Penkiasdešimt
aštuntasis (neeilinis) posėdis
1996
m. birželio 26 d.
Seimo narių pareiškimai
R.Hofertienė. Seimo narių grupės pareiškimas (dėl J.V.Paleckio)
8sesija58p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 26 d. neeilinį plenarinį posėdį.
Kolegos, kviečiu registruotis. Registracija! 81 Seimo narys.
Šio neeilinio posėdžio darbotvarkė patvirtinta Seimo valdybos, todėl dirbsime taip, kaip patvirtinta. Baigsime, kada galėsime. Dabar pirmasis klausimas yra Seimo aštuntosios sesijos pratęsimo klausimas. Pranešėjas žinomas. Todėl kviečiu pirmininkauti E.Bičkauską.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes reiškiame protestą jums dėl tokios darbo organizavimo tvarkos. Seimas vakar dirbo iki 21 valandos, šiandien jūs planuojate iki 20 val., rytoj planuojate taip pat iki 20 val. Kiekvieną dieną mes svarstome dešimtis įstatymų. (Balsas salėje) 40, man sufleruoja, planuojama ketvirtadieniui. Seimo nariai neturi fizinės galimybės ne tik parašyti pasiūlymus, pataisas, bet fiziškai neįmanoma jų perskaityti. Taigi jūs visiškai žlugdote Seimo darbą, jūs neleidžiate Seimo nariams atlikti savo konstitucinės pareigos dėl to, kad Vyriausybė - vykdomoji valdžia, turėdama galingą aparatą, per jūsų rankas Seimo narius užverčia lavina įstatymų projektų, ir Seimo nariai fiziškai negali įvykdyti savo parlamentinės pareigos - apgalvotai, sąmoningai priiminėti įstatymus. Prašome tokios netvarkos nedaryti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Baleženti, reiškiu gilų protestą prieš eilinį tamstos bandymą žlugdyti Seimo darbą. Kuo jūs daugiau kalbate, tuo mes ilgiau posėdžiausime. Aš šitai seniau pasakiau ir dabar tai sakau. Šiandien gi yra vienas įstatymas. Šitas įstatymas pradėtas nagrinėti labai seniai, vadinasi, dabar negali būti jokių naujų pastabų. Ir tamstos kalbos, dovanokite, gerbiamasis Baleženti, buvo absoliučiai betikslės. Aš jas galiu tevertinti kaip norą eilinį kartą žlugdyti Seimo darbą.
PIRMININKAS. Pone Veselka, mes jau pradėjome pirmojo klausimo svarstymą. Po šio klausimo aš jums suteiksiu žodį.
Prašau, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji bičiuliai, kaip tik atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie Seimo nariai, nepaisant mano piktų kalbų, vis tiek kalbės, kiek jie norės, arba, tiksliau, kiek leidžia Seimo statutas, todėl aš ir siūlau pratęsti Seimo sesijos darbą. Siūloma pratęsti iki liepos 11 d. dėl šventos ramybės. Tikiuosi, kad nepaisant kai kurių Seimo narių gausių ir nereikalingų kalbų baigsime darbą liepos 5 d. (Balsai salėje) O ramybės išties nebus.
PIRMININKAS. Jūsų, Pirmininke, nori paklausti 13 Seimo narių.
Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, vis dėlto ar ne prastas darbo organizavimas - per savaitę vienas plenarinis posėdis ir priveda prie to, kad mes dabar turime šturmuoti? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Su tamsta iš dalies sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Seimo darbo nežlugdysiu, kalbėsiu trumpai. Man atrodo, gerbiamasis Pirmininke, Seimo darbas žlugdomas, priimant neapgalvotus įstatymus, o po to kaip voverei sukantis karuselėje juos taisant. Štai čia yra blogybė.
Č.JURŠĖNAS. Iš dalies sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau išreikšti didelį nepasitenkinimą Seimo darbo organizavimu. Tai yra susiję su sesijos pratęsimu. Kokius gi įstatymus mes svarstome? Pavyzdžiui, vakar. Daugiau kaip pusę dienos buvo sutrukdyta dėl kažkokio Alkoholio įstatymo atitikimo ar neatitikimo Konstitucijai, kurio nėra jokios prasmės svarstyti. Jeigu nori paduoti į Konstitucinį Teismą, surinkęs parašus gali paduoti. Vėlgi, jeigu jau pratęsime (aš manau, kad bus pratęsta LDDP valia), tai aš irgi balsuočiau už, jeigu jūs įsipareigotumėte visas laisvąsias zonas priimti, visus įstatymus. Tarp jų yra pateikta ir įregistruota Švėkšnos, Veiviržėnų...
Č.JURŠĖNAS. Švėkšnos ir Veiviržėnų.
K.ANTANAVIČIUS. ... laisvosios ekonominės zonos. Ir dar pateiksiu Žemaičių laisvosios zonos, ir dar Rokiškio čia prašė manęs, kad būtų priimta visos laisvosios zonos. Tada pratęskime ir dirbkime.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš atsakau iš karto. Iš jūsų pasiūlytų svarbių klausimų į kitos savaitės preliminarinę darbotvarkę yra įrašytas klausimas dėl tų nelemtų atsiskaitymų 1993-1994 metais. Tas yra įrašyta.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš taip pat nepritariu šios sesijos pratęsimui vien dėl to, kad numatomi svarstyti įstatymai pratęsimo metu, man atrodo, kaip tik nepadės Lietuvai sustiprinti savo ūkį, pagerinti padėtį, bet atvirkščiai, tik pablogins ją. Tuo labiau kad yra noras dar kažką privatizuoti, ką dar galima pačiupti iš Lietuvos žmonių.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu paminėti keletą klausimų ir retoriškai paklausti savęs ir jūsų, ar tai tikrai pakenks Lietuvai? Galutinis balsavimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo. Jis pablogins Lietuvos ir kolegos A.Katkaus padėtį? Gal kolegai A.Katkui ir pakenks, bet Lietuvai tikrai ne.
Toliau. Įstatymas dėl Šiaulių laisvosios ekonominės zonos. Blogai tai Lietuvai ir konkrečiai Šiauliams ar gerai? Toliau, įstatymas dėl biudžeto peržiūrėjimo atsižvelgiant į atitinkamą mūsų situaciją, į bankinius finansinius reikalus. Bus blogiau ar geriau dėl to, kad mes padarysime tai, ką turime padaryti?
Toliau - Seimo rinkimų įstatymas. Galimas dalykas, mes jį šiandien priimsim. Bet aš bijau, kad mums gali tekti dar padirbėti ir kitą savaitę. Tai reikalingi Lietuvai Seimo rinkimai ar nereikalingi? Tad štai aš jums galiu suskaičiuoti mažiausiai dešimt įstatymų, kurie tikrai yra reikalingi Lietuvai ir jai nepakenks.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, jūs atsakėte į mano klausimą. Aš patenkintas. Iš tikrųjų reikalingi įstatymai. Tik dėl vakarykščio to kreipimosi į Konstitucinį Teismą galėjome gi patys priimti tas pataisas ir nevarginti Konstitucinio Teismo. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, ar jums neatrodo, kad jau pilni grioviai žolės prižėlė? Laikas paimti dalgius ir eiti pašienauti.
Č.JURŠĖNAS. Pagalvosim.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Seimo Pirmininke, jūs pastarosiomis dienomis labai eskaluojate tema, kad Seime vyksta ilgos ir bereikalingos kalbos. Seimo nariai tam ir yra, kad jie kalbėtų, aiškintųsi, o ne vien tiktai balsuotų taip, kaip jūs arba kas nors pateiktų kokį nors įstatymo projektą ar nutarimą. Jeigu jūs norite šitų kalbų išvengti, tai, aišku, lieka jums vienintelis variantas - baltarusiškas, kai ponas A.Lukašenka su “bananais” aiškinosi santykius su deputatais.
Dėl šitų įstatymų ir kitko, tai mes turbūt jaučiame tą alkoholio ir tabako invaziją, ir čia dešimt sykių kankinamės ir kankiname. Tikrai yra grėsmingas kankinimasis. Aš manau, kad to Lietuvai reikia, kad mes vis dėlto surašytume taškus kas, kur, kaip ir už ką. O tai, kad jūs numatėte sesiją baigti liepos 6 d., tai, žinoma, yra jūsų pažanga, nes paprastai jūs laikydavotės tradicijos - liepos 21 d., kartu nurydami seilę apie gerus laikus. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Liepos 21 d. buvo kaip tik jūsų pageidavimu ir vieną kartą. Dabar, antra, dėl to, kokį variantą mums, Lietuvos parlamentui, reikėtų rinktis? Man atrodo, kad mums geriau tiktų britiškasis variantas. Jeigu mes spėsime, aš pasiūlysiu pataisas Seimo statutui, kurių esmė yra dvi angliškosios taisyklės: kengūrų ir giljotina. Kam neaišku, vėliau išaiškinsiu. (Balsai salėje) Gerbiamasis V.Jarmolenka tikrai žino, kas tai per taisyklės. Jos yra britiškos, o ne slaviškos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Jau atsakė.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs teigiate, jog Seimo narių atostogos galėtų prasidėti nuo liepos 6 d., jeigu Seimo nariai nuolankiai priims negaišindami laiko kiekvieną siūlomą įstatymą arba jo pataisą. Žodžiu, jeigu būsime geri Seimo nariai, maudysimės baseine, kuriame bus įpilta vandens. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ko gero, gal ir taip.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš sutinku su jumis, kad daugelis iš mūsų tikrai kartais savo kalbomis trukdome posėdžiams, mėgindami atrodyti protingesni, negu esame. Tačiau, jeigu jūs norite, kad pratęstoji sesija vyktų sklandžiai, be to, kas buvo, dar reikia vieno dalyko: kad vienas iš jūsų pavaduotojų, kuris irgi sugeba labai trukdyti Seimo posėdžiams (atsiminkime vakarykštį posėdį), jo pavardė J.Bernatonis, atsisakytų pirmininkauti būtent šitai pratęstai sesijai. Jeigu jūs su tuo sutinkate, aš balsuosiu už.
Č.JURŠĖNAS. Seimo valdyboje apsvarstysime.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Klausimas dirbti ar nedirbti. Atsakymas aiškus.
PIRMININKAS. Dėkui. Paklausė visi norėję. Seimo narys A.Stasiškis dėl vedimo tvarkos.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš daugiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.N.STASIŠKIS. Pone Pirmininke, Lietuvos Konstitucijoje yra aiškiai parašytos datos, kada sesija baigiama, kada pradedama. Jeigu aš neklystu, per šitą kadenciją nė sykio nebuvo arba beveik nė sykio nebuvo šitų datų laikomasi. Aš siūlyčiau nors paskutinio šanso nepraleisti. Paskutinis šansas!
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, toje pačioje Konstitucijoje pasakyta, kad Seimo valia pratęsti. Ir Konstitucija neriboja, kiek mes galime pratęsti sesiją. Mes ją galime pratęsti iki šių metų rugsėjo 9 d., ir viskas bus tiksliai pagal Konstituciją bei Seimo statutą.
Antra. Lyginant su Aukščiausiosios Tarybos darbu, pratęsimai vasarą buvo minimalūs, išskyrus tą vieną atvejį, apie kurį čia vienas kolega, mylintis atitinkamą datą, kalbėjo. O šiaip savaitę, dvi, bet ne daugiau, ir visi kolegos turėjo pusantro arba du mėnesius atostogų, ko Aukščiausiosios Tarybos deputatai, signatarai niekad neturėjo. Taigi, kaip matote, yra esminė pažanga, ir kai mes laimėsime rinkimus ir bus kitos kadencijos Seimas, bus dar geresnis darbo organizavimas.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Paklausė visi, kurie norėjo. Tai nenorminis dokumentas. Mes jį galėtume priimti iš karto, galime pritarti po pateikimo. Tada pradedame svarstymą. Kalbėti norėjo tiktai Seimo narys ponas B.Genzelis. Ar į tribūną, ar iš vietos, pone Genzeli? Atsiprašau. Pone Genzeli, jūs kalbėsite? Ne? Ačiū.
Tada pradedame priėmimo procedūrą. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų?
Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamieji radijo klausytojai! Turbūt visi girdėjo, kas nori dirbti, o kas nori ilsėtis. Aš siūlyčiau palaikyti tuos Seimo narius, kurie nori dirbti ir priimti gerus įstatymus, o ne tuos, kurie nori veltėdžiauti. Siūlau pratęsti sesiją.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš palaikau pono J.Bernatonio siūlymą dirbti ir labai rimtai dirbti. Tai yra nešvaistyti valstybės biudžeto lėšų bankams šimtais milijonų, neparduoti Lietuvos žemės bet kam. Taigi geriausias darbas būtų pailsėti ir po to pagalvoti, ką mes pridarėme.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka. Kažkodėl neveikia jūsų mikrofonas. Gal galėtumėte prie šoninio?
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Tikiuosi, kad jūs neišjungsite manęs, kaip dažniausiai daro ponas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS. Lygiai 2 min.
V.JARMOLENKA. Primenu jums, kai jūs laimėjote rinkimus 1992 m., mums pažadėjote, kad mes dirbsime vieną dieną per savaitę. Jūs labai gerai šitą pamenate. Šitie pažadai 3,5 metų buvo pažadais. Lietuvos Seimas padarė daug nevalingų judesių. Ir paskutinis nevalingas judesys, kadangi pagrindiniai tikslai buvo pasiekti, ką jūs visai neseniai pasakėte stenogramoje, ir dabar mums liko tiktai maži darbeliai (aš cituoju jus, pone Juršėnai) - jūs dar pratęsiate. Visiškai sutinku su B.Rupeika, kuris pasakė: kuo mažiau posėdžiaujame, tuo mažiau Lietuvai darome žalos. Dėl to siūlau padaryti taip, kaip jūs anksčiau žadėjote.
Pažadų karaliau pone Juršėnai, jūs žadėjote, kad mes baigsime liepos 5 d. Blogiausiu atveju, jūs sakėte, 7 dieną. Dabar mes turime sėdėti ilgiau. Jūs galite ir 11 d., ir 12 d. priversti savo frakciją balsuoti taip, kaip jie nori. Bet tai bus jų valia, jūsų frakcijos valia. Aš nenorėčiau čia sėdėti taip ilgai, kaip mes sėdėdavome su jumis iki 1992 m., kol jūs buvote išrinktas, pone spikeri. Kodėl? Dėl to, kad tada buvo karas, okupacinė kariuomenė, ir kiekvieną dieną mums grėsė kažkas nežinomo. Jūs visą laiką sakydavote, na, ko mes čia sėdime per visas atostogas? Taigi dabar aš cituoju po 1991 m. sausio įvykių pasakytus pono Č.Juršėno žodžius: ko mes čia sėdime, kas mums gresia?
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia yra daug kalbų apie tai, kad mes turime dirbti ar dar kažką daryti. Yra kitas klausimas. Mes visą laiką dirbame - ar mes posėdžiausime čia, ar posėdžiausime komitetuose ir kitur. Seimo nariai pagal Konstituciją atostogų neturi, turi tik pertrauką tarp sesijų. Bet tai nereiškia, kad jie nedirba kitur.
Kitas klausimas yra to darbo kokybė. Jeigu mes čia sėdėsime ir gaminsime broką, tai aš sutinku su ponu B.Rupeika. Tikrai čia neverta sėdėti. Bet jeigu mes sėdėsime ir svarstysime rimtai, tada aš sutinku dirbti ir ne iki 11 d., o iki rugsėjo 9 d., jeigu tai bus kokybiškas darbas. Tenka dėl to dažnai abejoti, ir pats Seimas dėl to dažnai suabejoja, užtat tų pataisų yra begalė.
Dar vienas dalykas, ką sakė ir ponas V.Jarmolenka. Tiesiog yra nesolidu lyginti sesijų pratęsimą Aukščiausiosios Tarybos metu ir dabar. Pone Pirmininke, jums buvo priminta ir, matyt, jūs su tuo sutiksite. Sąlygos buvo visiškai kitokios. Ir lyginti taip populistiškai būtų mažų mažiausiai nekorektiška. Prašyčiau jūsų ateityje šito nedaryti. Jeigu mums reikia dirbti, dirbkime. Jeigu reikia priimti dar kokius nors įstatymus, priimkime. Bet juos priimkime kokybiškus. Aš už tai, kad sesija būtų pratęsta, bet kad tas laikas nenueitų niekais, kad per tą laiką mes priimtume ne visus, kiek čia yra surašyta, bet kelis tikrai svarbius įstatymus, ir priimtume juos kokybiškus, t.y. suderinę nuomones, radę kompromisus ir radę sprendimus ne kokiai nors grupuotei, bet Lietuvos valstybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš visiškai palaikau gerbiamojo S.Pečeliūno nuomonę, kad mes turime dirbti ir priimti kokybiškus įstatymus. Man tiktai keista, kad tie žmonės, kurie mažiausiai prisidėjo realizuojant tuos dalykus... turiu omeny poną B.Rupeiką, kuris nuolatos ilsisi, siūlau ir toliau ilsėtis. Todėl aš pritariu pasiūlymui pratęsti sesiją ir priimti iš tiesų kokybiškus Lietuvos valstybei, o ne konkretiems žmonėms reikalingus įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar gali pasisakyti tiktai prieš. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Ar prieš aš turiu?
PIRMININKAS. Reikia, pone Andriau, dabar kalbėti prieš.
A.KUBILIUS. Aš turiu tiesiog racionalų pasiūlymą, kuris suderins visas puses. Jeigu siuvėjas pavėluoja savaitę klientui pasiūti kostiumą, tai siuvėjas turi atlyginti klientui nuostolius. Jeigu Pirmininkas savaitę užtęsia darbą, jis turi savo klientams, Seimo nariams, irgi atlyginti patiriamus nuostolius.
PIRMININKAS. Pirmininkas čia, šalia, replikuoja, kad kitą savaitę pateiks, bus į darbotvarkę įtrauktas įstatymas dėl atlyginimų Seimo nariams sumažinimo. Atrodo, tada ir ponui A.Kubiliui teks.
Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, įstatymo dėl sesijos pratęsimo pateikėjau, ir gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, mes galime juokauti kiek tik norime, bet juokai juokeliais. Aš jums priminsiu, jog vakar posėdis baigėsi 21 val. Aš negaliu įsivaizduoti, kad iš tiesų kokybiški įstatymai galėtų būti priimami, kai darbas tęsiasi 12 valandų. Turbūt žmogus nėra išimtis šitoje mūsų gyvenimo srityje, kaip ir bet kokia gyva būtybė jis turi pailsėti, jeigu nori, kad gerai dirbtų jo galva, kad gerai veiktų jo smegenys. Ir jeigu mes visą laiką dirbsime tokiu tempu kaip dabar, neturėdami ir trečiadieniais atokvėpio ir pratęsdami sesiją iki pat liepos vidurio, tai aš manau, kad iš tiesų tų gerų įstatymų arba kokybiškų įstatymų mes nepriimsime. Aš manau, kad tai yra specialiai inspiruota pono Pirmininko, kad tik prieš rinkimus mes sukeltume kuo didesnę sumaištį Lietuvoje ir jos įstatymuose. Aš prieš sesijos pratęsimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Juršėnai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Statuto du nedemokratinius punktus. Tai būtent, kad posėdžio pirmininkas uzurpuoja teisę pratęsti posėdį. Negali būti posėdžio pirmininkas aukščiau už visą Seimą. Jis gali siūlyti, Seimas tegul balsuoja. Tai štai.
Ir antras momentas. Pasiimdami dideles teises, jūs, Seimo valdyba, galite sušaukti posėdį. Teoriškai jūs galite posėdį sušaukti kiekvieną dieną. Aš nemanyčiau, kad Seimo valdybos asmenys gali būti aukščiau už Seimą ir jokio Seimo sutikimo, patvirtinimo nereikia. Štai du nedemokratiniai momentai, kurie gali kai kam kada nors “atsirūgti”. Aš manyčiau, būtų gražu, jeigu jūs patys tą padarytumėte iš anksto ir prie kai kurių demokratinių detalių “prilipintumėte” ir šitą “gintarinį” pasiūlymą. Aš nenoriu pratęsti sesijos dėl šitų motyvų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII sesijos pratęsimo”? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 21.
PIRMININKAS. 31?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.
PIRMININKAS. Prieš 21. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.
PIRMININKAS. Taigi 58 Seimo nariams balsavus už, prieš balsavus 21 ir susilaikius 16 Seimo narių, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII sesijos pratęsimo” priimtas.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, dėkoju už paramą ir dar kartą pabrėžiu, kad jeigu dirbsime konstruktyviai, pakankamai kalbėsime, bet kai kur ir nekalbėsime, tai tikrai baigsime iki liepos 6 d.
Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas Nr.2330(3) (priėmimo tęsinys) (96.06.26)
8sesija58p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, 2 darbotvarkės punktas - Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas Nr.2330(3). Pranešėjas - Z.Vaigauskas. Tęsiame priėmimą pastraipsniui. Kviečiu pranešėją į tribūną.
Gerbiamasis pranešėjau, mes priėmėme 36 straipsnius ir iš viso keturias įstatymo dalis. Dabar 37, atrodo, straipsnis ir gausu pataisų. Gal jūs apibendrintai keletą žodžių tartumėte ir pasakytumėte, dėl kurio pasiūlymo pirmiausia turime balsuoti. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiuo metu įstatymo projektui yra pateikti 26 pasiūlymai. Aš labai dėkoju visiems pateikėjams. Jeigu konkrečiai kalbėčiau dėl 37 straipsnio pasiūlymų, tai aš išvardyčiau tokius: pono K.Antanavičiaus, P.Jakučionio ir “Lietuvos sambūrio” atstovų pasiūlymai, pono A.Basko pasiūlymas ir pono J.Veselkos pasiūlymas. Visiems šitiems pasiūlymams negalėčiau pritarti, nes jie buvo nagrinėti darbo grupėje, ir darbo grupė tiems pasiūlymams nepritarė. Konkrečiai galbūt geriausiai būtų pradėti nagrinėti gausiausiai pasiūlymų pateikusio pono K.Antanavičiaus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tik priminti, kad dėl kai kurių principinių dalykų mes apsisprendėme pačioje pradžioje, ir todėl papildomai tą patį dalyką balsuoti mes neprivalome ir nebalsuosime. Konkrečiai buvo siūlyta atsisakyti daugiamandatės apygardos. Tai dėl šito dalyko susitarta ir visi tokie siūlymai nebus teikiami. Taigi aš visų pirma kviečiu kolegą K.Antanavičių tarti žodį dėl jo siūlymų. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau kreiptis ne kaip į partijų atstovus čia, Seime, o kaip į Lietuvos atstovus. Ir jeigu tai yra Lietuvos atstovai, tai turėtų paremti, kad kandidatus į vienmandates apygardas gali siūlyti ne tik politinės partijos ir organizacijos, bet ir kūrybinės organizacijos. Tai išdėstyta jums pateiktuose siūlymuose. Tuos siūlymus remia daugybė Lietuvos žmonių. Siūloma, kad turėtų teisę kelti politinės partijos, organizacijos, profesinės sąjungos, pramonės ir verslininkų asociacijos, kūrybinės sąjungos. Kiekvieną vienmandatėje apygardoje keliamą kandidatūrą turi paremti savo parašais ne mažiau kaip (aš parašęs 1000, bet aš prisidedu prie pono A.Basko siūlymo) 100 tos apygardos rinkėjų. O daugiamandatėje lieka tas pat, kas buvo. Lieka antroji pastraipa tokia pati, kad kandidatai į Seimo narius vienmandatėse apygardose ir pavieniai asmenys gali pasisiūlyti patys. Aš tik nesuprantu, kodėl partijos turėtų bijoti šitokios galimybės, kad gali pasiūlyti kandidatus kūrybinės organizacijos, kurios surinks tūkstantį ar šimtą (kiek bus nustatyta) parašų. Todėl kreipiuosi į visus čia esančius Seimo narius, prašydamas pamiršti savo partijų ambicijas ir balsuoti už tai, kas yra priimtina daugumai Lietuvos žmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes pirmiausia turime susitarti dėl šito principinio dalyko: priimam ar nepriimam. Todėl tik dėl šito, t.y. 37 straipsnio pirmosios dalies pirmosios pastraipos ir kalbame. Ar remia kas kolegos K.Antanavičiaus siūlymą (man atrodo, čia ne tik jo, bet ir “Lietuvos sambūrio” siūlymas), ar remia, ar neremia? Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Tai neatitinka Lietuvos Konstitucijos reikalavimų, ir tikrai šitam siūlymui nepritariu. Tai nukreipta ir prieš daugiapartinės sistemos formavimą, ir prieš partijų stiprėjimą. Tokie dalykai, mano požiūriu, nepriimtini. Siūlau palikti kaip pagrindiniame tekste.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra remiančių? Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man įdomi nuostata, kad viskas, ką demokratiškiau norima padaryti, yra kova prieš partijų stiprėjimą. Buvo TSKP partija, kuri stiprino, stiprino save įvairiais būdais ir taip “nustiprino”, kad kaip dūmas išnyko. Todėl aš pritariu profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dar sykį pranešėjas. O kolegos Seimo nariai kviečiami registruotis.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad su profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymu negalima sutikti ir štai dėl ko. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatytos partijos ir politinės organizacijos bei jų apribojimai, suvaržymai ir teisė dalyvauti tiesioginėje politinėje veikloje. Kitos organizacijos, jeigu jos nori tiesiogiai dalyvauti politinėje veikloje, kelti kandidatus, turi dideles galimybes užsiregistruoti pagal Politinių partijų ir organizacijų įstatymą ir tai daryti. O suteikti teisę profsąjungoms ir kitoms organizacijoms, tuo labiau kūrybinėms sąjungoms, kurių yra labai daug, mano supratimu, nėra jokio reikalo. Jos gali remti iškeltus partijų kandidatus arba save iškėlusius kandidatus. Todėl aš siūlau balsuoti prieš tokią pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo. Mes balsuosime alternatyviai, nes kolega K.Antanavičius kartu su kitais siūlo visai kitokią pirmąją pastraipą. Taigi pagrindinis tekstas, dėmesio! Pagrindinis tekstas - mygtukas “už”, jį gina pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai. Alternatyva, kurią siūlo kolega K.Antanavičius ir kai kurie kiti Seimo nariai, - mygtukas “prieš”. Ar aišku? Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už pagrindinį tekstą - 61, prieš - 5 ir vis tiek 2 susilaikė. Taigi lieka pagrindinis tekstas.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, yra antroji pastraipa, ir čia kalbama apie 1000 rinkėjų arba, man atrodo, kolega A.Baskas siūlo 100. Gal čia daugiau siūlymų yra?
Z.VAIGAUSKAS. Taip, yra dar ir kitų siūlymų. Siūloma ir 500, ir 400, ir 1000.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka?
Z.VAIGAUSKAS. Šis klausimas buvo nagrinėtas darbo grupėje ir buvo pritarta, kad liktų 1000. O siūlymai yra pono J.Veselkos ir pono A.Basko. A.Baskas siūlo 100, o ponas J.Veselka siūlo 400.
PIRMININKAS. Prašysiu abu siūlytojus tarti žodį, o po to jau kiti Seimo nariai. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji, jeigu paliksime 1000, tai įvesime diskriminaciją. Partijai suteikiama teisė kelti. Jai pakanka per visą Lietuvą surinkti keturis šimtus rėmėjų, o tam, kad vienas žmogus galėtų save iškelti, jis vienoje apygardoje turi įkurti dvi su puse partijos. Kokia yra diskriminacija! Tai vienas dalykas. O antras dalykas, jeigu jūs iš tikrųjų leisite iškelti žmogui save, t.y. sumažinsite šitai jam, tai jūs stiprinsite partijas, nes padidės joms konkurencija - tai kitas pagrindinis (esminis) dalykas.
Dabar trečias dalykas. Pažiūrėkime, kaip yra kitose šalyse. Anglijoje užtenka surinkti 10 parašų. Lietuvoje - šimtą kartų daugiau. Tai praktiškai atmetate galimybę patekti į Seimą žmogui, kurio neremia kuri nors struktūra. Asmuo, neturintis atitinkamos struktūros, nesurinks 1000 parašų. Todėl labai prašau, padarykime 10 kartų daugiau negu Anglijoje, ir to pakaks. Bet nedarykime šimtą kartų, tai iš viso panaikiname galimybę išrinkti. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka dėl 400.
J.VESELKA. Aš noriu tik... Gerbiamasis A.Baskas viską pasakė. Aš noriu pasakyti, kad ir tūkstantį galima surinkti, bet tada reikia užmiršti pagrindinį darbą, kurį iš tikrųjų Seime reikia mokėti dirbti (ir įstatymai, ir jų analizė), o tada reikia tik vaikščioti, prašyti. Todėl aš siūlau kompromisą, t.y. keturis šimtus, tiek, kiek reikia dabar politinei partijai, tai normalu, kad per daug nereikalaujama, 400 ir apriboti, kad tų parašų nepririnktų... ateitų į vienmandates save kelti ne daugiau kaip trys. Tam tikra konkurencija: jeigu jų susirenka daugiau, tegul jie konkuruoja tarpusavyje. Aš manau, tai kompromisinis sprendimas. Todėl siūlyčiau palaikyti mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar prašyčiau remti vieną ar kitą skaičių, ir iš eilės. Kolega J.Listavičius. Skaičiai yra trys: 100, 400 ir 1000. Kas siūlė 2000? Atsiprašau, prašom tikrai negaišinti laiko. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia prieš mane kalbėję gerai aritmetiką žino, o aš pasiūlyčiau tai, ką praktiškai kai kurie iš jų jau ir daro: steigia partijas, o dabar kaip tik partijų sezonas (taip kaip ir grybų sezonas) prieš rinkimus ir visiškai bus gerai. O vienu žodžiu, mes organizuojame rinkimus vieną kartą per ketverius metus, todėl čia ne žaidimas, o rimtas darbas. Aš pritariu pagrindiniam tekstui, o pasiūlymams ne. Ačiū.
PIRMININKAS. K.Bobelis už kurį skaičių?
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik turiu vieną klausimą dėl tų skaičių. Man atrodo, ar 1000, ar 700, ar 500 - tai nesudaro esmės. Bet yra klausimas: kodėl prieš rinkimus Seimo narys turi įsipareigoti, kad jeigu jis bus išrinktas, jis atsisakys darbo ir pan. Tą gali daryti po to, jeigu bus išrinktas. Iš anksto niekas neatsisako.
Kitas dalykas, kuris man nevisiškai priimtinas, kodėl savo pajamas ir turtą turi deklaruoti prieš rinkimus? Tai turi daryti po to, kai išrinks. O be to, mes, visi Seimo nariai, jau esame pateikę tas deklaracijas. O tie nauji, kurie bus išrinkti, turės per nustatytą laiką padaryti. Man neaišku, tai toks nereikalingas biurokratizmas.
PIRMININKAS. Čia, gerbiamasis kolega, tokie įstatymai, o dėl kai kurių dalykų, apie kuriuos jūs kalbate, mes kalbėsime ir balsuosime vėliau. S.Pečeliūnas. Už kurį skaičių?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį dar į vieną dokumentą - tai į “Sambūrio” išplatintą pasiūlymą, teikiamą pono K.Antanavičiaus. Labai įdomu, kai save laikantys lyg ir “Sambūrio” nariais siūlo kitus dalykus nesuderinę su “Sambūriu”. “Sambūris” siūlo (aš skaitau): “ne mažiau kaip 1000”. Tai gal jūs pirma susitarkite, o paskui jau eikite į Seimą ir ką nors siūlykite. Aš remiu pagrindinį tekstą. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Šį kartą aš S.Pečeliūnui norėčiau padėkoti už taiklią akį. Pastebėjo.Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, čia buvo išsakyta daug argumentų dėl mažesnio skaičiaus. Atleiskite. Ši sistema leidžia kelti kandidatus asmenybėms, žmonėms, nesusijusiems su partijomis. Tikrai tas asmuo, kuris vertas, be jokio vargo surinks apygardoje 1000 parašų. O 1000 parašų ir 400 partijos steigimui reikalingų parašų - tai ne tas pat. Vienos partijos nariai negali pasirašyti ar būti kitos partijos nariais. Tuo tarpu čia galima paremti, pritarti kandidatūros iškėlimui kad ir 10 vienmandatėje kandidatų. Tas pats žmogus gali paremti savo parašu. Tai jokiu būdu nelygiaverčiai parašai. Nereikia čia tos tikrai, sakyčiau, pigios propagandos ar dangstytis naujais skambiais vardais. Aš manau, kad būtina paremti pagrindinį tekstą - tai būtent 1000 parašų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia yra trys skaičiai, pateikėjai nė vieno skaičiaus neatsiima, todėl iš pradžių rinksime tuos skaičius - 100, 400 ir 1000, o po to apsispręsime. Jeigu kolega A.Baskas atsiima, tik dėl to aš galiu suteikti žodį, o ne dėl pasiaiškinimų. Prašom. A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš jaučiu, kad niekas neparems, išskyrus J.Veselką, o sambūryje nebuvo svarstoma, suvažiavime šis dalykas nebuvo siūlomas, ten tik kelių žmonių yra siūlyta, todėl aš atsiimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, jūs tikrai viską supainiojote. Pasirodo, pasirašyta sambūrio vardu, o jūs sakot, kad ne. Tai tikrai jūs...
A.BASKAS. Nebuvo svarstyta suvažiavime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tapo labai aišku. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuosim alternatyviai. Prašom registruotis. O kol registruojamės, kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir eiliniai jos nariai negali girdėti iškilių Seimo narių kalbų, nes atjungta visa garsiakalbių sistema. Kol tai vyksta čia, aš esu už deputato algos dydžio kiekį keliant kandidatus ir tuo baigiu.
PIRMININKAS. Gerai. Aš supratau. Per pertrauką šį dalyką patikslinsim. Mielieji kolegos, 82 Seimo nariai. Balsavimas alternatyvus. Pagrindinis tekstas - mygtukas “už”, t.y. 1000, mygtukas “prieš” - 400. Ar aišku? Susilaikę neskaičiuojami. Aišku? 1000 - už, 400 - prieš. Prašom balsuoti.
65 - už, 15 - prieš. Lieka pagrindinis tekstas. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, yra kolegos K.Antanavičiaus ankstesnis siūlymas 1 straipsnį papildyti trečiąja dalimi. Gerbiamasis Antanavičiau, prašyčiau motyvuoti. “Pilietis gali būti keliamas.”
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Dabar pažiūrėkit, kokia yra įteisinta nuostata. Yra Konstitucijoje lygi ir vienoda teisė. O štai pilietis save išsikelia ir daugiamandatėje, ir įrašytas vienmandatėje. Tai ar čia lygi rinkimų teisė? Jis turi dvigubai didesnę teisę negu kitas. Vienas dalykas.
Antras dalykas, įsirašo ponas Č.Juršėnas, ponas G.Kirkilas, ponas J.Karosas, ponas V.Landsbergis, ponas G.Vagnorius - iškilūs politikai, bet jie taip pat yra išrenkami vienmandatėje. Ir paskui juos ateina visiški žąsiukai, kurie niekaip nėra remiami Lietuvos žmonių, nes anie, išrinkti vienmandatėje, išsibraukia iš daugiamandatės. Pažiūrėkit, kur čia yra teisybė ir dora? Manau, jeigu šis nebus priimtas, teks bandyti organizuotis duoti į Konstitucinį Teismą visą tą įstatymą, nes čia aiškiai yra pažeista lygybė ir vienodos rinkimų teisės. Ačiū.
PIRMININKAS. Va, čia jau įdomu. Gerbiamieji...
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau... Ne visi žino, kas siūloma. Trečioji pastraipa: “Pilietis gali būti keliamas kandidatu į Seimą tik vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje.” Arba toje, arba toje, tegul pasirenka.
PIRMININKAS. Arba, arba. Mielieji kolegos, dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų K.Antanavičiaus papildymą, ir vienas, kuris manytų, kad to tikrai nereikia. Kolega K.Skrebys. Prašom. Ne. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, kad tas papildymas trečiąja dalimi yra visiškai nereikalingas dėl labai paprastų priežasčių - piliečių teisės nėra ribojamos. Niekas jiems nedraudžia būti politiškai aktyviems, pasirinkti kurią nors iš politinių organizacijų, konkrečią partiją ir dalyvauti rinkimuose. Kažkokiu būdu susidarė dabar mūsų valstybėje asmenybių grupė, asmenybių, kurios niekur nepritampa. Gal jos tikrai labai didelės asmenybės, aš to nekvestionuoju, bet jos mėgina save supriešinti su daugiapartine sistema. Kitaip sakant, įrodyti, kad jie yra vertesni už daugiapartinę sistemą. O jau visuomenės vystymasis įrodė, kad vis dėlto nieko kito, kito modelio nėra, kaip tik partijų modelis, jų tarpusavio konkurencijos modelis gyvuoti politinei minčiai ir valstybės valdymui tvarkyti. Aš nenorėčiau, kad mes tuos dalykus supriešintume. Rinkimų įstatymas leidžia ir asmenybei aktyviai dalyvauti, ir vis dėlto nepaneigia politinių organizacijų. Šiuo atveju yra mėginama žmogų plėšti iš partijų. Aš visiškai neremiu to naujojo pasiūlymo, kurį K.Antanavičius teikia.
Pono Pirmininko norėčiau paprašyti, kad norėčiau kalbėti ir dėl šio straipsnio pagrindiniame tekste esančios trečiosios dalies, bet tą darysiu tada, kai mes prie to ateisim. Prašysiu suteikti man žodį. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia, gerbiamasis kolega, atskira kalba. Pirma apsispręskim dėl šito dalyko. Ar yra remiančių kolegos K.Antanavičiaus siūlymą? Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš nieko prieš, kad “chebros” lyderiai atsivestų savo žąsiukus į Seimą.
PIRMININKAS. Nieko prieš?
R.J.DAGYS. Nieko prieš, kad “chebros” lyderiai irgi atsivestų savo žąsiukus į Seimą.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, tada prašom pasiruošti balsuoti. Prašom. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Per tą laiką, kol jūs kalbat, dar sykį registruojamės.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiai pataisai, aš manau, negalima pritarti štai dėl ko. Čia yra bandoma dirbtinai apriboti partijų teises, taip pat kitų kandidatų teises ir sukurti geresnes sąlygas pavieniams kandidatams, kurie negali sulaukti jokios partijos paramos, norima pašalinti konkurenciją ir lengviau patekti į Seimą. Aš manau, kad tokius klausimus turi spręsti rinkėjai, o ne pavieniai kandidatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Antanavičiau, na, juk negalima du kartus kalbėti. Sutariam, kad šį sykį dar jūs kalbat virš plano, bet dėl kitų straipsnių tik tiek, kiek priklauso pagal Statutą.
K.ANTANAVIČIUS. Gerai. Aš noriu pasakyti, kiekgi čia demagogijos ir melagystės! Jeigu paimsim stenogramą, manau, galima bus išrašyti. Netgi sovietų lyderiai, prisimenat, Brežnevas būdavo iškeltas dvidešimtyje ir turėdavo pasirinkti vieną apygardą. O dabar jau mūsų partijų veikėjai, matot, yra lygesni už lygiausiuosius ir negali pasirinkti, ar jis bus... Juk niekas neuždraudžia pasirinkti, ar jis eina per partiją, ar jis eina vienmandatėje. Ir kokią čia, pone pirmininke, tokią netiesą skleidžiate? (Aš kalbu apie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, kad antrą sykį nebūtų, jog Č.Juršėnas. Ne.) Juk yra visiškai netiesa, kai jūs sakot, jog kažkas apdraudžia. Niekas neapdraudžia. Tai eikit. Esi partijos veikėjas, eik vienmandatėje, jei nori, eik daugiamandatėje. Kas uždraudžia?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiat kolegos K.Antanavičiaus papildymą 37 straipsnio pirmajai daliai, tas balsuoja už, kas mano, kad tai tikrai nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 6, prieš - 53, susilaikė 14. Nepriimta.
Gerbiamieji kolegos, va, dabar labai svarbus, tikrai kapitalinis klausimas. Tai yra 37 straipsnio pirmosios dalies trečioji dalis dėl blokų, matyt, taip reikia sakyti.
Z.VAIGAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau labai trumpai, o po to siūlymo autorius.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, rinkimų blokas, kurį sudarytų vienmandatėse apygardose save iškėlę kandidatai nesulaukę bent kiek didesnio palaikymo, o sulaukę tik vieningos nuomonės, kad jį reikia braukti. Darbo grupėje tas klausimas buvo svarstytas ir taip pat pasakyta: jeigu Seime sulauks pritarimo, tai jį paliksime. O aš noriu priminti, kad tuo būdu vienmandatėse apygardose išsikėlusiems kandidatams būtų galimybė patekti į proporcinę rinkimų sistemą, todėl manau, kad toks rinkimų blokas įstatyme nereikalingas, nes niekas jo nenori. Aš manyčiau, geriausia jį būtų išbraukti, kad nekeltume daugiau nereikalingų diskusijų. Nebent atsirastų bent vienas Seimo narys, kuris norėtų to rinkimų bloko. Bet jeigu nėra, tai braukiam. Aš siūlyčiau išbraukti. Tuo labiau, kad daugelis.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad atsiras. Ar nėra? Ar yra kas nors, remiantis blokus? Nėra? (Balsai salėje) A.Endriukaitis už partinių ir nepartinių bloką. Yra vienas remiantis, ar ne?
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal tada aš sutinku su išbraukimu, kad nebūtų nereikalingų diskusijų.
