LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 57 STRAIPSNIO PAPILDYMO, 83 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 50, 51, 103, 104, 106, 118, 361 IR 461 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

Teikiamo Lietuvos Respublikos  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau vadinama – Įstatymo projektas) projekto tikslas – tobulinti esamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą. Tokiu būdu būtų geriau vykdomi valstybės įsipareigojimai garantuoti teisinės pagalbos teikimą.

Teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti Įstatymo projekte numatomų nuostatų įgyvendinimą ir įsigaliojimo laiką.

Teikiamų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 straipsnio papildymo, 83 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 103, 104, 106, 118, 361 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų tikslas – užtikrinti tinkamą Įstatymo projekto įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Kiekvienam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties, turi būti sudarytos galimybės efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse ir administracinėse bylose.

Teikiamas Įstatymo projektas parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1463 patvirtintais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo metmenimis, kuriuose numatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos reformos kryptys ir vykdymo etapai. Pirmajame etape turi būti rengiami teisės aktai, susiję su Metmenų įgyvendinimu, ypač didelį dėmesį skiriant pirminės teisinės pagalbos veiksmingumui ir asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymui.

Pagal Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą 2002 m. lapkričio 12 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.113-5029), kuriant nacionalinę teisės sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos teisinę patirtį, kaip vieną iš pagrindinių veiksmų ir svarbiausių priemonių numatoma teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisinės sistemos reformos metmenyse (nauja redakcija), patvirtintuose 1998 m. birželio 25 d. Seimo nutarimu Nr. VIII-810 (Žin., 1998, Nr. 61-1736), nurodyta, kad siekiant garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims, Civilinio proceso kodekse įtvirtinama nuostata,  jog šiems asmenims valstybė garantuoja advokato pagalbą. Nurodoma, kad Vyriausybė remia viešųjų įstaigų, teikiančių teisines paslaugas socialiai remtiniems asmenims, steigimą.

Šiuo metu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja 2000 m. kovo 28 d. priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas Nr. VIII-1591 bei poįstatyminiai teisės aktai. Pagrindinė šiuo metu egzistuojanti problema yra ta, kad  žmonėms sunku ginti savo konstitucines teises, o  tai sukelia socialinę įtampą ir mažina pasitikėjimą teisine valstybe. Kitos kylančios problemos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje:

1) nepakankamai efektyvus pirminės teisinės pagalbos teikimas;

2) nepakankamas teisinės gynybos prieinamumas ir kokybė baudžiamosiose bylose, nėra pilnai užtikrinama teisės aktuose numatyta galimybė asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose;

3) sudėtinga asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo procedūra;

4) per maži valstybės nustatyti įkainiai už advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;

5) nepakankama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo sistema;

6) neefektyvus lėšų panaudojimas: valstybinei teisinei pagalbai (gynyba ir atstovavimas bylų procese) lėšų trūksta, o teikiant pirminę teisinę pagalbą (vietos savivaldos vykdomųjų institucijų garantuojama teisinė informacija ir teisės konsultacijos) skirtos lėšos neišnaudojamos;

7) būtina įgyvendinti 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles.

 

Įstatymo projekte keičiamos pirminės teisinės pagalbos ir valstybinės teisinės pagalbos sąvokos. Tobulinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sistemą, nustatoma pirminė ir antrinė teisinė pagalba. Pirminė teisinė pagalba apibrėžiama kaip įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sureguliavimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo sureguliavimo bei taikos sutarties parengimą. Antrinė  teisinė pagalba – tai teisinio pobūdžio dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylų procese, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme atveju, jeigu toks nagrinėjimas yra nustatytas įstatyme ar teismo sprendime. Ši teisinė pagalba apima ir bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, administraciniame procese bei proceso išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimu, padengimą.

Taip pat keičiasi subjektai, teikiantys pirminę teisinę pagalbą. Šiuo metu pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai arba advokatų padėjėjai, su kuriais savivaldybės sudaro sutartis. Egzistuoja problema, kad ne visos savivaldybės randa advokatų, norinčių šią teisinę pagalbą teikti, žmones vargina siuntinėjimas iš vienos įstaigos į kitą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad pirminės teisinės pagalbos teikimas turi būti valstybės perduota savivaldybėms funkcija, kurią atliks savivaldybių teisininkai.

Įstatymo projektu siekiama, iš vienos pusės, supaprastinti asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymą, iš kitos pusės, užtikrinti tinkamą valstybės biudžeto lėšų panaudojimą.

