Penkiasdešimt
devintasis posėdis
1996
m. birželio 27 d.
Darbotvarkės aptarimas (96.06.27)
8sesija59p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Miel osios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 27 d. rytinį plenarinį posėdį.
Pirmiausia kviečiu registruotis. Registracija! Gal šiandien tiek daug balsavimų (kas minutę) nebus kaip vakar, bet vis tiek. Prašom registruotis.
79, bet dar 4 Seimo nariai atėjo, taigi 83 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Darbotvarkė yra minimaliai patikslinta. Turime baigti kai kuriuos klausimus, kurių nebaigėme antradienį ir trečiadienį. Papildomai Vyriausybė prašo neatidėliojant spręsti darbotvarkės 2-2 ir 2-3 punktus, t.y. dėl įgaliojimų pasirašyti vieną paskolų sutartį ir dėl vieno įstatymo pataisos. Yra trys rezerviniai klausimai. Jeigu sutartinai dirbsime, aš manau, visi trys bus šiandien išspręsti, t.y. tiek, kiek yra numatyta. Seimo Seniūnų sueiga pritarė. Galime pradėti?
Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji, mano mygtukas neveikia, tai aš prie šito mikrofono. Į šios dienos projektą buvo įtrauktas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio svarstymas. Šitas straipsnis, t.y. atsakomybė už “pilstuko” platinimą, maždaug kas savaitę ar kas antrą tai pasirodo darbotvarkėje, tai vėl išnyksta. Aš kenčiu jau kelintą mėnesį, laukiu, laukiu. Kadangi jau baigėsi sesija, tai atsirado pavojus, kad jis iš viso nebus priimtas. Tai ką, man neatsitraukti nuo mikrofono, kol jis nebus svarstomas? Toks mano klausimas jums, gerbiamasis pone Pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, jūs galite sėkmingai stovėti iki antradienio.
A.BASKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Iki antradienio. Bet noriu paaiškinti ne tiek jums, kiek radijo klausytojams, kurie taip pat vakar buvo nestropūs kaip ir A.Baskas. Vakar pateikėjų prašymu, kolegos V.Žiemelio prašymu tas klausimas buvo nukeltas vėlesniam laikui. Projektas lyg ir jau suderintas, pagaliau visiems yra priimtinas. Tikiuosi, kad antradienį mes jį galėsime priimti.
8sesija59p svarstyti klausimai
Taigi, mielieji kolegos, tokiu atveju pradedame spręsti darbotvarkės 1-1 kompleksinį klausimą, t.y. anksčiau pradėto teismų reikalų patikslinimo klausimo tąsa. Tikiuosi, kad šiandien mes jau galėsime baigti atitinkamą stadiją. Pirmiausia kviečiu Valstybės ir teisės komiteto pirmininką kolegą P.Vitkevičių tarti žodį dėl to, kaip šitą klausimą nagrinėjo Valstybės ir teisės komitetas, kaip pagrindinis komitetas. Prašom. Kolegos, dėmesio!
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete šį klausimą nagrinėjame kelintą kartą. Svarbiausias klausimas - civilinių ir baudžiamųjų bylų skirtumas Apeliaciniame ir Aukščiausiajame Teisme. Jeigu Aukščiausiasis Teismas perkrautas bylomis, 1995 metais išnagrinėjo 840 kasacinių baudžiamųjų bylų ir 893 kasacines civilines bylas, tai Apeliacinis teismas tiktai 225 baudžiamąsias ir 68 civilines bylas. Kaip matome, 4 kartus mažiau. Apeliacinis teismas yra apkrautas tiktai ketvirtadaliu. Dėl to Aukščiausiasis Teismas pateikia Prezidento dekretu pasiūlymus dėl bylų perpaskirstymo tarp Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo.
Dabar čia gerbiamasis V.Andriukaitis pateikė papildomus alternatyvinius projektus dėl BPK ir CPK atskirų straipsnių pakeitimo. Tuos projektus parengė jauni teisininkai, neturintys teisinės darbo praktikos, remdamiesi Vokietijos ir kai kurių kitų valstybių patyrimu. Bet Vokietijoje ir kitose valstybėse teisėjų kvalifikacija ir praktika, susiklosčiusios tradicijos yra iš esmės skirtingos. Šių projektų autoriai nori sumažinti darbo krūvį, bet savo sumanymą nori pasiekti labai suvaržydami besibylinėjančiųjų teises. Pavyzdžiui, kasacinis skundas apskritai labai ribojamas. Pagal vieną iš tų projektų kasacinis apskundimas neleidžiamas turtiniuose ginčuose, jei ginčijama suma mažesnė negu 20 tūkst. litų. O ginčas dėl komercinės veiklos tarp ūkių subjektų - kai ginčijama suma mažesnė negu 100 tūkst. litų, ir pan.
Na, alternatyvinis BPK atskirų straipsnių projektas irgi siaurina besibylinėjančių teises. Numato bylų nagrinėjimą, supaprastina arba tiktai numato tokius neesminius, kosmetinius pakeitimus. Argi atsižvelgdami į mūsų teisėjų kvalifikaciją ir susidariusias tradicijas mes galime riboti žmonėms, kad jie neskųstų civilinių bylų sprendimų, jeigu suma yra mažesnė kaip 20 tūkst.? 20 tūkst. litų yra dideli pinigai, tuo labiau 100 tūkst. Todėl šie projektai, mano manymu, nepriimtini.
Keletą žodžių apie Apeliacinį teismą. Apskritai Apeliacinis teismas nelabai reikalingas. Puikiausiai galima apsieiti ir be jo. Bet taip jau buvo įrašyta į Konstituciją, anksčiau imtasi senų tradicijų, kurios egzistavo ikikarinėje Lietuvoje. O šiaip kai kurios Vakarų demokratinės valstybės apeliacinio teismo, kuris nagrinėtų tiktai apeliacines bylas, neturi.
Todėl aš ilgiau čia nekalbėsiu. Aš manau, Seimo nariai yra įsitikinę, kad Aukščiausiojo Teismo būklė tokia, kad jis negali reikiamai aiškinti įstatymų, daryti apibendrinimų, kas yra jam būdinga, o Apeliacinis teismas tų funkcijų neturi. Todėl aš manau, kad tiems pagrindiniams projektams dėl CPK ir BPK ir Teismų įstatymui būtų pritarta po svarstymo, o alternatyviems projektams Nr. 2278a ir 2279a būtų nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar štai toks klausimas. Čia yra svarstymo tęsinys. Kas norėjo, kalbėjo ankstesniais atvejais. Bet kai kurie kolegos dar nori kalbėti, todėl aš noriu pasiūlyti visų pirma gerbiamajai kolegei Z.Šličytei tokį variantą. Arba ji kalba 7 minutes visu pirmuoju klausimu iškart, arba dėl kiekvieno klausimo dėl balsavimo motyvų. Iškart? Iškart. Prašau.
Kolegė Z.Šličytė ir, žinoma, alternatyvinių projektų autorius V.Andriukaitis taip pat galės tarti žodį. Prašau. Tai, gerbiamoji Zita, dėl visų projektų jūs galite kalbėti iki 7 min.
Z.ŠLIČYTĖ. Taip. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlomų projektų esmė yra ta, kad siūloma sukurti naują teisminę instituciją - senatą. Manyčiau, kad pats senato sukūrimo klausimas yra diskutuotinas, ir teisinė visuomenė, ir specialistai labai skirtingai žiūri į tokį pasiūlymą. Tačiau pateiktas projektas, net jeigu būtų pripažinta, kad senatą reikia sukurti, yra ydingas tuo, kad tai yra labai autokratinis teismas. Būtent teikimą senatui gali pateikti tiktai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Nei Civilinių bylų kolegijos pirmininkas, nei Baudžiamųjų bylų kolegijos pirmininkas teikimo teikti senatui neturi teisės.
Toliau. Bylos nagrinėjimo parengimas, kurį atlieka paskirtas Aukščiausiojo Teismo narys, taip pat yra tiek kontroliuojamas, kad su Aukščiausiojo Teismo pirmininku reikia derinti net asmenis, kurie gali būti pakviesti į senato posėdį. Tai yra net ne nuo rengėjo nuomonės priklauso, kokie proceso dalyviai bus kviečiami į senato posėdį.
Toliau. Kai senatas balsuoja ir priima sprendimus, manyčiau, net etiniais sumetimais tas, kas teikia teikimą, neturėtų dalyvauti balsuojant už savo teikimo patenkinimą ar nepritarimą jam. Bet čia net yra įrašyta nuostata, kad pasidalijus balsams po lygiai lemia Aukščiausiojo Teismo pirmininko balsas. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs, žinoma, nesiklausote, bet aš patarčiau pasiklausyti, nes priešingai nuo teisinės reformos metmenų yra siūloma kurti naują teismų instituciją, labai autokratinę, nedemokratinę. Manyčiau, kad toks projektas iš viso negali būti balsuojamas. Jis turi būti tobulinamas, jeigu jūs pripažintumėte, kad senatas iš viso yra reikalingas. Tačiau jeigu platesnei teisininkų diskusijai šitą klausimą perduotų svarstyti, vargu ar rastume pritarimą dėl senato institucijos įsteigimo. Aš kalbu ir apie Civilinio proceso kodekso, ir apie Baudžiamojo proceso kodekso papildymus, kuriais siūloma įvesti naują teisminę instituciją.
Taip pat Aukščiausiojo Teismo pirmininkui yra suteikiama teisė, siūloma suteikti teisę, kad jis, pateikęs teikimą, gali nuteistajam skirti kardomąją priemonę. Man iš viso yra nesuprantamas klausimas. Pavyzdžiui, nuteistasis atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, ir dar Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skirs jam kardomąją priemonę. Tai turbūt tiesiai reikia pasakyti: paleis iš laisvės atėmimo vietos, kai pateiks savo teikimą, o po to, jau paleidus tą žmogų iš kalėjimo, kaip jį begrąžinti atgal, jeigu teikimas būtų pripažintas nepagrįstu.
Taigi čia yra daugybė subtilių diskusijų. Aš manyčiau, kad čia negalima apsiriboti tuo, ką siūlo Aukščiausiasis Teismas, ir vien dėl to pritarti siūlomam projektui. Reikia kuriant naujas teismines institucijas iš esmės apsvarstyti, ar to reikia, pagaliau aptarti ir nuostatas, pagal kurias šita institucija veiks ir bus pagrįsta. Civiliniame procese taip pat siūloma, kad bylos sprendimo vykdymas sustabdomas. Na, yra suteikiama tokia visagalybė vienam asmeniui, o tai iš tikrųjų nepriimtina. Mes turime vilties, kad teismai bus teisingi, jeigu bylą nagrinės kuo daugiau teisėjų. Kodėl prisiekusysis teismas laikomas ir demokratišku, ir teisingu teismu? Todėl, kad yra daug teisėjų, nagrinėjančių bylą, ir visų jų nuomonė pripažįstama. O čia apribojant visus klausimus: ir asmenų kvietimą, ir sprendimo priėmimą, vienas asmuo viską lemia ir kontroliuoja.
Taigi aš esu kategoriškai prieš tokį autoritarinį, autokratinį, nežinau, kaip pavadinti, senatą - teisminę instituciją, kur vienas asmuo viskam vadovauja nuo pradžios iki pabaigos ir dar nulemia savo balsu. Aš siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, nepritarti tokiam projektui.
Kita pateikto projekto problema yra ta, kad siūloma įvesti Lietuvoje tris kasacines instancijas. Tai būtent, kad kasacinė instancija yra tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Respublikos apygardų teismai. Tai dabar suskaičiuokime, kiek teismų nagrinės bylas kasacine tvarka, kai kasacinės instancijos tikslas yra ne fakto nagrinėjimas, o teisės, įstatymų taikymo suvienodinimas. Tai jeigu šiandien kalbame, kad Lietuvos teismai skirtingai taiko įstatymus, yra nevienoda teisminė praktika, tai mes, dabar priimdami tokią nuostatą, kad trys teismai nagrinės bylas kaip kasacinė instancija, sukelsime visišką chaosą teismų sistemoje. Bus didžiulis žmonių nepasitenkinimas, nes kai pakalbės, kaip išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas kasacine tvarka tą bylą, ir Klaipėdos apygardos teismas panašią bylą, tai pamatysime, kad bus didžiulis skirtumas, ir jokio teismo praktikos suvienodinimo nėra.
Mano laikas baigiasi. Taigi yra dvi didžiulės problemos. Gerbiamajam P.Vitkevičiui norėčiau pasakyti, kad gal Konstitucijos nekeisime. Ir Apeliacinio teismo, jeigu jis numatytas Konstitucijoje, tikrai nenaikinsime. Bet aš siūlau šitą įstatymo projektą perduoti vis dėlto svarstyti visuomenei, kad teisininkai galėtų aktyviai dalyvauti. Galbūt ir Teisininkų draugija suorganizuos kokią konferenciją, kuri išnagrinės visus siūlomus projektus, taip pat ir gerbiamojo V.Andriukaičio. Jeigu bus priimtos principinės nuostatos, tobulinsime, bet neleisime vieno ar dviejų asmenų garbei sukurti naujas institucijas ir nustatyti jų veikimo tvarką, tuo labiau kad yra mūsų susitarimas, jog darbo grupės turi tai daryti. Rengiami Civilinio ir Baudžiamojo proceso kodeksai. Net yra suplanuota, kad šiais metais šitie kodeksai bus pateikti Seimui. Ir štai kažkokiam laikui yra įvedamos naujos teisminės institucijos ir daromos esminės pertvarkos.
Siūlau dabar po svarstymo nepritarti, paskelbti visuomenei šitų įstatymų projektus svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviesčiau dviejų alternatyvinių projektų autorių Seimo narį V.Andriukaitį tarti baigiamąjį žodį. Kelių minučių jums, gerbiamasis kolega, reikėtų? Užteks 5 minučių?
V.P.ANDRIUKAITIS. 5 min. užteks.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl abiejų porų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, iš karto kalbėsiu dėl abiejų. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, išklausiau Valstybės ir teisės komiteto pirmininko argumentus ir truputį suabejojau jų tvirtumu. Manau, labai abejotinas argumentas, kad projektus parengė jauni teisininkai. Norėčiau gerbiamajam P.Vitkevičiui pasakyti, kad vienas iš tų jaunų teisininkų dirba Valstybės ir teisės komitete patarėju, t.y. pono P.Vitkevičiaus patarėjas, vadinasi, šio patarėjo kompetencija dirbant Seime vis dėlto aukštai įvertinta, jeigu jis čia pateko. Antrasis patarėjas yra Juridinio skyriaus darbuotojas. Man kyla klausimas. Kaip čia išeina, kad Seimo patarėjų korpuse dirbantys žmonės vis dėlto turi moralinę vertę ir jie yra vertinami, ir jie gali patarti Seime, tačiau staiga šiandien kalbama, kad jų amžius yra per jaunas, ir jie siūlo nežinia ką? Tuomet pasižiūrėkime į kitą dalyką. Pažiūrėkime į Pasaulio lietuvių teisininkų draugijos įvykusį suvažiavimą. Jo rezoliucijose taip pat yra užfiksuota, kad vargu ar galima pritarti siūlomam sprendimo būdui. Bet Teisininkų draugijoje taip pat yra teisininkų su pakankamu stažu ir didele patirtimi.
Galime pasižiūrėti į Europos Tarybos nutarimus ir dokumentus, kurie rekomenduoja ir siūlo šalims, Europos Tarybos narėms, taikyti tuos reikalavimus, kurie yra priimtini Europos Sąjungoje. Tai aš nežinau, gal Europos Taryboje taip pat yra pakankamai jauni specialistai ir, deja, teikia tokias alternatyvas? Jeigu iš tikrųjų kalbam rimtai, tuomet prie šių įstatymų paketo turi būti teisinės reformos metmenų pakeitimas, turi būti būtinai pasakyta, kad taip, spręsime šitaip, yra priimtas politinis sprendimas. Galima nekreipti dėmesio į daugybę teisės aktų ir į tai, kad Konstitucijoje nurodyta, jog Apeliacinis teismas, deja, sprendžia apeliaciją, ir šiuo atveju tai, ką kalbėjo kolegė Z.Šličytė, pakankamai akivaizdžiai demonstruoja, kad mes šiuo atveju kasaciją išskaidysime į tris grandis, ir iš tikrųjų kasacija yra teisės praktikos suvienodinimas, kad tai taikytų esant panašiems faktams, tai dabar mes turėsime išskaidytą teisės praktikos aiškinimą. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų reikia taip daryti? Tuo labiau kad projekto autoriai kalba, jog jų pasiūlymas yra laikinas, kol pradės galioti Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso darbo grupių parengti jau normalūs projektai. Tuomet labai buvo logiška kalbėti apie Valstybės ir teisės komitete prieš dvi savaites vieningai balsuotą sprendimą, kad reikėtų kitokių laikinų susitarimų. Bet mane stebina tai, kad Valstybės ir teisės komiteto (vienu atveju) vienuolika narių balsuoja už vienokį sprendimą, po savaitės beveik didžioji dauguma, išskyrus du, vėl balsuoja už diametralų sprendimą. Mano nuomone, tikrai reikėtų pritarti kolegės Z.Šličytės siūlymui atiduoti šį projektą apsvarstyti daugeliui specialistų, nes man teko konsultuotis ne tik su jaunais specialistais (kaip ponas Vitkevičius kalbėjo), bet teko konsultuotis su Juridinio skyriaus specialistais, su Teisingumo ministerijos specialistais, teko konsultuotis su kitų institucijų specialistais ir visi, deja, sako, kad nėra geras sprendimas, ir tuo labiau, visi yra nustebę, kad atsiranda dar viena instancija - tai senatas... Šia prasme aš manau, kad pateiktam projektui, kai yra tiek daug kontrargumentų, tuo labiau kad Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso darbo grupės rudenį galėtų pateikti kasacine tvarka teikiamų bylų kriterijus. Net ir gerbiamasis V.Greičius ir kiti sutinka, kad reikia ieškoti būdų kasacijai riboti. Kokie tie būdai? Klausimas labai sudėtingas. Bet ribojimas reikalingas - šita koncepcija neatmetama. Šia prasme turbūt iš tikrųjų turėtume įsiklausyti į specialistų argumentus, ir vis dėlto aš siūlyčiau paremti Z.Šličytės pasiūlymą pateikti jį svarstyti. Dabar bus vasaros atostogos, rudenį, rugsėjo mėnesį, tikrai galima priimti protingesnį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kitas gerbiamasis pranešėjas A.Abramavičius norėtų tarti žodį, ar užtenka profesoriaus P.Vitkevičiaus žodžio? Norite. Prašome, bet tik labai trumpai.
A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai norėčiau tarti porą žodžių dėl pagrindinio projekto, kadangi jis jau buvo diskutuotas ilgai, ir visi tą problemą žino. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į vieną momentą. Čia yra siūloma tuos projektus pateikti visuomenei svarstyti. Tačiau dabar atsiradusi problema yra ta, kad Aukščiausiasis Teismas yra apkrautas daugybe bylų, todėl reikalauja kuo skubesnio šios problemos sprendimo. Šiuose projektuose siūlomas vienas iš sprendimo variantų. Tai būtent perskirstyti kasacinius skundus ir dalį kasacinių skundų suteikti teisę nagrinėti Apeliaciniam teismui. Taigi, aš manyčiau, šita problema turi būti sprendžiama kuo greičiau, nes (kaip minėjo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas) faktiškai Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylas, gautas praeitų metų rudenį. O kaip jūs tikriausiai puikiai žinote, kad žmonių teisių apsauga - tai ne tik objektyvus, teisingas teismo sprendimas, bet ir greitas bylos išsprendimas. Tai apie kokią mes žmonių teisių apsaugą galime kalbėti, kai dabar nagrinėjamos bylos, kurios yra gautos dar rudenį?
Taip pat norėčiau paminėti dar vieną momentą dėl Aukščiausiojo Teismo. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Aukščiausiojo Teismo antra labai svarbi funkcija - tai vienodas teismų praktikos formavimas apibendrinant bylas ir aprobuojant kitų teismų sprendimus. Dabar, kai yra labai didelė įstatymų kaita, kai yra labai daug teisės aktų, tai yra labai svarbi funkcija. O dėl didelio apkrovimo faktiškai Aukščiausiasis Teismas šitos funkcijos negali vykdyti. Todėl aš manau, ši problema, kuri gali būti išspręsta šiais teikiamais pagrindiniais įstatymais, turėtų būti sprendžiama kuo greičiau. Aš prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių pritarti pagrindiniams projektams po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl procedūros, po to registruosimės, nes atėjo daugiau Seimo narių. Balsuosime poromis, t.y. 1a, 1b - alternatyvus balsavimas, 1c, 1d ir po to - 1e, vadinasi, dėl kiekvienos poros vienas - už, vienas - prieš. Iš anksto užsirašė kalbėti dėl pirmos poros projektų kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš užsirašiau dėl Civilinio proceso kodekso kalbėti.
PIRMININKAS. Tai tada jūs liksite.
A.BASKAS. Jeigu aš lieku dėl Civilinio, tai tuomet aš galiu kalbėti ir dėl šito.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, rinkitės: arba taip, arba taip.
A.BASKAS. Dėl Civilinio lieku.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Aš 1 punktui pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas. Atsiprašau. Kolega A.Sakalas. Prašom dėl pirmos poros. Centrinis mikrofonas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tų susikaupusių Aukščiausiajame Teisme bylų problema yra labai didelė, ir ji spręstina, bet ją galima spręsti nebūtinai tokiu keliu, kurį siūlo projektų autoriai. Galima priimti nutarimą (ir jis buvo parengtas) perduoti tam tikrą bylų skaičių Apeliaciniam teismui nedarant kitų pakeitimų, kuriuos taip kritikavo Z.Šličytė. Todėl aš manau, kad jos pasiūlymas yra priimtinas, ir reikėtų atiduoti šituos projektus svarstyti visuomenei, ypač teisininkams.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija! Prašom registruotis.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Taip, tada 92, nes kolega A.Baskas, kolega S.Pečeliūnas nesire... Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis ir tada bus šiek tiek mažiau neregistruotų. Kolegos, prašom registruotis. Dar sykį, gerbiamieji bičiuliai, prašom registruotis.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Kadangi projektai yra alternatyviniai, tai balsavimas bus alternatyvus. Kas remia pagrindinį tekstą, t.y. projektą Nr.2278 dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo, tas balsuoja už, kas remia alternatyvinį (Nr.2278a) dėl BPK atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Gerbiamasis Kirkilai, ar aišku tamstai? Kad lyg ir ne į tą pusę einate. Naujoji dauguma? (Juokas salėje) Kolegos, dėmesio! Balsuojame alternatyviai: už 1a - mygtukas “už”, už 1b - mygtukas “prieš”. Balsavimas pradėtas.
