Dvidešimtasis
posėdis
1996
m. balandžio 18 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
Seimo Pirmininko Č.Juršėno informacija apie susitikimą su mitinguotojais |
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
A.Baskas. "Dėl politinių partijų dalyvavimo rinkimuose"
K.Kryževičius. "1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija"
R.Bloškys. Pareiškimas "Seimo Pirmininkui ir Seimo nariams dėl statybų Lietuvos pajūrio juostoje"
K.Uoka. "Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų"
8 sesija 20 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome užimti vietas. Pradedame balandžio 18 d. vakarinį posėdį. Prašom registruotis. Dar kartą prašom registruotis. Deja, mūsų kompiuteriai šiandien dirba itin sudėtingai. Aš paprašysiu poną J.Pangonį, vienintelį iš balsų skaičiavimo komisijos, suskaičiuoti Seimo narius.
Svarstome 2-1 klausimą - Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Norinčių pasisakyti nebuvo, todėl kviečiu į tribūną baigiamajam žodžiui poną J.Jurginį.
J.JURGINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome Vilniaus miesto ribų išplėtimą. Šis projektas buvo pateiktas Seimui jau beveik prieš gerus metus ir tamstoms norėčiau paaiškinti, kad pagrindiniame komitete šis klausimas ir šios ribos buvo svarstytos ne vieną kartą. Savivaldybių ir valdymo reformų komitetas darė išvažiuojamąjį posėdį, apvažiavo visas ribas, dar sykį nuodugniai peržiūrėjo dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms ir iš esmės šiam pateiktam projektui pritarė.
Bet aš galiu pacituoti gautus dokumentus iš Savivaldybių ir valdymo reformų komiteto pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikto projekto svarstymui Seime. Po paskutinio posėdžio komitetas, svarstydamas šį projektą, pasiūlė Vyriausybei spręsti klausimą dėl Vilniaus miesto ribų išplėtimo, prijungiant prie miesto teritorijos Juodšilius, "Vilniaus šiltnamių" teritoriją, Buivydiškių, Zujūnų, Avižienių, taip pat Lentvario ir Grigiškių gyvenamąsias vietoves. Kitaip tariant, komiteto nuomone, buvo sugrįžta į tą anksčiau vadintą didžiojo Vilniaus teritoriją. Vyriausybei gavus tokį dokumentą, mes dar sykį susitikome su komiteto nariais, aptarėme ir laikome netikslinga tokią didžiojo Vilniaus teritoriją šiandien svarstyti iš esmės keičiant pateiktą Vyriausybės projektą. Tuo labiau kad 1996 m. balandžio 15 d., gerbiamieji Seimo nariai, turiu tamstoms pranešti, visuomeninė politinė organizacija Lietuvos lenkų rinkimų akcija įteikė savo memorandumą Jo Ekscelencijai A.Brazauskui, Č.Juršėnui, M.Stankevičiui dėl vadinamojo protesto parašų prieš didžiojo Vilniaus planus. Atsižvelgdamas į anksčiau pasakytą, Seimo narius noriu patikinti, kad dar sykį Vyriausybė pažiūrėjo šitą planą ir iš tikrųjų tą pasiūlymą, kurį aš minėjau, kurį komitetas buvo pateikęs Vyriausybei įjungiant papildomus plotus, laiko atmestinu ir nesvarstytinu. Beje, šis klausimas buvo suderintas paskutinėmis dienomis ir jau su Savivaldybių ir valdymo reformų komitetu. Čia surinkti parašai liudija, kad iš tikrųjų miestui tokie plotai nereikalingi, tuo labiau kad vykstant biudžetiniams metams įtraukti tikrai susiformavusias dideles gyvenvietes gana sudėtinga, nes jų išlaikymui ir jų egzistencijai lėšų Vilniaus mieste nenumatyta, o perskirstyti biudžetą viduryje biudžetinių metų tikrai tokios galimybės Trakų rajono, Vilniaus rajono ir Vilniaus m., matyt, nebus. Tai tokia mano trumpa kalbos dalis. Aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pažiūrėti geranoriškai ir pritarti šiam svarstymui. Taigi Vyriausybė pasilieka prie savo pateikto projekto varianto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums, pone Jurgini. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ne. Minutėlę! Prašom paspauskite, pone Maceikianecai. Seimo narys ponas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš tik noriu pasakyti, kad ponas ministras pasakė ne visai tiesą. Tikrai vasario mėn. pono A.Sadkausko komitetas buvo išvykęs į Vilniaus rajono savivaldybę ir po to turėjo dar kartą grįžti prie šito klausimo, apvažiuoti ribas, bet negrįžo prie šio klausimo ir jokio ribų apvažiavimo nebuvo. Tuo labiau kad Vyriausybės pateiktame projekte neatsižvelgta į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba praėjusių metų birželio 28 d. priėmė sprendimą perduoti miestui 1900 ha, o ne kaip jūsų projekte yra tik 513 ha. Kartu su Trakų rajono pasiūlymais būtų 4000, ko visiškai pakaktų keletui dešimtmečių į priekį miesto plėtimui. Ryšium su tuo šis projektas, aišku, nepriimtinas, o argumentacija ta pati, kaip ir svarstant Kauno klausimą. Iš karto reikia grąžinti gyventojams nuosavybę, grąžinti žemę. Buvo žadėta, kad šis procesas bus paspartintas, atvirkščiai, jis dabar lėčiau vyksta ir todėl man lieka tik prisijungti prie šitų protesto laiškų ir siūlyti grąžinti šitą projektą Vyriausybei dar kartą peržiūrėti, nes mums atrodo, kad šis projektas nepagrįstas ir nėra logiškas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima tik pritarti projektui. Ponas Z.Semenovičius pritaria?
Z.SEMENOVIČIUS. Ne, aš nepritariu, aš tik noriu...
PIRMININKAS. Deja, ačiū. Seimo narys V.Bogušis pritaria projektui?
V.BOGUŠIS. Aš pritariu ir truputį norėčiau kontrargumentuoti ponui R.Maceikianecui. Jis kaip tik nevisiškai sako tiesą. Su Vilniaus rajonu iš tiesų dėl kai kurių teritorijų yra problemų, tarkime, Buivydiškių, Zujūnų, Avižienių, jos čia ir yra išbrauktos, o Vilniaus rajonas net siūlė Juodšilius ir "Vilniaus šiltnamių" teritoriją. Tačiau, nepaisant to, komitetas linko daryti kompromisą ir šitų teritorijų atsisakė. Tai viena.
Antra. Pone Maceikianecai, aš dešimt kartų jau čia kalbu apie teritorijos išplėtimą, kad teritorijos išplėtimas, jos administravimas nieko bendro neturi su žemės nuosavybės grąžinimu. Prašom nedezinformuoti tautos ir Vilniaus rajono gyventojų. Aš pritariu ir prašau visų balsuoti už.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta po svarstymo Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektui Nr.1357? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti elektronika.
Už balsavo 31 Seimo narys, prieš balsavo 3, susilaikė... (Balsai salėje) Nesimato. Gerbiamieji kolegos, iki pietų lygiai taip pat pavedinėjo mus elektronika. O kurie nebuvo, tai galbūt atskirai su savo kolegomis pasiaiškinkite.
Dar kartą prašom balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektui Nr.1357? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaikė. Prašom balsuoti. Elektronika veikia, deja, tik mano kompiuteryje. Už balsavo 39, prieš balsavo 3, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi po svarstymo pritarta. Ačiū jums, pone Jurgini.
8 sesija 20 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, jeigu leisite, mes šiek tiek anksčiau pradėsime klausimą 2-2a ir iki "n" raidės, t.y. 2a, 2b, 2c ir t.t. Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Aš nematau pono P.Naviko. (Balsai salėje) Taip, deja, iš tikrųjų 18 minučių ponui P.Navikui, bet gal, jeigu leisite, vis tiek pradėsime procedūrą. Seimo narys J.Listavičius nori kalbėti. Kviečiu jį į tribūną.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimui sutvarkyti yra keičiama ir tikslinama 14 Lietuvos Respublikos įstatymų mokesčių klausimais. Ir atitinkamai parengta 14 Lietuvos Respublikos įstatymų projektų, t.y. keičiama anksčiau mano minėtų 14 Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų. Tikslinamas akcizų, pridėtinės vertės mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio, juridinių asmenų pelno mokesčio, įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą, konsulinio mokesčio, žyminio mokesčio, prekyviečių mokesčio, kelių fondo, paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio administravimas. Pagrindinis dėmesys skiriamas baudų, delspinigių, nepagrįstai sumokėtų arba išieškotų, papildomai apskaičiuoto mokesčio administravimui, baudų ir delspinigių dydžiui suvienodinti bei tikslinti, atsiskaitymo trukmei tikslinti. Baudos, delspinigiai, sumažinta mokesčio suma išieškomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų projektų nuostatos leis supaprastinti, suvienodinti, patikslinti baudų, delspinigių, nesumokėtų mokesčių išieškojimą ir nepagrįstai sumokėtų arba išieškotų mokesčių grąžinimą. Laiku nesumokėtus mokesčius, baudas ir delspinigius išieško valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o akcizus iš įmonių, įstaigų ir organizacijų - muitinės bei teismai iš fizinių asmenų. Pritariu įstatymo projektams po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums, pone Listavičiau. Daugiau užsirašiusių pasisakyti nėra. Ar ponas P.Navikas norės ką nors pabaigoje pasakyti? Ne.
Gerbiamieji kolegos, ar galima minėtiems įstatymų projektams, o tai yra keturiolika įstatymų projektų, pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. O kada bus priėmimo procedūra, numatysime atskirai. Ačiū ponui P.Navikui. Be reikalo skubėjo.
Seimo narė ponia R.Hofertienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Aš žinau, kad neturiu teisės prašyti, tačiau mes visi galbūt bendru sutarimu sutartume padaryti valandos posėdžio pertrauką. Šalia Seimo rūmų mūsų rinkėjai susirinko į akciją, kur jie tikrai kelia teisėtus reikalavimus. Mes jų rinkti ir neturėtume teisės neišeiti visi iki vieno valandą ar dvi su jais pasikalbėti ir pabendrauti. Lyg ir nesiderina ramus Seimo posėdis su ten teisėtus reikalavimus skanduojančia minia. Aš siūlyčiau pamąstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Pirmiausia tai yra ne mano rinkėjai. Mano rinkėjai yra Plungėje, jie ramiai dirba, o kieno rinkėjai čia susirinkę, tegu jie eina ir bendrauja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiaip ar taip, mums reikės pasitarti jau vien dėl to, kad mes iš tikrųjų sparčiai lenkiame grafiką.
Iš tikrųjų diskusija, kieno rinkėjai, yra pakankamai verta dėmesio, kadangi kai kurie rinkėjai elgiasi, kiek aš žinau, ne itin korektiškai, ir vargu ar būtų įmanoma normaliai pasitarti. Bet tiek to. (Balsas salėje) Ponia Hofertiene, tiek jau to, aš sakau. Aš manau, kad Seimo nariai, kurie iš tikrųjų norėtų pasitarti, pabendrauti, turi turėti tą galimybę.
Kadangi mes lenkiame grafiką, jeigu nėra kokių nors pasiūlymų, aš vis dėlto skelbsiu pertrauką ir netgi daugiau, negu ponia R.Hofertienė prašė, t.y. ilgiau negu valandą. Ar yra kitų pasiūlymų? Aš negaliu pradėti kitų klausimų, kadangi nėra pranešėjų. Tokiu atveju aš skelbiu pertrauką, atsižvelgdamas į ponios R.Hofertienės prašymą, bet šiek tiek su avansu, iki 17 valandos. (Salėje šurmulys) Teisingai, ponas J.Listavičius gerai mane pataisė. 16.20 val. - pareiškimai. Tai yra pertrauka iki 16.20 val. Vadinasi, tiek, kiek ponia R.Hofertienė prašė - valandą laiko.
Pertrauka
Seimo narių pareiškimai (96.04.18)
8 sesija 20 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašom registruotis. Jeigu galima, pakartokime. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Mūsų labai "daug": užsiregistravo 14 Seimo narių. Mielieji kolegos, aš noriu jums priminti, kad transliuojama Lietuvai. Kviečiu į tribūną pareiškimui Seimo narį poną A.Baską.
A.BASKAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji, kuo ilgiau padėtis Lietuvoje negerėja, tuo skausmingiau kankina klausimas, ką reikia daryti, kad išbristume iš skurdo ir neteisingumo liūno? Ankstesniais metais siūliau įstatymų pataisas, kurios tiesiogiai gerintų padėtį, tačiau pasirodo, kad Seime jos nepriimtinos.
Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad neįgyvendinus įstatymo nuostatų, kurios partijas daro politinėmis, nėra ko tikėtis iš naujojo Seimo. Rinkiminiai metai - gera proga partijas, besivadinančias politinėmis, tokiomis ir padaryti. Tam rinkėjams reikėtų nuspręsti nebalsuoti už partijų kandidatus, kurios nevykdo įstatymo reikalavimų pagarsinti savo pajamų šaltinius ir išlaidų straipsnius.
Nevykdančios šio įstatymo partijos tampa klanais, bankininkų, kontrabandininkų marionetėmis, nesvarbu, kokiais politiniais vardais besivadintų. Kodėl partiečiai nepasirūpina, kad jų vadai nenusižengtų įstatymui skelbti partijos pajamų šaltinius, kartu gelbėtų vadus nuo progos parsiduoti?
Dažniausiai todėl, kad papūtęs prieš vadų liniją, pasirūpinęs tolesne, o ne artimiausia vadų šviesesne ateitimi, nebūsi pamalonintas komandiruotėmis į užsienį, nebūsi realus kandidatas į naujojo Seimo narius.
Tokį partijų klaniškumą gydo Rinkimų įstatymo nuostata, kad išrinktais tampa tie, kurie gavo daugiausia rinkėjų balsų, o ne tie, kuriuos partijų vadai įrašė aukščiau sąraše, žinoma, nepamiršdami ir savęs.
Rūpindamasis geros valdžios pamatu, kad partijos taptų labiau politinėmis, pateikiau įstatymo pataisą, kad išrinktais taptų tie partijų pateikto sąrašo kandidatai, kurie gavo daugiausia rinkėjų balsų. Tam rinkėjas turėtų sąraše pažymėti pavardę, kurią labiausiai palaiko. Bet to nepakanka, kad Rinkimų įstatymas užtikrintų rinkėjams galimybę išrinkti į Seimą tautos, o ne nežinia kieno atstovus.
Pagal Konstituciją rinkėjai turi išrinkti tautos atstovus, bet Aukščiausiosios Tarybos priimtas ir šio Seimo nekeičiamas įstatymas neįpareigoja partijų pateikti apie kandidatus žinių, pagal kurias rinkėjas galėtų nustatyti, kam tarnavo ir tarnaus siūlomasis į Seimą.
Amerikoje tokias žinias būtina pateikti, ir jų teisingumą tikrina atitinkamos tarnybos. Jeigu rinkėjai nuspręs nebalsuoti už tų partijų kandidatus, apie kuriuos nebus pateikta žinių, atskleidžiančių jų vertybes, interesus, kuriais jie vadovavosi ir vadovaujasi, tai Lietuvoje rasis teisingesnės valdžios pagrindai.
Kol partijos nepaskelbs savo pajamų šaltinių ir išlaidų straipsnių, kol nepateiks žinių apie savo keliamų kandidatų interesus, tol jos skirsis pavadinimais, kurių keitimas nekeičia politikos.
Buvusius valdžioje vadina dešiniaisiais, esamus - kairiaisiais, o abiejų politika privatizavimo, bankininkystės, kontrabandos klausimais nedaug kuo skiriasi.
Pasirūpinę partijų politiškumu, padėsime pagrindus teisingesnei valdžiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną A.Endriukaitį.
A.ENDRIUKAITIS. "Lietuvos partizanų garbei apginti. Pareiškimas. Lietuvos partizanų, kovojusių prieš bolševikinę okupaciją, pageidavimu įvertindami per 25 tūkst. Lietuvos patriotų idealistinį nusiteikimą ir kraujo auką, pripažindami pasipriešinimo judėjimo legalumą ir legitimumą, įspėdami budėti nepriklausomybės sargyboje, pasiūlėme šiam Seimui "Valstybės žiniose" paskelbti 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės sąjūdžio tarybos deklaraciją. Nepageidauta jokių lengvatų, norėta tik drąsių Lietuvos vyrų garbę įvardyti ir jais didžiuotis.
Svarstymo eiga - 9 mėnesiai: 1995 m. gegužės 10 d. projektas užregistruotas, 1995 m. birželio 6 d. - Seimo Juridinio skyriaus teigiama išvada, 1995 m. birželio 22 d. projektas pateikiamas Seimui. Nepritarta. 1995 m. birželio 27 d. - projektas pateikiamas Seimui, balsuojama tris kartus. Svarstymas atidedamas rudeniui. 1995 m. spalio 12 d. projektas pateikiamas Seimui, balsuojama tris kartus. Nepritarta. 1996 m. balandžio 4 d. projektas pateikiamas Seimui, balsuojama du kartus. Nepritarta.
Tolesnį nutarimo projekto "Dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įvertinimo" teikimą svarstyti Seimui matau amoraliu, reiškiančiu atsiklaupimą ir žeminimąsi, įžeidžiančiu ginklą laikiusių Lietuvos vyrų garbę.
Materializmas, padėjęs Lietuvai prarasti nepriklausomybę, kankinti ir prievartauti Lietuvos žmones, šiandien tebetvyro šiuose rūmuose ir yra Lietuvos socialinio teisingumo, laisvės ir nepriklausomybės gėdos ir grėsmės ženklas.
Nutarimo projektą "Dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įvertinimo" Nr.1610 atsiimu." Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną K.Kryževičių.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pratęsti tai, apie ką čia kalbėjo Seimo narys A.Endriukaitis. Noriu pasakyti, kad aš pritariu jo pasakytoms mintims, ir iš tikrųjų galiu visiems pareikšti, kad tolesnis šio nutarimo projekto svarstymas, pabrėžiu, šitame Seime, iš tikrųjų būtų šventvagystė. Nors tą dokumentą, kuris pateiktas kartu su nutarimo projektu, turi visi Seimo nariai, bet leidus posėdžio pirmininkui aš norėčiau perskaityti visiems žmonėms, kokio dokumento įvertinimo ir partizaninio judėjimo įvertinimo atsisakė mūsų Seimas.
"Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esančioms vieningos vadovybės vadovaujamoms karinėms visuomeninėms grupuotėms, t.y. Pietų Lietuvos sričiai, savo sudėtyje turinčiai Dainavos ir Tauro apygardas, Rytų Lietuvos sričiai, savo sudėtyje turinčiai Algimanto, "Didžiosios kovos", Vyčio ir Vytauto apygardas, Vakarų Lietuvos sričiai, savo sudėtyje turinčiai Kęstučio, "Prisikėlimo" ir Žemaičio apygardas, tai yra reikšdama lietuvių tautos valią, pakartotą vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto 1946 m. birželio 10 d. deklaracijoje, bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio 1947 gegužės 28 d. nutarimuose ir deklaracijoje Nr.2 paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais 1946 m. liepos 19 d. bendro pasipriešinimo Sąjūdžio prezidiumo ir karo tarybos jungtiniame posėdyje, skelbia:
1. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba, remdamasi prezidiumo ir karo tarybos jungtinio posėdžio 1949 m. vasario 10 d. nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.
2. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos ir prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.
3. Valstybinė Lietuvos santvarka - demokratinė respublika.
4. Suvereni Lietuvos valdžia priklauso tautai.
5. Lietuvą valdo laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktas Seimas ir sudaryta Vyriausybė.
6. Nuo okupacijos pabaigos, kol susirenka demokratinis Lietuvos Seimas, įstatymų leidžiamąją galią turi laikinoji tautos taryba.
7. Laikinąją tautos tarybą sudaro visų vieningoji vadovybė Lietuvoje ir užsienyje kovojančių sričių, apygardų, rinktinių, aukštųjų mokyklų, kultūrinių, religinių organizacijų bei sąjūdžių ir tautoje paramą turinčių politinių partijų atstovai, remdamiesi proporcingo atstovavimo principu.
8. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kol išrenkamas Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas.
9. Laikinoji Lietuvos Vyriausybė sudaroma Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko pavedimu, Vyriausybė atsakinga prieš laikinąją tautos tarybą.
10. Lietuvių veiklą užsienyje ir Lietuvos atkūrimo darbą koordinuoja laisvės kovų ir sąjūdžio tarybos prezidiumas. Turi užsienio delegatūrą, kuri bendradarbiauja su Vakarų valstybėse akredituotais Lietuvos atstovais, sudarinėja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovauti Lietuvai Suvienytųjų Nacijų Organizacijoje, įvairiose konferencijose ir kitose tarptautinėse institucijose.
11. Užsienio delegacijos nariai išsirenka užsienio delegacijos pirmininką, kuris yra tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas.
12. Užsienio delegacijos nariai yra lygiateisiai tarybos nariai.
13. Šiai delegacijai nuostatas vykdyti leidžia laisvės kovų sąjūdžio taryba.
14. Lietuvos laisvės atkūrimas, kol Seimas priims ir paskelbs žmogaus laisvės ir demokratijos pasiekimus atitinkančią valstybės Konstituciją, vykdomas pagal šioje deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasia.
15. Atkurta Lietuvos valstybė garantuoja lygias teises visiems Lietuvos piliečiams, neprasikaltusiems lietuvių tautos interesams.
16. Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekiui ir kertinei Konstitucijos nuostatai - Lietuvos nepriklausomybei, nėra teisinė partija.
17. Asmenys, bolševikinės arba vokiškos okupacijos metu išdavę Tėvynę, bendradarbiaudami su priešu savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos teismą.
18. Konstatuojama teigiama religijos įtaka ugdant tautos moralę ir palaikant jos atsparumą sunkiausiu laisvės kovų laikotarpiu.
19. Socialinė globa nėra vien atskirų piliečių ar organizacijų reikalas, bet vienas pirmųjų valstybės uždavinių. Ypatingą globą valstybė teikia kovose dėl laisvės nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms.
20. Socialinių problemų racionalus išsprendimas ir krašto ūkinis atstatymas yra susijęs su žemės ūkio, miestų ir pramonės reforma, kuri vykdoma pačioje nepriklausomo gyvenimo pradžioje.
21. Laisvės kovų sąjūdžio taryba kartu su kovojančia tauta kviečia visus geros valios lietuvius, gyvenančius Tėvynėje ir už jos ribų, pamiršti įsitikinimų skirtumus ir įsijungti į aktyvų tautos išlaisvinimo darbą.
22. Laisvės kovų sąjūdžio taryba, prisidėdama prie kitų tautos pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, kylančių iš krikščioniškos moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto chartijoje, keturiose laisvėse, 12 Prezidento Trumeno punktų, Žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvių deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti.
Okupuotoji Lietuva. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas ir tarybos nariai: J.Žemaitis, V.Gribinas, F.Gužas... Grigonis-Užpalis, Ramanauskas- Vanagas, Bartkus-Žetgaila." Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kviečiu į tribūną poną R.Bloškį. Ruošiasi K.Uoka. Dėl Statuto, pone Patackai, iš viso nenumatytos jokios replikos, bet aš jums pasakiau, kad po visų kalbų, po pareiškimų jūs galėsite pasakyti repliką. Tai išimtis.
R.I.BLOŠKYS. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui, Seimo nariams. Pareiškimas.
"1996 m. lapkričio 30 d. šioje salėje buvo priimti Seimo kontrolierių pateikti penki įstatymų projektai dėl Lietuvos Respublikos pajūrio juostos teisinio statuso ir statybų apribojimo Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje ir Kuršių nerijoje bei dėl atsakomybės už savavališkos statybos sustiprinimą.
Kaip mums žinoma, minėtus įstatymus pateikė Seimo kontrolieriai A.Jankauskas ir S.Stažys, atlikę tyrimus pagal Lietuvos piliečių prašymus ir skundus dėl Palangos miesto ir pajūrio teritorijoje vykdomų statybų.
Tačiau iki šiol Seimo kontrolierių (kartu su tuo tikslu pasitelktomis specialistų komisijomis) įvardytos savavališkos statybos įvairiais būdais bandomos įteisinti. Todėl šis mano pareiškimas turėtų jus įspėti, kad atsiranda jėgų, kurios yra suinteresuotos įteisinti savavališkas statybas pajūrio juostoje. Tuo tikslu pasitelkiama spauda ir kitos informacijos priemonės, stengiamasi įrodyti, kad neteisūs yra Seimo kontrolieriai. Štai jums pavyzdys. Kai tik buvo pereita nuo bendrų teiginių prie konkrečių veiksmų, t.y., kai Klaipėdos miesto valdytojas J.Aušra išleido 1996 03 07 įsakymą Nr.141 "Dėl vykdomų statybų Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje (Palangos miesto teritorijoje)" vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu sąrašu statybų, kuriose yra fiksuoti pažeidimai Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje (Palangos miesto teritorijoje) ir pareikalavo pažeidėjams taikyti sankcijas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 straipsnyje, iš karto Palangos miesto tarybos narys, Kovo 11-osios Akto signataras A.Ulba (buvęs Palangos miesto meras) kreipėsi su pareiškimu į Seimo Pirmininką, Seimo narį R.Ozolą, generalinį prokurorą V.Nikitiną bei į Seimo kontrolierius A.Jankauską ir S.Stažį nurodydamas, kad Vyriausybės fiksuotos savavališkos statybos yra privatizavimo bei nuosavybės teisių grąžinimo pasekmė. Tačiau Seimo kontrolieriai šio dalyko nesiejo ir nesieja nei su privatizavimu...
PIRMININKAS. Pone Blošky, labai atsiprašau. Operatoriau (kuris šiuo metu esate Vyriausybės tribūnoje), prašau skubiai palikti šią tribūną. Atleiskite.
R.I.BLOŠKYS. Tačiau Seimo kontrolieriai šio dalyko nesiejo ir nesieja nei su privatizavimu, nei su nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Nes tikrai paradoksali situacija, kai menkavertį statinį, pastatą (o daugeliu atvejų skirtą nukėlimui) privatizavę asmenys įgijo teisę į žemę Palangoje, o teisėti pretendentai nuosavybės teisių į žemę grąžinimo Palangoje iki šiol mina savivaldybės slenksčius.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas A.Nasvytis kreipėsi su pareiškimu į Seimo Pirmininką Č.Juršėną. Pareiškime teigiama, kad savavališkos statybos Lietuvos pajūrio juostoje atsirado kaip Lietuvos politinio ir ekonominio gyvenimo pasekmė. Iš to matome stebėtinai keistą šios sąjungos poziciją. Kalba apie objektyvias priežastis, bet jų neišvardija, painioja statybas su privatizacija. Cituoju: "Mes negalime pritarti tokiam neobjektyviam ir tendencingam vyriausiųjų architektų darbo įvertinimui, neatsižvelgiant į konkrečią visuomeninio ir politinio gyvenimo situaciją, nutylint objektyvias priežastis ir iš jų atsiradusias pasekmes, užmirštant chaotišką privatizaciją, skubotą ir neparengtą nuosavybės grąžinimą ir daug kitų faktorių, nepriklausančių nuo vyriausiųjų architektų veiklos."
Tai ištrauka iš Architektų sąjungos valdybos pirmininko A.Nasvyčio pareiškimo. Kyla klausimas, ar šis pareiškimas reiškia, kad tuo yra ginami sąjungos nariai, ar daromas savotiškas spaudimas Seimo kontrolieriams, kurie sunerimę, kad nustatyti pažeidimai Palangos mieste gali būti tik konstatuoti, ir niekas dėl jų nebus nubaustas.
Štai tokie nuogąstavimo požymiai. Seimo kontrolieriai informavo Vyriausybę, Statybos ir urbanistikos ministeriją, kad šios ministerijos sekretorius A.Lukšas ir ministerijos Valstybinės statybos priežiūros inspekcijos viršininkas V.Leonavičius neatsakingai atliko jiems pavestas funkcijas. Dėl to neteisėtai buvo užstatomas Palangos miestas ir pajūrio juosta, prašė spręsti klausimą, ar jie gali užimti šias pareigas, tačiau ir pusmečiui praėjus nenubaustas nė vienas pareigūnas. Be to, Prokuratūros nutrauktos pagal Seimo kontrolierių pateiktą medžiagą baudžiamosios bylos dėl subjekto sąvokos nepritaikymo pareigūnams ar tarnautojams arba dėl įvykių senumo.
Gerbiamieji Seimo nariai, kyla klausimas: kaip tai atsitinka ir kodėl, kad ankstesnėse pareigose tebedirba Statybos ir urbanistikos ministerijos pareigūnai, kurie negalėjo nežinoti, kas ir kiek statoma Palangoje? Kaip apie tai galėjo nežinoti ir dabar tebedirbantis Palangos miesto statybos vyriausiasis inspektorius J.Kulikauskas, Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas R.Vaineikis, kai be jų oficialių leidimų negalėjo būti vykdoma jokia statyba? Seimo narys R.Bloškys."
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną K.Uoką.
K.UOKA. Gerbiamieji Lietuvos žmonės, gerbiamieji Seimo nariai, ką tik baigėsi derybos su demonstracijos, akcijos prieš skurdą ir skurdintojus organizatoriais Seimo Pirmininko Č.Juršėno kabinete. Buvo reikalaujama toliau svarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų nutarimą, kuriam Seimo dauguma pritarė, bet Seimo seniūnų sueiga dirbtinai nutraukė to įstatymo svarstymą. Ponas Č.Juršėnas kategoriškai atsisako toliau jį svarstyti. Be to, žmonės reikalavo, kad ponas Č.Juršėnas išeitų ir pasakytų motyvus, o kai kas netgi reikalavo, kad atsistatydintų. Tačiau už tuos negaliu atsakyti, nes nesu įpareigotas organizacinio komiteto. Reikalaujama tęsti pirmalaikių Seimo rinkimų nutarimo svarstymą. Rinkimus siūlo organizuoti birželio 30 d. Man atrodo, galima būtų sutikti ir savaitę vėliau, liepos 6 d., - Valstybės dieną, Mindaugo karūnavimo dieną labai tiktų rinkimai. Deja, ponas Č.Juršėnas nesutiko. Žmonės kategoriškai atsisako skirstytis. Aš neturiu jiems ką pasakyti, todėl mūsų organizacinio komiteto nariai nuėjo pasakyti tą poziciją. Už tvarką aš toliau negaliu atsakyti ir turiu prisiimti visą sunkumą sau, todėl skaitau šį pareiškimą. Prašau paklausyti.
"Tarp jūsų yra apie 65 tokie Seimo nariai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu sutiktų skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus pagal mano pateiktą Seimo nutarimo projektą. Šie Seimo nariai sutinka savavališkai atsisakyti patogumų ir atlyginimo, sudarydami nuskurdintiems ir nusivylusiems žmonėms galimybę rinktis. Septintaisiais nepriklausomybės metais mes galime suteikti tokią galimybę. Ir kuo anksčiau, tuo geriau. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją pirmalaikiams Seimo rinkimams paskelbti reikia ne mažiau kaip 84 Seimo narių sutikimo. Vadinasi, apie 20 Seimo narių krūtinėse plaka bailių ir savanaudžių egoistų širdys, kurios dar galėtų tapti geresnės ir didingesnės. Norėdamas pasiekti pritarimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ne vėliau kaip liepos 6 d., o geriausia būtų, kad jie įvyktų būtent tą dieną - Valstybės dieną, karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, aš, deja, daug ko negaliu. Aš negaliu rasti pinigų ir padėti atvažiuoti prie Seimo tūkstančiams žmonių iš kiekvieno miesto ir rajono, kurie remia mano pasiūlymą, bet neturi pinigų. Negali palikti namų, ūkių, gyvulių dėl įsisiautėjusių vagių, negali rizikuoti savo darbo vietomis ir jas palikti. Aš negaliu rasti būdo pažadinti tų keliasdešimties Seimo narių sąžinių, nes visi žodžiai jau "nukalbėti", nuvertinti ir žmonėms reikia ne žodžių, o darbų. Aš neturiu būdo įrodyti tai keliasdešimčiai neprabudusių sąžinių, kad ateities Lietuvoje, kurioje jums teks baigti gyvenimą, jūsų nepriims.
Šiandien derybose su demonstracijos dalyviais ponas Č.Juršėnas nepatenkino nė vieno jų reikalavimo, t.y. neišėjo su jais susitikti, nepaskyrė konkrečios balsavimo datos dėl pirmalaikių rinkimų. Todėl mes, šios demonstracijos dalyviai ir organizatoriai, pranešėme apie demonstracijos pabaigą, toliau už tvarką negalime atsakyti. Žmonės kategoriškai atsisako skirstytis. Aš, kaip pasirašęs prašymą surengti šią demonstraciją, vis tiek moraliai turiu atsakyti ir sakau taip: neturėdamas kito būdo pakviesti tų 20, viso labo 20 Seimo narių atsisakyti savo patogumų ir atlyginimų, atlikdamas savo pilietinę ir Seimo nario pareigą, manydamas, kad šio Lietuvos Respublikos Seimo garbę dar galima išgelbėti, būdamas įpareigotas akcijos prieš skurdą ir skurdintojus komiteto pasiekti pirmalaikių rinkimų, pareiškiu: jeigu Seimas nepaskirs pirmalaikių Seimo rinkimų iki š.m. liepos 6 d., aš atnaujinu savo bado akciją darbo kabinete be skysčių. Tai truks labai neilgai (7 ar 10 dienų) ir baigsiu akciją susidegindamas. Tokio žingsnio priežastis visuomenei paaiškinsiu atskiru rengiamu pareiškimu." Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys A.Patackas norėjo pasakyti repliką. Prašom, prie centrinio mikrofono. Iki minutės.
A.V.PATACKAS. Aš tik noriu informuoti, kad visa medžiaga dėl Lietuvos laisvės sąjūdžio tarybos deklaracijos, pats šito dokumento tekstas ir visos svarstymo peripetijos Seime, balsavimo rezultatai, pavardės ir visa kita bus išleistos atskiru leidiniu.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje buvo aptarinėjama tai, ar leisti Seimo posėdžių salėje kalbėti vienai iš šiandieninės akcijos organizatorių - L.Bakienei iš Klaipėdos - Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos pirmininko pavaduotojai. Iš principo Seniūnų sueigoje šitam buvo pritarta. Bet Seimo statutas reikalauja, kad mes priimtume sprendimą čia. Aš manau, kad reikia leisti kalbėti, bet, pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise, prieš leisdamas kalbėti, aš noriu pasakyti ir savo nuomonę. Aš manau, kad ultimatumai Seimui taip, kaip daro akcijos dalyviai, man asmeniškai asocijuojasi su 1991 m. sausio 8 d., kai irgi buvo pareikšti ultimatumai, ir kai Seimas paprasčiausiai neprieštaravo. Dabar kviečiu į tribūną vieną iš akcijos vadovių - L.Bakienę. Prašom.
L.BAKIENĖ. Sveiki gyvi, Lietuvos Respublikos Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimui pateikiami šie reikalavimai. Vilnius, 1996 m. balandžio 18 d.
"Lietuvos Respublikos Vyriausybė apvogė Lietuvos žmones, nuvertindama jų santaupas (tarybiniais rubliais), sukauptas okupacijos metais.
Daugelis naujai susikūrusių bankų, bankelių, firmų, kompanijų, asociacijų nekontroliuojamai vykdė ir tebevykdo pražūtingą, apgaulingą lobizmą, iš žmonių surinktų pinigų nusavinimo politiką. Jokiais pinigais niekas nesugebės įvertinti žmonėms padarytos moralinės žalos. Suniokotas Lietuvos žmogus, žlugdoma valstybė. Mes, apvogti, įvairiausiomis formomis nukentėję žmonės, susibūrę į Lietuvos socialinio teisingumo sąjungą, reikalaujame:
Teisingumo ministerijoje nedelsiant įregistruoti Lietuvos socialinio teisingumo sąjungą kaip politinę organizaciją;
EBSW grupę pripažinti atsakinga už investicinės akcinės bendrovės Kauno "Holdingo" kompanijos surinktų iš Lietuvos Respublikos piliečių pinigų per 80 mln. Lt nusavinimą;
išmokėti žmonėms indėlius, įdėtus į viešai pasiskelbusias firmas, bankus, bankelius, kompanijas, įvairiausias asociacijas, jeigu jų veikla teisėsaugos institucijų nebuvo nutraukta pinigų rinkimo metu;
užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečiams patenkintų civilinių ieškinių išieškojimą iš investicinės akcinės bendrovės Kauno "Holdingo" kompanijos ir EBSW grupės, netaikant senaties termino;
sustabdyti investicinės Kauno "Holdingo" kompanijos ir EBSW grupės neteisėtus veiksmus, aktyviai išieškoti paslėptą turtą, sukauptą per visą jų veiklos laiką. Uždėti jam areštą, iškelti baudžiamąją bylą visiems EBSW vadovams už Lietuvos Respublikos piliečių apvogimą itin stambiu mastu;
pripažinti antivalstybiniais veikėjais: A.Šleževičių, R.Vaitekūną, K.Ratkevičių, R.Šarkiną ir areštuoti visą jų turtą;
pareigūnus, vilkinančius bylų tyrimą, atleisti iš darbo, diskvalifikuoti visus teisėjus, priėmusius neteisėtus sprendimus;
nuo 1996 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, bankų prasikaltusiems valdytojams ir kitiems atsakingiems valstybės institucijų darbuotojams, kurių veikla susijusi su Lietuvos Respublikos piliečių indėlių nusavinimu, mokėti minimalią mėnesinę algą iki tol, kol bus atsiskaityta su apvogtais indėlininkais;
nereikėtų liesti valstybės biudžeto ir remti nusikaltėlius:
grąžinti visiems žmonėms indėlius su palūkanomis ir delspinigiais ir galų gale vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Balandžio 15 d. pradėta nepakantumo ir protesto akcija bus tęsiama iki tol, kol bus patenkinti šie reikalavimai." Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Ypač ačiū už korektišką toną.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną.
