Penkiasdešimt
ketvirtasis posėdis
1996
m. birželio 20 d.
8sesija54p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 20 d. rytinį plenarinį posėdį. Posėdį, kuris gali įeiti į Lietuvos istoriją, todėl prašyčiau visus stropiai registruotis. Registracija, kolegos.
Užsiregistravo 110 Seimo narių. Mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Darbotvarkė Seniūnų sueigoje buvo šiek tiek patikslinta, aš atsiimu, t.y. siūlysiu vėliau nagrinėti 1-2 darbotvarkės punktą, tada 1-1 skiriama daugiau laiko. Vyriausybės pusvalandžio metu kalbės ministras A.Križinauskas. Jis vis tiek beveik visą dieną bus mūsų posėdžiuose. Ir į rezervinius klausimus papildomai įrašytas (tam Seimo seniūnų sueiga pritarė) vienas įstatymas, kuris buvo pakete su antradienį priimtu Teismų įstatymu. Seimo seniūnų sueiga viskam pritarė. Ar galime pradėti posėdį? Ačiū.
Mielieji kolegos, dėmesio! Prieš kviesdamas į tribūną pranešėją pirmuoju klausimu, noriu šiek tiek paaiškinti visiems Seimo nariams, Seimo svečiams ir radijo klausytojams mūsų rytinio posėdžio darbo tvarką. 1-1 klausimas - įstatymo priėmimas pastraipsniui, tuo tarpu finalinis balsavimas bus vėliau - maždaug 12.30 val. 11 val. - Konstitucijos pataisos priėmimas - antrasis balsavimas, tuo pačiu ir lemiamas balsavimas. Reikalingi ne mažiau kaip 94 Seimo narių balsai. Šiek tiek vėliau - kito Konstitucijos straipsnio, t.y. 119 straipsnio pakeitimo, įstatymo projektas, čia pirmas balsavimas, bet vis tiek reikalingi ne mažiau kaip 94 balsai. Priklausomai nuo to, ar balsuosime pakeldami rankas, ar bus, sakysime, vardinis balsavimas, 1-5 klausimas bus pradėtas nagrinėti arba 12 val., arba vėliau, kad vis dėlto būtų šiokia tokia pertrauka. Ratifikavimo įstatymo priėmimui reikia ne mažiau kaip 57 balsų.
1-6 punktas - konstitucinis įstatymas, kuris įrašytas 1-1 punktu. Čia yra galutinis balsavimas, reikia ne mažiau kaip 71 balso. Ir 1-6b punktas, reikia 3/5 arba 85 balsų. Likę klausimai - jau normalia tvarka ir paprasta dauguma.
Gerbiamasis Saudargai, kviečiu jus į tribūną kaip pranešėją pirmuoju klausimu.
Pirmas klausimas. Gerbiamasis kolega, ar teikiate šio įstatymo projektą priimti iš pradžių pastraipsniui? Ar teikiate priimti?
A.SAUDARGAS. Taip.
8sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priimti pastraipsniui Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektą. Prašom.
A.SAUDARGAS. Gerbiamieji kolegos, pasakysiu keletą įžanginių pastabų apskritai dėl viso įstatymo, kad buvo atsižvelgta dar į pateiktas pastabas. Pastabos buvo pateiktos iš Gamtos apsaugos komiteto ir Agrarinio komiteto. Jūs žinote, kad dirbo darbo grupė. Darbo grupė diskutavo gana ilgai ir apsvarstė visas tas pastabas, po to dar buvo susitikta, diskutuojant dėl galutinio projekto, su Gamtos apsaugos komiteto ir su Agrarinio komiteto atstovais, dar patikslinta. Kai kurios pataisos padarytos, tačiau jos yra redakcinio pobūdžio, ir apie jas aš kalbėsiu prie kiekvieno straipsnio atskirai. Dalis redakcinių pataisų yra jums pateikta dokumente, o dėl dar kelių redakcinių pastabų, kurios tame dokumente neatsispindi, aš kalbėsiu prie atskirų straipsnių. Atskirai noriu pasakyti dėl Seimo nario Z.Semenovičiaus pasiūlymo, nes tai galbūt neatsispindi tiesiogiai. Jis siūlė, jog konstitucinis įstatymas būtų papildytas valstybėmis, priklausančiomis CEFT’ai. Noriu pasakyti, kad šis klausimas išspręstas kitu būdu. Įstatymo teikiamame projekte yra ne valstybės CEFT’as, bet asocijuotos su Europos Sąjunga valstybės. Tai iš esmės apima tas pačias valstybes.
Tai tiek bendrų pastabų dėl pateiktų pasiūlymų ir dabar mes galime pereiti prie priėmimo pastraipsniui.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Pradedame darbą pastraipsniui. 1 straipsnis - "Įstatymo tikslai". Man atrodo, kad čia nebuvo pastabų.
A.SAUDARGAS. Ir nebuvo jokių galutinių redakcinių papildymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime priimti bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Ačiū. (Balsas salėje) Gerbiamasis Pangoni, aš atsiminsiu šitą. Ačiū, geras pasiūlymas, bet kol kas iš eilės. Taigi 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis - "Įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai".
A.SAUDARGAS. Čia buvo nemažai diskutuota, aš tik noriu dar pasakyti galutines redakcines pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau, tokios redakcinės pataisos nebūtinos, nebent kas nors labai smarkiai keistųsi. Jeigu redakciniai dalykai, tai nevarginkime Seimo.
A.SAUDARGAS. Gerai. Yra siūloma žodžius "detalaus planavimo projektus" pakeisti į "detaliuosius planus". Tokio tipo pastabos. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu Seimo nariai neteiks reikšmės, tai aš pritariu, kad priimtume greičiau.
PIRMININKAS. Gerai. 2 straipsnis. Galime priimti? Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl šio straipsnio turiu daug pastabų. Reikia atmesti visus Lietuvos įstatymus, jeigu yra priimamas šis straipsnis. Štai juridinis asmuo. Nacionalinis subjektas yra juridinis asmuo, turintis tokias ir tokias visuomenines teises ir t.t., ir t.t. Tai ar jis yra juridinis asmuo, ar jis nejuridinis, ar jis nacionalinis subjektas? Kas čia pasidaro? Toliau. Pastatai, įrengimai. Neseniai priėmėme Statybos įstatymą. Yra aiškiai apibrėžta, kas tai yra. Pastatai, įrengimai - tai statiniai, o po to išaiškinama, kad tie tik yra pastatai ir įrengimai, kurie priklauso: įmonėms, nacionalinių subjektų pastatams ir savivaldybių funkcijoms vykdyti. Tai visas sąvokas iš naujo perkratom dėl šio įstatymo ir būtent tik tam įstatymui. Jeigu atskirą kalbą galime sukurti tokiam įstatymui, tai tada yra priimtina, bet šiaip visiškai nepriimtinas visas straipsnis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų antrąjį straipsnį tokia redakcija, kokia buvo pateikta, žinoma, su kalbiniais patobulinimais. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šitam straipsniui, nes čia yra pateikiami apibrėžimai, kurie vartojami Konstitucijos 47 straipsnio pataisoje ir šitame įstatyme. Aš manau, kad jie buvo derinami pakankamai ilgai, ir tikrai pasiektas toks variantas, kuriam pritarė dauguma Seimo narių.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom dar sykį registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 2 straipsnis - "Įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai"? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat.
Už - 87 Seimo nariai, plius pranešėjas - 88, prieš - 5, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas. 3 straipsnis, man atrodo, be pataisų.
A.SAUDARGAS. 3 straipsnis toks pat, koks yra pateiktas.
PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta. 4 straipsnis. Čia, atrodo, buvo kai kas taisyta.
A.SAUDARGAS. Taip pat yra kalbiniai dalykai. Vietoje "kurie pagal kilmės požymius" yra pakeista "kurie pagal savo kilmę". Galutinis tekstas su jums pateiktu skiriasi tokiomis kalbinėmis detalėmis. O diskutuojant taip pat buvo pertvarkytas šis straipsnis palyginus su anksčiau svarstytu, ir galbūt pagrindinis dalykas, kuriuo skiriasi, kad "valstybių grupė" pakeista "ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija".
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime priimti. Ar reikalauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti? J.Veselka. Prašom. Minutėlę! 4 straipsnis - "Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai". Prašom, gerbiamasis Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo straipsnis diskriminuoja tris didžiausius Lietuvos ekonominius partnerius, t.y. Rusijos Federaciją, Ukrainą, Baltarusiją. Jeigu paimtume jų eksporto ir importo prekių apyvartą, tai jų yra didesnė nei visų tų išvardytų 15 Europos Sąjungos ir plius dar kurios įeina į (...) (kaip ji vadinasi?), dar 7 šalys.
PIRMININKAS. Kolega Veselka, į mikrofoną.
J.VESELKA. Dar kartą pabrėžiu trumpai ir aiškiai: diskriminuoja pagrindinius didžiausius tris ekonominius partnerius. Priėmę tokį diskriminacinį įstatymą mūsų pagrindinių ekonominių partnerių atžvilgiu mes patys savo Lietuvos ekonominiam augimui kenksime. Aš matau, kad labai malonu sėdėti ponams Strasbūre, plepėti apie NATO ir Europos Sąjungą bei ignoruoti Lietuvos žmonių teisę į darbą, teisę į pajamas. Pagrindinius ekonominius partnerius, kurių pusė eksporto ir importo yra ne į tas šalis, kur leidžiama parduoti, jūs pradedate diskriminuoti. Ką jūs darote? Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritartų 4 straipsniui. Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Pirmiausia aš norėčiau informuoti Seimo narius, kad tikrai yra pasiektas konsensas ta prasme, kad straipsnis buvo kitaip suformuluotas, ir tai daugiau atitinka mūsų Konstitucijos 47 straipsnio keitimą, už kurį mes balsuosime, tos pačios sąvokos yra perkeltos į šitą konstitucinį įstatymą.
Antra. Aš noriu taip pat pasakyti, kad įstatymas galios iki mūsų narystės Europos Sąjungoje, o jeigu ten atsidurs ir tos didžiosios valstybės, kurias minėjo gerbiamasis J.Veselka, tai irgi jos turės tokias pačias teises. Šiuo metu Ekonominio vystymo ir bendradarbiavimo organizacijoje yra 27 valstybės, ten mes jas užfiksavome, ir man atrodo, apie tai kalba ir mūsų Konstitucijos 47 pataisa.
Baigdamas norėčiau paminėti, kad yra dar konstituciniame įstatyme straipsnis, nurodantis, jog yra valstybių, kurios turi ne blogesnes sąlygas negu mūsų konstitucinis įstatymas parduoti savo žemę. Kiekviena valstybė turi tam tikrus apribojimus, kartu leisdama parduoti žemę, nes kiekviena valstybė turi tam tikrų ribojimų, kaip ją galima įsigyti, negalima pirkti visko, kas patinka užsieniečiui. Taip pat noriu pasakyti, kad niekas nedraudžia mūsų didiesiems partneriams, apie kuriuos kalba gerbiamasis J.Veselka, nuomoti tą žemę, turėti savo firmų atstovybes ir normaliai dirbti Lietuvoje. Diskriminacija čia yra sąlyginė. Nemanau, kad reikėtų į ją atkreipti ypatingą dėmesį. Siūlau pritarti šiam straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kviečiu dar kartą registruotis, atrodo, kai kurie arba nesiregistravo, arba technika ne visai gerai dirba. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 116 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 šio įstatymo straipsnis? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 90, prieš - 6, susilaikė 8. Atsiprašau, 91 - už, 6 - prieš, 8 susilaikė. Ar tikrai ten reikia kai ką taisyti? Ačiū.
Gerbiamasis pranešėjau, dėl 5 straipsnio, atrodo, pastabų nebuvo?
A.SAUDARGAS. Nėra nei redakcinių, nei...
PIRMININKAS. Galime priimti 5 straipsnį? Priimta. 6 straipsnis.
A.SAUDARGAS. Atkreipčiau dėmesį į 2 punkto antrą eilutę, kurioje parašyta: "tiesioginei ūkinei veiklai" išbraukta "ūkinei". Čia irgi redakcinė pataisa, bet gal turinti tam tikrą prasmę. Pastabėlė, kurios nėra išplatintame variante.
PIRMININKAS. Galime priimti? Kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Cituoju 6 straipsnio pirmąją pastraipą: "Savivaldybės, laikydamosis šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali įsigyti nuosavybėn (...) ir funkcijoms vykdyti, pastatams ir įrengimams reikalingas ne žemės ūkio paskirties..." Na, ar didesnį absurdą dar galima sugalvoti, ar negalima? Juk yra savivaldybės, valstybės institucijos. Iš kur jos įsigis, už ką jos įsigis? Matyt, aš baigdamas kalbėsiu.
Štai turiu savivaldybių didžiulį sąrašą, kurios prieštarauja šitam. Aš nežinau, kodėl čia nėra jų atstovų. Juk jeigu būtų, kad tik privačios žemės, o dabar valstybinės žemės, t.y. tuo pačiu automatiškai yra savivaldybės dispozicijoje ir jokio įsigijimo iš valstybės savivaldybei negali būti. Už ką įsigis? Na, ar kada nors įsigijo, pasakykite? Yra precedentas, kad ji įsigijo? Nesąmonės viršūnė. Ačiū. Todėl aš prieš.
PIRMININKAS. Supratau, gerbiamasis kolega. Supratau. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie Konstitucijos 47 straipsnio pataisos įgyvendinimo įstatymą, ir tai, kas yra sakoma šiame straipsnyje apie savivaldybes, yra užfiksuota pačioje Konstitucijos pataisoje. Kitas dalykas, kad kolega K.Antanavičius, man atrodo, šiek tiek painioja savivaldybių ir valstybės institucijų sampratą. Savivaldybės nėra kokia nors valstybės institucija, o savivaldybėms čia yra numatyta galimybė tokia, kokios iki šiol nebuvo - įsigyti žemę tiek iš valstybės, tiek iš kitų, pavyzdžiui, privačių subjektų jų nuosavybėje esančią žemę savo tikslams. Aš nežinau, kodėl kolega K.Antanavičius neįsigilina į Konstitucijos pataisos tekstą ir aiškiai neįsigilina į šio įstatymo redakciją. Aš siūlau balsuoti už šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar reikia balsuoti? Gerai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis - "Žemė, kurią gali įsigyti nuosavybėn šio įstatymo nustatyti subjektai", prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat. Balsavimas pradėtas.
86 - už, 7 - prieš, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas. Aš pripliusavau, gerbiamasis pranešėjau, jūsų balsą.
7 straipsnis - "Žemė, kurios šio įstatymo nustatyti subjektai negali įsigyti". Pranešėjas.
A.SAUDARGAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome atkreipti dėmesį. Yra keletas redakcinių pataisų, kurios skiriasi nuo jūsų teksto. Tekstą užregistravus, jau po ilgų diskusijų su specialistais įstatymų rengėjai patikslino, nes, be abejo, specialistai gerokai subtiliau suvokia sąvokas ir detales. Prašom atkreipti dėmesį į 7 straipsnio antrąjį punktą, kur parašyta: "Valstybinio rezervato draustinių..." po draustinių yra reikalingas kablelis. Vadinasi, "draustinių, biosferos monitoringo teritorija..." Tai yra redakcija, bet ji, be abejo, turi tam tikrą prasminę reikšmę.
Trečiajame punkte, padiskutavus su Agrariniu komitetu, yra pataisyta "žemės ūkio naudmenų žemės" į "žemės ūkio paskirties žemės".
Ketvirtajame punkte vietoje "detalaus planavimo projekto" yra "planavimo dokumentuose".
Ir penktajame punkte, gale "apsaugos zonų žemės" pakeistos į "apsaugos juostų žemės". Čia tik specialistų išaiškinti įstatymų rengėjams subtilūs redakciniai skirtumai. Kai kur pataisytos nosinės, kur trūko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, apie nosines kalbėti nereikia. Ar reikalauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Gerbiamasis A.Baležentis, mielasis pranešėjau, sako, kad yra pataisų. Tai ar jūs atsižvelgėte, ar neatsižvelgėte? Gerbiamasis pranešėjau!
A.SAUDARGAS. Jūs žinote, kad į visas pataisas buvo atsižvelgta darbo grupėje, ir galutinė redakcija yra tokia, kaip jūs matote. Čia jau yra subjektyvus traktavimas, kiek į tą pataisą atsižvelgta, kiek - ne. Gerbiamieji kolegos, čia jau priklauso nuo kiekvieno mūsų nuomonės. Jūs turite galutinę redakciją. Visos pastabos buvo svarstytos ir diskutuotos darbo grupėje. Jūs tą puikiai žinote.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gal vis dėlto paklausykime kolegos P.Jakučionio. Aš primenu, kad buvo tarpfrakcinis susitarimas, jog dirbame pagal šitą tekstą. Neužmirškime šito. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos vardu buvo pateiktos pataisos. Galbūt čia tik paskutinėje redakcijoje jau kitas straipsnio numeris ir kiti punktų numeriai. Bet esmė visur ta pati. Vadinasi, mes siūlome pataisas 7 straipsnio 12 punktui, 13 punktui ir siūlome dar vieną papildomą šio straipsnio trečiąją dalį.
Tai mes norėtume, gerbiamasis Pirmininke, kad dėl visų trijų siūlymų būtų atskirai kalbama ir balsuojama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu formaliai pagal Statutą, be abejo, reikia balsuoti, bet juk buvo politinis sutarimas, kad laikomės teksto, kuris buvo. Pabrėžiu. Jeigu reikalaujama, tai aš kreipiuosi į pranešėją. Iš 11 punkto išbraukti žodžius "išskyrus nekurortinius miestus".
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš atstovauju darbo grupės nuomonei ir, kaip sutarta, tam tekstui, kuris buvo darbo grupėje suderintas. Todėl aš pataisų daugiau priimti negaliu. Dabar aš nežinau, jeigu darbo grupės nariai, kurie teikė pataisymus, nebuvo patenkinti darbo grupės kompromisiniu rezultatu, tai tada turėjo būti pataisos užregistruotos atskirai, kad būtų balsuojama. Priimti tų pataisų aš negaliu, nes aš atstovauju bendrai darbo grupės nuomonei.
PIRMININKAS. Aš supratau. Jūs nepriimate. Matyt, teks balsuoti. A.Gricius dėl kolegos P.Jakučionio pataisų.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau (čia ne tik mano nuomonė), jeigu taip nebūtų ieškoma konsenso, tai išvis jau pati 15 km zona yra bauginanti. Galų gale šitame straipsnyje mes jau taip apribojame žemės pardavimą, kad sunku bus surasti tą vietą, kur galima bus tą žemę užsieniečiams įsigyti. Todėl aš manau, kad tas pateiktas konsensas yra tikrai normalus, net per griežtas, ir jokiu būdu nepritarčiau gerbiamojo P.Jakučionio siūlymui. Reikia balsuoti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Ar yra kokia kita nuomonė? Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau išreikšti visiškai kritišką požiūrį kaip ir į kitus, taip ir į šitą straipsnį. Be jokių abejonių pritarčiau pono P.Jakučionio pataisoms. Tačiau imkime 4 pastraipą: "Miškų ūkio paskirties žemė, išskyrus ūkinei veiklai skirtų pastatų ir įrengimų eksploatacijai reikalingus sklypus, numatytus..." Vadinasi, visa miškų žemė gali būti parduota. Tai suprantate, rašoma, jog čia yra apribojama. Tačiau juk visas įstatymas yra skirtas tiems, kurie ūkinei veiklai, pastatams ir jų eksploatavimui. Vadinasi, visus miškus galima parduoti, jeigu kažkas užsimanys. Tai kam iš viso tokį straipsnį rašyti?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisų teikėjas kolega P.Jakučionis neatsiima savo pataisų, o iš kitos pusės pranešėjas, vadovaudamasis tarpfrakciniu susitarimu, šių pataisų priimti nesutinka, mes turėsime balsuoti.
Balsavimas bus toks: kas už tai, kad į 7 straipsnį būtų įrašytos atitinkamos pataisos. Minutėlę! V.Landsbergis. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau, gerbiamasis Pirmininke, truputį pasiaiškinti. Aš matau birželio 18 d. susitarimo protokolą, kurį visos frakcijos, kurios pasirašė, teikia būtent šitokį tekstą. Birželio 18 d. ir jau visas tekstas yra galutinai suderintas. Politinių kalinių ir tremtinių frakcija taip pat teikia tą suderintą tekstą, kuriam dabar atstovauja ponas A.Saudargas. (Balsai salėje) Su sąlyga, kad būtų priimti papildymai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Landsbergi, matote, kolega B.Gajauskas pasirašė ir pridėjo sakinį "Su sąlyga, kad mūsų papildymas būtų priimtas", bet kadangi papildymas nepriimamas, aš prašyčiau jus agituoti kolegas iš anos pusės, kad jie neparemtų kolegos P.Jakučionio siūlymo. Kitos išeities nėra.
V.LANDSBERGIS. Aš vis dėlto norėčiau agituoti nekeisti suderinto teksto, nes gali ateiti naujų minčių ir šiandien, ir rytoj.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos P.Jakučionio pataisai 7 straipsniui, tas balsuoja už. Kas mano, kad tai nereikalinga ir pažeidžia tarpfrakcinį susitarimą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Gerai. Atsiimu žodžius "pažeidžia". Bet dar kartą. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos P.Jakučionio papildymams? Gerbiamieji kolegos, vėl kai kas vėluoja. Prašome registruotis. Pavardžių neminėsiu. Per tą laiką paaiškinsiu. Iš tikrųjų balsuosime dėl kolegos P.Jakučionio pataisų, kurios skiriasi nuo suderinto teksto. Iš esmės skiriasi.
114 Seimo narių. Mielieji kolegos, kas už kolegos P.Jakučionio pateiktas pataisas 7 straipsniui, tas spaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad tikrai to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko.
16 - už, 72 plius 1, 73 - prieš, 10 susilaikė. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio? (Balsai salėje) Tai jau viskas, nubalsuoti visi iš karto, gerbiamasis Baleženti, prašom netempti laiko. Gerbiamasis Baleženti, aš tamstai ne kartą aiškinau, kad kol kas aš vadovauju posėdžiui, kai jūs vadovausite, tai tada dėl mano pasiūlymų balsuosime dėl kiekvieno žodžio. Aš šitą atsiminsiu. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto priimti? (Balsai salėje) Priimam? Ne. Tada prašom vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas gali kalbėti prieš. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš prieš pataisas, kurias galiu dar sykį, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Ne. Jos jau atmestos. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš prieš pataisas.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. ... pataisas.
PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Sakau prieš todėl, kad greičiau balsuotume.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kas būtų priimtas šio įstatymo 7 straipsnis - "Žemė, kurios šio įstatymo nustatyti subjektai negali įsigyti". Prašom balsuoti. Kas už - už, kas prieš - prieš.
87 plius vienas, 88 - už, 4 - prieš, 15 susilaikė. Straipsnis priimtas.
8 straipsnis.
A.SAUDARGAS. 8 straipsnis yra toks, kaip yra. Tik su kalbiniais pataisymais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime priimti, ar nori kas balsuoti? Galime? Ne. Prašau. A.Gricius dėl balsavimo motyvų.
A.GRICIUS. Kadangi nėra jokio esminio pakeitimo, siūlau šitam straipsniui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Milčius. Atsiprašau. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Norime išsakyti tautininkų nuomonę šiuo klausimu, kurį esame ir anksčiau teikę. Mes manome, kad šis straipsnis turėtų būti platesnis, nes pagal dabartinę redakciją, ją priėmus, išnyksta fizinio asmens pirmumas įsigyjant žemę prieš juridinį asmenį, nors tas pirmumas buvo fiksuotas Žemės reformos įstatyme. Sakysime, išsinuomoję žemę asmenys ir dabar ūkininkaujantys, ir dar negalėję tos žemės įsigyti (beje, įsigijo labai nedaug kas) dabar turėtų konkuruoti su juridiniais asmenimis ir užsieniečiais, kurie pretenduotų į tą patį plotą. Mes manome, kad fizinio asmens pirmumas turėtų išlikti ir todėl susilaikysime balsuodami už šį straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti.
8 straipsnis - "Draudimas parduoti žemės sklypus, kol į juos neatstatytos piliečių nuosavybės teisės". Kas už, prašome balsuoti už, kas prieš, susilaiko, taip pat.
83 plius 1, 84 - už, vienas - prieš, 13 susilaikė.
9 straipsnis, gerbiamasis pranešėjau, - "Įgyjamos žemės sklypo dydžio nustatymas".
A.SAUDARGAS. 9 straipsniui buvo Agrarinio komiteto pataisos. Čia jos ne kartą buvo diskutuotos. Tame tekste kiek įvertinta, tiek įvertinta. Po to dar diskutuota papildomai, kaip žinote, su Agrariniu komitetu. Redakcinių, kalbinių pataisų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Galim priimti? Priimta.
10 straipsnis - "Leidimų įsigyti žemės sklypą išdavimo tvarka".
A.SAUDARGAS. Pakeitimų čia taip pat nėra. Išskyrus kalbinius dalykus. Vieną tokį galbūt prasmingesnį redakcinį turiu paminėti. 10 straipsnio penktoji dalis skamba šitaip: "Žemės kadastrą tvarkanti įstaiga savininkui prašant privalo išduoti reikalingą dokumentaciją apie žemės sklypą." Sukeisti vietomis žodžiai.
PIRMININKAS. Sklandžiau suformuluota.
A.SAUDARGAS. Galbūt Seimo nariams tas nepatiks...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti? Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Atsiprašau. Kai kurie protestuoja. A.Gricius. Taip, kaip užregistruota.
A.GRICIUS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dabar vienas prieš. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš negaliu atimti iš M.Treinio žodžių, bet aš pasakyčiau, kad prieš. Tiek to, tegul jis kalba.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Norime pasakyti tautininkų nuomonę. Mūsų manymu, šiame straipsnyje stokojama vieno tokio saugiklio, apie kurį Tautininkų sąjunga daug kartų priminė. Kiek ploto hektarais arba procentais nuo teritorijos mes galime parduoti užsieniečiams? Ir kiek tų hektarų konkrečiai galėtų būti atskiroje apskrityje? Kitaip sakant, kokia galėtų būti pardavimo kvota? Deja, šito nėra. Galų gale, mūsų manymu, galėtų būti parduodamo sklypo maksimalus apribojimas ar 10, ar 100, ar 1000 ha, nes šių maksimalių saugiklių nėra. Todėl mes balsuodami susilaikysime.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis Pirmininke, kad čia užsirašymas buvo dėl 9 straipsnio, paliko tas pats, nepakeistas. Čia yra ir 9, ir 10. Prisijungiu prie pono M.Treinio. Jie yra visiškai korupciniai. Sudarysime kažkokią komisiją, kuri nustatys sklypo dydį. Nieko apibrėžto visiškai nėra. O leidimų įsigyti... Štai rašo pareiškimą Vyriausybei ir pažiūrėkite, koks yra. Vyriausybė, gavusi prašymą leisti ir įsitikinusi, kad norintis subjektas ir žemės sklypas atitinka šio įstatymo sąlygas (arba skliausteliuose, aš pridedu nuo savęs, gavusi atitinkamą kyšį), priima sprendimą dėl leidimo išdavimo. Kiek galima? Mano yra siūlymas - nustatykime kiekviename mieste, kiekviename rajone, jeigu norime, kiek iš viso tos žemės gali būti parduodama užsieniečiams. Dabar jokio apribojimo, nieko. Įsitikinusi, matot. Nė jokio argumento. Aš prašau kolegas atkreipti dėmesį. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 10 straipsnis? Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas. 10. 9 priimtas.
80 plius 1, 81 - už, 5 - prieš, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galime priimti?
A.SAUDARGAS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 12 straipsnis - "Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn būdai".
A.SAUDARGAS. Tik kalbiniai dalykėliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti? Priimta.
13 straipsnis - "Žemės sklypų perleidimo kitam asmeniui sąlygos". Pastabų nebuvo. Galime priimti? Prašau. A.Kubilius dėl balsavimo motyvų. 13 straipsnis.
A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti šitam straipsniui, remdamasis tais pačiais motyvais. Visas šitas įstatymas ir visi šito įstatymo straipsniai yra kompromiso rezultatas tarp visų partijų, kurios dalyvavo rengiant šitą įstatymą ir Konstitucijos pa-taisą. Visi straipsniai perėjo pačią kruopščiausią teisinę ekspertizę, todėl siūlau nediskutuoti dėl šito straipsnio, kaip ir dėl kitų straipsnių, o jam pritarti. Aš nematau kažkokių pavojų, matau tik tam tikras sąlygas, kurios yra reikalingos tam, kad būtų reglamentuota žemės sklypų perleidimo kitiems asmenims tvarka.
PIRMININKAS. Kas prieš? Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš esu prieš todėl, kad greičiau balsuotume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai jūs darote šitaip, tai viskas gerai. Kai A.Gricius tą patį fokusą daro, tada jau blogai. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, paskaitykite 13 straipsnio antrąją dalį. Šio straipsnio nuostata taikoma ir "įsigyjant įmonės veiksmingą kontrolę užtikrinantį akcijų paketą". Antrajame straipsnyje visiškai nepasakoma, kas yra tas veiksmingas. Labai gerą pavyzdį jums duosiu. Sakysim, Alytaus medvilnės kombinatas bankrutuoja, neturi pinigų. Nutaria įsigyti paketą 30, 40, 51, sakysim, tie patys Uzbekijos verslininkai, kurie gali aprūpinti medvilne. Šis straipsnis visiškai nepriklausomai nuo žemės draudžia įsigyti toje įmonėje akcijų paketą. Tai kodėl jūs norite žlugdyti įmones, kai tam investitoriui ta žemė nesvarbi. Ką jūs darote, pagalvokite. Tegul A.Gricius argumentuoja, kodėl jis taip daro.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, 2 straipsnyje yra pasakyta, kas yra veiksmingos kontrolės teisė. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 13 straipsnis? Malonu, kad, artėjant finaliniam balsavimui, vis daugiau Seimo narių, todėl prašome registruotis. Registracija!
115 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 13 straipsnis, prašome balsuoti už. Kam nepatinka, prašome balsuoti kitaip. Balsavimas pradėtas.
85 plius 1 - 86 - už, 8 - prieš, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.
14 straipsnis - "Žemės sklypų perleidimo sandoriai".
A.SAUDARGAS. Nėra.
PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta. 15 straipsnis - "Žemės įgijimo sandorių pripažinimas negaliojančiais". Pastabų nebuvo. Galime priimti? (Balsai salėje) Ne, ne. Minutėlę!
Prašom. Kolega A.Gricius dėl 15 straipsnio.
A.GRICIUS. Mes, vakar susirinkę, svarstėme galutinę redakciją ir visus straipsnius iš naujo peržiūrėjome. Man atrodo, kadangi tai yra politinis sutarimas visų frakcijų, aš siūlau šitą straipsnį priimti ir daugiau netęsti diskusijos. Tikrai yra nevaisingos mūsų kalbos. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Taip pat siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Išreiškiame tautininkų nuomonę, kuri yra štai tokia: parduodant žemę, mes manome, turi būti saugikliai, kad ji nepatektų į supirkinėtojų rankas. Deja, tų saugiklių yra nepakankamai. Mes siūlėme, kad tais atvejais, kai investiciniai projektai, pagal kuriuos yra parduodama žemė būsimai statybai, tie projektai neįgyvendinami, tai turėtų būti mechanizmas, kad žemė būtų privaloma tvarka perleista Lietuvos Respublikos ūkio subjektams ar kitiems, kurie turės tam teisę. Deja, šito mechanizmo nėra, todėl mes negalime už šį straipsnį balsuoti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 15 straipsnis, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Mielieji kolegos, 86 plius 1 - 87 - už, 7 - prieš, 13 susilaikė. Straipsnis priimtas.
16 straipsnis - "Šis įstatymas ir tarptautinės sutartys".
Gerbiamasis pranešėjas.
A.SAUDARGAS. Čia yra viena redakcinė pataisa, kurios nėra jūsų tekstuose ir papildyme. 16 straipsnio trečiojoje dalyje, kur kalbama, kad jokia Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, įterpta "išskyrus nurodytoje šio straipsnio pirmojoje dalyje", kad nebūtų jokių abejonių, kur pirmojoje dalyje yra kalbama apie Europos sutarties... steigiančių asociaciją tarp Europos bendrijų bei šalių narių iš vienos pusės ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės. Štai toks yra tiktai redakcinis pataisymas. Jeigu, kolegos, neįžiūrite prasminių pakeitimų, keletas žodžių sukeista grynai dėl kalbos.
PIRMININKAS. Galime priimti. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti. Priimta.
17 straipsnis - "Įstatymo įrašymas į konstitucinių įstatymų sąrašą". Galima priimti? Priimta.
Ir paskutinysis - 18 straipsnis - "Įstatymo galiojimas".
Gerbiamasis pranešėjas.
A.SAUDARGAS. Irgi pakeitimų nėra, tiktai linksnis pakeistas: "taps pilnateise Europos Sąjungos nare" pakeista į "taps pilnateisė Europos Sąjungos narė".
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū.
A.SAUDARGAS. Gražiai baigti visas redakcines pastabas...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar... Reikia? Prašau.
A.Gricius - iš eilės. 18 straipsnis - "Įstatymo galiojimas".
A.GRICIUS. Dėl 18 straipsnio. Aš manau, kad tai yra gana svarbus straipsnis, apie kurį gerbiamasis A.Saudargas minėjo, kad šito įstatymo galios tik tie straipsniai, kurie neprieštaraus mūsų derybų rezultatams ir susitarimui su Europos Sąjunga. Todėl siūlau už jį, kaip jis yra pateiktas, balsuoti.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris mano kitaip. Kolega M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Aš manyčiau, kad šito straipsnio galėtų ir nebūti, kadangi mes svarstome klausimą, kuris reikalingas Lietuvai. Mums reikia pritraukti užsienio investicijas ir t.t. Be žemės pardavimo labai mažina šitą mūsų šansą. Bet iš principo, kadangi viskas yra suderinta, aš pritariu šiam straipsniui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega K.Antanavičius dėl 18 straipsnio.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau išbraukti šio straipsnio antrąją pastraipą. Paskaitykite, kas čia parašyta. Gal kas nors suprasite, kas čia parašyta. Štai pirmoji pastraipa įsigalioja, kai sudarysime asociacijos sutartį: "Nuo tos dienos, kurią Lietuvos Respublika taps pilnateise Europos Sąjungos nare, iki šį konstitucinį įstatymą pakeičiančių įstatymų priėmimo galios tik to šio įstatymo..." Kas nustato, kad dar bus kitas koks nors pakeičiantis? Kada tas bus? Kuris neprieštaraus Lietuvos narystės su Europos Sąjungos sutarčiai - na, nonsensas įrašytas visiškas! Nonsensas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 18 straipsnis? Balsavimas pradėtas.
87 plius 1, 88 - už, 6 - prieš, 7 susilaikė, pastraipsniui priimta.
Pranešėjas.
A.SAUDARGAS. Visas pastraipsniui įstatymas priimtas. Manau, kad būtent štai šitoje vietoje, gerbiamieji kolegos, mes ir čia, salėje, buvome skirtingų nuomonių. Bet turbūt jūsų visų vardu galiu padėkoti darbo grupei, ekspertams, kadangi buvo labai daug dirbta prie šito įstatymo. Beveik gal metus laiko kalbama, dirbama prie šio teksto, apie pusmetį gerą buvo dirbama. Jūs neprieštarausite, kad jūsų, mūsų visų vardu noriu padėkoti, kad būtų įrašyta į Seimo stenogramas, darbo grupei ir ekspertams, kurie labai nuoširdžiai dirbo. Ačiū.
8sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, mums po kelių minučių bus pagrindinis klausimas. Ar dabar pradedame kalbas dėl balsavimo motyvų, ar įvairumo dėlei išsprendžiame pirmąjį rezervinį klausimą, kuris yra daugiau techninis dalykas, kadangi tai lydintis įstatymas pagrindinį, kurį mes jau priėmėme antradienį. Ar galime taip padaryti? Pirmą rezervinį? (Balsai salėje) Ne, ne dėl profsąjungų, o dėl teismų. Galime šitai padaryti?
Tada, gerbiamasis Abramavičiau, prašom į tribūną.
A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau trumpai referuoti dėl šio klausimo. Antradienį buvo priimtas Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Šitas įstatymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 17 straipsnio pakeitimo tiesiogiai susijęs su tuo įstatymu. Čia esminių pakeitimų nėra, tiktai yra vienas pakeitimas - siūlom, kad ne tik Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, bet ir skyrių pirmininkai būtų skiriami 9 metams. Teismų įstatyme tai yra padaryta, dabar reikia suderinti tiktai statutą, statuto 17 straipsnį. Jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Aš manau, kad tai daugiau redakcinio pobūdžio klausimas.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, taip pat pranešėjau! Čia yra rimta problema ir rimtas klausimas - skyrimas tam tikram laikui. Be abejo, nueinančiam Seimui nereikėtų šito daryti. Šiandien geriau nepradėkime priiminėti šito klausimo.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis Žiemeli, antradienį mes priėmėme atitinkamą įstatymą. Tai, atleiskite, kur...
V.ŽIEMELIS. Ir apie tą įstatymą aš kalbu, lygiai tas pat.
PIRMININKAS. Ne. Mes juk priėmėme įstatymą, dabar mes turime tik lydintį priimti, jeigu...
V.ŽIEMELIS. Aš suprantu...
PIRMININKAS. Minutėlę! Jeigu vienoj vietoj pataisėme, tai kitoj vietoj turime taisyti. Tai ar darome šitai, ar nedarome? (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, dar kartą aiškinu (jums ir kolega A.Abramavičius paaiškino): mes pataisėme pagrindinį - Teismų įstatymą, tai dabar, susilaikydami nuo šito, mes turėsime grįžti prie to?
V.ŽIEMELIS. Galime, Pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Tik pasakysiu. Aš šitą suprantu. Bet kam būtinai šiandien tą daryti, tokią dieną? Blogai pataisėte įstatymą. Aišku, kad nueinantis Seimas negalėjo to daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti likusių Seimo narių: galime šiandien šitai daryti ar ne? (Balsai salėje)
Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Pernelyg rimtas klausimas, kad mes taip prišokdami jį svarstytume.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos! Prašom. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, klausimas iš tiesų rimtas, tačiau jis apsvarstytas. Ir komitete, ir Seime visi pritarė, tiesa, tuomet ne visi buvo. Argumentai buvo išsakyti, mums liko tik priimti, todėl aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Čia ne tas klausimas? Ne.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, man atrodo, kad mes buvome pakankamai darnūs ir pakankamai susikaupę rimtam Konstitucijos keitimui. Tokie rezerviniai klausimai gali supriešinti Seimo narius ir neišspręsime labai svarbių klausimų. Siūlau nespręsti šito klausimo.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis A.Baležentis balsuos už Konstitucijos pataisą, tai tada šito neteiksime, taip? Tyla. Mielieji kolegos, aš siūlau elektroniniu balsavimu apsispręsti - priimame dabar ar ne. Prašom. Kas už tai, kad dabar būtų balsuojama, spaudžiame mygtuką "už", kas mano, kad vėliau, tas spaudžia kitą mygtuką. Prašome balsuoti.
57 - už, 27 - prieš, 5 susilaikė. Taip, taip. Aš galiu perskaityti: "Aukščiausiojo Teismo teisėjais skiriama iki 65 metų amžiaus. Pirmininkas ir skyrių pirmininkai skiriami 9 metams", ką mes jau patvirtinome antradienį. Tai galime balsuoti? (Balsai salėje) Mielieji kolegos, prašome registruotis. Registracija.
107 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo grupė... Jeigu Seimo nariai reikalauja kalbėti dėl balsavimo motyvų, klausimas atidedamas. Ačiū, gerbiamasis Abramavičiau.
A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš niekuo negaliu padėti. Demokratijos garbei ir Statuto garbei. Mielieji kolegos! (Balsas salėje) Gerbiamasis Vyteni Andriukaiti, kur jūs buvote, kaip ir kolega V.Žiemelis, antradienį? Tada visi vieningai tą priėmė, o dabar jūs prabudote. Nedarykite man gėdos!
8sesija54p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-3 punktas - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2062(2). Priėmimas. Pranešėjas - A.Saudargas. Prašyčiau trumpai į tribūną. (Balsai salėje)
A.SAUDARGAS. Gerbiamieji kolegos, viskas yra pasakyta per pirmąjį balsavimą. Aš jokių naujų motyvų nenoriu pasakyti. Dabar, kaip ir reikalauja mūsų Konstitucija, turi būti antrasis balsavimas. Mano argumentai lieka tie patys. Aš tik noriu pastebėti, kad teisininkai, giliau išanalizavę niuansus, siūlo, kad būtų rašomas paprastas įstatymas, ne konstitucinis. Kitaip tariant, Konstitucijos pataisa yra priimama įstatymu, jam yra taikoma speciali Konstitucijos pataisos norma, kiek reikia balsų. Todėl jums išdalytame dokumente yra konstitucinis įstatymas, turi būti rašoma paprastai - tik įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų užsirašė kalbėti net 14 Seimo narių. Pagal Statutą, 4 - už, 4 - prieš. Taip, 4 - už, 4 - prieš. Čia nei frakcijos, nei komitetai neturi reikšmės, o iš eilės. Diskusijose turi reikšmės komitetai ar frakcijos. Todėl pirmasis taip, kaip yra užsirašęs, kolega V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kalbėsiu apie Socialdemokratų frakcijos nuomonę.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius yra užrašytas.
V.P.PLEČKAITIS. Lietuvos ekonominė ir finansinė sistema...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Plečkaiti, tamstai 10 s pridedu, visiems vienodai - 2 min. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Lietuvos ekonominė ir finansinė sistema, kurioje dominuoja lietuviškas kapitalas (kol kas) ir, deja, lietuviškas sovietinis mentalitetas, nėra efektyvi ir daugeliu atveju yra socialiai neteisinga. Mūsų kraštui ir visuomenei trūksta patyrimo, europietiškos ekonomikos sampratos, idėjų ir sveikos konkurencijos.
Konstitucinė pataisa, nors ir kompromisinė, o konstitucinis įstatymas, kuris praktiškai yra apribojimų įstatymas, suteikia vis dėlto dar vieną papildomą galimybę pritraukti kapitalą iš užsienio, o su juo ir šiuolaikines technologijas, naujas darbo vietas tūkstančiams Lietuvos žmonių. Tai viena ekonominė šios konstitucinės pataisos svarba. Kita - politinė - yra taip pat labai svarbi, nes leidžia mūsų valstybei tapti pilnateise demokratine Europos Sąjungos nare. Ji užtikrina mūsų vakarietišką orientaciją, suteikia daugiau saugumo ir stabilumo.
Žinoma, konstitucinė pataisa ir pats įstatymas neišspręstų problemų, kurios yra susikaupusios Lietuvoje, tačiau vis dėlto padės pagrindus mūsų tolesniam krašto demokratizavimui, ekonomikos normaliam funkcionavimui ir iš esmės galės pakeisti orientaciją orientacijos į Vakarus kryptimi, padės pagrindus sveikai šalies ekonomikai, didesniam saugumui ir visuomenės gerovės pakilimui. Todėl Socialdemokratų frakcija pasisako už 47 straipsnio pakeitimą ir siūlo balsuoti už.
PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs minėjote, 4 - už, 4 - prieš, tačiau čia yra Konstitucijos keitimas. Gal jūs pasakysite, ar yra kur nors Statute paminėta, kaip turi būti svarstoma, kai keičiama Konstitucija?
PIRMININKAS. Aš galiu paaiškinti: yra du balsavimai ir kiekvieną kartą kalbama dėl balsavimo motyvų. Vadinasi, išeina dvigubai daugiau.
Kolegė L.Andrikienė. Prašau.
L.L.ANDRIKIENĖ. Aš neprašiau žodžio.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, man bus leista kalbėti dėl konstitucinio įstatymo, todėl nekalbėsiu apie ekonomines problemas, o daugiau tik apie politines. Iš tikrųjų politikai buvo sumanę gerą dalyką, bet galiu pasakyti, jog vis dėlto jų ekonominis neišprusimas iš gero dalyko padarė blogą dalyką. Ši konstitucinė pataisa verčia diskriminuoti tiek didžiausius mūsų ekonominius partnerius, tiek valstybes - artimiausias kaimynes. Tokia diskriminacija, jūs puikiai žinote, šitoms valstybėms absoliučiai pakenkti negali. Gali pakenkti tik pačiai Lietuvai. Aš manau, kad išmintinga politika yra ta politika, kuri net savo buvusius priešus daro gerais draugiškais partneriais. Išmintinga politika yra ta politika, kuri padeda kaimyninei valstybei, sunkiai, bet atkakliai siekiančiai demokratijos, rinkos ekonomikos, laisvės savo piliečiams, visokeriopai padėti. Politinė, moralinė pagalba gali būti veiksmingesnė nei finansinė.
