Antrasis posėdis
1996 m. rugsėjo 10 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Vyriausybės pusvalandis
2.	Seimo nutarimo "Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos" projekto svarstymas ir priėmimas
3.	Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimas
4.	Nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" projekto pateikimas ir priėmimas
5.	1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso ratifikavimo įstatymo projekto priėmimas
6.	Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas
7.	Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas

Seimo narių pareiškimai

A.Endriukaitis perskaitė pareiškimą Ministrui Pirmininkui

K.Antanavičius perskaitė pareiškimą dėl "Lietuvos aide" paskelbtos publikacijos

A.Vaišnoras perskaitė viešą paklausimą energetikos ministrui S.Kutui

Vyriausybės pusvalandis (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 10 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Prašome dėl bendros tvarkos registruotis. Registracija. 53 Seimo nariai. Primenu, kad mes per rytinį posėdį neblogai padirbėjome, išnagrinėjome ir kai kuriuos vakarinio posėdžio klausimus, todėl, reikia manyti, posėdį baigsime šiek tiek anksčiau. Dar tiksliau sakant, Seimo narių pareiškimai bus ne 18.30 val., o kiek anksčiau. Tie, kurie užsirašėte, būkite malonūs būti pasiruošę pareikšt tautai tai, kas jums rūpi.Darbotvarkės 2-1 punktas - Vyriausybės pusvalandis. Pirmasis šioje sesijoje - žemės ūkio ministras ir Seimo narys V.Einoris.

Kviečiu, gerbiamasis kolega, gerbiamasis ministre, į tribūną. Pagal mūsų susitarimą jūs pradžioje keletą minučių galite tarti keletą žodžių. Ministre, ar ilgai jūsų įžanginis žodis truktų?

V.EINORIS. Neilgai.

PIRMININKAS. Prašau. Po to - atsakymai į klausimus.

V.EINORIS. Gerai. Aš labai atsiprašau...

PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Prašome klausyti!

V.EINORIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, kadangi man nebuvo pasakyta tema, kokią aš turiu čia gvildenti, tai aš manau, kad Seimo narius turbūt labiausiai domina, kaip vyksta pats svarbiausias dabartinio laikotarpio veiksmas - derliaus nuėmimas, grūdų supirkimas ir kaip mes ruošiamės žiemoti - pasėti žiemkenčius, padėti pagrindus kitiems metams.

Žemdirbiai, pasinaudoję Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo teikiamomis sąlygomis, atgaivinę apleistas žemes, kurių šiemet papildomai įdirbo 160 tūkst. ha, ir šiaip geriau ūkininkaudami pernai gavo papildomai (jau buvo minėta) apie 700 mln. litų, palyginti su 1994 m. už tą patį kiekį parduotos produkcijos. Todėl galėjo šių metų derliui pasėti 100 tūkst. ha grūdinių kultūrų daugiau negu pernai.

Įsigijus beveik 2 kartus daugiau mineralinių trąšų ir daugiau negu 2 kartus cheminių priemonių kovai su ligomis ir kenkėjais, taip pat pradėjus atgaivinti sėklininkystę (dabar sėklininkyste užsiima 216 subjektų, iš jų - 66 ūkininkai), pasėjo geresnės kokybės ir, žinoma, aukštesnės reprodukcijos sėklą. Taip pat įgyvendintos kitos būtinos agrotechnikos priemonės. Todėl šiemet prikūlė 5 cnt. daugiau iš hektaro ir žada papildomai surinkti apie 500 tūkst. tonų grūdų. Šiandien jau nuimta apie 85% grūdinių kultūrų. Sklandžiai vyksta grūdų supirkimas ir apmokėjimas už juos.

Norėčiau Seimo narius truputį supažindinti, kaip šitie darbai vyksta atskiruose rajonuose, bendrovėse, pas ūkininkus. Didžiausią grūdinių kultūrų derlių prikūlė (galima sakyti, derlius jau sudorotas) Pasvalio rajonas - 35 cnt. iš hektaro, Joniškio - 34 cnt., Pakruojo - 32 cnt., Šakių - 32 cnt. Kai kurios žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui, Joniškio Kepalių žemės ūkio bendrovė prikūlė 58 cnt. iš 1 ha, Pasvalio žemės ūkio bendrovė "Draugystė" - 53 cnt., Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė - 49 cnt., Alytaus "Atžalynas" - 48 cnt., Panevėžio Krekenavos agrofirma - 48 cnt., Žibartonių - 45 cnt., Šakių rajono Kidulių - 46 cnt. ir t.t.

Gerai padirbėjo kai kurie ūkininkai, išauginę gana didelį javų derlių. Panevėžio rajono ūkininkai broliai Alfonsas ir Henrikas Kairiai - 54 cnt. iš 1 ha, Alytaus rajono ūkininkas E.Guževičius - 55 cnt., Anykščių rajono ūkininkai V.Karaliūnas ir J.Banys - 52 cnt. ir t.t., nemažai ūkininkų gavo po 40-45 cnt. iš 1 ha. Tai, žinoma, labai džiugina.

Grūdinių kultūrų arba grūdų supirkimas taip pat vyksta sklandžiau negu pernai. Iki vakar dienos jau supirkta 350 tūkst. tonų, tai - 90 tūkst. tonų daugiau, negu pernai tuo pačiu metu. Nors, kaip matote, apie 15% javų dar nenupjauta, kai tuo tarpu pernai derliaus nuėmimas tuo metu buvo baigtas.

Grūdų balansas rodo, kad maistui grūdų bus supirkta daugiau negu reikia. Nors pašarui grūdų supirkta 4 kartus daugiau negu pernai, tačiau, matyt, grūdų pašarams reikės pirkti iš šalies, kadangi mūsų kiaulininkystės kompleksai ir paukštynai neturi žemės ir gyvena iš pirktinių pašarų. Matyt, truputį trūks rugių duonai. Rugių duonai, žinoma, šiais metais, kiek reikia, mes nupirksime. Praeitais metais iš valstybės rezervo buvo panaudotas tam tikras rugių kiekis, todėl šiais metais, matyt, reikės nusipirkti rugių iš šalies.

Cukrinių runkelių derlius šįmet irgi prognozuojamas 200 tūkst. t didesnis negu pereitais metais. Bulvių ir daržovių numatoma surinkti daugiau negu pernai ir maitinimui visiškai užteks.

Prie teigiamų požymių reikia priskirti tai, kad žemės ūkio mokyklos, ypač aukštosios, atgauna autoritetą. Šiais metais Žemės ūkio akademijos slenkstį peržengė 840 pirmakursių. Vyko konkursas: į vieną vietą stojo daugiau kaip 2. Šiais metais žemės ūkio mokyklų slenkstį peržengė 7 tūkst. jaunuolių. Labai malonu pažymėti, kad daugėja stojančių ūkininkų į žemės ūkio mokyklas. Šiais metais jų įstojo apie 400. Mokslo metų pradžia buvo pradėta pakiliai, šventiškai, su gera nuotaika. Tai labai džiugu.

Teigiama tai, kad šiais metais įvyko labai daug lauko dienų seminarų. Jų vyko apie 60, kuriuose dalyvavo nuo 200 iki 500 ūkininkų, kitų specialistų ir bendrovių vadovų. Juose dalyvavo apie 12 užsienio firmų, kurios atlieka bandymus panaudodamos įvairias kompleksines trąšas ir chemines priemones kovai su ligomis ir kenkėjais.

Šiais metais surengta daug parodų, pavyzdžiui, žalųjų galvijų, kiaulių, paukščių, žirgų, avių, ožkų - Panevėžyje, juodmargių galvijų ir žirgų - Marijampolėje. Žmonės jas labai gausiai lankė ir domėjosi. Tai rodo, kad kaime gyvenimas aktyvėja, juk į šias parodas niekas stumte nestumia. Vadinasi, pradedame atsigauti.

Žemės reforma vyksta, žinoma, labai sunkiai. Tačiau šių metų pabaigoje jau turėsime 200 tūkst. ūkininkų, kuriems žemė bus atmatuota ir įteisinta.

Tiek apie derliaus nuėmimą. Gal bus klausimų? Kadangi aš neseniai stovėjau tribūnoje ir daug kalbėjau, turbūt man nelabai leisite daugiau kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, ten jūs stovėjote kita proga, o dabar visiškai kita. Taigi ačiū. Primenu, mielieji kolegos, tvarką: vienas iš vienos pusės klausiate, kitas - iš kitos nepriklausomai nuo užsirašymo formos: iš anksto raštu ar elektronika dabar. Kadangi pirmasis raštu yra pageidavęs klausti V.Petrauskas, jis ir paklaus. Ruošiasi A.Vaižmužis.

Prašom.

V.PETRAUSKAS. Pone ministre, norėčiau jūsų paklausti dėl Lietuvos žemės ūkio banko vadovybės sprendimų, susijusių su įmonės "Jūra" turtu ir laivynu. Sakykite, ar bankas, kurio 91% akcijų valdo valstybė, kuris yra kaip valstybinis bankas, ar jis, jūsų nuomone, tikrai neviršijo įgaliojimų, spręsdamas "Jūros" įmonės ir ypač žvejybinių laivų nuomos, pardavimo ir kitus reikalus? Ar tai turėjo būti Vyriausybės, bent jau mažiausiai jūsų ministerijos sprendimai ir jūsų priežiūra? Dėkui.

V.EINORIS. Aš jums atsakysiu. Jau ne kartą dėl to klausimo mes kalbėjome, aš tik galiu pakartoti. Žemės ūkio bankui "Jūra" turėjo didžiulę skolą - 72 mln. litų. Kadangi "Jūrai" buvo numatyta skelbti bankrotą, o mūsų laivai plaukiojo įvairiuose vandenynuose ir prie įvairių uostų, kur "Jūra" buvo daug kam skolinga, galėjo būti... Žinoma, jau dabar nebrangiai pardavėme laivus, bet jie galėjo būti parduoti pusvelčiui, galėjo būti ir areštuoti. Buvo nutarta bankui už skolą atiduoti turtu, t.y. laivais. Bankas ne savavališkai šitą dalyką padarė, o vadovaudamasis Vyriausybės nutarimu. Tiktai noriu pabrėžti, kad paskelbus bankrotą su Lietuvos vėliava dabar plaukioja 57 laivai, kurie anksčiau priklausė įmonei "Jūra".

PIRMININKAS. Kolega A.Vaižmužis. Ruošiasi A.Kubilius.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis ministre, šiuo metu Vievio grūdų įmonės filialas Biržuose Šniukščiuose iš ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, kitų javų augintojų supirko apie 6 tūkst. tonų kviečių. Superka ir dabar, ir supirks ateityje. Deja, atsiskaitymas su žemdirbiais prastas, vakar vakaro žiniomis neišmokėta per 5 mln. litų. Vievis dejuoja, kad negauna kreditų. Jeigu taip, prašyčiau jiems padėti, kartu bus parama ir grūdų augintojams. Ačiū.

V.EINORIS. Noriu jums priminti, kad kai prasidėjo bankų griūtis, aš įsivaizdavau, kad mes, pradėję derliaus nuėmimą ir supirkimą, turėsime milžiniškų sunkumų apsirūpinant kreditiniais ištekliais, kad laiku sumokėtume už supirktus grūdus. Noriu pasakyti, kad šiais metais atsiskaitymas iš esmės vyksta geriau negu pernai. Buvo rasta kreditinių resursų ne tik Žemės ūkio banke, bet ir kituose bankuose: Vilniaus banke ir Taupomajame banke. Dabar atsiskaitoma už supirktus grūdus su augintojais maždaug 60%. Manau, kad ateityje didelio tarpo tarp pardavimo ir atsiskaitymo nebus. Yra visos galimybės atsiskaityti. Tiesa, kai kurios įmonės turėjo tam tikrų sunkumų, neturėjo reikiamo turto bankui užstatyti, kad paimtų kreditų, todėl buvo susitarta, kad 70% supirktų grūdų bankas įskaitytų kaip garantą, kaip užstatą. Tai buvo išspręsta, ir dabar nėra ko baimintis. Svarbu, kad kiekvieną dieną mūsų tarnybos kontroliuotų, žiūrėtų, padėtų, kad viskas vyktų gerai. Aš pasižiūrėsiu, kas yra Biržuose. Jeigu iš tikrųjų yra netvarka, spręsime.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Ruošiasi kolega Z.Adomaitis.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti: ar jūs jau išsiaiškinote su Lietuvos banko pirmininku ponu R.Šarkinu, kas atsako už tuos 200 mln., kurie buvo išdalyti jūsų pavedimais iš Žemės ūkio fondo paramos ir nebegrįžta į tą fondą?

V.EINORIS. Kuriuos aš išdalijau, tai dar neaišku, ar grįš, ar negrįš. Bet pirmiausia negrįš tie, kuriuos dar iki manęs išdalijo. Reikia šitą dalyką suprasti ir iš tos pozicijos pradėti kalbėti. Aš pasakysiu, kad dar niekas šiandien negali pasakyti, ar 200 mln. bus grąžinti, ar nebus. Bet kad tie kreditai buvo paimti tuo metu, kai žemės ūkio bendrovių, ūkininkų ir perdirbamosios pramonės kai kurių įmonių situacija buvo ypač kritinė, tai iš tikrųjų yra klausimas.

Aš į šitą klausimą galiu rimtai atsakyti: jeigu būtų mano valia, reikėtų anksčiau paimtus kreditus iš esmės labai rimtai peržiūrėti. Mes visi kartu turime labai rimtai apie šitai pagalvoti, žinoma, jeigu norime nepargriauti tų, kurie dar gali patys negriūti. (Balsai salėje) Nelyginkite Urkos, ūkininkų ir bendrovių. Urka, bendrovės ir ūkininkai yra du dideli skirtumai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, nereaguokite į replikas, kurios šaukiamos ar išrėkiamos Reglamento nenustatyta tvarka.

Kolega Z.Adomaitis. Ruošiasi kolega J.Listavičius.

Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis ministre, jūs sakėte, kad mums šiemet maistinių grūdų netrūks. Taip, atrodo, ir bus. Tačiau grūdų supirkėjai nuolat gąsdina, jeigu taip galima išsireikšti, žemdirbius, kad štai tuoj pradėsime importuoti maistinius grūdus, iš užsienio supirkti, ir iš Lietuvos žemdirbių nebus superkama. Norėjau paklausti, ar bus leidžiama supirkėjams maistinius grūdus įvežti iš užsienio? Jeigu bus leidžiama, tai nuo kada? Ar bus leidžiama žemdirbiams eksportuoti savo išaugintus javus? Jeigu bus leidžiama, tai nuo kada? Ačiū.

V.EINORIS. Norėčiau labai atsakingai pasakyti, kad tol, kol nebus supirkti mūsų valstybėje išauginti žemdirbių grūdai, niekas leidimo įvežti į Respubliką, kiek priklauso nuo mūsų kompetencijos, neduos. Noriu tai tvirtai pasakyti. Bet aš noriu pasakyti (kadangi žemdirbiai turbūt girdi mūsų pokalbį), kad dabar mes jau artėjame prie derliaus nuėmimo pabaigos ir artimiausiomis dienomis turėsime užbaigti žiemkenčių sėją. Darbai bus daugiau ar mažiau padaryti, ir likusius grūdus reikia kaip galima greičiau parduoti, kad mes žinotume, kokius turime resursus ir kuo mes maitinsime miesto žmones. Žinoma, čia yra šiokia tokia problema. Pernai mes šitaip aklai, galima sakyti, bijodami, kadangi buvo spaudžiama, laiku neleidome įsivežti, o tikrai trūko, ir buvome priversti mokėti brangiau, negu galėjome nupirkti, kai vyko derliaus nuėmimas. Todėl mes taip manome: iki spalio antros pusės šiuo klausimu nekalbėsime, mes tiktai prašysime Vyriausybės, kad tuos grūdus, kurie yra nupirkti ir dėl tam tikrų pavėlavimų dar yra vežami (o jie mums vis tiek reikalingi), būtų leidžiama įvežti be muito. Pernai paėmėm nemažą kiekį iš valstybės rezervo rugių, reikia juos grąžinti, o resursų nėra, kadangi Žemaitija ir Rytų Lietuva augino rugius, o dabar jų neaugina dėl mūsų griūties, todėl mes turime laiku atsivežti rugių. Todėl čia bus žiūrima labai lanksčiai, bet jokiu būdu ne mūsų, žemdirbių, sąskaita. Jokiu būdu. O jeigu kalbėsime apie išvežimą, tai kainos Respublikoje dabar yra mokamos tokios, kad nereikia dairytis išvežti kitur. Žemdirbius mobilizuoju ir kviečiu, kad būtų mūsų tėvynės patriotai. Mes pirmiausia turime žiūrėti, kad būtų tvarka ir patenkinti mūsų tėvynės poreikiai, o tada žiūrėti, kaip išvežti.

