Šešiasdešimt
devintasis posėdis
1996
m. liepos 10 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto (priėmimo tęsinys) |
|
4. |
|
|
5. |
Draudimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų priėmimas |
Darbotvarkė (96.07.10)
8sesija 69 posėdis. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo liepos 10 dienos rytinį plenarinį posėdį! Prašom registruotis. Registracija! Vieną minutę, dar sykį. Prašom. 74 Seimo nariai.
Pirmiausia, mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Kaip matote, šiek tiek darbotvarkė yra pamarginta, bet nežymiai. Seimo seniūnų sueigoje sutarėme, kad klausimai, kurių nespėjome išnagrinėti vakar, turėtų būti užbaigti šiandien arba rytoj. Tai štai keli klausimai, kurie pažymėti 1-4, 2-2 ir 2-4 bei rezerviniu ketvirtuoju, ir yra tie papildomi klausimai, dėl kurių tarėmės Seimo seniūnų sueigoje. Galime pradėti darbus? Ačiū. (Balsai salėje)
Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasinaudoti tuo, kad šiandien visų, taip pat ir pono Pirmininko nuotaika turbūt puiki, ir paprašyti, kad jūs parodytumėte geranoriškumą ir leistumėte šiandien sudaryti laikinąją komisiją ištirti aplinkybes, susijusias su "Lietuvos aido" vyr. redaktoriaus pavaduotojo K.Žičkaus žuvimu. Tai užtruktų tik vieną minutę ir nieko nekainuotų - nei pinigų, nei laiko, nei Seimo darbo laiko. Tai kitą savaitę vieną dieną užtruktų. Norinčių yra, kas pagal savo pageidavimą galėtų prisidėti. Galbūt galima vakariniame posėdyje kokią minutę sutaupius tai padaryti?
PIRMININKAS. Aš manau, čia nebus problemų, nors ir nesilaikant nustatytos tvarkos, bet atvejis yra ypatingas. Aš labai prašau pirmiausia projektą padauginti ir išdalyti visiems Seimo nariams.
J.A.KATKUS. Aš paprašiau, jau yra užregistruota, padaugins ir padalys. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Seimo nariai, manau, neprieštaraus, ir vakariniame posėdyje tai galėsime daryti. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu jūsų paklausti, ar dėl punkto 1-5a, 1-5b, 1-5c ir 1-5d, kuris buvo numatytas 11.20 val. ir perkeltas, kas nors pranešė pranešėjui, nes jis yra ne Seimo narys.
PIRMININKAS. Minutėlę, apie kurį jūs klausiate?
J.BEINORTAS. Tai yra Draudimo įstatymas. Yra pakeistas pranešėjas.
PIRMININKAS. Taip, žinoma, tai pateikėjų pageidavimu, ir jie atsako už pranešėjo atvykimą į Seimą.
J.BEINORTAS. Supratau. Mūsų komitetas atsako.
PIRMININKAS. Taip. Kolega K.Antanavičius dar pageidavo? Ne. Galime pradėti. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
8sesija 69 posėdis. Svarstyti klausimai
1-1 darbotvarkės punktas - Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projekto Nr.2478, atrodo, antras variantas. Pranešėjas - kolega F.Kolosauskas. Prašom.
Gerbiamasis kolega, ar teikiate priimti?
F.KOLOSAUSKAS. Taip, teikiu priimti šito įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Tokiu būdu pradedame Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo, pakeitimo įstatymo priėmimą. (Balsai salėje)
Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, čia mane kolegos iš tikrųjų pagrįstai pataiso. Jeigu jūs turite ką pasakyti, - pasakykite, o kai kurie dar nori kalbėti diskusijose. Prašom dviem žodžiais, o po to aš pakviesiu Seimo narius.
F.KOLOSAUSKAS. Yra gerbiamojo V.Petrausko pasiūlymas vietoje rugpjūčio 1 d. įrašyti gruodžio 31 d. arba gruodžio 1 d. Daugiau kitokių pasiūlymų kol kas neturiu, galbūt kas iš salės pasiūlys. Dėl gerbiamojo V.Petrausko. Reikalas toks, kad mes komitete svarstėme šį klausimą ir buvome priėmę sprendimą rugpjūčio 1 d. Reikalas tas, kad įmonės turėjo mokesčių atostogų pakankamai ilgą laiką, beveik, sakykime, 8 mėnesius. "Litimpeks" banke jau tas klausimas yra išspręstas nuo birželio 10 d. Jie atkūrė savo veiklą ir įmonės laisvai disponuoja savo lėšomis, vadinasi, čia kalbos apie mokesčių lengvatas nėra. O mūsų priimtame įstatyme dėl LAIB veiklos atnaujinimo yra pasakyta, kad įmonės turi kapitalizuoti savo pusę lėšų (50%), iki rugpjūčio 1 d. gali ir nespėti, nes mažai liko laiko. Taigi aš vis dėlto manyčiau, kad gruodžio 31 arba 1 būtų per ilgas laiko tarpas, nes biudžetui reikalingos atitinkamos lėšos, reikia, kad jie mokėtų. Bū-tų priimtiniausia, geriausia data - rugsėjo 1 d. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar du Seimo nariai nori kalbėti diskusijose. Aš išties pasitaisau ir juos pirmiausia kviečiu, o po to - priėmimas.
Kolega V.Petrauskas. Prašom. Ar jūs iš vietos, ar iš tribūnos? Prašom. Gerbiamasis Kolosauskai, prašyčiau jus į savo darbo vietą. Gerbiamasis Petrauskai, prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, aš dabar norėčiau iš esmės kalbėti dėl siūlomo įstatymo projekto ir dėl tos situacijos, kurią gali lemti viena ar kita pasirinkta data. Dabar nuosekliai, iš pradžių pasižiūrėkime, kaip vyko šios problemos svarstymas ir šios problemos sprendimas čia, Seime, įstatymo būdu.
Dokumentas, kuriam dabar pateikta pataisa, t.y. Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius įstatymas numatė, kad LAIB ir "Litimpeks" klientams, tiksliau, čia daugiausia kalbama apie juridinius asmenis, kurie turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, delspinigiai atidedami iki tol, kol jie galės laisvai disponuoti savo lėšomis. Iš tikrųjų, kaip sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, dėl "Litimpeks" banko šiuo metu labai aštrios problemos nėra, o štai Akcinio inovacinio banko klientų - juridinių asmenų, kurie turėjo sąskaitas, situacija yra kur kas sudėtingesnė. Ir dabar tas pradinis variantas, kuris numatė gruodžio 1 d. terminą, jau buvo didžiulis žingsnis atgal. Nes visi, manau, akivaizdžiai supranta ir žino, kad vargu ar iki šių metų pabaigos Akcinio inovacinio banko klientai - juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas, galės disponuoti savo lėšomis. Bet valstybė šių metų pradžioje iš tikrųjų parodė valstybinį požiūrį į Lietuvos juridinius asmenis, į užsienio investitorius, ir jiems dėl bankų krizės atidėjo delspinigių skaičiavimą. Pirminiu variantu padarytas didelis žingsnis atgal, pabloginantis jų situaciją. O dabar leiskite pastebėti, ar rugpjūčio 1 d., kas yra iš tiesų nerealu, ar net rugsėjo 1 d. iš esmės situaciją vargu ar pakeistų. Leiskite paaiškinti, kodėl.
Labai daug ginčijomės Seime priiminėdami įstatymą, susijusį su Lietuvos akciniu inovaciniu baku, "Litimpeks". Ginčijomės, ar tikrai indėlininkams garantuotos visos teisės ir galimybės anksčiau ar vėliau atsiimti pinigus. Ginčijomės, ar tikrai tas įstatymas keičia situaciją. Ir vis dėlto Seime daugumos balsais buvo nuspręsta, kad 50% lėšų, kurių suma per 4000 Lt, yra skiriama vertybinių popierių, banko akcijų pirkimui, kitai pusei sudaromos sutartys. Taigi dabar pažiūrėkite realiai, kolegos Seimo nariai. Jeigu bus pasirinkta bent rugsėjo 1 diena, ar daug kas banke laikančių pinigus juridinių asmenų, užsienio ir Lietuvos firmų, kompanijų skubės sudarinėti tas sutartis? Noriu priminti, kad tik birželio mėnesį yra įregistruota LAIB akcijų emisija. Tik birželio mėnesį. Kaip sakoma, prieš keletą dienų, taip grubiai kalbant.
Kita medalio pusė. Jeigu bus tokios griežtos sąlygos, nebus perkamos akcijos, nebus sudaromos sutartys, tai ką reiškia? Kalbėkime atvirai - tai reiškia Akcinio inovacinio banko bankrotą. Tai kam tada reikėjo su tais visais vargais, ginčais, piktumais priiminėti tą įstatymą? Reikėjo iš karto spręsti: "Litimpeksas" atsigauna, valio, sveikinam, na, o dėl valstybės kaltės sužlugdytas LAIB pasmerktas bankrotui. Kam reikėjo tos didžiulės procedūros? Ir vis dėlto aš dabar manau, kad rugpjūčio 1 d. jokiu būdu nepriimtina, rugsėjo 1 d. taip pat nieko nekeičia.
Aš labai prašyčiau kolegas Seimo narius, poną pranešėją sutikti su ta pirmine jūsų siūlyta data, t.y. gruodžio 1-ąja. Tada firmos, kompanijos (ir Lietuvos, ir užsienio), turėję sąskaitas Akciniame inovaciniame banke, turės galimybę spręsti, galvoti, kuris variantas apsimoka. Tuo labiau kad mes šiandien dar nežinome, kiek šitų sutarčių sudaryta, kiek akcijų nupirkta. Nieko dar nėra. Tai faktiškai net rugsėjo 1 d. reikštų daugelio firmų, kompanijų, juridinių asmenų sužlugdymą, reikštų dar gilesnę biudžeto krizę ir parodytų, kad Lietuvos valstybė savavališkai keičia savo pažadus, savo įsipareigojimus ir žlugdo Lietuvos gamintoją. Tai būtų tikrai neišmintingas sprendimas. Ir aš labai kviečiu ir poną pranešė-ją, ir Seimo narius pritarti mano siūlymui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V.Andriukaitį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kadangi siūlomas įstatymo pakeitimas, aišku, siūlytojai galėjo atkreipti dėmesį, kad pačiame įstatymo pavadinime yra šiokia tokia absurdiška situacija: "Už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla yra sustabdyta, įstatymo." Vadinasi, buvo galima ir laiku pervesti mokesčius per bankus, kurių veikla buvo sustabdyta. Jei turėjo sąskaitas bankuose, kuriuos sustabdė valstybė savo sprendimu, tai kyla klausimas, kaip jie kitaip galėjo pervesti tuos mokesčius - laiku ar ne laiku. Šia prasme taisytinas pavadinimas, bet tiek to, jame slypi tik tai, kad vienaip ar kitaip valstybė turi prisiimti atsakomybę už tuos žingsnius, nes fiziniai ir juridiniai asmenys iš tikrųjų atsiduria keblioje padėtyje.
Pasiūlyta gruodžio 1 d. data buvo, tarkime, maksimaliai palanki įvairiems smulkiems, nelabai pajėgiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie galėtų per tą laiką iškapitalizuoti lėšas ir išpirkti dalį LAIB akcijų. Šiuo atveju iš tikrųjų jie turi sukaupti pinigų ir t.t., ir t.t. Bet nutariama elgtis ryžtingiau. Štai pasiūlomas antrasis variantas - rugpjūčio 1 d. Jeigu birželį buvo LAIB tik pradėjęs skelbti akcijų visas procedūras, sakykite, kaip per liepos mėnesį gali didelė dalis, tarkime, silpnesnių juridinių asmenų realizuoti šį reikalavimą?
Aš labai džiaugiuosi, kad ponas F.Kolosauskas sutiko su rugsėjo 1-ąja, tai jau šioks toks žingsnis į priekį. Tai yra blogas kompromisas, bet jis truputį geresnis, ypač tiems juridiniams asmenims, kurie yra mažiau pajėgūs taip greitai sukaupti lėšų, kad išpirktų tai, ką jie gali išpirkti šiame banke. Todėl rugpjūčio 1 d. niekaip negalime pritarti, rugsėjo 1 d. - na, kaip sakoma, iš didelės bėdos, bet būtų logiška, kad iki rugsėjo 17 d. ar 20 d. būtų galima padaryti. Tada tie juridiniai asmenys, kuriems yra daug įvairių kitų problemų ūkinėje veikloje, iš tikrųjų galėtų suspėti išpildyti visus įstatymo reikalavimus. Aš manau, kad gruodžio 1 d. data - tai tokia ramiausia, bet nėra abejonės, kad spaudžia biudžeto skolos, nėra abejonės, tą visi supranta. Bet vis dėlto rugpjūčio 1 d. netinka. Šiuo atveju geriau galvoti apie rugsėjo 15 d., kad vis dėlto būtų... Rugsėjo 1 d. - tai irgi yra vasaros metas. Mano nuomone, rugsėjo 15 d. būtų dar tas avansas, kuris galėtų paskatinti ir silpnesnius juridinius asmenis išpildyti tai, ko įstatymai reikalauja ir nustato. Aš esu už švelnesnį kompromisą.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, praktiškai tas mintis, kurias aš norėjau pasakyti, pasakė kolega V.Andriukaitis. Aš tik noriu jam pritarti ir pasiūlyti. Kadangi pranešėjas gerbiamasis F.Kolosauskas savo kalboje pasiūlė kitą datą, ir aš labai atsiprašau, kad nespėjau raštu šiam reikalui pritarti, noriu pasiūlyti datą, kad šios įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 1995 m. gruodžio 19 d. iki 1996 m. rugsėjo 1 d. Remiantis mūsų priimtu 1996 m. birželio 18 d. įstatymu (5 straipsnio antrąja dalimi), yra nustatyta, kad 50% naujos akcijų emisijos LAIB turi būti kapitalizuota. Ir, kaip čia buvo minėta, per tą trumpą laiką tikrai fiziškai niekas nespės. Jeigu mes parašytume rugpjūčio 1 d., nuo rugpjūčio 1 d. pradėtų suktis delspinigių skaitliukas, tai vėl jokiu būdu nepalanku mūsų bankų klientams. Kadangi, kaip ir gerbiamasis kolega V.Andriukaitis minėjo, mums reikalingos lėšos biudžete, tai aš ir siūlau padaryti pataisą - iki 1996 m. rugsėjo 1 d., nes pinigai mums biudžete labai reikalingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar K.Antanavičius dėl balsavimo motyvų, ar dabar? Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, aš suprantu, biudžetui reikia, bet kai sužlugdysime įmones, tai tam biudžetui nieko nebebus - nei įmonei, nei biudžetui. Todėl aš manau, kad negalime mes taip savavaliauti ir spausti tas įmones. Aš norėčiau prašyti paremti pono V.Petrausko siūlymą - iki gruodžio 31 d. arba iki gruodžio 1 d.
Motyvai. Štai, sakote, rugsėjo 1 d. O kas rugsėjo 1 d. susirinks? Jeigu ta situacija bus iš tikrųjų pavojinga, jeigu mes matysime aiškiai, kad įmonės žlunga dėl tų delspinigių mokėjimo, Seimo nebus rugsėjo 1 d., nebus kam pratęsti, nebus kam pakeisti. Todėl būkime bent kiek atsakingi už savo veiksmus. Negalime nei rugpjūčio, nei rugsėjo 1 d. priimti, todėl, kad... O kas paskaičiavo, kiek toms įmonėms padaryta žalos? Iš tikrųjų reikėtų paskaičiuoti. Juk ne įmonės kaltos. Iš dalies bankas, iš dalies valstybė kalta dėl drastiško sustabdymo. Tai štai tą skolą ir padalykime pusiau. Ir jeigu tą skolą priskaičiuosime, tai jiems tų delspinigių iš viso ir nereikės mokėti, nes bus kompensuota... daug metų. Siūlyčiau, kad vis dėlto elgtumėmės pagal ekonomikos taisykles. Kas padarė nuostolių, tas ir turi atsakyti, tas ir turi sumokėti. Turi lėšų, neturi lėšų, bet šiuo atveju valstybė yra skolinga toms įmonėms. Ir nereikėtų paistyti apie kažkokius delspinigius, nes jos visiškai nėra kaltos. O jeigu žiūrėtume bent kiek valstybiškai, tai mes negalime žlugdyti įmonių dėl to, kad bankai patys tarpusavyje padarė vienas ar kitas machinacijas.
Todėl dar kartą prašau, kad būtų paremtas pono V.Petrausko siūlymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Tokiu atveju kviečiu registruotis ir pradėsime priėmimo procedūrą. Registracija! (Balsai salėje) Diskusijos jau baigtos.
87 Seimo nariai. Mielieji kolegos, galime dabar pradėti priėmimo procedūrą? Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, dar kartą prašyčiau įvertinti siūlomas datas. Rugpjūčio 1 d., kiek aš supratau, jūs pats atsisakote, lieka rugsėjo 1 d. arba gruodžio 31 d. Gal iš tiesų kompromiso dėlei rugsėjo 15 d.?