PIRMININKAS. Gerai. Tada balsuosim. Prašom. Vienas už... (Balsai salėje) Tai kad ne. Atsiprašau, bet yra besipriešinančių. Gal čia aš truputėlį kaltas iš tikro. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Man atrodo, kad čia nereikia didelių argumentų. Iš tikrųjų tai yra kažkas pakankamai naujoviška ir nerimta. Tai nesiderina su partijų vystymo ir stiprinimo uždaviniais. Antras dalykas, gali sukelti labai neaiškių painiavų. Nes dabar taip, kaip yra įrašyta, tai, pavyzdžiui, LDDP kandidatai, įrašyti ir į sąrašą, ir iškelti vienmandatėse apygardose, gali sudaryti dar kažkokį bloką. Bent jau tokia formuluotė... Bet aš nesiginčiju. Aš tiktai sakau, kad, man atrodo, tikrai nereikia šito dalyko, kadangi nėra jokios prasmės.
PIRMININKAS. Ar yra nors vienas remiantis? K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Atsiprašau, Pirmininke, ne vienas, o dešimtys remiančių yra. Manau, kad partijos... Juk darbo grupėje buvo svarstoma, aš noriu jūsų dėmesio, darbo grupėje buvo svarstoma, darbo grupėje buvo priimta. Pažiūrėkit, darbo grupės dalyvių ar yra kas parašęs pastabų. Ten, kur aš nesutinku, aš parašiau. Tada ponas Z.Vaigauskas tegul pasako, kas ten nesutiko.
Z.VAIGAUSKAS. Ponas A.Kairys, ponas K.Skrebys specialiai parašė pastabas, kad jie su tuo dalyku nesutinka. Tai padarė projekte.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tvarka. Bet darbo grupės dauguma balsavimu vis dėlto tą nuostatą priėmė. Tai dabar pasakyti, kad ji nereikalinga ir štai kodėl nereikalinga? Todėl, kad partijai gali būti sunkiau. O tai, kad kokie partiniai įsirašys, juk vienmandatėje bus keliami daugiausia nepartiniai, nepriklausantys partijoms ir todėl jie galėtų sudaryti tą nepartinių bloką. Siūlau palikti šią nuostatą, kuri bent jau šešėliu į demokratiją būtų panaši.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, minutėlę. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš buvau prašęs žodžio ir labai trumpai pasistengsiu kalbėti. Ponas K.Antanavičius klaidina Seimą. Darbo grupėje jokio balsavimo nebuvo. Darbo grupėje šiam jo siūlymui tikrai nebuvo pritarta. Tačiau kadangi jis buvo suformulavęs labai konkretų tekstą, tai tą tekstą mes čia įrašėm ir yra parašyta pastaba, kad tai yra visai naujas dalykas, ir paaiškinta, ką tai galėtų reikšti. Pone Antanavičiau, prašom teisingai formuluoti. Aš visiškai sutinku su kolegų nuomone, kad tai yra tam tikras nonsensas. Yra visiškas nonsensas. Tai, ką pasakė ponas A.Kubilius, kaip tada tie žmonės elgsis būdami ir ten, ir ten, ar jie naują kažkokią partiją dar sudarinės, ar dar kažką? Na, atsisakykim tokių visiškai nepamatuotų, nesubalansuotų, nesuderintų ir netgi sunkiai paaiškinamų dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi K.Antanavičius reikalauja balsuoti, todėl prašom balsuoti. Kas už tai, kad tokia dalis, t.y. iš eilės būtų pirmosios dalies trečioji pastraipa, kas už šią pastraipą, kaip siūlo K.Antanavičius, tas balsuoja už. Kas mano, kad ši pastraipa nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? O esmė - rinkimų blokas. Prašom balsuoti.
Už - 4, prieš - 55, 7 susilaikė. Pastraipa neįrašoma. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, antroji dalis. Suprantama, kad rinkimų blokas ir šioje dalyje, ir kituose straipsniuose dabar jau automatiškai braukiamas. (Balsas salėje) Ne, automatiškai. Dėl rinkimų bloko mes apsisprendėm ir daugiau nebalsuosim.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau štai ką pasakyti.
PIRMININKAS. Ar čia kitas dalykas? Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Sąvoka “rinkimų blokas”, kai jį sudaro 20 save iškėlusių ne partijos iškeltų, o save iškėlusių kandidatų, išnyksta iš šio Rinkimų įstatymo. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar yra pateiktas pasiūlymas, kuriame irgi yra sąvoka “rinkimų blokas”, bet visai kita prasme. Tai šia prasme, senąja, iš viso įstatymo save iškėlusių kandidatų sudarytas rinkimų blokas išnyksta, o dėl naujosios jo prasmės reikės dar balsuoti, kai bus pasiekti tie straipsniai.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Juk antrojoje dalyje yra aiškiai parašyta: “Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija ir politinė organizacija ar rinkimų blokas...”
Z.VAIGAUSKAS. Čia braukiama.
PIRMININKAS. Čia braukiat. Tai ir sakau, kad reikia aiškiai pasakyti, ar...
Z.VAIGAUSKAS. Čia braukiama.
PIRMININKAS. Ar yra, ar nėra. O kur tas kitas blokas, tai kita kalba. Tokiu atveju, mano skaičiavimais, šiam straipsniui, arba šio straipsnio antrajai daliai yra kolegos R.Maceikianeco ar S.Malkevičiaus pataisa dėl 120 kandidatų. Ar nėra? Jeigu nėra, niekas nepasigenda, tada viskas. Ar reikalauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 37... (Balsas salėje) Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mielieji ponai, aš norėčiau, kad vis dėlto būtų suteiktas žodis ponui P.Jakučioniui. Yra jo pataisa išbraukti rinkimų bloką, ką jau atlikom, ir dėl to nebesiginčykim. Bet yra ir dar vienas dalykas parašytas: ir visą trečiąjį priešpaskutinįjį sakinį. Tai gal tegul ponas P.Jakučionis pasako, kodėl jis nori tai išbraukti, ar jūs su tuo sutinkat. Čia ne dėl to, kad aš vieną ar kitą pusę palaikau, bet tiesiog yra toks pasiūlymas, turim apie jį kalbėti.
PIRMININKAS. Teisingai, be rinkimų bloko ir visą trečiąjį priešpaskutinį sakinį. Tai, gerbiamasis Jakučioni, tamstos žodis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš pasiūliau ir pirmosios dalies trečiąją pastraipą išbraukti, ką jau padarėme. Ir kaip logišką tęsinį iš antrosios dalies išbraukti “ar rinkimų blokas”, tai irgi padarėm. Dabar reikia išbraukti taip pat logiškai tą priešpaskutinį sakinį, nes čia yra kalbama apie save iškėlusių rinkimų bloką rinkimų apygardose. Čia visai nekalbama apie tai, čia anksčiau buvo kalbėta dėl kito rinkimų bloko, kitokio turinio, galima pasakyti. O jeigu mes paliktume tą sakinį, tai jis čia būtų visai nereikalingas. Jį reikia tiesiog išbraukti kaip jau nebereikalingą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt aš nelabai aiškiai pasakiau. Šis sakinys jau yra išbrauktas, be jokios abejonės. Taip pat išbraukti dalykai dėl rinkimų bloko, tą senąja prasme, jo registravimas, atstovavimas, dokumentų pateikimas. Visi šie straipsniai išbraukti. Taigi, pone Jakučioni, jūsų pataisa jau priimta. Jau yra išbraukta.
PIRMININKAS. Gerai. Tai galim balsuoti ar nereikia balsuoti dėl 37... Nereikia? Reikia. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš dėl 37 straipsnio.
R.J.DAGYS. Aš iš esmės palaikau 37 straipsnio formuluotę. Kaip tiktai gerbiamasis K.Antanavičius dabar apeliavo į komisijos priimtas nuostatas. Tai aš norėčiau, kad mes ir laikytumėmės tokių nuostatų ir ypač Seimo Pirmininko prašyčiau nedaryti jokių išimčių ir privilegijų svarstant šį įstatymą, kad kiekvienam kalbėtojui po 10 kartų suteiktų klausimą aiškinti, apeliuoti į dorą, sąžinę ir panašiai, iš esmės besirūpinant, kaip tik savajai “chebrai” prastumti savo žąsiukus į Seimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai kurie žodžiai buvo nereikalingi, nors pastaba iš esmės teisinga. Kas prieš 37 straipsnį? K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai dabar kokia kalba apie antrojoje pastraipoje paliktą tą antrajame sakinyje bloką?
PIRMININKAS. Neliko.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, ne, aukščiau. Čia išbraukėt visą sakinį, o dar aukščiau yra.
Z.VAIGAUSKAS. Irgi išbraukėm.
K.ANTANAVIČIUS. Išbraukėt. Tai dabar esu prieš, nes ar yra Lietuvoje partija, kuri atstovauja žmonėms, po galais, jeigu taip? Antras dalykas, neduoti kalbėti. Ponas R.Dagys čia triukšmą kelia. Neduoti. Na, uždrauskit visiems žmonėms dalyvauti rinkimuose ir tegul dalyvauja tik partiniai. 2% ar 1,5%, ir bus tvarka. Prie komunistų buvo 9% jūsų žiniai, ir tai buvot nelabai, man atrodo, laimingi. O dabar visi turi būti laimingi vien tik dėl to, kad jūs esate. O jeigu žmogus turės vienodas galimybės iškelti save kaip per bloką, vienmandatę ir per bloką, tai jau nedora, nepriimtina ir nonsensas, jeigu partinis gali iškelti ir per partiją, ir vienmandatę, tai čia jau supernonsensas. Apsi... Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 37 straipsnį, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat.
58 - už, 2 - prieš, 1 susilaikė. Gerai. Kartoju: 58 - už, 3 prieš, vienas susilaikė. Pagaliau straipsnis priimtas.
38 straipsnis. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manyčiau, nors gerai, jog balsavome, bet vis dėlto reikėtų panagrinėti visas pataisas, kurios buvo pateiktos. Ten buvo ir mano.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, aš kaip tik tamstos pavardę paminėjau. Niekas neatsiliepė. Ir klausimas buvo išspręstas. Kolega A.Dagys mane dar kartą įspėjo, kad jokių išlygų nedaryčiau nei vėluojantiems, nei savo “chebrai”.
Kolegos, 38 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Čia yra pono A.Basko pataisa. Taip pat dar siūloma išbraukti “rinkimų bloką”, bet jau nesvarstysime. Ponas A.Baskas siūlo 3l straipsnio trečiosios dalies pirmajame sakinyje išbraukti žodžius “turi būti nurodyta visų kandidatų vardas, pavardė, gyvenamoji vieta” ir papildyti šį sakinį labai, t.y. “taip pat visi kandidatai turi pateikti dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos pilietybę, ir užpildyti šio įstatymo priedėlyje pateiktą atsiskleidimo formą, kurios kopijas Vyriausioji rinkimų komisija išdalina atitinkamoms rinkiminėms apylinkės rinkėjų žiniai”. Yra pridėtas didžiulis priedas, kuriame yra atsiskleidimo anketos. Aš nenorėčiau tiems dalykams pritarti. Mano supratimu, tame, ką siūlo A.Baskas, yra labai daug rašliavos, iš kurios, turiu pasakyti, rinkėjams apie kandidatą visiškai nieko naujo nepaaiškės. Manau, kad ta forma, kuri nusistovėjusi pas mus ir daugelyje pasaulio valstybių, kad kandidatas pateikia žinias apie save rinkėjams, dalyvaudamas televizijos laidose, susitikimuose su rinkėjais, yra pakankama. Yra dar taip pat nustatyta finansinė deklaracija, o pildyti sąrašo visokiomis anketomis, mano supratimu, nereikia. Tuo labiau kad ten pateikti tekstai yra labai prastai suredaguoti. Nežinau, kodėl ponas A.Baskas nenorėjo jų svarstyti darbo grupėje, būtų daug geriau, galbūt būtų galima ką nors iš jų paimti. Toks tekstas, koks yra dabar, yra visiškai nepriimtinas bet kokiam įstatymui, todėl aš siūlau atmesti šią pataisą.
PIRMININKAS. Siūlymų autorius A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji! Šitie mano pasiūlymai registruoti Seime kovo mėnesio 27 d. Darbo grupė galėjo kelis mėnesius su jais susipažinti. Tai yra ne mano išgalvojimas. Aš paėmiau iš amerikiečių, kurie galvoja, kad jeigu nėra pateikta apie kandidatus į valdžią, taip pat ir panašią į šitą Seimą, Kongresą, tai negali būti pasitikėjimo valdžia. Ten kandidatai ne tik apie save pateikia, bet ir apie savo sutuoktinį, ir apie savo išlaikomus vaikus. Kokius duomenis jie pateikia? Jie pateikia įsiskolinimų duomenis, tas žinias, iš kurių rinkėjams būtų aišku, kam jis atstovaus. Įsiskolinimai - kam, kiek, nuo kada, kokiomis sąlygomis įsiskolinęs. Vadinasi, kam jis atstovauja. Toliau. Sutartys ir susitarimai: sutarties ir susitarimo statusas, laikas, sąlygos, šalys, kokias pareigas jis per savo gyvenimą ėjo, organizacijos pavadinimas, tipas, pareigos, laikotarpis, o svarbiausia, kokia sėkmė, kaip jis sėkmingai toje organizacijoje dirbo. Kadangi jūs atmetėte, kad kandidatais negali būti bankrutavęs, tai ir yra esmė. Jeigu jis nesugeba, “nuvaro” kažkokią sritį, tai jam valstybinių pareigų negalima suteikti. Aš sutrumpinau, kas yra Amerikoje. Yra 11 puslapių. Aš padariau tik 7 puslapius. Be to, tokios žinios... vėl jūs išmetėt, kad tokie žmonės negali net kandidatuoti. Reikia, jog rinkėjai žinotų, ar jis teistas, ar jis buvo nubaustas už fizinius..
PIRMININKAS. Laikas!
A.BASKAS. Ačiū. Jeigu laikas, ką padarysi.
PIRMININKAS. Vienas Seimo na-rys pritariantis, vienas - prieš. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man labai keista, jog Seimo narys A.Baskas, kuris plačiai žinomas kaip sistematikos tyrinėtojas, visiškai nesilaiko sistemų ir užsiiminėja eklektika - vieną kartą siūlo anglų variantą, kitą kartą - amerikiečių. Siūlyčiau jam pasirinkti (kaip Seimo nariui A.Kubiliui) britų variantą ir jį propaguoti, o ne eklektiškai siūlyti įvairius intarpus. Aš manau, kad kolegos A.Basko pasiūlymas yra visiškai nelogiškas, nes ten yra formalus dalykas. Į formalizmą suvedus tokius dalykus, manau, visiškai nelaimėtų nei rinkėjai, nei pats kandidatas į Seimo narius, kadangi formaliai jis galėtų pateikti vienus dalykus, kuriuos labai įvairiai galima interpretuoti, todėl aš prieš kolegos A.Basko pasiūlymą. Siūlyčiau jam sustoti ties viena sistema, o ne propaguoti daugelio sistemų elementus.
PIRMININKAS. Ar yra remiančių kolegos A.Basko siūlymus? J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal aš ne A.Basko siūlymą remiu, nors kažkiek iš dalies susijęs. Aš norėčiau priminti visiems, kad kai buvo priiminėjamas Turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, o ten dar buvo ir interesai, tai tada buvo aiškiai pasakyta, kad Turto ir pajamų deklaravimo įstatyme toks skyrius kaip “Interesai” nereikalingas, tačiau kalbant apie Rinkimų įstatymą ir kalbant konkrečiai apie kandidatus, reikėtų pagalvoti. Dabar tas ir yra momentas, kai reikėtų iš principo pagalvoti, ir ten ne puslapiais, o ten turbūt yra kokie 7 rodikliai. Būtent šitą klausimą reikėtų šiandien spręsti. Aš siūlyčiau, kad vis dėlto be turto ir pajamų deklaravimo, čia būtų ir interesų deklaravimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti.
Dar vienas Seimo narys pavėlavo. Prašom jo garbei registruotis.
80 Seimo narių. Mielieji kolegos, kas už kolegos A.Basko siūlymą dėl 38 straipsnio pirmosios dalies, tas spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad tai nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 6, prieš - 31, susilaikė 31. Nepriimta.
Gerbiamasis pranešėjau, mano duomenimis, dabar arba jūsų pačių alternatyva, arba 4 dalis, kurią siūlo išbraukti kolega V.Petrauskas.
Z.VAIGAUSKAS. Jau išbraukta.
PIRMININKAS. Jau išbraukta? Gerai. Bet dabar jūsų pačių alternatyva dėl 10 punkto. Ar jis čia nereikalingas? Jūsų pagrindiniame tekste yra, jūs šito neteikiate?
Z.VAIGAUSKAS. Taip. Mūsų yra įrašytas 9 punktas. Jis yra susijęs štai su kuo: kad politinė partija, politinė organizacija turėtų pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai būtiną dokumentą kelti rinkėjus - tai praėjusių metų finansinės veiklos deklaracijos kopija, kuri buvo pateikta pagal politinių partijų, politinių organizacijų įstatymą ir patvirtinta Mokesčių inspekcijos apie jos biudžeto pajamas ir šaltinius, išlaidas ir jų paskirtį. Ši pastraipa man kelia susirūpinimą dėl to, jog aš žinau, kad yra partijų, kurios nepasirūpino deklaruoti savo lėšas, kaip yra nustatyta Politinių partijų įstatyme, ir formaliai priėmus tą pataisą, dėl kurios buvo kalbėta pasitarime pas Prezidentą ir iš esmės jai pritarta, prarastų teisę šiais metais kelti kandidatus. Todėl aš manau, kad vis dėlto tą punktą reikėtų priimti, bet nustatyti paskutiniame straipsnyje, jog jisai įsigalioja nuo kitų rinkimų, kad jau ateityje partija, kuri nesugeba metų pradžioje pateikti Finansų inspekcijai reikalingą pagal įstatymą deklaraciją, neturėtų jokios teisės kelti kandidatų nei į Seimą, nei į savivaldybes, nei į kokius kitus rinkimus. Bet šiuo metu padaryti taip, jog ši nuobauda galiotų atgaline tvarka, negalima, numatyti ateityje ir įrašyti tokį straipsnį, jog šita dalis įsigalioja po šio Seimo rinkimų.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pranešėjas yra visiškai teisus, tačiau mes susidūrėme dar su viena problema, ir pranešėjas tą žino. Labai keisti dalykai mūsų valstybėje darosi - įstatymas reikalauja tą padaryti, Mokesčių inspekcija privalo parengti tam tikrą formą, kaip tą reikėtų daryti, tačiau šiandien tokios formos niekas nėra matęs. Buvo įvairių prašymų. Ko tik prašė, mes visus duomenis surašėm, padavėm, bet vieningos formos... Kitaip sakant, šiandien yra laisva forma - užtenka vieną sakinį kur nors laikraštyje parašyti, jog lėšų nebuvo, nieko neišleido, ir tai jau vadinasi deklaracija. Tikrai situacija yra keista. Aš sutinku su pranešėju, jog vis dėlto mes priverstume Mokesčių inspekciją patvirtinti reikalingo pavyzdžio dokumento formą ir kad visi vieningai, pagal vieną sistemą tą dalyką atliktų. Aišku, dabar, iki rinkimų, šito neįmanoma suspėti. Ateičiai mes tą turime įrašyti, priversti mūsų valstybės institucijas ir organizacijas dirbti laikantis įstatymų, bet sudarykime visiems vienodas galimybes laikytis įstatymų. Tai su ta nuoroda, jog kai bus sutvarkyta, tada ir įvykdysime, turbūt tą pranešėjas norėjo pasakyti. Ir tą jis sakė, ir nori, jog tai būtų sutvarkyta iki kitų rinkimų. (Balsas salėje) Na, jeigu bus greičiau, valio! Bet aš abejoju. Ačiū. Aš tą pasiūlymą remiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra manančių kitaip? Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš iš viso esu labai nustebęs tokia biurokratine procedūra. Tiek daug reikalavimų, kad tiesiog Rinkimų komisija greitai pasidarys mokesčių inspekcija. Juk galima vienos formos pareikalauti, kad pristatytų, jog mokesčiai sumokėti, ir baigta. Taip pat kam reikia pristatyti partijos statutą, įstatymus ir pan., Teisingumo ministerijos paliudijimą, jog partija registruota? Aš tiesiog negaliu suprasti tokios biurokratinės sistemos įvedimo, kuri nepaprastai apsunkins Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą. Mes turime mažinti ir paprastinti tą darbą, o ne didinti.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Pirmininke, jūs gerai žinote Prutkovą. Pasakykite, jeigu negalima fontano užkimšti pirštu, tai kuo jį galima užkimšti?
PIRMININKAS. (Juokas) Tuoj patikrinsime. A.Baskas.
A.BASKAS. Aš noriu kalbėti dėl viso straipsnio.
PIRMININKAS. Gerai. Paliksiu. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš gal turėčiau alternatyvą jūsų pasiūlymui. Aš suprantu, kad kai kurios partijos nedeklaravo laiku, bet iš principo mes turėtume nenukelti kitam Seimui, bet šiuo atveju, kadangi realizuojame šitą įstatymą, nukelti terminą, suteikiant šansą papildomai deklaruoti. Tegul politinės partijos parodo savo visas praėjusių metų pajamas. Man atrodo, taip būtų racionaliau. Kam kitam Seimui nukėlinėti tuos klausimus, kai kitas Seimas ir pats gali nuspręsti. Pratęskim terminą, tarkim, iki rugsėjo ar spalio 1 d., ir tegul visi tas deklaracijas pateikia prieš rinkimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal pirma susitarkime dėl 38 straipsnio, o dėl to papildomo dalyko, kuris vėliau, vėliau ir kalbėkime. Žodžiu, kaip jūs siūlote priimti 38 straipsnį? Dabar dėl jo.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju už paramą. Aš suprantu, kad yra toks pasiūlymas 38 straipsnį priimti tokios redakcijos, kaip jis pateiktas, ir su ta alternatyva, kuri užrašyta kaip 80 pataisa, o tą klausimą, kaip padaryti dėl to, kad kažkas kažko nėra padaręs, spręsti vėliau. Čia iš tikrųjų yra įvairios alternatyvos. Aš manyčiau, jog 38 straipsnis tikrai būtų neblogas. O dėl daktaro K.Bobelio pastabos aš turiu pasakyti štai ką: jeigu mūsų valstybėje iš tikrųjų visur būtų tvarka, mes galėtumėm labai sumažinti tų popierių skaičių, kuriuos reikia pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Dabar, deja, partijos keičia savo įstatus, mums jų gali prireikti tuo atveju, jeigu partijos viduje kyla ginčas dėl kandidato iškėlimo, mes turėtume tuo atveju į tuos įstatus pasižiūrėti. Mes jų iš tikrųjų nežiūrime. Bet kad mes žinotume, kokiais įstatais partija vadovavosi, mes juos turime turėti. Tai, žinoma, didžiosioms partijoms jokių problemų nesudaro, bet, žinokit, pas mus yra tokių partijų, kurios vienu metu turi po dvi vadovybes, kurios pešasi, kuri atstovauja tai partijai. Kad tokių dalykų nebūtų, tenka daugiau iš jų prašyti popierių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos. Aš prašyčiau kalbėti tiksliai apie tą dalyką, dėl kurio kalbam. Gerbiamojo pranešėjo taip pat prašyčiau nereaguoti į kitus dalykus, o konkrečiai apie tą straipsnį arba jo dalį, dėl kurios turime balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, kadangi daugiau pastabų nėra, jeigu kas pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų, kiek supratau, kolega A.Baskas, prašom. Dėl balsavimo motyvų dėl 38 straipsnio, taip, kaip dabar sutarėm. Atsiprašau. A.Baskas pirmas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji! Televizorius parodė, kaip buvo balsuojama dėl to, ar įvesti pas mus tvarką, kad tie, kurie eina į valdžią, kaip Amerikoje atskleistų savo interesus. Ta partija, kuri neseniai čia, Seime, organizavo “švarių rankų” konferenciją, nepritarė tiems dalykams ir balsavo mygtukais, kurie rodė baltus taškus. Tai atitinka “švarias rankas”. Dabar ta partija, kuri sakė, jog jinai deklaravo savo pajamas ir turtą, balsavo raudonais mygtukais, bet irgi nepritarė, kad tie, kurie eina į valdžią, atskleistų savo interesus. Tai yra dar papildomas požymis, jog Lietuvoje iš tikrųjų politinių partijų labai trūksta. Kiti požymiai, kurie rodo, kad trūksta politinių partijų, tie, kad partija pralaimi rinkimus, o jos lyderiai išlieka, partijos reitingas nukrenta kelis kartus, o jos lyderiai išlieka, partija nepraneša, iš kur jinai gauna pinigų, nevykdo Partijų įstatymo. Ten parašyta: kam, iš kur gauna ir kam išleidžia. Toliau. Partija nevykdo Rinkimų įstatymo, neskelbia savo rinkiminės kampanijos išlaidų. Kaip pas mus trūksta partijų! Labai norėčiau, jog Lietuvoje būtų bent dvi konkuruojančios politinės partijos, kurioms pasikeitus, keičiasi valdančiosios partijos, o politika pagrindiniais klausimais nesikeičia. Kaip trūksta Lietuvoje partijų!
PIRMININKAS. Taip. Ir kai kam nėra galimybių į tokią partiją įstoti. Kolega R.Dagys. Dabar galima tik paremti straipsnį.
R.J.DAGYS. Aš galiu kalbėti tik už?
PIRMININKAS. Už. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš, aišku, apgailestauju, kad buvau iš tos grupės žmonių, kurie balsavo žaliai už šitą įstatymą. Aišku, aš apgailestauju, kad mes to reglamentavimo neįtraukėme, nes aš, priešingai kolegai K.Bobeliui, galiu pasakyti, jog aš manau, kad tikrai informacijos apie kandidatus, apie visus juos iš eilės stinga. Labai sunku ją parodyti, ypač tiems žmonėms, kurie suinteresuoti mažoritarine rinkimų apygarda ir mano, kad per 5 minutes tą pilietį galima pasirinkti. Jie turėtų bent palaikyti tą nuostatą, kad kuo daugiau apie save parašytų, kad nors būtų galima paskaityti. Bet manau, kad tai, ką mes priėmėme šitame įstatyme, jau yra žingsnis į priekį. Manau, kad reikėtų jį palaikyti. Tiesą pasakius, kolega A.Baležentis man parodė, lyg viena nuostata pradingusi dėl KGB... saugumo tarnybų darbuotojų, ją reikėtų įrašyti, bet šiaip aš punktui pritariu. Galbūt tai būtų galima sutvarkyti kitame straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti dėl šito straipsnio? (Balsai salėje) Kolega R.Dagys pasakė, kad tą galima kitur sutvarkyti. Gerbiamieji kolegos, netempkime laiko! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 38 straipsnį, prašom balsuoti.
Už - 54, prieš - 5, 2 susilaikė. Straipsnis priimtas.
39 straipsniui pataisų nėra. Nėra 39 straipsniui pataisų? Galime priimti? (Balsai salėje) Baigta. Replika po to, kai darysime pertrauką. Netempkime laiko, gerbiamieji kolegos. Atrodo, gražiuoju visi susitarėme, ir vėl prasideda žaidimai, o po to pykstama, kai aš sakau atitinkamas kalbas. 39 straipsnį galime priimti? Priimta.
40 straipsniui pataisų nėra. Galime priimti? Priimta.
41 straipsnis. Kolegos J.Veselkos pataisa dėl užstato.
Prašom. Siūlymo autorius.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai paprasta. Aš siūlau, kad vis dėlto tas užmokestis būtų priklausomas nuo žmonių skaičiaus, nuo kiekvieno po pusę vidutinio darbo užmokesčio, o ne nustatyta bendra suma, nes tai bus diskriminacija tų mažų partijų, kurios turės mažai žmonių. Toks yra pasiūlymas. Bet kadangi visos partijos yra prieš žmogų, tai kaip norite, taip balsuokite. Aš jums padėsiu.
PIRMININKAS. Tai gal atsiimate? Bus greičiau.
J.VESELKA. Neatsiimu. Balsuokite greitai, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir tamstai ačiū.
S.Pečeliūnas. Prašom. Dėl siūlomos pataisos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Pirmininke, aš norėčiau, kad mes, svarstydami 41 straipsnį, vis dėlto eitume papunkčiui.
PIRMININKAS. Taip ir darome.
S.PEČELIŪNAS. Dabar turbūt turime kalbėti apie 41 straipsnio...
PIRMININKAS. Pirmosios dalies pirmąją pastraipą, kuriai yra kolegos J.Veselkos siūlymas.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš galėčiau paremti pono J.Veselkos siūlymą. Nesu kategoriškai nei už, nei prieš. Žinodami, kokia yra valstybės finansinė situacija ir kokia yra piliečių finansinė situacija, mes turime rasti kažkokį protingą santykį tarp šitų dviejų negalios ištiktų subjektų, sakykim šitaip. Ar tai, kas yra parašyta pagrindiniame tekste, ar tai, ką siūlo ponas J.Veselka, tai ir yra tas surastas mūsų, sakykim, dalykas ir kuris iš jų yra tikresnis? Sunku šiandien pasakyti. Turbūt argumentų gali rasti ir viena, ir kita pusė. Tai pamėginkime, kaip sakoma, mechaniniu būdu tą surasti, nes kitų būdų tiesiog neturime.
PIRMININKAS. Gerai. Kas mano, kad turi būti kaip pagrindiniame tekste? Kolega K.Antanavičius. Dabar tik pagrindinį tekstą galima paremti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš tiktai J.Veselkos paremiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Malonu. Dar vienas draugas. Kolega V.Petrauskas. Ne, netinka. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš už pagrindinį tekstą. Iš esmės dalyvavimas rinkimuose daugiamandatėje apygardoje yra vienas veiksmas. Tai nepriklauso nuo sąrašo ilgumo ar trumpumo. Partija pati rizikuoja juos iškeldama. Jeigu per trumpas, galbūt pritrūks. Jeigu per ilgas, tai nustatysime tą reitingo sistemą, kuri ten yra, bus mažesnis žingsnis. Čia jau politinė partija turės pasirinkti, kokio ilgio sąrašą ji turėtų sudaryti. Todėl, man atrodo, toks sprendimas yra labiau priimtinas šiuo atveju. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas remiate kolegos J.Veselkos siūlymą 41 straipsnio pirmosios dalies pirmajai pastraipai, tas balsuojate už. Kas manote, kad turi likti pagrindinis tekstas, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom.
Už - 14, prieš - 37 ir 9 susilaikė. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, antroji dalis. Čia labai daug įvairių siūlymų. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs pabandykite juos trumpai apibendrinti, o po to aš prašysiu siūlymų autorius kalbėti.
Z.VAIGAUSKAS. Taip. Yra du tokie siūlymai. Vienas siūlymas yra nustatyti 15 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių kandidatų sąrašui registruoti. Ir antras siūlymas būtų įrašyti taip: sujungti kandidatų sąrašus ar sudaryti rinkimų bloką, vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Tai yra anksčiau buvo siūloma nuo kiekvieno sujungiamo sąrašo ar rinkimų bloko. Čia jau nauja prasme “rinkimų bloko”, kurį sudarytų partijos. Įrašoma po vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
Tai dabar aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, dėl pirmojo pasiūlymo - 15 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
PIRMININKAS. 20 arba 15.
Z.VAIGAUSKAS. Ar 20, ar 15. Na, aš neturiu kokios nors labai stiprios nuomonės, kurį čia variantą remti. Aš manyčiau, kad vis tiek reikėtų palikti turbūt 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Štai dėl ko. Minimalus sąrašo ilgis yra 20 kandidatų. Iškelti 20 kandidatų reikia 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Todėl manyčiau, būtų logiška ir nustatyti tą patį mažiausią galimą vidutinį užmokestį, kuris buvo galimas pagal senosios redakcijos įstatymą.
Dar labiau mažinti, man regis, būtų tiesiog nepriimtina ir šiek tiek pažeistų balansą tarp vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos. Todėl aš nepritariu, kad būtų 15.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Pone Seimo Pirmininke, aš labai prašau suteikti žodį ponui S.Pečeliūnui. Tas pats siūlymas, ta pati tema. Tas pats siūlymas, bendras.
PIRMININKAS. Tik prarandame laiką. Juk jūs pateikėte tą siūlymą.
S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet siūlymą pateikė keli. Tai visų jų vardu norėčiau pasakyti. Darbo grupėje mes apie tai buvome kalbėję ir puikiai suprantame, kad 15 vidutinių darbo užmokesčių yra apie 10 tūkstančių litų. Mes ten operavome netgi konkrečiomis sumomis. Ir tai, ką sakė ponas J.Veselka dėl 350 litų vienam žmogui mokesčio, o ne 700, kas šiandien yra vidutinis. Tai mes ir kalbėkime apie realius skaičius mūsų varganame krašte. Ar partijai 10 tūkst. litų yra pinigai, ar nėra? Aš manau, kad yra pakankamai solidūs ir pakankami pinigai. Todėl darbo grupėje praktiškai protestuojančių prieš 15 vidutinių darbo užmokesčių nebuvo. Tiktai vienas komiteto pirmininkas turi savo argumentaciją ir ponas K.Skrebys, konservatorių atstovas, turėjo savo argumentaciją. (Balsas salėje) Kaip matote, ponas K.Skrebys rėkia, kad aš meluoju. Bet su manimi sutinka ir R.Dagys, ir kiti.
Tai, mielieji ponai, vis dėlto tada apsispręskime balsavimu. Yra du pasiūlymai: arba 20, arba 15. Ir principinis dalykas čia yra tiktai toks: ar apie 10 tūkst. tas yra užstatas, ar didesnis. Štai ir viskas. O dėl to antrojo pasiūlymo, tai turbūt čia atskirai reikės, ar ne, pone Pirmininke? Ar už visą 2 punktą dabar balsuosime, ar už dalis?
PIRMININKAS. Ne, ne. Mes dabar tiktai dėl to: 15 ar 20.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom. Ar 15, ar 20. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, mes galime didinti, galime mažinti šitą skaičių, bet galvokime apie pasekmes. Politinės partijos ir organizacijos neužsiima ūkine veikla, dėl to iš esmės jos neturėtų turėti pajamų. Vadinasi, tą sumą jos iš kažkur gaus. Kuo ta rinkiminė suma bus didesnė, tuo bus didesnė politinių partijų priklausomybė nuo tų, iš kurių gaus šitas lėšas. Taigi mes, didindami šitą skaičių ir pasiimdami, pavyzdžiui, skaičių 20, pabrėžtume šitą priklausomybę ir didintume riziką, kad atėjusieji Seimo nariai negalės būti laisvi ir savarankiški. Dėl to aš kviečiu ir siūlau paremti mažesnį skaičių - 10 vidutinių mėnesinių uždarbių. Tokiu būdu mes padidintume būsimų Seimo narių nepriklausomumą ir didesnę galimybę laisvai spręsti klausimus Seime.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom. Kurį skaičių remiate?
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, barjero dydis yra ne vien tiktai susijęs su tuo, kiek pinigų sumokėsime rinkimams. Iš esmės kituose punktuose, jeigu partija pereina tą barjerą, tas užstatas grįžta. Čia barjeras yra dėl to, kad neprisiregistruotų daug politinių partijų rinkimuose. Tai yra didžiulės sąnaudos. Jeigu mes dar įvedame reitingo sistemą, tai ir biuleteniai, ir daug spausdinimo. Todėl mes turbūt nesame suinteresuoti, kad labai daug prisiregistruotų politinių partijų tose daugiamandatėse apygardose, kurios iš esmės neturi didelių šansų pereiti 4, arba kokį kitą mes nustatysime politinį barjerą. Mes jau sumažiname iš esmės šitą ribą. Ankstesniame tekste buvo 50. O logika yra pateikta mūsų Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko. Tai yra minimalus sąrašo dydis. Vadinasi, 20, tai jeigu vienmandatėje vienas, tai čia 20. Man atrodo, mes be reikalo ginčijamės. 20 ar 15 nėra didelis skirtumas, bet pagrįstumas skaičiaus 20 yra didesnis.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti alternatyviai: 15 ar 20 VMDU (vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių). Ar aišku? 15 ar 20? (Balsai salėje)
Gerbiamasis Antanavičiau, 50 jau nėra. Gerbiamasis kolega, prašom. Gerbiamasis Antanavičiau, tamstai žodis nesuteiktas. Tekstas yra pateiktas toks, ir prašome balsuoti. Kolegos, dėmesio! Balsavimas alternatyvus: 15 - mygtukas “už”, ką siūlo alternatyvos autoriai, o 20, kaip pagrindiniame tekste, - mygtukas “prieš”. Ar aišku? 15 - “už”, 20 - “prieš”. Prašom balsuoti.
20 už pirmąjį variantą... Prašau. 21 - už pirmąjį variantą, 48 - už antrąjį variantą. Taigi lieka 20.
Gerbiamasis pranešėjau, dabar kiti siūlymai šitai daliai. Prašau aiškiai formuluoti. (Triukšmas salėje)
Z.VAIGAUSKAS. Dar yra tai pačiai daliai...
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra dar du siūlymai: paskutiniame sakinyje sujungti kandidatų sąrašus ar sudaryti rinkimų bloką - po vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Čia iš esmės yra du siūlymai. Mūsų yra parašyta, kad kiekvienas sujungiantysis, sudarantis koaliciją, moka nuo tų koaliciją sudarančių narių skaičiaus. O yra pasiūlymas, kad būtų iš viso mokamas registravimo mokestis. Mano supratimu, tai būtų teisinga. Tiktai aš norėčiau galbūt, jeigu sutiktų ponas A.Baležentis ir ponas S.Pečeliūnas, kurie yra pateikę šią pataisą, įrašyti gal po 0,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio tam, kad kiekvienas sudarantis sąrašą už tą mokėtų. Tai iš esmės būtų beveik tas pat. Mums būtų svarbu fiksuoti, kad kiekvienas sudarantis moka.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas patvirtina, kad jis priima. Tada šita dalis jau sutvarkyta?
Z.VAIGAUSKAS. Ne, gerbiamasis Pirmininke. Nuo šito dalyko prasideda pono A.Baleženčio ir pono S.Pečeliūno principiniai pasiūlymai dėl rinkimų bloko sudarymo. Tai yra dėl rinkimų bloko visai kita prasme, būtent dėl rinkimų bloko, kurį sudarytų partijos, susijungdamos į rinkimų bloką taip, kad jų sąrašai lieka savarankiški. Pagal tuos sąrašus už kiekvieną yra atskirai balsuojama, bet jie kartu įveikia 4% barjerą, paskui balsai dalijami pagal jų surinktus balsus jau atskirai. Ten yra nemažai pataisų, pono A.Baleženčio ir S.Pečeliūno pasiūlymų. Nuo čia prasideda jų pasiūlymai analogiškai kaip dėl reitingo, prasidėjusios nuo 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Minutėlę! Tai nuo antrosios dalies ar nuo trečiosios dalies?
Z.VAIGAUSKAS. Nuo antrosios dalies.
PIRMININKAS. Nuo antrosios dalies. Prašau. Tada siūlymo autoriai: A.Baležentis ar S.Pečeliūnas.
Prašau. S.Pečeliūnas dėl blokų.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad 41 straipsnio antrosios dalies... Čia dabar mes paliksime ar išbrauksime tuos blokus, dar esmės nekeičia. Mes tiktai pasakysime, ar bloką sudarantis turės kažką papildomai užmokėti, ar neturės. Bet iš esmės nepasakysime, ar mes sutinkame su blokų sistema, ar ne. Visas klausimas bus išspręstas svarstant 43 straipsnį. Tai aš net nežinau. Mes, aišku, galime čia dėl to balsuoti ir nebalsuoti. Bet būtų logiškiausia, jeigu mes pirma apsispręstume dėl 43 straipsnio antrosios dalies ir po to nuspręstume. Jeigu nusprendžiame, kad rinkimų blokas yra galimas, tada sprendžiame, ar jis turi ką nors užmokėti, ar ne, ir mes papildomai... Ir mes sutinkame su pranešėjo siūlymu, kaip jis sakė, kad jeigu apsispręsime dėl 43 straipsnio, tai palikti 41 straipsnio antrojoje dalyje, kad bloką sudarantis kiekvienas po 0,3 dar papildomai užmoka. Tai gal sutarkime taip: dabar dėl to turbūt ginčytis nereikia, dėl 0,3 mes sutinkame, žodžiai “sudaryti rinkimų bloką” lieka, na, “pakabinti”, jeigu galima taip pasakyti, iki sprendimo dėl 43 straipsnio antrosios dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, gal taip ir darykime.
Z.VAIGAUSKAS. Taip ir darykime. Aš tikrai sutinku su tuo. Geras pasiūlymas.
PIRMININKAS. Jeigu 43 straipsnyje nenusprendžiame, tada klausimas atkrenta. Tokiu atveju, gerbiamieji kolegos, trečioji dalis, kurią, jeigu aš teisingai perskaičiau siūlymus, kolegos A.Basko, J.Bernatonis siūlo braukti, o kolega J.Veselka siūlo kitaip redaguoti. (Balsas salėje) Taip, trečiąją dalį. Labai gerai. Jeigu dar ir K.Antanavičius, tai, ko gero, taip ir atsitiks.
Kolega A.Baskas - pirmasis. Prašom motyvuoti.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gal pranešėjas sutinka, tuomet man nereikės kalbėti?
PIRMININKAS. Prašom trumpai.
