Dvidešimt
penktasis posėdis
1996
m. balandžio 30 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Vyriausybės atstovo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (pateikimas) |
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
P.Miškinis. "Dėl buvusio mitingo pasekmių"
A.Endriukaitis. "Garbės ir drąsos riteriui" (skirtą D.Dudajevo atminimui)
K.Kuzminskas. "Dėl tremtinių kompensacijų "
A.Kubilius "Kas bijo A.Sadkausko?"
J.Dringelis. ."Dėl Čečėnijos Prezidento D.Dudajevo žūties"
R.Hofertienė. "Užuojauta A.Dudajevai"
J.Mincevičius. "Dėl Vilniaus miesto ribų problemų"
K.Jaskelevičius. Savaitraščio "Pirmadienis" rinkėjų pareiškimas.
8sesija25p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas ir registruotis. Vyksta registracija. Kolegos, kompiuteriai čia, apačioje, neveikia. Šiuo metu vyksta registracija.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Svarstome 2-2 klausimą - Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Projekto Nr.2004. Kviečiu į tribūną... Minutėlę! Dabar kviečiu į tribūną poną A.Sadkauską. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tos pataisos, apie kurias aš jums jau esu kalbėjęs, daromos rengiant ir priimant naujus įstatymus dėl savivaldos, dėl apskrities, dėl Vyriausybės atstovo ir t.t. Yra ir elementarių keitimų, kurie būtini vien dėl to, kad pasikeitė pavadinimai, pasikeitė pareigų pavadinimai ir t.t. Dabartiniame pakeitime, kurį aš teikiu, sakykim, 3 straipsnyje, išnyko rajonų valdytojų pavadinimas ir atsirado vienas pavadinimas tiek rajone, tiek mieste: meras. Aš manau, kad tai Savivaldos įstatyme jau įteisinta, reikia ir čia pakeisti.
Tame pačiame straipsnyje papildome žodžiais "taryba", "valdyba". Na, čia tiksliau įvardijam, kadangi ten pavadinta "aukštesnįjį pagal pavaldumą savivaldybės organą", ir įvardijam tiksliai - "taryba", "valdyba".
Dėl 5 straipsnio irgi tas pat - tokių pareigybių neliko, irgi reikia keisti. 7 straipsnį mes siūlom papildyti dviem dalimis - ketvirtąja ir penktąja. Ketvirtoji dalis įvardija Vyriausybės atstovo tarnybą, o dėl penktosios dalies reikėtų pasakyti, kad čia yra ir rengėjų klaida, kurie nenumatė, kas, sakykim, atostogų metu, ligos atveju pakeičia Vyriausybės atstovą. Mes čia įvardijam, kas jį pakeičia.
Na, ir 8 straipsnį mes papildom, kadangi nebuvo įvardyta Vyriausybės atstovo tarnyba, ir papildydami patiksliname.
Tai tiek, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau jums pasakyti, ir norėčiau, kad pritartumėte šioms, sakyčiau, elementarioms, reikalingoms pataisoms. Dar kartą sakau, kad jų bus ir daugiau, tiek ir dėl mūsų kai kurių padarytų klaidų.
PIRMININKAS. Ačiū. Palaukit truputėlį tribūnoje. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti pusantro klausimo. Ar gali normaliai dirbti Vyriausybės atstovo tarnyba be merų, ir ar išlaidos tarnybai nėra beprasmis valstybės biudžeto lėšų švaistymas? Ačiū.
A.SADKAUSKAS. Na, Vyriausybės atstovas be merų dirbti negali, kadangi jis merą kontroliuoja. Nebus mero, nebus ką kontroliuoti. Taip pagal Konstituciją, gerbiamasis Listavičiau, ir taip dabar įvardyta Vyriausybės atstovo įstatyme. O antrą klausimą aš nelabai, jeigu galima... (Balsas salėje) Ne, tai Vyriausybės atstovas ir keli jo juristai, vadinami tarnyba, išlaikoma iš biudžeto.
PIRMININKAS. Prašau nediskutuoti iš vietos. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote papildyti berods 7 straipsnį ketvirtąja ir penktąja dalimis, kur kalbate apie Vyriausybės atstovo tarnybą. Norėčiau paklausti, ar tai reiškia, kad padidės valdymo aparato darbuotojų skaičius, ir jeigu padidės, tai kiek? Ir čia pasakyta, kad išlaikomi iš biudžeto. Tai kiek tam reikėtų lėšų?
A.SADKAUSKAS. Valdymo aparatas nepadidės. Toks, koks yra dabar, toks ir lieka. O penktoji dalis dėl pavadavimo. Čia nieko nuostabaus nebuvo... Lėšų tiek, kiek skirta Vyriausybės atstovui, ne visur vienodai. Viename regione - daugiau, kitame - mažiau. Reikia pažiūrėti į lentelę, aš dabar neturiu.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi norėjau paklausti būtent tą patį klausimą, kurio klausė Seimo narys ponas A.Baležentis, ir jūs atsakėte, kad nereikės daugiau lėšų iš biudžeto, kiek yra skirta, tiek ir pakaks. Bet kaip tai suprasti, jeigu prie kiekvieno Vyriausybės atstovo bus sukurta tarnyba? Tai vis tiek tiems žmonėms reikės mokėti atlyginimus, ir iš tų pačių lėšų, kurios yra skirtos, tikrai to nepakaks. Ačiū.
A.SADKAUSKAS. Dar sykį kartoju, kad tai, ką mes numatėm biudžete metų pradžioje ir patvirtinom čia, Seime, kartu su jumis, nė vienu centu daugiau pagal šį pakeitimą nebus.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat dėl 8 straipsnio. Žinau, kaip Sveikatos apsaugos ministerijoje vykdomos reformos, ir kaip šiuo metu apskritims atiduota visuomenės sveikatos priežiūra, t.y. higienos centrams Sveikatos apsaugos ministerija šiek tiek sumažina etatų skaičių. Ar sumažės etatų skaičius Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijoje, kai bus įsteigti... vis dėlto biudžetas neturi padidėti... Ačiū.
A.SADKAUSKAS. Taip, teisingai. Tai čia tas pats klausimas, tiktai jūs susiejat dar ir su ministerija. Ministerija tikrai šiuo metu yra pati mažiausia iš visų ministerijų, ir etatų tikrai nepadaugės. Jeigu protingai mąstytume, tai ši ministerija turėtų išaugti į... na, kaip visoje Europoje, sakykim, aš dabar nenoriu įvardyti, bet būtent į tokią ministeriją, apie kurią jūs turbūt nujaučiat. Dabar jos yra tiktai užuomazga, ir ministerijos numatytos lėšos biudžete yra atskirai, Vyriausybės atstovo - atskirai. Ir mes jau tas lėšas numatėme. Čia tiktai darome elementarias pataisas todėl, kad jau yra, sakykim, toji tarnyba. 2-3 žmonės, na, kaip ją kitaip pavadinsi? Vienas, du juristai tai ir yra tarnyba.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Sadkauskui. Gerbiamieji kolegos... Todėl, pone Landsbergi, kad jūs užsiregistravote klausti, kai jau buvo atsakinėjama į klausimus. Klausimui įsiregistruojama tada, kai vyksta pranešimas. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra norinčių dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš norėjau pasakyti ponui A.Sadkauskui, kad mes tikrai jaučiam, į ką išaugs arba išaugtų ši ministerija, jeigu LDDP turėtų dar ketverius metus. Mes matome, kaip vien dabar paskutiniais mėnesiais desperatiškai auginamos apskričių institucijos ir milžiniška biurokratija. Manau, kad reikėtų galvoti, kaip sumažinti ir nedubliuoti apskričių įstaigų ir Vyriausybės atstovo institucijos. Ponas A.Sadkauskas nuėjo ne tuo keliu. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Čia prieš mane kalbėjęs turbūt nesuprato, apie ką kalbama. Jis įsivaizduoja, visą laiką jam prieš akis gal ne sapnas, o kažkokios baisenybės, kad čia atslenka baisus debesis ir iš jo bus labai daug lietaus ar net krušos. Čia mes kalbam apie tai, kaip pranešėjas aiškiai pabrėžė, kad tik pavadavimas, o ne kažkokios pavadavimo sistemos, naujo skyriaus ar komiteto sukūrimas ir t.t. Labai aiškiai parašyta: Vyriausybės atstovo laikinas pavadavimas susirgus ir t.t. Bus pavedama bet kuriam iš dirbančiųjų, ir jis jį pavaduos. Todėl aš manau, kad čia nereikia kažkokių ypatingų svarstymų. Reikia pritarti po pateikimo, o toliau svarstydami galėsime išsiaiškinti ir visas kitas smulkmenas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas dėl vedimo tvarkos?
A.SADKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Aš kelis sakinius. Gerbiamasis profesorius čia man norėjo "įžnybti", žinoma, bet blogai, gerbiamasis profesoriau, kad kai jūs rengėte Konstituciją ir įvardijot atstovą atskirai, apskričių administracijas atskirai...
PIRMININKAS. Pone Sadkauskai, tai ne dėl vedimo tvarkos...
A.SADKAUSKAS. Čia gal padaryta klaida, nors kai pradedi galvoti, tai padaryta teisingai, kadangi viena kontroliuojanti, o kita atliekanti...
PIRMININKAS. Ponas A.Sadkauskas - vienas iš nedaugelio, kuriam nepadeda net mikrofono išjungimas, viskas gerai girdisi. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ne. Tada prašau registruotis.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, monitoriuje nesimato, o aš matau.
Už balsavo 26, prieš balsavo 3, susilaikė 12. Taigi įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas - Savivaldybių reikalų? Pone Sadkauskai, pagrindinis komitetas - Savivaldybių reikalų?
A.SADKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kada bus svarstoma komitete?
A.SADKAUSKAS. Trečiadienį, kitą trečiadienį, 11 val.
PIRMININKAS. Ačiū. O aš maniau, jog gegužės 1 d. Ponas K.Jaskelevičius dėl vedimo tvarkos? Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Bičkauskai, mes pamiršom vieną labai svarbų dalyką. Tai nė kiek ne mažiau svarbu kaip prieš pietus priimta rezoliucija. Rytoj, kaip žinote, yra nedarbo diena, gegužės 1-oji. Paprastai būdavo paskelbiami šūkiai pasitinkant šią šventę. Man atrodo, kad iniciatoriai pamiršo tai padaryti. Galbūt skubos tvarka mes čia netvirtintume tų šūkių, bet jeigu jie parengtų kokią "desėtką" tokių rimtesnių, tada kažkaip kitaip rytoj mes tą šventę sutiktume. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal tai ir teisinga. Aš tikiuosi, išklausys jūsų pasiūlymus dėl šūkių. Jūs, man atrodo, turite jų parengęs.
8sesija25p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, svarstome pirmąjį rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų pasirašyti paskolos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko privataus žemės ūkio plėtros projektui finansuoti" projektą Nr.2293. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją poną J.Lionginą.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, valstybės investicijų programoje 1995-1997 metams numatytas privataus žemės ūkio plėtros projektas. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas šiam projektui įgyvendinti yra pasiūlęs 30 mln. JAV dolerių dvidešimčiai metų pagrindinę skolos dalį pradedant grąžinti 2001 metais, t.y. lengvatinis periodas - 5 metai. Pažymėtina, kad šie pinigai bus skiriami privatiems ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, perdirbimo įmonėms, kaimų verslo įmonėms, t.y. įmonėms, kuriose daugiau kaip 51% kapitalo yra privatus. Šio projekto įgyvendinimo finansavimas numatomas per Žemės ūkio banką.
Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl įgaliojimų pasirašyti minėtą sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko. Turiu pažymėti, kad 1996 m. balandžio 2 d. minėtas projektas buvo svarstomas Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko direktorių taryboje ir jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, I skyriaus (...) punkte kalbama apie galutinį paskolos gavėją ir čia jie išvardyti. Aš norėčiau paklausti, kaip numatyta paskirstyti paskolą tarp galutinių paskolos gavėjų, sakykim, procentais arba panašiai, nes praktika rodo, kad kai gavėjų buvo daug, tai gaudavo kai kas iš išrinktųjų, o pirmaisiais įrašyti ūkininkai tą paskolą ne visada mato. Ačiū.
J.LIONGINAS. Na, faktiškai minėta kredito linija bus aptarnaujama per Žemės ūkio banką, taigi, aš manau, tiek kiekvienas ūkininkas, tiek privati žemės ūkio bendrovė su savo investiciniais projektais galės kreiptis į šį banką, ir galutinis žodis bus banko. (Balsas salėje) Turiu patikslinti, kad faktiškai čia kaip investicinis projektas bus apmokama. Tai yra kreipiasi įsigyti, sakykim, žemės ūkio technikos ar kažko panašaus, ir bankas apmokės tiktai tą kontraktą. Tai yra gryni pinigai čia neegzistuos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Nėra. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ką tik mes svarstėm ir priiminėjom valstybės biudžeto pataisas, kur buvo numatyta "Vilniaus šiltnamiams" skirti 11 mln. iš nacionalinės žemės ūkio veiklos programai skirtų lėšų. Kaip jūs manote, ar teisingai pasielgė mūsų Seimo komitetas, vadovaujamas M.Pronckaus, tiek Žemės ūkio ministerija, kad skyrė iš Žemės ūkio ministerijai skirto biudžeto "Vilniaus šiltnamiams", o šiuo metu jau pinigų neužtenka, mes imame kreditui paskolą privataus žemės ūkio plėtros projekto finansavimui. Ar nebūtų buvę geriau paskolą teikti "Vilniaus šiltnamiams", o po to jie paskolą grąžintų, o Žemės ūkio ministerija būtų finansavusi privataus žemės ūkio plėtros projektą? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
J.LIONGINAS. Žinoma, man sunku komentuoti, nes aš su pirmąja dalimi klausimo, kurį jūs pateikėte, nesu visiškai susipažinęs, čia gal geriau galėtų atsakyti Žemės ūkio ministerijos atstovai. Aš tik noriu pasakyti, kad šis projektas jau seniai buvo rengiamas. Su Pasaulio banku derybos užtrunka maždaug pusantrų-dvejus metus. Toje programoje (kaip aš minėjau, 1995-1997 m.) kaip tik ir buvo sprendžiama, iš kur gauti tam tikrų kreditinių išteklių pagelbėti privačiam žemės ūkio sektoriui.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis. Ne? Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto nėra aiškinamojo rašto. Nėra tokio aiškinamojo rašto, kuriame būtų pasakyta, kas gaus šitas lėšas. Jūs pasakėte, kad tos lėšos bus skirtos žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams, perdirbimo įmonėms. Bet kiek? Arba procentine struktūra, arba konkrečia išraiška, kiek ir kokiems tikslams? Aš suprantu, kad tai galbūt turite pateikti ne jūs, galbūt Žemės ūkio ministerija, bet šis išankstinis paskirstymas turi čia būti ir nuo to priklauso mūsų pritarimas ar nepritarimas. O gal jūs ir dabar galite atsakyti? Vis dėlto kiek procentų gaus žemės ūkio bendrovės, kiek procentų gaus ūkininkai, kiek gaus perdirbimo įmonės?
J.LIONGINAS. Aš dabar negaliu atsakyti. Manau, vis tiek bus svarstoma komitete ir tada bus galima paprašyti Žemės ūkio ministerijos, kad pateiktų tikslius duomenis.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ne, negalima. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių? Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Dėl šito kredito. Pirmiausia tai yra Pasaulio banko pinigai. Jie teikiami per Žemės ūkio banką. Pasaulio bankas nustato gana griežtas taisykles, kaip tie pinigai turi patekti pas tuos kreditorius, kurie nori tuos kreditus gauti. Todėl čia naivūs klausimai, kad paskirstymas kažkoks, kad dar kažkas turi būti. Kadangi šitie kreditai reikalingi žemės ūkiui ir po ilgų derybų jie šiaip taip "ateina" į Lietuvą, tie pinigai taip lengvai nepapuls kažkur, aš siūlau pritarti šiam projektui ir didelių kliūčių nedaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Vyriausybė dvejus metus vilkino šios paskolos gavimą, nes norėjo turėti visiškai laisvas rankas skirstyti kam nori tikriausiai ten, kur ir paprastai skirstydavo apgaudama ūkininkus. Todėl šiandien yra visai logiškas noras ir reikalavimas žinoti Pasaulio banko reikalavimus (pagaliau ponas A.Šleževičius sutiko ir nusileido savo karjeros pabaigoje), būtent kaip kontroliuos mūsų reikalus iš išorės, nes mes patys nepateisinome pasitikėjimo anksčiau. Norėtųsi vis dėlto žinoti, kokia yra ta kontrolės sistema? Tada mes galėtume ramiau balsuoti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nepritarti šiuo metu pateikimui?
V.LANDSBERGIS. Manęs nepatenkino pranešėjo paaiškinimai ir atsakymai. Gal jam galima būtų suteikti papildomą laiką?
PIRMININKAS. Manau, kad svarstymo metu galima bus tai išsiaiškinti. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimui "Dėl įgaliojimų pasirašyti paskolos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko privataus žemės ūkio plėtros projektui finansuoti"? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 32 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 11. Taigi nutarimui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas, manau, bus Biudžeto ir finansų komitetas ir galbūt irgi pagrindinis ir Agrarinis komitetas. Kada bus svarstoma komitetuose, matyt, bus pranešta papildomai. Dėkui.
8sesija25p svarstyti klausimai
Svarstome 2-3 klausimą - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.2215. Pone Kolosauskai, yra užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys V.Petrauskas. Galbūt jūs po to? Kviečiu į tribūną poną V.Petrauską, o Seimo narys G.Paviržis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau ir jūsų, ir kolegų paprašyti vieno dalyko. Kadangi iki 2 valandos buvo numatytas klausimas dėl darbų saugos, ar mes jį atidedame, ar jį mes turėjome paeiliui, kaip yra numatyta darbotvarkėje, priiminėti, tačiau nesilaikant darbotvarkėje numatyto laiko?
PIRMININKAS. Pone Pavirži, kadangi jūs pristatinėjote ir rezoliuciją, tai reikėjo iš tikrųjų pagalvoti dar ir tuo metu, kad bus tam tikrų problemų su jūsų teikiamų įstatymų priėmimu. Jeigu mes spėsime, "tilpsime" į laiką, mes priiminėsime, "netilpsime" į laiką - deja. Seimo narys ponas K.Kuzminskas dėl vedimo tvarkos.
K.KUZMINSKAS. Aš taip pat dėl vedimo tvarkos. Kaip tik aš norėjau prieš pietus dėl vedimo tvarkos priminti gerbiamajam Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, kad toks svarbus klausimas laukia - Lietuvos Respublikos įstatymas, tuo tarpu mūsų pirmininkas teikia šią rezoliuciją, o šį įstatymą atidėjo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš atsiprašau poną V.Petrauską. Prašom, jums žodis Demokratų frakcijos vardu.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai, pernai, birželio 28 d., kartu su Mokesčių administravimo įstatymu buvo priimtas ir įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo". Jo ant-rasis punktas, kurį dabar ir ruošiamasi keisti, sako: "Nustatyti, kad nuo 1996 m. balandžio 1 d. neveikia Lietuvos Respublikos įstatymo mokesčius reguliuojančios normos tiems mokesčiams, kurie išvardyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pirmojoje dalyje, išskyrus specialius šių mokesčių įstatymus." Taigi iki š.m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o konkrečiai, Finansų ministerija, deja, praktiškai neparengė tiek Vyriausybei, tiek Seimui šių specialiųjų mokesčių įstatymų, neperkėlė iš įvairių juridinių ar fizinių asmenų pajamų mokesčių, iš užsienio kapitalo investicijų įstatymų ir t.t. jokių lengvatinių normų, neparengė specialių įstatymų ir įvyko tai, kad faktiškai nuo balandžio 1 d. Mokesčių inspekcija gali pradėti bausti. Svarbiausia, čia gali nukentėti būtent smulkus ir vidutinis verslas, mažos įmonės, personalinės individualios įmonės ir (labai svarbu) užsienio investicijos - bendro kapitalo, bendros įmonės su užsienio fiziniais ar juridiniais asmenimis. Ir šita pataisa, kurią parengė ponas F.Kolosauskas, yra būtinai reikalinga, tačiau, mūsų nuomone, deja, yra nepakankama. Mes šitų pavyzdžių turime, ir jau pats Ministras Pirmininkas yra pasakęs, kad lengvai yra baudžiama ir lengvai administruojami mokesčiai iš tų, kurie moka ir kurie nesislepia, ir visiškai, deja, nepajėgiama kontroliuoti tų, kurie absoliučiai nemoka mokesčių. Taigi šiandien gali būti pakeltas Mokesčių inspekcijos kirvis prieš mano paminėtus mokesčių mokėtojus. Dėl to aš siūlyčiau ir pranešėjo nuomonę norėčiau išgirsti dėl tos pataisos, kuri šiandien yra išdalyta Seime, kad būtent būtų papildytas šis straipsnis žodžiais: "neskaičiuojant mokesčių mokėtojams baudų ir delspinigių už laikotarpį nuo 1996 m. balandžio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ar datos". Tai labai svarbu, nes, pakartosiu, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, bendros su užsienio kapitalu įmonės ir apskritai užsienio investicijos gali labai smarkiai nukentėti, nes (šiandien neslėpkime) dėl šitos normos, dėl to, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija nepadarė savo darbo (aš tikrai turiu informacijos, ir mūsų frakcijos - Demokratų, Tautininkų, Politinių kalinių ir tremtinių, Laisvės frakcijos), jos turi informaciją, kad jau yra pradėtas legalus kapitalo išvežimas iš Lietuvos. Tai yra bankai, kuriuose yra užsienio kapitalo, bendros įmonės perkelia lėšas į užsienio bankų sąskaitas tam, kad vis dėlto neatsidurtų prieš akivaizdžiai dideles baudas ir galimus delspinigius, kurie visiškai yra galimi dėl Vyriausybės, Finansų ministerijos, bet ne dėl mokesčių mokėtojų kaltės.
Taigi iš esmės pritariame tai pataisai ir siūlome jai labai svarbų papildymą.
Naudodamasis proga mūsų frakcijos vardu noriu atkreipti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, komiteto narių dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, yra 1995 m. birželio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų į Lietuvos Respubliką įstatymas. Jo 13 straipsnis numato įmonių mokesčių lengvatas, t.y. jeigu užsienyje investuotojas įsigijo ne mažiau 30% įmonės įstatinio kapitalo ar investavo ne mažesnę kaip 2 mln. JAV dol. vertės užsienio kilmės kapitalą. Ir yra labai įdomus š.m. sausio 30 d. raštas (dar buvusio finansų ministro pono R.Šarkino) dėl pelno mokesčio lengvatos, kuriame yra labai keista ir labai nenormali nuostata, mūsų nuomone. Tai yra, kad šitas lengvatas, paminėtas Užsienio kapitalo investicijų įstatyme, taikyti tik tam kapitalui, kuris investuotas Lietuvoje po 1995 metų rugpjūčio 1 d., t.y. po įstatymo įsigaliojimo. O jeigu kapitalas yra investuotas nors dviem dienom ar mėnesiu anksčiau iki 1995 m. rugpjūčio 1 d., vadinasi, jam jau lengvatos lyg ir netaikomos. Tai aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokia problema yra ir ją pastebi ne žmonės, kurie lyg ir tolimesni nuo finansų ar mokesčių politikos, bet ją sako tie, kurie tikrai supranta, yra gerai informuoti finansų ir mokesčių politikos specialistai. Tai tiek mūsų pastabų. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką poną F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Laba diena, kolegos! Iš tiesų kolega V.Petrauskas pasakė tai, ką aš pasakiau anksčiau pristatydamas šią įstatymo projekto pataisą. Suprantama, Mokesčių inspekcija yra įspėta dėl tų klausimų, bet gerbiamojo V.Petrausko siūloma pataisa kaip saugiklis yra priimtina ir ją čia reikia įrašyti, kad nebūtų jokių abejonių. Tai jeigu kitokių pastabų nebuvo, mes galėtume tą įstatymo pataisą šiandien ir priimti. Pritarti po svarstymo ir iš karto priimti, nes laikas nelaukia, reikia duoti atitinkamą signalą Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kad jie "nemiegotų", o dirbtų.
