Penkiasdešimt šeštasis posėdis
1996 m. birželio 25 d.
8sesija56p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 25 d. rytinį plenarinį posėdį!
Prašom registruotis. Kolegos, registracija! 93 Seimo nariai. (Balsai salėje) Jei reikės, dar registruosimės. Mielieji kolegos, siūlau dar vieningai, taip, kaip registravomės, pasveikinti gimtadienio proga mūsų mieląjį bičiulį, kolegą, Seimo narį J.Dringelį. (Plojimai)
Mielieji kolegos, dabar vienas procedūrinis klausimas. Nuo šios dienos turėtų būti nauja balsų skaičiavimo grupė. Abėcėlės tvarka ir atsižvelgiant į Seime esančias frakcijas štai šie Seimo nariai siūlomi būti balsų skaičiavimo grupėje: kolegos K.Gaška, P.Giniotas, A.Ražauskas, B.Rupeika, A.Salamakinas. Irgi audringi plojimai!
Mielieji kolegos, jūsų plojimai reiškia visišką pritarimą naujajai balsų skaičiavimo grupei ir padėką ankstesniajai, todėl dar kartą kviečiu K.Gašką, P.Giniotą, A.Ražauską, B.Rupeiką ir A.Salamakiną į garbingas pozicijas. Kas pirmas ateis, tas bus pirmininkas. Jau A.Salamakinas atėjo. Gerbiamieji kolegos, reikės šiandien labai daug skaičiuoti. Gerbiamasis Algimantai, prašom į tribūną. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės. Kaip matote, darbotvarkė yra šiek tiek patikslinta, kai kurie klausimai atsiimami arba atidedami, todėl atsiranda papildomų rezervinių. Visiems rezerviniams klausimams laikas numatytas. Seniūnų sueiga tam pritarė. Galime pradėti darbus? (Balsai salėje) Gerai.
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas Nr.2159(3) (priėmimas) (96.06.25)
8sesija56p svarstyti klausimai
Pirmas darbotvarkės punktas - Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas. Projekto Nr.2159, trečias variantas. Pranešėjas - V.Juškus, kviečiu į tribūną. Gerbiamasis kolega, pirmas klausimas toks: ar teikiate priimti iš pradžių pastraipsniui šį įstatymo projektą?
V.JUŠKUS. Taip.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūras. Dabar gal dviem žodžiais, bet tik dviem trim žodžiais apibrėžkite, kiek yra pastabų, pataisų.
V.JUŠKUS. Yra krikščionių demokratų pastabų, yra iš 10 esamų straipsnių pasta-bų dėl septynių, taip pat ir dėl pavadinimo. Yra pono G.Vagnoriaus pastabų, bet jos nedidelės ir jų nedaug. Yra pono J.Listavičiaus ir Ekonomikos komiteto.
PIRMININKAS. Mielieji bičiuliai, pradedame, kaip sakiau, pastraipsniui, o iš pradžių - pavadinimo klausimas. Žinoma, dėl pavadinimo būtų galima spręsti ir vėliau, bet galime ir iš eilės.
V.JUŠKUS. Pavadinimas mūsų parašytas: “Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymas”.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos!
V.JUŠKUS. Krikščionys demokratai siūlo išbraukti žodį “ekonominės”. Aš manau, kad tai nėra priimtina, tai yra neesminis pakeitimas. Reikėtų palikti taip, kaip yra numatyta įstatyme.
PIRMININKAS. Prašom. Kas atstovaus kolegoms krikdemams? Gerbiamasis K.Kuzminskas? Pirmasis - kolega K.Kuzminskas. Prašom dėl pavadinimo.
K.KUZMINSKAS. Mes šį klausimą frakcijoje svarstėme, todėl teikiame alternatyvą, kad “ekonominis” nebūtų įrašyta, kad būtų “laisvosios zonos” įstatymas. Kodėl mes būtinai turime tame įstatyme apibrėžti, kad būtų “ekonominė” zona? Todėl mes siūlome balsavimu spręsti Seimui šį klausimą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar vienas - už, vienas - prieš. Iš eilės pirmasis yra K.Jaskelevičius. Prašom dėl pavadinimo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, kol kas dėl pavadinimo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš maniau, kad dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 1 straipsnio bus atskirai.
L.K.JASKELEVIČIUS. O pavadinime geriausia apskritai “zonos”, ir viskas.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius - dėl pavadinimo.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl pavadinimo norėčiau pasiūlyti taip: laisva ekonominė, dabar laisva zona kažkaip negražiai skamba. Siūlyčiau “Šiaulių kunigaikštystės įstatymą”, labai rimtai siūlau - “Kunigaikštystės...”
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs rimtai siūlote, tai turite tai pateikti raštu, kad liktų istorijai. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, mes esame priėmę pagrindų įstatymą, kur aiškiai yra pasakyta - “Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas”, todėl dabar keisti ir rašyti “laisvoji zona” visiškai nelogiška. Todėl aš pritariu rengėjams, t.y. kaip pateikta pagrindiniame projekte, “Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymas”. Ir siūlau už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, kas remiate mūsų bičiulių krikdemų siūlymą? Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš negaliu remti “laisvo elgesio zonų”.
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti repliką. Nesityčiokime iš žmonių...
PIRMININKAS. Ne, aš labai atsiprašau. Replikoms dabar ne laikas. Kolega A.Sakalas. Ne? Atsiprašau, tai nėra remiančių? Tada gal nereikia ir balsuoti? (Balsai salėje) Gerbiamasis Kuzminskai, jūs reikalaujate balsuoti? Prašom.
Mielieji kolegos, prašom dar kartą ir tik už save registruotis. Registracija. Kolegos, prašom registruotis.
91 Seimo narys. Kolegos, dėmesio, siūlymas yra toks, kad iš pavadinimo būtų išbrauktas atitinkamas žodis. Ar du žodžiai?
V.JUŠKUS. Vienas.
PIRMININKAS. Vienas žodis. Kas už kolegų krikdemų siūlymą, tas spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad turi likti, kaip parašyta, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Balsavimas pradėtas. Už pasiūlymą - 20, prieš - 33, susilaikė 10. Pavadinimas lieka toks, koks yra.
Dabar 1 straipsnis. Pranešėjas.
V.JUŠKUS. Taip pat yra Krikščionių demokratų pasiūlymas 1 straipsnyje išbraukti žodžius “pasiūlius Šiaulių miesto savivaldybei”. Su tuo sutikti negaliu, kadangi pagrindų įstatyme yra įrašyta konkrečiai, jog steigėjas turi būti paminėtas. 3 pastraipoje taip pat siūlo išbraukti “Zoknių karinės bazės teritorijoje skiriama šios bazės išlikusia...”, siūlo išbraukti žodžius “naujų darbo vietų kūrimą” ir “aukštos kvalifikacijos darbo išteklius” siūlo išbraukti. Aš manau, kad sutikti su tais pasiūlymais negalima. Siūlau pasiūlymą atmesti.
PIRMININKAS. Pirmiausia siūlymo autorius - kolega K.Kuzminskas, po to - kiti Seimo nariai. Gerbiamasis Kuzminskai, iš karto dėl visų siūlymų 1 straipsniui.
K.KUZMINSKAS. Mes siūlome išbraukti “Šiaulių miesto savivaldybė” todėl, kad čia ne vien miesto savivaldybė įtraukiama. Juk visa ta ekonominė zona apima Šiaulių rajoną. Kodėl privilegija atiduodama tik Šiaulių miesto savivaldybei? Todėl mes ir siūlome išbraukti. “Steigiama Šiaulių laisvoji ekonominė zona”, ir viskas. Kam tas reikalinga? Be to, siūloma išbraukti “buvusios Zoknių karinės bazės teritorijoje siekiama...” Kam mums pabrėžti, kad būtinai tos karinės bazės teritorija, ir visa kita. Juk mes leisime tai zonai kurtis nebūtinai tos karinės bazės teritorijoje. Gal ji užims keletą ha ir ten, kur nebuvo karinės bazės. Kam toks apibrėžtumas? Todėl mes ir siūlome.
PIRMININKAS. Dar kartą aš, gerbiamasis pranešėjau, tamstos noriu paklausti. O gal kuriuos nors žodžius jūs sutinkate išbraukti ar papildyti, ar absoliučiai pagal jūsų projektą, kad būtų Seimo nariams aišku?
V.JUŠKUS. Aš siūlau pagal projektą.
PIRMININKAS. Gerai. K.Jaskelevičius dėl 1 straipsnio ir dėl kolegų krikdemų siūlymų. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom. Tada aš jus palieku. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, tai čia būtent yra aprašyti motyvai, kokiu pagrindu ir kam ta zona yra steigiama. Todėl aišku, kuriame yra. Pagrindiniame projekte geriau išdėstyti visi tie motyvai, tai viena. Antra, Šiaulių ekonominė zona - laisvoji ekonominė zona. Tai aišku, kad ji gali aprėpti ir kitas teritorijas, esančias ne vien tik Šiaulių miesto teritorijos ribose, bet ją mes pavadinome bendru pavadini-mu - “Šiaulių laisvoji ekonominė zona”. Čia juk ne apie pačios teritorijos paskirstymą, o konkrečiai - tos zonos teritorijoje. Todėl aš manau, kad tikslinga palikti taip, kaip siūlo projekto rengėjai, t.y. pagrindinio projekto.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Dabar galima tik paremti krikdemų siūlymus.
J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš tą ir padarysiu, kadangi pateikta nauja redakcija arba pasiūlymas iš tikrųjų ir trumpesnis, ir konkretesnis. Jis apima visa tai, kas svarbiausia. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar prašyčiau susikaupti. Balsuosime už tai, kad 1 straipsnyje būtų įrašytos arba išbrauktos, t.y. kad būtų įtrauktos krikdemų pataisos arba įrašant kai ką, arba išbraukiant. (Balsai salėje) Na, konkrečiai - tai juk jūs turite kiekvienas projektą, gerbiamieji kolegos! (Balsai salėje) Taip, be abejo, aš pasakysiu, kaip balsuoti. Už krikdemų siūlymą 1 straipsniui - mygtukas “už”, o kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, - balsuoja prieš arba susilaiko. (Triukšmas salėje) Jūs turite projektą, kuris registruotas laiku, t.y. gegužės 30 d. Labai grafiškai gražiai viskas parodyta ir matyti, ką išbraukti, ką pridėti. Kad kiti tik taip darytų (formos atžvilgiu, o ne turinio).
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų krikdemų siūlymams 1 straipsnyje kai ką išbraukti, kai ką pridėti, spaudžia mygtuką “už” (Balsai salėje)
Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Mes kol kas kalbėjome 1 straipsnyje apie tuos dalykus, kuriuos mes siūlėme išbraukti. Jūsų valia, galime teikti išbraukti ar neišbraukti. Bet tai, kas yra pasiūlyta, t.y. papildoma 1 straipsnio antroji dalis, mes dėl jos nediskutavome ir nekalbėjome. Dabar apsispręskime dėl išbraukimo, o po to apsispręskime dėl pasiūlymų, jeigu jau taip svarstom.
PIRMININKAS. Pasiūlymas, aš matau, gerbiamasis kolega, vienas - pridėti tris žodžius “padidinti gyventojų užimtumą”, daugiau nematau. (Balsai salėje) Gerai. Mielieji bičiuliai, aš suprantu jūsų slaptą planą. Jeigu neįmanoma priimti taip, kaip jūs norite, tai kad bent šis klausimas būtų užvilkintas. Jeigu taip sutariam, tada dirbam toliau. Jeigu jūs mane supratote, o aš jus supratau, tai balsavimas yra vienas. Dėl kiekvieno žodžio tikrai nebalsuosime. Aš galiu nusileisti dėl pastraipų, bet ne daugiau. Pasiūlymas yra 1 straipsniui ir dėl 1 straipsnio pasiūlymų balsuojame. Aš sakau, galiu nusileisti tik dėl pastraipų. (Balsai salėje) Prašom.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą. Aš galiu teikti visą paketą, kadangi pateikta 1 straipsniui pataisos ir balsuojame dėl 1 straipsnio pataisų, arba galime balsuoti dėl atskirų dalių. Kolega K.Dirgėla. Prašom. Šoninis mikrofonas. Vienintelė gali būti nuolaida, bet ne dėl kiekvieno žodžio, nes tokiu atveju mes per šitą valandą priimsime vieną straipsnį. Matyt, kai kas to ir nori.
Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, be redakcinių dalykų, 1 straipsnyje keičiamas ir esminis, būtent - žodžiais “gretimą Šiaulių aerouostą” yra atsiejamas nuo zonos aerouostas. Seimui prieš balsuojant už tą straipsnį vis dėlto reikėtų apsispręsti dėl aerouosto statuso zonos atžvilgiu. Tada būtų galima atitinkamas redakcijas... Su tuo bus susiję ir kiti straipsniai. Ir tada Seimas žinotų, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip sakiau, galiu nusileisti. Iš tikrųjų kompromisas yra toks - balsuojame dėl 1 pastraipos pataisų (dėl 2 pastraipos pataisų nėra) ir dėl 3. Nes trečioji ir yra aerodromo klausimas. O visa kita neturi reikšmės.
Gerbiamieji kolegos, kas pritariat kolegų krikdemų siūlymui iš 1 straipsnio 1 pastraipos išbraukti kelis žodžius, tas spaudžia mygtuką “už”, kas manote, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, balsuojate prieš arba susilaikot. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Už - 36, prieš - 20, susilaikė 19. Gerbiamasis Juškau, kur jūsų balsas? Jūs turite pakelti ranką, kai balsuojate.
V.JUŠKUS. Aš prieš.
PIRMININKAS. Tai tada prieš - 21. Nepritarta.
Dabar dėl antrosios dalies. Gerbiamieji kolegos, dar norite žodį tarti? Prašom.
Kolega K.Kuzminskas dėl antrosios dalies. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 pastraipa Krikščionių demokratų frakcijos yra visiškai nauja: “Zona yra laisva nuo muitų teritorija. Jos veiklą reglamentuoja šis bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Zonos vidaus tvarka negali prieštarauti Europos Sąjungoje esančių laisvųjų zonų veiklos reguliavimo taisyklėms.” Mes įrašome atskirą pastraipą ir už tai prašome balsuoti. Čia nėra jokia alternatyva. Ačiū.
V.JUŠKUS. Jeigu galima, kolegos, aš norėčiau pasakyti ir siūlyčiau nepritarti šiam kolegų pasiūlymui todėl, kad 11 straipsnį yra pasiūlyta papildyti taip: “Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, įstatymas per nustatytą laikotarpį turi būti atitinkamai pakeistas prisilaikant Europos Bendrijos teisių reikalavimų.” Atskiru punktu tai bus įrašyta. Todėl aš siūlau šitą krikščionių demokratų pasiūlymą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kol kas kalbame apie 1 straipsnį. 2 pastraipai pataisų nebuvo. (Balsai salėje)
V.JUŠKUS. Pataisų nebuvo. Yra krikščionių demokratų suformuluotas visiškai naujas pavadinimas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Juškau, klausimas yra toks, ar ir dėl 2 pastraipos balsuojame, ar dėl jos nebalsuojame? Pataisų nebuvo, todėl aš visiškai neprivalau ją teikti balsuoti. (Balsai salėje)
Taigi vienas, kuris palaiko kolegų krikdemų pasiūlymą, ir vienas, kuris nepalaiko. Iš eilės yra kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šitą pastraipą įrašyti. Ir net daugelio mūsų pasiūlymų nepriėmus ji nesukelia jokių kontraversijų, ir kur kas yra tikslesnė formuluotė negu siūlomame 11 straipsnyje.
Gerbiamasis pone Juškau, 11 straipsnio pagal jūsų suformuluotą redakciją mes neturime. Ir jeigu atitinka jos kūrimo procesas Europos Sąjungos įstatymus, taigi niekas tam ir neprieštarauja. Aš tikrai siūlyčiau šitą normą įrašyti ir prašau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas, kuris mano, kad tai 1 straipsnyje nereikalinga. Kolega J.Beinortas, matyt, remia?
J.BEINORTAS. Remiu.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius remia?
J.LISTAVIČIUS. Taip pat pritariu.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Zimnickas?
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į krikščionis demokratus. Jūs pasižiūrėkite į pagrindų įstatymą. Ten yra visos pagrindinės nuostatos ir ten visi abstraktūs dalykai yra įrašyti. O čia mes geriau nagrinėkime tai, kas yra aktualu pačiai zonai. Įstatymas skiriamas zonai, todėl, aš manau, mes turėtume akcentuoti zonos problemas ir visus pasiūlymus, kurie tiesiogiai daro įtaką zonos veiklai arba pačiai zonai. Aš manyčiau, nereikėtų tokių abstrakčių dalykų, kad laisva nuo muitų, laisva tokia, laisva anokia. Čia viskas aišku. Tie visi kriterijai yra aiškiai pasakyti pagrindų įstatyme. Todėl aš siūlau nepritarti ir palaikau pranešėjo poziciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom dar kartą registruotis. Per tą laiką pranešėjas tegul pasakys, ar reikia 1 straipsnyje šitą dalyką įrašyti, ar ne, ar tinka tai koncepcijai, ar ne. Prašau. Registruojamės.
V.JUŠKUS. Aš manau, į 1 straipsnį neįrašyti, kadangi, kaip aš sakiau, šitas pasiūlymas bus atskiru 11 straipsniu.
PIRMININKAS. Kolegos, registracija.
Salėje - 93 Seimo nariai. Aiškiai per daug, bet gal ir teisybė.
Mielieji kolegos, dabar balsuosime štai dėl ko... (Balsai salėje) Ten jūsų vieta. Gerai. Prašau. Mielieji kolegos, kas už tai, kad į 1 straipsnį būtų įrašyta antroji pastraipa, kurią siūlo kolegos krikdemai, tas balsuoja už. Kas mano, kad šito nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 38, prieš - 27 plius vienas balsas - 28, susilaikė 18. Nepritarta.
Dabar trečioji pastraipa. Prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Kuzminskas dėl Zoknių.
K.KUZMINSKAS. Čia yra mūsų esminė siūloma pataisa, nes mes įrašome, kad šiuo įstatymu nustatytoje teritorijoje... norime, kad būtų išbraukta buvusios Zoknių karinės bazės teritorija. Vienas iš pagrindinių esminių dalykų yra tas, kad būtų gretimą Šiaulių aerodromą, o dabartinį išbraukti. Kodėl dabartinį Šiaulių aerodromą? Kad būtų gretimą Šiaulių aerodromą... skatinti investicijas ir visa kita... Todėl siūlome palaikyti mūsų siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes dėl visos pastraipos. Dėl kiekvieno išbraukimo tikrai nebalsuosime. Dėl visos pastraipos. Kolega J.Beinortas. Prašau.
J.BEINORTAS. Kolegos, aš norėčiau, kad mes vis dėlto... jėgos persvara, aišku, yra geras dalykas, bet mes ne bokso partiją žaidžiame. Ko šis įstatymas siekia? 1 straipsnis yra Įstatymo paskirtis. Taigi įsteigimo tikslas turi būti labai aiškiai suformuluotas, kad to įsteigimo tikslas yra naujų darbo vietų kūrimas ir užsienio investicijų skatinimas. Jeigu jūs nepriimate naujų darbo vietų kūrimo, tai kam bus tos investicijos? Antra. Turim labai aiškiai pasakyti, kad tas strateginis objektas - Šiaulių aerouostas - nėra laisvosios ekonominės zonos dalis. Jis yra gretimas laisvajai ekonominei zonai ir panaudojamas tam, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos. Todėl aš tikrai manau, kad jeigu mes suformuluosime trečiąją dalį taip, kaip pasiūlyta mūsų kolegos I.Uždavinio, tai iš esmės bus labai tiksliai nustatyta šitos zonos steigimo paskirtis ir santykis su kitomis infrastruktūros dalimis Šiauliuose.
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius. Dabar galima paremti pagrindinį tekstą.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš - už pagrindinį ir norėčiau pasakyti pastabą, kad jeigu matematikas programuoja kokį nors uždavinį, tai užtenka vienoje vietoje padaryti pakeitimą ir programa neveikia. Lygiai tas pat ir su šita zona. Ką nors pakeisime ir iš esmės viską sugadinsime, kaip sakant, įdėsime deguto šaukštą į medaus statinę. Todėl prašyčiau kolegas trupučiuką santūriau pulti šitą projektą.
PIRMININKAS. Dar kartą pranešėjas.
V.JUŠKUS. Noriu pakomentuoti, kadangi kolegos krikščionys demokratai truputėlį klaidina ir salėje sėdinčius, ir besiklausančius. Kam steigiama šita zona? Skatinti užsienio investicijų, naujų darbo vietų kūrimą, naujų technologijų pritraukimą, pagerinti Šiaulių miesto infrastruktūros ir aukštos kvalifikacijos darbo išteklių panaudojimą. Todėl šio straipsnio pagrindiniame tekste viskas parašyta. Kviečiu balsuoti taip, kaip yra pagrindiniame projekte.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia, kolegos, krikdemų siūlymą - patikslinti 1 straipsnio trečiąją pastraipą, tas balsuoja už. Kas mano, kad reikia palikti pagrindinį tekstą, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 33, prieš - 25 plius 1 - 26, susilaikė 14. Nepritarta.
Prašom dabar dėl viso 1 straipsnio. Dėl balsavimo motyvų pirmasis kolega K.Jaskelevičius. Prašėsi iš anksto. Prašom dėl 1 straipsnio pagal pagrindinį tekstą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad 1 straipsnio argumentacija yra nepakankama. Jeigu taip, kaip čia parašyta, manyčiau, kur kas geresnės sąlygos panašią zoną yra steigti Jonavos Rukloje arba Kėdainiuose. Pranešėjas atstovauja šiam klausimui pats puikiai suprasdamas, kad tokios pirmos Lietuvoje zonos įsteigimas bus susijęs su nusikalstamumo pliūpsniu, su visokiais kitokiais dalykais. Todėl aš nenoriu su tuo sutikti. Galbūt ponui V.Juškui pažadėtas zonos viršininko postas, tačiau šitaip begėdiškai proteguoti, kaip šiandien proteguojamas tas įstatymas, - aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų 1 straipsnį. Kolega J.Listavičius remia? Ačiū. Kolega K.Kuzminskas, matyt, neremia. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Aš remiu kiekvieną iniciatyvą, kuri skatintų ateiti užsienio kapitalą, ir būtų sudaryta daugiau galimybių lietuviams dirbti. Reikia padaryti sprendimą, kad mes netūpčiotume, o priimtume tokį pozityvų sprendimą, kaip yra daroma visose Vakarų valstybėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 šio įstatymo straipsnis, kuris vadinasi “Įstatymo paskirtis”? Kas už, prašom balsuoti. Prieš - taip pat.
