Pirmasis posėdis
1996 m. rugsėjo 10 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Darbotvarkės tvirtinimas
2.	Koncesijų įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas
3.	Darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas
4.	Karo prievolės įstatymo projekto pateikimas
5.	Įstatymo "Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose" pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimas
6.	Mobilizacijos ir mobilizacinio  rezervo ruošimo įstatymo projekto pateikimas
7.	Jūros aplinkos apsaugos įstatymo projekto pateikimas
8.	Branduolinės energijos įstatymo projekto pateikimas
9.	Gydytojo medicinos praktikos įstatymo projekto svarstymas
10.	Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto pateikimas
11.	Nutarimo "Dėl valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo" projekto pateikimas

Darbotvarkės tvirtinimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, mielosios kolegės, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo devintąją rudens sesiją, pradedame pirmąjį posėdį. (Giedamas himnas)

Ačiū. Dar sykį sveikinu kolegas susirinkus į naująją sesiją. Siūlau iš karto pasveikinti gimtadienio proga mieląjį kolegą Seimo narį V.Lapę. (Balsai salėje) Nieko, ir antrą kartą pasveikinsime, tegul bus čia pradžia.

Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis ir tarsimės dėl darbotvarkės. Pirmoji registracija šitoje sesijoje!

Užsiregistravo net 93 Seimo nariai. Keturi, sakote? Mielieji kolegos, 95. Kai reikės balsuoti, vėl registruosimės.

Gerbiamieji, šiandien įvyko Seimo seniūnų sueigos posėdis, mes buvome taip pat vakar susirinkę ir sutarėme tiek dėl savaitės darbotvarkės, tiek dėl šios dienos darbotvarkės. Visi kolegos jas turi. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti? (Balsai salėje) Prašom. Savaitės darbotvarkės yra šeštasis numeris, o dienos darbotvarkės yra trečiasis. (Balsai salėje) Ne. Mielieji kolegos, aš labai atsiprašau, reikėjo pasiimti iš Seimo nario dėželių. Aš konstatuoju, kad kai kam pritrūko stropumo. Prašom. Ar galime bendru sutarimu pritarti savaitės darbotvarkei? Nereikia balsuoti? Ačiū.

Dabar dėl dienos darbotvarkės. Jai taip pat buvo pritarta Seniūnų sueigoje, pastabų nebuvo. Galime pradėti dirbti? Ačiū.

Mielieji kolegos, tokiu būdu antrasis šios dienos darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo projektas Nr. 2436(2). Pranešėjas - ministerijos sekretorius G.Miškinis. Kviečiu jį į tribūną. O toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas kolega A.Sakalas. Prašom.

Koncesijų įstatymo projekto svarstymas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamasis pranešėjau, prašom patvirtinti, kad jūs teikiate dokumentą priėmimui.

G.MIŠKINIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pateikti priėmimui Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo projekto antrąjį variantą. Kaip ir buvo pažadėta svarstymo metu, mes suredagavome pagal visas Juridinio skyriaus išvadas ir būtent tos naujos formuluotės yra pateiktos įstatymo antrajame projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėjau paprašyti Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, pirmininkės ponios S.Burbienės, kad ji patvirtintų, jog... Nors ankstesnėje išvadoje parašyta "pritarti su išlyga", bet tai, matyt, buvo taikoma pirmajam projektui, antrajam jūs pritariate be išlygų. Siūlote jį priimti? Ačiū. Tada priėmimo procedūra pradedama.

Gerbiamieji Seimo nariai, yra gauta tik viena Seimo nario J.Listavičiaus pastaba. Ir jeigu jūs neprieštarautumėte - nei pranešėjai, nei Ekonomikos komiteto pirmininkė - jeigu neprieštarautumėte, būtų galima apsvarstyti Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymą, priimti arba nepriimti, kokia būtų jūsų valia, po to būtų galima priiminėti skirsniais, o ne pastraipsniui. Jeigu Seimo nariai kuriam nors skirsniui, kuriam nors straipsniui turėtų pasiūlymų arba abejonių, tada būtų galima sustoti ties tuo straipsniu. Ar priimtina būtų tokia procedūra? Taip. Tada dėl Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymo. Prašom. Seimo narys J.Listavičius siūlo pataisyti, šiek tiek patikslinti 2 straipsnio 1 punktą. Jis siūlo šiek tiek kitokią formuluotę. Kaip jūs, pranešėjau, priimate tokią formuluotę?

G.MIŠKINIS. Mes manome, kad tokia formuluotė, kiek mes nagrinėjome užsienio šalių patirtį, nepriimtina, taip pat ta sąvoka yra suderinta su Teisingumo ministerija, šios sąvokos apibrėžimui neturėjo pastabų ir Juridinis skyrius, todėl norėčiau pasakyti, kad koncesija pirmiausia yra teisė, o ne sutartis, todėl mes siūlome tokią redakciją, kokia yra įstatymo projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašau, jūs teikite.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad teisė, bet vis dėlto kuo ta teisė išreikšta arba turbūt taip pat svarbu, kaip ji pasireiškia. O iš viso teisė - tai tas nieko nesako, vis dėlto tos teisės išreiškimo forma. O tos teisės išreiškimo forma šiuo atveju ir būtų ne kas kita kaip sutartis. Todėl aš neprieštarauju, kad tai teisė, bet vien tik taip pasakyti nepakanka, tuo labiau kad jūsų aiškinamajame rašte buvo kitas koncesijos apibrėžimas. Todėl leiskite paklausti, kodėl jūs viename dokumente vartojate net du apibrėžimus? Čia irgi neaišku. Todėl aš sakyčiau, kad jeigu taip žiūrėtume, tai ne šimtu procentų galima sutikti su mano, bet tai teisė išreikšta sutartyje, todėl ir toks kompromisas, mano supratimu, tiktų. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkė ponia S.Burbienė. Komiteto pozicija. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad reikėtų pritarti būtent pranešėjo variantui todėl, kad šiuo metu taip, kaip yra pateikiama koncesijos sąvoka, ji yra pakoreguota, lyginant su pirmuoju variantu, ir iš tikrųjų ji yra gana tiksliai apibrėžta. Tuo tarpu jeigu imsime kolegos J.Listavičiaus variantą, tai tas variantas šiek tiek net susiaurintų sąvoką, nes sutartis praktiškai yra apibrėžiama 2 punkte, o ne 1. Taigi aš siūlau pritarti komiteto variantui, t.y. pranešėjo variantui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, jūs girdėjote ir pranešėjo, ir Ekonomikos komiteto poziciją. Ar reikalausite balsuoti? Ne. Seimo narys J.Listavičius nereikalauja balsuoti.

Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau mes šitam skirsniui pastabų neturime. Ar galime visam skirsniui pritarti? Galim. Pritarta pirmajam skirsniui. (Balsas salėje) Ne. Tokia procedūra nenumatyta. Antrajam skirsniui mes jokių pastabų neturime. Ar Seimo nariai turėtų pastabų? Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu mes išvardijame, sakysim, 2 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte išimtines teises, tai vis dėlto reikėtų paminėti ir Lietuvos oro erdvę. Ji irgi turi išimtinę teisę.

PIRMININKAS. Apie kurį straipsnį jūs kalbate, pone Malkevičiau?

S.MALKEVIČIUS. Čia yra 2 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas.

PIRMININKAS. Seimo nary Malkevičiau, mes ką tik pritarėme visam pirmajam skirsniui. Bet jeigu jūs reikalaujate grįžti...

S.MALKEVIČIUS. Čia ne pirmas, čia jau antras skirsnis.

PIRMININKAS. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Čia apie antrą skirsnį aš kalbu.

PIRMININKAS. Apie antrą skirsnį. Pranešėjau, jūsų pozicija. Nors mes neturime jokių raštu suformuluotų pasiūlymų.

S.MALKEVIČIUS. Taip, aš žinau, tik noriu paklausti, gal sutiks?

PIRMININKAS. Gal pranešėjas... Jeigu pranešėjas priima, tai priima, jei ne, tai mes negalime teikti balsuoti.

G.MIŠKINIS. Na, aš...

S.MALKEVIČIUS. Jeigu pranešėjas nepriima...

PIRMININKAS. Pranešėjas dar galvoja, palaukite minutę. Gal jūs patikslinkite, kurioje vietoje, nes pranešėjas nelabai...

S.MALKEVIČIUS. Čia po žodžio "jūroje" kablelis, "Lietuvos oro erdvės".

PIRMININKAS. Čia dėl 3 straipsnio. Kurioje vietoje?

S.MALKEVIČIUS. 3 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas: "Objektai, į kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė turi išimtines teises." Būtent į ką turi - kontinente į šelfą, ekonominę zoną Baltijos jūroje ir Lietuvos Respublikos oro erdvę.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų pozicija.

G.MIŠKINIS. Mes svarstėme šį klausimą. Aš manau, kad nepritartina. Vien pagalvojus, kaip mes galėsime koncesijos pagrindu suteikti oro erdvę kažkokiai veiklai... Aš manau, kad tas pasiūlymas nepriimtinas.

S.MALKEVIČIUS. Aš sutinku, kad jis nerealus, bet vis dėlto kas gali žinoti, gal iš oro pradėsime daryti kokias nors kitokias... pradėsime ūkinę veiklą. Gerai, tada dėl antro aš turiu. Vis dėlto galvoju, jog 2 punkte, kur parašyta "žemės gelmės", turėtų būti "žemės gelmių ištekliai", nes žemės gelmių vis tiek neatiduosime eksploatuoti. Eksploatuojami yra ištekliai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Malkevičiau, jeigu jūs sutiktumėte, kad tai būtų galima palikti redakcijai, tada mums nereikėtų balsuoti, nes jūs nesuformulavote raštu.

S.MALKEVIČIUS. Gerai, aš sutinku.

PIRMININKAS. Pranešėjau, gal jūs visa tai apsvarstysite po priėmimo, nes tai Statuto leidžiama. Jeigu žemės gelmių ištekliai yra tikslesnė redakcija negu žemės gelmės, tai, matyt, jūs tą redakciją galėtumėte priimti. Gerai?

G.MIŠKINIS. Gerai, suderinsime.

PIRMININKAS. Seimo nary Jakučioni, jūsų kompiuteris veikia kaip ir kitų. Kodėl jūs stovite prie šoninio mikrofono?

P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau atkreipti abiejų pirmininkų dėmesį, kad nėra skaičiavimo komisijos, paskirtos šiai sesijai. Praeita sesija pasibaigė, įstatymą priiminėjame, o skaičiavimo komisijos nėra.

PIRMININKAS. Pirmininkas tvirtina, kad mėnuo nesibaigė, todėl galioja ta pati komisija. (Balsai salėje) Ta pati komisija, taigi tą pačią komisiją kviečiame užimti savo vietas. Pirmininkas kviečia užimti vietas. Ar daugiau dėl šito skirsnio pastabų nebuvo? Neturime. Taigi galima pritarti visam skirsniui? Pritariame skirsniui. Ačiū.

Trečiasis skirsnis - "Koncesijos suteikimo ir atšaukimo tvarka". Jokių rašytinių pastabų mes neturime. Matau, Seimo nariai turi pastabų. Seimo narys J.Listavičius. Kuriam straipsniui turite pastabų?

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš 12 straipsniui...

PIRMININKAS. Prašom, kuriam?

S.MALKEVIČIUS. 12 straipsnio 2 punktui.

PIRMININKAS. Tada palaukite. Kadangi aš matau, jog daug užsirašiusių kompiuteryje, tada pradėkime... Šį skirsnį priiminėsime pastraipsniui. 6 straipsniui kas turi pastabų? Galima 6 straipsnį priimti? Priimta. 7 straipsniui pastabų turite? Seimo narys S.Malkevičius. Vieną minutę. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. 7 straipsnio pirmosios dalies antrajame punkte parašyta: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl 3 straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punktuose numatytų objektų gali priimti sprendimą dėl koncesijos išdavimo". Dabar, jeigu pažiūrėsite į 3 straipsnio 3 ir 4 punktus, ten matysite, kad tai yra Lietuvos Respublikos valstybės įmonės, kurios nėra numatytos privatizuoti koncesijos galiojimo laikotarpiu. Tai reiškia, kad tos įmonės buvo mūsų įstatymu numatytos, o Vyriausybė negali keisti įstatymo, todėl čia nesiderina tas dalykas. Kadangi tai yra gana principinis klausimas, o aš nebuvau parašęs alternatyvos, aš manyčiau, kad reikėtų atidėti tada šito dalyko (toks būtų mano pasiūlymas) priėmimą - būtent 7 straipsnio - dėl šitos priežasties.

PIRMININKAS. Taip. Aš klausiu dabar pranešėjo ir Ekonomikos komiteto nuomonės, jo nariu taip pat yra Seimo narys S.Malkevičius. Prašom. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Jums siūloma atidėti 7 straipsnio priėmimą.

G.MIŠKINIS. Pirmiausia dėl pačios redakcijos. Gal atsižvelgiant į patį įstatymą galima būtų suredaguoti ir kitaip, tačiau kai mes derinome su Teisingumo ministerija ir su Juridiniu skyriumi, mes jokių pastabų šiuo atžvilgiu negavome. Mes dar kartą galėtume, atsižvelgdami į Seimo nario S.Malkevičiaus siūlymą, suderinti su Juridiniu skyriumi.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš tik norėčiau pasakyti, kad koncesijos sutartimi nėra keičiama nuosavybės teisė. Todėl, man atrodo, tas klausimas nėra toks aktualus, kaip kolega nori pasakyti.

PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlote?

S.BURBIENĖ. Aš siūlau nepritarti kolegos S.Malkevičiaus siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo nary Malkevičiau, aš neturiu kitos išeities. Jūsų mikrofonas įjungtas, jūs be reikalo ten... Kadangi nepateikta jokių oficialių pasiūlymų, bus galima balsuoti tik dėl viso straipsnio, jeigu kas nors to reikalauja. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl viso 7 straipsnio? Ne. Straipsnis priimtas.

Dėl 8 straipsnio kas nors nori kalbėti? Seimo narys P.Miškinis. Vieną minutę. Tuojau bus įjungta. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, manau, kad 8 straipsnis rimtai pažeidžia ūkinių subjektų lygiateisiškumą. Juk čia pasakyta, kad koncesijos konkurse negali dalyvauti valstybinės įmonės, savivaldybės įmonės ir įmonės, kurių daugiau kaip 50% akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei. Gerai, gerbiamieji, bet neskubėkime tos mokesčių naštos per daug anksti užkrauti vien tik tam juridiniam mokesčių mokėtojui. Tegul dar galbūt savo pajamomis dalyvauja, kol mes pereisime į laisvąją rinką, ir pačios įmonės, gerbiamieji. Kodėl mes jas dabar varžome? Juk savivaldybių įmonės turi ateitį. Jų ne tik neturės mažėti, bet jų faktiškai turės kurtis daugiau. Man atrodo, kad čia yra rimtas kai kurių ūkinių subjektų diskriminavimas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote nepritarti. Taip supratau, pone Miškini? Ar kas dėl 8 straipsnio dar nori kalbėti? Nematau. Pranešėjau, tada jūsų nuomonė ir komiteto nuomonė. Prašom.

G.MIŠKINIS. Ta diskusija buvo, tačiau aš manau, kad vis dėlto turėtų likti taip, kaip yra, čia jokios konkurencijos pažeidimų ar kokių nors teisės suvaržymų nėra.

PIRMININKAS. Jūs siūlote jį priimti, taip, pranešėjau? Komiteto - ponia S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Taip, aš siūlau priimti tokį, koks yra.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 8 straipsniui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Kas pritaria 8 straipsniui, spaudžia mygtuką "už".

32 - pritaria, 2 plius 7 - nepritaria. Straipsniui pritarta. Toliau. Dėl 9 straipsnio ar kas iš užsirašiusiųjų pastabų turėjo? Nematau. 9 straipsniui galima pritarti. Dėl 10 straipsnio pastabų turi kas nors? Nematau. Turi. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. 10 straipsnio 1 punktą galima būtų patikslinti. Man atrodo, čia gana nekonkrečiai pasakyta. A, atsiprašau, aš ne tai turėjau omenyje. Čia gerai.

PIRMININKAS. Tada gerai. Daugiau dėl 10 straipsnio pastabų neturime. 10 straipsniui galima pritarti. Dėl 11 straipsnio - Seimo narys P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal ir nereikėtų kalbėti, nes 8 straipsnyje jūs jau patvirtinote tam tikrą diskriminacinį procesą. Juk dabartinė tvarka labai panaši į privatizavimo procesą, buvusį vienu metu, kai "berniukai" pastodavo kelią privatizuoti ateinantiems žmoneliams ir neleisdavo net įeiti į patalpas. Gerbiamieji, dabar šituo užsiima valstybė ir nušalina dalį subjektų. Man atrodo, kad čia yra korupcinis elementas. Yra siekimas galutinai sužlugdyti valstybines įmones ir iš darbininkų atimti darbą. Todėl aš ne tik kalbu, bet aš protestuoju prieš tai.

PIRMININKAS. Prieš 11 straipsnį. Pranešėjau, prašom.

G.MIŠKINIS. Aš daugiau nieko negaliu pasakyti. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė - komiteto vardu.

S.BURBIENĖ. Aš nepriimu to protesto, kurį čia pareiškė Seimo narys P.Miškinis, kadangi jis yra neteisus. Kalbama ne apie tuos dalykus, kuriuos jis bando įrodyti, kad kažkas diskriminuoja valstybės įmones. Valstybės įmonė turi nuosavybės teisę į tuos objektus, kuriuos ji naudoja ūkinėje veikloje. Čia šnekama apie tas įmones, kurios neperimdamos nuosavybės teisių eksploatuoja vieną ar kitą objektą. Tai yra visiškai skirtingi dalykai ir apie jokius "berniukus" čia nereikėtų šnekėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 11 straipsniui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.

Už - 34, 1 plius 6 - prieš. 11 straipsniui pritarta.

12 straipsnis - "Koncesijos sudėtis". Seimo narys J.Listavičius turėjo pastabų. Atsiprašau, Seimo nary Listavičiau, tuojau įjungsiu jūsų mikrofoną. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 12 straipsnio 2 punktas, mano supratimu, galėtų būti ir tikslesnis. Koncesijos sutartis turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tipinę sutartį (tai būtų konkretu ir aišku), o ne tipinės koncesijos sutarties nuostatas. Dar neaišku, kurias nuostatas. Ar visas nuostatas, ar pagrindines nuostatas, ar iš viso? Mano supratimu, kartoju dar kartą, čia galėtų atitikti būtent Vyriausybės patvirtintą tipinę sutartį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinote, kaip yra priimami įstatymai, kada galima ką nors siūlyti. Prašau nesiūlyti naujų redakcijų. Jeigu norėsite siūlyti tik redakcinio pobūdžio pataisas, tai galima padaryti po priėmimo. Ar pranešėjas norėtų reaguoti į šitą siūlymą?

G.MIŠKINIS. Visų pirma bus Vyriausybės nutarimas, kuriuo bus patvirtintos nuostatos, o jų sudėtinė dalis bus tipinė forma. Tipinė sutartis. Dėl ko nuostatos? Priklausomai nuo objekto yra tam tikrų skirtingų sąlygų, todėl viską sudėti konkrečiai į vieną formą yra labai sudėtinga. Todėl ir yra parašyta, kad bus patvirtintos nuostatos, bus tam tikras grupavimas pagal objektus, todėl čia, įstatymo projekte, truputį platesne prasme.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Listavičiau, ar reikalausite balsuoti dėl viso straipsnio? Ne, nereikalausite? Ar galima pritarti visam straipsniui? Pritarta 12 straipsniui.

Kas turi pastabų 13 straipsniui? Niekas. Straipsniui pritarta.