Seimo Pirmininko Č.Juršėno informacija apie susitikimą su mitinguotojais (96.04.18)
8 sesija 20 p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, mielieji bičiuliai! Aš iš tiesų susitikau su mitinguotojų atstovais, vadovaujamais Seimo nario K.Uokos, ir turiu jums kai ką paaiškinti šiek tiek kitaip. Man labai gaila, kad kolega, sėdėjęs šalia manęs, girdėjo ne visus mano žodžius, o jau, kaip žinome, interpretacija apskritai yra džentelmenų reikalas, nes tikri džentelmenai dėl faktų nesiginčija, o interpretacijas gali turėti skirtingas. Taigi kokia mano pozicija dėl Seimo nario siūlymo surengti pirmalaikius rinkimus iš pradžių birželio 30 d., dabar jis jau nusileido, liepos 6 d. Mano poziciją jūs žinote. Aš nematau didelio reikalo, pabrėžiu, didelio reikalo rengti pirmalaikius rinkimus, ypač tada, kai Prezidentas, kaip priklauso pagal Konstituciją, savo dekretu nustatė eilinių rinkimų datą. Čia yra esminis dalykas. Bet kiekvienas Seimo narys pagal mūsų demokratišką Konstituciją ir ne mažiau demokratišką Statutą turi neribotą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Gerbiamasis kolega šita teise pasinaudojo. Jo projektas dėl pirmalaikių rinkimų, nors ir nevykusiai suredaguotas, buvo pateiktas. Seimo nariai atitinkama dauguma pritarė ir, pačiam autoriui sutikus, pasiūlė tai paskelbti spaudoje ir svarstyti visuomenėje. Iš Aukščiausiosios Tarybos darbo patyrimo ir Seimo darbo patyrimo žinoma, kad visuomenė tokius ar kitokius klausimus svarsto ne vieną dieną. Šis nutarimo projektas buvo paskelbtas "Valstybės žiniose" balandžio 12 d., o jau balandžio 16, 17 ir šiandien - 18 dienomis reikalaujama išspręsti klausimą, kai buvo paskelbta tik prieš savaitę. Taigi aš manau, kad yra nekorektiškai žiūrima į pačių priimtą pasiūlymą, kad apsvarstytų visuomenė. Na, manykim, kad mūsų visuomenė, ar bent dalis visuomenės, kurios atstovai susirinko prie Seimo rūmų, jau seniai nusistatė, kad rinkimai turėjo būti prieš trejus metus. Dabar jie jau pavėluoti, jeigu bus surengti net liepos 6 d. Manykim, kad yra taip. Betgi yra konstitucinė ir statutinė juridinių aktų projektų priėmimo tvarka. Reikia gauti Seniūnų sueigos pritarimą. Buvo pateikta, o to pritarimo nebuvo. Buvo antrą kartą pateikta, pritarimo nebuvo, bet buvo balsuota Seime. Buvo balsuota šiandien ir Seimas nepritarė. Tuo tarpu iš manęs atkakliai buvo reikalaujama, kad aš vos nepaskirčiau pirmalaikių rinkimų datos ar bent pasakyčiau, kad tikrai taip bus. Kaip aš galiu tai padaryti, kai turi būti minimum 85 balsai? Be abejo, ačiū, gerbiamasis Boguši, kad jūs visą laiką mane taip gerai vertinat. Dabar, pasirodo, ir K.Uoka mane jau labai gerai vertina. Bet iš tikrųjų tai taip nėra. Aš neturiu šitų galių ir todėl aš pasakiau, kad eilinis minėto klausimo svarstymo etapas taip, kaip ir priklauso pagal Seimo statutą, bus po to, kai atitinkami komitetai apsvarstys. Pavyzdžiui, jis gali būti ir kitą savaitę. Bet turi spręsti Seimas. Tuo tarpu gerbiamasis K.Uoka ir atėję mitinguotojų atstovai reikalavo, kad aš šiandien pasakyčiau, jog bus ne tik kad antradienį ar kitą savaitę, net šiandien šitas klausimas bus. Neturiu aš tokių teisių, gerbiamasis Uoka ir gerbiamieji kolegos. Neturiu. Posėdis baigiasi, turim dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Juo labiau mes dar, ko gero, turim grįžti prie to klausimo, prie kurio įstrigom, t.y. prie ratifikacijos. Šis tarpvalstybinių santykių klausimas yra gyvybinis valstybei klausimas ir gal būtent tai spręsim. O Seimo paankstintų rinkimų datą mes iš tikro galim nagrinėti antradienį, bet dėl to Seimas turi nustatyta tvarka priimti sprendimą. Pirmadienį - Seniūnų sueiga. Prašom pasiūlyti, savo atstovus Seniūnų sueigoje turite, Seniūnų sueiga nubalsuos vienaip ar kitaip, po to antradienį rytą spręs Seimas, ir tas klausimas ir teoriškai, ir praktiškai gali būti ir antradienį, bet gali būti ir vėliau. Dar kartą sakau, mano įsitikinimu, reikia laukti kadencijos pabaigos ir tada rinkėjai tars žodį. Tie, kurie čia susirinkę, ir tie, kurie kantriai kiekvienas dirba savo darbą namuose, kaime (štai pagaliau pražydo pavasaris), mieste ir visur kitur. Leiskim žmonėms ramiai dirbti ir jų negąsdinkim.
Dabar dar vienas dalykas: kodėl aš neišėjau į aikštę. Jeigu protestuotojai savo valia arba organizatorių paskatinti ėmėsi neatsakingų veiksmų blokuoti Seimo rūmus, su tokiais mitinguotojais aš nežadu kalbėtis. Mitinguose aš daugelį kartų buvau, negailėjau nei savo akinių, nei sveikatos ir žadu toliau dalyvauti. Bet kai aš matau tam tikras, aš pasakysiu labai atsargiai, nekorektiškas akcijas ir elgesį, žinoma, su tokiais žmonėmis man nesinori bendrauti. O su atstovais aš kalbėjausi ir kalbėjausi labai ilgai. Man buvo malonu su jais kalbėtis, kadangi mes, man atrodo, vieni kitus supratome, kas ko nori. O aš pasakiau, kas yra galima. Klausimą galim nagrinėti artimiausiu metu, o ne taip, kaip jūs, Kazimierai Uoka, pasakėte, kad aš atsisakiau iš viso nagrinėti šitą klausimą. Aš šito nesakiau. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamasis Uoka, kas žmones sukvietė, tas jiems ir turi pasakyti. Ir turi turėti sąžinės, drąsos tai viešai padaryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mums turbūt reikėtų sugrįžti prie tų klausimų, kurių mes neišsprendėme priešpietiniame rytiniame posėdyje, dėl sutarčių ratifikavimo. Bet, kiek aš turiu informacijos, dar kol kas vyksta derinimas ir todėl dirbsime pagal grafiką. Pradėsime Vyriausybės kontrolierių, atsiprašau, Seimo kontrolierių ataskaitą. O tada, jeigu bus galimybė ir jeigu viskas bus suderinta, kuo aš labai tikiu, tada sugrįšime prie šio klausimo. Seimo narys ponas J.Karosas dėl vedimo tvarkos, jeigu dėl vedimo tvarkos.
J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti tai, ką pasakė gerbiamasis Č.Juršėnas, kadangi klausimas aktualus. Būtent kvietimas kalbėti su tais žmonėmis, kurie susirinkę prie Seimo.
PIRMININKAS. Tai ne dėl vedimo tvarkos. Kviečiu į tribūną Seimo kontrolierių poną A.Taminską. O kol ponas A.Taminskas pasiruoš, Seimo narys E.Zingeris dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E.ZINGERIS. Aš labai kviesčiau Seimo narius, nors šiandien ir saulėta diena, neišsiskirstyti iki Seimo posėdžio pabaigos ir prisiminti, kokie svarbūs klausimai mūsų laukia, t.y. sienos ratifikavimas. Tie, kurie mus dabar girdi, prašyčiau, kad jie neišsiskirstytų. Ačiū.
Seimo kontrolierių ataskaita (96.04.18)
8 sesija 20 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, pone Taminskai.
A.TAMINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia norėčiau paminėti, kad sutinkamai su Seimo kontrolierių įstatymu, numatyta, kad Seimo kontrolieriai pateikia Seimui praeitų metų ataskaitą iki kovo 15 d. Mes tokią parengtą ataskaitą Seimo nariams padalijome būtent iki šių metų kovo 15 d., bet, kaip žinote, šiandien buvo paskirtas laikas mūsų ataskaitai būtent iš šios tribūnos. Todėl aš norėčiau labai trumpai per man skirtą laiką apžvelgti mūsų veiklos rezultatus, taip pat, pasinaudodamas šita proga, norėčiau iškelti tas problemas, kurios kyla mūsų kontrolieriams atliekant savo funkcijas.
Pirmiausia norėčiau paminėti, kiek teko susidurti lankantis giminingose institucijose užsienio šalyse, tiek dirbant čia, tiriant skundus, šiandien aš galėčiau pasakyti, kad šitos ataskaitos tikslą aš matau trigubą. Pirmiausia pateikti įstaigos veiklos rezultatus, antra - pasiekti tai, ko negalėjom pasiekti naudodamiesi Seimo kontrolierių įstatymo suteiktais įgaliojimais, na, ir trečia, tokia specifinė naujų institucijų problema, tai galbūt pajudinti tas problemas, kurios susijusios su normalios įstaigos veiklos organizavimu bei garantavimu.
Dėl įstaigos veiklos rezultatų aš nenorėčiau plėstis ir kartoti to, kas yra išdėstyta metinėje ataskaitoje, kuri daugiau nei prieš mėnesį buvo išdalyta Seimo nariams. Norėčiau tik paminėti, ko nėra ataskaitoje. Būtent, kad per šių metų I ketvirtį dar buvo gauti 476 skundai. Iš viso šiandien, skaičiuojant nuo įstaigos pradžios, buvo gauti 1779 skundai. Visi įstaigos veiklos rezultatai per 1995 m., faktiškai per tris ketvirčius, kadangi įstaiga normaliai pradėjo dirbti nuo balandžio 1 d., kai patvirtino Seimo kontrolierių įstaigos statutą, atsispindi šioje ataskaitos bendrojoje dalyje. Joje taip pat yra pateikiamos lentelės bei diagramos, visa tai iliustruojančios. Po to yra pateiktos ir kiekvieno kontrolieriaus skundų tyrimo ataskaitos, kuriose detaliai duodami kai kurie atskiri pavyzdžiai ir yra analizuojama situacija bei parodomos problemos, su kuriomis savo veikloje susiduria kiekvienas kontrolierius. Todėl, matyt, taupant laiką, netikslinga kartoti konkrečių skaičių, faktų.
O kalbėdamas apie tai, kad vienas iš ataskaitos tikslų yra pasiekti tai, ko negalėjome pasiekti naudodamiesi Seimo kontrolierių įstatymo suteiktais įgaliojimais, norėčiau paprašyti Seimo narių atkreipti dėmesį į atskirų Seimo kontrolierių ataskaitų, esančių metinėje ataskaitoje, tas dalis, kur apibendrinus ištirtus skundus yra pateikiami pasiūlymai, kaip reikėtų pakeisti įstatymus, kad būtų išspręstos kai kurios problemos. Pavyzdžiui, ataskaitos 27, 28 puslapyje yra pateikiami pasiūlymai, kaip reikėtų pakeisti Civilinio proceso kodekso 283 straipsnį ir t.t. Tai yra pasiūlymai, dėl kurių buvo kreiptasi į atitinkamus pareigūnus, bet jie neigiamai įvertino, o Seimo kontrolieriai mano, kad jie vis dėlto yra teisūs ir todėl paskutinė tokia vieta, kur galima dėl to kreiptis, mūsų manymu, yra Seimas, ir Seimo nariai turi galimybę spręsti, ar reikėtų tuos įstatymus keisti, ar ne. Ten netgi pakanka ir aiškinamajam raštui.
Trečiasis mano tikslas pateikiant tą ataskaitą, kaip sakiau, yra pajudinti sprendimą tų problemų, kurios susijusios su normalios įstaigos veiklos organizavimu bei garantavimu. Problemos yra tokios. Pirmiausia skundų gauname daugiau, negu spėjame ištirti, o kiekvienam pareiškėjui jo prašymo sprendimas yra svarbiausias. Be to, dažnai tenka pradėti tyrimą ir pagal spaudos arba kitu būdu gautą informaciją apie pareigūnų piktnaudžiavimą ir biurokratizmą, o visam tam būtina tinkama įstatymų bazė, kuri sudaro galimybę Seimo kontrolieriams tinkamai atlikti savo pareigas. Taip pat pakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Tam, kad būtų tinkama įstatymų bazė, dar praeitais metais Seimo kontrolierių prašymu Seimo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto nariai pateikė kai kurių įstatymų pakeitimo ir papildymo projektus. Jiems, naudodamasis proga, prašyčiau jūsų pritarti, kai jie bus svarstomi Seime. Be to, apibendrinus nors ir nedidelę Seimo kontrolierių įstaigos veiklos praktiką, paaiškėjo Seimo kontrolierių įstatymo trūkumai. Todėl šiuo metu yra rengiamas šio įstatymo gana didelis pakeitimas, kurį irgi, matyt, per Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetą mes po kelių mėnesių bandysim pateikti Seimui.
O tam, kad turėtume, kaip minėjau, pakankamai ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie sugebėtų mums padėti tiriant skundus, šiandien būtina išspręsti patalpų ir finansavimo klausimus. Aš ne veltui keliu šiuos klausimus, kadangi ir vienas, ir kitas, aš manau, priklauso nuo Seimo. Iš biudžeto įstaigos veiklai mes neprašysime papildomai skirti nė cento, nors, palyginti su praeitais metais, mūsų biudžeto darbo užmokesčio dalis, kuri buvo prašoma, buvo sumažinta net 6000 Lt, neatsižvelgiant į infliaciją ir visa kita. Sumažintas praeitų metų galbūt atsižvelgiant į tai, kad mes jų nesunaudojom. Teisingai, nesunaudojom, nes darbuotojų daugėjo pradedant nuo mūsų 5 iki šiandien esančių 33. Tokiu atveju, jeigu mes būtume sunaudoję skirtas darbo užmokesčio lėšas, galbūt šiandien mane reikėtų teisti. Bet šiuo atveju negalima atsižvelgiant į tai mažinti. Kaip aš minėjau, yra pateiktas Biudžeto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame mes prašome truputį perstumdyti tas lėšas nedidinant mums skirtų lėšų įstaigai išlaikyti, būtent paprastųjų išlaidų sąskaita. Jas mes sutaupėme per I ketvirtį ir truputį perstumti į darbo užmokesčio fondą, kadangi mes negalim turėti kvalifikuotų darbuotojų ir jų išlaikyti, jeigu mes negarantuosim teisininko atlyginimo, į kurį mes orientuojamės panašiai pagal komitetų patarėjų atlyginimus. Mūsų padėjėjai turi būti tikrai kvalifikuoti teisininkai, nes jiems tenka bendrauti ir spręsti problemas su pareigūnais, tikrai išmanančiais savo srityje, įskaitant ir ministrus. Tie santykiai ir ta veikla tikrai yra ne pati lengviausia, nes dažniausiai tenka konfliktuoti. Jūs suprantate, kokį darbą jie turi dirbti. Todėl, naudodamasis proga, prašau pritarti, kai šie projektai bus svarstomi, pasižiūrėti geranoriškai ir prisiminti mano prašymą pateikiant ataskaitą. Tai tikrai labai aktualu ir svarbu mūsų įstaigos darbe, su tuo mes šiandien susiduriame.
Labai trumpai. Aš jau nesiplėsiu ir nekalbėsiu apie tas problemas, ne savo vardu, o kolegų, padėjėjų vardu, įstaigos darbuotojų vardu, kurie tikrai dirba sunkų darbą ir nuolatos turi didžiulę nervinę įtampą, nekalbant, kad mes tikrai nesame ir nepakliūname į valdininkų sąrašą (ir neturime pakliūti), bet mes kartu prarandame ir visas socialines bei kitas papildomas garantijas, bet tai jau yra komiteto (...) teisių ir laisvių, kurie vertins mūsų darbą, kiek to reikia. O aš noriu paminėti tokį dalyką, kad... kiek Seimo kontrolieriais dirbdami spėjome ištirti, kiek ištyrėm, tai irgi atspindi. Bet dirbdami mes susidūrėme su tokia dviprasme, dvilype situacija, kuri kyla iš mūsų institucijos, žinomos pasaulyje ombudsmenų institucijos, iš jos prigimties, o drauge dvigubo statuso, kadangi, viena vertus, mes esame konstitucinė institucija. Piliečiai mus įsivaizduoja irgi kaip bet kokius kitus valdininkus ar panašiai. Kita vertus, mes ir esame tie žmonių teisių gynėjai, tokie nemokami advokatai tam tikra prasme, kurie dažnai kariauja su visais valdininkais, valdymo institucijų pareigūnais. Todėl kartais būna dienų, kai tenka, išvykus į vietą, tą pačią dieną bendrauti su žemdirbiu, o po pietų tenka susitikti su ministru ir spręsti problemas.
Baigdamas savo pranešimą, apibendrinantį mūsų įstaigos šiandieninę padėtį, norėčiau paminėti tai, kad, atsižvelgiant į tikrai sudėtingą šiandien susiklosčiusią Lietuvoje situaciją, tikrai turime daug problemų, nekalbant apie patalpų klausimą, kuris šiandien praktiškai nejuda iš vietos. Patalpose Seime viename 8,5 kv.m kabinete sėdi net po 5 žmones. Nekalbu apie tai, kad dėl kitų patalpų, nors yra Seimo nutarimu sudaryta komisija, nėra irgi klausimas išspręstas. Šiandien Seimo kontrolierių tikrai yra nepavydėtina padėtis, situacija. Todėl, baigdamas savo ataskaitą, norėčiau akcentuoti, kad kai bus pateikti mano minėtų įstatymų pakeitimų projektai bei papildymai, būtų prisiminti mano šie prašymai ir, įvertinant dabartinę situaciją ir Seimo kontrolierių įstaigos vietą, geranoriškai pažiūrėta sprendžiant šiuos klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Taminskui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai.
Aš norėčiau dabar su kolegomis pasitarti, kaip mes toliau tęsime posėdį. Dar yra 4 Seimo kontrolieriai, kurie galbūt norėtų kalbėti. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau, kad mes iš pradžių išklausytume visų lygiaverčių Seimo kontrolierių ataskaitas. Po to kiekvienas Seimo narys turėtų galimybę paklausti bet kurio iš 5 Seimo kontrolierių, o po to - mūsų Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto informaciją apie Seimo kontrolierių įstaigos darbą. Mums tikrai to laiko užtektų, jeigu mes apsispręstume, kad klausimams būtų skirta 10-20 minučių.
PIRMININKAS. Ačiū. Bijau, kad neužteks laiko. Ponas K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, nuodugniai mums pateikė analizę Seimo kontrolierių pirmininkas, nebent kai kurie Seimo kontrolieriai turėtų papildyti. Galbūt ir nereikėtų kitų klausytis, užteks klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Pone Taminskai, jeigu galima, tai tarkimės štai kaip: prašom prisėsti čia. Aš dabar kviesiu jūsų įstaigos darbuotojus, kurie pageidaus kalbėti. Juos taip pat prašau atsisėsti čia, priekyje. Po to, jeigu Seimo nariai turės klausimų vienam ar kitam Seimo kontrolieriui, užduos, bet, mielieji kolegos Seimo nariai, 18.00 val. mes šį darbotvarkės punktą baigiame.
