Penkiasdešimt septintasis posėdis
1996 m. birželio 25 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
Rezoliucijos "Dėl Vilniaus krašto švietimo situacijos" projektas (pateikimas) |
|
11. |
|
|
12. |
Baudžiamojo kodekso 81, 82 pakeitimo ir papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas (pateikimas) |
|
13. |
|
|
14. |
Maisto įstatymo projektas. Maisto įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas (pateikimas) |
S.Pečeliūnas. Seimo frakcijų pareiškimas dėl energetikos ministro S.Kuto veiklos
P.Miškinis. Pareiškimas dėl energetikos sistemos darbuotojų atlyginimų
A.Bendinskas. Pareiškimas dėl Seimo nario V.Landsbergio gautos Norvegijos taikos premijos
A.Baskas. Pareiškimas dėl Rinkimų įstatymo projekto
J.Baranauskas. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pareiškimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo
K.Kuzminskas. Pareiškimas Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui dėl smulkaus verslo problemų
J.Antanaitis. Pareiškimas jaunimui dėl dvasios nuosmukio
Vyriausybės pusvalandis (96.06.25)
8sesija57p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS. Pradedame vakarinį posėdį. Prašau registruotis. Pirmasis darbotvarkės klausimas - Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį energetikos ministrą S.Kutą.
Posėdyje dalyvauja 40 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, mes tarėmės Seniūnų sueigoje, kad ministras kalbės labai trumpai, o po to atsakys į jūsų klausimus. Iš anksto užsirašė paklausti septyni Seimo nariai. Tai prašom, gerbiamasis ministre, galbūt 5 minutes, kad spėtumėt atsakyti į klausimus.
S.KUTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man buvo pasakyta, kad šiandien aš turėčiau informuoti Seimą apie praėjusį savaitgalį, t.y. penktadienį įvykusį krašto apsaugos objektų atjungimą nuo elektros energijos tiekimo. 1996 m. sausio 1 d. Klaipėdos jūrų pajėgos (tai yra abonento pavadinimas) buvo įsiskolinusios 263,9 tūkst. Lt, Klaipėdos septintasis dragūnų pamario gynybos batalionas - 167,8 tūkst. Lt. Pagal 1995 m. liepos 24 d. sudarytą skolos grąžinimo sutartį, Klaipėdos jūrų pajėgos, o Klaipėdos septintasis dragūnų pamario gynybos batalionas (pagal 1995 m. lapkričio 29 d. sudarytą sutartį) buvo įsipareigoję grąžinti skolą iki 1996 m. birželio 30 d. Sutarties 3 punkte numatyta, kad nevykdant einamųjų mokėjimų bei sudarytos skolos grąžinimo sutarties po 10 dienų nutraukiamas energijos tiekimas. 1996 m. birželio 1 d. Klaipėdos karinės jūrų pajėgos buvo skolingos 235,7 tūkst. Lt, Klaipėdos septintasis dragūnų pamario gynybos batalionas - 144,2 tūkst. Lt. Tai patvirtina, kad nei vienas, nei kitas abonentas sutartinių įsipareigojimų nevykdė. 1996 m. birželio 11 d. abiem abonentams perduotas įspėjimas, kad neapmokėjus skolos iki 1996 m. birželio 21 d. elektros energijos tiekimas bus nutrauktas. Į Energetikos ministeriją dėl šių įspėjimų vykdymo niekas nesikreipė. 1996 m. birželio 21 d. Klaipėdos jūrų pajėgoms 11.45 val., o Klaipėdos septintajam dragūnų pamario gynybos batalionui 12.08 val. elektros tiekimas buvo atjungtas. 13.30 val. krašto apsaugos ministras ponas L.Linkevičius, o kiek vėliau ir kariuomenės vadas generolas A.Andriuškevičius pranešė man apie atjungimą. Mano nurodymu elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas 15.50 val., o Klaipėdos septintajam dragūnų pamario gynybos batalionui - 16.14 val. Elektros energijos tiekimas minėtiems abonentams buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr.1514 ir energetikos ministro 1995 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.265. Suprantama, kad toks atjungimas yra išimtinė priemonė. Tačiau nesuprantama, kodėl abonentams nepakako daugiau kaip pusės metų pasirūpinti sutarties sąlygų vykdymu ir dešimt dienų, praėjus po įspėjimo, imtis priemonių, kad būtų išvengta gresiančio atjungimo. Energetikos įmonės abonentus atjungia tik išimtiniais atvejais, tačiau praktika parodė, kad tai efektyvi priemonė. Manoma, kad visos ministerijos ir vartotojai turėtų griežtai laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1514.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kaip paprastai, vienas klausimas iš kairės, vienas - iš dešinės. Seimo narys S.Pečeliūnas užsirašęs iš anksto.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone ministre, aš dėkoju jums už gražiai perskaitytą dokumentą, kurį visi mes turime prieš akis. Ir čia jūs labai aiškiai konstatavot, kad jūsų, energetikos ministro, įsakymu visa tai buvo padaryta. Vadinasi, yra jūsų tiesioginė atsakomybė. Pone ministre, pamėginkit paneigti, kad jūs sąmoningai išjungėte pasienio lokaciją keturioms valandoms tam, kad žvalgybinė ar kitokia organizacija galėtų ramiai veikti Lietuvos pasienyje. Ir koks yra ryšys tarp jūsų veiksmų ir jūsų duotos priesaikos Lietuvos Respublikai? Ačiū.
S.KUTAS. Elektros energijos tiekimas yra atjungiamas vadovaujantis elektros energijos vartojimo taisyklėmis, kurios numato, kad jeigu vartotojas bent vieną mėnesį nesumokėjo ir dešimt dienų per... Minutėlę! Valstybinė įstaiga yra toks pat vartotojas, ir jai jokios išimtys nedaromos. Aš atsakysiu, tada galėsit pateikti papildomą klausimą. Ir gali būti atjungiamas. Tačiau jūs visi puikiai turbūt žinot, kad yra didžiulės skolos. Todėl Vyriausybė labai rūpestingai jau daug metų (tai nėra tik dabar) tuos klausimus nagrinėja, ir buvo priimtas ne vienas nutarimas, įpareigojantis energetikos įmones sugriežtinti reikalavimus vartotojams, kad tos didžiulės skolos nebūtų "kabinamos" ir tiems vartotojams, kurie neatsiskaito. Kita vertus, aš noriu informuoti Seimo narius, kad energetikos įmonės, kurios tiekia elektros energiją kariniams daliniams, visiškai neinformuotos ir gali nežinoti, kokie ten yra įrenginiai. Todėl apie sąmoningą atjungimą neturėtų būti jokios kalbos. Jūs minit, kad tai buvo padaryta energetikos ministro įsakymu. Taip, buvo išleistas įsakymas (aš kartoju), visiškai atitinkantis energijos vartojimo taisykles, ir pagal jį buvo išleistas praeitų metų pabaigoje ministro įsakymas, įpareigojantis griežčiau elgtis. Kita vertus, aš taip pat norėčiau pasakyti, kad mes puikiai suprantam, jog tai yra labai skaudus ir atsakingas žingsnis. Tačiau aš jau skaičiau ir norėčiau dar kartą paklausti, kas gi gali paneigti (tuo pačiu tonu ir stilium kaip jūs), kad būrio, bataliono vadas žinodamas, kad jo batalionui bus atjungtas elektros energijos tiekimas po dešimties dienų, į nieką nesikreipė, kad jis neturėjo kokių nors tikslų. Bet aš manau, kad nei vienas, nei kitas tokių tikslų neturėjo. Tačiau vis dėlto tokia netvarka, kai gavus įspėjimą nesiimama priemonių, sukelia štai tokių nemalonumų, apie kuriuos mes šiandien kalbame.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, ši pasaka tęsis toliau. Mes juk jums pateikėm atskirų pasiūlymų. Vis dėlto reikia ieškoti atsiskaitymo mechanizmo. Kodėl negalite pateikti pasiūlymų Vyriausybei, Seimui, kad biudžetinėms organizacijoms būtų atskira eilute planuojama. Jeigu reikia keisti Biudžeto sandaros įstatymą, keiskim ir šitą. O kad jūs atjungėt, padarėt teisingai, tačiau mechanizmo reikia ieškoti. Nes jeigu jo nerasim, tai ir toliau bus taip. Jūs patys žinot, apie 800 mln. jums skolingi vartotojai. Tai šį klausimą reikėtų išspręsti. Kaip jūs galvojate?
S.KUTAS. Mes šį klausimą nuolat keliam, tačiau tai yra ne vien mūsų, bet ir Finansų ministerijos reikalas. Užskaitos yra daromos, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi. Pasižiūrėkit į pateiktą medžiagą, ten kaip tik parodyta, kad šiems daliniams kaip tik buvo daroma šiuo keliu. Tačiau buvo padaryta nepakankamai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, aš vis dėlto iš anksto atsiprašau už savo klausimo toną ir žodžius, bet vis dėlto normalioje pasaulio valstybėje ministras, pasielgęs taip su krašto apsaugos, gynybos objektais, tą pačią minutę būtų pašalintas iš pareigų. Tiek to. Vis dėlto kariniai objektai yra biudžetinė organizacija - kaip mokyklos, vaikų darželiai, kultūros įstaigos. Jeigu biudžetas neduoda lėšų tiems objektams, tai natūralu, jog negali atsiskaityti su jumis. Mano kolega jau klausė: ar jūs galite per Vyriausybę sukurti mechanizmą? Kodėl turi vargti ligoninių, mokyklų, kultūros įstaigų, karinių objektų vadovybė, ypač karinių objektų, pabrėžiu, dabartinė situacija ir pasienio?.. Kodėl gi jūs su Finansų ministerija negalite "suvedinėti galų"? Skolinga įstaiga, atėjo pinigai į Finansų ministeriją, perveda jūsų ministerijai. Kodėl tie žmonės, kurie rūpinasi gynyba, švietimu, kultūra, mokslu ir t.t., priversti būti ūkvedžiais ir pinigų išpušinėtojais?
S.KUTAS. Aš į tą klausimą jau iš dalies atsakiau, tačiau norėčiau papildyti tuo, kad kiekviena organizacija yra ūkinė organizacija ir ji rūpinasi savo visomis išlaidomis. Aš dar kartą kartoju, kad mes pritariame šiai sistemai, jog už energetikos išteklius biudžetinėms organizacijoms būtų apmokama tiesiog. Ir tai yra daroma. Tačiau kol kas įrodyti šito nepavyko. Kita vertus, aš manyčiau, kad čia nėra nieko naujo. Jūs turbūt puikiai žinot visą informaciją, kurią ir aš iš šios tribūnos teikiu apie tai, kokios yra skolos ir kaip sunkiai jos yra grąžinamos. Tačiau daugeliu atvejų šie sprendimai, leidžiantys nors šiek tiek padidinti galimybes gauti šiuos pinigus, labai sunkiai priimami. Tačiau mes turime labai puikiai įsivaizduoti, kad jeigu pinigų nesurinks energetikai, nebus už ką nusipirkti kuro ir situacija bus tikrai labai grėsminga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius užsirašė iš anksto.
A.IVAŠKEVIČIUS. Pone ministre, čia buvo daug kalbama apie įvairius atjunginėjimus, sankcionuotus ir įsakymu. Aš tik norėčiau paklausti: ar jūs prisiimsit visą atsakomybę, ar prisiimsit dalinę atsakomybę už galimas pasekmes, kurios gali būti atjungus elektros energiją? Aš noriu, jog jūs atsakytumėt, kad tai liktų Seimo stenogramoje, kad po to būtų galima kalbėti ir apie jūsų personalinę atsakomybę už atitinkamus jūsų sankcionuotus veiksmus.
S.KUTAS. Aš minėjau, kad buvo atjungta vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis, Vyriausybės nutarimu ir praeitų metų energetikos ministro įsakymu. Jokio atskiro nutarimo arba pavedimo atjungti nebuvo. Tai darė ūkiniai subjektai, turintys tarpusavio ūkinę sutartį. Aš jau minėjau, bet dar, pone Ivaškevičiau, norėčiau pakartoti dėl atsakomybės. Vis dėlto jeigu šie vadai būtų pasirūpinę, gavę tokius įspėjimus, padėtis galėjo būti kitokia.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius užsirašė iš anksto.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kodėl šiuo metu siekiama išbraukti iš neprivatizuotinų objektų sąrašo, o tuo pačiu ir privatizuoti šiuos strateginius objektus: Biržų naftotiekį, Gargždų "Geonaftą", "Lietuvos dujas", "Lietuvos geležinkelius"? Ačiū.
S.KUTAS. "Lietuvos geležinkeliai" yra ne mūsų. Šios įmonės yra siūlomos išbraukti iš specifinių akcinių bendrovių sąrašo, nes paaiškėjo, jog jokiu būdu negalima nei mažinti, nei didinti šio kapitalo, o tai labai trukdo veiklai. Tai yra pasiūlymas, kuris dabar yra svarstomas. Jis gali būti priimtas ir gali būti nepriimtas. Kadangi pastaruoju metu (ir ne tik pastaruoju metu) paaiškėjo, jog šių objektų išjudinti iš mirties taško dabar galiojančiomis sąlygomis iš esmės nėra galimybių, buvo pateikti pasiūlymai. Tačiau sprendimą teks priimti jums.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Gerbiamasis ministre, padidinus tarifus gyventojai savo kailiu pajuto ir maisto produktų kainas, ir pirkdami naftos produktus, ir visa kita. Gal galit pasakyti, ar pagerėjo ir ar pagerės atsiskaitymai su vartotojais, ar padidėjo įplaukos už energetinius resursus padidinus tarifus? Kokia dabar situacija?
S.KUTAS. Šis kainų padidinimas dabar visai neturėjo įtakos mokėjimams, nes kol kas vartotojai moka pagal galiojančius tarifus už anksčiau suvartotus energetinius išteklius. Jis, mūsų supratimu, neturėtų atsiliepti vartotojų būklei, nes yra numatytos socialinės kompensacijos mažai pajamų gaunančioms šeimoms.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Užsirašė iš anksto.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti ne dėl atjunginėjimo. Aišku kaip dieną, jūs esate Vyriausybės narys ir matėte, kokia padėtis yra Lietuvos energetikos ir visos ekonomikos, kai ėjote į ministrus. Galėjote, žinoma, neiti, bet eidamas ėmėtės atsakomybės. Kaltinti kitus, kurie yra nemokūs dėl Vyriausybės politikos, turbūt nebūtų visiškai logiška. Bet aš norėjau jūsų paklausti apie strateginių energetinių objektų - dujotiekio ir naftotiekio privatizavimą. Sakykite, tai yra iš jūsų išėjusi iniciatyva?
S.KUTAS. Pagal mūsų pateiktus pasiūlymus valstybė nepraranda šių objektų kontrolės. Pagal mūsų pateiktus pasiūlymus. Energetikos ministerijos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
M.PRONCKUS. Vietoje Seimo nario Z.Adomaičio aš noriu užduoti klausimą kaip inžinieriui.
PIRMININKAS. Kalba Seimo narys M.Pronckus. Kaip jūs, gerbiamasis ministre, manote, ar mūsų kariuomenė yra tokia niekam tikusi, kad atjungus elektrą neturi netgi autonominių šaltinių, kad spręstų savo uždavinius?
S.KUTAS. Be abejo, visi, ne tik kariuomenė, bet ir ligoninės ir kiti vartotojai, kuriems gali kilti panašių problemų, tikrai turėtų turėti autonominius, nepriklausomus šaltinius. Tačiau jų yra dabar labai mažai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas Krikščionių demokratų frakcijos vardu.
P.GINIOTAS. Pone ministre, aš čia. Krikščionių demokratų frakcija š.m. gegužės 2 d. jums pateikė klausimą. Nesulaukusi atsakymo gegužės 28 d. performulavo jį į paklausimą. Frakcija norėjo sužinoti, koks kiekis 1994-1995 m. Lietuvos energetiniams poreikiams buvo pirktas mazuto, benzino, dujų, atominio kuro, iš ko pirkta? Praėjo terminas, tačiau atsakymo iki šiol nėra. Kodėl neatsakoma? Gal ministerija neturi tokios informacijos, o gal gėda parodyti savo draugus, kurie uždirba nemažus pinigus tarpininkavimo biznyje. Ačiū jums už atsakymą.
S.KUTAS. Žinote, tikrai neatsimenu šito paklausimo. Jeigu į jį neatsakyta, tai tikrai yra labai blogai. Paprastai mes atsakome į paklausimus. Aš išsiaiškinsiu. Jūsų buvo rašytas? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Krikščionių demokratų frakcijos.
S.KUTAS. Buvo paklausimas ir į jį neatsakyta? Na, turėjo būti atsakyta, bet aš patikrinsiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tiesų daug kam atjungiama elektros energija. Aš turiu duomenų, kad gana daug yra įsiskolinęs Lietuvos Respublikos Seimas. Ar negalima būtų kokią dieną atjungti čia elektrą, kad Seimas atsiskaitytų su jumis?
S.KUTAS. Specialiai aš šito klausimo netikrinau, bet, mano duomenimis, Seimas dabar už elektros energiją neskolingas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, energetika yra kainų variklis. Kylant energijos kainoms, energetinių paslaugų kainoms, iš paskos kyla visų kitų prekių ir paslaugų kainos. Tokiu būdu, aišku, kylant kainoms, krenta žmonių gyvenimo lygis. Norėčiau jūsų paklausti, ką jūs darėte, darote arba ruošiatės daryti, kad sumažintumėt energijos, energetinių paslaugų savikainą, taip pat ir kainas. Galbūt kokias nors taupymo priemones numatėte?
S.KUTAS. Rengiant naujuosius šilumos energijos tarifus, energetikos sistemos išlaidos buvo sumažintos daugiau kaip 100 mln. Lt, nes pasirodė, kad jų galima atsisakyti su tam tikra rizika, bet dar negresiančia šakai. Antra. Energetikos sistemoje dar praeitais metais buvo parengtas priemonių planas sumažinti išlaidas. Jis buvo įvykdytas. Tačiau aš norėčiau pažymėti ir užtikrinti Seimą, kad pagal vertinimus, kurie buvo padaryti, ir atlikti skaičiavimai rodo, kad daugiau kaip 8% nėra jokių galimybių, jokių šansų šias išlaidas sumažinti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis ministre, Seimas jau kelintus metus svarsto Visagino miesto teritorijos išplėtimo klausimą. Geriau jį išspręsti mums padėtų, jeigu tiksliau žinotume Ignalinos atominės elektrinės ateitį. Todėl norėčiau sužinoti ir jūsų nuomonę šiuo klausimu.
S.KUTAS. Mano nuomone, Ignalinos miesto teritorijos priskyrimas yra nelabai susijęs su energetikos veikla. Visiškai yra įmanoma, kad elektrinė yra vienoje teritorijoje, miestas yra kitoje. Čia nėra kažkokia pagrindinė sąlyga, todėl Energetikos ministerija šiuo atžvilgiu negali turėti lemiamos įtakos, kur šitą miestą reikėtų priskirti.
Dėl atominės elektrinės ateities galėčiau pasakyti labai trumpai. Energetikos ministerija yra tos nuomonės, kad įgyvendinus saugumo priemones, kurias mes dabar vykdome, atominę elektrinę bus galima eksploatuoti visą jai projektuotą laiką, t.y. po 2000 metų. Tačiau galutinį sprendimą, atlikus įvertinimus, kuriuos dabar atlieka labai kompetentingos specialistų grupės, bus galima padaryti 1998 m. Mes manome, kad ir toliau Lietuva galėtų turėti atominę energetiką.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas bus labai buitiškas. Vakar nuo pat ryto į firmą "Kauno dujos" plūdo šimtai sunerimusių kauniečių, turinčių rankose pranešimus apie kažkokį menamą įsiskolinimą už dujas. Juose buvo grėsmingas tekstas: "Neapmokėjus, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.721, gali būti atjungtas dujų tiekimas." Koks tai nutarimas ir kokia šio nutarimo galima tikroji paskirtis, o ne paprasčiausiai gąsdinti žmones ir gaišinti jų laiką. Ačiū.
S.KUTAS. Kaip ir už elektros ir šilumos energiją, dujininkai ir dujų vartotojai taip pat yra skolingi. Tačiau ten skolų suma, pabrėžiu, suma yra mažesnė. Konkrečiai apie šitą įspėjimą aš negaliu atsakyti, aš išsiaiškinsiu, nes tai yra pačios firmos, pačios akcinės bendrovės reikalas, kuri žiūri, kaip jai mokamos skolos. Jeigu tai yra neteisėta, mes patvarkysime. Bet dabar aš negaliu atsakyti, koks ten perspėjimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Gerbiamasis ministre, spaudoje buvo paskelbta informacija, kad Lietuva turi galimybę parduoti daugiau elektros energijos Latvijai ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Gal jūs galėtumėte patikslinti šią informaciją ir kiek iš to bus naudos valstybei?
S.KUTAS. Su Latvija visą laiką vyksta abipusis eksportas ir importas dėl mūsų elektrinių struktūros skirtumų. Pas juos yra hidroenergetika, pas mus yra atominė energetika. Tai yra labai padorus ir techniškai tinkantis derinys. Energijos eksportas Lietuvai yra naudingas, nes mes turime pakankamai galios ir eksportuodami elektros energiją galime nusipirkti branduolinio kuro ir kitų kuro rūšių. Jau dabar, kiek mes eksportuojame elektros energijos, nusiperkame visą branduolinį kurą. Taigi mes propaguojame ir siekiame, kad energijos eksportą būtų galima vykdyti ne tik į Rytų pusę, taip pat ir į Vakarų.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Pone ministre, mano klausimas bus labai paprastas, gal net naivus. Bet aš tokius klausimus dažnai gaunu iš rinkėjų ir nemoku jiems atsakyti.
Pirmas. Kokia elektros energijos savikaina jums?
Antras dalykas. Kodėl taip brangiai moka žmonės?
Trečias dalykas. Ar ne todėl, kad jūsų sistemos tarnautojų, darbuotojų atlyginimai yra pernelyg dideli?
S.KUTAS. Pagal dabar nustatytus elektros ir šilumos tarifus, įvertinant tai, kad išlaidos jau buvo sumažintos ir tarifai buvo nustatyti mažesni, tuos, kuriuos tiekia kainų ir energetinės veiklos komisija Vyriausybei, energetikos sistema būtų dirbusi rentabiliai, gaudama tiek pelno, kiek reikia atsiskaityti už mokesčius ir kitus mokėjimus padaryti. Kadangi buvo patvirtinti tarifai už šilumą mažesni, negu rodo skaičiavimai, mūsų skaičiavimai rodo, kad šiais metais elektros energetika, įskaitant ir termofikaciją, dirbs su nuostoliu. Jeigu su nuostoliu, vadinasi... (Balsai salėje. - Savikaina?) Didesnė už pardavimo kainą. Daugiau kaip 200 mln. Na, aš dabar nežinau to skaičiaus ir negaliu pasakyti, bet bendrų išlaidų nuostolis 200 mln. Lt.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau štai ko jūsų paklausti. Paskutiniu metu "Lietuvos dujų" generalinis direktorius ir apskritai "Lietuvos dujos" garsiai kalba apie tai, kad niekaip nepavyksta pagal sudarytą atsiskaitymų planą atsiskaityti su tiekėju, t.y. "Gazpromu". Jų mintys yra štai tokios: jeigu ministerija, Vyriausybė ar Seimas neišspręs neatidėliotinų klausimų iki mūsų atostogų, tai dujų tiekimo klausimu Lietuvai gali būti problemų. Mano klausimas būtų toks. Ministre, kokius sprendimus galbūt reikia priimti Seime, kad ta problema neegzistuotų ar bent jau būtų amortizuota iki to, kad jie galėtų ramiai dirbti?
S.KUTAS. Visų pirma mes turime su "Lietuvos dujomis" sudaryti grafiką, kokiu būdu ir iš kokių šaltinių grąžinsime rusams skolą už dujas. Tai yra pirmas žingsnis, kurį turim padaryti, tačiau dėl to, kad nėra aiškiai matomi šitie šaltiniai, šis grafikas juda labai lėtai, jo rengimas sustojo. Kokie dabar yra šaltiniai? Vienas šaltinis yra tai, kas numatyta jums siūlomo valstybės biudžeto korekcijose, tačiau numatyta vidaus skolai padengti 50 mln. suma yra aiškiai per maža, kai jau visiškai aiškiai buvo suskaičiuota ir patvirtinta, jog reikia 270. Tiesa, dalis šios sumos jau buvo anksčiau padengta. Ta suma, kuri yra numatyta kompensacijoms mažai pajamų gaunančioms šeimoms, šita suma, mūsų supratimu ir Socialinės apsaugos ministerijos supratimu, daugiau ar mažiau patenkina. Na, trumpai sakant, patenkina. Jos šiam tikslui užteks. Mūsų būtų pasiūlymas, aišku, aš taip sakau beveik suprasdamas, kad Seimas šitą nelabai gali padaryti, bet vis dėlto aš kreipiuosi į Seimą padidinti sumą, kuri yra skiriama šitos skolos padengimui.
Antra. Neprieštarauti ir stengtis palaikyti, jeigu mūsų kompanijoms pavyksta surasti kreditus ir juos panaudoti šių skolų grąžinimui. Štai tokie būtų šaltiniai ir būdai, kaip atsiskaityti už tą likutį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis ministre, dabar yra kaip tik atokvėpis tarp dviejų šildymo sezonų, norėtųsi sužinoti, kaip sekasi ruoštis kitam sezonui, turint omenyje šiandieninius tarifus, ir kaip jums tai sekasi?
S.KUTAS. Šiais metais, turiu pasakyti, kad tai yra mano nuomonė, kol kas sekasi truputį geriau, negu mes tikėjomės. Kadangi dar yra nesumokėtų skolų už mazutą... Aš dabar kalbu tik apie mazuto pirkimą, nes čia yra didžiausių problemų. Dėl dujų aš daugmaž atsakiau į klausimą. Tai štai dėl mazuto. Dar yra nesumokėta daugiau kaip šimtas milijonų litų už pernai nupirktą mazutą, kuris buvo perkamas su 6 mėnesių mokėjimo termino atidėjimu. Kai paskelbėme pirmą konkursą, jis neįvyko, nes mūsų tiekėjai pasakė: užmokėkite už pernai metus, tada ateisime pas jus šiais metais. Tačiau paskelbus antrą kartą pavyko nupirkti 100 tūkst. tonų mazuto. Iš dalies tai buvo Vyriausybės garantuoti kreditai, kitą dalį pavyko nupirkti panašiomis sąlygomis kaip pernai. Mums vasaros pabaigoje reikėtų turėti supilto apie pusę milijono tonų mazuto. Taigi situacija yra labai sudėtinga, tačiau šis konkursas kaip ir pavyko. Tiesa, tai dar nereiškia, kad tas kuras jau supiltas. Tik konkursas įvyko.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, šiam klausimui skirtas laikas baigėsi.
8sesija57p svarstyti klausimai
Dabar svarstome antrą darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Visagino miesto ir Ignalinos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektą. Kadangi diskusija jau vyko, galima būtų kalbėti dėl balsavimo motyvų ir galėtų kalbėti pranešėjai, jeigu jie norėtų. Taigi aš kreipiuosi į gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį. Ar jis norėtų kalbėti? Tuomet prašome į tribūną. Ar norėtumėte dėl savo projekto ką nors pasakyti, jeigu nenorite, tai tuomet aš...
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galėčiau tik tiek pasakyti. Aš manau, kad vis dėlto tas variantas, kurį mes dabar teikiame, yra tikrai pakankamai kompromisinis. Bent jau šiuo atveju, jeigu iš tikrųjų yra nutariama formuoti būtent tokią miesto visumą, tai šis mūsų variantas yra pakankamai apgalvotas, jis įtraukia viską, ko reikia: ir katilinę, ir autobusų stotį, ir kombinatą ir t.t., ir t.t. Kita vertus, pakankamai daug aplink laisvos teritorijos, kuri gali būti pritaikyta miesto reikmėms. O Vyriausybės siūlomas projektas iš tikrųjų, švelniai tariant, vargu ar atitinka miesto sampratą apskritai. Aš esu tikras, kad mes turėtume Ignalinos atominės elektrinės problemas toliau svarstyti kompleksiškai, priimdami Ignalinos atominės elektrinės zonos įstatymą su valdymu, su visais kitais kriterijais, kurie iš tikrųjų yra reikalingi. Manyčiau, kad šiame etape dabar Visagino miesto ribų kompromisas atitiktų esamą padėtį.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio projekto jo pranešėjas - gerbiamasis Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė tolesniam svarstymui teikia Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą ir prašo pritarti. Nežinau, kodėl šiuo metu yra du pranešėjai, pagal įstatymą dėl teritorijų nustatymo yra nuostata, kad tik Vyriausybė teikia savivaldybių teikimu ribų pakeitimo ir nustatymo projektus, todėl kviečiu balsuoti tik dėl šio projekto. O pataisos šiam projektui gerbiamojo V.Andriukaičio galimos priėmimo stadijoje. O dėl esmės, tai Visagino miestas buvo statytas tik dėl Ignalinos atominės elektrinės ir miestas yra sujungtas vamzdžiais ir tiekia šilumą. Buvo įvertintos Savivaldybių komiteto, Nacionalinio saugumo komiteto pastabos ir pakoregavus sieną su Baltarusija, priėmus atitinkamus tarpvalstybinius susitarimus, siena eina ne ežeru, kaip anksčiau buvo manyta, o krantu, ir tą pusiasalį, kuris priartintų sieną, yra siūloma palikti Ignalinos savivaldybės teritorijoje. Su tokiu pasiūlymu būtų galima teikti šį klausimą pritarti po svarstymo ir balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui gerbiamajam ministrui P.Papovui. Kadangi šį klausimą svarstė Etikos ir procedūrų komisija, prašyčiau pateikti išvadą Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką gerbiamąjį Seimo narį A.Kairį. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komisija svarstė šio klausimo pateikimo procedūrą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnį, savivaldybių nustatymas ir jų ribų keitimas reglamentuotas taip: "Savivaldybės nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ar keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į savivaldybių pasiūlymus." Šiuo atveju konkrečiai nurodyta, kuris įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas teikia Seimui savivaldybių teritorijų ribų nustatymo bei jų keitimo projektus. Kitiems subjektams tokia teisė nesuteikta. Seimo nariai gali siūlyti pakeisti, papildyti, atmesti ar rekomenduoti parengti naują Vyriausybės teikiamo savivaldybių teritorijų ribų keitimo projektą. Tačiau tokio akto teikimo prerogatyvą įstatymas suteikia tik Vyriausybei.
Seimo nario V.Andriukaičio parengtas įstatymo projektas "Dėl Ignalinos rajono ir Visagino miesto savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo" neteiktinas kaip alternatyva Vyriausybės parengtam projektui. Jo svarstymas būtų priimtinas, jeigu šiam projektui pritartų Vyriausybė ir jis būtų pateiktas Vyriausybės vardu.
Savo vardu norėčiau pridėti, kad, man atrodo, čia turime panašią tvarką, kaip, pavyzdžiui, tvirtinant aukštosios mokyklos statutą. Vadinasi, mes galime kritikuoti ir jį atmesti visą arba, atsižvelgdama į kritiką, turi ta pati aukštoji mokykla, jos Senatas patvirtinti iš naujo. Taip ir čia. Kiekvienas Seimo narys turi teisę kritikuoti, bet, mano nuomone, projektus, jeigu bus leista, neįsigilinę galim labai sugadinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar galima būtų jūsų paklausti? Jeigu Seimo narys V.Andriukaitis įformintų tai kaip pataisą projektui, ar dėl to galima būtų balsuoti priėmimo metu, kaip sakė gerbiamasis ministras P.Papovas?
