Šešiasdešimt
aštuntasis posėdis
1996
m. liepos 9 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas |
|
5. |
Akcinių bendrovių įstatymo 20 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas |
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
Baudžiamojo kodekso 81, 82 straipsnio pakeitimo ir papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas |
|
9. |
Metrologijos įstatymo projekto priėmimas |
|
10. |
|
|
11. |
|
|
12. |
Civilinio kodekso 484, 485 ir 486 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas CK 102 straipsnio 11 punkto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Valstybės kontrolės įstatymo 35 straipsnio 3 punkto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Seimo kontrolierių įstatymo 13 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (svarstymas) |
|
13. |
|
|
14. |
|
|
15. |
Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimo įstatymo projektas |
R.Hofertienė. Pareiškimas dėl Seimo kanclerio N.Germano atšaukimo
A.Endriukaitis. Pareiškimas J.E. Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui
A.Baskas. Pareiškimas dėl Rinkimų įstatymo
M.Stakvilevičius. Pareiškimas dėl moralinės skriaudos
A.Vaišnoras. Pareiškimas dėl J.Paleckio paskyrimo ambasadoriumi
Vyriausybės pusvalandis (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos liepos 9 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Vyriausybės pusvalandis. Žodį tars Ministras Pirmininkas M.Stankevičius. Po to Seimo nariai galės paklausinėti.
Prašom. Kol premjeras eina, prašom registruotis. Gerbiamasis premjere, kiek minučių jūs pradžioj norėtumėte kalbėti?
M.L.STANKEVIČIUS. Kiek galima trumpiau.
PIRMININKAS. Prašom. 10 minučių, ne daugiau.
M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū. Pirmiausia norėčiau informuoti Seimo narius apie biudžetą. Sunkokai sekasi vykdyti biudžetą. 190 mln. pajamos atsilieka, nors 17% pajamų surinkome daugiau negu praėjusiais metais. Noriu pasakyti, kad iš dalies toks pajamų atsilikimas susijęs su Seimo priimtu sprendimu dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pratęsimo iki sausio 1 d., iki kitų metų sausio 1 d. Tai mums kainuoja maždaug 255 mln. litų.
Jeigu pažiūrėtume, kaip mes finansuojame pagrindines šakas, tai pirmiausia, žinoma, norėčiau atsiprašyti žemdirbių, nes juos finansuojame tik 58% to, kas numatyta plane, transportas ir ryšiai - 50%. O jeigu pažiūrėtume į pagrindines socialines sferas, sritis, tai iš viso, aš jau sakiau, maždaug 83%. Išlaidos finansuojamos tokiu lygiu: švietimas - 85%, sveikata - beveik 90%, socialinė apsauga - 84,5%, butų ūkis - 97%. Tikrai turime problemų ir ieškome būdų, kaip pagerinti surinkimą administruojant pajamas. Turiu vilčių, kad kartu su mūsų vertybiniais popieriais vis dėlto pagerės ir biudžeto deficito finansavimas. Tai dėl biudžeto.
Dabar, kadangi turėjau ir oficialų pono G.Vagnoriaus paklausimą dėl pasirengimo šildymo sezonui, noriu štai ką pasakyti. Iki liepos 1 d. mazuto atsargos buvo tokios pat, kaip ir praeitais metais iki liepos 1 d., maždaug 200 tūkst. tonų. Nors, kaip jūs žinote, buvo labai nedėkinga praėjusi žiema, per I ketvirtį mes kuro sudeginome 2 kartus daugiau negu per 1995 m. I ketvirtį - beveik 507 tūkst. tonų.
Dėl atsargų kaupimo. Kaip aš jau minėjau, mes dabar turime 200 tūkst. tonų. 100 tūkst. birželio mėn. buvo konkursas. Jau sudarytos sutartys. Rytoj baigiasi antrojo konkurso - 150 tūkst. tonų terminas, rytoj suskaičiuosime rezultatus. Manau, tam, kad užpildytume talpas, reikėtų maždaug dar 330 tūkst. tonų. Manau, kad per rugsėjo, rugpjūčio mėnesius mes nupirksime. Kas taip optimistiškai nuteikia? Noriu pasakyti, kad mes ir toliau kredituojame energetikos ūkį. Dabar jau nuo birželio 20 d. iki liepos 5 d. yra suteiktos garantijos, duota valiutų fondo gauta paskola 7 mln. Iš viso apie 12 mln. dolerių duota. Manome, kad rugsėjo pradžioje ateis ir Pasaulio banko restruktūrizavimo paskola, kuri bus panaudota banko restruktūrizavimui ir energetikos ūkiui. Manau, kad pusę iš šitos paskolos, o visa paskola turėtų sudaryti apie 65 mln. dolerių, bent pusę jos mes taip pat galėsime panaudoti kuro atsargoms.
Mažėja energijos vartotojų įsiskolinimas energetikams. Per birželio mėn. jis sumažėjo per 30 mln. litų. Aš manau, kad ateinančiai Vyriausybei po Seimo rinkimų šita Vyriausybė tikrai paliks pilnus rezervuarus ir tai suteiks galimybę šildyti ir garantuoti šilumą, šiltą vandenį Lietuvos žmonėms.
Aš noriu pasakyti, kad mes iš esmės likvidavome įsiskolinimą už branduolinį kurą. Dabar branduolinis kuras perkamas eksportuojant elektros energiją. Tai leidžia manyti, kad ir su branduoliniu kuru mes neturėsime problemų.
Dar trumpai norėčiau pakomentuoti tuos projektus, kuriuos mes pateikėme, iš jų ir dėl naftos koncerno, dėl privatizuojamų arba neprivatizuojamų objektų sąrašo. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė čia neieško sau kažkokio papildomo darbo, bet mes reiškiame susirūpinimą, nes jūs žinote, kad iš Privatizavimo fondo pirmiausia turime kompensuoti indėlius, tai yra Vyriausybės įsipareigojimai, 540 mln. litų. Mes kol kas kompensavome 231 mln. litų, 55 mln. turime kompensuoti šiais metais, jie biudžete nenumatyti. Be to, kaip jūs žinote, yra mūsų įsipareigojimai ir Seimo įsipareigojimai sudaryti fondą smulkiam verslui skatinti - taip pat daugiau kaip 5 mln. litų. Todėl ir siūlome išplėsti kiekį objektų, kurie būtų patrauklūs užsienio investuotojams, kad pasitelktume iš užsienio ateinančias lėšas.
Vakar buvome susitikę su Konservatorių frakcija. Yra kai kurių konkrečių pasiūlymų. Aš gavau faksą prieš ateidamas čia. Aš manau, kad galima diskutuoti dėl pasiūlymo, kad, pavyzdžiui, steigiant koncerną būtų diskutuojama dėl atskirų kompanijų indėlio dydžio į šitą objektą. Galima diskutuoti. Žinoma, aš noriu patikinti, kad bent jau jo pardavimas tikrai turėtų būti vykdomas viešai, paskelbus tarptautinį konkursą.
Jeigu galima, aš įžangai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis premjere. Dabar iš eilės: vienas - iš vienos pusės, kitas - iš kitos pusės.
Pirmasis kolega V.Petrauskas. Ruošiasi kolega E.Raišuotis.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Ministre Pirmininke, beveik prieš tris savaites energetikos ministras savo vienasmenišku sprendimu buvo atjungęs elektros energijos tiekimą Krašto apsaugos ministerijos objektams, sienos apsaugos objektams. Ir kas keisčiausia, kad po to buvo patys įvairiausi aiškinimai, netgi patys įvairiausi niekuo nepagrįsti teisinimaisi. Taip pat jūs žinote didžiules šimtaprocentines biudžetinių įstaigų problemas.
Vis dėlto, pone Ministre Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti. Ar atsižvelgęs į tą situaciją, į tuos sprendimus, jūs teiksite Respublikos Prezidentui prašymą atleisti dabartinį energetikos ministrą iš pareigų? Ar tokio prašymo neteiksite? Dėkui.
M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Nenorėčiau taip kategoriškai atsakyti. Rytoj aš gaunu iš ministro pasiaiškinimą, beje, ir iš antrojo ministro taip pat. Pavyzdžiui, aš nevisiškai įsivaizduoju, kad tokie objektai neturėtų atsarginio maitinimo šaltinio. Aš manyčiau, kad ir to, ir to ministro... Tada įvertinęs aš tikrai priimsiu sprendimus. Bent jau konkretūs kaltininkai tikrai bus nubausti.
PIRMININKAS. Kolega E.Raišuotis. Ruošiasi A.Baskas.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis premjere, jūs savo informacijoje truputėlį paminėjote žemdirbių klausimus. Mano pateikiamas klausimas jums bus jau žinomas. Aš vakar jums teikiau panašų klausimą apie pieno supirkimo kainas. Jūs žinote, kai kurios mūsų valstybės uždarosios akcinės bendrovės, perdirbančios pieno žaliavą, konkrečiai, Molėtų rajono Giedraičių “Giestė”, Švenčionių pieninė, “Žemaitijos pienas” savavališkai sumažino pieno supirkimo kainas, kai kurios netgi 14 ct mažiau, negu yra numatytos minimalios ribinės supirkimo kainos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Turbūt visiems suprantama, kad tai pažeidė žmonių - žemdirbių interesus, sukėlė tam tikrą nepasitenkinimą, o kai kuriose vietovėse gana nemažą. Mano klausimo esmė būtų tokia: ar jums neatrodo, kad šis pieno perdirbėjų žingsnis - tai yra Vyriausybės tvirtybės išbandymas? Ar ji imsis kokių nors tvirtų, ryžtingų priemonių, ar ne? Ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, esate pasiryžęs vykdyti priimtus sprendimus?
M.L.STANKEVIČIUS. Aš privalau tai daryti. Rytoj ponas V.Einoris turės Vyriausybės posėdyje paaiškinti, kodėl yra tokia padėtis.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Po to kolega Z.Adomaitis.
A.BASKAS. Jūsų Ekscelencija, pone Seimo Pirmininke, pone premjere! Aš norėčiau ne klausimo, o prašymo forma pateikti. Retas atvejis, kai pirmieji trys valstybės vyrai yra šioje salėje.
Ne vienas žinovas teigia, jeigu Lietuvoje būtų tokios antikorupcinės priemonės, kaip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai biudžetas pasipildytų per metus, įvairiais vertinimais, ne mažiau kaip puse milijardo dolerių. Yra žinoma, kad yra... Jau man baigiasi laikas, tada aš... Yra 1994 m. Vyriausybės nutarimas, kuris yra neveiksmingas. Todėl vietoj klausimo - mano prašymas, kad ši Vyriausybė vis dėlto tą nutarimą padarytų veiksmingą. Pavestų grupei žmonių padaryti tą nutarimą veiksmingą, kad biudžete atsirastų šimtai milijonų naujų pajamų.
M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš priimu jūsų pasiūlymą, nes tikrai jaučiu didelį lėšų stygių.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis. Ruošiasi kolega P. Miškinis.
Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis premjere, biudžetą vykdyti sunkiai sekasi. Tokiu atveju, aišku, reikėtų mažinti išlaidas ir sudaryti prielaidas, kad didėtų įplaukos. Bet man atrodo, kad tai daroma nevisiškai gerai. Štai mes turime vieną didžiausių Europoje naftos perdirbimo įmonių, tačiau Lietuvos degalinių yra mažiau negu trečdalis. Naftos perdirbimo įmonė nuolat stovi, vietoj pelno duoda nuostolių. Vyriausybė eina pačiu tiesiausiu keliu, didindama akcizus, tuo sudarydama dar geresnes prielaidas kontrabandininkams ir užsienio kompanijoms. Arba štai dėl alkoholio. Alkoholio valstybinė prekyba sudaro gal 10%. O Vyriausybė ir toliau didina akcizus, didina degtinės kainą ir šitaip papildomus milijonus atiduoda į kontrabandininkų kišenes. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų bandyti ekonominėmis priemonėmis? Štai neleisti arba apriboti naujų užsienio kompanijų degalinių statybą, uždėti joms galbūt didesnį akcizą ir mokesčius, sudaryti sąlygas Lietuvos naftos produktų gamintojams, galbūt ir sumažinanti akcizą, kad būtų daugiau parduodama? Tas pat ir su alkoholiu.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, - minutė, maksimum minutė ir 10 sekundžių.
M.L.STANKEVIČIUS. Jeigu kalbėtume apie naftą, tai tokie pasiūlymai svarstomi. Žinoma, svarbu, kad naftos gamykla dirbtų. Dabar tariamasi su vienu iš Vakarų bankų, kad būtų Mažeikiams suteikta paskola nupirkti naftai, kad ją būtų galima eksploatuoti. Kalbama apie 40 mln. dolerių. Tokią paskolą turėtume gauti dar šiais metais, žinoma, tai labai palengvintų ir mums, ir biudžetui, aš jau nekalbu apie pačių įmonių gyvenimą.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Ruošiasi kolega J.Žebrauskas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis premjere, bankų apgauti indėlininkai kreipiasi į įvairias valstybės institucijas, tarp jų ir į jus, premjere, pateikdami savo siūlymus. Kai kurie siūlymai yra gana realūs ir įvykdomi, tuo labiau kad jie nesikėsina į valstybės biudžetą, o tik reikalauja sugriežtinti kovą su nusikaltėliais. Ką jūs konkrečiai ruošiatės padaryti, siekdami įgyvendinti tuos siūlymus? Ar ruošiatės tai palikti ateinančiai Vyriausybei?
M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad bent jau ši Vyriausybė stengiasi tikrai įvertinti visus konkrečius ir korektiškus siūlymus. Aš suprantu, kalbant apie kaltininkus, kurie atvedė bankus į tokią situaciją, tai ir pas jo Ekscelenciją Prezidentą buvo pasitarimas, ir čia, mano supratimu, jėgos struktūroms buvo duoti atitinkami nurodymai. Apie 11 bylų, mano supratimu, yra baigiamos ir bus perduotos teismams. Tai būtų konkretus indėlis. O konkrečiai dėl indėlininkų - tai Vyriausybė pasiryžusi vykdyti Seimo priimtus įstatymus.
PIRMININKAS. J.Žebrauskas. Ruošiasi kolega L.Milčius.
J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, jūs minėjote, kad žemės ūkis per pusmetį gavo tik 58% jiems skirtų biudžeto lėšų. Ar, sumažinus biudžeto asignavimus žemės ūkui, antrajame pusmetyje finansavimas pagerės? Ar jūs galite pažadėti, kad žemės ūkis nebus labiausiai skriaudžiamas iš visų ūkio šakų?
M.L.STANKEVIČIUS. Aš esu įsipareigojęs, mano supratimu, ir Seimas įpareigojo, kad žemės ūkio finansavimas būtų tokio pat lygio kaip ir kitų šakų finansavimas.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Ruošiasi kolega A.Vaižmužis.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija liepos 3 ir 4 d. jums nusiuntė du pareiškimus dėl valstybinių, strateginių ir energetinių objektų privatizavimo ir dėl neleistinų energetikų veiksmų prieš Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigas. Iš tikrųjų labai keista, kad viena ūkio šaka kenkia kitai ūkio šakai. Kaip jūs manote, ar negalima būtų sutvarkyti atsiskaitymų, kad biudžetinės organizacijos, kurios nekaltos, kad neturi lėšų su energetikais atsiskaityti, kad jiems nebūtų atjungta elektros energija. Aš turiu omeny mokyklas, gydymo įstaigas, švietimą. Kad būtų tiesiog daromi užskaitymai, jeigu biudžetas neturi lėšų. Ačiū.
M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš jus noriu patikinti, kad tokie užskaitymai yra daromi, bet jie yra daromi iš tų lėšų, kurios yra biudžete, nes užskaityti nesamų pinigų mes negalime. Tokia procedūra yra atliekama. O apskritai aš manau, kad šitą problemą reikės spręsti (ir būtina spręsti) padidinus (aš turiu tai pasakyti atvirai) valstybės skolą ir numatant ją kompensuoti iš biudžeto per artimiausius kelerius metus, nes, žinoma, dabar, nevykdant biudžeto pajamų ir turint tokį deficitą, dabar realiai aš nematau galimybių padengti šitą įsiskolinimą.
PIRMININKAS. A.Vaižmužis. Ruošiasi kolega V.Bogušis.
A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, prieš Naujuosius metus sustabdė veiklą Inovacinis bankas ir jo filialai. Indėlininkai buvo drąsinami, kad santaupos, palūkanos nedings. Deja, žmonės jaudinasi, nėra aiškumo, nėra tvirtų garantijų. Rinkėjai mato, girdi ir aiškina, kad ir šiuo metu dalis indėlininkų baigia atsiimti indėlius iš Inovacinio banko pinigais, šaldytuvais ar kitomis prekėmis. Ar tai tiesa? Jei taip, tai kodėl ne visi gali tuo pasinaudoti? Manyčiau, gal banko administratorius ponas R.Visokavičius plačiau galėtų pakomentuoti per televiziją, spaudą tą reikalą. Prašymas būtų, jog dėtume pastangas, kad būtų galima konfiskuoti transportą, kuriuo vežamas kontrabandinis krovinys. Aišku, kartu ir krovinys... ir kartu konfiskuojamas neteisėtai įgytas turtas. Ačiū. Augs Vyriausybės prestižas, pinigų ižde bus.
M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad tikrai ponas R.Visokavičius galėtų realiai paaiškinti, nes, sakysim, apie tai, kad atsiimami indėliai, aš irgi sužinojau tik iš spaudos, kad žmogus ateina ginkluotas, nežinau, kokiais pistoletais, ir pasiima 11 tūkst. dolerių indėlį. Aš kitokių signalų neturiu. Aš manau... ir mes paprašysime banką, nes, kaip jūs suprantate, administratorius yra Lietuvos banko pareigūnas, smulkiai paaiškinti, jeigu vyksta tokie procesai, kodėl jie vyksta.
PIRMININKAS. V.Bogušis. Ruošiasi kolega V.Mačiulis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas bus dėl komunalinių įsiskolinimų daugiavaikių šeimų, kurios turi 4 ir daugiau vaikų. Ta netikusi metodika, kuri buvo apibrėžta nuo 1993 m., už komunalines paslaugas daugiavaikėms šeimoms sudarė labai didelius įsiskolinimus. Bet problema ir kita - kad dėl to didėja delspinigiai, o tas užburtas ratas niekaip nesprendžiamas. Dabar, nuo liepos 1 d., metodika, kurią patvirtino Vyriausybė, daugiavaikėms šeimoms jau bus palanki, tačiau jie vis tiek negali pajudėti, nes tie įsiskolinimai per delspinigių koeficientus vis ritasi į viršų. Ar jūs negalvotumėte, kad tuos delspinigius ir įsiskolinimus reikėtų nubraukti, kaip padarėme įmonėms ir organizacijoms? Arba kitas variantas - bent delspinigius nubraukti, nes tai katastrofa.
M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad tokie pasiūlymai yra svarstytini. Aš tik noriu paprašyti, kad jūs suprastumėte, kad visi atleidimai ir išimtys yra pretekstas papildomiems reikalavimams. Bet aš pasiryžęs nagrinėti šituos klausimus ir prašysiu Socialinės apsaugos ministeriją pateikti pasiūlymus.
PIRMININKAS. V.Mačiulis. Ruošiasi kolega J.Listavičius.
V.MAČIULIS. Mano klausimas būtų dėl užsienio paskolų tikslinio panaudojimo ir kontrolės valstybės garanto skyrimo. Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje yra sudaryta darbo grupė, tirianti būtent šį klausimą. Tenka pažymėti, kad daug subjektyvumo, skirstant užsienio paskolas komisijoje, nėra strateginio pagrindimo jas skiriant apskritai Respublikos mastu. Paskolos skiriamos net bankrutuojantiems ūkio subjektams. Gal galite pasakyti, jeigu spėjote susipažinti, kokia dabar padėtis?
M.L.STANKEVIČIUS. Kiek aš suprantu, Seimui yra pateiktas skolinimosi įstatymas. Bent jau šita Vyriausybė dar kol kas tikrai paskolų nedaug išdalijo. Reikalavimai yra labai griežti. Tai biznio planai, kuriuos tikrina ir ekspertų komisijos, ir garantijos. Mes pavedėme papildomai Finansų ministerijai pateikti pasiūlymus, kaip sugriežtinti grąžinimo kontrolę, nes problema yra ta, kad, deja, dalis paskolų, kurios buvo išduotos, dabar jau pradedamos mokėti iš valstybės biudžeto. Žinoma, tai yra nenormalu ir reikia ieškoti būdų, kaip sugriežtinti kontrolę.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi kolega J.Veselka.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs minėjote, kad energetiniams resursams įsigyti lėšų trūkumą Vyriausybė spręs paskolų sąskaita. Noriu paklausti, kiek paskolų paliksite kitai Vyriausybei ir kiek jau 1997 metais reikės grąžinti? Ačiū.
M.L.STANKEVIČIUS. Kiek skolų paliksime? Pasistengsime palikti kaip galima mažiau. Bet jūs suprantate, kad paskolų negalima sieti vien tik su tuo, kiek mes skolinomės. Jeigu kalbėtume apie energetikos išteklius, tai viskas priklauso ir nuo to, kaip skolos grąžinamos energetikams. Mes ne iš gero gyvenimo skolinomės, kad kaip nors kompensuotume tą kuro įsigijimą. Todėl aš nenorėčiau konkrečiai pasakyti, bet šita Vyriausybė stengsis kuo mažiau skolų palikti.
PIRMININKAS. J.Veselka. Ruošiasi kolegė Z.Šličytė.
J.VESELKA. Gerbiamasis premjere, kaip jūs vertinate tokį dalyką: kai yra aiškus įstatymas, kuris Kėdainių chemijos gamyklai draudžia... yra įrašyta į Specialios paskirties akcinių bendrovių įstatymą ir negali būti... ir staiga teisėjas, žinodamas, kad yra toks įstatymas, verčia ministrą pasirašyti, o ministras, kuris žino, kad įstatymas draudžia tai daryti, pasirašo sutartį ir parduodamas lyg ir (aš negaliu tvirtinti galutinai) už 20 mln., kai šitos įmonės metų pelnas, atrodo, buvo daugiau kaip 10 mln. Lt. Kaip jūs vertinate tokią situaciją valstybėje?
M.L.STANKEVIČIUS. Na, ką aš jums galiu pasakyti? Tai tikrai yra situacija, kuri, jeigu taip galima pasakyti, verčia tik ironiškai nusišypsoti. Aš turiu tokių pavyzdžių, kai Vyriausybės sprendimus teisėjai pripažįsta negaliojančiais. Konkrečiai dėl Kėdainių. Aš paprašiau, kad smulkiai paaiškintų dėl tos sumos, nes, jūs žinote, suma dabar yra labai padidinta, lyginant su tuo, kas buvo teismo sprendime. Ten, man atrodo, buvo 14 mln. Dabar, atrodo, ten yra 24 ar 25 mln. Bet aš šito paprašiau, kad man smulkiai paaiškintų. Žinoma, situacija yra, kaip čia jums pasakyti...
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Ruošiasi V.Zimnickas.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, birželio l9 d. aš pateikiau jums paklausimą dėl žvejybos laivų pardavimo. Gautame atsakyme yra nurodyta, kad Vyriausybės leidimas nereikalingas, nes atšauktas Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, todėl, parduodant laivus, nereikia Vyriausybės nutarimo ir čia daroma, kas norima. Žinoma, šitas atsakymas manęs nepatenkina. Aš jūsų labai prašyčiau, kad šią savaitę, t.y. rytoj arba poryt, gerbiamasis V.Einoris, pasirašęs tą atsakymą, taip pat Žemės ūkio banko pirmininkas ateitų į Seimą ir išsamiau paaiškintų, nuo kada valstybės turtas nėra tvarkomas Vyriausybės nutarimais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 2l straipsnio penktasis punktas. Ar jūs esate informuotas apie...
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
Z.ŠLIČYTĖ. ... atsakymą dėl žvejų laivų pardavimo. Ir kaip jūs manote, ar reikalingas Vyriausybės sutikimas, t. y. nutarimas, šituos laivus parduoti, o konkrečiai...
M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad mane vakar informavo apie šitą atsakymą. Deja, dabar iš karto jums atsakyti negaliu, reikia pasižiūrėti. O dėl to, kad ponas V.Einoris pasiaiškintų, tai jūs turite tą teisę. Bet aš dar pasižiūrėsiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, aš labai atsiprašau. Pagal preliminarią darbotvarkę, tai numatyta ketvirtadienį.
M.L.STANKEVIČIUS. Taip. Tuo labiau.
PIRMININKAS. Kad ministras V.Einoris būtų čia, tribūnoje.
V.Zimnickas. Ir ruošiasi paskutinis - kolega J.Beinortas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis premjere, aš dar kartą norėčiau grįžti prie Kėdainių chemijos gamyklos, dabar vadinamos “Fostra”. Vis dėlto, šiaip ir taip, šita įmonė įtraukta į neprivatizuotinų įmonių sąrašą. Ministras K.Klimašauskas jau pasirašė pardavimo sutartį. Dabar pasakykite, kaip jūs įsivaizduojate, kaip Vyriausybės vadovas, tolimesnę procedūrą? Kaip ta gamykla gali pereiti į privačią nuosavybę, kai įstatyme yra nustatytas jos reglamentas, kuris turėtų būti? Dabar faktiškai pirmiausia reikia keisti įstatymą, t.y. atšaukti, ir tik tada galimos privatizavimo procedūros.
M.L.STANKEVIČIUS. Taip. Man atrodo, panašus klausimas buvo užduotas. Čia yra teisinė kolizija, nes teisininkai įrodinėja, kad vis dėlto teismo sprendimas yra teismo sprendimas, jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje. O teikimą išbraukti iš sąrašo... Man atrodo, jis buvo teiktas, bet Seime taip pat nebuvo svarstytas.
PIRMININKAS. J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis premjere, kai mes priėmėme Sveikatos draudimo įstatymą, tai pagal šitą įstatymą 3% socialinio draudimo įplaukų, kurios yra šaltinis nedarbingumo lapelių, sanatorinio gydymo, vaistų kompensavimo kaštams, faktiškai nueina į ligonių kasų fondą. Be to, mes turime didelę skolą, mes iki šiol nesame priėmę, ir jūs žinote, kodėl nesame priėmę, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymo, užimtumo įstatymo, draudimo nuo nedarbo įstatymo. Aš norėčiau prašyti jūsų trumpai pakomentuoti, kodėl vis dėlto Vyriausybė šitų projektų, nors jie yra parengti, neteikia. Mano klausimas būtų toks: iš 30% atėmus 3% į ligonių kasas, lieka 27%. Vyriausybė tvirtina Sodros biudžetui būtinas įplaukas, 1% tvirtina Seimas, kitus tvirtina Vyriausybė. Kokį įmokų procentą teiks jūsų Vyriausybė darbdaviams pagal tai, apie ką čia mes kalbėjome?
M.L.STANKEVIČIUS. Konkrečiai negalėčiau atsakyti todėl, kad Vyriausybėje dar diskutuojama šituo klausimu. Mano supratimu, principiniai dalykai sveikatai yra, ar atskaityti iš fizinių asmenų pajamų mokesčio, ar sumažinti socialinio draudimo įmokas. Ta dalis, kuri dabar eina medicinai (vaistai, reabilitacija...), tai, žinoma, turėtų eiti iš Sodros. Žinoma, socialinių mokesčių didinti mes nesiruošiame, bet diskutuoti apie tai, kad reikėtų kažkuria dalimi, nežinau, gal taip negalima sakyti, padidinti, bet ir priversti darbdavius padidinti mokėjimus, dėl to reikėtų diskutuoti. Su darbdaviais, tarp kitko, aš manau, jūs taip pat dalyvaujate toje diskusijoje, kuri vyksta trišalėje komisijoje, ir žinote jų nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Ačiū.
Darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Dabar turėtų būti 2-2 darbotvarkės punktas, bet prieš tai turime pasitvirtinti darbotvarkę. Prašom, kolegos, registruotis. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, jūs turite 5 rytdienos darbotvarkės variantą. Pirmasis dalykas, į kurį turim atkreipti dėmesį, posėdis prasideda 11 val. Čia susitarimas su komitetais, kurie norėjo dar padirbėti. Jie dirbs nuo 9 val. iki 11 val., o Seimo posėdžiai nuo 11 val. maždaug iki 19 val., nepaisant įrašytų keleto rezervinių klausimų. Dabar tik viena pataisa, susijusi su mūsų rytiniu posėdžiu. Kadangi neužbaigėme nei Informacijos įstatymo įgyvendinimo įstatymo priėmimo, nei Seimo narių darbo sąlygų įstatymo priėmimo, tai reikia bent po pusvalandį šitiems įstatymams skirti. Čia, žinoma, laiko atsiras. Tai štai tokie du papildymai. O, atsiprašau, Vyriausybės valandoje būtų ministras V.Bulovas.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, labai gerai, kad jūs sakote, iki pietų gali atsirasti laiko. Labai norėčiau paprašyti, gal galima būtų perkelti 2-1 iš popietinio posėdžio į pirmąjį, iki pietų, nes tikrai labai rimtas ir atsakingas darbas čia laukia svarstant ir apsisprendžiant dėl šio klausimo. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Matot, mes pirma turėsime svarstyti, o tik po to priėmimas. Jeigu bus toks priėmimas - tai kitas dalykas, bet gali jo ir nebūti, todėl čia yra ir įrašyta. O prieš pietus yra vien priėmimai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, 1-2c - tą jau mes vieną priėmėm, matyt, antrą priimsime ir dar trečias panašus kažkur yra. Tada 2-4 (projekto Nr. 2491) ir ... taip pat Nr. 2491, nevisiškai aišku. Ir 2-5, man atrodo, reikėtų išbraukti, kadangi yra svarbesnių klausimų. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Seimo seniūnų sueiga nesiūlė, todėl ir aš negaliu siūlyti. Seimo seniūnų sueigoje nebuvo sutarta dėl 3 rezervinio klausimo, dėl jo reikės balsuoti, o dėl visų kitų dalykų sutarta. Numerius patikslinsime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, jūs paminėjote, kad bus įtrauktas Visuomenės informavimo priemonių įgyvendinimo įstatymas kitą dieną. Kadangi jo priėmimui jūs vadovausite, ar negalėtumėte pasakyti, kurią valandą tai maždaug bus?
Č.JURŠĖNAS. Tas maždaug turėtų būti 11 val. 20 min.
A.BASKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas. Ne? Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Seimo Pirmininke, norėjau paklausti, ar klausimas 2-7 susietas su gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio klausimu?
Č.JURŠĖNAS. Ne, jis susietas su eilinio Seimo nario A.Endriukaičio klausimu.
A.ENDRIUKAITIS. Negerbiamojo? Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai prašyčiau rytoj įtraukti į darbotvarkę mano paklausimo dėl žvejybos laivų pardavimo svarstymą, nes ketvirtadienis yra paskutinė Seimo darbo diena. Šis klausimas yra labai svarbus, nes ir šiaip po visų reformų ir privatizacijos Lietuvos ūkis yra nusiaubtas kaip po uragano. Todėl mes neturėtume būti abejingi valstybės turtui ir jo likimui. Manau, kad rytoj pusę valandos surasti šio paklausimo apsvarstymui jūs tikrai sugebėsite.
Č.JURŠĖNAS. Aš jau anksčiau sakiau: tas klausimas numatytas ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Tikintis, kad ketvirtadienį baigsim darbą, t.y. šią sesiją, siūlau pritarti trečiadienio darbotvarkei.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū ir už tai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jūs galėtumėt patvirtinti tą mūsų susitarimą, kuris buvo ir anksčiau, ir šiandien Seniūnų sueigoje, kad Policijos įstatymo - tik svarstymo pradžia.
Č.JURŠĖNAS. Aš tikiuosi, kad užsirašys tiek Seimo narių, jog mes jokiu būdu nesugebėsim užbaigti. Žodžiu, ta prasme patvirtinu.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norėjusieji paklausti, paklausė. Ar galim bendru sutarimu...
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę, čia yra vienas klausimas, kur, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes nesusitarėm per Seniūnų sueigos posėdį. Žodžiu, dėl papildomų dalykų - taip, bet dėl trečiojo rezervinio klausimo Seniūnų sueigoje balsai persiskyrė maždaug pusiau, todėl reikia dėl šio klausimo įrašymo atskirai balsuoti. (Balsai salėje) Dėl trečiojo rezervinio klausimo dėl Šiaulių “Tauro” skolų biudžetui. Aš įrašiau ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau kalbėti vieną - už, vieną - prieš. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu rytoj pavyktų priimti darbotvarkės klausimą 2-3, aš manau, šis klausimas kaip tik ir išsispręstų. Juk būtent mes ir norėtume dar pratęsti galimybę įmonėms, kurioms laiku nepavyko pateikti arba nepavyko susitarti su akcininkais ir t.t., tai būtent ir lieka su skolom ir biudžeto problemom... Aš manau, kad šį klausimą galim palikti rezerve, jeigu neišspręstume 2-3. Bet jeigu 2-3 išsisprendžia, toliau įmonė turės teisę visas šias sąlygas bandyti vykdyti, kas leidžiama įstatymu.
