Dvidešimt
pirmasis posėdis
1996
m. balandžio 23 d.
Seimo narių pareiškimai
Darbotvarkės aptarimas (96.04.23)
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 23 d. rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia prašom registruotis. Dėmesio, registracija!
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Dėl darbotvarkės. Seimo seniūnų sueigoje darbotvarkė buvo šiek tiek patikslinta. Pirmiausia siūlomas 1-6 punktas dėl Seimo rinkimų. Vyriau sybė pasiūlė 2-5, 2-6, 2-7 - pateikimo stadija, ir kelis klausimus pateikėjai atsiima. Visiems šitiems siūlymams Seimo seniūnų sueiga pritarė. Galim pradėti dirbti? Patikinu, visiems siūlymams pritarė, išskyrus vieną - 2, 3a, 3b, dėl kurio reikės balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, prašom nesiregistruoti, kadangi dėl balsavimo motyvų tik vienas - už, vienas - prieš. Pabrėžiu dar kartą: visiems punktams - ir išbraukt, ir įtraukt - Seimo seniūnų sueiga pritarė. Balsai pasiskirstė dėl 2-3a, 3b punktų išbraukimo. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolegė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš norėčiau dėl 2-3a - dėl Švietimo įstatymo pataisų. Prašyčiau, kad nebūtų įtraukta į darbotvarkę, nes iš 40 Švietimo įstatymo straipsnių mėginama keisti arba revizuoti 25, t.y. daugiau nei pusę. Yra per 100 tūkst. protesto parašų. Vien todėl sukeltume supriešinimą visuomenėje, o įvairių pažiūrų pedagogai, Švietimo ministerija, Švietimo taryba, Pedagogikos institutas šiuo metu nepritarė šių įstatymo pataisų svarstymui. Prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės, o ateityje, gerai išanalizavus, galbūt ir galima būtų vieną kitą įtraukti. O dabar prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas, kuris manytų, kad turi likti darbotvarkėje. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš noriu kalbėti kitu klausimu, nors pritariu ir šiam, kad jį reikia išbraukti. Bet aš noriu kalbėti 1-3 klausimu ir noriu paprašyti, kad, ratifikuojant Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sienos sutartį, mes turėtume patikslintus žemėlapius. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jie jau yra, ir dėl to Seniūnų sueigoje buvo tartasi.
A.BALEŽENTIS. Taip, bet posėdyje, prieš posėdį.
PIRMININKAS. Kas norės, galės susipažinti, čia ne problema. Išbraukti negalime. Kolega G.Paviržis. Prašom. Dėl 2-3 punkto.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėčiau palaikyti šitą punktą 2-3 ir siūlyčiau, kad mes pateikimo procedūrą tęstume toliau. Dar dėl vieno aš, gerbiamasis Pirmininke, dėl 2-8a ir 2-8b. Čia yra svarstymo stadija. Mes Medicinos pagalbos įstaigų įstatymą transformavome į šitą įstatymą nauju pavadinimu. Komitetas ano įstatymo registravimo numerį atsiėmė ir dabar turėtų būti svarstymo tęsinys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taip ir parašyta: svarstymo tęsinys. Prašom skaityti. Kolega A.Patackas. Ne? Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Jau viską pasakė ponia R.Hofertienė.
PIRMININKAS. Taip. Girdėjau. Balsuosime. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš taip pat norėjau kalbėti dėl Švietimo įstatymo...
PIRMININKAS. Ačiū. Jau nereikia, jau užtenka.
A.SALAMAKINAS. Tada ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Pone Pirmininke, jūs pasakėte labai aptakiai ir švelniai, kad balsai pasiskirstė, bet valdyba balsuoja, ir valdyba, kiek man žinoma, balsavo už tai, kad tas straipsnis būtų išbrauktas, nesvarbu, kokiu santykiu. O kai jums reikia įrašyti, tai jūs paprasčiausiai naudojatės Seimo dauguma. Aš manyčiau, kad vis dėlto, jeigu buvo toks valdybos nutarimas, tai ir tebūnie išbraukta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia ne taip paprasta, kaip jūs norite paaiškinti. Norint įrašyti ar norint išbraukti, kai yra patvirtinta, reikia 2/3 Seimo seniūnų sueigos narių balsų. Ten balsai pasiskirstė 7:8. Niekaip neišeina, kaip matote.
Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis, ir balsuosime. Registracija.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kolegos, dėmesio! Svarbus procedūrinis balsavimas. Kas už tai, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas 2-3a ir 3b klausimai, tas spaudžia mygtuką "už", kas mano, kad reikia palikti, kaip buvo patvirtinta, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Aišku. Prašome balsuoti.
Už - 40, prieš - 36, 3 susilaikė. Pridedu. Po lygiai. Balsuosime pakeldami rankas. Prašome pakelti rankas. Kas už tai, kad 2-3a... Nesiginčykite, jūs puikiai žinote, kad pagal procedūrą aš galiu be motyvų pateikti dar kartą perbalsuoti. Be motyvų. Taigi prašome pakelti rankas. Kas už tai, kad 2-3a ir 3b klausimai būtų išbraukti iš darbotvarkės? Prašom pakelti rankas ir prašome skaičiuoti. Prašom ilgėliau palaikyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 41.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Kas susilaikėt, pakelkite rankas!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Klausimas neišbraukiamas. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi balsavimas pakeliant rankas, tai turi būti ir registracija pakeliant rankas. Priešingu atveju - tai nelyginami rezultatai. Dėkoju. Dėl to prašau registruotis pakeliant rankas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, skaičiuojama nuo balsavusių, o ne nuo užsiregistravusių. Salėje buvo 90. Prašom skaičiuoti, kiek yra. Vis tiek dar keli nebalsavo. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju, pone Seimo Pirmininke. Aš tikrai atsiprašau už trukdymą, bet vis dėlto aš pats asmeniškai suskaičiavau tik 36 balsus, o ne 41. Aš tikrai prašyčiau, kad būtų pakartota, o balsų skaičiavimo komisija rūpestingiau suskaičiuotų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Buvo suskaičiuota. Balsų skaičiavimo komisija pati rankų nekelia, kaip žinote. Plius dar aš nekėliau rankos, neužmirškite šito. Sudėkit, ir bus tas pats rezultatas.
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
Pirmasis darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projektas Nr.200(5). Kviečiu į tribūną pranešėją R.Šukį. Pirmiausia prašyčiau informuoti, ar pavyko susitarti su Seimo nariais - pataisų teikėjais dėl konsenso ar dėl kokio kito sprendimo?
R.ŠUKYS. Labas rytas, gerbiamasis Pirmininke, labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas tiems, kurie klauso mūsų per radiją! Man atrodo, mūsų darbo grupės buvo vaisingai padirbėta pastarosiomis savaitėmis, susitikta su daugelio alternatyvų autoriais, su Seimo frakcijomis, pozicijos gerokai išsiaiškintos. Alternatyvų turėtų sumažėti. Iš esmės man atrodo, kad darbas turėtų būti produktyvesnis ir Seimas dirbs racionaliau, nes daugelis neaiškių dalykų išsiaiškinta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis kolega, mes dabar turėtume imtis 9 straipsnio, dėl kurio, kiek aš supratau, yra kolegos V.Andriukaičio alternatyva, t.y. dėl viso straipsnio. Ar čia susitarta, ar nesusitarta? Gerbiamasis V.Andriukaitis. Susitarta?
R.ŠUKYS. Aš manau, kad ši alternatyva galėtų būti pritaikyta kitam straipsniui. Iš esmės mes su ja sutinkame, tik kitoje vietoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji bičiuliai, kadangi daugiau pataisų nėra dėl 9 straipsnio, ar galime bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Dėmesio! Galim? Priimta.
Dabar, gerbiamasis Vyteni, yra jūsų 12 siūlymas dėl naujo straipsnio. Ne, jau nereikia? Atkrenta. Dėl 10 straipsnio yra kolegų A.Patacko, V.Petrausko, A.Pociaus ir V.Andriukaičio siūlymai. Ar dėl jų susitarta, ar ne? Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Galbūt pasakys patys alternatyvų teikėjai. Su ponu V.Petrausku, atrodo, susitarta.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega V.Petrauskas. Ar patvirtinat?
R.ŠUKYS. Taip. Mes siūlytume papildyti viena nuostata 10 straipsnio pirmąjį sakinį. Kiekvieno informacijos... rengėjo savininkas privalo paskirti asmenį, įrašyti skliausteliuose "vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją". Sukonkretinti. Čia būtų atsakymas į gerbiamojo V.Petrausko alternatyvą. Taip mes suderinome.
PIRMININKAS. V.Petrauskas. Prašom. Sutinkate?
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Taip, aš sutinku. Į mano siūlymą atsižvelgta, o antrąją siūlymo dalį aš atsiimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašom. Dabar yra kolegos A.Patacko siūlymas. Algirdai! Minutėlę, minutėlę! A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Man atrodo, kad tas straipsnis apskritai nereikalingas.
PIRMININKAS. A, tada mes dėl jo turėsime balsuoti. Ačiū. Ir buvo kolegos A.Pociaus papildomas siūlymas.
R.ŠUKYS. Su gerbiamuoju A.Pociumi susitarėme, galima būtų papildyti, išskyrus... sukonkretina mūsų formuluotę... išskyrus vieną sakinį, du žodžius. Darbo sąlygos iš jo alternatyvos išbrauktos.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu sutarta, tada lieka V.Andriukaitis. Ar jau... Prašom. Vadinasi, gerbiamasis A.Patackas neatsiima savo siūlymo. Reikalaujate balsuoti?
A.V.PATACKAS. Čia tiesiog nieko neduodantis straipsnis. Nežinau, ką jis reiškia. Aš, pavyzdžiui... Čia yra vidaus tvarkos taisyklės ir t.t. Galima jį ir palikti, jeigu labai norite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Patackai, galioja taisyklė: sviestu košės nepagadinsi. Sutinkate?
A.V.PATACKAS. Ne, atvirkščiai. Sutinku, kad kas nereikalinga, reikia braukti. Dėl to įstatymai gerėja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Patackai, aš tada visiškai rimtai klausiu: jeigu jūs reikalaujate balsuoti, tai balsuosime. Kiti Seimo nariai mano, kad nereikia balsuoti.
A.V.PATACKAS. Gerai, sakykim, čia padarome nuolaidą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Vadinasi, 10 straipsnis su kai kuriomis pranešėjo paminėtomis pataisomis priimtas.
11 straipsnis - kolegos V.Andriukaičio alternatyva. 11 straipsnis - "Kalba, kuria teikiama informacija visuomenei". Ne? Ačiū. Daugiau pataisų nėra. Galim priimti 11 straipsnį? Priimta.
Taigi ir visas antrasis skyrius yra priimtas. III skyrius - "Valstybės atsakomybė už visuomenės informavimą". Gerbiamasis Andriukaiti, man atrodo, čia yra jūsų siūlymas net dėl pavadinimo. Ar teikiate? Ne. Ačiū. Atkrenta.
12 straipsnis. Dėl 12 straipsnio yra apsčiai pataisų: V.Andriukaičio, G.Paviržio, A.Pociaus, V.Petrausko, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, P.Jakučionio ir dar sykį Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Tada prašom. Pranešėjau, gal jau kur nors susitarta?
R.ŠUKYS. Aš norėčiau pasakyti, su kuo mes sutinkame, kad taptų pagrindiniu tekstu.
PIRMININKAS. Prašom.
R.ŠUKYS. Pirmiausia pasakysiu, su kuriom alternatyvom sutinkame.
PIRMININKAS. Reikia pasakyti, kad Seimo nariai žinotų ir nesiginčytų. Gal trumpai referuokite.
R.ŠUKYS. Gerbiamojo G.Paviržio pasiūlymas vietoje žodžio "piliečiui" rašyti "nuolatiniam gyventojui". Pritariame.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau.
R.ŠUKYS. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymas - trečiosios pastraipos paskutiniajame sakinyje vietoje žodžio "administracinė atsakomybė" rašyti "pagal Lietuvos Respublikos įstatymus". Pritariame. Tą patį iš esmės siūlo ir Seimo narys V.Petrauskas.
PIRMININKAS. Tada lieka kolegos P.Jakučionio dar, atrodo.
R.ŠUKYS. Manytume, kad paskutiniosios dalies išbraukti negalima. Galbūt gerbiamasis P.Jakučionis sutiks, nes vakar mes apie tai kalbėjome.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš buvau pasiūlęs išbraukti paskutinę pastraipą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tokį pasiūlymą parėmė dėl tokių priežasčių: vis dėlto reikia kažkur pažymėti, kad valdžios ar savivaldybių organizacijos turėtų teisę paskelbti per visuomenės informavimo priemones skelbimus apie stichines nelaimes ar epidemijas, ar infekcijas, ar panašius dalykus. Šiame įstatyme apie tai niekur kitur nekalbama, o ši pastraipa draudžia bet ką įsakmiai padaryti. Tik dėl tokios priežasties aš pasiūliau išbraukti šitą pastraipą, kad nebūtų tokio draudimo. Aš manau, kad jeigu būtų įrašyta kur nors - ar šiame straipsny, ar kituose - tokia norma, kad pranešimai apie stichines nelaimes, epidemijas, infekcijas ir pan. būtų skelbiami, tai nereikėtų tada išbraukti ir šito. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Tai, apie ką kalba gerbiamasis Seimo narys, iš tiesų yra išimtys. Stichinės nelaimės, karas - visas šias išimtis turėtų reglamentuoti Nepaprastosios padėties įstatymas.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs manote, kad to nereikia. Tą iš tiesų gali reglamentuoti kitas įstatymas. Gerbiamasis Jakučioni, ar jūs vis tiek teiksite savo siūlymą išbraukti paskutiniąją dalį, ar ne?
P.JAKUČIONIS. Tai jeigu mes taip susitartume ir gal protokole pažymėtume, kad tai turėtų būti Nepaprastosios padėties įstatyme, nors mes jį labai... jau nuo pat Seimo pradžios pradėję priiminėti, nepriimam, tai iš principo nesilaikau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl to dalyko sutarta. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, būtent tai, ką kalba kolega P.Jakučionis, būtų galima realizuoti štai tokiu papildymu, kadangi taip, kaip čia, projekte, parašyta, parašyta labai kietai: niekas negali versti, ir neparašyta, kad išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Prelegentas kaip tik kalba apie Nepaprastosios padėties įstatymą. Todėl aš siūlau tą pastraipą būtent taip ir papildyti. Mano papildymas štai kaip skamba: "Niekas negali būti verčiamas platinti šių institucijų informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus." Tai bus Karo padėties įstatymas, Nepaprastosios, Stichinių nelaimių. Iš jų bus aišku, kokios, tarkime, padėtys leidžia, ir juose kaip tik bus nuoroda - išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
R.ŠUKYS. Būtų galima sutikti...
PIRMININKAS. Pranešėjas. Gerbiamasis pranešėjau! Susitarkime, kalbama tada, kai suteikiamas žodis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Čia nereikia vardyti, kokių įstatymų. Įstatymų, ne nutarimų, ne teisės aktų, ne potvarkių, o Seimo priimtų įstatymų. Ar karo padėties, ar nepaprastosios padėties, ar stichinių nelaimių, ar katastrofų įstatymo, bet svarbu, kad būtų aišku, jog įstatymas turi nustatyti, o ne kas kitas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tas siūlymas pridėti kelis žodžius "įstatymų numatytais atvejais" arba "Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais" gal tikrai nebūtų blogiau? Prašom.
R.ŠUKYS. Aš manyčiau, iš principo tai būtų teisinga. Tačiau yra vienas "bet"...
V.P.ANDRIUKAITIS. Koks "bet"?
R.ŠUKYS. Pavojus, kad galima prikurpti visokių įstatymų, kurie iš tiesų varžytų prigimtinę žmogaus laisvę. Tai reikėtų ir įvardyti tuos įstatymus. Kokie įstatymai, sakykim, gali riboti, gali versti spausdinti laikraščius savivaldybių ir valdžios informaciją.
PIRMININKAS. Ar sutariame, ar ne? V.Andriukaitis trečią ir paskutinį kartą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau dėl viso savo pasiūlymo, nes ne tiktai... Aš norėčiau jūsų paprašyti, kad leistumėte man pristatyti alternatyvą. Ji yra pateikta.
PIRMININKAS. Minutėlę! Tada dar yra tarpinis siūlymas gerbiamojo A.Pociaus, jeigu jis tebeteikia. Ne? Nebeteikiate? Ačiū. V.Andriukaitis dėl visos alternatyvos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad, viena vertus, pats prelegentas pripažįsta, kad išskyrus įstatymų numatytus atvejus, o kita vertus, bando pasakyti, kokie įstatymai gali būti išvardyti. Netikslinga vardyti. Tikslinga pasakyti, kad įstatymas gali nustatyti tam tikras sąlygas. Viskas.
Mano pasiūlymo antroji dalis yra apie valstybės ir savivaldybių pareigūnų atsakomybę. Ji skamba taip: "Valstybės ir savivaldybių pareigūnai už atsisakymą pateikti jų žinioje esančią oficialiąją informaciją informacijos visuomenei rengėjams, taip pat už trukdymą informacijos visuomenei rengėjams skleisti žinias užsitraukia drausminę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę pagal galiojančius įstatymus."
Ir dar vienas dalykas mano patikslinime. Manau, kad prelegentas turėtų analizuoti visas alternatyvas. Ten parašyta: "Valstybės ir savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų priimami dokumentai skelbiami specialiame leidinyje "Valstybės žinios". Šitas reikalavimas yra labai svarbus. Šiuo metu "Valstybės žinios" nėra toks informacinis leidinys, kuriuo galėtų naudotis visi ūkiniai subjektai, piliečiai, juridiniai ir fiziniai asmenys, nes savivaldybių žinių, savivaldybių nutarimų reglamentavimo tvarkos valstybėje neturime. Manau, kad būtų laikas pagalvoti, jog oficialią informaciją mokesčių mokėtojas galėtų surasti "Valstybės žiniose". Manau, kad kaip tik tai užkirstų kelią pretenduoti valdymo institucijoms į nepriklausomą spaudą ir t.t., ir t.t. Nustatytume "Valstybės žinių" apimtis, kaip skelbiama savivaldybių ir Vyriausybės, Seimo ir kt. oficiali informacija, ir prieitume prie tvarkos šiuo požiūriu.
PIRMININKAS. Jūs šiek tiek vėliau. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų kolegos V.Andriukaičio siūlymus, ir vienas, kuris mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, šiek tiek patikslintą pagal kitų Seimo narių siūlymus. K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš norėjau kalbėti dėl pirmosios pastraipos, nes jūs labai keis-tai priiminėjate įstatymą, Pirmininke. Šiaip tai jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama, o dabar - iš klausos. Ten, kur pasakyta, kad savo veiklos viešumą kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, nei iš šio, nei iš to keičiate - nuolatiniam gyventojui. Man atrodo, kad yra šioks toks skirtumas tarp piliečio ir nuolatinio gyventojo, juo labiau kai dabar valkiojasi čia visokių per sienas. Gal balsuokite dėl šitos nuostatos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, niekas dėl to neprotestavo. Pranešėjas sutiko, ir viskas. Kolega A.Patackas. Prašom. Minutėlę! Užbaikime dėl V.Andriukaičio papildymų.
A.V.PATACKAS. Aš pritariu V.Andriukaičio pataisai ir štai dėl ko. Vis dėlto tos vadinamosios visuomenės informavimo priemonės nėra įstaigos, tai yra gyvi žmonės, o tie gyvi žmonės yra piliečiai ir turi tam tikrų pareigų valstybei. Viena iš tų pareigų valstybei ir būtų tos informacijos teikimas būtinu atveju, t.y. tada, kai to labai prireikia valstybei. Tai nuo šitos pilietinės pareigos bėgti ir rodyti tokį pavyzdį nederėtų.
PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas. Dabar pagal Statutą reikėtų tik paremti pagrindinį tekstą. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Man labai gaila, kad kolega V.Andriukaitis, iš pradžių kalbėjęs argumentuotai ir aiškiai, po to suplakė kelis straipsnius į vieną ir pradėjo aiškinti visai kitus straipsnius, apie kuriuos mes dabar nekalbame. Apie "Valstybės žinias" ir t.t. Vis dėlto dėl šio pasiūlymo, kad reikėtų parašyti atskirais įstatymais numačius, galima padaryti išimtį šiame straipsnyje. Todėl šitai alternatyvai pritariu.
PIRMININKAS. Jeigu visi pritaria, nėra čia ko ginčytis. Kolega P.Jakučionis. Kolega J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nebent jūs reikalausite balsuoti. Tada balsuosime.
R.ŠUKYS. Ne.
PIRMININKAS. Matote, visi Seimo nariai pritaria. Priešintis beprasmiška. Prašom. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Tik aš atsakyčiau gerbiamajam Seimo nariui K.Skrebiui. Vis dėlto pakeisti Respublikos gyventoją į Respublikos pilietį yra, manau, logikos. Kadangi nuolatinis gyventojas taip pat moka mokesčius, ir jis turi teisę kaip ir Respublikos pilietis į informaciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi visos pataisos priimtos, ar kas nors reikalauja balsuoti už visą straipsnį? Reikia balsuoti, ar ne? A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Norėjau pasakyti vieną protokolinį patikslinimą.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Jeigu yra įrašomas šitas sakinys, kad niekas negali būti verčiamas platinti šių institucijų informacijos, išskyrus įstatymo numatytus atvejus...
PIRMININKAS. Taip.
A.KUBILIUS. ...vis dėlto užfiksuokime stenogramoje, kad mes turime omenyje tik tam tikrus įstatymus, kurie lemia valstybės veiklą tam tikromis nepaprastomis aplinkybėmis. Negali būti šita formuluotė aiškinama išplėstai, kad Seimas staiga sugalvos priiminėti kokius nors dar įstatymus ir jais nurodyti spaudai spausdinti visus dokumentus.
PIRMININKAS. Gerai. Tas jau du kartus lieka stenogramoje, kadangi kiti kolegos anksčiau kalbėjo. Jeigu nereikalaujama, 12 straipsnis su papildymais ir pataisymais yra priimamas. Nereikalaujama balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū.
13 straipsnis. Gausu pataisų. Kolegos P.Jakučionis, A.Baskas, G.Paviržis, vėl P.Jakučionis, du kartus Švietimo ir mokslo komitetas, kolega A.Pocius, A.Patackas, V.Andriukaitis. Pranešėjau, gal jūs pasakykite, dėl ko jums pavyko susitarti? Tada tas pataisas eliminuojame arba fiksuojame, kad jos priimtos, o tarsimės dėl tų dalykų, dėl kurių nepavyko suderinti pozicijų. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
R.ŠUKYS. Čia toks aiškus straipsnis, kad nematau motyvų, dėl ko jį reikėtų išbraukti ir išbraukti paskutinį sakinį.
PIRMININKAS. Taip. "Už šių pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka." Gal tegu ką nors pasakys autoriai. Prašom. Pirma dėl 13, po to dėl 14, nes kai kurių kitų Seimo narių pataisos yra kaip tik 14 straipsniui. Prašom. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš siūlau išbraukti paskutinįjį sakinį ir 13, ir 14 straipsniuose, gal bus greičiau, jeigu aš pasakysiu už abu, nes ta pati priežastis. Čia yra pažymėta valdininkų, pareigūnų atsakomybė. Man atrodo, kad tokia atsakomybė turi būti suformuluota atskiru straipsniu, ir ta atsakomybė turi būti už visų straipsnių nevykdymą. Ne tik už šių dviejų. Kai skaitome įstatymo projektą, lyg ir susidaro nuomonė, kad štai už šių dviejų straipsnių nevykdymą numatoma bausmė, o už kitų lyg ir ne. Galima taip galvoti. Reikia atskiro straipsnio (gal įstatymo gale), kuriame ir numatyti atsakomybę. Iš principo, jeigu jau rengėjai mano, kad tik taip, tai aš neprašysiu balsuoti, bet man atrodo, kad logiškiau ir geriau būtų ir dėl juridinės technikos dalykų, jeigu atsakomybė būtų atskiru straipsniu ir už viso įstatymo visų straipsnių nevykdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kolegos V.Andriukaičio siūlymas, jeigu pranešėjas nesutinka iš karto. Prašom. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Šiam straipsniui aš pritariu, bet siūlau vietoje "įstatymų nustatyta tvarka" pirmojoje eilutėje parašyti "Vyriausybės nustatyta tvarka", nes taip, kaip parašyta, mes tada nukelsime piliečio teisę gauti informaciją apie jį į įstatymus. Ir vėl reikės priiminėti specialų įstatymą dėl piliečio teisės dėl informacijos apie jį. Jau šešeri metai piliečiai vaikšto nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus. Gana šitų įstatymų. Vyriausybė gali nustatyti tvarką, kokiu būdu aš gaunu informaciją apie save. Čia nereikia papildomos informacijos. Juo labiau kad Konstitucija kalba, jog piliečiai informaciją apie juos gauna įstatymo nustatyta tvarka. Štai yra Visuomenės informavimo įstatymas ir jame yra nurodyta, kad Vyriausybė parengia tvarką, kaip aš, eidamas į įstaigą, gaunu informaciją. O jeigu taip, kaip čia parašysime, tai Seimas vėl turės rengti kažkokį projektą dėl to, kokių įstatymų reikia, kad dar papildomai piliečių teisės būtų realizuojamos.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Kaip jūs žinote, dabar yra rengiami Civilinio, Administracinio ir Baudžiamojo kodeksų pataisymai. Kai kurios normos jau yra dabar galiojančiuose kodeksuose. Todėl aš manau, jeigu įstatymai numato tokį dalyką, tai yra tvirčiau, negu Vyriausybė numatys, kaip bausti tuos, kurie neteikia informacijos visuomenei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra du siūlymai. Vienas siūlymas, kurį teikia V.Andriukaitis, yra siūlymas vietoje "įstatymų nustatyta tvarka" parašyti "Vyriausybės nustatyta tvarka". Paprasčiau. Antrasis siūlymas - atsisakyti paskutinio sakinio, bet, kiek aš supratau, gerbiamasis P.Jakučionis nebūtinai teikia balsuoti. Aišku. Gerai. Kolega P.Jakučionis tvirtina, kad jis nereikalaus balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Pranešėjas mano, kad vis dėlto turi būti taip, kaip yra pagrindiniame tekste: "įstatymų nustatyta tvarka". Vadinasi, mums reikės balsuoti dėl šito dalyko. Prašom registruotis. Registracija. (Salėje šurmulys)
74 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Kas už tai... taip, dabar V.Andriukaičio siūlymas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom balsuoti sąmoningai! Kas už tai, kad 13 straipsnio pirmojoje eilutėje vietoje žodžių "Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka" būtų įrašyta "Vyriausybės nustatyta tvarka"? Kas mano, kad šita tvarka priimtinesnė, kaip siūlo V.Andriukaitis, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti taip, kaip parašyta, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 34, prieš - 30, susilaikė 4. Pridedu savo balsą prie teigiamai balsavusių. Vyriausybės nustatyta tvarka. (Triukšmas salėje) Galiu pasiūlyti balsuoti dar kartą. Prašom. Motyvacija jau buvo pakankama. Galiu pasiūlyti dar kartą registruotis. Prašom. Registracija.
79 Seimo nariai. Dar sykį A.Kubilius. Prašom. Kolegos, dėmesio! Prašom netriukšmauti!
A.KUBILIUS. Noriu priminti vieną Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad tokios blanketinės normos, kai Konstitucija nurodo, jog įstatymų nustatyta tvarka... Naudoti blanketines normas, kai įstatymas tiesiogiai perduoda Vyriausybei, yra negalima. Aš galiu tuoj pat pateikti tą Konstitucinio Teismo sprendimą.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 13 straipsnyje vietoje žodžių "Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka" būtų įrašyta "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka", tas balsuoja už. Kas mano, kaip kalbėjo pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? (Balsai salėje) Aišku? Prašom balsuoti.
Už - 37, prieš - 32, susilaikė 4. Vyriausybės nustatyta tvarka. (Salėje šurmulys) Prašom netriukšmauti, prašom toliau. Perbalsuota jūsų pačių prašymu.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl antrosios dalies.
R.HOFERTIENĖ. Mano balsas - prieš...
PIRMININKAS. Aš pridedu į kitą pusę, bus tas pat. Mano balsas dar yra atsargoje, prašom nepergyventi. Gerbiamieji kolegos, dabar buvo siūlymas išbraukti paskutinį sakinį. Ar kas nors palaiko šitą siūlymą? Sakinys yra toks: "Už šių pareigų nevykdymą oficialūs pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka." Ar reikia šitą palikti? Palikti? (Balsai salėje) Gerai. Lieka. Gerbiamieji kolegos, ar kas nors reikalauja balsuoti dėl 13 straipsnio su pataisa? Priimta. Reikalauja? Prašom. Kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš, jeigu jau taip atkakliai reikalaujama. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Pirmininke, aš jums tik ką paskolinau praėjusiųjų metų spalio 26 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris aiškiai nurodė, kad tuo atveju, kai Konstitucijoje yra nurodyta, jog įstatymų nustatyta tvarka turi būti sprendžiamos kažkokios problemos, ir ypač tos problemos, kurios tiesiogiai siejasi su prigimtinėmis žmogaus teisėmis, tai toks blanketinis Seimo savo funkcijų delegavimas Vyriausybei yra negalimas. Aš dar sykį siūlau grįžti atgal prie šito sprendimo ir grąžinti tą nuostatą, kuri buvo suderinta darbo grupėje, t.y. įstatymo nustatyta tvarka, nes kitu atveju mes nepagarbiai elgiamės Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų atžvilgiu. Aš nemanau, kad čia yra kokia nors problema, kad tą įstatymą būtų labai sunku parengti. Aš įsitikinęs, jog vis tiek reikės jį parengti. Šita problema turės būti sprendžiama įstatymais. Taip kaip ir privatumo apsaugos, taip ir teisės į informaciją įstatymas turės būti parengtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad dabar reikėtų priimti taip, kaip nubalsuota, o paraleliai ruošti reikiamą įstatymą ir po to pasitikslinti. Kolega K.Gaška. Prašom. Dabar galima tik paremti.
K.GAŠKA. Ponai Seimo nariai, aš norėčiau jums priminti, kaip mums sekasi su vyriausybėm, todėl dabar paremti...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Už pagrindinį tekstą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, visgi tas, kad informacijos apie save žmogus turi reikalauti iš tų, kas turi, kokia institucija turi, tai iš tikrųjų labai rimtas dalykas. Aš manau, kad vis dėlto tai turėtų būti reguliuojama ne Vyriausybės, o įstatymų nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tai dabar mes ir kalbėkime. Šitą straipsnį lapkričio mėnesį aš pasiūliau darbo grupei. Pateikta ta argumentacija, kurią ir reglamentuoja šis įstatymas. Šis įstatymas yra Visuomenės informavimo įstatymas. Tai nėra masinės informacijos priemonių įstatymas, ir šita dalis - teisė žinoti - kalba apie piliečių teisę žinoti, apie piliečių teisę gauti informaciją, apie visą mokesčių mokėtojų kuriamą informaciją, ir visi šitie straipsniai eina kaip tik taip. Jeigu norime nukelti tą problemą tolimiems laikams, tai vėl galima reglamentuoti nežinia kuo. Šis įstatymas ir turi įpareigoti Vyriausybę parengti bendrą tvarką, kad visoje Respublikoje, visose įstaigose piliečiai gautų tiek biudžetinių įstaigų informaciją, tiek informaciją apie save. Nėra ko tempti šitą gumą iki begalybės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar reikia tiktai balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 13 straipsnis, prašom balsuoti už. Kas mano, kad jis ne visai geras, tas balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
42 - už, 25 - prieš, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas.
14 straipsnis. Prašom. Nuo ko pradėsim? Gal čia kolegos G.Paviržio pataisa automatiškai, kadangi vėl piliečiai...
R.ŠUKYS. Taip.
PIRMININKAS. ...ir kolegos A.Basko, P.Jakučionio, A.Pociaus, A.Patacko, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Prašom. Tai čia pačioje pabaigoje, gerbiamasis Patackai. Jūsų siūlymas yra iš esmės. O dabar dėl pataisų. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Ačiū. Mano pataisą priėmė.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs paaiškintumėt, kas priimta, nereikės mums laiko prarasti. Prašom.
R.ŠUKYS. Taip. Sutinkame su gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio siūlymu.
PIRMININKAS. Gerai.
R.ŠUKYS. Su gerbiamuoju A.Pociumi mes aptarėme, susitarėme, jeigu aš neklystu, gerbiamasis A.Pocius nereikalaus pataisos.
PIRMININKAS. Kolegos P.Jakučionio ir, man atrodo, paralelinis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto.
R.ŠUKYS. Ir dar buvo gerbiamojo A.Basko...
PIRMININKAS. Priėmėt.
R.ŠUKYS. ...Taip. "Vertinti" vietoj "kritikuoti" pavadinime.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Mano siūlymas analogiškas siūlymui 13 straipsnyje ir taip pat tai yra siūlymas, dėl kurio aš neprašau balsuoti. Tik prašiau, kad patys rengėjai tokį siūlymą priimtų. Jeigu jau nepriėmė 13 straipsnyje, tai, matyt, bus nepriimtas ir 14. Aš vis tiek siūlyčiau dar kartą rengėjams vieną tokį straipsnį "Dėl atsakomybės už įstatymo vykdymą" gale įstatymo parašyti, nes ne tik valdininkai, bet ir kiti: ir piliečiai, ir gyventojai, - turi tą įstatymą vykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos V.Andriukaičio siūlymas. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš atsiimu šitą...
PIRMININKAS. Atsiimat? Gerai. Ačiū. Tokiu atveju lieka principinis siūlymas - nepriimti šito straipsnio, ką siūlo kolega A.Patackas. Aš prašyčiau dabar jį patį tarti žodį. Minutėlę, minutėlę, minutėlę, gerbiamasis kolega! A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Man atrodė, kad apskritai šito straipsnio visa stilistika yra tokia brežnevinė, - leidžia kritiką, baudžia už kritiką. Jis nieko neduoda. Dabar jau nebūna pagiriamųjų straipsnių. Galime mes jį ir palikti, bet tai atrodo labai nešiuolaikiškai.
PIRMININKAS. Gal paliekam. Šiuolaikiška, nešiuolaikiška, bet tikrai reikalinga. Ar reikalauja kas balsuoti? Gerbiamasis Algirdai, ar reikalaujate balsuoti? Ne. Ačiū.
Tada ir 14 straipsnis priimtas.
15 straipsnis. P.Jakučionis, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir V.Andriukaitis. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Aš pasiūliau tiesiog trumpesnę ir aiškesnę formuluotę arba redakciją. Esmė yra ta pati, tai tas pats siūlymas. Prašau tokį siūlymą priimti.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Čia didelio skirtumo nėra. Galima, atsižvelgiant į gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlymą, įrašyti jo siūlomą sakinį "... cenzūra draudžiama" ir toliau suredaguoti "už cenzūrą užtraukia atsakomybę įstatymų nustatyta tvarka". Padaryti du sakinius.
PIRMININKAS. Gerai. V.Andriukaitis. Minutėlę!
V.P.ANDRIUKAITIS. Pranešėjas jau sutiko įrašyti, kad "cenzūra yra draudžiama" ir po to antrą. Kadangi sąvokose išbraukė apibrėžimus, kas yra cenzūra, tai aš savo pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Mieli kolegos, tokiu atveju galim šiek tiek pakeistą 15 straipsnį priimti? Priimta.
16 straipsnis. Kolegos: A.Baskas, J.Baranauskas, P.Jakučionis ir paraleliai Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, V.Andriukaitis ir kolektyviniai V.Būtėno - A.Lozuraičio siūlymai. Pranešėjau, gal jūs pasakytumėt, su kuo sutinkat, tada bus lengviau.
R.ŠUKYS. Aš pasakysiu iš karto esmę. Tai yra labai svarbus straipsnis, kuris reglamentuoja, kaip yra teikiama valstybės parama visuomenės informavimo priemonėms. (Balsai salėje) A, 16.
PIRMININKAS. Antimonopoliniai principai.
R.ŠUKYS. Labai svarbus straipsnis. Mes ilgai grupėje diskutavome. Buvom parengę panašią redakciją kaip ir gerbiamojo V.Andriukaičio alternatyva. Tačiau siūlau palikti mūsų darbo grupės redakciją dėl šių priežasčių: visiškai nėra visuomenės informavimo rinkos analizės, o neturint duomenų, tai čia tas pat, kaip pataikyti pirštu į dangų. Pataikysi - nepataikysi. Aš manau, kad reikėtų skubiai atlikti rinkos analizę ir papildyti Konkurencijos įstatymą, kaip ir siūloma gerbiamojo V.Būtėno parengtame nutarime dėl įstatymo įgyvendinimo. Nors norėčiau pridurti, jog Respublikoje, mūsų žiniomis, ir mūsų kaimyninėse valstybėse prasidėjo negeri dalykai, kai spauda patenka į vieno ar kelių asmenų rankas.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, gerbiamasis pranešėjau, kadangi ne visai sutariama, aš siūlau nagrinėti kiekvieną pastraipą atskirai. Tokiu atveju pirmoji pastraipa, ir jeigu aš teisingai supratau, kaip tik šitai pastraipai yra A.Basko siūlymas. Prašom, kolega. Minutėlę! Kolega A.Baskas. Prašau.
A.BASKAS. Ačiū. Mes suderinome su pranešėju.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. II pastraipa - kolega J.Baranauskas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir V.Būtėnas, A.Lozuraitis. J.Baranauskas. Prašau.
J.G.BARANAUSKAS. Mes komitete šį klausimą labai ilgai, kruopščiai ir išsamiai nagrinėjome ir priėjome, trumpai tariant, prie išvados, jog visiems ūkio subjektams reikia sudaryti vienodas sąlygas. Todėl II pastraipos pirmąjį sakinį prašome išbraukti.
PIRMININKAS. Čia esminis siūlymas.
R.ŠUKYS. Galima atsakyti?
PIRMININKAS. Minutėlę! Gal V.Būtėnas galės kai ką pasakyti, tada jau jūs. Kolega V.Būtėnas. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Mes parengėme alternatyvą, ir ta alternatyva buvo parengta dėl to, kad vis dėlto mes nusprendėme, jog reikėtų iš dalies sutikti su anksčiau pareikštų alternatyvų autoriais. Tačiau šiek tiek sušvelninti poziciją ir po žodžių "lygiateisė konkurencija" įrašyti žodžius "išskyrus erotinio bei smurtinio pobūdžio produkcijos gamintojams". Tai yra, kad apskritai visoms priemonėms, visai spaudai ir televizijai, ir radijui būtų padedama, būtų sudaroma lygiavertė konkurencija, tačiau šitiems leidiniams, kurie vis dėlto mūsų visuomenėje nėra toleruotini, tai nebūtų taikoma. Todėl siūlome balsuoti už šią alternatyvą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę! Pirmiausia, kad būtų paprasčiau, turime susitarti su kolega J.Baranausku. Ar jūs priimtumėt tą kompromisinę formulę? (Balsas salėje) Yra. Yra išdalyta Seimo nariams. Aš galiu dar kartą perskaityti. Po žodžių "lygiateisės konkurencijos" įrašyti žodžius "išskyrus erotinio bei smurtinio pobūdžio produkcijos gamintojams". Visas pataisytas sakinys būtų toks: "Valstybė sudaro palankias ekonomines ir technines sąlygas informacijai visuomenei..."