Už pirmąjį variantą - 50, už antrąjį - 24. Pritarta pirmajam variantui. Bet, matote, gerbiamieji kolegos, dabar pagal Seimo statutą, jeigu jau pritarta, tai jau visuomenei skelbti to neišeina. Prašom. Galim dar kartą alternatyviai balsuoti. Jau dabar projektas pasirinktas. Dėmesio! Projektas pasirinktas, balsuosime dar kartą. Kas už tai, kad būtų pritarta (jau dabar aiškiai) projektui 1 - 1a po svarstymo, mygtukas “už”, kas mano, kad dar turi visuomenė svarstyti, mygtukas “prieš”. Ar aišku? Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už - 53, prieš - 24. Taigi ir pasirinkta, ir pritarta. Dabar antroji pora ir čia jau, kaip sakė kolega A.Baskas, jis norėtų kalbėti. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji, aš pritariu pagrindiniam, nes svarstant Valstybės ir teisės komitete Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas V.Greičius pastebėjo, kad alternatyviame projekte, teikiamame V.Andriukaičio, numatomas ribojimas kasacinių bylų, kasacinio proceso tokiais skaičiais. Jeigu asmuo skundžiasi, kad jį apgavo mažiau negu už 20 tūkst. Lt, tai jis praranda teisę į kasaciją. Jeigu juridinis asmuo skundžiasi, kad jį apgavo mažiau negu už 100 tūkst. Lt, jis irgi praranda teisę į kasaciją. Tai nejaugi Lietuva tokia turtinga, nejaugi nereikia, tokiu būdu yra remiamas, gerinamas smulkus verslas. Man atrodo, kad smulkaus verslo bylos daugiausia ir keliamos dėl mažiau kaip 100 tūkst. Lt. Todėl aš pritariu pagrindiniam projektui ir siūlau balsuoti prieš alternatyvinį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė, matyt? Kolegė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tokią laikiną problemą reikėtų spręsti laikinu įstatymu. Juk buvo ir siūlyta, kad Apeliacinis teismas gali apie 500 bylų dabar išnagrinėti ir padėti Aukščiausiajam Teismui. Bet tai laikinas veiksmas. Čia girdime demagogines kalbas, kad nukentės žmonių interesai, bylos bus neišnagrinėtos, gali būti išspręstos kitais būdais. Be to, liepos mėnesį teismai atostogauja, ir liepos mėnesį tikrai niekas bylų nenagrinės. Tai apie kokius žmonių interesus kalbame? Žmonių interesas - jog viešai būtų paskelbtas įstatymo projektas, kad visi žinotų autorius, kurie daro šituos dalykus Lietuvoje. Aš dar kartą reikalauju ir už šito projekto skelbimą visuomenei balsuosiu. Papildomai prie to, ar skelbti visuomenei, ar ne. Nereikia tokių svarbių dalykų spręsti slaptai čia, parlamente.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, niekas slaptai nesprendžia, visi girdi. Prašom pasiruošti balsuoti. Vėl balsavimas alternatyvus. Dėmesio, kolegos! Balsavimas alternatyvus. 1c variantas arba projektas Nr. 2279 dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo - mygtukas “už”, alternatyvinis variantas - 1d (Nr.2279a) dėl to paties Civilinio proceso kodekso, bet kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo - mygtukas “prieš”. Ar aišku, kolegos? Prašom balsuoti. Už pagrindinį variantą - už, už alternatyvą - prieš.
51 - už, 19 - prieš ir vis tiek 4 susilaikė. Taigi pritarta pagrindiniam.
Dabar antras balsavimas. Kas už tai, kad būtų galutinai pritarta pagrindiniam variantui po svarstymo. Kitas variantas - mygtukas “prieš”, kas mano, kad šitą dar reikia atiduoti visuomenei svarstyti. Balsuosime dabar. Variantas 1c (Nr.2279), t.y. pagrindinis variantas, jeigu už pritarimą po svarstymo, tai mygtukas “už”, už šito projekto atidavimą svarstyti visuomenei - mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti. Už - 48, prieš - 23. Taigi pritarta.
Dėl Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2281 (svarstymo tęsinys) (96.06.26)
8sesija59p svarstyti klausimai
Dabar 1-1e klausimas. Ar čia galime bendru sutarimu po svarstymo, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Z.Šličytė. Vienas - už, vienas - prieš.
Z.ŠLIČYTĖ. Čia susiję klausimai, taip pat yra įvedamas senato klausimas. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai galiu pasirašyti, kad čia gal penki Seimo nariai supranta, apie ką kalbama. Niekas nesiklauso, niekas nesidomi, vadinasi, ta “buldozerinė” balsų dauguma kuria naują teisminę instanciją. Čia tikrai yra aklas balsavimas, ir aš prašau atsipeikėti. Šiame įstatyme taip pat apie senatą kalbama ir todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš negaliu sutikti su gerbiamąja kolege Z.Šličyte, nes jau bent 13 Seimo narių tikrai supranta, už ką balsuoja, nes mes komitete daug kartų ir labai išsamiai šiuos klausimus nagrinėjome. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.2281 “Dėl Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo”, tas balsuoja už, kas mano, kad nereikia pritarti, kitaip ir balsuoja. Prašom balsuoti.
52 - už, 17 - prieš, 2 susilaikė. Pritarta. Klausimas baigtas.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš darbotvarkėje nematau susijusio su šiais klausimais projekto Nr.2282 dėl atitinkamų pataisų įgyvendinimo. Mes turėtume pritarti po svarstymo ir tam projektui.
PIRMININKAS. Paaiškinu. Gerbiamasis Bernatoni, gerbiamieji kolegos, prisiminkime, kad mes šį klausimą “kankiname” jau keliuose posėdžiuose. Pačioje pradžioje mes keliems projektams pritarėme po svarstymo, o dėl kitų sutarėme, kad dar diskutuosime, tuo labiau kad jiems buvo alternatyvos. Tai štai dėl tų, dėl kurių susitarėme vėliau tartis, dabar pagaliau susitarėme. Visiems kitiems, jeigu neklystu, birželio 4 d. buvo pritarta po svarstymo. Dabar jau priėmimui kitai savaitei mes atiduodame visą komplektą (jeigu neklystu) iš septynių įstatymų projektų. Ačiū.
8sesija59p svarstyti klausimai
1-2 darbotvarkės punktas - Teismų įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymo projektai. Čia yra alternatyvos. Svarstymo tęsinys arba, tiksliau, pabaiga. Diskusijos nenumatytos. Jeigu gerbiamieji pranešėjai nori tarti po žodį, prašom, bet tik po žodį (maksimum po du žodžius), o po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų ir rinksimės vieną ar kitą alternatyvą. Kolega K.Kubertavičius - pirmas. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų klausimas yra labai aktualus, ir, kaip žinote, jau pusantrų metų mes jį svarstome ir niekaip negalime priimti sprendimo. Bet tai yra principinis klausimas, ar mes priimame pateiktą alternatyvų projektą, kuris apskritai nieko iš esmės nesprendžia, palieka galioti taip, kaip yra, tą kas ir yra, kad tiek teisėjo garbės teismas, tiek teisėjai gali priiminėti sprendimus, ir po to, jeigu nori, gali juos keisti, gali nekeisti aukštesnioji teisminė instancija, ar jie gali būti patraukti teisminėn atsakomybėn, arba ne. Kitaip tariant, situacija nesikeičia. O mano siūlymas, kaip žinote, yra principinis, kad esant tam tikroms sąlygoms, vis dėlto po tam tikrų suklydimų (neaišku, dėl kokių priežasčių tie suklydimai buvo padaryti) teisėjų garbės teismas privaloma tvarka svarsto tokio teisėjo tinkamumą užimti einamas pareigas ir privaloma tvarka turi siūlyti atleisti jį iš pareigų. Bet po to dar yra kelios teisinės instancijos kaip saugikliai, kurios priima galutinį sprendimą, išnagrinėjusios dar kartą visas aplinkybes, dėl kurių tie sprendimai buvo naikinami. Kaip žinome, teisėjas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi Konstitucija, įstatymais ir sąžine. Taigi sąžinė - subjektyvus dalykas, Konstitucija, kaip žinome, yra šventas dalykas, jos taip pat neliečiame, o įstatymais mes galime ir privalome (ypač šiandien, pereinamuoju laikotarpiu) šiek tiek susiaurinti teisėjo galimybes priimant sprendimus, varijuoti, t.y. pasirinkti absurdiškus sprendimus, visiškai nesuprantant, dėl kokių motyvų tai buvo daroma. Aš manau, kad mes turime aiškiai apsispręsti ir po svarstymo Seimas pagal Statuto 158 straipsnio formuluotę turi pritarti arba mano projektui, arba pritarti alternatyviam Valstybės ir teisės pateiktam projektui. Aš siūlau pritarti mano įstatymo projektui. Iki priėmimo stadijos dar galima teikti įvairiausius siūlymus ir aš visuomet pasiryžęs diskutuoti. Bet pateikti tiek Teisininkų asociacijos, tiek Teisininkų draugijos siūlymai tam tikra prasme yra absurdiški ar net demagogiški ir galima dėl jų labai daug diskutuoti. Aš pasiryžęs, aš jau frakcijai į kiekvieną klausimą atsakiau, aiškintis iki galo. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu alternatyvaus varianto pranešėją - komiteto pirmininką P.Vitkevičių. Prašom. Prašyčiau irgi trumpai.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai kalbėsiu labai trumpai. Mes siūlome papildyti Teismų įstatymo 59 straipsnį 5 punktu, kur numatoma už kasacinės instancijos teismo nustatytus esminius materialinius ir procesinius teisės normų pažeidimus. Vadinasi, kad ir už vieną esminį materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimą, nustatytą kasacinėj instancijoj, gali būti traukiamas atsakomybėn ir net Garbės teismas gali siūlyti teisėją atleisti. Gerbiamojo K.Kubertavičiaus projektas yra mechaniškas. Šitas sprendimų skaičius... Teisėjų Garbės teismas aukštesniosios instancijos institucijos panaikintus sprendimus laiko teisėjo vardą žeminančiu poelgiu. O kai tokie teismo sprendimai per metus, skaičiuojant nuo pirmojo, padaromi trys, teisėjų Garbės teismas svarsto ir siūlo atleisti iš pareigų. Taip sakant, tiesiog siūlo. Visi pažeidimai gali būti įvairūs, iš viso jokios kaltės teisėjas gali neturėti, nes atvedami į Apeliacinį teismą nauji liudytojai, nauji dokumentai, kurių teisėjai nematė ir negalėjo matyti, o šituos dokumentus turi pristatyti šalys, o ne teismas išreikalauti. Dėkui už dėmesį. Aš prašau pritarti po svarstymo antrajam alternatyviam variantui.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar prašome dėl balsavimo motyvų. Pirmasis kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš puikiai suprantu geras K.Kubertavičiaus intencijas ir gerus norus, bet, deja, visuomeniniai santykiai, teismų veikla - tai ne matematika ir ne fizika. Vien skaičiais apskaičiuoti šito negalima. Gali klysti ir kasacinė institucija, gali paaiškėti ir naujos aplinkybės, taip mechaniškai į viską reaguoti 3, 4, 5 paprasčiausiai neįmanoma. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį į kitą dalyką, apie kurį nebuvo kalbėta. Ar neapsisuks prieš žmones K.Kubertavičiaus pataisa? Ką galvos kasacinė institucija, turėdama jau du grąžintus kokiam nors teisėjui panaikintus jo sprendimus ir prieš priimdama trečią sprendimą? Ar nepagalvos, kad šitai baigsis mano kolegos teisėjo pašalinimu iš darbo ir paprasčiausiai net ir neteisingo sprendimo nepanaikins? Ar tai neatsisuks prieš pačius žmones? Įsidėmėkit labai gerai šitą motyvą. Aš manau, kad tai gal ir geros intencijos, bet gali atsisukti visiškai priešingai. Aš palaikyčiau Valstybės ir teisės komitetą, siūlau kitiems tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų pagrindinį variantą, t.y. kolegos K.Kubertavičiaus teikiamą variantą. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto mes turėtume pritarti gerbiamojo Seimo nario K.Kubertavičiaus pasiūlytam projektui. Tie nuogąstavimai nėra pagrįsti kolegų, kurie yra prieš šį projektą. Štai 59 straipsnio pradžioje pasakyta, kad teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Vadinasi, gali būti, bet nebūtinai tas bus padaryta. Vadinasi, yra tam tikra išlyga. Toliau pasakyta šio straipsnio 5 punkte dėl esminių, dėl esminių, o ne bet kokių, ir būtent dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, o ne dėl to, kad ten atsirado naujų aplinkybių ar vėl kas nors naujo paaiškėjo. Vadinasi, procesinės teisės normų pažeidimai. Galutinis ir esminis dalykas tai, kad yra nustatoma riba pažeidimams. O alternatyviame projekte iš viso nėra ribos. Galima pažeidinėti 1, 2, 3, 10 kartų, 100 kartų ir vis tiek nėra jokių pasekmių, teisėjas nebus atleistas. Dėl to, kaip tik šitokia netvarka ten, kur turi būti teisingumas, yra neleistina. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių pasitikėjimas teisingumo institucijomis yra žemiau kritinės ribos mūsų valstybėje. Vis dėlto aš siūlau pritarti šitam įstatymo projektui, kurį teikia gerbiamasis K.Kubertavičius.
PIRMININKAS. Ir dar kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejonės, kad iš šitų dviejų projektų yra geresnis Valstybės ir teisės komiteto parengtas. Kodėl? Nors ir jis yra tobulintinas. Visų pirma todėl, kad ponas K.Kubertavičius, aš suprantu jo gerus norus įvesti tvarką teismuose, tačiau ne tokiais būdais ir metodais reikėtų įvedinėti tvarką teismuose ir traukti atsakomybėn teisėjus, nes kol kas iki šio laiko teisminė praktika dar tik formuojama ir mažai yra priimtų senato sprendimų atskirais klausimais... Taigi dar gali būti visiškai neaišku, kas yra teisus, ar apylinkės teisėjas, ar apygardos teisėjas, ar, tarkime, kasacinė instancija. Aš siūlau spręsti rimtai šį klausimą, atsižvelgiant į praktikų ir teoretikų pasiūlymus, o ne Seimo narių, kurie labai toli nuo teismo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom nenuvertinti ir Seimo narių.
Dėmesio! Registracija ir po to balsuosime alternatyviai. Registracija.
89 Seimo nariai. Balsavimas, mielieji kolegos, alternatyvus. Mygtukas “už” - pagrindinis variantas, arba kolegos K.Kubertavičiaus teikiamas variantas. Mygtukas “prieš” - alternatyvus variantas, kurį teikia Valstybės ir teisės komitetas ir jo pirmininkas P.Vitkevičius. Ar aišku? Pagrindinis variantas - už, alternatyvus - prieš. Prašom balsuoti. Dėmesio!
Už - 48, prieš - 26, 7 susilaikė. Atsiprašau, už - 40, bet yra pakankama dauguma. Ne, atsiprašau. Registravosi daugiau. Tada kar. kartą balsuosime. (Balsas salėje) Todėl, kad buvo 89 registruoti Seimo nariai. O turi būti daugiau negu pusė. Taigi alternatyva pasirinkta. Dabar ar pritariame po svarstymo šitam variantui, kurį pasirinkome. Čia reikia paprastos balsų daugumos. (Balsai salėje) Registravosi 89 Seimo nariai. Prašom dar kartą balsuoti, nieko neatsitiks. Po svarstymo prašom pritarti. Dar kartą dėl to paties balsuosime. Gerai. Sustabdau. Kolegos, prašom dar kartą registruotis.
89 Seimo nariai. Kolegos, įspėju, jog mes jau pasirinkome variantą. Dabar klausimas formalus, ar pritariame po svarstymo. Pasirinkome kolegos K.Kubertavičiaus variantą, arba pagrindinį variantą. Prašom balsuoti.
Už - 43, prieš - 28, 7 susilaikė. Pritarta po svarstymo. Klausimas išspręstas.
8sesija59p svarstyti klausimai
1-3 darbotvarkės punktas - Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projekto Nr. 2275(2). Pranešėjas ministras A.Z.Kaminskas. Kviečiu į tribūną. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis pranešėjau, ar yra kokių pastabų? Bent aš nematau.
A.Z.KAMINSKAS. Pastabų nėra. Ekonomikos komiteto iniciatyva sudaryta darbo grupė atsižvelgė į visas pastabas ir pasiūlymus ir yra parengtas variantas, kuris teikiamas. Prašome, jog būtų priimta.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedam priėmimą. Kolegos, dėmesio! Čia iš esmės yra vienas straipsnis, o kiti yra kaip lydintys, bet vis tiek turime, jeigu kolegos reikalaus, kalbėti dėl kiekvieno. Tai pirmiausia 1 straipsnis, arba 2 straipsnio pakeitimas. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėsiu kalbėti dėl visų straipsnių ir dėl viso įstatymo, prašome neišbraukti.
Šitas įstatymas yra labai aiškus dalykas, noras mūsų energetikos sistemą paleisti į laisvą rinką. Labai keista, kad dabar tribūnoje nėra S.Burbienės, anksčiau jinai drąsiau elgėsi, dabar kažkodėl čia pastatė vyrą. Gal jisai ir galingesnis? Man bus labai įdomu matyti balsavimo rezultatus. Ar ir vėl bus patvirtinta, kad naujoji dvipartinė nomenklatūra tikrai susiformavo? Kad dviejų didžiųjų partijų rankomis energetikos sistema bus atiduota nežinia kam, nežinia kuo tai grės, nors žinoma, kuo tai grės Lietuvos valstybei. Todėl aš esu prieš šituos pataisymus. Ypač dėl 3 straipsnio išbraukimo ir nuorodų kituose straipsniuose, jog 3 straipsnis netenka galios. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas remia 1 straipsnį, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimą? Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, aš remiu ir siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui, juo labiau kad Ekonomikos komitete buvo ne vienas svarstymas. Mes irgi turėjome įvairių minčių ir pasiūlymų. Dabar yra projektas Nr. 2, kurio nuostatoms siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šio įstatymo 1 straipsniui, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio pakeitimui, prašome balsuoti. Kas prieš - taip pat. Prašom balsuoti.
Už - 36, prieš - 21, 7 susilaikė. Priimta.
2 straipsnis, arba 3 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Ar kolegos pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ponas Pirmininke, aš iš karto pasakau, kad dėl visų pataisų, visų straipsnių noriu kalbėti ir dėl viso įstatymo, ir dėl balsavimo būdo. Prašom tą pasižymėti ir atsiminti.
Dar kartą pabrėžiu, kad šita, lyg mažytė, tokia paslėpta pataisa, kurioje kalbama tik apie 2 straipsnį, po teisybei yra naikinimas 3 straipsnio. Ir Lietuvos energetikos sistema pasidaro laisvos rinkos objektu. Aš esu kategoriškai prieš, nes visi mūsų susitarimai tuo yra nubraukiami ir Lietuvos energetika pasidaro nebe Lietuvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Po to pranešėjas - ministras.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš irgi kaip S.Pečeliūnas noriu kalbėti dėl visų straipsnių, bet ne taip naiviai ir ne taip, taip sakant, žmones “balamutint”, ką jis kalba. Niekas niekur nepabėga, niekas nieko nepasidaro, mes tiesiog šiek tiek leidžiame šitos sistemos įmonėms prasivalyti. Antra. Šiek tiek pritraukti kito kapitalo. Bet tai nereiškia, kad jos neturės valstybės statuso. 70 ir daugiau procentų vyraus valstybės kapitalas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ministras. Prašom, gerbiamasis Kaminskai.
A.Z.KAMINSKAS. Aš jau antrą kartą girdžiu sakant, jog Lietuvos energetika paleidžiama į laisvą rinką. Taip, jinai yra paleidžiama. Man atrodo, jeigu jinai bus nepaleista ir bus laikoma, tai aš manau, kad tos energetinės sistemos krachas ateis dar greičiau. Jūs svarstote komitetuose biudžeto išlaidų pataisas. Žinot, kokia yra biudžeto situacija. Energetikos sistema taip, kaip dabar yra įstatyme, gali gyventi ir gali rekonstruotis, ir gali didinti savo įstatinį kapitalą, formuoti apyvartines lėšas tik iš biudžeto, kitų šaltinių nėra. Biudžetas yra tuščias ir neleidus pritraukti kapitalo... (Balsai salėje) Kodėl TSRS? Kas pasakė, kad TSRS? Kur yra parašyta? Niekur šito nėra parašyta. Jeigu jūs nepasitikite Vyriausybe, tai jūs paleiskite Vyriausybę. O įstatymo projekte yra aiškiai parašyta, kad sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo priiminės Vyriausybė. (Triukšmas salėje) Nepasitikite, paleiskite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kaminskai, jūs nesijaudinkite, jau paskelbta naujos Vyriausybės sudėtis.
A.Z.KAMINSKAS. Aš dėl to ir sakau. Jeigu nepasitiki, tegul paleidžia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 2 straipsnį, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio pripažinimą netekusiu galios, tas balsuoja už. Kas prieš - prieš.
42 - už, 24 dar su vienu balsu - prieš. Dar vieną tada aš savo pridėsiu į kitą pusę, dėl lygybės. Taigi straipsnis priimtas.
3 straipsnis, gerbiamieji kolegos, yra techniškas. Ar vis tiek kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Techniškas. Gerbiamasis Pečeliūnai, jūs iš pat ryto norite labai gražiai užsirekomenduoti. Bet šį sykį kolega J.Listavičius jus aplenkė.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau išvis grįžti prie pavadinimo. Juk čia ne vien tik 2 straipsnis, bet mes visiškai aiškiai matome, kad ir 3, ir 4 straipsniai pakeisti. Todėl turėtų būti pats įstatymo pavadinimas patikslintas. O dėl 3 straipsnio, kad patikslinamas ir dabar 4 straipsnį laikytume 3. Kadangi mes buvome prieš 3 straipsnio pripažinimą netekusiu galios, tai, be abejo, neturėtų būti daromas ir šis keitimas. Aš prieš 3 straipsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pavadinimas atitiks tekstą. Čia yra techninis dalykas. Kolega S.Pečeliūnas. Dabar galima tik paremti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš remiu tai, kas čia yra surašyta, ir tai, ką pasakė pranešėjas. Jau visi laikraščiai išbubino, kas yra tie pretendentai pirkti, ir jie patys tą patvirtino. Energetikos ministras jau atjunginėja elektrą pasieniui, tai kai bus privatu... Dabar dar mes galime pareikalauti šito nedaryti, bet kai bus privačiose rankose, man atrodo, žinot, kuo tai gresia. Taigi, ponai iš dešinės ir iš kairės, dvipartinės nomenklatūros atstovai, balsuokite kartu ir atiduokite tai į aiškias rankas, jau laukiančias, kol jūs nubalsuosite. Sėkmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 3, arba bazinio įstatymo 4, straipsnio pakeitimas? Kas - už, prašom balsuoti. Kas - prieš, kas susilaiko, taip pat.
