Devynioliktasis
posėdis
1996
m. balandžio 18 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (svarstymas) |
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo priėmimas |
|
11. |
|
|
12. |
Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (pateikimas) |
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 18 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji, aš visų pirma jums norėčiau pranešti, gal kai kuriems ir žinoma šita tragiška žinia, bet su giliu liūdesiu pranešu žinią, kuri trečiadienio vėlų vakarą atėjo iš Bosnijos. Rajone, kur dislokuotas Lietuvos karių kontingentas LITPLA-4, sprogimo metu žuvo Lietuvos karininkas leitenantas Normundas Valteris, taip pat su lietuviais buvęs Danijos kariškis Arne Andersenas. Du Lietuvos kariai - Valdas Žalpys ir Gintaras Putys -sužeisti. Pastarieji nedelsiant buvo išgabenti malūnsparniu į ligoninę. Kaip pranešama, pavojus jų gyvybėms negresia.
Taip pat pranešama, kad incidentas įvyko patrulio automobiliui, visureigiui “Mersedes” užvažiavus ant prieštankinės minos. Kol kas nėra galimybių pranešti apie visas tragedijos aplinkybes. Tai bus padaryta artimiausiu metu. Visa informacija šiuo klausimu nedelsiant bus pranešta Lietuvos žmonėms. Pasirašo premjeras M.Stankevičius.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dviejų žuvusiųjų kariškių - Normundo Valterio ir Arne Anderseno - atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Pasaulis yra vienas. Mes savo valia dalijamės atsakomybe ir už savo reikalus, ir už pasaulį su kitais. Deja, kartais ir atsakomybe, ir kančiomis, ir aukomis turime dalytis. Jeigu bus naujų pranešimų ar bus reikalingi mūsų sprendimai dėl to, gerbiamieji kolegos, tarsimės.
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Dabar dėl šios dienos posėdžio. Seniūnų sueiga, sakyčiau, tokius nedidelius pakeitimus aprobavo, bet dėl jų iš principo, t.y. dėl tų pakeitimų, buvo sutarta vakar tvirtinant darbotvarkę. Esminis dalykas yra tas, kad vietoj Vyriausybės pusvalandžio yra Vyriausybės valanda, kuri ministro V.Bulovo prašymu yra numatyta 18.30 val. Taip pat Seimo narių prašymu - Seimo kontrolierių ataskaita Seime. Pirmoji Seimo kontrolierių ataskaita bus šiek tiek anksčiau, t.y. 17 val. Seniūnų sueiga pritarė. Tikiuosi, kad galima pradėti darbą.
Gerbiamieji kolegos, dar yra, deja, viena bėda. (Balsai salėje) Vyrai, ateikite čia.
Gerbiamieji kolegos, išties turime kai kurių keblumų. Čia esantys monitoriai neveikia. Mūsų vienas mažasis monitorius neveikia, bet veikia pagrindinis kompiuteris. Jeigu kolegos kokiu nors klausimu suabejos, aš prašysiu abejojančiųjų atstovą atsisėsti ten, už manęs, aukščiau ir stebėti kompiuterį, kad paskui nekiltų nereikalingų kalbų. Galima ir iš vietos kalbėti. Gerbiamasis Listavičiau, aš galiu įjungti, tiktai jūs monitoriuose nematysite.
Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, mes vakar tarėmės, kad rezerviniuose klausimuose bus vieno nutarimo ir vieno įstatymo projekto pateikimas. Tai Laikinosios tyrimo komisijos reglamento įstatymas ir nutarimas “Dėl laikinosios tyrimo komisijos pirmininko paskyrimo”. Dabar visiškai dingo.
PIRMININKAS. Taip, šitie turėtų būti. Čia yra praleisti. Dėl laiko susitarsime, kai turėsime laiko. Man atrodo, kad mes turėsime laiko svarstydami 1-2 punktą, kadangi jokių pataisų nėra, o čia skirta beveik 40 minučių. Tekstai jau yra išdalyti. Gerbiamieji kolegos, galima pradėti dirbti?
Dar B.Rupeika. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Aš maniau, kad Seimo vadovybė, jo valdyba pakvies ministrą L.Linkevičių plačiau paaiškinti žuvusiųjų Bosnijoje žuvimo aplinkybes ir apskritai, kokia mūsų tolesnė politika Baltijos bataliono atžvilgiu. Aš manyčiau, kad tai reikia padaryti. Nes skiriant lėšų ir pritariant Seime buvo kalbėta apie karstus, kurie bus iš ten vežami.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, juk aš perskaičiau ne bet kieno, o premjero M.Stankevičiaus pranešimą. Kol kas nėra galimybių pranešti. Kai bus tų galimybių, ir susitarsime. L.Linkevičius yra Seimo narys, ir mes jį galime čia pasistatyti bet kada šiandien po pietų.
B.V.RUPEIKA. O kur dabar L.Linkevičius?
PIRMININKAS. Aš galėčiau paklausti, kur kartais būna B.Rupeika, bet irgi neturiu tos galimybės. Ačiū. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, galime pradėti dirbti pagal darbotvarkę? O dėl šio klausimo susitarkime taip: kai bus aiškesnė informacija, manau, ministras operatyviai galės mums paaiškinti. Sutariam? Tada ačiū.
Dabar antras dalykas. Vakar, nors buvo nepakankamai Seimo narių, bet sutarėme, jog naujoji balsų skaičiavimo grupė yra tokia: kolegos R.Dagys, K.Dirgėla, J.Pangonis, V.Povilaitis, J.Požela. Niekas neprieštaravo, tikiuosi, kad ir dabar gausesnis Seimo narių būrys taip pat pritars. Tada, gerbiamieji kolegos, prašyčiau užimti savo vietas. Seimo nariai R.Dagys, K.Dirgėla, J.Pangonis, V.Povilaitis, J.Požela. Kviečiu į atitinkamas pozicijas.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kadangi turime tam tikrų kompiuterinių problemų, aš prašyčiau pasitikslinti kai kuriuos dalykus. Aš dabar jungsiu kolegai J.Listavičiui. Ar jis galės kalbėti iš vietos?
Prašom. J.Listavičius. Prašyčiau pasisveikinti su kolegomis.
J.LISTAVIČIUS. Tai neveikia.
PIRMININKAS. Ne, ne, į mikrofoną!
J.LISTAVIČIUS. Labas rytas! Aš gyvas dar. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, vienas gali kalbėti. Dabar kurį nors iš kitos pusės.
Kolega K.Kuzminskas. Ne? K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Taip. Labai ačiū už žodį.
PIRMININKAS. B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Ačiū. Aš atsisakau. Aš jau viską pasakiau anksčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vieną patikrinsime, ir bus viskas aišku.
Kolega J.Beinortas. Z.Adomaitis. (Balsai salėje)
Z.ADOMAITIS. Mikrofonas dirba gerai.
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tada daugiau ar mažiau viskas tvarkoje. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau išties sutelktai dirbti, kadangi kol kas turime keblumų dėl kompiuterių. 1-1a ir 1-1b klausimai - Komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio trečiosios dalies ir 47 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.2040. Pranešėjas - ministras M.Mikaila. Ar ne?
Gerbiamasis B.Merčaitis. Prašom. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
B.MERČAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūloma priimti įstatymą dėl Lietuvos komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio trečiosios dalies ir 47 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimų. Šie projektai buvo aptarti Biudžeto ir finansų komitete, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Pastabų iki šiol negauta.
Esmė yra ta, kad įvedant laikinąjį administratorių banke, reikia ten sugriežtinti tvarką, suteikti laikinajam administratoriui teisę nutraukti darbo sutartį, įspėjus prieš 7 dienas, su bankų valdybos nariais, padalinių vadovais, nemokant jiems išeitinės pašalpos, taip pat teisę sumažinti atlyginimus iki biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio, skelbti prastovą, perkelti darbuotojus į kitą darbą. To reikalauja tokia padėtis, kadangi bankas pasidaro nemokus, kad nebūtų eikvojamos indėlininkų lėšos.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamasis pranešėjau, apie tai jau kalbėjote pateikimo metu. Dabar aš noriu jūsų paklausti. Ar jūs teikiate dokumentą Nr.2040A priėmimui?
B.MERČAITIS. Taip. Mes teikiame Nr.2040A priėmimui.
PIRMININKAS. Tai yra kovo 11 dienos dokumentas, taip?
B.MERČAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Šitą dokumentą? Gerbiamasis pranešėjau, pažiūrėkite.
B.MERČAITIS. Taip, taip, šitas dokumentas.
PIRMININKAS. Šitą dokumentą jūs teikiate. Patikrinkite. Kadangi pagrindinis komitetas yra Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, pono G.Paviržio nematau, bet matau poną J.Beinortą. Gal galėtumėte patvirtinti, kad teikiate priėmimui šitą dokumentą?
Ponas J.Beinortas. Prašau. Mikrofonas įjungtas. Kalbėkite. Kalbėkite, Seimo nary Beinortai. Jūsų mikrofonas įjungtas.
J.BEINORTAS. Mūsų komitetas neturėjo prieštaravimų. Bet aš nemanau, kad mes buvome pagrindiniai.
PIRMININKAS. Taip, jūs buvote pagrindiniai. (Balsas salėje) Ne. Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas. Taip užrašyta byloje.
Seimo narys F.Kolosauskas - Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
J.BEINORTAS. Darbo sutarties atžvilgiu mes...
PIRMININKAS. Prašau?
F.KOLOSAUSKAS. Na, iš tiesų ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, ir mūsų komitetas neturi prieštaravimų. Klausimas yra aptartas, aprobuotas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tik reikia pakeisti atitinkamus norminius aktus. Tam klausimui pritarė ir Indėlininkų gynimo komitetas, ir patys bankai. Aš manau, kad reikia pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo procedūra pradedama. Gerbiamasis pranešėjau, būkite malonus, grąžinkite mano dokumentą. Tai yra tas pat, patvirtinate? Tas pats dokumentas, taip?
B.MERČAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai prašau, pranešėjau, dar turite...
B.MERČAITIS. Taip pat siūloma papildyti Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnį 21 punktu, suteikiantį teisę laikinajam administratoriui atleisti darbuotojus, kurie nurodyti šio projekto 40 straipsnio trečiojoje dalyje ir 47 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tiktai du straipsnius. 1 straipsnis, t.y. 40 straipsnio trečiosios dalies pakeitimas, ir 2 straipsnis, t.y. 47 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimas. Daugiau aš nieko neturiu. O ką jūs dar ten turite? Prašau. Gal yra naujas variantas, kurio man neįdėjo? Prašau tada. Aišku. Gerai. Pradedame priėmimo procedūrą. Priiminėsime pastraipsniui.
Ar 1 straipsniui yra oponentų? Kompiuteryje nieko nėra. Vadinasi, 1 straipsniui niekas neoponuoja. (Balsai salėje) Mano veikia. Jus įspėjo.
Seimo narys J.Veselka. Prašau. (Balsai salėje) Aš negaliu įjungti. Nedirba televizoriai. Aš matau čia visus. Seimo narys J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, pataisos gan įdomios, bet vis dėlto aš niekaip negaliu sutikti su tomis pataisomis. Žiūrėkite, kas yra įteisinama. Paskirtas administratorius, kuris nėra savininkas, kurio ir kvalifikacija yra labai dažnai abejotina, gauna absoliučias monarcho teises: nori - atleidžia iš darbo, nori - sumažina atlyginimą, nori - paskelbia pravaikštą. Ir jokių jam apribojimų nėra, ir jokios kontrolės nėra. Tai, gerbiamieji kolegos, man įdomu, kodėl Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria? Biudžeto ir finansų pritaria, tai jie bet kam visada pritaria. Bet, vyrai, kokia gali būti savivalė administratoriaus, kuris apskritai už nieką neatsako?
Todėl aš jokiu būdu negaliu pritarti ir siūlau nepritarti tokiai straipsnio redakcijai...
PIRMININKAS. Pirmajam?
J.VESELKA. Turi būti aiškiai pasakyta: jeigu jau yra taikomos sankcijos, tai turi būti aiškiai nustatyta įstatymu, kiek galima sumažinti, kada galima paskelbti. Nieko čia nėra, gerbiamieji. Nieko čia nėra.
PIRMININKAS. Jūs 1 straipsniui nepritariate?
J.VESELKA. Taip, siūlau nepritarti. Jis iš principo visą sistemą griauna.
PIRMININKAS. Dabar galima pritarti 1 straipsniui. Seimo narys J.Listavičius įrašytas. Bet tik pritarti prašyčiau, jeigu galite.
J.LISTAVIČIUS. Būtent aš noriu pritarti. Čia ieškoti, kas kompetentingas, kas nekompetentingas... Tam yra tarnybos, kurios skiria laikinuosius administratorius, arba teismas. Ir jeigu mes pradėsime nagrinėti... O kokia padėtis, kai bankams paskelbiamas moratoriumas arba kai jie bankrutuoja, turbūt nereikia aiškinti ir nereikia aiškinti, kokius atlyginimus ėmė banko darbuotojai. Todėl čia negali būti jokių klausimų, kad ieškotume kokios nors demokratijos ar didelės teisybės. Jau ji buvo rasta, kai milijonai, vos ne milijardas iššvaistytas Lietuvos indėlininkų lėšų. Štai apie tai pirmiausia reikėtų galvoti, o ne apie demokratiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Pone Pavirži, iš salės pasigirdo balsų, kad pagrindinis komitetas, t.y. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, nesvarstė šito dokumento. Jeigu nesvarstėte, tai prašau prieiti prie mikrofono ir patvirtinti, teikiate jį priėmimui ar neteikiate, ar jį svarstėte, ar nesvarstėte. Jeigu svarstėte, tai ar teikiate jį priėmimui? Būkite malonus, prieikite prie mikrofono ir patvirtinkite. Jūs esate pagrindinis komitetas, taip užrašyta. Seimo narys J.Beinortas patvirtino, kad neprieštarauja. Tačiau jūs esate komiteto vadas, jums ir atsakomybė. (Balsai salėje)
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu, kad mes prisimintume pačią pradžią. Iš tikrųjų komitetas svarstė, bet tada tas iš karto buvo po komercinių bankų krizės, pateikė savo išvadas. Bet po to Vyriausybė pateikė kitą variantą, kuriam iš esmės yra pritariama. Dabar, jeigu norima šito varianto, mes šito varianto nesvarstėme. Jeigu mes padarytume pertraukėlę, galėtume, sakykim, po pietų jį svarstyti. Komitetas susirinktų, ir viskas. Koks čia reikalas?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iš tikrųjų iškilo procedūrinių neaiškumų, daroma priėmimo pertrauka. Aš jums pasiūlysiu galbūt ne po pietų... Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis Seimo nary Pavirži, dabar mes priiminėsime Muitinės kodeksą (bet pranešėjo aš nematau, reikia jį skubiai iškviesti), galbūt po Muitinės kodekso jūs suspėtumėte iki pertraukos, iki 11.40 val., apsvarstyti šituos dokumentus?
Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.2166 (svarstymas) (96.04.18)
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, kol atvyks pranešėjas - Muitinės departamento atstovas ponas J.Jacevičius, mes galėtume svarstyti darbotvarkės 2-3 punktą - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas - J.Veselka. Ar neprieštaraujate, kad nereikėtų mums daryti priverstinės pertraukos? Neprieštaraujate.
Seimo nary Veselka, dabar siūloma svarstyti jūsų projektą 2-3 - Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, jeigu jūs neprieštaraujate. Gal norėtumėte eiti į tribūną tarti įvadinį žodį? Gal sekretoriatas pateiks oratorių sąrašą?
Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš buvau pateikęs dviejų įstatymų pataisas, t.y. Valstybinio socialinio draudimo ir Civilinio kodekso. Svarstė Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės ir teisės komitetas. Pasiūlymo esmė ta. Jeigu vaikas yra našlaitis, kad jam būtų pratęstas pašalpų mokėjimas. Dabar aukštojoje mokykloje yra iki 24 metų, o buvo pasiūlyta iki 26 metų. Buvo pagrįsta, kodėl. Bet vis dėlto Vyriausybė atsakė, kad yra “Sodros” lėšos. Todėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą aš atsiimu. Tegul lieka 24 metai.
Dėl Civilinio kodekso. Šiandien pagal Civilinį kodeksą mokama ta pašalpa, jeigu žūsta gamyboje tėvas, iki 18 metų besimokantiems. Jeigu valstybė moka iki 24 metų, tai pagal tai, jeigu žūsta gamyboje, iki 18 metų. Tai aš siūlyčiau sulyginti vieną dalyką, kad būtų taip, kaip valstybė prisiima atsakomybę - remia besimokantį našlaitį iki 24 metų, taip ir juridinis asmuo, kuris neužtikrino saugumo taisyklių, saugumo įstatymo reikalavimų, taip pat mokėtų našlei, našlės vaikui, kuris mokosi, iki 24 metų. Tai sulyginam šituos dalykus, nes juridinis asmuo tikrai pirmiausia privalo laikytis saugos taisyklių, o jeigu nesilaiko, tai turi atsakyti, kaip ir valstybė remia besimokantį našlaitį vaiką. Čia buvo paaiškinimų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, jog jeigu yra išsiskyrę tėvai. Bet čia yra skirtumas. Kai tėvai išsiskiria, vis tiek vaikas turi du tėvus, yra mokami alimentai. O jeigu nemoka, tai yra kitas dalykas. O kai žūsta, nebėra, iš tikrųjų nebėra antrosios pusės. Todėl aš manyčiau, kad šiai pataisai... Yra labai mažai, aš siūliau iki 26 metų. Bet kadangi lygiai turėtų būti, kaip valstybė garantijas duoda tokiems vaikams, moka pašalpas iki 24 metų, tai ir juridinis asmuo, kurio vienas iš tėvų žuvo gamyboje, taip pat mokėtų pašalpą iki 24 metų. Todėl norėčiau, kad tam būtų pritarta. Sulyginta, kaip valstybė įsipareigoja, tai ir juridinis asmuo, nesilaikęs saugumo taisyklių, turėtų įsipareigojimus žuvusiojo vaikams.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui J.Veselkai.
Žodį turi Seimo narys J.Beinortas. Seimo nary Veselka, neužmirškite, kad jūs galėsite dar tarti baigiamąjį žodį, jeigu pageidausite. Dabar prašome klausyti pastabų.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek negerai, kad aš turiu eiti ekspromtu, nes mes pakeitėme situaciją. Aš noriu, kad mes plačiau pasižiūrėtume į tą dalyką.
Pirmiausia vaikas gali būti našlaitis, gali būti socialinis našlaitis. Socialiniu našlaičiu jis tampa tada, kai vienas iš tėvų nebeneša atsakomybės. Štai mes turime Civilinį kodeksą, kuriame toji atsakomybė vienam iš tėvų, kuris nepadeda auginti vaiko, pasibaigia jo pilnametyste, pasibaigia vaikui sulaukus 18 metų. Toliau - viskas.
