Dvidešimt
šeštasis posėdis
1996
m. gegužės 2 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas (priėm. pertr.) |
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
|
|
11. |
Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo” projektas (pateikimas) |
Seimo narių pareiškimai
8sesija26p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 2 d. rytinį plenarinį posėdį!
Prašom registruotis ir pradėsime dirbti. Registracija. 81 Seimo narys. Jeigu reikės, dar kartą registruosimės. Man atrodo, kad jau visi kompiuteriai dirba. Taip? Malonu.
Mielieji kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkės. Darbotvarkė yra tokia, kokia buvo patvirtinta, tik, kaip matote, šiek tiek ilgoka. Aš prašysiu visų Seimo narių (ypač popietiniame posėdyje) dirbti operatyviai, kad galėtume baigti ne 20 val., bet 19 val.
Seimo seniūnų sueiga pastabų neturėjo, todėl kviečiu pradėti dirbti ir imtis pirmojo klausimo.
1-1 darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas (Nr.1790). Pranešėjas - kolega A.Lozuraitis. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, ar teikiate projektą priimti iš pradžių pastraipsniui, o po to ir visą?
A.LOZURAITIS. Taip. Teikiame, kadangi pastabų esame gavę, bet jos susijusios su atskirais straipsniais, tai bus galima spręsti balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, tada pradedame projekto Nr.1790 priėmimą pastraipsniui. Gerbiamasis kolega, prašom iš eilės, o ten, kur bus pastabų, tada jūs sakysite. Man atrodo, kaip tik šio įstatymo 1, arba bazinio įstatymo 4 straipsniui, ir yra pastabų ir pataisų. Prašom.
A.LOZURAITIS. 1 punktas. Jis susijęs su Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsniu ir jame kalbama būtent apie Konstitucinio Teismo teisėjų rotaciją. Gauta pastabų iš Juridinio skyriaus ir iš kolegos V.Būtėno. Mes neteikiame pataisymų savo projektui, nes tos nuostatos, kurios buvo aptartos mūsų komitete - Valstybės ir teisės komitete, iš esmės yra tokios, kokios išdėstytos kolegos V.Būtėno siūlymuose. Mes manome, kad tuos siūlymus galima priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia V.Būtėnas. Jeigu jūsų pasiūlymai priimti, ar jūs dar norite žodį tarti? Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Jeigu sutinkama priimti, aš nenorėčiau aiškinti.
PIRMININKAS. Aš jūsų abiejų klausiu, gerbiamasis Lozuraiti, gerbiamasis Būtėnai. Čia yra trys pataisos šio įstatymo 1 straipsniui, arba bazinio įstatymo 4 straipsniui. Tai, gerbiamasis Lozuraiti, visas tris pataisas jūs priimate?
A.LOZURAITIS. Taip, visas tris.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju dar vienas nori kalbėti. V.Žiemelis. Prašom. Pranešėjas priima kolegos V.Būtėno pataisas.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo nariai, pranešėjau, man labai gaila, kad vėl LDDP dauguma Seime nereaguoja į teisininkų pastabas ir šiuo atveju nekomentuoja. Juk Juridinio skyriaus pastabose aiškiai parašyta, kad siūlomas 4 straipsnio pataisymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucijoje yra pasakyta, kokiam laikotarpiui skiriami teisėjai, ir nereikia šito aiškinti. Civilinis kodeksas aiškina, kada pasibaigia jų galiojimo laikas. Kodėl būtinai norite parašyti taip, kaip nereikia? Niekaip aš nesuprantu. Teisininkai jus moko, o jūs užsispyrę būtinai darote savo. Niekaip šito nesuprantu.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs prieš, taip, gerbiamasis Žiemeli?
V.ŽIEMELIS. Čia ir kalbos nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Žiemeli, aš noriu pasakyti, kad be tų teisininkų, kuriuos jūs minite, yra dar ir kiti teisininkai, su kuriais tikrai buvo konsultuotasi.
Pranešėjas - ir balsuosime.
A.LOZURAITIS. Aš galiu ilgai komentuoti šitą dalyką...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Lozuraiti, čia dabar ne ta įstatymo svarstymo stadija. Trumpai paaiškinat, ar tikrai parengėte...
A.LOZURAITIS. Vargu ar reikia. Trumpai galiu paaiškinti, kad...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Lozuraiti. Esminis klausimas yra toks: ar iš tikrųjų su teisininkais (aš pridėsiu) - rimtais teisininkais jūs konsultavotės? (Balsai salėje)
A.LOZURAITIS. Taip, su teisininkais konsultuotasi pačiu aukščiausiu lygiu.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Registracija, ir balsuosime. (Balsas salėje) Klausinėti dabar negalima, gerbiamasis Žiemeli, jūs puikiai žinote. Prašom registruotis. Čia ne tas klausimas. 68 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl 1 šio įstatymo straipsnio, arba bazinio įstatymo 4 straipsnio, pataisų taip, kaip yra pagrindiniame tekste, sujungiant kolegos V.Būtėno pasiūlymus. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 1 straipsnis, tas balsuoja už, kas mano, kad ne visai čia gerai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom balsuoti už 1 straipsnį.
33 plius pranešėjas - 34, prieš - 11, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.
Dabar 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo papildymas 5 pirm straipsniu. Čia pataisų nebuvo.
A.LOZURAITIS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Žiemelis dėl papildomo straipsnio.
V.ŽIEMELIS. Čia vėl šis straipsnis yra tiesiogiai susijęs su prieš tai priimtuoju. Kaip aš minėjau, vėl prieštarauja Juridinio skyriaus išvadai. Juridinio skyriaus išvadoje aiškiai pasakyta, kad jeigu bus priimtos šios pataisos, tai gali būti arba prailginamas, arba sutrumpinamas Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimo laikas, o tai prieštarauja Konstitucijai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai: kas gi nustatė vieno ar kito teisininko rimtumą? Yra Juridinis skyrius - oficiali institucija, kuri teikia išvadas Seimui, o kokie gi kiti teisininkai gali jums teikti išvadas? Kiti negali pagal Statutą. Tai ką jūs čia išsigalvojate, pone Lozuraiti! Man gėda jūsų klausyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli, Seimo Pirmininkui žinoma, kas yra rimti, kas ne. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėl 5 straipsnio 2 pastraipos, kurioje nurodyta: “Konstitucinis Teismas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto užtikrinant jam galimybę nepriklausomai ir deramai vykdyti konstitucinės priežiūros funkcijas.” Ką reiškia tokiame rimtame įstatyme žodžiai “nepriklausomai ir deramai”? Tai kada bus priklausomai ir kada bus nederamai? Ar čia tokie žodžiai turėtų būti? Manau, juos reikia išbraukti ir visiškai bus aišku. Nereikės jokių komentarų, kas tai yra “priklausomas” ir “nepriklausomas”, ir kas tai yra “deramas” ir “nederamas”. Vis dėlto čia ne kokios nors pasakos, o rimtas konstitucinis įstatymas. Todėl aš siūlau tuos du žodžius “nepriklausomai” ir “deramai” išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man tikrai nepatogu tamstai aiškinti. Aš galiu V.Žiemeliui papildomai paaiškinti, bet tamstai, kuris tikrai labai stropiai kiekvieną įstatymo projektą skaitote, nepatogu aiškinti, kad tai reikėjo iš anksto raštu pateikti. Argi sunku buvo, gerbiamasis kolega Listavičiau, tai padaryti? O dabar aš negaliu šito teikti. (Balsai salėje) Ne, Statutas to nenumato.
Gerbiamasis Lozuraiti, prašom.
A.LOZURAITIS. Ką reiškia sąvoka “nepriklausomai”, aš manau, mums gerai žinoma, ir ką reiškia “deramai atlikti darbą”, taip pat, manau, čia didesnių diskusijų vargu ar reikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo papildomas 5 pirm straipsnis? Kas už, prašom balsuoti.
31 plius pranešėjas - 32, prieš - 10, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.
3 straipsnis, arba 9 straipsnio papildymas. Čia irgi pastabų nebuvo. Galime priimti ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne? Galime priimti? Priimta.
4 straipsnis, arba 16 straipsnis. Čia buvo esminių pastabų. Gal pirma komiteto vardu kalbės Socialinių reikalų komiteto atstovas kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų komitetas šias pastabas ne vieną kartą yra išsakęs. Yra mūsų pirmininko, gerbiamojo G.Paviržio, teikimas svarstymui, kuriame mes apskritai nepritariame šio 4 straipsnio, arba bazinio 16 straipsnio, taisymui.
Kodėl mes taip kategoriškai šio dalyko siekiame? Tai yra todėl, kad iš esmės 16 straipsnis paprasčiausiai buvo suderintas su mūsų socialiniais įstatymais, pirmiausia su Pensinio draudimo įstatymu. Dabar yra padaryta ekskliuzija, kurią aš cituoju kolegoms: “kuri leistų Konstitucinio Teismo teisėjui gauti 60% darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamą Konstitucinio Teismo teisėjo pensiją”. Tai toks dydis. Ką gi tai galėtų reikšti? Žinant, kad dabar Konstitucinio Teismo pirmininkas gauna 4856, o Konstitucinio Teismo teisėjas - 4416 Lt, tai reikštų, jog pirmininko pensija bus 3000, o eilinio teisėjo - 2649 Lt, arba prilygtų 16 vidutinių pensininkų atlyginimų sumai. Tai pirmiausia mane šokiruoja, kad būtent... Na, aš suprantu teisininkus. Jie patys rašo sau. Ponas Narmontas rašė šitą įstatymą kartu su ponu Lozuraičiu, aš jį suprantu. Bet tai yra Valstybės ir teisės komitetas, todėl turime žiūrėti į bendrą sandarą. Mūsų komitetas mano, kad 16 straipsnis toks, koks jis buvo aname įstatyme ir vadinosi “Konstitucinio Teismo teisėjo socialinis ir buitinis aprūpinimas”, viską buvo deramai suderinęs. Aš manau, galėčiau daug kalbėti, bet priėmimo metu tiesiog prašau, kad jis būtų išbrauktas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat negaliu pritarti šio straipsnio 5 punktui dėl tokių priežasčių. Visų pirma į 25 metų teisinį stažą įskaitytas ir mokslinis pedagoginis stažas. Tokį stažą turi ne tik teisininkai, tačiau kažkodėl kitiems 60% pensija neskiriama. Tada kalbama, kad pensija yra skiriama iš valstybės biudžeto. Taigi mes visai nežiūrime, kaip sakoma, toliau savo nosies, jog mes kalbame ir tuoj priiminėsime įstatymus apie laisvą socialinį draudimą. Kaip tada bus šitie teisininkai išskirti? Į ypatingą kastą? Ir daugiau čia yra minėta.
Arba dar toliau dėl 6 punkto, kad 58 dienos... Vienu žodžiu, už tokį straipsnį, koks jis yra, balsuoti negalima. Aš nepritariu. Kadangi balsuosime už visą straipsnį, jeigu nebalsuojame už dalis, aš nepritariu visam šiam straipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal šis pasiūlymas ir vertas dėmesio, kad būtų dalimis balsuojama, nes, matyt, didžiausias pasipriešinimas yra dėl pensijų klausimo. Dabar galima tik paremti, gerbiamasis Žiemeli, aš labai apgailestauju, kadangi du Seimo nariai jau nepritarė šiai pataisai. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Kodėl jūs manote, kad aš prieštarausiu?
PIRMININKAS. Pažiūrėsime, jeigu apgausite, tai tikrai nekalbėsite.
V.ŽIEMELIS. Kaip teisininkas šiam straipsniui aš neturėčiau prieštarauti žinodamas, kad teisininkų darbas yra vienas iš atsakingiausių. Kiekvienas jų sprendimas turi tam tikrų juridinių pasekmių. Savaime suprantama, tam aš jokiu būdu negalėčiau prieštarauti. Tačiau prieš tai priimtoje pataisoje yra padaryta tikra kvailystė. Aš pacituosiu frazę, kuri palikta praeitame straipsnyje: “teismo nepriklausomumo garantija yra jo statusą atitinkantis atlyginimas”. Ką tai reiškia? Tai absoliučiai nieko nereiškia. Jeigu būtų parašyta, kad teisėjo nepriklausomumo garantija yra tai, kad negali mažėti jo atlyginimas, tada būtų tikra garantija.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš, aišku, jus apgausiu, nes pasisakau prieš šitokias pensijas Konstitucinio Teismo teisėjams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Salamakinai, kolega J.Listavičius pasiūlė, man atrodo, tam tikrą išeitį. Čia yra keli dalykai. Jeigu dėl pensijų nesutariam, tai nesutariam, bet yra atostogų ir kiti dalykai. Tai gal tada ginčykimės dėl vieno aiškaus dalyko? Prašom.
A.SALAMAKINAS. Tada aš nelabai supratau. Jeigu dėl visų, tai aišku, ten yra gerų dalykų įrašyta ir galima jam pritarti. Tačiau dėl pensijų, tai tikrai ne. Diskutuotina dėl atostogų.
PIRMININKAS. Gerai. Aš siūlau dėl kiekvienos dalies atskirai balsuoti, ir taip mes klausimą išspręsime, nes jaučiu, kad iš tikrųjų labiausiai Seimo nariai priešinasi pensijoms, nors kai kurie pritartų. Gerai. Prašom, pranešėjas ir tada...
A.LOZURAITIS. Aš noriu pasakyti keletą pastabų. Mes norime išskirti du dalykus. Mes manome, kad įstatyme reikėtų įtvirtinti būtent pensinį aprūpinimą, kadangi iki šiol to dalyko nebuvo. Tai yra būtinas dalykas. Tačiau koks tas aprūpinimas turi būti - jo dydis - be abejo, tai yra svarstytina. Man labai gaila, kad neteikiami siūlymai - kokio dydžio tai turėtų būti. Čia einama neigimo keliu, kad nereikia ir tiek. Bet įstatyme tuos dalykus reikėtų numatyti ir, jeigu vis dėlto Konstitucinio Teismo teisėjams norime pensijas skirti bendra tvarka, padaryti priklausomus nuo pensijų skirstymo komisijos, tai nėra labai gerai. Šia prasme, aš manau, vis dėlto toks punktas yra reikalingas, bet dydžio klausimas, be abejo, yra svarstytinas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada sutarkime, sakyčiau, draugiškai. Pirmiausia pavadinimas. Ar prieštaraujate pavadinimui, reikia dėl jo balsuoti, ar galime priimti? Prieštarauja. Reikia balsuoti ar galime priimti? (Balsai salėje) Reikia. Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 4 straipsnio, arba bazinio įstatymo 16 straipsnio, pavadinimas? Prašom balsuoti. Kas už pavadinimą? Pavadinimas apie nepriklausomumą.
29 plius pranešėjas - 30, prieš - 7, susilaikė 9. Dėl pavadinimo sutarta.
Dabar antroji dalis. Sakykime, čia daugiau teorinė dalis. Ar galime ją priimti, ar reikalauja kas balsuoti? (Balsai salėje) Irgi reikia balsuoti. Prašom. Taigi kas už tai, kad būtų priimta 4 įstatymo antroji dalis? Primenu, kad pagrindinė, ta labiausiai ginčijama, yra penktoji dalis dėl pensijų. Čia prašom sutelkti dėmesį.
Dabar dėl antrosios dalies. Kas už tai, kad būtų priimta antroji šio įstatymo 4 straipsnio dalis, prašom balsuoti.
27 plius 1 - 28 už, prieš - 7, susilaikė 7. Antroji dalis priimta.
Trečioji dalis, kuri yra tik patikslinta. Ar galim priimti, ar kas nors reikalauja balsuoti? (Balsai salėje) Ne, reikalauja balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta 4 straipsnio trečioji dalis, prašom balsuoti.
28 plius pranešėjas - 29 ir 10 susilaikė. Trečioji dalis priimta.
Ketvirtoji dalis yra techninė - antrąją dalį laikyti trečiąja dalimi. Matyt, čia niekas nesiginčys.
Dabar prašome dėl penktosios dalies. Gal dar kartą vienas - už, vienas - prieš. Prašom. Dėl trečiosios dalies, dėl pensijų. Kolega V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Aš kategoriškai prieštarauju. Tokiu sunkiu tautai laiku kalbėti apie tai, kad kažkam galima skirti pensijas, jau dabar numatyti iki 2100 Lt, nemanau, kad teisėjai yra labiau dirbantys negu kiti. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ne dabar skiriamos šitos pensijos, o po 2000 m. Aiškinkim teisingai, kas numatyta. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Iš dalies galima sutikti su pranešėju, kad Konstitucinio Teismo teisėjų pensijos nepriklausytų nuo kokio nors asmens ar asmenų malonės. Tačiau galima pasielgti taip, kaip buvo pasielgta su aukštais pareigūnais, premjeru ar Seimo Pirmininku, įrašyti į įstatymą, kad atidirbus tą laiką, kaip jūs čia rašote, jis gauna pirmo laipsnio valstybinę pensiją. Šiandien būtų 500 Lt, ir tada jis tikrai nuo nieko nepriklausytų ir įstatyme mes tas pareigybes sutapatintume. Gaila, aš nepateikiau šito raštu. Labai norėčiau, kad kalbėtų Socialinių reikalų komiteto narys J.Beinortas. Ar jis pritartų, ar ne?
PIRMININKAS. Prašau. Pranešėjas turi mintį, ir gal susitarsim.
A.LOZURAITIS. Mes jau kalbėjom, kad pats principas turbūt visiems yra priimtinas. Tačiau tas pensijos dydis, be abejo, yra svarstytinas, ir mes tikėjomės, kad bus pateikta Seimo narių pasiūlymų. Deja, jų nebuvo pateikta. Todėl gal būtų tikslinga šitą straipsnį kol kas praleisti palaukiant, kol bus pateikti tokie pasiūlymai, kad mes paskui galėtume pasirinkti tą dydį susitarimo būdu.
