdyje galės pasakyti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Dar kartą pagrindinio komiteto pirmininkas - Seimo narys G.Paviržis, ir balsuosime.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar tai sakiau todėl, kad tikiu mūsų partijos pergale rinkimuose. Sakau taip, kaip iš tikrųjų gali būti, kai šis įstatymas buvo svarstomas frakcijose (jeigu buvo frakcijose svarstomas), tai turėjote pastebėti, kad ten minimali alga buvo rašoma 250 litų. Dabar, kaip žinote, jau 300 litų. Vėlgi šitos kategorijos, kurios yra perskaičiuotos, jos - 15. Kažin ar dabar 15 gerai? Galbūt skirtumas turėtų būti truputį mažesnis. Bet aš dar kartą sakau, jog aš už tai, kad mes tokį įstatymą priimtume.
Gerbiamasis Skreby, nėra nė vieno Biudžeto ir finansų komiteto nario. Mes priimsime, o po to komitetas staiga ims protestuoti. Štai kas mane jaudina. Jeigu jūs pasiryžę jį priiminėti, tai aš atsiimu šį savo siūlymą, ir prašom, balsuokime toliau, nors priėmimui kelias atviras. Spalio 8-9 d. mes renkamės ir galėtume jį priimti, taip pat jau būtų Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Ir tada balsuosime dėl 5 straipsnio. Kalbėkime apie 5 straipsnį.
M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų nesibaiminti dėl 5 straipsnyje nustatytų 30 grupių - nuo pirmos iki 30, nes tai finansiškai visai nieko nelemia. Tai tik grupių pasiskirstymas, o finansinė dalis šiame įstatyme prasidės 9 ir 10 straipsniuose, t.y. kai bus svarstomas etinis koeficientas, pareiginės algos ir valandinio atlygio nustatymas, kur jau bus įteisinta minimali mėnesinė alga. Todėl nėra prasmės baimintis iki 9 straipsnio, nors ir nedalyvauja Biudžeto ir finansų komiteto atstovai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų registruotis, balsuosime dėl 5 straipsnio. Tai yra iš tikrųjų labai svarbus straipsnis.
Posėdyje dalyvauja 40 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų jau buvo kalbėta. Kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl 5 straipsnio. Už - 30, prieš - 2, susilaikė 2. Taigi ir 5 straipsnis priimtas.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi. Taip pat daroma posėdžio pertrauka. 17 val. bus svarstomas Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. (Balsai salėje) Repliką Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Man keista konstatuoti, kad ponas G.Paviržis, nors yra to komiteto pirmininkas, bet turbūt nelabai įsigilinęs į šio klausimo esmę. Juk čia esmė yra ta, kad keičiantis mėnesinei algai vieną kartą yra priimamas įstatymas, ir tie koeficientai nebus kaitaliojami. Jeigu jūs dabar sakote, kad nuo minimalios mėnesinės algos priklauso, kokius koeficientus rašyti, tai yra visiška nesąmonė. Jie yra priimami visam laikui ir turi būti stabilūs. (Balsai salėje)
Pertrauka
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektasNr.1185(6) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kaip minėjau, dabar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto svarstymo tęsinys. Yra užsirašę kalbėti 5 Seimo nariai, taip pat ir svečiai norėtų kalbėti. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Baską. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos kalbės Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paklausti Seimo narių, ar jiems elementarios etikos taisyklės galioja, ar ne? Todėl aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji apsvarstytų Seimo nario V.Būtėno elgesį, kuris pažodžiui nurašė vieną projektą ir pateikė kaip savo. Tai yra grubus etikos normų pažeidimas.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Baskai, aš tikiuosi, kad Etikos ir procedūrų komisijos nariai... (pirmininko nematau) girdėjo šį kreipimąsi ir į jį reaguos. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Baskai, 10 minučių.
A.BASKAS. Aš pritariu komiteto siūlymams, kad įstatymo rengimo darbo grupę papildytų Seimo narys V.Andriukaitis, taip pat Seimo Juridinio skyriaus, Finansų ministerijos, Radijo ir televizijos atstovai, ir kad būtų pavesta šiai grupei patobulinti Lietuvos radijo ir televizijos projektą, atsižvelgus į komiteto, Juridinio skyriaus ir Seimo nario V.Andriukaičio parengto projekto nuostatas. Todėl esminių dalykų neminėsiu, tik paminėsiu kelis dalykus, kurie nepaminėti.
1 straipsnio ketvirtojoje dalyje siūlau išbraukti 2 sakinį dėl įvairių pažiūrų ir 2 straipsnio antrojoje dalyje irgi 2 sakinį, kur kalbama apie kuo plačiausią nuomonių spektrą, nes palikus tokius sakinius reikštų, kad tautinė, rasinė, religinė neapykanta, prievartos eskalavimas, diskriminacijos kurstymas, šmeižtas, dezinformacija irgi yra, įeina į tą plačių nuomonių spektrą, įvairių nuomonių spektrą, todėl pagal tuos du sakinius jos irgi turėtų būti mums priimtinos, nors Konstitucijoje sakoma visai kitaip.
Be to, ir Juridinis skyrius yra pasakęs savo išvadoje, kad šios sąvokos nėra teisiniu požiūriu apibrėžtos ir jų aiškinimas gali būti.
4 straipsnyje sakoma, kad generalinį direktorių už netinkamą pareigų atlikimą gali atleisti iš darbo. Čia turi būti atleidimo pagrindai. Juk kituose įstatymuose yra Seimo narių, teisėjų atleidimo pagrindai.
Taip pat siūlyčiau dėl to paties 4 straipsnio 10 papunkčio, kad tarybos nariu negali būti direktoriaus pavaduotojas ar pavaduotojai (nežiūrint, kiek čia jų bus). Seimo narys V.Andriukaitis tikrai yra pastebėjęs daug dalykų, aš nekartosiu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Jakučionį kalbėti frakcijos vardu.
P.JAKUČIONIS. Aš atsiprašau, aš esu įpareigotas kalbėti komiteto, o ne frakcijos vardu. Yra toks komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pirmiausia pradėsiu nuo komiteto nuomonės. Komitetas priekaištauja Seimo valdybai ir jos Pirmininkui Č.Juršėnui, kad nebuvo atsižvelgta į komiteto...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, turiu patikslinti: Č.Juršėnas yra Seimo Pirmininkas, ne Seimo valdybos pirmininkas. Prašom tęsti.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Kad nebuvo atsižvelgta į komiteto prašymą ir į šio projekto rengimo grupę neįrašyti komiteto pasiūlyti asmenys. Tai komiteto ir Lietuvos radijo ir televizijos atstovai. Projektą rengė, mūsų nuomone, komercinių stočių ir leidėjų interesams pritariantys žmonės, kitaip sakant, Lietuvos radijo ir televizijos konkurentai. Dėl to įstatymo projektas neišsamus, daugelis Lietuvos radijo ir televizijos veiklos sričių neaiškiai reglamentuotos. Svarstant šį projektą komitete, dalyvavo Juridinio skyriaus ir Lietuvos radijo ir televizijos rengėjų atstovai. Svarstant paaiškėjo, kad į daugelį pastabų ir pasiūlymų ir 6 projekto variante neatsižvelgta. Yra prieštaravimų, neatitinka kitų įstatymų, jau galiojančių, nepateikti tų įstatymų pataisų ar papildymų projektai. Pavyzdžiui, terminuotų sutarčių klausimas neaiškus, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas turėtų būti pakeistas arba papildytas. Taip pat reikalingas, mūsų nuomone, naujas Abonentinio mokesčio įstatymo projektas, kadangi įstatymo projekte jis minimas, o tokio įstatymo projekto nėra. Taip pat nenustatyta tarybos atsakomybė dėl neteisėtų jos sprendimų. Mūsų nuomone, turėtų spręsti teismas, jeigu kokį nors sprendimą priima taryba, ir tarybos sprendimas yra privalomas generaliniam direktoriui, o gali būti, kad ten kažkas neatitinka įstatymo. Reikėtų nurodyti įstatymo projekte, kad tokiais atvejais ginčus galėtų spręsti teismas.
Šis įstatymas taip pat gali kelti kolizijų su dabar veikiančiu Labdaros ir paramos įstatymu, remiant Lietuvos radijo ir televizijos programas ar laidas. Neatsižvelgta į daugelį Europos konvencijos ,,Televizija be sienų,, nuostatų ir reglamentacijų. Čia vėlgi daugiausia dėl rėmimo, reklamos ribojimo ir reglamentavimo. Todėl, mūsų nuomone, šią konvenciją Lietuvoje ratifikavus tektų įstatymą taisyti ir papildyti.
Mes šiandien gavome išdalytus gerbiamojo Seimo nario A.Būtėno tokius pasiūlymus, papildymus, kuriuose iš dalies yra šios konvencijos nuostatos jau minimos. Tačiau pačiame projekte to dar nėra.
Komitete buvo svarstytas ir alternatyvus projektas, parengtas Seimo nario V.Andriukaičio. Jame, komiteto nuomone, yra detalesnės radijo ir televizijos bei jos tarybos sudarymo ir veiklos reglamentacijos, deklaruotos jau minėtos konvencijos nuostatos. Taip pat jame yra daug redakcinių ir juridinės technikos netikslumų. Apie tai kalbama Juridinio skyriaus išvadose. Komitetas siūlo abu šiuos projektus po svarstymo sujungti ir galutinę redakciją pateikti su alternatyvų autoriais ir su radijo ir televizijos atstovais.