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia buvo įvairių siūlymų. Turint omeny tai, kad Seimas pradeda oficialų darbą rugsėjo 10 d., tai būtų logiška, kad įstatymo taikymas baigtųsi rugsėjo 15 d. Aš su tuo pasiūlymu sutinku ir prašau už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tokiu atveju pasiūlymai grupuojami į dvi dalis: rugsėjo 15 d. - patikslinta data ir gruodžio 1 d. arba gruodžio 31 d. Prašome dabar dėl abiejų datų kalbėti.
Kolega V.Petrauskas - pirmasis. Prašau. Dėl gruodžio mėn.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš gruodžio 31 d. datą atsiimu. Lieka gruodžio 31 d. Aš manyčiau, pone...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gruodžio 1 d. lieka ar gruodžio 31 d.?
V.PETRAUSKAS. Taip, lieka gruodžio 1 d. Aš gruodžio 31 d. atsiimu.
PIRMININKAS. Aišku.
V.PETRAUSKAS. Gruodžio 31 d. atsiimu. Aš labai paprašyčiau, jeigu ponas pranešėjas tą situaciją ir jos sudėtingumą supranta, vis dėlto galbūt spalio 1 d. Jeigu jau yra tas kompromisas iki rugsėjo 15 d., tai... Tiesiog čia Lietuvos ūkio ekonomikos reikalai. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia. Yra valstybės įsipareigojimai. Gal tikrai priimkime valstybinį sprendimą. Aš prašyčiau pono pranešėjo dar sykį pagalvoti dėl spalio 1 d., ir tada galėtume be jokių balsavimų tą nuspręsti. Tai būtų tikrai protingas žingsnis. Dėkui.
PIRMININKAS. J.Veselka. Dabar jau trys datos: rugsėjo 15 d., spalio 1 d., gruodžio 1 d. Jūsų nuomonė?
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes, manau, teisingai pasielgėme šio banko atstatymui vis dėlto labai daug pareikalavę iš privatininkų, o ne vien valstybės pinigais. Aš manyčiau, jeigu prelegentas sutiktų, čia kompromisas spalio 1 d. Atsiminkite, mes gi uždraudėme valstybei ten kapitalizuoti pinigus. Todėl, manyčiau, spalio 1 d. kompromisas būtų labai tinkamas. Prašyčiau gerbiamąjį F.Kolosauską su tuo kompromisu sutikti. Atsiminkite, mes vis dėlto numatėm privatininkams ir labai gerai, kad jaustų atsakomybę. Jiems pavedėme iš esmės atstatyti banką.
PIRMININKAS. Ir dar vienas Seimo narys - A.Kairys, po to - pranešėjas. Dėmesio! Trys datos, gerbiamasis Kairy. Prašom.
A.KAIRYS. Tai vis tiek, matyt, reikėtų ar rugsėjo 1 d., gal arčiau šiek tiek, nes paskui bus jau labai toli.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu sutinkate su kuria nors kompromisine data, tada iš karto. O jeigu ne, balsuosime alternatyviai. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Jeigu gerbiamieji kolegos Seimo nariai konsensu sutiktų, aš priimčiau spalio 1 d.
PIRMININKAS. Sutinkame? Nereikia balsuoti? Ačiū. Tada ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom dėl balsavimo motyvų. Gal galime iš karto balsuoti? Galime? Prašau. Malonu. Prašome registruotis. Aktyvieji kolegos sutinka viso Seimo labui šį sykį nekalbėti. Prašom registruotis. Gerbiamasis Listavičiau, na, susilaikykit vieną sykį. Matot, jeigu kolega J.Listavičius, tada V.Petrauskas - pirmasis. Ir aš jo klausiau, ar jis nori... Abu ar vienas? Ačiū. Gerbiamasis V.Petrauskas ir jaunesnis, ir šį sykį mandagesnis. Todėl kolega J.Listavičius.
Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos komercinių bankų krizė tęsiasi. Jau 1995 m. gruodžio mėn. ir vėlesniais mėnesiais buvo priimti įstatymai. Vyriausybė priėmė atitinkamus priemonių planus, tačiau viskas nevykdoma.
Nors Lietuvos valstybės biudžetas dėl minėtų delspinigių, konkrečiai, dėl mokesčių mokėjimo patyrė didelių nuostolių, tačiau šiandien ir vėl apie tai kalbama. Čia kalbama, kad juridiniai asmenys nukentėjo. O kaip su fiziniais asmenimis? O kaip su valstybės biudžetu? Čia priskiria dar Vyriausybei patriotinius žygius, kad ji imasi tokių. Bet čia visur pasekmės.
O apie priežastis ar čia nors vienas pagalvojo? Sakykim, tas didelis stabilizatorius ir šiandien visiškai laisvas. Vis dėlto reikėtų pagalvoti turbūt apie atsakomybę už šituos veiksmus. Kaip tada su Seimo priimtu įstatymu dėl 64 mln. "Aurabankui"? Dėl 30 mln. Vakarų bankui šiandien jau keliama baudžiamoji byla, o Seimas su 64 mln. nuplovė kaltes. Tai štai kaip gražiai mes dabar susitarėme, kad ir biudžetas bus turtingesnis, ir Vyriausybė patriotiniais žygiais užsiima, ir fiziniai asmenys visiškai patenkinti. Kaip gražiai viskas mums išeina. O reikalo esme niekas nepasidomi. Vadinasi, mes kalbame ir kalbame apie pasekmes. O dešimtis kartų maskuojame priežastis, nomenklatūrinius darbuotojus išteisiname. Jeigu jau kas norite padaryti labai gerą darbą, tai gal reikėtų nuo to ir pradėti, nuo gerų darbų, tai būtent nuo kaltininkų...
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime pradėti balsuoti? Balsų skaičiavimo grupė. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo pakeitimo? Kas už, prašome balsuoti. Kas prieš, - vėliau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.
PIRMININKAS. Už - 61. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 26.
PIRMININKAS. 26. Gerbiamieji, 61 Seimo nariui balsavus už, 1 - prieš ir 26 susilaikius Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto tolesnis priėmimas (96.07.10)
8sesija 69 posėdis. Svarstyti klausimai
Dar kitas darbotvarkės punktas, t.y. 1-2 - Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo tolesnis priėmimas pastraipsniui. Kviečiu gerbiamąjį V.Būtėną į tribūną.
Prašom, pranešėjau. Man atrodo, mes priėmėme 5 straipsnius.
V.BŪTĖNAS. Taip. Dabar norėčiau kalbėti dėl 6 straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Yra keletas alternatyvių pasiūlymų, tai Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Seimo nario A.Raškinio ir derinimo grupės. Taip pat yra vienas pasiūlymas, kuris, manyčiau, tiktų būtent šitam straipsniui. Tai kolegos A.Basko. Mes pritarėme derinimo grupės pasiūlymui, taip pat Seimo nario A.Basko papildymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju aš prašysiu vėl kalbėti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovą. Matyt, gerbiamasis A.Raškinis, taip? Prašome motyvuoti savo siūlymus.
Kolega A.Raškinis. Gerbiamasis Andriukaiti, jūsų siūlymai priimti. O dabar kolegos A.Raškinio alternatyvūs siūlymai arba, tiksliau, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir A.Raškinio. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto čia yra pasiūlymai iš esmės. Štai kokie mūsų komitete buvo samprotavimai ir kodėl tokie siūlymai kilo.
6 straipsnyje, taip, kaip dabar jis yra pateiktas mums siūlomame įstatymo projekte, siūloma, kad darbo grupė iki lapkričio 1 d. parengtų įstatymus ir juos pateiktų. Jau mes vakar galų gale iš paskutinio klausimo, kai buvo priimamas Radijo ir televizijos įstatymas, pamatėme, kokia iš tikrųjų nekvalifikuota ir nepasiruošusi yra ta grupė. Yra keletas žmonių, kurie tiesiogiai finansiškai suinteresuoti, lobistus sudaro, o kiti yra žmonės, neturintys pakankamos kvalifikacijos. Ir dabar šitai darbo grupei yra siūloma parengti įstatymus, kurie reguliuotų ekonominius dalykus ir kurie reguliuotų valstybės įtaką monopolijose. Finansų ir ekonomikos srities įstatymus siūlo grupei, kuri šioje srityje yra visai analfabetų grupė. Todėl mūsų komitetas, kad šitie įstatymai būtų parengti kvalifikuotai, siūlo, kad būtų pa-siūlyta Vyriausybei parengti iki kovo 1 d. nacionalinio Radijo ir televizijos abonentinio mokesčio įvedimo įstatymą, o po to - atitinkamą antimonopolinį.
Bet aš noriu pasakyti dar vieną labai trumpą pastabą. Šiuo metu žmonėms, kurie nepajėgia nusipirkti laikraščio, kurie negali užsisakyti žurnalo, vargstantiems žmonėms, negaunantiems pensijų, kai vienintelis dalykas yra paklausyti nors radiją ir televiziją, šiuo metu įvesti jiems naują mokestį! Ir tai labai socialdemokratiškai nusiteikusi Demokratinė darbo partija ir pono A.Kubiliaus labai žmonių interesus ginanti partija, šitos dvi partijos, susidarius ekonominei duobei, įveda naują mokestį. Tai iš viso yra absurdų absurdas.
PIRMININKAS. Laikas. Mielieji kolegos, mokesčių niekas dabar neįveda. Ką jūs gąsdinate?
Kolega A.Gricius dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto alternatyvos. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano nuomone, tikrai emocionali gerbiamojo A.Raškinio kalba turi daug tiesos elementų. Šiandieną, kai tokia sunki gyvenimo materialinė padėtis, galbūt bus tikrai sunku žmonėms mokėti šitą abonentinį mokestį. Tačiau tai ne šito priimamo įstatymo esmė. Būtent čia mes ir sakome, kad bus parengtas ar įstatymas, ar Vyriausybės nutarimas, ar kokiu nors kitokiu būdu, kaip bus renkamas tas abonentinis mokestis. Jeigu jo šiandien nepavyks surinkti, tai tokiu atveju liks ir toliau finansavimas iš biudžeto. Aš nematau, kad šiandieną to abonentinio mokesčio įvedimas, kaip teigė gerbiamasis A.Raškinis, yra tragedija. Jeigu nesurinks to mokesčio, tai jo ir nebus. Galbūt mes jį pradėsime efektyviai surinkti po trejų ar ketverių metų. Vadinasi, tada ir keisis šitie visi dalykai. Aš nemanau, kad šitas straipsnis kuo nors pažeidžia žmonių materialinę padėtį. Jeigu Lietuvos televizijos žiūrovai, radijo klausytojai neturės galimybių to mokesčio mokėti, vadinasi, atitinkamai nebus to mokesčio, o bus finansuojama iš biudžeto. Todėl aš manau, kad derinimo grupės pateikta redakcija yra teisinga ir jai reikėtų pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų komiteto teikiamą alternatyvą.
Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Taip, aš paremsiu komiteto teikiamą alternatyvą. Nors matau, kad šio komiteto nuomonė, kur susirinkę šiek tiek ir specialistų šiuo klausimu, visiškai nebereikalinga. Faktiškai šis komitetas jau yra paleistas kaip ir kai kurie kiti, nes dominuoja grupiniai interesai. Nelengva yra kalbėti štai šituo esminiu įstatymo klausimu tuo metu, kai į Atlantos olimpines žaidynes važiuoja ne tik sportininkai, bet ir Lietuvos televizijos vadovai. Tai yra greičiau televizijos vadovų suvažiavimas.
Bet aš noriu kolegoms priminti, kad Lietuvos radijas ir televizija - tai ne vien viršininkai, tai žmonės, kurie dirba, ir jų interesus reikia ginti. Aš visiškai pritariu kolegos A.Raškinio kalbai. Priminsiu vakarykštę kolegos S.Pečeliūno kalbą. Abonentinio mokesčio, kuriam reikalinga visai atskira mokesčių rinkimo sistema, nebus, biudžeto lėšos bus sumažėjusios, reklamos nebus. Taigi - dirbtinis bankrotas. Ne pirmas ir ne paskutinis atvejis. Kas po to seka? Koks privatizavimas? Jūs visi puikiai žinote. Taigi tokia perspektyva. Gaila, kad šiuo metu nėra televizijos ir radijo atstovų, bent vadovų čia. Labai gaila, kad jie negirdi, ką mes darome.
PIRMININKAS. Pranešėjas, jeigu pageidauja, dar kartą. O Seimo narys...
V.BŪTĖNAS. Aš norėčiau pasakyti Seimo nariams ir kolegai B.Rupeikai, ką tik kalbėjusiam, kad ši nuostata dėl abonentinio mokesčio yra jau įrašyta mūsų įstatyme. Tada dalyvavo ir televizijos ir radijo atstovai. Jie tame svarstyme dalyvavo. Suprantama, kad ne visų nuomonės sutampa, tačiau mes siūlome būtent įgyvendinimo įstatyme tokią nuostatą, kad ji būtų nuosekliai vykdoma.
Koks bus pasiūlytas įstatymo projektas dėl abonentinio mokesčio įvedimo, pamatysime. Tačiau tą pradėtą darbą reikia mums tęsti toliau.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome registruotis. Balsuosime alternatyviai. Registracija. Prašome registruotis.
91 Seimo narys. Balsavimas dėl 6 straipsnio alternatyvus. Kas renkasi darbo grupės ar derinimo grupės suformuluotą 6 punktą, spaudžia mygtuką "už". Kas renkasi Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikiamą 6 punkto alternatyvą, mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, kolegos? Aišku. Derinimo grupės - mygtukas "už", Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto - mygtukas "prieš". Balsavimas pradėtas.
35 plius pranešėjas, 36 - už, 32 - prieš, 1 susilaikė. Priimtas pagrindinio teksto 6 straipsnis.
7 straipsnis. Man atrodo, kad čia yra tiktai pavadinimo patikslinimas, kurį teikia kolega A.Baskas.
V.BŪTĖNAS. Kolega A.Baskas siūlo žodį "profesinės" iš sąvokos "žurnalistų profesinės etikos komisija" išbraukti. Mes sutinkame su ta pastaba.
PIRMININKAS. Minutėlę! Man atrodo, kad taip yra užrašyta ir įstatyme "Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija"?
V.BŪTĖNAS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Tai reikia pagal įstatymą rašyti.
V.BŪTĖNAS. Pagal įstatymą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad kolega A.Baskas siūlo papildyti šitą punktą dar vienu sakiniu: "Žurnalistų etikos komisija iki 1996 m. spalio 1 d. nustato viešosios informacijos rengėjų savininkų ir bendraturčių ryšių skelbimo tvarką."
PIRMININKAS. Tai kad čia 11 punktui?
V.BŪTĖNAS. Bet ji tinka tiktai čia.
PIRMININKAS. Tik čia. Gerai.
V.BŪTĖNAS. Mes sutinkam būtent į tą vietą.
PIRMININKAS. Sutinkate. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 7 straipsnį su kolegos A.Basko papildymais? Galime priimti? Ne?
Prašau. V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, pone pranešėjau, aš labai atkreipčiau dėmesį į datas. Įstatymas dar nepriimtas. Kol dar bus išspausdintas "Valstybės žiniose", o čia nepaprasta skuba - iki liepos 15 d. Na, tai tikrai nerealus terminas, nors ir kaip gerbiant. Įstatymas išeis vėliau, negu turi būti sudaryta komisija. Tai vis dėlto reikėtų tuos dalykus pakoreguoti.
PIRMININKAS. Kolega, pranešėjas sutinka, kad iš tiesų čia reikėtų įrašyti rugpjūčio 1 d. Sutariame? Gerai. Ačiū. Taigi dar kartą klausiu. Ar galime priimti 7 straipsnį su tuo patikslinimu, kurį pateikė kolega A.Baskas ir kolega V.Petrauskas. Dar sykį pats pateikėjas norėtų. Atsiprašau.
Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, kai mes svarstėme pagrindinį įstatymą, aš siūliau pagrindiniame įstatyme pakeisti. Kadangi jame nebuvo pakeista, o mano siūlymas buvo manant, kad bus pakeista, todėl reikėtų keisti ne kaip aš siūlau, o taip, kaip yra pagrindiniame įstatyme. Tai yra, turi būti žurnalistų ir leidėjų, o ne taip, kaip aš šitam siūliau.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis kolega, aš ir citavau priimtą įstatymą.
A.BASKAS. Aš supratau, kad ta komisija turėtų tą tvarką nustatyti iki priimtos datos, taip?
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Nereikia balsuoti. Pagal įstatymą, bet iki rugpjūčio 1 d. Taigi 7 straipsnis priimtas. 8 straipsniui yra kolegų iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto alternatyva. Prašyčiau gerbiamąjį A.Raškinį tarti žodį.
Kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai, teikiamame įstatymo projekte yra labai trumpai pasakyta, kad žurnalistų etikos inspektorius pradeda veiklą nuo šių metų spalio 1 d. Tačiau visiškai nenurodyta, niekaip nenumatytos finansinės galimybės jam veikti. Iš tikrųjų, kaip jis galės dirbti, jeigu biudžete nenumatyti pinigai, jo ten negali būti. Todėl mūsų komitetas ir siūlo pirmiausia viską daryti ne antiįstatymine tvarka, o taip, kaip yra numatoma mūsų įstatymais. Pirmiausia reikia suformuoti biudžetą ir po to pradėti, sudarius sąlygas, veiklą. Tai yra labai normalus pasiūlymas. Dėl to mes kviečiame už šitą pasiūlymą balsuoti.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys, kuris paremtų pagrindinį tekstą, vienas, kuris paremtų alternatyvą.
