Trečiasis
posėdis
1996
m. rugsėjo 12 d.
Prekybinės laivybos įstatymo projekto svarstymas (96.09.12)
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai E.BIČKAUSKAS ir J.BERNATONIS
PIRMININKAS(Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 12 d. rytinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija.
Salėje - 82 Seimo nariai.
Dar kažkas nesiregistravo, vadinasi, daugiau. Bet tuoj reikės balsuoti ir registruosimės.
Mielieji bičiuliai, dėl šios dienos darbotvarkės. Ji iš esmės yra tokia, kokia buvo patvirtinta antradienį. Bet kadangi vieną klausimą, kuris buvo planuojamas šiai dienai, išsprendėm antradienį, todėl šiek tiek darbotvarkė pasikeitė, tačiau klausimai liko tie patys. Prisidėjo rezervinis klausimas, kurį, suprantama, mes turim išspręsti, nes Savivaldybių, t.y. Valdymo reformų ir savivaldybių, komitetas pakeitė savo pirmininką. Seniūnų sueiga pastabų neturėjo. Ar galim pradėti dirbti? Ačiū.
Tokiu būdu 1-1 darbotvarkės punktas - Prekybinės laivybos įstatymo projektas. Kviečiu ministrą J.Biržiškį ar sekretorių. Kas eis į tribūną? Prašom. Pirmininkaus E.Bičkauskas.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Dalyvaus priimant ir pateikinės priėmimui darbo grupės vadovas ponas A.Kišonas. Priėmimas. Pone Kišonai, jūs teikiate priėmimui?
A.KIŠONAS. Taip, mes teikiame priėmimui Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu galima, susitarkime štai dėl kokios tvarkos. Yra keletas pataisų įstatymo straipsniams. Jeigu galima, sustokime prie tų straipsnių, kur yra pataisos, ir spręskime, o šiaip, kadangi įstatymo projektas yra pakankamai didelis, jeigu leisite, priiminėkime skirsniais. Galima taip sutarti? Ačiū.
Taigi įstatymo 1 straipsnis. Antrajai daliai yra Seimo nario pono S.Malkevičiaus pataisa. Pone Kišonai, ar jūs priimate šią pataisą?
A.KIŠONAS. Taip, šią pataisą mes priimame.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. Aš nematau pono S.Malkevičiaus.
S.MALKEVIČIUS. Yra, yra.
PIRMININKAS. Yra. Atsiprašau. Jūsų pataisa priimta. Ar galim su šia pono S.Malkevičiaus pataisa priimti visą pirmąjį skirsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pirmasis skirsnis priimtas.
Antrajame skirsnyje yra pono S.Malkevičiaus pataisa 9 straipsnio 13 punktui. 13 punktą išdėstyti taip: ,,Laivo krovininės vaterlinijos liudijimas,,. Ar darbo grupė gali priimti šitą pataisą, ar nepriima?
A.KIŠONAS. Šitą pataisą mes priimam.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. Tokiu būdu ar galim priimti antrąjį skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Trečiajam skirsniui pataisų nėra. Ar galim priimti trečiąjį skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ketvirtojo skirsnio 23 straipsniui yra dvi Seimo nario S.Malkevičiaus pataisos. Pirmajai daliai ir penktajai daliai. Darbo grupės vadove, ar jūs priimate šias pataisas, ar ne?
A.KIŠONAS. 23 straipsnio pirmosios dalies pataisas priimame.
PIRMININKAS. Taip.
A.KIŠONAS. Penktosios dalies pataisas taip pat priimtume, jeigu gerbiama-sis Seimo narys S.Malkevičius sutiktų truputį pakoreguoti pasiūlytą tekstą. Po žodžių ,,Vežėjas turi teisę į frachtą,, įrašyti žodžius ,,kurio dydis proporcingas,,, išbraukti žodį ,,faktiškai,, ir įrašyti žodžius ,,laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui,,. Jeigu pritartų, mes dabar priimtume.
PIRMININKAS. Ponas S.Malkevičius, jeigu aš teisingai suprantu, priima. Tokiu atveju pataisos priimtos. Ar galim priimti visą šį skirsnį? Ne, atsiprašau, dar yra šio skirsnio 30 straipsniui šeštosios dalies pirmajam punktui pono S.Malkevičiaus pataisa. Ar darbo grupė priima šią pataisą?
A.KIŠONAS. Darbo grupė tą pataisą priima ir prašo gerbiamąjį S.Malkevičių sutikti su mūsų redakciniu pataisymu ir atsisakyti pataisoje žodžio ,,jūra,,.
PIRMININKAS. Ponas S.Malkevičius sutinka? Sutinka, taip? Ačiū, jeigu sutinka. Ar galima priimti ketvirtąjį skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Penktajam skirsniui pataisų nėra. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Šeštajam skirsniui pataisų taip pat nėra. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Septintajam skirsniui taip pat nėra pataisų. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Aštuntajam skirsniui taip pat nėra pataisų. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Devintojo skirsnio 53 straipsnio antrajai daliai yra Seimo nario S.Malkevičiaus pataisa. Pone Kišonai, aš norėčiau žinoti jūsų nuomonę.
A.KIŠONAS. Mes visiškai pritariame siūlomai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada irgi priimtas. Ar galim su šia pataisa priimti šitą devintąjį skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Dešimtasis skirsnis. Dešimtojo skirsnio 58 ir 61 straipsniuose yra trys Seimo nario S.Malkevičiaus pataisos. Bet čia yra štai koks formalumas. Pataisos gautos tik šiandien. Aš norėčiau žinoti: jeigu ponas A.Kišonas jas priima, tai priima, jeigu nepriima tų pataisų, tai tokiu atveju mes dėl jų net nebalsuosime.
A.KIŠONAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes susipažinom su tom pataisom, mes jas priimam ir prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Priimat? Ačiū. Ar galim priimti dešimtąjį skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galim vienuoliktąjį skirsnį priimti bendru sutarimu, nes pataisų nėra? Ačiū. Priimta.
Dvyliktajam skirsniui taip pat nėra pataisų. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Tryliktajam skirsniui taip pat nėra pataisų. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Keturioliktajam skirsniui pataisų taip pat nėra. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ir penkioliktojo skirsnio 86 straipsnio pirmajai daliai yra Seimo nario pono S.Malkevičiaus pataisa. Aš norėčiau žinoti pono A.Kišono nuomonę.
A.KIŠONAS. Seimo nario S.Malkevičiaus pateiktai pataisai mes visiškai pritariame.
PIRMININKAS. Tokiu būdu galim priimti penkioliktąjį skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Visi skirsniai priimti. Prašau kalbėti dėl viso šio įstatymo projekto balsavimo motyvų. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Šis įstatymas seniai reikalingas, kaip reglamentuojantis krovinių pervežimą laivais. Bet aš manau, kad jis kol kas neturi skėtinio įstatymo. Apie tai buvo kalbėta ir aš tikiuosi, kad tas skėtinis įstatymas, kuris apimtų ne tik prekybos laivybą, bet apskritai laivybą ir reglamentuotų bendras nuostatas, bus parengtas artimiausiu laiku. Už šitą įstatymą aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi pristatant laiko išklausinėti nebuvo, tai aš pasinaudosiu ta komentarų proga. Gal galėtų pateikėjas pakomentuoti. 7 straipsnyje, kur ketvirtojoje dalyje kalbama, kad ,,kartu su Lietuvos Respublikos valstybės vėliava laive Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti iškeltos ir kitos vėliavos,,. Trūksta aiškumo. Tai ar gali būti kelių valstybių vėliavos iškeltos, ar kokios draugijos? Į tą klausimą reikėtų atsakyti. Jeigu kelios vėliavos, tai ne visai suprantama. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, komentarų laikas, kaip jūs puikiai žinote, baigėsi. Bet ponas A.Kišonas jums turbūt gali atsakyti atskirai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, priimamas įstatymas reikalingas. Jis leis geriau spręsti prekybinės laivybos klausimus - pradedant laivo statuso, darbo, krovinių, keleivių vežimo jūra sutarčių, buksyravimo jūra sutarties klausimais, pretenzijomis ir ieškiniais ir baigiant darbo santykiais laive ir garantijomis jūrininkams. Pateiktam įstatymui pritariu ir balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Lietuva turi prekybinės laivininkystės tradicijas. Aš manau, kad iki šiol neturint įstatymo buvo daug painiavos. Buvo taikomos ir kai kurios vadinamosios sovietinės normos. Antra. Sukonkretinta, kurios tarptautinės normos galioja. Todėl aš manau, kad šiandien reikėtų pritarti pateiktam įstatymo projektui, ir siūlau visiems balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 79 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Taigi 66 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir vienam Seimo nariui susilaikius Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas priimtas. Ačiū ponui A.Kišonui.
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
Kolegos, mes dirbame iš tikrųjų labai sparčiai, todėl siūlau išspręsti vienintelį šiandien esantį rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininko”. Projektas Nr.2586. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją J.Bernatonį. Pateikimas.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vykdydamas Seimo Pirmininko pavedimą teikiu jums Seimo nutarimą dėl A.Salamakino patvirtinimo Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininku. Rugsėjo 10 d. įvyko šio komiteto posėdis, kuriame dalyvavę Seimo nariai, galima sakyti, vienbalsiai balsavo už A.Salamakino išrinkimą komiteto pirmininku. Susilaikė tik vienas Seimo narys A.Salamakinas. Manau, dėl įgimto kuklumo. Siūlau patvirtinti jį komiteto pirmininku.
PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis Bernatoni, jūsų nori paklausti. Priėmimas. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, ar yra prasmė keisti pavaduotoją ir pirmininką, ar komitetas galėjo užbaigti darbą taip, kaip yra be, mano supratimu, jokių ypatingų įvykių? Ačiū.
J.BERNATONIS. Mano manymu, kai kurie Seimo nariai susižavėjo rinkimine kampanija ir per anksti užbaigia darbą. Seimui liko darbuotis beveik trys mėnesiai ir komitetas turi dirbti normaliai, nepaisydamas visų kitų įvykių mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pranešėjau, ar jūs nesuklydote sakydamas, kad pretendentas į pirmininkus yra kuklus? Man atrodo, jeigu Seimo narys būtų labai kuklus, tai jam būtų labai sunku vykdyti pirmininko pareigas. Kiek aš pažįstu pretendentą, jis yra ryžtingas, principingas. Ar negalėtumėte ką nors pasakyti tiksliau? Aš nesakau, kad jis neturi savigarbos, bet žodis ,,kuklus,, man kažkaip menkina Seimo narį, nes jis turi būti karys, o kuklus karys... Gal jūs galite vis dėlto patikslinti?
J.BERNATONIS. Iš tiesų būdamas vienoje frakcijoje jūs neblogai pažinote gerbiamąjį Seimo narį A.Salamakiną. Jis iš tiesų yra ir principingas, ir ryžtingas, tačiau ir kuklumas šioms savybėms netrukdo. Jeigu jūs būtumėte buvęs mūsų frakcijoje ilgiau, būtumėte pastebėjęs ir kitas jo savybes.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau Juozai Bernatoni, jūs gal paaiškintumėte apie buvusio komiteto pirmininko A.Sadkausko situaciją. Esu nevisiškai iki galo informuotas. Gal jūs paaiškintumėte: kas ten buvo, kaip jis išėjo, kaip jis buvo atleistas iš tų pareigų, kad reikia skirti naują pirmininką, ir ar A.Sadkauskas dar yra Seimo narys, ir nuo kada jis dirba kitame darbe? Yra teisinių klausimų, apie kuriuos reikėtų iš jūsų išgirsti.
J.BERNATONIS. Manau, jog tai ne pirmas atvejis ir dėl to Seimo nariams žinoma. Tačiau galėčiau pakartoti, kad pirmasis Seimo narys, kuris atsisakė savo mandato dėl to, kad perėjo į kitą darbą, buvo gerbiamasis Seimo narys A.Rudys. Po to atsisakė savo mandato dėl tos pačios priežasties Seimo narys J.Paleckis ir t.t. Taigi spalio, atsiprašau, rugsėjo 10 d. įvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis, kuriame buvo patenkintas buvusio Seimo nario A.Sadkausko prašymas ir buvo panaikintas jo mandatas, nes jis jo atsisakė pereidamas dirbti į kitą darbą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš jau trejus metus kėliau klausimą sau, V.Liutikui, kodėl A.Salamakinas, būdamas toks aktyvus žmogus ir taip mėgstamas savo apygardoje, neišeina į platesnius vandenis? Šiandien gavau atsakymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš neklausiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka. Nematau. Seimo narys J.Tartilas. Taip pat nenori. Ačiū, pone Bernatoni.
J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Kolegos, ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Dėl balsavimo motyvų vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš gerbiamąjį A.Salamakiną pažįstu, su juo ne tik buvau vienoje frakcijoje, bet pažįstu kaip žmogų. Ypač kai žinau apie jo bandymą galutinai išsiaiškinti dėl Kėdainių chemijos gamyklos tokio ,,navatno,, privatizavimo, aš manau, kad šitas žmogus yra principingas. Jis ir partijoje dažnai sukeldavo vėją, kad kai kuriems ten ,,lyderiukams,, net į krūmelius tekdavo sulįsti, kad atsitrauktų kurį laiką. Todėl aš prašau visų vieningai A.Salamakino kandidatūrą palaikyti. Linkiu jam pirmajame ture laimėti rinkimus. Tokie žmonės Seime reikalingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prieš. Aš manau, J.Bernatonis ne prieš. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia svarstymas ar priėmimas?
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono.
A.ENDRIUKAITIS. Ar svarstymas čia vyksta, ar priėmimas?
PIRMININKAS. Dabar pateikimas. Pritarsime po pateikimo ir iš karto priiminėsime, nes tai nenorminis aktas, ir galima bus kalbėti vėl...
A.ENDRIUKAITIS. Gerai. Vis dėlto aš kalbėsiu naudodamasis proga.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Neturėčiau nieko prieš nei prieš buvusį pirmininką, nei prieš teikiamą, tačiau vis dėlto aš noriu... Pone Juršėnai, kreipiuosi į jus. Čia yra teisinis klausimas. Kaip buvo pranešta Pirmininko pavaduotojo, rugsėjo 10 d. Seimo narys A.Sadkauskas buvo atleistas iš Seimo narių, bet, kaip žinome, jis dirbo jau turbūt gal mėnesį, gal kiek anksčiau, iki atleidimo. Man regis, kad mūsų įstatyme numatyta taip, kad šiandien atleidžiam, o rytoj jis gali pradėti dirbti kitą darbą. Todėl ar tai tinkamas, korektiškas ir ar teisiškai pagrįstas toks dalykas? Aš manyčiau, kad į šitą klausimą turėtų Seimo Pirmininkas atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia ne visai susiję su šio klausimo svarstymu, bet aš iš dalies sutikčiau su jūsų nuomone, kad... Aš iš dalies sutikčiau su jūsų mintimis dėl to, kad ne visai klausimas iš tikrųjų yra sureguliuotas ir šiek tiek galbūt kertasi su Konstitucija.
Ar galime pritarti šiam nutarimui po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū.