Kas turi pastabų 14 straipsniui? Seimo narys J.Listavičius. Primenu, kad galima siūlyti nepritarti arba pritarti straipsniui. Jokių naujų redakcijų prašom nesiūlyti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš negaliu siūlyti nepritarti visam straipsniui, bet vis dėlto į kai ką reikėtų atkreipti dėmesį, nes, mano supratimu, ateityje tokie klausimai iškils praktiškai. Pasižiūrėkime į 14 straipsnio 3 punktą: "Sutartis pasibaigia koncesininko bankroto ir likvidavimo atveju." O pasekmės? Pasižiūrėkime to paties straipsnio 3 punkto antrąją pastraipą: "Nutraukus sutartį koncesininkas privalo atlyginti valstybei, savivaldybei visus su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius." Ką tai reiškia? Sutartį sudarė 10 metų, bankrutavo po dvejų metų, tai už kurį laikotarpį jis atlygins nuostolius? Taip pat 4 punkto 3 papunkčio nustatyta tvarka privalo išpirkti koncesininkui pagal sutartį priklausančias teises, o koncesininko nuostolius atlygina valstybė arba savivaldybės. Mano supratimu, čia, kaip sakoma, ne visi taškai sudėti ant "i" ir praktiškai čia iškils sunkumų, kadangi įstatymo nuostatos nėra konkrečios ir konkrečiai apibrėžtos. Taigi bus tam tikrų problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo nary Listavičiau, jūs siūlysite nepritarti straipsniui?

J.LISTAVIČIUS. Iš principo aš siūlau šitam straipsniui nepritarti.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.MIŠKINIS. Aš siūlau pritarti, kadangi mes išnagrinėjome užsienio patirtį, tiek valstybė, tiek koncesininkas yra...

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašyčiau kalbėti arčiau mikrofono.

G.MIŠKINIS. ... todėl tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės turi būti numatytos visos teisės, pareigos ir visi įsipareigojimai bei atsakomybė.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkė - ponia S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Siūlau pritarti straipsniui.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 14 straipsniui, spaudžia mygtuką "už". Kolegos, balsavimas.

Už - 34, prieš - 3 plius 4. Straipsniui pritarta.

Toliau - ketvirtasis skirsnis. Ar yra oponuojančių ketvirtajam skirsniui? Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Jeigu perskaitysime 15 straipsnio trečiąją dalį, ten parašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka gali nustatyti mokesčių lengvatas. Kiek aš suprantu, mokesčiai ir mokesčių lengvatos yra tik Seimo prerogatyva ir nėra tokio įstatymo, pagal kurį Vyriausybė galėtų nustatinėti lengvatas. Manyčiau, kad čia reikėtų parašyti arba Seimas, arba valstybė gali, bet tik ne Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Malkevičiau, nėra jūsų pataisos. Labai apgailestauju, tačiau negaliu teikti balsuoti.

S.MALKEVIČIUS. Tada aš siūlau nebalsuoti už šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Jūs siūlote nepriimti 15 straipsnio? Gerai. Seimo narė Z.Šličytė. Galima siūlyti tik priimti. Atsiprašau, dar kartą paspauskite mygtuką, kažkas išsitrynė. Vieną minutę, nenori kompiuteris jūsų įjungti. Dabar jau įjungė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau jūsų priimti pono S.Malkevičiaus pastabą, nes mes iš tikrųjų priimsime nekonstitucinę nuostatą. Nors ir nepateiktas pasiūlymas, bet prašyčiau jūsų sutikti, nes pagal Konstituciją, žinote, kas yra Vyriausybės ir kas yra Seimo kompetencija. Labai prašyčiau jūsų sutikti, kad būtų įrašyta, kad Seimas nustato tas lengvatas, o ne Vyriausybė.

G.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu jūsų pastabai, bet svarstant buvo minėta, kad šiuo metu Vyriausybė kaip tik baigia ruošti įmonių pajamų įstatymo projektą, t.y. naują Juridinių asmenų pelno mokesčio redakciją. Būtent šiame naujame projekte 15 straipsnio trečioji dalis ir bus sukonkretinta.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ekonomikos komiteto nuomonė.

S.BURBIENĖ. Atvirai pasakius, čia iš tikrųjų ne visai gera redakcija, aš nežinau, ką...

PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, ką siūlote daryti?

S.BURBIENĖ. Gal galima būtų patikslinti redakciją, kad į tą sutartį turėtų būti įrašytos mokesčių lengvatos. Ne kad Vyriausybė pati jas nustato.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai sutiktų, kad būtų pritarta straipsniui, po to patikslinti redakciją? Pritartumėte, taip? (Balsai salėje) Negalima? Tokiu atveju aš turiu arba teikti, jeigu komitetas siūlo, patikslinti redakciją, arba turiu atidėti straipsnį, arba galbūt galite atsisakyti šitos dalies.

S.BURBIENĖ. Man atrodo, gal tikrai būtų galima atsisakyti šitos dalies.

PIRMININKAS. Pranešėjau, šitos dalies oponentai atsisako, ar tada priimate straipsnį?

G.MIŠKINIS. Šiuo metu galima atsisakyti šito straipsnio...

PIRMININKAS. Šitos dalies...

G.MIŠKINIS. 15 straipsnio trečiosios dalies atsisakyti galima, tačiau Vyriausybei svarstant šitą klausimą, šitą punktą intensyviai siūlė Susisiekimo ministerija, kadangi yra vedamos derybos dėl europinio tipo geležinkelio vėžės tiesimo ir tai, kad derybų metu daromos tam tikros, sakykim, nuolaidos, sąlygos, tas straipsnis būtų reikalingas. Bet jeigu Seimo nariai pritartų, mes, sakykim, šitą straipsnį iš šito įstatymo išmestume...

PIRMININKAS. Trečią dalį.

G.MIŠKINIS. ... 15 straipsnio trečiąją dalį. Mes vis tiek tada šito straipsnio esmę Įmonių pajamų įstatymo projekte suformuluotume ir paliktume.

PIRMININKAS. Tai sutinka Seimo nariai, jeigu braukiame trečiąją dalį, pritarti straipsniui? Pritariame. Ačiū.

Ar turite pastabų 16 straipsniui? Nėra. Pritarta.

17 straipsnis. Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.  

S.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad 17 straipsnio pirmoje ir antroje dalyje yra kalbama apie pajamų pervedimą į užsienį ir pajamų priklausymą nuosavybės teise. Aš manyčiau, kad čia reikėtų kalbėti apie pelną, ne apie pajamas, nes nuo pajamų turi būti atskaičiuoti mokesčiai valstybei, biudžetui.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

G.MIŠKINIS. Tokia pati redakcija yra ir Užsienio kapitalo investicijų įstatymo 15 straipsnyje, todėl mes turėtume išlaikyti nuoseklumą. Aš siūlau šitą palikti.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkė.

S.BURBIENĖ. Siūlau palikti taip, kaip yra pateikta pranešėjo, nes aiškiai yra parašyta, kad sumokėjus nustatytus mokesčius. Tos problemos, apie kurią šneka S.Malkevičius, iškilti neturėtų.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys S.Malkevičius reikalauja balsuoti dėl viso straipsnio?

S.MALKEVIČIUS. Aš neturiu teisinės galimybės reikalauti, nes nėra raštu parašytos alternatyvos, bet vis dėlto tai nelogiška. Pajamos yra labai aiški sąvoka.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Malkevičiau, jūs turite teisę reikalauti nepriimti viso straipsnio. Ar reikalaujate?

S.MALKEVIČIUS. Taip, aš reikalauju, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 17 straipsniui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas.

Už - 35, prieš - 3 plius 7. Straipsniui pritarta.

18 straipsnis. Kas turite pastabų? Niekas neturi pastabų. Straipsniui pritarta.

Baigiamosios nuostatos - penktasis skirsnis. Ar turite pastabų skirsniui? Nėra. Penktajam skirsniui pritarta.

Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo. Užsirašė kalbėti 2 Seimo nariai: J.Listavičius ir S.Malkevičius. Aš norėčiau paklausti Seimo narių, jeigu jūs ruošiatės oponuoti įstatymui, tai taip, jeigu jūs ruošiatės tik pritarti, tai nėra prasmės kalbėti. Aš matau, kad ruošiasi oponuoti. Seimo narys P.Miškinis. Po to Seimo nariai J.Listavičius, J.Veselka. S.Malkevičius taip pat kalbės, nes užsirašė iš anksto. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo pradžioje yra pasakyta, kad koncesija tai yra teisė naudotis esamu ar numatomu sukurti valstybės ar savivaldybės turtu. Bet juk faktiškai šita teisė įgaunama koncesijos būdu, rungtyniškumo būdu. Taigi jeigu mes imsime varžyti subjektus, dalyvaujančius tame konkurse, gerbiamieji, tai, aišku, mes nieko gero nepasieksime ir kažkokiems išimtiniams subjektams, nustumdami visus kitus, sudarysime geras egzistavimo sąlygas. Todėl aš prieštaravau 8 straipsniui, nušalinančiam ir valstybines, ir savivaldybių įmones, kur dirba daug dirbančiųjų. Faktiškai mes nesuteikiame galimybės dalyvauti šiems subjektams. Įsivaizduokite, kodėl vienos savivaldybės paskelbtame koncesiniame konkurse negali dalyvauti kitos savivaldybės įmonės ir dirbantieji? Gerbiamieji, juk čia yra suvaržymas. Kodėl mes iš karto atimame galimybę tiems žmonėms dalyvauti ir gauti darbo? Aš galiu pasakyti, gerbiamieji, tiesiai ir šviesiai - šitas įstatymas yra "lindimas į užpakalį nemuilintiems". Aš kategoriškai esu prieš jį.

PIRMININKAS. Seimo nary Miškini, jūs visados garsėjate santūrumu. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo projektas skirtas nustatyti koncesijos objektus ir veiklos sritis, koncesijos suteikimo ir atšaukimo tvarką, koncesininkų apmokestinimą, teisinę apsaugą ir garantijas. Įstatymo projekte galėjo būti tikslesnės kai kurios sąvokos, aptartos koncesijų konkurso organizavimo nuostatos. Kaip čia jau ir minėjo, jos galėjo būti konkretizuotos. Užuot kalbėjus apie tipinės koncesijos sutartį, paminėta pati tipinė sutarties forma. Įstatymo projekto 14 straipsnyje neaiškios koncesijos sutarties pasibaigimo koncesininko bankroto ar likvidavimo atveju pasekmės, ypač nuostolių atlyginimas. Neaiškus atvejis, kai koncesininko nuostolius turi atlyginti valstybė ar savivaldybės. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas reikalingas, tačiau esama jo projekto redakcija turėjo būti tikslesnė, konkretesnė. Neaiškus objekto likimas koncesijos sutarčiai pasibaigus ir kiti prieš tai jau minėti klausimai. Pateiktam įstatymo projektui negaliu pritarti ir balsuojant susilaikysiu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas atsirado ir bandomas taip greit priimti todėl, kad mes labai norime greitai tapti kažkuo, ko gerai nesuvokiame. Kodėl? Pavyzdžiui, čia pagal šitą įstatymą visas valstybės turtas gali būti koncesuotas, taip pasakyčiau. (Kas klauso, gal gerai supras.) Visas turtas gali būti koncesijuotas. Dabar yra toks klausimas. Net tas, kuris nenumatomas privatizuoti... yra tokia mums žinoma forma - nuoma. Nuoma daugiau ar mažiau Lietuvoje reglamentuota ir aiški. Kad šito dalyko atsisakytume, pradėsime koncesijuoti. Tai yra tas dalykas, kad bet koks valstybės, savivaldybės turtas gali būti "iškoncesijuotas". Todėl manau, kad čia reikėtų ypač atkakliai stebėti, kaip šitas procesas vyks. Tas turtas gali būti "iškoncesijuotas" ir taip galų gale sugrąžintas valstybei, kad nei atsakingo už tai, nei to turto nebelieka, tik dideli nuostoliai. Aš maniau ir manau, kad iš pradžių užtektų koncesijų pagrindu naudoti tik žemės gelmes. Jeigu kur reikia šito. O visą kitą turtą - yra Savivaldybės įstatymas, yra įmonės, tegu jos dirba, ir nėra čia ko jų koncesijuoti, nes neaišku, kaip visa tai baigsis. Aš prašyčiau ir Vyriausybės, kad neplėstų šito koncesijavimo, tai, ką leidžia visas įstatymas. Pabandykime ten, kur labai plačiai pasaulyje taikoma, t.y. įvairiems geologiniams, žemės gelmių tyrimams, eksploatacijai ir t.t. Priešingu atveju... Mūsų norai geri, ir aš negaliu labai prieš įstatymą kalbėti, bet tai, ką jis leidžia ir kas Lietuvoje šiandien vyksta su teisėtvarkos sistema, čia gali būti labai daug landų. Todėl aš irgi susilaikysiu, bet prašau vis dėlto Vyriausybės labai apriboti šito įstatymo veiklą Lietuvoje per šiuos dvejus trejus metus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, niekas neprieštaraus, kad Koncesijų įstatymas yra reikalingas. Šitas įstatymo projektas buvo jau svarstytas ir komitete, ir atsižvelgta į Juridinio skyriaus pateiktas pastabas. Manome, kad iš tiesų Lietuvoje skatinant ekonomikos plėtojimą reikia ir toliau gerinti investicinį klimatą. Kaip tik vienas iš tokių kelių ir yra koncesijavimas. Koncesijos privalumas prieš kitas valstybinio kapitalo panaudojimo formas - nuomą ir panaudą pasireiškia platesniu aprėpiamų galimybių spektru. Manau, kad iš tiesų reikėtų šitam įstatymo projektui pritarti ir leisti jam veikti praktiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Aš taip pat manau, kad dabar yra pats laikas priimti šitą įstatymą. Jis labai reikalingas. Tačiau šiam įstatymui trūksta konkretumo. Kad ir toks paprastas dalykas, kai kalbama apie žemės gelmes, apie jos turtus, kas gali atsakyti, skaitydamas šitą įstatymą, ar, sakykim, geoterminė energija turi būti koncesijuojama, ar ne. Jeigu taip, tai iki kokio gylio mes imame tuos turtus, tą energiją? Jeigu aš išsikasu rūsį, tai aš irgi naudoju geoterminę energiją dviejų metrų gylyje. Ar irgi tam reikės išsipirkti koncesiją? Aš manyčiau, kad tas įstatymas turės būti tikslinamas. Aš įsivaizduoju, kad jis bus priimtas, bet aš susilaikysiu balsuodamas todėl, kad manau, jog jis nepakankamai išbaigtas ir tikslus.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų, jau kalbėjo. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio. Seimo Pirmininką taip pat prašau dėmesio. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritaria įstatymui, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.

PIRMININKAS. Už - 64.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, 34.

PIRMININKAS. 34?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, 34.

PIRMININKAS. 34. Prašom registruotis. Balsavimą nutraukiame. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dabar prašau pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 21.

PIRMININKAS. 39 Seimo nariai balsavo už, 21 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

Toliau svarstome ketvirtadienio darbotvarkę. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienio darbotvarkei, kurios projektą jūs turite, Seimo seniūnų sueiga pritarė. Pagrindiniai klausimai, kurių bus paskutinė svarstymo stadija, t.y. Prekybinės laivybos įstatymo ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo priėmimas. Tačiau yra ir dar kai kurių kitų svarbių klausimų - Policijos įstatymas, kai kurių kodeksų pataisymai. Jeigu šiandien neapsispręsime dėl Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūrų, tai galutinis balsavimas ketvirtadienį. Mielieji kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje tarėmės ir aš negirdėjau prieštaravimų, kad šis klausimas būtų užbaigtas šiandien. Jeigu iš tikrųjų taip įvyktų, tada būtų siūlymas į atsiradusią laisvą vietą įrašyti dar vieną Sveikatos sistemos įstatymo pateikimą, t.y. Organų transplantacijos įstatymo pateikimą. Vyriausybės pusvalandyje pagal susitarimą dar neeilinėje mūsų Seimo sesijoje generalinio prokuroro pavaduotojas A.Pėstininkas ir ministras V.Bulovas turėtų kalbėti dėl bankinių reikalų arba, tiksliau, bankinių bylų ir prasikaltusių asmenų įvertinimo. Seniūnų sueiga, kartoju, darbotvarkės projektui pritaria.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, gal jūs galite mus informuoti, kokia tvarka dirbs Seimas? Jeigu ne konkrečiai kokiomis dienomis posėdžiaus, tai pasakykite patį principą, tada mes galėtume įvertinti, ar mes gerai išdėstome svarstomus klausimus, ir galėtume planuoti savo darbą.

Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, aš šituos dalykus jau minėjau, tačiau pakartosiu dar sykį prieš tai pasakęs, kad nepaisant šitos sesijos neilgos trukmės spalvotas grafikas vis tiek bus. Dabar atsakau konkrečiai. Seimo seniūnų sueigoje mes pasitarėme, niekas neprieštaravo, ir darbo tvarka galėtų būti tokia: šią savaitę dvi posėdžių dienos, t.y. kaip paprastai antradienį ir ketvirtadienį, ir kitą savaitę taip pat dvi posėdžių dienos - antradienį ir ketvirtadienį. Po to intensyviuoju ikirinkiminiu laikotarpiu, t.y. nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 20 d. posėdžių iš esmės neturėtų būti. Galbūt viena posėdžių diena per dvi savaites. Tai yra per mėnesį būtų dvi posėdžių dienos, kur mes spręstume kokius nors neatidėliotinus klausimus, kurių imtis prašytų jo Ekscelencija Prezidentas arba Vyriausybė. Po rinkimų pirmojo turo, manau, irgi galėtų būti viena posėdžių diena, kad pasižiūrėtume vieni į kitų veidus, kaip mes atrodysim po rinkimų įvertinimo. Pasibaigus rinkimams (antrasis turas, matyt, bus lapkričio 10 d.) iki kadencijos pabaigos, t.y. iki lapkričio 25 d., manau, irgi galėtų būti kokia viena posėdžių diena. Maždaug toks grafikas.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau įtraukti į darbotvarkę rezoliucijos dėl žvejybos laivų pardavimo svarstymą. Tas klausimas nebaigtas svarstyti Seime nuo liepos mėnesio, nors manau, kad tai yra labai svarbus ir aktualus Lietuvai klausimas. Atsakymas į paklausimą, į kitus raštus Laisvės frakcijos nepatenkino.

Č.JURŠĖNAS. Mieloji kolege, kiek aš atsimenu, tas rezoliucijos projektas buvo atidėtas tobulinti. Ar dabar yra tobulesnis projektas?

Z.ŠLIČYTĖ. Tobulinti jis nebuvo atidėtas. Jis apskritai nebuvo svarstomas. Niekas nepasikeitė nei po raštiško atsakymo, nei po kalbų Seimo posėdyje. Buvo pakartota tas pat, kas parašyta raštu. Žinoma, ją patobulinti galima, bet reikėtų, kad kiti pasiūlytų, kaip patobulinti.

Č.JURŠĖNAS. Aš prašyčiau pateikti patikslintą variantą ir tada galime kalbėti apie kitą savaitę. Bet ketvirtadienį tai daryti neišeina.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, savaitės ir šios dienos darbotvarkėje buvo Prezidento rinkimų įstatymas, tačiau jo neliko. Dabar, šią savaitę, nebus svarstoma, ar apskritai nebus šioje sesijoje svarstoma?

