Šešiasdešimt
trečiasis posėdis
1996
m. liepos 3 d.
1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimo įstatymo projekto priėmimas (96.07.03)
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo liepos 3 d. rytinį plenarinį posėdį.
Prašome registruotis. Kolegos, registracija! 90 Seimo narių. Dėl darbotvarkės. Darbotvarkė yra tokia, kokia buvo patikslinta. Esminis dalykas, matyt, yra tas, kad buvęs mūsų žmogus, o dabar teisingumo ministras A.Valys gali vėluoti į Vyriausybės pusvalandį, kadangi paraleliai vyksta Vyriausybės posėdis, kuris prasidės 15 val. ir 17 val. nebus pasibaigęs.
Štai čia yra vienintelis keblumas, o visa kita iš eilės.
Taigi siūlau imtis darbotvarkės 1-1 punkto - 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimo įstatymo projekto Nr.2381(3). Kviečiu pranešėją - finansų ministrą gerbiamąjį A.Križinauską.
Gerbiamasis ministre, ar teikiate priimti šį projektą?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Dabar prašyčiau apibendrintai pasakyti apie pastabas ir siūlymus, kurie yra pateikti oficialiai raštu.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš turiu gerbiamojo Seimo nario profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymus, kuriais iš esmės yra siūloma nemažinti asignavimų tam tikroms pozicijoms. Jie yra čia konkrečiai išdėstyti. Yra Seimo nario V.Pranevičiaus pasiūlymų, kur yra siūloma nedidinti asignavimų Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai, valdymo struktūrų informacinės sistemos tarnybos sukūrimui ir tuos pačius pinigus paskirstyti dviem pozicijoms: priešgaisrinei apsaugai ir kokybės inspekcijai. Agrarinio komiteto pasiūlymai dėl žemės ūkio finansavimo.
PIRMININKAS. Ministre, turėtume susitarti dėl darbo tvarkos. Jeigu kuriuos siūlymus jūs priimate, tai tada iš tiesų nėra jokių problemų. Jeigu yra abejonių, tada jūs turite referuoti, o siūlymų autoriai turės kalbėti.
A.KRIŽINAUSKAS. Gerbiamojo V.Pranevičiaus pasiūlymams pritariu.
PIRMININKAS. Taip jau lengviau.
A.KRIŽINAUSKAS. Agrarinio komiteto pasiūlymams pritariu.
PIRMININKAS. Gerai. Ir protokoliniam įrašui?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, ir protokoliniam įrašui taip pat.
PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, lieka kolegos K.Antanavičiaus siūlymai.
A.KRIŽINAUSKAS. Gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymams negaliu pritarti dėl vienos priežasties - nėra nurodytas šaltinis - kieno gi sąskaita visa tai turėtų padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, prašome iš savo darbo vietos referuoti jūsų siūlymus. (Balsas salėje) Prašau? Šitam variantui nėra, aš nemačiau. (Balsas salėje) Prašom. Pirmiausia aptarkime kolegos K.Antanavičiaus siūlymus. Ar gerbiamasis M.Pronckus dėl vedimo tvarkos? Prašau.
M.PRONCKUS. Aš noriu kai ką paaiškinti dėl pasiūlymų, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau.
M.PRONCKUS. Dėl pasiūlymų. Kadangi finansų ministras sutiko, kad prie to, kas yra, dar būtų pridėta 15 mln. litų - būtent 10 mln. melioracijai ir 5 mln. žemės išpirkimui. Šito nėra tame projekte, tai aš savo pasiūlymą dėl melioracijos lėšų didinimo atsiimu, kadangi turėtų ateiti per kitus šaltinius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius dėl savo siūlymų. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš pasiūliau tą milijoną grąžinti ligoninės statybai užbaigti ir manau, jog valdymo išlaidas, kad ir Seimo kaštus sumažintų 1 mln. Dar sykį galiu pakartoti motyvus. Čia, Seimo koridoriuose, parketas dedamas, dažomos išorės sienos - šito galima nedaryti. Ligoninės statyba yra svarbiau. Tas yra pateikta raštu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Visi Seimo nariai turi tuos siūlymus. Jie buvo įteikti birželio 28 d. Ministras jau išdėstė savo poziciją. Aš dabar prašyčiau komiteto pirmininką.
F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į situaciją vis dėlto būtų pasiūlymas padidinti 5 mln. litų kompensaciją už žemę tiems Lietuvos gyventojams, kurie jų laukia, kartu sumažinant 5 mln. akcinei bendrovei "Lietuvos energija" skirtas lėšas.
Taip pat siūlyčiau dar 10 mln. litų padidinti asignavimus melioracijai, o subsidijas gyventojams už šiluminę energiją sumažinti.
Dar vienas momentas, kuris yra labai svarbus, tai nacionalinės energetikos energijos vartojimo efektyvumo programos nacionalinės energijos strategijos realizavimui mažinti. Buvo siūloma sumažinti daugiau negu 2 mln., siūloma atstatyti 1 mln., o 1 mln. mažinti akcinės bendrovės "Lietuvos energija" skolą... už negautas subsidijas padengti. Prašyčiau prelegentą tokiems pasiūlymams pritarti.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip. Aš pritariu šiems pasiūlymams. Tik primenu, kad tokiu atveju tai, ką gerbiamasis M.Pronckus minėjo, tada jau netenka galios pirmieji pasiūlymai, kadangi tai susiję. Visiškai sutinku su šiais siūlomais pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet grįžkime prie kolegos K.Antanavičiaus siūlymų.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip. Aš noriu...
PIRMININKAS. Prašau.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš noriu tik pasakyti, kad gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymai nėra susiję vien tiktai su Gargždų ligoninės statyba, kuriai skiriama 1 mln. litų. Tai yra dar 10 mln. bendram paramos gyvenamiesiems namams statyti fondui ir kompensacijoms buvusiems savininkams už išperkamą žemę - 5,2. Bendra suma - 16,2 mln. Aš dar kartą sakau: sutikti negaliu, kadangi nėra šaltinio. O tai, ką jūs siūlėte žodžiu, kad dar nuimti nuo Seimo, tai aš noriu pasakyti, kad Seimo išlaidas siūloma sumažinti 2 mln. 91 tūkst. Jau sumažinimas yra įtrauktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Antanavičiau, pirmiausia vienas Seimo narys kalbės už, kitas - prieš, ir spręsime.
J.Listavičius pirmasis dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymų.
J.LISTAVIČIUS. Taip, supratau. Tačiau nei K.Antanavičiaus, nei kitų siūlymai šiuo atveju padėties neišgelbės. Biudžetas sužlugdytas ir tokio įstatymo vidury metų iš viso neturėtų būti. Aš prieš konkrečius siūlymus ne tik K.Antanavičiaus, bet ir visų kitų. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Antanavičiau, turėkite sąžinės. Minutėlę! Dabar kalbame apie jūsų siūlymus. Pagal Statutą turi kalbėti vienas Seimo narys už, vienas - prieš. Po to, jeigu kas nors bus blogai suprasta, jūs dar galėsite kalbėti. Turėkite kantrybės. (Balsai salėje) Taigi apie tai ir kalbame. Kantrybės turėkite.
Kolega V.Einoris dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymų. Pritariate ar nepritariate? Nenorite dėl šito kalbėti?
V.EINORIS. Aš ne dėl šito norėjau.
PIRMININKAS. (Balsas salėje) Kai reikės balsuoti, balsuosime dėl kiekvienos atskirai.
V.EINORIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašau. Kolega V.Einoris.
V.EINORIS. Aš agrarinio sektoriaus vardu noriu pasakyti, kad mes labai ilgai ieškojome galimybių, kaip biudžete sumažinti smūgį, kuris buvo nukreiptas į mus. Vis dėlto suprasdami bendrą padėtį, kuri Respublikoje klostosi, ir įvertindami, jog iš nulinės pozicijos, kur buvo numatytas nulis kompensuoti už žemę, o dabar jau kalbama apie 18 mln. - tai jau galima šiaip taip kentėti. O melioracijai vietoj 46 mln. dabar sumažinama 23 mln. - jau galima kai ką padaryti. Labai sudėtingos sąlygos, bet atsižvelgdami į tai, kokia Respublikoje yra padėtis, mes turime sutikti su kompromisu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dar kartą, ministre, dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymų, o dėl kiekvieno turėsime balsuoti atskirai, kadangi čia yra trys. Pirmiausia - dėl kapitalo investicijų sveikatos apsaugos objektams, ir konkrečiai- Gargždams. Po to 2 punktas - parama gyvenamiesiems namams. Ir 3 punktas - kompensacijos savininkams.
A.KRIŽINAUSKAS. Nepritariu.
PIRMININKAS. Aišku. Kolega J.Veselka. Dėl to paties ar dėl kitų dalykų?
J.VESELKA. Aš dėl vedimo tvarkos norėčiau.
PIRMININKAS. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi biudžeto 2, 3 projektai nebuvo svarstyti komitetuose, o pirmasis projektas buvo apsvarstytas Ekonomikos komitete ir pateikti konkretūs pasiūlymai, aš vis dėlto norėčiau, kad tuos pasiūlymus mes apsvarstytume. Nes jeigu būtų 2 ir 3 svarstomi komitete, tada gal būtų. Bet dabar norėčiau, kad Seimas apsvarstytų šitą dalyką.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis kolega, aš tikrai niekuo negaliu padėti. Viskas buvo laiku pateikta ir buvo galimybių šitaip padaryti. Birželio 12 d. komitetas buvo. Ar negalima buvo posėdžiauti, kai buvo nauji variantai? (Balsai salėje)
J.VESELKA. Komitetas savo nuomonės nepakeitė, ar būtų 2, ar 3. Jo nuomonė yra tokia, ir todėl reikėtų svarstyti šitą dalyką.
PIRMININKAS. Jeigu nepakeitė, prašau. Čia bus atskirai kalbama. Taigi pirmiausia, gerbiamieji kolegos, prašome registruotis ir balsuosime dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymų. Registracija!
80 Seimo narių. Mielieji kolegos, prieš balsuojant aš jums noriu priminti vieną labai svarbią Seimo statuto nuostatą, kai kalbame apie biudžetą. Ta nuostata yra suformuluota 187 straipsnyje. "Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 183 straipsnyje numatytą sąlygą, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių." Su šitais siūlymais finansų ministras nesutinka. Vadinasi, norint, kad būtų pritarta kolegos K.Antanavičiaus siūlymams, reikia mažiausiai 71 balso. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas pirmasis kolegos K.Antanavičiaus siūlymas dėl kapitalo investicijų sveikatos apsaugos objektams didinti, konkrečiai Gargždams? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat. (Balsai salėje) Vienas milijonas, taip.
Už - 16, prieš - 31, 18 susilaikė. Nepritarta. Antrasis siūlymas - bendrajam paramos gyvenamiesiems namams statyti ir pirkti fondui - 10 mln. litų. (Balsas salėje) Galimas dalykas, kad ir ministrė prašė. Bet tas, kas šiandien atstovauja Vyriausybei, nesutinka. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta antrajam kolegos K.Antanavičiaus siūlymui? Atsiprašau. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom.
Kolega V.Zimnickas dėl antrojo kolegos K.Antanavičiaus siūlymo.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl renovacijos, taip?
PIRMININKAS. Taip, bendrajam paramos gyvenamiesiems namams ir butams statyti ar pirkti fondui - 10 mln. litų. Pirmasis įstatymo priedėlis.
V.V.ZIMNICKAS. Aš atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip, šitam fondui buvo sumažinta 10 mln. Tai jau jeigu taip logiškai galvojant, tai iš tikrųjų mažai lėšų. Bet atstačius tai, kas nepagrįstai sumažinta, gal ir būtų galima sutikti, kadangi tai atitinka pradinę Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sumą, tai aš jai pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad esmė yra ta, kad apskritai bendrasis paramos fondas šiais metais buvo labai nesąžiningai... Iš pradžių buvo kalbama apie kreditavimą, paskui apie kreditų skirtumų dengimą, dabar - sumažinimas. O dėl konkrečių pinigų, patikėkite. Jeigu mes būsto ir renovacijos fondą siejame tiktai kaip savitikslišką su būsto (...) fondu, tai šitų pinigų reikia daug daugiau. Bet jeigu mes jį susietume su energijos taupymu, su energetikos pinigais, tai tada paslėptume tą sumažinimą ir iš ten galėtume tikrai tam pačiam tikslui skirti pinigų, nes tai yra būsimų šilumos kaštų taupymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas remiate antrąjį kolegos K.Antanavičiaus siūlymą dėl papildomų 5 mln., prašome balsuoti už. Kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
10 - už, 28 - prieš, 20 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamasis ministre, trečiasis siūlymas gal jau realizuotas dabar pagal patikslintą sumą?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, praktiškai trečiasis siūlymas yra realizuotas, pritarus Agrarinio komiteto siūlymui atstatyti sumažinimą už žemės išpirkimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju, kadangi Ekonomikos komitetas reikalauja atskirai balsuoti dėl jų, tai aš prašyčiau Ekonomikos komiteto pirmininkę tarti žodį, jeigu ji teberemia ankstesnį, t.y. birželio 12 d. siūlymą. Gerbiamoji Burbiene, kalbėsite?
S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Komitetas savo nuomonės neatsisakė.
PIRMININKAS. Aišku. Kas dabar paremtų šitą siūlymą?
Kolega J.Listavičius dėl siūlymų mažinti ir didinti Pramonės ir prekybos ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir Alytaus miestui.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Jeigu iš principo, tai aš tos pozicijos laikausi, tai ir anksčiau sakiau. Aš už ankstesnį biudžetą, koks yra. Čia neturėjo būti jokių taisymų. Kadangi ten yra grįžtama pagal kai kurias pozicijas prie ankstesnės pozicijos, tai aš pritariu toms pozicijoms. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas iš tikrųjų išnagrinėjo tą projektą, tai ir gerbiamoji S.Burbienė iš tikrųjų pasakė. Mes neatsiimame ir siūlome. Kadangi, pavyzdžiui, Pramonės ir prekybos ministerijai siūlome padidinti išlaidas, nes norime, kad vis dėlto būtų rengiamos antrinių žaliavų ir pavojingų atliekų naudojimo aikštelės. Čia aiškiai nurodom, iš kur: puse milijono litų vis dėlto reikia sumažinti Vilniaus pilių direkcijos išlaidas. Tai yra gražu. Bet kai užteršiamos upės ir žemės, man atrodo, kad tam dalykui iš tikrųjų reikia skirti pusę milijono. Tai yra komiteto nuomonė.
Taip pat mes manome, kadangi reikia pagerinti susisiekimą dėl Lietuvos eksporto ir apskritai Lietuvos prekybos, todėl siūlome ir Susisiekimo ministerijai. Aiškiai rodome, kam reikia sumažinti lėšas 1,8 mln., t.y. sumažinti Kauno aerouosto lėktuvų perono išplėtimui ir taip pat teisėsaugos institucijoms, kurios iš tikrųjų pakankamai daug... Jeigu mes 1,5 sumažiname ir sprendžiame svarbų klausimą prekybai ir tokiu būdu gamybai, man atrodo, taip pat priimtina. Taip pat siūlome 5 mln. padidinti Alytaus gamtosauginiams objektams, jeigu būtų laikomasi tokio principo: trūksta pinigų. Bet dabar iš vienų kažkodėl atimama, o kitiems tuo pačiu metu dalijama. Tiems patiems Šiauliams. Jūs pasižiūrėkite, gerbiamasis, davėm garantiją 28 mln. litų. Dabar laisvoji ekonominė zona, dabar dar 3,7, atrodo, milijono papildomai gamtosaugos objektams. Mes ir prašome Ekonomikos komiteto pasiūlymams pritarti, nes nurodyta - ir kur sumažinti, ir kam padidinti. Labai konkretūs dalykai. Taip pat Alytaus bankams. Juk bankams išleidžiam milijardą vertybinių popierių, todėl ten sumažinti įstatinio kapitalo didinimą, kai Žemės ūkio bankui padidinama, man atrodo... 3 mln. tikrai galima sumažinti. Prašau ministrą taip pat sutikti su komiteto pasiūlymu, nes viskas išdėstyta aiškiai.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dar kartą Vyriausybės pozicija. Gerbiamasis ministre, prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Su pasiūlymais negaliu sutikti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiat Ekonomikos komiteto birželio 12 d. siūlymus, tas balsuojat už. Kas manot, kad tai netinka, balsuojat prieš arba susilaikot. Prašom balsuoti.
Už - 17, prieš - 23, 16 susilaikė. Nepritarta.
Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, man atrodo, visi siūlymai yra aptarti. Nieko nepraleidom?
A.KRIŽINAUSKAS. Nieko nepraleidom.
PIRMININKAS. Ir rastas kompromisas. Tokiu atveju formaliai mes dabar turim įstatymą priimti pastraipsniui. (Balsai salėje) Prašau. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Man atrodo, Pirmininke, kad vis dėlto reikėtų aptarti ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymus. Taip pat yra išvardyti ir objektai, ir konkrečios sumos. Galbūt dėl laiko stokos gal bendru, vienu balsavimu, bet negalima visai nepaminėti. Nes kultūros ir švietimo objektams iš viso nubraukiama apie 12 mln. ir nors kiek mes čia rašėme, kiek kalbėjome, nė vienas litas nebuvo grąžintas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, viskas būtų gražu, bet aš čia nematau šaltinių. Jūs siūlote arba nemažinti, arba didinti, o kur šaltiniai? Tai iš tikro pažeidžia Seimo statutą. Turi būti nurodyti šaltiniai.
P.JAKUČIONIS. Švietimas ir mokslas jokio šaltinio neturi.
PIRMININKAS. Ne, šaltiniai yra kitas Lietuvos ūkis, kaip ir kiti nurodo, pavyzdžiui, kaip Ekonomikos komitetas, tai ir jūs galėjote. Bet jeigu jūs iš tikro reikalaujate, kad būtų balsuojama, tai aš pateiksiu balsuoti.
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Listavičius dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymų, kurie buvo suformuluoti jų posėdyje birželio 26 d.
J.LISTAVIČIUS. Taip, ir švietimui, ir mokslui, ir mokslo studijoms, jeigu jūs pasižiūrėsite, tai iš tikrųjų yra sumažinta 9 mln. Todėl grįžti prie pradinio biudžeto būtų visiškai logiška. Į tai orientuodamasis aš remiu tuos pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau dėl 1 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų mane palikite.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl to kalbėsime dar. Ministre, dar kartą jūsų pozicija, nors, man atrodo, ji aiški. Prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, nepritariu pasiūlymui. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad vienoje vietoje šaltinis yra nurodytas...
PIRMININKAS. Taip, dėl Lietuvos energijos.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, dėl Lietuvos energijos. Tik aš iš karto noriu pasakyti, kad nebūtų neteisingai traktuojama ir kalbama apie energetikų atlyginimus ar pan. Šitie pinigai ne energetikai išlaikyti, o tai yra valstybės skola energetikams. Tai, kas jiems priklausė ir nebuvo atiduota dar 1994 metais. Todėl to dalyko nereikėtų painioti ir vien dėl to negalima pritarti, kad būtų sumažinta.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiat Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymus šiam įstatymo projektui, tas balsuoja už. Kas mano, kad esamoje situacijoje remti negalima, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 22, prieš - 26, 13 susilaikė. Nepritarta.
Mielieji kolegos, dabar, kaip tarėmės, iš eilės dėl konkrečių straipsnių. Kiek aš suprantu, įstatymas yra iš kelių straipsnių. 1 straipsnis - "Asignavimų sumažinimas". Gerbiamasis ministre, čia jau įskaitant tuos skaičiukus, kuriuos jūs dabar patikslinote.