Č.JURŠĖNAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis kolega, tai dėl to ir įrašytas mano minimas klausimas į rezervinių sąrašą. Jeigu išties išsprendžiam, tai automatiškai tada nereikia rašyti, bet dėl šventos ramybės tegul bus.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas? Prašom. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, manyčiau, kad tikrai yra ydinga praktika kiekvienai įmonei rengti atskirą įstatymą ir dar tokio pobūdžio. Aš suprantu kiekvienos tokios buvusios didelės įmonės problemas, žmonių nerimą, žmonių nežinią, didžiules skolas. Ir iš tiesų gelbėti reikia tikrai visas Lietuvos įmones, tuo labiau kad yra įstatymai ir nutarimai, kurie nurašo delspinigius, jeigu sudarytos tam tikros sutartys su socialinio draudimo skyriais, ir visi kiti dalykai. Iš tos pusės žiūrint problema nėra tokiame jau beviltiškame mirties taške. Be abejo, valstybė dar daug ką privalo padaryti, bet manau, kad iš tiesų tokių sprendimų laukia visos Lietuvos įmonės, visi objektai, visi gamintojai. Ir kiekvienam atskirai mes tikrai negalėsime pasakyti “ne”, bet kuriai kitai įmonei, bet kurios kitos įmonės atstovams ar rėmėjams Seime. Tai ta praktika, sutikite, pone Seimo Pirmininke, tikrai būtų ne pati geriausia. Dėkui.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad rezervinis trečias klausimas - Lietuvos Respublikos bankrutuojančios įmonės Šiaulių “Tauras” įsisenėjusių skolų biudžeto įstatymo projektas - būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 14 ir Seimo Pirmininkas, prieš - 30, susilaikė 10. Taigi klausimas paliekamas darbotvarkėje. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Gerai, tada prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad... (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Nereikia kalbėti, Statutas to nenumato.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad darbo-tvarkė būtų patvirtinta? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 34 Seimo nariai, prieš balsavo 6 Seimo nariai, susilaikė 7 Seimo nariai. Taigi darbotvarkė patvirtinta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, labiausiai kreipiuosi į poną Pirmininką Č.Juršėną. Jūs gana gudriai atsakėte dėl 2-6 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Šis įstatymas sukelia daug kontroversijų, ir jūs visiškai negarantavot, kad rytoj bus tiktai šnekėjimas, bet nebus balsavimo. Jūs eilinį kartą gudriai kaip aklus katinėlius apgausit ir sugriausit tą sistemą, kuri vienintelė funkcionuoja. Na, aš labai prašau, nekiškit pirštų bent prie Vidaus reikalų ministerijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Nors Seimo Pirmininkas ir yra labai įtakingas, aš vis tiek protokolui priminsiu ir pranešėjo Seimo nario pono V.Arbačiausko poziciją - padaryti pertrauką, ir, kiek aš žinau, kiek man sakė (ir dabar linguoja galvą), tokia pat pozicija yra ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko. Taigi tikėkimės, kad viskas bus pagal planą, pagal Pirmininko planą.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas.
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mieli kolegos, dabar yra 2-2 darbotvarkės punktas - Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, statuso įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Yra štai tiek Seimo narių dar norinčių kalbėti: M.Stakvilevičius, P.Jakučionis, A.Kunčinas, J.Karosas, V.Landsbergis, A.Kubilius, K.Kryževičius, V.Andriukaitis, J.Beinortas, M.Treinys. Kadangi ne visus matau čia, salėje, vadinasi, sąrašas automatiškai sutrumpės. M.Stakvilevičius. Nėra. P.Jakučionis. Prašom. Ruošiasi A.Kunčinas. Nėra. Ruošiasi J.Karosas.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji, jei įstatymas jau taip pavadintas - dėl Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, tai pirmiausia, mano nuomone, derėjo tą statusą tiksliai nustatyti. Juk kalbama ne apie Prancūzijos, o apie Lietuvos veteranus. Tuo tarpu 3 straipsnyje rašoma, kad koalicija prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., tai yra tada, kai Hitleris užpuolė Lenkiją, SSRS Raudonosios armijos padedamas sutriuškino ir abu kartus okupavo ją. Tada buvo ne anti, o prohitlerinė vermachto ir Raudonosios armijos koalicija. Lietuva tuo metu buvo nepriklausoma, neutrali valstybė. Ar nepagalvojo įstatymo projekto autoriai, kad ši Lenkijos tragedijos pradžios data, tokiu būdu fiksuota Lietuvos Respublikos įstatyme, gali įžeisti lenkų tautą, su kuria mezgami dabar draugystės ir pasitikėjimo ryšiai?
1 straipsnyje neatsitiktinai neatsirado vietos sąvokai “Lietuvos piliečiams”, nes daugelis Raudonosios armijos ir sovietinės armijos spec. dalinių veteranų nepareiškė lojalumo Lietuvos valstybei ir netapo jos piliečiais. Lietuva iš valstybės biudžeto įsipareigoja mokėti ją okupavusios Raudonosios armijos kariams, tarp jų ir nepiliečiams Lietuvos valstybines pensijas, taip pat kaip ir pasipriešinimo tai okupacijai dalyviams. Na, atrodo, tai tikras absurdo teatras. Tik 1944 m. Sovietų armija vėl okupavo Lietuvą ir į Sovietų armiją buvo gaudomi rekrūtai - Lietuvos gyventojai. Tai nuo 1944 m. pabaigos ir derėtų pradėti skaičiuoti Antrojo pasaulinio karo dalyvių stažą Lietuvoje ir nemokėti valstybinių nukentėjusiųjų pensijų tiems, kurie buvo mobilizuoti ne Lietuvoje. O iš tikrųjų visiems tiems veteranams pensijas turi mokėti Rusija.
Trečiajame variante viena iš buvusių nesąmonių, - kad pažymėjimus, suteikiančius teisę į lengvatas, išduoda pati veteranų organizacija, išnyko. Bet liko kita - būtent kad veteranų organizacija, jos atstovai, tarp jų ir ne Lietuvos piliečiai, gali dalyvauti valstybinės valdžios ir valdymo institucijose patariamojo balso teise (na, ačiū Dievui, kad ne sprendžiamojo) ir gauti reikalingą informaciją jiems rūpimais klausimais. Na, tai kas čia yra: ar Mitkinas vėl sugrįžta į Lietuvą su savo priežiūrine funkcija?
8 straipsnis leidžia veteranus už valstybės lėšas aprūpinti patalpomis, įranga, ryšių ir transporto priemonėmis. Na, čia tokia terminologija yra grynai kariška. Tai gal dar ir apginkluoti juos reikėtų? Tada turėtume savo pačių sukurtą penktąją koloną. Būtų gražu.
Bet 9 straipsnis yra pats linksmiausias. Pasirodo, kad veteranų teisės ir lengvatos bus įgyvendinamos nuo 1997 m. sausio 1 d., t.y. po Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės sudarymo. Nesuprasi, ar pokštauja projekto autoriai su seneliais veteranais, ar tik pataikauja jiems prieš rinkimus.
Politinių kalinių ir tremtinių frakcija dėl šio įstatymo projekto yra solidari su Vyriausybe, kuri šiam įstatymui nepritarė, ir su Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetu, kuris pasiūlė šį įstatymą atmesti. Mes taip pat siūlome šį įstatymą atmesti kaip neiškepusį ir jau prisvilusį. Dėkoju.
PIRMININKAS. J.Karosas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi V.Landsbergis.
J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, esu jau minėjęs, kad svarstomas įstatymas, kuriame kalbama apie žmones, dalyvavusius kare prieš hitlerizmą, mums Lietuvoje yra tam tikra prasme kontroversiškas. Panašiai kaip kontroversiški ir kiti dalykai, tarkim, pokario partizanų kovos ir t.t. Aš nenorėčiau, kad mes vienpusiškai traktuotume svarstomą problemą. Aš labai gerai suprantu, jog galima tarti ir galima manyti, kad tie žmonės, kurie kovojo prieš hitlerizmą, gali būti vadinami, vienpusiškai mąstant, ir okupantais. Tačiau mes svarstom klausimą truputį kitu aspektu. Mes, orientuodamiesi į Europoje įprastą variantą, pripažintą variantą, manome, kad tie žmonės, kurie kovojo prieš hitlerizmą, turi turėti tam tikrą specialų statusą.
Aš noriu pasakyti, kad šis projekto variantas, kurį dabar siūlom priimti, yra praradęs tuos pradinius buvusius momentus. Būtent atskiros privilegijos, kiti dalykai yra kituose įstatymuose fiksuoti. Iš esmės šis įstatymas yra moralinis šių žmonių, kovojusių prieš hitlerizmą, pripažinimas ir jų statuso įtvirtinimas. Aš manau, kad čia nėra nieko, ką reikėtų smerkti. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui ir manau, kad tuomet iš tiesų pasirodysime esą humaniški žmonės, o ne vienpusiškai matantys vieną spalvą. Dėkui.
PIRMININKAS. V.Landsbergio nematau. A.Kubilius. Irgi nėra. Kolega K.Kryževičius. Prašom. (Balsas salėje) Yra vietoj jo, teisingai. Prašom. Į laidotuves visi vaikštom, bet darbą reikia dirbti.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl šio antihitlerinės koalicijos dalyvių statuso įstatymo Žmogaus ir piliečio teisių komiteto nariai - V.Aleknaitė, K.Kryževičius ir V.Petrauskas - yra pareiškę savo atskirąją nuomonę. Analogišką nuomonę reiškia ir Krikščionių demokratų frakcija. Šiam įstatymui mes nepritariame ne todėl, kad antihitlerinė koalicija yra kaip visuomeninė organizacija. Mes ne prieš visuomenines organizacijas, bet nepritariame dėl to, kad 1939 m. ir SSRS, ir Vokietija buvo sąjungininkės. Todėl kyla klausimas, kokiu būdu šie asmenys, kuriuos šiandien norima vardyti nuo 1939 m., buvę kaip antihitlerinės koalicijos dalyviai, kaip jie vienu metu galėjo būti ir SSRS šalininkai, ir Vokietijos priešininkai?
Antras dalykas. Lietuva nuo 1940 m. birželio 15 d. prarado nepriklausomybę. Okupacijos sąlygomis ji neegzistavo kaip valstybė. Priešingai teigia suinteresuotos grupės atstovai. Mes juos buvom pasikvietę į komiteto posėdį ir kai klausėm, kaip yra dėl valstybės statuso nuo 1940 m. birželio 15 d., šios koalicijos tarybos nariai tvirtino, kad Lietuva nebuvo praradusi savo valstybingumo. Tai absurdas. Juk Lietuva tada neturėjo nei savo ginkluotųjų pajėgų kaip valstybė, kaip valstybė negalėjo įkurti jokios koalicijos, o kariai, kovoję okupaciniuose kariniuose junginiuose, negali būti laikomi Lietuvos antihitlerinės koalicijos dalyviais.
Toliau. NKVD darbuotojai ir genocido vykdytojai, kariavę veikiančioje Sovietų armijoje, suinteresuotos pusės yra neišskiriami iš bendro koalicijos dalyvių skaičiaus ir jiems galioja šiuo įstatymu patvirtintas statusas. Be to, 3 straipsnyje rašoma apie asmenis, nuolat gyvenančius Lietuvoje. Kas yra tie asmenys? Dabar įvykę Rusijos prezidento rinkimai parodė, kad tokių yra 15 tūkst. - būtent tų, kurie pritarė Ziuganovo kandidatūrai, ir nesuprantama, kokiu būdu tokie piliečiai gali būti mūsų remiami pagal mūsų įstatymus ir teikiamos jiems socialinės garantijos ar pripažįstamas atitinkamas statusas.
Įstatymo 5 straipsnis sako, kad visos antihitlerinės koalicijos dalyvių programos socialinės apsaugos klausimais finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, socialinio draudimo ir kitų fondų. Na, iš tikrųjų, gerbiamieji, jau turbūt didesnio pasityčiojimo negali būti. Tarp kitko, krikščionys demokratai yra apskritai prieš bet kokias privilegijas ir mes visą laiką balsavome prieš privilegijas. Bet šiuo atveju kyla klausimas ir norėtųsi jūsų visų paklausti: kokias programas remia valstybė iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, kai tos programos buvo sudarinėjamos politinių kalinių, tremtinių ar rezistentų?
Krikščionių demokratų frakcijos nuomone, šio įstatymo galiojimas ir veikimas turi būti sustabdytas nuo jo pradžios. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsirado M.Stakvilevičius. Ruošiasi V.Andriukaitis.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš pirmiausia noriu išaiškinti tą koliziją, kuri susidarė mūsų komiteto protokole. Iš tikrųjų posėdyje atskira nuomonė pareikšta nebuvo, bet kitų Seimo narių prašymu aš paprašiau užprotokoluoti, kad yra kita nuomonė.
Dabar iš esmės. Antihitlerinė koalicija bus pasaulio istorijoje (ir yra pasaulio istorijoje) minima kaip koalicija prieš tą santvarką, kurios oficiali politika buvo kitų tautybių, kitų rasių žeminimas ir oficialiai naikinami kitų tautybių žmonės. Ir garbė turi būti tiems, kurie prieš tą kariuomenę, kuri vykdė šitą užduotį, stojo kovoti - ar patys, ar mobilizuoti, nepriklausomai nuo to, kokioje, kokios valstybės kariuomenėje jie kariavo. Hitlerizmui buvo padarytas galas. Komunizmas - kita teroristinė formacija - subyrėjo pati, tos ginkluotos kovos nereikėjo. Ta sistema, kuri viena kalbėjo, o kita darė, neišlaikė. Kuri kalbėjo, kad yra už žmogų, o jį engė. Šito dalyko užmiršti negalima. Antihitlerinė koalicija yra pasaulinė organizacija, ją globoja Jungtinės Tautos, konkrečiai - Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius B.Galis. Šitame projekte nemaldaujama kokių nors papildomų materialių privilegijų. Mes šituo aktu tiesiog patvirtintume, kad tie seni žmonės prieš savo gyvenimo saulėlydį būtų įvertinti kaip padarę žygdarbį, kovodami prieš fašizmą. Noriu dar kartą pasakyti: ar savo noru stoję, ar prievarta, - kad jie būtų pagerbti, kaip šitai yra daroma Jungtinėse Amerikos Valstijose, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitur. Netgi Vokietijoje. Nebūtinai jie dalyvavo Tarybų Sąjungos Raudonosios armijos sudėtyje. Jie kovojo ir Afrikoje, ir Anglijos kariuomenėje. Mes tokių turime nemažai. Apskritai man labai apmaudu, kad šio Seimo nariai, kuriuos rinko žmonės, norėdami gero, šitiek pagiežos, neapykantos reiškia tiems, kurie buvo ne toje stovykloje. Aš norėčiau, kad panašūs įstatymai būtų visiems, kurie kovojo prie totalitarizmą, bet nežudė, nekankino, nepersekiojo taikių gyventojų, kad pagarba būtų išreikšta tiems, kurie su ginklu kovojo prieš kitą ginkluotą grupuotę. Todėl aš manau, kad nors ir labai pavėluotai, mes šitą įstatymą turime priimti. Būkime žmoniški, žmonės, Seimo nariai!
PIRMININKAS. V.Andriukaičio nematau. Tada kolega J.Beinortas. Ruošiasi kolega M.Treinys. Paskutinis diskusijai.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, šitas klausimas nėra toks paprastas. Maža iš to naudos, kad mes įkaitinsime čia atmosferą ir ginčysimės. Iš esmės šito įstatymo visiškai nereikia. Ir štai kodėl. Aš norėčiau, kolegos, prisiminti 1995 metus, gegužės mėnesio pradžią, kada mūsų Prezidentas, taip pat ir kiti Baltijos šalių prezidentai, labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė dėl mūsų pozicijos ir dėl mūsų požiūrio į Antrąjį pasaulinį karą. Aš nenoriu čia plačiau komentuoti, tačiau visi puikiai suprantate, kad pasaulis, visuomenės informavimo priemonės galbūt kažkiek paniurzgėjo, tačiau visi suprato ir niekas nelaiko mūsų Prezidento veiksmo klaidingu.
Dabar dėl šito įstatymo. Šitas įstatymas iš esmės parengtas ydingai, nes pirmiausia tai yra valstybės, sakykim, privilegijų įstatymas. Jis taikomas Lietuvoje gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo dalyviams, bet visiškai nesusijęs su Lietuvos pilietybe. Tuo tarpu su Lietuvos pilietybe mes siejame visus nusipelniusiųjų ir nukentėjusiųjų... Lietuvos valstybinių pensijų įstatymu. Čia yra negerai.
Antra. Ko reikia, sakykim, šito įstatymo esmei? Aš jums pacituosiu: “Valstybė užtikrina dalyvių teisinę padėtį, nustatytą šiuo ar kitais įstatymais, jų socialines garantijas ir sudaro sąlygas jų organizacijų veiklai.” Tai štai, kolegos. Mes esam priėmę gana gerą 1995 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą. Pagal šitą įstatymą bet kokia organizacija, jeigu ji savo įstatais ir savo veikla nenukreipta prieš Lietuvos konstitucinę santvarką, ji gali veikti. Užtenka tik laikytis, sakykim, 3 straipsnio vieno postulato, kad neleidžiama steigti visuomeninių organizacijų, kurių nariai vienijasi, organizacijų, veikusių prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, pagrindu. Jeigu mūsų šalyje gyvenantys asmenys, save laikantys antihitlerinės koalicijos, vadinkim, kovų dalyviais, šito laikysis, tai Visuomeninių organizacijų įstatymas visas jų teises gina, išskyrus užtikrinimą jų socialinių garantijų pagal išskirtinius įstatymus. Kur aš matau tuos išskirtinius dalykus? Tiesa, po Vyriausybės rašto ir po Socialinės apsaugos ministerijos pozicijos, gana kategoriškai išreikštos ir laiške, ir komiteto posėdyje, šito įstatymo socialinės apsaugos apetitas yra gerokai sumažėjęs. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad visos dalyvių programos socialinės apsaugos klausimais finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, socialinio draudimo biudžeto ir kitų fondų. Apskritai tai yra teisinis nonsensas. Kiekvienos išlaidos iš biudžeto - ar tai būtų valstybės, ar savivaldybės, ar socialinio draudimo - būtent remiasi anų įstatymų pagrindu. Tačiau užrašius šitokį dalyką, iš karto yra pretenzijų, kad tos programos, kurias tvirtins patys sudarantieji, nederindami ar kaip nors kitaip, bet patys sudarantieji pretenduoja į išskirtines biudžeto eilutes, į didelius pinigus, o faktiškai neturi jokios atskaitomybės. Norėčiau kolegoms dar pasakyti tokį dalyką. Mes politiškai vertiname ir girdime kalbas, kad Prancūzijoje antihitlerinė koalicija... Čia net ponia S.Burbienė leido sau manipuliuoti informacija, kad tokia organizacija yra Lenkijoje, Čekijoje. Taip, ten yra įstatymai, tačiau tie įstatymai yra labai aiškiai parašyti. Paimkite ir paskaitykite. Tai yra žmonės, kovoję už Lenkijos nepriklausomybę, žmonės, kurie kovo už Čekijos nepriklausomybę, žmonės, kovoję už Prancūzijos nepriklausomybę. Pas mus yra kategorija žmonių, kurie, šiaip ar taip, kovojo, tačiau Lietuvos valstybei nereikia sudaryti jokių išskirtinių sąlygų. Aš norėčiau pasakyti kolegai M.Stakvilevičiui, išklausęs visą jo ugningą kalbą... Aš baigiu, dar vieną sakinį. Maža pasakyti, kad totalitarinis komunistinis režimas buvo teroristinis režimas. Jis taip pat padarė nesuskaitomų aukų. Tos aukos, deja, pirmiausia yra Lietuvos gyventojai. Būtent šitų aukų gynimas turėtų būti labai svarbus. Jeigu man Pirmininkas leistų kalbėti dar 30 sekundžių...
PIRMININKAS. Tai kad jau minutė pridėta, sunaudota.
J.BEINORTAS. Taupau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis kalbėtojas, po to - kalbos dėl balsavimo motyvų. M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia, kaip ponas M.Stakvilevičius kalbėjo, reikia kalbėti be pagiežos, galbūt realistiškai. Aš bandysiu taip ir kalbėti. Tačiau vertinant realistiškai, šis įstatymas savo dvasia iš esmės yra antilietuviškas. Tai yra diskriminacinis Lietuvai įstatymas, nes kieno interesai yra dominuojantys? Ne Lietuvos, ne Lietuvos kovotojų už Lietuvos laisvę, bet asmenų, kurie kovojo už kitų valstybių interesus. Galima, žinoma, vardyti daugybę - tai ir TSRS interesai, Lenkijos, Prancūzijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų ir t.t. Tuo tarpu mes čia nerasime vietos, kur tilptų lietuvių aktyvistų fronto sukilėliai, mes nerasime vietos, kur tilps Lietuvos partizanai nuo 1945 m. iki 1965 m. Galų gale mums iš to visiškai neaišku, kada Lietuvai baigėsi Antrasis pasaulinis karas? Ar ta pergalė 1945 m. gegužyje Lietuvai yra pergalė, ar tik perokupavimas? Ko gero, deja, ne pergalė. Galbūt pripažinsim, kad ta mūsų okupacija tęsėsi iki 1990 kovo, o gal iki tol, kol Lietuvos teritorijoje buvo svetima kariuomenė? Dėl to šiame įstatyme visiškai telpa lenkų okupacinės pajėgos, kurios buvo Lietuvoje iki 1939 m. vokiečių-lenkų karo, telpa “Armija krajova”, telpa sovietų parašiutininkai, kurie laikyti tarybiniais partizanais, pripažįstami kaip Antrojo pasaulinio karo kovotojai, telpa sovietų kariai, kurie buvo atsiųsti vėliau kaip represinio aparato, o dar vėliau kaip administracijos aparato atstovai, telpa ir, sakykime, naikintojai, “istribiteliai” ar vadinsim dar trumpiau, kaip liaudis vadino - “stribai”. Tiesa, čia pasakyta, kad dalyvių statusas nesuteikiamas asmenims, dalyvavusiems baudžiamuosiuose naikinimo būriuose ar junginiuose, vykdžiusiuose genocido akcijas. Tačiau kas įrodys, kad jie vykdė būtent genocido akcijas? Juk, sakysime, apie rekrutų gaudymą ir šaudymą bus pasakyta, kad tai ne genocidas, o pilietinės pareigos Sovietų Sąjungai įgyvendinimas. Taigi savo esme šis įstatymas yra ydingas. Mano manymu, mūsų frakcijos, Tautininkų sąjungos frakcijos, nuomone klausimą reikia spręsti iš kito galo: pirmiausia registruoti Antrojo pasaulinio karo dalyvius Lietuvos požiūriu, kurie siekė Lietuvai nepriklausomybės, kurie siekė jos laisvės, įvertinant nuo 1941 m. sukilėlių, vietinės rinktinės, partizanų, laisvės kovotojų statusą. Tik nustatę tai, mes galim spręsti, ką dar galime priskirti prie sąrašo tų asmenų, kurių veikla neprieštaravo Lietuvai. Tai būtų teisingas kelias. Šitokia traktuotė, kaip čia pateikiama, yra ne Lietuvos interesų požiūris. Lietuvių tautininkų sąjunga griežtai pasisako prieš šio įstatymo priėmimą tokį, kaip traktuojama šiame projekte. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų. Pirmasis - J.Listavičius. Vienas - už, vienas - prieš.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, iš tikro pranešėja turi teisę į baigiamąjį žodį. Jeigu ji pageidauja, damai ir pranešėjai pirmenybė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradėdama apibendrinti kalbas ir šiandien, ir praėjusį kartą, norėčiau jums užduoti retorinį klausimą: mielieji kolegos, kas būtų buvę su Lietuva, jeigu Vokietija ją būtų okupavusi iki 1990 metų? Ar būtų atėję 1990? (Balsai salėje) Tai čia prieš įstatymą. (Balsai salėje) Deja, jūs patys puikiai žinote, kas būtų buvę, ir dėl to tokie protestai. (Balsai salėje)
Toliau apie įstatymą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Tylos! Prašom.
S.BURBIENĖ. Pagrindiniai du priekaištai, kurie buvo pareikšti, buvo dėl dviejų priežasčių: vienas - dėl socialinių lengvatų, antras - dėl įvairių ideologinių-politinių motyvų. Dėl lengvatų šneka tie, kurie arba neskaitė įstatymo, arba šneka taip, kad tiems, kurie klauso ir neskaito įstatymo, iš tikrųjų atrodytų, kad trečiajame įstatymo variante yra žadami aukso kalnai. Tačiau jūs puikiai žinote, kad to nėra.
Dėl politinių motyvų. Jie yra labai įvairūs. Pavyzdžiui, iš tų laiškų, kurie buvo gauti, galima pasakyti, kad tie, kurie kovojo nacių Vokietijos kariuomenėje, gali būti pavadinti antistalininės koalicijos dalyviais arba visi frontininkai pavadinami nusikaltėliais ir pan. Kolegos, aš noriu jums pasakyti, kad visiškai atmesdami net pačią tokių antihitlerinės koalicijos valstybių dalyvių idėją, jūs kartu atmetat ir galimybę pripažinti tokį statusą tiems, kurie kovojo, sakysim, būdami Amerikos piliečiai, Prancūzijos piliečiai. Ten buvo ir lietuvių, ir jie taip pat turi tą statusą kitose šalyse. Tačiau šituose samprotavimuose yra ir racionalus grūdas. Iš tiesų Lietuvoje nė viename teisiniame akte (aš turiu omeny įstatymus) nėra nustatyta nei politinių kalinių, nei tremtinių, nei geto ar koncentracijos stovyklos kalinių ar pogrindyje Lietuvoje prieš nacius kovojusių žmonių statusas. Galbūt dėl to šis siūlomas mūsų įstatymo projektas sukėlė papildomų protestų kaip išskirtinis, nors patys matote, kad apie socialines lengvatas ir nekalbama. Todėl Seimui siūlau priimti protokolinį nutarimą - pavesti Teisingumo ministerijai parengti tokių įstatymų projektus. Kolegos jau yra minėję, kad tai buvo bandoma daryti, tačiau nepavyko dėl to, kad pagrindinis motyvas buvo, jog nėra pinigų. Tačiau jeigu įstatymo projektai būtų rengiami kaip statuso, kaip teisinės padėties, o ne kaip socialinių lengvatų projektai, aš manau, kad tų pinigų papildomai nereikėtų, o būtų galima išspręsti daug kituose įstatymuose atsirandančių kolizijų. Tačiau jeigu mums nepavyktų sulaukti tokių parengtų įstatymų, manau, kad ir patiems būtų galima imtis tokios iniciatyvos. Aš iš karto galiu pasakyti, kad nemanau, jog būtų įmanoma sudėti visus statusus į vieną įstatymą. Tai per daug skirtingi dalykai, per daug skirtingas jų apibūdinimas. Vargu ar viename įstatyme jie sukeltų mažiau diskusijų ir ar tai būtų racionaliau. Todėl aš siūlyčiau šiandien po svarstymo šitam įstatymo projektui pritarti, o toliau tikrai reikėtų priimti įstatymus ir dėl kitų įvairių statusų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Dabar pirmasis užsirašęs - kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu būtų galima, aš norėčiau perleisti žodį V.Landsbergiui, kadangi buvo užsirašęs ir tik dabar sugrįžo.
PIRMININKAS. Tai nekeičia pagrindinės procedūrinės taisyklės. Dvi minutės. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas, kurį rengė net, atrodytų, gana išsilavinę žmonės, yra labai neraštingas. Yra tiesiog nepatogu, kad Seime toks dalykas yra svarstomas. Nuo 1939 m. Sovietų Sąjunga buvo hitlerinėje koalicijoje. Ji buvo hitlerinės koalicijos dalyvė. Tai pasikeitė 1942 m., kai Sovietų Sąjunga pasirašė Atlanto chartą, kurią 1945 m. vėl sulaužė, kartu netekdama teisės vadintis koalicijos nare, nes Atlanto charta buvo pažadas grąžinti laisvę visoms šalims, kurios jos neteko po 1939 m. rudenį prasidėjusio karo, Lietuva taip pat. Sovietų Sąjunga sulaužė šitą Atlanto chartos įsipareigojimą, o 1939 m., kaip jūs čia minite... antihitlerinė koalicija nuo 1939 m. Sovietų Sąjunga, ir 1939 m. buvo hitlerinėje koalicijoje, ir 1940 m., kai užėmė Lietuvą. Tai reikia bent kiek susigaudyti. Jūs galėtumėte paprašyti jūsų spikerio, ponas A.Albertynas domisi istorijos klausimais. Jis paaiškintų kai kuriems profesoriams ir poniai S.Burbienei.
Lietuvos Antrasis pasaulinis karas. Ką jūs rašote apie Lietuvos Antrąjį pasaulinį karą? Ar Lietuva buvo dalyvė? Lietuva buvo auka Antrojo pasaulinio karo, kurį pradėjo Stalinas su Hitleriu. Tai suvokite, reikia rasti vietą Lietuvai ir tiems žmonėms, kurie kovojo ir labai dažnai ne savo valia, prievarta buvo paimti į vieno iš okupantų kariuomenę. Tuos klausimus galbūt reikia spręsti, bet nereikia klastoti istorijos. Nereikia perrašinėti istorijos, nereikia teisinti sovietinės okupacijos.
PIRMININKAS. Laikas. Aš buvau įspėjęs - 2 min. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš bene pirmą kartą šiandien per ketverius metus tiek daug nuostabių dalykų išgirdau. Gerbiamasis V.Landsbergis pareiškė, kad Tarybų Sąjunga, kovodama prieš hitlerizmą... Tai hitlerizmas kovojo prieš hitlerizmą? Tai labai naujas dalykas. Iš gerbiamųjų tautininkų patyriau, kad vis dėlto provincialumas Lietuvoje pralenkia žmogiškumą, ir lietuviškumas yra aukščiau žmogiškumo - antras nuostabus dalykas. Pats įdomiausias dalykas, kad socialdemokratai, kurie turėtų tikrai palaikyti šitą idėją, išėjo iš posėdžių salės. Aš negaliu kai ko suprasti. Man atrodo, kad svarstomas įstatymas yra elementarus, pačia paprasčiausia prasme yra elementarus žmogiškų dalykų pripažinimas. Prašau, gerbiamieji kolegos, nekelkite tokių dalykų, kurių įstatyme nėra. Aš suprantu, kad įstatymą dar galima taisyti, kad jis yra koreguotinas, bet nepripažinti žmonių, kurie kovojo prieš hitlerizmą, tai, žinoma, būtų per daug. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome registruotis ir balsuosime. 89 Seimo nariai.
Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, statuso įstatymo projektui? Kas už, prašom balsuoti už. Kas prieš - taip pat. Balsavimas pradėtas.
Už - 43, prieš - 37. Pritarta po svarstymo. Ačiū. Klausimas baigtas. Fiksuoju, kad visi girdėtų: 4, 6, 7 ir daugiau nė vieno. Nors laiko šiandien turime pakankamai.
Prašom. Kolegė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau vieną kartą kviečiau užeiti į mano kabinetą tuos, kurie nori susipažinti su slapta Reicho byla, iš kurios matyti, kad 1940 m. lapkričio 30 d. Hitlerio slėptuvėje vyko pasitarimas, kur Tarybų Sąjunga su nacistine Vokietija dalijosi visą pasaulį. Bet šiandien išsakyti argumentai sukelia didžiulį nusistebėjimą, nes dėl to Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno asmens, nuteisto už lietuvių tautos genocidą. Aš apie tai kalbėjau, kai Prezidentas vyko į Izraelį. Jau viešai net spaudoje, pradedant Tomu Venclova, baigiant kitais autoriais, pradedama formuoti tokia nuomonė, kad lietuvių tautos genocido iš viso nebuvo. Buvo įvairūs veiksmai, negeri veiksmai, bet genocido nebuvo. Mes Seime tą politiką norime palaikyti ir taip pat teisėsaugos institucijos, kurios nuo 1992 m. balandžio mėn., kai buvo priimtas įstatymas dėl baudžiamosios atsakomybės už lietuvių tautos genocidą, nesugebėjo nė vienos baudžiamosios bylos perduoti teismui nagrinėti. Taigi esant tokiai padėčiai, iš tikrųjų visi genocido vykdytojai bus pripažinti antihitlerinės koalicijos dalyviais. O man, atvirai pasakysiu, tiek vokiškasis okupantas, tiek rusiškasis okupantas yra visiškai vienodo lygio. Abu okupantai degino mūsų kaimus, žudė mūsų žmones ir visiškai lietuvių tautai niekuo nepasitarnavo, tiktai kovojo du žvėrys, du drakonai tarpusavyje, o mūsų tauta dėl to kentėjo. Todėl nei vienam okupantui, nei kitam jokių privilegijų nepriklausoma Lietuvos Respublika neturėtų teikti. Jų gerbti, deja, taip pat.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Įspėju, kolega A.Katkus yra virš plano. Aš sakiau: septyni, ir klausimas baigtas. Posėdžio pabaigoje, prašom.
Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai! Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete, kai buvo svarstomas šis įstatymo projektas, komiteto nariai akivaizdžiai galėjo įsitikinti, kad tie, kurie labiausiai suinteresuoti šiuo įstatymu, kad tos organizacijos, tų organizacijų atstovai, vadovai, kurių interesus tenkina šis įstatymas, atvirai pasakius, visiškai nežino Lietuvos istorijos, jeigu jie laikotarpį, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kai Lietuva buvo netekusi valstybingumo, vertina kaip tariamo valstybingumo išraišką. Tai vien šitas pavyzdys rodo, kad įstatymo rengėjai, rėmėjai Seime, atvirai pasakius, netarnauja Lietuvos valstybės interesams, o šiuo veiksmu, šiuo projektu atvirai pasisako prieš Lietuvos istoriją, prieš Lietuvos kovą prieš okupantus, ir vienu ar kitu būdu tiesiogiai ar netiesiogiai remia, palaiko tuos, kurie prisidėjo prie okupacijos ir genocido veiksmų lietuvių tautos atžvilgiu ir Lietuvos valstybės atžvilgiu. Iš tiesų yra negarbinga, kad Lietuvos Respublikos Seimas tokį įstatymą svarsto, kad tokiam projektui Seimo dauguma pritarė. Tai iš tiesų gėda. Galima tiktai stebėtis, kad atvirai yra remiami tie, kurie slopino, žlugdė Lietuvos valstybingumą ir vienu ar kitu būdu naikino lietuvių tautą. Ir niekas, manau, čia, Seime, nepasisako prieš tuos žmones, kurie ne savo valia atsidūrė sovietinės kariuomenės gretose ir kurie tikrai neprisidėjo prie lietuvių ar kitų tautų genocido, kurie kovojo ar į Rytus nuo Lietuvos prieš vokiškąjį okupantą, ar į Vakarus nuo Lietuvos, niekas apie tuos žmones nieko blogo nesako. Bet yra daugybė žmonių, kurie vienu metu tarnavo ir sovietinėje kariuomenėje, ir vykdė lietuvių tautos genocidą. Kol mes šito neišaiškinome, jokių panašių įstatymo projektų negalima priimti.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mes girdėjome kai kuriuos besikreipiančius į žmoniškumą, apeliuojančius į keliones į Europą, tačiau pamirštančius elementarius dalykus. Pasižiūrėkite į įstatymo projektą. Ten suteikiamas ne vienas statusas, dvigubas statusas suteikiamas. Ziuganovininkai, jums žinomi, jau turi veterano statusą ar neturi? Jie gauna šitas pensijas ar negauna? Ar jūs šitai pamiršote? O kovotojus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, deja, ir toliau jūs vertinate kaip banditus. Ar jūs neprisimenate, kaip dar 1994 metais suskirstėte žuvusius, nukankintus ir mirusius į gerus ir blogus? Tai ar čia nėra tęsinys, kurį jūs su malonumu tęsiate ir skaldote dar toliau?
Taigi apie tai gal ir reikėtų visų pirma pagalvoti. Čia prisimena Latviją, Estiją, Lenkiją, Prancūziją ir kitas valstybes, o Lietuvos vis dėlto nemato. Nemato tikrosios padėties. Kaip gali teigiamas kolaborantas matyti realią Lietuvos padėtį? Pro tuos akinius žiūrėdami nieko daugiau jūs, deja, taip ir nepamatysite iki Seimo pabaigos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, man patiko Seimo nario V.Landsbergio pasiūlymas neperrašinėti istorijos. Bet išklausius šitą labai gerą pasiūlymą kilo vienas klausimas: kada V.Landsbergis manė nuoširdžiai? Ar tada, kada stodamas į komjaunimą parašė, jog Raudonoji armija išvadavo motiną ir mane? Vadinasi, Raudonąją armiją jis laikė išvaduotoja. Tas dokumentas buvo paskelbtas spaudoje. Negirdėjau, kad V.Landsbergis būtų jį paneigęs. Vadinasi, matyt, taip rašė. Ar šiandien jis nuoširdžiai mano, kada jau visai kitaip kalba apie tą armiją?
Dabar kita mano replikos dalis. Tiksliai nepamenu, kuris iš opozicijos kalbėtojų sakė, jog svarbiausia reikėtų galvoti apie aukas svarstant tuos dalykus. Taip buvo sakoma, kalbant apie aukas, kurios žuvo nuo okupacinės kariuomenės ir pan. Jeigu tą principą taikytume nuosekliai, mums reikėtų galvoti ir apie žmones, kuriuos nužudė partizanai ar miškiniai, kaip žmonės juos vadino, ar dar kiti. Mes jau ne kartą sakėme, kad skaičiai dideli, žuvo apie 25 tūkst. Lietuvos žmonių dėl kaltės tų, kuriuos šiandien kai kurie linkę tiktai teigiamus ir gerus vaizduoti. Todėl būkime biedni, bet teisingi, kaip yra sakoma.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Porą klausimų. Pirmiausia, pone Juršėnai, jūs, autokratiškai vesdamas posėdį šiandien iki šitų replikų, paėmėte pusę valandos su niekuo nesuderinęs, nesiklausęs Seimo ir pats tą klausimą sprendėte. Ponas A.Kubilius buvo K.Žičkaus laidotuvėse ir prašė, kad už jį kiti kalbėtų. Jūs neleidote to daryti. Laidotuvės yra neperkeliamos, žinokite, tai vienas dalykas. Čia tam, kad jūs pagalvotumėte.
Dabar dėl pono M.Stakvilevičiaus ir J.Karoso. Prisiminkite, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs balsavote dėl pasiūlymo ir prašymo paskelbti “Valstybės žiniose” Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Jūs balsavote prieš. Ten jokių privilegijų, jokių prašymų, lengvatų nebuvo. Šiandien jūs kalbate apie žmoniškumą, kalbate apie istorinį įvertinimą. Taigi pataikavimas ir reveransas Rusijai, tokia yra matematika, ir tokia yra jūsų filosofija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, dabar atsakinėti nenumatyta. Posėdžio pabaigoje. Arba dabar kalba A.Vaišnoras, arba kolega A.Stasiškis. Kuris iš jūsų?
Kolega A.Vaišnoras. Prašau.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke ir kairioji puse, aš manau, kad jūsų jokie argumentai neveikia, nes tą, ką jūs užsibrėžėte, vis tiek padarysite. Cituosite, ką tiktai norite. Tiktai mes, aišku, necituojame jūsų pagyrų Tarybinei armijai, Komunistų partijai ir bolševikinei tvarkai. Tiek to, pasistengsime išvengti.
Aš noriu pasakyti viena. Man keista, kad ponas J.Karosas, baigiantis kadencijai, vis išeina iš vėžių. Ir kuo toliau, tuo labiau jam susipainioja veiksmai ir žodžiai. Jis paaiškino, kad dešinioji pusė išėjo, svarstant šį klausimą, iš salės. Mes buvome pono, amžiną atilsį, žurnalisto Žičkaus laidotuvėse, dėl to negalėjome dalyvauti šito klausimo svarstyme. Aš manau, kad ir Pirmininkui būtų etiška šitą klausimą atidėti, kol sugrįžtų visa opozicija. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš norėjau padėkoti vienai kolegei už įdomų istorinį atradimą. Mes visi žinojome, kad esame laimingi, gyvendami Sovietų Sąjungoje. Pasirodo, mes dar turime būti laimingi, kad buvo sovietų okupacija, nes galėjo būti baisesnė vokiečių okupacija. Žinoma, sunku pasakyti, kas būtų buvę gražiau. Bet 50 metų okupacija, reikia pasakyti, buvo laiminga, išnaikino apie milijoną žmonių. Svarbiausia, išugdė tiek mankurtų, kurie dabar ne tik sąžinės neturi, bet ir prarado bet kokį teisingumo jausmą.
Dabar dėl to svarstyto įstatymo tiktai vieną repliką. Čia jau linksmesni dalykai. 1939 m., kai Raudonoji armija kartu su Hitlerio kariauna užpuolė Lenkiją, tai Raudonosios armijos kareivis yra antihitlerinės koalicijos dalyvis. O tuo tarpu Lenkijos kareivis, kuris gynėsi nuo Raudonosios armijos, aišku, toks nėra. Tada nežinau, kaip autorė atsakys į tai. Kai Breste buvo Raudonosios armijos ir vermachto bendras nugalėtojų paradas, tai ar visi jie bus antihitlerinės koalicijos dalyviai, ar tiktai vieni - kas antras? Matyt, nuo apeliacijų, nuo atsiribojimų, nuo įstatymų istorija, ačiū Dievui, nebesikeičia. Istorija yra faktas ir nepajudinamas faktas.
Man atrodo, kad visi autoriai, visi norintys kiršinti žmones ir spekuliuoti žmonių praeitimi, turėtų tai suprasti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi, kurie iš anksto užsirašė kalbėti, visi pasakė replikas. Dabar dar nori keli Seimo nariai: A.Katkus... (Balsai salėje) Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, jeigu dar kalbame, tai tada - iš vienos pusės ir iš kitos pusės. Pavyzdžiui, kolegė E.Kunevičienė ir kolegė I.Šiaulienė. Tinka?
Prašom. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu kreiptis į poną Pirmininką. Man atrodo, jūsų prašė, kad atsižvelgtumėte, jog šiandien velionio K.Žičkaus laidotuvės. Man gėda, kad Seimas nepadarė nors dviejų valandų pertraukos, kad nedalyvavo laidotuvėse. Dabar žmonės, kurie dalyvavo, grįžo po laidotuvių. Aš labai prašyčiau, kad leistumėte perbalsuoti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. To nebuvo prašyta. Aš esu dalyvavęs ne vienose laidotuvėse, ir dėl to Seimo posėdžio tvarka nebuvo keičiama. (Balsai salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, klausimas baigtas. Kviečiu kolegą K.Kubertavičių į tribūną. Kitaip nebaigsime. (Balsai salėje) Tai aš tada turiu suteikti žodį ir kolegai A.Katkui. Arba taip, arba taip, kadangi jis irgi stovėjo. A.Kubiliui tikrai ne. Gerai. Kolega Kubertavičiau, būkite malonus, jūs jaunesnis, pakentėkite.
Kolega A.Katkus. Po to - kolegė I.Šiaulienė. Kolegė I.Šiaulienė vėliau atsistojo. Prašom.
J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai, aš tikrai niekuomet negalėjau pagalvoti ir netikėjau, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie šitaip galėtų balsuoti už tokį įstatymą, kurie budelį prilygina aukai, kurie būtų lyg svetimi ateiviai arba lyg okupantai, kurie alintų Lietuvą ir kurie taip begėdiškai klastotų istoriją. Aš manau, ateis laikas, ir istorija tai įvertins.
PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė. Prašau.
I.ŠIAULIENĖ. Mielieji kolegos, norėčiau ir aš pasakyti porą replikų. Pirmiausia dėl istorijos. Noriu priminti, kad istorija nėra politika praeities atžvilgiu. O mes iš istorijos kaip tik ir darome politiką dėl praeities. Šitas pateiktas įstatymo projektas yra normalus ir tinkamas svarstyti Seimui. Visiškai nesvarbu, kokios yra mūsų šalies istorijos peripetijos, tiesiog yra Antrojo pasaulinio karo dalyviai ir nukentėję.
Noriu pasakyti, kad Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo dalyviai (visiškai nesvarbu, ar jie buvo korpuse “Normandija-Nemunas”, ar kitame) lygiai taip pat naudojasi lengvatomis ir turi statusą.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Ne, viskas. Jokių sakinių. Kolega K.Kubertavičius. Prašau. Mes čia niekad nebaigsime. Prašom. Gerbiamasis Kubertavičiau, man atrodo, mes įstrigome pačioj įstatymo pabaigoj.
Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Vienas kolega iš dešinės buvo pasiūlęs perbalsuoti kolegos P.Vitkevičiaus siūlymą, o tuo metu posėdžio pirmininkas padarė pertrauką. Tai štai dabar yra procedūrinis momentas. Aš siūlyčiau kolegos P.Vitkevičiaus siūlymą perbalsuoti. Kolega V.Jarmolenka siūlė perbalsuoti. Prašau.
Prašau. Pranešėjas.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mano pataisa dėl Teismų įstatymo sudarys problemų teisėjams. Priimdami sprendimus, jie iš tiesų turės labiau laikytis įstatymo raidės, o panaikinti jų sprendimai vis dėlto ateityje gali turėti ir neigiamų pasekmių ne tik tiems, kurių bylos bus nagrinėjamos, bet ir patiems teisėjams. Vadinasi, jie turės labiau laikytis ir žiūrėti įstatymų. Aš manau, kad tie, kurie sako, kad štai tavo ta pataisa neveiks... Gali būti taip iš tiesų, jeigu šitas įstatymas bus ignoruojamas, tai ta mano pateikta pataisa, jeigu ją Seimas priims, tuomet jinai ir neveiks. Bet tai nereiškia, kad mes neturime priimti įstatymų, jeigu manome, kad ateityje kažkas to įstatymo nevykdys. Įstatymus privalu visiems vykdyti.
Esu gavęs dar 2 pataisas šiam įstatymo projektui. Tai Socialdemokratų frakcijos gerbiamojo A.Sakalo pateikta pataisa ir gerbiamojo E.Bičkausko. Jeigu Pirmininkas leistų...
PIRMININKAS. Prašom. Iš eilės, nuo A.Sakalo.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš tada pradėčiau nuo pono A.Sakalo. Ponas A.Sakalas siūlo trečios pastraipos antrojoje eilutėje išbraukti žodį “esminių”. Iš tiesų galima sutikti su tuo, išbraukiame žodelį “esminių” ir tuomet praplečiam sąvoką “požymių”, pagal kuriuos iš tiesų bus galima laikyti, kad tie sprendimai yra priimti neteisingai, t.y. pažeista pagal materialinės ar procesinės teisės suformuluotas normas Baudžiamajame ar Civiliniame kodekse. Jeigu žiūrėsime pagal tas išvardytas normas, tai į esminius pažeidimus netgi neįeina tai, kad buvo pritaikytas ne tas baudžiamojo įstatymo straipsnis. Aš manau, kad šita pono A.Sakalo formuluotė yra tikrai priimtina ir tuomet jau ir už tai bus galima traukti teisėją drausminėn atsakomybėn.
Antroji dalis. Trečios pastraipos trečioje eilutėje žodžius “teisėjo sprendimai” pakeisti žodžiu “poelgiai” nėra priimtinas, nes vis dėlto sprendimai ir poelgiai nėra tas pat. Mes manome, kad teisėjo vardą žeminančiu poelgiu gali būti laikomi ir vienas, ir du, ir trys klaidingi sprendimai. Po to mano pateiktame įstatyme visiškai keičiasi visos pateiktos dalies esmė.
Trečias punktas. Trečios pastraipos ketvirtoje eilutėje išbraukti žodžius “svarsto ir”. Mes pasitarėme su ponu A.Sakalu, kad iš tiesų būtų galima tuos žodžius išbraukti, bet vietoje jų įrašyti “pateikdamas argumentus”. Tai skambėtų taip: “Kai tokie teisėjo sprendimai per metus, skaičiuojant nuo pirmojo, padaromi trys, teisėjų Garbės teismas, pateikdamas argumentus, siūlo atleisti teisėją iš pareigų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka.” Tai tiek būtų dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymų.
PIRMININKAS. Minutėlę! Tada iš eilės. Sutinkate, kad būtų išbrauktas žodis “esminių”, pakeičiant... žodžiu, dar sugriežtinant. Gerai. Dabar antras. Nesutinkate. Gerbiamasis A.Sakalas sutinka? Gerai. Ir trečias dalykas. Vietoje “svarsto ir” įrašyti žodžius “pateikdamas argumentus”.
K.KUBERTAVIČIUS. Taip. Žodelius “pateikdamas argumentus”.
PIRMININKAS. Prašom toliau. Kolegos E.Bičkausko siūlymai.
K.KUBERTAVIČIUS. Kolega E.Bičkauskas siūlo antrosios dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip, tai jau būtų trečiosios dalies paskutinį sakinį, bet štai kaip jis formuluoja: “Kai tokie teisėjo sprendimai per metus, skaičiuojant nuo pirmo, padaromi trys, teisėjų Garbės teismas juos svarsto privalomai, o apie svarstymo rezultatus ir (esant reikalui) pasiūlymą atleisti teisėją iš pareigų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka privalomai informuoja Respublikos Prezidentą ir Seimą.” Noriu pasakyti, kad tie žodeliai “esant reikalui” iš tiesų visiškai nieko neapibrėžia. Ką tai reiškia? Vadinasi, vieniems teisėjams taikys tas normas, kitiems netaikys. Vadinasi, Garbės teismas savo nuožiūra tai galės daryti. Tam tikra prasme yra tam tikras neapibrėžtumas ir iš tiesų tuo galima piktnaudžiauti. Aš manau, kad mano formuluotė tą neapibrėžtumą... Mes privaloma tvarka perkeliame teisėjų tarybai, kuri pataria Prezidentui, ar atleisti teisėją, ar ne. Ką siūlo kolega E.Bičkauskas šiuo atveju, tai tada teisėjų Garbės teismas sprendžia atleisti ar ne. Gali būti, kad tą teisėją visiškai ir nebus siūloma atleisti iš pareigų, nors pagal visus požymius jis turėtų būti atleidžiamas iš pareigų. Vadinasi, mes neturime palikti to spręsti teisėjų Garbės teismui. Vis dėlto teisėjų Garbės teismas esant tam tikroms sąlygoms privaloma tvarka turi siūlyti aukštesnei instancijai nuspręsti, ar teisėjas tinkamas užimti einamas pareigas, ar ne. Todėl aš nepritariu kolegos E.Bičkausko siūlymui ir prašau Seimą balsuoti už mano formuluotę. Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmiausia kolega E.Bičkauskas. Siūlymų autorius.
E.BIČKAUSKAS. Aš, jeigu leisite, kalbėsiu ir dėl viso įstatymo...
PIRMININKAS. Prašau.
E.BIČKAUSKAS. ... nes, pavyzdžiui, išbraukti žodžius “esminių”, tai, atleiskite, teisine prasme, tai čia yra... Bet tiek jau to.
Dabar dėl šito. Kolega K.Kubertavičius visiškai ne taip suprato. Garbės teismas privalomai svarsto ir nepriima sprendimų, rekomendacijos siūlyti, bet informuoja apie šituos pažeidimus Prezidentą. Tai nėra gerai. Prezidentą ir Seimą. O Prezidentas, įvertinęs situaciją, gali priimti, neatsižvelgdamas į Garbės teismą, kad nesiūlė, o Seimas juo labiau gali pradėti apkaltos procedūrą, jeigu mano, kad Garbės teismas neteisingai nerekomendavo siūlyti. Garbės teismas įpareigojamas pranešti apie tokius pažeidimus Seimui, o Seimas žino ir įvertina. Lygiai taip pat įvertina ir Prezidentas. Galbūt tada Seimo nuomonė kirsis su Garbės teismo. Galbūt kirsis, bet tokią informaciją mes gausime.
O dėl žodžių “esminių”, atleiskit... o žodžiai “pateikdamas argumentus” iš esmės nieko nekeičia. Kaip ir buvo, kad privalomai siūlo, taip ir dabar - svarsto ir siūlo, aišku, kad siūlydamas pateiks argumentus. Kam išbraukti žodį “svarsto”? Tai svarsto, pateikia argumentus ir siūlo. Tada dar taip. Šitaip bus geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Ražukas dėl kolegos E.Bičkausko siūlymų.
V.RAŽUKAS. Aš apskritai norėjau dėl pono A.Sakalo siūlymų.
PIRMININKAS. Jie jau priimti, čia nėra ką kalbėti.
V.RAŽUKAS. Aš nežinau, ar mes galime priimti šituos siūlymus. Galų gale aš galėčiau kalbėti dėl tų, kurie nepriimti.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš juk juos priėmiau.
V.RAŽUKAS. Bet ne visus.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, tiek Kubertavičiau, tiek Ražukai, gerbiamieji kolegos, jeigu pranešėjas priima, diskusijų nėra, net jeigu jis priėmė, kaip tamstai atrodo, o ne tik tamstai taip atrodo, nevykusį pasiūlymą, bet jis jau jį priėmė. Jo valia.
V.RAŽUKAS. Bet yra vienas nepriimtas A.Sakalo siūlymas.
PIRMININKAS. Su autoriumi susitarta. Čia problemų nėra.
V.RAŽUKAS. Tada aš turėčiau palaikyti, juk aš turiu teisę, jeigu kartais autorius atsisako savo pasiūlymų, aš jį galiu palaikyti.
K.KUBERTAVIČIUS. Jau šita pataisa priimta. Aš priėmiau.
PIRMININKAS. Nesiginčykime. Kalbėkime dėl kolegos E.Bičkausko siūlymų. Prašom.
V.RAŽUKAS. Aš, be abejo, remiu Seimo nario E.Bičkausko siūlymą. Apskritai, atvirai pasakius, balsuočiau prieš šį įstatymą, jeigu būtų ir priimti gerbiamojo E.Bičkausko pasiūlymai, tačiau jau geriau mažesnis blogis, negu toks, koks būtų priėmus K.Kubertavičiaus formuluotę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų pagrindinį tekstą, t.y. kalbėtų prieš kolegos E.Bičkausko siūlymus. Gerbiamasis P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Ne. Aš palaikau gerbiamąjį E.Bičkauską.
PIRMININKAS. Gerai. Tada kolega A.Baležentis dėl E.Bičkausko siūlymų.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pasiūlymas gal ir būtų geras, jeigu būtų toks Seimas, koks turėtų būti. Deja, reali praktika rodo, kad mes per 4 metus neturėjome nė vieno apkaltos proceso, nors per tą laiką išgrobti bankai, ištuštintas iždas, įvyko daugybė valstybinio masto nusikaltimų. Vadinasi, tas kelias yra ne tas, kuris gali mus išgelbėti. Tvarką reikėtų pradėti daryti ne vien čia, bet ir vietose, t.y. sprendžiant pačioje teisminėje sistemoje teisminės sistemos gerinimo klausimus. Todėl aš esu už tą pagrindinį tekstą, kurį pasiūlė gerbiamasis pranešėjas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom registruotis. (Balsai salėje) Ne, dar ne viskas. Kol kas E.Bičkausko siūlymas. Prašom registruotis. Registracija.
77 Seimo nariai. Kolega G.Paviržis. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, ten irgi kaip tik buvo mano eilė. Aš kompiuteriu buvau užsiregistravęs. Aš norėčiau kreiptis į pranešėją ir į gerbiamąjį kolegą E.Bičkauską, ir į visus kolegas.
PIRMININKAS. Dėmesio!
G.A.PAVIRŽIS. Na, ar mes apskritai gerai darome tokį dalyką, kai kalbame, kad tokie teisėjo sprendimai per metus, skaičiuojant nuo pirmojo, padaromi trys per metus. Aš dabar įsivaizduoju, tokie nusižengimai, jeigu pradėsime skaičiuoti nuo šiandien, tai iki kitų metų šios dienos du nusižengimus aš galiu daryti drąsiai. Po šios dienos antraisiais metais aš vėl galiu du, po metų - vėl du. Ir šitaip pasaka be galo ir niekada nepaklius. Aš siūlyčiau taip: apskritai, kai tokie teisėjo sprendimai padaromi trys, ir toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Prašau. Pranešėjas.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pavirži, truputį ne taip iššifravai šitą užrašymą. Kai tokie sprendimai per metus, skaičiuojant nuo pirmojo, padaromi trys, tai, vadinasi, pirmą padarė, antrą padarė ir laukiam toliau, kada padarys trečią. (Balsai salėje) Na, taip, per metus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom nesiblaškyti ir dėstyti savo mintį.
K.KUBERTAVIČIUS. Be abejo, teisėjas gali nepriimti trečiojo sprendimo, bet žinome ir iš šiandieninės praktikos, kad teisėjai naudodamiesi procesinių kodeksų normomis iš tiesų vilkina bylas ir užvilkina metus, kitus ir daugiau; ir, be abejo, tos bylos baigtis neaišku, iki kada nusikelia, ir tie sprendimai priimami taip, kad iš tiesų niekas ir nesupranta, kokie ten tie sprendimai buvo priimti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime alternatyviai dėl trečiosios dalies antrojo sakinio. Pagrindinis tekstas toks: “Kai tokie teisėjo sprendimai per metus, skaičiuojant nuo pirmojo, padaromi trys, teisėjų Garbės teismas, pateikdamas argumentus, siūlo atleisti.” Kolegos E.Bičkausko alternatyvus siūlymas yra toks: “Kai tokie teisėjo sprendimai per metus, skaičiuojant nuo pirmojo, padaromi trys, teisėjų Garbės teismas juos svarsto privalomai, o apie svarstymo rezultatus (esant reikalui) ir pasiūlymą atleisti teisėją iš pareigų privalomai informuoja Prezidentą ir Seimą.” Alternatyvus balsavimas. Pagrindinis tekstas, kurį gina pranešėjas kolega Seimo narys K.Kubertavičius, - mygtukas “už”. Kolegos E. Bičkausko variantas - mygtukas “prieš”. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 31, prieš - 27, bet 4 susilaikė. Į kurią pusę? (Balsai salėje) Gerai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti pakeliant rankas. Kas remiate pagrindinį tekstą, kuris yra šiek tiek paredaguotas pagal kolegos A.Sakalo siūlymą? Kas remiate pagrindinį tekstą, prašome dabar balsuoti. Už K.Kubertavičiaus tekstą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Už - 42. Kas remiate alternatyvųjį kolegos E.Bičkausko tekstą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 29.
PIRMININKAS. Prieš - 29. Taigi pasirinktas pagrindinis tekstas. (Balsai salėje) Tai jau neturi reikšmės, nes balsavimas alternatyvus, o skirtumas yra didelis.
Mielieji kolegos, man atrodo, dabar visi siūlymai. Nebent, kaip sakiau, dar kartą balsuotume dėl kolegos P.Vitkevičiaus siūlymo. (Balsai salėje) Be frakcijos aš pats galiu pasiūlyti perbalsuoti. Niekas kitas daugiau nesiūlo. Tai viskas. Jeigu daugiau siūlymų nėra, tai prašome dėl balsavimo motyvų.
Ačiū, pranešėjau. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, išties kuo ilgesnis periodas nuo mūsų nepriklausomybės paskelbimo, nuo mūsų nepriklausomybės atstatymo, tuo labiau artėjame totalitarizmo ir autokratizmo link. Šis įstatymas, gerbiamieji ponai, jūs paskaitykite Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurią priėmė Lietuvos žmonės referendumu, yra antikonstitucinis. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Šis straipsnis yra antidemokratinis. Trečias dalykas. Jūs griaunate pagrindinę apeliacijos teisę, kuri yra demokratinės valstybės garantas, tam yra atsiradusi 4 teismų sisteminė pakopa, bet jūs pagrindines apeliacines teises sunaikinate iš principo, ką mes šešerius metus kūrėme. Tai yra tikrai antidemokratiškas įstatymas. Aš esu prieš ir balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Nežinau, kas paspaudė, aš tikrai neketinu kalbėti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šį klausimą reglamentuoja mūsų valstybės Konstitucijos 109 straipsnis, kuris teigia, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bet čia labai aiškiai pasakyta: vykdydami teisingumą. Jeigu teismai nevykdo teisingumo, jie privalo būti priklausomi ir čia yra jų nepriklausomumo garantijos būtent vykdyti teisingumą. Šiuo metu galiojančiame įstatyme kaip buvo užfiksuota? Kad teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn, gali būti traukiamas už apsileidimą, už pareiginį nusižengimą, už teisėjo vardą žeminantį poelgį ir t.t., bet tik “gali būti”. Šiuo metu mes priimame įstatymą, kuriame nėra žodžių “gali būti”. Jeigu tokie dalykai daromi, jis jau bus traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Kita pataisa yra toje dalyje, yra visiškai nauja dalis, kad negalima iki begalybės daryti klaidų. Šiuo metu teisėjas gali suklysti neribotą skaičių: 1, 2, 3, 10, 100 kartų ir jam už tai niekas negresia. Šiuo metu yra aiškiai užfiksuojama, kad tokių klaidingų sprendimų negali būti daugiau kaip trys per metus. Tai, aišku, geriau negu visiškai jokio apribojimo nebuvimas. Todėl aš siūlau pritarti šitam įstatymo projektui ir manau, kad jis pagerins teismų sistemos darbo kokybę ir efektyvumą.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien taip puikiai padirbėjome pasodinę ant šlapio asfalto nuogu užpakaliuku Lietuvos radiją ir televiziją. Negadinkime įvaizdžio, negriaukime teisinės sistemos. Lietuvoje ji dirba puikiai. Visi faktai rodo, kad nėra tobulesnės sistemos, tobulesnio ryšio tarp grandies, kuri kaltina ir teisia, tarp grandies, kuri yra auka ir kuri yra tas teisiantysis. Negriaukime puikiai veikiančios sistemos. Balsuokite prieš, gausieji Lietuvos teisininkai. Kur mūsų Zita? Ji ateis, matyt. Kur mūsų Valstybės ir teisės komitetas? Balsuokite prieš. Jūs taip aktyviai priešinotės prieš šitą tokį negrabų bandymą kažką padaryti, pakeisti teisinę sistemą. Ir visi kiti, kurie esate už, dabar balsuokite prieš, nes jūs valdžioje, jums kišamas pagalys į ratus.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Jeigu leisite, šiek tiek viršysiu laiką, nes į pono B.Rupeikos tokį populistinį kreipimąsi į tautą iš tikrųjų nereaguoti negalima. Argumentų turbūt niekas daugiau nebeklausys, kadangi visi pasakyti. Į įstatymo nelogiškumus turbūt neverta kreipti dėmesio, į tai, kad kolegos Seimo nariai susimąstytų, ar po dviejų teismo sprendimų panaikinimo kasacinė institucija nepradės galvoti: ar vertėtų, o gal neverta? Nenaikinkime jo trečio sprendimo, geriau palaukime truputėlį. Ir tas pats žmogus nukentės. Ar tas pats teisėjas nepagalvos: geriau aš užtempsiu tos... turiu jau du pažeidimus, užtempsiu aš tos bylos svarstymą, perkelsiu į kitus metus, kad nebūtų trečio. Ar vėl nenukentės žmonės? Apie tai nepagalvojama. Praėjusio posėdžio metu aš buvau ir iš dešinės, ir iš kairės kaltinamas, kad atstovauju teisininkų kastos interesams. Mielieji kolegos, tikrai didžiuojuosi savo specialybe ir tikiuosi, kad visi irgi taip pat didžiuojasi. Bet tiems kolegoms, kurie kaltino, norėčiau pasakyti, kad jūs vargu asmeniškai tiek teisininkų pažįstate, kiek aš per savo darbo laiką jų už kyšius, korupciją ir piktnaudžiavimą nuvedžiau į tam tikrą vietą. Bijau, kad vargu tiek žmonių pažįstate. Nuvedžiau savo kolegas, taip pat piktinantis tai pačiai teisininkų kastai. Korupcijos problema, taip pat ir teismuose, iš tikrųjų yra milžiniška, bet ne tokiu mechanišku būdu sprendžiama. Dar 1994 m. liepos 19 d. Seimas priėmė nutarimą, kuriame buvo siūloma įkurti specialų padalinį, kurio pagrindinė veiklos kryptis kaip tik ir būtų teismų institucija, korupcijos problemos. Ponas K.Kubertavičius preziumuoja ir, matyt, mano, kad tie visi pažeidimai susiję su korupcija. Galbūt. Bet pasakysiu, kad man visiškai vienodai rodo, ar tas teisėjas paėmė kyšį už vieną bylą ar už dvi, ar už tris bylas. Visiškai. Todėl spręsti problemą reikia kitaip, o ne mechaniškai įvelkant. Geri norai kartais irgi atneša žalos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu Seimo nario K.Kubertavičiaus norus, nes, kaip žinome, teismų reitingas yra labai žemas. Tačiau priėmus šio įstatymo pataisas kažin ar pagerės teismuose tvarka. Aš nuogąstauju ir bijau, kad atvirkščiai - dar labiau pablogės ir Lietuvoje galios tik vienas apylinkės teismas. Žmogus faktiškai neturės vilčių ir tikrai nelaimės apygardos teisme, Apeliaciniame teisme, gal tik Aukščiausiajame Teisme šiek tiek. Teisėjas, kuris neteisingai nuteis žmogų... pavyzdžiui, žmogus bus įsitikinęs, kreipsis į apygardos teismą. Šis teisėjas, apylinkės, tuoj pat paskambins: Jonai, girdi, ten į tave kreipsis, pažiūrėk, kad manęs po to nenubaustų. Ir tikrai mūsų Lietuvos paprastas žmogus praras viltį ką nors visose keturiose institucijose išsiaiškinti. Todėl, man atrodo, šio įstatymo pataisymas šiuolaikinėje sistemoje tikrai neturės efekto, nes yra patarlė “varnas varnui akies nekirs” - teisėjas teisėją palaikys. Todėl aš negalėsiu balsuoti už šio įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Kolega A.Ražukas.