Č.JURŠĖNAS. Tas klausimas turi būti. Jis yra įrašytas ir į sesijos darbų programos projektą, bet, man atrodo, kaip tik jūsų, mielasis kolega Baskai, komitetas, kaip pagrindinis, nebaigė šito klausimo nagrinėti. O jeigu to iš tikrųjų neįvyko, tai aš ir negalėjau įrašyti į šios dienos darbotvarkę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, pasižiūrėjus į darbotvarkę mes lyg ir startuojam, tačiau man atrodo, kad artėjam prie finišo. Manyčiau, mums reikėtų baigti priiminėti kai kuriuos labai svarbius įstatymus arba nutarimus iš praeities. Aš turiu omeny, sakykim, 1995 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, finansinės ataskaitos ir audito išvadas ir kitus finansinio pobūdžio klausimus, kurie turėtų būti sprendžiami operatyviai, tuo tarpu kai kurie darbotvarkės klausimai, man atrodo, darbotvarkėje turėtų būti sprendžiami vėliau. Juo labiau kad mes jų priimti nesuspėsime. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tie klausimai, kuriuos jūs minėjote, yra įrašyti į sesijos darbų programą. Jeigu jūs dabar juos minite avansu, tai aš galiu pasakyti, kad jie bus įrašyti į kitos savaitės projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, ar negalėtume pataisyti Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio, nes čia yra sugriežtinama, kad stambūs akcininkai negalėtų laisvai išplauti turto per įvairius užstatus, įkeitimus ir t.t. Vyriausybė ir Ekonomikos ministerija pritaria, komitetas pritaria, lieka tik...

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip jūs sakote, kad ir Vyriausybė, ir komitetas daugiau ar mažiau aprobavo, tada į kitos savaitės darbotvarkę mes tai galėsime įrašyti. Į kitos savaitės, ne į ketvirtadienio.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasakyti savo nuostabą dėl siūlymo įrašyti į darbotvarkę Policijos įstatymą. Man iš tikrųjų keista, kad Prezidentas taip smarkiai bijo galimų pokyčių policijoje. Aš nežinau, negi iš tikrųjų yra ko bijoti? Tai sukelia įtarimų, kurie mažina Prezidento institucijos autoritetą. Aš manyčiau, kad LDDP galėtų įrašyti tas nuostatas į savo rinkiminę programą ir su jomis dalyvauti rinkimuose, laimės rinkimus, ir priimsime tą įstatymą. Kam dabar mažinti Prezidento institucijos autoritetą ir prestižą?

Č.JURŠĖNAS. Atsakau, mielasis kolega. LDDP į savo programą turi įrašyti labai daug gerų dalykų ir juos įrašė. Jeigu turėsite geresnių siūlymų, taip pat įrašysime. Kita vertus, kiek žinau, Prezidentas nebijo nieko, net A.Kubiliaus. Bet jeigu kai kur kai ką reikia pagerinti ir sutvarkyti, o mes tai galim padaryti, tai turim padaryti neatidėliodami vėlesniam laikui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, Seimo Pirmininke, demokratiškai neleidžiantis man dirbti komitete. Kodėl mes forsuojame 24a klausimą - įstatymo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tai buvo seniai pateikta ir mes turime šitą dalyką užbaigti. O jūsų asmeniškai ir viso Seimo valia - pritarti ar nepritarti projektui. Dabar dėl darbo komitete. Gerbiamasis kolega, jūsų komitetas oficialiai yra visiems, taip pat ir tamstai, žinomas, ir prašome jame intensyviai ir kūrybingai dirbti iki pabaigos.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.

V.LIUTIKAS. Aš noriu paklausti tokį klausimą. Man atrodo, kad nereikia forsuoti, o galbūt kai kuriam laikui atidėti įstatymą dėl transplantacijos. Yra prasti popieriai. Ispanijoje 40% žmonių sutinka atiduoti žuvusių giminaičių organus. Prancūzų - 20%, o lietuvių - tik 6%. Neseniai išleista popiežiaus Jono Pauliaus II bulė, kur manoma, kad transplantacija yra geriausias meilės artimui pasireiškimas. Mes toje srityje atsiliekame. Reikia labai rimtai tą įstatymą tobulinti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, kad galėtume tobulinti, mes turime pradėti procesą, t.y. turi būti pateikimas, o po to galvosime, ar baigsime šioje sesijoje, ar baigs kitas Seimas. Bet sutikite, kad geriau būtų pradėti, o po to galime vienaip ar kitaip elgtis.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Aš kaip tik noriu paprieštarauti profesoriui V.Liutikui dėl transplantacijos ir donorystės įstatymo. Jis reikalingas, tačiau mes visų reikalingų įstatymų šioje sesijoje nepriimsime. Pirmininke, tačiau yra Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymas, kuris yra svarstomas, taip pat Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymo projektas, kuris taip pat yra svarstomas. Geriau nepradėkime naujo įstatymo, o paspartinkime šitų priėmimą, kadangi tai yra komplektas, kuris reikalingas, kad kitais metais būtų sėkmingai vykdoma sveikatos reforma kartu su sveikatos draudimu. Man atrodo, jie šitoje programoje pražiūrėti. Donorystė svarbu, tačiau palauks. Transplantacija taip pat.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs nevisiškai teisus. Mes dabar kalbam ne apie programą, o apie ketvirtadienį, antra, patikslintame programos variante tie visi projektai yra įrašyti ir, aš manau, mes juos galėsime svarstyti kitą savaitę, ne ketvirtadienį, bet kitą savaitę nagrinėti toliau ir galbūt užbaigti, jeigu, kaip jūs tvirtinate, nebus prieštaravimų Seimo salėje.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes jau šešis mėnesius niekaip negalime ratifikuoti konvencijos dėl asmenų be pilietybės. Aš, jeigu galima, labai prašyčiau dėl šito klausimo kitą savaitę balsuoti.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Aš manau, kad tai bus galima padaryti, tačiau dar kartą visiems primenu, jog mes dabar nagrinėjame ketvirtadienio darbotvarkę, o ne kitos savaitės ir ne visos sesijos. Tai darysim po pietų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau pasiūlymų neturime. Ar galime pritarti bendru sutarimu ketvirtadienio darbotvarkei?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

Karo prievolės įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Toliau svarstome 13 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo projektą Nr.2445. Pranešėjas - Krašto apsaugos ministerijos sekretorius ponas A.Ambrazevičius. Kviečiu į tribūną. Dokumento pateikimas. Aš primenu pranešėjui ir Seimo nariams, kad klausimui skirta 20 minučių. Iki 10 minučių gali kalbėti pranešėjas, po to jis bus maloniai nutrauktas, ir iki 10 minučių jo gali klausinėti gerbiamieji Seimo nariai. Po to diskusija bus taip pat baigta. Būkite malonūs, jeigu kalbėsite trumpai, aš jums būsiu tik dėkingas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Laba diena. Karo prievolės įstatymas pakeistų dabar galiojančius Laikinąjį krašto apsaugos prievolės įstatymą ir Lietuvos Respublikos alternatyviosios tarnybos prievolės įstatymą. Jis reglamentuos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Ambrazevičiau, jūs kalbate ne į mikrofoną ir ne visi Seimo nariai jus girdi. Gal jūs galėtumėte truputį pasilenkti?

A.AMBRAZEVIČIUS. Projektas reglamentuos ikišaukiamojo amžiaus jaunuolių registracijos šaukimo komisijos darbą, būtinosios karo tarnybos, alternatyviosios karo tarnybos ir profesionaliosios karo tarnybos pagrindus.

PIRMININKAS. Tai viskas, ką norėjote...

A.AMBRAZEVIČIUS. Jis parengtas remiantis Švedijos patirtimi, čia taikoma šiuolaikinė šaukimo sistema ir atsisakoma dviejų pakopų šaukimo - pavasarinio ir rudeninio. Bandysim taikyti dažnesnį šaukimą tam, kad išvengtume neigiamų dviejų pakopų šaukimo pasekmių. Tai turbūt esminis dalykas, kuo jis skirsis nuo iki šiol taikomos sistemos. Tai yra ir šaukimo komisijų darbas, ir šaukimo kriterijai, ir atleidimo nuo tarnybos tvarka yra šiek tiek kitokia, negu buvo dabar galiojančiame įstatyme. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Primenu, kad klausimui skiriame iki 1 minutės. Seimo narys R.Markauskas nori klausti, ar į kompiuterį pakliuvo atsitiktinai? Nenori. Seimo narys P.Miškinis. Prašau.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, toks įstatymas labai reikalingas. Tačiau man iškyla keletas klausimų. Pirmiausia, pateikiant tokį įstatymą, reikėjo šiokių tokių duomenų apie kariuomenę. Žinoma, gal slaptų žinių nereikia, tačiau paprastų, elementarių reikėtų. Aš norėčiau paklausti dėl 7 straipsnio. Iš pateikiamų duomenų mes žinome, kad į šaukimus neatvyksta gana daug pašauktųjų. Tuo tarpu 7 straipsnis numato labai plačias galimybes neatvykti į kariuomenę, ir tai laikoma pateisinamomis priežastimis. Ar jūs manote, kad neužtektų be specialaus paaiškinimo, be pranešimo atvykti tik pirmuoju atveju, kai šaukiamasis susirgo, o visais kitais atvejais jis arba jo artimieji turėtų pranešti, kad jis negali atvykti?

PIRMININKAS. Laikas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Šitame projekte šaukimo procesas nėra vienkartinė akcija. Jaunuoliu pradedama domėtis gana anksti, jam sulaukus 16 metų, kai jis pradeda gydytis suaugusiųjų poliklinikoje. Tuomet jo byla atsiduria šaukimo komisijoje, sekama jo sveikatos būklė, taigi jau iš anksto bus žinoma, koks jaunuolis dėl sveikatos tinkamas ar netinkamas. Tai, kad gyvenime gali atsitikti įvairių bėdų ir, sakykim, trumpalaikės ligos ir artimųjų nelaimės gali būti priežastis, dėl kurios, mūsų manymu, jis tą mėnesį nebus pašauktas į kariuomenę. Bet jis po mėnesio turės atvykti į dalinį. Aš kartoju, kad nebus tokių griežtų: arba pavasarį, arba rudenį. Tas procesas vyks visus metus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, dėl 4 straipsnio 5 ir 6 punktų. Ikišaukiamojo amžiaus jaunuolis - 16 m., šaukiamasis - 19 m. Tačiau įstatymo projekte visiškai nesimato tų trijų darbo su jaunuoliais metų iki šaukiamojo amžiaus. Mes iš karto nuo 16 m. šokam iki 19 m., ir viskas vyksta pagal planą. Gal mes turėtume dirbti su jais, ir tai turėtų būti šiame įstatyme? Ačiū.

A.AMBRAZEVIČIUS. Galėtų būti, be abejo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti dėl 9 straipsnio. Ten yra numatyta, kad aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams, išskyrus neakivaizdinio skyriaus studentus, atidedama karo prievolė iki 24 m. Ar po to, kai baigs aukštąją mokyklą ir bus 22 m., jie turės tarnauti, ar ne?

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, turės.

J.A.KATKUS. Turės. Ir dar aš, pratęsdamas tą klausimą, noriu pasakyti, kad kartais dėl karo prievolės būna įvairių piktnaudžiavimų. Jūs žinote tuos visus dalykus. Ar tame įstatyme bus padarytas galas šitam dalykui, ar ne?

A.AMBRAZEVIČIUS. Šis įstatymas, man atrodo, sugriežtins ir įves tvarką, nes tas žmogus, kuris sugebės išsisukti nuo būtinosios karo tarnybos, pagal šitą įstatymo projektą ir peržengęs amžiaus ribą turės atlikti alternatyvią karo tarnybą kur kas sunkesnėmis sąlygomis ir ilgesnį laiką.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs paaiškintumėte plačiau. Jūs jau minėjote, kad į būtinąją karo tarnybą naujokai bus šaukiami ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Aš, susidūręs su tarnyba armijoje, su kareivių mokymu, nelabai įsivaizduoju patį mokymo procesą. Vadinasi, bus toks nuolatinis šaukimas. Kaip jūs tai... Norėčiau, kad plačiau paaiškintumėte šitą situaciją. Bus jums geriau dėl to?

A.AMBRAZEVIČIUS. Keturi kartai per metus - būtent tas dažnumas, kuris leis užtikrinti kovinį parengimą, užteks laiko apmokyti ir pakeisti kareivius, sakykim, naujokus.

Dažniau, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį, šaukti mes negalėtume, nes per maža kariuomenė, kad galėtume formuoti dalinius pagal šaukimo metus ir juos parengti. Pagal mūsų kariuomenės dydį ketverių metų užtenka, kad galėtume užtikrinti kovinį parengimą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, nelabai priimtinas pats įstatymo pavadinimas, būtent karo prievolė. Karo prievolė gali būti dviprasmiška, kai būtinai reikia kariauti, prievolės skatinimas dėl karo, be to, čia ne vien tik karo ir kariniai pratimai, bus ir darbo alternatyviai, todėl ar nesutiktumėte, kad būtų pavadintas krašto apsaugos prievolės įstatymu?

A.AMBRAZEVIČIUS. Iš esmės pavadinimas, be abejo, neturėtų reikšmės, bet, gerbiamasis Seimo nary, tai konstitucinis terminas ir mes jį vartojam, nes piliečių prievolė - taip minima Konstitucijoje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, jog socialinis komitetas prašys pranešėją, kad detaliau šitą įstatymą svarstytume komitete, nes abejonių kelia nuorodos į alternatyviąją tarnybą ir darbo santykius. Bet mano klausimas būtų toks: ar ne geriau šitą įstatymą padalyti į du įstatymus: į įstatymą dėl būtinosios karinės tarnybos ir į įstatymą dėl viso šito įstatymo įgyvendinimo? Nes štai paskutiniame šio įstatymo straipsnyje rašoma apie labai formalius dalykus - panaikinimą teisės aktų, kurie egzistuoja dabar ir kurie išliks. Galbūt, gerbiamasis pranešėjau, jūs pakomentuotumėte. Juk visas šitas karinės privalomosios tarnybos įgyvendinimo dalykas truks ne vienerius metus. Ar nereikia įstatymo dėl jo įgyvendinimo?

A.AMBRAZEVIČIUS. Mes iš esmės pasiruošę jį įgyvendinti, nes labiausiai paliestos medicinos komisijos. Tos komisijos (etatų prasme ir pasiruošimo darbui prasme) jau pasirengusios dirbti naujai. Ne visuose teritoriniuose gynybos štabuose yra paruoštos patalpos, ne visur pasiruošę, bet, aš manyčiau, priėmus įstatymą nuo naujų metų mes galėsime jį taikyti tiesiogiai - be jokio pereinamojo laikotarpio.

O dabar dėl atskyrimo. Krašto apsaugos ministerija buvo parengusi du projektus. Atskirai būtinosios karo tarnybos ir alternatyviosios karo tarnybos įstatymus, bet Vyriausybės sprendimu jie sujungti į vieną. Iš esmės reikalavimai šaukiamojo amžiaus jaunuoliui, atleidimai nuo tarnybos - viskas sutampa. Tik tarnybą vienas atlieka be ginklo, kitas - su ginklu. Tik toks skirtumas, todėl yra logiškai sujungti į vieną įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti. Armijai yra reikalingi ir specialistai - tai gydytojai, inžinieriai, kiti aukštos kvalifikacijos specialistai. Ir štai tokie specialistai, baigę aukštąsias mokyklas arba kitas mokyklas, kaip jie tarnautų armijoje? Kaip jūs numatote, ar šitie specialistai savo mokymosi metu taip pat jau mokyklose būtų praėję tam tikrą pradinį karinį apmokymą, ar kitaip siūlote spręsti šitą klausimą?

A.AMBRAZEVIČIUS. Šiame etape, kol dar nėra didelio specialistų deficito, mes pradėjome taikyti sutarčių sistemą su aukštosiomis mokyklomis, kad besimokydami studentai, pavyzdžiui, ryšininkai ar kitokie specialistai, lygiagrečiai mokytųsi ar baigtų kursą Karo akademijoje ir baigdami aukštąją mokyklą jau turėtų karininko laipsnį. Po trumpo parengimo (kelių mėnesių kursų) jau ateitų tarnauti į krašto apsaugos sistemą kaip profesionalūs karininkai. Tokiu atveju jiems nereikėtų tarnauti kaip būtinosios tarnybos kariams.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs šiek tiek paaiškintumėte 16 straipsnio prasmę. Čia kalbama apie tarnybos vietą ir yra toks sakinys, kad būtinosios karo tarnybos kariai tarnybą atlieka Lietuvos Respublikos kariuomenėje, krašto apsaugos sistemos daliniuose ar Vyriausybės sprendimu kituose junginiuose, daliniuose. Aš norėčiau iš jūsų išgirsti, kuo skiriasi šios trys kategorijos, t.y. kariuomenė, krašto apsaugos sistemos daliniai ir Vyriausybės sprendimu nurodyti kiti junginiai, ir kas juos sieja su Konstitucijoje numatyta piliečių prievole atlikti karo tarnybą krašto apsaugos tarnyboje?

A.AMBRAZEVIČIUS. Jūs žinote, kad tai susiję su dabartine padėtimi, kai dalis jaunuolių būtinąją karo tarnybą atlieka Vidaus reikalų ministerijos padaliniuose. Bet tai laikina padėtis, kuri ateityje keisis, ir todėl mes nenorėjome rašyti iš karto į įstatymą, kad būtinąją tarnybą atlieka kariuomenėje ir Vidaus reikalų ministerijoje. Mes parašėme bendresnę formuluotę, kad ilgainiui vis tiek Vidaus reikalų ministerijos padaliniuose jaunuoliai netarnaus, o Vyriausybė vis tiek turėtų turėti laisvas rankas, nes jeigu, pavyzdžiui, Civilinės saugos departamentas bus atskirtas nuo Krašto apsaugos ministerijos ir bus pavaldus Vyriausybei, o ten būtinąją karo tarnybą irgi bus galima atlikti ir Vyriausybės sprendimu, todėl jaunuoliai civilinės saugos daliniuose galės atlikti būtinąją karo tarnybą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Prašom pasakyti, kokie mechanizmai yra numatyti dėl karinės tarnybos vengimo, būtent įvairūs atleidimai dėl sveikatos? Tarkime, jaunuolis negali tarnauti tarnyboje, bet jis dirba, sportuoja, automobilį vairuoja ir pan. Kaip būtų sprendžiamas tas klausimas: ar pagrindinėje kariuomenėje, ar alternatyvioje tarnyboje? Kad nebūtų galimi atsipirkinėjimai.

A.AMBRAZEVIČIUS. Prieš atsakydamas norėčiau pabrėžti, kad visuotinio tarnavimo mes nesiekiame, nes finansiškai nepajėgūs jį užtikrinti. Jūsų iškeltą problemą galėtume įvardyti kaip korupcijos problemą šitoje sistemoje, kad žmonės išvengia įstatymu nustatytos prievolės, ji, aš manau, galėtų spręsti tarnybos neišvengiamumą. Jaunuolis, neatlikęs būtinosios karo tarnybos, nebaigęs nustatytų mokymų, turės atlikti alternatyviąją tarnybą. Bet jeigu Seimo nariai turėtų siūlymų, pavyzdžiui, kad būtų uždrausta jaunuoliams, neatlikusiems būtinosios karo tarnybos, dirbti valstybinį darbą nuo tam tikrų gimimo metų, tai, man atrodo, tokio siūlymo įgyvendinimas būtų vienas iš akstinų tarnauti.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Daugiau klausimų neturime. Noriu tik jūsų paklausti, gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu galima pritarti po pateikimo? Niekas neoponuoja? Pritariame bendru sutarimu. Kokį jūs komitetą siūlytumėte pagrindinį?

A.AMBRAZEVIČIUS. Turbūt Nacionalinio saugumo.

PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo komitetą...

A.AMBRAZEVIČIUS. Ir turbūt...

PIRMININKAS. O papildomą komitetą - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą. Pritaria Seimas siūlymui? Pritarta. Ačiū.

