Aštuntasis
posėdis
1996 m.
rugsėjo 19 d.
Seimo narių pareiškimai
E.Zingeris perskaitė pareiškimą dėl Žydų genocido dienos
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 19 d. rytinį plenarinį posėdį.
Visų pirma kviečiu registruotis. Registracija.
71 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Jūs turite šiek tiek patikslintą darbotvarkę. Į ją įrašyta taip, kaip vakar Seimas nusprendė, - 1-3 darbotvarkės punktas ir papildomai įrašytas 4 rezervinis klausimas. Seimo seniūnų sueiga darbotvarkę aprobavo. Ar galime pradėti dirbti? Prašom. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų komitetas vakar kreipėsi į Seniūnų sueigą, kad šiandien nebūtų pradėtas Krašto apsaugos tarnybos įstatymo priėmimas. Kreipėmės dėl to, kad priimti įstatymo projekto negalima pradėti. Jis yra labai nekokybiškai paruoštas.
PIRMININKAS. Spręs Seimas. Mes apie tai šnekėjome Seniūnų sueigoje. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau jūsų paklausti dėl 2-13. Man neaiškus laikas. 00.
PIRMININKAS. Iki 19 val. G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi, atrodo, gali likti laiko, jeigu kai kurie klausimai ,,iškristų”, aš noriu priminti, kad Seimas yra pamiršęs vieną įsipareigojimą baigti svarstyti. Vasaros pradžioje, kada Seimas pradėjo aiškintis Norvegų taikos premijos likimą, tada iškilo problema, ar neįvyko taip, kad ta premija buvo ,,prichvatizuota” (kaip mėgsta sakyti Seimo narys V.Landsbergis). Tada Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisija buvo įpareigota šitą problemą išsiaiškinti. Aš manau, kad reikėtų tą komisiją išklausyti, kad būtų aišku, koks yra tos premijos likimas, kad ateityje nebūtų vėl keliamas tas garsusis klausimas, kaip yra suformulavęs pats V.Landsbergis, kas galėtų paneigti galimybę, kad ta premija iš tikrųjų nebuvo privatizuota?
PIRMININKAS. Čia ne šios dienos klausimas. Galima tartis atskirai, kai nagrinėsime savaitės darbotvarkę. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš matau, čia - du klausimai. 1-7 - Kauno laisvoji ekonominė zona, kurį vakar Ekonomikos komitetas svarstė. Ir iš tikrųjų yra daug formalių dalykų, dėl kurių mes negalime šiandien apsispręsti, tai turbūt nesvarstysime.
Taip pat Branduolinės energijos įstatymas, kurį komitetas svarstė ir, atrodo, grąžino tobulinti todėl, kad buvo daug pastabų. Net jie patys sakė, kad neatsižvelgė į Juridinio skyriaus pastabas, kurioms jie pritaria.
Vis dėlto ar jūs negalėtumėte įtraukti vietoje tų 20 ir 27 Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo? Matau V.Juškaus čia suvaryti... Taip daryti negalima. Kada yra mokslui imlios... Mano... Iš tikrųjų sistema įvedama. O dabar, kai atskiras įmones taip gelbstime, tai iš tikrųjų formaliai galima vertinti kaip korumpuotus ir t.t. Ar negalėtumėte šitų klausimų pakoreguoti jau šioje darbotvarkėje?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmas dalykas dėl 7 ir 2-8 darbotvarkės punktų. Apie šituos klausimus irgi buvo kalbėta Seimo seniūnų sueigoje, bet čia turi spręsti Seimas. Aš manau, kad pradėsime ir darysime pertrauką ar ką nors kita. O jūsų klausimas šiandien tikrai turėtų būti. Jeigu atsiras tos ,,skylės”, tai, be abejo, jūsų klausimas galės būti nagrinėjamas vienas pirmųjų. A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, Prezidento rinkimų įstatymą mes svarstėme antradienį, ir jau dabar jis pateiktas priimti. Kada mes galėjome spėti paruošti pataisas? Paprastai mes tik savaitgaliais turime laiko paruošti įstatymų pataisas. Dabar antradienį buvo posėdis, vakar - posėdis, ar čia tikrai būtina taip skubėti, kai tos priimamos nuostatos bus įtvirtintos tik kitame amžiuje? Gal galime atidėti priėmimą kitai savaitei? Tada per savaitgalį paruošime pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, buvo pakankamai laiko, kas norėjo, tas pateikė. Kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl 8 punkto. Branduolinės energetikos įstatymo projektas. Nacionalinio saugumo komitetas irgi vakar vienbalsiai nutarė grąžinti rengėjams pataisyti. Ir rengėjų grupė tam pritarė. Jie atsiėmė tą projektą, todėl šiandien svarstyti nėra prasmės. Jo nereikia įtraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai mes pradėsime nagrinėti tą klausimą, aš manau, taip apsispręsime, kaip siūlė ir vienas, ir kitas kolega. Čia nėra problemų. Apie tai Seniūnų sueigoje buvo kalbėta, todėl yra įrašyta tiek daug rezervinių klausimų. Nemanau, kad čia būtų problemų. Pradedame.
Pirmiausia mes dabar turime susitarti dėl 1-1 darbotvarkės punkto. Pagrindinis komitetas siūlo atidėti. Ar dėl to reikia balsuoti, ar galime iš karto apsispręsti? Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, ar nereikia? Prašom. Tada vis dėlto gal tegul ministerijos atstovas, t.y. ministerijos sekretorius, signataras A.Ambrazevičius... Prašom. Galite ir prie šoninio mikrofono. Galite iš centrinės tribūnos. Prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Dėl šio įstatymo iki šios dienos nėra gauta nė vienos pastabos. Atidėjimas, aš manyčiau, sprendžiant, kiek yra likę laiko, yra paprasčiausias to įstatymo nepriėmimas. Be abejo, jeigu Seimo statutas leidžia atidėti, tai galime atidėti, bet aš paskaitęs Seimo statutą neradau tokio leidimo. Nerašo, kad priėmimo procedūroje galima būtų šio įstatymo priėmimą atidėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis bičiuli, gerbiamasis signatare, Seimo valia spręsti taip arba taip. Antras dalykas. Aš dar turiu ir jums, ir kitiems pranešti, kad Vyriausybė turi pastabų. Vienas - už ir spręsime, nes manau, kad šiek tiek ginčijamasi. Komiteto pirmininkas A.Ivaškevičius dar kartą. Prašom. Atidėsime ar ne? Prašom trumpai motyvuoti.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš siūlau atidėti. Vakar mes, komitetas, kreipėmės ir į Ministrą Pirmininką dėl to, kad Krašto apsaugos ministerija nuolat siunčia mums nekokybiškai paruoštus įstatymų projektus. Juridinis skyrius parašo po kelis puslapius pastabų, į jas nereaguojama. Iš principo yra suderintas įstatymo projektas, tačiau yra labai daug juridinės technikos broko, mes tikrai negalime pradėti svarstyti. Aš siūlau dar kartą svarstymo procedūros kol kas nepradėti, kol nebus sutvarkytas pateiktas priimti įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra kitokių nuomonių? Jeigu atidedame, tai nėra ko šnekėti. Kolega K.Gaška - pirmasis.
K.GAŠKA. Ne, nesu kitos nuomonės. Atidėti.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Vis dėlto iš dalies sutinkant su esamais trūkumais, manyčiau, kad šitas Seimas, atidėjęs kai ką (labai nereikalingus dalykus), galėtų šitą įstatymą priimti. Todėl kad netvarka šitoje srityje tęsiasi kelintus metus. Ši sritis labai svarbi valstybės prestižui, ypač jaunimo akyse, ir t.t., ir t.t. Ją reikia pradėti tvarkyti. Jeigu mes atidėsime, viskas bus nukelta po Naujųjų metų. Vadinasi, šiais metais mobilizacijos dalykai bus nesutvarkyti. Pasispaudęs ir atmetęs nereikalingus dalykus, šitas Seimas galėtų padaryti gerą darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokį sprendimą. Iš tiesų tai yra labai svarbus įstatymas. Gerbiamasis Ivaškevičiau, prašom klausyti! Ir gerbiamasis Ambrazevičiau, prašom klausyti! Aš siūlau tokį variantą - atidėti iki antradienio arba vėliausiai trečiadienio, kadangi mes turėtume posėdžiauti antradienį, trečiadienį. Atidėti ir įpareigoti tiek ministeriją, tiek komitetą išspręsti tuos, sakysim, labiausiai ginčijamus klausimus. Ten, kur nesutariate, teikiate alternatyvas. Ar galime dėl to sutarti? Nereikia balsuoti? Ačiū. Klausimas atidėtas. Dabar kitas klausimas. Gerbiamasis Ambrazevičiau ir gerbiamasis Ivaškevičiau, ar galime pradėti svarstyti 1 rezervinį klausimą? Karo prievolės įstatymas. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Mes negalime svarstyti šio klausimo, nes jis yra nebaigtas svarstyti komitete. Tos pačios, analogiškos pastabos. Visiškai nereaguojama į Juridinio skyriaus pastabas. Dar kartą kartoju: labai nekokybiškai paruošti įstatymų projektai. Todėl jo pradėti svarstyti mes taip pat negalime.
PIRMININKAS. Jūs siūlote atidėti? Kadangi jūs atstovaujate pagrindiniam komitetui, tada nėra ko ginčytis. Klausimas yra aiškus. Gerbiamasis Veselka, ar galime svarstyti jūsų klausimą? (Balsas salėje) Prašom į tribūną paaiškinti, kas pasikeitė ir t.t.
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
Prašom. 5 rezervinis klausimas. Pagrindinio komiteto atstovus taip pat prašom, būkit malonūs, kalbėti. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Primenu, kad 10.30 val. - mūsų viešnios kalba. Prašyčiau susikaupti.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mokslo imlios ir techniškai sudėtingos... įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui, buvo svarstytas Ekonomikos komitete, buvo sudaryta darbo grupė iš pramonininkų, mokslininkų, iš Seimo narių. Šita darbo grupė paruošė antrą projektą (pataisymas). Ką mes pataisėme? Visos tos pastabos, kurios buvo pateiktos Pramonės ministerijos, yra susijusios su mokesčiu, pelno mokesčiu. Mūsų buvo nustatyti skirtingi normatyvai dėl pelno mokesčio. Dabar mes įvedame tokią sampratą, kad visas pelnas, kuris vienaip ar kitaip susijęs su investicijomis gamybai, mokslui, projektavimui, konstravimui, yra neapmokestinamas. Bet jeigu pelną ima dividendams, tantjemams ar kam nors, tada jis apmokestinamas pa-gal veikiančią fizinių asmenų pajamų mokesčio tvarką ir normatyvus. Pagal veikiančius. Jeigu pravalgymui imi, tada vertinama kaip fizinių asmenų pajamos ir apmokestinama, jeigu imamas investicijoms, jis visai neapmokestinamas. Taigi, man atrodo, kad čia mes randame geresnį sprendimą negu siūlymas apskritai pelno neapmokestinti. Šiuo atveju, gerbiamieji, pelnas išplauks iš Lietuvos ir visaip kitaip. Tai yra tikslinis panaudojimas.
Antras dalykas. Mes įteisiname ta prasme, kad tos įsisenėjusios skolos, kurios tai technikai ir įmonėms bus taikomos, jos perkeliamos į rezervą ir bus nurašomos tik tada, kai įmonė pradės pasiekti rezultatų, kai iš tikrųjų prasidės augimas. Investicijos padarytos ir t.t. Esmė - tai tos lengvatos yra taikomos produkcijai ir, jeigu 50 ir daugiau tą sudėtingą produkciją sudaro įmonės pajamų, tada pradedamos taikyti lengvatos. Ir lengvatas, ir produkciją Vyriausybė nutarimu patvirtina, kad ne viskam apskritai... O iš nutarimo aiškiai matyti, kad tam tikras prioritetas... Štai tokie pakeitimai yra padaryti, ir aš manyčiau... Štai, V.Juškus dabar kur siūlo, mes įvedame sistemą, o ne pagal atskiras įmones... O sistema ir vyriausybės gali pagal sistemą tada iš tikrųjų tai, ką mes norime padaryti savo intelektualiosios pramonės vystymui... Ir gerbiamasis V.Juškus praėjusį kartą labai gerai pasakė, kad susiūti kelnes ar ten ką nors yra daug paprasčiau, negu vystyti tas sritis, kuriose visos valstybės labai stipriai konkuruoja. Dabar valstybės autoritetą, jos gyvenimo lygį nusprendžia būtent intelekto panaudojimo galimybės pramonėje, versle ir t.t. Todėl prašyčiau po svarstymo, po pastabų, jeigu bus, pritarti, nes manyčiau, kad tai įveda tam tikrą sistemą, Vyriausybei suteikia galimybių iš tikrųjų analizuoti, žiūrėti, kam šitą sistemą taikyti (automatiškai niekam netaikoma). Suteikiama nemaža pagalba dėl mūsų intelektualios produkcijos vystymo ateityje. Laikomės savo tvirtos pozicijos, o ne nuolankiai tarnaujame Lietuvos pagalbinio verslo formavimui... Ateityje visokių kitokių valstybių.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar pagrindinio komiteto vardu kalbės jo pirmininkė - gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai nenoriu dabar diskutuoti dėl šių pateiktų projektų turinio. Noriu priminti, kadangi pagrindinis komitetas grąžino tobulinti, tai pagal mūsų Statutą pagrindinis komitetas turi dar kartą apsvarstyti šitą projektą. Deja, kadangi jis buvo užregistruotas tik šią savaitę, komitetas neturėjo kada jo svarstyti ir todėl mes niekaip negalime baigti svarstyti. Jeigu yra norinčių kalbėti dėl projekto, aišku, galima tą daryti, tačiau baigti svarstyti mes negalime, patvirtinti po svarstymo - taip pat.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote, gerbiamoji komiteto pirmininke?
S.BURBIENĖ. Aš siūlau daryti svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar norėtų kalbėti Seimo nariai V.Juškus ir J.Požela. Prašom. V.Juškus.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mintis ir idėja yra labai gera ir aš pritariu J.Veselkos siūlomam projektui. Be abejonės, kad galbūt ir komitetas, ir atskiri kolegos turės pasiūlymų dėl kažkurių straipsnių. Tačiau iš esmės, aš manau, kad tai yra svarstytinas ir reikalingas įstatymas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Požela.
J.POŽELA. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas seniai jau turėjo pasirodyti, nes jis numato Lietuvos ateitį, jos intelektualiąją produkciją, kai neturime kitų išteklių. Čia turėtų būti pagrindinis mūsų Lietuvos pramonės ateities ramstis. Man atrodo, nereikia vilkinti to klausimo, aš pritariu tam nutarimui. Nereikia vilkinti ir svarstymą reikia baigti šiandien.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti nėra. Kadangi pagrindinis komitetas paprašė padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, iki kito posėdžio daroma pertrauka. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstysime 4 rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos bankrutuojančios įmonės Šiaulių ,,Tauras” įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį V.Juškų. Taip pat nėra norinčių dalyvauti diskusijose. Prašom.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš vakar pateikiau tas pastabas ir papildomą projektą, kurie yra teikiami jūsų žiniai tam, kad būtų galima bent dar vieną stambią buvusią įmonę ,,ištraukti” ir leisti jai pradėti funkcionuoti. Aš daug kalbėti ir gaišinti jūsų laiko nebenoriu. Vakar aš pakankamai išsamiai pateikdamas paaiškinau. Kviečiu kolegas pritarti po svarstymo šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritarti šiam projektui po svarstymo. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes vakar Biudžeto ir finansų komitete svarstėme ir buvo aiškiai pasakyta kai kurių Seimo narių nuomonė. Būtent aš sakiau, kad atskiro įstatymo projekto atskirai įmonei iš viso neturėtų būti. Juo labiau kad dabar, kaip sakoma, čia yra ir pretekstas kai kam pasirodyti prieš kai ką. Tokių įmonių yra ne viena ir buvo aiškiai pasakyta mintis, kad reikia kreiptis į atitinkamos ministerijos specialistus. Reikia užregistruoti visas tokias įmones. Buvo pasakyta mintis, kad tokių įmonių vis dėlto yra ir kad mes nepriimtume kiekvienai įmonei atskirų įstatymo projektų, įsiteikdami vienas ar kitas. Todėl reikėtų padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką, suregistruoti tas visas įmones ir tada spręsti klausimą iš esmės, o ne ruošti atskirą įstatymo projektą atskirai įmonei. Todėl aš ir vakar, ir šiandien kalbu prieš konkretų individualios įmonės padėties gerinimo įstatymo projektą, kol nebus apibendrinta visų tokių įmonių padėtis ir sprendžiamas dėl jų klausimas bendrai, o ne atskirai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Galima pritarti.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš po pono J.Listavičiaus nelabai turiu ką pasakyti. Na, spręsti dėl Šiaulių, tai spręskime dėl Lietuvos, o ne dėl kokių nors atskirų gabaliukų. Iš tiesų tos įsisenėjusios skolos jau seniai turėjo būti išspręstos ir nurašytos, nes iš tos skolos priskaičiuotų delspinigių jokios naudos, jie nesumokės, o tik varomi į bankrotą. Čia yra labai delikatus dalykas. Kam nurašyti, kam nenurašyti, turi būti tiktai po analizės spendžiama. Tačiau negalima taip, kad vieniems sprendžiame, o kitiems - jokio dėmesio. Manau, kad tas įstatymas turi būti labai skubiai parengtas visoms Lietuvos įmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Registracija. Balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 76 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo... (Aš atsiprašau, po balsavimo.) Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos bankrutuojančios įmonės Šiaulių ,,Tauras” įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymo projektui ir jį lydinčiam Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 25, prieš - 18, susilaikė 10. Taigi šiems projektams po svarstymo nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt galėtume bendru sutarimu sutarti, kad šie projektai būtų tobulinami? Sutinkate, kad iniciatoriai tobulintų šį projektą? Seimo narys K.Kuzminskas - dėl vedimo tvarkos.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mane įpareigojo Krikščionių demokratų frakcija pareikšti nepasitenkinimą šiandien vykdomu posėdžio darbotvarkės nagrinėjimu. Pradėjome nuo rezervinių klausimų. Kaip mes galėjome užsirašyti svarstymui, jeigu šiandien tai buvo numatyta po pietų rezervinėje darbotvarkėje? Todėl mes negalėjome. Gal ir būtume pritarę šio įstatymo projektui, tačiau kaip galima be svarstymo pritarti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, paaiškinu. Niekas negalėjo žinoti, kad pirmas klausimas nebus svarstomas. Rezerviniai klausimai tam ir yra rezerviniai, kad būtų svarstomi, kai atsiranda tam tikra pertrauka mūsų darbotvarkėje. Seniūnų sueigoje numatyta, kad šie klausimai bus svarstomi po pietų. Taigi, švelniai tariant, jūs, gerbiamasis Seimo nary Kuzminskai, pasakėte netiesą, skaitykite Statutą. Gerbiamasis Seimo nary Beinortai, skaitykite Statutą ir nusiraminkite. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Algirdai Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke! Jeigu yra rezervinis klausimas, tai yra ir rezervinis užsirašymas.