PIRMININKAS. Ačiū už gerą žodį. Dabar J.Listavičius. Ruošiasi kolega A.Kairys.

J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, noriu paklausti: kaip išspręstas šių metų grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos supirkimo finansavimo klausimas? Konkrečiai savo lėšų suma, skolintų lėšų suma, procentų lėšų suma ir procentų skirtumo į valstybinio biudžeto sąskaitą lėšų suma. Ačiū.

V.EINORIS. Gerbiamasis Listavičiau, jūs esate išsilavinęs žmogus, kompetentingesnis šios srities specialistas už mane, aš nepretenduoju, o man tokį klausimą užduodat - kiek davė, kiek... Duodam kreditų tiek, kiek reikia, kad supirktume grūdus, kad tauta ant prekystalio ir ant savo stalo turėtų duonos, pyrago, bulvių ir cukraus. Ir kitaip būti negali. O kiek valstybė prisideda, tai aš jums pasakysiu. Jeigu mes neturime resursų lengvatiniais kreditais paremti 5%, o supirkimo organizacijos turi imti kreditus 20-25%, todėl ir mūsų biudžete, mūsų nacionalinėje programoje yra numatyta, kad jeigu imami komerciniai kreditai su aukštomis palūkanomis, dalį palūkanų reikia padengti. Bet ar geriau dalį palūkanų padengti, atsiskaityti su žemdirbiais ir nesudaryti supirkimo organizacijų bankrotinės situacijos, ar tų kelių milijonų šiam reikalui neaukoti? Tai kas geriau? Mes pasirenkam tokį variantą, koks geriausiai atitinka mūsų interesus. Ne mano interesus, o valstybės interesus.

PIRMININKAS. A.Kairys. Ruošiasi kolega A.Vaišnoras.

A.KAIRYS. Žinau, kad buvo žadėta per 15 metų sumokėti žmonėms kompensacijas už žemę. Šiemet buvo iš biudžeto žadėta ir po peržiūrėjimo. Kiek šiais metais bus skirta lėšų iš biudžeto ar iš kitų lėšų kompensacijoms už žemę?

V.EINORIS. Buvo labai gražūs Seimo ketinimai šiais metais atseikėti 50 mln. Lt. Mes labai to pageidavom, kadangi jūs žinote, kad maždaug 730 mln. šiandien yra priskaičiuota sumokėti kompensacijoms už žemę. Didžiąją dalį šių milijonų reikia mokėti tiems žmonėms, kurių žemė atsidūrė žaliojoje zonoje, dauguma jų yra senyvo amžiaus, dauguma turi invalidumą, didelė jų dalis buvo tremtiniai, kurie turi lengvatų, ir, žinoma, tai buvo toks šviesulys, kuris žmones džiugino. Bet dėl biudžeto išlaidų peržiūrėjimo Seime buvo numatyta visiškai nebeduoti šių lėšų, buvo palikta 18 mln., iki šiol iš šių 18 mln. jau 12 mln. yra atiduota apskritims ir jau dabar dalijama žmonėms. Žinoma, aš labai pageidauju ir labai prašau, kad sudarant kitų metų biudžetą būtų numatyta tam tikra suma, jog pirmiausia mes galėtume atsilyginti tiems, kurie šiuo atveju turi lengvatų, privilegijų. Tai būtent invalidai, senyvo amžiaus žmonės, tremtiniai ir t.t. Būtina numatyti. Kitaip, žinoma, poryt kai kuriems gali nereikėti jau...

PIRMININKAS. A.Vaišnoras. Ruošiasi kolega A.Albertynas.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pateikti jums klausimą, kurį suformulavo patys ūkininkai valstiečiai. Jie kalbėjo, buvo atėję pas mane. Jis skamba taip: kokiais jūsų nustatytais principais remiantis diferencijuota grūdų supirkimo kaina taip, kad Pasvalio rajone, kur jūs ketinate balotiruotis į Seimą, kaina yra viena iš didžiausių, o kitų rajonų ūkininkai (tarp jų ir Kaišiadorių) tam tikra prasme skriaudžiami? Ačiū.

V.EINORIS. Na, matot, kaip žmogus aiškiai matau, kad jau artėja rinkimai. Aš jums pasakysiu. Aš neišleidau plonų ploniausio balselio, kiek kam mokėti. Yra Vyriausybės patvirtinta taryba, kuri nustato minimalias ribines kainas. Ir minimalios ribinės kainos yra nustatytos visai Respublikai vienodos: ir Kaišiadorims, ir Pasvaliui, ir Šilalei, ir visiems kitiems. Kokios grūdų kainos aplink mus, aš šiandien nenoriu sakyti, nes čia virš ribinių minimalių mūsų kainų veikia rinkos reikalai. Ir čia jau prasideda tam tikra konkurencija. Vieni moka, sakysime, už kviečius 700 už toną, kiti moka 750. Ir tie, kurie moka 750, žinoma, gali neparduoti tiems, kadangi anas važinėja ir siūlo daugiau. Bet čia jau aš neturiu įtakos. Mes žiūrim, kad šiose rungtynėse nebūtų nueita per toli, kadangi jeigu mes "išpūsim" supirkimo kainas, tai ant prekystalių duonos kaina irgi bus kita. Taigi kol kas šiuo metu viskas vyksta gerai. Konkurencija vyksta labai nedidele amplitude. Pasvalys iki šiol yra pardavęs nedaug grūdų, kadangi Pasvalyje yra daug sandėlių, džiovinti grūdų nereikia, dauguma grūdus dar laiko sandėliuose. Ir čia nereikia įžiūrėti blogo dalyko.

PIRMININKAS. Ir iš viso, gerbiamasis ministre, dėl rinkimų nesijaudinkit. Kolega A.Vaišnoras, man atrodo, balotiruojasi ne kaime, o mieste. A.Albertynas. Ruošiasi kolegė E.Kunevičienė.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai prisimenat, aš ir vyresnės kartos žmonės prisimena 1955 m., kai miestas, norėdamas pakelti žemės ūkį kaime, siuntė 30 tūkstantinę armiją. Važiavo teisėjai, prokurorai, milicininkai, partiniai darbuotojai, ūkiniai darbuotojai, bet tikrai nevažiavo muzikologai, muzikantai, fizikai, gydytojai. Dabar šios reformos ėmėsi žemės ūkio muzikologai, fizikai, gydytojai. (...) Jūs dabar džiūgaujate, kad Žemės ūkio akademijoje tiek daug studentų. Ar netikslinga būtų dalį lėšų iš Žemės ūkio akademijos perkelti į Muzikos akademiją, į Fizikos fakultetą, į kitus, kad ateityje šios srities specialistai, norėdami reformuoti žemės ūkį, neprikrėstų kvailysčių? Kaip jums atrodo?

PIRMININKAS. Laikas.

V.EINORIS. Matot, aš noriu į tai... irgi atsakyti panašiai, lengvai. Pokario laikotarpiu, kai buvo sugriauta ūkininkų sistema ir kuriami kolūkiai, irgi buvo galvota, kad visi nusimano apie žemės ūkį. Buvo ir pirties direktoriai, ir pašto direktoriai, ir visi kiti siunčiami šefuoti. Ir sakydavo, jeigu rudenį reikia sėti rugius, o nėra sėklos, tai sėk linus. Tai ir čia dabar taip išėjo. Manau, kad tokie dalykai gal daugiau nepasikartos. Aš bent taip manau. Žinoma, daug kas mano, kad jeigu duoną valgo, tai viską supranta apie žemės ūkį. Taip nebūna. Nors esu grojęs šimte vestuvių, bet nepretenduoju į muzikos žinovą ir nenoriu vadovauti šiam reikalui. Tegul šiai sričiai vadovauja tos šakos kompetentingi žmonės.

PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Ir ruošiasi paskutinysis kolega - A.Ražauskas.

E.KUNEVIČIENĖ. Kad daug paskolų Vyriausybė yra nuslėpusi, mes jau žinom. Ir reikės išsiaiškinti. Man šiandien keista, kad jūs tik dabar pasakėt, jog praeitais metais ir valstybės rezervai, ir žemės ūkio produktai buvo sunaikinti... Kodėl jūs praeitais metais tai slėpėt ir neprašėt iš biudžeto lėšų rezervams atstatyti?

V.EINORIS. Ponia Kunevičiene, labai gerai, kad jūs rūpinatės valstybės maisto rezervais. Atstatyti buvo galima, bet reikėjo kišenėje turėti pinigų, kad galima būtų nupirkti. O jų nebuvo. O valgyti duoną visi norėjom. Kaip jums būtų atrodę, jeigu tris mėnesius būtume nevalgę duonos? Tai dėl to, ponia Kunevičiene, nevalgėm juodos duonos ir ėmėm iš rezervo, t.y. ėmėm iš rezervo, nes visa Žemaitija pardavė, jūs žinot, kiek grūdų. Aš jums sakiau, kad Šilalė pardavė 29,5 karto mažiau už Pasvalį, o iki reformos pardavė 2,6 karto. Tai tokie dalykai dėl to atsitiko. O kaip tik Šilalė ir visas tas regionas augino rugius. Leiskit jūsų paklausti, kaip jūs rekomenduotumėt apsirūpinti šiemet rugiais, kai visa ta zona šiemet kūlė 13-15 centnerių? Leiskit paklausti. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, šioje situacijoje jūs klausinėjamas, o ne atvirkščiai.

V.EINORIS. Paklausti reikia, galima...

PIRMININKAS. Atskirai prašom, ne dabar, ne Vyriausybės pusvalandžio metu. Ir paskutinysis - kolega A.Ražauskas. Prašom.

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis ministre, iš neseniai vieno klausiusio, kuris kalbėjo...

V.EINORIS. Ponia Kunevičiene, mes galim pasikalbėti komiteto posėdyje...

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gerbiamoji Kunevičiene, prašome laikytis nustatytos tvarkos. Repliką bus galima pasakyti po viso to. Kolega A.Ražauskas. Prašom klausti. (Balsai salėje) Kolega A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis ministre, iš neseniai vieno klausiusio kolegos išgirdom ir jaučiam, kad prasidėjo rinkiminė kampanija ir jums primintas Pasvalys. Kaip jūs manot, ar nebūtų tikęs panašus atsakymas, jeigu ponas A.Vaišnoras būtų išgirdęs ne žemdirbio nuomonę, atėjusio turbūt šiandien iš to mitingo nuo bibliotekos laiptų, o paprasčiausiai pasiimtų šios dienos "Valstiečių laikraštį", kur yra keletas skelbimų apie grūdų supirkimą ir kainas? Jis būtų sužinojęs, kad aukščiausia grūdų kaina yra ne Pasvalyje, o visą laiką per šį sezoną aukščiausia kaina buvo Vievio grūdų kombinate, Kretingos grūdų kombinate, Varėnos grūdų kombinate ir t.t.

V.EINORIS. Teisingai jūs sakot, taip ir yra, bet aš nenorėjau leistis į ginčus, kadangi, matot, ten, kur V.Einoris eina, matyt, kvapas nepatinka. Dar į Pasvalį nebuvau nuvažiavęs, dar visai nekalbėjau apie rinkimus, dar visai ten nė kojos mano nebuvo. Per dvejus metus Pasvalyje esu buvęs tik vieną kartą "Draugystėje", kai vyko "Seklyčios" ir žemdirbių tarybos posėdis. A, dėl šito, tai... Dar rinkimais neužsiimu, aš dar turiu darbo, ir rinkimai dar neprasidėjo. Kai prasidės, pasikalbėsim su pasvaliečiais. Ten ne aš vienas būsiu, ten, matyt, bus daugiau kaip 10 kandidatų, ir pasvaliečiai ką norės, tą ir išrinks. Norės - mane, norės - kitą. Aš, pavyzdžiui, tikrai nesideginsiu, jeigu manęs neišrinks.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš prašyčiau neįsismaginti, kadangi dar vis dėlto viena replika. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš protestuoju dėl ministro elgesio ir dėl atsakymo. Jis šiandien yra kaip Vyriausybės atstovas ir Seime privalo atsakinėti į mūsų klausimus, o ne mums uždavinėti klausimus. Jis čia atstovauja Vyriausybei, o ne Seimui. Demagogijos man nereikia. Aš jūsų klausiau, kodėl jūs praeitais metais neprašėt iš biudžeto lėšų arba iš užsienio paskolų lėšų, kad būtų atstatyti valstybės rezervai? Jeigu mes laimėsim (duos Dievas, laimėsim) rinkimus, tai mes ne tik kuro nerasim, bet nerasim ir valstybės rezervų. Tai žmonės turi žinoti. (Balsai salėje)

V.EINORIS. Gerai. Ar galima dar?

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

V.EINORIS. Ponia Kunevičiene, po šios valdžios išėjimo aruoduose bus duonos, nebijokit. Bet aš tik abejoju, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę taip, kaip buvo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, minutėlę. Sutariam, kad trys stovintys prie mikrofonų - ir nė vieno daugiau. Vyriausybės pusvalandžio laikas baigėsi. Ministras, Seimo nariai taip pat tikrai turi darbo. Todėl kolega L.Milčius, kolega M.Pronckus ir kolega G.Paviržis. Ir nė vieno daugiau. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Aš dėkoju gerbiamajam ministrui, kad jis atsakė į vieną klausimą. Aš visą laiką galvodavau, kodėl ponas ministras taip puikiai kalba. Iš tikrųjų jis dalyvavo šimte vestuvių, jose grojo, pakankamai prisiklausė piršlio melagio oracijų ir man visiškai aišku, iš kur tokia puiki jo iškalba. Ačiū, pone ministre, ir sėkmės toliau!

V.EINORIS. Dėkoju už palinkėjimą. Aš ir jums linkiu.

PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Vakar Biudžeto komiteto posėdyje svarstant G.Vagnoriaus kompanijos padarytus nuostolius E.Kunevičienė paklausė, kokie teisininkai nustatė, kad tie nuostoliai iš tikrųjų yra tikri. Aš iš tikrųjų pirmą kartą savo gyvenime nustebau, jog vagiui reikia teisininko pažymos arba banditui taip pat reikia teisininko pažymos, kad jis yra banditas arba vagis. Šiandien ponia E.Kunevičienė aiškino apie rezervus. Rezervai, ponia Kunevičiene, atstatomi iš šių metų derliaus. Ir jie bus visiškai atstatyti. Čia ne rezervų ir ne grūdų klausimas, bet pinigų klausimas buvo.

PIRMININKAS. G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Aš, gerbiamasis Pirmininke, protestuoju prieš tai, kad jūs darot pernelyg didelių nuolaidų anai pusei. Gerbiamoji E.Kunevičienė neturėjo jokių teisių sakyti replikų. Tai yra Vyriausybės valanda, ministras tiktai atsako į klausimus, patinka jai tai ar nepatinka.

PIRMININKAS. Protestas priimamas. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausimas baigtas. Ačiū.

V.EINORIS. Dėkoju už dėmesį. Kviečiu daugiau bendradarbiauti, o ne ieškoti nepamestų daiktų.

Nutarimo "Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos" projekto svarstymas ir priėmimas (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Mieli kolegos, 2-2 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos" projektas Nr.2505 (4). Svarstymas ir priėmimas. Primenu, kad Seniūnų sueigoje sutarėm, jog turėtume priimti šiandien. Aš, kaip pranešėjas, kol kas nieko neturiu pridurti. Jūs turit naują variantą. Jame atsižvelgta visų pirma į Vyriausybės, bet taip pat ir į kai kurių Seimo komitetų ir Seimo narių siūlymus. Aš siūlyčiau pritarti šiam projektui. Diskusijoms užsirašė kolegos A.Baskas ir V.Andriukaitis. Prašau kolegą A.Baską į tribūną. Ruošiasi V.Andriukaitis.

Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamosios, gerbiamieji! Turiu garbės pranešti, kad Seimas priėmė ir šalies Prezidentas paskelbė Kovos su korupcija įstatymą, pagal kurį kandidatai į valstybines pareigas, taip pat ir į Seimo narius bei kitas valstybines renkamas, skiria-mas ir tvirtinamas pareigas privalo užpildyti kandidato į pareigūnus deklaraciją. Šioje deklaracijoje nurodomi kandidato gauti kreditai, paimtos paskolos, turimos skolos, kandidato teistumas, baudų mokėjimas...