Įstatymo "Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose" pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

Gerbiamasis pranešėjau, svarstome įstatymo "Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose" pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio Nr.2514. Pateikimo stadija. Pranešėjas - Krašto apsaugos ministerijos sekretorius ponas A.Ambrazevičius. Vėlgi primenu jums, kad 10 min. skirta jums, 10 min. - Seimui. Prašom.

A.AMBRAZEVIČIUS. Labai nedaug čia tų pataisų, jau susijusių su mūsų karčia patirtimi, kad tarptautinis bendradarbiavimas įgauna didelį mastą ir dėl siunčiamų į užsienį mūsų karių, ir dėl atvykstančių pas mus į pratybas pagal įvairias programas iš kitų šalių karių. Todėl mes prašome Seimą, kad leistų pakeisti, šiek tiek pataisyti galiojantį įstatymą, pirmiausia, kad galėtume savanoriškumo principu kviesti dalyvauti tarptautinėse operacijose žmones, kurie šiuo metu netarnauja krašto apsaugos sistemoje, bet prieš tai jie turėtų sudaryti sutartis su krašto apsaugos sistema. Tai čia vienos pataisos esmė, kitos - norime sugriežtinti atsakomybę už sutarties nutraukimą be priežasties, nes už tuos apmokymus ir užsienio partneriai, ir mes mokame labai daug pinigų. Sutarties nutraukimas neturint rimtų priežasčių turėtų būti reglamentuojamas griežčiau, o žmogus, nutraukęs sutartį, turėtų atlyginti visas išlaidas, susijusias su tuo apmokymu.

Dar viena pataisa. Jos esmė yra ta, kad šiuo metu praktiškai nėra mėnesio, kad neatvyktų kokia nors grupė karių ar didesnis dalinys į Lietuvos Respublikos teritoriją atlikti bendrų pratybų. Vyriausybė prašo, kad Vyriausybei būtų pavesta spręsti (tai iki šiol darydavo Seimas) dėl leidimo atvykti į Lietuvos teritoriją atlikti pratybas užsienio kariams ir dėl leidimo išvykti Lietuvos kariams į užsienį dalyvauti taikos palaikymo ar kitose misijose. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aišku, kai kurie šio įstatymo pakeitimai iš tikrųjų svarstytini ir galbūt reikalingi. Tačiau aš norėčiau paklausti. Ar leidimo perdavimas Vyriausybei spręsti klausimus tiek dėl užsienio kariškių dalyvavimo Lietuvoje, tiek dėl Lietuvos kariškių užsienyje nėra bandymas supaprastinti procedūrą dėl to, kad Krašto apsaugos ministerijoje gana nerangiai šiais klausimais buvo dirbama? Kalbu apie tai, kad žinant iš anksto, kokios pratybos bus atliekamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, iš anksto galima pateikti Seimui nutarimą ir pusmečiui ar net visiems metams parengti ir tik galbūt ekstremaliais atvejais naudotis tuo. Aš vis dėlto manyčiau, kad yra pavojinga perduoti tai Vyriausybei.

A.AMBRAZEVIČIUS. Tose pataisose aš norėčiau akcentuoti pataisas dėl sutarties. Jos tikrai yra ypač svarbios ir jas reikia priimti.

Dabar tai, kas išduos leidimą, nėra taip svarbu, be abejo, čia daugiau yra Seimo kompetencija, o ne Vyriausybės, bet galima būtų pasiekti kompromisą, jeigu pritartų komitetas svarstymo metu, kad nuo tam tikro karių skaičiaus. Pavyzdžiui, iki 100 karių - Vyriausybė arba iki 50 karių Vyriausybė, o daugiau - Seimas. Nes iš tikrųjų atvyksta 20 karių ir reikia Seime svarstyti, o tai nelogiška. Jeigu komitetas siūlytų tokias pataisas, man atrodo, mes galėtume nedelsdami svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų galbūt per daug šiame įstatyme pagalba tarptautinėse operacijose sutapatinama su krašto apsauga? Juk čia vis dėlto nebe krašto apsauga, o jau daugiau galbūt tarptautiniai... Ir tas sutartis vadinti ne krašto apsaugos sutartimis, o kaip nors kitaip.

A.AMBRAZEVIČIUS. Sutarties tekstas dėl dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, be abejo, derinamas su visomis žinybomis, o pirmiausia - su Užsienio reikalų ministerija, bet sutartis dėl būtinosios tikrosios karo tarnybos yra tik mūsų žinybos - krašto apsaugos sistemos reikalas ir turbūt neturėtų būti derinama su kitomis žinybomis. O dalyvavimo užsienyje sutartis, be abejo, bendra tvarka derinama ir su Finansų ministerija, ir su Užsienio reikalų ministerija. Dokumentas didesnės apimties.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse taikiose karinėse operacijose yra labai svarbus, nes kariai mokosi ir įgauna patirties, tačiau tokios operacijos brangiai kainuoja. Būtų suprantama, jeigu būtų mokomi tik kariai. Bet štai jūs pasakėte, kad bus kviečiami ir netarnaujantys kariuomenėje asmenys. Tai kokios naudos jie duos kariuomenei, jeigu jie nėra toje kariuomenėje. Ar tai nebus tik pasivažinėjimas valstybės ir mokesčių mokėtojų sąskaita?

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, iki šiol tuose daliniuose tarnavo karininkai, jeigu supaprastindamas pasakyčiau, profesionaliosios karo tarnybos kariai. Civilis žmogus, kuris tarnavo kariuomenėje ar kitoje valstybėje, norintis įstoti į krašto apsaugos tarnybą ir pagal savo kriterijus (ir fizinius, ir psichologinius, ir moralinius) atitinkantis reikalavimus, kuriuos mes keliam tarnaujantiems užsienyje, ir jeigu jis norėtų tarnauti kariuomenėje ir jis mums tinka, mes turėtume imti jį iš karto. Mes čia atsirišam sau rankas. Čia nekalbama apie tai, kad jis pasirašo sutartį dėl tarnybos krašto apsaugos sistemoje. Ta sutartis ne mažiau kaip penkeriems metams su visomis pasekmėmis. Čia nėra pasivažinėjimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Ar nesietinas karių skaičius su jų turima ginkluote arba ginklų rūšimis?

A.AMBRAZEVIČIUS. Jums žinoma dabar turima ginkluotė, Seimo nary, todėl turbūt nebus problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs tik 8 straipsnyje minite apie žalos atlyginimą, tačiau visi šitie jūsų paminėti pakeitimai yra susiję ir su kitomis išlaidomis. Ar nereikėtų tai paminėti taip pat? Ačiū.

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip. Jeigu siūlysite, gerbiamasis Seimo nary, be abejo, galima bus pataisyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš galvoju, kad Juridinio skyriaus teisininkai atkreipė dėmesį teisingai, nes man neaišku. Aš sutinku, kad vykstant iš Lietuvos atlikti kokią nors tarptautinę operaciją savanoriškumas ir sutartis reikalinga. Tačiau taip, kaip dabar parašyta 2 straipsnio antrojoje dalyje, kad kariai priimami sudarydami tikrosios krašto apsaugos tarnybos sudėtį, man neaišku. Man atrodo, kad vis dėlto tikrosios krašto apsaugos tarnybos pagrindas yra ne sutartis, bet Prievolės įstatymas. Gal aš ne taip suprantu?

A.AMBRAZEVIČIUS. Tai yra būtinoji karo tarnyba, kur yra eiliniai kariai, kurie šaukiami kaip prievolininkai, jie čia netarnauja. Yra tik vienas kitas žmogus, labai gerai fiziškai parengti, kurie dabar išvažiavo, atrodo, du žmonės ar vienas. Čia skirta profesionaliosios karo tarnybos kariams, kurie dėl savanoriškumo ir sutarties ateina pas mus į kariuomenę. Dar viena savanoriškumo pakopa, dar sudėtingesnė - tarnavimas užsienyje. Yra dvi savanoriškos sutartys, kurias pasirašęs savanoriškai jau negali nutraukti nekompensuodamas išlaidų.

PIRMININKAS. Visi klausimai baigėsi. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima būtų pritarti projektui bendru sutarimu? Nėra oponuojančių? Pritarta bendru sutarimu. Gerbiamasis pranešėjau, kokį komitetą siūlote pagrindinį?

A.AMBRAZEVIČIUS. Tas pats turbūt būtų.

PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo komitetas. Komiteto atstovai neprieštarauja. Seimas taip pat ne. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo komitetą.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme kažkiek laiko, ar sutiktumėte pristatyti taip pat 5 darbotvarkės klausimą, kadangi pranešėjas jau yra tribūnoje? Ar nėra prieštaraujančių? (Balsas salėje) Pertrauka nebus trumpesnė, negu numatyta, o gal ir ilgesnė. (Balsas salėje) Bus ilgesnė? Gerai.

Pranešėjau, prašom. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau.

Mobilizacijos ir mobilizacinio  rezervo ruošimo įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

Svarstome 5 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos mobilizacijos, mobilizacinio rezervo ruošimo įstatymo projektą Nr.2372. Pateikimas. Pranešėjas - Krašto apsaugos ministerijos sekretorius ponas A.Ambrazevičius. Prašom.

A.AMBRAZEVIČIUS. Iki šiol Lietuvos Respublikoje nėra norminio akto, reglamentuojančio mobilizacijos ir mobilizacijos rezervo ruošimą. Šitas įstatymo projektas iš dalies užpildo šią spragą, nes neišvengiamai reikės daugybės Vyriausybės nutarimų, kurie tą klausimą išspręstų iki galo. Tas įstatymas, kaip aš jau minėjau, suprantama, reglamentuoja ir mobilizacijos ruošimą, mobilizacinio rezervo kaupimą, kas iki šiol nebuvo daroma. Tai tiek. Atsakysiu į klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes, aišku, sveikiname jus pateikus šį labai reikalingą įstatymo projektą, bet norime paklausti: kaip atsitiko, kad štai praėjo šešeri valstybės metai ir tik dabar mes pradedame svarstyti tokį svarbų valstybei įstatymą? Šiame įstatymo projekte vis dėlto nėra datų, iki kada kas bus padaryta. Todėl pats įstatymas negarantuoja, kad dabar tai bus padaryta. Ar nereikia dar vieno įstatymo, kuris būtų, sakykim, šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kuriame jau būtų tvirtai užfiksuotos datos, iki kada kas bus padaryta?

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turbūt sutiksite, geriau vėliau, negu dar vėliau. Įstatymas yra tada, kada jis yra. O pagrindinis įstatymas, kuris būtų priedas prie šito įstatymo, kuris užtikrintų šio įstatymo vykdymą, netrukus bus svarstomas - Biudžeto įstatymo projektas. Tas įstatymas liks. Na, ne visiška deklaracija. Mes galėsime veikti, mes galėsime savo pastangomis kaupti ir visų pirma ruošti mobilizacinį rezervą žmonių prasme. Bet dėl mobilizacijos rezervo atsargų prasme, ginkluotės prasme mes nieko negalėsime padaryti, jeigu Seimas nenutars dėl finansavimo projekto. Jokio kito atskiro įstatymo prie jo, išskyrus finansavimo, nereikia. Be abejo, kaip aš jau minėjau, reikės daugybės Vyriausybės patvirtintų instrukcijų, kurios bus slaptos ir kurios reglamentuos visas smulkmenas ir atsargas, ir kur, ir kaip, ir kada. Bet čia jau ne įstatymo reikalas, o slaptų Vyriausybės nutarimų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nežinau, kokius įstatymus turėjo Sovietų Sąjunga, bet man pačiam beveik kiekvienais metais vasaros metu tekdavo dalyvauti Marijampolės mokykloje, kur būdavau pašaukiamas kaip mobilizacinio rezervo dalyvis, ir ten mus įtemptai mokydavo po keletą dienų arba kartais ir ilgiau. Pasakykite, kas šiuo metu yra daroma Lietuvoje? Ar viskas užmiršta, ar visas tas rezervas, kuris buvo ruošiamas, taip ir paliktas? Juo domimasi ar juo nesidomima? Juk, matyt, nemažai yra apmokytų žmonių, tūkstančiai, o gal net ir daugiau? Ką žinome apie juos?

A.AMBRAZEVIČIUS. Tų žmonių skaičius žinomas. Blogiausiu atveju, padidinus amžiaus ribą, Lietuva gali turėti apie pusę milijono karių, bet Lietuva neturi net tiek ginklų, Lietuva neturi galimybių finansuoti pakartotinio apmokymo ir dauguma iš jų, be abejo, praradę kvalifikaciją. Šiuo metu mes tiesiogiai skaičiuojame tik tuos karius, kurie būtinąją tarnybą atliko jau Lietuvos kariuomenėje. Ir tai mes nesugebame jų pašaukti į apmokymus ir palaikyti jų kvalifikacijos. Bet būtent tie visi įstatymai, šiuo atveju ne Mobilizacijos įstatymas, nes jis nukreipia į Karo prievolės įstatymą, numato tuos mokymus, numato, kad kariai, atlikę būtinąją tarnybą, turi tam tikrą laiką dar būti aktyviame rezerve. Visus tuos dalykus, kurie turėtų būti normalioje valstybėje, tie įstatymai, mūsų manymu, numato. Tarp jų Mobilizacijos įstatymas šituo jūsų paminėtu klausimu, kartoju, nukreipia į prieš tai pristatytą Prievolės įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 6 straipsnio 6 dalis - Vidaus reikalų ministerijos pareigos mobilizaciniame darbe. 1 punktas: "Organizuoja vidaus reikalų sistemoje dirbančių ir iš jos į atsargą išėjusių karo prievolininkų apskaitą." 3 punktas: "Organizuoja tokių asmenų karinį mokymą." 4 punktas: "Planuoja iš vidaus reikalų sistemoje dirbančių ir iš jos į atsargą išėjusių karo prievolininkų atsargos karinio dalinio formavimą, komplektavimą ir pratybas." Ką jūs turite omenyje, kalbėdamas apie karinį dalinį? Ar tai yra lietuviško OMON’o formavimas? Ir kokį santykį šitas dalinys turės su kariuomenės vadu?

A.AMBRAZEVIČIUS. Tolimesniuose straipsniuose rastumėte atsakymą į savo klausimą dėl santykių su kariuomenės vadovybe. Paskelbus mobilizaciją, visos Lietuvos ginkluotosios pajėgos, tarp jų reguliarūs daliniai, dabar esantys Vidaus reikalų ministerijos žinioje, atsarginiai daliniai, suformuoti iš žmonių, tarnavusių tuose daliniuose, jie visi perduodami kariuomenės vado žinion. Šita formuluotė, be abejo, kompromisinė. Kad tas projektas pasiektų Seimą, ir ministerijoms reikėjo daryti tam tikrų kompromisų. Aš manau, kad jis šiuo metu esančią tvarką atitinka, nes iš tikrųjų tie kariai, kurie yra atitarnavę vidaus reikalų daliniuose, jie turėtų būti surašomi ir apmokomi tų pačių dalinių bazėje. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Visa Vidaus reikalų ministerija yra sukarinta. Ir senais laikais, jeigu galima būtų taip pasakyti, ir dabar siūloma, kad tų sukarintų žmonių karinę apskaitą vykdytų jie patys. Tik po to, esant reikalui, pristatytų arba policinius dalinius tvarkai palaikyti karo komendantams, jeigu, sakykim, vienoks ar kitoks būtų įvykių Lietuvoje vystymasis, ar tiesiogiai kariuomenės vadui tie daliniai būtų pavaldūs, lyg ir priklausytų. Dabar visą tą mobilizacinį apskaitos darbą ir kituose įstatymų projektuose mes numatome, kad Vidaus reikalų ministerijos sistema darys pati.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 8 straipsnyje yra paminėta apie rezervą. 2 punkte kalbama apie karių apskaitą, mokymą ir mobilizavimo tvarką, kuri nustatoma Karo prievolės įstatyme, tačiau būtent ten tokios rezervo mokymo tvarkos šiek tiek, sakyčiau, ir pasigendama. Žiūrint toliau, 5 skirsnis - "Mobilizavimo planavimas", 6 skirsnis - "Mobilizacijos vykdymas". Manyčiau, kad čia geriau būtų "Mobilizuotųjų parengimas". Viskas būtų vienoje vietoje, nereikėtų ieškoti įstatymo. Kaip jūs žiūrėtumėte į tai? Ačiū.

A.AMBRAZEVIČIUS. Mūsų manymu, atsargos kariai yra labiau susiję su Prievolės įstatymu, todėl ten smulkiai reglamentuotas jau atitarnavusių karių apmokymas ar apmokymas tų, kurie netarnavo. Įstatymo ruošėjų manymu, būtent Karo prievolės įstatymas turėtų aprašyti atsargos karių paruošimą. Mes galėtume pasiaiškinti. Ten viskas yra numatyta.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu pritarti projektui? Pritarta bendru sutarimu. Kokį komitetą siūlote?

A.AMBRAZEVIČIUS. Nacionalinio saugumo komitetą.

PIRMININKAS. Komiteto nariai, atstovai neprieštarauja. Patvirtinamas Nacionalinio saugumo komitetas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prieš skelbdamas pertrauką, kadangi mes sutaupėme laiko, tai po pertraukos 12.10 val., kaip yra numatyta, svarstysime 210 darbotvarkės punktą - Jūros aplinkos apsaugos įstatymo projektą. Dabar pertrauka. Atsižvelgiant į Seimo nario A.Endriukaičio pageidavimą pertrauka pailginama. Vietoje 20 min. turėsime daugiau kaip pusę valandos.

Pertrauka

Jūros aplinkos apsaugos įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

 PIRMININKAS. Sutaupyto laiko sąskaita svarstysime 210 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo projektą Nr.1008. Pranešėjas - Aplinkos apsaugos ministerijos sekretorius ponas R.Liužinas. Jis jau tribūnoje. Pateikimo stadija. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pateikti dokumentą.

R.LIUŽINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes parengėme Jūros aplinkos apsaugos įstatymą, kurį šiandien pateikiame jūsų svarstymui. Panašaus įstatymo Lietuvoje nebuvo. Visi jūros apsaugos klausimai buvo išmėtyti atskiruose teisiniuose aktuose ir Lietuvos valstybės ratifikuotose tarptautinėse konvencijose. Šiame įstatyme bandyta sujungti visus jūros apsaugą reguliuojančius dokumentus, suformuluoti nuostatas taip, kad Lietuva galėtų vykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė pasirašydama Helsinkio konvenciją ir kitus tarptautinius dokumentus.

Įstatyme pirmą sykį pabandyta apibrėžti, kas tai yra jūros apsauga, kas yra jūros aplinka, kokia veikla yra pavojinga jūrai, kokia veikla leidžiama, kokia veikla reguliuojama ir kaip tai daroma. Įstatyme ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ir kitų jūrų, kuriose plaukioja Lietuvos valstybės laivai, apsaugai. Tai padaryta tam, kad mes galėtume reguliuoti ne tik savo valstybės ūkinę veiklą sausumoje, saugant Baltijos jūrą, bet ir tą ūkinę veiklą, kurią vykdo mūsų laivynas pasaulio jūrose ir vandenynuose. Tačiau, kaip minėjau, pagrindinis akcentas yra skirtas Baltijos jūros apsaugai nuo teršimo. Įstatyme apibrėžtos sąvokos, apibrėžta geriausia galima technologija, kuri iki minimumo sumažina poveikį aplinkai, ir prieduose pateiktas sąrašas geriausių esamų technikos ir geriausių aplinkos apsaugos praktikos kriterijų bei principų, kuriais reikia vadovautis planuojant ūkinę veiklą. Taip pat prieduose pateiktos naftos išmetimo iš laivų taisyklės ir nutekamojo vandens išmetimo iš laivų taisyklės, kurios atitinka tarptautines konvencijas. Didelis dėmesys įstatyme skirtas reguliuoti pavojingų krovinių, - tai naftos produktų, pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų - vežimą laivais. Taip pat vežimą Baltijos jūros ekvatorija. Numatyti principai ir kriterijai, kaip reguliuoti šitą dalyką. Numatyti principai, pagal kuriuos galima laidoti tam tikras medžiagas jūrose, ir principai, kokias medžiagas, susidarančias gamybinėje veikloje, kurią vykdo laivynas, galima deginti tiesiogiai laivuose. Tiek aš norėjau trumpai pasakyti pristatydamas šitą įstatymą.