41 - už, 22 - prieš, 2 susilaikė. Priimta. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar dėl balsavimo motyvų. Ministre, jūs prisėskite. (Balsai salėje) Gerai, 23 - prieš. Pataisau: 41 - už, 23 - prieš. Ačiū, ministre.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų 4 - už, 4 - prieš. Kolega S.Pečeliūnas - tarp jų dėl balsavimo būdo.
Pirmasis - J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo paskirtis 2 straipsnyje - didinti įstatinį kapitalą. Kaip matėme, kiti du straipsniai, vienas iš jų naikina Lietuvos valstybinės energetikos sistemos įmonę iš neprivatizuotinų ir nereorganizuotinų, toliau jau tik formaliai patikslina dar vieną straipsnį. Būtent šiame įstatyme yra svarbiausias 3 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Vadinasi, leidžiama Lietuvos valstybinę energetikos sistemą reorganizuoti į specialiosios paskirties bendrovę, mažinti valstybei priklausančią akcijų dalį ir kartu privatizuoti energetikos sistemą. Jeigu mes jau kalbame tik dėl energetikos sistemos kaip vieno objekto, tai mes matome, kad jau yra planuojama privatizuoti ir kitus iš to paties priedėlio objektus: Biržų naftotiekį, Gargždų “Geonaftą”, Lietuvos dujas, Lietuvos geležinkelius. Vadinasi, bus privatizuojami strateginiai Lietuvos Respublikos objektai. Buvo priimtas įstatymas, kad tokie objektai negali būti privatizuojami iki 2000 metų. Tačiau, matyt, LDDP tai nenaudinga, kadangi nebebus galima pašildyti rankų būtent prie tų strateginių objektų. Todėl nepritariu ne tik šio įstatymo 3 straipsniui, bet apskritai nepritariu ir šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius buvo iš anksto užsirašęs. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad per ankstyvas toks sprendimas yra. Turime atkurti tą energetiką. Manau, kad čia vėlgi turėtume pirmiausia kovoti su korupcija, o po to leisti tokius dalykus laisviau spręsti. Nepritariu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji, man atrodo, jau yra pakankamai aišku ir mūsų radijo klausytojams, ką reikš dabar, jeigu bus priimti šitie keli sakiniai, t.y. kad Lietuvos energetikos sistema yra išbraukiama iš neprivatizuotinų objektų sąrašo ir visa tai bus galima privatizuoti. Valstybė praktiškai neturės jokios įtakos šitiems dalykams. Taigi, gerbiamieji, dėl tokio svarbaus dalyko, dėl tokio svarbaus sprendimo Demokratų frakcijos vardu prašau, kad būtų vardinis balsavimas, kad tauta galėtų paskui patikrinti ir įvardyti, kas atliko šituos veiksmus ir kas už tai yra atsakingas, nes atsakomybė da-bar balsuojant už yra tiktai be galo didelė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pagal užsirašymo eilę kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs prisimenate, kai mes svarstėme ir priiminėjome Akcinių bendrovių įstatymą, socialdemokratai išrado tą būdą, išrado naujas tas specialiosios paskirties bendroves, valstybines įmones, kurios neprivatizuojamos, ir t.t. Matote, koks dabar rezultatas. Be abejo, nereikėtų tokių didelių emocijų vien dėl to, kad sąrašai nenaikinami. Įmonės lieka reglamentuotos pagal tuos galiojančius Specialiosios paskirties ir Valstybės bei savivaldybių įmonių įstatymus. Šiame įstatyme yra aiškios nuostatos: didinti įstatinį kapitalą iš juridinių ir fizinių asmenų, valstybės ir savivaldybės papildomų įnašų galima Akcinių bendrovių įstatymu nustatyta tvarka tik Vyriausybei priėmus nutarimą. Didinti įstatinį kapitalą iš papildomų įnašų... naujų akcijų emisijos kainą ir turtinių įnašų vertę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegos, čia nebus jokio savivaliavimo, steigėjas teiks Vyriausybei atitinkamus siūlymus, ir Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus, jeigu matys, kad iš tikrųjų reikia.
Antra. Yra daug diskusijų būtent dėl šiluminių objektų perdavimo savivaldybėms. Šiandien surištos rankos, jos šito negali daryti, todėl mes dėl tų nūdienos reikmių siūlome šias pataisas. Aš dar kartą kreipiuosi į visus kolegas Seimo narius: nedarykime politikos iš to, o darykime politiką ten, kur, jums atrodo, iš tikrųjų yra aktualu, bet pritarkime šito įstatymo projekto nuostatoms ir balsuokime už jį. Tai tikrai bus daug naudingiau ir mums, ir Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, aš norėčiau papildyti kolegą V.Zimnicką tiek, kad mes neišradinėkime dviračio, kurio yra išrasta tobuliausia forma pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Jeigu jūs norite žinoti, neturint kišenėje pinigų pasakyti, kad aš turtingas, tai taip nėra, vyrai. Jeigu mes norime restauruoti šitą sistemą, kad ji veiktų taip, kaip veikia ir visose kitose šalyse šalia mūsų - Latvijoje ir Estijoje, tai mes turime žengti tą žingsnį. Aš visus agituoju. Laikas parodys, kaip S.Pečeliūnas sako, kas teisus, kas ne.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nereikia slėpti to, kas yra daroma. Tai, kas yra parašyta įstatyme, yra visiškai aišku. Aš manau, kad tai, kas sakoma įstatymo projekte, kad turto įvertinimo ir emisijos kainą nustato Vyriausybė, Vyriausybė nustato, kam leisti, kam neleisti didinti akcinį kapitalą, kuriai energetikos įmonei, - tai jau seniai yra padaryta. Aš tik nežinau, kuriame lėktuve, - ar tame, kur V.Zimnickas skraidė, jau priimti sprendimai, ar dar kuriame nors kitame. Sprendimai yra priimti. Šito sprendimo kitaip kaip nusikaltimu, kurį nori padaryti nueinanti Vyriausybė, mes negalime pavadinti. (Šurmulys salėje)
Aš raginu LDDP sustoti šioje vietoje, nes tokie sprendimai, priimami nueinančios Vyriausybės, kitaip, kaip politiniai nusikaltimai, negali būti pavadinti, ir šitą mes taip ir vadinkime. Todėl aš pritariu vardiniam balsavimui ir LDDP frakciją raginu atsisakyti šitų užmačių. Jeigu Vyriausybė iš tikrųjų, kaip sakė ministras, patyrė krachą, tą reikia pripažinti ir spręsti politines problemas, o neprisidengiant sukurtais valstybės sunkumais pasistengti per šitą laiką dar “prichvatizuoti” energetiką.
PIRMININKAS. Kolegos, 4 kalbėjo prieš, dabar dar vienas gali kalbėti už.
J.Listavičius. Ne? Kolega A.Baležentis. Tik už.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu kalbėti už tai, kad Seimo nariai laikytųsi duotos priesaikos. Būtent jie pasakė: prisiekiu...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Andriukaitis. Galima tik pritarti šiam įstatymo projektui. Tik pritarti. Už ar prieš?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš jokiu būdu negaliu pritarti šiam įstatymui. Jokiu būdu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, na, neapgaudinėkite manęs!
V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi neleidžiate kalbėti prieš, tai pritarti negaliu. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Tik galima už.
A.J.RAŠKINIS. Nusikaltimui pritarti negalima.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. 4 jau kalbėjo už, t.y. 4 prieš jau kalbėjo. Dabar tik už.
M.PRONCKUS. Taip, aš už. Man iš tikrųjų keista matyti, kad kai kurie Seimo nariai iš tikrųjų kalbasi su dvasiomis. Aš pasakysiu keletą konkrečių pavyzdžių. Energetiniai ištekliai pabrango maždaug 50 kartų, ir mums reikia juos pirkti už uždirbtus pinigus. Kad mūsų produkcijos niekas neperka ir niekam nereikia, taip pat kažkodėl niekas nesusimąsto. Kad biudžetas “kiauras”, kadangi niekas mūsų produkcijos nenori, taip pat, atrodo, niekam nerūpi. Ir dar ant šito viso norima, ant valstybės pečių, išlaikyti kiek galima didesnį kitų tokių įvairių struktūrų turtą, kurios tempia valstybę atgal. Bandymas tai daryti, aš įsivaizduoju, ir yra Lietuvos valstybės žlugdymas. Todėl aš pasisakau už tai, kad būtų priimtas šitas sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, Seimo demokratų frakcijos vadovas pasiūlė vardinį balsavimą. Užsiregistravo 89 Seimo nariai, todėl reikia 30 balsų. (Balsai salėje) Prašom, galima dar kartą registruotis. Registracija!
96. Dabar reikia 32 balsų. Taigi kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas dėl šio klausimo, prašome balsuoti. 39 - už. Taigi bus vardinis balsavimas.
Gerbiamieji kolegos iš balsų skaičiavimo grupės, prašom žiniaraščius per visą salės perimetrą ir prašome dalyti biuletenius. Balsuosime dėl Spec. paskirties...
A.SALAMAKINAS. Ar galima, Pirmininke?
PIRMININKAS. ... bendrovių įstatymo pakeitimo. Prašau. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, mums, ten sėdintiems, labai gerai matyti, kiek žmonių užsiregistravo, kurių nėra, t.y. jų kolegos juos užregistravo. Todėl...
PIRMININKAS. Tuoj patikrinsime. Čia jokių problemų nėra.
A.SALAMAKINAS. Aš manau, kad reikia patikrinti.
PIRMININKAS. Bet dabar vis tiek vardinis balsavimas. (Triukšmas salėje) Kolegos, dėl Spec. paskirties bendrovių įstatymo pakeitimo. Balsavimas pradėtas. Tam skiriama 10 minučių - iki 11.25 val. Ar visi paėmėte balsavimo biuletenius? Ar visi balsavote? Dar yra kelios minutės. Kolega V.Jarmolenka dar nori balsuoti. (Balsas salėje) Visi suinteresuoti: ir balsų skaičiavimo grupė, ir Seimo nariai. Prašome balsuoti ir prašome pasirašyti žiniaraštyje. Ar jau visi, kolegos, balsavote? Dar dvi minutės. Parašas reikalingas. Gerbiamieji kolegos, ar visi balsavote? Ar visi pasirašėte biuletenių išdavimo žiniarašty? Ačiū. Manysime, kad visi.
Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas Nr.2330(3) (priėmimo tęsinys) (96.06.26)
8sesija59p svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 1-4 punktas (beveik pagal grafiką) - Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas. Balsavimas dėl nesuderintų iki galo ar pakeistų straipsnių. Kviečiu pranešėją - Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką Z.Vaigauską į tribūną. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau labai trumpai paaiškinti reikalo esmę. Po to dėl kiekvieno straipsnio kalbėsime atskirai. Minutėlę, pranešėjau!
Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pasitikslinti dėl vedimo tvarkos, balsuojant už Rinkimų į Seimą įstatymą. Taigi aš manyčiau, kad mes šiandien galime priiminėti 89, 96, 46, 41, t.y. tuos straipsnius, kurių nepriėmėme, tačiau balsuoti už visą įstatymą mes šiandien negalime dėl techninių problemų. Pirma. Tą įstatymą su visais papildymais, išbraukimais ir pataisomis reikia normaliai atspausdinti kaip, tarkime, Visuomenės informavimo priemonių įstatymą ir antradienį pateikti Seimui, kad turėtume visą vaizdą. Šiandien iš klausos, iš tokio suvėlimo, kai pats velnias kojas gali nusilaužti, tikrai Seimo nariai negali balsuoti. Taigi aš to ir prašau, gerbiamasis Pirmininke, kad už įstatymą nebūtų balsuojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Šitą klausimą spręsime šiek tiek vėliau. Pirmiausia mes turime išspręsti kai kuriuos konkrečius dalykus, kurių vakar nebaigėme ir dėl kurių papildomai sutarėme. Du Seimo nariai dėl vedimo tvarkos, ir po to pastraipsniui. Kolega A.Baskas, kolega S.Pečeliūnas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, mes vakar dirbome iki vėlumos, ir tik šiandien gavome, ką mes dabar turėtume svarstyti. Aš, pavyzdžiui, net nespėjau perskaityti, kadangi svarstėme kitus įstatymus. Vakar taip buvo naudojamas tas mano mygtukas, kad net išėjo iš rikiuotės, dabar neveikia. Ar negalime tikrai normaliai, kad Seimo nariai spėtų susipažinti, ką mes dabar svarstysime, kokie čia yra pakeitimai? Ar negalime kada nors normaliau dirbti? Vėl rankos bus mechaniškai pakeltos pagal komandą, net nepaskaičius, net neįsigilinus į tuos dalykus. Na, kada buvo galima įsigilinti, prašau pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėl 41, dabar jau turbūt 89, ir 97 straipsnių. Taip, šiandien galime dar pasiginčyti ir tuos straipsnius priimti, nes tai nėra kažkas naujo, anksčiau nematyto, yra visų tų pataisų ir priimtų dalykų suma. Šitą mes darbą galime atlikti.
Tačiau dėl įstatymo įgyvendinimo 2 straipsnis - mes tik šiandien iš ryto pamatėme pirmąją jo redakciją. Pagal Seimo statutą turi būti 24 val. (mažiausiai 24 val.) tam, kad Seimo nariai galėtų peržiūrėti tą tekstą, ar jie teikia jam pataisas, ar neteikia, suformuluoti tai, užregistruoti, ir jie šitam darbui turi turėti irgi 24 valandas. Taigi, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, kad ir labai norėčiau šiandien balsuoti už visą įstatymą, mes negalime šito daryti dėl elementarių įstatymo... kitaip mes pažeisime įstatymą, Seimo statutą, ir labai grubiai pažeisime, todėl tą turbūt galėtume geriausiu atveju daryti antradienį.
Aš šiandien buvau Seniūnų sueigoje ir mačiau labai aiškų susitarimą dviejų didžiųjų partijų, tą susiformavusią dvipartinę nomenklatūrą, kuriai jokie statutai ir jokie įstatymai nieko nereiškia. Aš beveik esu garantuotas, kad šiandien dar sykį tas tandemas save pademonstruos, priimdamas visą šitą įstatymą šiandien, numesdamas į šiukšlyną Statutą, pagarbą, pasitikėjimą, garbės žodį ir pasitarimus pas Prezidentą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis daktare, aš sakiau, kad trys Seimo nariai. Netempkime laiko.
K.BOBELIS. Aš stovėjau eilėje.
PIRMININKAS. Ne, jūs nestovėjote eilėje, neapgaudinėkite.
K.BOBELIS. Stovėjau visą laiką.
PIRMININKAS. Na, nebūkite S.Pečeliūnas.
K.BOBELIS. Aš kitaip kalbėsiu. Aš noriu, gerbiamasis Pirmininke, kaip tik priešingai - aš labai norėčiau jus šiandien pasveikinti ir visus Seimo kolegas, kad pagaliau po 3,5 metų mes priėjome prie vardinio balsavimo, kad visa tauta žinotų, kaip kuris Seimo narys balsuoja. Aš džiaugiuosi ir visus sveikinu.
PIRMININKAS. (Juokiasi) Daktare, tikrai šito nereikėjo daryti. Gerbiamasis pranešėjau, prašom dėl kiekvieno straipsnio labai trumpai.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tame projekte, kuris jums išdalytas, nieko nėra ypatingai naujo. Čia kalbama apie 41, 88, arba būsimąjį 89, straipsnį, 97 straipsnį ir 2 straipsnį, dėl kurio protestus reiškia gerbiamasis S.Pečeliūnas. 2 straipsnis buvo ne vieną kartą pristatytas iš šios tribūnos, kai mes balsavome dėl to, kad dėl kai kurių straipsnių įsigaliojimo būtinai reikėtų priimti nuostatą, jog jie įsigalioja vėliau.
41 straipsnis. Nebuvo balsuota dėl alternatyvos. Antrojoje dalyje yra dvi galimos alternatyvos - arba tai partijai, kuri neįvykdė įstatymų reikalavimų, rinkimų užstatas yra padvigubinamas, arba tai partijai, kuri laikėsi, sumažinamas per pusę. Šiuo metu yra likusi negera alternatyva, kad užstatas tai partijai, kuri laikėsi įstatymo, sumažinamas, kur nesilaiko - pasilieka tas pats. Aš siūlyčiau pasirinkti kitą alternatyvą, kuri buvo teikta, ir nustatyti, kad rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni ir t.t., t.y. kai partija neįvykdė įstatymų reikalavimų, bet nustatyti, jog ši straipsnio dalis įsigalioja kitiems rinkimams. Būtų labai negerai, jeigu dabar įsigaliotų, nes tuo būdu būtų baudos taikymas vykdomas atgaline data.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs remiate alternatyvą, kuri yra išnašoje. Taip?
Z.VAIGAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom. Vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Dabar mes svarstome 41 straipsnį ir balsuosime dėl trečiosios dalies alternatyvų. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau kalbėti dėl kitų dalykų.
PIRMININKAS. Tada vėliau. Kolega V.Petrauskas.
PIRMININKAS. 41 straipsnio trečioji dalis. Ar pagrindinis tekstas, ar alternatyva?
V.PETRAUSKAS. Aš matau tekstą, labai ačiū, pone Seimo Pirmininke, aš vis dėlto vieną sakinį dėl to, ką pasakė ponas pranešėjas.
PIRMININKAS. Už alternatyvą.
V.PETRAUSKAS. Dėl antrojo straipsnio. Vis dėlto nėra visiškai teisinga, nes į kai kuriuos klausimus vakar vakare ponas pranešėjas neatsakė. Ar tai bus įtraukta į tai, kas galioja vėliau, ar nebus? Dėl to 24 val. sąlyga galioja.
O dabar dėl alternatyvos. Aš sutinku su ta nuomone, kad tai gali galioti tik kitiems Seimo rinkimams. Manyčiau, kad Lietuvos valstybė, parlamentas turi skatinti partijas, kurios gali be mafinių struktūrų, be neaiškios kilmės pinigų ar didelių pinigų dalyvauti rinkimuose. Dėl to aš remiu pagrindinį tekstą. Be abejo, yra atskira tema, ar partija, kuri nevykdo įstatymų, yra apskritai prileistina prie rinkimų? Aš priimu pačias griežčiausias sąlygas ir joms neprieštarauju. Bet vis dėlto aš esu už tam tikrą saiką ir protą šiandieninėje Lietuvos biudžetinėje situacijoje. Dėkui.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu jau negalime tikėti jokiais žodžiais, jokiais įsipareigojimais, nesvarbu, iš kokių tribūnų jie yra pasakomi - ar iš Seimo tribūnos, ar pas Prezidentą jam girdint prie apvalaus stalo. Todėl prašyčiau vis dėlto griežtai laikytis įstatymo. Įstatymas draudžia, pirmiausia neleidžia, o dar griežčiau sakant, draudžia šiandien balsuoti už visą įstatymą.
Dėl 41 straipsnio. Kadangi Statutas neleidžia dviem kalbėti dėl to paties ar ta pačia linkme, tai aš nieko nesakysiu, nes ponas V.Petrauskas jau savo nuomonę pasakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Registracija.
102 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti dėl alternatyvos, ar iš karto ją galime priimti, kadangi ją priima pranešėjas ir kiti? Ar reikia alternatyviai? Reikia? Prašau. Taigi prašom pasiruošti balsuoti alternatyviai. 41 straipsnio trečioji dalis, pagrindinis tekstas, - mygtukas “už”, bet pranešėjas remia alternatyvą, kuri yra išnašoje, - mygtukas “prieš”. Ar aišku? Pabrėžiu. Pagrindinis tekstas - mygtukas “už”, alternatyva - mygtukas “prieš”. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 11, prieš - 58, vis tiek 12 susilaikė. Pasirinkta alternatyva.
Dėl viso straipsnio ar reikia balsuoti? Prašom dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs ką tik grubiai pažeidėte Seimo statutą. Formuluodamas balsavimui klausimą jūs užsiėmėt agitacija už vieną iš klausimų. Tai yra grubus pažeidimas. Aš tikiuosi, kad ateityje jūs taip nesielgsite, nors mano viltys turbūt yra visiškai bergždžias dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas - prieš. Kas už? Kolega K.Antanavičius. Ne? Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Dėkoju. Aš palaikau tą straipsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 41 straipsnis “Rinkimų užstatas” su pakeista trečiąja dalimi? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat.
70 - už, 3 - prieš, 11 susilaikė. Priimta.
881. Gerbiamasis pranešėjau, labai trumpai.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio straipsnio gerokai pataisyta redakcija buvo jums jau pateikta. 88 arba 89 straipsnis yra būtinai reikalingas tam, kad būtų nustatytas mechanizmas, kaip skaičiuojamas rinkėjų kandidatams nustatytas reitingas. Mechanizmas lieka lygiai toks pat. Padaryti kai kurie redakciniai pakeitimai, kad tekstas būtų aiškesnis. Prašau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. A.Kubilius.
Minutėlę! A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji, kadangi po vakarykščių karštų diskusijų mano mygtukas neveikia, tai aš atsistojau prie mikrofono. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl šito aš buvau pateikęs pataisą, kurios esmė ta, jog vis dėlto rinkėjai balsavimo dieną lemtų, kas iš sąrašo bus išrinktas. Tai, kas yra pateikta pono Z.Vaigausko, yra įvedamas daugiklis ir dėl to rinkėjas daugiausia galės įtakoti sąraše tik gretimų kandidatų sukeitimą. O tų, kurie labiau nutolę vienas nuo kito, jau jis praktiškai neturės galimybės sukeisti vietomis. Aš pasiūliau savo alternatyvoje, kad rinkėjai tokią galimybę turėtų. Dabar tas reitingas yra toks dekoratyvinis. 2% partinių rinkėjų nulems, o 98% rinkėjų... Aš kviečiau ir kairę, ir dešinę pritarti mano siūlomai alternatyvai, kad rinkėjai spręstų, ar jie bus išrinkti, ar ne. Dabar tai lems partijų viršūnės. Nejaugi visose partijose visi nori būti savo partijų viršūnių vergais, visiškai priklausomi? Labai prašau...
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti štai ką. Buvo balsuota dėl pono A.Basko alternatyvos ir jai buvo nepritarta. Antra. Tai, ką jis dėstė apie šį mechanizmą, neatitinka tiesos.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Vienas - už, vienas - prieš.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, vakar vakare jungtinėmis konservatorių, krikščionių demokratų ir socialdemokratų pastangomis buvo atmesta ta redakcija, kurią buvo parengusi jungtinė LDDP, Demokratų, Tautininkų ir Centro partijos grupė. Tai aš dabar žiūriu į šitą pateiktą projektą, jis niekuo nesiskiria. Aš manau, kad mes tiesiog negalime balsuoti, kadangi sprendimas jau vakar buvo priimtas. Ačiū Dievui, kad vakar nugalėjo sveikas krikščionių demokratų, socialdemokratų ir konservatorių protas. Tai kodėl šiandien vėl yra bandoma stumti kažkokių nusilpusių ar silpnų partijų kažkokius neaiškius dalykus?
PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar vienas - už. Kolega J.Listavičius. Ar remiat?
J.LISTAVIČIUS. Negaliu remti, kadangi...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Bobelis. Galima tik paremti šitą straipsnį.
K.BOBELIS. Aš, savaime suprantama, remiu ir silpnus, ir visus tuos, kurie nori dalyvauti rinkimuose. Aš manau, kad projektas yra labai objektyvus ir tolerantiškas, reikia jį paremti.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 881, arba jau bus 89 straipsnis, tas balsuoja už. Kam nepatinka, tas balsuoja prieš arba susilaiko.
50 - už, 31 - prieš, 4 susilaikė. Priimta.
96 arba 97. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 97 straipsnio vakar buvo svarstyta gerbiamojo K.Skrebio pasiūlyta pataisa, kuriai buvo pritarta, bet nebuvo sutarta dėl bendros redakcijos. Tai dabar siūloma bendra redakcija, kuri yra dar griežtesnė, negu kad siūlė ponas K.Skrebys. O būtent ten minimas asmuo, ne tik nutraukiamas jo registravimas kandidatu į Seimo narius, bet Vyriausioji rinkimų komisija ir neregistruoja.
PIRMININKAS. Galim priimti ar reikia balsuoti? Prašom. Kolega K.Skrebys, kaip siūlymų autorius.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti ir tuo pačiu padėkoti pranešėjui, kad priėmė mano siūlomą pataisą, bet norėčiau šiek tiek patikslinti. Kalbant apie antrąją šio straipsnio dalį mano pataisa telpa į pirmą sakinį. Deja, antras, paskutinis sakinys, toks, koks jis yra dabar, skiriasi nuo dabar galiojančio Seimo rinkimų įstatymo. Ir tokia redakcija, kokia yra dabar pateikta, nebuvo svarstoma nei darbo grupėje, nei, tarkim, aš ar koks kitas Seimo narys jos neteikė. Aš manyčiau, kad paskutinis sakinys turėtų likti toks, koks dabar yra galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Man tas pat. Galima palikti. Tik aš noriu pasakyti, kad tas dabartinis sakinys yra priimtas dar iki Konstitucijos įsigaliojimo ir kad norint jį taikyti teks spręsti problemas suderinus su Konstitucija. Prašau spręsti, kaip jūs norite, aš neprieštarauju, kad liktų ta pati paskutiniojo sakinio redakcija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu sutinkame su pataisa, ar reikalauja kas nors balsuoti? Priimta?
Z.VAIGAUSKAS. Galime priimti, nes tokiu atveju jūs iš tikrųjų užkertate kelią tam, ko jūs siekiat.
PIRMININKAS. Prašau. Su patikslinimu. Dabar antrasis straipsnis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Z.VAIGAUSKAS. Kaip aš minėjau, šis įstatymas yra dėl naujos Seimo rinkimų įstatymo redakcijos ir 97 straipsniu baigiasi Seimo rinkimų įstatymas. Ir antras straipsnis yra nuo numeracijos pradžios, nes visas įstatymas yra kaip vienas straipsnis. Antrasis straipsnis, dėl kurio buvo daug kartų kalbėta, nustato, kad kai kurių straipsnių, kai kurių dalių įsigaliojimas yra atidedamas, kol nesibaigs šio Seimo narių įgaliojimų laikas. Tai yra atidedamas 38 straipsnio pirmosios dalies 9 punktas, kuris neleistų partijoms, kurios iki šių metų vasario 1 dienos nepateikė Finansų ministerijai, Mokesčių inspekcijai deklaracijos apie savo išlaidas ir pajamas, dalyvauti rinkimuose. Man atrodo, tai būtų visiškai nepriimtina. Taip pat atidedamas straipsnio įsigaliojimas dėl rinkimų užstato padvigubinimo kitiems rinkimams, jeigu partija nepateikia ataskaitos apie panaudotas per rinkimus lėšas. Taip pat atidedamas 96 straipsnio antrosios dalies įsigaliojimas iki kitų Seimo rinkimų tam, kad šiuo įstatymu nebūtų keičiama dabartinė Seimo sudėtis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vienas - už, vienas - prieš. S.Pečeliūnas - pirmasis.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėkoju gerbiamajam pranešėjui už antrojo straipsnio redakcijos pateikimą, bet tuo šiandien procedūra ir turėtų baigtis. Statutas neleidžia šiandien dėl šito dalyko balsuoti. Kaip minėjau, dvipartinis tandemas, matyt, gali viską, jam Statutas nėra įstatymas. Tai būkite malonūs, patvirtinkite tai savo balsais, kad jums Statutas nėra įstatymas, ir tuomet galėsite balsuoti už antrąjį straipsnį. Aš esu labai nustebęs, kad mūsų Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, kuris turi teisę reaguoti iš karto, jeigu mato, kad taip grubiai pažeidžiamas Statutas, sėdi suglaudęs ausis. Vadinasi, jam irgi gerai, kad Statutas yra pažeidinėjamas pačiu grubiausiu būdu. Tai ką visa tai reiškia, ponai mielieji? Pirmiausia balsuokite, kad jums Statutas nėra įstatymas. Ir po to galite daryti, ką tik norite. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas - prieš. Dabar galima tik paremti. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Taip. Aš norėčiau paremti, kaip ponas Saulius minėjo, dvipartinį tandemą ir sureaguoti į pono A.Kubiliaus ankstesnę kalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ne apie tai kalbama. Reikia paremti straipsnį. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai nustebintas, kad buvusieji partneriai, demokratai, bando tokiu būdu užkirsti kelią krikščionims demokratams dalyvauti Seimo rinkimuose. Jeigu mes nepriimsime šito antrojo straipsnio dėl 38, 41, 95 įsigaliojimo, tai jeigu jūs pasižiūrėsite, ką tai reiškia, - krikščionys demokratai, viena iš populiariausių partijų Lietuvoje, negalės rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose. Todėl aš siūlau, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti už šį straipsnį.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, prašom balsuoti.
58 - už. ( Balsai salėje) Bus kalbama dėl balsavimo motyvų. 58 - už, 22 - prieš, 6 susilaikė. Pastraipsniui priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Pranešėjas, jeigu pageidauja, vieną žodį.
Z.VAIGAUSKAS. Aš labai dėkoju gerbiamiems Seimo nariams, kurie sugaišo daug laiko, kad šis įstatymas būtų priimtas. Iš tikrųjų čia yra tokių dalykų, kurie gal ne visus patenkina, bet, manau, kiekviena frakcija, kiekviena partija ra-do tai, kas juos patenkino, daugelio partijų pasiūlymams buvo pritarta. Ačiū jums labai.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis užsirašęs kompiuteriu - kolega J.Listavičius. Prašom. 4 - už, 4 - prieš.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo projektas skirtas rinkimų bendroms nuostatoms ir rinkimų organizavimui, rinkėjų sąrašų sudarymui, kandidatų į Seimo narius kėlimui, jų veiklos garantijoms, balsavimui ir balsų skaičiavimui, rinkimų rezultatams ir jų skelbimo tvarkai nustatyti. Įstatymo projekto nuostatos leis geriau ir kokybiškiau organizuoti rinkimų darbą. Tačiau neaiški ir sudėtinga palikta kandidatų eilės pertvarkymo reitingo sistema. Tai grynai techninė operacija, kuri daugeliui rinkėjų bus tiesiog nepasiekiama ne vien dėl sudėtingumo, bet ir dėl informacijos stokos. Tuo bus galima įsitikinti po rinkimų, nors jau pataisyti nebus galimybių. Reikėjo numatyti griežtesnę, labiau kontroliuojamą rinkimų paštu tvarką. Nepritariu įstatymo projektui, nes rinkėjas negalės laisvai išreikšti savo valios. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. J.Veselka buvo užsirašęs. Prašom. J.Veselka. Prašom nemaigyti mygtuko.
J.VESELKA. Draugai, šio istorinio partijos suvažiavimo dalyviai! Didėjant konkurencinei kovai tarp pažangios visuomenės ir imperialistinių jėgų, iškilo realus pavojus mūsų didžios, monolitinės partijos vienybei. Iškilus pavojui prarasti mūsų partijos įtaką visuomenei, mes nepasidavėme panikai. Mes, būdami vieningi, sukuriame įvaizdį, kad suskilome į LDDP ir Konservatorių partijas. Dabar, kai pavojus mūsų viešpatavimui, atrodo, praėjo, mes vėl galime viešai susivienyti. Tam, kad susivienijimui nesutrukdytų mūsų priešai, mes įteisiname Rinkimų įstatyme keletą istoriškai svarbių mūsų partijai dalykų. Pirmiausia priversime visus gyventojus, kad jie deklaruotų visus savo centus ir per dažnai nepirktų “triusikų”. Partijoms galima nedeklaruoti pajamų, o jeigu kokia deklaruos, dvigubai sumažinsime užstatą. Toliau, kad partijos sąrašas patektų, užtenka 25% rinkėjų, jeigu bando kas nors. Tokio dydžio savo “chebrą” turime. Jei bandys žmogus patekti, jam reikės 40, nes mūsų uždarąją akcinę bendrovę reikia apsaugoti nuo įvairių tipų. Todėl siūlau vieningai balsuoti už mūsų istorinę pergalę, o aš, Veselka, Seimo narys, sakau: partiečiai, jūs labai bijote žmogaus, nes žmogus ateis ir įtvirtins Lietuvoje laisvę, tvarką, drausmę, atsakomybę. Kas bus tas žmogus, sužinosite greitai, todėl vieningai balsuokite už šitą įstatymą. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Tai J.Veselka prieš ar už?
J.VESELKA. Tai jūsų problema.
PIRMININKAS. Už?
J.VESELKA. Prieš.
BALSAS IŠ SALĖS. Einam ieškoti žmogaus.
PIRMININKAS. Prieš. Kolega K.Antanavičius irgi iš anksto buvo užsirašęs. 2 minutės. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Esu laimingas dėl gerbiamojo kolegos kalbos. Norėjau tik pasakyti, kad tokios nedoros, tokio piktvaliavimo, tokio savanaudiškumo nebuvo, mano supratimu, parodyta per visus ketverius metus. Na, viskas liks stenogramose ir, manau, nebus problemų visa tai įrodyti ir parodyti. Aš tik norėčiau pasidžiaugti, kad visai Lietuvai labai skurstant, partijos praturtėjo. Štai Rinkimų įstatyme (buvusiame Rinkimų įstatyme) maksimalus leidžiamų panaudoti rinkimų kompanijos lėšų dydis yra 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, o vidutinis buvo 250 Lt, tai maždaug 5 tūkstančiai. O dabar tūkstantis vidutinių, t.y. 700 tūkst. Lt! Vos ne milijonas. Matote, visi skursta, o yra, kas lobsta. Tai labai ir labai džiuginantis reiškinys. Visiems skurstant, 1,5% partijos narių praturtėjo siaubingai. Nebekalbėsiu savo mintimis, norėčiau pacituoti vieną kitą iš tūkstančių gautų laiškų. Gal tą pradėsiu.
Lietuvos komunistų partija, Josaičio (Josaitis - tai Amerikos politologas) supratimu, buvo trijų sluoksnių. Storiausią sluoksnį sudarė tie, kurie stojo į partiją dėl karjeros ir valdžios, plonesnį - tie, kurie stojo iš baimės, pirmiausia tie, kurie stojo iš... ir trečias sluoksnis, kurie stojo iš kvailumo. Tai tiems, kurie stojo iš kvailumo, priskyrė tuos, kurie tikėjo komunizmo utopinėmis idėjomis. Dabar Lietuvoje žmonės politines partijas kuria ir stoja į jas tik dėl karjeros ir valdžios. Niekas to nedaro iš baimės. Smarkiai pasikeitėme.
PIRMININKAS. Laikas.
K.ANTANAVIČIUS. Galima suabejoti, kad visi silpni žmonės stengiasi stoti į partijas. Štai tos partijos - vakar buvo pademonstruota - netgi viena kitą surijo, o mažiukes iš viso prarijo. Štai ir demokratija. (Balsai salėje) Aš einu, einu, nesijaudinkite. Suvalgysite mane vis tiek. Skanu bus, pavalgykit, užkąskite.
Aš kategoriškai prieš, bet juk jūs balsuosite už ir pasiliksite istorijoje kaip... Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas toks, koks yra priimtas, sukelia dvilypius jausmus, viena vertus, ačiū Dievui, kad įstatymas neskatins visokių ateities forumų, kūrimosi ir mažiau bus visokių ateities forumų ir mažiau bus visokių artistų, atstovaujančių LUKOIL’o partijoms, ir įsivaizduojančių, kad jie yra žmonės. Tačiau, kita vertus, įstatymą reikėtų turbūt vadinti “J.Bernatonio ir Ko” įstatymu. (Juokas) Ir šitas įstatymo pavadinimas atitiktų jo tikrąjį vaizdą. Aš manau, kad tas J.Bernatonio ir žinomos kompanijos sukurtas reitingo variantas, kaip vakar sakė kolega S.Malkevičius, yra toks mastodontas, kurį reikėtų dėti į muziejų. Aš tikiuosi, kad kaip nors pavyks rasti būdą, kaip dar iki rinkimų tą sukurtą reitingų sistemos baubą normalizuoti. Dar yra Respublikos Prezidentas, kuris gali daryti kokią nors įtaką, aš tikiuosi, kad jam užteks sveiko proto palikti Lietuvai galimybę normaliais rinkimais išsirinkti normalią valdžią. Aš, matydamas šitokį įstatymo dvilypumą, negaliu balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums visiems turbūt džiugu, kad padarytas nors nedidelis, bet tam tikras žingsnis demokratinėje mūsų valstybės raidoje, t.y. patys rinkėjai spręs, kas ateis į Seimą, o ne partinė nomenklatūra. Man yra suprantamas susijaudinimas paskirų Seimo narių, kurie, matyt, yra jau sau užsitikrinę aukštą vietą partijų sąrašuose, tačiau nežino, kaip juos vertins rinkėjai. Aš manau, kad reitingo sistemos įvedimas ne tik patarnaus tam, kad naujai išrinktas parlamentas geriau suprastų rinkėjų interesus bei nuotaikas, bet ir tam, kad daugiau rinkėjų ateitų balsuoti, o taip bus išrinktas geresnis Seimas nei šis ir pasitvirtins tai, kad viskas eina į gera. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dar trys Seimo nariai gali siūlyti balsuoti už. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kuo blogesnis įstatymas, tuo didesnės galimybės sužlugti tiems, kurį jie pasiūlė, kurie pasistengė, kad jis toks būtų. Štai kodėl aš atimu, paimu vieną iš trijų, kurie už šitą įstatymą. Buvo atmesta be galo daug siūlymų, tarp jų, kad reitingas būtų realus, kad realią, lemiamą įtaką turėtų rinkėjai balsavimo dieną, o ne tie, kurie... Atsiprašau... o ne tie, kurie prieš kažkiek laiko sudarė sąrašą. Tai būtų tikrai mūsų partijas darę iš tikrųjų politinėmis, o ne simpatikų klubais ar pataikūnų, ar dar kokių nors blogesnių. Man labai keista, kad pranešėjas pasakė, jog aš apsimelavau, pasakęs, kad šitas reitingas yra labai, labai menkas. Aš norėčiau, kad pranešėjas, nors turi mokslų daktaro laipsnį, pasakytų konkrečiai, kur aš buvau neteisus, vertindamas šitą pseudoreitingą? Man labai gražiai iš kairės skambėjo pono J.Bernatonio balsas, kad viskas į gera, susišaukiantis su panašiu pono A.Kubiliaus balsu. Taip, gražus, geras duetas.
PIRMININKAS. Laikas.
A.BASKAS. Ačiū, jeigu baigėsi mano laikas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar du Seimo nariai gali paremti. Kolega V.Petrauskas arba kolega R.Dagys. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau atsiliepti į tą didelę netiesą, kurią paminėjo ponas A.Kubilius, kalbėdamas apie 88 straipsnį. Taigi noriu pasakyti, kad 88 straipsnio reitingo redakcija priimta tokia, kokia yra parengta darbo grupės, kurią sudarė ponai J.Bernatonis, N.Germanas, A.Gricius, G.Kirkilas, A.Salamakinas. Jokių kitų parašų po tuo projektu nėra. Ir ponas A.Kubilius tai gerai žino. Aišku, apsimetinėja.
Toliau, kitas dalykas. Šiame Rinkimų įstatyme didžiosios partijos pasielgė taip, kad būtų sunaikinta galimybė kitoms partijoms patekti į parlamentą, kad būtų atsikratyta konkurentų ir galimų varžovų tam, kad jų ramybės nedrumstų kiti, galintys turėti kitokią nuomonę į daugelį valstybės vidaus problemų. Pagal šį projektą, sulaužius visus išankstinius susitarimus, sulaužius visus išankstinius pažadus, duotus už labai garbingų stalų, labai garbingose kompanijose, keletas partijų nusprendė, kad jų teisė yra didesnė, kad jos gali monopolizuoti ir balsavimu čia sutarti dėl tų įstatymų nuostatų.
Dar sykį noriu pasakyti, kad dėl to, jog antras straipsnis išdalytas tik šį rytą, kad nepraėjo 24 valandos nuo įteikimo, kad tokios redakcijos mes nematėme ir negalėjome pateikti pataisų, tai yra grubus Statuto pažeidimas, jeigu bus galutinis balsavimas už šitą įstatymą. Ir vis dėlto jeigu didieji nusprendė, kad įstatymai jiems negalioja, frakcijos vardu siūlau vardinį balsavimą. Dėkui. Ir nepritariame.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrauskai, frakcijos vardu?
V.PETRAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada prašom registruotis. Kolega V.Bogušis antrą kartą. Tik kaip tamstai išimtis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tada kalbėjau dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila, kad jūs neįsiklausėte, kaip aš protingai kalbėjau. (Juokas salėje) Aš jums siūliau, kad suredaguotume paskutinį tekstą, kad matytume visas pataisas, alternatyvas ir pateiktume žmonišką redakciją, o dabar jūs balsuosite, na, atleiskite, bet kaip akli katyčiai - nesusigaudydami už ką. Tai viena. Ir antra. Pone Jarmolenka, labai gerbiu, bet netrukdyk. Ir antra, gerbiamieji kolegos, jūs puikiai žinote, jog Lietuvos valstybei svarbių politinių įvykių išvakarėse jūs darote iš tiesų didelę klaidą Europos kontekste ir atiduodate argumentus mūsų nedraugams. Šitas įstatymas - žingsnis į priekį,bet valstybei du žingsniai atgal. Aš tai išdėsčiau ponams Č.Juršėnui, J.Bernatoniui, G.Kirkilui. Jūs visi pritarėte, bet nedrįstate garsiai pasakyti. Gerbiamieji kolegos, tai yra politinė trumparegystė, ir jūs prisiimkite už tai sau atsakomybę. Jūs gesinsite gaisrus, bet bus vėlu. Jūs griaunate mūsų valstybės įvaizdį Europos Sąjungos kontekste. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs mane apgavote, tai buvo kalba dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis. Registracija ir balsuosime dėl vardinio balsavimo. (Triukšmas salėje) Ne.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Turi būti 35 už vardinį balsavimą. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, prašome balsuoti už.
Už - 28, prieš - 45. Vardinio balsavimo nebus. Dėmesio! Replika tiktai po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, jokių replikų dabar! Aš prašyčiau suskaičiuoti, kiek yra iš tikrųjų salėje Seimo narių. Ne Seimo narius prašyčiau palikti parterį, net jeigu tai ir labai svarbus pranešėjas. Minutėlę, po balsavimo. Tiek S.Pečeliūnas, tiek kolegė G.Jurkūnaitė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 103 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 103. Tai tas pat. Kas už tai, kad būtų priimtas naujasis Seimo rinkimų įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.
PIRMININKAS. Už - 62. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 27.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 62 Seimo nariams balsavus už, 27 - prieš ir 13 susilaikius naujasis Seimo rinkimų įstatymas priimtas. Penkios replikos po balsavimo. Ne daugiau. Ir pradedame iš kairės į dešinę. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš džiaugiuosi todėl, kad ponas A.Baskas įvardijo, kad kuo blogesnis įstatymas, tuo, matyt, geriau, nes žmonėms bus akivaizdu, kas mūsų Seime kam atstovauja. Kad nėra žmonių atstovų. Tūkstančiai žmonių rašė, kad būtų reitingas, tūkstančiai rašė dėl kitokių pataisų, kurios buvo teiktos (neturiu laiko, kada kalbėti), ir nė į nieką neatsižvelgta. Tai kam atstovauja tas Seimas? O kita vertus, džiaugiuosi, kad šiandien baigta, dabar jau galės pradėti dirbti Konstitucinis Teismas. Aš nežinau, kaip čia tas Konstitucinis Teismas dirbs, kažin ar galės įvykti ir tie rinkimai laiku? Matyt, dar bus didelis džiaugsmas - LDDP prasitęs rinkimus. O šiaip - jau nėra žodžių, kaip apsakyti šitą nedorą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu informuoti, kad Demokratų frakcija šitame balsavime nedalyvavo dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - dalyvavimas balsavime reiškia įstatymo pažeidimą. Šiandien šitas balsavimas negalėjo vykti. Tai pirmoji priežastis. Antroji priežastis yra ta, kad vis dėlto naujai susiformavusi dvipartinė nomenklatūra išsigando viešumo ir nusprendė, kad tie balsai, kurie yra už, nebūtų žinomi. Tai nebūtų dokumentuota. Dėl to galiu tik apgailestauti. Ir aš vis dėlto prašau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pono A.Kairio ir Seimo Pirmininko taip pat, kad mūsų dviejų kreipiniai į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką nenueitų vėjais ir kad antradienį mes turėtume čia išvadą, ar balsuojant dėl Seimo rinkimų įstatymo nebuvo pažeistas Seimo statutas. Aš žinau, ką komisijos pirmininkas pasakys. Prašom rašyti raštus, mes svarstysime, po mėnesio, gal jums ką nors atsakysime. Tai yra ne pirmas kartas. Kai jo akivaizdoje pažeidinėjamas įstatymas, jis sėdi nuleidęs akutes, tarsi viskas būtų gerai. Ar reikalingas toks pirmininkas ir tokia komisija? Ar tai nėra irgi nusikaltimas? Sėdėti ir dalyvauti, ir neprotestuoti prieš akivaizdų įstatymo pažeidimą. Tai, pone Pirmininke, aš manau, kad jūs kreipiatės į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, prašydamas ištirti, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas. Aš laukiu jūsų atsakymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs jau baigėte kalbėti, o aš nematau reikalo kreiptis į komisiją. G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš manau, kad šiame įstatyme vienas dalykas, už kurį mes balsavome, kelia didelių abejonių. Tai būtent kad politinės partijos, kurios nesilaikė įstatymų, t.y. nedeklaravo savo pajamų (tai jos privalo daryti pagal Politinių partijų rinkimų įstatymą), vis dėlto gali dalyvauti paskui Seimo rinkimuose, tiktai sumoka savotišką baudą - dvigubai didesnį užstatą. Tai, žinoma, yra gerai, kad bauda mokama, bet, man atrodo, yra pažeistas vienas svarbus principas. Vadinasi, politinė partija, kuri nesilaikė įstatymų, vis dėlto gali dalyvauti rinkimuose į įstatymų leidžiamąjį organą. Čia man jau yra nenormali logika. Aš manau, kad partijos, kurios nesilaiko įstatymų, jau turėtų prarasti teisę dalyvauti rinkimuose į tą organą, kuris leidžia įstatymus. Aš nežinau, ar visi čia gerai suprato tą pataisos esmę, ir manau, kad mes negerai nubalsavome 41 straipsnio tą vieną dalį. Šiaip jau neblogame įstatyme, manau, tai yra neblogai.
