Septyniasdešimt
pirmasis
posėdis
1996
m. liepos 11 d.
Darbotvarkės tikslinimas (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo liepos 11 d. rytinį plenarinį posėdį!
Mielieji kolegos, yra šansas, kad tai bus paskutinioji šios pratęstos sesijos posėdžių diena, bet kol kas tik šansas. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Registracija. 92 Seimo nariai. Tai ženklas, kad Seimo nariai iš tikrųjų nori dirbti ir šiandien, ir rytoj. Ir dar toliau? (Balsai salėje) Prašom, dar vienas nori dirbti.
Mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Su liūdesiu jums pranešu, kad šiandien Seniūnų sueiga, atrodo, paskutinį kartą šioje sesijoje susirinko, bet posėdžiavo ypač audringai. Nesutarta dėl rekordinio darbotvarkės klausimų skaičiaus. Todėl prašyčiau iš eilės.
1 punktas, dėl kurio nesutarta, - tai 1-3a kompleksinis klausimas. Kolegos pasiūlė, kad šio klausimo šiandien nebūtų, kad jis būtų nagrinėjamas vėliau. Seimo valdyba operatyviai papildomai išnagrinėjo šitą klausimą ir siūlo jį atidėti vėlesniam laikui. Ar reikia dėl to balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū. Ir čia šiuo klausimu... (Balsai salėje) Jeigu reikia, tada prašom. Kolegos, dėmesio! Seniūnų sueigoje balsai pasiskirstė: vieni buvo už tai, kad pradėtume svarstymą, kiti manė, kad reikia atidėti. Seimo valdyba siūlo atidėti. Todėl, kadangi tai yra patvirtintas darbotvarkės klausimas, reikės balsuoti už išbraukimą. Dėmesio, prašom pasiruošti balsuoti! Jokių kalbėjimų, iš karto balsuoti. Taigi kas už tai, kad 1-3 kompleksinis klausimas būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės? Kas už, prašom balsuoti. Už išbraukimą - 44, prieš - 26, susilaikė 6. Klausimas išbrauktas. Ir iš karto pranešu, kad Seimo valdyba siūlo vietoj šito išbraukto iš darbotvarkės klausimo įrašyti 1 rezervinį klausimą.
Toliau. Mielieji kolegos, antras klausimas, dėl kurio mums reikės balsuoti. Dalis Seniūnų sueigos narių pasiūlė išbraukti 2-5 kompleksinį klausimą. Seimo valdyba mano, kad šitas klausimas turi likti, kadangi tai klausimas, lydintis mūsų jau priimtą Visuomenės informavimo įstatymą. Vėl balsavimas tas pats. Kas mano, kad klausimas gali būti išbrauktas, balsuoja už, kas mano, kad turi būti pradžia, t.y. pateikimas, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti. Už išbraukimą - 35, prieš - 33, 8 susilaikė. Klausimas lieka. (Balsai salėje) Pakankamai, užtenka. Aš savo pridėsiu į kitą pusę, nesijaudinkite!
Gerbiamieji kolegos, papildomi klausimai, kurie yra kitu šriftu įrašyti tarp rezervinių. Pirmiausia dėl Notariato įstatymo.
Seimo seniūnų sueiga ir Seimo valdyba mano, kad klausimas turi būti, čia niekas nesiūlė balsuoti. O dėl kitų klausimų reikės balsuoti, t.y. rezerviniai 6, 7, 8 ir 10, dėl rezervinio 9 sutarta, kad jis turėtų būti. O štai dėl 6, 7, 8 ir 10 reikės balsuoti. Mielieji kolegos, čia reikės balsuoti, ar įrašom, kadangi vakar patvirtintoje darbotvarkėje to nebuvo. Taigi pirmasis klausimas. Kas už tai, kad į rezervinių sąrašą būtų įrašytas 6 rezervinis klausimas dėl laikinosios komisijos sudarymo, tas balsuoja už. Bet prieš tai registruojamės. Kolegos, dėmesio, kurie pavėlavote, prašom registruotis. Registracija. 95 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad į šios dienos darbotvarkės rezervą būtų įrašytas 6 rezervinis klausimas dėl laikinosios komisijos sudarymo, kas už įrašymą, balsuoja už, kas prieš - prieš. Prašom balsuoti. Už įrašymą - 42, prieš - 40, 7 susilaikė. Neįrašyta. (Balsai salėje) Prašom, vis tiek neužtenka, kadangi 5 balsų skirtumas.
Dabar kitas klausimas. Kas už tai, kad į rezervinių sąrašą būtų įrašytas 7, t.y. rezoliucijos tolesnis nagrinėjimas? Kas už - už, o kas manote, kad nereikia, balsuojat prieš arba susilaikot. Už - 39, prieš - 39, 7 susilaikė - neįrašyta. Dabar dar viena laikinoji komisija - dėl Rudaminos. Kas už tai, kad būtų įrašyta, mygtukas "už", kas manote, kad nereikia - "prieš". Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom neagituoti balsavimo metu. Už - 38, prieš - 36 ir 10 susilaikė. Neįrašyta. Ir dar vienas klausimas, dėl kurio mums reikės balsuoti. Tai rezervinis 10 - Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektas. Seniūnų sueigoje balsai pasiskirstė, bet Seimo valdyba praneša, kad jeigu būtų šito klausimo pateikimas, būtų prieštaravimas įstatymui. Taigi prašom balsuoti, Seimo valia balsuoti taip ar kitaip. Taigi kas už tai, kad šitas klausimas būtų įrašytas į darbotvarkę, prašom balsuoti už, kas prieš - prieš. Už - 21, prieš - 56, susilaikė 11. Neįrašoma.
Mielieji kolegos, darbotvarkė sureguliuota. 3 Seimo nariai, ir nė vieno daugiau.
Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį, taip pat ir valdybos dėmesį į tai, jog dėl 1-2 klausimo - dėl Lietuvos telegramų agentūros ELTA privatizavimo yra gautas neigiamas Ekonomikos komiteto atsiliepimas ir yra gautas neigiamas Vilniaus miesto savivaldybės mero A.Vidūno atsiliepimas. Aš manau, kad mes šito klausimo taip pat neturime nagrinėti, o kaip siūlo Ekonomikos komitetas, jis turi būti nusiųstas atgal ir patobulintas, jeigu jau einame iki privatizavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai spręs Seimas, kai tą klausimą nagrinėsime. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes žinome, kad mūsų Pirmininkas yra didelis spartuolis ir mūsų išnaudotojas. Ar negalėtume mes r-11 klausimą (sesijos pabaiga) pirmu darbotvarkės klausimu pasitvirtinti?
PIRMININKAS. Ne, to nebus. Kolega B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Pirmininke, man be galo nesuprantama, kaip jūs skaičiuojate balsus? Dėl 2, 2-5 kurie susilaikė, tie buvo nepriskaičiuojami kaip prieš, o kitais atvejais jūs atvirkščiai elgiatės.
PIRMININKAS. Na, ką jūs, buvo padaryta viskas taip, kaip numato Statutas. Mielieji kolegos, ačiū. Klausimas baigtas. (Balsai salėje) Paskutinį kartą nusileidžiu. Kolega A.Katkus, kolega R.Markauskas. Prašom.
J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai, aš dar noriu kreiptis į jus dėl laikinosios komisijos sudarymo dėl K.Žičkaus žuvimo aplinkybių tyrimo. Čia juk niekas nekainuoja. Vieną minutę užims. Mes savo laiku. Tie, kurie nori, prisijungs. Aš dar kartą prašau perbalsuoti, turbūt nesuprato, galvojo, kad čia bus tokia komisija, kuri ten įvairiais atžvilgiais tirs. Paprasčiausiai išsiaiškinti aplinkybes, ir daugiau nieko. Aš labai prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas išspręstas. Kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi jūs šiandien žadate, kad sesiją mes baigsime, aš labai prašau įrašyti į šios dienos darbotvarkę Asmenų be pilietybės konvencijos ratifikavimą ir užsieniečių teisinės padėties įstatymo 36 straipsnio pakeitimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seimo seniūnų sueiga šito klausimo nenagrinėjo ir aš negaliu teikti net balsuoti. Ačiū. Dirbame pagal darbotvarkę.
Akcinės bendrovės "Aurabankas" reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
1-1 darbotvarkės punktas... (Balsai salėje) Darbotvarkė vakar buvo patvirtinta, prašom nesijaudinti, mes čia kalbėjome tik dėl papildomų klausimų. Darbotvarkė patvirtinta, ir dabar 1-1 darbotvarkės punktas - Akcinės bendrovės "Aurabankas" reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projekto Nr.2489(2). Kalbėti užsirašė kolegos P.Miškinis, K.Antanavičius, K.Jaskelevičius, E.Kunevičienė, todėl iš eilės. Ar, gerbiamasis Miškini, jūs iš vietos, ar iš tribūnos? Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Truputį vėliau.
PIRMININKAS. Vėliau? Prašom. Kolega K.Antanavičius gal malonėtų? Pirmuoju klausimu - kolega K.Antanavičius, 5 minutės.
K.ANTANAVIČIUS. Aš mažiau sunaudosiu.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Tai yra toks pavyzdys, kaip mes dirbame ir kodėl turime dirbti atostogų metu ir dar pratęsti, ir dar pratęsti. Kiek praėjo po to, kai priimtas "Aurabanko" reorganizavimo įstatymo projektas? Turbūt mažiau kaip mėnuo. Ir štai jau taisymai. Na, kokie čia taisymai? Manau, kad pritarsime. Bet tai rodo mūsų begalvystę. Priimant negalima apsvarstyti iš esmės, o po to turime taisyti. Tiek ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius iš savo vietos ar iš tribūnos? Prašom į tribūną.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu sutikti su ponu K.Antanavičiumi, kad čia toks jau nežymus pataisymas. Iš tikrųjų mes tik priėmėm šį įstatymą, priėmėm sunkiai, tačiau čia yra pataisymas, kuris šį bei tą reiškia. Jeigu pamenate, vieną kartą šis įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti. Pirmajame variante, kuris buvo nepriimtas, būtent ir buvo ši redakcija, kad įstatus tvirtina Vyriausybė. Kuomet svarstėme, buvo pasakyta daug pasiūlymų, kad įstatus turėtų tvirtinti Seimas. Ir štai patobulintame variante atsirado redakcija, kad tuos įstatus tvirtina Seimas. Dabar, praėjus vos kelioms savaitėms po priėmimo, vėl Finansų ministerija teikia savo ankstesnį variantą, dar tą nepatobulintą, ir tokiu būdu nori patvirtinti įstatus. Čia prie medžiagos yra pridėti ir įstatai. Kas turėjote laiko pavartyti įstatus, turėjote galimybę įsitikinti, kad tai ne kažkokios specifinės akcinės bendrovės įstatai, o paprasčiausio banko įstatai.
Atkreipkite dėmesį į 3 skyrių. Būtent ta bendrovė, šis turto bankas teikia ir ima paskolas, naudoja, valdo ir disponuoja perimtais aktyvais iš banko ir t.t., ir t.t. Vadinasi, iš bankų blogos paskolos bus superkamos už vertybinius popierius, o šis turto bankas jais disponuos kaip nuosavomis lėšomis. Manau, kad su tuo tikrai negalime sutikti. Štai yra Vyriausybės ketinimai labai aiškūs, tiksliau, Finansų ministerijos. Šiandien į Vyriausybę galima bet ką nunešti, ir viskam Vyriausybė pritars, nes tiek Vyriausybės patarėjai, tiek Vyriausybės galva visiškai nesigili-na į tuos dalykus, ką teikia atskiros ministerijos.
Atkreipkite dėmesį į X skyrių - Pelno paskirstymas. Vadinasi, ta įmonė, turto bankas, kuri turėtų dirbti atsiimdama ir išieškodama blogas paskolas, pasirodo, tai pelno siekianti įmonė. Ir štai tie visi dalykai čia akivaizdžiai užrašyti. Manau, kad mes jokiu būdu negalime suteikti teisės Vyriausybei tvirtinti šiuos įstatus, nes ketinimai yra akivaizdūs: turėti dar vieną banką, vėl gilinti bankinę krizę ir užuot nukreipus jėgas labai kryptingai išieškoti tas paskolas - užsiimti štai tokiais dalykais. Todėl aš siūlau po svarstymo nepritarti ir jokiu būdu nebalsuoti už tą pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ir už tai. Dabar ar kolega P.Miškinis, ar kolegė E.Kunevičienė? Kolega P.Miškinis? Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš ilgai nekalbėsiu, aš visiškai pritariu kalbėjusiems kolegoms, kad iš tikrųjų mums reikėtų atidžiau svarstyti projektus ir jau apsvarsčius tikrai jų laikytis. Eikime europietišku keliu, gerbiamieji, kur įstatymai galioja šimtmečius. Aš jums galėčiau vieną pavyzdį pasakyti. Sakykime, mūsų kalbininko sūnus K.Jablonskis 1921 m. išvertė Šveicarijos civilinį kodeksą. Tai štai, gerbiamieji, mes tuo vertimu ir dabar galėtume naudotis, jeigu eitume į Šveicarijos teismą.
Gerbiamieji, aš norėčiau pakalbėti ir apie projekte numatytus tikslus. Čia kalbama, kad banko tikslas, bendrovės tikslas - valdyti, naudoti, disponuoti iš restruktūrizuotų bankų perimtais aktyvais. Ir faktiškai tuo pasibaigia, lyg ir atrodytų, kad tai vien tik blogų paskolų bankas, bet toliau, kalbant apie bendrovės veiklą, kalbama, kad ji teikia ir ima paskolą. Taigi visiškai normalus bankas. Man iš viso nesuprantama, kas čia daroma. Jeigu jis yra normalus bankas, tai kodėl tada iš kitų bankų jam vienam surenkamos tos blogos paskolos?
Gerbiamieji, vis dėlto aš siūlyčiau pritarti kitiems kolegoms ir dar šiek tiek pagalvoti dėl tų pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas!
PIRMININKAS. Kolegos, tylos, prašom klausyti!
E.KUNEVIČIENĖ. Šiandien pateiktas įstatymo projektas tikrai yra reikalingas, kadangi jūs, vadinamoji kairioji dauguma, savo balsais esate priėmę įstatymą, kurį reikia vykdyti. Tačiau tas projektas, kuris yra šiandieną pateiktas, mano manymu, jis teikiamas tam, kad būtų nepriimtas ir kad nereikėtų vykdyti to įstatymo, už kurį jūs nubalsavote, ir kad nereikėtų prisiimti atsakomybės.
Jeigu būtų jis parengtas taip, kaip reikia, tai turėtų būti valstybinė institucija - nepelno įmonė. Turto bankas, kuris perima... ne perima, o perka blogas skolas, o jeigu perima, tai jas išieško ir grąžina visas pajamas valstybės biudžetui. Dabar čia padaryta, kad akcinė bendrovė, veikianti kaip komercinis bankas, gaunantis licenciją bankinei veiklai, siekiantis pelno ir tuo pelnu disponuojantis. O jūs patvirtinote, kad išleidžiami vertybiniai popieriai, ne vertybiniai, o skolinimosi popieriai iki milijardo litų. Visas šitas nesuderinamumas šiandien akivaizdžiai rodo, kaip jūs norite, kad nereikėtų vykdyti jūsų anksčiau priimto įstatymo. Tokiam žaidimui Tėvynės sąjunga pritarti negali, nes čia yra per daug stambi afera.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visų pirma ar komiteto pirmininkas norėtų tarti baigiamąjį žodį? Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbama apie tai, kas tvirtins - Seimas ar Vyriausybė? Dabar tokia yra klausimo esmė. Jeigu mes norime, kad Vyriausybė per vasarą, iki Seimas susirinks, atliktų atitinkamą darbą, tai, aišku, reikia pavesti šitą darbą atlikti Vyriausybei. Kitu atveju šitos turto įmonės įregistravimas neįmanomas. Reikia įregistruoti, atlikti atitinkamą darbą ir pasiruošti bankinės sistemos reorganizavimui. Taigi aš siūlau pritarti po svarstymo ir priimti šitą dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikės balsuoti? Tada prašome dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Ar pritariame po svarstymo? Pirmasis, kuris užsirašė, kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės "Aurabankas" reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas skirtas pratęsti Vyriausybės nusikaltimų maskavimo praktiką. Buvo manyta, kad akcinės bendrovės Turto bankas įstatus Seime tvirtinant galima būtų kai kurią žalą valstybės biudžetui mažinti. Deja, toliau tas prastas darbas dirbamas. Akcinės bendrovės Turto bankas pateiktas įstatų projektas rodo, kad jo tvirtinimo perdavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudarys Vyriausybei sąlygas nekontroliuojamai tęsti jau anksčiau pradėtus nusikalstamus darbus. Čia buvo minėta, kad tie įstatai yra visiškai ne paskolų įmonės Turto bankas, o yra eilinio komercinio banko. Tai kam tada vieną naikinant steigti kitą? Net įstatų projekto autoriams nėra aiški bendrovės veikla, teisės, valdymas ir veiklos organizavimas, metų finansinių pajamų, metų bendrovės išlaidų ir nuostolių apskaita, kontrolė ir pelno paskirstymas. Akcinės bendrovės įstatų tvirtinimas kaip ir pačios akcinės bendrovės Turto bankas steigimas turėtų priklausyti Lietuvos Respublikos Seimui. Negalima, kad Seimas steigtų, o pati įstaiga likviduotųsi. Čia buvo minėta, kad mes trukdome Vyriausybei dirbti darbus. Vyriausybė gana turėjo laiko pamąstyti, deja, šito nepadarė. Todėl aš negaliu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritartų. Iš eilės kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kuomet aš balsavau už tą įstatymą, buvau visai kitokios nuomonės. Aš galvojau, kad šitas Turto bankas kuriamas grynai likviduoti blogas paskolas, jomis disponuoti bei panaudoti valstybės iždui. O dabar tam sukuriame visiškai naują banką, kuris darys ir užsienio valiutos transakcijas, priiminės indėlius ir visas kitas bankines transakcijas. Tai visiškai prieštarauja pirminei to Turto banko sukūrimo iniciatyvai. Todėl jokiu būdu negalima. Be to, čia yra aiškiai kalbėta, kad bus dalijamas net pelnas. Kaip gali būti pelnas dalijamas akcininkams, kai yra padaryta tiek daug skolų valstybei? Turi apmokėti visas valstybės skolas, visas pelnas turi eiti į valstybės iždą. Aš nepritariu tam.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu sakoma, kad reikia kalbėti už, tai reikia taip ir kalbėti. Ir neapgaudinėti, gerbiamasis daktare. Kolega A.Bendinskas. Nematau. Kolega K.Gaška. Nematau. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, aš, pritardamas šiai idėjai, tik patvirtinsiu, jog fokusų darymas Seime dabar įgavo patį trumpiausią kelią. Štai pavyzdys: paprasčiausiai keičiamas banko pavadinimas ir, darant fokusą, jo skolos perkeliamos valstybės biudžetui, o bankas jau kitu pavadinimu toliau funkcionuoja, klesti jo indėlininkai ir, svarbiausia, akcininkai. Taigi, pritardamas šiai puikiai idėjai, kol liko kelios dienos iki kadencijos pabaigos, sakau: skubėkime pirmyn!
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registracija, kolegos! Prašom registruotis.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo akcinės bendrovės "Aurabankas" reorganizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 29, prieš - 42, 9 susilaikė. Nepritarta. Prašom dabar, gerbiamieji kolegos, ar atiduodame... Taigi vis tiek nepritarta, kokią tai turi reikšmę? Gerbiamieji kolegos, dabar du variantai: kas už tai, kad būtų grąžinta tobulinti, o kas už tai, kad būtų atmesta? Nėra prasmės? Vis tiek formaliai taip. Ar grąžiname iniciatoriams, ar atmetame? Vienas - už, vienas - prieš. Prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Jau buvo pasakyta, kad čia nėra ką tobulinti. Čia reikia iš viso atmesti. Aš galiu dar kartą paskaityti, kokia čia veikla: teikia ir ima paskolas, perka ar kitokiais teisėtais būdais įgyja kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, steigti savo priklausomąsias įmones, filialus ir atstovybes, skirstyti pelną - tai kas čia iš tikrųjų darosi? Ačiū. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas pritartų grąžinimui. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Negaliu pritarti grąžinimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Ne? Kolega B.Rupeika. Kolega A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Siūlau bandyti tobulinti.
PIRMININKAS. Prašom. Balsavimas bus alternatyvus. Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, - mygtukas "už", kas už tai, kad būtų atmesta, - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už grąžinimą - 29, už atmetimą - 49. Projektas atmestas. Klausimas baigtas.
Eltos privatizavimo įstatymo projektas (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
Dabar 1-2 darbotvarkės punktas - akcinės bendrovės Lietuvos telegramų agentūros ELTA privatizavimo įstatymo projektas, arba, tiksliau, jis čia šiek tiek kitaip vadinasi. Tikiuosi, kad Ekonomikos komiteto pirmininkė geriau paaiškins. Prašom, gerbiamoji Burbiene, į tribūną.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šitą įstatymą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad kolega A.Vaišnoras neteisingai informavo tiek Seimo narius, tiek ir klausančius radijo, - kad mes atmetėme. Mes ne atmetėme, o siūlėme grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Prie to galiu iš karto pridėti tai, kad šiandien jau yra išdalytas trečiasis, jau patobulintas variantas. Ar jis yra pakankamai patobulintas, tai čia...
PIRMININKAS. Vakar išdalytas.
S.BURBIENĖ. Aš turiu omenyje, kad jis išdalytas, ir mes jį turime. Ar pakankamai patobulintas, dėl to, aišku, Seimo nariai gali turėti įvairių nuomonių, aš dėl to dabar nesiruošiu ginčytis, bet faktas yra toks, kad yra trečiasis projektas. Toliau norėjau pasakyti, kad, svarstant mūsų komitete, buvo labai įvairių nuomonių, tačiau, kadangi komitetas vieningai grąžino tobulinti nė vienam Seimo nariui nepasisakius už projekto atmetimą, tuo norėčiau pabrėžti, kad pačios idėjos komiteto nariai neatmetė. Pagrindiniai klausimai, kurie kilo svarstymo metu, buvo tokie: pirmiausia buvo pastato reikalai. Todėl aš norėčiau visiems kolegoms paskaityti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos atsakymą dėl agentūros ELTA. "Pagal jūsų žodinį paklausimą pranešame, kad vykdant 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn", Vilniaus apskrities valdytojo administracija neperdavė Vilniaus miesto savivaldybei agentūros ELTA su jai priklausančiu turtu ir patalpomis, kurių adresas Gedimino pr. 21/2, Vilnius." Tuo aš noriu pasakyti, kad pastatas anaiptol nepriklauso savivaldybei, tuo labiau kad tas pastatas nereikalingas savivaldybės funkcijoms atlikti, nes telegramų agentūros ELTA funkcijos, be abejo, nėra savivaldybės funkcijos. Todėl šita problema yra aiškiai išspręsta ir nereikėtų prie jos grįžti.
Toliau noriu pasakyti... čia tiek dėl komitetų siūlymų. Toliau norėčiau pridurti jau kaip Seimo narė dėl to, kas čia šiandien, kas šiomis dienomis, svarstant šitą klausimą, kokių buvo pateikiama argumentų.
Kadangi dalis Seimo narių, kaip mes žinome, pasisako iš principo prieš Eltos privatizavimą, aš tą dar galiu suprasti, nes čia motyvai yra suprantami, tačiau kur kas keisčiau atrodo tie Seimo nariai, kurie sutinka, kad Eltą privatizuoti reikia, tačiau siūlo ją privatizuoti pagal visiems bendrą Turto privatizavimo įstatymą. O čia jau pasidaro šiek tiek neaišku, nes tada neaišku, ar Seimo nariai nesupranta, ką reiškia privatizuoti bendru įstatymu tokią visuomenės informavimo priemonę kaip ELTA, t.y., kad tiesiogiai ji pereina į rankas, be abejo, jau tik ne spaudos darbuotojų ir ne informacijos rinkėjų bei teikėjų, o paprastai kalbant, centre kiekvienam labai, aišku, įdomu būtų gauti tokį pastatą. Tokiu atveju, mes, aišku, Eltą, kaip tokią, palaidotume. Jeigu kam nors tas variantas patinka, tai gal reikėtų taip tiesiai ir sakyti. Todėl, be abejo, aš pasisakau už variantą, siūlomą įstatymo teikėjų, o dėl atskirų įstatymo nuostatų, be abejo, dar galima ginčytis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, spręsdami šį klausimą, mes turime vadovautis Seimo statuto 157 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu. Pirmasis yra pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjusio komiteto pranešimas. Tas jau padaryta. 2 punktas - balsavimas, jei pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti jo iniciatoriams. Būtent taip yra suformuluota. Todėl dabar tik vienas - už, vienas - prieš. Ar pritariame grąžinimui, ar ne? Prašom netriukšmauti, gerbiamasis Baleženti, tada visiems girdėsis, taip pat ir tamstai.
