Trisdešimt
antrasis
posėdis
1996
m. gegužės 14
d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Darbotvarkės aptarimas |
|
2. |
Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (priėmimas) |
|
3. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo" projektas(svarstymas ir priėmimas) |
|
4. |
Akcinės bendrovės Naftos terminalas atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektas |
|
5. |
Lietuvos Respublikos valstybių Šiaurės Atlanto sutarties dalyvių ir kitų valstybių, dalyvaujančių programoje "Partnerystė taikos labui", susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir šio susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas |
|
6. |
Ketvirtadienio darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas |
|
7. |
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (pateikimas) |
|
8. |
|
|
9. |
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projektas (priėmimo tęsinys) |
8sesija32p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 14 d. rytinį plenarinį posėdį! Prašom registruotis. Kolegos, registracija! 74 Seimo nariai. Dėl darbotvarkės. Darbotvarkė yra šiek tiek patikslinta, lyginant su tuo variantu, kuris buvo patvirtintas Seimo posėdyje. Seimo seniūnų sueiga sutiko, kad būtų papildomai įrašytas 1-6 punktas dėl vieno nutarimo patikslinimo ir 2-5a, 2-5b punktai dėl kai kurių kodeksų ir įstatymų pakeitimo svarstymo. Pabrėžiu - Seimo seniūnų sueiga pritarė. Galime pradėti dirbti? Kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš manau, kad 2-12 turėtų būti išbrauktas iš darbotvarkės. 2 projekto variantas vakar buvo juodraštyje, jo niekas nematė švarraščio. Komitetas nesvarstė, nepritarė galutiniam variantui, jis yra numatytas rytoj svarstyti, todėl yra beprasmis darbas.
PIRMININKAS. Su komiteto pirmininku mes tarėmės, kad šį klausimą pradėsime nagrinėti ir padarysime pertrauką, juo labiau kad tai yra posėdžio pabaigoje, čia jokios problemos. Kolega K.Gaška.
K.GAŠKA. Tuo pačiu klausimu. Čia parašyta svarstymas. O kur pateikimas?
PIRMININKAS. Pateikimas jau buvo. Ką, jūs pamiršote?
K.GAŠKA. Turbūt pamiršau.
PIRMININKAS. Labai gaila.
K.GAŠKA. Gaila. Bet aš sakau - nepateikti dokumentai. Ką mes čia ruošiamės svarstyti? Tris kartus svarstėme komitete, neatnešė pataisyto projekto, o mes rengiamės svarstyti. Tai ką, L.Linkevičiui metame gelbėjimo ratą, taip?
PIRMININKAS. Nereikalingi tokie žodžiai, gerbiamasis kolega. Su komiteto pirmininku kalbėta. Jeigu yra abejonių, pradėsime svarstyti ir padarysime pertrauką. Ačiū.
8sesija32p svarstyti klausimai
Tada iš eilės. 1-1 darbotvarkės punktas - Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto Nr.1818(2). Į tribūną - kas: gerbiamasis F.Kolosauskas ar gerbiamasis V.Uziela? Gerbiamasis V.Uziela. Prašom.
Gerbiamasis pranešėjau, pirmas klausimas: ar teikiate šį projektą priimti?
V.UZIELA. Teikiam projektą priimti. Norėčiau kelis žodžius pasakyti, kad...
PIRMININKAS. Minutėlę! Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Prašom labai trumpai.
V.UZIELA. Kelis žodžius labai trumpai. Šis jums teikiamas įstatymo projektas yra suderintas su Seimo Juridiniu skyriumi. Pastabų nėra. Taip pat yra apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete - taip pat viskas suderinta. Šiam projektui buvo pritarta po pateikimo, todėl dar kartą aš prašau šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu vieną pasiūlymą, kurį teikia K.Jaskelevičius. Jūs jį turite?
V.UZIELA. Aš jo neturiu, bet aš žinau apie jį.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, paimkite...
Gerbiamieji kolegos, tada aš siūlyčiau iš eilės. 1 šio įstatymo straipsnis, arba bazinio įstatymo 1 straipsnio antrosios dalies papildymas. Kaip tik šiai daliai, arba šiam straipsniui, yra ir kolegos K.Jaskelevičiaus siūlymas. Aš prašyčiau, kad jis tartų žodį. Aš labai prašau... Per centrinį mikrofoną, būkite malonus. Gerbiamasis Kęstuti, prašom prie centrinio mikrofono. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš siūlau pratęsti terminą. Čia yra toks sakinys: "Metams pasibaigus, nepanaudotus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų likučius asignavimų valdytojai grąžina atitinkamam biudžetui iki sausio 10 d." Toks yra siūlomas pagrindinis tekstas. Aš siūlau šį terminą pratęsti iki liepos 1 d. Ir štai kodėl: kuomet mes duodame tik 10 dienų asignavimo valdytojams, tai paprasčiausiai skatina labai neūkišką, neracionalų lėšų panaudojimą metų pabaigoje. Tuomet visi asignavimų valdytojai per galvą versis, kad įsigytų tai, ko jiems galbūt ir nereikia, bet kad tik tos lėšos nedingtų. Tam, kad jos šiek tiek racionaliau būtų naudojamos, galbūt taupomos ir sujungiamos su ateinančių metų biudžeto lėšomis, aš ir siūlau tą terminą šiek tiek pailginti. Kuomet tas dalykas buvo svarstomas komitete, buvo pateikta dezinformacija, atseit, daugelyje valstybių, tvarkant biudžetus, būtent taip ir yra, kad kai metai baigiasi, iš karto tos lėšos grąžinamos, paimamos iš asignavimų valdytojų. Pasirodo, kad nieko panašaus. Tvarka yra labai įvairi. Yra terminai - treji, ketveri, penkeri ir pusė metų, ir tai, kad tos lėšos, vos pasibaigus finansiniams metams, yra paimamos, taip buvo mūsų tarybinėje socialistinėje Lietuvoje kažkada. Yra dar kai kuriose valstybėse, kurios skatina tokį biudžetų sąmatinį neracionalų panaudojimą. Manyčiau, kolegos, apie tai mes turėtume susimąstyti, ir vis dėlto duoti galimybę asignavimų valdytojams tas lėšas panaudoti ateinančiais metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal iš karto kolega J.Listavičius, po to - pranešėjas. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai, kas siūloma, nei teoriškai, nei praktiškai nerealizuotina. Visų pirma, jeigu mes pratęsime einamųjų metų biudžeto naudojimą iki kitų metų liepos 1 d., tai kai bus sudaryta ataskaita, sakykime, konkrečiai - už einamuosius metus? Juk mes turbūt turime ir Statutą, kuris aiškiai nurodo, iki kada turi būti apsvarstyta praėjusių metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaita. Tada, jeigu taip pasižiūrėtume, tai nei ataskaitos, nei tvirtinimo, nei valstybės kontrolė to negalės atlikti. Antra vertus, kaip sakiau, tokiu atveju ir pati kontrolė valstybės biudžeto vykdymo yra neįmanoma, kadangi metai "persilieja". Įgyvendinus Iždo įstatymą, atkrenta būtinybė kaupti, taupyti. Ir tokios galimybės net ir nebus, kadangi, kaip žinome, bus apmokama centralizuotai, o, sakykime, popieriui, trintukui ar darbo užmokesčiui, kad tu jį sutaupysi, kam čia tas taupymas reikalingas? Todėl aš niekaip negaliu pritarti šiam siūlymui ir kviečiu balsuoti už tą nuostatą, kuri yra pateikta būtent įstatymo projekte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti K.Jaskelevičiaus siūlymą. Gal kolega A.Baležentis?
A.BALEŽENTIS. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų gerbiamojo Seimo nario K.Jaskelevičiaus iškeltas pasiūlymas yra labai vertingas ir labai skatintų ūkiškumą. Galbūt mes galėtume priimti ir bendrą variantą, kurį pasiūlė gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius, t.y. pirma grąžinti, kad būtų galima tą apskaitą padaryti, o po to papildomai vėl grąžinti iš biudžeto būtent tam pačiam. Taip būtų ir sutaupyta, ir apskaityta. Bet vis dėlto negalima taip kategoriškai nutraukti. Aš balsuosiu už gerbiamojo Seimo nario K.Jaskelevičiaus pasiūlymą ir kviečiu kitus taip daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas - F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šituo principu yra naudojamasi jau daug metų. Ir principas atsiskaityti už praėjusių metų biudžeto asignavimus iki sausio 10 d. buvo parašytas taisyklėse.Tačiau taisyklės nėra įstatymas, todėl dabar Vyriausybė siūlo, kad ta norma būtų įrašyta į įstatymą. Čia nieko naujo nėra. Juo labiau, kaip ponas J.Listavičius minėjo, pradedant veikti Iždo įstatymui, to būtinumo iš viso nereikės. O dabar vis dėlto reikia iš taisyklių tą nuostatą perkelti į įstatymą. Aš siūlau balsuoti taip, kaip yra nurodyta projekte.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė dėl K.Jaskelevičiaus siūlymo. Prašom.
V.UZIELA. Aš manau, kad su Seimo nario pono K.Jaskelevičiaus pasiūlymu sutikti negalima, ir štai dėl ko: pirmiausia visiškai pritariu pono J.Listavičiaus motyvams. Jis gana argumentuotai tai pabrėžė. Plius dar noriu papildyti, kad Konstitucijoje parašyta, kad biudžetas sudaromas ir vykdomas vienerius metus - nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tai viena.
Antra. Dėl taupymo. Nepamirškime, kad įsigalios Iždo įstatymas, kurio pagrindinė funkcija bus centralizuotai apmokėti išlaidas. Mes tas išlaidas apmokėsime pagal mokėjimo paraiškas iki gruodžio 31 d. Nebus jokios kalbos apie taupymą. Čia turės įstaigos tik kiek limite numatyta - nedideles sumas, ir jie turės puikiausias galimybes tomis lėšomis pasinaudoti būtent einamaisiais metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis, ir balsuosime dėl K.Jaskelevičiaus pataisos. Kolegos, prašom registruotis! 81 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, prašom susikaupti! Balsuosime dėl pataisos šio įstatymo 1 straipsniui ir bazinio įstatymo 1 straipsniui. Vietoje sausio 10 d. - liepos 1 d., taip, kaip siūlo K.Jaskelevičius, ir kam priešinasi pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kas remia K.Jaskelevičiaus siūlymą, tas balsuoja už, kas mano, kad turi būti taip, kaip yra įrašyta pagrindiniame tekste, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 13, prieš - 38, susilaikė 12. Nepriimta.
Mielieji kolegos, dėl 1 straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime priimti? Priimta.
2 straipsniui ir bazinio įstatymo 2 straipsniui pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimta.
3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 21 pirm straipsnio pakeitimas. Pataisų nebuvo. Galime priimti? Priimta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Listavičius užsirašė pirmasis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas skirtas fiksuoti metų finansinių operacijų pradžią ir pabaigą, tai yra sausio 1 d. ir gruodžio 31 d., valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimo valdytojams įvardyti, lėšų likučiams į valstybės biudžetą grąžinti, laiko trukmei, per kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia Seimui patvirtinto valstybės biudžeto išlaidų paskirstymą pagal asignavimų valdytojų finansuojamas įstaigas bei organizacijas, ir biudžeto išlaidų klasifikacijos kodams nustatyti. Įstatymo projekto nuostatos padės išvengti anksčiau pasitaikiusių ginčų dėl metinių finansinių operacijų pabaigos naudojant tų metų valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšas, leis geriau pasirengti diegti Iždo įstatymą, racionaliau ir efektyviau naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš balsuosiu už šiuos pakeitimus, nepaisant to, kad dėl 1 straipsnio nuomonės nesutapo. Tačiau aš vis dėlto negaliu susilaikyti ir nepasakyti, kad ta logika, pagal kurią vis dėlto siūloma iki sausio 10 d. grąžinti nepanaudotus likučius, kuomet ta logika grindžiama vien tik apskaitos poreikiu, na, man visai nekeista, kad aš tai girdžiu iš žinomo tarybinio buhalterio J.Listavičiaus lūpų skambant. Tačiau kai apie tai kalba žmonės, tikrai ūkinio darbo ragavę, ir supranta, kas yra racionalus lėšų naudojimas, man tie dalykai yra keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šie įstatymo pakeitimai kaip tik nustato tvarką, iki kada turi būti grąžinti lėšų likučiai valstybės biudžetui. Anksčiau kildavo nesutarimų. Dažnai mūsų valstybės kontrolė rasdavo tokių pažeidimų, ir būdavo tas klausimas diskutuojamas, ar jie privalėjo per tą laiką grąžinti, ar ne. Dabar tai labai aiškiai nustatyta. Aš manau, kad tokie dalykai, kokie buvo siūlomi Seimo nario K.Jaskelevičiaus - grąžinti iki liepos 1 d. - aiškiai nepriimtini. Tokiu atveju reikėtų tiesiog svarstyti klausimą - iš viso negrąžinti likučių - tada gal ir būtų pateisinama. Todėl šio įstatymo projektą remiu.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis, ir balsuosime. 80 Seimo narių. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 57.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 57 Seimo nariams balsavus už ir 8 susilaikius Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Dėkoju pranešėjui, dėkoju kolegoms.
Nutarimo "Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo" projektas Nr.2301(2) (svarstymas ir priėmimas) (96.05.14)
8sesija32p svarstyti klausimai
2 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo" projektas. Projekto Nr.2301(2). Pranešėjas - kolega F.Kolosauskas ar ministras A.Križinauskas? Ministras? Prašom, ministre, į tribūną. Gerbiamasis ministre, ar teikiate šį projektą priimti?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pradedame priėmimo procedūrą. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, aš tikėjausi, kad mes galime be diskusijų, bet jeigu kolegos nori kalbėti, - prašom. J.Listavičius - pirmasis. Ministre, jeigu turite dabar ką pasakyti, prašom, jūs turite teisę kalbėti.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš labai trumpai noriu pasakyti, kad visiškai pritariu Biudžeto ir finansų komiteto patikslintam Seimo nutarimo projektui. Jis patikslintas atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus, nėra ginčų.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis užsirašė kalbėti kolega J.Listavičius. Ruošiasi J.Veselka. Ministre, jūs truputėlį prisėskite.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo" projektas skirtas didinti Lietuvos vystymo banko akcinį kapitalą nuo 5 iki 10, 8 ekiu, siekiant sudaryti palankesnes privataus, smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo sąlygas. Nutarimo projekto nuostatos leistų Lietuvos vystymo banko visuotiniam akcininkų susirinkimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei didinti minėto banko akcinį kapitalą išleidžiant ir išplatinant tarptautinėms finansinėms institucijoms naujas mokamas akcijas ir sumažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės akcinio kapitalo dalį iki 29,63 procento vietoj 64. Tai ne visai pageidaujamas, bet būtinas veiksmas. Galingų tarptautinių valstybinių finansinių institucijų investicijų pritraukimas padidintų Lietuvos vystymo banko autoritetą, leistų vienam ūkio subjektui didinti skolinamą sumą iki 10, 8 mln. Lt. Tokie objektai Lietuvos Respublikoje reikalingi, jie turėtų būti statomi.
Pritariu šio nutarimo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega J.Veselka. Iš tribūnos? Prašom, gerbiamasis Seimo nary. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos! Atrodo, nėra ko ir svarstyti šio nutarimo, o vienbalsiai pritarti ir džiaugtis, kad į Lietuvą dar ateina apie 7,5 mln. dolerių, kurie padidins investicijas į Lietuvos ūkį. Bet šitą nutarimą reikėtų vertinti keletu aspektų. Lietuvos vystymo bankas išslysta iš valstybės visiškos kontrolės ir patenka užsienio bankų kontrolėn. Valstybės akcinio kapitalo dalis mažėja nuo 64 nuošimčių iki 29,63. Tai galima vertinti įvairiai, bet aišku viena - kad po šio nutarimo šis bankas absoliučiai išvengs politikierių įtakos (nors ir dabar ponas Aliukonis to išvengė) ir dirbs tik verslui ir gamybai. Todėl šituo dalyku reikia džiaugtis.
Antra. Šitą klausimą reikėtų vertinti dėl užsienio kapitalo atėjimo į Lietuvą. Jis atėjo į Vilniaus, "Hermio" bankus, lyg ir "ima" Senamiesčio banką. Taigi nepaisant rimtų užsienio bankų atsargumo ir didelės atsakomybės už savo banko klientų pinigus, jie vis didesniu mastu ir drąsiau ateina į Lietuvos bankininkystės sritį. Tai džiugina. Bet kartu sako, kad Lietuva bankininkystės reikaluose taiko palankius įstatymus ir laikosi teisingos politikos, kad užsienio bankai Lietuvoje reikalingi su savo atsineštais pinigais, o ne tik su savo iškabomis ir Lietuvoje surenkamais pinigais.
Trečia. Kai kam gali atrodyti, jog grėsminga, kad vis daugiau užsienio kapitalo ateina į bankinę sistemą. Bet atsiminkime, kad savoje teritorijoje, kaip sakoma, ir sienos padeda, todėl užsienio banko atėjimas tik privers pasitempti mūsų bankininkus ir sudarys palankias sąlygas su mažesnėmis palūkanomis verslininkams gauti kreditus. Todėl siūlau ir toliau tvirtai laikytis to principo, kad užsienio bankai reikalingi su savo pinigais, o ne su iškabomis. Kuo ilgiau mes šito principo laikysimės, tuo sėkmingesnė bus mūsų ekonominė politika. Todėl pritariu šitam banko įstatinio kapitalo didinimui ir linkiu toliau laikytis. Tegul eina priklausomieji bankai, užsienio bankai, bet su savo pinigais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim baigti svarstymo procedūrą, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim baigti? Ačiū.
Tada kitas siūlymas. Kadangi negirdžiu prieštaravimų, gal galim tada šiandien, kaip buvo Seniūnų sueigoje tartasi, iš karto ir priimti nutarimą? (Balsai salėje) Galim priimti? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar dabar tie, kurie užsirašė kalbėti, nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo, ar galim iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Šiek tiek norite pasakyti? Prašom. Pirmasis - kolega A.Baležentis. Prašom. Dėl viso nutarimo. Prašom. Pritariat, nepritariat?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų, kad ateis investicijos, - tai labai gerai. Kad užsienio bankai ateina su kapitalu, irgi galbūt neblogai, bet tai, kad mes prarandam valstybės kontrolinį akcijų paketą Lietuvos vystymo banke, kad jis pasikeičia nuo 64 iki 29,63% - štai čia ir yra pagrindinė silpnoji mūsų nutarimo vieta. Tai reiškia, kad valstybė negalės daryti lemiamos įtakos šito banko nei investicijoms, nei jo likimui, nei pagaliau valdymui. Reikia manyti, kad vis dėlto mes, kaip valstybė, prarandam valdymo kontrolės įtakos galimybes savo valstybėje esantiems bankams. Dėl to aš negalėsiu pritarti šitam nutarimui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau! Tai, kad į Lietuvą ateis užsienio bankai, gal ir labai gerai, tačiau aš norėčiau išreikšti vieną tokią abejonę, kad daug dabartinių, kaip sakoma, amžiną atilsį komercinių bankų buvo valstybiniai, bet kai į juos plūstelėjo privatus kapitalas, gyvenimas parodė, kad į juos atėjo svetimų pinigų meškeriotojai. Kai tik ant jų meškerėlių užkibo milijonai, tie bankai žlugo. Ar, pritraukiant kapitalą, tai buvo gerai apgalvota ir ar bus galvojama, koks čia kapitalas ateis, ir ar su tuo kapitalu neateis dar stambesnio masto jau valstybinių pinigų meškeriotojai? Juk ir užsienyje yra nemažesnių sukčių negu pas mus, todėl reikia labai rimtai pagalvoti. Nes jeigu mūsų valstybė praras kontrolinį akcijų paketą, faktiškai ji praranda galimybę kontroliuoti ir tame banke esančius pinigus, o pasekmės gali būti įvairios. Todėl aš vis dėlto balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega J.Veselka. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Veselka, jūs nekalbėsit? Gerbiamasis Gaška, prašom netrukdyti kolegai! J.Veselka už ar prieš?
J.VESELKA. Už, už, už.
PIRMININKAS. Už. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Iš tiesų čia yra nuogąstaujama, bet vis dėlto 30% akcijų turės valstybė. Ji turės realią veto teisę šiame banke. Taigi jokios baimės, kad užsieniečiai šeimininkaus ir į kairę, ir į dešinę šiame banke, - tokių galimybių nėra. O kad užsienio kapitalas ateina pas mus, į Lietuvą, yra sveikintinas dalykas. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra labai geras procesas, kad pas mus pradeda plaukti pinigai ir Lietuva jau pradeda pasitikėti ir bankinės institucijos. Aš manau, kas susiję su valdymu, iš tikrųjų Lietuvos investicijų bankas turės ir veto teisę, ir argumentus dėl kitų valdymų, t.y. kreditų skirstymo, ir t.t., todėl, aš manau, vis dėlto reikia pritarti ir šiandien šį nutarimą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius dėl balsavimo motyvų.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo išreikštas nuogąstavimas, kad gerai, kai ateina kapitalas, bet blogai, kad mes jo negalim valdyti. Žinoma, aš su tuo gal ir sutikčiau.