Ir paskutinė maža replikėlė. Profesorius K.Antanavičius, jeigu aš gerai išgirdau, neteisingai pasakė, kad neliko reitingo. Reitingas liko. Proporcinėje dalyje piliečiai turės galimybę pareikšti nuomonę apie partijų kandidatus.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija, kai balsavom dėl reitingo buvimo ar nebuvimo, pritarė šiam įstatymui. Dabar mes balsavom prieš, nes iš esmės priimta tokia reitingo tvarka - tai visiška proporcinės rinkimų sistemos reitingo elementais diskreditacija. Visų pirma, tai yra akių dūmimas, nes biuletenyje jau pirmiausia rašomi nelygiaverčiai kandidatai. Dešimt pavardžių, o kiti su numeriukais. Vaikščios būsimieji Seimo nariai su numeriukais kaip koncentracijos stovykloje. Jau nelygi teisė. Kita vertus, tai yra visiškas farsas. Yra susitarimas tarp dviejų didžiųjų frakcijų - Konservatorių ir LDDP, kai paleidžiama... Arba jūs, partija, norit reitinguojatės, norit ne. Vadinasi, iš esmės truputį norim, truputį ne. Tokių dalykų negalima būtų leisti. Kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį į tai (šiuo atveju ir klausytojų taip pat), kad sulaužomi garbingų vyrų duoti rimti pažadai. Kai buvo sėdima pas Prezidentą, visi kalbėjo, kad mes to nekeisim, to nedarysim, ir ponas V.Landsbergis ten sėdėjo, o dabar mes matom visiškai priešingą rezultatą, vadinasi, šių lyderių pažadais nė kiek negalima tikėti. Konservatoriai iš vienos pusės nepritarė vardiniam balsavimui (didžioji jų dalis), o dabar kai kurie ir pritarė šiam susitarimui. Tai susitarimas yra aiškus. Vadinasi, pasitikėjimo kredito tokiu būdu jūs negalit pasiekti, ir vargu ar kas norės tokio susitarimo ateityje su jumis siekti, jeigu jūs toliau taip elgsitės. Todėl manau, kad šis įstatymas toliau patarnaus proporcinės rinkimų sistemos diskreditavimui. Ir jis tai sėkmingai atliks. Nieko daugiau, tik politinį žaidimą šioje situacijoje prieš rinkimus aš čia matau, jokio sistemos tobulinimo čia irgi nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, Tautininkų frakcija balsavo prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo naują redakciją ir štai dėl kokių priežasčių. Pirmiausia šiame projekte (o dabar jau įstatyme) nenumatytos priemonės apsaugoti pasiruošimą rinkimams, rezultatų skaičiavimo nuo klastojimo, nėra aptarta rinkimų eiga. Būtent nenumatyta biuletenių perdavimo, apsaugos tvarka rinkimų apygardose, apylinkėse, neuždraustas kopijavimas, nenumatytos sankcijos ir būdai, kaip užkirsti kelią pačių biuletenių padirbinėjimams. Visiškai silpnas yra skyrius dėl balsavimo paštu. Nenumatyta praktiškai jokia veiksminga kontrolė, tose vietose balsuojant neveiks pakankamai komisijų, ir visa tai įstatyme yra nepakankamai reglamentuota.
Skyriuje, kuriame kalbama apie rinkimų rezultatų nustatymą ir paskelbimą, mes nepritariam tiems procentams, kurie dabar yra priimti. Būtent yra nustatyta, kad turi būti ne 4%, bet 5% balsavusių už partijas. Tai rodo dvipartinės politinės sistemos tendenciją mūsų valstybėje. Tai nėra teigiamas reiškinys, mūsų požiūriu. Numatyta bausmė partijoms, kurios sieks koalicijos, nes būtent ten numatyta, kad turi būti ne mažiau kaip 7% rinkėjų balsų. Kitaip sakant, bus baudžiami labiau sutariantieji.
Mūsų taip pat nepatenkina reitingo sistema. Nors mes daugiausia pritarėme, kad būtų toks reitingas, iš principo kad būtų reitingas. Ir viena pirmųjų frakcijų Seime siūlėme tai įstatymo projekte. Tačiau mes siūlėme, kad būtų tik teigiamas pažymėjimas ir kad būtų pažymimas tik vienas asmuo. Kitaip sakant, kad būtų paprasta, visiems suprantama sistema, ir kad ją būtų galima lengvai kontroliuoti. O įvestas minusinis reitingas yra prieštaringas pačiai rinkimų dvasiai, nes taip paprastai renkamasi geriausią, o ne blogiausią. Ir dabar apskaitos, skaičiavimo...
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A.BALEŽENTIS. ... ir kontrolės sistema yra labai sunkiai kontroliuojama. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis, vienas iš autorių - J.Bernatonis. Jokių kitų. Reikėjo anksčiau atsistoti, gerbiamasis Kubiliau.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, LDDP frakcijos vardu aš noriu paneigti tuos prasimanymus, kurie buvo skleidžiami posėdžių salėje apie kažkokius susitarimus. LDDP frakcija nesitarė nei dėl įstatymo, nei dėl jų atskirų straipsnių su konservatoriais. Jokių susitarimų tarp mūsų nėra, nebus ir negali būti. Tiesiog tos frakcijos, kurios yra didesnės, atsakingiau žiūri į priimamus sprendimus ir kadangi šio Rinkimų įstatymo priėmimas yra labai svarbus tolesnei demokratijos raidai, suprantama, kad tos frakcijos, tos partijos, kurios yra atsakingesnės, atsakingiau į tai pažiūrėjo ir atsakingiau balsavo.
PIRMININKAS. Ačiū. 5 minučių pertrauka nusiraminimui. Iki 12.25 val. Bus progų. 5 minutės. Užtenka.
8sesija59p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičius gal malonės truputį palūkėti, per tą laiką aš perskaitysiu Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto vardinio balsavimo rezultatus. Skaitau pavardę ir rezultatą.
Adomaitis, Albertynas - už, Aleknaitė - prieš, Alesionka - už, Ambrazaitytė - prieš, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis, Antanaitis - prieš, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas, Astrauskas, Bajoras - už, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Baskas nedalyvavo, Beinortas - prieš, Bendinskas, Bernatonis - už, Bičkauskas nedalyvavo, Bloškys, Bobelis - už, Bogušis - prieš, Briedienė susilaikė, Bubnys susilaikė, Būdvytis, Buinevičius, Bulovas - už, Burbienė nedalyvavo, Būtėnas - už, Čobotas, Dagys - prieš, Dirgėla susilaikė, Dringelis - prieš, Einoris nedalyvavo, Endriukaitis - prieš, Gajauskas nedalyvavo, Gaška, Genzelis - prieš, Germanas nedalyvavo, Giedraitis - už, Gylys nedalyvavo, Giniotas - prieš, Greimas - už, Gricius nedalyvavo, Hofertienė - prieš, Ivaškevičius, Jagminas - už, Jakučionis, Jarmolenka - prieš, Jaskelevičius - prieš, Jurkūnaitė nedalyvavo, Juršėnas, Juškus - už, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius, Katkus - prieš, Kirkilas, Kolosauskas - už, Kryževičius nedalyvavo, Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius, Kunčinas - už, Kunevičienė nedalyvavo, Kuzminskas - prieš, Landsbergis, Lapė nedalyvavo, Linkevičius - už, Listavičius - prieš, Liutikas, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis, Malkevičius, Markauskas - už, Medvedevas - prieš, Milčius, Mincevičius nedalyvavo, Miškinis - prieš, Navickas nedalyvavo, Nekrošius - už, Nesteckis - už, Ozolas, Pangonis nedalyvavo, Papovas - už, Patackas nedalyvavo, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas - prieš, Petkevičius - už, Petrauskas, Plečkaitis - prieš, Plokšto nedalyvavo, Pocius - už, Povilaitis nedalyvavo, Požela, Pranevičius, Pronckus - už, Račas nedalyvavo, Raišuotis - už, Raškinis nedalyvavo, Ražauskas, Ražukas, Rupeika, Sadkauskas - už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas - už, Saudargas - prieš, Saulis, Semenovičius nedalyvavo, Skrebys - prieš, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius nedalyvavo, Stasiškis, Šaltenis - prieš, Šiaulienė - už, Šličytė susilaikė, Šumakaris - už, Tartilas, Tauras nedalyvavo, Treinys, Tupikas - prieš, Uoka, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras nedalyvavo (ar nėra jo kortelės, čia reikėtų dar patikslinti, kadangi parašas yra, o gal ne ten pasirašyta. Atsiprašau, čia reikia patikslinti). Vaižmužis - prieš, Velikonis - už, Veselka nedalyvavo, Visakavičius, Vitkevičius, Zimnickas - už, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - už, Žiemelis - prieš, Žurinskas - už. Tokiu būdu 58 Seimo nariams balsavus už, 37 - prieš ir 4 susilaikius įstatymas priimtas. Ačiū.
Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, socialdemokratai šį balsavimą vertina kaip nusikalstamą visos mūsų šalies ekonomikai. Čia nėra balsavimas dėl paprasto įstatymo. Čia yra iš esmės ir parodo partijos politiką. Visi, kurie balsavo už šį įstatymą, atstovauja stambaus kapitalo interesams ir tiktai jiems, ir niekam daugiau. Socialdemokratai įsipareigoja ateityje padaryti viską, kad tų žmonių, kurie dabar balsavo už, interesai būtų išryškinti. Socialdemokratai nemato ateityje jokios dialogo galimybės su visais šiais žmonėmis, balsavusiais už.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, pradėdami darbą Seime, prisiekėme, kad visomis jėgomis stiprinsime Lietuvos nepriklausomybę. Priimtas įstatymas “Dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo” atveria neribotas galimybes išdalyti valstybinę energetikos sistemą ir ją privatizuoti. Vargu ar tai galima pavadinti Lietuvos nepriklausomybės stiprinimu. Mes, Tautininkų frakcija, balsavome prieš šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras, kolega V.Šumakaris, ir kitas klausimas. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, aš išties norėjau pasakyti, kad šis balsavimas buvo turbūt sąmoningas iš kiekvienos pusės. Tie, kurie buvo už, matyt, dar turi laiko, kad suspėtų privatizuoti strateginius Lietuvos objektus. Aš balsavau prieš ir labai norėčiau, kad būtų surasta mano kortelė, nes joje yra mano, kaip Seimo nario, išrinkto Kauno Šilainių rinkimų apygardoje, įgalioto žmonių balsuoti prieš tokius įstatymus, išreikšta valia. Ir aš norėčiau, kad šie balsavimai nebūtų klastojami. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Man labai gaila, kad tie Seimo nariai, kurie balsavo prieš, nesuprato, už ką balsavo. Aš noriu pasakyti vieną sakinį. Jeigu bendrovė nutiesė dujotiekį ir jo negali aptarnauti, jai reikia perduoti jį dujininkams, jie negali už tai, kad įstatinio kapitalo didinti negalima. Taigi jūs, ponai Seimo nariai, kurie balsavot prieš ir manot, kad valstybę pardavėm, labai klystat. Ir šiandien, aš manau, padarėm tikrai didelį darbą. Ačiū.
8sesija59p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. 1-5 darbotvarkės punktas - 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimo įstatymo projektas (Nr.2381), antrasis variantas. Pirmąjį, kaip sakiau, kviečiu kolegą J.Listavičių. Komiteto vardu ruošiasi kalbėti kolega P.Jakučionis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau pradžioje buvo numatyta perskirstyti 346,4 mln. Lt 1996 m. valstybės biudžeto asignavimų. Vėliau Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas dar siūlė perskirstyti 41,1 mln. Lt ir Biudžeto ir finansų komitetas - 33 mln. Lt. Šiai sumai pritarė Finansų ministerija. Be to, dar buvo pakartotinai perskirstyta 1 mln. 800 tūkst. Lt. Bendrai paėmus “sudarkytos” absoliučios daugumos asignavimų naudo-tojų 1996 m. valstybės biudžeto išlaidos. Padaryti pakeitimai iš esmės 1996 m. valstybės biudžeto problemos nesprendžia, nes Lietuvos energijai dar reikia padengti 1994 m. 276 mln. Lt nuostolių. O perskirstymo tvarka dengiama tik 50 mln. Lt. Valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms reikia papildomai skirti 195 mln. Lt. Skiriama tik 100 mln. Lt. Numatyti 102,5 mln. Lt subsidijų ir kompensacijų gyventojams už šiluminę energiją taip pat nepatenkina metinių asignavimų poreikių. Jei atsižvelgsime į tai, kad buvo sumažinti 329 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimai ir šių metų gegužės 31 d. 172 mln. Lt negauta valstybės biudžeto pajamų, tai galima susidaryti bent dalinę 1996 m. valstybės biudžeto padėtį įpusėjus metams. Jei pasižiūrėsime į konkrečias valstybės biudžeto išlaidų pozicijas, tai buvusiems savininkams už perkamus namus kompensacijos sumažintos nuo 9 mln. iki 4,5 mln. Lt, paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti asignavimai sumažinti nuo 50 mln. iki 10 mln. Lt. Kompensacija už žemę sumažinta nuo 50 mln. iki (...) mln. Lt. Lietuvos (...) rūmams sumažinta nuo 877 tūkst. iki 400 tūkst. Lt. Sumažinti asignavimai Lietuvos kultūros centro Seinuose (Lenkija) statybai, Eišiškių ligoninės statybai, Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ministerijoms ir kitoms institucijoms. O kas padaryta su sutartimis, kurios buvo sudarytos darbams dar metų pradžioje, su atsiskaitymais už atliktus darbus, net negalvojama. Tai gali daryti tik valstybės valdžia, kuri nei apie šią dieną, nei apie rytdieną negalvoja. Dar kartą pakartosiu tai, ką anksčiau minėjau. (Baigiu.) Valstybės biudžetą ne keisti, o vykdyti reikia. Valstybės biudžeto katastrofiška padėtis rodo, kaip buvo manipuliuojama per visus LDDP valdžios metus gyventojų santaupomis, valstybinio turto pirminio privatizavimo, komercinių bankų moratoriumais ir valstybės biudžetais. Rezultatą turime. Formaliai žiūrint mes negalėjome svarstyti šiandien valstybės biudžeto antrojo projekto, nes tik vakar vakare jį kai kas gavo. Nepritariu šio įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu kolegą P.Jakučionį kalbėti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Ruošiasi kolega K.Antanavičius.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritarė po pirmojo svarstymo Vyriausybės teikiamam biudžeto sumažinimo švietimo, mokslo ir kultūros reikalams projektui ir prašė, kad būtų paliktos tos pačios sumos. Tačiau rezultatas buvo atvirkščias, nes antrajam svarstymui pateiktame projekte lėšos dar labiau mažinamos Švietimo ir mokslo ministerijos objektams. Todėl Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jokiu būdu negali pritarti ir po antrojo svarstymo šiam projektui. Mes prašome nemažinti asignavimų Švietimo ir mokslo ministerijai, mokslui ir studijoms, Kultūros ministerijai, Valstybinei paminklosaugos komisijai, taip pat Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Joms skiriamos sumos yra nedidelės, jos neišgelbės biudžeto, bet padės toms organizacijoms funkcionuoti, padės išsaugoti mokyklas, bibliotekas, muziejus, padės užbaigti pastatų remontą ir statybas. Prašome bent papildomai nemažinti asignavimų Švietimo ir mokslo ministerijai, nes yra numatyta apie 1 mln. Lt dar sumažinti. Prašom atstatyti sumas Jašiūnų vidurinės mokyklos statybai, Šalčininkų vidurinei mokyklai, Rusnės specialiajai mokyklai, Radviliškio reabilitacijos centrui, Dieveniškių mokytojų gyvenamojo namo statybai, Eišiškių lietuviškosios mokyklos priestato statybai. Čia mažinamos lėšos maždaug po pusę milijono. O pusė milijono litų, žinome, ką tai reiškia statytai. Jei statyba pradedama, tai - neuždengtas pastato stogas, jei statyba baigiama, tai - nesureguliuotos, neįrengtos šildymo ar elektros sistemos, ir dėl to pastatas negali būti atiduotas eksploatuoti. Ką reiškia pusė milijono litų? Tai - vienas kontrabandinio spirito treileris. Mums atrodo, jeigu nedirba kaip reikia pasienio policija, jeigu muitinės nedirba kaip reikia, turbūt reikia visiems Švietimo ir mokslo komiteto nariams eiti į pasienį, gaudyti tą kontrabandą ir viena sugauta cisterna - tai viena išgelbėta nuo griovimo mokykla.
Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad švietimo, mokslo ir kultūros reikalų finansavimas šiuo metu yra svarbesnis už kompensacijas, taip pat už melioraciją, dirvų kalkinimą ar Šiaulių aerouosto rekonstrukciją, kuriems siūloma padidinti asignavimus. Mes suprantame, kad tai taip pat labai svarbios ūkio šakos, kad ten taip pat labai reikia asignavimų, finansavimo. Bet jokiu būdu tai neturi būti daroma skriaudžiant švietimo ir kultūros sferą.
Sumažinus lėšas Švietimo ir mokslo ministerijai, nebus atiduota eksploatuoti Jašiūnų lietuviškosios mokyklos pastato dalis ir mokykloje negalės pradėti veikti pradinės klasės. Panaši padėtis susidarys Šalčininkuose.
Prašome papildomai skirti Kultūros vertybių apsaugos departamentui 2 mln. Lt Vilniaus senamiesčio kultūros paminklams tvarkyti. Kaip visi žinome, Vilniaus senamiestis yra įrašytas į pasaulinės reikšmės vertybių sąrašą ir šiam reikalui Vilniaus senamiesčiui tikrai reikia skirti daugiau lėšų. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.Antanavičių. Ruošiasi kolega Z.Adomaitis. 5 minutės.
K.ANTANAVIČIUS. Liūdnas yra šis svarstymas. Suprantama, kad nebėra valstybėje lėšų įvykdyti biudžetą, ir tokia situacija atsitiko per mūsų nepriklausomybės metus pirmą kartą. Tačiau manau, kad tų lėšų galima paimti iš kitur, patenkinti tas reikmes, kurios iš tiesų yra būtinos. Bet negalima paimti tų lėšų iš ligoninių, iš mokyklų, iš senelių, iš vaikų, iš socialinių reikalų. Dabar pažiūri, ir daugiausia iš ligoninės, iš ligoninės, iš ligoninės. Galiu paminėti visas tas ligonines, tačiau manau, kad ir kiti Seimo nariai į tai atkreips dėmesį, o man labiausiai skauda dėl Klaipėdos rajono Gargždų ligoninės. Buvo tartasi ne vieną sykį, buvo pažadėta, kad neatims iš tos ligoninės. Ligoninė yra pradėta statyti dar prieš nepriklausomybės metus ir statoma jau penkti metai, turi būti baigta, ir štai atimam, atimam.
Antras dalykas, atimti iš gyvenamųjų namų statybos. Juk jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turbūt žinot, kad Statybos ir urbanistikos ministerija yra susitarusi: jeigu bus tas indėlis iš Lietuvos, jie gaus apie 70 mln. Lt kreditą. Jeigu to indėlio nebus, to kredito nebus. Tai negi galim išdrįsti žlugdyti tokius dalykus? Iš kur paimti? Štai parašytas toks niekingas skaičius - sumažinti valstybės valdžios ir valdymo institucijų paprastąsias išlaidas 5%. Tai aš siūlau mažinti 10%, o gal ir 20%, atitinkamai mažinant visas tas komisijas, inspekcijas, kolegijas ir t.t., kurios ne tiktai nepadeda, bet ir žlugdo Lietuvos ūkio gyvenimą.
Tai štai, jeigu dabar kalbame, kad nėra lėšų, tai pasakykit, kolegos, ar būtina “maliavoti” šį Seimą? Pradėjom “maliavoti”, padarysim iš gelsvų baltaisiais rūmais dabar, kai nėra pinigų. Kiek tai kainuos? Ar būtina buvo pakeisti Seimo koridoriuose parketą? Visai puikus buvo parketas. Ne, pakeistas liuksusiniu. Šiais metais pakeistas. Ir daromi tualetai, plytelės, puikiausios plytelės, vėl viskas keičiama. Vadinasi, yra per daug pinigų. Tai paimkim iš to Seimo tuos pinigus ir baikim čia fokusus.
Atitinkamai iš Vyriausybės, žiūrėkit, iš visos Vyriausybės paimama tik 400 tūkst. Tikrai galima sumažinti kur kas daugiau. Kaip jūs pamenat, kai aš rengiau medžiagą referendumui, buvau suskaičiavęs, kad jeigu atitinkamai reformuotume Vyriausybę, sumažintume valdymo kaštus, tai galim turėti per 230 mln. lėšų iš biudžeto.
Todėl šiam įstatymui siūlau visiškai nepritarti. Įstatymas yra nepriimtinas žmogui. O LDDP, matyt, galvoja, kad tikrai jau ji nebeateis į valdžią, ir sau daro paskutinius, taip sakant, tokius minusus prieš Lietuvos žmones, kad jie jau nebeateitų į valdžią, vis tiek jau neturi vilties.
Nežinau, kaip galima už tai balsuoti. Aš esu už tai, kad būtų atmestas visas šis projektas ir iš tiesų tų lėšų turim ieškoti visai kitur, o ne paimti iš ligoninių, iš sanatorijų, iš gydyklų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą Z.Adomaitį. Ruošiasi frakcijos vardu kolegė E.Kunevičienė, o kol kolega ateis į tribūną, noriu pranešti, kad Seimo nariai taip intensyviai naudoja Seimo rūmus, kad jie jau nebeišlaiko. Ir, pavyzdžiui, viršutiniuose aukštuose per stogus varva vanduo. Jeigu tai yra normali tvarka, tai iš tikro mes jokių remontų neturim daryti. Tas pat ir kai kurios kitos bendro naudojimo vietos, kurios kažkodėl pernelyg intensyviai naudojamos ir jas reikia taisyti. (Balsai salėje) Galbūt iš tikro blogas maistas kolegai J.Veselkai, K.Antanavičiui ir kitiems. Prašom, gerbiamasis Adomaiti.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai... kad jis neleidžia man šnekėti...