PIRMININKAS. Dėl šito labiausiai ginčijamasi. Tada gal galim sutarti dėl šeštosios dalies, dėl atostogų? O pensijų klausimą sprendžiam atskirai. Prašom. Kas remia šeštąją dalį? Prašom balsuoti. Apie pensijas vėliau, šitą dalį atidedam ir viso straipsnio šiandien nepriiminėsim. Kas remia šeštąją dalį, prašom balsuoti už.
16 plius 1 balsas - 17 už, 13 - prieš ir 10 susilaikė.
Prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Pranešėjas.
A.LOZURAITIS. Aš noriu tik priminti, kad tokias atostogas turi Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Čia laikomasi analogijos.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis.
Salėje - 68 Seimo nariai.
Kartoju balsavimą. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų priimta šeštoji dalis, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, tas balsuoja prieš. (Salėje šurmulys)
24 plius 1 balsas - 25 už, 19 - prieš, 12 susilaikė. Tas pats rezultatas.
Taigi 16 straipsnis atidedamas. Dabar 5 straipsnis, arba 18 dalis. Minutėlę! Kolega J.Beinortas. Prašau.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad mes būtume preciziški. Jeigu mes svarstome 16 straipsnį, bazinio įstatymo 16 straipsnį, ir jame jūs jau vienareikšmiai nutarėte, kad balsuosime dalimis, tai dabar ir fiksuokite, kad 16 straipsnio šeštoji dalis pagal projektą yra išspręsta. Dėl penktosios dalies aš nesuprantu, kodėl jūs atsisakėte balsuoti. Nors ir kolegos A.Salamakino, kolegos V.Mačiulio ir mano... galiausiai šitie klausimai buvo aptarti komitete ir komitetas komiteto raštą gavęs turi reaguoti. Aš siūlyčiau grįžti prie ketvirtosios dalies ir pasakykime galutines mūsų nuostatas dėl pensijų. Aš, dabar kalbėdamas dėl tvarkos, nenoriu kalbėti dėl motyvų, bet jūs suprantate, negalime palikti neaiškioje situacijoje mūsų sprendimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vienas iš Seimo narių pasiūlė kitokį skaičiavimą ir pranešėjas sutiko atidėti dėl labai paprastos priežasties: vis tiek mes viso įstatymo nepriimsime. Gal bus rastas kompromisas.
V.ŽIEMELIS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau priminti, kad šio klausimo svarstymo laikas pasibaigė ir, aišku, iškils dar daugiau neaiškumų jį priimant toliau. Be to, yra pateiktos ir kitos pataisos konstituciniam įstatymui - profesoriaus V.Landsbergio. Aš prašyčiau pabaigti šio klausimo svarstymą.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, tai, kas nustatyta tvarka buvo pateikta, tai yra fiksuota. Tai guli prieš mano akis ir šitą nagrinėsim. Prašom. Kitiems straipsniams pastabų nėra, išskyrus paskutinįjį. Todėl aš labai prašyčiau visiems pritarti ir tada mums bus mažiau darbo.
5 straipsnis, arba 18. Pastabų nebuvo. Ar reikalauja kas nors balsuoti? (Balsai salėje) Minutėlę! Prašau. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Aš norėčiau dar kartą paremti poną J.Beinortą. 16 straipsnio 6 punktas yra ne atidėtas, bet atmestas. Ir turi būti...
PIRMININKAS. Taip. Taip. Nepriimtas. Prašau dėl 5, arba 18. Pastabų nebuvo. Ar galim priimti? Priimta.
6, arba 21. Pastabų irgi nebuvo. Priimta.
7, arba 22. Nedidelis patikslinimas. Pastabų nebuvo. Ar galim priimti? Priimta.
8, arba 23. Be pastabų. Priimta.
9, arba 26. Priimta.
10, arba 32. Pastabų nėra. Priimta.
11, arba 34. Pastabų nėra. Priimta.
12, arba 44. Be pastabų. Priimta.
13, arba 50. Priimta.
14, arba 52. Irgi patikslinimas. Priimta.
15, arba 58. Priimta.
16, arba 61. Priimta.
17, arba 67. Priimta.
18, arba 69. Papildymas. Priimta.
Ir 19, arba 84. Yra kolegos V.Būtėno patikslinimas. Ar pranešėjas jį priima?
A.LOZURAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Su tuo patikslinimu 19 galim priimti? Priimta.
20, arba 85. (Balsai salėje) Tada sustojam. Jeigu yra pastabų, sustojam.
Ir 21, arba 87. Pastabų nėra? Priimta.
Gerbiamieji kolegos, tada konstatuoju situaciją, susiklosčiusią Seime pastraipsniui priimant šį projektą. Yra nebalsuota dėl šio įstatymo 4 straipsnio, arba 16 straipsnio, vienos dalies. Ir vienai šio projekto daliai, t.y. 4 straipsnio šeštajai daliai, Seimo posėdyje nepritarta. Taip pat nebalsuota dėl šio įstatymo 20 straipsnio, arba 85 straipsnio, kitokio išdėstymo. Šitai darysim vėliau, kai pavyks rasti kokį nors sutarimą arba bus aiškios alternatyvos. Jeigu jų nebus, balsuosim dėl to, kaip yra. Čia Seimo valia atitinkamai spręsti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, ačiū, gerbiamieji kolegos.
Civilinės aviacijos įstatymo projektas Nr.1730 (priėmimas) (96.05.02)
8sesija26p svarstyti klausimai
Dabar yra 1-2 darbotvarkės punktas - Civilinės aviacijos įstatymo projektas. Projekto Nr.1730. Pranešėjas ministerijos sekretorius A.Šakalys. Kviečiu į tribūną. Kviečiu E.Bičkauską toliau vadovauti posėdžiui. (Balsai salėje) Prašau. Minutėlę! Iš tiesų kolega V.Žiemelis prašė replikos. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Kadangi ponas Pirmininkas Č.Juršėnas paminėjo mano pavardę ir kol jis dar neišėjo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, primenu ir Aukščiausiosios Tarybos reglamentą, ir Statutą. Asmeniniu klausimu posėdžio pabaigoje.
V.ŽIEMELIS. Ne asmeniniu.
PIRMININKAS. Na, tai pavardės paminėjimas ir yra asmeninis.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Prašau. V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Pone Juršėnai, aš sakau repliką. Nesvarbu, kad jūs mano pavardę paminėjot, bet aš sakau repliką. Repliką sakau todėl, kad jūs suskirstėte teisininkus į rimtus ir nerimtus. Tai nejaugi Juridinio skyriaus teisininkai yra nerimti? Aš prašyčiau jūsų skaitytis su žodžiais. Teisininkai yra visi rimti, jeigu kitaip nenustatė teismas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas Č.Juršėnas su jūsų replika sutinka. Prašau, sekretoriau, referuokite.
A.ŠAKALYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo projektas, kuris pateiktas jūsų svarstymui, iš tikrųjų yra labai atidžiai nagrinėtas Nacionalinio saugumo komitete. Mes komiteto nariams labai dėkingi už tas labai vertingas esmines pastabas, kurios padėjo pagerinti šį projektą. Taip pat jis buvo svarstytas ir jam pritarta Ekonomikos komitete ir kituose komitetuose. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas yra parengtas remiantis tarptautinėmis konvencijomis. Pirmiausia Čikagos ir kitomis septyniomis, prie kurių Lietuva yra prisijungusi. Taip pat buvo įvertinta Suomijos, Švedijos, Turkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Estijos, Latvijos patirtis rengiant Civilinės aviacijos įstatymą. Įvertino Švedijos, Vokietijos ekspertai, taip pat...
PIRMININKAS. Sekretoriau, aš labai atsiprašau.
A.ŠAKALYS. Aš manau, kad jis šiuo metu yra gana šiuolaikinis įstatymas. Todėl prašytume jį priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis sekretoriau, pasilikite tribūnoje, nes pradėsime priėmimo procedūrą. Pasakykite, ar atsižvelgta į tas pastabas, kurios buvo ankstesniems projektams?
A.ŠAKALYS. Į pastabas yra atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta ir į Juridinio skyriaus pastabas. Galbūt tik dėl 2 punkto. Iš karto prisipažinsiu, kad mes turėtume parengti dar įstatymo projektą dėl įgyvendinimo, nes įstatyme yra minimi kai kurie dokumentai, bet jie dar nėra iki galo parengti. O į visas kitas pastabas yra atsižvelgta. O su kai kuo mes nesutinkame. Pavyzdžiui, yra siūloma aerouosto sąvoka. Vis dėlto dabar yra išleistas aviacinių terminų žodynas, ir ten įteisinta oro uosto sąvoka. Daugiau visa kita, kas buvo pateikta Juridinio skyriaus, galima sakyti, mes suderinom.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada pradedam priėmimą. Gerbiamieji kolegos, jeigu teisingai mus informavo ministerijos sekretorius ponas A.Šakalys, į jūsų pastabas atsižvelgta. Jeigu nebūtų pretenzijų, ar mes galėtume priiminėti skirsniais? Jeigu prie kurio nors skirsnio reikės sustoti, tada mes sustosime atskirai. Taigi ar dėl įstatymo pavadinimo turi kas nors pretenzijų? Gerbiamieji, aš matau, užsirašė ponas S.Malkevičius, J.Listavičius ir ponas A.Bendinskas. Aš vis dėlto sakysiu ir pavadinimą, ir po to - skirsnius... Aš jus stebiu ir tada sustosime prie to skirsnio, dėl kurio jūs turite kokių nors pastabų. Gerai? Tada aš dar kartą išbrauksiu pavardes.
Ar galime priimti įstatymo pavadinimą bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar dėl 1 skirsnio turi kas nors pastabų? Taip. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad būtų patikslintas skirsnio pavadinimas. Ne “bendrieji nuostatai”, bet “bendrosios nuostatos”. Taip mes darėm dešimtis kartų, man atrodo, kad ir čia taip reikėtų. Kadangi “nuostatai” jau yra aiškus dokumentas, o “nuostatos”, tai būtent čia ir yra tos “bendrosios nuostatos”. Ačiū.
PIRMININKAS. Pone Listavičiau, ar galėtumėt sutikti, juk kalbininkai toliau šį įstatymą vis tiek redaguos. Gal galima sutikti, jeigu kalbininkai atsižvelgs į jūsų pastabą ir jeigu manys, kad taip reikia, taip ir padarys. Ponas A.Bendinskas dėl pavadinimo ar dėl viso skirsnio? Taip, Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš noriu pabrėžti, kad šitas įstatymas keletą kartų labai rimtai, dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms, svarstytas klausimas. Visas įstatymas išnagrinėtas labai detaliai ir jo dabartinei redakcijai Nacionalinio saugumo komitetas neturi jokių pastabų. Todėl aš manyčiau, kad ir šitą skirsnį, ir kitus mes galim priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galim priimti 1 skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galim priimti 2 skirsnį bendru sutarimu? Ne. Seimo narys ponas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau suabejoti dėl orlaivio sąvokos arba, kitaip tariant, kad šitas įstatymas susijęs tik su tokiais skraidymo aparatais, kurie laikosi atmosferoje dėl jo sąveikos su oru. Kadangi dabar jau faktiškai pradeda dominuoti reaktyviniai varikliai, tai reaktyviniam varikliui oras nėra būtina sąlyga.
PIRMININKAS. Aš drįsčiau suabejoti, bet gal ponas A.Šakalys paaiškins.
A.ŠAKALYS. Iš tikrųjų mes šitą sąvoką, taip pat ir pagrindines kitas sąvokas vartojame tas pačias, kokios yra IKAO terminijoje. Todėl manome, kad bet kokiu atveju, juk kol kas į Mėnulį dar neskraidome... Matyt, lėktuvas pakildamas, kad ir būdamas reaktyvinis, bet sąveiką su oru turi. O iš tikrųjų mes vartojame tas pagrindines sąvokas, kurios IKAO jau patvirtintos.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Ar atsižvelgdami į paaiškinimą galim priimti 2 skirsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Ar galim priimti 3 skirsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar galim priimti 4 skirsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar galim 5 skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar galim priimti 6 skirsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar galim priimti 7 skirsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar galim 8 skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar galim 9 skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar galim 10 skirsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Ar bus norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymo projektas skirtas reguliuoti civilinės aviacijos valdymą, oro erdvės, transporto priemonių, aerodromų, kitų renginių naudojimą civilinėje aviacijoje, vežimo oru, paieškos, gelbėjimo, turtinės atsakomybės bei draudimo santykius. Įstatymo projekte pateiktos civilinės aviacijos bendrosios nuostatos orlaivių, civilinių aerodromų ir oro uostų, civilinės aviacijos specialistų, oro kelių ir skrydžio vykdymo tvarkos, civilinės aviacijos saugumo, paieškos ir gelbėjimo darbų, aviacinių įvykių tyrimo, oro susisiekimo ir specialių aviacinių darbų žyminio mokesčio ir rinkliavos, atsakomybės ir draudimo norminės nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymas reikalingas. Jo nuostatos leis geriau tvarkyti civilinės aviacijos reikalus, stiprinti atsakomybės už padarytą žalą keleiviams, bagažui, kroviniams ir tretiesiems asmenims reikalavimus. Pritariu šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš už šito Civilinės aviacijos įstatymo priėmimą, nes, dar kartą kartoju, jis parengtas labai rimtai, atsižvelgta ir į pasaulinius reikalavimus, atsižvelgta ir į mūsų, Lietuvos, galimybes. Todėl, kartoju dar kartą, jis parengtas labai rimtai, reikia jį priimti. Tada įvesime tvarką, ir žmonės dirbs pagal šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad šis įstatymas iš tiesų reikalingas jau šiandien reglamentuoti oro transportą. Noriu pasakyti, kad komitete buvo vieningai pritarta šiam įstatymui. Buvo pastabų, kurios įvertintos. Siūlyčiau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Yra keletas šito įstatymo variantų. Tai rodo, kad dirbta rimtai. Kaip antitezę šitiems keliems variantams norėčiau priminti tai, apie tai mes kalbėsime po to, Alkoholio kontrolės įstatymas, kuris buvo priiminėjamas. Iš jo buvo viskas “išplaunama”, išmėtoma, o būtent šitas įstatymas buvo tobulinamas ir gerinamas. Todėl už tą kruopštumą, už tą dėmesį reikėtų jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis.
55 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Už - 52. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 52 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam Seimo nariui, nesusilaikius nė vienam Seimo nariui Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymas priimtas.
Savaitės darbotvarkė (96.05.02)
8sesija26p svarstyti klausimai
Mes sutaupėme šiek tiek laiko, siūlau patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, jums yra pateiktas šeštasis kitos savaitės darbotvarkės projektas. Ypatingi momentai yra du: siūloma rezerve turėti trečiadienį, nes mūsų patyrimas priimant Visuomenės informavimo įstatymo projektą pastraipsniui yra toks sudėtingas, švelniai tariant, ir aš bijau, kad antradienį mums numatomo dviejų valandų laiko gali neužtekti. Gali ir užtekti, bet gali neužtekti. Todėl šiandien Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad jeigu mums neužteks laiko, tada darysime papildomą posėdį trečiadienį, t.y. gegužės 8 d., nuo 11 val. Tai pirmas momentas, į kurį atkreipiu dėmesį. Antras momentas - Tėvynės sąjungos Konservatorių frakcijos darbotvarkė. Čia turiu padaryti pauzę ir eilinį kartą su liūdesiu konstatuoti, kad tos darbotvarkės kol kas nėra. Atrodo, visi turi siūlymų, visi konstruktyviai dirba, Seimo dauguma pritarė demokratiškam Seimo statuto variantui, bet ta demokratija ne visi nori tinkamai naudotis. Bet tikiuosi, kad dar bus pateikta ta darbotvarkė. Matyt, klausimų turima, ne tik švenčiama. Štai tokia darbotvarkė. Seniūnų sueiga pritarė. Kviečiu Seimo narius aprobuoti darbotvarkę. Į Vyriausybės pusvalandžius siūloma kviesti premjerą ir energetikos ministrą.
PIRMININKAS. Nežiūrint į tai, kad jūs taip optimistiškai apibūdinote darbotvarkę, jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. Seimo narys ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, sakykite, dėl ko yra rašomi, sakykim, dėl į darbotvarkę kai kurių klausimų įtraukimo komitetų raštai, tarp jų ir Ekonomikos komitetas yra jūsų paprašęs, kad būtų įtraukti kai kurie klausimai. Gaila, kad aš dabar nepasiėmęs kopijos, bet ji yra įteikta jums, Pirmininkui, ir sekretoriatui. Tai viena. Antra. Aš norėčiau dėl 11 klausimo. Man atrodo, aš dabar bijau sumeluoti, kad Seime šis klausimas buvo atmestas.
Č.JURŠĖNAS. Ne.
V.V.ZIMNICKAS. Komitete tai tikrai.
Č.JURŠĖNAS. Tada Seimas po to ir spręs. Dėl kitų jūsų prašymų - tai jie yra išdėstyti visose darbotvarkėse, kurios preliminariai yra surašytos. Neįmanoma visų jūsų siūlymų (jų labai daug) surašyti į vienos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti, ar negalima būtų 16 klausimo (projekto Nr.229) perkelti į dar kitą savaitę?
Č.JURŠĖNAS. Mielai. Juo labiau kad A.Endriukaitis tam pritars.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau, kad įrašytumėte Patentų įstatymo pataisos pateikimą, kurį aš teikiu. Šis dalykas reikalingas jau todėl, kad yra svarstomas ir jau priėjęs iki priėmimo Licencijų ir technologijų pardavimo įstatymas, kuris neturėtų aplenkti būtent šitos pataisos.