Už - 44 plius 1 - 45, prieš - 15, 19 susilaikė. 1 straipsnis pagaliau priimtas.
V.JUŠKUS. Dėl 2 straipsnio taip pat yra krikščionių demokratų pasiūlymas išbraukti žodžius “efektyviai veikiant” ir įrašyti “pratęsti tik įstatymu”. Su šita pataisa aš sutinku. Galima įrašyti taip, kaip siūlo krikščionys demokratai.
PIRMININKAS. Kolega Kuzminskai, ar sutinkate? Tada gal... Atsiprašau, čia dar yra kolegos K.Jaskelevičiaus siūlymai. (Balsai salėje) Su viskuo?
V.JUŠKUS. Aš neturiu K.Jaskelevičiaus pasiūlymų.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kol kas dėl vedimo tvarkos kolega A.Baležentis, o mes čia su pranešėju išsiaiškinsime.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai jūsų prašau pakartoti registraciją ir balsavimą, nes aš balsavau, tačiau ekrane nerodo mano balsavimo rezultato: nei žalio, nei kitokio. Dėl to labai prašau pakartoti registraciją ir balsavimą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Bet 10 balsų skirtumas, ir tamstos balsas nelemia. (Balsai salėje) Bet registruosimės iš naujo. Prašau. Pirmiausia dėl kolegos K.Jaskelevičiaus siūlymo.
V.JUŠKUS. Krikščionių demokratų pasiūlymui aš pritariu, tačiau K.Jaskelevičiaus nepriimtinas.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega K.Jaskelevičius. Jeigu su tuo nesutinkate, tai prašom motyvuoti savo siūlymo esmę. K.Jaskelevičius dėl 2 straipsnio.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš pateikiau alternatyvų pasiūlymą, kuriame yra du momentai. Pirmiausia siūlau sumažinti įstatyme numatytą trukmę, kurią mes numatėme zonai, ne kiek ten buvo numatyta, bet 30 metų. Ir dar viena pastraipa, kuri būtų tam tikras saugiklis, jeigu išaiškėtų tam tikri zonos veiklos negatyvūs motyvai, o jų bus apstu. Tai ir nusikaltimų padidėjimas, narkotikų ir ginklų kontrabanda, galimi įvairūs muitinės taisyklių pažeidimai. Todėl, tokį saugiklį įdėję, mes turėsime galimybę iš anksto įspėti zonos steigėjus, kad, tokiems dalykams esant, zonos veikla gali būti ir sustabdyta. Aš nesuprantu, kodėl šito saugiklio bijo ponas V.Juškus?
PIRMININKAS. Dar kartą pranešėjas.
V.JUŠKUS. Man gaila, kad K.Jaskelevičius, matyt, yra neskaitęs pagrindų įstatymo, kuriame konkrečiai tie dalykai numatyti ir surašyti. Šitame įstatyme toks pavojus negresia. Todėl siūlau atmesti šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Kolega A.Sakalas. Centrinis mikrofonas.
A.SAKALAS. Negaliu pritarti Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymui dėl neapibrėžtumo. Ką reiškia paaiškėjus veiksniams dėl narkotikų kontrabandos? Kur paaiškėjus tiems veiksniams? Jeigu tai būtų konkretizuota: Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose, o dabar neaišku kur, ir staiga mes nutraukiame visą veiklą. Man regis, kad Seimo narys K.Jaskelevičius galėjo sukonkretinti šitą pasiūlymą ir tada teikti. O tokia formuluotė man nepriimtina ir negaliu jai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų K.Jaskelevičiaus siūlymą. Gal kolega J.Listavičius? Ar pagrindinis tekstas, ar alternatyva?
J.LISTAVIČIUS. Aš remiu K.Jaskelevičiaus siūlymus. Ten aiškumą nusako pats straipsnis, ir čia nekalbama nei apie Kauną, nei apie Vilnių, bet kalbama apie Zoknius. Juo labiau kad mes kalbam ne tik apie teigiamus reiškinius, bet mes turėtume turėti omeny ir neigiamus. Aš remiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar kviečiu registruotis. Kolegos, dėmesio! Registracija. Prašom dar sykį registruotis. (Balsai salėje)
Salėje - 96 Seimo nariai.
Kadangi čia pateiktas naujas straipsnis, balsavimas bus alternatyvus. Dėmesio! Mygtukas “už” - už pagrindinį variantą kartu su kolegų krikdemų pataisa, mygtukas “prieš” - kolegos K.Jaskelevičiaus suformuluotas 2 straipsnis. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? (Balsai salėje) Ar aišku? Gerbiamieji kolegos, dar kartą. Mygtukas “už” - pagrindinis tekstas kartu su krikdemų siūlymu. Pranešėjas priima krikdemų siūlymą pagrindiniam tekstui. Mygtukas “prieš” - kolegos K.Jaskelevičiaus suformuluotas 2 straipsnis. Ar aišku? Susilaikę neskaičiuojami. Aišku? Prašom balsuoti.
Už - 67 plius vienas - 68 už pagrindinį tekstą, už alternatyvą - 4 ir vis tiek 7 susilaikė. Aš skaičiavau, gerbiamasis Juškau. Kadangi balsų pakanka, 2 straipsnis priimtas.
V.JUŠKUS. Dėl 3 straipsnio...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau, nors jūs ir Seimo narys, ir dar baisios komisijos pirmininkas, tačiau prašom kalbėti tik man leidus.
V.JUŠKUS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JUŠKUS. Dėl 3 straipsnio yra pono G.Vagnoriaus pasiūlymas pakeisti antrąją pastraipą ir suformuluoti šitaip: “Zonos teritorija užima 457,51 ha. Uždaroji akcinė bendrovė Šiaulių aerouostas yra ūkio subjektas, teikiantis transporto paslaugas zonai, tačiau jis neįeina į zonos teritoriją.” Ir antra: “Zonos teritoriją Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka išnuomoja zonos valdymo bendrovė.” Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti, kad 9 straipsnio antroji dalis apie tą patį ir kalba, kad aerouostas nėra registruojamas kaip zonos įmonė. Man atrodo, kad čia to pavojaus, kaip kai kas bando įžiūrėti, kad tai yra kaip zonos įmonė... Kituose straipsniuose yra aiškiai pažymėta. Manau, kad reikia apsispręsti balsavimu, nes tai iš esmės nekeičia principo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime susitarti, kaip iš eilės pirmiausia kalbėsim, o po to balsuosim. Kolega G.Vagnorius suformulavo alternatyvų straipsnį, bet pagrindiniam tekstui yra Ekonomikos komiteto siūlymas - išbraukti pirmosios dalies antrąjį sakinį. Gal mes pirmiausia susitarkime dėl šito dalyko, o po to jau bus galima ieškoti alternatyvų, nes čia reikės dar kaip nors derinti kolegų krikdemų siūlymą. Aš manyčiau, kad galima spręsti taip: dėl Šiaulių aerouosto teritorijos balsuoti jau nereikia, kadangi apsispręsta 1 straipsnyje, o dėl pirmosios dalies turėsim balsuoti atskirai. Gerbiamieji kolegos... Gerbiamasis Juškau, gal pirma dėl Ekonomikos komiteto siūlymo. Tada bus aišku, ar tokia, ar tokia alternatyva. Prašom.
V.JUŠKUS. Ekonomikos komiteto pasiūlymas yra išbraukti Šiaulių aerouosto teritorijos ribas - antroji pastraipa. Pritariu. Su šituo pasiūlymu galima sutikti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada darbas palengvėja. Tokiu atveju yra kolegos G.Vagnoriaus ir savivaldybės, matyt, taip reikia sakyti, suformuluota alternatyva visam straipsniui. Gal pabandykime suderinti su krikdemų siūlymu. Gal pirmiau dėl pirmosios dalies sutarkime. Ar galim taip, gerbiamasis Kuzminskai? Prašau. (Balsai salėje) Minutėlę! Mes galim ir taip susitarti. Galim ir taip padaryti - pirmiau apsisprendžiam, ta ar ta alternatyva, o po to dėl pirmosios dalies.
K.KUZMINSKAS. Gerai, sutinkam.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau, gerbiamasis Vagnoriau, kad jūs tartumėte žodį dėl savo arba savivaldybės alternatyvos. Prašom. G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano vardu yra pateikta ne asmeninė nuomonė, bet ir aš turiu savo poziciją. Ši pataisa yra būtina kaip sąlyga šiam projektui ne tik pradėti įgyvendinti, bet ir kaip sąlyga, jog ateityje šis projektas nebus kada nors revizuojamas. Yra daug abejojančių dėl to, jog 9 ir 3 straipsnių kai kurios nuostatos tarpusavyje lyg ir prieštarauja. Be abejo, mes galim diskutuoti, prieštarauja viena kitai ar neprieštarauja, bet jeigu būtų pakeista 3 straipsnio pirmosios dalies formuluotė taip, kad taptų visiškai akivaizdu, jog Šiaulių aerouostas nėra zonos įmonė, tai aš neabejoju, jog lengvesnis gyvenimas pasidarytų ir šio projekto iniciatoriams, ir būtų daug ramiau tiems, kurie oponuoja šiam projektui. Aš siūlyčiau (net jeigu yra abejojančių, ar reikia tą aiškumą dar didinti) vardan to, kad šis projektas iš tikro neturėtų natūralių ar dirbtinių kliuvinių, priimti šią pataisą, kuri yra pateikta Šiaulių miesto tarybos, o kartu po įvairių diskusijų su mūsų frakcijos nariais, su Krikščionių demokratų ir kitų frakcijų nariais mes prašome šią pataisą padaryti. Baigdamas noriu pabrėžti, jog mūsų esminiai siūlymai yra kaip tik dėl dviejų pataisų: dėl 3 straipsnio pirmosios dalies ir 6 straipsnio antrosios dalies. Visos kitos pataisos, mūsų manymu, yra neesminės, ir jeigu iš tikro būtų priimtas mūsų siūlymas, mums būtų labai paprasta paremti šitą projektą.
PIRMININKAS. Labai efektyvi agitacija. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau, kad iš esmės ta pati nuostata yra pakartota 9 straipsnyje. Todėl tą pasiūlymą, kurį teikia gerbiamasis G.Vagnorius, manau, galima priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada gal visos problemos palengvėja? Gerbiamieji konservatoriai, ar jūsų pozicija tokiu atveju lieka ta pati? Jūs reikalausite, kad būtinai ir dėl jūsų būtų balsuojama, ar galime bendru sutarimu? Prašom. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Mes norime, kad būtų konkretumas. Pavyzdžiui, G.Vagnoriaus siūlomai įstatymo pataisai mes pritariame. Ten yra konkrečiai išdėstyta, kur turi būti Šiaulių aerodromas, kur turi būti ekonominė zona, ir koks turi būti jos plotas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu sutarėme, tada nereikia ir balsuoti. Prašom.
V.JUŠKUS. Taip, priimtina.
PIRMININKAS. Pagal Šiaulių savivaldybės siūlymą, kurį teikia Seimo narys G.Vagnorius, taip? Ar reikia balsuoti dėl 3 straipsnio? Nereikia. Ačiū. Priimta.
4 straipsnis - Zonos teritorijos ribos. Matyt, čia turi būti patikslinta atsižvelgiant į 3 straipsnį. Prašom, pranešėjau.
V.JUŠKUS. Kolegos, kadangi mes priėmėme pono G.Vagnoriaus pasiūlymą 3 straipsnyje, todėl 4 straipsnį mes turėtume šiek tiek pataisyti. Cituoju: “Pietuose sutampa su Šiaulių aerouosto šiaurine ir vakarine riba.”
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime su tuo sutikti? Žodžiu, 4 straipsnis patikslinamas pagal 3 straipsnį. (Balsai salėje) Dar 5 pastraipa. Prašom. Gerbiamasis K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes siūlome naują penktos pastraipos redakciją: “Zonos teritorijos ribų schema, pateikta šio įstatymo priede, yra neatskiriama šio įstatymo dalis.” Reikia, kad šis straipsnis būtų tikrai galiojantis.
PIRMININKAS. Ar čia ne per daug? Ar nebus “sviestas sviestuotas”? Pranešėjas.
V.JUŠKUS. Iš esmės niekas nesikeičia. Ta schema yra. Galime priimti.
PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamieji, man atrodo čia yra kita klausimo pusė. Jeigu tos schemos nėra, tai mes negalėsime priimti įstatymo. O kol tą schemą gamins, praeis labai daug laiko.
V.JUŠKUS. Schema yra, tačiau jeigu dabar mes priimsime šitą krikščionių demokratų pasiūlymą, vadinasi, vėl reikės iš naujo taisyti, nes mes, priimdami 3 straipsnį, pataisėme ribas. Todėl aš manau, nėra tikslinga priimti krikščionių demokratų pasiūlymą, nes vėl užsitemps įstatymo priėmimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, mes jau turime to patirtį. Neseniai priiminėjome 11 savivaldybių miestų teritorijų ribų išplėtimą. Jūs galite paimti tuos projektus ir pasižiūrėti. Buvo darbinės schemos, tačiau aprašymas buvo detalus, skaičiai ir hektarai. Dabar jūs leiskite man pastebėti, - kur tie kriterijai, kur pradžia ir pabaiga, kur tas sienų apibrėžimas, ribojimasis? Tikrai sukelia problemų. Aš neįsivaizduoju, kaip jūs kursite zoną neturėdamas žemėlapio, neturėdamas konkrečios išklotinės? Čia nėra problemos. Man atrodo, labai lengvai galima išspręsti. Prašom priimti šitą pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę. Žodžiu, vienas - už. Dabar - kas mano kitaip. Kolega K.Jaskelevičius. Ar reikalinga ta schema, kaip įstatymo dalis?
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad reikalinga. Tuo labiau...
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tik prieš. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi už.
PIRMININKAS. Kolega A.Beinortas, matyt, už? Kolega K.Dirgėla? Nematau. Kolega V.Zimnickas. Ar reikalinga schema, ar ne?
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėjau dėl Ekonomikos komiteto siūlymų. Bet kai jie buvo priimti, aš toliau nieko nenoriu papildyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, jeigu jūs nenusileidžiate, tada balsuosime.
V.JUŠKUS. Aš manau, kad įstatyme yra konkrečiai aprašytos visos ribos, todėl nėra tikslinga į įstatymą tą traukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl keturių dalių yra sutarta, įskaitant patikslinimą pagal 3 straipsnį. Dabar penkta dalis. Kas už tai, kad būtų dar penkta dalis dėl schemos, kaip įstatymo priedo, tas balsuoja už. Kas manote, kaip pranešėjas, kad to nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Kolegos, dėmesio! Už krikdemų papildymą - už, kas mano, kad to nereikia - prieš arba susilaiko. V.Juškus neremia.
Už - 38, prieš - 24, susilaikė 18. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar kas nors reikalauja, kad būtų balsuojama už visą 4 straipsnį? Nereikalaujama. Ačiū. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Čia yra daug pataisų. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis Juškau, nuo kurių pradėsime? Gal ką nors priimate?
V.JUŠKUS. Gal nuo Ekonomikos komiteto.
PIRMININKAS. Taip. Yra Ekonomikos komiteto.
V.JUŠKUS. Ekonomikos komitetas siūlo išbraukti žodį “bankininkystės”.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius siūlė šiek tiek kitaip: “bankų skyriai”.
V.JUŠKUS. Aš sutinku su Ekonomikos komiteto pasiūlymu, kadangi Bankų įstatyme šitie klausimai yra numatyti. Jeigu bus priimtina, tada ir J.Listavičiaus pasiūlymas nebeteks reikšmės, jeigu kolega J.Listavičius neprieštaraus.
PIRMININKAS. Kolegos krikdemai dar čia siūlo papildomą dalyką. Ir kolega K.Jaskelevičius.
V.JUŠKUS. K.Jaskelevičius siūlo: “Zonoje plėtojama prekyba, gamyba, bankininkystė”. Komiteto pasiūlymas - “bankininkystė” išbraukti, o visa kita atitinka tai, kas jau įrašyta.
PIRMININKAS. Jo yra “bankininkystė” įrašyta.
V.JUŠKUS. Taip. Jo yra įrašyta “bankininkystė”, o komitetas siūlo “bankininkystė” išbraukti. Aš pritariu komiteto pasiūlymui ir siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Gal pirmiausia, kad būtų lengviau, kolega J.Listavičius. Ar jus tenkina, kad nebelieka “bankininkystės”, ar jūs vis tiek siūlysite kaip nors spręsti?
J.LISTAVIČIUS. Aš sakyčiau, kad zona vis tiek be banko paslaugų neišsivers. Kalbant apie bankininkystę apskritai, tai labai abstrakti sąvoka. Mano supratimu, bankų skyrių veikla tikrai realus dalykas, ir jau nuo ko, ko, bet nuo finansų, nuo bankinių reikalų čia pabėgti vis tiek neišeis. Tai kam mes tada save apgaudinėjame? Jeigu “bankininkystė” netenkina, tai ieškokime kažko artimesnio. Bet kas gali manyti, kad ten nebus bankinių operacijų, kad ten nebus vykdomos banko paslaugos? Kam keliamas toks klausimas? Jeigu iš tikrųjų “bankininkystė” per daug abstraktu, tai ieškokime konkretesnio, bet išsiversti be bankinių reikalų čia neišeis. Ačiū. Aš pasisakau už savo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, prašom netrukdyti. Dabar gal apsispręskime dėl mažesnio dalyko: lieka “bankininkystė” ar ne? Gerbiamasis pranešėjas sutinka, kad jos nebūtų. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, bet kolegos K.Jaskelevičiaus siūlyme yra “bankininkystė”, nors ten dar yra ir kitų dalykų. O kolega J.Listavičius siūlo įrašyti “bankų skyrius”. Gal tegul žodį tars kolega K.Jaskelevičius? Tik dėl vieno dalyko, gerbiamasis Kęstuti, t.y. ar lieka “bankininkystė”, ar “bankų skyriai”, ar išbraukiame viską? Minutėlę! Galės ir tie, ir tie kalbėti. Pirma K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manau, ar “bankininkystė”, ar “bankų skyriai”, - tai neesminis dalykas. Apskritai ar mes paliekame žodį “bankai”? Aš nelabai įsivaizduoju, kaip zona galės funkcionuoti be kokios nors bankinės veiklos? Visos zonos operacijos... bankų dokumentai turės būti nešami kažkur iš zonos teritorijos, sargyba papildomai vėl turės tikrinti automašinas... kas tuo užsiima. Aš nesuprantu Ekonomikos komiteto argumentavimo. Kodėl mes atsisakome, jeigu funkcionuos zona, bankų? Kiti mano pasiūlymai dėl pirmojo sakinio susiję su tuo, kad čia, mano manymu, neraštingai suformuluota. Kas yra importas-eksportas? Ta pati prekyba. Kas yra verslas? Tai vėlgi prekyba ir gamyba. Išmeskime tuos kelis žodžius ir liks “prekyba, gamyba ir bankininkystė”.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal kolega K.Dirgėla, kuris žadėjo mums visiems paaiškinti, kad būtų paprasčiau. Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Gerbiamiesiems Seimo nariams noriu paaiškinti, kad bankininkystė, be abejo, zonoje reikalinga, nes vedami atsiskaitymai ir t.t. Bet iš bendro Komercinių bankų įstatymo konteksto šitas bankas negali iškristi. Iki šios dienos Komercinių bankų įstatymas nereglamentuoja banko veiklos laisvoje ekonominėje zonoje. Tuo tarpu Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme yra numatyta, kad atsiskaitymai tarp ūkinių subjektų galimi ir valiuta, ne tik valstybine valiuta. Taigi arba mes darome čia... be abejo, perspektyvoje turėtų būti pataisa Komercinių bankų įstatyme, ir tada atitinkamai galima įtraukti šitą sąvoką į Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymą. Dabar nesant reglamentuotai šitai sričiai, man regis, įstatymų leidėjams nereikėtų taip elgtis. Turėjo lygiagrečiai eiti su Komercinių bankų pataisa. Tada viskas būtų buvę gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, turime kaip nors susitarti, bent dėl bankininkystės, bankų skyrių ar apskritai šito dalyko. Prašom.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, pagrindų įstatyme bankininkystė yra numatyta. Ir vieni, ir kiti visiškai teisingai sako, kad be bankininkystės ten nebus išsiverčiama, bankininkystė ten reikalinga, tačiau taip, kaip sako K.Dirgėla, kad reikia pataisos Komercinių bankų įstatyme. Aš manau, kad mes čia priimkime bankininkystės veiklą, ir įsipareigojame, kad artimiausiu metu pataisysime aname įstatyme.
PIRMININKAS. Minutėlę. Jūsų pasiūlymas, gerbiamieji krikdemai, yra kompleksinis. Aš matau, kad jūs braukiate ir tą, ir tą. Dėl jūsų, man atrodo, apskritai reikės balsuoti. Bet gal mes galime gražiuoju sutarti, kad lieka tas žodis, nes vis tiek reikės balsuoti ir dėl K.Jaskelevičiaus siūlymo, ir dėl krikdemų, ir tada tie dalykai spręsis iš esmės. Kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiek tiek papildyti poną K.Dirgėlą. Jis labai aiškiai ir teisingai pasakė. Aš noriu pasakyti, kad nėra didelės bankų problemos šitoje zonoje. Kas yra zona? Tai yra įmonių grupė. Ar jūs rasite tokią įmonę Lietuvoje, kuri turėtų savo banką? Bankų yra Šiaulių mieste, yra Klaipėdos mieste, naudosis tų bankų paslaugomis. Čia nėra ta tvora, kuria bus užtverta, kaip ir kiekvienoje įmonėje. Ji netrukdo, sakykim, atlikti tas finansines operacijas per mieste esantį banką. Todėl aš manau, kad čia galima išbraukti.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Iš tikrųjų Ekonomikos komitetas dar kartą jums akcentuoja, kad bankininkystė veiks bendra tvarka, t.y. šiandien Lietuvoje veikiantys registruoti bankai galės aptarnauti. Nereikia mums atskiros bankininkystės. Jeigu mes įrašome nuostatą “bankininkystė”, tai atsiranda nauja veikla, t.y. kuriasi bankai, ir jie kažką ten bandys daryti. Šito tikrai nereikia. Todėl aš palaikau tai, ką siūlo krikdemai ir Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gal sutarkime, kad to žodžio nelieka. Dabar turime kalbėti dėl dviejų alternatyvų. Vieną alternatyvą teikia K.Jaskelevičius, kitą - krikdemai. Aš siūlysiu rinktis taip: mygtukas “už” - pagrindinis tekstas, alternatyvos - mygtukas “prieš”. Jeigu nugalės alternatyvos, tada tarp jų rinksimės. Ar tinka taip? Visam straipsniui. Kitaip neįmanoma, kadangi K.Jaskelevičiaus iš viso yra viena dalis.