Jūs parodykite Statute man straipsnį, kuriame yra įrašyta, kad yra rezerviniai klausimai. Tokio nėra. Todėl jeigu mes darome kompromisą, ketiname susitarti, siekiam konsenso, tai ir nepriekaištaukite ponui K.Kuzminskui, ką jis jums sako. Jeigu įkišate rezervinį, tada malonėkite sakyti, gerbiamieji, prašom. Be to griežto statutinio užsirašymo suteikite žodį ir pakalbėti. Nereikia savavaliauti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą kartoju. Rezerviniai klausimai, tai yra rezerviniai klausimai, kuriais mes pagal tradiciją užpildome darbotvarkėje atsiradusias pertraukas. Aš nemanau, kad gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis ketvirtais mūsų Seimo darbo metais gali teigti, kad anksčiau jokių rezervinių klausimų nebuvo. Buvo tie rezerviniai klausimai kiekviename posėdyje. Dabar Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Pone Bernatoni, aišku, jūs turite teisę mokyti mus skaityti Statutą ir visa kita. Tačiau aš norėčiau jūsų paprašyti, kad jūs pasižiūrėtumėte į šios dienos darbotvarkę. Pranešėjas - mūsų Seimo narys F.Kolosauskas. Pateikimo stadija. Tarp rezervinių klausimų, tai būtų pats lengviausias dalykas, kuris pateikiamas nieko neieškant ir nereikalaujant. O šitie klausimai, kuriuos mes dabar svarstome, numatyti 18.10 arba 17.10 val. Tai kodėl mes turime dabar kelti iš galo, neleisti kalbėti Seimo nariams? Ir jūs tai vadinate Statuto skaitymo tvarka. Tai negerai, kolega. Tiesiog taip dirbti negalima.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai matote, kad salėje gerbiamojo Seimo nario F.Kolosausko nėra, ir aš negaliu pakviesti jo į tribūną, nes jo nėra. Jis yra to klausimo pranešėjas. Pateikimo metu be pranešėjo mes išsiversti negalime. Kai tik F.Kolosauskas pasirodys salėje, jis bus pakviestas į tribūną.
Švedijos Parlamento pirmininko pavaduotojos Gorel Thurdin kalba (96.09.19)
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, padarysime vienos minutės techninę pertrauką, kadangi laukiame, kol į mūsų posėdį atvyks viešnia - Švedijos Parlamento pirmininko pavaduotoja. Nemanau, jog reikia pradėti kitą klausimą nagrinėti, nes pagal darbotvarkę ji turėtų būti posėdyje 10.30 val.
Kol viešnia neatvyko, siūlau jums susipažinti su jos kalbos tekstu. Jums yra išdalytas, nes bus kalbama anglų kalba, o jums yra išdalytas vertimas.
Mūsų posėdyje dalyvauja Švedijos Parlamento pirmininko pavaduotoja Gðrel Thurdin. Kviečiu ją į tribūną pasakyti kalbą. (Salėje plojimai)
Dar kartą primenu, gerbiamieji Seimo nariai, jog kalbos vertimas yra jums išdalytas.
G.THURDIN. Jūsų Ekscelencija pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos!
Man, Švedijos Parlamento vicepirmininkei ir Švedijos organizacijos ,,Gelbėkite vaikus” pirmininkei, suteikta didelė garbė kreiptis į jus čia, Vilniuje. Parlamentų bendradarbiavimas, pasikeitimas patirtimi ir žiniomis yra nepaprastai svarbūs demokratijos plėtojimui visose šalyse. Aš esu labai dėkinga jums už šį kvietimą. Ačiū.
Švedija labai džiaugėsi, kai buvo atkurti ryšiai su mūsų kaimynais prie Baltijos jūros. Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione kiekvieną dieną sparčiai plėtojasi daugeliu lygių. Šių metų balandžio mėn. čia, Vilniuje, jūs surengėte Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos susitikimą, kuriame dalyvavo visų susijusių šalių parlamentarai. Jie aptarė tolesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga bei visa Europa. Jūs, parlamentarai, atkreipėte dėmesį į svarbius tvarios plėtros klausimus ir paraginote mūsų vyriausybes taip pat bendradarbiauti ir siekti įgyvendinti reikalingus pokyčius.
Rygoje taip pat vyko svarbus visų šiam regionui atstovaujančių parlamentarų susitikimas. Žinau, jog dirbama prie programos ,,Baltic Sea Vision 2010”, kurią aš ėmiausi inicijuoti kaip fizinio planavimo ministrė. Taigi esu įsitikinusi, jog visi Baltijos jūros regiono ateitį įsivaizduojame kaip taikos, klestėjimo ir harmonijos viziją.
Vyko ne tik regioninio, bet ir globalinio masto susitikimai, globojami Jungtinių Tautų. Tai konferencijos vaikų, moterų, aplinkos apsaugos, socialiniais, gyventojų ir gyvenviečių klausimais. Kiekviename šių susitikimų Vyriausybių atstovai išreiškė pasiryžimą plėtoti įvairiausią veiklą, kaip išdėstyta ,,Agenda 21” dokumente, Rio deklaracijoje, globaliniame veiksmų plane dėl ilgalaikių namų kiekvienam bei konvencijose, pavyzdžiui, Vaiko teisių konvencijoje. Tarp šių konferencijų delegacijų narių buvo taip pat daug parlamentarų.
Įsipareigojimas imtis kokių nors veiksmų bus bereikšmis, jei nenorėsime pasinaudoti politine galia, kad įgyvendintume tas konvencijas ir įvykdytume savo pažadus. Šiandien mums visiems reikia daug politinės valios. Politinės valios, paremtos etika ir dvasinėmis vertybėmis. Mums reikia ir didelės drąsos, nes visose konferencijose didžiausią dėmesį stengėmės skirti žmonijai, bet nemanau, jog mums tai iš tiesų pavyko. Jei pažiūrėsime į savo vaikus, tai pamatysime, jog dar ne viską nuveikėme dėl jų.
Per pastaruosius dvylika mėnesių keliavau po pasaulį ir kalbėjau vaikų klausimais. Dėl kokios priežasties? Dėl to, kad šiandien kalbame apie svarbius taikos projektus, ,,Agenda 21” ir siekimą užtikrinti tvarią plėtrą bei apie vaikams skirtą projektą dėl normalios vaikystės ir ilgalaikių namų.
Vaiko teisių konvencija yra svarbiausias žmogaus teisių dokumentas. Jame įkūnyta vizija apie meilę, rūpinimąsi ir apsaugą, skiriamą pažeidžiamiems vaikams, bei ugdymą ir sustiprinimą stiprios asmenybės, kuri glūdi kiekviename vaike. Kiekvienas vaikas turi teisę būti gerbiamas kaip individas. Kiekvienas vaikas yra asmenybė.
Praeitais metais aš tapau berniuko, vardu Aleksandras, močiute. Pamenu, jog vieną kartą rengiau kalbą savo namuose virtuvėje, Švedijos šiaurėje, ten su šeima gyvename mažame žvejų kaimelyje. Aš mačiau tą berniuką ant grindų, aš stebėjau, kaip jis bando viską pasiekti šalindamas visas iškylančias kliūtis. Jo skaidrios nekaltos akys ir garsų, kuriuos jis tarė, įvairovė, man iš tiesų buvo paskatinimas. Aš tikrai noriu savo anūkui garantuoti geresnę aplinką ir taikią ateitį. Jis yra nekaltas, pažeidžiamas ir priklausomas, kaip ir vaikas, aprašytas 1990 m. deklaracijoje. Jis taip pat yra smalsus, aktyvus bei kupinas vilties ir pasitikėjimo. Aš jaučiu labai didelę atsakomybę už jį.
Mano mėgstama afrikiečių patarlė sako, jog ,,prireikia viso kaimo, kad užaugtų vaikas”. Taip, iš tiesų prireikia viso kaimo, kad užaugtų vaikas. Tai reiškia, jog mes visi, jūs ir aš, atsakome už kiekvieną vaiką, kurį sutinkame gyvenimo kelyje. Kiekvienas: ministras, parlamentaras, vietos politikas, mokytojas, mokslininkas, policininkas, socialinės sferos darbuotojas, kunigas, kaimynas, sporto komandos lyderiai, visi planuotojai ir ekonomistai - bet kas, ką paminėtumėte, yra atsakingas. Mes esame tėvai, mes turime atlikti tėvystės pareigą ne tik kaip biologiniai tėvai ar seneliai, bet ir kaip žmonės, gyvenantys toje pačioje žemėje.
Kodėl taip svarbu rūpintis ne tik savo, bet ir kitais vaikais kitose pasaulio šalyse? Galėčiau lengvai atsakyti: mes visi daug laimėsime, jei sieksime humaniško solidarumo. Bet norėčiau šiek tiek paaiškinti. Karas kitose pasaulio šalyse, aplinkos užterštumas ir stichinės nelaimės kitose pasaulio šalyse, skurdas visuose pasaulio kraštuose paliečia ir mane bei mano vaikus, jus ir jūsų vaikus ir mūsų bendrą ateitį. Kaip ir kiekvieną prievartą patiriantį vaiką, kiekvieną išprievartautą moterį, kiekvieną vaiką-kareivį, kiekvieną asmenį, kurio žmogaus teisės yra pažeidžiamos. Taigi kai rodome žmogiškąjį solidarumą, parodome, jog rūpinamės savo vaikais ir jų ateitimi.
Norėčiau čia paminėti Pasaulio kongresą prieš komercinį seksualinį vaikų išnaudojimą, įvykusį Stokholme vos prieš dvi savaites. Kaip tokie klausimai gali iš viso iškilti? Kaip jūs tikriausiai žinote, 128 Vyriausybės sieks įgyvendinti veiksmų planą, kurį kongresas vieningai patvirtino ir kuris reikalauja nedelsiant pradėti kovą su visokio pobūdžio seksualiniu vaikų išnaudojimu. Visos šalys turės bendradarbiauti šioje kovoje ir palaikyti viena kitą.
Mano organizacija ,,Radda Barner” jau bendradarbiauja su įvairiomis vaikų teises ginančiomis Europos organizacijomis. Dirbdami siekiame dvipusio tikslo: plėtoti vaikų teisių apsaugą ir padėti užkirsti kelią rizikon patekusių vaikų išstūmimui iš visuomenės. Šia tema seminarų rengimas ir bendradarbiavimo erdvės plėtimas - tai kertiniai mūsų darbo Švedijoje ir Europoje akmenys.
Broliška mums Lietuvos organizacija ,,Gelbėkit vaikus” atlieka svarbų darbą vaikų teisių srityje. Čia, Lietuvoje, jos pirmininkas yra jūsų vicepirmininkas ponas A.Sakalas. Mes ėmėme glaudžiai bendradarbiauti ir vienas tokio bendradarbiavimo vaisių - mano atvykimas čia. Aš ir mano organizacija buvome pakviesti atidaryti jauniems žmonėms, kuriems reikalinga ypatinga pagalba, skirtus namus Druskininkuose. Tai labai svarbus darbo modelis. Aš džiaugiuosi, kad ten vyksiu.
Lapkričio mėnesį dirbsime Vilniuje vyksiančioje Europos konferencijoje, skirtoje neįgalintiems vaikams.
Beveik visos pasaulio šalys ratifikavo Vaiko teisių konvenciją. Pati konvencija - tai svarbus ir stiprus įrankis plėtojant vaikų (gynimo) politiką. Parlamentai priima konkrečius sprendimus, numato teisinį pagrindą, reikalingą, kad būtų garantuotos vaiko teisės. Siekiant šio tikslo, būtina ir visais lygiais vykstanti diskusija apie tai, ką reiškia ir kam atstovauja visi konvencijos straipsniai. Ką reiškia pasakymas ,,geriausi vaiko interesai”? Kad įgyvendintume konvencijos kriterijus, turime išplėtoti vaiką veikiančių veiksnių įvertinimo sistemą, kad pamatytume, kaip veikia vaiką kiekvienas jam taikomas sprendimas. Manau, jog bus pritaikytas tas pats metodas, kurį stengdamiesi užtikrinti tvarią plėtrą ir aplinką naudojame dirbdami pagal ,,Agenda 21”, priimtą Rio.
Norėčiau pagirti jūsų šalį ir jūsų Prezidentą A.Brazauską už tai, kad įsteigėte konsultacinę vaikų klausimų tarybą. Priėmus tokį sprendimą, vaikų klausimai atsidūrė politinių programų centre, kaip ir pabrėžiama Vaiko teisių konvencijoje.
Švedijoje yra komitetas, kuris peržiūri visus įstatymus, kad nurodytų, kokios pataisos reikalingos, kad galėtume įgyvendinti Konvencijos reikalavimus. Mes manėme, jog mūsų įstatymai neprieštarauja Konvencijai, nes visi manė, jog kiekvienas įstatymas siekia vaikams kuo geriausių sąlygų, tačiau realybėje tai įgyvendinti nėra lengva. Taigi mums paaiškėjo, jog kai kurie Švedijos įstatymai neatitiko Konvencijos. Dėl to mes turėjome mokytis vieni iš kitų, o ypač iš pačių vaikų. Jie turi teisę būti išklausyti.
Švedijos istorijoje žmonių judėjimai, arba nevyriausybinės organizacijos (kaip ,,Radda Barnen”), stipriai veikė visuomenės vystymąsi. Aš nemanau, jog yra nors vienas Švedijos parlamento narys, nesantis kokio nors stipraus politinio judėjimo ar NVO nariu. Tai sakydama turiu galvoje ne politines partijas.
Švedijos parlamente visų partijų, atstovaujamų jame, nariai išreiškė didelį norą įkurti vaikų teisių grupę, kurioje būtų nepaisoma politinių linijų. Tai yra parlamento Jungiančioji grupė, ir ji bendromis jėgomis paskatino pradėti vaikų klausimų svarstymą. ,,Radda Barnen” užima svarbiausią vietą ir vaidina svarbiausią vaidmenį grupėje keliant šią iniciatyvą.
1993 m. liepos 1 d., remdama vaiko teises, Švedijos Vyriausybė paskyrė Vaikų teisių ombudsmeną. Vaikų teisių ombudsmeno įstaigoje dirba 144 asmenys, o įstaigą sudaro Nacionalinė valdyba, pavaldi Švedijos sveikatos ir socialinių reikalų ministerijai. Vaikų teisių ombudsmeno svarbiausia užduotis - sekti įstatymus ir užtikrinti, kad jie atitiktų konvenciją, o jos ,,dvasia” būtų įgyvendinta praktiškai.
Švedija nebuvo pirmoji šalis, paskyrusi vaikų teisių ombudsmeną. Norvegijos, Naujosios Zelandijos ir Kosta Rikos patirtis buvo svarbi kuriant švediškąjį modelį. Keliose kitose šalyse yra komitetai bei tarybos, kurioms priskirtos tokio ombudsmeno pareigos.
Tradiciškai, kalbant apie vaikų teisių klausimus, dėmesys buvo skiriamas jų apsaugai bei pagrindiniams poreikiams, pavyzdžiui, teisei į maistą ir sveikatą. Patirtis parodė, jog gana dažnai tos grupės, kurioms reikia pagalbos ir kurioms suteikiama speciali parama, taip pat kenčia dėl diskriminacijos. Su jomis elgiamasi kaip su ,,objektais”. Tai būdinga ir klasikiniam labdaros modeliui, kuris vaikus mato kaip pasyvias, paramos reikalingas ir visada gavėjo padėtyje esančias būtybes.
Rengiant dokumentą Ilabita II, buvo apklausti 285 vaikai. Vaikai, ypač gyvenantys miestuose, nori ramybės ir taikos. Jie nori švaraus vandens, jie nenori sirgti, jie nori gyventi sveikoje aplinkoje. Kaip ir mums, jiems reikia erdvės, tačiau, planuodami visuomenės ateitį, visada tai darome iš suaugusiojo perspektyvos.
Vaikai bijo smurto, nusikaltimų ir prievartos. Vargšai vaikai jaučia neturį jokios asmeniškos erdvės (privatumo). Be abejo, vaikai pabėgėliai neturi šaknų ir jaučiasi benamiais. Tačiau visi vaikai nori dalyvauti pertvarkymuose, kurie suteiktų geresnius namus ir geresnį gyvenimą kaimynystėje. Pagal Vaiko teisių konvenciją vaikai turi teisę į namus, tėvus, nuolatinę gyvenamąją vietą bei saugumą ir privatumą.
Šiandien per daug vaikų neturi namų. Vieną dieną vaikai perims visas pareigas. Jie yra ateitis. Tai, kas gerai jiems, yra svarbiausias dalykas mums visiems. Jie - ,,Agenda 21” įgyvendinimo raktas. Jie neabejotinai yra Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo esmė. Jų akyse mes galime išskaityti savo sėkmę arba nesėkmę.
Siekdamos šių tikslų, vyriausybės turi veikti išvien su savivaldybėmis. Vyriausybės privalo remti plėtrą vietos mastu, nes visus sprendimus reikia suderinti vietos lygiu.
Vyriausybės turi skatinti žmonių dalyvavimą. Pirmiausia reikia išversti konvencijas į gimtąsias kalbas, po to jas reikia pateikti visiems suprantamu pavidalu, o paskui turite kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos dalyvauti be galo įdomiame procese, kuris veda link tvarumo užtikrinimo. Kuomet aš dirbau ministre Vyriausybėje, toji Vyriausybė kartu su Savivaldos institucijų sąjunga po Rio konferencijos atliko ,,Agenda 21” įgyvendinimo darbą Švedijoje. Nepaprasta savivaldos institucijų sėkmė labai paspartino visą procesą. Šiuo metu ,,Radda Barnen” (Švedijos ,,Gelbėkit vaikus” organizacija) apie Vaiko teisių konvenciją kalba su mokytojais mokyklose, vietos ir vyriausybėje esančiais politikais, parlamentarais bei kitomis NVO. Kartu su kitomis vaikų teisių organizacijomis kasmet organizuojame pranešimų klausymą. Tikrai sudėtingi klausimai tuomet pateikiami ministrams. Švedijoje UNICEF ir ,,Radda Barnen” pavyko atlikti Švedijos įstatymų peržiūrą, kurią aš jums minėjau.
Pasaulyje egzistuoja daugybė sunkumų, kuriuos reikia apsvarstyti. Dėl to nepaprastai svarbu didžiausią dėmesį kreipti į geresnio pasaulio viziją. Turime įtikinti patys save, jog įmanoma pakeisti tas sąlygas, įgyvendinti pasižadėjimus, gyventi geresniame ir taikiame pasaulyje. Tačiau negalime to pasiekti vieni. Turime to siekti drauge, drauge su kitais - vyrais ir moterimis, jaunais ir pagyvenusiais žmonėmis.
Linkiu jums sėkmės jūsų parlamentiniame darbe ir tikiuosi, jog mūsų šalys ateityje toliau bendradarbiaus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkojame viešniai už pasakytą gražią kalbą.
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės trečiasis klausimas. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, prašyčiau pirmiausia registruotis. Registracija. 79. Gal ir 80. Gerbiamasis Blošky, paskui, jeigu reikės, prisiminsime arba dar kartą registruosimės.
Mielieji kolegos, Seimo nutarimo ,,Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 57 ir 131 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatų paskelbimo” projektas Nr.2602(2) - patikslinu. Kviečiu į tribūną pranešėją J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar teikiate priimti?
J.BERNATONIS. Taip, teikiu.
PIRMININKAS. Pradedame.
J.BERNATONIS. Antrasis projektas, lyginant su pirmuoju, yra patvarkytas pagal Juridinio skyriaus pastabas, t.y. pagal tvarką surašyti ne 1, 2, 3 punktai, o 1 straipsnis, 2 straipsnis ir 3 straipsnis.
Taip pat aš norėčiau dar priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kadangi diskusijose buvo labai aktyviai apeliuojama į tai, jog šias nuostatas galima būtų priimti įstatymu, norėčiau priminti, kad Seimo narių grupė buvo apskundusi Konstituciniam Teismui Seimo priimtą Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 12 straipsnio trečiąją dalį, kuri numatė, jog tuomet, kai pradėta iniciatyva surengti referendumą vienu ar kitu klausimu, kad tą klausimą būtų galima išspręsti priimant įstatymą Seime. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas šios Seimo narių grupės pareiškimą, nustatė, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai. Taigi šiuo metu teikti įstatymą ir svarstyti šias nuostatas Seime nebegalime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tokiu atveju pradedame priiminėti pastraipsniui.
