Aštuonioliktasis
posėdis
1996
m. balandžio 17 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Vyriausybės pusvalandis |
|
2. |
1996 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas |
|
3. |
Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (pateikimas) |
|
4. |
|
|
5. |
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektas (svarstymas) |
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (svarstymas) |
|
10. |
|
|
11. |
|
|
12. |
Įmonių rejestro 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (svarstymas) |
|
13. |
Įmonių įstatymo 5, 19, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (svarstymas) |
|
14. |
Seimo narių pareiškimai:
A.Endriukaitis perskaitė pareiškimą “Sausas Baltijos Asamblėjos medis”
P.Miškinis perskaitė pareiškimą
R.Hofertienė perskaitė pareiškimą (dėl Vilniaus raj. Rudaminos 2-osios vidurinės mokyklos)
Vyriausybės pusvalandis (96.04.17)
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 17 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašyčiau registruotis. Registracija, kolegos.
57 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, 1, arba tiksliau, 2-1 darbotvarkės punktas - Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministrą ir mūsų kolegą Seimo narį V.Bulovą. Primenu nustatytą tvarką ir nusistovėjusią praktiką: jeigu ministras pageidauja iš pradžių tarti keletą žodžių (jis pageidauja), prašom. Po to Seimo nariai klausinėja. Vienas klausimas - iš vienos pusės, kitas klausimas - iš kitos pusės. Yra išankstinis sąrašas, todėl skirstant klausiančiuosius visų pirma bus vadovaujamasi šiuo sąrašu, bet atsižvelgiama į principą: vienas - iš vienos pusės, kitas - iš kitos. Prašom, ministre. Kiek minučių jums iš pradžių reikėtų?
V.V.BULOVAS. Kokių septynių.
PIRMININKAS. Jeigu trumpiau, būtų geriau, bet ką darysi. Prašom.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji kolegos, nors Vidaus reikalų ministerija, kaip institucija, turi būti nepolitizuota, bet vis dėlto šie metai, rinkimų metai, daro didelę įtaką. Man yra labai liūdna pripažinti, kad daugelis problemų yra politizuojamos. Kaip pavyzdį aš galėčiau pasakyti ir vieną antraštę, kuri pasirodė vakar dienos “Lietuvos aide”, apie susitikimą su Konservatorių frakcija. Ji skambėjo taip: “Per kiek laiko VRM “suvirškins” dorą žmogų V.Bulovą?” Taip buvo paklausta. Ne, visas tekstas, kuris buvo parašytas, viskas buvo normalu, bet man nėra malonu priešpastatymas prieš sistemą. Tikrai tos sistemos didžioji dauguma žmonių yra geri. Yra ir blogų, bet pati sistema bendrai nėra gera, jeigu kalbėtume apie tai, kad blogų žmonių yra, ir tie blogi žmonės, na, kaip pasakyti, savo įtaką turi.
Dabar, jeigu žiūrėtume į tai, kokia padėtis yra dėl nusikalstamumo, skaičių aš jums tikrai nesakysiu. Sumažėjimas truputį yra. Negaliu sakyti, kad tai būtų kažkoks mano nuopelnas. Faktiškai galbūt džiugina tiktai tiek, kad ne taip seniai teko skaičius lyginti su Čekijos Respublikos. Mūsų skaičiai yra panašūs. Na, guostis galima ar džiaugtis galima, nežinau. Dabar kokios mūsų tokios skausmingiausios vietos? Pirmoji skausminga padėtis yra padėtis pasienyje. Jeigu tiksliai sakytume, tai didžiausios problemos yra dvi: nelegalūs migrantai ir kontrabanda. Abu tuos klausimus mes bandom spręsti. Nelegalių migrantų problema paaštrės, kai sniegas ištirps. Tam mes ruošiamės. Kiek efektyvūs būsim, sunku pasakyti. Antroji problemos dalis dėl tų, kurie jau yra Lietuvoje. Mes juos dabar bandom laikinai koncentruoti Pabradėje, buvusioje, t.y. dar ir dabar esančioje, pasienio greitojo reagavimo bataliono teritorijoje, kadangi kol kas jie yra išmėtyti po Lietuvą (ir apskritai nėra kur jų laikyti). Problema kol kas Vyriausybės mastu dar nėra išspręsta ir yra tikrai opi.