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, dabar mes kalbam apie darbų programą. Pareiškimų laikas bus vėliau.

A.BASKAS. Tikrai taip, pone pirmininke, aš nesupainiojau. ...kandidato teistumas, baudų mokėjimas, bausmių atlikimo duomenys, kandidato ryšiai su užsienio firmomis, kandidato dalyvavimas įmonių, bankų, kompanijų valdyme, kandidato tėvų, brolių, seserų, sutuoktinių ir vaikų teistumas, dalyvavimas įmonių, kompanijų, bankų valdyme. Deja, šį Kovos su korupcija įstatymą priėmė ne Lietuvos, o Latvijos Seimas ir jį paskelbė Latvijos prezidentas 1995 metais. Klausimai Lietuvos Seimo vadovybei: kodėl Latvijos daugelis rodiklių geresni negu Lietuvos, taip pat kodėl Lietuvos valdžia skurstantiems įsiskolinusi kelis kartus daugiau negu Latvijos? Manau, todėl, kad dėl minėto Kovos su korupcija ir kitų įstatymų Latvijoje daugiau lėšų tenka ne nusikalstamoms struktūroms, o visuomenės poreikiams, naujoms darbo vietoms, pensijoms, atlyginimams. Kodėl svarstomame Lietuvos Seimo darbų sąraše nėra Kovos su korupcija įstatymo? Kad Lietuvos Seime yra ne blogesnių jo narių negu Latvijos Seime, rodo tai, jog dar l994 m. kovo mėnesį šie Lietuvos Seimo nariai privertė Seimo vadovybę sudaryti darbo grupę, parengti tokį įstatymą, kuris Amerikoje vadinamas valdžios etikos vardu. Šis darbas marintas, bet vis dėlto Seimui pateikti įstatymo projektai kaip Valdžios etikos, taip ir Kovos su korupcija pavadinimais. Ir aklam aišku, kad šie įstatymai nepriimti tam, kad valstybines pareigas būtų galima lengviau panaudoti savanaudiškai. Tai, kad šių įstatymų priėmimas nenumatomas ir paskutinėje Seimo sesijoje, rodo, kad daug padaryta tam, kad savi išliktų valdžioje ir po naujo Seimo rinkimų. Be to, tam įkurtos kelios satelitinės partijos. Kuri partija nuosekliai siekia, kad būtų svarstomi ir priiminėjami kiti įstatymai tam, kad milijardinės sumos tektų ne nusikaltėlių saujai, o naujoms darbo vietoms, pensijų, atlyginimų padidinimui. Deja, Lietuvoje neatsirado tokios partijos, kuri pasikėsintų į nusikaltėlių kišenę, nors kai kurių partijų atskiri nariai dėjo pastangas, kad valdžios etikos ar antikorupcinis įstatymas būtų parengtas ir priimtas, nors žinojo, kad Lietuvos Prezidentas nepasirašė ir žymiai silpnesnio prieš korupciją įstatymo, kuris vadinasi Pajamų ir turto deklaravimo įstatymu. Nors kelios Lietuvos vyriausybės buvo pasižadėjusios Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui įvesti tvarką, t.y. kad paskolos nenusėstų valdininkų sąskaitose. Ačiū. Pastebėjau, jog man liko 1 minutė.

Siūlau Seimui balsuoti, kad jis svarstytų ir priimtų Kovos su korupcija įstatymą ir tuo padėtų pagrindą padidinti kitų metų valstybės pajamas šimtais milijonų litų, padarytų visuomeniškesnį milijardų naudojimą. Nors siūlymai antikorupcines nuostatas įtraukti į Seimo rinkimų įstatymą prieš kelis mėnesius atmesti abiejų Seimo narių pusių balsais, bet artėjant rinkimams tai tvarkos šalininkų padaugės ir priimsime antikorupcinį įstatymą, jei ne tokį galingą kaip Amerikoje, tai bent tokį, koks prieš metus priimtas Latvijoje. O gal nepraleiskime progos pasitaisyti nors pavėluotai, bet sumažinti skriaudas, kurias sukelia minėtų įstatymų nebuvimas daugumai Lietuvos gyventojų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kadangi Seimo narys A.Baskas suklaidino ir Seimo narius, ir radijo klausytojus, primenu, jog ne kas kitas, o Respublikos Prezidentas A.Brazauskas pasirašė Pajamų ir turto deklaravimo įstatymą, pagal kurį dabar visi kandidatai į Seimo narius kaip tik ir deklaruoja savo pajamas ir turtą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man truputį nelabai smagu kalbėti po prieš tai kalbėjusio kolegos pranešimo. Tonas ir visa kita, aišku, padaro šią problemą daugiau populistinę negu realią. Tačiau aš norėčiau priminti gerbiamajam Seimo Pirmininkui, jog Socialdemokratų frakcija buvo pateikusi rudens darbų programoje pasiūlymų ir vienas iš pasiūlymų yra toks, kad iš tikrųjų mes pamėgintumėme priimti Kovos su korupcija ir reketu įstatymą ir Tarnybinės etikos įstatymą. Aš manau, kad juos tikrai būtų galima pataisyti, išmesti tas dalis, kurios yra labiau problemiškos, ir tikrai nebūtų problemų šitą įstatymų kompleksą priimti. Tai papildytų Valdininkų įstatymą ir mes turėtume geras sąlygas ir dėl tarnybinės etikos, ir dėl valstybės įstaigų viešumo, informacijos teikimo taisyklių ir t.t.

Aš norėčiau atsiriboti nuo rinkiminės propagandos, kuri šią problemą padaro daugiau šnekomis negu realiu darbu. Manau, kad gerbiamasis Č.Juršėnas mane girdi, ir manau, kad tą mūsų pasiūlymą jis turėtų teikti balsavimui, nes mes, Socialdemokratų frakcija, jo neatsiimame.

Taip pat manau, kad labai sudėtinga problema yra Valstybės turto valdymo, disponavimo tvarkos įstatymas. Esu įsitikinęs, kad šio įstatymo projektas yra parengtas pakankamai kruopščiai. Yra keletas diskutuotinų vietų. Mes jį taip pat siūlėme į Seimo rudens darbų programą, ir tas pasiūlymas taip pat lieka, jis yra įteiktas raštu. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas vis dėlto turėtų Seimui teikti dėl to siūlymo balsuoti, - ar pritars, ar ne. Tai tokie du siūlymai, kurie, mano nuomone, turėtų būti įtraukti į darbų programą. Aš manau, reikėtų pratęsti tokią tradiciją, kad nepriklausomai nuo to, jog vienų Seimo narių nebus, kiti ateis, bet spręs nacionalines problemas, kurias turime nuosekliai spręsti nepriklausomai nuo įvairių rinkimų ir t.t., ir t.t. Tas darbas, kurį mes padarysime, bus įvertintas kito Seimo, jam bus lengviau - bus daugiau problemų išspręsta. Todėl mūsų frakcijos du pasiūlymai lieka, ir aš manau, kad Seimo Pirmininkas turėtų į juos atsižvelgti.

Taip pat norėčiau paklausti viso Seimo. Kaip mes galvojame organizuoti šios sesijos Seimo darbą? Aš nemanau, kad būtų galima priimti pasiūlymą, kad, tarkime, nuo rugsėjo 20 iki spalio 20 d. Seimas darytų vieną plenarinį posėdį per 2 savaites. Aš esu įsitikinęs, jog Lietuvos rinkėjai pakankamai pažįsta politinius veikėjus, nemanau, kad kas nors daugiau ar mažiau sau susikraus taškų važinėdamas per tą mėnesį. Gal geriau mes garbingai padirbėkime. Dirbkime normaliu ritmu, dirbkime taip, kaip priklauso - 2 kartus per savaitę, ir padarykime tuos konstitucinius darbus, kurie mums dar yra likę. Esu įsitikinęs, kad Seimas dar turėtų palikti ir gerą pasiūlymų paketą kitam Seimui, kad kitas Seimas iš karto jau startuotų nuo realių darbų ir būtų išlaikyta graži tęstinumo tradicija. Manau, kad ir diskusijos dėl Seimo statuto, ir pasiūlymai dėl Seimo statuto tobulinimo, dėl Seimo darbo tobulinimo taip pat turėtų būti sukaupti, kad kito Seimo nariai galėtų turėti tam tikrą informacinį banką toms problemoms spręsti. Frakcijos vardu aš siūlau bent jau tuos du įstatymo projektus įtraukti į darbotvarkę, taip pat siūlau, kad Seimas vis dėlto rugsėjo 20 - spalio 20 d. (čia mano asmeninis pasiūlymas, ne frakcijos) vis dėlto dirbtų normaliai. Mes už tai gauname pinigus, privalome dirbti, darbų tikrai yra, ir mes galėtume daug šauniau padirbėti. Propagandistai tegul važinėja ir tegul dirba, juk iš tikrųjų nemanau, kad Lietuvos rinkėjai neapsisprendę ar nežinotų, kaip jie balsuos šiame rinkimų etape. Siūlymas būtų toks, kad mes dirbtumėme normaliu ritmu iki spalio 20 d.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui V.Andriukaičiui. Kaip mane informavo, pranešėjas šiuo klausimu priima visus Socialdemokratų frakcijos siūlymus dėl darbų programos sesijos papildymo. Dabar prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad būtų pritarta programai po svarstymo. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Ačiū. Pagaliau mano mikrofoną įjungėte...

PIRMININKAS. Geriau vėliau negu niekada.

A.VAIŠNORAS. ...matyt žinojote, kad aš noriu su jumis nesutikti dėl Prezidento pasirašyto Pajamų ir turto deklaravimo įstatymo, kuris yra tik šešėlis, lyginant su tuo, kokio reikia mūsų valstybei...

PIRMININKAS. Pagrindinis autorius - ponas J.Listavičius. Prašom nekritikuoti.

A.VAIŠNORAS. ...tai yra, kurio Prezidentas nepasirašė ir prieš kurį jūs labai protestavote, matyt, bijodamas parodyti, iš kur turite tiek daug pinigų. Bet tai kita tema.

Dabar aš visiškai sutinku su mūsų kolegų teiginiais ir teikimais, kad Kovos prieš korupciją įstatymą būtinai reikia priimti šiame Seime, tačiau aš nesutinku su vienu. Viena yra daryti, kita - gerai daryti.

27 klausimas. Seimo nutarimo dėl valstybinės apsaugos strategijos pagrindinių teiginių 1996 - 2000 m. patvirtinimo projektas nei Seime, nei Gamtos apsaugos komitete nėra svarstytas. Aš manau, kad čia norima (kaip ir Medžioklės įstatymą, kuris yra ganėtinai blogas arba visai blogas) šitą strategiją priimti apskritai be diskusijų arba vien tik jūsų balsų dauguma. Aš siūlau šitai išbraukti iš mūsų sesijos darbotvarkės. Čia iš tiesų yra strateginiai dalykai. Tik tada aš galėsiu balsuoti už šitą darbų programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, pateikta darbų programa yra tikrai apmąstyta ir įtraukti tie klausimai, kuriuos mes, mano nuomone, mūsų Seimas, turėtų apsvarstyti. Žinoma, gal mums jų visų nepavyks priimti, bet, man atrodo, mes turėtume dirbti normaliu darbo ritmu, kad po rinkimų naujas Seimas galėtų tuos darbus tęsti toliau. Todėl aš darbų programai pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Balsuosime dėl pritarimo po svarstymo. Registracija.

Posėdyje dalyvauja 61 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta šios sesijos darbų programai? Prašau balsuoti.

Už - 41, prieš - 2, susilaikė 10. Pritarta. Replika po balsavimo. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Posėdžio pirmininke, deja, aš turiu atkreipti jūsų dėmesį, kad darbotvarkėje buvo įrašytas 4 rudens sesijos darbų programos projekto variantas. Tai pasakė ir posėdžio pirmininkas. Seimo nariams yra išdalytas 5 variantas. Tai aš noriu paklausti: už kurį jūs balsavote, nes iš viso nepaskelbėte, o posėdžio pradžioje buvo minėtas 4 variantas? Jeigu iš tiesų, kad galiotų 5 variantas, tai prašyčiau tą klausimą spręsti ir pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Mes pritariame 5 projektui, tai patvirtins ir pranešėjas šiuo klausimu. Dabar pradedame priėmimo procedūrą. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną. Gerbiamieji Seimo nariai, priėmimo procedūra. Išimčių niekam nebus, sėskite į savo vietas.

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia noriu pareikšti, kad kaip paprastai Seimo narys kolega A.Baležentis yra teisus. Iš tikrųjų mes kartu su juo pritariame 5 variantui. Dabar dėl tų siūlymų, apie kuriuos čia buvo kalbėta. Man pats įdomiausias siūlymas, kurį suformulavo V.Andriukaitis, ir kiek supratau, jį parėmė kolega A.Gricius, t.y. dirbti normaliu ritmu visus antradienius, ketvirtadienius. Žinoma, siūlymas yra labai geras, man asmeniškai patinkantis, bet dovanokite, mielieji kolegos, nelabai realus. Gal kai kurie pamiršote, kad nuo rugsėjo 20 d. tiesioginių radijo transliacijų iš Seimo nebus. (Balsas salėje) Toks įstatymas. Jeigu neskaitote įstatymų, už kuriuos patys balsuojate, man tikrai liūdna, aš jūsų nesiūlyčiau kandidatais į naują Seimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, be radijo transliacijų, man atrodo, sklandžiau vyks įstatymų priėmimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Mielieji kolegos, aš manyčiau, kad jeigu reikės, gerbiamasis Andriukaiti, gerbiamasis Griciau, aš manau, mes susitarsime dėl papildomų posėdžių, bet vis dėlto rinkiminė kampanija yra rinkiminė kampanija. Daugelį mūsų nori matyti ir mūsų apygardos, ir ne tik mūsų apygardos betarpiškai, todėl suprantama, kad ypač laikotarpiu nuo rugsėjo 20 iki spalio 20 d., tarp pirmojo ir antrojo turo, bus sunku rengti posėdžius, bet kai kurie yra numatyti ir esant dideliam reikalui bus galima surengti ir papildomų posėdžių. Aš dar kartą dėkoju kolegoms, kurie siūlo, jog reikia rengti daugiau posėdžių, tai man visada patikdavo, nors kai kurie mane už tai kritikuodavo.

Taip pat noriu pareikšti, kad aš nesutinku su kolegos A.Vaišnoro siūlymais kai ką išbraukti, bet sutinku su tuo, ką jau patvirtino posėdžio pirmininkas, kad būtų galima įrašyti tą porą projektų, kuriuos savo kalboje minėjo kolega V.Andriukaitis. Su šitais patikslinimais pagal 5 projekto variantą aš siūlau kolegoms balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. 4 - už, 4 - prieš. Seimo narys A.Tauras.

A.P.TAURAS. Aš pasisakau ir pritariu IX sesijos programai, tuo labiau kad ten yra Profesinio techninio mokymo įstatymas, kuris jau labai seniai laukia eilės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. (Balsas salėje) Atsiprašau. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš buvau pateikęs siūlymą konkrečiai įrašyti įstatymo projektą - tai Lietuvos Respublikos 1939 - 1990 okupacijų padarinių Lietuvos Respublikai, jos gyventojams įvertinimo ir teisingumo atstatymo įstatymo projektą. Šiuo atveju aš siūlau tai įrašyti vietoje 45 pozicijos - Lietuvos Respublikos kovotojų prieš okupacijas ir nukentėjusių nuo okupacijų statuso įstatymo projektas, nes papildytame variante būtent šitas klausimas taip pat yra, nors didelė dalis tų klausimų, apie ką turėtų būti kalbama šitoje 45 pozicijoje įstatymo projekte, ten jau buvo. Todėl prašau būtent šitą klausimą įrašyti į IX sesijos darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Kaip informavo pranešėjas, šiuo klausimu formuluotė bus patikslinta, tas klausimas įrašytas. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad keletas klausimų yra pakankamai kontroversiškų ir nereikėtų jų taip aklai įrašinėti į darbotvarkę. Sakysime, 6 klausimas, t.y. Lietuvos Respublikos 1997 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus ir t.t. - ne tik pateikimas, bet ir svarstymas. Aš nežinau, ką šitas nueinantis Seimas ir nueinanti Vyriausybė gali pasakyti apie kitų metų biudžetą.