P.PAPOVAS. Mano asmeniniu įsitikinimu (komisija šito konkrečiai nesvarstė), negalima būtų, jeigu Vyriausybė tam nepritartų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra nepritariančių Etikos ir procedūrų komisijos išvadai? Ar reikia dėl to balsuoti, ar priimame šią išvadą bendru sutarimu? Aš turiu omeny išvadą, bet ne tą teiginį, kurio nesvarstė Etikos ir procedūrų komisija. Nėra prieštaravimų? Yra prieštaravimų. Taigi prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man atrodo, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kolega A.Kairys labai aiškiai išdėstė argumentus. Turbūt ne kartą mes susiduriame su tokiu atveju, kai tik tas subjektas, kuris gali teikti, teikia pasiūlymus, o kiti gali siūlyti jam tik patarimus. Manyčiau, kad šituo atveju tik Vyriausybė gali teikti siūlymus Seimui, todėl siūlau pritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų nepritarti. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Aš pritariu. Jeigu reikia, galiu nurodyti motyvus.
PIRMININKAS. Gal kitą kartą. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Buvo paminėta Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko kalboje, kad pagal įstatymą teikimas tokias ribas pakeisti yra Vyriausybės prerogatyva. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog yra Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią. Šitas Seimo statutas leidžia teikti alternatyvius projektus. Tą ir padarė gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Taigi du skirtingi įstatymai, abu leidžia - vienas vienam subjektui teikti projektą, kitas - kitam. Todėl abu pateikti alternatyvūs projektai yra teisėti ir mes, Seimas, kaip pasakyta įstatyme ir kaip pasakyta Statute, po svarstymo, t.y. dabar, turime pasirinkti vieną iš jų. Tą reikia ir padaryti. O kurį pasirinkti - tai įprasta procedūros tvarka reikia nuspręsti. Dėl to aš tokią procedūrą ir siūlau ir pagal tokią tvarką siūlau dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto aš esu priverstas teikti balsuoti dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Jeigu bus pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, negalėsiu teikti gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio projekto, jog jam būtų pritarta po svarstymo. Jeigu bus nepritarta, tuomet mes turėsime balsuoti alternatyviai. Ir vienu, ir kitu atveju, kad teisūs, gali, kaip paprastai, nustatyti tik Konstitucinis Teismas, ar mūsų priėmimo tvarka atitinka Konstituciją. Dar Seimo narys J.Listavičius. Jūs kuriuo klausimu?
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis pranešėjas, jeigu taip galima sakyti, kalba, kad tas neįtraukta, tas neįtraukta. Mes neturime pagrindiniame projekte pataisymų ir nežinome, už kokią teritoriją mes balsuosime ir ką priimsime, todėl turėtų būti aiškiai parašyta. Ne tas senas projektas, kuriam buvo nepritarta, o kokia teritorija dabar palikta - šitas klausimas yra gana svarbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dar balsuosime ne dėl alternatyvų. Dėl balsavimo motyvų, dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados Seimo nariai jau kalbėjo. Prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 76 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, prašau balsuoti.
Už - 35, prieš - 28, susilaikė 6. Taigi Etikos ir procedūrų komisijos išvadai pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų po svarstymo pritarta Vyriausybės pateiktam projektui? Iš anksto yra užsirašęs kalbėti Seimo narys V.Petrauskas. (Balsai salėje) Dėl balsavimo motyvų kalbama iš vietos. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Vis dėlto aš norėčiau sugrįžti vienu sakiniu prie ankstesniojo klausimo. Yra labai aiški Nacionalinio saugumo komiteto sausio 31 d. išvada, kurioje pasakyta: "Nepritarti Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui dėl Visagino miesto ir Ignalinos rajono savivaldybių teritorinių administracinių ribų pakeitimo projektui. Siūlyti Vyriausybei naują įstatymo projektą. Trečia dalis. V.Andriukaičio projektas svarstytinas kaip vienas iš galimų šios problemos sprendimo variantų." Deja, per šitą pusmetį Vyriausybė įregistruoto projekto nepataisė, esminių pakeitimų nepadarė, į Seimo pastabas, pasiūlymus nereagavo. Dėl to aš labai argumentuotai norėčiau raginti kolegas Seimo narius nepritarti pateiktam pagrindiniam variantui dėl šių priežasčių: kaip jau buvo minėta, nėra išskirta pasienio zona visiškai aiškiai, reglamentuotai, teritorija didinama praktiškai 5 kartus, lyginant su buvusiąja. Tai precedento neturintis įvykis per visą jau keliolikos savivaldybių ribų keitimo laikotarpį. Ir dar viena svarbi aplinkybė - mes girdėjome iš teikėjų, iš tų, kurie suinteresuoti keitimu, kad štai, neva, blogai dirba įstaigos, štai, neva, žmogus į policiją turi kreiptis vos ne už 50 km ir pan. Manyčiau, kad tai yra visiškai ne... normalu. Manyčiau, kad tokius klausimus gali spręsti Utenos apskrities administracija. O šitoks nepamatuotas teritorijos plėtimas pasienyje su Baltarusija, kurios politinė ir kitokia padėtis gerai žinoma, yra nepriimtinas ir prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Aš labai kviečiu Seimo narius, kurie yra už nacionalinio saugumo interesus ir jų gynybą, nepritarti pagrindiniam projektui ir jį svarstyti iš naujo. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus užsirašė iš anksto.
A.J.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės jau ponas V.Petrauskas tą pasakė. Aš norėjau taip pat atkreipti dėmesį į Nacionalinio saugumo komiteto išvadą ir siūlau balsuoti, prieš atmetant šį projektą, kad jis galbūt būtų naujas pateiktas arba dar toliau svarstyti pono V.Andriukaičio projektą, jį taip pat reikėtų pataisyti. Todėl aš siūlau teikti dėl jo balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis. Užsirašė iš anksto.
A.N.STASIŠKIS. Pateiktas projektas yra visiškai nepagrįstas savo motyvais. Čia jau buvo minėta dėl nacionalinio saugumo interesų. Aš apie tai kalbėjau per ankstesnįjį svarstymą. Aš manau, kad jie nėra tokie tiesmukiški ir todėl, galimas dalykas, projekto autoriai ir gynėjai to net nesuvokia, bet jie yra strateginiai ir slypi daug giliau, todėl tai yra pavojingiau. Aš manau, kad šitas projektas tiesiogiai prieštarauja Visagino, kaip miesto, interesams. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad miestukas, 6 kartus padidinęs savo teritoriją, būtų laimingas ją prižiūrėti, saugoti, eksploatuoti ir t.t. Projekto gynimo motyvai: mokesčiai, gamyba, policijos reikalai - yra visiškai nepakankami. Visi šitie dalykai turi būti ir gali būti išspręsti kitais metodais, o teritorinis sprendimo būdas visų šitų problemų neišspręs, o tik labiau supainios ir apsunkins paties miesto egzistavimą bei gyvavimą. Trečia. Visiškai neatitinka miesto apibrėžimo dėl gyventojų kompaktiškumo, šitas projektas tiesiog prieštarauja. Paprasčiausiai sakoma, kad Sniečkus, dabar Visaginas, įkurtas dėl elektrinės. Elektrėnuose irgi yra elektrinė, tačiau negirdėjau, kad jis turėtų savivaldybę ir miesto statusą, todėl tokie motyvai yra nepakankami. Siūlyčiau, į tai labai rimtai atsižvelgus, nepritarti šitam projektui, pareikalauti, jog jis būtų pataisytas iš esmės. Gal iš tikrųjų miesto ribas reikia plėsti, bet tas išplėtimas turi būti realus ir pagrįstai motyvuotas, o ne šiaip sau priskiriant tūkstančius hektarų miškų ir keliolika kaimų. Tai yra tikrai anekdotiškas dalykas. Prašau visus pagalvoti ir nepritarti šiam Vyriausybės teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Tikėjausi, kad bent vienas iš iš anksto užsirašiusių kalbės už. 3 kalbėjo prieš dėl balsavimo motyvų, todėl dabar bent jau 2, kurie galėtų kalbėti už. Seimo narys A.Sadkauskas. Jūs už?
A.SADKAUSKAS. Taip. Aš jaučiu iš Seimo narių kalbų, jog jie ne visai įsigilinę į šį klausimą. Vis dėlto šis klausimas buvo svarstytas Vyriausybės, po to dar kartą ir dar kartą prieita tos nuomonės - vis dėlto sumažinti. Ir tuo laiku dar nebuvo aišku, kurgi eina riba tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Dabar tuoj bus aiški riba. Tuo laiku nebuvo aiški, buvo galvojama, kad šitoje pusėje, o pasirodo, kad jinai eina anoje pusėje. Kiek aš žinau, jau gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis buvo beveik sutikęs. Aš nežinau, gal mano informacija nelabai teisinga.
Dar noriu pasakyti, kad tai nauja savivaldybė. Irgi nereikia maišyti, kaip jinai yra steigiama. Yra specialus įstatymas tiems steigimams, ir tik Vyriausybės teikimu tą galima daryti. Tai neleidžiama daryti atskiram Seimo nariui. Jis gali tik pateikti atskirus savo siūlymus, juos gal derinti su Vyriausybe. Jeigu jinai mato, kad kažkokie pasiūlymai verti dėmesio, jie dar kartą svarsto, bet vis tiek teikia Vyriausybė. Taigi Seimo nariai labai daug kartų diskutavo. Aš manau, kad vieną kartą reikia pritarti, kadangi dėl to nepritarimo, dėl to užtęsimo kenčia tie žmonės, kurie ten gyvena, apie kuriuos kalbėjo gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas, ir balsuosime.
A.KUNČINAS. Man labai keista, jog kai kurie Seimo nariai leidžia sau visiškai laisvai interpretuoti Seimo statutą ir teikia pasiūlymus tokiems projektams, kuriems jie iš esmės neturi galimybės teikti pasiūlymų. Štai, pavyzdžiui, jeigu Prezidentas siūlytų kažką premjeru, tegul tai bus Jonaitis, o Seimo narys siūlytų pataisą, kad vietoje Jonaičio siūlo Antanaitį ar Petraitį, manyčiau, kad niekam į galvą tokia mintis nešautų. O štai šitu atveju, kai turi teisę teikti Seimui tvirtinti savivaldybės teritoriją tik Vyriausybė, tai tie Seimo nariai, kurie nori daryti įtaką, turi savo pasiūlymų, turėjo kreiptis į Vyriausybę, įtikinti ją. Tuomet Vyriausybė jų pasiūlymus priimtų arba ne, o šiandien mes turime Vyriausybės teikiamą projektą. Aš siūlau tam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau sutikti su tuo, kad iš tikrųjų Seimas priėmė sau tokį apribojimą, kad teikimą šiuo atveju daro Vyriausybė. Tvarka. Jeigu žiūrėsime visą laiką į formaliąją raidę, tai nėra jokių problemų. Tai lengva padaryti kitu žingsniu. Aš būtinai teiksiu per trečiąjį balsavimą tuos pasiūlymus, kuriuos teikiu. Bet jeigu žiūrėtume į formaliąją raidę, lygiai taip pat norėčiau priminti, kad šiuo atveju Vyriausybė privalėjo kartu teikti įstatymo pataisą dėl miesto kriterijų ir apibrėžimų. Ponas A.Sadkauskas šitą gerai žino.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės pateiktam projektui po svarstymo Seime, prašau balsuoti.
Už - 39, prieš - 33, susilaikė 5. Taigi pritarta po svarstymo Seimo posėdyje.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, replika po balsavimo. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau... Štai Seimo narys A.Baležentis ir V.Žiemelis... kadangi nebuvo pranešta iš anksto, kada bus balsavimas, reikia perbalsuoti, nes jie nedalyvavo balsuojant.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Seimo nariai nedalyvavo balsuojant, tai yra jų problema. Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.
A.SAKALAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu prašyti perbalsuoti frakcijos vardu, kadangi buvo vieno balso skirtumas. Žinote, kokia mūsų elektronika, todėl siūlyčiau perbalsuoti pakeliant rankas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary Sakalai, tai taip pat nėra motyvas, nėra motyvuotas prašymas perbalsuoti. Jeigu būtų pateiktas motyvuotas prašymas, aš, žinoma, galėčiau dėl tokio prašymo teikti perbalsuoti.
Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Seimo statute nėra numatyta, jog frakcija turi pareikšti kokį nors motyvavimą. Frakcijos reikalavimas teisėtas. Jūs turite teikti frakcijos reikalavimą balsuoti. Ačiū už dėmesį. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, vienos minutės techninė pertrauka. Aš noriu pasitikslinti Statuto normas. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą skaitau Statuto normą pirmiausia gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui, kaip "dideliam" Statuto žinovui. 125 straipsnis. "Balsavimą pakeliant rankas ar panaudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šios motyvuotą reikalavimą paremia ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių." Tai, kad Seimo nariai nedalyvavo balsavime, jeigu nenorėjo dalyvauti balsavime, nėra motyvas. Tai, kad kartais mūsų elektronika klysta, taip pat nėra motyvas, nes neaišku, ar klydo.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Sakalai, arba pateikti motyvus, arba neteiksiu perbalsavimui.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jeigu atkreipsite dėmesį, ten du žali langeliai dešinėje pusėje, ten nieko nebuvo. Kaip ten atsirado tie žali langeliai? Ten niekas nesėdėjo. Todėl mano reikalavimas yra motyvuotas. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jums nederėtų spręsti, ar tai motyvuotas, ar ne. Aš pasakiau motyvus ir prašau frakcijos vardu perbalsuoti. Jūsų pareiga yra nuspręsti balsavimo būdu pritarti frakcijos reikalavimui ar nepritarti, o toliau - procedūra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Dėkoju gerbiamajam ponui A.Sakalui, kad priminė mano pareigas. Tačiau aš privalau laikytis Statuto reikalavimų - frakcijos reikalavimas perbalsuoti turi būti motyvuotas. Jūsų ankstesnėje kalboje motyvai nenuskambėjo. (Balsai salėje)
Posėdyje dalyvauja 80 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų paremtas Socialdemokratų frakcijos reikalavimas ir būtų perbalsuota dėl šio projekto, prašau balsuoti.
Už - 42. Balsų pakanka. Taigi perbalsuosime pakeldami rankas. Prašau balsų skaičiavimo grupę pasirengti skaičiuoti balsus. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam Vyriausybės pateiktam projektui po svarstymo Seimo posėdyje, prašau pakelti rankas. Kas už? Balsų skaičiavimo grupe, prašau skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis pirmininke, prašau dar kartą pakartoti balsavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam Vyriausybės pateiktam projektui, prašau pakelti rankas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos balsavimo metu. Balsavimą kartosiu tol, kol jūs nutilsite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Už - 39, pridedu savo balsą, už - 40. Kas - prieš? Gerbiamieji Seimo nariai, kas - prieš, dar kartą pakelkite rankas. Iš tiesų daug rankų, balsų skaičiavimo grupė nesuskaičiuoja.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ar gali nors į savo vietas atsisėsti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau atsisėsti į savo vietas. Reikalavimas reglamentinis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 38.
PIRMININKAS. Prieš - 38. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje nepritarta. Projektas bus tobulinamas. (Balsai salėje) Gerbiamąjį Seimo narį K.Skrebį perspėju dėl nevalstybinės kalbos vartojimo.
Draudimo įstatymo projektas Nr.1930(2) (svarstymas) (96.06.25)
8sesija57p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 3 darbotvarkės klausimą. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos! Svarstome darbotvarkės 3 klausimą - Draudimo įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį. Draudimo projekto svarstymas. (Balsai salėje)
A.KUBILIUS. Prašau perskaityti Statuto straipsnį, kas daroma po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau netriukšmauti, netrukdyti man pirmininkauti. Dėl visų pastabų prašome šiuo metu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Posėdžio pabaigoje būtinai aš asmeniškai išklausysiu jūsų pastabas.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti. Jūs atsisakote kalbėti dėl Draudimo įstatymo? Ar jūs atsisakote kalbėti dėl Draudimo įstatymo?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš vis dėlto noriu kalbėti ne dėl draudimo, bet, posėdžio pirmininke, jūs turėjote užbaigti savo pareigą. Šiuo atveju projektui nepritarta. Jūsų kitas ėjimas - siūlyti balsuoti Seimui, ką daryti: atmesti ar atidėti tobulinti. Tai jūs turite padaryti. Šiuo atveju mygtuko teisė, kurią jūs laikote kviesdami Seimo narius, nevisiškai pagrįsta teisė. Būkite sąžiningas iki galo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dėkoju už kalbėjimą Draudimo įstatymo klausimais. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Listavičių. (Triukšmas salėje) O gerbiamiesiems Seimo nariams, kad nusiramintų, paaiškinu: darau praeito klausimo svarstymo pertrauką savo iniciatyva, jeigu jūs taip norite.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, į tribūną. (Balsai salėje: "Nėr čia ko! Šiandien iš ryto Č.Juršėnas balsavo teisingai, o tu sukčiauji. Negalima taip daryti!")
Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, na, nereikia taip viso Seimo statyti į tokių kvailių vietą, lyg Seimo nariai nesupranta, ką jūs dabar darote. Visiškai aišku, kad jums trūksta balsų. Jūs tikitės juos kada nors surinkti ir tada pateikti galutiniam balsavimui. Tai yra aiškiai pasakyta Seimo statute, ką Seimas turi daryti po to, kai yra nepritarta po svarstymo. Jokių pertraukų negali būti vidury procedūros. Arba mes tada traktuojame, kad šitas projektas yra iš principo atmestas, ir daugiau jokių balsavimų negalės būti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, paaiškinu. Vėl prašau visus nusiraminti. Paaiškinu dar kartą, kad Seimo statuto normų posėdžio pirmininkas nepažeidė. Tam klausimui skirtas laikas pasibaigė, procedūros yra atskiros. Kitą posėdį, kai bus įtraukta į darbotvarkę, bus svarstymo tęsinys, tuomet reikės balsuoti, ar šį projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti, ar jį atmesti. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, tokią teisę turiu. Jeigu turiu teisę, aš ja turiu teisę ir pasinaudoti.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, kalbėti dėl Draudimo įstatymo. (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, jūs atsisakote kalbėti dėl Draudimo įstatymo? Tai prašome kalbėti!
J.LISTAVIČIUS. Tada ir aš galiu pakartoti. Kadangi neišspręstas ankstesnis klausimas, tai aš kalbėsiu, kai jis bus išspręstas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi aš, deja, negaliu suvaldyti įsisiautėjusios dešiniosios opozicijos, darau 10 minučių posėdžio pertrauką. Po pertraukos tęsime Draudimo įstatymo svarstymą. Atsiprašau gerbiamojo ministro, kad gaišiname jūsų brangų laiką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, komisijos pirmininką - gerbiamąjį Seimo narį A.Kairį su prašymu, kad komisija išnagrinėtų, ar teisingai pasinaudojau Statute man suteikta teise, kai padariau pertrauką tarp balsavimo po svarstymo prieš balsavimą dėl projekto grąžinimo tobulinti.
Dabar svarstome toliau Draudimo įstatymą. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę E.Kunevičienę. Tuomet gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamieji Seimo nariai, gal kalbėkite ta tvarka, kurią siūlo pirmininkas, arba atsisakykite savo žodžio. Nes posėdžiui pirmininkauti gali vienas žmogus. O jeigu pradės pirmininkauti visi Seimo nariai, tuomet posėdyje nebus jokios tvarkos.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary, kalbėti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projektas skirtas reglamentuoti draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų veiklą, nustatyti draudimo įmonių steigimo licencijavimo sąlygas bei tvarką, reguliuoti draudimo veiklos metu santykius tarp draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, fizinių ir juridinių asmenų, valdyti ir prižiūrėti draudimo įmonių veiklą. Įstatymo projekte aptartos draudimo sutartys, draudimo įmonių steigimas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas, draudimo įmonių finansai, valstybinių draudimo įmonių priežiūra ir baigiamosios nuostatos.
Atsižvelgdamas į įstatymo projekto didelę apimtį trumpai paminėsiu tik draudimo įmonės steigimo, finansų ir priežiūros klausimus. Draudimo įmonę įsteigti ir įregistruoti sudaromas ne mažesnis kaip 1 mln. litų organizacinis fondas. Manau, kad tai per didelė suma jos sukaupimo aspektu. Nepanaudotas likutis pridedamas prie draudimo įmonių turto ir yra neapmokestinamas. Neaptartas esamas draudimo įmonių palikimas ir būsimo reorganizavimo bei persiregistravimo pasekmės. Palikta nemažai dar neišspręstų draudimo įmonių finansų klausimų. Nediskutuojant dėl esamo projekte įstatinio kapitalo dydžio, skolinto kapitalo, liko neaptarti rezervų ar apsisaugojimo nuo bankroto fondo klausimai, mokumo atsargos. Įsipareigojimo vykdymui laiku numatyti draudimo techniniai atidėjimai draudimo įmonių sąnaudų sąskaita kelia didelių abejonių. Deja, nenumatyta jų konkretesnė paskirtis, formavimo ir naudojimo principai. Tas pat ir dėl mokumo atsargų. Draudimo įmonių veiklos apskaitos tvarkymui aptarti nepakanka vien nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Nematyti finansinės veiklos apskaitos, kontrolės, rezultatų paskaičiavimo, pelno nuostolio paskirstymo pagrindinių nuostatų.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti draudimo įmonių veiklos priežiūrai, aptariant valstybinę ar nevalstybinę priežiūrą. Jos tarnyba, formavimas, skyrimas, atleidimas, narių skaičius, teisės ir pareigos, finansavimas, poveikio priemonių taikymas, kompetencijos ribos, sprendimo priėmimo tvarka, jo vykdymo kontrolė ir kontrolės užtikrinimas. Reikėtų susieti priežiūros tarnybos teises ir pareigas su draudimo įmonių rezervų, fondų, mokumo atsargų resursais.
Manau, kad reikėtų padaryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką ir projektą patikslinti. Pateiktam įstatymo projektui po svarstymo negaliu pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Po jo - gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė. Tikimės, kad jau bus salėje.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcijoje nagrinėtas šis projektas. Dabar neabejotinai jis patobulintas ir pataisytas, į pastabas buvo atsižvelgta, tikrai įstatymo projektas jau žengia žingsnį į priekį. Tačiau iškyla daug neatsakytų klausimų. Aš visiškai nenorėčiau kartotis, nors mes taip pat norėjome atkreipti dėmesį į rezervo fondą ir perdraudimo problemas, atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią problemą - dėl valstybinio draudimo tolesnio likimo, kad vis dėlto šis įstatymas neatvertų galimybės privatizuoti valstybinį draudimą. Suprantama, labai didelis pliusas yra tai, jog dabar formuojama bent ta kryptimi, kad mažos draudimo kompanijos, neturinčios galimybių suformuoti tvirtą įstatinį kapitalą, iš tikrųjų turės, švelniai tariant, išnykti. Bet jų reorganizavimo problemos ir visa kita, apie ką kalbėjo kolega J.Listavičius, išlieka. Įstatymo projekto autoriai, mūsų nuomone, į tai turėtų tikrai atsižvelgti. Todėl mes norėtume, kad balsavimui būtų vis dėlto pateikti tie patobulinimai, apie kuriuos kalbėjo kolega J.Listavičius. Dabar nenoriu kartoti. Todėl mes ragintume, kad į tuos klausimus būtų atsakyta prieš trečiąjį balsavimą.
PIRMININKAS. Ar gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė yra salėje? Nematau. Tuomet pirma pakviesiu į tribūną pranešėją. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį poną D.Kleinauską - draudimo reikalų tarnybos vadovą, kadangi gerbiamasis finansų ministras nebegalėjo sulaukti, kol mes baigsime savo "mūšius".
D.KLEINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Draudimo įstatymo rengimo grupė labai daug dirbo ir stengėsi, kad šitas įstatymas vis dėlto pamatytų dienos šviesą. Šiandien jis yra labai reikalingas.
Aš tik noriu pasakyti ačiū už visas jūsų pastabas. Tikrai iki kito svarstymo mes bandysime kiek įmanoma atsižvelgti į pateiktas pastabas pagal gautas stenogramas. Dar kartą paprašysiu visų kuo greičiau jį priimti, nes šiandien draudimo srityje yra tikrai chaosas. Jeigu mes to įstatymo neturėsime, viskas bus lygiai taip pat, kaip su bankais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi buvo pateikti du siūlymai. Vienas - padaryti svarstymo pertrauką (siūlė Seimo nariai), kitas - pritarti po svarstymo. Manau, kad pagal Seimo... Aš atsiprašau, atėjo gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius, kuris buvo užsirašęs kalbėti. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Atsisakote kalbėti. Taigi, mano manymu, pagal Seimo statutą mes turėtume pasirinkti alternatyviai. Todėl prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas už tai, kad svarstymas būtų atidėtas, vienas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui ir jį lydintiems su išlygomis. Viena tokių sąlygų buvo, kad draudimo priežiūros tarnybą reikia išlaikyti ne iš biudžeto lėšų, bet iš draudimo įmonių gautų įmokų. Be to, buvo pasiūlyta papildyti Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnį į jį įtraukiant draudimo veiklą. Aš siūlyčiau pritarti šiam projektui ir pagal tas pastabas parengti priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlyčiau taip pat pritarti, bet su viena sąlyga, kad būtų iš tikro prieš priėmimą pateikti tie patobulinimai, kurie tikrai yra reikalingi. Pritariu gerbiamojo autoriaus nuomonei, kad dabar draudimo srityje vyrauja chaosas. Šiame įstatyme dabar yra pakankamai didelis žingsnis į priekį. Bet vis dėlto prieš balsavimą turėtume gauti tvirtą pažadą, kad autoriai pateiks pastabų sprendimo būdus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1728 ir 2473 straipsniais įstatymo projektas Nr.2392, Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2393, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.2395, Civilinio kodekso įstatymo projektas Nr.2394, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo projektas Nr.2396 (96.06.25)
8sesija57p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai galbūt galim pritarti bendru sutarimu? Ar reikia balsuoti po svarstymo? Galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo Draudimo įstatymui ir kitiems jį lydintiems projektams - Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio proceso kodekso, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, Civilinio kodekso, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo projektams. Taip. Ar reikia dėl to balsuoti? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Jeigu pranešėjas ir pateikėjai iš tikrųjų atsižvelgs, tai gal ir nereikia gaišti laiko. Bet turi būti rimtai pasižiūrėta ypač dėl priežiūros, kadangi dabar ten iš viso sunku susiorientuoti, juo labiau ir kiti dar paminėti klausimai yra aktualūs. Aš balsuoti nereikalauju. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi pritarta bendru sutarimu.
8sesija57p svarstyti klausimai
Dabar 4 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų pasirašyti Lietuvos Respublikos paskolų sutartis automagistralės "VIA Baltica" ir greitkelių projektams finansuoti" projektas Nr.2429. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministerijos sekretorių J.Lionginą. Pateikimas.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, valstybės investicijų programoje 1996-1998 metams numatyti automobilių kelio "VIA Baltica" ir greitkelių projektai. Bendra abiejų projektų investicijų suma sudarys 114,8 mln. JAV dolerių. Automobilių kelio "VIA Baltica" projekto bendra vertė - 70,4 mln. JAV dolerių, iš kurių 52,8 mln. JAV dolerių numatoma gauti iš užsienio investicijų, ir kelių fondo lėšos - 17,6 mln. JAV dolerių. Greitkelių projekto bendra vertė - 44,4 mln. JAV dolerių, iš kurių užsienio investicijos sudarytų 32,2. Be to, minėtam projektui finansuoti bus panaudojamos kelių fondo lėšos - 8 mln. JAV dolerių, Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybių biudžeto lėšos - 3 mln. JAV dolerių ir subsidija iš Europos Sąjungos pagal PHARE programą - 1,2 mln. JAV dolerių. Abiem projektams užsienio investicijų numatoma iki 85 mln. JAV dolerių, t.y. vyksta derybos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kuris pasiruošęs suteikti paskolą 35,4 mln. JAV dolerių 15 metų, mokant kintamą palūkanų normą. Europos investicijų bankas - 20 mln. ekiu 20 metų, mokant preliminarią 7% metinių palūkanų normą, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas - 17,9 mln. JAV dolerių 20 metų, mokant kintamą palūkanų normą, ir Šiaurės investicijų bankas - 6,7 mln. JAV dolerių 15 metų, mokant kintamą palūkanų normą. Konkrečios paskolų suteikimo sąlygos bus tikslinamos derybų metu su minėtomis finansinėmis institucijomis. Remdamasi Konstitucijos 128 straipsniu, Vyriausybė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl įgaliojimų parengti ir pasirašyti paskolos sutartis, skirtas automobilių kelio "VIA Baltica" ir greitkelių projektams finansuoti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, panaudoję kelių fondo lėšas keliui "VIA Baltica" tiesti, ar nepadarysim Lietuvos keliams nepataisomos žalos, ar nenukentės nuo to kiti Lietuvos keliai? Ačiū.
J.LIONGINAS. Matot, juk ne visos fondo lėšos bus panaudotos šio projekto finansavimui. Pagal projektą čia yra tiek, kiek galėtų kelių fondas finansuoti minėtą projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galit truputį pakomentuoti greitkelių projektą?
J.LIONGINAS. Čia iš esmės skiriama jau dabar egzistuojančių valstybinių kelių rekonstrukcijai, remontui, ir taip pat, kaip aš jau minėjau, šiame projekte dalyvauja Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, todėl galvojama suremontuoti kai kurias pagrindines tiek Vilniaus, tiek Kauno miestų gatves.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, kokia yra "VIA Balticos" padėtis gretimose valstybėse - Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje? Nes, kiek suprantu, tai per visas šias tris ar keturias šalis turės eiti... Kokioje stadijoje dabar yra projektavimo ar rekonstrukcijos darbai?
J.LIONGINAS. Kiek aš esu informuotas, kaip tik visi šie mano minėti bankai paraleliai dirba tiek su Estijos, tiek su Latvijos atitinkamomis žinybomis, kurios užsiima konkrečiai minėto projekto rengimu, finansavimu ir t.t. Minėtus projektus faktiškai vienu metu reikės pradėti įgyvendinti visose trijose Pabaltijo valstybėse.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pasakykit, kokiu būdu 114 mln. JAV dolerių tiesiogiai ar netiesiogiai atsipirks?
J.LIONGINAS. Pirmiausia apie šį projektą "VIA Baltica" jau kalbama seniai. Ir faktiškai jis, kaip žinom, sujungs Skandinaviją su Vakarų Europos šalimis. O jau esant šiai automagistralei, aš manyčiau, ir aplink ją turės infrastruktūra vystytis, o toks kelias Lietuvai tiktai po tam tikro laiko duos pelno.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek dar reikėtų finansinių lėšų, kad būtų užbaigtas pirmasis "VIA Baltica" kelio statybos etapas, ir kada numatoma tą pirmąjį etapą užbaigti?
J.LIONGINAS. Man sunku pasakyti, reikėtų klausti Susisiekimo ministerijos atstovų.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Reikia manyti, kad ši paskola bus panaudojama ne "popierinių" objektų projektams, bet tų projektų įgyvendinimui. Aš norėčiau paklausti, koks procentas nuo paskolos sumos bus sunaudotas paskolos aptarnavimui, įvairioms konsultacijoms, projektavimui... žodžiu, ne statybai? Ačiū.
J.LIONGINAS. Minėtos lėšos, kaip aš jau sakiau, yra skiriamos konkrečiai vykdyti statybos darbams, konsultacijoms ir t.t. Faktiškai pinigai bus skiriami iš kelių direkcijos sąmatos.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, klausaisi klausimų, ir susidaro toks vaizdas, kad arba mes tiesiog norim gaišti laiką, arba tiesiog nežinom, ko paklausti. Būtent tik kolega, man atrodo, P.Jakučionis paklausė į temą, kurią pateikia gerbiamasis J.Lionginas. Bet, sakykim, ar nenukentės Lietuvos keliai, kokia "VIA Balticos" padėtis kitose šalyse, kada atsipirks ir t.t. Tai tokią repliką pasakydamas klausimą norėčiau pateikti pranešėjui: ar negalvojat, kadangi jūs dažnai užsienio paskolų tiekimus pateikiat, kad reikėtų kartu kviestis ir tų žinybų atstovus, kurie galėtų atsakyti į kolegas dominančius klausimus profesionaliau?