Dėl to mes siūlytume šiandien nebaigti svarstyti, nes atrodo, kad reikės svarstyti visai naują arba labai pakeistą įstatymo projektą. Siūlome dar kartą daryti įstatymo svarstymo pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narę G.Jurkūnaitę. Po jos kalbės Seimo narys K.Kuzminskas.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, iš karto norėčiau pradėti nuo pasiūlymo, kuris yra šiek tiek kitoks, negu siūlė prieš mane kalbėjęs kolega P.Jakučionis. Aš manau, kad šiandien mums reikėtų pritarti po svarstymo pagrindiniam tekstui, susitariant, kad, rengiant galutinį priėmimo tekstą, galėtų, be abejo, būti įtraukti kai kurie racionalūs pasiūlymai iš alternatyvaus projekto.
Jeigu mes šiandien nepritartume po svarstymo ir paliktume nebaigtą svarstymą ir, kaip čia buvo sakyta, vėl derintume abu projektus, aš manau, kad mes tik be reikalo nutęstume laiką. Todėl, kad būtent dabar, rengdami projektą priimti, ir galime atskirus straipsnius koreguoti, atsižvelgdami į alternatyvius pasiūlymus.
Dabar keletas sakinių dėl alternatyvaus projekto. Kodėl aš vis dėlto siūlyčiau pritarti šiandien pagrindiniam tekstui, o ne alternatyviam. Nors jame, kaip sakiau, yra ir gerų dalykų. Aš manau, kad alternatyviajame projekte yra kai kurių dviprasmiškų pasiūlymų, kuriuos vėlgi reikėtų smarkiai redaguoti, nes kitaip jie gali labai keistai atrodyti. Sakykime, trečiasis straipsnis - specialiosios Lietuvos radijo ir televizijos teisės ir pareigos.
1 punkte sakoma: ,,Garantuoti, kad jos programų rengimo ir leidimo veikla būtų nepriklausoma nuo įvairių visuomenės interesus reiškiančių politinių ar profesinių organizacijų, taip pat valdžios ir valdymo institucijų poveikio.,, Tas teiginys yra gana dviprasmiškas, nes galima suprasti, kad lyg apskritai televizijos programų rengimas turi būti nepriklausomas beveik nuo nieko, nebent nuo šventosios dvasios. Aš manau, kad įvairius visuomenės interesus, kaip čia pasakyta, išreiškiančios politinės ir profesinės organizacijos yra mūsų visuomenės dalis. Jeigu mes kuriam visuomeninę televiziją, sakykim, tai minėtos organizacijos turbūt gali pasakyti savo nuomonę ar mėginti daryti poveikį jai. Tuo labiau kad Visuomenės informavimo priemonių įstatymu mes įteisinome, kad į tarybą deleguoja atstovus taip pat ir politinės organizacijos, t.y. politinės institucijos, sakykim, Seimas ir Prezidentūra. Todėl dabar deklaruojant tų organizacijų absoliutų nesikišimą prieštarautų tam, ką mes esame priėmę anuo įstatymu.
Toliau sunkiai suprantamas 3 straipsnio 4 punktas. Čia turbūt gal yra vertimas iš kitos kalbos, ar korektūros klaida, apskritai nesuprantamas: ,,Kontroliuoti viešumo būdu valdžios ir valdymo institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veiksmus... Lietuvos gyventojus liečiančių sprendimų priėmimą ir kartu parodyti, kokių institucijų, organizacijų veiklą.,, Tai netgi, jeigu aš mintį gerai suprantu, televizija turėtų kontroliuoti, kaip veikia įvairios žmonių santykius reguliuojančios institucijos. Gal vis dėlto pirmiausia reikėtų parodyti tą veiklą, nes parodant turbūt ir būtų jų vieša, kaip čia sakoma. Jeigu aš apskritai gerai supratau mintį, nes čia labai nevykusi formuluotė.
Taip pat, man atrodo, nepriimtina, kad šiame alternatyviame projekte yra siūloma iš principo realizuoti tai, ką esame priėmę Visuomenės informavimo įstatymu. Ten pasakyta, kad į tarybą deleguoja Prezidentas tris narius. O šiame įstatyme jau mėginama apibrėžti, ką Prezidentas konkrečiai turi paskirti. Aš manau, kad vis dėlto Prezidentas yra savarankiška institucija, ir mes įtvirtinome jo teisę pačiam parinkti kandidatus, tai dabar čia pasakyti, iš kokių institucijų atstovus jis turi skirti, būtų ne visai korektiška. Lygiai taip pat, kaip ten mes įteisinome, kad Seimas paskiria keturis narius į tarybą. Dabar vėlgi nurodyti, ką būtent konkrečiai turi Seimas skirti, įteisinti įstatymu, aš manau, kad irgi šito daryti nereikėtų.
Taip pat ne visai suprantama, kodėl visi Lietuvos radijo ir televizijos tarybos kandidatai turi turėti ne tik aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą, bet ir vadybos ir valdymo žinių bei įgūdžių. Manau, kad tokių reikalavimų tvirtinti įstatymu tikrai nereikėtų. Mano laikas jau baigėsi. Ačiū už dėmesį.
Aš kartoju, kad siūlau pritarti šiam pagrindiniam tekstui, o racionalius pasiūlymus, kuriuos išdėstė V.Andriukaitis, jau tada įtraukti, ar balsuoti priimant įstatymą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Kuzminską. Po jo kalbės gerbiamasis Seimo narys V.Būtėnas. Po to pakviesime kalbėti svečius ir pranešėjus.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes taip pat peržiūrėjome šio teikiamo įstatymo projektą. Kalbėkim atvirai - jis labai silpnas. Radijas netransliuoja, visa kita... Taigi visi straipsniai, ir 4 straipsnis, visai nepaaiškina, iš ko yra taryba sudaroma ir t.t., kad konkurso tvarka renkamas ir tvirtinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius. Iš ko renkamas, iš kurių narių? Ar iš tarybos narių, ar visiškai atskirai? Po to - Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinį direktorių konkurso tvarka renka penkeriems metams ir atlyginimus skiria? Mūsų nuomone, ar nereikėtų pritaikyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo, kurį prieš tai mes svarstėme, ir visa kita. Kam dar papildomai tarybos generaliniam direktoriui turi atlyginimą... Jeigu visiems taikome tą įstatymą, tai taikykim visiems, ir visa kita.
Po to neaišku taip pat, kaip generalinis direktorius sudaro administracinę valdybą kaip patariamąjį organą. Iš kokių narių, ar iš tos tarybos tą valdybą patariama rinkti, ar dar atskirus žmones įtraukti į šią veiklą? Po to mes visiškai neradome atsakomybės už radijo ir televizijos darbą. Būkime atviri. Matome, kad šiuo metu Lietuvoje vis dėlto yra tendencija viską žeminti. Viskas, kas yra, viskas blogai. Ir tas pats nusikalstamumas. Kur truputį kas daugiau... O gero nei radijas, nei televizija... Aš valstybinę dar, dar... Bet tos komercinės televizijos rodo viską, kas blogai Lietuvoje. Tokia tendencija, kad štai turite nepriklausomą Lietuvą, tai ir atsikąskit. Anksčiau buvo visai kitaip. Pavyzdžiui, kalbant apie mediciną. Nuo tuberkuliozės nemirdavo? Mirdavo nuo tuberkuliozės, tačiau mums, skyrių vedėjams, buvo įsakyta, kad nebandytume užrašyti mirties liudijime tuberkuliozės šifro. Reikėjo rašyti, kad mirė nuo lėtinio plaučių uždegimo. Šiuo metu visur propaguojame, kad didėja infekcinės ligos, tuberkuliozė ir visa kita. Štai turite nepriklausomą Lietuvą!
Taip pat ir radijas, ir televizija, mano nuomone, turėtų jausti kokią nors atsakomybę (vis dėlto iš valstybės biudžeto išlaikomos, gauna iš valstybės atlyginimą) už tą visą valstybės garbės ir orumo žeminimą. Todėl, mano nuomone, vis dėlto reikia... O V.Andriukaičio siūlomas įstatymo projektas yra geresnis... Komisijoms reikia susijungti ir parengti vieną gerą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Būtėną. Po jo, aš tikiuosi, kad Seimo nariai neprieštaraus, pakviesiu kalbėti du svečius, t.y. poną J.Neverauską ir poną K.Stoškų. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau paneigti teiginį, kad šį įstatymo projektą rengė kažkokie žmonės iš komercinių televizijų. Tas pasakymas čia skamba labai dažnai, nežinau dėl kokių motyvų, ko tuo siekiama. Yra sudaryta oficiali Seimo darbo grupė. Ji ir parengė tą įstatymo projektą. Ir prašyčiau daugiau nepainioti tų dalykų, kurie labai aiškūs.