Kontrabandos problema. Šiuo metu yra pasienyje atliekamas eksperimentas. Kiek jis pasiteisins, po kurio laiko bus galima apie rezultatus pasakyti. Kitos problemos. Truputį vis dėlto “kliūva” santykiai su prokuratūra. Na, nepatogu, sakykim, kritikuoti būtų kaimynines institucijas, bet kartais sunku yra paaiškinti tokius dalykus: vienas iš “Luokės” skolininkų, kuris buvo sulaikytas, prokuratūros buvo paleistas. Sulaikant jam buvo inkriminuojama 3 mln. skola, buvo rasta ginklų. Jis buvo paleistas, jis pasislėpė. Dabar vėl tie patys žmonės, kurie jį vieną sykį buvo sulaikę, vėl turi jo ieškoti. Labai liūdna, kai reikia spręsti problemas, kurių šaknys yra iš anksčiau. Dėl laiko stokos aš necituosiu trumpos santraukos apie vieną Vilniaus kredito banko kreipimąsi. Sekmadienį aš analizavau visa tai. Iš tikrųjų turėtų būti iškelta baudžiamoji byla. Kaip man paaiškino, tokio tipo bylų yra keli šimtai. Faktiškai pagal tuos įstatymus, kaip buvo duodami kreditai (čia yra visi dokumentai), tai aš galiu pasakyti, kad yra kažkas baisaus. Tai buvo 1993 metai, bet pasekmes mes jaučiam dabar.
Ir paskutinieji keli žodžiai, kadangi laiko reikėtų palikti ir klausimams, dėl santykių su Seimu. Žinot, aš buvau šiek tiek nustebęs. Kai buvau Seimo narys, kažkaip ne taip tą situaciją jaučiau. Na, vienu, aišku, galiu pasidžiaugti, kad dešinė pusė yra aktyvi. Čia jūs maždaug matot dešinės pusės ir kairės pusės klausimų apimtis. Taigi dešinė pusė yra pakankamai aktyvi. Tik mane liūdina kitas dalykas - kad didelė dalis Seimo narių pasidarė laiškanešiais, ir jūsų paklausimai - tai lydraščiai prie žmonių laiškų. Man asmeniškai tai yra keista, nes dalis žmonių tikrai kreipiasi tiesiogiai ir gauna atsakymus, o... (Balsas salėje) Ne, aš kalbu apie tai, kas mums trukdo, nes mes kiekvieną turim tikrinti. Čia nėra taip paprasta. O kitas dalykas, aš prašyčiau vis dėlto visų Seimo narių nesikreipti telefonais tiesiog į mūsų tarnybas ir neprašyti asmeniškai pagalbos. Jeigu taip bus toliau, aš pažadu iš šios tribūnos kitą kartą pasakyti visų Seimo narių pavardes, kurie asmeniniais reikalais kreipėsi į VRM tarnybas. Kitą kartą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne iš karto, ne iš karto, neskubėkim. Ar jau viskas, ministre?
V.V.BULOVAS. Ačiū, viskas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, sutarėm iš eilės. Pirmasis yra J.Listavičius. Ruošiasi kolega V.Astrauskas. Gerbiamasis Boguši, matot, technika yra teisinga, tvarkinga, o J.Listavičius spėja pirmiau už jaunesnius. Jam garbė ir šlovė, o ne jaunesniems. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kaip Vidaus reikalų ministerija ir pasienio policija naudoja šių metų pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto skirtas lėšas lyginant su numatytomis biudžete ir kokie ketvirčio darbai ne iki galo atlikti? Ačiū.
V.V.BULOVAS. Žinot, man gaila, bet aš į jūsų klausimą kol kas dar nepasiruošęs atsakyti. Į biudžeto klausimus aš dar nespėjau įsigilinti. Vienintelis, į ką spėjau įsigilinti, tai į tuos konkursus, kurie buvo paskelbti. Bet ir tai dar nevisiškai. Buvo paskelbti trys konkursai: dėl informacinės sistemos pasienio apsaugos, dėl autotransporto ir dėl sienos techninės įrangos. Ir aš tiktai apie juos žinau. O bendrai galiu pasakyti, kad visas finansavimas buvo iki šios dienos turbūt 66%. Bet toliau komentuoti dar negaliu.
PIRMININKAS. V.Astrauskas. Ruošiasi kolega P.Miškinis.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų iš bankininkystės srities. Jau praėjo nemažai laiko po bankų krizės pradžios. Būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę, ar buvo tos priemonės per griežtos, o gal nepakankamai griežtos, kurių buvo imtasi iš pradžių? Ar dabar ta pati procedūra tebesitęsia, ir kada, jūs manot, bus galima aiškiai pasakyti, kiek buvo kaltų ir kas padaryta, kiek buvo patraukta žmonių teisinėn atsakomybėn? Kaip manot, kada ši problema bus baigta spręsti teisiniu požiūriu? Ačiū.