Kartoju: pagal Seimo statuto 157 straipsnį, po pagrindinio komiteto pranešimo (mes jį išklausėme; nesvarbu, ar jis trumpas, ar ilgas), po pagrindinio komiteto pranešimo turi būti balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti jo iniciatoriams. Būtent toks sprendimas priimtas. Jeigu Seimas mano, kad reikia sutikti su komiteto nuomone, - mygtukas "už". Jeigu Seimas mano, kad, nepaisant komiteto nuomonės, reikia dar šiandien svarstyti, - mygtukas "prieš". Ar aišku? Minutėlę! Prieš tai dar vienas - už, vienas - prieš. Pirmasis užsirašė kolega K.Antanavičius. Prašom. Ar grąžiname tobulinti, ar toliau svarstome šiandieną?
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau prašyti Pirmininką, kadangi šiandien iš pat ryto labai didelis triukšmas ir mažai girdėti, o dėl šio įstatymo mes komitete, kaip ir sakė mūsų pirmininkė, iš principo pasisakėme, kad reikia privatizuoti, tačiau kad įstatymas nevisiškai parengtas. Šiandien yra pateiktas. 1 straipsnis pakeistas, 2 straipsnis - trupučiuką, bet nepakankamai. Aš būčiau už tai, prašyčiau, kad pradėtume svarstyti, Seimo nariai išsakytų pastabas, o priėmimo vis tiek nebus.
PIRMININKAS. Ne, šiandien nebus.
K.ANTANAVIČIUS. O dar trupučiuką. Juk ELTA yra tokia pat informavimo agentūra kaip ir "Lietuvos aidas", kaip ir "Lietuvos rytas", kaip ir radijas, ir kiti. Jeigu mes ten sprendžiame, tai spręskime ir čia. Todėl aš siūlau, kad būtų svarstoma, neilgai užtruksime, bet autoriai nors žinos, ką toliau daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Galimas ir toks variantas. Iš anksto buvo užsirašęs K.Jaskelevičius. Dabar galima paremti siūlymą grąžinti iniciatoriams iš karto. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš būtent ir norėčiau pritarti Ekonomikos komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tie dalykai, kurie iškilo komitete, jie, be abejo, daugiau ar mažiau sugebėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su Eltos privatizavimu, todėl mums tas tarpinis svarstymas tarsi didelės prasmės neturi. Grąžinkime iniciatoriams. Kai komitetas apsvarstys kitą kartą, tada svarstysime Seime.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome registruotis. Dėmesio, registracija! Ir balsuosime alternatyviai.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Mygtukas "už" - taip, kaip komitetas siūlo, mygtukas "už" - grąžiname iniciatoriams tobulinti, mygtukas "prieš" - svarstome dabar. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, kolegos? Prašom balsuoti.
Už komiteto nuomonę - 52, 30 - už svarstymą dabar. Taigi grąžiname iniciatoriams tobulinti. Šis klausimas, gerbiamieji kolegos, baigtas.
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
Mes šiek tiek pralenkėme grafiką, todėl, kaip tarėmės, pirmasis rezervinis klausimas, t.y. Mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projekto Nr. 2487. Kalbėti užsirašė tik vienas kolega K.Kuzminskas. Aš jį kviečiu į tribūną. Po to dėl balsavimo motyvų. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, labai nedidelė šio įstatymo pataisa teikiama Seimui, tačiau yra labai svarbi paprastiems žmonėms. Man buvo nesuprantama, kodėl mūsų pramonės ir prekybos ministras nusišalino nuo šio įstatymo pataisos teikimo Seimui. Aš konkrečiai tuo klausimu kalbėjau su ministru, jis sakė, kad daugiau neteiks tų šio įstatymo pataisų, tegul įmonės žinosi, jeigu nevykdė anksčiau priimto įstatymo. Taip, jis teisingai pasakė ir principingai, tačiau mes turime suprasti, kur būtume atvedę įmones. Aš konkrečiai dėl vienos įmonės noriu kalbėti - dėl Kauno ketaus liejyklos. Kauno ketaus liejyklą šiuo metu perėmė nauja administracija pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Man malonu, kad dabartinis vadovas vis dėlto nori pasiekti, kad ši įmonė nebankrutuotų, o kiti akcininkai suinteresuoti, kad šiai įmonei būtų paskelbtas bankrotas, kad įmonės darbuotojai būtų atleidinėjami iš darbo. Aš susitikau su įmonės darbuotojais, ir jie prašė, kad šio įstatymo pataisa būtų priimta. Ji yra aktuali ketaus liejyklai todėl, kad už skolas bus perduotas vienas pastatas-profilaktoriumas Viršužiglyje apskričiai. Šis pastatas neatiteks kažkokioms grupuotėms, o apskričiai, o kitas pastatas už skolas atiteks savivaldybei, taip pat ne grupuotėms. Įmonė automatiškai nusibrauks skolas, už kurias šiuo metu reikia mokėti labai didelius mokesčius, delspinigius. Mes žinome, kad Ketaus liejykla yra visos Lietuvos strateginė įmonė, ji gamina kanalizacinius dangčius, vandentiekių vamzdynus. 80% įmonės gaminių šiuo metu yra eksportuojama į užsienį, konkrečiai į Vokietiją, ir šiuo metu įmonė jau atsiskaito su skolomis. Todėl mes neturime leisti su-žlugti šiai įmonei. Aš prašau Seimą palaikyti šio įstatymo pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas - kolega K.Zimnickas norėtų tarti baigiamąjį žodį? Ne. Mielieji kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų. Žodžiu, pritariame po svarstymo ar nepritariame, ar gal galime bendru sutarimu? Prašau. Tada iš eilės. Kolega J.Listavičius. Vienas - už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų. Ar pritariame po svarstymo? Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų jau ir vakar pateikimo metu buvo aišku, kad toks įstatymo projektas yra reikalingas, tiktai dabar, pritariant po svarstymo, žinoma, pats autorius arba jų kolektyvas galėjo šiek tiek atsižvelgti į Juridinio skyriaus išvadas ir pataisyti, kadangi priėmimui toks įstatymo projektas, neatsižvelgus į Juridinio skyriaus išvadas, ne visai tinkamas. Aš pritariu po svarstymo ir, žinoma, pataisius jį reikėtų priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas mano, kad nereikėtų pritarti po svarstymo? A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visų pirma noriu perskaityti patį įstatymą, kuris yra labai trumpas, t.y. 6 straipsnio pakeitimas, ir skamba taip: šis įstatymas galioja iki 1996 m. spalio 1 d. Projektas įregistruotas liepos 4 d. Dabar perskaitau labai trumpas Juridinio skyriaus išvadas: vertinant projektą juridinės technikos požiūriu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad projektu siūloma pratęsti galiojimą įstatymo, kurio galiojimas baigiasi 1996 m. birželio 30 d. Teisės teorija priimta, jog pasibaigus įstatymo galiojimui jo negalima taikyti, nes įstatymas tiesiog neegzistuoja. Priėmus siūlomą pataisą tampa neaišku, nuo kada vėl pradeda galioti nurodytas įstatymas, kokia jo įsigaliojimo tvarka ir pan. Juridinio skyriaus vedėjas ir t.t. Tai įstatymo nėra. Ką mes pratęsiame galioti? Aš siūlau balsuoti prieš ir pasiūlyti projekto autoriams pateikti visą įstatymą iš naujo.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašom. Gerbiamasis V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vakar aiškiai sakiau, kad aš kalbėjau su Juridinio skyriaus vedėju, ir mes sutarėme, kad ta nuostata skambėtų taip: "Šio įstatymo galiojimo terminas pratęsiamas iki 1996 m. spalio 1 d." Tai atitinka juridinius, techninius reikalavimus. O gerbiamasis A.Kubilius vakar, matyt, tikrai nebuvo toje posėdžio dalyje, kai buvo pristatoma, ir jis negirdėjo. Aš siūlau štai tokią redakciją. Suprantate, vakar vakare svarstėme ir šiandien daryti naują projektą iš vieno sakinio, manau, nereikia. Manau, kad bus aiškiai pasakyta ir galima priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo.
87 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Kas už - už, kas prieš - prieš. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 54, prieš - 10, 6 susilaikė. Primenu, mielieji kolegos, kad šitą įstatymą nagrinėjame ypatingos skubos tvarka, todėl dabar - priėmimo stadija ir kviečiu gerbiamąjį V.Zimnicką į tribūną. Prašom. Ar teikiate projektą priimti?
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Teikiu.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Prašom, gerbiamasis kolega, pasakyti, koks tekstas, tada Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų.
V.V.ZIMNICKAS. "Šio įstatymo galiojimo terminas pratęsiamas iki 1996 m. spalio 1 d."
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom dėl balsavimo motyvų. 4 - už, 4 - prieš. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad čia tik redakcinė problema. Turėtų būti kitaip suredaguota tai, ką dabar pasakė V.Zimnickas. Apskritai V.Zimnickas demonstruoja didelį tingėjimą. Aš būčiau per naktį pasėdėjęs ir padaręs taip, kaip priklauso. Aš jam tikrai siūlyčiau mokytis ir būti darbštesniam, nes iš tikrųjų įstatymui pasibaigus neaišku, kas bus su tuo terminu, kai jis negaliojo. Šiuo atveju reikėtų labai aiškiai suredaguoti, ir aš manau, kad jis tą padarys. Juridinis skyrius jam padės ir pamokys, kaip reikia rašyti įstatymus. Aš pritariu, nes to iš tikrųjų reikia įmonėms, kurios šiandien tokiu būdu gali atsiskaityti už skolas, ir šitaip visuomenės labui mes galime išsaugoti dalį pastatų.
PIRMININKAS. Kolega N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, nors neseniai kalbėjęs kolega K.Kuzminskas kalbėjo tik apie vieną įmonę, bet aš puikiai žinau, kad tai liečia ir kitas Lietuvos miestų ir rajonų įmones, todėl manau, kad termino pratęsimas yra labai svarbus. Aišku, aš visiškai sutinku, jog tekstą juridinės technikos prasme reikėtų truputėlį taisyti, bet šiaip nenorėčiau, kad susidarytų įspūdis, jog tai liečia tik vieną įmonę. Iš tikrųjų tai liečia daug įmonių, ir tik tokiu būdu mes galėtume padėti joms išbristi iš šių skolų. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, taip, kaip yra dabar parašytas (su visomis V.Zimnicko pataisomis), jis vis tiek nieko nevertas, nes įstatymo galiojimas baigiasi keliais būdais. Pavyzdžiui, gali Seimas priimti nutarimą, kad toks ir toks įstatymas baigia galioti. Arba pačiame įstatyme gali būti parašyta, kad jis nustoja galioti nuo liepos 1 d., taip kaip yra šiuo atveju. Vadinasi, šiandien tokio įstatymo nėra. Jis yra "miręs". Ir ponas V.Zimnickas siūlo pratęsti "mirusio" įstatymo galiojimą, tai yra absoliutus juridinis nonsensas. Galų gale, jeigu jau tikrai norima priimti kažką panašaus į juridinį dokumentą, tai reikėtų rašyti, kad įstatymas "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo" priimamas pakartotinai ir galioja iki 1996 m. spalio 1 d. Tada būtų kažkokia logika, bet reikia priimti iš naujo visą įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Seimo nariai, mes negalime priimti tokios formuluotės, nes praktiškai tokiu būdu mes diskredituojame įstatymų leidėjų vardą. Dėl įstatymo esmės galima diskutuoti. Bet tokios formuluotės, kokia yra pateikta, tikrai negalime priimti. Paprasčiausia turi būti pakartotas to įstatymo tekstas ir iš naujo nurodomas jo galiojimas.
PIRMININKAS. J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš iš tiesų norėčiau palaikyti tą mintį, kuri buvo iškelta, kad vis dėlto darbštumo gerbiamajam V.Zimnickui reikia mokytis iš gerbiamojo V.Andriukaičio. Nepaisant to, aš pritariu, kad būtų priimtas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis Pirmininke, aš galvoju, kad niekas čia "nedega", ir dabar reikia padaryti 10 ar kelių minučių pertrauką, suredaguoti, padauginti ir "nepirkti katės maiše", nes iš tikrųjų ir jo pavadinimas neturėtų toks būti. Taigi mes balsuosime už nesantį įstatymo projektą. Šitą reikėtų padaryti ir nejuokinkite bent jau paskutinę dieną prieš sesijos pabaigą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš bijau, kad mes dėl tokio skubėjimo gerą sumanymą tiesiog galime "palaidoti", nes kai kurie Seimo nariai, kaip sakė, ir labai norėdami balsuoti už patį sprendimą negalės balsuoti už dėl tokios pateikimo formos, kuri juridiškai yra nei į tvorą, nei į mietą. Tai, ką siūlo J.Listavičius ir kiti, yra visai logiška ir protinga - padaryti trumpą pertraukėlę. Buvo siūlymas V.Zimnickui per tą laiką netinginiauti, parašyti tokį tekstą, koks turi būti parašytas. Ir tada aš manau, kad mes vos ne vienbalsiai tą dalyką be didelių ginčų priimsime, nes visi nori Ketaus gamyklai ir kitoms padėti. O jeigu bus pateikta taip kaip dabar - toks juridinis nonsensas, tai profesinė garbė neleidžia balsuoti už absurdiškai parašytą tekstą. Klausimas bus "palaidotas". Aš prašyčiau Seimo Pirmininką pasinaudoti savo statutinėmis galiomis, išnaudoti šitą galimybę ir nesužlugdyti klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir K.Bobelis. Po to spręsime.
K.BOBELIS. Aš manau, kad reikia pataisyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pranešėjas, V.Andriukaitis ir sprendžiame. Pirmas - V.Zimnickas, aš gi sakiau, pranešėjas, o po to - V.Andriukaitis. Prašau.
V.V.ZIMNICKAS. Aš suprantu, kad tas juridinis netikslumas yra, nes iš tikrųjų įstatymas jau nebegalioja, ir Vyriausybė laiku nepateikė jo pratęsimo. Aš dar kartą į jus kreipiuosi. Kolegos, jeigu mes šiandien nenuspręsime, praeis vasara. Aš dar kartą kartoju: jūs patikėkite, tai yra ne vienos įmonės reikalas. Nubalsuokime, o mes jau su korektoriais, t.y. su techniniais darbuotojais, sutvarkysime. Bet visi gi jūs suprantate patį principą. Ir iš tikrųjų Juridinis skyrius neprieštaravo tai naujai formuluotei.
Aš dar noriu pasakyti. Taip, iš tikrųjų, ką kalbėjo ponas V.Andriukaitis, ta skylė nuo liepos 1 d. iki tol, kol bus paskelbta "Valstybės žiniose", bus, nes jos negali nebūti. Aš pasižadu tikrai šitą sutvarkyti. Aš nemaniau, ir jūs tikrai nepagalvokite, kad V.Zimnickas - tinginys, jog vieną tą sakinį per naktį reikia tvarkyti. Aš galvojau, kad jūs visi suprasite. Todėl dar kartą kreipiuosi į jus prašydamas balsuoti už priėmimą, o paskui aš tikrai pažadu sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ne. Ne. Gerbiamasis kolega, matyt, darysime atvirkščiai, bet vis dėlto pirmiausia aš prašyčiau mūsų Seimo darbuotojus šiek tiek atsargiau skirstyti į kategorijas. Gerbiamasis V.Zimnickas neabejotinai nori pasitarti su kūrybiniais Seimo darbuotojais, o ne su techniniais. Prašom nepainioti. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, čia yra tik vienintelė išeitis. Šiuo atveju turi būti pakeistas pavadinimas, kuriame visiškai akivaizdžiai būtų pasakyta, kad tai ne įstatymo, kuris nustojo galioti, pakeitimo įstatymas, bet kad tai yra Lietuvos Respublikos naujas įstatymas, kuris nustato, jog tam tikras buvęs įstatymas galioja nuo šiandien iki spalio 1 d. Tada bus logiška.
Ir antra. Tada ta eilutė, kuri tekste, bus logiška. Aš manau, kad dabar galima balsuoti už šitą pasiūlymą. Jeigu jis priimtinas, balsuojame už, o po to V.Zimnickas suredaguos taip, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Ne. Viskas. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kadangi tai nesudėtingas darbas, pirma suredaguoti ir išdalyti tekstą, o po to balsuoti, kadangi dauguma Seimo narių, kiek aš supratau, balsuos už taip patobulintą įstatymą. (Balsas salėje) Ačiū. Jeigu A.Baležentis pritaria, jokių problemų. Taigi, gerbiamasis Zimnickai, kartu su kūrybiniais Seimo darbuotojais prašome suredaguoti taip, kaip reikia, ir prašom veikti kartu su A.Kubilium.
Mielieji kolegos, mes dabar turėtume imtis dar vieno rezervinio klausimo. Aš siūlyčiau pirmiausia išspręsti 5 rezervinį klausimą, kadangi, man atrodo, čia yra paprastesnis dalykas - dėl notariato. Gerbiamasis Juškau? Nematau V.Juškaus. Kolega V.Juškus. Aš norėjau jam geriau padaryti, o jis nenori. Kolega F.Kolosauskas. Taip pat nematau. (Balsai salėje) Minutėlę! Man atrodo, čia yra sudėtingesnis klausimas, bet aš noriu kolegą K.Dirgėlą paklausti. Ar suderintas dabar jūsų teikiamas projektas? Tada prašom į tribūną.
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
2 rezervinis klausimas - Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Pirmas klausimas, gerbiamasis kolega, ar teikiate priimti?
K.DIRGĖLA. Taip. Teikiu priimti.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Prašom iš eilės. Ar buvo pataisų, pastabų?
K.DIRGĖLA. Ne. Pataisų nebuvo.
PIRMININKAS. Jūs sujungėte du projektus.
K.DIRGĖLA. Sujungti projektai Nr.2350 ir Nr.2322. Yra būtent tam tikrų žinybų vizos, kad sutinka. Esminių pakeitimų nebuvo padaryta, tik buvo projekto Nr.2350 redakciniai pakeitimai. Mes truputį pakeitėme, kad už pakartotinas nuobaudas diapazonas būtų didesnis negu prieš tai, už pirmą kartą bausmės. Viskas. Korekcijos tik tokios.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, jūs turite projektą, kurio Nr.2350(2). Jis registruotas liepos 10 d. Ir šis projektas, būtent šitas jo variantas, teikiamas priimti. Taigi pirmas klausimas: ar, gerbiamieji kolegos, reikalaujate, kad būtų balsuojama ir kalbama dėl kiekvieno straipsnio? (Balsai salėje) Ne. Ačiū. Tokiu atveju prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kol kas viskas, atrodo, gerai. J.Listavičius - pirmasis. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso septynių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas patikslina atsakomybę už produkcijos bei žaliavos standartizavimo ir kokybės reikalavimų, matavimo priemonių, gamybos ir prekybos jomis, nuomos, jų priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimus. Suteikia Lietuvos Respublikos valstybinės kokybės inspekcijai, Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai ir Lietuvos meteorologijos inspekcijai didesnes teises. Naudojantis šiomis teisėmis bus galima išspręsti ne tik matavimo vienetų gamybos bei naudojimosi jomis klausimus, bet ir padėti Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybai įsivesti tvarką. Todėl aš šiam įstatymo projektui pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Aš labai atsiprašau. Kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlomas įstatymo projektas yra kaip pagrindinio Metrologijos įstatymo lydintysis projektas. Ten už įvairius pažeidimus yra numatomos bausmės, ir dabar, kai tai yra suderinta jau ir tarp atskirų žinybų, dėl kurių kilo ginčų, siūlyčiau šitą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra kitų nuomonių? Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mūsų Administracinių teisės pažeidimų kodeksas turi bendrą ligą - tai nuobaudų diapazonas. Štai 189 straipsnis: įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 500 Lt - diapazonas 10 kartų. 1891 straipsnis - bauda nuo 200 iki 2000 Lt - diapazonas 10 kartų. Aišku, turi būti ribos, turi būti vadinamoji šakutė, bet negali būti 10 kartų. Aš ne pirmą kartą sakau ir visada reikalausiu, kad nebūtų tokio diapazono. O šiaip tie patikslinimai reikalingi. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ir dar sykį pranešėjas. Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Gal paaiškinsiu, kad neiškiltų abejonių dėl diapazono. Yra skirtumas, jeigu moterėlės svarstyklės turguje neatitinka matavimų, ir kitas dalykas - svarstyklės, matuojančios treilerį, automašiną. Man atrodo, skirtingi pažeidimai, nors pažeidimo pavadinimas bus tas pats. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija. Ar kolega V.Juškus... Jau yra.
79 Seimo nariai. Mielieji kolegos ir gerbiamoji, ypač gausi balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašom pakelti rankas ir ilgiau palaikyti. Būkit malonūs, palaikykite ilgiau. Būkit malonūs, būkit geri, palaikykite ilgiau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė? Prašom palaikyti vieną ranką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 52 Seimo nariams balsavus už ir tik 3 susilaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo atitinkamais straipsniais įstatymas priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu kito rezervinio klausimo iniciatorių - kolegą V.Juškų ir noriu paskelbti, kad po to, jeigu turėsime laiko, bus 4 rezervinis klausimas dėl Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio. Tai sakau tiems Seimo nariams, kurie teikė pataisų, kaip antai A.Baskas, ir kitiems Seimo nariams, kurie norėtų kalbėti šituo klausimu. Po kolegos V.Juškaus. Dabar, gerbiamasis kolega, jeigu turite ką pasakyti, prašyčiau trumpai.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš dėl vakarykščių pastabų, kurias jūs pasakėte, norėčiau pabrėžti tik tai: "kitų institucijų reikalavimu pažymos". Aš vakar sutikau priimti tą pasiūlymą, kad Seimo sudarytų komisijų reikalavimu. Kitokių pastabų lyg ir nebuvo. Jeigu priimtina, būtų galima...
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pirma procedūra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim? Ačiū. Gerbiamasis kolega, ar teikiate priimti.
V.JUŠKUS. Prašyčiau, gerbiamasis Pirmininke, jeigu galima, priimti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Tai jau susitarta. Pradedame priėmimą. Gerbiamieji kolegos, jeigu pastabų nebuvo, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Listavičius. Gerbiamasis pranešėjau, kol kas atsisėskite.
J.LISTAVIČIUS. Kadangi šis įstatymo projektas yra papildytas tik vienu papunkčiu, o dabar ir jo neliko, o įrašytos Seimo statutu sudarytos komisijos, todėl reikia šiam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nematau. Mielieji kolegos, prašom registruotis, balsuosime.
Notariato įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo priėmimas (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
81 Seimo narys. Gerbiamieji, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Notariato įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti ir balsuoti. Prašom ilgiau palaikyti rankas. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, konstatuoju, kad 59 Seimo nariams balsavus už, niekam nebalsavus prieš, niekam nesusilaikius vieningai priimtas Notariato įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas. Dėkoju.