Toliau. Mokslų ir studijų įstatymas. Mokslų ir studijų įstatymas ir kiti mūsų įstatymai, kurie iki šiol visur pasibaigia studijomis, bet ne ilgiau negu iki... Buvo 23 metai imtinai, dabar iki 24 metų. Dabar mes norime dėl našlių ir našlaičių pensijų. Žinote, kad pagal naują mūsų sistemą našlių ir našlaičių pensijos skiriasi į dvi dalis. Asmenys, kurie neteko maitintojo iki 1995 metų, ir asmenys, kurie tapo našlaičiais po 1995 metų, t.y. po Socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo. Vadinasi, atsirado visiškai skirtingos kategorijos. Maitintojo netekimo atveju pensija mokama pasirinktinai: arba maitintojo netekimo, arba invalidumo, arba kitokia. Tas pat ir našlaičiui. O šiuo atveju yra papildoma. Todėl visi šitie dalykai sueina į didelį kompleksą, ir norint ką nors ištrauktai, kaip sako kolega Julius, padaryti tai grupei žmonių, t.y. besimokantiems pratęsti našlaičio pensiją iki 26 metų arba tėvo žūties atveju kompensaciją, tai sueina iš eilės keli įstatymai: Civilinis kodeksas, draudimų nuo nelaimingų atsitikimų visa sistema, mūsų pensinė sistema. Vyriausybė tą dalyką irgi pasvarstė ir mūsų prašo, jeigu tą dalyką sprendžiame, spręsti kompleksiškai. Aš neturiu to pavedimo, bet jūs patikėkite. Mes komitete svarstėme ir prašėme padaryti laikinai šito svarstymo pertrauką, kad galėtume kompleksiškai spręsti visus tuos klausimus. Čia nieko mes prieš neturime, bet reikia suvesti visus galus.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašome į tribūną. Jūs turite matyti pranešėją, o pranešėjas turi matyti jus.
F.KOLOSAUSKAS. Labas rytas! Iš tiesų, kaip gerbiamasis J.Beinortas paminėjo, klausimas yra kompleksiškas ir reikėtų pasižiūrėti kompleksiškai. Yra visiškai skirtingi dalykai našlaičio, netekusio maitintojo. Dalykai įdomūs. Man atrodo, kad visiškai logiška pasiūlyti svarstymo pertrauką. Ir aš, kaip komiteto pirmininkas, siūlau taip pat padaryti pertrauką, kad Vyriausybė pavestų atitinkamoms žinyboms suderinti tuos klausimus kartu su pateikėju - su gerbiamuoju Juliumi, ir mes tada ramiai galėtume apsispręsti ir priimti atitinkamus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų žodis.
J.VESELKA. Aš pasakyčiau šitaip. Visi klausimai yra kompleksiniai, o čia vis dėlto yra nekompleksinis, deja, susijęs tik su ta situacija, kurią sprendžia Civilinis kodeksas. Tai yra, kai gamyboje žūsta tėvas, ir tada priteisiama, jeigu išaiškinus sąlygas - ne taip, priteisiama, kad būtų mokama pašalpa. Čia visiškai su valstybinių pašalpų, su kitais... Bet tai žūties atveju yra priteisiama pagal Civilinį kodeksą. Gerbiamasis P.Vitkevičius padarė gerą išvadą, kad jų Civilinio kodekso rengiami nieko... su kita sistema. Jeigu turite apskritai su ekonominio gyvenimo gerėjimu... Bet čia yra taip, tik norima sulyginti tuos įsipareigojimus, kuriuos valstybė duoda našlaičiams, kad ir tas, kuris nevykdė Saugos įstatymo ir dėl jo kaltės, o ne dėl to, jog atėjo girtas ir pan., taip pat iki 24 metų turėtų mokėti šitam vaikui. Aš nesuprantu visos tos sistemos.
Gerbiamieji kolegos, kiek žinau, tie socialiniai įstatymai visur yra labai lankstūs. Ne į sistemą, kaip į šitą buteliuką žiūri, o kad žmogui būtų lengviau gyventi, kad jam būtų teisinga gyventi. Ir jeigu kas ko siekia, kad ji paskatintų ko nors siekti. O mes - sistemą, ir kas nesutelpa į degtukų dėžutę, tas neturi teisės egzistuoti Lietuvoje. Na, šitokio požiūrio aš niekaip negaliu priimti. Tai bet ką žlugdantis požiūris. Labai gerai atrodo moksliškai: žinote, čia yra sistema, o tam, kad išanalizuotume sistemą, reikia penkerių metų, o dar reikia sukurti dvi komisijas. Pavyzdžiui, mūsų komisijos nusikaltimus aiškina, aiškina ir per ketverius metus nieko neišaiškina. Todėl, gerbiamieji kolegos, žūva tėvai, ir tegul juridiniai asmenys moka kaip ir valstybė iki 24 metų. Labai paprastas pasiūlymas. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, girdėjote Seimo narių, komitetų pirmininkų siūlymus daryti svarstymo pertrauką. Kokia būtų jūsų pozicija?
J.VESELKA. Aš sutinku, jeigu dviejų savaičių pertraukos užtektų. Bet aš žinau, kad dvejiems metams pertrauka garantuota.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate pertraukai?
J.VESELKA. Dviejų savaičių, trijų, taip? Dėl trijų savaičių tikrai sutinku.
PIRMININKAS. Dviejų savaičių, taip?
J.VESELKA. Trijų. Štai J.Beinortas sako, trim savaitėm. Iš tikrųjų čia galima sutikti.
PIRMININKAS. Ar galėtų Seimas nutarti? Mes galime ir taip: pagal 110 straipsnį pagrindinio komiteto reikalavimu, frakcijos reikalavimu, kuriam reikėtų Seimo narių pritarimo, arba posėdžio pirmininko reikalavimu galima padaryti pertrauką. Pagrindinis komitetas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Komiteto pirmininką aš matau čia sėdintį. Gal jis galėtų pasakyti, ar jis reikalauja tos pertraukos, ar ne.
Prašau. Prie šoninio mikrofono, būkite malonus. Pranešėjas prašo trijų savaičių pertraukos. Sutinka. Ne prašo, bet sutinka.
B.GENZELIS. Mūsų komitetas jau yra svarstęs, pačiai idėjai yra pritaręs. Tik ten dėl kai kurių techniškų dalykų, manoma, kad reikia diskutuoti. Aš kiek žinau, gerbiamasis J.Veselka sutinka su tuo. Todėl reikėtų parengti naują variantą, bet idėjai pritaria. Todėl aš siūlyčiau padaryti tokią pertrauką, kad būtų galima susitarti ir pateikti bendrą projektą.
PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka, kad gegužės pradžioje būtų įrašyta į darbotvarkę dabar, kad nereikėtų balsuoti atskirai? Sutinkate? Pranešėjas sutinka?
J.VESELKA. Taip, sutinku.
Antradienio darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas (96.04.18)
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Komitetai sutinka? Ačiū tada pranešėjui. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną. Patvirtinsime kitos savaitės darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl visos kitos savaitės. Jeigu prisimenate, pagal mūsų spalvotąjį grafiką numatyta posėdžiauti antradienį. Bet pagal papildomą susitarimą, kurį kelis kartus aptarėme ir čia, ir Seniūnų sueigoje, yra štai toks siūlymas. Jeigu Visuomenės informavimo įstatymo nepavyks mums antradienį baigti priimti, tai tada trečiadienį rengtume papildomą posėdį, kad būtų užbaigtas šitas svarbus klausimas. Štai čia yra esminis dalykas. Antradienį, bet jeigu reikės - ir dvi, tris valandas trečiadienį.
Dabar dėl konkrečios darbotvarkės. Kaip jau sakiau, pagrindinis klausimas, jis pažymėtas antruoju numeriu, yra Visuomenės informavimo įstatymas ir jį lydintysis nutarimas. Vakar nagrinėdami kai kuriuos klausimus, konkrečiai dėl “Vilniaus šiltnamių” reikalų, ir tardamiesi dėl lydinčiųjų įstatymų priėmimo sutarėme, kad vienas iš tokių įstatymų, t.y. biudžeto patikslinimas, galėtų būti užbaigtas būtent antradienį. Jeigu šiandien posėdyje bus pritarta po svarstymo Akcizų įstatymo pakeitimams ir lydintiesiems įstatymams, tada taip pat būtų numatytas priėmimas.
Į Vyriausybės pusvalandį siūlome ministrą B.Bradauską, kadangi su juo buvo kelis kartus tartasi, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, kartais ir mūsų pačių pageidavimu, jo pusvalandis būdavo vis nukeliamas. Tai aš manau, kad jau antradienį jis galės stovėti čia, tribūnoje, ir atsakyti į Seimo narių klausimus.
Seniūnų sueiga pritarė. Numatyti du rezerviniai klausimai. Dėl vieno klausimo reikės čia, Seime, susitarti, kadangi reikiamos balsų daugumos šitas siūlymas nesurinko, t.y. dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, nepaisant rinkimų datos paskelbimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti arba pasiūlyti 7 Seimo nariai.
Seimo narys A.Albertynas. Nenori. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti dėl rezervinio pirmojo klausimo - Lietuvos Respublikos Seimo kreipimasis į Rusijos Dūmą. Pranešėjas - gerbiamasis V.Landsbergis. Ar vis dėlto nereikėtų perkelti iš rezervinių į pagrindinius? Negi santykiai su Rusija mums yra tik tiek svarbūs, jeigu liks tam laiko? Jeigu mums yra atsiųstas kreipimasis ir reikalingas atsakymas, tai turėtų būti prie pagrindinių klausimų.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia ne santykių su Rusija klausimas, o mūsų pozicijos klausimas. O mūsų pozicija dėl to klausimo ne kartą pasakyta - spręs teismas. Taigi pozicija aiški, todėl šis klausimas ramiai gali būti rezerve. Bet jeigu rasime laiko, įdėsime pratęsdami posėdį. Ne problema.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl klausimo 2-3 - Švietimo įstatymo pakeitimo pateikimo tęsinys. Man atrodo, jog čia jau tiek buvo apie jį kalbėta ir tokia buvo neigiama visuomenės nuomonė, kad nevertėtų dabar to pateikimo tęsti. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Gerbiamasis kolega, pateikimą mes turime užbaigti, juo labiau ginčijamasi, kiek aš žinau, dėl vieno straipsnio, o balsuojant bus galima apsispręsti, ką dėl to vieno straipsnio daryti. Dėl kitų straipsnių, kiek žinau, taip smarkiai arba taip įnirtingai nesiginčijama. Svarbiausias dalykas, jeigu pradėtas pateikimas, jį reikia užbaigti. Seimo seniūnų sueiga neprieštaravo, todėl aš negaliu teikti šito klausimo balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, nors ir broką gaminame, bet Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą reikėtų užbaigti.
Č.JURŠĖNAS. Užbaigsime, bet ne antradienį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, ten jūs pataisykite 2-6 - Lietuvos Respublikos valstybinio turto valdymo. Kęstučio Baranausko jau turbūt nebesugausite čia tam pristatymui.
Č.JURŠĖNAS. Susitarsime.
J.VESELKA. Ir norėčiau paklausti. Aš esu parengęs Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimą. Kai kitiems įkeičiamas turtas, reikėtų sustiprinti kontrolę. Man atrodo, reikėtų tą greit priimti, nes akcininkai dažnai ateina ir žiūri, kad jų turto nebelieka. Čia, aišku, mano aplaidumas, kad laiku to nepastebėjau.
Ir antra. Ar negalėtumėte pasakyti. Aš esu parengęs įstatymų paketą dėl mokslo imlios ir techniškai sudėtingos pramonės atgaivinimo. Kada tas bus svarstoma, bent pateikiama?
Č.JURŠĖNAS. Kad niekas be jūsų jų nesiūlė. Ar prašyčiau, kad jūs siūlytumėte per kurį nors komitetą, tada būtų lengviau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Kai ponas Č.Juršėnas sako, kad dėl Seimo atsakymo Rusijos Dūmai mūsų pozicija pasakyta, tai man atrodo, kad klaidingai ponas Č.Juršėnas įsivaizduoja, lyg tai būtų maždaug tokia formulė: mes, Č.Juršėnas, esame Lietuvos Seimas. Taip nėra. Č.Juršėnas pasakė poziciją, bet Seimas nepasakė pozicijos. Todėl šitas klausimas nėra taip sau lengvai stumdomas. Aš manau, jis turėtų būti tarp pagrindinių klausimų. Prašau tik turėti omeny, kad V.Landsbergis bus tikriausiai Strasbūre, ir tada atstovaus A.Kubilius.
Č.JURŠĖNAS. Labai gerai. Bet aš tik primenu, kad Seimui kol kas, o gal ir ilgiau, atstovauja ir atstovaus Č.Juršėnas. Prašom šito neužmiršti. Aš turiu teisę kalbėti Seimo vardu. Bet jeigu Seimas mano, kad reikia viso Seimo vardu pasakyti, jis tai galės padaryti. Čia jokia problema. Aš pasakiau.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gal prieš dvi savaites jūs žadėjote įtraukti į tos savaitės darbotvarkę Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Bet dabar jūs minėjote, kad atsirado kažkokia komisija, kuri rengia to įstatymo kompleksinį pakeitimą. Neaišku, kada tas bus daroma. Gal jūs žinote kokius nors terminus? O jeigu ne, priešingu atveju reikėtų spręsti šitą klausimą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, juk aš vakar sakiau, kad yra paketas. Galiu patikslinti ir datą. Preliminariai tai numatyta gegužės 7 d. Visas paketas ir tamstos klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėjau paklausti dėl 2-4a, 2-4b, 2-4c. Atsižvelgiant į tai, kad tuos klausimus teikia ministras K.Klimašauskas, ministras V.Einoris ir ponas V.Zimnickas, kaip pagrindiniai šiuo metu Lietuvos girdymo konstruktoriai, kodėl šitie įstatymai eina tokia lengva tvarka: būtent be jokio išankstinio įtraukimo į programą, staigiai, greitai, kad tik greičiau? Kokios jėgos, pone Juršėnai, šitą dalyką skubina daryti? Aš manyčiau, kad nėra prasmės suteikti pirmumo šitai Lietuvos girdymo politikai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, pirmumo nėra. Kaip matote, šitie klausimai, kaip ir jūs pats teisingai perskaitėte, pažymėti 2-4 numeriu. Kadangi pateikia oficialūs asmenys, kurie gali šitai teikti, tas ir yra įrašyta. O jeigu jau kokia tamsi jėga - tai mes abu kartu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jau gerokai yra įstrigęs Šaulių sąjungos įstatymas. Ar nenumatote jo bent gegužės pradžioje pradėti? Pateikimas yra...
Č.JURŠĖNAS. Taip, ne anksčiau gegužės mėnesio.
A.BENDINSKAS. Gal pačioje pradžioje, nes gegužės mėnuo...
Č.JURŠĖNAS. Ne.
PIRMININKAS. Gegužės 1 d., Seimo nary Bendinskai...
A.BENDINSKAS. Taip. Na, tai antrą, padarykime šventę ir švęskime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Man truputį neaišku dėl to atstovavimo. Ar ponas Č.Juršėnas gali kiekvienam čia atstovauti, ar kaip, aš nežinau. Tam turi būti sąlygos ir tam tikri įgaliojimai. Aš suprantu jūsų įgaliojimus kaip Pirmininko, bet tai nereiškia, kad jūs galite visiškai pakeisti Seimą. Lygiai taip pat ir Seniūnų sueiga.
O dabar prie reikalo. Štai 2-3 įstatymo projektas. Vis dėlto ten yra ne vienas punktas ginčytinas, o daugiau, ir yra labai kontroversiškų nuomonių. Man atrodo, jog kur kas geriau, sveikiau ir naudingiau būtų, kad būtų apsvarstyta ir kažkoks konsensas pasiektas su alternatyvom, tada galima būtų tą daryti. Dabar vėl ta pati “buldozerinė” taktika: susirinksim, susitarsim, prastumsim mūsų balsavimą, ir viskas. Jeigu tuo kartu nenubalsuos, tai ponas Č.Juršėnas pasiūlys dar kartą perbalsuoti ir t.t. Reikia tą dalyką vieną kartą pabaigti. Aš siūlau galbūt susitarti ir atidėti vėlesniam laikui.
Č.JURŠĖNAS. Dėl susitarimo, tai tikrai yra gražus dalykas, tarkimės, bet pateikimą mes turime pabaigti. Seimo seniūnų sueiga neprieštaravo, vadinasi, dėl to net ir balsuoti neišeina.
Dabar dar kartą dėl atstovavimo ir mano bei Seimo pozicijos. Taigi aš turiu teisę atstovauti, niekas iš manęs jos neatėmė. Antra. Mano pozicija, kad nereikia išduoti nusikaltusiųjų, man atrodo, yra ir Seimo pozicija. Jeigu gerbiamasis A.Katkus ir kiti Seimo nariai mano, kad reikia atsižvelgti į Rusijos Dūmos prašymą, tai iš tiesų plačiai svarstykime.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką, jog jis neagituotų įtraukti Švietimo įstatymo pataisas. Norėčiau patikslinti, kad visuomenė prieštarauja ne tik 17 straipsnio nesvarstymui Seime, nes yra per 100 tūkst. parašų, bet prieštaraujama ir dėl visų kitų straipsnių, praktiškai devyniems dešimtadaliams Švietimo įstatymo pataisų. Ir aš norėčiau priminti ponui Pirmininkui, jog Švietimo įstatyme yra 40 straipsnių, o norima keisti 25, tai yra daugiau nei pusę. O daugiau nei pusę, nesiskaitant nei su Švietimo ministerijos nuomone, nei su Švietimo tarybos, nei su pedagogų, tai būtų pedagoginės ir kitos visuomenės supriešinimas su Seimu. Tai mums būtų tiesiog negarbinga. Jūs turbūt esate suklaidintas. Aš tikiu jūsų demokratiškumu. Nedemokratiška būtų nesiskaityti su visuomene. Aš tikiu, kad jūs nukreipsite ir savo kolegas kita kryptimi. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū už demokratijos išaiškinimą. Taigi demokratija reikalauja, kad būtų laikomasi procedūrų. Pradėjome pateikimą ir jį pabaigiam. O Seimo valia (jūsų asmeniškai ir kitų Seimo narių) balsuoti, kaip liepia sąžinė arba kaip skatina rinkėjai. Taigi baigsim pateikimą, ir klausimas bus aiškus - pagal vieną variantą ar pagal antrą. Jeigu nepritarsime, bus tobulinama, jeigu pritarsime, tada kviesim ir ministrą, sakysime, į jūsų komiteto posėdį ar į Seimo posėdį, ir mokytojų atstovus ir galėsime aiškintis visus šituos dalykus. Tokia yra demokratija - neužkirst kelio kitai nuomonei iš karto.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Ačiū. Man jau atsakė į klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pratęsti tai, ką kiti mūsų komiteto nariai kalbėjo, nes Seimo Pirmininkas, nežinau, ar sąmoningai, ar nesąmoningai klaidina visuomenę kalbėdamas, kad tai yra tik kelių straipsnių pakeitimas. Iš esmės tai yra atsisakymas visos reformos, kuri vyksta švietimo srityje. Tai iš esmės grįžimas, jeigu priimtume, tai būtų grįžimas prie sovietinės, tarybinės švietimo sistemos. Vadinasi, tai atsisakymas viso to, kas buvo padaryta nepriklausomybės metais švietimo srityje. Ar ponas Č.Juršėnas to nori, ar nenori, bet tai yra iššūkis (aš kartoju, nes visos švietimo institucijos yra prieš) Lietuvos visuomenei, demokratinei visuomenei.