Norėtųsi, kad viskas būtų labai gerai - ir kad pinigų turėtume, ir kad Vystymo banką valdytume. Tačiau šiomis sąlygomis mes tokių galimybių neturim. Mano supratimu, toks nuogąstavimas neturi pagrindo, kadangi pinigai ateina, o juos paims mūsų ūkio subjektai už mažesnius procentus. Tai kur čia yra blogai? Mes žiūrėkim, kaip sakoma, pagal paskutinį vartotoją. Jeigu mūsų tie pinigų vartotojai nebus tokie, kokius turim, kurie sužlugdė kai kuriuos komercinius bankus, tai man atrodo, kad nuogąstavimai yra nereikalingi. Mums reikia kontroliuoti, žinoma, ir banką, tačiau yra ir tokia galimybė - 30% akcijų turime, vis dėlto mums reikia žiūrėti, kad tie kreditai būtų naudojami pagal tikslinę paskirtį, kad jie duotų naudos, būtų laiku grąžinti. Tada bus išspręstos visos problemos. Ačiū. Aš pritariu šio nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, tai lyg ir pirmoji tokia linksmesnė kregždutė būtų. Jeigu mes sugebėsim gerai kontroliuoti kreditus ir tikslingai juos panaudoti, aš sakyčiau, kad reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom dar sykį registruotis. Registracija.
Salėje - 71 Seimo narys.
Gerbiamieji, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 52 Seimo nariams balsavus už ir 10 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo" priimtas.
Sveikinu ministrą. Dėkoju kolegoms Seimo nariams.
Mielieji bičiuliai, gerbiamieji Seimo nariai, dabar siūlau, vieną dieną pavėlavus, kadangi posėdžio vakar nebuvo, pasveikinti mūsų mielą Seimo narį V.Arbačiauską jubiliejinio gimtadienio proga. (Plojimai) Ačiū.
8sesija32p svarstyti klausimai
Dabar pagal darbotvarkę 1-3 punktas - Akcinės bendrovės Naftos terminalas atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektas Nr.2218(2). Pranešėjas - komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Gerbiamasis pirmininke, ar teikiate priimti šį įstatymo projektą?
F.KOLOSAUSKAS. Visiškai taip, Pirmininke.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji kolegos, pradedame Akcinės bendrovės Naftos terminalas atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projekto priėmimą. Iš pradžių pastraipsniui.
Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia pasakykite, ar buvo kokių nors pataisų? Jeigu aš neklystu, atrodo, kolegos J.Veselkos.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, yra J.Veselkos pataisų. Tegul jis jas komentuoja.
PIRMININKAS. Pirmiausia 1 straipsnis. Jam pataisų nėra. Jį galim priimti?
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad galime priimti.
PIRMININKAS. 1 straipsnį galim priimti? (Balsai salėje) Priimta. Ne, negalim? Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio? Ne? Galim priimti? Priimta. (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 1 straipsnis, kuris vadinasi "Įstatymo paskirtis", prašome balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 36, su F.Kolosausku 37 - už, prieš - 4, 5 susilaikė. Priimta.
2 straipsnis. Yra J.Veselkos pataisų. Aš prašyčiau pirmiausia tarti žodį siūlymo autorių. Minutėlę! J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, praktiškai biudžetas, kuris yra nevykdomas ir nesugeba išmokėti tiems, kuriems pinigai numatyti, suteikia 15 mln. Lt beprocentį kreditą, ypač bendrovei, kurioje yra 27,8% privataus kapitalo. Taip mes juos dovanojame. Jeigu tai būtų subsidija arba dotacija, viskas teisingai: tvirtinant biudžetą, numatyta tokia subsidija, ir niekas neprieštarautų. Bet dabar, kad ir kaip mes išsisukinėtume ir sakytume, kad iš biudžeto palūkanos nenustatomos, bet tai, gerbiamasis Kolosauskai, vis dėlto yra kreditas. Todėl už kreditą ta organizacija tegul sumoka 26%. Aš apklausiau bankus. Tai yra mažiausia palūkanų norma, su kuria bankai gali suteikti Naftos terminalui kreditą. Todėl siūlau palaikyti tuos, kurie nenori švaistyti valstybės pinigų. O kad biudžetas suplanuotas, kad dabar jie suplanavo deficitą, o paskui atsiims - tai kitas reikalas. Svarbiausia - neleiskime švaistyti biudžeto pinigų tam, kam jie nebuvo numatyti, o jeigu jau taip norime, tai suteikime, bet tegul sumoka taip, kaip gaudami iš banko kreditus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų siūlymą, ir vienas, kuris neremia. Pirmasis būtų kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš niekaip negaliu šios pataisos paremti. Pirmiausia jeigu kalbėtume apie procentus, tai jie dabar jau, matyt, ne 26, kadangi, kaip čia jau minėjo Ministras Pirmininkas, vertybiniai popieriai parduodami ir už 18%, todėl dar reikėtų ginčytis ir dėl procentų.
Kita vertus, mes tada apsunkintume rekonstrukcijos darbus, tačiau kartu mes kažkodėl labai laukiam įplaukų į valstybinį biudžetą iš pelno mokesčio, o jis, kaip pateikta skaičiavimuose, bus ne toks mažas. Atidėjimai tam tikra dalimi, kaip čia sako, žlugdo arba didina deficitą. Šiuo atveju reikia manyti, kad yra tiesiog lėšų perskirstymas, ir, jeigu galima taip sakyti, valstybės biudžetui didesnės įtakos neturės. Todėl viena ranka stabdant, o kita ranka norint paimti - tai ne visiškai logiška ir nuoseklu. Todėl pirmiausia, jeigu mes norim, kad tos įplaukos didėtų, kaip čia buvo minėta, reikėtų rūpintis ne tik Klaipėdos Naftos terminalu, bet ir Mažeikių "Nafta", drauge vykdant ir Būtingės terminalo statybą. Kadangi mes iš tų trijų strateginių objektų pasirinkom iš pradžių būtent Klaipėdos naftos terminalą, tai aš palaikau tokią 2 straipsnio redakciją, kokia yra pateikta įstatymo projekte, ir kviečiu kitus už ją balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys, kuris paremtų kolegos J.Veselkos siūlymą. K.Kubertavičius remia ar neremia?
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paremti J.Veselkos pateiktą pataisą, ir štai dėl ko: naftos biznio įmonę Naftos terminalas iš tiesų reikia paremti. Bet šiuo atveju mes remiame iš valstybės beprocentinių kreditų, iš valstybės biudžeto. Kaip minėjo J.Veselka, iš tiesų, grąžinant kreditą, priklausytų sumokėti ir palūkanas.
Antra. Naftos biznio įmonei padėti reikia kas mėnesį, yra paskaičiuota, vidutiniškai 15 mln. per pusę metų... Kas mėnesį būtų 2 mln. litų su trupučiu. Keista, kad tokia įmonė nesugeba rasti tokių pinigų. Na, bet tiek to. Jeigu, taip sakant, tie 26% palūkanų yra per dideli, tai galbūt jie galėtų parengti gerą biznio planą ir šimtaprocentines garantijas, kad kreditas bus grąžintas, tada iš Lietuvos vystymo banko su 12% palūkanų. Prašau. Taigi aš manau, kad Lietuvos žmonių sąskaita nebūtų daroma pusiau privačiai įmonei lengvatų, kas jau Seime, matau, yra priimta praktiškai įvairiausių išimčių pavidalu. Siūlau paremti J.Veselkos teikiamą pataisą ir apmokestinti šitą kreditą 26% palūkanomis.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jus grąžinti į netolimą praeitį, kai antradienį šitoje tribūnoje kalbėjo premjerministras M.Stankevičius. Jis paminėjo, kad ši įmonė funkcionuoja 36 metus visiškai nerekonstruota. Jau dabar jai sutvarkyti yra panaudota per 190 mln. Lt, ir jeigu mes dabar neparemsime tos įmonės, tai jos konservavimui reikės apie 8 mln. Lt. Cituoju, ką pasakė gerbiamasis premjeras: "Aš suprantu, kad tai yra iš esmės valstybės kreditas, bet kito kredito mes jai suteikti negalime." Jis prašė Seimo pritarti šitam reikalui.
Dabar dėl Vystymo banko. Vystymo bankas remia vidutinįjį ir smulkų verslą, ir visiškai neina į kontaktus su valstybiniu kapitalu. Vadinasi, Vystymo banko kreditas atkrinta.
Dar daugiau. Šita įmonė yra paėmusi du kreditus: iš Vilniaus banko ir Taupomojo banko. Ji jau moka palūkanas. Sakykim, kad jie jau liepos 1 d. paleis po rekonstrukcijos pirmąją eilę ir pradės kaupti lėšas, iš kurių spalio-lapkričio mėn. atsiskaitys su biudžetu ir atiduos pinigus gaudami apyvartą. Juo labiau kad šita įmonė yra pelninga, ji labai tvarkingai moka visus mokesčius, taip pat ir socialinio draudimo biudžetui.
Aš pritariu pono J.Listavičiaus nuomonei, kad reikėtų balsuoti taip, kaip yra įstatymo projekte. Iš tiesų tai yra valstybės kreditas be palūkanų. Jeigu mes norime, kad ta įmonė greičiau atsistotų ant kojų ir baigtų rekonstrukciją, kito kelio nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Iš pradžių dėl J.Veselkos pataisos, po to dėl viso 2 straipsnio. Kolegos, registracija!
68 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų paremta J.Veselkos teikiama pataisa šio įstatymo 2 straipsniui, tiksliau, dviguba pataisa - pirmajai ir antrajai daliai, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia daryti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti. Už pataisą - už, prieš pataisą - prieš arba susilaikyti.
Už - 16, prieš - 24, susilaikė 17. Pataisai nepritarta.
Kolegos, ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 2 straipsnio? Ar dabar galime priimti? Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl 2 straipsnio?
PIRMININKAS. Taip. Bet taip, kaip dabar yra pagrindiniame tekste, nes pataisa nepriimta.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš atsiimu žodį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man labai nepatinka, kai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas dezinformuoja Seimą. Jeigu mes nustatome 26% palūkanas, lieka taip pat jiems tie 15 mln., ir niekas nenori, kad būtų sustabdyta rekonstrukcija ir kad reikėtų užšaldyti. Atvirai stovint tribūnoje šitaip meluoti Seimo nariams, atleiskite! Buvo kalbėta su bankais ir pats terminalas vedė derybas su bankais, bet po to prie arbatos puodelio "Rimval" būstinėje buvo nutarta: kam imti kreditą su palūkanomis, jeigu galima pasiimti iš biudžeto pinigų veltui? Todėl aišku, kad buvo ta pati galimybė rekonstruoti, bet tegu sumoka kaip ir kiekvienas. Atsiminkite, jie gaus 68 mln. pelno, 20 mln. sumoka į biudžetą, 48 mln. lieka, iš jų 27% gali atitekti privatiems asmenims dividendų forma. Ką jūs darote? Kodėl švaistote biudžeto lėšas susitarę puikiausiai kairė ir dešinė, išskyrus centrą ir socdemus?
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Dabar galima tik paremti 2 straipsnį. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paremti. Atsakysiu tokiais motyvais prieš tas pastabas ir kritiką, kad tai iš valstybės žmonių lėšų. Pirma. To banko lėšos - daugiau kaip 15 mln. - įšaldytos Akciniame inovaciniame banke. Įdomu, ar tos įmonės kaltė, ar valstybės kaltė?
Antra. Tas lėšas ten akcionuoja, verčia į kapitalą ir ten bus valstybės dalis. Ta pinigų suma bus atstatyta.
Trečia. Galime žlugdyti ir tą naftą, ir antrą, ir trečią įmonę, bet juk kai sužlugdysime visas, tai apskritai nebus iš ko paimti jokių mokesčių. Čia yra klausimas, kam geriau, kas gali gauti kreditą. Štai įmonė akivaizdžiai aiškina, kad jeigu ji negaus tokios pagalbos, tai jų investitoriai atsisako investuoti ir atsisako rekonstruoti. Vadinasi, rudenį jie gali visai sužlugti. O jeigu ne, tai jie pateikė skaičiavimus, kiek jie duos produkcijos ir kiek jie duos pelno. Aš manau, kad reikėtų į visa tai atsižvelgti, nes jau baigiame sužlugdyti gamybą. Aš pritariu tokiai straipsnio redakcijai, kokia yra, ir kviečiu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis "Mokesčių atidėjimo sąlygos", tas balsuoja už. Kas mano, kad tokio straipsnio nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 33, prieš - 10, susilaikė 8. Straipsnis priimtas.
3 straipsniui yra kolegos J.Veselkos siūlymas. Jis siūlo išbraukti visą paskutinį sakinį. J.Veselka. Prašom. Ar jūs siūlote, ar jau nebesiūlote?
J.VESELKA. Kadangi atmetėte mano pagrindinę nuostatą, tai dabar... Aišku, šita formuluotė, gerbiamasis Kolosauskai, yra juokinga. Mes niekam neindeksuojame pagal kainų indeksą, o čia neva pagąsdiname, nieko nebus, ten mes indeksuosime. Atsiimu, nes nepriėmėte pagrindinio principo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsas salėje) Ne. Dėl šito straipsnio. Ar galime tą straipsnį priimti bendru sutarimu, o po to dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Priimta. Ačiū, gerbiamasis Kolosauskai. Dabar, mielieji kolegos, prašom dėl viso įstatymo. J.Veselka. Dėl viso įstatymo.
J.VESELKA. Ką gi, reikia pasveikinti Seimą, kad mažiausiai apie 300 tūkst. Lt padovanojo privatininkams. O jeigu paskaičiuosime, per metus 68 mln. pelnas, 30% atiduoda, sakysim, pelno mokesčio, 20 mln. Lt, lieka 48 mln. Lt, iš jų 27% galima atiduoti privatiems dividendams. Aišku, kai biudžetas viršijamas, dideli mokytojų, gydytojų, kultūros darbuotojų atlyginimai, kodėl mes negalime 2-3 mln. Lt paremti kokios nors grupės? Tai iš tikrųjų Seimo prestižo reikalas, kad Lietuvoje būtų turtingų žmonių, o jeigu pensininkai skundžiasi, tai Prezidentas pakviečia, pasako, kad iki liepos viskas bus padaryta. Sveikinu Seimą! Bet aš balsuosiu prieš šitą nesąmonę.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau anksčiau buvo girdėta, kad skaičiais galima žaisti, tačiau žaidžiant su skaičiais kitą kartą gali būti taip kaip ir su ugnimi. Todėl, jeigu jau mes žaidžiame su skaičiais, tai iš tikrųjų neturėtume klaidinti, gąsdinti žmonių ir užsiimti kita nevisiškai logiška agitacija. Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Naftos terminalas atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektas skirtas sudaryti galimybę tęsti akcinės bendrovės Naftos terminalas rekonstrukciją. Naftos terminalo sunki finansinė padėtis susidarė dėl Vakarų banke ir Lietuvos akciniame inovaciniame banke įšaldytų bendrovės lėšų. Iškilo grėsmė bendrovės prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams. Jai pašalinti norima atidėti akcinės bendrovės Naftos terminalas apskaičiuotus einamuosius pelno mokesčio mokėjimus apie 15 mln. Lt ir per tą laikotarpį neskaičiuoti delspinigių. Įstatymo projekte numatyta atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Reikėtų spręsti ne vien Klaipėdos naftos terminalo rekonstrukcijos, bet ir Būtingės naftos terminalo statybos bei Mažeikių naftos darbo klausimus, išskiriant pastarajai lėšų apyvartinėms lėšoms papildyti.
Padarius, sakykim, laikinas tam tikras išlaidas ir jas vėliau visiškai kompensuojant ir gaunant papildomų įplaukų į valstybės biudžetą, kažin ar tai yra nusikaltimas, apie kurį garsiai kalbama, ir ar tai iš tikrųjų yra švaistymas?
Aš pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprasčiau, jeigu šio įstatymo projekto iniciatorius būtų Vyriausybė. Taip, Vyriausybė mato keblią, sudėtingą padėtį ir teikia tokius atidėjimus. Tačiau kai projekto iniciatorius yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kuris nuo to terminalo yra gana toli ir kažkodėl mato tik vieną strateginį objektą, nors jų yra gerokai daugiau, šitų dalykų aš nesuprantu. Aš dar suprasčiau, jeigu teiktų K.Antanavičius, kurio apygardoje yra tas objektas, tai dar galėčiau suprasti. Šiuo atveju aš nežinau, ar buvo gerta arbata teikiant šį įstatymo projektą, tačiau kas gali paneigti tokią galimybę? Juk akivaizdžiai peršasi tokios išvados.
Kolegos, norėčiau, kad prieš balsuodami dar perskaitytumėte 1 straipsnį, kas jame parašyta: "Siekiant išsaugoti galimybę tęsti rekonstrukciją, sutrikusią dėl besitęsiančios finansinės krizės Vakarų banke bei LAIB’e". Bet juk ta krizė susijusi ne vien su šiuo objektu, ji susijusi su šimtais įmonių! Kodėl mes nesirūpiname tuo, kodėl darome išimtį vienam objektui? Aš kviečiu visus labai atsakingai pažiūrėti į tą dalyką. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Noriu Seimo nariams ir radijo klausytojams priminti, kad yra specialus Vyriausybės posėdžio protokolo išrašas, kuriame aiškiai pasakyta, kad pritariama įstatymo projektui, ir nutariama apie šią Vyriausybės nuostatą informuoti Seimą. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau už tai, kad reikia tęsti akcinės bendrovės Naftos terminalas rekonstrukciją, tačiau manau, kad reikėjo vis dėlto ieškoti kitokio kelio, o ne kišti ranką į valstybės biudžetą. Valstybės biudžetas vis dėlto reikalingas ir kitiems, taip pat svarbiems reikalams: švietimui, medicinai ir visokiems kitokiems. Juk čia mes faktiškai suteikiame lengvatines sąlygas tam tikrai daliai privataus kapitalo. Aš ne prieš privatų kapitalą, jį irgi reikia remti, tačiau jis turi turėti lygias sąlygas kaip ir kita privataus kapitalo dalis. Jeigu imamas kažkokio pobūdžio kreditas, reikia mokėti palūkanas. Šiuo atveju to nėra. Todėl, balsuojant už šį įstatymą, aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Man susidaro įspūdis, kad dabar mes tarsi vadovaujamės tokia taisykle, jog mirusiam nepadės kodylas. Mes galime čia prigalvoti ir pasakyti labai daug gražių žodžių. Bet jeigu iki dabar naftos terminalas nesugeba gerai vadovauti, ir jeigu dabar duosime jiems šitą injekciją (aišku, ji reikalinga, juos reikia palaikyti), ar tai padės? Turime didžiulę praktiką, kad nepadeda. Todėl jiems tokiomis ypatingomis lengvatinėmis sąlygomis suteikti, o po to gauti nulinį rezultatą, man atrodo, reikėtų labai gerai apsispręsti. Šituo klausimu, man atrodo, ne iki galo išdiskutuota. Vieni labai audringai gina vieną poziciją, kiti labai audringai gina kitą poziciją, bet iš tikrųjų gyvenimas kraštutinumų nemėgsta. Todėl aš manau, kad prieš balsuojant dar reikėtų gerai pagalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia daug nereikalingų ginčų, nereikalingų aistrų, juo labiau kad yra pasakyta ir Vyriausybės nuomonė šituo klausimu, ir jeigu jau pritarėme atskiriems straipsniams, siūlau balsuoti už visą įstatymą. Aš manau, kad tai iš tikrųjų bus šiokia tokia pagalba. Kaip žinote, antrasis terminalas kol kas yra įstrigęs, ir šito terminalo tolesnė statyba gali išspręsti kai kuriuos Lietuvai tikrai svarbius strateginius klausimus. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Būtingė stringa. Jūs žinote, kiek jau užsitęsė ir kas dar bus, neaišku. Mes galime pasilikti apskritai be naftos terminalo, be naftos produkcijos, be galimybių gauti naftą, be galimybių atsivežti.
Noriu dar sykį pakartoti: nukentėjusios yra ir kitos įmonės. Toms, kurios kreipsis, galbūt ir atsiras galimybė padėti. Vienas dalykas - tai yra strateginė įmonė.
Trečias dalykas. Čia buvo pasakyta, kad nesugeba vadovauti. Duok Dieve, kad taip sugebėtų vadovauti kitos įmonės, kaip yra vadovaujama naftos terminalui. Kadangi aš esu Klaipėdos rajono deputatas, aš matau, kaip ten viskas plėtojasi. Galiu pasakyti, kad ir labdaros pagalba buvo, kai Naftos terminalas turėjo pinigų, ir įvairioms visuomeninėms organizacijoms, ir, kaip sako mano kolega, jie ir Bažnyčią parėmė. Žodžiu, aš siūlau pagelbėti tam, kuris dar gali nenuskęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Naftos terminalas atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas. Prašom balsuoti. Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 44 Seimo nariams balsavus už, 6 prieš ir 13 susilaikius akcinės bendrovės Naftos terminalas atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymas priimtas.
Matyt, kolega J.Veselka nori pasakyti porą žodžių po balsavimo? Prašom.