J.G.BARANAUSKAS. Čia išbraukta.
PIRMININKAS. ... konkurencijai, išskyrus tą ir tą.
Čia yra toks siūlymas.
J.G.BARANAUSKAS. Bet ar mes vienodas sąlygas konkurencijai sudarome, ar palankias ekonomines ir technines ir kitas sąlygas?
PIRMININKAS. Prašau. Pranešėjas. Ir tada turėsime apsispręsti.
R.ŠUKYS. Čia yra ir daugiau pasiūlymų. Vietoje "palankias" siūloma įrašyti "vienodas". Iš esmės tą siūlo ir gerbiamasis J.Baranauskas, tik siūlydamas išbraukti sakinį. Aš manau, kad galima būtų sutikti su siūlymu. Valstybės institucijos, valstybinės ir... valstybė sudaro vienodas ekonomines ir technines sąlygas...
PIRMININKAS. Išskyrus.
V.BŪTĖNAS. Vienodas, Juozai, vienodas.
R.ŠUKYS. ...išskyrus smurtinio pobūdžio produkcijos gamintojams. Kaip iš esmės ir yra. Šios produkcijos gamintojai yra apdedami didesniais mokesčiais ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar tokia kompromisinė formulė būtų priimtina, ar nelabai? (Balsai salėje) Priimtina. Tada dėl II dalies būtų sutarta, atsižvelgus į kolegų V.Būtėno, A.Lozuraičio pasiūlymus. Ir lieka paskutinioji dalis. Kolega P.Jakučionis ir paraleliai Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Prašom. P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Taip. Čia kalbama apie monopolijų ribojimą ir taip pat apie pernelyg didelės užsienio įtakos ribojimą visuomenės informavimo priemonėms. Tam, kad būtų apribota, reikia nustatyti, kokią dalį visuomenės informavimo priemonių akcijų galėtų turėti užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys. Mes siūlome, kad ta dalis būtų ne didesnė nei 20%. Maždaug tokia dalis yra taip pat priimama ir kitų Europos valstybių įstatymuose. Siūlyčiau palaikyti šį mano papildymą. Aš taip su viskuo sutinku, ir komiteto nuomonė tokia buvo. Tik tokį papildymą, konkretų apribojimą.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų apribojimą, ir vienas, kuris manytų, jog to nereikia. V.Andriukaitis. Dėl kolegos P.Jakučionio plius Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymo.
Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Matot, kolegos P.Jakučionio siūlymą aš paremčiau, kadangi mano pasiūlymas, 20 straipsnis, kuriame kalbame apie antimonopolinius principus rinkoje, kaip tik apie tai kalba. Todėl aš norėčiau gauti žodį dėl savo teikiamos alternatyvos, bet jeigu ta alternatyva būtų nepriimta, tada bent jau P.Jakučionio pasiūlymą reikėtų tikrai priimti. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Pritariu P.Jakučionio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar yra manančių, jog to nereikia? J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Šuky, dėl paskutiniosios dalies. Paskutinė dalis. Jūs čia rašėt, bet rašėt, kaip ne ekonomistas, bet maždaug pageidavimų koncertas. Ką reiškia? Valstybė rūpinasi užsienio investicijomis visuomenės informacijos rengimo ir platinimo srityje. Tai jeigu jūs norite, kad apskritai valstybė padėtų investicijomis informacijos srityje, tai rašykite - padeda apskritai investicijomis. Dabar jūs reikalaujate iš Vyriausybės tik užsienio investicijų, o jeigu jau bus savo, tai nenumato. Todėl šis sakinys visai netinka. Investicijomis srityje. Ir užtenka. O ten jau monopolinė, tai monopolinė. Bet šitaip tikrai netinka.
PIRMININKAS. Pranešėjas trumpai...
R.ŠUKYS. Aš manau, reikia sutikti su gerbiamojo J.Veselkos pastaba. Išbraukti "užsienio".
PIRMININKAS. Dovanokite. Tai kaip tada išeina? Jūs priimate kolegos P.Jakučionio siūlymą?
R.ŠUKYS. Ne, gerbiamojo J.Veselkos, o dėl gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio, tai...
PIRMININKAS. J.Veselka raštu nepateikęs. Mes galime kalbėti tik apie kolegos P.Jakučionio, arba Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymą dėl 20%. Sutinkate ar ne?
R.ŠUKYS. Tai yra labai rimtas dalykas, ir aš prašau Seimo narių dėmesio, nes šis pasiūlymas gali turėti tragiškų pasekmių. Apverktinų pasekmių. Visų pirma.
PIRMININKAS. Jau viskas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos P.Jakučionio plius Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto papildomą siūlymą, tas balsuos už. Kas mano, jog to nereikia, kaip kalbėjo pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai, tas balsuoja prieš. Registracija. Pirmiausia prašom registruotis. (Balsai salėje)
84 Seimo nariai. Kolegos dėmesio! Kas remia (dar kartą kartoju) Seimo narį P.Jakučionį plius Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą dėl užsienio investicijų apribojimo masinėse informacijos priemonėse, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko.
32 - už, 24 - prieš, 13 susilaikė. Nepriimta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, ar jau galim dėl viso balsuoti, ar dar yra V.Andriukaičio siūlymų? V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia nežinau, ką daryti. Matot, mano buvo pasiūlymas tą straipsnį suskaidyti į du straipsnius. Tarkim, už tą, dėl kurio dabar yra diskutuojama, tai galima už šį straipsnį balsuoti taip, kaip jis dabar pateiktas. Tačiau antimonopolinių priemonių taikymas rinkoje - turėtų būti atskiras straipsnis, kuriame yra išvardytos tos antimonopolinės priemonės. Tai labai svarbus klausimas. Galima sakyti, kertinis šio įstatymo klausimas, bet aš neturėjau progos savo siūlymo pateikti. Dabar, jeigu jūs sudarytumėte progą, apie tai galima būtų kalbėti, kas yra pasiūlyme pateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriukaiti, jeigu jūs atkakliai reikalaujate balsuoti atskirai dėl kiekvieno jūsų siūlymo, tai šitą galima daryti, bet aš siūlau alternatyviai apsispręsti, ir viskas. Ar priimame 16, jau pataisytą straipsnį, ar priimam jūsų? Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. 16 straipsnį galima priimti tokį, koks yra, bet aš siūlau tada dar įrašyti papildomą 17.
PIRMININKAS. Gerai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ir norėčiau jį pateikti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada kalbėsime atskirai. Tai ar galime 16 priimti taip, kaip dabar suredaguota? (Balsai salėje) Galim. Ačiū. Priimta. Konstatuoju, gerbiamieji kolegos, kad šiandien priimta tiek pat straipsnių, kiek per kelias dienas buvo priimta anksčiau.
Tolesnis darbas toks: rytoj yra neeilinis posėdis, kuris prasideda 12 val. Seimo valdyba darbotvarkę patvirtino, ir pagrindinis klausimas yra kaip tik šitas. Taigi ačiū, gerbiamasis pranešėjau, ačiū, gerbiamieji kolegos. Jeigu tokiu tempu ir stiliumi dirbsime rytoj - įstatymas tikrai bus priimtas. Ačiū. Klausimas yra baigtas.
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
Toliau pirmininkauja J.Bernatonis, ir 2a, 2b darbotvarkės punktai. Prašom.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį poną J.Jacevičių Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pateikti pastraipsniui.
J.JACEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu priėmimui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Mes siūlome atitinkamai papildyti ar keisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 35, 208, 209, 210, 237, 211, 292 ir 320 straipsnius. Dabar galbūt ar vėliau pastraipsniui.
PIRMININKAS. Siūlymų yra dėl pataisų? Man regis, nėra pateikta.
J.JACEVIČIUS. Buvo apsvarstyta pagrindiniuose komitetuose ir dabar paskutinė redakcija suderinta su pagrindiniais komitetais, atsižvelgus į visas pastabas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime balsuoti už visą įstatymą, kadangi pataisų nėra? Negalime. Tuomet dėl 1 šio įstatymo straipsnio, arba 26 bazinio įstatymo straipsnio pirmosios dalies, kalbės gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra keletas žodžių, kurie, mano supratimu, turėtų būti išbraukti. Tai žodžiai: "išskyrus daiktą, kuris buvo administracinių teisės pažeidimų padarymo įrankis arba tiesioginis objektas". Negalima, mano manymu, taip palikti, nes jau tada mes konfiskuosime ir daiktą, kuris nepriklauso pažeidėjui. Sakysime, paėmęs svetimą transporto priemonę, pažeidėjas padarys pažeidimą, tada mes bausime pažeidėją, o konfiskuosime visiškai svetimą turtą. Ir tai yra nurodyta Juridinio skyriaus išvadoje, tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Todėl dar kartą kartoju, kad žodžius "išskyrus daiktą, kuris buvo administracinių teisės pažeidimų padarymo įrankis arba tiesioginis objektas" reikia išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pritarti šiam straipsniui, po to pranešėjas - ir balsuosime. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad ir Lietuvos, ir Amerikos konstitucijose yra parašyta, kad turtas...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio! Seimo narys negali kalbėti. Prašom.
A.BASKAS. Lietuvos ir Amerikos konstitucijos draudžia turto konfiskavimą, teisingiau sakant, nuosavybė yra saugoma. Bet JAV teismai nutarė, kad šis nutarimas skiriamas viso turto konfiskavimo uždraudimui, ir nedraudžia JAV Vyriausybei atimti iš kaltinamojo nusikaltimo įrankius ar vaisius. Todėl, manau, reikia palikti taip, kaip yra parengta projekte. Tai bus veiksminga priemonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
J.JACEVIČIUS. Noriu paprašyti Seimo narių balsuoti už pateiktą redakciją paliekant "išskyrus šio kodekso 210 straipsniu numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose". Ankstesniame projekte buvo ir 209 straipsnis, po to jo buvo atsisakyta, pasiektas tam tikras kompromisas, kuriam pritarta pagrindiniuose Seimo komitetuose. Štai dėl ko šiandien dauguma per sieną neteisėtai gabena kontrabanda prekes. Niekada pats savininkas negabena, o jo įgalioti asmenys arba vežėjai. Jeigu mes netaisysime šitos padėties, niekada mes negalėsime įvesti tvarkos dėl kontrabanda gabenamų prekių ir kitų dalykų.
Dar noriu atkreipti dėmesį į kaltės formą. 209 straipsnyje gali būti padaromas Muitų taisyklių pažeidimas dėl neatsargumo ar dėl nežinojimo, o 210 straipsnyje kalbama apie kontrabandą, kuri, kaip taisyklė, padaroma tyčia, nes prekės yra slepiamos, tam dalykui iš anksto ruošiamasi. Prašom dar kartą balsuoti už šitą pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 44 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta pirmoji pateikto įstatymo, arba bazinio įstatymo 26 straipsnio, pataisa?
Už - 20, prieš - nėra, susilaikė 3. Taigi priimta.
2 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Negalim. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. 35 straipsnis čia taip pat yra labai neaiškus ir jį reikėtų vienaip ar kitaip konkretizuoti. Juk jūs pažiūrėkit: per du mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos arba per du mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tai kur čia riba? Jei netinka viena pusė, tai tinka kita. Vis dėlto turi būti konkrečiai nurodytas terminas. Jau praėjo du mėnesiai, tai ieškom - paaiškėja. Paaiškėti gali ir šiandien, palauksim dar - paaiškės po mėnesio. Dar galime palaukti ir pusę metų. Manau, čia turi būti aiškumas, reikia nurodyti konkrečiai: nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, ir viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pritarti pateiktai redakcijai. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Listavičiau, aš irgi žiūrėjau tai, bet man atrodo, kad čia yra tokia griežtesnė formuluotė. Ta prasme, kad tas terminas galioja, bet tas nuobaudas galima taikyti ir vėliau, jeigu išryškėja kokios nors aplinkybės. Todėl man atrodo, kad tai yra šiek tiek sugriežtinama. Manyčiau, kad reikia pagrindiniam tekstui pritarti. Aš suprantu, jog tai kaip tik yra griežtesnės formuluotės, leidžiančios nusikaltėliui ilgesnį terminą taikyti sankcijas. Taip turbūt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom motyvuoti. Po to teks balsuoti.
J.JACEVIČIUS. Aš turiu paaiškinti, kad čia truputėlį nesuprantama. Ne dėl termino ginčijamasi. Du mėnesiai yra pakankama, bet dėl paties fakto - to termino eigos pradžios paaiškėjimo ar nustatymo. Mes prašome balsuoti, kad tai būtų per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, nes paaiškėti gali daug, bet tie įtarimai gali nepasitvirtinti. O nuo nustatymo dienos - tai jau yra tikras faktas, turintis juridinių pasekmių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas antrasis šio įstatymo straipsnis, prašom balsuoti.
Už - 21, prieš - 1, susilaikė 4. Taigi priimta.
Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Negalime. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius prieštarauja. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Atsiprašau. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 208 straipsnio paskutinėje pastraipoje, manau, turėtų būti kažkoks intervalas. Sakykime, užtraukia nuo - iki 3000 Lt. Juk absoliučiai visos kitos baudos yra su intervalu ir staiga čia kaip kirviu nukirsta - 3000 - ir nei daugiau, nei mažiau. Tai negi mes jau taip preciziškai nustatysime visų vienodą kaltę ir visiems vienodą baudą? Jeigu mes, sakykime, pirmuoju atveju paskiriame baudą nuo 500 iki 2000, tai antruoju irgi nuo ar daugiau, ar mažiau, bet turi būti kažkoks intervalas. Jis yra absoliučiai visuose kituose straipsniuose, kuriuose kalbama apie baudos dydį. O šiuo vieninteliu atveju 3000. Aš siūlyčiau, kad čia taip pat būtų įrašytas tam tikras baudų intervalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų kalbėti už pateiktą redakciją. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia antra formuluotė sako, kad tas pats juridinis asmuo ar pareigūnas antrą kartą, t.y. jis jau buvo nubaustas ir vėl daro pažeidimą. Todėl aiškiai tada rašoma, kaip padidinti tą bausmę. Iš karto 3000. Man atrodo, kad tai logiška. Jeigu jis pirmą kartą leido nuo 5 iki 2 ar kiek ten yra, o jau antrą kartą tegul žino, kad turės sumokėti 3000. Man atrodo, kad šita nuostata nebloga, ir aš palaikyčiau pagrindinį tekstą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom motyvuoti ir balsuosime.
J.JACEVIČIUS. Aš nerandu 209 straipsnyje, kad nebūtų parašyta: nuo - iki.
PIRMININKAS. Čia 208 straipsnis, gerbiamasis pranešėjau.
J.JACEVIČIUS. A, 208? Atsiprašau. Iš tikrųjų taip. Aš sutinku su Seimo nario pono J.Veselkos nuomone. Iš tikrųjų kalbama apie šitą. Prašom balsuoti už pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, prašome balsuoti.
Už - 26, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi priimta.
Ar 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų? Priimta.
5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta. 6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Dėl 7 straipsnio prieštaravimų nematau. Priimta.
Dėl 8 straipsnio prieštaravimų nėra. Gerbiamasis pranešėjau, prašom dėl 8 straipsnio.
J.JACEVIČIUS. Dėl 8 straipsnio aš noriu atsiprašyti Seimo narių. Mažytė redakcinė pataisa, kuri atitiktų Civilinio proceso kodeksą. Taigi reikia išbraukti du žodžius, kad gali būti apskųsti jį priėmusio organo (pareigūno) vietos apylinkės teismui. Du žodelius: "rajono, miesto" išbraukti, kad būtų vienodai ir Civilinio proceso kodekse, ir čia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi rajonų, miestų teismų nėra, tai...
J.JACEVIČIUS. O toliau apskųsti jau teismų santvarkos įstatymų tvarka.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimta. Dėl 9 straipsnio. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. 9 punktas, arba 320 straipsnis, penkioliktosios dalies neturi. Todėl aš nežinau. Penkioliktoji dalis turėtų būti išbraukta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom paaiškinti.
J.JACEVIČIUS. Iš tikrųjų nėra. Tai klaida. Mano tekste penkioliktosios dalies nėra. Reikia ją išbraukti.
PIRMININKAS. Prašom perskaityti, kaip skamba 9 straipsnis.
J.JACEVIČIUS. 9 straipsnis skambėtų šitaip: "320 straipsnio aštuntoje pastraipoje vietoje skaičiaus ir žodžių, 209 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse įrašyti skaičius ir žodžius 209 straipsnio dešimtojoje ir vienuoliktojoje dalyse."
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas skirtas devyniems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniams patikslinti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsniu patikslinta, koks daiktas ar turtas gali būti konfiskuotas, t.y. turtas ar daiktas, jeigu priklauso pažeidėjo nuosavybei ar buvo naudojamas vykdant pažeidimą.
35 straipsnyje patikslintas laikas, per kurį už administracinės teisės pažeidimą galima skirti administracinę baudą.
208 straipsnyje patikslintos baudos už muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir 209 straipsnyje patikslinti muitų taisyklių pažeidimai ir už juos numatytos baudos. Kituose penkiuose straipsniuose patikslinta kontrabandos sąvoka, pakeisti pareigūnų pavadinimai arba straipsnių numeriai.
Padaryti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai leis geriau tvarkyti muitinės darbą, muitininkams leis geriau atlikti savo pareigas, drausminti pažeidėjus. Pritariu įstatymo projektui ir balsuosiu už jį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas ir pakeitimas yra svarbus ir reikalingas, tačiau yra tradicinės "silpnos" vietos. Jos ten, kur nustatomi baudų dydžiai. Argi galima kodeksuose numatyti tokias baudas, kai skirtumas yra (pavyzdžiui, ir 209 straipsnyje) nuo 500 iki 2000, nuo 2000 iki 5000 Lt, nuo 3000 iki 10000 Lt arba dar daugiau. Štai toliau to paties straipsnio pabaigoje bauda nuo 3000 iki 10000 Lt su prekių konfiskavimu arba be jo. Arba štai 210 straipsnio pakeitimas - bauda nuo 1000 iki 10000 Lt. Kaip tie vargšai muitininkai atlaikys tokias pagundas, jeigu tas pats mūsų priimtas kodeksas leidžia jiems skirti arba 1000 Lt, arba 10000 Lt baudą. Čia yra "programuojamas" nusikalstamumas pasienio muitinės tarnybose, ir šito nusikalstamumo, kyšininkavimo, korupcijos autoriai yra būtent šito kodekso autoriai. Todėl manau, kad mes turėtume atidėti priėmimą. Pats kodekso pakeitimas yra geras, tačiau šituos baudų dydžius, skaitmenines jų išraiškas reikia sunorminti, kad jos būtų vienareikšmiškos. Tada aš galėčiau balsuoti už. O dabar aš balsuoti už tokias nuobaudas negaliu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai, norėję kalbėti dėl balsavimo motyvų, kalbėjo. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Kol registruosimės, suteikiu žodį pranešėjui. Prašom, gerbiamasis.
J.JACEVIČIUS. Dėl gerbiamojo Seimo nario pono A.Baleženčio kalbos galiu pasakyti tik tiek. Labai gerai, kai yra sankcijos gradacija nuo - iki. Tai leidžia muitinės pareigūnui preliminariai įvardyti ar įvertinti pažeidėjo kaltės laipsnį. Jeigu muitinės pareigūnas apsiriko arba jis padarė tarnybinį prasižengimą, nubaustas jis visada turi teisę apskųsti muitinės sprendimą teisme, ir teismų sprendimas yra galutinis. Nemanau, kad šitos sankcijos trukdytų įvesti tvarką muitinės sistemoje. Prašyčiau balsuoti už tai, kaip yra.
PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 43 Seimo nariams balsavus už, 2 - prieš ir 1 susilaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymas priimtas.
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 1-2b darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, teikti priėmimui projektą.
J.JACEVIČIUS. Teikiu priėmimui projektą Nr.1832. Šio projekto pateikimą lėmė tai, kad iki šiol užsieniečiai ir asmenys, neturintys gyvenamosios vietos, neturėjo reglamentuotos teisės apskųsti muitinės priimtų sprendimų. Šitas papildymas tą problemą išspręstų. Prašyčiau priimti šią redakciją. Čia irgi yra pataisyta, išbraukus žodžius "rajono, miesto". Prašau balsuoti už šio įstatymo papildymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi įstatymo projektas susideda iš vieno straipsnio, ar galime balsuoti už visą įstatymą? Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? Norinčių kalbėti nėra. Taigi dar kartą registruosimės. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo įstatymas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 40 Seimo narių balsavus už, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas vienbalsiai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes anksčiau baigėme darbotvarkės numatytą klausimą, o pranešėjų rezerviniais klausimais - nei gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus, nei gerbiamojo Seimo Pirmininko Č.Juršėno - nėra, todėl darome posėdžio pertrauką iki 11.39 val. 11.40 val. Seime kalbės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas F.Svalenas.
Pertrauka
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, tuoj posėdžių salėje turėtų pasirodyti svečias - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas. Matyt, užsitęsė jo susitikimas su Seimo Pirmininku, dėl to jis truputį vėluoja. Tačiau, kaip man pranešė, tuoj pat turėtų būti.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu į tribūną Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininką gerbiamąjį poną F.Svaleną. (Plojimai)
F.SVALENAS. Pone Pirmininke, ponai ir ponios, kolegos parlamentarai! Man didelis malonumas ir didelė garbė kreiptis į Lietuvos Seimą saugumo ir bendradarbiavimo Europoje organizacijos Parlamentinės Asamblėjos vardu. Aš tai darau pilnas pagarbos ir susižavėjimo.
Paskutiniaisiais tūkstantmečio metais Lietuva užėmė unikalią ir labai svarbią vietą Europoje, ypač Baltijos jūros regione, taip pat Centrinėje ir Rytų Europoje. Pradėjusi gyvuoti kaip galinga viduramžių valstybė, kuri driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, Lietuva turėjo ilgą santykių su kitomis tautomis istoriją. Savo ryšiais ji pasiekė visus Europos kampus. Aš, kaip flamandas, labai džiaugiuosi tokiais ryšiais, ir džiaugiuosi, kad buvo užmegzti kultūriniai ryšiai tarp Lietuvos ir mano šalies - Belgijos. Šitie mūsų kontaktai turi senas šaknis nuo tada, kai flamandų pirkliai prieš keletą amžių keliavo iš Flandrijos prie rytinių Baltijos jūros krantų. Lietuva patyrė užsienio valstybės dominavimo laikus. Šitokį patyrimą ir šitokią patirtį turi ir daugelis kitų mažų valstybių, ypač tos, kurios išsidėsčiusios strategiškai svarbiose vietose. Aš labai gerai tai žinau ir iš savo šalies istorijos.
Lietuva atgavo savo nepriklausomybę tik prieš kelerius metus po ilgų sovietinės okupacijos metų, tačiau ši šalis jau užima teisėtą vietą Europos tautų šeimoje. Šio proceso metu Seimui iškilo milžiniška užduotis. Seimas turėjo sukurti naują teisinę bazę Lietuvoje, tokią pat kaip Europos demokratiją. Jūs tam turėjote tiktai kelerius metus, kai kitos valstybės tai kūrė dešimtmečius. Tačiau jūsų veikla buvo labai sėkminga, ir aš sveikinu jus su jūsų pasiekimais. Jūsų pasiekimai yra tuo labiau svarbūs, kad Lietuva kartu su kitomis dviem Baltijos kaimynėmis buvo priešakinėse linijose kuriant naują demokratiją ir naujas demokratines valstybes. Todėl jūsų patirtis skatina ir įkvepia kitus.
Tačiau įstatymų leidėjų darbas niekada nesibaigia. Šiuolaikinėms dinamiškoms valstybėms nuolatos reikia naujų įstatymų. Taip yra todėl, kad aplink mus pasaulis labai greitai keičiasi. Aš žinau, kad tam tikra jūsų darbo dalis yra susijusi su sovietinės eros palikimo klausimais, su tos eros, kuri atnešė daug kančių Lietuvai. Ji neleido jums užmegzti laisvų ryšių su išorės pasauliu ir beveik sunaikino jūsų sveikos nacionalinės ekonomikos pagrindą.
Lietuva dabar yra užėmusi savo vietą tarp Europos demokratinių valstybių. Tai yra labai svarbus įrodymas, kad jūs integruojatės į Europą ir jūsų institucijos ruošiasi integruotis į Europos organizacijas - SBO ir Europos Tarybą. Narystė šiose organizacijose taip pat reiškia įsipareigojimus, pareigą skatinti bendrai sutartus tarpusavio bendradarbiavimo principus.
Aš žinau, kad Lietuva yra pareiškusi ketinimą stoti į kitas organizacijas, tokias kaip Europos Sąjunga ir NATO. Kalbant apie Europos Sąjungą jau yra sudaryta Asociacijos sutartis. Dabar 15 valstybių narių ir jūsų šalis ją ruošiasi ratifikuoti. Aš noriu pasinaudoti šia proga ir pasakyti, kad asmeniškai remiu jūsų pareiškimą dėl pilnateisės narystės Europos Sąjungoje. Šitaip turėtų atsitikti, kai tiktai Lietuva patenkins iškeltas Europos Sąjungos sąlygas ir kai tik pati Europos Sąjunga bus pasiruošusi kitam plėtimosi etapui. Tai, žinoma, šiek tiek užtruks, tačiau mes turime dirbti kartu, kad pagreitintume šitą procesą.
Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėčiau pasinaudoti šia proga ir informuoti garbingą auditoriją apie SBO Parlamentinės Asamblėjos ateities planus ir ateityje vyksiantį darbą, prie kurio aš kviečiu ir Lietuvos Seimą aktyviai prisidėti. Parlamentinės Asamblėjos penktoji metinė sesija vyks Stokholme šių metų liepos 5-9 dienomis. Šiuo metu bendrų komitetų pranešėjai jau baigia savo pranešimus. Vienas pranešimas bus politiniais ir saugumo klausimais, kitas bus apie ekonominius reikalus ir trečias bus humanitariniais klausimais. Buvo nuspręsta, kad visų šių pranešimų pagrindinis dėmesys bus skirtas pagrindinei metinei sesijos temai, t.y. XXI amžiaus saugumo modeliui. Kaip jūs žinote, tai taip pat bus pagrindinė ESBO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Lisabonoje gruodžio mėnesį tema. Labai svarbu, kad parlamentai ir mes, kaip parlamentarai, prisidėtume prie šių statybų.
Kuriant ateities saugumo modelį, kariniai klausimai, kariniai aspektai, be abejo, yra labai svarbūs ir patys svarbiausi. Tačiau saugumas - tai nėra vien tiktai karinis saugumas. Į jį taip pat įeina ekonominis stabilumas ir ypač pagarba žmogaus teisėms, ir įstatymų viršenybė. Visos šios sritys yra glaudžiai tarpusavy susijusios. Patirtis buvusioje Jugoslavijoje ir kai kuriuose buvusiuose Sovietų Sąjungos rajonuose liūdnai primena mums šitą faktą. Nepagarba žmogaus teisėms, ekonominis chaosas atves į nestabilią visuomenę ir kraštutiniu atveju - į karą. Tik viduje stabili šalis yra saugi šalis, kuri gali prisidėti prie saugumo ir stabilumo aplink save.
Aš puikiai žinau, kad ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos valstybėse dabar vyksta labai gyva diskusija šiais klausimais. Aš raginu jus pasidalyti savo nuomonėmis ir rūpesčiais su jūsų kolegomis ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje. Todėl aš nekantriai laukiu jūsų atstovų pasisakymų šiais klausimais Stokholme liepos mėnesį.
Pone Pirmininke, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija (taip mūsų organizacija buvo vadinama iki Budapešto viršūnių susitikimo 1994 m. gruodžio mėnesį) buvo įsteigta 1975 metais kaip svarbus Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių forumas. Jo dokumentai - Helsinkio Baigiamasis Aktas, Paryžiaus Chartija - sukūrė pagrindą politiniam procesui. SBK atliko labai svarbų vaidmenį, įveikiant šaltąjį karą ir padedant transformuoti buvusias komunistines valstybes į demokratines. Mes vis dar sprendžiame problemas, kurias sukėlė ši transformacija. SBO išlieka forumas ir politinis procesas. Tačiau, kaip rodo mūsų naujas pavadinimas - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija - mes tapome organizacija. SBO labai dažnai ir labai ramiai dalyvauja neramių regionų Europoje ir Centrinėje Azijoje (tokių kaip Čečėnija ir Kalnų Karabachas) krizių sprendime. SBO labai dažnai gali pasiūlyti geriausią ryšį bendradarbiavimui, tarpininkavimui ir sutaikymui.
Todėl, pone Pirmininke, aš noriu pateikti tik keletą pastabų dėl Bosnijos ir Hercegovinos. Įgyvendindamos Deitono-Paryžiaus taikos sutartį NATO ir SBO kartu dalijasi atsakomybe ir kartu dirba. Taikos įgyvendinimo pajėgos iki šiol sėkmingai įgyvendina taikos sutarties karinius aspektus. Lietuva yra nusiuntusi į Bosniją ir Hercegoviną 34 karius, kurie yra Danijos batalione. Ir nusiųsdama šiuos karius į Bosniją ir Hercegoviną Lietuva prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų sukurti ir išsaugoti taiką Europoje. Lietuva taip pat patyrė nuostolių ir nukentėjo, nes man buvo labai liūdna, kai aš išgirdau, kad praėjusią savaitę žuvo vienas jūsų kareivis, o kitas buvo sužeistas, kai jie pateko į pasalą. Todėl reiškiu savo užuojautą ir Lietuvos žmonėms, ir ypač žuvusiųjų šeimoms.
Labai svarbi taikos sutarties dalis yra rinkimų organizavimas Bosnijoje ir Hercegovinoje. Rinkimai (o iš tiesų tai bus septyneri skirtingi rinkimai, pravesti vienu metu) turėtų įvykti ne vėliau kaip 1996 m. rugsėjo mėnesį. Ir SBO pareiga yra padėti suorganizuoti ir prižiūrėti visus rinkimų proceso aspektus. SBO kartu su keliomis kitomis organizacijomis taip pat stebės rinkimus, kad būtų garantuota, jog rinkimai būtų pakankamai laisvi ir teisingi, kad jie parodytų gyventojų siekius. Viso to proceso metu, ir ypač stebėdama rinkimus, SBO Parlamentinė Asamblėja turės atlikti labai svarbų vaidmenį ir įgyvendinti labai svarbią pareigą, todėl aš dabar kviečiu Lietuvos Seimą prisijungti prie mūsų. Siekiant taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriant stabilumą visuose Balkanuose labai svarbu, kad tie rinkimai būtų sėkmingi, nes be iš-rinktos valstybinės ir vietinės valdžios bus neįmanoma garantuoti taikos ir atstatyti valstybes bei bendruomenes. Šį tikslą galima pasiekti tiktai bendradarbiaujant su Bosnijos ir Hercegovinos bendruomenėmis ir remiant tarptautinei bendruomenei. Ir būtent šiai tarptautinei bendruomenei atstovauja SBO. SBO Parlamentinė Asamblėja iš dalies atsako už tai, ir mes visus kviečiame padaryti tą patį.
Aš labai džiaugiuosi, kad daktaras K.Bobelis buvo išrinktas SBO Parlamentinės Asamblėjos vienu iš prezidento pavaduotojų. Lietuvoje (vienoje iš pirmųjų valstybių, priėmusių Helsinkio Baigiamąjį Aktą) 1975 m. įsikūrė Helsinkio stebėjimo grupės. Šioje Helsinkio stebėjimo grupėje ponas Petkus kartu su savo kolegomis labai aktyviai kovojo už laisvę ir žmogaus teises. O ponas K.Bobelis tada buvo Amerikoje ir taip pat labai aktyviai dalyvavo Helsinkio procese. Aš labai džiaugiuosi, kad jis buvo demokratiškai išrinktas į Lietuvos Seimą ir taip pat į SBO Parlamentinę Asamblėją.
Pone Pirmininke, kolegos parlamentarai, aš dėkoju Lietuvos Seimui už suteiktą galimybę aplankyti jūsų šalį ir už jūsų svetingumą. Linkiu kuo geriausios kloties Seimui jo darbe Lietuvos labui. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkojame garbingam svečiui už gražią kalbą, pasakytą Seime, už gerus žodžius Lietuvai.
12.15 val. tęsime posėdį pagal mūsų nustatytą darbotvarkę - Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarčių ratifikavimas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, trečias darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį užsienio reikalų ministrą P.Gylį.
Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ministre, kviečiu į tribūną. O kol kas Seimo narius prašyčiau registruotis. Registracija.
69 Seimo nariai. Ministre, prašom trumpai drūtai.
P.GYLYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublika 1995 m. vasario 6 d. sudarė sutartį su Baltarusijos Respublika dėl valstybės sienos. Šia sutartimi buvo nustatyta valstybės siena tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos.
1 straipsnis nustato valstybės sienos ribas tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, žymėjimą pagal jos brėžį delimitavimo žemėlapių darbo egzemplioriuose, suderintuose tų pačių metų sausio 3 d. derybų dėl valstybės sienos tarp dviejų valstybių delimitavimo ir demarkavimo metu. Per tą laiką buvo parengti delimitavimo žemėlapiai, kurie yra sudėtinė tos sutarties dalis. Šiandien mūsų tikslas yra ratifikuoti šią sutartį, tačiau praktiniai darbai, susiję su Baltarusijos ir Lietuvos siena, nesibaigia. Dar laukia ilgas ir sunkus, taip pat reikalaujantis finansinių išteklių demarkavimo darbas. Ir tuo metu, kai bus parengti ir baigti demarkavimo darbai, turėsime dar vieną dokumentą - demarkavimo žemėlapius. Aš siūlau Seimui ratifikuoti šią sutartį. Juolab kad per šias dienas mes atlikom nemažą darbą kartu su Baltarusijos puse, suderindami tam tikrus nesklandumus, kurie kilo pirmojo svarstymo metu, ir nubrėžėm sieną iki pabaigos. Tas nubrėžimas suderintas iki galo.
Aš noriu paaiškinti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad pagal tarptautinę praktiką ten, kur susikerta trijų valstybių siena, tas taškas galutinai patvirtinamas trišaliu susitarimu, kai baigiama demarkuoti, t.y. fiziškai pažymėjus sieną. Praktiškai labai tvirta yra ta buvusios Tarybų Sąjungos-Lenkijos siena, ir mažai tikėtina, kad ten galėtų būti kokių nors netikslumų ar nukrypimų. Nors formaliai galbūt Lenkija ir galėtų pareikšti mums nepasitenkinimą. Bet kadangi niekas nekelia sienos nei iš Lenkijos, nei iš Lietuvos, nei iš Baltarusijos pusės dėl jų faktinių ribų, tai aš manau, kad tokių problemų nekils. Mūsų specialistai aiškina, kad jie nenubrėžė iki galo sienos kaip tik dėl tos priežasties. Dabar mes nubrėžėm pagal tai, kaip buvo aprašomuosiuose dokumentuose, t.y. kaip buvo parašyta.
Aš vakar dar kartą buvau surinkęs visus specialistus, valstybės tarnautojus ir paprašiau, jog jie vakare, naktį, rytą dar kartą pasižiūrėtų tuos žemėlapius, kad nekiltų jokių abejonių, jog yra kokių nors neatitikimų tarp sieną aprašančio dokumento, darbinių žemėlapių ir dabar čia esančių Seime (ponas Kumetaitis tą žemėlapį dabar saugo čia aukštai), kad jie yra identiški. Ponas Kumetaitis parašė pažymą, kurioje šalia kitų dalykų pabrėžia, jog "palyginęs Lietuvos-Baltarusijos valstybės sienos darbinius delimitavimo žemėlapius, tvirtinu, kad jie yra autentiški, nesuderintų sienos ruožų ir atkarpų nėra". Tie žmonės, kurie tiesiogiai atsako už techninį, juridinį darbą šioje srityje, tikina mus, kad tokių netikslumų nėra. Iki šiol jokių įtarimų, jog valstybinė derybų delegacija galėtų elgtis nevalstybiškai, neatsakingai, nebuvo. Ši delegacija spausdinant žemėlapius (kaip žinia, jie buvo spausdinami Baltarusijoje, nes Lietuvoje nėra tų poligrafinių galimybių) nustatė keliasdešimt nukrypimų, juos pataisė pagal sienos aprašymą. Taigi, manau, ir Seniūnų sueigoje dalyvavę derybų delegacijos vadovai, taip pat daktaras Vadapalas įtikino, kad ir techniškai, ir juridiškai dokumentas yra parengtas ratifikavimui. Kaip žinia, rytoj Baltarusijos parlamentas turi ratifikuoti šią sutartį. Aš kreipiuosi į gerbiamuosius Seimo narius, kad jie parodytų gerą valią, ir, jeigu yra dar kokių nors techninio pobūdžio klausimų (mes aiškinomės su įvairių partijų atstovais), tuos neaiškumus galima išsklaidyti ir prašau balsuoti už labai mums svarbią Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sienos sutartį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar pagal mūsų procedūras - kalbos dėl balsavimo motyvų, nors praėjusį kartą jau buvo nemažai kalbėjusių. Todėl aš labai prašyčiau kolegas trumpai tarti savo žodį. Ačiū, ministre, jūs galite prisėsti. O iš anksto prašė kalbėti kolega L.Milčius, M.Treinys, V.Petrauskas. Todėl jie pirmieji kalbės. Kolega L. Milčius. Prašom. Atsiprašau. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sienos ratifikavimo" kelia bent keliariopų abejonių. Pirma. Dėl šios sienos kilmės traktavimo. Dabar svarstymo pagrindu imama vien sovietmečiu susiformavusi administracinė linija, neminint ankstesnių sutarčių dokumentų, sakykime, 1920 metų liepos 20-osios sutarties. Palyginkime. Kaip traktuoja latviai ir estai, turbūt visi žinome. Jie nepamiršta valstybės tęstinumo ir nepamiršta buvusių sutarčių. Mes pamirštame.
Antra. Šis procesas, kurį mes dabar atliekame, laikomas faktiškosios sienos patvirtinimu, o ne keitimu, tai ne visai atitinka teisybę. Sakykime, ar Pagirių anklavų likvidavimas - ne sienos keitimas, ar sienos linijos patraukimas Drūkšių ežero teritorijoje - ne keitimas? Ko gero, keitimas.
Trečia. Iškilo sudėtingos peripetijos dėl sienos delimitavimo Maros upės atkarpoje. Dėl to mūsų frakcija atkreipė dėmesį ir tai buvo pripažinta kaip klaida, tačiau tos klaidos paaiškinimui Užsienio reikalų ministerija pateikė kelias prieštaringas versijas. Dėl to buvo sustabdytas ratifikavimo procesas ir atlikti tam tikri patikslinimo dalykai. Dėl šio klausimo mes teiksime specialų pareiškimą. Taigi dėl šių motyvų mes už šį įstatymą balsuoti negalėsime.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš suprantu gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną, kad jis, ruošdamasis 25-26 dienomis važiuoti į Minską, norėtų nuvežti ir 4 ratifikuotas sutartis. Tačiau turiu pasakyti, kad, matyt, pas mus susidarė negera tradicija, kai svarbūs valstybiniai dokumentai nėra parengiami kruopščiai, ir tik kartais atsitiktinumo dėka Seimui pavyksta sulaikyti ar išvengti vieno ar kito sprendimo. Tai, kas vyko keletą dienų nuo šios sutarties ratifikavimo ir jos priėmimo pratęsimo, iš tikrųjų ir parodė. Kai yra aiškios klaidos, sunku net pasakyti, ar tyčinės, ar netyčinės, o aiškinama, kad tai techninė klaida, tai iš tikrųjų kyla daug abejonių. Tai rodo, kad tiems dokumentams, kurie pateikiami į Seimą, ar tai būtų imami kreditai, ar ratifikuojamos sutartys, ar dar kažkas, iš tikrųjų turėtų būti skiriama kur kas daugiau laiko, kur kas kruopščiau jie nagrinėjami.