Dar noriu pasakyti, kad įstatymas turi dar vieną ypač svarbų priedą, tai sąrašą cheminių medžiagų, kurias iš principo yra draudžiama naudoti Baltijos jūros regione. Šitas sąrašas yra suderintas Baltijos jūrų valstybių ir visos valstybės šitą sąrašą yra įteisinusios įstatymais. Lietuva šitą sąrašą įteisins šiuo Jūrų apsaugos įstatymu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, šis įstatymas guli Seimo stalčiuose štai jau daugiau kaip dveji metai. Tai, mano nuomone, labai svarbus įstatymas. Jis skirtas ne tik Lietuvos vidaus reikalams, bet Baltijos jūrai. Reikalingas visų Baltijos valstybių tam tikras sutarimas ir Baltijos jūros švara. Dvejus metus gulėjo tas įstatymas nesvarstomas. Ar jūs nesistengėte, kad jis būtų greičiau priimtas, ar buvo kokių nors kitų priežasčių? Kiek matau, jokių pakeitimų nebuvo, vadinasi, toks įstatymas, koks numatytas, toks projektas ir pateikiamas. Dar pasakykite, ar dėl teršimo iš laivų nereikės kokių nors kitų papildomų teisinių aktų, tarptautinių teisinių aktų ratifikuoti? Ar galės mūsų šis įstatymas veikti labai efektingai? Ačiū.

R.LIUŽINAS. Aš galiu pasakyti, kad sutinku, kad tas įstatymas yra labai svarbus. Jis buvo pristatytas dar ne mūsų ministerijos, bet Aplinkos apsaugos departamento. Realija yra tokia, kad negaliu pasakyti, kodėl Seimas jo nesvarstė, matyt, dėl to, kad Seimas turėjo svarstyti visą paketą kitų įstatymų, tarp jų buvo priimtas ir aplinkosaugai labai svarbus Saugomų teritorijų įstatymas, buvo priimtas labai svarbus Aplinkos apsaugos įstatymo papildymas, tai naujas įstatymas. Galiu pasakyti, kad Seime laukia svarstymo ir Atliekų įstatymas, kuris buvo pristatytas dar anksčiau, prieš trejus su puse metų. Mes tik už tai, kad tie įstatymai būtų kuo greičiau priimami. Bet, kiek man žinoma, dėl didelio Seimo užimtumo tie įstatymai dar laukia savo eilės. Kokie bus papildomi dokumentai, mes esame parengę sąrašą, esame surašę, kokie bus reikalingi dar poįstatyminiai aktai. Viskas yra apgalvota, šitie poįstatyminiai aktai jau yra ruošiami. Priėmus įstatymą, mes pateiksime Vyriausybei šituos poįstatyminius aktus tvirtinti per du tris mėnesius. Jie mums bus ne naujiena. Prie jų mes dirbome dvejus metus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu pasakyti, kad pagal dabartinius reikalavimus jau pati įstatymo projekto parengimo technika nevisiškai atitinka... Turbūt reikėtų tai turėti mintyje. Aš norėčiau paklausti dėl 11 skyriaus - "Jūrų aplinkos kokybės įvertinimas". Čia kalbama apie monitoringą. Aš norėčiau paklausti, ar monitoringas bus vykdomas tik Lietuvos Respublikos, ar ir užsienio valstybių jėgomis? Ačiū.

R.LIUŽINAS. Monitoringas bus vykdomas Lietuvos valstybės jėgomis. Tai yra mūsų pareiga. Mes, pasirašydami Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros apsaugos nuo teršimo, įsipareigojome vykdyti Baltijos jūros monitoringą, vadovaudamiesi bendrais principais. Visos Baltijos šalys monitoringą vykdo vadovaudamosi suderintais principais, metodais. Mes turime labai didelę patirtį. Jau 30 metų mes dirbame su Vakarų valstybėmis. Net ir būdama Sovietų Sąjungos sudėtyje Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vykdė Sąjungos įsipareigojimus Baltijos jūros monitoringo srityje. Mes, norėdami gauti papildomų duomenų, kartais leidžiame ir paprašome Vokietijos, Švedijos mokslininkų, kada jie daro ekspedicijas, apibrėžtas Baltijos monitoringo programos, užsukti ir į mūsų ekonominę zoną, teritorinius vandenis, kad mes galėtume kartu su jais atlikti vadinamąją interkalibraciją, cheminių ir biologinių tyrimų interkalibraciją, tam, kad galėtume sulyginti stebėjimų metodus ir gautus rezultatus pasitikrinti, ar mes teisingai nustatome tas ar kitas chemines medžiagas ir kitus hidrobiologinius rodiklius Baltijos jūros vandenyse.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad Seime niekas neprieštaraus dėl tokio įstatymo reikalingumo ir jo priėmimo, tačiau vien priimto Lietuvos tokio įstatymo nepakaktų. Prašau pasakyti, ar jūs žinote, ar yra tokie įstatymai priimti Rusijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose Baltijos valstybėse, ar jūs juos žinote, ar čia yra derinta, ar atsižvelgta į tai? Ačiū.

R.LIUŽINAS. Aš galiu pasakyti, kad dauguma Baltijos šalių visus tuos klausimus jau yra įstatymiškai įteisinusios, bet ne viename įstatyme. Mes čia, galima sakyti, būsime pionieriai. Jūros apsaugos įstatymas sujungs visus dokumentus, kurie reglamentuoja ūkinę veiklą jūroje ir apsprendžia kitus aspektus, kurie užtikrina jūros apsaugą. Šitas įstatymas praėjo Anglijos okeanologų ekspertizę. Mūsų autoriai, kurie ruošė šį įstatymą, stažavosi Anglijos jūrų institute. Tai yra ne tik mūsų Baltijos šalių patyrimas, bet ir Anglijos, kaip didelės jūrų valstybės, įdėta patirtis. Mes į tai atsižvelgėme. Jį matė ir švedų Aplinkosaugos ministerijos ekspertai, ir visi šį įstatymą įvertino teigiamai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti įstatymo pateikimui? Nėra abejojančių? Pateikimui pritariame bendru sutarimu. Gerbiamasis ministerijos sekretoriau, kokį komitetą siūlytumėte pagrindinį?

R.LIUŽINAS. Aš siūlyčiau Gamtos apsaugos komitetą.

PIRMININKAS. Ar Seimas neprieštarauja? Ne. Pritarta. Gamtos apsaugos komitetas yra skiriamas pagrindiniu komitetu. Dėkoju jums, gerbiamasis pranešėjau.

Branduolinės energijos įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

Dabar svarstysime eilinį darbotvarkės klausimą, 6 punktą - Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo projektą Nr.2535. Pranešėjas - Energetikos ministerijos sekretorius ponas J.Kazlauskas. Kviečiu į tribūną. Dokumento pateikimas. Prašom gerbiamąjį pranešėją pateikti dokumentą, informuoti apie svarbiausius to dokumento aspektus, o Seimo nariai, kurie pageidauja, prašom klausti. Prašau.

J.KAZLAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos elektros energijos poreikiai iš esmės yra tenkinami naudojant branduolinę energiją. Pastaraisiais metais daugiau negu 80% elektros energijos, pagaminamos Lietuvoje, yra gaminama atominėje elektrinėje. Šiuo rodikliu mes esame pirmieji pasaulyje. Po mūsų lieka Prancūzija, Švedija, Belgija ir kitos šalys, kurios taip pat naudoja branduolinę energetiką.

Lietuva yra 1970 m. branduolinio ginklo neplatinimo sutarties dalyvė. Mes esame prisijungę prie daugelio branduolinę ir radiacinę veiklą reglamentuojančių tarptautinių dokumentų. Valstybėje, kurioje eksploatuojami branduolinės energetikos objektai, kur naudojamos radioaktyviosios medžiagos, vykdomi branduolinių medžiagų pervežimai, tvarkomos radioaktyviosios atliekos, turi būti sukurta patikima teisinė bazė, reguliuojanti šios veiklos srities santykius. Todėl ir iškilo toks būtinumas turėti Branduolinės energetikos įstatymą.

Rengiant šį įstatymą buvo vadovautasi 1970 m. branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, taip pat sutarties su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) dėl garantijų ryšium su branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi taikymo, 1963 m. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, branduolinių medžiagų fizinės apsaugos konvencijos nuostatomis, TATENOS ir Švedijos branduolinės energijos inspektorato rekomendacijomis.

Šis įstatymas yra fizinių ir juridinių asmenų veiklos branduolinėje energetikoje juridinis pagrindas. Jo pagrindinis tikslas - garantuoti branduolinę saugą naudojant branduolinę energiją taikiems poreikiams tenkinti ir užkirsti kelią branduolinės ginkluotės plėtrai. Šio įstatymo nuostatų vykdymas atitinka Lietuvos Respublikos įsipareigojimus branduolinės saugos konvencijos atžvilgiu ir garantuoja žmogaus bei aplinkos apsaugą nuo kenksmingo radiacijos poveikio.

Įstatymas numato branduolinės energetikos, branduolinės saugos ir radiacinės apsaugos valstybinio reguliavimo ir valdymo principus. Be to, nustato visų rūšių veiklos, susietos su branduoline energetika ir jos objektais: projektavimu, statyba, eksploatavimu, baigimu eksploatuoti, branduolinių medžiagų transportavimu ir laikymu, branduolinių avarijų prevencija, atsakomybe už branduolinės energetikos... ir kita šios srities veikla, pagrindines sąlygas.

Teikiamame įstatymo projekte nustatomi iki šiol įstatymiškai nesureguliuoti santykiai, susidarantys vykdant veiklą branduolinėje energetikoje. Priėmus šį įstatymą bus rengiami kitų įstatyminių ir poįstatyminių aktų projektai, kuriuose būtų sureguliuoti radiacinės apsaugos, radioaktyvių atliekų tvarkymo, licencijų, civilinės atsakomybės klausimai.

Įstatymas yra suderintas su daugeliu ministerijų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su šita veiklos sritimi. Yra apsvarstytas Vyriausybėje ir Vyriausybės pritarimu yra teikiamas Seimui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Bet klausimams skirta 10 minučių. Taigi po 10 minučių klausimai bus baigti.

Seimo narys J.Listavičius. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, aš dėl 64 straipsnio - "Eksploatacijos nutraukimo fondas". Čia kalbama, kad atskaitymo dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir šios lėšos įtraukiamos į elektros energijos gamybos savikainą. Tai aš noriu paklausti: ar ne įstatyme turėtų būti užfiksuotas atskaitymų dydis, nes jis didina elektros energijos gamybos savikainą ir mažina pajamas arba pelną bei blogina elektrinės finansinius rezultatus, o kartu veikia ir valstybės biudžeto formavimą? Bet tai jau Seimo kompetencija. Būtent čia užfiksuoti konkrečius dydžius, o tą klausimą turėtų spręsti Seimas. Kaip jūs į tai žiūrite? Ačiū.

J.KAZLAUSKAS. Aš manyčiau, kad štai šitas skaičius, arba konkretus jūsų siūlomas dydis, turėtų būti užfiksuotas. Ko gero, jis turėtų būti užfiksuotas kituose įstatymuose. Galbūt ir Biudžeto įstatyme, nes fondas yra pastovus dalykas, į kurį visą laiką turi būti vykdomi atskaitymai. O, sakykim, parduodamos elektros energijos kaina ir visa kita yra kintamas dydis, kuris keičiasi metai po metų. Jį tvirtina Vyriausybė. Ko gero, aš su jumis sutikčiau, kad tai turėtų būti Biudžeto įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.

A.POCIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pagrindinis elektros energijos tiekėjas šiuo metu Lietuvoje yra atominė elektrinė. Daugėja panaudotų atominio kuro kasečių, vis tampa opesnė jų saugojimo problema. Kaip jūs prognozuojate, ar bus įmanoma panaudotą atominį kurą kada nors išvežti už šalies ribų į saugesnes vietas?

J.KAZLAUSKAS. Taip, šita problema yra. Turbūt jūs žinote, kai buvo projektuota atominė elektrinė, dar buvo Tarybų Sąjungos laikai. Pagal projektą buvo numatyta, kad panaudotas kuras, t.y. labai radioaktyvios atliekos, turėjo būti išvežtas į Tarybų Sąjungą: į Sibirą, į Krasnojarsko kraštą, į tolesnio perdirbimo gamyklą. Deja, pasikeitus situacijai ir subyrėjus Tarybų Sąjungai, Rusija aiškiai pasakė, kad į jos teritoriją neleidžiama įvežti šitų atliekų. Lietuva liko prie to, kad tų visų atliekų išvežimą reikia spręsti jai pačiai. Dabar kol kas yra sprendžiamas ne laidojimo klausimas, o laikino saugojimo klausimas. Rengiamas panaudoto branduolinio kuro saugojimui 50 metų aikštelės projektas, o galbūt pasitvirtins, kad bus galima ir ilgiau laikyti negu 50 metų. Tačiau laidojimo klausimas yra neišspręstas. Mūsų manymu, Lietuva turbūt neturėtų investuoti kažkokių pinigų į šitos problemos sprendimą, nes tai yra pasaulinė problema. Tos šalys, kurios yra pažengusios kur kas toliau su savo technologijomis ir sprendžia štai šituos laidojimo klausimus... Mums atrodytų, kad Lietuvai reikėtų tiktai po kurio laiko, kai tokios technologijos bus aiškios ir ištobulintos, pasinaudoti pasauline patirtimi ir laidoti arba Lietuvoje, arba galbūt bus surastas kažkoks regioninis sprendimas, kur bus geresnės sąlygos laidoti. Galbūt ir kitos šalys sutiktų (tai yra klausimas) priimti šitas atliekas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 57 straipsnyje labai aptakiai kalbama, kad branduolinį objektą eksploatuojanti organizacija visiškai atsako už pasklidusios iš jos valdomo objekto radiacijos žalą. Susidaro toks įspūdis, kad čia kaltų lyg ir nebūtų. Lyg pati radiacija savaime netyčia pasklinda ir tiek, o atsako tik organizacija. Kadangi tai yra valstybinė, tai, vadinasi, visi piliečiai padengia visus savo nuostolius.

Prašau pasakyti, kur kalbama apie personalinę konkrečių asmenų atsakomybę, pradedant direktoriumi, baigiant budinčiu operatoriumi, taip pat apie padarytas tyčines klaidas, kurios yra galimos, ir atsakomybė už jas? Kur turėtų būti tai aptarta?

J.KAZLAUSKAS. Šitą įstatymą turbūt būtų galima pavadinti skėtiniu įstatymu. Tai būtų pirmasis žingsnis į branduolinės energetikos srities santykių reguliavimą. Čia norėta įrašyti tiktai tokius pagrindinius dalykus, kad šita organizacija, kuri eksploatuoja, jei dėl jos kaltės pasklido radiacija ir padaro žalą, turi atsakyti. Tačiau smulkesni dalykai turėtų būti sureguliuoti rengiant dar kitus įstatymus arba poįstatyminius aktus. Na, pavyzdžiui, yra planuojama parengti Ignalinos atominės elektrinės įstatymą arba dar kitus poįstatyminius aktus, kuriuose smulkiai turėtų būti sureguliuoti šitie dalykai. Čia yra bendras įstatymas, skėtinis įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, žiūrėdamas į šį įstatymą, matau, kad čia daug vietos yra skiriama naujų atominių elektrinių projektavimui ir statybai. Ar tikrai yra jau toks konsensas pasiektas, kad Lietuvoje bus plėtojama branduolinė energetika?

Antras dalykas. 32 straipsnio pirmojoje dalyje parašyta, kad leidimą statyti branduolinės energetikos objektą nustatyta tvarka išduoda apskrities valdytojo administracija. Čia nėra išskiriama, kad elektrinei reikalingas koks nors kitoks leidimas. Todėl kelia šiek tiek nuostabą, kad atominės elektrinės statybai faktiškai užtenka leidimo, išduoto apskrities valdytojo. Čia galima taip suprasti. Seimas, nežinau, ką ten priima, galbūt nutarimą dėl statybos, dėl vietos parinkimo. O apskrities valdytojas duos sutikimą, ir viskas, arba neduos, ir tada nebus galima statyti. Taip išeina?

J.KAZLAUSKAS. Į pirmą klausimo dalį dėl... Ko čia buvo paklausta? A, dėl branduolinės energetikos plėtojimo. Įstatyme apskritai įrašyti visi aspektai: jos eksploatavimas, naujų atominių elektrinių statybos galimybė. Šiandien mes tiksliai negalime pasakyti, ar mes ateityje statysime atominę elektrinę, ar nestatysime. Dabar yra daroma esančios atominės elektrinės saugumo analizė, kurią daro daugelis užsienio ekspertų. 1998 m. pagal mūsų visus numatytus terminus šitas klausimas turėtų būti iškeltas ir turėtų būti aiškiai suformuluota. Kaip Lietuva toliau plėtos branduolinę energetiką arba neplėtos. Įstatymas yra bendro pobūdžio. Jeigu kartais bus nutarta, kad Lietuvoje reikia statyti atominę elektrinę, tai įstatymas neturėtų trukdyti šitam dalykui. Tai čia dėl to yra įrašyta. O šiandien, žinoma, mes negalime pasakyti, kaip iš tikrųjų bus, nes turės parodyti ateitis. Sprendimą dėl naujos atominės elektrinės statybos turės priimti Seimas.

Dabar antroji klausimo dalis dėl 32 straipsnio, kad leidimą statyti branduolinės energetikos objektą nustatyta tvarka išduoda apskrities valdytojo administracija. Čia turima omeny, kad administracija išduoda tik tai, kas yra šitos administracijos kompetencija. Jeigu jūs pažiūrėsite į ankstesnius įstatymo straipsnius, pamatysite, kad ten yra išdėstyta, kokia yra Seimo kompetencija, ir patį svarbiausią sprendimą priima Seimas: statyti arba nestatyti. Toliau, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, tai kiekviena institucija pagal savo kompetenciją turi išduoti atitinkamus dokumentus.

PIRMININKAS. Kadangi laikas, skirtas klausimams, baigiasi, tai Seimo nariui J.Tartilui paskutinis klausimas. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamasis pranešėjau, TATENOS atstovai, lankęsi Lietuvoje, tiek komplimentų ir optimizmo pažėrė RBMK reaktorių atžvilgiu, kad buvo nustebinti net tų reaktorių konstruktoriai. Savo specialistų iš 2 tūkst., kurie dirba Ignalinos atominėje elektrinėje, Lietuvos piliečių beveik nėra. Galvojant apie perspektyvą, ar ne per mažai dėmesio mes skiriame tautinių kadrų ugdymui, tų mokslininkų, kurie sugebėtų dirbti atominėje elektrinėje, jeigu galvojame apie tolesnę perspektyvą?