J.BERNATONIS. Aš siūlyčiau pradėti nuo 2 straipsnio, kadangi tai apibrėžia turinį, tuomet reikėtų išspręsti dėl paties priedėlio. Siūlyčiau dėl kiekvienos nuostatos balsuoti atskirai, kadangi tai ir buvo pateikta. Kai kur netgi skiriasi pasirašiusių Seimo narių pavardės. Į tai galima žiūrėti kaip į tris iniciatyvas, todėl dėl jų trijų reikėtų apsispręsti atskirai.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, sutinkame, kad pirma 2 straipsnis, o po to 1 ir 3 straipsniai? Niekas nesiginčija? Tada dėl pirmosios nuostatos prašom. Kadangi klausimas yra labai svarbus, tai dėl kiekvienos nuostatos kalbos dėl balsavimo motyvų.
Pirmoji nuostata - Seimo narių skaičiaus mažinimas. Už ir prieš. A.Kubilius - pirmasis.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pastebėti, kad ponas J.Bernatonis šiek tiek bando jus suklaidinti. Taip, Konstitucinis Teismas nagrinėjo šitą bylą, apie kurią kalbėjo ponas J.Bernatonis, tačiau būtent toje vietoje, kur kalbama apie iniciatyvos imperatyvą Seimui (taip, aš turiu taip pat, 1994 m. liepos 22 d.), Konstitucinis Teismas kalbėjo apie 300 tūkst. piliečių iniciatyvą. Aš nenoriu čia ginčytis su ponu J.Bernatoniu, bet jeigu jis mano, tai mes tą ir fiksuokime, kad trečdalio Seimo narių iniciatyva yra imperatyvas visam Seimui priimti nutarimą. Tai gerai, tvarka. Mes žinosime, kaip toliau reikia elgtis su kitomis iniciatyvomis, kurių gali būti pačių įvairiausių.
Prieš kalbėdamas apie konkrečią nuostatą, aš noriu paprašyti Seimo Pirmininko elgtis pagal Statutą. Jūs patys puikiai žinote, kad pagal priimtą Referendumo įstatymą iniciatyvos teisė Seime prašyti skelbti referendumą priklauso trečdaliui Seimo narių, tuo tarpu mums yra išdalytas projektas, kurį pasirašo tiktai du Seimo nariai - gerbiamieji Č.Juršėnas ir ponas J.Bernatonis. Aš nežinau, nuo kada Č.Juršėnas ir ponas J.Bernatonis, būdami dviese, pradėjo kartu būti ir trečdalis Seimo narių. Aš nežinau, ko prašo tas trečdalis Seimo narių, - ar jie tikrai prašo referendumo, ar čia tiktai ponas Č.Juršėnas su J.Bernatoniu prašo.
Aš noriu pastebėti, kad ketvirtadalis Seimo narių, kaip numato Konstitucija, yra pateikę įstatymo projektą, apie ką praeitame posėdyje kalbėjo ir kolega K.Antanavičius. Mes manome, kad reikėtų pradėti svarstyti tą įstatymą. Jeigu mes nesusitarsime dėl tų nuostatų, kurios yra labai panašios (ir dar greitesnės), dėl valdymo išlaidų sumažinti ne tik Seimą, bet ir Vyriausybę, kas yra kur kas svarbiau ir sunkiau, tai tada mes galėtume galvoti apie referendumą ir išklausymą tautos nuomonės, bet aš manau, kad tada galėtume tartis jau konkrečiai - kokiu klausimu mes nesutariame ir kur mes prašome tos tautos patarimo. O dabar aš nežinau, ką daryti, kaip galima svarstyti šitą teikimą referendumui, kai net nežinai, kas teikia tą teikimą. Jeigu yra toks teikimas, tai vis tiek jis turėtų būti fiksuojamas istorijai.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A.KUBILIUS. Aš baigiu, taip. Manau, būtų visiems labai įdomu, kas gi tie Seimo nariai, taip pageidaujantys referendumo ir pagaliau suradę klausimus, kurie teikiami referendumui, kurie nepaiso to, kad kiti Seimo nariai siūlo tuos klausimus spręsti bendru sutarimu Seime.
PIRMININKAS. Paaiškinsime tamstai: pirmiausia iniciatyva su parašais buvo išdalyta Seimo nariams (Balsas salėje: ,,Kur?”), o dėl kitų dalykų - kolega J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius, aš manau, sąmoningai jus klaidina, man tenka plačiau paaiškinti Konstitucinio Teismo sprendimą, koks jis buvo priimtas, kadangi galbūt ne visi Seimo nariai skaitė, juo labiau neskaitė turbūt visi radijo klausytojai, kurie įdėmiai klausosi šio mūsų posėdžio.
Taigi aš primenu: mes priėmėme Referendumo įstatymo pataisas ir papildymus. Buvo priimta dėl straipsnio, kuris nustato bendrą Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą, priėmimo tvarką. Bendrą tvarką, nepriklausomai nuo to, ar iniciatyva yra 300 tūkst. piliečių, ar iniciatyva yra Seimo narių. (Balsai salėje) Šio 12 straipsnio trečioji dalis teigė: jeigu Seimas nutaria apsvarstyti ir priimti teikiamas įstatymo nuostatas, referendumo paskelbimas gali būti atidėtas, tačiau referendumas turi būti paskelbtas tame pačiame posėdyje ir t.t.
Seimo narių grupė, kuriai atstovavo Konstituciniame Teisme Seimo narys A.Vaišnoras ir žinomas teisininkas Z.Juknevičius, apskundė šią įstatymo normą. Ir Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą... Buvo iš viso, kaip pamenate, apskųstos 8 šio įstatymo normos. Dėl 4 buvo pripažinta, kad atitinka Konstituciją, 4 neatitinka. Taigi Konstitucinis Teis-mas nusprendė, kad 12 straipsnio trečioji dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4, 9 straipsniams ir 67 straipsnio trečiajam punktui. Taigi pati opozicija inicijavo, kad ši norma būtų panaikinta. Primenu, jog tai yra bendra nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo tvarkos norma. Ji galioja abiem atvejais. Dabar vėl ta pati opozicija reikalauja, kad mes taikytume normą, kuri prieštarauja Konstitucijai, kad vėl galėtų apskųsti mūsų jau šitą sprendimą. Todėl aš manyčiau, kad mes privalome vadovautis vis dėlto galiojančia Konstitucija ir įstatymais ir nekreipti dėmesio į tokias, sakyčiau, gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus, siekiančio, kad vėl būtų galimybė mūsų priimtą sprendimą apskųsti, jeigu mes nesilaikytume Konstitucinio Teismo sprendimo, juridines provokacijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dar turite ką pasakyti, nes jau reikėtų toliau? Reikėtų imtis kitų procedūrų.
J.BERNATONIS. Gerai. Prašom toliau.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar dar vienas Seimo narys galėtų pritarti tam, kad referendumas būtų pirmiausia dėl pirmosios nuostatos. Ar J.Listavičius pritaria?
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nepritariu. Norėčiau trumpai...
PIRMININKAS. Ačiū. Jau tai pasakė A.Kubilius. Dabar F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarbiausiais valstybės klausimais, be abejo, turi tarti žodį patys rinkėjai, o ne parlamentas: ar tai būtų sumažinimas Seimo narių, ar tai būtų stojimas į Europos Sąjungą, ar į NATO. Lietuvos žmonės turi pasakyti savo ,,taip” arba ,,ne”. Aš - už.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome registruotis, ir balsuosime. Registracija. 78 Seimo nariai. Aparatas neveikia? (Juokas) Veikia. Ir J.Veselka? Gerai.
Mielieji kolegos, balsuojame elektronika, o gerbiamasis R.Bloškys, gerbiamasis J.Veselka ir gerbiamasis J.Bernatonis turės parodyti ranką, kaip jie balsuoja - už ar prieš. (Balsai salėje) Gerai. Minutėlę! Prašome nesiginčyti! Dar kartą registruojamės. Dėmesio! Dar sykį registracija. Prašome registruotis. Teisingai, paspauskite J.Veselkos mygtuką. 88 Seimo nariai. Gerai.
Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad referendumui būtų teikiama pirmoji nuostata - Seimo narių skaičiaus mažinimas, prašome balsuoti. Mygtukais. Už - 48 plius R.Bloškys, plius J.Bernatonis - 50, prieš - 23, 7 susilaikė. Pritarta. Prašau? 51. Gerai.
Dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl antrosios nuostatos. O gal čia nereikia kalbėti, galime bendru sutarimu? Reikia. Prašom. Pastovi Seimo rinkimų data - pavasarį. Kolega P.Vitkevičius. Prašom. Ar pritariat?
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, štai yra pavyzdys LDDP ir turbūt konkrečiai pono J.Bernatonio tokio brokdariško darbo, kai iš tikrųjų gerą idėją paverčia niekalu. Ir jūs patys pasižiūrėkite į 55 straipsnį, kuriame buvo pakeistas tik Seimo narių skaičius - 111, liko nuostata, kad Seimą sudaro tautos atstovai - 111 Seimo narių, kurie renkami ketveriems metams. Tai liko. Dabar 57 straipsnyje ponas J.Bernatonis rašo: ,,Eiliniai Seimo rinkimai rengiami kas ketveri metai balandžio mėnesio antrąjį sekmadienį.” Įvykus neeiliniams rinkimams, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį, nėra jokio konstitucinio mechanizmo, kaip sutrumpinti kadenciją. Mes pateikėme savo įstatymo projekte labai trumpą kitokią redakciją, kur buvo ši problema išspręsta. Ponas J.Bernatonis kartu su ponu Č.Juršėnu, taip norėdami referendumo, spjauna į bet kokią, net ir menkiausią juridinę logiką, ir teikia dėl šito niekalo dabar Seime balsuoti, o po to pateiks ir tautai. Na, tai aš suprantu, kad jau spjaunate į viską, į bet kokią logiką, bet kažkaip į Konstituciją nereikėtų taip spjaudyti, nes yra užfiksuota istorijoj ir televizijoje, kaip jūs, padėję ranką ant Konstitucijos, prisiekėte. Tai aš daugiau neturiu ko pridurti.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Dabar galima tik paremti antrąją nuostatą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, niekaip negaliu paremti apskritai šitų pataisų.
PIRMININKAS. Labai gaila. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš manau, kad vis dėlto turi pasakyti Lietuvos žmonės, kada jiems rinkti Seimą - rudenį ar pavasarį.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas.
J.BERNATONIS. Pagal gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus logiką, tai apskritai negalima būtų taisyti Konstitucijos, nes kiekviena Konstitucijos pataisa prieštaraus šiuo metu galiojančiai Konstitucijos normai. Čia ir siūloma taisyti Konstitucijos atskirus straipsnius. Todėl, aš manyčiau, jūsų argumentai nėra pakankamai pagrįsti. Aš siūlyčiau pritarti šiai nuostatai.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariat tam, kad referendumui būtų teikiama antroji nuostata - pastovi Seimo rinkimų data pavasarį? Kas už, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
52 plius du, 54 - už, prieš - 19, susilaikė 6. Pritarta.
Mielieji kolegos, trečioji nuostata. Prašom. Dėl balsavimo motyvų - J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas frakcijos vardu sakiau, kad dabartinėje situacijoje šitos nuostatos patvirtinimas labai svarbus daugeliui Lietuvos žmonių, todėl aš siūlau ją įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas mano kitaip? V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš apskritai kitaip manau dėl visų nuostatų ir labai nejauku sėdėti salėje man, kaip vienam iš Konstitucijos rengėjų, ir matyti, kad vardan politinio tikslo, kad į rinkimus ateitų daugiau žmonių, imamasi tokios akcijos - vėl pateikti Lietuvai referendumą, kuris, deja, nėra esminis. Netgi ši trečioji nuostata, kuri apskritai neparemta nei ekonomine, nei visa kita logika, staiga būtent tokiu būdu pateikiama žmonėms, ji tik kompromituos mūsų politinį mąstymą ir politinį pajėgumą.
Negaliu aš suprasti, kas kliudė 4 metus valdančiajai partijai išlaikyti tokį principą ir įstatymuose - Biudžeto sandaros įstatyme ir kituose įstatymuose - įtvirtinti socialinių ir visų kitų normų prioritetus. Dabar aš prisimenu gerbiamąjį V.Kanapecką, kai jis siūlė, kad daugiau kaip 10% valstybės biudžeto būtų skiriama socialinėms reikmėms. Ir šita jo nuostata LDDP buvo labai gražiai numarinta, ypač to LDDP liberalaus piniginio sparno. Tai dabar aš niekaip negaliu suprasti, kodėl staiga J.Karosas atsibudęs paskutiniu laiku ima ir bando pritarti nuostatai, kuri neišlaiko elementarios kritikos, nes valstybę gali ištikti nežinia kas ateityje, ir staiga konstituciškai įtvirtinti tokią niekuo nepagrįstą normą - na, pigiu politikavimu, kitaip aš nepavadinčiau. Labai nerimtos pataisos. Vardan to, kad daugiau ateitų žmonių, šitame spektaklyje dalyvauti neįmanoma.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas turi ką pridurti? Registracija.
J.BERNATONIS. Kadangi buvo apeliuojama į valdančiąją partiją, aš jau pateikimo metu minėjau tai, kad šiuo metu tokia nuostata yra praktikoje išlaikoma.
PIRMININKAS. 81 Seimo narys. Tai daugiau, tai mažiau. Vėl du nekėlė rankų ar nesiregistravo?
Mielieji kolegos, prašyčiau sėstis, ir balsuojam. Kas pritariat tam, kad referendumui būtų teikiama ir trečia nuostata - ne mažiau kaip pusės nacionalinio biudžeto pajamų skyrimas socialinėms reikmėms? Kas už... (Balsai salėje) Balsuosime elektronika. Neveikia? Tuoj patikrinsime, pagal vaizdelį matysime. Prašom balsuoti, o kieno elektronika ar aparatai neveikia, prašom kelti rankas.
Už - 38 plius 2, t.y. 40, prieš - 23, susilaikė 7. Pritarta. (Balsai salėje) Prašom - 24. (Balsai salėje) Prašom, galime perbalsuoti. Kolegos, dėmesio! Ramiai prašom registruotis.
86 Seimo nariai. Kad nebūtų abejonių, prašom pakelti rankas. Kas už tai, kad būtų referendumui teikiama trečia nuostata, prašom pakelti rankas. Gerbiamieji kolegos, prašom skaičiuoti. Prašom ilgėliau palaikyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Už - 50. Kas prieš? Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 41.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Taigi 50 Seimo narių balsavus už, prieš - 41 ir susilaikius 3 pritarta.
Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį, ar dar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ne visi registravosi. Nieko negaliu padėti.
Gerbiamieji kolegos, prašom dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų, vienas - už, vienas - prieš. Ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Ne. Kolega V.Liutikas. Vienas - už, vienas - prieš dėl 2 straipsnio.
V.LIUTIKAS. Aš pritariu 2 straipsniui. Man buvo nesuprantama kolegos V.Andriukaičio kalba. Jį baimina, kad kuo daugiau žmonių dalyvaus rinkimuose. Tai čia kaip tik yra didelis laimėjimas, jeigu mums pavyks tai padaryti.
PIRMININKAS. A.Kubilius dėl 2 straipsnio.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke ir pone Bernatoni, aš noriu perskaityti. 2 punkte rašoma, kad Seimas nutarė pateikti referendumui Lietuvos Respublikos Konstitucijos trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo tris nuostatas. Aš noriu perskaityti Konstitucijos 14 skirsnio, kuris vadinasi ,,Konstitucijos keitimas” 148 straipsnio antrąją ir trečiąją dalį. Antrojoje dalyje rašoma taip: ,,Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio ,,Lietuvos valstybė” bei 14 skirsnio ,,Konstitucijos keitimas” nuostatos. Nė viena iš pateiktų nuostatų nėra šitų skirsnių nuostatos. Trečioji dalis - ,,Konstitucijos pataisos”. ,,Dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti (aš pabrėžiu žodžius) svarstoma ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.” Tai aš noriu pasakyti, kad neišsiaiškinę, ką reiškia šitos Konstitucijos 148 straipsnio pozicijos, mes negalime taip sau be jokių abejonių priiminėti tokį nutarimą, kuriuo referendumui teikiamos Konstitucijos atskirų straipsnių pakeitimų nuostatos, nes tokios nuostatos pagal Konstitucijos 148 straipsnį turi būti svarstomos Seime. Jūsų pateikimas gali būti apskųstas Konstituciniam Teismui, arba reikės prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kokia yra šio referendumo prasmė. Aš prieš.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.
J.BERNATONIS. Aš labai trumpai. Kadangi jau pateikimo metu aiškinau atsakinėdamas į klausimus, kad pagal 69 Konstitucijos straipsnį įstatymo nuostatos gali būti priimamos ir referendumu. Pagal 149 straipsnį Konstitucijos keitimas įforminamas kaip įstatymas. Jeigu žiūrėtume 148 straipsnį, tai, kaip minėjau pateikimo metu, čia yra apibrėžtos tik tam tikros specifinės normos, t.y. kada tik referendumu priimama, kada galima... O kitas Konstitucijos pataisas galima priimti ir referendumu, ir Seime. Toliau nurodoma tame straipsnyje būtent priėmimo Seime tvarka. Ir dar kartą primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad Konstitucinis Teismas jau tuo klausimu pasakė nuomonę. Kviečiu skaityti Konstitucinio Teismo sprendimą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimo 2 straipsnis, dėl kurio atskirų punktų mes jau balsavome? Kolegos, dėmesio! Prašom balsuoti. Gerbiamasis Mykolai! Balsavimas pradėtas. 47 plius R.Bloškys, plius J.Bernatonis - už - 49, prieš - 25, susilaikė 3. Priimta.
Dėl 1 straipsnio prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Kubilius. Prašom. Dėl 1 straipsnio.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis Bernatoni, na, ,,gerbiamasis” man toks žodis, sakykime, protokolo. Aš norėčiau pastebėti, kad man visai neaišku, kodėl yra numatyta tokia data - 1996 m. spalio 20 d. Kadangi jūs galvojate, kad referendumas yra reikalingas tam, kad kaip nors pabustų jūsų rinkėjai, tai yra visiškai aišku, jūs po to pradėjote galvoti. Pradžioje priėmėte nutarimą, kad reikia daryti referendumą, po to pradėjote galvoti, kokiais klausimais, tai, man atrodo, kad jūs padarėte... Matyt, jūsų rinkimų štabas padarė taktinę klaidą. Aš manau, kad svarbiau yra ne pirmas rinkimų turas, o kur kas svarbiau yra antras rinkimų turas. Tai aš siūlau šioje vietoje sustoti ir pagalvoti. Arba įrašyti abi datas ir daryti referendumą du kartus tuo pačiu klausimu, vis vien čia jokio skirtumo nėra. Arba, pavyzdžiui, padalyti pusantros nuostatos vienam referendumui, pusantros - kitam. Arba iš tikrųjų aš siūlau šioje vietoje sustoti. Galbūt gali LDDP rinkimų štabas susirinkti ir greitai apgalvoti šitą dalyką, nes tikrai būtų gaila, jeigu tokios pastangos nueis niekais, nes antras turas tikrai, pone Juršėnai, man atrodo, yra kur kas svarbiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, primenu tamstai ir kitiems, kad net ir genialūs pasiūlymai turi būti įforminti nustatyta Statuto tvarka. Taigi jūs galėjote pateikti raštu siūlymą dėl referendumo suskaldymo į kelias dalis, dėl referendumo rengimo pakopom arba apskritai dėl kitos dienos. O dabar arba taip, arba taip. V.Andriukaitis. Galima tik paremti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Paremti negaliu, bet norėčiau kalbėti...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš jau anksčiau sakiau, kad tauta turi spręsti, o ne mes čia susirinkę. Aš už.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas.