A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dalis tiesos šitame pasiūlyme yra, nes iš tikrųjų reikia surasti, iš ko finansuoti, kad šitas ombudsmenas galėtų pradėti veikti. Tačiau aš manau, kad rengiantys projektą turbūt numatė, kaip tai bus finansuojama. Nes iš tikrųjų įrašas, kad nuo spalio 1 d. turi pradėti veikti, neturint nei finansų, nei nieko, yra tuščias įrašas. Todėl aš norėčiau, kad gerbiamasis pranešėjas išsiaiškintų. Jeigu tikrai bus finansuojama ir bus paaiškinta, kaip tai bus finansuojama, tai aš pritariu darbo grupės variantui. O jeigu ne, aš pritarsiu gerbiamojo A.Raškinio variantui. Ačiū.
PIRMININKAS. B.Rupeika. Bet prieš tai - pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Aš siūlau kompromisinį variantą. Kitame straipsnyje siūlome panaikinti Visuomenės informavimo priemonių valdybą. Mes siūlome 11 straipsnyje numatytas lėšas, kurias numatome pervesti į Spaudos rėmimo fondą, panaudoti būtent to inspektoriaus finansavimui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kai priimsime, tada ir spręsime. Vis dėlto kolegos teisūs ta prasme, kad spalio 1 d. - gal truputį per anksti. Lapkričio 1 d. būtų logiška. Lapkričio... per toli. (Balsai salėje)
Kolega B.Rupeika dėl alternatyvų ir dėl datų. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Labai akivaizdu, kad šitas grupės draugų "kortų namelis" statomas kol kas ant oro. Iš tikrųjų nėra jokio materialinio pagrindo inspektoriaus veiklą pradėti, bet valdyba jau sugriauta. Tas pat, kas ir su žemės ūkiu, tiktai prisiminkime. Aš trumpai pasakysiu, jog remiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymus, kadangi jie yra realesni ir remiasi specialistų nuomone, o ne draugais.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašysiu vėl alternatyviai balsuoti... (Balsai salėje)
Prašau. V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, iš tikrųjų būtų logiškas pasiūlymas - kitų metų sausio 1 d. Praktiškai ir biudžetą suformuotume, viską peržiūrėtume. Dabar ką lemia du mėnesiai? Šiuo atveju ir Spaudos valdyba gali susitvarkyti ir perduoti savo visus darbus etikos inspektoriui, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, ir visi finansai būtų sutvarkyti. Dabar nei šis, nei tas - nuo lapkričio 1 d. Kas čia? Dega tie du mėnesiai? Sausio 1 d. - nauji biudžetiniai metai, bus viskas pagrįsta. Juk čia ir patalpų klausimas, ir t.t. Pagalvokite apie tai. Čia kur kas sudėtingesnis klausimas, negu iš lubų imti ir panaikinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar tebesilaikote tos pačios nuomonės, kad gal ne nuo spalio, o nuo lapkričio 1 d. ar nuo sausio 1 d., ir tada jau kolegų iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymai?
V.BŪTĖNAS. Aš manyčiau, kad būtų galima sutikti su lapkričio 1 d. Būtų labai garbinga, jeigu tą padarytų dar šitas Seimas - priimtų įstatymą ir suformuotų tą, kas priklauso.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi balsuosime alternatyviai. Kolegos, dėmesio! Pagrindinis tekstas - žurnalistų etikos inspektorius pradeda veiklą nuo lapkričio 1 d., o alternatyvus tekstas, kurį formuluoja Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pasiūlyti Vyriausybei dėl biudžeto formavimo, o inspektorius turėtų pradėti veiklą nuo sausio 1 d. Taigi pagrindinis tekstas - mygtukas "už", o alternatyvus - mygtukas "prieš". Registruojamės. Dar registracija!
95 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas remiate 8 straipsnį pagal pagrindinį tekstą, mygtukas "už". Kas už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto alternatyvą - mygtukas "prieš". Prašom balsuoti.
34 plius pranešėjas - 35, 33 - už alternatyvą, 5 susilaikė. Tokiu atveju reikės dar sykį balsuoti už pasirinktą alternatyvą, t.y. už pagrindinį tekstą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašome manęs nemokyti. Balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Taigi 35 prieš 33. Bet straipsnis nepriimtas. Todėl jeigu kas pageidauja, prašom, vienas - už, vienas - prieš, ir balsuosime dėl viso straipsnio.
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti. Kuo greičiau bus įgyvendintas šitas įstatymas, tuo bus geriau ir įstatymo šalininkams, ir įstatymo priešininkams. Aš nežinau, kodėl reikėtų atidėlioti žurnalistų etikos inspektoriaus institucijos įsteigimą? Todėl aš siūlau balsuoti už pagrindinį tekstą taip, kaip jau buvo pasirinkta alternatyva.
PIRMININKAS. Dabar galima tik prieš. Kolega V.Petrauskas. Dabar tik prieš galima kalbėti.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš tikrai prieš. Man keista girdėti opozicijos atstovą kalbant, kad kuo greičiau reikia priimti įstatymą. Man atrodo, nuo įstatymų priėmimo skubos Lietuvai jau yra nesaldu. Tuo labiau kad šito inspektoriaus veikla susijusi su finansais. 11 punktas dar nepriimtas ir avansu dalyti dar nesamus pinigus tikrai yra nekorektiška. Kita vertus, aš manau, kad komiteto siūlymas yra labai racionalus: dalykus, susijusius su finansais, svarstyti kartu su biudžetu nuo kitų finansinių metų pradžios ir tuo labiau, kad buvo vieno balso skirtumas, aš prašyčiau pakartoti balsavimą dėl to paties punkto. Dėkui.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Aš norėčiau truputėlį paaiškinti, kad spaudos, t.y. Visuomenės informavimo valdybos, dabar dar veikiančios prie Teisingumo ministerijos, statusas nėra tolygus žurnalistų etikos inspektoriaus statusui. Tai yra visai kitos pareigos, ir jis atliks kitas funkcijas. Dėl to čia vienodai sieti vieną su kitu būtų nelogiška. Todėl nereikėtų jų labai glaudžiai sieti.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 8 straipsnis pagal tą tekstą, kurį pasirinkome, prašome balsuoti. Kas prieš, taip pat.
49 plius 1 - 50 - už, 26 - prieš, 4 susilaikė. Priimtas.
9 straipsniui, atrodo, pataisų nebuvo. Galima priimti? Prašau. 9 punktas. Dėl balsavimo motyvų. A.Gricius.
A.GRICIUS. Ne. Aš pritariu tam redakciniam straipsniui ir viskas. Aš negalvoju, kad čia reikėtų ką nors keisti.
PIRMININKAS. Ir 9, ir 10 nėra pataisų. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Man kelia neaiškumų įstatymo 11 straipsnyje...
PIRMININKAS. Ne apie 11 straipsnį kalbame, o apie 9.
B.V.RUPEIKA. 9 straipsnyje neapibrėžtas organizacijų, įkuriančių spaudos rėmimo fondą, skaičius. Kiek jų bus? Kiek bus tų balsuojančių, kiek bus dalyvaujančių, kiek bus remiančių? Čia tas neapibrėžtumas paskui gali sukelti tam tikrą turgelį, kuris gali virsti kromeliu... Aš prašyčiau pranešėjo išvardyti ir užfiksuoti tą skaičių, nes kitaip galima kurti ir kurti tas organizacijas ir sąjungas. Netgi ir Medžiotojų draugiją galima įtraukti, kadangi kai kurių organizacijų, esančių fondo rėmimo sąraše, grupės kūrimo sąraše, kilmė irgi labai neaiški.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kolega J.Listavičius, po to - pranešėjas.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visa tai gerai. Mes fondą įkuriame, bet fondas be įstatų neveikia. Todėl čia reikėtų bent trim žodžiais papildyti, kad 1996 m. rugsėjo mėnesį įkuria spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir patvirtina įstatus. Tada būtų reikalas. Arba atskiru straipsniu reikia tai nustatyti, kitaip fondas neveiks. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Aš norėčiau atsakyti kolegai B.Rupeikai, nors dabar į klausimus jau nebeatsakoma. Mes jau priėmėme Visuomenės informavimo įstatymą. Ten viename straipsnyje aiškiai suformuluota, kaip tas fondas formuojamas, nurodytos organizacijos. Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams skaityti priimtą įstatymą ir neuždavinėti nereikalingų klausimų.
PIRMININKAS. Minutėlę! Aš primenu - 17 straipsnis. 17 priimto įstatymo straipsnis.
V.BŪTĖNAS. O kolegos J.Listavičiaus pasiūlymui aš galėčiau pritarti, nes čia yra logiška.
PIRMININKAS. Bet ar tada iki rugsėjo 1 d. spės? Kolega V.Petrauskas mane remia. Ar iki rugsėjo 1 d. spėsime, bent jau iki rugsėjo 15 d.?
Rugsėjo 15 d. tinka?
V.PETRAUSKAS. Arba spalio 1 d. Dabar atostogų metas ir fondų kūrimas, įstatų kūrimas. Čia didelis darbas.
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu? Spalio 1 d. bus ramiau. Galim priimti 9 straipsnį? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Jau buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų. Buvo pakankamai laiko, gerbiamieji kolegos. Turėkite sąžinės. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 9 straipsnis? Prašome balsuoti.
35 plius 1 - 36 - už, 19 - prieš, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.
10 straipsniui pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimta.
Prašau. A.Gricius. Dėl 10 straipsnio.
A.GRICIUS. Jokių pataisų. Aš užsirašiau 11 straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. kolega V.Petrauskas dėl 10 straipsnio.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš vėlgi neturiu jokių esminių prieštaravimų tam punktui, bet jūs pažiūrėkite, yra antrasis sakinys: "Lėšos informacijos visuomenei rengėjams remti kiekvieniems metams nustatomos valstybės biudžete." Mes jau pasirinkome racionalią datą - spalio 1 d., ir gal tada reikėtų įrašyti "ar 1998 m. pradžioje". Iš tiesų ir labai norint biudžetas iki spalio 1 d. tikrai dar nebus patvirtintas. Tikrai atrodome kaip nekvalifikuotai dirbantis parlamentas. Aš prašau į tai atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taigi yra 17 bazinio įstatymo straipsnis, ten viskas ir surašyta. Tai kodėl mes turime kartoti? Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Tikrai reikėtų įsiskaityti į 17 straipsnį. To fondo lėšos formuojamos ne tik iš biudžeto ir todėl čia nebūtinai reikia sieti su biudžetu. Bet kad iš biudžeto vis tiek turi būti pervedamos tos lėšos, mes tai pateikiam kaip nuostatą. Aš matau, kad kolega V.Petrauskas sutinka.
PIRMININKAS. Ar reikalauja kas nors balsuoti? (Balsas salėje) Ačiū.
11 straipsniui yra kolegų iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymų ir kolegos A.Raškinio. Tuo tarpu kolegos A.Basko jau priimti ir prijungti prie 7 straipsnio. Taip, gerbiamasis pranešėjau? Ne? Nevisiškai? Prašau. Tada iš eilės. Aš prašyčiau visų pirma kalbėti gerbiamąjį A.Raškinį. Prašom. Kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, čia vienas iš kardinalių šio įstatymo straipsnių. Manau, kad dviejų minučių neužteks aiškiai pasakyti motyvus. Prašyčiau, kad man duotų daugiau.
Šiuo įstatymo punktu yra naikinama Lietuvos Respublikos visuomenės informacijos priemonių valdyba prie Teisingumo ministerijos. Tai yra valstybinė institucija, kuri atlieka labai daug svarbių valstybinių funkcijų, kurios negali būti pakeistos funkcijomis, kurias atlieka įvairios visuomeninės organizacijos. Mes esam gavę Teisingumo ministerijos pažymą, kurioje yra išvardytos tos funkcijos: tai ir privačių spaustuvių veiklos kontrolė, kad nebūtų pogrindinių spaustuvių, ir kiti ekologiniai dalykai. Man, pavyzdžiui, kaip krikščioniui demokratui, apskritai visiems Lietuvos žmonėms, kuriems rūpi dorovė Lietuvoje, t.y. valstybinė institucija, kuri rūpinasi, kad būtų laikomasi įstatyme numatytų dorovinių nuostatų, kurios reikalauja, jog nebūtų erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių, tai yra ir funkcija, kuri atsako už tai, kad nebūtų karą kurstančių ir kitokių antivalstybinių dalykų. Šita institucija visai neseniai padarė labai didelį darbą Lietuvai, kai atsakė tarptautinėms organizacijoms dėl užsipuolimo dėl Europoje paskelbto straipsnio "Žydai - žmogžudžiai". Ši institucija ištyrė, ir buvo duotas atsakymas, kad mes, Lietuva, nepatektume į tarptautinį skandalą. Šiuo metu ji yra Lietuvos saugumo departamento pavedimu išnagrinėjusi Ivanovo knygą, ir vėlgi duota jos valstybinė išvada, kuri nurodo, kad šis leidinys nėra teiktinas platinimui. Mes esamę sudarę įvairių tarptautinių susitarimų: "Televizijos be sienų" ir Berno konvencijos reikalavimai. Šitie reikalavimai taip pat turi būti valstybės prižiūrimi, ir valstybė turi garantuoti, kad jie būtų vykdomi. Galų gale, aš manau, ir tas punktas, kuris mane ir paskatino, kad jinai būtų sunaikinta, jog jinai prižiūri alkoholio...
PIRMININKAS. Laikas.
A.J.RAŠKINIS. ... ir tabako reklamos kontrolės dalykus. Kaip tik šitai, jog jinai kontroliuoja šitą reklamą, manau, ir nulėmė tai, kad jinai turi būti sunaikinta. Jeigu šitas punktas, kolegos, bus priimtas, tai įstatymą mes turėsime, o jo vykdymas bus paprasčiausiai sunaikintas. Jau mes esame tą dalyką...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas. Kolega A.Baskas siūlo kitą 11 straipsnio variantą. Prašome motyvuoti.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, tam, kad reformos vyktų neskausmingai, esančias institucijas galima naikinti tik po to, kai yra veikiančios naujos institucijos. Todėl aš ir siūlau tos institucijos nenaikinti, o pirmiausia suderinti jos funkcijas su priimtais įstatymais. Jos panaikinti negalima, nes yra daug funkcijų, kurias jinai vykdo. Ją panaikinus jos bus nevykdomos. Dėl to yra teisingumo ministro raštas, kuriame jis numato tas funkcijas. Tam, kad jas galima būtų panaikinti, reikia atlikti pataisas daugelyje kitų įstatymų: jau 4 A.Raškinio minėtuose ir dar reikia kodeksuose. Todėl visiškai aišku, jog tam, kad šitas reorganizavimas nebūtų skausmingas, ir jeigu mes to principo laikytumėmės visur, kad pirma įsteigiame, kas atliks tą funkciją, ir tik po to naikiname tą, kas iki tol gerai ar blogai jas atliko. O dabar, jeigu mes priimsime tai, kas yra pagrindiniame, tai daugiau kaip pusę metų nebus kam bausti už daugelį įstatymų pažeidimų. Todėl labai prašau priimti mano ar kokią nors kitą redakciją, jog pirmiausiai funkcijos suderinamos, panaikinamos tos, kurias jau perima kitos, ir taip palaipsniui ta institucija gali būti panaikinta, bet ne taip, kad po mėnesio, kai ji buvo priimta... Ačiū. Mano laikas baigėsi.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, man atrodo, kad kolega A.Baskas siūlo racionalią išeitį. Todėl aš dabar prašyčiau kolegas Seimo narius rinktis, ar pagrindinį tekstą 11 straipsnio, ar kolegos A.Basko alternatyvą. Jeigu mes pasirinksim, tada aš siūlysiu dar kartą kolegai A.Raškiniui kalbėti. Gal jis persigalvos, o jeigu nepersigalvos, tada galutinai balsuosim, ar reikia to punkto, ar ne. (Balsai salėje) Minutėlę! Iš eilės. Pirmiausia kolega V.Petrauskas. A.Endriukaitis po to, kaip matote.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrauskai, yra aiškios alternatyvos. Arba pagrindinis tekstas, arba kolegos A.Basko siūlymai. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Tikrai supratau, dėl ko reikia kalbėti. Pone Seimo Pirmininke, aš tikrai pasirenku alternatyvą, o ne pagrindinį, ir štai dėl ko. Pažiūrėkime, juk... Pirmiausia noriu pasakyti tiek, kad visuomenės informavimo priemonių atstovai neimtų vienasmeniškai klijuoti etikečių. Štai yra kontrolės, cenzūros šalininkai, štai yra priešininkai, pagaliau tai demokratijos šalininkai, demokratijos priešininkai. Kalbama visiškai ne apie tai. Pagal Administracinį kodeksą, pagal daugelį įstatymų visuomenės informavimo priemonių valdybai yra priskirta daugybė funkcijų. Aš asmeniškai tikrai netikiu, kad rejestro skyriai sugebės registruoti ir kontroliuoti registruojamus objektus. Tiek to, čia mano asmeninė nuomonė ir galiu būti neteisus. Bet nėra jokių įstatymų projektų, kas per- ims visuomenės informavimo priemonių valdybos visas likusias funkcijas - priežiūros, ką ir minėjo ponas A.Raškinis. Nėra. Tikrai nėra ir, manau, ponas pranešėjas sąžiningai su tuo turėtų sutikti ir ponas Seimo Pirmininkas tą tikrai puikiai supranta. Aš tikrai renkuosi alternatyvą arba siūlyčiau šitą straipsnį kokiu nors būdu atidėti. Aš suprantu, kad tai sudėtinga. Bet tikrai neracionalu priiminėti, naikinti instituciją, kuri vykdo ir kitas funkcijas, kai kitų įstatymų, kas perima tas funkcijas, kas vykdo priežiūrą ir kontrolę, nėra. Mes būkime save gerbiantis, nuosekliai besielgiantis parlamentas. Dėkoju.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis, po to - pranešėjas.