Butų privatizavimo įstatymo papildymo įstatymo projektas (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, dabar vienas formalus dalykas. Aš jau sakiau, kad turėtume nagrinėti 4 rezervinį klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio. Bet vienas Seimo narys teikia siūlymų, o aš jo nematau salėje. Ar pradėsime be jo, t.y. be A.Basko, ar gal dar imamės spręsti vieną nedidelį rezervinį klausimą, t.y. 9 rezervinį klausimą? Truputį nepatogu, nes nėra A.Basko, labai svarbaus Seimo nario, gerbiamasis Bičkauskai. (Balsai salėje) Pranešėjas ne B.Genzelis, o A.Raškinis. Prašom nežiūrėti į tai, kas parašyta, o tai, ką aš sakau. Gerbiamieji kolegos, pradėkime 9 rezervinį klausimą. Čia tik pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną kolegą A.Raškinį.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai, kadangi profesoriaus B.Genzelio nėra, jis paprašė, kad aš tą klausimą pristatyčiau. Šiuo metu yra tokia situacija, kuri kelia nerimą visoms aukštosioms mokykloms. Dabar galiojantys įstatymai leidžia po truputį sunykti aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiams. Šitas nemalonus dalykas vyksta tokiu būdu. Yra studentų bendrabutis, jame gyvena studentas, po to jis įstoja į doktorantūrą, tampa doktorantu, ir kai tik jis, baigęs doktorantūrą, tampa darbuotoju, automatiškai įstatymas leidžia jam paduoti į teismą aukštąją mokyklą ir teismas jam priteisia studentų bendrabučio kambarį. Iš tikrųjų po truputį taip bus sunaikinti visi studentų bendrabučiai. Todėl yra mūsų siūloma pataisa įrašyti vieną žodį, kad būtų sustabdytas šitas procesas. Juk iš tikrųjų negali aukštosios mokyklos gyventi be studentiškų bendrabučių. Aš žinau, kad yra labai daug įvairiausių kalbų, ir žmonės, kurie ten gyvena, yra suinteresuoti, jie norėtų tuos bendrabučius privatizuoti, bet šioje vietoje mano pozicija yra tokia, kad iš viso buvo padarytas klaidingas žingsnis pačioje pradžioje, kai buvo leista privatizuoti bendrabučius tiems žmonėms, kurie ten gyveno, net gamyklų bendrabučius. Jeigu yra gamykla, tai - visos Lietuvos žmonių turtas. Leisti privatizuoti bendrabučius tiems, kurie ten gyveno, reiškia neleisti privatizuoti gydytojams, mokytojams, mokslininkams, nes ir jiems priklauso. Šita ydinga privilegijuoto privatizavimo tendencija tęsiasi iki šio laiko ir ji priveda mus prie tokio absurdo, kad štai net nyksta bendrabučiai. Siūlau pritarti mūsų trumpam teikimui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Raškini, kur jūs bėgate? Seimo nariai nori jūsų paklausinėti. Aš labai atsiprašau. Tvarka yra tvarka. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad situacija nekokia ir kad ją dabar reikia pirmiausia sustabdyti. Bet, matyt, kad ir taip mes jau klausimo neišspręsime. Mes jau kai kurių objektų reprivatizavimą pradėjome, ar čia neateis toks momentas, ar nebūsime priversti? Ačiū.
A.J.RAŠKINIS. Iš tikrųjų kai ko mes jau negalime pakeisti. Aš jums pritariu, deja, bet nors padarykime, ką galime.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, niekas turbūt neginčija, kad aukštajai mokyklai būtina turėti bendrabučius studentams. Bet ar jums teko, kolega, nagrinėti giliau? Kodėl to įstatymo pataisa gimė? Ar teko girdėti, kad yra nustatyta tvarka, kaip...
A.J.RAŠKINIS. Aš atsiprašau, triukšmas salėje, aš blogai girdžiu.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kolegos, tylos! Gerbiamasis Karosai, gerbiamasis Pranevičiau... Gerbiamasis Pavirži, būkite malonus, pakartokite savo klausimą.
G.A.PAVIRŽIS. Dovanokit, pažodžiui turbūt negalėsiu, bet...
PIRMININKAS. Nesvarbu.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, ir visi turbūt sutiks su tuo, kad aukštajai mokyklai būtina turėti studentų bendrabučius ir bendrabučius darbuotojams, kurie baigia doktorantūrą ir t.t. Mano klausimas toks: gerbiamasis kolega, ar jums neteko girdėti, kad šio klausimo nebūtų apskritai galėję iškilti, jums nereikėtų tokios pataisos daryti, jeigu aukštosios mokyklos būtų įvykdžiusios Vyriausybės nutarimą, nustatyta tvarka atskyrusios bendrabučius, kur darbuotojų, kur nedarbuotojų, kur studentams, kur būtų galima privatizuoti, kur ne. Kai kurios aukštosios mokyklos tai padarė, kitos ne. Dabar kelia tą problemą. Gal geriau ne teikti įstatymo pataisą, o būtent grįžti prie Vyriausybės nutarimo, sutvarkyti ir nereikės jums kelti šitos problemos? Čia yra kai kurių aukštųjų mokyklų užsispyrimas. Aš konkrečiai turiu galvoje Vilniaus universiteto rektorių.
A.J.RAŠKINIS. Kolega Pavirži, aš nedrįsčiau ginčyti jūsų teisumo. Deja, mūsų komitete mes ne vieną kartą svarstėme kai kurias aukštąsias mokyklas, kurios net atsisako pateikti informaciją apie savo vykdomus dalykus. Autonomiškos. Todėl aš siūlyčiau imtis griežtų priemonių prieš aukštąsias mokyklas, kad jos vis dėlto nesijaustų nepriklausomomis valstybėmis, bet ir padaryti tai, ką aš siūlau. Aš jums pritariu: ką jos turėjo padaryti, jos turėjo padaryti.
PIRMININKAS. Kolega E.Raišuotis. Prašom.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis kolega, aš esu beveik 100% įsitikinęs, kad šis įstatymas nebus šiandien arba rytoj priimtas. Vadinasi, iki kitos sesijos pradžios bus nemažas laiko tarpas, o dar yra nemažai pretendentų privatizuoti tuos bendrabučius. Vadinasi, per šį laikotarpį labai stipriai padidės aktyvumas ir daugelis bendrabučių bus privatizuota, nes jau yra pateiktas toks projektas. Visi kiek galima labiau skubės. Ar jūs nenumatote kokios nors galimybės pristabdyti šį procesą tol, kol bus priimtas šitas įstatymas? Antras klausimas. Kiek dar yra likusių bendrabučių studentų poreikiams tenkinti ir kiek bendrabučių jau yra išnykę, privatizuota? Ar galite pasakyti?
A.J.RAŠKINIS. Žinote, į antrą klausimą aš negalėčiau jums tiksliai atsakyti. Dėl aktyvumo, tai juk vyksta teismų procesai. Teismai pas mus labai labai nepriklausomi, tai kaip ten tu į juos įsikiši. Nebent jeigu mes labai skubiai tą priimtume. Sakykim, kreiptumės į mūsų Seimo valdybą, į Pirmininką, kad kuo greičiau, jeigu bus koks nors pratęsimas, teiktų šituos klausimus ir mes tą pristabdytume. Imtis kitokių priemonių mes negalime. Kaip, Pirmininke, jūs į tai žiūrite?
PIRMININKAS. Dialektiškai. Kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad aš esu prieš šio įstatymo priėmimą. Noriu pasakyti, kad nereikia įstatymų pataisomis pateisinti kai kurių rektorių nerangumo, nenoro tai daryti ir dar bandymus tarpusavyje pjudyti darbuotojus, kurie yra pastatomi į skirtingas barikadų puses. Mano klausimas toks: kolega, jūs sakėte, kad ateityje gali visiškai išnykti bendrabučiai, tai kokiu būdu galės būsimieji doktorantai (būsimieji, ne dabartiniai), virtę darbuotojais, privatizuoti savo butus, jeigu butų privatizavimas jau bus baigtas? Juk čekių jau nebebus. Kaip jūs įsivaizduojate tą procesą?
A.J.RAŠKINIS. Aš nežinau, apie kokius būsimus kalbama, bet šiuo metu tie procesai vyksta.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš jūsų klausiu tik todėl, kad jūs atstovaujate kitam Seimo nariui. Kitaip aš sau to neleisčiau. Galėčiau jūsų paklausti, kaip jūs vertintumėte tokį veiksmą, kai Universiteto patalpos pirmiausia pertvarkomos į reprezentacinį rektoriaus tarnybinį butą. Po to tas butas "ištarnybinamas", po to jis privatizuojamas asmens, kuris turi teisę tuo butu naudotis. Bet aš klausiu ne to. Aš klausiu jūsų, kodėl mes turėtume šita pataisa sustabdyti anų įstatymų vykdymą, kuriais aukštosios mokyklos buvo įpareigotos atskirti bendrabučius studentams, tarnybinius butus doktorantams ir darbuotojams, sutvarkyti privatizuojamą fondą? Kodėl mes turėtume dabar tai daryti?
A.J.RAŠKINIS. Matote, kalbama ne tik apie studentų bendrabučius. Doktorantų bendrabučiai taip pat turi būti tarnybiniai, nes doktorantas taip pat yra studijuojantis. Šitoje vietoje atskyrimas turi būti ne vien tik studentų. Prie studentų turi priklausyti ir doktorantai. Dėl jūsų minimų skandalingų atvejų, kai naudojamasi privačiai Universiteto patalpomis, aš, kaip ir kiekvienas padorus žmogus, galiu tik piktintis, bet aš neturiu galimybių, taip sakant, užduoti per nagus. Jeigu mes kada nors, aš tikiuosi, priimsime aukštojo mokslo įstatymą, kuriame bus sutvarkyta ir sunorminta aukštųjų mokyklų autonomijos sąvoka, ir kada reikės iš naujo priimti aukštųjų mokyklų statutus, jau pakeistus pagal naują sąvoką, manau, kad tada mes turėsime galimybių ir šitą dalyką tvarkyti. Dabar, deja, pereinamajame procese būna perreguliavimo procesų, kai svyruoja į vieną pusę, po to į kitą. Čia iš tikrųjų buvo perreguliavimas. Ta autonomija buvo tokia padaryta, kad buvo sudarytos teisės ja piktnaudžiauti.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Dar porą minučių. Nematau kolegos R.Dagio. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš labai gerai atsimenu, kai buvo svarstomas šitas privatizacijos įstatymas. Kaip audringai viskas vyko ir kaip audringai dalyvavo gerbiamasis B.Genzelis visuose tuose reikaluose. Kaip dalyvavo taip pat aukštųjų mokyklų rektoriai. Šitą mes turėtume visi prisiminti. Kaip aukštųjų mokyklų rektoriai vis dėlto nevykdė to, kas buvo priimta ir kas buvo nustatyta. Dabar taip išeitų, kad jie visa tai, nenoriu sakyti, ignoravo, bet taip yra, kad jie ignoravo Vyriausybės nutarimus ir Seimo pristatymą. Dabar mes turime pridengti kažkokia kitokia pataisa. Man atrodo, kad šito daryti nevertėtų, o reikėtų, kad jie griežtai įvykdytų tai, kas jau buvo nutarta ir kas buvo priimta.
A.J.RAŠKINIS. Aš suprantu, kad čia yra kalba. Bet iš jūsų kalbos, kolega, aš suprantu, kad jus visus, kaip ir mus, ir mūsų komitetą, piktina iš tikrųjų tas pernelyg didelis autonomijos išaugimas iki anarchijos. Aš tikiuosi, kad mums visiems padėsite konsolidariai pakeisti šitą dalyką ir galbūt mes dar šitos kadencijos metu galėtume tą dalyką sutvarkyti, jeigu mes susitartume dėl tų dalykų.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis kolega, vis dėlto galbūt jūs sutiktumėte, kai bus toliau svarstomas šitas klausimas, kad būtų pateikta medžiaga, kiek tų bendrabučių jau yra privatizuota, kiek yra likę patalpų, kurios bus studentams, kiek doktorantams, ir kiek laiko tas doktorantas galės gyventi, nes jis ne visada įvykdo doktorantūros planą iki galo. Tada būtų galima kompleksiškai šitą dalyką apsvarsčius, priimti vieną bendrą nutarimą ir baigti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Kiek maždaug laiko reikėtų problemai išspręsti?
A.J.RAŠKINIS. Gerai. Kolegos, mes svarstymui medžiagą pateiksime, tai bus vis tiek tik po atostogų.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kai pradedame privatizuoti, tai, žinoma, kiekvienas stengiamės tiek privatizuoti, kad nežiūrime į visuomenės poreikius. Ir jeigu bendrabučių privatizavimas tęsis, tai, matyt, labai greitai vidutinį arba normalų atlyginimą gaunantis žmogus, neturtingas žmogus, matyt, negalės vaikų mokyti. Ar ne tai paskatina universiteto vadovus šitą klausimą kelti?
A.J.RAŠKINIS. Universitetas negali gyventi be... Jeigu mūsų valstybėje Konstitucija užtikrina galimybę žmonėms studijuoti nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, tai iš tikrųjų, esant dabartinėms sąlygoms, neturint bendrabučių, nebus galima užtikrinti tos konstitucinės teisės.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš iš principo pritariu tam, ką sakė ponas A.Raškinis, jog yra labai didelė problema, bet šį klausimą reikėtų svarstyti iš esmės, nes, kaip jūs sakėte, pati pradžia buvo labai bloga. Pavyzdžiui, Marijampolėje aš turiu labai daug vietinių mokytojų skundų. Jie gyvena mokyklos bendrabutyje, tarkim, Pedagoginio instituto, dalis mokytojų gavo teisę privatizuoti, kiti - negauna. Vienas turi privatizuotą butą, kitoje koridoriaus pusėje nėra privatizuotas. Čia yra labai, labai skaudi problema, kuri buvo labai neteisingai ir netvarkingai, laužant įstatymus, vykdoma. Kaip būtų galima ją išspręsti, priimant šitą pataisą, aš gerai nesuprantu. Man atrodo, kad reikėtų iš esmės visą reikalą peržiūrėti ir visus galbūt nelegaliai privatizuotus bendrabučius reikėtų kaip nors kompensuoti kitomis patalpomis, nes studentams ir mokytojams pritrūks vietų gyventi mokyklose, kuomet visi butai bus privatizuoti. Todėl aš manau, kad reikėtų labai rimtai ir plačiai apsvarstyti ir daryti pagrindinius pakeitimus.
A.J.RAŠKINIS. Aš galiu jums tik pritarti ir pakviesti, kad jūs teiktumėte šituo klausimu savo pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar štai formalioji reikalo pusė, kurią paaiškinęs, aš jums atsakysiu į klausimą, kodėl aš žiūriu į problemą dialektiškai, gerbiamasis Raškini. Nėra Juridinio skyriaus išvados, o preliminari, žodžiu pateikta išvada yra neigiama. Jeigu formaliai, mes turime dabar daryti pateikimo pertrauką, bet jeigu kolegos, remdamiesi mano žodine informacija, sutiktų balsuoti, ar pritariam po pateikimo, ar ne, galėtumėme balsuoti, bet šitą turi spręsti Seimo nariai. Kolega J.Beinortas, ir pats pranešėjas. Prašom.
J.BEINORTAS. Kadangi nuomonės yra skirtingos, tai galbūt manęs vieno neužteks.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šita pataisa yra neapgalvota, yra žinybiška ir visiškai nereikalinga. Mes turime laikus, terminus. Tarp jų vieną tokį terminą padarėme vakar, pratęsdami butų privatizaciją. Šitie dalykai galios iki šių metų pabaigos. Aš manau, kad mus girdi Lietuva, tarp jų, manau, girdi ir aukštosios mokyklos, specialiosios vidurinės mokyklos, taip pat Švietimo ir mokslo ministerija, kuri užima labai negatyvią, žinybišką poziciją. Turi įvykdyti mano minėtus ir kitų kolegų minėtus Vyriausybės nutarimus ir mūsų įstatymus dėl jų disponuojamų patalpų padalijimo pagal mūsų įstatymus. Kol tai neįvykdyta, aš manau, kad mes įsivelsime vėl į didžiulę teisinę koliziją. Nuo to nukentės ne tik žmonės, bet ir apskritai mūsų visos įstatymų leidybos autoritetas. Aš sakyčiau, kad šitam teikimui pritarti negalima.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs dabar siūlote balsuoti?
J.BEINORTAS. Aš siūlau dabar balsuoti ir atmesti.
PIRMININKAS. Gerai. Komiteto pirmininkas, po to - pranešėjas. G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai solidarizuojuosi su tuo, ką kalbėjo kolega J.Beinortas. Na, turėkime mes nors kiek savigarbos. Jeigu mes priimame įstatymą, pavedame Vyriausybei, ta nustato tvarką, kažkas jos nesilaiko ir visą laiką įkyriai, per spaudą, per kitur, nesilaiko Konstitucinio Teismo sprendimų, ir vis tiek įkyriai per visokius kolegas, aš juos pavadinčiau lobistais, kemša vėl tas pataisas, kurios visą šitą tvarką gadina, padarykime iki galo tai, kas priklauso. Mes juk nesame Universiteto ar aukštųjų mokyklų priešai. Mes norime, kad būtų padaryta tvarka. Kai kur tvarka yra padaryta, galima ją padaryti, ir dings ta problema, nereikės jokių pataisų. Atmesti ir nesvarstyti apskritai.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Tai kaip - darome pertrauką ar balsuojame?
A.J.RAŠKINIS. Vis dėlto aš esu įpareigotas siūlyti balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Kolegos, registracija.
77 Seimo nariai. O dėl šventos ramybės aš noriu perskaityti dalį Konstitucinio Teismo sprendimo. Tai buvo 1994 m. birželio 27 d. "Kitaip turi būti įvertinami atvejai, kai gyvenamosios patalpos aukštosios mokyklos bendrabutyje buvo suteikiamos nuolatiniams šios mokyklos darbuotojams. Jų teisinė padėtis pagal butų įstatymus yra analogiška padėčiai asmenų, gyvenančių kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų bendrabučiuose. Aiškinimas, kad turėtų būti taikomos skirtingos bendrabučių privatizavimo taisyklės, atsižvelgiant į šių bendrabučių žinybinį priklausomumą, nėra pagrįstos ir prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui principui." Ir dar. "Neigiant darbuotojų, turinčių nuolatinius darbo santykius su aukštąja mokykla, teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąjį plotą bendrabučiuose, neteisėtai būtų apribotas jų civilinis teisnumas."
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kadangi sutarėme balsuoti dabar, taigi kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo ir būtų pradėtos atitinkamos procedūros, tas balsuoja už. Kas mano, kad nereikia pritarti, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 18, prieš - 17, 15 susilaikė. Nepritarta. Dabar ar grąžiname tobulinti, ar atmetame? Prašom. Dėmesio! Už tobulinimą - mygtukas "už", už atmetimą - mygtukas "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti. Už tobulinimą - už, už atmetimą - prieš.
Už - 32, prieš - 18, susilaikė 4. Atiduodame iniciatoriams tobulinti. Klausimas baigtas.
Gerbiamieji kolegos, dėl tolesnės darbo tvarkos. Iš ilgo rezervinių klausimų sąrašo liko tik 2. Todėl aš dabar siūlyčiau šiek tiek kitaip mums dirbti: imtis 4 rezervinio klausimo. Mums liktų vienas, manyčiau, nesudėtingas rezervinis klausimas vakariniam posėdžiui, o 4 darbotvarkės klausimą spręstume tuo laiku, kai jisai antrą kartą turėtų būti sprendžiamas, t.y. 12 val. ir 10 min., po Vyriausiosios rinkimų komisijos priesaikos. Ir tada, be abejo, iki pabaigos. Be abejo.
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
Taigi kviečiu gerbiamąjį E.Bičkaus-ką į tribūną. 4a, 4b ir 4c, atrodo, klausimai, t.y. Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio pakeitimo ir papildymo atitinkamu straipsniu įstatymo projektas, kurio Nr.1579(6), ir 2 lydintys įstatymai. Gerbiamasis Bičkauskai, ar teikiate priimti?
E.BIČKAUSKAS. Taip. Teikiu, bet galbūt pasakysiu keletą žodžių...
PIRMININKAS. Prašau.
E.BIČKAUSKAS. ... jeigu yra galimybė, pradėti nuo lydinčiųjų, nuo įstatymo. Jie nesugadins, bet tik...
PIRMININKAS. Prašau.
E.BIČKAUSKAS. Keletas žodžių štai dėl ko: kaip pamenate, mes pradėjome šito įstatymo priėmimą ir sustojome, nes iškilo problema dėl neteisėto garso, vaizdo įrašo naudojimo, neteisėto ir slapto. Iškilo problema, kas tai yra neteisėta, kas tai yra slapta. Pavyzdžiui, jeigu su manimi kalbasi pilietis ar žurnalistas ir kišenėje laiko diktofoną ir įrašinėja, bet kalbamės mes normaliai, ar tai yra nusikalstama veika ar ne? Pradėjau pasitarimus su praktikais ir pamačiau, kad nuomonės visiškai skirtingos: vieni sako - tai jau kriminalas, kiti sako - etikos pažeidimas. Mano nuomone, tai etikos pažeidimas, bet aš pamačiau, kad praktiškai taikant gali būti prieita iki absurdo. Teko padaryti, pabandėme padaryti tokį pasitarimą, kuriame dalyvavo ir praktikai teisininkai, ir žurnalistai, kuriame dalyvavo ir privačių struktūrų, sakykim, Ekskomisarų biuro, atstovai, kolegos, ir galutinai susiformavo nuomonė, jog reikia eiti ne per šitą pačią veiką, o per tos specialiosios technikos panaudojimą. Pradėjome galvoti, kaip formuluoti neteisėtą specialiosios technikos panaudojimą, kas tai yra. Pas mus galioja taisyklė - kas neuždrausta įstatymu, tas leidžiama. Paėmėme Operatyvinės veiklos įstatymą ir supratome, kad jis reguliuoja tik operatyvinės veiklos subjektų veiką, t.y. eilinių piliečių nereguliuoja. Jeigu operatyvinės veiklos subjektas neteisėtai naudoja specialiąsias priemones, jis baudžiamas, bet jeigu naudoja eilinis pilietis, jam tai nieko nereiškia. Lygiai tas pat ir su baudžiamuoju procesu, kuris reguliuoja baudžiamojo proceso subjektus, t.y. pilietis nebaudžiamas. Ryšium su tuo atsirado Operatyvinės veiklos įstatymo papildymo įstatymo projektas, kuris numato, jog neoperatyvinės veiklos subjektų veikla, kuriai reikalinga speciali sankcija, draudžiama.
Aš siūlyčiau priimti Operatyvinės veiklos įstatymo papildymo įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Pataisų, pasiūlymų nebuvo?
E.BIČKAUSKAS. Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau. Kas tą pataisą teikia? Kolega S.Pečeliūnas? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia labiau ne pataisa, o pasiūlymas. Mes čia dviem atskirais - nutarimu ir įstatymu - taisome Operatyvinės veiklos įstatymą. Gal sujunkime į vieną tuos dalykus?
PIRMININKAS. Kad čia skirtingi dokumentai.
E.BIČKAUSKAS. Atleiskite, skirtingi dokumentai. Negalime sujungti, ten yra nutarimas...
S.PEČELIŪNAS. Bet kelkime šalia vieną kito, neatskirkime tų dalykų laiko.
E.BIČKAUSKAS. Deja, priimant reikia atskirti.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kolegos sutinka, kad turime kiekvieną dalyką atskirai priimti. Ar norima kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime balsuoti iš karto? (Balsai salėje) Gerai. Prašau. Jeigu norite kalbėti, prašom. Mes dabar tik dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir jį lydinčiojo nutarimo, o po to dėl BK. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėju, palietėte aktualią temą. Aišku, ją reikia norminti. Aš nesu pakankamai susipažinęs su jūsų teikiamo projekto tekstu ir tendencijomis, tačiau galiu pasakyti, jog šis traktavimas jau yra apibūdintas Visuomenės informavimo įstatyme, kuris nurodo, kad privačioje teritorijoje ar aplinkoje negalima naudotis garso ar vaizdo įrašais. Kaip jūs traktuotumėte pagal naują tekstą situaciją, kai privačioje teritorijoje arba kažkur kitur asmuo, kuris nori įsirašyti savo pasakytą kalbą, naudojasi diktofonu po savo nosimi ir užsirašo savo kalbą privačioje teritorijoje? Kaip traktuotų jūsų teikiamas projektas: ar tai būtų operatyvinis veikimas, ar dar kažkas? Ar būtų iš viso apribojama galimybė tą panaudoti kaip argumentą arba įrodymą teismo procese arba kažkur kitur, spaudoje ir dar kažkur?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis pranešėjau! Šitoje stadijoje į klausimus neatsakinėjama, bet, jeigu gerbiamasis E.Bičkauskas pageidauja, gali trumpai paaiškinti, bet jeigu pageidauja.