J.VESELKA. Tikrai labai žinomas visoje Respublikoje buhalteris labai įdomiai traktuoja. Atsimenate, kai priiminėjome deklaravimo įstatymą, tai siūlė, jeigu nupirktume vaikui už 300 Lt dviratį, deklaruoti. O kada 15 mln. Lt dovanojame lengvatinėmis sąlygomis iš biudžeto, kuris nevykdomas, čia jau galima pritarti. Šitokios dviprasmybės, kai vienur "biedna" ir taip išpumpuoti viską, o turtingam dar pridėti, man toks klausimo sprendimas tikrai labai nepatinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kaip tik žinomu paskelbtas Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Mano supratimu, čia daugiau tokių žinomų yra, tik neaišku, kaip jie save įvardija. Vis dėlto aš galiu pakartoti dar kartą, kad skaičiai taip pat turi kažką tokio, ir į skaičius reikia žiūrėti kaip į realius dalykus. Todėl jais žaisti nežinant jų tikrosios vertės arba matyti tik kairę ir nematyti dešinės, t.y. kaip visumos, tai absoliučiai nieko neduoda, o ar dabartinių, ar taip pat praėjusius garsių tai taip pat nepuošia. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Susidaro keistas įspūdis. Čia, Seimo salėje, niekas nekalba prieš, absoliučiai niekas, ir kodėl mes turime Lietuvos žmonėms kalbėti netiesą. Visi - už, bet kokiomis sąlygomis suteikiam. Aišku, reikia juos palaikyti, reikia padaryti, kad šis terminalas įsijungtų į gamybą, bet nedarykime vieniems šiltnamio sąlygų, o kitiems - ne. Aš suprantu, kad buvo galima kalbėti: ar 26, ar 18, ar 12% ir t.t., bet šis principas turėjo būti išlaikytas. Na, neišlaikėm, ką padarysi.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad nereikėtų klaidinti. 15 mln. niekas neduoda. 15 mln. bus grąžinta, tik palūkanas nuo 15 mln. reikia skaičiuoti, čia tai klausimas - kaip. Čia yra kaip dovana. Ačiū.
8sesija32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime šiek tiek ankstėliau pradėti nagrinėti 1-4 klausimą? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Taigi Lietuvos Respublikos valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties dalyvių, ir kitų valstybių, dalyvaujančių "Partnerystė taikos labui" programoje, susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir šio susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas (Nr.2276). Kviečiu į tribūną ministrą ir mūsų kolegą Seimo narį L.Linkevičių. Prašom. Gerbiamasis ministre, pirmas klausimas, ar teikiate priėmimui šį įstatymo projektą?
L.A.LINKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke ir kolegos, turbūt daugiau nieko ir nepasakysiu, kas buvo kalbėta pateikimo metu. Klausimas buvo svarstomas ir suinteresuotuose komitetuose. Siūlau ratifikavimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu būdu pradedame šio ratifikavimo įstatymo projekto priėmimo procedūrą. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas labai pa-geidauja. J.Listavičius - pirmasis. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties dalyvių, ir kitų valstybių, dalyvaujančių "Partnerystė taikos labui" programoje, susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir šio susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas skirtas apibrėžti karinių pajėgų, pasiųstų tarnauti ar į pratybas į kitos šalies (sutarties dalyvės) teritorijas, statusą. Susitarimo ratifikavimas Lietuvos Respublikai turės išskirtinę reikšmę, kai ji integruosis į NATO. Tai būtų pirmoji teisinė sutartis, vienodai galiojanti tiek NATO narėms, tiek programoje "Partnerystė vardan taikos" dalyvaujančioms šalims. Pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Įvertindamas tai, ką pasakė gerbiamasis J.Listavičius, siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ivaškevičius - komiteto pirmininkas. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Pasikartosiu. Komitete mes svarstėme ir vienbalsiai pritarėm ratifikavimui, todėl aš ir kviečiu visus kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kryževičius. Prašom.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Lietuva jau ne kartą yra pareiškusi savo poziciją dėl integracijos į Vakarų ir Šiaurės Atlanto gynybines struktūras. Tai rodo ir praktiniai veiksmai. Pavyzdžiui, Lietuvos dalyvavimas "Partnerystė taikos labui" programoje, mūsų karių dalyvavimas taikos palaikymo bei bendrų karinių pratybų operacijose, o šio dokumento priėmimas - tai būtų pats svarbiausias teisinis patvirtinimas, kad Lietuva tikrai žengia arba nori žengti tvirčiausiais žingsniais į NATO narystę. Todėl mūsų Krikščionių demokratų frakcija pritaria šio įstatymo priėmimui ir kviečia kitus Seimo narius balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors prieš yra, ar ne? Yra vienas. Kolega V.Petrauskas. Prieš ar ne? Ačiū. Kolega A.Bendinskas?
A.BENDINSKAS. Aš noriu pasakyti štai kokią mintį. Mes dabar visi skubame versdamiesi per galvą į NATO ir t.t., bet nesusimąstom, ko iš mūsų reikalauja, kad mes patektume į NATO. Tai viena.
Stabilumas šalyje - šiandien pas mus šis klausimas dar neišspręstas, mažumų klausimas, ekonominių reformų klausimas, pritaikymas mūsų įstatymų Europos Sąjungos ir NATO įstatymams, karinis perginklavimas ir t.t. - visos šios sąlygos. Jeigu tik priimsime, sakykime, šitą, tai iš karto jau mes būsime "gatavi" NATO nariai. Todėl reikia labai atsargiai. Žinoma, prieš balsuoti nereikia, bet aš pasakau savo tam tikras abejones. Vis dėlto dar šiandien Lietuvoje yra labai aštrių problemų ir reikia jas žinoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis. Galima kalbėti tik prieš.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji, aš tikrai neprisijungiu prie abejojančių ir prie...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau paprieštarauti savo kolegai, kuris tarė, kad Lietuva eina į NATO, veržiasi į NATO. Ne visa Lietuva. Kadangi ne visa Lietuva (aš tai tikrai žinau) veržiasi į NATO, aš balsuosiu su tais, kurie nesiveržia, - prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad šiuo atveju reikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Todėl aš prašyčiau labai sutelktai balsuoti, o jeigu kas ne taip, tai aš būsiu priverstas nutraukti balsavimą.
Taigi, kas už tai... (Balsai salėje) Registruotis nebūtina. Žinau, kiek yra. Daugiau kaip 60 Seimo narių, o čia turi būti kvalifikuota dauguma. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties dalyvių, ir kitų valstybių, dalyvaujančių "Partnerystė taikos labui" programoje, susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir šio susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas. Vyteni, prašom. Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 67 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties dalyvių, ir kitų valstybių, dalyvaujančių "Partnerystė taikos labui" programoje, susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir šio susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo" priimtas. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, mes truputėlį turime laiko, todėl aš siūlyčiau patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis Seimo Pirmininke, pateikite ketvirtadienio darbotvarkę.
Gegužės 16 d.(ketvirtadienio) darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas
8sesija32p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, jūs turite ketvirtąjį gegužės 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektą. Jis buvo kelis kartus svarstomas Seimo seniūnų sueigoje ir šiam variantui pritarta. Iš karto noriu atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma. Nėra kai kurių įstatymų ir nutarimų projektų, kadangi tų klausimų nagrinėjimą prašė atidėti truputėlį vėlesniam laikui Savivaldybių komitetas, kadangi jis visas (in corpore) yra išvykęs semtis patyrimo į Europą. Iš kitos pusės, pagal mūsų susitarimą ir pagal atitinkamus juridinius aktus, yra numatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus V.Skuodžio informacija. Iš naujų juridinių aktų atkreipčiau dėmesį į Sutarties su Europos Sąjunga ratifikavimo įstatymo projektą. Mes turime pradėti procedūrą ir, kaip yra susitarta, paraleliai su Konstitucijos pataisos eventualiu priėmimu turėtų būti baigtas ir ratifikacijos procesas. Yra siūloma pagaliau baigti priimti Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektą. Jis netgi pirmuoju klausimu ketvirtadienio darbotvarkės projekte įrašytas. Dar kartą pabrėžiu - Seimo seniūnų sueiga pritarė ir todėl kolegas kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Klausia ar siūlo Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, šios savaitės darbotvarkėje buvo įrašytas klausimas - būtent įstatymo projektas Nr.1615 - tai įstatymo projektas "Dėl 1940-1990 m. okupacijos padarinių Lietuvos Respublikos gyventojams įvertinimo ir teisingumo atstatymo". Jo ketvirtadienio darbotvarkėje nėra.
Antras prašymas - kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus informacija būtų pateikta Seimo nariams prieš tai raštu. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, pasitikslinsime. O dėl šito projekto, tai iš tikrųjų norint jį (nors apie tai Seniūnų sueigoje nebuvo kalbėta) galima būtų įterpti tarp 1-3 ir 1-4.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, lankiausi Alytuje, Šiauliuose. Visur vykdoma vadinamoji Sveikatos priežiūros įstaigų reforma, tačiau ne teisinė. Nėra Sveikatos draudimo įstatymo. Paslaugų įkainius dabar taiko jau konkrečiai gydymo įstaigose, tačiau tie įkainiai pritaikyti sveikatos draudimui. Jūs žadėjote, kad ketvirtadienį tikrai bus Sveikatos draudimo įstatymas. Mes vakar svarstėme Sveikatos pakomitetyje ir vis dėlto nutarėme: reikia teikti, kad Seimas spręstų, nes šios dvi ministerijos - Socialinių reikalų ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija - neišspręs to konflikto. Abi stovi kaktas surėmusios ir nesprendžia. Kodėl nėra šio įstatymo?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tas yra numatyta artimiausią antradienį, t.y. kitos savaitės antradienio darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, ketvirtadienio darbotvarkėje yra kur kas gerokai "prašluota", atrodo, kad visus klausimus reikia svarstyti, turbūt išskyrus klausimą 1-3. Jeigu nebuvo įrašytas gerbiamojo J.Listavičiaus siūlomas klausimas, tai reikia neįrašyti ir klausimo dėl Antrojo pasaulinio karo dalyvių statuso. Man atrodo, kad tie dalyviai nėra Lietuvoje skriaudžiami, jie (kaip ir politiniai kaliniai ir tremtiniai) gauna ir nukentėjusiųjų pensijas, ir turi savo atskirą ligoninę, ir t.t. Dabar, tokiu sunkiu ekonominiu požiūriu metu, nereikėtų vėl ko nors iš naujo daryti. Aš siūlau išbraukti ir 1-3 klausimą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tai reikėjo daryti Seimo seniūnų sueigoje. Tai viena.
Antra. Aš sutinku, kadangi iš tikrųjų (prisimenu) savaitės darbotvarkėje buvo projektas, kurį minėjo kolega J.Listavičius, tai ir nagrinėkime juos kartu. Tada iš tikrųjų gal bus korektiškiau.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Aš dėl klausimo 1-5. Kadangi komitetas vakar nebaigė svarstyti ir padarė pertrauką, sukurdamas darbo grupę, tai mes negalėsime ketvirtadienį svarstyti jo plenariniame posėdyje.
Č.JURŠĖNAS. Tai kaip tik labai tinka. Tada kolegos J.Listavičiaus klausimas gali būti įrašomas, o rezerviniu įrašytas gerbiamojo G.Paviržio klausimas galės būti iš karto įrašytas į pagrindinę darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš palaikyčiau pono P.Jakučionio nuomonę, tuo labiau kad mes komitete irgi šiuos dalykus šiek tiek svarstėme, ir su ta nuomone turbūt Seimo Pirmininkas yra susipažinęs.
Antra. Vis dėlto tenka tik nusistebėti, kad klausimas 2-2 nėra registruojamas Seime. Mes jau ketiname ketvirtadienį jį svarstyti, o Užsienio reikalų ministerija ir ponas P.Gylys niekaip nesugeba atnešti ir įregistruoti jo Seime. Konstituciją skubame keisti, o dėl pasirašytos sutarties, kad tikrai yra lietuviškas tekstas pono P.Gylio pasirašytas, taip iki šios dienos neaišku. Atnešti įregistruoti irgi nesugeba. Tai kas gi vyksta?
Č.JURŠĖNAS. Paaiškinu. Konstitucijos pataisos mes tikrai neskubame priimti. Mes ją priimam baigiantis ketvirtiesiems mūsų darbo metams. Nors kai kurie siūlymai buvo pirmaisiais metais. Tai viena.
Antra. Ministras P.Gylys tai, ko iš jo reikalaujama pagal įstatymą, padarė. Jis pateikė Vyriausybei. Vyriausybė praeitą savaitę aprobavo. Vyriausybė parašė Prezidentui, ir Prezidento dekretas gal jau yra, bet šiuo momentu jis nėra įregistruotas Seime, ir čia yra visa problema.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš dėl 2-1. Iš dalies klausimas jums buvo pateiktas, pone Pirmininke, bet aš taip ir nesupratau jūsų atsakymo. Aš noriu paklausti, ar pono V.Skuodžio informaciją mes galime gauti raštu ir iš anksto?
Č.JURŠĖNAS. Negaliu dabar to pasakyti. Aš turiu su juo pasitarti. Žinoma, būtų gražiau, jeigu būtų informacija ir raštu, o ne tik žodžiu, bet šiandien aš to negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Pone Seimo Pirmininke, dėl tos pačios pono V.Skuodžio informacijos. Kadangi yra skirta 40 min., tiesiog noriu paklausti: ar galės Seimo nariai pateikti klausimų, ar bus tik informacija?
PIRMININKAS. Taip.
V.PETRAUSKAS. Nes jeigu tik... Dėkui.
PIRMININKAS. Ne tik jo pranešimas, bet ir Seimo narių klausimai bei gerbiamojo V.Skuodžio atsakymai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Pirmininke, aš nematau šioje darbotvarkėje Tabako kontrolės įstatymo pakeitimų.
PIRMININKAS. Ir Alkoholio įstatymo pataisų nėra.
A.ENDRIUKAITIS. Ar tai nesusiję su tuo, kad šitas pakeitimas prieštarauja Konvencijai, kurią Lietuva pasirašė kovo mėnesį?
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad jeigu nėra, tai tik ne dėl šitos priežasties, o dėl kai kurių procedūrinių momentų.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl 1-4. Pono P.Papovo pranešimas. Čia buvo sudaryta darbo grupė, ir darbo grupės projektas, man atrodo, yra viso Seimo rinkimų įstatymo tobulinimas, ne atskirų straipsnių. Kodėl aš tai sakau? Čia yra dar ir kitų pasiūlymų: A.Basko, mano, dar kitų - jie yra įregistruoti. Tada reikia registruoti ir pateikti visus. Manau, kad to nereikėtų daryti. Reikia užrašyti, kad tai Seimo rinkimų įstatymo tobulinimo pateikimas, ir tada jau galėtų ir kiti tilpti į šitą. Pranešėjas tegu būna gerbiamasis P.Papovas, bet, kai straipsniai yra, pavyzdžiui, aš turiu pataisų ir 1 straipsniui, tai tada išeis, kad aš negalėsiu pateikti to 1 straipsnio.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūsų konstitucinės teisės nėra ribojamos. Klausimas čia yra šiek tiek kitas - organizacinis - procedūrinis. Mes specialiai susitarėm dėl atskiros Seimo narių darbo grupės, kad kaip tik ji įvertintų visus projektus ir pateiktų suderintą variantą. Jeigu tame suderintame variante jūsų ar kitų Seimo narių siūlymų nebus, jūs turėsite teisę bet kurioje stadijoje (žinoma, iki priėmimo) dar kartą tai teikti arba tiesiog tik pasakyti, kad jūsų senas projektas neįvertintas, ir mes jį turėsime įvertinti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pirmininke, apibendrinti ir priimsim.
Č.JURŠĖNAS. Esminis dalykas yra toks. Kadangi komitetas, kaip sakė kolegė S.Burbienė, nebaigė nagrinėti, tai 1-5a, 1-5b yra nukeliami vėlesniam laikui, o vietoj to įsirašom į rezervą įrašytą klausimą, t.y. įrašom į pagrindinę darbotvarkę, taip pat ir projektą Nr.1615.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu patvirtinti šią darbotvarkę? Dėkoju. Patvirtinta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
8sesija32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar 1-5 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 2, 6, 7, 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.2304. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį finansų ministrą A.Križinauską. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis ministre, galbūt galėtumėte ateiti į tribūną? Pateikimas.
A.KRIŽINAUSKAS. Labai norėčiau pabandyti koncentruotai pateikti šį įstatymo projektą. Iš esmės tai yra labai svarbus projektas, kuris reglamentuotų užsienio bankų atėjimo į Lietuvą juridines sąlygas. Jeigu akcentuotume įstatymo pagrindinius momentus, tai šiuo metu galima ne tiek gilintis į tai, kad yra sunorminamos sąvokos atsižvelgiant į tarptautinius standartų reikalavimus, bet labai svarbus yra 6 straipsnis, kuriame iš esmės yra numatyta galimybė steigti užsienio bankų filialus. Čia numatyti leidimai užsienio bankų filialų, skyrių bei atstovybių steigimui yra išduodami Lietuvos banko nustatyta tvarka. Taip pat yra apibrėžta, kokiomis sąlygomis Lietuvos bankas gali registruoti užsienio banko filialą arba skyrių. Čia yra esminis momentas, kad numatyta viena iš sąlygų tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublika yra sudariusi su užsienio valstybe sutartis dėl kapitalo investicijų apsaugos bei teisinės pagalbos arba užsienio bankas pateikia Lietuvos bankui pakankamai garantijų, kad imasi turtinės atsakomybės už filialo veiklą Lietuvos Respublikoje. Yra atsisakyta principo apibrėžti išskirtines šalis, o juridiškai sudaryti sąlygas visoms šalims galimybę dalyvauti šiame galimame kapitalo investicijų arba užsienio bankų kūrime. Tačiau tai turi atitikti tam tikras sąlygas ir ne tik šias. Čia yra išdėstyta smulkiau. Yra numatytas labai svarbus punktas prie steigimo sąlygų, jeigu užsienio bankas turi gerą ir stabilią finansinę būklę ir pagal Lietuvos banko nustatytus kriterijus laikomas patikimu banku bei tos valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso, bankų priežiūrą vykdanti institucija neprieštarauja steigti filialo, skyriaus Lietuvos Respublikoje.
Toliau. Yra apibrėžta, kokie dokumentai reikalingi. 7 straipsnyje numatyta papildoma sąlyga, kad užsienio bankas gali būti steigėjas. Taip pat yra visos sąlygos dėl licencijos gavimo. Kokie reikalingi dokumentai ir sprendimas dėl licencijos išdavimo. Pavyzdžiui, galiojančiame įstatyme buvo dviejų mėnesių terminas. Dabar projekte vis dėlto siūloma per šešis mėnesius nuo paraiškos gavimo. Tai yra labai svarbu, kad mes atsakingai žiūrėtume ir nepridarytume užsienio "sekundžių" bankų, jeigu taip galima pasakyti.
Yra numatyti tam tikri nauji reikalavimai, kad turi būti kvalifikuoti, nepriekaištingos reputacijos darbuotojai. Žodžiu, sąlygos yra gana griežtos.
Pabaigoje yra numatyta dar viena naujovė, galimybė, kad lėšos steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ir banko išleistoms naujos emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje sąskaitoje. Šiuo atveju yra padidinamas lėšų saugumas, nes iki šiol Lietuvos banke tokios galimybės įstatymiškai nebuvo numatyta. Žinoma, tokiu atveju tikslas nekomercinis, Lietuvos bankas nemokėtų palūkanų, bet investitorius gali būti ramus dėl lėšų saugumo.
Įstatymo projektas, kaip jūs matote, yra gana sudėtingas ir ne toks trumpas, kaip aš stengiausi akcentuoti pagrindinius momentus, tačiau, be jokios abejonės, dar bus ilgi svarstymai komitetuose. Todėl siūlyčiau pritarti pateikimui.
PIRMININKAS. Norėtų paklausti Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, anksčiau Komercinių bankų įstatyme buvo atsisakyta filialų sąvokos vien todėl, kad mes įsivaizdavome filialą ir mums buvo aiškinama, kad tai yra skyrius be jokios turtinės atsakomybės, be jokių įsipareigojimų ir skirtas tik pinigų plovimui. Buvo palikta dukterinio banko sąvoka. Šiandien teikiate tas pataisas, manau, jos yra priimtinos, bet į filialo sąvoką įeina ir tai, kad jis privalo prisiimti turtinę atsakomybę, ir visos kitos garantijos čia taip pat labai gražiai išdėstytos. Vis dėlto kuo šiuo atveju skiriasi dukterinis bankas nuo filialo?