O dėl antros pastabos, kurią gerbiamasis V.Petrauskas paminėjo, tai yra kito įstatymo klausimas. Kiek aš žinau, Ekonomikos ministerija rengia atitinkamus dokumentus kartu su Finansų ministerija ir pateiks Vyriausybės posėdžiui. Mes gausime atitinkamą pataisą Seime ir turėtume priimti, nes tikrai ten logikos nėra.
PIRMININKAS. Ačiū ponui F.Kolosauskui. Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Tada pritarta. Kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Galim bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Ačiū. Pritarta.
Tada pradedame priėmimo procedūrą. Straipsnis susideda iš vienos dalies, ir yra priimta tik pono V.Petrausko pataisa. Jei aš teisingai suprantu, po žodžių "įstatymus tęsti, neskaičiuojant mokesčių mokėtojams baudų" ir t.t. Taip? Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, kai mes šiandien priėmėme pataisas ir papildymus 14-je mokesčių įstatymų ir pavedėme viską tvarkyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymui pagal jame nustatytą tvarką, todėl šita pataisa ir pakeitimas taip pat reikalingas. Tik aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes turėtume vietoje 1996 m. rugsėjo 1 d. įrašyti liepos 1 d., nes visi tie įstatymai galioja nuo liepos 1 d., todėl ir čia tas datas reikia suvienodinti. O šiaip aš pritariu įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Aš jo nematau. Seimo narys J.Požela norėjo pasisakyti. Ne? Tada prašom registruotis, o balsų skaičiavimo komisijai pasiruošti balsų skaičiavimui. Registracija, kolegos.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 43 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus niekam ir nesusilaikius taip pat nė vienam Seimo nariui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
8sesija25p svarstyti klausimai
Kolegos, svarstome klausimą 2-4a ir 2-4b, t.y. Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės "Naftos terminalo" atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektas Nr. 2218(2) ir taip pat 2218a - alternatyvus. Ar ponas F.Kolosauskas norės dabar pasakyti ką nors, ar po svarstymo? Pasisakančiųjų yra. Deja, aš nematau kitos pasisakančiosios gerbiamosios E.Kunevičienės.
Užsirašę pasisakyti yra 3 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės "Naftos terminalas" atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektas yra aktualus ir reikalingas. Lietuvos Respublikai strateginę reikšmę turi ne vien Klaipėdos naftos terminalo rekonstrukcija, bet ir Būtingės naftos terminalo statyba bei Mažeikių įmonės darbas. Tai, galima sakyti, strateginiai objektai, ir išskyrimas iš minimų objektų vien Klaipėdos naftos terminalo objekto kompleksiškai programos nesprendžia. Tačiau laukti vienu kartu visos problemos sprendimo taip pat būtų ne visai normalus dalykas. Yra galimybė spręsti aplenkiat kai kuriuos įvykius, tą ir reikėtų padaryti. Sutrikęs valstybės biudžeto vykdymas, Vakarų banko ir Lietuvos akcinio inovacinio banko finansinė krizė apsunkina kreditų skyrimą, savo lėšų panaudojimą šitų objektų ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, Klaipėdos naftos terminalui vykdant savo rekonstrukciją. Iškilo pavojus, kad planiniai darbų terminai, o kartu ir objekto atidavimas eksploatuoti bus sužlugdytas. Siekiant išvengti darbų sutrikimo ir išsaugoti įsipareigojimų vykdymą, tikslinga atidėti einamuosius pelno mokesčio mokėjimus nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 1996 m. spalio 1 d., nors įstatymo projekte nurodyta rugsėjo 1 d., tačiau pagal pačios įmonės, arba akcinės bendrovės, paskaičiavimus iki rugsėjo 1 d. mokesčio atidėjimas problemų nesprendžia, nes įmonė, be tų minėtų 15 mln. Lt, turi ir kitų įsiskolinimų: už 12 mln. Lt neapmokėtų darbų ir 6 mln. Lt turėtų būti greitai grąžinami Lietuvos taupomajam bankui. Mokesčių atidėjimas, konkrečiai, pelno mokesčio atidėjimas leistų įmonei sukaupti ir panaudoti terminalo rekonstrukcijai per 14,7 mln. Lt, kartu padėtų veikti 20 mln. Lt JAV dolerių užsienio kreditinei linijai įrengimams pirkti, be to, galima būtų pradėti atsiskaitinėti už trumpalaikę 6 mln. Lt paskolą iš Lietuvos taupomojo banko. Pritardamas Klaipėdos naftos terminalo pelno mokesčio atidėjimui, siūlau giliau panagrinėti galimybes Mažeikių naftos įmonei skirti lėšų apyvartinėms lėšoms papildyti, o Būtingės naftos terminalui pradėtai statybai tęsti. Tik kompleksinis minėtų objektų aktualių klausimų sprendimas leistų išvengti Lietuvos Respublikai didelių nuostolių. Pritariu pateiktam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka. Ruošiasi K.Kubertavičius.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto gaila, kad čia, iš šitos tribūnos, matau sėdinčius tik tuos, kurie suinteresuoti, kad šita įmonė pusę metų nemokėtų pelno mokesčio, ir nėra Finansų ministerijos atstovo. Aš nežinau, ar jiems tas pat, ar biudžetas turi per daug pajamų, ar jie žino, kad vis tiek nieko nepadarysi, nes F.Kolosauskas taip užsimanė. Dabar iš to, kas yra numatyta, biudžetas pusę metų negaus apie 15 mln. Lt. Pusę metų. Paskui gaus. Tai, gerbiamasis Sauli, tu pusę metų nevalgyk, o po to aš tau duosiu trigubai pavalgyti. Man atrodo, tamstai po pusės metų, jeigu ir be gėrimo, ir be valgymo, tai jau nereiks ir susideginti, ir nereiks po pusės metų valgyti. Todėl logiška, gerbiamieji, jeigu jau mes atleidžiame nuo mokesčių 15 mln. Lt, tai duokite ir Biudžeto įstatymo pataisas, pagal kurias jūs kas mėnesį kažkam neduotumėte po 2 mln. Lt asignavimo. Tada juos perkeliat į likusias nuo rugsėjo mėnesio iki to, ir tada aš, jeigu būčiau biudžeto vykdytojas, visai būčiau laimingas. Šiuo atveju ir taip bus prarandama 1,5 mln. Lt biudžeto pajamų. Kodėl? Jeigu jūs atidedate tuos 15 mln. Lt (14,740 mln. Lt), norint padengti visas numatytas išlaidas, teks išleisti vertybinius popierius su maždaug 20% palūkanų norma. Tai per pusmetį sudarys apie 1,5 mln. Lt. Taigi biudžetui kainuos vietoj 15 mln. Lt apie 16,5 mln. Lt, t.y. 1,5 mln. Lt daugiau teks iš kažkur paimti. Iš kur? Neaišku. Vertybiniai popieriai... Klausimas. Kodėl Vyriausybė negali suteikti garantijos naftos terminalui, kad jis paimtų kreditą? "Vilniaus bankas" turi 150 mln. Lt laisvų kreditinių resursų. Taip, gerbiamasis Kolosauskai, 150 mln. Lt laisvų kreditinių resursų. Ir ne tik nacionaline valiuta, litais, jie gali suteikti, jie gali suteikti užsienio valiuta. Jeigu reikia pirkti kažkokių įrengimų ar ko užsienio valiuta, jie gali šitą kreditą suteikti. Aišku, jie galėtų ir taip suteikti, jeigu gerbiamasis F.Kolosauskas nebūtų sugadinęs kai kurių įstatymų. Kad kreditai grąžinami, įkaitai tenkinami trečiąja eile bankroto atveju, todėl dabar bankai ir sako, jog mes galime teikti kreditus tik turėdami Vyriausybės garantijas, nes kitaip pinigai bus duoti ir gali būti negrąžinti. Todėl aš vis dėlto siūlau, nes Vyriausybė pateikė (o jie, taip sakant, na, kas čia mums), pateikė prašydama pritarti šitam mokesčio atidėjimui, aš vis dėlto siūlau nepritarti. Siūlyti Vyriausybei suteikti Vyriausybės garantiją šitam kreditui (15 ar jiems reikia 20 mln.). Tegu suteikia, o iš ko grąžinti tą kreditą, jie turės. Yra parodyta, jog jie vien per pusmetį gaus 46 mln. Lt pelno. Vadinasi, pelno užtenka ir biudžetas neturi būti skriaudžiamas ir papildomai pajamos 1,5 mln. didinamos. Jeigu kitaip, tada tikrai pateikite pasiūlymus, kam neduoti tų pinigų: mokytojams, gydytojams, kariškiams ar socialiai remtiniems žmonėms?