Šia pataisa viskas daroma atvirkščiai. Nesuprantu, kodėl mes norime savo partnerius padaryti ne gerais draugais, o priešais? Kodėl norime savo veikloje remtis ne laisvos prekybos principais, o įteisinti prekybinį-ekonominį karą? Ekonominių, politinių nesutarimų didinimas su kaimynais - tai tolstančios galimybės įstoti į tą pačią Europos Sąjungą, kliuviniai spartinti šalies ekonominį augimą, gerinti žmonių gerbūvį. Įdomu, kad Rytų šalis diskriminuojančios nuostatos yra priimamos tada, kai Rusijoje vyksta aštri politinė kova už demokratiją. Užuot padėjus ten įsitvirtinti demokratijai, čia daromi atvirkštiniai veiksmai. Rusijos žmonės per rinkimus aiškiai pasakė, kad jie atmeta V.Žirinovskio grasinančią politiką mūsų atžvilgiu. Deja, tie, kurie šiandien balsuos, praktiškai yra tautiniai žirinovskininkai, kurie nori pakenkti Rusijai eiti demokratijos keliu ir jai įsitvirtinti. Todėl aš siūlau tiems, kurie nori matyti kaimyną, nuo kurio priklauso iš tikrųjų dideliu mastu mūsų įstojimas į Europos Sąjungą ir apskritai ekonominis vystymasis, nebalsuoti už diskriminacines nuostatas. Aš siūlau atmesti šitą pataisą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš truputį apgailestauju, kad svarstant ir kalbant dėl balsavimo motyvų tokiu svarbiu klausimu salėje yra toks didelis triukšmas. Matyt, niekam neįdomu ir motyvai nesvarbūs. Kaip partija ar kas nors kitas liepė, taip ir balsuos, ir visa kita nesvarbu. Aš norėčiau, kad Pirmininkas paprašytų drausmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom klausytis rimtų kalbų.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mano tos kelios sekundės bus man pridėtos. Šiandien mes kalbame apie labai svarbų dalyką, apie miestų ir miestelių žemės pardavimą. Pavadinimas sugalvotas gražus: "Ne žemės ūkio paskirties", o paprastam žmogui sakykime paprastai, tai yra miestų ir miestelių žemė. Ta žemė buvo konfiskuota, nacionalizuota ar dar kitokiu būdu atimta du kartus. 1940 m. ir, su dideliu apgailestavimu turiu pasakyti, kad ir 1992 m. Todėl, kad tiems žmonėms, kurie turėjo mieste ir miestelyje žemės, buvo pasiūlyta 20-30 arų, o visa kita tiesiog atimta, nes nieko jiems už tai net nesiūloma. Pasakyta ačiū, ir viso gero. Siejam šitą Konstitucijos pataisą su Asociacijos sutartimi, kalbame apie investicijas. Užsienio investitoriai patikrina nuosavybės tęstinumą 75 metus. Yra sakoma, kad 50 metų lyg ir yra senatis. Deja, Lietuvos valstybė, gal ne deja, bet ačiū jai, nes ji pasakė, kad 1940 m. žemės atėmimas yra neteisėtas ir neturi senaties. Tačiau net jeigu ir nebūtų šito pasakiusi, 1992 m. savo veiksmu, t.y. dar kartą atimdama žemę iš miestų ir miestelių savininkų, ji pasakė, kad tos žemės niekas nepirks ir nedės ten jokių investicijų (aš kalbu apie vakariečius). Mūsų "berniukai" jau pirmadienį lauks prie Vyriausybės ir savivaldybių durų su prašymais sutvarkyti dokumentus dėl tų sklypelių, kurie jau yra sutvarkyti, tik reikia nuosavybės popierėlio. Vakariečiai galės tas procedūras pradėti tik tuomet, kai su jais bus pasirašyti atitinkami dokumentai tarp Lietuvos ir kitų valstybių.
PIRMININKAS. Laikas, kolega. Ačiū.
S.PEČELIŪNAS. Todėl mūsų frakcija pasisako prieš.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Vienas iš svarbiausių argumentų, pasakytų čia, šioje salėje, buvo sąryšis su Europos Sąjungos asociacijos sutartimi. Visus metus Lietuvos Respublika blogu pretekstu, neteisingu, propagandiškai melagingu pretekstu delsė ratifikuoti asociacijos su Europos Sąjunga sutartį, siedama ją su Konstitucijos 47 straipsnio papildymu. Tik šio balsavimo išvakarėse paaiškėjo, kad tokio ryšio nebuvo, ir mes akivaizdžiai pakenkėme Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesams kartu kuo greičiau siekti Europos Sąjungos asocijuotos, o vėliau ir tikrosios narystės.
Antras argumentas - dėl Konstitucijos formuluotės. Tokia formuluotė faktiškai atima galimybę Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Pietų Korėjos verslininkams ateiti į Lietuvos ūkį. Aš jau nekalbėsiu apie tai, kad ne žemės pardavimas yra lemiama sąlyga užsienio investicijoms. Yra kiti dalykai. Yra valstybės stabilumas, socialinė padėtis, muitai, mokesčiai, tarifai, akcizai ir visa kita, korupcija, nusikalstamumas ir t.t.
Dar vienas argumentas. Lietuvos Respublika per šiuos metus pasirašiusi nepagrįstai daug investicijų skatinimo ir tarpusavio apsaugos susitarimų. Pavyzdžiui, kad ir su tomis pačiomis NVS valstybėmis. Pagal tarptautinio arbitražo praktiką, pagal tarptautinę teisę tos valstybės, su kuriomis tokios sutartys pasirašytos, negali būti diskriminuojamos. Taigi skubotai keisdami Konstituciją mes galime turėti tokių pasekmių, apie kurias nė negalvojame.
Frakcijos vardu aš prašau vardinio balsavimo dėl šios pataisos. Ir dar norėčiau pasakyti, kad, neduok Dieve, jog pagrindinis motyvas yra biudžeto papildymas. Gal didžiosios partijos apie tai galvoja. Valdančiajai partijai tai labai svarbu iki rinkimų, o kitoms, palaikančioms didžiosioms partijoms, aišku, po rinkimų. Labai gaila, jeigu tokie argumentai yra vyraujantys. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Tik aš noriu priminti, gerbiamasis Petrauskai ir gerbiamieji kolegos! Yra sąvoka, dėl kurios jau mūsų balsuota ir kuri apima tas šalis, dėl kurių jūs nerimaujate. Įsiskaitykite! Nereikia apgaudinėti žmonių. Australija ir Japonija įeina į tą sąvoką.
Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, kaip jūs žinote, nesu prieš Lietuvos žemės pardavimą užsieniečiams, bet tai turi būti daroma dorai, o ne pagal kažkokį korupcinį įstatymą, kai valdininkai jau, matyt, nebeturi kyšių iš kur imti, dar bus galima pasinaudoti. Kas čia surašyta? Surašyta vien tai, kad valdininkai nuspręs. Apie tai jau kalbėjau priimant straipsnius. Noriu pasakyti, kad šitas įstatymas... Na, jau nusibodo kartoti. Ką reiškia savivaldybėms įsigyti žemę? Už ką jos įsigys? Kas jos yra? Pasakykite, išaiškinkite. Kodėl niekas neišaiškina?
Aš turiu 27 savivaldybių pasirašytus popierius, kur jos prieštarauja. Galėčiau paminėti, kad jos prieštarauja šitam įstatymui, bet nėra laiko. Jeigu tai būtų, vėl kartoju, privačios žemės įsigijimas savivaldybių, dar kažkaip... Bet kai atribojimo nėra, tai visiškai nesuprantama. Toks klausimas kaip Konstitucijos keitimas turi būti sprendžiamas referendumu. Ir, kolegos, padirbėtumėte su žmonėmis, išaiškintumėte, žmonės suprastų, ir tai būtų ekonomiškai naudinga ir Lietuvos ateičiai. Dabar žiūrėkite, kokį vieningumą demonstruoja ir kairieji, ir dešinieji. Ir, atrodo, nebėra svarbesnio klausimo, tik išparduoti Lietuvos žemę kažkam, kaip išparduoti ir kodėl tai ne žemės ūkio paskirties žemė, o miškus parduoti... Žodžiu, toks sujauktas įstatymas, tokios sujauktos normos, kad didesnio sujaukimo jau ir būti negali. Žiūri į pasirašiusiuosius ir stebiesi: atrodo, žmonės protingi, o ėmė ir pasirašė tokias niekaip nesuprantamas, nesubalansuotas normas. Niekaip negaliu suprasti. Toliau. Kodėl šitai siejama su mūsų įstojimu į Europos Sąjungą? Kur yra toks reikalavimas? Negi tokį įstatymą reikia priiminėti apgaudinėjant Lietuvos žmones?
PIRMININKAS. Laikas.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs prisiekėte neapgaudinėti. Kodėl dar sykį reikia visus apgauti, apmauti? Štai dar paskutinė...
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Reikia spėti per nustatytą laiką. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas sprendžia Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos asocijuotos narystės ratifikavimo sutartis, ir tikiu, kad padarys teisingą Lietuvai ir Lietuvos žmonėms sprendimą, galutinai įjungiant mūsų valstybę į Vakarų valstybių demokratines struktūras. Kaip jau neabejotinai visai lietuvių tautai yra žinoma ir kol kas neteko pajusti ar išgirsti jokių rimčiau argumentuotų priešingų pareiškimų, Lietuvos pagrindinis užsienio politikos prioritetas yra visiška politinė, socialinė, ekonominė integracija į Vakarų demokratines institucijas, eventualiai suteikianti Lietuvai taip pat valstybinio suvereniteto, saugumo garantą. Išsivadavę iš daugiau kaip 50 metų trukusios bolševikinės okupacijos, iškentėję tiek daug fizinių, dvasinių, tautinių, materialinių aukų ir kančių, šiandien mes kito kelio neturime, kaip tik vystyti mūsų pačių demokratinį susitvarkymą visose srityse, parodant toliau pažengusioms Vakarų Europos valstybėms, kad mes galime ir siekiame tapti pilnaverčiais, teisėtais Europos Bendrijos partneriais ir kad mes norime dalyvauti ateities Europos ekonominio, socialinio, politinio gyvenimo kūrime, garantuojant geresnį gyvenimą visoms Europos Bendrijos narėms, taip pat ir mūsų ateinančioms kartoms. Būtų klaidinga sakyti ir aiškinti, kad mūsų kažkas ten laukia išskėstomis rankomis, kad ten yra kažkokie aukso kalnai. To ten pradžioje taip pat negausime ir nesitikėkime. Turime suprasti, kad tai nėra tik šios dienos problema. Tikslas yra gilesnis ir rimtesnis - tai, ko mes laukiame ir tikimės ateityje. Šiandien mes skurstame, vargstame, mums trūksta ir kapitalo, ir žaliavos, ir technikos, ir industrinės bei žemės ūkio gamybos...
PIRMININKAS. Laikas.
K.BOBELIS. Vieni, be išorinės pagalbos, nepajėgiame ir niekada nepajėgsime apsisaugoti ir susitvarkyti, taip pat nuo kriminalinių elementų viduje ir nuo tų, kurie apvogę mūsų...
PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Primenu, 2 minutės.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, sprendimas, kurį šiandien atėjome padaryti, turi du valstybiškai svarbius aspektus. Pirmas. Papildome Konstituciją nuostata, pagal kurią ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus specialiam, privalomam tikslui, būtent įmonių steigimui ir statybai, galės įsigyti ir Lietuvos juridiniai asmenys, ir užsienio subjektai, norintys investuoti ir turėti ne tik įmonę, bet ir žemę, t.y. sklypą po įmone. Tai ūkinių sąlygų užsienio investitoriams ir mūsų savivaldybėms pagerinimas.
Antras aspektas - panaikiname formalią kliūtį Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procese. Vyksta Lietuvos - Europos sutarties ratifikavimas, šiuo metu jis sėkmingai eina į priekį komitetuose, parlamentuose - Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitur, - bet kai kuriuos politikus Vakaruose stebina, kodėl pati Lietuva jau ištisi metai neratifikuoja Europos sutarties. Dėl to mūsų tarpe buvo įvairių spekuliacijų ir skirtingų nuomonių, galima ratifikuoti ar ne. Mes manėme, kad galima, kiti manė, kad reikia laukti Konstitucijos papildymo. Galų gale savaime tas dalykas išsisprendžia.
Šiandien mes čia kalbėjome konkrečiai ir dalykiškai. Pastraipsniui priimdami konstitucinį įstatymą dėl sklypų pardavimo tvarkos išsiaiškinome, kad yra visai ne taip, neva visa Lietuvos žemė bus parduodama bet kuriems užsieniečiams, kaip gąsdino populistai ir tiesiogiai siūlė Tautos pažanga. Sprendimas iš tikrųjų kitoks. Galutinai įsitikinome, kad sprendžiame kitaip ir konkrečiai. Tai valstybiškai reikalingas sprendimas, neabejotinai teigiamas, pozityvus. Jis ir tuo pozityvumu išsiskiria tarp daugelio pastaruoju metu daugumos valia "prastumtų" blogų įstatymų. Čia turime sutarimą, pakankamai didelį konsensą. Seimas turi progą reabilituotis ir aš siūlau visiems vieningai tą padaryti.
PIRMININKAS. Paskutinysis - kolega N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, šiandieninis svarstymas yra puikus pavyzdys, kai bendromis jėgomis, bendru sutarimu galima spręsti gana sudėtingus klausimus. Dar daugiau - liūdna, kad oponentai šiame svarstyme naudoja tikrai demagogiškus, aš pasakyčiau, žmones klaidinančius argumentus.
47 straipsnio pakeitimas yra būtina ir esminė sąlyga integruojantis į Europos ekonomines ir politines struktūras. O kita vertus, žemės pardavimas - tai ne absoliutus leidimas. Jis gali būti ir bus kontroliuojamas valstybės ir atitinkamų įstatymų. Tuo labiau kad šiandien mes jau svarstėme įstatymą ir jame apibrėžta, kaip ir kokiomis sąlygomis bus galima parduoti šitą žemę.
Kartu norėčiau pastebėti, kad šita problema seniai galėjo būti išspręsta. Dar 1993 m. LDDP frakcijos iniciatyva profesoriaus V.Buinevičiaus buvo pateikta pataisa dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Gaila, kad šiandien tie, kurie labai agituoja už ją, tuo metu nepalaikė šito sprendimo. Mes galėjome turėti praktiškai jau dvejus metus galiojančią Konstitucijos pataisą. Ir aš tikiu, kad tai galėjo pritraukti papildomas investicijas. Kartu norėčiau pabrėžti, kad 47 straipsnio pakeitimas - tai ne tik šios nuostatos liberalizavimas, bet kartu ir savotiška papildoma Lietuvos saugumo garantija ir Lietuvos valstybės politinės orientacijos išraiškos patvirtinimas.
Kaip ir kiti kalbėjusieji norėčiau pasakyti, jog aš esu įsitikinęs, kad tikrai niekas nepuls pirkti Lietuvos žemės tuoj pat. Patirtis rodo, kad tose šalyse, kur tai leidžiama, tas procesas vyksta labai iš lėto ir labai, aš pasakyčiau, neaktyviai. Vien tik Suomijoje per dvejus paskutinius metus buvo pateikta tik apie 170 prašymų pirkti žemę.
Baigdamas norėčiau dar kartą pabrėžti, kad stojant į Europos Sąjungą, einant, kaip mes kartais kalbame, į Europą, yra pagrindinė sąlyga: laisvas žmonių ir kapitalo judėjimas. Visose šalyse, kurios jau yra ar Europos Sąjungos narės, ar pasirašę asocijuotas sutartis, šita sąlyga yra vykdoma. Tik viena Lietuva kol kas buvo atmetusi tokią galimybę. Todėl LDDP frakcijos vardu aš palaikau Konstitucijos 47 straipsnio pataisas ir siūlau už ją balsuoti. Taip pat siūlau ir vardinį balsavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Reikės apsispręsti dėl siūlymo balsuoti vardiniu būdu.
121 Seimo narys. Vadinasi, vardiniam balsavimui reikia 41 balso.
K.Antanavičius dar sykį.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kaip aš žinau, jūs turite prašymą suteikti žodį signatarui R.Paulauskui. Aš pritarčiau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Aš šito klausimo negaliu teikti balsuoti, kadangi dabar yra finalinė įstatymo priėmimo stadija. Posėdžio pabaigoje - prašom, net be balsavimo signatarai galės kalbėti.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, prašom balsuoti. Kas prieš - nebalsuojate už.
Už - 76, prieš - 22, susilaikė 16. Vardinis balsavimas. Prašom dalyti korteles. Mielieji kolegos, dėmesio! Žiniaraščio lapeliai - per visą perimetrą, balsavimo biuletenius dalija kiti, ir balsuosime 11 min., t.y. iki 11.35. Balsuosime dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo. Taip.
Gerbiamieji kolegos, ar visi pasirašė biuletenių išdavimo žiniaraštyje?
Mielieji kolegos, dėmesio! Ar visi balsavote? Negirdžiu prieštaravimų. Tada antras klausimas - ar visi pasirašėte biuletenių išdavimo žiniaraštyje? Gerbiamasis A.Raišuotis vadovauja žiniaraščiui. Prašom į jį kreiptis. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau vis dėlto pasirašyti žiniaraštyje.
8sesija54p svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, ar mes galime jau imtis kito klausimo? Liko viena minutė. (Balsai salėje) Gerai. Tada, gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės punktas - 1-4 darbotvarkės punktas - Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. 349(3). Pranešėjas - A.Sadkauskas. Būtų pirmasis balsavimas. Kviečiu gerbiamąjį A.Sadkauską į tribūną. Prašyčiau trumpai. Trumpai. Gerbiamasis Bačiuli, gerbiamasis Bačiuli! Mielieji kolegos, mielieji fotografai, prašom palikti parterį!
Mielieji kolegos, kalba pranešėjas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. Prašom, gerbiamasis Sadkauskai.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šį projektą mūsų komitetas pateikė 1993 metais. Bet tuo laiku ne visi Seimo nariai suprato, kad tikrai reikia tą pataisą padaryti. Bet dabar, atrodo, surastas kompromisas, nes mūsų siūlymas buvo ketveri metai vietoje dvejų metų savivaldybių taryboms. Susitarta su kitomis frakcijomis, iš esmės su visomis frakcijomis, kad vietoje mūsų siūlomų ketverių metų būtų treji metai. Šiuo metu yra dveji metai.
Opozicinės frakcijos pareiškė dar vieną reikalavimą, kad galutinis balsavimas dėl šios pataisos jau būtų naujai išrinktame Seime. Mes taip pat su tuo sutinkame. Ir paskutinis. Pagal mūsų komiteto nario gerbiamojo V.Bogušio logiką išeitų taip, kad prezidento kadencija - 5 metai, Seimo - 4 metai, savivaldybių - 3 metai. Gal čia logikos ir yra. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti šiam pasiūlymui, šiai Konstitucijos pataisai, tiksliau, 119 straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs teikiate priimti?
A.SADKAUSKAS. Taip, aš teikiu priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gal truputėlį prisėskite, Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Taip, viskas pagal planą. Kolega V.Plečkaitis pirmasis, ruošiasi K.Antanavičius. Kas kalbės už socialdemokratus? Prašom. V.Andriukaitis. Prašom į tribūną. Bet vis tiek 2 minutės.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija jau yra seniai tos nuomonės, kad dvejų metų savivaldybių kadencija yra niekuo nepagrįsta. Netgi tada, kai 1992 m. buvo rengiamas Konstitucijos projektas, socialdemokratai atstovavo ilgesnei - ketverių metų - kadencijai, tačiau kompromisas buvo pasiektas ir liko dveji metai. Ir dabar mes esame įsitikinę, kad savivaldybių kadencija turi būti ketveri metai. Kadangi reikia vis dėlto siekti kompromiso, aišku, treji geriau negu dveji. Nėra diskusijų. Tačiau niekaip nesuprantu logikos. Prezidentas - 5 metai, Seimas - 4, savivalda - 3. Socialdemokratų logika yra visai kita. Savivalda turėtų būti mažiausiai ketveri, nes viskas, visas demokratinis gyvenimas yra savivaldoje. Ir kuo daugiau mes savivaldai suteiksime kompetencijos, teisių, kuo daugiau ten nusistovės taisyklės, susiformuos kompetentingi specialistai, susiformuos valdymo įgūdžiai, tuo daugiau mes turėsime teisių ir geresnių sprendimų svarbiausiais žmonių kasdienio gyvenimo klausimais. Todėl daugelyje šalių savivaldos kadencijos yra ilgesnės. Prezidentas yra personalija, kuri, deja, tiek daug nesprendžia. Tai yra atstovaujamoji valdžia, tai yra užsienio politika, tai yra balansas tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios. Ir turbūt nereikėtų visą laiką akcentuoti prezidentinės galios, nes savivalda yra vienas iš stipriausių komponentų. Europos Sąjungos šalys ir tvirtos vien tuo, kad yra labai efektyvi, ilgalaikė, stabili ir didelė savivalda. Socialdemokratai už šią savivaldą visada buvo, yra ir bus. Taip, kaip mes stengiamės, kad 47 straipsnyje atsirastų savivaldybių teisė į žemės nuosavybę, taip mes dabar pasisakome už savivaldos ketverių metų kadenciją. Na, bet jeigu jau yra kompromisas - treji metai, ką gi, geriau balsuoti už trejus, negu palikti taip, kaip dabar yra. Dabar iš tikrųjų yra nesusipratimas, todėl vis dėlto būtų geriau dar pagalvoti, kad tai būtų ketveri metai. Argumentai, ar šis Seimas negali priimti antrą kartą, yra nelabai įtikinami. Jis galėtų priimti ir šią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, aš irgi noriu pritarti šitai pataisai ir pritarčiau, kad būtų balsuojama dėl ketverių metų. Na, pagalvokim, ką reiškia dveji metai. Atėję į savivaldą žmonės, išrinkti, kol jie susipažįsta... Jeigu galvosime apie valstybės lygmenį, tai čia dar galima kalbėti apie tai, kad atėjo kvalifikuotesni, atėjo prityrę. O į savivaldą ateina daugiausia nauji žmonės iš ūkinių organizacijų, šiaip aktyvesni žmonės, jie turi susipažinti, jie turi suprasti, jie turi patirtį įgyti. Tai dveji metai - vos tik pradeda, tuoj turi išeiti. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Kad ir kaip būtų, žmogiškas veiksnys yra ypač svarbus. Jeigu žmogus nemato, kad jis daro ir dėl savęs kažką, kad jis, priimdamas vieną ar kitą sprendimą, dėl kitų metų daro, kad jam būtų patogiau, jam būtų žmonių pagarba didesnė, tai jis negali objektyviai dirbti. O štai dėl dvejų metų, - na, tik kaip nors išbūti. Todėl aš labai remčiau, kad būtų balsuojama už ketverius metus, tačiau, jeigu jau negalima, bet aš manau, kad galbūt galima, tada jau bent už trejus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų mes turime balsuoti už tai, kaip pateikta. Kolega K.Skrebys. Irgi iš anksto užsirašęs. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Pirmininke, pirmiausia aš norėčiau paprašyti, kad jūs įvestumėte tvarką parteryje. Vieną pilietį reikia paprašyti išeiti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, gerbiamieji signatarai! Prašom baigti mitingą, arba mitinguoti ten už parterio ribos. Gerbiamasis Veselka, kolega Veselka! Prašom baigti mitingą! Kalbame dėl balsavimo motyvų. Jeigu norite kalbėtis, prašome ten, žemyn, arba už durų. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Vis dėlto vyksta gana svarbaus klausimo svarstymas. Kaip ne kaip keičiame Konstituciją, o salėje iš tikrųjų yra, švelniai tariant, netvarka.