Z.VAIGAUSKAS. Trečiojoje dalyje yra sakoma, kad rinkimų užstatai registruoti kandidatų sąrašą yra du kartus mažesni tai politinei partijai ir organizacijai, kuri yra pateikusi visus įstatymu nustatytus dokumentus pagal rinkimų... Ir tam straipsniui taip pat darbo grupė turėjo alternatyvą, kad tai, kuri nepateikusi, turi būti nustatomi dvigubai didesni. Tai mes šitą variantą Seime norėjome svarstyti. Dabar yra dar siūloma iš viso išbraukti trečiąją dalį. Aš nežinau, ką tai reikštų dėl alternatyvos. Manyčiau, kad reikėtų rimtai Seime apsispręsti dėl principinės nuostatos: ar politinės partijos, politinės organizacijos mokamo rinkimų užstato dydis yra susietas taip, kaip partija paskelbia deklaracijas per praėjusius rinkimus. Aš manau, kad čia vis dėlto reikėtų nustatyti tą ryšį, ar padidinti užstatą, ar sumažinti tiems, kurie vykdo įstatymą, būtinai nustatyti tokį ryšį, kad niekas niekam nepriekaištautų, kad po rinkimų partija ko nors nepadaro. Manau, tokiu būdu nereikėtų partijoms niekam priminti tokių dalykų, kad dėl kokio nors finansų tvarkytojo apsileidimo partija nebūtų baksnojama spaudoje ar kur nors kitur.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju aš prašysiu vis dėlto Seimo narius motyvuoti savo siūlymus, ir balsuosime.
Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Aš labai apgailestauju, kad pranešėjas nepriėmė. Tenka man kalbėti ir aiškinti, kad už tokį nusižengimą normalioje valstybėje praranda teisę balsuoti, o jūs paliekate. Tiems, kurie laužo įstatymus, paliekat teisę kelti kandidatus. Ir už tai, kad jie nepasako pagal įstatymą, iš kur jie gauna pinigų, truputį nubausti. Jūs turėsite truputį daugiau sumokėti užstato. Tai reiškia: įleisiu lapę į vištidę, įleisiu vilką į avidę. Nejaugi jūs nežinote net lietuviškų papročių? Nejaugi nėra to lietuviškumo? Yra gėda palikti šitokį dalyką! Bet kuris kitas pasijuoks, pasišaipys, kad už tokius nusižengimus - truputį... Kol ne vėlu, išbraukite šitą trečiąją dalį, nedarykite Lietuvai gėdos! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Braukiam ar nebraukiam trečiąją dalį?
K.SKREBYS. Aš esu už tą variantą, kuris yra išdėstytas pagrindiniame tekste.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra siūlančių braukti? S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Šiuo atveju - V.Petrauskui, nes jo siūlymas yra.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Pone pranešėjau, ponai Seimo nariai, mes esame apie tai kalbėję jau anksčiau. Ką reiškia šitas įrašymas? Šitas įrašymas reikštų, kad anksčiau Rinkimų įstatyme tokios normos nebuvo. Mes bandome atbuline data taikyti panašiai kaip muitų, mokesčių, akcizų įstatymą bandytume taikyti atbuline data.
Aš labai pritariau tam variantui, kurį ponas pranešėjas pasiūlė anksčiau, kai viena norma įsigalioja kitiems Seimo rinkimams. Tai aš tikrai pritarčiau šitai daliai, jeigu būtų nuoroda į galutinę ar į baigiamąją įstatymo dalį, kad tokia norma bus taikoma ateityje. O anksčiau galiojusiame Seimo rinkimų įstatyme tokių finansinių mokestinių sankcijų nebuvo taikyta. Dabar mes lyg atbuline data bandome taikyti mokestinį įstatymą, mokestinę sankciją. Tai tikrai valstybės politikos požiūriu būtų ne pats geriausias sprendimas, švelniai tariant. Aš dėl to prašau perkelti galiojimą toliau, o jeigu ne, tada išbraukti. Dėkui.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad... (Balsai salėje) jau pranešėjas pasakė. Kas už tai, kad 41 straipsnyje būtų trečioji dalis, tas balsuoja už. Kas mano, kad ta dalis nereikalinga, kaip čia keli Seimo nariai kalbėjo, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 36, prieš - 14, 6 susilaikė. Dalis lieka. Tada galioja kolegos J.Veselkos siūlymas, ir aš jį prašysiu tarti žodį... Gerą žodį jis tars. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi ankstesniame pasiūlyme už sąrašą buvo 50 vidutinių mėnesių darbo užmokesčių, o dabar padarėt 20, tai aš noriu, kad jokių kitokių lengvatų nebūtų. Reikalavimas griežtas - turite deklaruoti tai, ką numato įstatymas. Mes privertėm žmones deklaruoti, tai deklaruojate ir tik tada dalyvaujate rinkimuose. Deklaravimas gali būti leistas, sakysim, iki rugsėjo 1 d. ar iki kurios nors... “patvarkyti” tuos, kurie dar nedeklaravo, o tie, kurie nedeklaruoja, ir partijos, kurios nenori parodyti, iš kur jos turi tas pajamas, tol apskritai uždrausti dalyvauti, kelti sąrašą, dalyvauti rinkimuose. Man atrodo, čia ta lengvata panaikinama tokiu būdu, nes dalyvavai, nedalyvavai, - turi būti vienodai. Kartu įvedama tokia pati drausmė, kaip mes norim įvesti piliečiams, kad jie deklaruotų savo pajamas ir turtą.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, dabar vėl tas pat: tas, kas remia kolegos J.Veselkos kietą siūlymą, ir tas, kas mano, kad turi likti tas tekstas, dėl kurio jau balsavome. J.Listavičius. Pagrindinis tekstas ar kolegos J.Veselkos alternatyva?
J.LISTAVIČIUS. Man atrodo, kad ir pagrindinis tekstas pasako tai, ko reikia. Tik aš norėčiau priminti, kadangi nebuvo leista replikuoti, kad kaltinimai mokesčių inspekcijai yra visiškai nepagrįsti, nes tokios deklaracijos seniai egzistuoja, ir tie, kurie norėjo pildyti, seniai galėjo iki sausio 1 d. pildyti. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra remiančių? Pats J.Veselka kalbėjo. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Remiu J.Veselkos siūlymą. Ir aš norėčiau, kad partijų nariai, čia esantys, įvertintų mūsų, nepartinių, pastangas gelbėti jų reputaciją. Todėl, kad štai įstatymo 2 straipsnio trečiosios pastraipos punktas, kurį jūs palikot, rodo, kad visos partijos paprastai nevykdo įstatymų. O tos, kurios vykdo, gauna premiją. Štai kas yra partijos. Tai yra junginiai Lietuvoje, kurie dažniausiai įstatymų nevykdo. Valio!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas bus alternatyvus. Kas remia 41 straipsnio trečiąją dalį pagal pagrindinį tekstą - mygtukas “už”. Kas remia šią dalį pagal J.Veselkos alternatyvą - mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Aišku. Už pagrindinį tekstą - už, už alternatyvą - prieš. Prašom balsuoti.
Už - 42, prieš - 6, 1 susilaikė. Pagrindinis tekstas. Daugiau pataisų, man atrodo, nebuvo. Tai ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim priimti? Kolega V.Petrauskas kokiu klausimu?
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Aš dėl to paties straipsnio, kurį ką tik priėmėm, dėl 41. Aš labai norėčiau pono pranešė-jo nuomonės. Kadangi, kartoju, visiškai sutikdamas ir su ponu J.Veselka, ir su visais siūlymais dėl deklaravimo, aš vis dėlto akcentuoju tai, kad Savivaldybių rinkimų įstatyme tokios normos nebuvo. Tai norma tokia: ar mes taikome atbuline data įstatymus, ar netaikom. Ar tai jau yra šiems rinkimams? Mes įrašom kaip ir ankstesniame viename siūlyme, kad tai yra kitiems rinkimams, ir jau norma atsiradusi įstatyme. Štai toks klausimas. Tai prašom, pone pranešėjau, atsakyti, ir jokios problemos nėra. Turi būti dėl to aišku.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakymo nebus. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu reikės įstatyme dėl vykdymo tai įrašyti, tada ir kalbėsim. Prašom netempti laiko. Dar kartą įspėju. Ar reikalauja kas balsuoti dėl 41? Galime priimti? Priimta. 42 pastabų nebuvo. Galime priimti? (Balsas salėje) Ar tai buvo pateikta raštu? Nebuvo. Tada prašom...
Z.VAIGAUSKAS. Jau yra balsuota.
PIRMININKAS. Minutėlę. 42 straipsnis. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega K.Skrebys. 42 straipsnis. Už ar ne? Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau išbraukti antrąją pastraipą. “Asmuo, įrašytas į sąrašą, tokiu būdu ... tuo pat metu turi būti iškeltas, gali būti kandidatu į Seimo narius dar ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje”... Teikti nuostatą, kuri visiškai...
PIRMININKAS. Negaliu teikti, nes dėl to jau balsavom. Ačiū. Kolega R.Dagys. Prašom. Tai buvo, mes jau kalbėjom. Kolega R.Dagys. Remiat ar ne?
R.J.DAGYS. Aš už pagrindinį tekstą.
PIRMININKAS. Prašom. Ar kas reikalauja balsuoti? Prašom. Kas už 42 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat. Raštu nepateikta ir dėl šito dalyko jau sykį buvo balsuota, gerbiamasis Antanavičiau! Antrą kartą nebalsuojama.
51 - už. Straipsnis priimtas. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Antanavičiau, primenu tamstai, Seimo nariams, o svarbiausia, radijo klausytojams: jeigu dėl vieno dalyko priimant įstatymą jau buvo balsuota ir apsispręsta, antrą kartą, trečią kartą ir devyniasdešimt devintą kartą dėl to paties dalyko nebalsuojama. Ačiū už dėmesį.
Dėl 43, man atrodo, yra pataisų.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, 43 straipsny-je yra esminė pataisa. Čia prasideda nuo to, kad siūloma pakeisti straipsnio pavadinimą. Dabar straipsnio pavadinimas yra “Kandidatų sąrašų sujungimas”. Siūloma pavadinti “Kandidatų sąrašų sujungimas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaigauskai, ar jūs šalia mikrofono, ar ant mikrofono, bet kai kurie sako, kad negirdi.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, aš irgi...
PIRMININKAS. Gal šiek tiek atsitraukit.
Z.VAIGAUSKAS. Čia ne tas mikrofonas, atsiprašau, veikia. Aš visą laiką stengiausi į centrinį, o jis... Siūloma pavadinti straipsnį kitaip: “Kandidatų sąrašų sujungimas, rinkimų bloko sudarymas”. Taigi nuo šio straipsnio siūloma įtraukti naują rinkiminę koaliciją, kuri būtų savarankiška tiek, kad lygia greta egzistuotų atskiri partijų sąrašai, bet barjeras būtų įveikiamas jų visų kartu sujungus balsus. 43 straipsnis, pono A.Baleženčio ir S.Pečeliūno pasiūlymas.
PIRMININKAS. Kuris kalbės? Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Čia yra visas blokas pataisų, bet esmė ta, jeigu mes dabar neapsispręsim, tai ir visa kita taps nereikalinga. Todėl dabar norėčiau išdėstyti sumanymo esmę.
PIRMININKAS. Bet vis tiek dvi minutės.
S.PEČELIŪNAS. Stengsiuosi sutilpti ir manau, kad man tai pavyks. Mes žinom, kad ir per anuos rinkimus labai daug rinkėjų balsų, arba labai daug rinkėjų, liko be savo atstovavimo Seime, kitaip sakant, jų balsai nuėjo didžiosioms partijoms. Todėl, kad jie neperlipo kažkokio barjero. Mes norim sudaryti galimybę ir mažesniems susijungti į rinkimų bloką, ir jeigu jie kartu perlipa per tą barjerą, dalyvauja tame balsų pasiskirstyme. Ar joms turi būti tas pats barjeras - tai Seimas turėtų nuspręsti. Aš dabar to klausimo nekeliu. Gal jis turėtų būti kokiu procentu didesnis. Čia mes atskirai spręsim. Bet dabar svarbu esmė. Jeigu jie perlipa tą nustatytą barjerą kartu, jie dalyvauja vietų pasiskirstyme. Sakykim, blokas gavo tris vietas. Tada bloko viduje priklausomai nuo gautų balsų tos vietos irgi yra paskirstomos tarp organizacijų. Kitaip sakant, mes neverčiame organizacijų sujungti sąrašų, leidžiame joms veikti vienodai, jeigu jos suderina savo programines nuostatas. Ir jokia bloke esanti didesnė ar mažesnė partija negali laimėtų vietų viena iš kitos paveržti, nes vietos padalijamos pagal gautus kiekvienos organizacijos balsus. Štai čia yra esmė. Ir tai yra arčiau to varianto, apie ką sakė čia ir kiti kolegos, kad vis dėlto Seimas turi tiksliau atspindėti visuomenės susisluoksniavimą. Tai leidžia šitai padaryti tiksliau. Tai, kad didžiosios partijos gali sakyti, jog čia kai kuriuos atstovaus vienas ar kitas nedidelį sluoksnį gyventojų atstovaujantis, bet tai nėra blogai, tai gerai. Mes išgirsime ir jų nuomonę, o bendro sprendimo jie nenulems.
PIRMININKAS. Laikas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Siūlau paremti.
PIRMININKAS. Dabar vienas, kuris paremtų, ir vienas - prieš. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Taip, iš tiesų aš noriu paremti ir pakviesti Seimo narius pritarti šiam pasiūlymui. Tai leistų geriau matyti Lietuvos valstybės piliečių interesus Seime, iš ko tik laimėtų ir Seimas, ir žmonės, ir parlamentinė demokratija. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kas mano kitaip?
K.ANTANAVIČIUS. Čia tiesiog yra išradingumo viršūnė ir patyčios viršūnė iš visų rinkimų įstatymų. Štai, yra galimybė sujungti sąrašą ir sudaryti koaliciją. Prisiveisė 30 partijų, tai padarykim visiems: LDDP, konservatoriams - vieną ribą ir tegul būna 4%. Na, super, jau daugiau nebeišgalvosi kokios nors patyčios iš visų principų, iš viso Rinkimų įstatymo pasityčiojimo... Sujungti. Tai sujunkit, jeigu koalicija... kodėl negalit? Kur čia yra programinių ar kokių nors skirtumų? Tai padarykit koalicijas ir tikrai bus Lietuvai šimtą kartų naudingiau negu jūsų pjautynės visą laiką. Todėl kalbėti apie pakeitimus yra visiškai nusikalstama. Siūlyčiau palikti tekstą, kuris yra pagrindinis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar išties čia esminis balsavimas. Kaip nubalsuosim, taip toliau - ar mums reikės balsuoti, ar nereikės, ir tas siūlymas, taip sakant, atkris galutinai. Taigi kas remia kolegų A.Baleženčio ir S.Pečeliūno esminę pataisą 43 straipsniui dėl koalicijų ir blokų, tas balsuoja už. Kas mano, kaip čia kai kurie labai garsiai kalbėjo, kad tai tikrai nereikalinga arba net labai blogai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom. Balsavimas labai rimtas. Prašom registruotis. Prašom registruotis, kolegos.
66 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Tas, kas remia kolegų A.Baleženčio ir S.Pečeliūno siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad tai tikrai nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Aišku? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 8, prieš - 42, 12 susilaikė. Siūlymas atkrito, ir analogiški siūlymai nebus nagrinėjami, kai spręsime kitų straipsnių likimą. Ar dėl... (Balsai salėje) Tuoj, čia priimsim kelis straipsnis, kadangi daugiau pataisų nėra. 43 galim priimti dabar ar dar... Galim? Na, Sauliau Pečeliūnai, juk atrodo, susitarėm, kad netempsim laiko. Mes turim priimti kelis straipsnius ir rytdienos darbotvarkę. Aš labai prašau nekelti klausimo. (Balsai salėje) Gerai, kadangi generalinis siūlymas, tai be jokios kalbos. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, kad jus paveikė pono K.Antanavičiaus visiškai nesuvokiamas kalbėjimas, bet savo balsavimu jūs pasakėte, kad esate dvipartinės sistemos Lietuvoje šalininkai. Kartu aš noriu pasakyti, kad kai bus kalbama apie reitingų vienokį ar kitokį variantą, tada reikės labai daug čia ginčytis ir aiškintis. Ačiū jums už dėmesį ir už tai, kad kai kurie susitarimai mūsų Seime galioja labai trumpai ir neturi pasitikėjimo pagrindo. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl ko visko... Aš nebesupratau dabar... Aš straipsnį remiu ir siūlau priimti dar du straipsnius iki pertraukos, t.y. iki šeštos dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 43 straipsnį taip, kaip yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja už. Kas kitaip mano, kitaip balsuoja. Prašom balsuoti.
Už - 49, prieš - 2, 1 susilaikė. Priimta. Dėl 44 tokiu atveju pataisų nelieka. Galime priimti? Priimta. 45 irgi tas pats. Galime priimti? Priimta. Gerbiamieji kolegos, priimti 45 straipsniai ir penkios dalys. Tai šeštai daliai, man atrodo, čia yra kolegos V.Petrausko siūlymas. Ar čia iš serijos? (Balsai salėje) Gerai, gerbiamieji kolegos, tuoj galėsim pietauti. Tik mes turim pasitvirtinti rytdienos darbotvarkę. Aš labai atsiprašau. Tvarka yra tvarka. Pirmininkaus J.Bernatonis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Z.VAIGAUSKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
Plenarinių posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas (96.06.26)
8sesija58p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis Pirmininke, pateikti ketvirtadienio darbotvarkę. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie norit eiti pietauti ir neturit dėl darbotvarkės pasiūlymų, galit eiti pietauti. Mes be jūsų ją patvirtinsim. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, esminis dalykas yra toks, apie kurį aš jums turiu pranešti, kad nebūtų čia kokių neaiškių kalbų ir klaustukų, kaltinimų ar įtarinėjimų. Pirmu klausimu viename iš darbotvarkės projektų buvo užrašytas galutinis balsavimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo. Kadangi perskaičius galutinį suredaguotą tekstą kai kuriems Seimo nariams, frakcijoms ir suinteresuotiems asmenims iškilo klaustukų, šiandien po Seniūnų sueigos buvo pasitarimas, bet galutinio rezultato aš dar nematau, todėl balsavimas bus tik antradienį. Taip pat primenu, kad iš vakar dienos liko neišspręstas teismų klausimas, arba atitinkamų kodeksų taisymo klausimas, todėl štai pirmuoju klausimu įrašytas ne Visuomenės informavimo įstatymas, o kodeksų taisymai. Kiti dalykai - taip, kaip buvo numatyta. Vyriausybės - ne pusvalandis, o valanda pagal socialdemokratų paklausimą, tai yra 2-7 punktas, ir dar turėtų kalbėti ministrai V.Bulovas ir A.Valys. Seniūnų sueiga pritarė.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Konservatorių frakcijos lyderis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš užmiršau per Seniūnų sueigą priminti jums, kad neįrašėt iš savaitės darbotvarkės pono A.Stasiškio teikiamo projekto Nr.2233, kuris yra pateikimo stadijoje, t.y. dėl okupacinio režimo aukų ir t.t.
Č.JURŠĖNAS. Galiu tik siūlyti į rezervą arba į kitą savaitę.
A.KUBILIUS. Tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, kaip šiuo atveju Seimas turėtų pasielgti. Aš dėl tos informacijos, kurią turėtų pateikti laikinoji tyrimo grupė. Lyg ir taip, kad šis posėdis turėtų būti uždaras, bent jau formaliai.
Č.JURŠĖNAS. Prašom.
R.J.DAGYS. Gali valdyba spręsti. Bet man atrodo, kad geriau būtų taip.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Čia ne problema.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, nors jūs ir paaiškinot dėl Visuomenės informavimo priemonių įstatymo, bet yra be galo keista, kad tas klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės, nes juk visa to įstatymo svarstymo eiga parodė, kad kai kurioms frakcijoms čia bus, kaip jūs sakėt, neaišku. Iki begalybės jie gali tempti, nes, man atrodo, yra toks tikslas - nutempti, kad kuo ilgiau tas įstatymas nebūtų priimtas. Tai sesiją jau baigiam ir pratęsimus darom, ir dar tempiam. Aš manau, kad reikėjo jau galų gale balsuoti ir apsispręsti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, aš visiškai suprantu tamstos nuogąstavimus, bet prašom ir mane suprasti, kai esi plėšomas į visas puses ir reikia rasti racionalų sprendimą. Tai kadangi vis tiek balsuosim vienaip ar kitaip antradienį, jau mums, kaip sakoma, nėra kur trauktis, o kita vertus, kaip sakiau, mes turim klausimų, kurių nespėjom išspręsti, tai gal tas teismų klausimas bus šiek tiek lengvesnis, bent čia darbą iki galo padarysim.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, noriu pasakyti, kad 1-4 klausimas yra neparengtas, todėl rytoj svarstyti tiesiog nebus ką. Visų pirma jis Vyriausybėje dar neišspręstas, toliau reikia pasakyti, kad turi būti politinis sprendimas kai kuriais klausimais, jis neparengtas. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jeigu yra taip, kaip jūs sakote, arba, kitaip tariant, jūsų įtarimai pasitvirtins, tai, žinoma, mes turėsime išbraukti. Bet aš tai galėsiu pasakyti vėliau. O kol kas turi būti įrašyta, nes ir taip jau tas uždelsta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl 2-6 klausimo, laikinosios tyrimo komisijos informacijos. Kada mes gausime šitą informaciją raštu? Paprastai ji yra įteikiama bent prieš 24 valandas. Ir ar tai informacija, ar išvados, rezultatai kokie nors?
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Bet kiek aš prisimenu mūsų pačių sprendimą, ten nebuvo numatyta, kad turi būti būtent taip, kaip jūs sakote. Kaip pati komisija mano tikslinga, taip ji ir padarys. Jeigu norės, - raštu, jeigu norės, - žodžiu. Jeigu bus siūlomas uždaras posėdis, į tai irgi bus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, kai įrašėte punktą 1-8a ir 1-8b, ar įrašėte tą labai sąmoningai? Reikalas tas, kad jeigu komitetai nėra apsvarstę ir nėra suformulavę, sakykime, savo nuostatų dėl šito įstatymo, čia mes turėsime 135 kalbančius ir maždaug 270 nuomonių. Tai galbūt kartais vis dėlto reikėtų paklausti, kurie komitetai dar nėra apsvarstę? Tą klausimą reikia pabandyti šiek tiek “sugromuluoti”, nes jis labai specifinis.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, mes dėl to tarėmės Seniūnų sueigoje. Jeigu iš tiesų kurie nors lemiantys komitetai nėra pabaigę nagrinėti, tada bus galima padaryti arba pertrauką, arba tą klausimą nukelti dar kitai savaitei. Bet toli nukelti neišeina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl šio klausimo. Mūsų komitetas dvi dienas “gromulavo” ir, atrodo, lyg ir radome bendrą... Bet aš, gerbiamasis Pirmininke, suklydau, aš maniau, kad mes savaitės darbotvarkę svarstysime.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Pone Pirmininke, aš prašau punktą 2, 2a perkelti kitai savaitei, nes aš rytoj, t.y. penktadienį, susitinku su Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso rengėjais dar kartą, patikslinti vieną formuluotę reikia. Geriau padaryti gerai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš, žinoma, sutikčiau, bet man atrodo, kad jau jūsų pateiktas suderintas variantas.
V.ŽIEMELIS. Tačiau dar vieną formuluotę dėl etilo alkoholio vis dėlto norėtume patikslinti su grupe. Geriau padarykime geriau.
Č.JURŠĖNAS. Autorių valia. Prašom.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pirmininke, apibendrinti.
Č.JURŠĖNAS. Praktiškai čia yra tik klaustukai, kuriuos iki galo išsiaiškinus bus nustatyta, ar darbotvarkė sutrumpės, ar ne. Šiaip jau numatyta baigti darbą 20 val. plius pora rezervinių, dabar jau trys rezerviniai klausimai, vadinasi, ir po 20, arba, jeigu nepavyks pašalinti klaustukų, darbotvarkė sutrumpės ir tokiu atveju darbą baigsime anksčiau. Žodžiu, reikia patvirtinti taip, kaip yra pateikta, plius vienas papildomas rezervinis klausimas, apie kurį kalbėjo kolega J.Listavičius ar kolega A.Stasiškis. (Balsas salėje) A.Kubilius, taip. Kviečiu patvirtinti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Darbotvarkė patvirtinta. Gerbiamieji Seimo nariai, daroma posėdžio pertrauka iki 15 val. 15 valandą tęsime Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos priėmimą.
Pertrauka
Seimo rinkimų įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas Nr.2330(3) (priėmimo tęsinys) (96.06.26)
8sesija58p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame neeilinį posėdį. Iš pradžių kviečiu registruotis, o po to kviečiu pranešėją į tribūną. Registracija.
Užsiregistravo kol kas 54 Seimo nariai. Mielieji kolegos: priimtos penkios dalys, dabar šeštoji dalis, 46 straipsnis.
Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, ar ne kolegos V.Petrausko yra siūlymas? Prašome trumpai.
Gerbiamasis V.Petrauskas siūlo antrąją dalį išdėstyti kitaip: “Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną, pagal Lietuvos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.”
Z.VAIGAUSKAS. Galima priimti, nes čia iš tikrųjų patikslina, kokia informacija yra neskelbtina.
PIRMININKAS. Gerai. Malonu. Jeigu priimta, ar reikalauja kas balsuoti dėl 46 straipsnio? Galime priimti? Priimta. Dėl 47 straipsnio nėra pastabų. Galime priimti? Priimta. Dėl 48 straipsnio nėra pastabų. Galime priimti? Priimta. Ir dėl 49 straipsnio nėra pastabų. Galime priimti? Šešios dalys priimtos. Ir su malonumu konstatuoju, kad jau priimta daugiau negu pusė įstatymo straipsnių.
Dabar... (Balsai salėje) Kavą prašom gerti individualiai, jums sąlygos sudarytos, nors padėkų negirdžiu. O kasdien būtų galima man dėkoti. Kasdien!
Mielieji kolegos, labai malonu, kad visi esame gerai nusiteikę. Toliau. Septintoji dalis, 50 straipsnis “Rinkimų agitacijos pagrindai”. Pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta.
Dabar dėl 54. Štai čia jau prasideda ginčai dėl minučių.
Z.VAIGAUSKAS. 51 straipsnis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 51 straipsnis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, gal pirma iš tikrųjų dėl pirmosios dalies. Dėl tų minučių yra ir kitų siūlymų - kolegos K.Antanavičiaus ir dar kai kurių. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Kiek aš žinau, ponas K.Antanavičius ir darbo grupėje siūlė labai daug minučių, bet vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad Valstybinė televizija ir radijas yra labai užimti kandidatų kalbomis rinkimų agitacijos metu. Jeigu įgyvendintume pono K.Antanavičiaus pasiūlymą, tai šitos kalbos vyktų jau po vidurnakčio ir visiškai būtų nežiūrima rinkėjų. Todėl man atrodo, jog tas variantas, kuris buvo per praėjusius Seimo rinkimus ir kaip yra dabar siūloma projekte, turėtų likti nepakeistas.
PIRMININKAS. Gal pradėkime nuo kolegos K.Antanavičiaus? Prašome.
K.ANTANAVIČIUS. Vėl tas pat, tokie patys motyvai. Štai partijos, turėdamos vieną programą, gauna pusantros valandos. O pilietis gauna 5 minutes laiko. Na, tai pasakykite, ar kiekvienas partijai atstovaudamas sau atstovauja? O jeigu ir taip, tai yra 90 minučių. 90 min. dalinkime iš 20, išeina po 4,5 min. kiekvienam atskirai. Bet juk programa yra bendra. Todėl yra būtina pakeisti nuostatą ir įrašyti, kad kiekvienam vienmandatėje duodama nors po 10 minučių radijo ir televizijos laiko.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Minutėlę! K.Skrebys dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymo.
K.SKREBYS. Taip. Aš puikiai suprantu, kad ponas K.Antanavičius turbūt yra vertingesnis už visas partijas kartu sudėjus. Bet yra kitas labai paprastas dalykas. Reikėtų bent elementariai paskaičiuoti. Jau nebe matematika, bet aritmetika prasideda šitoje vietoje, nes rinkimų kampanija trunka vieną mėnesį. Kiek bus kandidatų, galima prognozuoti pagal praėjusius rinkimus. Ir jeigu mes norime, kad televizija transliuotų tik kandidatų kalbas 24 valandas per parą, tai tada galima sutikti su šituo siūlymu. Bet bus kita problema. Bus nepatenkinti tie, kuriems teks kalbėti 6 val. ryto per televiziją, lyginant su tais, kurie kalbės 6 valandą vakare. Todėl aš siūlau pritarti pagrindiniam tekstui.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Kurį tekstą remiate?
J.LISTAVIČIUS. Aš taip pat remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra remiančių kolegos K.Antanavičiaus siūlymą? Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš dėl kito straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl kito vėliau. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, prastai skaitome tekstą, kuris mums prieš nosį guli. Juk parašyta, kad ne mažiau kaip 5 minutės. Taigi tam tikra prasme ponas K.Antanavičius yra teisus. Ne mažiau. Na, jeigu yra tokia galimybė, aš mielai pritariu, kad kalbėtų ne 5 min., o 10, gal tada ne tokie įkyrūs Lietuvos žmonėms ateis į Seimą. O dabar alergiški mūsų visiems posėdžiams dažniausiai žmonės būna.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas remiate kolegos K.Antanavičiaus siūlymą dėl 51 straipsnio pirmosios dalies, tas balsuojate už. Kas manote, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, balsuojate prieš arba susilaikote. Prieš, taip? (Balsai salėje)
Kadangi balsai iš abiejų pusių, prašome pirma registruotis. Registracija! Prašom registruotis, kolegos.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kartoju. Kas remiate kolegos K.Antanavičiaus pataisą dėl 51 straipsnio pirmosios dalies, balsuojate už. Kas manote, kad reikia palikti pagrindinį tekstą, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom. Balsavimas pradėtas.
11 - už, 41 - prieš, 6 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pataisos kolegų A.Baleženčio, S.Pečeliūno, bet kadangi apsisprendėme dėl bloko, tai nekalbame. Ir yra kolegos S.Malkevičiaus, jeigu neklystu, dėl trečiosios, ketvirtosios dalies. Prašyčiau gerbiamąjį S.Malkevičių tarti žodį, jeigu jis neatsiima savo pataisų. Kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų nustatytas terminas. Ir, man atrodo, čia yra logiška.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal sutinkate?
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis S.Malkevičius siūlo, kad kandidatų sąrašo rinkimų programą spausdina Vyriausioji rinkimų komisija 20 dienų nuo pateikimo. Su šituo pasiūlymu mes galime sutikti. Tai nėra nieko blogo ir turbūt tikrai...
PIRMININKAS. Į dešinį mikrofoną.
Z.VAIGAUSKAS. A, tai jau dabar dešinysis mikrofonas. Atsiprašau, aš vis neatspėju, kuris mikrofonas veikia.
PIRMININKAS. Žodžiu, vieną siūlymą jūs priimate?
Z.VAIGAUSKAS. Su vienu pasiūlymu - taip, galima sutikti. Bet štai su antruoju pasiūlymu, kad apygardos rinkimų komisijos spausdina partijos kandidato... 100 dienų iki rinkimų, aš tikrai negaliu sutikti dėl to, kad pačios komisijos vėliau yra sudaromos ir kandidatai tas programas pateikia daug vėliau. Jeigu 10 dienų iki rinkimų, tai dar galbūt galima sutikti, bet ne su kitu terminu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau...
S.MALKEVIČIUS. Jeigu galima, tai aš nebūtinai 100 reikalauju, bet padarykit, kad būtų nors kokių 20, 30 dienų.
Z.VAIGAUSKAS. Jeigu 15 jums priimtina, tai, man atrodo...
S.MALKEVIČIUS. Gerai.
Z.VAIGAUSKAS. Man atrodo, balsavimas paštu prasideda prieš 12 d., tai 15 d. - pats tas terminas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas sutinka priimti modifikuotą kolegos S.Malkevičiaus siūlymą ketvirtajai daliai. Daugiau pataisų nėra. Ar galime priimti 51 straipsnį? Priimta.
52 straipsnis. Yra siūlymas jį išbraukti. Prašom dėl balsavimo motyvų. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau išbraukti visą 52 straipsnį, nes taip, kaip jis yra suformuluotas (čia gal norai ir buvo geri), jis yra iš tikrųjų pavojingas visai rinkimų kampanijai. Aš noriu priminti, kad šiame straipsnyje yra įrašyti tam tikri apribojimai skelbti vadinamąją kompromituojančią medžiagą. Tai visų pirma kompromituojančios kandidatą medžiagos apibrėžimas yra toks, kad iš tikrųjų sunku pasakyti, kaip jis bus traktuojamas. Jūs įsiklausykite: “Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus nebalsuoti už konkretų kandidatą ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia.”
Juk visa rinkimų kampanija yra vieni kitų kritika. LDDP kritikuos konservatorius, konservatoriai kritikuos LDDP. Šituo įstatymo straipsniu faktiškai 10 dienų iki rinkimų yra uždraudžiama bet kokia rinkiminė kampanija. Ir visiškai neaišku, kas pripažįsta iš tikrųjų tą kompromituojančios medžiagos statusą, kokiu būdu galima ginčyti, ar tai kompromituojanti, ar nekompromituojanti. Aš manau, kad tokie straipsniai iš tikrųjų apriboja ir informacijos laisvę, ir pačią rinkiminę kampaniją. Aš tikrai manau, kad šį straipsnį reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Dabar vienas, kuris remtų.
R.J.DAGYS. Nežinau, ta 2 punkto formuluotė iš tikrųjų nėra pakankamai aiški, ypač pirmoji jos dalis. Gal vis dėlto galėtų pranešėjas kaip nors kitaip suredaguoti. Bet šitą straipsnį iš esmės reikėtų priimti. Jis turėtų likti. Galbūt galima būtų už galutinę jo formuluotę balsuoti vėliau, jeigu, tarkim, šiandien nespėtume. Galbūt korektiškesnę antrosios pastraipos redakciją būtų galima parengti. Bet iš esmės mes turėtume stengtis riboti skelbimą prieš rinkimus tokios “karštos” medžiagos, kuri daugiau orientuoja į vienokias ar kitokias savybes negu į ekonomines ar kitokias kandidato pažiūras. Todėl detalesnė reglamentacija tikrai būtų tikslinga. Būtų galima pritarti šitam straipsniui, jeigu būtų galima po to truputį pakoreguoti antrą pastraipą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima ten iš tikrųjų kai ką patikslinti, pasakykite, ir tada apsispręsime.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad šis straipsnis galbūt ir turi kokių nors trūkumų, bet idėja ta, kad kandidatui į Seimo narius ar į Prezidentus būtų galima pasinaudoti atsakomąja teise, kai apie jį paskelbia kokią nors kompromituojančią medžiagą, egzistuoja nuo 1992 m. Ir dar buvo netgi Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kur tokią teisę suteikia asmeniui, jeigu yra apie jį paskelbta kompromituojanti medžiaga, kad jis bendradarbiavo su KGB. Tai man tikrai nesuprantama, kodėl reikėtų atsisakyti tokio dalyko ir neleisti kandidatui pareikšti tą nuomonę apie blogą “vandenį”, kurį ant jo išpylė.
Galbūt dėl to mechanizmo, kai mes jį pradedame nagrinėti, atsiranda pavojų, kad tuo galima piktnaudžiauti, galima bandyti ieškoti papildomos rinkimų agitacijos. Todėl tas straipsnis buvo stipriai redaguotas ir darbo grupėje, ir dar po to buvo aptarinėjamas su visuomenės informavimo priemonių atstovais, ir buvo spaudoje ne vienas straipsnis apie jį parašytas. Iš principo dabartinėje redakcijoje kokių nors ypatingų prieštaravimų nėra. Manyčiau, atsisakyti dalyko, kuris yra tikrai reikalingas ir nenukreipia rinkimų kampanijos į kandidatų koliojimą, yra tikrai reikalingas. Mano įsitikinimu, mes turėtume siekti vakarietiškų tradicijų, kad kandidatai siekia gauti vietą Seime ne vienas kitą drabstydami purveliais, o atvirkščiai - aiškindami, kad jie geriausiai atstovaus rinkėjų interesams, kai bus išrinkti į Seimą. Jeigu ką reikia demaskuoti, jeigu yra kas nors prasikaltęs, tas turi būti būtinai padaryta, bet ne ta linkme turėtų būti nukreipiama ir politinė veikla, ir rinkimų kampanija. Todėl aš palaikyčiau tą nuomonę, kad šis straipsnis įstatyme turi likti. O štai jeigu reikia kokių nors patikslinimų...
Čia yra pateikta viena alternatyva, 114 pastaba, aš ją siūlyčiau priimti. Ir manyčiau, kadangi praktika rodo, kad šitokio straipsnio galiojimas nesukėlė kokių nors baisiai didelių problemų nei per Prezidento, nei per savivaldybių rinkimus, o tik darė rinkimų kampaniją geresnę, tokį straipsnį reikia tikrai priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos. Kažkaip labai netvarkingai vyksta dabar šito straipsnio svarstymas. Kaip aš supratau, kalbama apie visus punktus, apie visus pasiūlymus ir visas alternatyvas vienu metu. Taip formulavo posėdžio pirmininkas. Tačiau tam, kad tvarkingiau dirbtume, aš manau, mes turėtume svarstyti šitą straipsnį papunkčiui ir kalbėti apie kiekvieną punktą ir jam teikiamas pataisas, alternatyvas ir visa kita. Taip, kaip dirbome iki šiol. Tuo labiau kad ir pačiame tekste yra surašytos ir platesnio pobūdžio alternatyvos, ir alternatyvos, kur reikia apsispręsti, ar 2, ar 3, ar 10 kartų dėl tų baudų. Ir galiausiai yra dar viena pasiūlyta alternatyva. Kaip aš supratau, pranešėjas lyg ir su tuo norėtų sutikti, kad jeigu yra noras ir, svarbiausia, reikalas patikslinti 2 punkto formuluotes, tai kad mes sutariame prie tų dalykų dar grįžti vėliau, pabaigę galbūt visą įstatymą.
Aš siūlyčiau pirmininkui eiti papunkčiui, išnagrinėti visus siūlymus. Aš dabar neagituoju nė už vieną iš jų. Manau, šitai darysime tuomet, kai apie juos kalbėsime. Bet dirbti tvarkingai, papunkčiui ir nesiblaškyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis kolega Pečeliūnai, gerbiamieji kiti kolegos, nė vienas Seimo narys nepateikė jokių siūlymų. (Balsai salėje) Vadinasi... Minutėlę! Pranešėjas tuoj pasakys, ką jis pasirenka, ir taškas. Kadangi Seimo nariai nesirinko nė vienos alternatyvos, nieko nepateikė, išskyrus tai, kad šitas straipsnis būtų išbrauktas. Todėl, gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų klausiu. 114 pastaba - šitą alternatyvą siūlote įrašyti?
Z.VAIGAUSKAS. Taip. Aš manyčiau, kad alternatyva yra priimtina.
PIRMININKAS. Taip. 115 alternatyva - triguba ar dviguba?
Z.VAIGAUSKAS. Dvigubos visiškai užtenka.
PIRMININKAS. Aišku. Dviguba. Ir 116 - dešimteriopa ar užtenka trigubos?
Z.VAIGAUSKAS. Užtenka trigubos.
PIRMININKAS. Štai ir viskas. Štai pranešėjas šitą teikia priimti. Tai arba priimam, arba nepriimam. Klausimas yra toks. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Jokių atskirai. Nebuvo jokių siūlymų raštu. Raštu nebuvo, prašom neaiškinti man! (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos...
J.TARTILAS. Jau ponas Č.Juršėnas nebemato. Gal ne ta pusė ar žvairas...
PIRMININKAS. Aš matau. 72 Seimo nariai. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip tik kreipiuosi į jus... (Balsai salėje) Na, tegul baigia aiškintis kitas problemas.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pranešėjau, kreipiuosi į jus: ar tai klaida, ar tai sąmoningai? 114 punktas: informacija apie kandidatą gali būti paskelbta tik priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonių leidinio numeryje. Išeina, kad jūs apribojate tik tą vienintelį leidinį. Turbūt turėjote omeny, kad ne vėlesniame kaip priešpaskutiniame. Tai iš esmės skirtingi dalykai. Ar leidžiame kritiką spausdinti tik viename priešpaskutiniame numeryje? Reikėtų tiksliau apibrėžti tokius dalykus. Dabar mums mechaniškai balsuoti, kai lieka tokios nežinomybės, dviprasmybės, tikrai neatsakinga.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašau.
Z.VAIGAUSKAS. Taip. Aš žiūriu į tą redakciją. Čia iš tikrųjų yra įrašyta priešpaskutiniame, kad paskutiniame numeryje kandidatas į Seimo narius galėtų pareikšti savo atsakomąją nuomonę. Jeigu mes įrašytume “paskutiniame numeryje”, tai kur jis begalėtų tą nuomonę pareikšti? Žinoma, čia yra numatyta ta galimybė, kad ten, kur kandidatas buvo sukompromituotas, apie jį paskelbta medžiaga, būtent tame leidinyje ir turi būti skelbiama jo atsakomoji nuomonė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kalbama apie tai: ar ne korektiškiau būtų suformuluoti “skelbiama ne vėliau kaip priešpaskutiniame”? Tai yra gali būti ir prieš, ir prieš priešpaskutiniame.
Z.VAIGAUSKAS. Žinoma, taip galima.
PIRMININKAS. Štai ta prasme, “ne vėliau kaip priešpaskutiniame”.
Z.VAIGAUSKAS. “Ne vėliau kaip...”
PIRMININKAS. Sutinkame? Gerai.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, su šituo sutinku, žinoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi alternatyvos pasirinktos. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas su priimtomis alternatyvomis už 52 straipsnį, tas balsuoja už. Kas mano, kad straipsnis iš viso nereikalingas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Minutėlę! Atšaukiu. Iš tikrųjų aš labai atsiprašau. Kolega A.Baskas pateikęs tiek pataisų ir visokiais pavidalais, kad iš tiesų galima pasimesti.