A.RAŽUKAS. Aš, tiesą sakant, nesitikėjau, kad šiandien mes dar labiau pabloginsime šitą papildymą negu buvo. Mes išbraukėme žodžius “esminiai pažeidimai”. Jeigu atsiverstume Civilinio proceso kodekso 3701 straipsnį, ten matytume, kad pagrindas teismo sprendimams panaikinti kasacine tvarka yra esminiai materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai. Mes išbraukėme esminius pažeidimus, vadinasi, mes turime omeny tuos pažeidimus, dėl kurių net negali būti keliama kasacinė byla, tuo labiau negali būti kasacine tvarka naikinami sprendimai. Ar logiškai mes padarėme - kitas dalykas. Jeigu atsiverstume Konstituciją, ten yra rašoma, kad teisėjai atleidžiami (5 punktas), kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Mes pagal šitas pataisas teisėjo vardą žeminančiam poelgiui prilyginome teismų sprendimus, panaikintus kasacine tvarka. Pagal Konstituciją tokį teisėją galima atleisti ir už vieną tokį poelgį, pagal siūlomas įstatymo pataisas - tik už tris galima siūlyti. Ar čia logiška?
PIRMININKAS. Dabar dar du Seimo nariai gali paremti įstatymą. Kolega L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš paremsiu šį įstatymą. Ir štai kodėl. Aš nemanau, kad mes radome patį optimaliausią variantą, kaip pagerinti teismų darbą. O kad jis nėra šiandien geras ir kartais bado akis, tai akivaizdu. Šitą suprantame ir mes, ir supranta žmonės. Tačiau vis dėlto turėjo būti kažkoks atskaitos taškas, kad įstatymo tvarka būtų atkreiptas dėmesys į situaciją teismuose, kad nuo kažko turėtų būti pradėta, ir ta situacija gerėtų. Aš suprantu, kad šie trys atvejai, sakykim, tas simbolinis skaičius, trys pažeidimai - grubūs, negrubūs, specifiniai, kitokie (aš nesu teismų specialistas, prašau man atleisti), bet tai vis dėlto kažkoks slenkstis, už kurio įstatymo numatyta tvarka mes galime paklausti teisėjo, teismo: o ką jūs, vyrai, darote? Visiškai nepradėti spręsti šitos problemos ir palikti taip, kaip yra dabar, ir tik diskutuoti teoriniu lygiu - tai taip pat nėra priimtinas kelias. Aš, palaikydamas šį įstatymo projektą, neužimu teisuolio, kuris viską žino, išmano, pozicijos. Bet aš taip pat neturiu žmonos, kuri dirba muitinėje, aš taip pat nenoriu kategoriškai vertinti to įstatymo, kad tai, girdi, nesąmonė, kvailystė ir t.t. Aš palaikysiu šį projektą. Jeigu gyvenimas parodys, kad aš neteisus, tai tikriausiai manęs neapkaltins, nes daug didesnė kaltė būtų, jeigu mes nieko nedarytume. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Paskutinis.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, A.Bendinskas labai prašė žodžio, jo daug didesnė patirtis, todėl...
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Žinoma, teisėjų kasta, kuri šiandien yra Lietuvoje, yra nevienalytė. Šiuo atveju sprendimai, kuriuos mes priimsime, nepriklausys nuo paties įstatymo. Tai priklausys nuo tų žmonių, kurie jį vykdys. Čia labai teisingai buvo pasakyta, kad galima už vieną, galbūt galima net ir už pusę, jeigu bus pamatyta, kad tai turi baisias pasekmes, tą teisėją šalinti... Bet šiuo metu, nežiūrint kai kurių nelogiškumų ir t.t., turi būti padėtas atskaitos taškas. Jeigu šito mes nepadarysime, tai vežimas nejudės iš vietos. Vėl galima ir t.t. Tai būtų lyg “Zoro” ženklas, kad, gerbiamieji teisėjai, nežiūrint, kad šiandien mes priimame galbūt ne visai tobulą įstatymą, bet taip pat jį galime ir patobulinti, ir priimti visas tas pataisas, kurios buvo ir kurios šiandien neišryškėjo, todėl negalėjome į jas atsižvelgti. Aš dar kartą kartoju, kad tai bus ženklas, kad, ponai teisėjai, vis dėlto jūs turite, jūs esate teisingumo Lietuvoje vykdytojai. Jeigu jūs jo nevykdote, kaip pasakyta Konstitucijoje, jūs turite už tai atsakyti. Aš pasisakau kad ir už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Registracija.
88 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 22.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. 53 balsavus už, 22 - prieš ir 13 susilaikius Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Prašom. Replikos po balsavimo. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, priimdami šią įstatymo pataisą, jūs žengėte vieną žingsnį atgal, suvaržydami teisėjų nepriklausomumą. Šiuo atveju kiekvienas teisėjas, priimdamas sprendimą, visų pirma žiūrės į aukštesnįjį teismą ir norės išsiaiškinti, kokia jo nuomonė. Nesvarbu, ar pagal įstatymą, ar ne pagal įstatymą, bet svarbiausias tikslas - kad tik nebūtų panaikintas jo priimtas sprendimas. Jūs pasielgėte taip blogai, kaip negalima pasielgti niekam.
PIRMININKAS. Kolegos A.Kubilius, E.Bičkauskas, B.Rupeika ir pranešėjas. Daugiau nė vienas. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš iš tiesų labai apgailestauju, kad taip atsitiko, kad kažkas tą kaimišką, suvalkietišką pirštą įkišo ten, kur tikrai nederėjo kišti. Juk jie vis tiek darys savo, o dabar nuotaika sugadinta tokiems garsiems žmonėms. Todėl aš rekomenduoju ir patariu (o tai jau ne kartą pasitvirtino) eiti pas Prezidentą. Eiti daug, eiti stambiems, kalbėti daug, aimanuoti daug. O gal ir nepasirašys, kaip būdavo.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad ponas K.Kubertavičius pabaigoje mums paaiškins tokią įdomią situaciją: kaip turės klostytis situacija teismuose ir su teisėjais, jeigu apylinkės teisėjas per metus priims, sakysim, tas garsiąsias tris bylas, kurias panaikins Apeliacinis teismas, tačiau Apeliacinio teismo sprendimas bus apskųstas Aukščiausiajam Teismui ir Aukščiausiasis Teismas panaikins būtent tą Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinta apylinkės teismo byla? Kas tada? Ar tada teisėjas bus grąžintas atgal į darbą, po to, kai jau buvo išmestas iš darbo? Ar tada Apeliacinio teismo teisėją išmesime iš darbo? Aš siūlau šiandien priimti kardinalų sprendimą. Siūlau skubiai keisti Konstituciją ir panaikinti Apeliacinį teismą. Kitaip teismų sistema iš viso nebeveiks.
PIRMININKAS. E.Bičkauskas. Po to pranešėjas.
E.BIČKAUSKAS. Tokių nelogiškumų aš galėčiau pasakyti ir daugiau. Pavyzdžiui, nelogiškumas toks: kasacinė institucija panaikina tris teisėjo sprendimus, jis atleidžiamas iš darbo, po metų Seimas priima įstatymą, kuris yra švelninantis ir kuris galioja atgal. Ką daryti su tuo atleistu teisėju? Tokių nelogiškumų aš pririnkčiau jums daug šitame įstatyme, bet tiek to. Aš tikiuosi, kad ir audringai kalbąs ponas B.Rupeika, ir ponas K.Kubertavičius, kurį iš tikrųjų gerbiu, nes jis skatinamas gerų norų šitai daro, vis dėl to padės vykdyti tą mano minėtą 1994 m. liepos 19 d. nutarimą “Dėl nusikalstamumo”, kuriame parašyta, jog įkuriama speciali institucija kovai su korupcija pačiuose aukščiausiuose valstybinės valdžios sluoksniuose ir teisminėse institucijose. Jūsų premjeras, tiksliau LDDP pirmininkas, į mano ilgus rašinėjimus su prašymais, kaip vykdomas šis nutarimas, visą laiką atsakydavo: teigiamai. Paskutiniame tiesiai šviesiai pasakė, kad jis nebus vykdomas. Mano požiūriu, tai būtų daug efektyviau ir teisingiau, ir pagrįsčiau. Galbūt jūs padėsite šiuo metu, dabar esamomis sąlygomis, vis dėlto įkurti tokią instituciją, kuri neįkurta jau dveji metai, nors toks mūsų nutarimas yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų problemų yra nemažai, bet jas visas įmanoma išspręsti. Tai, apie ką kalbėjo kolega E.Bičkauskas, iš tiesų reikia daryti, bet iki šiol niekas nieko nedarė. Turėjo būti kuriamos imuninės sistemos, kurios prižiūri... tam tikra prasme lyg ir kokius sekimo elementus atlieka, kaip teisėjai vykdo savo pareigas. Panašios sistemos veikia ir Skandinavijos šalyse, ir kitur. Už kyšius yra labai griežtai baudžiama, ir tas viskas išaiškinama. Deja, pas mus nieko šito kol kas nėra. Yra du būdai: aš galvoju, šiek tiek suvaržyti teisėjo galimybę varijuoti priimant sprendimą, vadinasi, siaurinti tas vadinamas “žirkles” procesiniuose kodeksuose, kad pasirinkimo galimybė būtų minimali; kita galimybė - toks būdas, kokį aš šiuo atveju pasiūliau, - teismų įstatymuose numatyti, esant tam tikroms sąlygoms, vis dėlto teisėją patraukti drausminėn atsakomybėn. Pabrėžiu: esant tam tikroms sąlygoms, kurios kartojasi ir kartojasi. Šiuo atveju pasiūlėme tris atvejus. Iš tiesų yra ta problema, kurią minėjo A.Kubilius. Bet aš nemanau, kad teisėjai bus masiškai atleidžiami iš savo pareigų. Tai bus vienas, kitas, trečias atvejis. Jeigu neteisingai tai bus atlikta, t.y. Aukščiausiasis Teismas ar Apeliacinis teismas, sakykim, panaikins apygardos teismo sprendimą, kuris naikino apylinkės teisėjo sprendimą, po to lyg vėl reikėtų atstatyti teisėją į darbą - juk tokių atvejų mūsų valstybėje būna daug. Valdininkas yra atleidžiamas iš pareigų, bet po to teismo jis sugrąžinamas į anksčiau užimtas pareigas ir valstybė išmoka kompensaciją. Šiuo atveju taip pat bus išmokama kompensacija, jeigu bus įsitikinta, kad jis iš tiesų buvo atleistas iš pareigų neteisėtai. Dar kartą pabrėžiu: tai nebus masiškas reiškinys, aš įsitikinęs.
Aš noriu visiems, kurie palaikė mano pataisą, padėkoti. Manau, kad tas traukinys pajudėjo. Kaip vienas žinomas žmogus yra pasakęs, “liod tronulsa” (nevalstybine kalba). Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką - pranešimas. Kolegos, prašom į posėdžių sekretoriatą, į I rūmų 214 kabinetą, pateikti savo gyvenamųjų vietų adresus ir telefonus, ypač tuos, kurie paskutiniuoju metu pasikeitė. Man reikalinga! Į Sekretoriatą, į 214 kabinetą. Pertrauka 10 min. Iki 17.27 val. Po pertraukos - 2-4 darbotvarkės punktas - Akcinių bendrovių įstatymo keitimas. Pirmininkaus E.Bičkauskas.
Pertrauka
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Svarstome 2-4 klausimą - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.2356. Ar ponas A.Kaminskas pageidaus kalbėti? Prašom į tribūną. Kviečiu į salę kolegę S.Burbienę, kuri turėtų kalbėti komiteto vardu. Prašom, pone Kaminskai.
A.Z.KAMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas buvo pateiktas ir Ekonomikos komitete buvo svarstomas. Vis dėlto Ekonomikos komitetas priėmė sprendimą (aš manau, ponia S.Burbienė tai patvirtins) nepritarti šiam klausimui ir siūlyti priimti naują savarankišką įstatymą. Aš norėčiau patikslinti, kad priėmus savarankišką įstatymą Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnį reikėtų keisti bet kuriuo atveju, nes reikia įstatyme numatyti akcinės bendrovės kapitalo mažinimo galimybę dėl to, kad galima būtų perimti valstybės nuosavybėn dalį turto, kuris yra akcinėse bendrovėse. Tai gamybinės infrastruktūros objektai - katilinės, elektros perdavimo linijos; socialinės infrastruktūros objektai - vaikų darželiai, kultūros namai ir panašiai. Nepadarius 45 straipsnio pakeitimo, tas specialusis įstatymas vis tiek prieštaraus Akcinių bendrovių įstatymui ir tokiu atveju gali būti kolizija.
Toliau buvo keliamas klausimas dėl to, kiek tų objektų galėtų būti, ir yra siūloma, kad būtų sudarytas atskiras sąrašas. Aš norėčiau pažymėti, kad tokio sąrašo sudaryti iš anksto ir pateikti Seimui nėra galimybių, nes pirmiausia turi būti akcinių bendrovių akcininkų sprendimai, kad jie norėtų perduoti tokį turtą valstybės nuosavybėn. Šiandien, padarius preliminarią apklausą, aš galėčiau pateikti tokius skaičius, kad Pramonės ir prekybos ministerijos reguliavimo sferoje rugpjūčio 15 dieną jau buvo 22 įmonės, pareiškusios tokį norą. Jonavos “Žalgirio” durpių įmonė, bendra Lietuvos -Vokietijos įmonė “Broner”, akcinės bendrovės “Kazlų Rūdos metalas”, “Laisvė”, “Vienybė”, “Grigiškės”, “Litoda”, “Pajūris” ir t.t. ketina perduoti katilines, kurios aptarnauja gyvenvietes. Taip pat AB “Kilimai” nori perduoti vaikų darželio patalpas, gyvenamojo namo kvartalo žinybinę vandenvietę, dujotiekio magistralinius tinklus.
Žemės ūkio ministerijoje yra 5 perdirbimo akcinės bendrovės, kurios pageidautų valstybei perduoti artezinį gręžinį, vandentiekio bokštą ir t.t. Statybos ministerijoje yra... Tačiau šitas sąrašas negali būti baigtinis, nes turi būti išreikštas pačių akcininkų sprendimas ir noras. Kita vertus, jūs patys suprantate, kad tas klausimas yra svarbus ir ypač svarbus, kai kalbama apie gamybinės infrastruktūros įrenginių perėmimą valstybės žinion. Pavyzdžiui, katilinės, kad neatsitiktų taip, kaip buvo “Vilniaus šiltnamiuose”, kai privatininkai neskyrė pinigų, nepirko kuro ir nutraukė gyvenamųjų namų šildymą ir panašiai. Savaime aišku, yra galimybė išspręsti tokių objektų perėmimą valstybės nuosavybėn ir perkant juos. Tačiau, man atrodo, visai neseniai biudžetas buvo svarstomas, biudžete tokių pinigų išpirkimui nėra, o dovanoti, savaime aišku, akcinės bendrovės nenorės ir tuomet kils problemų.
Aš kviesčiau balsuoti už tai, kad bū-tų svarstoma toliau ir pritarta po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kviečiu į tribūną kolegę S.Burbienę - komiteto vardu.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ministras jau išaiškino daug tų dalykų, apie kuriuos galbūt man būtų reikėję kalbėti, tačiau aš turiu pateikti komiteto sprendimą. Kaip jau matėte, komiteto dauguma nusprendė, kad toks įstatymo pakeitimas šiuo metu yra nereikalingas. Nusprendė balsuojant 5 - už tai, 4 - prieš, taigi tas santykis labai nedidelis. Nekartodama to, ką sakė ministras, norėčiau tik pridurti, kad komitetas siūlė vietoj šito varianto pateikti konkrečius objektus ir Seimui tuos objektus patvirtinti atskiru įstatymu. Šis variantas teoriškai, atrodo, gal ir įmanomas, tačiau praktiškai šiuo metu (tik pirminio apklausimo duomenimis) atsirado ne viena dešimtis tokių įmonių, kurios norėtų tokius objektus perduoti, ir, be to, niekas negali garantuoti, kad tas sąrašas gali būti baigtinis, kadangi tų problemų gali iškilti ir vėliau. Todėl aš, pateikdama komiteto sprendimą, siūlyčiau Seimo nariams apsispręsti, ar patvirtinti po svarstymo, nes tai, kad tokia problema yra, pripažino net tie komiteto nariai, kurie nepritarė įstatymo pateikimui. Ar pritarti po svarstymo, siūlyčiau apsispręsti Seimui.
PIRMININKAS. Kolegos, Statuto 157 straipsnio 2 punkte kalbama, kad po komiteto pranešimo - balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti jo iniciatoriams arba atmesti. Todėl aš dabar jums siūlysiu kalbėti vienam - už, vienam - prieš, ar pritariam komiteto sprendimui dėl nepritarimo projektui po svarstymo. Prašom, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitete buvo pakankamai ilgai diskutuota, buvo pasakyta įvairiausių argumentų, ir mes iš tikrųjų daug kartų klausėm ministerijos, kokie pagrindiniai argumentai, kad reikalingos tos pataisos, deja, vis dėlto komitete buvo priimta nuostata, kad galima tam pritarti, kai bus tikslinis sąrašas. Todėl aš dar kartą siūlau palaikyti komiteto nuostatą, t.y. tai, kas buvo nubalsuota komitete.
PIRMININKAS. Dabar galima nepritarti komiteto sprendimui. Seimo narys ponas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš pritariu komitetui.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas reglamentuoja akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo teisėtumą, įstatinio kapitalo mažinimo priežastis, būdus bei eiliškumą ir nutarimo pranešimo akcininkams ar kreditoriams tvarką bei laiką. Būtų gerai, kad šio įstatymo projekto nuostatos nebūtų naudojamos valstybės strateginių objektų ar kitų įmonių vadinamajam privatizavimui ar kitų objektų reprivatizavimui valstybinio biudžeto lėšų sąskaita, kaip jau buvo daryta. Todėl, kaip čia buvo minėta, atskiroms įmonėms rengti įstatymo projektą, matyt, būtų gal ir tikslinga (arba komplektui objektų). Tačiau palikti tokius straipsnius ir juos keisti... Mes jau turime praktikos, čia buvo minėta “Vilniaus šiltnamiai”. Dabar artėja toks momentas, kai ir kiti strateginiai objektai arba svarbios įmonės atsidurs panašioje padėtyje. Todėl esant tokiam neapibrėžtumui aš negaliu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, aš prašiau kalbėti dėl to, ar pritariat komiteto sprendimui, o kalbėsite po to, jeigu bus nepritarta komiteto sprendimui, tada svarstymas eis normalia tvarka. Kas pritaria komiteto sprendimui? Ponas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Nepritariu.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate. Seimo narys J.Veselka. Jūs pritariate komiteto sprendimui ar nepritariate?
J.VESELKA. Be abejo, tvarka turi būti tvarka. Pritariu komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate, pone Antanavičiau, komitetui? (Balsas salėje) Tada atleiskite.
Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai, kolegos, na, kiek tų suvaržymų! Štai dabar katilinės. Aš savo rajone turiu ne vieną tokį atvejį, prie vaikų namų yra katilinė, elektroninė kažkokia katilinė - negali atsijungti, negali reformuotis, negali rekonstruotis. Na, jau, man atrodo, kad baigėsi tas grobimas iš privatizavimo. O jeigu kas norės pagrobti, pagrobs ir taip, ir dar kitaip. Todėl aš siūlau priimti viską taip, kaip teikia Ekonomikos ministerija, ponas A.Kaminskas.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta komiteto sprendimui projektą atmesti, balsuoja už, kas komiteto sprendimui nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Komiteto sprendimui pritarė 20 Seimo narių, prieš balsavo 24, susilaikė 10. Taigi komiteto sprendimui nepritarta, todėl svarstymo procedūrą tęsiame toliau. Užsirašė kalbėti Seimo narys... (Balsai salėje) Man labai gaila, kad ponas R.Dagys nesuprato balsavimo, bet tiek to. Prašom dar kartą. Manau, formuluoju labai aiškiai. Kas už tai, jog būtų pritarta komiteto sprendimui, t.y. projektą atmesti, - balsuoja už, kas komiteto sprendimui nepritaria - balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 28 Seimo nariai, prieš balsavo 20 Seimo narių, susilaikė 5 Seimo nariai. Taigi pritarta komiteto sprendimui. (Balsai salėje) Aš šį kartą formulavau labai aiškiai. Bet projekto atmetimui reikalingi 36 balsai. Tokiu būdu projektas grąžinamas iniciatoriams patobulinti. Klausimas baigtas.
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Svarstome klausimą 2-5a, 2-5b, 2-5c - Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 1, 2, 3, 13, 17, 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.2460. Projektas svarstomas skubos tvarka. Todėl bus ir svarstymas, ir priėmimas. Prašom kalbėti, jeigu pageidauja, ponas A.Kaminskas, o po to kalbės norintys Seimo nariai.
A.Z.KAMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas buvo pateiktas ir svarstytas Ekonomikos komitete. Iš esmės įstatymo projektui buvo pritarta, tačiau buvo siūloma padaryti nemažai pataisų, t.y. Ekonomikos komiteto siūloma nepritarti papildomoms lengvatoms užsienio investitoriams, taip pat pasiūlyta pono J.Veselkos, kad būtų apribotas lengvatų taikymas atitinkamoms veiklos rūšims.
Vis dėlto mes siūlome svarstyti šio įstatymo projektą numatant, kad būtų taikomos papildomos lengvatos užsienio investitoriams. Ir noriu pabrėžti, jog pataisų įstatymo 1 straipsnyje yra pasiūlyta, kad nebūtų taikoma vienai iš pagrindinių tokių gana pelningų veiklos rūšių, t.y. bankinei veiklai. Yra aiškiai pasakyta, kad užsienio investicijų įstatymas netaikomas komercinių bankų veiklai. Tai viena iš tų veiklos rūšių, kurias siūlo ponas J.Veselka, yra jau čia apribota vienareikšmiai.
Toliau. Turbūt negalėtume prieštarauti siūlymui, kad būtų išskirta tokia prioritetinė veiklos rūšis kaip turizmas ir poilsio industrija. Tai yra jau patvirtinta valstybės prioritetuose, kad turizmas yra prioritetinė šaka ir pritraukti investicijas yra itin svarbu.
Kita vertus, gana svarbus dalykas ir, matyt, būtų galima sutikti su vienu pasiūlymu, kad nereikėtų taikyti lengvatų užsienio investicijoms, kurios yra taikomos naftos bizniui, t.y. kai kuro kolonėlėms statyti yra daromos investicijos. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką, į tai, kad jeigu bus priimtas Ekonomikos komiteto siūlymas netaikyti papildomų lengvatų, tuomet tas apribojimas, kuris egzistuoja įstatyme - 2 mln. dolerių investicijų, apibrėžia, kad kitoms veiklos rūšims iš esmės nebus taikomos lengvatos. Siūlyčiau po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Siūlysite šiandien priiminėti?
A.Z.KAMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėl visų įstatymų, taip pat ir dėl Juridinių asmenų pelno ir Fizinių asmenų...
A.Z.KAMINSKAS. Juridinių asmenų ir Fizinių asmenų mokesčių įstatymų priėmimą siūlyčiau atidėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom sėsti, pone Kaminskai. Kalbėti yra užsirašę 5 Seimo nariai. Būčiau labai dėkingas, jeigu būtų kalbama iš karto apie visus projektus. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Antanavičių, ruošiasi Seimo narys R.Dagys.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, aš galiu pakartoti tai, ką jau kalbėjau Ekonomikos komitete, t.y. mažas žingsnelis ten link, kur priklauso eiti. Tačiau tik mažas žingsnelis, bet, matyt, tokie esam, kad nedarytume normalaus žingsnio. Investicijoms mokestinės lengvatos iš tikrųjų žūtbūt reikalingos ir, man atrodo, paskutinės Vyriausybės programoje yra parašyta, kad visas pelnas, kuris skiriamas investicijoms, būtų nuliniu mokesčiu... Čia Ekonomikos ministerija net užsienio investicijoms padarė tik tokias pakopines lengvatas. Tai viena.
Antra. Kiek mes galime daryti skirtumą - užsienio ir ne užsienio? Kodėl reikia iš užsienio imti paskolas, įsiskolinti valstybei, jeigu galima naudoti savus kapitalus? Na, toliau - apriboti. Štai ponas J.Veselka siūlo (aš iš karto atsakau) apriboti prekybos, parduotuvių... Man labai rūpi senamiesčiai - ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, ir Klaipėdos, ir kiti. Jeigu mes apribosime, į tuos senamiesčius vėl sumažės investicijų ne tik prekybai, bet ir restauravimui, atstatymui ir t.t.
Paskutinis dalykas, ką norėčiau argumentuoti. Na, Ekonomikos komitete buvo... Štai priimsime bendrą įstatymą ir visiems suteiksime lengvatas. Priimsime, gerai, bet dabar darykime tokį mažą žingsnelį ta linkime, kad pritrauktume daugiau užsienio investicijų. Ir tų apribojimų tikrai nereikėtų, nes neturime per daug tų investicijų. Lyginkime su latviais, lyginkime su estais, atsiliekame beveik 4 kartus. Na, tai dar pradėsime toliau kvailioti. Man atrodo, kad tikrai turėtume suprasti, kad tos lengvatos, žinoma, neišgelbės, neatves labai daug investicijų. Bet turime turėti bent kokį patrauklumą užsienio investicijoms.
Todėl aš siūlau ir prašau pritarti šiam visam įstatymui, kokį teikia ministerija. Tai yra pradėti lengvatas nuo 500 tūkstančių. Kažkodėl 2 milijonai... Na, o 500 tūkst. mums, Lietuvėlei, ne tokios jau kapeikos, ne centai. Yra 500 tūkstančių dolerių. Ar litais rašote? Neprisimenu. Tai yra reikšmingos investicijos, todėl suteikime ir joms tas lengvatas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Dagį.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl to, kad mes įstatymą pavadinome Investicijų įstatymu, tai nereiškia, kad tos investicijos atplauks ir iš karto mūsų ūkis bus aprūpintas užsienio investicijomis. Juo labiau konkretūs užsienio investicijų projektai yra detaliai svarstomi, jie ne taip lengvai ateina. Investicijas daugiau lemia ne kokios nors mokestinės lengvatos, kurios čia pas mus yra, bet esanti bendra ūkio padėtis, šalies stabilumas ir t.t., daug faktorių ir pastovūs, nesikeičiantys ekonominiai įstatymai. Vadinasi, jie turėtų būti priimami kuo platesniu sutarimu. Jeigu mes įstatymus traukysime priklausomai nuo politinės konjunktūros, tai ir atsiranda tas nestabilumas.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį į šio įstatymo pavojus, jis gali būti kai kuriais klausimais ir pavojingas. Aš nepasakyčiau, kaip gerbiamasis K.Antanavičius sakė, kad čia yra mažas žingsnelis. Aš manau, kad tai nemaža skylutė, kaip dabar yra padaryta, skylutė, per kurią bus galima daug ką pasitvarkyti išvengus mokesčių. Tai yra dar blogiau, jeigu sudedame į eilutę įsuktų rublių legalizavimą, kuris čia jau buvo K.Antanavičiaus pateiktas ir J.Bernatonio pritarta, kad mes vienaip ar kitaip darysime; kalbos apie “nešvarius” pinigus; taip pat bankams dabar atidavėme milijardą litų, kurie neaišku kur nueis; kartu su tuo eina ir energetikos objektų privatizavimas. Toje visoje sistemoje šitie siūlomi projektai irgi tampa gana pavojingi štai dėl ko. Iš esmės mes galime susilaukti tokios situacijos, kai mūsų firmos, norėdamos išvengti mokesčių, steigs užsienyje sau firmelę, kur sėdės viena bobulytė, visi pinigai eis per ją ir bus laikoma, kad tai yra užsienio investicija, bet iš esmės tai bus tų pačių mūsų firmų kapitalas, tik perėjęs per juos.
Argumentai, kuriuos man teko girdėti, kad mes negalime sužinoti, koks ten akcinis kapitalas, manęs neįtikina, nes jeigu firma ateina ir nori išvengti mokesčių lengvatų, tai ji pati suinteresuota parodyti savo akcinį kapitalą. Šiuo atveju mes neturėtume kalbėti apie tai, kad vieną ar kitą akciją turi Lietuvos investitorius, užuot kalbėję, kas tos įmonės savininkas ir koks kiekis to kapitalo yra. Jeigu tos įmonės savininkas iš esmės yra Lietuvos ūkio subjektas, tai jis tokiu būdu, aišku, naudojasi tam tikromis nepelnytomis lengvatomis bendrame kontekste. Jeigu būtų bendras įstatymas, kuris suteiktų prioritetus ir mokesčių lengvatas investicijoms į gamybą, tai viskas būtų gerai. Todėl galima sutikti su Ekonomikos komiteto nuogąstavimais. Bet kai šito nėra, tai yra landa specialiems žmonėms, kurie apsuks. Tie ūkio subjektai, kurie normaliai dirbs čia, naudosis bendromis žaidimo taisyklėmis. Čia iš tikrųjų yra pavojus ir aš labai abejoju, ar šiuo metu mes turėtume skubėti tai priimti, gal vis dėlto reikėtų kalbėti apie bendrą įstatymą, bendro įstatymo greitesnį pateikimą dėl lengvatų investicijoms į gamybą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra keli esminiai dalykai. Pirma. Iš tikrųjų atrodo keistokai, jeigu mes savam verslininkui netaikome lengvatų, o taikome užsieniečiui. Tokiu būdu savas verslininkas yra skatinamas išvežti kapitalą į užsienį, o po to tą patį kapitalą grąžinti tam, kad jis galėtų naudotis lengvatomis. Tame sename įstatyme buvo numatyta kapitalo kilmė. Tai yra turi pateikti, kad jis tikrai yra užsienio kilmės. Čia prasidėjo aiškinimai, kad tokiu būdu lietuviškas kapitalas nebegali grįžti į Lietuvą. Jis gali grįžti kaip lietuviškas kapitalas, galėjo, bet jis neturėjo lengvatų ir reikėjo deklaruoti, iš kur tu išbėgai, ar tu sumokėjai mokesčius ir ar grįžti? Žinoma, šito nenorima. Todėl šiame įstatyme yra naikinama nuostata - kilmės klausimas. Vadinas, dabar praktiškai reikia išvežti, po to atsivežti - ir lengvata. Ypač kai Vyriausybės buvo pasiūlyta nuo pusės milijono dolerių, tai, vadinasi, pusę milijono dolerių arba du milijonus litų verta išvežti, kad po to grąžintų ir nemokėtų metus...
Bet komitetas priėjo prie tokios nuomonės: jeigu jau taikome lengvatas užsieniečiams ir panaikiname kilmės klausimą, tai reikia palikti aukštesnę kartelę, t.y. 2 milijonus, iki 2 milijonų neverta, nes ar grįši, ar negrįši, vis tiek tau šitos lengvatos netaikomos. Tokiu būdu nacionaliniam kapitalui neapsimoka sukti rato, ieškoti tarpininkų ir t.t. Todėl mes ir pasiūlėme atsisakyti pusės milijono ir milijono, palikti tik 1 milijoną, tik panaikinti 30% įstatiniame kapitale, nes tas 30% iš tikrųjų svarbu, kad ateina suma, kuri leidžia suktis. Šitai nuostatai reikia pritarti.
Toliau. Siūlau vis dėlto palaikyti komiteto pasiūlymą taikyti lengvatas tik nuo 2 milijonų dolerių investicijų sumos ir taikyti ne tik daliai, bet ir visai įmonei, į kurią atėjo 2 milijonai.