O dabar iš esmės. Aš norėčiau išsakyti Tėvynės sąjungos (Konservatorių frakcijos) nuomonę šiuo klausimu. Atsižvelgdami į Savivaldybių asociacijos, paskirų savivaldybių nuomonę, mes pritarsime šiai pataisai po pirmojo balsavimo. Tačiau mes pasisakome ir (aš tą norėčiau pabrėžti) reikalausime, kad tolesnį svarstymą ir antrąjį galutinį balsavimą atliktų jau naujai susirinkęs Seimas. Šiam, jau nueinančiam Seimui, manytume, užtektų ir šio vieno jau įvykusio Konstitucijos pakeitimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega N.Germanas, kuris irgi buvo iš anksto užsirašęs. J.Karosas - N.Germano slapyvardžiu. Prašom. Tai tik iš kolegos N.Germano vietos.
J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tenka tik apgailestauti, kad tikrai racionalūs sprendimai Seime priimami pakankamai pavėluotai. Turiu galvoje tiek 47 straipsnio pakeitimą, tiek ir dabar svarstomo straipsnio pakeitimą. Aš suprantu, kad gali būti įvairių argumentų. Įvairiais klausimais. Tačiau šituo klausimu argumentuoti, kodėl kadencija turi būti trumpa, aš argumentų niekaip negaliu surasti. Mane truputį stebina pozicija tų žmonių, kurie vietoje dvejų metų siūlo trejus, o ne ketverius. Aš žinau, kad tai yra kompromisas, bet aš nesuprantu, kodėl manyti, kad treji metai yra tas optimalus laikas savivaldybei dirbti, ne ketveri metai. Žinoma, buvo galima daryti taip, kaip buvo galima, tačiau daroma taip, kaip daroma. Todėl aš ir mūsų frakcija manome, kad vis dėlto tas kompromisas yra, aišku, geriau, negu tai, kas iki šiol buvo. Todėl mes palaikome šito straipsnio pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Semenovičius. Centrinis mikrofonas.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš noriu kalbėti Lenkų frakcijos vardu, kad mes esame už pratęsimą, nes nėra logikos, jei iš viso savivaldybė dirba tik dvejus metus. Per tuos dvejus metus pripranta prie to darbo, prie tos... Visame normaliame sviete dirba minimum ketverius metus. Man atrodo, galėtume pratęsti net iki penkerių metų. Yra tokių šalių, kuriose savivaldybės dirba iki 5-6 metų. Man atrodo, ketveri metai yra tas minimumas... ir iš viso juokingai atrodo, jeigu mes svarstysime kitą... Yra tokių Seimo narių, kurie siūlo mažesnį variantą. Ketveri - penkeri metai yra pats tas minimumas. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar faktiškai penki Seimo nariai kalbėjo už, todėl aš prašysiu kalbėti tik tuos, kurie yra prieš. Iš eilės. Dar yra užsirašęs kolega J.Listavičius. Prieš ar ne?
J.LISTAVIČIUS. Negaliu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nebūtų buvę geriau, jei Seimas būtų renkamas ne ketveriems, o dvejiems metams? Rinkimai yra pagrindinis ratas, kuris verčia valdžią žiūrėti visuomenės, o ne paskirų grupių interesų. Valstybėse, pereinančiose iš nomenklatūrinių į pilietinę visuomenę, nesukurta daugelis priemonių, kurios apsunkina galimybę blogiečiams išlikti valdžioje. Lietuvoje atimta iš rinkėjų teisė atšaukti nevykdančius rinkiminių pažadų. Todėl lieka vienintelė priemonė - rinkimai. Jei jie reti, tai išrinkti gali piktavaliauti, piktnaudžiauti, neprarasdami kėdžių, nugyventi Lietuvą. Kai susikurs politinės partijos, t.y. tokios, kurių vadai praranda kėdes, kai kelis kartus krenta jų reitingai, kai jie pralaimi rinkimus į savivaldybes ar į Seimą, tada atsiras viena iš prielaidų, kad tikslinga rinkti ilgesniam laikotarpiui. O kol mes nesukūrėm, ir Seimas kaltas, kad jis nepriėmė ir neįgyvendino įstatymų, kad susidarytų prielaidos, sąlygos išlikti valdžioje darant tik gerus darbus. Kai tik pradedi daryti blogus, kad prarastum valdžią. Todėl, kol tos priemonės nebus sukurtos, negalima ilginti. Kadangi rinkimai ir verčia dažnėti, dirbti taip, kad tave perrinktų. Tai yra pagrindinis dalykas. Todėl, manau, kad šį dalyką reikia atidėti, priimti daugybę kitų įstatymų, kurių pagrindu būtų galima ne tik 2, bet ir 3 metus pasitikėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Minutėlę, kolega S.Pečeliūnas, po to J.Bernatonis.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš pasakysiu tai, dėl ko svarbiausia aš čia priėjau. Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti vardinio balsavimo. Bet ponas J.Karosas prašė, kad jam būtų atsakyta. Taigi labai trumpai vienu sakiniu. Taip, anksčiau mes buvome prieš ketverių metų įrašymą vietoje dvejų. Ir argumentas buvo toks: yra pirmi savivaldybės rinkimai, tokiu būdu... dvejus metus mes pasižiūrėsime, kokie žmonės ten pateko. Jeigu jie ten atėjo tik rėkauti, o ne darbą dirbti, mes galėsime per kitus rinkimus... visuomenė juos matys ir, kaip sakoma, tą apšvarinimą padarys. Tokių atvejų buvo ir Kaune, ir kitur, kur žmonės tik rėkavo, bet nieko nedirbo. Tai dabar jau visuomenė juos žino, ir tikimės, kad kituose rinkimuose jų į savivaldybes jau bus mažiau. Todėl palaikytume kaip tik trejų metų, o ne ketverių, kaip čia buvo siūloma... Pamėginkime dar vienerius metus pratęsti savivaldybių deputatų darbą, visuomenė dar pamatys, o galbūt po to galėsime padaryti ir ketverius metus. Darykime nuosekliai, neskubėdami, kad žmonės pažintų tuos politinių jėgų atstovus, kuriuos siūlo į savivaldybes, kad galiausiai ir žemutiniame lygyje susiformuotų tas politinis elitas, kaip jį įprasta vadinti tarp politologų. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad žodis būtų suteikiamas tik Seimo nariams. Kalbėjo pilietis A.Baskas, kuris propagavo Seimo narių atšaukimo mechanizmą. Aš supratau, kad jis savanoriškai mandato atsisakė, kadangi pagal tą mechanizmą, pagal sąrašą patekęs į Seimą ir išėjęs iš tos frakcijos, Seimo narys tikriausiai jau save atšaukė. Todėl prašyčiau jam daugiau žodžio nesuteikinėti.
PIRMININKAS. Kolegos, nepersistenkime! Kolega A.Sakalas. Įspėju, kad dabar galima kalbėti tik prieš. Prašom. Kolega A.Sakalas. Prašom - centrinis mikrofonas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų kalbėsiu prieš, bet prieš trejus metus. Man niekaip nesuprantama formulė, kodėl 3, 4, 5. Skaičiai labai gražiai išsidėsto - 3, 4 ir 5. Bet tai niekuo nepagrįsta. Aš noriu pasakyti, kad ekonomiškai tik labai stiprios valstybės gali leisti sau malonumą tokį rinkimų maratoną daryti vos ne kas vieneri metai. Tai Prezidentas renkamas, tai Seimas, tai savivaldybė. Nejaugi iš tikrųjų mes esame tokie ekonomiškai stiprūs ir mums pinigų nereikia, kad galime leisti sau tokį maratoną? Juo labiau kad jis niekaip nepateisinamas, jokių rimtų argumentų aš negirdėjau, išskyrus gražią formulę - 3, 4, 5. Ir man visiškai nesuprantama Konservatorių ir Krikščionių demokratų pozicija, kodėl jie taip užsispyrę nori tų trejų metų, o ne ketverių metų. Vis dėlto aš siūlyčiau jiems pergalvoti savo poziciją (galbūt dar ir dabar) ir pasakyti, kad jie sutinka su ketveriais metais. Ir jokiu būdu nekelti sąlygos, kad šitas Seimas jau negali padaryti ir antro balsavimo rato. Man nesuprantama, kodėl gerų darbų negali padaryti bet koks Seimas. Kodėl tik naujas Seimas mano, kad gali padaryti gerus darbus. Suprantama, frakcijos sprendimas yra priimtas, todėl mes balsuosime už trejus metus, už konstitucinę pataisą, tačiau mano pozicija labai aiški - mes už ketverius metus. Ir siūlome pergalvoti konservatoriams, krikdemams taip pat.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, padarykime pusę gero darbo, t.y. dabar nubalsuokime, o po to spręsime, ar iš tikrųjų iki rinkimų darome, ar po rinkimų. (Balsai salėje) Minutėlę! Dar kolegos gali kalbėti prieš. Aš matau, kad vienas nori. Dabar iš eilės. V.Andriukaitis prieš ar ne? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Veselka, aš jūsų prašiau, jeigu jūs norite pasikalbėti - už parterio ribų. (Balsai salėje) Aš negaliu damų išvesti iš salės. Negaliu. (Salėje šurmulys) Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi tik...
PIRMININKAS. Tik prieš galima kalbėti!
A.SALAMAKINAS. Taip, taip Pirmininke, aš kalbėsiu prieš, bet nenoriu kartotis. Aš tą patį norėjau pasakyti, ką pasakė ir profesorius A.Sakalas, kad vis dėlto treji metai nėra išeitis. Kodėl mes bijome padaryti kaip ir visame normaliame pasaulyje - ketverius metus. Manau, nereikia klaidinti vieniems kitų, kad šiai kadencijai galime pridėti metus ir kad jie kadenciją baigs po metų. Tai pažeis Konstituciją, ir ši kadencija kitų metų kovo mėnesį baigsis. Manyčiau, kad jeigu mes elgtumės protingai, dabar galėtume atlikti tokį paprastą mechanizmą - balsuojame paprastu balsavimu, ar 3, ar 4 metai. Jeigu dauguma Seimo narių bus už ketverius metus, tada, jau keičiant Konstituciją, tie, kurie yra už trejus metus, vis dėlto turėtų nusileisti daugumai ir visi balsuoti už ketverius metus.
Aš noriu priminti dar vieną dalyką, kad Savivaldybių asociacija, kuri yra tikrai ne LDDP draugai ir bičiuliai, kategoriškai yra už ketverius metus. Tad man keista, kad konservatoriai, krikščionys demokratai nepalaiko Savivaldybių asociacijos sprendimo. Jūs dažnai minite šią organizaciją, bet būkite geri, palaikykite jų sprendimą ir balsuokite už ketverius metus. Aš labai jus kviečiu šitam žingsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą įspėju, tik prieš. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš jau kalbėjau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Tik prieš. Ne. Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Taip, kalbėti iš tikrųjų bus pakankamai sudėtinga, nes nesu prieš kadencijos pailginimą, bet iškelsiu keletą abejonių. Visų pirma ta argumentacija, kad per dvejus metus neįgyjama patirties, man nėra argumentacija štai dėl ko. Į savivaldybes taip pat turi ateiti politikai ir ateiti ne dvejiems metams padirbėti, o ateiti dirbti politinį darbą ir dvejus, ir ketverius, ir dešimt metų, t.y. politikai. O jeigu jie planuoja ateiti, tik dvejus metus pabūti ir išeiti, na, tai tokių turbūt savivaldybėse iš viso ir nereikia, nes tai irgi yra politikai.
Aš abejones iškeliu štai dėl ko. Mes ką tik priėmėme, turbūt priėmėme labai reikalingą 47 straipsnio pataisą. Ar ne per daug yra vienai dienai? Ką aš turiu galvoje, pone Juršėnai? Jūs sutikite, kad nepagarba įstatymui, teisinis nihilizmas pas mus dabar egzistuoja iš tikrųjų labai labai plačiai. Nepagarba. Mes priimame šimtus įstatymų, pataisų, o tuo taip pat nuvertiname tuos pačius įstatymus, kurių irgi nebegerbiame. Kol kas turėjome tiktai vienintelį pastovų teisinį dokumentą - Konstituciją. Dabar taip skubotai daryti dar vieną pataisą, galų gale tokioje atmosferoje, kaip dabar vyksta, kai visi kalba apie kitus dalykus, aš labai labai abejočiau, nes bijau, kad po šios pataisos bus tolesnės daugelis Konstitucijos pataisų. Tai Konstitucijos griūtis.
Aš, atvirai pasakius, susilaikyčiau iš viso, kad šitas Seimas pradėtų dar vieną Konstitucijos pataisos priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, Jūsų Ekscelencija Prezidente! Aš noriu pasakyti vieną esminį dalyką. Gerbiamieji kolegos, žinoma, galima atidėti tą balsavimą. Bet kada mes baigiantis sesijai vėl surinksime 120 Seimo narių? Tai yra praktinė reikalo pusė.
Antra. Jeigu mes sugebame padaryti vieną gerą didelį darbą, kodėl tuo pačiu ypu nepadarius dar kito gero darbo? Man atrodo, jėgų, gerbiamasis Bičkauskai, ir jums, ir man, ir kitiems užteks.
Dabar dar kartą klausiu, ar kolega A.Katkus prieš, ar ne? Nes už jau pakanka.
J.KATKUS. Aš prieš tik tuo atveju, jeigu nebus įsiklausyta į pono K.Skrebio ir galų gale į E.Bičkausko pasiūlymus, kad antrasis balsavimas būtų naujajame Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl antrojo balsavimo mes galime tartis tiktai konsenso pagrindu. Čiagi jokios kalbos. Mes pirma turime priimti sprendimą, o po to rudenį tarsimės, ar iki rinkimų, ar po rinkimų. Nes jeigu nebus garantuotų 94 balsų, niekas nerizikuos, bent jau aš, teikti antram balsavimui. Aš labai atsiprašau. 2 Seimo nariai. Kolega V.Bogušis, kolega N.Medvedevas, ir balsuosime.
Kolega V.Bogušis. Prašome.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, man yra keista, jei mes pradedam gerą darbą, tai būtinai sukeliame kažkokią neaiškią sumaištį. Gerbiamieji kolegos, pataisa Konstitucijos 119 straipsniui buvo pateikta 93 metais. Vadinasi, faktiškai mes beveik trejus metus diskutavome dėl šios pataisos. Pagaliau priimtas kompromisas - treji metai darant valstybės valdymo ir savivaldos reformą yra visiškai logiška ir visiškai logiška formuojant valstybinės valdžios ir savivaldybės piramidę, kad Prezidentas turi penkerius metus, Seimas turi ketverius metus, savivalda turi trejus metus. Žinoma, aš įsitikinęs, kad 2000 m. ar vėliau pati gyvenimo realybė mus privers koreguoti ir kitus Konstitucijos straipsnius, tarp jų ir savivaldai skirtą skirsnį. Todėl šiandien tikrai neboikotuokime, nepadarykime sumaišties, o padarykime gerą darbą ir kalbėkime apie šią dieną. Kas bus vėliau, pamatysime. Aš tikrai labai kviečiu visus balsuoti už. Labai ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega N.Medvedevas, po to pranešėjas.
N.MEDVEDEVAS. Aš tikrai nematau jokios logikos, tiktai matau užsispyrimą. Jeigu jau užsispyrimas veda, tai ir nubalsuokime už vienerius metus, o galbūt dar ir mažiau. Lietuva tikrai nuskurs, bet užtat gyvens linksmai, bus nuolatiniai rinkimai po rinkimų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.SADKAUSKAS. Čia labai teisingai Seimo narys N.Medvedevas pasakė, kad čia yra opozicinių partijų principo reikalas, nes prieš porą metų nebuvo pritarta nei trejiems, nei ketveriems. Dabar, kad kažko būtų laikomasi, suradome kompromisą - treji metai. Nenorėčiau pritarti gerbiamajam E.Bičkauskui, kad kažką skubiai darome. Šį klausimą mes rengėme nuo 1993 metų ir nuo 1993 metų mes dėl jo diskutuojame. Galų gale baikime diskutuoti ir šiandien galime balsuoti. Bet tai nėra skubiai rengtas. Apie tai aš nenorėčiau kalbėti.
Aišku, gerbiamasis Andriukaiti, būtų geriau ketveri metai. Tikrai aš ir mano, kiek žinau, frakcija tik už ketverius metus. Bet dėl kompromiso reikia balsuoti už trejus metus. Aišku, būtų gerai, kad šią pataisą priimtų šis Seimas. Tikrai būtų gerai, nes kitas Seimas, neaišku, koks čia dar bus. Gal vėl kokios mintys iškils, vėl viską sujauks. Bet ką darysi, vėl kompromisas ir vėl turime balsuoti taip. Siūlau, Seimo nariai, šiandien nubalsuoti taip, kaip yra surastas visų frakcijų vienodas sutarimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Prašyčiau ne Seimo narius palikti parterį. Ne Seimo narius, taigi ir fotografus, ir operatorius prašome palikti parterį. Prašome balsuoti. Balsuosime dėl vardinio balsavimo. Kol kas prašome registruotis. (Balsai salėje)
Aš labai atsiprašau. Kolega S.Pečeliūnas - Demokratų partijos vadovas ir frakcijos seniūnas pasiūlė vardinį balsavimą. Minutėlę! Kol kas registruokimės.
114 Seimo narių. Vadinasi, 38. Nekalbama dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Aš pranešu, kad kolega K.Skrebys mano, jog vardinis balsavimas nereikalingas. Iš kitos pusės girdžiu galingą A.Sadkausko balsą, jis irgi prieš vardinį balsavimą. Aš teisingai atspindžiu pagrindinių partijų nuomones? (Triukšmas salėje) Prašom.
Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas yra teisėtas, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas dėl šio Konstitucijos straipsnio pakeitimo? Prašom balsuoti.
Už - 20, prieš - 52, susilaikė 38. Vardinio balsavimo nebus. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Aš prašyčiau pasiruošti, o visus atitinkamai nuteiks kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš vis dėlto apgailestauju. Tai nebuvo mūsų principinis dalykas taip ar taip balsuoti. Bet, gerbiamieji kolegos, vis dėlto tai yra Konstitucijos pataisa. Ne šiaip sau koks nors mažas sprendimas, nesvarbu, ar pirmas, ar antras. Bus labai svarbu palyginti pirmąjį ir antrąjį jūsų balsavimą. Kaip kito jūsų nuomonė, ir kad žmonės šitai žinotų. Dabar tai bus anoniminis balsavimas, nes jūsų balsavimas, kaip jūs balsavote, niekur nebus fiksuotas. Aš labai apgailestauju, kad šitaip yra suvokiama demokratija ir atsakomybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dar kartą prašau, mielieji fotografai - už parterio ribų! Seimo nariai, prašom į parterį! Gerbiamasis Semenovičiau! Gerbiamasis Semenovičiau, prašom į parterį! Gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai, aš prašyčiau atidėti kitą labai svarbų darbą šiek tiek į šoną ir prašome pasiruošti skaičiuoti. (Balsai salėje) Ne, jokių mygtukų. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas? Reikia 94 balsų. Prašom pakelti rankas. Aš mieluosius kolegas prašyčiau ilgėliau palaikyti rankas. Iš tikrųjų labai daug balsuoja už. Tai būkite malonūs, palaikykite rankas.
Aš vėl atsiprašau, balsų skaičiavimo grupės vardu prašyčiau šitos pusės dar sykį pakelti rankas. Būkite malonūs, prašome pakelti ir šiek tiek ilgėliau palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 110.
PIRMININKAS. Už - 111. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. 2 - prieš. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 111 Seimo narių balsavus už, 2 - prieš ir 1 susilaikius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Sveikinu visus kolegas: ir kairiuosius, ir dešiniuosius, ir centristus.
Gerbiamieji kolegos, tai pirmasis balsavimas. Dėl antrojo, kaip kalbėjome, tarsimės atskirai, jau rudenį, kai praeis minimum 3 mėnesiai.
Gerbiamieji kolegos, jūsų Ekscelencija Prezidente, mielieji svečiai, gerbiamieji radijo klausytojai! Skelbiu vardinio balsavimo dėl Konstitucijos 47 straipsnio balsavimo rezultatus. Pavardė ir rezultatas.