J.BERNATONIS. Na, aš manau, kad reikėtų sureaguoti į gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus humoristinius argumentus taip pat pajuokaujant, kad tokiu būdu bus išlyginta abiejų turų svarba. Tačiau jeigu rimtai, tai aš norėčiau pabrėžti tokį dalyką, kad G.Vagnoriaus referendumui buvo išleista 4 mln. litų. Jeigu dabar atskirai surengtume referendumą šiais klausimais, tai kainuotų panašiai tiek, kiek kainavo ir mano jau minėtas G.Vagnoriaus pateiktas įstatymas 1994 m. Todėl yra siūloma referendumo datą sutapatinti su Seimo rinkimų data, tuomet papildomos išlaidos būtų tik referendumo biuletenių pagaminimui ir toks referendumas kainuotų 20 kartų pigiau. Tai yra pagrindinis argumentas pasirenkant datą, tačiau esant tokiai situacijai, kokia šiuo metu yra mūsų valstybėje, aš manau, kad ir šis argumentas yra labai svarbus.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio nutarimo 1 straipsnis? Prašom balsuoti. 44 plius R.Bloškys, plius J.Bernatonis - už - 46, prieš - 25, susilaikė 3. Priimta.
Ar galime priimti 3 straipsnį? (Balsai salėje) Negalim. Kolegos priešinasi, jų teisė. Vienas - už, vienas - prieš. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš jau tikrai nejuokaudamas vis dėlto siūlau priimti protokolinį nutarimą, kad šitas nutarimas įsigalios po to, kai Seimas visų sutarimu kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar gali būti rengiamas toks referendumas. Jeigu Konstitucinis Teismas išaiškins (jis tai gali padaryti gana greitai), kad referendumas gali būti rengiamas, tada viskas gerai, ką jau, - LDDP tegul daro tą savo referendumą. Bet kol nėra tokio išaiškinimo, tai aš manau, kad dar turim pakankamai laiko. Užteks tą nutarimą paskelbti ir likus 5 dienoms iki rinkimų.
PIRMININKAS. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš suprantu, kad iš labai paprasto ir aiškaus dalyko galim bandyti labai komplikuoti ir sudėtingai aiškinti. Tačiau tai įmanoma padaryti, jeigu remiamasi kažkokiais loginiais argumentais. O jeigu remiamasi tiktai kažkokiais savo neaiškiais samprotavimais, tai tas dalykas tiesiog suveliamas ir bandoma tiesiog supainioti žmones, kurie visiškai nieko nesupranta. Aš manau, kad šis straipsnis yra labai aiškiai, paprastai ir suprantamai suformuluotas, ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Juo labiau kad protokolinis nutarimas negali sustabdyti Seimo nutarimo veikimo. Laikas tai atsiminti. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis? Prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
42 plius 2 - 44 - už, 24 - prieš, 4 susilaikė. Pastraipsniui priimta. Dabar dėl balsavimo motyvų, ir dar pranešėjo žodis.
J.BERNATONIS. Pirmiausia dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams už tai, kad supratote šių klausimų svarbą ir pritarėte jų pateikimui referendumui. Esu įpareigotas LDDP frakcijos vardu paprašyti, kad dėl nutarimo būtų balsuojama vardiniu būdu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis iš anksto užsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 57 ir 131 straipsnius referendumu nėra jokio būtinumo. Tai galėtų padaryti ir Seimas. Naujasis Seimas galėtų normaliai padirbėti dvejus trejus metus ir tada žiūrėti, ką su jo narių skaičiumi daryti nuo dviejų tūkstančių metų. Kažkodėl skubama dabar. Seimo dauguma sukompromitavo Seimą ir save ir dabar mano, kad žmonės iš tikrųjų galvos ir ateityje pagal šį Seimą. Iš tikrųjų Seimas - vienintelis unikalus ir, taip sakant, duok Dieve, kad tokio ateityje Lietuva neturėtų. Be Seimo narių skaičiaus, reikėtų mažinti ministerijų ir apskričių darbuotojų skaičių plečiant decentralizavimą ir stiprinant savivaldą. Šito negalvojama daryti. Visiškai neargumentuotas 131 straipsnio pakeitimas. Didėjant nacionalinėms pajamoms skirti jų 50% socialinėms reikmėms būtų ekonomiškai žalinga, nes ir toliau investicijoms, krašto apsaugai, saugumui, ekonomikai gaivinti skirtos lėšos būtų kaip ir 1996 m. biudžeto naudojamos socialiniams reikalams. O iš kokių lėšų bus grąžinti per 9 mlrd. Lt užsienio ir vidaus skolų? Iš kokių lėšų vykdysime kaimo infrastruktūros atstatymo darbus, kuriuos numatysim tiktai po šio įstatymo priėmimo? Ar keitimas nenulems viso krašto ūkio tolesnės krizės? O kaip bus su priimtais Sveikatos draudimo, Kelių ir kitų fondų priimtais įstatymais? Nepritariu nutarimo projektui ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo referendumu” ir jo priedėliui - įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Šiuo metu tarp žmonių sklando tokios galbūt, aš pasakyčiau, ne visai priimtinos nuotaikos. Ir, žinoma, ne be dešiniųjų pagalbos. Jie kur tiktai galėdami ir kiek galėdami, ir kiek išgalėdami šaukia, kad Seimas tai yra tokia, kaip jums pasakyti, palaida bala. Jie ne tiktai Lietuvos Respublikoje, bet ir už Respublikos ribų stengiasi sumenkinti Seimo esmę ir prasmę. Jie mano, kai tik jie ateis į Seimą, visa tai apsivers aukštyn kojom, ir jie tada padarys stebuklus Lietuvoje. Aš manyčiau, kad vis dėlto žmonės turėtų aktyviau dalyvauti, ir štai kodėl. Pirma, kad visi matydami, kaip lankomi Seimo posėdžiai, o tai yra transliuojama ir parodoma, visi mato, kaip lankoma paskirų asmenų, kurie praleido po du, po tris šimtus posėdžių ir t.t., jie nepatenkinti mūsų Seimo darbu ir eiga. Todėl, sakysim, mažindami žmonių skaičių ir t.t., pasieksim to, kad žmonės vis dėlto ateitų ir balsuotų. Ir tai yra viena iš skatinimo priemonių, kad tie žmonės, kurie tikrai domisi Seimu, Seimo darbu, galėtų įvertinti per referendumą. Todėl aš esu už.
PIRMININKAS. A.Baskas. Iš anksto užsirašęs.
A.BASKAS. Jei dauguma šio Seimo narių būtų labiau vadovavęsi duota priesaika ir Konstitucijos nuostatomis, tai nekiltų klausimas apie Seimo narių skaičiaus mažinimą. Dauguma gyventojų siūlo ne apskritai mažinti Seimo narių skaičių. Žmonės siūlė ir siūlo sumažinti šio Seimo narių skaičių. Projektu siūloma... (Balsai salėje) Aš girdžiu pritarimą iš kairės pusės. Ačiū. Projektu siūloma mažinti Seimo narių skaičių, kuris bus renkamas kitame amžiuje! Todėl projektu siekiama aiškiai savanaudiškų tikslų. Jei būtų siekiama visuomeniškų, valstybinių tikslų, tai būtų pasiūlytas Konstitucijos keitimas, suteikiantis rinkėjams teisę atšaukti tuos Seimo narius, kurie nevykdo rinkiminių pažadų, laužo duotą priesaiką. Čia B.Genzelis šaukia, kad A.Baską pirmiausia... (Salėje šurmulys) Aš vykdau rinkiminius pažadus ir rinkiminę programą. Laužo duotą priesaiką, nusižengia Konstitucijai. Šiuo projektu siekiama, kad daugiau balsų kitą mėnesį gautų LDDP ir jos partijos satelitai.
PIRMININKAS. K.Antanavičius. Nematau. Atsiprašau. K.Antanavičius. Prašom. Po K.Antanavičius. Prašom. K.Antanavičius dėl referendumo. Gerbiamasis Antanavičiau, ar jūs kalbėsite savo vietoje?
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, sumaišiau vietas, bet tai ne visai mano kaltė. Norėčiau pakartoti tai, ką aš jau sakiau svarstant. Kad, viena vertus, apmaudu, jog buvo siūlomas referendumas ir nebuvo jam pritarta nei kairėje, nei dešinėje pusėje tais pačiais klausimais. O dabar vėl siūloma mažinti Seimą, nustatyti balsavimo datą. Manau, kad tai yra priimtina. Ir todėl kažkaip priešintis tam dalykui, kurį patys organizavom, siūlėm, puoselėjom viltį... Aš tik dar sykį noriu pakartoti, jog aš siūlyčiau mažinti ne iki 91, ne iki 111, o iki 91. Na, bet yra toks Statutas, aš negaliu pasiūlyti Konstitucijos... Kas surenka parašus Seime, tiktai tas gali siūlyti. Na, o dėl to, kad iš biudžeto būtų skirta tiek socialinėms reikmėms, tai vien socialinėms, aišku, visiškai neleistina. Tiek nepaskirsim. Bet švietimas, kultūra ir t.t. ... Tik aš norėčiau pasakyti, kad ten negalėtų būti ,,ir kita”. Turi būti galutinai baigtas sąrašas: švietimui, kultūrai, mokslui, bet ,,ir kita” tai tikrai negali būti. Taigi aš pritariu ir balsuosiu už. Ir kviečiu kitus balsuoti, atmetus politines aistras balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius irgi buvo iš anksto užsirašęs. Minutėlę. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu visų pirma perskaityti vieną citatą: ,,Todėl ir jaunų, tik atsikūrusių demokratijų politikams iškyla dilema, ar pasiduoti populizmo srovei, ar mėginti jai priešintis”. G.Kirkilas, ,,Lietuvos rytas” , 1996 m. rugsėjo 19 d.” Gediminai, kur tu, a-ū, kur tos Alpės? (Juokas salėje) Štai, iš tikrųjų mes turim pavyzdį to populizmo, kuriam yra aukojama Konstitucija. Šioje vietoje aš pakartočiau garsiąją V.Bogušio frazę, kurią ir vakar norėjau pakartoti. Nežinau... man pakartoti, bet man atrodo, kad jau ir tų dujų nebėra, iš kurių virvę galima vyti. Matyt, Anykščiuose jau viskas pasibaigė. Aš manau, kad iš tikrųjų mes esame tokioje situacijoje, kai referendumui teikiami gal ir neblogi dalykai, bet jie taip surašyti, kad už juos balsuoti negalima. Aš jau minėjau dėl Seimo kadencijos. Aš matau, kad LDDP negalima įtikinti su Konstitucija elgtis rimtai ir solidžiai. Man labai įdomu, kaip užsienio reikalų ministras, vakar taip garsiai kalbėjęs apie politinę atsakomybę, aiškinsis užsienio svečiams ir ambasadoriams, o koks čia vyksta referendumas. Man labai keista matyti tokią LDDP poziciją, nors, aišku, LDDP kadencijos pabaigoje galima tikėtis dar ne tokių dalykų. Kai dėl tų klausimų, dėl kurių visa opozicija sako, kad galima balsuoti Seime, LDDP veržiasi pro atviras duris, pro atvirus vartus į referendumą, tai logika yra visai nesuprantama. Ir veržiasi į referendumą su tokiom juridinėm nesąmonėm, kurios iš tikrųjų daro gėdą ne tiktai LDDP, ne tiktai Seimui, bet visai Lietuvai. Ir aš linkiu sėkmės kolegai P.Gyliui aiškinantis su užsienio politikais...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų - 2 minutės, bet ne pustrečios. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu išdėstyti nuostatas dėl 3 straipsnio. Tai, kad pirmoji ir antroji nuostata čia įtrauktos tiktai rinkėjų balsams gaudyti, tai yra visiškai aišku. Jokio pagrįstumo šiuo atveju nėra. Kodėl 111, o ne 121 ar 91 ir t.t. Čia yra tiktai populizmas. Kitas dalykas, kad tai rodo mano pagrįstus nuogąstavimus, jog LDDP pusėje yra paniška baimė dėl 5% barjero, jie į jį kabinasi iš paskutinių įmanomų jėgų. Kita vertus, tai galima suprasti kaip tam tikrą kerštą kitiems, kad jums būtų blogiau. O dabar trečioji nuostata, kuri, mano galva, yra ypač pavojinga Lietuvai. Aš... kad priėmus tokią nuostatą, susidarius kritinei situacijai aplink Lietuvą, nebūtinai karo stoviui, valstybei gali prireikti ypatingų priemonių spręsti savo klausimus ir ji perskirstys savo biudžetą ne taip, kaip čia yra parašyta. Tai ką, tie visi veiksmai bus antikonstituciniai? Tai kaip tiktai pagalba priešui. Kita vertus, šis straipsnis yra giliai antisocialinis, nes įtraukta nuostata ,,ir kiti”. Tai čia bus ir prokurorai, ir visi kiti, kurie dabar yra surašyti, ir pusė ministerijų. Ir dar kas svarbiausia šioje nuostatoje, kad iš esmės tai sugriauna visą socialinio draudimo sistemą, kurią mes kuriame kaip nepriklausomus fondus, kurie nepateko į mūsų biudžetą, kurių negalėjo ministras skirstyti kaip jam patinka, ir dar iki šiol tos pensijos šiaip taip mokamos. Dabar viskas bus grąžinta atgal, ir visi sveikatos draudimo ir socialinio draudimo fondai bus tvarkomi valstybės pareigūnų. Tai yra smūgis visiems mūsų mažai pasiturintiems žmonėms. Ir tai daroma vardan savo išgelbėjimo, 5% barjero. Aš negaliu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Da-bar dar vienas Seimo narys, kuris galėtų paremti nutarimo projektą. J.Veselka. J.Veselka irgi iš anksto užsirašęs, gerbiamasis Andriukaiti. Ar jums sunku iš anksto užsirašyti, jeigu gali net R.Dagys užsirašyti, o J.Veselka juo labiau. (Balsas salėje) Jis irgi buvo užsirašęs. Galiu perskaityti. Minutėlę, gerbiamasis Juliau, aš perskaitau, kas buvo iš anksto užsirašę: J.Listavičius, A.Baskas, K.Antanavičius, A.Kubilius, R.Dagys, J.Veselka. Prašom. J.Veselka. 2 minutės. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mane šiek tiek stebina, kai sako, jog čia tikslas yra pritraukti rinkėjus. Jūs pasakykit, kuri partija nori atbaidyti rinkėjus? Visos partijos nori pritraukti. Ir aš, pavyzdžiui, kiek man tenka stebėti gyvenimą, galiu pasakyti: aršiausi kairieji ir aršiausi dešinieji turi savo dievukus. Ir ar bus tas referendumas, ar nebus, jie neateis į rinkimus. Ir tai yra 40-45%. Likę žmonės abejoja - eiti ar neiti. Ir jeigu su tuo referendumu pritrauks likusius, tuos, kurie abejoja ir kurie nėra aršūs nei kairieji, nei dešinieji, aš sveikinu šį referendumą. Ateis žmonės, kurie, kaip vienas gerbiamas juristas sakė, geriausiai supranta racionalius argumentus, t.y. tie, kurie nėra per daug ideologizuoti. Ir tai patvirtina gyvenimas. Ir todėl aš šį referendumą remiu, žinodamas, kad pagrindinis jo tikslas yra pritraukti kuo daugiau rinkėjų, ir ypač nepartinių. O nepartinis tai yra tas žmogus, kuris kuria visą gyvenimą Lietuvoje. Todėl aš palaikau. Ir man keista... Dėl socialinių reikmių. Gerbiamieji, jau kai kurie galanda kalavijus karo pramonei, kitiems. Štai ir bus apribojimas. Visgi socialinių reikmių finansavimas - tai ir ūkio ugdymas, nes tai eina vartojimui. Todėl aš siūlau visiems, kurie yra rimti politikai ir nori, kad ateitų kuo daugiau rinkėjų pareikšti valią, palaikyti šį referendumą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl vardinio balsavimo. Ar pritariam, ar dar reikia balsuoti? Pritariam? (Balsai salėje) Prašom. Tada A.Endriukaitis ir V.Andriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, aš dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Skliausteliuose necenzūriniai žodžiai. Dabar jūs sakykite, kas čia darosi. Mes turim patvirtintą darbotvarkę. Vakar jūs dirbot savavališkai, šiandien jūs dirbat vėl savavališkai. Aš skaitau darbotvarkę. Turėjom šio klausimo svarstymą pabaigti 11.10 val. Dabar jau 11.44 val., ir jūs savavaliaujat, karaliaujat ir stumiat tai, ką norit. Ar jūs esat demokratiškas Pirmininkas, ar jūs esat tipiškas biurokratas, autokratas, nesiskaitantis su ta demokratija, apie kurią jūs nuolatos kalbate? Skliausteliuose necenzūriniai žodžiai.
PIRMININKAS. Autokratas ir domkratas. (Juokas salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Iš tikro formaliai padarykim viską, kaip reikia. Formuluoju. Kas už tai, kad mes pertrauką darytume po to, kai išnagrinėsim šį klausimą, t.y. bus vardinis balsavimas, ir kai išnagrinėsim 1-3 klausimą? Tada pertrauka. Sutinkam? Ar reikia balsuoti? Prašom. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pertrauka būtų po to, kai baigsim šį klausimą ir išnagrinėsim 1-3 klausimą, kur liko tik balsavimas? Prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
Už - 49, prieš - 25, 1 susilaikė. Dirbam iki pertraukos, kol baigsim 1-2 ir 1-3 klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos baigėsi. Aš paskutinį kartą klausiu: ar reikia balsuoti dėl vardinio balsavimo? Nereikia? Taigi skelbiu vardinį balsavimą, kuris truks 15 min. Po to bus kalbos ir V.Andriukaičio, kuris pirmasis stovėjo, ir A.Kubiliaus. 15 minučių. Ne, atsiprašau, 14 minučių iki 12 val. Vardinis balsavimas dėl nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo,,.
Mielieji kolegos, kas nebalsavot, būkit malonūs, balsuokit, o kas dar nepasirašėt žiniaraštyje, pasirašykit. Ar galime tą momentą išnaudoti kai kurioms kalboms, greičiau bus? V.Andriukaitis, kuriam buvo anksčiau pažadėta leisti tarti žodį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš turiu pasiaiškinti, nes mano kolega profesorius V.Liutikas, kaip pedagogas, suabejojo tuo, jog jis nesupranta, kodėl aš nebalsavau. Aš jums pasakysiu - aš negaliu pritarti pozicijoms, kurios nesiskaito su moralinėmis nuostatomis. Šia prasme aš noriu jums pasakyti labai aiškiai. Kai 1992 m. buvo norima ,,prastumti” stiprų Prezidentą ir tuo prisidengus buvo siūloma daryti du referendumus, buvo akivaizdu, kad siekiama būtent tokių tikslų. Lygiai taip pat dabar - siekiama tikslų, kad ateitų kažkiek daugiau rinkėjų, ir siūlomas labai silpnas, menkai pagrįstas referendumas. Tada būkite nuoseklūs, nes moralė yra aukščiau bet kokių politinių kombinacijų ar kitų politinių variantų.
Šia prasme aš noriu išlikti nuoseklus, nes lygiai taip pat balsavau tada prieš, lygiai taip pat balsuoju prieš dabar, kadangi negalima politikoje naudoti bet kokių metodų. Švari politika pasirenka švarius metodus ir politikoje reikia būti tokiais patraukliais, kad žmonės patys ateitų balsuoti ir nereikėtų jų varyti prie urnų. Tai aš norėčiau adresuoti ir gerbiamajam J.Veselkai.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom dar balsuoti. Dar liko 2 minutės. Kolega A.Katkus, atrodo, nebalsavo. Prašom. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Nors ir netransliuoja per radiją, bet aš irgi norėjau pasakyti savo nuomonę po balsavimo. Gerbiamieji, kiek yra visokių gudrybių ir Seimo procedūrose, ir kitur, tai tarsi šachmatų žaidime neišnaudoti visų gudrybių, ir, žinoma, likti kvailio vietoje. Aš manau, kad LDDP frakcija ir partija vieną iš gudrybių čia iš tikrųjų panaudoja. Tačiau ji nėra nemorali, ji yra morali. Nejaugi mes nesuprantame, kad antrasis balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo jau būtų po mūsų? Tai darytų kitas Seimas ir kitas Seimas spręstų, ar mažinti būsimųjų Seimo narių skaičių ir dar pratęsti pusei metų jų buvimą, todėl būtų buvę negražu. Taigi tvirtinu, kad referendumu šį klausimą išspręsti yra geriausia, tuo labiau kad čia jau tauta, kuri dalyvauja referendumuose, nebus pernelyg suinteresuota Seimo narių gerove.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes vis remiamės tauta. Tačiau iš tikrųjų kiek tauta giliai ar visapusiškai žino Seimo darbą? Gal tik iš televizijos ekrano. Tai kas gali pasakyti dabar, kad po ketverių metų (dar kartą kartoju) bus toks Seimas kaip dabar, kuris miegos, skaitys laikraščius arba bufetuose darys ką nors malonesnio.