Pagal dabar galiojančias Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo redakcijas visi asmenys, norintys gauti pirminę arba valstybinę teisinę pagalbą, privalo vietos mokesčio administratoriui deklaruoti savo pajamas ir turtą. Siekiant palengvinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumą bei veiksmingumą, darbo grupė nutarė Įstatymo projekte išskirti labiausiai socialiai pažeidžiamas asmenų grupes, kurioms šių deklaracijų pateikti nereikės. Be to, pirminę teisinę pagalbą turės teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti nuolat Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys

Vienas svarbiausių uždavinių yra nustatyti, kas priims sprendimą dėl asmens tinkamumo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priims valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba teisėsaugos institucija, kurios žinioje yra baudžiamoji byla. Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą vietos mokesčio administratorius grąžina deklaracijos egzempliorių su žyma, kad deklaracija yra pateikta, o Tarnyba priskirtų asmens turtą ir pajamas atitinkamam lygiui.

Įsigaliojus Įstatymui, asmenims teisinė pagalba taptų prieinamesnė ir efektyvesnė. Vietoj dabar egzistuojančių penkių lygių (atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą) Įstatymo projekte išskiriami tik du asmens turto ir pajamų  lygiai. Tai reiškia, kad į pirmąjį lygi, numatantį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, pateks žymiai daugiau žmonių.

Šiuo Įstatymo projektu taip pat siekiama sustiprinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimą tarp institucijų, kurios dalyvauja šiame procese. Numatoma įsteigti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybą, kuri sieks sustiprinti šios teisinės pagalbos valdymą, tinkamą valstybės lėšų panaudojimą.

2003 m. spalio 15 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 255 sudarytai komisijai buvo pavesta kompleksiškai įvertinti Vilniaus ir Šiaulių viešųjų advokatų kontorų veiklą bei pateikti pasiūlymus dėl tolesnės viešųjų advokatų kontorų veiklos. Šių kontorų veikla buvo įvertinta teigiamai, pripažinta jų svarba tiek dabartinėje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, tiek ją tobulinant. Buvo pritarta, kad viešąsias advokatų kontoras reikia steigti Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Tokiu būdu Įstatymo projekte numatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos būtų įsteigtos pagal apygardų teismų teritorijas. Įstatymo projekte numatoma, kad veikiančios viešosios advokatų kontoros turi būti pertvarkytos į biudžetines įstaigas, naujosios steigiamos kaip biudžetinės įstaigos.

 

Siekiant padaryti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieinamesne platesniam žmonių ratui, didės valstybės išlaidos šiam tikslui.

Didesnių valstybės išlaidų pareikalaus tai, kad teisinė pagalba turės būti teikiama ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams bei asmenims, teisėtai gyvenantiems Lietuvoje. Taip įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos direktyvą, privaloma užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą tarptautiniuose ginčuose su užsienio elementu (civilinėse bylose).

Papildomų valstybės lėšų pareikalaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimas Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

2005 metams biudžeto lėšų poreikis pirminei teisinei pagalbai teikti – kaip speciali tikslinė dotacija valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – apskaičiuotas pagal savivaldybių Teisingumo ministerijai pateiktus paskaičiavimus. Dauguma savivaldybių numato steigti papildomus etatus šiai funkcijai atlikti, kita dalis savivaldybių 2005 metais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka mokėtų priemokas dirbantiems teisininkams. Pagal savivaldybių administracijų pateiktus preliminarius paskaičiavimus pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti darbo užmokesčiui (įskaičiuotos ir socialinio draudimo įmokos) reikia 1 784 721 litų; kitoms išlaidoms – 839 562 litų. Iš viso pirminei teisinei pagalbai -  2 624 283 litų .
Preliminarus lėšų poreikis antrinei teisinei pagalbai – apmokėjimas advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5 450 000 litų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų patalpų įrengimas Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje – 1 000 000 litų; darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidos – 652 400 litų; kitos išlaidos (paštas, telefonas, prekės, spaudiniai, komunaliniai patarnavimai, patalpų išlaikymas) – 550 000 litų; turto išlaidos (kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, baldai, kita įranga) – 240 000 litų. Iš viso antrinei teisinei pagalbai  -               7 892 400 litų. Tuo atveju, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų patalpoms Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje įsigyti valstybės biudžeto lėšų nereikėtų, šios išlaidos sumažėtų ir būtų 6 892 400 litų. Pirmuoju atveju bendra projekto įgyvendinimo suma (kartu su išlaidomis pirminei teisinei pagalbai) būtų – 10 516 600 litų; antruoju atveju – 9 516 600 litų.
2005 įsteigus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, nurodytų biudžeto lėšų poreikis turi sumažėti, nes vėlesniais metais lėšų reikės tik tarnybų išlaikymui ir advokatų apmokėjimui už teikiamą antrinę teisinę pagalbą.
Lėšų poreikis valstybės garantuojamai teisinei pagalbai didėja, kadangi  2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymui Nr. IX-1675, žymiai padidėjo besikreipiančių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų skaičius.