A.KRIŽINAUSKAS. Čia bus būtina patikslinti...
PIRMININKAS. Taip, taip, būtina.
A.KRIŽINAUSKAS. Tai, ką pasiūlė agrarininkai.
PIRMININKAS. Ir ką jūs priėmėt.
A.KRIŽINAUSKAS. Ir ką Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė dėl energetikų, visa tai, kam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, vienas - už, vienas - prieš dėl 1 straipsnio. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra sunki padėtis, kad biudžetas yra kiauras, kad reikia mažinti, bet tas mažinimas turėjo būti atliekamas kažkaip proporcingai. Dabar pasižiūrėkite, kas darosi su Klaipėdos miesto gamtos apsaugos objektais. Iš pradžių buvo pateikta suma 5 mln., dabar jau 5 mln. 800. Neteisinga informacija iš Ekonomikos ministerijos, kuri nulėmė šitą skaičių... ir buvo ta, kad Klaipėda negali panaudoti tų lėšų. Klaipėda gali tas lėšas panaudoti ir būtent pirkdama vandens valymo įrengimus. Todėl aš negaliu pritarti šiam straipsniui ir balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritartų. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš manau, kad čia nėra paprastas įstatymas, o vis dėlto yra biudžetas. Todėl vienas - už, vienas - prieš, aš manau, kad neturėtų būti taikoma. Kaip minimum turėtų būti arba du, arba trys.
PIRMININKAS. Ne, neišeina, gerbiamasis...
J.LISTAVIČIUS. Neišeina. Jei neišeina, tai, be abejo, tokiam 1 straipsniui aš niekaip negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Galima tik pritarti.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš sutinku su gerbiamuoju J.Listavičium, kad čia...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Galima tik pritarti.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, sutinku su J.Listavičiumi ir negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Stebėtinas solidarumas. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Dėmesio tie, kurie pavėlavote, prašom registruotis. (Balsai salėje) Taip pat gali registruotis.
Salėje - 85 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 1 straipsnis "Asignavimų sumažinimas"? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat. Balsavimas pradėtas.
Už - 51, prieš - 21. Straipsnis priimtas.
2 straipsnis - "Asignavimų skyrimas". Ar galim priimti bendru sutarimu, ar nori... (Balsai salėje) Prašau, tada prašom dėl balsavimo motyvų. J.Listavičius. 2 straipsnis - "Asignavimų skyrimas".
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, padidinę valstybinio biudžeto asignavimus kai kuriems asignavimo valdytojams 309,2 mln. litų, sužlugdyto 1996 m. valstybės biudžeto problemų neišsprendžiame. Bus atsiskaityta tik pagal priemokas prie pensijų 88,2 mln. Lt, "Lietuvos energijai" valstybinė skola. Jau nuo 1994 m. buvo 276 mln. Lt, o skiriama buvo 40, dabar sumažino 7, tai jau tik 30 mln. Lt. Iš viso skola "Lietuvos energijai" sudaro 774,6 mln. Lt. Štai kur visa esmė. Valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms iki metų pabaigos, be jau skirtų 145,3 mln. Lt, dar reikės per 195 mln. Lt. Padidinti asignavimai tik 80 mln. Lt. Subsidijoms ir kompensacijoms gyventojams už šiluminę energiją anksčiau buvo skirta 94 mln., papildomai skirta buvo 95 ir 3, dabar iš dalies dar sumažinta. Tai ryšium su kainų pakėlimu... Tai ką mes vėl turėsim? Padaryti perskirstymai ir jau esantis iki 1996 m. gegužės 31 d. įplaukų į valstybės biudžetą 172 mln. trūkumas. Taigi matom, kad čia yra vienadienis lopymas tam, kad tik būtų parodyta ir imituota, kad mes kažką dirbam ir kažką darom. Aš nepritariu 2 straipsniui ir kviečiu visus, kurie šiek tiek galvoja apie tai, kokioje mes esame padėty, kad šitas "pudravimas" nieko nepadės. Reikėjo taip, kaip ir dešimtis kitų įstatymų, reikėjo vykdyti, o ne keisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Galima tik pritarti. Atsiprašau, minutėlę. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, 1 straipsnis susideda iš dviejų priedėlių. Jeigu mes kalbam apie biudžetą, tai kalbėkim ir apie priedėlius. Juk tai visiškai skirtingi dalykai. Jums G.Paviržis kažką į ausį sako...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš girdėjau, ką jūs sakėte. Sakėte, kad yra du priedėliai ir dėl jų reikia kalbėti atskirai. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Taip. Siūlau balsuoti už kiekvieną priedėlį, o ne už straipsnius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi raštu jokių siūlymų nebuvo, dėl visų dalykų yra susitarta, tai mes balsuojam, kaip numato Statutas, dėl atskirų straipsnių. Dabar kolega F.Kolosauskas. Prašom. Dėl 2 straipsnio - "Asignavimų skyrimas".
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 2 straipsnis "Asignavimų skyrimas", prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat. 2 straipsnis - "Asignavimų skyrimas".
Už - 47, prieš - 19, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas.
3 straipsnis - "Asignavimų pakeitimas". Ar galim priimti, ar norite kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vargu ar galima sutikti, kad Kultūros, Ryšių ir informatikos ministerijos pageidavo, kad joms būtų sumažintos lėšos. Ir taip jau yra jų visiškai minimalūs biudžetai ir jie dar mažinami tariamai su ministerijų sutikimais. Kultūros ministerijos - 0,4 mln., o Ryšių ir informatikos ministerijos - 1,7 mln. litų. Iš minėtų atskaitymų daugiausia ir didinama būtent Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai - 2,6 mln. Lt ir Nacionalinei M.Mažvydo bibliotekai - 0,3 mln. Kalbant dėl Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos iš tikrųjų jai, atrodo, buvo sumažinta, o jeigu net ir nesumažinta, tai reikėtų padidinti. Tačiau Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijai didinti visiškai nematau jokio pagrindo. Šitos lėšos turėjo būti skiriamos savivaldybėms, iš kurių ir taip yra nusavinta per 24 mln. litų. Todėl 3 straipsniui nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris galėtų pritarti 3 straipsniui. Kolega K.Antanavičius gal?
K.ANTANAVIČIUS. Žinoma, nepritariu. Kaip galiu pritarti?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, negaliu pritarti.
PIRMININKAS. J.Veselka.
J.VESELKA. Atsisakau kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Dar ministras turi patikslinti.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad čia turi būti priimta su pataisymais, kurie buvo gerbiamojo Z.Pranevičiaus dėl Savivaldybių ministerijos ir...
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, prašom balsuoti ir kiti taip pat.
Už - 45, prieš - 22, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas.
4 straipsnis - "Valstybės biudžeto išlaidų paskirstymas pagal funkcijas". Gal jau šitą bent galim priimti? Galim. Priimta.
Ir 5 straipsnis - "Finansavimo eiliškumas". Ar galim priimti, ar?.. Galim priimti? (Balsai salėje) Ne. Prašau. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs pasižiūrėkite į straipsnį - finansavimo eiliškumas, tačiau raskite tą eiliškumą pačiame straipsnyje. Jo čia visiškai nėra nurodyta. Minėtas eiliškumas, kaip sakiau, straipsnyje nenurodytas. Reikėtų arba pavadinimą pagal turinį, arba turinį pagal pavadinimą tikslinti, o tokiam, koks yra 5 straipsnis, kai jis visiškai neatsako į keliamus paties straipsnio klausimus, aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Pranešėjas gal galėtų patikslinti?
A.KRIŽINAUSKAS. Iš esmės būtų galima sutikti, kad pavadinimas galėtų būti tikslinamas. Manau, kad galbūt galėtų būti tiesiog šio įstatymo baigiamosios nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū. F.Kolosauskas. Dabar galima tik pritarti.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim priimti 5 straipsnį, ar reikia balsuoti? Priimta.
Ir paskutinysis 6 straipsnis, kuris susideda iš atskirų dalių. Pastabų nebuvo. Ar galim priimti? Prašom. Tada dėl balsavimo motyvų. V.Andriukaitis. Ne? J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pakeistoms Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymo į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų pajamų ir išlaidų sumoms, orientuojantis į anksčiau minėtą, aš nepritariu. Ypač prastai atrodo padidintas valstybės biudžeto deficitas. Nuo 655 mln. Lt iki 702 mln. Lt. Maža paguoda sumažinus nepaprastąsias išlaidas per 191,5 mln. Lt leisti Vyriausybei naudoti rezervo lėšas ir nepaprastosioms išlaidoms. Iš viso neaišku, kiek to rezervo jau liko ir kodėl jis dabar, kai toks žymus mažinimas, liko dar gana didelis? Be abejo, 6 straipsniui negaliu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar vienas Seimo narys, kuris galėtų pritarti. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti dėl 6 straipsnio dėl valstybės biudžeto ir atskaitymo į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo pakeitimo. Kas už, prašom balsuoti už. Kas prieš - taip pat. Su tais patikslinimais, kuriuos ministras priėmė.
Už - 44, prieš - 16, 3 susilaikė. Priimta.
Mielieji kolegos, viskas pastraipsniui jau padaryta. Gerbiamasis ministre, dėkoju. Kolegos Seimo nariai, prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Listavičius - pirmasis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto pakeitimo įstatymo projektas yra LDDP valdžios veiklos praktinis rezultatas. Keletą metų manipuliuojant valstybinio biudžeto duomenimis, gražinant faktinę ekonominę ir finansinę padėtį buvo manoma, kad manipuliacijomis galima bus žaisti ir tęsti jas iki Seimo kadencijos arba LDDP valdžios pabaigos. Deja, stabilizavimas pasibaigė su stabilizatoriaus komercinių bankų moratoriumais, su bankinės ir finansinės sistemos krize arba, galima sakyti, krachu. Jeigu pasižiūrėsim, tai nors yra nualinta Lietuvos Respublika ir jos žmonės, tačiau ir dabartiniu metu dar bandoma visomis priemonėmis "prichvatizuoti", kad ir paskutinėmis dienomis. Milžiniškos skolos ne mažėja, o tik auga. Paminėjus vien tiktai Lietuvos energijos skolas - 774,6 mln. litų, valstybės skolos jau peržengia 1,5 mlrd. dolerių, procentai už paskolų aptarnavimą artėja prie 400 mln. litų ir t.t. Nusikaltimai Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms tęsiasi, o nebaudžiamumas klesti. Santaupos buvo nusavintos, turtas grobiamas, turto ir pajamų deklaruoti nereikia, skolintis iš žmonių ir iš užsienio galima, nes grąžinti nesirengiama. Tai vadinamoji stabili padėtis. Neištempsi padėties, trūksta ne vienoje vietoje, o daugelyje vietų, kadangi visur trumpa, visur trūksta. Tikimasi, kad rinkimai išgelbės. Geriau būtų, jei kai kuriuos gelbėtų Lukiškės. Ačiū. Nepritariu įstatymo projektui.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija pateiktam projektui pritarti negali. Praktiškai mes buvome išdėstę motyvus antrojo svarstymo metu. Mūsų įsitikinimu, situacija, kuri dabar yra susidariusi, aišku, yra valstybės biudžeto krizės, gilios krizės, situacija. Vargu ar galime mes nepaminėti to, apie ką jau buvo kalbėta. Vargu ar dabar bus galima sakyti, jog sveikatos sistemos yra numatoma kažkokia reforma 1997 m., tarkime, sveikatos draudimo arba ligonių kasų steigimas. Dar sunkiau turbūt būtų kalbėti apie visuomenės sveikatos sektoriaus tolesnės reformos įgyvendinimą. Galima paminėti labai sudėtingą padėtį dėl kompensacijų išmokėjimo už žemę, kas iš tikrųjų bus tiktai socialinio kiršinimo židinys. Taip pat pakankamai sudėtinga padėtis melioracijos ir žemės ūkio sektoriaus. Tai įvertindama, Socialdemokratų frakcija balsuos prieš šį projektą, o tai vertina kaip gilios valstybės krizės ir valstybės vidaus skolos didėjimo faktą.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, man atrodo, kad visiems mums ir daugeliui Lietuvos žmonių yra akivaizdu, kad mūsų valstybę ištiko gili ekonominė krizė. Tokių krizių metu be rimtų, radikalių sprendimų iš tiesų negalima apsieiti. Tačiau, pasirodo, Lietuvoje nėra kam imtis rimtų sprendimų, o tiktai bandoma visa ką lopyti žmonių sąskaita. Štai bankai - žmonių sąskaita, buvo skelbta pradžioje metų socialiai orientuotas biudžetas, socialiai orientuota politika šitos LDDP. O kas gi dabar, žiūrėkite, mažinama? Ligoninių statybai, invalidų namų statybai, globos namų, mokyklų statybai. Tai jau bent pradėtiems pastatams nemažintume! Gyvenamųjų statybai, kai turime kompensuoti žūtbūt gyventojams, iškeldintiems iš savininkams grąžintų namų, ir kitiems socialiai remtiniems, eilės yra milžiniškos, ir štai vėl atiminėjame! Na, tiesiog atrodo kaip patyčia iš tų Lietuvos žmonių. O iš tiesų dar kartą primenu, net ponas Klintonas, atėjęs į valdžią, pirmiausia paskelbė valstybės valdymo kaštų mažinimą ir sumažino daugiau negu vienu trečdaliu Amerikos - tokios turtingos šalies. O mes nieko negalime padaryti šioje srityje, nieko nenorime padaryti. Reikėtų labai rimtai peržiūrėti visą tą... Žinoma, dabar, prieš rinkimus, visiems tiktai dreba kai kurios vietos, kad sau pasidarytų šiltesnę būseną arba išspręstų savo problemas, o kaip tos Lietuvos problemos - tai niekam neberūpi. Na, aš neturiu laiko daugiau kalbėti, niekas neduoda čia. Aš manau, kad vis dėlto yra visiškai nepriimtina mažinti ligoninėms, mokykloms, vaikų darželiams, namams, globojamiems vaikams. Todėl siūlau: LDDP, nebalsuokite ir peržiūrėkite šituos sumažinimus. O iš kur paimti? Dar sykį konstatuoju: iš valdymo kaštų. Ačiū.
PIRMININKAS. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Keletas pastabų dėl ekonominės būklės. Kažkodėl šioje salėje nesigirdi kalbų, kad per porą nepriklausomybės metų 50% ir daugiau nukrito bendrasis Lietuvos ūkio produktas. Tų priežasčių kažkodėl niekas neanalizuoja. Vien tiktai žemės ūkiui padaryta apie 35 mlrd. nuostolių, o galvoja, kad čia taip pat nieko ypatingo.
Toliau. Ekonomistų samprotavimai, kad privatus ūkis lemia viską, - irgi kažkodėl to nesimato. Lietuvos ūkyje dabar 70% yra privatus sektorius. Deja, stebuklų jis kol kas nerodo. Reikėtų ekonomistų paklausti, kodėl tas privatus ūkis stebuklų nerodo? Juk iš to ūkio ateina pinigai į biudžetą.
Derybos tarp Vyriausybės ir agrarininkų buvo gana sunkios, sudėtingos, tačiau pasiektas kompromisas. Mums atrodo, kad esant šiai situacijai jis yra toks, koks gali būti. Todėl mes, nors ir su skaudančia širdimi, siūlome tam biudžeto projektui pritarti.
PIRMININKAS. J.Veselka iš anksto buvo užsirašęs.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai buvo antrasis svarstymas, aš iš tikrųjų pasisakiau už pritarimą, bet noriu padaryti dar keletą pastabų. Štai pasižiūrėkime į valstybės biudžeto pajamas - fizinių asmenų pajamų mokestis. Juk žinome, kad, atrodo, yra dingę dirbančiųjų apie 300 tūkst. Jie nėra nei bedarbiai, negauna jokių pašalpų. Vadinasi, jie dirba. Čia iš tikrųjų yra nemažos pajamos, bet viskas paliekama savieigai.
Toliau. Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkite, kiek valstybė gauna palūkanų už valstybinį kapitalą į biudžetą? 4 mln.! Taigi juokinga. Iš tikrųjų atrodo, kai išanalizavome apie 70% bendrojo kapitalo ir dar valstybės kapitalo, o sudedi palūkanas ir dividendus - išeina juokingai maža suma. Praktiškai nieko negauna.
Toliau, gerbiamieji kolegos, akcizai. Juk akcizai, kas ir buvo mūsų su Z.Adomaičiu siūlyta... atėmus bent dalį to alkoholio iš privataus biznio, kuris yra, galima mažiausiai per metus papildyti 700 tūkst. vien akcizais. Daroma atvirkščiai. Todėl, žiūrint praktiškai, iš tikrųjų bandoma tai, kas sąžiningai sumokama, kaip nors perskirstyti toms būtiniausioms reikmėms, kurios tikrai yra, bet nededama pastangų ten, kur pinigai eina, nemaži pinigai, l mlrd., 1,5 mlrd., kur įvedus tvarką tiktai, tik įvedus tvarką iš tikrųjų galima paskirstyti biudžetą.
Toliau. Jeigu žiūrime, kad iš tikrųjų reikia perskirstyti, tai būtų labai gražu, jeigu būtų vadovaujamasi kokiu nors principu. Dabar vėl, pabrėžiu, žiūrėkime į gamtosaugos objektus. Kaunui, Vilniui, Klaipėdai, Alytui mažiname gamtosaugos objektams, nors žinome, kad tai yra stambūs pramoniniai centrai, kur iš tikrųjų svarbu gamtosaugai, o Anykščiams, Klaipėdos rajonui, Pasvaliui, Prienams, Šiauliams didiname. Na, atleiskite, gerbiamieji kolegos, aiškiai matau. Pavyzdžiui, Anykščiai. Gerbiamasis premjere, galiu pasakyti, kodėl didinate Anykščiams. Nesumažinote ir ligoninei, nesumažinote ir gamtosaugai todėl, kad ten yra L.Alesionka, F.Kolosauskas, ir todėl, kad ten B.Bradauskas veikia. Tai kada mes skirstysime biudžetą...
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J.VESELKA. ... pagal kažkokios mafijos principus! Kodėl mes negalime...
PIRMININKAS. Dvi minutės, gerbiamasis kolega, prašome neužsimiršti.
Kolegė E.Kunevičienė irgi buvo iš anksto užsirašiusi.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau visiems paaiškinti: ir Seimo nariams, ir Lietuvos žmonėms, kad jie nebūtų klaidinami, jog dabar perskirstomos pajamos. Ne pajamos perskirstomos. Pajamų negaunama į biudžetą. Per pirmąjį pusmetį negauta pajamų per 400 mln. Nėra ko perskirstyti. Perskirstomos išlaidos. Aš parodysiu paprastu pavyzdžiu. Jeigu jūsų minimaliam gyvenimui 90 litų, pagal normą priklausė maistui 60, kitoms išlaidoms 40, tai dabar jie imtų ir perskirstytų, ir pasakytų, kad valgymui užtenka 40 litų, o už šilumą reikia jau mokėti iš likusių tų 60 litų. Ar jums palengvėtų gyvenimas iš tų likusių 40 litų? Manau, kad nelabai prasimaitintumėte. Dabar taip daroma su biudžetu. Ne pajamos perskirstomos, o perskirstomos išlaidos: iš vienur nuimama, kitur pridedama, bet faktiškai poreikiai dėl to nesikeičia, todėl padėtis tikrai yra rimta. Tokiam perskirstymui mes negalime pritarti. (Balsai salėje) Čia išlaidos perskirstomos, o ne pajamos. Nesikeičia. Na, tai tiktai pabloginama.