Č.JURŠĖNAS. Mielasis kolega, aš žinau nuo seno jūsų suformuotą požiūrį ir sugebėjimą taip griežtai apibendrinti, kad, atrodo, padarysi - bus pasaulio pabaiga. O man atrodo, kad pasaulio pabaigos nebus, ir aš šitaip to įstatymo projekto neinterpretuočiau, tuo labiau kad personaliai jūsų rankose, kaip komiteto pirmininko rankose, ir kitų Seimo narių rankose šito įstatymo toks patobulinimas, jog nebūtų tos grėsmės, apie kurią jūs kalbate. O pats pateikimas šitos grėsmės automatiškai nesukelia. Atlikim procedūras ir elkimės kaip kitais atvejais. Kai dešinieji, mūsų požiūriu, į savo darbotvarkę įtraukia absoliučiai nevykusius projektus, mes neprotestuojame, nes toks demokratiškas mūsų Seimo statutas. Tuo tarpu priešingu atveju, pasirodo, - pasaulio pabaiga.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau, kad šitas klausimas būtų svarstomas būtinai dėl tokios priežasties. Kaip ir anais tarybiniais laikais mokytojai yra prievartaujami tam tikrų jėgų, kurių aš nenorėčiau minėti. Sakykim, klerikalinių. Mokiniai šitą puikiausiai mato, jie mato, kokie “falšyvi” ir kaip yra prievartaujami mokytojai. Čia mūsų moralinės krizės pradžia, kurią būtinai reikia sustabdyti.
Ir dar. Pažiūrėjus kažkur iš viršaus, kas darosi pasaulyje, daromas eksperimentas su gyvais žmonėmis, su mokiniais. Kiek galima šitaip beatodairiškai, neatsižvelgiant į realias sąlygas, eksperimentuoti? Todėl, kol dar nevėlu, aš manau, būtinai reikia keisti daug ką švietimo sistemoje ir čia yra vienas iš tokių bandymų. Negalima praleisti progos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pone Pirmininke, šitas klausimas dažnai suvedamas iki tikybos dėstymo. Šios pataisos yra daug baisesnės negu tai. Šiaip ar taip dar prieš prasidedant Sąjūdžiui Lietuvoje prasidėjo švietimo reforma. Jūs prisimenate, kaip visoje Sąjungoje nuskambėjo mūsų projektas dėl tautinės mokyklos. Ir nuo to laiko buvo nuosekliai vykdoma švietimo reforma. Ir vienas iš pagrindinių švietimo reformos akcentų buvo siekimas suteikti galimybę ir mokytojams, ir mokiniams laisviau ir lanksčiau pasirinkti mokymo kryptis. Šis dalykas buvo sprendžiamas taip, kad buvo įvedamas dešimtmetis mokymas, plius dar dveji metai, lanksti sistema. Dabar šitos pataisos iš esmės griauna šitą reformą. Yra parengta daug vadovėlių dešimtmečiam perėjimui, yra parengtos mokymo programos. Jeigu mes priimsime šitas pataisas, aišku, sustabdysime visų aštuonerių metų darbą. Tai yra siaubingas dalykas. Atsisuks diversija. Kaip buvo padaryta bankų diversija, dabar daroma diversija švietimo srityje. Negalima taip neatsakingai į šitą dalyką žiūrėti. Aš protestuoju prieš tai, kad būtų teikiamos šitos pataisos toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad prasidėjo diskusija jau ne dėl darbotvarkės, o dėl to, kas bus svarstoma Seime. Naujai užsirašiusių klausti nėra, tik tie patys nori dar pakartotinai diskutuoti, bet aš manau, kad mūsų laikas jau baigėsi, deja. Pirmininke, siūlykite, dėl ko reikėtų balsuoti Seimui.
Č.JURŠĖNAS. Čia yra tik vienas dalykas, dėl kurio reikia balsuoti ir dėl kurio, kaip sakiau, buvo balsuota Seimo seniūnų sueigoje, bet nebuvo sutarta. Tai nutarimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų - įtraukti ar ne. Mano pozicija, kad to nereikia, tuo labiau kadangi klausimas atiduotas visuomenei svarstyti. “Valstybės žiniose” tai paskelbta tik balandžio 12 d. Aš manau, dar duokime laiko visuomenei šitą klausimą išnagrinėti. O rinkimų data, kaip žinote, yra paskelbta - spalio 20 d. ir reikia tai datai ruoštis. Bet kadangi Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta Seimui apsispręsti, tai reikia ir pateikti tai balsuoti, o po to - visą darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija pradėta. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Aš apgailestauju, kad jūs nematote, bet registracija pradėta. Tikėkite mano žodžiais.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašiau, ateikite kuris nors, atsisėsite ir matysite, ar yra registracija, ar ne.
PIRMININKAS. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu balsuoti siūlymą, kadangi Seniūnų sueiga vienareikšmiai jo neišsprendė. Ar įrašome į kitos savaitės darbotvarkę, t.y. į antradienio darbotvarkę, klausimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų? Primenu, kad buvo pateiktas dokumentas, pritarta po pateikimo, dabar būtų svarstymo procedūra, jeigu Seimas nuspręs įtraukti į darbotvarkę. Ar visi supratote, dėl ko balsuojame? (Balsai salėje) Dėl motyvų procedūriniais klausimais nekalbama. Jeigu manote, kad reikia įrašyti į darbotvarkę šį klausimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, tai spaudžiate mygtuką “už”. Jeigu manote kitaip, tai spaudžiate kitus mygtukus. Balsavimas pradedamas. Prašom.
Atsiprašau, reikia kartoti registraciją. Rezultatai labai neaiškūs. 01, 01. Kartoju registraciją. Prašom registruotis. (Triukšmas salėje)
Č.JURŠĖNAS. Ne, dėl švietimo nebus balsuojama. Seniūnų...
PIRMININKAS. Minutėlę! Tuojau pakartosime registraciją. Registracija pradėta. Prašom registruotis. Siūlau ateiti ekspertui ir patikrinti balsavimo rezultatus. Aš manau, kad nesunku kam nors ateiti pažiūrėti į kompiuterį. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas mano, kad reikia įrašyti į antradienio darbotvarkę klausimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, prašom pakelti rankas. (Triukšmas salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 37.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 26 - už įrašymą, 37 - prieš, 4 susilaikė. Neįrašoma.
Dabar patvirtinsime darbotvarkę, dėl vedimo tvarkos - po to. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Tik balsuoti liko.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Kubilius. Prašymas frakcijos vardu.
A.KUBILIUS. Aš prašau frakcijos vardu balsuoti dėl 2-3 klausimo išbraukimo iš kitos savaitės darbotvarkės dėl to, kad ši darbotvarkė buvo išdalyta tik šiandien, frakcijos nariai nematė jos ir negalėjo seniūno įgalioti išreikšti nuomonę. Todėl dabar aš prašau balsuoti ir išbraukti. Pone Pirmininke, jūs toks demokratijos “tėvas”, tai kodėl dabar bijote Seimo narių nuomonės? Ar jūs ir čia galvojate, kad jūs atstovaujate visam Seimui?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, yra procedūra, kurią puikiai žinote. Jūs buvote Seniūnų sueigoje, viską matėte, galėjote abejoti, galėjote siūlyti išbraukti. Dabar tokia procedūra...
A.KUBILIUS. Kas per baimės, pone posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, aš negaliu teikti balsuoti to, ko Seniūnų sueiga nesiūlė, ir prašom man nesiūlyti. Prašom pasiruošti balsuoti už visą darbotvarkę. Prašome pasiruošti balsuoti dėl visos darbotvarkės. Jūsų kompiuteriai, kaip matote, neveikia, aš matau, jūs ne, todėl balsuosime pakeldami rankas. Kas tvirtina antradienio darbotvarkę, pakelia rankas. Prašom. Balsavimas pradėtas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 20.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 41 Seimo nariui balsavus už, 20 - prieš, 1 susilaikius darbotvarkė patvirtinta. Ačiū ponui Pirmininkui. Replika. Seimo narys P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Labai įdomus sutapimas. Kai buvo pateikimas, jis buvo nutrauktas, nes matėsi, kad truks balsų praeitą kartą, lygiai taip pat pirmininkavo ponas A.Sakalas ir greta sėdėjo ponas Č.Juršėnas. Ir šiandien lygiai taip pat. Pažeisti visi demokratijos principai, kad neleidžiama balsuoti už darbotvarkę, su kuria mes susipažinome tik čia, salėje, ir seniūnai nebuvo gavę taip pat prieš sueigą. Šitas balsavimas, įtraukimas į antradienio darbotvarkę yra neteisėtas ir siūlyčiau sureaguoti posėdžio pirmininkui ir dirbtinai neprimesti savo valios.
PIRMININKAS. Gerai, atsakysiu. Aš jau sureagavau. Gerbiamasis Kairy, Etikos ir procedūrų komisija, jūs girdėjote pastabas. Prašom mano pavedimu išnagrinėti šitą klausimą, ar teisingai buvo pasielgta, kad nebuvo leista balsuoti už frakcijos pasiūlymą, taisantį darbotvarkę, kuris nebuvo aptartas Seniūnų sueigoje. Išsiaiškinkite ir praneškite Seimui.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Seimo narė R.Hofertienė anksčiau laukia. O be to, Seimo nary Kubiliau, dėl vedimo tvarkos...
A.KUBILIUS. Aš dėl balsavimo rezultatų.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Priminsiu, kad balsavimo rezultatai “prieš” buvo klaidingi. Toliau. Darbotvarkė buvo pateikta pavėluotai ir specialiai pavėluotai įtrauktos Švietimo įstatymo pataisos.
Antra. Primenu, kad protestuoja prieš šias Švietimo įstatymo pataisas 100 tūkst. Lietuvos piliečių. Toliau. Protestuoja Švietimo ministerija, protestuoja Lietuvos švietimo taryba, protestuoja švietimo skyrių vadovai, pedagogikos institutas, pedagogai. Tai galų gale, ar Seimas atstovauja žmonėms, kurie juos rinko, ar ne? Tai yra demokratijos laužymas. Čia nesančių LDDP pavienių narių nuomonė taip pat yra demokratiška ir jie yra prieš pataisas, tik čia sėdinčių yra klaidinami, suklaidinta nuomonė. Ir mes tikrai neturėjome teisės nesiskaityti su šimtais tūkstančių Lietuvos žmonių. Šitą Švietimo įstatymą reikės pataisyti. Keičiama daugiau nei pusė įstatymo, nesiskaitant su niekuo! Griaunami švietimo sistemos pamatai ir po naujųjų rinkimų juos reikės pataisyti. Kas prisiims kaltę už šį nusikaltimą? Ačiū.
A.KUBILIUS. Galima dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes balsų skaičiavimo komisija apsiriko skaičiuodama balsavusius prieš ir paskelbė, kad balsavo tik 20. Mūsų skaičiavimais yra ne mažiau kaip 28. O prieš perbalsavimą aš prašau žodžio dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Antrą kartą negalima kalbėti.
A.KUBILIUS. Na, kaip negalima?
PIRMININKAS. Statutas neleidžia. O dėl perbalsavimo aš paklausiu balsų skaičiavimo komisijos. Ar esate įsitikinę, kad jūs teisingai suskaičiavote rezultatus, ar manote, kad reikia perbalsuoti?
A.KUBILIUS. Komisija daro prielaidą, kad klaida galėjo būti, ir jeigu būtų pakartotas balsavimas...
PIRMININKAS. Gerai. Pakartosime balsavimą, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi balsų skaičiavimo komisija mano, kad ji taip pat galėjo apsirikti.
Seimo Pirmininkas. Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų prašyčiau nesityčioti iš demokratijos. Mūsų Seimo statutas yra superdemokratiškas. Jeigu kolegos šįryt pražiopsojo ir nekėlė klausimo dėl Švietimo įstatymo išbraukimo iš preliminarinės darbotvarkės, tai kuo čia kaltas visas Seimas, A.Sakalas ir kiti Seimo nariai? (Balsai salėje) Netriukšmaukite! Reikalo esmė yra tokia. Prašome nesišaipyti ir iš savęs, ir iš kitų. O jeigu kam nors vietoj rinkiminės kampanijos norisi pradėti destrukciją, tai šitaip ir prisipažinkite, ir pasakykite Lietuvos žmonėms. O Seimo seniūnų sueigoje apie šitą klausimą nebuvo net užsiminta, ir nereikėjo balsuoti. Taigi jokių čia atskirų balsavimų negali būti, ir jokio Statuto ir demokratijos pažeidimo nėra. O dėl perbalsavimo, be abejo, jeigu balsų skaičiavimo grupė to pageidauja, tai jos valia.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke, už demokratijos pamoką. Kadangi balsų skaičiavimo komisijos nariai nesugeba suskaičiuoti iki 28, ir matome, kad tai kartais atsitinka sąmoningai, frakcijos vardu prašome šito klausimo pertraukos iki kito posėdžio, kol jie išmoks skaičiuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, jeigu mes juos nusiųsime į pradžios mokyklą, tai reikės ketverių metų. Neturime tiek laiko.
Seimo narys V.Landsbergis dėl vedimo tvarkos.
V.LANDSBERGIS. Pone pirmininke, kadangi kolega Č.Juršėnas ką tik kalbėjo, kokia yra reikalo esmė, aš noriu pasakyti. Reikalo esmė yra destrukcija, sumaištis švietimo sistemoje vieneriems mokslo metams, kadangi po Seimo rinkimų tie mokslo metai bus jau prasidėję, ir viskas bus jovalas. Kam to reikia? Kam to reikia? Atsisakykite, ponai komjaunuoliai, ateistai ir visokie kitokie, savo sumanymo! (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai... (Balsai salėje) Ne! Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų laikas baigėsi. Paskutinė replika - G.Jurkūnaitei. Jokių naujų replikų, ir tęsime darbotvarkę.
Seimo nare Jurkūnaite, prašau.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad kai kurie opozicijos atstovai kalba visos visuomenės vardu, mojuoja tais surinktais parašais, nors visiškai aišku, kad parašus rinko iš esmės dėl vieno straipsnio - dėl 17 straipsnio. Tai viena.
Antra. Parašai buvo renkami nesąžiningai, tai yra meluojant žmonėms, jog Seimo nariai siūlo išmesti tikybą iš mokyklų. Tai buvo daroma visuotinai meluojant. Vadinasi, žmonės rašėsi pataisų nežinodami, o moraliais ir ginančiais švietimo sistemą besiskelbiantys žmonės akivaizdžiai melavo. Todėl ir reikia, kad žmonės žinotų. Aš manau, kad pradėjus svarstyti švietimo pataisas, būtų galima diskutuoti, kiek jose yra racijos, kiek nėra. Bet dabar iš anksto meluoti žmonėms, sakyti tai, ko nėra pataisose, ir mojuoti apgautų žmonių surinktais parašais, yra negarbinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Replikos baigtos. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl darbotvarkės. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, 11 val. mes turime pradėti svarstyti Muitinės kodeksą. Mūsų laikas baigėsi. Čia replikų daugėja, tada aš turėsiu arba daryti pertrauką, kad visi nusiramintų, arba aš darau taip, kaip yra numatyta jūsų patvirtintoje darbotvarkėje.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Naujų replikų nebus. Prašome nelaukti prie mikrofonų. Balsuosime, kartoju, dėl darbotvarkės. Kas už tai, kad būtų patvirtinta antradienio darbotvarkė, kurią pateikė Seimo Pirmininkas, prašome pakelti rankas. Balsų skaičiavimo komisiją prašau atidžiai skaičiuoti, kad nebūtų abejonių dėl jūsų apsirikimo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. Už - 38. Kas prieš? Prašom. Jokių replikų, ir taip jau vėluojame. (Balsas salėje) Po balsavimo replikos nepriklauso. Po įstatymo prašom. Po darbotvarkės - ne. Prašom, kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 31.
PIRMININKAS. 31. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 38 - už, 31 - prieš, 1 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.
Lietuvos muitinės kodekso projekto Nr.1812(2) (priėmimas) (96.04.18)
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną poną J.Jacevičių - Muitinės departamento atstovą. Svarstome Lietuvos muitinės kodekso projektą Nr.1812(2). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jus informuoti, kad Muitinės kodeksas yra iš dešimties dalių. Šiame kodekse yra 236 straipsniai. Yra Seimo nario A.Baleženčio pateiktos pastabos apytikriai 10 straipsnių. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai sutiktų, kad mes iš pradžių nagrinėtume tuos straipsnius, kuriems pateiktos pastabos arba alternatyvos, ir apsispręstume, ką su jomis darome, tada balsuotume skyriais (primenu, 10 skyrių) ir priimtume tokį dokumentą. Jeigu Seimo nariai nuspręstų kitaip, vadinasi, kalbos apie kodekso priėmimą negalėtų būti.
Pirmiausia aš noriu paklausti Seimo nario A.Baleženčio, ar jis sutinka, kad būtų šitaip balsuojama, kadangi jis yra pagrindinis pataisų autorius.
Prašau, Seimo nary Baleženti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Muitinės kodeksas yra labai reikalingas dokumentas. Jis labai svarbus mūsų tarptautiniams ryšiams su mūsų kaimynais ir su Europos valstybėmis. Reikėtų, kad mes jį kuo greičiau priimtume, dėl to aš pritarčiau tokiai tvarkai.
PIRMININKAS. Pranešėjau, pritariate tokiai tvarkai?
J.JACEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Pone Kolosauskai, Biudžeto ir finansų komitetas sutinka su tokia svarstymo procedūra? Sutinka. Teikiate balsavimui dokumentą?
Pradedama priėmimo procedūra. Taigi 41 straipsniui Seimo narys A.Baležentis pateikė pataisas. Siūlo išbraukti žodžius. Pataisos išdalytos, turbūt nereikėtų skaityti. Aš klausiu pranešėjo, ar priimate šitą pataisą?
J.JACEVIČIUS. Taip, priimame.
PIRMININKAS. Priimate šitą pataisą. Seimo nary Baleženti, girdėjote? Pataisa priimta.
A.BALEŽENTIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia. Galima pritarti 41 straipsniui? Pritarta.
42 straipsniui Seimo narys A.Baležentis siūlo kitokį išdėstymą. Pranešėjau?
J.JACEVIČIUS. Priimama.
PIRMININKAS. Priimate. Seimo nary Baleženti, girdėjote?
A.BALEŽENTIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Straipsniui galima pritarti? Pritarta.