J.KAZLAUSKAS. Nacionalinių kadrų klausimas yra ypač aktualus nuo pat pradžios, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Deja, šitą klausimą išspręsti labai greitai nėra taip paprasta, nes kadrų parengimas vyksta ne vienerius metus, o penkmečiais ir net daugiau. Specialistų, kurie skaičiuoja, tarnauja, nagrinėja saugos klausimus ir t.t., Lietuvoje yra. Mes tokių turime. Jie buvo anksčiau parengti Maskvos aukštosiose mokyklose. Dabar yra sukoncentruoti Lietuvos energetikos institute, kur jau yra sukurta gana aukšto lygio analizės grupė, kuriai iš pradžių vadovavo amerikiečių mokslininkas Alminas. Dabar šitai grupei vadovauja Lietuvos mokslininkas. Ji iš tikrųjų dirba ir yra pripažinta tarptautiniu lygiu. Darė pranešimus iš saugumo analizės. Pripažinta grupė. Tačiau klausimas dėl ne Lietuvos piliečių, kurie dirba atominėje elektrinėje, yra teisingas. Ten nacionalinių kadrų yra labai mažai. Kauno technologijos universitetas rengia tokius specialistus. Tiesa, jų dar nedaug. Pereitais metais 6, gavę bakalauro laipsnį, buvo išsiųsti į Obninską, kad galėtų ten stažuotis, nes tenykščiai reaktoriai yra tarybiniai reaktoriai, rusiški reaktoriai. Jie Obninske įgis žinių ir grįš dirbti į Ignaliną. Kauno technologijos universitetas ir toliau rengia šituos specialistus. Kaip aš minėjau, tas procesas nėra greitas, bet šia kryptimi yra daroma ir stengiamasi, kad iš tikrųjų bent jau artėtume prie nacionalinių kadrų daugumos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministerijos sekretoriau. Noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių: ar kas nors abejoja, kad toks įstatymas yra reikalingas? Aš rimtai klausiu. Tada prašau pasakyti motyvus.

Seimo narys M.Stakvilevičius. Vienas - už, vienas - prieš.

M.STAKVILEVIČIUS. Šis įstatymas labai griežtas branduolinės technologijos požiūriu. Bet aš, prisimindamas, kaip balsavo mūsų delegacija Jungtinėse Tautose, kur buvo reikalaujama, kad būtų uždrausti atominio ginklo bandymai, ir tai, kad mūsų Užsienio reikalų ministerija neigiamai atsiliepė į Baltarusijos raginimą sukurti Rytų Europoje nebranduolinę zoną, matyt, mūsų užsienio politikos specialistai mano, kad kada nors mes įkursime NATO branduolines bazes, ir tai bus labai rimta kliūtis, todėl aš prieš šitą projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius. Galima kalbėti tik už tą projektą.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš taip ir padarysiu. Šio įstatymo projekto inicijavimą mūsų komitetas siūlė beveik prieš trejus metus. Mes, svarstydami Ignalinos atominės elektrinės fizinės saugos būklę, matėme labai daug trūkumų. Aš manau, kad šio įstatymo projektui, kuris yra dabar pateiktas, reikia pritarti ir toliau tobulinti. Pavyzdžiui, IX skyriuje - "Branduolinės energetikos objektų fizinė sauga" yra dar kai kurių netikslumų ir trūkumų. Aš manyčiau, kad svarstant šio įstatymo projektą vienas iš komitetų galėtų būti ir Nacionalinio saugumo komitetas. O įstatymo projektui siūlau po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija. Registracija, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo nary Baleženti, neužmirškite užsiregistruoti.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pateikimui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. 35 pritarė, 3 susilaikė. Pateikimui pritarta.

Gerbiamasis pranešėjau, kokį komitetą siūlote pagrindinį?

J.KAZLAUSKAS. Mes manome, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Ekonomikos komitetas.

PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas. Ar kitokių nuomonių būtų? Yra abejonių. Nacionalinio saugumo komitetą siūlo Seimo narys J.Beinortas, taip? (Balsas salėje) Ir Gamtos apsaugos. Jie gali būti kaip papildomi komitetai. Kurį vis dėlto siūlote pagrindinį komitetą? Ar Seimo nariai sutiktų, kad Nacionalinio saugumo komitetas būtų pagrindinis, o Gamtos apsaugos ir galbūt dar koks nors būtų papildomi komitetai? (Balsai salėje) Ir Ekonomikos komitetas, sutinkame? Sutinkame. Nacionalinio saugumo komitetas yra pagrindinis komitetas, o Gamtos apsaugos ir Ekonomikos komitetai pateiks papildomų išvadų. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Seimo nariai pritarė jūsų projektui.

J.KAZLAUSKAS. Ačiū.

Gydytojo medicinos praktikos įstatymo projekto svarstymas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Toliau svarstome 7 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo projektą ir jį lydinčius dokumentus, kurių yra keli. Tai yra svarstymo procedūra. Užsirašė kalbėti 6 Seimo nariai. Seimo nariai: P.Miškinis, V.Andriukaitis, V.Petrauskas - frakcijos vardu, V.Aleknaitė - frakcijos vardu, K.Kuzminskas ir N.Ambrazaitytė. Pranešėjai įvadinio žodžio atsisakė, jie norės kalbėti tik pabaigoje, todėl kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Jums 5 minutės, Seimo nary Miškini. Laikas jau pradedamas skaičiuoti.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame įpratę kalbėti ir apie tai, ką mes išmanome, ir ko neišmanome. Manau, man, kaip teisininkui, jūs atleisite, jei aš pakalbėsiu ir apie medicinos praktikos reguliavimo klausimus.

Manau, kad įstatymas reikalingas ir rengėjų įdirbis yra nemažas, tačiau yra nemažai taisytinų ir tikslintinų vietų. Aš atidžiai peržiūrėjau Seimo Juridinio skyriaus pastabas ir manau, kad daugelis tų pastabų teisingos. Įstatymo rengėjai į tai turėtų atsižvelgti.

Pritardamas toms pastaboms, aš manyčiau, kad 3 straipsnyje paminėti gydytojo medicinos praktikos licencijavimo nuostatai turėtų būti tvirtinami ne Sveikatos apsaugos ministerijos, bet aukštesnės grandies - Vyriausybės. Nežinau, ar iš viso reikalingas 2 straipsnis, nes manyčiau, kad, vykdydama 1 straipsnyje numatytą savo veiklą, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų būti laisva, nepriklausoma ir turėtų turėti galimybę laisvai pasirinkti savo veiklos metodus.

5 straipsnio antrojoje dalyje vietoje formuluotės "Sveikatos apsaugos ministerija, išduodama licenciją, privalo įsitikinti", manau, turėtų būti nuoroda, kad ši ministerija gali pareikalauti... ko ji gali pareikalauti iš prašančiojo licencijos, kokius dokumentus šis asmuo turi pateikti? Todėl manyčiau, kad teiginys "privalo įsitikinti" yra labai nekonkretus.

5 straipsnio trečioji dalis, manau, turėtų būti aiškiau ir konkrečiau suformuluota. Čia kalbama apie užsieniečius, norinčius užsiimti medicinos praktika. Teiginys, kad užsieniečiams ir asmenims be pilietybės gali būti taikomi papildomi reikalavimai, nepakankamai konkretus. Analogiškais atvejais iš vieno bus reikalaujama, o iš kito - ne. Vyraus tikrintojo pareigūno subjektyvi pozicija.

6 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas pakopinis dokumentų reikalavimas. Čia yra pasakyta, jog jeigu gydytojas, norintis verstis specializuota medicinos praktika, pateikia dokumentą, patvirtinantį pirminės medicinos praktikos rezidentūros atlikimo pažymą, po to dar jis privalo pateikti sveikatos pažymėjimą. Čia nėra jokios logikos, gerbiamieji. Manau, kad turėtų būti pasakyta, kad jis iš karto turi pateikti ir vieną, ir kitą pažymą, nes ir vienas, ir kitas dokumentas yra reikalingas. Vargu ar 7 straipsnio antrojoje dalyje, kalbančiame apie... (Tuoj pat baigiu.) laikinosios licencijos išdavimą užsieniečiui, atvykusiam mokymo ar labdaros tikslais, tikslinga riboti 3 mėnesiais. Jeigu atvyksta labai kvalifikuotas gydytojas specialistas, tai džiaukimės, kad jis atvyksta. Matyt, tikrai nereikėtų riboti jo to laiko 3 mėnesiais.

Gerbiamieji, aš visko negalėjau pasakyti, laikas riboja, atleiskite. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Petrauską. Kalbės Demokratų frakcijos vardu. Jums skiriamas laikas - 7 minutės. Ruošiasi V.Andriukaitis.

V.PETRAUSKAS. Ponios ir ponai Seimo nariai! Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija iš tiesų pateikia daug įstatymų projektų. Be abejo, tai yra labai geras ir svarbus dalykas, nes daugelis reiškinių, ypač sveikatos apsaugos struktūros, buvo tvarkomi be įstatymų. Be abejo, tai komplikavo daugelį dalykų. Žinoma, įgyvendinti jau, ko gero, teks kitai Vyriausybei, tačiau įstatymų leidėjai, nors ir baigiasi šio Seimo kadencija, manau, turėtų priimti kokybiškus įstatymus, kurių tikrai kitam parlamentui nereikėtų taisyti ar iš esmės keisti.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Juridinio skyriaus išvadas. Pastabų yra labai daug, tačiau jos kažkuria prasme yra redakcinio, tikslinamojo pobūdžio. Manau, kad į jas atsižvelgti nebūtų labai komplikuotas ar neįmanomas dalykas.

Kalbėdamas apie šį įstatymą, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną bendrą ir didelę problemą, kurią teks spręsti sveikatos apsaugos organizatoriams. Vyksta ginčai, diskusijos dėl to, kiek jaunų žmonių, kiek studentų galėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas, į Akademiją, į Universitetą, į kitas įstaigas. Šiuo metu vyksta didelis darbas rengiant šeimos gydytojus, kurių mūsų valstybėje iki šiol labai trūko. Yra tik pirmosios dešimtys specialistų. Be abejo, esant sunkiai krizinei biudžeto padėčiai neišvengiamai ministerija teikia projektus... Aišku, galima ginčytis, kiek jie politiškai pamatuoti, bet aš suprantu, kad esant tai situacijai, kai gyvybiškai trūksta lėšų, matyt, ministerija ir vadovai neranda kitų sprendimų kaip mažinti ligoninių skaičių, kaip kurti slaugos ligoninių tinklą, kaip surikiuoti medicinos įstaigas tokia tvarka, kad jos pagal ligonių kasų principą būtų suinteresuotos teikti kuo daugiau kokybiškų paslaugų. Galima spėti, kad nemažai daliai gydytojų teks persikvalifikuoti, teks keisti specialybę. Šitas įstatymas, manau, tuo požiūriu yra pakankamai sudėtingas, ypač vyresnio amžiaus medikui, gydytojui, pavyzdžiui, kai iki pensijos jam lieka mažiau negu 5 metai. Kaip jam psichologiškai padėti prisitaikyti prie situacijos, kaip jam padėti, atsižvelgus į jo stažą, patyrimą, kad jis nebūtų pastatytas į daug žemesnę pakopą, nors iš esmės ir pagal žinias, ir pagal kvalifikaciją jis yra tinkamas ir gali dirbti tą darbą? Dėl to manau, kad įstatymo rengėjai, autoriai, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų į tai atsižvelgti, kad, be abejo, medikai, gydytojai atsakingi už žmogaus sveikatą, gyvybę - pačią didžiausią vertybę, už kurią didesnės žmogui, artimiesiems nėra. Be abejo, turi būti labai kruopšti tvarka, ką ir numato įstatymas atitinkamuose straipsniuose, kaip gaunama licencija, kokios yra sąlygos verstis privačia praktika ir t.t.

Vis dėlto manyčiau, kad lazda neturėtų būti perlenkta į biurokratizmo pusę, kad nebūtų formalių dokumentinių ar popierinių kliūčių gydytojui specialistui, kuris jau baigęs mokslus, kuris, tarkime, turi net vieną ar kitą kategoriją, kad jis vis dėlto ir vyresnio amžiaus sulaukęs galėtų dirbti, verstis praktika, nes šiandien, deja, valstybės padėtis yra tokia, kad mažiausias medikų atlyginimas yra vis dėlto didesnis už didžiausią pensiją ir dėl to žmonės priversti dirbti, likti savo pareigose, ir tai visiškai natūralu, suprantama. Jeigu valstybė garantuotų leidžiančias normaliai pragyventi pensijas, tai šita problema gal tokia aštri, tokia skausminga nebūtų. Todėl labai kviesčiau autorius, rengėjus atsižvelgti į šias pastabas, įvertinti šią padėtį, kuri yra šiandien, kuri gali būti pačiu artimiausiu metu.

Frakcijos vardu mes iš esmės pritariame pateiktam įstatymo projektui, manome, kad dėl jo gali būti po svarstymo teikiama balsuoti. O į tas pastabas, kurias išsakė Juridinis skyrius, į tą detalesnę tvarką, į tai, kad vis dėlto įstatymas turi būti ir pakankamai konkretus, ir dalykiškas, tikiuosi, Sveikatos apsaugos ministerija, rengėjų grupė atsižvelgs. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui V.Petrauskui. Kviečiu į tribūną V.Andriukaitį. Aš primenu, jog įstatymui atstovauja Sveikatos apsaugos ministras ponas A.Vinkus ir darbo grupės atstovė ponia D.Zaleckienė. Prašau, pone Andriukaiti, jūsų...

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad visi pritarsime, kad šis įstatymas turėtų būti dar šį mėnesį priimtas. Net tokio pavidalo, koks jis yra dabar, per antrąjį svarstymą, jį jau galima priimti. Išsakyti trūkumai taisytini. Apskritai įstatymai bus tobulinami, ir šis įstatymas neišvengs pataisų, tai yra aišku. Kita vertus, man nesuprantama, kai Seimo nariai interpretuoja šį įstatymą lyg ir neskaitydami jo iki galo. Šiuo atveju norėčiau iš karto pasakyti, kad šis įstatymas dėl gydytojo praktikos licencijavimo netaikomas tiems gydytojams, kurie praktikuoja iki 1997 m. sausio 1 d. Jiems taikoma ta įprastinė tvarka, kokia buvo iki šiol. Tai įstatymo rengėjai pasakė tiksliai ir aiškiai. Turbūt nereikėtų gąsdinti nei medikų visuomenės, nei vyresniojo amžiaus medikų, kad štai jiems gresia naujos problemos, nauji sunkumai. Tai netiesa.

Antras dalykas. Manau, kad irgi nereikėtų kalbėti apie pensijas, apie dar ką nors, apie ligoninės perkvalifikavimą. Tai, deja, nieko bendro su šiuo įstatymu neturi.

Šiame įstatyme, mano nuomone, kokios 3 principinės problemos lieka atviros. Viena problema - tai 3 straipsnis, t.y. gydytojų licencijavimo komiteto steigimo problema. Ar yra taip, kaip čia autoriai pateikia, ir nieko nekalbame, ir paliekame Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinti nuostatus ir įsteigti tokį padalinį, ar vis dėlto galvojame, kad įstatymas nustato, kad, tarkime, prie Akreditavimo tarnybos veikia toks padalinys ir tas padalinys susideda iš to, iš to, iš to... Įstatymu nustatoma, o jau ministerija tai įvykdo. Manau, turbūt reikėtų pasisakyti už įstatymo redakciją. Šioje vietoje taip pat dar yra vienas keblumas. Gydytojai šiuo metu priklauso ne tik Gydytojų sąjungai, jie priklauso ir medikų profesinėms sąjungoms. Yra bent keturios profesinės organizacijos, kurios niekaip nesugeba susivienyti ir iš tikrųjų atstovauti gydytojų interesams. Kaip ir dėl kitų profesinių sąjungų, taip ir čia mes turime apsispręsti, ar mes įstatymu suteikiame vienai Gydytojų sąjungai teisę, ar vis dėlto bendrai gydytojų atstovybei. Kad nebūtų peštynių, galbūt reikėtų galvoti apie bendrą gydytojų atstovybę ir jos atstovus, kad būtų baigtas tas tikrų ar tikresnių gydytojų istorijos laikotarpis, kai tiek sąjungų, o negalima pasiekti bendro rezultato. Buvau Medicinos kongreso šalininkas ir lieku. Manau, kad bendra atstovybė turėtų turėti gydytojų atstovų čia, Licencijavimo komitete, ir ginti savo interesus.

Dar viena problema yra susijusi su 15 straipsniu - sertifikatų pripažinimu. Sertifikatų išdavimas. Manau ir esu įsitikinęs, kad tie gydytojai, kurie specializavosi, kėlė kvalifikaciją kitur, užsienyje, jie atsiveždavo sertifikatus. Šiuo atveju tie sertifikatai yra pripažinti. Čia dvi problemos. Viena - kaip mes savo šalyje pripažįstame sertifikatus ir kas turi tokią teisę. Tarkime, Kardiologų mokslinė draugija turi teisę išdavinėti sertifikatus, kad išklausė jų kursus. Ir štai yra tas sertifikatas, kuris yra automatiškai pripažintas. Manau, kad mūsų situacijoje mums reikėtų iš tikrųjų stengtis, kad mūsų mokslinės draugijos įgytų teisę išdavinėti sertifikatus. Jos šiuo atveju pakeltų savo vertę bei jų teikiamą mokslinę informaciją, o jų teikiama medžiaga specializacijai ir žinių gilinimui būtų įvertinta sertifikatu. Šiuo atveju mums reikėtų 15 straipsnį taip ir perredaguoti.

Manyčiau, kad ne su visomis Juridinio skyriaus išvadomis galėčiau sutikti. Kai kurios yra tikrai diskutuotinos arba ne šitam įstatymui, tačiau yra dalykų, kurie verti dėmesio. Kalbant apie gydytojo pareigas, reikėtų papildyti, kad gydytojo pareiga informuoti pacientą apie gydymą, pasekmes ir t.t. Manau, kad, įvertinę Juridinio skyriaus pastabas ir įvertinę šios diskusijos rezultatus, pritarkime šiandieną po svarstymo šitam įstatymui. Pateiksime keletą alternatyvų arba suderinsime keletą straipsnių, ir galima būtų jau per 2 savaites šį įstatymą priimti, nes tuoj pat eis Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, kuris užpildys spragą dėl pacientų teisių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narę V.Aleknaitę, kuri kalbės Konservatorių frakcijos vardu. Prašau.

V.ALEKNAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau leisti man trumpai pakalbėti dėl viso šiandien svarstomų įstatymų paketo ne vien dėl to, kad aš jaučiuosi šiek tiek nejaukiai, nes esu ne gydytoja, kalbėdama apie jų problemas, bet ir todėl, kad šiandien Seimui pateiktas svarstyti įstatymų paketas, kuris iš esmės papildo sveikatos sistemos reformą ir yra labai glaudžiai tarpusavyje susietas.

Visi šiandien pateikti įstatymai iš esmės yra skirti įgyvendinti gydytojų praktikos kontrolę, garantuoti ir ginti pacientų teises. Tai tikrai vertas dėmesio tikslas. Mes visi žinome, kad gydymo įstaigose dar yra daug netvarkos, aplaidumo, trūksta atsakomybės, todėl Konservatorių frakcija pritaria, kad pateikti įstatymai yra reikalingi. Mes pritariame jų tikslams. Savo ruožtu norime konstatuoti ir tai, kad valdančioji LDDP, kuriai gana sunkiai sekėsi ekonomikos reforma, bando prieš pabaigą paimti gana aukštą sveikatos reformos toną, matyt, tikėdamasi laimėti pacientų balsų. Žinoma, pacientų yra Lietuvoje kur kas daugiau negu gydytojų. Suprantame ir tai, jog tarp pačių gydytojų gali kilti ir nerimo, ir mes tai iš dalies galime pateisinti. Tas visuotinis gydytojų licencijavimas, kuris yra taikomas daug kur pasaulyje, pas mus kol kas visai neįprastas dalykas. Gerai, kad įstatyme dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos nurodoma, jog tai bus vykdoma palaipsniui, taigi galbūt ir neturėtų sukelti tarp gydytojų didelio streso.