PIRMININKAS. Prašom. 5 minutės.
Z.ADOMAITIS. Valstybėje iš tikrųjų susidarė sudėtinga padėtis, nesurenkamos planuotos lėšos, trūksta pinigų pensijoms, pašalpoms, atlyginimams, kitiems reikalams. Žinoma, esant tokiai situacijai, kitos išeities nėra. Reikia didinti biudžeto pajamas ir mažinti išlaidas. Tai būtų daroma visur. Taip daroma ir pas mus. Tik klausimas - kaip. Manau, kad pas mus tai daroma ne pačiu geriausiu būdu, ir štai kodėl. Šalies rinka neapsaugota, vietiniai gamintojai ir vartotojai neginami. Todėl valstybę tiesiog plūste užplūdo užsienyje nunešioti skudurai. Parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo specialiai besivystančioms šalims gaminamų blogos kokybės, Vakaruose draudžiamų vartoti, todėl pigių maisto produktų. Judriausiose magistralėse, netgi miestų centruose kaip grybai po lietaus dygsta užsienio firmų degalinės, tad Mažeikių naftos perdirbimo gamykla laikas nuo laiko stabdoma, nes nėra kur parduoti pagamintų naftos produktų, ji dirba nuostolingai vietoj to, kad duotų pelną valstybei. Čia pat priimamas saliamoniškas sprendimas - padidinti naftos produktų kainas. Žinoma, dėl to užsienio biznieriams, ypač kontrabandininkams, tik geriau. O mūsų nustekentam vartotojui aukšti valstybės pareigūnai nesibodi pareikšti: naftos produktai dar perkami, vadinasi, jie dar per pigūs, vadinasi, dar galima didinti jų kainas, kurios ir taip jau viršija amerikietiškąsias. Visai kaip toje pasakoje apie drakoną: jie dar šypsosi, vadinasi, jie dar per gerai gyvena, vadinasi, dar galima didinti jiems mokesčius.
Viena iš pelningiausių veiklos rūšių - gamyba ir prekyba alkoholiniais gėrimais - faktiškai kontrabandininkų ir mafijos rankose. Valstybė kontroliuoja tik mažą jos dalį, nes šalį užplūdę nuodingi alkoholio surogatai gerokai pigesni. Bet ir čia priimamas tas pats sprendimas - didinti valstybinės degtinės kainas, tuo dar labiau sumažinant valstybės dalį šioje veikloje.
Siūlymai ekonominėmis priemonėmis pakirsti kontrabandos šaknis pritarimo nesulaukia. Esą siūloma nugirdyti Lietuvos žmones. Tai, kad kas penktoje troboje “kaukolinės” parduotuvės, niekam nė motais. Bankininkai su savo bendrais, pavogę šimtus milijonų ir tuo privedę daugelį gamintojų ir vartotojų prie bankroto ribos, ir didžiąja dalimi kalti dėl šiandieninės padėties, iki šiol tebevaikšto laisvi. Daugelis jų dar “tebedirba” neveikiančiuose bankuose ir gauna pasakiškas algas. Jų turtas, išdovanotas tetoms ir dėdėms, neareštuojamas, pavogti pinigai neišieškomi.
Esant tokiai padėčiai, biudžeto pajamų nepadidinsi. Tarpukario Lietuvoje kiekvienas kaimo kromelninkas žinojo, kad tik mažinant kainas ir tuo didinant apyvartą galima gauti pelno. Kitaip bankrotas. Tačiau to nesupranta mūsų ekonomikos mokslų daktarai, vis tebeieškantys būdų, kaip didinti mokesčius ir kainas, tuo mažindami apyvartą ir pajamas.
Tai tik maža dalelė apsiskaičiavimų. Galima būtų paminėti ir nuolatinius sojos rupinių pirkimus už dešimtis milijonų dolerių, iš savo augintojų nesuperkant išaugintų ankštinių grūdų, nors tai kainuotų perpus pigiau. Tai ir supuvusių kukurūzų pirkimas, ir t.t., ir t.t.
Tad belieka vienintelis kelias - mažinti biudžeto išlaidas. Ir čia vėl priimamas tikrai saliamoniškas sprendimas - mažinti asignavimus vargingiausiems, kaimo žmonėms. Tokiu sprendimu vos beatkuntantis Lietuvos žemdirbys vėl bus nublokštas į tokią pat ar net blogesnę padėtį, kokioje jis buvo prieš 3-4 metus. Jei miestiečiams, aišku, irgi labai blogai gyvenantiems, skiriamos didžiulės lėšos šildymui, karštam vandeniui kompensuoti ir namams šildyti, tai kaimo žmonėms apie tai nekalbama.
Kalbos, kad biudžeto pataisos suderintos su visais, surūdijusio skatiko nevertos. Tai tas pat, jei plėšikas tave nurengia nuogai, o po to numeta suplyšusias glaudes ir sako, kad viskas gerai. Žinoma, tokiam biudžeto “koregavimui” aš pritarti negaliu, todėl siūlau balsuoti prieš. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Ruošiasi kolega K.Kuzminskas.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Žinoma, aš taip kritiškai neišdrįsčiau kalbėti apie LDDP politiką, vykdytą trejus metus, kaip kalbėjo LDDP atstovas. Todėl man čia pridėti nieko nereikia. Viskas pasakyta ir viskas pasakyta labai teisingai. Ir ačiū Dievui, kad tai jau suprato net ponas Z.Adomaitis.
Aš negaišinsiu laiko, kaip prašo ponas V.Zimnickas, ir pasakysiu tiktai, ką kalbėjau praeitą kartą ir ką turiu pasakyti šiandien. Praeitą kartą aš sakiau, kad buvo biudžeto pakeitimo pirmasis svarstymas, ir mes netrukdėm, kad būtų padarytos pataisos ir kad svarstymas tęstųsi. Tačiau aš mačiau, kokie pakeitimai vyko, ir kai reikalavau, kad būtų pradėtas įgyvendinti Iždo įstatymas ir kad pakeitimuose atsispindėtų visos skolos, kurios yra liepos 1 d., ir viskas turėjo būti subalansuota, tai nepadaryta. Padaryti tiktai daliniai pakeitimai, kurių, žinoma, negalima nedaryti. Pavyzdžiui, pensininkams kai buvo sumokėta po 20 Lt dar ano premjero laikais, nori nenori, kompensuoti reikia, nes biudžete nebuvo numatyta. Kompensacijos už šildymą priskaitytos, pažadėtos, jos turi būti padarytos. Čia jau nėra kitos išeities. Tačiau šis pakeitimas neišsprendžia visų valstybės ir savivaldybių biudžetų problemų. Tos problemos lieka, jos kaupiasi, ir aš tikiuosi, kad rugsėjo mėnesį tikriausiai vėl teks grįžti prie to klausimo.
Šiandien Tėvynės sąjungos frakcija po svarstymo negali pritarti tokiam LDDP siūlomam sprendimui, faktiškai Vyriausybės siūlomam sprendimui.
PIRMININKAS. Kviečiu kolegą K.Kuzminską. Minutėlę. Ir ruošiasi kolega K.Jaskelevičius.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija taip pat svarstė šio valstybės ir savivaldybių biudžeto patikslinimo įstatymą ir nepritarė jo tolesniam svarstymui Seime. Kodėl? Vis dėlto mums ir tada buvo neaišku, ir mes balsavome prieš 1996 m. biudžetą, kai buvo svarstoma ir balsuojama gruodžio mėnesį. Mes suprantame, kad LDDP frakcija Seime, taip pat Vyriausybė nesidomėjo, nedirbo prieš nusikalstamą pasaulį ir Lietuvą nustūmė į šią sunkią ekonominę, socialinę ir politinę krizę.
Aš turiu konkrečiai dar 1992 m. LDDP rinkimų į Seimą programą. Kokie buvo gražūs pasižadėjimai ir kokia buvo ankstesnės Aukščiausiosios Tarybos, taip pat ir Vyriausybės kritika! Ištrauka: “Daugelis žemdirbių neteko galimybės dirbti žemę. Tuo pačiu metu biurokratinis aparatas išsiplėtė, išpūstos valdininkų algos. Rengiami prašmatnūs priėmimai, pasivažinėjimai po užsienį, nors biudžetas lopomas nepakeliamais, ekonomiškai nepagrįstais mokesčiais.” Ir prašau, LDDP ketvirtus metus yra valdžioje, ir biudžetas net nebesugeba visus metus išbūti, jau metų viduryje iš naujo svarstomas.
Žiūrėkime, kur numatoma sumažinti lėšas ir papildyti kitų atitinkamų institucijų biudžetą. Mane, kaip Sveikatos apsaugos, socialinių reikalų ir darbo komiteto narį, neramina tai, kad Švenčionių vaistažolių fabrikui nebeužtenka vieno milijono litų tam, kad mes pagaliau pradėtume gaminti vaistažoles, ekologiškai švarius medikamentus. Kažkodėl Lietuva nebesugeba išauginti ramunėlių ir yra priversta importuoti iš Lenkijos. Tai yra žema. Bankams surandam šimtus milijonų kompensacijų iš valstybės biudžeto per vertybinius popierius, o medicinai nerandame.
Pažiūrėkime, ką siūlo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas asmeniškai. Dėl valstybės ir savivaldybių biudžeto patikslinimo, aštuntoji pastraipa, ką sumažinti: “Papildomai sumažinti asignavimus, skirtus gyvenamųjų namų renovacijos ir šiltinimo kreditavimo fondui - 4 mln. Sumažinti asignavimus kompensacijai buvusiems savininkams už išperkamus namus - 4 mln. Sumažinti asignavimus, numatytus paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ir pirkti - 5 mln.” Ir viskas eina tam, kad blogėtų žmonių gyvenimo sąlygos.
Aš nesuprantu, kodėl iš viso norima patvirtinti tą biudžetą. Nagrinėjant Biudžeto ir finansų komitete, faktiškai visų komitetų pasiūlymai buvo atmesti, išskyrus Gamtos apsaugos komitetą, kuriam tik pritarta. O Agrarinio komiteto siūlomiems pataisymams nepritarta. Nacionalinio saugumo komitetui nepritarta, Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui nepritarta, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui nepritarta, Užsienio reikalų nepritarta, Valstybės ir teisės komitetui nepritarta. Aš nesuprantu, kam tada iš viso reikalingas Seimas? Yra vienas F.Kolosauskas su savo komisija, ir tegul jis priiminėja Seime, o mes, Seimas, nereikalingi. Krikščionių demokratų frakcija siūlo šio biudžeto patikslinimui nepritarti.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Ruošiasi kolega A.Vaišnoras. 5 minutės.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, biudžeto vadinamo patikslinimo aiškinamajame rašte yra toks įvadinis sakinys: “Vykdant šių metų valstybės biudžetą matyti, kad kai kurioms išlaidų pozicijoms yra numatyta per mažai lėšų, ir dėl to šios išlaidos pereikvojamos.” Štai čia didžiausias “makaronas”, kurį gerbiamasis finansų ministras šiandien “kabina” ir Seimui, ir visiems lietuviams. Mano kolega Z.Semenovičius sakė: tegul jis nevaizduoja čia virgo intakta... (Balsai salėje) Ką reiškia? Tai paklauskite jo. Ir kalbėkime apie esmę. O esmė yra tokia, kodėl yra tikslinamas biudžetas? Jis tikslinamas, nes yra neįvykdomas. Tai tada vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad yra nesurinkta 172 mln. pajamų dalyje. Dabar tas atsilikimas kiek sumažėjo. Štai iškyla poreikis iš tikrųjų perskirstyti lėšas. Tai, aš manyčiau, yra priverstinis dalykas.
Antras momentas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį, kad pradėjus svarstyti tą patikslintą biudžetą, buvo padidintas akcizų mokestis benzinui. Todėl, manyčiau, ir dėl šito pajamų dalyje taip pat turėtų atsispindėti padidėjimas. Tam tikra prasme turėtų būti peržiūrėtos išlaidos biudžetinių įstaigų, kurios naudoja kurą: tai sveikatos apsaugos, švietimo įstaigos. Ten, kur iš tiesų tos išlaidos padidės. Tai taip būtų pakankamai korektiška.
Kokiu principu dabar buvo perskirstoma? Principu - paimk iš to, kieno didesnė dalis, ir atiduok tam, kam, atrodo, reikia atiduoti. Aišku, kad didžiausia dalis tenka žemės ūkiui, kur yra daugiausia problemų, ir visiškai panaikinama kompensacija už žemę. Žodžiu, paliečiamos pačios skaudžiausios, pačios jautriausios pozicijos. Manyčiau, kad tai yra neteisinga.
Rašte yra lentelė, kurioje nurodyta, kam tos sutaupytos lėšos bus skiriamos. Aš manyčiau, kad čia mes turėtume paremti tik dvi pozicijas: tai kompensacijas už vandenį ir šildymą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją - laikinosioms priemokoms prie pensijų mokėti. O visos kitos pozicijos turėtų būti dar sykį ir dar sykį svarstomos, ypač tai, kas vadinama valstybės skolos aptarnavimu. Aš manau, kad ten iš tiesų yra problemų, bet turi būti pateikta analizė, turi būti pateikti skaičiavimai, o ne šitaip - 100 mln., 200 mln., šitaip irgi galime vienas kitą kiek norime mulkinti.
Įdomus dar vienas dalykas. Dabar atsirado antrajame svarstyme antroji sumažinimo lentelė. Aš papasakosiu, kaip ji atsirado. Šią lentelę norėta pateikti Seimui kaip Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. Tačiau iš esmės tą lentelę parengė visų mūsų labai mylimas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas - F.Kolosauskas. Kokiais kriterijais remiantis? Irgi pasakysiu. Pasėdėjo iki 22.30 val. ir nusprendė, kur ir ką reikia sutaupyti. Ta suma siekia 33 mln.
Dabar pažiūrėkite, koks yra įdomus dalykas, kam tą sumą, 33 mln., numatyta skirti. Vadinasi, pasiūlyta sumažinti kompensacijas už žemę, sumažinti arba padidinti tai, kas buvo sumažinta melioracijai - dirvų kalkinimui, padidinti Šiaulių aerouosto rekonstrukcijai ir padidinti Anykščių ligoninės statybai 2 mln. Aš tikiu, kad Anykščiuose ligoninė labai reikalinga, bet ji dar labiau reikalinga ir Eišiškėse, kur ji turi būti šiemet užbaigta ir iš kurios siūloma jau atimti pinigus. Aš suprasčiau, jeigu Z.Semenovičius smaugtų lietuvius. Tačiau kai lenkas lenką ima smaugti, šitie dalykai man nevisiškai aiškūs. Kodėl atimame pinigus iš nepriklausomos spaudos rėmimo fondo? Kodėl? Mes juk tik priėmėme Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 17 straipsnį, kuriame numatėme, kad iš tiesų tuos pinigus skirstysime racionaliai. Kokiu principu ten mažiname?
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Kiek jums sekundžių reikia?
L.K.JASKELEVIČIUS. 20 sekundžių.
PIRMININKAS. Prašom. Pusę minutės.
L.K.JASKELEVIČIUS. Ir daugelis pozicijų be jokio pagrindo, be jokios analizės, be jokio argumento yra siūlomos. Aš nežinau, kaip galima šiam biudžeto patikslinimo projektui pritarti. Aš apgailestauju, kad šioje pusėje sėdintiems Seimo nariams į viską nusispjauti. Bet aš labai apgailestauju, kad spjaudydami į visus, jūs spjaudote pirmiausia į save. Ačiū.
PIRMININKAS. Už tai nereikia dėkoti. Kolega A.Vaišnoras. Ruošiasi kolega A.Katkus.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš nesu įgaliotas jokios frakcijos ar partijos...
PIRMININKAS. 5 minutes prašom.
A.VAIŠNORAS. ... kalbėti. Bet norėjau išsakyti savo požiūrį į biudžeto perskirstymą, į naują biudžeto sudarymą.
Svarstomas Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų pakeitimo įstatymas kelia daug klausimų. Norėčiau, kad apie tai pagalvotų ne tik Seimo nariai, bet ir Lietuvos visuomenė. Tvirtinant 1996 m. biudžeto įstatymą Tėvynės sąjunga negalėjo pritarti jo projektui dėl didelio jo deficito. Buvo aišku, kad jis nebus vykdomas ir yra propagandinis.
Praėjus pusei metų įstatymas vėl taisomas, nes, pasirodo, “kompetentinga” Vyriausybė nesugeba jo vykdyti. Kyla ne retorinis klausimas: gal atėjo laikas atsistatydinti visai valdžios piramidei, kurios plyšių niekaip nebesulipdysi jokiais biudžeto perskirstymais?
Norėčiau kalbėti dviem svarbiais klausimais. Pirma, gamtosaugos. Aplinkos apsaugos ministerijos finansavimas mažinamas, atrodo, nedaug - tik puse milijono litų. Tačiau pažvelgę į savivaldybių biudžetus, matome, kad sumažinamos svarbios gamtosaugos objektų statybos 13 mln. litų. Niekas neskaičiuoja, kiek tai duos naudos, o kiek nuostolio. Statybos baigiamos. Jei jas konservuosime ar perkelsime kitiems metams,taupymo efekto nebus. Šiems tikslams savivaldybės ir taip negauna laiku skirtų pinigų, dirbama ten lyg gesinant gaisrą - nuo dotacijos iki dotacijos arba, kaip daugelis Lietuvos žmonių, nuo algos iki algos, o galai nesueina.
Esu prieš Alytaus, Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų, Ukmergės asignavimų mažinimą vandens valymo įrengimų statybai. Reikia pastebėti, kad šios savivaldybės turi tarptautinius įsipareigojimus, ateina iš užsienio negrąžinamos lėšos, tai gali būti nubraukta ir sužlugdyta. Dėl to savivaldybių atstovai vos ne kas savaitę atvažiuoja ir kreipiasi į Seimo Gamtos apsaugos komitetą. Tačiau aš matau, kad mes nieko negalime padaryti.
Manau, kad toks biudžeto perskirstymas ydingas jau savo esme. Valdžia nekalba, kaip padidinti pajamas, t.y. mažinti kontrabandą, mažinti nelegalią prekybą ir t.t., o tik kam ką nors nubraukti. Principui perskirstyti biudžetą metų viduryje niekaip negalima pritarti.
Kita problema, dėl kurios turime visi kalbėti ir nepritarti, tai nuėmimas 50 mln. litų, skirtų kompensacijoms už žemę. Manau, kad tai galutinis šios valdžios bankrotas žemės ūkio politikos srityje, nors ir paradoksalu, ir socialinės politikos srityje. Kalbu ir iš savo patirties Kauno Šilainių rinkimų apygardoje. Ateina daug senų žmonių į priimamąjį su didžiuliais įsiskolinimais už komunalines paslaugas, butus, vaistus. Padėti panaikinti įsiskolinimus neįmanoma. Viena daugumos jų viltis - būsima kompensacija už turėtą žemę, nors ir kaip vangiai tai vyksta. Dabar “laidojama” bet kokia šių žmonių viltis ir perspektyva, nes jie nėra garantuoti, kad nebus išmesti iš buto už skolas, kad neateis antstolis su visomis baisiomis pasekmėmis. Jų siūlymu teikiu: jei nekompensuojate už žemę, nubraukite įsiskolinimus. Gal tai pavyks jiems išgyventi iki Seimo rinkimų.
Nenoriu detalizuoti skaičiais dėl biudžeto patikslinimo arba pakeitimų. Statistikai į kairę ir į dešinę žarstė (ir buvęs premjeras), bet ar nuo to gyvenimas pagerėjo. Tokiais skaičiavimais tegul užsiima šios valdžios “specai”. Tik per skaičius jie dažnai sąmoningai neįžiūri žmogaus ir jo problemų.
Turiu pasakyti, kad šio įstatymo perskirstymo principai primena Seimo rinkimų priimtą reitingą: nesuprasi blaiviu protu. Gal tai LDDP valdžios gulbės giesmė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. A.Katkus. Ruošiasi kolega J.Veselka. Gerbiamasis Katkau, kalbėsite? Prašom. 5 minutės.
J.A.KATKUS. Gerai. Ačiū. Ponai Seimo nariai, iš tiesų priėmus prieš valandą įstatymą dėl specialiosios paskirties bendrovių įstatymo pakeitimo, kai privatizuojami strateginiai objektai, iškyla grėsmė Lietuvos valstybingumui. Kartoju, Lietuvos valstybingumui, nes strateginiai objektai atsidurs “Lukoilo”, “Gazpromo” ir kitų Rusijos koncernų glėbyje. Tai neatitinka mūsų nacionalinių interesų. Dar noriu pakartoti, kad ir šio biudžeto perskirstymas taip pat neatitinka nacionalinių interesų. Todėl verčia žiūrėti visai kitomis akimis į šitą.
Pone Karosai, jūs trukdote, todėl aš noriu, kad pridėtumėte man pusę minutės kalbėti. Daug kas čia kalbėjo, ir prieš mane ponas Z.Adomaitis išvardijo blogybes, kurios yra mūsų ūkyje ir mūsų valstybėje, ponas K.Kuzminskas ir visi kiti. Jie neįvardijo vieno dalyko: kas kaltas už šitą padėtį? (Balsai salėje) Aš galiu atsakyti. Kalta LDDP, kuri už tai atsakinga. Ir jūs, pone Juršėnai, kaip partijos pirmininkas, ir Prezidentas, visi kartu. Aš nekalbėsiu apie švietimą, nes šiandien yra sumažinta švietimui, mokslui, kultūrai. Tai jau visiškai einama į valstybės krachą. Jeigu yra mažinami statybos objektams skirti pinigai, tai, vadinasi, tie objektai bus sunaikinti, jeigu jų statybos bus neužbaigtos. Jeigu buvo komisijos Rytų Lietuvos problemoms spręsti sprendimai, kaip gelbėti visą švietimo sistemą ir visas mokyklas, pagerinti jų būklę, vadinasi, šiandien atsisakoma apgavus. Ir dar papildomai yra tiesiog nubraukiama 1 mln. litų. Negaliu aš pritarti šitam biudžeto perskirstymui dėl to, kad niekas neatsako į klausimą, kam reikalingi tarpininkai energetinėje sistemoje, kurie susižeria milijardus litų į savo kišenes. Dar iki šiol niekas neatsakė į klausimą: iš kur “Sodra” turi pelno, jeigu ji nieko negamina ir nieko neparduoda: nei intelektualinės, nei materialinės produkcijos?