E.BIČKAUSKAS. Gerai. Aš paaiškinsiu. Mielasis kolega, jūsų klausimas tikrai rodo, kad jūs nesusipažinęs nei su šiuo projektu, nei su šia situacija. Jokiu būdu čia nėra nei pažeidimas, nei nusikalstama veikla. Dar daugiau - pagal šį projektą, net jeigu mes kalbėsime tarpusavyje ir aš jūsų pokalbį įsirašinėsiu diktofonu, tai irgi nebus nusikalstama veikla. Kaip toliau tai bus, svarstysime. Ar privačioje teritorijoje, ar neprivačioje - nesvarbu, bet jeigu mes tarpusavyje kalbėsimės. Kalbama apie specialiosios technikos panaudojimą. Diktofonas nėra specialioji technika, bet jeigu prie to diktofono jūs prijungsite laidus ir mikrofoną nuvesite į savo kolegos kabinetą, tada jau bus specialioji technika ir pasiklausymas. Štai apie ką kalbama.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pranešėjau, jeigu jūs įtraukiate tokią nuostatą, man atrodo, kad tą nuostatą reikėtų dar aptarti, kadangi taip įrašius reiškia, kad visas sankcijas duoda generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas. Vadinasi, išbraukiamas žurnalistinis tyrimas generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų veiklos. Jeigu generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas vykdys nusikalstamą veiklą ir žurnalistas tai užfiksuos, jis galės būti baudžiamas. Šita nuostata nėra būtina. Tų nuostatų, kurias pradėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis ir dabar jūs tęsiate jų įtvirtinimą, man atrodo, jų nereikia. Dar reikėtų pagalvoti. Nėra jokios skubos šitą priimti. Galbūt yra skuba priimti jūsų teikiamus įstatymus, kuriuos toliau mes priiminėsime. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū, kad jūs atkreipėte mano dėmesį į šitą dalyką. Tokiu atveju mes jau iš karto reziumuojame, kad, pirmiausia, generalinis prokuroras ir prokuroras yra nusikaltėliai, jų galima ne tik pasiklausyti. Jeigu jie norės daryti nusikalstamas veiklas, jie padarys daug daugiau žalos. Dabar dėl to žurnalistinio tyrimo. Taip, pasakau iš karto: nei žurnalistams, nei kam nors kitam nėra leidžiama slapta, naudojant specialiąsias priemones, įsiveržti į kažkieno, kad ir kolegos A.Basko, kabinetą, pastatyti specialią pasiklausymo aparatūrą, bet žurnalistui nedraudžiama fotografuoti išeinantį A.Baską iš to kabineto, jeigu jisai ne tokios formos išeina. Specialistui nedraudžiama taip pat susitikti kabinete su ponu A.Basku ir įrašyti, nedemonstruojant diktofono, jo pokalbį su tuo žurnalistu ir t.t. Visa tai nėra draudžiama. Draudžiamos prasiskverbiančio pobūdžio priemonės be atitinkamos sankcijos. Jeigu mes leidžiame žurnalistams, ką visą laiką akcentuojame, tai, atleiskite, jie yra tokie patys Lietuvos piliečiai, tada leidžiame absoliučiai visiems. Šiandien "Lietuvos ryte" dar vienas atvejis aprašytas apie pasiklausymo aparatūros pastatymą. Tada visa tai, ką mes čia pradėjome, netenka absoliučiai jokios prasmės. Taigi aš siūlau priimti šį įstatymą. Tai yra visas kompleksas. Dėl jūsų pastabų, kolega, Baudžiamajam kodeksui kalbėsime atskirai. Siūlau priimti šį...
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom registruotis.
74 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo papildymo įstatymas? Kas už, prašome balsuoti. Prašom palaikyti rankas. Mielieji kolegos, prašyčiau sėstis. Prašom dar palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 64.
PIRMININKAS. Už - 64. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 64 Seimo nariams balsavus už ir tik vienam Seimo nariui susilaikius Operatyvinės veiklos įstatymo papildymo įstatymas priimtas.
Dabar, gerbiamieji kolegos, lydintysis nutarimas.
E.BIČKAUSKAS. Nutarimas paprasčiausiai apibrėžia, kas tai yra speciali technika.
PIRMININKAS. Ar galime balsuoti iš karto? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų... B.Rupeika. Dėl nutarimo.
B.V.RUPEIKA. Aš atsiprašau, kad demonstruoju savo visišką nekompetenciją šioje srityje, bet noriu pranešėjo paklausti. Aš skaičiau šitą lydintįjį tekstą, į jį neįtraukiama, pavyzdžiui, kryptiniai mikrofonai. Kryptinis mikrofonas fiksuoja tai, kas yra kalbama per atstumą. Jeigu jums teko tokį matyti, jūs irgi žinote, kas tai yra. Kaip tai traktuojama jūsų?.. Ar bus kaip nors traktuojama, ar ne?
PIRMININKAS. Ačiū. Jokių atsakymų į klausimus. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau pasiteirauti dėl juridinės technikos dalykų. Ar mes galime nutarimu papildyti įstatymą dėl įsigaliojimo? Ar nereikėtų to daryti įstatymu?
PIRMININKAS. Čia, gerbiamasis kolega, nutarimas dėl nutarimo. Prašom skaityti. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Techninės įrašymo priemonės - ne tik mikrofonai, ką sakė B.Rupeika, bet ir lazeriai visokie, čia yra visos techninės priemonės.
E.BIČKAUSKAS. Išvardyti galėčiau daug.
V.JARMOLENKA. Aš labai atsiprašau, kad aš čia įsiterpiu, bet ten juk aiškiai pasakyta.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Ar priimame šitą nutarimą, ar ne?
A.KUBILIUS. Priimame, nors man visiškai nebeaišku, kaip derinasi mūsų priimami įstatymai su Konstitucija, kuri iš viso neleidžia kištis į žmogaus privatų gyvenimą nei operatyvinėmis priemonėmis, nei neoperatyvinėmis. Aš nežinau, ką mes čia priimame?
PIRMININKAS. Dabar pranešėjas gali tarti paskutinį žodį, ir balsuosime. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Iš dalies taip, bet tam tikromis sąlygomis gali. Toje pačioje Konstitucijoje parašyta, kad įstatymu ribojama teisė gauti informaciją ir pan. Pone Kubiliau, aš sutinku, kad šiuo atveju nutarimas nėra tobulas, bet jis reikalingas, kad būtų galima užkirsti kelią bet kuriam pasiklausymui, kuris dabar vyksta masiškai ir ištisai. Baudžiamasis kodeksas intensyviai rengiamas ir rudenį mes turėsime projektą. Galbūt įstatymo sumanytojai sugebės tobuliau apibrėžti tai, kas yra padaryta dabar. Bent padaryta pradžia, nors visų galimų atvejų mes iš tikrųjų čia neaprėpėme, aš tai pripažįstu, bet bent dalį.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo 3 dalies 5 punkto pakeitimo"? Kas už, prašom balsuoti. Prašom sėsti, gerbiamieji kolegos, vėl po to bus neaišku, kur kieno rankos. Prašom sėsti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, prieš - 1.
PIRMININKAS. Ar buvo prieš, ar ne? Nėra. Kas susilaikė? (Triukšmas salėje) Gerai. Tegul bus 1 prieš. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. 59 Seimo nariams balsavus už ir 1, atrodo, prieš Seimo nutarimas dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo atitinkamo įstatymo įsigaliojimo 3 dalies 5 punkto pakeitimo priimtas. Ačiū.
Dabar mes turėtume daryti pertrauką. Bet jeigu Seimo nariai ilgai nekalbėtų dėl 3 įstatymo, tada galime iš karto priimti. Galime? Gerbiamasis pranešėjau, ar nebuvo pataisų?
E.BIČKAUSKAS. Yra kolegos A.Basko pataisos.
PIRMININKAS. Tada viskas. Ačiū.
E.BIČKAUSKAS. Po pertraukos galėsime...
PIRMININKAS. Po pertraukos bus priesaika, po to N.Germanas, o po to kur nors ieškosime vietos. Ačiū. Jeigu kolega A.Baskas atsiimtų savo pataisą, tai taip. (Balsai salėje) Prašom už jį nekalbėti. Jis neatsiima, matot. Gerbiamasis E.Bičkauskas surengs su juo derybas ir po pertraukos spręsime. 12 val. - Vyriausiosios rinkimų komisijos narių prisaikdinimas.
Pertrauka
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašom sėstis ir prašom registruotis. Užsiregistravo pakankamai daug Seimo narių. Dabar - Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika. Kolegos, prašom pasiruošti.
Mielieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, pradedame Vyriausiosios rinkimų komisijos narių prisaikdinimo ceremoniją. Kviečiu gerbiamąją komisijos narę G.Babachinaitę prisiekti. Prašom.
G.BABACHINAITĖ. Aš, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Genovaitė Babachinaitė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas.
PIRMININKAS. Vyriausiosios rinkimų komisijos narės G.Babachinaitės priesaika priimta. Linkiu visokeriopos sėkmės.
Kviečiu prisiekti S.Katuoką.
S.KATUOKA. Aš, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Saulius Katuoka, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas.
PIRMININKAS. Vyriausiosios rinkimų komisijos nario Sauliaus Katuokos priesaika priimta. Linkiu sėkmės.
Gerbiamieji Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, ką tik prisiekę, gerbiamasis komisijos pirmininke, kuris čia esate, mielieji kolegos Seimo nariai, linkiu jau dabar visai, kaip sakoma, pilnos sudėties Vyriausiajai rinkimų komisijai sėkmingo darbo. Linkiu sėkmės ir tiems, kurie dalyvaus rinkimuose. Iki rinkimų liko 100 dienų. Šimtadienis! Linkiu sėkmės.
Mielieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis. Registracija.
58 Seimo nariai. Mielieji kolegos, primenu, kad mums iš rezervinių klausimų liko pusantro klausimo. Mielieji kolegos, mes iš tikrųjų dirbame pagal darbotvarkę ir dirbame gana sparčiai. Kartoju, iš rezervinių mums liko tik pusantro klausimo. Tai, gerbiamasis Kolosauskai, gerbiamasis Bičkauskai, spręsime šiek tiek vėliau. Prašom ramiai sėdėti ir dalyvauti sprendžiant kitus klausimus.
Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektas (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
Dabar iš eilės yra 1-4a ir b darbotvarkės punktai, t.y. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektas Nr.620(4), tolesnis priėmimas pastraipsniui ir atitinkamas lydintysis nutarimas. Kviečiu pranešėją - Seimo kanclerį N.Germaną į tribūną.
N.GERMANAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Priimant pastraipsniui dabar mūsų laukia 15 straipsnis. 15 straipsniui yra pateiktos dvi alternatyvos arba, kitaip sakant, dvi pataisos. Viena pataisa yra kolegės G.Jurkūnaitės. Ji siūlo sumažinti iš 12 vidutinių darbo užmokesčio dydžių Pirmininko fondą iki 6. Antras siūlymas yra kolegos P.Jakučionio. Išbraukti to straipsnio antrą sakinį, kuris kalba apie tai, kad pusė Seimo Pirmininko fondo lėšų naudojama neatsiskaitytinai. Aš noriu pasakyti visų pirma, kad šita 15 straipsnio formuluotė, kuri yra jums pateikta, tai yra formuluotė, kuri egzistavo iki šiol ir Aukščiausiosios Tarybos patvirtintame įstatyme, ir, be to, net pasižiūrėjus į tarpukario Lietuvą, toks pat fondas, ta prasme ne dėl dydžio, bet dėl antrojo sakinio, taip pat Seimo Pirmininkui buvo neatsiskaitytinai (panašiai suformuluota). Todėl aš siūlyčiau Seimui palikti tokią formuluotę, kokia yra pateikta projekte. Bet, aišku, Seimo valia apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia kolegė G.Jurkūnaitė. Prašyčiau ją tarti žodį. Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, reprezentacijoms šalyje ir užsienyje bei kitoms išlaidoms finansuoti Seimo Pirmininko fondui čia yra numatyta kas mėnesį 12 vidutinio uždarbio dydžio lėšų suma. Per metus tam išeina apie (pagal dabartinį vidutinį užmokestį) 100 tūkst. Lt. Aš manau, kad turint galvoje mūsų sunkią ekonominę padėtį ir ypač menkas mūsų biudžeto galimybes tą fondą galėtume sumažinti perpus ir todėl tą siūlau. Ateityje, kai Lietuva prasigyvens, ateities seimai, be abejo, galės nustatyti kitą sumą. Kviečiu balsuoti už perpus mažesnę sumą, už 6 vidutinius mėnesio atlyginimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų kolegę G.Jurkūnaitę, ir vienas Seimo narys, kuris paremtų pagrindinį 15 straipsnio tekstą. Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamosios G.Jurkūnaitės teikiama pataisa tikrai verta dėmesio, tačiau aš manyčiau, kad yra vis tiek mūsų institucijos prezentacijos reikalai, pas Seimo Pirmininką lankosi įvairūs svečiai, reikalinga pasikeisti dovanomis, atminimo dalykais. Aš manau, kad šitas nepaisant tokio įspūdingo dydžio yra tikrai reikalinga. Tuo labiau kad aš esu giliai įsitikinęs, jog dabartinis Seimo Pirmininkas (aš tikiuosi, kad ir ateityje liks gerbiamasis Č.Juršėnas, jeigu ne gerbiamasis Č.Juršėnas po rinkimų bus Seimo Pirmininkas, tai aš tikiu tuo būsimu Seimo Pirmininku), tikrai nepiktnaudžiaus tomis lėšomis. Ir, man atrodo, niekas negalėtų apkaltinti gerbiamojo Č.Juršėno, kad jis tas lėšas naudoja kokiems nors piktiems reikalams, pavyzdžiui, išgėrimui ar pan. Todėl aš siūlyčiau palaikyti vis dėlto šitą fondą. Kas bebūtų Seimo Pirmininkas, toks fondas yra reikalingas ir, man atrodo, reprezentacijai Seimas, jo Pirmininkas tokių lėšų turi turėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas Seimo na-rys, kuris paremtų kolegę G.Jurkūnaitę. J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš taip pat truputį gudrausiu paremdamas. Aš noriu pasakyti, kad iš tiesų reikėtų paremti gerbiamąją G.Jurkūnaitę, kadangi iš šito fondo yra skiriamos pašalpos įvairiems nelaimės ištiktiems žmonėms. Aš manau, kad iš tiesų pasiūlymas vertas dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registracija. Balsavimas bus alternatyvus. Už pagrindinį tekstą - mygtukas "už", už alternatyvą, kurią teikia kolegė G.Jurkūnaitė, - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, kolegos? Mygtukas "už" - pagrindinis tekstas, taip, kaip parašyta, - 12 VDU, mygtukas "prieš" - alternatyvus tekstas, 6 VDU. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Susilaikę neskaičiuojami.
Už - 32 plius pranešėjas, 33 už pagrindinį, 14 - už alternatyvą. Lieka pagrindinis tekstas.
Dabar dėl kolegos P.Jakučionio siūlymo. Prašyčiau pirma gerbiamąjį Seimo narį tarti žodį. Jeigu gerbiamasis kolega P.Jakučionis teikia, tai prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip, aš teikiu savo siūlymą ir man atrodo, kad čia galėtų būti tik ta atsiskaitymo forma ne visada vienoda. Iš viso neatsiskaitytinai, tai čia yra tik pagrindas įvairiems įtarimams, įvairioms komisijoms, įvairiems nagrinėjimams. Jeigu bus atsiskaityta, kad ir ne visada su kvitais, bet bent jau raštiškai paaiškinta, kur tos lėšos ir kam jos buvo išleistos, tai nuo to bus tik geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlymas galbūt ir yra vertas dėmesio, bet aš dar kartą noriu pakartoti tą pačią mintį. Juk būna svečių priėmimo proga ir kava, ir kokie nors kiti dalykai, kurie ne visada yra su tais kvitais. Galbūt rašytine kokia nors forma gali paaiškinti, jeigu kam nors kiltų klausimas, bet aš dar kartą sakau, aš pasitikiu dabartiniu Seimo Pirmininku ir taip pat noriu pasitikėti būsimuoju Seimo Pirmininku, kas jis bebūtų. Aš negalvoju, kad mes, išsirinkę iš savo tarpo Seimo Pirmininką, iš karto a priori jau sakome, kad jis, nepateikdamas tų kvitų, piktnaudžiaus ir kažkur piktam naudos tas lėšas. Nesinori man tuo tikėti. Siūlau gerbiamajam P.Jakučioniui atsiimti šitą savo pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tekstui pritariu, kad jį reikėtų palikti. Jeigu būtų galima kalbėti, tai tik gal vietoj pusės - vienas trečdalis. Dėl to būtų galima. Bet jeigu bus balsuojama, tai aš - už pagrindinį tekstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pateikti vieną pasiūlymą. Visų pirma priimdami šitą įstatymą, prašyčiau, kad negalvotume tik apie dabartinį Seimą ir tik apie dabartinius Seimo narius. Mes galvokime apie visą Seimą. Jeigu galima, aš norėčiau pateikti tokį pasiūlymą. Kas buvo pasakyta? Gal galima įrašyti vieną ketvirtadalį? (Balsai salėje) Gerai, tada balsuojam.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojam. Mielieji kolegos, dabar balsavimas toks: kas remia kolegos P.Jakučionio siūlymą - paskutinį sakinį iš 15 straipsnio išbraukti, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už išbraukimą - 6, 27 - prieš, 8 susilaikė. Lieka taip, kaip buvo.
Ar galim priimti šitą straipsnį bendru sutarimu, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. A.Gricius.
A.GRICIUS. Siūlau priimti bendru sutarimu, nes aš nemanau, kad dar reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Dėl viso pikto reikėtų balsuoti. Nors kadencija ir baigiasi, bet...
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 15 straipsnis, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Aš supratau, kad vienas buvo prieš. B.Rupeika, kaip paprastai.
Už - 34, prieš - 2, 5 susilaikė. Priimta.
16 straipsnis. Čia yra alternatyva. Gerbiamasis pranešėjau, kaip teikiate?
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti ir pasiūlyti svarstant šitą straipsnį pakalbėti ir apie kolegos A.Patacko siūlymą. Šiame straipsnyje kalbama apie lėšas kitoms išlaidoms. Buvo pasiūlytos dvi alternatyvos - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto, kuris išskiria papildomas išlaidas, skiria-mas paštui, kanceliarijai, telefonui, telegrafui ir t.t., ir kalba apie vieną vidutinį atlyginimą ir papildomas transporto išlaidas pagal Seimo valdybos nutarimą. Kolega A.Patackas pasiūlė transporto išlaidas, atsisakant antrojo komiteto siūlymo, pakeisti tokia prasme, kad ten būtų kalbama apie transporto išlaidas, kompensuojamas kaip komandiruotes Lietuvos ribose.
Aš norėčiau pasakyti apie tai porą žodžių. Mes anksčiau esam priėmę sprendimą, kai pakeitėm lengvatas Seimo nariams transporto išlaidoms, taip sakant, važiuojant transportu. Kalbėdamas aš ne kartą minėjau ir norėjau, kad jūs paskaitytumėt "Seimo kronikoje", kur buvo pateiktas pavyzdys iš daugiau kaip 30 pasaulio šalių, kur nemokamas važiavimas transportu šalies viduje yra viena iš pagrindinių ir visur priimtinų parlamento narių sąlygų. Vadinasi, mes šitą sąlygą išbraukėme ir todėl čia atsirado tie pasiūlymai. Iš to, kas yra siūloma, siūlyčiau bent aš asmeniškai palaikyti kolegos A.Patacko formuluotę, kuri yra tokia: "Seimo narių komandiruočių Lietuvos Respublikoje išlaidos atlyginamos pagal galiojančius įstatymus." Aš siūlyčiau įrašyti dar vieną sakinį, kad jų išmokėjimo tvarką nustato Seimo valdyba. Ką aš turiu omeny? Matyt, reikėtų apriboti galbūt dydį ir tam tikras sąlygas, kokiu būdu tai yra atliekama. Bet vienaip ar kitaip šitą problemą, gerbiamieji Seimo nariai, reikia spręsti, jau ne kartą ir į mane kreipėsi, ir į visus kitus. Todėl aš siūlau Seimui apsispręsti, bet jeigu klausiate mano nuomonės, tai aš siūlau palaikyti gerbiamojo kolegos A.Patacko siūlymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, jūs tikrai galėsite kalbėti ir kalbės kolega G.Paviržis, kadangi jis taip pat teikia alternatyvą. Pirmiausia A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Pirmiausia aš norėčiau patikslinti, kad turima galvoje komandiruočių išlaidos tik transportui.
N.GERMANAS. Tik transportui.
A.V.PATACKAS. Ne dienpinigiai, ne viešbučiai, bet tik transportas. Kita vertus, motyvas yra toks. Šio įstatymo tikslas ir pats pavadinimas yra "Seimo narių darbo sąlygų gerinimas". Vadinasi, mes privalome atskirti privilegijas nuo darbo sąlygų. Man atrodo, kad neribota Seimo nario kelionė po Lietuvą gali būti ribojama tik laiko ir energijos, bet jokių kitų faktorių. Todėl komandiruotės Lietuvos ribose turėtų būti atlyginamos, kad nevaržytų Seimo nario kelionių po Lietuvą. Po užsienį - kitas klausimas. Tokia formuluotė, kad atlyginamos komandiruotės transporto išlaidos, ten sumažinti biurokratines procedūras, kad pavesti Seimo valdybai nustatyti tvarką, man atrodo, yra jokiu būdu ne privilegija, bet priklauso prie darbo sąlygų.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji kolegos. Kad būtų aiškiau, gal tegul...
A.V.PATACKAS. Atsiprašau, aš dar norėčiau pratęsti. Noriu pasiūlyti. Pasiūlymas čia neįrašytas, bet visuomet, siūlant kokias nors išlaidas, reikia siūlyti, iš kur paimti. Paimti yra iš kur. Mūsų Seimo viešbutį saugo policijos postas. Jis ten visiškai nereikalingas. Kiekvieną kartą praeidamas pro tuos vyrukus aš kompleksuoju ir t.t. Ką jie saugo, nuo ko saugo? Užtenka ten vieno kiemsargio. Panaikinus tą postą mes sutaupytume lėšų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Patackas, žinoma, pats save gali apsaugoti, bet kiti - nežinia. Paklausykim kolegos G.Paviržio siūlymų ir tada galvosime, kaip rinktis ir kaip balsuoti. (Balsai salėje)
G.Paviržis. Prašom. Dėmesio, kolegos, paklausykim! Jo siūlymas šiek tiek platesnis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu pasakyti, kad čia ne G.Paviržio siūlymas, bet komiteto.
PIRMININKAS. Patikslina.
G.A.PAVIRŽIS. Mūsų komitetas svarstydamas šį klausimą nagrinėjo ir mano, kad dėl transporto išlaidų jau yra išspręsta ir nereikėtų prie to grįžti. Gerbiamieji kolegos, kai kalbam apie komandiruotes, nevaržyti kelionių ir t.t., mes vis dėlto turim suprasti, kad tuo bus naudojamasi ir asmeniniais reikalais. Tuo tarpu mes savo formuluote norime išskirti kanceliarijos paštą, apygardos telefoną, telegrafą, kitas su parlamentine veikla susijusias išlaidas, ir čia kiekvienam Seimo nariui skiriamas papildomai vidutinis darbo užmokestis. Kam mes turime didinti transporto išlaidas? Mes turime omeny, kad turėtų būti diferencijuotas transporto apmokėjimas už automobilius. Kadangi Vilniaus mieste rinkti arba arčiau Vilniaus, galbūt ir Kaune rinkti Seimo nariai gal mažiau važinėja ir jiems tų išlaidų reikėtų mažiau skirti, o tiems, kurie rinkti pamario krašte, galbūt reikėtų skirti daugiau. Kartu mes išskiriam, kadangi čia labiausiai "limpa" prie šito straipsnio, ir frakcijai mes siūlome, kad vieneriems metams būtų skiriama viena VDU suma ir po 0,2% vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną frakcijos narį. Šių lėšų paskirtis taip pat yra aprašyta. Štai kokia buvo mūsų idėja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar noriu šiek tiek apibendrinti, kad mums būtų lengviau dirbti. Trečioji dalis, kuri yra suredaguota pagal komiteto, t.y. pagal gerbiamojo G.Paviržio vadovaujamo komiteto, siūlymą, pranešėjui yra priimtina ir gal dėl trečiosios dalies nesiginčykim. Jeigu kas nors reikalaus balsuoti, balsuosim.
N.GERMANAS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Bet pranešėjas priima. Vadinasi, ginčas yra dėl 16 punkto antrosios dalies. Arba pagal komiteto siūlymą, arba pagal kolegos A.Patacko siūlymą. Todėl dabar aš prašysiu Seimo narių kalbėti, ar remiate komiteto siūlymą, ar remiate kolegos A.Patacko siūlymą. Pranešėjas savo pasirinkimą pranešė.