Č.JURŠĖNAS. Kurią nors kitą savaitę, nes ši yra pakankamai įtempta, o Licencijų pardavimo įstatymo priėmimas kol kas nenumatytas. Neaplenksime, kaip jūs pageidaujate. Patentų įstatymo pataisa, taip?
S.MALKEVIČIUS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Vieną iš artimiausių savaičių.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis Pirmininke, ar nebūtų galima įtraukti tikrai nesudėtingo klausimo, kurio Nr.2297, - dėl Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio - svarstymo? Jis labai svarbus ir reikalingas. Ten daug diskusijų nebus. Nors į ketvirtadienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad jis yra įrašytas dar į kitos savaitės, nes aš neturėjau garantijos, ar jūsų komitetas laiku apsvarstys.
V.SAULIS. Mes suspėsime.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Turi būti trys dienos. Kaip jūs suspėsite? Nebent penktadienį nagrinėsite. Bet juk jūs, matyt, tik kitą pirmadienį žadate tai daryti. Tai ir skaičiuokite. Nelabai išeina.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, ar jūs galite užtikrinti, patikinti, kad tikrai dar kitą savaitę į darbotvarkę bus įtrauktas Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimų svarstymas?
Č.JURŠĖNAS. Aš pasakiau, kad jūs turite vieną variantą, garantuotą variantą, - tai Tėvynės sąjungos Konservatorių frakcijos darbotvarkę, o kitas variantas - vieną artimiausių savaičių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Labai gerai ponas R.Markauskas pasielgė. Jis gal pergalvos tą problemą. Aš jau norėjau šitos savaitės darbotvarkės programą pavadinti “alkoholizacijos savaitės programa”. Jeigu šitą dalyką atsiima, tai šiek tiek geriau. Galiu ir susilaikyti dėl šitos programos.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, 5 punktą, man atrodo, mes šiandien sugebėsime priimti arba atmesti.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu tikrai priimsime, išbrauksime.
J.LISTAVIČIUS. Ir dar. Jau kelintą kartą aš nematau Lietuvos genocido ir rezistencijos... ataskaitos.
Č.JURŠĖNAS. Yra numatyta dar kitą savaitę. Jūs nematėte visų savaičių, o Seimo seniūnų sueigos nariai matė, ir jie žino, kad po šitos savaitės, kitą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, 16 klausimas - Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, pranešėjas - R.Markauskas; 17 - Alkoholio kontrolės pakeitimas, pranešėjas - K.Klimašauskas; 18 - Alkoholio kontrolės pakeitimas, pranešėjas - V.Putvinskis. Nežinau, gal per savaitę dar atsiras. Ar negalima jų visų “susodinti” į vieną vietą, kad būtų vienas pranešėjas ir visi pakeitimai būtų kaip vienas klausimas? Nes iš tiesų visos savaitės darbotvarkė bus vien Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai. Kaip bežiūrėsi, tai mums garbės nedaro.
Č.JURŠĖNAS. Aš iš dalies sutinku. Priėmimui galbūt bus galima pateikti kartu, o čia, kaip matote, yra skirtingos ministerijos, skirtingos žinybos, ir, matyt, skirtingi interesai. Priėmimui galima būtų pateikti kaip vieną įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Ne. Ačiū. Pirmininkas savo pažadą ištesėjo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš, vis dėlto pratęsdamas tą alkoholizacijos temą, noriu paprašyti jūsų: galbūt mes susilaikykime nuo šito Alkoholio kontrolės įstatymo revizijos, kol Vyriausybė nėra mums pateikusi ir nėra Lietuvoje suformuota Alkoholio ir tabako kontrolės taryba. Ji turėtų būti iš specialistų, ji turėtų matyti šituos dalykus plačiau ir ekonomine, ir socialine, ir sveikatos prasme. Užuot šitą darę, užuot svarstę 16, 17, 18 straipsnius, geriau grįžkime prie Sveikatos draudimo ir prie kitų labai svarbių sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų, kurių liko vieno ar kelių punktų priėmimas, nes pasiruošimui iki metų galo reikia labai daug laiko visoms institucijoms. O šitie, vadinkim, lobistiniai taisymai, nesvarbu, iš kokios ministerijos ateitų, aš laikau nesąžiningais, kol neįvykdytas įstatymas, kurį pasirašė Prezidentas.
Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, kiek aš žinau, šiuos projektus, išskyrus kolegos R.Markausko, teikia pati Vyriausybė. Vadinasi, ji žino, ką daro. Dėl Sveikatos draudimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų. Jie yra numatyti artimiausiomis savaitėmis. Jau priėmimas. Tai tikrai yra numatyta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal man reikėjo paklausti sueigoje, bet aš neapsižiūrėjau, kad 3 klausimo pranešėjas - A.Križinauskas. Gal čia koks nors kitas įstatymas? Turėtų būti J.Jurginis. Mes dirbame su juo.
Č.JURŠĖNAS. Patikslinsime.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, Tėvynės sąjungos Konservatorių frakcijos darbotvarkė turėjo būti šią savaitę. Dabar nukeliama į kitą savaitę. Aš suprantu, kad ši frakcija neturi ko pateikti, konstruktyvių siūlymų. Tačiau taip, nukeliant į kitą savaitę, yra pažeidžiamos kitų opozicinių frakcijų teisės, nes ateis laikas ir kažkuri iš frakcijų nebegaus pateikti savo darbotvarkės, kadangi Statute numatoma kas trečio ketvirtadienio vakariniame posėdyje. Ar nereikėtų susirinkti Seimo valdybai ir pasiūlyti vietoje Tėvynės sąjungos Konservatorių frakcijos kitai frakcijai suformuoti kito ketvirtadienio darbotvarkę? Toms frakcijoms, kurios dirba rimtai: Krikščionims demokratams, Laisvės frakcijai, Socialdemokratų ar Demokratų frakcijai, o ne tiems, kurie tik švenčia savo gimtadienius?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, Seimo valdyboje tikrai galime nagrinėti, bet aptariamas dalykas Seimo seniūnų sueigoje buvo svarstytas ir aprobuotas. Jeigu bus grėsmė, kad nukentės kurios nors frakcijos, yra išeitis: aš siūlysiu pratęsti Seimo sesiją, kad visi galėtų pasireikšti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar po Pirmininko paaiškinimų galime pritarti savaitės darbotvarkei bendru sutarimu?
Č.JURŠĖNAS. Išbraukiant 16 punktą, t.y. atidedant jį iki kitos savaitės. Prašė autorius. Ne, 17, 18 Seimo seniūnų...
PIRMININKAS. Pone Kunčinai, autoriai prašė atidėti šio punkto svarstymą.
A.KUNČINAS. Ar aš galiu pasakyti savo nuomonę?
PIRMININKAS. Pasakykite savo nuomonę, tik aš bijau, kad ji nieko nepakeis.
A.KUNČINAS. Aš noriu atsižvelgti į kolegos A.Salamakino pasiūlymą. Manau, kad kolegos R.Markausko projekto yra svarstymo stadija. Mes galime puikiausiai svarstyti be jo. Bus labai nelogiška, jei du to įstatymo pakeitimo projektus svarstysime, o trečio nesvarstysime. Po to vėl savaitę lauksime, kol kolega R.Markauskas pasivys. Aš manyčiau, kad mes tai turime daryti kartu. Taip daug paprasčiau. (Triukšmas salėje)
Č.JURŠĖNAS. Jeigu gerbiamasis R.Markauskas atsiims savo siūlymą. Atsiima? Prašom. Bet dabar protestuos A.Endriukaitis ir J.Beinortas.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Č.JURŠĖNAS. Mano pozicija, gerbiamieji kolegos, išdėstyta seniai: negerkim ir kitiems nesiūlykime. Nereikės jokių įstatymų. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta savaitės darbotvarkei? Prašom balsuoti. Kas už - už, prieš - prieš arba susilaikė.
Už - 30, prieš - 6, susilaikė 7. Darbotvarkei pritarta. Ačiū, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
8sesija26p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes vis tiek lenkiame grafiką. Siūlau rezervinį klausimą. Pranešėjai galbūt yra, bet galbūt kiti Seimo nariai, numatę kalbėti kai kuriais klausimais, todėl siūlau išnagrinėti rezervinio klausimo - Lietuvos Respublikos valstybinio turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.2067(4). Pateikimas. Pranešėjas - Seimo narys ponas A.Sadkauskas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turto klausimai mūsų darbotvarkėje yra nuolatos. Šiuo metu, kaip žinote, vyksta dalies valstybinio turto perdavimas savivaldybėms. Jis vyksta, sakyčiau, labai sunkiai, vangiai dėl tam tikrų priežasčių. Pagrindinės priežastys. Viena. Iki dabar mes neturime pagrindinio konstitucinio įstatymo dėl turto naudojimo ir disponavimo tvarkos, kurį, galiu informuoti Seimo narius, mes jau baigiame rengti. Komitetas pasitelkęs 6 ministerijas. Turbūt kitą ar dar kitą savaitę, jeigu įtrauks į darbotvarkę, mes jį pateiksime. Jis yra labai ilgas, labai daug straipsnių ir, matyt, ilgai teks jį priiminėti. Antroji priežastis ta, kad vykdomoji valdžia, sakykim, buvusi Vyriausybė nevykdė ir nesilaikė terminų, numatytų mūsų įstatymuose. Trečia priežastis, dėl kurios mes šiandien priversti keisti, sakyčiau, objektyvi - pinigų stoka. Pinigų stoka atlikti inventorizacijas ir kitus darbus. Mes čia irgi keičiame tam tikras nuostatas. Išdalyta, jūs turite. Keičiant 3 straipsnį, mes norime išvengti nesutarimų tarp valstybinių institucijų. Šiuo metu daugiausia užėmę teismai, teisminės institucijos ir savivaldybės. Taip pat šitame straipsnyje mes norime išvengti to, kad Vyriausybė nedalytų patalpų savivaldybių pastatuose. Įtraukime tam tikras nuostatas, kad savivaldybės pastatuose, jeigu išsikelia viena ar kita valstybinė institucija, tos patalpos turi likti savivaldybei, kad savivaldybė disponuotų tomis patalpomis, kad to negalėtų daryti Vyriausybė.
Tai tiek, gerbiamieji Seimo nariai. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas V.Buinevičius, bet aš jo nematau. Palaukite, pone Sadkauskai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 1 straipsnio pirmajame punkte nurodyta: “turtas savivaldybių nuosavybėn turi būti perduotas iki 1996 m. spalio 1 d. pagal perdavimo-priėmimo aktus, neatliekant nekilnojamojo turto objektų techninės inventorizacijos”. Aš noriu paklausti, kodėl numatoma nesilaikyti turto perdavimo operacijų nuoseklumo? Kur bus galima rasti galus, kai kils neaiškumų? Ačiū.
A.SADKAUSKAS. 1 straipsnio antroji dalis, jūs turite omenyje?
J.LISTAVIČIUS. Pirmoji.
A.SADKAUSKAS. Pirmoji. Aš aiškiai sakau: kadangi terminai praleisti, tai mes juos pratęsėme. Jeigu ir toliau vykdomoji valdžia nevykdys, tai ir dar reikės pratęsti. Aš jau šitą minėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man būtų įdomu, kaip jūs galėtumėte paaiškinti. Ar valstybinis turtas, perduodamas į savivaldybes, ir nustoja būti valstybiniu? Aš klausiu todėl, kad Konstitucijos 53 straipsnyje parašyta taip: “Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.” Vadinasi, Konstitucija numato tik valstybinėse gydymo įstaigose nemokamą medicinos pagalbą. Išeitų, jeigu valstybinė gydymo įstaiga perduodama savivaldybėms, gydymas pasidaro mokamas. Ar iš tikrųjų taip?
A.SADKAUSKAS. Na, aš labai blogai suprantu, šiandien nelabai rami salė. Bet kiek supratau, tai galiu atsakyti. Turtas yra visas valstybinis. Ir jis tiktai atskirais įstatymais yra perduodamas, sakykim, šuo metu savivaldybėms. Bet kai mes jums pateiksime konstitucinį įstatymą, apie kurį kalbėjau, - pagrindinį įstatymą, tuomet ten viskas bus, visi terminai ten išaiškinti: kas yra tas, kas yra tas ir kas yra anas. Greitai jūs jį gausite. Man atrodo, kad netgi ir šiandien jis bus išdalytas. Ten bus viskas aiškiai parašyta. Bet visas turtas yra valstybinis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs labai... (Triukšmas salėje)
A.SADKAUSKAS. ... apie kurį mes dabar kalbam.
A.BENDINSKAS. Jūs labai teisingai pabrėžėte, kad visas turtas yra, žinoma, valstybinis, ir valstybė juo per savo išrinktus atstovus disponuoja. Tai čia aišku. Aš norėčiau štai ko paklausti. Ar šitas įstatymas buvo vykdomas bent iš dalies arba visiškai štai iki dabar, kad čia prireikė įvairiausių?.. Nes tų įstatymų yra pakankamai. Jeigu tik terminą pratęstume, tai būtų mažoka. Bet aš norėčiau sužinoti kitką. Ar jis buvo vykdomas nuosekliai ir principingai?
A.SADKAUSKAS. Taip, buvo vykdomas, bet sunkiai. Dar pakartosiu. Vykdant šį įstatymą atsirado tam tikrų kliūčių. Tai čia, man atrodo, elementaru, juo labiau kad nebuvo pagrindinio įstatymo. O šiaip jis yra vykdomas ir turtas yra perduodamas. Todėl ir iškyla klausimų. Jeigu jis būtų nevykdomas, tai mes čia neturėtume ko ir taisyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, labai negerai, kad jūs iš rezervinio iššokote į priekį ir aš neturiu jūsų pateikiamo projekto po ranka. Bet iš bendro išsilavinimo aš noriu paklausti. Tai dabar, kai mes norime sureguliuoti valstybinio turto, paimamo iš savivaldybių, kuriuo jos disponavo anksčiau, pavyzdžiui, atidavimo teismams ir kitus dalykus, ar mes nepaliesime tos dalies turto, kuris buvo faktiškai atiduotas partijoms? Pirmiausia Demokratinės darbo partijos būstinėms, esančioms savivaldybių patalpose. Ar mes grįšime su šita jūsų pataisa prie ano dalyko, ar ne?
A.SADKAUSKAS. Aš tai nematau reikalo sugrįžti, kadangi aš jau matau ir aną pagrindinį įstatymą. Tai viena. Antra. Aš negalvoju, kad LDDP daugiausia paėmė patalpų. Kiek žinau, šiuo metu kita partija daugiau turi. O jeigu reikės, gerbiamasis Seimo nary Beinortai, ir jūs matysite, kad yra blogai, gal pasiūlysite ką nors pakeisti. Mes tikrai tam neprieštarausime.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Sadkauskui. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti įstatymo pateikimui? (Balsai salėje) Bendru sutarimu negalim?
Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau pone Sadkauskai. Į pono J.Beinorto klausimą jūs vis dėlto neatsakėte arba jūs paprasčiausiai nesupratote klausimo. Ponas J.Beinortas klausė apie tas patalpas, kurios yra savivaldybės pastatuose (įvardyčiau taip) ir paskirtos LDDP. Ar pagal šį įstatymą spręs savivaldybė kaip savo turto, nuosavybės, ar liks kaip Vyriausybės nutarimu priskirtos LDDP patalpos, kurias galės privatizuoti, t.y. “ištraukti” iš bendro pastato struktūros dalį kabinetų? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Darau išimtį ir leidžiu atsakyti ponui A.Sadkauskui.
A.SADKAUSKAS. Kadangi V.Bogušis ir aš viename komitete, tai greičiau vienas kitą suprantame. Aš minėjau, kad būtent tam ir darome pataisas, kad Vyriausybė negalėtų šito daryti. Štai šitos pataisos tai atspindi. Ten, kur Vyriausybė, sakykim, savivaldybės patalpose jau paskyrė, na, man atrodo, Vyriausybė turėtų peržiūrėti, pasižiūrėti, kadangi ten ne tiek daug ir yra. Aš žinau tik vieną tokią patalpą. Būtent tai ir daroma.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galima pritarti pateikimui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pagrindinis komitetas, matyt, Savivaldybių komitetas. Taip, pone Sadkauskai?
A.SADKAUSKAS. Taip, gerbiamasis pirmininke. Mes svarstysime trečiadienį. Posėdžio pradžia 11 val. Kaip minėjau, ten bus dar dėl Vyriausybės atstovo ir būtent šį irgi svarstysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir įstatymo svarstymas Seime turbūt gegužės viduryje arba gegužės mėnesio antrojoje pusėje. Ačiū.
8sesija26p svarstyti klausimai
Mes lenkiame grafiką. Aš siūlau toliau priiminėti 1-3 klausimą - Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros įstatymo projektą Nr.909(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną poną J.Šimkūną. Kol ateis ponas J.Šimkūnas, noriu dar kartą pakartoti Baltijos Asamblėjos delegacijos nariams, jog 14 val. mano kabinete trumpas Baltijos Asamblėjos delegacijos posėdis, kuriame bus išdalyti visi parengti dokumentų rinkiniai.
Prašau, pone Šimkūnai. Informuokite apie situaciją dabar.
J.ŠIMKŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Seimui teikiamas priimti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros įstatymo projektas. Šis įstatymo projektas buvo svarstomas Ekonomikos komitete, buvo sudaryta Seimo narių grupė, kurioje dalyvavo ponas K.Kubertavičius, ponas K.Uoka, ponas V.Šumakaris. Taip pat šitas įstatymo projektas buvo svarstytas ir Seime. Dabar šis projektas teikiamas priėmimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau, jog yra ir dėl šio projekto pono K.Dirgėlos pataisos, taip pat yra ir komiteto pasiūlymas. Ar į juos nebuvo atsižvelgta, ar jie atmesti?