Antras dalykas, tai norėčiau apgailestauti, kad kolega Seimo narys ponas B.Genzelis neprisimena, kas buvo kalbama praeitame Seimo posėdyje, kai svarstėme šį projektą. Jame buvo pasakytas toks pageidavimas, kad alternatyvus Seimo nario V.Andriukaičio projektas kaip nors būtų suderintas su mūsų projektu. Kad tos mintys, kurios ten yra, manyčiau, naudingos mūsų parengtam įstatymo projektui, būtų įtrauktos. Todėl palengviname tą darbą, kad nereikėtų atskirai dar mums įtraukti, nes laikas vis dėlto eina. Aš parengiau, remdamasis ir jo kai kuriomis mintimis, ir, aišku, ,,Televizijos be sienų,, projektu, savo pasiūlymais, pataisomis mūsų parengtam įstatymo projektui. Taip pat norėtųsi pasakyti, kad V.Andriukaičio parengtame projekte mintys irgi nėra originalios. Ten yra daug paimta iš ,,Televizijos be sienų,, programos. Tai mes irgi tą patį tekstą naudojame, ir aš manyčiau, kad tai nėra gėda panaudoti tarptautinį dokumentą, svarbų dokumentą mūsų įstatymo rengimui. Aš manyčiau, kad ponas B.Genzelis galėtų dėl to ne tik pykti, bet turėtų net ir pagirti, kad mes stengiamės tokius svarbius teiginius, kurie taikomi tarptautinėje praktikoje, pritaikyti mūsų įstatymui.
Aš jokiu būdu nesutinku, kad mes šiuo įstatymu galėtume įvesti televizijos ir radijo cenzūrą. Be abejo, galime būti nepatenkinti vienaip ar kitaip vienos ar kitos televizijos laidos turiniu. Bet aš manau, kad cenzūros negrąžinimas, kaip krikščionys demokratai kartais siūlo... Jų tos mintys kartais atrodo nekaltos, bet vis dėlto jos labai išlenda... Aš manyčiau, kad cenzūros, recenzavimo ,,iš aukščiau,, tendencija turėtų būti atmesta. Mes visuomenės informavimo įstatyme tą dalyką jau padarėme ir grįžti atgal nevertėtų. Diskutuokime, būkime tolerantiški, eikime patys į televiziją, tarkimės su žmonėmis, kurie dirba televizijoje. Tačiau cenzūruoti ir taisyti turinį, aš manyčiau, kad tai visiškai netiktų šitam demokratiškai išrinktam Seimui.
Siūlau mūsų pateiktam projektui pritarti ir taip pat atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kuriuos pateikė V.Andriukaitis, racionalius pasiūlymus, bei į tuos, kuriuos pateikė darbo grupė ir kuriuos pateikiau aš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Lietuvos radijo ir televizijos generalinį direktorių poną J.Neverauską. Primenu Seimo nariams, kad susitarėme suteikti žodį svečiams. Prašom.
J.NEVERAUSKAS. Laba diena. Aš galbūt labai trumpai. Norėčiau prašyti pritarti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui, kad du įstatymo projektai būtų sujungti į vieną. Todėl, kad Lietuvos radijas ir televizija Seimo priimtam svarstyti įstatymo projektui yra rašę savo pastabas, o po to su grupės atstovais mes esame bendradarbiavę. Tačiau mes buvome pareiškę tokią mintį, kad tą įstatymą reikėtų gerokai papildyti ir padaryti išsamesnį.
Gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio pateiktas įstatymo projekto, mūsų nuomone, išdėstymas yra tikrai logiškesnis, konstruktyvesnis, nors ir yra tam tikrų dalykų, kuriuos irgi reikėtų aptarti. Nes mums teko konsultuotis su Finansų ministerija ir Ekonomikos ministerija, kurios pareiškė, kad nėra mačiusios nė vieno iš tų įstatymų projektų ir joms kyla abejonių dėl įstatymų įgyvendinimo galimybių, kurios susidarė po Visuomenės įstatymo priėmimo. Todėl mes manytume, kad tikrai juos abu sujungus į vieną, pasitariant su Vyriausybės arba Finansų ministerijos, arba Ekonomikos ministerijos atstovais, parengtume Lietuvos radijo ir televizijos įstatymą ir žinotume, kaip pagal jį galima būtų dirbti ir normaliai ūkininkauti. Aš nekalbu apie laidų gamybą, jų visą gamybos reguliavimą, cenzūrą ir kt. Tai vykdysime taip, kaip nuspręs Seimo nariai. Bet jeigu dirbant neįmanoma bus to atlikti arba kils didelių problemų nežinant, pagal kokį modelį... tai bus dar sunkiau. Todėl prašyčiau palaikyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymą ir padaryti pertrauką, kurios metu būtų patikslinti ir sujungti abu projektai į vieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną taip pat svečią - Radijo ir televizijos valdybos narį gerbiamąjį poną K.Stoškų. Po jo kalbės pagrindinio projekto pateikėjas ponas R.Šukys.
K.STOŠKUS. Garbusis Seime, aš visiškai pritariu tam siūlymui iš pat pradžių, kuris buvo pateiktas nuo pat mūsų susitikimo pradžios, kad turbūt reikės tuos du variantus paversti vienu. Bet prieš tai aš norėčiau padėkoti, kad Seimas prisiminė, jog egzistuoja tokia Radijo ir televizijos valdyba, ir pakvietė ją dalyvauti svarstant šį projektą. Valdyba ne kartą reiškė tam tikrą susirūpinimą ( jai irgi šiek tiek knietėjo) dėl įstatymų priėmimo eigos. Tų įstatymų, kuriuos rengiant pradžioje, ji prisidėjo, bet kažkodėl po to liko nuošalyje.
Apgailestauju, žinoma, kad tai, ką aš čia kalbu ir kalbėsiu, nėra apsvarstyta mūsų valdybos posėdyje. Tokį kvietimą mes gavome vakar ir nebuvo galimybės niekaip mums tarpusavyje pasitarti, kokį požiūrį reikėtų dėl tų abiejų projektų išreikšti. Todėl tai, ką aš čia sakysiu, bus mano asmeninis požiūris, pakoreguotas mūsų valdyboje vykusių diskusijų.
Norėčiau iš pradžių pagirti, turbūt tai privalau padaryti, abiejų projektų autorius, nes tai vis dėlto labai sunkus darbas, trukęs keletą metų ir galų gale vis dėlto artėjantis prie finišo.
Dėl tų abiejų projektų aš turbūt išsireikščiau šitaip, kaip man pasirodė susipažinus. Antrasis, gerbiamojo V.Andriukaičio projektas, man atrodo, yra savotiškas to pirmojo projekto tęsinys, arba evoliucija. Jis gerokai modifikuotas. Jame beveik viskas absorbuota iš pirmojo projekto. Bet, turėdami omenyje tam tikras kolizijas dėl juridinės formos, į tas pastabas, matyt, privalome atsižvelgti. Bus geriausia, kad galutinį sprendimą nulems diskusijos. Jeigu aš turėčiau laiko, nurodyčiau, kaip tas antrasis variantas yra papildytas, mano požiūriu, esminiais dalykais.
Štai bent keletas tokių nuorodų. Labai svarbus dalykas, mano manymu, kad apibrėžiant televizijos funkcijas, yra nurodytas diskusijų kultūros tikslas, uždavinys. Man atrodo, iki šiol mūsų visuomenės informavimo priemonės ne visada lengvai įvertindavo, ką reiškia demokratizavimo, valstybės diskusijų kultūra. Čia to punkto įtraukimas, man atrodo, nėra atsitiktinis, suvokiant, kad neužtenka demokratizuojant visuomenę pateikti skirtingus požiūrius, bet reikia padėti žmonėms tuos požiūrius tarpusavyje derinti, t.y. ieškoti sprendimo. O sprendimą galima pasiekti tik įrodinėjant, įtikinėjant, išaiškinant. Labai svarbus dalykas, man rodos, kad kreipiamas dėmesys į televizijos funkcijų praplėtimą, o jų čia yra daugiau išvardyta negu pirmajame projekte. Labai svarbus dalykas pačiai televizijai, kaip pasakytume, tokią kultūrą ugdyti. Tai reikštų, kad pagarba žmogui turėtų būti reiškiama ne tik specialiosiomis kokiomis nors programomis, bet ir pačia laikysena tų programos rengėjų bei galų gale programų sudarymo panašiais aspektais.