A.KRIŽINAUSKAS. Jeigu labai trumpai, tai iš esmės galiu atsakyti taip. Dukterinis bankas būtų užsienio bankas su užsienio banko kapitalu, ateina tiesiog čia ir įkuriamas juridinis vienetas su kapitalu, o filialas, labai paprastai kalbant, neturi savo nuosavo kapitalo, jo kapitalas yra motininiame banke. Kitaip sakant, tas, kuris ir atidaro filialą mūsų šalyje.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau beveik atsakėt, nes aš irgi norėjau klausti apie tą patį, tik gal šiek tiek kitu aspektu. Todėl ir paklausiu. Ar įsteigus užsienio banko filialus vietoj užsienio lėšų įplaukų neįvyks Lietuvos lėšų išvežimas, o Lietuvoje vyks tik dokumentų forminimas? Ačiū.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš vėl šiek tiek turėčiau kartotis, kad iš principo visa atsakomybė ir visa veikla tada būtų koncentruojama ir derinama su tuo banku, kuris atidarė filialą. Vis dėlto filialas nėra savarankiškas juridinis vienetas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pone ministre, Seimas buvo pradėjęs svarstyti analogišką įstatymo projektą Nr.2048. Tai pataisos tų pačių straipsnių. Jūs pateikėte gal labiau išplėstas, detalizuotas pataisas, bet registruojate nauju numeriu. Ar čia vis dėlto nėra alternatyva tam įstatymui, kurį Seime pristatė G.Vagnorius? Dar norėčiau pasakyti, kad atrodo, bent paskaičius 10 straipsnio pakeitimus ir papildymus, kad čia prirašyta tiek reikalavimų, tiek pažymų, tiek visokių dokumentų, kad kažin ar kas nors ryšis peržengti per šias žabangas. Ar nebūtų galima tų reikalų supaprastinti? Ačiū.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš pasakyčiau, kad šie projektai savo esme yra labai panašūs. Tas, kas buvo pateikta gerbiamojo G.Vagnoriaus, ir tai, kas yra teikiama dabar. Aš turiu omeny esmę, tikslą. Tačiau faktiškai Lietuvos bankas, kaip šito įstatymo projekto rengėjas, atsižvelgdamas į naujus nuogąstavimus, reikalavimus, vis dėlto šiek tiek gal atidžiau peržiūrėjo visus dar galimus variantus. Esminis pakeitimas būtų dėl šalių apibrėžimo. Aname projekte buvo numatyta, kad gali dalyvauti Europos Sąjungos šalys, tačiau mes susiduriame su ta problema, kad Rytų Europos šalys - Lenkija, Čekija arba Vidurio Europos šiuo atveju, Rytų sąvokos nereikėtų vartoti, negalėtų dalyvauti, jeigu atitinka tuos kriterijus. Todėl yra tam tikrų pakeitimų. Aišku, yra smulkiau išdėstyti reikalavimai, ką jūs ir pastebėjote. Jeigu nuogąstaujama, kad jie yra per griežti, tai svarstymo metu, be jokios abejonės, dar bus galima padiskutuoti, bet faktiškai tikslas būtų vienas, - kad jokiais būdais šioje vietoje nepadarytume klaidų. O dėl baimės, ar ateis užsienio bankai, ar neateis, na, kaip čia pasakius, matyt, nerimtas mūsų, Lietuvos pusės, požiūris, kad rimti reikalavimai nulems jų atėjimą ar neatėjimą. Tik rinkos patrauklumas. Svarbu, kad mes sudarytume rimtas sąlygas ir kad vis dėlto būtų aiški atsakomybė apdraudžiant tuos bankus ir indėlius. Ir visais kitais klausimais, kad būtų neblogesnės sąlygos kaip Lietuvos gyventojams ir kad būtų keliami labai griežti ir rimti reikalavimai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėjau pateikti panašų klausimą, kaip pateikė ponas P.Jakučionis. Tai dabar iš esmės tai, kas yra teikiama pono G.Vagnoriaus ir siūloma dabar Vyriausybės variante, bus tas pat. Vadinasi, bus galima sujungti ir nedaryti atskirų svarstymų Seime, nes praeitą ketvirtadienį buvo labai aštri diskusija šiuo klausimu. Tai iš esmės taip, ar ne?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, savo esme tai yra tapatūs projektai, tačiau juridinės technikos reikalavimais, mūsų nuomone, šitas įstatymo projektas patobulintas. Idėja visiškai ta pati, absoliučiai ta pati, o tikslas yra vienas, - kad būtų sudarytos sąlygos užsienio bankų steigimuisi.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, žmogus, kartą trinktelėjęs galvą į sieną, daugiau bandyti nenori. Tačiau bankas, gavęs gerą gumbą, bando toliau. Žiūrėkite, 7 straipsnyje yra pasakyta: "Banko steigėjais gali būti visi fiziniai ir juridiniai asmenys." Taigi pagal šitą apibrėžimą jais gali būti visi, netgi asmenys, dalyvavę finansinėse ir bankinėse aferose. O tokių pavyzdžių jau turime. Pavyzdžiui, "Sekundės" banko vadovas buvo teistas už kriminalinius nusikaltimus. Taigi ir dabar, ko gero, jeigu nenumatysim jokių barjerų... Juk prieškarinis Baudžiamasis statutas numatė, kad asmenys, dalyvavę aferose, netenka teisės dalyvauti kuriant bankus ir imtis bankinės veiklos. Ar nereikėtų to numatyti ir čia?
A.KRIŽINAUSKAS. Galiu pabandyti trumpai atsakyti, kad apribojimų yra. Bankų akcininkais negali būti... Aš jau nevardiju to, kad biudžetinės įstaigos ir t.t., ir t.t. Atkreipčiau dėmesį į naujus pasiūlymus, kad asmenys, kurie buvo teisti už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir nusikaltimus finansams, negalintys įrodyti lėšų (čia jau kitas straipsnis), panaudotų akcijoms apmokėti, įsigijimo teisėtumo, turintys finansinių įsipareigojimų bankui, ūkio subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui informaciją apie jų savininkus ir savo veiklą bei finansinę būklę. Aš noriu pasakyti, kad šiame naujame projekte įrašyti gana griežti apribojimai. Iš esmės tai atitinka tai, ką jūs labai teisingai iškėlėte.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, plėtojant nacionalinę bankininkystę galimos dvi kraštutinės alternatyvos. Pirmoji ta, kad būtų plėtojami tik nacionaliniai bankai visiškai neįsileidžiant užsienio bankų. Kita kraštutinė alternatyva - sudaryti tiek palankias sąlygas užsienio bankams, kad galėtų bankrutuoti visi nacionaliniai bankai. Aš norėčiau jūsų paklausti, kur jūs matote tą ribą, kaip įsivaizduojate ribą tarp šitų dviejų alternatyvų, kurios negalima peržengti, kad nebūtų išduoti nacionaliniai interesai?
A.KRIŽINAUSKAS. Aš manyčiau, kad iš esmės į tokį strateginį klausimą, esant juridiniam pagrindui, turės atsakyti ir vykdyti po to Lietuvos bankas. Vis dėlto Lietuvos bankas tars galutinį žodį vienu ar kitu atveju ar reikia, ar nereikia. Jūs vis dėlto keliate labai rimtą klausimą. Šalys tikrai nevienodai žiūri į tą klausimą. Vienos šalys stengiasi atiduoti, na, probleminius bankus užsienio bankams arba bankrutuojančius, jeigu juos dar kas nors perka. Kitos šalys laikosi liberalesnės pozicijos užsienio bankų atėjimo atžvilgiu. Bet tai, kad iš viso nebūtų užsienio bankų, man atrodo, mes ir iš savo praktikos šiek tiek pasimokėm. Vis dėlto absoliutus neleidimas daro neigiamą įtaką ir konkurencijai, ir visiems kitiems klausimams. Žinoma, Lietuvos bankas, kiekvieną kartą priimdamas sprendimą dėl teisės suteikimo įsikurti tokiam bankui, turi įvertinti viską: ar tai duos naudos Lietuvai, ar neatims iš mūsų nacionalinių bankų geriausios klientūros ir t.t., ir t.t. Klausimas yra rimtas, bet, aš manau, pirmiausia turi būti aiškiai apibrėžta ir sukurtos juridinės sąlygos veiksmui vykti. O tam ir yra Lietuvos bankas, kad jis rimtai vykdytų tokią strategiją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis ministre, priešingai ką tik jums pateiktam klausimui, kai sakoma, kad per daug liberalizuosime ir atėję bankai, užsienio filialai "suvalgys" mūsų komercinius bankus, aš bijau, kad gali būti kitas variantas. Mes lyg ir priimsim šitą įstatymą, bet jis gali būti neliberalus, o tai liūdna Seimo darbo patirtis ne kartą jau yra parodžiusi ir, dėkui Dievui, kad žurnalistai retkarčiais atkasa tuos dalykus, kai mes kitą kartą neįsigilinę į priimamą įstatymą lyg ir darom darbą, o rezultatą turim nulinį. Mano klausimas būtų toks. Mes turim Latvijos ir Estijos patirtį. Aš nežinau, kiek ji gera ar bloga, bet aš norėčiau paklausti jūsų. Ar šitas įstatymas yra liberališkesnis už kaimyninių valstybių, kuriose jau veikia užsienio bankų filialai, ar jis yra griežtesnis? Man atrodo, mes tik pagal palyginimą galėtume spręsti, ką mes čia ketiname priimti. Įstatymą priimsime, o paaiškės, kad tų bankų vis tiek nėra. Tada mes ir toliau turėsim tą monopolinę sistemą, kurią šiandien Lietuvoje turi komerciniai bankai. Ačiū.
A.KRIŽINAUSKAS. Visų pirma, lyginti, ar jis liberalesnis, jeigu teisingai supratau, tai aš nelabai turiu su kuo, nes mes neturėjome juridinės bazės, kuri reglamentuotų užsienio bankų atėjimą į Lietuvą. Tačiau iš principo šio įstatymo projektas nėra toks visiškai liberalus. Yra numatytos labai griežtos sąlygos. Tarkim, net ir licencijos davimo nagrinėjimo terminai, aš jau minėjau, yra 6 mėnesiai. Vienpusiškai nenorėčiau teigti, kad šitas įstatymo projektas yra labai liberalus užsienio bankų atėjimui į Lietuvą. Jeigu konkrečiai pažiūrėtume į reikalavimus, tai jų yra ne mažai, o daug, bet aš manau, kad vis dėlto neturėtume taip laisvai, atlapotai ir neatsakingai žiūrėti vien dėl to, kad užsienio bankai ateitų į Lietuvą. Žinoma, tai turi būti skatinamas procesas, reguliuojamas, tačiau tai turi būti labai rimtas požiūris, nes užtenka... Beje, užsienio bankai turi galimybę, nerimtai padarius juridinę bazę, netgi piktnaudžiauti mūsų indėlininkais prisidengus tam tikrais skambiais vardais. Todėl šioje vietoje turim būti labai atsargūs, pasimokę iš savo nacionalinių bankų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui gerbiamajam finansų ministrui A.Križinauskui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? Pritarta. Prieštaravimų nėra. Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas skubos tvarka, kaip pasiūlė Seimo Pirmininkas? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Priimta. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Ar galėtų Biudžeto ir finansų komitetas? Priimta. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Ar Biudžeto ir finansų komitetas galėtų apsvarstyti savo posėdyje šį projektą šį trečiadienį? Tuomet mes kitą savaitę galėtume svarstyti Seimo posėdyje. Nėra prieštaravimų.
8sesija32p svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 6 klausimas - Seimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko paskolos sutartimi ir paskolų akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" pakeitimo" projektas Nr.2331. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministrą A.Križinauską.
Gerbiamieji Seimo nariai, pateiks gerbiamasis J.Lionginas. Prašom.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimas vasario 20 d. nutarimu Nr.11215 pritarė magistralinio dujotiekio tinklų plėtimo projekto finansavimui ir suteikė valstybės garantiją Danijos Karalystės "Dendanske" bankui dėl 9,6 mln. dolerių (JAV) paskolos. Vienas iš Danijos Karalystės "Dendanske" banko reikalavimų yra Lietuvos komercinio banko garantija, t.y. prie Vyriausybės suteiktos garantijos šis bankas prašo, kad ir komercinis bankas suteiktų taip pat garantijų.
Pagal Lietuvos banko valdybos komerciniams bankams keliamus reikalavimus šiuo metu nė vienas Lietuvos komercinis bankas negali įvykdyti minėtos "Dendanske" banko sąlygos. Atsižvelgiant į tai, buvo surengtos derybos su Danijos Karalystės eksporto kredito agentūra. Ji pasiūlė kitą Danijos Karalystės banką - "Unibanką", - kuris gali suteikti anksčiau minėtą paskolą. Šis bankas nereikalauja Lietuvos komercinio banko garantijos dėl suteikiamos paskolos.
Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė prašo Seimą pakeisti 1996 m. vasario 20 d. nutarimą Nr.11215 ir 3 punkte vietoj žodžių "Dendanske bank" įrašyti žodį "Unibank".
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau gal iš dalies ir atsakėte, tačiau aš noriu paklausti, ar visos "Unibank" sąlygos tenkins Lietuvos Respublikos poreikius, ar nebus papildomų ribojimų? Ačiū.
J.LIONGINAS. "Unibank" ir "Dendanske" bankų sąlygos yra vienodos. Čia tik klausimas, kad jie nereikalauja papildomos garantijos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Mano klausimas būtų toks: koks Lietuvos bankas tai dabar galėtų aptarnauti? Iš esmės aš iš karto gal pasakyčiau dėl balsavimo motyvų. Aš manau, kad dėl to pakeitimo reikėtų šiandien pritarti ypatingos skubos tvarkai ir balsuoti.
J.LIONGINAS. Na, kol kas derybos vyksta su "Hermio" banku, jis pasiruošęs priimti. Kadangi nereikalauja garantijos, greičiausiai "Hermis" aptarnaus šiuos projektus. (Balsas salėje) Na, aš manau, čia vis tiek eis dalimis. Čia nebus problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vadinasi, valstybė duoda garantijų, bet komerciniai bankai neįsipareigoja išduodami paskolą ūkio subjektams? Ar įsipareigoja ūkio subjektams, kad stebės, kaip ta paskola yra naudojama, mūsų komerciniai bankai?
J.LIONGINAS. Ne. Savaime aišku, jeigu tas bankas imasi aptarnauti šią kredito liniją, jis turi vykdyti visas sąlygas, t.y. stebėti tų pateikiamų projektų realias sąlygas, apmokėjimus ir t.t. Atsako, kadangi tada sudaroma su tuo banku, kuris aptarnauja šią paskolą, dar sutartis sudaroma atskirai su Finansų ministerija. Ten yra išdėstytos gana konkrečios ir griežtos sąlygos.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad Seimas pritars pono V.Zimnicko siūlymui - skubos tvarkai. Manau, kad bus priimtas šis nutarimas. Tačiau pasakykite, kada priėmus šį nutarimą realiai prasidės finansavimas ir konkretūs darbai?
J.LIONGINAS. Priėmus nutarimą. Viskas yra parengta: ir techninė dokumentacija, ir t.t., tiktai trūksta tokių formalių juridinių dalykų, kad galėtume, turėdami šį nutarimą... vadinasi, trys, keturios savaitės, ir pinigai gali pradėti eiti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų. Seimo Pirmininkas pasiūlė šį klausimą spręsti ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? Nėra prieštaravimų, taip? (Balsai salėje)
Prašom. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Na, aš nenorėčiau, kad dar būtų diskutuojama. Iš esmės čia nėra kažkoks naujas projektas ir nauji dalykai. Todėl aš dar kartą prašau, kad būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai, t.y. palaikau Seimo Pirmininko prašymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra nepritariančių ypatingos skubos tvarkai? (Balsas salėje) Seimo nary Baleženti, paspauskite savo mygtuką. Seimo nary Listavičiau, jūs pritariate ypatingos skubos tvarkai?
J.LISTAVIČIUS. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, jūs nepritariate?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes jau ne kartą įsitikinome, kad finansinių klausimų, kuriais sprendžiamos milijoninės sumos, negalima svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tokie klausimai turi "susigulėti" dieną, dvi. Per tą laiką išryškėja kartais nepaprastos aplinkybės, kurių negalima išsiaiškinti per vieną valandą. Dėl to aš siūlau svarstyti ir priimti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu jūsų registruotis. Teks balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos.
Posėdyje dalyvauja 48 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, prašau balsuoti.
Už - 35, pridedu Seimo Pirmininko balsą - 36. Taigi svarstoma ypatingos skubos tvarka.
Kviečiu į tribūną pranešėją pateikti šį klausimą priimti. Kadangi pataisų negauta, ar dėl nutarimo 1 punkto yra siūlymų? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Priimta. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl nutarimo 2 punkto yra abejonių? Nėra. Priimta.
Dabar reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio nutarimo. Nėra norinčių kalbėti? Tuomet, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko paskolos sutartimi, ir paskolų akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" pakeitimo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.
PIRMININKAS. Prašau pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 32.
PIRMININKAS. 32. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. 33 Seimo nariams balsavus už ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko paskolos sutartimi, ir paskolų akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" pakeitimo" priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar posėdžio pertrauka. Posėdį tęsime 12.10 val. Svarstysime Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projektą.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projektas Nr.200(5) (priėmimo tęsinys) (96.05.14)
8sesija32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar darbotvarkės 1-7a punktas - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projektas. Projekto Nr.200(5). Toliau "kankinsime" šitą labai svarbų projektą paraidžiui, pažodžiui, žinoma, geriau pastraipsniui. Prašom registruotis. Pranešėją - gerbiamąjį R.Šukį kviečiu pamažu į tribūną. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Per daug rimtas klausimas, reikia ramiai į tribūną eiti.
51 Seimo narys. Išties įstatymas labai svarbus. Seimo narių kur kas daugiau, negu aš pasakiau. Registruosimės dar kartą, kai reikės balsuoti.
Gerbiamasis pranešėjau, mes priėmėme net 20 šio įstatymo straipsnių.
R.ŠUKYS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke! Laba diena, Seimo nariai! Laba diena tiems, kurie klausosi mūsų per radiją!
Taip, priimtas 20 straipsnis. Dabar 21 straipsnis.
PIRMININKAS. Jeigu neklystu, 21 straipsnyje, kuris vadinasi "Žalos atlyginimas", yra ne mažiau kaip 10 įvairių pataisų ir siūlymų. Gerbiamasis pranešėjau, ar, kaip tarėmės, pavyko su kai kuriais Seimo nariais išsiaiškinti ir arba priimti jų pasiūlymus, arba susitarti, kad jie atsiimtų? Prašom.
R.ŠUKYS. Iš tiesų taip.
PIRMININKAS. Tada labai gražu. Gal iš eilės. Būkite malonus, referuokite, kieno pataisos atkrenta arba įtraukiamos, tada tarsimės ir balsuosime dėl likusių.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis P.Jakučionis pateikė penkias pataisas. Iš jų, mūsų nuomone, yra priimtina viena - tai yra 21 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti "ir jų nepaneigęs". Čia yra pritarta.
PIRMININKAS. Sutinkate?
R.ŠUKYS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
R.ŠUKYS. Panašią pastabą yra pateikęs ir gerbiamasis J.Baranauskas.
PIRMININKAS. Ir su juo susitarta ar ne?
R.ŠUKYS. Taip pat sutinkame.
PIRMININKAS. Gerai.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis J.Baranauskas siūlo žodį "asmeninį" pakeisti į "privatų". Čia faktiškai yra sinonimai, todėl mes galime ir sutikti.
PIRMININKAS. Gerai.
R.ŠUKYS. Ir gerbiamasis G.Paviržis yra pateikęs alternatyvą, su kuria irgi sutinkame.
PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, lieka Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, A.Lozuraitis ir V.Andriukaitis. Bet V.Andriukaičio nėra, tai jau lengviau. O kolega A.Lozuraitis?
R.ŠUKYS. Ir su gerbiamuoju A.Lozuraičiu sutinkame.
PIRMININKAS. Sutarta?
R.ŠUKYS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada aš noriu klausti visų, kurie teikė pataisas: ar sutarta? Dar, man atrodo, yra kolegos A.Basko siūlymų.
R.ŠUKYS. Nematau.
PIRMININKAS. A.Basko 21 straipsnio pirmojoje dalyje, antrojoje dalyje, o trečiąją dalį iš viso išbraukti.
R.ŠUKYS. Na, nesutinkame su dalies išbraukimu.
PIRMININKAS. Tada klausime. Gal gerbiamasis A.Baskas...
R.ŠUKYS. Mes su gerbiamuoju A.Basku, atrodo, susitarėme dėl šito.
PIRMININKAS. Gerai. Tuoj jį patį paklausiu.
Kolega A.Baskas. Prašom. Dėl jūsų pataisų.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, tikrai, dėl pirmosios dalies yra pirmoji pastaba, ji yra priimta, ir man nereikia jos teikti. O dėl 1 straipsnio antroji pataisa, kur nuo žodžių "tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų", ji yra nereikalinga, kadangi teismas nustato tą dalyką. Bet jeigu pranešėjas nepriima, tai negaiškime laiko ir nebalsuokime.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tai ir viskas?
A.BASKAS. Dėl pirmosios dalies viskas.
PIRMININKAS. Gerai. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymai čia jau yra inkorporuoti, gerbiamasis pranešėjau?
R.ŠUKYS. Negalime sutikti su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Dar norėčiau vieną tokią bendrą pastabą. Anksčiau Seimas yra priėmęs nuostatą papildyti žodžius "tikrovės neatitin... žinomai". Reikėtų taikyti šiame ir kituose straipsniuose tą pačią formuluotę.
PIRMININKAS. Gal tada iš eilės. Kolega A.Raškinis. Man atrodo, jūsų pataisų nebuvo. Ar komiteto vardu jūs kalbėsite, ar kolega P.Jakučionis, ar profesorius? Kolega A.Raškinis? Prašau.