Toliau. Man neaišku paskutinėje šio įstatymo pastraipoje, kai jūs rašote, jeigu jie laiku negrąžins šito kredito, tai jiems dar bus indeksuojamos nesumokėtos sumos pagal vartojimo kainų indeksą. Nė vienam taip netaikoma, todėl negali būti ir jiems taikoma. Kaip visiems delspinigiai, taip ir jiems turi būti delspinigiai. Turi būti vienodai. Bet iš esmės vis dėlto siūlau nepritarti. Garantija, kreditas, kaip ir turi būti numatyta šitos įmonės statybai iš kreditinių resursų ir iš nuosavų lėšų, o jeigu jau ir pritarsite, tada mažinkite asignavimus tolygiai pusei metų tiems, kuriems buvo numatyta. Priešingu atveju tai negerai kvepia.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstomas įstatymo "Dėl akcinės bendrovės "Naftos terminalas" atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo" projektas. Šio klausimo sprendimo įstatymas. Vėl einame, kaip Seime jau įprasta, išimčių keliu. Vienai įmonei darome išimtį. Mes šitą klausimą svarstėme Ekonomikos komitete ir nebuvo vienareikšmės nuomonės. Iš tiesų atėję įmonės vadovai stato į ultimatyvią padėtį ir sako, jeigu neduosite kredito, mes subankrutuosime, iš valstybės biudžeto beprocentinio kredito, t.y. neatidėsite pelno mokesčio mokėjimo, mes subankrutuosime ir apskritai valstybė mokės užsienio partneriams baudas, mes subankrutuosime ir išvis į biudžetą nebus jokių pajamų. Tai ne pirmas kartas, kai tokie dalykai yra daromi. Todėl šita beprocentinė paskola tam tikra prasme tampa našta visai visuomenei, nes iš tiesų šiandien biudžeto situacija yra labai prasta, kaip patys žinome. Iš tiesų yra šimtai įmonių, kurioms reikėtų panašios pagalbos, bet vėl 3 straipsnyje matome, kad jeigu vis dėlto šita įmonė nesugebės vykdyti mokestinės paskolos sutarties sąlygų, tai visi tie priskaičiuoti delspinigiai ir nesumokėta mokesčių suma bus indeksuojama naudojant prekių ir paslaugų kainų indeksą. Vis dėlto kokios yra garantijos, jog tie pinigai bus laiku sugrąžinti, pasirašius tą mokestinės paskolos sutartį? Iš pateikto įstatymo projekto to nematyti. Apskritai mes komitete ieškojome įvairių sprendimo būdų ir siūlėme Vyriausybei duoti (kaip čia buvo minėta) valstybės garantiją teikiant kreditus šiai įmonei. Bet šiandieną ką tik gavome Vyriausybės sprendimą, kad Vyriausybė sutinka, jog būtų daroma išimtis šitai įmonei ir būtų leista atidėti apskaičiuotus einamuosius pelno mokesčio mokėjimus nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. nemokant delspinigių. Na, kas paskatino Vyriausybę taip daryti, nėra pakankamai aišku, motyvai nebuvo kaip reikiant pasakyti, bet nueita lengviausiu keliu. Vis dėlto, aš manau, neturėtų būti Seime priimami tokie įstatymai, kurie numatytų, kaip sakiau, išimtis vienai įmonei. Aš pats asmeniškai esu prieš išimtis, nes išimtys apskritai nekelia jokio intereso, nesukuria intereso spręsti tuos ekonominius klausimus, sunkumus efektyviai, nes visuomet tikimasi, kad atėjus bus galima, taip sakant, išsisukti ar Seimas priims įstatymą, ar bus atidėti kokie nors mokėjimai, tai neskatina siekti ekonominio efektyvumo. Tokia tvarka yra iš tiesų nepriimtina. Vis dėlto, nepaisant visų šitų išsakytų mano neigiamų pastabų, aš siūlau po svarstymo pritarti šitam įstatymui su sąlyga, kad Vyriausybė mums tokių išimčių vienai įmonei daugiau nesiūlys ir neteiks Seimui svarstyti. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną baigiamajam žodžiui poną F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų situacija yra tokia, kokia ji yra. Šiandien aš praleidau su Tarptautine valiutos fondo misija valandą laiko per pietų pertrauką. Dabar esu nevalgęs ir piktas. Noriu pasakyti, kad pretenzijos ir akcentai mums yra labai nepalankūs. Vienas dalykas, kad artėja garantijų ir skolinimosi "lubos" su valstybės garantija ir labai sunkios bus derybos netolimoje ateityje. Kaip jas pakelti, kad galima būtų pasiskolinti su valstybės garantija? Mažeikių naftos įmonė, jūs žinote, kad derasi su vienu Amerikos banku dėl kreditinės linijos, kur reikės valstybės garantiją suteikti, ir Būtingės terminalas, ir kiti objektai. Be abejo, išimtys yra negeras dalykas, ir ne vieną išimtį Seimas padarė. Padarė mokestines lengvatas, atleido nuo delspinigių įsisenėjusių mokesčių, leido atsiskaityti akcijomis ir turtu, dar kai kurių mokestinių lengvatų. Situacija yra tokia, kad reikia priimti sprendimus, kurie ateityje duotų naudos. Čia yra pats svarbiausias momentas. Mes negalime mažinti tempo. Mes jau mažiname tempą, įsibėgėjimą, pradedame trypčioti vietoje ir patiriame didelių nuostolių. Tų dalykų niekas neskaičiuoja. Pati įmonė, pats Naftos terminalas Lietuvoje išnaudojo beveik visas galimybes. Šiais metais pasiskolino iš Taupomojo banko 6 mln., iš "Vilniaus banko" 5 mln., tai jau 11 mln. dolerių. Kiek jau čia buvo sakyta, yra įšaldytos lėšos. Jeigu iš Akcinio inovacinio banko ši įmonė galėtų pasiimti 17 ir daugiau mln. dolerių, tai nebūtų jokios kalbos.
Antras momentas yra tas, jog įstatymas yra laikinas ir jis numato sąlygą, pagal kurią ši įmonė, gavusi 25 mln. dolerių pajamų per metus, per spalio - lapkričio mėn. atsiskaitys su biudžetu. Taigi biudžetas nieko nepraras. 14 mln. yra ne visa valstybinio biudžeto surinkimo diena. Aš, turėdamas viltį, kad šios įmonės pirmoji eilė pradės veikti liepos mėnesį ir pradės duoti atitinkamas pajamas į iždą, siūlau vis dėlto pritarti po svarstymo ir paskirti priėmimo dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom čia prisėsti. S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes čia sprendžiame vieno terminalo reikalus. Aš manau, jūs jau šiandien girdėjote paskutines naujienas, kurios verčia mane dabar kalbėti ir, matyt, prašyti. Aišku, jūs pritarsite po svarstymo. Bet kad iki priėmimo į šitą tribūną ateitų premjeras ir vis dėlto paaiškintų, kaip iš tikrųjų yra. Šiandien girdėjome, kad Būtingės terminalo projektavimo darbai sustabdyti, nėra finansavimo ir kitų dalykų nėra. Vamzdį nuo naftos gamyklos dabar nutarta tiesti į Klaipėdą, ne į Būtingę. Štai dar atleidžiame nuo mokesčių, kad Klaipėdos terminalas kuo greičiau atsistotų ant kojų. Tai aš ir klausiu: ar mes jau savo rankom atsisakom Būtingės terminalo, jį užšaldome nežinia kokiam laikui, ar vis dėlto klausimą sprendžiame kompleksiškai? Aš norėčiau, kad premjeras į šituos klausimus atsakytų, ir tik tada mes galėtume apgalvotai spręsti tuos finansinius dalykus, nes gelbėdami vieną mažesnį galbūt numarinsime strateginį reikalą. Galvokime kompleksiškai, gal tą vamzdį reikia tiesti iki Būtingės ir atšaką į Klaipėdą ar dar kaip nors, bet nemarinkime Būtingės. (Balsai salėje) Šiandien, pone Kolosauskai, reikia klausytis radijo ir televizijos. Projektavimo darbai sustabdyti ir nuspręsta vamzdį tiesti į Klaipėdą iš naftos gamyklos. Tai yra grynai eksporto visas traktas. Nafta iš Rusijos į Mažeikius, iš Mažeikių į Klaipėdą, ir viso gero. O kur importo terminalas? Jo atsisakome?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pečeliūnai ir kiti Seimo nariai. Iš tikrųjų klausimas svarbus, apie tai, ką jūs kalbate. Matyt, mes Seniūnų sueigoje galime sutarti šituo klausimu pasikviesti atitinkamus ministrus arba ir patį premjerą. Ponas A.Kubilius gali pasikviesti ir Gusiatiną, jeigu pageidauja, čia jo asmeninis reikalas. (Balsai salėje) Jeigu ponas V.Landsbergis mano, kad taip, kad Gusiatinas sprendžia Lietuvoje ir viską išsprendžia, tai jo... Man taip neatrodo. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai ir tie, kurie klausot transliacijos! Aš norėčiau, kad mes aiškiai pasakytume, apie ką mes kalbame. Klaipėdos ir Būtingės terminalas formaliai turi 49% privataus kapitalo. 51% turi valstybinė įmonė, kurioje tik 72% yra valstybės dalis. Vadinasi, apskritai šitas terminalas yra privatus terminalas. Mes privačiam terminalui valstybės lėšomis dengiame paskolas. Tai yra privatus interesas, apie kurį čia daug kalbėjome, kuris taip sugeba pritraukti kapitalą, kad mes dabar turime jam socialinių programų sąskaita viską padengti. Turbūt todėl, kad Prezidentas "glosto" talpas. Šiuo atveju aš manau, kad jokiais būdais negalima spręsti atskirai šito terminalo statybos, nesprendžiant dėl Būtingės terminalo finansavimo ir Naftos gamyklos apyvartinių lėšų sudarymo, nes energetika veikia tiktai kaip kompleksas, o ne tiktai privatus interesas bet kuria kaina nori įsigyti įtaką ir diktuoti sąlygas Lietuvai. O dabar, jeigu dar vamzdis bus į tą pusę nutiestas, tai šita "chebra" diktuos viską. Turi būti aišku, kad viską. Dabar paskolų ir lengvatų skyrimas jiems yra būtent šito intereso finansavimas, ir daugiau nieko šičia nereiškia. Kodėl nekyla klausimų, kodėl mes nenagrinėjame kitų klausimų kompleksiškai? Tie visi Seimo nariai, kurie pritaria, turėtų aiškiai įsisąmoninti, kad mes finansuojame šitą privatų interesą. Todėl aš manau, kad mes neturime jokios teisės dabar pritarti šitam projektui.
Galų gale yra sprendimo būdas. Jeigu privatus terminalas neišsimoka, neturi pinigų, tai tada už tai, kad valstybė duoda jam garantiją, gal tada pakelkime valstybės dalį iki 70%. Kodėl šito niekas nepasiūlo? Tai yra normali tvarka, bendro įstatymo bendra tvarka visoms įmonėms, kurios nesusitvarko su savo interesais. Kodėl mes neiname tradiciniu keliu, o einame lengvatiniu (...) privačiam kapitalui. Aš prieš šio projekto priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi išaiškėjo naujos aplinkybės, būtent tai, kad šitas terminalas, kaip atrodo, yra privatus, kita vertus, tai yra labai svarbus strateginis klausimas mūsų valstybei ir mūsų valstybės ekonomikai. Iš tiesų reikėtų išsiaiškinti šituos klausimus ir finansiniu, ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu, iš tiesų mums reikėtų išklausyti ir gerbiamojo premjero, ir galbūt finansų ministro arba sužinoti jų poziciją, pateiktą raštu. Todėl prašyčiau frakcijos vardu padaryti pertrauką iki kitos savaitės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dar dėl... Taip, aš apsvarstysiu jūsų prašymą. Dėl balsavimo motyvų - Seimo narys ponas S.Malkevičius. Prašau.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes vis dėlto esame Seimas ir neturėtume orientuotis į kažkokius laikraštinius pranešimus ir t.t. Pas mus yra ministras, yra čia įmonės vadovas ir visuomet galime paklausti apie tai, ar iš tikrųjų... jau pakeistas sprendimas kardinaliai. Aš apie jį negirdėjau. Na, tai čia laikraščiai.
Bet aš noriu pasakyti štai ką: čia suabejota, kad iš tikrųjų privačiam kapitalui daromos tam tikros privilegijos. Bet ši įmonė vis dėlto, gerbiamieji, yra neeilinė įmonė. Ji išsprendė labai svarbų dalyką. Jeigu sykį sustojo Būtingės terminalas, tai šitas terminalas jau faktiškai yra pastatytas ir jis šiandien gali egzistuoti, jeigu mes sudarysime tam tikras galimybes šitai įmonei atsistoti ant kojų. (Balsai salėje) Palaukite. Na, kodėl jūs... Aš jums netrukdžiau, atrodo, pone Pečeliūnai. Tu-rėkite truputėlį savigarbos. Aš taip norėčiau pasakyti. Taip. Aš kalbu, tai jūs nekalbėkite. Gerai.
Aš noriu štai ką pasakyti: yra daugybė valstybinių vegetuojančių įmonių, kurios į biudžetą nieko nemoka, ir mes vis tiek randame galimybių atidėti joms mokesčių mokėjimą į biudžetą. Šita įmonė nuolat moka į biudžetą didelius pinigus. Jeigu mes dabar nesudarysime šitų sąlygų, tai žinokite, kad irgi prarasime galimybę normaliai dirbti, šita įmonė nepradės veikti, ir biudžetas praras kur kas daugiau negu dabar, atidėdamas mokesčius. Tie mokesčiai bus sumokėti. Čia tik kalbama apie atidėjimą. Todėl, kolegos, aš norėčiau, kad jūs pritartumėte. Šitam dalykui pritarė ir Ekonomikos komitetas, ir manyčiau, kad ir Seimas turėtų pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Demokratų frakcijos pasiūlymas teisėtas. Mums reikia apsispręsti balsuojant. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Tam, kad pasiūlymui būtų pritarta, reikia 18 Seimo narių pritarimo, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Tai, ką išdėstė ir ponas S.Pečeliūnas, ir tai, ką minėjo ponas R.Dagys, yra pakankamai rimta, net jeigu tai ir nėra visiška tiesa. Tiesiog reikia paprasčiausiai įsitikinti, kad sprendimas būtų apgalvotas. Bet kaip pasielgs Seimo nariai? Kas už tai, kad būtų... Kitas posėdis yra ketvirtadienį. Kas už tai, jog būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio ir tik tada baigtas svarstymas, tada bus ir balsuojama? Kas už tai - už, prieš - prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti už pertrauką - už.