J.LIONGINAS. Aš pritarčiau, žinoma, turėjo dalyvauti ir Susisiekimo ministerijos atstovas, bet, kaip matot, jo nėra. Manau, vis dėlto bus svarstymas Biudžeto ir finansų komitete, galima svarstyti ir kituose komitetuose. Ten į klausimus detaliai atsakytų šių sričių specialistai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ar sutinkat, kad svarstytume šios sesijos Seimo posėdyje? Kokius pagrindinius komitetus siūlot? Ar Biudžeto ir finansų komitetą - pagrindinį, o Ekonomikos - papildomą, taip? Sutarta. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
8sesija57p svarstyti klausimai
5 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo projektas ir alternatyvus Lietuvos Respublikos kūrėjų organizacijų įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Norėjo kalbėti septyni Seimo nariai. Po to pakviesiu pranešėją. Prašau gerbiamųjų Seimo narių kalbėti trumpai, kad nereikėtų nutraukti dar kartą svarstymo, jeigu baigtųsi laikas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Antanavičių. Po jo kalbės Seimo narys A.Pocius.
K.ANTANAVIČIUS. Mes svarstom, pone pirmininke, trečiąjį projekto variantą, taip?
PIRMININKAS. Dabar mes svarstome ketvirtąjį projekto variantą ir alternatyvų projektą. Po to mes turėsime alternatyviai pasirinkti vieną iš jų ir ruoštis priėmimui.
K.ANTANAVIČIUS. Bet aš ketvirtojo neturiu, gerbiamieji...
PIRMININKAS. Galbūt autoriai supras jūsų pastabas ir trečiajam projektui, ir jeigu į jas ketvirtajame neatsižvelgta, taip pat atsižvelgs. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad jau tas trečiasis projektas yra patobulintas ir jau beveik galima pradėti jį rimtai svarstyti. Tačiau turėčiau nedidelių pastabų. Rašoma, kad šis įstatymas nustato socialines garantijas profesionaliems meno kūrėjams. Man kliūva žodis "profesionalus". Kas įvertins, ar jis profesionalus? Man atrodo, kad tai yra vis dėlto sovietinių laikų reliktas. Meno kūrėjas arba ne meno kūrėjas, o kas yra meno kūrėjas yra nustatyta, įvardyta. Jis gali būti profesionalus, bet nebūtina, suprantama, kad jis vien tik šituo užsiimtų. Tačiau jis gali lauką dirbti ir vakare kurti. Juk daug tokių kūrėjų turim kaime. Jiems, taip pat jų organizacijoms turi būti taikomos šios nuostatos. Todėl aš labai abejoju, drįstu siūlyti, kad būtų išbrauktas žodis "profesionalus".
Toliau. "Meno kūrėjų organizacija - turto savininkė". Čia, man atrodo, vis dėlto nėra aišku projekto autoriams, kaip to turto savininke ji tampa ir kokio turto savininkė ji yra. Rašoma, jog meno organizacijai nuosavybės teise priklausančio turto savininkė... pagal įstatymus šį turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja. Jeigu yra savininkė, tai nereikia žodžių "valdo, disponuoja". Savininko sąvoka yra platesnė negu pažymėta.
Toliau. Neparašyta, iš kur tą turtą įgyja, kokiu būdu įgyja. Toliau rašoma, kad meno kūrėjų organizacijos turtas, pajamų šaltiniai... Meno organizacijai nuosavybės teise gali priklausyti nekilnojamasis turtas - žemė, pastatai, statiniai - ir kilnojamasis turtas, reikalingas jo veiklai. Iš kur gautas turtas? Kaip, kokiu būdu tas turtas tampa meno kūrėjų organizacijos turtu?
Meno kūrėjų organizacijos pajamų šaltiniai - paveldėtas turtas, dovanos, labdaros dovanos. Tvarka. Dabar valstybės ir... perduotos tikslinės paskirties lėšos. Labai abejotina, ar lėšos tampa turtu. Sakysim, biudžetinis finansavimas dar ne taip greitai turtu tampa. Jis yra skirtas kažkam finansuoti. Žodžiu, aš sakyčiau, kad čia dar reikia patikslinti. Tačiau aš dar sykį galiu pasakyti, kad neturiu ketvirtojo projekto, ir todėl bijau, jog galbūt čia tai jau yra įvertinta, nes tam antrajam projektui turėjau labai daug pastabų. Taigi ačiū už dėmesį. Aš vėl kartoju tą patį: ir alternatyvų, ir šitą projektą reikėtų sujungti, tada būtų neblogas projektas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Pocių. Taip pat yra užsirašę Seimo nariai E.Raišuotis, J.Antanaitis ir A.Katkus. Tačiau aš jų nematau. Jeigu neateis į salę, tuomet kviesiu pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį.
A.POCIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu pasakyti, kad remiu iš tų dviejų pateiktų įstatymų Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymą, kurį pateikė V.Martinkus. Alternatyviame įstatyme norima aprėpti tai, kas sunkiai įmanoma. Kūrėjų sąvoka tokia plati, kad net sunku nustatyti jos ribas. Jei norime reglamentuoti mokslinių institucijų veiklą, tai galima būtų padaryti atskiru įstatymu arba pateikiant papildymus Mokslo ir studijų įstatymui. Šiuo atveju turėtume jau apsiriboti meno kūrėjais. Yra galimybė šią kultūros sritį aiškiau apibrėžti, nors tai ir sudėtinga. Gal todėl 3 straipsnio 2 punkte vengta visų profesionalaus meno sričių išvardijimo. Gal ir teisinga, nes gyvenimas gali iškelti naujas meno šakas, kurios dar tik formuojasi. Įstatymas buvo ne kartą aptarinėjamas, recenzuojamas ir, reikia pasakyti, kad tai buvo naudinga. Dabar jis daug kompaktiškesnis, atsisakyta nereikalingų aiškinimų, net atskirų skyrių. Kai kas palikta nustatyti kitiems valstybės įstatymams, pavyzdžiui, socialinės apsaugos klausimai. Deja, jau galiojančiuose įstatymuose menininkų socialinis draudimas beveik visai neapibrėžtas. Tai skaudžiausia meno žmonių problema. Ar nevertėtų į šį įstatymą įrašyti bent tokią nuostatą, kad meno kūrėjų organizacijos gali sudaryti sutartis su valstybinėmis ar kitomis socialinio draudimo organizacijomis savo nariams apdrausti. Tai yra fiksuojama alternatyviame įstatyme. Žinoma, taip pat reikėtų daugiau akcentuoti socialinio draudimo fondų sudarymo reikšmę.
12 straipsnio 2 punkte kalbama apie tai, kad jei ne mažiau kaip 30% įmonės pelno panaudojama organizacijos reikalams, tai turi būti suteiktos mokesčių lengvatos. O 13 straipsnyje jau kalbama apie 50%. Reikėtų abiejuose straipsniuose palikti 50%. Tai būtų logiška, nes tos įmonės įsteigtos tik tuo tikslu, kad galėtų maksimaliai paremti savo organizacijas ir jų narius, kuriems gana nelengva išsilaikyti negailestingos rinkos sąlygomis. Įstatyme bandyta nurodyti, ką reikėtų daryti su organizacijos turtu, jei organizacija būtų likviduojama. Siūloma likusį turtą perduoti kitoms meno kūrėjų organizacijoms. Gal geriau būtų, jei turtas būtų atiduodamas meno rėmimo fondams.
Šiek tiek abejonių kelia 11 straipsnis. Jo 2 punkte nurodoma, kad Vyriausybė arba savivaldybė kartu su kūrybinėmis organizacijomis sudaro dabar naudojamo nekilnojamojo turto sąrašus ir perduoda juos tvirtinti Seimui. Gal užtektų Vyriausybės patvirtinimo. Ar verta Seimui kištis į tokius materialinius reikalus? Pabaigoje noriu pakartoti, kad Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo paskutinė (ketvirtoji) redakcija ne tiek daug skiriasi nuo trečiojo varianto, yra tik kai kurių patikslinimų, ji tikrai gerai apgalvota, racionaliai ir glaustai parašyta. Siūlau įstatymui pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji, iš tikrųjų mes turime du labai panašius arba visai panašius įstatymų projektus. Turiu pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui nepavyko per metus iš šių dviejų įstatymų padaryti vieno įstatymo, todėl taip atsitiko, kad teikiamas Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo projektas ir alternatyvus - Kūrėjų organizacijų įstatymo projektas. Skirtumas tas, kad viename kalbama tik apie meno kūrėjus, o kitame - ir apie meno kūrėjus, ir apie mokslo žmones, mokslo kūrėjus.
Noriu pasakyti, kad komitetas pritarė Meno kūrėjų įstatymo projekto ketvirtajam variantui, kuris yra dar labiau patobulintas negu trečiasis. Taip pat mums atrodo, kad jau yra šiek tiek apibrėžta ir profesionalumo sąvoka. Čia profesionalumas suprantamas būtent kaip kokybė, o ne kaip profesija. Tas truputį aiškiau, tačiau mums dar liko keletas abejonių, apie kurias čia kalbėjo ir gerbiamasis K.Antanavičius, dėl 7, 10 ir 11 straipsnių. Mums atrodo, kad dar turėtų pažiūrėti ir Juridinis skyrius, ir turbūt Ekonomikos komitetas. Na, čia yra tiesiog turto dalybos. O kai turtą reikia dalyti, tada jau atsiranda visokių nesutarimų. Mūsų nuomone, galbūt tą turtą reikėtų dalyti panašiai, kaip buvo dalijamas profsąjungų ar vadinamojo DOSAAF turtas, t.y. tą turtą dalijo Seimas, nors, kita vertus, mums neatrodo, kad tai gražu ar gerai, kai turtą dalija Seimas. Tuos klausimus dar reikėtų panagrinėti Juridiniame skyriuje ir Ekonomikos komitete, o iš esmės Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo projektui komitetas pritarė ir taip pat sutinka, kad būtų čia, Seime, pasirenkama, ar Meno kūrėjų įstatymą tvirtinti, ar Kūrėjų įstatymą. Tai viena.
Antra, mes pilni abejonių, kaip mes apvesdiname dvi puses, kurios nelabai nori būti kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra pritariančių alternatyviam projektui, ar galime bendru sutarimu pasirinkti pagrindinį? Negalime. Reikės balsuoti, taip? Seimo narys J.Listavičius, kaip paprastai, užsirašęs iš anksto. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš sakyčiau, kad ketvirtasis įstatymo projektas iš dalies apima ir trečiąjį, tačiau vis dėlto reikėtų dar labai rimtai padirbėti su 7 straipsniu ir ypač 3 jo punktu, nes čia gal bus taip, kad perimsime turtines ir asmenines neturtines teises iš dar veikiančios organizacijos. Pirmiausia jeigu mes perimame, tai turėtų būti koks nors dokumentas ar čia užfiksuota, kad nėra tos organizacijos, iš kurios mes perimame. Dabar mes turime tokių pavyzdžių, sakykime, profsąjungų ir pan.
Ypač aš norėčiau akcentuoti 11 straipsnį. Juk čia, pažiūrėkite, 1940 m. liepos 21 d. ir 1990 m. kovo 11 d., t.y. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo perduotas meno kūrėjų organizacijoms turtas. Taigi okupaciniu laiku kai kurie aktai iš viso gali būti niekiniai, o antra vertus, mes šiandien tai įrašydami turėtume akcentuoti, ar nėra to turto šeimininkų, o mes jau dalijame.
Šiek tiek vertas dėmesio ir įstatymo projekto 12 straipsnio 2 punktas, nes jam įgyvendinti, jeigu jis bus toks priimtas, reikalingas Juridinių asmenų pelno mokesčio patikslinimas. Neaiškūs biudžetinio rėmimo fondai. Kokios gali būti programos, kurios galėtų būti remiamos? Jeigu jau mes norime į įstatymą jas įrašyti, tai ar jos čia tik kažkokios menamos, ar gali būti jau šiandien kai kurios visiškai realios? Taigi esant realioms, be abejo, tai reikėtų užrašyti. Todėl nepatikslinus tokių esminių straipsnių, būtent 7, 11 ir 12, žinoma, tokiam įstatymo projektui aš pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą kreipiuosi į jus. Mums reikėtų alternatyviai pasirinkti iš dviejų projektų. Ar yra palaikančių alternatyvų projektą, ar galime bendru sutarimu pasirinkti tą projektą, kurį teikia komitetas? Negalime. Taigi prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų, o po to balsuosime alternatyviai. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pas mus vyksta įdomūs procesai. Jeigu jau vienas projektas yra pateiktas, tai tuomet, kada jau jis išvysta dienos šviesą, skubama pateikti kitą, alternatyvų projektą. Ir kaip jūs šiandien supratote, buvo galima jau prieš metus priimti šitą Meno kūrėjų įstatymą, bet kai atsirado alternatyvus, prasidėjo diskusijos, lyginimai, sprendimai. O rezultatas toks pat. Liko pirmasis variantas - pataisytas, papildytas, bet pirmasis. Todėl aš pasisakau už pirmąjį variantą - Meno kūrėjų įstatymo projektą, ir pasisakau prieš alternatyvų projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Galite kalbėti tik už alternatyvų projektą.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, aš ir noriu kalbėti už alternatyvų projektą ir noriu pasakyti, kad abu įstatymai ir abu projektai yra reikalingi, jie nepakeičia vienas kito. Juk yra architektų, dailininkų, fotomenininkų, kinematografininkų, kompozitorių, rašytojų, tautodailininkų, teatralų sąjungų, kitaip tariant, meno kūrėjų organizacijų. Ir turi būti jų įstatymas. Kita vertus, iš tiesų yra inžinierių, mokslininkų, žurnalistų sąjungos, geologų, fizikų, matematikų draugijos ir t.t., ir t.t. Jie irgi yra kūrėjai, šitos organizacijos jungia kūrėjus, ir jų veikla taip pat turi būti įteisinta ir reglamentuota įstatymu.
Taigi faktiškai aš manau, kad tie abu įstatymų projektai nėra alternatyvūs arba, sakykime taip, nėra visiškai konkuruojantys, bet turi būti ir vienas įstatymas, ir kitas, nes yra skirtingi tų įstatymų objektai. Taigi aš siūlau pritarti tam įstatymo projektui, kuris yra pažengęs toliausiai, bet kito įstatymo neatmesti kaip netinkamo, o tiesiog tęsti darbą su abiem įstatymų projektais, tik galbūt vieną svarstyti greičiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi mums reikės balsuoti alternatyviai. Prašom registruotis. Tai, kad bus pasirinktas vienas iš dviejų projektų, nereiškia, kad kitas projektas bus atmestas. Tiesiog bus rengiamas priimti tas projektas, kuris bus pasirinktas, o kitas bus tobulinamas tam, kad nesusipintų abu projektai.
Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pasirinktas komiteto pateiktas projektas Nr. 1921(4), spaudžia mygtuką "už", kas už alternatyvų projektą, kurį teikia Seimo narys A.Raškinis - prieš, susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 34, prieš - 10, susilaikė 5. Kadangi pasirinkta tokia didele balsų dauguma, tai iš karto pritarta pagal mūsų Seimo statutą ir po svarstymo šiam projektui. Taigi pritarta Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymo projektui Nr.1921(4).
Seimo narės pareiškimas (96.06.25)
8sesija57p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar, pasinaudodamas savo teise, skelbiu, kad bus perskaitytas vienas Seimo nario pareiškimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę L.Andrikienę, po to darysime 10 min. posėdžio pertrauką, taip, kaip numatyta darbotvarkėje. Kiti pareiškimus skaitys vėliau.
L.L.ANDRIKIENĖ. "Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai A.M.Brazauskui, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui V.Nikitinui.
Lietuva vis dar mena tragediją Rainių miškelyje prie Telšių, kur prieš 55 metus NKVD ir KGB budeliai žiauriai nukankino 74 Lietuvos Respublikos piliečius, ūkininkus ir amatininkus iš aplinkinių kaimų. Respublikos prokuratūra dar 1988 m. spalio 26 d. iškėlė baudžiamąją bylą, tačiau dėl neatleistino tuometinės Respublikos prokuratūros aplaidumo iš Lietuvos nekliudomai išvyko du šio nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai - P.Raslanas, šiuo metu gyvenantis Rusijoje ir priėmęs Rusijos pilietybę, bei N.Dušanskis, besislapstantis Izraelyje, kurio išvykimą 1989 m. sausio 23 d. sankcionavo buvęs KGB šefas Lietuvoje generolas E.Eismuntas.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nevykdo jokių procesinių veiksmų. 1994 m. rugsėjo 20 d. bylos tyrimas buvo sustabdytas. Nesiimama efektyvių priemonių, kad minėti asmenys būtų išduoti Lietuvos Respublikai.
Primygtinai raginame Prezidentą neatidėliojant pareikalauti, kad Rusija išduotų Lietuvai tautos genocide dalyvavusį P.Raslaną, Izraelis - N.Dušanskį, o Generalinę prokuratūrą - nedelsiant atnaujinti šios bylos tyrimą ir kaltus asmenis patraukti pelnyton atsakomybėn."
Pasirašė Seimo nariai: L.Andrikienė, K.Dirgėla, N.Ambrazaitytė, A.Vaišnoras, R.Hofertienė, V.Žiemelis, A.Katkus, A.Stasiškis, E.Kunevičienė, J.Listavičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, darome posėdžio pertrauką. Posėdį tęsime 17 val. 24 min.
Pertrauka
8sesija57p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Svarstome 6 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektą. Užsirašė kalbėti vienas Seimo narys A.Vaišnoras. Kviečiu jį į tribūną. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 55 straipsnio pirmoji dalis, dėl kurios pakeitimo kalbama dabar, sako, kad valstybės kontrolės pareigūnams atlikus tikrinimus, iš išieškotų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat į valstybės fondus lėšų dalies 30% skiriama valstybės kontrolės materialinei bazei stiprinti ir darbuotojams materialiai skatinti. Įstatymas priimtas 1995 m. Turiu pasakyti, kad valstybės kontrolės darbą galima vertinti įvairiai. Jos efektyvumą pinigine išraiška buvo pateikęs valstybės kontrolierius ponas V.Kundrotas. Skaičiai, kuriais buvo operuojama, - milijonai litų. Manau, kad tai ir buvo akstinas pakeisti įstatymo 55 straipsnį, sumažinant skatinimą net tris kartus. Įstatymo pataisoje siūloma vietoje 30% palikti tik 10%. Aiškinamajame rašte dėl šio pakeitimo parašyta, kad jo tikslas - taupiau naudoti biudžeto lėšas. Nesu prieš taupesnį biudžeto naudojimą, nors šiuo klausimu galima daug ką pasakyti, kad ir apie praėjusią savaitę priimtą Valstybės vertybinių popierių emisijos įstatymą, kurio nepasirašyti Prezidento prašė Tėvynės sąjungos frakcija. Ten tai bent būtų buvęs akivaizdus biudžeto lėšų taupymas arba taupymo efektas, bet mes visada knibinėjamės po smulkmenas, o stambūs dalykai praslysta kaip peilis per sviestą.
Kita vertus, turiu principinę nuostatą dėl dviejų dalykų. Pirma. Skatiname policiją gaudyti "pilstuko" ar naminės prekeivius, rengiamės skatinti muitininkus ir kitus pareigūnus net iki 50% nuo sulaikytos spirito kontrabandos apimties. Tokie skaičiai rodo, kad nėra vieningos sistemos kaip ir visoje mūsų įstatymų leidyboje. Iš tiesų reikia pritarti Biudžeto ir finansų komiteto prašymui pateikti statistinius duomenis apie visų skatinamų institucijų veiklą, skatinimo efektyvumą bei lygį.
Antra. Nėra labai gerai, kai atskirų grupių pareigūnai, vykdydami privalomas pareigas, gauna papildomas pajamas. Tokių darbuotojų rizikos laipsnis ir pareigybių svarba turėtų būti vertinama atitinkamai atlyginimais, o ne atsitiktinėmis paskatomis. Tai trukdo sistemingai dirbti ir patiems pareigūnams.
Šio projekto idėjai turėčiau pritarti kritikuodamas žodžius "darbuotojams materialiai skatinti". Tai yra įstatymo pataisos paskutinė pastraipa, nes ji sudaro galimybę nereglamentuotam pinigų paskirstymui, tam tikram supriešinimui ir psichologinės įtampos tarp darbuotojų didinimui. Atkreipiu dėmesį, kaip turi dirbti tų sferų darbuotojai, kurie panašiu būdu negali užsidirbti paskatų. Nesakau, kad reikėtų valstybės kontrolei naikinti paskatas. Manau, kad mums iš tiesų reikėtų sukurti tokių paskatų sistemą.
Baigdamas noriu pasakyti, kad aš negalėčiau kalbėti nei už, nei prieš šito įstatymo pakeitimą, nes mes darome atsitiktinius dalykus ir, kaip jau anksčiau minėjau, rengiamės priimti įstatymą, kur paskatoms skiriama net 50% iš visos rekvizuotos kontrabandos ar dar ko nors. Bet iš tiesų, norėdamas pritarti šio įstatymo pataisai ir jos pagrindiniam argumentavimui, kad taupiau naudotume biudžeto lėšas, negalėčiau pasisakyti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja valstybės kontrolierius ponas A.Kundrotas. Ar jūs norėsite kalbėti šiuo klausimu, gerbiamasis valstybės kontrolieriau? Tuomet kviečiu jus į tribūną.
A.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau porą žodžių pasakyti dėl šito projekto. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad aš inicijavau šito projekto atsiradimą, ir ta mintis kilo man tada, kai mes pamatėme, kad skatinimo sumos yra labai didelės, tarp jų ir materialinei bazei. Tada kilo klausimas, ar iš tikrųjų tiek reikėtų, ir, kaip jūs suprantate, valstybės kontrolei vis dėlto valstybė turi rodyti tam tikrą pavyzdį, kad taupiai būtų naudojamos biudžeto lėšos ir jos pačios išlaikymui. Todėl ir buvo pateiktas šis projektas, kad tris kartus būtų sumažintos skatinimui ir materialinės bazės stiprinimui skirtos lėšos. Tai buvo pagrindinis tikslas. Mes norėtume pasakyti, kad iš viso atsisakyti šios sistemos mes nesiūlome ir nemanome, jog taip reikėtų daryti, kadangi valstybės kriminogeninė padėtis yra sudėtinga, ir nėra tiek lėšų skatinti ir išlaikyti teisėsaugos institucijas ir kontrolės institucijas. Aš jums galiu pasakyti, kad, kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, kontrolės institucijos negauna pakankamai lėšų išlaikyti netgi tą materialinę bazę, kuri yra, iš tiesioginių šaltinių. Aš jums galiu pasakyti (tai žino Biudžeto ir finansų komitetas), kad lėšos, skirtos mūsų institucijai išlaikyti praeitais metais ir šiais metais, buvo projektuojamos atsižvelgiant į tai, kad šios lėšos bus skirtos bazei stiprinti. Iš esmės dalis tų lėšų skiriama ne tik bazei stiprinti, bet ir tam, kad išlaikytume tą bazę, kurią turime. Nes tiesioginis finansavimas iš biudžeto paprastoms išlaidoms yra mažas, ir praktiškai jis netgi nepadengtų tų išlaidų, mes negalėtume išlaikyti savo turimos bazės iš tiesioginio biudžetinio finansavimo.
Biudžeto ir finansų komiteto pateikta mintis, kad reikia peržiūrėti visų kontroliuojančių institucijų skatinimo tvarką, yra labai teisinga. Neveltui mūsų valstybės Kontrolės įstatymo 55 straipsnio trečiojoje dalyje pasakyta, kad šita tvarka galios tol, kol bus priimtas bendrasis vieningas įstatymas dėl kontrolės institucijų skatinimo. Ir todėl projektas buvo teikiamas tam, kad būtų pradėtas visų institucijų skatinimo proceso suvienodinimas. Mes teikiam šitą projektą manydami, kad kils atitinkamos diskusijos ir atitinkamos idėjos, atitinkami veiksmai, kurie ir išspręs šį klausimą.
Tam tikrų pasekmių yra. Vyriausybė, kaip jūs žinote, dabar svarsto atitinkamus savo nutarimus, kurie reglamentuoja skatinimo tvarką, ir taip pat yra atsižvelgta į tai, kad mes pateikėme šį įstatymo projektą. Tas tikslas yra iš dalies pasiektas. Tačiau dėl šito konkretaus projekto, žinoma, aš nieko negaliu nei pridėti, nei atimti, kadangi tai yra suderintas klausimas. O apskritai, matyt, tą darbą, kurį atlieka Biudžeto ir finansų komitetas, reikėtų tęsti, kad būtų vieninga tvarka, atsižvelgiant į surinktą analizę ir surinktus duomenis pagal tai, kokia yra faktinė padėtis, kad būtų priimti atitinkami sprendimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam valstybės kontrolieriui. Ar gerbiamasis Seimo narys A.Kairys norėtų kalbėti komiteto vardu? Nenorėtų. Primenu, jog pagrindinis komitetas - Valstybės ir teisės komitetas šiam projektui pritaria, ir papildomas - Biudžeto ir finansų - komitetas taip pat šiam projektui pritarė. Iš anksto užsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo nariai: J.Listavičius ir A.Sakalas. Pirmiausia... Atsiprašau, Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektui aš pritariu. Biudžeto ir finansų komiteto atstovai sakė ir, mano manymu, reikėtų tą mintį užfiksuoti, kad būtų palikta tik 10% materialinei bazei stiprinti. Visiškai išbraukti darbuotojų materialinį skatinimą, ir tuo pačiu (jau nelaukiant to vieningo įstatymo dėl skatinimo) tiesiog šitame 55 straipsnyje papildyti jį kitų organizacijų pavadinimais, kurių darbuotojai panašia tvarka yra skatinami. Mes žinome, kad ne viena tokia institucija yra, ir čia papildžius, sakykime, kad ir autoinspektoriai arba Vidaus reikalų ministerijos transporto darbuotojai, valstybės saugumo darbuotojai ir kitų institucijų darbuotojai, iš karto būtų išspręstas šis klausimas. O kada bus priiminėjamas vieningas įstatymas, tai toli gražu. Mano manymu, kad dabar tai būtų galima padaryti. Tai būtų jau ne dalinis šio klausimo sprendimas, o kompleksinis. Todėl aš dar kartą pritariu šiam įstatymo projektui, išbraukus darbuotojų materialinį skatinimą ir papildžius kitomis institucijomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas taip pat užsirašė iš anksto. Prašom.
A.SAKALAS. Aš norėčiau irgi pritarti, bet kaip tarpiniam variantui. Aš tikiuosi, kad ateityje, kada mūsų biudžetas bus kur kas pilnesnis, iš viso reikės bet kokius procentus išbraukti, o darbuotojų skatinimui lėšas skirti iš to biudžeto, iš kurio bus skiriama valstybės kontrolės materialinei bazei. Bet aš noriu šiandieną manyti, kad toks įstatymas yra būtinas, toks, kokį dabar pateikė valstybės kontrolierius, ir manyčiau, kad jų iniciatyva yra tikrai sveikintina. Aš tikiuosi, kad po jų iniciatyvos kitos valstybės institucijos, kurios taip pat naudoja iš įvairių baudų išieškotas lėšas savo darbuotojų skatinimui, greitai sustos į eilę taip pat siūlydami pakeitimus Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad būtų pritarta po svarstymo? Nėra. Pritariam bendru sutarimu.
8sesija57p svarstyti klausimai
Dabar 7 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio galiojimo laikino sustabdymo įstatymo projektas. Užsirašė kalbėti komiteto vardu 1 Seimo narys. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Šumakarį, po to pakviesiu pranešėją. Kol gerbiamasis Seimo narys ateis, dėl vedimo tvarkos kalbės Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gal repliką po balsavimo, jeigu sakytume po svarstymo. Mes labai giriam Valstybės kontrolės departamentą ir pavyzdžiu užkrečiame kitas valstybines žinybas. Aš manyčiau, kad mes galėtume pagirti tik tada, kai pamatytume, jog šis sumažinimo procentas, kuris buvo siūlomas, reikštų ir materialinio skatinimo sumažėjimą. Deja, aš suprantu, kad taip nėra. Būtų gerai, kad tokio materialinio skatinimo, koks dabar yra, apskritai būtų atsisakoma, o būtų sprendžiama tiesiogiai atlyginimais ir premijomis - tiesiog skiriant premijas, o ne už baudas.
PIRMININKAS. Taip, matyt, Seimo nariai mano, kad giriamas valstybės kontrolierius dirbs dar geriau. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, kalbėti 7 klausimu.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymą dėl Lietuvos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo sustabdymo ir pritarė su išlyga. Dėl ko? Nes šis įstatymas susideda iš dviejų straipsnių, ir abu straipsniai seniai nevykdomi. Šis įstatymas buvo priimtas 1995 m. liepos 5 d. ir Vyriausybei buvo pasiūlyta 8 punktus vykdyti, kad šis įstatymas būtų įvykdytas, o laikas buvo paskirtas iki 1995 m. gruodžio 1 d. Vyriausybė aiškina, kad negalėjo įvykdyti, ir pusę metų tylėjusi pasiūlė pakeisti tik 2 punktą. 2 punktas turėjo įsigalioti nuo 1996 m. sausio 1 d. Kai Ekonomikos komitetas svarstė, tai 1 punktas buvo nevykdomas, ir nežinia, kada bus jis įvykdytas. Mes Vyriausybei siūlome įstatymo pataisas: kad šio punkto vykdymas būtų nukeltas iki 1997 m. liepos 1 d. Ir 2 straipsnio, kadangi dideli sunkumai susidaro šį įstatymą vykdant. Vyriausybė sako, kad iki 1997 m. sausio 1 d. lyg ir bus įvykdytas, tačiau Ekonomikos komitetas išsiaiškinęs pratęsė šį terminą iki 1997 m. sausio 1 d.
Pakeitus tuos du punktus, reikia pakeisti ir įstatymo pavadinimą. Todėl mes siūlome, kad ne tik vienas punktas būtų pakeistas ir sustabdytas įstatymas, bet reikėtų pakeisti 1 ir 2 straipsnius. Reikia prašyti Vyriausybę, kad ji pateiktų, kaip priimtas įstatymas 1995 m. liepos 5 d. toliau vykdomas. Ekonomikos komitetas siūlo su šita išlyga pritarti Seime ir svarstyti, nes kitos išeities nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Ekonomikos ministerijos sekretorių poną G.Miškinį - pranešėją šiuo klausimu. Gerbiamasis sekretoriau, turėtumėte pasakyti, ar pritariate komiteto išlygai. Prašom.
G.MIŠKINIS. Laba diena! Gerbiamieji Seimo nariai, principinėms nuostatoms, kurios buvo svarstytos ir priimtos Ekonomikos komitete, mes iš principo pritarėm. Aš trumpai norėčiau pakomentuoti, kas buvo daroma. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Vyriausybė pateikė įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą dar vasario mėnesį, ir vasario 20 d. yra Seimo Juridinio skyriaus išvados. Šiuo metu teisės teorijos požiūriu įstatymas galioja. Jis galioja nuo sausio 1 d. Todėl remdamiesi Juridinio skyriaus antrąja išvada, mes manome, kad vis dėlto teisės teorijos požiūriu reikėtų įteisinti kaip laikiną 2 straipsnio sustabdymą. Dėl datų, kurios buvo pasakytos, mes visiškai pritariam. 1 straipsnyje kalbama apie Vyriausybės numatytus darbus, dauguma jų yra atlikti. Aš teikdamas įstatymo projektą minėjau, kas yra padaryta, ir dėl kokių priežasčių ne viskas iki galo padaryta. Principiniam dalykui - liepos 1 d. - mes pritariam, o apie tai, kas susiję su teisės teorija, teisine technika, aš manau, dar galėtų lemiamą žodį tarti Seimo Juridinis skyrius.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Reikės balsuoti. Dėl balsavimo motyvų iš anksto yra užsirašęs gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas, kaip jūs matote, nėra pirmas ir paskutinis. Tai jau ne pirmas įstatymas, kuris nėra vykdomas, ir, deja, susidaro bloga tradicija, kad ne įstatymai vykdomi, o pratęsiamas jų vykdymo laikas, t.y. įstatymus prisitaikom pagal savo darbus. Tai, žinoma, negali daryti gero vaizdo, juo labiau kad klausimas neišsprendžiamas.