Kadangi tai nenorminis dokumentas, pradėsime priėmimo procedūrą. Ar bus norinčių kalbėti dėl viso šio nutarimo balsavimo motyvų? Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija neformavo šio Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų, tačiau aš noriu išsakyti konkrečią nuomonę dėl Savivaldybių komiteto darbo. Man labai skaudu, kad kai buvo teikiamos įstatymo projekto pataisos dėl nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymo, konkrečiai dėl pastatų grąžinimo, man Krikščionių demokratų partijos frakcijos pavedimu buvo pavesta suderinti, kad būtų išspręsta per konkretų fondą dėl nuosavybės atkūrimo, kartu ir savininkams namų grąžinimo, taip pat ir nuomininkams, kad be jokių supriešinimų būtų išspręsta. Pavyko per LDDP valdybą ,,pereiti,,, per visas tas instancijas, tačiau Savivaldybių komitete ir A.Sadkausko, ir A.Salamakino dėka buvo sustabdyta ta pataisa, toliau paliktas įstatymas nežiniai. Dabar toliau paliekamas supriešinimas savininkų ir nuomininkų, nuomininkams neleidžiama toliau privatizuoti butų, o savininkai neatgauna namų. Taigi aš negaliu pritarti šių žmonių kilimo į pirmininkus karjerai, todėl balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Gerbiamieji kolegos, tenka tik apgailestauti, kad ponas K.Kuzminskas ne tokius darbo metodus pasirinko. Nereikia kaltinti visų dėl vieno reikalo, tuo labiau kad su A.Salamakinu šiuo klausimu nebuvo kalbėta. Dėl teikiamos kandidatūros. Vien tai rodo, kad abi pusės - ir dešinė, ir kairė - vieningai palaikė jo kandidatūrą ir nebuvo net klausimų, ar gali kažkas kitas tuo reikalu užsiimti komitete ir vadovauti. Aš manau, kad praėję metai parodė, kad jis gali tvarkytis. Jis praktiškai pavaduodavo gerbiamąjį A.Sadkauską. Taigi palaikau nutarimą ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakau už gerbiamojo A.Salamakino kandidatūrą ir manau, kad labai mažai laiko jam liko dirbti. Tačiau tikiuosi, kad jis bus išrinktas į kitą Seimą ir tada, būdamas pirmininkas, sugebės daugiau nuveikti, nes tai yra iš tikrųjų principingas ir geras Seimo narys. Todėl manau, kad mes visi vieningai turime palaikyti jo kandidatūrą.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis komiteto pasirinkimas, esant šiandieninei situacijai, yra pats geriausias, nes kolega A.Salamakinas labai aktyviai dirbo komitete, yra iniciatyvus, energingas, daug pateikė pataisų, pataisymų ir projektų. Aš manau, kad A.Salamakinas gali dirbti komiteto vadovu. Gaila, kad jam lieka mažai laiko. Aš kaip ir kolega J.Pangonis tikiuosi, kad jis turės galimybę ir ateityje dirbti šiose pareigose.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Tai tvirtas politikas ir tvirtas žmogus. Aš manau, kad iš tikrųjų šiam komitetui turėtų vadovauti tokie žmonės, todėl aš pasisakau už A.Salamakino kandidatūrą ir visus kviečiu balsuoti taip pat už.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys A.Gricius. Jūs prieš? (Balsai salėje) Seimo narys V.Velikonis. Jūs prieš?
V.VELIKONIS. Žinoma, už.
PIRMININKAS. Ne? Seimo narys R.Dagys. Jūs prieš? Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu kokių nors argumentų konkrečiai personaliai gerbiamajam A.Salamakinui, jis yra pakankamai aktyvus Seimo narys. Bet aš ir anksčiau, ir dabar noriu pasakyti, kad tiek A.Sadkausko, tiek viso Savivaldybių komiteto, tarp jų ir A.Salamakino bei kitų šios grupės narių, požiūris iš esmės skiriasi nuo to požiūrio, kaip aš įsivaizdavau savivaldos teises. Mano galva, jie visą laiką ėjo savivaldos siaurinimo kryptim. Todėl aš nelabai norėčiau palaikyti šio žmogaus kandidatūros būtent dėl tų motyvų, dėl supratimo, kaip turėtų būti vystoma Lietuvos savivalda. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu, nors konkrečių pretenzijų personalijai neturiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone posėdžio pirmininke ir kolegos! Kadaise LDDP frakcija, naudodamasi formalia aritmetine dauguma, pasiskyrė sau teisę paskirti visų Seimo komitetų pirmininkus bei pasirinktų komitetų netgi pavaduotojus. Tai maža ką turėjo bendra su parlamentine demokratija. Tai, matome, tęsiasi toliau, nors LDDP neturi aritmetinės daugumos. Tikrai turėtų būti klausimai sprendžiami kitaip - ieškant konsenso ir ieškant susitarimo tarp frakcijų. Dabar vėl senuoju keliu važiuojama, todėl iš principo aš siūlau balsuoti prieš. Reikėtų kalbėti kitaip. (Juokas)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kadangi priėmimas, prašom pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ,,Dėl Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininko,, Nr.2586, kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Taigi 51 Seimo nariui balsavus už, prieš balsavus 7, susilaikius 12 Seimo narių Seimo nutarimas ,,Dėl Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pirmininko” priimtas. Sveikinu poną A.Salamakiną. (Plojimai)
Seimo narys A.Endriukaitis - repliką po balsavimo. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Vis dėlto aš norėčiau grįžti prie to klausimo, kurį pateikiau ponui Č.Juršėnui: ar Seimo narys A.Sadkauskas nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio, kuriame sakoma, kad ,,Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą”. Todėl aš prašau poną Pirmininką pateikti informaciją, ar tai buvo iki galo išlaikyta? Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš labai trumpai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tiesiog norėjau atsakyti gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui replikos teise. Ne, nepažeidė.
Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas (96.09.12)
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, mes lenkiame mūsų darbotvarkėje numatytą laiką. Ar nebūtumėt prieš, jeigu mes šiek tiek prieš numatytą darbotvarkėje laiką svarstytume 1-2 klausimą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 pirm ir 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? Nesate prieš? Tada aš kviečiu į tribūną Vidaus reikalų ministerijos sekretorių poną R.Pukanasį. Priėmimas. Pone sekretoriau, ar jūs teikiate įstatymo projektą priimti?
R.PUKANASIS. Taip, teikiamas priimti, nes po pritarimo po svarstymo nebuvo padaryta jokių pakeitimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi teikiamas priimti. Aš neturiu antrajam projektui pataisų. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį, arba bazinio įstatymo 47 pirm straipsnį, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Kolegos, ar galime 2 straipsnį, bazinio įstatymo 61 straipsnį, priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas tikrai reikalingas ir jam galima pritarti, tačiau aš ir anksčiau sakiau, ir dabar dar noriu pasakyti, kad atlikti nemokamą darbą vienur iki tūkstančio valandų, o kitur nuo 20 iki 100 valandų - tai gal būtų geras darbas, tačiau aš nežinau, kaip jis šiandien praktiškai vykdomas ir iš viso ar jis vykdomas. Jeigu tokie darbai vykdomi, jeigu nėra jų apskaitos ir kontrolės, tai kam tada čia juos rašyti? O šiaip aš nieko prieš šio įstatymo projektą neturiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Aš pritariu šio įstatymo priėmimui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia pateikėjams buvo siūlyta (ir jie sakė atsižvelgsią) dėl 47 pirm, kuriame parašyta atlikti nemokamų darbų iki tūkstančio valandų. Buvo pageidauta kažkokią pradinę ribą nustatyt. Galima paskirti 2 valandas, 8 valandas, ir nebus pažeistas punktas. Jeigu kalbama apie tūkstantį, tai gal ir reikėjo įvertinti, kaip buvo kalbama, nors porą šimtų numatyti ar kažkiek, kad būtų kokia nors žemutinė riba, nes taip visada bus labai ,,slidu,,. Aš negaliu pritarti tokiam neapibrėžtam savavaliavimui, paliktam straipsnyje.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 ir 61 straipsnių pakeitimo,,, kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi 48 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir susilaikius 6 Seimo nariams Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 pirm ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū sekretoriui.
Darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas (96.09.12)
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, jūs turite trečiąjį savaitės darbotvarkės variantą. Tai antroji šios sesijos darbo savaitė ir, sakyčiau, paskutinė intensyvaus darbo savaitė. Yra numatyta posėdžiauti ir antradienį, ir ketvirtadienį, ir gal dar ir papildomai. Tuo tarpu nuo rugsėjo 20 d., kaip žinote, oficialiai prasideda rinkiminė kampanija, todėl, suprantama, tada Seimo posėdžių bus mažiau. Kadangi dvi posėdžių dienos arba net daugiau, tai ir pakankamai daug klausimų. Seimo seniūnų sueiga aprobavo, buvo tik papildyta kai kuriais klausimais. Kaip matote, nemažai įstatymų ir kitų juridinių aktų projektų, kuriuos turime užbaigti, t.y. priimti. Tai visų pirma tarptautinių sutarčių ratifikavimas, apibendrintai tariant, kariniai reikalai, Prezidento rinkimų įstatymo svarstymo stadija, hipotekos reikalai pagaliau pajudėjo, galbūt dar spėsime šią savaitę baigti nagrinėti Branduolinės energijos įstatymo projektą, Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektą ir dar kai kuriuos projektus. Iš pateiktinų klausimų visų pirma išskirčiau Seimo nutarimo dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą, taip pat dar kai kuriuos klausimus. Ir kaip paprastai, tradiciškai, sesijos pradžioje - Seimo komitetų ataskaitos. Pirmoji ataskaita turėtų būti Agrarinio komiteto, dėl to Seniūnų sueigoje susitarta. Į Vyriausybės pusvalandį visų pirma numatyta (jau yra sutarta) pakviesti patį premjerą M.Stankevičių. Dar kartą pabrėžiu, mielieji kolegos, Seimo seniūnų sueiga šitą darbotvarkės projektą aprobavo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti, taip pat galbūt pasiūlyti 12 Seimo narių. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jūs neįtraukėte į darbotvarkę rezoliucijos dėl žvejybos laivų pardavimo svarstymo. Manyčiau, kad netikslinga įtraukti 18 punktą dėl nekilnojamojo turto registro ir kitų įstatymų todėl, kad Valstybės ir teisės komitete nėra dar gauta Civilinio kodekso ruošimo grupės išvada. Gavus šitą išvadą projektą reikia suderinti. Iš tikrųjų čia buvo pritarta po svarstymo labai neatsakingai, nurodant, kad turi pateikti naują variantą. To naujo varianto Seimas kol kas neturi. Manau, kad tokius svarbius klausimus šitaip skubotai ir paviršutiniškai nagrinėti yra tikrai negalima. Vietoje 18 punkto prašyčiau įtraukti rezoliucijos dėl žvejybos laivų pardavimo svarstymą, nes 3 mėnesiai niekas nekreipia dėmesio į tai, ką visi laikraščiai rašo ir kas čia buvo Seimo salėje paklausimo būdu taip pat iškelta.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, man atrodo, Hipotekos reikalai yra tiek svarbūs, kad mes juos galėtume paskubinti. Nors iš tikrųjų taip nėra, niekas čia neskuba, per daug yra uždelsta. Tikiuosi, kad reikalingi projektai ir išvados bus, o jeigu nebus, padarysime svarstymo pertrauką. Dabar dėl rezoliucijos. Aš jau praėjusį kartą kalbėjau ir dabar noriu pabrėžti - turi būti patikslintas variantas. Kai jis bus, mes jį įsirašysime. Tai ne problema.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, jūs teisingai paminėjote, kad darbotvarkėje krašto apsaugai skiriamas reikiamas dėmesys. Tačiau aš nepasakyčiau, kad toks dėmesys būtų skiriamas 1995 m. valstybės biudžeto įvykdymui. Kada mes jį svarstysime? Taip pat būtų neblogai, kas jau yra iš dalies ir protokoliniame nutarime nurodyta, tai dėl okupacijų padarinių Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams įvertinimo ir teisingumo atstatymo, o būtent statuso suteikimo nukentėjusiems ir represuotiems. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš iš esmės su viskuo sutinku, bet į vieną savaitę visko sudėti neįmanoma. Konkrečiai dėl praėjusiųjų metų biudžeto aš turiu paaiškinti vieną formalią ir labai svarbią aplinkybę. Galima būtų įtraukti į darbotvarkę šį dalyką, jeigu būtų visi dokumentai, tarp jų ir Valstybės kontrolės išvada. Jos kol kas nėra. Aš šiandien šnekėjausi ir su valstybės kontrolieriumi V.Kundrotu. Jis man patvirtino, kad baigiama ruošti. Kai bus mums pateikta, iš karto mes įsirašysime į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, aš kėliau klausimą Seniūnų sueigoje dėl Radijo ir televizijos įstatymo projekto svarstymo. Švietimo komitetas prašo šio įstatymo nesvarstyti, kol nebus pateikta ratifikavimui konvencija ,,Televizija be sienų,,. Man atrodo, kad tas prašymas yra pagrįstas, ir dar kartą komiteto vardu prašau neįtraukti į savaitės darbotvarkę šio klausimo. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, man atrodo, mes sutarėme, kad 30 punkto užrašymas yra patikslinamas. Anksčiau buvo rašyta: ,,svarstymas ir priėmimas,,, dabar, kaip matote, kol kas viena stadija. Antras dalykas. Taip pat sutarėme, kad kai tik konvencija ir atitinkamas įstatymo projektas bus mums pateikti, mes tai įrašysime į darbotvarkę be jokių išlygų. Čia aš nematau problemų. Ir tas, ir tas gali būti.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl 19 ir 24 straipsnių. Dėl Juridinių vienetų registro įstatymo dar nėra Vyriausybės išvados, kurios mes prašėme ir kuri buvo žadėta, todėl tas klausimas labai problemiškas. O klausimą dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos mūsų pagrindinis komitetas svarstys trečiadienį.
Č.JURŠĖNAS. Tada, jeigu tokie formalūs dalykai, aš manau, kad Juridinių vienetų registro įstatymas gal savaitės darbotvarkėje galėtų likti, o Kauno laisvąją ekonominę zoną tikrai teks išbraukti, kadangi nebus praėjęs laikas tarp įvairių nagrinėjimo stadijų.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Pone Pirmininke, aš dėl 16 punkto. Neeilinės sesijos pradžioje aš paskelbiau pareiškimą dėl to, kad buvo pateiktas Prezidento projektas dėl Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo, o tuo pačiu metu mano ankstesnis projektas, susijęs su to paties straipsnio ta pačia dalimi, buvo neįtrauktas į darbotvarkę, kuo buvo pažeistas Seimo statutas. Dabar vėl matau, kad norima pažeisti Seimo statutą ir mano projektas tuo pačiu klausimu neįtraukiamas į darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, man atrodo, kad mes kalbame apie skirtingus dalykus. Čia kalbama apie Prezidento rinkimų įstatymą, ne Seimo.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, labai malonu, kad yra įtrauktas konvencijos dėl asmenų, neturinčių pilietybės, priėmimas, tačiau kartu reikėtų įtraukti ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimą. Ten keičiasi tik du žodžiai. Neatsimenu konkrečiai to projekto numerio.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia kaip lydintysis įstatymas, taip?
R.MARKAUSKAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Prašom.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau paklausti dėl Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto, tačiau šį klausimą pateikė mano kolega P.Jakučionis. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, šios sesijos darbų programoje buvo Naftos koncerno kūrimo įstatymas. Tai tikrai ekonomiškai labai naudingas Lietuvai įstatymas. Kodėl nėra?
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad tai susiję su žinomu dalyku. Pagrindinis pranešėjas yra ką tik operuotas, todėl reikia kai kuriuos klausimus paderinti papildomai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Seimo Pirmininke, aš visuomet žavėdavausi jūsų šūkiu ,,Dirbkime kaip vokiečiai!,,. Ar jūs negalėtumėte grįžti prie šitos vakarietiškos nuostatos ir kitą savaitę, kaip numatyta, dirbti dvi dienas, o ne taip, kad po to kyštelėtumėt kokį nors ,,nelaimingą,, trečiadienį nuo pietų arba prieš pietus, arba dvi valandas ir visiems sugadintumėt didžiai gerbiamą vokišką nuostatą?
Č.JURŠĖNAS. Vokiška nuostata yra dirbti non stop, jeigu jau konkrečiai kalbėtume apie vokiečių parlamentarų darbus. Tai yra viena. Antra. Čia jūs mane iš tiesų pagrįstai įtariate dėl to ,,nelaimingo,, trečiadienio. Visko gali būti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau Savivaldybių komiteto vardu ir savo vardu paprašyti jūsų įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę trumpą projektėlį Nr.2581 dėl pastato Marijampolėje, Gedimino gatvėje 23. Kaip žinoma, bankrutuoja Vakarų bankas (jis yra įsiskolinęs valstybei apie 2 mln. Lt) ir šio pastato grąžinimas Marijampolės apskričiai, kur būtų įsteigti beglobių vaikų ir senelių namai, - tai būtų tam tikra dalimi kompensuojama valstybei. Labai trumpas projektėlis.
Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, baigiasi ketvirti mūsų bendro darbo metai ir seniai laikas suprasti, kad viskas rengiama pagal tam tikrą tvarką. Ar sunku buvo tai padaryti Seniūnų sueigoje arba iki Seniūnų sueigos, juo labiau kad Seniūnų sueigoje dalyvavo būsimasis, o dabar jau esamas Savivaldybių komiteto pirmininkas. Žinoma, jeigu Seimo nariai neprieštaraus, iš tiesų tai nėra sudėtingas įstatymo projektas ir jį galima įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš klausimų neturiu. Noriu tik pasidžiaugti, kad darbotvarkėje yra kultūros politikos nuostatos, ir tikiuosi, jog liks ne tik darbotvarkėje, bet ir įvyks tų nuostatų priėmimas, pagaliau Seimas patvirtins tas nuostatas. Su tokia viltimi siūlau pritarti darbotvarkei.
Č.JURŠĖNAS. Čia iš tiesų yra naujas variantas. Prašom į tai atkreipti dėmesį. Naujas variantas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai nuoširdžiai siūlau išbraukti 24 straipsnį dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos. Kiek galima tų zonų... Kodėl dabar, baigiantis Seimo kadencijai, reikia visas tas zonas priimti? Jau pakanka Šiaulių, ir Klaipėdos šiandien priimsime. Dar Kauno...
Č.JURŠĖNAS. Dar Veiviržėnų zona yra.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu tęsti toliau. Vienas kolega sakė: jeigu jau įtraukėte Kauno, tai prašom tada įtraukti ir Veiviržėnų-Švėkšnos, mano pasiūlytą. Kiti, kvailiukai, nepasiūlė. Sakau labai rimtai: prašau išbraukti, nes po rinkimų Seimui bus daug darbo išnaikinti tas kvailystes, kurias mes pridarysime. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, kadangi mes, tikiuosi, ir po rinkimų susitiksime, tai mes taip, kaip jūs siūlote, nesielgsime. Vis dėlto kadangi Veiviržėnai yra aiškiai mažesnis miestelis negu Kaunas, tai pirma Kaunas, po to Veiviržėnai. Tik tokia seka.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų paklausė visi užsirašę Seimo nariai. Seimo narė Z.Šličytė dėl vedimo tvarkos.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti... Nėra tokio nurodymo tikslinti rezoliuciją dėl žvejybos laivų pardavimo. Seimas apsvarstys ir patikslins, nes aš laukiu kitų Seimo narių pasiūlymų. Kodėl mes negalime svarstyti?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, tai jau tada buvo pasiūlyta. Ar sunku jums iš karto pataisyti?..
Z.ŠLIČYTĖ. Nebuvo svarstyta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas dėl vedimo tvarkos.
A.BASKAS. Ačiū. Pone Pirmininke, jums buvo siūlyta dirbti kaip vokiečiai. Aš manau, kad mes galime dirbti geriau negu vokiečiai. Buvo sutarta, kad bus pateiktas Turto registras praėjus savaitei po to, kai jis bus pateiktas Seimui pataisytas. Mes dar nematėme, o jau yra įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę. Ačiū. Linkiu dirbti geriau negu vokiečiai ir toje srityje pasiryžęs jums padėti.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū už palinkėjimus.
PIRMININKAS. Dėkui, Pirmininke. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame už darbotvarkę. Kas už tai, kad būtų pritarta kitos savaitės darbotvarkei - už, kas prieš - prieš, kas susilaikė, tas susilaikė. (Balsai salėje) Po Pirmininko paaiškinimų. Taip, kaip Pirmininkas paaiškino, už tai ir balsuojame. Jeigu šie paaiškinimai nepriimtini, tada nebalsuojama. Prašom, pone Juršėnai.
Č.JURŠĖNAS. Aš galiu dar kartą patikslinti, gerbiamasis Antanavičiau. Dėl jūsų siūlymo aš kalbėjau anksčiau. Jeigu iš tikrųjų komitetas nespėja apsvarstyti, tai 24 darbotvarkės punkto nebus.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų pritarta kitos savaitės darbotvarkei - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 33, prieš - 2, susilaikė 12. Darbotvarkei pritarta. Seimo Pirmininkas dar nori tarti keletą žodžių. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, dėl tų klausimų, kurie buvo pateikti sprendžiant šiek tiek ankstesnį klausimą, t.y. dėl kolegų A.Sadkausko, A.Salamakino, ir kai kurių bendresnių dalykų. Aš pritariu tai minčiai, kurią labai trumpai suformulavo kolega J.Bernatonis, ir galiu tik tvirčiau pasakyti. Mano įsitikinimu, Konstitucija nebuvo pažeista A.Sadkausko atveju, kadangi mūsų Statutas duoda tam tikrą laiko tarpą išspręsti šituos klausimus. Gal Statutas prastas? Tada čia kitas dalykas. Bet Statutas duoda tą galimybę.
Antras momentas, susijęs su kolega A.Sadkausku ir visu komitetu. Tą pačią dieną, kaip Seimo nariai ir radijo klausytojai galėjo suprasti, įvyko komiteto posėdis, kur pasikeitė vadovybė, ir tą pačią dieną įvyko Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis, kur buvo priimtas sprendimas dėl Seimo nario A.Sadkausko mandato. Aš noriu perskaityti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo pirmąjį punktą. Kolegos, dėmesio, nes čia kaip tik yra svarbus momentas. ,,Pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo nario A.Sadkausko (vienmandatė Trakų rinkimų apygarda Nr.58) Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nuo 1996 m. rugsėjo 16 d.,, Jeigu kolega A.Sadkauskas ateitų šiandien į posėdį, formaliai jis turėtų teisę netgi balsuoti. Tiek šituo klausimu.
Antras klausimas dėl komitetų sudėties, vadovybės ir, sakyčiau, tokio lyg ir paniekinamo pasakymo ,,dauguma ar formali dauguma,,. Visuose parlamentuose sprendžia dauguma. Konsensas buvo Žečpospolitos seimuose, tas vadinamasis liberum veto, kuris sužlugdė, kaip žinote, valstybę. Taigi kokia yra dauguma, taip ir sprendžia. Jungtinių Valstijų Kongrese dauguma, grubiai tariant, paima visus vadovų postus ir niekas dėl to nesiginčija. Pas mus buvo ieškoma sutarimo, bet kai kurios opozicinės frakcijos atsisakė priimti siūlomus postus, o po to sau leido aiškinti, kad jie visą laiką yra skriaudžiami. Tokia yra teisybė ir aš privalėjau šitai jums paaiškinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Antanavičius turbūt pasakys repliką po balsavimo dėl darbotvarkės. Ačiū, Pirmininke.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau suprasti ar bandyti suprasti, ko siekiama tokiu vedimu? Siūlymų ir klausimų buvo daug, ponas Pirmininkas vieną sykį linksėjo galva, kitą sykį parodė ranka, kad priims šitą, o po to balsuojame... Už ką balsuojame? Kodėl posėdžio pirmininkas neleidžia Pirmininkui net pasakyti, ką jis priima, ko nepriima? Ar čia tikrai yra noras parodyti visai Lietuvai prieš rinkimus, kad grįžome į visišką sovietinį parlamentą, Aukščiausiąją Tarybą, t.y. nesvarbu už ką, visi kelia rankeles ir nežino už ką. Ar čia noras parodyti, kad šitas Seimas yra blogiau už Gariūnų turgų? Jeigu yra pasiūlymų, tai turi atsakyti, ką priima ir ko nepriima, o ne tyčiotis iš balsavimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju jūs irgi Gariūnų turgaus dalyvis, ir aktyvus dalyvis, jeigu taip. Pirmininkas į jūsų klausimą atsakinėjo, atrodo, tris kartus. Tai viena. Antra. Prašymas, kad ir Seimo kadencijos pabaigoje tie Seimo nariai, kurie pageidauja, kad vieni ar kiti klausimai būtų įtraukiami arba neįtraukiami į darbotvarkę, atvyktų į Seimo seniūnų sueigą ir ten pradėtų svarstyti šį klausimą. Tai būtų daug efektyviau. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Manęs neįtikino pono Č.Juršėno paaiškinimas dėl to, kad nebuvo pažeista Konstitucija. Jeigu jis teigia, kad Seimo statutas taip numato, tai tada Seimo statutas yra prieškonstitucinis. Tačiau klausimas turbūt yra ne toks. Statutas turbūt numato naujai išrinktam Seimo nariui per mėnesį ar per kiek įforminti savo darbą, atsiskaityti su senuoju darbu, perduoti, inventorizuoti ir t.t., o senas Seimo narys niekados negali gauti to papildomo atlyginimo ir užsiimti kitu darbu, kol jis neatsiskaitė čia. Čia yra turbūt dalykas besąlygiškas, todėl jūs, pone Juršėnai, nepamatuotai šitaip teigiate. Gal atsakys ponas A.Kairys, kaip Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas, kas iš mūsų yra teisus.
PIRMININKAS. Ponas Č.Juršėnas pasakė, kad jis lieka prie savo nuomonės, nors aš daugiau būčiau linkęs palaikyti jūsų nuomonę.
Dar kartą Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš stebiuosi tokia nauja tvarka, kad Seimo narys Seimo posėdyje nebegali pasiūlyti pakoreguoti darbotvarkės ar išbraukti ką nors iš jos. Kur tai yra nurodyta? Statute nėra parašyta, kad dėl darbotvarkės turi būti iš anksto pateikta. Pasiūlymą darbotvarkei atnešti į valdybą! Tada darykite valdybos posėdį čia, salėje. Kaip mes ten visi sutilpsime?
PIRMININKAS. Aš siūliau ateiti ne į valdybą, o į Seniūnų sueigą. Patikėkite, sutilpsime ir su jumis. Visi, kurie nori, ateina ir puikiausiai sutelpa.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto svarstymas (96.09.12)
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
Kolegos, klausimus, kuriuos turėjome išspręsti, mes išsprendėme kur kas greičiau. Ar sutiktumėte (aš matau, yra ir Teisingumo ministerijos sekretorius ponas G.Švedas), jeigu paimtume vieną klausimą iš popietinės darbotvarkės, t.y. 2-7 klausimą - Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą, ir pateikimą atliktume dabar? Manau, tada anksčiau baigtume ir vakarinį posėdį. Sutiksite? Tada kviečiu į tribūną Teisingumo ministerijos sekretorių. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
G.ŠVEDAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Klausimas 2-7. Prašau, pone Švedai.
G.ŠVEDAS. Vyriausybės nutarimu jums teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso patikslinimo projektas. Projekto esmė yra ta, kad pagal dabar galiojančią administracinę atsakomybę nėra nustatyta atsakomybės už triukšmą ir garsų muzikos leidimą viešojo maitinimo įstaigose nakties metu. Šią problemą iškėlė kai kurių miestų savivaldybės, o Vyriausybė, sutikdama su ta savivaldybių nuostata, teikia jums šio įstatymo projektą, kuris numato, kad garsus grojimas, triukšmavimas viešojo maitinimo įstaigose nakties metu, jeigu tuo pažeidžiamos savivaldybės nustatytos taisyklės, taip pat užtrauktų administracinę atsakomybę. Toks būtų trumpas pristatymas. Jeigu Seimo nariai turi išdalytą šio įstatymo projektą, tai turėtų atkreipti dėmesį, kad ne tas įstatymo projektas yra prisegtas prie aiškinamojo rašto ir Vyriausybės nutarimo. Čia dėl kito administracinio kodekso pakeitimo įstatymo, kuris susijęs su prostitucija, pakeitimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, klausimas įstatymo projekte keliamas teisingai, bet aš norėčiau paklausti. Vis dėlto kaip su triukšmu, šauksmais, o ypač keiksmažodžiais gatvėse, įstaigose? Ar tai turėtų būti čia, ar nevykdomas jau ankstesnis įstatymas ir kada bus pradėta įvedinėti tvarką, kad įlipus į troleibusą ar gatvėje neraustų ausys, ypač praeinančioms moterims ir merginoms? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Į jūsų klausimą aš atsakyčiau, kad viešose vietose už tokius veiksmus, kuriuos jūs paminėjote, atsakomybė jau yra. Tai yra smulkusis chuliganizmas, ir administracinis kodeksas už tai atsakomybę jau numato. Šiuo atveju kalbama būtent tik apie, sakykim, kultūringą triukšmavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš besąlygiškai pasisakau už tokį siūlymą. Žinoma, viešosios rimties trukdymas, poilsio trukdymas yra rimtas pažeidimas. Tačiau ar nebuvo galima imtis priemonių ir anksčiau kitomis priemonėmis nepriimant to įstatymo? Juk aišku, kad yra priemonių kovoti su viešosios rimties ir gyventojų poilsio, jų ramybės trukdytojais? Nejaugi mes dėl kiekvieno tokio atvejo priiminėsime atskirus įstatymus? Tokiu atveju pažeidėjai ims traktuoti savaip, sugalvos ką nors naujo, kaip pažeisti įstatymą, ir sakys, kad tokio dalyko nėra ir aš galiu pažeidinėti.
G.ŠVEDAS. Iš dalies su jumis galiu sutikti, nes praktiškai didžioji dalis savivaldybių savo taisyklėse tokį draudimą yra numačiusios. Tačiau kol tas draudimas nėra paremtas atsakomybe, patys suprantate, kad jo retai kas laikosi. Su jumis nenorėčiau sutikti, kad tai vis dėlto yra pavieniai atvejai. Jeigu, sakykim, pirmieji šitą problemą iškėlė vilniečiai, tai po šios vasaros visų kurortinių miestų savivaldybės taip pat pritarė, kad būtina numatyti administracinę atsakomybę, nes tam tikra prasme tai drausmins viešojo maitinimo įstaigų savininkus ir ypač tuo metu, kai didžioji dalis gyventojų ilsisi.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš išrinktas Antakalnio apygardoje ir turėjau tokius du atvejus. Vienas atvejis buvo toks, kad ant vienos parduotuvės stogo buvo įrengtas motoras šaldytuvui. Jis kėlė tokį didelį triukšmą, kad žmonės rašė skundus. Buvo ir daugiau tokių panašių atvejų. Taip pat parduotuvėje anksti iš ryto buvo kapojama mėsa ir žmonės negalėjo miegoti. Ar bus numatomas kažkoks to triukšmo matavimas decibelais, nes tas triukšmas eina ne tik iš kavinių, bet, kaip matote, ir iš kitur. Kaip bus realizuojama? Nelabai įsivaizduoju, kaip tokį svarbų dalyką kaip kovą su triukšmu būtų galima įstatymiškai nuostatomis ar nutarimais reglamentuoti. Kaip jūs tai įsivaizduojate?
G.ŠVEDAS. Savivaldybės turės nustatyti, kaip jūs pasakėte, decibelus. Koks galimas maksimalus decibelų skaičius naktį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis sekretoriau, labai gerai, kad jūs griežtinate nuostatas už administracinius teisės pažeidimus. Pavyzdžiui, kad ir pirmosios dalies sankcija - vietoj žodžių ,,nuo 100 iki 200,, pakeisti iki 1000. Ar jūs galite statistiškai pagrįsti, kiek buvo nubausta administracine tvarka ir kiek surinkta tų baudų, pinigų baudžiant žmones mažomis sumomis? Vis tiek matom, kad daugiausia tas nuostatas pažeis amoralūs žmonės, apleisti socialiai ir su niekuo nesiskaitantys. Ar tikrai išieškosime tuos pinigus?
G.ŠVEDAS. Ne, aš su jumis nenorėčiau sutikti, nes dabar atsakomybė nustatoma, vaizdžiai tariant, kavinių savininkams. Aš nepasakyčiau, kad jie yra amoralūs žmonės. Tai tiesiog juos privers, sakykim, nuo 22 val. vakaro kavinėse muziką leisti atitinkamu garsu, kad ji netrukdytų aplinkiniams gyventojams, ypač tose kavinėse, kurios yra įrengtos gyvenamuosiuose namuose. Kadangi tos atsakomybės iki šiol nebuvo nustatyta, aš tikrai negaliu pasakyti, kad kažkas už tai buvo nubaustas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pateikėjau, čia kalbama apie 182 ir 1821?
G.ŠVEDAS. Aš labai atsiprašau, aš dar kartą kartoju, kad Seimo sekretoriatas yra suklydęs ir jums prie aiškinamojo rašto yra prisegęs įstatymą, kuriuo griežtinama atsakomybė už vertimąsi prostitucija. Čia turėtų būti kitas įstatymo projektas, susijęs su 183.