45 straipsniui Seimo narys A.Baležentis taip pat siūlo pataisą. Prašau?
J.JACEVIČIUS. Priimama.
PIRMININKAS. Priimate. Tai gal jūs viską priimate?
J.JACEVIČIUS. Ne viską.
PIRMININKAS. Ne viską.
J.JACEVIČIUS. Mes šiek tiek jau suderinome.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taip. Tai galima 45 straipsniui pritarti, kadangi pataisa priimta, daugiau jokių abejonių nėra? Galima.
53 straipsniui pritarti galima?
J.JACEVIČIUS. Priimame.
PIRMININKAS. Pritarti galime? Pritariame. 60 straipsniui?
J.JACEVIČIUS. Nepritarėme.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, jūsų mikrofonas įjungtas. Nuolat.
J.JACEVIČIUS. Aš galiu pateikti motyvus, kodėl nepriimama. Ten yra parašyta, kad galima deklaruoti žodžiu. Toks yra pavyzdys gyvenime, praktikoje. Sakysim, keleivis nori išvykti iš Lietuvos lėktuvu. Aerouoste muitininkas jo gali paklausti, ar veža ką nors neteisėto, keleivis atsako ne, ir tai yra deklaravimas žodžiu. Taip yra visose valstybėse. Šitą išbraukus, būtų kažkoks chaosas, liktų tik veiksmu ir tik raštu.
PIRMININKAS. Gal jus įtikino argumentai?
A.BALEŽENTIS. Taip, kadangi tai palengvintų mūsų keleivių ir svečių judėjimą, iš tiesų tai yra reali procedūra. Siūlau palikti taip, kaip yra pagrindiniame variante.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis atsisakė pataisos. Tada 60 straipsniui galima pritarti? Pritariame.
63 straipsniui Seimo narys A.Baležentis taip pat siūlo išbraukti kai kuriuos žodžius. Pranešėjau?
J.JACEVIČIUS. Straipsnio ketvirtojoje dalyje siūlymui išbraukti žodžius pritariame, tačiau nepritariame, kad šito netaikome asmenims, deklaruojantiems prekes muitinio tranzito procedūrai. Muitinio tranzito procedūra yra taip pat svarbi, kai kada net ir svarbesnė, pavyzdžiui, negu vidaus vartojimo importas arba negrąžinamas eksportas. Taigi išbraukti muitinio tranzito procedūrą iš bendro procedūrų sąrašo netikslinga.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas pasiūlė kompromisinį variantą. Jis gali patenkinti, manau, ir mane, ir pagrindinį pranešėją. Dėl to sutinku.
PIRMININKAS. Tai sutinkate su jo pozicija?
A.BALEŽENTIS. Sutinku, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada 63 straipsniui pataisų neturime. Pritariame, taip?
75 straipsnis. Prašau, pranešėjau.
J.JACEVIČIUS. 75 straipsnis yra daugiau suredaguotas, pataisos priimamos.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, šiandien jūsų gulbės giesmė. Viską, ką siūlote, pranešėjas priima.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kokius argumentus panaudojote jam įtikinti? 95 straipsnis. Prašome.
J.JACEVIČIUS. 95 straipsnis. Aš norėčiau, kad pirmojoje pasiūlymo dalyje liktų, kadangi tai yra bendroji nuostata. O antrojoje 95 straipsnio papildymo dalyje, kad muitinio tranzito procedūros atlikimo ir įforminimo tvarka bei sąlygos detaliau nustatytos šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra priimtina.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, sutinkate su tokiu kompromisiniu pasiūlymu?
A.BALEŽENTIS. Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. 95 straipsniui galima pritarti? Pritariame. Vadinasi, pirmąją dalį paliekame taip, kaip...
J.JACEVIČIUS. ... kaip kodekse, o antrąją...
PIRMININKAS. ... o antrąją taip, kaip siūlo Seimo narys A.Baležentis, taip?
J.JACEVIČIUS. Taip. Čia redakcinio pobūdžio. Pritariama.
PIRMININKAS. 106 straipsnis.
J.JACEVIČIUS. 106 straipsnyje siūloma išbraukti sakinį, kad prekių laikymo muitinės sandėlyje laikas neribojamas. Mes kategoriškai nenorėtume su tuo sutikti. Šiuo metu muitinės sandėliavimo procedūra yra pakeista Vyriausybės nutarimu, ir muitinės sandėliavimo procedūros trukmė nenustatyta. Buvo nuogąstavimų, kad prekės gali būti laikomos metus, dvejus ir t.t. Tai čia visai ne muitinės reikalas. Prekių savininkas pats nesuinteresuotas laikyti, užšaldyti savo prekes, nes už jas yra sumokėti pinigai.
Tačiau sutinkame su 106 straipsnio papildymu, kad susidarius ypatingoms aplinkybėms muitinė turi teisę nustatyti sandėliavimo atlikimo terminą. O bendrąją nuostatą, kad sandėlyje laikas neribojamas, prašytume palikti taip, kaip ir yra.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, sutinkate?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu muitinė pajėgi sandėliuoti prekes ir tai netrukdo jos darbui, tai, aišku, būtų patogiau. Bet vis dėlto neribojamas, aš nežinau, gal 10 metų ar 100 metų, ar kažkoks terminas turėtų būti. Bet šiuo atveju aš linkęs ir nusileisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 106 straipsniui galima pritarti, suderinus pranešėjo ir pataisų autoriaus nuomonę.
166 straipsnis - paskutinis.
J.JACEVIČIUS. 166 straipsnio pasiūlymui mes nepritariame todėl, kad siūloma išbraukti tokią antrąją dalį: “Pavojingos prekės ir prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekes, kurioms dėl kitų priežasčių saugoti reikalingi specialūs įrenginiai, gali būti laikomos tiktai specialiai šioms reikmėms pritaikytose laisvųjų ekonominių zonų arba laisvų sandėlių patalpose. Čia yra sugriežtinimas, kad į tuos sandėlius, į tas patalpas bet kas nepakliūtų. Kai mes diskutavome su Seimo nariu ponu A.Baleženčiu, tai, sako, galbūt radioaktyvios medžiagos. Čia priešingai - niekada nepaklius, jeigu neturės tų specialių saugyklų ir negaus atitinkamo specialiųjų valstybinių institucijų leidimo. Jeigu bus tokie leidimai, be abejo, galės būti ir sandėliuojama. Kol jų nebus, tai šitą nuostatą aš prašyčiau palikti 166 straipsnyje taip, kaip pateikta projektų autorių.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tai bus taikoma tiktai laisvosioms ekonominėms zonoms, tada galima sutikti su pagrindiniu variantu.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?
A.BALEŽENTIS. Nereikalauju.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai 166 straipsnio pataisos atsiimtos. Galima jam pritarti. Mes daugiau pataisų neturime, taip, pranešėjau?
J.JACEVIČIUS. Taip, neturime. Noriu papildomai pasakyti, kad tai antroji Muitinės kodekso projekto redakcija. Ji dar kartą peržiūrėta su užsienio ekspertais. Galiu užtikrinti, kad ji atitinka Euromuitinės kodekso pagrindines nuostatas su nacionalinės teisės elementais, taip pat maksimaliai atsižvelgta į Seimo Juridinio skyriaus pastabas, išbraukti visi prieštaravimai ir kolizijos, kurie galėjo būti su Muitinės tarnybos statutu. Nematau priežasčių, kad nebūtų galima šiandien to kodekso nepriimti. Teikiu jį jūsų svarstymui ir prašau balsuoti už jo priėmimą.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto pirmininkas - Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlykite priimti visą kodeksą.
PIRMININKAS. Tai jis pasiūlytas. Tiktai mes balsuosime už kiekvieną dalį atskirai.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai kurie Seimo nariai siūlo balsuoti ne už atskiras dalis, o už visą kodeksą. (Balsai salėje) Negalima? Na, Seimo narys A.Baležentis abejoja. Gal bendru sutarimu galėsime. Čia ne problema, jeigu niekas neoponuos.
Taigi pirmajai daliai turime oponentų? Neturime. Tada pritariame pirmajai daliai.
Antrajai daliai turime oponentų? Nėra. Antrajai daliai pritariame.
Trečiajai daliai turime oponentų? Niekas neoponuoja. Pritariame.
Ketvirtajai daliai pritariame? Pritariame.
Penktajai daliai pritariame? Pritariame.
Šeštajai daliai? Pritariame.
Septintajai daliai oponentų nėra. Pritariame.
Aštuntajai daliai vėl oponentų nėra. Pritariame.
Devintajai daliai oponentų nėra.
Dešimtajai daliai? Seimo narys A.Baležentis nori oponuoti, taip?
A.BALEŽENTIS. Aš norėčiau kalbėti ir klausti dėl 13 skyriaus. Kadangi čia yra ir dalys, ir skyriai, tai gal jūs man leistumėte tik dėl 13 skyriaus kalbėti?
PIRMININKAS. 13 skyriaus? Aš suskaičiavau tik 10, o gal 13. Taip, yra.
A.BALEŽENTIS. 13 skyrius. Pirmasis skirsnis - laisvosios ekonominės zonos ir laisvieji sandėliai.
PIRMININKAS. Gerai. Bet mes priiminėjame dalimis, o ne skyriais. Yra 10 dalių. Dėl kurios dalies jūs norėjote kalbėti?
A.BALEŽENTIS. Pagal šitą išdėstymą būtų penktoji dalis.
PIRMININKAS. Prašau. Kuriai daliai?
A.BALEŽENTIS. Penktoji dalis.
PIRMININKAS. Penktoji dalis. Tada prašom dėl penktosios dalies, nors mes jau pritarėme, bet prašome.
A.BALEŽENTIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kalbėkite.
A.BALEŽENTIS. Penktojoje dalyje yra 163 straipsnis, arba galbūt dar nuo aukščiau pradėkime, yra skyrius “Kiti muitinės sankcionuoti veiksmai”. Faktiškai tai yra 12 skyrius tekste, nors turinyje kitu numeriu yra numeruotas. Yra pirmasis skirsnis - “Laisvosios ekonominės zonos ir laisvieji sandėliai”. Dėl laisvųjų ekonominių zonų mes turėjome daug diskusijų Seime ir komitetuose, ir priimti įstatymai, ir sulaužyta daug iečių. Bet štai čia atsiranda naujas klausimas - laisvieji sandėliai. Mes visiškai dėl šios temos nediskutavome. Mūsų komitetai neturi nuomonės, ir Seime nevyko jokia diskusija. Pagal šio kodekso dvasią jie prilyginami laisvosioms ekonominėms zonoms. Štai šitame 12 skyriuje laisvosios ekonominės zonos daugelyje kodekso straipsnių eina kartu su laisvais sandėliais ir taikomos tos pačios normos.
Kad šiandien būtų galima priimti šį kodeksą, tai arba mes turime apibrėžti, kas tai yra, kitaip sakant, šiandien šito apibrėžimo kodekse nėra, ir reglamentuoti kaip jis steigiamas, kaip jis valdomas, kaip jis kontroliuojamas, šiandien šito čia irgi nėra. Arba pranešėjas turi sutikti padaryti nuorodą kodekso 163 straipsnyje, arba dar geriau, 164 straipsnyje, o apskritai tai turbūt abiejuose straipsniuose, kur yra laisvųjų ekonominių zonų bei laisvųjų sandėlių steigimas ir veikla, padaryti nuorodą, kad jie steigiami ir jų veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymu. Tokiu atveju mes šiandien galėtume priimti šį kodeksą. Jeigu nuorodos nebus, kad visa tai reglamentuoja įstatymu, tai mes negalim palikti savieigai tokio labai svarbaus klausimo dėl muitinės veiklos. Ir aš tada prašyčiau šį skyrių atidėti ir viso kodekso priėmimą atidėti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašau.
J.JACEVIČIUS. Iš tikrųjų 12 skyriaus I skirsnis yra pavadintas “Laisvosios ekonominės zonos ir laisvieji sandėliai”. Šiandien jų Lietuvoje dar nėra. Tačiau šis kodeksas yra skirtas ateičiai ir, kaip minėjau, jis visiškai atitinka Euromuitinės kodeksą su nacionalinės teisės atitinkamais bruožais. Jeigu mes integruosimės į Europą (o tai, be abejonės, įvyks, kada, mes dar nežinome), tam dalykui reikia ruoštis, kad nereikėtų šio Muitinės kodekso keisti. Aš norėčiau, kad jis būtų stabilus, kad nors 10 metų jo nuostatos būtų tinkamos. Jeigu tik Euromuitinės kodekso nuostatos keistųsi, tai ir mes atitinkamai galėtume pakeisti. Antra, čia yra blanketinės normos, kas reguliuoja laisvąsias ekonomines zonas ir laisvuosius sandėlius. Čia yra parašyta, kad tai reguliuos du įstatymai: Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir Atskiros laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymas. Aš neprieštarauju Seimo nario pono A.Baleženčio pasiūlymui, kad laisvųjų sandėlių steigimo ir veiklos tvarką nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai, ir čia papildydami mes derinome, kad ją reglamentuojantys teisės aktai būtų įvardyti įstatymu. Mes neprieštaraujame, kad ir laisvųjų sandėlių steigimo veikla (jeigu yra tokia Seimo valia) būtų įforminta įstatymu. Svarstant Muitinės įstatymo pakeitimus taip buvo padaryta su šių neapmuitinamų parduotuvių įsteigimu. Dabar toks įstatymas yra kuriamas.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, kokia jūsų nuomonė?
J.JACEVIČIUS. Būtų 164 straipsnio 2 punktas. Ten tiktai reikėtų įtraukti šio...
PIRMININKAS. Perskaitykite, kokią redakciją dabar siūlote...
J.JACEVIČIUS. Būtų maždaug taip: “Laisvųjų sandėlių steigimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.”
PIRMININKAS. Tinka?
A.BALEŽENTIS. Taip, aišku, būtų galima paredaguoti, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (turbūt reikėtų paminėti) ir gal net pavadinimą reikėtų užrašyti.
PIRMININKAS. Pavadinimo nėra, mes neturim pavadinimo. Bet įstatymo...
A.BALEŽENTIS. Įstatymo, taip. Išbraukiami žodžiai: “šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai”. Tada aš sutinku.
PIRMININKAS. “Laisvųjų sandėlių steigimo ir veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas.” Taip?
A.BALEŽENTIS. Taip. Tada viskas, galima priimti.
PIRMININKAS. Priimat, pranešėjau?
J.JACEVIČIUS. Priimtina.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, tada atsiimat abejones?
A.BALEŽENTIS. Tada neprieštarauju.
PIRMININKAS. Ties kuriuo skyrium mes balsuodami sustojom, pranešėjau? Ties dešimtu. Dabar galime grįžti toliau prie dalies. Dešimtoji dalis. Abejonių turime? Ne. Tada dar reikia kalbėti dėl viso kodekso, jeigu kas pageidauja. Tai Seimo narys A.Baležentis (dar jo mikrofonas įjungtas) turbūt norėtų ką nors pasakyti. Ir Seimo narys J.Listavičius. Seimo nary Baleženti, prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų atliktas didelis darbas. Man atrodo, šiandien reikėtų pasveikinti muitinės kolektyvą, pranešėją ir darbo grupę, kuri rengė šį kodeksą. Tai yra svarbus dokumentas, palengvinantis mūsų ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, su Europos valstybėmis. Ir šis dokumentas kaip tik suvienodina muitinės procedūras, daro jas europietiškas. Tuo galim tik pasidžiaugti. Aišku, yra kai kurių redakcinių nesklandumų, apie kuriuos mes šiandien kalbėjom. Matyt, kai kurie iš jų išryškės dar ir darbo metu. Bet apskritai aš siūlau pritarti šio kodekso priėmimui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos muitinės kodekso projektas skirtas reglamentuoti prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką ir su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo, eksporto, muito bei mokesčių, importo, eksporto draudimų apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus. Kodekse aptartos jį reglamentuojančių asmenų teisės ir pareigos, muitinės funkcijos, veiksmai, turintys įtaką importo-eksporto apmokestinimui, prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką veiksmų įforminimas muitinėse, muitinės sankcionuoti veiksmai, prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos muitų tvarka, atleidimo nuo muitų ir mokesčių tvarka, skola, muitinės veiksmų apskundimas ir atsakomybė už kodeksų nuostatų pažeidimus. Kodeksas leis sisteminti muitinės veiklą, padės tarptautiniams ryšiams, padės išvengti pažeidimų ir padarys muitinės darbą efektyvesnį. Pritariu kodekso nuostatoms ir esu už jo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar du Seimo nariai užsirašė kompiuteryje. Tai Seimo nariai F.Kolosauskas ir R.Markauskas. Seimo nariui F.Kolosauskui pagal pareigas priklauso kalbėti, o Seimo narys R.Markauskas, jeigu ruošiasi tiktai girti, tai gali negirti, nes niekas neoponuoja. Bet jeigu nori girti, prašom. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tas projektas buvo ne kartą svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, buvo grąžintas pataisyti. Pataisė. Toliau žiūrėjo Vokietijos ekspertai šio projekto paskutinį variantą, taip pat savo pastabas pateikė. Jis suderintas yra su Europos Sąjungos reikalavimais, ir aš siūlau šį Muitinės kodeksą priimti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys R.Markauskas. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Aš tiktai norėčiau pasidžiaugti, kad pagaliau šis dokumentas yra svarstomas ir bus priimamas Seime. Tai tikrai labai reikalingas mūsų Respublikai dokumentas, kuris padės integruotis mūsų šaliai į Europos struktūras, tačiau aš manyčiau, kad jis dar svarbesnis bendradarbiaujant mūsų trims Baltijos valstybėms: Lietuvai, Estijai ir Latvijai. Kaip mes žinome, Estija turi panašų kodeksą, latviai šiek tiek atsilieka. Tačiau suvienodinti muitinės procedūras tarp trijų Baltijos valstybių yra tikrai labai svarbu. Ir aš tiesiog pasidžiaugdamas noriu pasakyti, kad būtų dar geriau, jeigu mes jį būtume priėmę pernai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius. Atsisako žodžio. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija pradėta. Mano kompiuteris rodo, kad registracija vyksta. O pranešėjui dėkoju, bet jūs dar galite pabūti tribūnoje, sužinosite rezultatus.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Lietuvos Respublikos muitinės kodekso priėmimui, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Kodeksas 51 Seimo nariui balsavus už yra priimtas. Dėkojame ponui J.Jacevičiui.
Seimo Pirmininko informacija, o po to dar, matyt, galėtume svarstyti vieną rezervinį klausimą. Dar dešimt minučių.
Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, viena informacija, susijusi su tais klausimais, apie kuriuos iš pradžių kalbėjom ir dėl kurių jaudinamės. Seimo narys ir ministras L.Linkevičius galės pateikti šiek tiek daugiau žinių mums rūpimu klausimu 12 val., t.y. ratifikavimo klausimai būtų po tos informacijos. Žinoma, labai daug jis negalės pasakyti, kaip jis man aiškino, bet vis dėlto kai ką pasakys. Todėl prašyčiau visus susirinkti 12 val., o po to ratifikacija, kuri, kaip žinot, reikalauja kvalifikuotos daugumos. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar turime keletą minučių ir galėtume labai greitai apsvarstyti vieną iš rezervinių klausimų. Pertrauka bus po septynių minučių, kaip numatyta darbotvarkėje.