Teigiama, kad įstatymo įgyvendinimo terminas yra priimtas neįvertinus realių galimybių. Tokie motyvai ne pirmam ir, mano manymu, dar ir ne paskutiniam įstatymui teikiami. Tai vis dėlto, jeigu rengiamas įstatymo projektas, turėtų būti ir ekonominis pagrindimas, ir kriminologinis įvertinimas, ir tai galima buvo matyti iš karto. Deja, mes priimam įstatymus, o po to dairomės, kas iš to išeis. Čia vienas iš tų rezultatų. Todėl aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui. Vieną kartą Seimas turėtų rimtai pasidomėti, kodėl neįvykdytas, dėl kokių priežasčių, kas kaltas, kad įstatymai yra nevykdomi. Mes, sakykime, eilinius mokesčių mokėtojus ar kitus už įstatymo pažeidimą "skutame" po kelis kartus. O šiuo atveju jau aukštesnės institucijos lieka, kaip sakoma, jeigu nepagirtos, tai bent jau ir nepapeiktos. Todėl aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui. Dar kartą kartoju, įstatymą reikia vykdyti, o ne atidėlioti jo vykdymo laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Seimo narys K.Antanavičius. Jūs nepritariat?
K.ANTANAVIČIUS. Aš pritariu, tačiau aš turiu ir pastabų, kad reikia sustabdyti viso įstatymo vykdymą. Atrodo, pranešėjas tą ir priima.
Toliau. Ekonomikos komitete buvo aiškiai pasakyta alternatyva, kad Vyriausybė paaiškintų, kodėl neįvykdyta iki nustatyto laiko. Nieko nepadaryta, niekam nepasiruošta. Jeigu Vyriausybė nevykdo, tai kaip kiti visi ūkio subjektai gali tą padaryti? Tai toks įstatymas, kad reikia jam pritarti po svarstymo ir laukti, kada bus pateiktas priėmimui.
PIRMININKAS. Dar kartą pagrindinio komiteto vardu kalbės Seimo narys V.Šumakaris, ir po to balsuosime.
V.ŠUMAKARIS. Aš siūlau pritarti, nes kitos išeities nėra. Ekonomikos komitetas Vyriausybės paklausė, kodėl ir kokie punktai bus neįvykdyti. Pažadėjo rytoj pateikti šią medžiagą, o komitetas apsvarstys, pažiūrės, kodėl neįvykdė, o dabar kitos išeities nėra, todėl po svarstymo siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija! Registruojate tik save savo darbo vietoje. Prašom. Posėdyje dalyvauja 54 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, prašom balsuoti. Už - 23, prieš - 15, susilaikė 4. Taigi šiam projektui pritarta po svarstymo.
Dabar 8 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos įmonių... Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom repliką po balsavimo.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad demokratinėje visuomenėje įstatymas yra įstatymas, ir jis turi būti vykdomas. Yra tik viena galimybė (kaip šiandien teikė ponas J.Bernatonis abejonę dėl vieno įstatymo Konstituciniam Teismui), tik Konstitucinis Teismas gali nuspręsti, ar jis atitinka Konstituciją ir ar gali būti sustabdytas jo veikimas. Mes jau turėjome tokį precedentą, kada Žemės ūkio ministerijos sekretorius ponas Kamblevičius savo valia sustabdė Cukraus įstatymo dviejų punktų veikimą. Šiandien mes girdime, kad taip pat nėra vykdomas įstatymas, ir kyla klausimas: ar tai yra sistema, ar tai yra piktavališki veiksmai, ar tai yra nusikaltimas? Aš manyčiau, kad į tokį Seime priimtų įstatymų nevykdymą arba jų ignoravimą turėtų atkreipti dėmesį teisėsaugos institucijos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui A.Vaišnorui už iškeltą aktualią problemą, o ypač už mano iniciatyvų palaikymą, kadangi to labai retai sulaukiu iš opozicijos.
8sesija57p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ekonomikos ministrą poną A.Kaminską. Kaip minėjau - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo projekto ir jį lydinčių teisės aktų projektų pateikimas. Prašom, gerbiamasis ministre, pateikti visus darbotvarkėje įrašytus projektus. Po to Seimo nariai galės dėl visų klausinėti.
A.Z.KAMINSKAS. Laba diena! Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien jums pateikiamas naujas įstatymo projektas, tiksliau, senojo Bankroto įstatymo visiškai nauja redakcija su papildymais ir pataisymais, kuriuos yra padiktavęs gyvenimas, ir bankroto procedūrų taikymo praktika, kuri buvo susiklosčiusi ir kuri iškėlė kai kuriuos negatyvius dalykus, kaip, sakysim, bankroto procedūros iškėlimo metu disponavimas įmonės turtu, kreditorių teisės, administratorių teisės ir pan. Pirmiausia yra siūloma sutvarkyti vieną iš bankroto procedūros etapų, tai panaikinti bankroto metu, kada yra iškelta bankroto byla, vykdoma bankroto procedūra, sanavimo procesą, kuris siūlomas, kad gali būti vykdomas prieš vykdant bankroto procedūrą. Praktikoje, dabar egzistuojančiame įstatymo projekte sanavimo procedūra yra numatyta kaip viena iš bankrutuojančios įmonės gelbėjimo procedūrų. Tuo metu, kai vykdoma bankroto procedūra, nėra teisiškai apibrėžti esančių akcininkų turtiniai dalykai ir sanuotojo turtiniai dalykai. Jie susipina ir iškyla įvairiausių negatyvių dalykų, kaip ir buvo Alytaus mėsos perdirbimo įmonėje, kyla labai daug teisinių kolizijų. Mes siūlome iškelti šią procedūrą ir atstatyti įmonės mokumą iki iškeliant bankroto procedūrą. Tokiu atveju galėtų būti išspręstos įvairios teisinės turtinės kolizijos.
Toliau. Senajame įstatymo variante, arba galiojančiame įstatyme, nebuvo aiškiai apibrėžtos bankroto procedūros iškėlimo sąlygos. Tai buvo apibrėžiama Vyriausybės nutarimu ir iškeldavo įvairių traktuočių. Pasiūlyto įstatymo projekte aiškiai aprašytos nemokumo sąlygos, dabar jos yra išdėstytos pakankamai aiškiai. Taip pat dabar galiojančiame įstatyme buvo pakankamai ilgas terminas, trys mėnesiai, pareiškimo pateikimui. Per tą laikotarpį vykdavo įvairūs procesai, per kuriuos būdavo išplaunamas turtas ir pan. Mes siūlome sutrumpinti šį procesą iki vieno mėnesio. Galiojančiame įstatyme yra nustatyta, kad gavus pareiškimą dėl bankroto procedūros iškėlimo teismas per 7 dienas turi priimti sprendimą iškelti bankroto bylą ar ne. Įvairiais atvejais to termino nepakanka ir teismas fiziškai negalėdavo išspręsti tų reikalų, todėl mes siūlome, prieš priimant sprendimą, kad būtų galima pateikti savo motyvus kreditoriams ir teismui pagrįsčiau išnagrinėti, pratęsti teisminio nagrinėjimo terminą iki 2 mėn.
Taip pat yra aiškiai apibrėžta administratoriaus skyrimo procedūra, kai yra iškelta bankroto procedūra. Papildyta tuo, kad administratoriumi galėtų būti ir juridinis asmuo. Taip pat papildyta ir aiškiai apibrėžti kvalifikaciniai reikalavimai administratoriui ir labai svarbus momentas yra tai, kad iki šiol kildavo daug ginčų, kad kreditoriai negalėdavo pasiūlyti administratoriaus kandidatūros. Šiandien toks pakeitimas yra numatytas. Taip pat numatyti būsimajam administratoriui kvalifikaciniai reikalavimai, sakysim, jeigu per vienerius metus vykdė pareigas įmonės administracijoje, kuriai iškelta bankroto procedūra, tai toks darbuotojas negalėtų būti administratoriumi, nes praktikoje mes pamatėme tokius dalykus, kad prieš bankroto procedūros taikymą senasis direktorius yra atleidžiamas, po mėnesio jis paskiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi, o tai, savaime aišku, privesdavo prie įvairių kolizijų. Taip pat įvairūs papildomi reikalavimai.
Dabar galiojantis įstatymas nebuvo aiškiai apibrėžęs mokesčių mokėjimo ir einamųjų mokesčių mokėjimo sąvokos. Kildavo daug ginčų, kai bankroto procedūrą vykdanti įmonė vykdo veiklą, iš to iškyla pelno mokesčių mokėjimo problemos ir būdavo neaišku, ar turi būti atleista įmonė nuo mokesčių mokėjimo iš pelno, sukurto bankroto procedūros atveju, ar ne. Dabar yra pasiūlytas aiškus apibrėžimas, kad mokesčiai yra apskaičiuojami pagal mokesčių įstatymus, o mokėjimai atliekami pagal įstatymo nustatytą tvarką. Įstatyme taip pat apibrėžta ir patikslinta disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu tvarka. Svarbiausia yra tai, kad turtas skolintojams gali būti perduotas tik priimto įstatymo nustatyta sprendimo tvarka, t.y. tada, kai teismas bus priėmęs sprendimą. Tokie dalykai nebuvo išspręsti iki šiol galiojančiame įstatyme ir sukeldavo įvairių teisinių ir turtinių kolizijų, kai administratoriai bandydavo spręsti ir dalyti skolintojams dalį bankrutuojančios įmonės turto ir tokiu būdu pažeisdavo kitų kreditorių interesus. Taip pat labai svarbus momentas yra tai, kad įstatymas reglamentuoja, jog teismas galės priimti sprendimą ir anuliuoti sudarytus sandėrius iki 1 mėn. iki pasirašant kreditorinę sutartį, nes praktikoje buvo pastebėti tokie dalykai, kad paima ir užstato dalį įmonės turto, o paskui vėl pasirašo kreditinę sutartį arba parduoda prieš sudarydami kreditinę sutartį ir faktiškai užstatinėja jau nebeegzistuojantį arba įmonei nepriklausantį turtą. Teismas galės tokius sandėrius atšaukti. Taip pat yra tiksliai sutvarkytas atsiskaitymas su darbuotojais, jeigu iki bankroto procedūros nebuvo suspėta atsiskaityti su darbuotojais iš įmonės turimų lėšų ir turto, tokiu atveju darbuotojų pretenzijos tenkinamos kaip ir kreditorių. Pagal dabar galiojančią įstatymo procedūrą buvo labai sudėtinga spręsti klausimą, kai administratorius realizuodavo turtą ir gautų finansinių lėšų kaupimą. Buvo traktuojama įvairiai. Ar gali administratorius savo vardu atidaryti sąskaitą, ar ne, kad sukauptų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Dabar yra aiškiai pasakyta, kad administratorius savo vardu gali atidaryti sąskaitą, o toje sąskaitoje bus kaupiamos lėšos pardavus įmonės turtą.
Kreditorių teisės patikslintos, išplėstos. Pirmiausia įvesta sąvoka kreditorius mokesčių ir socialinio draudimo įstaigoms, kurios galės kaip kreditoriai išstoti, taip pat valstybinės institucijos, darbininkai dėl darbo užmokesčio, Finansų ministerija, kaip kreditorius, išstos už paskolas, suteiktas su valstybės garantija, kad galėtų atstovauti valstybės interesams. Apibrėžta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Iki šiol pirmąjį kreditorių susirinkimą šaukdavo teismas, dabar galės inicijuoti ir paskirtas administratorius. Taip pat sutvarkyta ir aiškiai išdėstyta ne tik pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, bet ir likusiųjų, apie ką apskritai dabar egzistuojantis įstatymas nieko nesakė. Numatyta, jeigu nedalyvaus kreditorių pirmininkas, tai tada kreditorių susirinkimą laikinai vesti galima paskirti pirmininką.
Kreditorių susirinkimo teisės. Gali siūlyti teismui paskirti administratorių, taip pat labai svarbu yra tai, kad stambesnės įmonės, privatizuotos įmonės, kurios bankrutuodavo, turėdavo daug kreditorių ir būdavo joms sudėtinga spręsti klausimus, operatyviau ir paprasčiau patenkinti kreditorių interesus. Paprastai kreditoriai susirinkę išrinkdavo kreditorių komitetus. Tokia forma įstatyme nebuvo legalizuota, dabar yra apibrėžta atskirais įstatymo straipsniais, kaip toks kreditorių komitetas gali būti renkamas, jo funkcijos ir įpareigojimai. Labai svarbu yra tai, kad įstatymo projekte yra labai aiškiai apibrėžta, kaip bankrutuojanti įmonė bankroto procedūros metu gali būti reorganizuojama. Dabar įstatymo projekte yra aiškiai pasiūlyta, kad reorganizuoti įmonę galima tik tada, kai kreditorių susirinkimui yra pateiktas reorganizavimo planas, to iki šiol nebūdavo. Priimdavo sprendimą, kad reorganizuosime, o kaip, kokie įsipareigojimai, kaip jie bus daromi, kaip atsiskaitoma su kreditoriais, būdavo sprendžiama vėliau, o tai sukeldavo įvairių teisinių kolizijų.
Toliau yra labai rimta pataisa arba pakeitimas esančios bankroto procedūros, tai bankrutuojančios įmonės turto pardavimas. Siūloma nekilnojamąjį turtą pardavinėti varžytinėse, o kilnojamąjį ir visokį kitokį - tiesioginio pardavimo būdu, nes, kaip paaiškėjo, parduodant kilnojamąjį turtą per varžytines, tas procesas ilgai užtrunka ir "numušamos" kainos. Labai svarbus dalykas yra tai, kad yra visiškai naujai nustatyta kreditorių patenkinimo eilė. Aš manau, tai gali sukelti gana rimtų diskusijų. Šiandien pirmąja eile naujajame įstatymo projekte yra siūloma tenkinti darbuotojų reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Taip pat įkeitimo reikalavimai pervesti į pirmumo eilę ir reikalavimai apmokėti už perdirbtą, supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją. Tam, kad galima būtų lygiom teisėm realizuoti pirmos eilės kreditorių reikalavimus. Šis išskyrimas į pirmąją eilę buvo pasiektas po ilgų diskusijų tarp įvairių žinybų, tarp bankų, tarp Žemės ūkio ministerijos. Tai įvairių interesų konsensas.
Dar vienas naujas dalykas yra tai, kad dabar galiojančiame įstatyme buvo numatyta, kad teismas gali skirti, prieš nuspręsdamas iškelti bankroto bylą, laikinąjį administratorių. Dabar įstatymo projekte yra aiškiai apibrėžta, kad laikinąjį administratorių turi skirti teismas, gavęs nagrinėjimui pareiškimą. Taip pat yra aiškiau apibrėžta procedūra dėl fiktyvios bankroto bylos iškėlimo ir jos formavimo. Tai tokios įstatymo pataisos, susijusios su Bankroto įstatymo nauja redakcija. Greta to yra pateiktos lydimųjų kitų įstatymų pataisos. Tai Civilinio proceso įstatymo pataisos, susijusios su tuo, jog šiandien nebuvo aiškiai apibrėžta, kad Bankroto įstatyme bankroto teisinių santykių nagrinėjimas turėtų būti lygiagrečiai su civiliniu procesu. Dabar yra suvienodinama tokia tvarka. Taip pat yra pasiūlytos ir Juridinių asmenų pelno mokesčio ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymų pataisos, kad pajamos, gautos pardavus bankrutuojančių įmonių turtą, nebūtų apmokestinamos. Tai yra, jeigu bus parduota už aukštesnę negu balansinė vertė, kad tas skirtumas nebūtų apmokestinamas. Lygiai taip pat dėl tos pačios priežasties yra siūlomas pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Neapmokestinamos pajamos, gautos pardavus bankrutuojančių, individualių, personalinių įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių ir ūkinių bendrijų turtą. Tokios įstatymų pataisos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Jūsų norėtų paklausti... Gerbiamieji Seimo nariai, aš atsiprašau, prašom iš naujo registruotis klausimams. Seimo narys V.Zimnickas. Kas norėtų paklausti ministro, prašom registruotis.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, nors jūs truputį bandėte paaiškinti...
PIRMININKAS. Aš dar kartą atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad Seimo nariai registruojasi. Arba sugedo kompiuteris, arba registruojasi, kad yra Seimo posėdžių salėje. Dar kartą prašau, gerbiamieji Seimo nariai, užsirašyti tuos, kurie norėtų paklausti ministro. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, jūs truputį paaiškinote apie bankroto procedūros vykdymą, kada yra atsiskaitoma su darbuotojais. Aš norėčiau štai ko paklausti. Vykdant bankroto procedūrą, beveik specialiai vilkinama mokėti atlyginimus ar išeitines pašalpas darbuotojams. Paskutiniuoju metu į mane kreipėsi ne vienos įmonės, kuriai yra paskelbta bankroto byla, darbuotojai. Kaip ši procedūra sureguliuota šiame naujame variante? Iš tikrųjų yra labai skaudu, kai žmonės po pusę metų arba iki metų negauna išeitinių pašalpų, atlyginimų, nors bankroto procedūros metu, be abejo, įmonė kažkokią veiklą vykdo ir t.t.
A.Z.KAMINSKAS. 41 įstatymo projekto straipsnyje yra numatyta, kad visi santykiai, susiję su darbuotojų atsiskaitymu, kurie buvo iškilę iki bankroto procedūros iškėlimo ir nebuvo atsiskaityta, yra tenkinami pirmąja eile. Antrąja eile tenkinamos teismo ir administravimo išlaidos ir trečiąja eile, po to, kai bus atsiskaityta su teismu ir sumokėtos administravimo išlaidos, bus tenkinamos darbuotojų pretenzijos, kilusios bankroto procedūros metu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 31 straipsnis - "Kreditorių komitetas". 2 punkte nurodyta: "Kreditorių komitetas kontroliuoja administratoriaus veiklą". 3 punkte nurodyta: "Kreditorių komitetas gali tvirtinti administratoriaus sprendimus", vadinasi, gali ir netvirtinti. Aš noriu paklausti, ar tokios nuostatos nesužlugdys administratoriaus veiklos, nepažeis jo teisių ir pareigų? Ačiū.
A.Z.KAMINSKAS. Toks įrašas, kad gali tvirtinti, susijęs su tuo, kad pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai, rinkdami kreditorių komitetą, taip pat apibrėžia ir kreditorių komiteto funkcijas, pareigas, teises ir atsakomybę. Gali būti toks sprendimas, kad kontroliuoti, sakysim, administratoriaus ar tvirtinti administratoriaus sprendimus gali norėti pats susirinkimas. Mes manėme, jog tikslinga palikti laisvesnę formą, kad galėtų spręsti pats kreditorių susirinkimas. Arba jis kontroliuos, arba patikės kreditorių komitetui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnyje yra sakoma, kad bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo organizacijų, žemės ūkio įmonių bankroto bylų kėlimo ir bankroto procedūrų vykdymo ypatumus gali nustatyti jų veiklą reguliuojantys teisės aktai. Dėl bankų ir žemės ūkio įmonių suprantama, bet kodėl čia šalia atsiranda draudimo organizacijos? Ar jūs taip pat planuojate, kad draudimo organizacijose gali būti panašūs dalykai kaip bankuose ir panaši griūtis?
A.Z.KAMINSKAS. Taip. Draudimo organizacijų veikla tam tikru atžvilgiu ir problemos, galinčios kilti su bankroto procedūromis, gali būti analogiškos kaip ir bankų įstaigų. Todėl čia ir yra sutapatinta. Diskutuojant dėl draudimo įstatymo projekto, buvo pažymėta autoriams, kad jie turėtų spręsti ypatingai, nes ten gali būti ypatingos bankroto procedūros.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, 18 straipsnyje yra pasakyta, kad teismas pripažįsta negaliojančiomis sutartis dėl turto įkeitimo, jeigu jos buvo sudarytos praėjus daugiau kaip 1 mėnesiui po sutarties sudarymo dėl paskolos gavimo ir jeigu tuo buvo siekiama išvengti bankroto procedūrų taikymo šio turto atžvilgiu. Bet juk veiksmai, siekiant išvengti skolos grąžinimo, gali prasidėti ir nepraėjus mėnesiui. Kam tas terminas? Ar, jūsų nuomone, reikalingas tas 1 mėnuo? Gal reikėtų išbraukti?
A.Z.KAMINSKAS. Šita problema buvo diskutuojama Seime tada, kai Seimas svarstė Komercinių bankų įstatymo pataisas, kuriose buvo numatytas ne 1 mėnuo, o vieneri metai. Mes siūlome, kad teismas turėtų galimybę anuliuoti sutartis, padarytas tyčia, siekiant, sakysim, "nuplauti" turtą iš bankrutuojančios įmonės iki bankroto procedūros. Toks terminas yra 1 mėnuo. Galima būtų diskutuoti, ar tas 1 mėnuo yra pakankamas terminas, galbūt jį reikėtų iki metų ar iki pusės pratęsti, bet mūsų siūlymas yra 1 mėnuo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti irgi dėl teismų procedūros. Per kiek laiko teismas turi iškelti bankroto bylą, yra nurodyta. Kada turi baigtis ta bankroto procedūra teisme? Ar yra numatytas koks nors teismo terminas, ar teismas gali tęsti, tęsti, tęsti, sakykim, atidėliodamas posėdžius dėl įvairių priežasčių metų metus?
A.Z.KAMINSKAS. Kada yra iškelta bankroto procedūra, tada yra pavedama administratoriui vykdyti atitinkamas funkcijas ir, teisingai jūs pastebėjote, kad bankroto procedūra gali tęstis ir metus, ir dvejus, iki to momento, kada bus išspręsti visi kreditorių reikalavimai arba maksimaliai išspręsti kreditorių reikalavimai, arba, jeigu įmonė bus reorganizuojama, tai vėl gali būti pratęstas bankroto procedūros terminas iki reorganizacijos - ir vėl kreditorių pretenzijų patenkinimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, jūs žinote, kad šiuo laiku paskirti teismų administratoriai yra visiškai nekvalifikuoti. Yra net tokių, kurie nė vieno karto nebuvo įmonėje. 23 straipsnio antrajame papunktyje, kuriame jūs rašote, kad kreditoriai turi teisę pateikti, ar jums neatrodo, kad reikėtų parašyti, kad, teikiant Bankroto įstatymą, teismai skiria kvalifikuotą, turintį darbo patirties administratorių. Ar nereikėtų įrašyti šitų žodžių?
A.Z.KAMINSKAS. Įstatymo projekte taip ir yra numatyta, kad administratorių po to, kai yra iškelta bankroto procedūra, skiria teismas. Tačiau dabar galiojančiame įstatyme nebuvo kreditoriams numatyta tokia teisė, kad jie galėtų pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą. Teismas vėl turės žiūrėti dėl kvalifikacijos. Šiame įstatymo projekte yra numatyti reikalavimai kvalifikacijos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Paprašyčiau jūsų pasakyti dėl projekto Nr.2435, t.y. Įmonių, organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, kur yra neapmokestinama... 5 - "Namų savininkų, bendrijų turtas nenaudojamas pelnui, pajamoms gauti." Paprašyčiau jūsų motyvuoti.
A.Z.KAMINSKAS. Dėl nekilnojamojo turto. Mes siūlome tik vienintelę pataisą - papildomai įrašyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis bankrutuojančios įmonės balanse, nebūtų apmokestinamas. Daugiau nieko. Visa kita įstatyme jau egzistuoja.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tiesų noriu pasakyti, kad naujame projekte tai, kad darbuotojų pretenzijos yra tenkinamos pirmiausiai, tai yra sveikintinas dalykas, tačiau aš norėjau paklaust vieno. Jūs pats sakėte, kad bankroto bylos gali tęstis metų metais, reorganizacija taip pat. Aš norėjau jūsų paklausti. Sakykim, konkrečiai, jeigu įmonė, kuri bankrutavo, skolinga darbininkui 1000 Lt, o bankroto byla tęsiasi vienerius ar dvejus metus, aišku, kad po to jo užmokestis už atliktą darbą bus neadekvatus. Sakykim, po dvejų ar trejų metų už 1000 Lt jis gali nusipirkti gaidį. Ar yra numatytas koks nors mechanizmas, kad darbuotojui būtų atlyginama pagal oficialų indekso koeficientą?
A.Z.KAMINSKAS. Tai yra aktualus klausimas, tačiau jis lygiai tiek pat aktualus ir kreditoriams, kurie yra įdėję į įmonę kur kas didesnes sumas. Įstatyme yra numatyta, kad baudų skaičiavimas yra sustabdomas nuo bankroto procedūros iškėlimo. Mes manėm, kad tikslinga daryti kitokius pataisymus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų klausimai labai svarbūs. Galbūt galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Prieštarauja Seimo narys K.Antanavičius. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo nary Vaišnorai, jūs kalbėjote, taip?
A.VAIŠNORAS. Aš galiu dar ir dėl balsavimo motyvų.
Norėčiau pasakyti porą žodžių. Norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, įstatymas yra tobulesnis. Manau, kad yra viena labai didelė problema, kuri turėtų būti numatyta šitame įstatyme. Galbūt mes pateiksime per svarstymą kaip pataisą ar priėmimo metu dėl to, kad iš tikrųjų būtų deramai atlyginta darbuotojams. Aš galiu iš savo patirties pasakyti, kad iš Kauno Šilainių apygardos ateina žmonės, kurie dirba Kauno "Bangos" buvusioje radijo gamykloje, kuriai paskelbta bankroto byla. Nemokami atlyginimai, kurie turėtų būti išmokami, žmonės atsidūrė neviltyje, skurde, negali sumokėti už savo buitines sąlygas, už komunalinius patarnavimus. Jeigu jie gaus, sakykim, nuvertintus savo atlyginimus, tai jiems iš tiesų tai yra tragedija. Apie tai reikėtų pagalvoti. Aš už tai, kad būtų svarstoma toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų nepritarti tam, kad būtų pritarta po pateikimo ir svarstoma. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš nepritariu jo vilkinimui, taip pat siūlau skubiai svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų vienas kalba už, vienas - prieš, todėl prašau kalbėti tik tuos, kurie nepritaria. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pritarti tik pirmajai daliai, t.y. bankroto, o dėl lydinčiųjų... Pažiūrėkite, ką mes darome, ką mes darome? Štai Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas vien šiandienos darbotvarkėje yra keičiamas trimis būdais. 3 straipsnis. Vienas ir tas pats straipsnis keičiamas... 2-3e ir 1-8b ar koks ten... Negalime mes taip tyčiotis iš įstatymų, iš žmonių, kurie tais įstatymais turi vadovautis. Todėl siūlau, kad būtų pritarta tik Bankroto įstatymui po pateikimo, o visus lydinčiuosius tegul sujungia į vieną ir pateikia kartu. Nėra kokios nors atskiros karalystės, kad kiekviena ministerija ar kiekvienas teikiantysis turėtų pateikti būtinai atskirai. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis Seimo nary, jūs nepritariate, kad būtų bendru sutarimu pritarta projektui dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo?
K.ANTANAVIČIUS. Dėl visų lydinčiųjų.
PIRMININKAS. Dėl visų lydinčiųjų nepritariate?
K.ANTANAVIČIUS. Ir dėl fizinių asmenų tas pat.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pagrindiniam įstatymui po pateikimo galim pritarti bendru sutarimu ir nutarti, kad bus svarstomas? Nėra prieštaraujančių. Įmonių bankroto įstatymo projektui po pateikimo pritariam, bus svarstomas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Ar galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalim. Reikės balsuoti. Gerbiamuosius Seimo narius prašau registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, jog Seimo sprendimas, kad bus pradėta svarstymo procedūra, nieko daugiau nereiškia, kaip tik tai, kad tokios pataisos reikia, o kokia ji bus, spręs Seimas.
Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr.2432 po pateikimo ir nutarta pradėti svarstymo procedūrą, prašau balsuoti. Dėl balsavimo motyvų gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius kalbėjo.
Už - 39, prieš - 2, susilaikė 7.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat prieštaravo gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius, kad būtų pritarta Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo projektui. Kadangi tą klausimą remia pranešėjas ir kiti Seimo nariai, aš manau, kad dėl balsavimo motyvų antrą kartą kalbėti nereikia. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš jums noriu pasakyti. Jūs pakartojote, kad aš prieštarauju ne vien juridinių, bet visiems kartu - ir civilinio... Jūs pakartojote, o paskui lyg ir nebežinote. Ir civilinių, ir juridinių, ir fizinių - visi jie...
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Seimo nary, kadangi jūs jiems visiems prieštaraujate, dėl to Seimas ir balsuoja. Kitaip Seimas būtų bendru sutarimu pritaręs po pateikimo, t.y. pripažinęs, kad tų pataisų reikia, o kokios jos bus, kada priimtos, sujungtos ar nesujungtos - tai bus sprendžiama per kitas svarstymo stadijas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad motyvai kiekvienam yra skirtingi, ir parodyti mūsų darbo niekingumą.
PIRMININKAS. Prašom tuomet pasakyti motyvus dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl civilinio irgi. 1-8, 1-6a, 1-6b, po to tos pačios dienos darbotvarkėje. Vakar buvo tas pat, užvakar irgi turbūt, neprisimenu. Dabar dėl juridinių asmenų tas pat - tris kartus taisomas tas pats straipsnis. Kad negaišinčiau jūsų laiko... ir fizinių asmenų yra lygiai tas pat - per vieną posėdį taisoma tris kartus, bet vis skirtingi projektai. Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo irgi tas pat. Taigi tokia netvarka yra tiesiog patyčia iš įstatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tą klausimą reikia kelti tuomet, kai tvirtinama darbotvarkė. Darbotvarkė yra patvirtinta. Žinoma, jeigu vienu metu bus priimta to paties įstatymo keletas pataisų, kaip paprastai, Seimas galės nuspręsti, kad tai sujungiam į vieną įstatymą. Seimo narys J.Listavičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes pritariame įstatymo projektui po pateikimo, o jam reikia lydinčiųjų dokumentų, tai, man atrodo, čia neturėtų būti kalbama. Bus komitete ir bus matyti, ar jau yra pateiktas ar nepateiktas, o mes dabar iš karto imsim balsuoti, atmetinėti, nežinodami, apie ką kalbama. Todėl aš galvoju, kad reikia pritarti, o svarstymo metu viskas paaiškės. O faktas tas, kad jam lydinčiųjų dokumentų reikia. Ar jie priimti šiandien, ar bus priimti rytoj - kitas dalykas. O šiandien pilstyti iš tuščio į tuščią, man atrodo, nereikia, nes niekas jų dar neišstudijavo. Ir pats prieštaraujantysis taip pat, aš galiu pasakyti. Aš pritariu, kad po pateikimo būtų pritarta, o paskui klausimas bus sprendžiamas. O lydinčiųjų dokumentų reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų labai racionalus siūlymas. Galbūt dabar jau nebus prieštaraujančių, kad pritartume visiems lydintiems dokumentams bendru sutarimu taip, kaip pritarėm pagrindiniam? Prieštaraujančių nematau. Taigi pritarta bendru sutarimu. Balsuoti nereikia.
Dabar dėl svarstymo tvarkos. Vyriausybė pasiūlė šiuos projektus svarstyti skubos tvarka. Skubos tvarka. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad projektai būtų svarstomi skubos tvarka? Aš matau, kad Seimo nariai pavargę, neprisimena, kokia ta skubos tvarka, todėl primenu, jog bus svarstoma ir komitete, ir Seime, bus visos svarstymo stadijos, tik tarp jų galės būti mažesnės pertraukos, t.y. 1-3 darbo dienos. Ar galim pritarti? Ne, vis tiek yra prieštaraujančių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau kalbėti vieną už, vieną - prieš, kad būtų svarstoma skubos tvarka. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau pasakyti, kad iki šio Seimo kadencijos pabaigos... aš mačiau labai išplėstą darbotvarkę, ko gero, bus pratęsta sesija. Aš nemanyčiau, kad reikėtų vėl ką nors skubinti ar daryti ką nors skubos tvarka. Mes ta skubos tvarka tiek esam priskaldę malkų, kad neduok Dieve. Aš manau, kad šitas įstatymas ir pakeitimai yra labai rimti. Aš manyčiau, kad labai susikaupę turėtų pasižiūrėti ir komitetai, ir visi Seimo nariai. Tas įstatymas turėtų būti svarstomas paprasta, normalia tvarka.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti skubos tvarką. Seimo narys P.Miškinis. Pritariate skubos tvarkai?