Toliau. Dėl valstybės sienos. Lietuvių tautininkų sąjunga buvo padariusi ir čia, Seime, perskaitė balandžio 2 d. pareiškimą, kuriuo mes pabrėžėme, kad ši sienos ratifikavimo sutartis iš tikrųjų yra sienos keitimas ir tai turėtų Seimas daryti 4/5 balsų, o ne 2/5, kaip kad ir aiškina Universiteto katedros vedėjas ponas V.Vadapalas. Tautininkų sąjunga pareiškė, kad ji savęs nesaistys jokiais įsipareigojimais dėl Lietuvos ir Baltarusijos sienos, jeigu šiandien šita sutartis bus ratifikuota ne 4/5 Seimo narių. Aš taip pat pasakau, kad aš ir mūsų Tautininkų sąjungos frakcija už šios sutarties ratifikavimą nebalsuosime. Ačiū.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, štai ką tik prieš mus stovėjo užsienio reikalų ministras ir bandė visa tai, kas atsitiko, paaiškinti kaip techninę klaidą. Tačiau net ir savo rašte, matyt, mėgindamas paaiškinti tą klaidą kaip klaidą, jis rašo netiesą. Tarptautinė praktika sako, kad kai yra trišalis taškas, tai po 100 m į visas tris puses nuo sienos žemėlapyje yra pažymima punktyru ir parašoma labai aiškiai, kad tas dalykas bus suderintas trišaliu protokolu. Būtent tas trijų pusių taškas. Čia parašyta, kad buvo nepažymėta 0,7 km sienos linija. Tai ar sąmoningai yra klaidinamas Seimas ir mėginama ginti suklydusius, ar yra kitų priežasčių? Juk reikia imti atstumą ne tarp dviejų taškų ore, o sienos liniją, jos perimetrą. Ir tas perimetras yra 1,6 km. Vadinasi, iš 100 m, kuriuos buvo galima sutikti pažymint punktyru, ta nepažymėta linija yra 16 kartų ilgesnė. Net ne 7, kaip ministras rašo savo rašte, o 16 kartų. Kodėl ministras mėgina net šitame baigiamajame rašte Seimą klaidinti, aš nežinau, reikėtų jo paties klausti.
Dabar dėl dviejų ar keturių penktadalių. Pono V.Vadapalo išvadose irgi yra abejonė, kaip mes traktuojame. Koks yra politinis požiūris, ar tai yra naujas dalykas, ar vis dėlto yra sienos keitimas? Galiu tik apgailestauti, kad nei Seimas, nei ponas V.Vadapalas neturi teisės aiškinti Konstitucijos ir jos traktavimų. Jeigu yra nesutarimų, mes turime valstybėje vieną instituciją - Konstitucinį Teismą, kuris gali labai tiksliai ir konkrečiai į tą klausimą atsakyti.
PIRMININKAS. Laikas!
S.PEČELIŪNAS. Netgi Nacionalinio saugumo komitetas tuo klausimu pasidalijo per pusę - 5 prieš 4. Tik vieno balso persvara. Vadinasi, abejonės yra rimtos. Todėl baigdamas, nes jau ponas Pirmininkas, matyt, nori, kad aš baigčiau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dvi minutės, negi jūs nežinote!
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Tai aš baigdamas pasakysiu, kad mūsų frakcija negalės balsuoti už visiškai nekorektiškai padarytą reikalą, net ir dėl tos priežasties, kad ir šiandien, paskutinę dieną, ponas ministras savo baigiamajame rašte sako netiesą. Vadinasi...
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Kolegos Seimo nariai, ruošiamės ratifikuoti labai svarbią sutartį, ir, deja, tas ratifikavimas nėra korektiškas, nėra atitinkantis mūsų valstybės, mūsų tautos interesų. Dėl kelių priežasčių.
Pirma. Mes dažnai stebimės, kodėl trijų Baltijos šalių Estijos, Latvijos, Lietuvos kelias į Europos Sąjungą skiriasi. Kodėl Latvija, o ypač Estija, dažnai elgiasi savarankiškai, dažnai priima vienašališkus sprendimus. Ponai, dvi valstybės - Latvija ir Estija - visiškai kitaip elgiasi Pilietybės įstatymo požiūriu negu Lietuva. Jie neskubėjo įteisinti kolonistų. Dvi valstybės visai kitaip elgiasi 1920-ųjų metų taikos sutarčių su Rusija požiūriu ir tose valstybėse Latvijos ir Estijos interesai ginami kur kas rimčiau. Kai Lietuva šitaip elgiasi, tai ko mes norime geranoriško kaimynų požiūrio į mūsų interesus. Nepamirškime, kad laukia dar sienos derybos su Latvija. Jūros sienos derybos su Latvija. Taigi nesistebėkime taip pat vienašališkais ar vienapusiškais kaimynų poelgiais ir nedarykime iš to tragedijos, jeigu mes taip darome.
Prieš kurį laiką klausiau, ar Lietuvos teritorija šiandien dar 65,4 tūkst. kv. km, ar jau mažesnė? Tikslaus atsakymo nesulaukėme. Telieka liūdnai pakartoti tai, ką sakiau praeitą kartą. Iš tikrųjų mūsų parlamentas laidoja tarpukario Lietuvos diplomatijos laimėjimus, paniekina 1918-1920 metų savanorių žygius ir kovas už Lietuvą. Aš frakcijos vardu siūlau vardinį balsavimą dėl šios sutarties. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 4 Seimo nariai kalbėjo prieš. Dabar 4 gali kalbėti už. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Svarstydami šitą Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį dėl valstybės sienos ratifikavimo, mes turime sau iškelti vieną klausimą. Ar norime su šita valstybe turėti normalius, draugiškus tarpvalstybinius santykius, ar mes ieškosime bet kokių priežasčių, bet kokių kliuvinių, kuriais galėtume paremti ir šitą sutartį denonsuoti. Šis klausimas nėra toks jau paprastas, kaip kartais čia kai kurie kalbėtojai, prisimindami 1920 m. sutartį, galbūt turėtų prisiminti ir 1918-uosius metus ir t.t., ir t.t. ... Aš štai ką noriu pasakyti. Jeigu mes norime turėti gerus santykius su kaimynais, o tai yra sąlyga, be kurios mes nepateksime į jokias europines struktūras, nes, kaip ir anksčiau esu minėjęs ir dabar galiu pakartoti, kad Lietuvos įstojimas į europines struktūras, ar tai būtų Vakarų Europos Sąjunga, ar tai būtų NATO ir t.t., yra viena ir pagrindinė sąlyga, tiksliau, viena iš pagrindinių sąlygų - normalūs geri santykiai su kaimyninėm valstybėm. Jeigu mes norime truputėlį pasireikšti ir Europoje, ir visur kitur, pirmiausia, nekenkdami Lietuvos interesams, mes privalome sudaryti ir turėti gerus santykius su savo kaimynais. Aš manau, kad negali būti pasirinkimo ir kažkokio į ateitį nustūmimo, o reikia priimti šią sutartį ir parodyti savo politinį pilnavertiškumą.
PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, ne labai gerai, kad praeitą savaitę buvo pateikta ratifikavimui ne visai aiškiai Seimo nariams išdėstytas šios sutarties projektas. Iš tikrųjų tokios klaidos yra neleistinos, kai visos didžiosios Seimo frakcijos jau buvo nusprendę padaryti tokį svarbų mūsų valstybei dalyką, t.y. užtikrinti mūsų rytinių sienų saugumą. Bet gerai, kad visa tai jau yra praeityje. Matyt, neverta mums kvestionuoti nei tarptautinės teisės specialistų, nei kitų ekspertų išvadų, kad tai, kas dabar yra padaryta šios sutarties pagrindu su Baltarusija, yra ir teisinga, ir teisėta. Jeigu mes atsižvelgtume į tuos argumentus, kuriuos čia iškėlė Tautininkų ir Demokratų frakcijų atstovai, tai, matyt, Lietuva apskritai neturėtų nė vienos normalios sienos su savo kaimyne. Dar ilgai tos sienos ji neturėtų, o gal, ko gero, ir atsidurtų karo padėtyje. Mes negalime sau to leisti, nes gyvename XX a. pabaigoje, kai sienų užtikrinimas, o ne kvestionavimas yra rimtas pagrindas mūsų integracijos į Europos struktūras, apie ką jau ne vienas čia kalbėjo. Todėl nepaisydami tų, sakykime, nesklandumų, kurie buvo anksčiau, praeitą savaitę, padaryti, vis dėlto galime tik pasidžiaugti, kad jie išspręsti, kad ekspertų išvados yra pakankamai kompetentingos. Žinodami, kokia yra sudėtinga mūsų situacija su rytiniais kaimynais, turime kuo greičiau šį sienos klausimą išspręsti. Aš už jos ratifikavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, ir man skaudu, kai skaitau, kad valstybės sienos linija tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos eina Baltarusijos gyvenviete Lentupis, Baltarusijos gyvenviete Benekainys. Tačiau Lietuva yra toje situacijoje, kad kitos išeities šiuo metu nėra. Vis dėlto turime suprasti, kad Lietuvos ir Baltarusijos siena - tai ateities, galiu taip sakyti, Europos ir Azijos siena. Vis dėlto šią sieną reikia nustatyti. Man taip pat yra sunku, kalbant su Lietuvos gyventojais, aiškinant vaikams, kokia ateityje bus situacija. Aš balsuosiu už šią sieną, tačiau vaikams ir anūkams sakysiu, kad tikroji Lietuvos siena vis dėlto yra ta, kuri yra patvirtinta 1920 m. Už šią sieną balsuoju todėl, kad kitos išeities šiuo metu Lietuva neturi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mums visiems yra aišku, kad yra mūsų tautinis interesas turėti ratifikuotą šią sutartį ir turėti delimituotas bei demarkuotas visas sienas, ypač sienas su Baltarusija. Akivaizdu, kad mes kritiškai vertiname tai, kaip Užsienio reikalų ministerija pateikė šią sutartį ratifikavimui. Tačiau šiandien Seniūnų sueigoje iš ministerijos sekretoriaus R.Šidlausko ir eksperto V.Vadapalo mes gavome kai kurių paaiškinimų. Todėl mes balsuosime, mūsų frakcija balsuos už, taip pat raginame ir kitus taip padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, formaliai buvo pasiūlyta ir teisėtai pasiūlyta surengti vardinį balsavimą. Todėl prašom registruotis ir balsuosime dėl vardinio. Jeigu nereikia, tai čia Seimas turi spręsti. Prašom registruotis. (Salėje balsai) Demokratų frakcijos vardu, aš taip supratau. Taip, gerbiamasis Pečeliūnai? Taip, Demokratų frakcijos vardu. Prašom registruotis. 93 Seimo nariai. Kad būtų vardinis balsavimas, reikalingas 31 balsas. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas nenori vardinio - nebalsuoja. Už - 14, prieš - 51, susilaikė 10. Vardinio balsavimo nebus.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai... Balsų skaičiavimo grupe, prašom skaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymas. Kas už, prašom balsuoti. Mielieji kolegos, prašom šiek tiek ilgėliau palaikyti rankas. (Salėje šurmulys) Kolegos, prašom nesiskirstyti, kadangi dar dvi sutartys!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.
PIRMININKAS. Už 78. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 78 Seimo nariams balsavus už, prieš - 3 ir 8 susilaikius Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
Dabar 1-4, 1-5 darbotvarkės punktai. Ar galime iš karto balsuoti, ar reikia dar kalbėti, nes praėjusį kartą buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų? (Salėje šurmulys) Galima? Tai gal tie, kurie nori kalbėti prieš. Leiskime jiems pakalbėti, nes formaliai jie teisūs. Prašom. V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, vis dėlto aš norėčiau tarti keletą žodžių dėl susitarimo dėl Druskininkų sanatorijos "Baltarusija". Ne vienas kalbėtojas, kuris ragino balsuoti už sutartis apeliuodamas į sudėtingą situaciją Baltarusijoje, taip pat pasakė, kad šita valstybė vienaip ar kitaip turi problemų. Aš galėčiau pridurti, kad yra akivaizdu, jog šita valstybė pamažu praranda savo valstybingumą ir savo suverenitetą. Taigi pagal pateiktą sutartį, Lietuvos teritorijoje mes turėsime antrą mažą Karaliaučiaus kraštą, t.y. dar vieną Rusijos eksklavą mūsų teritorijoje. Ką tai gali lemti? Ką tai gali sąlygoti, manau, nereikia aiškinti. Galiu priminti tik 1940-ųjų provokacijas, pavyzdžiui, su sovietiniu kareiviu Butajevu ir dar kitus atvejus, kurie buvo ruošiami prieš Lietuvos okupaciją. Tam, kad būtų tariamas tam tikras pateisinimas grobikiškam žygiui. Taigi aš manau, kad vis dėlto šita sutartis, šitas susitarimas nėra parengtas atsižvelgiant į mūsų valstybės interesus. Jame yra didelių spragų, ne visi galimi variantai apskaičiuoti. Dėl to mūsų frakcija tikrai negali paremti šio susitarimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl sienos balsavau priverstas balsuoti už sienos ratifikavimą su Baltarusija, tačiau dėl sanatorijos leiskite suabejoti. Vis dėlto man nesuprantama, kodėl Lietuva taip geranoriškai baltarusiams atiduoda Druskininkų centre sanatoriją su 5 ha žemės. Druskininkuose bus svetimos šalies bazė. Mes, Lietuva, stengiamės, kad mūsų teritorijoje nebūtų jokių svetimų bazių, o čia mes įsileisim baltarusius, o baltarusiai akivaizdžiai eina į Rusiją, faktiškai į tą šalį, kuri mums niekada nebuvo draugiška ir visada į mus žiūrėjo kaip į savotiškus... na, visada stengėsi paimti savo globon. (Balsai salėje) Lietuvoje kuriamos įvairios ekonominės zonos: Klaipėdoje, Šiauliuose, dabar Druskininkuose. Ar nebus panašiai ir ta sanatorija kaip savotiška ekonominė zona. Sutartyje rašoma, kad čia gydysis vaikai, nukentėję nuo Černobylio atominės elektrinės. Kas uždraus Baltarusijai, Rusijai pradėti gydyti kariškius, milicininkus, po to išprovokuoti įvairius susidūrimus. Ir atsiras toks židinys, dėl ko Lietuva negalės stoti į Europos Sąjungą ir į NATO. Todėl už šios sanatorijos atidavimą Baltarusijai negaliu pasisakyti ir balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes šiandien užmiršom dar vieną dalyką - kad tas sutartis baltarusiai ratifikuos arba ne tik rytoj. Buvo reali galimybė sinchronizuoti tą procesą, kaip ir tarėmės. Deja, vyksta tai, kas vyksta, ir Seimo Pirmininkas nenorėjo savo žadėtojo sinchronizavimo.
O dabar apie tą konkrečią sutartį. Ten yra apie 5 ha ne žemės ūkio paskirties žemės. Štai jums konkretus pavyzdys, kad labai greitai tie 5 ha jau bus ne Lietuvos teritorijoje, nes juos tiesiog nusipirks. Noriu priminti Gervėčių kompleksą, kuriame yra pastatyti lietuvių pastatai mūsų tautiečiams: mokykla ir kultūros įstaiga, ir vaikų darželis, ir kiti jų kultūrai, tiksliau - mūsų kultūrai ten, tame krašte, vystyti reikalingi statiniai. Tie statiniai yra atiduodami vietiniam "kolchozui". Ir dėl to jokių derybų Lietuvos valstybė nevykdė. Gerbiamieji, jeigu ir toliau šitaip elgsimės su mūsų žmonėmis, gyvenančiais kitose vietose, ir su savo teritorija ir statiniais, esančiais mūsų valstybėje, tai labai greitai pasieksime, matyt, tokį lygį, apie kurį ponas A.Albertynas po manęs jums papasakos. Aš balsuoti už tokius dalykus negaliu.
PIRMININKAS. Pažiūrėsim, ką kolega A.Albertynas pasakys. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, į Baltarusiją mes turime žiūrėti kaip į buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudedamąją dalį. Jeigu mes galvojame apie ateitį, tai kam, kam, bet baltarusiams ir ukrainiečiams turime daryti dideles nuolaidas, norėdami atstatyti valstybę nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros. Aš už tai, kad greičiau tas visas sutartis ratifikuotume.
PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis A.Albertynas iš tiesų toliau ir geriau žiūri. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Druskininkų sanatorijos "Baltarusija" ratifikavimo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Prašom, mielieji kolegos, ilgėliau palaikyti rankas. Gerbiamasis Baleženti, prašom sėstis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 86.
PIRMININKAS. Už - 87. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.
PIRMININKAS. Būkit malonus, pakartokit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.
PIRMININKAS. 12 prieš. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 4? Susilaikė 4.
Gerbiamieji Seimo nariai, 87 Seimo nariams balsavus už, 12 - prieš ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Druskininkų sanatorijos "Baltarusija" ratifikavimo įstatymas priimtas.
Minutėlę! Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, kolegos tvirtina, kad vis dėlto susilaikė 5. (Salėje triukšmas) Minutėlę! Dar kartą pakelkite, kas susilaikėt. 3, 4, 5. (Salėje triukšmas) 5?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Tada patikslinu: 87 - už, 12 - prieš, 5 susilaikė.
Gerbiamieji kolegos, dėl 1-5 klausimo gal galim iš karto balsuoti? Tada, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Vyriausybės susitarimo dėl "Objekto 500" ir hidroelektrinės "Tautų draugystė" ratifikavimo įstatymas? (Balsai salėje) Jeigu kolega S.Pečeliūnas sako ne, tai nieko nepadarysi. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš abejoju dėl kelių dalykų. Pirmiausia tai reikėjo dėl visų sutarčių paklausti dėl vardinio balsavimo, bet jau tiek to. Niekas nenori dokumentuoti savo pozicijos, kad paskui galėtų bet ką kalbėti. Bet dėl šito dalyko labai nebloga sąsaja su 1-4 klausimu, nes šiuo atveju mes gaunam nuomoti tuos dalykus, tą žemę. Kaip žinia, Baltarusija papuola dabar į Rusijos glėbį, o Rusijoj žemės pardavimas niekada nebuvo toleruojamas ir, matyt, niekada nebus toleruojamas. Taigi po sanatorija žemę jie galės išsipirkti ir turės savo, Gervėčius mes jau dovanojam "kolchozui", o šitų objektų, priklausomai nuo situacijos, bet kuriuo momentu ta nuoma gali pasibaigti. Taigi jeigu taip yra ginami valstybės interesai, tai, ponai, balsuokit ir patvirtinkit tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl "Objekto 500" ir hidroelektrinės "Tautų draugystė" ratifikavimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 72.