Gerbiamieji, šiemet yra paskelbti invalidų metai, nubraukiamos lėšos invalidams remti. Taip pat neseniai priėmėme įstatymą dėl namų grąžinimo savininkams ir nuomininkams problemos išsprendimo, o šiandien sumažinami asignavimai, kompensacijos buvusiems savininkams už išperkamus namus 4 mln. litų. Vadinasi, nebus sprendžiama ir nuomininkų problema. Kai šiandien savininkas ateina pasirinkti kompensacijų būdą, jam siūlomas miškas, jam siūloma žemė, jam siūlomi pinigai. Nieko nėra sutvarkyta. Jam nepasako, ar žemė bus Lietuvoje, o gal Baltarusijoje ar dar kur nors. Tiesiog juokinga klausyti tokių dalykų, kai žmogui norima atiduoti, bet nesakoma, kas. Tai supriešina ir nuomininkus, ir savininkus.
Gerbiamieji, neapsimeskime nuomininkų gynėjais, nesprendžiame jų problemų, o tik kiršiname žmones. Aš pasisakau prieš, kaip ir beveik visi komitetai.
PIRMININKAS. J.Veselka ir, matyt, Vyriausybės atstovas - Finansų ministerijos sekretorius. Ar komiteto pirmininkas pirma? Prašau. Pirma F.Kolosauskas.
J.Veselka. 5 minutės.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų daug buvo kritikuotas tas perskirstymas, daug buvo teisingos kritikos. Bet turime sutikti, kad vis dėlto per ketverius metus sutvarkyti valstybės finansus, įvesti didesnę tvarką, atsakomybę nepavyko. Todėl logiškai nepavyko. Šitam pusmetyje reikia kažkaip subalansuoti tai, reikia minimaliai padaryti ir einama tuo keliu. Nepavyko todėl, kad Seimas dažnai bijojo priimti tuos sprendimus, iš kur gali ateiti šimtai milijonų ar milijardų pinigų. Pradedama daugiau kapstytis toje vargingoje “terboje”, iš kurios per daug pinigų nepaimsi, o iš tikrųjų poreikiai dideli. Todėl būtų logiška, jeigu per tuos ketverius metus būtų vykdoma ryžtingesnė, drąsesnė, principingesnė politika, tai aš manyčiau, kad tų kelių šimtų (386 ar kiek milijonų litų) perskirstyti šiandien problemos nebūtų. Problema būtų, kaip padidinti išlaidas mažiausiai 1mlrd. ar 1,5 mlrd. litų. Štai atsimenu, kai mes su gerbiamuoju Z.Adomaičiu pateikėme iš tikrųjų gal truputį ir drastišką pasiūlymą, bet vis dėlto jeigu mes jį būtume nuosekliai vykdę, aš manyčiau, kad šiemet (aš buvau paskaičiavęs apie 700 mln.) 350 mln. litų papildomų biudžeto pajamų tikrai būtų. Bet vėl šventieji pakyla, ir viskas. O paskui tie patys šventieji sako: nėra biudžete pinigų. Todėl, gerbiamieji, atsikratykite minties, kad mes esame šventieji, ir pasižiūrėkime į tai, kad jeigu žmogus yra toks, kad jis ir geria neturėdamas pinigų, ir dar kai ką, žiūrėkime, kad vis dėlto tie pinigai nepatektų į tas nusikalstamas struktūras, o patektų į biudžetą. Bet, deja, ta šventųjų aureolė ir bandymas per prievartą žmogų padaryti tobulą trukdo papildyti biudžeto pajamas.
Aš visiškai suprantu tai, kas vykdoma ir kaip vykdoma, kitos išeities nėra kaip perskirstyti tas pajamas. Mane stebina vienas dalykas. Pavyzdžiui, gamtosaugos objektai. Iš vienų atima, kuriems buvo numatyti ir kurie vykdo tą, kitiems prideda. Todėl prašyčiau Ekonomikos komitetą paremti tą sprendimą dėl Alytaus. Buvo numatyta sumažinti 5 mln. ir padidinti Šiaulių. Bet, gerbiamieji, Šiaulius paskelbėme laisvąja zona. Jis patrauklus jau vien dėl to, o mes jam dar išlaidas didiname šitas. Todėl Ekonomikos komitetas visa tai išanalizavęs ir siūlo: Alytaus miestui padidinti, t.y. nenuimti tų 5 mln., kurie jiems buvo duoti, ir būtent Šiaulių aerouosto sąskaita. UAB’as tegul pats pasirūpina. Taip pat neduoti bankams 2 mln. įstatiniam kapitalui didinti, nes mes jau milijardą, nors netiesiogiai, bet milijardą duodame jiems gelbėti. Manau, kad be tų pinigų apsieis.
Šiaip iš esmės pritariu šitiems pakeitimams, nes nematau galimybių per tą pusmetį ką nuos pakeisti radikaliai, nes mes vis dėlto per daug neryžtingai priimame tuos sprendimus, kurie tikrai duotų kur kas daugiau pajamų, negu jų reikia perskirstymui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Po to - gerbiamasis O.Žilevičius. Prašau. 5 minutės.
F.KOLOSAUSKAS. Laba diena, posėdžio pirmininke! Laba diena, kolegos! Iš tiesų iš šios tribūnos buvo pasakyta daug karčių žodžių ir daug teisybės. Bet mes esame ten, kur esame. Mes čia galime piktintis, bet yra realus gyvenimas, ir yra realūs procesai, kurie vyksta valstybėje. Ką tik minėjo mano kolega gerbiamasis J.Veselka, yra kai kurių neryžtingumo atvejų, kurie nedavė biudžetui pajamų. Tai taip pat akivaizdu. Šiandien, ką tik, prieš šitą įstatymą nubalsuotos vardiniu balsavimu atitinkamo įstatymo pataisos, kurios gali duoti investicijų į Lietuvą ir kartu papildyti mūsų sunkiai vykdomą biudžetą ir kitus dalykus. Noriu pasakyti, kad šitas klausimas ir tie siūlymai buvo ne vieną kartą derinami su asignavimo laikytojais, ne vieną kartą kirpti ir vėl pridėti. Iš tiesų nieko negalime surasti, kaip tik perskirstyti tai, ką turime. Suprantama, reikia, kad Vyriausybė ir visos savivaldybės paskelbtų totalinį visų lėšų taupymą, pradedant nuo valdymo ir visokių kitų išlaidų, nuo visokių švenčių, varžybų ir kitokių dalykų. Mes per šitą laikotarpį iki rudens galime sutaupyti ne vieną milijoną litų. Tai viena.
Antra. Aš siūlyčiau pagalvoti Vyriausybei ir sumažinti “Lietuvos energijos” valstybinę skolą už negautą subsidiją bent 10 mln. Lt. Kodėl tiek? Todėl, kad už likusius reikia pirkti branduolinį kurą, o be branduolinio kuro jūs, matyt, sutiksite, atominė elektrinė neveiks. Vadinasi, neveiks mūsų energetinė sistema.
Siūlyčiau vis dėlto 20 mln. Lt sumažinti valstybės aptarnavimo išlaidas. Nors, suprantama, ir trūksta, tačiau išgyventi iki rudens mes sugebėsime. Toliau dar apie 5 mln. kompensacijas už subsidijas. Tai sudarytų apie 30 mln. Lt, kuriuos būtų galima skirti žemės ūkiui, kad Agrarinis komitetas kartu su Žemės ūkio ministerija šituos 35 mln. Lt perskirstytų. Atsižvelgtų į kompensacijas už žemę, atsižvelgtų į melioracijos klausimus, kalkinimą, galbūt paremtų vieno kito agroserviso sukūrimą, kaip pavyzdinio. Tai būtų kažkokia išeitis iš susidariusios situacijos.
Aš vis dėlto primygtinai prašau ir kairės, ir dešinės pritarti po svarstymo ir duoti galimybę Vyriausybei rengti tą įstatymo pakeitimą priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės atstovas - Finansų ministerijos sekretorius E.Žilevičius. Prašom. Kolegos, tylos! Paklausykime.
E.ŽILEVIČIUS. Aš gal labai trumpai, nesileisiu į gilias diskusijas...
PIRMININKAS. Prašau.
Z.ŽILEVIČIUS. ... nes klausimas, be abejo, aktualus, skausmingas. Yra didinamos tos lėšos, elektros energija, kurios galbūt nėra aktualios pensininkams, visiems, o nuimamos tos išlaidos, kur yra paliečiami konkretūs objektai. Be abejo, tai yra skausmingas dalykas. Tačiau šiandien kitokio būdo, kitokios išeities mes nematome.
Visiškai pritariu gerbiamojo F.Kolosausko pasiūlymams dėl minėtų patikslinimų, kurie buvo pateikti Vyriausybės. Dėl “Lietuvos energijos” valstybės skolos negautų subsidijų patikslinimo 10 mln., taip pat valstybės skolos aptarnavimo išlaidų 20 mln. sumažinimo ir subsidijų kompensacijų gyventojams už šiluminę energiją 5 mln. Šios lėšos bus skirtos žemės ūkio poreikiams. Jas, manau, Žemės ūkio ministerija atitinkamai paskirstys.
Atsakant į konkrečius pasiūlymus, kurie buvo pateikti. Tas variantas jau buvo šiek tiek patikslintas. 33 mln. nuo pradinio varianto. Taip pat žemės ūkiui skiriama 13 mln. kompensavimui už žemę bei 13 mln. melioracijai. Buvo pasakyta pastaba dėl šiltinimo fondo, kad neužteks pradinio įnašo grąžinti, tai ši suma taip pat patikslinta iki 21 mln. Kad šiems metams paimtume 10 mln. užsienio paskolų, to pradinio įnašo visai užteks.
Na, į kitus konkrečius pasiūlymus galbūt Vyriausybė ar Finansų ministerija dar kartą pasižiūrės ir iki priėmimo bus matyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, mielieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų. 2 Seimo nariai užsirašė iš anksto, o vienas kompiuteriu spėjo, tai kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra daug kritikuotinų dalykų ir jūs daug teisingų minčių pasakėte, kas susiję su šių metų biudžeto vykdymu. Aš manau, žinant situaciją, kad biudžetas sunkiai vykdomas, be abejo, yra būtinas perskirstymas. Matyt, kai mes priėmėme ir tvirtinome biudžetą, ne viską iki galo apskaičiavome, ne viską iki galo pamatavome. Ekonomikos komitetas taip pat pritaria biudžetui su atitinkamom išlygom, kurias mes esamę pateikę Finansų ir biudžeto komitetui. Aš manau, kad jas turi ir Finansų ministerija.
Gerbiamieji kolegos, aš šiandien noriu pasakyti dar vieną dalyką. Mielieji medikai ir ypač ponas Alesionka, jūs visą laiką kritikuojate tuos ekonominius pasiūlymus, kurie susiję ir su tuo pačiu alkoholiu, ir su tuo pačiu tabaku, ir t.t., bet jūs nuolat prašote, o pinigai galimi būtent iš tų struktūrų. Jūs tik dejuojate, draudžiate, o reikalaujate duoti. Truputį susimąstykite. Aš manau, kad iš tikrųjų šita jų maldavimo politika yra nepagrįsta. O šiaip siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ražauskas iš anksto prašė. Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, priežastys, dėl ko tenka persvarstyti biudžetą, visiškai aiškios. Čia buvo kalbėta. Tačiau sunku suprasti, kaip Vyriausybei šovė į galvą ir užteko drąsos pasiūlyti Seimui pusę mažinimo užkrauti ant sunkiausiai gyvenančių, t.y. kaimo žmonių pečių. Ten seniai neegzistuoja daugelis socialinių dalykų, dėl kurių mažėjimo šiandien graudenama. Kartais prikišamos papildomos pajamos kaimo žmonių iš 2, 3 ha. Aš noriu pasakyti ir čia, ir kitiems verkšlenantiems, kad Lietuvoje yra keli šimtai tūkstančių hektarų ir galima pasiimti po tuos 2, 3 ha. Nuvažiuoti, pasėti, nupjauti ir suskaičiuoti pinigus, jeigu manoma, kad visa tai taip paprasta. Žinoma, ir iš buvusio, nekeisto biudžeto Agrarinio sektoriaus finansavimas visiškai nepatenkinamai ir nesuprantamai vykdomas, du kartus blogiau negu vidutiniškai, t.y. per 5 mėnesius tik 2%. Dabar jau šį tą juodu ant balto matome, kad pirminio užmojo atsisakoma ir iš žadėtų mažinti 158 mln. 61 mln. grąžinamas. Todėl šiandien aš siūlau ir kviečiu pritarti projektui po svarstymo. Tačiau abejoju, ar priimant šį įstatymą bent jau kaime rinkti Seimo nariai balsuos, jei bus mažinamos lėšos melioracijai, ne melioracijai, o minimaliam gyvybės palaikymui tų milijardų, kurie įdėti po žeme, jeigu nebus išlaikomas bent jau tas procentas Nacionalinei žemės ūkio programai skirtų lėšų, t.y. 8,4, kuris ir taip neatitinka nei valstybinio Žemės ūkio santykių ekonominio reguliavimo įstatymo, nei nacionalinės žemės ūkio veiklos programos, ir kai kurie kiti dalykai. Aš tikiu, kad iki galutinio priėmimo bus rasta būdų, kaip mažinant nenuskriausti sunkiausioje būklėje esančios socialinės grupės, kaimo žmonių, ir ūkio šakos, žemės ūkio, kad bent jau bus išlaikytas vidurkis.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti projektui.Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš taip ir padarysiu, primindamas čia dalyvaujantiems Seimo nariams ir tiems, kurie klauso radijo. Nebuvo pasakyta, jog prasidėjo valstybės bankrotas, ir bankininkų aferų apvagiant valstybę rezultatas yra šios dienos diskusija. Liūdniausia yra tai, kad vogę arba ramiai tai stebėjusieji dabar gelbėja apvogtuosius smauglio principu - į akis kalba gražią maldelę ir išsižioję jau traukia paskutiniąsias lėšas, paskutiniuosius syvus iš tų, kurie turi už viską sumokėti. Mes čia, Seime, esame kalčiausi už tai, jog dabar prasidėjo žemiausių Lietuvos socialinių grupių tiesioginis apiplėšimas prieš pat rinkimus. Nors tai truputėlį džiugina.
Apgailestauju, kad viskas čia, Seime, vyksta tarsi būtų krokodilų bliovimo lenktynės, kas daugiau priverks. Mane labai sujaudino Seimo nario K.Jaskelevičiaus verkšlenimai apie kitą Seimo narį, kaip jisai blogai dirba Finansų ir biudžeto komitete. Iš tikrųjų tai būtų teisybė, jeigu neprisimintume, kad ir ponas K.Jaskelevičius pradėjo šitą bankininkų gelbėjimo, draugų gelbėjimo operaciją prieš porą metų už ausų tempdamas G.Konopliovo banką iš nevilties. Jeigu to nebūtų buvę, aš sutikčiau su jo kitais teiginiais. Deja, Biudžeto ir finansų komitetas, jo pirmininkas nerado net simbolinės prasmės prisipažinti buvę kalti, bent jau tylūs stebėtojai, jeigu ne daugiau, už tai, jog Lietuvoje įvyko bankų krizė. Kalčiausias kaip visada liko tas mažiukas, šiuo atveju V.Zimnickas, kuriam užteko padorumo netupėti prie Prezidento ir kitokių durų verkaujant dėl komiteto pirmininko kėdės. Aš negaliu jokiu būdu balsuoti už šitą pasiūlymą, nes jis yra...
PIRMININKAS. Laikas!
B.V.RUPEIKA. ... visų kitų Lietuvos žemiausių kategorijų sąskaita. Ir dar dėl to, kad niekas nenubaustas, ir niekas neatleistas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Registracija.
B.V.RUPEIKA. O visi, dalyvavusieji aferose, paaukštinti.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Kolegos, registracija!
83 Seimo nariai. Mielieji kolegos, ar pritariame po antrojo svarstymo ir skiriame priėmimą kitai savaitei, bet ne antradieniui? Tada prašome balsuoti. Kas už - už, kas prieš - taip pat.
44 - už, 28 - prieš, 5 susilaikė. Pritarta. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes dar turime du likusius finansinius klausimus. Manau, kad mes juos galime operatyviai išspręsti, nes jie nesukels didelių ginčų.
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projekto Nr.2303(2) (priėmimas) (96.06.26)
8sesija59p svarstyti klausimai
1-6 darbotvarkės punktas - dėl Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo pakeitimo. Gerbiamasis E.Žilevičius, taip? Ar J.Lionginas? Prašau.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Ar teikiate priėmimui?
J.LIONGINAS. Teikiu šį įstatymą priėmimui. Kalbėjausi su kai kuriais Seimo nariais, noriu atkreipti dėmesį į vieną redakcinę klaidą, jeigu jūs sutinkate?
PIRMININKAS. Prašom, čia ne problema, jeigu redakcinis dalykas, tai...
J.LIONGINAS. 2 straipsnyje, kuriame parašyta: “Kasos aparatui išduodamame kvite turi būti nurodytas įmonės, įstaigos ar organizacijos, nurodytos šio straipsnio pirmajame straipsnyje, kodas” vietoje žodelio “o” mes pritariame “arba”. Redakcinis pataisymas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad kolegos neprieštaraus. Gerbiamieji Seimo nariai! Minutėlę! Būkite, būkite tribūnoje, vis dėlto čia yra, kiek aš matau, 4 straipsniai. Ar reikalauja kas nors balsuoti pastraipsniui? Pataisų nebuvo. Nereikalaujama? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dabar, gerbiamasis pranešėjau, galite jau prisėsti. Ačiū. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo projektas skirtas patikslinti ūkinių operacijų fiksavimo nuostatas, kasos aparato kvito ir kitų dokumentų rekvizitų apimtį, apskaitos dokumentų juridinę galią ir jų bei apskaitos registrų išsaugojimo tvarką. Minėtų straipsnių turinys galėjo būti tikslesnis ir konkretesnis. Tačiau sutarta ir sustota ties tuo, kas yra pateikta įstatymo projekte. Du iš trijų įstatymo projekto straipsnių įsigalios nuo 1997 m. sausio 1 d., o vienas - dėl dokumentų registro išsaugojimo - nuo paskelbimo dienos. Anksčiau buvo priimtas analogiškų straipsnių patikslinimo ir pakeitimo įstatymo projektas, šito įstatymo vėl tie patys straipsniai tikslinami. Aš pritariu įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Dėkoju. Kadangi pakeitimas skirtas labai svarbiam dalykui, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis, nes dabar aiškiai matyti, jog mažiau Seimo narių. Prašom registruotis.
57 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas? Kas - už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ne Seimo nariai, prašom palikti parterį. Ponas Baranauskai, savo kolegą...
PIRMININKAS. Ne, ne. J.Baranauskas lieka, o kolega...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. ...Gerbiamasis Juozai, savo draugą aš prašiau išvesti, o neprašiau išeiti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Už - 45. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 45 Seimo nariams balsavus už, 9 susilaikius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.
Kolegos, du procedūriniai dalykai. Aš jums, pranešdamas apie vardinio balsavimo rezultatus, minėjau, kad nebuvo pažymėtas vienas Seimo narys, balsavęs prieš. Pasirodo, kitas užtai buvo pažymėtas be reikalo, o jis nedalyvavo. Taigi A.Vaišnoras - prieš, o A.Vaižmužis nedalyvavo. Todėl balsavimo rezultatas yra tas pat. 58 - už, 37 - prieš, 4 susilaikė.
Darbotvarkės tvirtinimas (96.06.26)
8sesija59p svarstyti klausimai
Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Turime pasitvirtinti savaitės darbotvarkę, gerbiamieji kolegos. Po to liks 15 minučių įstatymo projekto nagrinėjimui, o jeigu kas norės kalbėti, ir šiek tiek ilgiau. (Balsas salėje) Ne, čia svarstymas ir pateikimas. Gerai. Galime šiek tiek pratęsti? (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, aš pirmiausiai noriu pranešti, kad Pirmininkas turi teisę iš tikrųjų pratęsti posėdį, todėl prašome nesiginčyti ir neprarasti laiko.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Ne ilgiau kaip vieną valandą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite savaitės nuo liepos 1 d., t.y. pratęstos Seimo savaitės, 10 projektą. Kadangi mes šiandien priėmėm kapitalinį įstatymą, kuris mums iš tikrųjų galėjo trukdyti anksčiau užbaigti pratęstąją sesiją, tai aš dabar prognozuoju, kad gal ir užteks vienos savaitės, t.y. mes galėsime baigti 4 ar 5 liepos, o ne 11, kaip mūsų numatyta. Taigi, kaip matote, darbotvarkė gana ilga. Daugiausia tai yra įstatymų priėmimas. Visų pirma tie, kurie mums užsiliko: biudžetas, Visuomenės informavimo įstatymas, kai kurie mokesčių įstatymai, ATPK pakeitimai, tarptautinės sutartys ir dar du kapitaliniai įstatymai, kuriuos turime pabaigti. Tai Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymas ir įstatymų paketas, susijęs su teismų reikalais. Seimo seniūnų sueiga projektui pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė norėtų kažką pasiūlyti.
R.HOFERTIENĖ. Aš norėčiau pasitikslinti, o ne pasiūlyti, ir paklausti poną Seimo Pirmininką, ar tikrai bus įtrauktas klausimas dėl laikinosios tyrimo komisijos Vilniaus rajono Rudaminos antrosios vidurinės mokyklos patalpų problemai tirti sudarymo.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
R.HOFERTIENĖ. Praktiškai ta komisija veikia. Seimas buvo pritaręs gegužės 30 d., o ji kažkodėl tvirtinama tik liepos mėnesį.
PIRMININKAS. Taip, tikrai bus. Kitą savaitę yra numatyta. 40-asis savaitės darbotvarkės punktas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Pone Seimo Pirmininke, dėl 31 punkto. Seimo posėdyje balsuojant buvo nepritarta, ir tada, kai liko pasirinkimas, ar grąžinti, ar atmesti, posėdžio pirmininkas pats, savo sprendimu, nusprendė daryti pertrauką. Kiek dabar yra atitinkantis Statutą šis sprendimas, pavadintas svarstymo tęsiniu? Bent jau turėtų būti tada ir pono A.Kairio komisijos išvados, ir pan. Šiek tiek nekorektiška, mano požiūriu. Kaip jūs galvojate? Dėkui.
Č.JURŠĖNAS. Aš ne visai taip galvoju. Kiek aš žinau, kolega J.Bernatonis kreipėsi papildomai į Etikos ir procedūrų komisiją. Kai bus tos komisijos išvada, tada priimsime sprendimą. Ar tai vadinsis svarstymo tęsiniu, ar tik balsavimu, ar perbalsavimu, tada ir matysime.
J.BERNATONIS. Aš kolegai V.Petrauskui asmeniškai paaiškinsiu.
Č.JURŠĖNAS. Malonu.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs į kitos savaitės darbotvarkę įtrauktumėte Metrologijos įstatymo projekto priėmimą. Jį būtina priimti dar šios sesijos metu.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu nebus keblumų, man atrodo...
K.DIRGĖLA. Man atrodo, keblumų nebus.