P.A.MIŠKINIS. Negaliu, nes aš turiu...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad reikia tą įstatymą svarstyti taip, kad būtų galima priimti šioje sesijoje. Esmė štai kokia: mes prieš tai komitete jį esame šiek tiek žiūrėję, svarstę, iš esmės buvo susitarta dėl kai kurių atskirų straipsnių. Aš manau, kad svarstymas komitete nebus per daug sudėtingas, todėl pritarčiau skubos tvarkai, nes iš esmės mes turim jį priimti, tik norėčiau dar iš karto ak-centuoti dėl komiteto. Aš manyčiau, kad turėtų būti Ekonomikos komitetas bei Valstybės ir teisės komitetas. Būtent šitie komitetai turėtų svarstyti šito įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad šie projektai būtų svarstomi skubos tvarka, kaip siūlė Vyriausybė? Balsavimas pradėtas.
Už - 30, prieš - 19, susilaikė 5. Taigi bus svarstoma skubos tvarka.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad dėl pagrindinio projekto pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, dėl mokesčių įstatymo pataisų, t.y. juridinių asmenų pelno mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų, pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Taip pat dėl visų klausimų, dėl kurių Ekonomikos komitetas nėra pagrindinis komitetas, kad jis būtų papildomas komitetas, ar sutinkate su tokiu siūlymu? Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš paprašyčiau, kad pagrindinį projektą taip pat pasižiūrėtų Valstybės ir teisės komitetas. Patį pagrindinį taip pat.
PIRMININKAS. Kaip papildomas komitetas? Yra siūlomas kaip pagrindinis komitetas. Ar sutiktumėte, kad dėl pagrindinio projekto būtų du pagrindiniai komitetai - Ekonomikos bei Valstybės ir teisės komitetai? Ar yra prieštaraujančių? Sutarta, balsuoti nereikia.
Dėl Civilinio proceso kodekso pagrindinis komitetas Valstybės ir teisės komitetas, papildomas - Ekonomikos komitetas. Pritarta.
Dėl mokesčių įstatymų trijų pataisų pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų, papildomas - Ekonomikos komitetas. Nutarta. Dėkoju.
8sesija57p svarstyti klausimai
Taigi 1-9 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos "Dėl Vilniaus krašto švietimo situacijos" projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį. Pateikimas.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją "Dėl Vilniaus krašto švietimo situacijos". Taupydamas laiką, norėčiau pateikti tik svarbiausius rezoliucijos teiginius, nes visiems Seimo nariams rezoliucijos projektas išdalytas jau prieš dvi savaites.
Taigi daugumos Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų darbo sąlygos yra labai blogos: pastatai seni, mokyklai nepritaikyti, reikalingas remontas. Visoms mokykloms trūksta mokytojų, ypač lituanistų, tačiau atvykę į Pietryčių Lietuvą pedagogai susiduria su dideliais sunkumais. Dėl to Vilniaus krašto švietimo problemoms spręsti būtina suformuluoti aiškią, tvirtą ir nuoseklią Lietuvos valstybės kultūros ir švietimo politiką ir jos taip laikytis, kad būtų sudarytos galimybės visiems Vilniaus krašto gyventojams tapti aktyviais Lietuvos Respublikos piliečiais.
Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus apskričiai:
parengti optimalų Vilniaus krašto lietuviškų mokyklų tinklo projektą ir nuo šių metų pradėti jį nuosekliai įgyvendinti taip, kad būtų sudarytos galimybės vaikams lankyti mokyklą lietuvių dėstomąja kalba nuo pirmos iki dvyliktos klasės, neišvykstant gyventi toli nuo tėvų namų, kad būtų sudarytos palankios sąlygos visiems, nepriklausomai nuo tautybės ar vartojamos kalbos, pasirinkti mokyklą pageidaujama kalba;
kasmet skirti būtiną tikslinį finansavimą per Švietimo ir mokslo ministeriją arba Vilniaus apskritį šio krašto mokykloms, mokytojų butams statyti. Valstybė rūpinasi lietuvių kalbos mokytojų įkurdinimu, jų buities sutvarkymu;
sudaryti sąlygas į Vilniaus kraštą atvykusiems visiems pedagogams prioritetine tvarka neatlygintinai gauti žemės sklypus gyvenamajam būstui statyti, gauti lengvatinius kreditus butui;
visos ne lietuvių dėstomąja kalba mokyklos privalo išmokyti lietuvių kalbos, be privalomojo lietuvių kalbos egzamino neišduoti mokyklos baigimo pažymėjimo;
užtikrinti, kad besąlygiškai būtų vykdomas valstybinės kalbos įstatymas, sudaryti sąlygas suaugusiems išmokti valstybinę kalbą, skiriant tam tikslines valstybės lėšas.
Norėčiau priminti, kad yra gautas Seimo nario gerbiamojo G.Mincevičiaus pasiūlymas, patikslinimas. Iš esmės, kur paminėta, greta lietuviškų mokyklų paminėti ir lenkiškas. Tačiau komitetas nesutiko su tokiais pasiūlymais dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, jeigu greta lietuviškų minėtume ir lenkiškas, tada reikia minėti ir rusiškas. Ir antra, diskusija Seime vyko š.m. birželio 13 d. būtent dėl lietuviškų mokyklų būklės, dėl to, kad lietuviškų mokyklų būklė Vilniaus krašte yra blogiausia. Nors kartu mes sutinkame, kad yra sunkumų ir blogų, prastų mokyklų, kur dėstoma lenkų arba rusų kalba. Tai yra bendra problema, kaip ir visoje Lietuvoje dabar mokyklų būklė yra bloga.
Siūlyčiau priimti šią rezoliuciją, jeigu galima, ir šiame posėdyje, nes, atrodo, kažkokių diskutuotinų klausimų lyg ir nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 16 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad pagal Seimo statutą klausimams ir atsakymams skiriama iš viso 10 minučių, todėl ne visi suspės paklausti. Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Pone Jakučioni, jūsų asmeninė kultūra turbūt neleis pameluoti mums, kad vis dėlto padėtis beveik vienoda visose mokyklose. Ryšium su tuo, ar tokios rezoliucijos priėmimas padės Vilniaus krašto mokykloms, ar tik sukiršins vienas mokyklas su kitom? Ačiū.
P.JAKUČIONIS. Aš jau minėjau, kad iš tikrųjų būklė yra bloga ne tik Vilniaus krašto, bet ir visose Lietuvos mokyklose. Na, jeigu ne visose, tai daugelyje. Bet taip pat pabrėžiau, kad Vilniaus krašte lietuviškų mokyklų būklė sąlyginai blogesnė todėl, kad lietuviškos mokyklos yra įsikūrusios daugiausia senuose pastatuose, paliktuose išėjus lenkų arba rusų mokykloms į naujus pastatus. Kaip žinote, naujų lietuviškų mokyklų paskutiniu metu Vilniaus krašte nėra pastatyta. Kaip jūs sakote, nenoriu nei meluoti, nei ką nors tvirtinti, bet tik noriu pabrėžti, kad lietuviškų mokyklų būklė yra tikrai blogesnė negu kitų, žinoma, sąlygiškai, nes kitų irgi bloga. Aš nemanau, kad čia būtų koks nors sukiršinimas, jeigu lietuviškų ir lenkiškų, ir rusiškų mokyklų būklė būtų Vilniaus krašte sulyginta. Mes šia rezoliucija būtent to ir siekiame. Jokiu būdu nesiekiame kokio nors prioriteto.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar nereikėtų sukonkretinti kai kuriuos siūlymus. Pavyzdžiui, po pirmo įterpti: "parengti priemonių planą-grafiką", o toliau eitų "kasmet pagal planą-grafiką skirti..." Tai būtų matyti, apie ką konkrečiai kalbama, o dabar nelabai konkretu. Ačiū.
P.JAKUČIONIS. Kai mes kalbame apie projektą, tai tame projekte turi tilpti viskas - ir planas, ir grafikas, ir konkretūs terminai. Dabar ne tiek terminai svarbu, kiek svarbu lėšos. Jeigu būtų lėšų, aš manau, šiuo klausimu mes dabar Seime nekalbėtume.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pradėsiu klausimą nuo to, kuo jūs baigėte. Jūs sakote, jeigu būtų lėšų. Kadangi tų lėšų iš tikrųjų mes biudžete nelabai turime, tai mano klausimas toks. Jeigu jūs gyventumėte Vilniaus krašte ir jums reikėtų leisti savo vaikus arba savo anūkus į mokyklą, ar jūs iš tikrųjų norėtumėte, kad jūsų vaikai mokytųsi kokioje nors silpnoje be bazės, bet grynai iš patriotizmo įkurtoje mokykloje, kad beveik kiekviename kaime būtų po lietuvišką mokyklą? Ar vis dėlto jūs norėtumėte, kad jūsų vaikas patektų į stipresnę mokyklą kokiame nors centriuke, kur iš tikrųjų būtų bazė, kur būtų solidūs, rimtesni mokytojai ir gerai paruoštų vaikus, kad jie paskui patekę į aukštąją nesijaustų silpnai paruošti?
P.JAKUČIONIS. Iš tikrųjų, gerbiamoji kolege, aš gyvenau turbūt apie 40 metų Vilniaus krašte ir savo vaikus užauginau, ir išmokiau taip pat Vilniaus krašte. Kas buvo, tai buvo, dabar nėra ko kito norėti. Bet iš tikrųjų rezoliucijoje nėra tokio teiginio, kaip jūs sakote, kad kiekviename kaime būtų. Čia kalbama apie patogų mokyklos pasiekimą. Gali būti tas mokyklų tinklas ir retesnis, bet jis turi būti aiškiai suplanuotas, aiškiai išdėstytas. Žinoma, ten, kur yra 2-3 vaikai, kaip jūs sakote, steigti naują mokyklą turbūt nevertėtų, bet tada vertėtų sutvarkyti transportą, kad tie vaikai pasiektų mokyklas. Dėl to taip mes ir rašome, kad būtų patogiai pasiekiama iš tėvų namų.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Labai prašau palikti mane dėl balsavimo motyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tai atrodo diskriminuojančiai. Mes vienas mokyklas palaikome, o kitas - kaip Dievas duoda, arba, sakykime, naujos... Manyčiau, iš viso tą problemą sprendžiant reikia pasakyti, kad Vilnijos krašte arba šiame regione yra prasta mokyklų situacija. Jos yra senos, sukiužusios, neremontuojamos ir t.t., ir t.t. Tada mes matytume tą problemą. Tai viena.
Antra. Aš nemanau, kad rezoliucijos išspręs problemą. Vis dėlto aš siūlyčiau, kad jūs kažką pasiūlytumėte konkrečiai. Artimiausiu metu bus svarstomas biudžetas, patikslinimai. Ir būtent jūs, kaip komiteto vicepirmininkas, galėtumėte įtakoti. O dabar maždaug: Jėzus Marija, bet nieko padaryti negaliu!
P.JAKUČIONIS. Man taip neatrodo, kad mes nieko padaryti negalime. Galbūt vienas aš ar jūs nieko negalime padaryti, bet Seimas tai gali padaryti. Norėčiau pasakyti, kad mes esame pateikę ir po pirmojo svarstymo biudžetui pakeitimus, savo pasiūlymus, ir dar žadame juos pateikti konkretesnius. Ir noriu priminti gerbiamajam V.Zimnickui, kad svarstant 1996 m. biudžetą dar praėjusiais metais mes taip pat konkrečius siūlymus teikėm - ir konkrečioms mokykloms, ir konkrečiame krašte. Žinoma, ne tik Vilniaus krašte. Mūsų komitetas rūpinasi švietimu, kultūra ir mokslu visoje Lietuvoje.
Na, o tai, kad jūs sakote, jog mes kažką išskiriam, tai aš dar kartą noriu pabrėžti, nors jau sakiau, kad tikrai daugelio mokyklų būklė yra bloga, bet lietuviškų mokyklų Vilniaus krašte būklė yra ypač bloga. Mes nenorime ko nors išskirti, o sulyginti tas sąlygas.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.
G.KIRKILAS. Aš kalbėsiu dėl balsavimo motyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Į mano norimus užduoti klausimus jau beveik atsakyta. Tik norėčiau pridurti, kad rezoliucijomis tikrai mes nieko nepasieksime, nes Vyriausybei tai yra kaip patariamasis dalykas. O į kitus mano klausimus iš esmės jau atsakyta.
P.JAKUČIONIS. Aš manau, kad gerbiamasis A.Bendinskas tik konstatavo, neklausė.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamasis po-ne Jakučioni, jeigu jūs norite sukiršinti žmones Vilniaus krašte, tai aš noriu jus pasveikinti. Po tos rezoliucijos, jeigu neduok Dieve ji bus priimta, jums tai turbūt pavyks. Aš nekalbėsiu apie netikslumus ir apie dezinformaciją. Man tiesiog gėda, kad jūs, žmogus, kuris turi architekto išsilavinimą, paprasčiausiai netiksliai skaičiuojate. Pavyzdžiui, sakote, kad iš 57 mokyklų Šalčininkuose tik 15 lietuviškų, tai sudaro 26%. O juk lietuvių 9% - 3 kartus daugiau mokyklų, negu jų yra. Kur jūs matote problemą?
Bet klausimas kitas. Jūs tvirtinate, kad lietuviškų mokyklų padėtis prastesnė negu lenkiškų, kas yra netiesa, visų mokyklų padėtis yra bloga. Yra geresnių ir blogesnių ir vienų, ir kitų. Kodėl gi jūs balsavote prieš Lenkų sąjungos frakcijos pasiūlymą priimti įstatymą dėl vienodų sąlygų užtikrinimo visoms mokykloms? Dabar jūsų rezoliucija turi tokį veidmainystės atspalvį.
P.JAKUČIONIS. Na, gerbiamasis Seimo narys Z.Semenovičius labai emocingai priima šios rezoliucijos teiginius. Aš noriu tik pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tuos skaičius ir duomenis, kurie minimi konstatuojamoje dalyje, yra gavęs iš atitinkamų valstybinių institucijų ir čia juos skelbia, mes čia nieko neišgalvojome. Jeigu jūs manote, kad tie skaičiai turėtų būti kitokie, tai mes laukėme dvi savaites, buvo laiko pateikti kitokius skaičius tiek savivaldybėms, tiek Lenkų frakcijai. Mes būtume apsvarstę, galbūt ir priėmę ir jūsų kokius nors skaičius, bet juk jūs nieko nepateikėte. Na, o dėl to, kad jūs galvoja-te, jog čia kažkoks kiršinimas, tai aš taip visai negalvoju, nes, dar kartą kartoju, mes siekiame sulyginti sąlygas, o ne įgyti prioritetus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Atsakymams į klausimus skirtas laikas baigėsi.
Dabar pradedame diskusiją dėl šios rezoliucijos. Prašau gerbiamųjų Seimo narių kalbėti trumpai, nes šiam klausimui skirtas laikas eina į pabaigą.
Pirmas užsirašė kalbėti Seimo narys G.Kirkilas. Prašom.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano nuomone, ši Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto rezoliucija reikalinga ponui Sinkevičiui lygiai taip pat, kaip Žirinovskis reikalingas Jelcinui. Ir aš paaiškinsiu, kodėl. Galbūt iš tikrųjų problemų yra Vilniaus krašte, kaip ir kituose Lietuvos rajonuose, regionuose. Tačiau aš šioje rezoliucijoje nemačiau nė vieno klausimo, kurio, sakykime, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas negalėtų spręsti darbo tvarka kartu su ministerija aptaręs, pasiūlęs.
Dabar - kas tai yra Seimo rezoliucija, gerbiamieji kolegos? Aš kreipiuosi ypač į opoziciją. Ši Seimo rezoliucija, jeigu, neduok Dieve, mes ją priimtume, iš karto patektų į Lenkijos spaudą. Lenkijos spauda ją svarstytų, aišku, įvairiai. Radikalūs elementai iš karto pasakytų, kad čia vėl eilinė diskriminacija ir t.t. O galų gale į Europos kolektyvinio saugumo struktūras nueitų tokia trumpa informacija, kad Lietuvoje vėl yra tautinių mažumų problemų.
Tas mechanizmas jau ne vieną kartą pakartotas. Toks įspūdis, kad siekiama to paties čia. Galbūt yra gerų norų, aš jokiu būdu neatmetu, kad, sakykime, gerbiamasis P.Jakučionis tų gerų norų turi. Man keista, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas taip prastai tam komitetui vadovauja, jog nesugeba net paaiškinti, koks visada būna tokių klausimų kontekstas. Ir negi nebuvo galima daugiau kaip per trejus metus tuos klausimus palengva spręsti? Sakykime, kokie praeitais metais buvo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymai dėl biudžeto dėl Vilniaus krašto mokyklų? Kur tie pasiūlymai? Kodėl jų nebuvo galima spręsti?
Aš kategoriškai esu prieš tokias rezoliucijas, kadangi rezoliucijos klausimų nesprendžia, bet tuo pačiu visą laiką komplikuoja mūsų gerus, gerai besiklostančius santykius su kaimyne Lenkija. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Kadangi vietoje mikrofonas neveikia, prašom per šoninį.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš laikausi šiek tiek kitokios nuomonės negu Seimo narys G.Kirkilas. Man regis, kitokios nuomonės laikosi net ponas G.Mincevičius, kuris rezoliucijai pritaria, tik siūlo kai kurias pataisas. Mano pozicija tokia, kad kiekvienam Lietuvos piliečiui, nesvarbu jo tautybė, yra tikrai naudinga, pravartu ir būtina mokėti lietuvių kalbą, gerai ją mokėti, kad jis galėtų dirbti bet kurioje Lietuvos vietoje, užimti bet kurias pareigas, o ne gyventi vien tik kažkokiame aprėžtame rajone nemokėdamas kalbos. Taigi šioje rezoliucijoje aš nematau nieko blogo. Jeigu mes bijome šiandienos, staiga bijome Rusijos, bijome Lenkijos, tai ko mes tada nebijome? Ir iš viso manome, kad ten bus baisi reakcija ar kas. Mes turime teisę pasakyti savo nuomonę. Ir aš nemanau, kad Lenkijos reakcija būtų tokia baisi, sakyčiau, jeigu net ponas G.Mincevičius nemano, kad tą rezoliuciją reikėtų atmesti, jeigu siūlo jai pataisas.
Todėl aš ponui G.Kirkilui siūlyčiau būti truputį drąsesniam. Na, nežinau, kodėl jis šiandien toks bailus, bet aš manyčiau, kad reikia rezoliuciją priimti galbūt su pataisom, galbūt be. Pavyzdžiui, man pono G.Mincevičiaus antroji pataisa, kur pastraipos pradžią jis siūlo suredaguoti: "parengti optimalų Vilniaus krašto lietuviškų ir lenkiškų mokyklų tinklo projektą". Aš nematau nieko blogo, jeigu toks projektas bus parengtas. Tai bus paskatinimas Vyriausybei arba Švietimo ministerijai tokį projektą parengti. Todėl aš esu už rezoliuciją ir siūlyčiau jai pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai, man iš tiesų labai keistokai nuskambėjo šį kartą pono G.Kirkilo kalba. Ir ta baimė, kad kažkas supyks, kad kažkas santykius sugadins vien dėl to, kad bus išgelbėti nuo svetimos kalbos keli mokiniai (ar kelios dešimtys, gal jų daugiau), kurie galės mokytis taip, kaip pas mus priimta pagal Konstituciją, pagal Kalbos įstatymą ir Švietimo įstatymą, kad kiekvienas turi teisę pasirinkti mokyklą. Jeigu Vyriausybė nesudaro tam sąlygų, tai čia jau yra kita problema.
Dar keisčiau nuskambėjo, kad ponas G.Kirkilas ir galbūt kiti nežino, kaip buvo sprendžiamos tos problemos. Čia yra ne vienerių metų, ir ne tiek lėšų galbūt tam reikia, ir, man atrodo, ne mūsų kaimynai supyks ar kas nors, bet čia yra Lenkų sąjunga, kuri bet kuriuo atveju kiršina žmones ir nuolat sako, kad yra diskriminuojami. Aš pasidomėjau kai kurių tautinių mažumų projektais ir konstitucijomis pokomunistinėse šalyse, tarp jų ir Rumunijoje, ir kitur. Tai mūsų yra vienas iš geriausių. Todėl mes neatimkime galimybės, ponai. Čia reikia klausimus spręsti kompleksiškai. Ir čia yra viena dalis. Kadangi kai kurie Vyriausybės padaliniai nesprendžia kitokio pobūdžio - ūkinių klausimų, pramonės, žemės ūkio, verslo plėtotės, tai mes nors dėl švietimo galbūt ką nors padarysime. Todėl aš siūlau priimti tą rezoliuciją ir jai pritarti. Čia niekas nenukentės ir niekas nesupyks. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijoje užsirašę kalbėti dar du Seimo nariai. Šiam klausimui skirtas laikas baigėsi. Ar sutiktumėte, kad dar du Seimo narius išklausytume? (Balsai salėje) Galbūt galime sutarti, kad išklausysime dar du Seimo narius, pritarsime bendru sutarimu po svarstymo? Yra prieštaravimų. Tuomet prašysiu balsuoti. Užsirašę kalbėti dar yra Seimo nariai Z.Semenovičius ir R.Bloškys. Klausimą balsavimui teikiu taip. Kas už tai, kad būtų pratęsta diskusija ir būtų išklausyti dar du Seimo nariai šiuo klausimu? Kas už, prašom balsuoti.
Už - 22, prieš - 24, susilaikė 5. Deja, tenka daryti šio klausimo svarstymo pertrauką. Kitą kartą kalbės šiandien užsirašę kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo nariai R.Bloškys ir Z.Semenovičius. Gerbiamasis Seimo nary Andriau Kubiliau, aš jums galėsiu paaiškinti Statutą individualiai populiariai, negaišinkime posėdžio laiko. Balsavimas buvo ne dėl nutraukimo, balsavimas buvo dėl šio klausimo nagrinėjimo pratęsimo, todėl jūsų pretenzijos nėra pakankamai pagrįstos.
Seimo narių pareiškimai (96.06.25)
8sesija57p svarstyti klausimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį S.Pečeliūną. Asmeniniais klausimais bus galima kalbėti posėdžio pabaigoje, nes mes ir taip vėluojame, kaip sako kai kurie Seimo nariai, "išsimušėme iš grafiko". Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Po to pareiškimą perskaitys Seimo narys P.Miškinis.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Vilnius, 1996 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų pareiškimas.
"1992 m. sausio 8 d. energetikos ministro pirmasis pavaduotojas S.Kutas, viršydamas savo kompetenciją, priėmė sprendimą įvesti ypatingą elektros energijos vartojimo apribojimą pramonės įmonėse. Tai įvyko tomis dienomis, kai Sovietų sąjungos kariškiai išsiuntinėjo Lietuvos Vyriausybei telegramas su ultimatyviais reikalavimais leisti vykdyti karinius manevrus. Tuomet jam tai kainavo postą, jis buvo atleistas iš pareigų. 1996 m. kovo mėn. dabar jau energetikos ministro S.Kuto iniciatyva buvo išjungta elektra ir šildymas sostinės vidurinėms mokyklos, vaikų darželiams, muziejams. Tokie veiksmai sukėlė socialinę įtampą. Šiemet jau ne kartą grasinta ir mėginta išjungti elektros tiekimą Lietuvos kariuomenei. 1996 m. birželio 21 d. energetikai išjungė elektros tiekimą flotilei, išjungė valstybės sienos radijo lokatorius. Beveik keturioms valandoms Lietuvos Respublikos pasienis tapo kurčias ir aklas. Tokius energetikų veiksmus vertiname kaip nusikaltimą valstybei. Reikalaujame nedelsiant atstatydinti energetikos ministrą S.Kutą, o kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn." Pasirašo: Demokratų frakcijos seniūnas S.Pečeliūnas, Lietuvių tautininkų frakcijos seniūnas L.Milčius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių laisvės frakcijos seniūnas B.Gajauskas, Centro sąjungos pirmininkas R.Ozolas.
Čia kai kurie truputį šaiposi, todėl aš norėčiau pacituoti vieną ištrauką iš vieno oficialaus dokumento. Tai yra Lietuvos valstybės oficialios įstaigos pareigūno klausimai Klaipėdos elektros tinklų atsakingam darbuotojui, energetikos atsakingam darbuotojui. Klausimas: "Ar buvo raštu bent prieš dieną įspėta apie atjungimą? Ar įsivaizduojate, jog kariuomenės objektų atjungimas nuo elektros energijos gali turėti neigiamų pasekmių?" Atsakymas: "Aš vykdau ministro nurodymą. Pasekmės visiškai nedomina. Bus nurodymas iš ministro, tada ir įjungsime. Jei rasite mane darbe, nes 16 val. aš baigiu darbą." Pastaba: pokalbių metu atsakantysis į klausimus piktinosi, jog priviso daug "firmų" (čia atsiliepiama apie valstybės instituciją), kurios skambinėja ir kišasi į jų reikalus. Panašu, kad vadovas visiškai nesiorientuoja ne tik ekonominėje, bet ir politinėje Lietuvos situacijoje. Nepagarbiai atsiliepė apie Vyriausybę, vadovus, Lietuvos kariuomenę, apeliavo į sovietų sistemos privalumus ir pan. Aš galėčiau dar cituoti šitą oficialų raštą. Manau, kad tai bus reikalinga medžiaga tiek Valstybės saugumo departamentui, tiek galbūt ir Prokuratūrai pradėti tyrimą ir iškelti baudžiamąsias bylas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį. Po jo pareiškimą perskaitys gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ne kartą bandžiau atkreipti valdžios institucijų dėmesį į aiškiai nenormalią ir socialiai neteisingą valstybės biudžetinių, gamybinių ir aptarnavimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Švietimo, mokslo, kultūros, gydymo įstaigų darbuotojai pastatyti į aiškiai diskriminuojamųjų padėtį, palyginti su energetikos ir kitų privilegijuotų įmonių darbuotojais. Elektros energetikų vidutinis atlyginimas balandžio mėn. buvo 1183 Lt, elektros, dujų ir vandens įmonių tiekėjų - 1047 Lt. Tai viršija ne tik žemdirbio, kurio vidutinis atlyginimas buvo 259 Lt, bet ir aukštųjų mokyklų profesorių, dėstytojų, švietimo įstaigų, mokytojų, valstybinių gydymo įstaigų gydytojų ir viduriniojo medicinos personalo atlyginimus. Dabartinė pensininkų karta, sukūrusi pagrindinę, dabar už pusveltį privatizuojamų ir jiems iš esmės priklausančių vertybių dalį, išmesta už skurdo ribos. Nieko negalima būtų pasakyti, jeigu Lietuvos ekonomikos lygis, bendras gyvenimo lygis būtų normalus, o privilegijuotos įmonės dirbtų ekonomiškai, atsižvelgtų ne vien į savo, bet ir į mokesčių mokėtojų interesus. Tačiau padėtis visiškai kita. Ekonomikos ratai klimpsta, ūkiškumu, taupumu pasigirti negalime, todėl šiuo sunkmečiu reikėtų laikytis nors elementaraus socialinio teisingumo. Akivaizdžiai palaikomas nelygus vienodo darbo apmokėjimas yra ne vienintelė palaikoma blogybė. Užsieninės įrangos, baldų, kai užtektų ir vietinės, daug pigesnės įrangos, įsigijimas, ištaigingų įstaigų įrengimas, nepagrįstai dažnas pasivažinėjimas užsienyje, nemažai kitokių išlaidų plaute išplauna surinktus iš mokesčių mokėtojų pinigus. Manau, kad privilegijuotų atlyginimų atsisakymas, bent elementarus taupumas sudarytų sąlygas pagerinti dabar skurstančių žmonių padėtį. Privilegijuotos ūkio šakos gyvena iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Tačiau mokesčių mokėtojams jos niekada neatsiskaito. Energetikų katilas verda uždaras. Niekam nevalia į jį pažvelgti. Mokesčių tarifai nuolat kyla. Jau dabar daug žmonių nebegali susimokėti už šilumą, karštą vandenį, dujas, elektrą. Tarifai vėl kils. Tačiau ar jie pagrįsti? Kokios išlaidos verčia didinti mokesčių tarifus? Prašau viešai paskelbti akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" patvirtintą firmos "Magistraliniai dujotiekiai" dujų apskaitos tobulinimo planą. Ar tiesa, kad darbus atlikti pasirinktos užsienio firmos už darbus užsiprašė daugiau negu 2 mln. Lt, t.y. daugiau negu prašė vietinės firmos? Ar tiesa, kad pasirenkama daniškoji dujų apskaitos sistema, kuri yra prastesnė ir brangesnė už kitų šalių pasiūlytą dujų apskaitos įrangą? Prašau, kad į šiuos klausimus atsakytų ne tik ponai energetikai, bet ir Valstybės kontrolės departamentas. Kreipiuosi į ekonominių nusikaltimų tyrimo institucijas, prašydamas atsakyti, ar tiesa, kad spaudoje paminėtas faktas, jog vienas suinteresuotas pareigūnas už daniškųjų skaitiklių diegimą iš danų firmos gavo 50 tūkst. JAV dolerių suvenyrą? Galbūt, gavę atsakymus, pamatysime, jog didinti mokėjimus už šilumą, dujas, elektrą tikrai nereikia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę G.Jurkūnaitę. Po jos pareiškimą skaitys gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, opozicijos ir kai kurių LDDP frakcijai priklausančių Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių balsais atmetus Švietimo įstatymo pataisas, nebalsavus už jas pastraipsniui, lieka neaišku, kokia būtų buvusi Seimo narių nuomonė apie konkrečias pataisas. Pavyzdžiui, sunku patikėti, kad tikraisiais socialdemokratais save skelbiantys Seimo nariai pritartų elitinei švietimo tendencijai. Juk ir interviu "Dienai", ir rašte Seimui (abu datuoti gegužės 30 d.) švietimo ir mokslo ministras kalba būtent apie tokią perspektyvą. Interviu "Dienoje" ministras V.Domarkas pareiškė: "Ateityje turėtų likti pagrindinės mokyklos ir gimnazijos." Toliau. "Gimnazija turėtų būti vienintelė mokykla, kuri išduos valstybės standartus atitinkantį bendrojo vidurinio išsilavinimo pažymėjimą." Rašte Seimui, teigdamas, kad dvejų metų pasiruošti studijoms aukštojoje mokykloje turėtų užtekti, tokia praktika yra tik 2 iš 30 analizuotų artimesnių ir tolimesnių kaimyninių šalių - Rusijoje ir Mongolijoje, ministras priduria: "Be to, vis daugiau moksleivių jau po aštuonių klasių rinksis gimnaziją ir rengsis joje tolesnėms studijoms ketverius metus." Vadinasi, planuojama, kad jau aštuntokai bus priversti apsispręsti, ar rengsis tolesnėms studijoms ir važiuos į gimnazijas, ar mokysis dešimtmetėje ir tuo mokslus baigs? Aš dar galiu suprasti švietimo reformos autorius ir juos palaikančius intelektualus bei profesūrą, gyvenančius Vilniuje. Jų vaikams, anūkams ar proanūkiams sostinėje iš tikrųjų bus galimybės pasirinkti įvairius variantus. O ką toks projektas reiškia kaimo vaikams? Dešimtmetė pašonėje ir gimnazija apskrityje ar dar kur nors. Ar toks projektas nereiškia elitui gimnazijos, o prasčiokams dešimtmetės? Ar tikrieji socialdemokratai tikrai mano, jog toks projektas atitinka socialinio teisingumo ir socialinio solidarumo principus?
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį. Po jo pareiškimą skaitys gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.ENDRIUKAITIS. A.M.Brazauskui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Č.Juršėnui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, M.L.Stankevičiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, L.A.Linkevičiui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui. Pareiškimas.