J.ŠIMKŪNAS. Dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo. Ekonomikos komiteto visos pastabos ir pasiūlymai šitam pateiktam ketvirtajam projektui buvo įvertinti. Dėl Seimo nario K.Dirgėlos pasiūlymų. Šiems pasiūlymams rengėjų grupė, kuri rengė, irgi pritarė. Tik aš noriu informuoti dėl vieno straipsnio, dėl 5 straipsnio šeštosios dalies. Energetikos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija, Atominės saugos inspekcija ir kitos siūlytų vis dėlto palikti taip, kaip yra projekto redakcijoje.
PIRMININKAS. Taip. Pone Šimkūnai, komitetas siūlė visur vietoj žodžių “valstybės įgaliota” įrašyti žodžius “Vyriausybės įgaliota”. Jūs priėmėte šį pasiūlymą?
J.ŠIMKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada priiminėsime atskirai pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo pavadinimui? Aš sustosiu, pone Listavičiau ir visi kiti, prie kiekvieno straipsnio. Galime pritarti pavadinimui? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ne.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnio pavadinimas “Įstatymo tikslas” nelabai gerai skamba ir jis nieko nepasako. Todėl geriau būtų “Įstatymo paskirtis”. Tą mes taip pat daugelyje įstatymų darėme. Aš siūlyčiau vis dėlto pakeisti pavadinimą: vietoj “Įstatymo tikslas” - “Įstatymo paskirtis”. Ačiū. Ir pats straipsnio turinys teisingiau į tai atsako. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar priimsite šį pasiūlymą?
J.ŠIMKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Ar su šiuo pataisymu galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui?
Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš teikiu pataisą 2 straipsnio vienai iš sąvokų: “valstybinė įrenginių priežiūra”.
PIRMININKAS. Prašau argumentuoti.
K.DIRGĖLA. Noriu pasakyti, kad siūloma pagal pataisą išbraukti žodžius “įrenginių savininkų vykdomos priežiūros kontrolė”, kadangi priežiūra ir kontrolė nėra tapatūs dalykai. Ir toliau įstatymo tekste mes matome, kad yra suteikiami atskiri įgaliojimai kontrolei.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas tuo pačiu klausimu?
J.BEINORTAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
J.BEINORTAS. Kolegos, kad visiems būtų aišku, aš noriu pasakyti, jog per visą šitą įstatymą, tiksliau ne per visą, bet per kelis straipsnius eina tam tikras nesusipratimas. O nesusipratimas yra tas, kad žinyba - techninės priežiūros tarnyba, kuri yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ignoruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiginius ir nuostatą, ir poziciją. Kitaip sakant, ir šitas straipsnis išplaukia iš to, ką pasakė kolega K.Dirgėla: “ir įrenginių savininkų vykdomos priežiūros kontrolė”. Vadinasi, vykdomos priežiūros kontrolė kol kas pas mus yra atiduota darbo inspekcijos institucijai. Ir šitas įstatymas, kuris numato įrenginių priežiūrą, jau pačios kontrolės neturėtų numatyti. Jeigu pranešėjas nepriima, tai aš kategoriškai prašau komiteto vardu, kad būtų atsižvelgta į Vyriausybės nuomonę.
PIRMININKAS. Pone Šimkūnai, prašom.
J.ŠIMKŪNAS. Taip, aš šitą jūsų pasiūlymą priimu ir sutinku išbraukti.
PIRMININKAS. Vadinasi, iš 2 straipsnio sąvokos “valstybinių įrenginių priežiūra” apibrėžimo išbraukiami žodžiai “ir įrenginių savininkų vykdomos priežiūros kontrolė”.
J.ŠIMKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu, priėmus šią pataisą? Ačiū. Priimta. Dėl 3 straipsnio. 3 straipsnis yra kitaip suformuluotas komiteto.
J.ŠIMKŪNAS. Taip, čia suformuluotas pagal komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Pagal komiteto pasiūlymą?
J.ŠIMKŪNAS. Taip. Mes pritarėme.
PIRMININKAS. Ponas J.Beinortas. Prašau.
J.BEINORTAS. Mielieji kolegos, aš nesiginčyčiau dėl šito straipsnio. Bet matote, kai ankstesniame dokumente buvo pridėtas sąrašas, jis galėjo būti kaip įstatymo priedas. Tai būtų labai svarbus ir reikšmingas dalykas. Jau įstatymo bazė-je mes turėtume potencialiai pavojingų įrenginių sąrašą. Ir Vyriausybė, žinoma, būtų galėjusi jį papildyti. Tačiau kai mes dabar iš karto išbraukiame ir įrašome, kad tas sąrašas atsiras tik Vyriausybės poįstatyminiame akte, tai, mano nuomone, sumenkina šiek tiek šitą įstatymą. Bet aš nesiūlau balsuoti, jeigu jau komitete yra taip nutarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas. Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario K.Dirgėlos pataisų.
Prašau. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. 5 straipsnio penktąją dalį...
PIRMININKAS. Jei galima, garsiau šiek tiek.
K.DIRGĖLA. Gerai. Dėl 5 straipsnio penktosios dalies siūlomas pakeitimas. Būtent įrenginių savininkai vykdo nuolatinę... Atsiprašau. Dėl 5 straipsnio ketvirtosios dalies iš pradžių pasakysiu.
PIRMININKAS. Taip.
K.DIRGĖLA. Būtent papildau žodžiu “kontrolę”. Nekartoju viso sakinio, būtent paskutinė išdėstyto teksto dalis po kablelio: “priežiūrą ir kontrolę vykdo tik valstybinės institucijos”.
PIRMININKAS. Tik papildyti žodžiais “ir kontrolę”?
K.DIRGĖLA. Taip.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas priims?
J.ŠIMKŪNAS. Taip, priimam.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Dėl penktosios dalies, pone Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Penktąją dalį siūlau išdėstyti taip: “Įrenginių savininkai vykdo nuolatinę įrenginių priežiūrą. Šią priežiūrą gali vykdyti ir kiti juridiniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją.”
PIRMININKAS. Čia, jeigu aš teisingai suprantu, esmės nekeičia, tiktai šiek tiek kitokia formuluotė, taip?
K.DIRGĖLA. Taip.
PIRMININKAS. Ar galėtų ponas J.Šimkūnas priimti?
J.ŠIMKŪNAS. Sutinkame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dėl šeštosios dalies.
K.DIRGĖLA. Šeštąją dalį siūlau išdėstyti taip: “Įrenginių, išskyrus įrenginius, išvardytus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, savininkų nuolatinės priežiūros vykdymą saugos darbe klausimais kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Kitos Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos įrenginių savininkų nuolatinės priežiūros vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.” Tas siūlymas susijęs su tuo, kad mes aiškiai pasakome įstatyme, kam priskiriama tokia koordinuojanti funkcija, kad neliktų šešėlyje kontrolės neaprėpta dalis. Taigi kažkokia atsakinga vienijanti institucija turėtų būti, šiuo atveju Valstybinė darbo inspekcija.
PIRMININKAS. Ar ponas J.Šimkūnas gali priimti šią pataisą?
J.ŠIMKŪNAS. Kadangi Darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio trečiajame punkte jau tas yra užrašyta, akcentuota dėl šito konkrečiai, tai, kaip minėjau, kai kurios ministerijos ir dauguma rengėjų siūlė, kad gal netikslinga dar kartą kartoti tą patį. Bet galima ir taip, ir taip.
PIRMININKAS. Ar jūs galite priimti pono K.Dirgėlos siūlymą?
J.ŠIMKŪNAS. Galėtume.
PIRMININKAS. Galite. Ačiū. Ta-da dėl viso straipsnio. Ponas J.Beinortas norėtų?
J.BEINORTAS. Kai pranešėjas priėmė, tai šitas dalykas mane tenkina. Nes iš esmės mes turime neignoruoti Valstybinės darbo inspekcijos kaip vadovaujančiosios. O jeigu branduolinei ar elektrotechninei daliai dar Vyriausybė deleguoja priežiūros kontrolės funkciją, tai jau čia yra Vyriausybės atskiras dalykas, nežeminantis pagrindinės organizacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti visam 5 straipsniui su tomis pataisomis, kurios čia buvo priimtos? Galima? Ačiū. Priimta. Ar galime pritarti 6 straipsniui? Ačiū, priimta. Ar galime pritarti 7 straipsniui? Ačiū. Priimta. Ar galime pritarti 8 straipsniui? Ačiū. Priimta. Ir 9 straipsnis. Seimo narys K.Dirgėla siūlo išbraukti 9 straipsnio šeštąjį punktą.
Prašau. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Taip, įstatymo leidėjai neturėtų praktikuoti neapibrėžtų posakių. Tai būtent “vykdyti kitas steigėjo pavestas funkcijas”. Jeigu mes nežinome, kokios tai funkcijos, siūlau nerašyti, o jeigu žinome, tai prašome išvardyti. Šiuo atveju tai nieko nesakanti frazė.
PIRMININKAS. Prašau, pone Šimkūnai, jūsų nuomonė.
J.ŠIMKŪNAS. Sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinkate. Ačiū. Galime pritarti su šia pataisa bendru sutarimu 9 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 10 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
11 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario K.Dirgėlos pasiūlymas 3 punkte vietoj žodžio “pareigūnai” įrašyti žodį “darbuotojai”.
Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Taip, “darbuotojai” būtų platesnė sąvoka, nes šio įstatymo apibrėžimo srityje priežiūrą gali vykdyti ir privačios institucijos, ne tik valstybinės. Būtent ekspertų pareigas einantys darbuotojai gali taip pat padaryti tokį nusižengimą.
PIRMININKAS. Pono J.Šimkūno nuomonė.
J.ŠIMKŪNAS. Mes pritariame tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš irgi tos pačios nuomonės, bet ne tuo aspektu, kaip ponas K.Dirgėla sakė. Net ir vien tik valstybinei institucijai vykdant šitą funkciją, tos institucijos dalis yra pareigūnai, dalis yra darbuotojai. Ir nutekėjus informacijai ne iš pareigūnų, o iš darbuotojų, atsakomybės nebėra. Jeigu ponas J.Šimkūnas priima, viskas gerai.
J.ŠIMKŪNAS. Priimam.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu 11 straipsniui su šia pataisa? 12 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamasis Seimo nary Gaška, kad liktų pažymėta protokole. Juk jūs dabar esate posėdyje, aš jūsų pavardę paminėjau. Dėkui.
13 straipsniui yra Seimo nario K.Dirgėlos pasiūlymas - išbraukti 9 punktą. Aš manau, kad tais pačiais motyvais kaip ir anksčiau straipsnyje 6 punktą.
J.ŠIMKŪNAS. Taip, pritariame.
PIRMININKAS. Priimate, pone Šimkūnai?
J.ŠIMKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime 13 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 14 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 15 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo?
Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš labai trumpai. Norėjau padėkoti ponui J.Šimkūnui ir visoms inspekcijoms, Pramonininkų konfederacijai, su kuriais tikrai šitą įstatymą mes ilgai svarstėme, daug kartų buvome susitikę. Kaip matote, visai neblogai šitas įstatymas buvo parengtas. Prašau visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo projektas skirtas projektuojamų, gaminamų, montuojamų, remontuojamų, rekonstruojamų, bandomų ir eksploatuojamų, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros bendriems principams bei priežiūros teisinių ir organizacinių veiksmų pagrindui nustatyti.
Šis įstatymas reikalingas. Jame padaryti pataisymai atitinka šio įstatymo keliamus reikalavimus. Aš pritariu šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitete buvo padirbėta, nes pirminis svarstymo variantas neatitiko ir neatspindėjo to, kas norima šiame įstatyme įrašyti. Todėl aš manau, kad darbo grupė ir paskiri Seimo nariai padirbėjo, ir šiandien mes turime įstatymo projektą tokį, koks jis ir turėtų atrodyti. Todėl aš siūlau irgi pritarti ir balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Įstatymas reikalingas. Aš jį palaikysiu. Bet noriu atkreipti dėmesį į tokį dalyką, kuris vis dėlto lieka mums jį priėmus. Yra daugelis dalykų - kaip veiklos licencijavimo tvarka, kiti dalykai, kurie priklauso nuo Vyriausybės... tų pačių įrenginių sąrašas. Aš, pavyzdžiui, manau, kad dabar, priėmę šitą įstatymą, mes prie jo grįšime po metų ir pamatysime, kad į jį reikia įkomponuoti dar tuos dalykus, kuriuos šiandien deleguojam Vyriausybei. Jie galėtų būti kaip įstatymo priedai, ir būtų visiškai gerai. Nors šiaip tai, kad mes jį šiandien galime priimti, jau yra pažanga. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti. Seimo narys ponas A.Bendinskas pritaria?
A.BENDINSKAS. Ne, negaliu nepritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla, aš suprantu, kad pritaria. Prašau registruotis.
Registravosi 52 Seimo nariai. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Tada prašau Seimo narius dar kartą registruotis, nes registravosi tiktai 52. Prašau registruotis. Balsų skaičiavimo komisijos prašau patikrinti, kiek Seimo narių dabar yra salėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 53 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 53 Seimo nariai. Prašau dar kartą pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Už - 49. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 49 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir nė vienam Seimo nariui nesusilaikius Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas priimtas.
Gegužės 2 d. darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas (96.05.02)
8sesija26p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną dėl kito antradienio darbotvarkės. Dabar dalijama darbotvarkė.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamajam V.Bogušiui pirmajam prašom įteikti darbotvarkę. Mielieji kolegos, Seimo seniūnų sueiga antradienio darbotvarkę aptarė. Kaip paprastai, rytiniame posėdyje numatyta priimti kai kuriuos įstatymus arba bent dalį tų įstatymų, jeigu mums sunkiai seksis, na, o popietiniame, arba vakariniame, posėdyje - klausimai, kurie yra svarstymo arba pateikimo stadijoje.
Taigi pagrindinis klausimas, kurio mes niekaip negalime užbaigti, yra 1-5 punktas, tai yra Visuomenės informavimo priemonių įstatymo projektas. Primenu, kad jeigu mes jo per porą valandų, kaip numatyta, nespėsime užbaigti, tokiu atveju trečiadienį 11 val. bus papildomas posėdis. Yra užsilikę Žmonių saugos darbe įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymas, Vietinių rinkliavų įstatymas, Laikinosios tyrimo komisijos darbo reglamento įstatymo projektas. Štai ir viskas, kas numatyta baigiamojoje stadijoje.
Na, o dėl kitų dalykų, - čia jūs patys matysite. Dar kartą pabrėžiu - Seimo seniūnų sueiga pritarė. Kaip tik seniūnams pasiūlius, į Vyriausybės pusvalandį kviečiami premjeras M.Stankevičius ir energetikos ministras S.Kutas.
O iš pateikiamų klausimų išskirčiau du blokus: kodeksų ir kai kurių įstatymų pateikimas, kuriuos teikia Prezidentas ir Prezidento pavedimu čia, Seime, kalbės Aukščiausiojo Teismo pirmininkas profesorius P.Kūris. Antras paketas yra kelios konvencijos, kurias mes turėtume ratifikuoti. Tai Pramoninės nuosavybės apsaugos, Patentinės kooperacijos sutarties ir Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikavimo trys įstatymo projektai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs antradienį įtraukėte Visuomenės informavimo priemonių įstatymo tolesnį priėmimą. Jeigu jūs manote, kad trečiadienį dar tektų dirbti tuo klausimu, ar nebūtų galima įtraukti ir dėl radijo ir televizijos privatizavimo? Aš manyčiau, kad čia yra, na, labai artimas, arba šalia esantis klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Gerbiamasis kolega, tas numatyta šiek tiek vėliau. Pirmiau užbaikime vieną.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes šiandieną gan sėkmingai pradėjome priimti Konstitucinio Teismo įstatymo pataisymus. Manau, kad nereikėtų atidėti mėnesiui ar dviem ir galėtume antradienį užbaigti - du straipsniai beliko.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Salamakinai, aš tokių šviesių vilčių, pasiklausęs šiandieninių diskusijų, neturiu. Bet tikiuosi, kad rasime kompromisą. Tai tegul komitetai padirbės, ir tada balsuosime. O čia dabar tas jau tikrai nėra svarbu: ar gegužės 7 d., ar gegužės 14 d. - tai padarysim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti darbotvarkės projektui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Tada priimta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui Pirmininkui.
Kolegos, pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
8sesija26p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Pradedame posėdį. Svarstome Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 12, 13 ir 27 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Priėmimas. Kviečiu į tribūną ministerijos sekretorių poną V.Putvinskį. Prašau jus trumpai referuoti apie šito įstatymo projekto pakitimus.
V.PUTVINSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, priimamas įstatymo projektas Nr.2257(2). Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šiam projektui pritarė.
Pakeisti pavadinimai, nes projekto 3 ir 4 straipsniai yra išbraukiami. Taigi būtų pavadinimas - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Ekonomikos komitetas buvusioje redakcijoje, matyt, padarė klaidą: vietoj 10 straipsnio įrašė 12 straipsnį.
1 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj “30 dienų” būtų įrašyta “15 dienų” ir vietoj “3 mėn.” įrašyti “2 mėnesius”. 1 straipsnio antrąją dalį išbraukti, 2 straipsnis - tai bazinis 10 straipsnis, be pakeitimų. 3 straipsnis ir 4 straipsnis išbraukiami. Siūloma tam projektui pritarti ir jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu aš teisingai suprantu, dabar įstatymas vadinsis taip: “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo.”
V.PUTVINSKIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pavadinimui? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Ir, jeigu aš gerai irgi suprantu, 1 straipsnyje, pone Putvinski, jūs irgi pritariate Ekonomikos komiteto pataisai ir redakcijai?