L.K.JASKELEVIČIUS. Atsiprašau, aš patikslinsiu.
PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis Jaskelevičiau, tamstai žodis dar nebuvo suteiktas. Ar reikia suteikti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Čia dar yra mano antroji to straipsnio dalis, kurią norėčiau motyvuoti.
PIRMININKAS. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pagrindiniame tekste yra siūloma, kad ta veikla yra detalizuojama zonos statute. Aš su tuo sutinku, tačiau siūlau, kad tą statutą tvirtintų Seimas. Tai yra stambaus masto ekonominis eksperimentas, ir Seimui dar tikrai bus apie ką pakalbėti svarstant šį statutą. Todėl noriu, kad atkreiptumėte dėmesį ir į antrąjį sakinį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.
V.JUŠKUS. Aš manau, kad reikia palikti taip, kaip yra pagrindiniame tekste pritariant Ekonomikos komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą į jus kreipiuosi, kad balsavimas būtų paprastesnis. Yra alternatyvių siūlymų dėl viso straipsnio. Renkamės pagrindinį ar renkamės alternatyvas, o tada dėl jų galime kalbėti. Kitaip mums nieko neišeis. Kolega J.Beinortas. Gal pasiūlys ką nors geresnio.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad nereikėtų skirstyti į pagrindinį tekstą ir suplakti visus pasiūlymus kaip alternatyvas. Mes remtume pagrindinį tekstą, nes jau sutarėme, kad bankininkystės ten nebus, gamybos reikalavimą atsiimtume, tegul gamyba lieka taip, kaip pagrindiniame tekste, tačiau mes manome, kad negalima statute dar kažko ypatingo prirašyti. Jeigu reikia prirašyti tiksliai veiklas arba veikas, tai jas visas išdėstykime įstatyme. Todėl mūsų pirmojoje dalyje ir yra noras išbraukti tą antrąjį sakinį tam, kad įstatymas labai tiksliai fiksuotų, kokiu ten užsiimama darbu. Tada mes remtume pagrindinį tekstą.
PIRMININKAS. Gerai.
S.MALKEVIČIUS. Dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš siūlyčiau, kad būtų vienas variantas, kaip sakė ponas V.Juškus, būtų galima remti šitą tekstą, išbraukiant “bankininkystė”, kaip siūlo Ekonomikos komitetas. Antrasis variantas - alternatyvos.
PIRMININKAS. Ne. Dėl bankų jau nuspręsta. Gerbiamieji kolegos, tada aš šiek tiek supaprastinsiu. Klausimas yra toks: ar reikalingas statutas, o jeigu reikalingas statutas, kas jį tvirtina? K.Jaskelevičius siūlo, kad tvirtintų Seimas. Tada mes dėl šito tikrai galime balsuoti. Prašom. Pranešėjas.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu sutikti su K.Jaskelevičiaus pasiūlymu, kad tvirtintų Seimas. Tai, žinoma, nepaprastai užsitęstų. Statute turėtų būti numatyta tai, dėl ko čia ginčijamės: gali veikti bankas, negali veikti bankas ir kokia tvarka gali veikti bankas. Aš manau, kad čia visiškai nereikia painioti ir Seimui kištis. Pakanka to, kad Vyriausybėje tvirtinant statutą bus aprašyti šitie reikalai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, prašom įdėmiai klausytis! Balsavimas bus toks: pirmiausia balsuosime pagal kolegų krikdemų siūlymą, ar išbraukiame iš pirmosios dalies antrąjį sakinį. Jeigu išbraukiame, K.Jaskelevičiaus siūlymas iš viso neteikiamas balsuoti, nes nėra dėl ko balsuoti. Jeigu lieka pagal pagrindinį tekstą (“Zonos veiklos rūšys detalizuojamos zonos statute”), tada balsuosime dėl kolegos K.Jaskelevičiaus papildymo, kad statutą tvirtina Seimas. Kolegos, dėmesio! Gerbiamasis Jaskelevičiau, aš, atrodo, labai aiškiai suformulavau. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Labai trumpai. Jeigu šitaip, tai ir teikiamas pagrindiniame tekste, ir krikdemų pasiūlymas susijęs su vienu ir tuo pačiu. Tas statutas nepatenka į Seimą. Aš siūlau, kad tai būtų Seimo prerogatyva. Todėl prašau balsuoti dėl mano pasiūlymo.
PIRMININKAS. Balsuosime, suprantama. Bet jeigu iškrenta tas dalykas, tai kaip mes galime balsuoti? Seimas apsispręs. Ar reikalingas statutas, ar ne. Čia yra pagrindinis dalykas. Kolegos, dėmesio! Aš perskaitau. Dabar mes turėtume balsuoti dėl 5 straipsnio antrojo sakinio: “Zonos veiklos rūšys detalizuojamos zonos statute”. Jeigu kas nors mano, kad šito sakinio neturi būti, kaip siūlo kolegos krikdemai, tas balsuoja už. Kas mano, kad tas sakinys turi likti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Užtenka aiškinimo, gerbiamasis Dirgėla! Aiškiai pasakyta: reikalingas statutas ar ne, ir kas tą statutą tvirtina. Kolegos krikdemai sako, kad nereikia tokio statuto, viskas turi būti įrašyta įstatyme. Teisingai supratau. Man atrodo, ir visi suprato. Kas už tai, kad iš pagrindinio teksto 5 straipsnio būtų išbrauktas sakinys: “Zonos veiklos rūšys detalizuojamos zonos statute”? Kas remia šitą siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti, kaip siūlo pranešėjas, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Už išbraukimą 25, prieš - 30, plius 1 - 31, susilaikė 17. Lieka. Dabar kolegos K.Jaskelevičiaus papildymas. Papildymas toks: “Jos statute, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas”. Pranešėjau?
V.JUŠKUS. Aš manau, kad nereikia Seimui užsikrauti šito papildomo darbo ir pakanka to, kad tvirtins Vyriausybė.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad 5 straipsnio 2 sakinys būtų papildytas taip, kaip suformulavo kolega K.Jaskelevičius, tas balsuoja už, kas mano, kad šito nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, kolegos? Aišku. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Už - 27, prieš - 22, plius 1 - 23, susilaikė 22. Nepritarta. Tokiu atveju lieka, gerbiamasis pranešėjau, kolegų krikdemų papildymas.
L.K.JASKELEVIČIUS. ... kodėl susilaikę neskaičiuojami?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaskelevičiau, būkite malonus, nemokykite manęs, aš jau tamstai aiškinau. Tamstos yra papildymas. (Balsai salėje) Taigi mes sutarėm, kad dėl pirmosios dalies nesiginčijam. (Balsas salėje) Gerbiamasis Jaskelevičiau, aš iš pradžių siūliau alternatyviai balsuoti, Seimo nariai nesutiko. Tada aš padalijau į gabalus. Reikėjo įtikinti Seimo narius, kad taip nereikia daryti. (Balsai salėje) Gerai. Minutėlę. Balsuosime dar kartą, nieko čia tokio. Bet tada, gerbiamasis kolega, jūsų alternatyva bus sujungta su kolegų krikdemų, aš nematau kitos išeities.
Gerbiamieji kolegos, tada alternatyvos bus tokios. 5 straipsnis - pagrindinis tekstas be bankininkystės, priimtas Ekonomikos komiteto siūlymas - mygtukas “už”. Mygtukas “prieš” - kolegos K.Jaskelevičiaus ir kolegų krikdemų alternatyvos. Jeigu prieš bus daugiau, štai tada rinksimės tarp tų alternatyvų. (Balsai salėje) Be abejo, įeina 2 pastraipa. Dovanokite, juk ką tik buvome susitarę, kaip jūs pageidavote, bet po to sutikote, kad būtų pagal kolegos K.Jaskelevičiaus siūlymą. Tai 3 kartus vieno klausimo nekeisi. Gerbiamasis Jaskelevičiau, tamstai žodis nebus suteiktas.
Taigi balsavimas alternatyvus: 5 straipsnio pagrindinis tekstas - mygtukas “už”, abi alternatyvos - prieš. Jeigu balsų už alternatyvas bus daugiau, tada rinksimės alternatyvas. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Viskas labai tiksliai pasakyta. Yra pagrindinis tekstas ir yra alternatyvos. Prašom registruotis. (Balsai salėje) 101 Seimo narys.
Gerbiamieji kolegos, balsavimas dvigubai alternatyvus. Iš pradžių mes renkamės ar pagrindinį tekstą, ar alternatyvas? Jeigu pasirenkame pagrindinį tekstą - klausimas iš karto išspręstas. Antras balsavimas - jeigu balsų prieš, t.y. už alternatyvas yra daugiau negu už. Jeigu pasirenkamos alternatyvos, tada bus abiejų alternatyvų konkurencija.
Kolegos, dėmesio! Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis pagal pagrindinį tekstą - mygtukas “už”. Kas mano, kad turi būti alternatyvos (dabar nesvarbu, kuri) - mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Kolegos, ar aišku? Prašom balsuoti. Už - 55, plius 1 - 56, prieš - 32, susilaikė 7. Pakanka. Priimtas pagrindinis tekstas. Klausimas baigtas. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Labai įdomiai išeina. Balsuojama, ar laivas, ar kiaušinis į vieną vietą. Na, juk tai tiesiog juokinga. Aš pirmą sykį matau poną Pirmininką šitaip visus mulkinantį. Tikrai pirmą kartą.
PIRMININKAS. Kolega Antanavičiau, aš labai apgailestauju, bet man jūsų išties apmulkinti nepavyko. Tai aš konstatuoju. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, tikrai profesoriaus K.Antanavičiaus mintis čia išsakyta... Mūsų, Krikščionių demokratų, frakcijos pataisa buvo antra. 2 pastraipa visai nauja, kuri reglamentuoja prekių įvežimą į zoną, saugojimą ir išvežimą, ir visa kita. Jūs neteikėte nei balsavimui, nei...
PIRMININKAS. Taigi pasirinkome, gerbiamasis kolega. Aš tris kartus siūliau ir plius keičiau savo nuomonę, atsižvelgdamas į jūsų pageidavimą. Bet po to nugalėjo K.Jaskelevičius. Jis dabar kartu su jumis nugalėjo.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau priminti, kad šiam klausimui skirtas laikas pasibaigė, ir prašyčiau pereiti prie kito klausimo.
PIRMININKAS. Taip, pasibaigė, kolega V.Juškus žino, bet kažkodėl nenori išeiti iš tribūnos. Gal nori “ačiū” pasakyti, ar ką? Prašom.
V.JUŠKUS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už pasiūlymus, už tai, kad 5 straipsnius priėmėme. Aš tikiuosi, kad ketvirtadienį bus įrašyta į darbotvarkę, ir baigsime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kol kas nenumatyta. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas baigtas, o kada mes jį toliau nagrinėsime, kalbėsime atskirai.
Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2056(3) (svarstymas) (96.06.25)
8sesija56p svarstyti klausimai
Dabar 1-2a, 1-2b klausimai. Liko tik kalbėti dėl balsavimo motyvų. Mielieji kolegos, klausimas labai svarbus, todėl du - už, du - prieš. Perskaitau, kas yra užsirašę kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad po to nebūtų ginčų. K.Skrebys, B.Tupikas, A.Tartilas, R.Hofertienė, A.Katkus, L.Andrikienė, B.Genzelis. Du - už, du - prieš, įspėju. Kolega A.Tauras. Prašom.
A.P.TAURAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes 3 buvome užsirašę, kurie praeitą kartą turėjome kalbėti. Kadangi nebuvo balsuojama dėl diskusijos nutraukimo, todėl aš prašyčiau leisti mums tarti žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, jeigu dar norime diskutuoti, tai prašom. Nors, man atrodo, pakankamai diskutuota. Yra nekalbėjęs kolega K.Paukštys, A.Tauras ir G.Mincevičius. G.Mincevičiaus aš nematau. K.Paukščio nematau. Vadinasi, kalbės tik A.Tauras. Prašom. (Balsai salėje) Yra? Tai prašom. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, praeitą kartą svarstant šį klausimą ir pasibaigus šiam klausimui skirtam laikui jūs paskelbėte, kas liko nekalbėję, ir jūs įvardijote, kad Krikščionių demokratų frakcijos vardu nekalbėjo vienintelis Seimo narys V.Bogušis. O dabar jūs kalbate kitaip. Ačiū. Prašom atsiprašyti ir ištaisyti savo klaidą.
PIRMININKAS. Teisingai. V.Bogušis įrašytas papildomai. Jo pirminiame tekste nebuvo. Su tokia pataisa galiu sutikti. Gerbiamasis Paukšty, ar kalbėsite? Ne. Ačiū. Tada kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos! Nuo ūkinių, ekonominių, politinių prieiname prie moralinių doros klausimų. Iš tikrųjų man yra labai keista ir nesuprantama valdančiosios LDDP pozicija. Gerbiamieji ponai, na, artėja rinkimai, jūs buvote valdantieji, jums gana komplikuota gauti atitinkamą skaičių balsų šiame Seime. Aš nesuprantu, kodėl jūs žengiate tokius žingsnius? Vienaip ar kitaip, Lietuvoje tradicionalizmas yra nepaprastai gilus. Aš tikiuosi, pone Kunčinai, kad bent per Velykas ar Kalėdas tamsta apsilankote bažnyčioje, o jeigu ne, tai, aš žinau, jūs esate krikščionis laisvamanis. Bet čia jūsų bėda. Todėl palikus mokykloje religijos ir doros pamokų dėstymą fakultatyvine tvarka ir iš karto nubraukti ir užsimerkti, ir leisti tai, ko jau nebus... Na, nebūkime naivūs, ar gali jaunas žmogus, neturėdamas jokios atsakomybės jausmo, laisvai pasirinkti vieną ar kitą discipliną? Mes gerai pagalvokime. Aš kalbėsiu daugiau apie dorą. Ar tai negerai, kad žmogus sužino, kas yra dora, ar tai negerai, kad 7-8 klasės moksleivis susipažįsta su etika? Aš auginu 3 vaikus ir mano 3 vaikai yra moksleiviai. Tai yra fantastinis dalykas, kai jie pakelia enciklopedijas, vadovėlius, pakelia atitinkamas knygas ir jie tuo domisi. Kodėl mes nenorime supažindinti jų su seniausiais rašytiniais šaltiniais, tokiais kaip Biblija, kas tą draudžia? Gerbiamieji kolegos, palikime, juk čia nėra jokios diskriminacijos. Pone Juršėnai, diversija įvyko!
PIRMININKAS. Girdime mes jūsų balsą, tik prašom tiksliai mikrofoną! (Balsai salėje) Jūs, gerbiamasis Boguši, kreipiatės tik į vieną frakciją, jūs kreipkitės į Seimą ir į tautą.
V.BOGUŠIS. Aš kreipiuosi į Seimą ir į tautą. Tarp kitko, pone Juršėnai, tautos atsakas irgi yra labai didelis ir daugelis mokyklų, daugelis moksleivių, daugelis mokinių išreiškė savo poziciją dėl šitų teikiamų klausimų. Jūs gerai žinote. O aš konkrečiai kreipiuosi į vieną valdančiąją frakciją, kuri nori pakeisti, kuri nori eliminuoti tokias dvi svarbias disciplinas. Gerbiamieji kolegos, vakar teko susitikti su lenkų kongreso atstovais, konkrečiai su Jono Pauliaus II vidurinės mokyklos direktoriumi, kuris taip pat pareiškė, kad šitų disciplinų išbraukimas arba, kitaip sakant, pavertimas fakultatyvinėmis sukėlė lenkiškoje visuomenėje dideles kontroversijas. Tikrai yra ne tas.
Antra problema, gerbiamieji kolegos. Mes taip neseniai išsivadavome iš prievartinių, primestinių doros, kultūros ir visokių ideologinių normų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs įstatymu, priverstiniu būdu norite aprengti mundurais tiek moksleivius, tiek moksleives. Na, nereikia to daryti, palikime laisvą teisę kiekvienai mokyklai spręsti. Jeigu jie norės, jie įves uniformas. Jeigu jie norės, jie padarys vienodą vienos mokyklos modelį. Tarkime, Vilniuje yra žinomos A.Vienuolio mokykla, S.Nėries mokykla. Kas blogo, jeigu A.Vienuolio mokykla turės vieną uniformą, S.Nėries turės kitą? Bet tai turi būti laisva valia. Tai turi spręsti mokykla ir tų mokinių tėvai. Nerenkime mundurais, aš dar kartą jūsų prašau. Visai neseniai mes iš to išsivadavome.
Pasakysiu jums pavyzdį. Yra septynios pasaulio demokratinės valstybės, kur yra privalomas balsavimas. Jeigu jos nebalsuoja, taikomos atitinkamos sankcijos. Jūs įsivaizduokite, jeigu mes dabar įvestume normą, jog Lietuvos piliečiai privalo ateiti prie urnų ir balsuoti. Jūs puikiai suprantate, kad šita net ir demokratinė norma šiandien mums negalioja.
Baigdamas labai nuoširdžiai prašau, ne taip seniai mes pradėjome įgyvendinti doros ir religijos dėstymą mokyklose. Nejaukime, negadinkime pradėto gero darbo, o džiaukimės, kad mokiniai susipažįsta su pačiais doriausiais, moraliausiais žmogaus gyvenimo kriterijais. Negriaukime, aš jūsų labai prašau! Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis kolega A.Tauras. Prašom. (Balsai salėje) Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pone Pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad leistumėte kalbėti labai trumpai Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriui ponui R.Motuzui. (Balsai salėje) Dalyvauja.
PIRMININKAS. Pakartokite pavardę.
J.A.KATKUS. Poną R.Motuzą.
PIRMININKAS. Atsiklausime Seimo. Kolega A.Tauras. Prašom.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos! Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas ir jo svarstymas sulaukė tikrai didelio tiek mūsų Seimo narių, tiek ir visos visuomenės dėmesio. Mano manymu, taip yra todėl, kad vykdomoje reformoje trūksta aiškios ir tvirtos švietimo politikos. Yra atotrūkis tarp reformos teorijos ir jos praktinio įgyvendinimo, nesubalansuotas mokyklos akademiškumas su ugdomąja svarba, dar ryškus iš tarybinių laikų likęs mokinių perkrovimas žiniomis. Vien žiniomis, be doro charakterio formavimo gero piliečio neišugdysime. Charakteris turėtų būti formuojamas etninės kultūros ir bendražmogiškųjų vertybių pagrindu. Čia mokytojų asmeninis pavyzdys sudaro kertinį reformos pagrindo akmenį.
Todėl dėl Švietimo įstatymo 17 straipsnio noriu išreikšti savo nuomonę. Žmonijos išminties lobiai sutelkti visų pasaulio religijų šventuosiuose raštuose. Nesvarbu, kaip jie pavadinti. Krikščionybė, na, ir kitos didžiosios religijos, yra aktyviausia dvasinė pasaulio jėga. Ji turi stovėti civilizacijos sargyboje būdama jos viršūnėje, nes priešingu atveju civilizacija gali sunaikinti pati save. Ne veltui Romos Popiežius Jonas Paulius II ne kartą yra įspėjęs, kad praktiškasis materializmas daug pavojingesnis už teorinį materializmą, kada jis egzistavo TSRS.
Tą mes matome dabartinėje Lietuvoje, kai kultą įgavo daiktai, jausmai ir fizinė jėga, o tikrasis dvasingumas nustumiamas į šalį. Todėl, manau, kad būtų tikslinga mokyklose įvesti religijotyros dėstymą vyresnėse klasėse. Kartoju, religijotyros dėstymą vyresnėse klasėse kaip atskirą filosofinį dalyką, o žemesnėse klasėse mokyti etikos, kaip moralinių dorovinių normų visuomenėje visumos. Tai sudarytų pagrindą jaunajai kartai harmoningai augti ir gyventi. Žinoma, tai gali ir be įstatymo pagalbos įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau, matyt, čia reikės ir mūsų kažkokio apsisprendimo. Tuomet konkrečios tikybos mokymą drąsiai galime palikti šeimai ir parapijai, kai ir religijotyra, ir etika bus kaip kiti mokomieji dalykai.
Pritariu tiems įstatymo papildymams, kur reglamentuojama puoselėti sveiką gyvenseną ir ugdyti vidinį poreikį, veikti ir dirbti savo ir visuomenės labui. Taip pat pritariu uniformų sugrąžinimui į mokyklą ir negaliu sutikti su tų kolegų nuomone, kad uniforma bus neįveikiama kliūtis neturtingiesiems. Atvirkščiai, tai bus paguoda nuo patyčių ir, antra, čia galės ir valstybė garbingai pagelbėti, o ne skudurų rinkėjai Vakarų pasaulyje.
Nepritariu, kad kai kurie švietimo klausimai, numatyti įstatymo pataisų projekte, būtų sprendžiami Seime. Manau, kad jie turi likti Švietimo ir mokslo ministerijos ir apskričių kompetencija. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar mes turime susitarti, ar dar suteikiam žodį ministerijos sekretoriui gerbiamajam R.Motuzui? (Balsai salėje) Suteikiam? Prašom 5 minutes, ne ilgiau. Prašom, gerbiamasis. (Balsai salėje) Nenori šnekėti, nepageidauja? Tada klausimo nėra.
Dėl balsavimo motyvų. Kadangi klausimas užsitęsė, tai kaip Statutas reikalauja: vienas - už, vienas - prieš. Kolega K.Skrebys ir iš kitos pusės - pranešėjas kolega R.Bloškys. Kolega K.Skrebys dėl balsavimo motyvų. Pritariam ar nepritariam po svarstymo. Prašom. Kolega K.Skrebys kalbės ar kolegė R.Hofertienė? Prašom.