Prašom. Kolega A.Baskas. Dėl 52.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, taupant laiką, man atrodo, už visas šito straipsnio pataisas būtų galima padaryti vieną balsavimą.
PIRMININKAS. Prašau.
A.BASKAS. Aš atkreipiu pranešėjo dėmesį, kad jeigu jis palieka 10 dienų, tai tuomet susidaro sunkumų pagarsinti paneigimą savaitraščiams. Jeigu būtų 15, tuomet tos problemos atkristų. Tai yra vienas siūlymas. Bet nereikia už jį vieną atskirai balsuoti, kad laiko negaištume.
Dabar toliau einant iš eilės, negali būti daugiau kaip 3 kartus medžiagos paneigimas. Man atrodo, šito nereikėtų rašyti, kadangi tam, kad išpurvintų, labai mažai reikia, o nusiplauti gali tekti ir keturis kartus daugiau.
Toliau. Pirmojoje dalyje paskutinis sakinys, kad turi paskelbti nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje, jeigu jis neturi galimybės savoje. Man atrodo, būtų labai gerai, jeigu įrašytume “ne mažesnio tiražo”. Pavyzdžiui, “Respublikoje” apdergs, o paskui “Respublika” sakys, pas mus labai užimta, negalime paskelbti ir paskelbs tiktai “Vakarinėse naujienose”.
Dabar toliau. Ketvirtoji dalis, kur yra sankcijos prieš tuos, kurie nevykdo įstatymų. Man atrodo, jos nepakankamai veiksmingos. Jeigu mes pridėtume, kad tas leidinys, kuris nesilaiko įstatymo, praranda galimybę kažkokį laiką skelbti reklamą, tai būtų kur kas veiksmingiau.
Ir paskutinė išlyga yra antrojoje dalyje, kad jeigu kompromituojančią medžiagą paskelbia partijos draugas, tai jos nereikia paneigti. Man atrodo, kad čia yra nekorektiška. Būtų galima išbraukti. Ačiū, pone Pirmininke. Neprašau už kiekvieną atskirai balsuoti, tiktai prašau pranešėją įvertinti, kurias jis priima, ir tada...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui. Gerbiamasis Baskai, aš negaliu jūsų tų pataisų priimti dėl to, kad kai kurios iš jų techniškai yra neįvykdomos. Kodėl, sakysim, kitas informacijos leidinys turi būti pasirenkamas atsakyti? Kuo, sakys, jis dėtas ir kas apmokės tokias paskelbimo išlaidas? Tą turi paskelbti visai kitas leidinys.
Dabar dėl to, kad praranda teisę mėnesį skelbti reklamą. Mano supratimu, čia galėtų būti tik kito įstatymo reikalas, o ne šito. Na, taip pat kitais atvejais. Tuo labiau aš nenorėčiau sutikti, kad ta atsakomoji nuomonė į kompromituojančią medžiagą turi būti be galo didelė. Ten jūs rašote - netgi tiek didelė, kiek to reikalauja paneigimas. Matyt, pats paneigėjas. Tai būtų iš viso neįmanoma dėl tos priežasties, kad tokiu atveju ta kompromituojanti medžiaga būtų mažytė, o įsižeidęs kandidatas parašytų tokį didelį atsakymą, ir visiškai be jokio reikalo.
Na, o jeigu partijos draugas ar kolega apie jus kažką negero parašė, tai mes turime nepamiršti tokios galimybės, kad jūs galite būti susitarę. Jūs apie jį, jis apie jus, o paskui naudojate visuomenės informavimo priemones tam, kad save reklamuotumėt. Kad tokių dalykų nebūtų, neikite į tokį sąrašą, kur turite tokių negerų draugų, ir nenaudokite nereikalingiems tikslams visuomenės informavimo priemonių.
PIRMININKAS. Minutėlę! Iš eilės. Kolega A.Ražukas dėl kolegos A.Basko siūlymų. Ne? S.Pečeliūnas dėl kolegos A.Basko siūlymo.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet A.Baskas pasiūlė daug siūlymų. Dabar mes kalbame apie vieną iš jų. Aš nežinau, ar kalbėsime dėl kitų, ar kalbėsime apie visus iš karto urmu. Tai nebūtų visai gerai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai... Minutėlę! Gerbiamasis Pečeliūnai, jau pateikėjas sutinka neteikti, ir klausimas išspręstas. Ačiū.
Taigi prašome pasiruošti balsuoti dėl viso straipsnio.
A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Pirmininke, jūs labai gerai žinote žurnalistų etikos taisykles. Aš siūlyčiau visą šitą straipsnį, kuris tikrai padarys rinkiminę kampaniją labai problematišką ir pačiai Vyriausiajai rinkimų komisijai sukels labai daug problemų, perkelti į specialią Seimo rezoliuciją ir rekomenduoti Žurnalistų etikos tarnybai ar kitoms institucijoms, kurias taip sėkmingai Seimas įsteigė, būtent rinkiminės kampanijos metu laikytis tokių principų. Nes kitu atveju aš tikrai galiu jau iš anksto gailėtis pono Z.Vaigausko, kuris nieko daugiau nedarys, tiktai klausys nuskriaustų kandidatų verksmų, kaip jie buvo apšmeižti ir t.t.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra toks. Ar vadovaujamės principu: kuo daugiau sunkumų, tuo daugiau laimėjimų? Todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 52 straipsnis su papildomomis alternatyvomis, kaip pasakė pranešėjas, tas balsuoja už. Kas mano, kad straipsnis netinkamas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
38 - už, 18 - prieš, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas. (Balsas salėje) Bus dar tų registracijų pakankamai.
53 straipsnis. Pataisų nebuvo. Prašau. Dar du prieš? Tai tada pataisau - 20 prieš.
S.Pečeliūnas. Prašau labai trumpai formuluoti. Per daug kalbame.
S.PEČELIŪNAS. Aš tik noriu pasitikslinti, ar jūs priėmėte protokolinį nutarimą, kad, baigus visą įstatymą, dar bus galimybė prie šito straipsnio grįžti ir kai ką patikslinti? Todėl aš dabar apie tai nekalbėsiu, nes toks pasiūlymas buvo, jūs neprieštaravote, bet jūs to dabar nepatvirtinate ar patvirtinate?
PIRMININKAS. Aš paaiškinu, kad pagal galiojantį Seimo statutą priėmus viską pastraipsniui, pranešėjas iš tikrųjų gali sutikti grįžti. O mūsų pranešėjas labai demokratiškas, gal ir sutiks.
J.Bernatonis. Prašau.
J.BERNATONIS. Aš norėjau reaguoti po gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus kalbos. Kadangi jam buvo suteiktas žodis, manau, turiu teisę ir aš bent porą sakinių pasakyti tuo klausimu. Mano manymu, konservatoriai truputį ne taip įsivaizduoja rinkimų kampaniją. Rinkimų kampanija - tai nėra drabstymasis purvais. Rinkimų kampanijoje kandidatai į Seimo narius pirmiausia turėtų dėstyti savo programas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau kolegų nesiblaškyti, nereplikuoti. Turėsime dar daug gražaus laiko.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau dėl šito 52 straipsnio. Kadangi iš tikrųjų bus daug...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jau tamstai aiškinau. Be mano leidimo nekalbėti. Irgi atimate laiką.
53 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galima priimti? Priimta.
54 straipsnis. Kolegos A.Basko ir kolegos P.Jakučionio, atrodo, pastabos.
Z.VAIGAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašau.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji, mano pasiūlymas yra tas, kad lėšas, skiriamas rinkimų kampanijai, sumažintume 10 kartų. Kai apskaičiavau per visas partijas, per visus kandidatus, gali susidaryti apie 20 mln. litų, jeigu mes paliksime šitas ribas. Manau, kad Lietuva kol kas sau tokios prabangos negali leisti. Jai 10 mln. yra dideli pinigai. Yra daug sričių, kur galima tikslingiau tuos 10 mln. panaudoti. Palikime kelis milijonus, ir užteks. Ačiū.
PIRMININKAS. Įdomus siūlymas. Gerbiamasis pranešėjau, priimate ar ne? Tik du žodžiai.
Z.VAIGAUSKAS. Nepriimu. Darbo grupėje buvo svarstyta ir nustatytas būtent šis dydis po gana ilgų diskusijų. Tūkstantis vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, taip pat buvo pritarta toms nuostatoms, kad reikia sugriežtinti priemones, kuriomis yra kontroliuojamas tos maksimalios sumos vykdymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Skreby, sutinkate su kolegos A.Basko patikslinimu ar ne?
K.SKREBYS. Pirmininke, kodėl reikia taip žeminti mane? Ką aš jums blogo padariau? Aš, be abejo, esu prieš ir pasisakysiu už tą variantą, kuris yra tekste. Ir nereikia čia gąsdinti žmonių ir Seimo narių tokiais apskaičiavimais, sakyčiau, gana naivokais ir keistais. Iš tikrųjų, jeigu mes norime sugriežtinti kontrolę, kaip yra naudojamos rinkimams skirtos lėšos, be to, norėčiau pabrėžti, kad tai nebus valstybės pinigai, tai bus arba kandidatų, arba partijų pinigai, tai skirkime tokią normalią sumą, už kurią būtų galima pravesti rinkimų kampaniją, ir tada mes galime iš tikrųjų reikalauti, kad būtų griežtai kontroliuojama, kaip tos lėšos naudojamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas remia A.Basko siūlymą? A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš remiu, aš siūlau iš viso uždrausti rinkimų agitaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos A.Basko pataisa 54 straipsnio pirmajai daliai, balsuoja už. Kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Už - 5, prieš - 45 ir 11 susilaikė. Nepritarta.
Dabar to paties straipsnio antrajai daliai yra kolegos P.Jakučionio siūlymas kai ką išbraukti. Gal pranešėjas sutinka?
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenorėčiau sutikti, kadangi ponas P.Jakučionis siūlo išbraukti vieną iš priemonių, pagal kurią yra sugriežtinama maksimalios rinkimų agitacijai skirtos lėšų sumos apskaita.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Ar sutinkate su argumentais, ar vis dėlto siūlysite? Prašom.
P.JAKUČIONIS. Vis dėlto siūlysiu. Mano siūlymas yra priešingas kolegos A.Basko siūlymui, kad rinkimų kampanija ir agitacija, žinoma, kainuoja pinigus. O čia išeitų, kad kai kas turi mokėti pinigus, o kai kas gali už dyką agituoti...
PIRMININKAS. Tai ką, gaila?
P.JAKUČIONIS. Ir ta agitacija už dyką yra paremta tam tikru įstatymo projektu, kurį pateikė Seimui kolega V.Zimnickas ir kuris vadinasi Radijo ir televizijos privačios nuosavybės įmonių nuomojamų patalpų išpirkimas. Man atrodo, jeigu toks kolegos V.Zimnicko įstatymas būtų priimtas Seime, tai jis labai “gražiai” derintųsi ir su šituo siūlymu, kad visuomenės informavimo priemonės, kurios neturi valstybinio ar savivaldybių kapitalo, gali, paskelbus, ką jos palaiko, ir dykai, neribotai skleisti agitaciją už jas. O užmokėta bus valstybės turtu. Tai, man atrodo, čia kvepia korupcija. Apskritai reikėtų išbraukti tokį ketinimą.
PIRMININKAS. Supratome. Todėl prašyčiau, kad vienas kolega jus paremtų, o kitas galbūt ne.
Kolega K.Antanavičius. Ar remiate?
K.ANTANAVIČIUS. Dėl viso straipsnio norėčiau.
PIRMININKAS. Tada aš jus palik-siu. J.Listavičius. Remiate ar neremiate siūlymą?
J.LISTAVIČIUS. Aš šiuo atveju remiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų tam skyrėme daug dėmesio darbo grupėje svarstydami, ieškodami tų visų niuansų, derindami, kur privati stotis, kur valstybinė. Iš tiesų mes vargu ar galime uždrausti kokios nors privačios kompanijos savininkui, jeigu jis turi savo privačią radijo stotį, agituoti už kurį nors kandidatą. Kokiais būdais tai būtų galima padaryti? Norėčiau paklausti pataisos autoriaus. Ką padarysi, yra ir nepriklausoma spauda, yra ir partinė spauda, taip pat neatmetamos ir nepriklausomos masinės informacinės priemonės, ir partinės. Tik tiek, kad masinės informacijos priemonės atstovas, užsiangažavęs vienos politinės jėgos, visą laiką rizikuoja ateityje susiaurinti savo skaitytojų, rėmėjų ratą. Jis irgi dėl savo aiškios nuostatos paskui gali prarasti dar ir klausytojų, ir skaitytojų. Čia jau jo paties rizikos reikalas. Tai gal vis dėlto kaip kompromisinis variantas, toks, kaip yra čia, yra pakankamai subalansuotas.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, kaip tai sutvarkyti, yra įmanoma: atjungti elektrą ir vandenį. (Balsai salėje) Tada kanalizaciją.
Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, čia yra vertingas gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlymas. Man atrodo, kad mes turime, kiek galima, sudaryti vienodesnes sąlygas visiems kandidatams. Kaip tik šitų sakinių išbraukimas tam tarnautų. Dėl to aš siūlau pritarti gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pataisai.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis. Registracija! Dėmesio! Balsuosime, ar išbraukiame iš 54 straipsnio antrosios dalies tai, ką siūlo kolega P.Jakučionis, ar neišbraukiame. Prašom registruotis.
77 Seimo nariai. Kas remiate siūlymą kai ką išbraukti iš 54 straipsnio antrosios dalies, balsuojate už. Kas manote, kad reikia palikti pagrindinį tekstą, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom.
12 - už, 35 - prieš, 11 susilaikė. Viskas lieka pagal pagrindinį tekstą. Ar galime priimti 54 straipsnį, ar nori kas?.. Priimta. Atsiprašau. K.Antanavičius. Minutę! K.Antanavičius dėl balsavimo motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Suprantu, kad partijų noras yra šventas noras, tėvynės noras, todėl bus balsuojama. Tačiau štai kokia logika dėl to 1000 vidutinių darbo užmokesčių. Ponas K.Skrebys man priekaištavo, kad nemoku aritmetikos, bet jis pats apsiriko. Tai štai mažiausiai 20 sąraše gali būti po 700 vidutinių darbo užmokesčių, vadinasi, 700000 - vos ne milijonas kiekvienam sąrašui. Vos ne milijonas. O kas ten ėjo, atsiprašau, kad negali duoti užstato 10000, nes jos esančios neturtingos, o štai agitacijai gali vieną milijoną kiekviena skruzdėlinė partija išmesti. Tai čia yra labai gražu. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Antanavičius jus visus pagavo. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Taip. Aš prašyčiau balsuoti už šitą visą straipsnį, ir, žinoma, aš nepritariu jam ir balsuosiu prieš, nes buvo atmesta mano pataisa. Man atrodo, kad ji buvo pagrįsta ir dėl visų dalyvaujančių partijų ar politinių jėgų rinkimuose, kad būtų vienodos sąlygos, ir tam, kad nebūtų korupcijos galimybės atskirus įstatymus priimant. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 54 straipsnį, prašom balsuoti už, kas prieš - taip pat.
50 - už, 6 - prieš, 9 susilaikė. Priimta. 55 straipsnis. Vėl, atrodo, kolegos A.Basko siūlymai.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, yra gerbiamojo A.Basko siūlymas. Jis siūlo po žodžio “diena” įterpti žodžius “taip pat prieš rinkiminę parą išleidžiamuose spaudiniuose ir leidiniuose”. Aš manau, kad gerbiamasis A.Baskas galėtų atsiimti savo pataisą, nes yra parašyta, jog 30 valandų iki rinkimų. Vadinasi, tas jo nurodytas terminas nereikalingas, ir taip jau yra uždrausta rinkimų agitacija. Todėl dar papildomai įrašyti tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Siūlymo autorius kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, čia yra techninis pasiūlymas, manau, būtų aiškiau, bet jeigu pranešėjas nepriima (o kai pranešėjas nepriima, tai nei kairė, nei dešinė už mane nebalsuoja), aš neprašau gaišti laiko ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti 55 straipsnį? Prašom. Tada dėl balsavimo motyvų S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Pirmininke, aš norėčiau vieną repliką pasakyti. Tai Seimo statutas man leidžia. Štai jau dabar pradėjome mes tą įstatymą beveik mechaniškai priiminėti, ir aš noriu atkreipti dėmesį į porą vietų, kur mes jau priėmėme. Kas iš viso to išeis? 53 straipsnio 118 punktas, kuriame pasakyta taip, kaip mes dabar priėmėme, taip pat šis straipsnis draudžia tiesiogiai transliuoti Seimo posėdžius, kai juose kalba kandidatai į Seimo narius. Kitaip tariant, rinkimų agitacijos laikotarpiu (nuo pradžios iki pabaigos) nevyks Seimo posėdžių radijo transliacijos, šitą mes turime suprasti visi vienodai, nes daugelis kandidatų bus turbūt ir dabartiniai Seimo nariai. Tai kaip suderinsime du skirtingus dalykus? Viena pastaba.
Ir antra pastaba yra dėl to, ką mes buvome lyg ir vienaip sutarę, o dabar, aš žiūriu, tekste yra kitaip. 54 straipsnyje, kur organizacijos, jeigu kažką yra iš anksto pagaminusios, deklaruoja tai rinkimų komisijai ir, kiek aš atsimenu, tai nebūtinai turėjo būti išbraukiama iš agitacijos lėšų, arba tik iš dalies galima būtų, kad išbraukiama, dabar, pasirodo, tuo būtu 100% yra sumažinama rinkimams skirta suma. Taip yra tekste parašyta ir todėl man kyla klausimas, kad mes ten kalbėjome apie vieną dalyką, čia atsirado kitas. Sakykime, partijos programa, ne rinkimų, bet partijos programa. Partija išleido brošiūrų gal prieš dvejus metus, ir ji rinkimų metu jas dalija. Ar tai yra rinkimų agitacija, ar ne? Ir daugiau tokių klausimų gali būti. Mes sutarėme, kad ji deklaruoja, ką ji naudos, ir komisija paskui apie tai sprendžia. Toliau čia parašyta, kad rinkimų komisija iš viso vos ne tam tikra cenzūra tampa.
PIRMININKAS. Laikas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad vis dėlto pranešėjas patikslintų šitą formuluotę - ką iš tikro ji reikš.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Jokių tikslinimų, ir nekalbėkime apie pernykštį sniegą, t.y. apie brošiūrų, kurios išleistos prieš ketverius metus, platinimą. Nedarykime sau sarmatos. (Balsai salėje) Nei tamstos partijai, nei kitoms partijoms. O ką reikės, komisija paaiškins. Tuo tarpu tą straipsnį, kurį jūs minėjote, jūs suprantate vienaip, aš suprantu kitaip. Taigi kai reikės spręsti, spręsime, prašome nesijaudinti. (Balsas salėje) Mes dirbsime pagal įstatymą, o ne pagal išaiškinimą. Prašom šito nepamiršti. Taigi 55 straipsnis. Kas už, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
Už - 54, prieš - nėra, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas. Priimtos septynios dalys. Gerbiamasis pranešėjau, aštuntoji dalis ir 56 straipsnis. Jeigu aš dabar teisingai suprantu, tai kolegos A.Kubiliaus pataisa jau netinka, ir kolegų A.Baleženčio bei S.Pečeliūno pataisa dėl blokų taip pat netinka. Dėl jų mes esame apsisprendę.
Z.VAIGAUSKAS. Bet, gerbiamasis Pirmininke, čia yra dar siūloma alternatyva dėl to straipsnio antrosios dalies.
PIRMININKAS. Dėl alternatyvos kalbėsime. Minutėlę! Kolega A.Baležentis tegul tars žodį, o po to bus kitos kalbos. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, baziniame projekte yra pasiūlymas: į šio straipsnio antrąją dalį siūloma įrašyti tekstą dėl išeivijos ir dėl tautinių mažumų. Aš norėčiau pritarti ir pakviesti kitus kolegas pritarti šiam papildymui, nes išeivijoje yra daugiau kaip pusė milijono lietuvių, ir Pasaulio lietuvių bendruomenė paskutiniame savo Seime Anykščiuose priėmė nutarimą, kad mūsų valstybės Seime būtų bent du jų atstovai, ir su kreipimusi kreipėsi ir į Seimo Pirmininką, ir į Prezidentą su šituo prašymu, tačiau mes iki šiol nesugebėjome padaryti, kad mūsų tėvynainiams būtų tinkamai atstovaujama Seime. Štai čia yra vienintelis sakinys arba galbūt vienintelė galimybė daryti įtaką mūsų Seimui ir turėti savo atstovavimą (nors ir netiesioginį) per kai kurias apygardas, per kai kuriuos vienmandatėse apygardose išrinktus kandidatus. Aš siūlau šitam pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti tiek pagrindiniame tekste esančiai, šiuo atveju pirmajai daliai, tiek išnašoje esančiai antrajai daliai? Galime pritarti. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Tą, ką kalbėjo kolega A.Baležentis, mes puikiai suprantame, ir man atrodo, dėl to ir buvo priimta pataisa pirmuosiuose Seimo rinkimų įstatymo straipsniuose, kuriais dabar...
PIRMININKAS. Taip, jau priimta.
A.KUBILIUS. ... Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems ne Lietuvoje, daug lengviau dalyvauti, kelti savo kandidatūras rinkimuose, o čia (aš nežinau, kodėl) reikia būtinai apriboti išeivijos nuomonės pareiškimą tokiais būdais, kaip čia yra pasakyta. Išeivijos organizacijos yra tokios pat, kaip ir visuomeninės organizacijos. Aš nežinau, kodėl, pavyzdžiui... Tai tada turime apriboti apskritai bet kokios paramos skelbimą kandidatų į Seimo narius plakatuose. Turime pasakyti, kad pavyzdžiui, Ziuganovas arba V.Žirinovskis, jeigu norės paremti LDDP, turės irgi gauti specialų leidimą. Kam to reikia? Jeigu kas nors remia kandidatą (ar tai būtų išeivijos, ar tautinės mažumos organizacija), jie susitaria su tuo kandidatu ir skelbia ant to plakato savo paramą. O kodėl reikalinga tokia tvarka, kaip čia numatyta, man tiesiog sunku suvokti. Kodėl kolega A.Baležentis dabar teikia tokį pasiūlymą?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra iš tiesų rimtas dalykas, ir, kaip aš matau, Seimo nariai nesutarė... Dėmesio! Todėl mums reikės atskirai balsuoti dėl šios dalies. Kolegos, dėmesio! Tai yra antroji dalis (pranešėjas dar galės tarti žodį). Tai yra antroji dalis 56 straipsniui. Ji pagrindinio teksto 28 puslapio paraštėje. Ar matote, ar žinote? Dabar dar kalbės pranešėjas, ir tada balsuosime.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis A.Kubilius turbūt neatkreipė dėmesio į tai, kad čia kalbama apie tuos plakatus, kuriuos leidžia Vyriausioji rinkimų komisija (kai leidžia patys kandidatai, tegul jie rašo ką nori), bet čia kalbama apie tuos plakatus, kuriuos leidžia Vyriausioji rinkimų komisija ir kurie rinkimų dieną bus rinkimų apylinkėse. Ir būtent suteikiama privilegija toms išvardytoms organizacijoms, o ne daromi kokie nors apribojimai. Pirmoje dalyje yra ir antroje dalyje. Straipsnyje labai aiškiai sakoma.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar balsuosime, ar pritariam 56 straipsnio papildymui pagal tą pastraipą, kuri yra 28 puslapio išnašose. Ar aišku? Dėmesio, prašom balsuoti. Kas pritaria papildymui, tas už, kas mano, kad nereikia, kaip kai kurie Seimo nariai kalbėjo, tas balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsas salėje)
Už - 6, prieš - 42, 12 susilaikė. Papildymui nepritarta. Ar reikia balsuoti dėl 56 straipsnio taip, kaip jis yra pagrindiniame tekste? Nereikia? Priimta.
57 straipsnis. Čia yra esminės pataisos, gerbiamieji kolegos. Dėl pirmosios dalies, man atrodo, pataisų nėra, o antrojoje dalyje yra esminis dalykas: yra ir A.Baleženčio, S.Pečeliūno, ir kolektyvinė kelių Seimo narių pataisa. Pranešėjau, gal jūs šiek tiek trumpai drūtai pasakykit, po to prašysime Seimo narių.
Z.VAIGAUSKAS. Yra dar ir A.Basko siūlymas.
PIRMININKAS. Taip. Yra ir kolegos A.Basko siūlymas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra turbūt tas esminis straipsnis, nuo kurio bus pasirenkama, kokia reitingo sistema bus balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Ar bus suteikiama rinkėjų teisė žymėti tik teigiamą nuomonę apie kandidatą, ar tik neigiamą nuomonę, ar tokią ir tokią? Ir kokiu būdu jis tai galės daryti? Pati sistema, žinoma, išvystyta jau kituose straipsniuose. Man atrodo, pagal technines galimybes tos sistemos yra lengvai įvykdomos, įvairios, ir kur pliusus, ir kur minusus teikia, kada yra prie kandidato pavardės ar kandidato numerio, jis yra nubraukiamas, ar kitaip pažymima, ir jos visos siejasi. Bet, man atrodo, didžiausios galimybės suteikiamos J.Bernatonio, A.Baleženčio, R.Ozolo, S.Pečeliūno ir G.Kirkilo kolektyviniame pasiūlyme. Ten yra suteikiamos pačios plačiausios galimybės rinkėjui pasirinkti iš savo sąrašo kandidatų, kurie labiausiai patinka ir kurie mažiausiai patinka. Manyčiau, kad čia reikėtų apsispręsti, kuri sistema būtų priimtiniausia.
PIRMININKAS. Pirmiausia aš norėčiau kolegą A.Baską paklausti, ar jis būtinai siūlo savo variantą, ar ne. Tada mums iš karto bus lengviau. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pranešėjas labai gerai, kaip ir tinka daktarui, išaiškino, kokios alternatyvos kur tinka, tik aš noriu atkreipti dėmesį, kad tą alternatyvą pirmiausia pasiūlė kolektyvas, kurį sudarė J.Bernatonis, N.Germanas, A.Gricius, G.Kirkilas, A.Salamakinas. Kadangi mano alternatyva telpa, nėra reikalo už ją balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų lengviau. Kas kolektyvo vardu kalbės? Aš žinau, kad daug entuziastų, bet kas įgaliotas kalbėti? Gerbiamasis J.Bernatonis ar A.Baležentis kolektyvo vardu? Bet kuris. Gerai. A.Baležentis pirmas pakėlė ranką, niekuo negaliu padėti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, aš noriu, kad mes apsispręstume dėl mano teiktos birželio 12 d. alternatyvos.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Minutėlę! Mes susitarėme, kad kalbame dabar dėl kolektyvo, nes ten, kur kalbama apie bloką, šis siūlymas jau negalioja.
A.BALEŽENTIS. Taip, čia yra visiškai atskiras. Aš tuojau pacituosiu.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Baleženti, turime susitarti, kad iš tikrųjų visiems būtų aišku. Jūs pasirašėte kolektyvinę pataisą, bet, pasirodo, jūs vis tiek turite ir separatinę. Aš teisingai supratau?
A.BALEŽENTIS. Taip, nes nuėjome kitu keliu. Kadangi nuėjome kitu keliu...
PIRMININKAS. Gerai. Dovanokite. Jo teisė. Aš galvojau, kad yra vienas siūlymas, o dabar, pasirodo, vis tiek yra du. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, yra birželio 12 d. siūlymas papildyti straipsnį ketvirtąja dalimi. Pagal šį siūlymą siūlomas reitingas daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje, pagal kurį rinkėjas gali pareikšti savo teigiamą nuomonę dėl vieno kandidato. Aš manau, kad tai yra labai paprasta sistema ir rinkėjams, ir skaičiavimams, ir prašau dėl to apsispręsti.
PIRMININKAS. Tada dar kartą klausiu. Kas kalba kolektyvo vardu? J.Bernatonis. Prašom. Mažo kolektyvo vardu.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų pateiktas siūlymas, mano manymu, yra racionalus tuo, kad neapriboja rinkėjų, kokią nuomonę jie turėtų pareikšti, suteikia daug platesnes galimybes nei kiti siūlyti reitingai. Aš siūlyčiau balsuoti būtent už tą mūsų siūlymą, kurį pasirašė kartu S.Pečeliūnas, A.Baležentis, G.Kirkilas, R.Ozolas, ir iš karto balsuoti dėl visų šio straipsnio pataisų, nes jas reikėtų svarstyti, ir dėl trečiosios dalies antrojo sakinio, ir dėl ketvirtosios, ir dėl penktosios dalies komplekso.
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, kas remia šitą siūlymą ir kas jam priešinasi? Kolega R.Dagys. Iš eilės.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad mes sureglamentuotume šito siūlymo svarstymą. Iš esmės naujame projekte, kurį pateikė grupė narių, yra skirtingų nuostatų, kurios skirtingai gali būti vertinamos: vienos teigiamai, kitos neigiamai. Ir apskritai sistemos priėmimas priklausys turbūt daugiau nuo viso konteksto. Man atrodo, kad mes turėtume dėl tų alternatyvų apsispręsti atskirai, o paskui - ar priimti, ar nepriimti visą šitą siūlymą. Mes jau iš principo vieną kartą balsavome, kad reitingo elementų bus, bet kyla klausimas, kokie bus reitingo elementai tose pataisose. Aišku, aš nepritarčiau gerbiamojo A.Baleženčio siūlymui, kur yra tik pliusai arba minusai. Tai visi neigiami balai, kuriuos čia sugebėjo prie mikrofono kiekvienas užsidirbti, nebus įvertinami. Aš manau, kad ir juos visi turėtų gerai įvertinti. Bet kolegos siūlyme yra kai kurių nuostatų, kurios man kelia didelių klausimų, ypač ta nuostata, kuri susijusi su tuo, kad reitingas, kuris nėra iš esmės balsavimas už arba prieš, o reitingas tik sąrašo vietoje gali atimti kandidato galimybę iš viso pakliūti į Seimą. Šioje vietoje gali būti kolizija, ir, mano manymu, yra labai “slidus” klausimas, kuris gali būti tam tikrų ginčų Konstituciniame Teisme objektas. Todėl šitokia nuostata, jeigu nebūtų, būtų galima vienaip žiūrėti. Kai yra taip parašyta, tai man kelia daug abejonių. Ir dar viena nuostata, kuri iš principo kelia didelį susirūpinimą, kai partija gali pasirinkti, ar reitinguoti, ar nereitinguoti. Čia iš tikrųjų, atleiskite, arba yra įstatymas, kurio mes visi laikomės, arba jo nėra. Jeigu mes norime, kad būtų reitingas, tai ir sakykime, kad reikia, o jeigu ne - tai nesislapstykime po pasirinkimo galimybėmis. Todėl siūlau pereiti per visas pataisas ir apsispręsti konkrečiai, nes čia yra visas blokas naujų pasiūlymų. Tada mes galėsime prijungti prie konkretaus straipsnio jau po to balsuodami. Tas prijungtas prie to, tas - prie to, tada bus viskas aišku.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes atėjome turbūt prie paties svarbiausio straipsnio. Aš sveikinu LDDP, kitas nusilpusias partijas ir šiaip silpnas pateikus tokį tiesiog unikalų variantą. Nėra tekę matyti politologinėje literatūroje tokių rinkimų reitingų variantų, bet tiek to. Aš manau, kad tos partijos, kurios pateikė tokį siūlymą, prisiima visą atsakomybę už tą balaganą ir negalėjimą suskaičiuoti rezultatų, kuris čia yra užprogramuotas.
Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau kreiptis į jus, jeigu Pirmininkas leistų, jog šitoje vietoje, būtent dabar prieš šito straipsnio balsavimą, jūs parodytumėt visiems, kaip atrodys tas biuletenis, kaip iš tikrųjų vyks balsavimas, nes to kol kas visai nebuvo aiškinta. Taip pat aš labai norėčiau, kad jūs paaiškintumėt, kaip bus skaičiuojami šitie reitingai, t.y. kokiu kompiuteriu, kokia kompiuterio markė, kiek tas kompiuteris kainuos, kiek kainuos atpažinimo sistema, kiek vienam biuleteniui perleisti per kompiuterį užims laiko, kiek suma sumarum užims laiko visų biuletenių pervarymas per vieną kompiuterį. Aš nekalbu apie kelis kompiuterius. Gal galima būtų gauti tokią papildomą informaciją prieš balsavimą? Aš labai pritariu visiems reitingams, ypač tokiems, kokie pateikti čia, nes aš suprantu, kad LDDP nutarė įsiamžinti amžiams, nes niekas šitų reitingų nesugebės suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nesijaudinkite, ne tokie sunkumai buvo įveikti ir bus įveikti su jūsų pagalba ir palaiminimu.
Gerbiamasis pranešėjau, aš prašyčiau dabar nesileisti į debatus, ne tam laikas. Prašom trumpai paaiškinti, tik trumpai. Dabar yra priėmimo stadija. Aiškinimuisi buvo labai daug gražaus laiko ir buvo darbo grupė. Pranešėjas. Labai trumpai. (Triukšmas salėje)
Z.VAIGAUSKAS. Na.
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti! Gerbiamasis pranešėjau, labai trumpai. Esmę pasakykit ir nesismulkinkit.
Z.VAIGAUSKAS. Aš nežinau, gerbiamasis A.Kubilius sako, kad jau jam nereikia aiškinti. Matyt, tie, kurie žino, ko jie nori, žino, kad jiems ir jokie aiškinimai nepadės. Bet manyčiau, situacija yra tokia. Mes iš tikrųjų galvojome, kaip atrodys biuletenis, ir turime paruošę jo maketą. Tas, kas norėjo pamatyti tą biuletenio maketą, yra matęs. Mes aptarinėjome įvairius variantus, kaip tai bus daroma.
Dabar norėčiau į tuos klausimus atsakyti. Darbo grupėje tas variantas, kurį mes planavome, kad būtų galima taikyti savivaldybių rinkimuose, irgi buvo svarstytas. Rinkimų biuletenis bus iš dviejų dalių ir balsavimas už partijas liks toks pat, kaip buvo iki šiol. Balsavimas už partijas bus pagrindinis, bus skaičiuojamas rinkimų naktį. Pagal tai bus nustatoma, kiek kuri partija gauna balsų. Biuletenio reitingo dalis niekada negalės padaryti biuletenio negaliojančio, jeigu rinkėjas netiksliai pažymės. Rinkėjui bus suteikta galimybė (dabar pagal paskutinį grupės Seimo narių pasiūlymą) prie tų pavardžių, kurios šiuo metu yra įrašytos biuletenyje, išreikšti savo valią. Jeigu jis pritaria tam kandidato numeriui, jis deda pliusą. Jeigu jam kandidatas nepatinka, jis jo pavardę gali išbraukti. Likusių kandidatų, kurie yra 21 ir iki 120 sąraše, kadangi sąrašuose visų pavardžių negalima būtų surašyti, bus surašyti tik jų numeriai ir palikta vieta dėti pliusiuką. Tai yra rinkėjas galės, jeigu bus prieš kandidatą, braukti jo numerį. Biuletenį aš galėsiu parodyti, kai žinosiu, kokios partijos iškėlė kandidatus, kokios tų kandidatų pavardės. Dabar turiu tik biuletenio maketą. Mes turime padarę biuletenį dvidešimties partijų, tas biuletenis yra visiškai įmanomas ir galimas skaičiuoti. Skaičiavimo būdas. Mūsų supratimu, kad liktų visos tos pačios rinkimų procedūros, kaip buvo iki šiol, turėtų būti skaičiuojama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir pradėta skaičiuoti tų partijų, politinių organizacijų, kurios gavo Seimo mandatus, t.y. kad tą skaičiavimą galėtų visi nuogąstaujantys kandidatai stebėti ir tai nesukeltų jokių problemų, t.y. jų atstovai galėtų stebėti ir tikrai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje kokių nors neleistinų dalykų nebūtų.
Mes turime du skaičiavimo variantus. Vienas skaičiavimas būtų, kad mes pasitelktume žmonių, kaip tai darėme per referendumą, skaičiuodami parašus, arba naudosime kompiuterinę techniką. Kompiuterinė technika yra galima. Tai ne kompiuteriai, o skaneriai. Mes labai rimtai svarstome projektą, ir aš manau, kad toks projektas sudomins ir kitas Lietuvos kompiuterines firmas, kurios tais dalykais užsiima, panaudoti skanerius ir jų pagalba suskaičiuoti biuleteniuose esančius kryžiukus, minusiukus. Techniškai tai galima įvykdyti - per 20 dienų 2 mln. biuletenių labai lengva suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom nesileisti į debatus. Kalbėjo keli Seimo nariai. Prašom susikaupti. Balsuosime alternatyviai. Esminės alternatyvos yra tokios: kolektyvo, kelių Seimo narių pasiūlymas dėl reitingo, kolega A.Baležentis siūlo balsuoti ir dėl jo alternatyvos ir, žinoma, yra pats pagrindinis tekstas.
Gerbiamasis pranešėjau, jūs remiate kolektyvo ar kurį kitą variantą?
Z.VAIGAUSKAS. Man atrodo, kad kolektyvo variantas yra priimtiniausias, nes jis mums sukelia mažiausiai techninių rūpesčių. Taip. Aš remiu kolektyvo siūlymą.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Mes dabar rinksimės alternatyviai, ar balsuojame už kolektyvo variantą viso 57 straipsnio, ar remiame kolegos A.Baleženčio siūlymą. (Balsai salėje) Taigi pagrindinis tekstas kartu su kolektyvo tekstu. Minutėlę! Tuoj aš paklausiu pranešėjo. Pranešėjau, prašom paaiškinti. Tai jūs jau nebesilaikote pagrindinio, o remiate kolektyvo?
Z.VAIGAUSKAS. Aš nematau pagrindo neremti kolektyvo teksto. Nes, kiek aš suprantu, ponas A.Baskas pataisą atsiėmė. Dabar yra Seimo nubalsuota rimta nuostata pačioje pradžioje įstatymo svarstymo, kad reitingo sistema turi būti, ir aš pasirenku tą reitingo sistemą, kuri geriausiai realizuoja reitingo idėją.
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! Po vieną Seimo narį. Kolega A.Katkus, po jo kolega K.Antanavičius. Ir kolega A.Baležentis. Kolektyvo vardu - J.Bernatonis. (Balsas salėje) Minutėlę! Tamstos siūlymų čia nėra.
A.J.KATKUS. Ponai Seimo nariai, pirmiausia, ar mes galime balsuoti nematę visų šitų dalykų, balsuoti taip aklai? Juk reikia pasižiūrėti biuletenį ir išsinagrinėti tą visą mechanizmą, juk visko negalima žinoti iš pasakojimų. Tai vienas dalykas. Ar jūs turėdami štai tokį lapą organizuosite rinkėjams specialius kursus, nes daugelis susipainioja paprastame biuletenyje, o štai šitame tikrai susipainios. Man atrodo, kad reikia atidėti, padaryti pertrauką, pateikti visą informaciją ir tada galėsime...
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, būkime bent kiek dori. Yra pagrindinis tekstas, be tų visokių makalavimų. Yra specialiai LDDP pateikta makalynė tam, kad viskas būtų sujaukta, ir yra pono S.Malkevičiaus, pono A.Basko ir pono K.Antanavičiaus siūlymai dėl reitingo balsuoti ne prie to straipsnio. Tada apsispręskime iš esmės. Mano siūlymas balsuojant už 65 straipsnį - kad jokių specialių blankų nereikia, o tiesiog pažymėti, už kurį iš sąrašo balsuoja žmogus, ir daugiau tokių yra. O čia yra visiškai nedoras balsavimas. Aš nežinau, kaip su tuo mes galėsime kovoti, tačiau turime apsispręsti ir apsispręskime. Todėl siūlau balsuoti. Dėl balsavimo formulavimo: 1. Kas už pagrindinį tekstą arba už alternatyvas? 2.Jeigu bus balsuojama už alternatyvas, tada kurią iš alternatyvų pasirinksime? Aš tokį variantą siūlyčiau. Bet aš siūlyčiau atidėti ir spręsti klausimą dėl 65 straipsnio, jeigu nepriimsite, jog balsuojant žmogus gali pažymėti vieną pilietį ir jokių komplikacijų nedaryti. Arba tada daryti komplikacijas, jei specialiai labai nori.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kaip tauta buvo gąsdinama 1992 metais, kai buvo pasiūlyta proporcinė sistema. Jūs puikiai žinote, kas nenorės rinkti kurį konkretų kandidatą, tai nesirinks, jis pasirinks tik partiją. Ką čia jūs gąsdinate tautą ir visus kitus.
Gerbiamieji kolegos, dar kolega J.Bernatonis, ir spręsime.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau priminti ir gerbiamajam Seimo nariui K.Antanavičiui, ir kitiems, kad šiuo metu svarstome ir priimame 57 straipsnį, kuris apibrėžia biuletenio formą. 65 straipsnis apibrėžia, kaip tas biuletenis yra pildomas. Mes negalime pirma užpildyti biuletenį, o po to priimti jo formą. Logiška pirma nuspręsti, kokios formos yra tas biuletenis, o po to susitarti, nuo kurio kampo jį pradėsime pildyti. Mes pateikėme konkretų siūlymą. Mes neteikėme jokių alternatyvų. Mes siūlome, kad 57 straipsnio trečiosios dalies antrasis sakinys būtų išdėstytas kitaip, taip pat 57 straipsnis būtų papildytas ketvirtąja ir penktąja dalimi. Kadangi šie siūlymai yra vienas su kitu susiję, todėl aš prašau, kad dėl jų būtų balsuojama iš karto, t.y. visu kompleksu, už visą mūsų pasiūlymą, o po to bus galima balsuoti ir dėl kitų pasiūlymų, bet mes jokių alternatyvų neteikėme. Mes siūlome papildymus ir pakeitimą.