V.PUTVINSKIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima pritarti 1 straipsniui, arba bazinio įstatymo 9 straipsniui, bendru sutarimu? Negalime?
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų negaliu pasakyti. Bet man atrodo, kad liko neišbraukta “yra daugiau kaip du kartus”, ar išbraukta?
V.PUTVINSKIS. Išbraukta.
J.LISTAVIČIUS. Išbraukta. Ačiū.
PIRMININKAS. Galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui, arba bazinio įstatymo 10 straipsniui, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kadangi 3 ir 4 straipsniai išbraukti, prašau kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti?
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jau dabar iš keturių įstatymo straipsnių liko tiktai du, ir jie iš tikrųjų reikalingi, kadangi yra išimčių iš bendro konteksto, ir juo labiau, kaip mes žinome, praktiškai susidūrėme su “Vilniaus šiltnamių” kombinatu, ir gali būti dar daugiau, todėl sutrumpinti tiek terminus, tiek neribojant įsiskolinimo, kuris buvo anksčiau nurodytas, kad du kartus už (...) kapitalą, tai aš manau, kad šio įstatymo projektui galima pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Trumpai drūtai kalbant, šitas Įmonių bankroto įstatymo papildymas yra būtinas. Jis gerai parengtas ir reikia jį priimti.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Balsų skaičiavimo komisija! Pono R.Dagio asmenyje. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 30.
PIRMININKAS. Už - 30. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Taigi 30 Seimo narių balsavus už, prieš nė vienam nebalsavus ir 3 Seimo nariams susilaikius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymas priimtas.
Seimo narys M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos?
M.STAKVILEVIČIUS. Taip. Ir aš norėjau sužinoti. Čia mums išplatintas Seimo valdybos sprendimas, kad už Seimo pinigus G.Kirkilas ir V.Landsbergis gegužės mėn. komandiruojami į Los Andželą, į tarptautinę konferenciją. Ar yra būdų šitą valdybos nutarimą mums, Seimui, atšaukti? Nes važiuoja už Seimo pinigus, ir, kiek aš suprantu, ten yra mūsų Vyriausybės atstovas A.Januška.
PIRMININKAS. Būdų yra. Oficialiai kreipkitės į valdybą. Mes šitą jūsų pasiūlymą apsvarstysime valdyboje.
8sesija26p svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, mes vėlgi lenkiame grafiką. Jeigu jūs nieko prieš, tada mes tęsime, svarstysime klausimą 1-5a, 1-5b - Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės “Naftos terminalas” atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektas. Kaip pamenate, buvo šio įstatymo svarstymas ir padaryta svarstymo pertrauka, reikalaujant vienai iš frakcijų. Todėl dabar vyks svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną pranešėją - Seimo narį poną F.Kolosauską. Kol ponas F.Kolosauskas ruošiasi kalbėti, aš tikiuosi, kad Seimo rūmuose mane girdi ponai K.Antanavičius ir ponas S.Malkevičius, kurie užsirašė iš anksto kalbėti. Jeigu jie negirdi, tada teks mums palaukti atitinkamo laiko, kada numatyta darbotvarkėje. O jeigu girdi, tai prašau ateiti dabar į Seimo salę.
Prašau, pone Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, antradienį Demokratų partijos frakcija paprašė pertraukos tam, kad galėtų gauti Energetikos ministerijos paaiškinimą, koks yra akcinės bendrovės “Naftos terminalas” akcinis kapitalas. Dar daugiau, šiandien Seniūnų sueigoje buvo aptartas klausimas, kad po sekmadienio, antradienį, išklausytume Ministro Pirmininko gerbiamojo M.Stankevičiaus ir energetikos ministro S.Kuto ataskaitas apie Būtingės naftos terminalo statybos reikalus, Mažeikių naftos perdirbimo įmonės reikalus ir kartu naftos terminalo atsiskaitymo su biudžetu (...) įstatymo projekto priėmimo galimybes. Seniūnų sueigoje buvo aptarta, kad šiandien po svarstymo šiam laikinajam įstatymo projektui pritartume.
Kitokių papildomų pasiūlymų nėra. Energetikos ministro gerbiamojo S.Kuto medžiaga yra visiems išdalyta. Dėl gerbiamosios E.Kunevičienės siūlymo atidėti “Mažeikių naftai” ir Būtingės terminalui, tai Būtingės terminalas iš viso jokio pelno neturi, jokių mokesčių nemoka, taigi nėra ką ir atidėti. O “Mažeikių naftos” klausimas dėl apyvartinių lėšų yra sprendžiamas su vienu iš Amerikos bankų, kuriam valstybė suteiks garantiją, ir tada “Mažeikių naftos” įmonė turės atitinkamų apyvartinių lėšų, ir galės nupirkti naftos, ir vykdyti savo veiklą, ir iki galo atsiskaityti su biudžetu.
Tokia yra situacija. Jeigu yra kitokių pasiūlymų, kalbėtojų, tai prašom. Aš tiek.
PIRMININKAS. Ačiū ponui F.Kolosauskui. Vis dėlto aš norėčiau išgirsti ponios E.Kunevičienės nuomonę. Seimo narė ponia E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Mes pritariam, kad būtų suteikta galimybė tęsti savo veiklą ir “Naftos terminalui”, ir “Mažeikių naftai”. Ir norėjom, kad šis klausimas būtų sprendžiamas kartu. Bet jei Vyriausybė nusprendė, kad geriau “Mažeikių naftai” padėti suformuoti apyvartines lėšas skolinantis iš Amerikos ar iš kitur, o ne laikinai atidedant mokesčius, tai mes negalim prieštarauti tokiam Vyriausybės sprendimui. Todėl reikėtų pritarti Klaipėdos naftos terminalo svarstymui, tam, ką sakė ponas F.Kolosauskas.
PIRMININKAS. Tai jūs kol kas atsiimate savo projektą?
E.KUNEVIČIENĖ. Tada tenka atsiimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, deja, nieko kito aš dabar negaliu padaryti, kaip palaukti iki 12.20 val. ir tada priimti sprendimą, kadangi yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai, kurių šiuo metu nėra salėje. (Balsai salėje) Pone Bendinskai, jie irgi turi orientuotis į darbotvarkę. Darbotvarkėje numatyta, jog šis klausimas svarstomas 12.20 val., ir aš neturiu teisės atimti iš tų žmonių, kurie norėjo kalbėti, teisės kalbėti. Man atrodo, aštuonias minutes mes visi palauksime. Seimo narė ponia E.Kunevičienė dėl vedimo tvarkos.
E.KUNEVIČIENĖ. Pone pirmininke, jeigu būtų galima, aš siūlyčiau tęsti svarstymą. Aš kalbėjau su ponu S.Malkevičium. Jis pritarė, kad būtų priimtas siūlomas variantas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pono S.Malkevičiaus viskas aišku, bet dėl pono K.Antanavičiaus kol kas niekas neaišku. Štai ir viskas. Prašau. Ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komitete mes šį klausimą svarstėm ir K.Antanavičius pritarė. Ten dar buvo kilę diskusijų, jis būtent ir akcentavo, kad neatidėtume klausimo, o tiesiog svarstytume tą dieną. Todėl aš manau, kad K.Antanavičiaus nuomonė yra tikrai teigiama.
PIRMININKAS. Gerai, kad jūs manote, bet galbūt ponas K.Antanavičius mano kažkaip kitaip. Aš manau, septynios minutės nieko nenulems, o mes būsim preciziškai tikslūs. Ar galėtų dabar kas nors padaryti pareiškimus? Bent vienas iš užsirašiusių. Seimo narys ponas A.Vaižmužis. Kviečiu į tribūną.
A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamieji kolegos, radijo klausytojai! “Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Dėl elektros energijos tarifų sumažinimo žemės ūkio produkcijos gamintojams ir visiems kaimo žmonėms.
Šiuo metu dėl ilgai besitęsiančios gilios šalies ekonominės krizės smarkiai žlugo visa žemės ūkio gamyba ir dėl to labai skurdžiai gyvena dauguma kaimo žmonių. Dėl neekvivalentinių mainų ir kitų objektyvių priežasčių bankrutuoja daug žemės ūkio bendrovių ir net besikuriančių ūkininkų ūkių. Šalyje žemdirbių darbo užmokestis, lyginant su kitų ekonominės veiklos dirbančiųjų darbo užmokesčiu, yra pats žemiausias.
Žemės ūkio produkcijos gamintojus ir visus kaimo gyventojus ypač slegia ir skurdina pernelyg aukšti elektros energijos tarifai ir gamtinių dujų kainos. Nuo 1991 m. elektros energijos tarifai žemės ūkiui buvo didinami 9 kartus, o gamtinių dujų kainos - 13 kartų. 1996 m. pradžioje, lyginant su 1991 m., elektros energijos tarifai padidėjo beveik 300 kartų, o gamtinių dujų kainos - beveik 700 kartų.
Per šį laikotarpį dėl pasakiškai aukštų tarifų elektros energijos suvartojimas žemės ūkyje sumažėjo beveik 4 kartus ir sudaro tik apie 5% viso šalyje suvartoto kiekio.
Be to, pažymėtina, kad iš Ignalinos atominės elektrinės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos sistemos įmonės perka elektrą po 5,34 ct už kilovatvalandę, o ją žemės ūkiui parduoda net po 14 ct, t.y. beveik trigubai brangiau. Dėl tokio elektros energijos brangumo žemės ūkio produkcijos gamintojai yra labai įsiskolinę už energetinius išteklius. Pažymėtina, kad paskutiniaisiais sovietmečio metais žemės ūkio elektros energija kainavo tik po 0,01 ct už kilovatvalandę. Be to, žinotina, kad kaimo žmonės jokių lengvatų už buto šildymą neturi, kai tuo tarpu miestiečiams teikiamos gana nemažos lengvatos.
Remdamasi tuo, kas čia išdėstyta, Lietuvos valstiečių partijos valdyba kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydama:
1. Žemės ūkio produkcijos gamintojams ir visiems kaimo gyventojams artimiausiu metu sumažinti elektros energijos tarifą per pusę, t.y. nustatyti elektros energijos tarifą 7 ct už kilovatvalandę.
2. Kadangi pagrindines finansines pajamas žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai gauna rudenį, tai būtina rasti galimybių jų skolų už elektros energiją terminus pratęsti bent iki 1996 m. lapkričio 1 d.”
Ir baigdamas dar galiu pridėti, kad su šeštąja Vyriausybe buvo kalbėtasi ir buvo žadėta apie 35 mln. Lt skirti kaimiečiams lengvatoms išsipirkti malkas ir akmens anglį. Deja, viskas liko pažadais. Šiuo metu, kaip čia buvo pažymėta, miestiečiai vis dėlto gauna lengvatas už šildymą, o kaimo žmogus tuo klausimu yra nuskriaustas. Todėl prašome, kad elektros energijos tarifai būtų mažinami, blogiausiu atveju nebebūtų didinami kaimo žmonėms.” Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš matau atėjusį į posėdžių salę poną K.Antanavičių. Todėl baigsime 1-5a klausimo svarstymo procedūrą. Ar ponas K.Antanavičius pageidaus kalbėti dėl “Naftos terminalo”? Prašau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, pritardamas šiam įstatymo projektui, pasakyti (apie tai ponas V.Zimnickas jau turbūt kalbėjo), kad galim žlugdyti ir tą įmonę, bet kas iš to? Kokia nauda? Kam? Juk iš tiesų tai yra klausimas atidėti - ne sumokėti, o duoti valstybės kreditą. Taigi klausimas: kam lengviau gauti kreditą - valstybei ar tam naftos terminalui? Štai jeigu dabartinė situacija tokia, kad yra lengviau gauti kreditą valstybei, vadinasi, valstybė gali atidėti tuos mokesčius 3-5 mėnesiams ir po to gauti tuos visus mokesčius, ir plius dar dvigubai didesnę sumą. Manau, kad bet koks ūkininkas sutiktų su tokiu sprendimu. Todėl siūlau pritarti. Juo labiau kad yra pateikti visi “Naftos terminalo” bendrovės skaičiavimai, kokias pajamas jie gali turėti, jeigu jiems bus atidėta, ir kas atsitiks, jeigu to neįvyks. Skaičiai yra tokie, kad jie be jokių abejonių kiekvienam įrodo, jog reikia pritarti tam įstatymui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš ir anksčiau minėjau, Lietuvos Respublikai strateginę reikšmę turi Būtingės naftos terminalo statyba, Klaipėdos naftos terminalo rekonstrukcija ir “Mažeikių naftos” įmonės ritmingas darbas. Tai būtų lyg ir kompleksinis šio klausimo sprendimas. Bet kaip ankstesnio svarstymo metu, taip ir šiandien išaiškėjo, kad negalima visų trijų objektų klausimo spręsti kartu, todėl vien Klaipėdos naftos terminalo išskyrimas iš minėtų objektų yra tikslingas. Tam yra pateikti ir skaičiavimai. Aš po svarstymo pritariu šiam projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima nepritarti projektui. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai ir tie, kas klauso mūsų transliacijos. Štai mes turim prieš akis, kaip stambaus kapitalo interesas yra susivienijęs tiek iš projekto pateikėjo LDDP pusės, tiek iš konservatorių pusės, tiek iš pono K.Antanavičiaus pusės. Jau atsiima savo projektą, viskas gerai. Kai reikia gelbėti mūsų stambų privatų kapitalą, visi čia yra vieningi. Ir nereikia paskui žmonėms pasakoti apie visokias socialines programas ir pan. Aš noriu pasakyti, dabar išdalyta pažyma, ji labai gražiai pateikta. Užmirštama, kad tame terminale yra dar 49% privataus kapitalo be to, kas čia yra pateikta. Mes atleidžiam, apskritai suteikiam pagalbą visam terminalui. Vadinasi, privačiam kapitalui, dėl kurio visą laiką buvo kalbama, kad jam lengviau pritraukti investicijas, pasirodo, jam nėra lengva pritraukti investicijų. Dabar jau kalbama pono K.Antanavičiaus lūpomis, kad tik valstybė gali surasti paskolų. O tai, kad tos lėšos biudžete nenumatytos, kad jos eis socialinių programų sąskaita, visiems į tai nusispjauti. Čia jau niekas apie tai nebekalba.
Niekas jau nebekalba apie tai, kad reikia spręsti šią problemą kompleksiškai. Ir visiškai užmirštamas normalus kelias, kuriuo mes einam dabar su tomis įmonėmis, kurios iš tikrųjų nesusitvarko su savo mokesčiais. Teisingai, prašau, mes atleidžiam, galim atleisti, bet tai yra 28% privataus kapitalo ir kitų kapitalo. Sumažinkim valstybės sąskaita, juo labiau kad ten yra 42 mln. privataus kapitalo ir 152 mln. valstybinio kapitalo. Jeigu jie neranda tokio finansavimo... Ir bus tvarka. Neužmirškime, kas buvo mūsų “Vakarų banko” steigėjas...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
R.J.DAGYS. Tokiu atveju pamatysim, kad tas interesas yra kartu, ir šiuo atveju tas interesas - padaryti suokalbį taip, kad Būtingės terminalas būtų nepastatytas, o...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary!
R.J.DAGYS. ...”Mažeikių naftos” gamykla sužlugdyta. Ačiū. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Veselka. Replika po balsavimo.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog po svarstymo būtų pritarta Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės “Naftos terminalas” atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektui Nr.2218(2)? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 39 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 4. Taigi po svarstymo pritarta. Priėmimo procedūra jau numatyta kitą savaitę. Seimo narys J.Veselka repliką po balsavimo.
J.VESELKA. Man labai keista, kai tie patys žmonės kartais labai užtaria vargingus, po to kitą kartą kalba apie, aš pasakyčiau, apskritai neaiškias struktūras. O šiuo konkrečiu atveju 420 tūkst. Lt bus dovanota privatininkams iš biudžeto, ir aiškina, kad viskas gerai. Tai aš noriu visų paklausti ir ypač LDDP pirmininko Č.Juršėno - kodėl šiuo įstatymu bus dovanojama 420 tūkst. Lt biudžeto lėšų, kadangi teks tą 15 mln. deficitą padengti išleidžiant vertybinius popierius, privačiam kapitalui, kuris ten pinigų neinvestavo, ir dar dovanojam apie pusę milijono litų jam? Ir visi: ir kairė, ir dešinė labai gražiai sutaria.
Todėl aš noriu, kad priėmimo metu atsakytumėt į šį klausimą: kodėl mes darom privačiam kapitalui valstybės sąskaita 420 arba 400 tūkst. Lt dovaną, vargingųjų sąskaita, mokytojų, gydytojų socialinių šalpų pagalba?
PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Veselkai. Aš tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas užrašys jus į priėmimą. Seimo narys K.Antanavičius repliką po balsavimo.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad jokių pinigų iš niekur niekas neima. Iš kur ponas J.Veselka suskaičiuoja? Galim uždėti delspinigius 20 Lt už dieną ir suskaičiuoti 200 mln., ir tada galim sakyti: nesumoka delspinigių 200 mln. Bet tai yra mūsų išsigalvojimas dėl to. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Pone Veselka, jūs išsiaiškinkit su ponu K.Antanavičium...
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mes turime skaičiuotojų, kurie, kaip sako, moka sudėti, o atimti nemoka. Aš norėčiau paprašyti, kad tie, kurie skaičiuoja, kiek čia bus iš biudžeto lėšų, apskaičiuotų, o nevykdant nieko kokie būtų nuostoliai? Ir tada gal paaiškėtų, koks čia yra balansas. Vis dėlto ar miegoti ir nieko nedirbti, ir tik skaičiuoti, ar kažką padaryti ir tuos nuostolius padengti gal ir pajamomis, ir galų gale gauti pelno. Reikėtų taip pat kompleksiškai, kaip mes sakėm, šį klausimą spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka dėl vedimo tvarkos?