A.ENDRIUKAITIS. Gerai. Su 183 ir būtent kurį pasirašė teisingumo ministras J.Prapiestis. Jis kalba apie tai, kad nuo 24 val. iki 6 val. - taip pat bendrabučiuose ir butuose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Klausimas yra toks - kaip suprasti ,,trikdo viešąją rimtį,,? Juk jeigu žmogus skundžiasi, vadinasi, jam trikdo. Toliau kalbama apie tai, kad už dainavimą ir grojimą muzikos instrumentais viešojo maitinimo įstaigose nakties metu nenustatyta atsakomybė. Bet tas triukšmas gali būti ir ne nakties metu. Todėl gal reikėtų patikslinti. Juk jeigu tą būgną muš dieną, tai aplinkiniai gyventojai taip pat nebus patenkinti. Kaip tai paaiškinti?
G.ŠVEDAS. Bet kuriuo atveju savivaldybės nustato, kokia tvarka gali būti leidžiama muzika, dainavimas ir grojimas instrumentais. Aišku, kad dienos metu decibelų skaičius leidžiamas kur kas didesnis negu nakties metu. Dabar problema yra ta, kad iš kavinių sklindančią muziką pavadinti triukšmu yra sunku, nes tai vis dėlto yra muzika. Tik reikia apriboti jos garsą. Todėl ir siūlomas šito įstatymo pakeitimas. O savivaldybė jau nustatys tas taisykles, kokiu būdu realizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, sekretoriau. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti pateikimui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
G.ŠVEDAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Valstybės ir teisės komitetas. Sutinkate? Dėkoju. Aš tikiuosi... Papildomu būti pageidauja Sveikatos komitetas, taip? Yra siūlymas, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Pone Stakvilevičiau, jūs nieko prieš? Ponas M.Stakvilevičius pasakė ,,kur jau bedingsi,,, taigi nieko prieš. Vadinasi, papildomas komitetas - Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Aš manau, kad tai nėra sudėtingas klausimas ir komitetai artimiausiu metu turėtų apsvarstyti. Manau, kad ir svarstymą, ir priėmimą mes galėsime padaryti dar šioje besibaigiančioje sesijoje. Kolegos, dėkoju.
Darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas (96.09.12)
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
Aš nematau Seimo Pirmininko, kuris galbūt galėtų pateikti antradienio darbotvarkę. Kadangi jo nėra... Pirmininkas ateina, tai gal 30 sekundžių techninė per-trauka. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką pateikti kito antradienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia atsiprašau. Antradienio darbotvarkė šiandien taip pat buvo aprobuota Seimo seniūnų sueigoje. Aš tai pabrėžiu dėl tos aplinkybės, kadangi, nepaisant mano vos ne kasdieninių aiškinimų, kai kurie dabartiniai ir, ko gero, būsimieji Seimo nariai niekaip negali suprasti mūsų darbo technologijos - kad darbotvarkė čia, Seime, tvirtinama pagal Seimo seniūnų sueigos sutarimą ar nesutarimą. Jeigu Seniūnų sueiga sutarė, tai belieka pagal Seimo statutą balsuoti. Niekas šitos Seimo statuto nuostatos neapskundė Konstituciniam Teismui. Vadinasi, šita norma yra galiojanti, teisinga ir reikia jos laikytis. Taigi dar kartą pabrėžiu: ir šitam projektui Seimo seniūnų sueigoje buvo pritarta. Vadinasi, mes galim čia tik tartis dėl kai kurių patikslinimų, kuriuos irgi atėjus laikui vėl pirmiau aptarsime Seniūnų sueigoje ir tada galutinai Seime. Pirmiausia antradienį įvairių tarptautinių susitarimų ratifikavimas. Antras dalykas, turim galbūt jau galutinai susitarti dėl Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo - arba pagal jo Ekscelencijos Prezidento pasiūlytą variantą, arba kvalifikuota dauguma balsuoti už mūsų pačių variantą. Toliau. Jeigu iš tikro bus laiku pateiktas patikslintas su hipoteka susijusių projektų paketas, tai šitas dalykas liks taip, kaip užrašyta. Jeigu ne, tai aš jau sakiau, kad tada tą klausimą teks nustumti šiek tiek vėlesniam laikui. Pagal mūsų išankstinį susitarimą Vyriausybės pusvalandyje Ministras Pirmininkas M.Stankevičius. Ir dar kai kurie nauji klausimai, kuriuos siūlo spręsti Vyriausybė. Prašau patvirtinti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jau dabar aišku, kad 1 ir 9 punktai dėl nekilnojamojo turto registro ir kitų įstatymų priėmimo negali būti antradienio darbotvarkėje. Ten buvo padarytos esminės teisinės klaidos. Šiandien nėra nei Civilinio kodekso rengimo darbo grupės išvados, nei naujų projektų. Kada, jūsų manymu, aš galiu pateikti balsuoti šitiek (vienas, du, trys, keturi, penki, šeši) - septynių įstatymų projektų pataisas? Pataisas Seimo nariai turi gauti prieš parą. Užtenka, gerbiamasis Pirmininke, to skuboto ir nekvalifikuoto darbo. Yra gėda prieš teisininkus, prieš Lietuvos žmones kelti chaosą ir anarchiją teisinėje sistemoje ir dar tokiais svarbiais klausimais. Reikia dirbti kokybiškai, o ne girtis skaičiais priimtų įstatymų, kurių paskui praktiškai neįmanoma taikyti. Todėl aš siūlau išbraukti. Tai yra nerimta.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, visų pirma jūs pasižiūrėkite, kuri stadija. Čia mes dar atskirų pataisų nenagrinėsime ir tų įstatymų nepriiminėsime. Bet aš, atsižvelgdamas į mūsų iš tikro ankstesnį susitarimą, dar sykį pabrėžiu: jeigu šiandien ar rytoj tų projektų nebus, be abejo, antradienį net ir šitos, tai yra nagrinėjimo, stadijos posėdyje nebus ir kurį nors vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą perkelsim į rytinį posėdį.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis Pirmininke, tvirtinant devintosios sesijos darbotvarkę ir programą buvo pareikšti Seimo narių pasiūlymai dirbti tik iki 18 val. ir kad būtų šiek tiek ilgesnės pertraukos. Ar nėra tokios galimybės šito laikytis, nes čia vėl matau 19.20 val.?
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, gerbiamasis kolega, pagal mūsų jau įvykusių trijų posėdžių darbo tvarką jūs tikrai galėjote suprasti, kad mes dirbame ne tik sparčiai, o, sakyčiau, labai sparčiai. Todėl visiškai aišku, kad mes sugebėsime baigti anksčiau, juo labiau kad, ko gero, kaip jau sakiau, 1-9 klausimą teks išbraukti iš darbotvarkės. Tokiu atveju vakarinio posėdžio darbotvarkė, be abejo, nebus tokia didelė ir mes galėsim baigti iki 18 val.
PIRMININKAS. Ir dar Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl 2-8 ir 2-9 klausimų. Dėl Lietuvos Respublikos bankrutuojančios įmonės Šiaulių ,,Tauras,, įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Mes žinome, kiek Lietuvoje šiuo metu yra įsiskolinusių įmonių ir įstaigų, tačiau kodėl prioritetas suteikiamas Šiaulių ,,Tauro,, skolų atidėjimui ir panaikinimui? Ar čia nėra jau pradėta V.Juškaus rinkiminė kampanija? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis kolega. Konkrečias skolas (delspinigius) sprendžia Vyriausybė pagal mūsų įstatymą, kurį, kiek prisimenu, mes visi vos ne bendru sutarimu priėmėm. Bet ten, matot, yra kai kurių kitų dalykų, kurių negali spręsti Vyriausybė. Tai čia, sutarus su Vyriausybe, ir siūlomi šitie variantai. O šiaip konkrečios skolos, man atrodo, vos ne per kiekvieną Vyriausybės posėdį yra nagrinėjamos.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Kolegos, ar galime po Pirmininko paaiškinimo patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, buvo pasiūlymas dirbti tik iki 18 val. Todėl aš irgi turiu pasiūlymą, kadangi šiuo metu yra ponia S.Girijotienė, imti dar vieną klausimą iš vakarinės darbotvarkės. Klausimą Nr.210 - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 45 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir jį svarstyti. Ar nieko prieš? Tiksliau, pateikimo stadija. Nieko.
Tada kviečiu į tribūną ponią S.Girijotienę. Prašau trumpai pateikti.
S.GIRIJOTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums pateikti Prezidento dekretu teikiamą Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 45 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas atsirado todėl, kad įsigaliojus Mokesčių administravimo įstatymui buvo panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas, t.y. nutrauktas jo galiojimas, ir Socialinio draudimo fondo pareigūnai neteko tam tikrų teisių administruojant, t.y. išieškant socialinio draudimo įmokas. Štai tuo ir papildytas šitas įstatymas, ir šio įstatymo esmė yra tokia. Iš esmės yra perkeltos buvusios mokesčių inspektorių teisės, tai, ką turėjo socialinio draudimo pareigūnai, tai dabar yra atstatoma. Tiesiog buvo tarpas susidaręs, kai šito nebuvo.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Jūsų nori paklausti...
S.GIRIJOTIENĖ. Juridinio skyriaus išvados. Trumpai aš jas pakomentuosiu. Juridinis skyrius nespėjo parengti, reikiamai įforminti, bet aš su jais kalbėjau. Ten yra viena redakcinio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Išvada yra teigiama. Aš galiu patvirtinti.
S.GIRIJOTIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Atsiprašau, minutėlę, pone Listavičiau. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ponia pranešėja, aš noriu paklausti, kartu ir paprašyti dėl 3 punkto - paimti laikinai iki 30 d. iš draudėjo dokumentus, kad jūs paminėtumėte, kokia praktika užsienyje. Norėčiau paklausti, ar nemanote, kad dokumentų paėmimas iki 30 dienų iš viso yra nevykusi nuostata, ir jeigu ji dar ir praktikuotina, tai, žinoma, galėtų būti tik laikina. Tam yra revizijos arba auditai, tam duodamos patalpos, sakykime, to tikrinamojo įstaigoje, yra seifas, jis gali rakinti ir ten darbus atlikti, o tokia praktika - kas bus, jeigu dokumentai bus pamesti arba kitaip, - yra visiškai nevykusi. Ir vis dėlto kaip užsienyje? Ačiū.
S.GIRIJOTIENĖ. Na, kaip aš minėjau, ta nuostata yra perkelta kaip ir mokesčių inspektorių teisė. Jeigu mokesčių inspektoriai gali šitą dalyką daryti, o, kaip žinote, mokant socialinio draudimo įmokas taip pat yra labai piktnaudžiaujama, tai tiesiog pamėginta šitą nuostatą atstatyti ir čia. Aš negalėčiau atsakyti, galbūt ponas V.Kunca, jis yra tribūnoje, galėtų paaiškinti detaliau. Aš tokių ,,plonybių,, nežinau.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš taip pat noriu jūsų paklausti. Ar galimybės išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų komerciniuose bankuose neprieštarauja Komercinių bankų įstatymui?
S.GIRIJOTIENĖ. Mano žiniomis, ši nuostata yra visai sėkmingai taikoma. Matyt, neprieštarauja.
L.MILČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai S.Girijotienei.
S.GIRIJOTIENĖ. Viskas?
PIRMININKAS. Minutėlę. Kolegos, ar galime pritarti pateikimui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Ponia Girijotiene, kaip jūs manote, koks komitetas turėtų būti pagrindinis?
S.GIRIJOTIENĖ. Manyčiau, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas - pagrindinis. Pritarta. Dėkui.
Kolegos, Prezidentas prašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ar yra prieštaraujančių tam, kad būtų... (Balsai salėje) Ne ypatingos, pabrėžiu, o skubos tvarka. Pritariate? Ačiū. Ačiū jums, ponia Girijotiene.
S.GIRIJOTIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad šios sesijos metu mes priimsime šį įstatymą. Dėkui.
O dabar mes išsprendėme pakankamai daug klausimų, taip pat ir iš vakarinio posėdžio. Pertrauka iki 12.00 val.
Pertrauka
Policijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimas
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Dabar 1-3 darbotvarkės punktas, bet prieš tai kviečiu registruotis. Registracija. (Salėje šurmulys) Prašom registruotis. 73 Seimo nariai. Mielieji kolegos, 1-3 darbotvarkės punktas - Policijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, projekto Nr.2471(3). Pateikimo stadija. Pranešėjas - Seimo narys kolega V.Arbačiauskas. Kviečiu į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, kiek jums reikia minučių? Daugiausia 10. Prašom.
V.ARBAČIAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, darbo grupė Policijos įstatymo pataisoms rengti, naudodamasi įstatymo jai suteikta teise, teikia jums patobulintą Policijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Nekartodamas viso to, kas buvo kalbama ankstesnio pristatymo metu ir parašyta aiškinamajame rašte, noriu trumpai priminti pagrindinius argumentus.
Policijos įstatymas, kuris galioja dabar, tai - vienas pirmųjų nepriklausomos valstybės įstatymų, kuris buvo priimtas iki Konstitucijos įsigaliojimo. Po jo buvo priimta nemažai kitų įstatymų. Visa tai reikalauja šio įstatymo atnaujinimo bei tam tikros jo koreliacijos.
Reforma vidaus reikalų sistemoje nepriklausomai nuo to, kokios politinės jėgos, kokios politinės partijos bus valdžioje, vis vien yra neišvengiama, neišvengiama vien todėl, kad ši sistema turi dirbti efektyviau. Taip, kaip dabar ji dirba, netenkina ne tik politikų, bet ir visuomenės. Šios įstatymo pataisos yra nukreiptos didinti policijos darbo efektyvumą. Policijos vietos, jos funkcijų bei organizacijos patikslinimas vidaus reikalų sistemoje yra vienas iš svarbiausių jos etapų. To nepadarius, reforma vidaus reikalų sistemoje, kurioje policinė veikla pagal savo mastą yra didžiausia, aišku, bus tik kosmetiniai pakeitimai.
Vienas iš pagrindinių tikslų, kurių siekiama teikiant šias pataisas, yra suteikti policijai didesnį savarankiškumą, kad ji kur kas operatyviau, lanksčiau vykdytų savo funkcijas. To šiandien reikalauja kriminogeninė situacija, naujos nusikaltimų rūšys, kurių užuomazgos yra jau šiandien ir kurios atsiras rytoj.
Truputį plačiau noriu pakomentuoti šių siūlomų pataisų suderinimą su Europos policininkų chartija, kadangi ankstesnių svarstymų metu buvo nuskambėjusi kritika, jog šito suderinimo yra per mažai.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto 1 straipsnyje sakoma, kad Lietuvos policija yra valstybės institucija, veikianti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. Vadinasi, kad policija nėra kokia nors privati, komercinė, visuomeninė ar kitokia organizacija, bet yra institucija, veikianti vidaus reikalų sistemoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje konstatuojama, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas ir Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, teismas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra viena iš valstybės valdymo institucijų. Sutinkamai su mūsų Konstitucijos 93 straipsniu Vyriausybė garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką. Šios funkcijos įgyvendinimas deleguojamas Vidaus reikalų ministerijai. Juo labiau kad ir Europos policininkų chartijos organizacinių bei funkcinių aspektų trečiojoje dalyje sakoma, kad policijos institucija turi būti priklausoma vykdomosioms jėgoms, o jos veikla kontroliuojama įstatymų leidybos jėgų.
1 straipsnio antrojoje dalyje apibrėžti policijos uždaviniai, kurie atitinka minėtos chartijos reikalavimus, nes joje sakoma, kad policija nėra valdžia, o visuomeninė paslauga, garantuojanti ir saugojanti visų piliečių teises bei laisves, ginanti nevaržomą naudojimąsi jomis.
Reikia pabrėžti, kad šio įstatymo projekte yra ir daugiau normų, atitinkančių Europos policininkų chartijos reikalavimus.
Visų pirma minėtas įstatymo projekto 10 straipsnis dėl policijos veiklos priežiūros ir atsiskaitomumo. Chartijos dokumentuose sakoma, kad policijos veiksmai bei ją valdančių organų veiksmų kontroliavimas būtų visiškai aiškus.