Adomaitis nedalyvavo, Albertynas - prieš, Aleknaitė, Alesionka, Ambrazaitytė, Andrikienė, Vytenis Andriukaitis, Antanaitis - už, Antanavičius - prieš, Arbačiauskas, Astrauskas, Bajoras - už, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Baskas - prieš, Beinortas, Bendinskas, Bernatonis, Bičkauskas, Bloškys, Bobelis, Bogušis, Briedienė - už, Bubnys, Būdvytis - už, Buinevičius nedalyvavo, Bulovas - už, Burbienė nedalyvavo, Būtėnas, Čobotas, Dagys, Dirgėla, Dringelis, Einoris - už, Algirdas Endriukaitis - prieš, Gajauskas susilaikė, Gaška - prieš, Genzelis, Germanas - už, Giedraitis nedalyvavo, Gylys, Giniotas, Greimas, Gricius, Hofertienė, Ivaškevičius, Jagminas, Jakučionis - už, Jarmolenka nedalyvavo, Jaskelevičius - už, Jurkūnaitė nedalyvavo... (Balsai salėje)
Jeigu iš tikrųjų taip, tada reikia patikslinti. Būkite malonus, patikrinkite pagal lapelius. Jurkūnaitė nedalyvavo, Juršėnas, Juškus - už, Kairys - už, Kanapeckas nedalyvavo, Karosas, Katilius, Katkus, Kirkilas, Kolosauskas, Kryževičius, Kubertavičius, Andrius Kubilius - už, Jonas Kubilius nedalyvavo, Kunčinas, Kunevičienė, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Linkevičius, Listavičius, Liutikas, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis, Malkevičius, Markauskas, Medvedevas - už, Milčius - prieš, Mincevičius, Miškinis, Navickas, Nekrošius - už, Nesteckis, Ozolas, Pangonis, Papovas, Patackas, Paukštys, Paviržis - už, Pečeliūnas - prieš, Petkevičius susilaikė, Petrauskas - prieš, Plečkaitis - už, Plokšto nedalyvavo, Pocius, Povilaitis, Požėla, Pranevičius, Pronckus, Račas, Raišuotis, Raškinis, Ražauskas, Ražukas - už, Rupeika - prieš, Sadkauskas, Sakalas, Salamakinas, Saudargas - už, Saulis nedalyvavo, Semenovičius, Skrebys, Snežko - už, Stakvilevičius nedalyvavo, Stasiškis, Šaltenis, Šiaulienė, Šličytė, Šumakaris - už, Tartilas - prieš, Tauras - už, Treinys - prieš, Tupikas - už, Uoka nedalyvavo, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras, Vaižmužis, Velikonis - už, Veselka - prieš, Visakavičius, Vitkevičius, Zimnickas, Zingeris, Žebrauskas, Žiemelis, Žurinskas - už.
Patikslinu, mielieji kolegos, K.Jaskelevičiaus balsavimo rezultatą. Iš tikrųjų jis balsavo prieš. Tokiu būdu galutinis rezultatas yra toks. Už Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo papildymą balsavo 109 Seimo nariai, 14 - prieš, 2 susilaikė. Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas jau yra galutinis, nes tai antrasis, finalinis, balsavimas.
Mielieji kolegos, A.Baskas. Prašau.
A.BASKAS. Jūsų Ekscelencija, pone Pirmininke, gerbiamieji, kai buvo pradėta svarstyti, ar suteikti valdžiai teisę pardavinėti žemę užsieniečiams, atkreipiau dėmesį, kad jeigu iki tol, kol nebus priimta ši Konstitucijos pataisa, nebus įgyvendintas Hipotekos įstatymas, t.y. yra nebus įvesta griežta nekilnojamojo turto apskaita, taip pat ir nuosavybės, tai žemės pardavimas vyks panašiai, kaip vyko vadinamasis privatizavimas. Man labai keista, kad opozicinės partijos nepareikalavo iš valdančiosios partijos pirma įvesti tvarką, griežtą apskaitą, o tik paskui sutikti su Konstitucijos keitimu. Man labai gaila, kad pagrindinės opozicijos partijos nori, jog joms atėjus į valdžią liktų drumstas vanduo, kaip yra iki šiol dėl nuosavybės ir turto. Jis negali būti kitoks, neįgyvendinus Hipotekos įstatymo. Kodėl jis nuo 1992 m. priimtas ir neįgyvendintas? Todėl aš vien dėl šitos priežasties pasisakiau prieš Konstitucijos keitimą. Nesuteikti jokiai valdžiai, jokiai partijai teisės manipuliuoti žeme, kol neįvesta tvarka. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar dar trys Seimo nariai galės kalbėti, bet aš noriu pranešti, kokia tolesnė darbo tvarka. Pertrauka bus iki 12.30 val. 12.30 val. ratifikuojame sutartį. Reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Bet kur kas didesnės balsų daugumos prireiks kitam klausimui, t.y. 1-6a, 1-6b klausimams. Todėl aš labai prašau kolegų po pertraukos sąžiningai, gražiai susirinkti į posėdį. O dabar dar trys Seimo nariai: kolega A.Račas, M.Pronckus ir M.Stakvilevičius. Signatarai kalbės posėdžio pabaigoje, t.y. apie 14 val. Ne anksčiau. Kolega A.Račas.
A.RAČAS. Aš manau, kad šito įstatymo laukė daug smulkių verslininkų Vakarų pasaulyje. Jiems reikia nusipirkti žemės, kad Lietuvoje galėtų statyti fabrikus. Be žemės nuosavybės smulkūs verslininkai negauna paskolų iš bankų. Aš sveikinu priėmus įstatymą ir tikiuosi, kad jis suvaidins teigiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos ekonomiką. Tik gaila, kad tie visi apribojimai, visokios pinklės, kol žmogus galės nusipirkti žemės, yra labai sudėtingi ir komplikuoti.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. prašom.
M.PRONCKUS. Aš noriu kai ką patikslinti. Čia visą laiką kai kurie Seimo nariai painioja, jeigu taip galima pasakyti, kleckus su koše. Tai apie hipoteką. Kas yra hipoteka? Hipoteka yra įkeitimas. Įkeisti galima tik tada, kai turi nuosavybę. Todėl nieko bendro hipotekos ir nuosavybės reikalai kol kas, deja, šiame įstatyme neturi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega M.Stakvilevičius. Aš įspėjau, gerbiamieji kolegos, kad trys Seimo nariai, ir taškas.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai apgailestauju, kad iš tikrųjų Lietuvai labai reikalingas įstatymas, kuris naudingas 95%, buvo priimtas neišvengiant politinio nesusikalbėjimo. Kad šitas pagrindinis įstatymas, kuris galios Lietuvoje kelis šimtus metų, vis dėlto buvo politizuotas taip, kad mes pasaulio valstybes skirstome į palankias ir nepalankias, į draugiškas ir nedraugiškas. Todėl ateityje labai prašyčiau, kad Seimo nariai, įpareigoti žmonių, atsikratytų šitų politinių ambicijų ir susitartų priimti įstatymus taip, kad jie nebūtų diskriminaciniai. Dėl tos priežasties aš ir nedalyvavau balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Šita ypatingoji posėdžio dalis baigėsi. 12.30 val. prasideda kita ypatinga posėdžio dalis. Gerbiamasis Veselka, aš suteikčiau tamstai žodį, bet visiems reikia pailsėti ir man taip pat. Dar laukia labai sudėtingas posėdis. Tada galėsite kalbėti, o aš neleisiu sau jūsų neišklausyti kitame posėdyje.
Pertrauka
8sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Tęsiam mūsų istorinį posėdį. 1-5 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos, ratifikavimo įstatymo projektas. Projekto Nr.2336. Priėmimas. Nori kalbėti kai kurie kolegos. Visi kalbės, t.y. keturi - už, keturi - prieš. Bet prieš tai aš prašyčiau mielus Seimo narius registruotis. Registracija.
Salėje - 90 Seimo narių.
Pirmasis kalbės kolega V.Plečkaitis. Primenu - 2 minutės. Kolega V.Plečkaitis. Ruošiasi kolega V.Petrauskas.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ši sutartis ratifikuojama mūsų Seime praėjus metams po jos pasirašymo. Žinoma, tai gana ilgas tarpas. Per tą laiką jau kitos valstybės ratifikavo savo parlamentuose šią sutartį ir iš esmės pripažino mus asocijuota valstybe su Europos Sąjunga. Geriau vėliau negu niekada ir, žinoma, labai gerai, kad prieš tai jau priimta Konstitucijos pataisa, kuri iš esmės atveria kelią teisėtam ir šios sutarties ratifikavimui mūsų Seime.
Argumentai, kurie buvo pasakyti už konstitucinės pataisos priėmimą, iš esmės tinka ir šitai sutarčiai. Ši sutartis atveria mums kelią į Europos Sąjungą. Iš pradžių tampame asocijuota nare, vėliau nuo mūsų pačių priklauso, kada mes tapsime tikrąja Europos Sąjungos nare. Manykime, kad tapsime pakankamai greitai ir parodysime daug valios ir pastangų, kad įgyvendintume tuos reikalavimus, kuriuos kelia mums Europos Sąjunga. Priklausydami Europos Sąjungai, mes tampame pilnaverte Europos valstybe, pasirenkame provakarietišką orientaciją, tampame saugesniais ir stabilesniais.
Lietuvos socialdemokratų frakcija pasisako už šios sutarties ratifikavimą ir mano, kad ir kitos frakcijos palaikys jos ratifikavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės V.Petrauskas. Ruošiasi kolegė L.Andrikienė.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, Seimo svečiai! Lietuvos demokratų partija atkakliai ir nuosekliai ir jau pakankamai seniai tvirtino, kad Lietuva turi kuo greičiau ratifikuoti asociacijos su Europos Sąjunga sutartį, šį nepaprastai svarbų Lietuvos kelio į Europos Sąjungą, apskritai ir Lietuvos kelio į NATO dokumentą. Deja, mūsų argumentai ilgą laiką buvo negirdimi. Lietuva atsiliko nuo kaimyninių valstybių, nuo bendro likimo tautų - latvių ir estų, kurie savo parlamentuose šį dokumentą ratifikavo kur kas anksčiau.
Šiandien dar liko 10 Europos Sąjungos valstybių, kurios laukia šito Lietuvos žingsnio, kad savo parlamentuose galėtų ratifikuoti asociacijos sutartį ir su Lietuva, ir su Latvija, ir su Estija vienu metu. Taigi Lietuva čia parodė ne patį gražiausią pavyzdį. Žinoma, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.
Mes, mūsų frakcija, Lietuvos demokratų partija, Lietuvos demokratų partijos frakcija remiame ir pasisakome už šio dokumento ratifikavimą. Mes turime pasakyti pakankamai didelį priekaištą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai už vėlyvą dokumento pateikimą Lietuvos Seimo nariams. Mes turime didelių priekaištų dėl dokumento vertimo teksto į lietuvių kalbą, kadangi pagal neoficialius užsienio ekspertų vertinimus yra pakankamai dideli vertimo skirtumai.
Mes tikrai nesidžiaugiame tuo, kad iki šiol nematėme lietuviško teksto, pasirašyto užsienio reikalų ministro arba Ministro Pirmininko. Mes dar kartą pasisakome už šio dokumento ratifikavimą ir mūsų frakcijos vardu siūlome vardinį balsavimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolegė L.Andrikienė. Ruošiasi kolega K.Bobelis.
L.L.ANDRIKIENĖ. Neturiu abejonių, kad šiandien Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuos Europos sutartį, steigiančią asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos, pasirašytą praėjusių metų birželio 12 d. Apgailestauju, kad tai daroma tik šiandien, nes šią sutartį buvo galima ratifikuoti jau prieš metus. Tačiau prisimindama, su kokiomis nuostatomis LDDP 1992 m. laimėjo rinkimus, t.y. neutralitetas, NATO - ne, narystė Europos Sąjungoje - joks prioritetas, galiu suprasti ir jų Vyriausybės, ir Seimo daugumos delsimą ne tik ratifikuoti šią sutartį, bet ir žengti konkrečius žingsnius Europos Sąjungos link: liberalizuoti prekybos režimą, muitų ir tarifų politiką, atsisakyti nereikalingų draudimų, ribojimų ir panašių dalykų, peržiūrėti ekonominės, socialinės politikos prioritetus, kad Lietuva taptų patrauklesnė Europos Sąjungai ir padėtų tvirtus pamatus narystei toje organizacijoje.
Stebina kitkas - kai kurių opozicinių partijų, ypač Krikščionių demokratų partijos lyderio, kuris yra ir Europos pakomitečio Seime pirmininkas, nuostata, ne kartą pasakyta Seimo Užsienio reikalų komitete - neratifikuoti sutarties iš karto ją pasirašius reiškia solidžią Lietuvos laikyseną. Girdi, latviai ir estai elgiasi nesolidžiai, sutartį ratifikavę tuoj pat.
Dviprasmiška ir nenuosekli buvo Respublikos Prezidento - dvasinio LDDP lyderio - pozicija, nuolatiniai aiškinimai, kokia gera turi būti Europos Sąjunga, kad Lietuva norėtų į ją stoti, ir nieko apie tai, ką Lietuva turi atlikti, kad Europos Sąjunga vyriausybinei konferencijai pasibaigus pradėtų derybas su Lietuva dėl visiškos narystės Europos Sąjungoje.
Manau, jog tokia savo pozicija ir politika Lietuva demonstravo nesolidumą. Europos Parlamentas, valstybės Europos Sąjungos narės: Danija, Švedija, Suomija, Airija, Austrija viena po kitos ratifikavo šią sutartį. Estija ir Latvija tai padarė tuoj pat po sutarties pasirašymo, o Lietuvos Seimas šį klausimą svarsto tik šiandien. Be abejo, geriau vėliau negu niekada, bet ši politika Lietuvai naudos neatnešė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, jau 1992 m. gegužės mėnesį Lietuva pasirašė su Europos Bendrija sutartis dėl prekybos, komercinio ir ekonominio bendradarbiavimo. 1994 m. buvo pasirašyta laisvosios prekybos sutartis, kuri įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.
Užsienio reikalų komitetas, įvertindamas labai didelę Lietuvos įsijungimo į Europos Sąjungą reikšmę, sukūrė pakomitetį šiai integracijai organizuoti ir koordinuoti. Aš turiu pabrėžti kolegoms, kad mūsų Užsienio reikalų komiteto pakomitetis atliko labai gerą darbą parengdamas šios sutarties ratifikavimą. Užsienio reikalų ministerija taip pat atliko savo pareigas, įkurdama įvairias integracijai reikalingas institucijas, organizacijas, taip pat koordinuodama savo veiklą su kitomis ministerijomis. Savaime aišku, kad toks didelis darbas ne visada gali vykti sklandžiai, nes yra skirtingų nuomonių, skirtingų interpretacijų, todėl kai kurių nesklandumų buvo.
Nepaisant to, mes esame atlikę pagrindinį ir toliausiai pažengusį į Europos integraciją proceso darbą, daugiau negu kitos Baltijos valstybės, nors jos galbūt ir anksčiau ratifikavo šią sutartį. Užsienio reikalų komitetas, apsvarstęs šią sutartį, pritarė šios sutarties ratifikavimui. Mes prašome kolegas Seime pritarti šiai sutarčiai ir kaip galima greičiau ją ratifikuoti. Ypač svarbu, kad šiuo metu tą sutartį jau yra ratifikavusios 5 valstybės ir Europos Parlamentas. Kitos valstybės taip pat laukia Lietuvos žingsnio.
Todėl, aš manau, ilgai negaišdami laiko, padarę šiandien pagrindinį Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą, kuris turi labai didelę reikšmę mūsų ėjimui į Europos Sąjungą, turime ratifikuoti Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos Bendrija. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau kalbėjau, kada mūsų Seime buvo svarstoma ši sutartis ir jos ratifikavimo klausimai. Aš noriu pasakyti, kad šiandien mūsų balsavimas yra svarbus. Todėl, kad šią sutartį yra ratifikavusios 7 užsienio valstybės, ir jeigu mes šiandien ratifikuosime šitą sutartį, man atrodo, mes tikrai pagreitinsime tolesnį ratifikavimo procesą.
Kartu noriu pasakyti, kad kai likusios valstybės ratifikuos šią sutartį (aš tikiuosi, kad tai gal bus net ir šiais metais), Lietuva taps pilnateise Europos Sąjungos asocijuota nare, t.y. mes įgysime tokį pat statusą, kokį turi Vyšehrado šalys ir kai kurios kitos asocijuotos narės.
Noriu dar paminėti, kad gerbiamojo V.Petrausko pasakyta pastaba, jog mes labai lėtinom šį procesą ir nenorėjome anksčiau ratifikuoti, tikrai yra ne visai teisinga todėl, kad mūsų frakcija ir mūsų partija pasisakė už šios sutarties ratifikavimą, tačiau Seime buvo ir kitų nuomonių, ir gana didelių frakcijų, kad pirma mums reikia priimti Konstitucijos pataisą ir tik po to ratifikuoti šią sutartį. Todėl, man atrodo, mes bendrai sutarėme, kad pirmiau pakeisime Konstitucijos 47 straipsnį, o tada ratifikuosime.
Šiandieną mes tikrai, gerbiamieji Seimo nariai, atlikome vieną didelį ir be galo svarbų istorinį darbą - mes pakeitėme mūsų Konstitucijos 47 straipsnį. Aš tikiuosi, kad mes sėkmingai ratifikuosime ir šią sutartį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau 5 Seimo nariai kalbėjo už. Ar yra no-rinčių kalbėti prieš? Prašau. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien Seniūnų sueigoje, dalyvaujant beveik visiems seniūnams, jūsų buvo paprašyta, kad Seimo nariams būtų išdalytas mūsų valstybės atsakingų žmonių - arba užsienio reikalų ministro, arba premjero parašu patvirtintas lietuviškas tekstas. Tokio teksto, tokio paskutinio lapo su parašu (viso teksto nereikia) niekas nematė. Asociacijos 132 straipsnis, atrodo, sako, kad angliškas, kitomis kalbomis, o kartu ir lietuvių kalba tekstai yra vienos galios. Vertimo trūkumai yra akivaizdūs. Vadinasi, tiesiog turime išspręsti vieną koliziją arba susitarti. Jeigu lietuviško teksto pasirašyto nėra, o buvo pasirašytas angliškas, gerai, balsuokim, ratifikuokim, bet traktuokim vienodai. Protokoliškai įrašykim, kad mes ratifikuojam anglišką tekstą, nes lietuviško tiesiog nėra. Niekas jo iš Seimo narių nematė. Tada vertimo traktuotės netenka prasmės, nes yra tik vienas tekstas.
Taigi mūsų siūlymas: arba dabar iš karto yra išdalijamas lietuviško teksto paskutinis lapas su atsakingų pareigūnų parašais, arba mes vienodai sutariame, kad ratifikuojam angliškąjį variantą, kad mūsų ratifikavimas yra balsavimas už angliškąjį sutarties variantą, kurį pasirašė atsakingi valstybės vadovai. Ačiū.
PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, agrarininkai labai atsargiai žiūri į tuos reikalus ne todėl, kad nepritartų ėjimui į Europos Sąjungą, bet todėl, kad mūsų valstybėje kol kas yra labai daug kalbų ir popierių rašoma, tačiau praktiniai darbai kartais skiriasi nuo visų šitų reikalų. Kad būčiau konkretus, aš pasakysiu keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, po to, kai buvo pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga, ji jau metus ar ilgiau galioja, mūsų prekybos žemės ūkio produktais deficitas tarp Lietuvos ir Europos išaugo nuo 170 mln. iki 430 mln. litų arba 2,5 karto padidėjo mūsų nenaudai. Lietuva dėl to prarado tam tikrą skaičių darbo vietų ir savo pinigų. Iš laisvosios prekybos sutartyje kvotuojamų 9 produktų, kuriems buvo taikomas lengvatinis importo į Europos Sąjungą muito tarifas, kvotą Lietuva įvykdė tik dviem produktams ir t.t. Todėl ir svarstant mums šią sutartį, deja, atitinkamos vykdomosios valdžios institucijos neatsakė į kai kuriuos klausimus, į kuriuos mes norėjom gauti atsakymą. Todėl mes gana skeptiškai žiūrime į tokį skubėjimą nepasiruošus tam praktiškai.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ratifikuojam labai svarbų dokumentą. Stojam, kažkur stojam. Aš tik noriu pasakyti, kad aš irgi balsuosiu už todėl, jog vienas iš tų pradinių mano, kaip asmens, žingsnių buvo kažkaip eiti į Europą. Tačiau ratifikuojant tą dokumentą parodoma tokia nepagarba Lietuvos žmogui, Seimo nariui, lietuvių kalbai, kad tiesiog graudu, ir pradedi abejoti, ar iš tiesų kas nors žiūri. Tiesiog visiška nepagarba. Štai nėra teksto, bet ratifikuojam. Pažiūrėkit, kas pavadinime parašyta: "steigiančios asociacijas tarp Europos bendrijų". Ar mes steigiam asociaciją? Mes prisijungiam. "Bei jų šalių narių" - kokių tų šalių narių? Čia turi būti šalių ar brūkšnelis, ar dar kažkas - tų bendrijų šalių narių. Bet čia parašyta "šalių narių", tai yra visiškas nonsensas. Na, o visas tekstas, tai ten iš viso kiek ten... Aš norėčiau pasakyti šia proga, kad, matyt, Užsienio reikalų ministerijoje tikrųjų lietuvių nebeliko. Liko tik iš užsienio pakviestieji, ir jie jau transformuoja mūsų lietuvių kalbą kažin kur. Žodžiu, dar vieną noriu... Baigiu, gerbiamasis Pirmininke, baigiu. Juk turi Lietuvos žmogus žinoti, ką gaunam, ką prarandam, kiek prarandam valstybingumo ir ką mes gaunam, kokie... Niekas neišaiškinta. Štai ratifikuojam, stojam, kad tik įstotume. Aš irgi už tai, kad įstotume. Bet turim stoti sąmoningai. ... žemę reikia būtinai priimti (...) dėl to, kad Europa verčia. Jeigu verčia, tai mes niekur neturim eiti verčiami, bet dėl savo naudos, o kokia bus nauda, taip niekas ir neaiškina. Reikia ir viskas. Ačiū už dėmesį. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Vienas Seimo na-rys gali kalbėti prieš. Kolega J.Listavičius prieš?
J.LISTAVIČIUS. Prieš kalbėti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Zingeris prieš?