J.VESELKA. Taip. Ir visgi labai gaila, kad tokie įžymūs eko...
Seimo narių pareiškimai (96.05.02)
8sesija26p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Ar M.Stakvilevičius galėtų dabar perskaityti savo pareiškimą? Jis užsirašęs. Kadangi mes truputį lenkiam grafiką. Tada kviečiu į tribūną pareiškimui M.Stakvilevičių.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas.
M.STAKVILEVIČIUS. Nors iki galo nepasirengęs, bet vis dėlto darysiu, kadangi praeitą kartą, kai skaičiau pareiškimą, būtent tuo metu Lietuvos valstybinei televizijai reikėjo išjungti programą, ir pareiškimas liko netransliuotas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Vieną minutę. Gerbiamasis Stakvilevičiau, jums viena minutė pasiruošti. O aš per tą laiką noriu padėkoti ponui K.Antanavičiui, kuris paaiškino ir buvusiam LDDP frakcijos nariui, ir buvusiai savo frakcijai, kaip yra su tuo klausimu. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. Jeigu reikės dar individualiai, kartu su J.Listavičiumi paaiškinkite J.Veselkai.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar jau galima?
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Tai aš truputį pakartosiu, kas buvo, ir dabar kai ką naujo. Neseniai ponas V.Landsbergis papasakojo, kas yra tie socialistai. Ta proga Socialistų partijos valdyba prašė perskaityti tokį pareiškimą:
“Pastaruoju metu dešiniosios opozicijos lyderio spaudos konferencijose surandami vis nauji pavojai ir priešai Lietuvoje ir už jos ribų: visuomenėje ir gamtoje, žemėje ir danguje. Natūralu, kad rinkimams artėjant juodintojiškos dešiniųjų reakcijos susilaukė ir stiprėjanti Socialistų partija. Žmonės, kurie bolševikiniais metodais sugriovė šalies gyvenimą, dabar bolševizmu kaltina socialistus.
Nuolat siuntinėdami savo emisarus į Vašingtoną ir kitas Vakarų sostines, jie siūlo apmąstyti LSP ryšius su kaimyninių šalių kairiosiomis jėgomis. Pademonstravęs neeilinio ekstrasenso sugebėjimus, ponas V.Landsbergis atskleidžia pasauliui slaptus socialistų siekimus ir net jų mąstymo ypatybes. Jis žino, kas yra tas žmogus Socialistų partijoje ir kas ne tas. Nusikalbama net iki to, kad LSP legalizavimas, girdi, esąs su G.Ziuganovu aptartas reikalas.
Pone profesoriau, Lietuvos socialistų partiją sukūrė paprasti šalies darbo žmonės, kuriuos jūs, ponai, įvarėte į socialinę aklavietę ir neviltį. Prasti jūsų reikalai, jeigu jie prieš savo politinius oponentus vėl griebiasi nuvalkiotos TSKP, net VKP(B) ir KGB kortos. Vėl bando šalyje sukelti antikomunistinį vajų, raganų medžioklę. Ponai, nieko jums neišeis, nebe tie laikai.” Pasirašo pirmininkas A.Visockas.
Aš norėčiau pasakyti, kad dėl bet kokių kreipimųsi dėl santarvės Lietuvoje (o be šiuolaikinių politinių jėgų, ypač vadovų, santarvės nieko neišeis) mes puolami ir puolami visokiais būdais, kartais ir pačiais negražiausiais. Noriu pasakyti, kad ir mūsų laisvoji spauda irgi griebiasi kai kurių įdomių būdų.
Pavyzdžiui, šios dienos “Lietuvos aide” BNS ir LA pasirašytoje informacijoje parašyta: “Pastaruoju metu iš kairiojo LDDP sparno narių ir “burokevičininkų” likučių Seime susikūrė socialistų rėmimo grupė.” Norėčiau, kad pasakytumėt, kas tie “burokevičininkai” Seime, kurie sukūrė socialistų rėmimo grupę? Tai gal aš, kuris dalyvavau Lietuvos LKP atsiskyrimo XX suvažiavime, ar gal A.Tauras, ar gal A.Albertynas, kuris jokioje partijoje nebuvęs? Gal būtų galima parodyti tuos žmones? Kam dabar tokią dezinformaciją skleisti po visą pasaulį?
Arba šios dienos “Kauno diena”, tarytum visiškai nekaltai. Mes buvome Kaune, Dainų slėnyje, ir kažkodėl prie mūsų kaip nelabai sveiki glaudėsi du žmonės (kaip seksualiai nesveiki), ir buvo nesuprantama, ko jie nori. Ar jie pinigines nori iškraustyti, ar kas čia yra? Jų išvaizda tokia, dovanokite, nelabai gera. Galvojam, kad kažko reikia. Mus fotografavo. Kai tie du žmonės jau pasitraukė, aš vieno iš jų paklausiau: kodėl jūs čia prie mūsų taip prilipote, taigi aš ne moteris ir ne tuo uždarbiaujanti? O jis sako: “Mums užmokėjo po 10 litų, todėl ir atsistojom.” Štai šios dienos “Kauno diena” pačiame pirmajame puslapyje parodė ir bent per dvi televizijos programas, kas ten tie tokie socialistai, kurie buvo susirinkę. Štai nuotrauka. Aš suprantu, jog socialistai daug kam yra... Pone Endriukaiti, jūs prieisite vėliau, aš dabar prie tribūnos.
PIRMININKAS. Ten gal jo draugai.
M.STAKVILEVIČIUS. Gal jo draugai. Aš manau, kad daug kam ta socialistų partija nemiela. Aš suprantu, mes gi ir cicilikai, ir kas tiktai norite, galima ir karikatūras visokias piešti. Bet bent jau žurnalistai kažkokį padorumą turėtų išlaikyti, nekalbant jau apie poną profesorių V.Landsbergį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės, 1-6a, 6b klausimai. Pranešėjas tribūnoje yra. Užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Aš juos abu matau posėdžių salėje, todėl iš eilės. J.Listavičius. Ruošiasi A.Albertynas.
Akcinės bendrovės “Aurabankas” reorganizavimo įstatymo projektas Nr.2246 ir 1996 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.2247 (96.05.02)
8sesija26p svarstyti klausimai
Prašom. Akcinės bendrovės “Aurabankas” reorganizavimo įstatymo projektas ir 1996 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas. Svarsty-jo tęsinys.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės “Aurabankas” reorganizavimo įstatymo projektas skirtas Lietuvos komercinių bankų krizės pasekmėms šalinti. Restruktūrizavimo programoje dalyvaujantys bankai turėtų inventorizuoti savo aktyvus ir pagal blogų paskolų valdymo įmonės įstatų nuostatas turėtų parduoti turto valdymo įmonei savo blogas paskolas. Šiuo metu neturime nei parduodamų blogų paskolų turto valdymo įmonei sumos, nei turto valdymo įmonės įstatų.
Akcinės bendrovės “Aurabankas”, reorganizuotos į turto valdymo įmonę, turto bankas išpirktų bankų blogas paskolas bei kitą turtą ir valdytų bei realizuotų priimtą turtą. Tačiau šiuo metu tam dar nepasirengta, nors tokia įmonė pagal Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus turėjo būti jau įsteigta.
Kelia dvejonių valstybės biudžeto, laikyto akcinėje bendrovėje “Aurabankas” 1996 m. sausio 1 d., 64 mln. 234 tūkst. Lt kapitalizavimas. Tai tikslinės paskirties jau prarastoms valstybinio biudžeto lėšoms suteikimas.
Dvejones sutvirtina valstybės kontrolės medžiaga dėl terminuotų indėlių 30 mln. Lt ir 27,8 mln. Lt akcinėse bendrovėse “Vakarų bankas” ir “Aurabankas” bei 29 mln. Lt valstybės garantijos “Aurabankui”. Pagal šią garantiją Lietuvos bankas 29 mln. Lt nusirašė. Kas atsakingas už garantijos suteikimą šiuo atveju, jau nesidominama. Tačiau lėšų, kaip matom, taip pat neturime.
Kadangi vadinamasis Turto bankas bus valstybės įmonė, neaiškus būtinumas didinti akcinį kapitalą iki 82,4 mln. Lt, t.y. kaip tik už jau prarastų lėšų sumą, kurių likimas dar ir šiandien neaiškus, kadangi neatliktas nei patikrinimas, nei auditas. Įmonės steigimu neturėtų būti maskuojamas neūkiškumas, nuostoliai ir neteisėtos Vyriausybės operacijos. Joms turėtų būti duotas teisinis įvertinimas. Turto bankas pagal įstatymo projektą dirbs ne tik kaip įmonė su blogomis paskolomis, bet ir perims visas “Aurabanko” teises bei prievoles. Neaišku, kaip tai bus suderinta ir kaip ilgai tęsis. Turto bankas galės būti tik įmonė, o ne įmonė ir bankas.
Įstatymo projekte visiškai neaptartos Turto banko įstatų pagrindinės nuostatos ir “Aurabanko” reorganizavimo projektas. Kad tai nėra smulkus klausimas, rodo ir Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pakeitimas ir leidimas didinti 1996 m. valstybės biudžeto deficitą iki 701,8 mln. Lt.
Pateiktam įstatymo projektui po svarstymo negaliu pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą A.Albertyną. Ruošiasi komiteto pirmininkas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiant ar priimant įstatymus mes dažnai girdime, ar svarstomas įstatymas atitinka Lietuvos Konstituciją. Man labai keista, kodėl niekas neklausia, ar priimamas įstatymas neprieštarauja vienam iš 10 Dievo įsakymų? Niekas Lietuvoje taip nepažeidinėjo dešimtojo Dievo įsakymo - negeisk svetimo turto - kaip bankininkai. Nuodėmė įvykdoma mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimu. Daugeliu atvejų nuodėmė ir nusikaltimas yra tas pat, jei tai padaroma nusikalstamais darbais. Nuodėmė gali būti atleista, jei nukentėjusiajam iki galo atlyginama padaryta žala. Bankininkai nukentėjusiems žalos neatlygino. Vadinasi, jiems nuodėmės negali būti atleistos, padarytos pažeidžiant dešimtąjį Dievo įsakymą.
Šis pateikiamas įstatymas nori nubraukti visus bankininkų nusikaltimus. Šitaip eiliniai žmonės supranta. Vadinasi, jie pridarė skolų, įsteigė naują organizaciją - Ūkio banką, tas skolas perduodam, ir jie vėl toliau švariai dirba, nusiplovę rankas kaip Pilotas dėl Kristaus. Tai kodėl šitaip nepadarom gamykloms, įmonėms, fabrikams, žemės ūkio bendrovėms? Jie padarė skolų, tai skolas irgi perduokime šitam bankui, ir jie toliau tegu sėkmingai gyvena.
Jeigu jūs sutiksite, kad visų skolininkų skolas priims šitas bankas, ne tik bankininkų, tada būtų galima kalbėti. O šitas Turto bankas paims tik bankininkų skolas, o kitų nepriima, tai visai negalima šito svarstyti. Ir tie, kurie šitą įstatymą pateikia, jie susideda su nusikaltėliais. Pagalvokite apie pasekmes. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom negąsdinti, gerbiamasis Albinai.
A.ALBERTYNAS. Perspėju, bet negąsdinu.
PIRMININKAS. Išties. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką F.Kolosauską. Ruošiasi finansų ministras, jeigu pageidaus kalbėti. Prašau, gerbiamasis pirmininke.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų čia nuogąstavimai yra teisingi, tik tuos nuogąstavimus turi spręsti teisėsaugos institucijos. Negalima painioti bankinės sistemos, bankų su eiline bendrove arba su įmone. Mes turime karčią pasaulinę patirtį, kur yra tokie, sakysim, ūkio bankai ar blogų paskolų įmonės sukuriamos ir jos efektyviai veikia, nes paprasčiausiai geresnio mechanizmo pasaulis nėra išradęs.
Aš noriu pasakyti, kad mūsų komitete kelis kartus tą klausimą svarstėme, reikalavome atitinkamų dokumentų ir galų gale priėjome išvadą, jog šios įmonės įstatus rengėjai turi kartu su Vyriausybe aptarti ir pateikti juos Seimui tvirtinti atskiru Seimo nutarimu. Dar daugiau - dėl valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo Nr.2247 projekto komitetas pasiūlė, kad Finansų ministerija kartu su valstybės kontrolieriumi patikslintų skaičius, nes yra pateikta kontrolieriaus išvada, ir tie skaičiai buvo patikslinti, ir jie dabar jums pristatyti. Skaičiai ir sumos, kurios turi būti reorganizavus akcinę bendrovę “Aurabankas” į turto įmonę dabar nebesiskiria, ir dėl delspinigių, ir baudų taip pat valstybės kontrolieriai sutiko, nes paskyrus laikinąjį administratorių sustabdomas bet koks delspinigių ir baudų skaičiavimas.
Taigi siūloma dabar pritarti po svarstymo ir vienam, ir kitam projektui, ir paskirti priėmimo datą, nes, nepasakius “a”, negalima pasakyti ir “b”. Juo labiau kad Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio banko misijos tam pritaria. Jos dalyvavo kuriant koncepciją, ir mūsų Vyriausybė su Lietuvos banku pasirašė memorandumą dėl bankinės sistemos stiprinimo, pasitikėjimo didinimo šia sistema, ir vienas iš punktų, kuris reikalauja, jog būtų įkurta turto valdymo įmonė, blogų paskolų valdymo įmonė, yra ir šitame memorandume. Tokį kelią buvo pasirinkę ir švedai, ir kitos Skandinavijos valstybės. O dėl tų nusikaltėlių, kurie išdavinėjo blogas paskolas, jūs žinote, kad yra iškeltos baudžiamosios bylos, vyksta atitinkamas tyrimas, ir jie turės atsakyti prieš teismą. Aš siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pranešėją - ministrą A.Križinauską tarti baigiamąjį žodį. Po to kalbos dėl balsavimo motyvų.
A.KRIŽINAUSKAS. Laba diena. Aš noriu atsakyti į vieną esminį klausimą, kurį iškėlė gerbiamasis A.Albertynas. Aš noriu pasakyti labai vienprasmiškai. Ši blogų paskolų įmonė, t.y. Turto bankas, reikalingas ne “Aurabanko” problemoms spręsti, jis reikalingas visų bankų, visos bankų sistemos blogoms paskoloms paimti arba pirkti. Todėl be šito mes negalime krustelėti nei su LAIB,u, nei su “Litimpeks,u”, nei su kitu galimu banku, kur yra tam tikrų likvidumo problemų ir panašiai.
Tai yra esminis dalykas. Jokiu būdu “Aurabankas” nėra reorganizuojamas tuo tikslu, kad kaip nors nuslėptume “Luokės” nusikaltimus. Aš tą įvardiju tiesiai.
Dar viena noriu pasakyti. Mums “Aurabankas” reikalingas tik kaip kiautas šitai įmonei, pastatas, reikalinga įranga. Ir jeigu mes to sprendimo nepriimam, tokiu atveju mes skriaudžiame ne tuos nusikaltėlius, kuriems, kaip sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, bylos iškeltos. Mes skriaudžiame tuos, ir ypač valstybės subjektus, kurie turi ten sąskaitas, kuriems šitas bankas turi įsipareigojimų. Mes griauname savo ekonomiką.
Aš noriu pasakyti, kad ką tik baigėsi Valiutos fondo misijos susitikimas su mūsų pagrindiniais ministrais, įskaitant ir užsienio reikalų, ir vienas principinis klausimas Seime turi būti priimtas, netgi datą mums nustatė: ne vėliau kaip iki birželio 10 d. mes turime įgyvendinti visas priemones, kadangi kitaip niekas su mumis nekalbės. Kito kelio nėra. Niekas nežada slėpti nusikaltėlių, tik nepadarykime... (Balsas salėje) Atskirkime šituos du klausimus: nusikaltimai ir ekonomika. Aš labai prašau. Nes man, kaip finansų ministrui, šiuo atveju rūpi, ar mes nepadarysime dar blogiau. Aš esu tikras, kad padarysime dar blogiau, jeigu mes tokio padalinio neįsteigsime. Tai yra esminis dalykas. Aš noriu pasakyti, kad mes patikslinome Biudžeto įstatymo projektą pagal Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pastabas dėl įstatų. Įstatai, žinoma, nebuvo pateikti, nes buvo prašyta, kad leistų Vyriausybei tvirtinti, ir dabar įstatų projektas buvo pateiktas komitetuose, kur buvo svarstoma, ir aš noriu pasakyti, kad įstatai, tai yra tik projektas. Ten turi dirbti žmonės, turi dirbti normaliai. Įstatai keisis, čia yra tik jų griaučiai. Ir tik tada juos reikės tvirtinti, kai šitas vienetas bus įkurtas, kuriamas. Tokiu atveju aš tikrai prašau pritarti po svarstymo, nes tiesiog neturime pasirinkimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Dėl balsavimo motyvų iš anksto paprašė kalbėti kolega K.Jaskelevičius. Jis pirmasis ir kalbės. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, vienas nusikaltimas buvo padarytas tuomet, kai iš “Aurabanko” buvo duodamos paskolos bet kam, be pakankamų garantijų, ir tokiu būdu šitas bankas sužlugdytas. Antrasis nusikaltimas daromas dabar, kai mes norime paslėpti netikusius Vyriausybės sprendimus, kurie buvo sprendžiami slaptai tam, kad būtų paslėpti nuo visuomenės visi šitie dalykai. Man keistas dar vienas dalykas: kodėl dar ir šiandien trukdoma “Litimpeks,ui” ir Lietuvos akciniam inovaciniam bankui (kiek įmanoma) ir per galvą verčiamasi, kad kaip nors būtų ištempti “Aurabanko” veikėjai. Ir atsakysiu: tam, kad paslėptų pėdsakus. Jeigu kas nors norit mąstyti ir tuos dalykus suvokti, kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritartų. Kolega A.Navickas. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Taip, aš įgaliotas kalbėti savo ir A.Navicko vardu, nes pirmiausia aš pasikonsultavau su savo suolo kaimynu teikiamo projekto klausimu. Kokia daroma afera? Mano kaimyno atsakymas buvo: “maždaug milijono litų vertės”. Kažkam atitektų ši suma todėl, kad viena iš paskutinių galimybių realizuojama atsikąsti iš valstybės biudžeto ir priešrinkiminėje sumaištyje (buvo pasakyta - “sumatochoje”) paslėpti visus galus vandenyje. Manau (kadangi aš nesu didelis bankininkystės specialistas, neturiu nei indėlių, nei akcijų), tai yra afera, už kurią teks mokėti tiems Seimo nariams, kurie pritars. (Plojimai salėje)
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums labai svarbu pritarti šitiems projektams ir įkurti šitą įmonę, nes kai kas sako, kad turėsime dėl to nuostolių. Iš tikrųjų, jeigu jos neįkursime, tai aiškiai matyti, kad nuostolių turėsime daugiau. Todėl tiesiog kitos išeities nėra. Labai gerai išaiškino tai mums finansų ministras. Todėl siūlau pritarti projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija!