A.ENDRIUKAITIS. Teisiškai nepamatuotas šito straipsnio priėmimas. Tai buvo argumentuota ką tik kalbėjusių. Aš taip pat turiu teisingumo ministro pono A.Valio raštą premjerui dėl to, kad šita institucija nenaikintina, nes iš tikrųjų turėjo būti kartu pateiktos atitinkamos Administracinių teisės pažeidimo kodeksų pataisos, jeigu mes taip norime daryti. Negali būti paliktas koks nors vakuumas ir pakabinta. O apskritai pagalvokime, gerbiamieji kolegos, nejaugi mes norime Lietuvą nuvesti, kaip sakė vienas klasikas, į anarchosindikalistinį būvį? Padarysim absoliučią anarchiją. Valstybė nieko nežinos, nieko neturės, išskyrus vieną kažkokį savo ministrų kabinetą ar Seimą. Na, negali taip būti. Palikime valstybei kokią nors atsakomybę. Jeigu mes patruliuojame ir kontroliuojame švietimą, kultūrą, mokslą, tai kodėl šitoj vietoj valstybė turi užsimerkti ir nieko nematyti? Nekalbama apie cenzūrą arba nurodymus, ką daryti. Kalbama apie elementariausią padorumą ir tvarką bei valstybės atsakomybę prieš savo piliečius. Aš manau, kad teisiškai mes visų pirma negalime jo svarstyti.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Kalbėję dažnai vartojo žodį "kontrolė". Mes juk buvom sutarę ir mūsų priimtame įstatyme jau numatėme, kad kontrolės nelieka. Tos funkcijos, kurios buvo numatytos šitai valdybai, yra perduotos visai kitiems. Yra perduota registracija, yra nurodyta įstatyme, ir aš nenorėčiau dabar aiškinti, pradėti iš naujo aiškinti įstatymą. Yra numatytos ir kitos funkcijos, kurios perduotos kitiems. Be to, darbo grupė yra parengusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą. Jis yra jau Seime. Jis šios savaitės darbotvarkėje jau buvo numatytas pateikti. Taip pat yra pateiktas ir Įmonių įstatymo pakeitimo projektas. Taigi tie visi įstatymai, kurie reikalingi tam, kad galėtų naujas mūsų Visuomenės informavimo įstatymas galioti, yra padaryti. Be abejo, bus tam tikras laikas, kad galbūt mes dar nebūsim priėmę Administracinių teisės pažeidimų kodekso, tačiau aš norėčiau truputėlį paaiškinti. Mes susitikom su teisingumo ministru ir aiškinomės tas nuostatas, kurias jis išdėstė savo rašte premjerui. Mes sutarėme su ministru, kad tai susiję tik su tų kodeksų pakeitimu. Daugiau jokių funkcijų jie neginčija. Todėl tie kodeksai yra pateikti.
Dabar norėčiau paaiškinti tik vieną dalyką. Yra viena iš funkcijų, kurią vykdo dabartinė visuomenės informavimo priemonių valdyba. Pavyzdžiui, dėl pornografijos platinimo. Protokolą gali dabar parašyti policija ir šita valdyba. Jeigu kuriam laikui liks, kad dar valdyba neegzistuos, o parašys tik policija, tai bus labai normalu. Niekas dėl to nenukenčia.
Dabar prezidento garbės ir orumo įžeidimas. Visuomenės informavimo valdyba dabar lyg tą klausimą kuravo. Prezidento garbės ir orumo įžeidimas. Bet man atrodo, kad šitą problemą gali išspręsti ir pats Prezidentas. Kodėl visi kiti pareigūnai gali patys savo garbę ir orumą ginti? Nebūtinai reikia laikyti specialią valdybą, kad gintų Prezidento garbę ir orumą.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų pagrindinį tekstą. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų...
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
A.KUBILIUS. Mes turbūt priėjom prie diskusijos kvintesencijos. Mes puikiai matome, kad Seime yra labai smarkiai nusiteikusių ginti vadinamąją visuomenės informavimo priemonių valdybą, susidariusi tokia plati šitos valdybos gynimo koalicija. Taip pat kaip ir analogiška koalicija ginti vien tik valstybinės televizijos interesus. Aš manau, kad reikėtų tas emocijas šiek tiek nužeminti ir kalbėti apie įstatymą, kurį mes priėmėm, nes šiandien mes svarstome jo įgyvendinimo įstatymą. Man gaila ir gana keista, kad šita diskusija dėl iš tikrųjų labai svarbių dalykų pavirsta grynai emocine diskusija. Man keista, kad Seimo Švietimo ir kultūros komitetas per visą šitą laikotarpį neparengė įstatymų, kurie egzistuoja visoje Vakarų Europoje, kuriais kova su erotika ir smurtinio pobūdžio leidiniais įgyvendinama kur kas efektyviau. Mes turime pripažinti, kad ta sistema ir ta institucija, kuri iki šiol egzistavo, iš tikrųjų savo funkcijų visiškai neatlieka. Todėl aš nematau reikalo tos institucijos gynimą paversti mūšiu dėl Lietuvos ateities. Aš manau, kad reikia žiūrėti be didelių emocijų. Institucija buvo, veikė, bet mes turime eiti į priekį ir įgyvendinti įstatymą, kurį jau priėmėm, kuriame numatyta daugelis institucijų...
PIRMININKAS. Laikas!
A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu. Ir etikos komisija, ir etikos inspektorius, kurie vykdys tas funkcijas. Aš taip pat raginčiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą pasidomėti Didžiosios Britanijos patirtimi, kur yra atitinkami įstatymai, labai griežtai reglamentuojantys ir reguliuojantys erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių publikacijas ir platinimą. Aš raginčiau pritarti pagrindiniam tekstui, o blogiausiu atveju, aišku, galima pritarti pono A.Basko variantui, tačiau ten yra kai kurių netikslumų.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar mes balsuosime alternatyviai. Mygtukas... (Balsai salėje) Balsavimo motyvai bus po to, kai mes pasirinksime alternatyvą. Tai jau kalbėjo kiti, gerbiamasis Patackai, jeigu jūs nespėjote, tai kuo aš kaltas? Prašom netriukšmauti. Taigi dabar balsuosim alternatyviai. Ar 11 straipsnio pagrindinis tekstas - mygtukas "už", ar 11 straipsnio kolegos A.Basko alternatyva - mygtukas "prieš". Kai pasirinksim, tada bus kalbama dėl balsavimo motyvų. Ar aišku? Prašom balsuoti alternatyviai. (Balsai salėje) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo išbraukti. Tai tas išbraukimas bus sprendžiamas, kai galutinai pasirinksim. Prašom registruotis. Dar kartą registruojamės.
Salėje - 94 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, balsavimas alternatyvus. 11 straipsnio pagrindinis tekstas - mygtukas "už", 11 straipsnio kolegos A.Basko suformuluota alternatyva - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Už pagrindinį tekstą - 36 plius 1 - 37, alternatyvus - 42 plius B.Rupeika - 43. Susilaikė 2. Pasirinktas alternatyvus tekstas. Dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Kalbėdamas apie 11 straipsnį noriu pasakyti, kad ta pasakyta pastaba, kad mes naikinam vieną tarnybą, kurios likvidavimui aš iš principo pritariu, bet vietoj to mes nieko neturime, man atrodo, iš principo yra neteisinga. Todėl aš siūlyčiau, jeigu galima, įvertinti dar ir tai, kad šiame straipsnyje taip pat turėtų būti numatytos lėšos, apie kurias čia vienareikšmiai sakoma ( A.Basko formuluojama truputį kitaip), kad būtų aišku, jog etikos komisijos tarnybai. Aš manau, kadangi laikas baigiasi, mes šiandien to įstatymo nepriimsime, aš siūlau dar kartą susėsti prie šito 11 straipsnio, kuris, mano nuomone, yra be galo svarbus. Mes negalim panaikinti vienos institucijos neperduodami jos funkcijų kitai institucijai. Aš siūlyčiau gerbiamajam pranešėjui, galbūt jis irgi sutiktų, kad šitą klausimą reikėtų suredaguoti taip, kad jis būtų priimtinas abiem pusėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taigi mes pasirinkome A.Basko alternatyvą, kuri leidžia elegantiškai, laipsniškai šitą problemą spręsti. Paskaitykite alternatyvą. Čia iš tikro yra švelnesnis variantas. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Aš norėčiau vis dėlto pasidžiaugti, kad užteko sveiko proto nepadaryti taip, kad tuo sunkiu porinkiminiu laikotarpiu, kai Lietuvoje bus daug anarchijos, kad sukeltume dar didesnę anarchiją naikindami struktūrą, kuri šiaip ar taip, vargais ar negalais, bet veikė. Linkėčiau ir toliau vadovautis tuo sveiku protu ir nekreipti dėmesio į tas šešėlines jėgas, spaudos magnatų spaudimą, kurie nori gauti keletą mėnesių visiškai savo savivalei.
PIRMININKAS. Ar spaudos magnatai šešėlinė jėga, reikėtų išsiaiškinti. Čia naujas terminas. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas 11 straipsnis pagal kolegos A.Basko tekstą, tas balsuoja už, kas mano, kad tokio straipsnio nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Taigi komiteto pozicija yra aiški, kad šito straipsnio nereikia. (Balsai salėje) Prašau. Jeigu reikia dar papildomai aiškinti, prašom. Kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, iš tikrųjų kolegos A.Basko pasiūlymas yra jau, sakykim, atsitraukimas nuo nusikaltimo prieš valstybę, kuris buvo daromas šituo punktu. Mes turime tarpvalstybinių įsipareigojimų. Tarpvalstybiniai įsipareigojimai, aš kartoju, tai Berno konvencijos, "Žurnalistai be sienų", mūsų susitarimai. Mes turime tuos dalykus vykdyti, turi būti valstybinė institucija, kuri tuos dalykus darė. Yra daug funkcijų, kurios yra atliekamos ir gerai atliekamos. Tiek ponas V.Būtėnas, tiek kitas mano kolega, kuris gynė pagrindinį tekstą, klaidina žmones sakydamas, jog šita institucija nedirba. Jeigu ji būtų nedirbusi, tai jos niekas nebūtų naikinęs. Ji kaip tik todėl ir naikinama, kad ji gerai dirbo, kad ji yra iškėlusi kelis šimtus bylų dėl erotikos ir pornografijos ir šitiems erotikos ir pornografijos platintojams ji mina ant uodegos, ji trukdo įvesti destabilizaciją Lietuvoje, ji vykdo tarptautinius įsipareigojimus. Aš nesuprantu, kolegos, kam reikia naikinti instituciją, kuri gerai dirba, ir po to kurti naują, išdalyti tas funkcijas, iš naujo daryti? Yra institucija, ji dirba, atlieka savo funkcijas ir tegul dirba toliau. Yra tik vienas dalykas - ji kontroliuoja ir iš tikrųjų ji žiūri, kad nebūtų neteisėtai daroma reklama. Ir reklamos biznio, tabako biznio, iš esmės mirties biznio pinigai veikia šioje salėje, kad būtų panaikinta šita institucija. Aš tą sakau garsiai ir šitą poziciją ginsiu. Tie, kurie nori sunaikinti valstybinę instituciją, kuri veikia, ir atiduoti visuomeninėms arba suinteresuotoms organizacijoms, veikia prieš valstybę. Kolegos, ateikim į protą!
PIRMININKAS. Už ar prieš, kolega, jūs turite...
A.J.RAŠKINIS. Neleiskim sunaikinti to, kas gerai dirba.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 11 straipsnis pagal tą alternatyvą, kurią mes pasirinkome, t.y. pagal kolegos A.Basko alternatyvą, tas balsuoja už, kas mano, kad tokio straipsnio nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
46 plius 1 - 47 - už, prieš - 24, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dabar procedūrinis momentas. Pagal tvarką turėtų būti pertrauka, bet mums liko keli straipsniai. Tačiau alternatyvos yra tik dviem straipsniams. Aš siūlau baigti šitą gerą arba, kitaip tariant, rimtą darbą iki pertraukos, o po to padaryti pertrauką ir nagrinėti kitus klausimus. Sutinkam? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega S.Pečeliūnas už pertrauką ar ne?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Seimo Pirmininke, bet jūs šitą procedūrą turėjote atlikti gerokai anksčiau - vos ne prieš 20 minučių. Jeigu sakote, kaip numato tvarka, tai tvarka numato kitaip. Reikėtų atsiprašyti Seimo, kad jūs jo nepaleidote laiku pailsėti ir siūlote pratęsti šitą posėdį tiek, kiek reikia šitam įstatymui priimti. Balsavimas čia yra aiškus, įstatymą reikia pabaigti, bet brokas yra jūsų. Seimas taisys jūsų klaidą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė. Pertrauka dabar ar vėliau?
G.JURKŪNAITĖ. Aš siūlau priiminėti toliau įstatymą, o pertrauką daryti vėliau.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų dirbama iki priimsim šitą įstatymą, o po to pertrauka (čia ne didžioji pertrauka, o mažoji), tas spaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad reikia pertrauką daryti nedelsiant, mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Prašom. Dar kartą. Gerbiamieji kolegos, nereikia vėluoti. (Balsai salėje) Prašom registruotis.
Salėje - 94 Seimo nariai.
Taigi kas už tai, kad pertrauka būtų vėliau, po to, kai priimsim šitą įstatymą - mygtukas "už", kas mano, kad pertrauka turi būti nedelsiant, tas spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje) Prašom balsuoti.
45 plius 1 - 46, prieš - 34. Dirbam.
Prašom. 12 straipsnis.
V.BŪTĖNAS. Dėl 12 straipsnio yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto alternatyva. Mes jai pritariam.
PIRMININKAS. Pritariat?
V.BŪTĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Galim iš karto priimti, ar reikia dar balsuoti? Priimta. Dėl 13 straipsnio pastabų nebuvo. Ar galim priimti? Priimta.
Dėl 14 straipsnio pastabų nebuvo. Ar galim priimti? Prašau. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti, ar tai atitinka Privatizavimo įstatymo reikalavimus? Žinote, čia yra daugybė dalykų, kurie sukėlė labai prieštaringų ginčų. Viena vertus, dvi partijos teikia radijo ir televizijos komercinių privačių stočių privatizavimą ignoruodamos bazinius privatizavimo įstatymus. Buvo daug ginčų dėl Eltos privatizavimo. Kaip dabar šiuo požiūriu atrodo šitas punktas? Šturmo būdu iki šių metų pabaigos parduoda turimas akcijas. Tai kokią dalį? Visas ar 10%, ar mažiau, ar daugiau, ar tai atitinka komercinio privatizavimo nuostatas, nes privatizacija už čekius jau pasibaigė. Kaip čia visa tai atrodo? Man šio straipsnio priėmimas atrodo labai nepriimtinas ir visiškai neaiškus. Dėkui.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Na, visų pirma, tai neliečia nei Eltos, nei kitų leidyklų. Kalbama apie periodinius leidinius. Mūsų pagrindiniame įstatyme yra numatyta nuostata ir dabar mes siūlome, iki kada ta nuostata turėtų būti įvykdyta. Taigi šiandien tada reikėtų perbalsuoti dėl pagrindinio įstatymo.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 14 straipsnis, prašom balsuoti.
42 plius pranešėjas - 43 - už, 15 - prieš, 8 susilaikė. (Balsai salėje) 13 straipsniui, gerbiamieji kolegos, nėra. Štai aš turiu alternatyvą, kurią pasirašė kolega B.Genzelis. O 12 juk jis priėmė... Išties sesiją reikia baigti. Kai kurie negirdi, kas kalbama. Dėl 15 straipsnio pastabų nebuvo. Galim priimti? Pastabų nebuvo, gerbiamieji kolegos. Galim priimti? Priimta. Kolega V.Petrauskas. Prašom. Dėl balsavimo motyvų.