V.V.BULOVAS. Vertinant tuos įstatymus, kurie galioja šiuo metu, juose dar taip pat reikėtų padaryti pataisų, nors pataisos, kurios buvo darytos, labai palengvino situaciją. Bet vis tiek tuose įstatymuose nėra iki galo įteisinta teisėsaugos institucijų, sakykim taip, stebėjimo galimybė, kad būtų galima stebėti ir gauti informaciją. Vis dėlto tuose įstatymuose daug kas yra pavesta bankui. Mano požiūriu, ne bankas turi nustatyti pinigų kilmę, o teisėsaugos institucijos. Dabar visos tos bylos, kurios yra, labai gaila, bet jos yra labai ilgai trunkančios, labai ilgai trunka revizijos. Skaičius aš galėčiau dabar į popierius pažiūrėjęs pasakyti. Bylų yra gana daug atiduota teismui. Yra dešimtys, bet pabaiga - turbūt dar metai, dveji. Tokia yra mano prognozė, kadangi revizijos labai ilgai trunka. Vienas iš labai didelių stabdžių, kurio dar kol kas mes nesugebam išspręsti, yra atsakymai iš užsienio valstybių. Didelė dalis pinigų yra persiųsta į užsienį, į ofšorines kompanijas ir įvairius bankus. Atsakymai iš ten ateina geriausiu atveju po pusės metų. Kol kas niekaip nesugebam paskubinti to proceso. Viduje irgi lėtai viskas eina, bet užsienis mus šiuo atveju stabdo daugiau. Ir dar vienas stabdis, kuris artimiausiom dienom bus ištaisytas, vis dėlto ekonominėje policijoje, kuri iš esmės užsiima tyrimu, buvo per mažai žmonių. Dabar žmonių skaičius yra dvigubinamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos P.Miškinio nematau. Tuomet kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, iš tikro aš neklausiu, ką jūs padarėte. Tam dar yra... buvo mažai laiko ką padaryti, tačiau klausiu, ką jūs ketinate padaryti dėl kontrabandos, konkrečiai - spirito kontrabandos sustabdymo. Šiuo metu, keista, tačiau turbūt spirito kontrabanda daugiau sulaikoma kelių policijos (...), tų komisarų jau valstybės, šalies viduje, negu prie pasienio. Ar nereikėtų dar kažkokios užkardos, kokios slaptos ekonominės policijos ar panašiai? Kiti aiškina, kad šiandien Lietuvoje tas spiritas klesti, “pilstukas” (...) platinami, kadangi nėra įstatymų, kaip juos sulaikyti. Ar jūs ministerijoje turite pakankamą specialistų grupę, kuri rengtų įstatymus arba jų pataisas, tų, kurių jums trūksta? Aš labai norėčiau, kad nebūtų taip, kaip su ponu K.Ratkevičium: nėra įstatymų, nėra įstatymų, bet nieko nepateikia ir negali dirbti. Ačiū jums už atsakymą.
V.V.BULOVAS. Galbūt (skirtingai negu prieš tai buvęs ministras) aš negaliu sakyti, kad įstatymų yra pakankamai. Pataisos yra daromos ir artimiausiu metu... aš nesu tikras, ar jau pasiekė Seimą, ar ne, bet galiu sakyti tiktai tiek, kad pagal galiojančius šiuo metu įstatymus labai sunku įrodyti nusikaltimą, jeigu degtinė yra daroma iš pirkto spirito. Naminė degtinė - taip, ji pakliūna į įstatymą, o įrodyti tai, kad yra daromas surogatas, - tai įrodoma sunkiai. Šiaip įstatymų pataisos yra rengiamos. Šiuo metu pasienyje vyksta bendra muitinės, pasienio ir Saugumo departamento operacija. Apie rezultatus aš galėsiu pasakyti vėliau. Galima tik tiek sakyti, kad tikrai pagrindinės teisėsaugos institucijos rimtai visi susitarėm ir akcijų veiksmus koordinuojam. Apie rezultatus dar yra sunku kalbėti. Kai pasibaigs, bus galima komentuoti. Bet šiaip ar taip dėmesys tam tikrai yra didelis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Greimas. Ruošiasi kolega A.Baležentis.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis ministre, jūsų vadovaujamos ministerijos struktūras papildo jauni, perspektyvūs kadriniai darbuotojai. Nuo jų ateityje, be abejo, priklausys valstybės sienų apsauga bei organizuoto nusikalstamumo sutramdymas. Paprastai jauni darbuotojai, įsijungę į ministerijos struktūras, susiduria su buitiniais sunkumais. Vienas iš jų - tai gyvenamasis plotas ir butai. Kaip ministerijai šios problemos yra svarbios, kas jas sprendžia ir kokia galimybė pagerinti šiuos reikalus?