Kviečiu į tribūną Seimo kontrolierių A.Jankauską, jeigu jis pageidauja ką nors prie ataskaitos papildomai pasakyti. Prašom.
A.JANKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pagal pasiskirstymą veiklos sritimis man tenka tirti 34 rajonų, miestų savivaldybių pareigūnų veiklą. Aš nekartosiu, kas yra pateikta mūsų ataskaitoje, apie mano ir mano padėjėjų atliktą darbą. Aš noriu paliesti, plačiai nekomentuodamas, kai kurias problemas, su kuriomis tenka susidurti, taip pat, gerbiamieji Seimo nariai, ir jums tenka susidurti. Daugiausia iš savivaldybių yra tokios problemos, kaip mokesčių už komunalines paslaugas skaičiavimai, kompensacijos už šilumą, nepatenkinamas energetikų ir šiluminių tinklų darbas, daugiabučių namų bendrijų veiklos kai kurie teisiniai aspektai.
Kalbant apie nuosavybės teisės į žemę ir nekilnojamąjį turtą atstatymo klausimus, ypač tenka susidurti su religinėmis bendrijomis, kai klausimai iškeliami tarp gyventojų ir ginčai dėl grąžinamų namų.
Antra. Man, kaip kuruojančiam savivaldybes, didelį susirūpinimą kelia, kad daugiausia skundų teko spręsti dėl buvusių savivaldybių pareigūnų veiklos. Dėl šių savivaldybių, turiu pasakyti, veiklos ne tiek daug yra gaunama skundų, bet dėl buvusiųjų. Ir yra labai sunki problema, kadangi jie jau yra išėję ir praėjęs 6 mėnesių terminas dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Aš visada sakiau ir dabar sakau, kad kol nebus rinkimų, turbūt savivaldybės 4 metams nebus renkamos, kadrų kaitos, stabilumo, gerų specialistų išlaikymo turbūt nebus.
Dar yra viena problema nuo seniūnų iki centrinio aparato - tai Valdininkų įstatymo vykdymas. Būnant seniūnijose, savivaldybėse, ne paslaptis, apie tai spauda rašė, aš savo ataskaitoje rašiau, kad važiuoja žmonės į savivaldybes, laukia prie vieno, kito pareigūno, o jis iki pietų skaito paskaitas, gydo, gerą darbą atlieka. Tačiau aš, nebūdamas biurokratas, manau, kad valdininkas turi dirbti savo darbą, tada tik patenkins žmonių reikalavimus. Šis klausimas buvo svarstomas, bet nematau, kas toliau daroma. Ir bendrai Valdininkų įstatymo įgyvendinimo vykdymu turėtų susirūpint Valdymo ir savivaldybių ministerija, taip pat ir Vyriausybė.
Tirdamas skundus, kartais nenukrypdavau į atskirus skundus, tačiau bandžiau tame klausime ieškoti problemos. Matyt, vienas tas pavyzdys yra Palanga. Su Palanga mes esame... Šiandien čia buvo pareiškimas, girdėjome. Esame susirūpinę, dar kartą susirūpinę, ir aš galiu, jeigu man dar minutę leistų, mane asmeniškai, kaip kontrolierių, nežinau, kaip poną S.Stažį, netenkina toks klausimas, kad Vyriausybės mūsų protokoliniame atsakyme yra... Kadangi statybos ir urbanistikos ministras yra pakeistas, valstybinė statybų priežiūra iš savivaldybių perduota apskritims, o Valstybinė statybos inspekcija bus reorganizuojama pagal Teritorijų planavimo įstatymą bei statybos... šiuo metu apsiribota tik svarstymu dėl atskirų personalijų atitikimo užimamoms pareigoms. Tik svarstymu.
Paskutinis atvejis, kai Vyriausybei buvo... Vyriausybės uždarame posėdyje mano prašymu... buvo prašoma, kad reikia išsiaiškinti dėl Palangos policijos komisariato statomo... nusižengimai, buvo protokolinis pavedimas: pavesti Vidaus reikalų ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti, ar teisinga Palangos miesto policijos komisariato ir kitų pareigūnų veika, susijusi su žemės sklypo Palangoje daugiabučio namo statybai skyrimu, ir imtis atitinkamų priemonių. Šiandien yra gautas atsakymas iš Vyriausybės, kad nukreiptas patikrinimas spręsti nustatyta tvarka apskričiai, nors žemės ūkio ministras yra kitos nuomonės - kad pirma reikia išspręsti dėl statybų teisėtumo, tik tada spręsti žemės klausimą. Todėl mes... tuo aš norėjau papildyti. Ir dar viena problema. Nežinau, kokia Seimo narių nuomonė, mes su ponu S.Stažiu planuojame išvykas į rajonus, priiminėsime piliečius vietose, norėdami vietoje išspręsti tuos klausimus, taip pat susipažinti su rajonų, miestų padėtimi ir panagrinėti kitus klausimus. Tai tiek... mano, mano padėjėjų atlikto darbo apžvalgos ataskaita. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū kontrolieriams. Kviečiu kontrolierių poną J.Jasaitį.
J.JASAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasistengsiu, taupydamas brangų laiką, negaišinti jūsų, kadangi per keletą minučių išdėstyti visų problemų praktiškai yra neįmanoma. Viską, ką aš norėjau pasakyti, aš parašiau ataskaitoje. Galbūt galėčiau paminėti tik vieną dalyką - kad per mano darbo laikotarpį pasikeitė vidaus reikalų ministras. Su gerbiamuoju V.Bulovu aš du kartus susitikau, kalbėjomės tikrai geranoriškai, bet jau yra tam tikrų simptomų, kad "buksuoja" Vidaus reikalų ministerija ir dabar, kadangi negaunu atsakymų į kai kuriuos raštus. Ir tie klausimai, kuriuos su ministru lyg ir aptarėm geranoriškai ir žada asmeniškai pats užsiimti, taip pat šitie reikalai nejuda.
Ačiū už dėmesį. Jeigu norėsite ko paklausti, aš pasiruošęs.
PIRMININKAS. Dėkui. Trumpai, korektiškai, aiškiai.
Prašau poną S.Stažį.
S.STAŽYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Apie tai, ką aš, kaip Seimo kontrolierius, padaryčiau, yra išdėstyta pateiktoje Seimo kontrolierių ataskaitoje. Tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad, vykdydamas man pavestas funkcijas, aš vadovavausi nuostata, kad visų pirma būtų apgintos piliečių teisės. Mano svarbiausias credo - kad tos teisės, kurios yra garantuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų Seimo priimtų įstatymų, būtų apsaugotos nuo pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar vilkinimo.
Neretai žmonių skunduose ir laiškuose keliamos visai šaliai opios problemos. Aš nelabai norėčiau kartoti, kadangi šiandien nuskambėjo ir pono R.Bloškio pareiškimas, ir Seimo kontrolierius A.Jankauskas paminėjo, - tai Lietuvos pajūrio problema, pajūrio išsaugojimo problema. Aš labai džiaugiuosi, kad, Seimui padedant, Lietuvos pajūrio juostos teisinio statuso įteisinimas yra baigtas. Aš visiškai įsitikinęs, kad ateityje tų statybų tikrai neturėtų būti, kadangi dabar yra nustatytas mechanizmas, kad tik Vyriausybei leidus kažką galima statyti pajūrio juostoje.
Kovo 20 d. Vyriausybė patvirtino Seimo kontrolierių parengtą pažymą dėl savavališkų statybų pajūrio juostoje ir įpareigojo Klaipėdos apskrities valdytoją jį įgyvendinti. Pagaliau nuo bendrų pareiškimų pereita prie konkrečių veiksmų. Tačiau jau atsiranda, mes jaučiame, jėgų, kurios įvairiais būdais stengiasi palikti esamą padėtį ir ją įteisinti. Argumentai labai paprasti, juos mes matome spaudoje: jeigu Vilnius įteisino visas savavališkas statybas, tai kodėl negalima įteisinti jų Palangoje?
Antra. Aš labai norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į pareigūnų atsakomybės klausimą. Kaip žinia, Seimo kontrolieriai turi tik pasiūlymo teisę. Mūsų tyrimai paprastai baigiasi kokiu nors pasiūlymu. Pavyzdžiui, pasiūlomos taikyti drausminio pobūdžio priemonės - atleisti iš darbo. Problema ta, pavyzdžiui, man, kaip Seimo kontrolieriui, kuruojančiam valstybės institucijas, kad didelė dalis pareigūnų yra skiriama Ministro Pirmininko, o pagal Seimo kontrolierių įstatymą mes netiriam Ministro Pirmininko veiklos. Todėl susidaro labai sudėtinga ir problemiška situacija.
Mums susidarė labai toks... nežinau, ar dėl įstatymų leidėjų darbo broko, yra tam tikras laiko tarpas, kai įstatymo leidėjas neįvardijo savivaldybių pareigūnų ir tarnautojų atsakomybės. Mes susidūrėm su ta problema, kad mes pateikėm medžiagą Generalinei prokuratūrai dėl tam tikrų Palangos savivaldybės pareigūnų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, gavome tiek iš apylinkės prokuratūros, tiek iš Generalinės prokuratūros atsakymą, kad tikrai yra nusikalstamos veikos, bet pagal veikiantį įstatymą tie savivaldybės buvę darbuotojai nėra nei pareigūnai, nei tarnautojai. Tai aš tikrai noriu paklausti: vis dėlto kas jie tada yra? Bet atsakymų tokių yra.
Labai sudėtingas klausimas ir atima daug laiko, aš norėčiau atkreipti ypač Seimo narių dėmesį, kadangi dalį skundų mums perduoda Seimo nariai, klausimai, susiję su restitucija. Vis dėlto aš prašyčiau, kad Seimo nariai orientuotų, kad su tuo susiję klausimai dažniausiai būtų sprendžiami teisme. Mes, Seimo kontrolieriai, turėtume spręsti tik tokius piliečių skundus, jeigu yra vilkinimo faktų arba tie jų prašymai nėra nagrinėjami ir sprendžiami. Reikėtų, kad visais kitais klausimais piliečiai net pagal įstatymą kreiptųsi į teismą.
Labai daug skundų gaunama dėl teismų veiklos. Problema yra ta, kad pagal Seimo kontrolierių įstatymą, pagal Konstituciją kontrolieriai netiria teisėjų veiklos. Bet šiuo atveju piliečiai skundžiasi ne dėl teisėjų veiklos, bet dėl teismų. Paprastai visi tie klausimai yra suvedami į teisėjų veiklą. Todėl čia klausimas yra gana sudėtingas ir reikėtų kažkaip narplioti. Aš negaliu tvirtinti, kad mūsų teismai dirba šimtu procentų.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį... vis dėlto noriu grįžti prie tos nelemtos Statybos ir urbanistikos ministerijos, kadangi ji reguliuoja tokios svarbios institucijos, kaip inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai, veiklą. Ten yra labai negera situacija, labai daug yra įvairiausių piktnaudžiavimų, išduodamos pažymos, sukeliamos sudėtingos teisinės pasekmės, kyla ginčų, žmonės įveliami į teisminius nagrinėjimus ir t.t. Mes apibendrinome, aš pats apibendrinau, pateikėme tuo klausimu medžiagą Vyriausybei. Vyriausybė apsiėmė išnagrinėti iki gegužės 25 d. Vadinasi, dėmesys yra atkreiptas. Tiek aš norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Aš labai atsiprašau gerbiamosios N.Šidagienės. Ją, kaip moterį, reikėjo pirmąją pakviesti į tribūną arba bent jau po pono A.Taminsko, bet prašom dabar.
N.ŠIDAGIENĖ. Laba diena! Iš tikrųjų aš taip pat nelabai ką turiu pridurti prie pono A.Taminsko ataskaitos, prie to, kas yra surašyta nemažos apimties knygoje, ir po to, ką pasakė mano kolega A.Jankauskas, taip pat tiriantis savivaldybių pareigūnų veiklą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį tik į keletą momentų, į keletą problemų, su kuriomis mes jau dabar susidūrėm, manydami, kad, šiaip ar taip, matyt, tas problemas teks spręsti ne mums vieniems, bet kartu su jumis, t.y. su Seimu.
Pirmiausia aš noriu pakalbėti apie tai, apie ką truputį ponas S.Stažys kalbėjo, t.y. kad mūsų įstatymas buvo parengtas tokioje idealistinėje šviesoje matant mūsų valstybės valdymo reikalus ir, kaip leidžiant mūsų įstatymus labai dažnai atsitinka, atsigręžus į tai, kas yra Vakaruose. Konkrečiai: mūsų įstatymo modelio 70-80% yra perimta iš Švedijos atitinkamos ombudsmenų tarnybos ir jos įstatymo. Tačiau realybė yra tokia, kad švedai valstybingumą, demokratiją tikrąja to žodžio prasme turi kelis šimtmečius ir jų ombudsmenai turbūt 300 ar 400 metų jau dirba. Mes dirbame pirmus metus. Tuo tarpu tai, kokius mes priimame sprendimus, kaip jie yra realizuojami, kaip jie yra privalomi tiems, kam jie yra adresuojami, - mes esame analogiškai pastatyti į tą pačią situaciją, kaip ir švedų ar kitų Vakarų valstybių kolegos. Bet to, vienodo pastatymo rezultatas yra tas, kad užsienyje niekas net ir negalvoja, kad galima būtų kaip nors aptarinėti ombudsmeno ar kito analogiško pareigūno pateiktas rekomendacijas, o pas mus tos rekomendacijos iš visų pusių, visų šalių, kiek ten į tą ginčą yra įsitraukę, ginčijamos, savaip transkribuojamos, piktinamasi, kaltinama ir t.t., ir t.t. Ir mums, ir Seimui, matyt, teks vis dėlto spręsti du dalykus, jeigu įstatymų leidžiamoji valdžia pritars mums. Pirmiausia yra tai, kad mūsų rekomendacijų realizavimo mechanizmas turi būti bent jau tuo pereinamuoju laikotarpiu, kai valstybėje yra labai mažai tvarkos, jis turi būti visiškai kitoks negu yra Vakarų šalyse. Matyt, vis dėlto mes turėtume pagalvoti apie didesnės galios mums suteikimą. Žinoma, ne aukščiau už Dievą, bet kažkokių bent realių galimybių. Antra vertus, labai tokia man asmeniškai nemaloni yra ta mano sprendimo aptarinėjimo problema. Sakau, absoliučiai įvairių pareigūnų, subjektų, asmenų ir t.t., ir t.t., tuo labiau kad aš ne visada jaučiuosi vienintelė teisi esanti šitoje situacijoje dėl to, kad mūsų darbas yra labai sunkus. Galima drąsiai sakyti, kad jis prilygsta teisėjo darbui, nors mums prieiti prie to sprendimo yra sunkiau negu teisėjui, nes teisėjas gauna paruoštą medžiagą, jam suneša. Kadangi procesas yra ginčytinas, visi stengiasi kuo daugiau sunešti įrodymų. Tuo tarpu mes turime tuos įrodymus susikrapštyti patys prieštaraujant, vilkinant, neduodant. Priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą, tu nesi visada šventai įsitikinęs, kad tu esi teisus, nes tu nesi Dievas. Šiandien problema yra ta, ir aš tai noriu pasakyti, kad galbūt reikia pamąstyti apie tai, kad kažkas galėtų būti mūsų priimtų sprendimų arbitras, nes šiaip jau pačiame įstatyme, ir tai yra labai blogai, nėra numatyta jokios apskundimo tvarkos kokioms nors antrosioms institucijoms, išskyrus tai, kad tas kontrolierius, kuris priėmė sprendimą, jis pats tegali jį ir peržiūrėti. Matyt, reikės kada nors, tada, kai mes rengsime (apie ką kalbėjo ponas A.Taminskas) kapitalias įstatymo pataisas, matyt, reikės pagalvoti ir apie tai.
Ačiū už dėmesį. Jeigu bus klausimų, aš vėliau atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerbiamieji kolegos, užsirašė paklausti 6 Seimo nariai. Gal susitarkime dėl tokios procedūros, kad klausiantysis iš karto pasako Seimo kontrolierių, kurio atsakymo pageidauja. Čia yra visi kontrolieriai, atitinkamas kontrolierius prieis ir atsakys. Tai viena. Antra. Aš kreipiuosi į visus Seimo narius, esančius ir čia, Seimo posėdžių salėje, ir esančius rūmuose, jog lygiai 18 val. susirinktų čia, Seimo posėdžių salėje. Pabandysime pradėti ratifikavimo procedūrą. Dabar Seimo narys J.Listavičius. Minutėlę, pone Listavičiau! Atsiprašau. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gal galėtų atsakyti ponas A.Taminskas. Kadangi buvo daug pasakyta ir buvo iškeltos kai kurios problemos, tai aš vis dėlto norėčiau paklausti gal ne tiek teisiniu aspektu (žinoma, tai vienas iš didžiausių stabdžių, bet vis dėlto), su kokiais sunkumais susidūrėte savo darbe ir kas galėtų padėti našiau ir efektyviau dirbti? Ne vien tik jūs akcentavote tą teisinį aspektą arba įstatymų neatitikimą, kokie kiti veiksniai? Ačiū.