A.J.RAŠKINIS. Galiu aš komiteto vardu šį kartą.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Raškinis. Dėl komiteto siūlymų 21 straipsniui.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, mūsų komiteto siūlymai yra kur kas kompaktiškesni. Svarbiausia, mūsų komiteto siūlymuose atsispindi didesnės informavimo priemonių atsakomybės nuostata. Mes, Seimo nariai, esame išrinkti mūsų rinkėjų. Mes turime ginti jų interesus ir privatų gyvenimą. Čia, Seime, buvo diskusija dėl to, kad žmogus, einantis į visuomeninį gyvenimą, turi turėti mažesnį privatumą. Iš tikrųjų taip. Bet štai čia kalbama apie eilinį pilietį. Šitas įstatymas visai negina jo konstitucinės teisės apsaugoti jo privatų gyvenimą. Jeigu kas nors jo privatų gyvenimą "išviešina", jokios atsakomybės nėra šitame pono R.Šukio teikiamame įstatyme. Dėl to prašau balsuoti už mūsų komiteto siūlomą šio įstatymo 21 straipsnio redakciją. Iš tikrųjų tas straipsnis prieštarauja Konstitucijai, kurioje numatytas kiekvieno piliečio teisės į asmeninį gyvenimą gynimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kad visiems būtų aišku, aš noriu perskaityti, ar būtent apie tą siūlymą mes kalbame, gerbiamasis Raškini, gerbiamasis pranešėjau! 21 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodžius: "tačiau moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkst. litų", taip pat išbraukti antrąją, trečiąją ir ketvirtąją dalis. Būtent šitas siūlymas?
A.J.RAŠKINIS. Aš turiu štai tokį tekstą. 21 straipsnį suredaguoti taip. Pirmoji pastraipa: "Informacijos visuomenei rengėjas, paskelbęs be asmens sutikimo jo garbę ir orumą žeminančias žinias apie asmens privatų gyvenimą (štai būtent), taip pat paskelbęs tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, atlygina asmeniui už padarytą moralinę žalą įstatymų numatyta tvarka."
PIRMININKAS. Aš tik kitais žodžiais pasakiau tą patį. Žodžiu, jūs siūlote kai ko atsisakyti ir atsisakyti likusių dalių. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Čia iš esmės beveik tas pat pasakyta, tik kitais žodžiais. Tačiau iškrenta labai svarbus dalykas - kad negali būti didesnė bauda kaip 10 tūkst. litų. Tai yra esminis dalykas. Iš tiesų, jeigu šito nebus, gali labai staigiai atsirasti milžiniškos baudos, kurios grėstų spaudos laisvei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu daugiau ar mažiau dėl kitų dalykų sutarėme, tai dėl sumos teks pasiginčyti.
Kolega V.Petrauskas. Prašom. Ar remiate komiteto siūlymą, ar pranešėjo mintį?
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Mielieji kolegos, buvo mano siūlymas dėl tos dalies. Aš savo siūlymą buvau atsiėmęs. Dabar nesiūlau dėl mano pasiūlymo balsuoti, bet šiuo požiūriu aš vis dėlto linkęs pritarti komiteto nuomonei, kadangi tokie dalykai sprendžiami Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso tvarka. Pagal Civilinio proceso kodeksą yra numatyta bauda nuo 500 iki 10 tūkst. litų. Taigi kosminių baudų, milijoninių baudų Lietuvos įstatymuose nenumatyta. Tuo požiūriu informacijos priemonėms tai tikrai negresia. Jokia paslaptis, kad iš tiesų teismai gali pasirinkti ir pačią mažiausią, ir pačią didžiausią esančias sumas. Taigi tuo požiūriu 10 tūkst. suma, kurią siūlo įstatymo rengėjai, yra neviršijama. Ji yra išlaikoma, kadangi mūsų kodeksas kitaip nenumato. Taigi aš tuo požiūriu vis dėlto pritarčiau tikslesnei sumai. Pavyzdžiui, jeigu keistųsi ar Civilinis kodeksas, ar įstatymas, reikėtų vėl keisti, rašyti sumas. Jeigu dabar liktų įstatymu nustatyta tvarka, vadinasi, Civilinis kodeksas pasikeitė, atitinkamai pasikeitė ir jį reglamentuojantys ar su juo susiję įstatymai. Tai būtų, mano nuomone, logiškiausia. Dėkui.
PIRMININKAS. V.Būtėnas. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Gerbiamieji kolegos, man truputėlį gaila, kad jūs nesuprantate šio įstatymo autorių sumanymo. Pažiūrėkite, čia yra atskirti baudų už moralinę žalą tie patys dydžiai ir principai. Jeigu žmogui padaryta moralinė žala, jeigu neatsiprašė, jeigu ta žala yra nepripažįstama, tai tada galima bausti 10 tūkst. litų bauda. Jeigu atsiprašė, pripažino, galima 1000 litų nubausti. Tačiau jeigu padaryta materialinė žala žmogui publikacija ar kokia nors televizijos ar radijo laida, tada teismas gali nustatyti nors ir milijoną litų. Juk čia yra viskas diferencijuota, atskirta daug aiškiau. Jeigu mes dabar viską "išplausime", tai kam tada reikalingas toks įstatymas?
PIRMININKAS. Gerai. Ir pranešėjas.
R.ŠUKYS. Taip. Aš visiškai pritariu gerbiamojo Seimo nario V.Būtėno argumentams ir nieko daugiau negaliu pridurti.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar mes turėsime apsispręsti iš esmės. Čia iš tiesų yra kapitalinis dalykas. Dėl kitų pataisų, kurias siūlė vieni ir kiti Seimo nariai, yra daugiau ar mažiau susitarta, pranešėjas paaiškino, kad kai kas yra priimta. Dabar yra esminis dalykas dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymo, kuris, kiek aš matau, daugiau ar mažiau sutampa su kolegos Seimo nario V.Petrausko siūlymu, taip? Gerai. Žodžiu, jūs remiate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto variantą. Tada tuo paprasčiau. Vadinasi, tokiu atveju mes turėsime balsuoti alternatyviai. Pranešėjo variantas su pataisom, kurias jis priėmė, - mygtukas "už" (ir papildymu), mygtukas "prieš" - už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 21 straipsnio trumpesnį variantą. Ar daugiau ar mažiau aišku? Prašyčiau dar kartą registruotis, ir balsuosim alternatyviai. Kolegos, pirmiausia prašom registruotis. Aš pakartosiu. Prašom registruotis.
70 Seimo narių. Mieli kolegos, 21 straipsnis arba "Žalos atlyginimas". Yra pagrindinis tekstas arba pranešėjo teikiamas variantas pagal tą tekstą, kurį jūs turit prieš akis, bet jis yra su pataisom, kurias pranešėjas priima, ir su papildymais, kuriuos teikia Seimo nariai, o pranešėjas priima. Bet yra trumpesnis ir išties iš principo kitoks Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 21 straipsnio variantas. Taigi balsavimas bus alternatyvus. Ar aišku? Mygtukas "už" - pranešėjo tekstas, mygtukas "prieš" - Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto tekstas. Ar aišku? Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už - 29, prieš - 25. Vis tiek 3 susilaikė. Pridedu savo balsą, taigi 30 prieš 25, pasirinktas pranešėjo variantas. Ar dabar kas nors reikalauja balsuoti dėl viso 21 straipsnio? Prašom. Dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, mano pasiūlymas buvo trečiąją dalį išbraukti, kadangi...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis kolega. Aš supratau, kad jūs čia sutarėt. Arba jeigu nesutarėt, tai jūs atsiimat. Jeigu jūs vis dėlto siūlysit braukti, tai tada aš atsiprašau, ne dėl balsavimo motyvų, o kalbėsim dėl trečiosios dalies. Prašom, gerbiamasis kolega, aiškiai pasakyti.
A.BASKAS. Kadangi komiteto siūlyme buvo siūloma išbraukti visus - 2, 3, 4, - o aš siūlau išbraukti tiktai 3, todėl reikėtų jį svarstyti ir balsuoti. Kodėl siūlau išbraukti trečiąją dalį? Todėl, kad joje parašyta, kad jeigu informacijos rengėjas paneigė, bet toliau, 22 straipsnyje, yra neaišku, ką laikyti, ar yra paneigimas formalus, ar iš tikro tokiu atveju siūloma, kad žalos atlyginimas gali būti ne didesnis kaip 1000 litų. O šitokio įrašymo iš viso nereikia šiame įstatyme - nurodyti žalos dydžių, kadangi tai yra kito įstatymo reikalas. Tame įstatyme, kaip buvo pasakyta, yra numatyta, kad žalos atlyginimo dydis gali būti nuo 500 iki 10 tūkst. Lt. Tai sprendžia teismas. Ne Seimas sprendžia, o teismas. Dėl to aš ir siūlau trečiąją dalį išbraukti, kadangi tuomet bus kolizija su anuo kodeksu, kuriame numatytas diapazonas, o čia pasakyta - 1000 Lt. O gal nereikės 1000, gal pakaks 500? Tai turėtų spręsti teismas. Todėl aš siūlau balsuoti, kad 21 straipsnio trečioji dalis būtų išbraukta, kadangi tai kertasi su kitu kodeksu, įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys, kuris remia siūlymą išbraukti, ir vienas, kuris mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš manyčiau, kad gali būti taip, kaip pagrindiniame tekste. Bet aš vis dėlto norėčiau patikslinti, kad pranešėjas iš tribūnos pasakytų, jog antroje ir trečioje dalyje yra tie papildymai po vieną žodį dėl atsiprašymo, kad jie yra įtraukti, kad redakcija vis dėlto yra truputį kitokia negu pagrindiniame dokumente. Dėkui.
R.ŠUKYS. Aš minėjau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes jau kelis kartus esam susitarę, o jūs kiekvieną kartą užmirštat: jums žodis kaip ir Seimo nariams suteikiamas, tik tada kalbat. Prašom. Prašom pakartoti.
R.ŠUKYS. Kaip aš jau sakiau, yra priimtas papildymas - priimtinas ne tik paneigęs, bet ir atsiprašęs. Jeigu gerbiamasis Seimo narys tai turėjo galvoje, tai iš tiesų taip.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Pritariu A.Basko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris manytų, kad nereikia išbraukti. Gal kolegė G.Jurkūnaitė? Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Taip. Kolegos Seimo nariai, aš siūlau pritarti tam variantui, kuris yra pateiktas darbo grupės projekte, ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas dar nori ką pridurti? Prašom.
R.ŠUKYS. Noriu porą žodžių pasakyti. Čia iš tiesų labai svarbus dalykas, nes dabar dažnai praktika rodo, kad teismas atsiprašymą ar paneigimą priima kaip sunkinančią aplinkybę ir iš karto baudžia 10 tūkst. Lt. Šiuo atveju čia būtų, sakykim... Jeigu skatintų spaudą žiūrėti kritiškiau ir atsiprašinėti žmonių, ir skelbti paneigimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia siūlymą išbraukti trečiąją dalį, tas spaudžia mygtuką "už", kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, tas spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 14, prieš - 35, susilaikė 7. Neišbraukta. Taigi dabar dar kartą ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 21 straipsnio, ar galim iš karto priimti? Galim priimti. Priimta. 22 straipsnis. Čia irgi yra labai daug pataisų. Yra ištisa alternatyva... Ne, dabar jau 22. Jau priėmėm, viskas. Aš klausiau tris kartus, gerbiamasis Raškini. Dėl jūsų komiteto mes juk balsavom. Gerbiamieji kolegos, dabar 22 straipsnis. Aš vėl klausiu pranešėjo. Yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kolegų V.Petrausko, A.Basko, A.Pociaus, G.Paviržio, A.Patacko, P.Jakučionio siūlymų. Ar susitarta dėl kurių nors dalykų, ar ne? Prašom, pranešėjau.
R.ŠUKYS. Susitarta su gerbiamuoju A.Pocium. Jis ten siūlė pasakyti, taip pat nurodė žinių šaltinį, kadangi tas pat yra pasakyta straipsnio pradžioje...
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, toliau.
R.ŠUKYS. Toliau yra gerbiamojo G.Paviržio, bet ten ne... anoniminiuose irgi tas pat yra tekste. Gal gerbiamasis Seimo narys atsiimtų savo alternatyvą? Mes atskirai dėl to nekalbėjom, bet čia, įsiskaičius į tekstą, yra tas pat, ką jis siūlo.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis G.Paviržis sutinka?
R.ŠUKYS. Ten pasakyta "jeigu nurodė žinių šaltinį".
PIRMININKAS. G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, dėl ko mes dabar galim tartis ir dėl ko nesitarti. Aš žiūriu tekstą, kuriame užregistruotas Nr.200 (5) variantas, jeigu aš neklystu.
PIRMININKAS. Taip, 5.
G.A.PAVIRŽIS. Ir aš kitos alternatyvos, kaip sako pranešėjas, nematau. Aš matau gerbiamojo V.Būtėno suderintus pasiūlymus, bet 22 straipsnio ten nėra. O mano siūlymai tokie: pavyzdžiui, pirmojoje dalyje 1 punkte aš siūlau įrašyti po žodžio "visuomeninių" - "profsąjunginių organizacijų", kadangi...
R.ŠUKYS. Su tuo sutinkam.
G.A.PAVIRŽIS. Sutinkat su tuo? Na, čia negalima nesutikti. Ir dabar 6. Mes kalbame, kad atleidžiame nuo atsakomybės visuomenės informacijos rengėją. Jis neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių šaltinį. O jos buvo... Skaitau 6 punktą: "paskelbtos reklaminiuose skelbimuose, užsakomuose straipsniuose ar laidose". Man atrodo, kad čia turėtų būti parašyta "neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose" ir... Nes jeigu iš anoniminių perrašinės ir parodys lapelį - iš čia, tai, atleiskit, man tas...
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Jeigu ne anoniminis, tai bus redakcinis. Vis tiek šiuo atveju atsakomybė tenka redakcijai.
PIRMININKAS. Gerai, dėl 6 punkto bus atskira kalba. Kolegos A.Basko siūlymai pirmiausia dėl pavadinimo.
R.ŠUKYS. Pritariam.
PIRMININKAS. Priimtas šis dalykas? Gerai. Tada gal papunkčiui. 1 punktas. Gerbiamojo A.Patacko, man atrodo, yra dėl 3 punkto, aš taip supratau. O čia mes dabar kalbam apie 1 punktą. Jam pasiūlymų lyg ir nebuvo. 2 yra kolegos A.Basko ir P.Jakučionio. Komiteto, taip, čia komiteto visa alternatyva yra. Čia reikės atskirai balsuoti. Pirma susitarkim dėl atskirų dalykų, o po to dėl alternatyvos, kadangi čia visam straipsniui. Tai dabar antroji dalis. Kolega A.Baskas ir kolega P.Jakučionis. Minutėlę! Kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, komiteto pasiūlymas yra tiesiog alternatyva, bet tai yra ištisai suformuluotas tas straipsnis. Kaip tik jame yra išbraukti kai kurie iš tų punktų. Todėl mūsų komiteto pasiūlymai taip pat yra susiję su atskirais punktais. Kai kurie palikti, o kai kurie išbraukti. Todėl aš tiesiog prašyčiau, svarstant juos, komitetui duoti žodį išdėstyti savo motyvus.
PIRMININKAS. Ne, minutėlę! Tada, man atrodo, mes galim paprasčiau padaryti. Jeigu aš teisingai supratau, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymai sutampa arba iš dalies sutampa su kolegų P.Jakučionio ir V.Petrausko siūlymais.
R.ŠUKYS. Na, aš dabar tiksliai negaliu pasakyti, bet iš dalies taip.
PIRMININKAS. Tai gerai. Jeigu mes dabar sutarsim iš esmės balsuoti ir bus pasirinktas jūsų variantas, tai viskas supaprastės. Jeigu nebus pasirinktas, tai tuomet dar kartą kalbėsim apie atskirus punktus. Ar taip sutiktume? Gal taip būtų paprasčiau. Gerbiamieji kolegos, tada aš prašyčiau motyvuoti vis dėlto komitetą. Gal gerbiamąjį A.Raškinį dėl savo siūlymo... Prašom. Kolega A.Raškinis dėl viso siūlymo. Po to vienas Seimo narys už, kitas - prieš, ir pranešėjas, be abejo, taip pat.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, tai yra nepaprastai svarbus įstatymo straipsnis. Kiek mums teko dalyvauti pasitarimuose, kiek į komitetą buvo atvažiavę ekspertų iš Europos Tarybos, iš Amerikos universitetų katedrų, visi atkreipė dėmesį į 22 straipsnį - į žurnalistų ir žurnalistų bosų atsakomybę. Šį 22 straipsnį, kad jis dabar yra pateikiamas, tiesiog tai ne atsakomybės, neatsakingumo straipsniu pavadino. Kokia yra esmė, kaip žurnalistikos teoretikai aiškina šį dalyką? Jeigu mes, pavyzdžiui, nusiperkam dešros, kuri yra padaryta iš botulizmo bakterijomis užkrėstos mėsos, tai atsako ne tas, kuris pardavė mėsą, o tas, kuris pagamino ir pardavė dešrą. Šiame įstatyme yra norima viską apversti aukštyn kojom. Jie gali paimti klaidingą, šmeižiančią, bet kokią iškreipiančią informaciją, ją paskleisti ir tada sakyti, kad mes už tai neatsakingi. Iš tikrųjų šiame įstatyme yra praleidžiama esminė žurnalistikos funkcija - kad informacijos priemonės negamina informacijos, jos skleidžia informaciją. Yra norima panaikinti atsakomybę už tą žalą, kuri daroma skleidžiant informaciją. Štai kur yra mūsų skirtumų esmė. Tai principinis dalykas... Kolegos, jeigu šis mūsų įstatymas (o yra UNESCO kaupiama visų įstatymų duomenų bazė) paklius į pasaulio įstatymų duomenų banką, mes pasirodysim kaip paskutiniai laukiniai, kaip mafijos šalis, kokia nors Kolumbija, kurioje atspindimi interesai tų žmonių, kurie rengia įstatymą. Visai neginami visuomenės interesai šiuo įstatymu.
Todėl mes, sutikdami, kad už kai kuriuos dalykus žurnalistai ir spaudos priemonės nėra atsakingos, norim aiškiai suformuluoti, už ką jos neatsakingos ir už ką jos atsakingos. Ir štai iš šitų visų punktų mes paliekame tiktai kelis. Mes visiškai suprantame, kad jeigu yra pateikiami valstybės valdžios pareigūnų ir institucijų oficialūs dokumentai, tai jos už tai atsako. Bet juk gali įsisteigti visokiausių, kokių tik norit visuomeninių organizacijų, profsąjungų, jos gali pripliaukšti ko nori, jos gali skatinti smurtą ar ką nori, - tai informacijos priemonė yra atsakinga už tai, kad platins šį dalyką.
Toliau kitas dalykas. Mes pritariame, kad gal neatsakinga už tą informaciją, kuri paskelbta tiesiogiai radijo ir televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių informacijos rengėjams. Iš tikrųjų yra tiesioginė laida ir jie nekontroliuoja. Taip, šį dalyką mes pripažįstam. Mes taip pat pripažįstam, kad gali būti neatsakinga už tą informaciją, kuri yra paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats informacijos rengėjas. Vėlgi - rinkimų kampanija yra specialus dalykas, jie už tai neatsakingi, mes su tuo sutinkam. Toliau. Vis dėlto jeigu yra per informacijos agentūras platinama informacija, mes irgi sutinkam, kad kitos informacijos priemonės, kurios tą gauna, jos neatsakingos. Bet dabar, žiūrėkit, pagrindiniame tekste yra kur kas daugiau dalykų leidžiama. Būtent visokie kitokie pirminiai šaltiniai yra nekontroliuojami.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A.J.RAŠKINIS. Toks mano komentaras. Siūlau pritarti, nes ši mūsų komiteto teikiama alternatyva... mes orientuojamės į Europos įstatymus ir stengiamės apginti piliečių teisę į objektyvią informaciją, kas yra mūsų Konstitucijos garantuojama. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš kreipiuosi į Pirmininką, kad jis perspėtų Seimo narį A.Raškinį, jog jis neįžeidinėtų kitų šalių, t.y. Kolumbijos, apie kurią jis samprotauja tiktai remdamasis visuomenės informacijos priemonėmis, o ten nė karto nėra buvęs.
PIRMININKAS. O gal buvęs, kas ten žino. Gerai. Kolega B.Genzelis. Prašom. Vienas parėmė, vienas - prieš. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis išsamiai išdėstė mūsų komiteto poziciją, bet aš noriu atkreipti dėmesį, ką reiškia šis įstatymas ir tokia formuluotė kaip dabar. Tai iš esmės žurnalistų boso atleidimas nuo bet kokios atsakomybės. Eilinis žurnalistas jeigu nusirašo, jeigu bosui naudinga, yra kiti straipsniai, kai eilinis žurnalistas bus atsakingas. O laikraščio redaktorius ar bet koks bosas suorganizuos jums, gerbiamieji, bet kokią grupę žmonių, kuri pateiks kaip tam tikros partijos, kuri suorganizuos reklaminį skelbimą ir panašiai. Tai yra visuomenės palikimas visiškai savivalei, kad grupė bosų gali elgtis su visuomene, kaip tik jie nori.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų pagrindinį tekstą. Kolega V.Petrauskas, matyt, alternatyvą remia, taip?