E.ZINGERIS. Už. Kalbėti, deja, negaliu. Už.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dabar yra priimta visada kalbėti ir vienu balsu sakyti už, ir jeigu šiame chore balsas būna prieš, tai, aišku, vertinamas kaip netaktiškas ar netinkamas, ar net nesuprantamas poelgis. Aš norėčiau iš principo kalbėti. Ne tai, koks klausimas yra šios sutarties, bet kas bus po šios sutarties po kelių metų. Iškils konceptualus Lietuvos savarankiškumo, Lietuvos valstybės suvereniteto klausimas. Pragmatišku, praktišku požiūriu, be abejo, išeitis yra tokia, kokia yra siūloma. Bet, žiūrėdamas į Europos Sąjungą, aš pasigendu dvasinės dimensijos, dvasinio bendrumo šioje organizacijoje, šioje struktūroje. Ir vien tiktai materialistinių klausimų sprendimas sudarys tokias sąlygas, kad žiūrės, kas ką daugiau pajėgs ar sugebės apgauti ar kažką padaryti. Ir ne vienas širdyje turbūt pagalvoja, kas gali būti ir lietuviško, ir savito prarasta ir prarandama. Prisiminkime Liublino uniją, jai taip pat buvo pritarta, pasirašyta ir verkiant pasirašyta, ašarojant pasirašyta, manant, kad nėra kitos alternatyvos. Ir todėl alternatyva moraliniuose sprendimuose yra visuomet sunki, ji visuomet yra nepatogi, nepraktiška ir atrodo netaktiška. Aš nemanyčiau, kad taip išties yra, ir tos šalys, kurios tokius sprendimus darė, prisiminkim ir Daniją, ir kitas šalis, prisiminkim Norvegiją, Islandiją ar Šveicariją...
PIRMININKAS. Laikas.
A.ENDRIUKAITIS. Klausimai buvo labai apibrėžti ir keblūs. Aš negalėčiau pritarti vien dėl paprasčiausio budėjimo ir saugumo supratimo. Todėl esu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau registruotis. Kol registruojamės, kolega B.Genzelis, po to pranešėjas - ministras ir Seimo narys P.Gylys. Prašom registruotis. Ir žodis kolegai B.Genzeliui. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji, aš norėčiau išreikšti didžiulį nepasitenkinimą (...), kurie reiškia didžiulę nepagarbą Seimui, Lietuvos žmonėms. Ir mes dabar matome, kaip buvo priimta Berno autorinių teisių konvencija. Iki šio laiko mes neturime vertimo. Ir teismai atsiduria labai keblioje situacijoje. Mes turime anglišką tekstą. Mano supratimu... turime priimti protokolinį nutarimą, kad nuo šiol Užsienio reikalų ministerija nė vieno teksto neteiktų, jeigu nėra vertimo lietuvių kalba. Na, kiek kalbų yra... Lietuva yra Lietuva, viena valstybinė kalba ir visos sutartys (jeigu yra tarptautinė sutartis), parašytos dviem kalbomis, ir abi sutartys turi vienodą reikšmę. Dabar gaunasi, kad Lietuvoje veikia sutartys, kurios nėra išverstos į lietuvių kalbą. Aš prašau priimti protokolinį sprendimą dėl tokios Užsienio reikalų ministerijos nepagarbos mums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Gylys. Prašom. Baigiamasis žodis. Prašyčiau trumpai.
P.GYLYS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau pareikšti pagarbą Seimui ir pasakyti, kad Seimas taip pat galėtų reikšti pagarbą ir kitiems, susipažinti su realia situacija. Jeigu profesorius B.Genzelis būtų paskyręs nors kiek laiko tam klausimui, tai jis būtų sužinojęs, kad yra lietuviškas tekstas, ir tada nebūtų tokių įsižeidimų.
O dabar vis dėlto prie pagrindinio dalyko. Manau, kad Lietuva iš tikrųjų priima istorinį sprendimą. Tai mūsų valstybės apsisprendimas savo gera valia įsijungti į Europos valstybių šeimą. Taip, tai yra dar tiktai pirmasis žingsnis. Daugelis mūsų Lietuvos žmonių ir, aš bijau, netgi politikų ne visai suvokia, kad tai yra tiktai pirmasis žingsnis, jog mes tampam asocijuota Europos Sąjungos valstybe, ir kad dar mums reiks nemažai nuveikti tam, kad taptume Europos Sąjungos nariais. Aišku, būtų buvę gerai, kad šita sutartis būtų ratifikuota anksčiau. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, žiūrėkim tiesai į akis. Mes trejetą metų svarstėm būtinybę pakeisti 47 straipsnį. Ne tik dėl to, kad mums reikia integruotis į Europos Sąjungą. Buvo daugelis dalykų, kurie taisytini. Aš manau, kad ir dabar dar lieka erdvės tobulinimui, matyt, ateities Seimui.
Yra prieštaravimas tarp Europos sutarties 44 straipsnio ir Konstitucijos 47 straipsnio. Mes negalėjom ratifikuoti šios sutarties ir atidėti galiojimą, kol nepakeitėm Konstitucijos straipsnio. Mes negalim priiminėti juridinių aktų, prieštaraujančių Konstitucijai.
Dabar dėl darbo spartos. Sparta yra pakankama, kiek leidžia politinės ir kitos aplinkybės. Lietuvos valstybė skiria labai daug dėmesio, ir Seime buvo įkurtas specialus pakomitetis. Vyriausybė turi vyriausybinę Europos integracijos komisiją. Buvo įsteigtas specialus departamentas Užsienio reikalų ministerijoje, atsakingas už koordinuojantį darbą. Šiuo metu kaip tik mūsų žinybai tenka koordinuoti veiklą, susijusią su atsakymais į klausimus, kuriuos pateikė Europos Sąjunga jau dabar, prieš pasibaigiant tarpvyriausybinei konferencijai. Kaip žinia, mūsų tikslas - praėjus pusmečiui po tarpvyriausybinės konferencijos pabaigos pradėti derybas dėl visiškos narystės. Europos Sąjungos komisija pateikė mums klausimus (maždaug 200 puslapių tų klausimų), ir mes jau turime surinkę praktiškai atsakymus iš visur, juos suderinom. Tikimės, kad liepos pabaigoje (tokia yra data) mes turėsime visus atsakymus į Europos komisijos klausimus. Tai yra egzaminas mūsų valstybei, mūsų institucijoms, kaip jos sugeba atsakyti į klausimus, kaip jos orientuojasi tame europiniame kontekste. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir tarsimės dėl vardinio balsavimo, jeigu jis yra reikalingas. Bet buvo pasiūlyta, ką aš galiu padaryti? (Balsai salėje) Prašom registruotis.
114 Seimo narių. 38 balsai dėl vardinio balsavimo. Taigi, jeigu reikalingas vardinis balsavimas, prašom spausti mygtuką "už", o jeigu manot, kad jau gana, balsuojat prieš arba susilaikot.
26 - už, 47 - prieš, 25 susilaikė. Vardinio balsavimo nebus. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia aš apgailestauju, kad nėra vardinio balsavimo. Seimo nariai principiniais klausimais pradėjo bijoti pasakyti dokumentuose savo poziciją. Na, ką gi padarysi, tą galim tik konstatuoti. Bet, pone Seimo Pirmininke... Prašom man netrukdyti. Aš noriu pasiūlyti protokolinį nutarimą. Kadangi oficialaus lietuviško teksto niekas čia, šioje salėje, iš Seimo narių nėra matęs... Oficialus, su pono P.Gylio parašu (jūs žinot, kaip sutartys atrodo) arba su A.Šleževičiaus parašu. Tokio oficialaus vertimo Lietuvos valstybė neturi. Niekas jo bent čia nematė. Todėl siūlau protokolinį nutarimą. Oficialiu šios sutarties tekstu laikyti angliškąjį variantą, kol nebus atlikti tie darbai, ir padarytas tikslus, ne toks atmestinis (kaip dabar yra su klaidomis) vertimas, ir tomis klaidomis netgi mėgino argumentuoti ponas premjeras štai čia, užsienio reikalų ministras iš tribūnos... Tegul pasikonsultuoja su anglų kalbos specialistais, įrodys, kad jis yra neteisus, ir jokių priežasčių prieš metus ratifikuoti šią sutartį mes neturėjom. Taigi siūlau protokolinį nutarimą - oficialiu šios sutarties tekstu laikyti angliškąjį variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau vis dėlto susikaupti. Yra principinis reikalas. Kviečiu balsuoti, o po to tarsimės dėl protokolinio nutarimo ir dėl visų kitų dalykų. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Pone Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Tėvynės sąjungos vardu prašyčiau perbalsuoti dėl vardinio balsavimo. Manyčiau, jog daugelis kolegų dėl šurmulio salėje tiesiog nesuprato, dėl ko jie balsuoja. O šis balsavimas dėl asociacijos sutarties ratifikavimo, manyčiau, savo reikšme prilygsta Nepriklausomybės paskelbimo aktui. Todėl būtų verta žinoti, kas kaip balsavo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Pirmiausia aš norėčiau atsakyti gerbiamajam S.Pečeliūnui. Tie jūsų protokoliniai įrašai atrodo kaip XX amžiaus pradžios seimelis. Juk sutartyje yra aiškiai parašyta, kad ji yra sudaryta keliomis kalbomis, ir visomis kalbomis jie turi lygias teises. Dabar jūs siūlot įrašyti punktą - priimti protokolinį sprendimą, kuris prieštarauja tam, kas įrašyta pačioje sutartyje. Reikia nors minimaliai suprasti tas sutartis, taip sakant, nesiūlyti nebūtų dalykų.
O antras klausimas, gerbiamoji Aleknaite, tikrai jūsų reikalavimas yra visiškai neteisėtas, kadangi, man atrodo, visi pakankamai girdėjo, ir mes vieną kartą nubalsavom. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl perbalsavimo. Dėl perbalsavimo, nes jau balsuota ir vardinio balsavimo nereikia. Bet jeigu kas nori vardinio balsavimo, tai dabar reikia sutarti, ar perbalsuojam dėl vardinio balsavimo. Nereikia? (Balsai salėje) Nereikia? Tai prašom balsuoti, ar reikalingas perbalsavimas. Prašom balsuoti.
Reikalingi buvo 38 balsai. Yra 34. Perbalsavimo nebus. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Dėmesio, balsų skaičiavimo grupe. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos, ratifikavimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 111.
PIRMININKAS. 13.07 val. Už - 112. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, gerbiamieji Lietuvos radijo klausytojai! Lietuvos Respublikos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos, ratifikavimo įstatymas 112 Seimo narių balsavus už, 1 - prieš (neminėsiu pavardės) ir 5 susilaikius priimtas. Sveikinu! (Plojimai) Kolegos, prašyčiau nesiskirstyti, mūsų laukia iš karto du balsavimai, reikalaujantys kvalifikuotos daugumos. O dabar - pora replikų. E.Zingeris, A.Sakalas ir dar sykį S.Pečeliūnas. Ir taškas. E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau taip pat prisiminti, kad salėje yra Europos Sąjungos ir Italijos ambasadoriai, ir tai, aš manau, svarbus ženklas visam pasauliui pereinant mums iš vienos geopolitinės erdvės į kitą. Tai yra tai, kad mes sakėme de facto, dabar pavirto de jure. Mūsų integravimosi į Vakarus deklaravimas dabar virto tikru žingsniu. Ir aš tik norėčiau priminti, kad tas žingsnis yra pirmas, ir kad mūsų laukia daugybė įstatymų, ir mes turime sugalvoti būdą, kaip tuos įstatymus priimti greičiau. Nes, sakykime, mūsų frakcija yra padavusi keletą Europos Sąjungos įstatymų paketų, jeigu jūs atsimenat Bankininkystės įstatymą 1989 m., Europos Sąjungos ir kitus, kurie galų gale sutvarkys visą mūsų įstatymų leidybą, kurioje dar, deja, yra daug įvairių skylių. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš išties ištaisau klaidą. Nors visi matot, bet reikia garsiai pasakyti, kad mūsų salėje tikrai yra ambasadoriai, mes juos sveikinam ir džiaugiamės kartu su jais. (Plojimai) Ačiū, kolegos. Žodis A.Sakalui. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mums reikia džiaugtis, kad mes padarėme tokį sprendimą. Bet norėčiau pasakyti kelias pastabas ir Užsienio reikalų ministerijai. Man regis, kad Seimas yra ne ta vieta, kur būtų galima teikti neparengtus dokumentus, su klaidomis. Tai yra tam tikra ministerijos nepagarba Seimui. Užsienio reikalų ministerijos vadovas ponas P.Gylys yra čia, ir aš labai prašyčiau jo ateityje pateikti tik gerai parengtus dokumentus, kuriems nebūtų jokių priekaištų. Aš kalbu apie vertimus, kuriuos reikia paskui ratifikuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dirbam, mokomės - ir iš klaidų taip pat. S.Pečeliūnas. Prašom. O po to ministras.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš jau visai nesistebiu, kad į tuos klausimus, į kuriuos tiesiog negali atsakyti, yra neatsakoma ir apsimetama, jog viskas yra gerai. Tiems kolegoms, kurie neskaito net to, kas išdalyta, aš perskaitysiu 131 asociacijos sutarties straipsnį. Ši sutartis sudaryta danų, olandų, anglų (tekstas, kurį mes matėme), suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų, švedų ir lietuvių kalbomis. Kiekvienas iš šių tekstų yra laikomas lygiaverčiai autentišku. Mes prašėme autentiško teksto lietuvių kalba. Štai sutarties paskutinis lapas be jokių pavardžių, be jokių parašų. Lietuviško autentiško teksto nėra. Užsienio reikalų komitetas, kaip aš girdėjau iš pono K.Bobelio, kitą savaitę šitą problemą svarstys. Tačiau ką reiškia dabartinis balsavimas? Ar jis reiškia, kad yra pripažintas autentišku ir tekstas, kurio nėra? Štai problema ir klausimas, į kurį Užsienio reikalų ministerija jau turbūt kokie mažiausiai keturi ar penki mėnesiai vengia atsakyti. Visą laiką, kai mes keliame tą klausimą, yra nutylima, apsimetama, kad viskas gerai. Nors ir ponas A.Januška, ir ponas A.Saudargas, ir kiti pripažino, kad tos klaidos, kurios mūsų buvo aptiktos, yra ne taip sau redakcinės, yra principinės juridinio pobūdžio klaidos. Ačiū jums už dėmesį ir atsiprašau už visą Seimą Lietuvos žmonių, kad jis taip neprofesionaliai dirbo tokiu svarbiu klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų, jeigu Užsienio reikalų komitetas nagrinėjo, reikia manyti, jis pateiks atitinkamus pasiūlymus.
Dabar paskutinysis, sprendžiant šitą klausimą, pats pranešėjas ministras ir Seimo narys P.Gylys. Prašau.
P.GYLYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes turime gerbti save. Šiandien pateikę galutiniam ratifikavimui šitą sutartį, mes pripažinome, kad visi formalūs reikalavimai yra įvykdyti. Tai pripažino Vyriausybė, tai pripažino visi Seimo komitetai, kurie dalyvavo šiame svarstyme. Šitas klausimas nebuvo iškeltas, vadinasi, jis yra dirbtinis. Aš grįžtu prie istorijos su žemėlapiais, kai mes ratifikavome sutartį dėl sienos. Politiniais tikslais specialiai buvo laikomas tas klausimas, kad būtų galima paskutiniu momentu jį iškelti. Aš parėmiau tą reikalavimą Generalinei prokuratūrai, kad būtų ištirtas tas atvejis, kodėl taip buvo padaryta ir kas buvo suinteresuotas tą padaryti. Tekstas buvo parengtas, visi redakciniai ginčai buvo išspręsti. Dabar mes grįžtame po ratifikavimo prie techninių ginčų. Aš manau, kad Seimas iš tikrųjų turi save gerbti, gerbti savo komiteto darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis daktare, mes labai atsiliekame nuo grafiko. K.Bobelis. Prašau. Labai trumpai.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų komitete šis klausimas buvo svarstytas du kartus. Abiejuose svarstymuose dalyvavo ministras, taip pat ponas R.Limkūnas ir ponas A.Januška. Klausimas buvo išspręstas, pritarta. Tų klausimų, kurie šiandien iškilo, nebuvo iškelta. Jeigu yra tokių klausimų, tai mes galėsime pasvarstyti. Bet aš manau, reikia Seimą sveikinti, kad priėmėme ir ratifikavome šį įstatymą, ir dėl nieko nedarykime didelio triukšmo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Saudargai! Gerbiamasis Algirdai Saudargai, tamstos valanda. Taip.
8sesija54p svarstyti klausimai
Darbotvarkės 1-6a punktas - Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas. Galutinis balsavimas. Gerbiamasis Saudargai, ką dar galite palinkėti Seimui prieš balsuojant?
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, galiu palinkėti tiktai sėkmingo balsavimo, nes demokratijos mūsų Seime tikrai pakankamai daug. Diskusijos audringos ir energingos. Kadangi mes šitą įstatymą priėmėme pastraipsniui, viskas buvo apsvarstyta, tai galutinį siūlyčiau kuo greičiau ir paprasčiau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mūsų laukia du balsavimai. Vienas - priimti įstatymą, tam reikia minimum 71 balso, ir antrasis balsavimas - tą priimtą įstatymą įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą. Tam reikia 85 balsų. Ar aišku? Ar galime pradėti balsuoti?
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ar galima apsieiti be kalbėjimo dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) A, dėl balsavimo būdo prašom. Dėl balsavimo būdo iš tikrųjų galima.
Kolega S.Pečeliūnas? S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui dar vieną demokratijos egzaminą. Ir dėl šito įstatymo mūsų frakcija - Demokratų frakcija siūlo balsuoti vardiniu būdu. Jau šiandien du kartus įsitikinome, kai Seimo nariai, nežinau, dėl kokių priežasčių, matyt, dėl to, kad viena kalba, o kita daro, bijo fiksuoti dokumentaliai savo poziciją. Tai mes prašome dar kartą šitą egzaminą atlikti. Siūlome vardinį balsavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašau.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs pirmas dėl balsavimo būdo. Nežinau, kaip čia pirmam buvo suteikta gerbiamajam S.Pečeliūnui. Aš norėjau paryškinti tik vieną dalyką, kad tokiu būdu tų partijų atstovai, kurie yra prieš, vilkina labai svarbių istorinių sprendimų priėmimą. Aš manyčiau, kad mes galime balsuoti atvirai keldami rankas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paaiškinu, kodėl aš nepastebėjau. Aš visą laiką žiūriu į kairę. Aš į kairę pakrypęs, o kairė tai čia. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. (Balsai salėje) Tai jau kalbėjimas aiškus. Juk du kalbėjo, ir užtenka. Negi dešimt? Prašom registruotis.
117 Seimo narių. Vadinasi, reikia 39 balsų, kad būtų vardinis balsavimas. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už vardinį balsavimą - už. Kas nenori - prieš arba susilaiko.
27 - už, 44 - prieš, 35 susilaikė, vardinio balsavimo nebus. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Aš nieko neturiu kito pasakyti, kaip tik (nors ir netikintis): "Jėzau, Marija". Taip, Statutas yra virš manęs. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau, gal po porą. (Balsai salėje)
Teisingai, pirmasis kalbės istorikas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš kalbu todėl, kad buvau užsirašęs. Bet dėl motyvų iš tikrųjų gal ir nereikėtų kalbėt, nes motyvai yra pasakyti. Dar kartą galime pasakyti tuos pačius. Tai yra mes, Socialdemokratų frakcija, esame už šito įstatymo priėmimą, nors iš tikrųjų jis yra kompromisinis ir labai daug yra apribojimų. Bet tie apribojimai, deja, atspindi mūsų Seimo narių požiūrį: kuo daugiau draudimų, kuo mažiau galimybių atvykti, tuo geriau. Man, kaip, sakykime, šiek tiek liberaliau nusiteikusiam žmogui, tai nepriimtina. Asmeniškai. Kadangi jau yra toks dalykas, yra kompromisas, mes už.
PIRMININKAS. A.Gricius. Prašyčiau labai trumpai.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Lietuvoje yra sunkiausia pasiekti politinių partijų susitarimą kai kuriais gyvybiškai svarbiais Lietuvos gyvenimui klausimais. Matyt, to mums reikės mokytis dar ilgai. Kiekviena partija, frakcija Seime nori pasirodyti labai patriotiška, labiau mylinti Lietuvą, o realus tokios pažiūros rezultatas kartais būna tikrai nenaudingas mūsų valstybei. Noriu pasidžiaugti, kad šiandien priimant šį konstitucinį įstatymą toks konsensas buvo pasiektas.
Keletą žodžių apie argumentus, kurie buvo sakyti prieš šį svarstymą, svarstant šį konstitucinį įstatymą. Pirmiausia apie apribojimus. Jų yra pakankamai - 7, straipsnyje net 14. Mano nuomone, net per daug. Nors kartu noriu pabrėžti, kad mes nekalbame apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Ateityje turbūt mes šypsosimės dėl savo perdėto atsargumo, tačiau šiandien mes esame tokie, kokie esame. Drįstu sakyti, kad tikriausiai tokia yra ir Lietuva.
Dėl valstybių diskriminacijos. Ponas J.Veselka savotiškai teisus sakydamas, kad mes ribojame įsigyti gamybinei veiklai žemę kai kurioms valstybėms. Tikiuosi, kad tai laikinas reiškinys. Kai tapsi-me Europos Sąjungos pilnateise nare, aš manau, mūsų saugumas taps didesnis ir mes būsime atviresni ne tik Vakarų Europai, bet ir savo kaimynams Rytuose ir Pietuose.
Dar viena pastaba. Patikėkite, neatsiras tiek daug pirkėjų, kurie bus pasirengę įsigyti žemę savo gamybinei veiklai Lietuvoje. Tai rodo ir kitų postkomunistinių valstybių patirtis, kuriose jau yra suteikta galimybių užsieniečiams įsigyti žemę. Pavyzdžiui, Lenkija, Estija ir t.t. Aš visiškai suprantu, kad mūsų klausosi nemaža dalis Lietuvos gyventojų, nes artėja rinkimai. Todėl yra noras pasirodyti tikrais patriotais, pasakyčiau, kabutėse, ir tokiu būdu tikėtis kai kurių rinkėjų balsų. Patriotizmas yra būtinas, būtinai reikalingas ten, kur jis tikrai reikalingas. Šiuo atveju man svarbiau yra Lietuvos saugumas. Priėmę konstitucinę pataisą ir vykdydami konstitucinį įstatymą, kuris sudaro prielaidas mums tapti Europos Sąjungos nare, mes tikrai prisidedame prie valstybės saugumo padidinimo ir sėkmingesnio mūsų ekonomikos plėtojimo. Siūlau pritarti pateiktam konstitucinio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkite į 2 straipsnį, kur pabrėžtas veiksmingos kontrolės paketas. Tokio apibrėžimo akcijų paketo neturime nei Akcinių bendrovių, nei Bankų įstatyme. Čia gali būti 10, 15, 20 procentų. Ir šis iš karto prieštarauja, kadangi įstatymo 13 straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad negalės įsigyti, mes apribojam nieko bendra su žeme neturintiems įsigyti akcijų paketą 10, 15, gali būti 20 ir 30% užsienio investitoriams, kurie nenorės net šios žemės įsigyti. Šio įstatymo tokia redakcija pereina normalią mūsų visą investicijų sistemą. Todėl mažiausiai 13 straipsnio antrąją dalį reikia išbraukti.