A.TAMINSKAS. Pirmiausia tai, ką aš akcentavau, dėl tų įstatymų bazės tinkamo buvimo ir ką po to minėjo mano kolegos kiti Seimo kontrolieriai, baigdama savo kalbą ir ponia N.Šidagienė akcentavo tą būsimą mūsų pakeitimą ir šiandien jau pateiktus projektus, kas tikrai daugelyje vietų mums labai trukdo atlikti savo funkcijas. Kaip pavyzdį, kad tai yra tikrai svarbiausias dalykas... yra pateiktas mūsų pasiūlymas priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamą straipsnį, numatantį baudas pareigūnams, kai jie laiku nepateikia mūsų pageidaujamų dokumentų, kuriuos mes turime teisę gauti tirdami skundą pagal mūsų įstatymą. Žiūrint į šitą įstatymų bazės pusę ir atitinkamą įstatyminį sureguliavimą... Kita vertus, kaip aš minėjau, šiandien labai daug problemų... asmeniškai mano, kaip įstaigos vadovo, tiesą pasakius, atima didesnę laiko dalį ne skundų tyrimas, nors aš turiu vieną penktadalį skundų (lygiai taip pat kaip kiti Seimo kontrolieriai, taip jau pagal įstatymą yra nustatyta), o būtent kiti klausimai. Dažniausiai, kad ir kaip būtų gaila, būtent tie ūkiniai klausimai: patalpos, atlyginimai. Visa tai suvedama į mūsų padėjėjus, kvalifikuotus darbuotojus. Mūsų valdybos posėdžiai, kuriuose, matyt, daugiau turėtų būti svarstomi būtent mūsų, kaip Seimo kontrolierių, veiklos klausimai, skundų tyrimo klausimai, ką mes planavome ir dabar neatsisakome to... bendrai aptarinėti kai kurias problemas, kurios tikrai yra opios, ir mūsų Lietuvos teisininkų tikrai žinomų, išmanančių irgi yra įvairiai vertinamos tam tikros įstatymo nuostatos, suprantamos ir t.t., ir mes su tuo susiduriame, be abejo, bet mes tiems klausimams šiandien galime skirti labai mažai laiko. Mes sprendžiame ūkines, ūkines ir dar kartą ūkines problemas, kurias, aš manau, galėtų mums padėti išspręsti tik Seimas, nes mes esame Seimo paskirti, mūsų institucija yra įsteigta Seimo, konstitucinė institucija. Grįžtant prie patalpų klausimo, kai man kartais būna pasakoma (teko girdėti ir iš Seimo narių), kodėl nesirūpini savo patalpomis, dalykas yra tas, kad aš ieškau ne savo privačiai firmai patalpų. Tai yra konstitucinė institucija ir Seimas turėtų tuo pasirūpinti. Kreiptasi visur. Problemų iki šios dienos tikrai labai daug. Tai buvo spręsta ir prieš tai, dar prieš ataskaitą, prieš kovo 15 d., svarstant klausimus Žmogaus teisių ir (...) laisvių komitete, kuris ir šiandien turėtų įvertinti mūsų darbą. Gal jie irgi paminės. Aš negaliu visų išvardyti. Esminės yra tokios.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau replikuoti, kad Seimas pats savo ūkinių problemų niekaip negali išspręsti. Seimo narys A.Endriukaitis. Jeigu ponui A.Taminskui. Jeigu ne, tai... Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Ponui A.Taminskui. Vienas pilietis yra man pasakęs, kad jūsų institucija yra teisinių žinių skleidimo draugija. Gal tai pasakyta ir per griežtai, tačiau mano klausimas būtų toks: kokių įstatymų - Administracinių teisės pažeidimų kodekso ar kitų, ar jūsų pačių nuostatų pakeitimų reikėtų, kad jūs įgytumėte tikrąją galią, ir ne žodinę, ne moralinę, o tiesiog griežtą baudžiamąją ar administracinę, ar kitokią atsakomybę, kad jūs galėtumėte savo veikla tai aiškiai parodyti?
A.TAMINSKAS. Pirma. Kaip aš minėjau, yra pateikti kai kurių įstatymų projektai. Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo kontrolierių įstaigos statuto pakeitimo, yra dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektai. Jie pateikti net ne šiais metais, netgi praėjusiais metais, kai kurie netgi rudenį, labai seniai pateikti. Jungiant su kitais pasiūlymais, pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso priėmimas labai užtruko. Tai labai mums trukdo. Bet tai, kaip aš drįsčiau pavadinti, tokie kosmetiniai pakeitimai, kurie mums šiandien būtini. Mes rengiame pakeitimus, galbūt netgi siūlysime ir jungsime ir mūsų įstatymą, ir mūsų statutą, kadangi kai kurie pareigūnai netgi nesusigaudo ir nežino, tie pareigūnai, dėl kurių tiriame piliečių skundus, nesusigaudo ir nežino, kad be mūsų įstatymo yra dar ir statutas. Jie kartais tik iš mūsų tai išgirsta. Ne visi žino įstatymo nuostatas, todėl bus tikslinga jungti. Dėl pataisų, kokios reikalingos, tai norėčiau paprašyti, kad tos, kurios pateiktos, kažkaip, kai yra sprendžiama Seniūnų sueigoje, kai yra tvirtinamos Seime darbotvarkės ir t.t., kad jos kažkaip, kad tie Seimo nariai, kurie gali daryti įtaką būtent šitam procesui, kad skubiau būtų priimamos šitos pataisos, šitie pakeitimai. O pasiūlymus, kaip reikėtų keisti, mes, kaip minėjau, pateiksime. Ir esminius mūsų įstatymo pakeitimus, taip pat ir kitų įstatymų pakeitimus. Dabar yra parengti projektai su Žmogaus ir piliečio teisių komitetu, mes prašysim, kad jie pateiktų tuos pakeitimus. Yra pateikti pakeitimai Darbo įstatymų kodekso ir kiti, kurių nenorėčiau iki galo vardyti. Jei tai domina atskirus komitetus ar frakcijas, ar Seimo narius, mes galėsime tai pateikti vėliau.
PIRMININKAS. A.Kubiliaus nematau. J.Veselka. Jūs norėjote pono A.Taminsko paklausti ar kokio kito kontrolieriaus?
J.VESELKA. Norėčiau paklausti A.Jankausko.
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Taminskui. Prašom poną A.Jankauską į tribūną.
J.VESELKA. Gerbiamasis Jankauskai, jūs labai teisingai pastebėjote, kad žmogui išspręsti problemas savivaldybėse, turbūt ir ministerijose, ministerijose galbūt greičiau, bet savivaldybėse praktiškai esi nežinau, koks. Toks daikčiukas, kurį stumdo kas nori ir kiek nori. Ir nesprendžia tiek, kiek patinka nespręsti. Pavyzdžiui, iš savo praktikos. Aš, kaip Seimo narys, nuvažiuoju. Eina žmonės po kelis mėnesius, net po metus - negali elementarių dalykų išspręsti. Aš, pavyzdžiui, kaip Seimo narys, pradedu, darau savo tą teisėtą užklausimą. Į mano tą užklausimą valdininkas maždaug, jeigu taip paprastai, lietuviškai, sako: nagi klausk, o aš tau taip atsakysiu, kad tikrai Lietuvoje yra mėnulis ir saulė. Mėnulis - naktį, saulė - dieną. Aš pasiimu šitą atsakymą, ir viskas. Kaip jūs galvotumėte, ar nereikėtų, kad jums arba ir Seimo nariui būtų suteiktos vis dėlto didesnės teisės, kai matoma, jog yra vilkinamas problemų sprendimas, kad galima būtų realiai ką nors... tą valdininką ar atleisti, ar kaip nors? Kad ne taip būtų, kad šiandien valdininkas yra virš visko ir jis savo funkcijų nevykdo, ir atsakomybės praktiškai nėra. Teoriškai yra, praktiškai nėra. Kaip jūs galvojate, galima būtų išspręsti šitą problemą greičiau?
A.JANKAUSKAS. Labai sudėtingas klausimas. Aš pasakyčiau tiek: noriu jums šiek tiek paprieštarauti, gerbiamasis Veselka, kad savivaldybėse nėra taip labai blogai, mano kuruojamose. Aš kuruoju, išskyrus Vilniaus, Kauno, Šiaulių apskritis. Aš randu sutarimą su jais. Bet dėl tų valdininkų. Sakome, kad savivaldybėse. Galbūt jūs nenorėsite sutikti, bet yra. Pasižiūrėkime taip realiai, pridėję ranką prie širdies, pasižiūrėkime iki pat... Aš nenoriu gilinti šito klausimo, tačiau aš savivaldybėse matau kitą problemą. Atėjo nauji žmonės. Jie neapmokyti. Nors mes sakykim, kad sovietinė sistema buvo labai bloga, tačiau buvo ta vadinama, gaudavo savivaldos tarybų veiklos abėcėlę. Dabar tai turėtų atlikti Savivaldybių asociacija. Ankstesnės savivaldybių asociacijos daugiau važinėjo po užsienį, sėmėsi patyrimo, kurio Lietuvoje niekas niekam neperdavė. Jie yra neparuošti, neapmokyti.
Antra problema. Savivaldybėse, kaip ir daugelyje kitų įstaigų, trūksta teisininkų. Aš dažnai nesulaukiu atsakymo, skambinu merui, kodėl taip ilgai vilkini, kadangi aš tampu vilkintojas. Tu mane suprask, aš neturiu teisininkų, neturiu su kuo pasitarti. Tai yra viena iš tų didelių problemų. Dažnai aš, būdamas savivaldybėse, tiesiog kviečiu žmones ir save (niekada nelaikau, kad aš kontrolierius), bet, sakau, ieškokime bendrai su savivaldybėm. Aš visada įvardiju savivaldybes. Mes su jumis, aš, kontrolierius, - mes esame piliečių teisių gynėjai. Taip, kaip jūs savivaldybėse. Bandykime padėti. Bandykime padėti. Tačiau yra, žinoma, biurokratizmo, yra vilkinimo, yra nežinojimo, nesugebėjimo, svarbiausia - nėra atsakomybės. Atsakomybės žmogiškos: dorai dirbti, dorai padaryti, dorai atsakyti. Kol šito neišsiugdysime, kažin kaip čia kas toliau bus. Tiek galiu atsakyti. Klausimas labai platus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narė gerbiamoji E.Kunevičienė.
Gerbiamoji Kunevičiene, jūs pageidaujate ko nors klausti?
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėjau paklausti pono S.Stažio. Daugelio politinių kalinių ir tremtinių vardu buvo nemažai pareiškimų, kad pažeistas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas, kai tiems žmonėms buvo sumažintos nukentėjusiųjų pensijos dėl to, kad buvo perskaičiuotos socialinės pensijos. Ar jūs dar nesiėmėte (aš žinau, kad jūs labai daug darbo turite ir galbūt dar nesiėmėte) nagrinėti to klausimo?
S.STAŽYS. Gerbiamoji Seimo nare, aš norėčiau paaiškinti, kad šiuo metu yra tiriami apie 450 pareiškimų. Jūs galite įsivaizduoti. O aš turiu tik keletą padėjėjų. Jūsų klausimas yra gana sudėtingas ta prasme, kad, žinot... aš nenorėčiau Seimui aiškinti, yra įvairiausių nuomonių reiškiama. Jas reikės, matyt, man apibendrinti ir teikti pasiūlymus Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto vardu poną E.Raišuotį.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Pirmą kartą Seimui yra pristatoma Seimo kontrolierių ataskaita. Pirmą kartą todėl, kad tai yra jauna konstitucinė institucija ir, aišku savaime, šiandien mes mokomės, mokosi ir jie pateikti tą informaciją, ataskaitą, mokomės ir mes vertinti arba analizuoti pateiktą informaciją. Turbūt nelengva užduotis ta prasme, kad pats įstatymas ir pati Konstitucija nusako, kad ši institucija, būtent Seimo kontrolierių, yra savarankiška institucija, kuriai daryti įtaką neturi galimybės nei valdžios, nei savivaldybių, nei Seimo atskiri pareigūnai arba Seimo nariai.
Malonu pažymėti tai, kad ši institucija pamažu, sunkiai, per akmenis, per gruodą suranda savo vietą ne vien tik tarp pareigūnų, bet suranda savo vietą ir visuomenėj. Tai rodo ir tas gausus gautų pareiškimų skaičius, tai rodo ir šios dienos ataskaita. Tačiau turbūt galima pasakyti, kad to įvaizdžio, to rezultato, kurį mes įsivaizdavome, kad, įsteigę šią instituciją, mes, Seimo nariai, kiti pareigūnai, pamažu vis mažiau gausime skundų, pareiškimų, kreipimųsi. Deja, šito dar mes negalime pasakyti. Norint pasiekti reikalingą autoritetą, dar turbūt reikės gana ilgo, kruopštaus darbo, reikės suformuoti tradicijas, reikės dar kitų veiksmų. Viena iš priežasčių, kuri, matyt, trukdo dirbti Seimo kontrolierių institucijai, yra tai... Jeigu galima, aš norėčiau, kad opozicijos arba, kitaip sakant, šiuo metu mano kairioji pusė patylėtų. Ponia Kunevičiene, kreipiuosi į jus, jeigu galima, ramiau! (Balsai salėje) Aš labai rėkiu? Pasistengsiu šnekėti ramiau. Viena iš priežasčių, kuri trukdo rezultatyviai dirbti šiai institucijai, mano manymu, ir kiek aš supratau iš klausimų ir kitų Seimo narių, yra ta, kad Seimo kontrolierių priimti sprendimai nėra labai veiksmingi ta prasme, kad jie atlieka kažkokį teisinį tyrimą, duoda teisinį įvertinimą. Dažniausia viskas tuo ir baigiasi. Jeigu jūs pažiūrėsite į lenteles, kiek buvo pašalinta iš darbo, pamatysite, kad nelabai daug. Ir apskritai turbūt nėra grįžtamosios kontrolės iš pačių Seimo kontrolierių, iš jų darbo pusės. Viena iš priežasčių tam autoritetui, tai pozicijai suformuoti yra šios institucijos darbo viešumo stoka, nors ji nieko neslepia, t.y. leidžia biuletenį, teikia informaciją visuomenės informavimo priemonėms. Tačiau visuomenės informacijos priemonės nelabai domisi jų veikla ir nelabai visuomenę apie tai informuoja. Turbūt bėda yra dar ir juridinės bazės netobulumas, susijęs su pačios institucijos veikla, t.y. paties Seimo kontrolierių įstatymo netobulumas, statuto netobulumas. Vidaus darbo taisyklių, t.y. reglamento, nebuvimas yra viena iš priežasčių, kuri trukdo šiai institucijai rezultatyviai dirbti.
Šnekėdamas apie Seimo kontrolierių įstatymo netobulumą, aš turiu omeny tai, kad nerealūs numatyti terminai, per kuriuos reikalaujama išanalizuoti ir pateikti išvadas dėl skundų ir pareiškimų, Seimo kontrolierių menki įgaliojimai ir daugelis kitų priežasčių. Turbūt dar viena iš priežasčių yra ta, kad darbo krūvio paskirstymas tarp atskirų Seimo kontrolierių, mano ir mūsų komiteto požiūriu, yra nevisiškai tobulas ta prasme, kad šiuo metu iš savivaldybių institucijų pavaldumo pereina į apskričių pavaldumą kai kurios institucijos ir ta prasme menkėja savivaldybėse institucijos, kurias turi kontroliuoti du savivaldybių kontrolieriai, taip pat didėja darbo krūvis valstybinių institucijų kontrolieriui. Aišku, pati ryškiausia bėda ta, apie ką labai plačiai kalbėjo ir pats įstaigos vadovas ponas A.Taminskas, yra materialinės bazės nebuvimas. Seimas turi prisiimti kaltę, kad jis neįgyvendina savo priimtų sprendimų, t.y. sudaryta Seimo komisija iki šiol nepateikė išvadų, kaip spręsti šią problemą. Taip pat labai opi problema Seimo kontrolieriams - socialinių garantijų nebuvimas. Ateityje, svarstant būsimus įstatymų projektus, manau, šią problemą mes privalome išspręsti.
Baigdamas linkiu Seimo kontrolieriams nenuleisti nosies, priimti... matot, nuleidus nosį, gali nukristi ir rankos, todėl taip pat turiu omeny, kad nereikia nuleisti rankų, vadinasi, aktyviai dirbti ir didinti savo įstaigos autoritetą. Sėkmės jums!
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu leisite, pasakysiu ir aš labai trumpai savo nuomonę. Mano nuomone, svarbiausia, kad kiekvienas užsiimtų savo darbu, kad įstatymų leidėjai, t.y. Seimo nariai, užsiimtų įstatymų leidybos veikla, o neužsiimtų kontrolierių darbu, o Seimo kontrolieriai užsiimtų tuo, kas jiems privaloma pagal įstatymą. Kad Vyriausybė užsiimtų tuo, kas priklauso jai, t.y. Vyriausybei, vykdomajai valdžiai, kad teismas užsiimtų... kad kiekvienas dirbtų savo darbą. Ir tada, man atrodo, jeigu mes visi kartu užsiimsime tuo, kuo mums privaloma užsiimti, t.y. įstatymų leidyba ir priežiūrine kontroline funkcija kaip įstatymų leidėjai, tada ir Seimo kontrolieriams bus kur kas lengviau, nesikiškime į jų darbą.
Mielieji kolegos, aš turiu atsiprašyti. Aš paskelbiau, jog 18 val. mes pradėsime ratifikavimo procedūrą, bet, deja, dėl kai kurių techninių kliūčių mes šito padaryti negalėsime.
Aš dėkoju Seimo kontrolieriams ir skelbiu 5 min. pertrauką.
Pertrauka
8 sesija 20 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Kolegos, prašome užimti savo vietas. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
Svarstome klausimą 2-6a, 2-6b ir 2-6c - Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektą Nr.1446(3), taip pat Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 117, 224 straipsnių pakeitimo ir papildymo 117 straipsniu įstatymo projektą Nr.1447(2), taip pat Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.1448(2). Svarstymas. Pranešėjas - ministerijos sekretorius ponas A.Šakalys. Ar ponas A.Šakalys pageidaus dabar, ar po diskusijų? Tada kviečiu į tribūną kalbėti Seimo narį poną S.Malkevičių. Ruošiasi Seimo narys ponas J.Veselka.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas jau gana seniai yra svarstomas, yra buvę du Ekonomikos komiteto svarstymai, buvo sudaryta darbo grupė (Salėje šurmulys), kuri padėjo šitą įstatymą gerokai pakeisti. Jeigu lygintume su pirmuoju įstatymo projektu, kuris buvo pateiktas, šitas yra daug trumpesnis, konkretesnis ir tiksliau apibrėžia uosto veiklos ir ūkinių subjektų, esančių uoste, santykius. Todėl Ekonomikos komitetas apsvarstęs balsų dauguma nusprendė pasiūlyti pateikti svarstyti šitą įstatymo projektą Seime ir siūlo jam pritarti. Nors įstatymo projektas, apskritai paėmus, kur kas geresnis, bet, aišku, iki tobulumo dar trūksta. Būtų galima pateikti vieną kitą svaresnę ir kitas galbūt menkiau svaresnes pastabas.
Galbūt viena iš tokių, mano nuomone, svaresnių pastabų yra uosto apibrėžimas, jo sąvoka, taip pat jo funkcinė paskirtis. Taip, kaip suformuluota įstatyme, galbūt nėra visiškai tikslu, kadangi uostas - tai teritorija, ekvatorija, kuri skirta laivams įplaukti, išplaukti, stovėti ir aptarnauti, kroviniams perkrauti, keleiviams aptarnauti, laivams statyti ir remontuoti, galbūt nėra tiksli, nes nebūtina laivus remontuoti uoste. Nebūtinai uostui tai yra būtina sąlyga. Todėl manyčiau, kad tiek 2 straipsnio apibrėžimą, tiek 3 straipsnį - "Uosto paskirtį" - būtų galima suformuluoti kitaip. Siūlyčiau laikyti tai Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalimi, skirta laivų aptarnavimui bei kitai su laivyba susijusiai komercinei-ūkinei veiklai.
PIRMININKAS. Pone Malkevičiau, aš jūsų labai atsiprašau, aš truputėlį pertrauksiu. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į visus, gerbkite vienas kitą ir patys save! Jei kas nori pakalbėti, aš dabar kreipiuosi į poną R.Markauską, štai tenai, ant laiptų, galima išeiti ir pakalbėti su ponu V.Bogušiu. Labai ramiai ir labai garsiai. Tęskite. Prašau.