Kalbant apie socialines garantijas, tai juk yra kažkas, kas gali apskaičiuoti, ką reiškia, jeigu didėjant nacionalinėms pajamoms iš karto bus didinamos išmokos socialinėms reikmėms. Kas iš to išeis? Ar liks mums lėšų investicijoms, ar liks mums lėšų krašto apsaugai, kada pats Prezidentas žadėjo du kartus padidinti, ar liks, sakykim, ekonomikai gaivinti, o neaugant gamybai, nesiplečiant (...) kertam tą šaką, ant kurios patys sėdim. O ar ir toliau mes mokėsime darbingiems žmonėms už komunalines paslaugas, už šiltą vandenį? Ar logikos čia yra? Vadinasi, atkris. Duokim žmonėms uždirbti, jie su malonumu tai padarys ir nereikės mums mokėti iš valstybės ar iš savivaldybės biudžeto. Ir, kaip čia minėjo, tai ką, mes per savaitę padarysim referendumą ir išspręsim tą klausimą, ar lipsim per referendumo nuostatas? Tai apie ką mes čia kalbam ir koks tada tikslas, ir kokia šito referendumo prasmė, jeigu nepasitelksime rinkėjų, tų, kurie suklaidinti arba dar bus klaidinami ir kurie iš tikrųjų negali žinoti visos tos virtuvės ir visų tų sudėtingų reikalų, kurie vyksta čia ir kurie gali iškilti nepriklausomoje Lietuvoje, sprendimo. Dar kartą reikėtų apie tai pagalvoti, ir sudėję visa šita mes matome, kad šis referendumas yra tik žmonių klaidinimas, kad mes paskui galėtume remtis jų nuomone. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis prieš pradedant nagrinėti 1-3 klausimą - A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, man labai keistai nuskambėjo vieno iš opozicijos lyderių mintis, kad dėl šių trijų Konstitucijos nuostatų mes galėjome balsuoti Seime ir kad LDDP veržiasi pro atviras duris. Noriu priminti, kad vakar Seniūnų sueigoje buvo bandoma tartis su opozicija dėl Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo, t.y. kad savivaldybių kadencija būtų ne 2, o 3 metai. Ir ko mes sulaukėme? Opozicija vieningai nutarė, kad nebalsuos Seime už šitą nuostatą, ir teko šitą klausimą atidėti neribotam laikui, ir aš abejoju, ar kita savivaldybės kadencija bus pailginta. Tad kur logika? Juk lyg ir viską sutarėme, o LDDP viena negali pakeisti Konstitucijos, reikia 94 balsų. Tad ar įmanoma susitarti? Aš kreipiuosi į A.Kubilių.
PIRMININKAS. A.Kubilius tuojau atsakys. Prašom. Jam buvo anksčiau pažadėta suteikti žodį. Prašom, gerbiamasis kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu nuraminti A.Salamakiną, kad jis ramiai miegotų: bus pratęsta kadencija, bet po Seimo rinkimų. Savivaldybių kadencija. Dėl to jis gali būti ramus. Mes manome, kad rinkiminės kampanijos įkarštyje nereikėtų Konstitucijos paversti vienu iš rinkimų kampanijos elementų.
Tačiau aš noriu gerbiamąjį pirmininką vis dėlto paklausti. Mes esame 36 Seimo narių teikimu įregistravę įstatymo projektą dėl tų pačių Konstitucijos straipsnių keitimo, dėl kurių dabar buvo balsuota. Skirtumas yra tik tas, kad kai kurios mūsų redakcijos yra juridiškai tikslesnės už tas, kurios dabar yra pateiktos referendumui. Aš noriu visų pirma pirmininko paklausti, ką jis žada daryti su mūsų pateiktu įstatymu: ar mums reikia rinkti parašus, kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę, ar ponas Pirmininkas sutiks pats tai padaryti?
Ir antras dalykas. Kadangi referendumas, kaip visi sutarėme, yra reikalingas tam, kad dalyvautų daugiau rinkėjų, o kai kurios formuluotės, kurios yra teikiamos referendumui, juridiškai netikslios, aš siūlyčiau Pirmininkui pagalvoti apie variantą, kad skelbtume referendumą apskritai be jokių nuostatų. Žmonės vis tiek (juk referendumas yra toks patrauklus dalykas) aktyviau dalyvaus, bet mes bent jau negadinsime kai kurių Konstitucijos straipsnių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs taip kalbate, kad neaišku, ar reikia reaguoti į jūsų ,,šposus,,, ar nereaguoti? Kur jūsų rimta kalba, o kur pasišaipymas? Jeigu aš pabandysiu atskirti pelus nuo grūdų, gal kai kas ir išeis. Aš manau, kad gavus Juridinio skyriaus išvadą galima galvoti apie jūsų klausimo įtraukimą į kitos savaitės darbotvarkę.
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
O dabar 1-3 darbotvarkės punktas - nutarimo dėl Seimo 1995 m. nutarimu sudarytos laikinosios komisijos darbo rezultatų įvertinimo projekto priėmimas. Jo numeris 2554(3). Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Ražauską. Ar teikiate priimti?
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Ar teikiate priimti?
A.RAŽAUSKAS. Jums yra pateiktas trečiasis redakcijos variantas, atsižvelgus į Agrarinio komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir į Seimo nario V.Andriukaičio siūlymus. Aš siūlau priimti. Žinoma, nebuvo atsižvelgta ir negalėjo būti atsižvelgta į daugelį kitų dalykų. Aš jų nevardysiu, jūs vakar juos girdėjote. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, ar dėl įžanginės dalies buvo pastabų?
A.RAŽAUSKAS. Dėl įžanginės dalies pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Ar reikalauja kas balsuoti? Tada 1 punktas. Prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime priimti bendru sutarimu? Prašom. Kadangi niekas nenori kalbėti, prašom registruotis, ir balsuosim.
A.RAŽAUSKAS. 1 punktui pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Registracija, kolegos!
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji, kas už tai, kad būtų priimtas šio nutarimo 1 straipsnis, prašome balsuoti už, kas prieš, balsuojat kitaip. Balsavimas pradėtas. Gerbiamasis Ražauskai, jūs pasakysite, kaip skaičiuoti jūsų balsą.
45 plius R.Bloškys, plius pranešėjas - 47 - už, 10 - prieš. 1 priimtas. 2 straipsnis, gerbiamasis pranešėjau.
A.RAŽAUSKAS. 2 straipsniui buvo pono V.Andriukaičio siūlymų ir redakcinio pobūdžio pasiūlymų. Jie priimtini. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Galim priimti ar reikia balsuoti? Nereikia balsuoti? Priimta su redakcinėmis pastabomis.
3 straipsnis. Čia irgi, atrodo, buvo redakcinių pastabų.
A.RAŽAUSKAS. Taip, tik redakcinių.
PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta. 4 straipsnis.
A.RAŽAUSKAS. 4 straipsniui buvo Agrarinio komiteto ir gerbiamojo V.Andriukaičio pasiūlymų, kaip aš sakiau, jie priimtini.
PIRMININKAS. Niekas nereikalauja balsuoti? Priimta. 5 straipsnis. Pastabų, atrodo, nebuvo.
A.RAŽAUSKAS. Buvo. Pratęsti straipsnį - pono V.Andriukaičio pasiūlymu.
PIRMININKAS. Šitai jau yra įrašyta projekte. Priimta. 6 straipsnis.
A.RAŽAUSKAS. 6 straipsniui jokių pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, viskas.
Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis užsirašė kolega A.Baskas. Ruošiasi A.Kubilius. Dėl viso nutarimo.
A.BASKAS. Šio nutarimo pagrindinė prasmė ta, kad dar kartą primenama, jog praėjo tie laikai, kai valdžios veiksmai buvo vertinami tik savųjų. Tačiau tie, kurie rengė šį nutarimą ir jo svarstymą, dažnai elgiasi manydami, kad jų veiksmus vertins tik savieji, kad grįžta laikai, kai valdžios nesikeičia. Viliuosi, kad rinkėjai kitą mėnesį išgelbės Lietuvą nuo tokios blogybės.
Kita šio svarstymo moralė. Valdžios veiksmai vertinami ne pagal tai, ką žadėjo, ką aiškino, ko siekė. Valdžios veiksmai vertinami pagal jos veiklos pasekmes. Kol mes šio dalyko nepasieksime, tol Lietuvoje normalios valdžios nebus. Kai garsinti valdžios siekiai ir gauti rezultatai skiriasi, vadinasi, arba valdžia neišmano darbo, arba valdžia viena sako, o kita daro. To, kuris tvirtina, kad žemės ūkio reformos negalima buvo vykdyti taip, kad Lietuvoje būtų mažiau sugriauta, aš tokio žmogaus nesuprantu.
Praeitame amžiuje buvo pateisinami tokie žingsniai, vadinamosios reformos, kurios patirdavo didžiulių nuostolių. Šių dienų patyrimas, metodai ir priemonės leidžia daryti reformas nepatiriant tokių didelių nuostolių. Be abejo, reformos kaštai yra, bet jie neturi griūti ant daugumos žmonių pečių. O jeigu griūna, tai yra ne reformos, o revoliucijos.
PIRMININKAS. Jūs už? Gerbiamasis Baskai, jūs už ar prieš nutarimą? A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad ši LDDP ir Valstiečių partijos komisija buvo sudaryta tik LDDP balsais. Mes nedalyvausime balsuojant. Už šį nutarimą balsuos tik LDDP ir jos satelitai. LDDP įeis į Lietuvos istoriją kaip žymiausia reakcinė jėga, kaip žymiausia antireforminė jėga naujojoje Lietuvos istorijoje. LDDP bandymas teisti reformas yra pačios LDDP teismas. Ir teis Lietuvos rinkėjai, teis tarptautinė opinija, kur šis LDDP nutarimas bus nagrinėjamas kaip postkomunistinės reakcijos diagnozė, kaip antireformininkų manifestas.
Iš tikrųjų LDDP jau yra nebe partijos pavadinimas. Tai jau yra diagnozė. Ačiū Dievui, kad ši liga jau negrįžtamai praeina. Mes nedalyvausime balsuojant. Balsuos rinkėjai, ir tai yra geriausias vaistas nuo LDDP maro, nuo kurio 1993-1994 m. krito šimtai tūkstančių galvijų, išsilakstė šimtai patyrusių žemės ūkio vadovų, žlugo naujieji ūkininkai, taip ir nesulaukę tų milijonų, nuplaukusių į A.Šleževičiaus pienines ir dėl kurių dabar aiškinasi R.Šarkinas su V.Einoriumi. Mes išeiname iš salės. Ponai iš LDDP, prieš balsuodami už šį nutarimą, pažvelkite į savo sąžinę, pažvelkite tie, kurie išgrobstėte kolūkių turtą.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mūsų Politinių kalinių ir tremtinių frakcija apsvarstė pareiškimo tekstą ir nusprendė, kad pareiškimas yra politinis, rinkiminis, kad jis kaimui, kaimo ateičiai nieko gero nežada, kad čia yra tik eilinis supriešinimas, ir frakcija nusprendė balsuojant dėl šio pareiškimo nedalyvauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Kryževičius. Prašom.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Krikščionių demokratų frakcija pareiškia, kad šitame balsavime nedalyvaus, nes vakar Seime surengtas spektaklis buvo aiškus pasityčiojimas iš Lietuvos Respublikos Seimo kaip aukščiausios valstybinės institucijos, ir įžeidimas, pasakyčiau, šiurkštus įžeidimas visiems Seimo nariams, nes išskyrus partinę nomenklatūrą ir LDDP bendraminčius, deja, nebuvo pakviestas nė vienas tikrasis ūkininkas ar Ūkininkų sąjungos narys - tas, kuris tikrai savo rankomis pelno duoną.
Visa vakarykštė Seimo posėdžio atmosfera kvepėjo beviltišku kolchoziniu ilgesiu. Tokį bendraminčių sambūrį geriausiai būtų tikę surengti pono V.Einorio ministerijoje arba geriausiu atveju ant kaimyninės bibliotekos laiptų, kur galbūt rudeninis oras būtų atvėsinęs paraudonavusias galvas ir rezultatai būtų visai kitokie. Kadangi šitaip neatsitiko ir šitas nurašytas, surūdijęs kolchozinis buldozeris važiuoja toliau, Krikščionių demokratų frakcija balsuojant nedalyvaus.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš kalbėsiu labai trumpai, faktais. Kad nebūtų sąvokomis žongliruojama, aš pacituosiu dokumentus: laikinai ėjęs Ministro Pirmininko pareigas G.Vagnorius 1992 m. sausio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1, po to Ministras Pirmininkas A.Abišala nutarimu Nr.861 nustatė, kad ,,žemės ūkio produkcijai netaikomos valstybės remiamos supirkimo kainos. Žemės ūkio produkcijos gamintojams, parduodantiems produkciją valstybei ir vartotojų kooperacijai, nemokamos subsidijos iš Lietuvos biudžeto,,. Tai yra dokumentas, kurį gali bet kas, net ir ponas K.Kryževičius, perskaityti. Jis čia labai iškilmingai ir labai pompastiškai kalbėjo. Tai yra dokumentai, kuriais buvo suduotas mirtinas smūgis Lietuvos žemės ūkiui. Yra pakankamai dokumentų: 421, 422, išleisti tų pačių metų spalio 12 d. Ponas K.Kryževičius galėtų paskaityti ir po to Krikščionių demokratų partijos vardu gal kalbėtų kitaip.
Toliau. Vyriausybės 1991 m. programa, kurioje labai aiškiai sakoma, kad taupomosiose kasose esantys gyventojų indėliai bus apsaugoti nuo infliacijos. Skaičiuojant palūkanas numatoma jas padidinti oficialiai patvirtintu infliacijos dydžiu, procentais per palūkanų skaičiavimo laiką. Indėlių apsaugojimas nuo infliacijos leis išlaikyti bankuose daug gyventojų dispozicijoje esančių pinigų ir sumažins spaudimą vartojimo reikmenų rinkai.
Gerbiamieji krikščionys demokratai ir visi kiti, kurie šiandien labai gražiai kalbėjote, pasiskaitykite. Tai yra dokumentas, ir pagal šitą dokumentą laikinai einančio Vyriausybės Ministro Pirmininko pareigas G.Vagnoriaus nė vienas centas Lietuvos žmonėms nebuvo indeksuotas ir nebuvo kompensuotas. Šiandien liedami krokodilo ašaras jūs tik parodote...
PIRMININKAS. Laikas!
A.BENDINSKAS. ... tikrąjį savo veidą. Aš už.
PIRMININKAS. Laikas! Kolega R.Dagys. Prašom. (Balsai salėje)
Kolegos R.Dagio nėra. Tada Z.Adomaitis.
Z.P.ADOMAITIS. Čia buvo daug kalbama apie prigimtinę teisę, apie laisvę, apie tai, kad tik sugriovus buvusius visuomeninius ūkius žmonės taps laisvi ir laimingi. Vienas vakar kalbėjęs Seimo narys (turbūt didelis patriotas) teigė, kad reikėjo pasirinkti arba kolūkius, arba tankus. Na, kolūkius jie sugriovė ir turbūt pasirinko Rusijos tankus. Aš cituoju tai, ką vakar kalbėjo. Tačiau niekas nekalbėjo apie tai, kad sugriovus visuomeninius ūkius Lietuvoje liko apie 150 tūkst. ekonomiškai aktyvių gyventojų, kurie liko be vilties, be darbo, be pragyvenimo šaltinio. Su jų šeimų nariais Lietuvoje tokių žmonių yra apie pusę milijono. Apie tai šitie reformatoriai arba griovėjai (šiuolaikiniai herostratai) net žodžio nepasakė. Kur dingti tiems pusei milijono Lietuvos žmonių, kaip jiems pragyventi? Apie tai nebuvo kalbama. Aš siūlau pritarti šitam nutarimui, ir šitų nusikaltėlių (aš kitaip negaliu pavadinti) veiksmai turi būti pasmerkti ir įvertinti teisiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Apsispręsime dėl vardinio balsavimo. (Balsai salėje) Aš tuoj paklausiu. Pirma registruokimės.
Salėje - 69 Seimo nariai.
O gal nereikia balsuoti, gal visi sutinka, kad būtų vardinis balsavimas? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? Gerai. Vardinis balsavimas. Vardiniam balsavimui - 10 minučių, iki 12.30 val. Po to - pertrauka. Po pertraukos - 1-5 punktas. (Balsas salėje) Šiek tiek vėliau suskaičiuosite. (Salėje juokas) Prašom nevadovauti. Prašom teikti... Gerai. Mielieji kolegos, balsavimui 10 minučių. Balsų skaičiavimo grupė turi dirbti dabar teikdama balsavimo korteles ir žiniaraštį. (Balsai salėje) Balsuosime dėl nutarimo dėl laikinosios komisijos darbo įvertinimo. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom sėstis ir pirmiausia registruotis. Registracija.
Salėje kol kas - 47 Seimo nariai.
M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Aš prašau repliką po balsavimo. Aš noriu atsiliepti į dešiniųjų reakciją. Ji man atrodo taip: kaip katinai pridirbę į miltus bėga nuo savo smarvės, taip ir šitie ponai.
PIRMININKAS. Prašau dar atsakyti. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, po šios replikos aš tik noriu pasakyti, jog kai kurios akys nieko nebijo, ir nors, kaip žmonės sako, daryk tą, o sakys, kad šiltas lietus. Istorija vis dėlto parodys, kas, kadangi jūs patys tirdami paėmėt tik du rajonus. Jums reikėjo paimti visus rajonus. Buvo paskelbta konkreti medžiaga ir dar bus konkrečios medžiagos. Jūs niekur nepabėgsite ir prisivogę atsakysite. Ačiū. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau neįsiaudrinti. Dabar yra du Seimo nariai prie mikrofono, jie kalbės, ir po to - 1-5 darbotvarkės punktas. (Salėje triukšmas) Kolegos, prašom netriukšmauti! Kolegė G.Jurkūnaitė ir kolega A.Ražauskas. Prašom. (Salėje šurmulys) Atsiprašau. G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš manau, kad tas balsavimas dėl nutarimo, kuriuo buvo įvertinti G.Vagnoriaus ir R.Survilos pasirašyti nutarimai, labai gerai parodo, ko yra vertos kai kurių politinių jėgų deklaracijos. Juk nėra Lietuvoje partijos, kuri nebūtų pasisakiusi už demokratinę Lietuvą. O viena iš pagrindinių demokratijos taisyklių yra ta, kad demokratinė valstybė yra teisinė valstybė. Tai rodo, kad įstatymas yra visiems vienodas, ir kol jis nėra pakeistas, jo privalo laikytis visi. Kaip paaiškėjo svarstymo metu, G.Vagnoriaus pasirašytas nutarimas, kuriuo iš tikrųjų buvo nacionalizuotas kolūkių turtas, prieštaravo ir tuometiniam Laikinajam pagrindiniam įstatymui, ir kai kuriems kitiems įstatymams. Apie tai labai aiškiai buvo pasakęs ir tuometinis generalinis prokuroras. Taigi partijos dabar balsuodamos dėl šito nutarimo ir turėjo parodyti savo poziciją, ar jos iš tikrųjų už teisinę valstybę, ar jos iš tikrųjų mano, kad turėjo būti skaitomasi ir su Konstitucija, ir su kitais įstatymais. Bet kai kurios partijos ir dabar mano, kad nesiskaitant ir nacionalizuojant kolūkių turtą, kišantis valstybei į kooperatinę nuosavybę buvo padaryta gerai. Taip daro partijos, kurios nuolatos kalba apie šventą nuosavybės gynimą (aš turiu omeny konservatorius, krikščionis demokratus). Pasirodo, kad jie šventa nuosavybe laiko tik tą, kurią turėjo iki 1940 metų. O nuosavybė, kuri įgyta jau po karo (nors jiems ir nepatinkančiuose kolūkiuose), tai vis dėlto yra žmonių uždirbta nuosavybė, bet ji jiems nerūpi. Taigi partijos (ir konservatoriai, ir krikdemai, ir kitos partijos), kurios nedalyvavo balsavime už nutarimą, rodė tikrąjį savo veidą.