V.PETRAUSKAS. Ne, aš vis dėlto norėčiau iš esmės, kadangi mes 11 straipsnyje priėmėme kolegos A.Basko siūlymą, kuris skiriasi nuo pagrindinio teksto. Aš dabar turiu pagrįstą klausimą, ar tikrai visi 15 straipsnio punktai atitinka 11 straipsnį, nes ten yra numatytas pagal priimtą alternatyvą tam tikras funkcijų perdavimas, pereinamasis laikotarpis, tam tikrų kodeksų pataisa ir visi kiti dalykai. Ir aš vis dėlto manau, kad kai kurie punktai tikrai turėtų būti išbraukti. Prašau poną pranešėją labai dalykiškai pasižiūrėti, permesti šiuos keturis punktus ir pažiūrėti, ar jie visi atitinka 11 straipsnio priimto kitos redakcijos reikalavimus. Dėkui.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Tie mūsų siūlomi panaikinti įstatymai ir nutarimai, jie iš tiesų turėtų nebegalioti, priėmus Visuomenės informavimo įstatymą. Todėl, kad tai yra visai kitas įstatymas. Dabar aš suprantu, ką jūs turite mintyje. Juk senajame Spaudos įstatyme, priimtame 1990 m., buvo Spaudos kontrolės valdyba ir visi kiti atributai. Jų jau seniai nebėra, yra kitos institucijos. Jeigu taip šnekėtume, tai tuose įstatymuose mes tų institucijų ir neberandame. Taigi čia jokio prieštaravimo nėra ir viskas yra gerai.
PIRMININKAS. Galim priimti?
V.BŪTĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Mūsų priimto įstatymo 11 punkte aiškiai pasakyta dėl termino: "Įsigaliojus šio įstatymo 16 punkte numatytiems įstatymų ir kodeksų pakeitimams ir pataisoms." Kartoju: įsigaliojus numatytiems įstatymų ir kodeksų pakeitimams ir pataisoms. Tai štai, koks yra priimtas terminas. O dabar čia yra sakoma, kad jau nuo šio įstatymo įsigaliojimo viskas nutrūksta. Tai yra visiškai skirtingi dalykai, skirtingos datos, ir tai prieštarauja vienas kitam. Šis 15 straipsnis prieštarauja 11 straipsniui. Šitaip negali būti.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Po to - pranešėjas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį, kad iš tikrųjų, priėmus 11 straipsnio naują redakciją, tenka suredaguoti šį straipsnį. Aš manau, kad dabar gaišti laiko nereikia. Tai yra jau tiesiog redakcinio pobūdžio reikalas - peržiūrėti tas nutarimo dalis, kurios dar turi likti, kurios negali būti dabar panaikintos, kadangi šiuo įstatymu dar yra numatytas pereinamasis mechanizmas. Čia tiktai susėdus suredagavimo reikalas. Dabar galima balsuoti už su sąlyga, jeigu bus suredaguota.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, juk negali būti taip, kad veiks naujas Visuomenės informavimo įstatymas ir veiks tarybinių laikų priimtas įstatymas. O kai kurie būtent tai siūlot. Tai ką jūs šnekat? Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Gerbiamieji kolegos, tik neseniai mes priėmėme Seimo nario A.Basko pataisą. Jūs įsiskaitykite į ją, kas ten pasakyta pirmajame sakinyje: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo pakeičia Visuomenės informavimo priemonių valdybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos funkcijas pagal šio įstatymo nuostatas." Tai ką, jūs tada norit dar daugiau padaryti? Juk taip yra, viskas mūsų jau parašyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 15 straipsnis? Prašom balsuoti.
43 plius pranešėjas - 44, prieš - 18, 5 susilaikė. Priimta. 16, paskutinysis. Yra kolegų iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymų ir kolegos A.Raškinio. Prašom. Aš prašyčiau pirmiausia gerbiamąjį A.Raškinį. Prašom dėl paskutiniojo straipsnio.
A.J.RAŠKINIS. Kolega V.Būtėnas ką tik perskaitė kolegos A.Basko pataisą. Ten aiškiai kalbama, kad Vyriausybė pakeičia Visuomenės informavimo priemonių valdybos funkcijas, ir tai visai teisinga. Bet visai nieko nekalbama apie įstatymų pakeitimus. Vyriausybė ir neturi tokių galių - keisti įstatymus. Vyriausybė gali parengti įstatymų pakeitimų projektus, o Seimas tiktai po to tuos įstatymų pakeitimus gali padaryti. Kolegos, negalima vienu vieno ar kito norinčio lobisto brūkštelėjimu keisti įstatymus... Turi būti išlaikyta tvarka. Todėl mūsų komitetas ir siūlo Vyriausybei iki vasario 1 d. pateikti tų įstatymų pataisas, kad jos po to būtų Seime priimtos. Aš neįsivaizduoju kitokios tvarkos. Taigi prašau pritarti šiam mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Aš siūlyčiau patikslinti datą. Mes siūlytume visa tai padaryti iki šių metų rugsėjo 15 d., kad mes, susirinkę į naują sesiją, galėtume tas pataisas jau gauti ir jas visas priimti. Taip būtų daug geriau ir tas įstatymas galėtų efektyviau veikti, t.y. pakeisti datą - iki rugsėjo 15 d. Ne taip, kaip yra siūloma, - iki kitų metų vasario ar sausio mėnesio.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas iš eilės.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums dėkingas, kad jūs atsakinėjate, kai jūsų klausia vieno, atsakinėjate apie kitą. Labai gerai įvaldėte tą techniką. Tarytum yra ir klausimas, ir atsakymas, bet atsakymo nėra. Tai pažiūrėkit, 16 punktas. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė būtent šiam įstatymui rengti. Dabar taisys Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Civilinį kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą. Mieli ponai, gal šiuos dalykus turėtų taisyti visai kita grupė, gal šiai grupei padedant, bet tikrai jau ponas V.Šukys tegul Baudžiamojo kodekso netaiso. Yra kvalifikuoti žmonės šiam reikalui. Siūlau pataisyti šį 16 punktą, įrašyti tikrąją grupę, kuri tuos kodeksus, tas pataisas rengia. Pagalbon gali pasikviesti šią V.Šukio grupę, čia niekas netrukdo.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Ačiū kolegai S.Pečeliūnui. Mes sutinkame su tuo, kad Vyriausybė tai darytų, bet iki rugsėjo 15 d.
PIRMININKAS. Malonu. Ir dar kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolega Būtėnai, supraskim paprastą dalyką: šie jūsų siūlymai yra susiję su struktūriniais pertvarkymais, struktūriniams pertvarkymams reikalingas finansavimas. Kaip mes dabar - šmaukšt, šmaukšt, kaip toje pasakoje, lydekai panorėjus, paimsim, patvarkysim. Na, valstybėje yra tvarka, mes pirmiausia padarome įstatymų pakeitimus, mes turime numatyti biudžetinius pakeitimus. Naujais biudžetiniais metais mes tuos dalykus galime padaryti. Aš suprantu, kad yra labai didelis noras savą "chebrą", taip sakant, paremti. Bet yra tvarka, elementaraus padorumo reikia laikytis.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš turėčiau kreiptis į pranešėją. Rugsėjo 15 d., iki kurios jūs įgaliojote Vyriausybę padaryti daugybę darbų, vargu ar yra tikrai reali.
PIRMININKAS. Du mėnesiai. Užtenka.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyti, kad, ko gero, Vyriausybė, kaip tokia, čia net, suprantat, įgaliojamas kabinetas. Ne Teisingumo ministerija, ne... čia net nelogiškai yra suformuluota, nes Vyriausybė turės svarstyti dėl darbo grupės, tuo tarpu čia turbūt galima būtų įgalioti daug žemiau, tarkim, Teisingumo ministeriją. Tada logiška iš jos pareikalauti greit padaryti ir t.t. O pati Vyriausybė turės savo posėdyje priimti sprendimą suformuoti darbo grupę ir t.t. Na, jūs tiesiog sau sunkinate kelią.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Primenu, kad iš pagrindinio teksto yra išbraukta darbo grupė. Liko Vyriausybei iki rugsėjo 15 d., o alternatyvoj, kurią siūlo kolegos iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, - Vyriausybei iki vasario 1 d. Čia iš esmės dabar tokia alternatyva. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.
A.KUBILIUS. Aš sakyčiau taip: jeigu jau priimam įstatymą ir priimam įstatymą dėl įgyvendinimo, ir kyla problema dėl kitų įstatymų projektų parengimo, aš manau, reikėtų Vyriausybę ar tas darbo grupes, sakysim, kodeksų, kurios egzistuoja, prašyti šiuos projektus parengti kiek galima greičiau. Aš nematau logikos, kodėl reikia prašyti, kad jie rengtų iki vasario 10 d. ar dar iki 1998 metų. Jeigu jie gali... aš tiktai abejoju, ar jie gali parengti, kadangi kodeksus rengia jau ketverius metus. Aš manyčiau...
PIRMININKAS. Ne ištisą tekstą, pataisas, gerbiamasis Kubiliau.
A.KUBILIUS. Aš sakyčiau, kad galima atsisakyti bendrai bet kokios datos, o raginti parengti kiek galima greičiau. Parengs iki rugsėjo 20 d. - turėsim rugsėjo 20 d. Aš, aišku, abejoju, ar jie parengs iki rugsėjo 20 d. Parengs iki spalio 15 d. - turėsim iki spalio 15 d. Na, kas iš to, mes tų datų prirašom kiekvieną sykį po dvidešimt, nė vienos datos po to neįvykdom.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas alternatyvus. Užtenka kalbų. Jau buvo daug kartų šnekėta. Gerbiamieji kolegos, alternatyva yra tokia: iki rugsėjo 15 d. ar iki vasario 1 d. Mygtukas "už" - rugsėjo 15 d., mygtukas "prieš" - vasario 1 d. Prašom balsuoti alternatyviai.
35 ir 1 - 36 - už, 30 - už alternatyvą. Taigi pasirinkta alternatyva. Prašom. Dar kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, aš labai jus prašau atkreipti dėmesį į tai, kad čia iš tiesų yra ne Teisingumo ministerijos, ne Vyriausybės, o yra kodeksų rengimo grupė. Šiuo metu, kaip žinia, pagal teisingumo ministro informaciją yra parengtos storiausios knygos. Taigi pono V.Šukio grupė turi nedelsiant susitikti, pažiūrėti, kaip tie siūlymai įsikomponuoja į tuos bendrus kodeksus. Ir tai iš tiesų yra profanavimas. Su tokiu tempu, su tokia skuba, tai iš tiesų... Pone Seimo Pirmininke, jūs esate šalininkas to, kad Seimas dirbtų kuo solidžiau, kuo rimčiau. Kas darosi? Kodėl šiam įstatymui tiek daug išimčių? Ar mes norime kodeksus iškepti kaip prisvilusius blynus ir paskui graužti dėl to nagus? Darykime protingai. Kas dega ir kas verčia skubėti? Dėkui.
PIRMININKAS. Aš matau, kad kai kam iš tikro nesinori skubėti, čia absoliuti teisybė. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tiesiog noriu truputį užbėgti už akių prieš paskutinį balsavimą. Kai buvo priimta 6 punkto formuluotė, kurią siūlė grupė, kuri buvo suderinta ir pasirašė kolega V.Andriukaitis, aš tiesiog noriu išsakyti abejonę, galbūt pranešėjas priims ar atmes, tai jo dalykas, bet man, pavyzdžiui, nelabai aišku, kur yra pavedimas Seimo valdybai iki 1996 m. rugpjūčio 5 d. sudaryti darbo grupę Elektroninių informavimo priemonių įstatymo projektui parengti ir pateikti Seimui iki 1997 m. sausio 15 d. Jeigu mes jau visą šį įstatymą turime, jeigu mes turime ir finansavimo dalykus, ir bus numatytas abonentinis mokestis, ar negalima padaryti, kad tas įstatymo projektas būtų pateiktas šiek tiek anksčiau, ir priimti jį kartu bent jau su Biudžeto įstatymu? Manau, tai būtų logiška.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Ta nuostata visiškai nesusijusi su abonentiniu mokesčiu. Aš nežinau, kodėl taip klausiama. Čia yra visai skirtingi dalykai. Jeigu mes nuspręsime, kad tokia grupė nereikalinga, kad toks įstatymas nereikalingas, bet, kiek aš žinau, Kultūros komitetas rengia tokį įstatymo projektą, kad jis būtų labiau priimtinas visiems, tai tegul tokia grupė egzistuoja. Man atrodo, dėl to blogiau nebus. (Balsai salėje) Kad ta grupė anksčiau parengtų?
PIRMININKAS. Iki lapkričio 1 d.
V.BŪTĖNAS. Na, čia galima. Aš manau, kad dėl datos galima tartis.
PIRMININKAS. Reikia aiškiai dabar pasakyti, kad nereikėtų perbalsuoti.
V.BŪTĖNAS. Galim sutarti - iki lapkričio 15 d. Ten siūlė kolega...
PIRMININKAS. Aš patikslinu, jeigu ne taip pasakiau: 16 straipsnio mes pasirinkom pagrindinį variantą, t.y. iki rugsėjo 15 d. Mielieji kolegos, viskas, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. V.Petrauskas. Taip, dėl viso įstatymo.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai, pastraipsniui priimtas įstatymo projektas kelia labai daug klausimų. Priimtas įstatymo projektas, kuris skiriasi nuo daugelio anksčiau priimtų įstatymų projektų pirmiausia didžiule skuba, didžiuliu noru kuo greičiau įvykdyti vieną, kitą, trečią etapą, ir visiškai neįvertinant, ar tikrai visi terminai, visi laikotarpiai yra įvertinti, ar tikrai galima iki biudžeto svarstymo įsteigti institucijas. Ar galima parengti Civilinio, Baudžiamojo, Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimus ir pataisymus, ar galima parengti čia jau minėtų ir neminėtų įstatymų projektus? Pagaliau yra keletas labai paprastų ir logiškų klausimų: ar tikrai rejestro skyriai susidoros su tuo didžiuliu krūviu, registruodami akcines bendroves, personalines įmones, registruodami smulkų, vidutinį verslą ir kartu registruodami visuomenės informavimo priemones? Aš tikrai ne prieš, kad rejestro skyriai registruotų, bet aš puikiai žinau, kaip šauniai buvo registruojamos kredito firmos ir kaip šauniai buvo tikrinama, kontroliuojama jų veikla. Tai baigėsi milijoniniais, o gal net ir milijardiniais nuostoliais Lietuvai ir jos piliečiams, baigėsi daugybės nuskriaustų žmonių vargu, ašaromis ir skausmu. Aš tikrai neturiu iliuzijų, kad rejestro skyriai galės nors kiek sėkmingiau kontroliuoti pornografinius, smurtinius ar kitus leidinius, kuriuos bet kuriame Lietuvos kampelyje, bet kurioje Lietuvos gyvenvietėje gali kas nori kaip priedą prie savo pagrindinio biznio registruoti, veikti, leisti, spausdinti. O paskui mes būsime tiktai gaisro gesintojai, bėgiodami...
PIRMININKAS. Kolegos, prašom neviršyti dviejų minučių. Reikia sąžinės turėti. Dvi minutės, ir jokių kalbų daugiau. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas skirtas spręsti aktualius organizacinius klausimus, išskirtinos nuostatos dėl valstybinio biudžeto lėšų skyrimo, reklamos laiko normavimo tvarką, suformuoti žurnalistų etikos komisiją, įkurti spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, keisti Visuomenės informavimo priemonių valdybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos funkcijas ir pripažinti įstatymus, kurie buvo priimti anksčiau, netekusiais galios. Įstatymo projektas iš tikrųjų aktualus ir reikalingas. Gal galima būtų šiek tiek, taip sakant, tikslinti kai kurių svarbių užduočių datas, tačiau iš viso aš pritariu šio įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau pažymėti tą faktą, kad šio įstatymo dėl Visuomenės informavimo priemonių įstatymo įgyvendinimo reikšmė yra tikrai didžiulė. Man atrodo, šis mūsų Seimas tikrai įeis į istoriją kaip Seimas, kuris priėmė gana svarbų sprendimą dėl visuomenės informavimo priemonių. Man atrodo, jis tikrai yra pakankamai demokratiškas. Čia buvo išdėstytos nuomonės, kad mūsų įstatymas atitinka Vakarų standartus, kaip yra daugelyje Vakarų valstybių. Tačiau norėčiau pasakyti mažą pastabą, kad, deja, Lietuva - tai ne Vakarai, mūsų mentalitetas ir mūsų demokratija negali pasigirti nei tokiomis tradicijomis, nei savo pilietinės visuomenės brandumu. Ir todėl dar daug uždavinių mūsų laukia ateityje. Į ką dar norėčiau atkreipti dėmesį, tai dėl abonentinio mokesčio. Aš bijau vieno dalyko: jeigu abonentinis mokestis bus renkamas per prievartą ar nustatytas tam tikrų įstatymų, tai tikrai bus neveiksminga priemonė, ir nežinau, ar pasitarnaus tinkamam mūsų visuomenės informavimui. Aš įsivaizduoju, kad šis mokestis turi būti renkamas tiktai laisvanoriškai.