PIRMININKAS. Toks Konstitucijos reikalavimas, jūs puikiai žinote.

A.KUBILIUS. Aš žinau, kaip jūs žiūrite į Konstitucijos reikalavimus. Taip pat aš manau, kad 32 klausimas, t.y. Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas, yra tikrai susilaukęs labai priešingų vertinimų, ir kaip žinome iš spaudos ir iš bendravimo su kauniečiais, yra keletas projekto variantų, keletas grupių, inicijuojančių tas laisvąsias ekonomines zonas. Aš manau, kad šito klausimo irgi nereikėtų forsuoti. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, čia jau pono LDDP pirmininko ir referendumo iniciatorių, kad kažkodėl į darbotvarkę nėra įrašyta nutarimo dėl referendumo skelbimo. Ką tai galėtų reikšti?

PIRMININKAS. Tikimės, kad papildomai pasiūlysite įtraukti. Seimo narys P.Jakučionis. (Balsai salėje) Seimo narys A.Vaišnoras. (Balsai salėje) Prašom. Seimo narys A.Vaišnoras. Irgi nenorite kalbėti?

A.VAIŠNORAS. Aš noriu dar kartą pasakyti apie 27 punktą - dėl aplinkos apsaugos strategijos. Mes čia svarstysime jos pagrindinius teiginius, kurie, aišku, sako, kad Lietuvos aplinka turi būti saugoma ir švari, o tuo tarpu deginami pesticidai neparuoštose krosnyse. Ir Kėdainiuose tai buvo atlikta, ir tas pat - Akmenėje. Siūlau šitą klausimą išbraukti. Taip pat siūlau neužsiiminėti demagogija, o dirbti Seimui, todėl l4 klausimą taip pat siūlau išbraukti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Aš pirmiausia norėčiau kalbėti dėl Seimo darbo rinkimų kampanijos metu. Rinkimų įstatymas rinkimų kampanijos metu visiems kandidatams leidžia gauti atostogas. Man atrodo, kad bent 4/5 Seimo narių vėl dalyvauja kaip kandidatai, tai jiems irgi priklausytų atostogos.

Dėl pačios darbotvarkės. Čia yra labai daug klausimų, kurie iš tikrųjų turėtų būti svarstomi, bet man atrodo, bent 10 reikia išbraukti, tai - 1, 7, 12, 23, 25, 34, 35 ir 46. Taip pat man yra neaiškus 52 klausimas. Čia įstatymo pataisos, kurias teikia ir Prezidentas, ir Vyriausybė, ir Seimo nariai. Tai man būtų įdomu išsiaiškinti, o kokie gi klausimai turės pirmenybę, Seimo narių klausimai. Ar tie, kurie jau yra baigiami, tik yra likęs priėmimas, ar ir naujai keliami klausimai? Čia klausimas pateikėjui. O dėl išvardytų priežasčių aš kol kas turiu susilaikyti balsuodamas dėl šitos darbotvarkės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš norėčiau pritarti pateiktai Seimo sesijos darbų programai. Manyčiau, kad dirbdami mes dar galėtume ją šiek tiek pakoreguoti, parinkti tuos klausimus, kurie yra patys svarbiausi. Tačiau aš norėčiau priminti posėdžio pirmininkui ir Seimo Pirmininkui, apie tai buvo kalbėta pateikimo metu, kad Seimo posėdžių metu, kurie vyks ateityje, būtų griežtai laikomasi numatytų pertraukų. Pertraukoms yra skiriama pusė valandos. Pusantros valandos pietų pertrauka ir posėdžiai būtų baigiami ne vėliau kaip 18 valandą. Aš prašyčiau, kad Seimo Pirmininkas savo pažadą dar kartą patvirtintų, jeigu gerbiamasis R.Markauskas jam netrukdys.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Markauskai, jūsų prašo netrukdyti. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Žinoma, ši devintoji rudens sesija ir jos darbų programa yra pakankamai didelė, ir aš nemanau, kad mes galėsime ją įvykdyti. Todėl aš siūlyčiau (žinoma, jai reikia pritarti, nes mes be jos negalime dirbti) suteikti daugiau prioritetų, ką mes privalome priimti, o kitus... galbūt palikime ir kitam Seimui šiek tiek darbo, nes mes skubėdami galime padaryti kai ką ir ne taip. Aš manyčiau, kad šitie visi klausimai yra aktualūs ir neaktualių nėra. Bet suteikę prioritetus ir sumažinę tą programą, per tą laiką, kuris dar yra likęs šiam Seimui, mes galėtume sėkmingai priimti. Pritariu gerbiamojo A.Kunčino nuomonei, kad vis dėlto laikykimės laiko ir pertraukų, ir viso kito.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes turėtume pritarti šiai Seimo darbų programai ir visai nesisieloti, kad, tarkime, ji didelė. Susirinkęs kitas Seimas turės aiškią programą ir galės normaliai dirbti. Tikrai yra nacionalinių klausimų, kurie su mūsų kadencija nepasibaigė, ir mums čia nesant ateis kiti, kurie toliau turės aiškų planą, nereikės staiga graibytis, kad reikia sudarinėti naują darbų planą ir t.t. Yra tęstinų dalykų. Todėl labai normaliai galime patvirtinti šią darbotvarkę (gerai, kad priimti pasiūlymai) ir labai normaliai dirbti.

Mane nustebino štai toks nuogąstavimas, kad reikėtų išeiti atostogų. Kolegos, primenu, mūsų Seimas yra bekvoruminis ir jis gali dirbti ir privalo dirbti non stop principu. Kas nori agituoti, tegu agituoja ir važiuoja, kas nori dar ką nors daryti, atostogauti, tegu atostogauja ir važiuoja. Seimas dirba. Gal mes atlikime normalią pareigą vadovaudamiesi Statutu ir konstitucine logika. Šiuo atžvilgiu manau, kad mes tikrai galime visiškai normaliai be streso dirbti ir kartu suspėti dalyvauti rinkimų propagandoje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu šiam projektui, bet norėčiau dar pareikšti nuomonę. Kai kurie Seimo nariai sako, kad mūsų Pajamų deklaravimo įstatymas netobulas ar ne laiku priimtas. Aš galiu su tuo sutikti, kad tą įstatymą reikėjo priimti 1991 m. prieš pradedant privatizavimą. Tada mes būtume žinoję, kaip pas mus atsirado tiek daug turtingų žmonių. O dabar įstatymai atgal negalioja. Priimi ir paskui tuoj Seimo narys deklaruoja ar meras, o vagis dar neturi deklaruoti, tik po dvejų metų tam dar reikės. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną pranešėją. Baigiamasis žodis.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji bičiuliai, ačiū už pastabas. Sudarydami konkrečias savaičių ir dienos darbotvarkes, į tai galėsime atsižvelgti. Aš kviečiu patvirtinti šią programą. Pirma, ji yra nepakankamai didelė, jeigu sutarsime vis dėlto rengti daugiau posėdžių. Antra, kai kam atrodo ji per ilga. Aš galiu pasakyti, kad gali būti "užganėdinti" ir vieni, ir kiti atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Pirmiausia yra labai imlūs du punktai, maždaug priešpaskutinieji. Tai yra įstatymų pataisos, kurių projektus teikia Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybė, ir klausimai, kuriuos operatyviai spręsti teikia Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Iš tikrųjų jeigu bus svarbių, reikalingų klausimų, tai jie atsiras ir šita mūsų darbų programa bus išplėsta.

Antra vertus, čia įrašyti kai kurie dalykai, kuriuos tikrai galėtume laikyti kontroversiškais ir dėl kurių kiekvieną kartą tarsimės Seniūnų sueigoje, mielieji bičiuliai. Seniūnų sueigoje jie bus įtraukti ar nebus įtraukti. Sakykime, kai kurie buvo rašomi į šios savaitės darbotvarkę, po to buvo išbraukti. Išties nebus kas nors per jėgą grūdama, bus stengiamasi susitarti. Todėl aš labai prašau kolegas patvirtinti šią darbų programą su tomis minimaliomis pataisomis, kurias aš priėmiau, o jeigu iškils kokių ypatingų naujų pasiūlymų, kiekvieną kartą tarsimės. Jūs įsitikinote, kad tikrai šitas Seimas dirba demokratiškai, taip pat ir nustatydamas savo darbų programą, ir visas darbotvarkes.

Trečia, vis dėlto aš manau, kad rinkiminės kampanijos metu mes turime sumaniai derinti ir būtinumą organizuoti propagandinę kampaniją, gerai pasiruošti rinkimams, ir, kita vertus, būtinumą, kad Seimas dirbtų iki paskutinės savo kadencijos dienos, nes iš tikrųjų Seimui rinkiminiu laikotarpiu nei Konstitucija, nei Seimo statutas, nei Seimo rinkimų įstatymas apribojimų nenumato. Seimas yra iš tikrųjų nuolat dirbanti institucija. Kviečiu patvirtinti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Balsų skaičiavimo grupę prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Posėdyje dalyvauja 64 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų patvirtintas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos", prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.

PIRMININKAS. Kas prieš? Visi nori dirbti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. 44 Seimo nariams balsavus už ir 14 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos" priimtas.

Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 3 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Prezidento dekretu grąžintas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Prezidento patarėją A.Abramavičių. Pateikimas. Jūsų kalbai skiriama ne daugiau kaip dešimt minučių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, manau, niekam nekelia abejonių, kad teisėjai, piktnaudžiaujantys savo pareigomis, vilkinantys bylas, darantys kitų pažeidimų, turi būti griežtai baudžiami. Tokie teisėjai turi būti traukiami drausminėn atsakomybėn, o už ypač šiurkščius pažeidimus tikrai turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų atleidimo iš pareigų. Tačiau manyčiau (aš tikrai pritariu tai idėjai, kuri buvo realizuojama priimant liepos 9 d. įstatymą "Dėl Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo", kurio tikslas buvo sugriežtinti teisėjo asmeninę atsakomybę), kad tas įstatymas turi tam tikrų netikslumų. Todėl dabar teikiamu Respublikos Prezidento dekretu dėl Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo projekto tuos netikslumus, neaiškumus siekiama pašalinti.

Visų pirma, koks yra netikslumas? Manyčiau, kad teisėjas drausminėn atsakomybėn turi būti traukiamas, t.y. lemiamas momentas, sprendžiant klausimą apie teisėjo patraukimą drausminėn atsakomybėn, turi būti ne panaikintų jo sprendimų ar nuosprendžių skaičius, o tai, kad teisėjas padarė tam tikrų procesinių ar materialinės teisės pažeidimų. Todėl, matyt, mechaniškai spręsti apie teisėjo atleidimą iš pareigų arba jo patraukimą drausminėn atsakomybėn vien tik iš to skaičiaus, kiek buvo panaikinta jo sprendimų, negalima. Todėl siūloma tą dalį, kuria buvo numatyta, kad teisė-jas traukiamas drausminėn atsakomybėn už vieną ar daugiau priimtų sprendimų, kuriuos vėliau kasacine tvarka naikina aukštesniosios teisminės instancijos, truputį pakeisti ir pakoreguoti kitaip, kad teisėjas drausminėn atsakomybėn gali būti traukiamas ne už tai, kad buvo panaikinti jo sprendimai, bet už tai, kad jis padarė tam tikrų procesinių materialinės teisės pažeidimų. Būtent tie pažeidimai ir yra pagrindas panaikinti teisėjo sprendimus.

Kalbant apie teikiamas pataisas reikia paminėti, kad birželio mėnesį buvo priimtos Teismų įstatymo pataisos, kur buvo įvestas naujas principas, kai teisėjo vardą žeminančiu poelgiu buvo pripažinta tai, kad teisėjui yra paskirtos dvi drausminės nuobaudos. Todėl trečiąją dalį irgi siūloma suformuluoti taip, kad jeigu teisėjui per metus yra paskirtos dvi drausminės nuobaudos, tai laikoma teisėjo vardą žeminančiu poelgiu ir tai jau yra vienas iš konstitucinių pagrindų, leidžiančių atleisti teisėją iš pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnyje tai yra numatyta. Jeigu paimtume tą priimtąjį įstatymą, kuris dabar yra tikslinamas, manau, nelogiška teksto trečioji dalis, kuri buvo priimta. Yra toks nelogiškumas. Įdėmiai skaitant galima suprasti taip, kad tai, jog aukštesnės instancijos teismai panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus, tai jau yra teisėjo vardą žeminantis poelgis. Tai yra kad aukštesnių instancijų teismų sprendimai dėl panaikinimo yra teisėjo vardą žeminantis poelgis. Nors esmė buvo kitokia, bet taip galima suprasti. Todėl siūloma truputį kitokia linkme pakoreguoti šitą straipsnio dalį. Aš tiek trumpai dėl teikiamų pasiūlymų. Jeigu bus klausimų, aš mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius jūsų norėtų paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, dekreto konstatuojamosios dalies 5 punkte nurodyta. Cituoju: "Įstatymas prieštarauja dabar galiojančio Teismų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso nuostatoms." Aš noriu paklausti: ar toks konstatavimas gali ką nors lemti? Tada iš viso mes viską galime čia rašyti, ir viskas lyg ir liks. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Matote, čia turima omenyje, kad prieštarauja apskritai šiuose įstatymuose įtvirtintai apskundimo tvarkai, nes visa teismų sistema yra sudaryta taip ir jos įstatyminė bazė, numatyta šiuose dekrete minimuose kodeksuose, yra tokia, kad būtų priimtas kuo teisingesnis sprendimas arba nuosprendis. Todėl yra numatyta tam tikra apskundimo tvarka. Tai yra normalus reiškinys. Visose pasaulio valstybėse yra numatyta tam tikra apskundimo tvarka. Pavyzdžiui, teismo sprendimas gali būti panaikintas iš viso nesant jokios teisėjo kaltės. Pavyzdžiui, kai paaiškėjo naujos aplinkybės.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų visa ta argumentacija, kurią pateikė Jo Ekscelencija Prezidentas savo dekrete, remiasi tuo, kad Seimo priimtame Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitime yra siūloma po trijų kartų, kai yra panaikinti teisėjo sprendimai, teisėją iš karto atleisti. Būtent visa argumentacija tuo ir remiasi. Prieš šitą įstatymo pataisą. Bet jeigu geriau įsiskaitysite, matysite, kad čia yra tik siūloma atleisti teisėją iš pareigų. Priimti sprendimą atleisti ar neatleisti teisėją palikta Teisėjų tarybai ir pačiam Prezidentui. Tiesiog perkeliama aukštesnei teisminei institucijai arba net aukščiausiajai mūsų valdžiai. Kaip jūs manote, ar visa ta argumentacija, kuri pateikta, kaip jūs esate tame dekrete pateikę, negali būti kritikuojama?

A.ABRAMAVIČIUS. Aš manau, kad kiekviena argumentacija gali būti kritikuojama. Aišku, yra įvairių nuomonių. Kuo daugiau nuomonių, tuo labiau galima rasti teisingesnį sprendimą. Dabar norėčiau gerbiamajam Seimo nariui pasakyti, kad šiuo atveju Teisėjų taryba negali atleisti. Visų pirma Teisėjų taryba pataria dėl atleidimo. O dėl to, žiūrėkite, jeigu pagal tą jūsų argumentaciją, tai kam tada teisėjų garbės teismui siūlyti atleisti teisėją, jeigu kitos institucijos jo gali neatleisti. Iš karto yra supriešinamas garbės teismas su kitomis institucijomis. Faktiškai garbės teismas pagal tą visą tvarką yra ta institucija, kuri labai išsamiai ištiria visas aplinkybes. Pavyzdžiui, kitoms institucijoms (žinau, kaip būna praktikoje) ką pasiūlo garbės teismas, taip ir būna. Kadangi garbės teismas įsigilina į visas aplinkybes, ir jo siūlymas visada yra realizuojamas. O šiuo atveju, šiuo atveju garbės teismui nepaliekama pasirinkimo. Net garbės teismas gali būti prieš siūlymą atleisti, nes garbės teismas gali siūlyti ir kitų drausminių nuobaudų, paskirti ir kitų drausminių nuobaudų. Bet jis vis tiek privalo siūlyti. Iš viso garbės teismas netenka prasmės. Todėl gali Teismų departamentas, Teisingumo ministerija rinkti faktus, kai yra trys ar daugiau panaikinti sprendimai, ir iš karto siūlyti tą teisėją atleisti. Truputį yra toks prieštaravimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų projekte siūloma, kad už apsileidimą darbe, už pareiginius nusižengimus, kenkiančius teismo autoritetui, už teisėjo vardą žeminančius poelgius, už administracinės teisės pažeidimų padarymus teisėjui gali būti, o gali ir nebūti skiriama drausminė nuobauda. Kitaip sakant, galbūt bus skiriama. Ar jūsų negąsdina, kad teisėjas pagal jūsų projektą gali daryti žeminančius poelgius, jam gali būti paskirtos nuobaudos už daugelį, neribotą skaičių pažeidimų: 1, 2, 3, 4, 5, 100 pažeidimų per metus. Už tai gali būti paskirta garbės teismo nuobauda. Bet vis tiek po viso to tik gali būti, jūs sakote, o gali ir nebūti patraukiama teisminėn atsakomybėn. Ar jūsų negąsdina tie du žodžiai, kuriuos jūs kaip miną įdedate į įstatymą, - "gali būti". Juk tokių žodžių neturėtų būti įstatyme, juo labiau įstatyme, reglamentuojančiame teismų darbą. Ar jūsų negąsdina tie du žodžiai "gali būti", kuriuos jūs siūlote?