Dabar iškyla kita problema. Sakysim, prekyba. Prekyba yra biznis, greit duodantis pinigų. Jeigu mes užsieniečiui (jis gali kurti akcinę bendrovę keliose vietose kaip vieną įmonę) prekyboje (aš ten išvardijęs, kur kitur) taikome lengvatas, praktiškai užsienietis tampa privilegijuotas lyginant su nacionaliniu verslininku. Todėl reikia surasti kompromisą. Kur iš tikrųjų reikia pinigų ir negreitai tie pinigai daro biznį, ten mes taikome užsieniečiui lengvatą. Bet ten, kur yra palyginti greito pelno gavimo šaltiniai, turi būti lygios sąlygos užsieniečiui ir nacionaliniam verslininkui. Tai turi būti pagrindinis principas, mano galva. Yra pasiūlymų, aš galiu įvairiai traktuoti, galima dalį išmesti ar ne, bet vis dėlto... O prekyba, manau, ir draudimas, ir pramogų organizavimas yra labai lengvo biznio sritis. Dabar, sakysim, jeigu “Bingo” lošimą užsienietis organizuoja, - jam lengvata, jeigu lietuvis - jam nėra lengvatos. Man atrodo, kad irgi to nereikėtų.
Todėl aš siūlyčiau vis dėlto įstatymui pritarti su dviem sąlygomis: pirma - nuo 2 milijonų, antra - apibrėžti veiklos sritis, kuriose netaikomos lengvatos, o ir nacionalinis verslininkas, ir užsienietis varžosi lygiomis teisėmis. Jūs nesurasite valstybės (pavyzdžiui, dėl tų benzino kolonėlių), kur turint savo naftos perdirbimo įmonę, savo nacionalinę kompaniją, bet koks “Lukoil”, “Statoil” ar “Neste” ateina, gauna lengvatų, net šešerius metus gauna, nacionalinis moka viską ir mušamas. Po to šaukiame: girdi, neturi energetikai pinigų! O iš kur jie turės, jeigu viskas plaukia į “Luikoil”, “Neste”, “Statoil” ir t.t.? Todėl siūlyčiau pritarti su tomis išimtimis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. S.Burbienė. Ruošiasi ponas K.Kuzminskas.
S.BURBIENĖ. Aš pirmiausia, gerbiamieji kolegos, norėčiau reaguoti į siūlymą šiandien priimti Investicijų įstatymą, tačiau nepriimti mokesčių įstatymų pataisų. Nemanau, kad tas variantas yra tinkamas todėl, kad praktiškai priėmus Investicijų įstatymą, į mokesčių įstatymus tos pačios pataisos yra beveik tik perkeliamos. Taigi prasmė palikti tuos mokesčių įstatymus vargu ar čia yra. Tik reikėtų spręsti, ar priimti šiandien visus, ar ne.
Toliau antras klausimas, kuris čia buvo paminėtas. Man atrodo, dažnai yra supainiojamos visos problemos, t.y. “švarių” ir “nešvarių” pinigų klausimas. Komitete šia tema taip pat buvo šnekėta ir aš labai norėčiau, kad kolegos teisingai suprastų, jog čia klausimas yra sprendžiamas ne “švarių” ar “nešvarių” pinigų. Jeigu yra tikrinama užsienio kapitalo kilmė, tai nereiškia, kad mes tuo pačiu metu apsidraudžiame ir nuo “nešvarių” pinigų. Tai yra visiškai skirtingi klausimai ir, matyt, jų painioti nereikėtų. O kad reikia apsidrausti nuo “nešvarių” pinigų, beje, mes ir konvencijas esame pasirašę, tai, man atrodo, yra akivaizdu ir dėl to ginčytis nereikėtų.
Kolega minėjo, kad štai yra daroma skylutė. Noriu pasakyti, kad yra siūlomas šitas variantas, galima ginčytis, ar tai skylutė, skylė ar iš viso niekas. Tačiau, kaip žinote ir kaip jau buvo minėta, Ekonomikos komitetas tai vadinamajai skylutei nepritarė, bet nepritarė ne dėl to, kad tai yra skylutė, o dėl to, kad mes galvojame, jog lengvatas vis dėlto reikėtų taikyti visiems investitoriams. Aš nemanau, kad išskyrimas dar kartą nuleidus kartelę užsienio investitoriams yra žingsnelis į priekį. Manau, kad tokiu atveju mes dar labiau atskiriame mūsų investitorius nuo užsienio investitorių ir vargu ar iš tikrųjų tai mūsų ūkiui bus į sveikatą.
Todėl Ekonomikos komiteto pagrindiniai motyvai, siūlant išbraukti dvi pastraipas iš siūlomo įstatyme 4 straipsnio, rėmėsi tuo, kad netrukus turėtų būti pateiktas naujas verslo mokesčių įstatymas, kur būtent yra siūloma tiek užsienio, tiek mūsų investitorių investicijoms suteikti lengvatų, ir mums atrodo, kad neverta dar kitokios rūšies lengvatų įvedinėti. Tačiau komitetas, kaip žinote, pritarė tam, kad būtų panaikintas 30% barjeras, jeigu investicija yra daugiau kaip 2 milijonai, ir tam, kad šita investicija nebūtinai turėtų būti vienkartinė. Tai pagrindiniai dalykai, į kuriuos komitetas siūlė atsižvelgti ir, manau, tos nuomonės neatsisakė. Todėl patvirtinus po svarstymo, jeigu mes sprendžiame, kad šiandien toliau reikėtų balsuoti už įstatymą, tai tada reikės balsuoti ir už kiekvieną komiteto siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo pakeitimas, aišku, yra labai reikalingas, kadangi užsienio kapitalas į Lietuvą neina, tačiau su tokiu turiniu, su tokiomis lengvatomis aš negaliu sutikti. Vis dėlto gali pasiteisinti tai, ką ir J.Veselka pasakė, kad į Lietuvą sugrįš tie pinigai, kurie buvo “išplauti” “nešvarių” žmonių ir mes tiems pinigams suteiksime lengvatų. Jeigu investuos į Lietuvą 2 milijonus, faktiškai jie Lietuvoje jau bus įteisinti oficialiai, mes juos atleidžiame nuo bet kokių mokesčių. Ir ypač jeigu 2 straipsnyje paliekama tokia nuostata, kad nesvarbu, ar jos savo veikla siekia pelno, ar ne. Vadinasi, svarbu, kad metus kitus pabūtų tie pinigai Lietuvoje, nesvarbu, ką padarys, ir bus viskas įteisinta.
Krikščionių demokratų frakcija yra už Lietuvos smulkų ir vidutinį verslą. Turime labiau propaguoti, skatinti smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje. Tos lengvatos, kurios numatytos šio įstatymo pataisoje užsienio investitoriams, yra per didelės. Vis dėlto investavus 2 milijonus JAV dolerių užsienio kapitalo, bus atleidžiama trejus metus nuo bet kokių mokesčių, o po to 50% dar trejus metus bus lengvatinės sąlygos. O Lietuvos smulkų ir vidutinį verslą, Lietuvos žmogų smaugsime, turėsime formuoti valstybės ir savivaldybių biudžetą ir padengti visas kitas socialines reikmes. Todėl šiuos straipsnius reikėtų iš esmės peržiūrėti.
Taip pat šiame straipsnyje, kur numatoma, kad mokesčių lengvatomis gali naudotis įmonės, kurios iki tol nesinaudojo užsienio investicijomis. Šios įmonės pelno pajamų mokesčių nemoka nuo apyskaitinio ketvirčio. Ar čia nepasidarys, kad atbuline data bus suteikiama teisė nemokėti mokesčių? Gal ministras čia trumpai paaiškins. Panašiai ir dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio - taip pat per didelės lengvatos užsienio investitoriams. Ypač, kaip minėjo ir J.Veselka, dėl prekybos. Jeigu mes užsienio prekybininkus sulyginsime su užsienio investicijom, taip pat didelė neteisybė bus Lietuvos prekybininkams. Šiuo metu, kaip žinoma, Lietuvoje įsigalioja Vyriausybės nutarimas dėl kasos aparatų steigimo visiems prekybininkams, kurie prekiauja įvairiuose kioskuose, išskyrus spaudos kioskus. Nuo liepos 1 d. visuose kioskuose privalo būti įsteigti (tuose mediniuose, eiliniuose kioskeliuose) kasos aparatai. Tai faktiškai yra taip pat to verslininko, prekybininko smukdymas, žlugdymas.
Šiandien aš rekomenduoju neteikti balsuoti už šio įstatymo pataisų priėmimą, bet dar peržiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Aš norėčiau, kad mes pirmiausia apsispręstume, ar pritariame po svarstymo dėl šių visų trijų projektų. Ar pritariame? (Balsai salėje) Gerai, kiekvieną atskirai, pone Baleženti. Viskas gerai. Bet aš kartoju: nepriimame dabar, bet ar pritariame po svarstymo? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš dėl pirmojo projekto. Iš anksto užsirašiusių sekretoriate nėra. G.Paviržis. Dėl pirmojo - Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 1, 2, 3, 13, 17, 19 straipsnių papildymo ir pakeitimo - Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Taip pat siūlau pritarti.
PIRMININKAS. V.Zimnickas. (Balsas salėje) Todėl ir klausiu. Pasakykite, kuris nepritaria. S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš negaliu pritarti ir štai dėl ko. Žinoma, šis įstatymas esamą įstatymą dėl užsienio investicijų gerokai liberalizuoja, tai iš tikrųjų yra žingsnis į priekį, tačiau, gerbiamieji, vien tik tas faktas, kad mes išbraukėme kapitalo kilmę, sudaro gana dideles komplikacijas. Ką mes skatinsime? Mes būtinai skatinsime, kad tas, kas turi pinigų investuoti Lietuvoje, jis neinvestuos jų Lietuvoje, o išveš į užsienį, padės į banką arba ten investuos, o po to grąžins, nes tada jis, atėjęs iš užsienio, įgyja lengvatų. Todėl aš manyčiau, kad galima būtų pritarti šitam tik su sąlyga, jeigu išliktų kapitalo kilmė, nors ji yra sunkiai nustatoma ir kitų valstybių įstatymuose galbūt jos nėra. Bet tegul Vyriausybė pasirūpina, kaip padaryti, kad nebūtų dvigubo judėjimo, judėjimo ten ir atgal. Todėl aš prašyčiau kolegų nepritarti šitam variantui, bent jau nepradėti priėmimo, kol nebus pataisytas šitas įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis.
72 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo (pabrėžiu) Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo atskirų straipsnių papildymams ir pakeitimams? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 47 ir Pirmininkas - 48, prieš - 14, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Aš kviečiu į tribūną poną A.Kaminską. Ar jūs teikiate priėmimui šį įstatymo projektą? Kadangi buvo pritarta skubos tvarkai Pirmininko pasiūlymu, šiandien darbotvarkėje yra svarstymas ir priėmimas. Todėl aš klausiu pono A.Kaminsko, ar jis teikia priėmimui? Kiek šis įstatymas yra susijęs su kitais dviem įstatymais? Galbūt tuos įstatymus reikia visus kartu priimti? Ar jūs teikiate šį įstatymą priimti, ar ne?
A.Z.KAMINSKAS. Visus tris įstatymus reikėtų priimti kartu.
PIRMININKAS. Jeigu jūs neteikiate priėmimui kitų dviejų, kuriuos siūlėte, galbūt atidėkime ir šio įstatymo priėmimą? Prašom, pone Kaminskai.
A.Z.KAMINSKAS. Problema yra tokia, kodėl aš nesiūliau teikti priimti kitų dviejų įstatymų, kad iš klausos jums nereikėtų priiminėti juridinių ir fizinių asmenų mokesčių įstatymų, nes visai neseniai yra pakeista ir mes negalime šiandien įrašyti tiksliai dalių ir straipsnių, kuriuose reikėtų padaryti pataisas. Aš tik dėl to siūliau, nes šitie yra susiję.
PIRMININKAS. Pone Kaminskai, ar galimas toks variantas: ar jūs galėtumėte kitų dviejų įstatymų patikslintus variantus pateikti rytoj Seimui, kad mes galėtume įsirašyti į ketvirtadienio darbotvarkę ir visus priimti?
A.Z.KAMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada priiminėsime visus tris iš karto. Mielieji kolegos, mes pritarėme šio įstatymo projektui po svarstymo. Mūsų valia, ar šį įstatymą priimsime šiandien, ar priiminėsime visų trijų komplektą. Todėl yra pasiūlymas (pranešėjas irgi jį priima) šiandien nepriiminėti, o rytoj bus pateikti visi patikslinti variantai, kurie bus priiminėjami.
Seimo narys J.Veselka dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Minutėlę! Taip ir toliau darysime. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad reikėtų šiandien priimti Užsienio investicijų įstatymą, kadangi po to jums reikės pataisyti. Kadangi ten yra ar nuo 500, ar nuo milijono, ar nuo dviejų, jūs rytoj galėsite pataisyti juridinių ir fizinių asmenų įstatymo projektą. O taip jūs nežinosite, ką vėl reikės rašyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš manau, kad iš tikrųjų liko ne per daugiausia laiko šioje sesijoje dirbti. Jeigu yra pritarta po svarstymo Užsienio kapitalo investicijų įstatymui, mes šiandien jį galėtume priimti, po to, kaip buvo minėta, kitus du pataisyti pagal jau priimtą variantą ir ketvirtadienį užbaigti. Iš tikrųjų nėra daug laiko ir paskutinei dienai turbūt neverta atidėlioti. Jeigu galima priimti gerą įstatymą, tai kam laukti?
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš primygtinai prašau jūsų, kad mes šiandien nebalsuotume, kaip siūlo ministras. Mes turime pastabų ir Užsienio kapitalo investicijų įstatymo projektui. Kadangi buvo taip kalbama, aš irgi siūliau pritarti tam įstatymo projektui. Priešingu atveju aš jokiu būdu nesiūlyčiau. Jį reikia taisyti, ypač ten, kur visus tris įstatymus sieja pastaba, nuo kada reikia pradėti skaičiuoti lengvatą. Ten kalbama apie tai, kada pradeda rodyti pelną. Aš manau, reikia žiūrėti iš esmės: ne nuo pelno, o nuo tada, kada atėjo investicija, atsižvelgiant į tai, kur ji investuojama. Į statybą - gal daugiau metų, o šiaip - trumpiau. Čia yra, dovanokite, labai didelė galimybė ir piktnaudžiavimams.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas dėl vedimo tvarkos.
K.KUZMINSKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš taip pat pritariu, kad šiandien reikia, kaip ir ministras siūlo, atidėti priėmimą. Ir, be to, įsigalioja nuo liepos 1 d. Net čia dar nėra išspręstas mūsų klausimas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime mes padaryti štai taip: pradedame priėmimo procedūrą, bet šiandien nedarome galutinio balsavimo? (Balsai salėje) Pastabas, kolegos, galėjote pateikti nustatyta tvarka ir laiku.
Seimo narys R.Dagys dėl vedimo tvarkos.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia vis dėlto yra vienas iš rimtesnių įstatymų, nes tai yra investicijų įstatymas. Dabar Ekonomikos komitetas yra pateikęs ir pranešėjas pateikęs, kad bus siūlomos formuluotės ir pan., kurios reikalingos. Pirmiausia aš norėčiau pamatyti tą projektą ir galbūt aš toms formuluotėms norėčiau pateikti savo pataisas. Dabar mes ekspromtu priimam jūsų tas formuluotes. Juk ne tik jūs galite pateikti formuluotes savo projektui, bet ir visi Seimo nariai. Gerbiamieji konservatoriai, neskubėkite šiuo atveju. Šis projektas panašus į energetikos objektų privatizavimą. Mes galime padaryti gerai ir galime padaryti labai blogai. Čia nereikia skubėti. Rytoj bus išdalytas projektas, ir balsuodami apsispręsime. O šiuo atveju suderinti tarpusavyje šiuos įstatymus yra technikos klausimas. Galima užregistruoti ir mokesčių, ir kitus projektus, atsižvelgiant į visas alternatyvas, kurios yra, ir iš karto priimsime. Čia jokių problemų nėra. Tai technikos klausimas.
PIRMININKAS. Diskusijas šiuo klausimu nutraukiu. Prašau, pone Kaminskai.
A.Z.KAMINSKAS. Aš tik norėjau paaiškinti vieną dalyką dėl Užsienio investicijų įstatymo. Užsienio investicijų įstatymo redakcija yra aiški. Ekonomikos komiteto suformuluoti pasiūlymai irgi yra aiškūs, todėl galima balsuoti.
Pono J.Veselkos pasiūlymai taip pat yra aiškūs, jie yra išdalyti, dėl to irgi galima balsuoti. Visi kiti, kurie norėjo, galėjo pateikti pataisas pagal Reglamentą. Aš tiktai prašiau atidėti priėmimo procedūrą dėl kitų likusių dviejų įstatymų, nes jie yra susiję ir priklauso nuo sprendimų, kurie bus padaryti priimant Užsienio investicijų įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi aš siūliau pradėti priėmimo procedūrą ir nedaryti galutinio balsavimo. Kadangi ne visiems tinka, deja, todėl aš siūlyčiau Seimui apsispręsti, ar pradedame šiandien priėmimo procedūrą, ar nepradedame. Registruokitės. Minutėlę! Pirmiausia registruokitės, o tada... (Balsai salėje) Na, baikite.
Taigi vienas iš mano pasiūlymų yra tai, kad pradėtume balsavimo procedūrą, priimtume įstatymą pastraipsniui, apsispręstume dėl pasiūlymų, bet atidėtume galutinį balsavimą. Kitas pasiūlymas yra visai nepradėti priėmimo. Kas už pirmąjį pasiūlymą - pradėti balsavimo procedūrą, bet nepadaryti galutinio sprendimo - už. Visai nepradėti priėmimo - prieš. Kas nepradėti - tik prieš. Alternatyvus balsavimas.
Už balsavo 30 Seimo narių, prieš balsavo 25. Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Balsavimas buvo alternatyvus - susilaikę neskaičiuojami.
Įstatymo 1 straipsnis. Pastabų, mano nuomone, nebuvo.
A.Z.KAMINSKAS. Yra Juridinio skyriaus siūlymas, kad jis nereikalingas. Tačiau, kaip aš minėjau svarstymo metu, jis yra būtinas tam, kad vis dėlto atskirtų tą pelningą veiklos rūšį bank...
PIRMININKAS. Ar galime mes pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Įstatymo 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
2 straipsniui pastabų nėra.
A.Z.KAMINSKAS. Nėra.
PIRMININKAS. 2 straipsniui nėra. Nepertraukinėkite manęs. 2 straipsniui nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Negalim.
K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš siūlyčiau pritarti 2 straipsniui.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi šiandien kartu buvo ir svarstymas, ir teiktos šios įstatymo pataisos balsuoti, aš siūlau (nors raštu nepateikiau) išbraukti, nesvarbu, ar jos savo veikla siekia pelno, ar ne, kad nebūtų jokių galimybių jiems kitaip mąstyti.
PIRMININKAS. Aš galiu tiktai, jeigu pranešėjas...
K.KUZMINSKAS. Kaip ministras.
PIRMININKAS. Jeigu ministras priims šią pataisą, tai gal būtų ir gerai.
K.KUZMINSKAS. Tekstą palikti tokį: kitokios organizacijos, kurios yra įsteigtos ir kitokiu būdu organizuotos ir t.t. nesvarbu, ar jos savo veikla siekia pelno, ar ne.
PIRMININKAS. Galime su šia pataisa priimti?
A.Z.KAMINSKAS. Galime.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
3 straipsniui yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas išbraukti visą trečią straipsnį, t.y. trečiąją dalį pripažinti netekusia galios. Teisingai aš supratau pasiūlymą? (Balsai salėje) Taip, taip, išbraukti visą trečiąją... Palikti tai, kas yra veikiančiame įstatyme. Autorius priima. 3 straipsnis išbraukiamas. Galima pritarti bendru sutarimu? Jeigu nepritariate, prašau.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip, aš sakyčiau, kad būtų galima pritarti ir pagrindiniam tekstui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Man truputį keista, kad naujoji Ekonomikos komiteto pirmininkė užsiima tokia juodašimtiška veikla. Mes prisimename jos pareiškimą, kai buvo svarstomas prieš tai buvęs klausimas apie Antrojo pasaulinio karo dalyvius, ir stebina toks, sakyčiau, gana keistas noras priešintis užsienio investicijoms, nepaisant to, kad ir Ministras Pirmininkas yra ne vieną kartą pareiškęs, jog lengvatos bus didinamos, ir šiandien Seime jis tą minėjo, kalbėdamas apie tai. Tokia Ekonomikos komiteto vadovės veikla, kai yra priešinamasi, kad būtų suteiktos lengvatos užsienio investitoriams, iš tikrųjų kelia nuostabą. Ar mes norime, kad ateitų užsienio kapitalas į Lietuvą, ar nenorime?
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta Ekonomikos komiteto pasiūlymui išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį? Pasiūlymui pritarė ir įstatymo autorius. Kas už šį pasiūlymą: komiteto ir autoriaus - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 44, prieš - 7, susilaikė 3. Taigi Ekonomikos komiteto pasiūlymui pritarta. Iš šio įstatymo 3 straipsnis išbraukiamas. Kartu keisis ir įstatymo straipsnių tvarka. Bet aš vis tiek kalbėsiu pagal pateiktą jums projektą.
4 straipsniui yra du Ekonomikos komiteto pasiūlymai ir pono J.Veselkos pasiūlymas. Pirmiausia aš siūlyčiau kalbėti ponui A.Kaminskui. Ar pritariate Ekonomikos komiteto pasiūlymams išbraukti šio straipsnio pirmąją ir antrąją dalis?
A.Z.KAMINSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Nepritariate. Tada prašom kalbėti vienas - už, vienas - prieš.
Komiteto vardu turbūt kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Komiteto motyvus aš jau aiškinau. Galiu tik dar kartą pakartoti. Pagrindinis motyvas buvo tas, kad šiuo metu keisti dar papildomai lengvatas užsienio investitoriams tuo metu, kai yra rengiamas bendras investicijų apmokestinimo įstatymas, ir dar kartą tą tvarką painioti... Juo labiau turint omeny, kad net įsigaliojus kitam įstatymui lengvatos negalės savaime dingti. Todėl bus labai daug įvairių lengvatų. Manome, jog iš tikrųjų reikia skatinti ir mūsų verslininkus. Todėl mes siūlome nuo mažesnės sumos siūlomas lengvatas naujai nepriimti, papildomai skiriantis nuo to, kas šiuo metu galioja.
PIRMININKAS. Ar ponas V.Zimnickas pritaria komiteto nuomonei, ar..?
V.V.ZIMNICKAS. Ne. Aš norėčiau, kad jūs neišbrauktumėte ir paliktumėte dėl J.Veselkos siūlymų...
PIRMININKAS. Dėl J.Veselkos pasiūlymų dar kalbėsime. Seimo narys J.Listavičius. Ar jūs siūlote palikti?
J.LISTAVIČIUS. Aš siūlau palikti taip, kaip yra įstatymo projekte. Žinoma, norėčiau, kad vis dėlto čia būtų nacionalinė valiuta. Dolerius mes mokame skaičiuoti, bet tada bus dar ir Vokietijos markės, ir t.t., ir t.t. Mes turime nacionalinius pinigus. O padauginti iš keturių nėra labai sunku. Todėl aš norėčiau, kad visur būtų litais. Apskritai reikia pritarti, kadangi ir liaudies patarlė sako: “daug norėsi, mažai turėsi”. Todėl gal reikėtų pradžiai.
Bus verslo įstatymas, ir ten bus atitinkamos lengvatos, bet jeigu mes pritariame šitoms lengvatoms, tai jos galės ten irgi būti ir nebūtinai verstis per galvą. Todėl aš pritariu įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Formuluoju taip: Ekonomikos komitetas siūlo 4 straipsnyje išbraukti pirmąją ir antrąją pastraipas. Ponas A.Kaminskas mano, jog šias pastraipas reikia palikti. Kas už tai, jog pirmoji ir antroji straipsnio pastraipos būtų išbrauktos, balsuoja už. Kas sutinka su ponu A.Kaminsku, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau.
Už balsavo 35, prieš balsavo 13, susilaikė 7. Deja, ar gerai, aš nežinau, bet straipsnio pirmoji ir antroji dalys yra išbrauktos.
Ekonomikos komitetas siūlo taip pat patikslinti projekto 4 straipsnio ketvirtosios pastraipos redakciją. Tiktai neaiškina, kaip ją patikslinti.
Prašau, ponia Burbiene.
S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitetas siūlė pataisyti redakciją, nes autoriai, pristatydami projektą, mums aiškino, jeigu įmonė turėjo kitų lengvatų, tai nuo naujos investicijos ji vėl gali turėti lengvatų. Jeigu tai yra ne taip ir siūloma, kad bet kokią lengvatą turėjusi įmonė jau nebegali naudotis kita lengvata, tada ir komitetas nesiūlo redakcijos taisyti. Kadangi mums buvo taip pasakyta, tai šita redakcija, kuri parašyta, ne visai atitinka turinį. Todėl mes ir nesuformulavome konkretaus pasiūlymo, palikdami tai autoriams.
PIRMININKAS. Prašau, pone Kaminskai.
A.Z.KAMINSKAS. Čia tekstą reikėtų patikslinti taip: “Mokesčių lengvatomis gali naudotis įmonės, kurios iki tol nesinaudojo užsienio investitoriams numatytomis mokesčių lengvatomis, nurodytomis įstatyme, kuris veikė iki šio įstatymo pataisų.”
PIRMININKAS. Ne, kolegos, aptarsime pono J.Veselkos pasiūlymą ir šį straipsnį, deja, atidėsime iki tol, kol jis bus suformuluotas taip, kaip reikia.
Seimo narys J.Veselka siūlo šio įstatymo 4 straipsnį papildyti tokiu sakiniu: “Šiame straipsnyje numatytos mokesčių lengvatos netaikomos didmeninės, komisinės, mažmeninės prekybos, draudimo, finansinio tarpininkavimo, viešojo maitinimo, poilsio ir pramogų organizavimo įmonėms.”
Jūsų nuomonė, pone Kaminskai?
A.Z.KAMINSKAS. Aš jau svarstymo metu sakiau, kad mes negalime pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka - autorius.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau, kodėl, mano nuomone, vis dėlto lengvo pelno gavimo įmonėms, kur labai greitai sukasi pinigai, t.y. didmeninei, komisinei, mažmeninei prekybai, draudimui, kur pinigai labai lengvai eina, viešojo maitinimo įmonėms nebūtų taikomos mokesčių lengvatos. Taip pat restoranams, įvairioms užeigoms, kavinėms, pramogų organizavimo (ar kaip jie vadinasi) namams. Aš siūlau šitam pritarti, išskyrus finansinį tarpininkavimą, kadangi jis apima bankininkystės terminus, o bankininkystė bus atskirai įstatyme, todėl aš sutinku, kad būtų išbrauktas finansinis tarpininkavimas. Taip pat poilsio ir pramogų organizavimo įmones galima išbraukti, jeigu iš tikrųjų tai apima viešbučių tinklo sąvoką. Prašau balsuoti už tai, kad būtų palikta: mažmeninė, komisinė, didmeninė prekyba, draudimas ir viešasis maitinimas.
PIRMININKAS. Vienas, kuris palaiko poną J.Veselką, vienas, kuris - ne. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau atkreipti, gerbiamieji ponai Seimo nariai, jūsų dėmesį. Štai išbraukiame tuos 500 tūkst. ir milijoną. Liko 2 mln. dolerių. Pasakykite, ką reiškia į mažmeninę prekybą investuoti 2 mln. dolerių? Kokių investicijų reikia pačiai prekybai? Vadinasi, jeigu ta prekyba bus vykdoma, tai tik pastatams arba infrastruktūrai, arba dar kam nors. Tai pasakykite, kodėl šitai reikia eliminuoti? Jeigu liktų tie 500 tūkst., dar galima diskutuoti, dar galima svarstyti. Bet kai lieka 2 mln. dolerių, t.y. 8 mln. litų, ir investicijos, vadinasi, tiktai pastatams ir tiktai infrastruktūrai. O tam mums reikalingos tos investicijos. Todėl ir siūlau palikti taip, kaip yra įstatyme, ir nieko čia neišbraukti.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate J.Veselkos papildymui?
K.ANTANAVIČIUS. Nepritariu. Visiškai nepritariu.
PIRMININKAS. Nepritariate. Prašau pritariančių. Seimo narys ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu kolegos J.Veselkos siūlymui.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsavimui. Kas už tai, kad pritartume kolegos J.Veselkos pasiūlymui dėl 4 straipsnio papildymų. Kas už - už, prieš - prieš arba susilaikė.
Už - 21, prieš - 21, susilaikė 9. Nepritarta.
5 straipsniui pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Negalime pritarti 5 straipsniui? Prašom. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš dar ne dėl 5, aš ir dėl 4 straipsnio nespėjau pasakyti. Kadangi čia buvo siūlymas, ir dabar mes jau svarstome...
PIRMININKAS. Man labai gaila, kad jūs nespėjote, bet jūs pasakėte, kad jūs pritariate. Deja, jūsų kolegos nepalaikė.
G.A.PAVIRŽIS. Dovanokit, aš visai ne dėl to, aš dėl kitko. Būtent dėl ketvirtosios dalies, kur buvo Ekonomikos komiteto siūlymas, ir aš maniau, kad yra neteisinga formuluotė, aš turėjau omeny, kad būtent neteisinga formuluotė dėl antro sakinio. Pasirodo, komitete diskutavo tik dėl pirmojo. O antrajame parašyta. Antras sakinys kiaurai eina per kitus du įstatymus, kuriuos mes atidėjome kitai dienai. “Šios įmonės pelno pajamų mokesčio nemoka nuo apyskaitinio ketvirčio, kuriame pradėtas gauti pelnas, pradžios.” Aš suprantu, kad mes suinteresuoti investicijomis ne į prekybą, ne į ten, kur kapitalas sukasi greitai, čia mums užtenka ir vietinių investitorių. Mums svarbu, kur darbo vietas kuria, ten, kur gamyba. Ten, kur į gamybą mes įdedame investicijas, tai, dovanokit, ten tas pelnas gali pradėti rodytis nelabai greitai ir tuo laiku jis visą laiką tuos mokesčius moka. O kada pasirodo pelnas, jau tik tada nemoka.
PIRMININKAS. Aiškinti nereikia. Mielasis kolega, 4 straipsnio mes dar nepriėmėme. Buvo apsisprendimas tik dėl kolegos J.Veselkos pasiūlymo. 4 straipsnis atidėtas, kol bus suformuluotas raštu, ir galutinai jis nėra priimtas.
5 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Negalime. Prašom. Kas oponuoja dėl 5 straipsnio? Oponuojančių nėra. 5 straipsniui pritarta.
Ar galime pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
7 straipsnį, aišku, reikės pataisyti. Mes jo nepriimkime.
Ačiū, kolegos. Šio įstatymo priėmimas atidedamas. Aš kreipiuosi į jus, ar galime pritarti po svarstymo projektams, kurie yra darbotvarkėje 2-5b ir 2-5c. Ačiū. Pritarta. Ačiū ministrui. Labai prašau, ministre, kad rytoj Seimui būtų pateiktos galutinės formuluotės, tada, aš manau, mes galėsime įstatymus, visą komplektą, priimti ketvirtadienį.
K.Skrebys dėl vedimo tvarkos.
K.SKREBYS. Ne. Aš noriu pasakyti repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Man telieka tik apgailestauti, kad Ekonomikos komiteto pirmininkės, kuri, atrodo, turėtų rūpintis užsienio investicijų atėjimu į mūsų kraštą, iniciatyva buvo atmestos tos pataisos, kuriomis buvo siūloma suteikti lengvatas investuotojams, kurie investuoja 1 milijoną dolerių arba 0,5 milijono dolerių. Gal, jos manymu, tai yra tokia smulkmena, kad tokių investicijų Lietuvai paprasčiausiai nereikia. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais ir tada aiškiai įvardykime, kad LDDP politika yra nukreipta prieš užsienio investicijas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš taip pat, kaip ir gerbiamasis K.Skrebys, norėčiau išreikšti savo apgailestavimą, Socialdemokratų apgailestavimą, kad kai susiduria dvi dešiniosios partijos - LDDP ir konservatoriai - priimamas šitas įstatymas...
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Posėdžio pabaigoje svarstysime 2-6 klausimą - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu yra svarstymas. Yra Pirmininko pasiūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kol kas svarstymas. Ar ponas J.Jurgelis pageidaus kalbėti dabar, ar po to, kai kiti pakalbės? Užsirašė šiuo klausimu kalbėti tik Seimo narys B.Rupeika. Tada ponas B.Rupeika tegu truputėlį palaukia. Prašom, pone Jurgeli, kaip pranešėjas, o po to - ponas B.Rupeika.