PIRMININKAS. Dar yra atskiras kolegos S.Malkevičiaus siūlymas. Toks kaip kolegos A.Basko, kuris, atrodo, atsiėmė ir palengvino visiems gyvenimą. Aš norėčiau kreiptis į kolegą S.Malkevičių. Ar jis tebesiūlo, ar atsiima? Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Jeigu jūs būtumėt kreipęsi, aš iš tikrųjų būčiau atsiėmęs. Būčiau atsiėmęs dėl to, kad, mano manymu, vis dėlto šita reitingo sistema, net ir ta, kurią siūlau aš, pridaro didelių komplikacijų rinkimų procese. Jeigu jūs galvojate apie tai, kad mes turime rinkimus padaryti tokius, kad jie įvyktų ir kad nebūtų ten kokios nors košės, tai dėl šito atsiimu. Tada mano pataisa netenka prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Sutinku. Gerbiamieji kolegos, dabar mes iš tikrųjų galime padaryti pauzę ir dar truputėlį pasikalbėti. Bet įspėju - trys paskutiniai: A.Kubilius, A.Baskas ir A.Kunčinas, ir nė vieno daugiau. (Balsas salėje) Ne, gerbiamasis Antanai. Tie, kuriuos paminėjau. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirkinininke, aš manau, kad LDDP tikrai priims šitą variantą, tai bus tikrai paminklas LDDP valdymui, ir nieko daugiau neturiu pasakyti. Aš tik norėčiau, kad iki baigiant, bent jau iki baigiant priimti šitą įstatymą, iki galutinio balsavimo, kad ponas Z.Vaigauskas pateiktų kokios nors rimtos kompiuterinės firmos, kurių yra pakankamai Lietuvoje, ar “Computerland”, ar “Baltic Amadeus” išvadą, kaip bus skaičiuojami biuleteniai kompiuteriu. Aš noriu priminti, kad skanerio nuskaityta informacija užima labai daug kompiuterio atminties vietos. Jeigu jūs ketinate šitą naudoti, tai prašome ieškoti kompiuterio, kuris nežinau, kokią turės atmintį.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, jeigu jūs priimsite pono J.Bernatonio pasiūlymą, kad už visą gabalą, ne už atskirą dalyką balsuosim, tada aš negalėsiu atsiimti savo pasiūlymo. Tai viena.
Antra. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kai mes svarstėme 1 straipsnį, tuomet konservatoriai pasakė, kad už sąrašus iš viso nereikia balsuoti. Padarė tokį blefavimą ir laimėjo šito įstatymo 1 straipsnyje 1:0 savo naudai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad dabar panašų fokusą padarė LDDP. Konservatoriai visiškai be reikalo išsigando, nes tame pakete toliau pasiūlytas toks reitingo skaičiavimas, kad iš to reitingo skaičiavimo nieko nebelieka ir lemia sąrašas, partijos nurodyta eilė. Taigi be reikalo išsigando. O dabar skelbiu rezultatą 1:1 tarp konservatorių ir LDDP.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Baskai, gal jūs nueitumėt prie A.Kubiliaus ir jį paguostumėt. Tada visiems bus lengviau. A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau šiandien dirbti truputį produktyviau: atsisakyti tuščių, politikuojančių kalbų kaip A.Basko. Kreipiuosi į visus Seimo narius, kad teiktų konkrečius siūlymus ir balsuotų, o ne užsiimtų politikavimu, kuris daro gėdą Seimui.
PIRMININKAS. Gerai. Tada ir eilės, kad iš tikrųjų nebūtų jokių abejonių, pranešu, jog yra kolegos A.Baleženčio, S.Pečeliūno pasiūlymas antrajai daliai. Dėl jos balsuosime. Yra kolegos A.Basko siūlymas trečiajai daliai. Dėl jos balsuosime. Ir yra, kiek suprantu, kolegos S.Malkevičiaus siūlymas papildyti 57 straipsnį. Vadinasi, pačioje pabaigoje dėl šito siūlymo balsuosime. Kai bus šitų balsavimų rezultatas, tada balsuosime dėl kompleksinės kolektyvinės pataisos 57 straipsniui. Atsiprašau. (Balsai salėje) Gerbiamasis Antanavičiau, jūsų siūlymai yra 65 straipsniui ir niekas dabar dėl jų nebalsuos. (Balsai salėje) Užtenka jau dėl balsavimo tvarkos.
Minutėlę! Pirmiausia iš eilės yra kolegų A.Baleženčio, S.Pečeliūno siūlymai. Gerbiamasis...
K.ANTANAVIČIUS. Dėl balsavimo tvarkos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, minutėlę! Gerbiamasis Antanavičiau, laikykite nervus, aš irgi jums galiu tiesiai pasakyti. Mes, atrodo, abu rimti vyrai, o vienas iš mūsų nori vėl nutrūkti nuo grandinės. Gerbiamasis Antanavičiau, alternatyvų nėra. Yra pataisos. (Balsas salėje) Mes ir balsuosime dėl pataisų pagrindiniam tekstui. Iš eilės.
BALSAS IŠ SALĖS. Reikėtų padaryti pertrauką ir pasikalbėti visiems frakcijų vadovams, o paskui nutarti, ką reikės daryti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Taigi iš eilės. Yra kolegos A.Baleženčio ir S.Pečeliūno pataisa 57 straipsnio antrajai daliai. Kas remia šitą pataisą, tas balsuoja už, kas mano, kad tai netinkamas dalykas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti už A.Baleženčio, S.Pečeliūno pataisą.
6 - už, 55 - prieš, 5 susilaikė. Nepritarta. Jau lengviau.
Yra kolegos A.Basko pataisa, kurią jis siūlė, atsiėmė, po to vėl siūlo trečiajai daliai. Kas remiat šitą pataisą, prašome balsuoti už. Kas manot, kad ji nereikalinga, balsuojate prieš.
3 - už, 50 - prieš, 9 susilaikė. Nepritarta.
Registruosimės, registruosimės, jeigu reikia dar sykį registruotis. Rimti balsavimai. Prašome registruotis. Registracija.
Net 82 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dabar yra labai svarbus kolegos A.Baleženčio, S.Pečeliūno papildymas trečiajai daliai, išskyrus rinkiminį bloką, dėl kurio negalime balsuoti, nes jau apsispręsta. Kas remia kolegų A.Baleženčio, S.Pečeliūno pasiūlymą trečiajai daliai, tas balsuoja už. Kas mano, jog netinka, balsuoja prieš arba susilaiko.
6 - už, 53 - prieš, 14 susilaikė. Pataisos atkrito.
Dabar yra kolektyvo pataisos 57 straipsniui. Dėmesio, kolektyvo, kuriam vadovauja ar A.Baležentis su S.Pečeliūnu, ar J.Bernatonis su R.Ozolu, nežinau. G.Kirkilas vadovauja. Labai atsiprašau. Prašom. Dar kartą registruojamės. Dėmesio! (Triukšmas salėje) Mielieji kolegos, prašom ramiai, nespauskite nė vienas mygtuko. Prašom registruotis.
85 Seimo nariai. Per daug? Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių kolektyvo pataisoms 57 straipsniui? Kas pritariate - už, kas laikotės pagrindinio teksto, balsuojate prieš arba susilaikote. Už pataisas, prašom.
Už - 43, prieš - 30, susilaikė 8. Pritarta. Aš ir savo pridėsiu, nes aš nebalsavau.
Dar buvo kolegos A.Baleženčio papildymas sename variante. Ar jūs jį teikiate, gerbiamasis Baleženti?
A.BALEŽENTIS. Taip, teikiu. Aną parašą prašau laikyti negaliojančiu, kur kolektyvo yra.
PIRMININKAS. Prašom motyvuoti.
A.BALEŽENTIS. Motyvuojame tuo, kad šiuo metu yra nepateiktas biuletenio pavyzdys. Mes pritartume labai sudėtingam variantui, nematydami to biuletenio pavyzdžio. Pirmasis siūlymas yra labai paprastas, aiškus: reitinguoti tik per visą sąrašą, padedant tik vieną pliusą vienam iš kandidatų.
PIRMININKAS. Gerai. Kas remiate kolegą A.Baležentį? K.Antanavičius. Dėl kolegos A.Baleženčio papildymo.
K.ANTANAVIČIUS. Be abejo, remiu. Toks yra mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Malonu, irgi kolektyvinis siūlymas. A.Kunčinas dėl kolegos A.Baleženčio siūlymo.
A.KUNČINAS. Aš neremiu, nes tai būtų aiškus žmonių apgaudinėjimas - pažymėti vieną žmogų ir negalėti išreikšti nuomonės apie kitus. Tai būtų aiškios vadizmo apraiškos Seimo rinkimų įstatyme.
PIRMININKAS. Dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimtas papildomas kolegos A.Baleženčio siūlymas, balsuojate už. Kas manote, kad to nereikia, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už - 7, prieš - 54, susilaikė 11. Nepriimta.
Kolegos, dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš.
Kolega A.Baležentis. Dėl viso straipsnio.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos! Man atrodo, kad mes negalime užbaigti šio straipsnio priėmimo šiandien, ir štai dėl kokių priežasčių. 57 straipsnis vadinasi “Rinkimų biuleteniai”. Kaip mes galime patvirtinti šitą straipsnį, kai nė vienas Seimo narys neturi rinkimų biuletenio pavyzdžio? Tautininkų frakcijos vardu prašau padaryti šito straipsnio priėmimo pertrauką, o jeigu reikia, tai ir šito skyriaus priėmimo, o jeigu reikia, tai ir viso įstatymo priėmimo. Mes šiandien šito straipsnio viso negalime priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - prieš. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu taip, paskelbkime be rinkimų, kad LDDP valdys Lietuvą ir toliau, ir viskas bus priimta. Štai sugalvojo kažkokią niekingiausią kvailystę - apgauti žmones, kad lyg yra reitingai, o tie reitingai nieko nereikš ir komplikuos skaičiavimą, kad galėtų sau susiskaičiuoti, ką nori. Tai yra aukščiausio lygio patyčia - visus laikant kvailiais, sau pasidaryti kažką. Aš manau, kad tikrai reikia daryti pertrauką, o jeigu ne, tai, matyt, kokių nors priemonių žmonės vis dėlto imsis. Aš manau, tikiuosi.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia 57 straipsnį, tas balsuoja už. (Triukšmas salėje) Prašom netriukšmauti. Kas už 57 straipsnį, prašom balsuoti. Kas - prieš, taip pat.
Už... Nesidžiaukite, mano balsas dar yra. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, tik su mano balsu daugiau, prašom pakelti rankas. Prašom netriukšmauti! Kas už tai, kad 57 straipsnis būtų priimtas? Prašom pakelti rankas, prašom skaičiuoti ramiai. Tylos! (Triukšmas salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar kartą pakelkite rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis Pirmininke, tegul visi susėda, neįmanoma skaičiuoti.
PIRMININKAS. Prašom sėsti ir prašom palaikyti rankas. Anoje pusėje prašom pakelti rankas! Ten du.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Už - 44. Pridedu savo balsą. Prašom pakelti rankas. Taigi čia du balsai! Pakelkite rankas. Kas prieš? Kas prieš, prašom pakelti rankas ir prašom palaikyti. Prašom sėsti, gerbiamieji kolegos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 38.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Rezultatas tas pats. Prieš tai buvo 39 plius, 36 minus ir 2 susilaikę. Priimta. Antrą kartą balsavo: 44 - už, 38 - prieš, 1 susilaikė. Priimta.
Kolega A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Replika po balsavimo. Man atrodo, kad šitas balsavimas (...) priėmimas yra neatsakingumo viršūnė. Man atrodo, kad Seimui ne tik gėda, bet yra padarytas nusikaltimas. Du kartus dviejų frakcijų vardu buvo prašoma daryti pertrauką, jūs nesiteikėte net reaguoti į tai. Kaip galima nuspręsti tokį sudėtingą dalyką, ką ponas Z.Vaigauskas miglotai, pats sau neįsivaizduodamas papasakojo “ant pirštų”, o mes priėmėme įstatymą, nematę nei biuletenio pavyzdžio, nei maketo, nei turinio nežinodami. Tai yra neetiška. Aš priverstas protestuoti. Prašom įtraukti į stenogramą.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, pranešu, kad priimant įstatymą frakcijų siūlymai dėl pertraukos nedaromi. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, ši replika skiriama jums. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi mes anksčiau ieškojome sutarimo tarp visų frakcijų, jeigu ėjo tuo sutarimo keliu, neaiškumų šalinimo keliu, buvo viena procedūra. Šiuo atveju aš noriu priminti, elgtis labai formaliai. Šitos gerbiamojo J.Bernatonio grupės pateiktos pataisos. Šitas jų variantas pateiktas po įstatymo priėmimo pradžios. Formaliai dėl jų negali būti balsuojama. Tai yra Statuto pažeidimas, todėl kreipiuosi į Etikos procedūrų komisiją ir į jus patį, kad nutrauktumėte šitų pataisų priėmimą. Galima balsuoti tik dėl seno J.Bernatonio - A.Salamakino pateikto varianto. Dėl šitų pataisų negali būti balsuojama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pranešu, kad taip mes darome ne pirmą kartą, taip buvo priiminėjamas Visuomenės informavimo įstatymas ir dėl tokio būdo buvo susitarta Seimo seniūnų sueigoje kolegai S.Pečeliūnui (kol kas ne LDDP nariui) pasiūlius. Visi tam pritarė. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, taip buvo daroma tik bendru sutarimu. Jeigu šiuo metu išryškėjo, kad pusė Seimo, lygiai pusė Seimo, tam prieštarauja, tai reikia... prašom netrukdyti! ... mes privalome laikytis Statuto todėl, kad balsai pasiskirstė per pirmąjį balsavimą po lygiai. Čia diskusijų negali būti. Aš noriu dar kartą pakartoti, kad 57 straipsnis vadinasi “Rinkimų biuletenis”, o šiuo metu Seimo posėdžių salėje nė jūs ir nė vienas Seimo narys neturi biuletenio pavyzdžio. Taigi mes niekaip negalime patvirtinti to, ko nėra. Aš dar kartą prašau laikyti šį balsavimą negaliojančiu, nes rinkimai yra ne vienos kurios nors partijos ar frakcijos reikalas, čia reikia maksimum sutarimo ir susiderinimo. Rinkimai ne tik mūsų reikalas, bet ir būsimojo Seimo klausimai. Negalima primesti kurios nors vienos frakcijos, šiuo atveju jūsų frakcijos, jūsų partijos, valios. Todėl vardan bendro sutarimo, dabartinio ir būsimo, vardan tų klausimų, kuriuos iškels Lietuvos žmonės, aš prašau jus pasinaudoti Seimo Pirmininko teise daryti pertrauką bet kuriuo metu ir padaryti štai šito straipsnio priėmimo pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš galiu pasakyti tik tiek: pagal galiojantį Statutą, jeigu reikės grįžti ir dar aptarti kažkuriuos straipsnius, mes tai galėsime padaryti. Taip, kaip darėme dėl Visuomenės informavimo įstatymo ir dėl kitų įstatymų. Ir dėl šito bus galima padaryti. Dabar klausimas yra išspręstas. Du kartus balsuojant dauguma buvo. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Čia buvo minėta Seniūnų sueiga ir kad aš jai pirmininkauju šiuo metu. Bet tas nutarimas dar anksčiau, kai ne aš pirmininkavau, buvo padarytas. Tiek dėl šito, tiek dėl kitų įstatymų. Mes esame parašę, kad dar pastabų turėsime. Visi sutarėme, niekas neprotestavo, jeigu tokių pataisų ir pastabų bus, reikia jas parašyti raštu, užregistruoti, taip, kaip priklauso, bet tai atlikti ne vėliau kaip prieš 24 val. iki svarstymo štai šitoje salėje. Tiek mes su A.Baleženčiu, tiek ir kita ta grupė, kuri buvo minėta, kuri jau, atrodo, iširo dėl tam tikrų priežasčių, šitą sąlygą įvykdė. Tačiau taip pat buvo kalbėta ir dar dėl vieno dalyko. Gal tai nebuvo niekur taip primygtinai fiksuota, bet prašymas tikrai buvo ir lyg ir sutarimas buvo, kad vis dėlto tie, kuriems neaišku, kas yra reitingas, kaip jis bus realizuojamas praktiškai, vis dėlto čia komisijos pirmininkas atneštų ir parodytų kokį nors variantą. Aš žinau, jų yra padaryta gal 20, nė vienas iš jų dar nėra tobulas. Bet visi, kas tuos dalykus žiūrėjo, iš tų, kurie pritaria, suprato, kad galima padaryti tobulesnį, ir tai nėra didelė problema. Tiesiog techniškai reikia tą padaryti. Aš labai apgailestauju, kad šiandien čia mes pakankamai tobulo, įtikinančio dokumento projekto neturime. Tas prašymas... aš suprantu tuos kolegas, kuriems tikrai neaišku, nes dalykas naujas, kad vis dėlto pasinaudotų arba pranešėjas, arba Pirmininkas kokia nors savo galimybe, kad tie, kuriems neaišku tikrai ne dėl kokių nors politinių ar konjunktūrinių dalykų, bet tikrai neaišku, kad jie turėtų galimybę įsitikinti, ar yra šitame variante ir tame biuletenyje kokių nors pavojų, ar jų yra daugiau negu dabar galiojančioje sistemoje, ar jų yra mažiau negu dabar galiojančioje sistemoje. Šiaip kažką falsifikuoti, jeigu tą visą sistemą įgyvendintume iki galo, mano požiūriu, galimybių yra mažiau. Galima sakyti, tiek pat, bet aš manau, kad jų yra netgi mažiau. Kiti gal galvoja kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vienas. Ar J.Bernatonis, ar V.Petkevičius? Kuris? J.Bernatonis. Prašom. Ir viskas.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu man būtumėte suteikęs žodį prieš 15 min., aš manau, kad nebūtų buvę tiek ginčų ir galbūt balsavimo rezultatai būtų buvę visai kiti, kadangi aš norėčiau gerbiamuosius Seimo narius nuraminti ir pabrėžti tai, kad biuletenio pavyzdys nėra įstatymo priedas. Biuletenio pavyzdį nustato Vyriausioji rinkimų komisija pagal įstatymo normas, ir ji tai padarys. Man tiesiog gaila, kad kolega tautininkas A.Baležentis, t.y. tautininkai, taip greitai pasiduoda didžiosios Konservatorių partijos spaudimui. Aš tikiuosi, kad kiti laikysis principingiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. 58 straipsnis. Užtenka kalbų! Prašom. Kolega S.Malkevičius dėl 58 straipsnio. Prašom. Viskas! Buvo jau daug kalbų. Aš įspėjau du kartus po tris Seimo narius, o vis stojama ir stojama. Mes taip nepriimsime įstatymo. Kolega S.Malkevičius. Dėl jūsų siūlymų. Prašom. 58 straipsniui teikiate ar ne?
S.MALKEVIČIUS. Teikiu. Čia susieta su terminu. Laivams reikia, kad biuletenis būtų aiškus mažiausiai prieš 20 dienų. Aš prašau priimti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Pranešėjau, ar jūs sutinkate?
Z.VAIGAUSKAS. Ne. Aš labai prašyčiau gerbiamojo S.Malkevičiaus paaiškinti tą pasiūlymą. Aš ne iki galo jį suprantu.
S.MALKEVIČIUS. Ten yra dar antra mano dalis...
PIRMININKAS. Likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų...
S.MALKEVIČIUS. Iki rinkimų - tai vienas, o antras - kad laivai galėtų naudoti laisvos formos biuletenius, nes neįmanoma perduoti į laivus tos formos, kuri čia bus sukurta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sutinkate ar ne? Jeigu nesutinkate, tada aš prašysiu kalbėti kitus Seimo narius. Čia yra aiškus pasiūlymas - antrosios pastraipos pirmą sakinį išdėstyti taip: “Laivuose biuletenių tekstas, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų”.
Z.VAIGAUSKAS. Tai yra įrašyta ir dabar įstatyme... papildyti taip... Matot, gerbiamieji Seimo nariai, čia nieko naujo gerbiamojo S.Malkevičiaus nėra, bet formuluotė yra neaiški...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pagrindiniame tekste, kiek aš suprantu, kalbama apie 10 dienų, o kolega S.Malkevičius siūlo 20 dienų. Aš taip suprantu.
Z.VAIGAUSKAS. Ne, parašyta 20 dienų. Laivuose - 10.
PIRMININKAS. Laivuose - 10.
Z.VAIGAUSKAS. Matot, mes tikrai nenorėtume, kad laivuose būtų anksčiau kaip prieš 10 dienų, nes tuose laivuose balsavimas tuo metu vyksta ir nėra reikalo, jeigu tas laivas gali būti kitur, tą balsavimą vykdyti, tų biuletenių tekstus perduoti. Bet jeigu S.Malkevičius pageidautų, tai parašykime 15 dienų, bus geriausiai.
S.MALKEVIČIUS. Gerai, aš sutinku su 15 dienų, bet prašau, kad jūs įrašytumėte dėl pačių biuletenių formos. Perduoti biuletenių formą šitokiu būdu - radijo ryšiu - neįmanoma, todėl jie turi balsuoti pagal laisvą formą. Antraip bus vėl pažeistas įstatymas.
PIRMININKAS. Gerai. Ar randame kompromisą?
Z.VAIGAUSKAS. Galime įrašyti, nors ir tai yra aišku.
PIRMININKAS. 20 dienų. Dabar antras siūlymas - 15 dienų. Gerbiamasis Malkevičiau, ar sutinkate? Kompromisas - 15 dienų, ne 10, o 15 dienų. Dar papildymas: “Laivuose rinkimų biuleteniai gali būti atspausdinti pačių laivų rinkimų komisijų pagal pavyzdį, perduotą radiograma.”
Z.VAIGAUSKAS. Taip, priimtinas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime 58 straipsnį priimti su kolegos S.Malkevičiaus patikslinimais? Priimta.
59 straipsniui, man atrodo, pataisų nebuvo. Ar galime priimti? Priimta.
60 straipsnis - “Rinkimų stebėtojai”. Irgi pastabų nebuvo. Ar galime priimti? Priimta.
A.BALEŽENTIS. Negalima.
PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę. Kolega A.Baležentis. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. 60 straipsnis, taip.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad iš viso šitame skyriuje nėra tokių klausimų kaip biuletenių perdavimas, priėmimas, apsauga, kopijavimo negalimumas, padirbinėjimo negalimumas. Štai mes jau priiminėjame paskutinįjį straipsnį šito skyriaus, kuris vadinasi “Parinktinė rinkimų organizavimo veikla”, tačiau tų apribojimų, kurie būtų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes ne apie tai kalbame. Mes kalbame apie rinkimų stebėtojus.
A.BALEŽENTIS. Aš kaip tik ir kalbu apie tai, kad štai visame šiame skyriuje nieko nėra pasakyta, kas užkirstų kelią klastojimams, susijusiems su biuletenių pristatymu, su jų apskaita, su jų apsauga, perdavimu, padirbinėjimu. Ir dėl to paskutinis šio skyriaus straipsnis... Ir apie tai nieko nepasakyta. Dėl to mes turėtume nepriimti bent šito paskutinio straipsnio, kad liktų vietos įrašyti tuos klausimus. O juos įrašyti būtina, nes priešingu atveju įstatyme liktų skylė, kuria galėtų pasinaudoti rinkimų klastotojai. Taigi aš siūlau nepritarti, palikti atvirą šį straipsnį.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas dėl 60 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Ačiū. Mes apie tuos dalykus, ką minėjo A.Baležentis, irgi esame kalbėję ir su komisijos pirmininku. Ir dėl daugelio dalykų esame sutarę, ir netgi radę techninių būdų, kaip būtų galima patobulinti visą tą transportavimą ir visa kita, antspaudo laikymą ir kitus dalykus, kad klastojimui būtų kuo mažiau galimybių. Dėl viso to mes sutarėm, tų galimybių yra, tik jos niekur neužrašytos. Tai štai ir kyla klausimas, ar tai bus užrašyta kokiose nors rinkimų komisijos instrukcijose? Tai yra vienas dalykas. Ar tai bus užrašyta įstatyme? Ir tada kyla natūralus klausimas, kokios yra stebėtojų galimybės, pareigos ir visa kita dalyvauti ir stebėti, kad tikrai būtų laikomasi ar tų instrukcijų, ar tų normų, kurios galbūt turėtų būti įrašytos įstatyme. Todėl tai, ką kelia ponas A.Baležentis ir ką turbūt aiškiai suvokia ir pranešėjas, tos galimybės yra, nėra šiaip sau tik koks nors politikavimas ar prieštaravimas tam, kad žlugdytume įstatymo priėmimą. Aš siūlyčiau tokią išeitį. Aišku, kas surašyta dabar 60 straipsnyje, visa tai reikalinga, bet aš galų gale tikiuosi bent šioje vietoje rasti tą sutarimą, kad dar bus papildytas šis skyrius straipsniais (o juos parašyti galima labai greitai) dėl transportavimo, antspaudų saugojimo ir stebėtojų, būtent stebėtojų (nes čia apie stebėtojus kalbame) dalyvavimą arba nedalyvavimą ir kas juos pakeis - policininkas ar kas nors kitas būtent šitose procedūrose. Toks būtų mano prašymas. Tai nekvestionuoja balsavimo už 60 straipsnį, kitaip sakant, už tą teksto dalį, kuri yra parašyta...
PIRMININKAS. Laikas!
S.PEČELIŪNAS. ...bet nereiškia, kad šitas tekstas yra galutinis. Mes sutarėme jį papildyti tais dalykais, apie kuriuos kalbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų, ar galite išsklaidyti šituos nuogąstavimus?
Z.VAIGAUSKAS. Žinoma, gal ir neblogai būtų, kad būtų įstatyme tai, ką mini gerbiamasis S.Pečeliūnas, bet, deja, mes dabar tų visų dalykų nesame surašę. Didžioji dalis dėl tų nuogąstavimų tikrai yra įrašyta ir yra baudžiamoji atsakomybė už tų klastojimų padarymą. Bet aš noriu pasakyti, kad galbūt čia nepakanka įstatymų ir tvarkos. Mano manymu, tai turėtų būti kitų įstatymų reikalas.
1992 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriame buvo pavesta priimti Administracinių pažeidimų kodekso pataisas - nebuvo padarytos tos pataisos ir nepateiktos. Baudžiamajame kodekse galiojo tokios normos, dar likusios nuo tarybinių laikų, kurias, kai tokie rinkimai vykdavo, labai buvo sunku taikyti praktikoje. Aš įsivaizduoju, kad neskubant per rudens sesiją galima tas visas pataisas priimti, tai būtų labai geras dalykas, jeigu jos būtų priimtos, bet nemanau, kad dabar būtų pagrindas stabdyti įstatymą. Čia yra kitų įstatymų reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu priimti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti? Prašom. Prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruojamės. Registracija, kolegos! 72 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 60 straipsnis dėl rinkimų stebėtojų, tas balsuoja už, kas mano, kad tai nelabai geras straipsnis, balsuoja prieš. Už - 53, prieš - 3, susilaikė 2. Straipsnis priimtas. Dešimtoji dalis priimta.
Dar 3 straipsniai, ir darome pertrauką.
61 - pastabų nebuvo. Galime priimti? (Balsai salėje) Priimta.
62 - pastabų nebuvo. (Balsai salėje) Priimta.
63 - pastabų nebuvo. (Balsai salėje) Ačiū.
64 - yra dvi pastabos. (Balsai salėje) Ne, taip neišeina, atsiprašau. Yra kolegos K.Skrebio siūlymas išbraukti pirmąją dalį, o kolegos V.Petrausko siūlymas - porą žodžių. (Balsai salėje) Kolega K.Skrebys. Prašom. 64 straipsnio pirmoji dalis.
K.SKREBYS. Aš siūlau išbraukti pirmąją dalį, nes čia yra įvedama nauja tvarka balsavimo apylinkėse. Dabar išeina taip, kad einant į balsavimo patalpą prie durų stovės pilietis, reikės rodyti rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą ir tik tokiu būdu bus galima patekti į balsavimo patalpą. Tai gana savotiška norma. Juo labiau kad, sakykime, jeigu rinkėjas nebus įrašytas į tos apylinkės sąrašus ar dar kas nors, na, aš tikrai nemanau, kad reikia daryti tokius suvaržymus. Gal žmogus šiaip nori užeiti į balsavimo patalpą, pažiūrėti, kaip vyksta balsavimas. Gal nori užeiti į svečius pas rinkiminės komisijos narį.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Pečeliūnai, gerbiamasis Baleženti, kas atstovausit V.Petrausko interesams? Kolega S.Pečeliūnas. S.Pečeliūnas - dėl poros žodžių, o tuo pačiu ir dėl visos pirmosios dalies. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Taip, ačiū, ir dėl to, ir dėl to. Aš puikiai suprantu, kodėl čia tas įrašas pirmojoje dalyje yra padarytas. Vis dėlto norėta, kad nebūtų labai daug pašalinių žmonių balsavimo patalpoje ir gal šiek tiek būtų reguliuojama eilė. Bet atsiranda kitas dalykas. Sakykime, ar tada galės patekti į tą apylinkės patalpą spaudos, televizijos atstovai? Jie neturės balsavimo lapelio. Mes kalbame apie tam tikrą viešumą, kad parodytų žmonėms, kaip ten vyksta tie balsavimai. Aišku, spauda ir televizija nelįs į kabiną, bet visa kita jie turi teisę rodyti. Tai ar nekils čia kokių kolizijų? Štai tų mūsų pasiūlymų ir yra pagrindinė esmė, jog jeigu ką nors norime riboti dėl kokių nors priežasčių, kad tai vis dėlto neprasilenktų su blaiviu protu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik dėl tvarkos norėčiau pasiūlyti. Ar pirma balsuojame dėl tų dviejų žodžių išbraukimo arba sąvokos išbraukimo iš 64 straipsnio, ar pirma apsisprendžiame dėl pirmosios dalies, kadangi kolega K.Skrebys siūlo ją iš viso išbraukti? Jeigu išbraukiame, tada netenka prasmės ir kolegos V.Petrausko ir S.Pečeliūno siūlymas. Pranešėjau, prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas K.Skrebys siūlo išbraukti vieną labai svarbią straipsnio dalį, kuri sugriežtina į rinkimų komisijas atvykstančių rinkėjų apskaitą. Ir tai, tiek darbo grupės nuomone, tiek ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narių nuomone, yra labai svarbi priemonė apsisaugoti nuo rinkimų rezultatų klastojimo. Jeigu mes žinosime, kiek žmonių atėjo balsuoti į rinkimų apylinkę, mes tikrai galėsime žinoti, kiek yra išduota biuletenių bet kuriuo metu. Dabar taip pat yra numatyta tokia pati tvarka, kaip egzistuoja daugelyje civilizuotų pasaulio valstybių, kad eilė stovi ne prie žmogaus, kuris išduoda rinkimų biuletenius, stalo, ir tas stalas apgultas, negali nieko matyti stebėtojai. O jeigu rinkėjų vienu metu atėjo daugiau, tai jie nesistumdo balsavimo patalpoje, o ateina taip, kad netrukdytų kitiems rinkėjams balsuoti.
Ponas K.Skrebys abejoja, kad jeigu rinkėja ateina su vaiku, tai, žinoma, ji su vaiku eina į rinkimų apylinkę, čia jokios kalbos nėra. Visi rinkėjai, visi piliečiai, kurie ateina į rinkimų apylinkę, yra įleidžiami, tiesiog yra skaičiuojamas rinkėjų skaičius. Žurnalistai, spaudos atstovai - dėl to jokios abejonės nėra. (Balsai salėje)
Aš nežinau, jeigu jūs manote, kad to nėra parašyta, aš tikrai nematau, kad čia yra kokių nors problemų. Mano manymu, visa tai yra parašyta dėl žurnalistų teisės patekti į rinkimų komisijos apylinkės patalpas, kituose straipsniuose - apie rinkimų viešumą ir kt. Tai ar čia dabar būtina daryti tas išlygas?
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas Seimo narys, kuris paremtų siūlymą išbraukti. Kolega J.Listavičius dėl pirmosios dalies.
J.LISTAVIČIUS. Aš sakyčiau, jeigu ji paliekama tokia griežta, tai geriau, kad jos nebūtų. Rinkimai ne pirmą kartą, žinome, kaip ten viskas vyksta, jokių ten ypatingų įvykių neatsitinka, aš manau, kad ir dabar neatsitiks. Tačiau tokios griežtos, žinoma, nereikėtų palikti. Jeigu ji paliekama, tai aš ją taip pat siūlau išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal, kad sušvelnintume gerbiamojo J.Listavičiaus nusistatymą, siūlau pirma susitarti dėl kolegos V.Petrausko, S.Pečeliūno siūlymų. Atvykimo lapelį likviduoti. (Balsai salėje) Kolega M.Čobotas. Ne, pirma iš esmės... Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Ne, jeigu likviduotume atvykimo lapelį, neliktų apskaitos, tada nėra jokios prasmės. Tada būna tas pats - banda prie komisijos.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega M.Čobotas dėl 64 straipsnio pirmosios dalies.
M.ČOBOTAS. Aš manyčiau, kad šis straipsnis būtų geras, jeigu ten būtų galima porą policininkų pasodinti ir porą buvusių “kagėbistų”, kad tikrai stebėtų, “čiornyj voron” pastatyti, nes kitaip aš nesuprantu. Žmogus net įeiti negali ten. Kam tokia sistema, sovietinis anachronizmas? Sovietų laikais to nebuvo. Man nesuprantama šitai! Atėjo žmogus, turi būti informacinis stalas, kur sėdi žmogus ir jį informuoja. Man iš viso nesuprantama. (Balsai salėje) Aš kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio, kas už tai, kad liktų 64 straipsnio pirmoji dalis, mygtukas “už”, kas mano, kad ta dalis nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už - 38, prieš - 22, susilaikė 5. Liko.
Dabar turime atskirai balsuoti dėl kolegos... (Balsai salėje) Prašom, tada 24 bus prieš. Prašom. Prieš - 24. Ir dar galime pridėti, ir vis tiek pakankamai daug.
Kolegos, kas remiate... Dėmesio, kas remiate kolegos V.Petrausko ir S.Pečeliūno siūlymą išbraukti atvykimo lapelį? Nieks neremia? (Balsai salėje) Remiate. Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad iš 64 straipsnio būtų išbraukta sąvoka “atvykimo lapelis”, kiek ji yra parašyta, tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip parašyta, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už - 26, prieš - 32, susilaikė 10. Lieka.
Prašom dėl viso straipsnio dėl balsavimo motyvų. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Na, taip, kaip liko tai liko, bet vis dėlto dabar šitas straipsnis taip, kaip jis suformuluotas... Kaip ponas Pirmininkas sakė, laikysimės įstatymo, bet vieną vietą jau mes traktavome visiškai skirtingai, nors parašyta tas pats. Tai štai ir čia. Ar tai, kas parašyta, reikš, kad spauda ir niekas kitas, tik gavus tą talonėlį prie durų, galės patekti į tą patalpą? Jeigu šis straipsnis nepapildomas dar viena pastraipa, kurioje sakoma, kad tai yra daroma tik tam, kad reguliuotų eilę prie stalo ir tam, kad būtų sutikslinama, kiek bus žiniaraščiuose ir kiek iš tikrųjų balsavo, dėl šitos priežasties, bet ir spauda, ir kiti, kurie norės pasižiūrėti, galės į tą patalpą įeiti nepaėmę to lapelio. Aišku, kad jie netrukdytų darbui. Tuo būdu mes praktiškai čia padarome vos ne kažkokį kalėjimą dėl balsavimo. Vis dėlto reikia kažkokios išlygos, reikia dar šitą straipsnį papildyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Išlyga yra, kaip pranešėjas sako, svečio lapelis. Čia kalbama apie rinkėją. Kolega K.Skrebys. Remiat ar ne? (Balsai salėje)
Z.VAIGAUSKAS. Yra išduodamas svečio lapelis, jis nukreipiamas pas komisijos pirmininką. Gerbiamasis Pečeliūnai, tai parašyta. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Nešūkaukit!
Z.VAIGAUSKAS. Jis gaus svečio lapelį ir galės su komisijos pirmininku filmuoti kiek tik norės. Jokių problemų. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Skreby, prašom kalbėti. Gerbiamasis Pečeliūnai, prašom dabar nekalbėti.
K.SKREBYS. Aš kviečiu balsuoti prieš visą šį straipsnį, nes Seimas iš tikrųjų leido sau priimti absurdišką nuostatą. Tarkime, ateis dvi draugės ar du draugai, kurie yra registruoti skirtingose rinkimų apylinkėse. Tai vienas turi likti už durų, taip išeina? Na, tai yra kažkoks absurdas!
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom registruotis. Registracija. (Salėje šurmulys) 78 Seimo nariai, jeigu tiksli registracija. Kas už tai, kad būtų priimtas 64 straipsnis? Prašom balsuoti. Prašom nešūkaut!
Už - 39, prieš - 29, susilaikė 7. Straipsnis priimtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos, pusės valandos pertrauka. Priėmėme du trečdalius įstatymo. Pusės valandos pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. (Balsai salėje) Kaip žinote, aš į visus rimtus pasiūlymus atsižvelgiu. Todėl pirmiausia siūlau registruotis, o po to tarsimės, gerbiamasis Vaigauskai, dėl darbo tvarkos.
62 Seimo nariai. Mielieji kolegos, klausimas yra toks. Mes galime apsiriboti šiandien Seimo narių pareiškimais, po to užsiimti kuo kas nori. (Atėjo užsieniečių, šiek tiek ramiau šnekėkite. Specialiai pasiūliau, kad jie ateitų.) Galime užsiimti bet kuo, o jūs kiekvienas įsidedate sau turinį (...).
Bet štai yra kokia aplinkybė. Mes priėmėme 64 straipsnius, liko 32. Mano skaičiavimais, iš tų 32 yra 5, dėl kurių yra daug pataisų ir dėl kurių bus ginčijama-si. Jeigu mes daugiau ar mažiau sutartinai dirbtume, tai rytoj kurio nors sutaupyto klausimo sąskaita mes gal ir galėtume tai padaryti. (Balsai salėje) Pranešta, gerbiamieji kolegos, klausimas yra labai paprastas, ir aš esu sakęs, kad jeigu nespėsime šiandien, dirbsime rytoj. Kas negirdėjo, tiems ir nereikia. O visi suinteresuoti, kurie teikia pataisas, sėdi čia. Štai tokie dalykai.
Kolega R.Dagys. Prašom. (Balsai salėje) Ne, problemos neypatingos, bet jeigu jūs norite futbolo, tai prašom. Aš tai nenoriu. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūsų planas gal būtų ir priimtinas. Labai gaila, kad aš praleidau tiek laiko toje komisijoje. Pasirodo, mūsų diskusijos nulio vertos, nes diskusijos čia, salėje, toliau tęsiasi. Aš norėčiau, kad mes balsuotume už mano pirmąjį siūlymą, kurį aš siūliau tik pradėjus svarstyti šitą įstatymą, kad Seimo nariai neturi sąžinės, ir tada pusę replikų laiko iš karto išlošiam. Tokiu atveju mes tikrai galime priimti rytoj per vieną valandą visus likusius straipsnius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tamstai tada siūliau ir dabar siūlau: prašom raštu suformuluoti savo siūlymą, pateikti ir įrašysime į darbotvarkę.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, per pertrauką mes su ponu Z.Vaigausku dar šiek tiek kalbėjome ir išsiaiškinome. Aš manau, kad ponas Z.Vaigauskas patvirtins, kad iš tikrųjų šitas įeinantis į istoriją pono J.Bernatonio kartu su kompanija pasiūlytas variantas yra unikalus, daugiau jokioje pasaulio valstybėje to nėra. Tai pasauly šito nėra. Jeigu jūs vis dėlto manote, kad per futbolą ir jūsų vadovaujama LDDP dar galėtų pagalvoti, ar tikrai Lietuvai reikia įsirašyti į pasaulio istoriją būtent šitokiu pavidalu, tai tada mes sutinkame, kad šiandien daugiau netęsiame posėdžio. Bet jeigu jūs galvojate, kad reikia padaryti pertrauką dėl to, kad LLDP frakcijos narių liko mažai, tai tada, aš manau, kad mes galime pakentėti ir nežiūrėti to futbolo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš nematau problemų, kadangi, man atrodo, kad esminiai dalykai jau priimti. Dabar galim ramiai dirbti. O biuletenis ar balsavimo tvarka bus tokia ar kitokia, aš nematau problemų. Bet klausimas, gerbiamieji kolegos, yra toks: dirbam nepaisant to, kad kai kas pavargęs ir kad šiandien dar yra daug... (Triukšmas salėje) Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Pirmininke, aš siūlau skaityti pareiškimus, o rytoj užbaigti šį klausimą.
PIRMININKAS. Ne, pareiškimams laikas yra šiek tiek vėlesnis.
A.SADKAUSKAS. Prašau frakcijos vardu, kadangi A.Kubilius nori žiūrėti futbolą.