Šiaip jau licencijavimas yra visai normali medikų kvalifikacijos kontrolės ir palaikymo forma. Iš esmės tai yra botagėlis. Tai bus botagėlis visiems gydytojams, tačiau kvalifikuotai ir sąžiningai naudojamas šitas botagėlis vers gydytojus... Galų gale visai visuomenei tai yra naudinga. Na, kad botagėlis veiks gerai, Sveikatos apsaugos ministerija, atrodo, mums garantuoja. Ji rodo didžiulę drąsą ne tik inicijuodama įstatymą, bet ir imasi to vienintelio arbitro funkcijų gydytojų licencijavimo procedūroje. Galbūt šiuo metu kitos išeities nėra ir iš tikrųjų reikia taip centralizuotai tai vykdyti?

Kitas botagėlis bus Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Jis vers sveikatos priežiūros įstaigas drausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą pacientams, o pacientams garantuos kompensacijos už žalą išmokėjimą. Iš tiesų tai yra revoliuciniai Lietuvos Respublikos sveikatos teisės pertvarkymai, tačiau revoliuciniai dar ir todėl, kad maždaug visus sveikatos sistemą reglamentuojančius įstatymus ir jų pataisas Seimas priima labai greitai, aš drįstu pasakyti - gan skubotai, prieš pat naujojo Seimo rinkimus. Štai Juridinio skyriaus išvados rodo, jog šiandien svarstomi įstatymai turi dar daugybę ne tik techninio pobūdžio trūkumų. Kyla net fundamentalių pasaulėžiūros klausimų, tokių kaip eutanazijos problema. Kyla abejonių, ar bus įmanoma per trumpą laiką visus kylančius klausimus, visas abejones išspręsti ir priimti tikrai tobulus įstatymus. Priminsiu ir tai, jog pavasario sesijoje buvo priimti 4 svarbiausi sveikatos reformos srities įstatymai: Sveikatos draudos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Farmacinės veiklos, Stomatologinės priežiūros. Tai buvo padaryta maždaug per 3 mėnesius. Kiekvieno įstatymo įgyvendinimui reikia maždaug po 50 poįstatyminių aktų. Seimas nežino, ar tikrai jie parengti, ar realus ministerijos nurodytas terminas parengti visus poįstatyminius aktus iki lapkričio 1 d. Be to, atsiminkime ir tai, jog įstatymų vykdytojai yra gyvi žmonės. Jie turės visa tai suvokti prieš pradėdami įgyvendinti. Juos galima tikrai užjausti. Todėl mes tiesiog prašytume, kad, pavyzdžiui, Sveikatos draudos įstatymo poįstatyminiai aktai jau šiandien būtų padėti ant stalo tiems žmonėms, kurie turės šį įstatymą vykdyti, nes tikrai gali kilti abejonių, ar skubiai paruošti ir skubiai imti taikyti įstatymai bus teisingai ir realiai vykdomi. Todėl mes puikiai suprantame gydymo įstaigų darbuotojų, jų vadovų tam tikrą nerimą, jų nežinią, kaip bus finansuojamos kitais metais gydymo įstaigos, kaip planuoti biudžetą ir pan. (Aš jau baigiu.)

Taigi Konservatorių frakcija ne prieš naujų įstatymų priėmimą, bet mes reikalaujame, kad būtent šioje valdžios keitimosi situacijoje būtų pakankamai aiškumo, ir tikime, jog visos suinteresuotos pusės siekia, kad ateinančią žiemą sveikatos priežiūros įstaigos dirbtų be sutrikimų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską. Ruošiasi N.Ambrazaitytė.      

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, malonu, kad į šio Seimo veiklos kadencijos pabaigą pradėjome priiminėti sveikatos politiką reglamentuojančius įstatymus. Ir vienas iš jų šiandien svarstomas - Gydytojo medicinos praktikos įstatymas. Jis yra trumpas, aiškus. Tai faktiškai pagal mano stilių, kas yra išdėstyta. Kiekvienas straipsnis faktiškai yra aiškus. Tačiau galbūt norėčiau aš paprieštarauti ir pritarti Lietuvos gydytojų sąjungos nuomonei dėl atskiro komiteto sukūrimo prie Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų licencijavimo praktikai užsiimti. Na, mūsų diskusija buvo... Sveikatos sistemos įstatyme galbūt reikėtų numatyti, iš viso galbūt tikslinga būtų sukurti medicinos darbuotojų... atliekamų medicinos paslaugų licencijavimo komitetą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tikriausiai ateityje licencijas reikės išdavinėti ne tik gydytojams, bet ir kitiems medicinos darbuotojams.

Todėl čia diskutuotinas atvejis, ir aš nežinau, galbūt su ministerija dar reikės derinti, ar nesuras vis dėlto Gydytojų sąjunga ir Sveikatos apsaugos ministerija bendros nuostatos dėl šio komiteto sukūrimo, nes šis įstatymas konkrečiai tikrai neapibrėžia. Visur rašoma: "Sveikatos apsaugos ministerija." O kokia toje Sveikatos apsaugos ministerijoje struktūra dirbs, pavyzdžiui, dėl licencijų išdavimo tvarkos? Net specializuotos medicinos praktikos licencijos išdavimo tvarka užrašyta Sveikatos apsaugos ministerijai. Čia, aišku, reikia peržiūrėti. Dėl licencijų registro vėl sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija. Taip, ji gali į registrą registruoti, kam registruoti, kam atimti ir visa kita, tačiau, mano nuomone, turėtų spręsti speciali tam sukurta komisija.

Diskutuotinas yra 15 straipsnis dėl sertifikatų išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo. O ypač man krenta į akis dėl medicininės praktikos kontrolės. Trumpai perskaitysiu. "Gydytojų profesinę veiklą kontroliuoja Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir kitos įstatymo įgaliotos valstybės institucijos." Vis dėlto ar nereikėtų pagalvoti ir apie žmogų, nes žmogus yra pacientas, einantis pas medicinos specialistą, jam reikalingos paslaugos. O kontrolė faktiškai paliekama tik valstybės institucijoms ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Ar nereikėtų vis dėlto kontrolę duoti ir visuomeninėms organizacijoms, galbūt eilinių žmonių nuožiūra sukurtoms įvairioms struktūroms? Šiaip pritariu šiam įstatymui po svarstymo. Atrodo, kad mes komitete dar pakartotinai aptarsime šiuos klausimus, ir prašyčiau dar šį Seimą jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narę N.Ambrazaitytę. Ruošiasi komiteto vardu Seimo narys L.Alesionka. Prašom. 5 minutės.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kalbėsiu kaip žmogus, kuris seniai nesigydė, tad savų įspūdžių iš tokių sveikatos įstaigų tikrai neturiu. Čia daugelis pranešėjų jau pasakė savo mintis, ir aš tikrai pritariu toms mintims. Turiu iš esmės pasakyti, kad šis įstatymas yra reikalingas. Jis, mano manymu, atsakingas ir yra gana vakarietiškas. Kiekvienas žmogus - tiek pacientas, tiek gydytojas - turi būti apsaugotas nuo galimų klaidų ir žinoti savo teises. Ir tai, man atrodo, šiame įstatyme jau ir bandoma reglamentuoti. Gydytojams yra suteikiamos licencijos, kurias tvirtina ministerija. Mano manymu, tai įpareigos medikus nepamiršti duotos Hipokrato priesaikos. Žinoma, apie tai galima būtų ir smulkiau aiškinti, ir dar kažką pasakyti, tačiau nėra laiko. Gal tik man neaiškiai įstatyme yra išdėstyti straipsnių numeriai, kur kalbama apie kviečiamus ekspertus iš Medicinos akademijos ar kitų mokslo ir mokymo įstaigų. Yra žinoma, kad net nuolat praktikuojantys teisininkai jau nuo šio mėnesio, atrodo, nuo rugsėjo 30 d., tobulinsis ir tobulins savo žinias. Tačiau ar yra numatyta tobulėti medikams ir ekspertams, įstatyme nėra aišku. Kartais ir labai garbingi medikai, turintys didelę darbo praktiką, gali nesuspėti su sparčiai pasaulyje žengiančiu medicinos mokslu. O šiaip aš tam įstatymui pritariu. Jis yra reikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Gerbiamieji Seimo nariai, visi oratoriai pritaria įstatymui sakydami, kad svarstymo metu, dar po svarstymo galima jį pataisyti. Dar yra komiteto vardu užsirašęs kalbėti Seimo narys L.Alesionka, bet jeigu jis taip pat pritaria įstatymui, tai aš nežinau, galbūt sutiktų atsisakyti žodžio, jeigu niekas neoponuoja. Ir, suprantama, pranešėjai gali taip pat kalbėti, bet jeigu niekas čia neoponuoja, galbūt jie taip pat norėtų atsisakyti savo baigiamojo žodžio? Pone Alesionka, jūs sutiktumėt atsisakyti? (Balsas salėje) Sutinkate. Kaip pranešėjai?

A.VINKUS. Jeigu galima, aš porą žodžių.

PIRMININKAS. Prašom, ministre. Tribūnoje - sveikatos apsaugos ministras ponas A.Vinkus.

A.VINKUS. Mes, rengėjų grupė - ponia Zaleckienė ir kiti kolegos, - norim tik padėkoti Seimo nariams, kad iš tiesų jūs supratot, jog kai priimtas Sveikatos draudimo įstatymas ir šiuo metu yra ruošiami poįstatyminiai aktai be gydytojo praktikos, pacientų teisių ir žalos atlyginimo mes negalim toliau eiti į priekį. Visi supratom, kad mes jokiu būdu, esant dabartinei ekonominei situacijai, neišlaikom, ir jokia valdžia, kad ir kokia ji būtų, neišlaikys tos sistemos. Ir kad nebūtų tam tikro autokratinio diktato, priklausomo nuo vieno ar kito ministro, nuo vieno ar kito rajono mero ar kokios valdžios atstovo, Sveikatos draudimo įstatymas privers gyventi rinkos sąlygomis, ir čia ne valdininkai spręs, o ligoniai spręs, kokią gydymo įstaigą pasirinkti, ir nuspręs gydytojų likimą. Todėl mums Gydytojo praktikos įstatymas yra labai būtinas.

Aš labai dėkoju gerbiamajai V.Aleknaitei, kad pagarbiai ir dalykiškai kalbėjo. Reaguodamas į kritiką aš norėčiau pasakyti štai ką. Aš labai prašyčiau (mes dabar kreipiamės ir per televiziją, kreipiamės ir per visas visuomenės informavimo priemones), kad nors rinkimų metu sveikatos apsauga išliktų kiek įmanoma nepolitizuota. Galų gale tikrai, kiek tai įmanoma, reforma stumiama į priekį, bet yra ir tam tikrų medikų, ir tam tikrų medikų grupių, kurie bando įrodyti, kad ligoniai pasimetę, medikai pasimetę. Aš galiu jums tiek pasakyti: iki kadencijos pabaigos galbūt sąmoningai buvau neryžtingas kaip ministras nepriimdamas sprendimo kažką sudraskyti, išdalyti, kol nebuvo įstatymų bazės. Šie įstatymai mums padės daryti ryžtingus žingsnius. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo dokumentams, kurie pažymėti 7 a, b, c, d, e punktais.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projekto ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 8 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą ir jį lydintį dokumentą, t.y. Nr.2515 ir Nr.2516. Pranešėjai - taip pat sveikatos apsaugos ministras ponas A.Vinkus ir darbo grupės atstovė ponia T.Birmontienė. Kuris iš šių pranešėjų? Ponia T.Birmontienė - į tribūną. Kviečiam į tribūną ponią T.Birmontienę. Dokumento pateikimas. Iš dalies jau apie tą dokumentą buvo kalbama diskusijose. Aš manau, kad ponia T.Birmontienė trumpai pateiks dokumento esmę. O Seimo nariai, kuriems dar kas nors neaišku, paklaus. Prašom.

T.BIRMONTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai, man šiandien labai malonu pateikti projektą, kurį teikia Vyriausybė, t.y. Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas, susijęs su sveikatos teise, yra tikrai naujas dokumentas. Anksčiau vykdoma teisės reforma ir ypač galbūt sveikatos teisės reforma, kuri buvo vykdoma anksčiau, galbūt nepakankamai ir ne tiek daug dėmesio skiria žmogui. Šiuo metu paciento problema tampa ne tiktai vienos valstybės, bet ir visų Europos valstybių rūpesčiu. Rengdama šį projektą darbo grupė labai atsižvelgė į Europos pacientų teisių deklaraciją, kuri buvo priimta 1994 m. Amsterdame, į kitų valstybių, ypač Suomijos, pavyzdį. Šis įstatymo projektas reglamentuos tokias paciento teises kaip teisė į informaciją, sutikimas gydymui, kaip paciento dokumentų reglamentavimas, taip pat ir įgyvendins Konstitucijoje nurodytą privataus gyvenimo neliečiamumo principą, kas susiję su paciento problemomis. Taip pat šis įstatymas bandys reglamentuoti ir kai kuriuos paciento žalos atlyginimo klausimus. Šis įstatymo projektas susijęs su pacientams padaryta žala tuo atveju, kai nėra arba negalima įrodyti gydytojo arba slaugos darbuotojo veiksmuose kaltės. Kadangi esant kaltei ir šiuo metu egzistuojantys civiliniai, baudžiamieji įstatymai sudaro teisines galimybes, tačiau visiškai nerealias galimybes kompensuoti tokią padarytą žalą. Kalbant Seimo narei poniai V.Aleknaitei buvo paminėta eutanazijos problema. Aš noriu pasakyti, kad šiuo metu dalis problemų, kurios susijusios su pacientų teisių reglamentavimu, yra vis dėlto daugiau mokslinio lygio. Ir šiuo metu nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Europos valstybėse, galbūt išskyrus šiek tiek Olandiją, eutanazija, kaip paciento teisė prašyti pagalbos jam numirti, vis dėlto nėra pripažįstama, ji nėra įteisinta ir mūsų šiame projekte, nors mes apie tai kalbėjom ir labai daug diskutavome. Tokiu atveju reikėtų keisti tada, aišku, ir Baudžiamojo kodekso, ir kitų kai kurių įstatymų nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 Seimo narių nori paklausti, bet klausimams skirta taip pat tik 10 min. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti, kaip bus nustatoma žala tokiais sudėtingais atvejais, kurių medicininėje praktikoje pakankamai gausu. Dažnai ligos yra labai panašios, jų simptomai persipina ir būna nelengva netgi diagnozuoti. Į kiekvienus vaistus skirtingas organizmas dažnai reaguoja nevienodai, todėl gydytojas ne visada būna kaltas dėl to, kad pakenkiama žmogui. Kita vertus, pacientas dėl nežinojimo padaro tokius veiksmus ar poelgius, kurie taip pat apsunkina gydymo eigą. Žodžiu, ne vienas faktorius, bet persipina daug atsitiktinumų, kur dažnai nebūna...

PIRMININKAS. Atsiprašau, minutė baigėsi. Aš tikiuosi, pranešėja suprato klausimą. Prašom atsakyti.

T.BIRMONTIENĖ. Taip. Aš norėčiau paminėti, kad įstatymo projekto 14 straipsnyje bandoma apibrėžti, kas yra šiuo atveju žala, padaryta pacientui. Ir tikrai visi mes esame labai skirtingi. 90% pacientų gali padėti gydymas, o 10% nuo jo gali nukentėti. Šiuo atveju nereikėtų tai suprasti kaip tam tikrą žalą, kuri yra daroma žmogui bandant jį gydyti, pavyzdžiui, jeigu žmogaus organizmas dėl objektyvių priežasčių galbūt nepasiduoda šiam gydymui. Būtent 14 straipsnio nuostata reglamentuoja, kad visuotinai pripažintais medicinos praktikos ir mokslo principais ar standartais pagrįsto gydymo pasekmės, kurių negalima buvo išvengti kitu lygiaverčiu efektyviu gydymo metodu, šiame įstatyme nėra traktuojama kaip žala pacientui. Kitaip faktiškai kiekvienas mūsų, jeigu tiktai turėtume kokių nors problemų, tokiu atveju beveik visi pacientai, kurie yra šiandien ir gydosi, galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Tai yra absoliučiai neįmanoma.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Mieloji pranešėja, jūs turbūt gerai žinot, kiek dabartiniu metu mokama gydytojams. Ir kaip jūs galvojat, kaip tas įstatymas galės galioti, jeigu gydytojų atlyginimai galbūt tik užtikrina minimalų jų pavalgymą ir gyvenimą. Tai ar nebus formalus tas įstatymas, jeigu jis nebus susietas su gydytojo uždarbiu ir atitinkamais valstybės įsipareigojimais? Jeigu valstybė neturi iš ko mokėti arba nenori mokėti gydytojams, tai galbūt tada ji ir turi prisiimti dalį žalos kompensavimo?

T.BIRMONTIENĖ. Pagal šį projektą taip ir yra numatyta, kadangi vis dėlto daugelis gydymo įstaigų šiuo metu priklauso valstybės arba savivaldybės reguliavimo sričiai. Ir todėl 16 straipsnio antrojoje dalyje numatyta pareiga drausti gydytojus. Mes labai daug diskutavom. Bet manome, kad šiuo metu, esant tokiai ekonominei situacijai, dar gydytojams uždėti ant pečių tą pareigą patiems draustis būtų tikrai netikslinga. Todėl privalo drausti gydymo įstaigos - tiek privačios, tiek ir valstybinės ar savivaldybių. Taip pat mes, atsižvelgdami į sudėtingą Lietuvos gyvenimą ir į labai nedidelius gydytojų atlyginimus, nustatėme vis dėlto labai mažą įmokos procentą, t.y. 0,25% nuo mokos fondo stacionarinėms gydymo įstaigoms ir 0,1% - nuo poliklinikos įstaigų. Taip pat nelabai didelė nustatyta ir maksimali atlyginimo žala, kadangi ji sudaro tiktai 50 bazinių algų. Šiuo metu mes atsižvelgėme į tą situaciją, kurioje yra Lietuva. Šiandien, kai nieko nėra, mes visiškai nieko negalim kompensuoti. Galima kritikuoti ir sakyti, kad, aišku, gal mažokas bus žmogui atlyginimas, žala iš viso yra kartais sunkiai įvertinama pinigais. Bet vis dėlto kompensuoti žmogui papildomus vaistus, papildomą gydymą, priežiūrą, maistą ar kažką tokio, - manom, kad pradžia gal galėtų būti tokia.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Ponia pranešėja, aš dėl 15 straipsnio, nors jau 14 straipsnio 4 punktas yra būtent apie žalos atlyginimą. Tačiau jeigu pasižiūrėsim ir turėsim omeny, kad bus parengti nuostatai dėl žalos dydžio nustatymo, tada kyla klausimas, ar reikalingas 15 straipsnio 3 punktas. Tačiau mano klausimas būtų toks: kieno sąskaita - įstaigos ar kaltininko - ir kokiais atvejais? Kodėl būtent šis aspektas visiškai čia neminimas? Ačiū.