PIRMININKAS. Ačiū. 5 Seimo nariai kalbėjo prieš. Dabar galima kalbėti tik už įstatymo projektą.
Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš kalbėsiu už, ir štai už ką. Atsiverskite paskutiniojo priedėlio paskutinį puslapį. Valstybės investicijos į reorganizuojamą akcinę bendrovę "Aurabankas". Ši eilutė atsirado paskutiniame variante. Kas tai per eilutė? Mes priėmėme specialų įstatymą dėl "Aurabanko", kai buvo kapitalizuota suma, o dabar dar čia mes pridedame pinigų. Kaip mes šitaip galime daryti? Ir...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, aš negaliu kalbėti už, kai reikia kalbėti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors vienas padorus. Ačiū. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš prieš.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, situacija yra sudėtinga, tačiau nedarant jokių sprendimų, ji dar gilėtų ir būtų dar blogesnė. Todėl aš manau, kad nebereikėtų diskutuoti ir vienas kitam priekaištauti, kuri partija geresnė, kuri blogesnė, aš vis dėlto siūlau, priėmus pastraipsniui, priimti ir visą teikiamą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas - F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš prisijungiu prie kolegos V.Zimnicko pasakytų minčių. Be abejo, noriu pasakyti, kad gerbiamoji E.Kunevičienė labai gerai atkreipė visų dėmesį. Čia ne pajamos perskirstomos, o išlaidos. Toks yra gyvenimas, ir nieko čia mes nepadarysime. Esame tokioje situacijoje, kokioje esame, ir ieškome pačių optimaliausių sprendimų. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Šita dėl biudžeto situacija ne šiandien iškilo, ne šiais metais. Ji turi labai ilgą "uodegą". Kažkodėl tie, kurie labai gražiai šiandien šneka prieš ir t.t., visiškai nepasigilina, kaip buvo prieita per tuos šešerius metus iki tokios situacijos, kad patvirtintą biudžetą reikia viduryje metų peržiūrėti ir t.t. Juk niekam nėra paslaptis žemės ūkis, niekam nėra paslaptis pramonė, paslaugos ir visa kita. Niekam nėra paslaptis, kaip šiandien yra iš tikrųjų, o kaip iš tikrųjų turėtų būti. Todėl tas gražbyliavimas, kuris skirtas ne klausimo sprendimui, pasižiūrėti iš esmės, bet pasirodyti, kaip jis moka skaityti pavadinimus arba aiškinamuosius raštus... Kad ir sunku tai pripažinti, mes turime padaryti, nes vis dėlto kitos išeities nėra. Aš manau, kad vis tiek bus tam tikras postūmis, ir mes vis dėlto pajudėsime tą biudžetą vykdydami, o gal visas šitas procesas pajudės ir pagerės. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome registruotis. Balsuosime.
94 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimo įstatymas, kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Už - 51. Kas prieš? Be replikų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 35.
PIRMININKAS. Prieš - 35. Kas susilaikėte, mielieji kolegos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3. Atsiprašau, 4.
PIRMININKAS. 51 Seimo nariui balsavus už, 35 - prieš ir 4 susilaikius, Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, ministre. Dėkoju ir komitetui.
Dabar replikos. Įspėju: tiek, kiek dabar yra prie mikrofonų, - kolega A.Vaišnoras, V.Andriukaitis ir A.Albertynas. Po to imamės kito klausimo.
Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Mes, Tėvynės sąjungos frakcija, susitikome su Valstybės saugumo departamento vadais. Jie pasakė, kad Lietuvos ekonomiką griauna kontrabanda. Vakar ekonomikos ministras taip pat buvo paklaustas, ar jis turi žinių, kiek kontrabandos keliu ateina įvairių prekių: spirito, tabako, alkoholio ir t.t., baldų, kaip sakė Valstybės saugumo departamentas, ir kokią žalą daro Lietuvos valstybei. Ekonomikos ministras pasakė paprastai: jis neturi tokios informacijos. Aš noriu pasakyti, kad svarstydami šių metų biudžeto perskirstymą mes padarėme labai didelę klaidą. Matyt, ne nuo to reikėjo pradėti. Aš manau, kad reikėjo labai atidžiai pasižiūrėti ir sutvarkyti pasienio reikalus, muitines, kontrabandą, tada mums nebūtų reikėję perskirstyti šito biudžeto. Bet aš matau, kad kairioji pusė labai tvarkingai ir labai entuziastingai pakėlė rankas už šitą, pasakyčiau, "marazmą", už tą naują biudžetą ir nesiima jokių žygių, nes, matyt, jie yra patys susieti su tais nelegalais. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, nevertėtų persistengti. Vis dėlto kai kurie epitetai nereikalingi.
V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad priimant šį įstatymą įsivėlė tam tikra redakcinė klaida. Vis dėlto vargu ar tai yra biudžeto patikslinimo įstatymas. Turbūt tai turėtų būti biudžeto mažinimo įstatymas. Tai būtų iš tikrųjų pati esmė. Jeigu sutiktumėte su tokia redakcine pastaba, būtų galima balsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Viena - jau nubalsuota, o antra - apie mažinimą kalbama pačiame įstatyme.
Ir kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Čia iš dešiniosios pusės nuskambėjo žmonių kalbos, prie ko mus atvedė Lietuvos ekonominis gyvenimas per paskutiniuosius metus, bet pirmiausia ar sąmoningai nutylima, ar jau tiek užmiršo, kas buvo 1991 - 1992 m. ir kas pastūmėjo Lietuvą į šitą ekonominę duobę. Pirmiausia tai reikia atsiminti. Jeigu nebūtų buvęs sugriautas žemės ūkis, nebūtų buvusi sugriauta pramonė, būtų likę tie objektai, kurie moka valstybei mokesčius, šiandien tos tragedijos nebūtų buvę. Pirmiausia, gerbiamieji, nors turėkite šiek tiek sąžinės - ar laisvamanio sąžinę, ar krikščionišką sąžinę - ir savo kaltės neverskite tiems, kurie nepridėjo nė vieno piršto griaunant Lietuvos ekonomiką.
Informacija apie Prezidento dekretą dėl grąžinto persvarstyti įstatymo "Dėl valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teisės suteikimo investuoti kapitalą" (96.07.03)
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes turime šiek tiek laiko ir turime susitarti dėl kai kurių procedūrinių klausimų. Jūs jau turbūt girdėjote, kad Prezidentas, naudodamasis savo konstitucine teise, grąžino vieną įstatymą persvarstyti. Štai kaip skamba: Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teisės suteikimo investuoti kapitalą įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti.
Taigi aš jums dabar tai oficialiai pranešu. Pagal Seimo statutą mes rytdienos darbotvarkėje turime spręsti, ką darome su šituo mūsų jau priimtu įstatymu. (Balsai salėje) Rytdienos darbotvarkėje, kadangi toks yra Seimo statutas. Nors darbotvarkėje tai neįrašyta, bet tai bus įrašyta patikslintame variante.
Kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad negalima kaltinti Prezidento dėl to, kad jis nesuprato, ką daro. Iš esmės jis ir nebuvo čia, Lietuvoje, grįžo tik vienai dienai ir pasirašė šį dekretą. Iš esmės tam mūsų priimtam įstatymo projektui pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir Ekonomikos komitetas. Iš tikrųjų mes visiškai nelindome į biudžetą, priimdami šį įstatymą. Pinigai buvo grynai menami, jau įšaldyti, tiktai formaliai panaudojami tam, kad būtų padarytas banko pakankamumo rodiklis. Aš tiesiog stebiuosi, kaip buvo galima šitokį dalyką padaryti. Na, dabar tiktai vienas dalykas lieka - kad mes balsuotume už mūsų įstatymo projektą antrą kartą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, matyt, jūs neskaitėt Prezidento dekreto. Todėl aš perskaitysiu pabaigą. Juk esmė nesikeičia. Skaitau Prezidento variantą: "Šiuo įstatymu Vyriausybei suteikiama teisė priimti sprendimą dėl galimybės valstybinei įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investuoti iki 20 mln. Lt į akcinės bendrovės "Vakarų bankas" akcinį kapitalą iš šiame banke esančių įmonės lėšų." Aš prašyčiau dabar nesiginčyti. Statutinė norma įvykdyta. Klausimą spręsim rytoj. Rytoj.
Dabar, gerbiamieji kolegos... (Balsai salėje) Ne, minutėlę! Kolegos F.Kolosausko klausimas bus vėliau. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom kantrybės. Dabar yra du procedūriniai dalykai dėl vakar dienos. Vakar sėkmingai dirbdami mes priėmėm dvi poras įstatymų dėl tų pačių įstatymų taisymo. Aš siūlau tuos keturis įstatymus sujungti į du įstatymus. Tai yra įstatymas "Dėl įstatymų rengimo". Buvo du projektai, aš siūlau sujungti į vieną. Galim taip padaryti? Kadangi dėl abiejų mes balsavom. Sutinkam? Ačiū. Tas pat yra Baudžiamojo kodekso taisymas - vienas įstatymas ir Baudžiamojo kodekso taisymas - kitas. Tai yra padaryti vieną įstatymą. Sutinkam? Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kaip tik atsižvelgdamas į jūsų pageidavimus aš ir numačiau, kad šiandien po pietų eina vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymai, kuriuos priėmę mes irgi galim laikyti, kad priėmėm vieną įstatymą, o ne devynis. Tiesiog kad tai būtų techniškai geriau. Ar sutinkam? Ačiū. Taip, gerbiamieji kolegos, geriau. Žodžiu, Baudžiamojo kodekso - vienas įstatymas, įstatymų rengimo - vienas įstatymas ir dar ten, atrodo, ATPK - irgi vienas įstatymas.
Dabar prašau, dar kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl rytdienos darbotvarkės, taip?
PIRMININKAS. Mes ją aptarsim atskirai. Aš tik pasakiau, kad automatiškai pagal Statutą šis dalykas įrašomas į darbotvarkę. O dėl visos darbotvarkės mes dar šnekėsim.
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
Mieli kolegos, mes iš tikro dar turim šiek tiek laiko, ir aš siūlau dabar nagrinėti 1-5 darbotvarkės punktą - Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 36 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Siūlau iš karto ir priimti.
Gerbiamasis Kolosauskai, jūs dabar pateikėt patikslintą variantą. Tai prašom trumpai išdėstyti. Gerbiamasis Baleženti, nešūkaukit, čia juk ne tas klausimas, dėl kurio reikia plėšytis. Tausokit energiją.
F.KOLOSAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos, laba diena, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą. Buvo siūlomos dvi alternatyvos, kad Vertybinių popierių komisijos pirmininko ir narių darbo užmokesčio dydį tvirtina Seimas pagal Respublikos Prezidento teikimą. Kitas variantas - kad būtų prilyginta kokiam nors kitam pareigūnui. Biudžeto komitetas vienbalsiai pritarė, kad vis dėlto reikėtų būti nuosekliems, nes Prezidentas pasiūlė tą komisiją, Seimas ją patvirtino ir mes siūlom, kad vis dėlto Prezidentas pasiūlytų ir atlyginimus, o Seimas patvirtintų. Tai štai tokią pasirinko iš dviejų alternatyvų pirmąją alternatyvą ir siūlo pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, kalbėti niekas neužsirašė. Todėl dabar kviečiu tarti žodį dėl balsavimo motyvų: ar pritariam po svarstymo. Kolega J.Listavičius. Gerbiamasis Kolosauskai, toli nenueikit.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komitete buvo šis klausimas svarstytas. Ir pirmiems dviem šio straipsnio punktams aš tikrai pritariu, bet dėl trečio, sakyčiau, čia nevisiškai teisingai, kadangi vienu atveju - Prezidentas, o kitu atveju (darbuotojams) - jau pati komisija. Ką tai reiškia pati komisija? Tai patys sau? Tai kaip tada galės skriausti? Ir vėl mes paskui matysim, kad ne į tuos vartus nuvažiavom. Todėl aš sakyčiau, kad vietoje Vertybinių popierių komisijos turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal šios komisijos pirmininko teikimą. Tada lyg ir būtų išlaikytas tas lygis ir būtų teisingiau. Kitu atveju čia nelabai tinka, juo labiau kad patys sau skiria. Taip neturėtų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mes gaunam daug žmonių klausimų, vertingų klausimų ir pasiūlymų, kad kai kurios žmonių grupės, pareigūnų grupės gauna nepagrįstai didelius atlyginimus, kai tuo tarpu dauguma Lietuvos žmonių vos begali pragyventi. Ir štai čia šito 36 straipsnio trečiojoje dalyje mes vėl sukurtume tokią pat galimybę Vertybinių popierių komisijai pačiai sau, savo administracijos darbuotojams nustatyti bet kokius atlyginimus, niekieno neribojamus. Šito nereikia daryti ir tam negalima pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kiek supratau, kai kurie kolegos nenorėtų pritarti po svarstymo, taip?
A.BALEŽENTIS. Trečiajai daliai.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Reikia pritarti ir būtinai pritarti pirmajam variantui. Paaiškinsiu, kodėl. Ta komisija nėra vyriausybinė komisija, tai yra valstybinė komisija, kuri yra labai svarbi, nes tai yra komisija, susijusi su kapitalo kontrole, kuris ateina ir iš užsienio, ir Lietuvoje. Ir čia komisija, kuri turi apsaugoti Lietuvos žmones, kurie investuos, jei turės pinigų, į įmones, arba kitos įmonės - viena ar kita. Ji turi apsaugoti nuo apgavysčių, ji turi užtikrinti teisingą informaciją, kontroliuoti akcijų kainas, kai būna pardavimas, kad nebūtų apgavysčių. Čia yra valstybinė, todėl Prezidentas turi siūlyti, o mes tvirtinti. Pritariu tam, ką pasiūlė ponas F.Kolosauskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, prašom registruotis. Registracija.
73 Seimo nariai. Mieli kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 36 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš, - taip pat.
43 - už, 7 - prieš, 9 susilaikė. Mieli kolegos, primenu, kad mes jau anksčiau buvome sutarę, jog šį projektą nagrinėjam skubos tvarka. Ar galim dabar iš karto priimti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tada balsuosime maždaug po geros valandos. Jeigu yra siūlymų, prašom juos pateikti gerbiamajam F.Kolosauskui. Raštu. Jeigu jis sutiks žodžiu, prašom, bet geriau būtų raštu. Taigi šis klausi-mas baigtas. Mes jį nagrinėsim po geros valandos.
Aš dabar nematau nė vieno savo pavaduotojo, todėl prašau atleisti, bet aš pats pateiksiu darbotvarkės projektą. Gerbiamieji kolegos, nesikabinėkit, kur nereikia. Čia yra procedūrinis klausimas, o ne esminis.
Darbotvarkės patikslinimas (96.07.03)
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
Taigi dėl rytdienos darbotvarkės. Rytoj dirbam nuo 10 val. ir tikiuosi, kad užbaigsim darbus iki 19 val. su trupučiu. Seimo seniūnų sueiga pritarė darbotvarkei, bet gyvenimas pataiso. Mes ką tik susitarėm, kad turi būti įrašytas į darbotvarkę klausimas dėl Prezidento grąžintojo mūsų įstatymo. Taip pat dar noriu jums pranešti, kad yra kitas Prezidento dekretas dėl Policijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kur antruoju punktu tame dekrete užrašyta: "Siūlau Seimui šio įstatymo projektą pradėti nagrinėti liepos 4 d." Pagal mūsų Statutą Prezidento teikimas yra automatiškai įrašomas į darbotvarkę. Būtent toks teikimas. Taigi du klausimus mes turim įsirašyti į rytinę darbotvarkę. Ryšium su tuo tarptautinius reikalus, t.y. 1-2 ir 1-3 kompleksinius klausimus nukeliam kitai savaitei. Visam kitkam Seimo seniūnų sueiga pritarė.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš vakar minėjau ir šiandien pakartosiu tą pat, kad mes jau nesugebėsim šią sesiją priimti Lietuvos Respublikos paskolų įstatymo. O tai tikrai svarbesnis įstatymas negu kai kurie čia esantys. Todėl reikėtų gal įtraukti tam, kad mes antradienį galėtume jį ir priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šis įstatymas jau yra apsvarstytas. Mums beliko tik priėmimo procedūra. Jeigu mes išties intensyviai dirbtume antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, tada į kitą savaitę mes jį galėtume įrašyti.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet čia į kitą savaitę, ne į rytdieną. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Labai prašyčiau, pone Pirmininke, prisiminti tą valiutų klausimą, tos įmonė vadovybė... Įstatymas yra parengtas, kaip buvo čia svarstymo metu pasakyta, labai trumpas, ir labai prašyčiau įrašyti į rytojaus darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia tas pat - į kitą savaitę. Į kitos savaitės projektą jis jau įrašytas.
K.ANTANAVIČIUS. Dar vienas klausimas.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Tai tada į kitą savaitę ir laisvą ekonominę zoną - Švėkšnos-Veiviržėnų, mano įstatymas pateiktas. Reikia paskubinti, pasiimti, kunigaikštystes pasidaryti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl Švėkšnos ir Veiviržėnų aš pirmiausia laukiu Juridinio skyriaus išvados. Kai bus ta išvada, tada galbūt ir įtrauksim.
Kolega K.Kubertavičius. Ar jūs norit ką pasiūlyti?
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėkoju, kad įtraukėte į rytdienos darbotvarkę mano klausimą dėl teisėjų atsakomybės didinimo, bet prašyčiau jūsų jį įtraukti po 1-1 klausimo, tai būtų toks lyg ir kompleksinis klausimo užbaigimas, jeigu būtų galimybė. Aišku, sutaupytume laiko, sakykime, klausimą 1-1 išspręstume greičiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Abramavičius yra nepatenkintas, kad skirta per mažai laiko. Ir aš bijau, kad gali atsitikti taip, kad mes nebaigsim šio kompleksinio. Todėl čia prijungti nėra galimybių. Vėliau yra didesnės garantijos. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl klausimo 2-4a. Čia reikėtų vis dėlto įrašyti dar ir 38 straipsnį. Labai gerai, kad Ryšių įstatymo pateikimas, jiedu susieti sinchroniškai taip, kaip nori ministras V.Abraitis.
PIRMININKAS. Prašau atitinkamai formuluoti projektą. Čia problemos nėra. Matyt, praleista. Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis Pirmininke, aš nematau rytojaus darbotvarkėje jūsų žadėto Metrologijos įstatymo projekto. Ir tuo labiau šiai dienai yra įrašyta į darbotvarkę punkte 2-2i projekto Nr.2322 Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Valstybės ir teisės komitete mes sutarėm, kad po Metrologijos įstatymo priėmimo būtų galima tuos kaip lydinčiuosius dokumentus priiminėti. Kitu atveju mes be reikalo gaišim laiką ir...
PIRMININKAS. Aš supratau. Gerbiamasis kolega, tai priminkit kolegai J.Bernatoniui, kadangi jis po pietų pirmininkaus, kad tas klausimas nebūtų nagrinėjamas. O Metrologijos įstatymas tiesiog, kaip sakoma, dėl vietos ir laiko stokos...
K.DIRGĖLA. Jis labai mažai laiko užimtų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Dirgėla, pirmiausia prašom nekalbėti be leidimo. O antra, mes jį tikrai priimsim kitą savaitę. Jokių problemų. Kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, tarp kitko, būtų įdomu sužinoti, kur dingo Draudimo įstatymo projektas, bet čia tarp kitko...
PIRMININKAS. Todėl, kad atsirado Teismų įstatymas. Draudimo įstatymas - kitą savaitę.