PIRMININKAS. Už - 73. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 17.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 73 Seimo nariams balsavus už ir 17 susilaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl "Objekto 500" ir hidroelektrinės "Tautų draugystė" ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Dabar, matyt, bus ne pro šalį pasakyti, kad Užsienio reikalų ministerija ir mūsų kolega Seimo narys bei užsienio reikalų ministras iš tikro pasiaiškins, kaip čia buvo įvykę ankstėliau dėl vienos sutarties ir kai kurių žemėlapių, t.y. kas buvo, kaip įvyko, bet ne dabar, o kitu laiku. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
1-6 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1996 m. birželio 30 d. projektas. Projekto Nr.2240. Svarstymo stadija. Pranešėjas - K.Uoka. Užsirašė kalbėti: A.Baskas, M.Pronckus, A.Albertynas, A.Baležentis, V.Buinevičius, L.Milčius, A.Bendinskas, A.Kubilius. K.Uoka, kaip pranešėjas. Prašom. Gerbiamasis Seimo nary, kiek minučių tamstai reikėtų?
K.UOKA. Šešių.
PIRMININKAS. Prašau.
K.UOKA. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo pateikta pirmajam svarstymui, kuriam jūs pritarėt, aš tęsiu siūlymą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Atsižvelgiau į Juridinio skyriaus pasiūlymą, kad reikėtų įrašyti žodžius "pirmalaikiai Seimo rinkimai", tai į projektą įrašiau. Projekto Nr.2240(2). Kadangi laikas nenumaldomai eina į priekį, tai sutikau su tokiu kompromisiniu siūlymu, kad rinkimus reikėtų rengti liepos 6 d. Vis mažiau ir mažiau lieka laiko pasiruošti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuriai taip pat reikia atlikti nemažai darbų. Šito antrojo projekto yra lygiai tokie patys žodžiai, tik papildytas "pirmalaikiai Seimo rinkimai" ir vietoj birželio 30 d. - liepos 6 d. Tai bus laikas prieš mūsų atostogas. Taip, yra Valstybės diena - Mindaugo karūnavimo diena. Man atrodo, kad kaip tik labai tinkama diena žmonėms pasirūpinti valstybės reikalais. Tai bus laikas prieš mūsų atostogas. Atsiminkime, kad liepos viduryje mes išeinam atostogų. Dabar, esant sunkiai valstybės biudžeto situacijai, mums turės išmokėti gana dideles pinigų sumas, už du mėnesius atlyginimus. Tai galėtų tapti ir mūsų atsiskaitymu su Seimu. O tie, kurie norės kandidatuoti per kitus rinkimus, tegul kandidatuoja ir pretenduoja į naują Seimą. Dėl to valstybė sutaupytų labai daug pinigų. Priešingu atveju, jeigu tų pirmalaikių rinkimų nebus, toliau po atostogų jau nėra jokios prasmės. Seimas susirenka realiai dirbti tik rugsėjo vidury, lieka mėnuo iki rinkimų. Praktiškai iš Seimo tribūnos bus tik priešrinkiminė kampanija. Paskui - du rinkimų turai, ir realiai nauja Vyriausybė atsiras tik gruodžio pradžioje. Aš prašau svarstyti šią rinkimų datą. Galėtume atostoginius pinigus laikyti kompensacija už mūsų priešlaikinį įgaliojimų nutraukimą ir padarytume galimybę realiai apie rugsėjo vidurį pradėti dirbti naujai Vyriausybei.
Ačiū. Jeigu bus klausimų, aš atsakysiu.
PIRMININKAS. Ne, klausimai nenumatyti. Tik Seimo narių kalbos. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiu į tribūną A.Baską. Ruošiasi kolega M.Pronckus.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji! Šiandieninę valdžią seniai būtina keisti. Jai nereikėjo netgi suteikti įgaliojimų, bet dauguma rinkėjų nesitikėjo, kad vieni, renkami 1992 m., taip savanaudžiams, o kiti leisis mulkinami. Dabar klausimas kitas: ar paankstinti rinkimai pagerins naujo Seimo sudėtį? Taip, bet su daugeliu "jeigu".
Pirma. Jeigu Teisingumo ministerija neregistruos rinkimams partijų, kurios neskelbia savo pajamų šaltinių ir išlaidų straipsnių, o kartu nesilaiko Lietuvos įstatymų.
Antra. Jei nebus pakeistas Rinkimų įstatymas taip, kad rinkėjų balsai lemtų, kas išrenkamas į Seimą. Pagal Aukščiausiosios Tarybos priimtą ir šio Seimo nekeičiamą įstatymą didžiausią įtaką rinkimų rezultatams turi kandidatų eilės sąrašo sudarytojai, o ne rinkėjų dauguma.
Trečia. Kad Seimą sudarytų tautos atstovai, kaip nurodoma Konstitucijoje, o ne kaip yra dabar. Dėl neįvykdytų pirmųjų dviejų sąlygų būtina, kad rinkėjai nebalsuotų už kandidatus, kurie amerikiečių pavyzdžiu nepateikia apie save žinių, iš kurių aiškėja, kam atstovavo ir atstovaus einantieji į valdžią. Tokios žinios yra įsipareigojimai kam nors, turimo turto pobūdis, pajamų šaltiniai, skolos, ryšiai.
Šios trys - svarbiausios, bet ne visos sąlygos, kurios rinkimus daro konstitucinius ir mažina galimybes apgaudinėti rinkėjus. Jei Lietuvoje vyrautų tikros, t.y. politinės, partijos, tai pirmiausia Teisingumo ministerija sustabdytų partijų, neskelbiančių savo pajamų šaltinių, veiklą, antra - Rinkimų įstatymas atitiktų Konstitucijos nuostatą, kad Seimo nariai renkami visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, ir trečia - nebūtų keliami kandidatais į valdžią, neatlikę viešos išpažinties rinkėjams.
Aukotis dėl rinkimų paankstinimo, kai nėra pagrindo tikėtis, kad išrinks geresnius, neverta. Daug prasmingiau aukotis dėl to, kad būtų įgyvendintos nuostatos, kurios sąlygoja išrinkimą tų, kurie žiūrės daugumos rinkėjų valios, t.y. kad nebūtų net keliami kandidatais, negalintys pagal Konstituciją būti Seimo nariais, tautos atstovai. Todėl, kad jie savo gyvenime atstovavo ir negali neatstovauti kam kitam, o dažniausiai - priešiškiems Lietuvai interesams. Ar pirmalaikiai Seimo rinkimai netarnauja blogiečiams, nes nelieka laiko keisti Rinkimų įstatymą, pasiruošti rinkimams tiems, kurie nežinojo, kad rengiami savižudžiai, kad būtų paankstintas rinkimų laikas? Ar tam neturi įtakos teisingumo ministro nepaskyrimas, kad nebūtų įregistruotos organizacijos, besiruošiančios rinkimams? Yra ir daugiau požymių, rodančių, kad bent kelioms skirtingai pasivadinusių partijų viršūnėlėms rinkimai geriau vasarą negu rudenį, nes pragyvenimo lygio smukimo neleidžia sustabdyti neatskleisti prieš rinkimus įsipareigojimai ir ryšiai, o priėmus kad ir mano kovo mėnesį užregistruotas Rinkimų įstatymo pataisas, tektų atlikti viešą išpažintį rinkėjams. Vien dėl to verta paankstinti rinkimų laiką, nesirūpinant įstatymo pataisų priėmimo vilkinimu, kas jau vyksta. Juridinis skyrius ketvirta savaitė nepateikia dėl projekto išvadų. Pritariu pirmalaikiams Seimo rinkimams, jeigu jie vyks pagal pakeistą Rinkimų įstatymą, minėtais būdais mažinantį galimybes apgauti rinkėjus. Dėl Rinkimų įstatymo pakeitimo labiau verta aukotis negu dėl rinkimų laiko, ką ir darau, aiškindamas šiandieninės valdžios kėslus, užsitraukdamas jos nemalonę ir grasinimus, kad neteksiu galimybės reikšti savo nuomonę. Palyginus su praėjusiais metais, ji šiemet smarkiai sumažėjo, nes kai kurios visuomenės informavimo priemonės atsisako įsileisti. Sovietmečiu antrasis... Tuoj, Pirmininke, baigiu.
Sovietmečiu antrasis sekretorius buvo pirmasis Tarybų Lietuvos valdininkas. Dabartinis pirmasis, jau nepriklausomos demokratinės respublikos valdininkas, ir jo parankiniai Seime perspėjo, kad pūtimas prieš juos man atsirūgs. Bet kaip nestoti prieš keleriopą blogį, o kartu ir prieš beprasmišką savižudybę? Vienas iškilus Seimo narys ir mane kalbino susideginti prie Prezidentūros. Jei tai padėtų daugiau negu kita veikla, sutikčiau. Geriau degintis man, senesniam, negu 15 metų jaunesniam Kazimierui, Mindaugo ir Jūratės tėvui. Kiekvieno gyvenimas priklauso ne jam vienam, o visiems, su kuo jis buvo. Nusižudyti lengviau, negu gyventi netekus artimo. Savižudybė visuomet skriauda artimiesiems. Seimo nariui rinkėjai suteikė daug daugiau galimybių daryti įtaką padėčiai negu žudymasis, kas yra kiekvienam prieinama.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu M.Pronckų. Ruošiasi kolega A.Albertynas.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį nutarimo projektą, noriu pasakyti šias mintis.
Kam vis dėlto reikalingi pirmalaikiai rinkimai agrarininkų požiūriu?
Pirma. Grupei žmonių, kurie bijo, kad tauta nesužinotų faktų, taip pat nuostolių masto, kurie padaryti griaunant žemės ūkį. Pagal jums žinomą atitinkamą Seimo nutarimą medžiaga, nors ir yra įvairių trukdymų, baigiama rengti. Parengtas pranešimas turėtų būti perskaitytas Seime ir paskelbtas tautai. Tie, kurie šiandien garsiai šaukia apie skurdą ir kurie tiesiogiai prisidėjo prie visos Lietuvos nuskurdinimo, šio viešumo kaip tik ir bijo.
Beje, ne paskutinis vaidmuo šioje proto aptemimo istorijoje ir K.Uokos, kuris, ko gero, išpirkdamas savąsias kaltes, galėtų badauti ir melstis, kad ir prie "Vilniaus šiltnamių" kombinato arba prie kurios nors kitos gamyklos, kur jo pastangomis buvo išvaryti gerai dirbantys vadovai ir paskirti nevykėliai arba sukčiai.
Antra. Mums beveik visiškai aišku, kad dabar įvairiausiais būdais bandoma vilkinti 2-3 ha juridinį įteisinimą. Norai čia aiškūs. Juridiškai neįteisinus 2-3 ha nuosavybės, po Seimo rinkimų, kaip tikisi konservatoriai, atėjus į valdžią buvusiems Lietuvos ūkio griovėjams, būtų galima šį procesą sustabdyti. Vėliau pakeitus įstatymus, iš tų, kurie neturi nuosavybės dokumentų, tuos 2-3 ha atimti arba juos padaryti amžinais mieste gyvenančių savininkų nuomininkais. Kuo anksčiau įvyktų Seimo rinkimai, tuo daugiau būtų galimybių, kaip tikisi konservatoriai, prikurti tikrų kumečių. Tiems, kurie abejoja šiuo mano teiginiu, siūlau pasiskaityti atitinkamą Seimo narių pareiškimą Konstituciniam Teismui, kuriame figūruoja ir V.Landsbergio, ir beveik visų konservatorių pavardės.
Trečia. G.Vagnoriaus ir A.Abišalos parašyti 1992 m. nutarimai Nr.1 ir Nr.861, kuriais buvo nutraukta biudžetinė parama žemės ūkiui, matyt, buvo tam tikra veiksmų sistemos dalis, kuri, ko gero, sukurta užsienyje ir bandyta vykdyti konservatorių rankomis, siekiant visiškai sužlugdyti šalies žemės ūkį. Po to, kai atitinkamais Seimo ir Vyriausybės veiksmais nukreipiant dar labai kuklių valstybės išteklių žemės ūkiui jis pradeda atsigauti (šiais metais tik Lietuvoje iš trijų Baltijos valstybių didėja pieno ir mėsos supirkimai), kai kam tas nepatinka. Matyt, vėl norima greičiau viską sujaukti.
Vadovaudamasis šiais argumentais aš manau, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai, kaip ir nereikalingas opozicijos surežisuotas šeštosios Vyriausybės keitimas, kuris neišsprendė nė vienos praktinės problemos, o tik dar labiau jas pagilino, padarytų daug nereikalingos sumaišties, mažiausiai pusmečiui valstybinės institucijos nusišalintų nuo konstruktyvaus darbo, beje, sunkaus ir nedėkingo. Tai neduotų jokios naudos Lietuvos vystymuisi.
Dėl to aš nepalaikau šio įstatymo projekto, kaip niekada nepalaikiau ir nepalaikysiu bet kokių avantiūristinių jėgų - nesvarbu, kokiais šūkiais jos besidangstytų. Jei vis dėlto šis nutarimas būtų svarstomas, kalbant konkrečiau apie rinkimus, aš manau, kad tautai būtų naudinga, jei Seimo ir savivaldybių rinkimai vyktų vienu metu. Todėl šiandien svarstomam dokumento projektui, matyt, reikia pateikti tam tikrą pataisą.
Kodėl reikėtų ankstinti savivaldybių rinkimus? Akivaizdu, kad savivaldybės beveik visuotinai užsiima, jei taip galima pasakyti, kniaukimu, pinigų švaistymu ir nesugebėjimu spręsti paprasčiausių praktinių reikalų. Pavyzdžiui, kad ir apšiuręs šiukšlinas Vilnius. Ponas A.Vidūnas ir ponas R.Sikorskis, nekalbant apie sudėtingesnius darbus, daugiau kaip per metus nesugebėjo išspręsti net Vilniaus ubagų problemos. Taigi paankstinti rinkimai savivaldybėse galbūt padėtų sukomplektuoti darbingesnes komandas.
Keletą žodžių dėl pono K.Uokos susideginimo. Tai, manau, rinkėjų, daktarų ir Bažnyčios problema. Rinkėjai, ypač ateityje, matyt, turėtų žinoti, kad Seimas yra įstatymų leidžiamoji organizacija, o ne kokia nors sekta. Daktarai, žinoma, turi padėti pasiligojusiems žmonėms. Bažnyčia - irgi, atrodo, turėtų saugoti savo "avelę" nuo mirtinos nuodėmės. Juk Dievo įstatymų niekas negali apeiti. O gal Lietuvoje atsirado palaimintųjų grupė, kuriai Dievas rašo atskirus įstatymus? Taigi doriems katalikams Bažnyčia šiuos dalykus, matyt, turėtų išaiškinti, nes gerbiamasis K.Uoka tikriausiai dar neperėjo iš katalikų į mahometonų tikėjimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu A.Albertyną. Ruošiasi kolega A.Baležentis.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Pirmiausia dėl savižudžių šnekėsiu. Savižudžiai yra psichiškai nesveiki žmonės. Jie turi būti patikrinti. Kadangi Dievas uždraudė kiekvienam žmogui atimti sau gyvybę, visi savižudžiai laidojami nešventintose vietose, ir Bažnyčia prie jų laidojimo neprisideda. Tai reikia žinoti. O badavimo akciją siūlyčiau perkelti į "Vilniaus šiltnamius", kur sugriuvo tie 4 ha, padedant gerbiamajam K.Uokai. Ten žmonės įvertintų jūsų tuos nuopelnus Lietuvai.
Dabar dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Buvo galima diskutuoti tol, kol Prezidentas nebuvo pasirašęs dekreto, kad rinkimai įvyks 1996 m. spalio 20 d. Jeigu mes dabar kalbame apie pirmalaikius Seimo rinkimus, tai mes turime kalbėti apie Prezidento dekreto panaikinimą. Nuo šito pradėkime, o ne nuo ko kito, kadangi Prezidentas vis tiek turi pasirašyti. Jeigu mes pritartume pirmalaikiams Seimo rinkimams, be Prezidento parašo šitas įstatymas negalioja. Kaip dabar Prezidentas rašysis, jeigu jis anksčiau pasirašė dekretą, nurodydamas rinkimų datą?
Dabar įdomus dalykas. Vadinasi, liepos mėnesį rinkimai. Liepos mėnesį žemdirbiams įtemptas darbymetis. Vadinasi, norima nustumti žemdirbius nuo rinkimų. Vis dėlto dabar visi įsikalę į galvą, kad į valdžią negailestinga, triuškinančia pergale ateis dešinieji. Jeigu jus remia tos struktūros, kurios atsispindi knygoje "Užkulisiai", tai jūs ateisite. Bet jeigu vyks demokratiniai rinkimai, tai taip gali atsitikti, kaip atsitiko Italijoje, kur sėdi vyriausiasis Katalikų bažnyčios asmuo.
Visa tai inicijuoja ne K.Uoka, bet Tautininkų frakcija. Tai aš tautininkams noriu priminti, kad šių metų gegužės 18 d. sukanka 60 metų, kai Kauno IX forte prasidėjo Suvalkijos ūkininkų teismo procesas. Gegužės 21 d. buvo priimtas nuosprendis - septyniems mirties bausmė, trims dovanota, gegužės 23 d. keturi buvo sušaudyti: Šarkauskas, Petrauskas, Pratasevičius, Narkevičius. Aš siūlyčiau, sekant pagal istoriją Žanos d’Ark ir kitais pavyzdžiais, tautininkams imtis iniciatyvos ir reabilituoti šituos Suvalkijos ūkininkų streiko dalyvius, kadangi ne jie kalti, nes jie papuolė į teismą, bet kalta tautininkų valdžia, kad juos privertė pakilti prieš tą tautininkų griaunamąją kaimo politiką. Štai konkretūs pavyzdžiai: Žana d’Ark 1431 m. gegužės 30 d. inkvizicijos teismo nuteista ir sudeginta ant laužo, 1456 m. inkvizicijos teismo reabilituota. Komunistas M.Gorbačiovas, būdamas prezidentu, reabilitavo visas nekaltas 1929-1953 m. aukas. Štai šitais pavyzdžiais remdamasis tautininkams siūlau imtis iniciatyvos reabilituoti mano krašto, mano kaimo, mano valsčiaus ir gretimo valsčiaus tuos ūkininkus, kad nereikėtų kitiems imtis iniciatyvos.
Aš šitą pirmalaikių Seimo rinkimų svarstymą laikau provokacija. O jeigu kas norite žudytis, - žudykitės, aš dar atnešiu malkų, kad būtų šilčiau degti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, šiek tiek atsargiau prašome parinkti žodžius.
Kol ateis kolega A.Baležentis ir kol ruošis kolega V.Buinevičius, - A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėčiau paprašyti kalbant apie savižudybę vis dėlto laikytis kokių nors elementariausių kalbėjimo ir elgesio normų, nedemonstruoti savo materialistinio mentaliteto ir gerbti bent žmogaus motyvaciją, jeigu ne patį poelgį.
PIRMININKAS. Bet ar katalikiška ideologija numato šitai?
Kolega A.Baležentis. Prašom. Frakcijos vardu. Ruošiasi kolega V.Buinevičius.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiandien kviesčiau atsiriboti galbūt nuo politinių motyvų, galbūt atsiriboti nuo to principo, kad vieni siekia išlaikyti valdžią kiek galima ilgiau, o kiti galbūt norėtų paimti valdžią anksčiau. Nes jeigu mes šitaip manysime, tai mes nepriimsime jokio protingo sprendimo.