T.BIRMONTIENĖ. Aš jau pateikdama projektą minėjau, kad šis įstatymo projektas nesusijęs su gydytojo atsakomybe, kai yra kaltė už padarytą žalą. Ir šiuo metu Lietuvoje civiliniai įstatymai, taip pat ir baudžiamieji įstatymai numato galimybę traukti tiek baudžiamojon, tiek ir civiline tvarka gauti kompensavimą, jeigu gydytojo arba slaugos darbuotojo veiksmuose yra kaltė. Kita problema, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ir Europoje, taip pat net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat nėra lengva nustatyti tą kaltę. Ir šiuo metu egzistuojanti teisinė praktika rodo, kad iš esmės beveik net jeigu bylos ir yra pradedamos, jeigu prokuratūra ir pradeda tyrimą, tačiau faktiškai nė viena byla teismo taip ir nepasiekia ir nė vienas pacientas, bent jau kol kas, jokios kompensacijos nėra gavęs. Todėl šis įstatymas ir numato atsakomybę be kaltės. Civiliniuose įstatymuose, mūsų Civiliniame kodekse yra dvi atsakomybės formos - atsakomybė esant kaltei ir atsakomybė be kaltės. Atsakomybės be kaltės atvejai yra labai siauri. Šiuo atveju tokia atsakomybės rūšis yra taip traktuojama. Teisingai, medicinos praktikoje yra visko, bet dar kartą norėčiau paminėti, kad tuo atveju, kai gydytojo arba slaugos darbuotojo veiksmuose yra kaltė, tai ir šiuo metu egzistuojantys įstatymai, be siūlomo įstatymo projekto, sudaro visas teisines galimybes ją realizuoti. Kita problema, kad teisiškai faktiškai tai yra... ne tik teisiškai, bet ir gyvenimiškai neįmanoma, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Gerbiamoji pranešėja, šis įstatymo projektas labai ilgai vis dėlto buvo rengiamas ir pagrindinė kliūtis buvo tas žalos kompensavimo mechanizmas. Ir ranką ant širdies padėjęs turiu pasakyti, jog nesu tikras, kad tas modelis pats geriausias. Kokia jūsų nuomonė?

T.BIRMONTIENĖ. Aš sutinku, kad administracinis problemų sprendimo būdas nėra pats geriausias. Aš nemanau, kad šis modelis tiks po 20 ar 30 metų. Tačiau turėdama omenyje šiuo metu egzistuojančią Lietuvos realybę, tiek gydytojų galimybes draustis patiems, tiek pacientų galimybes kreiptis ir ilgai bylinėtis teismuose, samdyti advokatus ir turėti papildomų išlaidų, be savo sveikatos problemų ir tų problemų, kurios susijusios su Lietuvos ekonomika (bankų krizės ir visi kiti aspektai), manyčiau, kad dabar, bent jau pradedant tokią reformą, tas administracinis metodas... Atsakomybę siejant su gydymo įstaigų pareiga drausti ir kad tai bus daroma per ligonių kasą, manyčiau, jog gyvenimas diktuoja tokį sprendimą priimti šiandien.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, labai malonu, kad šis įstatymas jau teikiamas svarstyti Seimui. Tačiau man atrodo, kad yra daug neapibrėžtų ir neaiškių klausimų, pavyzdžiui, 4 straipsnis: "Pacientas turi teisę už savo lėšas mokėdamas tiesiogiai..." Palaukite, kam mokėdamas tiesiogiai, - ar tam gydytojui, ar seselei, ar į tos ligoninės kasą? Čia reikia apibrėžti.

5 straipsnis. "Pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugos darbuotoją, sveikatos priežiūros įstaigą pagal sveikatos priežiūros lygius." Gerai, kad 2 pastraipa šiek tiek pataiso, nes mes žinome, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą bus suskirstyta pagal teritorines ligonių kasas. Galbūt mums reikėtų čia priimti glaustesnį straipsnį. Norėčiau paklausti dėl teisės gauti informaciją. Čia labai plačiai, ir aš nežinau, kada iš viso medikas galės dirbti, jeigu mes visa tai įgyvendinsime. 2 pastraipa. "Pacientas turi būti informuotas apie gydančių gydytojų, slaugančių darbuotojų profesinį lygį." Kas tą informaciją teiks - slaugutė, sesutė? Ir kaip įvertinti profesinį mediko ir medicinos sesers lygį? Ačiū.

T.BIRMONTIENĖ. Galbūt lengviausia būtų pradėti atsakymą nuo paskutinio jūsų klausimo. Norėčiau pasakyti, jeigu Seimas pritars tokiam įstatymui, tai bus išleistos tipinės ligoninės vidaus tvarkos taisyklės, kuriose bus nurodyta pareiga ir paciento teisė, kad būtų sudarytos galimybės pacientui žinoti, kas jį gydo. Nes dabar dažnai pacientai per apkalbas, na, aš gal nenorėčiau taip sakyti, bet neoficialiai per draugus, per palatos kolegas išsiaiškina, koks profesorius: toks ar kitoks. Manyčiau, mums reikėtų perimti Vakarų tradiciją, kad ne tik policininkai, bet ir gydytojai turėtų nešioti prisegtą lentelę, kad būtų aiškus vardas ir pavardė, būtų aišku, ar tai yra mokslų daktaras, ar koks kitas gydytojas. Tokiu atveju paciento realus pasirinkimas būtų tikresnis, jis tikrai žinotų, kas jį gydo, ir realiai pats galėtų spręsti dėl visų gydymo aplinkybių.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamoji pranešėja, jūs taip gerai pateikėte šį įstatymo projektą, kad daugelis klausimų apskritai atkrito. Kadangi dabar yra tokia galimybė, turiu jūsų paklausti. Mano klausimas irgi apie tai, ko klausė kolega, - apie teisę gauti informaciją. Ar būtina ir ar mes teisingai rašome, kad esant pagrįstam, sakykime, paciento reikalavimui gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti ir t.t. tai, kas yra ligos istorijoje. Dovanokite, ką tas pacientas susigaudo tose ligos istorijose? Mes galime taip... Jeigu tik bus užrašyta, galime išbraukti tokius dalykus, kokių ateityje reikės tam pačiam asmeniui gydyti.

T.BIRMONTIENĖ. Man labai malonu, kad jūs paklausėte. Man atrodo, kad šį atvejį galima iliustruoti Lietuvos gyvenimu. Ne taip seniai per televiziją buvo parodytas atvejis, kai vienos moters kraujas buvo supainiotas su kitos ir pagyvenusiai moteriai buvo nustatytas sifilis. Ji kreipėsi į gydymo įstaigą, į gydytoją. Jos ligos kortelė, visi dokumentai rodė, kad ji serga šia liga. Na, manyčiau, ne kiekvienas džiaugiasi turėdamas tokią diagnozę. Ir kai ligonė kreipėsi į gydytoją prašydama ištaisyti tokią informaciją, buvo pasakyta, kad tvarkos, pagal kurią ji turėtų teisę reikalauti ir pagal kurią gydytoja galėtų paneigti tą diagnozę, nėra. Aš manau, kad ne tik ši liga, bet ir daug kitų ligų, susijusių su nervų ligomis, ir daugelis kitų dalykų... Kaip šiuo metu gydytojai pildo mūsų medicinos dokumentaciją, labai dažnai mes nematome. Aš manau, ateityje mes dažniau kreipsimės, prašysime ir naudosimės ta dokumentacija. Galbūt kartais asmeniui bus nemalonu, kad gydytojo klaida arba kažkoks nesusipratimas, atsidūręs jo ligos istorijoje, taip ir liks, nes ligos istorijos bus laikomos ilgą laiką. Norėčiau paminėti, kad ši teisė taip pat yra reglamentuota ir Europos pacientų deklaracijoje. Šiuo metu Europoje pripažįstama, kad pacientas, ne tik gydytojas, bet ir pacientas, turi teisę daryti įtaką tam, kas apie jį rašoma ligos istorijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis. Paskutinis klausimas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pritardamas šio įstatymo pateikimui ir manydamas, kad turbūt nebus nepritariančių, kadangi šis įstatymas užpildo sveikatos draudimo spragą (tad iš esmės nuo kitų metų tikrai turėsime neblogą kompleksą įstatyminės bazės), vis dėlto norėčiau suabejoti dėl 5 straipsnio pirmosios dalies redakcijos. Taip, kaip čia parašyta, šiek tiek apsunkina bendrosios praktikos daktarų ir siuntimų sistemą, kuri turėtų būti įgyvendinta, jeigu mes priimsime pirminės sveikatos reformos (...) ir siuntimų sistemos įdiegimą nacionalinės sveikatos sistemoje. Aš norėčiau pasakyti, kad ir Vakarų praktikoje, kiek man yra žinoma, niekur nėra tokios absoliučios teisės, kuri čia deklaruojama. Siuntimų sistema labai racionali ir labai reikalinga. Kaip jūs manote, ar toks jūsų pirmosios dalies suredagavimas neapsunkins bendrosios praktikos gydytojų tinklo darbo?

T.BIRMONTIENĖ. Manyčiau, kad ne, nes pacientas ir to paties lygio sveikatos priežiūroje turi teisę rinktis. Jis gali pasirinkti ir net tame pačiame lygyje vieną ar kitą gydytoją, vieną ar kitą slaugos darbuotoją. Ir apskritai ta teisė šiuo metu bent jau Europos pacientų dokumentuose ir kitų valstybių įstatymuose labai aiškiai formuluojama, sudarant galimybes, bet nesakant, kad valstybė privalo apmokėti už tokį paciento pasirinkimą. Faktiškai tas pacientas ir dabar gali ir turėtų rinktis. Jis ir ateityje turės galimybių rinktis. Bet šiuo metu pagal šią įstatymo sampratą valstybė neapsiima jam garantuoti tokios teisės, t. y. neapsiima sumokėti jam, jeigu, pavyzdžiui, jis kreipsis, bet palieka teisę žmogui rinktis tame pačiame lygyje, toje pačioje poliklinikoje gydytoją arba net ir kreiptis į kurį nors kitą gydytoją ir savo lėšomis mokėti. Aš manau, kad kaip bendra paciento teisė galėtų išlikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galime pritarti įstatymo pateikimui bendru sutarimu? Galima. Bendru sutarimu pritarta. Gerbiamoji pranešėja ponia Birmontiene, prašom pasakyti, kokį komitetą siūlote pagrindinį?

T.BIRMONTIENĖ. Aišku, Sveikatos...

PIRMININKAS. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą. Seimo nariai neprieštarauja? Ne, neprieštarauja. Seimo narė V.Aleknaitė dėl vedimo tvarkos.

V.ALEKNAITĖ. Taip. Replika po balsavimo, kadangi mes jau pritarėme. Gerbiamoji pranešėja galbūt netiksliai mane suprato. Aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie pritaria eutanazijai, aš tik pastebėjau, jog Juridinio skyriaus išvadoje sakoma, kad įstatymo berods 8 straipsnio nuostata dėl paciento teisės atsisakyti gydymo suformuluota nepakankamai aiškiai. Todėl po to gali kilti tam tikrų teisinių pasekmių. Man gaila, kad neleidote, pone Sakalai, paklausti. Tai gal aš galėčiau replikos forma pažymėti, jog Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme irgi yra tokia komisija. Ten aiškiai nurodoma, kas gali būti tos komisijos pirmininkas. Mano nuomone, ir šiame įstatyme, konkrečiai jo 19 straipsnyje, galima būtų nurodyti, kad, tarkim, šios komisijos pirmininkas teisininkas arba... Jūs suprantate, dėl kokių motyvų? Dėl tam tikrų moralinių, dėl pasitikėjimo motyvų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai pranešėjai poniai T.Birmontienei. (Balsai salėje) Seimo narys V.Andriukaitis kaip papildomą komitetą siūlo Piliečio teisių komitetą. Seimas neprieštarauja? Neprieštarauja. Ačiū. Ponia Aleknaite, kaip tik papildomu komitetu yra pasiūlytas jūsų komitetas - Piliečio teisių komitetas. Aš manau, kad jūs tą klausimą galėsite aptarti su projekto rengėjais. Taigi dėkojame pranešėjams.

Nutarimo "Dėl valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo" projekto pateikimas (96.09.10)

9sesija 1 posėdis. Svarstyti klausimai

 Kadangi mes sutaupėme laiko, tai svarstome 29 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo "Dėl valstybinės aplinkos apsaugos strategijos (pagrindinių teiginių 1996-2000 metams) patvirtinimo" projektą Nr.2536. Pateikimas. Pranešėjas - Aplinkos apsaugos ministerijos sekretorius ponas R.Liužinas. Kviečiu į tribūną.

Gerbiamasis ministre, kaip matote, šiandieną jums daromos didelės išimtys, būkite malonus, labai trumpai apibūdinkite dokumentą.

R.LIUŽINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mūsų ministerija, padedama užsienio ekspertų, pirmą kartą Lietuvos istorijoje bandė parengti Lietuvos aplinkos apsaugos strategiją. Buvo panaudota ta didžiulė patirtis ir potencialas, kuris buvo sukauptas per ilgus metus, mūsų akademinių institutų didelis įdirbis. Šita strategija yra didelis darbas. Pirmiausia buvo išanalizuota mūsų aplinkos apsaugos situacija, kokioje situacijoje mes esame. Buvo suformuluoti principai, kaip gerinti aplinką, kaip išsaugoti mūsų kraštui būdingą kraštovaizdį, kokiais principais plėtoti ūkinę veiklą. Visa tai yra pateikta trijuose tomuose. Mes Seimo nariams pateikėme sutrumpintą variantą, kuriame pagrindiniai dalykai yra išdėstyti, bet nėra lentelių, nėra detalaus pagrindimo. Jeigu Seimo nariai norėtų, mes galėtume surengti seminarą ar kokia nors kita forma pateikti išsamų pranešimą. O šiandien aš noriu trumpai pasakyti, kad šita strategija leis mums geriau planuoti savo valstybės veiklą aplinkos apsaugos srityje, padės gauti užsienio investicijų, nes kiekvienu atveju užsienio investuotojai - ar Pasaulio bankas, ar Europos bankas, ar mums draugiškos Skandinavijos bei kitos Vakarų valstybės, visada klausia, ar šitas dalykas yra prioritetinis. Jūsų nutarimas, patvirtinantis mūsų strategiją, ir bus patvirtinimas to, kad aplinkos apsauga yra prioritetas. Čia yra surašyta viskas, kas šiuo metu aplinkos apsaugoje yra svarbiausia. Tai aplinkos kokybė, būdingų kraštovaizdžių išsaugojimas, jų įvairovės išsaugojimas... O aplinkos kokybė tai yra vandens valymas, atmosferos apsauga ir atliekos. Pagrindiniai dalykai, kurie mums yra labai svarbūs, turi būti, mūsų manymu, įtvirtinti Seimo sprendimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom klausti.

E.KUNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, žinoma, jūs apie strategiją mums gerai paaiškinsite, jūs esate profesionalas. Bet man labiau rūpi, kiek numatyta biudžeto lėšų tai strategijai įgyvendinti, nes jūs rašote apie valstybės aplinkos apsaugos strategiją. Vadinasi, ne įmonių lėšos, ne organizacijų, bet valstybės lėšos turi būti numatytos tai strategijai įgyvendinti. Ar jūs esate numatę tokį projektą, kiek lėšų kiekvienais metais reikės, ir kokiam laikotarpiui tų lėšų strategiją jūs esate suplanavę?

R.LIUŽINAS. Mes tai esame apskaičiavę. Ir noriu pasakyti, kad, skaičiuodami finansinius resursus, mes turėjome galvoje ne vien tai, kad iš valstybės biudžeto. Kadangi yra valstybės strategija, valstybės politika, tai ir ūkio subjektai, būdami privatūs, turės investuoti tam tikras lėšas, kad užtikrintų valstybės nustatytų normų ir standartų vykdymą. Taigi nori ar nenori, bet jie turės skirti tam lėšų. Priešingu atveju jie negalės plėtoti ūkinės veiklos. Yra strategijų skyrius, yra ekonominis mechanizmas, kaip įgyvendinti šitą strategiją. Aišku, valstybės investicijos yra būtinos, bet jos ateityje turėtų mažėti, nes pagrindinis strategijos tikslas - įteisinti principą - teršėjas moka. Savivaldybės, ūkiniai subjektai iš savo biudžeto ir pirmajame etape - valstybė. Na, bent vandens valymo įrengimų statybos programą valstybė sėkmingai finansuoja ir, matyt, iki galo finansuos, nes kitos išeities nėra. Taip pat turės padėti savivaldybėms spręsti atliekų problemą. Bet palaipsniui finansavimas iš valstybės biudžeto mažės, o iš savivaldybių - turi didėti. Tačiau tai priklausys nuo bendros finansų politikos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 61 poskyryje "Teisinis administracinis reguliavimas" yra pastraipa "Aplinkos apsaugos reikalavimo vykdymo kontrolė". Čia nurodyta, kad kontrolės funkcijų vykdymo efektyvumui padidinti siūloma... Čia išvardytas visas kompleksas priemonių. Aš norėčiau paklausti, kaip bus realizuotas tas priemonių kompleksas ir kiek reikėtų išlaidų, - ar tų pačių sąskaita, ar vis dėlto reikės papildomų lėšų. Ačiū.

R.LIUŽINAS. Manyčiau, kontrolės sistema mūsų valstybėje veikia efektingai ir ypatingų finansinių išteklių jai tobulinti nepareikalaus. Tačiau kalbėdami apie aplinkos kokybę, mes turime galvoje, jog reikia sukurti galingą monitoringų sistemą, kad mūsų valstybės piliečiai bet kada galėtų gauti informaciją, kokia yra aplinkos kokybė tame rajone, kuriame jis gyvena, ar ten, kur jis ruošiasi gyventi. Taigi valstybė turės skirti lėšų, bet tai nėra milijoninės lėšos. Aš manyčiau, kad monitoringų sistemos tobulinimui kiekvienais metais reikia skirti 23 milijonus litų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jums pateiksiu pusantro klausimo, kadangi dviejų negalima. Pirmasis. Kodėl jūs apsiribojate 2000 metais? Ar neatrodytų, kad tai per trumpas laikas, nes kiekvieną kartą grįžti Seimui prie šitų klausimų yra sudėtinga.

Ir antroji klausimo dalis. Kadangi šiuo metu Lietuvoje yra "Philip Morris" vykdoma industrializacija, padaryti didžiausi kapitaliniai įdėjimai, kaip šito nikotininio kenkimo, nikotininės žalos klausimai, monitoringo ir kiti klausimai atsispindi ir sprendžiami šioje jūsų programoje?

R.LIUŽINAS. Aš galiu pasakyti, kad pramoninės veiklos žalos, padarytos aplinkai, bendri principai yra išdėstyti ir kituose įstatymuose: Mokesčių įstatyme ir kituose poįstatyminiuose aktuose. Čia yra numatytas, aš kartoju, principas, kad teršėjas moka. Teršėjas moka visais atvejais: už normuotą, jam leistą taršą jis moka mažiau, už neleistiną taršą, kurią jis savavališkai atlieka, jis moka daugiau. Čia yra toks principas, kad ekonominėmis priemonėmis būtų mažinamas teršimas. O kodėl mes apsiribojam tokiu trumpu periodu? Noriu pasakyti, kad strategijoje išdėstyti principai yra klasikiniai ir tai, kas yra pasiekta šiandien pasaulyje, jų veikimas neapsiribos penkeriais metais. Šitie principai yra mūsų ilgalaikės strategijos principai, tačiau 5 metais apribota veiksmų programa. Mes galime ją padaryti ir dešimties metų, bet prognozuoti, kas bus antrajame etape po 5 metų... Mes įdirbį turime, žinome 5 metų programą detaliai. Galime ir antrojo penkmečio ar antrojo periodo, bet tai bus labai preliminariai. Viskas priklausys nuo to, kaip valstybė ir savivaldybės galės realizuoti tą pirmąjį etapą. Nuo to realizavimo priklausys tolesnis jo įgyvendinimas.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministerijos sekretoriui.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti projektui bendru sutarimu?

R.LIUŽINAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutę! Dar nebėkite, pone sekretoriau! Seimas pritarė. Kokį komitetą jūs siūlote pagrindinį?

R.LIUŽINAS. Pagrindinį komitetą siūlau Gamtos apsaugos komitetą.

PIRMININKAS. Gamtos apsaugos komitetą. Seimo nariai sutinka? Sutinka. Ačiū. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas - Gamtos apsaugos komitetas. Posėdis baigtas.