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Kaip žinia, buvo praleistas vienas klausimas (ir Seimo Pirmininkas patvirtino) - tai nutarimas “Dėl laikinosios tyrimo komisijos pirmininko paskyrimo”. Nenorminis dokumentas. Kviečiu į tribūną pranešėją. Jis pateiks dokumentą. Jeigu kas pageidaus klausti, prašom, klauskite. Būtų galima jį iš karto šiandien priimti.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu patikslinti: ne tiktai kaip buvom sutarę - nutarimas (ir vakar taip pat gerbiamasis J.Listavičius tą priminė), bet ir įstatymo pateikimas tuo pačiu numeriu registruotas. Jūs turite Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbo reglamento įstatymą. Aš noriu atkreipti dėmesį (netrukdydamas daug laiko) į tai, dėl ko tai yra daroma. Čia mes atsidūrėme tam tikroje dviprasmiškoje padėtyje. Tą pačią bylą šiuo metu tiria dvi komisijos. Viena - tai Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos sudaryta laikinoji darbo tyrimo grupė. Iš esmės tie patys nariai įeina ir į kitą Seimo sudarytą komisiją L.Pečeliūnienės straipsnyje pateiktiems faktams tirti. Aišku, kad toks darbas nėra visiškai geras. Vienas dalykas - dėl kelių funkcijų. Tai netrukdo tokių komisijų darbui, bet tai, kad jos dubliuoja, jau nėra visiškai gerai. Bet, pavyzdžiui, toje sudarytoje Seimo komisijoje iš tiesų yra dvi kategorijos Seimo narių. Vieni Seimo nariai, kurie dirba kartu ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje, - tai yra šeši žmonės. Jie turi vienokį priėjimą prie dokumentų (čia aiškinamajame rašte parašyta) ir kitokią atsakomybę. Jie vadovaujasi priimtu įstatymu ir negali skleisti tam tikros informacijos. Kitos pusės kiti Seimo nariai kalbėdami yra mažiau suvaržyti, bet negali prieiti prie tam tikrų dokumentų. Tai gaunasi tokia dviprasmiška padėtis, kurią būtinai reikėtų ištaisyti. Todėl yra siūloma tiesiog priimti laikinąjį įstatymą, į kurį būtų perkeltos visos tos nuostatos, kurios galiotų laikinajai tyrimų komisijai, kuri būtų prie Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos. Ir, aišku, po to turėtų sekti įpareigojimas valdybai, kad ji užtikrintų šios komisijos veiklą, nes dokumentų saugojimas, registracija ir visa kita turėtų būti sutvarkyta.
Ir dar vienas dalykas, kurį būtinai reikia padaryti, - tai pagal galiojantį Seimo statutą dabar komisija išsirinko pirmininką, bet šiuo atveju reikėtų jį patvirtinti Seimo nutarimu, kadangi to reikalauja Seimo statutas. Todėl kompleksas tų dokumentų yra pateiktas. Kiek aš supratau iš komisijos narių, kurie dalyvavo posėdyje, niekas neprieštaravo, kad toliau būtų dirbama tokiu reglamentu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate du dokumentus. Vieną dokumentą mes galėsime, jeigu bus tokia Seimo valia, priimti iš karto - tai dėl laikinosios tyrimo komisijos pirmininko. O įstatymo pakeitimo bus tik pateikimas.
R.J.DAGYS. Taip. Ir būtų labai didelis prašymas Seimui svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka, kuriai irgi komisijos nariai neprieštaravo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, čia jūs turite prašyti Seimo Pirmininko vizos. Seimas pats negali šito net nuspręsti.
R.J.DAGYS. Aš prašau Seimo Pirmininką.
PIRMININKAS. Aš nematau, kad jūs jo prašytumėt, nes jo salėje nėra. Seimo narys J.Listavičius nori paklausti. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Taip, aš irgi norėčiau paprašyti, kad nutarimo projektas būtų tiesiog priimtas. O dėl įstatymo projekto aš norėčiau paklausti. Kadangi 5 straipsnyje yra nurodyta, kad informaciją visuomenės informavimo priemonėms komisijos vardu teikia pirmininkas ar jo įgaliotas komisijos narys, kadangi jūs tai vis dėlto čia įrašėt, tada jau turėtų būti ir kita pastraipa, kad skirtingą komisijos nuomonei nuomonę gali skelbti komisijos narys ne mažiau kaip trijų komisijos narių vardu. Aš galvočiau, tokia pastraipa čia po šitos turėtų būti. Ačiū.
R.J.DAGYS. Man atrodo, kad čia nesusidarys keblumų, nes tokia nuostata yra Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijoje. Bet čia darbine tvarka galima suderinti ir, man atrodo, nebus problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Kiek suprantu iš dabar kalbančio pono R.Dagio (tiesa, užmiršau, kuriai jis frakcijai priklauso, taip retai pasakoma), kad tai šios vienos komisijos padalinio pavadinimu kitos komisijos kapituliavimas. Mūsų prašoma patvirtinti nieko nepadarymą, patvirtinti rezultatų nebuvimą ir toliau daryti “lia lia lia” šia tema. Išgirdau, kad vieniems Seimo nariams neleidžiama prieiti prie informacijos, o kiti gali. Skaitykit Konstituciją, praneškite čia viešai, kas ir kaip. Kam gi jūs esate išrinktas į Seimą, kad apie tokius dalykus čia kalbėtumėte? Na, tai atsiprašau.
Kitas dalykas. Jeigu atsimenate, ir buvęs premjeras, ir ministras R.Vaitekūnas kalbėjo, bet nevisiškai konkrečiai, kad ir Seime yra verkiančių... Kadangi pranešėjas atsisuko į kitą savo frakcijos narį, aš palauksiu.
R.J.DAGYS. ... yra užregistruotas praėjusią savaitę.
PIRMININKAS. Prašom, prašom atsakyti...
B.V.RUPEIKA. Aš palauksiu, kol mane pranešėjas išgirs.
PIRMININKAS. Prašom. Tęskit toliau.
B.V.RUPEIKA. Ne, jis dar neatsuko savo aparato į mano pusę. Taigi, tamsta Dagy, jeigu pamenate, buvęs premjeras A.Šleževičius, buvęs vidaus reikalų ministras R.Vaitekūnas sakė, jog ir Seime yra verkiančių dėl šitų bankų uždarymo ir dėl krizės. Nors kiek galite pasakyti, kas ir kaip rauda?
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Seimo nary Rupeika, jūs priklausot LDDP frakcijai. Jūs mane vakar apdovanojote aiškiaregystės dovana, bet aš jūsų, deja, negaliu apdovanoti išminties dovana ir priversti jus skaityti Seimo statutą ir kitus įstatymus. Aš, kaip Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos narys, tiriantis šią bylą, vadovaudamasis tuo pačiu įstatymu, kurio jūs neskaitot, negaliu iš Seimo tribūnos, negavęs kokių nors išvadų, nei ką nors paneigti, nei ką nors patvirtinti.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Bendinskas. Prašom kalbėti apie įstatymą, o ne apie personalines kieno nors savybes. Prašau.
A.BENDINSKAS. Ne apie įstatymą mes kalbam, apie komisiją, man atrodo, gerbiamasis Sakalai. Todėl ir nevertėtų tų dalykų painioti. Aš tiktai viena suprantu, kad, sakysim, rezultatų šiandien neturim. Priežastis yra aiški: jie negali prieiti, negali nueiti, negali sugrįžti ir t.t. Tai kam tada dar reikalingi kiti įgaliojimai, jeigu jie šitais nesugeba pasinaudoti? Ir aš noriu štai kaip užbaigti. Argi įgaliojimų suteikimas dabar kažką praskaidrins? Man atrodo, kad kol rezultatų nėra, ką čia dar ir kalbėti.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Seimo nary Bendinskai, ne aš priiminėjau Seime priimtus “saliamoniškus” sprendimus, o jūs balsavot už tuos sprendimus. Dabar aš noriu pasakyti, kad tai komisijos veiklai (apskritai bet kokiai) jis iš esmės netrukdo. Netrukdo gauti informaciją, netrukdo prieiti prie dokumentų. Galima vienaip ar kitaip dirbti. Aš, kaip komisijos pirmininkas, visiškai nenoriu, kad mūsų komisijos nariai vadovautųsi skirtingomis nuostatomis ir taip kaip gerbiamasis B.Rupeika ant kiekvieno kampo (tinka ar netinka) tą informaciją vienaip ar kitaip platintų, daugintų ar panašiai, kol dar nepriimtas komisijos sprendimas, nes tai yra dalykai, susiję su komercinėmis ar kitomis paslaptimis. Todėl ta tvarka turi būti aiškiai reglamentuota, ne taip, kaip kiekvienas Seimo narys nori, taip ir kalba.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus. Prašom.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu truputį paaiškinti kai kuriems kolegoms, kurie, matyt, iš tikrųjų nėra skaitę Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos įstatymo reglamento ir nelabai suvokia teikiamo įstatymo reikšmę. Mes pasiūlėm 15 Seimo narių. Jeigu pageidauja, jie gali sudaryti darbo grupę, kad jie galėtų vadovautis mūsų įstatymo reglamentu. Jeigu jie to nenori, gali priimti atskiru įstatymu tai, ką jie šiandien ir pateikė. Tačiau prievartauti R.Dagį ar kitą komisijos narį, kad jisai jums šiandieną teiktų informaciją, tai yra aiškiai ir griežtai įrašyta. Kol neapsvarstyta ir nepateikta Seimui, jie šito daryti negali. Vienas momentas.
Kitas momentas. Iš tiesų dokumentai, bankiniai dokumentai, yra slapti, daugeliu atvejų tik tarnybinio naudojimo. Tai nereiškia, kad kiekvienas Seimo narys galės paimti tą informaciją ir ją viešai skelbti. Susipažinti, kolegos, aš esu jau ne kartą perspėjęs. Ta medžiaga, kurią turi Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, nė vienam Seimo nariui nėra paslapty. Prašau pas mane ateiti, pasakyti, kas jus domina, pas mus komisijoje sėdėkite, skaitykite. Padauginti, išsinešti slaptos medžiagos negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Rupeika. Ar norite klausti, ar kalbėti? Jeigu kalbėti, tai vėliau.
B.V.RUPEIKA. Aš noriu paklausti pono R.Dagio, ar jis skaito dienraštį “Respubliką”, “Lietuvos aidą”? Jie, nebūdami konfidencialūs, nesusieti įvairių komisijų ir pakomisių įstatais ir nuostatais, jokiais mandatais, yra padarę daugiau negu visos mūsų komisijos kartu paėmus ir atskirai jas sudėjus. Dėl kalbėjimo ant kiekvieno kampo, atsiprašau, aš neįeinu į šitą komisiją, bet maniau ir manysiu, kad tik viešumas čia ką nors gali padėti. Aš vėl užmiršau, kuriai frakcijai jūs priklausote, tačiau žinau, kad ji labai remia bankininkus, ir norėčiau, kad jums būtų priminta, kada baigiasi šito Seimo kadencija. Jūs iki jos pabaigos spėsite tik suformuoti savo veiklos principus, susipažinti su savo kolegomis. Ir tai bus viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, kurie norėjo paklausti, paklausė, netgi kalbėjo. Turime du dokumentus. Vienas yra dėl laikinosios tyrimo komisijos pirmininko paskyrimo. Čia reikia tiesiog balsuoti, ar paskiriame, ar nepaskiriame. O kitas yra įstatymo pateikimas. Tai pirmiausiai noriu pateikti jūsų sprendimui nutarimą “Dėl laikinosios tyrimo komisijos pirmininko paskyrimo”. Kadangi dokumentas yra nenorminis, tai galima balsuoti dabar. Niekas neprieštarauja? Prašome pasiruošti balsuoti. Prieš tai registracija kaip paprastai. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija pradėta. Registracija! Registravosi 64 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Seimo nutarimui “Dėl laikinosios tyrimo komisijos pirmininko paskyrimo”? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. 46 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. 3 - prieš. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. 7 susilaikė. 46 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš, 7 susilaikius nutarimas priimtas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, reikia pritarti ar nepritarti įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbo reglamento” pateikimui. Čia yra pateikimai, kuriuos... Pirmiausia ar pritariame pateikimui? Niekas neabejoja? Taip. Pateikimui pritarta. O dėl ypatingos skubos ar skubos tvarkos, gerbiamasis Seimo nary, prašom kreiptis į Seimo Pirmininką. Jeigu jisai uždės vizą, prie šito klausimo galėsime grįžti bet kuriuo laiku. Dėkoju už dėmesį. Pertrauka. (Balsas salėje) Negali. Pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
Ministro L.A.Linkevičiaus informacija apie N.Valterio žūtį (96.04.18)
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mieli kolegos, tęsiame posėdį. Dabar yra pagal darbotvarkę 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-6 punktai. Bet mes su jumis susitarėme ir atskirai yra susitarta su Seimo nariu ir ministru L.Linkevičiumi, kad iš pradžių, t.y. dabar, bus informacija mums visiems rūpimu klausimu. Todėl prašyčiau ministrą į tribūną. Bet minutėlę! Ministre, jūs neskubėkite, aš vis dėlto norėčiau Seimo narius registruoti.
Kolegos, dėmesio! Nors monitoriai neveikia, prašyčiau visus registruotis. Registracija pradėta. Kolegos, prašom registruotis. Prašom registruotis. Prašom dar kartą. Kartoju registraciją. Prašom registruotis. Monitoriai nerodo, taip. Bet man ekranas teikia informaciją. Kolegos, prašom registruotis. Registruota 79 Seimo nariai. Prašom ateiti pasižiūrėti. Aš paprašysiu balsų skaičiavimo grupę dar suskaičiuoti, kol ministras ir Seimo narys kalbės. Gerbiamasis Linkevičiau, prašom į tribūną. Prašom.
L.A.LINKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandieną man tenka ypač sunki ir liūdna misija, tačiau aš noriu suteikti jums papildomos informacijos apie tą liūdną įvykį, tą žinią, kuri mums...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, minutėlę! Kolegos, prašyčiau tylos! Informacija yra mūsų pačių pageidavimu, tai būkime malonūs ir išklausykime, juo labiau apie nelinksmus dalykus. Prašom.
L.A.LINKEVIČIUS. Aš tikiuosi, kad jūs esate girdėję informacijos pranešimus, bet trumpai priminsiu, kad vakar 14 val. patruliuodami automobiliu (Džipu) ant prieštankinės minos užvažiavo 4 žmonių ekipažas ir nelaimingo atsitikimo metu, sprogus šiai minai, žuvo du kariai: lietuvis N.Valteris - vyresnysis leitenantas ir danas A.Andersenas. Jeigu leisite, truputėlį norėčiau apie N.Valterį pasakyti vieną kitą sakinį, jo trumpą biografiją.
Normundas Valteris gimė 1972 m. Tukumo mieste, Latvijoje. Baigė Baisiogalos vidurinę mokyklą. Tarnavo krašto apsaugos sistemoje, lauko kariuomenės “Geležinis vilkas” Vilniaus batalione. Nuo 1992 m. mokėsi Lietuvos karo akademijoje. 1994 m. jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Dalyvavo pirmajame būryje taikos palaikymo misijoje Kroatijoje. Į tą misiją išvyko 1994 m. rugpjūtį, kaip jūs prisimenate. Grįžęs buvo paskirtas į Generalinį štabą. Dirbo Generaliniame štabe. Pradėjo ruoštis į Daniją taikos įgyvendinimo misijoms, operacijoms. Į jas išvyko 1996 m. vasario mėn. Buvo LITPLA-4 būrio būrininku. Vyresnysis leitenantas N.Valteris žuvo vykdydamas karinę užduotį Bosnijoje mano minėtomis aplinkybėmis. Jis yra apdovanotas Jungtinių Tautų medaliu už tarnybą Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgose, Danijos kariuomenės medaliu už ištvermę taikos palaikymo misijos vietoje. Čia už jo darbą pirmojoje misijoje.
Vieną kitą sakinį noriu pacituoti, ką jis grįžęs rašė mūsų leidinyje apie pirmąjį būrį iš pirmosios misijos. “Atvažiuoti čionai paskatino noras įgyti naujų žinių ir patirties tarnaujant kartu su Vakarų šalių kariais. Maniau, kad taikos palaikymo misija bus daug sunkesnė ir sudėtingesnė. Didžiausią įspūdį padarė gana greitas mūsų būrio karių anglų kalbos žinių tobulėjimas.” Tai nuotrupos iš jo paties charakteristikos apie pirmąją misiją. Pridursiu tiek, kad Normundas Valteris šiandieną Prezidento dekretu yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu po mirties.
Sužeisti buvo kiti du lietuviai kariai, tačiau jie lengvai sužeisti, po kelių dienų bus rikiuotėje. Mes visą naktį ir dabar palaikome ryšį tiek su Danijos karine vadovybe, tiek su būrio nariais. Aišku, nuotaika, netekus draugo, suprantama, kokia. Tačiau kartu ir tvirtas nusiteikimas, ir nusistatymas, kad misija yra prasminga. Aišku, suprantama ir užduoties svarba. Tas vyrų nusistatymas yra nepaprastai brangintinas ir svarbus. Dar galiu pasakyti, kad esame informuoti, kad šiuo metu vyksta kruopštus tyrimas. Kariniai ekspertai teisininkai nuodugniai tiria nelaimingo atsitikimo detales. Aišku, kai bus žinomos detalės, bus netrukus informuota. Taip pat danų pusė informavo, kad pasiruošusi atgabenti į Lietuvą velionio palaikus. Kai tai bus padaryta, iš karto visuomenė bus informuota.