Ir paskutinė pastaba, kurią aš norėčiau pasakyti, yra ta, kad priėmus šį įstatymą labai daug kas priklausys nuo mūsų žurnalistų atsakomybės mūsų visuomenei, kad ją objektyviai informuotų, jaustų atsakomybę už tai, kas yra rašoma spaudoje, kas yra pateikiama per televiziją, nes nesant tokios atsakomybės tikrai šis demokratiškas įstatymas sudaro galimybes piktnaudžiauti ta ketvirtąja valdžia, kuri, taip sakant, gali turėti daug įtakos mūsų visuomenės demokratėjimo procesui. Todėl linkiu parinkti tinkamą žmogų į inspektoriaus postą, sukurti jo efektyvią tarnybą, kuri galėtų spręsti šį labai atsakingą darbą. Siūlau pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, Tautininkų frakcijos vardu prašau balsuoti vardiniu būdu ir balsuoti prieš. Ir štai dėl kokių motyvų. Pirmiausia mes kalbam apie abonentinį mokestį, iš kurio gyvens nacionalinis radijas ir televizija. Jeigu taip, tai šis įstatymo projektas ir turi būti šalia, prieš mus. Kaip dabar surinksim mokesčius? Kaip skaičiuosim - radijo taškus ar televizorius? Šito dabar fiziškai neįmanoma padaryti. Argi žmonės dabar turi iš ko dar mokėti už televiziją arba už radiją? Tai yra absurdas. Šito negalima dabar daryti. Štai yra numatoma daugybė finansinių priemonių: sukurti fondus, pervesti lėšas, likviduoti.
Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kreipiuosi į Biudžeto ir finansų komiteto narius: tokius klausimus reikia spręsti paprastai nuo biudžetinių metų pradžios arba pabaigos, kitaip sakant, faktiškai tai sutampa. Negalima vidury mėnesio, vidury savaitės staiga įvedinėti naujus mokesčius, naują finansavimo tvarką. Tada viskas susijaukia. Nereikia šito daryti. Toliau. Čia yra daugybė datų. Štai įkurti Radijo ir televizijos tarybą likus dešimčiai dienų iki rinkimų kampanijos, pakeisti radijo dažnių skyrimo tvarką ir paskelbti konkursų nugalėtojus likus dešimčiai dienų iki rinkimų kampanijos ir t.t., ir t.t. Šito nereikėtų daryti. Tokias reformas reikėtų daryti normaliai, neskubant, ne rinkimų kampanijos metu arba ne likus keletui dienų iki jos.
PIRMININKAS. Laikas.
A.BALEŽENTIS. Pabaigoje yra numatoma... Taip, aš baigiu. Tik dar kartą kartoju, kad frakcijos vardu prašome vardinio balsavimo. Numatoma priderinti kodeksus...
PIRMININKAS. Ačiū. Dvi minutės ir dešimt sekundžių. Ir taip viršijot. Kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, iš tikro šiandien istorinė diena. Mes esame liudininkai suokalbio tarp bizniu ekonomiškai suinteresuotų politinių jėgų prieš valstybę ir prieš visuomenę. Kai yra griaunamos valstybės institucijos, kai yra visuomenei įvedami nepagrįsti mokesčiai, kai yra padėti pagrindai valstybinio radijo ir televizijos numarinimui. Ir šis įstatymas su dideliais ditirambais pateikiamas kaip Lietuvos Respublikos demokratijos naujas sužydėjimas ir paskutinis laimėjimas. O iš tikrųjų tai yra nusikalstamo suokalbio įstatymas. Prašau balsuoti prieš. Ir pritarsiu, kad būtų balsuojama vardiniu būdu.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų mes turim pritarti šiam įstatymui dėl to, kad tai yra įstatymas, kuris leis įgyvendinti mūsų anksčiau priimtą Visuomenės informavimo įstatymą. Ir aš manau, kad balsuojant ir svarstant šį įstatymą dėl įgyvendinimo mes visą laiką grįždavom į ankstesnį įstatymą, t.y. į tuos ginčus, kurie jau buvo išspręsti ano įstatymo priėmimo metu. Ir iš tikrųjų pasirinkimas ir diskusija vyko visą laiką dėl tų pačių dalykų, t.y. ar valstybė turi valdyti masinės informacijos priemones, ar bus įvedami masinių informacijos priemonių savivaldos principai. Mes pasirinkom, kad bus įvedami tokie principai, ir aš manau, kad tai yra geras dalykas. Be abejo, mes susidursim su problemom, kadangi tai yra pakankamai naujas dalykas Lietuvoje. Tačiau aš manau, kad tas problemas mes pakankamai sėkmingai išspręsim. Taip pat turėjom pasirinkti, be abejo, ir dėl reklamos, t.y. ar nacionalinė televizija gali neribotai naudotis reklamos lėšomis ir tuo būdu žlugdyti privačias televizijos ir radijo stotis, kurioms reklama yra vienintelis pajamų šaltinis. O aš manau, kad pasirinkom gerą principą, kuris irgi leidžia suderinti abiejų pusių interesus, išsaugoti nacionalinės televizijos visišką finansavimą, taip pat leisti ir komercinėms televizijoms, ir radijo stotims gauti pakankamai lėšų. Aš manau, kad atskiri Seimo nariai, kurie čia taip audringai kalbėjo prieš šio įstatymo priėmimą ir atstovaudami labai įvairioms partijoms, vis dėlto neatspindi tų partijų pozicijų.
PIRMININKAS. Laikas.
A.KUBILIUS. Aš raginu balsuoti už šį įstatymą ir toliau nemažinti dėmesio...
PIRMININKAS. Laikas, kolega, visiems vienodai. K.Antanavičius. Nematau. Tada kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, čia jau daug kas kalbėjo apie neįprastą, tačiau labai smagų skubėjimą, keistai vieningą skubėjimą. Aš manau, kad tai yra skubėjimas nusipirkti malonę. Buvo pabrėžta, jog viskas daroma prieš rinkimus. Manau, teisingai, kad ir dešimt dienų, bet prieš, kad ir keli, bet savi. Ir tas malonės nusipirkimas (aš bandau prognozuoti) gali kainuoti labai brangiai tiems, kurie mano, jog jau yra įsigiję tą malonę iš komercinių struktūrų. Šiandien jie paprašė tiek, o rytoj turėdami visas teises paprašys dešimt kartų daugiau. Ir kai kurios partijos turės nusimauti kelnes, norėdamos sumokėti tai, ką jos žadėjo. Kitas dalykas, man atrodo, kad šiame Seime tebeklaidžioja išneštų bylų šmėklos. Jos taip pat daro savo įtaką ir čia taip pat yra įmanoma susitarti. Susitarti laikinai. Ir trečias dalykas, kas laukia valstybinio arba nacionalinio radijo ir televizijos. Negaudami biudžeto lėšų, nesurinkdami papildomų reklamos lėšų ir pasitenkindami mitiniu abonentiniu mokesčiu jie paprasčiausiai turės bankrutuoti. O kas laukia bankrutuojančių arba dirbtinai bankrutuojančių žinybų Lietuvoje, puikiai žinome: paskui už čekių vertę jos yra įsigyjamos arba gabalais išgrobstomos. Manau, kad kitas Seimas turės daug darbo restauruodamas tai, ką čia mes skubėdami pridarėme. Bet taip buvo su Aukščiausiąja Taryba ir manau, kad yra "geros" lietuviškos tradicijos. Aš balsuosiu prieš, nors tas balsavimas, manau, yra be ypatingo entuziazmo, ir kviečiu kitus taip daryti, kurie neina į rinkimus, nedalyvauja sąrašuose ir mažiau sukasi apie partijų vadovus, vadovėlius ir visokiausius kitokius lyderiukus.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, primenu, kad šie įstatymai rengiami ir priiminėjami dvejus metus. Jeigu tai vadinama skubėjimu, tai kas tada yra neskubėjimas?
Registravosi 94 Seimo nariai. Vardiniam balsavimui reikalingi 32 balsai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už vardinį balsavimą, - už, kas prieš, - prieš.
30 - už, 34 - prieš, 5 susilaikė. Užtenka. 31. (Balsai salėje) Užtenka. Viskas galioja. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už... (Balsai salėje) Už įstatymą dabar turim balsuoti. Kas už tai... Registracijų buvo pakankamai. Prašom manęs nevedžioti už nosies. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 20.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, 53 Seimo nariams balsavus už, 20 - prieš ir tik 10 susilaikius Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Dabar - replikos po balsavimo. Kolega S.Pečeliūnas, kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai ir Lietuvos radijo klausytojai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad kiekvienu atveju, kai dvi didžiosios frakcijos Seime susitaria, niekad nebūna vardinio balsavimo. Tuo būdu yra slepiama naujoji koalicija Lietuvos Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Esminis pareiškimas. Ačiū, gerbiamasis Pečeliūnai. Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš džiaugdamasi, kad pagaliau po kelerių metų tas įstatymas yra priimtas, noriu vieną replikėlę dėl to, kad čia buvo daug Seimo narių, susijaudinusių dėl Visuomenės informavimo priemonių valdybos prie Teisingumo ministerijos, akcentuojančių, jog jeigu jos neliks, tai nebus kam kontroliuoti pornografinių leidinių ir t.t. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad keistai įsivaizduoja Seimo nariai, jog valdyba Vilniuje, susidedanti iš kelių žmonių, gali sukontroliuoti, ar platinami pornografiniai leidiniai. Neabejotinai tada turėtų kurti savo skyrius ir padalinius visuose rajonuose ir t.t. Neabejotinai čia turi prisidėti policija ir tą dalyką kontroliuoti. O antroji mano replikėlės dalis būtų tokia. Man labai patiko čia pasakytas pasiūlymas, kad mokesčiai būtų mokami laisvanoriškai. Čia buvo pasakyta, kad abonentinis mokestis turėtų būti laisvanoriškas. Pasinaudodama tuo, kad A.Nesteckio, naujojo mokesčių inspektoriaus, nėra salėje, aš padarysiu jam mažą kiaulystę: aš labai palaikyčiau pasiūlymą, kad visi mokesčiai tada būtų mokami laisvanoriškai.
PIRMININKAS. Užsiimsim. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar gerbiamasis A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Dėl prieš tai buvusios "prakalbos" apie spaudos kontrolės valdybas ir t.t., ir t.t., ką jos gali, ko negali, ką čia sustabdys, nesustabdys. Kai mes skaitom laikraščiuose apie visokius išprievartavimus ir kitokius dalykus, griebiamės už galvos, sakom: ai, ai, ai, kaip blogai ir t.t. Tai yra pasekmė to chaoso, kuris yra šioje srityje. Ir popiežius tai yra įvardijęs kaip mirties kultūros triumfą. Tai šiandien Seimas prisidėjo prie šios mirties kultūros skleidimo Lietuvoje.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pertrauka 10 min. iki 13.10 val. Kadangi mes šiek tiek užtrukom spręsdami 1-2 darbotvarkės klausimą, tai 1-3 nukeliam rytdienai ir iš karto imsimės 1-4, t.y. Amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą įstatymo projektas. Po to - Draudimo įstatymas. Pertrauka iki 13.10 val.
Pertrauka
8sesija 69 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiam posėdį. Prašom registruotis. Registracija.
Per mažai, bet turim teisę klausimus nagrinėti. Mieli kolegos, dabar 1-4 darbotvarkės punktas - Amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą įstatymo projektas Nr.2452, antrasis variantas. Vieną pranešėją aš matau, kito - ne. Tai gal gerbiamasis P.Vitkevičius į tribūną? Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia profesoriaus K.Antanavičiaus iniciatyva jis buvo pateikęs komitetui, apskritai užregistravęs Seime nutarimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimus. Mes komitete svarstėm, pritarėm, bet atsižvelgdami į Juridinio skyriaus pasiūlymus nutarėm įforminti tai kaip amnestijos aktą. Nes kitaip atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra galimybės.
Na, jums išdalyta, turit tą amnestijos akto projektą, mes išdalijom taip pat Lietuvos akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" tokį paaiškinamąjį raštą su apskaičiavimais, kad čia, taip sakant, nebuvo kažkokių nuostolių valstybei, geležinkelis kaip tiktai yra tokia organizacija, kuri tranzitu perveždavo ir dabar perveža iš Rusijos prekes į Kaliningrado sritį... Pirmuoju laikotarpiu tiesiog iškeisti tuos rublius į valiutą nebuvo kaip ir jie atsiskaitinėjo Rusijos rubliais už paslaugas. Tai formaliai yra nusikaltimas, o iš tiesų tokių atvejų yra ne tiek daug, pas gerbiamąjį V.Juškų apie 14 organizacijų pareiškimų. Mes nutarėm Amnestijos įstatymo forma atleisti nuo atsakomybės už šiuos veiksmus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš dabar noriu jūsų paklausti, ar teikiat šį įstatymą priimti?
P.VITKEVIČIUS. Teikiu priimti.
PIRMININKAS. Taigi pradedam priėmimo procedūrą. Antras dalykas, gerbiamasis pranešėjau, ar buvo kokių pastabų, pataisų? Aš bent neturiu.
P.VITKEVIČIUS. Raštu nėra.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, ar kas reikalauja, kad būtų balsuojama dėl kiekvieno straipsnio? Čia įstatymas iš kelių straipsnių. Nereikia ar reikia? (Balsai salėje) Prašom, gerai, iš eilės. 1 straipsnis. Galim priimti? Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vakar kalbėdamas sakiau, kad iš pirmosios dalies reikia išbraukti keletą žodžių: "nesant valiutinių operacijų vykdymo patirties", na, nekompromituokim savęs, išbraukim šiuos žodžius. Nuo to absoliučiai niekas nepasikeis. Arba čia, kaip buvo sakyta, kad lyg keityklos nedirbo. Na, negalima taip vis dėlto. Aš manau, kad žmonės darė tai sąmoningai, todėl, žinoma, šiuo atveju ir amnestija bus. Vis dėlto savęs, atsiprašau, nekvailinkim. Tai aš siūlau žodžius "nesant valiutinių operacijų vykdymo patirties" išbraukti, jeigu galima. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutinka? Preambulėje, antroje eilutėje.
P.VITKEVIČIUS. Galima sutikti su tuo.
PIRMININKAS. Gerai. Tada toliau. Pirmas straipsnis. Galime priimti? Priimta.
2 straipsnis. Galime priimti? Priimta.
3 straipsnis. Priimta.
4 straipsnis. Prašau. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom. Į mikrofoną.
E.KUNEVIČIENĖ. 4 straipsnio siūlyčiau atsisakyti, nes, žiūrėkite, šios amnestijos pritaikymas nepanaikina teistumo. Čia faktiškai ne tie kalti, kurie teisiami. Reikia ieškoti kitų kaltininkų. Todėl norėčiau, kad 4 straipsnio nebūtų. Reikia, kad būtų panaikintas teistumas, ta amnestija turi būti su to teistumo panaikinimu. (Balsas salėje) Už kitą. Čia kitas reikalas, jeigu už kitką, bet už šitą veiksmą turi būti nurodyta. Už šitą veiksmą teistumas nepaliekamas.
PIRMININKAS. Pranešėjau, ar sutinkate, ar reikia balsuoti?
P.VITKEVIČIUS. Aš sutinku, kad išbrauktume 4 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai. 4 straipsnio nelieka.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerai, gerai.
PIRMININKAS. 5 straipsnį galim priimti? Priimta.
6 straipsnis. Priimta.
7 straipsnis.
P.VITKEVIČIUS. 7 straipsnio gal reikėtų atsisakyti? Ne, neatsisakyti.
PIRMININKAS. Čia kažką sprendžia.
P.VITKEVIČIUS. 7 straipsnyje vietoje "ginčus dėl amnestijos" įrašyti "ginčytinus klausimus dėl amnestijos".
PIRMININKAS. Ginčytinus amnestijos taikymo klausimus.
P.VITKEVIČIUS. Ginčytinus amnestijos taikymo klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Galime priimti 7 straipsnį? Priimta.
Mielieji kolegos, ačiū. Pastraipsniui priimta. Ačiū, pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų. Jeigu pageidaujat, kolegos, prašom. Kolegė E.Kunevičienė buvo pirmoji užsirašiusi.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai gerai, kad atsirado šitas įstatymo projektas. Jis turėjo atsirasti prieš 3 metus, būtų nereikalinga amnestija. Jis turėjo vadintis kitaip. Čia atsitiko tai, kas atsitiko. Tie asmenys, kurie kalti, kad buvo pažeidžiamas Valiutų įstatymas, - Lietuvos bankas, Vyriausybė ir Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, kurie 3 metus neatkreipė dėmesio, jog Lietuvoje faktiškai buvo vykdoma rublio blokada. Ar tai sąmoningai, ar nesąmoningai - tai turėtų išsiaiškinti teismai. Įmonės, neturėdamos išeities, pažeidinėjo įstatymą, nes kitos išeities neturėjo, nes buvo rublinė Lietuvos blokada. Lietuvoje nebuvo sutvarkytas atsiskaitymas. Kai 1990 m. buvo naftos blokada, tai Lietuva iš karto gynėsi, o čia lyg ir laukė, kad Lietuvoje būtų įteisintas rublis, o litas faktiškai liktų tik kaip antrinis pinigas. Čia yra rimtesni dalykai, todėl kaltinti ir teisti tų įmonių už šitą pažeidimą negalima. Kalti yra visai kiti. Svarbiausia, žinoma, Lietuvos bankas ir Vyriausybė. Todėl įstatymo projektui reikia pritarti, o valstybės kontrolei reikėtų peržiūrėti pareigūnų, kurie nesutvarkė ir nepateikė atitinkamo pakeitimo, projekto, atsakomybę. Aš siūlyčiau dabar amnestijai pritarti, bet nebaigti šito klausimo, nes jis dar turi būti nagrinėjamas ir sprendžiamas. 3 metus neleistinai, neoficialiai...