Minėtame Policijos įstatymo straipsnyje konkrečiai išvardytos institucijos, prižiūrinčios ir kontroliuojančios policijos veiklą. Be to, įrašytas naujas reikalavimas, kad policija už savo veiklos rezultatus atsiskaito gyventojams.
Antra vertus, chartijoje pažymėta, kad policijos organizavimas turi būti centralizuotas.
Įstatymo projekto 12 straipsnyje kaip tik ir kalbama apie centralizuotą policijos organizaciją ir struktūrą.
Iš pateiktų kelių pavyzdžių matyti, kad šio Policijos įstatymo projektas atitinka Europos policininkų chartijos reikalavimus. Kartu reikia pasakyti, kad mūsų valstybės įstatymas negali ir neturi visiškai kopijuoti tarptautinės bendrijos dokumentų.
Jums teikiamame įstatymo projekte papildyta ir patikslinta 13 straipsnių, palyginti su anksčiau teikiamu. Taip pat įrašytas vienas naujas straipsnis. Buvo atsižvelgta į ankstesnes Juridinio skyriaus, Seimo narių pastabas bei pasiūlymus, tačiau buvo ir principinių nuostatų, kurių darbo grupė nekeitė. Manau, Seimas tai spręs balsavimu.
Manyčiau, kad dėl tų punktų, dėl kurių yra principinis ginčas ir principinis nesutarimas, Seime galima spręsti balsavimu, tačiau kitos įstatymo pataisos reikalingos šios dienos policijos veiklai, jos efektyvumui didinti, ir, manyčiau, mes jas galime priimti, kadangi jos nekelia jokių kitokių, išskyrus darbines, nuostatų ir jokių kitokių reikalavimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti net apie 20 Seimo narių. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jau esu kalbėjęs čia, salėje, kad vis dėlto žmonės labai nepatenkinti tuo, jog nėra saugu gatvėse ir kiemuose. Antakalnio apygardoje buvo suorganizuotas toks pasitarimas su policijos darbuotojais, ir jie pripažino, kad nuovados yra per silpnos, kad neužtenka policininkų, kurie važinėtų gatvėmis ir užkirstų kelią nusikaltimams, nes automobilių vagystės irgi vyksta ne kur kitur, o gatvėse arba kiemuose. Aš nematau, kad būtų sustiprinta šitų nuovadų funkcija. Juk faktiškai nuovada yra, taip sakant, įtartinų žmonių sulaikymas ir registravimas, tai jau yra tam tikra bausmė ir ji prevenciškai galėtų būti efektyvi, bet ji netaikoma. Vis dėlto kodėl jūs nebandote tų nuovadų stiprinti, kodėl nepaskiriate budėti daugiau policininkų vakarais gatvėse, kad būtų saugu žmonėms, kad jie matytų, jog vis dėlto kažkas prižiūri tvarką? Tuomet žmonės nebijotų grįžti į namus iš vėlesnio spektaklio ir panašiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, labai prašyčiau neviršyti 60 sekundžių limito.
V.ARBAČIAUSKAS. Aš visiškai sutinku su gerbiamuoju Seimo nariu, kad šiandieną mūsų Respublikos, mūsų Lietuvos piliečiai nėra saugūs. Tačiau įstatymas arba jo pakeitimai gali sudaryti prielaidų paties policijos darbo efektyvumui ir tos prielaidos šio įstatymo pakeitimais sudaromos tiek, kiek policijai suteikiama savarankiškumo. Šiandien policijos veikla yra reglamentuojama įvairiausių teisinių normų, taip pat ir žemesnių grandžių, ir kada policija pati galės operatyviai spręsti, kiek jai vienoje ar kitoje vietoje reikia žmonių, kiek jai reikia technikos, nebūtinai atsiklausiant dėl kiekvienos smulkmenos, tada ir pats darbas taps kur kas geresnis. Įstatyme reglamentuoti iki pačių žemiausių grandžių, darbo grupės manymu, buvo netikslinga.
PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Prašom klausti.
V.LANDSBERGIS. Pone Arbačiauskai, jūsų laiškas bičiuliams nusako Lietuvos policiją kaip LDDP politinę sąjungininkę, kurią LDDP ne veltui padarė labiausiai organizuota ir ginkluota jėga Lietuvoje. Policijos vadovų politinės simpatijos, kaip jūs nurodote bičiuliams, yra LDDP pusėje. Skandalingesnį, labiau bolševikišką ir antikonstitucinį požiūrį sunku ir įsivaizduoti. Aš noriu jūsų paklausti. Jūs čia pasakėte visokių bendrų frazių. Tos frazės yra vienas dalykas, o gyvenimą atspindi jūsų laiškas, gyvenimą atspindi šios dienos ,,Respublikos,, publikacija, kas kaip vyksta policijoje. Mes tai ir anksčiau matėme ir skaitėme daug. Ir galbūt šiandien dar kalbėsime po pietų. Aiškus yra LDDP interesas dar labiau sau pajungti policiją. Aš noriu jūsų paklausti: ar tai daroma visiškai suderinus su...
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš jau įspėjau, kad klausimui 60 sekundžių. Gerbiamajam kolegai buvo net 73 sekundės.
V.ARBAČIAUSKAS. Vis dėlto aš dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą ir už tą aukštą kuklaus Seimo nario asmeninės nuomonės įvertinimą. Aš matau, kad tam tikra prasme tai davė rezultatą, nes Seimo narių, svarstant šį klausimą, iš tikrųjų salėje yra nemažai. Ką kava privilioja į salę, ką kitokiais būdais, ir tai yra tiek, ir ne daugiau.
Ir, sakykime, mano asmeninė nuomonė yra pasakyta vienokia, jūs galite turėti visai kitokią, ji nėra nei oficiali, nei įpareigojanti, ir apskritai skaitymas per petį svetimų laiškų, aš nemanau, kad puošia bet kokį žmogų. Apskritai policija šiandieną tarnauja įstatymui, ir tas įstatymas, kuriam ji tarnauja, turi būti tobulesnis ir turi leisti policijai dirbti efektyviau.
Ir dar prie tų pastabų norėčiau pasakyti. Kas galėtų paneigti, kad pasikeitus politinėms jėgoms vėl šioje taip labai svarbioje struktūroje nebus atliktas toks totalinis valymas, kuris sudarė prielaidas, atvėrė kelią organizuotam nusikalstamumui? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A.Patackas iš anksto buvo užsirašęs.
A.V.PATACKAS. Seimo Pirmininką perspėju, kad aš turiu laikrodį ir pats seku savo laiką.
PIRMININKAS. Prašom.
A.V.PATACKAS. Pono V.Arbačiausko aš noriu paklausti, ar jis suvokia, kokiam žygiui jis ragina savo partijos draugus? Šis įstatymas Seime jau buvo atmestas tobulinti. Vietoje patobulinto mums kišamas vėl toks pat, nė kiek nepakeistas, kuriam įsigaliojus vidaus reikalų ministras liktų popierinė figūra, policija prilyginta gaisrininkams, o Prezidentas ilgiems metams įsigytų (cituoju jau minėtą dokumentą) ,,šiuo metu labiausiai organizuotą ir ginkluotą 16 tūkstančių žmonių gvardiją,,.
Kitas žingsnis, aišku, bus SKAT’o aktyvizacija ir t.t. Ar jūs suvokiate, kur tai gali nuvesti?
V.ARBAČIAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų nuomonė yra tokia, kokią jūs pasakėte. Kitų Seimo narių nuomonės yra kitokios. Tai yra mūsų, atskirų Seimo narių, kaip Lietuvos Respublikos piliečių, nuomonių išraiška. Mes vadovaujamės įstatymais, valstybine politika, o šiame įstatyme (aš jau minėjau) yra, palyginus su ankstesniu įstatymu, 13 pakeitimų. Yra tam tikros principinės nuostatos, darbo grupės nuostatos, kurių jie laikosi, jie jas argumentuoja ir jie jas teikia Seimui. Jeigu Seimas nepritars, Seimo valia spręsti, kam pritarti ir kam nepritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Landsbergi, prašyčiau atsisėsti. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tame savo garsiajame laiške sakote, kad Lietuvos policija, jos vadovai visuomet buvo lojalūs valdančiosios daugumos Vyriausybei, daugelio šių žmonių politinės simpatijos buvo jūsų partijos pusėje. Aš manau, kad daugelį policijos darbuotojų šitas jūsų laiškas, kuris jau yra paskelbtas, tiesiog įžeidžia. Visų pirma aš norėčiau paklausti, ar jūs nežadate atsiprašyti?
Taip pat aš noriu pasakyti, kad jūsų žodžiai buvo teisingi. Jūs sakėte, kad padėtis policijoje yra nepatenkinama ir kova su nusikalstamumu yra nepatenkinama. Tačiau 4 metus policijai vadovavo žmonės, kuriuos paskyrė LDDP Vyriausybė ir LDDP Prezidentas. Dabar jūs siūlote pataisą, pagal kurią Prezidentas turėtų įgyti galią išsaugoti šiandieninę situaciją. Kodėl jūs, gerbiamasis Arbačiauskai, statote Prezidentą į tokią jį kompromituojančią padėtį? Ar jūs nemanote, kad reikia atsiimti šį projektą? Ir kodėl jūs neatsakėte į profesoriaus V.Landsbergio klausimą?
V.ARBAČIAUSKAS. Ponui V.Landsbergiui aš atsakiau, atsakysiu dabar ir jums. Jūs minite laišką, kuris yra absoliučiai privatus dokumentas žmogaus, kuris neužima jokių pareigų savo frakcijoje, žmogaus, kuris ne partijos funkcionierius, tačiau šis žmogus gerąja prasme rūpinasi ir domisi, kad šita sistema, t.y. policijos sistema, dirbtų gerai, kad jos nepančiotų tie visi varžtai, kurie šiandien joje yra, ir kad vidinė trintis pačioje šitoje sistemoje būtų panaikinta.
O dėl pačios idėjos - dėl skyrimo tvarkos, tai yra darbo grupės pasiūlymas, yra tokia darbo grupės principinė nuostata. Darbo grupėje buvo balsavimas. Aš nemanau, kad šitą nuostatą reikia dar kažkur ir kažkaip derinti.
PIRMININKAS. A.Baskas. Prašom klausti.
A.BASKAS. Pone pranešėjau, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 518 policininkų. Vokietijoje - 200 policininkų mažiau. Palyginus su Vokietijos policija, mūsiškėje viduriniosios grandies valdininkų dvigubai daugiau, aukščiausiosios - beveik 5 kartus daugiau. Vakarų valstybėse policininkai savo jėgomis išaiškina tik apie 10% nusikaltimų, 90% - su visuomenės pagalba. Normalius santykius su visuomene gali formuoti tik policijos komisariatai atskirų tarnybų pastangomis. Tačiau dabartinė struktūra, jų vidinė organizacija tam neparanki. Ar šitas įstatymas sprendžia šias policijos problemas?
V.ARBAČIAUSKAS. Aš noriu visiškai sutikti su pirmąja jūsų kalbos dalimi. Tačiau šiandien riba tarp tikrųjų policininkų ir vidaus tarnybos žmonių yra ištrinta, bet ji turi būti. Žmonės turi skirti, kad ne kiekvienas, kuris yra apsirengęs vidaus tarnybos uniforma, yra policininkas. Šis įstatymas leidžia skirti policiją, nustatyti jos funkcijas, tačiau visko nereglamentuoja. Leidžia policijai veikti taip, kaip anksčiau kai ką kalbėjo Seimo nariai.
Jeigu iškyla tinkama situacija, priėmus šio įstatymo pataisas, policija gali skirti ten piniginių resursų, žinoma, su vidaus reikalų ministro sutikimu, mesti tam tikras pajėgas, operatyvinius darbuotojus ir greitai spręsti iškilusią problemą.
PIRMININKAS. K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Gerbiamasis pranešėjau, savo garsiajame laiške jūs teigėte (cituoju): ,,Lietuvos policija ir jos vadovai visuomet buvo lojalūs valdančiosios daugumos Vyriausybei. Daugelio šių žmonių politinės simpatijos buvo mūsų partijos pusėje.,, Toliau yra dar gražiau: ,,Frakcija galėjo pademonstruoti savo vienybę su didžiausia ginkluota jėga Lietuvoje.,, Tai buvo po revoliucijos tokių išsireiškimų, kas yra ginkluotas partijos būrys ir pan. Prašau pakomentuoti šiuos savo teiginius.
V.ARBAČIAUSKAS. Gerbiamasis Skreby, aš nesiruošiu komentuoti literatūrinio kūrinio. Man malonu, kad jūs skiriate tiek daug garbės. Tačiau norėčiau pasakyti, kad kai buvo išrinkta Aukščiausioji Taryba, tuo metu policija iš tikrųjų buvo lojali tuometinės daugumos Vyriausybei. Tačiau nepaisant to, visa policijos vadovybė, visa Vidaus reikalų ministerijos vadovybė praktiškai buvo sutriuškinta: buvo išvaryti arba priversti išeiti patys geriausi policijos kadrai, buvo panaikintos kai kurios struktūros, ypač kovos su organizuotu nusikalstamumu. Ir natūralu, natūralu, aš vėl kartočiau, o kas galėtų paneigti, kad šito vėl neatsitiktų tam, kad tai būtų tam tikra prasme mažytis pakeltas barjeras, todėl siūlomos šio įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs truputį kuklinatės sakydamas, kad esate eilinis Seimo narys. Jūs esate darbo grupės vadovas teikti šitą įstatymą. Įstatymas nuo to, kurį Seimas atmetė, principiniais straipsniais, dėl kurių atmetė, nepasikeitęs. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėte į Juridinio skyriaus 4 punkto nuostatas. Aš pacituosiu: ,,Respublikos Prezidento įgaliojimai formuojant Vyriausybę pasireiškia tuo, kad Prezidentas skiria ir atleidžia ministrus, o ne šiems ministrams pavaldžius pareigūnus.,, Konstitucijos 84 straipsnis ir jūsų teikiamo įstatymo 12 straipsnio trečioji dalis - visiškas prieštaravimas Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 96, 98 ir kitus straipsnius ministrai atsako už jiems pavestas veiklos sritis. Nustačius, jog ministrams pavaldžius asmenis skiria ir atleidžia Prezidentas, tampa ne visai aiškus policijos generalinio komisaro pavaldumo ir atsakomybės klausimas ir t.t. Be to, visiškai neaišku, koks šios nuostatos santykis su Vyriausybės įstatymo 25 straipsniu, kuris numato ministro įgaliojimus skiriant ir atleidžiant ministerijos struktūrinių padalinių vadovus.
PIRMININKAS. Laikas! Laikas... Visiems 60 sekundžių.
V.ARBAČIAUSKAS. Aš supratau klausimą ir galėčiau atsakyti, kad Juridinio skyriaus išvados, žinoma, bus įvertintos. Tačiau Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktas leidžia Prezidentui skirti ir atleisti įstatymų nustatyta tvarka pareigūnus. Jeigu toks įstatymas bus priimtas, vadinasi, remiantis tuo įstatymu taip bus galima ir padaryti.
PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 11 straipsnio. Man visiškai nesuprantamos mintys: ,,Skundus dėl policijos pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai.,, Toliau: ,,Skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja vadovas.,, Kaip tas biurokratizmas ir piktnaudžiavimas gali pasireikšti be veiksmų? Čia reikia dar pagalvoti.
Aš taip pat noriu paklausti iš esmės dėl 12 straipsnio: ,,Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Prezidentas.,, Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktas: ,,Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarybos vadovą.,, Kodėl jūs ta pataisa pažeidžiate Lietuvos Konstituciją? Ačiū.
V.ARBAČIAUSKAS. Aš galėčiau gerbiamajam Seimo nariui atsakyti, kad tam tikrus įstatymus, tam tikrus įstatymų straipsnius teisininkai ir specialistai gali vertinti, kai yra sudarytos skirtingos sąlygos, skirtingai. Aš jums todėl ir paminėjau Konstitucijos 84 straipsnį, o jūs man minite kitą, tačiau Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktas leidžia tai daryti Prezidentui, jeigu įstatymu dėl pareigūnų skyrimo yra nustatyta tvarka. Todėl darbo grupė teikė Seimui tokia nuostatą, o Seimo valia šitą nuostatą keisti.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom klausti.