PIRMININKAS. Ir A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš laikinosios komisijos vardu noriu padėkoti visiems tiems, kurie dirbo, prisidėjo prie šito nutarimo, kurie už jį balsavo. Klausimo nėra ir turbūt negali būti kitokio - dar daug kartų vertins šituos vadinamuosius gerus darbus istorija. Žinoma, keista klausytis gerbiamojo finansininko pono J.Listavičiaus visiems tiems, kurie daug metų iš jo mokėsi, kad tai buvo dviejų ūkių ar dviejų rajonų paimta. Kad žmonės nebūtų klaidinami, noriu pasakyti, jog pagal visame pasaulyje priimtą metodiką komisija rėmėsi ne dviejų ūkių ir ne dviejų rajonų, o 88 buvusių ūkių visais duomenimis ir visais kitais būdais. Žinoma, sunku buvo klausytis ir atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie buvo iškelti diskusijose, bet juk turbūt nediskutuosime apie tai, kam kiaulėms tepalas, ir apie kitus panašius dalykus.
Dėl teisinių dalykų jau buvo kalbėta. Jeigu laikinoji komisija turėjo prieš akis Generalinės prokuratūros (pono A.Paulausko) pasirašytus dokumentus, jeigu turėjo Teisingumo ministerijos pasirašytus dokumentus, tai kodėl komisija, kodėl Seimas negali pakartoti to paties, kas teisinių institucijų jau daug kartų pasakyta?
Ekonominius ir visus kitus klausimus įvertins istorija, bet aš dar kartą komisijos vardu dėkoju tiems, kurie padėjo rengti šį nutarimą ir kurie balsavo.
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Skelbiu vardinio balsavimo dėl Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo rezultatus. Skaitysiu pavardes ir balsavimo rezultatą.
Adomaitis - už, Albertynas nedalyvavo, Aleknaitė - prieš, Alesionka - už, Ambrazaitytė nedalyvavo, Andrikienė, Andriukaitis - prieš, Antanaitis nedalyvavo, Antanavičius, Arbačiauskas, Astrauskas, Bajoras - už, Baležentis nedalyvavo, Baranauskas - už, Baskas nedalyvavo, Beinortas - prieš, Bendinskas, Bernatonis - už, Bičkauskas nedalyvavo, Bloškys - už, Bobelis nedalyvavo, Bogušis - prieš, Briedienė nedalyvavo, Bubnys, Būdvytis - už, Buinevičius nedalyvavo, Bulovas, Burbienė, Būtėnas - už, Čobotas susilaikė, Dagys - prieš, Dirgėla nedalyvavo, Dringelis - prieš, Einoris - už, Endriukaitis susilaikė, Gajauskas, Gaška nedalyvavo, Genzelis susilaikė, Germanas nedalyvavo, Giedraitis, Gylys - už, Giniotas - prieš, Greimas - už, Gricius nedalyvavo, Hofertienė susilaikė, Ivaškevičius, Jagminas - už, Jakučionis susilaikė, Jarmolenka - prieš, Jaskelevičius, Jurkūnaitė, Juršėnas, Juškus - už, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius - prieš, Katkus susilaikė, Kirkilas nedalyvavo, Kolosauskas - už, Kryževičius - prieš, Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius, Kunčinas - už, Kunevičienė nedalyvavo, Kuzminskas susilaikė, Landsbergis, Lapė - prieš, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - prieš, Liutikas, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis - už, Malkevičius susilaikė, Markauskas - už, Medvedevas nedalyvavo, Milčius susilaikė, Mincevičius nedalyvavo, Miškinis - prieš, Navickas nedalyvavo, Nekrošius - už, Ozolas nedalyvavo, Pangonis, Papovas - už, Patackas, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas nedalyvavo, Petkevičius - už, Petrauskas, Plečkaitis, Plokšto nedalyvavo, Pocius, Povilaitis, Požela, Pranevičius, Pronckus - už, Račas - prieš, Raišuotis - už, Raškinis - prieš, Ražauskas, Ražukas, Rupeika - už, Sadkauskas, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas - už, Saudargas - prieš, Saulis - už, Semenovičius nedalyvavo, Skrebys - prieš, Stakvilevičius - už, Stasiškis susilaikė, Šaltenis, Šiaulienė nedalyvavo, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas susilaikė, Tauras - už, Treinys susilaikė, Tupikas - prieš, Uoka susilaikė, Uždavinys - prieš, Vagnorius, Vaišnoras, Vaižmužis nedalyvavo, Velikonis, Veselka, Visakavičius, Vitkevičius, Zimnickas - už, Zingeris susilaikė, Žebrauskas - už, Žiemelis nedalyvavo, Žurinskas - už.
Gerbiamieji kolegos, iš viso vardiniame balsavime dalyvavo 101 Seimo narys. 62 Seimo nariai - už, 25 - prieš, 14 susilaikė. Nutarimas priimtas: referendumas bus.
Gerbiamieji kolegos, du svarbūs pranešimai. Šiandien prieš keletą ar keliolika metų gimė mūsų mylimas ir gerbiamas Seimo narys R.Žurinskas. Sveikinam! Ar jis jau švenčia? Tikiuosi, kad ir kolegos R.Žurinsko, ir visų Seimo narių garbei, ir Seimo kanceliarijos darbuotojų džiaugsmui 14 val.- V.Noreika. Taip mes baigsime posėdžius rinkiminės kampanijos pradžios išvakarėse. Rytoj rinkiminės kampanijos oficiali pradžia.
Prezidento rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas (96.09.19)
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, kaip tarėmės, 1-5 darbotvarkės punktas - Prezidento rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto Nr.215(4). Pranešėjas - J.Bernatonis. Kviečiu į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, ar teikiate projektą priimti?
J.BERNATONIS. Teikiu projektą priėmimui ir būtų galima nagrinėti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gal pirma registruojamės, o po to iš eilės. Gerbiamieji, registracija!
Salėje - 61 Seimo narys.
Gerbiamasis pranešėjau, gal iš karto pasakykite kolegoms, ar daug pataisų. Man atrodo, yra tik viena - kolegos V.Petrausko pataisa.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pakomentuoti, kas pasikeitė, palyginus su ankstesniu...
PIRMININKAS. Prašau trumpai.
J.BERNATONIS. ... projektu, kuris buvo pateiktas svarstymui. Pirmiausia dėl 1 straipsnio. Čia yra gerbiamojo Seimo nario V.Petrausko siūlymas papildyti antrąja dalimi. Ta antroji dalis yra tokia, kaip šiuo metu galiojančiame įstatyme. Tai yra principinis dalykas, kadangi šiais pakeitimais mes deriname įstatymą su Konstitucija, ir 2 straipsnis būtent taip apibrėžia, kas gali būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, kaip ir Konstitucijos 78 straipsnis. Cituoju: ,,Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.” Kuluaruose aš sužinojau, jog siūlymai nepriimti šio straipsnio yra susiję ne su principiniais dalykais, ne su konstituciniais principais, bet su konkrečiu asmeniu. Kažkodėl politikai vis kalba apie V.Adamkaus galimybę būti kandidatu Prezidento rinkimuose. Tai pagal Konstitucijos nuostatas, kurių kol kas niekas nesiūlo keisti, gerbiamasis V.Adamkus, jeigu norėjo dalyvauti Prezidento rinkimuose, turėjo sugrįžti į Lietuvą daugiau nei prieš dvejus metus. Taigi ši pataisa visiškai nesusijusi su konkrečiomis asmenybėmis ar jų galimybėmis būti kandidatais. Čia tik siūloma suderinti su Konstitucija. Jeigu būtų palikta taip, kaip yra, kaip siūlo Seimo narys V.Petrauskas, kadangi jis perrašė tą nuostatą, kuri dabar yra straipsnyje, tai vis tiek gerbiamasis V.Adamkus negalėtų dalyvauti Prezidento rinkimuose, kadangi jo kitos užduotys nebuvo susijusios su Lietuvos valstybės pavedimais ir čia negalėtų būti lyginama su ankstesniais rinkimais ir ankstesniais kandidatais. Taigi siūlyčiau priimti 1 straipsnį, o dėl gerbiamojo V.Petrausko pataisos nereikėtų diskutuoti, nes tai tas pat, kas yra nepriimti 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Vis tiek, gerbiamasis pranešėjau, turi būti kalbos dėl balsavimo motyvų ir paties kolegos V.Petrausko žodis. Prašyčiau V.Petrauską motyvuoti savo siūlymą. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Pone pranešėjau, aš manau, kad tai, ką jūs pasakėte apie tuos gandus, apie užkulisines kalbas, galbūt yra jūsų partijos paskleista. Tuo labiau jūs pats argumentavote, jūs suprantate,kad to neįmanoma sieti su jokia pavarde. Taigi mes atsiribokime nuo pavardžių ir pažiūrėkime į reikalą iš esmės.
Mano siūlymas, kurį jūs pavadinote perrašytu, buvo priimtas čia, Seime, 1993 m. pačioje pradžioje. Jau po to, kai 1992 m. spalio 25 d. šalies piliečių referendumu Konstitucija buvo priimta. Taigi daugiau kaip trejus metus šitas straipsnis niekam neužkliuvo. Jis buvo visiškai priimtinas ir neprieštaravo Konstitucijai. Dabar staiga jūs pastebėjote tariamą prieštaravimą Konstitucijai, o kalbant atvirai, tai yra labai akivaizdus noras viena ranka glostant užsienyje gyvenančius lietuvius, siūlant jiems integralių tautų programą ir kitus dalykus, kita ranka, kitu veiksmu blokuoti jų galimybę kandidatuoti. Ir dar sykį kartoju: to nesiejau su jokia pavarde. Netgi 40-metis užsienyje gyvenantis lietuvis, pasitraukęs su tėvais ar pats vaikystėje nuo okupacijos genocido, jis šiandien tuo įstatymu yra atskirtas. Latviai, estai pasielgė visiškai kitaip. Man yra labai keista, kai taip skubama baigiantis šio Seimo kadencijai tokius diskriminacinius žmonių pasirinkimo galimybes varžančius įstatymus... Galimybes užsienyje gyvenantiems lietuviams teikti savo idėjas ir sugrįžti į Lietuvą, įsijungti į pilnavertį gyvenimą Lietuvoje, o ne tiktai, sakyčiau, vartotojišku požiūriu... Kad Lietuvoje kažką padaryti... Aš vertinu labai kritiškai, labai neigiamai. Manau, kad toks straipsnis be šitos dalies negali būti priimtas. Aš labai prašau kolegas Seime pritarti šitai daliai. Kartoju: ji jau yra kol kas dar veikiančiame įstatyme, ir nematau prasmės ją išmesti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys remia, vienas - neremia. Po to - dar sykį pranešėjas. Iš eilės pirmasis - V.Liutikas. Dėl kolegos V.Petrausko siūlymo.
V.LIUTIKAS. Aš remiu pagrindinį projektą. Labai gerbiu V.Petrauską, bet noriu pasakyti, kad mūsų artimiausių kaimynų latvių ir estų patirtis parodė, jog žmonės, kurie atėjo iš toli į dabartinę tų valstybių valdžią, labai prastai atrodė ir baigia jau iš ten išeiti.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad Lietuvos žmonės įvertins, kaip čia atrodo vietiniai Lietuvos veikėjai. Aš labai apgailestauju, kad valdančioji partija, kuri savo balsais šiandien paskelbė referendumą, neįtraukė į referendumą dar vienos nuostatos - uždrausti išeivijos atstovui V.Adamkui balotiruotis kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidentus. Tai būtų labai puiki referendumo nuostata.
Dar siūlyčiau pranešėjui pasitaisyti. Dar: čia mes dirbame labai įtemptai, labai reikšmingai Lietuvai. Manyčiau, kad šitą nuostatą reikia skubiai pateikti, kad tauta balsuotų, palaikydama dabar valdančiąją partiją. (Balsas salėje) Jokių protingų žmonių: kuo daugiau valdžioje kvailių - tuo laimingiau gyvensime.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas, aš manau, prisimena, jog pirmasis šio įstatymo projektas buvo įregistruotas dar 1993 m., kai buvo sprendžiami neatitikimo Konstitucijai kai kurie klausimai. Sakyti, kad tai buvo pastebėta tik dabar, švelniai tariant, nevisiška tiesa.
Per tą laiką, žinoma, atsirado ir naujų pataisų, tačiau aš norėčiau akcentuoti, kad šis projektas buvo įregistruotas 1993 m., ir tik dabar atėjo eilė jį svarstyti.
Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė ironizavo dėl to, kad uždraustų kažkam balotiruotis. Tai aš gerbiamajai Seimo narei ir Kovo 11-osios Akto signatarei noriu priminti, jog Aukščiausioji Taryba balsavo už tokį Konstitucijos projektą, kuris buvo teikiamas referendumui. Tuomet buvo nustatytas 3 m. sėslumo cenzas kandidatams į Prezidentus. Iš principo, aš manau, tai yra teisinga, nes valstybės vadovas turi būti susipažinęs su valstybės gyvenimu ne iš už Atlanto, bet viduje. Tačiau, žinoma, jeigu bus pateikta Konstitucijos pataisa, tuomet bus keičiamas ir Prezidento rinkimų įstatymas.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis! Dėmesio! Registracija. Ir balsuosime. Kolegos, registracija! 71 Seimo narys.
Atsižvelgdamas į pranešėjo išaiškinimą, noriu kolegoms pasakyti, kaip balsuosime. Kadangi V.Petrauskas siūlo palikti tai, kas buvo Seimo priimta anksčiau, vadinasi, balsuojama yra dėl šio įstatymo 1 straipsnio, arba 2 straipsnio pakeitimo. Kas remia pagrindinį tekstą, kurį išdėstė pranešėjas ir kuris yra parašytas projekte, - mygtukas ,,už”. Kas mano, kad šito neturi būti, o turi likti tas tekstas, kuris yra įstatyme ir kurį pakartojo kolega V.Petrauskas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Aišku, kolegos? Žodžiu, už šio įstatymo 1 straipsnį, arba galiojančio 2 straipsnio pakeitimą - mygtukas ,,už”. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už straipsnį - 43 plius pranešėjas - 44, prieš - 20, 3 susilaikė. Priimta. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų daugiau pataisų nėra. Tai, mielieji kolegos, aš noriu jūsų paklausti. Ar galime bendru sutarimu priimti, ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Pataisų, pabrėžiu dar sykį, nėra.
J.BERNATONIS. Nėra.
PIRMININKAS. 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Priimta. 3 straipsnis arba...
J.BERNATONIS. 10 straipsnis.
PIRMININKAS. ... 10 straipsnio pakeitimas. Priimta. 4 straipsnis, arba 11 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Priimta. 5 straipsnis, arba 12 straipsnio pakeitimas? Priimta. 6 straipsnis, arba 13 straipsnio pakeitimas? Priimta. 7 straipsnis, arba 14 straipsnio keitimas? Priimta. 8 straipsnis, arba 15 straipsnio keitimas. Galime priimti? Ačiū. 9 straipsnis, arba 16 straipsnio keitimas? Priimta. 10 straipsnis, arba 18 straipsnis? Priimta. 11 straipsnis, arba 19 straipsnio keitimas? Priimta. 12 straipsnis, arba 21 straipsnio keitimas? Priimta. 13 straipsnis, arba 23 straipsnio keitimas? Priimta. 14 straipsnis, arba kelių straipsnių pripažinimas netekusiais galios? Priimta. 15 straipsnis, arba 31 straipsnio pakeitimas? Priimta. 16 straipsnis, arba 32 straipsnio pakeitimas? Priimta. 17 straipsnis, arba 33 straipsnio pakeitimas? Priimta.
J.BERNATONIS. Jeigu galima įsiterpti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, jog po svarstymo 18 straipsnis, arba bazinio įstatymo 34 straipsnis, buvo papildytas nuostata, kad kandidatai į Prezidentus turi pateikti pajamų ir turto deklaracijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai reiškia, kad bus daugiau balsuojančių už šitą įstatymą. Tai 18 straipsniui, arba 34 straipsnio pakeitimui, pritariam. 19 straipsnis, arba 35 straipsnio keitimas? Priimta. 20 straipsnis, arba 36 straipsnio pakeitimas? Priimta. 21 straipsnis, arba 39 straipsnio pakeitimas? Priimta. 22 straipsnis, arba 41 straipsnio pakeitimas? Priimta. 23 straipsnis, arba 42 straipsnio pakeitimas? Priimta. 24 straipsnis, arba 44 straipsnio pakeitimas? Nematau prieštaravimų. 25 straipsnis, arba 45 straipsnio pakeitimas? Priimta. 26 straipsnis, arba 47 straipsnio pakeitimas? Priimta. 27 straipsnis, arba 48 straipsnio pakeitimas? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. 28 straipsnis, arba 50 straipsnio pakeitimas? Priimta. 29 straipsnis, arba 52 straipsnio pakeitimas? Nėra prieštaravimų. Ačiū. 30 straipsnis, arba 54 straipsnio pakeitimas? Priimta. 31 straipsnis, arba kelių straipsnių pripažinimas netekusiais galios? Nėra prieštaravimų. Ačiū. 32 straipsnis, arba 61 straipsnio pakeitimas? Priimta. 33 straipsnis, arba 63 straipsnio pakeitimas? Priimta. 34 straipsnis, arba 67 straipsnio pakeitimas? Negirdžiu prieštaravimų. Ačiū. Priimta. 35 straipsnis, arba 70 straipsnio pakeitimas? Priimta. 36 straipsnis, arba 71 straipsnio pakeitimas? Priimta. 37 straipsnis, arba 72 straipsnio pakeitimas. Priimta. 38 straipsnis, arba bazinio įstatymo papildymas 721 straipsniu? Priimta. 39 straipsnis, arba 73 straipsnio pripažinimas netekusiu galios? Priimta. 40 straipsnis, arba 74 straipsnio pakeitimas? Priimta.
J.BERNATONIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau. Pranešėjas.
J.BERNATONIS. Dėkoju visiems gerbiamiesiems Seimo nariams už tai, kad konsensu buvo priimtas šis įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis - A.Baskas. (Balsas salėje) Aš labai atsiprašau. Jis užsirašė - tvarka yra tvarka. (Balsas salėje) Gerbiamasis Kunčinai, prašome nešūkauti, vis tiek A.Baskas kalbės. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, duokite pasireikšti ponui A.Kunčinui...
PIRMININKAS. Nustatyta tvarka. Prašome jos negriauti, gerbiamasis Baskai. Arba kalbate, arba ne.
Prašom. A.Baskas.