V.PETRAUSKAS. Aš norėčiau, nes yra mano siūlymas.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega V.Petrauskas, kaip vienas iš autorių. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, čia jau daug argumentų buvo išdėstyta, kai vyko mūsų, keleto Seimo narių, pasitarimas su ponu pranešėju. Aš daviau žodį ir jį tesėsiu, kad dėl savo siūlymo balsuoti neteikiu. Bet vis dėlto aš norėčiau, kad Seimo stenogramose ateičiai liktų kai kas. 1 punktas: "Informacijos visuomenei rengėjas neatsako (...), jeigu tas šaltinis buvo fizinio asmens oficialus dokumentas." Atleiskite, kas tai yra fizinio asmens oficialus dokumentas? Tai bet kurio nepakaltinamo žmogaus rašliava gali tapti oficialiu dokumentu, kurį išspausdinęs ar paskelbęs leidinys už tai neatsako? Tiesiog tiktai pritardamas komiteto alternatyvai ir neteikdamas savo, vis dėlto manau, kad yra labai akivaizdūs dalykai, akivaizdžios spragos, kurios ateityje gali atsigręžti prieš visuomenę ir pagaliau nuo to gali natūraliai nukentėti (per laikraščių kovą ir konkurenciją, ką, deja, mes Lietuvoje matome, ko tikrai neturėtų būti) patys informavimo priemonių darbuotojai. Vienas prieš kitą bus švarūs, gražūs, o informacija tokia, dėl kurios tikrai gali būti gėda. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš kaip tiktai norėčiau iš karto replikuoti į prieš mane kalbėjusio Seimo nario V.Petrausko pastabą, kad negalima čia įrašyti, jog fizinis asmuo negali skelbti oficialių dokumentų. Seimo nariai, pavyzdžiui, padaro labai daug pareiškimų iš tribūnos ir t.t., todėl Seimo narys, sakykim, šiuo atveju privalo atsakyti už tai, ką jis paskelbia. Tada kaip tiktai gal mažiau būtų faktais neparemtų, dokumentais neparemtų kaltinimų ir iš kai kurių fizinių asmenų, šiuo atveju Seimo narių, jeigu jie žinotų, kad bus atsakingi. Aš siūlau pritarti tam straipsniui, kokį yra pateikę rengėjai, darbo grupė, ir ypač džiaugiuosi, kad čia yra nurodyta, jog atsako tas, kas pirma-sis paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias. Manau, kad tai yra be galo svarbu ir kad tai užfiksuota, todėl siūlau balsuoti už tą straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Leiskite man pasakyti keletą žodžių iš esmės. Jeigu būtų priimta komiteto siūloma alternatyva, tai turėtų tikrai apverktinas pasekmes visuomenei. Visų pirma kviečiu gerbiamuosius Seimo narius atidžiai įsiskaityti, ką siūlo komitetas ir kas yra mūsų pagrindiniame tekste. Štai ką komitetas siūlo eliminuoti. Pirma. Pagal komitetą neatsako politinės partijos, politinės ir visuomenės organizacijos už savo pareiškimus, o už tai atsako spauda. Tarkim, gerbiamieji krikščionys demokratai padarė kokį nors pareiškimą, jį laikraštis išspausdino, krikščionys demokratai neatsako, o atsako laikraštis. Argi šito siekiama, ar galėtų tada spauda apskritai egzistuoti, nušviesti politinį ir visuomeninį gyvenimą. Tai vienas pavyzdys. Toliau. Siūloma atsakyti spaudai, radijui ir televizijai už tai, kas yra viešai pasakyta, atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose, kituose renginiuose ir t.t. Argi gali be šito egzistuoti spauda? Ar tada kas nors galėtų rašyti apie mitingus, apie piketus, apie spaudos konferencijas? Kodėl atsakomybė ten pasakytų minčių užkraunama spaudai? Juk tada mes iš tiesų matysime tuščius puslapius. Čia neįmanomas dalykas. Visose demokratinėse šalyse, priešingai, kaip teigia ponas Seimo narys, yra kaip tik tos nuostatos, jog spauda neatsako, spauda atsako tik už žinomai melagingas žinias. Jeigu, tarkim, laikraštis atspausdino melagingą žinią, ji buvo paneigta, o tokią žinią perspausdino kitas laikraštis, jis turi už tai atsakyti. Čia viskas šioje alternatyvoje apverčiama nuo kojų ant galvos. Ir iš tiesų mūsų visuomenės informavimo priemonės tai priėmus negalėtų normaliai funkcionuoti. Visuomenė negautų 90% informacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis. O kol registruojamės, kolega B.Genzelis. Registracija, kolegos.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš prašyčiau, kad būtų perskaityta komiteto alternatyva, nes radijo klausytojai girdi tik gerbiamojo R.Šukio samprotavimus, bet nežino, kokia yra alternatyva. Aš prašau ją perskaityti.
PIRMININKAS. Prašau. Jokios problemos, nors, man atrodo, kolega A.Raškinis referavo, bet kad būtų greičiau ir visiems ramiau, skaitau. Straipsnį suredaguoti taip: "Informacijos visuomenės rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, kuriame buvo:
1. Pateikta valstybės, valdžios, pareigūnų ar institucijų oficialiuose dokumentuose.
2. Paskelbta tiesiogiai radijo ir televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių informacijos visuomenei rengėjų.
3. Paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengia ne pats informacijos visuomenei rengėjas.
4. Gauta iš kitų informacijos agentūrų."
Prašau, dar kartą pranešėjas.
R.ŠUKYS. Tuo atveju aš prašyčiau gerbiamąjį Pirmininką leisti perskaityti, už ką dabar atsako, priėmus šitą alternatyvą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau paaiškinote, kaip tik atskirai tuos punktus, dėl kurių ginčijamasi.
R.ŠUKYS. Ne viską.
PIRMININKAS. Ne viską. Užtenka. Gal be reikalo aš nusileidau ir tą skaitydamas. Gerbiamieji kolegos, dabar bus alternatyvus balsavimas. Dėmesio! Už pagrindinį tekstą mygtukas "už", už alternatyvą, kurią teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti. Už pagrindinį - už, už alternatyvą - prieš.
Už pagrindinį - 33, už alternatyvą - 27. Vis tiek 2 susilaikė. Pasirinktas pagrindinis tekstas.
Dabar dėl atskirų punktų, kurie buvo siūlomi išbraukti. 2 punktas. Prašom. Kolega P.Jakučionis siūlė išbraukti. (Balsas salėje) A.Patacko yra 3 punktas, o jeigu jisai... Prašau, galiu priimti, 28. Tada aš savo prijungsiu. Koks skirtumas? Prašau, dėl 2 punkto. Kolega A.Baskas čia siūlė kai ką taisyti, bet man atrodo, kad pranešėjas priėmė. Ar ne? Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Ką jau pranešėjas priėmė, jis pasakė, bet jis sakė, jog priims ir daugiau ir pateiks šito straipsnio paskutinės dalies redakciją. Kadangi ta redakcija nėra išdalyta, tai aš nežinau, kokią ši-to straipsnio paskutinės dalies redakciją jis teikia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, paskutinės dalies mes dabar nenagrinėjame. Dar prie jos reikia prieiti.
A.BASKAS. Kadangi aš nežinau, kokia bus, tai matot, lieka mano pasiūlymas pakeisti pirmą sakinį. Ir tas pasiūlymas ateina iš karčios patirties. Pavyzdžiui, radijas paskelbė, kad viename laikraštyje bus straipsnis apie mane. Po to šeštadienį tame laikraštyje pasirodė tas straipsnis, ir radijas perskaitė visą tą straipsnį. Aš radijui parašiau laišką-paneigimą. Jis man pasakė, jeigu tas laikraštis atspausdins, tai mes gal irgi šitą dalyką paskelbsime. Todėl parengiau šito sakinio pakeitimą... Savaime aišku, jeigu informacijos priemonė kartoja kažkieno paskelbtą, mes sutariame, kad ji atleidžiama nuo žalos atlyginimo, bet neatleidžiama nuo įpareigojimo paskelbti paneigimą. Ir aš parašiau, jog paneigimas, kurio apimtis pakankama. Štai tą principą įgyvendinti. Kodėl pakankama? Pavyzdžiui, ponas G.Kirkilas viename laikraštyje parašė, kad asmuo juodina kitus asmenis. Aš tą asmenį pažįstų ir žinau, kad jisai nejuodina, ir aš manau, kad niekad nejuodins. Tai, pavyzdžiui, paneigimas būtų, kad tas laikraštis paskelbė, jog per mėnesį G.Kirkilas nepranešė, ką tas žmogus apjuodino. Pavyzdžiui, toks būtų paneigimo reikalavimas, o ne tik pasakyti, kad nejuodino. Ir laikraštis parašytų, kad G.Kirkilas dar kartą pamelavo, nes nepateikė, ką tas asmuo apjuodino.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, esminis klausimas yra ne ką G.Kirkilas pasakė, o ką jūs sakote, t.y. jūs reikalaujate dėl pirmos dalies balsuoti ar nereikalaujate?
A.BASKAS. Taip. Aš siūlau, kad būtų įrašyta: "Jeigu nedelsdamas paskelbė paneigimą, kurio apimtis pakankama atstatyti tikrovę neatitinkančių žinių paskelbimo, pažeminto asmens garbę ir orumą, bei nurodė žinių šaltinį, kuriuo buvo..." Toliau kaip tekste autoriaus pateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs priimate šitą siūlymą?
R.ŠUKYS. Aš manyčiau, jog ponas A.Baskas apsigalvos. Čia kalbama ne apie asmenį, o apskritai apie įvairias žinias, o jūs susiaurinate viską iki juosmens. Čia kalbama apie daug ką. Apskritai apie tikrovės neatitinkančias žinias, nebūtinai apie žmogų, apie gamyklą, apie koncerną, apie politinę partiją - apie viską. Čia universalu, plačiai. O jūs susiaurinate iki vieno asmens garbės ir orumo, todėl negali būti priimtina. Aš siūlau jums dėl šito pamąstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų kolegos A.Basko siūlomą kitokią pirmos dalies redakciją, ir vienas Seimo narys, kuris remia pagrindinį tekstą. Pirmasis - kolega P.Jakučionis. Prašom. Dėl A.Basko siūlymo.
P.JAKUČIONIS. Aš norėjau kalbėti dėl savo siūlymo, tačiau...
PIRMININKAS. Tai jūsų siūlymas yra vėliau. Dabar dėl pačios pradžios.
P.JAKUČIONIS. ... Taip pat remiu gerbiamojo A.Basko siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos, aš remiu tą tekstą, kurį yra pateikusi darbo grupė. Ir jau pirma, kai mes rinkomės viso straipsnio alternatyvą, aš akcentavau, kad čia kaip tik yra gerai numatyta. Jeigu žinias paskelbia ar organizacijos, ar partijos arba ir asmenys savo oficialiuose pareiškimuose, spaudos priemonės už jas neatsako, bet atsako tie, kas tas žinias, neatitinkančias tikrovės, paskleidė. Aš manau, kad čia labai gera nuostata. Aš siūlau tą variantą palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos A.Basko pateiktą pirmos dalies kitokią redakciją, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
24 - už siūlymą, 29 - prieš ir 4 susilaikė. Lieka pagrindinis tekstas.
Dabar prašom kalbėti dėl antros dalies. Prašom. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kai buvo atmestas Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pasiūlymas išeliminuoti kai kuriuos straipsnius, tai ar yra dabar prasmė balsuoti už tą patį? Juk vieną kartą Seimas jau pasirinko.
PIRMININKAS. Bet ar čia visiškai sutampa? Man atrodo, jog čia nevisiškai sutampa. Juo labiau kad yra atskiras ir kolegos A.Patacko siūlymas. Tai mes vis tiek turėsim vienas - už, vienas - prieš, ir balsuoti. Kolega P.Jakučionis. Prašom. Dėl antros dalies.
P.JAKUČIONIS. Taip. Aš pirmiausia nesutinku su pono R.Šukio teigimu, kad čia yra tas pats. Ne tas pats. Reikia nagrinėti kiekvieną klausimą, kiekvieną siūlymą. Aš pasiūliau antrą punktą iš viso išbraukti, bet dabar po tiek daug diskusijų, aš manau, kad jį galima būtų palikti, tačiau tik išbraukus žodžius "mitinguose bei kituose renginiuose", nes būna įvairių mitingų ir įvairių renginių, ir kartais net labai pavojingų. Aš šiuo atveju nekalbu apie nuskriaustųjų mitingus ar kitaip pažemintųjų, bet būna juk tokių ir gali būti tokių mitingų, ir tokių minčių tenai skleidžiama, kurios gali būti pavojingos ir visuomenei, ir valstybei. Tai vis dėlto reikia tam tikrą atranką daryti. Jeigu pateikėjas sutiktų išbraukti tuos žodžius "mitinguose bei kituose renginiuose", visas kitas gali likti, tai aš savo siūlymą atsiimčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia išties yra kompromisas. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
R.ŠUKYS. Aš manau, kad šitą problemą sprendžia anksčiau Seimo pasirinkta formuluotė - "žinomai tikrovės neatitinkančias žinias". Jeigu tai žinomai tikrovės neatitinkanti, tada atsako.
(Balsas salėje) Tai yra kitas straipsnis.
PIRMININKAS. Taip. Teisingai. Pagal kitą straipsnį atsako. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, būtų labai keista, jeigu mes šitą dalį išmestume. Vadinasi, žurnalistai nebegalėtų rašyti apie tai, kas kalbama mitinguose. Ypač kai čia prieš mane kalbėjęs vienas kolega paminėjo, jog būna tokių mitingų, kuriuose žmonės pasako kalbų, net, sakykim, kurstytojiškų ir t.t. Vadinasi, jeigu laikraštis apie tai parašys ir atsakys už tai, ką kurstė kalbėtojas, tai nukentės laikraštis. O jeigu vėl spauda apie tai nedrįs rašyti, tai tada mes taip ir nesužinosime tikrosios tiesos, kas, sakysim, vyko renginiuose. Bet juk informavimo priemonių pareiga ir yra informuoti visuomenę, kas vyksta. Todėl aš kaip tik manau, jog antras straipsnis būtinai reikalingas, kad visuomenė turėtų galimybę žinoti, kas kalbama mitinguose, bet kad už tai, jeigu ten paskleidžiamos neteisingos žinios, atsakytų kaip tik tie kalbėtojai, kurie jas paskleidė, bet ne žurnalistai, kurie apie tai parašė. Todėl manau, kad būtinai turi likti ta antroji dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Raškinis. Gal parems?
A.J.RAŠKINIS. O primityvusis naivume! Kaip lengva apsimesti nesuprantant, apie ką šnekama! Juk esmė yra ta: ne teikti informaciją apie mitingą, bet kalbama apie tai, kad žurnalistai ir informacijos priemonės atsakytų už sąmoningą kurstymą, kai jie tiktai prisidengia mitingu. Štai apie ką kalbama. Ir nereikia apsimetinėti... pataisų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs nesutinkate su kompromisu išbraukti tuos kelis žodžius, tai tada balsuosime dėl visos dalies. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.ŠUKYS. Aš tik norėčiau priminti, kad Seimas jau dėl to balsavo. Už kurstymus, už visa kita yra 8 straipsnis. Jau viskas nubalsuota. Jeigu ką kurstys mitinguose, atsakys pagal tą straipsnį. Čia negali jokios problemos ir kilti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, kas už tai, kad iš 22 straipsnio būtų išbraukta antroji dalis, tas balsuoja už. Kas mano, kad viskas turi likti, kaip yra, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už išbraukimą - už, už palikimą - prieš arba susilaikyti. (Balsai salėje) Kad labai aiškiai nubalsuota, bet galime pakartoti. Už išbraukimą - 8, prieš - 27. Kartoju balsavimą. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad 22 straipsnio antroji dalis būtų išbraukta (kaip siūlo kolega P.Jakučionis), tas spaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad viskas turi likti, kaip yra, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Aišku? Prašom. Nusiraminimui registruojamės. Prašom registruotis.
78 Seimo nariai. Kas už tai, kad antroji dalis būtų išbraukta, spaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad viskas turi likti, spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Aišku? Prašom balsuoti.
Už išbraukimą - 21, prieš - 38, 12 susilaikė. Lieka.
Trečias punktas. Kolegos P.Jakučionis ir A.Patackas. Prašom. Minutėlę! Pirma kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip. Aš trečią punktą taip pat pasiūliau išbraukti, bet aš jo maloniai nesiūlyčiau išbraukti, jeigu vietoje žodžių "visuomenės informavimo priemonėse" būtų rašoma "informacijos agentūros". Tai yra tai, kas paskelbta informacijos agentūrų, už tą jau masinės informacijos priemonės neatsako. Bet jeigu kas nors kokiame nors laikraštukėlyje arba laikraštėlyje buvo paskelbta negero ar nedoro, ir paskui tai platina visi kiti laikraščiai, tai, žinoma, negerai. Tai aš siūlau tokį kompromisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Jeigu būtų dar tiksliau apibrėžta, kas yra tos informacijos agentūros (reikėtų parinkti tikslesnį terminą), tai galima būtų sutikti. Aš siūliau apskritai išbraukti, bet būtų galima sutikti ir štai dėl ko. Jeigu bus taip, kaip čia yra, tai mes jau turime ne vieną pavyzdį, kad šituo piktnaudžiaujama. Kas nors ką nors žiobtelėjo, o paskui labai patogu visa tai persispausdinti, visiškai nutylint arba bent jau užmaskuojant tą patį pirminį šaltinį. Pavyzdžiui, Estijoje neseniai pasirodė antisemitinis straipsnis, o bulvarinė spauda jį persispausdino su rubrika. Štai kokių nesąmonių būna. Rubrikėlė labai maža ir nežymi, o viskas "pervaryta" ištisai. Aišku, teismas suras, kas ir kur pirmas pradėjo, bet kad nebūtų šituo piktnaudžiaujama, tai nėra reikalo šito 3 straipsnio. Bet jeigu būtų apibrėžta oficiali agentūros informacija, tai būtų galima jį palikti.
PIRMININKAS. Dabar kas remia siūlymą išbraukti, kas remia siūlymą palikti. Kolega S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Aš sakyčiau, kad reikėtų...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, mielasis kolega!
S.ŠALTENIS. ... palikti, nes jeigu paliktume, kad tik iš agentūrų yra geros žinios, o galima jas... Tai būtų informacijos susiaurinimas. Man atrodo, kiekvieną daiktą, lazdą ar kirvį, galima panaudoti ir geram, ir blogam dalykui. Kirvis gali ir žmogų kapoti, ir medį kirsti, ir t.t. Tai man atrodo, kolegos galėtų pažiūrėti toliau kelis straipsnius, kuriuose yra apie žurnalistų profesinę etiką, ir ten yra didžiulis apynasris, kurį žurnalistai užsideda sau. Man atrodo, tie nuogąstavimai, kad tai gali būti panaudota blogam, neturi pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Aš taip pat neremiu to pasiūlymo, ir manau net šitame pasiūlyme glūdint tam tikros nepagarbos visuomenės informavimo priemonėms. (...) Kažkokios agentūros yra jau tikras daiktas ir jais reikėtų tikėti, o jeigu ką nors parašė laikraščiai, tai jau yra visiškai netikra. Visi informacijos šaltiniai - tiek informavimo priemonės, tiek įvairios agentūros - visi turėtų būti vertinami pagal jų esmę, o ne taip, kaip kas nori traktuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau...
R.ŠUKYS. Agentūra, žinoma, nėra išskirtinė kokia nors informacijos rūšis, kur yra teisinga, o visa kita yra traktuojama kaip neteisinga. Iš tiesų kiti straipsniai, anksčiau priimti, tą pavojų pašalina (apie kurį kalbėjo gerbiamasis P.Jakučionis), nes už žinomai melagingos informacijos tiražavimą visuomenės informavimo priemonės bus baudžiamos. Aš manau, kad problemos nėra. O laikraščiams uždrausti perspausdinti, tarkim, neleisti (...) negalima.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbraukta trečia dalis, kaip siūlo kai kurie Seimo nariai, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
20 už išbraukimą, prieš - 33, 11 susilaikė. Liko.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau... Mielieji kolegos, kolega V.Jarmolenka kažką nori pasakyti. Prašom.
V.JARMOLENKA. Kolega V.Jarmolenka nori pasakyti repliką po balsavimo. Čia iš tikrųjų yra labai įdomus atvejis...
PIRMININKAS. Kai straipsnį priimsim. Ačiū. (Balsai salėje) Neblaškykit! Gerbiamasis Jarmolenka! (Balsai salėje) Didžiulis nuostolis lietuvių tautai. (Triukšmas salėje) Pasakysite, kantrybės!
Šeštoji dalis. Yra kolegų G.Paviržio ir P.Jakučionio siūlymų. Prašom.
Kolega G.Paviržis. Prašom. (Balsas salėje) Todėl, kad G.Paviržis raštu pateikė pasiūlymus, o V.Jarmolenka tik dabar prisiminė.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš truputį prabėgom paaiškinau, ką turiu omenyje pažymėdamas, kad būtų neanoniminiuose straipsniuose ar neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose. Gal aš klystu, bet man regis, dabar už pinigus galima atspausdinti bet ką. Ir jeigu užsakymas bus, sakykim, anoniminis... Matom laikraščiuose daug skelbimų. Aš manau, kad čia gali būti tam tikrų piktnaudžiavimų, nes labai patogu tai padaryti. Ir perspausdindami, tiražuodami kituose laikraščiuose jie, be abejo... Kokia kaltė jų būtų. O jeigu mes žinotume, kad tai yra neanoniminis, kad yra reklaminis skelbimas ar straipsnis koks nors, kad žinotų, prie ko prisikabinti, tada aš suprantu, kad čia parašyta teisingai. Todėl aš ir siūlau, kad tai būtų neanoniminiai.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi čia kolegos P.Jakučionio siūlymas vėl yra išbraukti, o kolega G.Paviržis siūlo šiek tiek kitaip, tai pirma susitarkime dėl kolegos G.Paviržio siūlymų. Pridėti žodį "neanoniminius". Maždaug būtų: "paskelbtos neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose straipsniuose". Kas už kolegos G.Paviržio siūlymą? Vienas - už, vienas - prieš. Ir dabar eilė visiškai teisėtai - kolegai V.Jarmolenkai. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Juršėnai, pagaliau. Aš tik noriu pasakyti, kad yra visiškai konkretus laikraštis "Respublikonų varpai". Yra žurnalisto kodeksas, yra ponas V.Petrauskas - redaktorius, yra Žurnalistų sąjunga (Triukšmas salėje), Petraitis, kuris žirgus mėgsta. Bet šitas laikraštėlis perspausdina juodžiausią antisemitinę medžiagą iš Rusijos Federacijos, perspausdina netgi rusiškom raidėm faksimilėj, ir negirdėjau nė vieno inteligento Lietuvoje, kuris pasisakytų prieš, ir negirdėjau nė vieno žurnalisto, kuris pasisakytų prieš. Apie tai, ką sakė A.Patackas dėl to, kokia yra informacija teisinga, o kokia kagėbistinė, reikėtų pagalvoti. Todėl aš nenoriu nieko pasakyti, bet būtų gerai atidėti balsavimą dėl šito straipsnio ir dar suderinti šituos dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, inteligentai nieko nesako, kadangi šito laikraščio niekas neskaito. Kolega P.Jakučionis. Prašom. Kolega Jakučioni, ar remiate, ar neremiate kolegos G.Paviržio siūlymą?