J.A.KATKUS. Pone pranešėjau, aš dėl 12 straipsnio, kuris čia yra vis minimas. Aš noriu jums priminti, kad Lietuvos Prezidentas buvo sudaręs komisiją kovai su organizuotu nusikalstamumu. Po tos komisijos sudarymo žmonės, susiję su verslu, iš karto pasakė, kad du mafijos ,,krikštatėviai,, jau yra toje komisijoje. Dabar prie prokuratūros taip pat yra sudaryta komisija ar komitetas, ar darbo grupė, negaliu pasakyti, kaip tenai dirbs. Dar anksti. Ir dabar jūs vėl suteikiate teisę žmogui - vienam Prezidentui, kuris neverda tame katile, skirti, atleisti vyriausiąjį policijos komisarą. Ar tai nėra klaida? Kodėl gi vidaus reikalų ministras negali to padaryti? Čia, manau, bus...
PIRMININKAS. Kolegos, 70 s seniai praėjo. Prašom.
V.ARBAČIAUSKAS. Norėčiau atsakyti. Kaip siūloma įstatymo pakeitimo projekte, 3 grandys dalyvaus skiriant generalinį policijos komisarą: vidaus reikalų ministras, Vyriausybė ir Prezidentas. Mano asmenine nuomone, Prezidentas puikiai žino ir supranta visas problemas, kurios yra valstybėje, ir yra visiškai kompetentingas spręsti, kaip yra iki šiol skiriant generalinį prokurorą, skiriant Valstybės saugumo departamento vadovą, kariuomenės vadą. Juk Prezidentas dalyvauja skiriant šiuos asmenis.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirma, noriu pasakyti: jūs neatsakėte profesoriui V.Landsbergiui, o atšovėte demagogija, kad tai asmeninis laiškas. Manau, kad laiškas yra visai Lietuvai ir yra pavojingas Lietuvos demokratinei valstybei.
Antra. Gąsdinate totaliniu valymu nepagrįstai jau kelis kartus, nes patys taip elgėtės visus keturis savo valdžios metus. Opozicija ne tokia, ir sąžiningai dirbančių žmonių ne tik policijoje, bet ir kitur neterorizuos, kaip jūs. Kaip Prezidentas gali skirti policijos komisarą (pagal jūsų projektą), kaip jūs pateikėte, jeigu tai prieštarauja Konstitucijai? Jūs gi kuriate policinę valstybę. Ačiū.
V.ARBAČIAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai, ką jūs pasakėte, yra jūsų nuomonė. Aš negaliu sakyti, kad tai yra antivalstybinė nuomonė, nors jūs taip pasakote apie kito žmogaus nuomonę. O tai, kad mes šitaip siūlome skirti policijos komisarą, kuris vis dėlto Vidaus reikalų ministerijos sistemoje yra viena išskirtinių figūrų, yra darbo grupės teisė. Jie šia teise pasinaudojo ir tokį pasiūlymą teikia Seimo teismui.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašome klausti.
P.JAKUČIONIS. Pone prelegente, aš norėčiau paklausti dėl 6 straipsnio. Aš skaitau įstatymo projekto trečią redakciją, 3 punktą, arba 6 straipsnio trečiąją dalį, ir nerandu jame žodžių, kad policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu ir t.t. skiria Prezidentas 7 metams. Tuo tarpu šiandien Juridinio skyriaus išplatintoje išvadoje rašoma, kad komisarą skiria būtent 7 metams. Iš tikrųjų kaip yra: ar 7 metams, ar 4 , ar įstatymas nenumato? Jūsų projektas nenumato termino?
V.ARBAČIAUSKAS. Jums yra pateiktas įstatymo projektas, kuris buvo pataisytas atsižvelgus į Seimo narių pastabas. Jose buvo siūloma, kad nebūtų terminuoto skyrimo. To terminuoto skyrimo ir nėra. Matyt, Juridinio skyriaus žmonės galbūt dirstelėjo į kitą, ankstesnį, projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Numatytas laikas klausimams ir atsakymams baigėsi. Pranešu, nors kolegos Seimo nariai, kiek supratau, žino, kad yra nauja Juridinio skyriaus išvada šitam patikslintam variantui. Dėl pagrindinio dalyko jau čia kažkas kalbėjo, bet kad iš tiesų viskas būtų tvarkingai padaryta, aš noriu tą pagrindinį punktą perskaityti. Kitur, aš sakyčiau, yra redakcinės pastabos.
Išvados 4 punktas. ,,Teisiniu požiūriu diskutuotina yra projekto 6 straipsnio nuostata, kad policijos generalinį komisarą 7 metams vidaus reikalų ministro teikimu, pritarus Ministrui Pirmininkui, skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Vertinant šią projekto nuostatą reikėtų panagrinėti, kaip ji derinasi su projekto 1 straipsnio nuostata apie tai, kad policija nėra savarankiška valstybės institucija ir veikia vidaus reikalų sistemoje. Prezidento įgaliojimai formuojant Vyriausybę pasireiškia tuo, kad Prezidentas skiria ir atleidžia ministrus, o ne šiems ministrams pavaldžius pareigūnus. (Balsai salėje) Pagal Konstitucijos 96, 98 ir kitus straipsnius ministrai atsako už jiems pavestas veiklos sritis. Nustačius, jog ministrui pavaldžius asmenis skiria ir atleidžia Prezidentas, tampa nevisiškai aiškūs policijos generalinio komisaro pavaldumo ir atsakomybės klausimai, taip pat kokiam valstybės pareigūnui tenka atsakomybė už policijai priskirtų funkcijų vykdymą. Be to, neaišku, koks šios nuostatos santykis su Vyriausybės įstatymo straipsniu, kuris numato ministro įgaliojimus skiriant ir atleidžiant ministerijos struktūrinių padalinių vadovus.,,
Ir dar 7 punktas. ,,Projekto 26 straipsnyje numatyta policijos pareigūnų teisė esant tarnybiniam būtinumui, jei nėra bilietų, įlipti į transporto priemonę. Visų pirma reikėtų apibrėžti tarnybinio būtinumo sąvoką. Be to, pagal projekto formuluotę neaišku, ar minėtu atveju policijos pareigūnas apmokės už kelionę. Jei ši nuostata reiškia, kad policijos pareigūnas minėtu atveju turi teisę važiuoti nemokamai, šį teiginį reikėtų suderinti su įstatymu ,,Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų.,,
Ir 8 punktas. ,,Projekto 30 straipsnyje vietoj žodžių ,,apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, paveikti vaistų,, reikėtų rašyti žodžius ,,neblaivūs, apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaiginamųjų medžiagų,,. Ir kiti daugiau redakciniai pastebėjimai.
Mielieji kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų. Kadangi įstatymas labai svarbus, 2 - už, 2 - prieš. Įspėju: 2 - už, 2 - prieš.
Pirmasis iš anksto užsirašė kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Be reikalo įstatymo pateikėjai stengėsi pabrėžti, jog šis įstatymas nėra politizuotas. Tai rodo ir neeilinio (pabrėžiu), ir neprivataus, o darbo grupės vadovo laiškas savo kolegoms. Suprasčiau, jeigu darbo grupės vadovas tokį įtikinantį laišką parašytų savo kolegoms visame Seime, o ne frakcijai. Tai būtų visiškai kitas požiūris. Pagrindinė žala, kuri padaryta būtent tokiu įstatymo teikimu, yra ta, jog apie pačią policiją, jos vietą visuomenėje mes iš esmės net nediskutavome. Diskusijų objektas yra iš esmės vienas - generalinio komisaro skyrimo tvarka. Problema čia yra kita, ne ta, kad nėra septynerių metų. Problema yra ta, kad Prezidentas, dabartinei Vyriausybei pasiūlius, paskirs generalinį komisarą. O įstatyme parašyta: skiria ir atleidžia. Naujoji Vyriausybė, net jeigu prašys Prezidentą atleisti generalinį komisarą, Prezidentas, remdamasis šiuo įstatymu, paprasčiausiai galės to nedaryti.
Deja, reikia pripažinti, jog Policijos įstatymo pataisos tikrai reikalingos, o mes jų iš esmės net nesvarstome. Manau, jog šioje kadencijoje mes neturėtume priimti šio įstatymo, bet turėtume toliau tęsti diskusiją. Todėl siūlau pritarti šio įstatymo pateikimui tik tada, jeigu pateikėjai dabar oficialiai atsiims bazinio įstatymo 12 straipsnio trečiąją dalį. Jeigu neatsiims, apgailestaudamas, nes iš tikrųjų reikalingos pataisos, siūlau projektui nepritarti.
PIRMININKAS. A.Patackas irgi iš anksto užsirašė.
A.V.PATACKAS. Noriu pasakyti, kad man gėda dėl Lietuvos valstybės Prezidento pozicijos. Policija yra paverčiama partinės manipuliacijos objektu. Policininkas, kaip pareigūnas, yra įžeistas. Aš netikiu, kad policija lojali kokiai nors partijai. Aš netikiu, kad policijos pareigūnai neatsakys į šį įžeidimą. Aš tikiu, kad naujoji, jau auganti policininkų karta bus Lietuvos valstybingumo atrama. Tačiau šis gėdingas dokumentas ir jos autorius liks istorijoje.
PIRMININKAS. Du kalbėjo prieš, tai dabar galima tiktai pritarti.
Kolega V.Žiemelis. Prašom. Galima tik pritarti projektui.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aišku, daugumą projekto straipsnių būtų galima priimti, išskyrus vieną straipsnį. Tai būtent 12 straipsnio trečioji dalis, dėl kurios ir rengtas šis įstatymas. Jis parengtas tik tam, kad policijos komisarą, kuris yra, pono V.Arbačiausko žodžiais, lojalus LDDP, būtų galima išsaugoti Prezidento galiomis. Todėl, aišku, už visą šį įstatymą balsuoti jokiu būdu negalima.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas irgi iš anksto buvo užsirašęs. Dabar galima tik pritarti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš pritarsiu. Jeigu Seimas pritars šito įstatymo projektui, kuris neatitinka daugelio jau dabar galiojančių įstatymų, ir, kaip čia kolegos sakė, yra tikrai reikalingų straipsnių pataisų, kurios yra techninės. Kai kurias iš jų netgi Vyriausybė savo dokumentais galėtų sutvarkyti ir gal apie visą įstatymą nereikėtų kalbėti. Pataisų yra labai daug, ir gal net reikėtų registruoti visą naują įstatymą. Čia yra pasiūlymas autoriams, kurį ir komitete mes pasakėme, tada būtų aišku. Nes jeigu taisomi daugiau kaip du trečdaliai įstatymo, tai tikrai yra naujas įstatymas.
Dėl 12 straipsnio, kuris yra praktiškai kertinis šitose pataisose, ir visa su juo susiję. Aš tikrai pritariu, kad kai tiktai jam bus pritarta čia, Seime, matyt, reikės pradėti rengti pritarimą kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, ir netgi Seimo vardu. Aš norėčiau, kad autoriai šitai įvertintų ir vis dėlto galvotų blaiviai.
Dar vienas dalykas. Jeigu pirminis projektas buvo pateiktas su Prezidento parašu, Prezidento dekretu, štai šitas patobulintas, kyla natūralus klausimas: ar Prezidentas jį matė ir ar jam pritaria? Nes dabar tik jo sudaryta darbo grupė, besiremdama anuoju sudarymo dekretu, o ne dekretu dėl teikimo, teikia Seimui šitą įstatymą. Taigi yra ir tokių klausimų, į kuriuos niekas čia neatsakė. Kiek čia yra politinės ir asmeninės konjunktūros? Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi dar atsiranda papildomų klausimų, pranešėjas - Seimo narys V.Arbačiauskas. Prašom.
V.ARBAČIAUSKAS. Kadangi išties Policijos įstatyme pataisos ir papildymai reikalingi (kalbėję kolegos Seimo nariai, tie, kurie kalbėjo be politinių, sakykim, kokių tai insinuacijų), aš norėčiau sutikti ir įvertinant visa tai, vardan to, kad iš tikrųjų policijai reikėtų suteikti sąlygas efektyviau dirbti. Nors aš ir neturiu tokių teisių, nes darbo grupė balsavo už šį pateikiamą įstatymo projektą, aš gerbiamajam Seimui neteikiu 12 straipsnio ir siūlau pritarti įstatymo projekto pateikimui be 12 straipsnio. Nes įvertinant Juridinio skyriaus išvadas ir tai, kas buvo pasakyta Seime, darbo grupė į tai atsižvelgs ir įvertins.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau būti užtikrintas šiuo atveju valdančiosios partijos ir pono Č.Juršėno atsakymu, - ar nebus vėliau pateikta 12 straipsnio pataisa? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš negaliu suvaržyti nei kairiųjų, nei dešiniųjų, bet svarbu, jog šitą variantą teikia darbo grupė, ne aš teikiu.
95 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo (be 12 straipsnio), tas spaudžia mygtuką ,,už,,. Kas mano, kad projektas yra netinkamas, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už - 45, plius Č.Juršėnas, J.Bernatonis - 47, prieš - 33 ir 14 - 47. (Balsai salėje) Prašom, kai yra lygybė, reikės perbalsuoti pakeliant rankas. (Triukšmas salėje) Pagal Seimo statutą, prašom netriukšmauti, kai yra lygūs balsai, yra perbalsuojama. Prašom sėsti į savo vietas ir kelti rankeles. Prašom skaičiuoti balsus. Dėmesio! (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, prašom, gerbiamasis Skreby, gerbiamasis Gaška, gerbiamasis Patackai, prašyčiau atsisėsti.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo be minėto straipsnio? Kas už, prašom pakelti rankas. Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Už - 50. Kas prieš? Prašom pakelti rankas ir palaikyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 38.
PIRMININKAS. Prieš - 38. Kas susilaikė, mielieji kolegos? Prašom taip pat pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Prašau.
Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Frakcijos vardu prašau patikrinti registravimą ir perbalsuoti dėl rezultatų, nes salėje nėra tiek Seimo narių, kiek yra sudėjus iš viso balsus už, prieš ir susilaikiusius. Visais atvejais, kaip bedėtume, suma yra didesnė, negu salėje yra Seimo narių. Frakcijos vardu prašau padaryti...
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašau registruotis. (Triukšmas salėje)
96 Seimo nariai. Kad būtų perbalsuojama, turi būti 32 Seimo nariai. (Balsas salėje) Kad būtų perbalsuojama. Atsiprašau, dar J.Bernatonis dėmesio centre, vadinasi, reikalingi 33 balsai. Dėmesio! Kas už tai, kad būtų perbalsuota? Prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
Už perbalsavimą - 47. Taigi bus perbalsuojama. Kolegos, dėmesio! Prašom visus atsisėsti į savo vietas. Prašom, kad parteryje nebūtų ne Seimo narių. Dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta Policijos įstatymo pateikimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo? Prašom dar sykį pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom dar kartą pakelti rankas ir palaikyti.
PIRMININKAS. Prašom palaikyti rankas ir netriukšmauti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48, be jokių ginčų.
PIRMININKAS. 48 plius 1 - 49. Kas prieš? (Triukšmas salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 38.
PIRMININKAS. Kas susilaikėte, prašom pakelti rankas. Gerbiamasis Patackai, prašom sėdėti, netrukdyti skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Susilaikė 12. Įstatymo projektui nepritarta. (Triukšmas salėje)
Dabar, gerbiamieji kolegos, 1-4 darbotvarkės punktas. Prašau. Kolega V.Arbačiauskas. Prašom.
V.ARBAČIAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad esminis prieštaravimas buvo dėl 12 straipsnio, ir nepaisant to, kad aš darbo grupės vardu neteikiau 12 straipsnio, balsavimo rezultatai rodo tai, kad mūsų dešiniosios pusės priežastis buvo grynai demagoginė. To rezultatas - įstatymas apskritai neteikiamas. Tai rodo, kad mūsų dešinioji pusė pasisako prieš reformas policijoje ir, perfrazuojant gerbiamojo Policijos akademijos rektoriaus Pumpučio žodžius, sudaro visas sąlygas nesibaigiančiai nusikaltėlių šventei Lietuvoje.