A.BASKAS. Aš labai apgailestauju, kad savaitės darbotvarkėje buvo parašyta, kad mes šitą įstatymą tik svarstysime. Nebuvo parašyta, kad balsuosime. Paprastai Seimo nariai turi laiko parengti įstatymų pataisas tik savaitgaliais, kadangi tiek daug jau posėdžių, kad kitomis savaitės dienomis nėra to laiko. Todėl ir neliko laiko pateikti šio įstatymo pataisų. O pirmoji pataisa, kuri buvo siūloma svarstymo metu, yra ta, kad į Lietuvos prezidentus galėtų kandidatuoti kiek galima daugiau žmonių. Čia įvedus trejų metų cenzą ir jį paliekant... Aš suprantu, kad tai yra Konstitucijoje, aš suprantu, kad Aukščiausioji Taryba pasiūlė šitą cenzą, saugodamasi nuo kai kurių kandidatų į Prezidentus, bet tą patį daro ir šitas Seimas. Palieka šitą cenzą. Ir nekeičiant Konstitucijos būtų galima į šitą cenzą nekreipti dėmesio, jeigu šitame įstatyme būtų aiškinimas apie to gyvenimo trukmę. Mano laikas labai bėga.
Antras dalykas, kuris buvo siūlytas svarstymo metu antradienį, - įtraukti į šitą įstatymą. Tai yra priemonės, kurios apsunkina galimybę tapti Prezidentu tam, kuris negalės vykdyti Konstitucijos nuostatų, būti visiems lygus, teisingas ir tarnaus Lietuvai. Estijoje ir Latvijoje, kad to nebūtų, yra numatyta, kad kandidatai į prezidentus, kandidatai į Seimo narius, į kitas valstybines pareigas Amerikos pavyzdžiu turi atskleisti savo interesus. Tai yra kaip, svarbu ne kokį žmogus turi turtą, o kaip įgijo turtą, kam jis skolingas, kuriems bankams, kuriems bankams tarnauja, kokiam kapitalui tarnauja... Atsiprašau, mano laikas baigėsi. Deja, šitas nepadaryta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom mokytis iš A.Basko, kuris žino, kada baigti, ko negaliu pasakyti apie kai kuriuos kitus. (Balsas salėje) Taip, tikras vyras ir Seimo narys. (Balsas salėje)
Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti štai dabartinio Seimo LDDP. Ar visi jūs jaučiatės patys protingiausi, kad dabar štai reikia Prezidento rinkimų įstatymą taisyti? Ateis naujas Seimas, pasižiūrės, galbūt pasikeis situacija, laiko dar yra. Jokio reikalo skubotai svarstyti nėra. Jeigu uždarysime kelią vienam ar kitam, na, vis dėlto, aš manau, tiktai apsijuoktume, jeigu balsuotume už. Dėl to, kad ateis naujas Seimas ir vėl arba norės balsuoti ir pakeisti tą, ką mes priėmėme, arba paliks. Tai kam to reikia, tai tegul jis ir sprendžia. Taigi aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, iš tiesų yra skaudu stebėti, kai Lietuvos Respublikos Seimo narių dalis, ko gero, iš čia, salėje, esančių didesnė pusė, nori atimti galimybę svetur gyvenantiems lietuviams atvykti į Lietuvą ir įsijungti į Lietuvos politinį gyvenimą. Pažiūrėkime iš esmės, ką reiškia 2 straipsnis? Tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvos atstovybėse, konsulatuose, ambasadose dirbantys žmonės dirba, gyvena už Lietuvos teritorijos ribų. Vadinasi, tos ambasados, diplomatinės įstaigos neturi neliečiamumo statuso, jos nepriklauso Lietuvos teritorijai. Niekaip nesuvokiu tokios logikos, tokios pozicijos, kai norima apsiriboti kandidatavimo kriterijumi tiktai tuo, kuris remiasi gyvenimu Lietuvoje. Bet tada neišvengiamai gali šitas straipsnis patekti į Konstitucinį Teismą, kur bus paklausta, pavyzdžiui, ar konsulatai, ambasados yra Lietuvos teritorija, ar ne Lietuvos teritorija? Įdomu, ką ,,išmintingieji” įstatymo rengėjai šių pataisų pasakytų dėl to? Prasidėtų vėl ,,vyniojimas į vatą” ir aiškinimas, kad čia galima įvairiai interpretuoti.
Aš manau, kad yra nusikaltimas atriboti, atimti galimybę pasaulyje gyvenantiems lietuviams teikti savo idėjas, savo mintis ir kandidatuoti į vieną ar kitą pareigybę Lietuvoje. Aš griežtai prieš, ir frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo dėl šio įstatymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūsų teisė. Dabar pagal elektroninę registraciją. Pirmasis - A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Norėčiau padėkoti už suteiktą galimybę kalbėti, kadangi tai, ko gero - paskutinė radijo transliacija, kai gali mūsų klausytojai, nežinau, kiek jų yra, išgirsti mūsų balsus ir, pasakyčiau, nelabai vykusius argumentus, būtent svarstant šitą įstatymą. Pirmiausia gerbiamajam A.Baskui norėčiau pasakyti, kad gal geriau jis paskaitytų Amerikos Konstituciją, kad Amerikos Prezidentu gali būti žmogus, gimęs Amerikoje. Norint tapti Amerikos kongresmenu arba Atstovų rūmų nariu - reikia gyventi Amerikoje būtiną metų skaičių. Senatoriui metų skaičius yra dar didesnis. O mano gerbiamajam kolegai V.Petrauskui norėčiau pasakyti, jeigu jis nesupranta, kad žmogus, dirbantis Lietuvos ambasadoje užsienyje, gyvena, dirba Lietuvos teritorijoje ir yra žmogus, dirbantis Lietuvoje. Ir bandoma taip kalbėti čia, kad jis dirba užsienyje, tai atleiskite. Man tikrai truputėlį gėda dėl jūsų žinių, kas gali tapti Lietuvos Prezidentu.
Dabar, baigdamas savo mintį, aš dar norėčiau pasakyti tokį dalyką. Gaila, kad mes nustatėme 5 metų kadenciją. Aš manau, kad žmogus, pretenduojantis į Lietuvos Prezidento postą, turėtų, ko gero, 5 metus, o ne 3 metus ne tik gyventi, bet ir dirbti Lietuvoje, ir suprasti tas Lietuvos bėdas, gyvenimą ir visa kita. Tik tokiu atveju toks žmogus galėtų būti renkamas Lietuvos Prezidentu. Aš suprantu, kad čia kalbama apie gerbiamąjį V.Adamkų, kurį turbūt aš irgi labai gerbiu kaip žmogų. Bet jeigu jis būtų ruošęsis tapti Lietuvos Prezidentu, tai jam tikrai tuos paskutiniuosius trejus metus reikėjo efektyviai įsijungti į Lietuvos gyvenimą, pažiūrėti, dėl ko mes gyvename, kaip mes gyvename.
Mes žinome puikų Lenkijos atvejį, kai ponas Timinskis, milijardierius, atvykęs iš Kanados, bandė tapti Lenkijos prezidentu. Visi žinome, kad jam gana liūdnai baigėsi šitas eksperimentas. Todėl aš labai tvirtai pasisakau už šitą Prezidento rinkimų įstatymą. Kviečiu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Mane stebina kai kurių mūsų Seimo narių, kurie stengiasi blokuoti K.Bobelio kelią į Seimą, nenuoseklumas. Ir tie patys buvo šalininkai to, kad amžiną atilsį, duok Dieve jam dangų, Stasys Lozoraitis būsiąs Lietuvos išganymas. Dabar manoma, kad kas nors iš užsienio lietuvių bus mūsų vargų panacėja. Aš esu įsitikinęs, kad koks nors lietuvis, grįžęs iš Sibiro, daug labiau žino mūsų vargus negu tas, kuris dar ir šiandien abejoja, kas geriau - ar turėti pelningą vietą Amerikoje, ar pasirinkti nelinksmą karjerą čia, tėvų tėvynėje - Lietuvoje. Pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas taiso iš dalies tuos trūkumus, kurie buvo Seimo daugumos į įstatymą įrašyti formuojant Respublikos Prezidento rinkimų komisiją. Nors tokio būtinumo visiškai nebuvo. Iš dalies prisijungiu prie tos minties, kad šis Seimas, arba šio Seimo dauguma, iš tikrųjų nori viską patvarkyti ne tiktai šiai dienai, nors praeityje praleido aibę momentų, kai iš tikrųjų galima buvo šį tą padaryti Lietuvai. Tačiau į ateitį žiūri labai blaiviai, nors ten, matyt, bus daug kas padaryta be šių patarimų ir be šios pagalbos. Liko nepatikslintas kandidatų iškėlimo pareiškinių dokumentų straipsnis ir toliau, matyt, išimtis, kaip aš jau minėjau, gerai pasidarbavusiam Prezidentui Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo darkyme ir vilkinime atsisakyti arba nekelti tokio būtinumo, kad būtų deklaruojamas turtas, pajamos ir interesai. Dalis pakeitimų iš tikrųjų, matyt, rytoj atrodys kitaip. Manau, kad nereikėjo skubėti. Galima buvo taip, kaip ir su Konstitucijos keitimais, taip ir su šio įstatymo atskirų straipsnių keitimu palaukti ir nebūtų absoliučiai jokio nuostolio, ir nebūtų ateityje nereikalingo papildomo darbo, nes tas darbas būtų padarytas vieną kartą pamatuojant iš tikrųjų esamą tuo metu situaciją. Todėl šio įstatymo projektui aš pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar vienas Seimo narys gali paremti įstatymo projektą. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man keista, kad svarstant tokį svarbų įstatymą daugelio kalbančių mintys susitelkia tik ties vienu straipsniu, ties vienu pakeitimu. Aš norėčiau truputį plačiau pakalbėti apie šį įstatymą, nes manau, kad tuo yra žengiamas pirmasis žingsnis į visų rinkimų įstatymų suderinimą. Šis Prezidento rinkimų įstatymas yra suderinamas su Seimo rinkimų įstatymu. Manyčiau, taip pat būtų visiškai neblogai, kad įsijungiant į šią sistemą toks suderinimas būtų atliekamas ir su Savivaldybių rinkimų įstatymu. Tokiu atveju mes turėtume visų pagrindinių rinkimų įstatymų sistemą, kuri kai kur skirtųsi, tačiau pagrindiniai dalykai šiuose rinkimų įstatymuose sutaptų. Todėl aš gailiuosi, kad mūsų Seimas nepajėgė parengti Savivaldybių rinkimų įstatymo pakeitimo projekto. Tačiau gerai, kad bent toks pakeitimas yra atliekamas Prezidento rinkimų įstatyme. Nes aš iš karto prognozuoju: jeigu tuo užsiimtų būsimasis Seimas, ten kiltų kur kas daugiau diskusijų, subjektyvių diskusijų ir asmeniškumų, nes jau būtų aišku, kas pretenduoja į kandidatus. Tuomet atsirastų daugiau tokių suinteresuotų asmenų kaip Demokratų frakcija, kuri aiškiai gina vieno žmogaus interesus, nori visą įstatymą pritaikyti tiktai vienam žmogui. Todėl kalbant apie tą straipsnį, ties kuriuo čia susitelkė dauguma Seimo narių, aš manau, kad tas straipsnis yra visai normaliai formuluojamas ir sudaro galimybę visiems norintiems tapti Lietuvos Prezidentu, būti Prezidentu. Tačiau tam reikia tiktai atvykti į Lietuvą prieš trejus metus iki Prezidento rinkimų. O tai norinčiam būti Lietuvos Prezidentu neturėtų būti sudėtinga. Todėl aš esu tiek už visą įstatymą, tiek už šį konkretų straipsnį ir kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas, ir pranešėjas J.Bernatonis.
J.KAROSAS. Aš norėčiau repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom labai trumpai, laiko neturim.
J.KAROSAS. Aš po balsavimo.
PIRMININKAS. A, po balsavimo. Prašom. Tada pranešėjas J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau reaguoti dėl to, kad gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius suklaidino Seimo narius, o nuo to gali priklausyti rezultatai. Kai jis kalbėjo svarstymo metu apie pajamų ir turto deklaracijas, aš atsižvelgiau į šią jo pastabą ir tą pataisą įtraukiau. Aš manau, galbūt Seimo narys supainiojo tekstus, perskaitė tą, kurį buvo pasirengęs svarstymui. Kadangi šiame projekte jo siūlymas yra patenkintas.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis, nes buvo siūlymas skelbti vardinį balsavimą. Prašom registruotis. Šiandien du vardiniai balsavimai buvo. (Balsai salėje) Reikia? (Balsai salėje)
79 Seimo nariai. Vadinasi, reikia 27. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas dėl Prezidento rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat.
16 - už, 48 - prieš, 10 susilaikė. Vardinio balsavimo nebus. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Dėmesio! Prašau visus kolegas sėsti. Gerbiamasis Markauskai, arba ten, arba ten. Bet geriau būtų atsisėsti. Taigi, mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, bet ne Seimo nariai, prašyčiau dabar nebūti parteryje. Aš turiu galvoj kolegos A.Vaišnoro pažįstamą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Už - 46. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 46 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš ir 15 susilaikius Prezidento rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Dėkoju gerbiamiesiems kolegoms, dėkoju pranešėjui ir autoriui J.Bernatoniui. Dabar J.Karosas, G.Jurkūnaitė, V.Petrauskas, G.Paviržis, M.Stakvilevičius. Bet pirmasis - J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi, kaip sako gerbiamasis A.Račas, mūsų paskutinieji posėdžiai turi būti šventė, tai mano replika bus pakankamai švelni. Aš klausiu gerbiamąjį V.Petrauską: argi norint įsitraukti į Lietuvos politinį gyvenimą reikia tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu? Kito kelio nėra? Ačiū.
PIRMININKAS. V.Petrauskas tuoj paaiškins. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Taip, tikrai paaiškinsiu. Aš pirmiausia norėčiau perfrazuoti ankstesnį vieno kolegos pasakymą dėl penkerių metų. Be abejo, būtų gal geriau ir į įstatymą, ir į Konstituciją įrašyti, kad Prezidentu gali būti mažiausiai dešimt metų atidirbęs LKP CK arba jau blogiausia - kokiame nors vietos komitete. Tik tada kandidatuoti į prezidentus. Tai viena medalio pusė. Antra medalio pusė - vis dėlto yra labai liūdna, kad LDDP frakcija savo balsais priėmė tikrai diskriminacinį pasaulyje gyvenančių lietuvių atžvilgiu įstatymą. Be abejo, Lietuvos piliečių valia ir piliečiai spręs, kas yra tinkamiausi atstovauti jų interesams Lietuvos valstybėje. Bet atimti galimybę kandidatuoti, atimti galimybę ne tik iš vyresnės kartos? Čia be reikalo LDDP atstovai mini vieną tikrai gerbiamo žmogaus pavardę. Nereikia pavardžių minėti, įstatymai rašomi ne vienam žmogui. Demokratai niekad nepalaikė įstatymo kūrimo vienam asmeniui ar vienai partijai, kitaip nei kai kurie kiti kolegos. Bet yra kitas principas, kad ir jaunesnė karta pasaulyje gyvenančių lietuvių, kurie galėtų čia padėti mums pakeisti Lietuvos gyvenimą, jie šiuo įstatymu yra smarkiai apriboti. Jie yra statomi prieš faktą. Jeigu norite turėti įtakos čia, Lietuvoje, netgi turėti galimybę turėti tą įtaką, jūs turite čia atvykti, šią netvarką matyti, būti joje murkdomi, turi būti jums kabinamos girnapusės po kaklu, kad jūs vienaip ar kitaip būtumėt atkirsti ar būtumėt priversti išvažiuoti, tada kai kas patrins rankas: štai, žiūrėkit, neištvėrė, pabėgo, neatlaikė. Atleiskite, kolegos, ne taip turi elgtis Lietuvos parlamentas. Tikrai man yra šiek tiek gėda, nors tokia diena, sutinku, turėtų būti šventiška diena. Visiškai kitokia. Dėkui ir sveikinu su tokiu sprendimu.
PIRMININKAS. G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, nors aš suprantu, kad kai kurie opozicijos oratoriai nori įžeisti sakydami, konstatuodami, kad visi įstatymai yra priimti daugumos. Aš manau, tai - ne įžeidimas, o pagyrimas, nes iš tikrųjų taip yra. Prie jų parengimo ir darbo opozicija mažai prisidėjo arba iš esmės ir neprisidėjo. Norėčiau nuraminti ir kolegą A.Baską. Jis tikrai gali balotiruotis į prezidentus. Tačiau norint šito vis dėlto reikėtų bent jau išmokti skaityti dokumentus. Jis minėjo, kad yra svarstymo procedūra, tačiau visuose dokumentuose aiškiai parašyta, kad tai yra priėmimas.
PIRMININKAS. G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į tą dalyką, į kurį kalbėjusieji dėl įstatymo neatkreipė. Manau, tai yra svarbu, kad Prezidento rinkimų įgaliojimai suteikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vadinasi, mes sutaupysim lėšų, nebus reikalo kurti kokią nors atskirą komisiją, ir Lietuvai iš tikrųjų yra svarbu, kad visus įvairiausius rinkimus Lietuvoje vykdytų viena komisija. Tai yra labai svarbu.
Dabar kitas dalykas. Čia kolegė Z.Šličytė replikavo, kad lyg tą įstatymą LDDP nori priimti tam, kad užkirstų kelią būtent V.Adamkui dalyvauti rinkimuose ir panašiai. Apie tai užuominų daro ir V.Petrauskas. Aš manau, kad nepriklausoma Lietuva egzistuoja jau šešeri metai, todėl tie mūsų tautiečiai užsienyje, kuriems tikrai rūpėjo Lietuvos reikalai ir kurie norėjo padėti tvarkyti Lietuvos gyvenimą, jau galėjo prieš trejus metus ir prieš penkerius metus parvažiuoti. Tada visai nereikėtų jokių išimčių, jie galėtų kandidatuoti į prezidentus. O kad žmogus, norintis kandidatuoti į prezidentus, turi gerai žinoti Lietuvos gyvenimą ir čia gyventi, tai, aš manau, jokių abejonių niekam nekelia. Todėl manau, kad mes priėmėm vykusias įstatymo pataisas ir dėl to lieka tik džiaugtis.
PIRMININKAS. M.Stakvilevičius - paskutinis.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai apgailestauju, kad ta deputatų pusė, kurią neseniai ponas Juozas pavadino vagių gauja, balsavo už šį projektą. Beje, sakė, kad ir aš tos gaujos dalyvis. Mes labai daug praradome. Suprantate, kiek būtų padėvėtų rūbų atvežę, kiek būtų padėvėtų kompiuterių ir kitos technikos Lietuvą užplūdę. Nejaugi nesuprantate, kad mes šitaip uždarom kelią į civilizuotą pasaulį, kad mūsų turgeliuose tada nebus kuo prekiauti. Gaila, gėda, kad šitokį įstatymą priėmėte!
PIRMININKAS. Ačiū. Aš buvau įspėjęs, kas kalbės. Nei kolega K.Bobelis, nei kolega A.Kunčinas tuo metu nestovėjo, paskui susigalvojo. Mes juk neturim laiko, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Mieli kolegos, tie, kurie dabar šūkaujat, prisiimat atsakomybę, kad artimiausio įstatymo mes nespėsim apsvarstyti. Tai man aišku. Todėl aš leidžiu po minutę daktarui K.Bobeliui ir kitam daktarui - A.Kunčinui. Prašom. K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, tikrai buvo įdomu klausyti diskusijos. Aš manau, kad reikėjo įrašyti, jog kandidatas į Prezidentus turėtų Lietuvoje gyventi šimtą metų, tada mes niekad neišrinktume prezidento.
PIRMININKAS. Būsim tokie ilgamečiai, nesijaudinkit, daktare. Štai jūs pavyzdį teikiat. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš iki šiol žinojau dvi logikos rūšis: tai dvireikšmė ir daugiareikšmė logika. Tačiau pastaruoju metu matau naują reiškinį, sakyčiau, baskistinę logiką. Ilgą laiką aš nesupratau jos prasmės. Tačiau šiandien labai išryškėjo, kad ši logika remiasi pagrindiniu argumentu, t.y. savanaudiškumu. Panaudojamas tas variantas, kuris priimtiniausias jam. Malonu, o galbūt nemalonu, kad tą logiką priėmė vienas jauniausių Seimo narių, būtent V.Petrauskas. Kai reikia ginti savo konkretų interesą, tai pasinaudoja tais argumentais, kurie jam yra priimtini. Kviesčiau, kad kiti Seimo nariai šia, sakyčiau, savanaudiška logika nesivadovautų.