PIRMININKAS. Tęsiame. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs turite ką nors pasakyti dėl ginčijamų dalykų, prašom. Aš tik primenu mūsų generalinį susitarimą, kaip buvo ir dėl kitų ankstesnių įstatymų, - jeigu bus racionalių siūlymų, tai, žinoma, prieš galutinį balsavimą mes galėsime apsispręsti. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad mes galim tuos straipsnius, kurie nekelia ypatingų diskusijų, dabar ir priiminėti. O jeigu opozicijoje yra kokios nors abejonės dėl kai kurių straipsnių, tai, aš nežinau, ar balsavimą atidėti, bet ne vėliau kaip rytdienai. Aš galiu pasakyti, kad ypatingų pataisų nėra... (Salėje triukšmas) ...nėra tokių pataisų, dėl kurių nebūtų apsispręsta, bet dabar atidėti kai kurių straipsnių nagrinėjimą... šiandien nenagrinėti nebūtų gerai. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerai. Einam toliau. 65 straipsnis - balsavimo tvarka. Pataisų yra labai daug. Prašom gerbiamasis pranešėjau. Man atrodo, kad reikėtų pradėti nuo kolegos S.Malkevičiaus siūlymų. Prašau iš eilės nuo pirmosios dalies.
Z.VAIGAUSKAS. Aš nežinau, man regis, gal geriau...
PIRMININKAS. Prašau? Minutėlę, tuoj paklausime gerbiamąjį S.Malkevičių. Čia priklauso nuo pranešėjo, jeigu jūs siūlote imtis toliau, tai prašau.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes taip draugiškai reitingavom ir priėmėm tokį drakozaurą, kurio turbūt niekas nesugebės realizuoti, tai aš dėl solidarumo atsiimu savo reitinginius sistemos pasiūlymus ir mano pataisą galite išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kadangi kolega S.Malkevičius atsiima, jau yra lengviau. Yra kolegų A.Basko, A.Baleženčio, K.Antanavičiaus, J.Bernatonio ir kolektyvo siūlymas. Nuo kurio pradėsim? Prašom. Gal kolega K.Antanavičius? Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl antrosios šito įstatymo dalies yra seniai pateiktas mano siūlymas, yra Sambūrio pateiktas suvažiavimo, t.y. prie to, kad čia įrašyta, kad daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja, toliau pratęsti. Be to, rinkėjas pasirinktajame sąraše dėl... partijos, už kurią jis balsuoja, pažymi, kuriame iš sąraše įrašytų jis atiduoda pirmumą. Tai ir būtų reitingai, būtų balsuota padoriai, kaip balsuojama visose, aš nežinau, ar visose, bet Kanadoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje taip balsuojama. Yra partijos - tegul būna partijos, bet balsuojama už žmogų. Kai sąrašas... jis gauna žmogaus balsą už partiją ir kartu gauna balsą už žmogų iš tos partijos. Susumavus gausis,pavyzdžiui, 520 tūkst. balsavo už pirmąjį, 530 tūkst. - už antrąjį ir 400 tūkst. - už trečiąjį. Taip ir bus nustatyta, kokia eilės tvarka ta partija savo sąrašu eis į Seimą. Štai ir visi gudrumai, o ne taip, kad mulkinti Lietuvos žmones pasiūlius kažkokias formules, kažkokius nesuprantamus dalykus. Gal pasiūlykite kokius nors galaktikos ženklus ar dar ką nors. Dar kartą kartoju, kad balsuojama už partijos sąrašą, nurodant tame sąraše, kuriam žmogui atiduoda pirmumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs pasisakote už pliusinį reitingavimą, teigiamą reitingavimą. Taip reikia suprasti?
K.ANTANAVIČIUS. Aš pasisakau už tą pataisą...
PIRMININKAS. O kaip?
K.ANTANAVIČIUS. ... kuri buvo mano pateikta, t.y. parodyti, už kurį žmogų balsuoja tas žmogus.
PIRMININKAS. Pranešėjau, man atrodo, kad čia truputį kažkas ne taip, bet gal pranešėjas suprato.
Z.VAIGAUSKAS. Aš supratau vieną dalyką, kad gerbiamasis K.Antanavičius siūlo balsuoti už tą dalyką, kuris yra atmestas. Man atrodo, kad dėl to iš viso nevertėtų kalbėti todėl, kad jūsų pasiūlymas yra atmestas.
PIRMININKAS. 57 straipsnyje pasirenkam. Klausimas iš tikrųjų išspręstas. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, šį kartą jūs iš tikrųjų teisus. Priimdami 57 straipsnį mes nustatėm. Ne mes, atsiprašau, kai kurie nustatė ir pasiūlė tokią peklą, kurioje ir velnias galės koją nusilaužti, manau, tai ir buvo pasiūlyta tos gražios kompanijos. Todėl tolesni mano siūlymai 65, 78, 79, 87 straipsniams su ta pekla nesusiję ir jų nereikia svarstyti. Prašom išbraukti.
PIRMININKAS. Iki kelinto?
A.BASKAS. 65, 78, 79 ir 86, kadangi aš siūliau labai aiškų dalyką - tokį, kaip padaryta Latvijoje: vieną pažymi ir viskas aišku, o dabar, kai vienas pliusais, kitas minusais, tai sužymėti 120 yra...
PIRMININKAS. Prašau kolega K.Antanavičius dar kartą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pataisyti gerbiamąjį pranešėją ir Pirmininką, kad aš dėl biuletenių, deja, nieko nesiūliau ir neketinu siūlyti, o jūsų 57 straipsnyje parašyta “rinkimų biuleteniai”. Tai ir su tais biuleteniais galima balsuoti taip, kaip aš siūlau. Todėl prašau nesityčioti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, mes dėl reitingavimo jau sutarėm.
K.ANTANAVIČIUS. Ten nėra reitingavimo...
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti. Dabar aš prašyčiau, kad kolega A.Baležentis arba kolega A.Katkus tartų žodį, jeigu teikia savo siūlymus. Kolega A.Katkus. Prašom. Atsiprašau. A.Kubilius.
A.J.KATKUS. Pone Pirmininke, aš dėkoju už suteiktą galimybę kalbėti, nes jūs mane visą laiką ignoruojate...
PIRMININKAS. Ne visą laiką, o kai kada.
A.J.KATKUS. Dažniausiai. Bet ką padarysi. Aš stebiuosi, kad mes nepriėmėm tokios nuostatos, kad į pasą būtų dedami pirštų antspaudai, arba antspauduojami pasai. Aš siūlau 65 straipsnio trečiąją pastraipą suformuluoti taip: “Užpildžiusius ir prie balsadėžių rinkimų komisijos įgalioto atstovo užantspauduotus biuletenius rinkėjas asmeniškai įmeta į balsadėžę.” Tokia sistema buvo ir anksčiau, ji naudojama daugelyje pasaulio šalių, ir manau, kad tai neturėtų sudaryti sunkumų ir siūlau šitą pataisą priimti.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, aš kažkada irgi buvau šito pasiūlymo šalininkas. 1992 m. Mes pabandėm ir buvo bandymų jį reanimuoti, po to, deja, šis pasiūlymas, iš pirmo žvilgsnio toks geras, turi labai daug trūkumų. Ką daryti tuo atveju, jeigu komisijos narys nepažymi kuriam nors rinkėjui biuletenio? Mes sulaukėme labai daug nusiskundimų dėl to, kad komisijos nariai sukelia rinkėjų įtarimus, kad jie pamato balsavimo paslaptį, kaip jie balsavo, tai iš tikrųjų taip. Arba tada reikia daryti labai storus balsavimo biuletenius, arba kokia nors senutė tą biuletenį sulanksto gerąja puse į viršų, biuleteniai yra dažnai glamžomi. Todėl mes galvojame, kad tas pasiūlymas, iš pirmo žvilgsnio toks viliojantis, slepia daug negerų dalykų. Aš tikrai prašyčiau atsisakyta, nes jis nepriimtinas. Aš noriu pasakyti, kad tą klausimą vakar svarstė Vyriausioji rinkimų komisija ir buvo nuspręsta, kad tai rinkimų apylinkėse sukels nereikalingą sumaištį.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega J.Bernatonis dėl kolegos A.Katkaus siūlymo.
J.BERNATONIS. Aš norėjau kalbėti dėl mūsų siūlymo.
PIRMININKAS. Prašau vienu metu ir tą, ir tą. (Balsai salėje)Gerai. Nesiginčykim. Gerbiamasis Bernatoni, prašom...
J.BERNATONIS. Ar galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Dėl A.Katkaus siūlymo, o paskui dėl kito.
J.BERNATONIS. Dėl A.Katkaus neturiu nuomonės.
PIRMININKAS. Prašau. Tada kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš prašysiu kalbėti dėl kitų alternatyvų, o gerbiamojo A.Katkaus pasiūlymui noriu pritarti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Gaška! Jūs, matyt, norite netekti televizoriaus. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau viską supaprastinti, pritarti visoms pataisoms, ypač J.Bernatonio ir kompanijos, dėl to, kad aš manau, tai yra tam tikras išradimas, kurio mes jau neturim teisės atsisakyti. Aš siūlyčiau šitą unikalų vairantą kiek galima greičiau patvirtinti. Kaip sakė ponas S.Malkevičius, tokio brantozauro daugiau tikrai, ir Z.Vaigauskas patvirtins, nė vienoje valstybėje nėra, ir kaip galima greičiau informuoti Europos Tarybą ir tarptautinę rinkimų stebėjimo organizaciją apie šitokį puikų pateikimą, nes, man atrodo, kad kitos valstybės dar nežino, kaip tokiu būdu galima padaryti niekad neįvykstančius rinkimus. Aš siūlau šitą unikalų pasiekimą greičiau įforminti.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija! (Triukšmas salėje)
Salėje - 75 Seimo nariai.
Balsuosime dėl pirmosios pataisos, kurią pateikė kolega A.Katkus. Jeigu kas nors remia šitą pataisą, balsuoja už. Jeigu kas nors mano kaip pranešėjas, kad netinka, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Prašom balsuoti.
Už - 27, prieš - 27, 7 susilaikė. Nepritarta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, yra Seimo nario K.Snežko pataisa dėl, man atrodo, vadinamojo panaširavimo.
Z.VAIGAUSKAS. Bet ji neįmanoma jau.
PIRMININKAS. Įmanoma ar neįmanoma čia yra kitas reikalas. Jis siūlo, kad balsuojant galima įvesti tvarką ir kituose sąrašuose. Išbraukia iš bet kokios partijos sąrašo kandidatų pavardes, už kurias jis nenori balsuoti. (Triukšmas salėje) Aš nematau paties pateikėjo. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šita pataisa jau yra pražuvusi ir visos K.Snežko pataisos taip pat pražuvo, kai jūs balsavote dėl 3 straipsnio. Tada reikėjo pasirinkti kitą 3 straipsnio papildymą. Kadangi pasirinktas tas papildymas 3 straipsnyje, kuris tokių dalykų daryti neleidžia, aš manau, balsavimas dėl K.Snežko pataisos dabar negalimas.
PIRMININKAS. Labai gaila, bet irgi negaliu tada teikti. Kolega A.Baležentis dėl jūsų siūlymo. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlyta papildyti straipsnį trečiąja dalimi, kad rinkėjas galėtų pareikšti savo teigiamą, tik teigiamą nuomonę apie kandidatą, įrašytą į kandidatų sąrašą. Arba gali nepareikšti vertinimo ir tokiu būdu balsuoti. Prašyčiau apsispręsti balsavimu. Ten buvo balsuota dėl biuletenio, o čia dėl balsavimo. Pirmiau vis dėlto yra balsavimas, o pagal balsavimą yra derinamas biuletenis, o ne atvirkščiai - pagal biuletenį balsavimas, kadangi čia sprendžiama, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Manau, kad balsavimas taip pat negalimas, kadangi prieš tai buvusiame straipsnyje buvo pasakyta dėl neigiamos nuomonės. Taip, kad jau yra apsispręsta. O kaip techniškai, žinoma, pirma yra biuletenis, o paskui balsavimas. Taip parengtas įstatymas, o aš manau, kad Seimo nariai tikrai supranta šitą situaciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, dar kartą negalima, kadangi priimtame 57 straipsnyje yra aiškiai pasakyta ir teigiama, ir neigiama nuomonė. Vadinasi, kitaip dabar tikrai neišeina. Man labai gaila, bet, deja, taip. Tokiu atveju lieka kolektyvo pasiūlymai. Šnekės gerbiamasis J.Bernatonis? Prašau.
J.BERNATONIS. Galima? Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes priėmėm tokį biuletenį, tai 65 straipsnio trečiojoje dalyje siūlome, kaip rinkėjas galėtų realizuoti savo galimybę išreikšti teigiamą ir neigiamą nuomonę apie kiekvieną kandidatą, įrašytą į tą sąrašą, už kurį jis balsavo, ir siūlome tą tvarką patvirtinti. Kitaip nebus aišku, kaip rinkėjas pildo tą biuletenį. Gerbiamasis kolega A.Kubilius kalbėjo apie tai, kad to nėra nė vienoje pasaulio valstybėje, kad tai yra mūsų išradimas. Aš norėčiau irgi pasakyti, kad daug ko nėra kitose pasaulio valstybėse, kitose pasaulio valstybėse nėra ir A.Kubiliaus, be mes jį turime.
PIRMININKAS. Teisingai, abiejų nėra. A.Kubilius dabar kaip tik paaiškins.
A.KUBILIUS. Aš tiesiog galiu apgailestauti, kad kitos valstybės neturi J.Bernatonio ir todėl negali pasiekti tokio išradingumo kuriant rinkimų įstatymus, pagal kuriuos paskui niekas negalės nustatyti, kokie iš tikrųjų yra rinkimų rezultatai. Jeigu rimtai, tai aš manau, kad mes turėtume, jau yra priimti tie straipsniai, ir aš matau, kad LDDP neatsisako šito varianto, varianto, kuris žlugdo visus rinkimus, todėl aš siūlau iš karto po to, kai bus priimtas šitas įstatymas, jį siųsti ir į Europos Tarybą, ir į Tarptautinę rinkimų stebėtojų organizaciją, ir gauti iš jų aiškią nuomonę, nes aš manau, kad nuomonė bus vienareikšmė. Iš tikrųjų šitas unikalumas griaunant demokratiją iš tikrųjų yra gana skaudus. Aš manau, kad ponas J.Bernatonis, deja, ne juokais labai liūdnai įsirašo į Lietuvos istoriją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai noriu atidžiai atkreipti jūsų dėmesį, kad visos tos vadinamojo kolektyvo pastabos ir pasiūlymai yra suformuluoti birželio 25 d. O priiminėti šitą įstatymą mes pradėjome birželio 11 d., o pagal Statutą, kurio jūs niekaip negalite nesilaikyti, ir pagal šio Statuto 23 skirsnio 159 straipsnį, visos pataisos turi būti pateiktos posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip 24 val. iki posėdžio, kuriame numatyta įstatymą priimti, pradžios. Taigi jos visos pristatytos pavėluotai, jų nė vienos negalim priimti, kartu ir šito straipsnio pataisos, ir visos tos pataisos, kurios priimtos (atseit priimtos) iš tų pavėluotų pataisų bloko, kadangi lygiai pusė Seimo tam prieštaravo, yra negaliojančios, ir socialdemokratų frakcija kreipėsi į jus prašydama, aš pridedu dar tautininkų frakcijos prašymą, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad į šitą klausimą atsakytų, ar tikrai nepavėluotos šitos pataisos. Mes jus prašome, kad jūs patvirtintumėte mūsų kreipimąsi, ir jūs tiesiog neturite kitos išeities, kaip nepriiminėti šitų visų pataisų ir prašyti, kad Etikos ir procedūrų komisija... jums atsakymą. Priešingu atveju jūs asmeniškai, vienvaldiškai pažeidžiate Lietuvos Respublikos statutą ypač svarbiu klausimu, lemiančiu visos Lietuvos ateitį, priimant Seimo rinkimų įstatymą. To jūs daryti niekaip negalite, girdint visai Lietuvai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirma, gerbiamasis Baleženti, jūs, man atrodo, esate eilinis narys Tautininkų frakcijos, iš kurios visų narių salėje matau tik jus vieną. Tai vienas punktas. Antra. Jūs kol kas neatsiėmėte savo parašo iš to kolektyvo siūlymų. (Balsas salėje) Gerai. Prašom tai padaryti raštu. Trečia. Siūlymas 65 straipsniui kolegos J.Bernatonio buvo pateiktas anksčiau, o paskutiniame variante yra tik kai kas patikslinta, jeigu jums reikia formalumų. Pagrindinis formalumas, kurį aš jau aiškinau, remdamasis jūsų kolegos S.Pečeliūno žodžiais, - mes ne kartą taip darėme, kai buvo sunkūs klausimai ir kai buvo ieškoma sutarimo. (Balsas salėje) Taip, sutardavome, bet ir nesutardavome. Kaip matote, ir su Visuomenės informavimo įstatymu yra kai kurių keblumų. Turėjome rytoj galutinai užbaigti, pasirodo, neužbaigsime, reikės ginčytis. Todėl, kai yra pateikti pasiūlymai, jie priimami. Jeigu iškyla ginčų ar neaiškumų, po to dar kartą grįžtama, bet lemia vis dėlto tas, kas yra dabar pateikta. Viskas pateikta tvarkingai, atsižvelgiant į Seimo narių siūlymus ir susitarimus, kurie buvo Seniūnų sueigoje. Todėl, gerbiamieji kolegos, prašom nesiginčyti. Jeigu kolega K.Antanavičius nori tarti žodį, prašom, bet ne A.Baležentis. Kolega K.Antanavičius. (Balsas salėje) Kai man neaišku, aš jai pavedu. Gerbiamasis Baleženti, prašom sėsti ir netrukdyti profesoriui kalbėti! Gerbiamasis Antanavičiau, ar jūs kalbėsite, ar ne?
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu kalbėti.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš dar sykį norėčiau, motyvuodamas tuo, kad jūsų to vadinamojo kolektyvo 57 straipsnio biuletenio forma buvo priimta. Dabar jūs ketinate balsuoti už jų siūlymus. Mano siūlymas irgi yra šitam straipsniui. Ir ne tik mano. Galiu dar sykį pasakyti - ir Sambūrio suvažiavimo, ir tūkstančių Lietuvos žmonių. Esu pateikęs, ir jūs, gerbiamasis Pirmininke, turbūt irgi esate gavęs ne vieno... kad būtų galima šitaip balsuoti. Todėl atkakliai... Jums juk nieko nereiškia, atmesit, garantuotai... kad būtų: be to, kiekvienas žmogus turi teisę pažymėti, už kurį iš sąrašo jis balsuoja. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, labai malonu, jog jūs priminėte, kad yra Sambūrio siūlymai. Sambūrio siūlymai taip pat pateikti pavėluotai, bet kažkaip niekas dėl jų nesiginčija. Vadinasi, sutarėme, kad nagrinėjame visus rimtus siūlymus, taip pat ir tokio naujo, rimto judėjimo, vardu Lietuvos Sambūris, siūlymus ir dėl jų balsavome. O dėl tų dalykų, dėl kurių apsisprendėme, Statutas numato: antrą, trečią kartą nebalsuojama. Prašom registruotis. Registracija. Prašom, galima bus dėl viso straipsnio. Kol kas tik dėl siūlymų. (Balsai salėje) Aš labai džiaugiuosi. Aš jums sakiau, kad antrą futbolą kartu žiūrėsime. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate kolektyvo, sudaryto iš įvairių frakcijų atstovų, papildymams 65 straipsniui? Kas pritariate - už, kas nepritariate - prieš. Prašom balsuoti.
Už - 38, prieš - 30, susilaikė 1. Priimta.
Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio su papildymais. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji, esantieji dešinėje pusėje, noriu kreiptis į jus. Kadangi tai visiškai beprasmiškas darbas, siūlau imtis kito klausimo, organizacinio, t.y. pareikšti nepasitikėjimą didžiajam, nuolankiajam LDDP tarnui Z.Vaigauskui ir pradėti įstatymo svarstymą iš naujo, pakeitus pranešėją. Juk yra nedora, kad Vyriausiosios komisijos pirmininkas yra klounas LDDP akyse, LDDP rankose ir yra tarnų tarnas. Siūlau pareikšti nepasitikėjimą ir tegul eina sau - šunims šėko pjauti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Antanavičiau, įstatymo nustatyta tvarka jūs turite teisę pareikšti tokią iniciatyvą, bet įstatymo nustatyta tvarka. J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau siūlyti gerbiamiesiems Seimo nariams balsuoti už tokį straipsnį, kadangi jame labai aiškiai išdėstyta, kaip rinkėjas turės balsuoti, ir aš manau, kad visiems ta sistema bus suprantama. Galbūt vienas kitas Seimo narys nesupranta, jam galėsime paaiškinti personaliai. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kas už 65 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 36, prieš - 26, susilaikė 1. Priimta. Po balsavimo po viso įstatymo. (Balsai salėje) Ką, replikas po kiekvieno straipsnio? Neaiškinkite man!
66 straipsnis. (Triukšmas salėje) Pataisų nebuvo. Dėl vedimo tvarkos irgi nekalbama, bet kaip R.Dagiui, prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, mes sutaupysime kur kas daugiau laiko, jeigu Seimas dabar nubalsuos nutraukti radijo transliaciją. Čia tikrai visi labai įsijautė į kalbėjimą rinkėjams.
PIRMININKAS. Futbolo mėgėjų garbei pranešu, kad priimsime keletą straipsnių ir padarysime mažą pertrauką. Kad jie, vargšai, galėtų pasižiūrėti. (Šurmulys salėje)
66 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti? Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dėkoju, kad pagaliau sulaukiau teisės pasakyti šiokią tokią nuomonę. Mes su komisijos pirmininku apie tai kalbėjome. Yra parašyta: “Užpildytus rinkimų biuletenius rinkėjas asmeniškai įmeta į balsadėžę.” Mes kalbėjome, kad galbūt kiekvieną biuletenį, prieš įmetant, turėtų antspauduoti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, 66 straipsnis yra balsavimas paštu. Mes niekaip negalime pritarti šitam straipsniui ir štai dėl kokių priežasčių. Antroje dalyje teigiama, kad už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo (...) apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu ir t.t. Iš čia ryškėja, kad visoje šitoje kampanijoje nedalyvauja jokia rinkta komisija. Nei pašto viršininkas, nei kiti pašto darbuotojai nėra rinkti. Vadinas, jiems negalima paskirti šitų funkcijų. Pašto tarnyba faktiškai atlieka rinkiminės komisijos funkcijas. Mes su tuo niekaip negalime sutikti. Aišku, gali dalyvauti, gali organizuoti pašto darbuotojai, bet tada šalia turėtų būti rinkiminės komisijos atstovai, iš vienos ir iš kitos pusės stebėtojai ir t.t. Viso šito nėra. Aš siūlau atidėti šito straipsnio priėmimą ir surasti bendrą sutarimą tarp Seimo frakcijų, ir tada grįžti prie šito straipsnio. Priešingu atveju mes būsime priversti balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, tikrai reikia turėti sąžinės. Jūs teikėte siūlymus kelis kartus ir nepastebėjote, kad yra toks bjaurus straipsnis? Kodėl jūs nepateikėte siūlymų, o dabar tiesiog akivaizdžiai trukdote priimti įstatymą? Nepateikėte siūlymų. (Balsas salėje) Ne, atsakyti negalima. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 66 straipsnis, prašom balsuoti.
Už - 37, prieš - 21, susilaikė 5. Priimta.
67 straipsnis. Pastabų nebuvo. Ar galime priimti? 67 straipsnis priimtas.
68 straipsnis. Yra kolegos S.Malkevičiaus siūlymai. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes su gerbiamuoju S.Malkevičiumi aptarinėjome šį klausimą ir iš esmės esame sutarę dėl bendros redakcijos, išskyrus vieną dalyką. Gerbiamojo S.Malkevičiaus siūlyme yra toks momentas, kad jis reikalauja, jog laivas, kuriame vykdomas balsavimas, būtinai plaukiotų su Lietuvos Respublikos vėliava. To nėra nei Prezidento, nei Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme ir to nėra dabartiniame Seimo rinkimų įstatyme. Todėl aš manau, kad tas vėliavos reikalavimas neturėtų būti būtinas. Todėl priimčiau pasiūlymą dėl 12 dienų ir dėl visų tų kitų čia, dviejose pono S.Malkevičiaus pataisose išvardytų dalykų, t.y., kad laive turi būti ne mažiau kaip 10 rinkėjų įgulos narių, kad rinkėjai negali balsuoti ne tik rinkimų apylinkėje pašte, bet taip pat ir diplomatinėje atstovybėje, kad su laivu turi būti palaikomas radijo ryšys. Žinoma, taip pat pritariu tam pasiūlymui, kad atsako už balsavimą laive tik laivo kapitonas, nes tai atitiktų laivo statutą. Mes dabar nebeturime Lietuvoje laivų, kuriuose laivų kapitonai būtų ne Lietuvos piliečiai. Ta norma tikrai nebūtinai reikalinga.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius. Gal sutinkate su tuo, ką pranešėjas...
S.MALKEVIČIUS. Sutinku beveik su viskuo, bet aš tik norėčiau paprašyti, na, jeigu jau negalima priimti tos nuostatos, kad laivas, tik turintis Lietuvos valstybinę vėliavą, galės dalyvauti balsavime, tai vis tiek reikia įrašyti nuostatą, kad tie laivai būtų registruoti Lietuvoje arba juridinio asmens teise priklausytų Lietuvos Respublikai, arba Lietuvos fiziniams asmenims. Kitaip, suprantate, gali pradėti balsuoti visokie ir Graikijos, ir Liberijos, kokie tik norite laivai. Dar norėčiau - jūsų tekstas yra nepataisytas trečiame variante. Ten, kur yra 10 įgulos narių, parašyti - brūkšnelis - Lietuvos Respublikos piliečiai, nes jie gali būti kokie nors Irano piliečiai arba negrai.
PIRMININKAS. Prašom. Dar sykį pranešėjas.
S.MALKEVIČIUS. Dėl padėjėjo prašau irgi išbraukti. Jeigu jūs sutiksite, aš tada neturėsiu pretenzijų. Bet dėl vėliavos, aš manau, mes turėtume pagalvoti.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, su visomis jūsų pastabomis sutikčiau, tik dėl to, kad Lietuvoje savininkas įrašytas į... man regis, tą dalyką labai aiškiai pabrėžia, kad šį sąrašą teikia Susisiekimo ministerija. Nejaugi tokia garbinga ministerija mums suras kažkokių laivų, su kuriais nėra ryšių, nieko tokio, ir pateiks. Tikrai to neatsiras. Manyčiau, nėra būtina to rašyti.
PIRMININKAS. Gal, gerbiamasis Malkevičiau, galima su tuo kompromisu sutikti?
S.MALKEVIČIUS. Kodėl jūs nenorite sutikti, kad laivai turėtų Lietuvos valstybinę vėliavą?
Z.VAIGAUSKAS. Jeigu išnuomotas laivas, Klaipėda juk byra, kodėl mes turėtume uždrausti šitą dalyką? Laivų įgula lieka lietuviška, kam uždrausti tam laivui... Palaikomas ryšys su Lietuvos uostu, kam šitai įgulai uždrausti balsuoti, jei ji plaukioja su kita vėliava? Tegul būna šitas.
PIRMININKAS. J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti dvi mažas pastabas dėl tos diskusijos. Pirma. Negrai irgi gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Gerbiamasis Malkevičiau, gerbiamasis Dagy, vyksta transliacija, lemputė dega.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, gal galime sutarti taip? Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.
Z.VAIGAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Malkevičiau.
PIRMININKAS. Minutėlę! S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet man labai keista dėl vieno dalyko. Pirmiausia, čia yra 157 pataisa ir yra vienas arba kitas variantas. Tai turite pasakyti, kurį pasirenkate, taip ir neišgirdome. Bet yra dar keistesnis dalykas, kad teiks dėl tų laivų (antrajame punkte) tokia ministerija, kokios Lietuvos Respublikoje nėra iš viso. Mes žinome, kad Lietuvoje yra Susisiekimo ministerija, bet susiekimo ministerijos tai nėra.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Čia dar kalbėjo dėl kitos S.Malkevičiaus pataisos: kandidatų į Seimo narius įrašytų partijos sąrašuose reitingas balsuojant laivuose nenustatomas. Tai pataisai, žinoma, aš pritariu.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Dėl, galima sakyti, jau suderinto 68 straipsnio, atsižvelgiant į dalį kolegos S.Malkevičiaus pataisų.
K.SKREBYS. Aš laikysiuos Statuto ir atsisakysiu žodžio, bet noriu, kad ir jūs laikytumėtės. Vienas - už, vienas - prieš, ir “važiuojame” toliau.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl 68 straipsnio su pataisomis? Reikia? Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, jeigu reikalaujama balsuoti, tai aš jau tikrai negaliu kitaip daryti, kaip tik siūlyti balsuoti. Prašom balsuoti už 68 straipsnį su dalimi kolegos S.Malkevičiaus pataisų.
Už - 61, prieš nėra, susilaikė 1. Priimtas.
69 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime priimti?
70 straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galime priimti?
71 straipsnis. Kolegos L.Linkevičiaus pataisos.
Z.VAIGAUSKAS. Dėl kolegos L.Linkevičiaus pataisų jau buvo balsuota, joms buvo nepritarta. Ten yra susiję su tuo pačiu. Dabar negalima irgi priiminėti.
PIRMININKAS. Neteikiama balsuoti. Ar nori kas nors dar dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai keista, kad kariai balsuoja kaip ligoniai ir net nuoroda yra nurodyta į 70 straipsnį. 70 straipsnis - tai balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose. Tai juokas per ašaras, kokie tie mūsų kariai yra pasenę ar invalidai... Kodėl jie negali patys normaliai balsuoti? Aš negaliu pritarti tokiam straipsniui.
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius. Dėl 71 straipsnio.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš padariau tokį eksperimentą. Atsistojau 18 val. 2 min. prie mikrofono pakalbėti dėl vedimo tvarkos ir, gerbiamasis Juršėnai, 18 min. jūs mane laikėte, nesuteikėte žodžio. Bet kada iš kitos pusės ir nešvankiai, ir piktai kalba, ir per radiją, tai jūs tuoj pat duodate žodį. Aš prašyčiau, kad vis dėlto vienodai vertintumėte...
BALSAS IŠ SALĖS. Aš irgi stovėjau, ką jūs meluojate!
M.STAKVILEVIČIUS. ... Seimo narius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau ir vienus, ir kitus mažiau kalbėti. Ar galime 71 priimti? Prašom balsuoti dėl 71 straipsnio. Kas už?
Už - 59. Prieš - 1. Susilaikė 2. Priimta.
72 straipsniui pastabų nebuvo. Ar galime priimti? Priimta. Devynios dalys priimtos.
73 straipsniui pastabų nebuvo. Ar galime priimti? Priimta.
74 straipsniui pastabų nebuvo. Priimta.
75 straipsnis. Pastabų nebuvo. Priimta.
76 straipsnis. Be pastabų. Priimta.
77 straipsnis. Man atrodo, čia buvo gerbiamojo A.Kubiliaus senos, dėl daugiamandatės. Minutėlę! 77 straipsniui, gerbiamasis Malkevičiau. Atsiprašau, jūsų parašyta 77, bet bazinio įstatymo 76. Atsiprašau. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu, kad būtų konkrečiai įrašyta data, dienos, kiek iki rinkimų.
PIRMININKAS. 70 dienų jūs siūlo-te? Gerbiamasis pranešėjau. Paskutinis sakinys.
Z.VAIGAUSKAS. 76 straipsnyje?
PIRMININKAS. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką kada nustato. Čia nepasakyta, kada.
Z.VAIGAUSKAS. Matote, konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija vieną kartą, po to ji gali keisti ir nematau reikalo tų 120 dienų iš viso rašyti. Turi pasirūpinti skelbti tą balsų skaičiavimo tvarką laiku, ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę!
Z.VAIGAUSKAS. O kam čia tas laikas?
PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, jūs nesutinkate su tuo papildymu.
Z.VAIGAUSKAS. Tikrai ne.
PIRMININKAS. Gal S.Malkevičius ir neteiks. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Manau, kad čia reikėtų parašyti 4 papunktyje, kad nustato ne tik konkrečią tvarką, bet ir kada nustato.
PIRMININKAS. Tai gal 20 dienų?
S.MALKEVIČIUS. Čia yra 76 straipsnio 4 pastraipa.
PIRMININKAS. Taip, pati pabaiga. Ar reikia to, o jeigu reikia, ar...
S.MALKEVIČIUS. Ypač tvarka laivams labai daug reiškia, kadangi ten daug nukrypimų nuo įstatymo pagrindinių nuostatų, tai aš suprantu, kad ši nuostata apibendrina ir tą atvejį.
PIRMININKAS. Gal trumpesnį terminą - 20 ar 30 dienų likus iki rinkimų. Gerbiamasis pranešėjau?
S.MALKEVIČIUS. Pasiderėkime, gerai, na, tegul bus 40.
PIRMININKAS. Minutėlę, derybos davė tokį rezultatą: 30 ar 40 dienų. Bet jeigu pranešėjas nesutinka, tai turėsime balsuoti.
Z.VAIGAUSKAS. Aš tikrai negaliu sutikti. Na, kam toks reikalavimas? Vyriausioji rinkimų komisija turi tą tvarką nustatyti, ir viskas. Jeigu ta tvarka gera, pasiteisina per įvairius rinkimus, tai jos iš viso iš naujo nenustatinėja, ji lieka galioti. Čia pasakyta tik teisė Vyriausiajai rinkimų komisijai sukonkretinti tą tvarką, tai kam reikia tas dienas papildomai įrašinėti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs nesutinkate ir jeigu gerbiamasis kolega S.Malkevičius teikia, tai turėsime balsuoti.
Z.VAIGAUSKAS. Galbūt geriau aš sutiksiu su...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, mes jau kartą tarėmės - tik man leidus. Tai dar kartą aš jūsų abiejų klausiu - jeigu jūs nesutinkate nei su trumpesniu, nei su tuo terminu, kuris yra pateiktas kolegos S.Malkevičiaus, o kolega S.Malkevičius neatsiima savo siūlymo, tai tada balsuosime. Gerbiamasis Malkevičiau, prašom.
S.MALKEVIČIUS. Ką gi, balsuokime, na, kodėl mes turime kaip ožiai... Aš jau kelis kartus nusileidau. Tai gali...
A.VAIŠNORAS. Aš irgi.
PIRMININKAS. Tada pirmasis dėl balsavimo motyvų kolega V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Šalia M.Stakvilevičiaus kitoje pusėje stovėjau irgi lygiai 18 minučių.
Dabar aš kalbėsiu dėl balsavimo motyvų. Pone Juršėnai, nuo pat ryto jūs šiandieną darote tai, ką jūs darėte trejus su puse metų. Tai yra Seimo darbo diskreditavimas. Ir ypač štai toks priėmimas, kai atmetami bet kokie pasiūlymai, kad kažkoks kolektyvas nesutaria tarpusavyje, ir jūs brukat šitą. Man atrodo, kad jūsų buvo geras vienintelis pasiūlymas, kai čia buvo užsieniečiai. Bet pagalvokite, jeigu dar liko sveikų žmonių Lietuvoje, ką jie apie mus galvoja? Šiandien, visą trečiadienį, jūs vedate posėdžius - Seimo Pirmininkas!
PIRMININKAS. Tai ir vadinasi balsavimo motyvai? Tikrai, tegul visi rinkėjai girdi, kadangi kolega V.Jarmolenka nežinojo, apie kurį straipsnį ir apie kokį siūlymą kalbėti. Sveikinu! (Balsai salėje) Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš kviesčiau paremti pono S.Malkevičiaus siūlymą ir kviesčiau poną Z.Vaigauską atsižvelgti, nes, man atrodo, nieko blogo, jeigu bus įrašytas konkretus dienų skaičius, kada bus aiški balsų skaičiavimo tvarka. Juk vis tiek ją reikės nustatyti. Tai koks skirtumas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, paskutinį kartą klausiu: su ilgu terminu jūs nesutinkat, tai gal sutinkate su 30 dienų? (Balsai salėje) Minutėlę, jūs pagalvokite. S.Pečeliūnas kai ką pasiūlys.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone pranešėjau, įsivaizduokite mus arba save mūsų vietoje. Stebėtojai turi žinoti, kokia bus balsavimo tvarka tam, kad galėtų stebėti, ar nėra pažeidimų. Jeigu jūs nustatysite 3 dienas, jūs savo komisijoms išaiškinsite, bet kaip mums išaiškinti, kokia yra tvarka stebėtojams, kad jie žinotų - pažeidžiamas įstatymas ar ne? Jums siūlomas labai aiškus dalykas - 30 dienų ar 20 dienų, kažkokią datą pasirinkime, kad mes galėtume jiems irgi išaiškinti, kad nebūtų nereikalingų ginčų, ar pažeidžiamas įstatymas, ar ne. O jūs iš karto sakote ne, ne, net neišsiaiškinę, ką tas siūlymas reiškia. Na, atsiprašau!
Z.VAIGAUSKAS. Gerai, jeigu yra tokios baisios abejonės ir ponui S.Malkevičiui kas nors pritaria, tai sutarkime - įrašykime dėl šventos ramybės 20 dienų.
PIRMININKAS. Derybos visada duoda rezultatų. 20 dienų. Ar reikia balsuoti dėl 76? (Balsai salėje) Ne. Ačiū.
77 - pastabų nėra, galime priimti? Priimta.
Dėl 78 yra kolegos S.Malkevičiaus pastabos.
S.MALKEVIČIUS. Kadangi mano reitinginė pasiūlyta sistema nuėjo į šešėlį, lyginant su priimtąja, tai mano ši pastaba irgi, nors ir gaila, bet atkrenta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos K.Snežko turbūt kertasi jau su nubalsuotais dalykais, gerbiamasis pranešėjau?
Z.VAIGAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada irgi atkrenta. Kas lieka? Kolega A.Baskas lyg ir atsiėmė savo pataisą ir jokių kitų nėra. Galime priimti šį straipsnį?
Z.VAIGAUSKAS. Nieko nelieka.
PIRMININKAS. Priimta.
Dėl 79 yra Seimo narių grupės ir kitų siūlymai. Prašom, pranešėjau.
Z.VAIGAUSKAS. Yra A.Basko siūlymas, kuris, mano manymu, yra pražuvęs. Seimo narių grupės siūlymas logiškas. Čia tokie labai svarbūs dalykai, kad išskiriamos daugiamandatės ir vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių negaliojimo sąlygos, ir labai svarbus dalykas nustatomas, kad jeigu rinkėjas balsuodamas dėl sąrašo reitingo kažką ne taip pažymėjo, dėl to jo pažymėjimo biuletenis netampa negaliojančiu. Tai yra labai svarbus dalykas.
PIRMININKAS. Galime priimti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pataisos priimtos. Dėl viso straipsnio galime priimti? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.
80 - pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimta.
81?
Z.VAIGAUSKAS. Nebuvo pataisų.
PIRMININKAS. Priimta.
82 - pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimta.
83? Priimta.
84 - kolegos S.Malkevičiaus siūlymai paskutinę pastraipą išbraukti. Kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad vis dėlto neturėtume varžyti visuomenės informavimo priemonių galimybės teikti informaciją apie rinkimų eigą. Tuo tarpu čia mes viską uždraudžiame tol, kol nebus padarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos išvados.
Manau, kad vis dėlto čia yra pažeidžiamos informacijos priemonių teisės ir... (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis dėl siūlymo.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt jūs galėtumėte sutikti jeigu ne su visu, tai bent išbraukus žodžius “ar rinkimų”. Nes rinkimų rezultatų, kol nebaigtas skaičiavimas, faktiškai ir nėra, tai, aišku, netikslinga ir drausti skelbti tą, ko nėra, nes to nėra. O štai apie skaičiavimo rezultatus, apie jų eigą, kiek procentų suskaičiuota arba kad vienmandatėse jau suskaičiuota, o daugiamandatėje dar ne, ir kokie kur yra rezultatai, sakykim, vienoje apygardoje, jeigu jau jūs esate suskaičiavę, tai šito galbūt nereikėtų varžyti. Aš siūlau priimti, jeigu ne visiškai, tai bent iš dalies šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius dėl kolegos S.Malkevičiaus siūlymo išbraukti 84 straipsnio antrąją dalį.
J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjau, sutinkate ar ne?