S.MALKEVIČIUS. Kitas galbūt taip pat labiau priskirtinas prie principinių klausimų būtų 40 straipsnio nuostata, kurioje kalbama apie nuostolių atlyginimą tuo atveju, jeigu laivo avarija įvyksta dėl locmano kaltės. Šių nuostolių atlyginimas ribojamas avarinio fondo dydžiu. Manyčiau, kad tai nėra visiškai teisinga, kadangi kaip turi būti atlyginti nuostoliai, turi nuspręsti teismas, ir čia tuo fondu galbūt nereikėtų riboti. Tuo labiau kad, man atrodo, čia ne šio įstatymo kompetencija. Na, bet dėl šitų dalykų dar būtų galima pasikalbėti su autoriais, pabandyti suderinti ir rasti bendrą suderintą formuluotę.
Na, yra ir kitų tokių mažiau svarbių ir principinių dalykų. Nevisiškai tikslūs pasakymai arba abstraktūs apibrėžimai, arba apibrėžimai, kurie neapibendrina to, ką norima pasakyti. Sakykim, kad ir 5 straipsnio 1 pastraipa kalba apie tai, kas sudaro uosto turtą. Yra pasakyta, kad ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė. Visiškai neaišku, kas yra kiti infrastruktūros objektai. Manyčiau, kad būtų galima konkrečiai pasakyti, kad pagrindiniai keliai, magistraliniai, inžineriniai tinklai ir yra tie kiti infrastruktūros objektai, o ne kas nors kita.
Nelabai aiški nuostata, kalbanti apie privačios nuosavybės objektų paėmimą valstybės žinion arba visuomenės poreikiams, panašiai yra minima Konstitucijoje. Turėtų būti gana aiškiai pasakyta, kaip yra atlyginama privačiam subjektui, jeigu iš jo yra paimamas tas turtas.
Na, yra ir tokių, žinote, gana nelietuviškų, bet rusiškų posakių, kurie aiškiai yra pažodiniai vertimai iš kitų dokumentų, kuriais buvo reglamentuojama uosto veikla dar anais laikais. Mano manymu, šitą visą dalyką galima lengvai sutvarkyti. Yra ir tokių žodžių, kurie galbūt tikrai nereikalingi. "Buksyravimas" yra labai lengvai keičiamasi į lietuviškį "vilkimą" ir t.t.
Sakykim, toks dalykas, kad uosto ekvatorijoje paskendusio turto savininkas, norintis iškelti šitą turtą, turi pranešti per tris mėnesius uosto direkcijai. Nemanyčiau, kad būtina per tris mėnesius. Galėtų pranešti kur kas anksčiau. Galbūt ne vėliau kaip trys mėnesiai. Yra ir kitų smulkių dalykų. Aš manau, ne tik aš, bet ir tie, kurie turės ir daugiau tokių pastabų, galėtų jau darbo tvarka su autoriais susitikti ir visa tai suderinti. O jeigu dėl ko nors nebus rasta bendros kalbos, tai nemanau, kad tai yra iš principo esminiai dalykai. Juos būtų galima išspręsti posėdžių salėje pateikiant alternatyvas ir už jas balsuojant. Iš principo manau, kad tai įstatymas, kuris po šiandienos svarstymo gali būti pasiūlytas priimti. Todėl prašau gerbiamųjų kolegų pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kviečiu į tribūną poną J.Veselką. Kadangi matau į posėdžio salę atvykusį K.Gašką, prašau visus registruotis.
J.VESELKA. Iš tikrųjų, kaip pasakė gerbiamasis S.Malkevičius, būtų galima pritarti, kad ir būtų alternatyvos ir už jas balsuotume. Gerbiamasis Malkevičiau, aš turiu labai karčią patirtį, kad visos alternatyvos, kaip įprasta, atmetamos. Kadangi nuo šitų vyrų labai daug priklauso, tai aš norėčiau, kad, jeigu jie normaliai pataisytų, nes jeigu jie normaliai pataisys, tai ir bus pataisyta, jeigu jie nepataisys, tai ir priims tokį, koks yra, nes Seimas kuo toliau, tuo labiau balsuoja nežiūrėdamas. Paklauskite dėl ko, tai net nežino. Aš norėčiau, kad bent jūs pasiklausytumėte. Kadangi aš buvau darbo grupėje, bandžiau įrodyti, bet bandysiu dar kartą kai ką įrodyti.
Štai 2 ir 3 straipsniai, kuriuose apibrėžiama, kas yra uostas. Iš apibrėžimo matyti, kad uostas disponuos nemažu realiu turtu. Praktiškai disponuos visa infrastruktūra ir net laivų statykla. Tai pagal pirmąjį apibrėžimą. Jūs nė viename straipsnyje nerasite apibrėžimo, kas yra uosto steigėjas. Gerbiamieji kolegos, yra visuose mūsų įstatymuose, kadangi pirmiausia kažkas turi įteisinti turtą. Visur yra, o jūsų šiame įstatyme yra įteisinamas tik valdymo organas, t.y. sakoma, kad steigia valdymo organas. Valdymo organas turi turėti ką valdyti. Vadinasi, pirmiausia turi kas nors būti įsteigta. Kad ir kaip nenorit, bet šiame įstatyme turi būti aiškiai parašyta "Uosto steigėjas". Tegul tai būna arba Susisiekimo ministerija, arba Vyriausybė, arba Seimas (mano galva, turėtų būti Vyriausybė, nes Seimas neturi kištis į valdymą), todėl šitą dalyką reikia padaryti. Būtent konkretų steigėją, kuris būtų atsakingas už visą turtą kaip steigėjas, kaip yra visuose įstatymuose. O valdymo organas valdo turtą.
Toliau. Kai jūs 7 straipsnyje sakote: "Viešosios nuosavybės objektai gali būti privatizuojami suderinus su Susisiekimo ministerija", jūs jau netiesiogiai, bet logiškai sakot, kad vis dėlto steigėjas turės būti Susisiekimo ministerija, nes pagal mūsų įstatymus privatizuoti objektus gali atiduoti steigėjas, o agentūra tik vykdo privatizavimą. Todėl dar kartą noriu pabrėžti dėl steigėjo.
Toliau. Gerbiamieji kolegos, jūs vėl 11 straipsnyje rašote: "Uosto direkcija yra nepelno organizacija." Ne direkcija negali būti valdymo organas, kaip toks, jis vykdo funkcijas. Jeigu šita įmonė arba uostas priskiriamas nepelno organizacijų statusui, tada valdymo organas tik vykdo valdymą, todėl pats valdymo organas negali būti nepelno organizacija. Turi būti objektas nepelno, o valdymo organas tik vykdo nepelno organizacijos funkcijas, kurios yra apibrėžtos. Tą irgi reikia pataisyti.
Dar vienas, ką aš jums jau minėjau. "Uosto direkcija turės teisę išnuomoti įvairius objektus." Sakysim, kranus ar ką kita. Tie objektai, kaip įprasta, jeigu jie būtų už uosto teritorijos... jie duoda pelno, turi mokėti pridedamosios vertės mokestį. Uostas šito nemoka. Tokiu atveju, išnuomojus visos pajamos ateina į direkcijos fondą. Todėl reikėtų aiškiai parašyti, kad nuomos mokestis, nepriklausomai nuo to, kas į jį įeina, ar pelnas, bet reikėtų konkretizuoti nuomą, kad į nuomą gali įeiti tas ir tas, kad nebūtų apskritai savarankiška - kaip nori direkcija, taip padaro, kad į nuomą įeina visi šitie dalykai, sakysim, pelnas, pridėtinė vertė, ir tai įeina į uosto pajamas.
Toliau. Vis dėlto atkreipkite dėmesį, kad uostas nemokės nei žemės mokesčio, nei pridėtinės vertės mokesčio, nei pelno mokesčio - nieko. Ir iš esmės visos pajamos atitenka uosto direkcijai, ir jokio papildomo reglamentavimo, ir atsakomybės už šių pajamų panaudojimą šis įstatymas nereglamentuoja. Vis dėlto uostas iš dalies tampa lyg ir biudžetine įstaiga, nes jūs disponuosit ir biudžeto lėšomis. Ten pajamose užrašyta, pažiūrėkit: "biudžeto asignavimai". Todėl, mano galva, reikėtų kažkokią ir tų išlaidų panaudojimo sistemą ir atsakomybę numatyti, ko šiame įstatyme nėra.
Toliau, gerbiamieji kolegos, 4 straipsnis. Jūs skelbiat: "Uosto ribas nustato Susisiekimo ministerija." Uostas yra savivaldybės ribose. Savivaldybei mes nustatėme ribas ir nei Vyriausybė, nei ministerija šių ribų pakeisti negali. Todėl jokiu būdu negali uostui nustatyti ribas Susisiekimo ministerija. Čia, man atrodo, Seimas turi nustatyti, kadangi tai įeina į savivaldybės ribas, nes priešingu atveju konfliktas tarp savivaldybės ir Vyriausybės gali būti, sakys: "tai mūsų ribos ir Vyriausybė neturi teisės pažeisti arba kitaip interpretuoti Seimo įstatymą".
Taigi, gerbiamieji kolegos, išsprendus šiuos dalykus, aš manyčiau, kad čia vien tik patikėti Susisiekimo ministerija negalima. Reikėtų turbūt, mano galva, visgi dar grįžti į komitetus ar į komitetą, kaip jūs galutinai suformuluosit šiuos mano ir kitų pasiūlymus. Priešingu atveju mes gausim lyg laisvą zoną, lyg dar vieną nelaisvą zoną be jokios atsakomybės su didelėmis teisėmis. Aš manyčiau, kad dar reikėtų grįžti į komitetus po paskutinės redakcijos, išgirdus Seimo narių pastabas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kviečiu į tribūną poną K.Kubertavičių. Ruošiasi ponas K.Antanavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Svarstome Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuris iš tiesų reguliuoja santykius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, susijusius su uosto veikla bei jo valdymu.
Buvo pasakyta daug pastabų. Gal nesikartosiu, tik pabrėšiu, kad uosto ribas nustato ne Susisiekimo ministerija. Jinai tiktai siūlo Vyriausybei, bet vėlgi Vyriausybė taip pat, matyt, neturėtų turėti tokių įgaliojimų keisti uosto ribų, kadangi kai kuriais atvejais tos uosto ribos gali išeiti ir už savivaldybės ribų. Tada prasideda klausimai, derinimai tarp savivaldybių, galiausiai savivaldybių ribas esame nustatę įstatymu Seime. Tuomet reikia keisti įstatymą.
Taip pat noriu pabrėžti, kad 5 straipsnio 2 punkte, kur išvardytas nekilnojamasis turtas ir kita valstybei priklausanti nuosavybė, turėtų būti aiškiai įvardyta, ką minėjo ir kolega S.Malkevičius, kokie tie infrastruktūros objektai turėtų būti, arba reikėtų tai iš čia išbraukti. 2 punkte reikėtų įvardyti konkrečiai, kur rašome: "Uostui priskirtą žemę, akvatoriją, uosto infrastruktūros objektus bei kitą turtą uosto direkcija valdo." Matyt, čia irgi reikėtų konkrečiai pasakyti, koks tai turtas.
9 straipsnyje, kur kalbama apie privačios nuosavybės objektų, esančių uoste, paėmimą visuomenės poreikiams, manau, kad pirmojoje 2 papunkčio dalyje, kur yra parašyta, kad privataus objekto savininkas nesilaiko uosto teritorijos nuomos sutarties sąlygų ir tuomet tie objektai gali būti atlygintinai paimti visuomenės poreikiams, turėtų būti įrašyta, kad tokiu atveju, jeigu sutarties sąlygų nesilaiko, yra nutraukiama sutartis, o ne taip, kad visuomenės poreikiams yra paimami tie privačios nuosavybės objektai. Ir iš to, aišku, kyla visi kiti veiksmai, kai sutartis yra nutraukiama.
11 straipsnyje reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad uosto direkcija iš tiesų yra nepelno organizacija, turinti juridinio asmens teises. Steigėja yra Susisiekimo ministerija, bet iš tiesų uosto direkcijos funkcijos yra ir tokios kaip uosto teritorijos nuoma, uosto rinkliavų rinkimas.
PIRMININKAS. Pone Kubertavičiau, truputėlį atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad ponas K.Uoka yra iš tikrųjų teisus. Aš labai prašyčiau rimties posėdžių salėje. Kas nori pasikalbėti, prašau išeiti iš posėdžių salės, kaip padarė ponas V.Bogušis, kuris dabar prisipažįsta. Prašom tęsti.
K.KUBERTAVIČIUS. Taigi uosto lėšas sudaro rinkliavos ir uosto teritorijos nuomos mokestis, ir biudžeto skirtos lėšos, ir t.t., ir t.t. Ir kartais kyla mintis, ar iš tiesų uosto darbas gali būti nuostolingas. Galbūt pasaulinėje praktikoje ir yra, kad uostai dotuojami iš valstybės biudžeto. Matyt, vis dėlto ypatingais atvejais galbūt tos dotacijos turėtų būti skiriamos, bet kai yra įrašyta šiame įstatymo projekte, kad visos uosto pajamos yra neapmokestinamos, tai apskritai tos pajamos iš tiesų turėtų būti nemažos.
Toliau. 24 straipsnyje "Nuomos sutarties sudarymo tvarka" reikėtų pirmajame sakinyje įrašyti, kad "uosto direkcija uosto teritoriją gali išnuomoti tik viešo konkurso tvarka", o ne tokio, kokio ji nori - uždaro ar dar kokio nors.
Manau, kad reikėtų truputį paredaguoti 41 straipsnio formuluotę, jog "nuostolius, atsiradusius dėl nepagrįsto laivo sulaikymo, privalo atlyginti asmuo, kurio reikalavimu laivas buvo nepagrįstai sulaikytas". Arba turėtų būti kažkaip aiškiau įvardyta, kaip tas asmuo turėtų pateikti savo prašymą, kad laivas būtų sulaikytas, kad tai nebūtų anonimas, arba tai turi būti numatyta taisyklėse ar dar kažkur, kad tas asmuo nebūtų po to ieškomas, o čia gali būti didžiuliai nuostoliai dėl laivo sulaikymo.
Iš esmės šiam įstatymo projektui, kaip jau buvo minėta, Ekonomikos komitetas pritarė. Ir jeigu ministerijos sekretorius patvirtins, kad po svarstymo bus atsižvelgta į tas minėtas pastabas arba bus ieškoma konsenso ir priėmimui bus parengtas kaip reikiant suredaguotas įstatymas, aš taip pat siūlyčiau pritarti po svarstymo.
Pasinaudodamas tribūna noriu pasakyti keletą žodžių dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir dėl Žemės nuomos įstatymo papildymo. Jeigu posėdžio pirmininkas leis, kadangi tie klausimai eina kartu, tai noriu pasakyti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą reikėtų pataisyti pagal Juridinio skyriaus pastabas ir reikėtų aiškiai pasakyti, kas iš tiesų taiko tas baudas. Buvo sakyta, kad tai atlieka uosto kapitonas, bet ar jis asmeniškai pats, ar jo tarnybos tai daro, ar kažkur toliau kituose straipsniuose tai yra įvardyta?
Žemės nuomos įstatymo papildymo projekte reikėtų aiškiai įvardyti, kad žemės nuomos ypatumus nustato būtent šis Valstybinis jūrų uosto įstatymas, o ne atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas, kaip dabar yra suformuluota pateiktame projekte.
Tai tiek gal būtų pastabų. Siūlyčiau po svarstymo visiems jiems pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną poną K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, manau, kad jau kalbėjo gana daug Ekonomikos komiteto narių. Aš labai trumpai. Galiu pasakyti, kad mes ir komitete, ir čia pritariam tam įstatymo projektui, tačiau norėčiau pažymėti, kad tas įstatymo projektas, paskutinis jo variantas, trečiasis, yra parengtas jau atsižvelgiant į Energetikos ministerijos (štai turiu pono ministro S.Kuto pastabas), į Klaipėdos naftos terminalo pastabas, ir dar čia buvo ir pono K.Leščinsko pastabos įvertintos.
Norėčiau tik pasakyti, jog tie terminai (čia buvo pastabų, jos liko neįvertintos) turėtų būti šiek tiek ryškiau ir lietuviškiau suminėti. Manau, nėra problemų ištaisyti.
Toliau norėčiau dėl 9 straipsnio, dėl privačios nuosavybės. Aš ir komitete išdėsčiau, kad man visiškai nepriimtina nuostata, kad "privačios nuosavybės objektai, esantys uosto teritorijoje, gali būti atlygintinai paimti visuomenės reikalams". Čia yra kaip ir atlygintinai, tai kas nustatys tą atlyginimą? Aš manau, kad čia turi būti tiktai perkami dalykai. Jeigu jau buvo leista privati nuosavybė, tai rinkos kainomis išperka, ir kitokio būdo čia neturėtų būti.
Privataus objekto savininkas nesilaiko uosto teritorijos nuomos sutarties ir tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai. Ir parašyta: "Už paimtus privačius objektus jų savininkams atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka." Na, jeigu einam į rinką, tokių dalykų neturi būti.
Ir dar pačioje pabaigoje norėčiau pažymėti besikreipdamas į autorius, kad štai yra nuostolių, atsiradusių (41 straipsnis) dėl nepagrįstai uoste sulaikyto laivo atlyginimo. Privalo atlyginti asmuo, kurio reikalavimu sulaikyta. Na, vis tiek tas asmuo uoste nedirba kaip individas. Jis dirba kaip kažkokios organizacijos... Tai jis gali neturėti jokių pakankamų lėšų. Tai turėtų atlyginti institucija, o institucija išsireikalauti iš asmens. Nes jeigu imsim kokį nors užsienio uostą ir atplaukė laivai, iš asmens jis niekada nesugebės išsireikalauti.
Ir paskutinė mano pastaba dėl 43 straipsnio - "Žalos dėl navigacinių įrengimų sužalojimo atlyginimas." Vėlgi visiškai neapibrėžtai parašyta: "Sugadinęs ar sunaikinęs uosto navigacinius įrengimus dėl to kaltas privalo atlyginti." Kas kaltas? Laivas? Kapitonas, dar koks subjektas... O dėl to "kaltas", tai čia labai neapibrėžta.
Taigi manau, kad autoriai atsižvelgs į mūsų visų pastabas ir siūlau pritarti bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Antanavičiui. Pone Taminskai, šiuo atveju kreipiuosi į jus. Gerbiamasis Seimo kontrolieriau, tam, kad reikalautumėte iš kitų pareigūnų, reikia pačiam irgi laikytis tam tikros tvarkos. Aš trečią kartą ir dabar jau kategoriškai kreipiuosi prašydamas rimties salėje. Juo labiau iš Seimo kontrolierių. Ar ministerijos sekretorius ponas A.Šakalys norės ką nors pasakyti? Prašom į tribūną.
A.ŠAKALYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes ir Ekonomikos komitete esam pažadėję, kad į kai kurias labai rimtas pastabas atsižvelgsim ir dar kai kurias teksto formuluotes taisysim. Tačiau šiandien aš norėčiau vis dėlto kai ką paaiškinti dėl kai kurių pastabų arba pretenzijų, kurios buvo išsakytos įstatymui. Aš labai trumpai.