Taip turbūt būtų galima trumpai pateikti praktinį šito įvykio apibūdinimą. Vieną kitą (nors čia, rodos, nėra ką pridurti prie šitos liūdnos žinios) apibendrinamąjį sakinį. Tuomet, kai kalbėjome apie misijas, jų svarbą, apie riziką, kuria mes pasiryžę dalytis su kitų valstybių kariais, tai buvo gana abstraktūs žodžiai. Galbūt buvo sunku patikėti, kad taip greitai teks kalbėti apie tai liūdnai ir konkrečiai. Deja, taip atsitiko. Tai yra karinė operacija, tai yra rizika. Aišku, negali palengvinti žodžiai, kad kariai žinojo, kur vyko, kad jie yra savanoriai. Visa tai suprantama, bet kas gali sumažinti mūsų skausmą, mamos, dviejų seserų. Žinoma, atsakymas taip pat yra aiškus.Tačiau kartu noriu pabrėžti, man šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad galiu atsiremti į vyrų nuotaikas, kad tai negali keisti pagrindinės Lietuvos orientacijos, integracijos į Europos saugumo struktūras, tai negali keisti mūsų nusistatymo ne tik žodžiais, bet ir konkrečiu indėliu dalyvauti Europos saugumo reikalų tvarkyme. Kukliai, tačiau dalyvauti prasmingai. Kaip jūs matote, iš tiesų kartais ir skaudžiai. Aš manyčiau, kad negali ir neturi keistis mūsų orientacija ir nusistatymas, juo labiau kad tai būtų tam tikra nepagarba šio jauno žmogaus gyvenimui ir mirčiai. Visas būsimas detales mes nustatyta tvarka netrukus, aišku, pranešime. Informuosime, ir jus, be abejo, Seimo narius, ir visuomenę, nes tai yra mūsų pareiga.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gal taip susitarkime, gerbiamasis Linkevičiau, jeigu išties bus papildomos informacijos ir jeigu reikės, gal ir Seimo nuomonė bus reikalinga ar koks sprendimas, tai būkit malonus, sakykite. Mes susitarsime, kada vėl galėsime apie tai čia kalbėti. Ačiū.
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, 1-3 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektas. Projektą turite? Gerai. Projekto Nr. 2181. Pranešėjas gerbiamasis A.Januška. Jeigu jis neturi ką pradžioje pasakyti, tai dabar iš karto dėl balsavimo motyvų. Jūs teikiate priėmimui? Gerbiamasis Januška, teikiat? Gerai. Taigi pradedame šio projekto ratifikavimo procesą. Vienas procedūrinis klausimas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Čia yra 4 vienaip ar kitaip vienas su kitu susiję dokumentai. Ar dėl kiekvieno kalbame atskirai dėl balsavimo motyvų ir balsuojame, ar iš pradžių visi kalbame, o po to vienas kompleksinis balsavimas, bet, žinoma, dėl kiekvieno dokumento atskirai? Minutėlę! Pirma kolega E.Zingeris. Ne. Tada kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, be abejo, atskirai. Be abejo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, bet ar jūs sutinkate, kad pirma atsikalbame arba atkalbame, o po to iš eilės dėl kiekvieno dokumento balsuojame?
A.BALEŽENTIS. Ne. Jokiu būdu. Pirma motyvai ir balsavimas. Gali būti, kad kai kuriuo klausimu nebus iš viso nė vieno norinčio kalbėti ir priimsime bendru sutarimu. Bet jokiu būdu negalima sumaišyti visų kartu.
PIRMININKAS. Niekas nesumaišys, gerbiamasis kolega. Prašom registruotis. Kolegos, registracija! 96 Seimo nariai. Siūlymas yra štai toks, kad dabar mes kalbėtume dėl balsavimo motyvų dėl visų projektų, o po to dėl kiekvieno atskirai balsuotume, bet balsavimas būtų sukondensuotas į vieną laiką. Žinoma, mes galime ir dalimis. Aš manau, čia problemos nėra. Gerai. Pradėkime, ir tada nebus painiavos.
Pirma sutartis. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis. Iš anksto pasiprašė kalbėti kolegos: J.Listavičius, V.Petrauskas, V.Plečkaitis. Prašom kompiuteryje registruotis. Pirmasis kalbės J.Listavičius. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektas skirtas ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį. Sutartyje Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika patvirtina savo pasirengimą tarpusavio santykius grįsti pagrindiniais tarptautiniais taikos, saugumo palaikymo ir valstybių bendradarbiavimo užtikrinimo principais. Šalys įsipareigoja neteikti karinės pagalbos arba kitokios paramos trečiajai valstybei. Patvirtino lietuvių tautinės mažumos teises Baltarusijos Respublikoje ir baltarusių tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje. Numato bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, transporto, kultūros, mokslo ir kitose srityse. Sutartis abiem šalims reikalinga, naudinga, nepažeidžia viena kitos interesų. Todėl įstatymo projektui pritariu ir kartu Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ratifikavimui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau kalbėti iš karto dėl visų šitų keturių sutarčių.
PIRMININKAS. Prašau.
A.BENDINSKAS. Ir štai kodėl. Lietuvos pasirodymas, kaip sakoma, Europos rinkoje, t.y. stojimas į Europos Sąjungos valstybes, taip pat ir į NATO yra susijęs su viena labai griežta sąlyga, t.y. geros kaimynystės santykiai tarp mus supančių valstybių. Kadangi Baltarusija yra ir istoriškai, ir dabar mums pati artimiausia valstybė, tai mums būtina turėti gerus santykius su šia valstybe. Todėl visų šitų sutarčių ratifikavimas bus taip pat ženklas, kad vis dėlto Lietuva ir toliau tęsia savo geros kaimynystės santykius su Baltarusija, ir ne tik su ja, ir su visomis kitomis valstybėmis. Be ilgų diskusijų ir ypatingų diskusijų aš už visų 4 sutarčių ratifikavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, pateiktos ratifikavimui labai svarbios sutartys, ir aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą labai svarbių aplinkybių. Ypač sutartyje dėl sienos. Mums Seime išdalyta pono V.Vadapalo išvada (tai tarptautinės teisės specialistas) dėl sienos sutarčių. Trečiojoje dalyje pats autorius kelia klausimą, ar ratifikavimas turi vykti 4/5 ar 2/5 Seimo narių balsų. Jeigu mes kalbame, kad nustatome šiandien naują sieną, vadinasi, Lietuvos parlamentas savo rankomis laidoja tarpukario Lietuvos diplomatijos laimėjimus. Vadinasi, mes Seime sakome, kad tarpukario Lietuva neturėjo sienas apibrėžiančių sutarčių su kaimynais. O tai yra netiesa. Ir 1920 m. sutartis su Rusija, ir Suvalkų susitarimas su Lenkija, ir t.t. Jeigu mes kalbame, kad siena yra keičiama, tai yra keturi penktadaliai, tai kas mums davė teisę keisti mūsų valstybės sienas? Taigi į pateiktą klausimą nėra atsakyta. Mūsų balsavimas yra labai nelogiškas, jeigu mes remiamės tik vieno specialisto išvada, nesvarbu, koks profesionalus jis būtų. Juk mes turime instituciją, kuri atsako į konstitucinius klausimus. Tai yra Konstitucinis Teismas. Jo išvadų mes neturime. Iš tiesų galiu tik liūdnai konstatuoti, kad nuo pat 1990 metų, deja, nuo pat 1990 m. 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties nuostatos nebuvo įrašytos nė į vieną deklaraciją, nė į vieną sutartį. Be abejo, šiandien visa atsakomybė tenka valdančiajai frakcijai. Į esminį klausimą neatsakius, mūsų balsavimas atrodo labai supaprastintas, labai nekvalifikuotas ir labai neprofesionalus. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai atsižvelgs į tuos klausimus ir atsakingai priims sprendimą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kalbėdami apie šitą sutartį, o aš norėčiau kalbėti ne tik apie šitą sutartį, bet apie sutarčių paketą, nes, kaip aš suprantu, jos yra tarpusavyje viena su kita susijusios. Bet kurios vienos iš jų neratifikavimas tikrai, mano nuomone, gali sukelti pavojų, kad rytoj, kaip yra planuojama, jeigu Minske bus ratifikuojamas šitas sutarčių paketas, mūsų sutartis su Baltarusija dėl... pagrindinis klausimas, kaip žinome, yra mūsų sienos su šita valstybe nustatymas, jam gali nebūti pritarta Baltarusijos parlamente. Ką tik išgirdau mūsų gerbiamojo V.Petrausko - Demokratų partijos atstovo - mintis apie tai, kad čia yra Lietuvos sienos keitimas. Aš savo gerbiamajam kolegai rekomenduočiau paskaityti gerbiamojo tarptautininko, teisininko V.Vadapalo išvadą, kurioje, man atrodo, yra taip aiškiai viskas išaiškinta, įvertinti visi tarptautiniai dokumentai, įvertintos mūsų sutartys, kurios buvo 1920 metais, ir vėlesni susitarimai su juridiniu subjektu, ta valstybe, su kuria mes nustatinėjame sienas. Pagal prieš tai pasirašytus dokumentus su Baltarusija mes šitų sienų nekeičiame, mes fiksuojame tą faktą, kurį mes taip pat pripažinome Kovo 11-osios dienos Akte. Man atrodo, tai yra be galo svarbus įvykis mūsų valstybės gyvenime, tuo labiau patvirtinti tą sieną, kurią mes, kaip valstybė, jau esame įtvirtinę savo kitais teisiniais aktais. Todėl aš kviesčiau visus Seimo narius, suprantančius gana sudėtingą padėtį, kuri klostosi galbūt bendrai Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse, aš nenorėčiau būti blogų prognozių pranašas, bet mes tikrai turime šiandien įvertinti tai, kad Baltarusijos pusė yra pasirengusi nustatyti su mumis tas sienas, kurios šiandien yra užfiksuotos. Dokumentai yra pasirašyti, ir aš labai kviesčiau visus Seimo narius šiandien pritarti visoms sutartims, nes bet kurios vienos iš jų neratifikavimas tikrai gali sukelti atsakomąją reakciją, kuri Lietuvai šiuo atveju būtų visiškai nenaudinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis buvo užsirašęs iš anksto.
V.P.PLEČKAITIS. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime pasisako už visus čia pateiktus sutarties projektus ir mano, kad šiandien kažin ar vertėtų tiek daug diskutuoti šiais klausimais. Bet vis dėlto dera pabrėžti, kad gyvename tokiais laikais, kai esame ne kartą pareiškę, jog integruojamės į pagrindines Europos ir euroatlantines struktūras, kurios iš mūsų pirmiausia reikalauja gerų santykių su visais kaimynais ir stabilių sienų. Mes, deja, gyvename neturėdami su Baltarusija šitos sienos jau šešerius metus. Žinoma, tai apsunkina mūsų kelią integruotis į Europą. Manau, labai svarbu suvokti ir tą faktą, kad nereikėtų mums taip dažnai labai laisvai interpretuoti istorijos faktų ir pasemti iš istorijos tuos įvykius ir juos taip pakreipti, kad atitiktų vienos ar kitos politinės partijos interesus. Yra aiškiai istorikų įrodyta, kad 1920 metų sutarties pačios Lietuvos 1939 metais buvo atsisakyta. Be to, ši sutartis nebuvo niekada sudaryta su Baltarusija. Buvo sudaryta su Rusijos Federacija. Tai irgi reikia turėti omenyje. Apskritai 1920 metų sutartis nebuvo panacėja. Ji įvarė į kampą, galima sakyti, Lietuvos valstybę prieškario laikotarpiu ir ji negali būti visada priimtina vien tik kaip labai gera ir labai pateisinama sutartis mūsų šaliai. Reikia turėti galvoje ir to meto tarptautinį aspektą, ir dabartinius aspektus, kurie yra dabartinėje Europoje susiklostę. Todėl mes pasisakome už tai, kad ši sutartis tiek dėl sienų, tiek dėl bendradarbiavimo, geros kaimynystės sutartis, taip pat kitos sutartys tarp Lietuvos ir Baltarusijos būtų pasirašytos ir būtų padėtas pagrindas - nustatyta siena, kuri leis mums palaikyti gerus santykius su Baltarusija ir netrukdys mūsų integracijos procesams į euroatlantines struktūras. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega E.Zingeris. Primenu tik, kad keturi Seimo nariai pasisakė už ratifikavimą. Dabar galima kalbėti tik prieš. Ar E.Zingeris prieš?
E.ZINGERIS. Gerbiamasis Pirmininke, leiskite man porą žodžių pasakyti už.
PIRMININKAS. Prašom.
E.ZINGERIS. Aš manau, kad tai yra ženklas - sienų sutvarkymas - tai yra pagrindinis ženklas, kad mūsų valstybė pasiruošusi integruotis į Europos Sąjungos struktūrą. Dabar Europoje yra tik keletas sąjungų. Europos Sąjunga ir čia, šalia esanti, iš Baltarusijos pusės. Tai jeigu jūs, ponai, norite prisijungti prie anos, jūs galite neratifikuoti sutarties dėl sienos, nes siena yra pagrindinis ir daug svarbesnis dalykas net už 47 straipsnį - pagrindinis signalas pasauliui, kad pas mus yra viskas daugmaž... strateginiai dalykai yra sutvarkyti. Aš siūlau prisijungti prie šio balsavimo ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra užsiregistravę dar keli Seimo nariai. Primenu, kad kalbėjusių už limitas baigėsi. Ar kas prieš? Kolega S.Malkevičius. Ne. Kolega P.Tupikas. Ne. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš - už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Paukštys ir kolega A.Ivaškevičius. Matyt, už irgi. Mielieji kolegos, prašyčiau tada pasiruošti balsuoti. Kas už tai... Dėmesio, kolegos! Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 92. Be Pirmininko.
PIRMININKAS. 93. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 93 Seimo nariams balsavus už ir tik 3 susilaikius Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū. Pirmas geras darbas padarytas.
Dabar antrasis - Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.2182. Čia jau kai kurie Seimo nariai kalbėjo dėl balsavimo motyvų, bet dar kiti norėtų kalbėti. Gal pirmasis gerbiamas M.Treinys? Prašom. Kas dar nori kalbėti? Prašom, nes šiek tiek dar galima papildyti kalbėtojų sąrašą, bet įspėju, kad pirmasis - kolega M.Treinys. (Balsai salėje) Juk teikia visą paketą. Jau buvo pasakyta. Teikiate? Prašom. Ministras P.Gylys - bus autoritetingiau. (Balsai salėje)
Gerai. Skelbiama 5 minučių pertrauka.
Kas pametė raktus su įrašu “Lithuania”? Ir antras dalykas - Seimo narių mašinas geriau būtų pastatyti vidiniame kiemelyje.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Dar kartą noriu visų Seimo narių paklausti, kas pametėte raktus? Gal kas iš Seimo darbuotojų tuos raktus pametė? Su užrašu “Lithuania”. K.Uoka? Gerai.
Gerbiamieji kolegos, dėl iškilusių kai kurių neaiškumų interpretuojant techninius dalykus, 1-4, 1-5, 1-6 klausimai truputį atidedami. Dabar iš eilės kiti klausimai, arba galbūt netgi grįšim prie 1-1. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie 1-1 klausimo - Komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio trečiosios dalies ir 47 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo įstatymo projekto. Primenu procedūras. Kadangi aš nematau pranešėjo, gal sutiktų kuris nors komiteto atstovas - ar Biudžeto ir finansų komiteto, ar Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas pranešti pasitarimo rezultatus, nes buvo padaryta pertrauka dėl 40 straipsnio trečiosios dalies redakcijos. Seimo narys R.Dagys tribūnoje. Informuokite. Visiems Seimo nariams yra išdalyta pasirašyta Seimo nario G.Paviržio 40 straipsnio trečiosios dalies redakcija.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums dabar yra išdalyta nauja šio įstatymo pataisa, tiksliau - patikslinimas. Yra patikslintas pirmas Komercinių bankų įstatymo straipsnis, t.y. pakeitimas. Tai susiję su laikinuoju administratoriumi. Ir nekeista, nes antroji dalis, kurioje kalbama apie administratorių... nes tai yra skirtingos teisinės procedūros. Administratorius skiriamas tuo atveju, kai yra bankroto procedūra ir, aišku, ten kažkas įvykę jau ne visai gerai, jau yra aiškios neigiamos finansinės pasekmės. Laikinasis administratorius iš esmės gali būti skiriamas ir išsiaiškinti kokiems nors blogiems dalykams, kurie dar neįrodyti ir galbūt nebus įrodyti, kad jie yra. Todėl yra siūloma po žodžių “padalinių vadovai” įterpti sakinį, formuluotę, kad tai yra taikoma tuo atveju, jeigu tie darbuotojai - padalinių vadovai - yra susiję su sprendimų priėmimu dėl finansinių - ūkinių... finansinių-kredito operacijų. Tik tie, kurie turi tiesioginę atsakomybę, ir tai yra įrašyta jų pareiginėse instrukcijose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs mažiau keltumėte triukšmo, geriau girdėtumėte. Tuo aš esu visiškai tikras. Dar kartą prašau tylos! Pristatoma 40 straipsnio suderinta redakcija, Komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio trečiosios dalies suderinta redakcija.
R.J.DAGYS. Ar man pakartoti?
PIRMININKAS. Pakartokite, nes pusė Seimo narių negirdėjo.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu dar truputį... dar kartą pakartoti. Taisoma, koreguojama nuostata, kuri susijusi su laikinuoju administratoriumi, kuris skiriamas dar tuo atveju (ne kaip administratorius), kai dar neaišku, ar tas bankas padarė kokių nors finansinių pažeidimų, neaišku, ar jis bankrutuos, ar ne. Tuo atveju laikinajam administratoriui turi būti suteiktos mažesnės teisės negu administratoriui, kai jau aišku, kad bankroto procedūra pradėta.
Taisoma administracijos nuostata, susijusi su padalinių vadovais, nes padalinių vadovų yra visokių. Yra padalinių, kurie susiję su sprendimų priėmimais, ir yra padalinių, kurie nesusiję visiškai su ūkine, finansine ar kitokia veikla, nuo kurių sprendimų nepriklauso, kokią bankas vykdė politiką. Tarkim, ūkio dalis, kuri šlavė, tvarkė, kompiuterių dalis, kuri rūpinosi, kad visi kompiuteriai veiktų, ir pan. Jie neturi tokios informacijos ir jie neturėtų būti už tai atsakingi. Bet tie padalinių vadovai, kaip filialų vadovai, kurie turi galimybę priimti sprendimus dėl kredito gavimo, išdavimo ir pan., nuo kurių priklauso praktiškai bloga ar gera politika, jie čia įtraukiami. Todėl papildoma taip: tokių padalinių vadovai, kurie pagal jų pareigines instrukcijas turi teisę priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti kitokias finansines operacijas. Toliau viskas kaip tekste. Dėl visų kitų pataisų Komercinių bankų įstatymo ir darbo sutarties pasitarimo metu jokių pastabų nebuvo ir galima priimti tokią, kokia yra pateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tik paprašysiu jūsų, nes ten padėtas jūsų pataisoje daugtaškis. Štai yra pagrindinis variantas, būkite malonus paimti iš manęs ir pasakyti, kurioje vietoje reikėtų nubraukti... kaip tas turėtų atrodyti.
R.J.DAGYS. “Padalinių vadovais”, toliau eina “nemokant jiems išeitinės pašalpos”...
PIRMININKAS. Braukite, kas ten nereikalinga.
R.J.DAGYS. Ten viskas yra reikalinga, išskyrus tai, kad reikia įterpti tą pastraipą, kuri eina nuo žodžių “kurie” ir baigiasi žodžiu “operacijos”.
PIRMININKAS. Braukite, kas nereikalinga, kad aš žinočiau, dėl ko aš galiu teikti balsuoti. Kas nereikalinga.
R.J.DAGYS. Viskas ten reikalinga toliau. Čia tik įrašomi žodžiai. Viskas reikalinga.