Toliau. Gerbiamieji kolegos, A.Gricius mano, kad visi mes dėl tautos. Visiškai man tas nesvarbu, ką tauta galvoja. Aš turiu savo nuomonę. Galiu pasakyti, tos diskriminacinės nuostatos yra tokios: Rusijai, kuriai dirba 300 tūkst. žmonių, jūs taikote diskriminaciją; Ukrainai, kuriai dirba Lietuvoje 80%, taikot diskriminaciją; Baltarusijai, kur eksportui dirba 100 tūkst., jūs taikote diskriminaciją. Todėl, Lietuvos bedarbiai, žinokite - didėjimas nedarbo - tai šitų parlamentarų darbas. Jūs žinokite, kai bus vardinis balsavimas, kas didins nedarbą, o investicijos nepadidės dėl šitų apribojimų, kur jūs padarėte, o sumažės Lietuvoje, nes jos draudžia laisvai disponuoti įgytu Lietuvoje turtu. Todėl tie, kas suprantate, ką pasakiau, balsuokite prieš šitą, nes jis apriboja ne tik žemę, bet ir apskritai akcijų pardavimą.
PIRMININKAS. Tai drąsus vyras, tikrai. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia turiu apgailestauti, kad ir trečiąjį kartą Seimas demokratijos egzamino neišlaikė. Aš norėčiau pasakyti, kad mes nesame prieš šitą įstatymą. Mes esame už šitą įstatymą. Štai dėl kokių priežasčių. Jeigu jo nebūtų iš viso, Konstitucijos 47 straipsnio pataisa, žinant, kad Konstitucija yra tiesiogiai galiojantis dokumentas, galiotų tiesiogiai ir tuoj pat. Jau pirmadienį, kai tik būtų atspausdinta. Šitas įstatymas šiek tiek suvaržo bet kokį Konstitucijos 47 straipsnio pataisos traktavimą. Yra apibrėžta, kaip mes ką traktuojame ir kaip ką taikome. Aš šiek tiek galiu pats save ir kitus nuraminti, kad tiek Konstitucijos pataisa, tiek šitas įstatymas dar turbūt labai negreitai pradės galioti, nes yra tas 8, atrodo, straipsnis, kuriame pasakyta, kol nėra hipotekos įstaigų, jos neveikia, kol turtas neregistruotas, kol nuosavybės teisės neatstatytos, niekas kitas negali, be savininko, ta "parceliacija" užsiimti. Todėl mes už šitą įstatymą, nes tai yra priemonė nors šiek tiek apriboti savivalę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, aš, jau kalbėdamas dėl Konstitucijos 47 straipsnio papildymo, paminėjau, kad tiek pats papildymas, tiek su juo susijęs įstatymas turi tam tikrų spragų. Aš tikrai norėčiau patikslinti savo žodžius, pasakytus anksčiau dėl ekonominio vystymo ir bendradarbiavimo organizacijos. Taip, į ją patenka daugelis Ramiojo vandenyno valstybių, į tą skaičių, tačiau kita dalis vis dėlto lieka. Tai yra tos šalys, su kuriomis labai lengvai ir neatsakingai buvo pasirašytos investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys. Tokios šalys kaip Kazachstanas, Vietnamas galės per tarptautinį arbitražą Lietuvai daryti tam tikrą spaudimą. Čia yra tam tikri spąstai. Su visu šiuo žaidimu, kurį pradėjome, iki sutarties ratifikavimo su Europos Sąjunga ir iš kito galo, tiek to. Gal iš tiesų nereikia kalbėti ar mažiau kalbėti apie tai, kas bus, bet vis dėlto Seimo narių, politikų uždavinys yra taip pat atkreipti dėmesį į visas galimas pasekmes.
Aš norėčiau pasakyti, kad tik Demokratų partijos ir jos frakcijos siūlymų dėka atsirado minėtasis 8 straipsnis, kuris gina piliečių nuosavybės teises iki jų atstatymo, kuris gina galimybę savininkams tikėtis atgauti nuosavybę ir tikėtis, kad iki to atgavimo kažkas jų vardu tos nuosavybės neparduos užsienio ar Lietuvos fiziniams ar juridiniams asmenims. Taigi mūsų nuomonė yra tokia, kad šiam įstatymui galime pritarti ir mes jam pritarsime. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolega G.Kirkilas. Prašom.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau kreiptis į jus. Man labai keista, kaip jūs suteikiate balsus. Jeigu mes dabar paskaičiuosime, kiek Seime yra įvairių frakcijų narių, tai išeis taip, kad pati mažiausia frakcija, susidedanti iš trijų žmonių, taip pat atskiri frakcijoms nepriklausantys Seimo nariai kalbėjo maždaug šiais klausimais 75% laiko. Tiktai tam kalbėjo, kad vilkintų ir klaidintų Lietuvos žmones.
Kolegai S.Pečeliūnui aš norėčiau pasakyti, kad Lietuvos Seimas dirba viešai, čia dirba kelios televizijos ir radijo stotys, visų Lietuvos dienraščių žurnalistai. Jeigu kolegai S.Pečeliūnui memuarams reikia sužinoti, kaip kas balsavo, jis galėtų pasodinti savo frakcijos patarėją ir fiksuoti, skaičiuoti, kaip čia kas balsuoja už ir prieš, ir nevilkinti mūsų balsavimo. Šiandien yra labai sunkus darbas, o jūs, gerbiamasis Pirmininke, visą laiką suteikinėjate žodį pačiai mažiausiai frakcijai. Tai yra labai keista. Juo labiau kad visas darbas, kuris šiandien yra teikiamas parlamentui, buvo dirbamas daug mėnesių. Kolega J.Veselka, kuris šiandien taip gražbyliauja ir tokius gerus pasiūlymus teikia, galėjo pateikti ir prieš mėnesį komitetui, o komitetas galėjo siūlyti. Argi mes galime taip toliau dirbti? Tai iš tikrųjų yra labai nerimtas darbas. Aš kreipiuosi į Seimo narius, ypač nepriklausančius frakcijoms, ypač Demokratų partijos, kad jie truputėlį atsakingiau žiūrėtų į šitą labai rimtą mūsų momentą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Gediminai Kirkilai, mielieji bičiuliai, paaiškinu. Aš turiu paaiškinti, nes iš tikrųjų klauso kiti ir gali suprasti, kad čia kažkas yra ne taip. Aš tikrai myliu visas mažumas. Be jokios kalbos, o ypač jeigu tos mažumos priešakyje yra S.Pečeliūnas. (Balsai salėje) Bet, gerbiamieji kolegos, jeigu būtų Seimo diskusija, tai tada būtų balsai ir kalbos dalijami kitaip. O čia yra užsirašymas ir kalbėjimas dėl balsavimo motyvų. Jeigu net visa Demokratų frakcija, visa, užsirašė, tai dar vieno Seimo nario trūksta, kuris turi kalbėti prieš. Vadinasi, dar turi vienas nepriklausantis frakcijai prisijungti. Tai taip ir susidaro. Jūs juk girdėjote, kviečiau, netgi su šventais vardais, kad baigtume šituos reikalus. Man nepavyko. O kaip pasakė vienas žinomas veikėjas Kozma Prutkovas, nebandyk pirštu užkimšt fontaną. (Juokas salėje)
Taigi žodis K.Antanavičiui. Aš labai atsiprašau. K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Labai yra vis dėlto liūdna čia sėdėti, kai pradedat savo demagogiją aiškinti, kad jeigu kas nors išreiškia nuomonę ne tokią, kaip aš, tai tas jau yra nusikaltęs arba patriotas, arba ne patriotas. Jeigu patriotizmas pasireiškia žmogaus nuomonės ignoravimu, na, tai yra tiesiog nuostabu! Jeigu žmonių nuomonės nereikia paisyti, tai vėlgi yra puiku. Čia aš neminėsiu, įstatyme... matyt neverta, vis tiek niekas nenori išgirsti, kad įrašytas dėl savivaldų, dėl veiksmingos kontrolės akcijų paketo, dėl to, iki kada kas ten galioja ir t.t. Aš minėjau tas visiškai nelogiškas ir niekuo nepagrįstas nuostatas. Aš minėjau apie tai, kad valdininkai gauna galimybę nustatyti parduodamų sklypų žemę ir kad jie leidimus išdavinės, o tų leidimų, mat, Lietuvai trūksta. Visa tai yra niekinga ir neišgirstama. Aš seniai kartoju, kad čia galiu sakyti, kad du kart du yra keturi, bet jeigu bus partijos boso pasakyta, kad yra septyni, taip ir bus balsuojama. Na, varykite ir toliau! Linkiu sėkmės!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, jau dabar yra pakankamai kalbėjusių. Tik po balsavimo replikas. Gerbiamasis Pronckau, sutikite po balsavimo. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinio įstatymo projektas, kas už, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, prašyčiau šiek tiek palaikyti rankas ilgėliau. Palaikykite dar šiek tiek rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 105.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 105 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 4 susilaikius Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinis įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu iš karto balsuoti ir dėl antro dalyko. Prašom. Vėl, matyt, balsavimo būdas. (Balsai salėje) Po to, po antro balsavimo. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Prašom netriukšmauti! Ponas Č.Juršėnas, posėdžio pirmininkas ir Seimo Pirmininkas, žino, kad šiuo atveju dėl statutinių reikalavimų jam neverta su manimi ginčytis. Statutas yra Statutas - visiems vienodas, ir šiuo atveju aš esu teisus. Replika po balsavimo yra teisėtas mano prašymas ir aš dėkoju jam, kad jis suteikė man tokią galimybę.
Aš apgailestauju, kad didžiosios ir valdančiosios frakcijos seniūnas ponas G.Kirkilas turi tik tokį menką juridinį išprusimą. Jis neskiria frakcijos patarėjo užrašų nuo oficialaus balsavimo rezultatų protokolo. Ką padarysi. Jeigu jau seniūnas tik tiek juridiškai išprusęs, tai ką darys visa valdančioji partija?
PIRMININKAS. Ačiū už dėmesį. Be reikalo aš suteikiau žodį. Iš tikrųjų pripažįstu eilinę savo klaidą.
Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, balsuojam, ir tada kalbėsime. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Prašom registruotis. Aš tik konstatuoju, kad S.Pečeliūnas visų likusių Seimo narių asmenyje įgyja didelę pagarbą. Didelę! 116 Seimo narių. 39 balsai. Kaip Pirmininko pavaduotojui - A.Sakalui. Prašom.
A.SAKALAS. Ačiū už lengvatą. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto siūlyčiau įsiklausyti į pasiūlymą balsuoti vardiniu būdu, nes tai yra istoriniai dokumentai, kuriuos nagrinės kažkada ir istorikai. Na, palikime istorikams bent tokius dokumentus. Jeigu mes balsuojame vardiniu būdu dėl eilinių dokumentų, tai nuo šitų dokumentų priėmimo priklausys Lietuvos ateitis. Aš manyčiau, kad mes sugaišime 5 papildomas minutes, bet mes neturime atsisakyti šito dalyko, tokio, kuris reikalingas ne tik mums patiems. Būkime orūs ir čia. Ačiū.
PIRMININKAS. Nors ir mano bičiulis kalbėjo, bet turiu pasakyti, kad čia kaip tik ne tas atvejis, kai reikalingas vardinis balsavimas. Galbūt anksčiau - aš sutikčiau, bet dabar tai tikrai nereikia. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Ne, aš norėčiau tik repliką ponui A.Sakalui. Jeigu įrašymas įstatymo į sąrašą yra istorinis dokumentas, tai aš tada nežinau...
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Reikalingi 39 balsai. Dėmesio! Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas? Prašom. Už - 19, prieš - 58, susilaikė 38. Atsiprašau, 30, dar mažiau.
Mielieji kolegos, primenu, kad čia yra aukštesnė kvalifikuota dauguma - reikia 85 balsų. Prašom... (Balsai salėje) Į sąrašą, į tokį, kokio reikia!
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, kad būtų priimtas Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės Konstitucinio įstatymo priskyrimo konstitucinių įstatymų sąrašui projektas. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 111.
PIRMININKAS. 112 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 112 Seimo narių balsavus už, 1 - prieš ir 3 susilaikius anksčiau priimtas mūsų įstatymas įrašomas į konstitucinių įstatymų sąrašą. Ačiū. Dabar replikos po balsavimo. Vienas, du, trys, keturi, penki, ir viskas. Aš prašyčiau kolegų nesiskirstyti - mūsų laukia dar Biudžeto įstatymas. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Replika, priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės konstitucinį įstatymą. Tautininkų frakcija jau daugiau kaip metai nuolat siūlė principines nuostatas, kurios turėjo būti įrašytos į šio įstatymo projektą: dėl 8 straipsnio, kai mes siūlėme nustatyti fizinių asmenų pirmumą prieš juridinius asmenis įsigyjant žemę, taip pat kad būtų sumažinta arba net išnyktų konkurencija su užsienio asmenimis, pirma suteikti galimybę žemę įsigyti mūsų asmenims;
dėl 9 straipsnio, kad būtų numatyta konkreti kvota, kiek žemės galima parduoti konkrečioje savivaldybėje, kad būtų ribotas maksimalus iš viso parduodamos žemės plotas; dėl 15 straipsnio, kad būtų išvengta žemės supirkinėtojų, turėjo būti numatytas mechanizmas, kad žemė, įsigyta kokiems nors projektams, statyboms, po to, neįvykdžius tų projektų, turėtų sugrįžti Lietuvos Respublikos subjektams. Deja, į tuos mūsų konkrečius ir aiškius pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Aišku, jie susilpnino šį įstatymo projektą. Tautininkų frakcija, suprasdama šio įstatymo reikalingumą, tačiau atsižvelgdama į tai, kad į šiuos konkrečius mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, balsuojant dėl šio įstatymo priėmimo nedalyvavo.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Po gerbiamojo S.Pečeliūno kalbos, kai registravimas, nuosavybė ir hipoteka dar kartą buvo sumaišyta į vieną krūvą, deja, aš drįstu pareikšti, kad kai kurie mūsų Seimo nariai iš tikrųjų, matyt, kalbasi su dvasiomis.
Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota beveik 400 tūkst. žemės nuosavybės dokumentų. Jie yra savininkai, ir tai nieko bendro neturi su hipoteka. Būtų labai malonu, kad mūsų Seimo nariai nors tokius elementarius dalykus žinotų.
PIRMININKAS. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Po šitų balsavimų norisi pasakyti, jog iš tikrųjų Lietuvoje galioja Gariūnų moralė, spekuliacijos ideologija ir išpardavimo politika.
PIRMININKAS. Kadangi taip trumpai, tai J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyta daug, kad po to įstatymo priėmimo bus daug užsienio investicijų. Derantis su užsienio investitoriais, tokiais kaip "Philip Morris", buvo jiems pasiūlymas įrašyti į susitarimą, kad jie galėtų nusipirkti žemės pirmumo teise, kai bus priimta konstitucinė pataisa. Jie aiškiai pasakė: kam mums reikalinga jūsų žemė. Ir net Klaipėdoje, kurioje buvo taip pasakyta... nes iš tikrųjų žemės pirkimas yra įšaldymas lėšų, ne po to... O kad mes priėmėm ir apribojimus, tai čia nieko nėra baisaus. Noriu pasakyti gerbiamajam G.Kirkilui: tie, kurie rengėt šį įstatymą, ar galima buvo jums ką nors įrodyti? Ekonomikos komitetas buvo pateikęs pasiūlymų, bet tai nieko nereiškia. Nes tiems, kurių yra parašai, jiems ekonomiškai įrodyti ką nors neįmanoma.
PIRMININKAS. J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau vieną mažą replikėlę tiems, kurie nori save įamžinti istorijoje vardiniu balsavimu. Gerbiamasis A.Sakalas, gerbiamasis S.Pečeliūnas tą idėją labai propagavo. Aš noriu pasakyti, kad žmonės save istorijoje įamžina ne pavardėmis, o darbais. Manau, tai, ką padarėme, yra labai geras veiksmas.
Antra. Dėl gerbiamojo J.Veselkos. Sutinku su gerbiamuoju J.Veselka, ir mūsų frakcija visą laiką tokią poziciją palaiko, kad iš tikrųjų diskriminaciniai įstatymai nėra geri, bet kito varianto mes neturėjome, kadangi tam prieštaravo opozicinės partijos. Tai yra pirmasis žingsnis. Manau, po kelerių metų mes pamatysime, kad nieks nepuls į tą Lietuvą, tos žemės nieks labai neišpirks, bus padarytos korekcijos, kurios tikrai bus civilizuoto pasaulio korekcijos. Labai ačiū.
8sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės punktas - 1-7 - 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimo įstatymo projektas. Projekto Nr.2381. Primenu, kad mes turime laikytis Seimo statuto, konkrečiai 184, 185 straipsnių, todėl pirmasis kalba Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Kiek jums minučių reikia?
F.KOLOSAUSKAS. Kiek duosite.
PIRMININKAS. 7. (Balsai salėje) Po F.Kolosausko.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų Seimas priėmė istorinius sprendimus. Visų nuotaika pakili. Manau, kad ir toliau mes galėsime taip pat pakiliai pradėti svarstymą ir dėl 1996 m. biudžeto pataisų.
Kaip jūs žinote, Vyriausybė pateikė biudžeto pataisas traktuodama tai, kad reikia sutvarkyti laikinąsias priemokas prie pensijų, kurios sudaro 88,2 mln. Lt, kurias buvo šeštosios Vyriausybės nutarimu priimta mokėti 20 Lt per mėnesį. Toliau. Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos - 100 mln. Lt, subsidijos ir kompensacijos gyventojams už šiluminę energiją, kai Vyriausybė priėmė sprendimus padidinti mokesčius už šiluminę energiją, vasarą už šiltą vandenį, už šiluminę energiją. Tai sudaro 102,5 mln. Lt. Taip pat skola Lietuvos energijai 1994 m. - 50 mln. Lt. Iš viso sudaro 154,2 mln. Lt asignavimų, kuriuos reikia perskirstyti šių metų biudžete.
Mūsų komitetas svarstė tuos klausimus ir nusprendė siūlyti Seimui, ir iš esmės pritarti, kad šitos pozicijos, kurias aš minėjau, būtų patenkintos. Dar daugiau. Įvertinant pasiūlymus Vyriausybės, yra mažinama labai svarbi eilutė - kompensacijos už išperkamą žemę - 50 mln. Lt.
Mūsų komitete ir kitų komitetų sprendimuose vis dėlto yra akcentuojama, kad dalis šitos sumos vis dėlto turi likti biudžete ir turi būti skirta žmonėms, kurie laukia kompensacijų. Noriu pabrėžti, kad praeitais metais, 1995 m., kompensacijos už žemę biudžete nebuvo numatytos, bet buvo išmokėta iš paramos žemės ūkiui fondo 5 mln. Lt. Jeigu mes rastume galimybę ir padidintume šitą skaičių kelis kartus, tai galėtume bent iš dalies patenkinti tuos žmones, kurie laukia kompensacijos už žemę. Taip pat norėčiau pasakyti, kad reikia pagalvoti ir atitinkamai atstatyti lėšas melioracijai ir žemės kalkinimui. Tai taip pat labai svarbus momentas, kad kaime dirba melioratoriai, geri žmonės, jiems reikia išlaikyti šeimas, juo labiau kad po žemėm yra didžiulis nacionalinis Lietuvos turtas, kurį būtina išsaugoti.
Noriu pabrėžti tai, kad vis dėlto dalis Seimo komitetų vadovaujasi žinybiniais interesais, taip sakykime, ir nežiūri visumos, visos Lietuvos, sakykime, visų šakų ir nenurodo konkrečių padengimo šaltinių - ar didinimo, ar mažinimo. Apie rezervų išieškojimą ar perskirstymą, aš manyčiau, komiteto atstovai šiandien pasakys savo nuomonę. Aš tiktai norėčiau pasakyti tokią mūsų komiteto nuostatą, kad vis dėlto Vyriausybė turėtų išnagrinėti Seimo komitetų ir frakcijų, Seimo narių pastabas ir pasiūlymus, pateiktus svarstant šį projektą tiek komitetuose, tiek frakcijose, tiek ir Seimo plenariniame posėdyje. Jūs žinot, pagal Statutą yra dvi svarstymo stadijos. Tai po šios stadijos, manyčiau, Vyriausybė turėtų atsižvelgti į visas šias pastabas ir pateikti mums antrajam svarstymui atitinkamą savo nuomonę, ar atsižvelgia, ar neatsižvelgia į atitinkamus mūsų Seimo pasiūlymus. Aš noriu taip pat akcentuoti, čia yra finansų ministras, kad yra Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės patikrinimo dokumentas, kuris akcentuoja ir nurodo kai kuriuos momentus Vyriausybei, ir Vyriausybė vis dėlto turėtų atsižvelgti į Lietuvos valstybės kontrolės dokumentą, kuris siūlo atitinkamas pataisas koreguojant šių metų biudžetą.
Taigi aš norėčiau tuo ir baigti, ir paprašyti visų pasakyti savo nuomonę, kaip ir kokiais būdais mes turėtume ieškoti rezervų. Galbūt kas galėtų pasiūlyti, iš kur būtų galima gauti papildomų pajamų. Ir dar, kad antrą kartą man nereikėtų grįžti į tribūną, norėčiau pasiūlyti, kad antrasis svarstymas įvyktų kitą savaitę, ketvirtadienį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip numato Seimo statutas, dabar kiti komitetų vadovai. S.Burbienė. Prašom. Kol jūs ateisit, K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš tik noriu priminti jūsų pasižadėjimą prieš antrą valandą leisti kalbėti signatarams, kurie yra raštu prašę kalbėti, - jūsų labai mylimiems.