PIRMININKAS. Laikas!
E.KUNEVIČIENĖ. ... Lietuvoje egzistavo dviguba pinigų sistema.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors buvo prašyta, kad vis dėlto būtų pateikta išsamesnė informacija, kaip minėjo, tokių įmonių yra apie l4, tačiau mes turime informaciją tik iš "Lietuvos geležinkelių". Matyt, gal ir kitose įmonėse, vykdant šias operacijas, nuostolių nepadaryta, tačiau, kaip ten nekalbėtume, Valiutų keitimo taisyklės vis dėlto yra pažeistos, todėl toks įstatymo projektas šiuo atveju yra reikalingas, nes ir klausimo kitaip negalima spręsti. Mes iš tikrųjų žinome, kad ne tie, kurie tas operacijas vykdė (jeigu prisiminsime kad ir N.Vilnios banką), o vis dėlto kiti yra kalti. Iš tikrųjų reikėtų sugrįžti prie tų neteisėtų veiksmų arba prie tokių veiksmų toleravimo, tačiau šitos įmonės tikrai nekaltos. Orientuojantis į tai, kad čia yra Amnestijos įstatymas, žinoma, jeigu kitur yra kitokie rezultatai, sakykim, kad ir padarytas nuostolis, tai ką jau padarysi, kadangi jau amnestija.
Aš taip pat pritariu šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega K.Antanavičius - iniciatorius.
K.ANTANAVIČIUS. Atsiprašau, kad neapsižiūrėjau, kad jis tokioje pozicijoje yra. Dėkoju Seimo valdybai, kad įrašė. Ką padarysi, ne toks turėtų būti tas sprendimas. Kaip ponia E.Kunevičienė siūlė, iš tiesų turėtų būti daug esmingesnis, bet jau vis tiek toks sprendimas - nekaltus amnestuoti - yra būtinas. Matyt, kito jau nėra. Dar sykį galiu pakartoti: kalbėjau ir su teisėjais, ir su prokuratūromis, ir su Aukščiausiuoju Teismu. Įstatymas, kad ir kvailas, yra įstatymas. Sakyčiau, kad mums, kaip įstatymų leidėjams, yra pamoka, ką reiškia toks mūsų neapsižiūrėjimas. Aš manau, kad nebus problemų balsuojant už. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka.
J.VESELKA. Tai tik išryškėja, kad Lietuvoje nevykdyk įstatymų - vis tiek viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieš, nes 4 jau už? Kolega A.Kairys už ar prieš? Matyt, už.
Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.
49 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26.
PIRMININKAS. Ar tikrai tiek? Būkite malonūs, dar kartą, pakelkite rankas. Kas už tai, kad būtų priimtas šitas įstatymas? Ir rankas palaikykite. Palaikykite rankas, būkite malonūs, kažkaip sunkiai skaičiuojasi.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 30.
PIRMININKAS. Matot, jau geriau. Dar kartą pakeltumėt rankas, dar daugiau būtų. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Prieš - 4. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 30 Seimo narių balsavus už, 4 - prieš ir 11 susilaikius Lietuvos Respublikos amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Dabar kviečiu pasveikinti daktarą K.Bobelį - Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką, kuris vakar dar 3 metams perrinktas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinės asamblėjos viceprezidentu. (Plojimai salėje) Sveikiname.
Draudimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektų priėmimas (96.07.10)
8sesija 69 posėdis. Svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, 1-5 kompleksinis klausimas - Draudimo įstatymas ir jį lydintys įstatymai. Projekto Nr.1930(2) Pranešėjas - gerbiamasis R.Kleinauskas. Kviečiu į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, ar teikiate priimti visą šitą įstatymų paketą?
R.KLEINAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Antras dalykas - pataisos. Mano duomenimis, pataisų yra 3 ar 4 straipsniams.
R.KLEINAUSKAS. Pataisų yra pirmojo Biudžeto komiteto posėdžio, antrojo posėdžio, Seimo Juridinio skyriaus pastabų. Dar yra du redakciniai netikslumai, kuriuos mes patys pastebėjome.
PIRMININKAS. Gerai. Gal tada pradėkime iš eilės. Prašau. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto buvo užrašytas kitas pateikėjas. Dabar vis dėlto nei Vyriausybės atstovas, nei Seimo narys. Kaip čia tada dėl atsakomybės klausimo?
PIRMININKAS. Buvo susitarta. Darbo grupės vadovas, jis tikrai išmano šituos reikalus.
J.LISTAVIČIUS. Dėl išmanymo mes nesiginčijame.
PIRMININKAS. Seimo statutas nenustato, kad būtinai turi būti tam tikras pareigūnas. Svarbu, kad būtų atsakingas asmuo. Prašau. (Balsai salėje) Taip yra užrašyta darbotvarkėje, pasižiūrėkite. Taigi prašom iš eilės.
Dėl 1 straipsnio pastabų buvo?
R.KLEINAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Prašau. Gal trumpai tada pasakykite, nes jų tikrai yra nedaug.
R.KLEINAUSKAS. Pirmajame Biudžeto komiteto posėdyje 62 straipsniui buvo pateiktas pasiūlymas. Jis siūlomas išdėstyti taip: pavadinimas - "Priežiūros tarnybos išlaikymas". "Draudimo įmonių priežiūros tarnyba išlaikoma iš draudimo įmonių gautų bruto įmokų Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiais." Darbo grupė šitam dalykui pritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš siūlau iš eilės. Jeigu mes iki 25 straipsnio neturime jokių pastabų, ar galime... (Balsai salėje) Yra. Prašau. Ar buvo pateikta raštu, gerbiamasis Veselka?
R.KLEINAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Raštu nebuvo, tai ir kalbos nėra. Tada galime tik balsuoti ar nebalsuoti dėl to straipsnio. Tada klausiu:
1 skirsnis 1 straipsnis - "Įstatymo paskirtis". Galime priimti? Priimta.
2 straipsnis - "Sąvokos". Galime priimti? Priimta.
3 straipsnis - "Draudimo objektas". (Balsas salėje) Matote, jau vienas entuziastas yra. Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, pirmas skliaustukuose, paskutinis žodis: "gali būti turtiniai interesai, kapitalo kaupimas". Matot, kapitalo kaupimas pats yra kaip procesas. Visur jūs vartojate "turtas", todėl vietoje "kapitalo kaupimo" reikėtų parašyti "turtas", o turtas apima ir kapitalo kaupimą, t.y. turto didėjimą. O kai kapitalo kaupimas - lyg turtas, kuris buvo iki kaupimo, neaišku. Aš manau, jeigu jūs pakeistumėte į "turtas", jis tada apima visą procesą.
R.KLEINAUSKAS. Iš principo galima.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paaiškinti: jeigu nebuvo pateikta raštu, yra tik jūsų gera valia priimti. Jeigu jūs nepriimate, tokia pataisa net neteikiama balsuoti. Prašom.
R.KLEINAUSKAS. Tada lieku prie savo nuomonės, nes tai nurašyta iš direktyvų.
PIRMININKAS. Niekuo negaliu padėti. Ar reikalauja kas nors balsuoti? Priimta.
4 straipsnis - "Draudimo formos". Prašau. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Gal aš kartais negirdėjau, tai atsiprašau, bet, kalbant apie pastabas, buvo paminėtos tik tos pastabos ir pataisos, kurias padarė Biudžeto ir finansų komitetas. Tačiau aš žiūriu pagal datą - liepos 2 d. ar 9 d. - labai daug Juridinio skyriaus pastabų.
PIRMININKAS. Į Juridinio skyriaus pastabas, kiek aš supratau, iš dalies yra atsižvelgta.
G.A.PAVIRŽIS. Bet negirdėjau, kad pranešėjas tą būtų pasakęs.
R.KLEINAUSKAS. Pasakiau, tikrai pasakiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia baigti sesiją ( nors man dar norisi padirbėti), nes sakoma, kalbama, o negirdima.
4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Prašau. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia iš tikrųjų nurodytos šakos ir posakiai, bet 3 punkto 16 papunktis - "Finansinių nuostolių draudimas". Nežinau, jeigu mes dešimtmečiui į priekį, tai gal ir gerai, bet šiandien abejoju, kad mes tam esame pasirengę net ir teoriškai, todėl aš būčiau tos nuomonės, kad šito kol kas nereikia. Bet kadangi raštu nepateikęs, tai niekuo negaliu padėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Klausimas išspręstas. 5 priimtas.
6 straipsnis. Prašom. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Žinoma, jus be galo bus sunku įtikinti, kadangi šitas įstatymas apskritai gina tik vieną pusę - jūsų įstaigą, bet gal pasiūlysiu. Pirmoje dalyje rašoma: "draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu". Vis dėlto šis įstatymas. Ar nereikėtų šiuo įstatymu ir taisyklių, nes taisyklės turi išplaukti iš šio įstatymo? Ir daug kur gali, jeigu taisyklės... jūs galite tiek prirašyti, kad tas draudžiamasis... Todėl aš siūlyčiau ir šio įstatymo, ir taisyklių pagrindu, bet jūsų valia.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.KLEINAUSKAS. Paliekam taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Niekuo negaliu padėti. "Kietas" pranešėjas. Priimta.
7 straipsnis. Galime priimti? Priimta.
8 straipsnis. Priimta.
9 straipsnis. Priimta. (Balsas salėje) Prašom. J.Veselka. Protestuoti galima. Prašom.
J.VESELKA. Pirma dalis - "Valstybinio draudimo tarnyba gali nustatyti bendras draudimo rūšies sąlygas." Mes praktiškai viską paliekame šitai įstaigai. Kokių sąlygų norės, tokias ji ir nusistatys. O čia gi... Žinote, praktiškai antrieji bankai. Pagal tai, kaip viskas surašyta, su šitomis draudimo įstaigomis prasidės tas pat, kas prasidėjo su bankais. Todėl vietoje žodžio "gali" įrašyti "turi" bendrąsias sąlygas nustatyti ta įstaiga. Pagal šį įstatymą turėtų tai padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taigi yra antrasis sakinys: "Privalomojo draudimo rūšies taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas." Tai šito maža? Priimta.
10 straipsnis. Priimta.
11 straipsnis. Priimta.
12 straipsnis. Priimta.
13 straipsnis. Priimta.
14 straipsnis. Priimta.
15 straipsnis. Priimta.
16 straipsnis. Priimta. (Balsai salėje) Gerbiamasis Veselka, tamstai įspėjimas: turėjote pakankamai gražaus laiko raštu pateikti pastabas raštu. (Balsas salėje)
17 straipsnis. Priimtas.
18 straipsnis. Priimtas.
19 straipsnis. Priimtas.
20 straipsnis. Priimtas.
21 straipsnis. Priimtas.
22 straipsnis. Priimtas.
23 straipsnis. Priimtas. 3 skirsnis.
24 straipsnis. Priimtas.
25 straipsniui yra komiteto pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, priimate ar ne?
R.KLEINAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada su komiteto pastaba 25 straipsnį galime priimti? Priimta.
Gerbiamieji kolegos, kad išties pagreitintume, 27 - 53 pastabų nėra. Galime priimti? (Balsai salėje) Priimta.
54 straipsniui yra komiteto pasiūlymas.
R.KLEINAUSKAS. Pritariame. "Išskyrus žemės ūkio turtą" išbraukiame.
PIRMININKAS. Priimta. Tada priimtas ir 54. Dabar 55, dar yra pastaba. Irgi priimate?
R.KLEINAUSKAS. Priimame.
PIRMININKAS. Priimta. Nuo 56 iki 61 pastabų nebuvo. (Balsas salėje) Prašau. Kolega J.Listavičius dėl 56.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pasižiūrėsite, kas čia yra parašyta, komiteto posėdyje apie tai buvo gana aiškiai kalbėta. Visur buvo (...) tik frazės, tačiau čia nėra nei apskaitos, nei atskaitomybės, nei audito. Ir kai mes sukursime tokiais tempais šitą įstatymą, tai mes jau turime patirtį ir palikimą. Atrodo, ateitis bus šviesi. Todėl mums iš tikrųjų nereikia nei apskaitos, nei atskaitomybės, nei audito, nei kontrolės. Aš tada tiek ir noriu palinkėti, nors komisija gana gerai suprato ir žinojo, ką čia reikia padaryti, tačiau nenorėjo to daryti, kad šiandien būtų laisvos rankos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar 56 galime priimti? Balsuoti? Prašom. Mielieji kolegos, prašom registruotis.
47 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 56 straipsnis, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
Už - 28, prieš - 7, susilaikė 2. Priimta.
Dabar iki 62 straipsnio pastabų nėra. Ar galime priimti tuos straipsnius? Dėl kurio? Dėl 59? Prašom. Kolega J.Listavičius dėl 59 straipsnio.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs pasižiūrėsite visą šitą įstatymo dalį, kurią mes priėmėme, ir tolesnę seką, tai matysite, kad šiuo atveju Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba arba šita institucija yra viskas. Tačiau apie pačią šitą instituciją, jos teises ir pareigas jūs nelabai daug rasite. Apie kompetencijos ribas, apie galimybes kontroliuoti priimtus savo sprendimus, kaip jie vykdomi, taip pat čia nerasite. Lėšos yra labai didelės, atsakomybė labai didelė, o vadovavimas ir kontrolė, kaip žmonės sako, kaip Dievas davė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik už. E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. To negaliu padaryti.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Turi būti Valstybinės priežiūros komisija, o jūs pasižiūrėkite, kokia sukurta - vyriausybinė ir su Vyriausybės nuostatų patvirtinimu, ir su draudimo lėšų investavimu į vyriausybinius popierius. Viskas vienoje vietoje ir jokios valstybinės kontrolės. Ta komisija tikrai turi būti valstybinė, bet valstybinei komisijai keliami tam tikri reikalavimai ir yra tam tikra struktūra. Ji turėtų būti tokiu pat principu sudaryta kaip Vertybinių popierių priežiūros arba kontrolės komisija. Tada ji vadintųsi valstybine. Visa šita buvo sakyta gerbiamajam pranešėjui ir visiems kitiems prieš pusę metų. Pusę metų jie išlaikė ir netaisė. Komitete buvo pasakyta prieš savaitę ir vėl nieko netaisė, atnešė. O šiandien, jeigu norite balsuoti, balsuokite.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, bet Vyriausybė, Finansų ministerija kas yra - ne valstybė? Gerai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 59 straipsnis, prašom balsuoti.
Už - 26, prieš - 5, susilaikė 1.
Dabar 60, 61 straipsniai. Ar galime priimti? Dėl 60? Prašom. Mielasis kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji, kolega J.Veselka sakė, kad faktiškai draudimo įstaigos yra antrieji bankai. Gerbiamieji, jeigu jūs balsuosite už tokius straipsnius, kurie nepakankamai gerai gina apdraustųjų interesus, prasidės tokios pačios vagystės, ir prisiimsite tokią pat atsakomybę kaip ir dėl bankų. Žinoma, dėl bankų niekas neatsakė ir, matyt, neatsakys, nes nelabai kas nori jų ieškoti ir bausti. Bet dabar mes iš anksto jus įspėjame, kad atsakomybės tokiu atveju, gerbiamieji, neišvengsite, nes čia artėja antroji tokia pat kaip ir bankinė, bet šįkart draudiminė krizė bus. Bus surinkti pinigai ir vėl... nes priežiūros institucijos faktiškai yra labai panašios į bankines institucijas, kompetencija yra labai neaiškiai išdėstyta. Įstaiga su tokia kompetencija bus neveiksminga.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas dėl 60 straipsnio.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad 60 straipsnio esminis dalykas yra jo ketvirtas ir penktas papunkčiai, kurie iš esmės padaro šitą instituciją nepriklausomą nuo pačių, taip jau vadinkime, antrųjų bankų. Ji tampa veiksminga, nes ji prie Finansų ministerijos, prie Vyriausybės. Jautriai, sakyčiau, kontroliuoti gali šitas draudimo kompanijas. Jeigu mums paaiškėtų, kad tų funkcijų jai yra per mažai suteikta, arba kad Finansų ministerija nepajėgia šito kontroliuoti, mes visada galėsime papildyti. Bet dabar, kai daugiau kaip 90% gyvybės draudimo yra valstybės rankose, aš manau, pakanka tų institucijų, nebijokime šiandien tokio lygio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis. Registracija.
48 Seimo nariai. Kas už 60 straipsnį, prašom balsuoti. Visi kiti - taip pat.
Už - 30, prieš - 8, susilaikė 3. Straipsnis priimtas.
Ar galime priimti 61? Pastabų nebuvo.
62 straipsniui - "Priežiūros tarnybos išlaikymas" buvo komiteto pasiūlymas: "Draudimo įmonių priežiūros tarnyba išlaikoma iš draudimo įmonių gautų bruto įmokų Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiais", o pagrindiniame tekste: "Priežiūros tarnyba yra išlaikoma iš valstybės biudžeto lėšų." Pranešėjau, prašom.