Svarbus dalykas, man rodos, yra tas, kad radijas ir televizija turėtų būti valdžios institucijų priežiūros, kontrolės instrumentas. Gal tai ne nauja idėja, bet akivaizdu, kad jos įtraukimas į funkcijų sąrašą, man rodos, atitinka šiuolaikinės televizijos funkcijas. Aš negaliu to išskaičiavimo padaryti, reikėtų platesnės analizės, bet aš matau ir kai kurių rimtų trūkumų abiejuose projektuose. Dėl to, matyt, reikės ir pasėdėti. Sakysime, kad ir toks dalykas. Dabar gana neblogai antrajame projekte yra atsiliepta į ,,Televiziją be sienų,,. Tai dokumentas, kuris turbūt priverčia krūptelėti kai kuriuos projekto rengėjus. Tai yra tam tikras pavyzdys, kaip reikėtų demokratizuoti televiziją ne tik valdžios atžvilgiu, emancipuoti ją, bet ir numatyti grėsmę, kuri galėtų kilti iš televizijos ir kitų masinės komunikacijos priemonių emancipavimosi arba atsiskyrimo nuo visuomenės. Sakysime, labai svarbus dalykas, man atrodo, yra tas, kad labai paviršutiniškai ten sakoma apie televizijos atsakomybę dėl lietuvių kultūros. Sako, turi būti akcentuojama nacionalinė kultūra sprendžiant konfliktą tarp masinės ir elitinės kultūros. Man rodos, televizijai turėtų būti keliama didesnė atsakomybė už tautos kultūrą. Tuo labiau kad yra pavyzdys. Ta ,,Televizija be sienų,, labai griežtai apibrėžia, kokia atsakomybė gula už Europos kultūrą. Negi už lietuvių kultūrą negula atsakomybė nacionaliniam radijui ir televizijai? Gula labai didelė atsakomybė. Tą reikėtų apibrėžti turbūt daug tiksliau. Labai neaiški vieta, aš kolegoms jau šitą minėjau, pirmajame projekte, man rodos, nepakankamai išplėtota ir ta idėja, koks santykis yra televizijos su visuomene. Ką reiškia atsakomybė visuomenei? Juk ta atsakomybė gali būti uzurpuota į tai, kad televizija patenka į tam tikros grupės rankas. Aš nematau galimybės užbėgti už akių šitokiam procesui. Ten yra pasakyta viena tokia labai neapibrėžta mintis, kad televizija turi atspindėti įvairius interesus. Ką reiškia atspindėti? Ji turi ne tik atspindėti, ji turi sudaryti galimybę tas nuomones išreikšti, ginti nuomones, polemizuoti. Bet svarbu, kad tos nuomonės nepatektų į kokios nors vienos grupės rankas, kad būtų tam tikra tų interesų pusiausvyra išlaikyta. Tai jau čia yra televizijos politikos reikalas. Bet apibrėžti atsakomybę visuomenei šitame projekte turbūt sunkiai pavyko. Vadinasi, dar yra nemažai darbo. Aš čia esu prisirašęs ištisų fragmentų iš ,,Televizijos be sienų,,, kur norėtųsi nurodyti, su kokiu susirūpinimu kalba kultūros ministrai. Kongreso formomis ir kreipimosi formomis kreipiasi į visą Europos visuomenę dėl atsakomybės už Europos kultūrą. Eitume prieš savo valstybę, prieš savo tautą. Būtų šventvagiška, jei mes šitų funkcijų neperkeltume savo kraštui. Kad nereikėtų grįžti prie tokių dalykų dar kartą ir po to užmiršus ar neapsižiūrėjus vėl gailėtis, kad nepadarėme, dar yra laiko ir turbūt tai bus galima padaryti sparčiau. Ačiū jums už kantrybę, kad klausėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės pagrindinio projekto pranešėjas ponas R.Šukys. Po jo - alternatyvaus projekto pranešėjas gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Jūsų kalbai skiriama ne daugiau kaip 10 minučių.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų ir vienas, ir kitas projektas turi nemažai privalumų ir, deja, trūkumų. Aš manau, kad racionaliausia būtų, jeigu Seimas dabar pritartų po svarstymo šitam projektui. Aš manau, padirbėjus kokią savaitę, būtų galima pateikti Seimui priimti daug brandesnį projektą, kuris iš tiesų atitiktų mūsų visuomenės interesus.
Dabar leiskite pasakyti keletą žodžių, ką, mums atrodo, pavyko padaryti mūsų darbo grupės projekte, ką, mes manome, būtų tikslinga panaudoti iš gerbiamojo V.Andriukaičio pateikto projekto, ir atsakyti į pastabas, kurias pareiškė Seimo nariai. Visų pirma aš nenorėčiau sutikti su gerbiamuoju A.Basku, kad platus nuomonių spektras būtinai reiškia, jog bus reiškiamos antikonstitucinės nuomonės. Iš tiesų čia yra visai ne ta sritis ir, man atrodo, tai, kas draudžiama įstatymu, ir lieka uždrausta. Gerbiamasis P.Jakučionis padarė pastabą, kad projektai buvo svarstomi komitete ir nebuvo atsižvelgta į komiteto pasiūlymus. Deja, į kokius neatsižvelgta, taip mes ir nežinome, nes buvo atsižvelgta į 10 pasiūlymų. Mano žiniomis, atsižvelgta į visus pasiūlymus, visi pasiūlymai buvo įvertinti ir priimti. Šie projektai yra ganėtinai skirtingi ir kartu panašūs. Skiriasi du esminiai dalykai. Visų pirma - tai nacionalinio radijo ir televizijos statusas. Mūsų darbo grupės supratimu, tai yra speciali institucija, turinti biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos požymių. Gerbiamasis V.Andriukaitis kitaip traktuoja šią problemą. Jis mano, kad tai yra viešoji institucija. Tačiau Seimo Juridinis skyrius pateikė savo išvadas ir jis mano, kad vis dėlto tai nėra viešoji institucija. Yra tokia, sakykim, nemaža takoskyra kitaip suformuojant patį nacionalinio radijo ir televizijos statusą. Pagal gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį, Seimas turėtų būti nacionalinio radijo ir televizijos steigėjas. O nacionalinis radijas ir televizija jau yra įsteigtas. Jeigu atsiranda tokia steigėjo institucija, atsiranda ir kai kurių steigėjo prievolių. Kaip žinoma, Seimas gali steigti tik valstybines institucijas, o nacionalinis radijas ir televizija nėra valstybinė institucija. Tai yra visuomeninė institucija, ko Seimas ir siekė priimdamas Visuomenės informavimo įstatymą, t.y. nacionalinį radiją ir televiziją padaryti nevalstybinį. Šiuo požiūriu vis dėlto racionalesnis yra mūsų darbo grupės parengtas projektas. Gerbiamasis Seimo narys V.Būtėnas pateikė alternatyvų, kurios, mano supratimu, yra priimtinos ir jos iš dalies sutampa su gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymais. Todėl aš kviesčiau Seimą, kad nebūtų gaištamas laikas, pritarti šiam projektui po svarstymo, o artimiausiu metu darbo grupė, kartu dalyvaujant gerbiamajam Seimo nariui V.Andriukaičiui, nacionalinio radijo ir televizijos valdybos darbuotojams, manau, per savaitę laiko pateiktų kokybišką nacionalinio radijo ir televizijos projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį - alternatyvaus projekto pranešėją.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš manau, kad mes šiandien turėtume dar kartą sau atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų verta dėti tiek daug pastangų sustabdyti tam tikrus politinius tikslus, kai iš tikrųjų skubant, niekaip kitaip negalima pasakyti, norima tik vieno - norima kažkokio politinio tikslo. Aš pamėginsiu šiandien pirmą kartą paanalizuoti pateikto įstatymo projekto du straipsnius. 1 straipsnį, jis vadinasi ,,Bendrosios nuostatos ir uždaviniai,, ir 2 straipsnį, kuris vadinasi ,,Nacionalinio radijo ir televizijos programa,,. Jeigu tai yra bendrosios nuostatos ir uždaviniai, tai tuomet antroji pastraipa kalba ne apie bendrąsias nuostatas ir uždavinius. Antroji pastraipa pateikia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos sampratą. Štai kaip ji skamba: ,,Valstybei nuosavybės teise priklausanti specialaus statuso institucija, turinti biudžetinės organizacijos, viešosios įstaigos ir įmonės požymių, veikianti pagal Visuomenės informavimo, šį ir kitus įstatymus.,, Kolegos, tuomet skaitau kitą sampratą. Pasakykit, kuri teisingesnė. Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio samprata: ,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija, veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.,, Prašom man pasakyti, kuris apibrėžimas dabar yra teisingas? Ar šis, kuris atsiranda naujajame projekte? Autoriai nesiūlo atšaukti 29 straipsnio redakcijos, kur samprata taip pat yra pateikta. Gerbiamieji darbo grupės nariai, ar jums neaišku, kad jums pirmiausia reikia definiciją suvienodinti. Išlaikyti vienodą sampratą. Man yra akivaizdu, kad 29 straipsnio sampratą teks keisti arba kažko atsisakyti. Taip pat akivaizdu, kad mes skubėdami priėmėme 29 straipsnio tarybos sudarymą taip gudriai, kad dabar pats gudriausias žmogus negalės pasakyti, kokioje vietoje traukiami burtai, kaip jie traukiami, kas sušaukia burtams. Paskaitykite tas redakcijas. Juk tarybos sudarymo tvarka 29 straipsnyje nėra reglamentuota. Čia, jūsų projekte, nė vieno žodžio apie sudarymo tvarką taip pat nėra. Aš jau nekalbu apie tai, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas tikrai gali teikti Seimui narius, nes parašyta, kad Seimas skiria 4. O kokia yra teikimo procedūra? Seime būna labai įvairių teikimo procedūrų. Mokslo tarybos kandidatus teikia vieni, valstybinės kalbos inspekcijos - kiti ir t.t. Tokių pavyzdžių aš jums galiu pateikti daug. Dabar pažiūrėkime, kas toliau? Toliau šitame 1 straipsnyje kalbama, kad nacionalinio radijo pagrindinis tikslas... Gerai, bet straipsnio pavadinime apie tikslus nė žodžio, kalbama tik apie uždavinius. Vadinasi, yra tik toks pagrindinis tikslas, kuris yra gana siauras, o mano nuomone, nacionalinis radijas ir televizija turi duoti aiškiai išdėstytus tikslus. Dar daugiau. Ketvirtoje pastraipoje kalbama apie programų principus. Atleiskite, jeigu mes kalbame apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų principus, tai gal visą šitą dalį vertėtų perkelti į 2 straipsnį, kur kalbama apie programą. Aš netgi pagal formaliąją logiką noriu jums parodyti, kad 1 straipsnis neišlaiko kritikos, bet nė vieno žodžio apie uždavinius. Apie politines partijas galbūt čia iš viso nereikėtų rašyti, nes Politinių partijų įstatymas labai aiškiai yra reglamentavęs, kad niekur negali veikti politinės partijos: nei gamyklose, nei įstaigose, nei nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Tuomet pasakykite, kas lieka iš 1 straipsnio? Aš noriu jums iš karto atskleisti, kad 1 straipsnis sukelia koliziją su Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsniu, kur pateikta kita nacionalinio radijo ir televizijos samprata. Aš jau nekalbu apie tai, kaip mes tada dirbsime. Galėčiau iškelti ir dar daugiau problemų, nes 2 straipsnis nėra programa. Čia nė žodžio apie programą nerašoma. Čia rašoma apie reikalavimus programoms. Gal tuomet redaguokime arba tikslinkime, arba susitarkime, ko mes norime. O jeigu mes rašome ,,programa,,, mes turbūt turėtume iš tikrųjų išdėstyti, ką turi aprašyti įstatymas Nacionaliniam radijui ir televizijai. Bet čia nieko nėra. Lygiai taip pat - 3 straipsnis, kuris vadinamas, kad tai yra taryba, bet čia keliami tik kai kurie reikalavimai tarybai. Kad tarybos nariai negali būti atšaukti iš savo pareigų ir t.t. Net prieinama prie tokios kolizijos, kad jie negali būti atšaukti iš savo pareigų, tarkim, jeigu jie padarė nusikaltimą. Šiuo atveju absoliučiai aiškiai parašyta, kad kol nesibaigia jų paskyrimo laikotarpis, o visa kita yra niekai. Gerbiamieji darbo grupės nariai, mano pacituoti trys straipsniai reikalautų tikrai dorai pasakyti, kad reikėtų peržiūrėti net formaliosios logikos požiūriu šituos visus reikalavimus. Aš nenoriu toliau gilintis, mano pastangos buvo labai paprastos - atkreipti dėmesį, kad Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas reikalauja daug išsamesnio reglamentavimo, kad tai iš tikrųjų turėtų būti specialusis įstatymas. Todėl aš nenorėjau kartotis. Mano nuomonė labai aiški: darome pertrauką, papildome darbo grupę, būtinai įtraukiame iš radijo ir televizijos valdybos, direktorato, iš Finansų ministerijos, Ekonomikos ministerijos, Mokslo ir švietimo komiteto papildomai ir padarome įstatymą tokį, koks jis turi būti. Tam gali išeiti savaitė, pusantros. Lygiai taip pat aš norėčiau priminti, apie tai kalbėjau rugpjūčio mėnesį ir prašiau, kad per rugpjūčio mėnesį susėstume ir normaliai padirbėtume. Dabar, deja, kritikos šiam jūsų projektui yra labai daug, netgi per daug, kad galima būtų pasakyti: imkim ir pritarkim. Aš jau nekalbu apie etinę pusę, aš jau nekalbu apie tuos nusibodusius darbo grupės atstovo pono R.Šukio vaikščiojimus ir nekalbu apie tai, kad, deja, gerbiamojo V.Būtėno pasiūlymai kaip aidas atliepia mano alternatyvų kai kurias idėjas. Galbūt net būtų vertėję parašyti: taip, aš teikiu pasiūlymus, atsižvelgęs į Seimo nario V.Andriukaičio alternatyvas. Tikrai tada būtų moralu ir etiška. Galima pasakyti, taip, redakciniu požiūriu yra papildymų. Aš ne prieš idėjas ir jų tobulinimą. Aš esu už tai, kad pagaliau būtų rastas būdas, normalus, korektiškas būdas, kad mes tikrai galėtume pagalvoti, ką mes darome. O pritarti šiam gerbiamojo R.Šukio projektui, laikyti pagrindu... atleiskite, neišlaiko kritikos. Nei 1, nei 2, nei 3, nei kiti straipsniai. Todėl aš manau, kad reikėtų daryti pertrauką ir padaryti projektą tokį, kad jis iš tikrųjų būtų rimtas. Todėl remiu Švietimo ir mokslo komiteto išvadą ir manau, kad tai yra išvada, kuri verta visuotinio pritarimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję kalbėti dėl šių projektų, kalbėjo. Dabar mums reikėtų priimti dėl jų sprendimus. Yra du esminiai siūlymai. Vienas yra pagrindinio komiteto, kurį palaikė ir kalbėjusieji Seimo nariai, kad būtų šie projektai sujungti. Kitas siūlymas yra, kad būtų pasirinktas vienas iš šių projektų kaip pagrindas. Šiaip ar taip, jeigu aš teisingai supratau, visi kalbėjusieji pritaria, kad projektus reikia tobulinti. Aš siūlysiu alternatyviai pasirinkti Seimui. Ar nutariame sujungti abu projektus ir padaryti svarstymo pertrauką ir svarstyti sujungtą variantą, ar nutariame šiandien pasirinkti vieną iš dviejų projektų. Balsavimas bus alternatyvus. Ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl tokio balsavimui teikiamo siūlymo? Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, aš kalbėdamas palaikiau komiteto nuostatą, kad reikia daryti pertrauką, tačiau norėčiau atsakyti ir V.Būtėnui. Pirmiausia aš kalbėjau ne Krikščionių demokratų frakcijos vardu, tai buvo mano asmeninė nuomonė. Tamsta, matyt, visą gyvenimą buvote pripratęs prie cenzūros, bet aš tikrai cenzūros nesiūliau, tačiau aš siūliau tą, ką siūlė ir gerbiamasis K.Stoškus. Todėl aš palaikau K.Stoškaus nuomonę ir siūlau tikrai daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Tai geriau tiktų replikai po balsavimo arba asmeniniu klausimu, gerbiamasis Seimo nary. Tačiau laikysime kaip kalbą dėl balsavimo motyvų. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasiūlyti, kaip buvo siūloma, kad būtų pasirinktas vienas projektas. Seimo narys A.Sakalas. Jūs palaikote, kad būtų sujungti?
A.SAKALAS. Taip. Aš gal tik vieną sakinį pasakysiu.
PIRMININKAS. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prisiminkime Visuomenės informavimo priemonių įstatymą, koks jis pasidarė geresnis, kai buvo gerai padirbėta. Aš manau, kad iš tikrųjų dabar padarius pertrauką ir suradus galimybę iš tų dviejų projektų padaryti vieną, mes visi tik išloštume ir projektas taip pat.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys remia tokią poziciją. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Ar jūs siūlote pasirinkti?
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos, aš kalbėdama jau sakiau, kad siūlau nebenutempti toliau to labai reikalingo įstatymo priėmimo, nes jau ir taip televizija antri metai dirba be paskirtos vadovybės. Aš manau, kad reikia pasirinkti vieną iš projektų, kaip siūliau, pagrindinį variantą, o po to jau, svarstant pastraipsniui, siūlyti alternatyvas ar pildyt, ar kaip kitaip nutartų darbo komisija. Kitaip sakant, parengti priėmimui jau pagerintą variantą. O šiandien pasirinkti pagrindinį tekstą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Kol registruojatės, dar kartą kartoju formuluotę, kuri teikiama balsavimui. Kas už tai, kaip siūlė pagrindinis komitetas, kai kurie Seimo nariai, kad būtų sujungti abudu projektai ir tolesniam svarstymui būtų pateiktas bendras projektas, balsuoja už. Tie Seimo nariai, kurie siūlo pasirinkti šiandien vieną iš dviejų projektų, - prieš, susilaikę skaičiuojami nebus.
Posėdyje, deja, dalyvauja tik 35 Seimo nariai. Labai liūdna, kad tokie svarbūs sprendimai priimami nedalyvaujant daugumai Seimo narių. Prašom balsuoti alternatyviai. Ar reikia kartoti klausimą balsavimui? Kas už tai, kad būtų sujungti - už, kas už tai, kad būtų šiandien pasirinktas vienas iš dviejų variantų - prieš. Susilaikę neskaičiuojami.
Už -18, prieš - 11. Projektai bus sujungti.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti tiems projektams po svarstymo šiandien, ar reikia atidėti to klausimo sprendimą? Galbūt kalbėsime dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji Seimo nariai, ar baigiame svarstymo procedūrą, ar nebaigiame, ir bus svarstoma toliau? Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kadangi mes priėmėme bendru sutarimu, kad reikia sujungti, jungimui netrukdo, jeigu pritarsime po svarstymo. Komisijos gali dirbti ir jau sujungtą projektą pateikti priimti. Kodėl kas nors galėtų prieštarauti šitai procedūrai?