V.V.BULOVAS. Trumpai sakant, reikėtų pasakyti, kad problema, mūsų akimis žiūrint, yra labai liūdna ir labai mums riboja kadrų pakeitimą vietose. Faktiškai vienas kelias, kuris yra naudojamas, kad rajonai siųstų savo žmones į aukštąsias mokyklas, t.y. į Vilniaus universitetą, Policijos akademiją, kad baigtų aukštąjį mokslą. Šis kelias yra. Bet jeigu reikia perspektyvesnį darbuotoją, sakykim, kad ir paaukštinti, perkeliant iš vieno rajono į kitą, dažnai mus riboja tai, kad mes nieko negalim jam pasiūlyti. Negalim pasiūlyti kur apsigyventi. Ta pati opi problema yra ir Vilniuje. Esant dabartiniam finansavimui, šiais metais jokio aiškaus sprendimo neturim. Žodžiu, šiais metais aš nieko gero negaliu pasakyti. Nebent tai, kad galbūt galima tikėtis, jog tas namas, kurį stato trys institucijos Visoriuose: KAM’as, prokuratūra ir mes - tais kooperatiniais pagrindais, galbūt ten keliolika butų vilniečiams šiek tiek pagerins, jeigu šiemet bus užbaigta.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Ruošiasi A.Ivaškevičius.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, pastaraisiais metais sukoncentravus dėmesį į kovą su organizuotu nusikalstamumu, liko užmirštas konkretus žmogus kaime, miestelyje, rajone. Žmonės negali prisišaukti policininko esant nusikaltimams. Aš nekalbu apie tai, kad nusikaltėliai bijotų. Ir štai nedirbant tokio prevencinio darbo, iš anksto neužkertant kelio nusikaltimams, ten, vietose, visos valstybės mastu padėtis darosi irgi labai sunki. Ką jūs žadate daryti, kad policininkai patys ieškotų nusikaltėlių, kad jiems užkirstų kelią, kol nevykdyti nusikaltimai? Ir būtent apylinkėse, miesteliuose, kaimuose. Dėkoju.
V.V.BULOVAS. Jūs palietėte žmonių problemą. Žmonių problema, jų kvalifikacijos problema mums yra labai opi, jeigu kalbėsime apie ministerijos lygį. O kur jūs paminėjote, tiesiog tame žemiausiame lygy problemų yra labai didelių. Ko mes galime tikėtis? Galime tikėtis, kad atlikus policijos reformą ir pakeitus Policijos įstatymą bus perstumti akcentai. Bus didesnis dėmesys skiriamas būtent toms vietoms - žemutinėms grandims. Ir kartu atsakomybė, kaip dabar viskas yra kraunama ministerijai, bus padalyta tarp ministerijos, kuriai klius mažiausia tiesioginės atsakomybės, o ji didės leidžiantis žemyn: į apskritis ir į rajonus. Ministerija turi šiek tiek kitas funkcijas. Ji yra koordinacinis organas. Tai, kad ji yra dabar labai didelė, nėra labai gerai.
PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius. Ruošiasi A.Vaišnoras.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kai buvo svarstoma Vyriausybės programa tiek Seime, tiek mūsų Nacionalinio saugumo komitete, buvo atkreiptas ypatingas dėmesys į tokią problemą, kad ne vien tik bankų indėlininkai nukentėjo, bet ir įvairių firmų, firmelių ir uždarųjų akcinių bendrovių indėlininkai. Ir valstybės biudžetas nėra pajėgus bent iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius. Aš norėčiau paklausti. Kokia dabar yra situacija ieškant ir surandant tą turtą, kuris buvo paimtas iš gyventojų apgaulės būdu, kad iš jo būtų galima bent jau iš dalies kompensuoti patirtus nuostolius?
V.V.BULOVAS. Noriu pasakyti taip, kad ne visi bankai dar geranoriškai bendrauja su Ekonomine policija teikdami informaciją. O jeigu kalbėtume apie tai, kas ir kaip yra daryta, tai faktiškai tuose dviejuose pagrindiniuose bankuose per pirmąsias savaites buvo sugrąžinta apie 180 mln. litų. Tie žmonės, deja, jų yra nedidelis skaičius, yra pasiskirstę, yra sudarytos schemos. Dabar yra tikrinama kiekviena paskola, kiekvienas kreditas, kuris buvo išduotas. Šiandien galiu pasakyti, kas jau yra nustatyta. Apie 100 mln. jau garantuotai yra dingę, dėl 50 mln. yra abejotina, o likusi suma, na, dar sunku pasakyti. Iš tų visų didelių skaičių, kaip matote, dar yra apie pusė sumos, apie kurią galima sakyti: taip, ne arba abejojam. O dėl kitos pusės dar laukia darbas.
Galiu pasakyti tokią pastabą. Būna tokių klausimų ir kaltinimų, kodėl tas ir tas bankininkas vaikšto laisvas. Galima sakyti taip, jog vaikšto laisvas, matyt, laikinai, kol bus surinkti įrodymai, kad po to nereikėtų prokuratūrai nutraukti baudžiamosios bylos.
Na, ir vienas dalykas, kuris man nelabai patinka, yra tas, kad vienų bankų bylas veda prokuratūra, kitų bankų bylas veda Vidaus reikalų ministerija. Galbūt čia taip istoriškai atsirado. Bet kai žmonės kreipiasi į mus, gana dažnai pasirodo, kad tas bankas ne mūsų kompetencijoj, o prokuratūros. Pavyzdžiui, tas atvejis, kurį norėjau jums cituoti dėl Komercinio kredito banko. Pagrindinė byla, pagrindinė institucija yra prokuratūra. Žmones atsiuntė mums. Šiokia tokia painiava išeina.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Ruošiasi E.Raišuotis.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš supratau, kad jūs, eidamas į šitokį aukštą postą, turėjote savo kažkokią policijos darbo arba Vidaus reikalų ministerijos darbo viziją, nes dėl įvairių skandalingų istorijų mirgėte mirgėjo puslapiai Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pavardėmis ir t.t. dėl bankų ir visokių kitokių dalykų. Aš suprantu, kad tai yra didelės bylos, ir sprendžia jas atitinkamos jūsų Vidaus reikalų ministerijos institucijos. Bet aš norėjau jūsų paklausti apie paprastus dalykus. Kaip jūs žinote, pas mus yra labai išaugęs chuliganizmas, atviros vagystės, apiplėšimai. Tai yra pačiame mieste, gatvėse arba miesteliuose.