S.BURBIENĖ. O aš dėl 1-4 ir 2-8. Čia abiejuose yra parašyta svarstymas ir priėmimas. Reikėtų rašyti tik svarstymą, o priėmimą perkelti į kitą savaitę.
PIRMININKAS. Aš žinau, bet aš norėjau siūlyti ypatingą skubą.
S.BURBIENĖ. Dėl 1-4 tikrai nepavyks, o dėl įmonių rejestro galbūt galima pagalvoti.
PIRMININKAS. Prašom, 1-4 - tik viena stadija, o 2-8 paliekam abi. Bet suprantama, kad Seimas spręs. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad faktiškai yra likviduota parlamento įtaka įstatymų leidimui. Mes jau antra savaitė dirbam kiekvieną dieną iki 19, 20 val. ir ilgiau, priiminėjami įstatymai yra daugumos Seimo narių neskaityti, Seimo nariai fiziškai nebeturi laiko teikti pataisų. Seimo aparatas nespėja redaguoti, skaityti, spausdinti, recenzuoti priimamų įstatymų ir gaminame labai daug broko. Aš siūlau dirbti normaliai, kaip numatyta Statute.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, už Seimo aparatą arba, tiksliau, kanceliariją kol kas aš atsakau. Tokių nusiskundimų negirdėjau. Seimo kanceliarija pasiryžusi dirbti dar intensyviau, nes žino, kad Seimo nariai priešaky su A.Baleženčiu gali dar smarkiau darbuotis.
Mieli kolegos, ar galim pritarti darbotvarkei su tom pastabom, kurias aš išdėsčiau? Tai yra du Prezidento teikiami projektai. Galim? Ačiū.
Nutarimo "Dėl tyrimo komisijos sudarymo dėl "Dienoje"paskelbtų faktų"projekto pateikimas (96.07.03)
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
Mieli kolegos, mes dar turim laiko, todėl aš siūlau imtis rezervinio klausimo. Tai yra pirmasis rezervinis klausimas dėl tyrimo komisijos, bet pranešėjas - ne kolega A.Kunčinas, o J.Karosas. Prašom plaukti arčiau tribūnos. Prašom eiti.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi gerbiamasis A.Kunčinas išvykęs, aš noriu tą projektą tamstoms pateikti. Ir iš karto pasakau, kad esu prieštaringoje situacijoje, kadangi visą šio Seimo kadencijos veiklos laiką kalbėjau nuosekliai prieš bet kokių komisijų kūrimą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kad šiuo atveju tas projektas kelia klausimą apie žinomą politiką, visuomet pabrėžiantį doros politikos prioritetą ir reikšmę. Tai dar labiau tą reikalą komplikuoja. Tačiau komisijų kūrimo tradicijos Seime man, deja, blokuoti nepavyko. Jos buvo kuriamos aiškinti net mistiniams dalykams, kuriuos tyrinėja gerbiamasis R.Dagys, kiti ir gerbiamasis I.Uždavinys dar pastaruoju metu. Manau, kad šiuo atveju ta komisija būtų reikalinga. Ji patyrinėtų faktą, kuris yra aprašytas šių metų birželio 25 d. "Dienoje", straipsnyje "Lietuvos vardu - sau į kišenę". Aš manau, faktai, susiję su žinomu Lietuvos politiku, mūsų gerbiamu V.Landsbergiu, turi būti labai kruopščiai ištyrinėti arba paneigti, arba įrodyti, bet to dalyko palikti atviro, matyt, niekaip nebūtų galima, kadangi tai kenktų iš tiesų Lietuvos valstybės prestižui, mūsų teisinių institucijų prestižui ir kitiems panašiems dalykams.
Todėl aš siūlau pritarti šiam projektui ir sudaryti komisiją ištirti faktus, paskelbtus "Dienoje", dėl Norvegijos Taikos premijos paskyrimo ir panaudojimo, taip pat dėl V.Landsbergio fondo įsteigimo. Sudaryti šią komisiją pagal mūsų įprastą proporcinį principą. Komisijos pirmininku galėtų būti opozicijos atstovas, patyrimą turintis šiuose dalykuose, gerbiamasis I.Uždavinys ar kuris nors kitas žmogus. Tai tuo aš ir baigiu.
PIRMININKAS. 14 Seimo narių nori paklausti ar ką nors pasitikslinti. A.Bendinskas šį sykį pirmas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip tą komisiją įvyniojote į celofaną, viskas labai gražu toje komisijoje ir t.t., ir ta komisija apgins gerbiamąjį V.Landsbergį nuo įvairiausių puolimų, ir aš prisidedu prie to, kad tokį žymų politiką reikėtų išryškinti. Jei kaltas, - kaltas, nekaltas, - tai čia yra kita kalba. Aš manyčiau, kad šis V.Landsbergio fondas ir Norvegijos Taikos premija yra skirtingi dalykai. Ir vis dėlto aš nepasitikiu spauda. Todėl reikalinga labai kompetentinga komisija, kuri šį klausimą išnagrinėtų. Ar jūs nemanytumėt, kad būtų tikslinga. Jūs pačioje pradžioje pasakėt, kad jūs prieš komisijų kūrimą. Ir aš esu prieš komisijų kūrimą. Pas mus yra Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Tai komisijai galima perduoti šitą reikalą, ir tegu tyrinėja. Jeigu reikia, papildyti atskirais žmonėmis, ir šitą klausimą mes galėtume labai kultūringai užbaigti.
J.KAROSAS. Dėkui. Aš noriu pasakyti, kad komisija kuriama ne tam, kad apgintų ar pasmerktų, bet kad išsiaiškintų, kaip iš tikrųjų yra.
Dėl tos idėjos, kaip jūs sakote, kad tai galėtų atlikti ir gerbiamojo V.Juškaus vadovaujama komisija. Aš manyčiau, jeigu Seimas taip nuspręstų, toks variantas taip pat būtų visiškai įmanomas.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš tokiam absurdiškam klausimo nagrinėjimui ir tokių komisijų sudarymui neturiu net klausimo, pone Karosai. Jūs, matyt, esate nesusipažinęs su 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimais.
J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, kad iš anksto vertinimai gal būtų ne tokie korektiški, kadangi faktas yra iškeltas ir reikia patikrinti. (Balsai salėje) O jeigu mes manome, kad tie dalykai kai kam yra labai aiškūs, tai tuomet aš noriu priminti mūsų Seime ne kartą keltus klausimus, kurie kai kam atrodė labai aiškūs, kai kam buvo labai neaiškūs, ir dėl to buvo sudaromos komisijos.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar tai vienintelis klausimas, kuris dar neaiškus? Ačiū.
J.KAROSAS. Aš manau, kad tiktai gerai žinomam ponui Dievui visi klausimai yra aiškūs. Žmonėms visą laiką lieka neaiškių klausimų, jeigu neskaitom aiškinamųjų raštų.
PIRMININKAS. Kolega L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Kolega Karosai, aš kaip ir jūs nesu šalininkas, kad kiekvienam klausimui sudarinėtume po atskirą komisiją, tačiau jeigu tai būtina ir svarbu ištirti, tai aš norėčiau, kad šita komisija padarytų ir kitą darbą tuo pačiu metu. Kaip jūs žinote, šių metų pradžioje aš kreipiausi į generalinį prokurorą, kad Generalinė prokuratūra ištirtų, ar teisėtai Seimo narys R.Ozolas gavo naują butą senamiestyje ir beveik 100 kv.m rūsį po tuo butu savo asmeninėms reikmėms. Generalinio prokuroro pavaduotojas man atsakė raštu, kad skiriant rūsį yra pažeisti įstatymai ir tas skyrimas neteisėtas. Kiek aš žinau, teisingumas neatstatytas. Ar negalėtų ta komisija, kurią jūs teikiate, kartu užsiimti ir šiuo klausimu, nes iš tikrųjų negi kiekvienam klausimui sudarinėsime Seime komisiją?
J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, kad tol, kol nepaskelbtos komisijos dėl gerbiamojo R.Ozolo pareiškimo ir kaltinimų išvados, man būtų nekorektiška ką nors komentuoti gerbiamojo R.Ozolo adresu. Bet aš manau, kad tie klausimai ar faktai, kurie šiuo atveju keliami ir kuriuos jūs paminėjote, ištiriami taip pat gerbiamojo V.Juškaus komisijoje, kadangi ji tam iš esmės ir yra sukurta.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad tai yra politinis užsakymas prieš rinkimus, šitą medžiagą be jokios analizės "išmetė" "Diena" kartu su ponu A.Bendinsku. Man keista, jūs protingas žmogus, kaip jūs užkibote ant šito kabliuko? Ar Tėvynės sąjungai tokią neapykantą jaučiate visą laiką?
J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, jog esu Karosas, todėl užkibimas ant kabliuko man įprastas dalykas. Tai čia juokais. O dabar, jeigu rimtai, tai aš nemanau, kad gerbiamųjų kolegų "Lietuvos aide" publikacija dėl mistinių dalykų nebuvo tas kabliukas, ant kurio užkibo konservatoriai. Dėkui.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Pone Karosai, aš iš jūsų kalbos taip ir nesupratau, kuo yra kaltinamas profesorius V.Landsbergis. Aš atidžiai perskaičiau tą "Dienos" publikaciją ir supratau, jog labiausiai profesorius V.Landsbergis yra kaltinamas tuo, kad norvegai jį vadino prezidentu Landsbergiu. Tai yra kaltinamas dėl šito titulo. Visų pirma aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs galite įvardyti, kuo gi vis dėlto kaltinamas profesorius V.Landsbergis ir kokį faktą jūs ruošiatės ištirti su šita komisija. Taip pat noriu pastebėti, kad šioje komisijoje mūsų frakcija tikrai nedalyvaus, mes raginame ir tikimės, kad ir kitos normalios partijos, net ir tos, su kuriom jūs manote sudaryti koaliciją, taip pat nedalyvaus tokioje komisijoje, kuri iš tikrųjų yra jūsų pavydo dėl sąžiningo profesoriaus V.Landsbergio elgesio rezultatas.
J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega Kubiliau, mane visą laiką stebina jūsų žavus vartymasis pagal politinę konjunktūrą. Kai reikalas yra susijęs su kaire puse, jūs kaip virtuozas įrodote, kad to labai reikia, o kai reikalas yra priešingas, jūs tada apverčiate reikalą. Aš noriu pasakyti štai ką. Šiuo atveju nei kaltinama, nei nekaltinama. Šiuo atveju siūloma ištirti faktą, kuris yra pateikiamas, būtent: Lietuvos vardu - sau į kišenę. Faktas labai paprastas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis kolega Karosai, na, "Diena" anksčiau buvo "Tiesa", tiesa (kabutėse) - vienos partijos, kaip ir visi kiti laikraščiai daugeliu atvejų parašo daug įvairių gandų, liaudiškai kalbant, "pletkų", bet dėl jų nesudarinėjamos kiekvieną dieną komisijos. Taigi prieš jums pateikiant šį nutarimą, kurį parengė ponas A.Kunčinas (nežinau, kodėl jo paties nėra), o jūs apsiėmėte kažkodėl tą nutarimą pateikti, ar nebūtų buvę tikslingiau, kad (mes, Seimo nariai, gal ne visi tą "Dieną"ir skaitome, kadangi turbūt mums, kitų partijų nariams, neprivalu "Dieną" skaityt, gal tik jums ją reikia skaityti) kartu išplatintumėt ir tą medžiagą arba dokumentus, kurie kažką įrodytų, kad tas klausimas rimtas ir kad tokios komisijos reikia. O dabar štai jūs mums pateikėte tokį tuščią nutarimo projektą - sudaryti komisiją. O daugiau tokios paruošiamosios medžiagos nepateikta. Dar ir radijas transliuoja, žmonėms tikrai neaišku, kuo jūs kaltinate ir kam ta komisija reikalinga. Būtų labai gerai, jeigu jūs tiksliau būtumėt išdėstęs pateikdamas šį klausimą... (Balsai salėje)
J.KAROSAS. Gerbiamasis kolega, aš apgailestauju, kad jūs visiškai nežiūrite tų dokumentų, kurie įdedami į jūsų dėžutes. Būtent buvo išplatinta "Dienos" publikacija, tiesiog reikėjo perskaityti ją. O šiaip patarčiau politikui skaityti visą spaudą, kuri Lietuvoje spausdinama.
PIRMININKAS. Kolega A.Nesteckis. Prašom.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar prieš siūlydamas šitą komisiją jūs nesidomėjote, koks vis dėlto yra tų komisijų lankomumas? Visi politikai labai linksmai sutinka dalyvauti komisijose, tačiau jų lankomumas yra labai prastas. Kai tose komisijose reikia priimti nutarimus, labai sunkiai pavyksta. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto ir šį, ir antrą rezervinį klausimą reikėtų atiduoti V.Juškaus komisijai, kuri tikrai normaliai galėtų dirbti.
J.KAROSAS. Aš iš karto pasakiau, jog aš šitą projektą palaikau tik dėl to, kad Seime tokia tradicija susiformavo. Gerbiamasis R.Dagys tai gali patvirtinti. Jis buvo vienas iš tų vadovų. Aš visada buvau už tai, kad savo darbą atliktų tos institucijos, kurios sukurtos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys kaip tik paaiškins. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, kalbėti mistinis ar nemistinis, kol komisija nepradėjo dirbti, tai čia daugiau yra mistikos elementų. O dėl komisijos darbo konkretumo norėčiau pasakyti, kad yra gerbiamojo N.Germano parašas, galit pasižiūrėti pro lupą ir netgi pauostyti, kad jis yra - nemistinis elementas. O šiaip norėčiau užduoti kitą klausimą. Tokia komisija (ar jūs dabar ją sudarysite) yra tam tikras mūsų normatyvinės įstatymų bazės trūkumas, kur jūs nieko neišaiškinsit, negausite nei notaro patvirtinto dokumento, nei panašiai. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų grįžti prie anos komisijos pateikto dokumento, kuriame buvo numatyti reikalingi būtini įgaliojimai, kad tokios komisijos (ar tokios sudarytos, ar V.Juškaus komisijos, laikinosios tyrimo grupės) įgaliojimai būtų patikslinti, ypač kas susiję su Notariato įstatymo pataisomis? Kitaip jūs čia nieko neišaiškinsite.
J.KAROSAS. Aš manau, kad iš tikrųjų, jeigu gerbiamojo V.Juškaus komisijai trūksta įgaliojimų, juos reikia praplėsti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar jūs skaitėte Norvegijos Taikos premijos skyrimo nuostatus?
J.KAROSAS. Neskaičiau.
A.BALEŽENTIS. Jeigu neskaitėte, tai gal reikia perskaityti, ir viskas paaiškėtų.
J.KAROSAS. O jūs...
A.BALEŽENTIS. Turime rimtų problemų valstybėje. Trūksta daugiau kaip milijardo litų bankams, beveik milijardo litų trūksta energetikams, per 3 mlrd. turime paskolų užsieniui. Gal komisijos galėtų patyrinėti tuos klausimus, o čia paaiškėtų tiesiog perskaičius tuos nuostatus.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar negalėtumėte jūs pakomentuoti? Pavyzdžiui, kaip jums atrodo kolegos A.Kubiliaus pozicija nedalyvauti komisijos darbe? Ar tai nėra noras laikyti ir toliau suterštą gerbiamojo Seimo nario V.Landsbergio vardą, o gal tai jo baimė dėl galimo kolegos A.Bendinsko siekio paduoti jį į teismą? (Balsai salėje)
J.KAROSAS. Man sunku tai komentuoti, kadangi gerbiamąjį A.Kubilių laikau tokiu doru politiku. Aš manau, kad jis pasakė gerai nepagalvojęs, ką jis sako.
PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Kaip žinoma, Lietuvos poetas J.Baltrušaitis rašė rusų kalba. Jis pasakė štai tokius žodžius: "Liš nizastiam nesvojstvenno sverkat lučom vysot." Na, kas yra A.Bendinskas ir kokius jis vykdo užsakymus, tai čia visiems aišku iš nuolatinių jo kalbų. Šitas jūsų mėginimas, politinis užsakymas - tai yra spjūvis visai Lietuvai, t.y. spjūvis į Lietuvos praeities istoriją, neseną istoriją, kurią taip garbingai įvertino kitos tautos. Gerbiamasis Karosai, jeigu jūs turite bent šiek tiek sąžinės, pagalvokite apie tai. Istorija tokius jūsų veiksmus tikrai įvertins.
J.KAROSAS. Palikime tai istorijai, gerai? Ačiū.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. (Balsai salėje)
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas būtų gana paprastas. Žinote, man tai nusibodo ir R.Ozolo pareiškimai, ir V.Landsbergio, ir J.Karoso, ir daugelio kitų. Dar kartą kyla toks klausimas: na, iš tikrųjų ar nenusibodo?
J.KAROSAS. Man atrodo, kad gerbiamajam V.Andriukaičiui nusibodo tik jo paties pareiškimai. Žinoma, tas variantas irgi yra priimtinas, bet galbūt ir kitų paklausykime, ką darysi.
PIRMININKAS. Ir priešpaskutinis - kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kolega, aš šiandien žiūriu - darbotvarkėje tarp rezervinių klausimų yra Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos darbo pratęsimo, kur kaip tik norėtų toliau dirbti ponas R.Dagys. Aš manau, kad ten irgi susiję su finansiniais dalykais, sakykime, ten G.Konopliovo, N.Germano ir t.t. parašai. Ir čia vėl kalbos apie finansinius dalykus, t.y. V.Landsbergio turtus ir neturtus. Ar nebūtų protingiau, kad mes vis dėlto paimtume ir pratęstume tai laikinajai komisijai, sakykime, iki kitų metų gruodžio 1 d. ar 15 d. darbo laiką ir tegu ji tiria. Nebereikėtų naujų žmonių, juo labiau kad ir A.Kubilius nenori eiti, manau, nei K.Kubertavičius su V.Zimnicku nesutiks, jeigu ir kviesit. Taigi dirbtų ana komisija. Kaip jūs manote?
J.KAROSAS. Galima visaip galvoti. Man atrodo, svarbiausia, kad tas faktas būtų ištirtas.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Ačiū. Aš galvoju, kad tyrimo komisijos sudarymu dėl "Dienoje" paskelbtų faktų siekiama tokių tikslų. Kiekvienas bet kurio žmogaus įžeidimas išgirstamas daugelio žmonių, o atsiprašymas dažniausiai būna pažymėtas paskutiniuose puslapiuose ir neryškiu šriftu. Taigi tikriausiai bus sudaryta komisija, ne už kalnų rinkimai, tad gal kas nors prilips, gal nuo to LDDP bus reikšmingesnė, kuo aš abejoju. Ačiū.
J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju fakto tyrimas nėra nei įžeidimas, nei pagarbinimas, tiesiog reikalo išsiaiškinimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, klausimai baigti, visi, kas užsirašė, paklausė. Dabar aš prašyčiau ir pranešėjo, ir kolegės E.Kunevičienės, ir kolegos V.Juškaus apsispręsti dėl esminio dalyko. Ar sudarome komisiją, nes pirmiausia tai turime spręsti, ar pavedame šitą klausimą ištirti kolegos V.Juškaus vadovaujamai komisijai? Pirmiausia noriu klausti pranešėjo. (Salėje šurmulys) Ar pritariam šitos jūsų siūlomos komisijos "sutvėrimui", ar perduodame tai kolegos V.Juškaus komisijai?