PIRMININKAS. Kolega E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Atskirdamas balsavimą ir balsavimo dalykus aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto nesėkmingai patekęs į spaudą ir į viešumą gerbiamojo kolegos V.Arbačiausko straipsnis iš esmės kompromituoja Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą idėją, nes kompromituoja valdžių atskirumo principus. Aš atsiprašau. Atleiskite.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai, kad Prezidento sudaryta darbo grupė, kurioje buvo pakankamai daug teisės specialistų, sugebėjo pateikti Seimui Konstitucijai prieštaraujantį straipsnį, akivaizdžiai prieštaraujantį, rodo tos grupės nekompetenciją. Tai pirma. Matyt, reikėtų tą grupę performuoti. Čia pasiūlymas Prezidentui. Surašyti kompetentingus žmones, kurie vis dėlto moka skaityti Konstituciją, o ne pritaikyti Konstituciją prie savo ketinimų.
Antra. Tai, kad šiandien šitas projektas buvo atmestas, iš vienos pusės yra sveikintinas dalykas, nes kadencijos pabaigoje daryti tokias neparengtas reformas yra vis dėlto nerimta. Laiškas, kad ir asmens, bet vis dėlto grupės vadovo, atskleidžia tikruosius ketinimus. Ką sako specialistai? Jog su šituo Policijos įstatymu dar galima ne vienerius ir ne dvejus metus normaliai gyventi. Klausimas yra visai kitas. Klausimas ne dėl įstatymo, o dėl jo vykdymo. Nėra parengti metmenys. Šitai reikia padaryti. Aš manau, kad šitam Seimui, nors jau prasideda visokių intrigų metas, užteks politinės išminties nesielgti visiškai konjunktūriškai ir šitam Seimui šito įstatymo neteikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis - kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija norėtų priminti, kai savo laiku mūsų partijos pirmininkas teikė savo pasiūlymus dėl policijos reformos ir buvo siūloma sudaryti grupę, būtent reformuoti taip, kad tai būtų tarnaujanti žmonėms institucija. Pateikusiųjų pusė aiškino, kad bus sudaryta nauja grupė, kuri priims visas tas pastabas ir panašiai. Iš to nieko neliko. Dabar visiškai išaiškėjo motyvai. Tai buvo tiesioginis bandymas supriešinti mūsų žmones, kurie dirba Vidaus reikalų ministerijoje, į lojalius valdžiai ir nelojalius. Tai Lietuvoje ne pirmas bandymas. Gaila, kad dėl tokių bandymų nukenčia apskritai policijos reforma.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo projekto svarstymas
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, šiek tiek pavėluotai, bet 1-4 kompleksinis klausimas - Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas. Pranešėjas - gerbiamasis P.Miškinis? Kolega S.Malkevičius. Prašom į tribūną. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Pradedame priėmimą. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš neklystu, dėl 5 projekto pataisų raštu nepateikta.
S.MALKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ar yra kokių nors redakcinių pataisų, apie kurias jūs norėtumėte pranešti?
S.MALKEVIČIUS. Pataisos buvo po Vyriausybės posėdžio, bet jos visos įvertintos 5 variante, kuris ir pateiktas visiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šiam įstatymo projektui Statute nustatyta tvarka nėra pateikta siūlymų, ar galime kalbėti dėl viso įstatymo balsavimo motyvų ir dėl jo viso balsuoti iš karto? Nėra prieštaravimų. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prašom pasisakyti dėl viso įstatymo balsavimo motyvų. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš pačioje pradžioje norėjau išsiaiškinti. Mes turime 3, 4 ir 5 įstatymo variantą.
PIRMININKAS. Dabar 5 priimsime.
P.JAKUČIONIS. 5 yra Vyriausybės, o 4 - pono S.Malkevičiaus. Tai jeigu S.Malkevičius pateikia Vyriausybės, tai mums aišku, ir aš neturiu jokių neaiškumų. Tačiau savo nuostatą turėčiau pareikšti, jog aš esu prieš bet kokias ekonomines zonas. Visa Lietuva turi būti laisvoji ekonominė zona ir nereikia kurti kokių ypatingų, kažkokioms grupuotėms ypatingų sąlygų, lyginant su kitomis įmonėmis, su kitomis akcinėmis bendrovėmis, su kitais Lietuvos piliečiais, dirbančiais ir mokančiais normaliai, kaip priklauso, mokesčius. Aš balsuosiu prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas sudarytų sąlygas Klaipėdos regiono socialiniam ir ekonominiam vystymui. Tačiau įstatymo projekte galėtų būti aiškiau apibrėžtos ir konkretizuotos veiklos zonos rūšys, pabaigtas konkurso kriterijų apibrėžimas. Projekte reikėtų nurodyti zonos įstatų pagrindines nuostatas. Įstatymo projekte neatsirado vietos zonos veiklos apskaitai, kontrolei, atskaitomybei, mokesčiams. Iš įstatymo projekto neaišku, ar zona - tik plikas lauko plotas, ar dar yra ir atitinkami pastatai, statiniai, įrenginiai, melioracija ir kiti kapitaliniai įdėjimai. Neišlaikytas paritetas tarp zonos valdymo, bendrovės formavimo ir zonos valdybos sudėties. Zonos valdymui nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei savivaldybė jokios įtakos neturės, nors čia sprendžiami valstybės klausimai ir atiduodamas tam tikras turtas. Todėl aš negaliu pritarti įstatymo projektui ir kraštutiniu atveju balsuosiu susilaikydamas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji, labai jau sunkiai gimdome Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymą. Šiandien priėmimui teikiama jau penktoji įstatymo projekto redakcija. Dalyvavau dviejuose Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiuose. Svarbiausias, suprantama, buvo rugpjūčio 19 d. Jame vėl labai aktyviai pasireiškė oponentai. Balsai pasiskirstė po lygiai: 5:5. Ir tik komiteto pirmininkės S.Burbienės žodis buvo lemiamas. Tokiu būdu pagaliau ir Ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui. Kas dar negirdėjo arba nežino, arba nenori girdėti zonos steigimo tikslo, tai noriu trumpai pacituoti 1 straipsnio dalį. Tikslas - padidinti Klaipėdos uostamiesčio, kaip perspektyvaus transporto mazgo ir pramonės centro, turinčio išvystytą infrastruktūrą, kvalifikuotus darbo resursus, patrauklumą, skatinti užsienio investicijas, mokslinę pažangą, naujų darbo vietų steigimą bei Klaipėdos regiono socialinį ir ekonominį vystymą. Todėl pritariu Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektui ir kviečiu visus už jį balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis užsirašė iš anksto. Po jo - Seimo narys K.Antanavičius, taip pat iš anksto užsirašęs.
A.ENDRIUKAITIS. Kai valstybei ar žmonėms yra sunku, tai visuomet metamasi į mistiką. Po karo žmonės labai tikėjo spiritizmu, dabar, kai yra sudėtinga situacija, išsigelbėjimas - Lietuvos laisvosios ekonominės zonos. Mauricijaus saloje, kur įsikūrė tos zonos, jau šiuo metu yra užsiregistravę per tūkstantį įvairiausių firmų, bendrovių ir t.t. Klausimas ten paprastas, ir netgi, pavyzdžiui, teigiama, kad ten nedarbas nesumažėjo iki nulio. Vis tiek dar liko apie 6% bedarbių. Taigi čia teiginys, jog siekiama darbo vietas ir visa kita garantuoti, yra turbūt nepamatuota ir negarantuota. Kinijoje (...) ekonominėje laisvojoje zonoje taip pat atlyginimų skirtumas su normaliais keturis kartus didesnis. Todėl Lietuvos žmonės bus suskirstyti į turinčius privilegijų, kurie gali glėbiu, maišu viską imti, ir tuos, kurie nieko neturi. Aišku, tų, didesnės Lietuvos dalies, gyventojų sąskaita. Jų tokios teisės, kurios įvardijamos 7 straipsnyje, sakysim, kad nustato rinkliavas zonos įmonėms toji valdyba, kurioje yra tik du žmonės iš šalies, o penki žmonės - iš pačios zonos steigėjų. 9 straipsnis taip pat numato, kad nustato zonos rinkliavas ir bendriems reikalams. Žodžiu, toks plėšimas, reketavimas bus visiškai įformintas ir ką norės tie karaliukai, tą darys. Vyrai, nežinau, ar su šunimis, ar be šunų, garantuos zonos fizinę apsaugą ir be jų leidimo niekas - nei koks ministras, nei Seimo Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis - negalės patekti į tą zoną, jeigu jie manys, kad jis yra persona non grata. Žodžiu, mes turėsime valstybę valstybėje, kurioje dideli pinigai grįš atgalios į Lietuvą ir ten pirks viską: pirks ir teisėjus, ir prokurorus, ir valdininkus, ir senatorius. Todėl aš negalėčiau pritarti šitokiam siūlymui, tokiam Lietuvos skaldymui, tokiam Lietuvos nevienodumui, nes jis nieko gero negali žadėti visai mūsų Lietuvos valstybei. Mes turėtume galvoti apie tą zoną ir apie tas lengvatas visiems ir visur, kur ir kiek tai yra įmanoma. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, norėčiau pažymėti, kad priešinausi visomis išgalėmis, kai Lietuvos Respublikos Seime buvo priimamas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas. Nebekartodamas sakytos kritikos turbūt jau kokį dešimt kartų, galiu tik konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Seime esančių ekonomistų nuomonė buvo vienoda: toks įstatymas negali būti priimtas, nes jis nepadės Lietuvai bristi iš balos, o dar labiau klampins. Tačiau įstatymas buvo priimtas. Čia dėl bendrojo. Todėl visiškai nebesipriešinau, kai po Šiaulių laisvosios ekonominės zonos buvo priimamas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas.
Norėčiau tik pasakyti, kad mano nuostatos, jog tokias laisves ir mokesčių lengvatas reikia suteikti ne atskiroms kunigaikštystėms, o visiems Lietuvos verslininkams ir visoms pramonės bei žemės ūkio įmonėms, išlieka. Niekaip negaliu sutikti, kad zonų kūrėjai ir kiti puikiai mato, čia toks straipsnis pono E.Gentvilo buvo Klaipėdos ,,Vakarų eksprese,,, kad dabar valdžioje nėra jėgos, galinčios įgyvendinti šiuos siūlymus, t.y. suteikti tas laisves visiems. Ir tai, vadinasi, yra priežastis, dėl ko reikia kurti laisvąsias zonas. Jeigu taip manyčiau, nebesisiūlyčiau trečiajai kadencijai į Seimą. Tikiu, kad po rinkimų sudarysime stiprų Lietuvos atkūrimo bloką ar frakciją ir imsimės iš esmės spręsti gyvybinius ekonomikos, socialinio gyvenimo klausimus. O kurti tokias laisvąsias ekonomines zonas - tai iš tikrųjų kurti kunigaikštystes su ypatingomis teisėmis. Tikėtis ekonominės pažangos yra visiškai nerimta. Iš tiesų tos laisvosios ekonominės zonos - tik kunigaikščiams ir jų klikoms pralobti, dar labiau skurdinant Lietuvą, siurbiant visų Lietuvos žmonių sultis. Negaliu sutikti, kad reikalingų Lietuvai sprendimų nepriėmimą galima motyvuoti tuo, kad nėra dabar valdžioje jėgos, kuri tokį sprendimą priimtų. Turime pakeisti tą nesupratingą ar nedorą valdžią tokia valdžia, kuri dirbtų Lietuvai, o ne atskiriems kunigaikščiams. Taigi norėčiau paklausti teikėjus: kurioje Europos šalyje yra būtent tokia laisvoji ekonominė zona? Tokios zonos reikalingos tokiose valstybėse kaip Kinija, Zimbabvė ar kitos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas.
K.ANTANAVIČIUS. (Aš tuoj baigiu, jau tik vienas sakinys.) ... kur visa ekonomika dirba ne pagal rinkos, o pagal komunistinius ar mafijinius principus. O laisvųjų zonų įkūrimas gali sudaryti tik sprendimų regimybę ir prielaidas rimtiems klausimams nespręsti. Tačiau aš esu Klaipėdos rajone gimęs ir ten renkamas. Jeigu jau įkūrėt Šiaulių, jeigu jau siūlot Kauno, jeigu bus Švėkšnos bei Veiviržėnų, jeigu bus dar Balbieriškio, aš manau, turim sutikti, ir kai visas sugrupuosim į ,,klėtkeles,,, kai visas atidarysim, tada iš tiesų bus laisva Lietuva. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš balsavimą dar norėtų kalbėti pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tos pastabos, kurios čia buvo išdėstytos, jos jau pradėtos sakyti priimant pagrindų įstatymą. Todėl manyčiau, kad šiandien jau būtų nelogiška ir svarstyti, ar reikia, ar nereikia Klaipėdos laisvosios zonos, jeigu pagrindų įstatymas buvo priimtas. Šiaulių zona jau pradedama kurti. Bet į kai kuriuos klausimus gali vis dėlto atsakyti. Ne taip seniai mano kolega A.Sėjūnas lankėsi Jungtinėse Valstijose. Mes buvom įsitikinę, kad ten, jau civilizuotoje šalyje, nėra tokių zonų. Pasirodo, jų yra, ir labai daug. Ne visos jos, žinoma, dirba labai efektyviai, bet didesnė dalis vis dėlto duoda didelę naudą ir amerikiečiai sako, kad tai yra tikrai ekonomiškai naudingas dalykas. Be abejo, būtų labai gerai, taip sakant, kad visa Lietuva taptų ekonomine zona. Bet šiandien šito padaryti negalima, nes yra labai daug veikiančių įmonių, kurios jau duoda didelę naudą biudžetui ir t.t. Čia kalbama apie įmones, kurios faktiškai yra besikuriančios arba iš viso dar kursis. Kitaip tariant, investicijoms sudaroma žalia gatvė. Investicijoms bus suteikiama tam tikrų lengvatų. Ir pats ponas K.Antanavičius netgi referendumą rengdamas norėjo padaryti taip, kad investicijos nebūtų apmokestinamos, kad jos turėtų lengvatų. Čia jas ir darom, gerbiamieji, darom prie tų transporto mazgų, prie tų pramonės centrų, kurie šiandien turi labiausiai išplėtotas šias struktūras. Todėl aš manyčiau, kad tikrai būtų labai neprotinga balsuoti prieš. Prašyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Registracija.
Posėdyje dalyvauja 72 Seimo nariai. Prašau balsų skaičiavimo grupę pasirengti skaičiuoti, o Seimo narius atsisėsti į savo vietas parteryje. Pašalinius žmones prašau palikti parterį, kad nereikėtų keletą kartų perbalsuoti. Gerbiamasis Seimo nary Stakvilevičiau, paprašykit, kad netrukdytų mums balsuoti. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. 51 Seimo nariui balsavus už, 4 - prieš ir 10 susilaikius Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas priimtas.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projekto svarstymas (96.09.12)
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį S.Malkevičių pateikti šio įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektą. Pradedam priėmimą. Projektas Nr.2552 (2). Prašom. Atrodo, kad siūlymų taip pat nėra pateikta.
S.MALKEVIČIUS. Siūlymų nėra, bet buvo viena pastaba, buvo du straipsniai dėl 1 straipsnio, kurį derindami išbraukėme. Dabar liko vienas straipsnis, su kuriuo sutiko ir Vyriausybė. Komitete nebuvo pastabų ir kitų alternatyvų gauta.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau kalbėti dėl balsavimo dėl viso šio įstatymo. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Kadangi pakankamai daug jau buvo kalbėta, aš siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Nors ir sumažėjusi teritorija, palyginti su dideliais norais, tačiau vis tiek ji yra ir leidžiama savivaldybei ateityje derinti tuos klausimus su Vyriausybe, su Susisiekimo ministerija. Todėl yra atviri keliai galbūt tam tikru laiku ir išplėsti tą zoną. Įstatymo projektas reikalingas, toks įstatymas reikalingas. Kviečiu visus pritarti šiam įstatymui, balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Priėmus Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, dabar prasidėjo jau atskirų zonų steigimas. Visų pirma buvo Šiaulių, dabar kalbama apie Klaipėdą. Aš manau, tai, kas buvo mūsų mąstyta pirminiame variante priimant Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, kad pirmiausia bus steigiamos šios zonos, tai aš manau, kad nereikėtų sakyti dar kažkokių papildomų argumentų. Siūlau balsuoti už šio įstatymo įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Negalėčiau pritarti teikiamam projektui. Čia yra pakankamai aiškiai išdėstyti Juridinio skyriaus argumentai. Antrojoje dalyje jie aiškina, kad 2 straipsnio nurodymu sugalvotos yra rezervinės teritorijos. Kas tai yra rezervinės teritorijos, koks jų statusas, iš kur jos atsiranda, kas jas padarys rezervinėmis, ir iš viso kokią teisę turi, kaip čia yra rašoma, Klaipėdos miesto savivaldybė sudaryti tokias rezervines teritorijas? Kieno žemėje? Kur piliečių nuosavybė, kur jų teisės ir kas visa tai mokės, kas visa tai atlygins? Apskritai tas statusas neaiškus. Vadinasi, tuos žmones mes lyg ir padarom kažkokiais pabėgėliais, laikinais gyventojais, jeigu jie pasakys, kad štai tu, pilieti, gyveni rezervinėje teritorijoje, po kažkurio laiko tu būsi iš ten ištremtas arba iš tavęs bus atimta ta žemė. Į šiuos klausimus neatsakyta, todėl aš, kaip ir prieš įstatymą, esu ir prieš šį antrąjį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 56 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo įsigaliojimo įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 43 - už.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. 43 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš ir 8 susilaikius Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo įsigaliojimo įstatymas priimtas.