P.JAKUČIONIS. Aš turiu savo siūlymą.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Jakučioni, dabar ne apie tai kalbame. Jūsų siūlymą nagrinėsime šiek tiek vėliau. Dabar yra kolegos G.Paviržio siūlymas papildyti 6 papunktį. Ar jūs pritariate, ar ne?
P.JAKUČIONIS. Na, tai būtų tam tikras argumentas. Arba tai būtų jau aiškios pavardės, kas skelbia, ką skelbia, būtų galima, taip sakant, ieškoti kaltų. O jeigu anoniminiai, tai, žinoma, tada jau tikrai turi atsakyti tik ta masinės informacijos priemonė.
PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė. Dėl G.Paviržio siūlymo.
G.JURKŪNAITĖ. Aš vis dėlto norėčiau palaikyti tą variantą, kaip parašyta darbo grupės tekste, nes manau, kad kolega G.Paviržis gal trupučiuką pamiršo, jog pačioj to straipsnio preambulėje pasakyta, kad informacijos visuomenei rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių šaltinį. Vadinasi, jau straipsnio pradžioje pasakyta, kad jeigu nurodė šaltinį, tada atsakys tas šaltinis, kuris, aš manau, ir apima tai, ką nori G.Paviržis pasiūlyti, - tą anonimiškumą. Todėl aš manau, kad jeigu jau nurodė žinių šaltinį, tai tada ir neturėtų atsakyti spaudos priemonė, o tas šaltinis, kurį perspausdino ar išspausdino.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip tai būtų praktiškai galima padaryti. Po kiekvieno reklaminio skelbimo spausdinti, kas užsakė? Juk už kiekvieno reklaminio skelbimo yra realus užsakovas. Pagal šitą išeitų, kad jį būtina skelbti laikraštyje. Keista.
PIRMININKAS. Gerai. Dar sykį G.Paviržis, ir balsuosime, jeigu jis neatsiima.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, na, jeigu niekas manęs nepalaiko, tai, be abejo, aš tą siūlymą atsiimu, nes man būtų gėda. Bet aš turiu... Kolegos, aš puikiai skaitau, kas pirmojoje dalyje parašyta, kad jeigu jis nurodė žinių šaltinį. Bet jis nurodęs žinių šaltinį tame spaudos leidinyje, kuriame išspausdintas anoniminis skelbimas ar anoniminis straipsnis, ir iš jo toliau tiražuojame nesąmonę. Pirmiausia kažkokiu būdu įsitikinkime, ar yra užsakymas, ar kaip... (Balsai salėje) Na, tai gerai. Vien numeriai, bet čia yra galimybė piktnaudžiauti.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi kolegos siūlymas buvo paremtas bent jau Seimo nario P.Jakučionio, todėl aš siūlau apsispręsti balsuojant. Kas remia G.Paviržio papildymą 22 straipsnio 6 papunkčiui, tas balsuoja už, kas mano, kad pakanka to, kas parašyta, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už G.Paviržio siūlymą - už, prieš - prieš.
Už - 38, 13 - prieš, 4 susilaikė. G.Paviržio siūlymas priimtas. (Triukšmas salėje) Ar neaišku buvo? Galima dar kartą balsuoti. Aišku? Labai gerai. Tai ar dabar gerbiamasis P.Jakučionis siūlo balsuoti dėl šitos dalies, ar ne? Gerbiamasis Jakučioni, ar jūs vis tiek siūlote išbraukti šeštąją dalį?
P.JAKUČIONIS. Ne, gerbiamieji, aš nesiūlau šiuo atveju išbraukti, bet vis dėlto siūlyčiau išbraukti užsakomuosius straipsnius. Nes užsakomajame straipsnyje tikrai, ką nori, gali parašyti. Jau ką ką, o užsakomąjį straipsnį gali redaktorius pažiūrėti, ar jis atitinka įstatymus, ar jis neįžeidžia ko nors. Mano nuomone, reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, arba taip, arba taip. Arba braukiame visą dalį, kaip jūs pasiūlėte, arba jau dabar paliekam, tuo labiau kad ji yra papildyta.
P.JAKUČIONIS. Jeigu jūs jau taip remiate mane prie sienos, tai aš tada atsiimu.
PIRMININKAS. Man nėra išeities. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, man atrodo, jau visi siūlymai dėl 22 straipsnio. Prašome dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, vis dėlto reikia tiesiai pasakyti mūsų nesutarimo esmę. Jeigu mes esame Lietuvos piliečiai, jeigu mes gerbiame savo Konstituciją, kurioje aiškiai įrašyta nuostata, kad Lietuvos piliečiai turi teisę gauti tikrą, teisingą, objektyvią informaciją, tai štai šituo straipsniu yra paliekama žurnalistams galimybė meluoti ir neatsakyti. Iš tikrųjų tai yra begėdysčių begėdystė tokį straipsnį priiminėti. Tai yra pasikėsinimas į demokratines ir fundamentalias visuomenės teises. Siūlau šitam straipsniui nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritartų. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, mes pataisas nagrinėjome dėl šio straipsnio pirmosios dalies, bet nenagrinėjome dėl antrosios dalies, tuo labiau kad pranešėjas kuluaruose žadėjo antrojoje dalyje įrašyti nuostatą, kad nors masinės informacijos priemonės atleidžiamos nuo atsakomybės žalos atlyginimo būdu, bet neatleidžiamos nuo atsakomybės, kad privalo paskelbti paneigimą, nors ir paėmė iš kitur. Jeigu mes paliksime visiškai be reikalavimo, kad jos turi paneigti, jeigu tai buvo netiesa, tai tuomet išeina taip: laikraščio tiražas - 1000, radijo - 100 tūkstančių. Radijas paskelbė visai Lietuvai kokio nors rajono laikraščio šmeižtą, ir atsakomybės jokios. Jeigu pranešėjas įrašė, kur žadėjo antrojoje dalyje, nuostatą, kad privalo vis dėlto pakartodamas kito šaltinio informaciją, bet jau daug didesniu masteliu... Aš siūlau pirmojoje dalyje įrašyti tą nuostatą, kad jeigu paskelbia kitur skelbtą, bet daug didesniu tiražu (100, 1000, 10000 didesniu tiražu), tai jis turi atsakyti. Paneigimą turi vis tiek paskelbti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis pranešėjau, tuojau išsiaiškinsime. Aš supratau, kad pranešėjas jūsų siūlymui antrojoj daly vietoje žodžių "atsako tas" įrašyti "atsakomybė dėl žalos atlyginimo tenka tam" lyg ir pritarė. Jeigu ne, tai tada turime išsiaiškinti šitą dalyką. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Aš iš karto atsakysiu gerbiamajam Seimo nariui dėl atsakomybės, dėl paneigimo. Jau yra priimtas straipsnis. Bet kokiu atveju, jeigu neteisingai paskelbė neteisingą informaciją, ar ji buvo užsakyta, ar kokia, visada laikraščiai turi paneigti. Už tai Seimas balsavo. Viskas juk priimta. Nereikia baimintis, tai yra priimta ankstesniuose straipsniuose. Tuojau pasakysiu, kuriame.
A.BASKAS. Tai prašom, perskaitykite antrąją dalį.
PIRMININKAS. Minutėlę!
R.ŠUKYS. Tai būtų tik kartojimas.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Aš jūsų siūlymą, gerbiamasis Baskai, jau perskaičiau. Klausimas yra dabar toks: ar po pranešėjo paaiškinimo jūs vis tiek teikiate šitą siūlymą, ar ne? Prašom.
A.BASKAS. Pranešėjas žadėjo antrojoje dalyje įrašyti nuostatą, kad pakartojus iš kito leidinio kitą šaltinį, jam lieka atsakomybė paneigti. Tai ar jis įrašė į antrąją dalį, ar neįrašė šitą atsakomybę?
PIRMININKAS. Dar sykį pranešėjas.
R.ŠUKYS. Leiskite man pacituoti jau priimtą 20 straipsnį. Tai yra tai, ką gerbiamasis Seimo narys sako. Tame straipsnyje paskaitykite, gerbiamasis Seimo nary. Ten viskas parašyta, kad privalo paneigti tikrovės neatitinkančias žinias (...), ar jos užsakomuosiuose, ar reklaminiuose straipsniuose. Privalo bet kokiu atveju. Jau tai Seimas priėmė. Ir mes vėl tą patį kartosime. Reikalaujate, kad būtų vėl kartojama kitame straipsnyje tas pat, kas praeitame posėdyje priimta.
PIRMININKAS. Taigi minutėlę, iš eilės. (Balsas salėje) Gerbiamasis Baleženti, jūs esate šeštas. Kodėl norite būti pirmas? Pagal kokį straipsnį? B raidė ir yra, Būtėnas. Prašom. Dėl kolegos A.Basko siūlymo.
V.BŪTĖNAS. Aš neremiu A.Basko siūlymo. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegė G.Jurkūnaitė remia ar neremia?
G.JURKŪNAITĖ. Ne, neremiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras dėl kolegos A.Basko siūlymo 22 straipsnio antrajai daliai. Neremia arba negirdi. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš neremiu taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas. Irgi neremia. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau, nėra šito straipsnio ir šito sakinio įrašyta į 20 straipsnį dėl to, kad 20 straipsnyje kalbama apie teisę reikalauti paneigimo, o ponas A.Baskas kalba apie pareigą paneigti klaidingą informaciją. Tai yra kalbama apie tą patį iš visiškai skirtingų pozicijų. Tikrai šitas sakinys pagerintų įstatymą ir pagerintų piliečių informavimą bei palengvintų spaudos ir kitų piliečių bendradarbiavimą. Todėl aš siūlau pritarti gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlytai pataisai, papildymui, kad informacijos visuomenei rengėjas atleidžiamas nuo atlyginimo žalos, padarytos asmeniui už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jei nedelsdamas paskelbė paneigimą, kurio apimtis pakankama atstatyti tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimu pažeminto asmens garbę ir orumą, bei nurodė šaltinį, kur buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, mes jau dėl šito balsavome. Mes dabar balsuosime dėl šito straipsnio antrosios dalies. Aš jūsų prašiau kalbėti apie antrąją dalį, o jūs vis tiek apie kitą, dėl kurios balsuota.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už kolegos A.Basko siūlymą dėl 22 straipsnio antrosios dalies, tas balsuoja už, kas mano, kad šito nereikia ir turi likti pagal pagrindinį tekstą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 19, prieš - 27, 14 susilaikė. Nepriimta.
Dabar prašom balsuoti dėl viso 22 straipsnio. A, prašom. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Aš noriu, kolegos, atkreipti dėmesį, kad 10 straipsnis yra įrašytas, bet 22 straipsnio pirmasis sakinys neigia tą 10 straipsnį, nes jame parašyta: "Informacijos visuomenei rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimą, jeigu jis nurodė žinių šaltinį." Tai jam nėra to įpareigojimo paneigti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai...
A.BASKAS. O antrojoje dalyje įrašyta: "Šiais atvejais..." ir galima suprasti, kad turi paneigti tik pirmasis šaltinis, tas, pavyzdžiui, kurio tik 1000 tiražas, tik tas privalo paneigti, koks nors rajoninis laikraštis.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jau yra pakankamai kalbėta. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 22 straipsnis, tas balsuoja už, kas mano, kad tai blogas straipsnis, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėmesio, prašom balsuoti.(Balsai salėje) Iš solidarumo aš irgi nebalsuosiu.
39 - už, 20 - prieš, 3 susilaikė. Priimta. Išvargome du labai svarbius straipsnius. Dabar bus mažiau pataisų.
23 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, Žurnalistų profesinės etikos taisyklės. Atrodo, yra kolegos A.Lozuraičio ir kolegos J.Baranausko siūlymų. Prašom. Minutėlę! Kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, iš tikrųjų priimtas labai svarbus straipsnis, kuris leidžia įstatymų leidėjams...
PIRMININKAS. Kolega A.Raškinis. Į mikrofoną, gerbiamasis Raškini.
A.J.RAŠKINIS. Šitas įstatymo straipsnis leidžia įstatymo leidėjams skelbti netiesą ir už tai neatsakyti. Mums, krikščionims demokratams, tai ypač svarbu, nes ponas R.Šukys prieš posėdį pasakė informacijos priemonėms: "Mes jus, krikščionis demokratus, dabar kalsim ir kalsim." Taigi aš manau, kad šitas įstatymas ir suteikia galimybę mus šantažuoti ir kalbėti netiesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Raškini, krikščionys juk visą laiką kentėjo. Argi čia naujiena? (Juokas salėje)
Gerbiamieji kolegos, labai prašau dėl konkrečių siūlymų. Gerbiamasis pranešėjau, ar kolegos J.Baranausko, kolegos A.Lozuraičio siūlymus priimate, ar ne, ir kokia apimtimi? Prašom.
R.ŠUKYS. Gerbiamųjų Seimo narių A.Lozuraičio ir V.Būtėno siūlymas yra priimtinas, nes gyvenimas pakoregavo, yra Etikos komisija ir t.t., Žurnalistų etikos kodeksas patvirtintas.
PIRMININKAS. O gerbiamojo J.Baranausko? 23 straipsnio antrojoje pastraipoje išbraukti žodžius.
R.ŠUKYS. Čia neesminis dalykas. Čia tiesiog nurodyta, kas turi sukviesti tą susirinkimą, kuris priims Etikos kodeksą. Tas susirinkimas jau įvyko, tad nėra prasmės braukyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baranauskai, sutinkate ar ne? Minutėlę! J.Baranauskas. Prašom.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Europos valstybėse tokio pobūdžio komisijos yra sudaromos leidėjų savitarpio sutarimu. Man labai keista, kad šio projekto autoriai siūlo įstatymu numatyti visą mechanizmą, kaip bus sudaroma Etikos komisija. Tuo labiau kad ji sudaryta. Tai gal laikykimės bendrų įstatymų normų, kurios vyrauja mūsų kontinente.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų kolegos J.Baranausko siūlymą išbraukti, ir vienas, kuris mano, kad nereikia to daryti. G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Aš siūlau palikti taip, kaip yra pasiūlyta kolegų V.Būtėno ir A.Lozuraičio ir pritaria darbo grupės vadovas.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys, kuris paremtų kolegą J.Baranauską. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. O mes, socialistai, kaip čia sakė krikščionis demokratas, vis tiek būsime ujami, šmeižiami, tai mums tas pat.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėčiau kalbėti apskritai dėl viso straipsnio plačiau, jeigu galima, vėliau.
PIRMININKAS. Plačiau, vadinasi, ne ilgiau dviejų minučių. Pranešėjas, ir po to balsuosime. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Aš negaliu neatsakyti į gerbiamojo A.Raškinio pastabą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ne apie tai kalbama. Jūs turite kalbėti apie tai, ką pasiūlė Seimo narys J.Baranauskas, t.y. išbraukti kai kuriuos dalykus.
R.ŠUKYS. Ne. Aš manau, kad nepriimtinas gerbiamojo Seimo nario pasiūlymas.
PIRMININKAS. Nepriimtinas? Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar balsuosime dėl J.Baranausko siūlymo - išbraukti 23 straipsnio antrosios dalies pabaigą. Kas remia šitą siūlymą, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, kaip pranešėjas kalbėjo, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
26 už išbraukimą, prieš - 27, 6 susilaikė. Lieka. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje)
Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš siūlau palaikyti šitą straipsnį. Ta proga noriu pasidžiaugti, kad dar nepriėmus įstatymo visuomenės informavimo priemonėse dirbantys žurnalistai jau yra priėmę etikos kodeksą. Šia prasme aplenkė Seimą, kuris, deja, sau tarnybinio etikos kodekso taip iki šiol ir nesugebėjo priimti. Sveikinu šia proga visuomenės informacijų rengėjus ir siūlau balsuoti už straipsnį.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, yra Seimo statutas, prašom neužmiršti. Kolega A.Patackas, kuris prašė iš anksto. Prašom nepainioti!
A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Tai, kad norima patiems tvarkytis, yra pagirtina, ir priimtas žurnalistų etikos kodeksas yra geras dalykas. Tačiau tas atkaklumas, netgi kartais pereinantis į šantažą, su kuriuo ginamos įstatymo pataisos, apskritai prieštaraujančios šitam etikos kodeksui, verčia labai labai abejoti, ar šitas etikos kodeksas gyvens ta prasme, jog jis yra pagrįstas gera valia, o geros valios čia, šioje salėje, nelabai jaučiu.
PIRMININKAS. Jeigu nelabai, tai nelabai, ką darysi. Prašom registruotis. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 23 straipsnį - "Žurnalistų profesinės etikos taisyklės", tas balsuoja už. Kas mano, kad šitas straipsnis ne visai geras, tas balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Už - 45, prieš - 3, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.
24 straipsnis - "Žurnalistų profesinės etikos komisija". Čia, jeigu neklystu, yra kolegų A.Basko, G.Paviržio, V.Petrausko ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisų. Pirmoji pastaba yra pirmajai, antrajai, trečiajai dalims.
Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Čia siūloma išbraukti žodžius, kad komisijos darbą organizuoja ir bylas etikos komisijai nagrinėti skiria komisijos pirmininkas. Jeigu išbrauktumėte žodžius, kuriuos aš siūlau, tai tuomet reikštų, kad bylas gali pateikti ne tik pirmininkas, o pirmininkui ta teisė ir toliau liktų. Bet jeigu pranešėjas nesutinka, dėl laiko stokos siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Nes čia, kaip neužrašysi, vis tiek pirmininkas bus viršininkas. Nepainiokite.
Dabar kolega G.Paviržis dėl ketvirtosios dalies.
G.A.PAVIRŽIS. Aš šitą atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Atkrenta. Tada lieka paskutinioji dalis - kolegų V.Petrausko ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto.
Prašom. V.Petrauskas. Čia, man atrodo, maždaug sutampa. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Aš savo pasiūlymus taip pat atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. O gerbiamasis P.Jakučionis - komitetas?
P.JAKUČIONIS. Komitetui atstovauja gerbiamasis A.Raškinis šiame posėdyje.
PIRMININKAS. Jis kažkodėl nepaspaudė. Ar čia po atskirų straipsnių ar pastraipų nepriėmimo jis persigalvojo?
Kolega A.Raškinis. Prašom. Dėl komiteto siūlymo kitaip suformuluoti 24 straipsnio paskutiniąją dalį. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai, šiaip reikėtų iš tikrųjų sveikinti žurnalistų profesinės etikos komisiją. Tiktai štai koks yra neatitikimas. Viena vertus, ji formuojama ir viskas yra daroma jų pačių rankomis, ir tai yra tarsi žurnalistų vidaus reikalas. Žiūrėkite, ją formuoja periodinės spaudos asociacija, radijo ir televizijos asociacija, kabelinės televizijos, žurnalistų sąjungos ir t.t. Ir tuo, ką jie nori, tą daro. O kai reikia finansuoti, tai jos veikla finansuojama iš fondo lėšų, kuris remiamas iš biudžeto. Tai mūsų komiteto pasiūlymas yra toks: jeigu patys ponai tvarkosi, nori būti savarankiški, tai tegu būna visiškai savarankiški. Finansuokitės patys. Prašyčiau tokį dalyką paremti. Iš tikrųjų čia gali įtarti, kad per finansavimą valstybė gali kištis į jų labai autonomišką veikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Man atrodo, kolega A.Raškinis eilinį kartą klysta. Tas fondas yra sudaromas, jis yra remiamas iš įvairių lėšų. Jis gali būti remiamas iš įvairių laikraščių lėšų, įvairių visuomeninių organizacijų ir t.t. Biudžetas gali skirti labai nedidelę dalį į tą fondą. Vadinasi, tos komisijos veikla ir bus remiama iš to fondo lėšų, kurias formuoja patys žurnalistai. Tai čia taip ir yra. Kitaip ir nereikė-tų norėti.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Ponas A.Raškinis, matyt, neįsivaizduoja ir netiki tokios institucijos gera valia ir galimybėmis veikti. Jeigu jis galėtų įsivaizduoti, kad jis pakliuvo į tą žurnalistų etikos komisiją, tai man įdomu, kiek jis dirbtų visuomeniškai, neatlyginamai ir kokia būtų jo darbo kokybė? Čia turi būti profesionali, rimta struktūra, kuri padarytų tvarką mūsų žurnalistikoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Dar vienas motyvas, dėl ko vis dėlto neturėtų būti tiesiogiai finansuojama pačių žurnalistų. Ta komisija pasidarytų labai tiesiogiai priklausoma nuo spaudos, radijo ir televizijos. O čia per rėmimo fondą jos finansavimas būtų daugiau objektyvus ir negalėtų turėti komisijai poveikio.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto paskutiniosios 24 straipsnio dalies redakciją, tas spaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad turi likti kaip pagrindiniame tekste, spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom balsuoti.