PIRMININKAS. Po žodžių “padalinių vadovais”, toliau įrašomas šitas tekstas ir visa kita, kas įeina.
R.J.DAGYS. Viskas lieka.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom man grąžinti dokumentą. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui R.Dagiui.
Dabar kviečiu toliau. Priėmimas tęsiamas. Kviečiu komiteto pirmininką poną F.Kolosauską. Prašom. Priėmimo procedūra tęsiama. Dabar 40 straipsnis yra suredaguotas ir jokių problemų mes neturime. Seimo nary Astrauskai, kokiu klausimu norėtumėte?
V.ASTRAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad čia, šiame projekte, kurį aš turiu, nėra tų žodžių “priima sprendimus”, kuriuos kaip tik sakė ponas R.Dagys. Tai buvo labai akcentuota, o čia visai nėra įrašyta. Be to, čia labai blogai suredaguota. Čia reikėtų įrašyti “laikinasis administratorius, įspėjęs raštu prieš septynias dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį” ir t.t., o paskui turi teisę (antrą kartą gal nereikėtų rašyti), o reikėtų “sprendimus turi teisę priimti”. Šitame projekte nėra žodžių apie sprendimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, būkite malonus, išsiaiškinkite su Seimo nariu V.Astrausku. Mes neturime jokių kitokių pataisų. Vienas iš komitetų pirmininkų stovi tribūnoje, jeigu jis teikia balsavimui, tai mes ir balsuosime. Prašau, Seimo nary...
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad...
V.ASTRAUSKAS. Nerandam, tikrai nėra sprendimų šitame projekte.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad gerbiamojo kolegos V.Astrausko pastabos yra redakcinio pobūdžio. Jas mes įvertinsime redaguodami patį straipsnį, o suredagavus darbinei grupei, 40 straipsnio trečiosios dalies pakeitimą būtų galimą priimti.
PIRMININKAS. Seimo nary Dagy, gal galėtume perskaityti, kaip iš tikrųjų buvo. Per šoninį mikrofoną, būkit malonus, perskaitykite, kad visi turėdami tekstą galėtų žinoti.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš perskaitysiu tekstą taip, kaip jis skamba toje dalyje. “Laikinasis administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos nariais, banko administracijos vadovu, taip pat su padalinių vadovais, sutinkamai su pareiginėmis instrukcijomis turi teisę priimti sprendimus, imti ir duoti paskolas, vykdyti kitokias finansines operacijas...” Toliau - kaip tekste.
PIRMININKAS. Palaukite, toliau kaip tekste... Tai toliau tęskite tekstą. Aš nelabai suprantu, kokie žodžiai eina po “finansinių operacijų”. Paimkite pagrindinį dokumentą ir paskaitykite toliau, kas tame tekste turi būti. Prašau perskaityti.
R.J.DAGYS. “...nemokant jiems išeitinių pašalpų, kompensacijų, išskyrus pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas, sumažinti darbo užmokestį” ir t.t., ir t.t.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Tada man viskas aišku. Grąžinkite man dokumentą. Aš neturiu kito rezervinio varianto.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors oponuoja šitai redakcijai? Galima bendru sutarimu, kadangi jau redakcija aptarta. Pritariame bendru sutarimu. Toliau - 2 straipsnis.
F.KOLOSAUSKAS. 47 straipsnis, ketvirtosios dalies pakeitimai.
PIRMININKAS. Ketvirtosios dalies pakeitimai.
F.KOLOSAUSKAS. Pastabų nebuvo nei iš darbo grupės, nei iš Seimo narių. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Seimo nary Veselka, dėl 47 straipsnio ketvirtosios dalies.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš labai abejoju juridiniu teisingumu, nes praktiškai suteikiame teisę administratoriui be jokių kriterijų elgtis savavališkai. Bet man priėjęs A.Giedraitis paaiškino. Buvo atvažiavęs iš Izraelio draugas ir pasakė: paėmė Izraelis ir nutarė visus arabus išvaryti iš tam tikros teritorijos. Aš manau, kad F.Kolosauskas vadovaujasi tokiu principu. Ateis labai geras, panašus į Jėzų Kristų administratorius ir visus teisingai išvarinės, mažins atlyginimus ir skelbs prastovas. Aš negaliu pritarti visiškai savivalei, kai leidžiama kažkokiam valdininkui, ne savininkui, ne nuolatiniam vykdytojui, o kažkokiam valdininkui elgtis su pavaldiniais kaip nori. Dažniausiai administratoriais skiriami nekvalifikuoti žmonės, o iš “chebros”. Atsiprašau, gerbiamasis Kolosauskai. Pritarti tai jūs pritarsite visi. Šitą aš jau žinau. Bet taip savivalės leisti negalima, nes tai nėra savininkas, o tik laikinai arba nuolat paskirtas administratorius. Žmogus, kurį jis atleis, negalės net kreiptis ir apginti savo teisių, nors jis bus teisus, jis nebus padaręs nusikaltimo. O todėl, kad šitaip įstatymo bus leidžiama. Ponai, pagalvokite, ką jūs darote.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Vieną minutę! Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia prieš mane kalbėjęs, žinoma, teisus, operuodamas arba apeliuodamas į savininką, bet jau ir savininkas nuėjo vėjais, ir visą savo įmonę paleido vėjais. Ar jums šitas neaišku? Paliko būtent valstybei, todėl čia, matyt, mažiau tų emocijų reikėtų, o daugiau vadovautis vis dėlto teise ir finansais. Jūsų vienas savininkas jau 11 mln. (“Vilniaus šiltnamiai”) patvarkė ir paliko. O bankas paliko ne 1 mln. ir ne 10 mln., todėl apeliuoti į labai protingą savininką, man atrodo, nereikėtų, o reikėtų galvoti apie tai, kiek indėlių pinigų bus dar vėjais iššvaistyta po to, kai bankui paskelbtas moratoriumas arba bankrotas. Turbūt apie tai reikėtų iš tikrųjų pagalvoti.
Todėl iš tų pozicijų žiūrint čia yra visiškai normalu šioje situacijoje, gal kitoje situacijoje tai, žinoma, ir teisingumas, ir moralė, ir savininkas, bet kai savininkas nukeliavo kitur, tai, matyt, reikia imtis valstybei ir vykdyti savininko funkcijas, o tuo pačiu ir žiūrėti valstybiškai. Aš pritariu šiems straipsniams. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto pirmininkas - ponas G.Paviržis.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, iš tiesų administratorius turi teisę...
PIRMININKAS. Ne, ne. Ponas G.Paviržis. Atsiprašau, pone Kolosauskai. Aš poną G.Paviržį pakviečiau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mums reikia vis dėlto atskirti du dalykus. Mes balsavome dėl 40 straipsnio pirmosios dalies. Ten kalbama kaip tik apie laikinąjį administratorių, kai dar mes nežinome, gal tas bankas nebankrutuos. Yra kitokių priežasčių, dėl to išlygų tam tikrų padaryta. Tačiau antruoju atveju, kaip teisingai minėjo kolega J.Listavičius, jau ten bankrotas, ten jau yra kaltė, ten paskirtas pastovus administratorius. Jau, gerbiamieji, ten reikia taupyti lėšas indėlininkų, ne bet ko kito. Pirmiausia prieš siūlydamas, gerbiamasis Veselka, susitikite jūs su tais žmonėmis ir paklauskite jų nuomonės. Tada jūs turbūt kitaip kalbėsite. Be to, čia mes visiškai nenusižengiam. Žmonės, eidami į banką dirbti, turi žinoti, kas jų laukia, ir čia jokio nusižengimo nėra.
PIRMININKAS. Pranešėją prašau.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų administratorius įspėja raštu prieš 7 d. Per 7 dienas žmogus gali skųstis į teismą. Viską gali. Yra visos teisinės procedūros išlaikomos. Bet yra situacija. Yra situacija. Labai teisingai gerbiamasis J.Listavičius minėjo ir kolega G.Paviržis, ir jūs pats sau neprieštaraukite. Yra situacija, neeilinė situacija. Čia nieko nepadarysi. Juo labiau jeigu jūsų ten pinigai būtų, jūs irgi būtumėt už tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijos baigtos. Vienas kalbėjo už, vienas - prieš. Abiejų komitetų pirmininkai pasakė savo poziciją. Prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai! Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašome, kas pritaria 2 straipsniui? Gal tada pakelsime rankas, kadangi nematysite. Kas pritaria 2 straipsniui, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. 55 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. 2 - prieš. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Susilaikė 6. Antrajam straipsniui pritarta.
Dabar galima kalbėti, jeigu kas pageidauja, oponuoti visam įstatymui. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Oponuoti, tai, žinoma, aš neoponuosiu. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio trečiosios dalies ir 47 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo įstatymo projektas skirtas patikslinti laikinojo administratoriaus teises ir funkcijas, sprendžiant darbininkų skaičiaus ir darbo užmokesčio bankrutuojančiame banke arba paskelbus moratoriumą, klausimus. Numatoma galimybė nutraukti darbo sutartis su atsakingais banko administracijos darbuotojais ir būtinybė mažinti darbo užmokestį iki Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Tai leis taupiau naudoti valdymui ir banko išlaikymui skirtas lėšas, kurios yra skiriamos, kaip žinot, iš indėlių indėlininkų ir tuo pačiu padės sumažinti išlaidas arba indėlių praradimą banko moratoriumo ar bankroto atvejais.
Aš pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes dažnai priiminėdami įstatymus taip galvojame, jog iš tikrųjų elgsis labai gerai, bet čia užrašyta, kad administratorius turi tik teisę sumažinti atlyginimus. Nepasakyta, kam jis gali sumažinti. Jis gali nemažinti tam, kuris iššvaistė pinigus, ir gali sumažinti tam, kuris apskritai neprisidėjo prie šito, buvo elementarus apskaitininkas. Dabar F.Kolosauskas trauko pečiais. Jūs pažiūrėkite juridines formuluotes: gali sumažinti, gali atleisti, jokių įpareigojimų. Jis gali ir nemažinti, gali ir neatleisti (kaip sakė J.Listavičius, kad bus sutaupytos išlaidos), jo niekas šito neįpareigoja. Jam suteikiama absoliuti laisvė ką nori veikti taip, kaip Stalinas, būdavo, sako: geriau šimtą sušaudyti, nes jų tarpe gali būti vienas išdavikas. Jūs absoliučiai nesuteikiat jokios galimybės gintis, jeigu tas administratorius taikys tam žmogui neteisingas sankcijas. Jis gali taip pat švaistyti pinigus. Niekas jo neįpareigoja mažinti atlyginimus. Aš įsivaizduoju, įstatymai turi būti aiškūs. Privedė kažkas prie bankroto. Turi būti įstatymo pasakyta: turi būti mokami atlyginimai, turi būti sumažinama. O ne taip, kad kažkam leidžiama. Todėl kai čia kalbama apie demokratiją, tai jūs taip maždaug: kažkas gatvėje surėkė, todėl skubiai turime daryti, kaip gatvėje rėkia. O turi būti nekaltumo prezumpcija. Tik įrodžius galima taikyti sankcijas. Balsuokite. Aš siūlau, kurie supranta, kas yra demokratija ir kaip gali žmogus turėti galimybę apsiginti, ir teisėtai sankcijos turi būti taikomos, balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu tokio įstatymo priėmimui. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kadangi su tuo priimsime ir kitus įstatymus, kad mes gerai žinotume, už ką balsuojame. Iš tikrųjų gerbiamasis J.Veselka yra visiškai teisus. Mes priimame šitas nuostatas. Žmogus, atleistas laikinojo administratoriaus, neturės jokios teisės apsiginti, nes jis bus teisėtai atleistas pagal šito įstatymo formuluotę. Vadinasi, jokių pasiaiškinimų: pažeidei, nepažeidei, jokių galimybių aiškintis jis neturės. Čia tikrai taip.
Kita vertus, yra toks dalykas, mes dabar žiūrime komercinių bankų daromus nusikaltimus. Mes žinome, kad ir centrinis bankas neauksinis. Ten sėdi visokių žmonių, kurie gali panaudoti kovai su tam tikru komerciniu banku, vykdydami grupuotės užsakymus. Ir geram bankui gali paskirti laikinąjį administratorių išsiaiškinti esamai situacijai, tarkim, kaip nevykdo centrinio banko pavedimų. Laikinasis administratorius nušalina visus, kurie tenai yra, jie neturi jokios teisės gintis, administratoriui - visi priėjimai prie dokumentų ir t.t. Vadinasi, gynybos mes jam nepaliekame. Kita vertus, šitie žmonės žino, eidami į tokias pareigas, jog pagal pareigines instrukcijas su jais gali būti taip elgiamasi. Jie šitą žino. Tai mūsų nutarimo, sakykime, teigiama pusė, nes jeigu jis nenori, gali neiti tarnauti tokiomis sąlygomis.
Iš esmės siūlau pritarti tokiai pataisai, bet, be abejo, ateityje mums dar reikės papildomai reguliuoti tuos santykius ir juos detalizuoti, nes teisė apsiginti vienaip ar kitaip turės būti reglamentuota kitais įstatymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad šitie visi Komercinių bankų įstatymo pakeitimai būtini ir reikalingi. Tik dabar aiškėja klausimas. Jeigu mes priimame juos, ar jie bus įvykdyti iki galo. Tam tikrų garantijų, žinoma, yra. Bet taip pat yra ir garantijų, kad jie gali būti ir nevykdomi kaip ir, sakysime, gruodžio 29 d. Seimo nutarimas dėl šitų bankų veiklos sustabdymo ir jų paleidimo. Todėl ne tiek reikia ieškoti, kas skirtų arba kas galėtų sudaryti, bet kaip psichologiškai žmones įtikinti, kad jeigu kartą yra įstatymas, jį reikia vykdyti. Jeigu jos bus vykdomos taip, kaip numatyta, žinoma, jos duos teigiamą rezultatą ir bankai galės susitvarkyti. Aišku, kad nenormalu, kai vienas gali atleisti, o kitas gali neatleisti, vienas gali pasiimti šimtą tūkstančių, kitas - du šimtus tūkstančių atlyginimo. Tai čia yra jau visai kitos sferos reikalai. Bet aš manyčiau, kad mes šitą įstatymą priimdami vis dėlto sudarysime tam tikras galimybes atsirasti tam tikram instrumentui, kuriuo bus galima veikti ir patobulinti komercinių bankų veikimą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Aš nesutinku su pono R.Dagio pasakymu, kad jeigu žmogus žino eidamas. Aš žinau, kad aš mirsiu, tai ką - aš dabar Seime kiaulintis turiu arba ką nors banke vogti, arba kaip nors elgtis nedorai? Labai keistai skamba tai, kad žmogus eina ir žino, jog jį papjaus. Tai tuomet jis ir pats bus kaip žvėris. Tos įstatymo pataisos jokiu būdu negina. Aš taip pat protestuoju, kaip ponas J.Veselka.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto ta formuluotė nėra universali ta prasme, kad iš vienos pusės teisūs tie, kurie teigia, jog taikant konkrečioje bankroto ar, sakykim, tos krizės apimtų bankų situacijoje šis sprendimas būtų visai logiškas. Bet supraskime, kad centrinis bankas pagal Komercinių bankų įstatymą laikinąjį administratorių ar administratorių gali skirti nebūtinai bankrutuojančiam bankui. Gali nušalinti banko valdytoją, kuris nesilaiko Lietuvos įstatymų. Ir pats bankas gali visai sėkmingai dirbti. Šiuo atveju gali būti priskaldyta malkų, nes atleidžiamam iš darbo žmogui nepaliekam teisės apsiginti. Mes tikriausiai sulauksime tokios situacijos, kai iš tikrųjų vėl turėsime tą įstatymą koreguoti. Siūlyčiau vis dėlto dar jį pašlifuoti.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Siūlymus girdėjote. Ar teikiat balsavimui, ar šlifuosite?
F.KOLOSAUSKAS. Siūlymai, žinoma, lobistiniai. Kiekvienas nori pasirodyti šventesnis už švenčiausiąjį. Yra tokia situacija ir ji turi būti priimama taip, kokia ji yra, nes Konstitucijoje yra aiškiai užrašyta, kad Lietuvos centrinis bankas vykdo konstitucinę pareigą įkurdamas ir prižiūrėdamas bankinę sistemą. Tai štai. Ir banko laikinasis administratorius yra skiriamas ne kieno nors kito, o kolegialiu banko valdybos sprendimu. Jis atstovauja valstybės interesams šitame bankrutuojančiame banke arba sustabdytame banke. Čia negali būti kokių nors išlygų. Aš siūlau balsuoti už tokį įstatymą, koks jis yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Ne, ne, Seimo nary Gaška, galima kalbėti tik vieną kartą dėl motyvų. Dėl vedimo tvarkos priėmimo metu nekalbama, jūs tą puikiai žinote. Reikėjo išnaudoti savo turimas 2 minutes anksčiau, dabar aš jums negaliu padėti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime. Registracija neturi prasmės.
Yra užregistruota 70 Seimo narių. (Balsai salėje) Gerai, prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio trečiosios dalies ir 47 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo. Įstatymo Nr.2040a.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 45 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš ir 4 susilaikius įstatymas yra priimtas.
Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. 2177 (priėmimas) (96.04.18)
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Toliau, gerbiamieji Seimo nariai, priiminėsime lydintį įstatymą, kuris darbotvarkėje pažymėtas 1b punktu. Šio lydinčio įstatymo projekte yra jums pateiktas papildymas, dėl kurio mums reikėtų balsuoti. Toliau toje pačioje lapo pusėje išdėstyta, kaip atrodys visas straipsnis su visu papildymu. Jeigu aš teisingai suprantu, gerbiamasis pranešėjau, visuose punktuose lieka seni punktai, išskyrus papildomą 21 punktą. Ar aš teisingai supratau?
F.KOLOSAUSKAS. Visiškai teisingai. Tam, kad dabar ką tiktai priimtas Komercinių bankų įstatymo atitinkamos straipsnių pataisos galėtų įsigalioti, reikia papildyti Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnį 21 punktu.
PIRMININKAS. Kad būtų visiems aiškiau, tai įrašote ir visus kitus punktus. Seimo nariai turi, nereikia skaityti.
F.KOLOSAUSKAS. Tai aš siūlau atlikti techninį darbą ir papildyti Darbo sutarties įstatymą.
PIRMININKAS. Ar norėtų kas oponuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Negalima bendru sutarimu, mes turime įstatymą priimti, negalim bendru sutarimu. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už 26 straipsnio papildymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 47 Seimo nariai balsavo už įstatymą ir 3 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkojame įstatymo rengėjams ir komitetams, kurie dar šįryt smarkiai dirbo redaguodami įstatymą.
F.KOLOSAUSKAS. Dėkoju jums.
PIRMININKAS. Svarstome 7 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo projektą Nr.1952. Svarstymo stadija. Užsirašę kalbėti yra keturi oratoriai. Pranešėjas ponas J.Jurginis. Jeigu jis... Pone Jurgini, jūsų teisės yra tokios. Jūs galite tarti žodį pradžioje, jeigu pageidaujate, galite tarti žodį pabaigoje, galite tarti ir pradžioje, ir pabaigoje, ir galite atsisakyti visokių žodžių. Ką jūs pasirenkate? Prašau.