R.KLEINAUSKAS. Pritariame.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime priimti 62 straipsnį pagal Biudžeto ir finansų komiteto redakciją? Priimta.
63, 64 straipsniams pastabų nebuvo. Ar galime priimti? Priimta.
65 straipsniui yra Biudžeto ir finansų komiteto patikslinimas. Ar pritariate?
R.KLEINAUSKAS. Pritariame. Išbraukti kitas.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 65 straipsnį su komiteto pastaba? Priimta.
Likusiems straipsniams - 66, 67, 68 ir 69 pastabų nebuvo. Ar galime priimti?
Aš labai atsiprašau, čia vėl tas datų klausimas. Gerbiamasis pranešėjau, paskutinio straipsnio, t.y. 69 straipsnio, aštuntas punktas: "Pasiūlyti Vyriausybei iki spalio 1 d. patvirtinti priežiūros tarnybos nuostatus." Ar užteks laiko?
R.KLEINAUSKAS. Užteks.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, pastraipsniui priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs dabar atsisėskite. Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projektas skirtas draudimo įmonių, draudimo tarpininkų veiklą reglamentuoti, santykius tarp draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, fizinių ir juridinių asmenų reguliuoti, draudimo įmonių veiklą prižiūrėti. Įstatymo projekte nepakankamai išspręstos draudimo įmonių palikimo ir būsimojo reorganizavimo bei persiregistravimo pasekmės. Draudimo įmonės finansuose palikta neišspręstų klausimų, neaptarti rezervų ar apsisaugojimo nuo bankroto fondo, mokumo atsargų klausimai, mažai vietos skirta apskaitai, kontrolei, rezultatų nustatymo ir paskirstymo tvarkai. Draudimo įmonių veiklos priežiūros tarnybos formavimui, skyrimui, atleidimui, teisėms ir pareigoms, finansavimui, kompetencijos riboms, sprendimo priėmimo tvarkai. Jų vykdymo kontrolei įstatymo projekte vietos labai mažai, palikta daug neaiškumų, nekonkretu. Nepritariu įstatymo projektui, nors toks įstatymas labai reikalingas, ir gal buvo reikalingas daug anksčiau. Tačiau šis įstatymo projektas sudarys sąlygas, matyt, ne darbą tvarkyti ir tobulinti, bet, jeigu bus tokie aukšti draudimo institucijų specialistai, kaip dideli specialistai ir bankinėse operacijose, tai mes jau turime pradžią, matyt, turėsime ir nelabai malonų tęsinį. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom negąsdinti. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Galbūt nereikia gąsdinti, bet reikia įspėti Lietuvos žmones, kad jie žinotų, jog po šito įstatymo priėmimo turi prasidėti organizacijų bankrotas, nes iš 36 draudimo įmonių dabar gali išlikti turbūt 5. Kokia bus kitų padėtis, neaišku, čia yra ne gąsdinimas, bet mūsų pareiga įspėti. Čia nenumatyta valstybinė atsakomybė ir priežiūra, nenumatyta organizacijų revizija, auditas yra tik akcininkams, kapitalui, o ne už veiklą. Tačiau numatyta, kad licenciją išduoda valstybė. Nesuderinta valstybės atsakomybė prieš tuos žmones, kurie po to praras savo lėšas. Išdavusi licenciją, valstybė turi prisiimti ir atsakomybę. Šito nėra. Yra tik Finansų ministerijos komisijos teisės, lyg tai būtų tik nedidelės finansinės operacijos veiksmas. Tai yra valstybinė priemonė, ir ji turi būti valstybiškai įstatymiškai įforminta. Todėl Tėvynės sąjungos frakcija tokiems dalykams pritarti negali, nes jie pavojingi Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, turbūt gerai suprantate, kad čia iš tikrųjų yra antros eilės komerciniai bankai. Jie praktiškai taip pat rinks ne akcijas, kurias dar reikia parduoti, o rinks pinigus, už kuriuos jau galima... kaip žinote. Čia labai daug buvo pasakyta, ir mūsų patirtis rodo, kai buvo tik silpna komercinių bankų kontrolė, jau daugiau kaip milijardas pinigų, aiškiai žinome, kažkur "nuplaukė". Dabar, kai mums tvirtina, jog suras tuos pinigus, tai yra Krylovo pasakėčia. Čia taip pat praktiškai nėra jokios valstybės kontrolės. Ne ta prasme kaip botago, bet kontrolės, kaip vykdomi įvairūs normatyvai, nėra. Tai vienas momentas. Ir normatyvų nėra. Jau J.Listavičius sakė. Aš noriu dar pabrėžti. Šitas įstatymas naudingas tik valdininkams, dirbantiems tose draudimo įstaigose. Pasižiūrėkite, daugybė straipsnių. 11 straipsnis - "Draudimo įvykis". Turi visą informaciją pranešti tai draudimo įstaigai. Kokią visą, neaišku? Bet kokią jie gali nustatyti. Toliau. Jie turi pranešti apie padidėjusią riziką ir, jeigu nepranešė, vėl neaišku. Kas ta padidėjusi rizika, niekur neapibrėžta. Taip pat ir toliau. Todėl tikrai suprasdamas, kad jis yra geras ta prasme, kad jau reikia sukaupti vieno milijono pradinį kapitalą (tas yra labai gerai), bet visas įstatymas yra blogas komercinių bankų pradinis variantas, kuris leido pasigrobti milijardą. Žinoma, čia milijardo nepasigrobs (bet žiūri viršininkas to įstatymo), jūs parengėte... aš tikiu, kad jūs padorus, bet tas įstatymas leis tikrai dar kartą padaryti didelę aferą, žinoma, jau ne milijardo, bet keliasdešimt, o gal ir kelių šimtų milijonų. Aš tokio įstatymo palaikyti negaliu.
PIRMININKAS. Mielasis kolega Veselka, mielieji kolegos, įstatymo antrasis variantas įregistruotas birželio pradžioje. Į darbotvarkę jis įrašytas iš anksto jums visiems žinant. Kodėl nepateikėte pastabų raštu? Kodėl? Man tiesiog nepatogu apie tai kalbėti, juo labiau kai miniu tokius Seimo narius. O dar kai kurių neminėsiu. J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiems, kurie šiek tiek mažiau žino apie šitą įstatymą, galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje veikia Draudimo įstatymas. Veikia, bet niekam nuo 1990 m. - nei Biudžeto ir finansų komitetui, nei atskiroms frakcijoms, nei partijoms - nepakilo ranka jį taisyti. Lietuvoje egzistuoja daugiau kaip 30 įvairių draudimo kompanijų, kurios atlieka draudimines operacijas. Per sieną neapsidraudęs gyvybės nepervažiuosi. Jos kažkodėl mums didelės tragedijos neatneša. Todėl aš siūlyčiau į šitą įstatymą pasižiūrėti taip: jeigu mes manome, kad šiandien galime viską suvalstybinti, tai tada nereikia kalbėti apie dabar esančių draudimo kompanijų nevalstybinę veiklą. Kalbėkime apie įstatymą vienu punktu: viską uždrausti, viską turi kontroliuoti valstybė. O čia yra valstybinė kontrolė, tik be tiesioginio valstybės pinigų paėmimo. Kad mūsų Valstybės bankas neišsaugojo komercinių bankų, tai ne įstatymo kaltė, o pareigūnų kaltė. Jeigu mes, pone Pirmininke, turėtume laiko vieną kartą per mėnesį išklausyti kontroliuojančių organizacijų ataskaitas ir priversti jas dirbti savo darbą, visų šitų būsimųjų katastrofų būtų dvigubai mažiau. Aš manau, kad reikia palaikyti šitą įstatymo projektą. Kol jis rimtai pradės veikti, pamatysime tris etapus: persiregistruos praktiškai visos draudimo įmonės, gaus licencijas, pateiks savo veiklos planus ir prasidės kontrolė. Aš - už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš panašiai norėjau pasakyti, ką pasakė ponas J.Beinortas. Iš tikrųjų mes turime turėti įstatymą, juk draudimo kompanijos atlieka ne vien tik tą smulkųjį draudimą, tai yra ir prekės, ir kroviniai, ir t.t. Antra. Jeigu nebus įstatymo, tai galbūt irgi sulauksime tokios bėdos kaip su bankais. Aš manau, kad šitas įstatymas yra reikalingas, siūlau pritarti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man teko dirbti prie Lietuvos banko įstatymo, po to teikiant pataisas, ir visada siūliau, kad būtų sugriežtinta atsakomybė tų kontrolierių, kurie atlieka komercinio banko kontrolę, kad už blogą veiklą konkrečiai atsakytų tie fiziniai asmenys, kurie dirba. To pasigendu ir šiame Draudimo įstatyme. Labai griežta draudimo veiklos priežiūra čia apibrėžta keliais straipsniais, tačiau tik tų draudimo įstaigų atžvilgiu, o jų atsakomybės faktiškai aš pasigendu. Jeigu bankrutuos ta draudimo įstaiga, jeigu pražus žmonių indėliai tose draudimo įstaigose, jokios atsakomybės už blogą priežiūrą nenumatyta šiame įstatyme. Aš negalėsiu balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gaila, bet tai jūsų teisė. A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes Lietuvoje turime veikiančias draudimo įstaigas, tačiau jas perregistravus pagal šitą įstatymą, kurio projektą dabar svarstome, jų veikla bus griežčiau reglamentuota, reikės turėti didesnį kapitalą, bus geriau vykdoma priežiūra. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs žinote, dabar veikiantis įstatymas leidžia sukurti draudimo įstaigas, kurių įstatinis kapitalas 10 tūkst. Lt. Jos gali išvystyti milijoninę veiklą. Vadinas, jokios atsakomybės. Mes komitete priėmėme sprendimą ir pasiūlėme Vyriausybei sustabdyti licencijų išdavimą, kol bus priimtas naujas įstatymas, kad ta veikla būtų reglamentuota, kad draudimo įstaigos persiregistruotų, jog gautų atitinkamas licencijas, kad šitas darbas būtų atliekamas civilizuotai. To įstatymo klausimas yra suderintas su Europos Sąjungos normatyvais. Ne vienas seminaras buvo tuo klausimu. Buvo pakviesti ekspertai iš Vokietijos. Visi draudėjai buvo susirinkę, ir tas klausimas buvo diskutuotas pusę metų. Aš suprantu, kad idealaus įstatymo priimti neįmanoma, tačiau šis įstatymas dabartinėmis sąlygomis iš tikrųjų visiškai tinka. Aš siūlau jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Prieš - 5 Seimo nariai. Kas susilaikėte, mielieji kolegos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Susilaikė 7. Gerbiamieji, 40 Seimo narių balsavus už, 5 - prieš ir 7 susilaikius Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas priimtas. Ačiū. Matyt, replikos po balsavimo. Kolegė E.Kunevičienė, kolega J.Veselka. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš tik norėčiau pasakyti, kad LDDP frakcija neužmirštų, jog Ekonominių nusikaltimų komisija turėjo medžiagą dėl "Sveikuolių", ir dabar dar ten yra nemažai nukentėjusių žmonių. Kažkodėl Seimui nebuvo pateikta ir šiandien nebuvo informuoti žmonės, kokie yra tos komisijos, kuri buvo prie Finansų ministerijos, veiklos darbo rezultatai. Šiandieną yra nukentėjusių turbūt keli tūkstančiai žmonių. Man gaila, kad LDDP slepia tokius dalykus.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Man keista, kai aiškinama, kad reikia viską suvalstybinti. Siūlėm tik tiek, kad būtų sukurta tokia pati kontrolė ir atsakomybė, kaip ir komerciniams bankams dabar sukurta. O gerbiamasis F.Kolosauskas... Man įdomu, kaip komiteto pirmininkas sako, jog anksčiau užteko įstatinio kapitalo 10 tūkst. Lt. Lygiai tiek pat dabar palikta įstatiniam kapitalui, užtenka 10 tūkst., tik viena dabar įkalta - organizacinis fondas turi būti 1 mln. Lt, o įstatinis kapitalas paliktas tas pats, nes jos organizuojasi pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Organizacinis fondas - tai ne įstatinis kapitalas, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Gal gerbiamasis pranešėjas dar porą žodžių, ir tarsimės dėl tolesnio darbo. Jeigu čia reikia paaiškinti, apie ką kalbėjo. Prašau. Trumpai.
R.KLEINAUSKAS. Organizacinis fondas visiškai skiriasi nuo įstatinio kapitalo ir šiuo atveju organizacinis fondas yra milijonas tam, kad būtų įkurta draudimo kompanija, o elementariai vykdančiajai turto draudimo rūšiai yra 2 mln., gyvybės draudimo rūšiai - 4 mln., o kreditas - 7 mln. Tai yra parašyta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Minutėlę, pranešėjau! Gal mes užbaigsime visą kompleksą? Gerbiamieji kolegos, yra 5 lydintys kodeksų pakeitimų ir įstatymų pakeitimų įstatymai. Nė vienam jų pataisų nepateikta. Ar galime dabar iš karto paeiliui priimti ir užbaigti darbą? (Balsai salėje) Galim? Gerai. Ačiū.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymui 1728 ir 2473 straipsniais pastabų nebuvo. Galime priimti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas ATPK papildymo dviem straipsniais įstatymas? Kas už, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Už - 43. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 43 Seimo nariams balsavus už, 2 susilaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymas priimtas.
Dabar Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymas. Galime balsuoti? (Balsai salėje) Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikia gi sekti! Mes jau turbūt trečią kartą 102 priimame ir skirtumas tik tas, kad po paskutinį punktą vis įdedame, vieną - draudimui, vieną - bankrotui ir dar, ir dar. Tai kiek kartų mes šituos 102 straipsnius priiminėsime? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu mes tai darėme visiškai neseniai ir dar tas įstatymas Prezidento nepasirašytas, tai jūsų sutikimu, aš manau, mes galime iš dviejų ar trijų įstatymų padaryti vieną. Galime taip padaryti? Ačiū. Sutarta. Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymas? Kas už, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Turi būti ne mažiau kaip 40. Kas susilaikėte?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 40 Seimo narių balsavus už, 3 susilaikius Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
Toliau, Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pastabų taip pat nebuvo. Galime balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Ne pagal susitarimą. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikėte dėl didžiosios koalicijos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Susilaikė 6. Gerbiamieji kolegos, 36 Seimo nariams balsavus už, 6 susilaikius Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Dabar du mokesčių įstatymai - Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Prašau. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai vėl jūs pasižiūrėkite, kelintą kartą. Dar gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis gali prisiminti, kaip ten buvo su tom išlaidom, kai kalbėjome apie 2110. Jau tada jis buvo pradėtas priiminėti. Dabar jūs pasižiūrėkite, apie ką kalbama antrajame straipsnyje, 5 straipsnio pakeitimai ir papildymai? Ar ne apie tas pačias išlaidas?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji kolegos, galime balsuoti? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Už - 37. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikėte?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. 37 Seimo nariams balsavus už ir tik vienam susilaikius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Ir paskutinysis, mielieji kolegos, tai fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kolega J.Listavičius dėl balsavimo motyvų.
J.LISTAVIČIUS. Čia vėl tas pat. Jau ne pirmas.
PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Už - 37. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Gerbiamieji kolegos, 37 Seimo nariams balsavus už, 2 susilaikius Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Darbas padarytas. (Balsas salėje)
Aš jo neturiu, tai šitą klausimą spręsime vėliau, nes jo nėra. Prašau. Kur tas įstatymas? Aš jo nematau. Prašau. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Įmonių įstatymo 13 straipsnio pabaigoje, išvardijus visas licencijas, kurias reglamentuojame, įrašome 49 - "užsiimti draudimine veikla", t.y. reikalinga licencija verstis draudimine veikla ir nieko daugiau.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš labai atsiprašau. Aš nenoriu nieko kaltinti, tai yra mūsų brokas. Mes neįrašėme šito į darbotvarkę. Ar galime dabar šį įstatymą, kaip lydintįjį įstatymą, Statutas tai leidžia, priimti? (Balsai salėje) Galime? Gerai. Jeigu galime, tada kviečiu kolegas balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Už - 37. Garantuota dauguma. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Mes tiesiog šito neįrašėme į darbotvarkę, tai iš tikrųjų mūsų klaida.
Gerbiamieji kolegos, 37 Seimo nariams balsavus už ir tik 2 susilaikius Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
Dabar jau tikrai ačiū visiems ir pranešėjui.
PIRMININKAS. O pranešėjas gali padėkoti Seimo nariams.
R.KLEINAUSKAS. Labai, labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek vėliau baigiame rytinį posėdį. Ar laiku pradedame vakarinį? (Balsai salėje) Gerai. 10 minučių, bet ne daugiau. 15, 10 minučių. Rytinis posėdis baigiamas. Gerų pietų. Vakarinis pradedamas 15 val. 10 min. ir 2-1 darbo-tvarkės punktas - valstybinei įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai teisės suteikimo investuoti kapitalą įstatymo projektas. Prezidento grąžintasis variantas. Dar sykį - gerų pietų.