Dabar - kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Ačiū. Mane gerbiamasis A.Gricius užrašė savo iniciatyva. Ačiū, aš nenoriu kalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkoju. Aš tikrai norėčiau pritarti galbūt A.Patacko pasiūlymui, tačiau nevisiškai teisinga jo formuluotė, kad kiek nori, tiek Seimo narys tegul važinėja nesustodamas. Na, pavargs žmogus važinėdamas visą mėnesį kiekvieną dieną, o kitą kartą dar ir su šeimos nariais sugalvos pavažiuoti, ir visa kita. Žinote, kaip būna gyvenime. Todėl aš galvoju, kad pagal užsienio valstybių praktiką parlamentarai tikrai savo valstybėje gali važinėti, tos išlaidos apmokamos. Žinoma, užsienyje leidžiama, jeigu nori, važinėti ir su taksi, bet tik vieną kartą pavažiuosi, ir užteks visam mėnesiui. Todėl aš manau, kad turi būti nustatytas protingas limitas, kiek galim važinėti. O tokios komandiruotės yra tikrai... (Balsas salėje) Ne, tai yra ne tas, aš kalbu apie antrąją dalį.
Todėl aš siūlyčiau pritarti A.Patacko pasiūlymui, tačiau Seimo valdyba gal kažkokiu kitu būdu turėtų nustatyti limitą, kiek galima važinėti. O dabar - kuriems mažiau, kuriems daugiau, tai klausimas gana sudėtingas. Aš sutinku, kad nuvažiuoti į Klaipėdą ar Skuodą yra kur kas toliau, tačiau tie, kurie gyvena arčiau, jeigu jie rinkti pagal sąrašą, tai jie irgi gali važiuoti į bet kurį Lietuvos rajoną ir ten, kaip sakoma, dėstyti savo mintis, ginti savo frakcijos interesus ir t.t. Todėl aš nemanau, kad reikia pagal tai diskriminuoti, bet tam tikrą limito ribą reikėtų nustatyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, pranešėjas kaip tik ir siūlė taip daryti, kaip jūs kalbate. Gerbiamasis pranešėjau, dar kartą pakartokite, kurį jūs siūlymą remiate ir kokiu pavidalu. Prašom.
N.GERMANAS. Aš dar kartą pakartoju, kad aš remiu gerbiamojo kolegos A.Patacko siūlymą, tik noriu dar papildyti jį vienu sakiniu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėmesio, prašom klausyti!
N.GERMANAS. Kad jų išmokėjimo tvarką nustato Seimo valdyba. Tada atitinkamai. Bet norėčiau pasakyti porą komentarų dėl pirmojo siūlymo. Aš puikiai žinau, mes ir administracinėje komisijoje per tuos ketverius metus ne kartą bandėm svarstyti. Aš žinau, kad Aukščiausiojoje Taryboje buvo visokių bandymų pagal atstumą nuo Vilniaus ir kitokių. Deja, niekaip nepavyko surasti visiems priimtino varianto. Aš bijau, jeigu bus įrašyta taip, tai niekas nenustatys, nes čia susikerta interesai. Nes vėl, galima sakyti, tie, kurie gyvena Klaipėdoje, ir tie, kurie išrinkti Vilniuje, bet, sakykim, jie yra visai Lietuvai ar dar kaip nors. Aš bijau, kad yra čia konfliktinė situacija, kurios neįmanoma išspręsti. Nepavyko jos išspręsti per dvejus metus, nepavyko ir dabar, nors buvo įvairių bandymų. Todėl aš manyčiau, kad kolegos A.Patacko siūlymas yra logiškas, galima įdėti tuos saugiklius, apie kuriuos kalbama, bet tai būtų realus problemos sprendimas.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tik be reikalo "varinėsim" orą su tom komandiruotėm ir nieko neišspręsim. Nebus jokios tvarkos. Apkrausim buhalteriją, nieko neišspręsim. Man atrodo, gerbiamojo G.Paviržio komiteto pasiūlymas yra racionalus, tik reikia valios sprendimui ir nuspręsti. Nesitampyti, o nuspręsti, atitinkamai vertinti. Kurie toliau Seimo nariai išrinkti, galėtų gauti papildomą atlyginimą. O komandiruočių siūlyčiau atsisakyti, nes tai visiškai nereikalingas dalykas. Tą galima labai paprastai išspręsti. Aš siūlyčiau palaikyti gerbiamojo G.Paviržio komiteto siūlymą ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosim alternatyviai. Dėmesio, kolegos! Registracija.
Salėje - 68 Seimo nariai.
Kolegos, dėmesio! Balsavimas bus alternatyvus. (Balsai salėje) Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Kolegos A.Patacko siūlymas 16 straipsniui - mygtukas "už", bet kolegos A.Patacko siūlymas, patikslintas pagal pranešėjo mintį, - mygtukas "už". Kolegų iš Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas - mygtukas "prieš". Ar supratote? (Balsai salėje) Pagrindinio... Atsisakė A.Patacko labui. Taigi alternatyva. Kolegos A.Patacko siūlymas plius N.Germano patikslinimas - mygtukas "už", kolegų iš G.Paviržio komiteto siūlymas - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Nekalbama. Prašom. Prašom rinktis. (Balsai salėje)
Kolegos A.Patacko siūlymas - 27, ir, matyt, su pranešėju - 28, komiteto - 20. Taigi pasirinktas kolegos A.Patacko siūlymas.
Dabar pirmasis punktas būtų taip, kaip yra parašyta, be transporto, antrasis punktas pagal kolegą A.Patacką, trečiasis - patikslintas pagal kolegos G.Paviržio siūlymus. Prašom dabar kalbėti dėl viso straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. A.Gricius.
A.GRICIUS. Esu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Astrauskas. Dabar galima kalbėti vienam prieš.
V.ASTRAUSKAS. Aš esu už.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš neabejoju koalicijos JKL pergale naujuosiuose Seimo rinkimuose, nėra jokios bėdos kalbėti prieš. Jie vis tiek padarys tai, ką dabar yra numatę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 16 straipsnis pagal priimtus pasiūlymus, prašom balsuoti. (Salėje triukšmas) Kas prieš, taip pat. Prašom balsuoti.
39 plius pranešėjas - 40 - už, prieš - 2, 10 susilaikė. 16 straipsnis priimtas.
17 straipsnis yra iš kelių dalių ir nemažai pataisų. Gerbiamasis pranešėjau, pirmoji dalis.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, dabar labai prašau dėmesio. Čia jūsų apsisprendimas bus lemiamas. Šitas 17 straipsnis susideda iš trijų pagrindinių papunkčių. Dėl 1 punkto yra G.Paviržio siūlymas, kurį aš priimu, ir jis yra toks. Prie pagrindinio teksto (tas tekstas, kuris įrašytas) dar vienas papildymas prie paskutinio sakinio iš keturių žodžių: "ir jam sutikus įdarbina". Esmė yra ta, kad siūloma sudaryti galimybę į darbą, sužinoti informaciją tose valstybinėse struktūrose, kur jis gali grįžti, ir kad gavęs informaciją vis dėlto Seimo narys realiai galėtų pretenduoti į darbą. Šitą pasiūlymą aš priimu. Toliau antras.
PIRMININKAS. Minutėlę, mes turim susitarti dėl dalių, bus lengviau.
N.GERMANAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim priimti... (Balsai salėje) Minutėlę! Tylos! Ar galim priimti 17 straipsnio pirmąją dalį su kolegos G.Paviržio papildymu? Galim priimti? Galim? Gerai, ačiū, priimta. Antroji dalis. Prašom.
N.GERMANAS. Antrasis papunktis yra labai trumpas ir skamba taip: "Seimo nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą." Komitetas buvo pasiūlęs išbraukti "visų rūšių" darbo stažą. Aš manyčiau, kad reikėtų palikti taip, kaip yra. Kodėl? Todėl, kad visų rūšių - tai yra ir mokslininkai, ir kt., tai yra specifinės veiklos sritys. Mes šiuo atveju pavartojam statutinę normą ir, aš manyčiau, tai tikrai nepagadina normos.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis G.Paviržis sutinka, jeigu jis nereikalauja dėl šitų dalykų balsuoti. Prašom. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad šiuo klausimu kalbėtų kolega J.Beinortas. Nors aš remiu komiteto siūlymą, bet geriau tegul jis pasako.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom motyvuoti jūsų siūlymą.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pagal Konstituciją tapęs Seimo nariu ir tapęs tautos atstovu jis iš esmės užsiima visais valstybės klausimais. Antra, Konstitucija mus sulygina dar ir tuo, kad neleidžia mums gauti papildomų pajamų, išskyrus Seimo nario pajamas. Bet jeigu mes šitos kadencijos laiką vieniems Seimo nariams užskaitysime kaip specifinį stažą, o kitiems neužskaitysime kaip specifinio, nes jie tokio neturi, kadangi nėra specifinio parlamentaro stažo, tada mes Seimo narius padalysime į dvi dalis: į turinčius privilegijas ir kitus Seimo narius. Šiuo metu mes neturime Lietuvos įstatymuose tokio atvejo, kad stažas nutrūkstamas. Todėl, jeigu Seimo narys yra mokslininkas ir pasiryžo dirbti Seime, jis tą sąmoningai supranta ir mano, kad atlikęs pareigą Seime vėl galės tęsti mokslinį darbą ir jam niekas neatsitinka. Todėl aš manau, kad šitie žodžiai "visų rūšių" yra nepridengtas siekimas išskirti ir taip visuomenėje labai išsiskiriančias kategorijas. Aš manyčiau, kad komitetas vis dėlto netuščiai užrašė savo pasiūlymą atsisakyti "visų rūšių" darbo stažo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų, vienas Seimo narys, kuris manytų kitaip. Kolega J.Tartilas buvo pirmasis. Prašom.
J.TARTILAS. Aš norėčiau dėl trečiojo, nors kalbėsiu ir dėl to. Gerbiamasis J.Beinortas, man atrodo, priešingai - bando tų, kurių stažas yra reglamentuojamas, tą kategoriją išskirti ir pažeminti bei apriboti jų teises. Jis bando padaryti atvirkščiai, negu šnekėjo dabar. Natūralu, jeigu mokslininko stažas yra reikšmingas, pedagogo stažas reikšmingas, kodėl mes turime nutraukti? Tuo labiau, jeigu tas asmuo dirba, pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, tai dar daugiau jis gilinasi į tą problemą, ir praktiškai dirba tą patį darbą, tik aukštesniu lygiu. Pono J.Beinorto pasiūlymas suskirstyti Seimą į dvi dalis yra nelogiškas ir, sakyčiau, neapgalvotas. Žinoma, pono J.Beinorto pasiūlymas nepriimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas remtų kolegų siūlymą? Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ne. Ačiū. Aš ne tuo punktu norėjau.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Ar remiate siūlymą?
A.GRICIUS. Matote, aš tikrai norėčiau kalbėti būtent dėl trečiosios pastraipos, bet ir dėl šitos galiu kalbėti, jeigu leidžiate.
PIRMININKAS. Apie trečią dar kalbėsime.
A.GRICIUS. Aš noriu likti dėl trečios, bet, jeigu galima, dėl šitos aš irgi galiu kalbėti. Jeigu tai buvo leista.
PIRMININKAS. Galima tik paremti kolegas J.Beinortą ir G.Paviržį.
A.GRICIUS. Aš norėčiau juos beveik paremti, nes aš įsivaizduoju taip. Jeigu, pavyzdžiui, mokslų daktaras ar mokslų kandidatas, arba habilituotas daktaras pakliūva į Seimą, tarkime, jis čia būna 12 ar 16 metų. Dabar pasakykite man, ar jis normaliai atlikdamas Seimo nario pareigas kaip mokslininkas gali tobulėti? Aš sutinku, kad kai kurie Seimo nariai tikrai galbūt ir dirba, ir visa kita, bet nemanyčiau, kad tai reikėtų įskaičiuoti į mokslinės veiklos stažą. Aš sutinku į bendrąjį stažą, dėl tų kitų dalykų, bet, pavyzdžiui, yra sričių, kur būdamas Seimo nariu, kur yra kaupiamas tas stažas, galbūt ir nereikėtų įskaičiuoti šito. Čia yra mano nuomonė, aš remiu J.Beinortą.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu pagrindiniam tekstui ir noriu pasakyti, kad jis pakartoja tai, kas yra įrašyta mūsų dabar veikiančiame Statute.
PIRMININKAS. Juo labiau. Kadangi kolegos neatsisako savo siūlymo, balsavimas bus toks: kas už tai, kad iš 17 straipsnio antrosios dalies būtų išbraukti žodžiai "visų rūšių", tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti pagrindinis tekstas, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom. Vėl vienas pavėlavo? Prašom registruotis. Registracija. Kolegos, registracija.
76 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad iš 17 straipsnio antrosios dalies būtų išbraukti du žodžiai, kaip siūlo Socialinių reikalų komitetas, balsuoja už. Kas mano, kad turi likti pagrindinis tekstas, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 16, prieš - 31, susilaikė 8. Lieka pagrindinis tekstas.
Dabar trečia dalis. Čia, matyt, įdomiausi dalykai. Prašom trumpai, gerbiamasis pranešėjau.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai, nes trečioje dalyje yra daugiausia pataisų ir pasiūlymų. Jų esmė yra tokia. Gal pradėsiu nuo Socialinių reikalų komiteto pirmininko G.Paviržio. Jis siūlo palikti dvi išeitines pašalpas, o dydį spręsti kitam Seimui, t.y. didinti. Toliau Finansų ir biudžeto komitetas, kurį palaikė, kaip aš suprantu, ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, siūlo šešias išeitines pašalpas. Yra trijų Seimo narių: V.Plečkaičio, P.Ginioto ir V.Būtėno bendras siūlymas, kuris skamba taip: "Išeitinių pašalpų skaičius priklauso nuo išdirbtų metų Seime", t.y. už kiekvienus metus po vieną, pridėjus ir tuos metus, kuriais dirbo Aukščiausiojoje Taryboje, tas stažas prijungiamas.
Yra labai įdomus taip pat ir kolegos Z.Adomaičio siūlymas, kuriame išeitinės pašalpos praktiškai prilyginamos Vyriausybės nario arba atleisto darbdavio iniciatyva tuo atveju, jeigu jam nesuteikiamas darbas. Tą siūlymą, aišku, reikia reglamentuoti. Aš manyčiau, kad Seimui reikėtų labai aiškiai ir konkrečiai apsispręsti šiuo klausimu. Jeigu klaustų mano nuomonės, aš palaikyčiau trijų Seimo narių pasiūlymą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia iš tiesų bus pakankamai sudėtinga, todėl prašyčiau dabar, kad 4 Seimo nariai kalbėtų dėl vieno ar kito varianto. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, mes svarstome labai neetišką ir labai nepopuliarų, bet labai gyvenimišką klausimą. Nenorėdamas kalbėti už konkretų atlyginimų dydį kaip kompensaciją, pasibaigus kadencijai, aš tik vieną dalyką noriu akcentuoti. Norėčiau, gerbiamieji, kad Vyriausybės nario ir Seimo nario kompensavimo sąlygos būtų vienodos. Šiandien iš tikrųjų yra nelogiška padėtis. Vyriausybės narys gauna 6 mėnesinių atlyginimų kompensaciją, o politikas ir daug kam nusibodęs Seimo narys - 2 atlyginimų. Manyčiau, kad tie parametrai turėtų būti suvienodinti. Aš nesakau, ką skriausti, ar Vyriausybę, ar Seimo narius. Tačiau logika sako, kad suvienodinimas privalo būti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, trijų Seimo narių: V.Plečkaičio, P.Ginioto ir V.Būtėno siūlymas yra labai teisingas ir logiškas. Įsivaizduokime tokią situaciją. Jeigu tikrai būsimasis Seimas nepakeis šito mūsų sprendimo, o aš tikiuosi, kad taip ir padarys, tai yra labai logiška, jeigu žmogus dirbo ketverius metus, Seime buvo visą kadenciją, jis už kiekvienus metus gauna mėnesinį vidutinį atlyginimą, t.y. tą buvusį atlyginimą kaip išeitinę pašalpą. Jeigu Seimas nusprendžia anksčiau baigti savo kadenciją, tarkime, pabuvęs dvejus ar trejus metus, atitinkamai bus 2-3 mėnesiai. Jeigu bus ilgalaikis Seimo narys, tarkim, dirbs Seime 12 ar 16 metų, tai visiškai normalu, kad toks žmogus išeidamas iš Seimo gautų, pavyzdžiui, ir metinę kompensaciją, kad jis turėtų laiko pagalvoti apie savo tolesnę veiklą. Man atrodo, šis variantas, kurį remia, kiek aš supratau, ir pranešėjas, turėtų būti visiems priimtinas. Aš siūlau palaikyti šitą variantą.
PIRMININKAS. Siūlymų autorius arba vienas iš autorių. Kolega V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad šita alternatyva, kuri yra mūsų projekte, yra pakankamai korektiška, logiška, ji neprieštarauja Aukščiausiosios Tarybos priimtam sprendimui, nes Aukščiausiosios Tarybos deputatai dirbo dvejus metus ir gavo dviejų mėnesių kompensacijas. Be to, reikia atsižvelgti į tą faktą, kad politikas Lietuvoje visiškai socialiai yra neapgintas. Jis paprasčiausiai yra išmetamas į balą ir turi skęsti toje baloje. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių politikai yra apginami. Pavyzdžiui, Norvegijoje politikas, išbuvęs dvi kadencijas parlamente, visą gyvenimą gauna pensiją. Žinau, mes negalime lygiuotis į Norvegijos pavyzdžius, bet šita alternatyva, kurią remia kolegos P.Giniotas ir V.Būtėnas, aš manau, yra pakankamai korektiška ir iš esmės teisinga. Siūlau ją paremti.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat remiu tą pateiktą trijų Seimo narių alternatyvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis - kaip vieno iš siūlymų autorius.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau kalbėti dėl savo pasiūlymo. Yra nelogiška, man atrodo, skirti tiek ar tiek mėnesinių atlyginimų išeitinę pašalpą, jeigu žmogus grįžta į savo darbą. Galbūt tai būtų ir svarstytina, bet, man atrodo, užtenka ir dviejų atlyginimų. Jeigu žmogus, dirbęs, sakykim, bet kuo, jo organizacijos ar įmonės nebėra, ir jam negali pasiūlyti alternatyvaus darbo, tai jis turės galbūt keltis į kitą vietovę, galbūt persikvalifikuoti. Kuo Seimo narys skiriasi, sakykim, nuo buldozerininko ar statybininko, ar dailidės? Jeigu jis atleidžiamas darbdavio iniciatyva iš darbo, jis kompensaciją gauna. Jeigu jis perkeliamas į kitą darbą su tuo pačiu atlyginimu ir tomis pačiomis darbo sąlygomis, jis iš viso nieko negauna. Aš siūlyčiau pagalvoti. Nustačius ar šešių mėnesių atlyginimą, ar už išbūtus metus, bus šioks toks ažiotažas. Būtų teisingiau arba sulyginti su Vyriausybės nariais, arba pagal antrą alternatyvų pasiūlymą, jeigu negali įsidarbinti, taip, kaip atleistam darbdavio iniciatyva. Aš manau taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, dabar balsuosime alternatyviai. Mielieji kolegos, yra trys siūlymai. Pradėsiu nuo to, kurį remia pranešėjas. Trijų kolegų Seimo narių siūlymas, kuris pagrindiniame tekste įrašytas kursyvu, ir pažymėta alternatyva. Tai būtų mygtukas "už". Kitos alternatyvos, t.y. kolegos Z.Adomaičio ir dviejų komitetų siūlymas dėl 6 vidutinių pareiginių atlyginimų - tai mygtukas "prieš". Žodžiu, pagrindinė alternatyva, kurią remia pranešėjas, - mygtukas "už", kitos alternatyvos - "prieš". Jeigu nugalės prieš, tada rinksimės iš tų dviejų. Minutėlę! Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kolega A.Kairys. Paklausykime. Prašom.
A.KAIRYS. Dėl vedimo tvarkos. Aš suprantu taip: buvo mūsų komiteto ir Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pasiūlymai. Ar jie įrašyti į pagrindinį variantą? Komitetų pasiūlymai, ir jie dabar įrašyti į pagrindinį variantą. Vadinasi, kad už juos nebebus balsuojama. Keista. Aš manau, kad vis dėlto turėtų būti. O dabar paėmė, todėl turi atsisakyti teisės pranešėjas, nes juk iš esmės įrašė pagal mūsų komitetų pasiūlymus. Dabar jis atsiima. Mes tai neatsiimame.
PIRMININKAS. Minutėlę! Pranešėjo teisė. Kadangi protestuoja ne bet kas, o Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, tai aš šį sykį nesiginčysiu ir performuluosiu alternatyvas. Mygtukas "už" - trečias punktas pagal pagrindinį tekstą ir pagal komitetus, mygtukas "prieš" - abi alternatyvos. Jeigu nugalės alternatyvos, tada rinksimės iš pasiūlymų grupės Seimo narių ir kolegos Z.Adomaičio. O kaip kitaip? Balsavimo motyvai jau buvo pasakyti. Ačiū. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, aš dabar formuluoju taip, kaip pasiūlė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Prašom dabar nebesiginčyti, juo labiau kad nėra laiko. 17 straipsnio trečias punktas dėl šešių vidutinių atlyginimų - mygtukas "už", alternatyvos - mygtukas "prieš". Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, jūs kalbate apie komiteto siūlymą. Aš neprieštarauju. Iš tikrųjų aš, kaip komiteto pirmininkas, esu pasirašęs, bet kaip Seimo nario mano nuostata visai kitokia. Aš esu užregistravęs pataisą. Prašau, kad būtų svarstoma ir išklausyti bent motyvai.
PIRMININKAS. Minutėlę. Prašom pasakyti. Aš galvojau, kad jūs sutikote su tuo, ką kalbėjo pranešėjas.
G.A.PAVIRŽIS. Aš niekada su tuo nesutikau ir komitete su tuo nesutikau.
PIRMININKAS. Ką padarysi, kad jūs toks. Prašom kalbėti.
G.A.PAVIRŽIS. Ką padarysi, kad aš jau toks.
PIRMININKAS. Prašom. "Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktuose numatytais atvejais, išmokama dviejų vidutinių pareiginių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa." Pasibaigus 1996 m. į Seimą išrinktų Seimo narių kadencijai (šioje dalyje paminėtais atvejais) išmokama 6 vidutinių pareiginių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Prašom motyvuoti.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, nors aš balsuojant ir nepritariau dėl (...) šitos nuostatos, kuri dabar yra įstatyme, bet tegu ji būna, nes šia nuostata ne mes naudosimės, o būsimasis Seimas. Dabar, kai mes kalbame apie išeitines pensijas, mes kalbame ne vien tik apie kitą Seimą, mes kalbame ir apie šitą Seimą. Dovanokit, gerbiamieji kolegos, mes susirinkome 1992 m. rudenį, nors Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą ne tiek dėl savęs, o kiek dėl mūsų, mes čia visi aktyviai (aš nežinau, ar nors vienas tada balsavo prieš) rankas kėlėm, kad reikia tada panaikinti...
PIRMININKAS. Ne visi, gerbiamasis kolega, ne visi. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Nežinau, bet labai jau aktyviai mes visi tada tą klausimą nagrinėjome. Dabar, kolegos, aš manau taip. Laikykimės įstatymo nuostatos, kokia yra mums numatyta, tačiau kitam Seimui numatykime taip, kaip siūlo komitetai. Mano idėja tokia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, patikslinu alternatyvaus balsavimo turinį. Mygtukas "už" - 17 straipsnio trečias punktas - pagrindinis tekstas, t.y. 6 vidutiniai. Mygtukas "prieš" - visos trys alternatyvos. Jeigu nugalės "prieš", tada rinksimės iš tų trijų jau kitaip. Ar aišku? Niekaip kitaip nesugrupuosim? Mygtukas "už" - pagrindinis tekstas dėl 6 vidutinių, mygtukas "prieš" - visos likusios alternatyvos. Prašom balsuoti. Prašom registruotis, dar vienas atėjo. Du atėjo. Juo labiau reikia registruotis. Buvo jau pakankamai kalbėta, gerbiamasis Patackai. Kai mes apsispręsime, tada reikės dar kalbėti.