PIRMININKAS. Kadangi ne visi Seimo nariai suprato, aš kartoju: galima taip, kaip kalbėjo Seimo narys, - sujungti projektus jau priėmimui, o galima dar šiandien nepritarti ir dar kartą tęsti sujungto projekto svarstymą. Ar yra siūlančių tęsti svarstymą? Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Yra. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto norėčiau, kad mes pamėgintume mąstyti racionaliai, nepriklausomai nuo to, kiek čia mūsų yra ir kiek mes jau emociškai pasiruošę rinkimams. Vis dėlto matyti iš tų projektų, kad jie yra dabar tokie skirtingi, jog mes nežinome, koks bus kompromisinis projektas. Jis iš tikrųjų per visas stadijas taip smarkiai pasikeitęs, lyginant su pateiktu dokumentu, kad mes, pritardami jam po svarstymo, pradėdami svarstyti pastraipsniui... tikrai nieko neatsitiks, jeigu mes dar kartą pamatysime tą projektą, o po to už jį balsuosime. Bus didesnis sutarimas, juo labiau kad tikrai tokio didelio skubėjimo nėra. Vis tiek mes jau tiek metų dirbome. Radijo ir televizijos valdyba laikinai, dar tą mėnesį, kitą, pabus vadovaudamasi laikinais nutarimais. Kas iš to, jeigu mes priimsime netobulą įstatymą, po to vėl grįšime, taisysime? Vis tiek valstybinė televizija niekur per tą laiką nepabėgs, ir tai tikrai nėra tas klausimas, kurį mes būtinai turėtume išspręsti šį mėnesį. Tikrai tokios skubos nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ir dėl šio klausimo teiksiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta projektams po svarstymo ir jie jungiami priėmimui, balsuos už, kas už tai, kad dabar būtų padaryta svarstymo pertrauka ir sujungti projektai teikiami tolesniam svarstymui, - prieš. Mano manymu, balsavimas alternatyvus, susilaikę neturėtų būti skaičiuojami. Supratote procedūrą? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 15, prieš - 14. Taigi bus pritarta po svarstymo. Prašysime darbo grupę, kartu pasitelkus komiteto narius ir alternatyvių siūlymų autorius, rengti klausimą priimti.
Deja, gerbiamasis Seimo nary Katiliau, aš negaliu pridėti balsų. Aš galiu tik, jeigu jūs frakcijos vardu pareikalausite, perbalsuoti... tuomet spręsime klausimą. (Balsai salėje) Kadangi Seimo narys P.Katilius Krikščionių demokratų frakcijos vardu paprašė perbalsuoti, prašom registruotis. Kad nebūtų neaiškumų, visas procedūras atliksime tiksliai pagal Seimo statutą.
Posėdyje dalyvauja 34 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų perbalsuota dėl praeito balsavimo, kaip pasiūlė Krikščionių demokratų frakcija, prašom balsuoti. Kas prieš - prieš arba susilaiko. Primenu, kad reikia 12 balsų. Už tai, kad būtų perbalsuota, balsavo 16 Seimo narių. Taigi bus perbalsuota. (Balsai salėje) Gerbiamuosius balsų skaičiavimo grupės narius prašau pasirengti skaičiuoti balsus. Ar daugiau yra balsų skaičiavimo grupės narių? Galbūt sutiktumėte, kad aš patalkinčiau gerbiamajam Seimo nariui P.Katiliui tiksliai suskaičiuoti balsus, tada nereikėtų mums formuoti naujos balsų skaičiavimo komisijos? Kas už tai, kad būtų šiems projektams pritarta po svarstymo, prašom pakelti rankas.
Už - 18. Kas prieš, kitaip sakant, kad būtų nepritarta po svarstymo ir sujungti projektai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo rezultatas tas pats. Pritarta po svarstymo.
Dabar aš kreipiuosi į darbo grupę, į pagrindinį komitetą, į alternatyvaus projekto autorių gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį, prašau, kad bendromis pastangomis būtų rengiamas projektas priimti. Seimo narys B.Genzelis. Prašom. Replika po balsavimo.
B.GENZELIS. Nevisiškai replika po balsavimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, kai buvo pateiktas šitas įstatymo projektas, pirmą kartą buvo atmesta ir pasiūlyta grąžinti. Tada, kai buvo grąžinta, buvo pasiūlyta papildyti grupę. Seime buvo priimtas sprendimas, bet šitas sprendimas nebuvo realizuotas. Dabar kas yra? Iš Radijo ir televizijos ten nėra nė vieno atstovo, o dėl komercinių aš galiu patikslinti poną V.Būtėną. Ten yra V.Babravičius, ten yra kiti komercinių televizijų ir radijų vadovai. Ponas R.Šukys juk yra privačių leidėjų asociacijos prezidentas. Mano supratimu, jeigu mes rengiame įstatymą, jeigu mes norime, kad įstatymas būtų geras, būtinai turi būti ir Nacionalinės televizijos atstovų, ir alternatyvių, bet jo-kiu būdu negalima toliau pavesti šitai darbo grupei, kuri ignoruoja bet kokias pastabas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad dalyvautų abiejų projektų rengėjai, kadangi, primenu, Seimas pritarė abiem projektams po svarstymo, ne vienam, kaip kai kuriems Seimo nariams toks susidarė įspūdis. Taip pat būtų kviečiami, konsultuojamasi su dabartiniais Lietu-vos radijo ir televizijos vadovais, kadangi mes, aš manau, jų gal ir negalime įpareigoti, kad jie rengtų projektus, tačiau jie gali rodyti savo iniciatyvą. Jie gali parodyti tokią iniciatyvą, galbūt galėtume pasikviesti. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti, kad į darbo grupę būtų įtraukti: Radijo ir televizijos valdybos atstovas, tai galėtų būti gerbiamasis K.Stoškus ar gerbiamasis G.Ilgūnas, ar dar kas nors, tegu jie nuspręs, bet turi būti įtraukti oficialiai; toliau labai prašyčiau, kad būtų įtrauktas iš Nacionalinio radijo ir televizijos ar gerbiamasis J.Neverauskas, ar gerbiamasis S.Sondeckis - tai antrasis mano pasiūlymas; taip pat kad būtų įtraukti atstovai iš Finansų ministerijos ir Ekonomikos ministerijos, kadangi su šiomis ministerijomis buvo konsultuotasi, tuo atveju mes galėtume parengti geresnį projektą; taip pat vienas narys iš Švietimo ir mokslo komiteto, aš manyčiau, tas, kuris kuravo šį projektą, komitetas galėtų pasiūlyti savo atstovą į darbo grupę, tuomet mes protokoliškai pasielgtume teisingai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti tokį protokolinį nutarimą, kad į darbo grupę būtų įtrauktas Lietuvos radijo ir televizijos valdybos vienas atstovas, vienas vadovų atstovas, t.y. arba generalinis direktorius, arba televizijos direktorius, taip pat kad būtų įtrauktas pagrindinio komiteto atstovas ir, žinoma, dalyvautų abiejų projektų pranešėjai? Galbūt šį klausimą baikime, nes aš matau...
A.SAKALAS. Ne, gerbiamasis pirmininke, iš valdybos vis dėlto siūlytume du atstovus. Taip dauguma reikalauja. Pavyzdžiui, K.Stoškus, G.Ilgūnas arba ponas J.Neverauskas ir K.Stoškus, arba dar kas nors kitas. Du atstovus.
PIRMININKAS. Mes juk taip ir sutarėme.
A.SAKALAS. Gerai. Bet aš turiu kitą pasiūlymą, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Mes girdėjome daug kritikos grupės vadovo adresu. Aš manyčiau, kad reikėtų skirti kitą grupės vadovą naujai grupei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad čia jau prasideda vilkinimas, be to, gerbiamasis Seimo nary Sakalai, antrą kartą aš jums žodžio nesuteikiau. Kai suteiksiu, tada galėsite teikti siūlymus. Laikas šiam klausimui baigėsi. Klausimai išspręsti, darbas numatytas, reikia tik daugiau noro ir pastangų tobulinant projektą.
Lietuvos banko 1995 metų finansinės ataskaitos įvertinimo įstatymo projektas Nr.2608 (svarstymas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
Dabar 6 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Lietuvos banko 1995 m. finansinės ataskaitos įvertinimo įstatymo projektas Nr.2608. Kviečiu į tribūną Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoją, dabar pavaduojantį pirmininką, poną J.Niaurą. Po jo kalbės Seimo narys K.Antanavičius. Taip pat yra užsirašęs kalbėti Seimo narys J.Veselka. Pabaigoje - pranešėjas - Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
J.NIAURA. Gerbiamieji Seimo nariai! Vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos banko įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. sausio 18 d. nutarimu dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti, jums yra pateikta Lietuvos banko 1995 m. finansinė ataskaita - audito firmos ,,Arthur Anderson,, išvada ir Lietuvos banko palyginimas su kitais centriniais bankais. Dabar čia yra dar pateikta ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvada, į kurią aš norėčiau atsakyti.
Dėl specialių atidėjimų. Tai paskolų grupavimo specialių atidėjimų sudarymo Lietuvos banke taisyklės, parengtos vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais ir tuo metu Lietuvos banko finansinės ataskaitos auditą atlikusios tarptautinės audito firmos ,,Arthur Anderson,, rekomendacijomis. Šių rekomendacijų esmė yra reikalauti iš ataskaitą pateikiančio asmens suformuoti pakankamus atidėjimus tam, kad ataskaitose būtų pateikta reali banko finansinė būklė. Lietuvos bankas šių rekomendacijų laikosi tiek prižiūrėdamas komercinius bankus, tiek rengdamas savo finansines ataskaitas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostata numatyta, siekiama reglamentuoti komercinių bankų juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką. Tačiau Lietuvos bankas nėra juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojas, nes, vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 24 straipsniu, sumoka biudžetui likusį pelną, kurio apskaičiavimą ir paskirstymą reglamentuoja to paties įstatymo 23 ir jau minėtas 24 straipsniai. Lietuvos bankas savo veikloje nesivadovauja Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymu, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, pone Niaura. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų tiek nedaug salėje, prašom dėmesio! Pranešėjui sunku, kadangi triukšmas. Prašom dėmesio.