J.JURGELIS. Šita pataisa yra susijusi su pareigūnais, kurie atėjo dirbti į Valstybės saugumo departamentą pirmaisiais mėnesiais. Klausimas yra toks, ar įskaityti į darbo stažą, kaip į pareigūno darbo stažą, civilinį stažą, turėtą iki tol. Įskaityti ne visu 100%, bet 80%. Šitokia tvarka yra taikoma Krašto apsaugos ministerijos darbuotojams. Mes tik norime šiuo atžvilgiu prilygti jiems. Kokie argumentai yra prieš ir kokie argumentai yra už? Prieš argumentai, kuriuos man teko išklausyti, yra tie, kad visas straipsnis kelia abejonių socialinio teisingumo prasme. Šito aš neneigiu ir nediskutuoju, nes mūsų pataisa yra susijusi tik su 4 ir 5 punkto turiniu.
Kokie argumentai yra už? Pirma. Kaip minėjau, būtų padaryta tai, kas yra taikoma Krašto apsaugos ministerijos darbuotojams. Šiuo požiūriu mūsų darbuotojai, nemanyčiau, kad yra kuo nors kitokie. Konkrečiai tai tinka keliolikai žmonių ir norėčiau štai į ką atkreipti dėmesį. Kokį klausimą man buvo uždavęs vienas gerbiamas deputatas prieš šitą posėdį. Aš į jį atsakau. Tai yra žmonės su aukštuoju išsilavinimu, neteisti, iš principo idealistai. Dar du kiti argumentai, kurie, manau, dar yra svaresni. Dalis jų yra atėję iš Krašto apsaugos sistemos. Jeigu jie šiandien išeina į krašto apsaugą atgal, jiems bus taikomas pareigūno stažas, jeigu jie lieka pas mus, jiems netaikomas. Jie man kelia klausimą: mes galime išeiti, įsiforminti pareigūno pensiją ir vėl ateiti į saugumą. Ar šitaip reikia daryti? Bet kokiu atveju, grįžę į Krašto apsaugos departamentą, jie šitą lengvatą turės. Aš nenorėčiau tų pareigūnų prarasti. Antra. Yra keletas aukštos kvalifikacijos žmonių, kurie šiuo metu dirba pas mus ir kurie kitose civilinėse institucijose gautų atlyginimą daug didesnį. Tai yra ryšių specialistai. Todėl įskaityti jiems šitą stažą ir suteikti tam tikrą moralinį ir materialinį stimulą dirbti pas mus būtų labai pageidautina. Civilinėse įstaigose jie gautų, sakykim, du kartus arba daugiau kartų... Baigdamas norėčiau pasakyti, kad tokių viso labo keliolika žmonių. Todėl prašyčiau gerbiamąjį Seimą pritarti pataisoms ir, jeigu būtų galima, šiandien priimti, nes pats pataisų turinys yra labai elementarus. Man atrodo, nebūtų sunku šiandien dėl jų apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną B.Rupeiką. Kol jis ateis, noriu pranešti, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas pritarė, nors, atskirų komiteto narių nuomone, projektui reikėtų nepritarti. Nacionalinio saugumo komitetas taip pat pritarė šiam projektui.
B.V.RUPEIKA. Tamsta posėdžio pirmininke, gal aš galiu kalbėti iš savo darbo vietos?
PIRMININKAS. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš einu į tribūną tuomet, kai Seimas atiduoda kam nors šimtus milijonų arba dar daugiau, o čia tik keliasdešimt tūkstančių litų. Tokiu būdu mes turime galimybę materialiai įvertinti neilgos atstatytos nepriklausomos Lietuvos istorijos epizodą. Aną posėdį aš kalbėjau prieš begalinį plėtimą tų patriotų būrių, kurių dalyvavimas vienur ar kitur ir šiandien, ir anksčiau buvo kvestionuojamas. Tačiau reikia pamatyti tuos žmones, kurie tuo metu ėjo į įvairias visiškai liaunos valstybės struktūras, ėjo dėl idėjos. Tą reikia įvertinti. Šiandien mūsų Seime mes matome, kiek daug ateina į čia žmonių. Čia dirbama yra ne dėl idėjos, o dėl vienokio ar kitokio suinteresuotumo. Jeigu mes tą galimybę praleisime dabar, tą padarys kiti. Kitas Seimas, galbūt dar kitas. Būkime sąžiningi, manau, kad nepadarysime klaidos. Tai yra vertinimas ir pagarba žmonėms, kurie tuo metu rizikavo. Įvertinkime tokius dalykus. Kita vertus, maža žinybų vadovų, kurie ateitų čia į Seimą ir stengtųsi dėl kitų šeimų, vaikų, dėl jų geresnio gyvenimo. Dažniausiai jie čia stengiasi dėl savęs, dėl savo karjeros. Siūlau balsuoti ir pritarti, nes, jeigu nepadarysime mes, tą padarys kiti. Tai yra laiko klausimas. Dėl tada kalbėjusio kolegos J.Beinorto. Istorija įvertins ir kitus, ir Aukščiausiosios Tarybos veiklą, ir kitką, palikime tai irgi tolimesniam laikui. Šiandien mes kalbame apie keliolika žmonių, kurių darbą galbūt ir tada ne visi matė. Bet jeigu tai sakoma dabar, aš suprantu, kad tai buvo reikalingas darbas.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš manau, kad motyvų buvo pasakyta pakankamai. Galiu pasakyti, kad Nacionalinio saugumo komitetas ne tik pritaria projektui, bet ir siūlo šiandien jį priimti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius užsirašė iš anksto.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo ir krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos nesiderina su Lietuvos Respublikos vieningomis valstybinio ir valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos nuostatomis. Sprendžiant įstatymo projekte keliamą klausimą, galėtų būti du variantai: grįžti prie visų jėgos struktūrų darbuotojų pensijų kompleksinio klausimo, rimtai peržiūrint ir tikslinant darbo stažą ir pensijų dydžius, arba tikslinti čia minėtų keliolikos Valstybės saugumo departamento darbuotojų socialines garantijas. Pirmenybę teikiu pirmajam variantui, tačiau tam reikalingas deramas pasirengimas, bet laikinai likviduojant esamus skirtumus, reikėtų pritarti įstatymo projektui. Todėl aš orientuodamasis į pasakytas mintis ir pritariu jam po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai norėčiau išgirsti nepritariantį. Galbūt ponas G.Paviržis?
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu, bet norėčiau pasakyti kolegoms, kurie abejoja, dėl ko vis dėlto reiktų sutikti.
PIRMININKAS. Jeigu pritariate, dėkui. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes Krikščionių demokratų frakcijoje svarstėme šio įstatymo pataisas ir mūsų nuostata yra, kad Lietuvoje iš viso nebuvo reikalingos visos privilegijuotos pensijos, t.y. iš valstybės biudžeto mokamos dar papildomos valstybės pensijos. Jeigu visi veržiamės diržus, tai veržkimės visi. Visai Lietuvai sunku yra. Vienų pensijų visai užtektų. Tačiau mes ir nuogąstavome, kad jeigu vienoms struktūroms mes leisime privilegijuotas pensijas, tai ir kitos iš karto pradės veržtis. Taip ir įvyko. Šiuo metu mes matome, kad ir Valstybės saugumo departamentas taip pat jau taiko, kaip ir krašto apsaugos, ir prokuratūros, ir vidaus reikalų darbuotojai. Mes abejojame, ar reikia vis dėlto valstybės saugumo sistemoje dirbusiems iki 1991 m. gruodžio 30 d. 80% to laiko įskaityti į darbo stažą. Ne Lietuvos naudai dirbo tada Lietuvoje dirbęs saugumas. Mes dabar jiems įskaitysime šį stažą, kai atvirai galime pasakyti, kad dirbo prieš Lietuvos valstybingumo atkūrimą. Todėl negaliu pritarti šio įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kol registruosimės, dėl vedimo tvarkos - G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau truputį reaguoti, gerbiamasis pirmininke, nes kolega K.Kuzminskas, apeliuodamas į išskirtines pensijas, buvo teisus, kad apskritai išskirtinės pensijos yra negeras dalykas. Tačiau mes neturime kitos išeities, nes tie 80%, ką jis minėjo, tai buvo dar G.Vagnoriaus Vyriausybės priimtu nutarimu numatyta tokia nuostata ir nemanau, kad mes galime ją pakeisti panaikindami.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsavimui ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo? Už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 47, prieš - 2, susilaikė 4. Projektui pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas pasiūlė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tam reikia 36 asmenų pritarimo. Prašom balsuoti. Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 42, prieš - 9, susilaikė 6. Pritarta ypatingos skubos tvarkai. Priėmimas.
Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl projekto. Seimo narys A.Ivaškevičius. Primenu, 4 - už, 4 - prieš.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš manau, jau tiek buvo šnekėta, tiek diskutuota, kad vieni ir suklydo interpretuodami, kiti juos ir taisė. Aš manau, kad paprasčiausiai reikia balsuoti be jokių kalbų.
PIRMININKAS. Deja, taip pas mus nebūna. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Seimas jau turi savo poziciją, mes jos nepakeisime per 15 min. Per porą dienų galbūt.
PIRMININKAS. Ačiū, kad 15 sekundžių. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau dalį savo minčių pasakiau, kai buvo svarstymas. Noriu nepalaikyti šio įstatymo pataisų. Prisiminkime vis dėlto, kas žuvo Lietuvoje prie televizijos bokšto. Žuvo civiliai žmonės. Jie irgi stovėjo prieš tankus taip, kaip ir krašto apsauga, kaip policijos darbuotojai, kaip ir saugumo darbuotojai. Jiems kažkodėl, tiems eiliniams žmonėms, kurie atstovėjo Lietuvos nepriklausomybę, mes iš valstybės biudžeto neskyrėme papildomos pensijos, o šiems žmonėms skiriame. Todėl aš esu prieš šio įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Seimo narė ponia E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad ponas G.Paviržis neklaidintų Lietuvos žmonių, kad jūs nieko negalite pakeisti, ką G.Vagnorius buvo gero priėmęs. Jūs pakeitėte. Pakeitėte politiniams kaliniams ir tremtiniams, kurie buvo gavę už sunkius darbus ir lengvesnėmis sąlygomis. Jūs jiems pritaikėte taip, kad jie dabar negauna tos valstybinės pensijos ir jūs šitai žinot. Todėl jūs viską galite, kaip sakė ponas Č.Juršėnas, jūs viską galite, bet kad šį sykį nenorite, čia jau yra kitas reikalas. Aš pritariu, kad tai būtų jiems, čia nedaug tų žmonių ir čia nėra didelės problemos, bet tik nereikia kalbėti, kad negalite.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš esu už.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Povilaitis. Galima tik nepritarti.
Z.POVILAITIS. Aš esu už.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų 16 straipsnio pakeitimo įstatymui? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 55 Seimo nariams balsavus už, 4 Seimo nariams - prieš, 4 susilaikius Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų 16 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Kolegos, tuoj aš suteiksiu žodžius replikoms po balsavimo. Man pranešė, kad lauke labai labai stiprus vėjas. Kas galbūt palikote savo kabinetuose neuždarytus langus, būkite malonūs pasižiūrėti ir uždaryti.
Dabar repliką po balsavimo Seimo narys G.Paviržis, šiandien labai aktyvus. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Nieko nepadarysi, kad šiandien mano pavardę labai dažnai mini. Vis dėlto aš noriu atsakyti gerbiamajai E.Kunevičienei, kadangi vyksta transliacija, kad aš neminėjau, jog tai buvo blogas anos Vyriausybės nutarimas. Tačiau noriu pasakyti, kad šitas Seimas jokių ankstesnių nutarimų, kurie buvo priimti, nepablogino, nes tai neleidžia įstatymas, todėl mes priversti šiame įstatyme pavartoti aną formuluotę, kuri buvo nutarime.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė taip pat repliką.
G.JURKŪNAITĖ. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo narys K.Kuzminskas, kalbėdamas apie šitą mūsų priiminėjamą įstatymą, prisiminė sausio 13-osios dalyvius. Jis buvo neteisus, sakydamas, kad jiems nieko, niekas nieko. Sausio 13-osios dalyviai ir nukentėjusieji gauna nukentėjusiųjų asmenų pensiją, todėl jis neteisus sakydamas, kad dabartinė valdžia neįvertino jų nuopelnų.
PIRMININKAS. Deja, viskas! Kolegos, 18.50 val. Atėjo laikas pareiškimams. Iš karto pranešu, kad, deja, dėl klausimo aktualumo aš pratęsiu posėdį tol, kol mes baigsime visus klausimus. Tai prašom turėti galvoje.
Pareiškimus skaityti yra užsirašę 10 Seimo narių, bet mes turime tik 10 minučių, kiek numatyta darbotvarkėje. Yra užsirašiusios tarp jų, dešimties, dvi moterys. Gal suteiksime moterims pirmenybę? (Balsai salėje) Seimo narė L.Andrikienė. Prašom. (Balsai salėje) Tada A.Kubilius eis iš eilės. Seimo narė ponia R.Hofertienė. Kol ji ateis, aš išvardiju: Seimo nariai A.Endriukaitis, A.Baskas, P.Miškinis, A.Kubilius, V.Petrauskas, G.Paviržis, A.Bendinskas, M.Stakvilevičius. Mes turime 10 minučių. Prašom, ponia Hofertiene.
Seimo narių pareiškimai (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Pareiškimas dėl Seimo kanclerio pono N.Germano atšaukimo. 1996 m. liepos 8 d., Vilnius.
“Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 219 ir 220 straipsniais, mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, teikiame pasiūlymą atšaukti Seimo kanclerį poną N.Germaną iš užimamų pareigų dėl šių priežasčių:
Laikinoji Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisija (vadovas R.Dagys), sudaryta 1996 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.I-1237 dienraščio “Lietuvos aidas” paskelbtoje L.Pečeliūnienės publikacijoje “Valstybės vardu sau į kišenę” iškeltiems faktams patikrinti ir įvertinti, nustatė, kad Seimo kanclerio išsiunčiamų raštų registracijos knygoje įrašas apie Seimo kanclerio 1994 m. birželio 27 d. garantinį raštą Nr.015-35 yra suklastotas, t.y. jis įregistruotas kaip raštas, išsiųstas Užsienio reikalų ministerijai “Dėl vizos K.Snežko”. Tai, kad kanclerio klastotė sąmoninga, patvirtina faktas, nurodytas komisijos išvadose, - Užsienio reikalų ministerija tos dienos ir to numerio rašto dėl K.Snežko vizos nėra gavusi.
Be to, komisija pabrėžia, kad “LR Seimo statutas Seimo kancleriui nenumato teisės pasirašyti tarpininkavimo raštų ir garantuoti už komercinius bankus. LR Seimo kancleris N.Germanas, 1994 m. birželio 27 d. pasirašydamas garantinį raštą “Tauro” bankui, viršijo savo įgaliojimus, todėl gali būti pradėta Seime nepasitikėjimo Seimo kancleriu procedūra” (žr.: Laikinosios Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos, sudarytos L.Pečeliūnienės publikacijoje “Valstybės vardu sau į kišenę” iškeltiems faktams patikrinti ir įvertinti, bei Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos laikinosios tyrimo grupės dėl 10 mlrd. kreditinės linijos “Tauro” bankui valstybės pareigūnų suteiktų garantijų išvados).
Remdamiesi minėtais faktais, siūlome netekusį pasitikėjimo poną N.Germaną atšaukti iš Seimo kanclerio pareigų.”
Pasirašo 30 Seimo narių.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Endriukaitis. (Balsai salėje) Kolegė L.Andrikienė atsisakė.
A.ENDRIUKAITIS. “A.Brazauskui - Lietuvos Respublikos Prezidentui, M.Stankevičiui - Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui.
Pareiškimas. (Balsai salėje) Nesupratau? Proza.
“Svaigalus - į Lietuvą, M.Valančių - į tremtį!
1996 m. galima pavadinti istoriniais Lietuvos išsivadavimo iš alkoholinių varžymų metais, naiviems blaivininkams leidžiant užrištomis akimis gūžinėti ir žaisti valstybės alkoholio politikos padorumą.
Teikiama svarstyti Sutartis dėl laisvosios prekybos žemės ūkio prekėmis tarp Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos yra priimtina, išskyrus 2 straipsnyje numatytą laisvą alkoholio tekėjimą. Tai yra nuoseklus Lietuvos girdymo politikos žingsnis. Esminis klausimas - svaigalai reabilituojami, laikomi tokiais pat produktais kaip sviestas, pienas, duona. Taip traktuojant problemą, nereikia jokių ribojimų, varžymo kontrolės, įstatymų, politikos ir koncepcijos.
Šiandien istorija jau užrašė:
1. Alkoholio kontrolės įstatymas, priimtas 1995 m. balandžio 18 d., stumdytas, grumdytas ir prievartautas pustrečių metų.
2. Alkoholio kontrolės įstatymas panaikino alkoholio gamybos, prekybos ir importo valstybės monopolį.
3. Alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinimas buvo atidėtas 14 mėnesių ir neveikia iki šiol.
4. Aukso raidėmis į Lietuvos blaivybės istoriją bus įrašyti 68 Seimo nariai, 1996 m. gegužės 29 d. parašę pareiškimą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl skriaudžiamų alkoholio ir tabako reklamuotojų.
5. Deimantinėmis raidėmis į Lietuvos blaivybės istoriją įrašomi 49 Seimo nariai, 1996 m. birželio 25 d. balsavę už nutarimą sustabdyti Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymų nuostatas, draudžiančias visą Lietuvą nukabinėti 2 x 4 m dydžio tabaką ir alkoholį giriančiais skydais. Projektuojamas tik vienas apribojimas, kad reklaminiai skydai negali 5 kartus viršyti pakelėse esančių kryžių ir koplytstulpių.
6. Netoli ta diena, kai alkoholio industrijos srovė plūstels iš Europos Sąjungos, tuomet mūsų blaivybės laivelis bus dugnu į viršų.
7. Jau tampa nereikalingas Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnis “Valstybės alkoholio kontrolės politikos principai”, nes veikia viena nuostata - nevaržyk ir nesivaržyk!
8. Nereikalingas Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnis dėl galimų gamybos ir importo kvotų, nes tai prieštarautų neveikiančiam 3 straipsniui.
9. Nereikalingas Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnis, reguliuojantis alkoholio produktų importo tvarką kaip prieštaraujantis laisvajai rinkai ir žmogaus teisėms.
Pasvarstykite, ar nėra prasminga neeilinėje sesijoje, neeiliniame posėdyje ypatingos skubos tvarka vienu įstatymu panaikinti Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymus, nustatant, kad jie negalioja nuo jų priėmimo dienos.
Plaudite, acta est fabula. Plokite - vaidinimas baigtas! Maestro, trenkite maršą!”
Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baskas, ir, bijau, tai viskas! (Balsai salėje)
A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji!
Kaip išsaugoti mūsų sąžinę, protą ir garbę?
Mūsų protu, sąžine ir garbe buvo vadinama TSKP. Ką reikia daryti, kad iš tikrųjų rastųsi politinės partijos, t.y. tokios organizacijos, kurios ne tik žodžiais būtų mūsų sąžinė, protas ir garbė, kuriose lemtų juos turinčios moterys ir vyrai.
Tam būtina, kad partijų atstovų pakliuvimą į valdžią ir išlikimą joje lemtų rinkėjų poreikiai. Tam būtina, kad įtakingiausių partijų nevaldytų tų pačių grupių kapitalas. Tam reikia kitokio Rinkimų įstatymo, negu priėmė Aukščiausioji Taryba ir pakartojo iš esmės Seimas.
Keli Seimo nariai teikė pasiūlymus, kad įstatymas būtų toks, kuris sąlygotų ar net lemtų mūsų sąžiningiausiųjų, protingiausiųjų, garbingiausiųjų susibūrimą ir išrinkimą Seimo nariais.
Deja, daugumos Seime turinčių atstovus partijų narių balsais priimtas Rinkimų įstatymas, kuris nestabdo valdžių išsigimimo, nesaugo nuo TSKP tipo partijų išlikimo ir įtakos didėjimo.
Kad “mūsų sąžinė, protas ir garbė” ne tik žodžiai būtų, buvo siūloma įstatymo nuostata, galiojanti JAV ir įpareigojanti kandidatus į Kongresą pateikti žinias, pagal kurias aiškėja, kam kandidatas atstovauja.
Nors kairioji Seimo pusė gyrėsi, kad deklaravo savo turtą ir pajamas saviems, bet balsavo prieš, kad šias ir kitas žinias, nusakančias, kam atstovauja kandidatai į Seimą, reikėtų pateikti rinkėjams.
Dauguma dešiniosios Seimo pusės nepritarė kandidato atsiskleidimui, nors giriasi, kad vykdo “švarių rankų” politiką. Dauguma partijų nusispjovė į tai, kad be kandidatų į valdžią atsiskleidimo neįmanoma valstybinė valdžia, kuria pasitikėtų dauguma gyventojų.
Visos Seime turinčios atstovus partijos saugojo žodinę, o ne tikrą sąžinę, protą ir garbę, balsuodamos prieš tai, kad rinkėjai lemtų, kurie sąrašiniai kandidatai bus išrinkti. Jos visos balsavo už tai, kad varžybose dėl vietų Seime nedalyvautų jų ar kitų struktūrų nevaldomi kandidatai, pripažindamos tik partinių ir nepartinių bloką.
Žodžiai ir vėl gražūs - kiekvienas turi teisę kelti save kandidatu į Seimą, bet tik surinkęs 1000 parašų. Nustačiusioms tokį skaičių partijoms pakanka surinkti per visą Lietuvą 400 parašų, kad įgytų teisę kelti per 100 kandidatų, o vieno nevaldomo kandidato iškėlimui reikia surinkti vienoje apygardoje dviejų su puse partijų įsteigimui reikalingą parašų skaičių.
Taip įgyvendinamas valdymas valdant valdančius, t.y. partijų vadus.
Vieni valdomi tiesiogiai, kiti - per geidulį turtui, treti - per gviešimąsi rodytis.
Blogiausias pasekmes neša valdymas nusikalstama praeitimi.
Privalomas kandidatų atsiskleidimas mažina šį blogį, sudaro galimybes išsivaduoti iš praeities gniaužtų.
Sąmoningai ar ne, vienų ar kitų paskatų vedama didžioji dauguma įvairių partijų Seimo narių atmetė Rinkimų įstatymo nuostatas, sąlygojančias tikrų politinių partijų susidarymą. Tuo jos išsikasė sau duobę, iš kurios ištraukti gali kaimynai, išsaugodami menamą mūsų sąžinę, protą ir garbę.
Išpažįstantys tikrąsias vertybes balsuos tik už tuos kandidatus ar jų sąrašus, iš žinių apie kuriuos bus matyti, kam jie atstovavo, ar atstovauja daugumos gyventojų poreikiams. Tokios žinios yra kandidatų vykdytos veiklos teisingumas, vykdytų pareigų visuomeninis kryptingumas, ryšiai (su kuo susidėjęs), įsipareigojimai (kam pasižadėjęs), įsiskolinimai (nuo ko priklausai), turto ir pajamų šaltiniai (kaip praturtėjai ir iš ko gyvenai ir gyveni).
Seime skirtingai pasivadinę partiečiai atmetė siūlymą, kad jo nariu negali būti renkami asmenys, susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybės organizacijai ir bet kokiai neteisėtai organizacijai (Pirmininke, tuoj baigiu!), apkaltinti kyšininkavimu, bankrutavę ir neišsimokėję skolų, nuteisti ilgesniu negu vienerių metų įkalinimu.
Tokiems neleidžiama kandidatuoti Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.
Jei už tokius nebalsuos dauguma Lietuvos rinkėjų, tai išsaugosime savo ateitį, o ne menamas partijas, kurios nevykdo įstatymų skelbti savo pajamų šaltinius ir išlaidų straipsnius, partijas, pasitikėjimas kuriomis nukrenta kelis kartus, o jų vadais išlieka ją nugyvenę.
Nesuprantu, kaip galima balsuoti už partijas, kurių atstovai Seime atmetė minėtas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas ir tuo parodė, kad atstovauja nesveikoms jėgoms.
Išsivadavimas iš jų - rinkėjų valia ir galia.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, viskas! (Balsai salėje) Primenu, pone Kubiliau, kiek numatėte darbotvarkėje, tiek. Prašom dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom, dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Pagal 95 Statuto straipsnį, kiekvienos dienos vakarinio posėdžio paskutiniosios 20 minučių skiriamos Seimo narių kalboms dėl svarbių valstybės problemų.
PIRMININKAS. Gerai, aš atsižvelgsiu į jūsų prašymą. Posėdžio pabaigoje (tai, mano nuomone, turėtų būti apie 21 valandą) aš suteiksiu dar 10 minučių. O dabar visiems kitiems kolegoms, kurie norėjo perskaityti pareiškimus, aš siūlau arba tai padaryti rytoj, arba savo pareiškimus, jeigu jie pageidauja, dar šiandien pridėti prie protokolo. (Balsai salėje)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Svarstome 2-7 klausimą - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81, 82 straipsnio pakeitimo ir papildymo 821 straipsniu įstatymo projektą Nr.2430. Priėmimas. Kviečiu į tribūną ministerijos sekretorių poną R.Pukanasį. Prašom, sekretoriau.
R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstyti pateiktas...
PIRMININKAS. Kolega, dabar jau vyksta priėmimas. Iš naujo pristatinėti nereikia. Jūs tik pasakykite, ar yra kokių esminių pakeitimų. Jūs siūlote priimti šį įstatymo projektą?
R.PUKANASIS. Oficialiai jokių pakeitimų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Įdomu, kaip gali būti neoficialiai. Ta prasme, pasiūlymų nebuvo? Ar jūs teikiate priimti šį projektą?
R.PUKANASIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Mes pradėsime straipsnio priėmimą. Aš norėčiau informuoti Seimą, jog Juridinio skyriaus pasiūlymų buvo, bet jeigu nėra jokių pakeitimų, vadinasi, į tuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Prašau.
R.PUKANASIS. Į Juridinio skyriaus pasiūlymus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ponas R.Pukanasis aiškina, kad į pasiūlymus atsižvelgta, bet projektą aš turiu patį pirmąjį, pagal kurį Juridinis skyrius darė savo pataisas. Jokio pirmojo ir antrojo neturiu. Na, bet, jeigu jūs atsižvelgėte, pasakysite žodžiu.
81 straipsniui yra kokių nors pakeitimų?
R.PUKANASIS. Ne, ištaisyta tik Juridinio skyriaus pastaba dėl gramatinės klaidos.
PIRMININKAS. Kalbėkite į mikrofoną! Juridinio skyriaus pastabą jūs priėmėte ar nepriėmėte?
R.PUKANASIS. Priėmėm. Dėl gramatinės klaidos yra ištaisytas žodis “įsigijimas” - pakeistas “įgijimas”.
PIRMININKAS. Žodžiu “įgijimas”. Galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Seimo narys ponas A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Aš perduodu žodį V.Bulovui.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas V.Bulovas nepritaria straipsnio priėmimui.
V.V.BULOVAS. Taip. Nors aš nespėjau raštu pateikti pataisų, bet 1 straipsnyje vietoje 81 straipsnio siūlau įrašyti 35 straipsnį. Prasmė ta, kad 81 straipsnis reiškia, kad likusieji straipsniai yra priskiriami... 82 straipsnio antroji dalis yra tik priskiriama sunkiems, o 35 straipsnis reiškia turto konfiskavimą. Tai būtų kur kas efektyvesnis 82 straipsnio taikymas.
PIRMININKAS. Na, mielieji kolegos, ministerijoje gal jūs vis dėlto susitarkite patys. Atleiskite, aš darau priėmimo pertrauką. Žodžiu, aš tokių nepriiminėsiu. Dėkui sekretoriui. Ačiū jums. Jūs padarykite pakeitimus, mes priėmimą pradėjome, galbūt mes sugebėsime įsirašyti į darbotvarkę ketvirtadienį ir priimsime, bet būtinai suformuluokite. Aš labai prašau, jau ne vieną kartą pastebiu, labai prašau, kad jeigu atsižvelgta į kokias pataisas, nepatingėkite perspausdinti, kompiuteriu surinkta, perspausdinti, kad Seimo nariai gautų raštu visas tas pataisas, į kurias atsižvelgta. Taip bus greičiau.
# $ Metrologijos įstatymo projekto priėmimas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Svarstome klausimus 2-8a, 2-8b, 2-8c - Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 189, 2411 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2412 straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189, 2411 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2473 straipsniu įstatymo projektas (Nr.2322).
Metrologijos įstatymo priėmimas. Pranešėjas - ponas S.Brencius. Kviečiu į tribūną.
S.BRENCIUS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie metrologijos mokslą, apie matavimų svarbą reikėtų prisiminti lordo Kelvino, gyvenusio maždaug prieš 100 metų...
PIRMININKAS. Pone Brenciau, atleiskite, aš jus pertrauksiu. Mes pradėjome priėmimą ir dabar mums nereikia kalbėti apie įstatymo paskirtį, naudą ir t.t. Tai buvo galima daryti ir padaryta pateikimo, svarstymo komitetuose metu. Aš pradėsiu priiminėti įstatymą pastraipsniui. Ten, kur yra pastabų, - ar Seimo narių, ar komiteto, - mes sustosime ir jas aptarsime.
Dėl įstatymo 1 straipsnio jūs turite kokių nors pataisų, pasiūlymų?
S.BRENCIUS. Nebuvo, kadangi po svarstymo buvo pritarta įstatymo projektui. Norėtume, kad šiandien priimtume.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio yra kokių nors pasiūlymų?
Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas turi pasiūlymų tiktai dėl 2 ir 20 straipsnių. Man regis, kitiems straipsniams nėra. Jeigu dėl šitų sutariame, galime iš karto skyriais priiminėti.
S.BRENCIUS. 20 straipsnio...
PIRMININKAS. Minutėlę! Neskubėkite. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi tą patį pasakyčiau, kadangi kiti straipsniai čia nekelia didelių neaiškumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar galima iš tikrųjų apsispręsti pirmiausia dėl 2 straipsnio, po to - dėl 20 straipsnio, po to priimti arba skirsniais, arba visą įstatymą? Gerai.
Tokiu atveju dėl 2 straipsnio. Yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas kitaip suformuluoti šio įstatymo 12 punktą. Koks autorių požiūris į Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl 12 punkto?
S.BRENCIUS. Priimtinas.
PIRMININKAS. Jeigu priimam 12 punktą, nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Dėl įstatymo 20 straipsnio.
S.BRENCIUS. Įstatymo 20 straipsnyje yra pastabų ir jos yra priimtinos.
PIRMININKAS. Irgi priimtinos?
S.BRENCIUS. Taip.
PIRMININKAS. Minutėlę! Seimo narys J.Listavičius dėl 20 straipsnio. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, ta pataisa tinka. Jeigu mes grįšime, tai ten irgi matysime finansavimo klausimus. O vis dėlto kur tos lėšos dedamos? Tai aš sakyčiau, kad čia reikėtų, nors aš raštu nepateikiau, bet vis tiek tas lėšas reikia kur nors dėti. Todėl mano nuostata visada buvo tokia, kad gautos lėšos įnešamos į valstybės biudžetą, kadangi yra biudžetinė įstaiga. O kitaip mes tas lėšas “pakabiname”, nes nėra užrašyta, kur mes jas dėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, mes galime balsuoti tiktai dėl viso straipsnio: ar pritarti jam, ar nepritarti. Todėl prašau registruotis. Autoriai priėmė komiteto pasiūlymą dėl 20 straipsnio, ir mums reikės balsuoti dėl viso straipsnio. (Balsai salėje) Autoriai priėmė komiteto pasiūlymą, o dabar balsuosime dėl viso.
48 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta 20 straipsniui su Ekonomikos komiteto pasiūlymu, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 25, prieš nebalsavo, susilaikė 3, taigi 20 straipsniui pritarta.
Daugiau jokių pataisų jokiems straipsniams nėra padaryta?
S.BRENCIUS. Daugiau nebuvo.
PIRMININKAS. Daugiau nebuvo. Kolegos, ar galime mes kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Tada ačiū. Prašau kalbėti dėl viso įstatymo.