K.SKREBYS. Ne, ne, tai...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Kalbės vienas už, vienas - prieš. Pasirinkite: arba gerbiamasis B.Genzelis, arba gerbiamasis K.Skrebys.
B.GENZELIS. Aš ne apie tai noriu. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau, kolega Genzeli.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Juršėnai, ar Seimo statutas jums galioja, ar negalioja? Turbūt Statute parašyta, kad baigiamasis žodis priklauso komiteto pirmininkui.
PIRMININKAS. Ne komiteto pirmininkui, o pranešėjui. Pranešėjas juk yra kitas. Aš vis dėlto siūlau negaišti laiko, gerbiamieji kolegos. Ar kolega K.Skrebys, ar kolegė R.Hofertienė? Mes vieną kartą turime užbaigti šitą klausimą.
Kolegė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Pirma, jau baigėsi darbotvarkėje numatytas laikas. Antra, pone Seimo Pirmininke, jums šiandien labai sunku valdyti salę. Ir toks triukšmas, jog ministerijos sekretorius negirdėjo, kad jam suteiktas žodis. Jis ne atsisakė, bet negirdėjo. Tai prašome valdyti salę.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš klausiau kelis kartus. Taigi vienas prieš. Kolega R.Bloškys. Prašom. Kolega K.Skrebys pirma. Prašau.
K.SKREBYS. Jūs, Pirmininke, išties labai savotiškai vadovaujate posėdžiui. Vis dėlto aš manau, kad Vyriausybės atstovas turėtų teisę šituo klausimu kalbėti. O iš esmės tai, suprantate, kai aš auginau savo mažą dukrelę, tai pasakiau, kad mokykloje nereikės dėvėti uniformų. Deja, dabar LDDP šiek tiek koreguoja šituos sprendimus. Aš manau, kad naujo karinio muštro įvedimas mokykloje tikrai nieko gero neduos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Bloškys. Prašau.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš turiu padėkoti visiems, kurie pateikė pasiūlymų, pareiškė pastabų. Net ir tiems, kurie kritikavo mūsų projektą pakankamai atkakliai ir piktai. Tačiau nemanau, kad pykčiu galima ką nors laimėti. Dažniausiai pykstama, kai neturima argumentų.
Įstatymo projekto autoriai trečiojoje redakcijoje jau atsižvelgė į kai kurias įvairių institucijų pareikštas pastabas ir pasiūlymus. Dabar, pasibaigus šio projekto svarstymui ir pritarus jam, išnagrinėsime posėdžių stenogramas, įsigilinsime į kiekvieno Seimo nario pareikštas mintis. Tačiau negalima sutikti su tokiais teiginiais, kad priėmus Švietimo įstatymo pakeitimus ir papildymus bus sustabdyta švietimo reforma. Manome, priešingai. Atėjo laikas apsidairyti ir įvertinti tai, kas nuveikta, o gal ir pakoreguoti kai kuriuos žingsnius. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuva iki šiol neturi oficialiai aprobuotos valstybės švietimo politikos. Seimas ir net Vyriausybė visiškai nesprendžia svarbiausių (esminių) švietimo reikalų. Tokius radikalius sprendimus, kurie keičia švietimo sistemą, jos pobūdį, privalo priimti ne viena žinyba, nors ir turinti didžiulį monopolį ar grupę draugų, o Seimas ir tik Seimas.
Jeigu mes tikrai siekiame, kad Lietuva būtų demokratinė, teisinė valstybė, tai privalome vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurią vienbalsiai ratifikavome Seime, o kartu ir mūsų pačių priimtus įstatymus, ypač atkreipdami dėmesį į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Taip pat noriu pasakyti, kad ir 17 straipsnio...
PIRMININKAS. Laikas!
R.I.BLOŠKYS. ... ir 17 straipsnio pataisa atitinka tai, ką savo pareiškime neseniai (konkrečiai birželio 19 d.) paskelbė Lietuvos vyskupų konferencijos dalyviai artėjant rinkimams. Jame sakoma: tėvams pageidaujant turi būti garantuotas tikybos mokymas mokyklose. Kaip tik mūsų pataisos tai ir numato. Labai pagarbiai kviečiu visus Seimo narius pritarti šiam įstatymui po svarstymo. O mes atsižvelgsime į tuos pasiūlymus ir mintis, kurias jūs išdėstėte rengiant įstatymo projektą priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, aš labai prašyčiau daugiau nekalbėti. Bet prieš registraciją - 3 Seimo nariai: kolega P.Tupikas, kolega B.Genzelis ir kolega A.Bendinskas. Daugiau nė vieno.
P.TUPIKAS. Galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Tupikas. Prašom.
P.TUPIKAS. Aš noriu kreiptis į Seimo Pirmininką, kad motyvuotų, kodėl nebuvo suteiktas žodis ponui R.Motuzui? Taip pat kodėl nebuvo suteiktas dėl balsavimo motyvų?..
Tęsiu savo kalbą. Kodėl nebuvo suteiktas žodis dėl balsavimo motyvų ir man - Tupikui? Pasakykite. Aš buvau užsirašęs, o jūs net nesuteikėte žodžio pasiūlymui. Nesuprantu, kodėl šiandien vėl taip primygtinai, grubiai yra pažeidinėjamas Statutas?
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. O prieš kalbėjo ir kolega K.Skrebys, ir kolegė R.Hofertienė.
Kolega Genzeli, ar norite kalbėti dabar, ar po balsavimo? Prašau. Minutėlę! Tik dėl vedimo tvarkos, jokių kitų kalbų. Nes baigiamasis žodis pagal Statuto 157 straipsnį priklauso pagrindiniam pranešėjui. O pagrindinis pranešėjas yra kolega R.Bloškys.
B.GENZELIS. Gerai. Prašom skaityti Statutą.
PIRMININKAS. Aš perskaičiau. Ačiū.
Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau kai kuriems Seimo nariams priminti štai ką. Aš 1939 m. baigiau Prienų “Žiburio” privačią gimnaziją ir galiu aiškiai pasakyti visiems, kurie gimė kur kas vėliau - po 50 metų, kad uniformos buvo ir buvo labai griežtai reikalaujama iš moksleivių, kad jie tas uniformas dėvėtų. Į gimnaziją nebuvo įleidžiami moksleiviai, atėję be uniformų. Ta uniforma buvo labai griežta...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, ne dėl vedimo tvarkos kalbate. Ačiū.
A.BENDINSKAS. Bet tai vedimo tvarka.
PIRMININKAS. Ne dėl vedimo tvarkos. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą klausiu. Aš girdėjau prieš tai, kai siūliau kalbėti kolegai Motuzui, žodžius, kad jis nenori. Jeigu jis pageidauja... (Balsai salėje) Minutėlę! Prašome už jį nekalbėti. Aš į jį patį kreipiuosi: ar pageidaujate tarti žodį, ar ne? Taip? Prašom į tribūną.
Prašom. 5 minutės.
R.MOTUZAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausiai norėčiau Švietimo ir mokslo ministerijos vardu padėkoti už tai, kad visi Seimo nariai yra labai susidomėję esama švietimo būkle ir labai aktyviai svarsto naujai pateiktas Švietimo įstatymo pataisas.
Pagrindinis motyvas, dėl kurio yra pateiktos Švietimo įstatymo projekto pataisos ir papildymai, yra tas, kad šiuo metu nėra valstybinės švietimo politikos. Tačiau manyčiau, kad švietimo sistema yra gana sudėtinga ir nuosekli. Valstybinę ir švietimo politiką dabar pagal galiojančius įstatymus formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybėmis ir visuomeninėmis organizacijomis.
Prie Švietimo ir mokslo ministerijos veikia 30 ekspertų komisijų, tarybos, kolegija ir kitos visuomeninės organizacijos, kuriose dirba daugiausiai pedagogai praktikai ir dėstytojai, turintys didelę pedagoginio darbo patirtį. Todėl motyvas, kad nėra valstybinės švietimo politikos ir ją formuojant nesitariama su pedagogais praktikais, manyčiau, yra nepagrįstas.
Švietimo įstatymo radikalios pataisos buvo priimtos lygiai prieš metus šioje salėje. Simboliška, kad praėjo lygiai metai - 1995 m. birželio 25 d. buvo pakeista labai daug šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymo straipsnių. Žinoma, pataisos buvo priimtos dėl pasikeitusios administracinės-teritorinės valdymo reformos. Dalis Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių funkcijų buvo perduotos apskritims.
Kartu norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad iš esmės buvo peržiūrėtas visas Švietimo įstatymas. Tai buvo puiki proga. Jeigu šiandien kai kurių Seimo narių ar visuomenės, ar pagaliau pačios ministerijos nepatenkina tai, reikia sutvarkyti įstatymą taip, kad jis galiotų ir būtų, žinoma, kryptingai vykdomas visose švietimo institucijose.
Nekalbėsiu, atsiprašau, apie 17 straipsnį - tikybos dėstymą, bet manyčiau, kad visi kiti pateikti straipsniai nėra esminiai ir neturi didesnės įtakos švietimo tolesnei plėtotei ar jos raidai.
Daug diskusijų sukėlė bendrojo lavinimo mokyklos struktūra. Siūloma Švietimo įstatymo pataisose įrašyti, kad pagrindinė mokykla yra devynmetė. Ankstesniame, dabar galiojančiame Švietimo įstatyme, yra nurodyta, kad bendrojo lavinimo mokykla yra 12 metų, kurią sudaro pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla. Tačiau norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, jog jeigu įrašytume dabar, kad pagrindinė mokykla yra devynerių metų, mes problemos, ar reformuotoji mokykla bus devynerių metų, ar dešimties metų, neišspręsime, kadangi įstatymas fiksuoja dabartinę padėtį. O dabar mūsų pagrindinė mokykla ir yra devynmetė. Todėl manau, kad diskusijos spaudoje yra be rezultatų. O pagal reformuotosios mokyklos perspektyvą palaipsniui turėtume pereiti prie dešimtmetės mokyklos (jeigu ji bus) tik 1990 metais. Problema yra aktuali. Mes šiuo metu atliekame eksperimentą Radviliškio rajone ir vienoje Šilalės rajono mokykloje. Rudenį apibendrinsime rezultatus ir pateiksime svarstyti Vyriausybei.
Manyčiau, jeigu Seimas priimtų šį įstatymą, tai pernelyg centralizuotų švietimo valdymą mūsų šalyje. Manyčiau, netikslinga Seimui pasilikti išimtinę teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti švietimo įstaigas, nes tai prieštarautų Biudžetinių įstaigų įstatymui, priimtam Seime, ir taip pat Vyriausybės nutarimui “Dėl švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo”, kuris priimtas tik kovo mėn. Tačiau tai gali turėti ir politinių atmainų. Pateiksiu pavyzdį. Jeigu būsimuosius rinkimus laimėtų Krikščionių demokratų partija, tai aktyviai galėtų pradėti steigti mokyklas savivaldybėse. Tai turėtų daryti steigėjas. Šio įstatymo pateiktos pataisos prieštarauja ir kitiems Seimo priimtiems įstatymams (ir dėl pavadinimo suteikimo, ir dėl kitų).
Sakyčiau, Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat kitos ministerijos ir Vyriausybė šioms įstatymo pataisoms nepritaria ir prašytų atsižvelgti į mūsų prašymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome registruotis. Registracija.
Net 104 Seimo nariai. Dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo, prašome pakelti rankas. Prašom pakelti rankas, ilgėliau laikyti ir skaičiuoti. Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Už - 44. Kas - prieš, prašom pakelti rankas. Prašom ilgėliau palaikyti. Prašom ateiti perskaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 53.
PIRMININKAS. Prieš - 53. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Susilaikė 4. Klausimui nepritarta. Dabar pagal Statutą tolesnės procedūros: atiduoti tobulinti komitetui ar grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės, ar atmesti. Prašom. Iš eilės. Čia balsavimas bus alternatyvus. Ar grąžiname tobulinti, ar atmetame? Ar aiški alternatyva? Aiški. Taigi pirmasis balsavimas. Kas už tai, kad būtų grąžinta tobulinti, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Už - 51. Kas už tai, kad būtų atmesta, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 53.
PIRMININKAS. Prieš - 53. Projektas atmestas. Klausimas baigtas. (Plojimai)
Kolega R.Bloškys. Prašau.
R.I.BLOŠKYS. Labai dėkoju. Mokslininkai neseniai nustatė, kad lietuviai turi tokį geną, kurio neturi kitų Europos valstybių gyventojai. Aš manau, jį reikėtų pavadinti taip: lietuviai susitinka, bet nesusikalba. Ačiū.
8sesija56p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės punktas - mokesčių įstatymų pakeitimai. Kviečiu pranešėją - ministrą A.Križinauską į tribūną. Pirmiausia dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo. Primenu, kad šitie įstatymai nagrinėjami ypatingos skubos tvarka. Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš susiorientavau, yra tiktai vieno Seimo nario pataisa 7 straipsniui, t.y. kolegos K.Jaskelevičiaus pataisa. Bet aš jo paties nematau.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, yra gerbiamojo Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymas, kad būtų visiškai neapmokestinamas pelnas, panaudotas kapitalo investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Šiam pasiūlymui šiuo metu negaliu pritarti. Bet iš esmės pasiūlymas teisingas. Ši nuostata jau yra įtraukta į naujai rengiamą verslo pajamų mokesčio įstatymą, kuris bus pateiktas Seimui svarstyti. Šiuo metu mes nesprendžiame papildomų lengvatų sudarymo, tai yra tiktai perkėlimas šiuo metu egzistuojančių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą. 1 straipsniui pataisų nebuvo. Galima priimti?
Kolega K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Yra Juridinio skyriaus pastabų, daug pastabų, rimtų pastabų, ir tegul pranešėjas pasako, kokias pastabas priima. Priiminėti su tokiomis pastabomis aš nematau jokios galimybės. Į Juridinio skyriaus pastabas žvilgtelkite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą klausiu: 1 straipsnį priimame ar ne? Priimta.
2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas. Pastabų nebuvo. Ar galime priimti? Priimta.
Dėl 3 straipsnio pastabų nebuvo. Jeigu yra kokių nors redakcinių pastabų, kurias teikia Juridinis skyrius, tai, žinoma, reikia suredaguoti pagal Juridinio skyriaus siūlymus. (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamasis kolega, mes ne kartą taip darėme, kad redakcines pastabas įrašome po to, jeigu tai nekeičia esmės. Dėl 3 straipsnio pastabų nebuvo. Ar galime priimti? Priimta. Prašau. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis ministre, aš noriu kolegoms priminti. Buvo registruotas ir mūsų komiteto teikiamas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Registracijos Nr.2110. Kada buvo prieita iki priėmimo procedūros, buvo atidėta, nes buvo kalbama apie tai, kad šitas klausimas bus svarstomas kompleksiškai. Aš žiūriu, jis nepateiktas dabar, bet jis yra registruotas ir aš galiu pasakyti, kad 3 straipsnio, arba 5 bazinio straipsnio, 1 punkto mūsų siūlymas buvo toks: po “komandiruočių išlaidas” pratęsti: “bei išlaidas darbuotojų aprūpinimo individualiomis ar kolektyvinėmis saugos darbe priemonėmis darbo aplinkos tyrimams ir jos gerinimui”. Aš suprantu, tada Biudžeto ir finansų komitetas tam prieštaravo, bet sakė, kad prie to grįšim. Aš noriu grįžti prie to, apsispręskim.
PIRMININKAS. Gal čia iš tiesų nėra esminis dalykas, gerbiamasis ministre, ir būtų galima šitą priimti?
A.KRIŽINAUSKAS. Kiek aš atsimenu, iš tikrųjų nesutiko ir komitetas. Aš nenorėčiau dabar taip staigiai padaryti išvadų, bet aš labai prašyčiau, kad jokiais būdais šio įstatymo nepapildytume jokiom papildomom lengvatom, nes mes tikrai pamesime visą sistemą. Nėra nieko naujo, o tik sukelta tai, kas šiandien egzistuoja. Visi papildomi klausimai - tikrai ne bėda ir gali eiti kaip papildomi pakeitimai.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs prieš. Kolega J. Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ten buvo net trys įstatymo projektai ir vienas, kur minėjo, Nr.2110. Tačiau tas klausimas yra tikrai išspręstas ir negrįžtamai, nes visi saugos klausimai yra, taip sakant, kaip kompleksinis straipsnis. Tačiau jis negali būti atskiras kaip kompleksinis, o reikia į jį žiūrėti pagal išlaidų straipsnius, o taip ir yra dabar 5 straipsnyje. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir atmetė, nes sumokėtas darbo užmokestis bus darbo užmokesčio straipsnyje, pagrindinių priemonių amortizacija bus pagrindinių priemonių amortizacijoje, medžiagos bus medžiagose ir t.t. Visas to siūlomo straipsnio turinys jau dabar yra esančiuose straipsniuose, tik ne kaip kompleksinis, o taip, kaip turi būti išlaidų apskaitoje. Todėl negalima pritarti ir Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė tada ir dabar sako tą patį, kad šitas klausimas yra išspręstas. Jeigu mes imtume gnaibyti, tai pas mus iš viso nebūtų jokios tvarkos, nes saugai reikėtų, remontui reikėtų, įsigijimui vėl reikėtų. Tai kas pas mus būtų? Nebūtų galo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pataisos iš tiesų negali būti priimtos. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl 3 straipsnio? Ne.
Dėl 4 straipsnio pataisų nebuvo. Priimta.
Dėl 5 straipsnio, man atrodo, yra K.Jaskelevičiaus siūlymai. Prašau.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš savo pasiūlymui teikiu labai didelę reikšmę ir štai kodėl. Pasiūlymas skamba taip: “Visiškai neapmokestinamas pelnas, panaudotas kapitalinėms investicijoms ir apyvartinėms lėšoms (trumpalaikiam turtui papildyti).” Reikalas tas, kad šiandien ta lengvata arba pelnas, panaudotas kapitalinėms investicijoms, apmokamas 10% mokesčio tarifu. Tačiau tai vis tiek neskatina investicijų. Ypač didelė problema yra su pelno panaudojimu apyvartinių lėšų papildymui arba trumpalaikio turto, kaip jis vadinamas, balanse. Šiandien, turint omeny labai sunkų kreditavimą, sunkias sąlygas ir kitus dalykus, verslininkams tai būtų nepaprastai reikalinga pataisa. Noriu pasakyti, kad opozicijos rinkiminėje programoje, aišku, tai nėra galutinis argumentas, yra numatyta siūlyti ir jau siūloma, kad būtent tas dalykas, pelnas, būtų neapmokestinamas. Aš manyčiau, nereikia laukti rinkimų, nereikia iš to daryti reklaminio rinkiminio šou, bet pasielgti kaip šiandien reikia ūkiui ir priimti šitą pasiūlymą. Tuo labiau kad pelno mokesčio visa suma bendrojoje biudžeto pajamų dalyje nedidelė - 8-9%, o turint omeny, kad pelnas, kuris bus skiriamas vartojimui, dividendams, bus apmokestinamas, tai aš manyčiau, kad ta dalis sudarys kokius 4-5%. Labai prašyčiau mano alternatyviam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys dėl K.Jaskelevičiaus siūlymo. (Balsai salėje)
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto pagal dabar galiojančius įstatymus visi tie mokesčiai yra įtraukti į biudžetą. Reikalai su biudžeto pajamomis ir taip sunkūs. Jeigu tikėtume Seimo nariu K.Jaskelevičiumi, kad tai sudarys 5%, tai jeigu iš valstybės biudžeto, tai maždaug apie 300 mln. Juk nėra taip paprasta dabar jų atsisakyti, kai mes ieškom galimybių, kaip perskirstyti maždaug tokį kiekį. Jeigu dar padarom tokį deficitą, tai, aš manau, kad dabar nepriimtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas remia kolegos siūlymą? Kolega M.Čobotas. Nematau. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Be jokių abejonių remiu pasiūlymą. Ir dar kartą noriu priminti, kad pono premjero M.L.Stankevičiaus Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad būtų neapmokestinamas pelnas. Tai jūs vykdote savo programą ar neketinate jos vykdyti? Kitų pataisų iki rinkimų jau nebus, tai, matyt, šitą pataisą, savo pasižadėjimą, reikėtų ir realizuoti. Na, aš vėliau kalbėsiu.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visi pramonininkai ir verslininkai su dideliu pasididžiavimu priimtų šitą nuostatą, kurią siūlo K.Jaskelevičius. Aš manau, kad ir visas Ekonomikos komitetas pritartų. Bet pažiūrėkim, ar mes šiandien galim draskyti biudžetą ir tą, ką mes esame priėmę. Tai viena. Antra. Čia yra santrauka visų tų įstatymų, kurie suvedami į vieną - mokesčių. Todėl aš tik prašyčiau vieno, kad mes galbūt protokoliškai įpareigotume Vyriausybę kuo greičiau parengti šituos papildymus, apie kuriuos kalbėjo A.Križinauskas. Manau, kad mes iki rudens sesijos juos turėtume ir galėtume svarstyti. O nuo kitų metų sausio 1 d. jos įsigaliotų. Šitą protokolinį sprendimą aš siūlyčiau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Kolegos, registracija.
Salėje - 64 Seimo nariai.
Mes balsuosime dėl K.Jaskelevičiaus pasiūlytos pataisos šio įstatymo 5 straipsniui, arba bazinio įstatymo 7 straipsniui. Kas remia K.Jaskelevičiaus siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti pagrindinis tekstas, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už - 9, prieš - 21, susilaikė 22. Nepritarta.
Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl viso 5 straipsnio? Prašom tada pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio pakeitimas? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš, taip pat.
Už - 39, prieš - 1, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.
Dėl 6 straipsnio pataisų nebuvo. (Balsai salėje) Minutėlę, užbaikim šitą. Pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, ar 6 straipsnį galim priimti, nes pataisų nebuvo? Priimta.
7 straipsnis. Galim priimti? Gerbiamasis ministre, aš labai bijau, kad liepos 1 d. jis neįsigalios. Kada mes jį paskelbsim? Prezidentas gali pasirašyti tik penktadienį, ne anksčiau, šeštadienį.