J.KAROSAS. Aš asmeniškai palaikyčiau variantą, kad šitas reikalas būtų perduotas išsiaiškinti gerbiamojo V.Juškaus komisijai.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Man truputį trūksta žodžių, bet aš vis dėlto turiu priminti visiems "eldedepistams", ką jie darė 1992 m., kai aš ėjau į rinkimus ir man teko visai Lietuvai aiškinti, kad nebuvau nė vieno cento ėmusi premijų, dėl kurių aš turėjau aiškintis. Atsiprašymo aš iki šiol nesulaukiau, buvo tik pasakyta, kad tai buvo rinkiminis triukas. Tik vienas žmogus atsiprašė - A.Bogušis, jis sakė, jog buvo patikėjęs. Net tremtiniai man sako iki šiol, kad ir jie dabar tik iš manęs sužino, jog aš tikrai neėmiau. Neduok Dieve, dar kartą jūs apmulkinsite Lietuvos žmones ir su pono V.Landsbergio norvegų premija. Bet man gaila norvegų tautos, kuri negalvojo, kad komunistai grįš Lietuvoje vėl į valdžią ir kad bus tyčiojamasi iš jų suteiktos nepriklausomai Lietuvai premijos. (Balsai salėje, plojimai)
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, man lieka tik apgailestauti dėl įvairių politinių diskusijų, kurios šiandieną vyksta. Kadangi tai mūsų priedermė pagal įstatymą, kurį mes kartu su jumis visi priėmėm 1993 m. birželio 10 d., šitokius faktus tirti mūsų komisijai, aš komisijos patarėjams jau esu pavedęs surinkti medžiagą ir priimti sprendimą, ar reikalingas toks tyrimas, ar nereikalingas. Todėl aš manyčiau, kad remiantis mano minėtu įstatymo 3 punktu mūsų komisijos prerogatyva šitokius dalykus tirti. Aš siūlyčiau palikti apsispręsti mūsų komisijai, ar reikės tirti, ar sudaryti tokią komisiją, ar ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Buvo užsirašęs iš anksto.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji "draugai bolševikai"! Aš kitaip į jus negaliu kreiptis. (Salėje juokas) Aš manau, kad jūs puikiai suprantate, ką čia ruošiatės daryti, bet savo rinkiminę kampaniją galėtumėte tęsti kitokiais būdais. Aš noriu pastebėti, kad "draugas" J.Karosas niekaip nesugebėjo įvardyti fakto, kurį jis ruošiasi tirti. Tai tas yra stebėtina, nors, aišku, žinant liaudies filosofo sugebėjimus, tai gal ir nėra labai stebėtina. Aš noriu pastebėti vieną paprastą dalyką.
Tokios komisijos sudarymą mes traktuojame labai paprastai ir aiškiai. LDDP ir jos atstovai, neturėdami tokio kilnumo ir tokio sąžiningumo, kokį turi profesorius V.Landsbergis, iš pavydo bando purvais apdrėbti viską, ką tik dar galima apdrėbti. Aš noriu pasakyti dar kartą labai aiškiai: jokios komisijos, kuri tirs atseit šitą faktą, kurio negali įvardyti "draugas" J.Karosas, darbe mes nedalyvausime. Ponas V.Juškus labai apsirinka manydamas, kad jo komisija gali tirti šitą faktą, kurio negalima niekaip įvardyti. Jo komisija turi tirti ekonominius nusikaltimus. Ir jeigu ponas V.Juškus sugebės įvardyti čia ekonominį nusikaltimą, na, aš manau, kad tai bus jo darbo "viršūnė".
Taip pat aš noriu pastebėti, kai "draugas" J.Karosas kartu su A.Kunčinu ir A.Bendinsku siūlo įkurti tokias komisijas, yra galimybė pagalvoti apie kitų komisijų sudarymą. Pavyzdžiui, blokados statybų tyrimo arba sausio 13-osios liudininkų kai kurių parodymų davimo aplinkybių tyrimo. Mes galėsime labai gerai pagalvoti, turėsime pakankamai laiko iki Seimo rinkimų, ar verta kada nors tokias komisijas sudaryti.
PIRMININKAS. Ir dabar du paskutiniai: kolega I.Uždavinys ir kolega A.Gricius. Prašom. Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Krikščionių demokratų frakcijos vardu aš noriu pareikšti, kad jokioje komisijoje, kuri yra susijusiu su šiuo klausimu, krikščionys demokratai nedalyvaus. Ir jeigu tas klausimas bus svarstomas Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje, aš, kaip komisijos narys, svarstant tą klausimą nedalyvausiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A.Gricius - paskutinysis.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai jaučiama, kad rinkimų dvasia pradėjo vyrauti mūsų Seime - ir mūsų kalbose, ir įvairiuose kituose reiškiniuose. Aš tik noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms iš dešinės. Prisiminkime prieš 4 metus ir tuos praėjusius beveik 4 metus čia, Seime. Kas daugiau vartojo bjaurių žodžių, užkeikimų: "bolševikai", "Lietuvos pardavikai", "išdavikai" ir t.t.? Aš galiu tik tuo didžiuotis, kad aš buvau kairėje pusėje ir šitoje pusėje, na, neskaitant kai kurių pareiškimų, kur aš atvirai esu pareiškęs, kad nepritariu mano kolegoms, mes tokios retorikos nenaudojame. Man tikrai labai gaila, kad šiandieną... Aš nežinau, ar čia reikia ištirti, ar ne, čia nieko įžeidžiančio profesoriui V.Landsbergiui tikrai nėra, paprasčiausias faktas, galima sakyti, galbūt rinkiminės kampanijos elementas taip pat. Bet jeigu mes galvojame, kad lietuvių žmonės ir lietuvių tauta darys pareiškimus: "jūs bolševikai, jūs išdavikai" ir t.t. ir pagal tai spręs rinkimų metu, už ką balsuoti, aš noriu jus tik užjausti ir galvoju, kad tauta yra kur kas protingesnė negu tie nuolatiniai kalbėtojai prie mikrofono. Aš pasižadu daugiau ta tema čia per mikrofoną nekalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis ir alternatyviai apsispręsim, ką darom. Registracija. (Balsai salėje) Kuriam komisiją ar perduodam medžiagą V.Juškui. (Balsai salėje)
Salėje - 86 Seimo nariai. Iš tikro galiu patikslinti alternatyvas. (Balsai salėje) Minutėlę! Pirmasis siūlymas yra toks: ar imamės šito klausimo, ar imamės tirti. Jeigu imamės, tada sprendžiam, ar sudarom specialią komisiją, ar perduodam kolegai V.Juškui. Ar aišku? Prašom pasiruošti balsuoti. Pirmasis balsavimas toks: ar imamės tirti šį klausimą, ar ne? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už - 44, prieš - 20, 3 susilaikė. Imamės.
Dabar antrasis balsavimas jau alternatyvus. Ar sudarom specialią komisiją, ar perduodam medžiagą, paskelbtą "Dienoje", V.Juškaus komisijai? Prašom balsuoti. Balsavimas alternatyvus. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Gerai, nutraukiu. Balsavimas alternatyvus. Jeigu sudarom specialią komisiją - mygtukas "už", jeigu perduodam medžiagą kolegos V.Juškaus komisijai - mygtukas "prieš". Ar aišku? (Triukšmas salėje) Prašom. Viskas jau. Prašom balsuoti alternatyviai.
Už specialią komisiją - 29, už perdavimą kolegai V.Juškui - 14.
J.BERNATONIS. Repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys - pirmasis.
K.SKREBYS. Aš noriu pasakyti, kad šituose purvinuose žaidimuose, ar perduoti į Ekonominių nusikaltimų slėpimo komisiją, ar kurti dar kažkokią specialią, šituose purvinuose LDDP žaidimuose nei Tėvynės sąjunga, nei, kiek aš mačiau kompiuteryje, kitos opozicinės frakcijos nedalyvavo ir nebalsavo.
PIRMININKAS. Supratom. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš taip ir nesupratau, kuo čia dėtas gerbiamasis profesorius V.Landsbergis? Čia kalbama apie Norvegijos tautos premijos lietuvių tautai panaudojimą. Tai kuo čia dėtas profesorius V.Landsbergis? Nesupratau, ir ko taip susinervino dešinioji pusė.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Klausimai baigti.
Dabar, kolegos, pertrauka iki 13 val. 13 val. pagal darbotvarkę... (Balsai salėje) Tai kiek minučių liko? Pailsėkim. 10 minučių. (Balsai salėje) Spėsim. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo projektas.
Pertrauka
Nutarimo"Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo" projekto pateikimas (96.07.03)
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Salėje 55 Seimo nariai. Dabar pagal mūsų darbotvarkę turėtų būti 1-2 klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo" projekto, kurio Nr.2474, pateikimas. Bet aš vėl jaučiuosi kaip 1992 m. pabaigoje, kai nebuvo nė vieno pavaduotojo. (Balsai salėje) Ne, aš labai atsiprašau, yra trys pavaduotojai ir kuris nors vienas dabar turėtų pirmininkauti, o aš eičiau į tribūną. Bet jeigu kolegos sutiktų, tai aš iš čia pasakysiu keletą žodžių. Mes turim tik formaliai susitarti dėl pateikimo, o pats komisijos formavimas būtų rytoj. Ar galima, gerbiamieji kolegos? Čia ne privilegijos klausimas, o išėjimas iš bėdos, kurioje aš šiuo metu esu kartu su jumis. Trys pavaduotojai ir nė vieno nėra. (Balsai salėje) Sakykim, kad čia mano bėdos.
Gerbiamieji kolegos, mes turim vykdyti 12-ąjį naujojo Seimo rinkimų įstatymo straipsnį. Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo principai yra labai aiškūs: teikia partijos ar tos koalicijos, kurios yra Seime. Noriu pranešti, kad jos jau pateikė savo siūlymus, nors projekte dar neįrašyta. Teikia kandidatus, kuriuos burtų keliu Seimas pasirenka, teisininkų draugija ir teisingumo ministras. Tie sąrašai taip pat yra pateikti ir, žinoma, mes tik turim užrašyti ir patvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką ir po to nustatyti datą, kada komisija prisiekia. Pagal seną įstatymą tai nebuvo numatyta. Ar galim sutarti, kad pateikimas įvyko? Tada prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Račas. Prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū, malonu. Kolega J.Žebrauskas. Ar pritariate, ar ne?
J.ŽEBRAUSKAS. Siūlau pritarti, bet jau yra ir gerbiamasis J.Bernatonis, jūs nematote.
PIRMININKAS. Gerai, bet dabar jau vis tiek baigsim. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia turbūt nebuvo šitoj procedūroj esminio Statuto pažeidimo?
PIRMININKAS. Tikrai ne.
A.ENDRIUKAITIS. Bet A.Endriukaičio atžvilgiu visada būna šiurkštūs Statuto pažeidimai. Susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir už tai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar mums čia reikia formaliai balsuoti? Ačiū. Tik dar vienas dalykas. Mes rytdienos darbotvarkę patvirtinome ir dabar tiesiog turėsim patikslinti laiką, kada mes trauksime burtus ir galutinai patvirtinsime Vyriausiąją rinkimų komisiją. Aš manau, kad tai mes turėtume padaryti rytiniame posėdyje. Sutinkam? Ačiū. Klausimas išspręstas.
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, mes sutaupėme 10 minučių, tai arba rezervinis klausimas, bet aš nematau pranešėjo, jis bus vėliau, arba šiek tiek anksčiau pradedame 1-3 klausimą. Galime pradėti? Gerai. Bendru sutarimu. Tokiu atveju 1-3a, b, c kompleksinis klausimas - Akcinės bendrovės "Lietuvos nafta" steigimo įstatymo projektas Nr.2475. Du lydintys įstatymai. Pranešėjas ministras S.Kutas. Kviečiu į tribūną. Taip pat noriu pranešti, kad Seime yra įregistruotas ir kitas panašus projektas, kurį teikia kolega Seimo narys J.Veselka. Taigi aš jį irgi prašysiu po ministro S.Kuto tarti žodį. Prašom, ministre, kiek minučių jūs pageidautumėte?
S.KUTAS. Tikrai nedaug.
PIRMININKAS. Prašom, tada 5 minutes, ir po to Seimo nariai galės paklausinėti.
S.KUTAS. Vyriausybė priėmė sprendimą teikti Seimui naują įstatymo projektą, kuriuo yra leidžiama Lietuvoje steigti akcinę bendrovę "Lietuvos nafta". Kodėl reikia šio įstatymo? Šio įstatymo reikia todėl, kad įmonės, t.y. akcinės bendrovės, kurios parodė iniciatyvą įsteigti šią naują bendrovę, turi tas akcijas ir pagal Lietuvos įstatymus akcijų ir turto perdavimas kitoms akcinėms bendrovėms yra galimas tik pagal įstatymus. Todėl reikia principinio gerbiamojo Seimo sprendimo dėl šios akcinės bendro-vės steigimo, apie ką ir kalba 1 įstatymo straipsnis.
Steigiamos bendrovės tikslas yra geriau organizuoti naftos ūkį Lietuvoje ir pasiekti, kad tas ūkis veiktų kur kas efektyviau. Tos veiklos rezultatai būtų tai, kad bus geriau koordinuojama visų šių įmonių veikla ir pagal pasaulinę praktiką ir patirtį, kurią mes išstudijavom, tokia naftos valdymo struktūra, kai yra vienas organizacinis vienetas, turintis ir naftos gamybą, transportavimą ir jos paskirstymą, yra kur kas patrauklesnė, kur kas operatyvesnė ir efektyvesnė. Mes tikimės, kad įsteigus šią akcinę bendrovę mūsų naftos ūkis pasidarytų labiau patrauklus investitoriams ir padėtų spręsti kai kurias jau, sakyčiau, įsisenėjusias problemas. Viena iš jų - Būtingės naftos terminalo statybos investicijos.
Tam, kad iš principo būtų išspręstas šis klausimas, pagal dabartinę situaciją reikalingi dviejų įstatymų pakeitimai. Būtent tai, kad iš šiais metais patvirtinto privatizuojamų įmonių sąrašo būtų išbraukta "Mažeikių nafta" ir "Lietuvos kuras", nes pagal galiojantį Privatizavimo įstatymą kitaip galima elgtis tik tada, kai vieną kartą buvo skelbtas privatizavimas ir jis neįvyko. Šiuo atveju tai yra nepriimtina, kadangi tam reikėtų daug laiko ir trukdytųsi problemos sprendimas.
Toliau įstatymas numato būdus, kaip ši įmonė, ši akcinė bendrovė bus valdoma. Jau pats pavadinimas sako, jog akcinė bendrovė "Lietuvos nafta" veiks remdamasi Lietuvos akcinių bendrovių įstatymu. Tačiau, kaip ir yra įstatyme pateikta, šita įmonė maždaug atitiks holdingo kompanijos funkcijas, todėl reikia kai kuriuos sugriežtinimus ir patikslinimus padaryti, lyginant su Akcinių bendrovių įstatymu. Šitie sugriežtinimai ir patikslinimai yra įrašyti į kitus šio įstatymo straipsnius.
Tie sugriežtinimai ir patikslinimai kalba apie tuos atvejus, kai yra išleidžiamos naujos akcijos, kai didinamas arba mažinamas kapitalas, kai reorganizuojama arba naikinama ši akcinė įmonė.
Šiame teikiamame įstatymo pakeitime ir atitinkamai kituose, kuriuos reikia pakeisti, yra taip pat siekiama, kad valstybė neprarastų ir galėtų visais atvejais kontroliuoti šią naująją įmonę. Kaip tai yra daroma? Pirmiausia yra skelbiama, kad pirmuosius trejus metus po įsteigimo šitoje įmonėje valstybės kapitalas negalėtų būti mažesnis kaip 51%. O apskritai jis negali būti mažesnis kaip 34%. Taip visi probleminiai klausimai, kurie iškyla valdant tokią įmonę... Valstybė negali prarasti savo kontrolės ne tik akcinėje bendrovėje "Lietuvos nafta", bet ir jos dukterinėse kompanijose. Kaip aš minėjau, šita akcinė bendrovė yra pirmą kartą kuriama Vakaruose labai priimtinu keliu, kuris visados yra taikomas, būtent iš apačios į viršų. Tai yra įmonių iniciatyva, jos pateikė šį pasiūlymą ir buvo ilgai ieškoma sprendimų, tariamasi, konsultuojamasi ir pagaliau buvo galima prieiti prie šio įstatymo projekto, kuriam pritaria Vyriausybė.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad Vyriausybėje ir Energetikos ministerijoje buvo ir Seimo Ekonomikos komiteto darbo grupės pasiūlytas projektas. Labai malonu, kad to projekto idėjos absoliučiai sutinka su tuo, kas čia yra. Šitas projektas, kuris pateikiamas šiandien, gerokai skiriasi nuo to, kurį turėjo Ekonomikos komitetas, ir mes manom, kad yra labai palanki dirva, jog atsižvelgus į šituos du projektus galima būtų dar dirbti ir tobulinti šį įstatymo projektą. Prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pateikimui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. 15 Seimo narių gali paklausti. Kolegos, primenu, kad pagal Statutą klausimams - 10 minučių. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis ministre, jeigu aš teisingai supratau, jūs norite spręsti finansų problemą. Kokiu būdu jūs ją išspręsite ir sujungus tai, kas dabar yra, iš kur atsiras pinigų šitoje holdingo kompanijoje, kad galėtų užtikrinti finansavimą tų struktūrų, kurios bus sujungtos? Iš kur atsiras tų pinigų?
S.KUTAS. Mes manome, kad steigiant šitą akcinę bendrovę, kaip yra numatyta ir 1 straipsnyje, ji neturės tokių pačių funkcijų kaip holdingo kompanija, bet ši kompanija turės formuoti ir Lietuvos naftos pramonės panaudojimo, gamybos, transportavimo politiką ir, svarbiausia, koordinuoti visų šitų dukterinių kompanijų veiklą. Mes manome, kad kiekviena akcinė bendrovė, neprarasdama savo ekonominio ir juridinio savarankiškumo, taip pat spręs savo problemas ir rūpinsis, kad veiktų kaip galima efektyviau. Tačiau kai kiekviena rūpinasi atskirai, dažnai pamirštamos bendrosios problemos ir pasiekiamas ne pats didžiausias visos šakos, taip pavadinkim, naftos sektoriaus efektyvumas. Todėl ši kompanija taip pat koordinuos ir atskirų įmonių veiklą. Visas koordinavimas, kaip jūs labai teisingai pažymėjote, bus atliekamas ne administraciniu būdu, bet valdant kapitalą, valdant investicijas. Iš kur atsiras? Iš tikrųjų klausimas labai sudėtingas. Pavyzdžiui, aš šiandien negalėčiau garantuoti, kad įsteigus šią įmonę jau rytoj mes turėsime pakankamai kapitalo. Tačiau mūsų santykiai, sakykim, ir studijos, kurios buvo atliktos paskutiniuoju metu kad ir Lenkijoje, kuri kaip tik kuria panašų darinį lygiagrečiai su mumis, rodo, kad jeigu tai daroma kaip vienas vienetas, kaip kompleksas, tai investitoriai dalyvauja kur kas aktyviau. Mes manome, kad kapitalas atsiras pritraukus investitorius.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt sutiksite, kad jūsų šitam projektui labai pakenkė kolega J.Veselka ir Moterų partija, garsiai šaukdami, kad tokios akcinės bendrovės "Lietuvos nafta" steigimo labai pageidauja ir jį inicijuoja "Lukoilo" kompanija. Jūs turbūt taip pat sutiksite, kad gana keistai atrodo tokios kompanijos steigimas iki Seimo rinkimų likus keturiems mėnesiams. Taip pat, aš manau, jūs sutiksite, kad šiai bendrovei atiteks kelių milijardų litų vertės valstybės turtas. Turbūt reikia sutikti, kad tokiam sprendimui reikia visų politinių partijų konsenso, nes kitaip po rinkimų toks sprendimas gali būti panaikintas. Tai kur, pone ministre, taip skubate ir kodėl negalite palaukti Seimo rinkimų?