Dėl gerbiamojo Seimo nario S.Malkevičiaus pastabų dėl uosto apibrėžimo. Mes diskutuosim, įvertinsim jūsų pastabą, kad žodžiai "transporto sistemos dalis" atsispindėtų uosto apibrėžime, nes iš tikrųjų taip yra. Dabar jūs minėjot dėl turto. Kiti infrastruktūros objektai jums nepatinka, kur apibrėžtas turtas tame straipsnyje. Tačiau kas yra uosto infrastruktūra, yra apibrėžta uosto definicijose. Taigi aš manau, kad čia galbūt yra ne taip blogai.
Dėl 9 straipsnio buvo bent trys kalbėtojai dėl turto paėmimo. Mes ieškosim švelnesnės formuluotės gal ir iš esmės, tačiau mes vadovavomės Konstitucijos 23 straipsniu. Juk nėra taip, kad Lietuva neturi savo valstybinių interesų. Tačiau mūsų 9 straipsnis atitinka 23 Konstitucijos straipsnį. Vis dėlto, atsižvelgdami į jūsų pastabas, mes ieškosime kitos formuluotės.
Dabar dėl gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos pastabų, kas yra uosto steigėjas. Matot, pačiame įstatyme yra apibrėžta, kad (...) uosto direktorius steigėjas. Tačiau mes net neįsivaizduojam, kad uosto direkcija yra kažkokia dirbtinai pakabinta institucija. Juk ji realiai įstatymo nustatyta tvarka disponuoja turtu. Todėl uosto steigėjas, mūsų supratimu, yra Susisiekimo ministerija. Galų gale mums tada visai neaišku, jeigu yra Seimo nario J.Veselkos pretenzijos, kodėl, sakysim, geležinkelio steigėjas gali būti Susisiekimo ministerija, uosto - ne. Juk nereikia fetišuoti ir uosto, kadangi uostas yra tik bendros transporto sistemos grandis. Jeigu už uosto nebūtų geležinkelio kelių, tai uostas Klaipėdoje būtų reikalingas tiktai 5% dabartinio jo pajėgumo, kadangi tik tiek krovinių lieka Klaipėdos uoste. Taigi dėl šios definicijos mes pasirengę diskutuoti su Seimo nariu J.Veselka.
Dar vienas klausimas dėl Seimo nario pono K.Kubertavičiaus pasakymo dėl pajamų. Išeitų, lyg ir uostas nieko nemoka. Į Uosto įstatymo pagrindus yra įrašyta, sakyčiau, gana moderni idėja, kad valstybė atsako už uosto infrastruktūrą, kaip ir kitų transporto šakų infrastruktūrą, ir sudaro sąlygas privačiam verslui plėtotis. Būtent uostas yra valstybės teritorija, akvatorija ir būtini infrastruktūros objektai. O krovos organizacijos yra privačios, jos duoda pelno, atsiskaito su valstybe, ir kuo geresnės bus uosto infrastruktūros sąlygos, tuo geresnės sąlygos bus sukurtos privačiam bizniui ir valstybei bus daugiau naudos.
Kaip mes pasižadėjom Ekonomikos komiteto posėdyje, su Seimo nariais, pareiškusiais nesutikimą, mes dar kartą diskutuosime. Arba mes jiems įrodysim, arba jie mums. O šiaip labai ačiū Seimo nariams J.Veselkai ir ponui S.Malkevičiui, aktyviai dirbusiems toje neformalioje mūsų darbo grupėje. Mes manom, kad įstatymą pagerinom, ir labai prašytume jūsų iš esmės pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima. Minutėlę! Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pritarti galima ir reikia. Aš tik norėčiau priminti, kad šis įstatymas buvo užregistruotas 1995 m. vasario mėnesį. Tai turbūt eina antri metai, ir net iš Vilniaus matyti, kad nuo Klaipėdos uosto ledai nuplaukė, ir kad ten atplaukia krokodilai, ir laisvųjų ekonominių zonų krokodilai galanda savo dantis, todėl šitą įstatymą reikia greičiau priimti, "įkalti" atitinkamus įtvirtinimus, kad šitie krokodilai negalėtų į tą uostą įplaukti. Aš manyčiau, kad svarstymo nereikia atidėti, šitą įstatymą reikia priimti iš karto šį mėnesį. Greitai galima suderinti tas pastabas, kurios buvo išsakytos. Primenu ponui Pirmininkui Č.Juršėnui, kad mes pono V.Zimnicko "šamarlako" gamybos įstatymą be jokios eilės per 2 dienas įtraukėme. Siūlau Seimui apsispręsti ir šitą įstatymą priimti šį mėnesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai galim priimti, pritarti po svarstymo? Negalim. J.Veselka nenori. Prašau. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad man dėkoja, bet vis dėlto pagrindinis dalykas ir po gerbiamojo A.Šakalio kalbos - jis vis tiek nori įrodyti, kad turi būti įsteigtas valdymo organas neįsteigus įmonės. Na, niekaip negaliu sutikti. Aš su jais "kariavau" daug kartų - ir dėl statuso; vėl jūs uostą prašot ir į kokią sistemą įsirašo, mūsų kas... Na, gerai, gal sakysim, jūs kaip sakot...
PIRMININKAS. Pone Veselka, jūs kviečiate ir siūlote balsuoti? Nepritariate įstatymo projektui po svarstymo?
J.VESELKA. Matot, dabar mano padėtis tokia, kad aš tikrai turiu tiktai pagrindiniams dalykams pastabų, ir reiktų pritarti. Bet žinau, kad jeigu jie nepataisys, tai čia automatiškai praeis. V.Andriukaitis įsivaizduos, kad jis galės jūroje lengvai plaukioti, pakels ranką, ir viskas bus gerai. Todėl būtina sutvarkyti juridinę pusę, dėl kurios buvo kelios pagrindinės mano pastabos. Pritarkim su protokoliniu įpareigojimu pataisyti įstatymą, kaip pasakė Seimo nariai, ypač ponas J.Veselka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, kad ponas J.Veselka sugebės įtikinti, kad būtų padaryta taip, kaip jisai pageidauja. Galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Prieš svarstant paskutinį posėdžio klausimą dar keletą žodžių nori tarti Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, dėl Lietuvos ir Baltarusijos sutarčių ratifikavimo. Kaip prisimenate, mes pirmąją sutartį - geros kaimynystės sutartį - jau ratifikavome. Liko kitos 3 sutartys. Kaip žinote, čia, salėje, ir už salės ribų, buvo aiškinamasi dėl tų techninių nesusipratimų. Buvo nuomonių skirtumų dėl kai kurių techninių dalykų. Jie jau gana aiškūs, bet ne iki galo, todėl dar reikia truputį laiko. Galimas ratifikavimas arba galima ratifikavimo data tokiu atveju būtų antradienį. Prieš valandą kalbėjau su savo kolega iš Baltarusijos, t.y. su Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos spikeriu ponu S.Šareckiu. Jis man patvirtino, kad tos sutartys yra jų rytdienos posėdžių darbotvarkėje. Jeigu jie rytoj nespės, tai turėtų tai padaryti šeštadienį. O kadangi mes jau pradėjome, paskui jie mus pasivys, po to mes pasivysime. Todėl yra siūlymas (ne tik mano vieno, bet ir įvairių frakcijų atstovų, kurie permanentiškai tarėsi šiandien po pietų), kad mes įsirašytume 3 sutarčių ratifikavimą į antradienio darbotvarkę, bet su viena sąlyga, kad tie techniniai nesusipratimai per šitas dienas (visų pirma Užsienio reikalų ministerijos) bus išaiškinti ir tinkamai paaiškinti Seimo nariams. Šitą dalyką išsiaiškinsim. (Balsai salėje) Žinot, kyla įvairių minčių, gerbiamasis Veselka. Įvairių minčių. O jeigu patikslinsiu - kyla įvairių įtarimų. (Balsas salėje) O kur P.Gylys žiūri, tai tuojau išsiaiškinsim. (Balsai salėje) Išsiaiškinsim. Žodžiu, yra įvairių minčių, bet tikiuosi, kad viskas bus sutvarkyta. Tam yra galimybių. Todėl aš prašau pritarti ne tik mano, bet ir kitų kolegų minčiai, kad mes papildomai į antradienio darbotvarkę įsirašytumėm galimą ratifikavimą. Dar kartą sakau: šitai patikslinsim, kai gausime iš ministerijos aiškų atsakymą. O jei nebus, tai tada dar atskirai tarsimės. Bet tikėkimės, kad vis dėlto bus viskas sutvarkyta iki antradienio. Jeigu Seimo nariai, mieli kolegos pritaria, tada taip ir sutariam. Ačiū. O kaltus, gerbiamasis Boguši, tikrai surasime. Iki rinkimų, nesijaudinkit. Iki rinkimų - eilinių, t.y. iki spalio 20 d. (Balsai salėje)
Vyriausybės valanda (96.04.18)
8 sesija 20 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui.
Pradedame paskutinį darbotvarkės klausimą - Vyriausybės valandą. Atsakinės ir kalbės. Klausimai susiję su Vidaus reikalų ministerija. Nagrinėjamas Seimo nario K.Skrebio paklausimas. Aš noriu informuoti, tiksliau, priminti Seimo nariams, jog 214 Statuto straipsnyje sakoma: "jog paklausimu laikomas tik toks valstybinės ar visuomeninės reikšmės klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė raštu ar Seimo posėdyje oficialiai žodžiu anksčiau kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai." Aš noriu pabrėžti, kad tai valstybinės ar visuomeninės reikšmės klausimas. Toliau Statute rašoma taip: "Paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia tvarka:
1. Paklausimo teikėjo kalba iki 5 min.
2. Pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas iki 15 min.
3. Diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas, frakcija."
Kadangi pono K.Skrebio klausimą Seimo kancleris pateikė kaip paklausimą, kviečiu į tribūną Seimo narį poną K.Skrebį informuoti apie situaciją. Prašau.
K.SKREBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kai jūs susipažinsite su tuo paklausimu ir atsakymu į jį, iš tikrųjų suprasite, kad šita problema yra gana aktuali, ir kodėl tas paklausimas gimė. Norėčiau šiek tiek paaiškinti. Į mane kreipėsi keletas buvusių tremtinių teigdami, jog jie negauna reabilitacijos pažymėjimų nepaisant to, kad yra Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, kuriuo yra pripažįstamas juridinis faktas, jog jie dar vaikai buvo ištremti į Sibirą ir dabar Lietuvoje negali rasti teisybės, negali gauti reabilitacijos pažymėjimo. Nors, kaip minėjau, turi Lietuvos Respublikos teismo sprendimą. O būtent š.m. sausio 29 d. aš kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas motyvuoti, kodėl nevykdomas teismo sprendimas ir dėl kokių priežasčių negalima reabilituoti mano rinkėjos - ponios Bajorienės, buvusios Masiulionytės, kuri 1949 m., būdama 10 m. vaikas, kartu su tėvu buvo ištremta į Irkutsko srities Čeremchovo raj. Kirzavodos gyvenvietę. Tačiau byloje yra tik raportas, kad, kai atėjo baudėjai, ji su tėvu pabėgo ir pasislėpė. Vėliau juos sugavo, ištrėmė, bet sąrašuose buvo įrašyta tik tėvo pavardė. Tai ir buvo Vidaus reikalų ministerijos argumentas, kuriuo remiantis atsisakoma išduoti reabilitacijos pažymėjimą. Šita ponia ir dabar gyvena tame pačiame Gataučių km., Biržų rajone, iš kurio buvo ištremta ir į kurį sugrįžo po tremties. Šio kaimo gyventojai puikiai pažįsta jų šeimą, liudija teisme dėl juridinio fakto nustatymo. Biržų rajono apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 12 d. būtent šitą juridinį faktą nustatė. Nustatė juridinį tremties faktą.
Praėjus tam tikram laikui į mane kreipėsi dar viena mano rinkėja - tai ponia E.Bučiūnienė, kurios panaši padėtis. Panevėžio miesto apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 15 d. nustatė juridinį faktą, kad ji 1953 m. buvo neteisėtai iškeldinta iš Biržų rajono Ilgalaukio kaimo į Irkutsko sritį ir gyveno tremtyje iki 1964m. Bet ir po teismų sprendimų abi pilietės negauna reabilitacijos pažymėjimų, o kartu ir teisės į valstybinę nukentėjusių asmenų pensiją.
Atsakyme ne į paklausimą, bet į mano ankstesnį klausimą, teigiama: "1990 m. gegužės mėn. 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo". Šio įstatymo papildymas 1995 m. rugsėjo 28 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija teisių atstatymo reabilitavimo pažymėjimus išduoda..." (Čia jau norėčiau išskirti) "... ištremtiems asmenims pagal turimus archyvinius dokumentus." Norėčiau pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerija labai laisvai cituoja įstatymą, nes įstatyme (štai jo tekstas) yra tokia nuostata, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išduoda reabilitacijos pažymėjimus ištremtiems asmenims. Niekur nėra pasakyta, kad pagal turimus archyvinius dokumentus. Kai kurie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai teigia, kad teismo sprendimas yra niekinis, neduoda teisės suteikti reabilitacijos ir panašiai, ir pan. Kalbant tų moterų žodžiais, kurios iš tikrųjų yra nukentėjusios, netgi kartais su pašaipa joms pateikiamas toks klausimas: tai gal jūs pačios ten savo noru važiavote? Galima pagalvoti, kad pokario metais maži vaikai panoro pakvėpuoti tyru Sibiro oru ir savo noru tenai išvažiavo. Mes susiduriame su iš tikrųjų gana įžūliu cinizmu, nors yra ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimas, praeiti visi juridiniai keliai, tačiau tos moterys, tie žmonės (mano turimais duomenimis jų yra daugiau), aš "golgotos" tik dviejų turiu kelią, kaip jos praėjo ir teismus, ir visa kita. Iš jų yra tyčiojamasi, atsisakoma išduoti reabilitacijos pažymėjimus.
Dabar norėčiau pacituoti atsakymą į paklausimą. Galbūt didžiai gerbiamas vidaus reikalų ministras paskui komentuos. Citatos pradžia: "Mūsų nuomone, jūsų minimo Biržų rajono apylinkės teismo (tokios ir tokios dienos sprendimas) civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo pagal pilietės Bajorienės pareiškimą nėra privalomas Lietuvos Respublikos VRM." Teismo sprendimas nėra privalomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, kadangi ji jame nėra įpareigojama išduoti prašomus dokumentus. Tai, dovanokite, ponai, iki ko mes prisigyvenome. Teismas nustato juridinį faktą, kad vienas ar kitas žmogus buvo ištremtas, ir dar teismas turi įpareigoti išduoti reabilitacijos pažymėjimą. Tai nuo kada Lietuvos Respublikoje teismų sprendimai jau nebe dokumentai? Aišku, mes susiduriame ir su tokiais teismų sprendimais, kai vienas arba kitas asmuo apkaltinamas, jog išdavė savo tėvynę - mylimą Tarybų Sąjungą. Bet šiuo atveju yra normalus teismo sprendimas, ir jį oficialūs pareigūnai neturėtų vadinti niekiniu arba teigti, kad Vidaus reikalų ministerijos teismo sprendimas neįpareigoja. Ir po to dar gražiau. O be to, teismui VRM pareigūnų veiksmai nebuvo skundžiami. Tai, vadinasi, žmogus vieną kartą ėjo į teismą, tarkim, samdė advokatą, vežėsi liudininkus, įrodė, kad jis buvo ištremtas, Vidaus reikalų ministerija pasako, kad teismo sprendimas negalioja, ir jis tada dar kartą turi visa tai daryti, skųsti teisme Vidaus reikalų ministeriją ir, jeigu jis dar vieną teismą laimės, tada jau Vidaus reikalų ministerija bus įpareigota išduoti reabilitavimo pažymėjimą. Tai kur mes einame? Ir kiek galima tyčiotis iš nukentėjusių Lietuvos žmonių? Aš turėčiau pasakyti, kad vidaus reikalų ministro atsakymas į paklausimą manęs visiškai netenkina, ir šita problema yra labai didelė, nes tokių žmonių yra daug, kurie iki šiol negali rasti teisybės, negali atgauti savo teisių, negali gauti ir tos varganos pensijos, kurios jie, tarkim, 10 m. kentėdami Sibire iš tikrųjų nusipelnė. Aš labai prašyčiau vidaus reikalų ministrą, kad jis tokių teiginių, jog teismo sprendimai Vidaus reikalų ministerijos neįpareigoja, bent jau savo parašu netvirtintų. (Balsas salėje) Ponas ministras pasirašė.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Skrebiui. Kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą poną V.Bulovą.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie šį paklausimą reikėtų pasakyti, kad ši problema susijusi ne su minimomis čia keliomis moterimis, bet tai yra problema, kuri yra neišspręsta. Tai yra spraga mūsų įstatymuose ir todėl, matyt, šitai (kai kas jį vadina vilkinimu) ir vyko. Pagal įstatymą, Vidaus reikalų ministerija turi išduoti pažymas žmonėms, kurie buvo ištremti. Šitie archyvai yra Vidaus reikalų ministerijoje ir, jeigu tuose archyvuose yra žmogaus pavardė, jokių problemų (kiek aš žinau) nėra buvę. Dabar yra žmonių, kurie buvo ištremti, tačiau apie jų išsiuntimą jokio fakto nėra. Aš nenoriu visiškai sutikti su ponu K.Skrebiu, kad savo noru niekas nevažiavo. Aš pats pažįstu žmonių, kurie važiavo į Sibirą, kad gyventų kartu su savo ištremta šeima. Reikia labai nedaug. Jeigu mes šituos žmones, kurie tikrai gyveno tremtyje, prilyginame tremtiniams įstatymo pataisa, jokių problemų nebus. Kaip iš tos problemos reikia suktis? Matot, kodėl, sako, teismo sprendimas negalioja. Čia aš pasirašiau po tuo, ką parašė juristai. Vadinasi, teismo sprendime nėra nurodyta ministerijai tokį pažymėjimą išduoti. Pats teismas konstatuoja juridinį faktą. Jeigu teismas būtų pateikęs mums visus dokumentus (ne tik sprendimą), galbūt būtų galima nustatyti, ar tie žmonės, kurie liudijo, jie liudijo, kad tai buvo trėmimas, ar kad tai buvo išvažiavimas. Mūsų juristų nuomone, tai yra esminis skirtumas. Todėl sakau, jog reikia pakoreguoti įstatymą. Mes sutinkame, ir aš asmeniškai sutinku, kad jų teisės gali būti lygios, bet tada priimam tokį nutarimą. Teismas konstatuoja, bet tada sutarkime dėl to, ką teismas turi konstatuoti. Ar kad buvo ištremta, ar kad išvažiavo pas savo šeimą? Jeigu mes sulyginame ir nedarome skirtumo, tai tada jokios problemos nėra. O visa problema būtent ir yra šitame. Mes manytume, kad vis dėlto šituo atveju tikslingiau būtų, kad tokius pažymėjimus išduotų Aukščiausiasis Teismas, kadangi papildomą informaciją iš teismo ministerijai gauti yra tikrai sunku, nes tai yra visiškai kita žinyba. Aš tikiuosi, kad Seimas arba priims atitinkamą nutarimą, arba padarys pataisą įstatyme ir juridiškai bus nustatytas šitos grupės žmonių statusas, kuris šiuo metu tikrai yra nesutvarkytas. Dėl to visa problema ir kilo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre.
V.V.BULOVAS. Paskui ar bus man žodis suteiktas?