2003 metais valstybinei teisinei pagalbai buvo skirta 5650 tūkst. Lt, panaudota 5398 tūkst. Lt.  Šiam tikslui 2004 metams skirta 5450 tūkst. Lt, per I ketvirtį panaudota 1003 tūkst. Lt.

2003 metams pirminei teisinei pagalbai buvo skirta 200 tūkst. Lt, panaudota – 64,3 tūkst. Lt; 2004 metams skirta – 200 tūkst. Lt; panaudota – 64,3 tūkst. Lt.

Tačiau įsigaliojus Įstatymui, būtų užtikrintas efektyvesnis lėšų panaudojimas (t.y. teisinė pagalba būtų teikiama tik tiems asmenims, kuriems ji yra reikalinga, ko pasekoje valstybės lėšos būtų racionaliau naudojamos) bei būtų užtikrintas kokybiškesnių paslaugų teikimas.

 
Galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti arba papildyti:
1. 2001 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.71 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų maksimalaus dydžio nustatymo“;
2. 2001 m. sausio 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 69„Dėl advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo dydžių ir tvarkos patvirtinimo bei sutikimo vykdyti viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio“;
3. 2001 m. sausio 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 70 „Dėl siuntimų pirminei teisinei pagalbai gauti išdavimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“;
4. vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymas Nr. 330/555/159 „Dėl advokato arba advokato padėjėjo paskyrimo teikti valstybinę teisinę pagalbą bylų procese tvarkos patvirtinimo“.
 
Teikiamas projektas atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 3 punkto c papunktį, kuris nustato teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą, kai to reikalauja teisingumo interesai.
Įstatymo projekte įgyvendinama 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles. 
 

Įgyvendinant Įstatymo projektą, bus būtina naujai parengti šiuos teisės aktus:

1) Turto ir pajamų lygiai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; 
2) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos nuostatai;
3) Savivaldybių veiklos, organizuojant ir vykdant pirminę teisinę pagalbą, ataskaitų teikimo Teisingumo ministerijai tvarka; 
4) Pavyzdinė sutartis dėl koordinatorių skyrimo ir veiklos;
5) Pavyzdinė sutartis dėl  antrinės teisinės pagalbos teikimo;
6) Tarnybų veiklos ataskaitų Teisingumo ministerijai teikimo tvarka;
7) Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, parinkimo kriterijai;
8) Prašymo gauti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą;
9) Suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų grąžinimo į valstybės biudžetą tvarka.
 

Rengiant Įstatymų projektą buvo remiamasi Izraelio, Olandijos, Pietų Afrikos Respublikos, Anglijos valstybių patirtimi šioje srityje.

2004 metų kovo 29 d. darbo grupė Įstatymo projektą aptarė su užsienio ekspertais: Moshe Hacohen - Jeruzalės viešosios advokatų kontoros vadovu (Izraelio valstybė), David McQuoid-Mason - Natal universiteto profesoriumi (Pietų Afrika), Roger Smith - „JUSTICE“,  direktoriumi (Didžioji Britanija), Zaza Namoradze - Atviros visuomenės teisingumo iniciatyvos, Budapešto atstovybės direktoriumi, Valerie Wattenberg, - Atviros visuomenės teisingumo iniciatyvos  vyresniąja patarėja, Nadejda Hriptievschi - Atviros visuomenės teisingumo iniciatyvos  jaunesniąja teisės patarėja.

2004 metų balandžio 22 d. Vilniuje įvyko tarptautinė konferencija „Teisinės pagalbos reforma Lietuvoje“, kurios metu buvo taip pat buvo pristatytas bei aptariamas Įstatymo projektas.

 

Įstatymų projektą parengė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2003 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 17 „Dėl darbo grupės sudarymo“ (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2003 m. spalio 7 d. potvarkio Nr.224 redakcija ) sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuriai pavesta pateikti teisės aktus, susijusius su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo metmenimis, kuriuos Vyriausybė patvirtino 2003 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1463 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo metmenų patvirtinimo“. Darbo grupės vadovas – Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas (tel. 2662962).

 
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių  reikia  šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą - Valstybės garantuojama teisinė pagalba, pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

 

 

 

Teisingumo ministras                                                                          Vytautas Markevičius