PIRMININKAS. Laikas!
A.VAIŠNORAS. Dar vieną sekundę. Labai daug policininkų yra apie Seimą ir labai daug policininkų yra Vilniuje. Čia nusikaltimų mažiau. Ar jūs nemanote, kad yra per daug aukštutinių policijos grandžių ir juos visus...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi seniai susitarta - 60 sekundžių, 69-ą išjungiu. O gerbiamasis A.Vaišnoras buvo išjungtas 80-ą.
V.V.BULOVAS. Aš supratau jūsų klausimą. Vadinasi, galiu taip atsakyti. Turbūt pagrindinė priežastis šiuo metu gal yra ne ta, jog yra daug aukštų pareigūnų (jų iš tikrųjų ne tiek daug, nors yra daug). Bet turbūt pagrindinė priežastis, kad viešoji uniformuotoji policija dabar yra suskaidyta į rūšis. Tas vertikalus skaidymas (Kelių policija, Transporto policija, Viešoji policija, Apsaugos, Savivaldybių) eina vertikaliai iki apačios. Jau anksčiau mes diskutavome, nes mano vienas iš pirmųjų klausimų irgi buvo, ar reikia tiek daug tų policijos rūšių, kurios skiriasi savo funkcijomis. Nes žmogus, kai jį ištinka bėda, tikrai nežiūrės, koks antsiuvas yra ant peties, ant rankovės, jis mato uniformuotą žmogų. Dabar jau daugiau ar mažiau yra sutarta. Nežinau, kaip mes apeisime Policijos įstatymą, gal prašysime padaryti laikiną pataisą, kad iš viso būtų trys policijos rūšys: pasienio, kriminalinė ir viena viešoji, kuri turės tik savo funkcijas, bet nebus padalyta į atskiras rūšis. Tada nebus taip, kad kelių policininkas, kai jis važiuodamas pamato, jog muša žmogų, neįsikištų. Dabar jis tą gali daryti, nes tai yra ne jo funkcijos, kurios pakankamai griežtai apibrėžtos senajame Policijos įstatyme.
Šiaip policijos reformos turi būti, kai kuriuos eksperimentus mes bandysime daryti. Pavyzdžiui, yra tokių minčių padaryti taip, kad Rukloje būtų tiktai mobilūs patruliai, o nuovados nesteigtume, kadangi nuo Jonavos yra tiktai 10 minučių, radijofikuotas patrulis, mūsų nuomone, bus efektyvesnis už nuovadą, kurioje bus trys pareigūnai vien patalpoje.
PIRMININKAS. E.Raišuotis. Ruošiasi kolega K.Kuzminskas.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis ministre, manau, kad tarp svarbiausių problemų išryškinote padėtį mūsų pasienyje ir nelegalių imigrantų antplūdžio grėsmę. Šiems klausimams spręsti numatyti kai kurie būdai. Vienas iš jų - nelegalių imigrantų punkto steigimas Pabradėje. Tačiau dar nesant Vyriausybės nutarimo, nelegalai jau gabenami į Pabradę. Šio punkto steigimas, galvojant valstybiškai, manau, yra reikalingas. Bet jau dabar vietos gyventojai gana rimtai sunerimo. Manau, nerimo priežastis yra informacijos stoka, ryšių su vietos valdžia nebuvimas ir šių jūsų sprendimų politizavimas. Prašau pasakyti, kokių jūs imsitės priemonių be to, kad apsaugosite nelegalus, kad jie būtų uždaryti ir tvirtai sėdėtų savo vietoje, kokių imsitės priemonių apsaugoti žmonėms nuo jų neigiamo poveikio gyventojų buičiai?
V.V.BULOVAS. Aš gal bandysiu šiek tiek plačiau atsakyti į šitą. Kaip žinote, Seime mes priėmėme Pabėgėlių įstatymą, kuris, mūsų laimei, įsigalios tiktai metų gale. Faktiškai situacija yra tokia, kad Baltarusijoje yra apie 300 tūkst. (na, 200-300 tūkst., niekas tiksliai negali pasakyti, kiek) žmonių, kurie tikrai eis arba į Vakarus, arba į Šiaurę, t.y. arba į Skandinaviją, arba į Vakarus. Jie tikrai ten neliks. Lenkai oficialiai paskelbė, kad jie savo sieną su Baltarusija stiprina. Tai buvo labai aiškus nurodymas, kad, ponai, - per Lietuvą. Viena problema - reikia jų neįleisti. Antra problema - ką daryti su tais įleistais? Dabar jie buvo laikomi areštinėse, kai kurie buvo laikomi ligoninėse. Žodžiu, kur pakliuvo. Kai kurie rajonai, kadangi nelegalų išlaikymui papildomai neskiriama pinigų, paprasčiausiai juos išleido. Mes tų rajonų negalime kaltinti, nes jokių juridinių aktų, ką su jais daryti, nėra. Pinigų jiems taip pat nėra.