Seimo narys V.Ražukas. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiaip iš tikrųjų įstatymas reikalingas. Jis daug ką padės geriau įgyvendinti, leis įdiegti matavimo vienovę, išvengti gamintojams, vartotojams ir valstybei neigiamų pasekmių. Tačiau vėl kalbant apie finansavimą, grįžtu prie to paties. Nėra aiškumo, kaip bus naudojamos lėšos, gautos už metrologijos paslaugas, nes institucija visiškai finansuojama iš valstybės biudžeto. O papildžius tą 20 straipsnį, ten yra nurodyta, kad kainomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl kainų aš nesiginčiju. Bet kur dėsime surinktas lėšas, kur sumą dėsime? Į tai čia neatsakyta. Todėl įstatyme turėtų būti ir turėtų rasti vietos šitų lėšų tikslinė paskirtis arba panaudojimas. Dabar tos lėšos kažkur dingusios. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas iš tiesų reikalingas. Jis padės teisiškai reguliuoti metrologijos santykių visumą. Tai ypač aktualu derinant mūsų klausimus su Europos Sąjunga, su įvairios produkcijos sertifikavimu. Bet štai yra silpna vieta, ir man keista, kad nepriimtas pasiūlymas, kurį pateikė gerbiamasis Seimo narys ponas J.Listavičius, kad gautos lėšos įnešamos į biudžetą. Taigi pas mus Seime yra Biudžeto ir finansų komitetas. Kodėl jo nariai šiandien tyli ir nepriima tokio pasiūlymo? Valstybės biudžetas braška, nėra lėšų. Štai čia yra naujas papildomas šaltinis, prašyte prašosi, o kai kurie Seimo nariai nenori priimti šito pasiūlymo. Tai aš tiesiog apgailestauju, kad taip vyksta. O šiaip įstatymui siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pritarti, tai seniai lauktas įstatymas. Prašome visus pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau kitiems Seimo nariams rekomenduoti pavartyti jų aiškinamąjį raštą, kuris yra gan preciziškas, neblogas, netgi yra įvardyti darbo grupės pirmininkas, pavaduotojai, sekretorius, nariai. Būtų tikrai toks etalonas ir kitiems raštams kurti. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš tik noriu paaiškinti, kad nebūtų suklaidinti ir Seimo nariai, ir žmonės. Čia ponas J.Listavičius kalbėjo dėl finansų. Tie finansai susiję su įmonėmis, tos įmonės valstybinės, kurios tikrina tuos prietaisus. Joms tie finansai eina kaip užmokestis už tas paslaugas, už tą atliktą darbą. Todėl čia nereikia sieti su biudžetiniu finansavimu. O tų institucijų atlyginimai ir tas biudžetinis finansavimas yra tikrai apverktinas. Ten jį reikia labai didinti.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisijai. Kas už tai, jog būtų pritarta Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo projektui? Kas - už?
Už - 54. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Taigi 54 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam, nė vienam Seimo nariui nesusilaikius Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas priimtas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Dabar klausimai 2-8b, 2-8c. Aš norėčiau, kad galbūt komiteto pirmininkė man paaiškintų, kokia šiuo atveju yra situacija. Kalbama apie tuos pačius įstatymo straipsnius. Vieno projekto padaryta svarstymo pertrauka, kito projekto svarstymas jau baigtas. Gal galėtų paaiškinti, kokia iš tikrųjų yra situacija? Prašau.
S.BURBIENĖ. Situaciją tiksliau galėtų paaiškinti kolega K.Dirgėla, kadangi jis tuo klausimu užsiiminėjo. Dėl to tie du projektai yra svarstomi kartu, kad jie buvo pateikti iš skirtingų šaltinių. Mes labai norėjome, kad tie patys straipsniai būtų priiminėjami kartu. Todėl ir yra vienu metu abu projektai. Kaip bus, paaiškins K.Dirgėla.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Dirgėlą. Tiesiog dėl situacijos paaiškinkite. Kokia dabar situacija?
K.DIRGĖLA. Gerbiamieji Seimo nariai, būtent nepriėmus Metrologijos įstatymo dar nebuvo aišku, ar egzistuos Metrologijos inspekcija. Iki šiol būtent šita funkcija buvo priskirta Valstybinei kokybės inspekcijai prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos.
Priėmus Metrologijos įstatymą, ten aiškiai pasakyta, kad yra Lietuvos metrologijos inspekcija. Tokiu būdu matavimo priemonių gamybą, jų nuomą, priežiūrą ir t.t., sankcijas dėl šitų reglamentuotų dalykų, jų pažeidimo priima Metrologijos inspekcija. Dėl to ir buvo sulaikyta, kad priėmimas vyktų kartu. Šiuo atveju dabar priėmus įstatymą jie abu nesikerta, galime priiminėti. Klausimų neiškilo priimant įstatymą.
PIRMININKAS. Ne, kolegos! Mes priiminėjame... Viename projekte nurodyti tie patys straipsniai, kitame projekte - taip pat tie patys straipsniai. Aš nelabai suprantu, atleiskite...
K.DIRGĖLA. Visiškai skirtingos tų straipsnių dalys priiminėjamos. Be abejo, galima daryti vieną. Aš tą siūliau Valstybės ir teisės komitetui. Dar papildomai siūliau Seimui kaip tik skirti vienam komitetui abu šituos įstatymo projektus nagrinėti. Deja, Seimas apsisprendė, kad vieną projektą pateikia Ekonomikos komitetui, kitą - Valstybės ir teisės komitetui. Deja, nustebau, kai Valstybės ir teisės komitetas (aš jam pasiūliau abu sujungtus projektus svarstyti) pritarė abiem atskirai. Tai toks nesusipratimas. Kad klausimų daugiau nekiltų, siūlau padaryti pertrauką ir atnešame abu sutvarkytus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi manau, problemų dėl priėmimo nebūtų, kai apsisprendėme dėl Metrologijos įstatymo. Bet atleiskite, kai mes priimame ir piktinamės, kad priiminėjame tą pačią dieną to paties įstatymo skirtingus straipsnius, mes pažengėme labai toli į “priekį”, kai priiminėjame tą pačią dieną... skirtingi pranešėjai, to paties straipsnio skirtingos dalys. Neatrodykime pakankamai nerimtai. Aš manau, kad priimsime be jokių problemų, tai bus daugiau formalumas, bet labai prašyčiau ir K.Dirgėlos, ir Valstybės ir teisės komiteto pateikti viename pakete. Labai jums ačiū. Darome priėmimo pertrauką.
Medžioklės įstatymo projekto pateikimas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Svarstome 2-9 klausimą - Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo projektas Nr.748(4). Pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Alesionką.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos ir mielos kolegės, pirmiausia aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kurių parašais buvo lemtas šio įstatymo pasirodymas būtent šiandieną. Ypač toms moterims, kurios pasirašė už Medžioklės įstatymo pateikimą ir kurios kaip niekas kitas gerai suprato sielas šaunių vyrų, kurie pasiduoda protėvių šauksmui, vadinamam medžiokle.
Kartu aš manau, kad mes šiandieną pateikiame jūsų dėmesiui įstatymo projektą, ko gero, vienintelį Seime, kurio veikimas praktikoje jau treji metai yra patikrintas. Tiek laikinaisiais medžioklės nuostatais, tiek juos pakeitusiais taisant kai kurias klaidas po metų jau pastoviais medžioklės nuostatais, tiek kitais Vyriausybės ir Medžiotojų draugijos lygiu priimtais dokumentais mums iš tikrųjų Lietuvoje pavyko pasiekti tvarką šioje srityje, užgesinti ambicijas, užbaigti karus, kurie vyravo tarp žinybų ir Medžiotojų draugijos, tarp dviejų ministerijų, užkasti tuos kovos kirvius ir gana normaliai, gana ramiai dirbti šitą reikalingą darbą, kuris yra ir mūsų istorijos, ir mūsų kultūros dalis.
Todėl aš taupydamas laiką užbaigiu pateikimą. Pasiryžęs atsakyti į visus jūsų klausimus, jeigu tiktai pakankamai kvalifikuotai sugebėsiu.
PIRMININKAS. Jeigu būtų buvusi trumpesnė įžanga, gal tų klausimų būtų buvę mažiau. O dabar 13 Seimo narių nori jūsų paklausti.
Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, jūs esate labai humaniškos profesijos atstovas, gydytojas, bet ne chirurgas. Man kyla klausimas, kodėl būtent jūs inicijuojate ir ėmėtės iniciatyvos pateikti šį Medžioklės įstatymą? Nors aš asmeniškai, kad nebūtų dviprasmybių, jam pritariu ir manau, kad jis reikalingas.
L.ALESIONKA. Kolega Gediminai, iš tikrųjų gydytojo specialybė man padėjo dirbant su šiuo įstatymu. Kodėl? Ta situacija, kuri buvo prieš mums visiems ateinant dirbti į Seimą, tos pjautynės tarpusavyje - tai buvo bjauri liga, kuri tik temdė šitokį reiškinį kaip medžioklė. Kaip gydytojas, norėdamas pagydyti ligą, aš turėjau surasti priežastis. O priežastis buvo viena. Kai tik šitą sritį atiduodi valdyti vienai žinybai arba vienai draugijai, arba vienai ministerijai, iš karto išdygsta ragai, ambicijų ragai ir iš karto išauga gobšumo nagai. Todėl ir nuostatuose, ir šiame įstatyme yra mechanizmas, kuris pasiteisino, - trišalis susitarimas. O kita vertus, jeigu neklystu, 1990 m. aš Žemės ūkio akademijoje mokiausi medžioklėtvarkos, selekcijos, gavau žinių apie žvėris, apie ragus, trofėjus. Aš tas žinias panaudojau, dirbdamas prie įstatymo. Juo labiau kad jį rengiant dalyvavo ir mokslininkai, ir praktikai, ir miškininkai. Tai štai taip.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Kolegai L.Alesionkai pastaruoju metu tenka pristatinėti įstatymų projektus, kuriuose mažiausiai kalbama apie pinigus arba kitų materialinių vertybių privatizavimą. Na, tai toks lengvesnis atsikvėpimas. Ar pavyks suderinti tuos kelių žinybų interesus, kad iš tikrųjų būtų kaip šią žiemą - visi stengtųsi padėti mūsų faunai?
L.ALESIONKA. Esu tikras, kad pavyks. Aš jau sakiau, kad žinybos norėjo to ar ne, bet buvo priverstos užkasti kovos kirvius ir rasti bendrą kalbą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 20 straipsnis skirtas žalos atlyginimui, kur nurodyta, kad žalą atlygina plotų naudotojai, disponuojantys medžioklės produkcija. Noriu paklausti, ar yra patirtis ir ar užtenka lėšų? Ačiū.
L.ALESIONKA. Taip, patirtis yra. Žalos atlyginimas priklauso nuo keleto parametrų. Sakykim, miškui padaryta neatlyginama žala, jeigu žvėrių skaičius neviršija leistinų normų konkrečioje miško rūšyje, vertinant to miško talpumą, bonitetą. Taip, žemdirbiams atlyginami nuostoliai, tačiau šis įstatymas, vadovaudamasis kitų šalių patirtimi, nustatys optimalius terminus, iki kurių žala atlyginama. Jeigu apsileidusi bendrovė, atsiprašau, gruodžio mėnesį pradeda galvoti kirsti ar nekirsti miežius, tai jai niekas nuostolių nemokės. Be abejo, ten sėdi viso regiono šernai ir tuos miežius šveičia. Ar užtenka pinigų? Šiandien medžiotojai disponuoja produkcija. Šiandien medžiotojams tikrai duota labai daug. Jeigu jie nesugeba taip tvarkytis, kad jiems užtektų lėšų, jog jie sureguliuotų žvėrių skaičių taip, kad nuostoliai būtų minimalūs, tai tegul jie užleidžia vietą kitiems.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Pone Seimo nary, man įdomu, kodėl dabar, baigiantis kadencijai, kada tokia apkrauta darbotvarkė, paskutinėmis dienomis staiga prireikė priiminėti Medžioklės įstatymą? Man atrodo, iki šiol jūs sėkmingai organizavote medžiokles ir medžiojote. Ar jau negalima bus toliau medžioti, jeigu pasikeistų Seimo rinkimų rezultatai?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, aš galėčiau atsakyti, kad šiame Seime buvo daug priimta įstatymų, be kurių ir Seimas, ir Lietuva dar galėjo ilgai ir sėkmingai gyventi. Bet aš taip nedarysiu. Šis įstatymas buvo užregistruotas anksti, ir mes jį galėjom priimti tada, kada rengėm kitus dokumentus, kadangi jis atitinka. Bet mes nutarėme leisti patikrinti gyvenime interesų derinimo, problemų sprendimo mechanizmą, kad pats gyvenimas patikrintų, ar šis projektas nėra teoriškas, ar jis nėra, taip sakant, ištrauktas iš lubų. Jau geriau pasielgti taip - svarstyti šį įstatymą pabaigoje, negu kitaip. Kita vertus, Respublikos medžiotojai savo draugijos suvažiavime priėmė sprendimą ir kreipėsi į Seimą prašydami, kad toks įstatymas būtų. Kad įstatymu būtų įteisinta ta pasiteisinusi tvarka, kuri šiandien yra Lietuvoje, kad niekam nebeniežtėtų nagai dar ką nors draskyti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, medžiotojai, turbūt visi pripažinsim, kad yra tam tikra visuomenės grupė su savo etika, garbės supratimu, savo papročiais ir taip pat įpročiais, kurie nevisada ne medžiotojams sunkiai suvokiami ir turbūt nevisuomet yra ir toleruojami. Jūs man kaip ne medžiotojui pasakykite, ar šiame įstatyme yra pakankamai įrašyta medžiotojų etikos ir garbės dalykų, ar tai yra sureguliuota, o gal reikia kokio nors formalizuoto medžiotojų garbės ir etikos kodekso? Ačiū.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, aš dėkoju jums už klausimą. Kada mes kalbam apie tradicijas, turime galvoje mūsų istorines tradicijas - tai atlikimo ritualai, sakykim, nušauto žvėries pagerbimas, jauno medžiotojo, kada jis pataiko, pagerbimas, žvėrių šėrimas arba sezono užbaigimas, atidarymas dalyvaujant šeimoms ir vaikams - tai iš tikrųjų gražios tradicijos. Tačiau aš jų negaliu įstatymu priversti vykdyti. Tai yra dalykai, kurie yra istorijoje, kurie perduodami iš kartos į kartą, ir kuriuos iš tikrųjų reikia atgaivinti, sakykim, kaip vokiečiai sugeba, kaip skandinavai, kitų šalių medžiotojai. Mes per šituos 50 metų truputį primiršom ir daugiau domėjomės galbūt mėsa. Tačiau tos tradicijos atgyja. Aišku, yra ir kitų dalykų. Man visiškai nepatinka, kai kartais vyrai grįžta iš medžioklės “gatavučiai”, su tarpukojy tabaluojančiais šautuvais ir nežinia kur išmėtytais šoviniais. Pasitaiko ir šitaip. Aš manau, mes šiame įstatyme įrašysime punktą, griežtai ribojantį tokius dalykus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis kolega, gal jūs galite konkrečiu pavyzdžiu iliustruoti, kaip bus taikomas šis įstatymas? Štai vieną rytą atsikėlęs ūkininkas, o gal ir ne ūkininkas, o tiesiog žmogus, turintis sklypą, randa šernų išraustas bulves. Kas jo laukia, kokį jis turi praeiti kelią, kad jam būtų atlyginta žala pagal šį jūsų siūlomą projektą?
L.ALESIONKA. Ir pagal šį projektą, ir pagal dabar galiojančią tvarką pirmiausia tas ūkininkas galbūt yra pats medžiotojas ir jis turi teisę be eilės, be jokių apribojimų įstoti į tą būrelį ir klubą, kuris yra jo gyvenamojoje teritorijoje. Jeigu jis nėra medžiotojas, tai medžiotojai, sudarę su juo sutartį, privalo apsaugoti jam pasėlius ir plotus bei atlyginti žalą. Jis gali iš karto kreiptis į medžiotojų būrelio vadovą ir bendru sutarimu tai atlyginti, arba jis gali kreiptis į rajono savivaldybę, kur yra speciali komisija, kuri, dalyvaujant būrelio atstovui, tam ūkininkui ir specialistams, įvertins nuostolius, priims sprendimą, ir būrelis privalės tuos nuostolius apmokėti. Jeigu būrelis ginčijasi ir nenori mokėti, tada šitą klausimą sprendžia teismas.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, šis įstatymas reikalingas, tačiau aš jame matau daug trūkumų. Pavyzdžiui, medžiotojų linija - eilės tvarka kas 50 m sustatyti medžiotojai. O jeigu medžiotojų mažiau, o linija ilgesnė? Kodėl mes tai turim reglamentuoti įstatymu? Kažkodėl asmenis į medžiotojų būrelį priima gyvenamosios vietos savivaldybės sudaryta komisija, o pažymėjimus išduoda valdytojo administracija. Jūs vėl numatote Lietuvos Respublikos reprezentacinius miškų plotus. Vėl kažkas medžios, kur paprastam žmogui bus neįmanoma įeiti. Aš noriu jūsų paklausti, kaip šis įstatymas numato organizuoti komercines medžiokles užsieniečiams, nes iki šiol ir vyksta pagrindinė ko-va dėl to?
L.ALESIONKA. Aš atsiprašau, jeigu aš užmirščiau kurį nors klausimą, tai man priminkite. Dėl terminų “medžiotojų linija” ir “išdėstymo kas 50 m”. Šitie metrai yra paimti iš galiojusių medžioklės taisyklių. Bet iš tikrųjų šis atstumas (50 m) gali būti ir per didelis. Gana 30 m, bet jau arčiau, stovint su lygiavamzdžiais šautuvais, jau rikošetas, kiti nenumatyti dalykai ir tai yra pavojinga. Dėl to skaičiaus mes galėsime diskutuoti svarstydami ir priimsim tą atstumą pasitarę su balistikos specialistais.
Dabar dėl reprezentacinių plotų. Kaip jūs žinote, poniškų plotų nebėra. Sekretorių ragai, prokurorų ragai ir panašūs terminai iš Lietuvos, atrodo, dingo. Vienu metu juos buvo pakeitę urėdų ragai, bet ir tie dabar, sakyčiau, jau dingo. Mes turim tik 1% medžioklės plotų, skirtų medžioti užsienio svečiams, taip pat ten gali medžioti premjeras, Prezidentas, Seimo Pirmininkas, jeigu jis medžioja. Ir viskas. Šita tvarka medžiotojus tenkina. Kitų privilegijuotų plotų nėra.
Dėl komercinių medžioklių. Yra nustatyta tvarka. Komercines medžiokles šiandien organizuoja miškininkai per jų įsteigtas tarnybas, tačiau kai kuriuose regionuose iš tikrųjų yra žinoma, kad tie komerciniai plotai tampa lyg ir personaliniais žinybiniais plotais, kuriais naudojasi miškininkai, urėdas, jo draugai, svečiai ir kiti. Šito neturės būti. Komercinės medžioklės plotus atimdami iš savo Respublikos gyventojų ir duodami naudotis kitiems, mes skiriam tam, kad ten būtų uždirbama pinigų. O jeigu Lietuvos bagočius mokės tiek pat, kiek moka vokietis už ragus, manau, skirtumo nėra. Bet turi būti sumokėta, o nepasinaudota asmeniniais “blatiniais” tikslais.
PIRMININKAS. Dar Seimo narys A.Vaišnoras. Deja, klausimams skirtas laikas baigiasi. Prašau.
A.VAIŠNORAS. Jeigu galima, norėčiau dar kalbėti dėl balsavimo motyvų. Aš noriu pasakyti, kad šitas įstatymas man kelia ne visai teigiamų, nors jis yra labai didelis, pamąstymų. Norėčiau sužinoti, kaip atsitiko, kad medžioklėje bus trys šeimininkai? O trys šeimininkai, kiek aš suprantu, kuo daugiau auklių, tai vaikas lieka be galvos. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kaip reikia šitą sistemą suderinti ir kodėl taip atsitiko?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, medžioklėje trijų šeimininkų nėra ir nebus. Medžioklę vykdo būrelis arba klubas - juridinis vienetas, ir tai yra jo tvarka. Aišku, vadovaudamasis nuostatais, vadovaudamasis taisyklėmis. Ir ne trys šeimininkai šiandien, o tai yra interesų derinimas. Aplinkos apsaugos ministerija turi savas funkcijas. Negalim išmesti Miškų ūkio ministerijos (nebent ji būtų panaikinta arba sujungta), kadangi tai yra ir jų sritis (sakykim, nuostolių atlyginimas miškams). Medžiotojams atstovaujanti draugija turi egzistuoti, kad reikėtų kalbėtis ne su šimtu partnerių, kaip rodo kitų šalių patirtis, o su vienu rimtu partneriu. Yra klausimų, dėl kurių reikia susėsti ir sutarti visoms trims žinyboms. Šitas modelis pasiteisino. Tai nėra šeimininkai, tai yra normalių derybų, demokratiškų derybų partneriai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kolegos, ar galima bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne. Ponas A.Vaišnoras niekaip nesutinka. Jam šis projektas kelia rimtų įtarimų. Prašau.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti, kad iš esmės, manau, šitas įstatymas yra per daug detalus, čia labiau panašu į instrukciją negu į įstatymą. Kita vertus, man kelia tam tikrų abejonių tai, kad medžioklės plotų nuoma yra vykdoma apskrities valdytojo. 9 straipsnyje parašyta, kad valstybinių miškų ir žemės valdytojai, kiti žemės savininkai turi išnuomoti žemę (medžioklės plotus) medžiotojų būreliams ne mažesniam kaip 10 m. laikotarpiui. Aš manau, kad Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijos galbūt yra per daug išplėstos, Aplinkos apsaugos ministerija pagal savo funkcijas turi vykdyti tik aplinkos apsaugos kontrolę, o ne tas funkcijas, kurios yra numatytos šiame įstatyme.
Šiek tiek supainioti apskrities ir savivaldybių tam tikri interesai ir funkcijos, kada nuostolius skaičiuoja savivaldybė, o leidimus išduoda apskritis ir t.t. Aš manau, kad šitokį įstatymą bus labai sunku įvertinti, priimti ir pritarti. Aš siūlyčiau grąžinti autoriams jį tobulinti.
Dar pasakysiu, kad su šituo įstatymu visiškai nebuvo supažindintas Gamtos apsaugos komitetas, kuris būtų galėjęs iš karto duoti vertingų pastabų. Tai truputį keista. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad sveikintina, jog toks įstatymas yra. Žinoma, jis yra taisytinas, ir aš manau, kad iki priėmimo mes turėsim galimybę kiekvienas pasakyti savo nuomonę dėl kiekvieno straipsnio, o pateikimui aš pritariu ir kviečiu kolegas balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis, ir balsuosime.
Už - 54. (Balsai salėje) Atsiprašau. Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta Medžioklės įstatymo pateikimui? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 32, prieš - 8, susilaikė 5. Taigi projekto pateikimui pritarta.
Ar sutiksite, jog pagrindiniai komitetai būtų du - Gamtos apsaugos komitetas ir Savivaldybių reikalų komitetas? Ačiū. Kada komitetuose bus svarstoma, manau, praneš papildomai, tai ne taip greitai, ir šios sesijos metu mes, aišku, irgi šio įstatymo nepriimsime, bet turbūt priimsime rudenį.
# $ Civilinio proceso kodekso, Valstybės kontrolės bei Seimo kontrolierių įstatymų pakeitimas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Kolegos, svarstome klausimą 2-11a, 2-11b, 2-11c, 2-11d. Tai klausimai. Pranešėjas - Seimo narys A.Kubilius, bet aš jo nematau. Iš tikrųjų ponas A.Kubilius prašė, kad iniciatorių vardu kalbėtų ponas J.Listavičius. Šiuo metu vyks svarstymo procedūra. Aš suteiksiu žodį ponui J.Listavičiui, bet iš karto sakau, kad komitetas šiems projektams nepritarė. Suteiksiu žodį ir ponui P.Vitkevičiui, o po to, nepradėdami diskusijų, mes turėsime balsuodami apsispręsti, ar pritarti komiteto išvadoms. Prašau. Seimo narys J.Listavičius. Iš vietos? Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikti kelių įstatymų projektai. Jeigu charakterizuočiau bendrais žodžiais, tai projektai iš tikrųjų reikalingi. Bet kartu aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, negaliu nepasakyti, jog tam, kad žala būtų kompensuojama, kad būtų įgyvendintos įstatymų projektų nuostatos, žinoma, reikia lėšų. Aš sakyčiau, kad turėtų būti sudaryti tam tikri lėšų šaltiniai arba tiesiog fondai. Deja, šiuo metu mes jų neturim. Jeigu žiūrėtume šiek tiek toliau, tai reikia manyti, kad jeigu tam tikra institucija žalą kompensuos, tai ji kartu turėtų prisiteisti tą konkrečią sumą iš kaltininkų. Didelių išlaidų arba nuostolių ta institucija neturėtų, tačiau tas pats mechanizmas, žinoma, turėtų būti derinamas.
Jeigu kalbėsime apie ginčus, tai yra 102 straipsnio 11 punkto patikslinimas, ir šiuo atveju iš tikrųjų asmenys bus atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Tai taip pat gerai.
Nevisiškai man aiški 35 straipsnio 3 punkto nuostata, kadangi ten duodamas nurodymas valstybės kontrolieriui reikšti pretenzijas, tačiau yra pasakyta, kad teismas priteisė. Jeigu teismas priteisė, tai šiuo atveju ir valstybės kontrolieriaus pastangos nereikalingos. Manau, ten yra netikslumas.
Seimo kontrolierių nuostatos, man atrodo, yra realios ir tikrai turėtų būti realizuotos. Aš manyčiau, kad pasvarsčius (kadangi įstatymo projektas, manau, turėtų būti įgyvendinamas, nors čia nėra parašyta, bet jeigu jis būtų įgyvendinamas nuo 1997 m. sausio 1 d. arba vėliau) jis galėtų būti priimamas, žinoma, suformulavus lėšų šaltinius, matyt, kituose įstatymų projektuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys - Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas ponas P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes pagrindinį įstatymo projektą dėl Civilinio kodekso 484, 485, 486 straipsnių pataisų komitete svarstėme du kartus. Pirmą kartą nutarėme daryti svarstymo pertrauką ir perduoti Civilinio kodekso rengimo darbo grupei. Pas mus taip yra, kad jeigu yra svarstomi kodeksai, tai paprastai sprendžia darbo grupė. Darbo grupės išvadoje pasakoma, kad projektas parengtas nekvalifikuotai ir jo priimti negalima, nes tai prieštarautų Civilinio kodekso numatytiems atsakomybės principams. Pavyzdžiui, gerbiamasis J.Listavičius sakė, kad nenumatyta valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų atsakomybė. Iš kur paims ta valstybinė įstaiga, jeigu biudžete nenumatyta? Valstybės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas kitaip. Jau dabar yra parengtas trečiasis Civilinio kodekso variantas ir ten šitie klausimai taip pat jau yra išspręsti. Trečiasis variantas, jeigu jau yra pateiktas, tai po atostogų būtų galima pradėti svarstyti. Komitetas šiam projektui ir kitiems lydintiems įstatymams nepritaria ir siūlo šiuos projektus atmesti arba daryti svarstymo pertrauką ir pasiūlyti rengėjams projektus tobulinti, kad galų gale būtų parengta kvalifikuotai, kad negadintų baigiamo parengti Civilinio kodekso normų ir principų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ir įgaliotasis asmuo ponas J.Listavičius nurodė tam tikrus projekto trūkumus, ir komitetas taip pat siūlo suderinti su baigiamu rengti Civiliniu kodeksu. Komitetas kai kuriuos projektus siūlė atmesti, bet kad būtų korektiškiau suformuluoti, jog grąžinti iniciatoriams patobulinti ir kartu su Civilinio kodekso rengimo grupe pabandyti realizuoti savo idėjas. Ar galim bendru sutarimu dėl to sutarti? (Balsai salėje) Ne. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad korektiškiausia formulė būtų daryti svarstymo pertrauką. Tai būtų korektiška todėl, kad vis dėlto dėl svarbių priežasčių pateikimo autorius negalėjo apginti. O jeigu mes dabar nusiųsim tobulinimui, tai... mes visuomet tai galėsim padaryti.
PIRMININKAS. Dėl statutinių formalių priežasčių aš negaliu daryti svarstymo pertraukos. Aš turiu daryti balsavimą dėl atmetimo. Tai galbūt korektiškiau... (Balsai salėje) Jeigu vis dėlto sutiksime bendru sutarimu, grąžinkime iniciatoriams papildyti. (Balsai salėje) Tobulinti. Ačiū. Šiam pasiūlymui pritarta.
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Svarstome 2-12 klausimą - Lietuvos Respublikos amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių aktų pažeidimą įstatymo projektą Nr.2452. Pranešėjai - ponai P.Vitkevičius ir K.Antanavičius. Svarstymas. Užsirašė kalbėti tik ponas R.Dagys. Taigi kviečiu į tribūną poną K.Antanavičių baigiamajam žodžiui. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti keletą žodžių apie tą įstatymą.
PIRMININKAS. Pateikimo metu, man atrodo, jau referavote jį.
K.ANTANAVIČIUS. Yra įstatymas, kuris išliko iš to Valiutų įstatymo keitimo dėl tų “padarytų” valiutinių nusikaltimų. Štai man šiokia tokia gėda - Amnestijos įstatymas nekaltiems žmonėms. Bet ką darysi, kitaip neišeina - nekaltiems žmonėms amnestija. Aš norėčiau pasakyti, kad įstatymą iš tikrųjų beveik parengė visų gerbiamas Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas P.Vitkevičius. Aš siūliau, kad jis pateiktų jį, bet kadangi aš pradėjau, tai mes susitarėm, kad aš eisiu į tribūną. Įstatymo esmė (galbūt ne visi spėjo pasižiūrėti) - perskaitau 1 straipsnį: “Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, padariusius veikas, numatytas galiojusiame iki 1995 m. sausio 1 d. Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnyje (dabar galioja Baudžiamojo kodekso 329 straipsnis), už operacijų su Rusijos valiuta, kurios buvo padarytos nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d., taisyklių pažeidimą.” Aš turiu duomenis apie 14 įmonių, kurios atsiskaitė už pervežimus geležinkeliu pirmyn ir atgal Rusijos rubliais. Litų stokojo ir aš tą dalyką iš tribūnos kartoju ne pirmą kartą. Neturėdamos kitos išeities tos gamyklos atsiskaitė, o dabar štai patikrino geležinkelį ir per tą geležinkelį kontrolė surado tuos atsiskaitymus, ir perdavė juos į teismą. O teismas neturi kitos išeities, nors teisėjai pritarė, kad nusikaltimo nebuvo, prokurorai pritarė, kad nebuvo, tačiau yra įstatymas ir numatoma iki 5 metų kalėjimo. Manau, kad niekas negautų, bet vis dėlto žmonėms tai didelis smūgis. Visai kiti įstatymo straipsniai nurodo kaip šitai realizuoti, kokias pareigas turės teismas, kaip tos bylos... Vieni jau yra nuteisti, kaip mažinti dalį nuteisimo, kiti dar laukia teismo. Aš nebedrįstu daugiau užimti jūsų laiko ir todėl prašyčiau svarstyti tą įstatymą ypatingos skubos tvarka, nes mums čia berengiant iš tiesų dvi baudžiamosios bylos aštuoniems asmenims yra teisme, ir teismas turės pradėti procesą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms. Šio įstatymo projektui pritarė ir Valstybės ir teisės komitetas, kuris yra vienas iš rengėjų. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų tie, kurie dabar suspės užsirašyti. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys ponas V.Juškus.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia yra nebaigtas darbas ir šiuo metu, teisingai gerbiamasis K.Antanavičius pasakė, apie 14 įmonių direktorių yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn ne dėl savo kaltės - jie gelbėjo savo įmonių ekonominę ir finansinę būklę. Todėl aš manau, kad ne tik geležinkelio, bet ir kitų įmonių vadovai yra į šitokią padėtį patekę. Todėl aš kviečiu kolegas pritarti šiam projektui po svarstymo ir prašyti Seimo Pirmininko, kad ypatingos skubos tvarka, tarkim, rytoj ar ketvirtadienį jis būtų priimtas.
PIRMININKAS. Dabar galima nepritarti. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš esu iš tos partijos ir iš tos frakcijos, kuri tikrai turėtų nepritarti, kadangi tais laikais valiutinių operacijų vykdymas buvo spekuliacija. Bet suprasdamas, kad tai buvo kova su režimu, kova su okupantų palikuonimis, aš dūsaudamas turiu pasakyti, kad balsuosiu už. Mane įtikino.
PIRMININKAS. Šito aš jūsų neprašiau. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos amnestijos už kai kurių operacijų užsienio valiuta norminių...
PIRMININKAS. Jeigu jūs nepritariate, tai galite kalbėti...