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, matote, pagal Teismų įstatymą klausimą dėl teisėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn sprendžia teisingumo ministras arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Būtent jie sprendžia tą klausimą, ar kreiptis į garbės teismą dėl konkrečios nuobaudos teisėjui paskyrimo, dėl drausminės bylos išnagrinėjimo. Tik teisingumo ministras arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali iškelti teisėjui drausmės bylą. (Balsai salėje) Šiuo atveju būtent kitose Teismų įstatymo nuostatose yra pasakyta, kad gali. Matot, jeigu to žodžio "gali" nebūtų, tai visais atvejais privalo, bet, manau, ir teisingumo ministras, ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra pakankamai kompetentingi žmonės, kurie galėtų pagal aplinkybes... gal yra tokių aplinkybių, kad nebūtina kelti, užtenka tiktai pasikalbėti su tuo teisėju, jeigu nedidelis pažeidimas, suprantat... Čia yra tokių labai įvairių variacijų. Negalima galvoti, kad iš karto turi būti keliama drausminė byla, nes gali būti smulkus pažeidimas, dėl kurio neverta kelti drausminės bylos.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.

G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas beveik toks pat, kokį paklausė prieš mane kolega A.Baležentis. Gal tik aš iš tikrųjų trumpiau suformuluočiau. Juk čia išvardyta, už ką teisėjas traukiamas atsakomybėn: už apsileidimą darbe, už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui, už teisėjo vardą žeminantį poelgį, netgi už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ir jūs vis tiek čia siūlot įrašyti, kad tik gali būti baudžiamas, ir manot, kad viskas gerai. Nejaugi iš tikrųjų jūs manot, kad šie išvardyti nusižengimai yra tokie smulkūs, kad galima ir netraukti už juos?

A.ABRAMAVIČIUS. Na, matot, jeigu pasižiūrėsim, pavyzdžiui... paimkime administracinio teisės pažeidimo padarymą. Pavyzdžiui, yra labai įvairūs: rūkymas neleistinoje vietoje jau yra administracinis nusižengimas, perėjimas neleistinoje vietoje. Yra įvairaus lygio pažeidimų. Todėl yra palikta tiems asmenims, kuriais tikrai, manau, galima pasitikėti, yra (...) teisė būtent spręsti tą klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti tokį bendrą klausimą. Kaip jūs galėtumėt pasakyti, kokia gi vis dėlto buvo pono K.Kubertavičiaus pagrindinė idėja, nes štai dabar aš žiūriu į medžiagą, kuri yra išdalyta ryšium su naujų Apeliacinio teismo teisėjų paskyrimu, ir matau, kad, sakysime, kalbant apie konkrečius teisėjus, duodami taip pat Respublikos vidurkiai. Štai sprendimų teisėtumas - 97,38% 1995 m., panašūs procentai kitais metais. Aš supratau, jog pono K.Kubertavičiaus idėja, kad pagrindinė problema yra ta, kad labai daug sprendimų, priimtų apylinkių teismuose, vėliau yra anuliuojama ir t.t. Dabar pasirodo, kad bendras sprendimų, kurie nėra pakeičiami, procentas yra iš esmės 97-98. Sakykit, jūs žinot kokią nors statistiką kitų valstybių, panašių į Lietuvą, kur panaši teisinė sistema, - Prancūzija? Kiek tenai tokių procentų yra ir kiek, įgyvendinus šį K.Kubertavičiaus įstatymą, mes pasiektume pagerėjimo šioje srityje - iki 98%, 99% ar 105%?

A.ABRAMAVIČIUS. Na, į pirmą jūsų klausimo dalį. Manau, ir aiškinamajame rašte yra aiškus tikslas - sugriežtinti teisėjo atsakomybę, kad teisėjai jaustų atsakomybę, kad kvalifikuočiau nagrinėtų bylas ir panašiai. Dėl praktikos. Aš atvirai sakau: dėl kitų šalių praktikos aš tikrai tokių duomenų neturiu. Ir ar pagerėtų, ar nepagerėtų tie rodikliai, priėmus gerbiamojo Seimo nario pono K.Kubertavičiaus siūlymus, spėlioti yra labai sunku. Aš manyčiau, kad tie rodikliai gal ir nepagerėtų. Čia mano asmeninė nuomonė. Bet aš gal ir klystu.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar svarstyti šį projektą iš naujo. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gal tam tikra kolizinė situacija. Mano idėja buvo iš tiesų pagerinti teismų darbą ir padidinti atsakomybę už tai, kad tie sprendimai, kuriuos padaro teisėjai, būtų priimami kvalifikuoti. Iš tiesų mes jiems leidžiame per metus suklysti tris kartus. Bet, kaip žinote, šiandien pereinamojo laikotarpio situacija tokia pakankamai sudėtinga, kad kitą kartą užtenka vieno neteisingo sprendimo ir gali apsirūpinti visam gyvenimui ne tik pats, bet ir visą savo giminę. Taigi iš tiesų ta atsakomybė turėtų būti griežta. Pagrindinė problema yra ta, kad vienintelė reali konstitucinė galimybė atleisti teisėją iš pareigų yra suformuluota taip, skamba taip: "už teisėjo vardą žeminantį poelgį". Nėra niekur iššifruota, kas yra "teisėjo vardą žeminantis poelgis". Aš pabandžiau tai padaryti. Galbūt tai buvo ir nelabai priimtina forma padaryta. Dabar tai, kas yra teikiama Prezidento dekrete, iš tiesų "išplauna" tą principą - visur įrašomi žodeliai "gali būti". Dar labiau apsunkinama ta formuluotė, kas yra teisėjo vardą žeminantis poelgis, taip sakant, paliekama viską spręsti patiems teisėjams. Kaip žinome, teisėjų sistema yra pakankamai uždara ir jai daryti kažkokią įtaką iš esmės neįmanoma. Visa tai yra reglamentuota, be abejo, Konstitucijoje ir įstatymuose. Aš vis dėlto siūlyčiau galbūt svarstyti šį įstatymo projektą iš pradžių. Gal mes galėtume pritaikyti kai kurias Prezidento pasiūlytas pataisas, įterpti į tą mūsų siūlomą variantą per svarstymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šį klausimą daug kalbama apie tai, kad reikia pagerinti teisėjų darbą, bet aš manyčiau, kad tokiais įstatymais teisėjų darbo mes iš tikrųjų nepagerinsime. Teisėjus reikia ruošti tam darbui, mokyti, o ne bausti. Ir kai kalbama apie teisėjo darbo pagerinimą, gerbiamieji Seimo nariai, šioje salėje nėra mąstoma apie tai, o koks gi poveikis būtų, jeigu tų teisėjų sprendimų ir nuosprendžių kuo mažiau panaikintų? Kiek Lietuvoje būtų žmonių nepatenkintų, kad jie negali apskųsti? Įsivaizduokite, jūsų atžvilgiu jūsų byloje priima neteisingą, nepagrįstą, neteisėtą sprendimą ar nuosprendį, jūs skundžiatės. Aukštesnysis teismas žiūri, kad jau šito teisėjo ir taip yra šiais metais du kartus sprendimai arba nuosprendžiai naikinti, trečio nenaikinsim, nes šiaip gerai dirba žmogus, o pagal įstatymą jį reikia atleisti iš darbo. Tai ar ši lazda neturi kito galo, kuris muš per žmogaus, Lietuvos piliečio, teises ir teisėtus interesus? Varžydami teisėjų laisvę priimti sprendimą arba nuosprendį pagal savo vidinį įsitikinimą, surinktus įrodymus, o aukštesniam teismui naikinti, jeigu jis nustato, kad įrodymų nepakanka ar įstatymas neteisingai pritaikomas, - mes tiesiog pakenksime asmens teisių ir teisėtų interesų gynybai. Ši idėja yra bendrai nepriimtina, nes visame pasaulyje yra kasacinis ir apeliacinis procesai. Aš norėčiau, kad siūlytojai - tiek Prezidento, tiek Seimo narys K.Kubertavičius - pateiktų, kur pasaulyje, dar kokioje valstybėje teisėjas atleidžiamas iš darbo už tai, kad aukštesnė teisminė instancija, apeliacinė ar kasacinė, pakeičia jo sprendimą ir nuosprendį? Aš, pavyzdžiui, tokių dalykų nesu girdėjusi. Žinoma, jeigu nustato piktnaudžiavimą arba apsileidimą darbe, vilkinami terminai - tą aš galėčiau suprasti, bet jeigu faktinės aplinkybės yra įvertinamos kitaip arba kitokia teisminė klaida padaroma, nepiktybinė, nesąmoninga. Tokių įstatymų, kad dėl tokių klaidų - ar vienos, ar trijų - būtų atleidžiama iš darbo, man neteko girdėti, kad iš viso kažkur yra. Aš manyčiau, kad vis dėlto tie, kurie siūlo šį įstatymą, nesuvokia nei kasacinės, nei apeliacinės instancijų esmės ir ne nuo to pradeda. Jeigu dėl to, kad taptum, reikia būti trejus metus notaro padėjėju, afesoriumi, tai teisėjais pas mus priima žmones tiesiai į darbą, ir jų dar trūksta Lietuvoje. Čia yra mokymo problema, o ne baudimo ir bausmių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad būtų šis grąžintas įstatymas svarstomas iš naujo, paspaus mygtuką "už", kas už tai, kad šis įstatymas būtų laikomas nepriimtu, - prieš, susilaikę skaičiuojami nebus. Posėdyje dalyvauja 49 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti.

Už - 31, prieš - 5. Taigi šis įstatymas bus svarstomas iš naujo. Dabar mes turėtume paskirti svarstymo datą. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti, kad šis projektas būtų svarstomas kitą antradienį? Taip, kaip numatyta Statute. Dėkoju.

Nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

Dabar 4 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimas "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms". Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Prezidento patarėją A.Abramavičių. Replika po balsavimo. Seimo narys E.Bičkauskas. O toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.

E.BIČKAUSKAS. Taip, replika po balsavimo. Čia daugiau turbūt atsakymas A.Kubiliui į tai, kuo skiriasi šie projektai. O skiriasi, ir esminis skirtumas, kad K.Kubertavičius, net ir turėdamas labai gerą intenciją, gyvenimiškus, visuomeninius santykius bandė suvesti į matematines formules, į matematinius skaičius. Gyvenimas yra daug sudėtingesnis, kad jis tilptų į skaičių 1, 2, 3.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl Seimo nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms". Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Manau, į Apeliacinio teismo teisėjus siūlomų kandidatų biografijų faktų nesakysiu, kadangi visiems Seimo nariams yra išdalytos biografinės pažymos. Taip pat yra išdalytos pažymos dėl kandidatų į Apeliacinio teismo teisėjus darbo rodiklių, todėl irgi neminėsiu jų darbo rodiklių, gerbiamieji Seimo nariai galėjo susipažinti. Tik aš labai trumpai norėčiau pasakyti, kad visi šie kandidatai, dėl kurių prašoma jūsų pritarimo, išlaikė Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus, taip pat jų kandidatūros buvo svarstomos Teisėjų taryboje, visoms kandidatūroms buvo pritarta. Taip pat, jeigu jūs pasižiūrėsite į biografines pažymas, matyti, kad visi kandidatai turi ilgą teisininko darbo patirtį. Ir dar į vieną momentą norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, - kodėl prašoma jūsų papildyti Apeliacinio teismo teisėjų skaičių. Liepos mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso, taip pat Teismų įstatymo pataisos, kurias priėmus labai išaugo Apeliacinio teismo krūvis. Norėčiau tik priminti, kad dabartiniu metu Apeliacinis teismas nagrinėja bylas ne tik apeliacine tvarka, bet ir kasacine tvarka, todėl iškilo labai didelė problema dėl teisėjų, kadangi dabartiniu metu Apeliaciniame teisme yra tik 18 teisėjų. Todėl prašyčiau jūsų, atsižvelgus į anksčiau minėtus argumentus, pritarti siūlomoms kandidatūroms į Apeliacinio teismo teisėjus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, primenu, kad mes dirbam pagal 204 Seimo statuto straipsnį - pranešėjas neklausinėjamas. Ačiū. Dabar, jeigu patys kandidatai pageidauja tarti žodį, jie tai gali padaryti, bet nepriklausomai nuo to, ar gerbiamieji pretendentai kalbės ar nekalbės, Seimo nariai turi teisę juos klausinėti. Todėl aš vis tiek kviečiu į tribūną iš eilės. Pagal abėcėlę pirmasis - A.Bielskis, ruošiasi A.Driukas. Jeigu Seimo nariai pageidaus, jie gali paklausinėti. Bet pirmiausia patys pretendentai, jeigu nori tarti porą žodžių, jie turi teisę. Prašom. Pirmiausia ar pageidaujat tarti keletą žodžių iš pradžių?

A.BIELSKIS. Ne, nepageidauju.

PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jeigu pageidaujat klausti, prašom. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš turbūt bendrą absoliučiai visiems klausimą. Aš norėčiau paklausti: kaip klausimas išspręstas tose vietose, iš kur būsimi Apeliacinio teismo teisėjai atleidžiami? Kas ten dabar? Ar ten liko tuščios vietos, ar vis dėlto jokių problemų ten nebus? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

A.BIELSKIS. Lazdijų rajono apylinkės teisme dirba 5 teisėjai. Man išėjus ten liktų dar 4 teisėjai. Beje, žinau, kad Teisingumo ministerija numačiusi kandidatą. Vietoj manęs dirbs kitas teisėjas.

PIRMININKAS. Kolega P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš klausimų neturiu. Aš galvočiau, kad čia yra ir pažymos apie jų darbą, ir, taip sakant, jie išlaikė egzaminus, todėl reikėtų šiam nutarimui pritarti, priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kuzminskas. Iki jis paklaus... Minutėlę, gerbiamasis Kuzminskai! Aš noriu pranešti, kad ir dar viena pažyma yra, kuri jums visiems įteikta - pažyma, sakykim taip, apie kandidatų praeitį. Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš esu pasiruošęs paklausti A.Driuką.

PIRMININKAS. Prašom. Aš jus paliksiu. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Aš rankose laikau labai įdomią pažymą, kurią pasirašė teisingumo ministras, kurioje rašo, kad informuoja, jog buvo TSKP nariai šie kandidatai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Turbūt teisingumo ministras nėra partinė institucija, kuri informuoja, iki kada buvo partijos nariais. Tačiau aš norėčiau iš tų kandidatų, apie kuriuos yra parašyta labai įdomi data, kad jie buvo TSKP nariai iki 1988 metų, būtų labai įdomu išgirsti, iki kurio mėnesio jie buvo TSKP nariai.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.

A.BIELSKIS. Iki 1988 m. ... galbūt prisiminsiu, balandžio mėnesio.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, na, aš kandidatūroms, be abejo...

A.BIELSKIS. Nebemokėjau mokesčio, ir baigėsi mano narystė...

G.A.PAVIRŽIS. Diskusija vyksta, Pirmininke, pranešėjas manęs negirdi.

PIRMININKAS. Tai kad jūs diskutuojat su Seimo nariu R.Bloškiu, aš taip supratau. Ne? Tada prašom klausti.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, kandidatūroms į Apeliacinio teismo teisėjus, be abejo, aš pritariu, tačiau ar negalėtumėt atsakyti jūs, jeigu galit, už visus kolegas, ar vienam iš jūsų negresia K.Kubertavičiaus 59 straipsnio pataisa?