S.KUTAS. Dėl skubėjimo. Aš turėčiau pasakyti, kad nacionalinės naftos kompanijos (anksčiau ji taip buvo vadinama) klausimas yra nagrinėjamas jau labai seniai. Praktiškai visą laiką, kai pradėjo šios įmonės veikti kaip savarankiškos įmonės, tada dar valstybinės įmonės. Dėl įvairių priežasčių nepavykdavo pasiekti rezultato ir aš manau, kad viena iš priežasčių, kodėl nebuvo galima pasiekti, yra ta, kad buvo galvojama apie vertikalų kūrimą, pradedant iš viršaus. Tai buvo viena iš priežasčių.
Dabar dėl to, kad pereis turtas, kam jis pateks. Aš bandžiau paaiškinti ir galėčiau pasakyti šiek tiek detaliau, kad, mūsų supratimu, dabar visas 100% to turto, na, ne turto, o akcijų priklauso valstybei. Ir dukterinėse įmonėse taip pat. Per savo įgaliotinį akcininkų susirinkime (o praktiškai tai jis bus dabar vienas) visas problemas gali išspręsti ir sulaikyti. Toliau galvojama, kad po trejų metų tas kapitalas galėtų mažėti iki 51, o paskui iki 34. Bet šie skaičiai ir papildomi apribojimai dėl dviejų trečdalių balsavimo, dėl didesnės turto dalies įkeitimo arba užstatymo yra sugriežtinti, kur reikalaujama daugiau balsuojančių už. Tai, ką jūs iškėlėt, kad reikėtų tuo rūpintis, ir iš tikrųjų autoriai šituo rūpinosi, ir bandė padaryti.
Dėl santykio su pono J.Veselkos pasiūlymu. Aš iš tikrųjų nematau esminių prieštaravimų tarp šito ir kito klausimo. Tai yra prieštaravimai, tai yra nesutarimai, kuriuos iš tikrųjų galima spręsti komiteto posėdžiuose, jeigu reikia, galima ir plenariniame. Bet pati idėja yra ta pati.
PIRMININKAS. Kolega V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, ar jūs negalvojate, kad šis įstatymas yra pavėluotas? Estijos pavyzdys rodo, kad mes tikrai pavėlavom. Tačiau mano klausimas toks: ar jūs negalvojate pateikti dar vienos įstatymo pataisos ir sulyginti "Lietuvos kurą" su "Neste" bei kitomis užsienio šalių firmomis, kurios šiandien dirba nelygiomis sąlygomis? Ar negalvojate pateikti Investicijų įstatymo pakeitimo?
S.KUTAS. Taip, aš sutinku, kad yra pavėluota. Bet aš nenorėčiau, kad už tai atsakytų Energetikos ministerija, nes iš tikrųjų Energetikos ministerija šį klausimą siūlė, tačiau galbūt dėl tos priežasties, kurią aš minėjau (turbūt buvo ir daugiau priežasčių), nepavyko. Tikrai manau, kad yra pavėluota.
Dėl užsienio investicijų čia klausimas yra ne toks jau paprastas. Mes einam į Europą ir dabar atliekam didelį darbą, lyginam visus savo įstatymus. Dabartinis Investicijų įstatymas iš esmės atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, neprieštarauja. Jeigu mes bandytume daryti kažkokius investicijų varžymus ar ką nors panašaus, manau, tai būtų nevisiškai teisinga. Bet tai jau yra Seimo prerogatyva. Mes kaip tik manom, kad šis įstatymas turėtų pritraukti kaip galima daugiau investitorių.
Kita problema. Jūs sakėte, kad galėtų geriau konkuruoti, kaip minėjot, "Neste" ir "Lietuvos kuras", mes manom, kad kova už naftos rinką Lietuvoje Lietuvos gamintojų ir paskirstytojų turėtų būti aktyvesnė ir tam turbūt iš tikrųjų reikėtų įstatyminių pataisymų. Kol kas mes konkretaus pasiūlymo neturim.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Pone ministre, jūs turbūt puikiai žinote, kiek yra tarpininkų energetinėje sistemoje ir kokio dydžio pelnus jie gauna. Yra ne gamybinės organizacijos, o prekiaujančios daugiausia... Aš jau nekalbu apie kontrabandą. Jeigu jūs būtumėte tapęs ministru ir atsisakęs bent dalies tų tarpininkų, o gautus pinigus būtumėte panaudojęs skoloms padengti, šiandien Lietuva turbūt nebūtų buvusi skolinga niekam. Aš noriu jūsų paklausti: kai bus įsteigta akcinė bendrovė "Lietuvos nafta", kas bus su tais tarpininkais? Ar jūs kartu su to paties klano žmonėmis juos sujungsite, ir jie toliau prekiaus, tik jų jau bus daugiau?
S.KUTAS. Kai buvo svarstomas šis pasiūlymas, mes labai daug turėjom išklausyti Konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo departamento priekaištų ir įrodinėti, kad tai nėra monopolio stiprinimas. Ir iš tikrųjų pagal mūsų sumanymą ir šio įstatymo projekto raidę tai nėra monopolio stiprinimas. Kiekviena įmonė, kaip minėjau, lieka taip.
Dabar apie tarpininkus. Kaip mes visi žinom, Lietuvoje naftos ir visų kitų kuro rūšių, išskyrus dujas, prekyba yra laisva, ir aš, pavyzdžiui, nematau ypatingų įstatyminių galimybių, jeigu susikuria kompanija ir ji užsiima šiuo verslu, kad jai būtų draudžiama. Jie turi laikytis taisyklių, yra įvestas licencijavimas, yra normos ir visa kita. Tai mes stengiamės daryti. Bet garantuoti, kad, pavyzdžiui, išnyks tos kompanijos, kurios prekiauja nieko neturėdamos, kaip jūs pasakėte, iš tikrųjų taip. Daug yra tokių kompanijų, kurios turi tiktai, sakykim, pieštuką ir jos gali tai daryti. Bet tai yra leidžiama.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ne mažiau kaip 51% balsavimo teisę suteikiančių bendrovės akcijų. O 6 punkte jau nurodyta, kad akcijų paketas negali būti mažesnis negu suteikiantis 34% balsų. Kodėl čia yra tas skirtumas? Ačiū.
S.KUTAS. Taip, po tų trejų metų. Aš savo pateikime tai minėjau. Mes manom, kad trejus metus reikėtų, kol čia, taip sakant, vyksta tas procesas, neleisti iki to, o ateityje kad būtų 34%. O 34% leidžia valdyti. Po trejų metų - 34%.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom klausti.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, komercinių bankų patirtis, kur valstybė prarado kontrolinį akcijų paketą, rodo, kad, sakysim, 30-35% balsų faktiškai yra neefektyvūs, nes visos valstybinės institucijos paprastai užmiršta tokį balsų kiekį ir to kapitalo nebekontroliuoja. Ar neįvyks su mūsų energetikos sistema taip, kaip įvyko su komerciniais bankais? Jeigu neturėsime kontrolinio akcijų paketo, dabar arba šiek tiek vėliau privatūs asmenys viską pasisavins ir liksime prie antro komercinių bankų bankroto varianto.
S.KUTAS. Šis įstatymas nėra taikomas kitoms energetikos kompanijoms, akcinėms bendrovėms, išskyrus tas, kurios išvardytos šiame įstatymo projekte. Ir iš tikrųjų (aš jau bandžiau tai paaiškinti, gal nepakankamai efektyviai) projekte kaip tik ir yra pasiūlyti mechanizmai, kurie šito neturėtų leisti. Jeigu mes svarstymo metu rastume kažką, kas iš tikrųjų yra neteisinga, tai, be abejo, šitą reikėtų ištaisyti. Bet vis dėlto tas varžymas turi turėti tam tikras ribas, nes priešingu atveju tada bus absoliuti centralizacija. Taigi iš tikrųjų svarstymo metu reikia labai detaliai išnagrinėti, ar viskas gerai, ar galima dar ką nors patobulinti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, jūsų teikiamo projekto 4 straipsnyje yra išaiškinta, kad Lietuvos valstybė nuosavybės teise ne mažiau kaip 51% balsavimo teisę suteikiančių bendrovės akcijų galės įsigyti ne anksčiau kaip po trejų metų. Ir, be to, dar įvedat papildomas sąlygas, kad tai tik tuo atveju, jeigu bus užtikrintas naftos importo-eksporto tranzitas per Būtingės naftos terminalą arba garantuotas naftos tiekimas į akcinę bendrovę "Mažeikių nafta", arba suteikti ar garantuoti kreditai Lietuvos naftos ūkio įmonių plėtrai ir rekonstrukcijai vykdyti. Kadangi jūs gerai žinot, kad tai iš esmės neįmanoma padaryti Lietuvos valstybei, tai reikštų, kad visos šios akcijos, jų didinimas atitektų arba Rusijos firmoms, arba kitoms užsienio firmoms. Aš noriu paklausti, ar jums žinoma, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra pasiūlymai Irano naftos eksporto fondo, kuris teikia lengvatinius kreditus visai Europai, ir kodėl jūs nepasinaudojat būtent šio fondo?..
PIRMININKAS. Laikas. Minutė, gerbiamasis Baleženti.
S.KUTAS. Atsakydamas į šį klausimą aš norėčiau remtis 4 straipsnio 4 punktu, kur pasakyta: "Konkrečią šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų sąlygų vykdymo tvarką, apimtis, terminus ir kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Vadinasi, kiekvienu atveju, kiekvienos investicijos atveju turės būti priimamas tam tikras sprendimas. Todėl ši kontrolė taip pat yra palikta.
Dėl konkrečių pasiūlymų. Iš tikrųjų tokių atvažiuojančių kompanijų, atvažiuojančių firmų pasiūlymų yra labai daug, kartais labai netgi neaiškių, turėčiau pasakyti. Tačiau pasirodo, tai yra tik labai tolima žvalgyba, o kol kas konkrečių nėra. Aš žinau konkrečiai apie tą fondą, apie kurį jūs kalbat, girdėjau, teko man su jais susitikti. Aš manau, kad tai tie patys, kuriuos jūs minit. Ką gi, mes jiems išdėstėm, kad mes ruošiamės tai padaryti. Jiems tai labai patiko, kadangi jų labai centralizuotas šis ūkis. Bandysim, kai šis dokumentas bus, kai bus priimta, po to antrasis žingsnis bus Vyriausybės patvirtinti įstatai. Ir tada jau galima bus išsiuntinėti toms kompanijoms, kurios, atrodo, patikimos ir galėtų kuo nors padėti, kad jau prasidėtų konkrečios derybos vadovaujantis 4 straipsnio 4 punktu.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, klausimams yra skirta 10 minučių. Ministras atsakinėjo maždaug 15 minučių. Juo labiau kad dar turėtų kalbėti kito projekto autorius - kolega J.Veselka. Jeigu kolega J.Veselka matys, kad būtina, tai ir jį bus galima paklausinėti. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kol kas prisėskit, toli neikit. Prašom. J.Veselka. Kito projekto autorius.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia buvo labai geras V.Šumakario klausimas, ar nevėluojama šį dalyką spręsti. Aš galiu šimtu procentų pasakyti: taip, vėluojama. Ir vėluojama šį dalyką spręsti dėl kai kurių politikų baimės paranojos. O politikoje baimės paranoja niekada neleidžia efektyviai spręsti ūkio klausimų. O čia yra ūkinis klausimas, kuris gali duoti didelių pinigų. Noriu pasakyti, kad visgi mes, eidami į tą Europą ir bandydami laisvai prekiauti, turime galų gale įsisąmoninti, kad laisvoje Europoje ir pasaulinėje rinkoje konkuruos ne smulkus biznelis, o iš tikrųjų kai kurie stambūs koncernai, tokie yra "Neste", "Statoil" ir daug kitų. Gerai, man labai patiko juokas iš dešiniųjų, taip vadinamų santykinai. Galiu Lietuvos žmonėms drąsiai pasakyti, kad jie, kalbėdami ir agituodami už Būtingės statybą, nori, jog stovėtų kaip Lietuvos tam tikras tautinis simbolis tuščias, už kurį Lietuvos žmonės sumokėtų milijardą litų. Jis būtų lyg stalininis "Belomor" kanalas, juo neitų nafta, o Lietuvos biudžetas negautų papildomų pajamų. Tai dar kartą pakartoju: tie, kurie bijot politikų ir sergat paranoja į Vakarus ar į Rytus, jums geriausia būtų auklėti vaikus. Bet iš tų vaikų taip pat būtų prasti žmonės. Tai todėl drąsiai sakau: tam, kad sukurtume konkurentabilią firmą, reikia įtraukti tas mažiausiai keturias įmones ir sukurti koncerną, nes aplink latviai, Kaliningrado sritis, lenkai bando konkuruoti dėl rusiškos naftos ir dėl didelių pinigų. Ir mes snausdami jau atsiliekam 2-3 metus. Šių metų biudžetas galėjo vien iš naftos biznio turėti papildomai mažiausiai milijardą litų pajamų. Galėjo stovėti Būtingės terminalas, o prireikus visada mes jį galėtume palaikyti. Todėl neklausykit šio pliurpimo apie baimę. Tai yra pinigai, ir drąsiai spręskite šį dalyką. Tik noriu pasakyti, kad labai gerai, jog gerbiamasis ministras S.Kutas pasakė, kad galima tuos sujungti, nes iš tikrųjų jūsų projekto problema yra ta, kad dirbtinai atskiriamas privatus ir valstybinis kapitalas. Privatus paliekamas tuose keturiuose objektuose, valstybinis suvaromas į šitą. Tai apskritai pažeidžia mūsų principą, kad visos valstybės ar privačios... akcijos turi tą pačią teisę ir turi būti arba proporcinga, arba pasirenkant, kur tos akcijos eina... Bet, manyčiau, tai mes, diskutuodami kartu su Vyriausybe, komitetuose išspręsime, bet tik noriu, gerbiamieji kolegos, jums priminti, kad mūsų projekte (parengta, tarp kitko, ir konservatorių atstovo, kuris žiūri į ekonomiką ne per baimės sindromą, o iš naudos pusės) yra įvesti penki apribojimai. Tie penki apribojimai yra būtini, čia jie surašyti, kad ir naftos tiekimas būtų, ir kaina konkurentabili būtų pateikta, ir dar toks, manau, svarbus dalykas: kai, sakysim, Lietuvos valstybė neteks kontrolinio paketo, kad visgi būtų palikta veto teisė, jog ten, aukščiausiuose valdžios organuose, turėtų būti Lietuvos atstovas, kuris matytų visą šį darbą. Todėl aš visgi siūlyčiau pritarti tiems abiem projektams ir pasiūlyti po to mums dirbant komitetuose surasti bendrą vardiklį, kad iš tikrųjų priimtume gerą projektą ir kuo greičiau būtų Būtingė pastatyta, kuo greičiau biudžetas gautų pajamų, ir mažiau mes muštumės, o Lietuvos žmonės galėtų tikėtis ir pigesnio benzino, ir didesnių biudžeto pajamų. O tie, kurie nori šaukti, tegul šaukia. Tai jų teisė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar pirmiausia apsispręsti, ar pritariam pateikimui, ar nepritariam. Ir kadangi klausimas tikrai yra sudėtingas, aš siūlau, kad du - už, du - prieš. Ačiū, gerbiamasis... (Balsai salėje) Minutėlę. Prašom neklausinėti. Tada 5 minutes klausinėja viena pusė. Minutėlę, gerbiamasis Juliau. Prašom. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, iš tikrųjų puiku, kad jūs esat įsitikinęs, jog pats paranoja nesergat. Nuo to jums tikrai lengviau. O iš tikrųjų mes puikiai prisimenam buvusią energetinę blokadą ir žinom, kas ją vykdė. Ir niekas negali garantuoti, kad tokio šantažo ateityje nebus net ir iš tos pačios pusės. Taigi jūsų pateiktame projekte nematau jokių saugiklių, kad to nebūtų ateityje. Net didžiosios frakcijos, nutarusios parduoti žemę užsieniečiams, ir tai šiek tiek padorumo dėlei apsidraudė nuo Rytų pavojaus. O čia nėra jokio saugiklio, nėra galimybės išvengti. Sakykite atvirai, dėl ko jūs taip ginate "Lukoil'o" interesus?
J.VESELKA. Taip, matot, gerbiamieji ponai, dideli ponai, dešinieji, aš apskritai nieko iš niekur negavau ir neimu. O iš kur jūs gaunat, tai čia pasiaiškinkit. "Lukoil'o" interesų absoliučiai neginu. Ginu Lietuvos interesus. Gerbiamasis Milčiau, sakot, jeigu būtų blokada naftai. Gerai. Jeigu Būtingė stovėtų, mes galime visa-da importuoti naftą. Dabar, kai Būtingės nėra, ką reiškia blokada? Vėl, vadinasi, pirštai užpakalyje ir laukiam, gal kas atveš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, prašom visų vietų neminėti. Gerbiamasis Juliau, prašom be kai kurių žodžių. Pirštus kur nors kitur.
J.VESELKA. Gerai, ačiū. Bet yra klausimas - stovės terminalas... Aš dar kartą pabrėžiu: bet kuriuo atveju, kai yra šis objektas, įvedus ar atitinkamą padėtį, ar kitką, naftos turėsim. O baimės paranoja nesergu todėl, kad niekada nebuvau nei komunistas, nei komunizmo šalininkas. O dabar matau, kad buvusiems komunistams labai gerai visą kaltę suversti rusams ir patiems atrodyti šventiems. Rusai kovoja prieš bolševizmą keturis metus ir žuvo ne daugiau, ir Putną su Uborevičiumi taip pat šaudė rusai. Todėl Rusijai paranojos... Rusija eina demokratijos keliu, jie žiūri, kad pinigus uždirbtų iš naftos biznio. Per Lietuvą jiems yra pigiau uždirbti didelius pinigus ir drąsiai sakau: jeigu aš "Lukoil'o" atstovas ir žadu Lietuvai milijardą, paklauskit žmonių, ar jie nenori milijardo, ar jie nori milijardo, o bus taip pat nepriklausomi, kaip ir dabar. Tik turtingesni.
PIRMININKAS. V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų optimizmas įsteigus Lietuvos naftos bendrovę... tiesiog yra labai sveikintinas ir imponuojantis. Aš dar norėčiau jūsų paklausti. Jūs 4 punkte rašote, kad kasmet papildytume biudžeto pajamas nuo 0,8 iki vieno milijardo. Ar tai suprasti kaip papildomą priedą prie to, ką dabar gauna Lietuva į biudžetą, ar tai iš viso bus... milijardas?
J.VESELKA. Tai iš viso tokia suma papildomų pajamų už akcizą, licencijas ir t.t. Papildomos pajamos, nesvarbu, kiek bus, tai papildomos pajamos pagal šiandienines kainas.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad paliktumėte mane dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Jau yra keturi. Jūs esate penktas. Kadangi tie keturi, ko gero, kalbės prieš, tai vis tiek vienas už galės.