Už balsavo 20 Seimo narių, prieš balsavo 20, susilaikė 6 Seimo nariai. Taigi pertrauka iki kito posėdžio, t.y. iki ketvirtadienio. Taip pat posėdžio pertrauka iki 17.05 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kadangi pranešėjo darbotvarkės 2-5 klausimu nematau, galbūt sutiktumėte, kad dabar pateiktų darbotvarkės 2-8 klausimą gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis, o vėliau tada klausysime, kai atsiras pranešėjas, darbotvarkės 2-5 klausimo pateikimą.
8sesija25p svarstyti klausimai
Prašome, gerbiamasis Seimo nary Pavirži. Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos papildymo" projektas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Čia tiesiog dokumentas, kurį mes jau trečią kartą papildome, kai profsąjungos surenka 10 tūkstančių narių ir deleguoja savo atstovą į specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybą.
Ryšium su tuo ir teikiamas šio nutarimo projektas. Veikiančios tarybos narių pavardės yra tikrinamos. Pretenzijų nėra. Šis klausimas buvo svarstytas. Siūloma šiuos du žmones patvirtinti. Būtų galima ir šiuo metu.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kiek dabar jau iš viso jūsų taryboje narių?
G.A.PAVIRŽIS. Šiuo metu?
J.LISTAVIČIUS. Taip.
G.A.PAVIRŽIS. Šiuo metu yra 7 nariai. Ir šitie du, būtų devyni.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Mano klausimą jau paklausė.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių paklausti nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šio nutarimo projektui ir jį šiandien priimti, kadangi tai nenorminis aktas? Nėra prieštaravimų. Taigi prašysiu registruotis gerbiamuosius Seimo narius, o po to balsuosime. Balsų skaičiavimo grupę prašyčiau patikslinti, kiek salėje yra Seimo narių, kadangi kompiuteris, atrodo, neveikia.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 40 Seimo narių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos papildymo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 25.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 25 Seimo nariams balsavus už ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos papildymo" priimtas.
Lietuvos Respublikos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.2267 (pateikimas) (96.04.30)
8sesija25p svarstyti klausimai
Kadangi atvyko pranešėjas, svarstome darbotvarkės 2-5 klausimą - Lietuvos Respublikos Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą B.Bradauską. Pateikimas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pateikti įstatymo projektą dėl Berno konvencijos ratifikavimo. Berno konvencija yra laukinių rūšių ir bendrijų, jų buveinių, augimviečių, veisimosi vietų ir t.t. apsaugos teisinius bei praktinius reikalus Europos Sąjungos šalyse reguliuojantis dokumentas. Paprasčiau kalbant, tai yra biologinės įvairovės apsaugos Europoje konvencija. Šitos konvencijos veiklą finansuoja Europos Sąjunga, nario mokestis nereikalingas. Lietuva yra pajėgi be papildomų finansinių išteklių įvykdyti šios konvencijos reikalavimus, juo labiau kad ši konvencija leidžia vieno ar kito punkto, jeigu yra kokių nors sunkumų, nevykdyti. Todėl aš nematau iš mūsų pusės kliūčių prisijungti prie šios konvencijos. Prašau Seimą ratifikuoti šią konvenciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dokumento pabaigoje yra išlygos. Viena iš jų dėl pusautomačių ginklų. Aš noriu paklausti, kuo galima motyvuoti, kad paukščiams Lietuvos Respublikoje medžioti galima naudoti pusautomačius ginklus? Kad šernams, vilkams - galima sutikti, bet paukščiai kuo čia dėti? Ačiū.
B.BRADAUSKAS. Pusautomačiai ginklai naudojami daugelyje valstybių, taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki 3, 4 šūvių. Tai neprieštarauja šios konvencijos pagrindinėms nuostatoms. Gerbdami pas mus susiklosčiusias tradicijas ir siūlom šituos punktus būtent traktuoti taip, kokios yra susiklosčiusios tradicijos Lietuvoje.
Be abejo, būtų galima apsiriboti ir vienu šūviu, bet tai neturi jokios esminės reikšmės. Mes tiesiog pažeistume savo tradicijas ir sukeltume tarp medžiotojų erzelynę. Todėl mes ir vilkų neįsipareigojome saugoti. Jeigu kitur vilkų yra mažai ir jie yra saugomi, tai pas mus jų dar daug yra, ir ūkininkai neretai nukenčia nuo jų, kai yra papjaunami... ypač avys ar kiti galvijai. Todėl aš nematau čia problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis norėtų paklausti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs išlygų sąraše, išlygų, kurias norite pasiūlyti ratifikuojant Berno konvenciją, siūlote laikinas apšvietimo priemones. Gal galėtumėte pakomentuoti, kodėl šito reikia?
B.BRADAUSKAS. Apšvietimo priemones mes siūlome naudoti tiktai šernams, nes pas mus yra nuo seno susiklosčiusi tokia tradicija. Mes taisyklėse jau uždraudėme naudoti apšvietimo priemones medžiojant stirnas ir elnius, o leidžiame naudoti tik šernams, nes šernai dažniausiai medžiojami vasarą pasėliuose: bulvėse, rugiuose, kviečiuose ir t.t. Mes turime daug nelaimingų atsitikimų, kai tamsiu paros metu būtent ne medžiotojai, o brakonieriai nušauna žmogų. Na, sakykime, dabar labai madinga kasti bulves svetimame lauke. Ir jeigu medžiotojas tyko, atėjęs žmogus nelegaliai ar legaliai kasa tas bulves, tai kad neatsitiktų nelaimė, mes rekomenduojame apšviesti taikinį, kad nebūtų nušautas žmogus vietoj šerno. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis norėtų paklausti.
A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, sakykite, ar įgyvendinant Berno konvencijos nuostatas reikės kokių struktūrinių, administracinių pertvarkymų ministerijoje ir visa kita?
B.BRADAUSKAS. Ne. Jokių papildomų, aš jau sakiau, nei finansinių įsipareigojimų, nei struktūrinių kažkokių padalinių nereikės, nes visas šitas aparatas yra išlaikomas iš Europos Sąjungos lėšų. Mums pakanka to, kad mes esame 11% teritorijos paskelbę saugoma teritorija. Tos teritorijos, kurios pas mus saugomos, turi atitinkamas struktūras. Pavyzdžiui, nacionaliniai parkai turi administracijas, rezervatai taip pat. Kaip tik visas šitas kompleksas ir atitinka tuos reikalavimus, todėl Europos Sąjunga labai suinteresuota, kad Lietuva prisijungtų prie šitos konvencijos. Pas mus, lyginant su visomis Europos šalimis, yra unikalių kampelių, kurie dar nepaliesti žmogaus rankos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Visi Seimo nariai, norėję paklausti, paklausė. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Nėra prieštaravimų? Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Gamtos apsaugos komitetas? Ar reikia papildomų komitetų? (Balsai salėje) Siūlote Savivaldybių komitetą kaip papildomą, taip? Nereikia ar reikia? Nereikia, taip? Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje gegužės mėnesį? Dėkoju.
8sesija25p svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas - Lietuvos Respublikos valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties dalyvių, ir kitų valstybių, dalyvaujančių "Partnerystė taikos labui" programoje, susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir šio susitarimo papildomo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.2276. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį krašto apsaugos ministrą L.Linkevičių. Pateikimas.
L.A.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš, galbūt nesileisdamas į detales, iš esmės noriu pasakyti, kad ši sutartis, viena pirmųjų susaisčiusi tam tikrais tarpusavio įsipareigojimais NATO valstybes, nes po to, kai susikūrė aljansas 1949 m., 1951 m. birželio mėn. buvo sudaryta tokia sutartis dėl karinių pajėgų statuso. Kitaip tariant, dėl karių teisių kitų valstybių teritorijose, dėl priimančių ir siunčiančių valstybių įsipareigojimų ir teisių šių karių atžvilgiu, dėl teisių bei garantijų ir visų kitų aspektų. Ši sutartis, galiu dar pridurti, bus pirmoji sutartis, galiojanti vienodai NATO valstybėms ir Lietuvai be jokių išlygų.
Kalbant apie derinimo procedūrą, tai ji, deja, užtruko ir todėl Vyriausybės vardu norėčiau atsiprašyti už tai, kad tiek užtruko, nes tai aktualus klausimas - karinių pajėgų statusas, tačiau pavyko suderinti visose institucijose, todėl noriu paprašyti Seimo pritarti šios sutarties ratifikavimui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš nenorėčiau paklausti, norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Tuomet klausia Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl papildomo protokolo 1 straipsnio. Nusikaltęs karinių pajėgų narys turėtų būti perduodamas tai valstybei, kurios pilietis jis yra. Noriu paklausti, kodėl turėtų vykdyti mirties bausmę sutarties dalyviui? Kodėl čia taip nurodo? Ačiū.
L.A.LINKEVIČIUS. Esmė yra šia tematika, kur jūs, gerbiamasis Seimo nary, atkreipėte dėmesį ir dėl ko, beje, reikalauja ratifikavimo Seime šitas dalykas, kad apskritai mirties bausmė netaikoma. Ir tas pirmame straipsnyje, kaip tik papildomame protokole, yra pabrėžta. Tai šiek tiek prasilenkia su mūsų įstatymų normom, bet tai yra pozityvus žingsnis link Europos Tarybos reikalavimų ir link bendrų aljanso reikalavimų. Čia gal atkreipčiau dėmesį ne į tai, kad čia kam perduodama, o į tai, kad nevykdo mirties bausmės kitos šalies karinių pajėgų nariui.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau ne paklausti jūsų, bet išnaudoti 30 sekundžių ir paprašyti savo kolegų kuo greičiau ratifikuoti jūsų sutartį ir paremti jūsų labai svarbų dokumentą. Kaip ir, tarp kitko, ankstesnį, kuriame kalbama apie Europos Sąjungos dalykus. Tiek NATO, tiek Europos Sąjunga yra pagrindiniai dalykai mūsų orientacijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kokiam laikotarpiui būtų šitos sutarties galiojimas? Neturime sutarties datos.
L.A.LINKEVIČIUS. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai JAV Vyriausybė, kurioje bus deponuota šita sutartis, gaus pranešimą, jeigu taip apsispręstų, pavyzdžiui, valstybė, šiuo atveju Lietuva. Tai toks yra mechanizmas. O šiaip ji galioja neribotam laikui.
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai paklausė. Dabar norėtų kalbėti gerbiamasis Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo komitetas svarstė šio įstatymo projektą, jam buvo vieningai pritarta ir komitetas siūlytų šią sutartį ratifikuoti arba įstatymą priimti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nėra prieštaravimų dėl komiteto siūlymo dėl skubos tvarkos? Nėra prieštaravimų. Šiam projektui galime pritarti po pateikimo? Taip pat nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo komitetas? Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas gegužės mėn. pradžioje? Pritarta. Dėkoju.