A.BIELSKIS. Ar Apeliacinio teismo teisėjams negresia... Man atsakyti?

PIRMININKAS. Prašom, prašom. Kaip jums atrodo, ar negresia, jeigu tokia pataisa būtų priimta?

A.BIELSKIS. Gresia, visiems teisėjams gresia, kadangi yra įstatymas ir jis galioja visiems teisėjams.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, dėl kokių motyvų jūs įstojot į Tarybų Sąjungos komunistų partiją ir dėl kokių motyvų išstojote iš Tarybų Sąjungos komunistų partijos?

A.BIELSKIS. Motyvai buvo tokie: aš, baigęs universitetą, buvau paskirtas dirbti tardytoju. Tuo metu Druskininkų tardymo poskyryje dirbo vienas nepartinis žmogus - tardymo grupės vadovas. Du tardytojai buvo... tardymo grupė, abu nepartiniai. Tai buvo tam tikras spaudimas, pasiūlyta, ir gana primygtinai. Aš buvau dar jaunas žmogus, atėjęs dirbti, ir buto klausimai, ir apskritai mane privertė tai padaryti... O išstojau 1988 m. Aš nustojau mokėti nario mokestį. Galvojau, svarstys, išmes, bet niekas nei svarstė, nei išmetė. Taip ir liko, tiesą sakant, tie klausimai.

PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis kandidate, nemaža atvejų, kai pasirašius sankciją suimti įtariamąjį vėliau paaiškėja, kad asmuo suimtas nepagrįstai. Dvyliktokas Marijanas suimtas ir apkaltintas vagyste. Turiu vidaus reikalų ministro atsakymą, jog vagystė nepasitvirtino. Po to apkaltintas dėl narkotikų gamybos. Talentingas, rengiamas tarptautinėms olimpiadoms, šiuo metu studijuoja universitete. Tebesitęsia bylos, ieškoma kaltinimų. Klausimas: ar jūs nemanote, kad reikia ypatingo jautrumo tiek suimant, tiek nagrinėjant paauglių ar jaunuolių bylas, ypač pirmą kartą nusikaltusių ar netgi įtariamųjų? Ačiū.

A.BIELSKIS. Taip, aš manau, kad reikia ypatingo jautrumo ir ypatingo dėmesio, ir ypatingo atidumo. Beje, apskritai kai dabar teisėjas sprendžia suėmimo klausimus, iš tikrųjų, mano nuomone, mano įsitikinimu, problemų bus kur kas mažiau dėl neteisėtai suimtų ir suimtų laikomų asmenų. Aš taip įsitikinęs.

PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Pone pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl gyventojų nusiskundimų, kai Apeliacinis teismas nenagrinėja jų pareikštų pareiškimų. Kaip jūs atrenkate? Apeliacinis teismas atsisako nagrinėti arba iš naujo nagrinėti kokią nors bylą. Kaip jūs atrenkate, kokią bylą nagrinėti, o kokią ne?

A.BIELSKIS. Atleiskite, aš dar nesu Apeliacinio teismo narys, todėl apie tai spręsti aš negalėčiau.

PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pretendente, pasakykite, kodėl jūs išėjote iš tardytojo pareigų 1988 m., kokios buvo priežastys?

A.BIELSKIS. Priežastys buitinės, labai paprastos. Atvažiavus dirbti aš buvau įrašytas į eilę butui gauti. Tačiau jauno specialisto statusas taip ir baigė praeiti, o aš toje eilėje butui gauti pasislinkau per vieną vietą, bet ne į tą pusę, kadangi buvo priimta naujų asmenų. Štai tos priežastys mane paskatino išeiti iš tardytojo, beje, labai sunkaus darbo ir ieškoti tos tarnybos, kurioje aš galėčiau su šeima gyventi ir gauti butą. O būtent tuo metu tarpkolūkinių kurortinių įstaigų susivienijime "Eglė", "Žilvinas" galimybė buvo kur kas geresnė tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Driuką. Ačiū, gerbiamasis pretendente, prisėskite. (Balsai salėje) Gerbiamasis pretendente, jeigu pradžioje jūs norite tarti keletą žodžių, prašom. Ne? Tada Seimo nariai. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis teisėjau, jūs labai jaunas, vis dėlto, pagal ministro raštą, būdamas 25 metų jau įstojote į TSKP - ar iš idėjos, ar dėl karjeros, nežinau. Tačiau norėčiau paklausti dėl jūsų biuro, kurio vadovas buvote. Advokato A.Driuko biuro advokatas, biuro vadovas, 1993-1994 metai. Ar šis biuras dabar tebedirba? Ir kodėl jūs iš advokatūros pereinat į teisėjus? Ačiū.

A.DRIUKAS. Ačiū. Advokatų biuras dabar neegzistuoja, kadangi pasikeitė struktūra. Turėjo teisę pakeitus Advokatūros įstatymą kiekvienas advokatas steigti savo asmeninį biurą ir dirbti jame kaip tinkamas, o anksčiau buvo juridinės konsultacijos ir ten būdavo vedėjai, vėliau seniūnai. Dabar tokio biuro nėra. Kiekvienas advokatas bent jau Druskininkų mieste, kur aš dirbau, dirba savarankiškai.

Dėl įstojimo į partijos eiles aš galiu pasakyti nuoširdžiai, jeigu tai jus įtikins, kad tikrai buvau dėl jauno amžiaus suklaidintas gražios ideologijos. Na, o visas gyvenimas nuo pat vaikystės buvo pagrįstas tik tuo, na, tai ir paskatino. Praktiškai, galima sakyti, iš idėjos buvo stota į tą partiją. Na, o aš iš jos išėjau (tikrai nepasakysiu mėnesio) 1989 metais iš karto po to, kai man tikrai didelį autoritetą turintis žmogus K.Motieka padarė tą pat. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Driukai, dirbdamas teisėju, kokių jūs savo darbe jautėte įstatymų leidybos spragų, kitaip sakant, ar jūs galėtumėte sakyti, kad kai kurie jūsų praktikoje taikomi įstatymai buvo jums apsunkinimas?

A.DRIUKAS. Ačiū. Iš principo galiu pasakyti, kad įstatymų pakanka priimti tam tikram sprendimui, pakankamai teisėtam, pagrįstam kiekvienoje byloje. Tačiau negaliu nepasakyti, kad buvo tokių atvejų, gal ne vienas ir ne du, kai sunku buvo surasti įstatymą arba būdavo prieštaringi tie įstatymai, teisinės normos. Ypač tai, kas susiję su skirtingomis valdžiomis, būtent ta teisės normų konkurencija. Imkime įstatymus, imkime Vyriausybės nutarimus, imkime ministerijų, žinybų raštus, kurie papildomai aiškina tą įstatymą ar Vyriausybės nutarimą. Tikrai būdavo didelė problema. Arba tektų kreiptis į Konstitucinį Teismą, arba pats teisėjas turi teisę remdamasis įstatymu netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja aukštesniam pagal rangą įstatymui. Pavyzdžiui, paimkime Administracinį kodeksą. Vienu metu buvo laikas, kai paaiškėjo, kad nė vienas pareigūnas nebuvo pagal įstatymą įpareigotas surašyti administracinio pažeidimo protokolo už nežymėtas prekes, prekes be banderolių ir panašiai. Tai tokių atvejų buvo. Tikrai trukdė dirbti.

PIRMININKAS. A.Pocius. Prašom.

A.POCIUS. Aš norėčiau pateikti tokį bendresnio pobūdžio klausimą. Dabar ir spaudoje, ir visuomenėje kartais didelį nusistebėjimą sukelia teisėjo sprendimai paleisti tokius labai aiškius nusikaltėlius. Jie suimami ir atvežami (kaip Mažeikiuose buvo, kurie slapstėsi net kitoje valstybėje), suimti už ekonominius nusikaltimus ar kitokius nusikaltimus, ir teisėjas priima sprendimą juos paleisti iki teismo.

A.DRIUKAS. Tai yra labai opi problema visuomenės nuomonės požiūriu, kadangi visuomenė vertina vienaip, t.y. didžioji opinija, gausioji, tačiau teisėjas yra teisėjas, jis turi būti šaltas ir tiesiog nepasiduoti tam spaudimui. Esmė yra tokia. Tiek baudžiamajai bylai iškelti reikalinga vada, pagrindas, tiek kaltinimui pareikšti reikalingas pagrindas, įrodymai. Tuo labiau suimti, ką ir gerbiamasis kolega prieš tai kalbėjo, reikalingas ne tik atidumas, reikia remtis įstatymu, reikia turėti įrodymų ir panašiai. Nes be įrodymų negalima, įstatymas draudžia tą žmogų suimti. Kad ir kaip būtų apmaudu, kartais gal mes žinome intuityviai, kad tas žmogus yra tikrai nusikaltęs, tačiau intuicijos nepakanka.

PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Ačiū. Noriu pateikti panašų klausimą į tą, kurį pateikiau pirmajam kandidatui. Tas pats dvyliktokas Marijanas, neišleistas į Tarptautinę olimpiadą, dėl sulaikymo užkrėstas virusiniu hepatitu B ir hepatitu C. Rugpjūčio 20 d. Marijaną suėmę pareigūnai, dabar jau liudytojai, neatėjo į teismo posėdį. Aš buvau jame taip pat. Pareigūnai neateina liudyti. Ar jūs nemanote, kad prabilo jų sąžinė arba kaltinimo nėra? Klausimas: ar jūs atsižvelgtumėte į tokius pareigūnų poelgius nagrinėjant minėto, dabar jau studento, Marijano bylą? Ačiū.

A.DRIUKAS. Tikrai labai konkretus klausimas, sunku įvertinti, kaip reikėtų pasielgti toje byloje jos nemačius. Tačiau jeigu neatvyko liudytojas į posėdį, visų pirma yra tam priemonės, aišku, galbūt posėdis bus atidėtas. Yra priemonės kaip ir visiems. Jis pareigūnas ar ne, bet tuo metu jis yra liudytojas, galima taikyti baudą. Na, o vien dėl to, kad jis neatvyko, aišku, vertinti kaip įrodymą jo parodymus ateityje, aišku, negalima. Vis dėlto jis yra liudytojas, nors jis pareigūnas, nors jis neatvyko ir panašiai. Reikia vertinti kaip eilinį, normalų įrodymą. Jeigu paliudys vienaip, tai vertinti viena prasme, jeigu kitaip, tai kita prasme.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Dabar liko pretendentės. Ar ir kandidates į Apeliacinį teismą taip pat klausinėsime? (Balsai salėje) Klausinėsime. Turi būti lygybė. Tada kviečiu R.Gaudutienę. Prašom. Ar pageidausite tarti žodį pradžioje?

R.GAUDUTIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas, atsiprašau, pirma kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamoji pretendente, vėl apie vaikus. Dvyliktokas Saulius iš vieno rajono (taip pat gabus, darbštus) sulaikomas pagal vadinamąjį Prevencinį įstatymą prieš pat paskutinį skambutį. Kaltinimas vagyste nepasitvirtino, kiti - taip pat ne. Lig šiol tebeieškoma nusikaltimo jaunuoliui. Žmogžudystės jis tikrai neįvykdė. Klausimas: ar jums neatrodo, kad jeigu nusikaltėliai palydimi iš teismo salės pasilinksminimo vakarėlin, tai ar nebuvo galima palydėti į egzaminus? Dabar jau ruduo, o labai gerai besimokantis Saulius dar nelaikė abitūros egzaminų. Aš nesiimu spręsti kaltės, bet ar nebuvo galima palydėti kaip nusikaltėlius, taip šitą jauną gabų dvyliktoką į egzaminus? Ačiū.

R.GAUDUTIENĖ. Gerbiamoji Seimo nare...

PIRMININKAS. Būkite maloni, į mikrofoną!

R.GAUDUTIENĖ. Labai gražiai paklausėt, aš irgi gražiai jums atsakyčiau. Jūs labai gražiai atsakėte.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Ačiū. Neturiu klausimo.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau jūsų kvalifikaciją testuoti. Klausimas toks: vyksta Seimo posėdis, nustatyta iš ryto patvirtinta darbotvarkė, 16.50 val. yra pertraukos metas, o pirmininkas tęsia posėdį. Kaip teisiniu požiūriu tai atrodytų jums?

PIRMININKAS. Galite neatsakyti į šį klausimą.

A.ENDRIUKAITIS. Na, kaip neatsakyti, aš klausiu...

PIRMININKAS. M.Stakvilevičius. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Klausant mūsų procedūros man toks įspūdis, kad pirmokėlis egzaminuoja profesorių iš savo specialybės. Nei mes išmanome giliai tų dalykų, nei ką, o tik kiekvienas nori parodyti savo "mandrumą", savo erudiciją ir klausinėja. Ar vis dėlto nereikėtų šitos procedūros sutrumpinti? Aš taip kreipiuosi į savo kolegas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Mickevičienę į tribūną. Ačiū jums. (Balsai salėje) Ar pageidausite tarti žodį? Ne. Tada iš eilės - kolegė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamoji pretendente, vakar jūs gražiai atsakinėjote į klausimus. Ačiū jums. Ne kartą teismuose yra nukentėjusios moterys, gynusios savo vaikų interesus. Paskutiniu metu staiga praturtėję vyrai atima ne iš sąvartynų motinų ar nusikaltėlių vaikus, bet iš dorų. Iš rūpestingos Svetlanos buvo atimta dviejų mėnesių krūtimi maitinama mergaitė ir grąžinta motinai, kai jai jau ėjo antri metukai. Ar jūs vilkintumėte tokias jautrias bylas? Tas pat atsitiko ir dešimties metų mergaitei, kurią iš doros motinos atėmė tėvas. Aš tikiuosi, kad jūs, ko gero, taip nedarytumėte.

R.MICKEVIČIENĖ. Žinote, šiuo konkrečiu atveju, aišku, reikėtų turėti bylą, visus įrodymus ir tik tada spręsti. Galbūt čia ir buvo padaryta teismo klaida, o gal buvo tokie įrodymai prieš tą moterį, kad ji nesugebėjo tinkamai... Nustatant vaikų gyvenamąją vietą pirmiausia įstatymas reikalauja, kad visų pirma reikia atsižvelgti į vaikų interesus. Jų interesai yra aukščiau visko, ir vaikus dalyti kaip daiktus negalima. O gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su tuo tėvu, kuris tinkamiau juos auklės, išleis į mokslą ir aprūpins juos. Gal čia buvo padaryta klaida, kai tėvui buvo atiduoti abu vaikai. Čia, sakau, reikia spręsti turint įrodymų, kokių reikalauja teismas, - abiejų asmenybių charakteristikas, kokie jie žmonės, kam tikslinga patikėti vaiką.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju. Kviečiu D.Milašienę. Ar pageidausite pradžioje tarti žodį? Ne. Ar nori kas klausti? R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamoji, malonioji pretendente, ar nemanote, jog gerokai daugiau lėšų paskyrus švietimui ir tuo pačiu daugiau pareikalavus, sumažėtų išlaidos kalėjimams, teisėsaugos institucijoms ir jums būtų kur kas mažiau darbo. Ir ar nemanote, jog tiek daug iškelta bylų vaikams, paaugliams ir jaunuoliams, kartais tik nelabai vykusiai pamėginusiems pamėgdžioti valdžios vyrus, bankininkus ar kitokius nesąžiningus valdininkus, kad būtų užpildytos didelių nusikaltėlių spragos? Ačiū. (Balsai salėje)

D.MILAŠIENĖ. Į pirmąjį jūsų klausimo dalį galiu atsakyti ne kaip teisėja, bet kaip mama, kad suprantama, jog švietimui trūksta lėšų ir būtų labai gerai, jeigu tų lėšų būtų daugiau.

O dėl antro klausimo, tai aš nemanyčiau, kad specialiai nepilnamečiai yra su-laikomi ir teisiami dėl to, kad būtų uždengti kiti nusikaltimai. Taip aš nemanau.

PIRMININKAS. Kolega A.Antanaitis norėtų paklausti. Prašom.

J.A.ANTANAITIS. Gerbiamoji pretendente, kaip jūs žiūrite į mirties bausmės būtinumą, reikalingumą? Ačiū.

D.MILAŠIENĖ. Kaip teisėja aš manau, kad mirties bausmė šiuo metu pas mus dar yra reikalinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo paklausti, paklausė.