V.V.ZIMNICKAS. Tai ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu akcinės bendrovės "Mažeikių naftos" akcijų kontrolinis paketas nuosavybės, būtent nuosavybės teise priklauso valstybei. Įnešus jį kaip turtinį įnašą į akcinę bendrovę "Lietuvos naftos" įstatinį kapitalą, akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" akcijos jau taptų akcinės bendrovės "Lietuvos nafta" turtu. Ir ateityje, kaip tai numatyta projekto 4 straipsnyje: "Įsiliejus į bendrovės įstatinį kapitalą privačių investuotojų kapitalui, valstybei priklausantis akcijų paketas gali sumažėti iki 34%. Tokiu būdu atsiranda galimybė, kad valstybė prarastų savo galimybę realiai valdyti ir akcinę bendrovę "Mažeikių nafta", ir akcinę bendrovę "Lietuvos kuras", ir akcinę bendrovę "Būtingės nafta", ir bendrovę "Naftotiekis". Tai tokiu būdu iškyla grėsmė Lietuvos energetikos nepriklausomybei. Ar jūs tikrai nematote čia jokių politinių ir ekonominių...
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, mūsų, jeigu matote, įstatymas šiek tiek kitaip numato, negu parašyta Juridinio skyriaus ir parašyta Vyriausybės. Turėtų būti reorganizuotos šitos įkuriant vieną tokią akcinę bendrovę. Tokia mūsų nuostata. Nežinau, kaip priimsite. Čia pavojus, jeigu jūs matote, yra vadinamoji auksinė akcija, esanti mūsų 3 ar kitame straipsnyje. 3 straipsnyje yra apribojimai, juos galima papildomus padaryti. Tai yra tarptautinė praktika. Pavyzdžiui, kai čekai pardavinėjo savo automobilių gamyklą "Škodą" vokiečiams, jie pardavė 70%, bet įvedė... Praktiškai jiems reikėjo tiktai dviejų: dėl darbuotojų ir dėl administracijos vadovybės. Bet čia galima papildomus apribojimus, kad būtų apsaugotos Lietuvos teisės... O kokie iš esmės būtų mūsų? Kad energetikai gautų pigiau kuro, kad būtų pastovus darbas ir kad būtų aprūpinta rinka. Štai kokie apribojimai, kuriuos mes galime įvesti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, orientuojantis į 3 straipsnio pirmąją sąlygą, nuo kada, manote, pradės veikti "Lietuvos nafta"? Ačiū.
J.VESELKA. Manau, kad šito koncerno sukūrimas bus gan sudėtingas dalykas. Nes čia reikės didelių derybų, nes labai reikės, taip sakant, derinti partnerių interesus, savo interesus. Mes jo greitai neįkursime. Nors pradėti tai, pradėti derybas ir kita reikėtų. Jeigu galima, net šioje sesijoje aš sutikčiau. Bet greitai jo įkurti tikrai nepavyks.
PIRMININKAS. Kolega K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis pranešėjau, man regis, nederėtų pristatant įstatymą klijuoti kitiems etikečių, o grįsti ekonominiais argumentais. Jūsų norėčiau paklausti. Kokia šiandien yra Lietuvai energetinės žaliavos kaina, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis (Latvija ir Estija)? Kaip persiskirsto, iš ko perkame: ar iš užsienio paskolų, ar dar sugebėdami ir uždirbti? Kaip šita situacija? Man regis, tą kontekstą reikėtų paaiškinti.
J.VESELKA. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų aš niekada nemėgstu mėtytis epitetais. Bet kai iš spaudos ir ypač iš tokios, kuri mane laiko Lietuvos priešu, girdžiu tokius dalykus, kad aš parsiduodu "Lukoil'ui" ar kam, tai nori nenori tenka viešai paaiškinti. Aš didžiuosiuos tuo, jeigu bus milijardas pinigų, o Lietuva turės pigesnių resursų. O iš tikrųjų tiekiant iš Rusijos naftą, Lietuva 1 t gauna 10-12 dolerių pigiau, negu ją galėtų atsivežti iš kitur. Tokiu būdu energetiniai resursai tampa pigesni, palyginti su tuo, jeigu pirktų. Pavyzdžiui, benzino ir kitų šviesiųjų produktų kainos Latvijoje yra kur kas aukštesnės negu Lietuvoje. Estijoje maždaug yra panašios.
PIRMININKAS. Ir kolega J.Beinortas. Prašau.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, apskritai žiūrint iš ekonominio taško, man pirmiausia kelia abejonę, ar struktūrizavimas, stambaus koncerno kūrimas su tokiu valdymu... Juk vis tiek yra papildomi valdymo kaštai. Dabar valstybė turi atskiras šitas įmones, tai kodėl Vyriausybė, kartu ir jūsų komitetas nė karto nesvarsto efektyvumo padidinimo? Efektyvumo pelno prasme? Dabar kuriamas dar ir iš viršaus monstras. Aš jau atmetu tą variantą, kad bus parduota už skolas. Bet kuriamas tas monstras anaiptol neatpigins tos mūsų sistemos. Kur jūs matote čia racionalią išeitį?
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, aš manau, jeigu būtų sukurta pagal mūsų projektą, kaip tik atskiruose objektuose labai sumažėtų valdymo personalas, o čia būtų sukoncentruotos tokios pagrindinės funkcijos. Manau, kad valdymo požiūriu tikrai nepabrangtų, o galbūt net atpigtų šitas koncerno valdymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Kadangi tikrai kapitalinis klausimas, du - už, du - prieš.
Pirmasis kolega G.Vagnorius. Prašom.
G.VAGNORIUS. Mes už investicijas ir galimybes, jog per vamzdynus tekėtų nafta ar dujos. Tačiau, mielieji, neapgaudinėkite savęs, nėra nė vieno punkto, kuriame būtų kalbama apie investicijas, nėra nė vieno punkto įstatyme, kuriame būtų kalbama apie naftos pardavimą, išlaidų mažinimą arba pelno didinimą. Aš sutinku, kad ponas J.Veselka gali pirštus kur nors kaišioti, tai jo yra asmeninis dalykas. Aš sutinku, kad valstybei reikia 1 mlrd. Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie valstybės milijardą, bet apie ketinimą tą milijardą pasiimti į kieno nors rankas.
Šiame įstatyme yra du esminiai punktai. Vienas, jog energetiniai objektai išbraukiami iš Privatizavimo įstatymo, iš privatizavimo sąrašo, tai yra jiems netaikomas Privatizavimo įstatymas, o toliau parašyta, kad šie energetiniai objektai gali būti privatizuojami. Tai leiskite paklausti, kokiu būdu jie yra privatizuojami? Jeigu jie yra neparduodami, jeigu jie išbraukiami iš privatizuojamų objektų sąrašo. Iš esmės šis įstatymas yra niekas kitas, kaip ketinimas valstybės brangiausius objektus atiduoti į atskirų žmonių rankas. Tai niekas kitas, kaip ketinimas prisidengus turima valdžia, prisidengus turimu Seimu ar turima Vyriausybe tiesiog pasisavinti svetimą turtą. Tai yra įstatymas, kuris, matyt, reikalingas kažkam. Tai gal ir rašykime: šis įstatymas skirtas ar ponui J.Veselkai, ar ponui J.Karosui, ar ponui J.Bernatoniui. Tada mes ramia sąžine žinosime, kam mes atiduodame tą milijardinį turtą. Jokios abejonės nėra, kad tai nekonstitucinis įstatymas ir už jį mes nebalsuosime. Ne tik nebalsuosime, bet labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasakome: bus prieš Seimo rinkimus grobstomas...
PIRMININKAS. Laikas!
G.VAGNORIUS. ... turtas, prisidengus įstatymais. Be abejo, tai nebus nei pripažinta, nebus nei teisėta. Ir neturėkite jokios vilties, kad...
PIRMININKAS. J.Veselka irgi iš anksto užsirašęs.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, kaip žmonės, kurie gali skaityti, neskaito įstatymo. Aš štai perskaitysiu, kokios yra garantijos ir investicijoms, ir viskam. Štai kas rašoma, kad koncernas, jeigu dalyvauja užsieniečiai, turi užtikrinti naftos importo, eksporto tranzitą per Būtingės naftos terminalą, duoti garantijas, garantuoti naftos tiekimą į akcinę bendrovę "Mažeikių nafta", suteikti ir garantuoti kreditus "Lietuvos naftos" ūkio įmonių plėtrai ir rekonstrukcijai vykdyti, pateikti naftos žaliavos, savo kaina ir kokybe galinčios konkuruoti su tarptautine Roterdamo naftos biržoje perkama naftos žaliavos kaina. Mažinant darbuotojų skaičių, skiriant ir atleidžiant "Lietuvos nafta" valdybos ir stebėtojų tarybos pirmininkus, Lietuvos valstybei turi būti palikta veto teisė. Yra numatytos ir kainos, ir tiekimas, ir atsakomybė, ir veto teisė. Tarp jų ir kreditai ūkio modernizavimui. Nežinau, kaip nematoma, kai aiškiai viskas parašyta. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Uoka.
K.UOKA. Atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, nepasiduokite iliuzijai, kad monstro koncerno sukūrimas gali padidinti ekonominį efektą. Atvirkščiai. Jis visuomet suryja, kaip čia sakoma. Bet, gerbiamieji, ir konkurencijos klausimu šitas monstras niekados negalės konkuruoti nei su "Neste", nei su "Schel", nei su "Statoil'u". Jeigu mes norime spręsti šitą klausimą, kad būtų išlaikyta mūsų nacionalinė naftos realizacijos rinka, tai reikėtų kovoti visai kitomis priemonėmis. Reikėtų parengti būtent tokius įstatymus, kurie pastatytų į lygias sąlygas ir "Statoil'ą", ir "Schel", ir kitas kompanijas, kurios pas mus prekiauja, ir mūsų vietines Lietuvos kuro įmones. Aš manyčiau, kad, atvirkščiai, atėjimas štai šitų kompanijų pas mus, į Lietuvą, buvo teigiamas reiškinys. Jis privertė pasitempti mūsiškius naftos realizuotojus. Jeigu dar pridėtume, kad jau mes baigiame šviesiųjų naftos produktų terminalo statybą, tai štai visos šitos priemonės padarė tai, kad jau šiandien yra ne tokia baisi naftos blokada.
Aš tiesiog stebiuosi energetikos ministru. Jis pats buvo iniciatorius Energetikos įstatymo, kurį mes priėmėme ir kuriame yra tiesiai šviesiai, juodu ant balto parašyta, kad energetikoje turi būti vystomos šios kryptys: demonopolizacija ir decentralizacija. O čia mes darome atvirkščiai. Štai kodėl, aš manyčiau, negalima balsuoti už šitą koncerną.
PIRMININKAS. Ir kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Na, aš noriu padėti J.Veselkai ir pasakyti: gerbiamasis kolega, ją skaito tiek, kiek jiems reikia ir kas jiems naudinga, todėl tu visiškai nesistebėk. Tai viena.
Antra, mielieji kolegos, mes kuriame koncerną, kuris susidės iš keturių konkrečių įmonių, t.y. perdirbančios, pumpuojančios ir gaunančios realizacijos rinkos produktą. Visame pasaulyje vyrauja koncernų principas, kas susieta su naftos verslu. Todėl aš manyčiau, kad mes iš tikrųjų jau atsiliekame. Reikėjo, kai mes matėme, kad naftai trūksta apyvartinių lėšų, kai mes pamatėme, kad turime problemų nusipirkti žalios naftos, kai mes pamatėme, kad iš tikrųjų pas mus veržte veržiasi užsienio kompanijos, o mes prarandame savo nacionalinę šviesiųjų naftos produktų realizavimo rinką, tada mes turėjome kurti. Todėl aš manau, kad šiandien mes turėtume pritarti siūlomam "Lietuvos naftos" steigimo įstatymo projektui, be abejo, abiem projektams, o paskui iš jų padaryti vieną normalų projektą ir bandyti kurti.
Ir dar. Aš noriu pasakyti tiek. J.Veselka aiškiai pasakė, kad tai bus ne vienos dienos darbas, kad iš tikrųjų tai bus ilgalaikės derybos, kol atsiras partnerių, kol bus suderintos sąlygos ir t.t.
Mielieji konservatoriai, jeigu jūs taip tikitės valdžios, atėję galėsite šitą panaikinti. Dabar netrukdykite pradėti bent jau šitam reikalui veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome registruotis ir spręsime, ar pradedame svarstymo procedūrą, ar ne. Prašome registruotis. Bendro sutarimo aš negirdžiu arba nejaučiu. Prašome registruotis.
91 Seimo narys. Pirmiausia balsuojame: ar pritariame, kad būtų pradėtos abiejų projektų svarstymo procedūros (šitoje stadijoje alternatyvų rinktis nereikia). Kas pritaria, spaudžia mygtuką "už", kas mano, kad nereikia pritarti, balsuoja kitaip. Prašome balsuoti.
51 - už, 34 - prieš. Pritarta. Pagrindinis komitetas, matyt, turėtų būti Ekonomikos komitetas? Ekonomikos komitetas. Sutarėme.
J.BERNATONIS. Repliką po balsavimo!
PIRMININKAS. Minutėlę! Tuoj galėsite abu. Ekonomikos komitetas. Ar papildomas reikalingas? (Balsai salėje) Gerai. Mielieji kolegos, ar reikalingas Nacionalinio saugumo komitetas? Gerbiamasis Ivaškevičiau, reikalingas? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad papildomas komitetas būtų dar ir Nacionalinio saugumo komitetas, prašom balsuoti. Kas mano, kad to nereikia, balsuojate prieš.
32 - už, 34 - prieš, 10 susilaikė. Nepritarta. Vyriausybė dar pasiūlė nagrinėti skubos tvarka. Galime pritarti? Prašome balsuoti. Kas pritariate skubos tvarkai?
43 - už, 34 - prieš. Taigi nagrinėsime skubos tvarka. O dabar replikos po balsavimo. Gal iš kairės į dešinę.
Kaip kairės atstovas, G.Vagnorius. Prašom.
G.VAGNORIUS. Šis įstatymas nieko neturi nei su reorganizavimu, nei su koncerno steigimu. Tai yra paprastas įstatymas dėl turto grobimo. Jeigu ponas V.Zimnickas paprašė pradėti veikti, tai ponas V.Zimnickas paprašė leidimo Seime leisti pasisavinti energetinius objektus. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų reikėtų ypatingos skubos tvarka pratęsti Seimo sesiją ir duoti. Na, reikia ponui V.Zimnickui, reikia ponui J.Veselkai duoti šituos objektus fiktyviai pasiimti. Po to gal iš karto priimti sprendimą, kad ne Nacionalinio saugumo komitetui, ne Ekonomikos komitetui, o tiesiog tiesiai atiduoti prokuratūrai ir kartu su prokuratūra tegul rengia šį įstatymą.
Mielieji Seimo nariai, ar nors kokios ribos yra? Ar jau visiškai praradote bet kokį saiką ir bet kokį padorumą? Iš tikrųjų aš turiu pasakyti visiškai atsakingai: tikrai mes imsimės visų įmanomų konstitucinių priemonių, kad svetimo turto grobimas, prisidengus įstatymais artėjant Seimo rinkimams, būtų sustabdytas.
PIRMININKAS. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau padėkoti naujam opozicijos lyderiui G.Vagnoriui už tai, kad paminėjo kartu su V.Zimnicko, J.Veselkos ir J.Karoso pavardėmis ir mano pavardę. Tikiuosi, kad visi opozicijos atstovai paseks naujo lyderio pavyzdžiu ir kiekviena proga minės mūsų pavardes, tai suteiks mums galimybių patekti į naująjį Seimą ir toliau daryti gerus darbus Lietuvai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom. Irgi padėkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, valstybės nepriklausomybės įveikimo būdai turbūt yra trys: tai karinė intervencija, valstybės energetikos užvaldymas ir valstybės finansų sistemos užvaldymas. Pirmasis nepavyko prieš kelerius metus, o dabar mes patys savo rankomis sprendžiame dėl antrojo. Aš siūlau labai labai pagalvoti Seimo nariams, sėdintiems kairėje pusėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, buvo kritikos, buvo pastabų, Juridinis skyrius taip pat pareiškė ir kritišką išvadą, ir pasiūlymų pateikė. Aš manau, kad ir komitetas, ir patys projekto autoriai atsižvelgs į visas šitas pastabas ir pateiks tobulesnį projektą, kai jau svarstysime.
Gerbiamieji kolegos, mes neturime laiko. Yra du klausimai. Matyt, kai kurie nenori pietauti. Todėl aš labai prašau ir V.Zimnicko, ir A.Albertyno, ir M.Stakvilevičiaus, po to, kai mes išspręsime 1-4 klausimą (Balsai salėje), 1-4 klausimą, tiktai tada. 1-4 klausimas bus išspręstas, tada kalbėsite: V.Zimnickas, M.Stakvilevičius.
8sesija 63 posėdis. Svarstyti klausimai
O dabar kviečiu akademiką E.Vilką į tribūną. Darbotvarkės 1-4 punktas.
E.VILKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano situacija yra truputį kebli, nes aš turiu pateikti jums įstatymo projektą, kurio aš pats nenorėčiau, kad jis toks būtų. Vyriausybė sutinka su tuo, kad sutaupytume laiko ir lėšų, jeigu Seimas ryžtųsi vietoj siūlomų sąrašų naikinimo tiesiog panaikinti visus tuos abu sąrašus: ir neprivatizuojamų, ir specifinės paskirties. Tai, žinoma, būtų žingsnis, sulyginamas su Konstitucijos 47 straipsnio keitimu.
Dabar aš vis dėlto pristatysiu ir tą dalį to projekto, kurį aš norėčiau, kad jis būtų priimtas. Tie sąrašai atsirado privatizacijos už čekius pabaigoje. Jais buvo siekiama apsaugoti kai kurį valstybės labai svarbų turtą nuo išgrobstymo ir panašiai. Privatizacija už čekius baigėsi, todėl tas pavojus yra taip pat pasibaigęs, nes kai yra privatizuojama už pinigus, tai yra visai kitas reikalas.
Iš tikrųjų dabar yra kiti privatizavimo tikslai, negu anksčiau buvo. Anksčiau buvo sukurti privatūs sektoriai. Jis yra sukurtas. Dabar mums privataus sektoriaus kurti nėra reikalo, tačiau reikia restruktūrizuoti mūsų ūkį, reikia investuoti, reikia sukaupti lėšų. Na, ir galų gale yra daugybė dalykų, kuriais yra labai svarbu pagerinti Lietuvos įvaizdį. Aš jau esu minėjęs komitete, kad, nustatant Lietuvos skolinimosi reitingą, labai didelis dėmesys kreipiamas į privatizavimo politiką - ar mes esame toje srityje liberalūs, ar esame konservatoriai. Taip pat reikia turėti galvoje, kad privatizavimo reikalai ir dalyvavimas užsienio kapitalo lygiomis teisėmis infrastruktūros objektuose yra viena iš Europos direktyvų, kuri įsigalios 1998 metais. Na, ir galų gale šiaip sau įvaizdis. Vienintelė šalis, kuri turi valstybės objektų sąrašą, yra Mongolija. Ar mes norime su ja lygintis, aš nežinau.
Dabar kokie yra... Jeigu sąrašas panaikinamas arba kai kurios įmonės išbraukiamos iš sąrašo, ar gali kas nors labai blogo atsitikti? Na, čia yra saugiklių daug. Pirmiausia, aš minėjau, parduodama bus už pinigus, bet nebūtinai bus parduodama tuoj pat. Išbraukimas iš sąrašo nereiškia, ten rytoj bus privatizuojama. Tarkime, vaistinių išbraukimas iš sąrašo paprasčiausiai reiškia, kad savivaldybėms yra atiduodama tai, kas joms priklauso, ir kad jos tvarkytųsi, kaip jos nori su savo vaistinėm. Apskritai tas procesas, kaip atėjimas iki privatizavimo, dabar bus gana lėtas, jis bus visuomenės kontrolei gana prieinamas. Yra daug objektų, kurie yra smulkučiai. Jie paklius daugiausia į vertybinių popierių biržą ir ten bus parduodami.