8sesija25p svarstyti klausimai
Tuomet 7 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską. Pateikimas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, galiojančio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad iki 1997 m. sausio 1 d. laikinu 9% PVM tarifu apmokestinama: Lietuvos Respublikos gamintojų pagaminti kombinuotieji pašarai, žuvis, žemės ūkio produkcija, išskyrus mėsėdžius šviesiaplaukius žvėrelius, nutrijas, jų kailiukus, iš šios produkcijos pagamintas maisto prekes, kurios iki įvedant PVM nebuvo apmokestinamos bendruoju akcizu. Šių prekių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Jūs žinote, jog Seimas praeitais metais priėmė tokį sprendimą dar kartą pratęsti metams laiko lengvatas dėl šitų reikalų. Taikant šią nuostatą, į lengvatinių 9% apmokestinamų prekių sąrašą gali patekti tik tam tikra dalis iš žemės ūkio produkcijos pagamintų maisto prekių. Tai yra tos, kurios nebuvo apmokestinamos bendruoju akcizu. Naujos rūšies prekėms, pradėtoms gaminti jau po to, kai vietoj bendrojo akcizo pradėtas imti PVM, ši lengvata netaikoma, jos apmokestinamos 18% tarifu. Tai įtakoja šių prekių kainas, todėl yra siūloma visoms Lietuvos Respublikos gamintojų pagamintoms žemės ūkio produkcijos prekėms taikyti vienodas apmokestinimo PVM sąlygas ir tarifus. Tai didelės įtakos biudžeto pajamoms neturės, o vartotojams bus naudinga.
Aš galiu pateikti vieną tokį pavyzdį. Rokiškio rajone, Obeliuose, jau baigiama pastatyti ir pradeda veikti rapso aliejaus gamykla. Štai ji negauna šitų lengvatų ir aliejui, ir atitinkamai produkcijai iš rapso atliekų. Gamykla atsiduria ant bankroto ribos, negali konkuruoti su įvežamu aliejumi iš Vakarų. Tai vienas pavyzdys. Antras pavyzdys - koldūnai yra apmokestinami 9% PVM mokesčiu, tuo tarpu cepelinai - 18%, nors gaminama iš tų pačių bulvių ir tų pačių miltų. Jeigu sugalvos kas nors Lietuvoje, ar tai būtų bendra įmonė su užsieniu, ar mūsų įmonė pradės gaminti naują produkciją iš maisto produktų, gaminamų, auginamų Lietuvoje, jie negalės gauti šitų lengvatų.
Tokia situacija. Tuo labiau kad Seimas šitą įstatymą pratęsė tik iki 1997 m. sausio 1 d. Kaip pasielgs Seimas vėliau, neaišku. Bet dabar diskriminacinėse sąlygose atsiduria gamintojai, kurie pradėjo gaminti naują produkciją iš Lietuvoje užaugintų maisto produktų. Tai yra siūloma 38 straipsnio pirmojoje sakinio dalyje išbraukti žodžius: "iki įvedant PVM nebuvo apmokestinamas bendru akcizu", o visa kita išdėstyti taip, kaip yra, ir kad šių prekių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Su tuo klausimu susiduria Žemės ūkio ministerija, čia ir ministras yra, ne vieną kartą mes bandėme spręsti. Pasirodo, nieko negali Vyriausybė išspręsti be Seimo sutikimo. Atsiradus reikalui Vyriausybė gali vieną arba kitą poziciją prekių įrašyti į tą sąrašą ir gali pritaikyti lengvatinį tarifą. Štai tokia idėja, ir siūloma pritarti šiai idėjai.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kaip šita taikoma lengvata veiktų valstybės biudžeto pajamas, t.y. kiek sumažėtų pajamos iš PVM? Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Na, matot, jūs kalbate apie pajamų sumažėjimą, taip? Bet atitinkamai kainos taip pat sumažėja. Tai čia svarbus dalykas. Perkamoji galia žmonių išauga, tai didelis dalykas. Antras dalykas - konkurencija tarp įvežamų produktų ir gaminamų iš mūsų žemės ūkio išaugintų produktų yra didelis dalykas. Mes tokiu būdu apsaugome savo rinką ir sukuriame atitinkamas darbo vietas Lietuvoje.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas dar norėtų paklausti.
J.BEINORTAS. Aš suprantu, kad čia, matyt, buvo nepastebėta kai kurių pramonės gaminių, kurie gaminami iš žemės ūkio produkcijos, kai mes tą nustatėm. Jeigu manęs atmintis neapgauna, tai jau ne pirmas yra šito Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taisymas per mūsų kadenciją. Aš noriu dabar jūsų paklausti: o kur gi riba? Ar yra jūsų komitete, jūsų portfelyje tokių, tarkim, intencijų, kad dar kažkur reikia daryti išlygų, lengvatų? Jeigu tokių intencijų yra, tai sakykite, ar mes dar grįšim prie PVM kaitos šito Seimo kadencijoje?
F.KOLOSAUSKAS. Aš nemanyčiau, kad šito Seimo kadencijoje mes galėtume grįžti. Mums reikės grįžti prie šito įstatymo taikymo ir lengvatų siaurinimo. Čia yra esminis dalykas ir tai pabrėžia atitinkamos finansinės institucijos, taip pat ir mūsų finansinės institucijos, kai reikia administruoti tą įstatymą. Kuo daugiau lengvatų, tuo blogiau, tai suprantama. Bet yra atitinkama situacija. Kai mes pratęsėm tą lengvatą, mes nepagalvojom apie tą įrašą, kurį aš skaitau: "kurios iki įvedant PVM nebuvo apmokestinamos bendruoju akcizu". Šitą irgi reikėjo pataisyti, viskas būtų atsistoję į savo vietas. Tada Vyriausybė atitinkamai įtraukia į sąrašą ir ta lengvata galioja iki š.m. pabaigos. Aš nemanyčiau, kad galėtų Seime teikti dar kokių nors papildomų lengvatų, kai taip sunkiai renkamos biudžeto lėšos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti projektui? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Patvirtinta. Ar reikalingi papildomi komitetai? Nereikia. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje gegužės mėn. pradžioje? Sutinkate. Dėkoju.
8sesija25p svarstyti klausimai
Kadangi mes sutaupėme laiko, dabar svarstome trečiąjį rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbo reglamento įstatymo projektą Nr. 2270. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį R.Dagį. Užsirašiusių kalbėti Seimo narių nėra.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Veikia, veikia mikrofonai, prašom drąsiai kalbėti.
R.J.DAGYS. Jeigu nėra jokių pastabų, nors praėjusį kartą per pateikimą buvo pasiūlymų, man atrodo, kad tie kolegos, kurie teikė pasiūlymus (kai kurie iš jų buvo labai vertingi, tiesiog pataisantys tą projektą), galėtų pateikti juos kaip pataisas ir mes galėtume priėmimo metu jas vienaip ar kitaip priimti. Šitam reglamentui tikrai siūlau pritarti po svarstymo, jis reikalingas tvarkai įvesti. Mes turbūt visi suinteresuoti, kad šios bylos tyrimas būtų maksimaliai efektyvus ir kuo mažiau įsitrauktų tam tikros politinės aistros.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po svarstymo šiam projektui? Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos reglamento įstatymo projektas iš tikrųjų gal daugiau turi formalią reikšmę. Man atrodo, kad atsižvelgus į Juridinio skyriaus išvadas, o tai bus padaryta, šio įstatymo projektui po svarstymo galima pritarti. Todėl aš ir kviečiu pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų nepritarti. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jau laikraščiai rašo, kad ten maždaug nieko nebuvo. Neseniai rašė, kad 10 ar 12 mlrd. paskola, kas visai nepanašu į tiesą. Tai ar tada iš viso reikalingas reglamentas? Todėl aš nepritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom patikslinti, kiek salėje yra Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar registraciją atlieka balsų skaičiavimo grupė, kadangi mūsų kompiuteris streikuoja.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 39 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 21.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 11.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. 21 Seimo nariui balsavus už, 11 - prieš ir 8 susilaikius projektui pritarta po svarstymo. Visus šio posėdžio darbotvarkės klausimus išnagrinėjome.
Seimo narių pareiškimai (96.04.30)
8sesija25p svarstyti klausimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį. Po jo pareiškimą perskaitys gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji, balandžio 16 d. įvyko indėlininkų, kuriuos apvogė finansiniai aferistai bankuose, koncernuose, įvairiose firmose, taikus piketas. Piketuotojai atsinešė plakatus, smerkiančius žmogaus teisės varžymus, nuskurdinimą, Rusijos valdžios vykdomą genocidą Čečėnijoje. Piketo dalyviai elgėsi itin korektiškai, netrikdė viešosios tvarkos, dauguma žmonių buvo pagyvenę. Niekam jokios grėsmės jie nekėlė. Nežiūrint į tai, besiskirstančius piketo dalyvius, ypač tuos, kurie protestavo prieš finansinius aferistus ir prieš genocidą Čečėnijoje, policija ėmė gaudyti ir vežti į policijos komisariatus. Pradžioje galvojome, kad tai jaunų, nepatyrusių policininkų pasikarščiavimas. Tačiau šiandien sužinojome, kad sulaikyti piketo dalyviai pradėjo gauti šaukimus į teismą. Šaukimą į teismą jau gavo S.Stanulevičius. Atrodo, kad juos gavo ir kai kurie kiti piketo dalyviai.
Taigi tai - valdžios sankcionuoti veiksmai. Tokie veiksmai prieš taikaus piketo dalyvius rodo, kad bandoma policiją ir teismus padaryti vienos partijos politikos vykdymo įrankiu. Taigi turime jau dvigubą Konstitucijos ir įstatymų pažeidimą. Tačiau įstatymus pažeidžia valdžios institucijos, o ne jos paramos prašantys ir prieš valdžią, jos neveiklumą protestuojantys žmonės, įgyvendinantys savo konstitucines teises. Mitingai, demonstracijos, piketai yra nuolatiniai demokratinės santvarkos palydovai. Juose žmonės pareiškia savo pretenzijas valdžiai. Taigi valdžios pareiga tas pretenzijas išklausyti, o ne slopinti žmonių protestus.
Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Toliau tas pats straipsnis skelbia, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti, skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinę santvarką. Konstitucijos 29 straipsnis pabrėžia, jog žmogaus teisių varžyti negalima dėl jo įsitikinimų ar jo pažiūrų. Konstitucijos 33 straipsnis pabrėžia, jog piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Konstitucija draudžia persekioti už kritiką. Konstitucijos 36 straipsnis skelbia, jog negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis į taikius susirinkimus, ir ši teisė negali būti ribojama kitaip, negu kad reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, dorovę ar kitų asmenų teises ir laisves. Taigi žmogaus teisė vertinti įvykius šalyje, valdžios veiklą, reikšti dėl to savo poziciją šiais klausimais įtvirtinta svarbiausiame šalies įstatyme, kuris, kaip skelbia Konstitucijos 6 straipsnis, yra tiesiogiai taikomas aktas.
Gerbiamieji, aš manau, kad tokie veiksmai tikrai yra neleistini ir neturėtų būti toleruojami. Institucijos, kurios yra nušalintos nuo dalyvavimo politikoje, tikrai neturėtų būti įtraukiamos nežiūrint į tai, kokia partija būtų prie valdžios vairo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį, po jo pareiškimą perskaitys gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
A.ENDRIUKAITIS. Aš perskaitysiu žodį, skirtą D.Dudajevui, - garbės ir drąsos riteriui. Norėčiau pacituoti B.Brazdžionio žodžius: "Parduodu sąžinę labai,/ palyginus, nebrangiai,/ Ji tinka kvislingam, vaizbūnam,/ bonzom ir vergam,/ Nuo jos taikių kalbų mano ausyse/ net spengia... Išvykstu į kovojančią Čečėniją.../ Ilgam."
Grozne žydi baltosios ir geltonosios akacijos su sviedinių nulaužtomis viršūnėmis ir šakomis, suvarpytais kamienais, primindamos tą laiką, kai šaltą vakarą čečėnai tik dainavo apie meilę ir laisvę. Šiandien čečėnai jau šaudo už meilę ir laisvę ir krauju pasirašo už meilę ir laisvę, Grozno griuvėsiuose ir sąvartynuose plevėsuojant Rusijos demokratijos vėliavai, Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos indulgencijai ir sprogstant aukso žvaigžde apdovanotųjų Rusijos Federacijos didvyrių sviedžiamoms granatoms.