J.LISTAVIČIUS. Visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. ... aktų pažeidimą įstatymo projektas skirtas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, pažeidusius valiutinių operacijų taisykles. Įstatymo projekto pavadinimą būtų galima patikslinti ir vietoj žodžių “kai kurių operacijų” įrašyti “atsiskaitymų”. Iš įstatymo preambulės reikėtų išbraukti žodžius “nesant valiutinių operacijų vykdymo patirties” ir neapgaudinėti savęs, nes kitų neapgausime. Iki įstatymo projekto priėmimo, aš manau, turėtų būti pateikta Seimo informacija, kokia žala padaryta Lietuvos Respublikai vykdant operacijas Rusijos valiuta ir atskirai kitų šalių valiuta, pažeidžiant valiutinių operacijų keitimo taisykles. Reikėtų spręsti, orientuojantis į nubaustų asmenų skaičių, ar amnestuoti visus asmenis, pažeidusius valiutinių operacijų...
PIRMININKAS. Ar jūs nepritariate projektui po svarstymo?
J.LISTAVIČIUS. Na, palaukite minutę, ir pasakysiu! Ar tik atsiskaitančius rubliais, ar išvis atmesti įstatymo projektą. Todėl aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo. Štai ir sužinojote viską.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Listavičiau, nors iš jūsų teksto aišku, jog vis dėlto jūs pritariate. Gerai. Man paprasčiau bent dėl pabaigos. Ar reikės balsuoti, ar galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Reikia. Prašau. Balsuosime. Kas už tai, jog įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo?
Už - 24, prieš - 14, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos, bet tik tiek. Aš jus tikrai tuoj pat nutrauksiu. Prašau. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau paprašyti, kad Seimo nariams iki priėmimo būtų pateikta labai konkreti informacija, kiek yra tokių bylų, kokie dydžiai ten yra, ir kad būtų suvestinė informacija apie tai, kokios apimties buvo operacijos. Tik tada mes galėtume apsispręsti, kiek tai yra svarbu, pavojinga valstybei ar visiškai nesvarbu ir nepavojinga. Tik tada galėtume balsuoti už arba prieš tą amnestiją.
PIRMININKAS. Autoriai, aš manau, atsižvelgs. Seimo narė E.Kunevičienė dėl vedimo tvarkos.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš irgi norėčiau pasakyti, kad ne visai gerai čia turbūt ir balsavot, nes už tokį įstatymą taip negalima. Jeigu jau Lietuvoje buvo litas, tai litu ir atsiskaitė valstybės biudžetui. Jeigu jūs dabar amnestuojate atsiskaitymus rubliais po to, kai buvo įvestas litas, tai kuo remiantis? O kaip atsiskaityta su valstybės biudžetu, su Sodra? Taigi rublių jie nebepriiminėjo. Tai tada iš viso galim nurašyti visus įsiskolinimus valstybei? Todėl norėčiau, kad ponas K.Antanavičius pateiktų...
PIRMININKAS. Mieloji kolege, tai ne dėl vedimo tvarkos. Pasakykite ponui K.Antanavičiui.
E.KUNEVIČIENĖ. Pono K.Antanavičiaus aš ir noriu paprašyti, kad jis pateiktų visą informaciją.
PIRMININKAS. Atleiskite, tai dėl informacijos, tai bus dėl vedimo tvarkos, o motyvacijos... Kolegos, aš nesusilaikysiu nuo vienos replikos dėl mūsų priimto anksčiau įstatymo. Mes priimsime šitą įstatymą, bet norėčiau dėl priimto Teismų įstatymo trijų kartų. Įsivaizduokite teisėją, kuris, suprasdamas mūsų reikalavimų absurdiškumą ir beviltišką situaciją, padarė tokį sprendimą paskirdamas mažesnę bausmę. Kasacinė institucija tuos sprendimus jam panaikino. Tas teisėjas jau dabar atleistas. Mes priimam kažkokį sprendimą. Štai kas yra. Seimo narys ponas B.Genzelis dėl vedimo tvarkos. Ir tai mes darome tos pačios dienos posėdyje. Seimo narys ponas B.Genzelis dėl vedimo tvarkos.
B.GENZELIS. Aš noriu replikuoti jums.
PIRMININKAS. Prašau.
B.GENZELIS. Pirmiausia aš prisimenu, ką jūs šnekėjote anksčiau ir pasakėte: kodėl negalima priimti? Nes aukštesnis teismas visą laiką galvos apie tai, ką...
PIRMININKAS. Pone Genzeli, paimsite stenogramą ir tada paskaitysite tiksliau. O replikos posėdžio pabaigoje. Šitą teisę aš turiu, deja, kaip posėdžio primininkas. Galbūt ir per daug ja pasinaudoju.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
Paskutinis darbotvarkės punktas 2-13 - Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektas Nr.1185(4). Pateikimas. Kviečiu į tribūną poną R.Šukį.
R.ŠUKYS. Labas vakaras! Įstatymo projektas, kurį mes teikiame, buvo pradėtas rengti prieš pusantrų metų. Jis buvo teiktas vieną kartą ir pateikimui buvo pritarta, po to prie jo buvo nemažai dirbta, jis buvo tobulinamas ir štai dabar pasiekė Seimą. Iš tiesų nemažai teko išgirsti kritikos iš Seimo narių ir, manau, pagrįstos kritikos. Jeigu būtų pritarta pateikimui, aš manau, kad šį įstatymą su jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pagalba būtų galima tobulinti ir vėliau priimti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Seimo narė ponia E.Kunevičienė. Gerbiamoji Kunevičiene, jūs norėjote paklausti? Seimo narys J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Aš norėjau pranešėjo paklausti, ar dalyvavo rengiant šį įstatymą nacionalinio radijo ir televizijos atstovai? Kadangi šiame įstatyme aš nematau įstatyminių normų. Čia daugiausia yra uždaviniai, programa ir po to yra pakartotos teisinės normos, t.y. nacionalinio radijo valdymas, finansavimas iš Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 29 straipsnio bei kitų. Ar yra supažindintas su šiuo įstatymu kolektyvas (dar kartą klausiu) ir ar dalyvavo nors vienas nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojas rengiant šį įstatymą?
R.ŠUKYS. Taip, dalyvavo gerbiamasis L.Tapinas. Jis tada dar buvo nacionalinio radijo ir televizijos komiteto generalinis direktorius. Mūsų darbo grupėje lankėsi ponas Neverauskas, nacionalinio radijo ir televizijos komiteto juristė ir dar kažkas iš jų. O kolektyvas, aš manau, dar susipažins ir susipažįsta jau.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Man truputėlį keista, kadangi ir aš kreipiausi į televizijos vadovus (jie šiandien čia buvo kita proga, atėmimo proga) ir klausiau jų nuomonės apie šį įstatymą. Du iš vadovų pasakė, kad nieko nežino, o trečiasis (pats didžiausias) pasakė žodį, kurio aš nenoriu čia kartoti. Aš sužinojau, kad nė vienas iš jų rengimo darbe nedalyvavo. Esu nustebintas, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Lietuvoje turi Prezidentas, Seimas, Vyriausybė bei jos nariai, bet visiškai neturi žmonės, turintys tiesioginį ryšį su svarstoma tema. Dėl šito tolesniame įstatymo svarstyme kils rimtų keblumų. Žinoma, ir aš galėčiau rengti įstatymus apie medžioklę, bet tai daro ponas L.Alesionka, bet tegul vengia...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega.
B.V.RUPEIKA. ... įstatymų projektus tie specialistai...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
B.V.RUPEIKA. ...arba žinybos, kurios yra tiesiogiai susietos su svarstoma tema.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kas sudarys Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pajamų ir išlaidų sąmatą arba biudžetą, kas jį tvirtins, apskaitys, kontroliuos ir atsiskaitys? Kadangi jūsų 7 straipsnio nuoroda į 29 straipsnį absoliučiai nieko nepasako. Ačiū.
R.ŠUKYS. Tai turėtų padaryti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, būtų malonu, kad pateikiant šį įstatymą būtų Juridinio skyriaus išvada ir visos darbo grupės sudėtis, nes kol kas man ta darbo grupė atrodo mistinė. Juo labiau kai darbo grupės nariai net nemato paskutinės redakcijos. Galiu net įvardyti, kas nėra matęs šios redakcijos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, kad paliktumėte mane kalbėti dėl motyvų. Mano klausimas būtų iš tų šedevrų, kurie čia yra pateikti. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai vadovauja pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, kurie taryboje renkami vienerių metų laikotarpiui. Ar jie kartu vadovauja, ar kaip? Ar čia du vadovauja, ar vis dėlto čia yra kažkas kita pasakyta?
PIRMININKAS. Prašau, pone Šuky.
R.ŠUKYS. Aš čia nematau nieko tokio, kas šokiruotų. Žinoma, vadovauja vienas iš jų.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasitikslinti, ar aš gerai supratau. Iš projekto išeitų taip, kad dalis nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojų dirbs pagal terminuotas sutartis, o kiti - ne. Kas nustatys, ar čia paliekama tiktai tarybai nustatyti, ar jau ir įstatyme vis dėlto reikėtų gal apibrėžčiau pasakyti, kas dirbs pagal tas terminuotas sutartis, o kas - kitokiais pagrindais.
R.ŠUKYS. Pagal projektą, pagal terminuotą sutartį turėtų dirbti kūrybiniai darbuotojai, kurių sąrašą nustatytų taryba.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar šitas Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas buvo svarstytas, sakykim, vadovaujančių darbuotojų pačiame nacionaliniame radijuje ir televizijoje? Ar jam buvo pritarta?
R.ŠUKYS. Ne, nebuvo svarstytas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, labai geri yra jūsų siūlomi principai, teisės ir laisvės, ir daug kitų gražių dalykų parašyta. Bet jūs vakarais turbūt žiūrit vieną tokią laidą per televiziją, kuri vadinasi, aš net nenorėčiau jos įvardyti, nes tai būtų savotiška reklama. Tai nepaprastai šlykšti, absurdiška, nieko neduodanti laida, iškraipanti valstybinę kalbą, papročius, etiką, moralę, ir aš net neįsivaizduoju, ko ta laida gali išmokyti mūsų jaunimą, vaikus. Ir štai jūsų visos institucijos mato šią laidą kiekvieną savaitę ir visos institucijos nieko nepadaro. Ir nieko nedaro su ta laida, šlykščiai dergiančia mūsų televizijos eterį. Tai štai aš žiūriu ir...
PIRMININKAS. Prašom formuluoti klausimą.
A.BALEŽENTIS. Taip, aš ir formuluoju klausimą, kad šiame įstatymo projekte nieko nėra apie...
PIRMININKAS. Jeigu jūs supratote klausimą, prašom atsakyti.
Prašau. Jūs galite atsakyti?
R.ŠUKYS. Čia yra išdėstyti visi nacionalinio radijo ir televizijos uždaviniai. Nežinau, kokią laidą jūs turite galvoje, kuri tokia yra... (Balsas salėje) Kol kas tos institucijos, numatytos įstatyme, kurį priėmėt, nefunkcionuoja. Jos ir negali funkcionuoti, nes dar įstatymas nepradėtas įgyvendinti. Aš manau, kai jos pradės funkcionuoti, tos laidos gaus atitinkamą įvertinimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš perleidžiu žodį gerbiamajam V.Petkevičiui.
PIRMININKAS. Prašau. Ponas V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš, gerbiamieji, dėl vedimo tvarkos. Negalima komentuoti atskirų laidų. Mes kalbam apie įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau kartu pirmininko paklausti. Nors čia buvo aiškinta, bet aš nesupratau. Užrašyta “pateikia darbo grupė”. Tai kokia ta darbo grupė? Ji buvo sudaryta Seimo ar Seimo narių grupės, ar komiteto, ar yra statutinis pateikimas?
PIRMININKAS. Darbotvarkėje yra įrašyta, kad pateikia ponas R.Šukys. Aš žiūriu į darbotvarkę. Prašom. Ponas R.Šukys...
R.ŠUKYS. Darbo grupė buvo sudaryta 1994 m. rugsėjo 21 d. Seimas pavedė valdybai sudaryti darbo grupę.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė pirmiausia stovėjo. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Ne, aš dėl asmeninių motyvų.
PIRMININKAS. Dėl asmeninių - posėdžio pabaigoje. Palaukit. Seimo narys ponas B.Genzelis dėl vedimo tvarkos.
B.GENZELIS. Aš dėl vedimo tvarkos, nes neatsakė nei į gerbiamojo B.Rupeikos, nei į gerbiamojo A.Endriukaičio klausimą. Problema yra ta, kad tokių įgaliojimų ponas R.Šukys neturėjo. Darbo grupė buvo sudaryta tam, kad parengtų Visuomenės informavimo... Todėl šis teikimas yra visiškai nestatutinis ir savavališkas.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Registravosi 46 Seimo nariai. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo. Seimo narys V.Andriukaitis. Iš tikrųjų jis prašė palikti dėl balsavimo motyvų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad pateiktas įstatymo projektas iš tikrųjų rimtesnės kritikos neišlaiko. Galėtume pradėti cituoti nuo pat 1 straipsnio, kur yra bendrosios nuostatos ir uždaviniai. Ketvirtoji dalis štai ką teigia: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi redakcinę laisvę. Ne kūrybinę, bet tik redakcinę. Jos negali veikti valstybės valdžios, politinės, privačios, ekonominės struktūros. Nesuprantama, apie ką nori autorius kalbėti. Toliau. Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje negali veikti politinės partijos ir politiniai judėjimai. Reikėtų atkreipti dėmesį į Politinių partijų įstatymą. Galima būtų cituoti apie pusiausvyrą tarp elitinės ir masinės kultūros. Galima būtų cituoti apie tai, kad tarybos nariai negali būti atšaukti iš savo pareigų, kol nesibaigė jų paskyrimo laikotarpis. O jeigu jie padarė nusikaltimą? Vienu žodžiu, čia yra tiek daug taisytinų dalykų, juo labiau kai kalbama apie nacionalinį radiją ir televiziją, turėtų būti jo valdymas, administracijos formavimas, finansavimas, ūkinė veikla, pajamos, pajamų paskirstymas, pajamų kontrolė, reorganizavimas, likvidavimas. Deja, nieko čia nėra. Čia yra aštuoni straipsniukai, kurie parengti paskubomis. Kita vertus, darbo grupės nariai nėra matę galutinės redakcijos ir nėra Juridinio skyriaus išvados. Aš siūlau nepritarti po pateikimo, o sudaryti naują darbo grupę ir iš tikrųjų parengti rimtą Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, į kurio rengimą būtų įtraukti ir ekonomistai, ir teisininkai, ir finansininkai, nes tai yra labai rimtas klausimas, reikalaujantis detalaus tyrinėjimo. Taip, kaip yra pateikta, - aštuonių straipsniukų rinkinys - na, atleiskit, pavadinti tai Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu net liežuvis neapsiverčia.
PIRMININKAS. Dabar siūlau pritarti. Seimo narys V.Būtėnas pritaria?
V.BŪTĖNAS. Aš siūlau pritarti darbo grupės pateiktam projektui. Mane tiktai truputėlį stebina kai kurių Seimo narių noras nuvesti mus į šalį. Štai kolega V.Andriukaitis, nežinau, kokiais šaltiniais remdamasis tvirtina, kad darbo grupė savo projekto nematė. Tai gal jį parengė V.Andriukaitis? Jis labai gerai matė tą projektą. Tegul pamini pavardę bent vieno darbo grupės nario, kuris to projekto nėra matęs ir su juo nėra susipažinęs.
Antras dalykas. Aš manau, kad toks įstatymas būtinai reikalingas. Mes nemanome, kad tai yra jau šedevras, kurį būtinai galima šiandien priimti. Tačiau tobulinimui, be abejo, ribų nėra. Galima jį tobulinti, bet manyčiau, kad toks įstatymas reikalingas. Ir čia buvo kalbėta apie tai, kad tai turėtų būti panašu lyg į kokią instrukciją. Įstatymas yra įstatymas. Juk visus finansinius dalykus, kaip sąmata tvarkoma, kaip žiūrima ta ūkinė veikla, juk visa tai numatys nacionalinio radijo ir televizijos taryba. Reikia pasiskaityti projektą, kolegos. Jūs paskaitykite, o pataisas, pasiūlymus tam projektui galima pateikti. Niekas nedraudžia. Ir svarstymo metu galima išsakyti daugiau pastabų. Mes irgi nemanome, kad tai yra jau visai parengtas projektas priėmimui. Ir jeigu mes jį atmestume, tai visi procesai, kurie yra susiję su Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimu, sustotų. Mes siūlome vis dėlto pritarti šiam projektui po pateikimo, jį toliau tobulinti, aptarti ir bendromis jėgomis paskui priimti tą įstatymą įgyvendinimui.
PIRMININKAS. Mes galim ne tik atmesti, mes galim atidėti. Bet prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos radijo ir televizijos... Registracija? Prašau. Registravosi 45 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pateikimui, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 17, prieš balsavo 22, susilaikė 5 Seimo nariai. Taigi projektui po pateikimo nepritarta. Dabar reikės balsuoti... (Balsai salėje) Negalima. Pirmiausia apsispręsim, ar atmetam projektą, ar atidedam, t.y. grąžinam iniciatoriams. Tada visas replikas galėsite. Gerbiamieji kolegos, balsuosime alternatyviai, o paskui žiūrėsime pagal balsų daugumą. Tie, kurie yra už tai, kad būtų atidėtas projektas, t.y. grąžintas iniciatoriams, balsuoja už, tie, kurie yra už tai, kad iš viso būtų atmestas šis projektas, balsuoja prieš. Atmetimui reikalingi 36 balsai. Prašau kalbėti balsavimo... Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams, balsuoja už, kas už tai, kad būtų atmesta, balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami.
Už grąžinimą iniciatoriams balsavo 25 Seimo nariai. Taigi nepritarta. Grąžintas projektas iniciatoriams. O dabar replikos po balsavimo. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau ne repliką, bet štai ką pasiūlyti. Darbo grupę reikėtų papildyti Seimo nariais, komitetų nariais ir papildyti Vyriausybės bei nacionalinio radijo ir televizijos nariais. Ir jeigu toks protokolinis sprendimas būtų priimtas, būtų galima tikrai suformuoti darbo grupę, kuri galėtų greitai ir operatyviai, daug kvalifikuočiau parengti šį įstatymą. Dabar esančioje darbo grupėje, aš žinau, gerbiamojo E.Jarašiūno jau seniai nebėra, vargiai ar dirba kiti tos darbo grupės nariai. Apskritai neaiški jos sudėtis, kiek ten renkasi ir panašiai. Aš manyčiau, kad Seimui reikėtų svarstyti principinį klausimą - papildyti darbo grupę naujais nariais, kad būtų galima parengti iš tikrųjų kvalifikuotą įstatymą.
PIRMININKAS. Manau, kad į jūsų pasiūlymą bus atsižvelgta. Seimo narys B.Rupeika. Jei galima, per... Minutėlę. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, pritariu V.Andriukaičio pasiūlymui. Kartu noriu pasakyti, jog šiandien Lietuvos radijui ir televizijai buvo akivaizdžiai numautos kelnės, atimtos iš jų galimybės disponuoti dideliais pinigais ir visu kitu. To gulinčio bent jau tą pačią dieną tikrai niekas nebemuša, išskyrus Lietuvos Seimą. Antra, padorumas reikalautų, kad nors kažkas iš televizijos ir radijo šioje darbo grupėje būtų ir svarstymo metu taip pat. Aš jau nekalbu apie Statuto reikalavimus įstatymų leidybos iniciatyvai. R.Šukys yra labai energingas ir aktyvus žmogus ir man tiesiog truputį gaila, kad jis tapo tam tikrų kelių grupių “atpirkimo ožiu” šioje situacijoje. Tegul patys tų grupių vadovai sėdi štai čia arba stovi tribūnoje ir tegul jie dirba. Jų dabar nėra. Tegul ateina ir gina savo interesus tiesiai. O kodėl tai daro tiktai vienas žmogus salėje?
PIRMININKAS. Ir Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kai buvo balsuojama už Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimus ir papildymus, padorusis Seimo narys B.Rupeika pasigedo manęs, klausė, kodėl nėra Seimo narės Z.Šličytės Seimo posėdžių salėje. (Balsai salėje) Zitos, tegul vardu familiariai pavadino. Tai noriu dabar jums visiems, gerbiamieji kolegos, ir ponui B.Rupeikai paaiškinti, kad tuo metu buvau iškviesta iš plenarinių posėdžių salės ir man buvo pateikti duomenys, kaip ponas B.Rupeika su Žuvininkystės departamentu...
PIRMININKAS. Tai neturi nieko bendra su replika po balsavimo. (Triukšmas salėje) Gerbiamoji Zita, aš jums suteiksiu žodį posėdžio pabaigoje. Deja, nors ir labai jus gerbiu, bet tikrai nieko negaliu padaryti, nes tada posėdžių salėje prasideda nevaldoma situacija. Žodį aš jums suteiksiu, bet posėdžio aš dar nebaigiau. Yra vienas rezervinis klausimas...
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke...
Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimo įstatymo projektas (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Jūs jau kalbėjote, pone Vyteni Andriukaiti. Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Paviržį. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo nutarimų dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.2482. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia yra tiktai vienas dalykas, kaip matot, - datos pakeitimas. Liepos 1 d. pasibaigia galiojimas. Mes, komitetas, siūlom pratęsti iki šių metų gruodžio 31 d. Na, o su Juridinio skyriaus pastaba dėl antrojo, tiksliau, registruoto akto projekto Nr.2482 - sutinkame ir pavadinimą taisom taip, kaip Juridinis skyrius pasiūlė.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti tiktai Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nesu prieš tai, kad žmonėms būtų padedama. Tai yra visai natūralu. Tačiau mane stebina tas nuolatinis atidėliojimas. Juk žmonės žinojo, kad butus reikia išpirkti, buvo nustatytos datos, o dabar vis atsiranda atidėliojimų. Faktiškai įstatymo pažeidimas. Na, ar čia jau taip yra gerai ir kas tai per priežastys? Kokie tai žmonės, kurie iki šiol jau keletą metų niekaip nesugeba paduoti pareiškimų?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, iš esmės suprantama, kad jūs esat teisus. Mes galbūt ir per dažnai nukėlinėjam, tačiau, kaip jūs žinote, yra sudaryta Seimo valstybinė butų privatizavimo komisija, kurioje dalyvauja ir mūsų kolega V.Kanapeckas. Būtent ši komisija kiekvieną savaitę ir šiuo metu po keliasdešimt pareiškimų nagrinėja, kai žmonės prašo nuo ne nuo jų priklausančių aplinkybių, jie vis dar negalėjo... Atsiranda visokių. Galėtų smulkiau papasakoti kolega V.Kanapeckas. Be to, mes, komitetas, gavome kreipimąsi iš stambių miestų savivaldybių, kurios palaiko tą prašymą. Aš, kolegos, nematau kliūčių padaryti... Juolab kad, žinote, iki metų pabaigos privatizavimo čekių galiojimas yra pratęstas. Aš siūlyčiau visiems vieningai pakelti rankas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galim pritarti bendru sutarimu po pateikimo šių įstatymų projektams? Negalim. Prašau. Kas nepritaria? Seimo narys J.Beinortas nepritaria po pateikimo.
J.BEINORTAS. Pati idėja pratęsti siejama su dviem dalykais. Viena, kad žmonės dėl kažkokių priežasčių nespėjo savo teise pasinaudoti, o antroji priežastis, tai yra mūsų investicinių čekių panaudojimo galiojimo laiko pratęsimas. Tačiau aš su apgailestavimu turiu pasakyti, kad taip be galo ilgai tęsiant visiškai neleidžiama pradėti veikti Lietuvos įstatymui dėl valstybės paramos gyventojų apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis, kuriame taip pat yra išsipirkimo galimybė, išdėstyta per 15 ar daugiau metų, su minimalia palūkanų marža. Šitas įstatymas stabdomas vien dėl to, kad mes vis toliau ir toliau pratęsiam praktiškai atidavinėjimo privatizaciją. Aš nuoširdžiai tikiu, kad šitas pratęsimas yra paskutinis, nes jis iš esmės susijęs tik su čekiais. Kitų motyvų pratęsti būti negali.
PIRMININKAS. Pone Juliau, ar jūs pritariate, ar nepritariate po pateikimo? Prašom kalbėti, kas nepritaria po pateikimo. Nėra tokių? Galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo šiuos projektus nagrinėti ypatingos skubos tvarka, tačiau aš labai abejoju, ar užteks mums... Registruokimės, kiek mūsų yra posėdžių salėje. (Balsai salėje) Užsiregistravo 41 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar galime pritarti... Kas už tai, jog būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai, t.y. mes dar šiandien priimtume šiuos projektus, kas už? Atsiprašau. (Balsai salėje) Kas už? Reikia 36 balsų. Deja, kolegos, 24 balsai. Man šiek tiek keistoka. Gal pakartokime. Prašom pasiruošti balsuoti pakeliant rankas. Kas už tai, jog būtų pritarta šių įstatymų svarstymui ypatingos skubos tvarka, kas už? Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš...
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Taigi 27 Seimo nariams balsavus už, deja, mes turėsime tik skubos tvarką. Ačiū, kolegos. Priartėjome prie posėdžio pabaigos. Dvi replikos. (Balsai salėje) Na, o jeigu pageidausite... Ir pareiškimai, jūs teisūs. Ponas M.Stakvilevičius. Ponas B.Genzelis dėl vedimo tvarkos.
B.GENZELIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Aš bijau, kad mes nespėsime šiame posėdyje.
B.GENZELIS. Bet ten yra labai trumpas klausimas.
PIRMININKAS. Visi trumpi klausimai.
B.GENZELIS. Negi dabar aukštosios mokyklos tegul lieka be bendrabučių?
PIRMININKAS. Aš manau, per daug sudėtingas klausimas.
Klausimai baigti, išskyrus vieną. Ar galime mes bendru sutarimu pritarti pono V.Andriukaičio pasiūlymui pavesti Seimo valdybai sudaryti darbo grupę jau svarstyto Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo parengimui? Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Replika, o po to dar, kaip aš suprantu, M.Stakvilevičius norės paskaityti pareiškimą. Repliką Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš čia niekaip negalėjau išsiaiškinti, kodėl nedalyvavau salėje, kai buvo... (bet kodėl išjungtas mikrofonas?) kai buvo balsuojama už Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimus. Tuo metu mane iškvietė tam tikri asmenys, kurie norėjo paaiškinti, kaip Seimo narys B.Rupeika, kuris čia iš visų esančių yra vienintelis padorus ir ne prie valdžios lovio, važiavo į Vokietiją su Žuvininkystės departamentu, ten pirko automobilį, parvairavo čia, na, ir visus kitus faktus, apie kuriuos galėčiau plačiau informuoti. Bet pasiaiškinu, kodėl aš nebuvau Seimo posėdžių salėje. Galbūt užteks ir šito.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, jūs vis dėlto teisininkė ir vargu ar reikia pradėti nuo nepatikrintų iki galo faktų garsinimo. Na, kai pati patikrinsite, tada ir pateiksite.
Dabar Seimo narys M.Stakvilevičius paskaitys pareiškimą. Prašom. M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Kadangi laikas baigėsi, aš vis dėlto dėl šios dienos didelio susipriešinimo norėčiau pareikšti apgailestavimą, kad mes, Seimo nariai, vadovaujamės ne protu, ne humaniškumu, bet elgiamės diktuojami tų skriaudų, kurias mums arba mūsų tėvams, arba mūsų seneliams kažkas yra padarę. Jeigu taip darysime, oi, kaip blogai gyvensime, kokia valdžia beateitų. Labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos, išbraukti, išrauti šitą motyvą, jeigu jau mes esame krikščionys arba mes save laikome humanistais. Labai nemiela, kai šitaip mes elgiamės!
Z.ŠLIČYTĖ. Aš prašau replikos.
PIRMININKAS. Prašom, ponia Šličyte.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs komentavote mano kalbą, kad aš, būdama teisininkė, pateikiau nepatikrintus faktus. Aš tuos faktus patikrinau, todėl ir nebuvau plenarinių po-sėdžių salėje. Tie faktai yra tikri. Prašau jūsų mano kalbos nekomentuoti. Jūs kaip ponas J.Bernatonis norite pateikti, kad aš kalbu netiesą. Tai yra tiesa, ką aš pasakiau. Kaip teisininkė, aš atsakau už tai, ką aš kalbėjau.
PIRMININKAS. Puiku, aš tik nenoriu posėdžio pabaigoje diskusijų dėl to, ar yra leistina pirkti mašiną, ar yra neleistina. Aš nenoriu, kad susidarytų įspūdis...
Nori paskaityti pareiškimus dar daug Seimo narių. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną A.Bendinską.
Seimo narių pareiškimai (96.07.09)
8sesija 68 posėdis. Svarstyti klausimai
A.BENDINSKAS. 1996 m. liepos 9 d. Pareiškimas.
“1991 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarime Nr.I-1033 rašoma:
“Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, žinodama, jog Švedijos politinių partijų iniciatyva atidarytoje Lietuvos nepriklausomybės fondo sąskaitoje Nr.57820-1600 yra susikaupusi įmokų-aukų suma, kuria disponuoja, kaip sakoma fondo steigiamajame atsišaukime, “Lietuvos tautos išrinktas parlamentas ir Vyriausybė”, nutarė:
1. Sprendimus dėl šio fondo lėšų naudojimo daryti bendruose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės posėdžiuose.
2. Su šiais sprendimais susijusius pavedimus tvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus parašais.”
Iki šiol šį Lietuvos nepriklausomybės fondą gaubia nežinia, o tai gali sukelti įvairių negatyvių pareiškimų visuomenės informavimo priemonėse, kaip tai atsitiko su Norvegijos Taikos premija. Prašau pateikti išsamią ataskaitą apie tai, kokia suma buvo to fondo sąskaitoje, kokios finansinės operacijos buvo vykdomos ir kaip panaudotas tas fondas. Taip bus informuotas ir Lietuvos Seimas, ir visuomenė apie šio fondo veiklą. Be to, nebus jokių gerą tarybinio profesoriaus V.Landsbergio vardą žeminančių pareiškimų, nereikės kviesti iš Švedijos atstovų duoti šiuo klausimu paaiškinimų, susijusių su Lietuvos nepriklausomybės fondo panaudojimu.”
Seimo narys A.Bendinskas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu perskaityti pareiškimą, pavestą man 8 Seimo narių... 9 Seimo narių.
“Dėl J.V.Paleckio ir grupės draugų “tyliosios diplomatijos”.
Seimo narių grupė 1996 m. birželio 26 d. paskelbė pareiškimą, kuriuo buvo reikalauta neatidėliojant Užsienio reikalų komitete svarstyti pono J.V.Paleckio tinkamumo Lietuvos diplomatinei tarnybai klausimą. Taip pat buvo pabrėžta, kad ponas J.V.Paleckis privalo pateikti savo darbo Sovietų Sąjungos diplomatinėje tarnyboje užsienyje, ypač Šveicarijoje, detales bei paaiškinti kai kuriuos savo biografijos faktus, apie kuriuos pastaruoju metu rašė vienas iš Lietuvos dienraščių.
Pareiškime taip pat buvo atkreiptas dėmesys į pas mus įsigalėjusią ydingą praktiką ambasadorių kandidatūras “svarstyti” Seimo Užsienio reikalų komitete post factum, t.y. tada, kai agremanas iš užsienio valstybės jau gautas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimas būna tik simbolinis.
Patyręs sovietų diplomatijos specialistas ponas J.V.Paleckis tuoj pat garantavo, kad jis pasiruošęs atsakyti į visus klausimus ir neslėps praeities (“Lietuvos rytas”, 1996 m. birželio 29 d.), bet Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ponas K.Bobelis į Seimo narių pareiškimą nereagavo ir šio klausimo Užsienio reikalų komitete nesvarstė tol, kol nebuvo gautas agremanas iš Didžiosios Britanijos.
Taigi rytoj įvyksiantis šio klausimo svarstymas Seimo Užsienio reikalų komitete bus tik simbolinis.
Šiuo žingsniu LDDP dar kartą pademonstravo, kad net tokioje srityje kaip užsienio politika jiems priimtina tik viena nuomonė, galioja vienos partijos - LDDP partijos - diktatas.
Pareiškiame, kad atsakomybė už šį paskyrimą tenka Jo Ekscelencijai Prezidentui, užsienio... Pareiškiame, kad atsakomybė už šį paskyrimą tenka Jo Ekscelencijai Prezidentui, užsienio reikalų ministrui ponui P.Gyliui ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui ponui K.Bobeliui. Skirdami tokią kontroversišką asmenybę kaip ponas J.V.Paleckis Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, minėti asmenys diskredituoja visą Lietuvos Respublikos diplomatijos tarnybą.”
Pasirašė Seimo nariai: L.Andrikienė, A.Kubilius, J.Listavičius, R.Hofertienė, N.Ambrazaitytė, K.Dirgėla, A.Vaišnoras, A.Baležentis ir V.Petrauskas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Rytoj Seniūnų sueiga 8.45 val. Posėdis baigtas.