Aš siūlau, kad mes šiandien galvotume, kada iš tiesų naudingiausia, kada iš tiesų tikslingiausia organizuoti Seimo rinkimus mūsų valstybei, mūsų tautos žmonėms. Ir čia yra du variantai: rudenį ar pavasarį. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog Estijos Konstitucijoje yra konstitucinis straipsnis, kad parlamento rinkimai vyksta pirmąjį kovo sekmadienį, praėjus ketveriems metams po paskutiniųjų parlamento rinkimų. Kodėl estai pasirenka kovo mėnesį, o ne rugsėjo arba ne spalio mėnesius? Jeigu mes įsigilinsime, tai pamatysime paprastus pranašumus. Paprastai būna du rinkimų turai. Vyriausybės formavimas užtrunka dar vieną mėnesį. Valstybės biudžeto formavimas ir tvirtinimas - irgi paprastai ne mažiau kaip mėnuo. Sudėjus išeina, kad nuo Seimo rinkimų paskelbimo praeina apie tris mėnesius, kol naujoji Vyriausybė gali pradėti realiai dirbti pagal savo pasiūlytą programą ir suformuotą biudžetą. Jeigu taip, o pas mus rinkimai bus spalio 20 d., tai štai lapkritis, gruodis, sausis. Ką tai reikštų? Tai reikštų, kad faktiškai vienerius metus vėluos tas teigiamas efektas, kurio mes galime tikėtis iš naujo parlamento, iš naujos Vyriausybės, iš naujos Lietuvos valdžios. Tai reikštų, kad dar vienerius metus iš inercijos vyks tas pats ekonominis gyvenimas pas mus Lietuvoje. Ar galime mes su šituo sutikti šiandien? Aš manau, kad ne. Štai ta ekonominė situacija, kuri yra dabar mūsų valstybėje, ta bankų būklė, ta finansinė krizė. Jūs galite paklausti pensininkų, darbininkų, žemdirbių, galime paklausti rinkėjų kaimuose, miesteliuose ir miestuose. Jie atsakys, ar mes galime dar vienerius metus iš inercijos riedėti ta pačia kryptimi arba, tiksliau sakant, ne riedėti, o stovėti vietoje?
Tai štai dėl to ir reikia daryti pavasarinius rinkimus. Realybė yra ta, kad mes pavasarį jau nebegalime padaryti taip, kaip estai daro, bet reikia imtis kompromisinio varianto. Tas kompromisinis variantas būtų šiuo metu antrajame projekto variante siūloma liepos 6 d. Ar šitą supratimą turi mūsų valstybės pirmieji vyrai, kad būtent šitaip reikia elgtis? Aš įsivaizduoju, kad ne. Štai net ir Prezidento paskelbtame dekrete pasirinkta data ne pati ankstyviausia, kurią leidžia Konstitucija (eilinius rinkimus būtų galima daryti net ir rugsėjo mėnesį), tačiau mėnesiu vėliau. Juk taip pat yra užkertamas kelias, vėluos visi procesai: vėluos Vyriausybės sudarymas, vėluos biudžeto sudarymas, vėluos pasiruošimas rudens-žiemos sezonui. Taigi mes neturėtume su šituo sutikti.
Aš norėčiau atsiliepti į štai prieš mane kalbėjusių iškeltus keletą klausimų. Ar mes išrinksime geresnius Seimo narius, jeigu darysime rudenį? Tai priklausys nuo žmonių, ką žmonės išrinks. Ar mes galėtume pakeisti įstatymus? Jeigu mes nepakeitėme per ketverius metus, tai šitą Seimo kadenciją galime pratęsti dar tiek ir vis tiek geresnio Seimo įstatymo nepadarysime, jeigu mes jo nedarome.
Iškelta mintis, ar neįvertinti nuostoliai, kurie buvo padaryti? Gerbiamieji, jeigu jūs neįvertinote šitų nuostolių per ketverius metus, tai jums neužteks ir tų keturių mėnesių ar pusės metų. O jie yra labai konkretūs. Beveik milijardas dolerių paskolų - tai daugiau kaip milijardas litų bankams atstatyti ir apie šimtą kartų sumažintos santaupos. Štai be jokių komisijų tuos nuostolius galima įvertinti.
Taip pat buvo pasakyta, kad Prezidentas yra dekretu paskelbęs rinkimų datą, dėl to mes negalime svarstyti kitos datos. Noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje yra 57 straipsnis, pagal kurį Prezidentas skelbia eilinius Seimo rinkimus, ir Konstitucijos 58 straipsnis, pagal kurį galima skelbti neeilinius arba ankstesnius Seimo rinkimus. Tie abu straipsniai yra Konstitucijoje, jie vienas kitam neprieštarauja. Seimas gali paskelbti neeilinius Seimo rinkimus pagal šitą Konstitucijos straipsnį.
Aš manyčiau, kad mes galėtume (ir visus kviesčiau pritarti šitam kompromisiniam variantui) liepos 6 d. skelbti Seimo rinkimus. Ateityje mums reikėtų užfiksuoti konstitucinę normą, kad Seimo rinkimai turėtų būti pavasarį, galbūt gegužės-birželio mėnesiais. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu V.Buinevičių. Ruošiasi kolega L.Milčius. (Balsai salėje) Minutėlę! Pranešu, kad dar po kolegos L.Milčiaus - A.Bendinskas ir A.Kubilius, ir viskas. Gal vis dėlto baikim.
V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šiandieną jūs savo dėžutėse turėjote rasti išplatintą mano ir profesoriaus V.Liutiko straipsnį, kuris buvo parašytas praeitais metais po analogiško mitingo, ir ponios A.Kanapickienės iš "Kauno dienos" straipsnį. Aš norėčiau perskaityti šitą straipsnį, kadangi jo aktualumas nė kiek nesumažėjo.
Tas straipsnis buvo taip pavadintas: "Pensijas ir darbo užmokestį didins ne mitingai, o darbas." Buvo parašyta, kad spalio 24 d. dešiniosios politinės jėgos Vilniuje organizavo nepolitinį mitingą. Na, būtų galima ištaisyti datą ir parašyti balandžio 18 d., nes čia niekas nepasikeitė. Tam buvo išmestos, skurstančiųjų po-žiūriu, astronominės lėšos apmokėti transportą, politinius plakatus... Iš kur tos lėšos? Kas iš tikrųjų pasamdė mitingo organizatorius? Juk skurstantieji negali sumokėti šimtų tūkstančių litų organizacijų išlaidoms padengti. Mitingo organizatoriai teigė, kad Lietuvoje dauguma žmonių skursta ir net badauja. Jie reikalauja staigiai padidinti darbo užmokestį ir pensijas. Kaip įvykdyti šiuos reikalavimus? Atrodytų, kad mitingo organizatoriai apie tai mažiausiai galvojo. Jiems atrodo, kad Lietuvoje vis dar socializmas. Todėl Vyriausybė privalo kažkokiu stebuklingu būdu visiems dirbantiesiems padidinti darbo užmokestį, o pensininkams - pensijas. Toks "stebuklas" sukeltų milžinišką infliaciją, ir visi Lietuvos žmonės labai nukentėtų. Pagal šalies Konstituciją Vyriausybė nėra darbdavys. Aš noriu dar kartą pakartoti, kad Vyriausybė nėra darbdavys ar labdaros organizacija, kuri visiems dalytų išmaldą. Mūsų ateitį lemia kiekvieno Lietuvos piliečio asmeninė iniciatyva ir darbas, kuriant verslą, gamybą bei darbo vietas. Kai išmoksime taip dirbti ir taupyti, kaip tai daroma Vakarų Europoje, tada ir gyvensime geriau. O kol šito dar neišmokome, gyvename pagal šių dienų galimybes, ir tai mus iš tikrųjų slegia.
Tie patys procesai vyksta visose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Tačiau specialistų ir ekspertų nuomone, 1980 m. lygį visos šios šalys pasieks per 10-15 metų, o ne per tris mėnesius, kurie reikalingi surengti priešlaikiniams rinkimams. Todėl tik darbas išves iš ekonominės duobės. Bet ar to siekia mitingo organizatoriai? Jie nori revoliuciniu šuoliu padidinti pensijas. Gerai žinoma, kad pensijų šaltinis yra dirbančiųjų įmokos "Sodrai". Vadinasi, reikėtų didinti arba jas, arba darbo užmokesčius dirbantiesiems. Šiuo metu pensininkui pensiją uždirba pusantro dirbančiojo. Darbdavys "Sodrai" sumoka 30% dirbančiojo atlyginimo, 1% - pats dirbantysis. Iš tų 31% du trečdaliai skiriami pensijų fondui sudaryti. Norint padvigubinti pensijas, reikia beveik du kartus padidinti mokesčius. Bet juk tai nerealu. Su tuo nesutiks nei darbdaviai, nei patys dirbantieji.
Kita vertus, mitingo organizatoriai nutyli akivaizdų faktą, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis per metus padidėjo 45%. Ar tai labai blogas rodiklis? Per tą patį laiką gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 24,4% (tai čia, aišku, praeitų metų, ne šių metų duomenys), o vartojamų prekių ir paslaugų kainos padidėjo 36,1%. Vadinasi, darbo užmokesčio didėjimo tempai jau viršijo kainų kilimo tempus ir infliaciją. Kadangi kainos negali kilti aukščiau už europines, jų didėjimas turėtų sustoti, o darbo užmokestis kils ir toliau priklausomai nuo to, kaip dirbsime.
Jau minėjome, kad Lietuvos ekonomikos raida niekuo nesiskiria nuo kaimyninių šalių ekonomikos raidos. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Čekija, Vengrija, Lenkija anksčiau pradėjo reformas, todėl ir pirmauja 3-4 metais. Todėl galima tvirtinti, kad mūsų padėtis dabar panaši į tą, kokia buvo Lenkijoje prieš 2-3 metus. Na, jeigu lenkai išgyveno ir nemirė badu, tai išgyvensime ir mes. Aš manau, kad jūs paskaitysit visą šį straipsnį, kadangi jis yra išplatintas. Aš tiktai noriu prašyti gerbiamojo K.Uokos nutraukti badavimą, nes savižudybei nėra jokio pagrindo. Lietuvoje tikrai nėra blogiau kaip kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L.Milčių. Ruošiasi kolega A.Bendinskas.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tikėsime mūsų valstybiniu radiju, kuris sakė, kad vienas iš Rusijos deputatų, liūdnai pagarsėjęs Lietuvoje ponas A.Nevzorovas, pasakęs, kad Baltijos valstybių laisvė tai yra spjūvis Rusijai, ir jie grąžins tą spjūvį Baltijos valstybėms atgal su jų dantimis, tai iš tikrųjų po prezidento rinkimų Rusijoje tarptautinė situacija prie Lietuvos sienos gali pasidaryti labai ir labai pavojinga. Žinant, kaip šiuo metu LDDP, jos užsienio politika ir galų gale Prezidentas daugeliu atvejų labai taip vangiai žiūri į bet kokius pareiškimus, net iki šiol ir mūsų Seimas nesvarstė atsako Rusijos Dūmai, tarytum nieko neįvyko; matant, kaip nesunkiai, tiesiog su techninėm klaidom pasiruošę ratifikuoti mūsų valstybės sienas, jas pripažinti kolūkinių laikų ir t.t., tai iš tikrųjų po Rusijos prezidento rinkimų situacija Lietuvoje gali būti politiškai labai sudėtinga ir pavojinga. Ir vien dėl to, sakytume, šis Seimas, kurio daugumą sudaro Demokratinė darbo partija, būtų valstybės požiūriu labai nepatikimas. Yra paprasčiausiai paprastas ir praktinis dalykas. Net Latvijos Seimas ruošiasi keisti Konstituciją, kad rinkimai būtų pavasarį arba vasarą. Tai visais atžvilgiais yra patogiau, geriau, ir iš tikrųjų naujas Seimas galėtų pradėti nuo pat rudens rūpintis biudžetu ir pasiruošimu žiemai, ir visais kitais dalykais. Na, o LDDP, ir ypač agrarininkams, laikas rinkimams visą laiką netinkamas. Vienu metu bus užpustyta, kitu metu bus bulviakasis ir pan. Mes puikiai prisimenam jūsų kalbas, kad Seimo rinkimai būtų padaryti pačiu nepatogiausiu žmonėms laiku. Kad šiandien LDDP politika pasiekė akivaizdų fiasco, grubiai kalbant, pralaimėjimą, nesėkmę, tai galėjo kiekvienas pasiklausti, ir dabar gali pasiklausti susirinkusių žmonių mitinguose, ir važiuoti į bendroves galų gale ir vietose, ir į miestelius, ir į kaimus. Ir pasitikrinkit savo reitingą, kiek jus dar gali pakęsti, kiek žmonės gali norėti jūsų valdymo. O iš tikrųjų nuo pat šio Seimo darbo pradžios LDDP, absoliučiai įsitikinusi savo viešpatavimu, viską turbūt darė, aš nekalbu apie Seimo narių mandatų atėmimus, apie nesusikalbėjimus, apie visų vadovaujančių postų užėmimą, valymą ministerijose ir Seime, ir visur kitur. Ir štai šiandien atėjo momentas, kad iš tikrųjų konstruktyvus darbas Seime iš esmės neįmanomas. Ir iš tikrųjų kas gi gali perauklėti ar poną A.Bendinską, ar poną M.Pronckų, ar poną A.Albertyną. Jau kokių turi įsitikinimų, su tokiais, matyt, ir iš Seimo išeis. Bet kad jų įsitikinimai tikrai atitinka Lietuvos interesus, Lietuvos žmonių interesus, - tikrai ne. Labai keistai atrodo ir Prezidento dekretas. Kai ir dėl mažesnių reikalų kartais Prezidentas kviečiasi frakcijas, opozicines frakcijas, kartais turbūt nori sudaryti tokį įvaizdį, kad štai koks demokratiškas, tariasi. Tai kai tik buvo pradėtas Seime svarstyti nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, iš karto kažkodėl su nieko nesitarus, neklausus, buvo paskelbta Seimo rinkimų data. Gal būtų buvę daug demokratiškiau, jeigu jau opozicija siūlo priešlaikinius Seimo rinkimus, pasikviesti ir pasikalbėti, kodėl čia geriau ar blogiau, kaip daryti, kokį rasti konsensą, sutarimą, kad tie Seimo rinkimai būtų. Tautininkai norėjo, kad būtų referendumas, kad būtų anksčiau, mums nepavyko to padaryti. Mes jums, gerbiamieji LDDP frakcijos nariai, duodam, tiesiog siūlom paskutinį šansą - balsuoti, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų surengti liepos 6 d. Jūs nepalaikysit - jums krinta visa atsakomybė: ir moralinė, ir kita. Na, o kad iš jūsų frakcijos jūsų nariai bėga, tai iš tikrųjų rodo jūsų laivo skendimą. Aš taip pat pasinaudodamas šia tribūna kviečiu gerbiamąjį mūsų frakcijos narį gerbiamąjį K.Uoką. Reikia... Laukia nepaprastai daug darbų, reikia dirbti, reikia ruoštis Seimo rinkimams, nutraukti šią bado akciją. Iš tikrųjų nemanau, kad ši dauguma, kad bet koks sukrėtimas ją paveiktų. Kaip dabar jie juokėsi ir šypsojosi, taip iš bet ko jie toliau juoksis ir šypsosis. Mums tenka apgailestauti, kad šią akciją, gerbiamasis Kazimierai, jūs pradėjote tik savo iniciatyva, nesiklausęs nei mūsų frakcijos narių, nei patarimo. Aišku, reikia gerbti jus už vyriškumą, tačiau aš dar kartą noriu paprašyti jus šią akciją nutraukti. Aš manau, kad žmonės pakankamai suprato mūsų reikalavimus ir mus parems per Seimo rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Bendinską. Ir paskutinysis - A.Kubilius.
A.BENDINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau ne pirmą kartą Lietuvos visuomenė "sukrečiama" pirmalaikių Seimo rinkimų. Ne pirmą kartą tokiu būdu destabilizuojama padėtis Lietuvoje. Ir savaime iškyla klausimas: kam visa tai naudinga? Aš norėčiau panagrinėti du klausimus. Ar tai toms jėgoms, į kurias mes lygiuojamės, į kurias mes einam, į kurias mes norim įstoti bet kokiu atveju, ir užsiangažavo ne tiktai Seimas, bet ir dauguma Lietuvos žmonių. Bet šioms jėgoms, į kurias mes lygiuojamės Vakaruose, nereikalinga destabilizacija Lietuvoje, joms nereikalingas žmonių susipriešinimas, joms nereikalinga visa tai, kas šiandien yra net ir Seimo tribūnoje vykdoma. Ir dar priminsiu, kad viena iš sąlygų (tai yra pirmoji sąlyga) stojant į Vakarų struktūras, yra visuomenės, tautos ir valstybės stabilumas. O šiuo aktu mes matome, ko siekiama. Dabar toms jėgoms, kurios nesuinteresuotos, jog Lietuva būtų nepriklausoma valstybė, toms jėgoms, kurios priešinasi Lietuvos saugumui, savarankiškumui, kurios priešinasi, kad Lietuvoje klestėtų kultūra, ekonominis, gamybinis, sportinis gyvenimas, joms tai, kaip sakoma, lyg vaistai nuo širdies yra reikalinga. Todėl aš norėčiau taip viso Seimo ir paklausti: o kas gali paneigti galimybę, kad tie, kurie šiandien vykdo krašte destabilizaciją, nėra papirkti tų mums nedraugiškų jėgų, kurioms svarbu, kad Lietuvoje būtų kuo prastesnė padėtis ir taip būtų galima pirštu parodyti - žiūrėkite, kokia valstybė, o dar jie nori lygiuotis į kažkokias aukštesnes normas, į kažkokią aukštesnę moralę. Baigdamas norėčiau štai ką pasakyti. Susideginimas, pagal krikščioniškosios moralės principus, yra amoralus faktas. Ir čia mes turime sau duoti ataskaitą. Ir ypač tie, kurie pritaria tokiai Lietuvos destabilizacijai, kurie pritaria šiai problemai. Ir pirmiausia, gerbiamasis Uoka, žinoma, gal nevertėtų, čia jau yra išsakyta jo atžvilgiu, ir jis pats savo gyvenime yra pasireiškęs, ir iš šios tribūnos buvo pasakyta, kiek jis yra blogo padaręs. Aš manyčiau, kad šios krikščioniškosios moralės principu paremtos blogybės jis negali daryti, jeigu jis dar yra krikščionis.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius. Kiek supratau, frakcijos vardu, taip?
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, sunku kalbėti po keleto Seimo narių kalbų. Aš manau, kad kolega A.Bendinskas labai gerai supranta, jog labiausiai valstybės stabilumui šiandien kenkia LDDP. Mes, Tėvynės sąjunga, jau ne vieną kartą sakėme, kad LDDP dauguma turi pasitraukti, nes jos valdymo metu sukurtos problemos valstybėje arba problemų nesprendimas jau seniai peržengė bet kokias demokratinėse valstybėse leistinas ribas. Per A.Šleževičiaus Vyriausybės destabilizaciją ir krachą mes sakėme Respublikos Prezidentui, kad valstybės problemas reikia spręsti iš esmės skelbiant ankstesnius rinkimus. Dabar turime didelių problemų ir neefektyvią Vyriausybę net be teisingumo ministro. Kam naudingas šis bergždžias periodas Lietuvoje?
Trečia, jau seniai ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir pačiai LDDP tapo aišku, kad šis Seimas, jo dauguma tapo įstrigusia kliūtimi nesulaikomoje mūsų visuomenės pokyčių tėkmėje. Beviltiškos pastangos trukdyti šiai tėkmei skatina visuomenės neviltį ir kraštutines nuotaikas.
Ketvirta, kiti motyvai dėl pasirengimo žiemai, dėl pasirengimo naujo biudžeto formavimui, dėl pasirengimo galimiems įvykių pokyčiams kaimyninėse valstybėse yra ne vieną kartą minėti. Taigi Tėvynės sąjunga jau seniai reikalavo ir toliau reikalauja naudodama konstitucines priemones, kad rinkimai į Lietuvos Seimą įvyktų šių metų pavasarį arba vasaros pradžioje. Todėl Tėvynės sąjungos frakcija remia šį nutarimo projektą. Taip pat norėčiau perskaityti Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių ir Krikščionių demokratų frakcijos kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį K.Uoką.