Strasbūre žydi vyšnios, spalvingi medžiai su nenulaužtomis viršūnėmis, švariose gatvėse blizga limuzinai ir nematyti girtų bei utėlėtų rusų kareivių, dešimtmečiai prancūziukai kolekcionuoja kvepalus, duodami kitiems pauostyti, ir rengiasi eskursijon bei fotografuotis prie Europos žmogaus teisių rūmų.
Dešimtmečiai čečėniukai kolekcionuoja šovinius. Jie renka rusiškus šovinius, jie kaupia gerus šovinius su viltimi įsigyti ginklą ir paleisti kulką į atėjūno juodą širdį. Čečėniuko sieloje kaupiasi laisvės ir garbės gynimo gyvasties jėga. Jie duoda pačiupinėti šovinius kitiems.
Pirmasis Rusijos prezidentas B.Jelcinas nusprendė sunaikinti čečėnų laisvę ir pirmąjį Čečėnijos prezidentą D.Dudajevą. Nusprendė gavęs 42-ojo JAV prezidento B.Klintono pritarimą ir leidimą.
Europos Taryba pasistatė gražiame Strasbūre puošnius ir labai didelius žmogaus teisių rūmus visai Europai, išskyrus čečėnus. Beje, iš čečėnų rūmams kai ką ir panaudojo - stogą smalavo išdarkytais čečėnų kūnų gabalais, metalines konstrukcijas dažė čečėnų krauju, langus valė čečėnų motinų ašaromis. Ir niekas nepaneigia, kad čečėnai yra Europoje sunaikinimo teisėmis su tokiu indėliu, su tokiu statusu.
Prezidentas B.Klintonas atvežė bičiuliams į Artimuosius Rytus žvalgybinę įrangą, prezidentas B.Klintonas paskolino prezidentui B.Jelcinui veidrodėlį D.Dudajevui rasti. Išlaikė savo džentelmenišką žodį- "Su mažiausiu kraujo kiekiu" - liko dar žmona Ala, sūnūs Avluras ir Degi, dukra Dana, vaikaičiai - yra dar rezervas.
Pasaulio galiūnams gražiai miršta čečėnai, naudingai miršta čečėnai, teisėtai miršta čečėnai- Europos ramybės drumstėjai. Pasaulio galiūnai nepakėlė čečėnų išdidumo, nepakėlė jų naivaus šventumo, pasirašė orderį jų traiškymui.
Pasaulyje lieka paskutinė tauta, išlaikiusi padorumą, pasaulyje buvo paskutinis prezidentas D.Dudajevas, pasakęs, kad B.Jelcinas, B.Klintonas. H.Kolis, Ž.Širakas ir D.Meidžoras yra nuogi karaliai. Ir kaip maištininkas, kaip nepaklusnusis, kaip eretikas, jų tribunolo buvo pasmerktas.
Pasaulyje užgeso pirmojo ryškumo žvaigždė, pasaulio galiūnai purvinomis ir kruvinomis rankomis liečiasi prie dieviškosios tautų valios ir išminties, tvarkos ir tobulumo. Knechtai palaiko jų kirvius ir peilius. Sotūs galiūnai ilgai miega rytais - užtrunka aukų virškinimas. Don Kichotas į žygį kyla anksti rytą, jis žino savo darbą- "Tūkstančius metų klumpa ir keliasi rosinantai."
D.Dudajevas nieko nebijojo. Jis buvo išmokęs kartoti: "Iki galo pabaikite darbą pradėtą." Tokie jo buvo žodžiai paskutiniai.
Garbės riteris nemiršta. Čečėnijoje plevėsuoja viena laisvės vėliava. Čia nėra žmogaus teisių rūmų. Strasbūre plevėsuoja 39 vėliavos. Čia yra žmogaus teisių rūmai. Čečėnų laisvės riteris ant žirgo joja į saulę su savo vėliava. Joja laisvas ir nenusilenkęs. "Sic transit gloria mundi" - taip praeina pasaulio garbė. Š.Mansuro, Šamilio ir D.Dudajevo legenda- virš Kaukazo kalnų kaip laisvės geismas, kaip laisvės šaulys." Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Tai buvo 1001 gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio pasisakymas, todėl Seimo vadovybės vardu mes jį sveikiname. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį L.Milčių. Po gerbiamojo Seimo nario L.Milčiaus pareiškimą perskaitys Seimo narys K.Kuzminskas.
L.MILČIUS. Norėčiau pasinaudoti proga ir perskaityti du dokumentus. Pirmasis dokumentas skiriamas Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai A.M.Brazauskui.
"Mes, žemiau pasirašę Seime atstovaujamų politinių partijų atstovai, įvertindami žymios visuomenės dalies siūlymus, kreipiamės į jus, prašydami atšaukti 1996 m. balandžio 9 d. dekretą "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo eilinių rinkimų" ir pagal Konstitucijos jums suteiktą teisę skelbti Lietuvos Respublikos Seimo eilinius rinkimus 1996 m. rugsėjo 29 d. Šis, nors ir nežymus, Seimo rinkimų paankstinimas leistų:
1. Anksčiau suformuoti Vyriausybę, kuri galėtų tinkamiau pasiruošti valstybės ūkio rudens, žiemos laikotarpiui.
2. Naujai išrinktam Seimui laiku priimti 1997 m. valstybės biudžetą.
3. Gyventojams aktyviau dalyvauti rinkimuose.
Toks jūsų sprendimas sumažintų įtampą visuomenėje ir leistų greičiau išspręsti neatidėliotinus ekonominius ir socialinius klausimus." Pasirašo Lietuvių tautininkų sąjungos vicepirmininkas L.Milčius, Lietuvos centro sąjungos pirmininkas R.Ozolas, Lietuvos demokratų partijos pirmininkas S.Pečeliūnas, Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas A.Saudargas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas B.Gajauskas, Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių pirmininkas V.Landsbergis, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas R.Maceikianecas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A.Sakalas.
Antrasis dokumentas skiriamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui V.Bulovui. "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 20 d. rezoliucijos "Dėl kovos su transporto priemonių vagystėmis" vykdymo".
Dar 1995 m. vasario 15 d. Seimo lietuvių tautininkų sąjungos frakcija paskelbė pareiškimą dėl grėsmingo transporto priemonių vagysčių masto augimo Lietuvoje, kuriame buvo kreiptasi į vidaus reikalų ir teisingumo ministrus bei generalinį prokurorą, reikalaujant imtis pačių griežčiausių priemonių išaiškinant ir nubaudžiant masiškai siautėjančius automobilių vagis. Sustiprinti kovą su automobilių vagimis, parengti kompleksinę kovos su transporto priemonių vagystėmis programą, primygtinai reikalauta ir tais pačiais metais balandžio 20 d. Seime priimtoje rezoliucijoje "Dėl kovos su transporto priemonių vagystėmis". Praėjo vieneri metai, tačiau transporto priemonių vagysčių Lietuvoje nesumažėjo, o priešingai. 1995 m. jų užregistruota 6,2% daugiau negu 1994 m. Gerai organizuotas automobilių vogimo, perpardavimo ir pavogtų automobilių savininkų terorizavimo biznis ir toliau klesti. Tiesa, tenka pripažinti, kad per šių metų pirmuosius tris mėnesius buvo pavogtos 1127 transporto priemonės. Tai jau kur kas mažiau negu per tą patį laikotarpį 1994 m. Tačiau ar tokio automobilių vagysčių sumažėjimo žiemos metu nelemia tik nepalankios gamtinės sąlygos? Lietuva tampa nesaugi ne tik savo piliečiams, bet visiškai nepatraukli ir užsienio investitoriams. Todėl prašom gerbiamąjį ministrą atsakyti, ką Vidaus reikalų ministerija, vykdydama anksčiau minėtą Seimo nutarimą, per praėjusius metus padarė, kad ryškiai sumažėtų automobilių vagysčių, ir kodėl tokių vagysčių nesumažėjo". Pasirašo Seimo lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos seniūnas L.Milčius. Ir aš prašau Seimo valdybą šį dokumentą užregistruoti kaip oficialų paklausimą, ir kad gerbiamasis ministras V.Bulovas atvyktų į Seimą ir visiems Seimo nariams paaiškintų, kaip vykdoma Seimo rezoliucija, priimta prieš metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Kuzminską, po jo pareiškimą perskaitys gerbiamasis Konservatorių frakcijos seniūnas A.Kubilius.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane šį pareiškimą paskatino perskaityti, nors jis adresuotas Ministrui Pirmininkui M.Stankevičiui, mano rinkėja Panemunės rinkiminėje apygardoje, kadangi ji klausosi radijo ir nori įsitikinti, ar aš iš tikrųjų to reikalauju.
"Lietuvos gyventojai, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams į Vokietiją, laukia, kada jiems bus pradėta mokėti už tai piniginė kompensacija. Buvo skelbta, kad Vokietija tam tikslui Lietuvai paskyrė 2 mln. markių. Pretendentams atsirado viltis prie pensijos gauti papildomų lėšų. Deja, paaiškėjo, kad nepasiteiravus tikrųjų pinigų paveldėtojų nuomonės ir nieko neinformavus, Vokietijos skirtų pinigų suma buvo perduota Lietuvos socialinių reikalų ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų žiniai. Aš, kaip Kauno miesto Panemunės rinkiminės apygardos išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo narys, įpareigotas mano apygardos rinkėjos E.Kondrotienės, kuri prievarta buvo išvežta ir įdarbinta Vokietijoje, paklausti ir išsiaiškinti. Pirma. Kieno sprendimu už sunkų darbą Vokietijoje uždirbti pinigai paskirti ne asmeniškai dirbusiems, o ministerijų žiniai.
Antra. Kodėl Lietuvos Vyriausybės atitinkamos institucijos pareiškėjams pagal pateiktus dokumentus neatsako, kam jų uždirbti pinigai konkrečiai paskirti.
Trečia. Prašau įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją apie tai informuoti E.Kundrotienę, gyvenančią Rusų gatvėje Nr.3-2, Kauno mieste, nes ji mano aiškinimais netiki ir laukia pinigų." Pasirašo K.Kuzminskas.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Kubilių, po jo kalbės gerbiamasis Seimo narys J.Dringelis. Dar daug pareiškimų, gerbiamieji Seimo nariai, taigi kantrybės!
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu perskaityti trumpą pareiškimą, kuris vadinasi taip: "Kas bijo A.Sadkausko?"
"1996 m. balandžio 2 d. Seimo dauguma spjovė į opozicijos protestą ir savininkų nevilties šauksmą, pamynė Konstitucinio Teismo išreikštas nuostatas ir priėmė garsiąsias A.Sadkausko pataisas, po kurių jokie pastatai savininkams nebus grąžinami. Šį Seimo daugumos nusikaltimą galėjo sustabdyti Respublikos Prezidentas, į kurį kreipėsi Tėvynės sąjungos frakcija, prašydama šį įstatymą motyvuotai grąžinti Seimui iš naujo svarstyti. Mes siūlėme sudaryti Seimo frakcijų atstovų komisiją, kuri parengtų siūlymus, kaip turi būti atkurta teisybė ir suderinti savininkų ir nuomininkų interesai visose nuosavybės teisių atkūrimo problemose.