Todėl mes manome, kad paprasčiausia būtų juos koncentruoti vienoj vietoj. Tai buvo manyta daryti buvusio Pabradės karinio dalinio teritorijoje, kuris yra aptvertas ir kuriame buvo pasienio greitojo reagavimo batalionas. Kadangi ta visa teritorija yra aptverta ir ten reikia nedidelių kapitalinių įdėjimų, tai yra numatyta ten įsteigti nelegalių migrantų registracijos centrą, kuriame jie būtų sukaupti ir laikomi, kol bus išspręstas jų likimas. Ar jie prašys pabėgėlio statuso, ar jiems bus suteikta teisė važiuoti ten, kur jie nori - į Vakarus ar į Šiaurę, ar jie bus sugrąžinti atgal. Teritorija yra aptverta, ji bus saugoma. Na, reikia pasakyti taip. Kadangi kai kurie rajonai nelegalus tiesiog išleido į gatvę, tai pasienio policijos vadas gana energingai ėmėsi kai kurių žingsnių ir, kiek žinau, keliasdešimt nelegalų jau yra patalpinta toje teritorijoje.
Manau, artimiausiu metu susitiksime su vietos valdžia ir tą problemą išspręsime. Nelegalai tikrai bus saugomi. Kokios nors netvarkos ar kokios nors neigiamos įtakos tikrai Pabradėje neturėtų būti.
PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Ruošiasi kolega A.Salamakinas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, na, aš nežinau, tokį trumpą pastebėjimą. Pirmą kartą lankiausi Vidaus reikalų ministerijoje ir labai nustebau, kad tiek prie priimamojo, tiek koridoriuose girdėjau labai daug kalbančių rusų kalba. Pasijutau, kad esu ne Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje. Na, tiek to.
Tačiau man irgi labai pikta klausytis, kaip LDDP frakcija šiuo metu kalba dėl nelegalų ir visų mūsų sienos perėjūnų. Prisiminkime, kaip skubėjo padaryti įstatymo pataisą, kad iš Krašto apsaugos ministerijos žinios atimtų ir atiduotų vidaus reikalų tarnyboms sienų apsaugą. Kaip jūs, kaip ministras, manote? Ar nebūtų tikslinga grįžti mums prie įstatymo ir kad mūsų sieną saugotų dvi žinybos - tiek krašto apsauga, tiek vidaus reikalų tarnyba? Ačiū.
V.V.BULOVAS. Manau, kad šiuo metu tas yra tikrai netikslinga. Tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos šiuo metu dalykiniai ryšiai yra pakankamai geri, tikrai yra pakankamai geri ryšiai, pakankamai geras koordinavimas visais klausimais, bendradarbiavimas rengiant įstatymus. Ir tais atvejais, kai vienai ar kitai žinybai reikia pagalbos, ji yra suteikiama. Vis tiek praktiškai visose pasaulio šalyse sienos apsaugą, t.y. apsaugą nuo sienos pažeidimo, ne gynybą, bet sienos apsaugą nuo pažeidimo atlieka policija tiek sienos perėjimo punktuose, tiek vadinamojoje žaliojoje zonoje. Gali būti, kad pavasarį, jeigu iš tikrųjų matysime grėsmę, prašysime savo kolegų iš krašto apsaugos, kad jie mus paremtų. Panaudosime savo vidaus reikalų pulkų žmones, kuriuos galima atitraukti nuo įkalinimo įstaigų apsaugos, prašysime savanorių ir apskritai krašto apsaugos sistemos, kad padėtų, jeigu matysime, kad nebevaldome situacijos.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausiantysis - kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, šiandieną daugiau jums klausimų yra avansu, tad ir aš kaip ir avansu klausimą. Mane domina privatizacijos pasekmės. Privatizacija vyksta penkeri metai. Jūs turbūt pritarsite, kad tokia privatizacija, kokią vykdo Lietuva, tai yra didžiausias nusikaltimas.
Štai kas dabar vyksta įmonėse. Įmonės buvo privatizuotos už investicinius čekius, t.y. labai mažomis sumomis. Jos buvo užstatomos bankams, paimami kreditai. Šiuo metu tų įmonių savininkai turtą išparduoda, pavyzdžiui, stakles už 10 litų, automobilius - už 100 litų. Ir tarsi vidury baltos dienos vyksta grobstymas. Viskas remiasi vienu, kad nuosavybė šventa, ir ką noriu, tą darau. Ar nereikėtų jūsų ministerijai steigti kažkokį padalinį ar išplėsti ekonominę policiją ir vis dėlto nutraukti šitą vogimą vidury baltos dienos, tarsi įteisintą Konstitucijos nuostata?