Č.JURŠĖNAS. ... tai tikrai galime įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu kelis žodžius dėl 39 ir 40 siūlomo projekto dalių. Pirmas dėl tos rezoliucijos. Aš manau, kad mums užtenka tų tuščių propagandinių dalykų, ypač dabar, kai sesija baigiasi ir kai turime rimtus klausimus svarstyti. Aš siūlau išbraukti tą klausimą. Taip pat dėl 40. Gerbiamoji R.Hofertienė čia vos nemiršta vietoje dėl to punkto. Aš noriu pasakyti, kad tai yra Vyriausybės problema. Jeigu mes iki tokio lygmens nusileisime, kad sudarinėsime Seimo komisijas dėl konkrečių mokyklų, konkrečių problemų, tada, atsiprašau, kam reikalingas Seimas? Aš manau, kad yra iš tiesų svarbesnių klausimų, ir siūlau vietoje šito dalyko įrašyti Draudimo įstatymo svarstymą. Tai būtų rimtesnis dalykas mūsų valstybei negu tokie dalykai, kurie su Seimu nesusiję. Labai dėkui.
Č.JURŠĖNAS. Aš dėl Draudimo įstatymo sutikčiau, bet dėl 39 ir 40 negaliu sutikti, nes Seimo seniūnų sueiga aprobavo. Kai bus kalbama apie konkrečias darbotvarkes, tada prašom siūlyti, Seimas ir spręs. O šiuo atveju aš išbraukti negaliu siūlyti.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau išbraukti iš kitos savaitės darbotvarkės 16 punktą - dėl Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Teismų įstatymo pakeitimo. Kadangi įstatymų projektai yra labai didelės apimties, buvo pateikti alternatyvūs projektai, iki šiandien nebuvo aišku, kuriam projektui apsispręs pritarti, kuriems projektams - alternatyviam ar pateiktam - Seimas pritars po svarstymo. Be to, reikalingas didžiulis darbas parengti pasiūlymus priėmimo stadijai. Aš prašyčiau iš kitos savaitės darbotvarkės šitą klausimą išbraukti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, ne-galiu teikti balsuoti, nes Seniūnų sueiga aprobavo. Čia tas pats variantas, kaip ir kolegos J.Karoso siūlymas. Negaliu teikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Pirmininke, jūs čia pasakėte, kad jūs turite tokią teisę - valandą pratęsti, užtęsti. Aš jau minėjau, kad tokia teisė yra jūsų pasisavinta teisė. Jūs negalite būti aukščiau už 140 kitų Seimo narių, t.y. čia yra uzurpavimo problema. Bet aš ne apie tai.
Savaitėje numatytos trys dienos (vėl su ta teise), 77 klausimai ir projektai. Jums jau čia buvo dėstyta kitų Seimo narių, kad to neįmanoma kokybiškai atlikti. Jeigu darbas eis tokiu tempu, tai bus blogi rezultatai. Aš negaliu pasisakyti už tokį darbo stilių, už tokią manierą. Reikia dirbti tvarkingai... leiskite priminti, kaip jūs sakydavote: dirbsim kaip vokiečiai - vokiškai. O čia jau visai ne vokiška tvarka.
Č.JURŠĖNAS. Mes iš tikrųjų dirbame vokiškai, nes vokiečiai dirba non stop vakarais ir naktimis. Mes dar kol kas kai kurio jų patyrimo neperėmėme. Tai yra vienas punktas. Antras punktas - savaitė nesibaigia ketvirtadieniu. Dar yra penktadienis. Prašome šito neužmiršti. Ir trečias dalykas - dėl uzurpavimo. Jeigu Seimas sutiko priimti atitinkamą Statutą, o tas Statutas nėra Konstitucinio Teismo kvestionuotas, jis yra įstatymas ne tik Č.Juršėnui, bet net A.Endriukaičiui.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs turbūt irgi gavote daug raštų dėl Ryšių įstatymo pataisų. Buvo priimtas įstatymas. Mes jį ilgai derinome, ir su ryšininkais daugmaž, ir su Socialinio draudimo valdyba radome išeitį, bet mums reikia du įstatymus pataisyti: Socialinio draudimo pensijų ir Ryšių įstatymus. Socialinio draudimo pensijų ten yra įrašytas, papildysim mes darbotvarkę. Reikėtų Ryšių įstatymo pataisą įtraukti, Aš pasakysiu numerį, dabar aš neatsimenu. Paskui dar norėtųsi, kad būtų įrašytas dar vienas trumpas klausimas dėl Valstybinės kalbos įstatymo papildymo. Ir dar vienas - dėl Seimo nutarimo dėl tyrimo komisijos sudarymo. “Dienoje” buvo paskelbtas straipsnis dėl Norvegijos taikos premijos paskyrimo panaudojimo, numeris būtų 2463. Nereikėtų galbūt šių klausimų atidėlioti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, prašome. Šituos klausimus turime spręsti pirma Seniūnų sueigoje, o tik po to rašyti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, 26 punktas, matyt, iškris, ir jūs minėjote, kad daug mokesčių įstatymų, tačiau vis dėlto vienas iš jų - Lietuvos gyventojų mokesčių įstatymas - dar lieka. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku, bet jeigu aš jo neturiu ant stalo, aš jo negaliu rašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto ateinančią savaitę tris dienas iš eilės kasdien vyks Seimo posėdžiai. Jūs priverčiate Seimo narius priiminėti įstatymus jų neskaičius. Aš jau nekalbu apie tai, kad neįmanoma parengti pataisų, papildymų. Jūs Seimą pavertėte LTSR Aukščiausiąja Taryba, kai žmonės tik kilnodavo rankas, o ne galvodavo. Ar jūs nejaučiate atsakomybės už visus tuos įstatymus, kuriuos mes priimsime kitą savaitę?
PIRMININKAS. Noriu priminti, kad LTSR Aukščiausiosios Tarybos laikais taip tuščių tamstos kolegų vietų ir kitų, deja, kolegų vietų nebūdavo. Taigi prašom nesipainioti dėl tų laikų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš turiu dokumentą dėl tyrimo komisijos sudarymo. Siekiant ištirti faktus, paskelbtus “Dienoje”, dėl Norvegijos taikos premijos paskyrimo, panaudojimo ir t.t., sudaryti komisiją... Aš manau, kad ta komisija turi būti sudaryta... Ją būtinai reikia įrašyti į darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš jau paaiškinau: prašom nustatyta tvarka, per Seniūnų sueigą, tada įrašysime. O dabar yra darbotvarkės projektas patvirtintas, ir aš negaliu priimti šito siūlymo. Nustatyta tvarka.
G.JURKŪNAITĖ. Ne, mane kitkas domina.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jau prieš kokią savaitę aš klausiau, kada atsiras darbotvarkėje Gyventojų pajamų naujas mokesčio įstatymas, kurį premjeras yra įsipareigojęs pateikti. Praeitą savaitę per paklausimus finansų ministras A.Križinauskas sakė, kad tikrai bus įteiktas birželio pabaigoje tas įstatymas, bet kitos savaitės darbotvarkėje vis dar jo nematyti.
Č.JURŠĖNAS. Aš jo kol kas neturiu, todėl ir nerašau.
G.JURKŪNAITĖ. Bet jūs, kaip Pirmininkas, žadėjote išsiaiškinti...
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, aš turiu už visus padaryti jų nepadarytus darbus. Aš aiškinausi, tačiau kol kas nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką kalbėjo kolega J.Karosas. Iš tiesų Draudimo įstatymo priėmimo bent pradžia padarytų didelį rezonansą šitoje sistemoje. Mes komitete jį labai ilgai ir nuobodžiai svarstėme, gavome labai prastus žmonių atsiliepimus, paprašėme Vyriausybės, kad sustabdytų licencijų išdavimą naujai besikuriančioms draudimo įstaigoms. Aš vis dėlto siūlyčiau rasti vietos, mes dar pirmadienį jį pažiūrėsime, rasti vietos pradėti svarstymo procedūrą, nes įstatymas, kuris yra dabar, galioja nuo 1990 metų. Ten toks “rėtis”, kad mes turėsime tokią pačią situaciją su draudimo įstaigomis, kaip dabar turime su bankais.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, bet tada turiu daugiau pasakyti. Šis projektas buvo įrašytas į vienos iš savaitės darbotvarkių projektą, bet paskui kažkas paprašė, kad jį reikia ar tobulinti, ar ką, ir jis buvo atidėtas. Jeigu jūs tvirtinate, kad mes jį jau galime svarstyti, prašom. Nebus problemų. Čia tikrai labai svarbu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Čia kolega J.Karosas, ačiū jam, paminėjo mano pavardę, sakydamas, kad R.Hofertienė miršta dėl Rudaminos antrosios vidurinės mokyklos. Ačiū jam už rūpestį. Galiu patikinti, kad nemiršta ir nemirs, o rūpintis ir aš privalau, ir ponas J.Karosas privalo. Aš prašyčiau poną J.Karosą, kadangi Seniūnų sueigoje LDDP turi daug daugiau balsų negu kiti, kad jis padarytų įtaką.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, netrukdykite gerbiamajam Seimo nariui J.Karosui klausyti. Čia kreipiasi į jį, gerbiamasis Seimo nary. Prašom tęsti.
R.HOFERTIENĖ. Kad jis padarytų įtaką Seniūnų sueigai, kad ne tik 40-asis klausimas būtų įtrauktas į antradienio darbotvarkės ne į rezervinius, o į pagrindinius klausimus, būtent klausimas dėl laikinosios tyrimo komisijos Vilniaus rajono Rudaminos 2-osios vidurinės mokyklos patalpų problemai tirti sudarymo, bet ir 39 klausimas - projektas dėl Vilniaus krašto švietimo situacijos kad būtų įtrauktas, nes, mažinant biudžetą, labai daug lėšų numatoma sumažinti švietimui, ypač Rytų Lietuvoje. Iš anksto dėkoju ponui J.Karosui, kad jis tai padarys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš iš anksto dėkoju poniai R.Hofertienei. Aš to nepadarysiu, nes aš manau, kad Lietuvoje jau, ačiū Dievui, yra institucijos, kurios tai gali atlikti be Seimo laikinųjų tyrimo komisijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš labai atsiprašau, kadangi darbotvarkė buvo svarstoma tokiu metu, kai nebuvo iš anksto pranešta, aš nebuvau salėje, tačiau manyčiau, kad klausimas, kurį siūlyčiau įrašyti, tikrai yra labai svarbus, nes, viena vertus, Lietuvos žmonės nori išsiaiškinti (ir rinkėjai manęs atkakliai prašo, kad būtų įtrauktas tas klausimas), o kita vertus, aš manau, kad Seimo nario V.Landsbergio garbė ir orumas vieną kartą turi būti apgintas. Siūlau sudaryti tyrimo komisiją, kuri ištirtų tuos faktus, kurie buvo paskelbti spaudoje dėl Norvegijos taikos premijos skyrimo ir V.Landsbergio fondo įsteigimo, kadangi ten kilo labai daug abejonių. Žmonės nori turėti aiškumą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu priminti jūsų pažadus dėl vieno įstatymo projekto, t.y. dėl įstatymo papildymo ir kitų teisės aktų įsigaliojimo. Savaitės darbotvarkėje vėl nematau. Nejaugi jūs tol “tempsite”, kol Vyriausybė negalės paskelbti taisyklių?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, matyt, arba aš ką nors painioju, arba jūs painiojate. 14, 15 punktai - ne jums rūpintys punktai?
A.IVAŠKEVIČIUS. Ne, ne.
Č.JURŠĖNAS. Ne? Tai tada aiškinsimės, kur tas projektas, Aš galvojau, kad vienas iš šitų projektų yra kaip tik tas, kuris jums rūpi.
A.IVAŠKEVIČIUS. Ir dar vienas projektas. Jau greitai bus metai (rudenį, jeigu sulauksime), kaip Ginklų fondo įstatymas neteikiamas priimti.
Č.JURŠĖNAS. Ginklų kontrolė yra.
A.IVAŠKEVIČIUS. Ginklų kontrolė yra, bet tie du įstatymai vienas su kitu yra labai glaudžiai susiję ir turėtų būti kartu svarstomi. Dėl Ginklų fondo liko tik priėmimo procedūra.
PIRMININKAS. Prašom, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jokių papildomų klausimų. Prašom per Seniūnų sueigą, nustatyta tvarka. Darbotvarkė iš tikrųjų yra per didelė. Aš sutinku tik dėl dviejų klausimų, t.y. dėl Draudimo įstatymo, kuris buvo įrašytas į vieną projektą, bet paskui kažkas paprašė, aš išbraukiau, o dabar, jeigu manoma, kad tikrai jis parengtas ir galime nagrinėti, prašom. Ir ar Meteorologijos, ar Metrologijos?
PIRMININKAS. Metrologijos.
Č.JURŠĖNAS. Metrologijos? Gerai. Jeigu tikrai patvirtinom po svarstymo, tai problemų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Č.JURŠĖNAS. Papildytai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome nesinervinti, teikti klausimus nustatyta Statute tvarka, ir jie būtinai pateks į darbotvarkę.
Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo projekto Nr.2354(2) svarstymas (96.06.26)
8sesija59p svarstyti klausimai
Dabar 7 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo projekto svarstymas. Diskusijose nori kalbėti trys Seimo nariai. Po jų pakviesiu į tribūną pranešėją. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę E.Kunevičienę kalbėti frakcijos vardu. Kadangi posėdžio laikas eina į pabaigą, aš, kaip posėdžio pirmininkas, pratęsiu šio posėdžio laiką, kol bus išnagrinėti visi klausimai, bet ne ilgiau, kaip valandą.
E.KUNEVIČIENĖ. Valstybės skolų įstatymas jau faktiškai buvo reikalingas nuo 1993 metų. Jis turėjo būti priimtas, nes be jo niekas neturėjo teisės imti valstybės vardu paskolų. Tačiau tai nebuvo padaryta, ko reikalavo Konstitucija, ir dabar yra pateiktas Valstybės skolų įstatymo projektas. Pritarti šitam projektui po svarstymo ir priimti jį tokį, koks dabar yra, aš negaliu ir frakcijos vardu siūlyčiau to nedaryti, nes jame nėra normatyvinės dalies, nenustatoma, kiek tų paskolų galima imti, kokiomis sąlygomis ir kokiems tikslams. Nėra tos svarbiausios normatyvinės dalies. Pavyzdžiui, jeigu būtų pasakyta, kad valstybė gali skolintis iki 10 ar 20, ar 30% nacionalinio produkto, kad ji gali skolintis tik valstybės prioritetinėms šakoms vystyti, kad ji gali skolintis tik investicijoms, galima būtų pritarti. Tačiau įstatyme to nėra, ir Tėvynės sąjunga pritarti tik deklaracijai, o ne norminei daliai, negali.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį. Po jo kalbės Seimo narys K.Antanavičius.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, jeigu paskolos yra teisingai naudojamos, tai jos gali ir padėti pakilti, o jeigu jos bus švaistomos, tai galima iššvaistyti iki paskutinio siūlo ir užsidėti elgetos krepšį. Žinoma, jeigu elgetos krepšį užsideda pats žmogus sąmoningai, tai visiškai normalu, jis pats ir atsako, bet jeigu kartais tą krepšį gali kas nors uždėti visai tautai, nelabai bus gerai. Čia visiškai teisingai prieš mane kalbėjusi gerbiamoji E.Kunevičienė aiškiai pasakė, kad didelis šio įstatymo projekto trūkumas yra tas, kad nėra nustatyta paskolų riba. Faktiškai gali atsirasti Vyriausybė arba dar kas nors, kas gali prasiskolinti iki paskutinio siūlo.
Man labai didelį nerimą kelia 7 straipsnis - “Paskola su valstybės garantija”. Čia yra pasakyta, kad sprendimus suteikti valstybės garantiją priima Lietuvos Respublikos Seimas, jeigu paskola yra didesnė kaip 40 mln. Lt. Tačiau jau antroje šio straipsnio dalyje yra pasakyta, kad sprendimus suteikti valstybės garantiją dėl paskolų, kurios yra mažesnės kaip 40 mln. Lt, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi, jeigu iki 40 mln. Lt trūks bent vieno cento, tokiai paskolai garantiją gali duoti Vyriausybė. Manau, kad čia yra nenormalus dalykas ir yra galimi rimti Seimo kompetencijos suvaržymai, įsibrovimas į Seimo kompetenciją. Manyčiau, kad bet kokius sprendimus suteikti valstybės garantiją turėtų priimti tik Respublikos Seimas. Lietuvos Vyriausybė galėtų pateikti šitą klausimą svarstyti Seimui.
Dar vienas dalykas. Ar pateikiant svarstyti šį įstatymo projektą buvo pateikti kokie nors išaiškinimai apie esamas valstybės paskolas? Kiek jų paimta, kiek jų yra sunaudota, kaip vyksta tokių paskolų grąžinimas, ar nėra tų vadinamųjų blogų paskolų? Visa tai turėjo būti parodyta Seimo nariams, kad būtų sprendžiama, kad galėtume išspręsti sąmoningai, o ne šiaip sau tik pasiklausę arba pažiūrėję į lubas. Galbūt tuos šimtus milijonų ir daugiau jau kas nors išsidalijo ir galbūt jau jų negalima grąžinti? Mes negalime atsakyti. Turime kelis lapelius, bet kokių nors smulkesnių paaiškinimų, skaičiavimų nėra. Todėl, atsižvelgdamas į anksčiau kalbėjusius ir mano pasakytas pastabas, aš siūlau šitam projektui nepritarti. Žinoma, toks projektas reikalingas, bet jis turi būti labiau pagrįstas. Negali būti taip, kad paskolų ėmimas, lindimas į skolas būtų visiškai įstatymų nereglamentuojamas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario K.Antanavičiaus nėra, jis praranda teisę kalbėti. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministerijos sekretorių J.Lionginą.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl gerbiamosios E.Kunevičienės kalbos. Aš manyčiau, kad kaip tik įstatyme ir yra nustatyta sąvoka, kiek valstybė gali skolintis ir kokiems tikslams. Tai viskas, aš manau, yra aiškiai išdėstyta 3 straipsnio pirmojoje dalyje, kadangi Seimas, priimdamas valstybės biudžeto įstatymą, nustato tas ribas. Gali būti toks atvejis, jog Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą, priims sprendimą, kad kitais metais valstybė nieko negalės skolintis, o tik reikės numatyti išlaidas jau turimų skolų aptarnavimui. O tikslai, aš manyčiau, yra apibrėžti, ir čia, žinoma, yra klausimas gal ir svarstytinas 4 straipsnyje “Valstybės skolinimosi tikslai”, kur pasakyta, kad skolinamės biudžeto deficitui, valstybės investicijoms, išlaidoms, susijusioms su skolos aptarnavimu ir kitiems tikslams. Kaip aš minėjau pateikimo metu, gali įvykti valstybės gyvenime įvairių atvejų, Seimas turės priimti įstatymą, kad tam ar kitam atvejui reikia pasiskolinti. Tą reikia pabrėžti, kad vis dėlto įstatymas šitą numato ir jau Seimas... Šio įstatymo ir yra ta idėja, kad tik Seimas gali nustatyti, kiek mes galime skolintis ir kokią užkrauti naštą visiems Lietuvos Respublikos gyventojams.
Toliau. Antras kalbėtojas sakė, kad mažiau negu 40 mln. Čia irgi siūloma, jog Vyriausybė priima sprendimus. Įstatyme yra pasiūlymas, kad limitai bus nustatyti Seimo. Ir tik tų limitų ribose Vyriausybė gali priimti sprendimus. Šiuo atveju siūloma atsižvelgiant į Konstitucijos 128 straipsnį pripažinti esminius turtinius įsipareigojimus. Čia irgi mūsų pasiūlymas 40 mln. O pati Vyriausybė, neviršydama tų limitų, nes limitai yra patvirtinti Biudžeto įstatymu, priima sprendimus suteikti vieniems ar kitiems skolinimosi tikslams valstybės garantijas. O be to, tas klausimas, kad faktiškai procedūros Seime užtrunka labai ilgai. Daugiau pastabų čia aš neišgirdau.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu, kad autoriai galėtų toliau tobulinti projektą priėmimui? (Balsai salėje) Negalime pritarti. Yra prieštaraujančių. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 33 Seimo nariai. Gerbiamoji Seimo nare Kunevičiene, prašom balsavimo metu neagituoti. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo?
Už - 17, prieš - 11, susilaikė 3. Taigi pritarta po svarstymo.
8sesija59p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 8 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį poną L.Babilą. Prašome pateikti. Jūsų kalbai skirta 10 minučių. (Balsas salėje) Aš atsiprašau. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, prašom nekelti triukšmo salėje. Jūs galite eiti pietauti, aš posėdį pratęsiau.
Gerbiamasis pranešėjau, prašome kalbėti, žmogus visiškai prarado ir nuovoką, ir kultūrą.
L.BABILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Įstatymo projektas suderintas Teisingumo ministerijoje, Ekonomikos ministerijoje ir Lietuvos banke.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
L.BABILA. Vyriausybė projektą aprobavo ir prašo skubos tvarka jį priimti dėl tokių priežasčių. Pirma. Tai Lietuvos Respublikos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Lietuvos bankas įpareigotas atlikti komercinių bankų ir jų padalinių, kredito įstaigų registraciją bei registruoti jų statutus, įstatus. Iki šiol šita operacija nebuvo vykdoma, nes įstatymu nebuvo numatyta. Ir svarbiausia - Lietuvos verslininkų asociacija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama išbraukti iš įmonių registravimo dokumentų sąrašo leidimą, licenciją užsiimti tam tikros rūšies ūkine veikla, nes atskirų veiklos rūšių licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Respublikos Vyriausybės, nenumatyta, kad įmonė negauna licencijos, kol neregistruoja įmonės. O registravimo tarnybos neįregistruoja, kol neatneša licencijos. Čia yra užburtas ratas. Kadangi tai yra teisės normų kolizija, ji skubiai taisytina, todėl prašome, kad iš įstatymo projekto dokumentas, reikalaujantis pristatyti licenciją dėl registravimo, būtų išbrauktas. Skubos tvarka mes prašome šitą atlikti, nes jau yra didelė eilė norinčių užsiimti licencijuota veikla ir laukia to registravimo. Visi kiti dalykai susiję su kai kurių kitų įstatymų pakeitimu, jie nereikšmingi, bet šitą punktą labai prašome priimti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nėra norinčių Seimo narių paklausti? Ar sutiktumėte, kad būtų pritarta po pateikimo ir nutarta pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas? Nėra prieštaraujančių. Ir svarstytume, kaip Vyriausybė prašo, šį projektą skubos tvarka. Nėra prieštaraujančių. Taigi svarstymas turėtų įvykti šioje sesijoje. Pritarta. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui ponui L.Babilai.
Posėdis baigtas. Vakarinį posėdį pradėsime lygiai 15 val.