"Kolega ir bendražygi Kazimierai, suprasdami tavo susirūpinimą dėl Lietuvos žmonių skurdo, tavo pasipiktinimą dėl valdžios cinizmo ir pritardami tavo teisėtiems reikalavimams valdžiai nedelsiant imtis priemonių žmonių padėčiai gerinti, kreipiamės į tave susilaikyti nuo kraštutinių veiksmų. Žmonių nuosprendis ir konstitucinio teisingumo ranka pasieks susikompromitavusią valdžią artėjančiuose rinkimuose į Seimą, kad ir kada jie įvyktų. Likę keli mėnesiai iki rinkimų neverti žmogaus gyvybės. Jos dar reikės dideliems darbams. Todėl, telkdami savo ir visų sąžiningų Lietuvos žmonių jėgas, ruoškimės Lietuvos ateičiai." Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas A.Kubilius, Krikščionių demokratų frakcijos laikinai einantis seniūno pareigas K.Kuzminskas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo kalbėti, pasakė savo kalbas. Dabar kai kurie formalūs procedūriniai dalykai. Primenu, kad Seimas buvo konsensu nutaręs atiduoti šį nutarimo projektą svarstyti visuomenei. Prašom nepainioti, prašom skaityti protokolą ir tai, kas įrašyta dokumentuose. Štai - "paskelbti visuomenei svarstyti". Taigi tas svarstymas tęsiasi nuo balandžio 12 d. Vadinasi, mums reikia apsispręsti, ar šio periodo pakanka. Žodžiu, ar baigiam šiandien klausimą ir... (Balsai salėje) Gerai. Vadinasi, jeigu kitų nuomonių nėra, tai taip. Antras dalykas, tikintis, kad po tautos svarstymo bus sugrįžta į Seimą, liko neapsvarstyta nė viename komitete. Tai yra procedūrinis pažeidimas. Ar laikom, kad dabartinis aptarimas yra pakankamas, ar dar... (Balsai salėje) Pakanka? Pakanka. Gerai, tada dėl balsavimo motyvų iš anksto užsirašė K.Jaskelevičius ir A.Sadkauskas. Prašom. K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Mane žavi ir įkvepia bolševikiškas M.Pronckaus užsispyrimas prisimenant G.Vagnoriaus Vyriausybės klaidas. Jų buvo, ir nemažai, tačiau mane stebina to paties M.Pronckaus trumparegiškumas, kai nutylima apie savo Vyriausybės klaidas, kad ir tame pačiame žemės ūkyje. Galima suprasti daugelį LDDP frakcijos garbingesnio amžiaus narių ir šiaip rėksnių, kuriems net ir keleto mėnesių atlyginimas prie pensijų yra svarus argumentas. Tačiau aš apeliuoju į tautiškumą ir kviečiu pažvelgti į tai savikritiškai ir suprasti bent tai, kad daugelis iš jūsų buvote šiuos metus tik nemąstančia ir primityvia rankų kilnojimo mašina.
Noriu kreiptis į Seimo narį K.Uoką. Jūsų auka, bijau, nesustabdys šios įniršusios ir suįžūlėjusios buivolų kaimenės. Jūsų auka tikrai gali tik susilpninti valstybę. Man atrodo, kad jūs būtumėt naudingesnis aktyviai toliau dalyvaudamas visuomenės gyvenime. Aš balsuosiu už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasirodo, įžūlumui ribų nėra nei mitinguose, nei čia, Seimo salėje. Gerbiamasis L.Milčius kalbėjo dėl valymo. Man atrodo, kad didesnio valymo, kaip valėte jūs po rinkimų į savivaldybes, turbūt Lietuva dar nematė. O mūsų, sakykim, ir premjeras, ir buvęs, ir esamas, ir Prezidentas tikrai šioje vietoje padarė per mažai. Tai rodo faktai. Dabar trejus su puse metų Seime miegojęs pagaliau prabudo Seimo narys K.Uoka. Ko gi jis prabudo? Ogi Seimo rinkimai vietoje, ir tiek išmiegojus reikia kažką daryti taip, kad pajaustų, sakykim, Lietuvos gyventojai. Aš tiktai įžiūriu gerbiamojo K.Uokos tokį įžūlų veiksmą ir mitinge, ir čia, Seimo posėdžių salėje. Aš manau, kad po to vėl ketverius metus galima snūduriuoti ir imti neblogą algą. Ponas A.Baskas, nepritapęs nei prie LDDP, nei prie socialdemokratų, atėjęs per LDDP sąrašus, aš matau, irgi padarė išvadą, kad reikia susideginti. Manau, kad tokiam žmogui, kaip A.Baskas, kuris mėtėsi ir niekur nepritapo, nieko daugiau ir neliko. Sveikinu, Baskai, tavo sprendimas teisingas.
Aš negaliu nepasakyti, jog vis dėlto...
PIRMININKAS. Laikas.
A.SADKAUSKAS. ...mums, Seimo nariams, reikia jokiu būdu neleisti energetikos kainų kilimo. Yra rezervų, mes juos matom, ir kainoms kilti tikrai neleiskim būdami Seimo nariai. Kadangi yra Prezidento dekretas, tai siūlau šiandien balsuoti ir atmesti šį nutarimą. Kadangi per 15 mėnesių griovė, mums reikia per 15 metų atstatyti tai, ką mes sugriovėm.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonės yra išryškėjusios. Vieni mano, kad Seimo nutarimui po svarstymo reikia pritarti, kiti mano, kad reikia nepritarti. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom pakelti rankas, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Seimo nutarimo "Dėl Seimo rinkimų birželio 30 d." projektui. Kas už, prašom pakelti rankas. Prašom palaikyti rankas. Skaičiuojama nuo balsavusiųjų, o ne nuo registruotų. Prašom nepainioti. Prašom palaikyti rankas. Prašom skaičiuoti. Gerbiamasis Albertynai, prašom nevaikščioti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš, kad būtų pritarta po svarstymo šiam nutarimo projektui? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 51.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3 susilaikė.
PIRMININKAS. 4 susilaikė. Taigi 32 balsavus už, 51 - prieš ir 4 susilaikius nepritarta po svarstymo. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turim nutarti, ar grąžinam šį projektą tobulinti iš esmės, ar grąžinam pagrindiniam komitetui patobulinti? (Balsai salėje) Tobulinti yra ką. Pirmiausia atsižvelgti į Juridinio skyriaus išvadą, kad iki rinkimų turi būti 90 dienų, nuo paskelbimo iki rinkimų. Tai čia yra esminė Juridinio skyriaus pastaba. Taigi yra ką taisyti ir taisyti iš esmės. Ar pritariam, kad būtų grąžinta iniciatoriams taisyti? (Salėje šurmulys) Pritariam? (Balsai salėje) Yra ir toks variantas. Prašom. Bet aš siūlyčiau tobulinti. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos, ir norėčiau paprašyti pono posėdžio Pirmininko, kad jis vadovautųsi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo statutu. Konstitucijoje pasakyta, kad smurto agitacija yra draudžiama, o Statute pasakyta, kad už tokius dalykus Seimo narys gali būti patrauktas atitinkamai... Tai prašom šiuos straipsnius priminti ponui A.Sadkauskui ir kitiems, čia labai įvairiai kalbėjusiems. Matyt, jie neskaito nei Konstitucijos, nei reglamento, ir jiems įstatymai yra tik įstatymai, o ne aktai, kuriuos jie patys priėmė ir kuriais nori vadovautis. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Jokių grasinimų neturi būti. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo rinkimų data yra neeilinis klausimas. Aš manau, kad sprendžiant šitą klausimą turėjote dalyvauti ir jūs asmeniškai, ir Prezidentas, ir Seimas. Dabar pasirinkta spalio 20-oji diena yra niekaip nepriimtina, nebent būtų norima specialiai sudaryti labai sunkią situaciją Lietuvoje po rinkimų apie gruodžio-sausio mėnesius. Dėl to net tose ribose pagal 57 Konstitucijos straipsnį, kuriame yra ir Prezidento įgaliojimai, ir 58 Konstitucijos straipsnį, kuriame yra jūsų ir Seimo įgaliojimai, galima surasti kompromisinį variantą, netgi rugsėjo mėnesį, sakykime, kuris irgi duotų labai didelį efektą. Šios datos paieškos, kurios buvo iki šiol, man atrodo, yra nepakankamos. Ir todėl nutraukti šios procedūros aš nesiūlyčiau. Jūs, kaip Pirmininkas, turėtumėte...
PIRMININKAS. Aš ir siūlau tobulinti projektą.
A.BALEŽENTIS. Kaip Pirmininkas parodyti iniciatyvą.
PIRMININKAS. Siūlau tobulinti projektą. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Tada dar kartą prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas bus alternatyvus. Kadangi aš pirmiausia pasiūliau tobulinti projektą, tai antras pasiūlymas - atmesti. Taigi kas už tai, kad projektas būtų atidėtas tobulinti, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Palaikykite rankas, pasitreniruokite!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Už - 35. Taigi čia balsuota dėl to, kad projektas būtų atiduotas tobulinti. Dabar kitas variantas - atmesti projektą. Tam reikia ne mažiau kaip ketvirtadalio visų Seimo narių balsų. Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 50.
PIRMININKAS. Prieš - 50. Susilaikiusių nereikia. Taigi projektas atmetamas. Ačiū. Klausimas baigtas.
1-7 darbotvarkės punktas. Atsiprašau, dar replikos - A.Patackas ir B.Rupeika. Prašom.
A.V.PATACKAS. Pasinaudodamas Seimo nario teise, noriu perskaityti pareiškimą Lietuvos Respublikos Seimui, kurį pasirašė Piliečių chartijos tarybos pirmininkas profesorius J.Kubilius. "Bankų bankrotai, valdžios korupcija, didėjanti socialinė nelygybė ir masinis skurdas vis labiau stumia Lietuvos visuomenę į tamsią neviltį. Seimo nario K.Uokos akcija yra šių desperatiškų visuomenės nuotaikų išraiška. Vienintelė vilties kibirkštėlė, galinti nuraminti visuomenę, yra paankstinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Piliečių chartijos taryba kviečia Seimo narius pritarti šiai racionaliai išeičiai iš dabartinės padėties. Piliečių chartijos taryba prašo K.Uokos atsisakyti savo aukos, kuri galėtų sukelti didelę sumaištį Lietuvos Respublikos valstybėje." Pasirašė Piliečių chartijos tarybos pirmininkas profesorius V.Kubilius.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Rupeika - irgi replika.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, aš dalyvavau tik posėdžio pabaigoje, o transliacijos klausiausi per radiją ir supratau, kad tokią gražią pavasario dieną norom ar nenorom šioje salėje paliesta ir netgi tarsi valstybiškai imta nagrinėti savižudybių tema yra pernelyg lengvai mūsų čiupinėjama. O kad taip yra, aš manau, ir mano kolegos iš kairiosios pusės puikiai supras galbūt truputį vėliau. Ši žiema, kai tiek daug sušalusių, kai kasdien randama daugybė lavonų, kai Lietuva pirmauja turbūt ne tik Europoje, bet ir daug kur kitur dėl savižudybių, tai labai skaudi ir opi Lietuvai tema. Aš kreipiuosi ne tik į jus, kad kalbėdami apie konkretų asmenį Seime, oponentą galbūt, nesutikdami su jo pažiūromis, pagalvokime ir apie visus kitus gimines, giminaičius ir tuos, kurie savo gyvenimą baigs pakeldami ranką prieš švenčiausią, ką jie yra gavę šiame pasaulyje. Tai labai skaudi Lietuvai tema, ir aš pritarčiau A.Patackui, kuris prieš tai kalbėdamas apie tai mums užsiminė. Taigi ne tik prieš pačią sąvoką, bet ir prieš patį žodį. Mes būkime atsargesni ir valstybingesni. Ačiū.
8 sesija 21 po svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar 1-7 darbotvarkės punktas ir pirmininkaus A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 1 ir 2 priedų dalinio pakeitimo įstatymo projektą Nr.2256(2). Pranešėjas - ministerijos sekretorius ponas V.Putvinskis. Tačiau jis gali kalbėti dabar, gali kalbėti vėliau ir gali visai nekalbėti. Jo nuožiūra. O užsirašė kalbėti biudžeto klausimu Seimo narys K.Kuzminskas. Kviečiu į tribūną. Bet prieš tai pono V.Putvinskio noriu paklausti, ar jis nori dabar kalbėti? Paskiau, taip? Tada prašom, pone Kuzminskai.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas, t.y. 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus ir savivaldybių normatyvų ir dotacijų patvirtinimo įstatymo 1-2 priedas teikiamas svarstyti tuo tikslu, kaip žinome, kad Žemės ūkio ministerijai, konkrečiai "Vilniaus šiltnamiams" atgaivinti, reikia skirti 11 mln. Lt. Aš jau kalbėjau dėl šio projekto, kuriame buvo numatyta gelbėti bankrutuojančią įmonę "Vilniaus šiltnamiai" ir iš valstybės biudžeto skirti 11 mln. Mes prisimename, kaip buvo svarstomas valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetas. Aš kritikavau Žemės ūkio ministerijos biudžetą, kuriame jokio konkretumo nebuvo. Įvairių programų finansavimas ir t.t. Ir dabar matome, kaip gražiai iš Žemės ūkio ministerijai skirto biudžeto mes "išplauname" pinigus, pervedinėjame, kur norime. Užuot dotavę konkrečius žemės ūkio fizinius asmenis, ūkininkus, žemdirbius bei mažažemius, mes suteikiame 11 mln. "Vilniaus šiltnamiams". Mano nuostata buvo, kad reikia konkrečiai dotuoti Lietuvos gyventojus. Galbūt 1 mln. būtų pakakę skirti dotacijoms, papildomai skirti pirkti polietileninės plėvelės, kad visos Lietuvos gyventojai, turintys 2-3 ha prie gyvenviečių, statytųsi šiltnamius, ir visa Lietuva tikrai būtų užvertusi Lietuvą šiltnaminėmis daržovėmis. Mes turėtume pragyvenimo šaltinį skirti tam eiliniam kaimo žmogui, kuriuo, kaip jūs reklamuojate, labai rūpinatės. Tuo tarpu - ne, mes sudarome vien monopolį, "sukišam" 11 mln.Lt į "Vilniaus šiltnamius" tam, kad tikrai tas eilinis kaimo žmogus neišlaikytų konkurencijos. Žiūrėkime, vien Kėdainiai agurkais užverčia visą Lietuvą. Jeigu mes tik leistume ir padėtume pavieniams žmonėms tai vykdyti, tikrai šis klausimas išsispręstų. O dabar, kaip matome pagal šio įstatymo projektą, pervedame iš vieno į kitą pinigus ir gražiai mažinam tą valstybės biudžetą, kuris yra ir taip menkas. Todėl negaliu pritarti šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui K.Kuzminskui. Kviečiu į tribūną pranešėją - ministerijos sekretorių poną V.Putvinskį. Po to reikės apsispręsti, ar pritariame dokumentui po svarstymo.
V.PUTVINSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas jau buvo svarstytas, ir priimtas Valstybės dalyvavimo varžytynėse įstatymas, pagal Juridinio skyriaus reikalavimus mes pertvarkėme mūsų pateiktą įstatymo projektą, kuris turi lydėti pirmąjį, taip, kaip reikalauja technika, prašydami iš nacionalinės programos 11 mln. paprastųjų išlaidų perkelti į nepaprastąsias išlaidas.
Žinoma, būtų gerai, kad tų milijonų būtų daugiau, kad būtų galima pagelbėti visiems, kurie to reikalauja, tačiau dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vis dėlto "Vilniaus šiltnamiai" yra per didelis objektas, kad būtų galima palikti jį sugriuvimui. Labai prašyčiau šį įstatymo projektą palaikyti, juo labiau kad po praeito pateikimo jokių pastabų nėra gauta. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra oponuojančių, norinčių kalbėti prieš? Yra. Prašom, kas nori oponuoti. Seimo narys J.Listavičius. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 1-2 priedėlio dalinio pakeitimo įstatymo projektas yra pasekmė ankstesnio įstatymo "Dėl Vilniaus šiltnamių kombinato finansavimo" bankroto byloje. Žinoma, kadangi tas įstatymas priimtas, todėl, logika vadovaujantis, reikėtų daryti šiuos pakeitimus. Tačiau jau čia prieš tai kalbėjęs Seimo narys aiškiai pasakė, ką buvo galima padaryti panaudojant nacionalinio žemės ūkio veiklos lėšas. Nors pirmas klausimas, kaip sakiau, yra išspręstas, tačiau dar kyla tam tikrų dvejonių. Po tokio priedėlio dalinio pakeitimo, kaip žinome, praktiškai iš tų 11 mln. nepaprastųjų išlaidų vis dėlto bus mokamas darbo užmokestis, bus naudojamos lėšos gamybai. O tai prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui. Todėl tas 11 mln. nepaprastųjų išlaidų jau, galima sakyti, užprogramuotos naudoti ne pagal paskirtį. Susumavęs viską, aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui ir balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Jaskelevičius. Dabar galima pasakyti tik priešingą nuomonę.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš labai būčiau patenkintas, jeigu nereikėtų spręsti šios problemos. Tuos 11 mln. tikrai būtų kur padėti šiandien su didele nauda. Tačiau čia buvo išsakyti tie argumentai anksčiau svarstant tą klausimą, kad tas objektas, deja, yra pernelyg opi ekonominė ir socialinė problema, kad taip nuo jos atsiribotume. Todėl aš vis dėlto manyčiau, kad reikia balsuoti už šį pateiktą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Seimo nary Kolosauskai, pamiršote užsiregistruoti! Po to šauksite, kad jūsų balso kompiuteriai neįskaitė. 23 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po svarstymo dokumentui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Už - 17, prieš - 4, po svarstymo pritarta. Dėkojame pranešėjui.
Toliau svarstome 8 darbotvarkės punktą, t.y. visą kompleksą mokesčių įstatymų. Deja, numatėte priimti iki pertraukos. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Didysis rusų karvedys Suvorovas sakė: "Voina voinoi, a obed po rasporiadku"! Todėl vis dėlto kviesčiau daryti pietų pertrauką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nežinau, kaip Seimo nariai? (Balsai salėje) Prašom, balsuokite. Jūs patys nustatėte darbotvarkę, jūs patys galite ir pakeisti. Taigi kas mano, kad reikia dirbti pagal darbotvarkę, t.y. skelbiant pertrauką, spaudžia mygtuką "už". (Balsai salėje) Tai balsuojam, kas mano, kad reikia dirbti pagal darbotvarkę, t.y. skelbiant pertrauką, spaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad reikia tęsti toliau - spaudžia mygtuką "prieš", susilaiko. (Balsai salėje) Dar kartą kartoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pietų pertrauka yra numatyta 14.00 val. Kas mano, kad vis dėlto to laiko reikia nesilaikyti, o tęsti priėmimą, kaip numatyta jūsų patvirtintoje darbotvarkėje, spaudžia mygtuką "už". (Balsai salėje) Jūs turite teisę. Tai ne mano problema, kad jūsų nėra. Aš esu, gerbiamasis, ir jūs esate, gerbiamasis Baleženti. O kai jūsų frakcijos narių nėra, tai ne mano reikalas. 6 mano, kad reikia pietų pertraukos, taip? (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą aš prašau. Susitarkime, dėl ko balsuojame. Kas mano, kad reikia... tada visiems bus aišku, kad reikia tęsti priėmimą pietų pertraukos sąskaita, spaus mygtuką "už". Visiems aišku? (Balsai salėje) Tai jūs patys sau atsiimsite, jeigu norite. Prašom. Jūs galite neatsiimti. (Balsai salėje) Neatsiimkite, prašom, ponai! Balsuokite prieš. Už- 6, prieš - 9. Taigi posėdis baigtas.