16 - už, 34 - prieš, 8 susilaikė. Lieka kaip pagrindiniame tekste. Gerbiamieji kolegos, ar norite kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 24 straipsnio, ar galime bendru sutarimu priimti? Galime? Priimta.
25 straipsnis - "Ryšių su informacijos visuomenei rengėjais atstovas". Yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kolegų V.Petrausko, A.Pociaus ir A.Basko siūlymų. Gerbiamasis pranešėjau, gal su kai kuriais susitarėte?
R.ŠUKYS. Ir yra dar gerbiamųjų Seimo narių A.Lozuraičio ir V.Būtėno siūlymas, kuriam pritarėme.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl 25 straipsnio. Bet čia, atsiprašau, dar yra V.Andriukaičio siūlymas. Tai ir komiteto, ir V.Andriukaičio, kadangi čia yra alternatyvos. Kolega P.Jakučionis ar kolega B.Genzelis dėl 25 straipsnio? Kuris kalbėsite?
Kolega P.Jakučionis. Prašau.
P.JAKUČIONIS. Aš esu pateikęs savo pataisą. Jūs manęs nepaminėjote.
PIRMININKAS. Mano nusikaltimas, prisipažįstu. Taip, yra jūsų.
P.JAKUČIONIS. Aš noriu, kad nebūčiau išbrauktas iš nagrinėjimo. Man atrodo, kad komiteto pasiūlymas - išbraukti visą straipsnį, tai dėl to jau turbūt teks balsuoti už ar prieš.
PIRMININKAS. Taip.
P.JAKUČIONIS. Na, nežinau, kaip geriau: ar pirma balsuoti dėl komiteto siūlymo, o paskui jau dėl pataisų, jeigu liks tas straipsnis.
PIRMININKAS. Žinoma, galima ir taip padaryti. Čia yra ir V.Andriukaičio alternatyva. Žinoma, jeigu straipsnio nelieka, tai tada nėra dėl ko ir balsuoti, ir nėra ko jį taisyti. Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau vieną dar... Jūs kitą variantą siūlysite, gerbiamasis? (Balsas salėje) Minutėlę!
V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Turime pagrindinį tekstą, tą, kuris anksčiau buvo išdalytas, kuris praktiškai buvo gruodžio 13 d. Ten vadinosi "Ryšių su informacijos visuomenei rengėjais atstovas". Dabar yra pakeista kita formuluotė. Gal būtų logiška ją perskaityti, nes mes po ranka neturime. Tada būtų aišku, kaip elgtis su alternatyva.
PIRMININKAS. Prašau. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Dabar tas pareigūnas vadinasi žurnalistų etikos inspektorius.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom. Gal V.Būtėnas? Ar remiate šitą straipsnį, ar siūlote išbraukti?
V.BŪTĖNAS. Mes remiame savo pasiūlymą ir siūlome neišbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų apsispręskite iš principo: ar reikalingas šitas straipsnis, ar ne, ir tada kalbėsime apie kai kurias kitas alternatyvas ar pataisas. Nes jeigu išbraukiame, tai netenka prasmės išties kalbėti apie konkrečius siūlymus. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas mano, kad 25 straipsnis reikalingas, tas balsuoja už. Kas mano, kad nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
36 - už, 16 - prieš, 3 susilaikė. Taigi straipsnis reikalingas. Dabar yra kolegos A.Pociaus siūlymas. Ar priimat, ar nepriimat? (Balsas salėje) Tai tamstos visas straipsnis yra. Dėl jo reikės... Minutėlę! Kolega Pociau, ar jūsų siūlymas yra priimamas, ar ne? Gal gerbiamasis pranešėjas pirma pasakytų.
R.ŠUKYS. Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad kiekvienas pilietis būtų... jis dalyvautų etikos komisijos posėdžiuose. Tai turite galvoje?
PIRMININKAS. Kolegos siūlymas yra toks: "ir dalyvauja jos posėdyje svarstant šį klausimą". Čia toks yra siūlymas. Gerbiamasis Pociau, tada jūs...
R.ŠUKYS. Gal čia nebūtinai reikia tai įrašyti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gal gerbiamasis A.Pocius pats pasakys, ar jis reikalauja, ar nereikalauja.
A.POCIUS. Aš čia turiu omeny, kad ne tas, kuris nusikaltęs, bet tas inspektorius turi dalyvauti tuose etikos posėdžiuose. Nes jis teikia tą medžiagą, yra įsigilinęs, taigi jis turi dalyvauti ir ginti savo poziciją.
R.ŠUKYS. Čia greičiau yra etikos komisijos reglamento reikalas.
PIRMININKAS. Tai ar gerbiamasis A.Pocius reikalaus balsuoti dėl šito? Reikalaujate?
A.POCIUS. Reikalauju.
PIRMININKAS. Gerai. Tada dėl ši-to turėsime balsuoti. Kolega A.Baskas pirmiausia. Remiate šitą siūlymą ar neremiate?
A.BASKAS. Mano siūlymas suderintas, nereikia jo svarstyti.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Baskai, jeigu jau jūsų suderinta, tai gerai. Bet dėl kolegos A.Pociaus papildymo - už ar prieš?
A.BASKAS. Ne.
PIRMININKAS. V.Petrauskas. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, gal aš ir klystu, bet man pasirodė, kad jūs, prieš skelbdamas balsavimą dėl viso 25 straipsnio, pasakėte, kad kas už išbraukimą - už, prieš ar susilaiko. Aš atsiprašau, galbūt ne taip išgirdau. Bet tiek to. Jeigu kalbėtume iš esmės...
PIRMININKAS. Ne iš esmės, o dėl kolegos A.Pociaus siūlymo. Dėl esmės dar kartą kalbėsim vėliau. Dėl kolegos A.Pociaus siūlymo. Nėra nuomonės? Ačiū.
Kolega B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai remiu gerbiamojo A.Pociaus siūlymą. Įsigilinkime į esmę. Gerbiamasis pranešėjas sako, kad tai bus reglamente numatyta. Bet reglamentas jau nebus tvirtinamas Seimo ir ten bus numatyta, pavyzdžiui, kad atstovas negali dalyvauti. Labai įdomi bus komisija, o tai, atsižvelgiant į dabartinę etinę sampratą, visiškai įmanoma, kad tas, kuris atstovauja piliečiams, negalės dalyvauti komisijos posėdyje, o visa problema bus analizuojama už akių. Dėl to aš nesuprantu, kodėl tam priešinamasi?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Minutėlę! Pranešėjau, jūs pačioj pabaigoj pasakysite. Dabar vienas Seimo narys, kuris mano, kad to nereikia.
V.Andriukaitis dėl A.Pociaus siūlymo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne dėl A.Pociaus, aš dėl savo.
PIRMININKAS. Tai vėliau jūs galėsite kalbėti. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Prašau palikti dėl viso straipsnio kalbėti.
PIRMININKAS. Tai čia dar negreitai, gerbiamasis Baleženti. Kolega Jarmolenka, remiate ar neremiate kolegos A.Pociaus siūlymą?
V.JARMOLENKA. Aš neremiu kolegos A.Pociaus pasiūlymo dėl to, kad ten visiškai aiškiai pasakyta: ir tą, kurį šmeižia, ir tas, kuris šmeižia, ir tas, kuris šmeižiką gina, ir tas, kuris nuo šmeižto ginasi. Visi turi būti. Straipsnyje labai aiškiai parašyta.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas.
R.ŠUKYS. Nieko neturiu pridurti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiate kolegos Seimo nario A.Pociaus siūlymą, balsuojat už. Kas manot, kad jis yra nereikalingas, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti.
Už - 25, prieš - 8, 13 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Įtrauktas. Dabar turėsime apsispręsti dėl kolegos P.Jakučionio siūlymo. Prašyčiau Seimo narį motyvuoti savo siūlymą.
Prašom. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš pasiūliau 25 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių "žurnalistų profesinės etikos komisijos teikimu", tai yra tą inspektorių arba ombudsmeną...
PIRMININKAS. ... skiria Seimas jūsų komiteto siūlymu.
P.JAKUČIONIS. ... skiria Seimas, bet žurnalistų etikos komisijos siūlymu, o aš siūlau, kad vis dėlto siūlymas būtų iš šalies, nes čia išeina, kad tie patys žmonės iš savo tarpo siūlo ką nors į tarpininkus. Tai jau, mano nuomone, negerai. Aš siūlau, kad tai būtų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymas. Kadangi Seimui siūlymas, tai Seimo komitetas čia turėtų ir kuruoti tą reikalą.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas aiškus. Komiteto pirmininkas - kolega B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Visiškai pritariu gerbiamajam P.Jakučioniui.
PIRMININKAS. Į mikrofoną, gerbiamasis Genzeli.
B.GENZELIS. Aš pritariu P.Jakučioniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man truputį keista, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turi tiek daug problemų, nespėja nagrinėti kitų klausimų, kai kurių klausimų nagrinėjimas vilkinamas vos ne metus ir nori sau dar papildomų darbų. Aš manyčiau, kad šitas funkcijas galėtų atlikti be Seimo ir patys žurnalistai.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas.
R.ŠUKYS. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad tokie pareigūnai kaip žurnalistų etikos inspektorius yra daugelyje Skandinavijos šalių, ir visur juos skiria patys žurnalistai, o ne Seimas. Pas mus čia pakylėta rangu aukščiau. Jeigu šitas pareigūnas, kuris iš esmės yra tarpininkas tarp visuomenės informavimo priemonių, skaitytojų ir žmonių, spręs žurnalistų etikos reikalus ir neturės žurnalistų pasitikėjimo, šitas mechanizmas nefunkcionuos. Todėl iš tiesų jis turi būti žmogus, kuris turėtų žurnalistų cecho pasitikėjimą ir kurį etikos komisijos teikimu skirtų Seimas, ir jis Seimui atsiskaitytų kasmet.
PIRMININKAS. Dar kartą komiteto pirmininkas. Minutėlę, gerbiamasis profesoriau! B.Genzelis. Prašom dar kartą.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pirmiausia kreipiuosi į draugą... į gerbiamąjį R.Šukį (aš neatsitiktinai pavartojau šitą terminą, nes jis iš tikrųjų taip elgiasi), kad jis neklaidintų visuomenės ir neklaidintų Seimo narių. Kas dėl Skandinavijos, mes pakankamai gerai išanalizavę. Ten nepasakyta, kieno teikimu, bet ombudsmeną skiria rigsdagas ir tik rigsdagas. Apie jokius žurnalistus nekalbama ir apie komitetą taip pat nekalbama. Yra daugiau negu negarbinga, ir arba jūs nežinote, arba sąmoningai klaidinate.
PIRMININKAS. Aš siūlau nesiginčyti, nes, jeigu reikės skirti Seimo kontrolierių, tai yra atitinkamas įstatymas ir atitinkama tvarka. O čia, ko gero, kol kas kita pareigybė, vadinasi, ir kita tvarka. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime apsispręsti. Yra kolegos P.Jakučionio siūlymas 25 straipsnio pirmojoje dalyje vietoje "žurnalistų profesinės etikos komisijos teikimu" įrašyti "Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu". Taigi balsuosim už tai, kad būtų paremtas kolegos P.Jakučionio siūlymas. Dėmesio, kolegos, prašom nesiginčyti. Kas remiat kolegos P.Jakučionio siūlymą, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
25 - už siūlymą, 18 - prieš, 10 susilaikė. Nepritarta. Dabar aš prašyčiau V.Andriukaitį dėstyti savo motyvus. Gal jau jų nebereikia dėstyti? V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano pasiūlymo esmė būtų straipsnio pavadinimas. Šiaip aš manau, kad straipsnis suformuluotas netiksliai ir nedetaliai. Apskritai manau, kad šios institucijos įteisinimas Lietuvoje turėjo turėti truputį platesnę reglamentaciją, kadangi vienaip ar kitaip mes kalbame apie spaudos ombudsmeno instituciją. Beveik esu įsitikinęs, kad tokių ombudsmeninių institucijų Lietuvoje padaugės ir dėl vaikų teisių, ir dėl moterų lygių teisių, dėl žmogaus ir piliečio teisių. Kai mes steigėm Seimo kontrolierių instituciją, irgi buvome įsitikinę, kad tai yra ombudsmeninė institucija. Ir mes ombudsmeninei institucijai jau turime terminą - Seimo kontrolierius. Vadinasi, "inspektoriaus" pavadinimas yra visiškai kitokio konteksto, tai yra labai aiškią priežiūros funkciją atliekantis autoinspektorius, mokesčių inspektorius ir t.t. Tuo tarpu kontrolės pavadinimas yra kur kas platesnis, jis apima įvairias reglamentavimo formas, ne tiktai siaurąją priežiūrą. Nežinau, kodėl mes nevadinam Seimo inspektoriumi, o vis dėlto vadinam Seimo kontrolieriumi. Todėl manau, kad logiškesnis būtų pavadinimas spaudos, etikos kontrolierius, turint Seimo kontrolierių kaip ombudsmeninės institucijos Lietuvoje atitikmens pavadinimą. Aš manau, kad šis pavadinimas būtų vis dėlto kitoks, negu taip, kaip dabar suformuota tokia labai aiški priežiūrinė inspekcinė nuostata.
Kitą savo pasiūlymą dėl viso straipsnio atsiimu, kadangi nematau prasmės jį teikti, nes čia konceptualių diskusijų reikalas, ateitis turbūt tobulins šį įstatymą. Bet paties pavadinimo problema, kai mes turim Seimo kontrolierių ir verčiam į anglų kalbą kaip ombudsmeną bei pateikiame jį, tai dabar, kalbėdami apie spaudos etikos ombudsmeną, mes įsiveliam į didelę painiavą, pavadindami jį inspektoriumi.
PIRMININKAS. Ar taip, ar taip, bet vis dėlto, kadangi kolega siūlo tą kitą pavadinimą, siūlo spaudos etikos kontrolieriumi tai vadinti, pasitarkim. A.Patackas. Ar remiat V.Andriukaičio siūlymą: inspektorių vadinti etikos kontrolieriumi?
A.V.PATACKAS. Remiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Genzelis.
B.GENZELIS. Remiu.
PIRMININKAS. Tai gal visi remia ir... Visi? Ne. Gerai. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Pritariu V.Andriukaičiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Gal nors vienas nepritars.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlysiu išplėsti šio kontrolieriaus funkcijas, ir jis turėtų būti ne vien tik etikos kontrolierius. Mes visiškai neturim jokio grįžtamojo ryšio tarp valstybinių institucijų ir spaudos. Spauda kelia labai daug problemų, o mes, taip pat ir Seimas, visiškai nereaguojam į valstybinio masto problemas, kartais į padarytus milijoninius nuostolius valstybei. Todėl reikėtų, kad čia būtų kol kas pirmasis ir vienintelis toks kontrolierius, jo funkcijas reikėtų išplėsti. Jis turėtų nagrinėti ne vien tiktai kas ką įžeidė ir kodėl įžeidė, bet reikėtų nagrinėti ir tokius klausimus, kodėl mūsų valstybinės institucijos nereaguoja į daugybę problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, ar jūs už tokį pavadinimą, ar už kitokį?
A.BALEŽENTIS. Todėl aš už kitokį, ne vien tik etikos...
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Aš siūlau, kad reikėtų vadinti tas pareigas "inspektorius"...
PIRMININKAS. Taip, kaip siūlė pranešėjas, taip?
V.BŪTĖNAS. Taip, kaip pranešėjas. Visų pirma reikėtų išskirti, kad mes nepainiotume su Seimo kontrolieriais. Ir dar vienas labai svarbus dalykas: jeigu mes pripažįstame, kad jokios kontrolės ta prasme, kokia anksčiau buvo Seimui, apskritai spaudai ir visuomenės informavimo priemonėms, nereikia, tai tos pareigos turėtų būti daugiau inspektavimo turinio, o ne kontroliavimo. Kadangi pagal funkcijas tai čia daugiau bus inspektavimo darbas, o ne kontrolės.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas tebesilaiko...
R.ŠUKYS. Mes ilgai sukom galvą, kaip pavadinti šį pareigūną. Iš tiesų čia buvo daug mąstyta - ar inspektorius, ar kontrolierius, tačiau buvo pasirinkta "inspektorius", nes visuomenei vis dėlto kontrolierius yra susijęs daugiau su valstybės kontrole, buvo liaudies kontrolė, dabar yra Kontrolės departamentas. Todėl mes pavadinimą "inspektorius" pasirinkome kaip daugiau priimtiną. Nors čia didelio skirtumo, aš manau, ir nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, reikės balsuoti. Aš matau, kad kolega V.Andriukaitis neatsiima savo siūlymo. Todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia V.Andriukaičio siūlymą pavadinti straipsnį "Spaudos etikos kontrolierius", tas balsuoja už. Kas laikosi pagrindinio teksto, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Inspektorius. (Balsai salėje)
20 - už kolegos V.Andriukaičio siūlymą, 23 - prieš, 10 susilaikė. Pavadinimas lieka pagal pagrindinį tekstą. Ar gerbiamieji kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio? V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš ne dėl motyvų. Paprasčiausiai iš tikrųjų reikia sutvarkyti šią terminologiją. Pradėjom "ombudsmenu" ir baigėm kadrų inspektoriumi. Vieną sykį reikia perskaityti tai, ką pasakė Strasbūro komisija. Strasbūras pasakė, kad mes turim panaikinti bet kokią spaudos kontrolę. Tai ką jūs inspektuosit? Tai dėl terminologijos mes nesusitariam. Iš tikrųjų Seimo kontrolieriui gali būti pavesta kontroliuoti bet kokią instituciją. Švedijoje yra žmogaus teisių kontrolierius prieš rasizmą, antisemitizmą ir ksenofobiją, kuris pavaldus ne Seimui, ne Vyriausybei, o tiesiog karaliui. Tą patį galim padaryti ir Lietuvoje. Funkcija gali būti pavesta vienam iš Seimo ombudsmenų. Ir viskas. Ir nebus inspektavimo, iš tikrųjų bus kontrolė, pilietinė kontrolė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Jarmolenka - už. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, aš vis dėlto norėjau kalbėti pradžioje, prieš pradedant tą visą detalų svarstymą. Pažiūrėkime, ką tas straipsnis iš esmės sako. Pavyzdžiui, koks yra santykis su Civilinio proceso kodeksu, su Civiliniu kodeksu? Ar viskas pasibaigia šio inspektoriaus kompetencijos ribose, ar ir tenai, ar vienu metu galimos abi institucijos, pavyzdžiui, ar ne? Į tuos klausimus neatsakyta, ir, mielieji, kadangi čia jau buvo daug pastabų, yra pakankamai spragų anksčiau priimtuose straipsniuose, tai kalbėkime atvirai, kalbėkim iš esmės. Tas inspektorius ar kontrolierius darbo turės nepaprastai daug. Ir aš įsivaizduoju, kad jeigu norės normaliai ir gerai dirbti, tai struktūra turės būti ne mažesnė už taip jau čia daugelio nemėgstamą Visuomenės informavimo priemonių valdybą. Čia vienas žmogus su vienu padėjėju tų darbų nenuveiks. Tai būkime realistai. Ir jeigu jau kalbame apie biudžeto lėšas, apie viską, tai arba, arba, nes, pavyzdžiui, tai, kad Žurnalistų profesinės etikos komisija gali liepti ir įpareigoti paskelbti leidinį, tai yra labai teisinga, labai šaunu. Bet staiga atsiranda šiame straipsnyje tas pareigūnas. Tai ar jis pakeičia teismą, nepakeičia teismo?.. Tai tikrai išsiplės į didelę, valstybei brangiai kainuojančią instituciją, jeigu ji norės gerai dirbti. Jeigu ne, tuščiai, taip sakant, paukščiukui, tai galima. Bet aš kviesčiau poną pranešėją vis dėlto atidėti. Yra diskusija dėl pavadinimo, yra diskusija dėl kompetencijų, dėl grįžtamojo ryšio, mes tikrai turėdami galvoje, kad šiandien nepriimsime, galime atidėti šio straipsnio priėmimą iki kito posėdžio ir sutarti iš esmės. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes dėl visko balsavom, taip pat ir dėl pavadinimo. Todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 25 straipsnis, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
36 - už, 14 - prieš, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, mes šiandien priėmėm net 5 straipsnius. Dėkoju už sunkų darbą. Visi straipsniai geri. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš baigdamas posėdį noriu pranešti, kad tvirtinant ketvirtadienio darbotvarkę buvo praleistas vienas privalomas rekvizitas. Dabar aš patikslinu. Prezidento dekretas "Dėl Europos Sąjungos sutarties ratifikavimo" Seime įregistruotas Nr.2336. Taigi ketvirtadienį šį klausimą pradėsim spręsti. Mieli kolegos, rytinis posėdis baigtas. Gero apetito! Popietinis posėdis - 15 val. Tribūnoje bus Ministras Pirmininkas M.Stankevičius.