Dabar, gerbiamieji kolegos, primenu jums ir pranešu radijo klausytojams, kad su pretendentais ir pretendentėmis susitiko kai kurios frakcijos, o Seniūnų sueigoje vakar ir šiandien mes sutarėm, kad jeigu Seimo nariai neprieštarautų, iš tikrųjų atsižvelgdami į Jo Ekscelencijos Prezidento ir Apeliacinio teismo pirmininko prašymus mes galėtume ir šiandien iš karto priimti nutarimą. Ar galime taip daryti? (Balsai salėje) Ačiū. Tada laikom, kad ir pateikta, ir jau apsvarstyta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti dėl kiekvienos kandidatūros? (Balsai salėje) Galime. Gerai.

Tada, mielieji kolegos, vis dėlto, kad būtų korektiška, - du dalykai, dėl kurių aš noriu dabar tarti žodį. Pirmas. Pretendentai ir pretendentės būtų malonūs, jeigu galėtų laikinai mus vienus palikti. Ačiū.

Antras dalykas. Mes balsuosime dėl kiekvieno pretendento pakeldami rankas, kadangi sprendžiamas žmonių likimas, labai rimtos pareigos, todėl prašysiu ne elektronika dėl kiekvieno balsuoti, o pakeliant rankas. Todėl pirmiausia registruojamės. Registracija. Prašom registruotis. 49 Seimo nariai.

Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, o balsų skaičiavimo grupę kviečiu skaičiuoti balsus. Kas už tai, kad būtų pritarta A.Bielskio kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.

PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. 40 balsavus už, 1 susilaikius pritarta A.Bielskio kandidatūrai.

Kas už tai, kad būtų pritarta A.Driuko kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.

PIRMININKAS. Už - 42. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. 42 balsavus už A.Driuko kandidatūrai pritarta.

Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta R.Gaudutienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.

PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. 40 Seimo narių balsavus už R.Gaudutienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus pritarta.

Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta R.Mickevičienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.

PIRMININKAS. Už - 42. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Kadangi, pasirodo, dar vienas balsas buvo už, tai 43 - už ir R.Mickevičienės kandidatūrai pritarta.

Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta D.Milašienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.

PIRMININKAS. Už - 43. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. 43 Seimo nariams balsavus už D.Milašienės kandidatūrai pritarta.

Mielieji pretendentai, dėl kiekvieno jūsų balsuota, galite prisėsti, bet dabar mes dar turime priimti patį nutarimą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Galime iš karto. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms"? Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.

PIRMININKAS. Už - 44. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Malonu. Vienbalsiai, t.y. 44 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" priimtas. Sveikinu. Sveikinu gerbiamuosius A.Bielskį, A.Driuką, R.Gaudutienę, R.Mickevičienę, D.Milašienę, gavusius Seimo pritarimą. Tikiuosi, kad Prezidentas neatidėliodamas jus paskirs. Sveikiname. Ačiū.

Mielieji kolegos, mes iš tiesų užsidirbome teisę pertraukai. 10 min. Jeigu plotumėte garsiau, būtų 15 min. Pertrauka 10 min. Susirinksime 17.17 val. Gerbiamieji kolegos, nagrinėsime tarptautinius reikalus: konvenciją, sutartis ir t.t., plius Seimo narių pareiškimai. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Pertrauka.

Pertrauka

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso ratifikavimo įstatymo projekto priėmimas (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį teisingumo ministrą poną A.Valį pateikti Lietuvos Respublikos 1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso ratifikavimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom.

A.VALYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu jus pasveikinti su sesijos pradžia. Ši sesija šiai Seimo kadencijai yra paskutinė, manau, kad joje bus priimta nemažai reikšmingų įstatymų. Siūlyčiau kaip tik vieną tokį įstatymą, t.y. ratifikuoti 1975 m. Europos konvenciją dėl nesantuokinių vaikų teisių statuso. Šią konvenciją yra ratifikavusios 11 valstybių: Austrija, Kipras, Danija, Graikija, Airija, Liuksemburgas, Norvegija, Portugalija, Švedija, Šveicarija ir Didžioji Britanija. 4 valstybės - Prancūzija, Islandija, Italija ir Lenkija yra pasirašiusios, ir prisijungė prie jų Rumunija. Taigi iš viso 16 valstybių. Lietuva būtų 17-oji. 1994 m. balandžio 14 d. Strasbūre Lietuvos Respublika šią konvenciją pasirašė, ir dabar ji yra teikiama Seimui ratifikuoti. Lietuvos Respublikos įstatymai neskirsto vaikų į santuokinius ir nesantuokinius, todėl visi mūsų įstatymai praktiškai atitinka šią konvenciją ir naujų pataisų tikrai nereikės daryti. Viskas.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, jūs jau sakėte, kad mes vaikų neskirstome ir šitos konvencijos nuostatos tikrai atitinka arba mūsų įstatymai atitinka šitas nuostatas. Mano klausimas paprastas: kodėl mes taip ilgai laukėme šitos konvencijos ratifikavimo?

A.VALYS. Aš pasakyčiau, tai neblogas klausimas, gerbiamasis Seimo nary. Kai kurios ministerijos pasirašo ir pamiršta, o Teisingumo ministerijai po to tenka imtis iniciatyvos ir teikti šias konvencijas ratifikuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Pritarta. Kuris komitetas turėtų būti pagrindinis komitetas?

A.VALYS. Matyt, galėtų būti Valstybės ir teisės ir Socialinių reikalų komitetai.

PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad minėti komitetai būtų pagrindiniai? Priimta. Galbūt mes galėtume ratifikuoti ir šiandien, bet aš matau, kad nėra tiek Seimo narių. Teks svarstyti truputį ilgiau. Dėkoju ministrui.

Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

Dabar 6 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos ratifikavimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį A.Pavilonį. Pateikimas.

A.PAVILONIS. Laba diena! Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatomas Seimui Lietuvos Respublikos Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos įstatymo projektas, parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nuostatą, kad paraišką ženklui registruoti sudaro prekių ir paslaugų, kurioms norima užregistruoti ženklą, sąrašas, sudarytas pagal tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klases, nustatytas Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos. Be to, 1996 m. gegužės 28 d. Seimui ratifikavus ir Lietuvai tapus Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos nare, Nicos klasifikatoriaus naudojimą reikia įteisinti kaip privalomą. Nuo 1993 m. spalio 1 d., įsigaliojus Prekių ir paslaugų ženklų įstatymui, pateikti Lietuvos Respublikoje prekių ir paslaugų ženklai buvo klasifikuojami pagal šią tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją. Turime ir šio klasifikatoriaus lietuvišką vertimą.

Praktinė šios sutarties ratifikavimo reikšmė yra ta, kad būtų suteikiama galimybė pareiškėjams, pageidaujantiems įgyti savo ženklų apsaugą keliose šalyse, paduoti paraiškas su nuoroda į vieną klasifikacijos sistemą. Ši sutartis būtina toliau integruojantis į tokias prekių ženklų tarptautines organizacijas kaip Madrido protokolas, taip pat ir į Europos Sąjungą.

Turiu pabrėžti, kad prisijungusios prie šios sutarties šalys jokių papildomų išlaidų iš biudžeto nepareikalaus. Nėra atskirų stojimo bei palaikymo mokesčių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visi žinome sunkią Lietuvos finansinę padėtį. Lietuva, įstojusi į šią sąjungą, aišku, turės mokėti atitinkamą įnašą. 7 straipsnyje aš skaitau: "Specialiosios sąjungos biudžeto finansuojamos iš šių šaltinių: specialiosios sąjungos šalių įnašų (vienas iš jų)." Kiek numatoma Lietuvai tų įnašų? Kiek pinigų išleisime?

A.PAVILONIS. Kaip minėjau savo trumpame pranešime, nei stojamojo, nei palaikymo įnašo Lietuvai mokėti nereikės. Stojimas į Paryžiaus konvenciją, kur būtinas įnašas, įsiskaito į šitą. Lietuvai tai nekainuos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte trumpai paaiškinti 1 straipsnio 3i punktą, kadangi ten tikrai gal ir lietuviškai, bet ne visai aiškiai parašyta. Ko čia norėta siekti? Juo labiau kad, kaip rašo, parengs klasių sąrašo paaiškinimus. Ačiū.

A.PAVILONIS. Yra parengtas sąrašas, ir mes turime jo lietuvišką vertimą, bet kartas nuo karto jį reikia keisti, gyvenimas priverčia jį keisti. Tada šalys, jos narės, teikia savo pasiūlymus, kurie yra apsvarstomi ir priimami arba nepriimami.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Malonėkite man paaiškinti 14 straipsnį dėl kalbų. Čia nurodoma, kad tekste anglų, prancūzų kalbomis, po to ten eina rusų, ispanų kalbos ir t.t. Kokį vaidmenį ratifikuojant turės lietuvių kalba?

A.PAVILONIS. Aš labai atsiprašau...

PIRMININKAS. Prašom pakartoti klausimą.

A.ENDRIUKAITIS. Gerai. Pakartosiu. 14 straipsnyje yra kalbama apie dokumentų pasirašymo tekstų kalbas, t.y. anglų, prancūzų originalius egzempliorius, kurie deponuojami. Toliau, atskiruose punktuose, dar nurodomos kitos kalbos: rusų, ispanų ir t.t. Mane domintų šito dokumento lietuviško teksto autentiškumas ir lietuvių kalbos reikšmė.

A.PAVILONIS. Aš galiu labai konkrečiai atsakyti į šitą klausimą. Tie tekstai yra autentiški. Mes turime lietuvišką tekstą, kuris yra derintas su Lietuvių kalbos komisija. Šitas tekstas aprobuotas Lietuvių kalbos komisijoje. Šitas ženklas reiškia, kad atitinka (...) originalą ir atitinkamai Lietuvių kalbos komisija prie Seimo savo posėdyje svarstė, dirbo prie jo. Čia ilgas darbas, ir esamas tekstas visiškai atitinka visus reikalavimus - tiek originalo, tiek lietuvių kalbos.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norėję paklausė. Ar galime bendru sutarimu pritarti projekto pateikimui? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Kokį siūlytumėte pagrindinį komitetą?

A.PAVILONIS. Ekonomikos.

PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas - pagrindinis. Ar reikia papildomų komitetų? Nereikia. Projektą svarstysime Seimo posėdyje šią sesiją. Prieštaravimų nėra. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

Dabar 7 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) ratifikavimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministerijos sekretorių R.Gradauską. Pateikimas.

R.GRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu Lietuvoje yra per 5,9 tūkst. vežėjų, kurie turi licencijas, suteikiančias jiems teisę vykdyti tarptautinius keleivių ir krovinių vežiojimus. Minėti vežėjai eksploatuoja per 2 tūkst. autobusų, per 11,5 tūkst. krovininių automobilių. Plėtojant tarptautinius keleivių ir krovinių vežiojimus Lietuvos Respublika šiuo metu yra pasirašiusi tarpvalstybinius susitarimus dėl tarptautinių keleivių ir krovinių vežiojimo kelių transportu su 27 valstybėmis. Tai sudaro prielaidas mūsų vežėjams sparčiai integruotis į Europos transporto paslaugų rinką. Lietuvos vežėjai šioje rinkoje palaipsniui tampa vieni iš rimčiausių konkurentų, aplenkdami kaimyninių valstybių vežėjus.

Integruojantis į Vakarų Europos kelių transporto sistemą, nepaprastai svarbu būti Europos susitarimų ir konvencijų, reglamentuojančių tarptautinių keleivių ir krovinių vežiojimą, pilnateisiais nariais. Vienas iš tokių Europos susitarimų yra susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo. Šis dokumentas buvo priimtas 1977 m. Ženevoje.

Svarbiausias šio susitarimo tikslas - užtikrinti tarptautinį keleivių ir krovinių vežiojimo eismo saugumą. Vairuotojų ekipažo darbo ir poilsio laikas yra reikšminga eismo saugumo sudėtinė dalis, kuriai Europos šalys skiria prioritetinį dėmesį.

Atsižvelgiant į tai, šio susitarimo dalyviai praktiškai yra visos Europos valstybės, įskaitant ir mūsų kaimynes Latviją bei Estiją. Būtinumą tapti šio susitarimo dalyviu lemia ir Lietuvos Respublikos noras tapti Europos Sąjungos nare. Pagal Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo Europos šalys griežtai kontroliuoja vairuotojų darbo ir poilsio režimą. Už nustatytus nusižengimus jiems taikomos didelės piniginės baudos. Vairuotojų darbo ir poilsio režimas fiksuojamas specialiais prietaisais - stachografais, kurių įrengimo, naudojimo, patikros sąlygos taip pat nusakytos minėtame Europos susitarime. Tuo tarpu važinėdami mūsų šalies teritorija, vežėjai, tarp jų ir užsienio valstybių, dažnai piktnaudžiauja, važiuodami didesnį už leistiną valandų skaičių, nesilaiko poilsio režimo sąlygų. Tai savo ruožtu daro mūsų valstybę nesaugaus eismo zona.

Įvertinant šio Europos susitarimo svarbą, jo ratifikavimas būtų svarbus žingsnis gerinant eismo saugumą, taip pat sudarytų galimybes plėtoti tarptautinį keleivių ir krovinių vežiojimą kelių transportu suvienodinant konkurencijos sąlygas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, reikalavimai tarptautinių maršrutų ekipažams - 4, 7 straipsniuose, savikontrolė - 12 straipsnyje, įmonių kontrolė - 13 straipsnyje reikalauja aukšto vežėjų sąmoningumo ir disciplinos lygio. Noriu paklausti, kaip seksis realizuoti Lietuvoje visus šituos reikalavimus ir nuostatas?

R.GRADAUSKAS. Mūsų vežėjai, kaip aš ir minėjau, važiuodami į užsienį jau privalo turėti įrengtus stachografus, ir yra gana griežtai kontroliuojama bei žiūrima, kad nebūtų pažeidinėjami šitame dokumente nustatyti reikalavimai. O dabar apie mūsų transporto darbuotojų darbą Lietuvoje. Čia kol kas nereikalaujame, kad stachografai būtų įrengti kiekviename automobilyje, tačiau yra vairuotojų darbo knygelės, kuriose taip pat turi būti registruojama, kiek vairuotojas ilsėjosi, kiek valandų važiuoja, kiek kilometrų nuvažiavęs, ir mes taip pat manome, kad ateityje irgi įvesime stachografus, o šiuo metu naudojame vairuotojų knygeles.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.

A.POCIUS. Ratifikuojant sutartį prisiimami įsipareigojimai ir dėl turimos mūsų technikos, t.y. autobusų, sunkvežimių kokybės. Ar yra daroma tam tikrų nuolaidų, kol mes dar neratifikavę, nes mūsų treileriai vis dėlto neatitinka reikalavimų, o ratifikavus padidės reikalavimai ir galbūt mūsų "važnyčiotojai" negalės išvykti į užsienį?

R.GRADAUSKAS. Ačiū. Supratau klausimą. Iš esmės yra taip, kad dar neratifikavę šios sutarties mes privalome jos laikytis važiuodami į užsienį, nes mes važiuojam į tą valstybę, o ji yra prisijungusi prie šito dokumento ir ji visiškai nevertina to, ar mes prisijungę, ar neprisijungę. Šiuo atveju mes daugiau naudos turėtume ratifikavę, tai būtų ne dėl mūsų vežėjų, važiuojančių į užsienį, nes jie jau ir dabar privalo laikytis šitoje konvencijoje nurodytų reikalavimų, bet mes taip pat galėtume kontroliuoti užsienio vežėjus, kurie pas mus atvažiuoja ir kurie galbūt taip pat važiuoja jau pavargę, jie eismo saugumo požiūriu gali būti ir pavojingi. Čia būtų pagrindinis momentas, dėl kurio mums labai svarbus tas dalykas. Be to, mes turime būti nariai visų vežimo procesą reglamentuojančių institucijų, dokumentų ir turime jų laikytis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Ar šis prisijungimas mums kainuos vieną kartą, ar nuolat, ar nieko?

R.GRADAUSKAS. Nieko nekainuos.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš manyčiau, kad tai, ką jūs pristatėte, geras dalykas. Aš manau, kad mūsų ėjimas į Europos Sąjungą yra labai sulėtėjęs ir neatitinka jokių standartų, ir aš bijau, kad po greitai įvyksiančios konferencijos (visiems žinomos konferencijos gruodyje) mes neatsidurtume paskutinieji tarp Europos valstybių patikrinus, kiek įstatymų priimta pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Todėl aš siūlyčiau kuo greičiau jūsų šiandien pristatomam projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Gerbiamasis Seimo Pirmininkas pasiūlė ypatingos skubos tvarką. Mes galėtume šiandien priimti, t.y. ratifikuoti, šį projektą, jeigu nebūtų prieštaraujančių, nes kaip tik salėje yra reikiamas skaičius Seimo narių. Nėra prieštaraujančių? Taip. Tuomet prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio projekto. Nėra norinčių kalbėti? Ar balsų skaičiavimo grupė pasirengusi skaičiuoti balsus? Taigi pradedame priėmimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo ratifikavimo įstatymas, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.