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo projektams Nr.2246 ir Nr.2247? Kas už, prašom balsuoti.
Už - 24, prieš - 14, 11 susilaikė, pridedu savo balsą - po lygiai. Reikės pakelti rankas.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir prašom atsakingai balsuoti. Klausimas pernelyg rimtas. Prašyčiau balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti. A, jūs esate? Gerai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo projektams Nr. 2246 ir Nr.2247? Kas už, prašom pakelti rankas. Prašom skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom pakelti rankas. Prašom palaikyti. Konferencijos neturi būti rengiamos posėdžio metu, ir ypač balsuojant.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Taigi 26 balsavus už, 15 - prieš ir 13 susilaikius nepritarta po svarstymo. (Plojimai) Vyrai, plojat “ant savo galvos”. Ir gaila, kad suprantate šitą. Svarbiausia, kad suprantate, ką darote.
Gerbiamieji kolegos, dabar yra kiti variantai. Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Pritariam? Nereikia balsuoti? Ačiū. Grąžinta komitetui patobulinti. Prašom. A.Albertynas turi teisę pasakyti repliką. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Pone ministre, aš supratau jūsų žodžius. Aš kalbėjau ne vien apie “Aurabanką”, bet apie visus bankus. Visų bankų nusikaltėlių padaryti darbai “nueis” į šitą banką, ir nė vienas komercinis bankas tada jau nebankrutuos, nes jie “nusiplauna” ir vėl toliau dirba. O pagal senovės įstatymus, tas, kuris prasiskolinęs nepajėgia atsiskaityti už skolą, tai jį arba į tą skolos duobę įmeta, arba parduoda į vergiją. Kada mes priimsime įstatymą, kad juos reikia parduoti į vergiją, tada galėsime kurti šitą įmonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Prieš keletą mėnesių, kilus bankų krizei ir pradėjus ją likviduoti įdomiu būdu, t.y. paliekant kurti antikrizinę sistemą krizę sukėlusiems asmenims, todėl vienas valdininkas keliamas aukštyn, dalyvavęs toje veikloje, kitas dar aukščiau, o norint išmesti ką nors, reikėjo dėti milžiniškas pastangas, nes, pasirodo, šiandien sistemai reikia išsaugoti pačią save, kad po to būtų galima sėkmingai ateiti iki rinkimų sumaišties.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tie, kurie balsavo prieš, ir tie, kurie susilaikė, aiškiai suvokia - blogų paskolų įmonė Lietuvai reikalinga, nes tai besikaupianti problema, bet taip, kaip parengtas šitas įstatymas, tai tikrai negalima, jį reikia iš esmės peržiūrėti. Teisingai, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje - visur tokios blogų paskolų įmonės buvo sukurtos, buvo taip, bet tik tam tikram subrendusiam etapui. Jeigu mes priimame, šiam etapui perduodamos blogos paskolos, bet neįteisinamas nuolatinis jų supirkinėjimas vėliau. Tam yra jau priimti įstatymai, kad blogas paskolas padengia iš savo pelno ir atsiskaito. Bet susikaupusios... O čia norima įstatų pagalba įteisinti nuolatinį blogų paskolų supirkimą. Tai viena.
Antra. “Aurabankas” neturi net savo pastato. Kadangi mes nacionalizavome visas jų akcijas, vadinasi, jiems pastatas buvo išnuomotas, o tiksliau, galbūt perduotas į balansą Pramonės ministerijos, vadinasi, neturi šito. Todėl rimtai reikia šitą įstatymą kuo greičiau parengti, bet iš principo visi bankai turi perduoti, kiek reikalinga, taip pat ir “Aurabankas”, kuriama nauja įmonė, ir turi būti ne nuolatinis išpirkinėjimas ir ne įstatais, o įstatymu, ir tegul jie veikia su tom blogom paskolom, o bankai tegul atsako už viską nelaukdami, kad gal vėl parduosim mes kažkam blogas paskolas. Štai kokia turi būti principinė schema. Ir, manau, šitai principinei schemai dauguma pritars.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip matau, yra kompromisinių siūlymų. Taigi finansų ministras girdėjo, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas girdėjo, ir manau, kad patikslintas variantas bus pateiktas. Ačiū.
8sesija26p svarstyti klausimai
Dabar 1-7 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.2059(2). Pranešėjas - vėlgi ministras A.Križinauskas. Jeigu jis pageidaus, jis galės kalbėti, o diskusijoms užsirašė kolegos J.Listavičius, J.Veselka, K.Antanavičius. Gerbiamąjį J.Listavičių kviečiu į tribūną. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas skirtas juridiniam asmeniui bei juridinio asmens teisių neturinčiai įmonei ir organizacijai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma teisinė registracija, apmokestinimui. Įstatymo projektas patikslina Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo paskirtį, mokesčio objektą, mokesčio mokėtoją, mokesčio tarifą, mokesčio lengvatas, baigiamąsias nuostatas ir įstatymo taikymą.
Iš visų pateiktų įstatymo projekte pakeitimų diskutuotinas mokesčio objektas, tai yra Lietuvos Respublikos teritorija juridiniams asmenims ir juridinių asmens teisių neturinčioms įmonėms ir organizacijoms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam privaloma teisinė registracija, išskyrus žemę. Pirmiausia, kodėl tik nekilnojamasis turtas, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija? Šiuo atveju, sakykim, autotransporto įmonė, turinti šimtus automobilių ir laikanti juos automobilių stovėjimo aikštelėje, mokės mokestį tik už automobilių stovėjimo aikštelę. Kitu atveju, sakykim, automobilių garažas, kuriame nėra jokių įrengimų, ir tos pačios vertės įmonės cechas, kuris visiškai įrengtas, sumontuotos technologinės linijos, vyksta milijoninės apimties produkcijos gamyba, mokės tą patį nekilnojamojo turto mokestį. Atskiras klausimas yra mokestis už neregistruojamą, ilgalaikį turtą. Kodėl jis neapmokestinamas?
Dar vienas klausimas. Gerai sutvarkius kilnojamojo bei nekilnojamojo ilgalaikio turto apskaitą ir apmokestinimą, galimas atsisakymas nuo pelno mokesčio kaip nuo šiuo metu mažai ir sunkiai kontroliuojamo mokesčio. Turintys tos pačios vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį ilgalaikį turtą pagal veiklos rūšis turėtų mokėti analogišką, panašaus dydžio mokestį. Šiandieninėmis sąlygomis, esant sudėtingai ir prastai metodiškai parengtai apskaitos sistemai, kartais ir turintiems gerų norų sunku teisingai apskaičiuoti pelno mokestį. Jį nuslėpti yra daug ir įvairių galimybių. Atsisakius nuo pelno mokesčio, aišku, metinis mokesčio tarifas už nekilnojamąjį registruojamą ir neregistruojamą ilgalaikį turtą būtų padidintas. Šių dienų sąlygomis įstatymo projekto nuostata savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti nekilnojamojo turto mokestį ar visai nuo jo atleisti - kelia pasipiktinimą, nes skamba kaip pasityčiojimas iš savivaldybių.
11 straipsnio 2 punktui reikėtų taikyti šio straipsnio 1 punkto nuostatą, t.y. indeksuoti taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus koeficientus. Negaliu pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Veselką. Po jo kalbės Seimo narys K.Antanavičius. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, jūs atsisakote kalbėti šiuo klausimu? Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš šiam įstatymo projektui turėčiau pastabų, kurios, manau, yra ir esminės. Aš prisidėčiau prie pono J.Listavičiaus nuomonės, kad įstatymas turėtų būti iš esmės rengiamas iš naujo, rimtai apgalvotas. Štai pirmiausia dėl veikiančių biudžetinių įstaigų. Čia kalbama apie mokesčių lengvatas, kad biudžetinės įstaigos neturi mokėti turto mokesčio. Aš sakyčiau, kad biudžetinės įstaigos turėtų mokėti (bent jau mūsų sąlygomis) gal dvigubai didesnį turto mokestį, negu visos kitos. Todėl, jog būtina rasti priemonių, kad mes taupiau naudotume tas patalpas, pastatus, apartamentus ir t.t., ir t.t. Juk kiek mes turime išlaidų šildymui ir kt. Pažiūrėkime, aš jau kartojuosi, Užsienio reikalų ministerija užėmė visą buvusios Ministrų Tarybos pastatą. Na, aš nenoriu minėti visų pastatų, kiek mes turime nenaudojamų net ir pačiame Seime. Argi tiek reikia? Todėl kai nėra to mokesčio, tas švaistymas yra įteisintas. Todėl sakyčiau, kad jokiu būdu negalima atleisti nuo mokesčių biudžetines įstaigas. Kai kam atrodys - kam čia skaičiuoti? Iš biudžeto paėmei, į biudžetą grąžinai. Tada iš viso “biudžetininkus” reikia atleisti nuo visokių mokesčių: nuo pelno, pajamų mokesčių, PVM ir t.t. Bet čia yra kaip tiktai ekonomika: jeigu tu gauni pinigų, turi skaičiuoti, kaip geriau gali juos panaudoti.
Toliau. To paties straipsnio 8 pastraipa. Daugiabučių namų savininkų, bendrijų, gyvenamųjų namų eksploatavimo, garažo eksploatavimo. Visiškai neapibrėžta. Ar jau visi sukūrė tas bendrijas ir eksploatavimo bendrijas ir kaip sukurti? Ar padeda Lietuvos Vyriausybė, ar įstatymai sukurti? Štai 30 butų name 20 sutaria kurti kokią nors bendriją, o 10 atsisako. Kas tada mokės tą visą mokestį ir kaip tas bendrijas sukurti? O atskiras pastatas, atskiras butas turės mokėti. Gali būti kokia nors išimtinė teisė.
Taigi toliau. Visiškai neaišku, kas parašyta 11 straipsnyje - “Baigiamosios nuostatos”. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 d. Tai šis, kurį svarstome. Dabar jau yra 1996 m. gegužė. Tai tokių dalykų negali būti. Jeigu tas, kuris buvo, tai tada čia nėra reikalo rašyti, išskyrus 6 straipsnį, kuris įsigalioja nuo sausio 7 d. Dabar kuris 6 straipsnis? Jeigu šio įstatymo 6, tai yra kažkoks nonsensas. Šio įstatymo 6 straipsnyje kalbama apie terminus. O čia dar vienas kažkoks terminas. Vadinasi, turbūt pagrindinio įstatymo 6 straipsnis. Manau, kad įstatymas yra pateiktas skubotai. Reikalauju rimto taisymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministrą A.Križinauską.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš, jeigu galima, dar pasistengsiu labai trumpai priminti. Iš esmės šitas įstatymo pakeitimas neperžiūri to, kas anksčiau buvo priimta. Tarkime, dėl garažo eksploatavimo, sodininkų bendrijų - visa tai nuostata, kuri jau egzistuoja ir šiandien. Todėl, jeigu mes keltume klausimus taip kardinaliai, tada reikia iš esmės peržiūrėti įstatymą. Biudžetinių įstaigų mokėjimo galimybės tiesiog, kaip čia pasakius... Aš galėčiau sutikti, kad profesorius K.Antanavičius teisus ekonominiu atžvilgiu, kai sako, kad tada galbūt visų mokesčių nereikėtų imti. Bet klausimas labai paprastas. Kadangi jau egzistuoja tvarka, tada arba reikia skirti papildomai lėšų iš biudžeto tam, kad jie galėtų mokėti tą 1%, arba iš jų neimti to mokesčio. Tiesiog neturim pasirinkimo šioje vietoje. Pavyzdžiui, pastaba dėl 1995 m. sausio 1 d. Tai tik juridinės technikos požiūriu reikalaujama atkartoti nuostatą, kuri egzistavo, tas įstatymas egzistuoja. Juk keitimas yra tik toks, išskyrus 6 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d. Kitaip sakant, 1995 m. tiesiog atkartota tai, kas yra įstatyme. Neleidžiama dabar išmesti kai kurių žodžių, juridinės technikos reikalavimai neleidžia išmesti žodžių iš įstatymo. Todėl aš tik noriu dar labai trumpai priminti pagrindinį motyvą, kodėl tas įstatymas priimamas.
Pirma, jeigu jam bus pritarta, ūkio subjektams bus sumažintas tarifas už nenaudojamą turtą, vietoj 5% paliekamas tik 1%. Šiuo atveju visi ūkio subjektai tik laimės iš to, bus supaprastintas šio mokesčio administravimas. Ir pagrindinis dalykas, kad rinkos verte bus vertinama tiktai nuo 1997 m. sausio 1 d. Aš labai prašau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamojo ministro kalba, manau, šiek tiek įtikins oponentus, kurie mano, kad tos įstatymo pataisos nereikalingos. Iš tiesų jos reikalingos sprendžiant dabartines biudžeto problemas, sprendžiant kitus klausimus. Manau, kad reikėtų tą įstatymą pataisyti. O kai ekonominė situacija Lietuvoje pagerės iš pagrindų, tada bus galima tą įstatymą peržiūrėti ir padaryti taip, kaip siūlo gerbiamasis profesorius K.Antanavičius.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi ne prieš tai, kad įstatymas reikalingas. Bet jeigu mes norim priimti įstatymą, tai jis iš tikrųjų turi tuos klausimus spręsti dalykiškai ir, taip sakykim, lygiai visiems. Šiuo atveju mes vis dėlto tikslinam arba keičiam pagrindinius straipsnius. Tai mokesčio objektas. Jeigu mes kalbam apie mokesčio objektą, tai kodėl mes iš to viso mokesčio objekto paimam tiktai tam tikrą dalį, tik nekilnojamąjį turtą? Nekilnojamasis turtas. Jeigu mes pasižiūrėsim į tą nekilnojamąjį turtą, visų pirma, kaip aš minėjau, ar tas pat, sakykim, sunkvežimis arba autotransporto visa įmonė ir eilinė įmonė, kuri turi cechą ir tame ceche įvairias linijas, kur gali gaminti produkciją pagal paskutinį technikos žodį. Tai mes ten mokam už nekilnojamąjį turtą, už pastatą. Šiuo atveju autotransporto įmonė visiškai nemoka už autotransporto priemones, nors jos yra pagrindinis jų egzistavimo objektas, pagrindinis produkcijos ar paslaugų teikėjas. Jie pastatomi šiuo atveju į visiškai nelygiavertes sąlygas. Ir suteikę lengvatas, įdomu, ką čia mes laimėsim šiuo atveju taip apmokestinę įmones ir organizacijas nekilnojamojo turto mokesčiu. Aš ne prieš šį įstatymą, bet jis turi būti iš esmės patikslintas, jeigu mes tikslinam objektą. Tada, žinoma, galima bus jam pritarti. Lygiai taip pat kaip ir baigiamųjų nuostatų 11 straipsnio 1 punktas kalba, kad pradinė vertė indeksuota taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus koeficientus. O 2 punkte jau nieko nereikia. O kodėl čia nereikėtų taip pat indeksuoti taikant tos pačios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus koeficientus? Todėl tokiam įstatymo projektui, koks yra pateiktas, aš negaliu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis, ir balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 41 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje?
24 - už, prieš - 2, susilaikė 8. Taigi projektui pritarta po svarstymo Seimo posėdyje.
8sesija26p svarstyti klausimai
Dabar 8 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos vystymo banko akcinio kapitalo padidinimo” projektas Nr.2301. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį finansų ministrą A.Križinauską. Pateikimas.