86 Seimo nariai. Kas už 17 straipsnio trečios dalies pagrindinį tekstą su 6 vidutiniais, tas balsuoja už. Kas remia (nesvarbu kurią) vieną alternatyvą iš trijų, mygtukas "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu. Gerbiamasis pranešėjau, jūs prieš ar už?
35 - už pagrindinį tekstą, 34 plius Germanas - 35 - prieš, susilaikė 2, pridedu savo balsą už alternatyvas. Mūsų su Germanu balsai ir nulėmė. Viskas aišku.
Dabar prašom dėl alternatyvų, kurias rinksimės. Vienas - už, vienas - prieš. Įspėju, kad... Nekartosiu balsavimo. Nėra laiko. Mielieji kolegos, pagrindinė alternatyva, kurią remia pranešėjas, yra trijų Seimo narių, kitos dvi alternatyvos yra kolegos Z.Adomaičio ir kolegos G.Paviržio. Prašom. Pranešėjas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų labai norėčiau, kad jūs rimtai tą klausimą svarstytumėt (kaip matau, ir svarstot), bet aš pateikiu mažą informaciją. Estijoje yra 12 mėnesių išeitinės pašalpos, Latvijoje - 6, daugumoje pasaulio šalių yra nuo 6 ir daugiau. Aš nesakau, kad reikia... Galbūt mes kada nors galėsime pereiti prie kitos, bet negalim apie tai kalbėti. Aš dar kartą kartoju, man atrodo, visi puikiai suprantame, mes nekalbame apie atlyginimo padidinimą, tai yra visiškai skirtingi dalykai, bet Seimo narys, dirbęs Seime ketverius metus, tikrai praranda ir savo kvalifikaciją, ir daug ką. Aš manau, kad tai yra labai rimtas visiems Seimo nariams klausimas, todėl siūlau spręsti ir palaikyti trijų Seimo narių pasiūlymą, kuris yra labai korektiškas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom sėstis į savo darbo vietas ir neiššokti pirma kitų, kurie užsiregistravo elektronika. Kolega M.Visakavičius. Prašom. Dėl šitų alternatyvų. Pagrindinė alternatyva dabar yra trijų Seimo narių tekstas, kuris surinktas kursyvu, mygtukas "už". Kitos dvi alternatyvos - mygtukas "prieš". Ką jūs renkatės? Kolega M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad kai kurie atėjo į Seimą turėdami tokį menką atlyginimą, kad dabar jie neįsivaizduoja, kaip suskaičiuoti tas kompensacijas. Aš jums pasakysiu pavyzdį. Balandžio mėnesį man buvo skaičiuojama pensija. Kaip jūs manote, kokius palankiausius metus man paėmė? Ne Seimo nario, bet tuos, kai aš dirbau "Azote". "Azote" mano kolegos uždirba tiek pat arba daugiau negu aš čia. Todėl aš ramia sąžine balsuosiu už tą variantą, kuris teikia daugiau. Prašau tą palaikyti ir nesidrovėti, kad čia labai didelis atlyginimas.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš noriu priminti įstatymo pavadinimą, t.y. "Darbo sąlygų". Šitos išeitinės pašalpos, kurios viršija eilinio Lietuvos piliečio analogišką situaciją, jau tampa privilegija. Todėl aš remiu G.Paviržio pasiūlymą - ne daugiau dviejų. Man sako, kad ten nuo 2 iki 6 ir t.t. Mes turime rinktis pačią žemiausią ribą, parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis šituo atveju. Siūlau remti patį kukliausią variantą ir nedaryti iš savęs pajuokos.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Balsavimas vėl alternatyvus. Dabar mygtukas "už" - trijų Seimo narių siūlymas, t.y. tas tekstas, kuris surinktas kursyvu įstatymo projekto tekste. Kitos dvi alternatyvos, t.y. kolegos Z.Adomaičio arba kolegos G.Paviržio - mygtukas "prieš". Jeigu nugalės prieš, tada rinksimės iš tų dviejų alternatyvų. Ar aišku? Aišku. Prašom balsuoti.
Už - 51 plius pranešėjas - 52, prieš - 16, 1 susilaikė. Pasirinkta alternatyva, kuri buvo kursyvu surinkta.
Taigi dėl visų dalykų susitarta. Prašom dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Pečeliūnai, prašom į savo darbo vietą. (Balsas salėje) Nepriėjo eilė, niekuo negaliu padėti. Kolega R.Dagys - pirmasis. Prašom nereikalauti sau privilegijų.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Dagy, atleiskite. Paaiškinu S.Pečeliūnui. Dėl vedimo tvarkos priiminėjant įstatymą nekalbama. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes priimame tokį įstatymą, kuris reglamentuoja mūsų darbo sąlygas, neatsižvelgdami iš esmės į tai, kad šiuo metu Seime buvo pateiktas, mano manymu, ir greitai galėjome priimti, tai visų valstybės tarnautojų, pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Ten yra visiškai kitos normos, visiškai kitokia skaičiavimo tvarka, o mes prisirišome prie to paties senojo įstatymo, užuot priėmę aną, ir būtų visos problemos išspręstos. Kitas dalykas, kuris yra priimtas šitame įstatyme, iš tikrųjų, mano manymu, yra įdomus dalykas. Sankcijos, mano manymu, gali šiuo metu prieštarauti mūsų Konstitucijai ir iš esmės tos normos yra pagimdytos, remiantis mūsų Statutu, mūsų komiteto darbo kvoruminiais principais. O iš tikrųjų nereikėtų painioti administracinės atsakomybės ir kalbėti apie administracinę atsakomybę.
PIRMININKAS. Minutėlę! Čia kalbama dėl 17 straipsnio.
R.J.DAGYS. Atsiprašau. Aš tada atsiimu savo žodžius. Aš tik...
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nenoriu ilgai kalbėti, man atrodo, viskas buvo išsakyta ir aš dėkingas, kad Seimo nariai tikrai rado kompromisinį variantą tarp dviejų kraštutinumų ir siūlau balsuoti už šitą visą straipsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 17 straipsnis, prašom balsuoti už. Kas prieš, taip pat.
Už - 47 plius pranešėjas - 48, prieš - 8, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.
18 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau. Dėmesio!
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau...
PIRMININKAS. Prašom.
N.GERMANAS. 18 straipsnyje kalbama apie Seimo narių padidintą darbo atlyginimą. Aš kalbu ir remiu pagrindinį variantą. Pirmajame papunktyje yra alternatyva vietoje 1,5 skirti 2 vidutinius atlyginimus. Aš manau, kad dabartiniu laiku esantis 1,5, ko gero, pakankamas.
PIRMININKAS. Prašom. Mielieji kolegos, pirmiausia dėl 18 straipsnio pirmosios dalies alternatyvų. Ar čia gerbiamasis G.Paviržis, ar F.Kolosauskas? Kuris motyvuosite? F.Kolosauskas? Prašau. Prašom motyvuoti.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvas labai paprastas: palikti taip, kaip yra - 1,5.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet jūsų komitetas šiek tiek kitaip pasiūlė. A.Gricius. Prašau.
A.GRICIUS. Aš paprasčiausiai palaikau, jeigu niekas nieko nesiūlo, pagrindinį tekstą, ir viskas. Man atrodo, kad jis yra normalus.
PIRMININKAS. Kas remia alternatyvą - 2 VDU? Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Ne.
PIRMININKAS. Niekas neremia? Ar yra remiančių? Minutėlę! Iš eilės. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia maždaug toks klausimas: jeigu ten kas nedirba rimto darbo, tai iš tikrųjų užtenka vieno darbuotojo, ir viskas, bet tas, kas dirba rimtai, tai reikia ir čia, reikia ir apygardoje, ir tada jau išeina darbo sąlygos normalios, o atlyginimas ne visai. Todėl, žinoma, tiems, kuriems užtenka, tai balsuos pagal savo darbo krūvį ir savo narių padėjėjų, o kiti, kurie apkrauti taip, kad vieno žmogaus per mažai per dvi vietas, tie balsuos, matyt, už du vidutinius darbo užmokesčius. Aš esu už 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, balsavimas bus alternatyvus. Mygtukas "už" - 1,5 VDU. Mygtukas "prieš" - 2 VDU. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? (Balsas salėje) Mygtukas "už" - 1,5 VDU, pagrindinis tekstas, mygtukas "prieš" - alternatyva 2 VDU. Prašom balsuoti.
29. Pranešėjas į kurią pusę?
N.GERMANAS. 1,5.
PIRMININKAS. Už pagrindinį?
N.GERMANAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada 30 - už, 35 - prieš, pasirinktas 2 VDU dydis. Dabar jūs antrosios dalies pasiūlymus priimate?
N.GERMANAS. Antrosios dalies pasiūlymus aš priimu. Yra Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto redakcinio pobūdžio siūlymai.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 18 straipsnį? Ar reikia balsuoti? (Balsas salėje) Reikia? S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Šiaip taip įmanoma susitvarkyti su šita elektronika, kuri padaryta taip, kad registruoja abėcėlės tvarka ir tie, kieno pavardė prasideda raide Ž, į kompiuterį beveik negali pakliūti, jeigu yra anksčiau paspaustų kitų pavardžių. O dabar dėl esmės.
Pone Pirmininke ir pone pranešėjau, aš norėčiau, kad Seimo valdyba, ne kokia nors Seimo narių grupė ar komitetai, ar dar kas nors, bet Seimo valdyba teiktų vieną tokią labai svarbią pataisą. Taip, kaip padarėme dabar - Vyriausybės narys, atidirbęs 9 mėnesius, gauna tokią pačią kompensaciją, kaip Seimo narys, atidirbęs 6 metus, tai jeigu jau norime, kad būtų teisinga, tai sulyginkime. Atidirbo Vyriausybės narys metus ir gauna vieno mėnesio išeitinę. Mūsų Seimo narys J.Antanaitis...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs ne apie tai kalbate. Kalbame apie padėjėjus. Aš labai atsiprašau. Sąžinės reikia turėti, juk čia gi ne tas straipsnis. Kalbame apie Seimo narių padėjėjus, o jūs apie Vyriausybę. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų remiu šitą tekstą, nes normaliai dirbantis Seimo narys galės normaliai dirbti turėdamas du padėjėjus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti, kas už 18 straipsnį. Kas prieš, taip pat.
Už - 54 plius pranešėjas - 55, prieš - 4, 5 susilaikė. Straipsnis priimtas.
19 straipsnis, kaip papildomas. Prašom.
N.GERMANAS. 19 straipsnio formuluotę aš priimu tą, kuri yra pateikta Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto, ten kartu yra ir kolegos P.Jakučionio siūlymas. Siūlymas, kuriame kalbama apie tai, kad frakcijai, nepriklausomai nuo jos dydžio, skiriamas vienas pilnas referento etatas. Noriu priminti: dabartiniu metu minimali riba yra pusė referento.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis, jeigu neatsiima savo siūlymo, turi motyvuoti. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Kadangi mano siūlymas priimtas, tai aš tik dėkoju ir turiu pasakyti, kad jeigu yra frakcija, jeigu jai leidžiama veikti, tai turi būti referentas.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis kolega, nepriimtas. Pusė etato. Pusė. Kaip dabar yra.
P.JAKUČIONIS. Pusė? Aš supratau, kad priimtas.
PIRMININKAS. Ne. Ne.
P.JAKUČIONIS. Tada aš iš tikrųjų prašau priimti tokį siūlymą, nes tada arba frakcijos neturi būti, jeigu ten nėra žmonių, nėra kam dirbti, arba reikia, jeigu jau frakcijai leista veikti, tai turi būti žmogus, dirbantis visu etatu, ir dirbtų frakcijoje. Man atrodo, čia yra visiškai logiška.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kolega neatsiima savo siūlymo, dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų, ir vienas, kuris prieš. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Pirmininke. Ką aš prieš tai kalbėjau, tai labai tinka ir šiuo atveju. Seimas kažkaip priprato skaičiuoti taip, kaip tame filmuke ar tame anekdote apie matematikos uždavinį, kai atsakymas išeina 1,5 duobkasio. Vis dėlto gal mes nedalykime žmonių per pusę ar dar kažkaip. Jeigu yra frakcija, tai jinai turi turėti vieną darbuotoją, nes pusė darbuotojo, tai atsiprašau, tai yra beveik nieko, nes žmogus bėgioja per dvi vietas ir jis nei vieno, nei kito darbo negali atlikti kokybiškai. Todėl aš remčiau pono P.Jakučionio siūlymą, bet tuo pačiu primenu ir kitą siūlymą. Tai, ką prieš tai kalbėjau, kad vis dėlto Seimo valdyba inicijuotų, kad ir Vyriausybės narių socialinės garantijos nebūtų išskirtinės. Dabar jie pasidarė lygesni už lygiuosius. Atidirbo 9 mėnesius ir pasiima taip, kaip Seimo narys už 6 metus. Tai čia jau yra nonsensas. Arba darykime vienodai, arba galvokime, kas iš to išeina. Čia visokios apeliacijos, kad ten darbdavys turėtų spręsti ar dar kažkas. Šiuo atveju darbdavys yra prieš mus sėdintis ir Vyriausybei mes irgi esame savotiškas darbdavys, ir turime tuos dalykus vienodai išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nepavydėkime kitiems. J.Beinortas. Prašom. Į mikrofoną.
J.BEINORTAS. Mano siūlymas būtų šiek tiek redakcinis. Reikalas tas, kad mes nuo komitetų teikiame ir, matyt, čia truputį suklydome. Su frakcijos darbuotojais terminuotą darbo sutartį Seimo galiojimo laikui frakcijos seniūnų teikimu sudaro Seimo kancleris. Aš norėčiau, kad būtų įterpta po darbo sutartį "ne ilgesniam kaip", nes priešingu atveju implikuotų sudaryti tik 4 metams.
PIRMININKAS. Aš manau, kad kolegos sutiks. Čia išties svarbus patikslinimas. Dabar dar vienas Seimo narys, kuris paremtų pagrindinį tekstą. Gal kolega J.Listavičius? Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju aš remiu pasiūlymą.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Galima paremti tik pagrindinį tekstą.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Česlovai Juršėnai, aš tik ką turėjau ryšį su Briuseliu, ir J.Bernatonis paaiškino...
PIRMININKAS. Aš atsistosiu.
A.ENDRIUKAITIS. ... jeigu jūs neklausote A.Endriukaičio, tai pažeidžiate demokratiją ir štai jus užnešė 33 min. nuo demokratijos greitkelio...
PIRMININKAS. Ačiū. Ne apie tai kalbame. Kolega A.Gricius. Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos P.Jakučionio pataisa? Kas mano, kad ta pataisa nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
33 - už, 18 plius pranešėjas, 19 - prieš, 8 susilaikė. Nepriimta.
Ar reikia balsuoti dėl 19?
N.GERMANAS. Priimta.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Tas Briuselis mane supainiojo. Priimta. Mielieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti dėl 19 straipsnio su kolegos P.Jakučionio papildymu? Nereikia? Priimta.
Gerbiamieji kolegos, išties mes viršijome grafiką, bet liko 3 straipsniai. Siūlau priimti visus ir po to imtis kito klausimo. Tvarka.
20 straipsnis.
N.GERMANAS. 20 straipsniui yra kolegos P.Jakučionio siūlymas. Aš jį priimu. Man atrodo, pagal pagrindinį tekstą su kolegos P.Jakučionio...
PIRMININKAS. Lyg ir buvo kolegos G.Paviržio siūlymas?
N.GERMANAS. G.Paviržio?
PIRMININKAS. Arba, tiksliau, komiteto.
N.GERMANAS. Ne. 20 straipsniui nėra.
PIRMININKAS. Kaipgi nėra? Siūlo 20 straipsnio trečiojoje dalyje įrašyti tokį sakinį: "Kartu gyvenantis Seimo narys, šeimos nariai nustatyta tvarka apmoka komunalines paslaugas." Priimate?
N.GERMANAS. Čia tegul sprendžia Seimas.
PIRMININKAS. Seimas? Prašau. Pirmiausia G.Paviržis tegul motyvuoja. Kolegos P.Jakučionio jūs priimate, o dėl G.Paviržio tarsimės. Prašom. Atsiprašau. (Balsai salėje) Ne F.Kolosauskas. Kolega G.Paviržis. Prašau. Gerbiamasis Pavirži, jūsų papildymas, teikiate ar ne?
G.A.PAVIRŽIS. Na, žinoma. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, 20 straipsnyje, pirmojoje dalyje taip ir parašyta, kuris neturi Vilniuje gyvenamosios patalpos arba turi teisę į paramą ir t.t., nemokamai su šeima suteikiama gyvenamoji patalpa. Gyvenamoji patalpa, aš suprantu, tačiau komunalinės paslaugos, tai čia, dovanokit, tai jau yra kitas dalykas. Ateina, atvažiuoja šeimos, gyvena ir studijuoja, ir t.t. Man atrodo, čia turėtų būti korektiška įrašyti tai, kad už tas paslaugas bent jau kažkokią dalį, aš tai siūlyčiau už visas kitas turi mokėti taip, kaip priklauso, kaip moka visi vilniečiai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, čia jūs persistengėte, bet jūsų valia siūlyti. Kolega B.Rupeika. Remiate G.Paviržio siūlymą ar ne?
B.V.RUPEIKA. Kadangi man kliudė mano komisijos narys, tai aš remsiu abejojimo metodu, pasakydamas pranešėjui situaciją, kai Seimo nariai atsisako mandato, aš nenoriu sakyti pavardžių, nes jas visi žino. Kaip tada? Atsisako mandato šiltesnės vietelės prieš kadencijos pabaigą naudai. Kaip su jų komunaliniais patarnavimais dabartiniu metu?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, na, tikrai ne į tą pusę. S.Pečeliūnas. Prašom. Dėl kolegos G.Paviržio siūlymo.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš tik turiu vieną tokį abejojimą ir vieną tokį klausimą dėl telefoninių pokalbių. Tiesiog noriu, kad mes pamąstytume, nes čia yra svarbu. Žmogus gyvena Vilniuje, kad ir tame mūsų bendrabutyje ar kur nors kitur, bet jo apygarda yra Klaipėdoje, tai aš sutikčiau, kad būtų įrašyta "išskyrus tarptautinius pokalbius", tas būtų suprantama. Su kitomis valstybėmis nėra ko kalbėti. Įkainiai Lietuvos ribose nėra tokie dideli, bet atimti galimybę jam, kad ir vakare, bendrauti su savo apygarda? Jam tada reikėtų bėgti čia per gatvę į Seimą ir skambinti į savo apygardą. Aš nežinau, tiesiog siūlau pagalvoti. Ar tai būtų visai gerai? Tarptautiniai pokalbiai, taip, sutinku. Į kitas valstybes skambinti valstybės sąskaita ne darbo reikalais, apygardos reikalais tikrai nebus, bet paskambinti į savo apygardą... Ar tai nebus toks per griežtas apribojimas?
PIRMININKAS. Aš siūlau paprastesnį variantą. Nuo bendrabučio iki Seimo tunelį nutiesti, nereikės per lietų bėgioti į Seimą skambinti. Man atrodo, geresnis variantas. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Šiuo metu aš remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiat kolegos G.Paviržio papildymą 20 straipsnio trečiajai daliai, balsuojate už. Kas manote, kad tai nereikalinga, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už - 14, prieš - 30, 11 susilaikė. Nepriimta. Ar reikia balsuoti dėl 20 straipsnio? Gerbiamasis Germanai, prašom nesiginčyti su...
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau. Matyt, kai kas nesuprato. Dabar kaip tik Seimas priėmė sprendimą, kad tvarka pasiliktų tokia, kokia yra, t.y. niekas Seimo neišskiria, gerbiamasis Jarmolenka. Reikia klausyti.
PIRMININKAS. Galime priimti 20 straipsnį?
N.GERMANAS. Taip. O dabar dėl S.Pečeliūno. Aš noriu pasakyti, kad jo pasiūlymas, aišku, būtų įdomus, jeigu mes neturėtume vieno papildomo atlyginimo specialiai telefonams, kanceliarinėms priemonėms ir kitam. Gerbiamieji, tai čia jau yra papildoma.
PIRMININKAS. Ar galime priimti šitą straipsnį, ar vis tiek norime kalbėti? (Balsai salėje) Na, nuostabūs tie Seimo nariai. Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Aš nenoriu kalbėti, aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nenorite, nereikia. Kolega S.Pečeliūnas, kuris nori kalbėti.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš noriu pasakyti, kad pono Česlovo Juršėno, jeigu jis visus Seimo narius apgyvendintų šitame viešbutyje, logika būtų teisinga, bet, deja, ten ne visi gyvena. Kiti gyvena Pilaitėje, kiti gyvena dar kitur. Tai ar jisai įsipareigoja visus juos vežioti į Seimą. Tai traktuokime vienodai, pone Česlovai Juršėnai, nedalykite į tuos, kurie gyvena vienur, žiūrėkime, kad visiems būtų padoriai. Aš siūlau vis dėlto priimti. Jis yra padorus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, naujos kadencijos Seimo nariai visi turės gyventi bendrabutyje, o jeigu negyvens, tai tunelį nutiesime ir į Pilaitę. Jokios problemos.
Gerbiamieji kolegos, galime priimti 20 straipsnį? Priimta.
21 straipsnis, priešpaskutinis. Prašom.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad buvo dar vienas straipsnis, kuriame buvo kalbama apie Seimo Pirmininko rezidenciją, tačiau kolega P.Jakučionis pasiūlė jį išbraukti.
PIRMININKAS. Be reikalo.
N.GERMANAS. Aš priėmiau tą siūlymą, tuo labiau kad dabartinis Seimo Pirmininkas rezidencija nesinaudojo, jos nebuvo. Aš manau, kad su tuo tikrai galima sutikti.
O 21 straipsnio, paskutinio straipsnio, apie kurį kalbame, aš priimu tą pagrindinį variantą, kuris yra, su vienintele pataisa, kurią pasiūlė Sveikatos, socialinių reikalų komitetas. Čia ji jau yra. Būnant komandiruotėje paramą suteikia užsienio valstybės.
PIRMININKAS. Bet gerbiamasis P.Jakučionis lyg ir siūlo kažką kitaip. Aš prašysiu jį tarti žodį. Prašom. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mano buvo kiek kitokia formuluotė, bet esmė ta pati. Čia yra kažkiek pakeista dabar ir iš dalies priimtas mano siūlymas. Aš savo siūlymų nekeliu.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime priimti 21 straipsnį? Priimta. Kolega B.Rupeika dėl 21 straipsnio dėl balsavimo motyvų.
B.V.RUPEIKA. Aš palaikau rezidencijos idėją, nes yra pakankamai materializuota...