J.NIAURA. ... todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1210 Lietuvos bankui netaikytinas. Lietuvos banko įstatyme numatyta, kad Lietuvos bankas yra atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui. Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. protokolinį nutarimą, Lietuvos banko valdyba ir patvirtino paskolų grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo Lietuvos banke taisykles ir pateikė jas Lietuvos Respublikos Seimui 1996 m. kovo 29 d. Apskaitos departamentas 1996 m. kovo 28 d. pavaizdavo apskaitoje specialiuosius atidėjimus, vadovaudamasis audito firmos ,,Arthur Anderson,, skaičiavimais, kurie buvo pagrįsti Lietuvos banko paskolų portfelio ir skolininkų finansinės būklės analize, įvertinant išduotų paskolų negrąžinimo riziką. Nustačius tokią riziką, 1995 m. pabaigoje buvo pripažinta, suformuoti specialieji atidėjimai ir patikslinta Lietuvos banko turto vertė. Tik tokiu atveju tarptautinė audito firma galėjo pateikti išvadą dėl Lietuvos banko 1995 m. finansinės ataskaitos, kad ji visais atvejais atspindi teisingą finansinę būklę. Kartu noriu pažymėti, kad kai kurių paskolų grupių specialiųjų atidėjimų normos neprieštarauja normoms, kurios numatytos Lietuvos banko valdybos patvirtintose taisyklėse. Valstybės kontrolės rašte minimas teiginys, kad Lietuvos bankas neskyrė tam tikros dalies pelno savo kapitalams formuoti ar neatsiskaitė su biudžetu, yra prieštaraujantis tarptautinės apskaitos standartams ir Lietuvos banko įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms pelno apskaičiavimą bei skirstymą.
Aš tiek norėčiau atkreipti dėmesį dėl specialiųjų atidėjimų (...) Valstybės kontrolės, todėl gerbiamiesiems Seimo nariams siūlyčiau pritarti ataskaitai, kadangi Biudžeto komitetas jau pritarė...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom netriukšmauti. Dėkoju gerbiamajam ponui J.Niaurai. Dabar norėjo kalbėti Seimo narys K.Antanavičius. Jo nėra, prarado teisę kalbėti. Norėjo kalbėti Seimo narys J.Veselka. Jo nėra, prarado teisę kalbėti. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį ir komiteto pirmininką poną F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tas klausimas yra svarbus ir pagal mūsų ankstesnius susitarimus. Mes praėjusiais metais daug ginčijomės, kokią paskirti audito firmą. Paskyrėme ,,Arthur Anderson,,, ne (...). Ginčijomės ir pritarėme tai nuomonei, kad valstybės kontrolierius turi kontroliuoti, kaip naudojamas valstybės turtas ir pinigai. Štai mes šiandien turime išvadas ir audito firmos, ir valstybės kontrolieriaus. Audito firma išvadą parašė teigiamą, ji kitaip elgtis negali - arba teigiamą, arba neigiamą. Ji pritarė Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai. Mes komitete ilgai ginčijomės ir lyg ir buvome susitarę su Valstybės kontrolės atstovais, kad jie neprieštaravo dėl specialiųjų atidėjimų. Reikia jums visiems, kolegos, priminti, kad Lietuvos centrinis bankas yra paskutinis skolintojas, įstatyme tai numatyta. Jeigu jis skolina, vadinasi, turi būti ir rizikos laipsnis, turi būti ir atidėjimai skolintiems pinigams, į ką atkreipia dėmesį ir audito firma ,,Arthur Anderson,,. Pagal tą metodiką ir buvo padaryti atidėjimai. Juo labiau aš noriu jums priminti, kad protokolinis įrašas buvo padarytas Seimo, kad Lietuvos bankas padarytų atitinkamus skaičiavimus ir taisykles... patvirtintų valdyboje ir informuotų Seimą apie specialiuosius atidėjimus. Tą darbą Lietuvos bankas padarė, pateikė Seimui. Seimo Pirmininkas vizavo visoms frakcijoms, komitetams. Jokio atgarsio nebuvo, vadinasi, yra pritarimas šitam skaičiavimui. Paties banko įstatyme yra numatytas straipsnis, specialiosios išlaidos, į kurias įeina ir specialūs atidėjimai. Gilinantis dar labiau, galbūt galima būtų, kad Lietuvos bankas per Vyriausybę inicijuotų atitinkamo straipsnio pataisą, kad būtų įrašyta aiškiai: ir specialiems atidėjimams, blogoms paskoloms. Suformuluoti būtų galima, kad nebūtų taip, jog tvirtindami 1996 m. ataskaitą, vėl mes grįšime prie to paties klausimo. Lietuvos bankas tiems klausimams neprieštaravo, gali tokią Lietuvos banko pataisą inicijuoti. Visi šitie atidėjimai yra teisėti, ataskaita patikrinta ir išvada yra tarptautinės audito firmos. Aš siūlau po svarstymo pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Socialinių paslaugų įstatymo projektas Nr.2274(2), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.2592 (svarstymas) (96.09.24)
9sesija11p svarstyti klausimai
7 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo projektas ir jį lydinčiojo įstatymo projektas. Pirmiausia pakviesiu kalbėti Seimo narius, po to pranešėją - gerbiamąją ministerijos sekretorę V.Blinkevičiūtę. Pirmasis kalbės Seimo narys K.Antanavičius. Nedalyvauja. Praranda teisę kalbėti. Antrasis kalbės Seimo narys V.Andriukaitis. Nedalyvauja. Praranda teisę kalbėti. Trečias kalbėti užsirašęs Seimo narys R.Dagys. Nedalyvauja. Praranda teisę kalbėti. Ketvirtas kalbėti užsirašė gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas, Seimo Pirmininko pavaduotojas. Kviečiu į tribūną. Vienintelis neprarado teisės kalbėti.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tai yra seniai lauktas ir reikalingas įstatymas. Ir reikia tik pasveikinti įstatymo rengėjus, kad jie šį įstatymą pateikė Seimui, ir mes šiandien svarstome. Tikiuosi, kad Seimo nariai pritars po svarstymo šiam svarbiam įstatymui. Aš turiu ir keletą pastabų, bet norėčiau dar pagirti tai, kad įstatyme jau numatomas vyriausybinių, savivaldybių organizacijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis. Kaip žinoma, paslaugos yra tikrai labai sunkus dalykas, ir vien tik vyriausybinės organizacijos, savivaldybės šių paslaugų dažniausiai apimti negali. Taigi sveikintina, kad įstatyme numatytas toks bendradarbiavimas.
Man kelia abejonių toks dalykas, nors kalbant su įstatymų rengėjais, atrodo, tos abejonės pradeda blėsti, ar reikalingi tie trys lygiai - savivaldybės, apskritys, ministerijos. Kai daug auklių, tai vaikas dažnai būna be nosies. Bet jeigu projekto autoriai įrodys, kad tikrai būtinos apskritys, tai aš tada savo abejones atsiimčiau.
Kitą dalyką norėčiau pasakyti (įstatyme aš nesuradau, arba formuluotė yra užmaskuota), tai pakalbėti apie pašalpas vaikams. Kaip žinoma, šiandien dar yra tokia situacija, kai pašalpos mokamos tėvams už vaikus. Jeigu tie tėvai yra asocialūs, tos pašalpos yra panaudojamos kam norite, bet ne vaikams. Aš nežinau, ar tame įstatyme reikėtų įtvirtinti, ar nutarimuose reikėtų įtvirtinti, kad vis dėlto pašalpos pakliūtų vaikams. Galbūt per mokyklas, per specialius mokyklų fondus ir iš tų fondų būtų išlaikomi arba globojami tie vaikai, kurie gyvena asocialiose šeimose.
Kitą dalyką norėčiau paminėti, mano supratimu, neteisingą dalyką, kuris taip pat būtų taisytinas. Aš nežinau, ar tai reikėtų padaryti šiame įstatyme, ar ne, bet galbūt, jeigu galima, reikėtų padaryti dabar. Tarkime, jeigu dabar vaikas auga globos namuose, Vyriausybė, valstybė jam skiria vidutiniškai apie 900 Lt mėnesiui. Jeigu šeima paima globoti tokį vaiką, paima iš vaikų namų, ta pašalpa nukrinta, ten - mažiau kaip 100 Lt. Esant dabartinei ekonominei situacijai, jokia, net padoriausia šeima, neturėdama finansinių resursų, negalės paimti tokio vaiko, nes vaikui šeimoje augti, manau, minimumas turėtų būti kokie 500 Lt. Tokia turėtų būti pašalpa. Bet, deja, šito nėra. Ir, aišku, vaikai auga įvairiuose globos namuose, o tai nėra gerai, nes visi suprantame, kad vaikas, augantis šeimoje, auga kitaip negu augdamas geriausiuose vaikų globos namuose. Abejonės, kad, sakykime, reikės naikinti globos namus, man atrodo, yra nerealios, nes jeigu tėvai paimtų iš globos namų vaikus, tai globos namai būtų pajėgūs surankioti vaikus iš gatvių, kur jų dabar, deja, taip pat pilna, ir kuriuos stengiasi padėti globoti įvairios nevyriausybinės organizacijos. Todėl aš labai prašyčiau projekto autorę, kai kalbės, nušviesti ir šią problemą.