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis sakinys, tas draudimas buvo senojoje Rinkimų įstatymo redakcijoje, ir visiškai neatsitiktinai. Tokios normos yra daugelio pasaulio valstybių įstatymuose, taip pat ir mūsų kaimyninių valstybių įstatymuose. Jis yra labai svarbus dėl to, kad kokia nors visuomenės informavimo priemonė negalėtų pradėti klaidinti rinkėjų, sakykime, skelbdama rinkimų rezultatus laivuose ar dar kur nors, ir taip bandyti paveikti rinkimų eigą. Dėl to daromas toks draudimas. Taip pat daroma, jeigu rinkimų rezultatai tampa žinomi anksčiau diplomatinėje atstovybėje ar kur nors kitur. Dėl to ir yra draudžiama rinkimų rezultatų neskelbti tiesiogiai pačioms masinės informacijos priemonėms. Kad nebūtų informacijos sulaikymo (aš prašyčiau atkreipti jūsų dėmesį į 84 straipsnio pirmosios dalies papildymą), Vyriausiajai rinkimų komisijai yra pavedama nelaikyti tų duomenų, kuriuos jai perduoda apygardų rinkimų komisijos, o apygardos komisijos duomenis nedelsiant perduoti masinės informacijos priemonėms. Tuo atveju visuomenės informavimo priemonės galės skelbti bet kokią informaciją. Todėl aš negaliu pritarti gerbiamojo S.Malkevičiaus pataisai, kuri gali sukelti visai nereikalingų konfliktų kai kuriomis ypatingesnėmis sąlygomis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas remiate kolegos S.Malkevičiaus pataisą? (Balsai salėje) Taigi du kalbėjo. Ką jūs man aiškinate, kolega A.Baležentis - ne Seimo narys, o kolega L.Listavičius - ne žmogus? Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiate kolegos S.Malkevičiaus siūlymą, tas balsuojat už, kas nesutinkant - balsuojat prieš arba susilaikot. Už - 16, prieš - 25, susilaikė 17. Lieka, kaip buvo. Ar norite kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šito straipsnio? Vienas - už, vienas - prieš. Kolegė R.Hofertienė dėl 84 straipsnio. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas dėl 84 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Vis dėlto aš norėčiau, kad suprastumėte, ką reiškia šį straipsnį pataisyti ar ne, ir suderinti su kitais straipsniais. Jeigu jau atsirado reitingas, atsirado skanavimas, ir taip, kaip mes kalbėjome su pranešėju ir su Pirmininku, kad visą tą procesą bus galima stebėti per monitorių ir piliečiams, ne tik stebėtojams tam tikroje patalpoje, kaip visa tai vyksta, tai kaip dabar suderinti šio straipsnio reikalavimus, kad niekam negalima to, ką jie matė, pasakoti per radiją ar per televiziją, ar žurnalistai negali to rodyti, o ten ekrane matysis? Jau tiek suskaičiuota, tiek yra, čia klaida surasta, čia dar kažkas. Vis dėlto aš norėčiau, pone pranešėjau, kad kažkokiu būdu būtų įvertinta ši nauja situacija. Čia parašyta labai aiškiai, kad iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo. Kas tai yra? Tai yra raštu kažkoks dokumentas. O čia eina nuolat ekrane pranešimas, ar tai jau laikytina pranešimu, ar nelaikytina pranešimu, ar gali žurnalistai tą ekraną filmuoti ir tiesiogiai transliuoti visai Lietuvai? Pagal šitą straipsnį neaišku. Todėl aš prašau, kad būtų aiškiai parašyta, kad to jūsų ekrano vaizdo ir to, kas vyksta, kas yra vieša, transliavimas visai Lietu-vai nėra šito įstatymo pažeidimas. Nes parašyta: žodžiu ar raštu kitaip skleisti informaciją ir rinkimų rezultatus yra draudžiama. Tai gal parašykime, kad tai nėra draudžiama. O čia taip - priimti, atmesti. O kas iš to išeis, visai negalvojama. Vis dėlto aš norėčiau, kad būtų galvojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas dėl 84 straipsnio. Prašom.
A.BENDINSKAS. Žinote, tikrai keista tai, ką dabar kalbėjo ponas S.Pečeliūnas. Čia visiškai aiškiai pasakyta - neoficialūs daviniai, ką žurnalistai skleis, tai jų yra reikalas. Bet vis dėlto, kai duodami oficialūs arba pusiau oficialūs daviniai, tai jie turi būti reglamentuoti ir turi būti duodami nustatyta tvarka. O kad ten žurnalistas kažką pamatė ar dar kažkas kažką pamatė ir pasakė, tai yra jų reikalas, ir mes iš viso neturime kištis. O čia labai aiškiai pasakyta, kaip ir kada parengiami pranešimai visuomenės informavimo priemonėms ir kada jie skelbiami.
PIRMININKAS. Kolegos, nepamirškime, kad tai buvo ir senajame įstatyme ir tarsi niekas neprotestavo. (Balsai salėje) Reitingas viską aukštyn kojom keičia.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 84 straipsnį, prašom balsuoti už, bet prieš tai registruojamės. Kolegos, registracija! 76 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, dėmesio! Kas už 84 straipsnį - už, kas prieš, taip pat. Prašom balsuoti. Už - 47, prieš - 12, susilaikė 9. Straipsnis priimtas.
85 - pastabų nebuvo, galime priimti? (Balsai salėje) Priimta.
86 - kolega A.Baskas atsiėmė savo pataisą, tada daugiau nėra. Galime priimti? Priimta. Atsiprašau, 86, man atrodo, kolegos S.Malkevičiaus dar buvo. Čia jo dviguba numeracija vis painiojasi. Kolega S.Malkevičius. (Balsas salėje) Aš klausiau, ar yra pastabų, ar ne?
S.MALKEVIČIUS. Yra pastabų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, prašom iš eilės dėl 85.
S.MALKEVIČIUS. Aš siūlau skaičius 24 pakeisti į 48, t.y. valandos, per kurias galima apskųsti rezultatus. Per 24 valandas labai sunku tai padaryti. O apygardoje nuo 72 valandų į 96 valandas.
PIRMININKAS. Prašom iki galo siūlyti visus savo pataisymus 85. Yra trys jūsų pataisos.
S.MALKEVIČIUS. Taip. Po to 2 pastraipoje aš siūlau po pirmojo sakinio žodžių “ne mažiau kaip trys penktadaliai komisijos narių” įrašyti žodžius “dalyvaujant atitinkamos apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui arba jo pavaduotojui”, kad nebūtų sprendžiami dalykai, nesant pirmininkui arba pavaduotojui.
Ir 3 pastraipa, ten irgi reikia įrašyti žodžius “dalyvaujant tos apygardos komisijos pirmininkui ar pavaduotojui”.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar sutinkate? Trumpai.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu ponas S.Malkevičius siūlo pakeisti 24 į 48 ir t.t., tuomet reikėtų nuosekliai siūlyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija galutinius rezultatus skelbtų ne po 7 dienų, o po 14 dienų. Nes visi tie terminai atideda skundų nagrinėjimą... Jeigu ponas S.Malkevičius pritaria 14 dienų ir Seimas pritaria, tai aš pritarčiau tų terminų pratęsimui. Bet tada Seimas po rinkimų vėliau susirinks. Nereikia šito, todėl aš ir nepritariu. Jeigu jūs norite, kad rinkimų rezultatai būtų normaliai nustatomi.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tada vienas - už, vienas - prieš. J.Bernatonis dėl kolegos S.Malkevičiaus pataisų 85 straipsniui.
J.BERNATONIS. Šiam siūlymui negalima pritarti, kadangi tuomet užsitęstų terminai. Pateikti skundą yra daugiau techninis dalykas, jį galima atlikti per 24 valandas, o tam, kad Seimas susirinktų ir apsvarstytų tą skundą, reikėtų daugiau laiko, taip, kaip yra numatyta - 48 valandos. Todėl, aš manyčiau, reikia palikti taip, kaip yra, nes, kaip teisingai pasakė pranešėjas, tuomet galutinius rezultatus, jeigu būtų tokių skundų, tauta sužinotų tik po dviejų savaičių. Tai nebūtų gerai.
PIRMININKAS. Dabar vienas, kuris remia kolegos S.Malkevičiaus siūlymus. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Kadangi straipsnis skirtas tautos mulkinimui - nepalaikau.
PIRMININKAS. Kolega Listavičiau, remiat?
J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju aš remiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate kolegos S.Malkevičiaus siūlymams 85 straipsniui, tas balsuojat už, kas manote, kad to nereikia daryti, balsuojat prieš arba susilaikot. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Už - 28, prieš - 26, susilaikė 14. Nepritarta.
Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso 85 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, tikrai jūs teikiate džiaugsmo visiems likusiems Seimo nariams. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mane šiek tiek stebina vis dėlto tam tikra tvarka. Ponas S.Malkevičius pateikė du skirtingus pasiūlymus - vieną dėl valandų, kitą - dėl apylinkių pirmininkų dalyvavimo. Staiga visa tai sudėta į krūvą ir maždaug taip: aha, S.Malkevičius siūlo, tai viską atmeskim. Pasiūlys kas nors kitas, tai viską priimti. Aš norėčiau, kad šitaip nebūtų elgiamasi. Jeigu Seimas apsisprendė dėl valandų, aš priimu jo apsisprendimą. Bet Seimas ir netgi ponas posėdžio pirmininkas to neformulavo. Dėl apylinkių pirmininkų dalyvavimo perskaičiuojant rezultatus net nebuvo pateikta balsuoti ir iš karto teikiama balsuoti dėl viso straipsnio. Aš žinau, kaip bus nubalsuota (to patyrimo mes jau turime), bet bent elementariai laikykimės Statuto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš aiškiai pasakiau “dėl kolegos S.Malke-vičiaus pataisų”. Antra. Kolegos S.Malkevičiaus dalis pataisų kitiems straipsniams yra priimta. Negi aš turiu aiškinti elementarius dalykus? (Salėje triukšmas) J.Karosas.
J.KAROSAS. Mane šiek tiek stebina gerbiamojo S.Pečeliūno plepumas ir nesupratimas. Mes viską labai išsamiai išnagrinėjome ir manome, kad sprendimus siūlome labai teisingus. Todėl siūlau šitą straipsnį palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia 85 straipsnį, prašom balsuoti už. Kas galvoja kitaip, prašom kitaip balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 43, prieš - 12, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.
86 straipsnis. Vėl kolegos S.Malkevičiaus siūlymai. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Tie pasiūlymai yra dėl reitinginės sistemos, kurią jis jau atsiėmė.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto futbolas. Atsiimu visas savo pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. (Salėje triukšmas) Yra sąmoningų Seimo narių.
V.JARMOLENKA. Taip, pone Juršėnai, čia jūsų nuopelnas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jarmolenka, kad jūs mane visada labai vertinate. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 86 straipsnį? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.
Dėl 87 straipsnio buvo K.Skrebio siūlymai. Kolega K.Skrebys. Prašau. (Balsai salėje)
K.SKREBYS. Aš siūlyčiau priimti visą nuostatą. Kai bus įvykę rinkimai tiek vienmandatėse, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje, siūlau priimti nuostatą, kad, jeigu vienmandatėje apygardoje balsavo daugiau kaip ketvirtadalis rinkėjų (taip kaip yra ir daugiamandatėje), rinkimai būtų laikomi įvykusiais. Aš manau, kad nė vienas iš sėdinčių salėje neabejoja, kad, tarkim, į Seimo rinkimus spalio 20 d. ar į antrąjį turą, be jokių abejonių, ateis daugiau negu ketvirtadalis ir daugiau nei 40% rinkėjų. Bet mes turim tokią praktiką, kad, tarkim, dėl tam tikrų priežasčių, kai vienas ar kitas Seimo narys netenka savo mandato ir tenka rengti vienmandatėje apygardoje papildomus rinkimus, dėl rinkėjų aktyvumo kyla problema, veltui mėtomi valstybės pinigai, ir aš siūlyčiau suvienodinti šituos skaičius.
PIRMININKAS. Čia esminis siūlymas, todėl prašyčiau, kad Seimo nariai kalbėtų vienas - už, vienas - prieš. Šiuo atveju iš eilės, o iš eilės, žinoma, yra S.Pečeliūnas. Prašom. (Balsai salėje) Niekuo negaliu padėti, kolegos.
S.PEČELIŪNAS. Dėkoju, kad universiteto profesorius ponas J.Karosas taip kalba. Aš manau, tai yra jo reikalas, ką jis sau leidžia. Dabar dėl esmės. Vykdant savivaldybių rinkimus buvo mūsų siūlymas parašyti nulinį procentą ir buvo aiškinama, kad tai vis dėlto kels rinkėjų aktyvumą. Jie jaus atsakomybę, kad jų neatėjimas yra daug skausmingesnis negu tuo atveju, kai yra nustatyta tam tikra riba - negalima nieko nedarant žlugdyti procesą. Šitas principas pasiteisino. Mes sumažinom procentą savivaldybių rinkimuose ir pamatėm, kad aktyvumas buvo didesnis negu prieš tai. Todėl aš palaikyčiau pono K.Skrebio siūlymą. Apskritai galbūt palaipsniui reikėtų prieiti iki tos ribos, kai mes iš viso nenustatysim tų procentų, kaip yra daugelyje pasaulio valstybių. Kiekvieno galimybė ir pareiga yra dalyvauti rinkimuose, bet savo nedalyvavimu jis pasako, kad sutinka su bet kokiu sprendimu, kitaip sakant, sutinka su tuo sprendimu, kurį padarys aktyvioji visuomenės dalis. Todėl aš remiu K.Skrebio pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas dabar mano taip, kaip yra pagrindiniame tekste? Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Ne, aš remiu K.Skrebio siūlymą.
PIRMININKAS. Kolega A.Račas.
A.RAČAS. Aš remiu šitą pasiūlymą ir...
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tada kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš niekaip negaliu sutikti, kad Seimo narį gali išrinkti tik aštuntadalis (kritiniu atveju) rinkėjų skaičiaus. Čia, dovanokit, pasišaipymas iš demokratijos. Todėl esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė?
Z.VAIGAUSKAS. Čia yra sena norma - 40%. Esant šitai normai yra įvykę daug rinkimų. Mano supratimu, kadangi tai yra politinis klausimas, jį turėtų spręsti Seimas balsavimu.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kreipiuosi į jus, nes paskui, balsuojant už kitą straipsnį, sakysite, kad nuostata jau priimta. Yra pateikta mūsų nuostata, kad būtų vienodas ir kad būtų ne mažiau kaip 40%.
PIRMININKAS. Minutėlę, jūs čia kalbate apie daugiamandatę?
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Ir noriu atkreipti dėmesį, nes paskui sakysite, kad vienmandatėje priėmėm 25%, tai ką bekalbėti. Aš už tai, kad liktų 40%, nes išrinkti Seimo narį vienmandatėje apygardoje balsuojant tik keliems procentams žmonių - tiesiog patyčia. Kokie čia rinkimai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl jūsų siūlymo mes tikrai balsuosim. Bet čia kitame straipsnyje. Mielieji kolegos, dėmesio! Dėmesio, labai svarbus balsavimas. Registruosimės, bet pirmiausia prašome susikaupti. Balsuosime dėl pataisos 87 straipsniui, tiksliau, antrajai daliai, kurią siūlo kolega K.Skrebys - ne 40% vienmandatėje apygardoje, o 25%. Taigi, dėmesio! Prašom registruotis. Kolegos, registracija.
Salėje - 79 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas remia kolegos K.Skrebio pataisą 87 straipsnio antrajai daliai, balsuoja už, kas mano, kad turi būti taip, kaip užrašyta, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 37, prieš - 34, 4 susilaikė. (Balsai salėje) O mano balsas kur? (Triukšmas salėje) Tai vis tiek tas pat. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio. (Balsai salėje) Pridedu vieną ten, kitą ten. Kolega V.Petrauskas dėl viso straipsnio.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, aš manyčiau, kad balsavimą būtų galima pakartoti, nes tik vieno balso skirtumas. Čia nieko blogo, manau, kad rinkimų maratonai vienmandatėse apygardose tikrai yra netikslingi, valstybė tik eikvoja lėšas. O šiaip dėl viso straipsnio aš pasiūlymo nepateikiau, bet ketvirtoji dalis yra tikrai jaunesnių žmonių diskriminacija. Kodėl esant lygiam balsų skaičiui Seimo nariu tampa vyresnio amžiaus kandidatas, kodėl ne jaunesnio? Kada mes pagaliau sugrįšime prie steigiamojo Seimo praktikos ir prie to, kad valstybės vairas turi tekti jaunesniems žmonėms, o nebūtinai vyresniems? Tiek pastabų. Manyčiau, kad antrąją dalį būtų galima perbalsuoti.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Dabar galima tik paremti 87 straipsnį.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš mielai paremčiau šitą straipsnį, jeigu vis dėlto būtų įvertinti kai kurie dalykai. Aš remiu šitą straipsnį. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Prašau. Minutėlę! Kolega S.Pečeliūnas, pasirodo, remia, tad aš atsiprašau.
S.PEČELIŪNAS. Aš sakau, kad remiu šitą straipsnį ir remiu dėl tokių priežasčių. Ir dar labiau galėčiau jį paremti pakeldamas dvi rankas, jeigu būtų ne vyresnio amžiaus kandidatų pirmumas, jeigu susiduria vyras su moterimi, surinkę lygiai balsų, pirmumas turėtų būti atiduotas moteriai, kad būtų jaunimui pirmumas atiduotas. (Triukšmas salėje) Tai jūs galų gale galite išgirsti, kas jums sakoma ar ne, nes vėl pensininkų pririnksim į Seimą! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim priimti šitą straipsnį?
S.PEČELIŪNAS. Yra parašyta labai aiškiai...
PIRMININKAS. Minutėlę!
S.PEČELIŪNAS. ... deklaracijai neprieštarauja tai, kas čia parašyta.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas 87 straipsnis, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už - 51, prieš - 19, 7 susilaikė. Priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 88 straipsnis, gausu pataisų, bet jau paskutinis su tokiomis pataisomis straipsnis. Yra K.Antanavičiaus siūlymas dėl pirmosios dalies. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ta dalis susijusi su prieš tai balsuota ir negali būti jokios diskriminacijos. Štai už vienmandates balsuojant reikia 40%, o už daugiamandates - 25%. Todėl yra mūsų daug kartų pakartotas siūlymas pakeisti 25% į 40%. Jeigu dalyvavo daugiau kaip 40% visų rinkėjų. Kitaip neįvykdoma Konstitucijos norma - vienodos teisės į vienodus balsavimus.
PIRMININKAS. Atrodo, kad ir kolegos J.Veselkos toks siūlymas. Kas remia siūlymą, kad būtų 40%, o kas mano, kad turi likti taip, kaip yra? Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai kalbame apie lygią rinkėjų teisę, tai kalbame apie teisę balsuoti, o ne apie tai, kada ir kokiu būdu išrenkamas kandidatas. Tai nieko bendro su lygia teise neturi. Manau, kad idealiausias variantas būtų, jeigu mes iš viso nenurodytume jokių barjerų, nes žmonėms yra suteikta teisė balsuoti. Kaip jie vykdo konstitucinę pareigą, yra jų reikalas. Žinoma, galima sugalvoti įvairių sankcijų, pavyzdžiui, Austrijos piliečiai moka 200 dolerių, jeigu neina balsuoti. Visko galima sugalvoti, bet aš siūlau palikti taip, kaip yra, nekeičiant, jei nėra tokios valios keisti, bet būtų galima eiti ir prie nulinio varianto.
PIRMININKAS. Kas remia kolegų K.Antanavičiaus ir J.Veselkos siūlymą? S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau tik pasakyti dėl 881 straipsnio, kad trečioji dalis...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamasis kolega, mes kalbam ne apie 881, o apie 88 straipsnio pirmąją dalį.
S.PEČELIŪNAS. Gerai. Pasakau labai aiškiai dar kartą savo nuomonę, kad rinkimuose neturėtų būti apskritai jokių procentų ir kad dalyvautų visi, ir aktyviai. Kaip sakoma, su šatra į rinkimus nenuvarysi. Tą procentą gali rašyti kokį nori, o jeigu žmonės neis, apskritai neįvyks jokie rinkimai. Jau parodė savivaldybių rinkimų praktika: kuo mažesnis procentas, tuo aktyvesni rinkėjai, nes jie jaučia, kad jeigu, sakysim, mano šalininkai neis ir taip norės užblokuoti, tai nebus procento, o mano priešininkai tikrai ateis, nes jie yra organizuoti. Taip mažesnis procentas daro rinkėjus aktyvesnius. Tai yra patikrintas ir mokslo įrodytas dalykas. Mieli ponai, aš manyčiau, nekelkim mes tų procentų ir būkim už mažesnį, kitaip sakant, tokį, koks yra dabar - 25%. Mes nesiūlom nulio, nes žinom, kad psichologiškai Seimo nariai yra nepasiruošę tokiam variantui, bet ateity gal pasiruoš. O dabar tegul būna 25%.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegų K.Antanavičiaus ir J.Veselkos siūlymą nustatyti daugiamandatėje apygardoje aukštesnį barjerą, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 32, prieš- 16, susilaikė 21. Nepritarta.
Dabar antras nemažiau svarbus dalykas. Tai 88 straipsnio antroji dalis, kurioje kalbama apie partinį slenkstį. 4% - daugiau ar mažiau? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, čia yra keletas pasiūlymų. Ponas A.Račas siūlo 5% ir dar alternatyvą - 6%. Taip pat jis dar siūlo, kad jungtiniame sąraše būtų nustatytos dvi alternatyvos - 7 arba 8%. Yra pono K.Antanavičiaus siūlymas - 6%. Dėl rinkimų barjero sumažinimo nėra nė vieno pasiūlymo. Yra tik padidinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė dėl 6 %.
Z.VAIGAUSKAS. Mano nuomone, tai yra tas klausimas, kurį turi spręsti Seimas. Darbo grupėje buvo labai ilgai ginčijamasi dėl tų dalykų, visi balsavimai buvo diametralūs - vieni padidinti, kiti sumažinti. Pas Prezidentą buvo sutarimas, kad gal geriau nekeisti. Aš žinau, kad kai iškyla klausimas dėl to procento, visada atsiranda diskusija. Todėl aš manau , kad gal pats geriausias variantas būtų nekeisti tų barjerų, nes iki rinkimų liko nelabai daug laiko, bet, jeigu Seime yra kitų nuomonių, darykite kaip patogiau.
PIRMININKAS. Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, kalbėti iš eilės. Vienas iš siūlymo autorių - A.Račas.
A.RAČAS. Šitą pasiūlymą pateikiau remdamasis patirtimi, kurią teko patirti Vakarų Europoje, ir taip pat patirtimi, kurią teko patirti Lietuvoje. Kadangi dabar vyksta įvairūs tyrimai įvairiuose rajonuose, sakykim, Kelmės rajone galėtų 10% ir daugiau laimėti demokratai, galėtų laimėti LDDP, konservatoriai ir pan. Tos partijos, kurios aktyviai dirbo visus metus, turi gerą autoritetą ir reitingą tarp žmonių, todėl turi visus šansus laimėti. Aš manyčiau, kad reikėtų paskatinti partijas, kad jos dirbtų ne vien tik prieš rinkimus, bet visą laiką tą aktyvumą rodytų. Manyčiau, kad tą kartelę reikėtų pasižiūrėti.
Kitas dalykas, kas yra partija? Ar tai grupė žmonių, susibūrusių apie ambicingą vadovą, ar tai grupė žmonių, kurie rengia valstybės socialinio ir ekonominio vystymo programas? Aš kaip tik skatinčiau šią grupę. Jeigu mes panagrinėtume bankų krizę, pamatytume, kad mes labai nedaug turime kompetentingų finansininkų, kurie galėtų atitinkamai spręsti iškilusias problemas, o tuo labiau parengti valstybės programą.
PIRMININKAS. Dabar iš eilės - kas kokį procentą siūlė? Kolega K.Antanavičius? Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūliau 6% ir norėčiau remti. Norėčiau išreikšti didelį susižavėjimą, kai motyvuojant pirmiau pasako, kad reikia suvienodinti, t.y. 25% už vienmandatę ir daugiamandatę, bet kai jau kalba apie partijas (mes, vienmandačių žmonės, balsavom už 40%), tai pradeda drebėti, o jos tokios stiprios palyginus. Tiesiog dreba, kad nesusirinks, ir balsuoja už 25%. Tai yra patyčios viršūnė. Aš manau, Konstitucinis Teismas nustatys, kad tokios nuostatos negali būti, nes yra pažeidžiama Konstitucija.
PIRMININKAS. Man atrodo, gerbiamasis pranešėjau, buvo kolegos R.Maceikianeco siūlymas dėl mažesnio procento. Aš prašyčiau jį taip pat tarti...
Z.VAIGAUSKAS. Ne, ne dėl mažesnio procento. Ten buvo dėl išlygos.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Kolega R.Maceikianecas. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes dabar siūlysime, kad tautinės mažumos neturės šitos išlygos, tai čia bus didelis žingsnis atgal, palyginti su tuo, kas buvo, ir su bendromis tendencijomis dėl tautinių mažumų teisių apsaugos. Tuo labiau, kada dabar pranešėjas aiškins, kad yra politinė partija, turi turėti vienodas teises, bet juk mes ne savo noru sukūrėme partiją, todėl kad tas pats... (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Tikrai yra negražu, netrukdykite! Ne taip dažnai šneka kolega Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš suprantu, kad dauguma turi teisę šnekėti, bet leiskite tautinių mažumų atstovui pasakyti nors pusę žodžio, ponas Juškevičiau. Galų gale tokią pačią teisę turiu kaip ir jūs. 1994 m. šio Seimo dauguma nutarė, kad tautinių mažumų visuomeninės organizacijos neturi teisės dalyvauti rinkimuose. Jūs puikiai šitą prisimenate. Kalbėjau su LDDP vadovais, jie sako, kad kitų negerų posūkių, apribojant tautinių mažumų teises, toliau nebus daroma. Tą gali patvirtinti ir ponas A.Kunčinas, ir ponas J.Karosas. Bet vis dėlto buvo padarytas kitas žingsnis. Apribotos šiuo sprendimu tautinės mažumos. Jau kituose rinkimuose negalės turėti savo atstovybės Seime. Aš vis dėlto kviesčiau susimąstyti ir, kaip ir kitose Europos šalyse, nepriimti tokio sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti mūsų frakcijos nuomonę. Šiandien mes tą klausimą aptarinėjome frakcijos valdyboje ir nutarėme, kadangi klausimas pakankamai kontroversiškas, leisti frakcijai balsuoti laisvai tuo klausimu. Tiesa sakant, asmeniškai aš manyčiau, kad 5% barjeras nebūtų didžiausia blogybė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia jau visai įdomu. Gerbiamieji kolegos, dėmesio. Mes dabar turime tartis dėl darbo tvarkos. Dėl skaičių balsuojama didėjimo tvarka. Bet šiuo atveju yra skirtingi skaičiai, skirtingi dalykai, yra išlyga tautinei mažumai, mes dėl jos galime balsuoti atskirai ir išbraukti iš šito. Tada yra ir 4 pasiūlyti, ir 5, ir 6, ir plius dar jungtinis sąrašas arba blokas. Todėl aš prašyčiau dabar kolegas... (Triukšmas salėje) Bloko neliko? Atsisakote? Gerai. Liks tada 4, 5, 6... Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasiūlyti, gal galim balsuoti taip, kad mes pradžioje pasirinkime, ar tikrai atsisakome 4%, t.y. pradžioje pasirenkame, kad, pavyzdžiui, vienas balsavimas būtų, kas už 4%, kitas, kas už kitus procentus. Po to rinksimės tarp 5 ir 6, jeigu pasirinksime alternatyvą.
PIRMININKAS. Aš nedrįsau tokio supaprastinto balsavimo siūlyti, bet, jeigu kolegos siūlo, tai, be abejo, yra racionalu. Ir S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pritariu A.Kubiliaus pasiūlymui, tik noriu nusistebėti, kad visų frakcijų sutarimas pas Prezidentą šiandien gali būti paverstas muilo burbulu. Prašyčiau, kad LDDP apie tai taip pat pagalvotų. Ačiū.
PIRMININKAS. M.Stakvilevičius. (Triukšmas salėje) Kolegos, tylos! M.Stakvilevičius, kuris dabar stovėjo, man atrodo, šiek tiek trumpiau.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad čia yra kardinalus klausimas. Būtent, kokios partijos imasi atsakomybės toliau vadovauti Lietuvos Respublikai. Kadangi LDDP frakcijoje šitas klausimas nebuvo svarstytas, aš iš viso prašyčiau nutraukti ir atidėti balsavimą. Jeigu bus pakeistas šitas statusas, tai dar kartą kartoju, Lietuvą valdys trys partijos: Krikščionių demokratų, Konservatorių ir LDDP. Tuo viskas ir baigsis. Mes iš tikrųjų darome labai rimtą žingsnį. Bus padarytas, tai bus. Bet aš prašyčiau, kad šiandien nebalsuotume.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Bus galima dėl motyvų pasakyti. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Aš galiu tik pritarti gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymui. Iš tikrųjų, kad iš pradžių balsuotume dėl 4%, o toliau jau žiūrėtume, į kurią pusę judėti. Tai būtų pats geriausias pasiūlymas, t.y. palikti taip, kaip yra.
Dabar dėl antrojo pasiūlymo, dėl pono R.Maceikianeco, gal aš atskirai...
PIRMININKAS. Čia atskirai. Šitas bet kuriuo atveju tinka. Kolegos, dėmesio. Vienas - už, vienas - prieš. Kas remia 4%, kas remia bet kokį kitokį procentą. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, mes turime ketvirtų metų darbo patirtį ir pagalvokime, ar pas mus yra šiuo metu frakcijų per daug, ar per mažai, ar optimalus skaičius? Kaip tik buvo 4% perėjimo riba. Man atrodo, kad šiuo metu esantis frakcijų skaičius yra optimalus. Jis pakankamai atspindi įvairovę. Susirinkę frakcijų seniūnai gali aptarti, svarstyti ir nuspręsti bet kurį svarbiausią valstybės gyvenimo klausimą. Jeigu mes didintume šitą skaičių, keltume kartelę, frakcijų skaičius Seime mažėtų. Tai neigiamai atsilieptų klausimų svarstymui. Antrasis motyvas yra dar tas, kad liko mažai laiko iki rinkimų. Jeigu mes keistume šitą skaičių, tai būtų galima traktuoti kaip kai kurių partijų rinkiminį interesą. Šito mums turbūt irgi nereikėtų. Dėl tautinių mažumų aš norėčiau, kad paliktumėte sąraše kalbėti atskirai, nes, matyt, bus atskiras balsavimas.
PIRMININKAS. Taip. Čia bus atskiras balsavimas. Dabar, kas remia...
A.BALEŽENTIS. Aš už tai, kad liktų 4%.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar vienas, kuris remtų didesnį, t.y. kitokį procentą. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Aš jokiu būdu negaliu paremti. Aš remiu išankstinius partijų vadovų susitarimus ir duotą žodį...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Nemanau, kad reikėtų sutarimus keisti.
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius jau kalbėjo. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pakelti tą procentą, nes tai skatins partijas stiprėti. Aš manau, kad nieko blogo neatsitiks Lietuvos Seimui, jeigu Seime liks šiek tiek mažiau frakcijų.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Prašom registruotis. Registracija.
79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kad po to nebūtų painiavos. Dabar balsuosime tik dėl to pagrindinio teksto, t.y. ar 4%, ar kitas skaičius. Dėl išlygos tautinėms mažumoms ir dėl koalicijų atskira kalba. Ar supratote? Kartoju. Dabar mes balsuosime alternatyviai, ar partinis slenksnis 4%, ar kitoks, t.y. gali būti didesnis, nes pasiūlyta tik didesnis. Viskas. Dėl išlygos tautinių mažumų politinėms organizacijoms yra atskira kalba ir atskiras balsavimas. Dėl didesnio procento koalicijoms atskira kalba ir atskiras balsavimas. Ar aišku? Kadangi labai rimtos frakcijos labai rimtas vadovas prašo registruotis dar sykį, prašom. (Balsai salėje. - Kas toks?) Jis buvo pasirodęs prieš visus. Prašom registruotis.
79 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tą patį partinį slenkstį, t.y. 4%, mygtukas “už”, kas mano, kad reikalingas kitoks, mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku?
Už - 26, prieš - 49. Stebėtina vienybė skersai partijų. Mielieji kolegos, dabar prašom, kas remia kokį procentą? 5, 6%? Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes gerai visi žinome politologijos istoriją ir žinome, kad stabiliausios yra tokios politinės sistemos, kuriose partijų skaičius yra pakankamai ribotas. Aš siūlau spręsti problemą iš esmės ir balsuoti už 6%.
PIRMININKAS. Kas remia 5%? Prašom. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes vieno aspekto iš viso nesakėme dėl balsavimo motyvų. Visus mūsų partijų susitarimus, mes buvome jau sutarę, sulaužėme. Tai rodo, ko verti mūsų susitarimai ir ko verti mūsų partijų lyderių tvirti žodžiai. Turiu omenyje tiek konservatorius, tiek LDDP. Antra vertus, jeigu mes atsisakome, tai irgi buvo sutarta, bet dabar galbūt jau pasikeitė dėl tautinių mažumų, kad visi yra piliečiai ir turi vienodą balso teisę, tai tokiu atveju jie irgi turės įveikti jau 5% barjerą. Kuo didesnis procento barjeras, iš esmės tada ir balsavimas nebetenka prasmės. Geriausia būtų buvę, kad būtume palikę taip, kaip yra. Juo labiau kad 4 ar 5, jeigu pažiūrėsite į balsavimo rezultatus, frakcijų kiekis nuo to Seime nė kiek nebūtų pasikeitęs. Tokiu atveju, aš manau, reikėtų palikti tarpinį variantą. Aišku, aš apgailestauju, kad nepateikiau balsavimui 4,5%, ką žadėjau komisijai. Arba 25% perspektyvai, su kiekvienais rinkimais pridedant po 0,5%. Turėsime vienpartinę sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas už 4%, vienas už 5%. Dabar bus alternatyvus... Atsiprašau, už 5% ir už 6%. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas “už” - 5%, mygtukas “prieš” - 6%. Ar aišku? Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už - 52, prieš - 19. Nustatoma 5%.
Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl išlygos tautinėms mažumoms. Vienas - už, vienas - prieš. S.Pečeliūnas. Ar darome išlygą politinėms organizacijoms tautiniu pamatu?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš ir šituo klausimu noriu kalbėti ir iš karto užsisakau dėl koalicinės. Jūs sakėte, bus atskiras balsavimas, o patekti į kompiuterį yra pakankamai sudėtingas reikalas. Pasakau jums iš anksto, kad jūs žinotumėte, o iš anksto užsirašymas galioja.
Dėl tautinių mažumų. Kiekvienas tautinės mažumos atstovas turi konstitucinę teisę dalyvauti bet kokioje Lietuvos Respublikos partijoje, judėjime, organizacijoje. Tai yra jo konstitucinė teisė. Dar daugiau. Šiuo metu jau susikūrė tautiniu pagrindu organizuotos politinės partijos. Tai irgi su Konstitucija sunkiai suderinamas dalykas, bet ką turim, tai turim. Dabar, jeigu mes dar darome jiems kažkokią išlygą, tai mes juos praktiškai tuo veiksmu izoliuojame nuo integravimosi į Lietuvos valstybės gyvenimą. Mes juos padarome kažkokiais kitokiais piliečiais, su kitokiomis teisėmis, gal ir su kitokiomis pareigomis. Norėčiau, kad balsuodami apie tai galvotumėte. Kas jiems trukdo eiti į politines partijas ir jose dalyvauti, ir būti pirmais sąrašuose, ir patekti į Seimą? Kas trukdo jiems kalbėtis su politinėmis partijomis, kad jų žmonės patektų į tuos sąrašus? Galiausiai jie turi savo politines organizacijas, tegul jos dalyvauja rinkimuose, tegul jos laimi. Tuo labiau kad yra pažeistas partijų susitarimas. Aš galiu tik apgailestauti, nes 4% barjeras jiems būtų lengviau peržengiamas. Ką padarysi, padarėme sunkiau, bet, deja, ne mūsų rankomis tai buvo padaryta. Ir ponas R.Maceikianecas mums šito priekaišto tegul nereiškia. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Gerbiamasis Sadkauskai, gerbiamieji kolegos, dabar vienas Seimo narys gali paremti siūlymą. Ar kolega V.Petrauskas, ar kolega A.Baležentis parems? Kuris? Sąžiningai. Maža, kad jūs prašėte, S.Pečeliūnas jus aplenkė. Tarkitės tarpusavyje, kuris pirmausite. Dabar vienas, kuris gali paremti. Kolega V.Petrauskas. Ne. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, taip samprotaujant, visi piliečiai yra lygūs ir tartum turėtų būti ir visoms partijoms lygios teisės. Bet jeigu buvo anksčiau pas mus tokios išlygos ir jeigu apygardose tiesiogiai tautinių mažumų atstovai, tarkim, nebūtų išrinkti, manau, kad Seimui vis tiek būtų didelių minusų. Vadinasi, turi tautinės mažumos tam tikrų ir specifinių interesų ir jiems Seime turėtų būti atstovaujama. Manau, kad Seimui naudinga ir reikėtų mums nuolaidas daryti ir palikti panašią tvarką, kaip buvo praėjusiuose rinkimuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Jokių vedimo tvarkų, užtenka. Gerbiamasis Baleženti, turėkite sąžinės! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos R.Maceikianeco siūlymą dėl išlygos tautiniu pagrindu sudarytoms politinėms organizacijoms, tas balsuoja už. Kas mano, kad tai nelabai gerai, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 22, prieš - 34, susilaikė 12. Nepritarta.
Dabar prašom kalbėti dėl koalicijų ir dėl procentų. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš taip suprantu pono A.Račo pasiūlymą, kad juo vėl yra skatinama kurtis stiprioms partijoms, o ne kažkokiems efemeriniams dariniams prieš rinkimus, kurie susidaro prieš rinkimus, o po rinkimų vėl išnyksta. Mes siūlome, kad tokiems dariniams, kurie susidaro tik prieš rinkimus, būtų šiek tiek sunkiau pakliūti į Seimą, ir norėtume, kad tokie dariniai iš tikrųjų formuotųsi į normalias partijas ir tokiu atveju naudotųsi visomis partijų turimomis teisėmis šiandien pakliūti į Seimą surenkant 5% balsų. Aš manau, kad iš tikrųjų nėra jokio reikalo skatinti Lietuvoje susidarymą tokių laikinų junginių, kurie po to išyra ir rinkėjai lieka nusivylę. Todėl siūlyčiau pritarti pono A.Račo pasiūlymui iš esmės. O dėl procentų galime, kaip ir anksčiau, susitarti balsavimu, pasirenkant 7% ar 8%.
PIRMININKAS. Aš siūlau 6% ar 7%, nes mes ten jau pakeitėme, tai būtų labai logiška: 5%, o koalicijai - 6%, ir užtenka. S.Pečeliūnas. Remiate ar neremiate šitą siūlymą?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad vis dėlto būtų elgiamasi sąžiningai bent retkarčiais, jau visuomet nebeprašau, nes tai būtų bergždžias prašymas. Bent retkarčiais. Žiūrėkime labai paprastai. Kažkokios organizacijos sudaro jungtinį sąrašą. Jų teisės, kaip ir kurios nors vienos partijos sąrašo, yra visiškai vienodos, nieko jos daugiau negali daryti, kaip tik turi įveikti tam tikrą barjerą. Jokių privilegijų tai nesuteikia. Nei rinkimų komisijoje, nei kitur jokių privilegijų nesuteikia. Tai kas gi čia vyksta, aš norėčiau paklausti. Aš manyčiau, kadangi tai yra lygiai toks pats junginys, galintis dalyvauti rinkimuose, tai ir sąlygos jam turi būti vienodos. Kaip vieniems, taip ir kitiems. Ir procentas turi būti vienodas. Aš sutinku, kad čia gali būti nubalsuota bet kaip, gali būti nubalsuota, kad dabar yra jau liepos 3 d. ar dar kaip nors. Visa tai yra įmanoma. Bet yra vienas paprastas dalykas. Kai mes siūlėm blokų susidarymą, mes būtume siūlę blokui aukštesnę kartelę, nes ten yra kiti principai, ir todėl mes patys būtume tą siūlę. Dabar, kai šito buvo atsisakyta, ir, kaip matom, kai Lietuvos Seimas, abi didžiosios partijos, gal net visos trys, veda Lietuvą į dvipartinę sistemą, mes daug sykių sakėm, kaip tai Lietuvai yra pavojinga. Tai, ką dabar ponas A.Kubilius siūlo, yra dar vienas žingsnis į tą pusę. Aš manyčiau, kad turi išlikti tas pats procentas, kaip ir ką tik čia buvom nubalsavę. Tai, kad... 5%, ką padarysi, taip jau nubalsavom.
PIRMININKAS. Laikas.
S.PEČELIŪNAS. Bet turi būti lygybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosim dėl principo, ar koalicijoms yra didesnis procentas, ar ne? Pranešėjau, prašom trumpai.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad tą procentą partijos galės labai lengvai apeiti. Tiktai tiek. Jos paprasčiausiai tada eis kažkurios partijos vardu, ir viskas, tada ta norma neveiks. Bet šiaip ji turi tam tikros logikos, kadangi... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas mano, kad koalicijoms, jungtiniams sąrašams turi būti didesnis partinis procentas, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia daryti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, kolegos? Prašom balsuoti.
Už didesnį procentą - 63, prieš - 9. Taigi, mieli kolegos, dabar siūlymas yra toks: 6, 7 ir 8. Aš siūlau nustatyti reitingą, o po to už tą skaičių, kurį pasirinksim, balsuoti. Ar tinka taip? 6, 7, 8. (Balsai salėje) 6 aš siūlau. (Balsai salėje) 6, 7, 8. Prašom. Dėl kiekvieno balsuojam. Kas surenka daugiau, tada tą pasirenkam. Ne, jokių 10. 6, 7, 8. Jeigu kas nori paremti, prašom. Vienas - už, vienas - prieš. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi balsavimas yra labai svarbus, vis dėlto aš siūlyčiau laikytis Seimo statuto reikalavimų ir sugrupuoti po du skaičius didėjimo tvarka: dėl 6,7 balsuoti, jeigu pasirinksim 7, dėl 7,8, ir tuomet paaiškės taip, kaip Statute nustatyta.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, reitinginį balsavimą mes esam ne kartą darę, ir tada atitinkamai balsuojam. Už 6, už 7, už 8. (Balsai salėje) Prašom. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gal vis dėlto geresnė buvo mūsų balsavimo tvarka, kai 6 ir daugiau, ir taip toliau.
PIRMININKAS. Prašau, galim susitarti. Gerai.
R.J.DAGYS. Taip būtų geriau. O dabar dėl motyvų. Iš esmės turbūt, jeigu kiekvienas sąrašas, jungiami keli sąrašai tam, kad, vienas dalykas, apeitų barjerą, kitas dalykas - kad tas sujungimas duos dar kokį nors rinkiminį efektą. Todėl, aišku, to 1% rinkiminis efektas nėra toks jau labai didelis. Gal jis turėtų būti, mano galva, didesnis, jeigu pats barjeras yra 5%. Jeigu būtų 4%, dar galima būtų galvoti, bet dabar galbūt turėtų būti 7%.