PIRMININKAS. Nėra gi rezidencijos. A.Kubilius. Kalbame apie 21 straipsnį.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis kancleri, gerbiamieji kolegos! Aš siūlau šitą straipsnį papildyti viena labai paprasta ir elementaria nuostata, kuri, mano manymu, čia tiesiog privalo būti, - kad šitas įstatymas pradeda veikti ir pradedamas įgyvendinti tik nuo naujo Seimo darbo pradžios. Aš manau, kad nėra labai gražu, kai baigiantis kadencijai Seimas pradeda rūpintis savo darbo sąlygomis arba, kitaip tariant, savo išeitinėmis pensijomis. Jeigu mes priimame tokį įstatymą, jis turėtų veikti tik nuo kito Seimo darbo pradžios, ypač dėl to, kad Seimo nariai labai smarkiai, man atrodo, pasirūpino kai kuriais savo gyvenimo momentais. Aš manau, kad būtų teisingiau, kad šitie momentai pradėtų veikti tik nuo naujo Seimo darbo pradžios.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jūs ne apie tai kalbate. Galime priimti 21 straipsnį? Priimta. 22 - kontrolė. Galime priimti? Kolega A.Kubilius raštu nepateikė savo papildomo siūlymo, todėl viskas priimta pastraipsniui. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti trumpai, pagal dainą: "Seserėle, ar žinai, kokį gauni, toks gerai." Man atrodo, kad čia mes per daug energingai šitą klausimą svarstėme, jau apsisprendėme, ir prašom balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nesupratau A.Kubiliaus kalbos, kai jis sako, kad šis įstatymas turi įsigalioti tik naujam Seimui susiformavus. Aš manau, dėl tokių priežasčių: pirmiausia naujam Seimui susirinkus bus nepatogu užsiimti savo tokiais delikačiais klausimais. Man atrodo, kad mes turime priimti jį dabar, jis normaliai įsigalioja, o naujasis Seimas gali normaliai pradėti savo darbą. Baigdamas noriu pasakyti vieną mintį: nepaisant visų mūsų karštų ginčų, įvairių pasiūlymų, man atrodo, mes tikrai priėmėme tokį subalansuotą, konsenso pagrindu šitą įstatymą, todėl siūlau jį paremti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jau dėl visko. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymas turėtų būti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo sudėtinė dalis. Įstatymo projekte sudarytos Seimo narių galimai normalios sąlygos dalyvauti Seimo, komitetų ir komisijų darbe, gauti Lietuvos Respublikoje esantį ir ekonomikos lygį atitinkantį darbo atlyginimą ir aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis. Aptartos Seimo narių išeitinės pašalpos, padėjėjų, sekretorių atlyginimas, atostogos ir išeitinė pašalpa. Toks įstatymas reikalingas. Pritariu įstatymo projektui. Linkiu, kad įgyvendinant šį įstatymą Seimo nario darbas ir kokybė atitiktų jam sudarytas darbo sąlygas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Kolega V.Petrauskas nekalbės? Ačiū. Tada kolega A.Patackas. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, turbūt tas mūsų įstatymo projektas... kiek jis etiškas, visi suvokiame. Viena nuostata (esu liūdnas pranašas) - grįšime dėl transporto problemų. Siekdami populizmo, priėmėme visiškai nelogiškas sąlygas. Dabar jeigu net komandiruočių sąlygomis mes važinėsime, pagalvokime, kiek apskaitos institucijų reikės. Antras momentas. Visiškai niekas nepagalvojo - pavažiuoti Seimo nariui 3-4 stoteles Vilniuje pirksime talonus, bet jie skiriasi Klaipėdoje, Biržuose, Panevėžyje, Kaune, Zarasuose ir t.t. Pagalvokime, diplomatą talonėlių turime vežiotis, ir kam? Vien todėl, kad Seimo narys važiuoja, įsiteikiant populizmo pagrindu, važiuoja mokamai. Tai ką, juridiškai išeitų, kad kažkas turi už tuos talonėlius apmokėti? Mes nepasidarysime elgetomis, sumokėję iš savo kišenės, bet štai kokia situacija: įlipsi, kol gausi Biržuose ar kitur kažkokių talonėlių, kontrolierius spės paimti už apykaklės, sakys: Seimo nary, kur tavo bilietas? Kas čia, ar ne populizmas? Nurodydamas šią nevykusią situaciją, pabrėžiu: siekiant populizmo priimta. Vis dėlto aš pasisakau už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tik prieš. Ar yra tokių? Galime balsuoti. Yra? Prašom. Kolega A.Salamakinas. Prieš?
G.JURKŪNAITĖ. Nėra A.Salamakino.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prieš?
V.V.ZIMNICKAS. Už.
PIRMININKAS. Kolega M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Už.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi priimant buvo pažeista procedūra, t.y. 47 minutės buvo paimtos iš kito klausimo, per tą laiką buvo galima nuvažiuoti iki Elektrėnų, aš ir liksiu Elektrėnuose, ir negrįšiu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Man atrodo, kai kas labai džiaugsis. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų priiminėjamo įstatymo tam tikrus nelogiškumus. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seime buvo užregistruotas Valstybės pareigūnų, tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuriame Seimo nariai irgi taip pat yra suskirstyti į kategorijas. Labai aiškiai reglamentuota tvarka, kaip jie turėtų gauti ir kokius pinigus gauti, kaip skaičiuojama. Yra vieninga tvarka visoms šioms kategorijoms. Deja, užuot priėmę šį įstatymą, nesvarstę savo atlyginimo ir kalbėję tik apie darbo sąlygas, mes susikrovėme tas pačias sau patogias nuostatas. Šiuo atveju iš tikrųjų mes pasielgėme ne visai korektiškai. Aš nesutinku su tokiu mūsų darbo apmokėjimo sąlygų įvertinimu. Kita vertus, yra dar kai kurie dalykai. Man atrodo, Seimo nariai nevisiškai suvokė tas nuostatas, kad Seimo nario darbas nereglamentuojamas darbo įstatymais, ir tai, kad Statute yra... reikėjo taisyti Statutą ir pašalinti kvorumo nuostatas dėl darbo komisijoje. Taip būtų išsisprendusios visos problemos ir, mano manymu, prieštaravimas Konstitucijai, kai kalbama, kad Seimo nario mandatas yra nesaistomas. Kadangi Seimo nario... balsavimas ne tik salėje, bet ir darbas apygardoje, darbas su Vyriausybe ir t.t., ir t.t. Dabar mes priėmėme tokį administracinį įstatymą, kad praktiškai bet kokioje įmonėje... šiuo atveju mes tikrai nepažengėme, pratindami žmones prie tos naujos tvarkos ir požiūrio į Seimą, kitas institucijas bei jų darbo specifiką. Todėl, atsižvelgdamas į visa tai, ypač į tai, ką aš jau pradžioje išdėsčiau dėl darbo apmokėjimo įstatymo, aš siūlyčiau nepritarti šitam įstatymui šiuo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, dar už keturis mėnesius po to mes pasiėmėme išeitines pašalpas, turbūt jau kolegomis nebūsime, būsime galbūt pažįstami žmonės. Aš negaliu pritarti šiam įstatymui dėl vienos, mano nuomone, esminės priežasties - kad neišlaikytas principas, neišlaikytas logiškumas. Žiūrėkime į 13 straipsnį.
13 straipsnyje mes priėmėme tokią poziciją, kad Seimo narys, užimantis Ministro Pirmininko arba ministro pareigas, papildomai iš Seimo gauna vieną vidutinį mėnesinį atlyginimą. O 17 straipsnyje, kalbėdami apie išeitines pašalpas, mes jau kalbame apie keturių arba šešių mėnesinių išeitinių pašalpų dydį. Seimo narys, būdamas ministras arba Ministras Pirmininkas, nežiūrint į tai, kiek jis laiko dirbs Vyriausybėje, taip pat gaus šešių. Vadinasi, išeidamas Seimo narys - ministras, išdirbęs Seime ketverius metus plius šešis mėnesius ministru, jis išsineš dvylikos mėnesių išeitinę pašalpą. Sveikinu su tokiu įstatymu. Aš negaliu. Visi į ministrus!
PIRMININKAS. Šūkis labai gražus, bet ar visiems pasiseks? Kolegos, prašom registruotis.
B.V.RUPEIKA. Yra ieškomi balsų skaičiavimo komisijos nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rupeika, tamstai teks ypatingas krūvis.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymas? Kas už, prašom balsuoti ir prašom ilgėliau palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. 47 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 13.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 47 Seimo nariams balsavus už, 13 - prieš ir 7 susilaikius Seimo narių darbo sąlygų įstatymas priimtas. Sveikinu. Mielieji kolegos, prašom kantriai pastovėti prie mikrofonų. 4 Seimo nariai. O kol kas kviečiu naujuosius Vyriausiosios rinkimų komisijos narius čia, arčiau tribūnos, įteiksime jiems pažymėjimus. Šiek tiek atsipūsime.
G.Babachinaitė. (Plojimai) Ir S.Katuoka. (Plojimai)
Dabar replikos. Keturi Seimo nariai. Kolega K.Dirgėla, M.Visakavičius, V.Plečkaitis ir kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
K.DIRGĖLA. Gerbiamieji Seimo nariai, man regis, kad mes be reikalo gaištame laiką prie šito įstatymo kadencijos pabaigoje, nes kitas Seimas atėjęs tikrai padarys kai kurias korekcijas, tęsdamas tradiciją, nes Seimas susirinkęs Aukščiausiosios Tarybos priimtą analogišką įstatymą koregavo. Taigi...
PIRMININKAS. Atsiveria labai plačios galimybės. Kolega M.Visakavičius. Ar pirma kolegė G.Jurkūnaitė? Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai! Laikas labai greitai bėga, pralėkė Seime beveik ketveri metai. Kai kurie kolegos aiškiai pamiršo, kaip buvo elgiamasi 1992 m., kai mes svarstėme Aukščiausiosios Tarybos priimtą įstatymą. Pranešėjai buvo du. Projektai buvo du. Vienas iš jų buvo Krikščionių demokratų frakcijos, jos vardu kalbėjo P.Katilius. Aš pacituosiu, ką Seimo narys P.Katilius 1992 m. gruodžio mėn. sakė: "Mūsų rinkimų į Seimą metu kaip tik Aukščiausioji Taryba svarstė ir priėmė tą įstatymą, apie kurio pakeitimą dabar mes kalbame. Ir tada jau iš rinkėjų pusės buvo nemažai priekaištų mums, besiruošiantiems, ir klausimų šia linkme. Ir po išrinkimo daugelis rinkėjų labai pabrėžtinai reikalavo, kad mes atkreiptume į tai dėmesį ir svarstytume Seime. Nors yra nepatogu atėjusiems dabar mums svarstyti, tačiau dėl to rinkėjų reikalavimo mes vis dėlto tai darome." Socialdemokratų frakcija taip pat pateikė savo alternatyvų projektą. Pabrėždami savo skirtumą nuo Krikščionių demokratų frakcijos, štai ką jie pasakė (jų vardu kalbėjo A.Rudys): "Aš norėčiau pasakyti, kad kas, kas, o socialdemokratai tikrai turi teisę, moralinę teisę, pateikti šitokį projektą be jokių sąžinės skrupulų, nes Aukščiausiojoje Taryboje dalyvavę deputatai socialdemokratai balsavo prieš tą įstatymą, kurį mes dabar turime koreguoti. Aš pabrėžiu, kad Aukščiausioji Taryba buvo priėmusi šešių mėnesių išeitinę pašalpą." Vadinasi, Seimas tada ryžtingai protestavo prieš tai, kad buvo per didelė pašalpa, spaudžiamas rinkėjų. Šiandien, kaip matėme, praėjus keleriems metams, istorija kartojasi, viskas grįžo į savo vietas, pabuvo Seimo nariais. Noriu pabrėžti, kad prieš balsavusių nebuvo. Noriu... (Triukšmas salėje) Kolegos, stenograma: 1992 m. gruodžio 10 d. priimtas įstatymas, balsavo už - 90, prieš nėra, susilaikė 9. Su tuo krikdemus ir sveikinu. O visą šį Seimą taip pat sveikinu su tuo, kad, praėjus ketveriems metams, mes vėl tą patį padarėme, ką darė Aukščiausioji Taryba.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įspėjau: kalbės du Seimo nariai. Visi kiti - posėdžio pabaigoje. Dabar M.Visakavičius, po to arba kolega V.Plečkaitis, arba kolega R.Dagys. Prašome rinktis. Kolega M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Replika ir replika. Kolegei G.Jurkūnaitei ir visiems tiems, kurie dabar sielojasi, kad mes pasiskyrėme per didelį atlyginimą, aš pabrėžiu: atlyginimą už darbą, bet ne jokias privilegijas, ne pašalpas. Kurie nemoka suskaičiuoti pinigų ir mano, kad jų bus per daug, perveskite į mano sąskaitą. Aš atidarysiu ją.
PIRMININKAS. Dabar kuris kalbės? Ar kolega V.Plečkaitis? Kolega R.Dagys? Prašom. Ne, viskas, jūs atsistojote pavėlavęs, ir nekalbėsite. Turi būti kitas klausimas. Negąsdinkite manęs. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš norėčiau, kad gerbiamoji kolegė G.Jurkūnaitė žinotų, stebėtų, kaip kas vyksta, kokie balsavimai. Aš nekalbėsiu apie tai, kad aš jau kalbėjau dėl balsavimo motyvų ir balsavau prieš šitą įstatymą, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju ji pasielgė labai nekorektiškai, nes Krikščionių demokratų frakcija balsavo būtent už tai, kad nebūtų šešių mėnesių išeitinės pašalpos. Reikia elementaraus padorumo turėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas baigtas. Kviečiu į tribūną pranešėją N.Germaną antruoju klausimu. Prašom. (Triukšmas salėje) Posėdžio pabaigoje, kaip numato Seimo statutas.
Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas yra iš vieno punkto. Prašom. Galime priimti iš karto?
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti dar porą žodžių, sureaguodamas į tai, kas dabar čia vyksta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Germanai, kuo mažiau žodžių, tuo geriau. Prašom.
N.GERMANAS. Labai trumpai. Man labai keista, kai balsuojant už atskirus punktus, praktiškai Seimas balsavo vieningai, paskui staiga atsirado tų, kurie balsuoja prieš arba dar kažkaip. Atsiprašau. Buvo prieš. Bet visos frakcijos, aš sakau dar kartą, visos frakcijos dalyvauja administracinėje komisijoje, visos frakcijos vieningai sutarė dėl to klausimo. Čia lygiai taip pat buvo. Dabar pasiūlymo dėl išeitinio atlyginimo mes nekeitėme, aš vėl noriu pakartoti. Atlyginimų mes nekeičiame. Dėl išeitinių pašalpų buvo pasiūlyta visų trijų frakcijų atstovų. Taigi Seimas priėmė visų bendru balsu. Dabar aš norėčiau tik tiesiog... Kadangi yra priimtas naujas įstatymas, mums reikia pakeisti, panaikinti seną, ir aš siūlau jį automatiškai panaikinti.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Čia yra techninis dalykas. Nesiginčykime. Posėdžio pabaigoje prašome kalbėti, kiek norite.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo sąlygų nuostatų patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios"? Kas už, prašome balsuoti.
Minutėlę, prašom palaikyt rankas. Balsų skaičiavimo komisija in corpore bėga! Prašom palaikyt rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 35 Seimo nariams balsavus už, prieš - 6 ir susilaikius 5 Seimo nutarimas dėl atitinkamo Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimo netekusiu galios priimtas. Ačiū.
Dvi replikos - A.Kubilius ir kolega R.Dagys.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmas dalykas, tai man visiškai neaišku, kodėl priimant šitą nutarimą buvo nesilaikoma Seimo statuto ir buvo neleista kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš manau, kad yra ydinga praktika, ir man keista, kad ir Seimo kancleris, ir Seimo Pirmininkas šita praktika naudojasi, tai yra kad išeinantis Seimas pasirūpina savo išėjimo sąlygomis. Na, ponai mielieji! Iš tikrųjų taip yra ir neetiška, ir nemoralu, todėl mes balsavome prieš. Aš manau, iš tikrųjų turėjome padaryti labai paprastą sprendimą: priimti šitą įstatymą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo kito Seimo darbo pradžios. Man labai keista, kad tai nebuvo padaryta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, argi sunku buvo pateikti nustatyta tvarka? Tai, matyt, iš tikrųjų jūs nenorėjote, tik dabar prisiminėt. Kolega R.Dagys. (Balsai salėje)
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į gerbiamojo N.Germano klaidinimą, kuris šiuo metu buvo nuskambėjęs iš tribūnos, kad buvo kažkoks frakcijų susitarimas arba konsensas. Aš galiu pasakyti, jog socialdemokratai jokiuose susitarimuose nedalyvavo ir nederino tokio projekto. Pageidautina, kad bent jau tribūnoje Seimo valdybos narys rodytų pavyzdį kitiems Seimo nariams elgdamasis pakankamai korektiškai.
Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (96.07.11)
8sesija 71 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. 1-6 darbotvarkės punktas - Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto Nr.1790. Pranešėjas - A.Lozuraitis. Mums liko priimti du straipsnius ir kai kuriuos straipsnius patikslinti pagal papildomus siūlymus. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
A.LOZURAITIS. Prieš priimant visą įstatymą, aš norėčiau pateikti tuos siūlymus pakeisti, patikslinti kai kuriuos straipsnius. Iš eilės. Pirmiausia siūlomas Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies mažas papildymas. Kolega J.Bernatonis siūlo, kad be Konstitucinio Teismo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn teisėjas ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Noriu pasakyti, kad šita nuostata yra ir kituose įstatymuose, visų pirma yra Aukščiausiojo Teismo statute (22 straipsnis). Mes manome, kad šitas patikslinimas būtų teisingas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime 8 straipsnį taip patikslinti? (Balsai salėje) Priimta.
Dabar, matyt, tas didysis ginčijamas 16 straipsnis.
A.LOZURAITIS. 16 straipsnis. Čia mes nesame iš viso balsavę visų pirma dėl šito straipsnio trečiosios dalies, o dabar ketvirtosios dalies šiame pataisų įstatyme. Čia yra pateikti 4 siūlymai ir aš juos trumpai išvardysiu, t.y. buvęs darbo grupės siūlymas, kad pensijos dydis būtų 60% darbo užmokesčio. J.Bernatonio siūlymas, kad tai būtų 45% šito darbo užmokesčio dydžio, taip pat kolegos P.Jakučionio siūlymas dviejų vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio ir kolegų V.Būtėno ir E.Raišuočio - šitiems teisėjams skirti I laipsnio valstybinę pensiją. Aš manau, kad dėl šios gradacijos Seimas turėtų pats apsispręsti. Ko gero, aš labiau palaikyčiau kolegos J.Bernatonio siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš eilės kolegos turėtų paremti vieną ar kitą siūlymą. Gal P.Jakučionis pirma. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Iš tikrųjų, man atrodo, pagrindiniame tekste labai didelės pensijos. Jos didesnės už daugelio atsakingų valstybės pareigūnų algas. Man atrodo, kad čia net iki 3000. Aš pasiūliau, kad tai būtų du vidutiniai darbo užmokesčiai, t.y. jeigu dauguma žmonių Lietuvoje pragyvena už vieną vidutinį užmokestį ir augina vaikus, ir išlaiko tėvus, ir panašiai, tai du vidutiniai mėnesiniai atlyginimai būtų su kaupu ir pakankamai. Aš taip pat siūlau iš šios dalies antrąjį sakinį išbraukti.
PIRMININKAS. Dabar ar kolega A.Būtėnas, ar kolega E.Raišuotis, kuris motyvuosite savo siūlymą? Kolega V.Būtėnas. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Mes siūlome, kad Konstitucinio Teismo teisėjui, dirbusiam šiose pareigose ne mažiau negu šešerius metus, skiriama I laipsnio valstybinė pensija. Manome, jog toks sprendimas būtų pats tikslingiausias. Mes prilygintume juos ir Vyriausybės nariams, ir kitiems valstybės pareigūnams, ir nebūtų skriaudos nei biudžetui, nei teisėjams.
PIRMININKAS. Kadangi kolegos J.Bernatonio nėra, o čia yra ir mano viza, tai aš galiu tik tiek pasakyti, kad remiu kolegos J.Bernatonio siūlymą. Dabar prašyčiau, kad Seimo nariai rinktųsi variantus, t.y. už ar prieš. Kolega V.Andriukaitis. Nematau. Tada kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Kolegos mieli, aš norėčiau, kad jūs suprastumėte, ką jūs norite daryti. Pirmiausia noriu pasakyti ponui V.Būtėnui. Na, nėra automatiškai jokiam Vyriausybės nariui I laipsnio valstybinės pensijos garantijos. Nėra. Mes per du kartus padidinome limitą, kiek gali būti tų ir kas gali pretenduoti. Nepainiokime, šito nėra.
Antras dalykas. Pagalvokime, ką mes darome. Paimkite jūs atlyginimą ir padauginkite iš 60%, pasižiūrėsite į keturženklį, kuris prasideda dvejetu. Ir pasakykite man, kokia žmonių kategorija Lietuvoje gali šitaip lengvai gauti tokio dydžio senatvės pensijas? Aš nesuprantu, pone Pirmininke, nors jūs vizavote pono J.Bernatonio pasiūlymą, bet mūsų komiteto - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto (man deduos meluoti kolega G.Paviržis) buvo net du kartus prašoma 16 straipsnį iš viso išbraukti. Dabar pranešėjas stovi tribūnoje ir nekomentuoja, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas du kartus kategoriškai reikalavo iš šito įstatymo išbraukti Pensijų įstatymo dalykus. Kolegos, aš labai prašau, nedarykime šitos klaidos. Užtenka, jau mes pridarėme, sujaukėme visą socialinę sistemą. Kažkada reikia sustoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia kalbama ne apie 60, o apie 45. Ir antras dalykas, dėl viso straipsnio mes tikrai balsuosime. Pirma dėl atskirų dalių.
Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visada buvau už tai, kad visi piliečiai yra lygūs, visų teisės yra lygios ir niekam jokių privilegijų neturėtų būti. Na, jeigu norime privilegijas daryti, tai, gerbiamieji, parinkime tam tikrą dalį ką tik gimusių, paskirkime jiems iš karto valstybines pensijas ir turėsime tam tikrą kastą, ir jokio vargo, nereikės Seimui laiko gaišti. Gerbiamieji, aš prieš bet kokias privilegijas. Žmogus turi užsitarnauti. Visuomenė turi pasiekti tam tikrą gyvenimo lygį, ir tik tada, kai visuomenė pasiekia tam tikrą ekonominio gyvenimo pakopą, tada turi kilti ir jos valdininkijos, biurokratijos ir pensijos, ir algos. Iki to laiko turėtų būti labai nedidelės, priklausomai nuo to, kiek jie sukūrė. Aš prieš visus šituos projektus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar sykį sustokime ir tada rinksimės variantus. Man atrodo, 45%, 35 ir visai kitoks kolegų V.Būtėno ir E.Raišuočio... (Balsai salėje) Atsiprašau, 45, taip. Prašom, pranešėjau.
A.LOZURAITIS. Aš tik norėjau pabrėžti vieną dalyką. Be abejo, kaip yra daugelio valstybių praktikoje, vis dėlto tokiame įstatyme turėtų būti numatytos visos Konstitucinio Teismo teisėjo darbo sąlygos. Jis turi būti nepriklausomas. O kokios tos garantijos turi būti, tai, be abejo, pats Seimas turi spręsti. Bet tuos dalykus reikia įrašyti į šitą įstatymą. Aš manau, kad tai yra normalus reikalavimas. Šitą mes giname, o dėl tų visų dydžių prašom spręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau, tai iš esmės yra dvi alternatyvos - 45% ir iš viso kitoks 16 straipsnio trečiosios dalies išdėstymas, kurį formuluoja kolegos V.Būtėnas ir E.Raišuotis. Taip, pranešėjau, ar čia aš kažką praleidau?
A.LOZURAITIS. Dar yra kolegos P.Jakučionio siūlymas - dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
PIRMININKAS. Gerai. Tada balsuosime alternatyviai taip: kadangi pranešėjas pasirinko J.Bernatonio variantą, tai 45% - mygtukas "už", alternatyvos - ir viena, ir kita - mygtukas "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Prašom registruotis ir balsuosime. (Balsai salėje) Dėl viso straipsnio mes balsuosime atskirai. Aš prisimenu, kad komitetas siūlė išbraukti. (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji kolegos, pirmiausia mes jį patobulinsime, o po to balsuosime. (Salėje šurmulys)
Taigi 52 Seimo nariai. Pirmas dalykas, kas už tai, kad būtų pasirinkta pagrindinė alternatyva 45%, mygtukas "už", kas už tai, kad būtų kitos alternatyvos - arba kolegos P.Jakučionio, arba kolegų V.Būtėno ir E.Raišuočio - mygtukas "prieš". Jeigu nugali mygtukas "prieš", tai tada tarp tų dviejų alternatyvų rinksimės. Prašom balsuoti. Už - 7, prieš - 48. Pasirinktos kitos alternatyvos.
Taigi dabar antras balsavimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji, paskui mes balsuosime dėl viso straipsnio. Dėl išbraukimo balsuojama, kai balsuojama dėl viso straipsnio, toks Seimo statutas. Prašom nepainioti.(Balsai salėje) Todėl aš ir siūlau nesiginčyti, o dabar rinktis. Arba kolegų V.Būtėno ir E.Raišuočio variantas - mygtukas "už", arba kolegos P.Jakučionio variantas - mygtukas "prieš". Ar aišku? Prašom pasiruošti balsuoti. Kolegų V.Būtėno, E.Raišuočio variantas - už, kolegos P.Jakučionio - mygtukas "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Už - 20 plius 1 - 21, prieš - 25. Pasirinktas kolegos P.Jakučionio variantas.
Dabar prašom toliau.