A.KRIŽINAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų, sakyčiau, toks išskirtinis specifinis Lietuvos vystymo bankas šiuo metu turi galimybę padidinti akcinį kapitalą truputį daugiau negu dvigubai ir iš esmės vien dėl to, kad pavyko sudominti užsienio investitorius šio banko veikla. Jo kapitale dalyvautų Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Šiaurės investicijų bankas, Švedijos investicijų fondas ir Vokietijos valstybinė investicijų vystymo bendrovė. Kadangi iš esmės keičiasi valstybės valdomų akcijų santykis šiame banke, būtinas Seimo sprendimas, sutikimas, kad taip galima daryti. Iki šios dienos Vyriausybė valdo 64% akcijų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas - 36% akcijų. Aš noriu pasakyti, kad dar 1994 m. rugpjūčio 16 d. pagal Lietuvos vystymo banko steigimo ir akcijų pasirašymo sutartį jau buvo numatytas laipsniškas valstybės dalies akcijų mažinimas šio banko kapitale. Pritarus tokiam sprendimui (aš noriu pasakyti, kad šio banko akcininkų susirinkime tam klausimui jau yra pritarta, tačiau jis gali būti įgyvendintas tiktai Seimui priėmus atitinkamą teisės aktą), būtų tokia situacija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų 29,63% akcijų šiame banke. Kitaip sakant, Vyriausybė nedalyvauja toliau didinant kapitalą, užsienio subjektai įdeda savo kapitalą. Aš manyčiau, kad tai yra didelis laimėjimas, nes vis dėlto mes žinom, kaip sunkiai yra sutinkama dalyvauti mūsų ekonominėje veikloje. Tai pagerintų šio banko skolinimo galimybes įskaitant ir tai, kad būtų galima daugiau šiam bankui skolintis lėšų. Yra nuostata, kad jis gali pritraukti papildomų lėšų ne daugiau kaip dvigubai negu kad yra kapitalas. Tai būtų, žinoma, labai naudingas sprendimas Lietuvai. Kad Vyriausybė turėtų minimalią šiuo atveju įtaką banko valdymui, aš sakyčiau, kad tai ne trūkumas, o privalumas. Dėl Juridinio skyriaus išvadų, kur yra pasakyta, kad galbūt reikėtų konkrečius skaičius įrašyti Seimo nutarime, mes tikrai nesam prieš. Tai yra visiškai naujas dokumentas. Mes tokį panašų nutarimą turėjom tiktai dėl Žemės ūkio banko. Galbūt mes svarstymo metu galėtume patikslinti redakciją, bet prašyčiau iš esmės pritarti tokiam siūlomam teisės akto projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Jūsų norėtų paklausti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kokias palūkanas mes mokėsim akcijų pirkėjams ir mums mokės paskolų skolintojai? Arba koks čia bus rezultatas? Ačiū.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad iš esmės šis bankas... Jeigu kalbam apie dividendus už akcijas, tai aš noriu pasakyti, kad apskritai jo tikslas visiškai nėra siekti pelno. Jis išvis nemoka jokių dividendų ir to nereikia. Reikalas tik tas, kokios palūkanos bus už skolinamas lėšas. Šiuo atveju akciniam kapitalui mes iš viso nieko nemokėsim. Kaip pavyks pritraukti kreditines linijas? Jos paprastai yra pritraukiamos tokiomis sąlygomis: liboras plius, tarkim, 2-2,5% bankas uždeda maržą ir atitinkamai nuo projekto rizikos yra galimybė, jau šiandien yra ta didelė galimybė skolintis. Svarbiausias dalykas, jog šiam bankui yra nustatyta, kad jis gali skolinti lėšų tik privatiems subjektams. Tai yra irgi labai gerai. Atsiras galimybė dar ir smulkų vidutinį verslą remti. Palūkanos galutiniame variante gali svyruoti nuo 8% iki 12%, jau pačios galutinės palūkanos, kuriomis bus skolinama mūsų Lietuvos subjektams, ne kam nors kitam.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kiek supratau, ten lietuviško kapitalo liks tik apie 29%, taip?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, 30 be kelių šimtųjų, 29,63%.
J.VESELKA. Apie 30%. Vadinasi, visas likęs bus užsienio kapitalas.
A.KRIŽINAUSKAS. Tik užsienio kapitalas.
J.VESELKA. Tai tokiu būdu (pas mus kai kas labai kaltina, kad neateina užsienio bankai) mes galim drąsiai pasakyti, kad vis dėlto po to turėsim vieną ir normaliai dirbantį užsienio banką, kuris neleis Vyriausybei švaistyti lėšų, kaip iki šiol daroma. Bus žymiai mažesnėmis, ne žymiai, o normaliomis pasaulinio lygio palūkanomis teikiami kreditai. Todėl aš tik noriu palinkėti, kad kuo greičiau šis sumanymas būtų. Malonu tokius pasiūlymus čia, Seime, svarstyti ir priimti nutarimus.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš, jeigu galima, noriu papildyti, kad šiandien tai vienintelis bankas, kuris neturi blogų paskolų. Reikalavimai yra milžiniški projektus nagrinėjant. Daug jų yra atmetama. Dėl to yra ir skundų. Bet vis dėlto pinigai yra duodami labai atsargiai ir tiktai iš tikrųjų geriems mūsų investiciniams projektams.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Prašom pasakyti, kiek aš atsimenu, šio banko įstatus tvirtino Seimas.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip.
F.KOLOSAUSKAS. Ar nereikės pakoreguoti įstatų priėmus šį Seimo nutarimą?
A.KRIŽINAUSKAS. Kiek aš suprantu, įstatų nereikės koreguoti, nes įstatuose... Iš tikrųjų Seimas atskiru įstatymu tvirtino šio banko statutą. Taip turbūt vadinosi? Ten yra numatytos galimybės, kaip akcininkų susirinkimas gali didinti kapitalą. Trys būdai: išleidžiant ir išplatinant naujai apmokėtinas akcijas, pervedant dalį tikslinių ir netikslinių rezervų ir pirmuoju ir antruoju būdu vienu metu. Tai jau yra numatyta statute, įstatymu patvirtinta. Vienintelis klausimas, kad valstybė atsisako kontrolinio akcijų paketo. Todėl reikalingas Seimo sprendimas, palaiminimas, kad taip, mūsų Vyriausybei nebūtina ten turėti 64% akcijų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš prisimenu senojo įstatymo Evangeliją, Pradžių Pradžios knygą: “Pradžioje buvo žodis.” Tai ir dabar aš norėčiau štai ką jums priminti. Kai jūs pradedat kalbėti, tai žodžiais viskas nepaprastai gražu. Aš, kaip tikintis, turiu tuo tikėti, jūsų žodžiu, kad viskas labai gražu, o bus dar gražiau. Bet turbūt visi žmonės Lietuvoje, visi, neabejoju, puikiai yra įsitikinę, kad bankai jau savo prasmę ir esmę yra praradę. Žmonės jais netiki. Mano klausimas būtų toks. Kai dabar jūs padidinsit kapitalą, sumažinsit valstybės poveikį ir t.t., tai žodžiais viskas gražu. Bet ar neatsitiks priešingai, nes, sakau, praktika tai patvirtina. Ir ar sugebės tie bankininkai dabar dirbti jau pagal naujus įstatus, pagal naujus nuostatus ir tikrai mes neapsiriksim taip darydami?
A.KRIŽINAUSKAS. Šiuo atveju aš noriu tik labai trumpai pasakyti. Šis bankas yra ypatingas. Jis nepriima depozitų. Kitaip sakant, jis neturi žmonių lėšų. Todėl pasitikėjimo klausimas juo net ir keliamas negali būti, kadangi jis neskolingas mūsų Lietuvos rezidentams. Tai yra labai svarbu. Jis yra specifinis bankas. Jis ne visai atlieka visas funkcijas kaip eilinis komercinis bankas. Tokie investitoriai kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kaip Šiaurės investicijų bankas, Švedijos investicijų fondas ir t.t. arba, pavyzdžiui, Vokietijos valstybinė investicijų bendrovė, tokie investitoriai, kaip čia pasakius, daro garbę dalyvaudami mūsų banko veikloje. Čia nėra kokių nors absoliučiai privačių piliečių, ar mūsų, ar iš užsienio, dalyvavimas. Tai yra visame pasaulyje pripažintos institucijos. Jeigu jie sutinka didinti kapitalą, įdėti savo pinigus, tai, man atrodo, niekaip kitaip kaip teigiamai nereikėtų vertinti. O technika yra paprasta: kvalifikuoti mūsų žmonės ten dirba, jie yra prižiūrimi direktorių valdybos, kurią sudaro būtent visi investitoriai. Nė vienas projektas nėra laiminamas, kol iš užsienio, iš įvairių šalių atvažiavusi direktorių valdyba, savininkai, akcininkai jo nepalaimina. Todėl šiuo atveju aš tikrai nematau bėdos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Buinevičius.
V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kai mes svarstėm šio banko nuostatus, tai tikėjomės, kad iš tikrųjų bus neblogai kredituojamas smulkusis ir vidutinis verslas. Tačiau to neįvyko. Mano klausimas būtų toks. O koks gi turėtų būti šio banko įstatinis kapitalas, kad tas smulkusis ir vidutinis verslas iš tikrųjų pastebimai būtų kredituojamas? Nes dabar, kiek žinau, labai sunku gauti šias paskolas.
A.KRIŽINAUSKAS. Visų pirma aš ne visai norėčiau sutikti, kad to neįvyko. Vis dėlto, matyt, ne tiek pats kapitalo dydis lemia faktą, kad smulkusis ir vidutinis verslas būtų finansuojamas. Tai priklauso nuo to, kokias kreditines linijas pavyksta pasiskolinti tam bankui iš užsienio. Aš matau, kad banko prezidentas sėdi tribūnoje. Jis galėtų tiksliau atsakyti į tuos klausimus ir apie vokiečių liniją, kur yra grynai smulkiajam ir vidutiniam verslui, kur gana mažomis sumomis. Bet pagrindinis dalykas - šis bankas nėra bankas, kuris dalija vien už tai, kad tai yra smulkusis ir vidutinis verslas. Projektai turi ne tai kad blizgėti, būti labai gražiai atspausdinti, šis bankas pats padeda projektus parengti, bet jie turi būti tiek pagrįsti, net ne užstato klausimas svarbiausias ir ne palūkanų svarbiausias, bet projektas turi būti toks tikras, kad visi savininkai, direktorių taryba patvirtintų tokį projektą. Čia gali būti nusiskundimų, kai ateina smulkus verslininkas, sako, man neduoda šis bankas pinigų. Ir neduos ateityje. Turi būti labai rimti projektai, nes antraip su juo įvyks kaip ir su kitais komerciniais bankais.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis prelegente, paaiškinkite, kodėl yra tas pakeitimas akcijų struktūroje. Valstybės dabar mes turime apytikriai du trečdalius, o po pakeitimo liktų vienas trečdalis. Kokia čia būtų prasmė? Ir kartu, kadangi ten yra dvi sumos, kodėl jūs naudojate ekiu? Visų pirma, Kolis jau šitą “ekiu” nubraukė, dabar jau visai kitaip vadinsis. Galų gale jo dar iš viso nėra, negimęs dalykas.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad procentas susidarė grynai matematiškai. Šiandien yra 10 mln. ekiu kapitalas. Jame yra 5 mln. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įnašas. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė absoliučiai toliau neįdeda nė vieno lito ar ekiu, ar dolerio į tą sumą, o vis dėlto kapitalas didinamas iki 20,8, man atrodo, tai automatiškai iš to išskaičiuojamas procentas, tiesiog atsitinka taip, kad valstybė toliau nebeįneša papildomų įnašų. Todėl matematiškai išeina 29,63. Žinoma, kad šiuo atveju Vyriausybė dalyvauja valdant minimaliai. Aišku, dalyvauja, bus atstovai. Bet dėl esminių sprendimų šio banko klausimu - jau vienvaldiškai Vyriausybė negalės daryti tokių sprendimų. O dėl ekiu, jeigu aš teisingai supratau, čia dėl ekiu pats klausimas. Šito banko statute jau yra numatyta patvirtintu įstatymu, kad vis dėlto valiuta yra ekiu jo balanse. Tai yra apskaitos vienetas. Tiksliau galbūt gali banko prezidentas atsakyti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Aliukoni, dėl ekiu paaiškinti Seimo nariui A.Endriukaičiui. Įjunkite mikrofoną.
J.ALIUKONIS. Ekiu buvo pasirinkta todėl, kad dar tvirtinant įstatymą, kadangi mes einame į Europos Sąjungą, Europos Sąjungoje, kai bus vieninga valiuta... (Balsai salėje) Taip. Taip. Bet tuo metu, 1993 m., dar nebuvo Euro... (Balsai salėje) Bet jinai yra mūsų balanse, mes apskaitą vedame ekiu, ne nacionaline valiuta, todėl ir drįsome rašyti visus tuos dalykus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam finansų ministrui A.Križinauskui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Pritarta. Vyriausybė prašo, kad šis nutarimas būtų svarstomas skubos tvarka. Paprastai visi nutarimai svarstomi skubos tvarka. Pritariat? Ar sutinkat, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje gegužės mėnesį? Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų posėdyje svečiuojasi Laugalių šeimyna, todėl aš manau, jog jūs neprieštarausite, jeigu aš dabar suteiksiu žodį Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos atstovų vardu gerbiamajai poniai G.Žilinskienei. Prašom.
G.ŽILINSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, artėjant Motinos dienai, į jūsų Seimo posėdžių salę atsilankė būsimieji prezidentai, premjerai, būsimieji parlamentarai. (Plojimai salėje) Jie tyliai ir kantriai sėdėjo baigiantis jūsų posėdžiui. Jie atvyko iš Šiaulių rajono ir atstovauja naujai šeimyninės globos formai, kuri artina vaikų integraciją į šeimas ir kuri labai džiaugiasi, kad galų gale Lietuvos Respublikos Seimas praeitais metais liepos 3 d. ratifikavo Jungtinių Tautų Vai-ko teisių konvenciją, o š.m. kovo 14 d. priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriame būtent numatyta, kad tokia šeimyninė ar kitokia privati ar asmeninė globos forma turėtų būti prilyginama valstybinei globos formai. Šitie vaikučiai per mėnesį gauna po 112 Lt, valstybinėje įstaigoje esantys vaikai gauna beveik 1000 Lt.
Mes, visos vaikus globojančios organizacijos, kurioms čia atstovauja UNICEF,o atstovai, Lietuvos “Pieno lašo” atstovai, Moterų asociacijos atstovai, Žmogaus teisių asociacijos atstovai, tikimės, kad šis įstatymas bus tikrai toks, kuris Lietuvoje bus vykdomas, jog jo neištiks toks likimas, koks ištinka kitus įstatymus.
Ačiū jums, kad mus priėmėte. Dabar žodis šios šeimynos mamai - B.Laugalienei.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamoji ponia Laugaliene.
B.L.LAUGALIENĖ. Laba diena visiems! Visas mamas sveikiname su Motinos diena ir linkime daug, daug sveikatos. Jeigu turėsite sveikatos, turėsite visko. Mūsų vaikučiai po to jus pakvies į fojė ir taip pat padėkos už tai, kad pernai gavome kad ir nedidelį mūsų šeimai autobusiuką “Hyundai”, kuriame vietoj 9 vaikų telpa, kaip matot, 24, o kartais net ir 32 vaikai. Mes norėtume visų pirma padėkoti už tai, kad buvo pakeista suma. Kodėl aš sakau? Gal aš kaimiškai sakau, paprastai, bet man kitą sykį tie skaičiai labai neaiškūs. Vienam vaikų namų vaikui, kaip mes sakome, arba internato vaikui... vienu žodžiu, valdiškuose namuose gyvenančiam vaikui yra skiriama šiandien 998 litai ir 28 centai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad į šią sumą įeina ir auklėtojos, ir seselės, ir visas personalas, ir sanitarės. Argi mums šiandien namuose reikia valytojos, argi mums šiandien namuose reikia kiemsargio, argi mūsų vaikai patys negali apsivalyti savo patalpų ir visa kita? Nedarykime iš vaikų inkubatorinių viščiukų. Teikime pagalbą tiems, kuriems jinai iš tikrųjų reikalinga. Apsvarstykite kiekvieną įstatymą konkrečiai ir tiksliai, galbūt net pasitardami su tom šeimynom, kurios augina vaikus iš tikrųjų iš širdies. Per mūsų namus jau yra “perėję” 47 vaikai. Ką tai reiškia “perėję”? Jie jau sukūrė savo šeimas ir gyvena Lietuvoje dorą ir sąžiningą gyvenimą. Šiandien prie mūsų šeimos židinio glaudžiasi 37 vaikai, kurie yra kiekvieną dieną priimami, apiprausiami, pamaitinami, kurių kiekvienam per mėnesį valstybė skiria tik 125 Lt. Mūsų vaikai likusius pinigus užsidirba patys. Laikome didelį pagalbinį ūkį, kuriame auginame gyvulius: karves, kiaules. Šitaip mes maitinamės.
Norėtume, kad šitas išleistas įstatymas patenkintų mūsų lūkesčius, būtų vykdomas ir nebūtų sakoma, kaip sako merijose, kad aš nežinau, iš kur paimti lėšų. Bet supirkti tuščias pirtis tų lėšų randama, ir jos kelerius metus stovi tuščios. Vaikus reikia gelbėti šiandien, ne rytoj, nes jie - mūsų ateitis. Mūsų šeimoje nė vienas vaikas nėra peržengęs vaikų namų slenksčio. Visi vaikai surinkti iš gatvės. Kelerius metus nelankę mokyklų, gyvenę rūsiuose, darželio teritorijose, lauke, šiandien jie gyvena laimingą, sotų (bent šiandien) gyvenimą. Todėl nuoširdžiai dėkojame jums visiems, Seimo nariams, už visą rūpestį ir norime, kad šitas įstatymas, kuris buvo išleistas, tikrai patenkintų mūsų lūkesčius ir kad mes sulauktume lygybės tarp vaikų namų vaiko ir šeimos vaiko.
Viskas. Ačiū jums už dėmesį.
O dabar kviečiame visus į fojė. Mūsų vaikai taip pat nori jums padėkoti ir motinoms siunčia savo daineles ir žodžius, kuriuose išsakytas ir gatvės gyvenimas, ir šiandieninis gyvenimas. (Plojimai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju poniai B.Laugalienei. Tikiuosi, kad gerbiamieji Seimo nariai atsižvelgs į išsakytas mintis.
Rytinis posėdis baigtas. Vakarinis posėdis prasidės 15 val. Dabar kviečiame į fojė pasiklausyti Laugalių šeimynos vaikų deklamuojamų eilėraščių ir dainelių.