9sesija 3 posėdis. Svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 5 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl socialinio aprūpinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.2578. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministrą M.Mikailą. Jūsų kalbai skiriama ne daugiau kaip 10 minučių.
M.MIKAILA. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu jums pateikti Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos sutartį dėl socialinio aprūpinimo. Ši sutartis buvo rengiama gana intensyviai ir ilgą laiką todėl, kad sutartis yra parengta įvertinant tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kurios įtvirtina lygiateisiškumo principą, taip pat įvertinant Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos reikalavimus. Ši sutartis yra viena iš plačiausių socialinio aprūpinimo srities sutarčių, mūsų pasirašytų su kitomis valstybėmis. Sutarties 2 straipsnis nurodo, kad ši sutartis taikoma kiekvienos šalies įstatymais numatytoms socialinio aprūpinimo rūšims, ir yra pateikiamas labai platus spektras rūšių. Pagrindiniai šios sutarties principai yra tie, kad sutartis įteisina pagal kiekvienoje valstybėje galiojančius įstatymus įskaitomą darbo stažą, pripažįstamos darbo sutartys, taip pat ši sutartis yra taikoma ne tik pensiniam aprūpinimui, bet ir sveikatos aprūpinimui, įvairioms pašalpoms - bedarbių, invalidumo pensijoms, ištarnauto laiko pensijoms, našlių ir našlaičių, pašalpoms dėl sužalojimo darbe ir profesinės ligos, bedarbių pašalpoms, laidojimo pašalpoms ir kitoms pašalpoms, toms, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos įstatymais. Šių metų pavasarį pavyko galutinai su Estijos Respublikos ekspertais ir Socialinių reikalų ministerija suderinti pagrindines pozicijas ir buvo parengtas sutarties projektas, kuris šių metų gegužės 28 d. Lietuvoje buvo pasirašytas su Estijos socialinių reikalų ministru.
Norėčiau pažymėti tą faktą, kad tai yra pirmoji Estijos sutartis, tarpvalstybinė socialinio aprūpinimo sutartis. Lig šiol Estija tokių sutarčių neturėjo. Lietuvos pavyzdžiu rengdama šią sutartį, Estija taip pat parengė dabar ir kitas sutartis. Labai įdomu, kad vienu metu Vilniuje buvo pasirašyta analogiška sutartis ir su Latvijos Respublika. Pagal galiojančią praktiką ši sutartis numato žmonėms plačias socialines garantijas. Aš norėčiau jums pateikti bendrą balansą, kad 1990-1995 metais iš Estijos į Lietuvą atvyko 511 žmonių, o išvyko 312, t.y. atvyko 189 daugiau. Taigi ši pasirašyta sutartis pagal galiojančius visus įstatymus ekonomiškai Lietuvai yra naudinga. Siūlau pritarti Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos tarpvalstybinei sutarčiai dėl socialinio aprūpinimo.
Aš baigiau.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, noriu paklausti: ar sprendžiamas klausimas dėl anksčiau ištremtų ar apsigyvenusių ir dabar ten dar gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių socialinio aprūpinimo?
M.MIKAILA. Ačiū. Tikrai taip, kadangi sutartis nefiksuoja pilietybės klausimo, o fiksuoja tai, kad asmenims, teisėtai gyvenantiems vienos arba kitos valstybės teritorijoje, pripažįstamas darbo stažas, taip pat visos kitos socialinės garantijos, kurios galiojo pagal Estijos Respublikos įstatymus Estijoje, ir žmogui, dabar grįžtančiam į Lietuvą, pensija yra persiunčiama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą: koks būtų žmonių santykis Estijoje ir Lietuvoje, kiek mes turėsime persiųsti pensijų ir kiek iš Estijos gausime, koks čia yra balansas? Tai viena. O antra, norėčiau dar paklausti, kodėl tokia sutartis nesudaroma (gal jau yra projektas) su Rusijos Federacija? Mums, atrodo, yra labai svarbu ir aktualu. Ačiū.
M.MIKAILA. Bendrąjį balansą, kiek žmonių išvyks, reguliuoja bendrieji migracijos procesai, todėl prognozuoti yra labai sudėtinga. Tačiau aš dar kartą noriu pakartoti: penkerių metų praktika ir statistika parodo, kad į Lietuvą iš Estijos atvyko 511, iš Lietuvos į Estiją išvyko 312, t.y. 189 asmenimis atvyko daugiau. Tarp kitko, noriu pažymėti tai, kad visi jie yra pensininkai, todėl pensijos yra persiunčiamos pagal šitą sutartį, jeigu ji bus ratifikuota, bus persiunčiamos iš Estijos į Lietuvą. Analogiškos sutarties projektai yra parengti ir su Rusijos Federacija, tačiau sutartis dar yra nepasirašyta todėl, kad parengta sutartis yra derinama Rusijoje jų nustatyta tvarka. Tenka tik apgailestauti, kad daugiau kaip metus parafuota sutartis, t.y. pasirašytas kiekvienas lapas, yra derinama Rusijoje.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, 2 straipsnyje pasakyta, kad sutartis taikoma numatytoms socialinio aprūpinimo rūšims, ir aprūpinimo rūšys išvardytos. Tai medicininis aptarnavimas, motinystės pašalpos, pensijos ir paminėtos liaudies pensijos. Kokie asmenys gauna tas liaudies pensijas, kokios tai pensijos? Kiek iš tų 511 atvykusių gautų tas pensijas?
M.MIKAILA. Aš norėčiau pabrėžti tai, kad liaudies pensijos yra numatytos Estijos Respublikoje pagal Estijos Respublikos įstatymus. Tiems asmenims, kurie įgyja teisę gauti šitas pensijas, atvykus į Lietuvą tos pensijos bus persiunčiamos. Tačiau aš detaliai negalėčiau komentuoti Estijos Respublikos įstatymų, už kokius nuopelnus Estijoje yra skiriamos liaudies pensijos.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, kaip atitinka Estijos ir Lietuvos ikipensijinis amžius?
M.MIKAILA. Atleiskite, nesupratau klausimo.
PIRMININKAS. Kaip skiriasi Lietuvoje ir Estijoje pensinis amžius?
M.MIKAILA. Dabar Estijoje pensijos yra pripažįstamos vyrams 65 metų, moterims - 60 metų. Estijoje dirbęs asmuo ir įgijęs šitą stažą, atvykdamas į Lietuvą, įgyja teisę atsivežti ir pensiją. Lietuvoje dabar, jūs žinote, vyrams amžius yra ilginamas dviem mėnesiais, moterims - keturiais mėnesiais. Šiemet moterims beveik prisideda aštuoni mėnesiai nuo praėjusių metų, vyrams - 4 mėnesiai. Vyrai išvyksta iš Lietuvos įgiję pensinį amžių Lietuvoje, kadangi iš Lietuvos ir bus persiunčiamos pensijos.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, migrantai dažnai atsiduria bedarbių eilėse. Šios sutarties 24 straipsnyje (galbūt ir teisingai), kalbant apie bedarbio pašalpą, yra tokia formuluotė, kad įstaiga, sumuodama stažą, prireikus atsižvelgia į draudimo stažą, įgytą pagal kitos šalies įstatymą. Pati formuluotė ,,prireikus atsižvelgia,, - ar ji yra tiksli? Kada prireikus, kaip atsižvelgia? Ar tai negali būti papildomų ginčų objektas?
M.MIKAILA. Šita formuluotė - ,,prireikus,, - yra todėl, kad skirtingų valstybių įstatymai numato skirtingą būtinąjį stažą. Pagal Lietuvos įstatymus, tarkime, bazinė pensija, arba būtinajam stažui, 15 metų, tiesa, su Estija jis sutampa (Estijoje taip pat yra 15 metų). Jeigu dirbo asmuo Lietuvoje 12 metų ir atvykęs Estijoje išdirbo 3 metus, suma yra 15 metų. Tai yra būtinasis stažas, jo užtenka, todėl visais atvejais pagal mūsų įstatymus, tarkime, kai atvykusiam asmeniui trūksta iki būtinojo stažo - 15 metų, tada jam pagal mūsų įstatymus gali būti įskaitoma tarnyba buvusioje Tarybinėje armijoje iki būtinojo stažo. Tai čia yra šita formuluotė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis klausia.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pateikėjau, kaip žinia, Estijoje buvo kilęs didelis triukšmas dėl Rusijos karininkų: pensijų suteikimo jiems, jų legalizavimo. Ar šita sutartis neturės įtakos srautui į Lietuvą Rusijos karininkų, Rusijos kariškių ir karo veteranų, ypač priėmus Lietuvoje dėl lengvatų Antrojo pasaulinio karo veteranams?
M.MIKAILA. Manau, kad šita sutartis visiškai neturės tokios įtakos, nes Lietuvoje Rusijos kariškiams pensijas moka Rusija. Tiktai tais atvejais skiriamos pensijos Lietuvoje, jeigu jis čia įgyja civilinį darbo stažą pagal būtinąjį darbo stažą, darbo sutartį. Todėl kariškis, atvykęs iš Estijos, jeigu Estija jam nepaskyrė pensijos, neįgyja teisės gauti Lietuvoje pensijos. Šitą teisę jam gali suteikti tik Rusija, kaip yra nustatyta tarp Lietuvos ir Rusijos susitarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų, taip? Dėkoju, gerbiamasis ministre, jums.
Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom. Tuomet prašysiu kalbėti 1 - už, 1 - prieš.
Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai gerbiu Estiją, gerbiu jos įstatymus. Žinoma, reikėtų palaikyti mūsų susitarimus su Estija, tačiau pateikiant tokį dokumentą vis dėlto reikėtų šiokių tokių paaiškinimų. Dabar man labai, žinoma, nemalonu, kad aš negavau atsakymo, kas yra liaudies pensija. Liaudies pensija - tas ,,liaudies,, terminas anksčiau buvo labai plačiai naudojamas. Galbūt čia iš tiesų yra nelabai koks dalykas. Štai, sakysim, žmonės, mūsų mokesčių mokėtojai, turės mokėti kažkam už liaudies nuopelnus. Aš nežinau, aš vis dėlto susilaikysiu balsuodamas.
PIRMININKAS. Galbūt ministras galėtų dar patikslinti. Prašom. Kviečiu pranešėją.
M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Estijoje yra liaudies pensija. Liaudies pensija Estijoje - tai pagal mūsų įstatymus atitinka socialinę pensiją, t.y. ta vadinamoji mažiausia pensija, kuri yra skiriama ir asmenims, neturintiems darbo stažo, kaip pas mus yra socialinė pensija.
PIRMININKAS. Taigi čia terminų klausimas. Seimo narys A.Endriukaitis gali tik prieš kalbėti.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū. Kadangi ministras man įtaigiai neatsakė, bent neįtikino, Lietuvoje yra lengvatos Antrojo pasaulinio karo antihitlerinės koalicijos, tai priklauso visiems Rusijos kariškiams. Jeigu jie Estijoje tos lengvatos neturi ir sužinos, kad čia yra kažkokios lengvatos ir galimybės, tai tie kariškiai mielai atvažiuos į Lietuvą pasiimti tų lengvatų, kadangi netgi yra nesiejama su jokiomis pilietybėmis, o vien tik su gyvenimu šitoje teritorijoje, todėl aš negalėčiau šiandien jums pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Teks balsuoti, nes vienas Seimo narys nesuprato projekto.
Posėdyje dalyvauja 42 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, prašom balsuoti.
Už - 25, prieš - 1, susilaikė 6. Taigi pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar ar bendru sutarimu galim paskirti kaip pagrindinį komitetą Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą? Nėra kitų siūlymų. Ar reikia papildomų komitetų? Nematau siūlymų. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šią sesiją? Nėra prieštaravimų. Dar kartą dėkoju gerbiamajam ministrui.
6 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl oro susisiekimo ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministerijos sekretorių R.Gradauską.
R.GRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Š.m. birželio 28 d. Lietuvos ir Austrijos užsienio reikalų ministrai ponai P.Gylys ir Skusel pasirašė tarpvalstybinę sutartį dėl oro susisiekimo, pagal kurią susitariančios šalys turės teisingas ir lygias galimybes reguliariam oro susisiekimui. Šalys suteikia viena kitai atitinkamas teises vykdyti reguliarų oro susisiekimą tarp jų teritorijų, numato muitų ir kitų mokesčių ėmimo ir atleidimo nuo jų sąlygas, sutaria dėl tarifų, imamų už keleivių bagažo, krovinių gabenimą, nustato reguliaraus oro susisiekimo maršrutų tvarkaraštį, jo tvirtinimo ir keitimo tvarką, nustato ginčų, kylančių iš sutarties vykdymo, sprendimo tvarką, sutarties įsigaliojimo, keitimo, nutraukimo sąlygas bei kitus dalykus, kuriuos pagal Čikagos konvenciją reikia aptarti tokio pobūdžio tarpvalstybinėse sutartyse. Sutartis dėl reguliaraus oro susisiekimo sudarys palankesnes sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui su Austrijos Respublika užtikrinant keleivių, bagažo, įgulos, krovinių ir pašto saugų gabenimą iš vienos valstybės į kitą, taip pat prisidės prie tolesnio abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo vystymo. Manome, kad sutarties ratifikavimas yra svarbus aktas siekiant užtikrinti, kad įsigaliotų reguliarų tarptautinį oro susisiekimą tarp Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos reglamentuojanti sutartis ir kad būtų tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos konstituciniai bei tarptautinių sutarčių sudarymą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Sutarties ratifikavimas būtų paskutinis veiksmas, po kurio apie sutarties pasirašymą būtų galima pranešti IKAO, t.y. tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai, kaip to ir reikalauja Čikagos konvencijos 81 straipsnis. Kad ši sutartis įsigaliotų, austrų pusė jau dabar pasirengusi su mumis pasikeisti atitinkamo turinio notomis, tačiau tam reikia, kad pas mus ši sutartis būtų ratifikuota. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti: nuo kada ir kokiais maršrutais vyks tarptautinis oro susisiekimas? Ar dar šitie klausimai nėra išspręsti? Ačiū.
R.GRADAUSKAS. Dabar dar ne, bet tai bus sprendžiama, kai bus pasirašyta, t.y. bus ratifikuota, arba baigti visi procedūriniai reikalai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Aš norėčiau pasakyti, kad tai yra labai svarbus dalykas, kurį jūs teikiate, ir dar sykį paraginti visus paremti, o ne paklausti, kuo greičiau šitą dalyką ratifikuoti. Ačiū. Nes tai remia mūsų ir taip pavėluotą integraciją į Europos Sąjungos struktūras. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Tradicinis klausimas gal ne pranešėjui, bet kodėl sutartis pasirašant nenurodomos pavardės? Išeitų, kad galima pasirašyti ir kryžiuku.
R.GRADAUSKAS. Aš minėjau pranešime, kas pasirašė sutartis. Priimame pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar reikia papildomo komiteto? Nereikia. Taigi ir šį klausimą apsvarstėme. Visi rytinės darbotvarkės posėdžio klausimai išspręsti. Posėdis baigtas. Vakarinis posėdis prasidės 15 val.