A.KRIŽINAUSKAS. Iš esmės tai nėra labai didelė bėda, nes kiekvienos dienos mokesčiai neskaičiuojami, bet iš principo iki liepos...
PIRMININKAS. Tada 7 straipsnis nereikalingas. Vadinasi, jis įsigalios normalia tvarka liepos 2 ar 3 d.
A.KRIŽINAUSKAS. Gerai.
PIRMININKAS. Dabar dėl protokolinio. Gal iš tiesų įrašom tokį dalyką, gerbiamasis ministre? Pasiūlymas Vyriausybei, kad greičiau pateiktų. Prašau.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad nereikia protokolinio pasiūlymo, nes, kaip gerbiamasis K.Antanavičius minėjo, programoje iš tikrųjų yra įrašyta, bet ne juridinių asmenų pelno mokestis, o parengti Verslo pajamų mokesčio įstatymą, numatant nuostatą, kad investicijos nebūtų apmokestinamos. Įstatymo projektas iš esmės jau baigtas ir vykdant pačios Vyriausybės programą jis bus pateiktas Seimui, be jokių abejonių. Programai Seime jau ir taip buvo pritarta, todėl nebūtina.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Antanavičius. Ministre, truputį galite prisėsti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad teks pritarti šitam įstatymo pataisymui, nes kai kurios mažytės, mažytės lengvatytės čia jau numatytos. Tačiau negalima sutikti su tuo, kad investuojamas kapitalas, pelnas, skirtas investicijoms, dar apdedamas 10% mokesčiu. Toliau. Vėl ta pati diskriminacija. Užsienio kapitalas neapmokestinamas, o štai savas kapitalas apmokestinamas dvigubai didesniais tarifais. Tiesiog yra nedora, nerimta ir neprotinga. Kuo savas kapitalas skiriasi nuo užsienio kapitalo, kodėl savi investitoriai blogesni už užsienio investitorius? Na, jeigu jau skatinam, tai skatinam visus, jeigu pritraukiam kapitalą, tai pirmiausia pritraukiam savo, o ne užsienio. Bet ką darysi, taip yra parengta, nieko dabar nepadarysi. Matyt, kad teks pritarti, bet aš norėčiau, kad būtų atsižvelgta ir į tas nuostatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien reikia pritarti pateiktam projektui ir dar kartą akcentuoti ir paprašyti Vyriausybės, kad būtų kuo greičiau pateiktos tos numatomos ir jų siūlomos lengvatos, t.y. lengvatos kapitalo investicijoms, galbūt kažkiek numatyti ir apyvartinių lėšų, surasti kažkokį mechanizmą arba formulę, kad būtų ir ta dalis su lengvatiniu apmokestinimu. Tada, aš manau, išspręstume didelę problemą, kaip sakant, kreditavimo neteklių ir kreditavimo trūkumus. Aš manau, kad šiandien pritarkim, bet vis dėlto prašykim Vyriausybės, kad rudens sesijos pradžioje šito Seimo sudėtis pradėtų svarstymą. Juo labiau kad realiai tai galės įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Dabar griauti biudžeto sandarą netikslinga ir esant tokiai sunkiai biudžeto situacijai būtų tikrai neprotinga. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas leidžia susisteminti juridinių asmenų pelno mokesčio apskaičiavimo patikslintas nuostatas, padaro visus mokesčių mokėtojus šiek tiek lygesniais įstatymui, o kartu bus galimybės pagerinti juridinių asmenų pelno mokesčio surinkimą. Įstatymo projektui pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš taip pat kviesčiau paremti šitą įstatymo projektą ir ypač dėl tos nuostatos, kad yra įvedama tvarka užsienio investicijoms. Dabar, tarkim, užsienio investuotojai pagal Užsienio investicijų įstatymą lyg ir turėjo lengvatas, tačiau valdininkai mokesčių inspekcijose bijodavo pasirašyti dėl kai kurių neaiškumų. Dabar šita tvarka reglamentuota ir kaip tik dėl to aš kviečiu balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš balsuosiu prieš įstatymą. Jokių esminių pataisų šiame įstatyme nėra, jokio reglamentavimo nėra ir mokesčių surinkimas nuo to nepagerės. Aš duodu savo beretę finansų ministrui, kad jis padarytų į ją vieną dalyką, jeigu tas Verslo įstatymas bus pateiktas šiame Seime. Tai yra dar vienas blefas. Labai gerai, jeigu jis bus pateiktas dar šiemet, bet aš tikrai įsitikinęs, kad jis bus pateiktas tik kitais metais. Mes vėl imamės prakaito sunkimo praktikos, ką mes darėm ketverius metus. Verslininkas negali atsistoti ant kojų, negali mokėti mokesčių, o mes čia gaudom kažkokias blusas. Ačiū.
PIRMININKAS. Man gaila tamstos beretės. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. (Balsai salėje) Gerbiamasis Zimnickai, jokių kalbų! Nėra laiko! Matot, kaip mes atsiliekam nuo grafiko? Jokių kalbų! Apie beretę prašome K.Jaskelevičiui paaiškinti atskirai.
Salėje - 66 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Už - 60. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 50.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 50.
PIRMININKAS. Atsiprašau, tada 51. (Balsai salėje) 51. Kas prieš? Yra vienas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 51 Seimo nariui balsavus už, 1 - prieš ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 3, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
8sesija56p svarstyti klausimai
Ministre, prašom į tribūną. Gerbiamieji kolegos, kitas įstatymas. Man atrodo, jam jokių pastabų nėra. Tai yra Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto Nr.2421. Pradedam priėmimo procedūrą. Man atrodo, pastabų nebuvo. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas nors balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, ar galim iš karto? (Balsai salėje) Galim. Gal apsieisime ir be kalbėjimo dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Galim. Gerai. Ačiū. Malonu.
Gerbiamieji kolegos, kartu prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 7, 15, 16, 24 ir 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Kolegos, 54 Seimo nariams balsavus už, vienam susilaikius Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
8sesija56p svarstyti klausimai
Ir trečiasis įstatymas, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis ministre - Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas.
Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Čia yra vienas esminis procedūrinis dalykas. Įstatymas vadinasi “Dėl kelių fondo įstatymo 2 straipsnio papildymo”. O kolega A.Vaižmužis Agrarinio komiteto vardu, jeigu aš teisingai supratau, siūlo šitą įstatymą keisti iš esmės. Prie 2 straipsnio dar pridėti 4 ir 6 straipsnių papildymus. Aš labai atsiprašau, šioje situacijoje yra naujas dalykas ir aš to negaliu teikti balsuoti. Čia turi būti atskiras įstatymas.
Gerbiamieji kolegos, aš jūsų labai prašau, jeigu tai yra tikrai principinis dalykas, tai tą galima įrašyti vos ne į kitos savaitės darbotvarkę, bet šiuo atveju mes turime priimti taip, kaip pasiūlyta. Gerbiamasis Vaižmuži, ar supratote?
Prašom. Centrinis mikrofonas.
A.VAIŽMUŽIS. Supratau. Aš tą projektą teikiau Agrarinio komiteto ir Žemės ūkio ministerijos pavedimu. Esmė buvo ta, kad mes buvome prašę nuo mokesčių atleisti, nuo transporto priemonių savininkų mokesčio (taip jis vadinasi) ir nuo kito - nuo mokesčio už melioracijos darbams skirtų mašinų ir mechanizmų pervežimą. Čia visiškai logiška. Pavyzdžiui, paimkime melioracijos darbus. Tas pat - biudžeto lėšos, skirtumas būtų 6 mln., bet sezoninius darbus... Jie patys atlieka kelių remontus, priežiūrą. Iki šiol per 16 tūkst. kelių patys sutvarkė, ir dabar mes jiems uždedame mokesčius už viršgabaritinių mechanizmų pervežimą. Būtų visiškai nelogiška.
O dėl savininkų mokesčių galiu ir taip pasakyti: žinau daug ūkininkų, daug kartų teko būti ūkininkų suvažiavimuose, bendrovėse. Ūkininkas turi privatizavęs kažkokią seną mašiną, už ją reikia vos ne tūkstantį mokėti, nors ji prastovi visus metus. Yra net tokių mašinų, pavyzdžiui, laidotuvių mašinos, kurias per metus gal vieną kitą kartą panaudoja, o už jas irgi savininkui reikia mokėti mokestį. Prašymas yra į tai atsižvelgti ir priimti mūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūs tarkite žodį, o aš po to dar dėl procedūrų.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš noriu informuoti Seimo narius, kad šis klausimas... panašiai toks teikimas buvo svarstytas praeitame Vyriausybės posėdyje. Tai buvo ministro V.Einorio teikimas per Vyriausybę. Gal ne visai tiksliai atitinka formuluotes, bet idėja ta pati. Iš esmės pirmą kartą nebuvo pritarta Vyriausybės posėdyje, tačiau ieškoma kompromiso. Buvo pasiūlyta dar patikslinti, ir Vyriausybė apsispręs. Bet čia kalbama apie visiškai naujas lengvatas, o tai susiję su Kelių fondo lėšų sumažėjimu, todėl klausimas kur kas rimtesnis. Šiuo metu tiesiog jokiais būdais nereikėtų spręsti kaip dėl paprasto papildymo. Vyriausybė turi aiškiai apsispręsti, ko jie atsisakys iš Kelių fondo, ko ji nedarys už tuos pinigus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo yra iš viso vienas straipsnis, ar galima apsieiti be kalbėjimo dėl balsavimo motyvų, nes čia įsigaliojimas tas pats, gerbiamieji kolegos? Įsigaliojimo nei tam, nei anam, nei trečiam mes negalime rašyti. Galime iš karto? Ar vis dėlto... (Balsai salėje) Ne. Mes negalime balsuoti, kadangi tai prieštarauja įstatymo esmei. Įstatymas yra dėl vieno straipsnio, o siūloma... t.y. dėl 2 straipsnio, o siūloma dar 4 ir 6 straipsnius papildyti. Tai yra kito įstatymo reikalas.
Kolega K.Skrebys. Prašau. Po to - M.Pronckus.
K.SKREBYS. Ne. Aš iš tikrųjų kviesčiau balsuoti už tą įstatymą, dėl kurio buvo sutarta. Buvo sutarta dėl ypatingos skubos tvarkos, bet būtent dėl to bazinio įstatymo. Tų naujų siūlymų turi būti visos procedūros: pateikimas, svarstymas ir t.t., o šiandien negalime šito daryti.
PIRMININKAS. Prašau. Ačiū. Ir M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Jeigu iš tikrųjų bus galima gauti tokį pažadą, kad kitą savaitę šitas įstatymas bus kaip atskiras įstatymas ir Vyriausybė greitai apsispręs, tai būtų galima, žinoma, balsuoti už tą dabar įstatymą, kurį pateikė gerbiamasis ministras, bet jeigu šitaip nebus daroma, kadangi čia yra daug paslėptų niuansų, tada, žinoma, mums yra sunkoka balsuoti dabar už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau kompromisą: jeigu Vyriausybė artimiausiu metu nepateikia, tai tada jūsų projektas įrašomas į darbotvarkę. (Balsai salėje) Bus kada, sesiją pratęsime, gerbiamasis Treiny! Visų bendru sutarimu.
V.V.ZIMNICKAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašau.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, na, iš tikrųjų mes jau pradedame kas dieną revizuoti biudžetą. Kelių fondas - tai irgi savotiškas biudžetas, kuris yra priimtas įstatymu. Iš tikrųjų mes turime pasižiūrėti, galbūt iš tų esamų šiandien Kelių fondo lėšų galima, sakykime, atiduoti melioracijos atitinkamiems darbams vykdyti, bet jokiais būdais ne taip, kad užsimanėme vidury metų, ir pradedame tą visą revizuoti. Todėl aš manau taip: iš tikrųjų tegul Vyriausybė procedūriškai pateikia, o Vyriausybė valdo ir Kelių fondą, ir visus kitus, todėl aš manyčiau, kad mums Seime tokių dalykų be Vyriausybės nereikėtų netgi įrašyti į darbotvarkę ir pradėti svarstyti. Iš esmės aš pritariu, kad melioratoriai prisideda, padeda ir t.t., bet tegul jie susitaria tarpusavyje, o šiandien balsuokime už bazinį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal tikrai sutarkime, kad balsuojame už šitą įstatymą, kurį pateikė Vyriausybė, o Vyriausybė pateikia papildomą įstatymo projektą. Jeigu ji ilgai delsia, mes turime laiko iš tikrųjų dar šitoje sesijoje bent pradėti nagrinėti tą projektą, kurį pasirašė kolega A.Vaižmužis. Ar galime taip sutarti? (Balsai salėje) Gerai. Tada, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymas? Kas - už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Už - 44. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 44 balsavus už, 1 - prieš ir 5 susilaikius Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. Ačiū, ministre.
8sesija56p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, kadangi gana sutartinai mes dirbame, aš siūlau apsispręsti ir dėl pirmojo... Ministre, nepabėkite, čia jūsų klausimas! Dėl darbotvarkės 1-4 punkto. Užsirašė kalbėti tik vienas kolega J.Listavičius. O ten, man atrodo, yra kiti tikrai neesminiai to PVM 23 straipsnio pakeitimai. Gal galime tada iš karto ir priimti? Galime? Aš nematau kolegos J.Listavičiaus. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta.
Ar galime priimti šiandien, t.y. ypatingos skubos tvarka? Galime. Ačiū. Tada pradedame priėmimą. Gerbiamasis ministre, buvo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas šiek tiek kitaip redaguoti ir kai ką išbraukti. Prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip. Aš susipažinau su Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu. Visiškai pritariu visiems siūlymams, išdėstytiems komiteto rašte. Tai nėra esminės pastabos, o jos tiesiog keliančios abejonių, patikslina vieną ar kitą punktą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, žodžiu, jūs...
A.KRIŽINAUSKAS. Sutinku su Biudžeto ir finansų komiteto visomis pastabomis, kurios ten išdėstytos.
PIRMININKAS. Ir 1 straipsnio pirmajai daliai, ir 6 punkto išbraukimui? Išbraukimui 6 punkte?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip. Ir antrojo nereikia, ir šeštame išbraukti “neturintiems ūkio subjekto statuso” - viskas yra teisinga.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galima balsuoti, kadangi priimtos Biudžeto ir finansų komiteto pataisos? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymas? Kas - už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Už - 42. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienbalsiai: 42 Seimo nariams balsavus už, niekam - prieš, niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis ministre. Ministre, vieną minutėlę! Čia tikrai pastaba buvo labai svarbi. Aš prašyčiau, kad jūs, kai teiksite Prezidentui pasirašyti įstatymo projektą, atsižvelgtumėte į tas redakcines pataisas, kurias siūlė padaryti mūsų Juridinis skyrius.
A.KRIŽINAUSKAS. Be jokios abejonės. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes išsprendėme visus klausimus, kurie buvo iki pertraukos, bet šiek tiek ne pagal grafiką, todėl aš siūlau pertrauką iki 12.25 val. Gerai. 12.30 val., be ne vėliau. 12.30 val. 1-5 punktas - kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
Pertrauka
8sesija56p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Dabar darbotvarkės 1-5 punktas - Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar kai kurie įstatymų straipsniai atitinka Konstituciją. Pranešėjas - J.Bernatonis. Prašom į tribūną. (Balsas salėje) Perskaitysime kelis kartus, nenusiminkite. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, trumpai, kadangi čia jūs dabar teikiate, kiek suprantu, antrąjį variantą.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, po to, kai buvo padaryta pateikimo pertrauka, atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, išsakytus pateikimo metu, mes su kolega Konservatorių frakcijos seniūnu A.Kubiliumi kartu suredagavome šį nutarimą iš naujo ir pateikėme kai kuriuos argumentus, kurie buvo išsakyti svarstant ir priimant tuos įstatymus. Siūlyčiau šį nutarimą priimti be redagavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad praėjusį kartą norėjo, bet nespėjo paklausti kolegos: A.Vaišnoras, A.Raškinis, A.Baskas, A.Endriukaitis, S.Malkevičius ir J.Beinortas. Tai štai iš eilės šitie Seimo nariai ir galės paklausti. Bet prieš tai prašome registruotis. Registracija!
61 Seimo narys. Kolega A.Vaišnoras - pirmasis. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš turiu prisipažinti, kad tiksliai neatsimenu savo klausimo formuluotės, bet man buvo nelabai aišku, kodėl mes turime duoti šitą įstatymą Konstituciniam Teismui, kai yra pakankamai LDDP narių parašų ir galima tai atlikti pagal visiškai kitą procedūrą? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BERNATONIS. Jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras teiraujasi, kodėl po to, kai grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kodėl dar siūloma kreiptis Seimo nutarimu. Apie tai yra išdėstyta aiškinamajame rašte. Kadangi Seimo narių grupės kreipimasis nesustabdo atitinkamų teisės aktų galiojimo, tiktai Seimo nutarimas, jeigu priimtų jį nagrinėti Konstitucinis Teismas, sustabdytų atitinkamų šių įstatymų straipsnių dalių, kurios minimos nutarime, galiojimą, todėl nesusidarytų aiškinamajame rašte minėtas negeras precedentas, kai praktiškai taikomos teisės normos patiems įstatymo leidėjams neišsiaiškinus, ar jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nesunku įsivaizduoti, kokios pasekmės būtų sukeltos, jeigu paaiškėtų, kad jos prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Kolega A.Raškinis irgi iš anksto buvo užsirašęs. Tada kolega A.Baskas. Prašom. Nematau. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, kas iš jūsų širdies plūsta: ar daugiau noras rūpintis darbo žmonių sveikata, ar daugiau rūpintis atitinkamų magnatų pajamomis ir išlaidomis, ar dar kas nors?
J.BERNATONIS. Na, matote, visų pirma aš norėčiau, kadangi klausimas daugiau retorinis, atsakyti labai trumpai ir taip: aš manau, reikia rūpintis ne tik fizine darbo žmonių sveikata, kaip jūs tai įsivaizduojate, bet ir dvasine darbo žmonių sveikata. (Juokas salėje) Pažeidžiant žmonių teises, negalima pasiekti dvasinės sveikatos, nes žmogus, kurio teisės yra apribojamos, jaučiasi nekaip. O kas yra draudžiama Konstitucijoje, jūs tai puikiai žinote, - tai yra išdėstyta 21, 31, 46 ir kitame straipsniuose. Šiuo atveju gauti ir skleisti informaciją galima apriboti įstatymu, bet jokiu būdu ne uždrausti. Aš manau, kad šis uždraudimas, kurio vienas iš iniciatorių jūs buvote, netarnauja žmogaus sveikatai, nes paprasčiausiai, kai nėra reklamos, žmogus nežino, ką sveika ir ką nesveika gerti.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš nebuvau užsirašęs. Turbūt čia mane kaip nors... Ai, šičia. Aš galbūt susilaikysiu nuo komentarų, nes jau apie mane ir taip čia visokias odes rašinėja. Manau, kad sprendimas bus kur kas geresnis, kai šitą klausimą spręs Konstitucinis Teismas, o ne Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega J.Beinortas. Nematau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visi, kurie turėjo paklausti, paklausė. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime spręsti procedūrinį dalyką. Čia yra nenorminis nutarimas, todėl galime iš karto ir svarstyti, ir priimti. Pirmiausia prašom registruotis. Ar pritariame po pateikimo? Prašom registruotis.
70 Seimo narių. Matyt, bus norima kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame, ar ne, todėl prašome vieną - už, vieną - prieš.
Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad šitas pasiūlymas turi didesnę logiką negu tie, kuriuos teikdavo Seimo nariai, t.y. L.Alesionka ir A.Endriukaitis. Todėl aš manau, kad nebūtų apkalbų dėl kai kurių Seimo narių ar vienokio, ar kitokio suinteresuotumo, tegul dėl šito sprendžia Konstitucinis Teismas. Aš pritariu ir siūlau balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Dabar vienas - prieš. A.Kubilius. Ne? Ne prieš. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik mes priėmėme Tabako kontrolės įstatymą, Alkoholio kontrolės įstatymą, ir staiga 68 Seimo nariai pajuto savo silpnybę ir teikia Konstituciniam Teismui, ar jie gerai padarė, ar ne. Svarbiausia tai, kad mūsų įstatymas, pavyzdžiui, Tabako kontrolės įstatymas, draudžiantis konkrečiai tabako reklamą, atitinka Europos konvenciją, kurią Lietuva yra pasirašiusi. Ar reikia dar pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą? Todėl aš siūlau atmesti ir neniekinti mūsų, Lietuvos Seimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Ar aišku? Kas - už, prašom balsuoti. Kas - prieš, taip pat.
Už - 33, plius 1 - 34, prieš - 22, 6 susilaikė. Pritarta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar diskusijoms užsirašė vienas, du, trys... septyni Seimo nariai. Prašom iš eilės.
A.Endriukaitis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 5 minutės.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi aš esu beveik įtikintas pono J.Bernatonio argumentų, taip pat žinomo blaivininko Č.Juršėno balsavimo už šitą nutarimą, tai man, aišku, labai palengvėja visas paaiškinimas.
Klausimai yra du: reklama ir informacija. Mes esame ir priiminėję įstatymus, kalbėję, kad informacija yra galima, būtina, privaloma, bet reklama yra visiškai kitas lygmuo, visai kitas interesas ir visai kitas reikalas. Aš dar kartą gerbiamiesiems parodysiu, esu kartą rodęs, bet gal ir užmiršot. Štai aš esu parsivežęs iš Suomijos informacinę knygelę, kurią aš gavau alkoholio parduotuvėje. Ten surašytos įvairios alkoholio rūšys, iš ko jos gaminamos, koks jų stiprumas, kokios kainos, iš kokios šalies ir visa kita. Ir dėl tokios informacijos aš neturiu jokių prieštaravimų. Ji gali būti ir tegul būna, ir tegul kiekvienoje parduotuvėje kiekvienas, kas nori, mokamai ar nemokamai gauna.