PIRMININKAS. Kadangi balsų trūksta, nutraukiu balsavimą ir kartu nutraukiu šio klausimo svarstymą iki kito... Gerbiamieji Seimo nariai, yra Seimo narių prašymas dar kartą registruotis. Gerbiamuosius Seimo narius prašau įdėmiai sekti, kas vyksta Seimo posėdyje. Prašome visus Seimo narius į parterį. Gerbiamasis Seimo nary Pranevičiau, užimkite savo darbo vietą.

Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Taigi dėl šio įstatymo projekto balsuosime kitą posėdį.

LRV ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

Dabar 8 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių E.Žilevičių. Jūsų kalbai skiriama 10 min., po to Seimo nariai galės paklausti. Prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. Vilniuje pasirašė Lietuvos Respublikos finansų ministras ir Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų viceministras. Sutartys dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sudaromos remiantis Finansų ministerijos parengtu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu tipiniu Lietuvos Respublikos šios sutarties projektu. Šiuo metu yra taikomos 8 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Tai su Danijos Karalyste, Estijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste, su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika bei nuo 1996 m. sausio (...) d. su Čekijos Respublika. Šiais metais pasirašyta ir Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti jau pateikta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Italijos Respublika. Dvišalių dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutarčių pagrindiniai tikslai yra šie:

1. Panaikinti tarptautinį dvigubą apmokestinimą, užkirsti kelią fiskaliniams pažeidimams ir mokesčių mokėjimui.

2. Paskirstyti apmokestinimo teises tarp susitariančių valstybių, t.y. kai kurios sutarčių nuostatos apriboja valstybės teises apmokestinti tam tikras pajamų arba kapitalo rūšis.

3. Išvengti mokesčių diskriminacijos.

Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo sudaro 31 straipsnis, kuriuos sąlyginai būtų galima suskirstyti į 7 dalis. Pirma. Tai sutarties taikymo sritis, definicijos, pajamų apmokestinimas, kapitalo apmokestinimas, dvigubo apmokestinimo panaikinimas, specialiosios nuostatos, baigiamosios nuostatos. Pirmoji dalis apima sutarties pirmą sritį, asmenis, kuriems taikoma sutartis ir mokesčiai. Šioje dalyje nurodoma, kokiems asmenims ir kokiems kiekvienos valstybės mokesčiams. Lietuvai - tai juridinių asmenų pelno mokestis, fizinių asmenų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą. Kinijai - tai fizinių asmenų pajamų mokestis, įmonių su užsienio kapitalu, užsienio įmonių pajamų mokestis ir vietinis pajamų mokestis.

Antroji dalis - tai bendrosios definicijos. Joje yra apibrėžiamos tam tikros vartojamos sąvokos.

Trečioji dalis apima tuos sutarties straipsnius, kurie suteikia teisę apmokestinti atskiras pajamų rūšis arba toje valstybėje, kurios rezidentas yra pajamas gaunantis asmuo, arba toje valstybėje, kurioje šios pajamos susidaro.

Ketvirtąją dalį sudaro tik vienas straipsnis - "Kapitalas".

Penktąją dalį sudaro taip pat tik vienas straipsnis - "Dvigubo apmokestinimo panaikinimas". Dvigubas apmokestinimas Lietuvos atveju panaikinamas taikant kredito metodą, t.y. kai Lietuvos rezidentas gauna pajamas arba turi kapitalo, kuris remiantis šios sutarties nuostatomis gali būti apmokestinamas Kinijoje, t.y. Lietuva leidžia iš tokio rezidento pajamų ar kapitalo mokesčių atimti sumą, lygią Kinijoje sumokėtam šių pajamų ar kapitalo mokesčiui. Kredito metodas taikomas ir Kinijoje.

Šeštoji dalis apima tokius specialius sutarties straipsnius: "Nediskriminacija", "Abipusio susitarimo procedūra", "Keitimasis informacija", "Diplomatiniai agentai ir konsuliniai tarnautojai".

Septintoji dalis apima du paskutiniuosius straipsnius, t.y. "Įsigaliojimas" ir "Nutraukimas", kuriuose nurodoma, kada sutartis įsigalioja, kada pradedama taikyti ir kaip ji gali būti nutraukta. Sutartis įsigalioja, kai vienos valstybės Vyriausybė praneša kitai, konstitucinės procedūros reikalingos sutarties įsigaliojimui jų valstybėje įvykdyti, jos nuostatų taikymas mokesčiams, išskaitomiems prie pajamų susidarymo šaltinio nuo po įsigaliojimo einančių kalendorinių metų sausio 1 d., o kitiems mokesčiams - imant juos už bet kuriuos finansinius metus, kurie prasideda po įsigaliojimo einančių kalendorinių metų sausio 1 d. Remiantis Lietuvos Konstitucijos 138 straipsnio 6 punktu bei Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių" 7 straipsnio antrosios dalies 12 punktu ši sutartis, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 7 straipsnio - "Komercinės-ūkinės veiklos pelnas" - 3 punkte nurodytas skirtingas išlaidų minusavimas apskaičiuojant pelną. Norėčiau paklausti: ar nebus nesutarimo sprendžiant apmokestinimo klausimą? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Aš manau, kad nebus, nes šitos sutartys buvo derinamos, ir manau, kad visi nesutarimai, kurie galėjo specialistams iškilti, aptarti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar ši sutartis neturės kokių nors politinių ar ekonominių pasekmių mums sprendžiant klausimus su Taivaniu? Ar nėra kokių nors įsipareigojimų, kurie ribotų mūsų veiksmus?

E.ŽILEVIČIUS. Aš manau, kad nebus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, ar jūs klausite, ar atsisakote?

A.ENDRIUKAITIS. Paskui aš dėl motyvų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, kokia dabar yra apyvarta tarp Kinijos ir Lietuvos Respublikos pinigine išraiška? Aš suprantu, kad šitą reikia ratifikuoti mums, bet įdomu būtų sužinoti.

E.ŽILEVIČIUS. Nežinau, todėl nenoriu meluoti. Gal galima bus paskui pasitikslinti, kokia ji yra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip trumpai atsakėte į kolegos M.Treinio klausimą, todėl aš vis dėlto truputį išplėsiu. Mes su Latvija ir Estija iš esmės laikomės vienodos politikos, ir jūs žinote, kad latviai yra pasirašę panašią sutartį būtent su Taivanio Respublika. Tai dabar mes pasirašome šitą, o kaipgi tada mūsų koordinacija arba, sakykime, mūsų pozicijos? Ar jūsų ministerija iš tikrųjų į šitą dalyką moja ranka, ar jūs turite kokią nors veikimo laisvę?

E.ŽILEVIČIUS. Aš manau, kad tai yra ekonominio bendradarbiavimo sutartis, ir manau, jog ji neturėtų trukdyti plėstis abiejų šalių bendradarbiavimui.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti projekto pateikimui? Dėkoju. Kuris komitetas turėtų būti pagrindinis? Turbūt Biudžeto ir finansų komitetas, taip? Pritarta.

Seimo narių pareiškimai (96.09.10)

9sesija 2 posėdis. Svarstyti klausimai

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mes truputį pralenkėme savo darbo grafiką, galbūt būtų galima paprašyti Seimo narių, kad perskaitytų pareiškimus? Nėra prieštaravimų. Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį. Po jo pareiškimą skaitys gerbiamasis Seimo narys profesorius K.Antanavičius.

A.ENDRIUKAITIS. Ponui M.Stankevičiui - Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Tas pats klausimas jums. Pareiškimas.

"Kiek aš Jums buvau berašęs apie Jūsų Vyriausybės vykdomą pražūtingą Lietuvos girdymo politiką, negavau nė vieno atsakymo, kurio negalėčiau pavadinti atsirašinėjimu, beširdišku ir savanaudišku žiūrėjimu į lietuvių tautos prasigėrimą.

Per 17 mėnesių, t.y. nuo Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo, Jūsų Vyriausybė sabotavo (nusikalstamai sabotavo) valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sudarymą. Nesant kontrolės ir esant tyliam alkoholinės prekybos, gamybos ir importo industrijos legaliam ir nelegaliam veiklos toleravimui, jūs privalote asmeniškai prisiimti atsakomybę už tautos girdymą. Sveikatos apsaugos ministerijai šio klausimo spręsti neleidžiama. Kadangi valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos vadovo pareigybė gali tapti alkoholinio pelno šalininkų interesų sfera, prašau į šias pareigas skirti asmenį, viešai apsvarsčius. Pirma, konkurso keliu, antra, konkurso dalyvius ir jų ankstesnę veiklą bei nuostatas paskelbti spaudoje, trečia, pakviesti problema suinteresuotus Seimo narius kalbėti dėl kandidatų. Gal tai ir ne visai procedūriška, tačiau jūsų Vyriausybės nusikalstama tyla nuo 1995 m. gegužės 11 d. kelia abejonių ir rūpestį. Atsakykite, Ministre Pirmininke."

Pasirašo A.Endriukaitis.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Antanavičių, po jo pareiškimą perskaitys Seimo narys A.Vaišnoras.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji, neseniai "Lietuvos aide" buvo paskelbtas straipsnis, kuris insinuoja, kad didelė dalis Seimo narių ar dar Aukščiausiosios Tarybos narių balsavo lyg ir prieš sovietų kariuomenės išvedimą. Aš manau, kad didelė dalis Seimo narių, kurie yra vienaip ar kitaip apšmeižti, kreipsis į teismą ir turime galimybę laimėti galbūt nemažą sumelę. Taigi pareiškimas.

"Artėja rinkimai ir, matyt, purvo bus daug, tačiau labai abejoju, kad falsifikuojant duomenis, skelbiant šmeižtą galima laimėti. Lietuvos žmonės jau nebėra tie neregiai, kuriuos galima mulkinti.

Rugsėjo 6 d. "Lietuvos aido" (Nr.175) 5 puslapy publikuojamas straipsnelis, pavadintas "Kaip buvo varoma okupacinė kariuomenė", pasirašyta LA. Suprask: "Lietuvos aidas". Straipsnyje rašoma apie 1992 m. balsavimą dėl buvusios SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Falsifikuojant duomenis norėta parodyti, kad didelė dalis Aukščiausiosios Tarybos narių balsavo prieš okupacinės kariuomenės išvedimą. Norint įrodyti, kad informacija falsifikuota, pakanka paimti Aukščiausiosios Tarybos pirmojo šaukimo penktosios sesijos (Nr.55) stenogramų knygą, kurioje išspausdintos 1992 m. balandžio 21, 23, 27, 28 dienos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos stenogramos. Puslapis 230-258. Cituoju: "Pirmininkas: Taigi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų vardinio balsavimo sąrašas. Balsuota dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl referendumo paskelbimo piliečių valiai pareikšti dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir žalos Lietuvai atlyginimo." Dabar, jums leidus, skaitysiu tik deputatų vardus ir pavardes ir balsavimo ar nebalsavimo rezultatą." Dėl laiko stokos neskaitau, visi mano pareiškime surašyti. Taigi "balsų skaičiavimo komisija suskaičiavo 110 balsų, vienas - prieš, du susilaikė. Taigi nutarimas "Dėl referendumo paskelbimo piliečių valiai pareikšti dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir žalos Lietuvai atlyginimo" priimtas." Toliau jau eina mano. Be to, norėčiau priminti, kad K.Antanavičius, kadangi K.Antanavičius irgi tarp balsavusių prieš, dar balandžio 21 d. buvo surinkęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų parašus dėl reikalavimo išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę. Cituoju to paties 55 tomo 242 puslapį: "(...) galiu priminti, kad balandžio 21 d. posėdyje nedalyvavę deputatai pasirašė šiandien, t. y. "mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, išreikšdami savo rinkėjų priesakus, pasisakom už tai, kad buvusios Tarybų Sąjungos kariuomenė būtų dar šiais metais išvesta iš Lietuvos teritorijos", na, ir parašai (...) pasirašė (...) 118 Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Nėra dar 7 deputatų. Nepasirašė tie, kurie aistringi dėl referendumo, bet jie irgi už armijos išvedimą. Aš manau, kad mes jokiu būdu taip nesielgsim, kaip elgiasi kai kas iš jų." Tai mano žodžiai 1992 metais. Taigi dabar prieš Seimo rinkimus tęsiama ta pati nedora žmonių kiršinimo akcija, kuri buvo pradėta 1992 m., o iš esmės - tuojau po Nepriklausomybės paskelbimo. Esu tikras, kad tokia veikla nedavė vaisių rinkimuose 1992 m., neduos ir dabar. Nejaugi mes vis tokie akli, buki ir nedori ir į Seimą norime patekti nespręsdami aktualių Lietuvos ekonomikos ir žmonių gyvenimo problemų, bet toliau kurstydami nesantarvę." Pasirašo K.Antanavičius. Tik noriu dar priminti, kodėl "Lietuvos aidas" atspausdino tokią... Buvo disputas dėl to, kada tas referendumas turėjo būti. Vieni norėjo gegužės mėnesį, kiti - birželio. Ir vietoj to, kad rašytų apie datą, parašė apie tai, kad galim laimėti, tai yra 100%, nes tą dieną parašyta "balandžio 27 d." Balandžio 27 d. stenogramose kito balsavimo nėra, yra tik tas balsavimas, kur mes visi balsavom už, o čia parašyta, kad prieš balsavo A.Sakalas, V.Andriukaitis, K.Antanavičius, J.Tamulis, Č.Okinčicas, A.Ambrazevičius, R.Paulauskas, A.Norvilas, D.Morkūnas, K.Glaveckas, R.Valatka, A.Degutis, E.Klumbys, S.Peško, S.Akanovičius, G.Ilgūnas, N.Medvedevas, E.Vilkas ir V.Jasukaitytė. Balsuodami susilaikė S.Razma, K.Prunskienė, B.Genzelis, A.Taurantas, V.P.Plečkaitis, A.Žalys, K.Lapinskas, M.Stakvilevičius, J.Paleckis, E.Bičkauskas, A.Karoblis, V.Pikturna, V.Kvietkauskas, A.Kumža, S.Kašauskas, V.Beriozovas, K.Rimkus, P.Papovas, Č.Kudaba, Č.Juršėnas, V.Suboč, L.Jankelevičius, J.Jurgelis, B.Rupeika, K.Grinius, A.Brazauskas, J.Pangonis ir R.Rudzys. Taigi aš manau, kad tų, kuriuos perskaičiau, pavardės bus po kreipimusi į teismą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Vaišnorą perskaityti pareiškimą. Dėkoju.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu perskaityti dokumentą. Jis iš tiesų nėra pareiškimas labai aktualiu šiandien mūsų valstybei klausimu ir visuomenei taip pat.

Lietuvos Respublikos Seimo nario viešas paklausimas energetikos ministrui ponui S.Kutui: "Gerbiamasis ministre, energetikos sektoriuje paskutiniuoju LDDP valdymo laikotarpiu vykdomi pavojingi visuomenei ir valstybei veiksmai. Prašom paaiškinti, kuo remiantis parduota Rusijos kompanijai "Lukoilas" Marijampolės kuro bazė? Kokie jos įkainiai, kaip ir kieno jie buvo nustatyti? Antra. Kuo remiantis, kada ir kam ruošiamasi parduoti Kauno hidroelektrinę ir valstybinės elektrinės Elektrėnuose vieną energobloką? Kokie jų įkainiai ir kas potencialūs pirkėjai? Prašau atsakyti įstatymo nustatyta tvarka ir viešai. Pagarbiai A.Vaišnoras. Vilnius, 1996 m. rugsėjo mėn. 10 d." Šitą viešą paklausimą perduodu Seimo posėdžio pirmininkui ponui J.Bernatoniui. Jis bus nusiųstas energetikos ministrui ponui S.Kutui. Ačiū. Aš tikiuosi, kad jis mus informuos iš Seimo tribūnos, taip pat per visuomenės informavimo priemones.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, visi šios dienos darbotvarkės klausimai išspręsti. Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks ketvirtadienį 10 val. Seniūnų sueiga rytoj 9.30 val.