Tikrai gerai yra parašyta, kas renka ir analizuoja informaciją apie asmenis, kuriems reikia socialinių pašalpų. Aš norėčiau pasiūlyti autoriams tai sugriežtinti. Ne tik renka ir analizuoja informaciją, bet dėl kiekvieno tokio globos reikalaujančio asmens, ar tai būtų vaikas, ar suaugęs, turi būti specialios formos kartoteka, kurioje būtų įrašytas vardas, pavardė, būtiniausi duomenys, gyvenimo sąlygos, na, ir kita būtina informacija, asocialumas ir t.t., ne tik kad renka ir doroja informaciją, bet kad būtų kartoteka. Aš norėčiau pasiūlyti projekto autoriams šią nuostatą sugriežtinti, nes tiktai turėdami tokius duomenis, unifikuotus duomenis visoje Respublikoje, mes galėtume sakyti, kokio masto reikalinga parama, globa, lėšos ir visa kita.
Na, ir paskutinis dalykas, kurį norėjau pabrėžti. Galbūt reikėtų šiame projekte numatyti, įstatyme numatyti, kad būtų steigiami prie savivaldybės specialūs fondai tokiems ekstra atvejams. Na, kas nors sudega, kam nors didelė nelaimė, kas nors dar, kad savivaldybė galėtų iš to specialaus fondo sušelpti nukentėjusįjį vienkartine pašalpa.
O šiaip aš Seimo narius kviesčiau pritarti projektui ir manau, kad tas projektas tikrai pasitarnaus globai tų žmonių, kuriems ta globa šiandien labiausiai reikalinga. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi atėjo gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius, o mes šį klausimą pradėjom truputį anksčiau negu darbotvarkėje, jis atgavo savo teisę kalbėti. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį profesorių. Informuoju jus, kad dabar mes svarstome Socialinių paslaugų įstatymo projektą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš buvau užsirašęs ir dėl bankų, maniau, kad dar...
PIRMININKAS. Tas klausimas jau praėjo.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vaikų aš noriu kalbėti dėl socialinio aprūpinimo. Na, šie metai - Vaikų metai. O tų vaikų ir šičia nematau pakankamai. Kaip juos paimti iš alkoholikų tėvų, socialinis aprūpinimas, kaip tiems vaikams padėti? Ar tuos tėvus alkoholikus, ar ką nors daryti? Aš nežinau. Dabar aš vis dėlto taip greitai įpuolęs nepasiėmiau medžiagos, nieko daug negaliu pasakyti. Tačiau manau, kad turėtų būti daug aiškiau vaikų globos klausimai sprendžiami, atsakingiau. Ne tų vaikų, kur mes priėmėm, ratifikavom įstatymą, kad štai betėvių vaikų. Taip, ratifikavom. O vaikų, kurie turi tėvus alkoholikus, yra daug siaubingesnė situacija negu betėvių. Nei jų globoti galima, nei kaip nors kitaip. Todėl sakyčiau, kad į šį įstatymą taip pat turėtų būti įtraukti tie vaikų globos punktai. Aš atsiprašau už padriką kalbėjimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Dabar į tribūną kviečiu pranešėją - gerbiamąją ministerijos sekretorę V.Blinkevičiūtę. Po to, gerbiamieji Seimo nariai, spręsime, ar pritariame po svarstymo.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo projektas buvo apsvarstytas Valdymo reformų ir savivaldybių komitete. Komitetas šiam projektui iš esmės pritarė. Taip pat buvo apsvarstytas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Mes kartu su šio komiteto nariais labai vaisingai padirbėjome, aš taip manau, ir į pateiktas pastabas atsižvelgėme. Taip pat darbo grupės nariai atitinkamai įvertino ir Seimo Juridinio skyriaus pastabas. Taigi iš to gimė atitinkamai ir antrasis įstatymas, tai būtent įstatymas dėl Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo. Taip, kaip yra nustatyta teisiniuose dokumentuose, taip, kaip reikalaujama dėl įstatymo atitinkamo įgyvendinimo, taip, kaip yra apibrėžta Konstitucijoje. Taigi jūs šį įstatymą turite ir galėjote aktyviai dalyvauti, žinoma, ir kalbėti, jeigu ką nors domina.
Aš labai norėčiau padėkoti abiem profesoriams, kurie dalyvavo svarstant įstatymą. Gerbiamasis A.Sakalas iš tikrųjų atiduoda savo širdį ir domisi vaikais. Aš noriu pasakyti, šiek tiek įrodyti, jog tie trys lygiai, mūsų nuomone, yra reikalingi šiame įstatyme dėl socialinių paslaugų teikimo. Būtent, matyt, iškilo tokia abejonė dėl apskričių lygio, kokia jų kompetencija įgyvendinant socialines paslaugas. Norėčiau pasakyti, jog mes ilgai diskutavom ir su Seimo nariais komitete ir vis dėlto apsisprendėm, kad tas lygis šiuo metu yra reikalingas. Tai yra reikia atimti ūkines funkcijas iš ministerijų, kas yra visiškai joms nebūdinga arba neturėtų bent jau būti po tam tikro laiko būdinga. Antra vertus, yra griežtai apibrėžta apskričių socialinių paslaugų įgyvendinimo kompetencija, būtent, kad jos steigia specialiuosius namus. Specialieji namai, aš norėčiau tik patikslinti, - tai yra namai psichinę negalę turintiems žmonėms.
Dabar dėl kitų gerbiamojo A.Sakalo pastabų. Aš norėčiau pasakyti, kad šiame įstatyme yra net apibrėžta, kas tai yra socialinės paslaugos. Tai yra tos paslaugos, kurios yra neteikiamos pinigais, tai yra nepiniginės paslaugos. Todėl pašalpos vaikams ir apmokėjimas už vaikų išlaikymą globos namuose, vaikų namuose - tai yra ne šio įstatymo paskirtis. Tai yra Valstybinių pašalpų įstatymo paskirtis ir, matyt, reikėtų galbūt tenai daryti tam tikras korekcijas. Vertinga jūsų pastaba dėl informacijos, kur sakėte, kad reikalinga ta informacija, kad būtų kuo išsamesnė, sakykim, kad ir apie asocialius vaikus. Mūsų nuomone, tai atsispindės nustatant kartu su Statistikos departamentu... Aš turiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos formą su Statistikos departamentu, kokie būtent duomenys yra reikalingi. Aš manau, mes pasistengsim, kad būtų surinkti kuo išsamesni duomenys, nes atitinkamai apdorojus tuos duomenis galima siūlyti daryti tam tikrus politinius sprendimus.
Dabar dėl prie savivaldybių steigiamų specialių fondų. Tai fondai, susiję su išmokom. Savivaldybės, be abejo, turi galimybių steigti tokius fondus. Manyčiau, tai ne to įstatymo, o atskiro įstatymo dalykas. Ir jeigu jūs prisimenat, mes ne kartą galvojom, kad toks ekstremalių situacijų fondas turėtų būti. Bet, deja, mums kažkodėl nepasisekė, kad Seime būtų patvirtintas Biudžeto sandaros įstatymas ir tokiam fondui dar pernai lėšos būtų skirtos.
Dėl gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymo dėl vaikų aš noriu pasakyti, kad šiuo metu yra rengiamas (kaip jūs sakote, kur dėtis tiems vaikams, kurie auga girtuoklių, asocialiose šeimose ir t.t.), yra rengiamas Vaikų globos įstatymo projektas ir mes manom, kad visos šios nuostatos, apie ką jūs kalbėjote, turėtų būti ne šiame, ne Socialinių paslaugų įstatyme, o Vaikų globos įstatyme. Na, ir dar noriu pasakyti, kad, kaip jūs sakėt, kažkokie specialūs punktai ar namai, tai šis įstatymas apima ir vaikų globos namus. Aš norėjau tiek pasakyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui. Beliko vienas darbotvarkės klausimas - Seimo narių pareiškimai. Seimo narys G.Paviržis - repliką.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, na, tenka tik apgailestauti, kad tiek šį įstatymą svarstant, beje, kaip ir kitus iki šiol, svarsto praktiškai tuščia salė. Na, matyt, todėl, kad nevyksta transliacija ir mažai, pasirodo, iš tikrųjų kam tas rūpi. Bet vis tiek aš kalbu tam, kad liktų stenogramoje. Vis dėlto kaip ten bebūtų, LDDP narių - 15, socialdemokratų - 2, krikščionių demokratų - 1, Tautininkų sąjunga - 1 ir Krikščionių demokratų sąjunga - 1. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narių pareiškimų nėra, tai aš padarysiu pareiškimą ir patikslinsiu tai, ką pasakė Seimo narys G.Paviržis.
Posėdyje dalyvauja tautininkas ponas K.Uoka, krikščionis demokratas ponas K.Kuzminskas, frakcijoms nepriklausantis Seimo narys profesorius K.Antanavičius, Socialdemokratų frakcijos seniūnas, Seimo narys A.Sakalas ir LDDP frakcijos nariai: M.Stakvilevičius, J.Žebrauskas, A.Giedraitis, V.Būdvytis, F.Kolosauskas, V.Pranevičius, V.Šumakaris, A.Greimas, E.Raišuotis, R.Markauskas, A.Bendinskas, V.Kanapeckas, G.Paviržis, B.Jagminas. Dėkoju visiems Seimo nariams už dalyvavimą. Posėdis baigtas.
Kitas posėdis rytoj. Pradėsim 10 val. Seniūnų sueigos posėdis - 9.10 val.