Tačiau klausimas yra toks, ką reiškia, sakysim, tokia informacija: ugnikalnis dūmija, ir parašyta, kad motina žemė taip pat rūko. Tai kokią čia pateikia informaciją, sakykit, geresnei “machorkai” ar blogesnei, pone Zimnickai? Kokia čia informacija, kad geresnis tas rūkalas ar blogesnis? Čia yra skatinimas ir pritraukimas naujos klientūros. Arba paimkim tokią reklamą. Štai gražios, nežinau, ar gražios, bet nuogos moterys. Taip pat yra parašyta: “Su tuo jūs paprasčiausiai galite gerai gyventi.” Ir štai yra cigarečių dėžutė. Tai kokia čia informacija? Tai nėra informacija. Tai yra kvietimas, raginimas paaugliams, jaunuoliams, vaikams priprasti prie šios produkcijos. Arba štai iš mūsų lietuviško laikraščio: “Ir neturiu daugiau ką pasakyti.” Štai moteris iškėlus kojas ir įsikandus atitinkamai reklamuoja...
PIRMININKAS. Iš kurio laikraščio - iš “Lietuvos aido” ar iš kurio kito?
A.ENDRIUKAITIS. “Raudonoji pašvaistė”. Čia yra klausimas toks, kad neteikiama informacijos, kiek dervų yra, kiek ko įdėta ir ko neįdėta, bet mes šitokią Lietuvą... Štai dabar jau Lietuva pasidaro “Marlboro” šalies... Čia kiti sako - Vytis. Pasidaro kiekviename Lietuvos miestelyje, kampelyje du metrai pločio, keturi metrai aukščio, nusikabinėsim visą Lietuvą... Štai jau man rodo pirštu, pakeiskim net šį Vytį Seime į “Marlboro” Vytį... Ir kokia čia reklama? Čia nėra informacija, čia yra sakymas, kad štai firma dirba, ir būkit visi malonūs, naudokitės jos paslaugomis. Todėl šis klausimas nepainiotinas. Man atrodo, kad iš tikrųjų pateikėjas galėjo paimti, paprasčiausiai pakeisti tuos įstatymo straipsnius arba visą įstatymą ir nežaisti. Jeigu leisit, dar pusę minutės.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Mes turim 1989 m. Europos konvenciją dėl televizijos be sienų. Atsiverskim tą konvenciją. Balandžio mėnesį ponas A.Taurantas Strasbūre šią konvenciją yra pasirašęs. 15 straipsnyje yra parašyta: “Neleidžiama reklamuoti tabako gaminių.” Reklamuoti. Ir paprastas atsakymas... Primenu dar, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos, kur buvo Madrido konferencijoje priimti dokumentai, rodo tai, jog mums nevertėtų priimti šitą reklamą, būtent visą Vakarų šlamštą, visas Vakarų srutas.
O dabar dėl laikraščių ar spaudos išsilaikymo klausimas yra kitas. Jeigu reikia, mes galim paremti, jeigu reikia, ieškokim lėšų iš biudžeto, jeigu reikia, apmokestinkim kažką ir taip galim palaikyti. Tačiau vargas Lietuvai ir vargas tam radijui ir tai televizijai, jeigu vien iš šio skausmo, ašarų, beprotystės ir prasigėrimo be sveikatos turėsim kokią nors kultūrą ar kokią nors valstybę. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, buvo malonu, kai buvo priimtas Tabako kontrolės įstatymas, Alkoholio kontrolės įstatymas, žmonėms atsirado viltis, kad tikrai Lietuvoje truputį bus reglamentuota tiek alkoholio prekyba, tiek reklama taip pat ir tabako kontrolės srityje. Tačiau staiga matome, kažkas metė jėgas, kurioms yra aktuali ši sritis, kažkas pelnosi iš žmonių nelaimės, iš žmonių ligos. Ir bandoma per Seimą, 68 Seimo narių nepriklausomai nuo frakcijų, teikti Konstituciniam Teismui suabejoti, ar, pavyzdžiui, tabako reklama per visuomenės informavimo priemones Lietuvoje reikalinga, ar ne.
Ir pažiūrėkime teikiamo nutarimo turinį. “Pagal Konstitucijos 25 straipsnio antrąją dalį žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją.” Mūsų Tabako kontrolės įstatyme nėra draudžiama reklamuoti, kaip čia griežtai uždrausta. Ten, kur prekiaujama tabako gaminiais, tegul būna informacija, kokie tau, rūkaliau, sveikesni tabako gaminiai, kurie mažiau kenkia tavo sveikatai. Tai nedraudžiama. Kam užsiimti populizmu ir klaidinti žmones? Tai yra leidžiama. Tačiau jūs norit paleisti per visuomenės informavimo priemones, kur prieinama visiems paaugliams. Kam čia teikiamas pagrindinis dėmesys? Paaugliams, dešimties-šešiolikos metų vaikams, mergaitėms, kad pasižiūrėtų kaip gražu, pabandytų, užrūkytų. Tas, kuris yra senas rūkalius, rūko “Primą”, “Pamyrą”, jo neįtikinsi, kad “Marlboro” ar “West” yra geriau rūkyti. Sakys, čia šiaudeliai, man duokit tik tuos. Tačiau jūs kreipiat pagrindinį dėmesį į tuos, kurie pradės rūkyti taip kaip narkomanai. Suaugę narkomanai niekada nevartoja narkotikų. Jie teikia vaikams, nemokamai suleidžia narkotikų. Aš, kaip medikas, gydęs narkomanus, tuos vaikus, žinau. Suleidžia narkotikų vieną, kitą kartą tam, kad vaiką įtrauktų į jų būrį. O po to tas vaikas jau yra narkotikų vergas, jis eina vogti, parūpinti pinigų tam tiekėjui, kuris aprūpina jį narkotikais.
Todėl man ir nesuprantama Seimo narių nuostata, kur 25 straipsnyje numatyta: “Leisti reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama... kaip tik įstatymu.” Tą mes ir padarėm Tabako kontrolės įstatymu, jeigu būtina apsaugoti žmogaus sveikatą. Tai mes tuo įstatymu ir apsaugom žmogaus sveikatą, kad nebūtų tai reklamuojama.
Kodėl jūs nekreipiat dėmesio į Konstitucijos 53 straipsnį, kuriame rašoma: “Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio.” Ar tabako produktas, dūmai, nekenkia aplinkai? Nekenkia, kai rūko laiptinėse? Įeina į kiekvieno žmogaus butą.
54 straipsnis. “Įstatymu draudžiama teršti orą.” Konstitucijos straipsnis ... užkerta. Tai kodėl jūs to straipsnio neįtraukėt, ar atitinka Konstituciją ir visa kita?
Todėl man nesuprantama. Mes Krikščionių demokratų frakcijoje svarstėm šį klausimą, aš turiu konkrečiai visą medžiagą su visais parašais tų, kurie teikia šį nutarimą Konstituciniam Teismui svarstyti. Mes tikriausiai per valdybą įpareigosime spaudoje konkrečiai paskelbti vardus visų tų, kurie nori, kad būtų reklamuojama tabako ir alkoholio tiek gamyba, tiek prekyba. Taigi galvokit, kas balsuosit už šį nutarimą. Mes jus įspėjam, kad taip bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom negąsdinti. Kolega V.Astrauskas. Prašom. Ruošiasi kolega V.Zimnickas. 5 minutės.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas svarstyti nutarimo projektas yra ne kas kita kaip dviejų įstatymų, būtent Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų, sustabdymas. Jis neturi jokio kito tikslo kaip tik sustabdyti šio įstatymo galiojimą, kol bus apsvarstytas tas klausimas Konstituciniame Teisme, nes paduota paraiška jau yra. Jeigu mes priimsim tokį nutarimą, tie du įstatymai negalios.
Dabar pažiūrėkim, kaip jie iš viso buvo priimti. Tabako įstatymo projektas buvo pateiktas 1993 m. sausio 11 d. ir priimtas 1995 m. gruodžio pabaigoje. 35 mėnesius buvo svarstomas tas įstatymo projektas! Jau metai kaip jis priimtas. Jeigu paimtume Alkoholio įstatymo projektą, jis buvo pateiktas 1993 m. lapkričio mėnesį, priimtas po 18 mėnesių. Taip sakant, irgi daugiau kaip metai, kai šis įstatymas priimtas. Ir reikia pasakyti, kad negalioja įstatymas todėl, jog buvo užrašyta: nuo liepos 1 d. (vadinasi, daugiau kaip po metų) įvesti reklamos ribojimą. O Tabako įstatyme nebuvo numatyta net data, jau seniai reklama turėjo būti uždrausta. Jos neturėjo būti nei miestuose, nei gatvėse, nei laikraščiuose, nei žurnaluose. Niekas nekelia klausimo, kodėl tai nevykdoma. Juk tai yra tiesiog nusižengimas. Vadinasi, niekam nerūpi, kad priimtas įstatymas nevykdomas, - tvarka, gerai, nevykdomas. Dabar atgaline data norima sustabdyti jau oficialiai. Jeigu Seimas priims tą nutarimą, tai reikš, kad bus sustabdyti tie du įstatymai.
Kodėl niekas nekelia klausimo, kad 1994 m. lapkričio 22 d. buvo priimta rezoliucija vardiniu balsavimu, 49 balsais už, prieš 9, 15 susilaikius. Perskaitysiu tą rezoliuciją. “Dėl alkoholio ir jo produktų gamybos, importo, eksporto bei didmeninės prekybos valstybės monopolio. Šiuo metu, kai valstybei trūksta būtiniausių lėšų švietimui, mokslui, kultūrai, medicinai bei socialinėms reikmėms, neleistina, kad įplaukos iš verslo alkoholiu atitektų privatiems asmenims, o ne valstybės biudžetui. Dėl to būtina kuo skubiau dar šioje sesijoje (tuo metu) priimti Alkoholio kontrolės įstatymą, kuriame būtų numatytas alkoholio ir jo produktų gamybos, importo, eksporto bei didmeninės prekybos valstybės monopolis.” Kodėl niekas nekelia klausimo, kodėl Vyriausybė nevykdo šios rezoliucijos? Ar nereikalingi pinigai šiems reikalams? Jau net kartą buvo paskaičiuota, kiek tų pinigų būtų gauta. Niekam nerūpi, nė vienai frakcijai - nei LDDP, nei konservatoriams, kurie dabar nori pratęsti šio įstatymo negaliojimą, tų abiejų įstatymų negaliojimą. Nėra jokios abejonės, kad Seimas, taip ilgai svarstydamas tuos du įstatymų projektus, juos priėmęs ir taip toli atidėjęs jų įgyvendinimą ir dabar keldamas klausimą, kad tie įstatymai būtų dar nevykdomi, jau oficialiai priimtu Seimo nutarimu kreipiantis į Konstitucinį Teismą... Tai rodo, kad Seimas tarnavo ne žmonių sveikatos reikalui, ne tiems žmonėms, kurie kovoja, kad Lietuva būtų sveika, o tiems, kurie nori turėti pelno. Aišku, čia yra asmeniniai interesai. Ir tai nerūpi nei dešinei, nei kairei pusei.
Todėl aš noriu pasakyti, kad šis pateiktas nutarimas yra blefas, kadangi ten parašyta, jog “Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymais draudžiama gauti ir skleisti informaciją apie alkoholio ir tabako gaminius” ir t.t. Parodykit, kurioje vietoje tai yra parašyta bent viename iš tų įstatymų, kad draudžiama gauti ir skleisti informaciją. Tai kam reikia blefuoti, kam reikia apgaudinėti save patį? Nėra tokio punkto tame įstatyme...
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
V.ASTRAUSKAS. Todėl aš manyčiau, kad tai būtų tiesiog Seimo orumo pažeidimas, jeigu mes priimtume šį įstatymą. Tai būtų pasityčiojimas iš viso to darbo, kuris buvo daromas tiek mėnesių, tiek svarstyta, tiek sugaišta laiko, o dabar vėl viską paversti juokais, pasijuokti iš savęs. Aš labai prieš. Manau, kad jokiu būdu negalima priimti šio nutarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašau. Ruošiasi V.Andriukaitis.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes iš tikrųjų be reikalo čia kaitinam tas aistras dėl siūlomo nutarimo projekto. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų mes pasitikrinkim. Yra siūloma, kad būtų ne mūsų, ne kažkokio L.Alesionkos, ne kažkokio V.Astrausko, ne kažkokio K.Kuzminsko ar A.Endriukaičio iniciatyva priimtas įstatymas, o kad būtų iš tikrųjų pasižiūrėta, ar tas priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, ar iš tikrųjų mes priimdami šį įstatymą pasielgėm taip, kaip priklauso pagal Konstituciją. Todėl aš manyčiau, jeigu bus pateikta Konstitucinio Teismo išvada, tada mes visi turėsim aiškią, gerą nuostatą. O dabar pasižiūrėkim iš šalies. Pasižiūrėkit, kiek yra sponsoriaujama būtent tabako, alkoholio kompanijų įvairiuose kultūros, sporto renginiuose. Dabar mes juokiamės iš jų, ir jie iš mūsų juokiasi. Sako taip: mes galim duoti jums kažkokią pelno dalį, mes galim padėti, įsitraukti į šiuos renginius, bet jūs patys šito nenorit ir tiesiog paliekat jiems... Tai jūs paliekat jiems tuos milžiniškus pelnus, taip? Pagalvokit. Todėl aš manyčiau, kad čia nereikėtų... Ir dar kartą siūlau pritarti šiam nutarimo projektui, greičiau pasiųsti į Konstitucinį Teismą ir tegul Konstitucinis Teismas nusprendžia, kiek mes teisūs ir kiek mes klystam.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis frakcijos vardu. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia aš norėčiau, kad būtų išlaikyta eilės tvarka ir nebūtų nutrauktos diskusijos. Aš kalbu frakcijos vardu, bet žinau, kad dar yra keletas kalbėtojų prieš mane.
PIRMININKAS. O čia jau Seimas spręs. Aš tamstai suteikiu taip, kaip jūs užsirašėt. Tai jūs kalbėsit ar ne? Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nėra abejonės, kad Seimo turėtų būti svarstomas lobistinės veiklos įstatymas. Toks lobistinės veiklos įstatymas buvo parengtas 1992 m. ir, aišku, jeigu jis galiotų šiandien, būtų labai akivaizdu pamatyti, kiek Seimo narių iniciatyvos atitinka klasikinę lobizmo praktiką. Ir akivaizdu, kad šiuo atveju pinigai, reklama, rinkimai ir visuomenės informavimo priemonės yra vienintelis ir teisingas blokas, kuris praktiškai atskleidžia šios iniciatyvos politinę prasmę. Nėra abejonės, kad tie, kurie pyksta, jog LDDP ir konservatoriai yra broliai dvyniai, gali šiandieną patirti dar vieną dvynių veiklos pavyzdį. Ir šiuo požiūriu galime būti labai atviri ir sąžiningi iki galo. Jeigu 68 Seimo nariams iškilo problemų dėl atitikimo Konstitucijai, tai pirmiausia, aišku, jie galėjo tai beveik per metus laiko puikiai išspręsti. Buvo metų laiko tarpas, iki 1996 m. liepos mėnesio buvo galima į Konstitucinį Teismą kreiptis mažiausiai keturis kartus. Ir būtų suspėta. Deja, dabar matyti, kad rinkimai čia pat, terminas čia pat, liepos 1 d. ant nosies, na, ir reikia padaryti ėjimą žirgu. Aišku, ponas J.Bernatonis, kaip filosofas, demonstruoja tribūnai tipinį scholastikos pamokslą. Žinoma, jis tai įvaldęs. Tarybinė metodologija jam suteikė teisę užsiimti scholastika ir pamėginti pateikti klausimą taip meistriškai, kad nesimatytų takoskyros tarp to, kas yra reklama, ir kas vadinama informacija. Norėčiau ponui J.Bernatoniui priminti Tarptautinių žodžių žodyną ir visus kitus dalykus ir įsitikinti, kad sąvokų aiškumas yra filosofo brandos amžius, o sąvokų painiava, deja, verčia filosofą dar tobulintis.
Dabar kalbėkime toliau. Aišku, yra labai gražu, kai mes kalbame, jog jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų, kas gi tuomet bus, kas atlygins nuostolius. O jeigu Konstitucinis Teismas nepripažintų, kas gi tuomet bus? Tuomet ta žala, kurią mes turime dėl alkoholio ir tabako vartojimo patirties, ir toliau bus didinama. Tai kas tada kompensuos nuostolius? Šiuo atveju nuostoliai turi būti skaičiuojami. Ir tie nuostoliai, kuriuos tauta patiria dėl alkoholio ir tabako žalos. O jie yra milijoniniai, milijonų milijoniniai, jie yra daug didesni, vien invalidumas dėl vėžio nuo tabako... Tegul ponas V.Zimnickas, kaip Ekonomikos komiteto narys, paskaičiuoja, kiek tai išeina valstybės biudžetui ir mokesčių mokėtojams. Jeigu remsimės ekonominiais kriterijais, vargu ar jūsų lentynėlė persvers tas baisias pasekmes, kurias tauta turi dėl šių didžiųjų nelaimių. Aš turiu omenyje ekonomines pasekmes.
Dabar toliau. Seimo nutarimas parengtas tam, kad patys įstatymų leidėjai galėtų pasitikrinti. Ne. Seimo nutarimas parengtas tam, kad Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą būtų sustabdytas šių įstatymų vykdymas, nes pasitikrinti užtenka parašų, be Seimo nutarimo. 68 Seimo nariai gali drąsiai pasitikrinti, ar jie klysta, ar ne. Šiuo atveju dar viena įdomi teisinė pamoka. Niekas negali patraukti atsakomybėn tų, kurie vykdo įstatymą, net jeigu jis yra blogas. Jeigu įstatymas yra, tai, deja, argumentuoti, kokie galimi nuostoliai, - teisiškai neišlaiko jokios kritikos. Tik teismas gali pasakyti, kad jeigu blogas, - tvarka, nustoja galioti, bet tai nereiškia, kad reikėtų kompensuoti už tai, ko įstatymas nebuvo numatęs. Taigi, kolegos, čia argumentų nėra, rimtų argumentų nėra. Yra politiniai ir susitarimo argumentai. Juos ir vykdykite. Nėra abejonės, kad tie, kurie balsuos, dar kartą įrodys, kad vienus per rinkimus gali remti “Marlboro”, kitus - “Philip Morris”. Aš manau, kad ir “Lietuvos aidui”, ir kitiems Lietuvos dienraščiams reikia pajamų iš alkoholio ir tabako reklamos. Esu įsitikinęs, kad lygiai taip pat labai sudėtingoje padėtyje yra kitos visuomenės informavimo priemonės. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, - gerbiamieji Seimo nariai, skaičiuokite didesnius kaštus, kurie už to slypi.
Socialdemokratų frakcija nepritaria šitam Seimo nutarimui. Jis skatina Seimo narius įteisinti savo konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Prašau. Tai yra logiškas ir teisingas ėjimas. Mes labai apgailestaujame, kad 68 Seimo nariai šitaip vėlai susigriebė. Tiesiog neišpasakytai liūdna, kada Tautos atstovai šitiek delsė, delsė beveik metus laiko ir likus dviem savaitėm bando paskubom įteikti šitą nutarimą. Tai vargas tokiems Tautos atstovams, kai jie per tokį laikotarpį nesugeba išdėstyti savo jėgų. Tai tiesiog liūdna. Jeigu jiems buvo neaišku, mes galėjome paskatinti, kad jie anksčiau būtų kreipęsi. Be to, tie Tautos atstovai, kurie ten pasirašė, ne visi mano taip, kaip J.Bernatonis, yra abejojančių. Vieno logika yra ta, kad gerai, tegul dar Konstitucinis Teismas pasako. Kito logika - galbūt taip. O trečias yra įsitikinęs, kad prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, net ir parašai nėra vienodos motyvacijos. Bet motyvacija yra vienintelė - priimkime greitai Seimo nutarimą, nes reiks laimėti ateinančius Seimo rinkimus, o tam reikia pinigų. Ir šitie pinigai, aišku, labai įdomūs.
Aš siūlau dar kartą - priimkime lobistinės veiklos įstatymą. Būtų daug logiškiau ir viskas pagal taisykles.
Socialdemokratų frakcija nepritaria šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašė kalbėti 7 Seimo nariai. 5 kalbėjo. Dar nori kalbėti 2 Socialdemokratų frakcijos nariai. Gal sutiktumėt kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ne. Tai, jeigu nutrauksime, vis tiek vienas galės kalbėti. Tai gal vieno užtenka? Ne. Prašau. Bet kol nutraukinėsime, jie jau būtų baigę kalbėti. Prašom registruotis. (Balsas salėje) Dėl balsavimo motyvų bus kalbama.
88 Seimo nariai. Ar remia kas siūlymą nutraukti diskusijas? (Balsai salėje) Remia. J.Pangonis remia. Todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad diskusijos šituo klausimu būtų nutrauktos? Prašom balsuoti.
Už - 48, prieš - 24, 6 susilaikė. Diskusijos nutraukiamos. Kolega N.Medvedevas vis tiek turi teisę kalbėti. R.Dagys? Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną šito įstatymo pateikimo aspektą, ir ypač mūsų masinės informacijos priemonių atstovų. Šitaip pateiktas projektas iš esmės pasmerkia bet kokią galimybę reglamentuoti reklamos panaudojimą, kai kurių alkoholinių gėrimų po 23 val. vakaro ir pan. Nes visiems aišku, kad Konstitucinis Teismas, žinoma, priims neigiamas išvadas šiuo klausimu, nes Konstitucijoje aiškiai parašyta, jog reklama gali būti ribojama įstatymo. Ir jūs puikiausiai visi tą žinote. Šiuo atveju projektas yra pateiktas taip, kaip spręsti nieko nesprendžiant ir kartu įgyti masinės informacijos priemonių palankumą. Vienas aspektas. Antras aspektas - finansavimas. Čia, kaip visada, šitos dvi frakcijos sutaria. Finansavimo šaltiniai panašūs. Kai bus atmestos šitos nuostatos, Seimas vargu ar grįš kada nors prie šito įstatymo svarstymo, ir nieko jūs čia šiandien nereglamentuosite.
Antra. Jeigu mes kalbame apie masinės informacijos priemonių svarbą, jų įsitvirtinimą, dabar jos turi pakankamą žmonių pasitikėjimą. Labai lengva sugriauti tą pasitikėjimą, ir negalima ant blogo pagrindo kurti savo populiarumo vien dėl to, kad būtų gauta 20 ar 30% papildomų pajamų. Masinės informacijos priemonių įstatyme, kuris priimtas, yra sukurti specialūs fondai, kur numatomos galimybės remti įvairias programas. Ir tai turėtų būti galimybė kuriantis nepriklausomai spaudai remti masinės informacijos priemones. Jeigu valstybė imasi kažkokių apribojimų, logiška, kad galima svarstyti ir paramos klausimą. Taip mes nubraukiame viską, kas tik šiuo atveju gali būti padaryta.