PIRMININKAS. Gerai. Iš eilės. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš tiktai patikslinti norėjau. Su jūsų sąrašu, pone pirmininke LDDP ar generalini sekretoriau, nežinau, kaip ten bus - koalicinis dabar su LAF’u ar vienas? Ar ten visi bus partiečiai?
PIRMININKAS. Klausimas nesusijęs su šiuo konkrečiu teoriniu balsavimu. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau pasiūlyti tokį kompromisą, kuriame būtų ir 6%, ir 7%, ir 8%. Ir prašyčiau pranešėją, galbūt bus galima atidėti šio straipsnio priėmimą, gal iki to. Pasiūlyčiau tokį variantą: čia mes kalbėjom, ir kolega V.Petkevičius, kiek žinau, pritars, jeigu dviejų partijų koalicija - 6, jeigu trijų - 7, jeigu keturių - 8. Tai bus kompromisinis variantas, labai aiškus ir suprantamas.
PIRMININKAS. Variantas. V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Čia gerbiamasis A.Kunčinas mano pasiūlymą nusiklausė ir pasakė, bet visai teisingai. Dabar jeigu kiekviena partija turi įveikti 5% barjerą, tai dviejų koalicija tegul įveikia 6, jeigu trijų koalicija - 7 ir t.t. O ponui K.Gaškai aš pasiūlyčiau efedrino negerti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, ir balsuosim. Ir, matyt, balsavimas bus toks, kaip čia kolegos mane patikslino. Pirmasis balsavimas - 6 ar daugiau. O po to, jeigu daugiau, tada 7 ar 8 alternatyviai. Sutinkam?
K.GAŠKA. Dėl vedimo tvarkos. Mano pavardė buvo paminėta. Gerai, po balsavimo.
PIRMININKAS. 76 Seimo nariai. Dėmesio! Balsuosim taip: kas už 6 koalicijai - mygtukas “už”, kas daugiau - mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Jeigu daugiau, tada antrą kartą balsuosim. Prašom balsuoti.
Už 6 - 13, už daugiau - 59. Tada ant-ras balsavimas. Mygtukas “už” - 7, mygtukas “prieš” - 8. Ar aišku? Mygtukas “už” - 7, pirmasis skaičius, mygtukas “prieš” - 8. Prašom balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami.
41 - už, 30 - prieš. Pasirinkti 7%. Mieli kolegos, antroji dalis dabar yra tokia: 5% - bendras barjeras, o koalicijai - 7%. Gerbiamasis pranešėjau, kas toliau?
Z.VAIGAUSKAS. Na, toliau ponas A.Račas siūlo 88 straipsnyje išbraukti antrosios dalies antrąjį sakinį iki galo, kitus sakinius, bet aš nenorėčiau sutikti, nes tas sakinys yra labai svarbus. Ten nustatomas tas mechanizmas, ką daryti tokiu atveju, kai to, sakykim, dabar naujai nustatyto didesnio barjero nepraeina nė viena partija. Tai yra grynai teorinis variantas ir, mano supratimu, jis yra labai svarbus. Dar, kad nebūtų kažkas panašaus, kaip pas mus atsitikę... atsiima, taip? Aš girdžiu, gerbiamasis A.Račas atsiima. Aš labai dėkingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Truputį lengviau. Bet dabar, man atrodo, yra A.Baleženčio-S.Pečeliūno alternatyvus variantas. Ir yra vėl kolektyvo, ir dar yra kolegos K.Antanavičiaus. Man atrodo, gal išspręskim K.Antanavičiaus klausimą, kaip lengvesnį. Jis štai ką siūlo: iš sąrašų išbraukiami tie piliečiai, kurie buvo kandidatais į Seimo narius vienmandatėse apygardose ir nebuvo išrinkti. Pranešėjau, jūsų nuomonė.
Z.VAIGAUSKAS. Ne, mano supratimu, čia nėra jokios logikos. Vienas dalykas - to dar negalima padaryti, kadangi tų vienmandačių rinkimų apygardų rezultatai nežinomi ir yra nepasibaigęs balsavimas antrajame rinkimų ture, o antras dalykas - aš visiškai nesuprantu, kodėl juos reikėtų braukti. Tai kaip tik tokia logika ir yra, kad kandidatas į Seimo narius yra ir partiniame sąraše, ir vienmandatės rinkimų apygardos kandidatų sąraše. Rinkėjas pasirenka, kur jam suteikia pirmenybę. Nėra visai jokios logikos braukti. Aš suprantu tuos Seimo narius, kurie nori padaryti mažesnį konkursą vienmandatėse rinkimų apygardose, kad į jas kandidatuotų tik pavieniai Seimo nariai, aš suprantu tą logiką. Čia yra būtent tas planas, kad jokioms partijoms nepriklausantiems kandidatams būtų lengviau varžytis, kad partijų atstovai neitų į vienmandates apygardas. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas. Atsiprašau, siūlytojas. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš visiškai sutinku su pono Z.Vaigausko nuomone, kad tikrai nėra jokios logikos leisti pasitikėjimo negavusiam vienmandatėje vis dėlto būti Seimo nariu. Štai jis iškėlė save, kaip dabar, gavo tą 1000 parašų, vyko balsavimas, o rinkiminėje apygardoje jį atmetė, bet jis vis dėlto per sąrašą dėl to, kad kiti jam ten atstovavo, įlindo. Na, tai čia yra superlogika graži, vadinasi, žmonės atmeta, o jis vis tiek išrinktasis. Na, tai kam jis gali atstovauti ir ko jis yra vertas? Todėl, sakyčiau, yra mūsų pasiūlymas: iš sąrašų išbraukiami tie, kurie negavo pasitikėjimo vienmandatėje. Tai būtų vėlgi sudrausminimas ir rimtesnė atsakomybė. Na, kaip jūs balsuosite - jūsų atsakomybės vėlgi ir doros klausimas. Ir doros, svarbiausia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra Seimo narių, remiančių kolegos K.Antanavičiaus siūlymą? S.Pečeliūnas. Prašom. Dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymo.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš negaliu remti šio kolegos K.Antanavičiaus siūlymo, bet noriu tiesiog pasidžiaugti, kad šiandien ne žodžiais, o darbais buvo įrodyta dviejų didžiųjų frakcijų vienybė - LDDP, Konservatorių ir Krikdemų. Taigi mes greitai Lietuvoje turėsim vienpartinę sistemą. Ačiū jums, kolegos.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom. Dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymo.
A.BASKAS. Man atrodo, K.Antanavičiaus siūlymas logiškai išplaukia iš pirmojo siūlymo, kad nebūtų balsuojama už sąrašus, kad nebūtų galimybės slėptis už kitų pečių tiems, kurie bijo rinkėjų žodžio, rinkėjų sprendimo. Bet kartu aš atkreipiu dėmesį, kad čia ir kitas nelogiškumas. Jeigu (...) neparašyta, kad vienybė, tai jūs už vienybę jau nubaudėt - pakėlėt iki 7%. Jeigu eina, kaip sakoma, į vienybę partijos, tai jūs nubaudėt, kad joms ne 5%, o jau 7% barjerą reikės “perlipti”. Taigi čia tų nelogiškumų yra daug, ką jau čia padarysi.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos K.Antanavičiaus papildymą 88 straipsniui, tas balsuoja už. Kas mano, kad jis nereikalingas, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už - 2, prieš - 50, 12 susilaikė. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau nesijuokti, kur nereikia. Dviem būti jau yra gerai. Vienam sunkiau, o dviem jau įdomu. Dabar, gerbiamieji kolegos, yra A.Basko siūlymas, jeigu jis neatsiima.
Z.VAIGAUSKAS. Ne, gerbiamojo A.Basko siūlymas negalimas, gerbiamasis Pirmininke. Čia jau kita sistema, kitoks reitingavimo būdas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, tada aš negaliu teikti. Nebent dėl balsavimo motyvų jūs galit šnekėti. A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, pranešėjas tikrai teisus, kadangi buvo pasirinktas biuletenis, tai tuomet šis mano siūlymas atpuola. Bet mano siūlymai yra dėl 881. Vėliau.
PIRMININKAS. Čia atskirai kalbėsim. Tada aš siūlyčiau apsispręsti dėl kolegų A.Baleženčio ir S.Pečeliūno siūlymo.
Z.VAIGAUSKAS. A.Baleženčio ir S.Pečeliūno siūlymas. Kadangi tai yra sistema, įtvirtinanti rinkimų bloką, kurio dabar jau neliko Seimui nepritarus, man regis, dėl jo balsuoti irgi negalima.
PIRMININKAS. Tada atkrenta. Ir kolektyvo siūlymas. Kas jo vardu kalbės? Kolega J.Bernatonis. Gerai. J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes patvirtinom biuletenį ir patvirtinom jo užpildymo tvarką, tai natūralu, jog turėtume patvirtinti ir tai, kaip yra nustatomi tie rezultatai, t.y. 88 straipsnį papildyti septintąja ir aštuntąja dalimi.
PIRMININKAS. Aišku. Kolega A.Baležentis dėl papildymo.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš jau kalbėjau, kad šie pasiūlymai yra pateikti pavėluotai. Jie yra nestatutiniai. Šis balsavimas dėl šio straipsnio ir visų kitų yra nestatutinis ir yra negaliojantis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima tik paremti siūlymus. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Jokiu būdu neremiu...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Dėl viso straipsnio...
R.J.DAGYS. Dėl papildymų negaliu paremti...
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Galima tik paremti.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš galiu paremti ir kategoriškai galiu paremti aštuntąją šio pasiūlymo dalį. Būtų labai įdomu matyti balsavimo rezultatus, ypač faktą, kad tie, kurie kovojo prieš reitingą, kad tie, kurie kovojo prieš partiją, nori tapti viena partija ir viena tiesa, ką Lietuva jau turėjo, kad jie nebijotų to pasakyti viešai. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolektyvo, t.y. mažojo kolektyvo, papildymą 88 straipsniui... Prašau, pranešėjau.
Z.VAIGAUSKAS. Aš norėčiau paklausti pateikėjų, ar jie nesutiktų, kad aštuntojoje dalyje dar būtų po žodžių “apie tai iš anksto viešai pranešama rinkėjams” įrašyta “nurodoma biuletenyje”. Tai būtų geriausias dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas už papildymus 88 straipsniui, prašom balsuoti už. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
Už - 34, prieš - 24. Pritarta. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų labai sunku kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio, kai priimta tiek daug pataisų. Aš matau, kad kai kurie Seimo nariai labai jautriai į tai reagavo, todėl norėčiau priminti, jog Latvijoje taip pat prieš parlamento rinkimus buvo barjeras pakeltas nuo 4 iki 5%, ir dėl to parlamento kokybė nenukentėjo. Todėl aš irgi... ką darysi, Seimas priėmė tokį sprendimą, todėl žiūriu į jį optimistiškai ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Dėkoju. Už.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Aš vis dėlto, pasisakydamas prieš šį straipsnį, turiu konstatuoti, kad partijų lyderių susitikime pas Respublikos Prezidentą išdėstyta vieninga nuomonė yra akivaizdžiai sulaužyta. Visos didžiosios partijos akivaizdžiai paneigė savo lyderių nuomonę. Yra faktas, kad didžiosios partijos pakankamai daug turi bolševizmo idėjų, nepriklausomai nuo jų ideologijos ir pavadinimų, - ar tai būtų LKDP, ar Tėvynės sąjunga, ar LDDP, - kad šios partijos labai vieningai siekia likviduoti kitas partijas, likviduoti konkurentus, monopolizuoti valstybės valdymą, išstumti kitą nuomonę iš politinio gyvenimo, uzurpuoti įtaką Seime. Vis dėlto yra tikrai liūdna ir gaila, ir tai tampa akivaizdu, kad Lietuvoje kuriama nauja dvi- ar tripartinė nomenklatūra, kad visuomenėje bus populistiškai vaidinama partijų kova, nesutikimas, prieštaravimas, o užkulisiuose bus gražiai susitariama dėl postų, dėl kėdžių, dėl pasidalijimo įtakos sferomis, o štai visuomenėje bus vaidinama arši kova. Septintaisiais nepriklausomybės metais tai yra labai pavojingas dalykas. Yra nubrauktos galimybės arba stengiamasi nubraukti galimybes padaryti jungtinius sąrašus, sutrukdyti tiems, kurie susitaria. Taigi šaukiantys už vienybę akivaizdžiai elgiasi priešingai. Labai įdomu, kokią demokratinę Lietuvą sukurs šios partijos ateities parlamente. Tai kelia tiktai nuostabą, nustebimą, tai jokiu būdu nesiderina su jokiais demokratijos principais. Aš kviečiu nepritarti 88 straipsniui.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti už 88 straipsnį su visais nubalsuotais procentais. Kas už, prašom balsuoti už, kas prieš, taip pat.
49 - už, 11 - prieš, 4 susilaikė. Priimta. (Balsai salėje) Mes tuoj baigsime ir galėsime replikuoti kiek norit.
88 papildomas straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė, o po to...
Z.VAIGAUSKAS. Tai jis yra būtinas. Tas straipsnis yra būtinas, nes kitaip bus neaišku, kaip tą eilę nustatyti.
PIRMININKAS. Prašau. Kurie siūlytojai: ar kolega A.Baskas, ar kolega J.Bernatonis? J.Bernatonis. Gerai. (Balsai salėje) Gerbiamasis Andriau Kubiliau, tikrai tuoj kalbėsite, kiek norėsite. Liko keli straipsniai, o ginčai dėl vieno.
J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Suprantu, kad visi pavargę, nes šis įstatymas iš tiesų priiminėjamas tam tikroje įtampoje. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl trečiosios dalies 881 straipsnio siūlytume balsuoti atskirai. Trečiojoje dalyje teigiama, kad jeigu kandidatai į Seimo narius išbraukia daugiau kaip pusę už tą sąrašą balsavusių rinkėjų, jis laikomas neišrinktu daugiamandatėje apygardoje ir išbraukiamas iš kandidatų sąrašo. Tai yra norma, kuri yra, mano manymu, diskutuotina, ir dėl jos reikėtų balsuoti atskirai. Šiaip jau siūlyčiau šį straipsnį priimti, nes nustatę biuletenio formą, nustatę jo užpildymo tvarką turėtume nustatyti ir kaip skaičiuojamas reitingas.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi bet kokie susitarimai yra sulaužyti, nesvarbu, kur jie buvo: ar tarp partijų, ar pas Prezidentą, ar Prezidento akivaizdoje, ar net jeigu, matyt, ir krauju reikėtų pasirašyti, vis tiek būtų sulaužyta, kai atsiranda pyrago kvapas prieš nosį didiesiems, todėl aš pirmiausia atsiimu savo parašą iš šitos darbo grupės po šituo 81 straipsniu todėl, kad buvo sulaužyti susitarimai. O tie parašai čia atsirado susitarimo pagrindu. Tuos susitarimus sulaužė ir vieni didieji, ir kiti. Čia jie niekuo nesiskiria, jie yra visiškai tapatūs ir lygūs.
Todėl siūlau pasirinkti tą 1 ir 2 šio papildomo straipsnio variantą pirmuoju punktu, kur yra numatyta kita reitingo galutinio nustatymo procedūra. Tai yra, kas surinko daugiau, tas ir yra aukštesnis. Ir siūlau išbraukti 3 punktą, norėčiau, kad ir ponas J.Bernatonis su tuo sutiktų. Nes jis dabar... Ką gi reiškia tas 3 punktas? Rinkėjai nubalsuos, kad asmuo yra išmetamas iš partijos. Na, atsiprašau, tokie dalykai tikrai keistai atrodo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, dėl tos trečios pastraipos... Gal imkime ir už ją nubalsuokime, paskui atiduosime Konstituciniam Teismui, paskui galėsime taisyti visą įstatymą. Tiktai vieną motyvą būtų galima pasakyti, kodėl reikėtų balsuoti už ją už. Iš tikrųjų reitingas, kai kalbam apie reitingą, tai nereiškia, kad kandidatas išbraukiamas iš viso. Tai yra tiktai jo vieta perstumiama. Tai viena. Todėl aš siūlyčiau nepalaikyti šitos nuostatos.
Visos kitos, aišku, dabar jau tampa techninės pataisos. Gerbiamajam S.Pečeliūnui, A.Baleženčiui ir kitiems norėčiau pasakyti: kai nueinate grybauti su velniu, tai tokius rezultatus ir gaunate.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Tai aš norėčiau galbūt... Mes sėdėdami Seime tai žinome šituos dalykus. Bet tie žmonės, kurie klauso arba skaitys stenogramas, jie gali nežinoti, apie kokį susitarimą kalbama. Tai susitarimas, pasirašytas kelių frakcijų ir partijų atstovų, buvo vienas. Aš perskaitysiu jų pavardes. Tai LDDP frakcijos seniūno pavaduotojas ponas J.Bernatonis, Demokratų partijos frakcijos seniūnas ponas S.Pečeliūnas, Tautininkų frakcijos atstovas ponas A.Baležentis, LDDP frakcijos seniūnas ponas G.Kirkilas ir Centro sąjungos lyderis ponas R.Ozolas. Tai buvo vienintelis toks bendras siūlymas, kuris buvo teikiamas su kelių partijų atstovų parašais. Štai dabar ponas S.Pečeliūnas pasakė, kad jis atsiima savo parašą, laužo tuos susitarimus. Tai būtų gerai, kad visi žinotų, apie kokį susitarimų laužymą yra kalbama. Iš tikrųjų turbūt, na, negražu laužyti tuos susitarimus, kai yra parašai.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Man atrodo, kad ir jūsų siūlymai yra. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš siūlyčiau, kad mes balsuotume atskirai už šio straipsnio trečiąją pastraipą dėl to, kad nuomonės čia gali labai skirtis skirtingose frakcijose ir partijose. Jeigu balsuosime kartu, tai šitie skirtumai gali neišryškėti. Aš labai prašau šitokį balsavimą organizuoti dėl trečiosios pastraipos atskirai - pritarti ar nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegoms Seimo nariams pageidaujant, - J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi keletas Seimo narių, kurie buvo pasirašę bendrą mūsų projektą, atsiima savo parašus, aš manau, kad nebūtų gerai, jeigu būtų teikiamas balsavimui tas projektas, dėl kurio taip sunkiai buvo pasiektas konsensas. Todėl siūlau balsuoti dėl pataisos, kurią pateikė Seimo nariai J.Bernatonis, N.Germanas, A.Gricius, G.Kirkilas ir A.Salamakinas, kuri buvo įregistruota dar prieš pradedant priėmimą, balsuoti, kad įstatymas būtų papildytas 881 straipsniu pagal šių Seimo narių teikimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kuo jisai skiriasi, gerbiamasis Bernatoni? Prašom, kad visi suprastų. Nėra trečiosios dalies? (Balsai salėje) Be trečiosios dalies, aišku.
Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji, labai prašau atkreipti dėmesį. Čia yra esminiai dalykai. Todėl reikia pirmiausia balsuoti dėl antrosios dalies nepriklausomai, kuri bus, - ar ta, kur kelios partijos pasirašė, ar kur viena partija pasirašė, kadangi tas pats dėstymas. Atkreipiu dėmesį, kad yra mano siūlymas dėl antrosios dalies kaip alternatyva. Ji pagrįsta tuo, kad tiek tų partijų pasirašyta, tiek vienos partijos, diskriminuoja rinkėjus. Reitingus skaičiuoja taip, kad 2% Lietuvoje partinių turi didesnę įtaką negu 98% nepartinių. Tai mano siūlymas yra padarytas taip, kad visų balsai būtų lygūs.
Teoriškai, žinoma, galima rasti atvejų, kai čia nebus komplikacijų, bet žinant balsavimo stereotipus visiškai aišku, kad šitas pateiktas projektas leidžia 98% rinkėjų tik sukeisti vietomis gretimus kandidatus sąraše, bet neleidžia sukeisti dešimto su dvidešimtu. Jau jeigu partijos nurodyta, tai taip ir turi būti. Todėl labai prašau, atkreipiu dėmesį, kad čia yra būdas. Jeigu mes priimsime mano pataisą, tai atsiras būdas visiems partiniams išsivaduoti nuo pataikavimo savo vadams, kadangi tuomet rinkėjas spręs, kas bus išrinktas, o ne tie, kurie sudaro sąrašą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, nebus diskriminacijos tarp partinių ir nepartinių. Labai prašau balsuoti dėl mano pasiūlymo šito straipsnio antrajai daliai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl principinio dalyko. Manau, kad man pranešėjas padės. Yra kolegos A.Baleženčio siūlymai. Ar jis teikia atskirai savo siūlymus, ar ne? Ir yra kolegos J.Bernatonio ir kitų siūlymai, minus trečioji dalis, ir kolegos J.Bernatonio siūlymams yra kolegos A.Basko siūlymai. Bet tada bus atskira kalba. Gerbiamasis Baleženti, ar jūs savo siūlymą...
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, Rinkimų įstatymo priėmimas nuėjo kitu keliu, negu buvo teikti pasiūlymai, dėl to jie netiktų dabar priimtai sistemai. Aš juos atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada, jeigu taip, vadinasi, lieka vienas projektas. Turime tartis dėl kolegos A.Basko siūlymų. (Balsai salėje) Tai, kad kolega A.Baskas neatsiima, ką jūs čia mane norite suvedžioti.
Kolega A.Bendinskas dėl kolegos A.Basko pataisų J.Bernatonio siūlymams.
A.BENDINSKAS. Čia reikia labai trumpai kalbėti. Kadangi A.Baskas pasiūlė ir nepagrindė, tiktai pafilosofavo, tai aš prieš.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašau. Kolega V.Petrauskas už kolegos A.Basko siūlymus ar prieš?
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš manyčiau, kad tą siūlymą galima visiškai priimti. Tuo labiau kad jis detalizuoja skaičiavimo metodiką ir patikslina tuos dalykus, kad atsižvelgiama į daugiau aplinkybių, kurias padaro rinkėjai balsavimo metu biuleteniuose. Aš manau, kad tai visiškai gali būti įstatymo projekte ir įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos A.Basko pataisymus 881 straipsniui, balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia daryti, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Už A.Basko siūlymus arba prieš juos 881 straipsniui.
Už - 5, prieš - 43, 9 susilaikė. Nepritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galima 881 priimti, ar norima kalbėti dėl balsavimo motyvų be trečiosios dalies? (Balsai salėje) Atsiėmė pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl tos trečiosios dalies problemų nėra, atsiima tai atsiima. Jeigu ponas S.Malkevičius neprašys, kadangi tai yra iš esmės jo pasiūlymas balsuoti, jos neliks.
PIRMININKAS. Jis jau atsiėmė anksčiau.
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui. Bet yra kita problema. Aš norėčiau, kad šitas straipsnis būtų ne 881, o 89 straipsnis, keičiant visų kitų straipsnių numeraciją.
PIRMININKAS. Čia technikos dalykas.
Z.VAIGAUSKAS. Kad neatsirastų tokių straipsnių. Ir antras dalykas. Dabar, kaip aš supratau iš pono J.Bernatonio pasiūlymo, tai čia išeina senoji redakcija, kuri yra nevisiškai tapati, o naujesnė. Naujesnė redakcija, kuri yra pasiūlyta, skiriasi tiktai kai kuriais terminais, o esmė yra ta pati. Tai tikrai būtų geriau palikti tą naują redakciją.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi prašome pasiruošti balsuoti. Kas už 881 straipsnį, kuris, jeigu priimsim, taps 89 straipsniu? Kas už - už, kas prieš - taip pat. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Jau tų kalbų buvo pakankamai. Be trečiosios dalies.
29 - už, 27 - prieš, 1 susilaikė. Priim-ta. Mano balsas dar neskaičiuotas, neužmirškite. (Triukšmas salėje) Taigi mano balsas neskaičiuotas. Prašome registruotis.
62 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta 881 straipsniui, prašom balsuoti. Kas prieš, - taip pat.
29 - už, 29 - prieš, 3 susilaikė. Nepriimta. (Balsai salėje) Vyriausioji rinkimų komisija skaičiuos, nesijaudinkite.
Z.VAIGAUSKAS. Dėl to tai tiek to, bet kaip mes tada nustatysime, kurį kelti į pirmąją vietą, kurį į paskutinę? (Juokas salėje) Kadangi Rinkimų įstatyme yra pasakyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimus, tai mes suskaičiuosime, tų pliusiukų, minusiukų nebus taisyklės nustatyta, ką reiškia, mes paprasčiausiai balsavimu nustatysime tas partijų eiles. Manau, problemų mums tikrai ypatingų nebus. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti! Gerbiamieji kolegos, vis tiek šiandien galutinio balsavimo nebus ir galutiniam balsavimui pranešėjas pateiks patikslintą variantą.
Z.VAIGAUSKAS. Gerai.
PIRMININKAS. Dėl 89 straipsnio pastabų nebuvo. Galima priimti? Priimta. Dėl 90 straipsnio pastabų nebuvo. Galima priimti? Priimta. Dėl 91 straipsnio pastabų nebuvo. Galima priimti? Priimta. Dėl 92 straipsnio pastabų nebuvo. Galima priimti? Priimta. Dėl 93 straipsnio pastabų nebuvo. Priimta. 94 straipsnis irgi be pastabų. Priimta.
95 straipsnis. Pastabų yra. Prašau. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, čia esminė turbūt pastaba yra ta, kad iš antrosios dalies išbrauktume vieną sakinį. Bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jeigu tai būtų padaryta, tuomet šis įstatymas, jeigu galiotų dabar, iš karto po jo priėmimo, tai baigtųsi tas senas ginčas dėl dviejų mandatų, kurių neteko LDDP mirus jos nariams ir kurie lieka nepaskirti. Tai, man regis, niekas iš LDDP su tokiu pasiūlymu išbraukti nesutiks. Tokiu atveju tas pasiūlymas, matyt, yra negalimas. Arba reikėtų ieškoti kitos išeities. Dėl šito straipsnio man teko ne kartą kalbėti, kai jis vadinosi 82 straipsnis. (Balsai salėje) Aš ir nesu advokatas, bet aš noriu, kad įstatymas būtų priimtas. Situacija yra tokia. Jeigu tą sakinį išbrauktume, tada reikėtų nustatyti, kad šis straipsnis įsigalioja po Seimo rinkimų.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys - siūlymo autorius. Prašom. K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Čia dėl mano pataisos?
PIRMININKAS. Taip.
K.SKREBYS. Tai aš siūlau pritarti tam pasiūlymui, kad vis dėlto nesvarbu, ar liko pusė metų, ar mažiau, vis tiek būtų atlikti tie formalumai.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega R.Dagys. Remiate ar prieš?
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt mes puikiai suprantame, kad vargu ar tie formalumai bus įvykdyti, jeigu sykį iki šiol neįvykdėme. Bet tvarka kituose Seimo rinkimuose vis tiek turėtų būti. Aš manau, kad nereikėtų vėl galvoti apie naujas sistemas, kaip buvo siūloma J.Bernatonio, J.Karoso ir kitų, vis dėlto gal tada tą straipsnį atidėkime, nes liko atidėtas ir 891 straipsnis. Ir būtų surastas normalus sprendimo būdas. Arba reikėtų priimti tokią redakciją, kokia yra. Tada būtų galima dėl įsigaliojimo kokį nors dokumentą priimti ar panašiai.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš remiu K.Skrebio siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos K.Skrebio siūlymą iš 95 straipsnio antrosios dalies kai ką išbraukti, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 31, prieš - 23, 6 susilaikė. Pritarta.
Z.VAIGAUSKAS. Tai išbraukta, taip?
PIRMININKAS. Taip, išbraukiama. Ar galima priimti 95 straipsnį? Priimta.
Prašau. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, grupė Seimo narių: J.Bernatonis, N.Germanas, A.Gricius, G.Kirkilas ir A.Salamakinas pateikė 95 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą. Aš nesuprantu, kodėl dėl jo nebalsuojama.
PIRMININKAS. Niekas entuziazmo nerodė. Aš maniau, kad čia senas siūlymas. Toks buvo iš tikrųjų pateiktas.
J.BERNATONIS. Tokie siūlymai nesensta.
PIRMININKAS. (Juokas salėje) Tada prašome kalbėti. (Balsai salėje) Taip buvo ne kartą, kai kolegos S.Malkevičiaus buvo praleisti siūlymai, mes grįždavome atgal. Nemokykite manęs!
J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio siūlymo daug motyvų esu pasakęs tuomet, kai mes svarstėme dabartinės redakcijos Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio pataisas. Čia išdėstomas tas pats variantas, kurį siūliau tuomet. Jo privalumas yra tas, kad dar sykį ir šiame įstatyme yra pabrėžiama, jog ir vienmandatėje, ir daugiamandatėje išrinkti Seimo nariai yra lygūs. Tai - šio siūlymo esmė. Ir pasiūloma tvarka, kuria užpildomos pasilaisvinusios vietos.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Na, gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad politinių motyvų neturint vienokio ar kitokio sąrašo, sakykime, buvo galima tokius žaidimus čia žaisti. Bet jau pajuokinome svietą trejus su puse metų, gal vieną kartą nustokime? Yra numatyta dabar galiojanti savivaldybių rinkimų tvarka. Kam reikalingi tie žaidimai? Aš negaliu paremti tos grupės narių fantazijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas remia kolegų J.Bernatonio ir kitų siūlymą? Prašom. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Jokiu būdu negaliu remti, tai prieštarautų elementariai logikai.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip pat negaliu remti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Neįmanoma paremti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš remiu visas Juozo fantazijas, kokios problemos! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Balsavimas bus alternatyvus. Dėl 95 straipsnio antrosios dalies taip, kaip yra pagrindiniame tekste, bet jau be to sakinio, dėl kurio balsavome - mygtukas “už”. (Balsas salėje) Taigi nubalsavome. Prašom, galima...
J.BERNATONIS. Pirmininke, ne dėl antrosios dalies, dėl pirmosios dalies 2 punkto.
PIRMININKAS. Tai kad čia iš viso yra viena dalis. (Balsai salėje)
Z.VAIGAUSKAS. Čia punktai yra.
PIRMININKAS. Viena dalis. Mes apie tą patį kalbame, tik kitaip vadiname. Žodžiu, alternatyvus balsavimas. Kas remia pagrindinį tekstą, iš kurio jau išbrauktas vienas sakinys - mygtukas “už”, kas remia kolegų J.Bernatonio, N.Germano, A.Griciaus, G.Kirkilo, A.Salamakino siūlymą, tas balsuoja prieš, susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku?
Už - 29, prieš - 25, susilaikė 2. Priimtas tekstas, kuris buvo. (Balsai salėje) Kur pridėti? Už, prašom. Aš pridėsiu kiton pusėn - rezultatas tas pats. Gerai, duosime jiems darbo. (Salėje triukšmas) Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, prašom pakelti rankas, kas remiate 95 straipsnio antrąją dalį pagal tą tekstą, kuris yra pagrindiniame variante. Prašom. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas remia kitą variantą arba balsuoja prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 32.
PIRMININKAS. Lieka tas pats variantas. Ar reikia balsuoti dėl 95 straipsnio? Galime priimti? Priimta.
96 straipsnis.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, čia paskutinis straipsnis.
PIRMININKAS. Yra kolegos K.Skrebio siūlymai. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Rinkimų įstatyme yra pasakyta, kad jeigu asmuo yra bendradarbiavęs su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis, tai tą turi paskelbti savo rinkiminiame plakate. Aš siūlau tokią pataisą, kad, tarkime, jeigu jau yra teismo nustatytas juridinis faktas apie bendradarbiavimą ir kandidatas į Seimo narius rinkiminiame plakate to nepaskelbė, tai tada VRK automatiškai panaikina to piliečio registraciją Seimo rinkimams. Tuo atveju, kai jokių abejonių nėra, ir yra teismo sprendimas.
PIRMININKAS. Kolega A.Račas dėl K.Skrebio siūlymo?
A.RAČAS. Ne.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Taip, tikrai remiu K.Skrebio siūlymą, nes bet kokioje Vakarų demokratinėje valstybėje neįsivaizduojama, kad buvusio okupacinio režimo sistemos tarnai, agentūra galėtų visiškai nebaudžiamai ignoruoti tą gyvenimo faktą ir pretenduotų į įstatymo leidybos instituciją.
PIRMININKAS. Ar yra manančių kitaip? Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš remiu K.Skrebio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys? Remia. Kolega J.Bernatonis?
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes priimtume šį įstatymą, tai, mano manymu, būtų labai akivaizdus prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kandidatas, kuris bendradarbiavo su kažkuo, turi paskelbti apie tai viešai, o rinkėjas turi teisę rinktis. (Balsai salėje)
Z.VAIGAUSKAS. Taip ir yra.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš linkęs pritarti K.Skrebio pasiūlymo esmei. Iš tikrųjų, jeigu kandidatas esant galiojančiam teismo sprendimui visiems žinant neparašė Vyriausiajai rinkimų komisijai, o laukia dar apkaltos Seime, tai kam to reikia? Aš noriu pritarti esmei, bet man norėtųsi truputį kitaip redaguoti. Būtina nurodyti po rinkimų, kuriuose buvo išrinktas Seimo nariu, t.y. ne šiaip po kokių nors rinkimų, tai vienas dalykas. Ir antras dalykas, tą momentą nurodyti, o iki rinkimų esant galiojančiam teismo sprendimui VRK panaikina kandidato registravimą, t.y. tą idėją irgi įrašyti. Čia yra dar vienas negeras dalykas - parašyti žodžiai “nuo tos dienos nutraukiami Seimo nario įgaliojimai”. Konstitucijoje tokių momentų nėra. Man atrodo, reikėtų parašyti “apkaltos proceso tvarka”, kad tokiems asmenims būtų nutraukiami įgaliojimai. Tai atitiktų Konstituciją dėl Seimo nario ir realiai vyktų procesas. Nes priešingu atveju jeigu nepadaryta, toje pataisoje nenurodyta, kad apkaltos proceso tvarka, kaip dabar parašyta 1992 m. neredaguotame įstatymo variante, tai vis tiek vyktų ginčai ir nueitų iki apkaltos proceso. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom nesiginčyti, mūsų laikas baigiasi. Kadangi pranešėjas siūlo redaguoti, vis dėlto mums reikės rytoj balsuoti dėl vieno straipsnio, kuris turi būti, o jo neliko, ir dėl kito straipsnio, ir tada bus galutinis balsavimas. (Balsai salėje) Ačiū.
Seimo narių pareiškimai (96.06.26)
8sesija58p svarstyti klausimai
Prašom eiti kalbėti dėl pareiškimų. A.Endriukaitis. Ačiū pranešėjui. (Salėje triukšmas) Ačiū. Mes viską padarėme, gerbiamieji kolegos! A.Endriukaitis. Pareiškimas. Ruošiasi M.Stakvilevičius. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia prieš tai pirmininkavęs vis dėlto pasielgė nerimtai, nutraukė priėmimą, kadangi trūko kairiosios pusės Seimo narių.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamasis Seimo nary, aš esu priverstas įsiterpti, kadangi jūs klaidinate Seimo narius - nėra raštu pateikta naujos redakcijos, o dėl žodžiu pasakytos redakcijos mes pagal Seimo statutą negalime balsuoti. Aš tikiuosi, kad rytoj bus pateikta nauja redakcija. Ta, kuri pateikta, iš esmės prieštarauja...
A.ENDRIUKAITIS. K.Skrebio buvo pateikta. Na, tiek to. Aš noriu perskaityti pareiškimą.
“Ponui V.Nikitinui - Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Ar galima taip dirbti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje? Baudžiamoji byla dėl partizanų vado A.Ramanausko kankinimo buvo iškelta 1992 m. rugsėjo mėn. 16 d. pagal žymes nusikaltimo, numatyto įstatyme dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą. Tyrimo metu apklausti 5 liudininkai: Martavičius - LTSR KGB pirmininko pavaduotojas, Petraitis - KGB Kauno miesto operatyvinis įgaliotinis, Raslanas - Kauno miesto įgaliotinis, Štubveinyj ir Trač - KGB kalėjimo prižiūrėtojai. Nė vienas, suprantama, neprisipažino dalyvavęs kankinimuose. Rusijoje buvo mėginta ieškoti Šimkaus. Dušanskio, pagrindinio A.Ramanausko suėmimo organizatoriaus, gyvenančio Izraelyje, nebuvo teirautasi.
1993 m. rugsėjo 15 d., t.y. po vienerių metų, tardytojas Katilius parengtinį tyrimą sustabdė. Dabar paaiškėjo, kad tardytojai tokį sprendimą padarė nepatikrinę esamos A.Ramanausko 14 tomų operatyvinės sekimo bylos. Tai sunku įsivaizduoti. O šioje byloje išaiškinta apie 50 asmenų, kurie dalyvavo tose akcijose. Prašau atsakyti:
1. Kokie prokuratūros darbuotojai tyrė ir sustabdė bylą?
2. Ar tai atliko dėl žemos kvalifikacijos?
3. Ar tai atliko dėl politinių motyvų?
4. Ar tokie žmonės gali dirbti Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje?”
Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Stakvilevičių. Po jo pareiškimą perskaitys gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau perskaityti pareiškimą, klausant Seimo nariams, ypač LDDP frakcijos atstovams, bet kadangi jų yra tik 4, tai tos dalies nesakysiu, tik dar kartą priminsiu vakar Seimo posėdyje pasakytus J.Marcinkevičiaus žodžius: “Jei buvai, tai jau nebūk niekad nei parduotas, nei pirktas.” Deja, vakarykštis balsavimas ir šios dienos balsavimas iliustravo tą pokalbį, kurį ką tik nugirdau tarp A.Kubiliaus ir J.Karoso, kad viską padarėme taip, kaip buvo susitarta. Ačiū už atvirumą, ponai!
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę R.Hofertienę. Po jos pareiškimą perskaitys Seimo narys A.Vaišnoras.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! “Pareiškimas. “Lietuvos rytas” 1996 m. birželio 18 d. paskelbė R.Sakalauskaitės informaciją, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsiuntė notą dėl agremano Lietuvos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje skirti dabartinį Prezidento patarėją užsienio politikos klausimais J.Paleckį.
Kaip žinia, pas mus įsigalėjusi ydinga praktika ambasadorių kandidatūras “svarstyti” Seimo Užsienio reikalų komitete post factum. Tai yra tada, kai agremanas iš užsienio valstybės jau gautas ir Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimas būna tik simbolinis. Žinodami pono J.Paleckio biografiją, reikalaujame neatidėliojant Užsienio reikalų komitete svarstyti pono J.Paleckio tinkamumo Lietuvos diplomatinei tarnybai klausimą. Būtina, kad ponas J.Paleckis pateiktų savo darbo Sovietų Sąjungos diplomatinėje tarnyboje užsienyje, ypač Šveicarijoje, detales, bei paaiškintų kai kuriuos savo biografijos faktus, apie kuriuos pastaruoju metu rašė vienas iš Lietuvos dienraščių.”
Pasirašo Seimo nariai: L.Andrikienė, A.Račas, A.Kubilius, R.Hofertienė, V.Žiemelis, N.Ambrazaitytė, J.Listavičius, K.Skrebys, A.Vaišnoras, V.Jarmolenka, A.Stasiškis, V.Bogušis, P.Tupikas, S.Malkevičius, E.Kunevičienė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A. Vaišnorą perskaityti pranešimą. Tai paskutinis pareiškimas.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai bus pareiškimas, ne pranešimas.
PIRMININKAS. Taip, aš jau pasitaisiau.
A.VAIŠNORAS. Taip. Priimu. Man labai gaila, kad šiandien nėra LDDP frakcijos, kurios iš daugumos liko žymi mažuma, ne žymi mažuma, tik du, ir gaila, kad nėra LDDP frakcijos pirmininko ir partijos pirmininko, nes tai yra mano, kaip Seimo nario, kreipimasis į LDDP frakciją.
Aš jį pavadinau “Turėkite sveiko proto!”
“Šiandien priimtos jūsų balsų dauguma Seimo rinkimų įstatymo esminės pataisos dėl reitingavimo ir balsų skaičiavimo sistemos, pasiūlytos grupės draugų, yra įrodymas iracionalaus proto, kuriuo vadovaudamasi jūsų frakcija stengiasi sukelti visišką sumaištį politiniame gyvenime, sudaro palankias sąlygas rinkimų rezultatų klastojimui. Tai - neturintis pasaulyje precedento parlamento rinkimų įstatymas, kuriuo tokios nuostatos turėtų būti įrašytos į pasaulio absurdų knygą. Suprantamas jūsų noras nueinant nuo politinės arenos trenkti kuo smarkiau durimis, bet ar tai reikalinga mūsų valstybei, apie tai turėtumėte pagalvoti dar kartą.
Drįstu priminti, kad jūsų tuščiažodžiavimas apie santarvę, kurią bandėte propaguoti nuo pat Seimo išrinkimo, vi-su “gražumu” pasirodė eilinį kartą. Šiandien tai per daug svarbu, kad būtų galima tylėti.
Suprantu, kad jums nėra lengva atsisakyti turėtos valdžios ir privilegijų, bet mokėkite ir pralaimėti, o ne kurti mechanizmą sau, kaip įsibrauti per jėgą ten, kur jūsų nebenori. Manau, kad tarp jūsų yra protingų žmonių, o ne vien akla balsavimo mašina. Bet galima įtarti, kad Seimo jūsų partijos vadovų, kurie šiandien taip mėgaujasi valdžia, esate įbaiminti ar užhipnotizuoti. Neišvengiamai ateis praregėjimo metas. Kviečiu atsibusti jau dabar ir pagalvoti apie valstybę balsuojant rytoj dėl Seimo rinkimų įstatymo. Dar kartą prašau, turėkite sveiko proto.”
Seimo narys A.Vaišnoras. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi Seimo nariai pareiškimus perskaitė. Posėdis baigtas. Kitas posėdis rytoj 10.00 val. Seniūnų sueiga 9.10 val.