V.V.BULOVAS. Žinote, atsakyti galbūt pradėsiu nuo liūdno atvejo, kuris buvo penktadienį per priėmimą, jis taip pat yra susijęs su privatizacija. Buvo atėjusios dvi senyvos moteriškės. Buvo privatizuota viena siuvykla. Be to, iš kai kurių darbuotojų savininkas paėmė pinigus, tos moteriškės skolino jam. Žiūrėjau aš tą sutarties kopiją, kuri yra padaryta. Praktiškai tai fikcija, neturinti jokios juridinės galios. Dar ne visi dokumentai buvo pateikti, bet man susidarė vaizdas, kad tie “žulikai”, kurie tą darė, pakankamai gudriai viską padarė. Dabar dažnai dar mes girdime: kodėl neareštavo viso turto? Pasirodo, kad neaiškiais būdais, kai areštuojamas turtas, jau prieš areštuojant jis kažkaip pakeičia savo savininką. Kokie tie būdai, sunku pasakyti. O kad reikia imtis priemonių, tai tikrai taip. Bet matote, yra šimtai ir tūkstančiai atvejų. Galiu pasakyti ir tą mechanizmą, kuris yra.
Paprasčiausias mechanizmas yra tas, kad įmonių, akcinių bendrovių turtas nebuvo indeksuotas. Galiu iliustruoti savo liūdnu pavyzdžiu. Vilniuje vienos firmos turto įstatinis kapitalas yra 200 tūkst. Rinkos kaina yra 7 mln. Koks mechanizmas? Labai paprastas. Užstatyti 200 tūkst., paimti paskolą, po to paskolos negrąžinti, privesti iki bankroto... (Balsai salėje) A, įstatinio kapitalo, ponai, niekas nedidins. Nedidins, nes jeigu būtų tikra kaina, tai tada biznio nebūtų. Ir paprasčiausiai gali būti, kad ta firma bus “prichvatizuota”. Toks mechanizmas yra naudojamas labai plačiai. Ir, deja, tai yra ant įstatymų ribos. Jeigu kiekvienu atveju mes turėtume žmonių ir galėtume atlikti revizijas, šitą būtų galima padaryti. Bet nepervertinkite ekonominės policijos žmonių skaičiaus. Man irgi atrodė: kodėl jie nespėja, kodėl jie nepadaro? Žmonių nėra tiek daug ir specialistų nėra tiek daug. Tai yra liūdnas faktas, bet taip yra. Ir tai, kad, sakykim, buvo pasirašyta dėl etatų padidinimo būtent ekonominėje policijoje, bankų srity padvigubinti, tai bus dar etatų. Dar reikia 8 žmonių, kurie tikrai galėtų nuo pirmos dienos dirbti. Kada surasime tuos žmones, čia yra kita problema.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Ačiū.
Dar A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, kaip jūs ten tuos sąrašus dėliojate, dėliojate, bet aš vis atlieku, vadinasi, pirmasis “už borto”. Tai aš tiesiog nežinau, ką Pirmininkui pasakyti. Aš siūlau perskaityti Statuto 21 straipsnį pagaliau...
PIRMININKAS. Perskaitysiu.
A.KUBILIUS. Aš vis dėlto nueinančiam ministrui norėčiau pasakyti, kad mums, matyt, teks raštu kreiptis. Šiandien ministras kažkodėl nė žodžio nepasakė apie tai, kaip jo vadovaujamos ministerijos ekonominė policija bandė sužlugdyti “Vilniaus banką”, kaip jis tai vertina, ką jisai žada daryti, ar jis tirs šitą atvejį?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, gerbiamasis Kubiliau, pirmas dalykas - ministras atsakinėja į tuos klausimus, kurie buvo pateikti. Minutėlę! Antras dalykas. Štai sąrašas, kurį sudarė sekretoriatas. Perskaitau. Jūsų pusė: J.Listavičius, P.Miškinis, L.Milčius, A.Baležentis, A.Vaišnoras, K.Kuzminskas, - visi iš eilės paklausė. A.Kubilius - tik po to, o A.Endriukaitis dar po to. O jau apie A.Baską iš viso nekalbu. Dabar kairė pusė: V.Astrauskas, A.Greimas, A.Ivaškevičius, E.Raišuotis, A.Salamakinas. Taip, kaip susitarta. Sąrašas visų pirma, bet šitame sąraše turi būti proporcijos, kai proporcijų nėra, tai tada kairieji ir iš kito galo imami, bet paklausė 5 iš vienos pusės, 5 - iš kitos. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra baigtas. Jeigu ministras trumpai atsakys, prašom. Prašau, dėl “Vilniaus banko”. O aš noriu išsyk pasakyti( kadangi tuoj eisiu į tribūną dėl darbotvarkės): mes klausimus ministrui galime užsiplanuoti rytdienai, gerbiamieji kolegos iš dešinės. Galime užsiplanuoti rytdienos vakarui. Minutėlę! Aš paaiškinsiu, kodėl. Kadangi ministras turi oficialų paklausimą, o paklausimo nagrinėjimo procedūra yra šiek tiek kitokia. Taigi mes tai darytume apie 17 - 18 val. Tada prašom ministrą papildomai “kankinti”, juo labiau kad jis sutiko. Kitas ministras ir mūsų kolega P.Papovas labai atsiprašo, nes jisai rytoj negalės būti, nors mes laiką jam planavome. Aš manau, kad kaip mūsų kolegai šį sykį atleisime, o už jį atidirbs V.Bulovas. Sutinkam? Prašom. Gal šitą vieną klausimą, ir viskas. Mes turime įtemptą darbotvarkę.