Šių metų balandžio 26 d. pasirodė "Valstybės žinios", kuriose išspausdintos A.Sadkausko pataisos. Ir kas įdomiausia- pasirašytos ne Respublikos Prezidento, o Seimo Pirmininko Č.Juršėno. Tai reiškia, kad pirmą kartą Lietuvos Respublikos istorijoje Respublikos Prezidentas nutarė "nusiplauti" nuo įstatymo pasirašymo arba grąžinimo Seimui. Akivaizdu, kad Prezidentui, besiruošiančiam kitai Prezidento rinkiminei kampanijai, nesinorėjo pasirašyti tokių akivaizdžiai neteisingų pataisų, bet Prezidentas bijo A.Sadkausko ir todėl nenorėjo vetuoti šio įstatymo. Č.Juršėnas prieš LDDP suvažiavimą taip pat bijo A.Sadkausko ir todėl skubiai pasirašė šį įstatymą.
Šioje situacijoje telieka tik paklausti Respublikos Prezidento - ar Prezidentas ir toliau mano, kad geriausia, ką gali padaryti valstybės vadovas, derindamas savininkų ir nuomininkų problemų sprendimą, tai "nusiplauti" nuo šios problemos sprendimo. Be abejo, vilties išgirsti Prezidento atsakymą neturime, taip pat kaip ir išgirsti Prezidento atsakymus į Sausio 13-osios bylos klausimus. Prezidentas tyli, nes šiandien jis bijo A.Sadkausko."
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, man pasirodė, kad jūs nepakankamai pagarbiai kalbėjote apie Respublikos Prezidentą, todėl aš jus įspėju. O dabar kalbės gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti A.Kubiliui ir kitiems, kad aš nebijau nei jo, nei A.Sadkausko. Tai viena.
Antra. Prezidentas ne pirmąsyk nepasirašo ir negrąžina svarstyti iš naujo. Jau kelintas kartas.
Trečia. Speciali Seimo valdybos komisija nuosavybės grąžinimo problemoms derinti ar išaiškinti yra sudaryta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Dringeli, perskaityti pareiškimą. Po jūsų - Seimo narys A.Patackas.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pirmininke, malonūs kolegos, leiskite perskaityti Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms, kurioje yra Adygėjos, Airijos, Albanijos, Bulgarijos, Baškortostano, Čečėnijos, Čiuvašijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Indijos, Ingušijos, Japonijos, Kanados, Krymo, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Naujosios Zelandijos, Tuvos, Tatarstano, Turkijos, Ukrainos ir Vengrijos atstovų- parlamentarų, pareiškimą.
"Dėl prezidento D.Dudajevo žūties. Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidento mirtį sąlygojo tai, kad Rusija nesilaikė savo tarptautinių įsipareigojimų, konvencijų, paktų, deklaracijų, rezoliucijų ir kitų susitarimų. Jungtinių Tautų Organizacijų Saugumo Tarybos nuolatiniai nariai: JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija, - leido Rusijai nehumaniškai ir neatsakingai elgtis. Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija bei Europos Taryba neatliko savo funkcijų ir įsipareigojimų. Nemoralios Rusijos politikos toleravimas griauna pasaulio bendruomenės teisinius pagrindus ir kelia pavojų žvėriškumo recidyvais. Prezidento D.Dudajevo mirtis ir čečėnų tautos žudymas yra smerktinas kaip nusikalstamas Rusijos elgesys. Čečėnų tautos apsisprendimo teisės nepripažinimas sąlygoja jos genocidą ir reikalauja didžiųjų valstybių bei tarptautinių organizacijų moralinės, politinės ir teisinės atsakomybės."Vykdomasis komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę R.Hofertienę. Po jos pareiškimą perskaitys Seimo narys G.Mincevičius.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, neseniai gavau iš Amerikos Baltijos laisvės lygos faksą, kuriame prašoma perduoti užuojautą Alai Dudajevai. Jame rašoma: "Mes reiškiame gilų liūdesį dėl jūsų prezidento D.Dudajevo nužudymo Rusijos okupacinės kariuomenės Čečėnijoje. Mūsų mintys ir maldos yra su Čečėnijos žmonėmis jų aršioje kovoje už nepriklausomybę. Prezidentas D.Dudajevas buvo didis patriotas ir vadas, ir laisvi žmonės visame pasaulyje saugos jo atminimą giliausioj pagarboj. Tepadeda jums Dievas jūsų kovoje, ir tikimės, kad Čečėnija greit bus laisva nuo užsienio okupacijos. Su pagarba - V.Pavlovskis, Baltijos Amerikos laisvės lygos prezidentas."
O dabar, gerbiamieji kolegos, esu įpareigota perskaityti užuojautą A.Dudajevai, kurią pasirašė 42 mūsų Seimo nariai.
A.Dudajevai - Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidento D.Dudajevo bendražygei.
"Už savo tautos laisvę žuvo garbingas Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas. Prezidentas, tapęs nepriklausomybės ir laisvės siekiančioms tautoms tvirtumo, pasipriešinimo įžūliam blogiui pasaulyje pavyzdžiu. D.Dudajevo atminimas dar daug šimtmečių įkvėps pasitikėjimą ir viltį ne vienai laisvės siekiančiai tautai. D.Dudajevo atminimas dar daug šimtmečių didžioms, bet be moralės, valdžioms naikintojoms primins, jog ne viskas įveikiama ginklu, jog tautos dvasia ir laisvės siekimas galingesnis už tobuliausią ginklą. D.Dudajevo ir čečėnų tautos didvyriškumas pažadins apmąstymams ne vieną abejingą valstybę, tautą, valdžią, žmogų. Priimkite užuojautą žuvus garbingam vyrui, šeimos tėvui, čečėnų tautos didvyriui. Jo atminimas - kelrodė žvaigždė visoms laisvės siekiančioms tautoms." Pasirašo 42 Seimo nariai. Kviečiame pasirašyti visus geravalius Seimo narius.
O dabar kreipčiausi į posėdžio pirmininką, prašydama D.Dudajevo atminimą pagerbti tylos minute.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pono D.Dudajevo atminimą pagerbti tylos minute. Dėkoju.
R.HOFERTIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį G.Mincevičių. Po jo pareiškimą perskaitys Seimo narys K.Jaskelevičius.
G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien įvyko per 500 lenkų visuomenės atstovų piketas-mitingas, protestuojąs prieš paskutiniu metu žengtus žingsnius, nukreiptus prieš lenkų visuomenę. Mitingo dalyviai priėmė rezoliuciją, tiksliau, kreipimąsi į Seimą ir Seimo Pirmininką.
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą, Seimo Pirmininką Č.Juršėną.
"Mes, protesto akcijos prie Seimo rūmų dalyviai, su dideliu nerimu konstatuojame, kad pastaraisiais metais neregėtu mastu daugėja veiksmų, nukreiptų prieš tautines mažumas, žemės grąžinimo, švietimo, mažumų kalbų vartojimo ir kitose srityse.
Š.m. balandžio 24 d. Seimas priėmė įstatymą dėl Vilniaus ribų plėtimo, pritarė, kad miesto teritorija būtų padidinta 10,5 tūkst. ha Vilniaus ir Trakų rajonų sąskaita.
Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 28, 29, 37 ir 45 straipsniai, Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo 2, 4 ir 5 straipsniai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 1 ir 24 straipsniai, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnis bei Bendrosios tautinių mažumų gynimo konvencijos 4, 5, 6 ir 16 straipsniai, Europos Tarybos Tarpparlamentinės Asamblėjos rekomendacijos 3, 5 ir 11 straipsniai ir daug kitų tarptautinių dokumentų, ginančių žmogaus ir tautinių mažumų teises, Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 13 ir 15 straipsniai.
Sprendimas prijungti prie miesto tokią didelę teritoriją neturi nei ekonominio, nei urbanistinio, nei socialinio pagrindo. Miestui dabar nereikia tokios didelės teritorijos, nereikės ir dar kelias dešimtis metų, juolab kad sostinės gyventojų skaičius nuolat mažėja. Miesto biudžeto nepakanka net būtiniausioms išlaidoms. Milžiniškų lėšų reikia restauruoti senamiestį, tiesti naujas komunikacijas. Miestas neturi pakankamai lėšų socialiai remti pensininkus ir bedarbius. Dabartinės kadencijos miesto Taryba nesvarstė miesto plėtimo klausimo ir jokio sprendimo nepriėmė.
Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybės supranta, kad būtina pagal galimybes ir poreikius plėsti miesto ribas. Po derybų su Vilniaus miesto savivaldybe jos pasiruošusios perduoti Vilniaus miestui: Vilniaus rajono savivaldybė - 1900 ha, Trakų rajono savivaldybė - 1512 ha.
Teritorijų prijungimas prie miesto - tai smūgis pirmiausia čia gyvenantiems žemdirbiams. Labai išaugs žemės nuomos ir žemės mokesčiai, mokesčiai už elektrą, dujas, vandenį ir kiti. Žemės ūkis taps nerentabilus, žemdirbiai neteks pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Miestas negali pasiūlyti jiems darbo vietų.
Prijungtose teritorijose žemės grąžinti savininkams iki tam tikro laiko neleido įstatymas. Iš pat pradžių iki šiandien valdininkai stabdo šį procesą ir daro jį beveik neįmanomą.
Apie tai, kokios yra galimybės atgauti žemę šiose priemiesčio teritorijose, liudija faktas, kad per metus iš beveik 2 tūkst. pretendentų nuosavybę susigrąžino natūra tik viena šeima. Apskritai žemė nebus grąžinama natūra, nes jau suprojektuota. Kalbos apie žemės grąžinimą (1995 m. gegužės 31 d.) įstatymas yra muilo burbulas.
Tautinės struktūros pakeitimai, išplėtus miesto ribas, aiškiai prieštarauja tarptautinei teisei.
Nematome kitokio šių veiksmų paaiškinimo kaip tai, kad tai sąmoninga veikla prieš lenkų tautybės gyventojus Vilniaus priemiesčių teritorijoje bei Seimo paklusnumas mafijos struktūroms, suinteresuotoms kuo pigiau įsigyti vaizdingas vietoves aplink sostinę.
Ryšium su išdėstytais faktais prašome Jūsų, kad Jūsų vadovaujamas Seimas atšauktų minėtą įstatymą."
1996 m. balandžio 30 d. Vilnius. 500 piketo dalyvių vardu pasirašė V.Tomaševskis, Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas, A.Petrovič, Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotoja. Prašau išdalyti Seimo nariams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jus įspėju, kad jūs perskaitėte pareiškimą, kuriame nepagarbiai atsiliepta apie Lietuvos Respublikos Seimą. Aš manau, kad šis pareiškimas negalės būti išdalytas, tačiau, žinoma, mes, Seimo valdyba, dėl to pasitarsime. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Jaskelevičiau, perskaityti pareiškimą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, perskaityti šį pareiškimą mane įpareigojo mano rinkėjai iš tikrojo valstybės laikraščio "Pirmadienis". Prašė tai padaryti viena iš oficialiųjų Suvienytųjų Nacijų Organizacijos kalbų, t.y. rusų kalba. Tikiuosi, jūs neprieštarausite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar neprieštaraujate, kad būtų skaitoma nevalstybine kalba? Reikėtų perskaityti kitame posėdyje ir suderinti, kad būtų vertėjas. Nesutinkate? Ar sutinkate? Nesutinkate? Reikia balsuoti. Gerbiamasis Seimo nary, gal jūs galėtumėte pats ir perskaityti, ir išversti?
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Aš neturiu galimybės pakviesti vertėją.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, kad tai bus geriausias sprendimas. (Skaitomas pareiškimas rusų kalba)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašyčiau dabar išversti į valstybinę kalbą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Vertimą, aš manau, kitam posėdžiui parengsiu, kad jūsų negaišinčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, įspėju, kad jūs apgavote Seimo narius, ir tai jums taip lengvai nepraeis.
Šios dienos posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks ketvirtadienį 10 val. (Balsai salėje) Rytoj, gerbiamasis Seimo nary Andriau Kubiliau, visi piliečiai švęs valstybinę šventę, todėl posėdžio nebus.