"Trenkiu kumščiu į jūsų stalą"
"Trenkiu kumščiu į jūsų didelį stalą, Prezidente A.Brazauskai, trenkiu kumščiu į jūsų slidų stalą, Seimo Pirmininke Č.Juršėnai, trenkiu kumščiu į jūsų minkštą stalą, Ministre Pirmininke M.Stankevičiau, trenkiu kumščiu į jūsų plastmasinį stalą, krašto apsaugos ministre L.Linkevičiau. Trenkiu kumščiu į jūsų kiekvieno stalą atskirai ir į visus kartu. Jūsų rankose nuvytusi ir sudžiūvusi gėlių puokštė, mėnesienoje neįžiūrima.
Pirmąsyk trenkiu į stalus ir kaltinu užsimerkimu dėl Lietuvos valstybės gynimo ir saugumo, kaltinu dėl nedarymo to, kas priguli Jums daryti. Kaltinu dėl valstybės gynimo plano neturėjimo, dėl nenorėjimo jį turėti, dėl baimės jį turėti ir tautos užliūliavimo prieš galimą pavojų, dėl nenoro tartis su latviais ir estais, dėl kasdieninio teigimo, kad niekas mums negrasina ir kad už mus kraują lies kiti. Jūs uodžiate astrus, betgi astrai nekvepia.
Antrąsyk trenkiu į jūsų stalus. Jūs atėmėte ginklus iš savanorių ir sukrovėte, užrakinote kažkur centruose. Koks savanoris, jei ginklas ne prie rankos guli? Su kuo, kaip ir kada gaus ginklą kareivis? Po trijų valandų nebus nei sandėlio, nei kelio, nei kareivio be šautuvo. Yra keli prieštankiniai granatsvaidžiai, į kuriuos pirmiau iššaus tankas, negu kareivis gaus granatsvaidį. Lietuvoje už ginklą savanoris sodinamas į kalėjimą. Jūs dedate gėles prie žuvusių savanorių paminklų.
Trečiąsyk trenkiu į jūsų stalus dėl apsiginklavimo miražo. Siaubinga, kad Lietuva neturi nė vieno stingerio, išdavikiška, kad Lietuva turi tūkstantį minų be sprogdiklių. Ar mūsų kariuomenė žaislinė? Ar mūsų kariuomenė papuošalinė? Ar mūsų kariuomenė dekoratyvinė? Ar mūsų kariuomenė vykdys priesaiką? Visi ginkluoti kepurėmis. Tau, sesute, puikios gėlės, o aš neturiu kardo prie šalies.
Ketvirtąsyk trenkiu kumščiu į jūsų stalus dėl nepasitikėjimo. Jūs bijote savanorių, jūs bijote kariškių, jūs bijote šaulių, jūs atėmėte jų šautuvus, jūs bijote, kad savanoris arba šaulys miegos su šautuvu. Tuomet jums sapnuosis košmariški reginiai, kaip daromas perversmas prieš meitėliukus. Jūs bijote ginkluotos tautos su šalmu ant galvos, jūs nesiginsite kare, jūs būsite realistai. Jūs sėdite po baltais akacijų žiedais ir žiūrite į pilvą.
Negalanda kirvių ir kalavijų aštrių lietuviai barzdočiai, neturi žirgų ir balnų lietuvaičiai. Galiūnų karietas tempia jų žirgai, sostapilėje sėdi vadai, sostapilėje sėdi daug vadų. Trenkiu kumščiu į Prezidento stalą, trenkiu kumščiu į Seimo Pirmininko stalą, trenkiu kumščiu į premjero stalą, trenkiu kumščiu į ministro stalą! Išlįskite iš po stalo! Kol Lietuvoje nėra svetimšalių tankų, kol sesučių darželiuose žaliuoja rūtos, kol gebate matyti Vilniaus liepų žydėjimą. Kol jos nesušaudytos!" Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Bendinską. Po jo pareiškimą skaitys Seimo narys A.Baskas.
A.BENDINSKAS. Ir tikėk tu, žmogau!
Savo pareiškime Seime rašiau štai ką: "Taigi reikėtų džiaugtis, kad žmonės savo darbu, fiziniu ir protiniu, gali pasireikšti, gali uždirbti, gali praturtėti ir lygiuotis net savo uždirbtais pinigais su Vidurio Europos dirbančiais ir turtėjančiais. Juk dorai uždirbtas pinigas tik gali būti panaudotas kilniems tikslams." Bet ponas V.Landsbergis reaguoja gan keistai. Jis pareiškia, kad liaudies Taikos premija (dabar V.Landsbergio vardo premija) yra visas jo turtas, o žurnalistų paskelbti penki turtuoliai iš Lietuvos yra paprasčiausias rašinys. Visa tai mane privertė pasidomėti V.Landsbergio premija.
Pasidomėjau Seimo Dokumentų skyriuje ir buvo atsakyta, kad šiuo klausimu jokių dokumentų nėra. Tada naudodamasis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos iškilmingo posėdžio 1991 m. kovo 11 d. stenograma ir parašiau, kas ten buvo parašyta. Taigi perdavimo dokumente parašyta: "Norvegų tautos Taikos premija Lietuvos žmonėms". Konservatorių partijos seniūnas, matyt, net neperskaitęs mano pareiškimo, pradėjo plūdimosi tiesiogine prasme akciją, visa tai išvadindamas įžūliu melu ir kitais epitetais. Tokiu būdu buvau priverstas ieškoti dokumentų, kurie patvirtintų norvegų Taikos premijos kilmę. Gauta medžiaga kalba štai ką. Gauti faksu norvegų tautos Taikos premijos nuostatai. Juose visur aiškiai rašoma: "Nuo fondo atsiradimo kampanija labai atvira, todėl mes manome, kad liaudies Taikos premija yra atitinkamas pavadinimas. Buvo siūlyta pavadinti Laisvės premija." Tik jokiu būdu nebuvo nurodyta, kad šita Taikos premija yra duota V.Landsbergiui. Tokiu būdu aš dar kartą primenu, kad niekada negaliu kalbėti ir nekalbu to, ko negaliu pagrįsti dokumentais arba nenuginčijamais faktais. Laikydamasis savo žodžio, kurį daviau savo antrajame pareiškime, Konservatorių partijos veikėją ir Konservatorių frakcijos lyderį poną A.Kubilių perduodu teismui, kad jis įvertintų jo pareiškimą Seime ir valstybės privačiame laikraštyje "Lietuvos aidas". Prie šio pareiškimo pridedu norvegų tautos Taikos premijos nuostatus. Juose sakoma štai kas. Premija bus įteikiama Lietuvos tautai. Liaudies Taikos premija neturi nieko bendra su Baltijos tautų nusistatymu prieš Tarybų Sąjungą. Liaudies Taikos premija yra suteikiama tiksliai apibrėžtu politiniu pagrindu kaip reakcija į konkrečius įvykius Vilniuje. Tai nėra alternatyva ar koks nors kitas protestas dėl M.Gorbačiovo Nobelio taikos premijos. Antra vertus, mes tikimės ir t.t. Nuo fondo atsiradimo kampanija buvo atvira, todėl mes manome, rašoma nuostatuose, kad liaudies Taikos premija yra atitinkamas pavadinimas, buvo siūlyta pavadinti Laisvės premija. Akivaizdu, kad šimtai tūkstančių žmonių, kurie parėmė liaudies Taikos premiją, turėjo labai skirtingą požiūrį į Baltijos regiono raidą. Kaip nuspręsta panaudoti apdovanojimą, pirmiausia priklauso nuo Lietuvos piliečių išrinktų žmonių. Kaip matote... (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nereplikuoti. Galėsite perskaityti rytoj kitą pareiškimą.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis A.Kubilius galės perskaityti tą ir pirmiausia persiskaityti, ką jis yra pareiškęs. Tokiu būdu aš savo pareiškimą ir baigiu. Nė viename dokumente nerasta, o šitas buvo paskirta Lietuvos žmonėms ir t.t.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Baską. Po jo pareiškimą skaitys Seimo narys J.Baranauskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji, kaip gamybos technologija, lietuviškai būdas, lemia gaminio kokybę, taip ir žmonių subūrimo būdas lemia susibūrusių veiklos pasekmes. Jas lemia išrinktų, paskirtų vertybės, sprendimų priėmimo būdai ir dar daug kas, bet viso to įvertinimui reikalingas atitinkamas subūrimo, išrinkimo ar paskyrimo būdas. Seimo sudarymo būdą nusako jo Rinkimų įstatymas. Labiausiai Seimo kokybę lems: 1. Ar kiekvienas vertas būti jo nariu turės galimybę tapti kandidatu? 2. Ar rinkėjams bus privaloma pateikti žinias, pakankamas ir būtinas nustatyti, kam atstovauja kandidatai. 3. Ar visų balsai turės vienodą svorį ir ar jie lems, kas bus išrinktas?
Deja, Aukščiausiosios Tarybos priimtas ir Seimo partijų stumiamas jo Rinkimų įstatymas partijų neremiamiems nustato diskriminacines kandidatavimo sąlygas, kurias įvykdyti daugeliu atvejų nėra galimybių. Tokiu būdu ribojama..."
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, ar jūs neskaitėte dar šito pareiškimo?
A.BASKAS. Neskaičiau.
PIRMININKAS. Prašom tęsti.
A.BASKAS. "... ir galimybė turėti kokybiškesnį Seimą. Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo valdžios sutaria ir kitomis jo rinkimų nuostatomis, kurios palieka galimybę šešėlinėms jėgoms daryti įtaką, kas bus išrinktas Seimo nariu. Priešinamasi, kad kandidatai privalėtų pateikti atitinkamas žinias ir kad jų teisingumas būtų patikrintas. Vengiama, kad rinkimų dieną balsai lemtų, kas bus išrinktas. Žodžiais lyg ir sutinkama, kad rinkėjai vertintų sąrašo kandidatus, bet paliekant partinių išankstiniams balsams tūkstančius kartų didesnį svorį, negu balsuojančių rinkimų dieną balsams.
Pavyzdžiui, pagal ponų J.Bernatonio, N.Germano, A.Griciaus, G.Kirkilo, A.Salamakino siūlomą įstatymui reitingų skaičiavimą 30-tas sąrašo kandidatas, kuriam pritaria dauguma rinkėjų, turi mažesnę galimybę būti išrinktas, negu sąraše įrašytas dešimčia ar daugiau vietų aukščiau ir negavęs daugumos rinkėjų pritarimo. Tokią kenksmingą nuostatą stumia Seimo Pirmininko pavaduotojas, kancleris, gausiausios frakcijos pirmininkas, todėl ir pasitikėjimas Seimo valdžia smunka. Ji vengia rinkėjų teismo, prisidengdama savo gėdą sąrašu, papuoštu pseudoreitingais. Visi, kurie balsuos už tokį Seimo sudarymo būdą, neverti būti jo nariais, nes negali būti Tautos atstovu vengiantis jos balso.
Kol kas nepavyksta suburti žmonių, ne tik žadančių, bet ir besivadovaujančių veiklos būdais, kurie suteikia visas teises renkantiems, kad jų poreikiams atstovautų išrinktieji. Pavyzdžiui, "Sambūrio" deklaracijoje įrašyta, kad rinkimų būdas yra balsavimas už asmenį, bet suvažiavime balsuojama už dvidešimt kelių kandidatų į jo tarybą sąrašą net neapsvarsčius jo, nors įstatai numato, kad kandidatai į tarybos narius privalo deklaruoti savo interesus, turtą, pajamas pagal galiojančią JAV praktiką. Nėra ir nereikia pasitikėjimo tais, kurie viena sako, kita daro.
Galimybės pagarsinti, kas ką lemia, mažėja, nes vis mažiau atsiranda, kas tokius straipsnius spausdintų. Išimtimi lieka "Vakarinės naujienos", kurių praeito ketvirtadienio numeryje įsibrovė klaida, kad Didžiojoje Britanijoje partijos turi privilegijų. Ten seniai suprasta, kad privilegijos žlugdo. Jei įgyvendintume Didžiosios Britanijos rinkimų tvarką, tai Lietuvoje skurdas už kelerių metų sumažėtų keletą kartų, atsirastų pagrindas pasiturinčiųjų visuomenei, saugesniam ir pigesniam gyvenimui.
Didžiojoje Britanijoje balsuojama už asmenį, nes nėra balsavimo už sąrašus. Ten pakanka kandidatui iškelti dešimties rinkėjų parašų. Lietuvoje partijų neremiamas kandidatas privalo surinkti šimtą kartų daugiau parašų, kad būtų įregistruotas, kartu iš esmės panaikinama galimybė iškelti neremiamus atitinkamos struktūros kandidatais į Seimą. Taip pasiekiama, kad tik valdomų valdomi galėtų tapti Seimo nariais. Kol neturėsime iš tikro demokratinių rinkimų, tol neišsivaduosime iš šešėlių, būsime ne demokratinė, bet bananinė respublika, t.y. suskaldyti į skurstančiųjų daugumą ir turtingųjų mažumą.
Kad būtų padėti pamatai pasiturinčių-jų daugumai, būtina susiburti tiems, kurie ne žodžiais, bet darbais Tėvynę myli, ne tik žada demokratinių rinkimų tvarką, bet ir taiko ją sau ir pirmiausia keldami kandidatus į Seimą, pasisakydami už Rinkimų įstatymo nuostatas, suteikiančias lygias sąlygas kandidatams ir galimybę rinkėjams balsavimo dieną lemti, kad bus išrinktas." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jeigu teisingai supratau, kolega balotiruosis į britų parlamento bendruomenės rūmus. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Baranauską. (Balsai salėje) Deja, iš tiesų posėdžio pirmininkui neleista komentuoti pareiškimų, ir aš manau, kad nelabai etiškai elgiasi tie Seimo nariai, kurie "užkabina" posėdžio pirmininką žinodami, kad jis negalės atsakyti tuo pačiu. Aš parengsiu pareiškimą šiuo klausimu ir jį perskaitysiu kitame posėdyje, kai nepirmininkausiu. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis Seimo nary Baranauskai. (Balsai salėje) Pareiškimą perskaitysiu. Taip, gerbiamasis Seimo nary Tupikai, atsiprašau.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu įpareigotas perskaityti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pareiškimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto.
"Po ilgų diskusijų priimamas Visuomenės informavimo priemonių įstatymas. Jį rengiant buvo tikėtasi, kad šis įstatymas įtvirtins žmogaus teisę ir galimybę gauti teisingą informaciją, kuri skatins kiekvieną visuomenės narį gerbti savo tautos kultūrą, puoselėti meną, gėrį, grožį, aukštins garbingą mūsų valstybės istoriją, mokys gerbti protėvių atminimą, skatins tradiciškai gerus santykius tarp įvairių tautybių žmonių. Deja, dabar galime konstatuoti, kad priimant šį įstatymą nugalėjo privataus verslo interesai. Informacijos priemonių savininkai pasiekė savo. Įstatymas jiems suteikia didžiules teises ir laisves, bet jis beveik nekalba apie žurnalistų pareigas ir atsakomybę. Įstatyme įkūnyta viena iš didžiausių blogybių - jis negina žmogaus privataus gyvenimo, padaro jį nuogą ir bejėgį prieš pigių sensacijų ištroškusius informacijos priemonių savininkus. Kitaip tariant, įstatymas gina ne žmogaus, bet žurnalistiniu verslu ir radijo, telebizniu užsiimančių interesus.
Straipsniai, reglamentuojantys nacionalinio radijo ir televizijos veiklą, iš esmės yra mūsų nacionalinės kultūros, viso jos palikimo, švietėjiškos veiklos griovimas, nes palikti nacionalinį radiją ir televiziją be finansavimo iš biudžeto, atimti iš jo galimybę pačiam surinkti dalį reikiamų lėšų už reklamą bei kitą veiklą, vadinasi, jį paprasčiausiai stumti į bankrotą. Einant tokiu keliu, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija greitai atsidurtų privačiose rankose. Tokiu būdu dar labiau atveriami vartai pseudokultūros, cinizmo, smurto propagandai, kas jau šiandien būdinga komercinių informavimo priemonių veiklai.
Priimamas įstatymas įtvirtina elektroninių informacijos priemonių savireguliavimą. To nėra nė vienos civilizuotos Vakarų valstybės analogiškuose įstatymuose. Tai patvirtina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Cituoju: "1. Kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Šis straipsnis neturi trukdyti valstybėms kelti reikalavimą licencijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigas. 2. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis ir atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ir bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ir teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti."
Jau pati įstatymo rengimo ir jo teikimo procedūra parodė, jog tai yra suinteresuotų asmenų įstatymas. Nuo jo rengimo buvo nušalintas komitetas, kuruojantis šią mūsų valstybės ir visuomenės gyvenimo sritį, į įstatymo projekto rengimo grupę nebuvo įtraukti komiteto nariai, o bet kokios komiteto narių pastabos ar pasiūlymai atmetami. Turime rezultatą: privataus verslo atstovai pasirašė sau įstatymą, patys ir kontroliuos jo vykdymą.
Gerbiamieji kolegos, ar neužtenka mums skandalingos ir skaudžios komercinių bankų istorijos, kai bankininkai patys sau susikūrė įstatymą? Esant tokiai situacijai, mes dar kartą pareiškiame, kad pasisakome prieš tokį įstatymą ir esame įsitikinę, kad jis nepadės gerinti spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių darbo, nepatarnaus lietuvių kultūros plėtojimo, švietimo ugdymo, informacijos skleidimo tikslams." Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi gerbiamieji Seimo nariai jaudinasi, dabar paskelbiu visą sąrašą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Kuzminską. Po jo pareiškimą skaitys Seimo narys J.Antanaitis, po jo - Seimo narys Z.Semenovičius. (Balsai salėje)
K.KUZMINSKAS. "Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui M.L.Stankevičiui. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1996 m. sausio 15 d. nutarimo Nr.88/9 vykdymo galimybių.
Mes, Kauno miesto akcinių bendrovių, individualių ir personalinių įmonių, atstovaujančių smulkiam verslui, vadovai ir savininkai (priedas bus pridedamas, 118 parašų), susirinkę šių metų birželio 17 d., pareiškiame ir įpareigojame Kauno mieste išrinktą Seimo narį K.Kuzminską perskaityti šį pareiškimą Seime, siekiant, kad atsilieptų visi Lietuvos smulkaus verslo atstovai.
1996 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimas, įpareigojantis nuo 1996 m. liepos 1 d. įrengti prekybos kioskuose kasos aparatus, galutinai žlugdo ir taip vos egzistuojantį smulkųjį verslą. Šis nutarimas niekaip nesiderina su Vyriausybės deklaruojamu smulkaus verslo skatinimu. Brangių kasos aparatų, dažnai viršijančių pačių kioskų vertę, įrengimas ir eksploatavimas prekiaujant smulkiomis prekėmis neišvengiamai veda prie nuostolingos veiklos, o kartu kioskų uždarymo, bedarbių armijos didinimo, nors žinome, kad kioskuose dirba daugiausia moterys, auginančios mažamečius vaikus, ir pensinio amžiaus žmonės. Tai yra tie, kuriuos labiausiai jaudina bedarbystės problemos.
1996 m. sausio 15 d. Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimas prieštarauja Konkurencijos įstatymui, suteikdamas išskirtinę teisę spaudos kioskams prekiauti be kasos aparatų. Prekybos kioskų savininkai, sumokėję valstybei žemės nuomos mokestį, savivaldybėms - infrastruktūros mokesčius, gavę laikinus leidimus (iki 3 metų) statyti kioską, bus priversti stabdyti veiklą ir patirti nemažus nuostolius.
Vyriausybės priimti nutarimai, pavadinę kioskus laikinaisiais statiniais, jų savininkus paverčia beteisiais. Jų darbo vieta gali būti bet kada nukelta, perparduodant po kioskais esančią žemę kitam šeimininkui, turinčiam "raudonąsias linijas". Nuostolių kompensavimas už pirktą kasos aparatą, patį statinį ir įrenginius įstatymų nenumatytas.
Šiuo metu prekybos kioskai tapo vienu iš labiausiai paplitusių vagysčių ir plėšimo objektų. Valstybė, o kartu ir mažos įmonės negali užtikrinti jų apsaugos. Brangūs aparatai taps vagims papildomu stimulu, o savininkams - papildomu nuostoliu. Kioskuose neįmanoma užtikrinti reikiamos temperatūros režimo, ir tai neatitinka keliamų kasos aparatams techninių sąlygų. Didelė dalis kioskuose esančių prekių yra pagamintos Lietuvoje. Tai paneigia išvadas, kad kasos aparatai padės kovoti su kontrabandinėmis prekėmis, ypač įvertinant mažą kioskų apyvartą.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę atsižvelgti į mūsų prašymą ir reikalaujame:
1. Palikti galioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr.336;
2. Panaikinti apribojimus žemės sklypų nuomai, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.987 dėl laikinųjų statinių stovėjimo;
3. Rengiant ir tvirtinant smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą, atsižvelgti į mūsų pareiškime išdėstytus teiginius;
4. Prašome atidėti 1996 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr.88/9 vykdymą, kol nebus išspręstas mūsų pareiškimas ir duotas atsakymas.
Esame pasiruošę vykdyti pradėtą akciją visos Respublikos mastu." Pasirašo Seimo narys K.Kuzminskas.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Antanaitį.
J.ANTANAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, didžiai gerbiami Lietuvos žmonės, mielas jaunime! Birželis - daugelio sukakčių mėnuo. Praėjusį šeštadienį, birželio 23 d., Lietuva paminėjo vieną iš svarbiausių jos gyvenimo įvykių. Kiekviena sukaktis - ar ji būtų liūdna, ar iškilminga - suteikia progos apmąstymams. Mąstyti mums yra apie daug ką.
Tautos, kaip ir žmonės, gimsta, gyvena, kovoja, kenčia, miršta. Vienos tautos užpildo šviesius istorijos puslapius, kitų buvimą liudija tik archeologų iškasti kaulai, dar kitos, kaip hunai ir vandalai, nusiaubę civilizaciją dingsta nuo visuomenės arenos. Tautos vietą žmonijos istorijoje lemia tai, kokius idealus, kokius tikslus iškelia jos pranašai, kaip poetai sužadina žmonių sąmonę, kaip veda jos vadai.
Negaliu pritarti individualistams, kurie teigia, kad tik žmogus, bet ne visuomenė, gali turėti tikslų. Tautos tikslų įgyvendinimo vyksmas kuria atskirų tautų ir visos žmonijos istoriją. Kiekvienos tautos istorijoje randame pakilimų ir nuosmukių. Tauta, vieningai siekdama didelių tikslų, kyla tarsi galingas paukštis, išskleidęs savo sparnus. Kai tikslai išblėsta, prasideda skaldymas, įsigali krizių laikotarpis.
Paskutiniuosius prieškario metus galima vertinti kaip lietuvių tautos nuosmukio laikotarpį. 1940 m. birželio 15 d. tuometinė Lietuvos Vyriausybė be jokio pasipriešinimo atidavė valstybę okupantams. Kariuomenės vadas generolas J.Vitkauskas iškilmingai sutiko ir sveikino okupacinę kariuomenę. Dar daugiau. Ministras Pirmininkas A.Merkys įsakė suimti ir išduoti okupantų susidorojimui savo kolegas K.Skučą ir A.Povilaitį, žinodamas, kad jie niekuo nenusikalto.
Dvasios nuosmukis išryškėjo ne tik aukštuosiuose sluoksniuose. Didelė kairuoliškos inteligentijos dalis šiuose įvykiuose matė tik A.Smetonos režimo pabaigą, o kaimo ir miesto varguomenė tikėjosi, kad bolševikų žadami pokyčiai palengvins jų varganą būtį.
Okupaciją ir jos padarinius teisingai įvertino tik ūkininkai, jaunuomenė ir Katalikų bažnyčia. Bet jie šių įvykių buvo tiek priblokšti, kad tarsi neteko žado. Tauta visiškai suprato, į kokią pražūtį veda bolševikinė okupacija, kai 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo masiniai trėmimai.
Tiesa, labai užsislaptinę pasiryžėliai organizavo pasipriešinimą okupantams. Jų pastangos nenuėjo niekais. Karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos prasidėjus, jau antrą dieną jie užėmė Kauno radiofoną, centrinį paštą ir kitus strateginius objektus. 1941 m. birželio 23 d. rytą Lietuvių Aktyvistų Fronto įgaliotinis L.Prapuolenis per Kauno radiofoną paskelbė, kad atkuriama Lietuvos nepriklausomybė ir sudaryta laikinoji Vyriausybė.
Nedetalizuodamas įvykių eigos noriu pabrėžti tai, kad lietuvių tauta po šio sukilimo reabilitavo save dėl patirtų nesėkmių ir pažeminimų, įgijo pasitikėjimą savo jėgomis. Tai buvo vienas iš svarbiausių istorinių įvykių lietuvių tautos gyvenime. Jis pakėlė tautos dvasią, kuri atvedė prie 1990 m. Kovo 11 d. Akto, kuri subūrė žmones prie televizijos bokšto ir prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų kitų metų sausio 13 d. Pažymėtina, kad birželio 23 d. tautos sukilimą organizavo jaunimas. Sukilimo vadovams nebuvo net 30 metų. Sukilimo dalyviai dar jaunesni: studentai, darbininkai, jauni ūkininkai. Po 50 metų ginti televizijos bokštą ir Aukščiausiąją Tarybą į pirmas gretas stojo ir daugiausia nukentėjo taip pat jaunimas. Todėl aš, birželio 23 d. sukilimo ir pasipriešinimo antrajai sovietinei okupacijai dalyvis, kreipiuosi į Lietuvos jaunimą. Šiandien Lietuvos visuomenę ištikusi gili krizė. Ne ekonomikos nuosmukis, ne bankų žlugimai yra svarbiausios blogybės, svarbiausioji blogybė - dvasios nuosmukis, netikrų vertybių garbinimas. Jaunime, tu atsakingas už savo, savo vaikų ir tautos ateitį. Kokius pagrindus šiandien padėsi, tokį gyvenimą turėsi. Todėl ieškok idealų ir kilnių tikslų. Tik jais grįsk savo gyvenimą. Nesiūlau konkrečių rekomendacijų, kas ieško, tas suras, kaip įprasminti gyvenimą. Tik tarnaudamas tautai gali surasti tikrą laimę. Tautos ateitis - mūsų pačių ateitis. Atėjo laikas rimtai susimąstyti." J.A.Antanaitis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narių pareiškimai visi jau perskaityti. Dabar, kadangi posėdžiui skirtas laikas baigėsi, aš, pasinaudodamas 961 Seimo statuto straipsniu, pratęsiu posėdį, kol bus išnagrinėti visi pagrindinės darbotvarkės klausimai, tačiau ne ilgiau kaip valandą.
8sesija57p svarstyti klausimai
Kadangi pranešėjai pasikeitė klausimus vietomis, nes vienas labai svarbus pranešėjas turėtų išvykti į mano gimtąjį miestą, todėl dabar 13 darbotvarkės klausimo pateikimas - Seimo nutarimo "Dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais mažinimo ekonominėmis priemonėmis" projektas Nr.2378. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašom labai trumpai, per 5 min., pateikti šitą projektą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 1985 m. tiksliai suskaičiavau, kiek Lietuvoje išgeriama alkoholio: 12,3 l degtinės, 24 l vyno, 48 l alaus ir truputį šampano, konjako. Tai tiksli statistika. Absoliutaus alkoholio maždaug išgerdavo 10,5 l. Šiandien oficialiai išgeriama apie 6 l degtinės, 3,8 l vyno ir apie 38 l alaus. Visi, kas tvirtino, išgeria ne mažiau negu 1985 m. Vadinasi, pervedus į degtinę apie 10 l vidutiniškai kiekvienam gyventojui išgeriama nelegalaus "pilstuko". Kiek bandė - įveikti šito negalima. Todėl mano pasiūlymas yra labai paprastas. 0,5 l "pilstuko" šiandien kainuoja 6 Lt. Reikia pabandyti bent vieną rūšį iš valstybinės gamybos alkoholinių gėrimų pardavinėti po 6 Lt. Kadangi 3 Lt maždaug vidutiniškai yra 0,5 l gamyklinė kaina, įtraukiant pelną, darbo užmokestį, sąnaudas ir visa kita. 3 Lt, jeigu bus 6 Lt už puslitrį, atitenka į biudžetą per PVM, per akcizą. Yra labai teisingos Juridinio skyriaus pastabos, kuris siūlo sureguliuoti ir susitarti. Sureguliuoti, nes valstybė turi pareguliuoti akcizą, susitarti, kad nebūtų vienai gamyklai teisė duota, jog visos gamyklos, kurios gamina, gautų po lygiai. Gamyklų sužlugdymo visiškai nenumato, nes gamyklinė 0,5 l kaina - 3 Lt. Gamykloms paliekamos visos pajamos. Dabar paskaičiuokite, jeigu iš tų 10-12 l degtinės mes per metus iš pilstukininkų nuo kiekvieno vidutinio žmogaus atimsime 5 l. Susidaro, kad mes atimsime iš jų biznio maždaug 170-200 mln. Lt, o papildomai biudžetas turėtų gauti apie 106 mln. Lt pajamų. Man labai keista, kai visi tvirtina (žiūriu, čia yra negėrimo kompanijos atstovų), kad išgeria net po 20 l absoliutaus alkoholio. Valstybei sakome: bandykite ekonominėmis priemonėmis. Per šešerius metus administracija nieko nepadaro, jie nepritaria. Aš žiūriu, kai kurie Seimo nariai jau švaistosi mobiliais telefonais. Įdomu, iš kur?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi ir kompiuteris mūsų pervargo, aš prašyčiau norinčius paklausti klausti nuo šoninių mikrofonų, nes negaliu įjungti, kad užsirašytumėte paklausti. Sutriko centrinio kompiuterio ryšys su balsavimo bloku. Prašom. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų teoriniai paskaičiavimai, prielaidos vertos dėmesio, tačiau, kol nebus banderolių ir nebus reikiamos tvarkos, ar praktiškai tai pasitvirtins? Ačiū.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, jūs teisus, kad turi būti kompleksas...
PIRMININKAS. Prašom registruotis, atsiprašau, pranešėjau, kompiuteris veikia.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų turi būti kompleksas priemonių. Bando administracinėmis priemonėmis tai daryti, bet iš tikrųjų vien administracinėmis, be ekonominių priemonių, šito dalyko tikrai neįveiksime. Bet tai, ką jūs sakote, tikrai turi būti taip pat. Gerbiamajam A.Sakalui pritariu, kad reikėtų ir turtą konfiskuoti be didelių ceremonijų. Tai būtų kompleksas priemonių. Bet viena iš tų tikrai padėtų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien mes svarstėme Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimus ir ten buvo minima, kad skatinimui ir materialinės bazės stiprinimui reikėtų skirti iki 10% išaiškintų sumų. Štai jūs siūlote, kad būtų leista Vyriausybei skirti gyventojų pareigūnų materialiniam skatinimui iki 50% nuo išaiškintos nelegalios alkoholinių gėrimų importo, gamybos ir prekybos apimties kainos. Kodėl būtent 50%?
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, ką tiria valstybės kontrolė? Sakysim, nemoka pelno mokesčio, nesumoka juridinių asmenų pelno mokesčio - žmogaus sveikatos nežaloja ir didelių nuostolių valstybė nepatiria. Čia yra tai, kad ne tik biudžetas negauna pajamų, bet dar sveikatai labai kenkia tie "pilstukininkai". Todėl aš manau, kad čia reikėtų padidinti materialinį skatinimą, taip pat kurie siūlė VTAKT’ą. VTAKT’ui galėtų būti skiriamas didesnis finansavimas, kad jie turėtų ir geresnes technines priemones, ir visa kita. Galų gale mes įveiktume tą "pilstukininką", ir per tai juk finansuojame užsienio valstybes. Juk jie daug atsiveža šito "pilstuko". Čia gali būti diskusija.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Man viskas aišku. Aš norėčiau pasilikti dėl motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Kad administracinės priemonės spirito kontrabandai nedavė teigiamų rezultatų, tai jau aišku. Ar jūs tikrai įsitikinę, kad ekonominėmis priemonėmis galima kažką padaryti?