PIRMININKAS. Tai negi neaišku, kad jus aš myliu pirma kitų. Ne, tiesa, pirma S.Pečeliūną, po to jus.
Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitetas apsvarstė biudžeto patikslinimo projektą ir pateikė labai konkrečius pasiūlymus. Šie pasiūlymai buvo pateikti Biudžeto ir finansų komitetui, ir, kiek aš mačiau, išdalyti ir Seimo nariams. Todėl aš norėčiau juos tik pakomentuoti.
Komiteto nuomone, reikėtų šiek tiek silpniau mažinti Susisiekimo ministerijos investicijas. Iš siūlomų sumažinti 18,2 mln. mes siūlom sumažinti 1,8 mln. mažiau. Susisiekimo investicijos yra labai aktuali problema ir būtent visai Lietuvai. Be to, Kena, Kybartai ir Kauno aerouostas, kuriems investicijas mes siūlom mažinti silpniau, tuo pačiu yra ir pasienio objektai. Galima ginčytis, ar reikia mažinti teisėsaugai ir Muitinės departamentui, kur mes siūlėm, tačiau manau, kad šiuo atveju muitinės ir pasienio problemos šiuose objektuose yra tikrai susijusios.
Antras siūlymas, kurį komitetas priėmė, - nesumažinti Alytaus miesto gamtos apsaugos objektų statyboms skirtų lėšų. Ir paskutinis mūsų siūlymas buvo antrinių žaliavų ir atliekų panaudojimo ir pavojingų atliekų tvarkymo programos investicijos, kurias taip pat yra siūloma sumažinti, tačiau komitetas galvoja, kad šių investicijų mažinti tikrai nevertėtų. Juo labiau kad visi suprantam, ką reiškia nuodyti save pačius ir savo vaikus. Tai yra pakankamai sudėtinga problema, o ši programa ir taip jau yra labai įstrigusi. Todėl mes ir siūlom nemažinti puse milijono šiai programai skirtų investicijų. Ir siūlom ta puse milijono sumažinti Vilniaus pilių direkcijos išlaidas. Manau, kad iš esmės statybų ten nesumažintume, nes skirta buvo biudžete 14,9 mln. Ir nemanyčiau, kad biudžete turi būti neliečiamų eilučių. Tokie buvo komiteto siūlymai, į kuriuos siūlom atsižvelgti.
O dabar norėčiau dar šiek tiek pridurti nuo savęs. Manau, kad tokioje situacijoje ir Seimo nariai be demagoginių išvedžiojimų šiam laikotarpiui turėtų susiveržti diržus, t.y. susimažinti atlyginimus. To Vyriausybė siūlyti negali, todėl teks imtis iniciatyvos kitiems. Kokiu būdu, t.y. kokiomis konkrečiomis ir kokių konkrečių įstatymų pataisomis, tai reikėtų padaryti, šiuo metu aš dar negaliu pasakyti, nes mūsų Statute yra tokia eilutė, kad "Seimo narių atlyginimas keičiamas tiktai kitai kadencijai". O, kaip žinot, šiuo atveju mums tai visai netiktų. Todėl tikiuosi, kad vis dėlto kažkokią išeitį čia galima rasti, tikiuosi ir kolegų pritarimo. Jeigu jis bus, tą skirtumą siūlyčiau atiduoti kultūros objektų investicijoms, kurios šiuo metu taip pat yra mažinamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą P.Jakučionį, kuris turėtų padėkoti kolegei S.Burbienei. Prašom. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašom. Ruošiasi kolega K.Bobelis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji, na, nežinau, už ką aš turėčiau padėkoti, nebent už tai, kad siūloma sumažinti lėšas Vilniaus pilių atstatymo, rekonstrukcijos, restauravimo darbams. Žinoma, aš už tokius siūlymus nelinkęs dėkoti.
Nors įstatymo projekto autoriai aiškinamajame rašte rašo, kad švietimui, mokslui ir kultūrai asignavimai nemažinami, bet nemažinamos tik paprastosios išlaidos. Nepaprastosios išlaidos mažinamos, ir stambia suma - keliolika milijonų. Tai reiškia, kad prieš naujuosius mokslo metus nebus suremontuota daug mokyklų ir universitetų pastatų, nebus įsigyta kompiuterių mokykloms ir mokslinės aparatūros universitetams, nebus apmokėtos jau sudarytos sutartys ir sustos mokyklų statybos. O tai papildomos išlaidos už netesybas ir statybų konservavimui, ir panašiai.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepritaria Vyriausybės teikiamam biudžeto asignavimų sumažinimo įstatymo projektui ir siūlo nemažinti asignavimų švietimui, mokslui ir kultūrai, nes šioms veiklos sritims metų pradžioje asignavimų buvo skirta palyginti mažiausiai. Mokytojų, mokslo ir kultūros darbuotojų algos yra vienos mažiausių. Biudžetinių švietimo, mokslo ir kultūros įstaigų įsiskolinimai už energiją yra didžiausi. Skolas reikia grąžinti iki naujojo šildymo sezono pradžios. Iš biudžetinių asignavimų, kuriuos numatoma skirti akcinei bendrovei "Lietuvos energija", reikia, mūsų nuomone, padengti dalį įsiskolinimų už energiją biudžetinėms švietimo, mokslo ir kultūros įstaigoms. Lėšas, numatytas moksleivių ir studentų važiavimo keleiviniu transportu išlaidoms kompensuoti, reikėtų skirti vežėjams, kad šie vežtų moksleivius nemokamai, o studentus - lengvatiniu tarifu. Nemažinti lėšų Martyno Mažvydo bibliotekos priestato statybai, nes šiais ir ateinančiais metais yra pirmosios lietuviškos knygos jubiliejaus 450-mečio minėjimas, ir tokiems renginiams vykstant bibliotekos priestato statybos stabdymas būtų anachronizmas.
Baigia nykti be apsaugos likę nekilnojamieji kultūros paminklai. Remontui, konservavimui, restauravimui tebuvo skirta 16,7 mln. Lt. Tos menkos sumos lėšos dar yra mažinamos. Paminklai griūva, restauratoriai, likę be darbo, praranda kvalifikaciją. Valstybinei paminklosaugos komisijai nepaprastąsias išlaidas siūloma sumažinti net keturis kartus, kai kitoms įstaigoms tokias išlaidas siūloma sumažinti tik iki 20%. Kaip niekam kitam, labai daug. Kitaip kaip karu prieš kultūrą tokio reiškinio nepavadinsi. Mokslui ir studijoms nubraukiami 6 mln. Lt, sustabdomas Klaipėdos universiteto miestelio pastatų remontas. Kauno technikos universitetas neturi lėšų vibrotechnikos laboratorijoms iš patalpų Adomo Mickevičiaus gatvėje Nr.11 iškelti, nors tos lėšos buvo pažadėtos. Nebus galima tęsti Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos fakulteto ir Lietuvos policijos akademijos mokomojo korpuso, bendrabučių bei kitų statybų. Nebus pradėta statyti lietuviška mokykla Eišiškėse ir gyvenamieji namai mokytojams Dieveniškėse. Gresia vaikų darželių ir veikiančių kaimo pradinių mokyklų uždarymas dėl lėšų stokos daugelyje savivaldybių.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nesutinka su tokia Vyriausybės finansų politika, kai nesugebama susitvarkyti su kontrabandininkais, su piktybiškais mokesčių nemokėtojais, mėgėjais neapgalvotai švaistyti valstybės pinigus, bankų vagimis, nesurenkami mokesčiai į biudžetą ir dėl to mažinamas švietimo, mokslo ir kultūros srities finansavimas.
Dar norėčiau pabrėžti, kad kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pono F.Kolosausko, kuris siūlo dar papildomai mažinti išlaidas būtent socialinės sferos objektams. Čia yra paminėta ir Šalčininkų vidurinės mokyklos statyba, kuriai sumažinus lėšas būtų neįvedamos pradinės klasės iki mokslo metų pradžios. Čia yra ir Rusnės specialiosios mokyklos internato bendrabučio statyba, čia yra ir Vilijampolės, Kauno vaikų pensionato priestato statyba, o svarbiausia, man atrodo, Lietuvių kultūros centro Seinuose statyba. Tokie objektai būtinai turi būti statomi, būtinai turi būti jų statyba šiemet ir užbaigta. Mums labai liūdna, kai gauname iš Biudžeto ir finansų komiteto į mūsų siūlymus atsakymus, kurie apibrėžiami vienu žodžiu - "Nepritarti". Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką K.Bobelį ir ruošiasi M.Pronckus. Ir kol ateis kalbėtojas, aš noriu siūlyti tokį variantą: po šių kalbų baigiam posėdį. Aš nematau signatarų, kurie norėjo kalbėti. Tai irgi... (Balsai salėje) Jie atsiras? Na, jeigu atsiras, tada prašom, pertraukos sąskaita. A, yra gerbiamoji Vidmantė... Tai tikrai galima bus po to. Ir aš siūlau po šių kalbų baigti posėdį, o biudžeto klausimą nagrinėti 15 val. finansų ministro A.Križinausko sąskaita. (Balsas salėje) O švietimo rytiniame posėdyje nebus. (Balsai salėje) Kada bus? Kai iniciatoriai, kurie surinko parašus, pageidaus, tada ir bus. (Balsai salėje) Ne, patogiausia buvo iš ryto, gerbiamasis Tupikai.
Prašom, gerbiamasis Bobeli.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos! Užsienio reikalų ministerija atlieka patį svarbiausią Lietuvos Respublikos reprezentacijos ir Lietuvos reikalų gynimo bei pristatymo darbą tarptautinėse organizacijose, konferencijose ir vystant tarpvalstybinius santykius. Nuo Užsienio reikalų ministerijos pajėgumo atlikti valstybinius uždavinius priklauso ir visos Lietuvos valstybės įvaizdis pasaulyje. O to įvaizdžio minimalus pristatymas reikalauja tam tikrų lėšų, minimalaus finansavimo.
Užsienio reikalų ministerijos biudžetas, palyginus jį su kitomis ministerijomis, yra labai labai mažas. Ir šiandien jis net nepajėgia sumokėti laiku visiems darbuotojams algas. Yra pradėta nemažai statybų, remonto darbų, kurie yra įpusėti, kai kurie yra jau beveik baigiami. Būtų tiesiog skandalinga, kad šie pradėti projektai negalėtų būti baigti, kuomet sienos pastatytos, stogai dar neuždengti, ir jeigu mes atidėsime jų pabaigimą, tai mums kainuos eventualiai dvigubai daugiau. Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija yra gavusi tik apie 60% jai priklausančios sumos ir pajėgia šiaip taip išsiversti. Tai yra nepaprastai sunku.
Užsienio reikalų komitetas svarstė pateiktą Biudžeto ir finansų komiteto biudžeto pataisymą ir griežtai nepritaria, kad nustatytoms statyboms būtų nutrauktas finansavimas. Pasitarę su komiteto nariais ir užsienio reikalų ministru, mes sutinkame, kad numatytos sumos statybai Minske ir Kijeve galėtų būti atidėtos, bet jokiu būdu nesutinkame, kad statybos Rygoje, Kaliningrade ir remontai kitose mūsų atstovybėse bei reprezentacinės sumos būtų nutrauktos. Tai tikrai pakenktų bendram Lietuvos reikalų atstovavimui ir Lietuvos diplomatinės tarnybos geresniam darbui. Todėl Užsienio reikalų komiteto vardu nepritariame pasiūlymui sumažinti sumą. Ir jeigu galima susitarti, kad sutinkam atidėti pinigus, numatytus statybai Minske ir Kijeve, tai jokiu būdu nesutinkame, kaip minėjau, kad kitoms statyboms numatyti pinigai būtų nutraukti. Todėl prašome, kad pradėtus projektus būtų galima pabaigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. Po to, manau, Seimo nariai neprieštaraus, kad kalbėtų signatarė V.Jasukaitytė. (Balsai salėje) Kokios replikos? Dėl biudžeto? Tai biudžeto klausimas baigsis po pietų, ir tada replikos.
Prašom. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Agrarinis komitetas nepritaria pateiktam įstatymo projektui dėl biudžeto pakeitimo dėl šių motyvų. Jis prieštarauja Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymui, Melioracijos įstatymui, ekonominei būtinybei pertvarkyti šalies žemės ūkį integruojantis į Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas. O šiandien su tokiu dideliu entuziazmu mes lyg ir priėmėm stojimą į Europos Sąjungą, tik tiek, kad ten vienam hektarui žemės ūkio naudmenų įvairių subsidijų ir dotacijų pavidalu tenka 800 dolerių, pas mus - 16 dolerių. Ir manoma, kad dar reikia sumažinti žemės ūkiui. Siekimo užtikrinti paritetą tarp žemės ūkio produkcijos supirkimo ir materialinių išteklių kainų ir taip pat (...) apginti būtiniausius maisto produktus šalies vartotojams...
Reikia pasakyti, kad kol kas Lietuvos gyventojai valgo pigiausius produktus visose Baltijos šalyse, nekalbant apie Europos Sąjungą. Be to, kas pasakyta, tenka su apgailestavimu priminti, kad keičiant Biudžeto įstatymą tektų keisti ir septintosios Vyriausybės programą, kuri buvo patvirtinta 1996 m. kovo 19 d. ir kurios skyriuje "Agrarinė politika ir maisto ūkis", tarp kitko, rašoma, kad Vyriausybė vadovausis Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo nuostatomis. Taip pat rašoma, kad numatoma daugiau lėšų skirti ūkininkų kūrimuisi ir gamybos infrastruktūrai, taip pat mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams mažinti, kooperacijai ir agroservisui plėtoti. Šiems tikslams numatoma panaudoti 123 mln. litų valstybės lėšų ir t.t. Beje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo kryptyse "Ekonominė politika" sakoma: "Parengti ir įgyvendinti neatidėliotinas priemones Lietuvos valstybės biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto administravimui, įvykdymui gerinti". Ar tai, kas bandoma daryti dabar, yra mokesčių administravimo tobulinimas? Aš manau, kad šį veiksmą galima vertinti priešingai - tai vykdomosios valdžios bejėgiškumo pasireiškimas. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių Agrarinis komitetas negali pritarti biudžeto patikslinimo projektui ir balsuos prieš jį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, šį klausimą tęsime popietiniame posėdyje. Liko kalbėti šie Seimo nariai: J.Žebrauskas, V.Andriukaitis, A.Vaižmužis, K.Antanavičius, A.Albertynas, J.Listavičius, E.Kunevičienė, V.Einoris, K.Kuzminskas, Z.Semenovičius. Žinoma, frakcijų atstovai kalbės pirma kitų.
Dabar, mielieji kolegos, paklausykime, kaip tarėmės, signatarės žodžio. V.Jasukaitytė. Prašom. 5 minutės.
V.JASUKAITYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai ir visi, kurie galite išgirsti šį signatarės žodį. Iš tikrųjų šiandien tenka apgailestauti, kad man, iš ryto paprašiusiai Seimo Pirmininko leisti pasakyti keletą žodžių, ir buvus pažadėjimui, kad po Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo aš tą žodį gausiu, reikėjo trintis, laukti. Gavau žodį dabar, kai visiškai tuščia salė ir galbūt girdi tik radijo klausytojai, o gal ir negirdi.
Noriu konstatuoti, nes tai yra mano, kaip signatarės, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarės ir rašytojos, pareiga, kad šiandien iš tikrųjų prasidėjo sąmoninga turbūt didžiausia Lietuvos žmonių apgaulė ir krizė, kadangi Seime neatsirado pakankamai žmonių, kurie galėtų istoriškai mąstyti apie Lietuvos žemių išsaugojimą ir laikytis savo priesaikos - saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Aš nesu prieš integraciją į Europą, tačiau manau, kad šiuo metu visiškai pakanka dviejų aspektų, kaip tai daryti. Kad pakanka 99 metų nuomos bet kuriam investitoriui, ir jeigu užsienio investitorius pasakys, kad 99 metų nuomos jam nepakanka, tai atleiskite, jo tikslai yra tikrai ne ekonominiai, o politiniai ir kolonistiniai. Antra. Aš visiškai sutinku, kad gali atsirasti investitorius, kuris nori užsiimti rimtu verslu, ir tai duotų didelį pelną ar kitokią naudą Lietuvai, tačiau manau, kad būtų tikslinga leisti tai padaryti tokiu būdu: pagal konkretų biznio planą, sukūrus gerą ekspertų grupę, įvertinus šitą planą ir jo naudingumo koeficientą Lietuvos ūkiui. Vadinasi, leisti konkretų atvejį nubalsuojant Seimui. Nebus Lietuvoje šimtų gamyklų, į kurias žmonės užsieniečiai norėtų investuoti pinigus, ir nereikės parlamentarams kiekvieną dieną tai svarstyti ir be reikalo kilnoti rankas. Tačiau šiuo metu Lietuvos žmonės iš esmės yra apmulkinti. Kaip svarbiausias dalykas yra konstatuojama, kad ūkinės paskirties žemė neparduodama. Nereikia užsieniečiui nei bulvių, nei kviečių laukų, nes žemės ūkio gaminių perprodukcija yra gana didelė ir šito visiškai nereikia. Domina tik geriausios Lietuvos vietos. Nejaugi mes, sėdėdami Seime, nesuprantame, negalime pamatyti Lietuvos žmogaus kitokio negu, anot Daukanto, vargo pelės pavidale, tik susilenkusio su kauptuku bulvių vagoje, atliekančio juodžiausią darbą. Nejaugi mes negalime pamatyti, kad Lietuvos žmogus gali sukurti ir turistinę industriją, sukurti jai palankias sąlygas, kad jis gali mokėti naudotis tais gamtos duotais turtais, kurių Lietuva turi. Ačiū Dievui, kad pavyko atstumti tą 15 km nuo pajūrio zonos, kur iš esmės visi objektai yra nuskandinti bankams, kurie šiuo metu yra dirbtinai atvedę į bankrotą Lietuvos žmones ir įšaldę savo pinigus. Jie, be jokių abejonių, laukia šito įstatymo, kad perparduotų (aš galėčiau pasakyti konkrečius faktus). Tačiau yra paruoštas karstelis. Vadinasi, Klaipėda, kaip ne kurortinis miestas, palieka. Atsiprašau, gerbiamieji, kur yra mūsų visų istorinis mąstymas? Argi mes nežinome šitų peripetijų dėl Klaipėdos krašto, argi mes nežinome, kokį tie, kurie iki šiol vadina Klaipėdą Memeliu, turi nutautinimo patyrimą ir kaip šiuo metu tai jau yra daroma? Ir dar. Prieš priimant šitą Konstitucijos pataisą, ar nebuvo galima sudaryti rimtos ekspertų grupės ir pažiūrėti, kas darosi, konkrečiai pažiūrėti, kiek žemės, kokios ir kokiais kiekiais, ir kam parduodama 40 km nuo Vilniaus spinduliu. Aš, pavyzdžiui, tai žinau. Taigi noriu pasakyti, kad aš, kaip Nepriklausomybės akto signatarė, visą savo gyvenimą tuos žmones, kurie pakėlė ranką už šitą įstatymą taip neįsigilinę, kokie bus rezultatai, aš visą gyvenimą minėsiu jų pavardes kaip išdavusių Lietuvos žemę. Aš manau, jeigu Lietuva atsilaikė prieš kryžiuočius, totorius, mongolus, nuo svetimų įtakų, manau, kad per kelis šimtus metų su šituo nesusipratimu jai užteks susidoroti 10 metų. Bet garantuoju, kad bus kuriami regioniniai žemės gynimo ar saugojimo komitetai, kiekvienas pardavimo atvejis bus... (Balsai salėje) Taip, turės darbo, gerbiamasis Kolosauskai, ir mes tai dirbsime. Man atrodo, kad kažkas iš to tikrai bus, nebus leidžiama šitaip paprastai parduoti žemę. Jūs puikiai žinote, kad kiekvieną įstatymą praplečia, arba tuos visus "karstelius" ir "vilkduobes" atidaro poįstatyminiai aktai. Jūsų patirtis jau tokia yra - priimti įstatymą, o poįstatyminiais aktais patvarkyti taip, kad kažkam būtų naudinga, kažkam - nenaudinga. Aš manau, kad mes galų gale išrinksime tokį Seimą, kuris mąstys plačiau, turės istorinį supratimą, jaus istorinę atsakomybę. Aš manau, kad mes ir Prezidentą remsime tokį, kuris bus ištikimas priesaikai, kurią duoda čia atėjęs kiekvienas, - saugoti Lietuvos žemių neliečiamumą.
Labai apgailestauju dėl šios dienos, nes ši diena yra didelis nesusipratimas, tačiau tikrai ne visi Lietuvos žmonės taip galvoja. Aš manau, kad Lietuvos žmonės sugebės pakoreguoti tą nusikalstamą veiklą su Lietuvos žeme, kuri, be abejo, tikrai bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieloji signatare, gerbiamieji Seimo nariai, aš priverstas kai ką paaiškinti. Jūs iš tiesų teisingai sakėte, kad ne visi žmonės taip galvoja. Man atrodo, ne visi galvoja, kaip jūs sakėte. Buvo juk bandyta rengti referendumą ir, kaip jūs puikiai žinote, parašai nebuvo surinkti. Matyt, žmonės turi šiek tiek kitokių nuomonių, negu čia mums bandoma paaiškinti. Tai viena.
Antra. Seimo statutas yra toks: Seimo narių pareiškimai ir kitų žmonių kalbos yra vakarinio posėdžio pabaigoje. Gerbiamajai signatarei buvo padaryta išimtis ir jai leista kalbėti rytinio posėdžio pabaigoje. O ji, užuot padėkojusi, leido sau šiek tiek kitaip pasakyti. Aš labai apgailestauju, tačiau tai nereiškia, kad kitą kartą tamstai nebus suteiktas žodis. Bet teisybė yra teisybė, ir aš buvau priverstas tai pasakyti, nors man šitai nesmagu daryti.
Gerbiamieji Seimo nariai, rytinis posėdis baigiamas. Atsižvelgiant į tikrai nuveiktus didelius darbus, vakarinis posėdis prasidės vėliau - 15.15 val. 15.15 val. tęsime Biudžeto patikslinimo įstatymo projekto nagrinėjimą. Ačiū. Gero apetito tiems, kas eina valgyti. Posėdis - 15.15 val., o rytinis baigiamas.