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš siūlau susikaupti, nes dabar bus šiek tiek kitoks pareiškimas. Aš kviečiu Seimo narį gerbiamąjį kolegą E.Zingerį į tribūną tarti žodį. Prašyčiau paklausyti kolegų. Prašom paklausyti.
E.ZINGERIS. Kolegos, dėkui už suteiktą žodį, bet tai pareiškimas ne šios ar vakardienos tematika.
Artėja valstybinė Žydų genocido atminimo diena - rugsėjo 23 d. Kaip ir kiekvienais metais per mūsų nepriklausomybės metus mes ją minime. Plazda Lietuvoje vėliavos, papuoštos juodais kaspinais. Marijampolėje, Utenoje, Ukmergėje, kituose miestuose ir miesteliuose Lietuva prisimena savo prarastą piliečių potencialą - tuos 220 tūkst. žuvusių Lietuvos piliečių, kūrusių Lietuvą. Vėliau lietuvių tautai teko daugybė kitų nelaimių - tremtis, stalinizmas, komunizmas, totalitarizmas, kitos tragedijos, Sibiro lageriai, - bet vis dėlto tą blogį, kuris buvo prieš paskutinį blogį, vertėtų prisiminti tam, kad jis niekada nepasikartotų. Aš manyčiau, kad šiandien Lietuvoje mes galėtume įdėmiau pažiūrėti į atskirus atvejus, susijusius su tų žmonių išrovimu iš Lietuvos dirvos, nesvarbu, kad ne visi iš jų kalbėjo lietuvių kalba ir jie dar, deja, nėra visiškai integruoti į Lietuvos pilietinės visuomenės atmintį. Aš privalėčiau (mano mama buvo vokiečių lageryje), vis dėlto privalėčiau prisiminti žmones, kurie savo noru gelbėjo patekusius į bėdą, ir mano prievolė kalbėti apie juos. Bet aš norėčiau priminti ir tuos žmones, kurie savo noru prisidėjo prie tų 220 tūkst. piliečių nužudymo. Todėl aš vis dėlto negaliu nepaminėti pavardės žmogaus, kuris šiuo metu yra Lietuvoje. Vis dėlto manyčiau, kad galėtų būti daug atidžiau pažiūrėta į pono A.Lileikio bylą, nes tai yra žmogus, kuris savo noru, niekieno neverčiamas įstojo į saugumo struktūras Antrojo pasaulinio karo metais, žmogus, atsakingas už nežmoniškų nacių įstatymų vykdymo priežiūrą Vilniaus regione. To pakanka pradėti daug atidžiau juridiškai svarstyti, negu tai daroma dabar, jo darbus. Grįžtant prie atminties, aš manau, kad atmintis turi būti pagrįsta ir gerų darbų iškėlimu. Todėl pirmiausia prisimenu gelbėtojus, kuriuos mes nepakankamai paminėjome. Aš manau, kad mums pakaks jėgų išleisti ne vieną enciklopedijos tomą apie tą gerąją Lietuvos pusę, kuri mus jungia su dabartinės Europos ateitimi. Aš manau, kad mes galim atsiremti į visą gelbėtojų potencialą ir jį padaryti būsimos pilietinės visuomenės atrama mūsų mokyklų vadovėliuose. Todėl šiandien aš lenkiu galvą kartu su jumis prieš tuos piliečius, kurie žuvo žydų genocido laikotarpiu, dėkodamas tiems, kurie Aukščiausiosios Tarybos metu padėjo įprasminti valstybinę Žydų genocido dieną (tokia diena - vienintelė Baltijos valstybėse). Prisimenam, kad Lietuva - vienintelė valstybė mūsų regione, kurioje deramai prižiūrimos beveik visos žydų sušaudymo vietos ir senieji kapai, konkrečiai per šešerius nepriklausomybės metus įvardytos Holocausto aukos mažuose miesteliuose. Norėčiau paprašyti gerbiamąjį Pirmininką leisti jūsų vardu pagerbti žuvusius Lietuvos piliečius - žydus - atsistojimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tylos minute pagerbkime genocido aukas. (Tylos minutė) Ačiū. Ačiū, mielasis kolega.
E.ZINGERIS. Dėkoju.
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dar vienas darbas, ir aš jį būtinai noriu padaryti dabar. Tai vardinio balsavimo dėl Seimo nutarimo dėl Seimo atitinkamu nutarimu sudarytos laikinosios komisijos darbo rezultatų įvertinimo rezultatai. Skaitysiu pavardę ir balsavimo rezultatą.
Adomaitis - už, Albertynas, Aleknaitė nedalyvavo, Alesionka - už, Ambrazaitytė, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis - už, Antanaitis, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas, Astrauskas, Bajoras - už, Baležentis nedalyvavo, Baranauskas - už, Baskas, Beinortas nedalyvavo, Bendinskas, Bernatonis - už, Bičkauskas nedalyvavo, Bloškys - už, Bobelis, Bogušis, Briedienė nedalyvavo, Bubnys nedalyvavo, Būdvytis, Buinevičius, Bulovas, Burbienė, Būtėnas - už, Čobotas, Dagys, Dirgėla, Dringelis nedalyvavo, Einoris - už, Endriukaitis, Gajauskas, Gaška, Genzelis, Germanas nedalyvavo, Giedraitis, Gylys - už, Giniotas nedalyvavo, Greimas, Gricius - už, Hofertienė nedalyvavo, Ivaškevičius, Jagminas - už, Jakučionis, Jarmolenka, Jaskelevičius nedalyvavo, Jurkūnaitė, Juršėnas, Juškus - už, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius, Katkus, Kirkilas nedalyvavo, Kolosauskas - už, Kryževičius nedalyvavo, Kubertavičius - už, A.Kubilius nedalyvavo, J.Kubilius, Kunčinas - už, Kunevičienė, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Linkevičius, Listavičius nedalyvavo, Liutikas, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis - už, Malkevičius nedalyvavo, Markauskas - už, Medvedevas, Milčius nedalyvavo, Mincevičius - už, Miškinis, Navickas nedalyvavo, Nekrošius - už, Ozolas, Pangonis nedalyvavo, Papovas - už, Patackas, Paukštys nedalyvavo, Paviržis - už, Pečeliūnas nedalyvavo, Petkevičius - už, Petrauskas, Plečkaitis, Plokšto nedalyvavo, Pocius, Povilaitis, Požela, Pranevičius, Pronckus - už, Račas nedalyvavo, Raišuotis - už, Raškinis nedalyvavo, Ražauskas, Ražukas, Rupeika - už, Sakalas, Salamakinas - už, Saudargas nedalyvavo, Saulis - už, Semenovičius, Skrebys nedalyvavo, Stakvilevičius - už, Stasiškis, Šaltenis, Šiaulienė, Šličytė nedalyvavo, Šumakaris - už, Tartilas nedalyvavo, Tauras - už, Treinys, Tupikas, Uoka, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras, Vaižmužis nedalyvavo, Velikonis - už, Veselka nedalyvavo, Visakavičius, Vitkevičius - už, Zimnickas, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - už, Žiemelis, Žurinskas nedalyvavo.
Dalyvavo 60 Seimo narių, ir visi balsavo už. Vienbalsiai, pasakyta labai teisingai. Taigi Seimo nutarimas ,,Dėl Seimo nutarimu sudarytos laikinosios komisijos darbo rezultatų įvertinimo” priimtas. Ačiū.
Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto svarstymas (96.09.19)
9sesija 8 posėdis. Svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, nedaug liko laiko, bet vis tiek turime pradėti nagrinėti 1-6 klausimą - Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektą. Projekto Nr.1185(6). Ar pranešėjas gerbiamasis R.Šukys nori pradžioje tarti žodį? Ne? Prašom. Gerbiamasis Šuky, kadangi laiko mums liko labai mažai, prašyčiau trumpai drūtai išdėstyti tai, kas svarbiausia, kas atsirado nauja jūsų variante.
R.ŠUKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl projekto, kuris yra jūsų rankose, jau seniai yra diskutuota ir išdiskutuota. Dabar jis šiek tiek yra pakitęs, nes atsižvelgta į pastabas, gautas iš jūsų, gautas iš Radijo ir televizijos komiteto. Jis buvo aptartas Radijo ir televizijos direktorate. Taip pat jam pritarta Valstybės ir teisės komitete. Dabar geriau apibrėžtos tarybos ir generalinio direktoriaus funkcijos, Tarybos pavedimų vykdymas, taip pat nustatyta generalinio direktoriaus tikslesnė skyrimo procedūra bei Radijo ir televizijos tarybos atsiskaitymas visuomenei. Svarbiausia, aš manau, rastas tinkamas Nacionalinio radijo ir televizijos apibrėžimas, kuris kėlė didelį rūpestį ir mūsų teisininkams, ir Juridiniam skyriui, ir apskritai teisės specialistams. Vadinasi, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija - tai valstybei nuosavybės teise priklausanti specialaus statuso institucija, turinti viešosios įstaigos ir įmonės požymių ir veikianti pagal Visuomenės informavimo ir šį įstatymą. Apskritai šio įstatymo pagrindas yra Visuomenės informavimo įstatymas. Šis įstatymo projektas yra suderintas su konvencija ,,Televizija be sienų” ir atitinka kitus tarptautinius dokumentus bei įstatymus. Siūlyčiau, kad šiam projektui pritartumėte.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar jūs neklausinėjamas, kadangi kita stadija. V.Andriukaitis - kaip alternatyvos autorių atstovas. Jūs norėtumėte dabar tarti žodį? (Salėje šurmulys) Ne. Gerbiamieji kolegos, prašom, 10 minučių, viską paaiškinat, ir einam toliau. Kad bent būtų jūsų kalba, o kitos kalbos - vėliau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tiek vertinant pateiktą įstatymą struktūriniu požiūriu, tiek vertinant atskirus straipsnius tos kompetencijos, kurią tie straipsniai reglamentuoja, prasme, pateiktas įstatymas iš tikrųjų yra, sakyčiau, toli iki norimų sąlygų. Gerbiamasis R.Šukys mini konvencijos ,,Televizija be sienų” reikalavimus, bet aš jums noriu aiškiai pasakyti, kad nė vieno reikalavimo čia nėra. Jie tiesiog nutylimi, apie juos nerašoma, apie juos nekalbama.
Dabar, kalbant apie tai, kad šis įstatymas turėtų būti suderintas su Viešųjų įstaigų, su Visuomenės informavimo ir Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo reikalavimais, reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad šis įstatymas tiek savo struktūra, tiek savo reguliavimo principais turėtų būti nuoseklus, išbaigtas ir pirmiausia atitikti Viešųjų įstaigų įstatymo sistemą, logiką ir struktūrą. Kita vertus, labai kelia abejonių formuluotė, kuri dabar pateikta kaip suderinta, kad tai yra biudžetinės organizacijos, viešosios įstaigos ir įmonės požymių turinti institucija. Nieko panašaus. Jeigu mes apsisprendėme, kad tai yra viešoji ne pelno institucija, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, tai nereikia daugiau painioti biudžetinės organizacijos požymių. Tai, kad viešoji institucija turi teisę turėti valstybės biudžeto lėšų, aiškiai aprašo Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnis, reglamentuojantis lėšas. Šia prasme visiškai nereikia bijoti, kad tokio apibrėžimo galėtų ir nebūti.
Todėl aš pateikiu alternatyvų projektą, kuris savo paskirtimi, savo struktūra, savo sudėtinėmis dalimis iš tikrųjų yra suderintas su Viešųjų įstaigų įstatymo visais reikalavimais, su Visuomenės informavimo įstatymo visais reikalavimais, su įstatymu dėl Visuomenės informavimo priemonių įstatymo įgyvendinimo, taip pat jis iškelia tuos aspektus, kurie galėtų būti mums naudingi. Aš manau, kad būtų tikrai logiška, kad mes, kai patvirtinome Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos proporcijas, o jas patvirtinome įstatymo dėl Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 29 straipsnyje, aš manau, kad būtų tikrai logiška, išplečiant Nacionalinio radijo ir televizijos visuomeniškumą, pasiūlyti, kad, tarkime, tuos tris narius, kuriuos skiria Prezidentas, kad jis galėtų gauti pasiūlymus iš Mokslo tarybos ir Mokslų akademijos, kad jis galėtų derinti su jais ir taip galėtų paskirti tuos narius. Lygiai taip pat Seimas, skirdamas savo narius, galėtų atsižvelgti į įvairių organizacijų pasiūlymus, nes kuo daugiau bus kompetentingų, kvalifikuotų ir iš įvairių organizacijų atstovų Nacionalinio radijo ir televizijos taryboje, tuo labiau bus užtikrintos įvairios programos ir įvairūs kontaktai su tomis organizacijomis, kurios gali padėti ir prisidėti prie Nacionalinio radijo ir televizijos programų kūrimo. Šia prasme aš ir siūlau, kad tiek Seimas, tiek Prezidentas, skirdami tos tarybos narius pagal nustatytas proporcijas, iš tikrųjų galėtų bendradarbiauti su organizacijomis, su Vyskupų konferencija, kad Nacionalinio radijo tarybos sudėtyje būtų kompetentingi asmenys, plačiau atstovaujantys visuomeninėms ir visuomenės organizacijoms.
Kita vertus, taip pat siūlau, kad ši taryba, nustatydama Nacionalinio radijo ir televizijos strategiją, bendradarbiautų su tokiomis tarybomis kaip Lietuvos mokslo taryba, Švietimo taryba, Kultūros taryba, Sveikatos taryba, kurios iš tikro turi labai aiškių interesų, kad, tarkim, šviečiamosios, mokomosios, mokslinės, ūkio programos būtų geriau atstovaujamos Nacionaliniame radijuje ir televizijoje, kad jos iš tikrųjų būtų prieinamos visuomenei.
Taip pat labai tiksliai apibrėžtos tarybos funkcijos. Kas dar visiškai nauja? Tai, kad yra išdėstyti programos reikalavimai ir jie išdėstyti iš ,,Televizijos be sienų” konvencijos. Lygiai taip pat yra išdėstyti reikalavimai dėl reklamos ir rėmimo. Mes turbūt labai aiškiai apsispręsime, kad, priėmę šį įstatymą, mes turėsime priimti ir transliuotojų įstatymą, skirtą komerciniams radijams ir televizijoms, kad ir jiems būtų nustatyti reikalavimai, kurie būtų reguliuojami įstatymais. Visuomenės informavimo įstatyme tik užsiminta keliuose straipsniuose, tuo tarpu detalus įstatymas, reglamentuojantis komercinių radijo ir televizijos stočių darbą, kitų elektroninių informavimo priemonių darbą, tikrai yra reikalingas.
Todėl, pasinaudodamas konvencijos straipsniais ir konvencijos turiniu, aš kaip tik išdėsčiau tuos straipsnius ir tuos reikalavimus nacionaliniam radijui ir televizijai, remdamasis konvencijos ,,Televizija be sienų” principais. Aš manau, kad ir atsakingieji redaktoriai, ir darbuotojų teisė į savo profesinį meistriškumą, ir tai, kad tokioje didžiulėje institucijoje galėtų būti meno tarybos, kalbos tarybos, kalbos kolegijos, kurios tikrai yra reikalingos, ir tie profesionalai, kurie ten dirba, galėtų taip pat turėti įtakos sprendimams, susijusiems su šiomis specifinėmis sritimis, kad tai galėtų būti tikrai reglamentuota.
Sutinku su profesinių sąjungų reikalavimu, kad šiame įstatyme nebūtų kalbama apie terminuotas darbo sutartis, nes tai yra iš tikro apibrėžta Darbo sutarties įstatyme. Šiuo atveju jų nuogąstavimas, kad gali atsitikti taip, kad pareigybių sąrašas, kuris yra nuolatinis, tos nuolatinės pareigybės, kurias gina Darbo įstatymas, iš tikrųjų netaptų noru... arba ta vieta, dėl kurios būtų galima po to laužyti ietis ir darbuotojus atleisti iš darbo nepagrįstai. Į šį reikalavimą aš taip pat atsižvelgiu ir iš savo alternatyvos terminuotų darbo sutarčių vietą išbraukiu, nes jos tikrai nereikia. Lygiai taip pat norėčiau papildyti savo įstatymo projekto 7 straipsnį, kad ne LRT taryba, o LRT tarybos sudarymas. Tada būtų tiksliau.
Aš manau, kad šie du projektai galėtų tikrai būti sujungti ir būtų padarytas labai geras ir išsamus projektas. Aš manau, kad Nacionalinio radijo ir televizijos vadovai ir specialistai šiandien taip pat turėtų kalbėti ir išsakyti savo nuomonę, kad mes iki trečiojo svarstymo parengtume dalykišką ir kvalifikuotą dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mums iki pietų pertraukos liko 3 minutės. Gal iš tiesų bus teisingiau, jeigu žodį tars kolegos J.Listavičius, B.Genzelis, juo labiau kaip komiteto pirmininkas. Pirmiau J.Listavičiaus.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad ir koks geras įstatymas būtų, jame nuostatų dėl mokesčių neturėtų būti, kas yra 7 straipsnio trečiojoje pastraipoje. Dėl mokesčių nuostatos yra mokesčių įstatymuose. Tai turi būti šventa.
Antra. Noriu pasakyti, kad tarybos nariai, kad ir kokie jie būtų geri, bet nieko amžino nėra, todėl turi būti apibrėžta, kaip jie turi būti keičiami, nes amžino nieko nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Mūsų komiteto vardu vėliau kalbės gerbiamasis P.Jakučionis, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį štai į ką. Mūsų komitete projektas buvo išsamiai svarstomas, dalyvavo radijo ir televizijos vadovai, rengėjams atstovavo gerbiamasis L.Tapinas. Mūsų komitete buvo prieita tokios nuomonės, kad visais klausimais lyg ir surastas konsensas, sutarta, kad bus parengtas bendras projektas, bet, deja, šiandien čia atstovauja ne L.Tapinas, o R.Šukys, o apie šitą susitarimą net neužsiminė. Praktiškai dalis to, dėl ko buvo sutarta komitete, visiškai ignoruojama. Aš siūlyčiau Seimo nariams pagalvoti apie tokius triukus.
Antra. Mes lyg ir tarėmės, kad turi būti kartu ratifikuojama ir Europos Tarybos konvencija ,,Televizija be sienų”, kurioje daugelis dalykų yra reglamentuota.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ratifikuoti - jokios problemos, bet turi būti pateikta nustatyta tvarka, kaip numato įstatymas, bet dėl to irgi galima tartis. Kadangi mūsų laikas baigiasi, aš pirmiausia pranešu, kas nori kalbėti šiuo klausimu: kolegos A.Baskas, P.Jakučionis, G.Jurkūnaitė, K.Kuzminskas. Aš manau, kad kai toliau nagrinėsime šį klausimą, turėtų kalbėti ir kuris nors radijo ir televizijos atstovas - gerbiamasis S.Sondeckis arba kas kitas. (Balsas salėje) Prašau. Gerbiamasis B.Genzelis.
B.GENZELIS. Radijo ir televizijos komiteto vardu kalbės gerbiamasis J.Neverauskas arba S.Sondeckis.
PIRMININKAS. Prašau, čia jokios problemos. Aš galiu iš karto įrašyti, kad nebūtų abejonių netgi tam, kuris pirmininkaus vietoj manęs. J.Neverauskas arba S.Sondeckis.
Gerbiamieji kolegos, iš tiesų paskutinioji minutė, todėl pranešu prieš baigdamas posėdį, kad po pusės minutės I aukšto fojė mūsų laukia V.Noreika. Atitinkamai nusiteikime.
Dabar posėdis baigiamas. Vakarinis posėdis 15 val. prasidės Vyriausybės pusvalandžiu. (Balsai salėje) Tęsim antradienį, bet mes dar darbotvarkės nepatvirtinome.