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, vis dėlto aš žiūriu taip. Šiandien žmonės geria "pilstukinę" degtinę todėl, kad poreikis gerti yra, o valstybinė kaina aukšta. Įsivaizduoju, kad "pilstukininkai" sumažins kainą galbūt net iki 4 Lt, bet jau žmogui (jeigu tas propagandines priemones sutvirtinsime) sumokėti 4 ar 6 Lt nėra skirtumo, tuo labiau, jis žino, kad tai sveikatai mažiau pakenks. Aš manau, kad vis dėlto žmogus... Žinot, turi būti ir propaganda vystoma. Jis sumokės 6 Lt, o ne 4 Lt, nes jis nenori per mėnesį ar per du numirti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes visi dabar pavargę, todėl aš paįvairinimui pateikiu klausimą. Jūs sakote, kad kolegos "švaistosi" mobiliais telefonais, tai lyg ir įtariate, jog jie susiję su alkoholio pardavimu. Gal galėtumėte patikslinti?
J.VESELKA. Kad jie susiję su nelegaliu alkoholio pardavimu, bet klausimas... Aš, pavyzdžiui, skaičiuoju savo pajamas, bet niekaip negaliu nusipirkti mobilaus telefono. Mobiliuoju telefonu, mačiau, Seime švaistėsi didelis antialkoholinio įstatymo kūrėjas gerbiamasis L.Alesionka.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, tai mobilius telefonus turi tie, kurie mažiau vartoja alkoholio.
J.VESELKA. Gali būti ir šitaip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man atrodo, kad viena iš esminių kovos su alkoholiu klaidų yra ta, kad bandoma kovoti arba vien moralinėmis, arba vien ekonominėmis priemonėmis. Tačiau aš norėjau paklausti kito dalyko. Šiandien mes matome du įdomius reiškinius. Seime jūs pateikiate įstatymo projektą, kuriuo siūloma kovoti su alkoholiu ekonominėmis priemonėmis, ir šiandien buvo jūsų spaudos konferencija, kurioje jūs paskelbėte apie naujos partijos kūrimą, kuri jau tautoje yra vadinama 6 Lt partija. Aš norėčiau paklausti, ar šio įstatymo projektas yra programinė tos naujosios partijos nuostata, ar tai yra jūsų asmeninis projektas?
J.VESELKA. Gerbiamasis Kunčinai, patekai į spąstus. Šitą nutarimą parengti paprašė LDDP nariai. Tai klauskite patys savęs.
A.KUNČINAS. Konkrečiai kas paprašė, atsakykite.
J.VESELKA. Aš draugų neišduodu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sumažinus du kartus valstybinio alkoholio kainą, apie 200 mln. Lt tektų kitoms prekėms. Jūsų skaičiavimu, 100 mln. Lt padidėtų biudžetas. Bet yra viena blogybė, kad daugiau gerti gali pradėti jaunimas. Jūs labai teisingai pasiūlėte 50% iš išieškotos sumos paskirti tiems, kurie išieško, šitas mechanizmas iš karto pradėtų veikti. Ar jūs nesutiktumėte kitą pusę skirti bedarbių, mažų šeimų rėmimui, kad jie mažiau turėtų pagundų pradėti gerti? Tikrai tas mechanizmas, kurį jūs pasiūlote, jog tie, kurie išieško, gauna pusę to, ką išieško, iš karto veikia.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, aš su bet kuriais pasiūlymais, kurie leistų padėti šeimoms, tikrai sutikčiau. Dėl jaunimo galiu pateikti savo pavyzdį. Pradėjau rūkyti šešerių metų. Bet baigiau septintoje klasėje. Tėvas buvo žuvęs, aš buvau trejų metų, kai tėvas rezistencijoje žuvo. Norėjau tapti lakūnu ir iškėliau sau šį tikslą, o ten reikėjo geros sveikatos. Kai randi tikslą, jokios reklamos, niekas neveikia. Tik tada nežinojau, kad sovietai man neleis tapti lakūnu, bet dėl to mečiau rūkyti ir nerūkau nuo septintos klasės. Todėl nei reklamos, niekas neveikia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, lakūnu tiesiogine prasme, taip?
J.VESELKA. Taip, tiesiogine prasme.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis prelegente, mes puikiai žinome Amerikos prohibicijos laikotarpį, kur iš tiesų buvo sukurta visa sistema, taip pat veikė ir ekonominiai svertai. Tą aš galiu patvirtinti. Jūs paskaičiavote, kad dingtų "pilstukas", jeigu degtinės butelis kainuotų 6 Lt. Tačiau ar jūs paskaičiavote, kokia yra "pilstuko" savikaina arba, tarkime, 0,5 butelio spirito? Jeigu jis kainuoja, tarkime, 10 Lt, o iš jo pagaminami trys buteliai "pilstuko", tai vis tiek yra didelis pelnas, nes tada galima pardavinėti maždaug po 3,40 Lt. Konkurencija čia bus nelygi. Kai tūkstančiais tonų įvežamas "pilstukas", visiškai neadekvatu degtinės butelį pardavinėti už 6 Lt, nes bus fiasko. Ačiū.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, jūs teisus ta prasme, bet aš dar kartą sakau, čia turi būti papildyta propagandinėmis, kitomis priemonėmis. Žmogui, kada yra tokios pajamos, būtų 6 Lt, kada dabar pigiausia 11 Lt. Čia konkurencija tarp tų dviejų litų atsiranda šiek tiek palankesnė, kadangi žmogų lengviau įtikinti, kad pirktų geriau šitą, jeigu jau neturi... Aš sutinku, kad čia bus rimta kova, gerbiamasis. Jie muš ne iki trijų, jie gali numušti iki dviejų net. Nes čia bus rimta kova.
PIRMININKAS. Ką mes tuomet darysime? Ir mes iki 2 Lt?
J.VESELKA. Ne, gerbiamasis kolega, aš dar kartą sakau, žmogus pasirinks ta-da... (kiek galima tą patį aiškinti) legalią lietuvišką prekę (gerbiamasis A.Kairys teisingai sako).
PIRMININKAS. Atsakymams į klausimus skirtas laikas baigėsi. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Du užsirašė iš anksto. Pirmiausia Seimo narys L.Alesionka. Po to Seimo narys Z.Adomaitis, ir balsuosime.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad ponas J.Veselka dezinformavo ir radijo klausytojus, ir jus. Aš neturėjau ir neturiu mobilaus telefono, nors jis netrukdytų man, jeigu aš jį turėčiau. Nereikia, pone Veselka, meluoti. Gerbiamieji kolegos, visi šie skaičiavimai, kuriuos pateikė prelegentas, yra šakėmis ant vandens parašyti. Kiek valstybė bemažintų alkoholinių gėrimų kainas, tiek mafijozinė struktūra mažins dar labiau, ir vis tiek ji tam tikru laikotarpiu laimės, jeigu kitomis valstybinės prievartos priemonėmis mes jų nesutvarkysime. Šiandien labai daug stovinčių šalia tų, kurie iš tikrųjų kovoja su kontrabanda, nelegaliais alkoholiniais gėrimais, visomis "kaukolinėmis" ir visais "pilstukais". Tai saugumo darbuotojai, tai policijos darbuotojai, tai pasienio tarnybų darbuotojai ir, dovanokit, tie, kurie "prisipaišo" ir "prisiklijuoja" prie šitų rimtai dirbančių žmonių, dažnai rizikuojančių savo sveikata ir gyvybe, jie man yra tik pagailėjimo verti. Lietuvoje panaši situacija buvo prieš dvejus metus. Tuo metu kai kurių valstybės veikėjų dėka kainų politika buvo taip sureguliuota, kad "Rasputino" ir kitų panašių gėrimų litrą, kuriuos gamino nelegalūs fabrikėliai Lenkijoje ir Vokietijoje ir vežė mums, pokomunistiniam kvaileliams, galvodami, kad mums pavadinimai "Pole čudes" arba "Rasputinas" yra labai brangūs širdžiai, ir pastatė mūsų gamyklas, kurių 0,5 l talpos butelis degtinės kainavo dvigubai brangiau negu šitas atvežamas, dovanokit, brudas, prie ekonominio kracho ribos. Rezultatas - Vyriausybė turėjo daryti mokestines lengvatas, nes kai kurie fabrikai, sakykim, "Anykščių vynas" nebeturėjo lėšų net žaliavoms pirkti, obuoliams supirkti, uogoms supirkti, kad galėtų gaminti kokybiškus gėrimus. Tik tada, kai įsikišome ir mes (ir aš tam tikrą darbą atlikau), Vyriausybė atsikvošėjo, ir buvo viskas sutvarkyta. Aš manau, kad V.Juškaus vadovaujama Ekonominių nusikaltimų komisija turėtų užsiimti šiuo klausimu ir išaiškinti, kas kaltas, kas formavo tuo metu kainų politiką, kuri davė šitokį nuostolį valstybei. Ir dar, kolegos. Aš jau baigsiu. Aš pasidomėjau, kurioje dar šalyje, ypač artėjant rinkimams, jų politikai...
PIRMININKAS. Kiek dar laiko, gerbiamasis Alesionka?
L.ALESIONKA. Sakau paskutinį sakinį, gerbiamasis pirmininke. Kuriame dar pasaulio parlamente jų politikai prieš rinkimus pradėjo ir vystė rinkiminę kampaniją, žadėdami rinkėjams pigų "šnapsą"? Rusijos Federacijoje tai buvo V.Žirinovskis ir, jeigu manęs neapgauna gauta informacija, Baltarusijoje ponas A.Lukašenka. Aš nesiruošiu dalyvauti lietuviškųjų "žirinovskių" rinkiminėje kampanijoje ir prašau visus balsuoti prieš šitą nutarimą, jį atmesti, kad niekam daugiau neniežtėtų nagai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis gali tik paremti projektą.
Z.ADOMAITIS. Gerai. Ačiū. Aš turbūt paremsiu, kadangi kai kas klausė, kas norės šitokį nutarimo projektą rengti. Aš buvau tas žmogus, kuris inicijavo, ir norėjau parengti. Kokie mano motyvai? Motyvai šitokie: dabar į Lietuvą atvežama didžiuliais kiekiais nelegalios degtinės, ir valstybė administracinėmis priemonėmis nieko negali padaryti. Čia jau buvo kalbėta, buvo ir M.Gorbačiovo "pusiau sausas" įstatymas, kada nebeliko cukraus ir buvo gaminama naminė bei geriami įvairūs surogatai, buvo Amerikoje... laikai, bet dabar pas mus esmė yra ta, kad šitokių degtinės taškų yra kas antruose, trečiuose ar penktuose namuose. Žmonės gali jos nusipirkti labai pigiai. Jeigu valstybė gamykloms sumažins akcizą (mūsų gamykloms irgi), degtinės pagaminimo savikaina nėra didelė, esmė yra akcizas. Mes puikiai prisimename, kad prieš penkerius, šešerius, tiksliau, prieš septynerius metus kai kur degtinė buvo pardavinėjama už korteles. Gamyklos, dirbdamos trimis pamainomis, nespėdavo pagaminti. Dabar jos iš tikrųjų išgeriama daug daugiau, tačiau geriama kontrabandinė. Kalbos, kad kontrabandininkai galės mažinti pardavimo kainą, kiek norės, yra mitas. Aš domėjausi ir kiek man pavyko išsiaiškinti, tai dabartinė savikaina, kada sugriežtinta sienos apsauga, kada įsijungia saugumo pajėgos, išpilstymas, kada sunkiau realizuoti, savikaina yra mažiausiai 5 Lt už pusės litro butelį. Jeigu valstybinė būtų apie 6 Lt, sumažintų akcizą, suteiktų darbą dešimtims tūkstančių žemdirbių, galėtų supirkti bulves didele kaina techniniam perdirbimui, kurios netinka maistui. Galų gale galėtų supirkti grūdus ir t.t. Todėl aš manau, kad administracinės priemonės ir kainų didinimas yra nieko vertos. Mes tuo per šešerius metus įsitikinome.
Baigdamas galiu pasakyti, kad man pakalbėjus ir Seime klausė, ar gali kas nors apsaugoti nuo kontrabandos. Visi - nuo generalinio prokuroro iki vidaus reikalų ministro - atsakė, kad ne. Šito padaryti negalima ir mes visi tai žinom. Man paskambino keli žmonės, bet buvo vienas labai įdomus skambutis, nežinau, ar rimtai ar juokais sako: "Ko tau nepatinka tas pilstukas "kaukolinė". Jeigu tau taip nepatinka, tai nekišk liežuvio, nepriimk tokio įstatymo ir gersi "Absoliutą" iki gyvenimo pabaigos. O jeigu dar 2-3 litais pabrangintumėte degtinę, tai galėtumei gerti ir "Metaksą". Aš labai prašau visų labai rimtai pagalvoti. Mes galim šitą įstatymą priimti trumpam laikui, bet aš garantuoju, jeigu jis įsigalios ir bus legalios degtinės kaina tokia kaip pilstuko, pilstukininkų neliks arba jų liks 1-2% nuo visos parduodamos degtinės. Galbūt dar liks vienas kitas "samagonščikas".
PIRMININKAS. Kiek laiko, gerbiamasis Seimo nary, dar reikia?
Z.ADOMAITIS. Viskas, aš iš esmės baigiau. Pasakysiu paskutinį sakinį. Dar kartą labai prašau visų pagalvoti. Tegul šitas įstatymas būna trumpalaikis. Jeigu po trijų mėnesių, kai jis pradės galioti, liks nors dešimta dalis "kaukolinio" arba kontrabandininkai sulaikys šitą spiritą, taip sakant, aš galiu pasirašyti krauju. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis ir balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 39 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo ir nutarta pradėti jo svarstymo procedūra? Balsavimas pradėtas.
Už - 9, prieš - 15, susilaikė 7. Taigi nepritarta.
Kokie būtų siūlymai dėl šio projekto? Atmesti mes neturime reikiamo skaičiaus balsų. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi daugelis jūsų kolegų išėjo namo, mums turbūt pritrūks balsų tam, kad atmestume projektą. Bet jeigu jūs siūlote, galima balsuoti dėl atmetimo. (Balsai salėje) Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, toliau jūsų pageidavimu šis projektas bus tobulinamas.
8sesija57p svarstyti klausimai
Dabar 2-10 darbotvarkės klausimas - Baudžiamojo kodekso 81 ir 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo 821 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją poną R.Pukanasį. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad jūs pavargę, tačiau prašau susikaupti. Greičiau baigsime posėdį, jeigu jūs dirbsite darniau. Prašome.
R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas yra susijęs su labai aktualia problema - su nelegalia emigracija, kuri išties šiuo metu tapo didele problema. Galiojančios teisės normos, reguliuojančios baudžiamąją atsakomybę už tokios veiklos organizavimą, yra aiškiai nepakankamos ir jų taikymas neduoda ypatingo efekto. Šiuo metu mes turime baudžiamųjų bylų, iškeltų pagal 82 Baudžiamojo kodekso straipsnį, būtent dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, o po teismo jų organizatoriai nubaudžiami bausme be laisvės atėmimo arba pritaikoma... Buvo vienintelis atvejis, kai buvo paskirtas laisvės atėmimas tokiam asmeniui, tačiau vėl buvo pritaikyta amnestija ir jis negavo realios bausmės. Todėl pasiūlytas Baudžiamojo kodekso trijų straipsnių pakeitimo variantas tuo tikslu, kad būtų sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą valstybinės sienos perėjimą, taip pat įvedamas 821 straipsnis, kuriame kvalifikuojama nauja veika, t.y. nelegalus asmenų gabenimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, joje arba iš jos.
Įvertinant Seimo Juridinio skyriaus pastabas iš tikrųjų juridinės technikos prasme pateiktas įstatymo projektas yra tobulintinas, todėl prašyčiau garbaus Seimo priimti svarstyti šį pateiktą projektą, o svarstymo metu būtų galima įvertinti ir ištaisyti Juridinio skyriaus pastebėtas klaidas.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktame įstatymo projekte kalbama apie neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir apie nelegalų asmenų gabenimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, joje arba iš jos. Štai čia numatomos bausmės, sakykim, laisvės atėmimas nuo 3 iki 5 metų, o pakartotinai arba padarius grupei nuo 4 iki 8 metų. Tačiau visiškai neišskirti nusikaltimai, kuriuos padaro pareigūnai. Būtent tie pareigūnai, kurie turi saugoti sieną arba kontroliuoti šitą migraciją ir pan. Tai būtų kur kas didesnis nusikaltimas. Kodėl jūs neišskiriate šitos grupės nusikaltimų ir atitinkamos bausmės už tai?
R.PUKANASIS. Baudžiamajame kodekse yra straipsniai, reguliuojantys pareigūnų atsakomybę, ir juos galima taikyti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, spaudoje teko skaityti, kad nelegalūs asmenys dažnai yra gabenami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Kodėl jūs nenumatote tų gabenimo priemonių konfiskavimo? Juk, be laisvės atėmimo, baudos, būtų galima pritaikyti ir tų priemonių konfiskavimą.
R.PUKANASIS. Priemonių konfiskavimas, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, ir taip yra numatytas ir gali būti taikomas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nekreipkite dėmesio į tarpusavio kalbas. Gerbiamieji Seimo nariai, neblaškykite pranešėjo.
R.PUKANASIS. Tačiau, kaip pastebėjote, mes siūlome 82 straipsnio antrąją dalį įrašyti į sunkiųjų nusikaltimų sąrašą, kad tokiems organizatoriams būtų taikoma ir papildoma bausmė - turto konfiskavimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai minėjote, kad transporto priemonės gali būti konfiskuotos, bet gali būti ir netaikomas. Ar nenorėtumėte sugriežtinti normą, kad būtų taikoma privalomai?
R.PUKANASIS. Taip.
A.SAKALAS. Teismas neturėtų teisės pasirinkti, nes jis dažnai pasirenka ne taip, kaip jūs norėtumėte.
R.PUKANASIS. Taip, čia yra padaryta spraga. Kadangi taip staigiai keičiasi Baudžiamojo kodekso įstatymai, kad rengėjai neįvertino, jog yra pakeista 351 straipsnio redakcija. Todėl svarstymo metu tai bus galima įvertinti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 821 straipsnio. Ar nereikėtų patikslinti bausmės laiko? Pirmuoju atveju 3-5 metai, antruoju 4-8. Tai gal tada nuo 3 iki 4 ir nuo 4 iki 8. Dabar pinasi ir nelabai aišku. Ačiū.
R.PUKANASIS. Čia priimta tipinė norma, priklausomai nuo visų aplinkybių taikoma pirmoji ir antroji dalis. O kad terminai pinasi, tai aš nematau jokio prieštaravimo. Juk pagal pirmąją dalį yra maksimumas perdengiant antrosios dalies minimumą ir, kaip pastebėjote, minimumas yra 4 metai. Vadinasi, negalima taikyti nesusijusių bausmių arba atidėjimo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl 821 straipsnio. Čia yra sankcijos nuo 3 iki 5 metų ir kitoje dalyje nuo 4 iki 8. Ar nemanytumėte, kad būtų prasminga numatyti ne baudą, o turto konfiskavimą?
R.PUKANASIS. Aš jau sakiau, kad 821 straipsnio antroji dalis... Kaltų asmenų turto konfiskavimą, kaip papildomą bausmę, būtų galima taikyti, jeigu mes, ištaisę 81 straipsnį, įrašytume tą veiką į sunkius nusikaltimus ir dar turėtume pakeisti 351 straipsnį, kuris dabar naujos redakcijos, ir čia dar nepastebėta. Svarstymo metu bus galima tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, matome, kad pranešėjas yra pasirengęs atsižvelgti į visas mūsų pastabas. Ar sutinkate pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų, kaip prašo Vyriausybė, svarstomas skubos tvarka? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas, o šis klausimas svarstomas šioje sesijoje? Dėkoju.
Seimo nutarimo "Dėl eksperimento vykdymo Panevėžio moterų bendrojo režimo, Pravieniškių sustiprintojo režimo ir Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose termino pratęsimo" projektas Nr.2426 (pateikimas) (96.06.25)
8sesija57p svarstyti klausimai
Dabar prašau gerbiamąjį pranešėją poną R.Pukanasį pateikti mums Seimo nutarimo "Dėl eksperimento vykdymo Panevėžio moterų bendrojo režimo, Pravieniškių sustiprintojo režimo ir Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose termino pratęsimo" projektą.
R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Seimo nutarimo projektas, kuriuo bandoma įteisinti dabar vykstantį eksperimentą, kuris turėtų pasibaigti šių metų liepos 15 d. Kaip pamenate, Seimo 1995 m. birželio 27 d. nutarimu buvo suteikta teisė Panevėžio moterų bendrojo režimo, Pravieniškių sustiprintojo režimo ir Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose esantiems asmenims dėvėti civilinius drabužius ir avalynę. Eksperimento pabaigoje Vyriausybė turėjo pateikti išvadas dėl to eksperimento tikslingumo. Deja, jums yra pateikta visa medžiaga, visų trijų kolonijų pastebėjimai dėl to eksperimento ir mes negalime padaryti išvadų, kiek jis yra tikslingas vien dėl to, kad laikas yra labai trumpas. Yra ir pliusų, ir minusų. Kurių daugiau, kurių mažiau, mes dar pasakyti negalime, todėl Vyriausybė prašo garbųjį Seimą pratęsti šitą eksperimentą dar metams ir po metų padaryti galutines išvadas dėl tos normos įrašymo į bausmių vykdymo kodeksą.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad neturite tikslių duomenų, bet gal galėtume nors trumpai apibūdinti, kokios vis dėlto pasekmės. Aišku, humanizuoti kalinimo sąlygas, laisvės atėmimo sąlygas reikia ir drabužius dėvėti reikia, bet, matyt, ne visi žmonės gal sugeba turėti tuos drabužius, tuo labiau kalėjime arba kitoje laisvės atėmimo vietoje. Tai gal bent kiek apibūdintumėte, kokia ten padėtis, kokie vis dėlto yra duomenys.
R.PUKANASIS. Aš labai trumpai. Naudinga valstybei yra tai, kad sutaupoma gana žymi dalis lėšų, nes drabužius nuteistieji perkasi patys. Konkrečios sumos yra pateiktos aiškinamajame rašte. Galima tvirtai pasakyti, kad visiškai pasiteisino eksperimentas moterų kolonijoje, nes pagal moterų psichiką ir kitas savybes jokių neigiamų pasekmių dėvint nuosavus drabužius nebuvo pastebėta. O vyrų kolonijose daugiau vyrauja neigiamos pasekmės, susijusios su tuo, kad išsiskiria grupės turtingų nuteistųjų, kurie gali turėti ir rodyti savo turtingumą drabužiais. Yra dalis, beveik 40%, nuteistųjų, kurie negali nusipirkti tokių drabužių, ir kolonijos administracija tuos žmones aprengia. Ryškėja didžiulė diferenciacija ir papildomi prieštaravimai.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis dėl vedimo tvarkos.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi daugiau ne į pranešėją, bet į kolegas. Jeigu jau mes pateikiam klausimą ir jeigu manome, kad jis mums labai įdomus, tai nors klausykime, ką atsako pranešėjas. Šiuo atveju prieš tai klausęs, aš manau, negirdėjo nė vieno žodžio.
PIRMININKAS. Pastaba iš tiesų teisinga. Seimo narys A.Sakalas. Prašome klausti ir klausytis atsakymo.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti palikti mane kalbėti dėl motyvų, jeigu kas nors oponuos. Jeigu neoponuos, tai aš taip pat nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kokios realios yra sutaupytos sumos ir kaip jos pasiskirsto tarp drabužių ir avalynės? Ačiū.
R.PUKANASIS. Aš nelabai supratau. Dėl sumų? (Balsai salėje) Remiantis normomis, kurios yra nustatytos vieno nuteistojo aprengimui. Kadangi kiekvienam nuteistajam, kuris dėvi savo drabužius, nebuvo pirkti civiliniai drabužiai, todėl buvo pateikta šita biudžetinių lėšų ekonomija. Kiek drabužių, kiek avalynės, dabar negaliu konkrečiai pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, na, kalėjime ar kolonijoje kažkodėl aš manau, kad kontingentas vienodas. Bet aiškinamajame rašte jūs, apibūdindamas eksperimentą trijose kolonijose, Panevėžyje įvertinate teigiamai, Pravieniškėse vidutiniškai, o Marijampolėje neigiamai. Ar ten administracija yra reiklesnė ir tuos dalykus kitaip vertina, ar ten sulaikyti žmonės yra kitokie?
R.PUKANASIS. Jūs visiškai teisus. Kadangi pagal tipą kolonijos yra skirtingos: griežtojo ir sustiprintojo režimo. Vadinasi, ir nuteistieji patenka visai kitokie. Ir jų sąmonė, sankloda, nuostatos yra skirtingos. Todėl Marijampolės griežtojo režimo kolonijoje, kur laikomi tikrai sunkūs nuteistieji, daugelis iš jų keletą kartų teisti, neturi jokių socialinių ryšių, nepatyrę adaptacijos ir net nežino, kokius drabužius dėvėti, tai jiems tas eksperimentas mažiausiai reikalingas. Tai sudaro maždaug 30%. Kiti yra privilegijuoti asmenys ir jie išgali tuos drabužius turėti. Kaip aš minėjau, ir susidaro turtinė ar neturtinė, bet pagal drabužius susidaro diferenciacija.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš neklausiu, o tiesiog siūlau pratęsti, nes mes čia aiškinamės aiškius dalykus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju. Atsakė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu ministerija pageidauja pratęsti, tegul taip būna.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt galim pritarti bendru sutarimu ir pritarti pradėti svarstymą? Vyriausybė paprašė šį Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu nebūtų prieštaraujančių, mes tai galėtume padaryti. Ar sutiktumėte, kad mes dabar pradėtume svarstymą? (Balsai salėje) Ar yra norinčių kalbėti, ar galim pritarti be kalbų po svarstymo? Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad priėmimą darytume šiandien? Sutinkate.
Gerbiamasis pranešėjau, ar teikiate šį nutarimą priimti?
Taigi pradedame priėmimą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio nutarimo. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu nutarimo projektui, bet, žinoma, duomenys galėtų būti pateikti šiek tiek konkretesni. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt kalbėkime tik tie, kurie nepritariam. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Balsų skaičiavimo grupę prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi balsų skaičiavimo grupė man nematant dingo, ar sutiktumėte, kad suskaičiuočiau balsus? Jeigu kils ginčų, tuomet prašysiu padėti kolegą gerbiamąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Sakalą. Posėdyje dalyvauja 30 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl eksperimento vykdymo Panevėžio moterų bendrojo režimo, Pravieniškių sustiprintojo režimo ir Marijampolės griežtojo režimo ir pataisos darbų kolonijose termino pratęsimo", prašom pakelti rankas.
Už - 27.
Kas prieš? Nėra.
Kas susilaikė? Susilaikė 3.
27 Seimo nariams balsavus už ir 3 susilaikius šis nutarimas priimtas.
Maisto įstatymo projektai Nr.874(6), 874A (96.06.25)
8sesija57p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, 14 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos maisto įstatymo projektas. Čia yra du projektai, yra du pranešėjai. Pirmiausia kviečiu, kaip parašyta darbotvarkėje, į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį L.Alesionką, po to pakviesiu antrąjį pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų. Šiam klausimui buvo skirta 15 minučių, todėl pranešėjų prašyčiau kalbėti labai trumpai.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, iš karto noriu pasakyti dvi klaidas, kurios atsirado tekste dėl kompiuterio ir dėl mūsų nesugebėjimo su juo dirbti. 21 straipsnio paskutinįjį sakinį reikia išbraukti: "Maisto kilmės susirgimų kontrolę ir valdymą atlieka Respublikinis mitybos centras." Čia klaida. Šio sakinio neturi būti. Ir įstatyme dėl įsigaliojimo 1.2 pirmo straipsnio dalis turi būti 2 straipsnyje, kadangi ne Vyriausybė, o ministerija tvirtins nuostatus.
Kolegos! Turėdamas įgaliojimus ir Vyriausybės vardu, ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikti šitą įstatymo projektą, aš negaliu nepasakyti štai ko... Jeigu galima, posėdžio pirmininke, aš kalbėsiu iš karto apie du projektus, tada aš sutaupysiu laiko.
PIRMININKAS. Prašom, bet aš manau, kad kitas pranešėjas irgi gali norėti kalbėti. Prašom.
L.ALESIONKA. Aš sutaupysiu laiko ir man nereikės prašyti papildomo žodžio.
Kolegos, tai, ką teikia antrajame projekte gerbiamasis M.Pronckus, tai yra surašyta Respublikos maisto įstatyme, kurį teikiu 4-ajame variante, registruotame 1996 m. vasario 7 d. Taigi agrarininkų teikiamas projektas yra žodis žodin nurašytas nuo 4 projekto, išskyrus kai kurias dalis. Sakykime, jame dingo straipsnis "Specialiosios paskirties produktai", kas yra labai svarbu, o pati idėja prie Maisto tarnybos prijungti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą buvo mano idėja kaip atsarginis variantas gelbėti šitą tarnybą, jeigu ją kartais kitais metodais pavyktų sužlugdyti. Kadangi taip neįvyko, kadangi Seimas atmetė pono ministro P.Papovo teiktą pasiūlymą ir po to, derinant šiuos klausimus su premjeru M.Stankevičiumi, o kartu ir svarstant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą Vyriausybės posėdyje ir čia, Seime, buvo sutarta, remiantis Sveikatos sistemos įstatymu, jau remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, pateikti Seimui variantą, kurį teikiu projekte Nr.874(6) ir kuriame maisto kontrolės darbas pavedamas Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai ir prie jos esančiam Respublikiniam mitybos centrui. Kodėl taip apsispręsta ir kodėl Vyriausybė būtent tokį variantą pasirinko (aš dėl laiko stokos necituosiu premjero M.Stankevičiaus raštų, kitų dokumentų, bendro pasitarimo protokolo, kadangi laiko nėra), pasirinko todėl, kad buvo ieškoma paties pigiausio varianto. Buvo suprasta, kad mes negalime švaistyti, sakykime, milijono 385 tūkst. tam medicininiam prielipui išlaikyti prie Kokybės inspekcijos, kurio darbas, atleiskite, yra tik dubliavimas kitų tarnybų ir kitų funkcijų, kad mes privalome šiandieną, taupydami pinigus, reorganizuodami jau esamas tarnybas ir maksimaliai išnaudodami jų laboratorijų bazę, jų specialistus, kadrus, susitvarkyti valstybėje taip, kad šis darbas būtų atliekamas pakankamai gerai ir pakankamai maksimaliai.
Taigi variantas, kurį aš teikiau, dar kartą sakau, kaip vieną iš atsarginių variantų, kad nebūtų sužlugdyta Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos idėja, teikiau vasario mėnesį, šiandieną jau paseno. Aš labai nustebintas, kad būtent gerbiamasis mano kolega M.Pronckus jį paėmė ir teikia kaip savo projektą šiandieną. Aš girdžiu replikas "Gėda!". Negėda, kolegos. Būtent M.Pronckus labai daug dirbo, jų komitetas labai daug dirbo, ieškodami paties geriausio sprendimo, kaip sutvarkyti Maisto kontrolės tarnybą.
Kolegos, šiandieną ministerijai atstovauja gerbiamasis A.Mastauskas - Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybės higienistas ir darbo grupės pirmininkas, docentas Maskeliūnas - Mitybos centro direktorius, JAV mitybos instituto tikrasis narys. Taigi į jūsų klausimus atsakysime visi trys, jeigu jų bus daug.
Taupydamas laiką ir prašydamas pritarti būtent šitam projektui, kuris neprieštarauja Sveikatos sistemos įstatymui, neprieštarauja tik ką Vyriausybės teiktam, mūsų priimtam ir Prezidento pasirašytam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui ir kuris pateikia patį pigiausią, patį ekonomiškiausią modelį, kaip sutvarkyti maisto kontrolę Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs numatote valstybinę maisto kokybės kontrolę vykdyti padedant kelioms institucijoms, o alternatyviame projekte tai pavesta VTAKT’ui. Noriu paklausti, kokie jūsų sprendimo argumentai, jeigu būtų ne taip, kaip jūs sakėte, kad iš naujo kuriamas, bet kažkur irgi tarp šitų institucijų? Ačiū.