Projektas pateiktas (čia jau ne vienas kalbėjo) tik tam, kad būtų nukeltas klausimo sprendimas. Neįgyvendintas ankstesniųjų įstatymų vykdymas, toleruojamas teisinis nihilizmas - ir visi patenkinti, tarp jų ir masinės informacijos priemonių atstovai. Kurgi jūsų principingumas kovojant prieš visus nusikaltimus? Jūs mane stebinat. Giliai stebinat. Kaip galima tokiu pagrindu kurti savo... vienu momentu būti principingiems, kitu atveju - neprincipingiems. Aš suprantu, konservatoriai keičia savo nuomonę, jie visada tokius dalykus darė. Čia mūsų nestebina. Bet jūs ką šiuo atveju darote? Taigi siūlau Seimo nariams nepasiduoti tokiems trumpiems sprendimams, paskaičiuoti kaštus ne vien tik masinių renginių, kuriuos parems arba neparems reklama, “išmes” 10 tūkst. ar “neišmes” 10 tūkst. koncertui. Tuo tarpu kai mes skaičiuojame, kiek kainuoja sveikatos apsauga, mes turime “išmesti” milijardus. Tai čia niekas to neskaičiuoja. Dėl vieno ar kito milijono, kuris užtikrina reklamos rinką, iš tabako ir alkoholio sudaro daugiausiai 10 mln. Lt, mes aukojame milijardus. Argi tai ekonomika? Ar tai yra supratimas? Reklama nukreipta ne į tuos, kurie dabar pasirinks, kurie dabar geria ar negeria, rūko ar nerūko, bet ir tuos, kurie ateina, užauga. Mes jau praradome šitą kartą, jeigu vienam žmogui kaime... vienas vyras išgeria vidutiniškai 0,5 l per dieną, tai mes jau praradome šituos žmones. Bet pažiūrėkime, kas bus ateityje. Ar mes visiškai norime prarasti savo genofondo, kai lietuvių vis mažėja. Per daug sudėtingus klausimus sprendžiam...
PIRMININKAS. Laikas.
R.J.DAGYS. ... kad vien tik rinkimų kampanija galėtų nusverti, balsuoti taip arba ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, ir dėl balsavimo motyvų. Registracija. Taip. Dėl balsavimo motyvų bus kalbama. Užsirašė kolegos: A.Baskas, A.Patackas, K.Jaskelevičius, V.Zimnickas. Galės kalbėti du. Vienas - už, vienas - prieš. (Balsai salėje) O kaip kitaip? Po svarstymo vienas - už, vienas - prieš. Toks Statutas, gerbiamasis Patackai. (Balsas salėje) Ne. Pirmas užsirašė A.Baskas. Prašom nepainioti. 83 Seimo nariai. Gerbiamasis A.Patackas... Aš nežinau, kaip kas kalbės, tuoj matysime. Kolega A.Baskas. Pirmasis. Centrinis mikrofonas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji! Man labai nepatinka reklama, rodoma per televiziją. Kadangi nuskurdintoje šalyje ji yra daugiausia turtingiems. Bet aš žinau, kad be reklamos neįmanomos nepriklausomos nuo valdžios masinės informavimo priemonės. Neįmanoma iš principo. Jeigu mes uždraudžiame reklamą, tai galima sakyti, kad valdžia paima į savo rankas visas masinės informacijos priemones. Man reklama, sakau, nepatinka. Turtingoje šalyje tokia reklama suprantama. Bet aš nematau galimybės jos atsisakyti, nes matau, kaip ta reklama išlaisvina visuomenės informacijos priemones nuo valdžios. Atsiranda valdžios kontrolė ir atsiranda galimybių, kad ta valdžia žiūrės daugumos žmonių interesų. Žiūrėkime į priekį, ne tik į šios dienos padėtį. Aš ne už tai, kad reklama būtų leidžiama be jokių apribojimų. Įstatyme parašyta - reklama draudžiama. Vadinasi, kertam šaką. O reklama turi būti ribojama, bet nedraudžiama. Todėl aš pritariu, kad mes pasiaiškintume. Mes tada neįsigilinome į visas puses, visas pasekmes.
Dabar dėl įstatymo sustabdymo. Jo galima ir nestabdyti. Bet pažiūrėkime, kokių jis davė pasekmių. Jis davė blogų pasekmių, kurios buvo prognozuotos policijos, priimant šitą įstatymą, kad sumažės valstybinės degtinės vartojimas ir padidės “pilstuko” vartojimas. Tokias pasekmes ir turime. Atsiprašau. Jeigu laikas baigiasi, atsiprašau.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas. Prašom. 2 minutės. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. O kolegos A.Baskas, A.Patackas, K.Jaskelevičius, V.Zimnickas užsirašė pirmieji.
A.V.PATACKAS. Neseniai teko važiuoti labai gražiomis Lenkijos vietomis, per Prūsiją. Ir pačiame gražiausiame kraštovaizdyje, ten, kur kelio posūkis rodo seną prūsišką gamtovaizdį, matydavosi tik vienas akcentas - 3x5 m apšviestas dieną ir naktį “Marlboro”. Viena iš esminių trečiojo pasaulio šalių atributų yra kaip tik šitos reklamos. Anksčiau mūsų pakelės, peizažai, mūsų galvos buvo “užkištos” raudonomis drobėmis. Dabar vietoje jų mes turėsime kitus akcentus ir kitą stilistiką, atributiką. Todėl aš noriu pasveikinti tuos, balsuosiančius už šį įstatymą, su šito lietuviško kraštovaizdžio ir lietuviško mentaliteto, ir mūsų visos sąžinės pokyčiais. Toliau noriu pasveikinti buvusius (...) bičiulius, kuriems šitas įstatymas, tas menkas įstatymėlis apie tabaką, bus jų sąžinės, jų idealizmo, ištvermės išbandymas.
Noriu pasakyti, kad blefas yra įrodymų grandinė apie tai, kad ši reklama gali tarnauti kam nors geram. Pavyzdžiui, sveikatos labui. Viena vertus, yra rūkoma, o kita vertus, tie pinigai skiriami sveikatai. Tai vienas iš tokių moralinių blefų, labai populiarių ir labai nuvalkiotų. Kitas blefas yra tai, kad reklama tarnauja firmoms, t.y. paskirų firmų interesams. Visas reklamos smaigalys (kiekvienas tą žino ir kiekvienas supranta) yra pabandyti. Jis yra nukreiptas į tą mūsų kompleksuotą jaunimėlį, kuris, norėdamas užsitvirtinti, turi tik vieną būdą - užrūkyti cigarą. Mes tą cigarą jam per prievartą norime įgrūsti. Todėl blefas yra ir tai, kad spauda išsilaikys tik šitos reklamos dėka. Vargas tai spaudai, kuri gyvuos šitos reklamos dėka. Tai tokia spauda moraliniu požiūriu nieko gero negali atnešti. Čia skirta visiems mūsų Sąjūdžio laikų redaktoriams... Prašau manęs nenutraukinėti! Aš baigsiu tada, kada baigsiu.
PIRMININKAS. Laikas.
A.V.PATACKAS. Pernelyg rimti dalykai! Ir todėl baigdamas noriu paprašyti Krikščionių demokratų frakcijos vardu vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Pirmiausia mes turime pritarti po svarstymo, o po to tarsimės dėl vardinio balsavimo. Kas už tai, kad būtų pritarta šio nutarimo projektui po svarstymo? Prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat. Balsavimas pradėtas. (Balsas salėje) Ne. Pirma po svarstymo. Po to.
48 - už, 24 - prieš, 7 susilaikė. Pritarta po svarstymo.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl vardinio balsavimo. Prašom pirmiausia registruotis. (Balsai salėje) Bus, bus. Prašom registruotis.
88 Seimo nariai. Gal išties pirma dėl balsavimo motyvų, o po to jau tarsimės dėl vardinio balsavimo. Iš anksto užsirašė kolega K.Jaskelevičius, V.Zimnickas ir plius A.Kubilius. Kolega K.Jaskelevičius pirmas. Keturi - už, 4 - prieš. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš ketinau neparemti šio nutarimo projekto, nes manau, kad tai ne pati geriausia forma šiai problemai spręsti. Bet po šventųjų socialdemokratų kalbų, ypač po ryškios ir ugningos visų rūšių filosofo gerbiamojo A.Endriukaičio kalbos, kai ten, kur tikrai, atrodo, visi dalykai yra tokie aiškūs, bet - ne, reikia visus apkaltinti korupcija, pirkimu, besirengimu rinkimams. Aš nustebau. Kodėl jūs, kolegos socialdemokratai, visom keturiom rėmėt Šiaulių ekonominės zonos sukūrimą, kur tikrai matosi, taip sakant, “kyšančios ausys”? Tai vienas dalykas. Gerbiamasis A.Endriukaitis kalbėjo, kokią žalą, kiek miršta nuo rūkymo ir persigėrimo, tačiau kodėl jis nesakė, kiek serga ir miršta nuo persivalgymo? Pažiūrėkit, koks lieknas į Seimą atėjo L.Alesionka, koks lieknas buvau aš. Ir dabar į ką mes panašūs? (Juokas salėje) Nuo persivalgymo, nuo nejudėjimo. Ar tai ne problema? Šiandien bus svarstomas Maisto įstatymo projektas. Pateikėjas - L.Alesionka. Aš būtinai reikalausiu, kad būtų įtrauktas skyrius dėl persivalgymo draudimo ir pan. Dabar aš pritarsiu šiam nutarimo projektui ir kviečiu kitus.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Socialdemokratai - kaip vėjo, stipraus vėjo lankstomi jauni medeliai: kur jiems patinka, jie visi - už, o kur - jau nelabai, arba vieno žmogaus įtaka, be abejo, jau pasiduoda į kitą. Nėra nuoseklumo. Aš siūlau pritarti šitam siūlomam įstatymo nutarimui, ir tegul Konstitucinis Teismas sprendžia, kiek Seimo nariai buvo teisūs ir kiek ne. O tada jau bus galima skelbti ir pavardes.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų keista dar kartą, kai kova su rūkymu ar alkoholizmu susiveda į kovą su reklama. Ir audringai pasisakantys prieš reklamą, akivaizdu, norėtų būti vadinami kovos su alkoholizmu ir rūkymu vedliais, bet jie nebus jais vadinami, nes kova su reklama nėra kova su alkoholizmu ir nėra kova su rūkymu. Tokios kovos iki šiol nėra ir nesimato, kad ji artimiausiu metu atsirastų, nes atrodo, taip ir liks vien tik kovojimas su reklama. Prisijungdamas prie pono K.Jaskelevičiaus, aš noriu pasakyti, jog reikėtų kovoti ir su automobilių reklama, nes tiek žmonių, kiek žūva avarijose ir vairuodami automobilius arba pakliuvę po jais, tai turbūt tikrai viršija mirštančių nuo rūkymo ar nuo persivalgymo žalos skaičių. Aš manau, kad šiandien iš tikrųjų per daug iečių laužome, nes kalbame ne apie reklamos žalą ir ne apie reikalą uždrausti arba leisti reklamą, o kalbame apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Ir niekaip negaliu suprasti, kodėl tokio kreipimosi bijoma. Aš netgi siūlyčiau reklamos draudimo šalininkams pritarti šitam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, kad vieną sykį būtų sustatyti visi taškai ant “i” ir baigtųsi visos diskusijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galutinai įsitikinau, kad šis nutarimas reikalingas vien tik tam, kad būtų ir toliau nevykdomas Alkoholio kontrolės įstatymas ir Tabako kontrolės įstatymas. O Tabako kontrolės įstatymo normos dėl reklamos jau turėjo galioti, tačiau niekas nekontroliuoja, nieko nedaroma. Panagrinėkime medžiagą, kuri yra pateikta Konstituciniam Teismui. Kokiais straipsniais tai argumentuojama? Tikrai konstitucinis straipsnis nepripažins, kad tai yra konstitucinis pažeidimas. 29 straipsnio antroji dalis: “Žmogaus teisių negalima varžyti, teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo, pažiūrų pagrindu.” Tai parodykite, kur čia tabakas ir alkoholis kam nors prieštarauja? “Gauti informaciją apie legaliai parduodamus alkoholio gėrimus ir tabako gaminius”. Mes lyg ir ribojame. Ne. Kaip tik visa informacija yra, kur pardavinėjami tabako gaminiai, kur alkoholis pardavinėjamas, kur koks geresnis tabakas, kur alkoholis geresnis.
46 straipsnio trečioji dalis: “Nustatyti, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.” Tai labai gražus konstitucinis straipsnis. Ar alkoholis ir tabakas tikrai tautos gerovei atstovauja? Sakoma, kad reklama neturi niekam jokios įtakos. Prašau. Patys parašote: sprendžiant ginčytinų teisės aktų atitikimą Konstitucijai, būtina turėti omenyje tai, kad rinkos ekonomikai reklama yra vienas iš veiksnių, tiesiogiai darančių įtaką gamybos augimui. O kieno sąskaita? Taigi tų vaikų ir paauglių sąskaita, kad jie prarūkys savo gyvenimą. O mes džiaugsimės, kad gamyba didėja. Tai gaminkime aguonos galvučių narkotikus, kitus hašišus vežkime į Lietuvą ir džiaukimės, trinkime rankomis, kad Lietuvos pramonė ir ekonomika gerėja. Todėl mes, Krikščionių demokratų frakcija, kaip sakė A.Patackas, reikalaujame vardinio balsavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Man atrodo, kad būtų labai krikščioniška, jeigu tuomet, kai Seimas nežino, suklydo ar nesuklydo, pats pasitikrintų ir taip ištaisytų savo klaidą. Tiems, kurie aktyviai kovoja su alkoholio ir tabako reklama, noriu priminti, kad draudžiamas vaisius yra visuomet saldesnis. O tiems, kurie man aiškino, jog pavėluotai siūlomas šis nutarimas, noriu priminti, kad gerus darbus daryti niekuomet nevėlu.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik prieš. Gal kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Kaip pasakė ponas J.Bernatonis, tie Seimo nariai, kurie pasiklydo ir nori pasitikslinti Konstituciniame Teisme, gali kreiptis tiesiogiai be šio nutarimo į Konstitucinį Teismą. Nejaugi šis klausimas yra tiek svarbus, kad mes visą valandą pratęsiame jo svarstymą ir nesilaikome darbotvarkės? Aš dėl darbo tvarkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar viena prieš. Kolega A.Bendinskas. Tik prieš galima kalbėti.
A.BENDINSKAS. Žinoma, kad aš prieš, todėl, kad šitas priimtas įstatymas nevisiškai atsako į Konstitucijos pateiktus teiginius, kaip elgtis šiuo klausimu. Žinoma, kad šitą būtinai reikia patikrinti. Tie, kurie tikrai žino ir t.t., kaip krikščionys demokratai...
PIRMININKAS. Taip, taip. Kolega J.Veselka. Galima tik prieš nutarimo projektą.
J.VESELKA. Taip, gerbiamieji kolegos. Labai gerai prisimenu, kai priiminėjote šitą įstatymą, tos visos mano pataisos buvo pateiktos, kad nepriimtume tokio, kurį paskui reikės dešimt metų taisyti. Todėl tie, kurie balsavote už tokį įstatymą, dabar ir kniskitės su juo. Aš prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, registruojamės ir spręsim, ar vardiniu balsavimu priimsime nutarimo projektą. Prašom balsuoti. Prašom registruotis. O po to dėl vardinio balsavimo. Prašom registruotis. Dėmesio! Reikia 30 balsų, kad būtų vardinis balsavimas. Dėmesio, kas už vardinį balsavimą - už, kas prieš - prieš. Dėl vardinio balsavimo. Lygiai 30.
Prašom dar kartą registruotis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, Adomaitis balsavo už du.
PIRMININKAS. O! Prašom registruotis. Tada iš tikrųjų nėra vardinio balsavimo. Jeigu jis balsavo už vardinį balsavimą. Prieš neturi reikšmės. Prašom registruotis. Tai dabar tik 21 reikia. Viskas aišku. Vardinis balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis Pirmininke, salėje kur kas daugiau žmonių.
PIRMININKAS. Kiek yra salėje žmonių? Prašom suskaičiuoti. Minutėlę! Prašom ramiai sėdėti. Kiek yra salėje Seimo narių? Balsavimo grupė aiškiai nenori papildomo darbo. Kolegos, prašom skaičiuoti, kiek yra salėje žmonių. Ne Seimo narius prašyčiau palikti parterį.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 84 Seimo nariai be Pirmininko.
PIRMININKAS. Na, va. Man atrodo, pakaks. Ar reikia dar kartą perbalsuoti? Reikia 26 balsų. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, prašom pakelti rankas. Kad būtų vardinis balsavimas. Prašom pakelti ir palaikyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 31.
PIRMININKAS. Tas pat. Vardinis balsavimas 10 minučių - iki 13.43 val. Prašom. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Dėl vedimo tvarkos kolega A.Baležentis. Prašom. Gerbiamieji kolegos, minutėlę. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis, kalba kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Taip, iš tiesų noriu replikuoti dėl vedimo tvarkos ir pasitikslinti, ar tikrai mūsų valstybėje alkoholio ir tabako reklama svarbiausias klausimas, kad Seimas nutraukė ir atidėjo visų kitų įstatymų: Rinkimų įstatymo, Teismų, Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų priėmimą ir svarstymą? Mes jau beveik valandą vėluojame, o svarstome ir priiminėjame tabako ir alkoholio reklamos klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, svarbiausias tikrai ne tabako ir ne alkoholio klausimas, o kai kurių Seimo narių noras labai ilgai ir daug kalbėti. Štai čia yra tikrai nacionalinė problema. Dėl to mes nespėjame kai kuriuos klausimus laiku ir gerai išspręsti.
Gerbiamieji kolegos, taigi balsų skaičiavimo grupė skaičiuoja. Rezultatas vienoks ar kitoks bus. Dabar mes turime susitarti. Pagal patikslintą darbotvarkę mes turėjome išnagrinėti du rezervinius klausimus: dėl Seimo sesijos pratęsimo galėsime susitarti ir rytoj, neeiliniame posėdyje, arba ketvirtadienį, o dėl antrojo rezervinio - 2a ir 2b rezervinių klausimų aš siūlyčiau apsispręsti dabar ir iš karto, o po to imtis kodeksų. Seimo rinkimų įstatymo, vis tiek, matyt, jau mes šiandien nespėsime priimti. O rytoj tam skiriama visa diena nuo 12 val. Taigi aš tada kviečiu antruoju rezerviniu klausimu į tribūną kolegą Seimo narį S.Malkevičių.
8sesija56p svarstyti klausimai
Štai, gerbiamasis kolega. Dabar yra du įstatymų projektai: valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leidimo investuoti kapitalą įstatymo projektas ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Nuo kurio pradedame?
S.MALKEVIČIUS. Aš siūlyčiau pradėti nuo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo, nes jis yra bendresnis.
PIRMININKAS. Prašom. Pirmiausia ar yra kokių pataisų, papildymų?
S.MALKEVIČIUS. Jokių pataisų ir papildymų nebuvo. Buvo tik pastabų, išsakytų komitetuose, į tas pastabas, kiek buvo galima, aš atkreipiau dėmesį ir pataisiau.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo priėmimą. Kiek aš suprantu, visas įstatymas susideda iš trijų straipsnių. Gerbiamieji kolegos, jokių pastabų, pataisų nebuvo. Ar galime 1 straipsnį priimti? Ne. Prašom. Tada iš eilės. Kolega J.Veselka. Dėl 1 straipsnio.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, norima įteisinti, kad atskiros valstybinės įmonės, vienaip ar kitaip veikdamos Vyriausybę, galėtų privačiuose bankuose praganytus savo pinigus paversti tų bankų kapitalu. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš tai, kad leistume įmonėms, manipuliuojant Vyriausybe, tokius sprendimus daryti. Atsiminkime, kai dėl LAIB’o priiminėjome šitą, visur pasakėme: valstybinės įmonės privačiuose arba pusiau privačiuose bankuose negali savo pinigų paversti akciniu kapitalu. Uždraudėme. Nedarykime vėl painiavos. Vienoms valstybinėms įmonėms taikome vieną logiką, kitoms - kitą logiką. Todėl siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys, kuris pa-remtų šitą straipsnį. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Na, šiaip ar taip, aš vis dėlto siūlyčiau pritarti ir balsuoti už todėl, kad išeina taip: susirišam sau rankas ir po to įmonė - gera ar bloga - bankrutuoja, nebankrutuoja, vis tiek rankos surištos ir plaukti negalime. Todėl siūlyčiau, kad būtų leista atrišti rankas ir protingai vykdyti tą finansinę politiką, t.y. jau vis tiek prarastas lėšas, kurių nebėra vilties sugrąžinti, leiskime paversti kapitalu, kad jos galėtų dirbti įmonės ir Lietuvos žmonių labui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Kolegos, registracija. Gerbiamasis Malkevičiau, aš jūsų balsą pridėsiu pagal tai, kaip jūs balsuosite.
S.MALKEVIČIUS. Aš balsuoju už tą variantą, kuris...
PIRMININKAS. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, prašome balsuoti.