J.JURGINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome Vietinių rinkliavų įstatymą. Norėčiau jus informuoti, kad gauti atsiliepimai iš pagrindinio komiteto, t.y. Savivaldybių ir valdymo reformų komiteto, taip pat gautas atsiliepimas apie šio įstatymo projektą iš Biudžeto ir finansų komiteto. Svarstant šį įstatymo projektą, Biudžeto ir finansų komitetas (tarp kitko, jis pats pirmasis apsvarstė) pasiūlė iš esmės tobulinti ir atsižvelgti į Seimo Juridinio skyriaus pastabas. Po to Savivaldybių komitete buvo susirinkta daugelį kartų su įvairių sričių specialistais, pereita per visus įstatymo straipsnius ir su tam tikrom redakcinėm pastabom dirbant tiek ir Vyriausybės atstovams, tiek ir Seimo komitetų nariams. Iš esmės įstatymui su redakcinėm pastabom reikia pritarti, ir aš pritariu tiems Seimo komitetų pasiūlymams.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Jurgini. Yra užsirašę trys oratoriai. Seimo narys J.Listavičius kviečiamas į tribūną. Ruošiasi Seimo narys J.Veselka. Po to - Seimo narys A.Kubilius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo projektas skirtas vietinėms rinkliavoms nustatyti bei rinkti ir pajamų, gautų iš rinkliavų, panaudojimo tvarkai nustatyti. Dalis įstatymo projekto straipsnių nekelia didelių dvejonių. Rimtesnių diskusijų verti 3, 5, 6 ir 9 straipsniai. 3 straipsnyje nustatomi vietinių rinkliavų objektai ir tarifai. Tiek rinkliavų objektai, tiek jų tarifai, turiu mintyje, maksimali riba ir jų ėmimo tvarka turėtų būti nustatyti įstatymu, kaip to ir reikalauja arba kaip siūlo Seimo Juridinis skyrius. Dabartinis objektų sąrašas, lyginant su pateiktu, galėtų būti papildytas. Čia galėtų būti ir transporto stovėjimo aikštelės, ir šunų, kačių laikymas, jų apmokestinimas. Ir čia buvo minėti pasienio ir kitų rinkliavų objektai. Parengus įstatymo projektą pagal reikalavimus būtų nereikalingos Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatomos steigti institucijos. Tai čia kalbama apie 5 ir 6 dabartinio įstatymo projekto straipsnius. Pateikus įstatymo projekte vietinių rinkliavų mokėjimo tvarką, kažin ar reikėtų rengti ir savivaldybių taryboms tvirtinti vietinių rinkliavų rinkimo nuostatas arba taisykles. Rengiant įstatymo projektą anksčiau minėta tvarka atkristų visos užduotys įgaliotai institucijai, o kartu ir reikmė pačios institucijos. Čia galima būtų minėti 9 straipsnį. Reikėtų atsižvelgti, kaip minėjau, į Seimo Juridinio skyriaus išvadą ir parengti naują įstatymo projektą. Pateiktam įstatymo projektui po svarstymo negalima pritarti. Reikia padaryti jo svarstymo pertrauką ir padarius reikalingus pakeitimus bei papildymus tęsti svarstymą. Kitu atveju tektų šio įstatymo projektą atmesti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Minutę! Dėl pertraukos. Ar jūs prašote frakcijos vardu, ar tik savo vardu? Tik savo vardu. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Veselką. Bet aš jo ne-matau. Tada kviečiu Seimo narį A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mane nustebino, kad pranešėjas ministerijos sekretorius, kalbėdamas iš pradžių šiuo klausimu, paminėjo tiktai kelių Seimo komitetų išvadas, tačiau nepaminėjo tos institucijos, kuri yra labiausiai suinteresuota šiuo įstatymu, t.y. Savivaldybių asociacijos nuomonės, kuri yra išdalyta visiems Seimo nariams šių metų balandžio 1 d. Aš jos ir nesiruošiu skaityti, aš tiktai noriu pasakyti savo poziciją. Aš manau, kad gana keista, kai ministerija nemini Savivaldybių asociacijos nuomonės. O esminiai dalykai, apie kuriuos turim kalbėti kalbėdami apie šį įstatymą, iš tikrųjų yra tie, kaip mes turėtume suprasti Konstitucijos 121 straipsnį. Tai yra kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas. Ir iš tikrųjų turėtume turbūt labai aiškiai suprasti, kad įstatymo numatytos ribos ir įstatymo nustatyta tvarka tai yra kategorijos, kurios šio įstatymo projekto redakcijoje visiškai neatsispindi. Nes bandymas išvardyti vietines rinkliavas taip, kaip tai yra padaryta šio įstatymo projekte, yra gana apgailėtinas, ir tai nurodo ir Savivaldybių asociacija, nurodydama, kad yra galima išvardyti kur kas platesnį vietinių rinkliavų ratą. Ir aš nežinau, ar iš principo yra tikslinga vardyti tas vietines rinkliavas, kurias savivaldybė gali nustatyti savo nutarimu. Kadangi Konstitucija nustato tiktai tiek, kad įstatymas turi nustatyti ribas, aš įsivaizduoju, kad turėtų būti nustatytos rinkliavų dydžio ribos, o ne rinkliavų, sakykim taip, nomenklatūros ribos.
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Na, kitas dalykas, kuris šiek tiek irgi stebina ir verčia kalbėti prieš, tai yra 6 straipsnyje nustatyta kažkokia ypatinga Vyriausybės įgaliotos institucijos teisė atlikti savivaldybių tarybų parengtų nuostatų ar taisyklių dėl rinkliavų rinkimo projekto ekspertizę. Aš manau, kad šitokia Vyriausybės prisiimama galia atlikinėti visiškai neaiškias ekspertizes, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis tos ekspertizės turėtų būti rengiamos, į ką jos turi žiūrėti, ką tie ekspertai turės nustatyti, prieštarauja Konstitucijos 119 ir 120 straipsniuose numatytai savivaldybių teisei pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikti laisvai ir savarankiškai. Todėl aš manau, kad šios nuostatos iš principo turi būti atsisakyta. Taip pat man atrodo, kad ir 8 straipsnyje numatyta vietinių rinkliavų rinkimo ir gautų pajamų kontrolė, pavedant atlikti vietinių rinkliavų rinkimą ir gautų šių pajamų apskaitą kontroliuoti valstybės kontrolei, yra neteisinga, kadangi pagal Konstitucijos 134 straipsnį valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Tai vietinių rinkliavų rinkimas, mano įsitikinimu, nieko bendro neturi su valstybės biudžetu ir todėl ši nebūdinga valstybės kontrolei funkcija - kištis į savivaldybių veiklą - turėtų būti išbraukta šiame projekte. Aš manau, kad reikėtų atsižvelgti tiek į mūsų su kolega J.Listavičium išdėstytas pastabas, tiek ir į Savivaldybių asociacijos daugelį konkrečių pastabų, ir siūlyčiau pritarti Savivaldybių asociacijos pasakytai minčiai, kad šis įstatymo projektas turėtų būti grąžintas Vyriausybei iš esmės pataisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiamas Seimo narys P.Jakučionis. Po to Savivaldybių komiteto pirmininkas turės teisę pasakyti žodį. Ir baigiamasis žodis pranešėjo - ministerijos sekretoriaus pono J.Jurginio.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas atrodo gerokai tuščias. Išskyrus tris rinkliavas 3 straipsnyje, visa kita faktiškai nustato pati Vyriausybė. Savivaldybės tik inicijuoja ir įformina tas rinkliavas. Tai yra reglamentuota 5 ir 6 straipsniuose. Teisingai pastebi Juridinis skyrius, kad tokia rinkliavų nustatymo tvarka neatitinka Konstitucijos nuostatų, kad vietines rinkliavas reglamentuoja įstatymai, o ne Vyriausybė. Įstatymas turi reglamentuoti visas vietinių rinkliavų rūšis. Jos turėtų būti išvardytos įstatymo 3 straipsnyje. Tada ir 5, ir 6 straipsnis būtų nereikalingi. Įstatymo rengėjai galėtų priimti, mano nuomone, daug Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymų į 3 ir kitus straipsnius. Reikėtų laikytis principo, kad savivaldybės gali rinkti rinkliavas už naudojimą tų objektų, kurių įrengimui naudotos savivaldybių lėšos. Žinoma, ne visų. Turbūt išskyrus gamtosaugos, sveikatos, švietimo ir kai kuriuos kitus objektus. Kad iš tikro savivaldybės kartais netaptų pelno siekiančiomis organizacijomis, kai norima iš visko uždirbti. Reikia pataisyti 9 straipsnį pagal Juridinio skyriaus pastabas. Jos yra racionalios. Ir dėl to iš esmės siūlau daryti svarstymo pertrauką ir iš esmės pataisyti įstatymo projektą pagal pateiktus pasiūlymus, o tokie pasiūlymai raštu yra pateikti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Minutę! Ar frakcijos vardu, ar savo vardu siūlot pertrauką?
P.JAKUČIONIS. Siūlyčiau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Tada reikės balsuoti. Seimo narys A.Sadkauskas. Būkit malonus, mikrofonas jūsų, bet ne tas, prie kurio jūs sėdite. Savivaldybių komiteto pirmininkas.
A.SADKAUSKAS. Valdymo reformų ir savivaldybių, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Kai nematau reformų, tada aš kalbu apie savivaldybių komitetą.
A.SADKAUSKAS. Pamatysit, kai ten nesėdėsit.
PIRMININKAS. Kai sėdėsiu kitur. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Pirmiausia čia kalbėjusieji prieš mane painioja du dalykus - rinkliavą ir paslaugas. Paslauga yra viena, rinkliava - kita. Dabar tiek ir J.Listavičius, tiek ir gerbiamasis A.Kubilius, kuris tikrai visą laiką neblogai protauja, tiek ir kiti Seimo nariai šias dvi sąvokas painioja, todėl tarp mūsų įvyksta nesusipratimų. Tai viena. Antra. Labai gaila, kad neįsiklausė į J.Jurginio kalbą. Jis pasakė, kad priėmė mūsų komiteto visus siūlymus. O tuose siūlymuose jau išnyko priežiūra, apie kurią kalbėjo gerbiamasis A.Kubilius, ir kiti dalykai. Taigi aš siūlyčiau perskaityti mūsų pataisas. O pataisų buvo beveik dėl kiekvieno straipsnio, kurį pateikė Vyriausybė, ir į tai Vyriausybė atsižvelgė. Aš manau, tai yra irgi labai svarbu. Taigi jokių pertraukų čia šiandien nereikia, o reikia balsuoti ir pritarti pagal visą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar noriu priminti, kad pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Taip? Arba mūsų sekretoriatas blogai rašo. Pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas - Savivaldybių ir valdymo reformų komitetas. Tai Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę aš taip pat norėčiau išgirsti. Ar pagrindinis komitetas ką nors siūlo, ar nieko nesiūlo? (Balsai salėje) Siūlo pritarti. Baigiamasis žodis... Įvairios replikos, Seimo nary Kubiliau, po baigiamojo žodžio. Prašom.
J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų įdėmiai klausiau visų išsakytų pastabų ir mane labai įpareigojo ir gerbiamojo P.Jakučionio pasakytos pastabos, ir Savivaldybių reikalų komiteto pirmininko pasakytos pastabos. Norėčiau tamstas patikinti, kad iš tikrųjų dėl tų straipsnių, kurie kelia jums abejonių ir kuriuos išdėstė Seimo Juridinis skyrius, įvertinant visas šias mūsų padarytas pataisas ir darbą, jau nelieka diskusijų objekto. Mes ištaisėme tą. Aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šiam svarstymui, o prieš priėmimą, matyt, šiandien arba rytoj bus išdalyta nauja viso įstatymo redakcija, kaip ir skamba, su visom pataisom. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KUBILIUS. Džiaugiamės, kad ministerijos sekretorius atsižvelgia į Savivaldybių reikalų komiteto pastabas. Aš manau, kad ten yra tikrai vertingų pastabų ir pataisų, bet mes neturime teksto, ką mes dabar turime. Aš siūlau padaryti pertrauką. Jeigu ministerijos sekretorius sako, kad jie jau turi tą tekstą, tai vis dėlto aš manau, kad būtų daug solidžiau, kad svarstant būtų padaryta pertrauka, gautas tas pataisytas variantas ir jam tada pritariame arba nepritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl pertraukos, kurią siūlė frakcijos vardu Seimo narys P.Jakučionis. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Primenu, kad būtų paskelbta pertrauka, reikia daugiau kaip trečdalio salėje esančių Seimo narių balsų. Registracija.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašome tada balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti. Kas mano, kad reikia padaryti pertrauką, prašom pakelti rankas. Jeigu yra 17 Seimo narių, bus daroma pertrauka. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 15.
PIRMININKAS. 15. Pertraukos nebus. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašome pasiruošti balsuoti. Pritariame dokumentui po pateikimo ar nepritariame? Prašom. Galite nepritarti. Seimo narys V.Bogušis dėl vedimo tvarkos.
V.BOGUŠIS. Iš to paties komiteto paaiškinsiu ir ponui A.Salamakinui. Taip. Iš tiesų mūsų pataisos yra parengtos ir yra pagrindinis projektas. Tačiau tų pataisų pagrindiniame projekte nėra. Vadinasi, mes turime projektą ir turime alternatyvas. Visiškai buvo teisėtas pasiūlymas daryti pertrauką, civilizuotai padaryti vieną projektą ir antradienį mes galime balsuoti. Bet šiandien iš tiesų problema. Jūs man nieko negalite įrodyti, kokie pasiūlymai yra priimti. Yra tokia tiesa, deja. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasakysiu, kokia bus procedūra. Jeigu jūs nepritarsite po svarstymo, vadinasi, dokumentas bus grąžintas pagrindiniam komitetui, tegul jie ten tobulina, įrašo alternatyvas. Pritarsite po svarstymo, tada komitetas elgsis savo nuožiūra. Galės tobulinti, galės ne. Čia jau kaip jiems šaus į galvą. Prašome pasiruošti balsuoti. Deja, Seimas nepritarė dėl pertraukos, aš negaliu jos skelbti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po svarstymo šiam dokumentui, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 30.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 30 Seimo narių balsavus už, 7 plius 2 nepritarus pritarta po svarstymo.
Dar yra lydintis dokumentas Nr.1953 - Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šitą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Pritarta po svarstymo ir šiam įstatymo projektui.
8 sesija 19 p svarstyti klausimai
Toliau svarstome 8 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. 1818.
K.DIRGĖLA. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Pateikimo stadija. Pranešėjas - Finansų ministerijos sekretorius ponas V.Uziela. Kviečiu į tribūną, o tuo tarpu, prašau, Seimo narys K.Dirgėla norėtų komentarą.
K.DIRGĖLA. Seimo LDDP frakcijos pusėje balsavimo metu vyksta agitavimas. Norėtųsi, kad nebūtų pažeidinėjamas Statutas.
PIRMININKAS. Deja, taip pažeidinėjama visose pusėse, bet aš prašyčiau to nedaryti. Prašom. (Balsai salėje)
V.UZIELA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Kai jūs būsite vietoj pono... pone Endriukaiti. Prašom.
V.UZIELA. Pateikiame Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris buvo dar pernai apsvarstytas Vyriausybės posėdyje. Šito projekto pateikimas...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš atsiprašau, pranešėjau. Kompiuteris įjungtas. Jeigu kas pageidausite paklausti pranešėjo, prašom drąsiai registruotis, spauskite mygtuką. Kompiuteryje jūsų pavardės bus ir jūs galėsite paklausti pranešėjo. Prašom tęsti.
V.UZIELA. Šis projektas parengtas vykdant pernai metų Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl 1994 m. apyskaitos įvykdymo. Ten buvo pavesta Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui kaip tik Biudžetinės sandaros įstatymo pataisų projektą, kurį mes kaip tik ir teikiame, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad svarstant pernai valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą, buvo valstybės kontrolieriaus pateikta kai kurių teiginių, buvo kai kurių nesutarimų dėl kai kurių sąvokų traktavimo, todėl mes taip pat atsižvelgėme į jų pageidavimus.
Trečias dalykas, kuris būtinas, į kurį buvo atsižvelgta, tai, kad praeitų metų gruodžio pradžioje buvo priimtas Biudžetinių įstaigų įstatymas, kuriame paminėti kai kurie terminai, kuriuos reikia suvienodinti ir pakeisti Biudžetinės sandaros įstatymą. Šis įstatymo pakeitimas yra labai nedidelis, tik trys dalys. Mes siūlome 1 straipsnio antrąją dalį papildyti tokiu tekstu, kad, metams pasibaigus, nepanaudotus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto asignavimų likučius valdytojai grąžina atitinkamam biudžetui iki sausio 10 d. Čia turima omenyje tai, kad reikia pabaigti einamųjų metų atsiskaitymus ir nustatyti tvarką, kaipgi grąžinti tuos pinigus.
Esmė ta, kad iki šiol šis klausimas yra aptartas tik biudžeto vykdymo taisyklėse, o Biudžeto sandaros įstatyme apie tai niekur nėra paminėta. Manytume, kad tą reikėtų įtraukti į Biudžetinės sandaros įstatymą.
Taip pat, norėdami, kaip jau minėjau, suvienodinti sąvokas su Biudžetinių įstaigų įstatymu, prašome papildyti 2 straipsnį atitinkama dalimi, kuri jums pateiktame projekte yra (aš jos necituosiu dabar), ir atitinkamai pakoreguoti 211 straipsnį. Prašome pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys - J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs nenurodėte šiems metams kitos datos, kada asignavimų likučius valdytojai turi pervesti, tai aš noriu paklausti. Ar iš viso šiais metais pasirengę diegti Iždo įstatymą? Ačiū.
V.UZIELA. Aš noriu paminėti, kad šiems metams buvo priimtas atskiras Vyriausybės nutarimas ir likučius turėjo pervesti asignavimų valdytojai iki sausio 20 d. Mes vadovavomės būtent Biudžetinės sandaros įstatymu, o kiek tai siejasi su Iždo įstatymo diegimu, tai nė kiek neprieštarauja Iždo įstatymo diegimui, nes paprasčiausiai bus tik sutvarkomi atsiskaitymai už ataskaitinius metus, ir tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pagrindinį komitetą paskiriame Biudžeto ir finansų komitetą. Visi sutinkame? Pritariame po pateikimo bendru sutarimu ir pagrindiniu komitetu skiriame Biudžeto ir finansų komitetą. Ačiū pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, salėje yra mūsų kalbininkas ir mūsų didelis pagalbininkas ponas J.Šukys. Kviečiu aš jį į tribūną. Kur jis? (Balsas salėje) Nėra jo? Yra. Prašom, pone Šuky, į tribūną. Gal mes jūsų padedami išmoksime taisyklingai kalbėti. Prašom.