L.ALESIONKA. Mano teikiamame projekte visą pagrindinį darbą, t.y. maisto kontrolės funkcijas, vykdys Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Respublikinis mitybos centras atribojus taip, kaip yra dabar, tačiau suteikiant jam pakankamai teisių ir pakankamai svorio, kad jis tai galėtų daryti, turėdamas teisę teikti sertifikatus, pripažintus pasaulyje, nes be jų mes šiandieną, deja, negalime išnaudoti tų kvotų, kurias teikia Europos Sąjunga, mūsų, sakykime, mėsai ar pieno produktams eksportuoti į Vakarus. Kitos tarnybos užsiims... griežtai atskyrusios funkcijas, susirūpins ligų išaiškinimu. Tai tas atvejis, kai salmoneliozė pratrūko invalidų stovykloje, tai tuo atveju jau tirti, kaip nuėjo ta liga ir iš kur ji atėjo, - tai yra kitos tarnybos darbas. Čia jau liga, sakykime, su maistu susijusi liga.
Alternatyviame projekte ne VTAKT’ui norima pavesti atlikti šitą darbą, o prie Maisto tarnybos, ją visiškai atskiriant ir ją padarant... taip naikinant kitas ir pažeidžiant kitas funkcijas, ją padarant vienintele ir prie jos prijungiant alkoholio ir tabako problemas. Tačiau šiuo atveju šis klausimas atkrito, nes, kaip sakiau, Vyriausybė labai neseniai savo posėdyje priėmė sprendimą įsteigti VTAKT’ą, įsteigti šitų būtent neteisėtai panaudotų etatų pagrindu. Taigi lėšų ne tik kad užteks, bet ir sutaupom, ir tai bus ekonomiškiausias variantas.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau paklausti kito pranešėjo - alternatyvaus projekto autoriaus.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, aš norėčiau paklausti pranešėjo M.Pronckaus.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galima vis dėlto taip tiesiai pasakyti, kodėl agrarininkai taip intensyviai prieš VTAKT’ą, prieš koncentravimą būtent Žemės ūkio ministerijoje šitų tarnybų? Taip, nevyniodamas į vatą, galėtumėt aiškiai, tiesiai pasakyti?
L.ALESIONKA. Tikriausiai jūs norite, kad aš vartočiau žodį "agrarininkai", turėdamas omenyje mūsų Agrarinį komitetą, nors jo žmonės, deja, atleiskite, čia nėra pagrindiniai veikėjai. Sakykime tiesiai - šviesiai: šiandieną Sveikatos ministerijoje vyko pasitarimas. Atėjo ponas Kamblevičius, taip, atėjo Pauža ir tiesiai - šviesiai sako žmonėms: "baikite, laidokime tą idėją, ką jūs čia susigalvojote, nebus šitaip". Agropromas yra tas vardas, kurį aš įvardijau ir savo pareiškime Prezidentui, kalbėdamas apie tarnybas ir kitus dalykus, - štai čia yra šaknys. Ponas Pauža turi 90 etatų, paimtų neteisėtai, vykdyti funkcijoms, kurių jam Vartotojų teisių gynimo įstatymas nenumato. Aš suprantu, kad jis nori išlaikyti tokią tarnybą. Be kita ko, jo rašte, kai aš paklausiau, ką jie ten dirba, kaip jie tiria maistą, jis man parašė maždaug taip: "per du šimtus etatų, maždaug pusė iš jų užsiima maistu". "Maždaug". Tas "maždaug" valstybei per metus kainuoja milijoną 386 tūkst. Lt, atsiprašau, jeigu aš paskutinius du skaičius pamiršau. Taip, milijonas 380 keli tūkstančiai litų. Kiek aš žinau, ir Prezidentas pareikalavo, kad tokių dalykų nebūtų. Mes turime taupyti pinigus, mes nesame turtinga valstybė.
PIRMININKAS. Klausia agrarininkas Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų įstatymuose, deja, įsigaliojusi tokia dabar tradicija, kad nėra konkrečios atsakomybės už to įstatymo nevykdymą. Dažniausiai rašoma, kaip ir jūsų projekte, kad šio įstatymo pažeidimas ar nesilaikymas užtraukia atsakomybę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Dabar ūkininkui arba pienininkui, arba sūrį spaudžiančiam žmogui, kuris susipažino su įstatymu, kaip žinoti, kokiuose įstatymuose, kur, kaip jis už tai gali būti baudžiamas, tuo tarpu alternatyviame, jūsų rengtame 4 variante, yra labai konkrečiai viskas nurodyta: kokia atsakomybė, už ką, kiek, kaip. Kodėl mes atsisakome šito konkretaus atsakomybės nurodymo ir jūsų, ir kituose įstatymuose?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, jūs labai aktyviai dalyvavote rengiant šį įstatymą ir ieškant sprendimo kelių. Jūs teisingai atkreipėte dėmesį, kad prie 4 varianto buvo, jeigu aš neklystu, 9 papildomų įstatymo pataisų paketas, kuris buvo komplekte kartu su tuo ketvirtuoju variantu. Tačiau gyvenimas nelaukia, ir tai, ką aš teikiau tuose projektuose, išskyrus įstatymą dėl šio įstatymo įsigaliojimo, visa tai jau yra padaryta. Kitus projektus teikiant, šitos pataisos jau yra padarytos, kadangi ne vien tik L.Alesionkai reikėjo šitų pataisų. Vyriausybei reikėjo, kad pasikeistų tvarka kituose įstatymuose ir ji galėtų jau šiandieną geriau dirbti. Todėl jūs teisingai pastebėjote, teikdamas šeštąjį variantą, aš prie jo teikiu tik įstatymą dėl jo įsigaliojimo. O kitų dokumentų teikti nereikia, kadangi per kitus projektus visa tai, ką aš teikiau, mes jau padarėme.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Giedraitis. Seimo narys K.Kuzminskas klausia.
K.KUZMINSKAS. Aš taip pat norėčiau dėl kito įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius klausia.
M.STAKVILEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip daug papasakojote apie save, kad čia mano, kad čia gerai padaryta ir t.t., ar jūs negalėtumėte pasičiupinėti už pečių, ar sparniukai dar neužaugo?
L.ALESIONKA. Nesupratau, ką jūs siūlote?
M.STAKVILEVIČIUS. Ar jums sparniukai dar neužaugo šitiek pasigyrus, kiek čia jūs gero padarėte?
L.ALESIONKA. Aš ne pasigyriau, aš tiesiog paaiškinau, kaip buvo dirbama su šiuo įstatymu, o ar man užaugo sparniukai, būtų geriau, kad jūs paklaustumėte gerbiamojo J.Bernatonio. Jis sėdi kaip tik už mano nugaros, jis ne aklas, jis gerai mato, jis jus galėtų individualiai informuoti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tą nustatyti reikėtų daktaro. Galbūt kolega K.Kuzminskas galėtų tai išsiaiškinti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau šį pranešėją truputį pailsėti. Kviečiu į tribūną antrojo alternatyvaus projekto pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mūsų laikas baigėsi, vis dėlto siūlyčiau pratęsti posėdį tol, kol bus baigtas šis klausimas. (Balsai salėje) Ne, Seimo Pirmininkas savo nuožiūra gali vieną valandą, bet jeigu Seimas sutartų dar pratęsti, kol pasibaigs šis klausimas, o manau, jis daugiau kaip 15 minučių neužtruks arba 20, aš manau, kad būtume padarę gerą darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt sutiktumėte, kad vis dėlto mes šį klausimą išspręstume, taip, kaip planavome. Visus pagrindinės darbotvarkės klausimus išspręstume, nes iš tikrųjų galbūt užtruksime 10 minučių ilgiau. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Pronckau.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš pasakysiu, kuo skiriasi kai kurios nuostatos alternatyvaus projekto nuo prieš tai pateikto. Maisto projekte Nr.874(6) numatyta nepakankama gamintojų atsakomybė už nekokybiškas maisto prekes, remiantis Europos Tarybos direktyva 85374ES apie šalių - narių įstatymų, įsakymų ir nutarimų dėl atsakomybės už gaminius su defektais taikymą, nepakankamai įteisintą vartotojų sveikatos ir gyvybės apsaugą nuo pavojingų prekių, laikantis Europos Sąjungos Baltojoje knygoje išdėstytų direktyvų. Todėl alternatyviame įstatymo projekte yra papildyta: 8 skirsnis - "Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus", 29 straipsnis - "Bendrieji atsakomybės pagrindai" papildytas 2, 3, 4, 5 punktais. Jie skambėtų šitaip:
"2 punktas. Už vartotojui padarytą žalą, sveikatos sužalojimą arba gyvybės atėmimą materialiai atsako nekokybiško maisto gamintojas, išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus.
3 punktas. Už vartotojų padarytą žalą sveikatos sužalojimą arba gyvybės atėmimą materialiai atsako nekokybiško maisto pardavėjas šiais atvejais: kai jis per 10 dienų nuo kreipimosi dienos nenurodo nekokybiško maisto importuotojo ar gamintojo, kai pardavėjai žinojo apie maisto kokybės neatitikimą įstatymo reikalavimams jo pardavimo vartotojui metu arba maisto kokybės neatitikimas atsirado dėl pardavėjo kaltės.
4 punktas. Pardavėjas turi ir regresinio reikalavimo teisę vartotojui atlyginti už žalos kompensavimą to gamintojo ar importuotojo atžvilgiu, iš kurio jis tiesiogiai prekes įsigijo.
5 punktas. Vartotojui mirties atveju atlygintinas žalos dydis yra 500 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų, o sveikatos sužalojimo atveju atlygintinas žalos dydis nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka."
Toliau. Buvo nenumatyta importuojamo maisto produktų valstybinio kokybės tikrinimo ir atitikties sertifikato pripažinimo sistema, todėl papildytas 23 straipsnis, kuriame įstatymo priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos papildytos 5 punktu, kuris skamba taip: "išduoda įvežamam maistui atitikties sertifikatus arba įteisina užsienio valstybių išduotus sertifikatus. Taip pat nenumatyta valstybinio eksportuojamo maisto produktų kontrolė, siekiant formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį Europos ir pasaulio rinkose, todėl alternatyviame projekte minėtas 23 straipsnis papildytas 4 punktu, jog priežiūros tarnyba atlieka eksportuojamo maisto ir žemės ūkio produktų kokybės sistemų sertifikavimą ir kontrolę.
Be to, 3 skirsnis 9 straipsnio - "Maisto kokybės užtikrinimas" - papildytas 2 punktu: "Normatyvinai dokumentai turi būti parengti ir patvirtinti Vyriausybės nustatyta tvarka iki produktų realizavimo pradžios."
11 straipsnis papildytas numatant visų maisto produktų ženklinimo tvarką bei įvardyta institucija, atliekanti šį darbą. Visuose įstatymo straipsniuose greta maisto produktų papildyta ir žemės ūkio produktais. Todėl, kitaip tariant, "nurašymas", deja, čia turbūt tas žodis netinkamas, čia yra papildyta "ryšium su kai kuriom tarptautinėm sutartim ir dokumentais".
Esminis ginčas, ko gero, yra dėl to, kad beveik dvejus metus Lietuvoje dirbę Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO ekspertai dar 1993 m. pateikė rekomendacijas dėl maisto kontrolės stiprinimo ir pasiūlė, jog visa Lietuvos maisto kontrolė būtų vykdoma vienos žinybos, kuri būtų nepriklausoma nuo ministerijų, tiesiogiai susijusi su sveikata, žemės ūkiu, prekyba, pramone ir aplinka. Kaip tik čia mūsų nuomonės skiriasi. Mes manome, kadangi yra įsteigtas VTAKT’as, tai yra tam tikra organizacija, nereikia steigti dar atskirų kontorėlių, kuriuose ir žmonės pasiklystų, ir tikrintojai pasiklystų, vykdydami savo funkcijas.
Beje, kai Seimas įsteigė įvairių kontorų (jų nemažai pristeigėme), išėjo šitaip. Kai mes kokį nors sprendimą padarome, po to Vyriausybė dėlioja, ką ir kaip daryti. Norėtųsi kaip tik dabar, jog rengėjai pateiktų šitą visą organizacinę schemą kartu su įstatymu (mūsų įstatyme taip pat nėra), kaip bus vykdomas visas valdymas, kokios bus funkcijos, kokie darbuotojai, kaip visa tai spręsis. Be šito, aš manau, negali būti svarstomas šitas įstatymas toliau.
Ir dar viena pastaba. Pavadinime kalbama apie Maisto įstatymą, tačiau Maisto įstatymas ne tik maisto kokybės reikalus turėtų spręsti. Maisto įstatymas turėtų reglamentuoti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas gautų ne tik kokybišką maistą, bet ir tam tikrą kalorijų kiekį. Kyla klausimas, ar valdžia ir Vyriausybė nuo šios problemos nusišalina, ar kažkaip ją bando spręsti Maisto įstatyme, jeigu jis iš tikrųjų vadinasi Maisto įstatymas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Sakalas. Prašau.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto lygindamas abu įstatymus matau ten daugiau sutapimų negu nesutapimų. Ir sutapimų ne tik pagal turinį, bet ir pagal formą, t.y. ištisi straipsniai yra visiškai vienodi. Kodėl jūs nepasirinkote alternatyvų atskiriems straipsniams ar papildymų atskiriems straipsniams kelio, bet pasirinkote ištiso įstatymo pateikimo kelią? Jeigu jūs būtumėt pasirinkęs pirmąjį kelią, tai tada kai kurie Seimo nariai nebūtų galėję kaltinti, kad jūs nuplagijavote įstatymą ir pan. Tie kaltinimai atpultų. Arba jeigu jūs pavadintumėte savo įstatymą, tarkime, ne Maisto įstatymu, o pašarų įstatymu, taip pat niekas jūsų plagijavimu negalėtų apkaltinti. Tai kodėl jūs pasirinkote būtent tokį kelią?
M.PRONCKUS. Taip. Aš atsakysiu į tą klausimą. Pirmiausia čia viskas vyko labai greitai. 6 projektas pasirodė labai neseniai, jį reikėjo šiek tiek analizuoti ir derinti su kai kuriomis kitomis institucijomis. Mes norėjome, jog sutarimas būtų visų institucijų, kurios tą darbą dirba. Mes radome tokį kelią, jog reikia teikti staiga alternatyvų projektą. Mes nemanome, kad mūsų projektas yra geresnis už pateiktą. Bet mes manome, kad iš tų dviejų projektų būtų galima susirinkus visiems padaryti vieną geresnį projektą. Todėl aš manau, kad galbūt nieko blogo, jeigu Seimas pritartų abiem projektams ir pasiūlytų iš jų daryti vieną projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt žinoma, kad Mitybos centras egzistuoja jau seniai, tai nėra nauja institucija. FAO ekspertų siūlymu, 1992, 1993 metais buvo įsteigta Maisto agentūra, dėl ko jūs ir susirūpinote kaip dėl naujos struktūros, kuri toje schemoje buvo pateikta. Tuo tarpu jūs teikiate įstatymo projekte Valstybinę maisto, alkoholio, tabako kontrolės tarnybą ir jai norit suteikti funkciją, kuri iš esmės yra vykdoma Mitybos centro. Tai kodėl jūs siūlote tokį funkcijų dubliavimą, juo labiau kad dėl VTAKT’o Seimas yra ne vieną kartą apsisprendęs.
M.PRONCKUS. Matot, čia, ko gero, yra gilesnės šaknys. Šitas įstatymas suteikia tam tikrą kiekį papildomų funkcijų įvairioms institucijoms ir nustato tam tikras griežtesnes kontrolės sąlygas. Kai kurios mūsų organizacijos galvoja labai paviršutiniškai, jog maistas, na, kaip pasakoje, kad pienas gaminamas kažkokioje mašinoje, jog maistas taip pat gaminamas kažkokioje mašinoje. Deja, maistas prasideda nuo gyvulio, maistas prasideda nuo dirvožemio. Mūsų noras kaip tik sujungti šitus visus reikalus į vieną sistemą, jeigu tai būtų galima padaryti. Pati pradžia, po to fabrikas, po to parduotuvė. Tada aš įsivaizduočiau, kad tai būtų tikra maisto kokybės kontrolė. Dabar šitas tarpas - gyvulys, dirvožemis ir augalai - kažkur iš tos sistemos iškrenta ir pasilieka taip, lyg maistas būtų gaminamas kaip pasakoje, jog pienas gaminamas mašinoje. Idėja yra tokia ir aš siūlau dar apie ją diskutuoti. Aš nemanau, jog esu visiškai teisus šituo klausimu. Bet aš manau, kad čia reikia diskusijų, norint galvoti apie platų ir iš tikrųjų galiojantį, iš tikrųjų veiksmingą Maisto įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 25 straipsnio. "Įstatymo priežiūrą vykdantys asmenys yra valstybės pareigūnai." Kaip jūs suprantate tuos pareigūnus, kas tai bus? Ar bus kuriama nauja institucija? Ar čia bus prie Respublikinio mitybos centro VTAKT’o atstovai, ar mes vėl skirsime papildomų lėšų žmonių išlaikymui?
M.PRONCKUS. Pareigūnus aš įsivaizduoju kaip pareigūnus toje organizacijoje, kurioje jie dirba. O iš tikrųjų mums reikia apsispręsti, kokia ta organizacija. Šiaip ar taip prie Vyriausybės yra, kaip man žinoma, jau dabar 11 įvairių organizacijų, kurios nepriklauso ministerijoms. Man iš tikrųjų kyla klausimas, kam visa tai reikalinga ir ką mes darome. Yra būrys ministerijų, po to dar prie Vyriausybės atskiras būrys. Ar viso šito iš tikrųjų reikia? Ar nereikia mums pasižiūrėti, kas galėtų daugelį dalykų daryti vienose rankose? Tokia esmė. Aš dar kartą kviečiu, kad Vyriausybė ir rengėjai pateiktų tokią aiškią schemą. Kokia tai bus organizacija? Kokias funkcijas ji vykdys? Kiek žmonių dirbs? Ar iš tikrųjų ji visas funkcijas galės apimti šį įstatymą kontroliuojant ir vykdant, kadangi gali neapimti tų funkcijų su tais žmonėmis ir t.t., ir t.t.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai supratau, tai jūs teigiate, kad VTAKT’as bus kuriamas sujungiant kelias dabar veikiančias kontrolės institucijas ir įsteigiant visiškai naują įstaigą. Aš noriu paklausti. Ar jūs nepaskaičiavote, ar iš viso nemąstėte, ar naujam VTAKT’e šitų specialistų užteks, ar vis dėlto reikės papildomai, ar bus dalis atleista?
M.PRONCKUS. Kadangi Vyriausybė apsisprendė įkurti VTAKT’ą pagal mūsų sprendimus, tai man atrodo, jog logiška, kad prie šitos organizacijos, kuri kontroliuoja produktus, susijusius su maisto perdirbimu arba maistinių produktų perdirbimu į kitas žaliavas, galėtų puikiausiai egzistuoti ir ta organizacija, kuri kontroliuotų maistą. Tai būtų viena organizacija. Nereikėtų dar vieno direktoriaus, dar vienos sekretorės, dar kelių kontoros darbuotojų ir t.t., ir t.t. Mes siūlome tą idėją diskutuoti. Jeigu taip būtų pigiau ir geriau, tai turbūt būtų gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tvirtinate, kad mano teiktame įstatymo projekte Vyriausybė nusišalino nuo aprūpinimo maistu normų. Bet jeigu jūs būtumėt perskaitęs 9 straipsnį, tai jis ir vadinasi "Maisto medžiagų normos". Aš necituosiu viso teksto, kadangi taupau laiką. Ir dar. Tai, ką jūs siūlote ir sakote, kad jūs įrašėte į tą, kaip čia aš pavadinau, nuplagijuotą įstatymo projektą, teisinga, bet visa tai yra Lietuvos Respublikos ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatyme (registracijos Nr. 2344, registruotas gegužės l5 d.) Ar jūs susipažinęs su šituo įstatymu? Jį teikia Vyriausybė. Nes būtent jame yra tai, ką jūs siūlote įrašyti į Maisto įstatymą.
M.PRONSKUS. Pirmiausia dėl tų maisto produktų normų. Aš skaičiau. Žinoma, kad ten numatoma sudaryti tam tikrą maisto "krepšelį" ir jį pateikti, analizuoti, tai yra neblogai. Tačiau jeigu girdėjote mano žodžius, tai klausimas buvo nevisiškai toks. Aš klausiau savęs ir klausiu jūsų, jeigu tai yra Maisto įstatymas, ar Vyriausybė ir valdžia nusišalina, kad kiekvienas šalies pilietis gautų reikalingą kalorijų kiekį. Jeigu nuo to nusišalina, tai neužtenka paskelbti "krepšelį". Neužtenka. Reikia dar kažkokių ekonominių priemonių, jog kiekvienas šalies pilietis gautų tą kalorijų kiekį. Jeigu šito nedaroma, tai nereikėtų vadinti Maisto įstatymu, būtų galima vadinti maisto kokybės įstatymu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti abiejų projektų pateikimui, ar reikės dėl kiekvieno atskirai balsuoti? (Balsai salėje) Atskirai dėl kiekvieno. Kadangi yra prieštaraujančių, turėsime balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, paaiškinu. Galbūt galėtume balsuoti iš karto dėl pagrindinio projekto ir jį lydinčiojo įstatymo, o po to dėl alternatyvaus ir dėl alternatyvaus lydinčiojo? Galim taip sugrupuoti? Nėra prieštaraujančių. Ar dėl pagrindinio projekto Nr. 874(6) ir jį lydinčiojo Nr. 2414 reikia balsuoti, ar galim priimti bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Taip.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš dėl pagrindinio projekto. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlau sujungti du labai didelius protus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes dabar kalbame visiškai ne apie tai. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr.874(6) iš tikrųjų turbūt turėtų būti apibūdintas kaip pagrindinis įstatymo projektas, kuris apima visas sritis, apie kurias kalbėjo abu prelegentai. Antra vertus, visiškai akivaizdu, kad tie papildymai, kuriuos pateikė kolega M.Pronckus, gali būti diskutuojami kaip papildymai, kaip alternatyvos atskiriems straipsniams, tačiau ano įstatymo, na, niekaip neišeina pavadinti alternatyviu. Trečias dalykas yra tas, jog rengiant šį įstatymą iš tikrųjų dalyvavo visos suinteresuotos pusės - ir Vyriausybė, taip pat jame yra integruotos tarptautinių ekspertų visos mintys ir pasiūlymai. Be to, šiame įstatyme nekalbama apie naujų institucijų steigimą. Jame kalbama tik apie naujų funkcijų suteikimą egzistuojančiam Mitybos centrui. Ir šia prasme siūlyčiau pritarti būtent 1 baziniam įstatymui. O dėl alternatyvų straipsniams, kurias pateikė kolega M.Pronckus, jos gali būti prijungtos bet kurio svarstymo metu. Ir tai tikrai būtų logiška, nes abu šie įstatymai niekaip negali būti pavadinti alternatyviais.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų kalbėti prieš šį projektą. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Matyt, man kitaip ir neišeina. Aš prieš šį, bet už alternatyvų projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Balsuosime dėl pritarimo pateikimui ir sprendimo pradėti svarstymo procedūrą.
Posėdyje dalyvauja 29 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr.874(6) ir jį lydinčiajam projektui Nr.2414? Tai nereiškia, gerbiamieji Seimo nariai, kad negalėsime pritarti ir kitam projektui, nes alternatyvų pasirinkimas vyksta svarstymo metu. Paaiškinau. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta pirmajam, prašau balsuoti.
22 - už, 1 - prieš, 4 susilaikė.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl vedimo tvarkos Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, man labai nepatinka, kai mes, pavartoję vieną žodelį "nurašytas", vadiname alternatyviu ar kitaip. Na, buvo suklysta, bet ten yra gerų minčių. Ir dabar balsuoti, ar pateikimui pritariam, ar nepritariam, man atrodo, net ne visai korektiška. Tuo labiau kad gerbiamasis M.Pronckus kalbėjo apie kai kurias temas, kurios galbūt naujajame mūsų projekte įrašytos, bet diskutuojant gali iškilti kitų minčių. Aš supratau, jog gerbiamasis M.Pronckus sutinka, kad tie siūlymai būtų kaip alternatyvūs straipsniai, o ne projektui... Kodėl mes būtinai supriešinam?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, paaiškinu. Aš siūliau, kad būtų pritarta bendru sutarimu abiem projektams. Tuomet komitetai galėjo juos nagrinėti, galbūt sujungti iki svarstymo, galbūt svarstydami būtume pasirinkę alternatyviai. Ne aš pats išsigalvojau, kad antras projektas yra alternatyvus, taip jį įregistravo šio projekto autoriai, toks jam suteiktas numeris. Ir aš esu, deja, kai nėra bendro sutarimo, priverstas laikytis tiksliai Statuto normų.
Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, dabar siūlau pritarti antrajam projektui Nr.874A ir jį lydinčiajam dokumentui Nr.2414A bendru sutarimu. Yra prieštaraujančių. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kaip ryškėja iš debatų, aš negaliu suprasti, kaip vieną priimame, o dabar staiga sudarėm tokias sąlygas, kad priešpastatome kitą, lyg jis būtų iš viso nereikalingas. Aš manau, kad čia išėjo kažkoks nesusipratimas. Man atrodo, jog jie abudu reikalingi. Man atrodo, kad ir frakcijoje buvo kalbama, kad juos reikia sujungti ir dirbti toliau. Dabar kažkaip dirbtinai padarėme skirtumą, vieni - už, kiti - prieš. Nesuprantu nei tokios metodikos, nei praktikos.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų kalbėti prieš. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Man labai nepatogu, bet vis dėlto aš kalbėsiu prieš, nes teikiamas antrasis projektas šiandieną prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymui, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui, Alkoholio kontrolės įstatymui, Tabako kontrolės įstatymui. O tai, ką teikia gerbiamasis M.Pronckus ir ką jie siūlė įdėti į tą projektą, taigi visa tai yra (aš dar kartą kartoju) Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatyme. Todėl aš tikrai balsuosiu prieš, nors man nepatogu taip kalbėti. Ir aš suprantu, kad mano frakcijos bičiuliai pasijuto nepatogiai, nes išeitų, jog mes, du frakcijos nariai, lyg ir "susikapojome". Mes "nesusikapojome", mes ir toliau gerai dirbsime. Balsuodamas prieš šį projektą aš visada džiaugsiuosi ir tikiuosi, kad tiek Agrarinis komitetas, tiek gerbiamasis M.Pronckus, tiek ir visi Seimo nariai pateiks pasiūlymus svarstymo metu, ir jie bus nepaprastai rimtai išnagrinėti, bet jie turės būti suderinti ir su Vyriausybe, nes šį projektą teikia Vyriausybė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dar kartą registruotis.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Maisto įstatymo projektui Nr.874A ir jį lydinčiam projektui Nr.2414A po pateikimo ir nutarta pradėti šių projektų svarstymo procedūrą, prašau balsuoti.
Už - 13, pridedu savo balsą - 14, prieš - 11, susilaikė 4. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, šiam projektui nepritarta. Dabar dėl pirmojo projekto mums reikėtų susitarti, koks bus pagrindinis komitetas. Kokie yra siūlymai? (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad šį projektą svarstant būtų du pagrindiniai komitetai - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Agrarinis komitetas? Nepritariat. Yra prieštaraujančių. Taigi, jeigu yra prieštaraujančių, teks balsuoti. Seimo narys V.Andriukaitis. Jūs siūlysit perbalsuoti?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti, kad aš niekaip nesuprantu, kodėl du turi būti pagrindiniai. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pagrindinis, o Agrarinis gali būti papildomas. Visiškai logiška, tada galima puikiausiai diskutuoti. Iš tikro tai yra sveikatinimo veiklą reglamentuojantis įstatymas, o ne žemės ūkį. Tai šia prasme, aš manau, mes galim padaryti bendrą posėdį. Aš nematau problemų. Bet daryti du pagrindinius, atleiskit, truputį juokinga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų atrodo keista - du pagrindiniai komitetai, bet mums reikėtų atsižvelgti į tai, kad vis dėlto reikia paimti visą maisto sistemą, pradedant dirva, pašarais, gyvulių sveikata, naudojamais medikamentais gyvuliams ir jų priežiūrai, po to maisto paruošimą, perdirbimą, galų gale prekybą, vartojimą ir tik tada prieiti prie žmogaus sveikatos problemos. Apimti visą šią sistemą, įvertinti, ar ji gera, ar bloga, ir dėl viso to suformuluoti teisinius principus vienas komitetas vargu ar gali. Štai visą šią sistemą aprėpti gali tik du komitetai, kurie ir yra įvardyti. Todėl aš siūlyčiau, kad būtų du.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Seimo narys Z.Adomaitis pareiškė, kad jis palaikė tą projektą. Kompiuteris rodo, kad nepalaikė. Mano manymu, tai yra pakankamas pagrindas man paskelbti perbalsavimą dėl šio projekto. Taigi, gerbiamasis Seimo nary Alesionka, kol kas prašom atsisėsti į savo vietą. Žodį gausite vėliau. Skelbiu perbalsavimą. Kas už tai, kad alternatyviems projektams būtų pritarta po pateikimo ir pradėta jų svarstymo procedūra, prašau pakelti rankas.
14, pridedu savo balsą - 15. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dar kartą pakelti rankas, kad Seimo narys A.Sakalas tiksliai suskaičiuotų jūsų rankas, kadangi nėra balsų skaičiavimo grupės, o kolega manim nevisiškai pasitiki.
Taigi aš laukiu kolegos gerbiamojo Seimo Pirmininko pavaduotojo A.Sakalo atsiprašymo, kad nepasitikėjo mano skaičiavimu.
15 - už. Kas prieš? 8. Aš atsiprašau. Dar vienas Seimo narys pakėlė. Dar prašau palaikyti rankas. 10. Kas susilaikė? Susilaikė 3 Seimo nariai. (Balsai salėje) Dar kartą pakelkit rankas, kas susilaikėt. Susilaikė 4 Seimo nariai. Taigi 15 Seimo narių balsavus už, 10 - prieš ir 4 susilaikius pritarta ir alternatyviam projektui.
Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt dabar sutiktumėt, kad abudu komitetai būtų pagrindiniai? Žodžio paprašė Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, nematau problemos, kodėl mes norim tik vieną komitetą daryti pagrindinį. Visą šį darbą mes visą laiką dirbom kartu su Agrariniu komitetu, su Finansų komitetu, kartu su Žemės ūkio ministerija, Pramonės ir prekybos ministerija, Sveikatos ministerija ir t.t. Tai čia nėra jokios problemos. Kodėl gi mes negalim kartu sueiti ir tęsti tą darbą toliau, jeigu iki šiol jį dirbom?
PIRMININKAS. Galbūt sutiktumėt ar vėl balsuosime? Sutinkate, taip? Dėl papildomų komitetų yra siūlymų? Nėra. Ar sutiktumėt, kad šis projektas būtų svarstomas šioje Seimo kadencijoje? Šiandien man sunku pateikti klausimą, ar šioje sesijoje, ar kitoje. Sutinkate? (Balsai salėje) Siūlote šioje sesijoje, taip? Nerealu. Tai galbūt sutariam taip: svarstysim tuomet, kai pagrindiniai komitetai apsvarstys ir pateiks siūlymą... Seimo narys V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mes galim pradėti svarstyti šioje sesijoje. Jeigu mes nepabaigsime, būtinai pratęsime kitoje, rudenį. Bet dabar nedirbti nėra jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Galbūt...
V.P.ANDRIUKAITIS. Juo labiau, jeigu iki liepos 11 d. bus sesijos pratęsimas, mūsų du komitetai jau gali dirbti. Tai nereiškia, kad Seimo plenarinis posėdis gali vykti, bet abu komitetai tikrai gali dirbti.
PIRMININKAS. Galbūt sutinkat su tokiu kompromisiniu variantu, kad pradedam šioje sesijoje? Jeigu pradėsim, tai pradėsim, jeigu nepradėsim, nepradėsim, kada užbaigsim, - neaišku. Sutinkat su tokiu variantu? Dėkoju.
Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks rytoj 12.00 val. Seniūnų sueigos posėdis - 9.30 val.