Didieji objektai kiekvienas bus kruopščiai nagrinėjamas ir, be abejo, visuomenė puikiausiai galės kontroliuoti. Pardavimas pagal įstatymą yra tik viešas. Jokių kombinacijų būti negali. Galų gale yra tai, kad kiekvienu atveju Vyriausybė turės priimti nutarimą. Tai nėra Privatizavimo agentūros ar Privatizavimo komisijos reikalas.
Ir paskutinis sakinys. Visos šitos didžiosios įmonės, kurias siūloma išbraukti arba sąrašus panaikinant, jų atėjimas iki privatizavimo, na, mažiausiai pusę metų truks, o kai kurių, tokių, tarkime, kaip "Lietuvos telekomas", tikriausiai ir porą metų. Taigi būtų labai gerai, jeigu būtų atstatyta normali tvarka, kai Vyriausybė sprendžia, kaip valdyti valstybės turtą, o privatizavimo kai ateis klausimas... privatizavimo tvarka yra nustatyta įstatymu. Mano manymu, tai, kas buvo išdalijant turtą, tai jau pasikartoti negali. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. 21 Seimo narys nori paklausti. Primenu - 10 minučių. A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis Nepriklausomybės akto signatare, jūs ką tik girdėjote diskusiją dėl to, kad ruošiamasi parduoti Lietuvą, įsteigiant šitą koncerną, ir su tuo maža dalimi yra susijęs ir čia jūsų pateiktas sąrašas. Dažniausiai dėl to sąrašo tikrai neverta net diskutuoti - vaistinės, kelių valdybos ir t.t. Man atrodo, vienintelis objektas, kuris kelia rimtesnį susidomėjimą, yra įmonė "Naftotiekis", kuri lyg ir priskiriama prie strategiškai svarbių objektų. Kaip, jūsų nuomone, ar neįgalins tokio koncerno Lietuvoje įkūrimas, kas užsienyje labai priimtina, kai viskas bus sukoncentruota tik vienose rankose, piktnaudžiauti turint monopolinę teisę tiek realizuoti tą produkciją, kai viskas yra sujungta į vieną sistemą... šitas objektas, kuris bus prijungtas prie šito koncerno, apie kurį jūs girdėjote. Ar negali taip atsitikti? Ačiū.
E.VILKAS. Šitie dalykai yra labai dažnai įsivaizduojami labai keistai, kad, tarkim, Rusija nupirktų (nors nėra jokių įtarimų, kad jį nupirks), jeigu jį nupirktų, ji gali užsukti kranelius. Bet tiek naftotiekis, tik dujotiekis ateina iš Rusijos. Ji gali savo pusėje užsukti visus kranelius. Šitas argumentas yra visiškai absurdiškas.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Pone pranešėjau, aš nesu ekonomistas, nemoku taip šmaikščiai kalbėti, bet vis dėlto aš noriu paklausti, ar jums neatrodo, kad Lietuvai svarbių strateginių objektų išbraukimas iš neprivatizuotinų įmonių sąrašo, tuo labiau kaip siūlymas visiškai panaikinti tuos sąrašus, nėra šokimas į skruzdėlyną šiuo atveju be kelnių. Atsiminkite, kad yra tokių mažų rausvų skruzdėlyčių, kurios yra labai kibios. Ir kol jūs atsikratysite, galite kai ko netekti.
E.VILKAS. Čia iš tikrųjų susirūpinimas visiškai vietoje, tik galbūt kreipiamas ne į tą pusę. O susirūpinimas yra tas, kad visi strateginiai Lietuvos objektai, kaip juos vadina, yra potencialiai labai pelningi. Bet jie potencialiai labai pelningi bus po to, kai į juos bus investuota tiek, kiek Lietuva pinigų neturi. Jeigu nebus tų investicijų, tai šitie objektai skurs, skurs, kol galų gale užgrius Lietuvos biudžetą. Žinoma, yra daug žmonių, kurie suinteresuoti būtų palikti taip, kaip yra, nes tie didžiuliai objektai vis dėlto šiokį tokį pelną duoda. Jis pakankamai didelis, kad jiems būtų gerai. Bet kad būtų ir Lietuvai gerai, yra būtina pakeisti padėtį.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau palikti mane ir dėl balsavimo motyvų. Juo labiau kad esu užsirašęs. Dabar klausimas. Aš manau, kad iki šios dienos Lietuva tvirtai pirmauja tarp Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos buvusių valstybių privatizavimu, o jūsų siūlymai yra dar daugiau spartinti šį procesą. Prieš 3 mėnesius Panevėžio stiklo fabrikas buvo įtrauktas į specialiosios paskirties bendrovių sąrašą, o dabar jūs siūlote išbraukti. Tai ką, atsirado konkretūs investitoriai ar kam nors yra labai didelis noras jį nupirkti? Taip pat pasakykite konkrečiai, kokie investitoriai ateina į "Lietuvos dujas", geležinkelį ir kas perka Gargždų "Naftą", jeigu jūs taip jau šiandien juos siūlote išbraukti? Mano būtų toks siūlymas, kad vis dėlto atsiradus konkrečiam investitoriui, atsiradus konkrečiam susitarimui, tą, aišku, Seimas galėtų priimti ir nebūtų tokių aistrų.
E.VILKAS. Matote, čia keblumas yra tas, kad nė vienas investitorius neina ten, kur jis nežino, kas tai yra. Jeigu tai yra draudimų sąraše, tai nė vienas investitorius nepradės ko nors galvoti tol, kol tas objektas yra sąraše. (Balsai salėje) Mes patys savo ruožtu neturime galimybės tada parengti investicijų plano, nes investicijos turi ateiti iš užsienio. Privatizuoti negalime. Statuso keisti negalime. Tai ką tada galime? Tada net projekto parengti negalime, nes ponas V.Kundrotas ateis ir sakys: jūs iššvaistėt valstybės pinigus be reikalo. Objektas yra sąraše, vis tiek privatizuoti negalėsite arba restruktūrizuoti.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote iš strateginių objektų sąrašo, neprivatizuotinų objektų sąrašo išbraukti nemažai energetikos įmonių. Sakykite, Norvegijos bendrovė "Statoil" yra valstybės ir gerai ne tik laikosi, bet netgi pareiškė tokius ekspansyvius veiksmus, skverbiasi į kitas įmones. Ji net mūsų energetikos objektus norėjo nupirkti, sakydama, kad Lietuvai jie nereikalingi. Tai kaip čia suderinti tokius dalykus, kad Norvegijai reikalingos valstybės įmonės, o Lietuvai jos nereikalingos?
E.VILKAS. Na, Lietuvos energetikos sistemą reikėtų taip pat išbraukti iš sąrašų vien dėl to, kad ten reikia restruktūrizaciją atlikti, atskirti šilumos ūkį nuo valstybės, perduoti jį savivaldybėms. Energetika, jūs patys žinote, yra baisus skaudulys Lietuvos ūkiui. Jo niekaip neišgydysime nesiimdami radikalesnių priemonių. Tol, kol yra sąraše, šito mes padaryti negalėsime. O dabar dėl Norvegijos. Galbūt nėra toks idealus pavyzdys todėl, kad Norvegija išgauna apie 20 mln. tonų naftos kasmet, taip pat be skaičiaus dujų. Jeigu Lietuva tą galėtų, tai, žinoma, valstybė galėtų nesirūpinti ne tik ateitim, bet...
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, norėčiau paklausti, ar buvo skaičiuojamos įplaukos už paminėtus privatizuotinus objektus? Ačiū.
E.VILKAS. Žinote, čia kol kas yra operuojama tokiais labai, labai jau netiksliais skaičiais - būtent balansine verte. O kaina bus aiški, kai parduosime. Anksčiau šito... Na, tarkime, "Mažeikių naftos" balansinė vertė apie pusė milijardo litų. O kai tarptautinė firma atliko vertinimą dėl draudimo, "Mažeikių nafta" yra įvertinta 750 mln. dolerių. Matote, skirtumas tiesiog... Ir su kitais objektais yra panaši situacija. Labai sunku tai pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Pone pranešėjau, ryškėja gana įdomi schema. Jūsų siūlomo įstatymo projektu energetiniai objektai yra siūlomi išbraukti iš neprivatizuojamų objektų sąrašo. Tuo tarpu prieš tai pateiktame įstatymo projekte, kurį pateikinėjo energetikos ministras, šitie projektai buvo siūlomi išbraukti, yra siūlomi energetiniai objektai išbraukti iš privatizavimo programos. Praėjusį ketvirtadienį LDDP balsais buvo priimtas įstatymas, kuris leidžia "privatizuoti", išvalstybinti valstybės turtą, apeinant Privatizavimo įstatymą. Pakomentuokite tą schemą. Schema labai paprasta - energetiniai objektai bus privatizuojami apeinant Privatizavimo įstatymą. Ar jūs už tai pasisakote, ar ne?
E.VILKAS. Aš už tai galėčiau pasisakyti, bet aš galiu pasakyti, kad taip nebus. Todėl, kad joks privatizavimas dabar nėra galimas kitaip, kaip pagal Privatizavimo įstatymą. Joks privatizavimas. Kalbama gali būti apie restruktūrizavimą ar kaip nors, o privatizavimas tik pagal įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų. Pirmasis - G.Vagnorius. Ruošiasi V.Zimnickas. Dėl šio įstatymo paketo.
G.VAGNORIUS. Aš dvi rankas pakelčiau už profesoriaus E.Vilko žodžius, jeigu tai būtų tiesa. Na, kiek dar reikia tos apgaulės? Neseniai, prieš kelias dienas, priėmėme įstatymą, t.y. kairiosios pusės balsų dauguma priėmėm įstatymą, kuriuo leidžiama apeinant privatizavimą privatizuoti energetikos objektus, net leidžiama skolomis privatizuoti objektą. Vadinasi, padarai skolą ir turi teisę prisirašyti sau akcijų. Prieš kelias minutes pritarėm po pateikimo įstatymui, kuris įpareigoja Vyriausybę išbraukti iš privatizavimo programos tuos objektus, kuriuos ką tik pristatė profesorius E.Vilkas. Vadinasi, mes išbraukėm iš specifinės paskirties bendrovių sąrašo, bet kartu išbraukėm ir iš privatizavimo programos, o po to mes sakome, kad šitie objektai bus privatizuoti. Jie nebus privatizuoti, jie bus "prichvatizuoti", jie bus užgrobti. Kaip galima kitaip privatizuoti, jeigu ne pardavimo būdu? Betgi šiuo atveju niekas nesiūlo... Jūs nesiūlote parduoti, jūs nesiūlote pirkti, jūs siūlote būdą, kaip, apeinant privatizavimą, apeinant Privatizavimo komisiją, kuriai vadovauja profesorius E.Vilkas, pasiimti tuos objektus nieko nemokant. Aš jums siūlau - pirkite šituos objektus! Kodėl jūs jų nenorite pirkti? O todėl, kad paprasčiausiai yra didžiulis noras pasiimti šituos objektus be pirkimo ir be jokių pinigų. Ir visa tai yra dangstoma įvairiais projektais: koncernais, įvairiomis investicijomis, Rytais ar Vakarais. Nieko čia bendro neturi su Rytais ar Vakarais ir su investicijomis. Čia nieko kito nėra, kaip tik leidimas Vyriausybei be pardavimo, be privatizavimo, t.y. veltui pasiimti svetimą turtą. Tai visų žmonių, mokesčių mokėtojų pinigai. Užteks tos apgaulės!
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Seimas tampa savotiškais juokdariais, todėl ne veltui užsienio investitoriai šneka apie įstatymų nepastovumą Lietuvoje. Didžiausių aistrų ir pykčių prireikė, kol tokie sąrašai prieš porą metų buvo patvirtinti. Teko daryti ne vieną neeilinį Seimo posėdį, kad sprendžiant šį klausimą būtų rastas konsensas. Tada taip pat buvo prieškalėdinės atostogos, dabar atvirkštinis procesas, bet taip pat prieš atostogas, prieš kadencijos pabaigą. Nepaminėjote nė vieno konkretaus investitoriaus ar norinčio šiuos objektus įsigyti. Be to, valstybė finansuoja kelių ūkį, o jūs siūlote jį aptarnaujančią struktūrą privatizuoti. Paradoksai ir tiek. Neišgirdus konkrečių argumentų, ar tikrai valstybė iš to turės naudos, aš negaliu pritarti. Pritariu tik tiems objektams, kurie yra būtini koncerno steigimui. Buvo tas klausimas svarstomas prieš tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija. 86 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar pritariam po pateikimo, ar ne? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Už - 37, prieš - 37, susilaikė 6. Nepritarta. Atiduodam tobulinti. (Balsai salėje) Prašom. Gerai. Galim perbalsuoti, jeigu reikia. Mielieji kolegos, dar kartą. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo? Prašom balsuoti.
40 - už, 34 - prieš, 4 susilaikė. (Balsai salėje) Dar vienas. Aš pridedu į kitą pusę, vis tiek užtenka. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas pagrindinis? Ekonomikos komitetas pagrindinis. Klausimas išspręstas. Prašom, gerbiamasis Kolosauskai, paskutinis klausimas. Komitetas svarstys ir pritars. (Balsai salėje) Prašom nešūkauti! Prašom registruotis.
84 Seimo nariai. Norint perbalsuoti, reikia 28 balsų. Prašom. Kas už tai, kad būtų perbalsuota?
35 Seimo nariai. Pakanka. Prašom pakelti rankas. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo? Prašom pakelti rankas ir prašom skaičiuoti. Prašom pakelti. Prašom palaikyti. (Balsai salėje) Ne, ne. Dabar - ar pritariame po pateikimo. Šitą balsavimą kartojame, kadangi jau buvo pritarta. Prašom skaičiuoti. Gerbiamieji kolegos, palaikykite rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Už - 41. Kas prieš? Prašom palaikyti rankas. Prašom sėsti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 35.
PIRMININKAS. Prieš - 35. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2. 41 balsavus už, 35 - prieš, 3 susilaikius pritarta.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Tada 38. 35 plius 3. Taip? Taigi pateikimui pritarta. Komiteto pirmininkė kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia buvo klausimų, riksmų dėl komiteto sprendimo, tai norėčiau informuoti, jog vakar komitete buvo svarstyta preliminariai ir 6 komiteto nariai prieš 4 buvo iš principo už šitą projektą, kuris buvo šiandien siūlytas. Kadangi jis nebuvo pateiktas oficialiai, tai mes oficialiai jo ir nesvarstėme kaip pateikto, tačiau principinis siūlymas buvo būtent šito projekto, o ne viso sąrašo išbraukimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš karto įspėju, kad dabar turi kalbėti: pirmasis - kolega V.Zimnickas, kuris jau nenori kalbėti, antrasis - M.Stakvilevičius ir po to visi kiti. Mielieji kolegos, žinoma, galima baigti posėdį, bet tada kai kurie kolegos, kurie nori kalbėti, labai pyks. Norim? Prašom. Tada iš eilės. Pirmasis - M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš ir po ano, ir po šito balsavimo. Kai išgirdau, kaip ponas G.Vagnorius kalba apie padorumą ir kaltina kitus nepadorumu, prisiminiau, kas buvo anoje Aukščiausiojoje Taryboje, kaip jis pateko į premjerus, kaip jis ten laikėsi, ką jis darė ir pagal kokias konstitucines normas. Manyčiau, kad vis dėlto kas kas, kaip sako, kieno pamyktų, o kieno ir patylėtų.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tie sąrašai buvo sudaryti ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad buvo norima apsaugoti strateginius Lietuvos objektus. Aišku, kad ne viskas, kas įeina į šitas įmones, kurias norima išbraukti, yra iš tikrųjų neprivatizuotina. Jeigu, sakykime, yra Lietuvos geležinkeliai, tai, aišku, mums svarbu išsaugoti patį geležinkelį. (...) ar ne? Todėl ir buvo siūlymų, ir Ekonomikos komitete buvo aiškiai pasakyta, kad pirmiausia reikia atlikti šitų įmonių restruktūrizaciją, išskirti tuos subjektus ir tuos objektus, kurie tikrai nesudaro jokios reikšmės, ir tada galima kalbėti apie jų privatizavimą. Šiandien jokiu būdu to negalima daryti ir todėl tie sąrašai, jeigu ir bus panaikinti, tai bus padaryta tikrai ne Lietuvos labui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, tai, kas dabar padaryta keliais klausimais šiame Seimo posėdyje, galima įvardyti kaip akivaizdų kenkimą Lietuvos nacionaliniams interesams, Lietuvos saugumo ir netgi valstybingumo interesams.
Ką reiškia šitie įstatymai, projektai, kuriems buvo pritarta? Reiškia, kad strateginiai, ekonominiai, energetiniai objektai gali būti privatizuoti ir net Ekonomikos komiteto pirmininkas kalbėjo, jog nėra investuotojų, jie dar neatėjo, jie net nepateikė paraiškų. Mes girdime vieną, mes girdime "Lukoil". Man labai tenka stebėtis, kad ir valstybės institucijų, ir atskirų partijų, ypač naujai susikūrusių, yra skubiai pritariama tokiems projektams ir tokiems privatizavimams. Nejaugi reikia įrodinėti, kad tas, kas valdys Lietuvos strateginius ūkio objektus, anksčiau ar vėliau įtakos Lietuvos valstybės gyvenimą, Lietuvos politiką ir mūsų valstybės ateitį? Ir tokių žingsnių save gerbiantis ir valstybės interesus ginantis parlamentas neturėtų remti. Deja, daugumos balsais padaryta priešingai.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš kalbėsiu labai trumpai ir nesiruošiu (...) sakyti, tik noriu jums pacituoti Vidurio Europos verslo žurnalo "Biznis ir Europa" duomenis, kur rašoma apie daugelį valstybių, o Lietuvoje išskirtinis bruožas yra korupcija. Taip pat, kai kalbėjome su Saugumo departamento vadais, jie pasakė, kad energetinių objektų privatizavime ruošiasi dalyvauti nusikalstamos grupuotės. Aš manau, kad iš tiesų šitų sąrašų panaikinimas yra ne laiku. Kol mes nesusitvarkėme su neigiamais vidaus reiškiniais, atidarėme kelią nusikalstamoms grupuotėms Lietuvos viduje, kaip sakė Nacionalinio saugumo komitetas. Yra ir išorinės jėgos, priešiškos Lietuvos valstybei, pasiruošusios tai daryti. Manau, kad jūs iš tiesų padarėte blogą darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pranešėjas gana negatyviai kalbėjo apie Mongoliją. Aš norėčiau mongolų tautą apginti. Tai yra maža tauta, kuri turi ne ką geresnius kai-mynus kaip mes. Antra. Mongolai 1991 m. penkiom dienom anksčiau negu JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Trečia. Praeitą savaitę rinkimuose Mongolijoje pralaimėjo buvusi valdanti komunistų partija ir gavo tik 23 balsus. Todėl ne viskas ten yra blogai.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji, negalima likus 100 dienų iki Seimo rinkimų, likus 2 arba 3 posėdžiams iki sesijos pabaigos spręsti visos valstybės energetikos sistemos privatizavimo klausimų, strateginių objektų privatizavimo klausimų. Aš kviečiu jus, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis ministre, nedalyvauti šitame nešvariame darbe. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nešvariuose tikrai nedalyvausime. Mielieji kolegos, posėdis baigiamas. Vakarinis posėdis prasidės 15 val. 15 min. ir bus viešųjų įstaigų įstatymo projekto priėmimas. Posėdis baigtas. Gero apetito.