PIRMININKAS. Taip. Aš suteiksiu jums žodį. Aš vis dėlto ryšiuosi kalbėti, nors ir neleidžiama posėdžio pirmininkui komentuoti. Vidaus reikalų ministerijos atsakymas, kurį aš turiu prieš akis, juridiškai yra iš tikrųjų visiškai teisingas. Bet iš žmogiškosios pusės - sunku pasakyti. Manau, mūsų žmonės daug vargsta, nes mes "kabinėjamės" dėl juridinių, netgi visiškai nereikalingų procedūrų. Man taip atrodo. Aš esu įsitikinęs, kad jeigu jūsų Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai būtų išdavę reabilitacijos pažymėjimus, remdamiesi šitais teismo pripažintais juridinių faktų dokumentais, patikėkit, niekas jums jokios interpeliacijos niekados nepateiktų. Man atrodo, kartais mums trūksta paprasčiausio žmogiškumo. Ponui V.Andriukaičiui atrodo, jog tai per daug švelnu, man atrodo, - pakankamai. Tai aš norėjau pasakyti. Ar norės kas nors pradėti diskusiją dėl šio klausimo? Tada prašau pareikšti pageidavimą komiteto arba frakcijos vardu, jog norima diskusijos šiuo klausimu. Minutėlę! Atleiskite, aš neįjungiau mikrofono. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Tėvynės Sąjungos frakcijos vardu nevadinčiau diskusija, bet galbūt išaiškinimu ponui ministrui, kuris dar nesusipažino su įstatymu, kur nepasakyta pagal archyvinius dokumentus ir kur nepasakyta, kad jie neturi teisės išduoti pažymos pagal teismo sprendimus. Tai gal jam reikia išaiškinti, kad jis turi tokią teisę ir jo organizacija turi. Todėl prašyčiau pratęsti diskusijas, gal jis geriau supras.
PIRMININKAS. Man atrodo, ministras šitą puikiai suprato.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet iš atsakymo nebuvo matyti.
PIRMININKAS. Kaip matyti, netgi išsiųsti jau šitie dokumentai. Jau pats faktas, pone Skreby, aišku, galima kalbėti, bet pats faktas, kad jūs iškėlėte šitą klausimą, iš tikrųjų yra labai svarbus ir jūs padarėte labai gerą darbą. Man atrodo, kad ministras tikrai puikiai suprato. Iš tikrųjų jūs padarėte gerą didelį darbą, kad iškėlėte. Todėl aš siūlau paprasčiausiai Seime priimti protokolinį sprendimą. Ministras kalbėjo apie tai, kad Seimas parengtų. Nėra ko. Aš siūlau įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją per dvi savaites pasiūlyti reikiamas normatyvinių dokumentų pataisas, kad šita problema būtų išspręsta. (Balsai salėje) Jeigu norite kalbėti, prašau. Kas pageidauja kalbėti?
E.KUNEVIČIENĖ. Mielieji mano, kiek galima tyčiotis iš tų žmonių. Jiems gi šiandieną nemokama pensija, nors ir ta vargana, tas 100 Lt, kurią visi gauna. O jūs kalbate, kad kada nors priimsite įstatymo pakeitimus, tų, kurių nereikia priimti. Naujas Seimas priims, jeigu reikės, tai ir naują ministrą priims, jeigu reikės. Nebe įstatymo problema. Todėl šiandieną kalbėti, kad reikia atidėti, pateikti ir dar svarstyti, tai yra pasityčiojimas iš tų žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Kunevičiene, kalbama juk apie tai, jog per dvi savaites būtų pateikta, jeigu yra kažkokių normatyvinių neatitikimų, per dvi savaites įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją, labai konkrečiai, ne kažkokius Seimo narius, o pačią Vidaus reikalų ministeriją ir vidaus reikalų ministrą, kad pateiktų Seimui visą šitos problemos sprendimo būdą.
Dabar žodis K.Skrebiui.
K.SKREBYS. Aš labai atsiprašau, galbūt iš tikrųjų tos diskusijos ir nereikėtų, jeigu pilietis, Seimo pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas nebūtų komentavęs šitų dalykų. Jeigu ministro kalboje irgi nebūtų buvę esminių netikslumų. Aš norėčiau pacituoti teismo sprendimą dėl šitos moters: "Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 214, 222, 103 straipsniais teismas nusprendė..." Ir toliau pati esmė "Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E.Bučiūnienė buvo neteisėtai iškeldinta." Tai jau teismas nustatė juridinį faktą, kad jinai ne savo noru išvažiavo, bet buvo iškeldinta. Ir po to dar galima sakyti, kad iš juridinio taško atsakymas visiškai tvarkingas. Jau teismo sprendimu buvo nustatyta, kad jinai buvo iškeldinta, t.y. ištremta. O kalbėti apie tai, kad kažkas važiavo savo noru... Taip, yra tokių žmonių. Tai irgi yra problema, kurią reikia spręsti. Bet šiuo atveju jau teismas yra pasakęs, kad buvo trėmimo faktas. Iš tikrųjų, kiek galima tyčiotis? Kiek galima tokius raštus rašinėti, kad teismo sprendimas nėra privalomas. Visi žinome, kokio lygio yra kai kurie teismai. Argi būtinai reikia dar įrašyti? Tai jeigu neįrašytos vienai ar kitai institucijai nuostatos, tai bet kas gali tada pasakyti, kad teismo sprendimas nėra privalomas. Man labai įdomu, ar rašo, kad po teismo sprendimo, kur ką reikia padėti. Bet vis dėlto padeda, ačiū Dievui.
PIRMININKAS. Dėkui K.Skrebiui už... Ir ponas A.Endriukaitis. Tuojau. Kol ateis ponas A.Endriukaitis, mūsų vienas iš didžiausių teisininkų šiuo metu Seime, bent anksčiau, buvo J.Bernatonis. Aš nenoriu ginčytis ir tikrai nesiginčysiu su kolegomis pagal jų specializaciją, bet, deja, juristika ir teisė turi tam tikrų problemų ir nieko čia nepadarysi.
Prašau. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia gal nereikėtų taip kalbėti. Čia yra du atvejai, konkrečios pavardės, konkretūs teismo sprendimai. Man regis, pone ministre, buvo galima staigiai tą dalyką spręsti ir visus kitus, kurie čia kyla dėl ateities, ar dėl kitų, kurie nesikreipė į teismus. Teisingai. Galima žiūrėti įstatymiškai, įforminti nutarimus ar keisti, ar panašiai. Bet šito atvejo vilkinimas, pone ministre, aš jums pasakysiu, kaip aš šitą suprantu. Tai jūsų ministerijoje MVD-istinė dvasia, KGB-istinė dvasia, bolševikinė dvasia tvyro, jeigu jūs turite tokias kietas širdis tuos žmones stumdyti ir taip daryti. Todėl aš nieko daugiau negaliu paaiškinti, ir todėl blogas ženklas jūsų pradžioje. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu formaliai, tai dabar turėtų kalbėti tie, kurie patenkinti vidaus reikalų ministro atsakymu.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau keletą žodžių vis dėlto pasakyti, kad šito paklausimo svarstymas demonstruoja didžiulę nepagarbą teismo sprendimui, o teismo sprendimas pagal mūsų pačių priimtus įstatymus turi įstatymo galią, t.y. įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią ir negali niekam kelti jokių abejonių ir jį privalo vykdyti visi piliečiai, pareigūnai, visos institucijos. Tai štai. Atsakyme į paklausimą yra pasakyta: "Mūsų nuomone, jūsų minimas Biržų apylinkės teismo... dienos sprendimas civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo nėra privalomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai." Yra privalomas, kaip ir visiems be išimties Lietuvos Respublikoje. Yra privalomas, nes (sprendimas išdalytas Seimo nariams, jūs visi, gerbiamieji Seimo nariai, perskaitėte) teismo sprendime yra konstatuotas neteisėtas iškeldinimas. Jeigu būtų teismo sprendime parašytas išvykimas, tai būtų išvykimas. Bet jau teismo sprendime yra konstatuotas neteisingas iškeldinimas ir savaime suprantama, kad nereikia jokių Vidaus reikalų ministerijos archyvinių dokumentų, kad toks sprendimas būtų įvykdytas ir išduotas reabilitacijos pažymėjimas. Tai privalo daryti Vidaus reikalų ministerija ir netgi nesivadovauti tokiomis nuomonėmis. Manytume, kad tikslinga pasiūlyti papildyti minėtą įstatymą suteikiant teisę išduoti pažymėjimus apie trėmimą Teisingumo ministerijai, Aukščiausiajam Teismui tais atvejais, kai juridinį trėmimo faktą nustato teismas, nes išduodant pažymą apie trėmimą turėtų būti remiamasi ne tik teismo sprendimu, bet ir visa civilinės bylos medžiaga. O civilinių bylų kaupimas visiškai nėra Vidaus reikalų ministerijos archyvų kompetencija. Tikrai nereikia remtis visa civilinės bylos medžiaga, nes sprendimas ir yra pagrįstas visa civilinės bylos medžiaga. Sprendimas yra argumentuotas viskuo, kas yra šitoje byloje surinkta, ir jo rezoliucinė dalis turi būti vykdoma. Nemanau, kad čia reikėtų kažkokių papildymų, juridiškai tikrai nereikia jokių papildymų. Jeigu ištrėmimo faktas, juridinę reikšmę turintis faktas, t.y. speciali civilinio proceso teisena, yra konstatuotas teismo sprendimu, tai pagal įstatymą reabilitavimo pažymėjimą išduoda Vidaus reikalų ministerija. Tikrai nereikia jokių papildymų. Galite čia ekspertus, teisininkus pasikviesti, pasakys, kad jokių įstatymų keisti nereikia, pildyti nereikia.
Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į visus, kad šiandieną priimtume aiškų nutarimą. Vidaus reikalų ministerija privalo vykdyti tokius teismo sprendimus. Juridinę reikšmę apie ištrėmimą, iškeldinimą iš Lietuvos, juridinę reikšmę turinčius faktus nustatančius teismo sprendimus privalo vykdyti Vidaus reikalų ministerija. Ji ir taip privalo. Bet jeigu Vidaus reikalų ministerijai tai neaišku, tai mes šiandieną privalome paaiškinti. Nes, aš labai atsiprašau visų, man buvo, pavyzdžiui, gėda skaityti. Gerbiamasis ministre, jeigu pas jus dirba tokie teisininkai, kurie jums drįsta paduoti tokius raštus pasirašyti, siūlau juos atleisti iš darbo. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare ponia Šličyte, jūs puikiai žinote, kad šiandien mes jokio nutarimo tikrai nepriimsime. Ne pirmą dieną Seime sėdim. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo metu mūsų posėdis panašėja į ką tik pasibaigusį piketą prie Seimo rūmų. Kalba kas nori, kaip nori. Yra Statuto reikalavimai. Prašau jų laikytis. Dėkui. (Balsas salėje) Galima būtų pasikviesti, jeigu jums jo reikėtų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlau priimti dviejų punktų protokolinį nutarimą. Tai yra pasiūlyti. Šiuo atveju mes negalime įpareigoti. Pirmu punktu pasiūlyti vidaus reikalų ministrui vykdyti teismo sprendimus. Antruoju punktu iš tikrųjų pavesti per 2 savaites parengti reikiamus (Zita, nepertraukite) įstatymo projektus, pagal kuriuos asmenys, vaikai, ištremti kartu su tėvais į Sibirą, būtų pripažįstami tremtiniais be jokio teismo sprendimo.
PIRMININKAS. Aš manau, paprasčiausiai reikia, kad Vidaus reikalų ministerija panagrinėtų šitą problemą. Galbūt ponia Z.Šličytė yra teisi dėl to, kad nereikalingi jokie įstatymų pakeitimai. Galbūt mes galėtumėm. Iš tikrųjų tegu Vidaus reikalų ministerija panagrinėja šią problemą ir pasitaria su Aukščiausiuoju Teismu. Galbūt paprasčiausiai rekomenduoti teismams, konstatuojant trėmimo faktą, kartu priimti vieną iš punktų, įpareigojantį Vidaus reikalų ministeriją išduoti reabilitacijos pažymą. Gal tai būtų išeitis. Aš manau, kad vidaus reikalų ministras galėtų pasitarti. Gerbiamoji Kunevičiene...
E.KUNEVIČIENĖ. Ne čia problemą darote. Jūs supaprastinote.
PIRMININKAS. Problema yra grynai juridinė.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet jūs ją supaprastinate. V.Žiemelis pateikė ne šitą pasiūlymą. Jūs jį iškreipėt. V.Žiemelis pateikė tokį pasiūlymą, kad būtų įvykdyta nedelsiant tai, kas jau yra nustatyta teismo. Kad būtų apsaugoti žmonės nuo vaikščiojimo "golgotos" per teismus, kad mes priimtume atitinkamą įstatymo sprendimą, kad tie žmonės, kurie buvo išvežti su vaikais, ir vaikai, kurie neįtraukti į tuos sąrašus, kad jiems iš karto būtų pripažintas nukentėjusiųjų asmenų statusas. Taigi čia yra du dalykai, kad baigtų tie žmonės vaikščioti "golgotos" kelius per tuos teismus, kad dar įrodytų, jog jie buvo ištremti, jog jie nevažiavo 10 m. kokio nors kanalo statyti. Čiagi yra du skirtingi dalykai. V.Žiemelio pasiūlymą prašau įrašyti į protokolą.
PIRMININKAS. Ponia Kunevičiene, tai, ką jūs dabar pasiūlėte, iš tikrųjų parlamentarams yra labai daug iniciatyvos. Yra du klausimai. Konkretus faktas dviejų ar kelių žmonių. Aš pats esu, patikėkit, jau sprendęs šituos faktus ir vis dėlto suderinęs su Vidaus reikalų ministerija. Buvo išduotos reabilitacijos pažymos. Aš šituos dalykus žinau. Tai, ką jūs kalbate, čia jau yra gilesnis dalykas ir galbūt čia mums, parlamentarams, reikėtų pasėdėti ir panagrinėti. O vidaus reikalų ministrą (aš noriu, kad į protokolą įrašytumėm) įpareigoti, jog konkrečiu atveju, kai teismas pripažįsta tremties faktą, kad nebūtų vilkinamas reabilitacijos pažymėjimų išdavimas. Šitą įpareigoti vidaus reikalų ministrą. O dėl tos problemos, kurią jūs iškėlėte, iš tikrųjų, pasėdėti ir padirbėti mums, parlamentarams.
Aš kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą.
V.V.BULOVAS. Man, aišku, šiek tiek buvo liūdna klausyti šitos diskusijos. Taip, pone Endriukaiti, niekas nėra nusistatęs prieš. Problema yra ne tų dviejų moteriškių atvejis. Problema yra ta, kaip sakė dabar Seimo narė E.Kunevičienė. Jeigu mes sutariam ir per 2 savaites parengiame normatyvinius dokumentus, gerai. Jeigu teismas nustato tą faktą, kad buvo tenai vaikų. Kaipgi mes šitą galime nustatyti? Iš kur mes žinome, kad tų vaikų ten buvo? (Balsai salėje) Palaukite! Palikite šituos du atvejus. Šitie du atvejai, manykite, kad jau išspręsti. Bet čia yra bendras atvejis. (Balsai salėje) Nuo rytdienos, aš tas pažymas rytoj pasirašysiu. Viena jau pasirašyta. Rytoj pasirašysiu. Bet problema yra ne apie tuos du. Vien dėl to aš šitoje tribūnoje esu. Jūs supraskite. Aš noriu, kad Lietuvos žmonės žinotų kelią. Jūs sakote: eiti į teismus, stumdyti. Mes nenorime, kad jie eitų tenai, būtų stumdomi. Jeigu mes dabar nutariame (kad ir žodžiu), kad jeigu teismas nustato tą faktą, jog vaikas buvo ištremtas, dabar jau ne vaikas, suaugęs žmogus, gerai, mes tas pažymas išduosime, parengsime dokumentus. Bet tegul žmonės žino šitą kelią, kad jis yra. Dabar nėra juridinio dokumento, kaip elgtis nei jiems, nei mums. Mes ne prieš. Mes tik norime tą sutvarkyti. Manau, kad tokių žmonių Lietuvoje yra tikrai ne du. Tikrai ne du. Dabar jeigu mes priimame tą, kad teismas nustato faktą, mes išduodame pažymą. Aš toliau nematau problemos. (Balsai salėje) Gerai.
Aš norėčiau (dar minutę kantrybės!) šiek tiek paaiškinti apie vakar neužbaigtą atsakinėjimą dėl bankų. Konkrečiai dėl "Vilniaus banko". Vakar buvo situacija, kaip jūs atsimenat, klausimas jau po to ir mano klaida buvo, kad aš į jį atsakiau per daug trumpai. Esmė visa yra tokia: dėl kredito, gauto iš "Vilniaus banko", panaudojimo. Tai, kas vakar buvo sakyta, mano žodžiai, tai buvo būtent apie šito kredito panaudojimą. Konkretaus kredito panaudojimą. "Vilniaus bankas" dėl viso šito atsakingas tiek, kad iš jo reikia gauti dokumentus apie tą kreditą. Esmė, kodėl aš ten mačiau tą nusikaltimo sudėtį dėl kredito panaudojimo, yra štai tokia: buvo vieno Vyriausybės vadovo viza, kad galima skirti kreditą ne daugiau kaip su 8% metinių palūkanų. Valstybinė įstaiga paėmė kreditą su 28%. Mums, aišku, kilo klausimas. Man, pavyzdžiui, ir šiandien nesuprantama. Bankas čia niekuo dėtas. Bankas turi tik išduoti pažymas, tas, kurių reikia, kad būtų galima toliau tą daryti. Todėl pačiam bankui jokių kaltinimų mes tikrai neturime, ir liūdniausia yra tai, kad "Vilniaus bankas" yra vienas iš tų bankų, su kuriuo mūsų ministerija palaiko gerus ryšius, t.y. bankas, kuris, mūsų žiniomis, tikrai vykdo Lietuvos įstatymus. Kodėl kilo triukšmas? Pirmiausiai apie faktą aš pats sužinojau iš spaudos. Dabar, vertinant elgesį, mes esame pradėję tarnybinį tikrinimą. Galima taip sakyti: turbūt ne patį geriausią kelią pasirinko ekonominės policijos pareigūnai gauti tuos dokumentus iš "Vilniaus banko". Vienas iš būdų yra toks, jeigu yra keliama baudžiamoji byla, tada pagal visą procesą greitai galima gauti dokumentus. Aišku, jeigu šitas būtų aptarta, manau, kad tam keliui būtų nepritarta. Ir preliminariai, kiek mes tiriame, rodo, kad paprasčiausiai vyrai paskubėjo. Ir išėjo tas, kaip jūs matot, kas išėjo. Aš noriu pasakyti, kad mes šitą klaidą ministerijoje aptarinėjome šiandien kolegijoje. Vakar mes šiek tiek aiškinomės. Šiandien aptarėme kolegijoje. Bus tarnybinis patikrinimas. Aš noriu tikėti, kad daugiau tokių žioplų klaidų, kurios sukelia tokį rezonansą, mes stengsimės nepadaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Posėdis baigtas.