Už - 35, prieš - 4, 6 susilaikė. Priimta. 2 straipsnis. Ar galime priimti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti? Priimta. Ir 3 straipsnis. Antrasis variantas yra. Galime 3 straipsnį priimti? Ar kolega K.Jaskelevičius dėl viso įstatymo? Dėl viso, gerai. Tai visi trys priimti. Prašom dabar dėl balsavimo motyvų dėl viso. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manau, kad J.Veselka visiškai teisus sakydamas, kad tokia praktika, kai mes priimame įstatymus atskiriems ūkio subjektams, pavyzdžiui, Vilniaus šiltnamiams, “Aurabankui”, yra tikrai bjauri praktika, galbūt net ir nusikalstama. Tačiau šiuo atveju tai yra išeities ieškojimas kaip banką, kur tikrai įklimpę daug depozitų, žmonių pinigų... Kaip atrasti išeitį, o tai, kad mes kapitalizuojame tai, kas ir taip dingo, šiuo atveju yra mėginimas ieškoti išeities, kad iš tiesų galbūt tas bankas atsistos ant kojų. Pagaliau jam galės būti taikoma ir tai, kas bus taikoma ir kitiems bankams, išimant blogas paskolas, bet tas bankas nors turės vadinamąjį fiktyvų kapitalą ir jis galės pradėti veiklą. Kodėl tada mes leidžiame vieniems bankams, o draudžiame kitiems bankams? Tai čia irgi negera, netoleruotina praktika. Bet šiuo atveju aš vis dėlto pritarsiu šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Manau, kad Seimo nariai supranta, jog turime ieškoti išeities. Ir štai tas įstatymas yra priimamas tam, kad “Vakarų bankas” ir įmonės, turinčios indėlius “Vakarų banke”, galėtų pabandyti atsistoti ant kojų, pabandyti išsikapanoti iš sudėtingos finansinės būklės ir grąžinti tuos pinigus, kuriuos mes įdedame. Čia yra daug, gal šimtą kartų padoresnis siūlymas, negu mes priėmėme kitų bankų atžvilgiu. Todėl aš prašau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas papildo įstatymą trimis straipsniais. Įmonėms suteikiama galimybė disponuoti savo turtu, tai atsakomybės galimybė ir investavimo klausimų sprendimas. Įstatymo projektas patikslina turto naudojimo atvejus ir leidžia savininkui naudoti pagal jo pasirinktą galimybę. Čia jau buvo minėta, kad skolų kapitalizavimas - tai nėra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti, tačiau tai jau ne pirmas atvejis, ir vis dėlto, jeigu bankas juda į priekį, gal jam nereikia trukdyti. Todėl aš irgi ne prieš šio įstatymo projekto priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Mūsų bankų sistema priėjo prie tam tikros ribos, po kurios jau jie negali toliau veikti. Dabar mes turime pasirinkti: arba mes jiems padedame išbristi iš tos balos, į kurią jie gal sąmoningai, gal nesąmoningai įbrido, arba mes juos visiškai sužlugdome, ir dėl to nukenčia ir žmonės, ir juridiniai bei fiziniai asmenys. Todėl manau, kad be ypatingų išvedžiojimų, jeigu mes padėjome vieniems bankams, mes turime padėti ir kitiems bankams išsikapanoti iš tos balos. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Dabar galima tik prieš kalbėti. Kolega V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Pritariu.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai įdomi buvo A.Bendinsko kalba. Mes padedame. Gerbiamasis Bendinskai, kiek jūs sutinkate ten padėti pinigų, kad šis bankas atsistatytų? O ka čia ydinga? Ydinga tai, kad leidžiame įteisinti: atskira grupuotė pateikia Seimui įstatymą savo interesams realizuoti, susirenka kaip dabar kokie 40 Seimo narių iš 140 ir prastumia grupuotės interesus. Dabar S.Malkevičius, paskui A.Bendinskas ateina su savo bankeliais ir prastumia įstatymus, kaip leisti kapitalizuoti valstybės pinigus pagal atskirus įstatymus bankrutavusiuose bankuose. Neatsako tie, kurie privedė prie bankroto, o leidžia jiems kapitalizuoti pinigus. Todėl susiprotėkite ir balsuokite prieš grupinių interesų realizavimo Seime įteisinimą.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, viskas būtų gerai, bet yra viena problema. Vis dėlto galutinis rezultatas toks, kad valstybės pinigai per įmonę patenka į privatų banką. Tai štai šitam mes negalėtume pritarti.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Nematau. Pranešėjas.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš dalies gal kritika buvo ir teisinga. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad negalima kalbėti apie valstybės pinigus, kurių nėra. Ten kalbama apie tuos pinigus, kurie jau įšalo. Jie neišvengiamai negrįš, jeigu bankas neatsistos ant kojų. Taigi čia mes sprendžiame formalų klausimą, suteikiam galimybę tam bankui atsistoti ant kojų tik todėl, kad jis įgyja pakankamumo rodiklį, kuris yra reikalingas, kad valstybės bankas leistų jam atlikti visas bankininkystės funkcijas. Dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pažeidimo aš sutinku, kad yra įmonių, kurios netelpa nė į vieną mūsų Įmonių įstatymo straipsnį. Viena iš jų - valstybinis jūrų uostas arba uosto direkcija. Tai yra bazinė įmonė, kuri nieko negamina, kuri nieko nestato, bet ji sudaro sąlygas daugeliui įmonių dirbti jos teritorijoje ir teikia tam tikrus patarnavimus. Taigi čia vis dėlto yra valstybės įmonė, todėl mes turime rasti išeitį. Kai mes turėsime įstatymą, o jį kada nors turėsime, tada gal ir nereikės tokios išimties. Todėl aš labai prašau, kolegos, kad balsuotumėte už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. 72 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo grupę prašyčiau atsitraukti nuo ankstesnio juridinio akto balsavimo rezultatų skaičiavimo ir prašom skaičiuoti, kiek bus balsų už Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo atitinkamo straipsnio papildymo įstatymo projektą. Kas - už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Už - 50. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Prieš - 10. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. 7. Mielieji kolegos, 50 Seimo narių balsavus už, 10 - prieš ir 7 susilaikius Valstybės ir savivaldybos įmonių įstatymo straipsnių papildymo įstatymas priimtas. Ačiū.
8sesija56p svarstyti klausimai
Dabar antrasis įstatymas - Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leidimo investuoti kapitalą įstatymas. Vienas straipsnis. Teikiate, gerbiamasis pranešėjau, priimti?
S.MALKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. Prašom. Atrodo, pataisų nebuvo?
S.MALKEVIČIUS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji kolegos, galima iš karto balsuoti? Gerbiamasis Veselka, ir jūs susilauksite didelės Seimo narių meilės protrūkio.
J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Juršėnai, kai kalbama apie 20 mln., man į tuos Seimo narius, kurie bus nepatenkinti, yra toks žodis “nu...”
PIRMININKAS. Prašom.
J.VESELKA. Taip. Tai štai noriu pasakyti, kad visi gerai prisimintume. Klaipėdos jūrų uostas išprašė iš jūsų, kad jis būtų nepelno organizacija. Tai yra Klaipėdos jūrų uosto direkcija išprašė, kad ji būtų nepelno organizacija. Atsimenu, buvo atėjęs į Ekonomikos komitetą iš Susisiekimo ministerijos ir sakė, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija turi labai daug pinigų. Reikia leisti iš jų paimti, kad būtų galima kitus dalykus finansuoti. Šitą mes atmetėme, kadangi vis dėlto yra įstatymai, kur įmonė atsako už valstybę, gerai. Dabar ji sukišo į “Vakarų banką” 20 mln. litų, beveik 30% yra pelno mokestis, 7 mln. litų nušvilpė iš biudžeto, ir dabar jie nori, kad “Vakarų bankui” tie 20 mln. būtų kapitalizuoti. Tai yra jūrų uostas, apgavęs valstybę du kartus, nesumokėjęs pelno mokesčio, prašęs 20 mln. kapitalizuoti, taip tuština biudžetą. Paskui jie visi aiškina, kelia benzino kainą, kelia visų kitų kainas, biudžetas neturi pajamų, o kita ranka švaisto.
Antras dalykas. LAIB’ui mes uždraudėme įstatymu valstybės įstaigoms, organizacijoms, valstybinėms įmonėms kapitalizuoti ten saugotus pinigus. Kodėl darote “Vakarų bankui” išimtį? Tuo labiau kad LAIB’as buvo Lietuvos bankas, o “Vakarų bankas” yra grupuočių bankas. Jis atvirai deklaruoja, kad jis aptarnaus tik Vakarų grupuotę. O mūsų bankai draudžia grupuočių aptarnavimą, yra apribojimai. Tai ką jūs darote? Todėl siūlau atmesti šitą ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolega R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Kai kurie Seimo nariai čia labai įsijautė ir pasijuto apskritai esą ne Seimo salėje, o kažkur kitur. Aš manau, kad čia yra bendras mūsų visų reikalas. Jeigu įvyko tokia, pasakyčiau, ne nelaimė, bet apgavystė tam tikra prasme, ir man truputį gėda, ir ne truputį, o labai, kad tai galėjo įvykti “Vakarų banke”, kuriame kaip tik sukauptas visų pajūrio įmonių kapitalas, padėti jiems išsikapstyti, jeigu jie patys to nori, to siekia, manyčiau, nereikėtų trukdyti. O tie, kurie kalti, niekur nedingsta ir niekur nedings. Jeigu bus viskas sėkmingai, tai tos lėšos sugrįš atgal, kur jos ir turi būti. Todėl ne tik kviečiu, bet ir būtina pritarti šito įstatymo projektui ir vieningai balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, štai mane gal būtų sunku įtarti priklausančiu Klaipėdos korumpuotai grupuotei, kaip čia mano mylimas kolega visus kaltino. Vėl aš noriu pakartoti tą LAIB’o atvejį. Iš tiesų priimtas idiotiškas įstatymas. Tikrai negeras, dėl kurio vakar vos galvos nepadėjo laikinasis administratorius R.Visokavičius. Tačiau šiuo atveju juk tos lėšos vienaip ar kitaip yra įšaldytos, įmerktos. Vargu ar tas bankas jau taip garantuotas šiandien, kad viskas eis kaip iš pypkės. Tačiau tai mėginimas atsistoti ant kojų. Kodėl mes į tai nenorime žiūrėti? Staiga esam kažkokie šventuoliai, sakom, būkime nuoseklūs. Tai būkime visada nuoseklūs. Jeigu norime padėti tuos pinigus, kad ūkio subjektai juos atgautų, kad indėlininkai atgautų, tai ir galvokime apie tai. Vienu atveju rėkiame, kad blogai, kitu atveju smerkiame, kad kažkas rūpinasi. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji kolegos, mes, Seimas, turėtume priimti įstatymus, kurie galiotų vienodai visiems bankams, o ne kuriam nors atskiram bankui priiminėti atskirą įstatymą. Mūsų priimami įstatymai turi galioti visoms įmonėms, vienodai visoms, o ne dėl kažkurios įmonės priimam atskirą įstatymą ir darome išimtį. Tai būtų ir sąžininga, ir teisėta, ir dora. Aš negaliu palaikyti šitų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pastangos kapstytis iš susidariusios prastos padėties, žinoma, sveikintinos. Tačiau jau buvo minėta, kad skolų kapitalizavimas - tai ne tas procesas ir ne tas kelias, kuriuo turėtume eiti. Kadangi jau ne kartą tai buvo daryta, todėl, žinoma, ir “Vakarų bankui” kažkokia išimtis neturėtų būti šiuo atveju daroma. Blogas darbas užkrečia. Tačiau jei tai leistų bankui iš tikrųjų savo padėtį taisyti ir išbristi iš susidariusios prastos padėties, tai aš tam netrukdysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš pasisakau už tai, kad būtų priimtas tas įstatymas. Norėčiau gerbiamojo kolegos J.Veselkos, taip aistringai kalbančio, motyvus atmesti. Na, kas bus, jeigu nepriimsime šito? Pagalvokime, kas bus, kokia nauda bus Lietuvai, kokia nauda bus Lietuvos žmonėms ir personoms, kurie ten turi indėlius, ir įmonėms, kurios praras visus savo depozitus? Turime pasirinkti šimtą kartų mažesnę blogybę iš galimų variantų. Mano supratimu, tai yra pati mažiausia blogybė visiems, ir jeigu ir kiti bankai turėtų tokią galimybę šitaip išsigelbėti, tai būtų visiškai priimtina. Todėl aš siūlau ir prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, mes jau esame padarę daug sprendimų ir dėl daug didesnių sumų, negu reikia šio įstatymo vykdymui. Aš manau, kad šita suma yra lašas jūroje bendrame mūsų valstybės biudžete. Kiekviena galimybė, jeigu mes galime išgelbėti bet kokią instituciją ir padėti jai grįžti į normalias funkcijas, yra remtina. Aš remsiu šį įstatymą.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kritika yra gera tada, kada ji siūlo geresnę išeitį negu siūlomas įstatymas. Jokios išeities niekas nesiūlo, o tiktai faktiškai bankrotą. Ar tai bus geresnis variantas, aš labai abejoju. Juo labiau kad čia jokių, kolegos, kaip minite, kapitalinių įdėjimų, pinigų ar ko nors valstybė neįdeda. Kalbama apie įšaldytus pinigus, kurie neišvengiamai žlugs. Prašau balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis, ir balsuosime. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
75 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leidimo investuoti kapitalą įstatymo projektas? Kas - už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Už - 45. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.
PIRMININKAS. Prieš 12 ar 13?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12!
PIRMININKAS. 12. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 45 Seimo nariams balsavus už, 12 - prieš, 6 susilaikius Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leidimo investuoti kapitalą įstatymas priimtas. Ačiū.
Dvi replikos: kolega K.Antanavičius, kolega J.Veselka.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis tiek svarstant, kalbant turėtume tam tikros etikos laikytis. Štai mano, kaip sakė ponas K.Jaskelevičius, mylimas kolega J.Veselka sakė, kad Žemaitija yra kokia nors grupė, kokia nors ne Lietuvos dalis, kad LAIB’as yra Lietuvos bankas, o “Vakarų bankas” jau ne Lietuvos. Vadinasi, ponas J.Veselka žemaičius siūlo atskirti nuo Lietuvos. Na, tiesiog atrodo visiškai nei šis, nei tas, kad Klaipėdos jūrų uostas lyg ir nusikaltęs. Manau, kad Seimo nariai turėtų atsakyti už tokius žodžius. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, J.Veselka ką tik prie jūsų buvo prisijungęs ir dabar paaiškins.
J.Veselka.
J.VESELKA. Taip, mane K.Antanavičius neretai nustebina. Aš visiškai to nesakiau. Pasiskaitykite. Tuose dokumentuose yra viskas parašyta - tai būtent Vakarų regiono bankas. Taip, ir aš tą patvirtinau. O K.Antanavičius kai pradeda filosofuoti, jau ir žemaitis, ir kita. Aš noriu, kad K.Antanavičius pasiskelbtų Žemaitijos kunigaikščiu ir dar išgalvotų naujus čekius. Tada tikrai bus Žemaitija pavyzdys visam pasauliui, kaip nereikia daryti.
Gerbiamieji kolegos, tai kodėl mes taip pat gailėdami negelbėjome prieš tai bankrutavusių 15 bankų, būtume visus nuostolius kapitalizavę, visi galėtų švariai viską nuslėpti, viskas paversta akcijomis. Tai kodėl 15 ne taip? Gerbiamasis profesoriau, jūs labai gražiai ginate vargšus Lietuvoje. Bet kai tik atsiranda kur mano šiek tiek, tada visi vargšai velniop, tada jau grupiniai interesai. Todėl dar kartą sakau, reikėjo gelbėti vienodai visus 15. O iššvaisčiusiems pinigus nė vienoje demokratinėje valstybėje jokio atlaidumo neturi būti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes čia visi stebiname ir lietuvių liaudį, ir vieni kitus. Ne mažiau stebina ir mūsų mylimas kolega J.Veselka, kadangi jis pateikiant ir svarstant buvo už, o staiga dabar kažkodėl - prieš. Tai irgi tas dalykas stebina ir kelia tam tikrų klausimų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas, baigta! Klausimas baigtas. Prašome su juo išsiaiškinti individualiai.
K.Gaška pagelbės jums. Mielieji kolegos, kadangi posėdžio laikas baigiasi, todėl pirmiausia 1-6a bendru sutarimu ketvirtadienį. 1-7 irgi ketvirtadienį, o 1-8 - rytoj neeiliniame posėdyje, t.y. Seimo rinkimų įstatymas.
Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienį eiliniame posėdyje - teismų reikalų užbaigimas, o rytoj neeiliniame posėdyje - Seimo rinkimų įstatymas. O dabar balsavimo rezultatai. Prašome klausyti. Tylos!
Vardinio balsavimo rezultatai (96.06.25)
8sesija56p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, balsuota dėl Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pavardė ir rezultatas.
Adomaitis - už, Albertynas, Aleknaitė, Alesionka nedalyvavo, Ambrazaitytė, Andrikienė - už, Andriukaitis, Antanaitis - prieš, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas - už, Astrauskas - prieš, Bajoras nedalyvavo, Baležentis - prieš, Baranauskas susilaikė, Baskas - už, Beinortas nedalyvavo, Bendinskas, Bernatonis, Bičkauskas - už, Bloškys nedalyvavo, Bobelis - už, Bogušis nedalyvavo, Briedienė - prieš, Bubnys nedalyvavo, Būdvytis - už, Buinevičius, Bulovas, Burbienė nedalyvavo, Būtėnas - už, Čobotas nedalyvavo, Dagys, Dirgėla - prieš, Dringelis - už, Einoris nedalyvavo, Endriukaitis, Gajauskas - prieš, Gaška - už, Genzelis - prieš, Germanas, Giedraitis, Gylys nedalyvavo, Giniotas - už, Greimas, Gricius, Hofertienė nedalyvavo, Ivaškevičius - už, Jagminas susilaikė, Jakučionis - prieš, Jarmolenka nedalyvavo, Jaskelevičius - už, Jurkūnaitė - prieš, Juršėnas - už, Juškus nedalyvavo, Kairys - už, Kanapeckas, Karosas nedalyvavo, Katilius - prieš, Katkus nedalyvavo, Kirkilas - už, Kolosauskas nedalyvavo, Kryževičius - prieš, Kubertavičius, Andrius Kubilius - už, Jonas Kubilius - prieš, Kunčinas, Kunevičienė - už, Kuzminskas - prieš, Landsbergis nedalyvavo, Lapė - už, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - už, Liutikas nedalyvavo, Lozuraitis - už, Maceikianecas - prieš, Mačiulis, Malkevičius, Markauskas - už, Medvedevas - prieš, Milčius, Mincevičius nedalyvavo, Miškinis - prieš, Navickas, Nekrošius nedalyvavo, Nesteckis nedalyvavo, Ozolas, Pangonis - už, Papovas nedalyvavo, Patackas - prieš, Paukštys - už, Paviržis - nedalyvavo, Pečeliūnas - už, Petkevičius, Petrauskas susilaikė, Plečkaitis - prieš, Plokšto - už, Pocius - prieš, Povilaitis, Požela, Pranevičius nedalyvavo, Pronckus - už, Račas susilaikė, Raišuotis, Raškinis nedalyvavo, Ražauskas - už, Ražukas, Rupeika nedalyvavo, Sadkauskas - už, Sakalas - prieš, Salamakinas - už, Saudargas, Saulis, Semenovičius nedalyvavo, Skrebys - už, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius - prieš, Stasiškis nedalyvavo, Šaltenis, Šiaulienė - už, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas - prieš, Tauras nedalyvavo, Treinys - prieš, Tupikas - už, Uoka nedalyvavo, Uždavinys - prieš, Vagnorius, Vaišnoras nedalyvavo, Vaižmužis susilaikė, Velikonis nedalyvavo, Veselka - prieš, Visakavičius, Vitkevičius, Zimnickas - už, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas, Žiemelis, Žurinskas - už. Mielieji kolegos, 49 Seimo nariai balsavo už, 29 - prieš, 6 susilaikė. Nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą priimtas.
Replika po balsavimo. Pirmasis prašė A.Endriukaitis. Kur jis? Taip, A.Endriukaitis, po to - N.Medvedevas, K.Jaskelevičius ir M.Stakvilevičius bei J.Bernatonis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau paskaityti, ką parašė 68 Seimo nariai kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą dėl (...) aiškinimo, ir dėl ko jie jaudinosi. Cituoju: “Tose įmonėse, užsiimančiose alkoholinių gėrimų ir tabako gamyba, kuriamos naujos darbo vietos, investuojamas užsienio kapitalas. Kuo intensyvesnė ši veikla, kuo didesnė apyvarta, tuo daugiau pajamų gauna biudžetas ir savo ruožtu tuo daugiau lėšų galima skirti, be kita ko, socialinėms programoms, sveikatos apsaugai ir kitoms panašioms reikmėms.” Girdykime, gerkime ir gražiai, laimingai gyvensime. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Norėčiau pasakyti, kad vis dėlto veikia šis dialektikos dėsnis: priešybių kova ir vienybė. Kai reikia nuspręsti, kas daugiau padarė žalos Lietuvos ūkiui, tai vyksta ginčas tarp vadinamųjų kairiųjų ir vadinamųjų dešiniųjų. O kai reikia papildomą pelną sau gauti, tai tada būna vienybė. Sveikinu brolius dvynius taip gražiai sudainavusius duetu šią partiją.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau pasveikinti gerbiamąjį J.Bernatonį, Seimo Pirmininko pavaduotoją, kad jis tikrai pateikė vieną iš nedaugelio taip reikalingų nutarimų projektų. Ačiū jam.
PIRMININKAS. Jis padėkos tamstai už padėką. Bet pirma - M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Šis svarstymas ir balsavimas man dar labiau patvirtino J.Marcinkevičiaus eilių teisingumą. Aš vis dėlto norėčiau perskaityti šį posmą: “Kol žinai, kad esi, dar gali būti geras ir piktas. Laiko skirta po lygiai visiems - doram ir niekšui. Jei buvai, tai jau nebūk niekad nei parduotas, nei pirktas.”
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Bernatonis - padėka už padėką. Prašom.
J.BERNATONIS. Iš tiesų norėčiau padėkoti gerbiamiesiems kolegoms Seimo nariams, kad šiandien pagarba Konstitucijai nugalėjo priešrinkiminius “blūdus”. Dėkoju jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad dar ne viskas. Šiandien bus dar vienas alkoholinis, atsiprašau, antialkoholinis klausimas - tai J.Veselkos klausimas. Bet čia dienos pabaigoje. Dabar dėl tolesnio darbo. Posėdis baigiamas. Vakarinis posėdis prasidės 15.15 val., kad galėtume ramiai papietauti. Primenu, kad rytoj Seniūnų sueiga - 9.30 val., o neeilinis posėdis - 12 val. Ir pagal Seimo valdybos patikslintą darbotvarkę, du klausimai - sesijos pratęsimo klausimas, kurio nespėjom išspręsti šiandien, ir Seimo rinkimų įstatymo tolesnis priėmimas pastraipsniui. Šiandien irgi, kaip matot, nespėjom. Taigi rytinis posėdis baigiamas. Gero apetito! Vakarinis posėdis - 15.15 val. Ir, kaip sakoma, viskas 15 minučių vėliau.