A.LOZURAITIS. To paties straipsnio penktoji dalis, kur mėginama reglamentuoti atostogų trukmė. Pasiūlymai yra du, teisingiau trys. Seimo nario J.Bernatonio siūlymas yra šitas atostogas prilyginti Aukščiausiojo Teismo teisėjų atostogoms. Ir kolegos P.Jakučionio... Iš esmės čia yra du siūlymai, kaip aš pamačiau. Vienas siūlymas - tai yra šiuo atveju remtis Atostogų įstatymu, ta tvarka, kaip ten numatyta, o kitas siūlymas - jau čia yra skaičiai užrašyti, vietoje 58 įrašyti 35. Vis dėlto aš manyčiau, būtų nelogiška, jeigu mes pradėtume aukščiausiojo lygio teisininkų atostogas skirtingai traktuoti. Šia prasme, man atrodo, pats logiškiausias, lyg ir savaime suprantamas būtų tas, kad koks yra Aukščiausiojo Teismo teisėjų atostogų dydis, toks pat turėtų būti ir Konstitucinio Teismo teisėjų.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Kadangi buvo renkamasi iš įvairių alternatyvų, už komiteto alternatyvą nebuvo balsuojama, ir mes turime sugrįžti. Mūsų siūlymas buvo apskritai išbraukti tą straipsnį. Ir dabar, kai pasirinktas gerbiamojo kolegos P.Jakučionio siūlymas, turi būti balsuojama alternatyviai - palikti tik socialinio draudimo pensiją kaip visiems mirtingiesiems priklauso. Pagal jų atlyginimą jie ir taip gaus tūkstantines pensijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš dar kartą aiškinu Statutą. Kai mes balsuosime dėl šio įstatymo 4 straipsnio, mes balsuosime už arba prieš. Ačiū. Taigi prašom dabar motyvuoti siūlymus. Kolega J.Listavičius. Arba prilyginti Aukščiausiojo Teismo teisėjams, arba 35 dienos. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Žinoma, aš pasirinksiu mažesnį blogį, bet tuo pačiu palaikysiu ir G.Paviržį, kai bus kalbama apie viso straipsnio išbraukimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų valia. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlyčiau pritarti pasiūlymui, kad būtų tokios pat atostogos kaip ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti alternatyviai. Kas remiate kolegos J.Bernatonio, tuo pačiu ir pranešėjo teikiamą variantą, - mygtukas "už", kas remiat kolegos P.Jakučionio variantą (35 dienos) - mygtukas "prieš", susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti. Už pirmą variantą - 17 plius 1 - 18, už antrą - 22. Taigi pasirinktas kolegos P.Jakučionio variantas. Ar dėl šito straipsnio bus viskas? Prašom.
A.LOZURAITIS. Šitas straipsnis visas. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 4, arba pertvarkyto 16, straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gal aš perleisiu kolegai G.Paviržiui motyvus, nes mano motyvai iš esmės pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega G.Paviržis. Dėl viso straipsnio.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, na, pradėsiu turbūt nuo to, kad mūsų komitetas svarstė ne vieną kartą, taip pat ir Vyriausybės prašėm nuomonės, tarp kitko, ir Seimas užklausė. Jos nuomonė yra negatyvi dėl šio straipsnio, kitaip sakant, nepritaria. O dėl to, kad mes dabar siūlome dviejų vidutinių atlyginimų mokėti pensiją, kolegos, turėkime omenyje, kad jie šalia to dar gaus ir socialinio draudimo pensijas. Aš matau, kad nėra numatyta jokio apribojimo, aš dar suprasčiau logiką, jeigu būtų pasirinktas toks variantas, kurį siūlė gerbiamasis V.Būtėnas, šalia anos mokėti valstybinę pensiją išplėtus tą ratą. Kažkokia būtų logika. Dabar aš visai jos neįžiūriu. Apskritai man nelabai suprantama. Aš Konstitucinio Teismo pirmininko vietoje dabar dėl visų mūsų, svarstančių jų šitas kategorijas, ne tik rausčiau iš gėdos, bet apskritai prašyčiau pasiaiškinti, kodėl taip yra daroma. Dabar priimsime mes tokį įstatymą (kaip buvo siūloma, sakykime, 58 dienos), tai ką, tada mūsų šitas Alkoholio reklamos įstatymas net du mėnesius nebus nagrinėjamas?
Aš nesuprantu, kodėl čia apskritai taip buvo daroma? Aš manau, kad mes negalime, esant tokioms žmonių gyvenimo sąlygoms, daryti išskirtines... Palikime, kolegos, kitam Seimui. Ateis kitas Seimas, gal tie žmonės bus protingesni. Gal galų gale ir Konstitucinis Teismas savo žodį parašys, kaip jie žiūri į visa tai. Bet dabar priimti tokį įstatymą, suprantate, man nepakils ranka. Aš, kolegos, siūlau jums taip pat nebalsuoti už šitą, ir nedarykime sandėrių su sąžine.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Čia jau gerbiamasis G.Paviržis išsakė pagrindines mintis ir žinoma, kad...
PIRMININKAS. Dabar tik už galima. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Aš negaliu pasisakyti už...
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu, kad Vyriausybės negatyvi reakcija į šitą dalyką yra logiška, nes Konstitucinis Teismas gali ir privalo panaikinti Vyriausybės nutarimus, jeigu jie prieštarauja Konstitucijai. Tai viena. Vyriausybė apskritai neturėtų kvestionuoti šito dalyko. Konstitucinis Teismas yra nepriklausomas. Jis svarsto Seimo sprendimus, ar jie atitinka Konstituciją, ar ne. Jis turi būti nepriklausomas. Taip yra visame pasaulyje. Čia mes neišradome jokio dviračio. Aš siūlau neišbraukti, o palikti taip, kaip dabar mes nubalsavome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mielieji kolegos, mes juk sušvelninome siūlymus, todėl aš prašyčiau palikti 16 straipsnį kaip Konstitucinio Teismo darbo nepriklausomumo garantiją. Aš prašyčiau dėl to susimąstyti ir kviesčiau Seimo narius palaikyti sušvelnintą arba sumažintais dydžiais pažymėtą šį straipsnį. Prašyčiau balsuoti už. Prašome registruotis.
54 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 4 straipsnį, arba bazinio įstatymo 16 straipsnio pakeitimus, prašome balsuoti už. Kas prieš - taip pat. Balsavimas pradėtas.
10 plius 1 - 11 - už, 25 - prieš, 11 susilaikė. Straipsnis nepriimtas. Dabar liko dar papildomas 26.
Gerbiamasis pranešėjas.
A.LOZURAITIS. Gerbiamieji kolegos, šitas 26 straipsnio siūlomas patikslinimas, pakeitimas susijęs su tuo, kad iki šiol Konstitucinio Teismo įstatymas kiek susiaurino Konstituciją. Vadinasi, jeigu mes paskaitysime Konstitucijos 105 straipsnį, jo pirmąją ir šeštąją dalis, pamatysime, kad šitas įstatymas kažkodėl praleidžia Seimo aktus, vadinasi, Seimo įstatymus. Kai mes jau vieną kartą kreipėmės Seimo nutarimu į Konstitucinį Teismą, tai rėmėmės ne šituo įstatymu, o rėmėmės Konstitucija. Vadinasi, šitas siūlymas susijęs su tuo, kad Konstitucijos normas ir šio įstatymo normas reikia suvienodinti. Daugiau čia nieko nėra.
PIRMININKAS. Galima priimti šitą straipsnio papildymą? Priimta. Ačiū. Ir paskutinis - 85 straipsnis.
A.LOZURAITIS. Yra du siūlymai. Mūsų jau balsuotame straipsnyje, mes jau jį buvome priėmę, bet dar yra pasiūlymas tą antrąjį sakinį, kur numatoma, kad biudžeto asignavimų paprastųjų išlaidų suma negali būti sumažinama, palyginus su buvusiais metais, išbraukti. Kitas variantas - šitą sakinį siūloma sušvelninti įrašant žodžius (kolega J.Bernatonis siūlo): "be Konstitucinio Teismo sutikimo to negalima daryti". Aš remčiau kolegos J.Bernatonio siūlymą.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įdomu, kieno dar sutikimo reikės klausti, kai Seimas tvirtins valstybės biudžetą? Kieno dar turėsime klausti? Kokia bus Seimo padėtis? Tai gal dar užrašykime, kad eisime Vyriausybės klausti, savivaldybių klausti? Ar vis dėlto tam ir yra Seimas, kad remdamasis visų išvadomis, pasiūlymais, paskaičiavimais nuspręstų, ką daryti? Įvyks gaivalinė nelaimė, tai ar mes pirmiausia bėgsime ten aiškintis? Kodėl dabar štai peržiūrėdami biudžetą mes nebėgome į Konstitucinį Teismą? Tai tada kur logika, kada mes sau pradėsime?.. Geriausia tada apklausti visus, Seimas nesiims jokios atsakomybės, ir bus viskas gerai. Juo labiau kad aš galiu jau priminti, kad antram pagrindiniam ar penktam čia taip pat nesąmonių prirašyta, kad Konstitucinis Teismas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, užtikrinant jam galimybę, neatsižvelgiant ir t.t. Lyg Seimas šito taip pat nežino. Aš prieš tokius įrašus. Turi būti taip, kaip iš viso jau yra dirbęs. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paprieštarauti ponui J.Listavičiui. Aš manau, kad iš tikrųjų Konstitucinis Teismas nėra šiaip kokia nors institucija. Turi būti labai kategoriškai ir griežtai garantuojamas Konstitucinio Teismo nepriklausomumas nuo kitų valdžios institucijų, ir visų pirma finansinis. Aš manau, kad gali ateiti toks momentas, kai tas pats Seimas nutaręs, kad Konstitucinis Teismas per dažnai pripažįsta, jog Seimo priimti įstatymai neatitinka Konstitucijos, nutars sumažinti, pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimus. Tai yra seniai žinoma, Vakarų demokratiniame pasaulyje jau pergyventa praktika. Būtų labai negerai, jeigu mes Lietuvoje, vystydami demokratiją, darytume irgi tokias klaidas. Todėl aš manau, kad šita formuluotė, kaip ji dabar yra įrašyta, jeigu aš teisingai suprantu, kad biudžeto asignavimų paprastų išlaidų suma, skiriama teismui, negali būti sumažinama, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, ji turi likti tokia, kaip yra, ir neįrašant pono J.Bernatonio siūlymo dėl atsiklausimo Konstitucinio Teismo, aš netgi sakyčiau, kad turėtų būti griežčiau ir reikėtų kalbėti apie faktinį sumažinimą, kad negalėtų būti faktiškai sumažinta ta prasme, jog infliacijos dydis irgi turi būti įskaičiuojamas. Bet aš nesiūlau papildomų redakcijų, o tiktai siūlau palikti taip, kaip yra. Dar kartą kartoju kolegoms Seimo nariams: Konstitucinis Teismas yra kitokio pobūdžio institucija negu kitos valstybės institucijos. Jeigu mes pažeisime Konstitucinio Teismo nepriklausomumą, tai tada geriau panaikinkime apskritai Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, kadangi... (Balsai salėje) Gerbiamasis Andriau Kubiliau, juk J.Bernatonio siūlymas kaip tik yra griežtesnis. Tai vis dėlto, ką jūs remiate - pagrindinį tekstą ar kolegos J.Bernatonio?
A.KUBILIUS. Ką reiškia atsiklausti? Jeigu atsiklausti taip, kaip...
PIRMININKAS. Be sutikimo įrašyta.
A.KUBILIUS. Na, be sutikimo. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę. Tada dar kolega P.Jakučionis, ir balsuosime.
P.JAKUČIONIS. Aš iš tikrųjų manau, kad valstybėje apskritai nėra kokių nors šventųjų karvių. Konstitucinio Teismo teisėjus taip pat skiria Seimas ir Prezidentas. Jie nėra aukštesni už visus kitus. Man atrodo, kad negalima riboti Seimo galių bet kuriose srityse. Kadangi aš pats pasiūliau išbraukti šitą sakinį, tai prašau balsuoti dėl jo išbraukimo.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis pranešėjau, aš tada turiu patikslinti šiek tiek alternatyvas. Mes balsuosime taip: pagrindinis tekstas - mygtukas "už", o švelnesnė ar kietesnė alternatyva, t.y. ar kolegos P.Jakučionio, ar kolegos J.Bernatonio, - mygtukas "prieš". Jeigu mes pasirenkame prieš, tai tada balsuosime dar kartą. Ar aišku?
Prašom. Pranešėjas.
A.LOZURAITIS. Aš noriu pabrėžti tai, kad šitą straipsnį mes jau esame priėmę. Vadinasi, iš pradžių reikia kelti klausimą, ar mes jį peržiūrime.
PIRMININKAS. 85 straipsnis nepriimtas. Ne, nepriimtas. Aš noriu perskaityti gegužės 2 d. stenogramą: "Seimo posėdyje taip pat nebalsuota dėl šio įstatymo 20 straipsnio, arba 85 straipsnio kitokio išdėstymo." Čia nebuvo mūsų balsuota.
Taigi, mielieji kolegos, alternatyvos tokios: jeigu pagrindinis tekstas, tai mygtukas "už". Jeigu alternatyvos arba kolegos P.Jakučionio - išbraukti, arba kolegos J.Bernatonio - dar sustiprinti, tai mygtukas "prieš". Ar aišku? Jeigu už, tai viskas gerai, o jeigu prieš, tada dar kartą balsuosime. Prašome balsuoti už pagrindinį tekstą - mygtukas "už", už alternatyvas - mygtukas "prieš".
Už pagrindinį tekstą - 10, už alternatyvas - 29, 1 susilaikė. Taigi, mielieji kolegos, dabar dar kartą balsuosime. Kolega P.Jakučionis siūlo išbraukti - mygtukas "už", kolega J.Bernatonis siūlo sustiprinti - mygtukas "prieš". Ar aišku? Taigi už išbraukimą - "už", už kolegos J.Bernatonio pasiūlytą stipresnį variantą - mygtukas "prieš". Pranešėjau, už kurį? Už J.Bernatonio?
A.LOZURAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Prašome pasiruošti balsuoti. Už išbraukimą - mygtukas "už", už J.Bernatonio - mygtukas "prieš".
29 - už, 12 (su pranešėju) - prieš. Taigi antroji dalis yra išbraukiama. Pasirodo, anoje pusėje tik vienas teisingas. Mielieji kolegos, pastraipsniui viskas priimta. Dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. O gal galima be balsavimo motyvų?
Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Dėl viso įstatymo...
PIRMININKAS. Taip, dėl viso įstatymo.
A.BENDINSKAS. ...aš norėčiau Seimo nariams pasakyti, kad vis dėlto mes turime pagalvoti, kai sudarome ypatingas sąlygas ir ypatingiems žmonėms, kad jie gautų daugiau negu bet kokie kiti, numatyti pagal egzistuojančius įstatymus. Todėl aš visiškai pritariu Ministro Pirmininko pranešimui, kuriame sakoma: "Pranešame, kad, mūsų nuomone, visų valstybės pareigūnų socialinės garantijos turėtų būti nustatomos bendruose įstatymuose. Todėl siūlomoms Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo nuostatoms, siekiančioms pagrįsti ir nustatyti Konstitucinio Teismo teisėjams papildomas garantijas, nepritariame."
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo kalbama, kad daugelyje valstybių. Tačiau Lietuva yra Lietuva. Ir daugelyje valstybių nėra to, ką šiandien turime Lietuvoje. Čia buvo taip pat kalbama apie padidintas teisines, materialines bei socialines Konstitucinio Teismo ir teisėjų nepriklausomumo garantijas. Tai kur kiekvieno Lietuvos žmogaus teisinės, materialinės bei socialinės garantijos? Vadinasi, čia jau ne taip kaip daugelyje valstybių. Kadangi gyvename tokiomis sąlygomis ne kaip daugelis valstybių, tai aš sakyčiau, kad reikia visiems stengtis, kad Lietuvos Respublika gyventų taip, kaip daugelis valstybių. Žinoma, tada į visas ir teises, ir pareigas, ir garantijas mes galėsime orientuotis. Kol kas to nėra.
Aš čia dar kartą grįžtu, kadangi pas mus buvo jau anksčiau priimtas straipsnis dėl apsisaugojimo ir dėl biudžetinio finansavimo. Todėl aš manau, kad nei šitas Seimas, nei kitas, nei dešimtas jokių diskriminacinių priemonių prieš Konstitucinį Teismą nekels. Todėl toks apsidraudimas, kad būtinai atsižvelgus, kad būtinai atsiklausus, kad būtinai užtikrinus, taigi kiekvienas tą darys, jeigu bus išteklių. O šiuo atveju mes žinome, kokia yra padėtis. Todėl, kaip sako, kaip groja, tai taip ir šokam. O žinome, kaip šokame. Tai mes šiuo atveju, sakykime, nenuskriaudėme, manau, Konstitucinio Teismo darbuotojų. Tačiau, kadangi vis dėlto anksčiau buvo nevisiškai normalių nuostatų kituose įstatymo straipsniuose, aš teigiamai balsuoti už šitą įstatymo projektą negalėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Suprantama, gerbiamojo J.Listavičiaus pozicija man aiški. Bet mes darome precedentą ir turėjome padaryti, bet, deja, nepadarėme. Tai ką padarysi. Čia jau toks mūsų supratimas, kad biedni, tai tokie, o kad tokie, tai ir biedni. Tai vis dėlto reikia galvoti. Dabar jau ką padarėm, tai tą padarėm. Tai balsuokime bent už tai, ką padarėme.
PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, priimdami šį įstatymą mes Lietuvos piliečius klasifikuosime į palaimintuosius, į išrinktuosius ir į eilinius piliečius. Nė viena profesija ar profesinės grupės negali stovėti aukščiau už kitą. Todėl paskirdami specialią premiją specialiai grupei mes nusikaltome kitiems Lietuvos piliečiams. Vien dėl to aš negaliu balsuoti už šį įstatymą. Man atrodo, kad visos pensijos turėtų būti skiriamos pagal išdirbtą laiką ir pagal uždirbtą algą, o privilegijų teikti nereikia. Todėl aš negaliu remti šio įstatymo.
PIRMININKAS. Daktare, aš labai atsiprašau, aš manau, kad jūs po mano žodžių tuoj pakeisite savo nuomonę. Juk neliko šito straipsnio, neliko. Liko tik technologiniai pataisymai, o nei pensijų, nei geresnių atostogų neliko. Taigi aš prašyčiau vis dėlto balsuoti.
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Pirmininke, tiktai vieną motyvą.
PIRMININKAS. Prašau, vieną motyvą.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes, aišku, svietą lyginti visi sugebame greitai ir gerai. Tai čia yra pats paprasčiausias dalykas, kurį mes labai gerai mokame. Neduok Dieve, kam nors duoti bent vienu litu daugiau.
Tačiau aš noriu priminti Konstitucijos straipsnį: "Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija." Gerbiamieji kolegos, išbraukdami šitą nuostatą, kuri buvo įrašyta į įstatymo pataisą, mes žengiame gana didelį žingsnį atgal. Daugelyje Vakarų valstybių yra labai aiškios nuostatos, ateinančios iš labai skaudžios patirties, kad koks nors karalius ar monarchas, ar parlamentas, ar dar kas nors nutaria susidoroti su nepaklusniais teisėjais labai paprastu būdu - sumažindamas pensijas arba atlyginimus, arba dar ką nors. Tai štai mes padarėme šitokį žingsnį, sudarydami galimybę Seimui, Vyriausybei arba dar kam nors vieną dieną ateiti ir pasakyti: mielieji ponai, pinigų nebėra, mes turime Konstituciniam Teismui sumažinti atlyginimus. Tai štai kas gresia mūsų labai silpnai demokratijai. Aš manau, kad iš tikrųjų padarėme klaidingą žingsnį. Kolegos dešinieji, aš manau, mes turėsime šitą klaidą ištaisyti. Garantijos Konstitucinio Teismo teisėjams turi būti labai aiškios ir kategoriškos.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome registruotis. (Balsai salėje) Laiko nėra. Prašome registruotis. Po balsavimo.
51 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų priimtas Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.
PIRMININKAS. 46 - už. Kas prieš? Kolegos, tylos. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 46 Seimo nariams balsavus už ir tik 3 susilaikius Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Replikos po balsavimo. Kolega V.Petrauskas ir kolega G.Paviržis. Prašom. Bet tik du, ne daugiau. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Norėčiau pasakyti, jog valstybės saugumo stabilumą, demokratijos plėtrą lemia ir tai, kad šitų garantijų, apie kurias kalbėjo ponas A.Kubilius, tikrai reikia ne tik Konstituciniam Teismui. Jų pirmiausia reikia visiems socialiai remtiniems žmonėms, pensininkams, tarnautojams, ūkininkams, šitų garantijų reikia teisėsaugos institucijoms ir kitiems teismams, ir tai priklauso nuo valstybės ekonomikos. Man buvo labai įdomu klausytis, kad šis įstatymas gali pakenkti valstybės demokratijai, neva, neduodame vienai institucijai didžiulių galių, o štai rinkimų slenksčio pakėlimas, pasirodo, valstybės demokratijos raidai nekenkia. Tai man tikrai yra malonu girdėti tokius pareiškimus.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš dėl kolegos A.Kubiliaus replikos. Ar jis turės dar jėgų pakeisti šį įstatymą rudenį - tai dar klausimas, jis turėtų atsiklausti tautos, ar jis turės tokį mandatą. Tačiau aš dabar supratau, kad, matyt, Konstitucinio Teismo teisėjai klausosi šitos transliacijos, ir todėl jūs taip sakėte. Jiems aš turėčiau pasakyti: kai už straipsnį balsavome, tai jis ne vieną, o abi rankas kėlė.
PIRMININKAS. Ar už panaikinimą? (Balsas salėje)
G.A.PAVIRŽIS. Už straipsnio panaikinimą.
PIRMININKAS. Žodžiu, ne tik gerbiamasis G.Paviržis, bet ir A.Kubilius, t.y.abu populistai. Taigi visi vienodi.
Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl patikslinto įstatymo "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo įstatymo galiojimo atstatymo". Jums yra išdalytas patikslintas variantas. Galime balsuoti? Prašome registruotis.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo įstatymo galiojimo atstatymo"? Kas už, prašom pakelti rankas. Kolega E.Raišuotis. Prašom palaikyti rankas. Kas žino, tas balsuoja, kas nežino, stovi rankas įsikišęs į kišenes. Reikia laiku atsistoti prie mikrofono.
45 - už. Kas prieš? Prieš - 1. Kas susilaikė?
Mielieji kolegos, 45 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš, įstatymas "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo įstatymo galiojimo atstatymo" priimtas. Posėdžio pabaigoje dvi replikos. Kolega K.Kuzminskas ir kolega A.Katkus.
K.KUZMINSKAS. Mielieji Lietuvos žmonės, kreipiuosi į jus, nes LDDP frakcijos vyriausioji ideologė G.Jurkūnaitė suklaidino jus, kai buvo balsavimas dėl Seimo narių darbo sąlygų įstatymo. Matyt, jai tekstas buvo parengtas iš vakaro arba ryte, nespėjo pakeisti šio teksto ir perskaitė tikėdamasi, kad Krikščionių demokratų frakcija balsuos už Seimo narių darbo sąlygų įstatymą teigiamai. Tačiau daug nuostatų neatitiko mūsų frakcijos nuostatų - tai kad Seimo nariams suteiktos per didelės išeitinės pašalpos, numatytos per didelės išmokos Seimo Pirmininkui, ir tai, kad bus nekontroliuojami Seimo Pirmininko šeši vidutiniai darbo užmokesčiai, todėl Krikščionių demokratų frakcija balsavo prieš, taip kaip ir 1992 m. balsavo už tai, kad būtų panaikintos lengvatos Aukščiausiosios Tarybos deputatams.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus - paskutinis.
J.A.KATKUS. Pone Pirmininke, jūs man keturis kartus iš eilės neleidote kalbėti, kaip...
PIRMININKAS. Reikia laiku atsistoti prie mikrofono. Prašom.
J.A.KATKUS. Taip. Žinokite, aš jau galvoju, kad reikia pasekti K.Antanavičiaus pavyzdžiu ir imtis stovo, nors baiminuosi dėl akinių. Bet dabar aš noriu pasakyti dėl Seimo narių darbo sąlygų įstatymo.
PIRMININKAS. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš manau, kai Lietuvoje tokia sunki padėtis, mes priėmėme tikrai nelabai gerą, sakyčiau, gobšų įstatymą. Todėl aš jo nepalaikiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad kolega A.Katkus nuo šios dienos atsisako Seimo nario atlyginimo arba ima jo tik trečdalį. Ačiū, gerbiamieji kolegos, posėdis baigtas. Vakarinis posėdis prasidės 15 val. 15 min. Gero apetito, o prieš tai pranešu, kad baigiantis sesijai Seimo nariai gaus dovanėlių - knygų. Gerų knygų. Posėdis baigtas.