V.V.BULOVAS. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu nėra būtino reikalo, tai gal rytoj nekankinkite. O dėl “Vilniaus banko” aš galiu pasakyti taip - tikrai domėjausi, tikrai žiūrėjau tuos dokumentus. Galiu pasakyti taip, kad ekonominė policija turėjo rimtą pagrindą iškelti bylą. Manau, kad Vilniaus prokuratūra turėtų pakeisti savo sprendimą. Gal tik vienas dalykas, kuris buvo padarytas ir kurį mes aptarėme, - aš paprašiau, kad kitą kartą tokiais atvejais, kai yra įvykis, kuris gali sukelti visuomenės rezonansą, t.y. arba bankas, ar kas, galbūt prieš tai tą būsimą bylą ar tą patį faktą reikėtų šiek tiek daugiau aptarti. O kad ten yra nusikaltimo sudėtis, tai tiek, kiek aš išmanau ekonomiką, ji ten tikrai yra.
PIRMININKAS. Minutėlę! Iš eilės - A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl procedūros. Pone Juršėnai, aš ne tik kad užsirašiau anksčiau ir tą klausimą pateikiau ministrui, dar jūs nė negalvojote, o aš tiesiai į ministeriją paskambinau ponui R.Pukanasiui, jo pavaduotojui ir jam klausimą pateikiau. Taigi čia aš išėjau į pirmas linijas. Ponas R.Pukanasis nepavaldus ar nevykdo nurodymų ir ponui ministrui V.Bulovui nepateikė to klausimo, bent ministras man neatsakė, kodėl 66 metų II grupės invalidą Lietuvos policija stveria už skvernų, už sprando, sodina į mašiną ir veža aiškintis.
PIRMININKAS. Manau, paaiškins. O jeigu jūs, gerbiamasis kolega, iš tikrųjų raštu pateikėt, tai Statutas, gerbiamasis V.Bulovai ir kiti mūsų kolegos ministrai, Statutas yra toks, kad pirma atsakoma į raštu gautus klausimus, po to į klausimus, kurie pateikti čia, posėdžių salėje. Aš prašyčiau pasiaiškinti su pavaldiniais. Dar kartą A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, aš nežinau, kas yra “Vilniaus banke”, bet aš žinau, kad ministras dabar savo pasakytais žodžiais “papjovė” “Vilniaus banką”.
PIRMININKAS. Jau? Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau visiems mažiau kalbėti viešai apie bankus ir apie litą. Bus lengviau.
1996 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas (96.04.17)
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, klausimas vis tiek baigtas. Dabar rytdienos darbotvarkės tvirtinimas. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamasis Pirmininke, prašom pateikti ketvirtadienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, rytoj yra keletas kapitalinių klausimų, bet, žinoma, visų pirma išskiriu sutarčių su Baltarusijos Respublika ratifikavimą. Taip pat iš karto primenu, kaip buvo susitarta su manuoju Baltarusijos kolega, Baltarusijos parlamento spikeriu, - jie maždaug tuo pat metu galės tai padaryti, bet neišeina ketvirtadienį, kadangi jie posėdžius pradeda penktadienį. Bet pažadėta, kad tai bus padaryta beveik paraleliai.
Toliau. Kiti klausimai. Dar kartą grįžtame prie komercinių bankų, kadangi vis dar nesugebėjom užbaigti kai kurių pataisymų. Itin svarbus dalykas muitinės kodeksas. Toliau. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių ribų pakeitimo įstatymas ir pirmą kartą - Seimo kontrolierių ataskaita. Vietoje Vyriausybės pusvalandžio - Vyriausybės valanda. Ir kaip susitarėm, ir girdi kolega bei ministras V.Bulovas, Vyriausybės valandoje dalyvaus ir į mūsų išankstinius klausimus atsakinės vidaus reikalų ministras. Seniūnų sueiga aprobavo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius norėtų jūsų paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, be rezervinio klausimo-nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos, yra ir trumpas įstatymas. Ten reikėtų irgi šiek tiek patvarkyti, kad jį galima būtų priimti, galima būtų pagal reglamentą dirbti. Aš prašyčiau, kad vis dėlto Genocido rezistencijos tyrimo centro ataskaita taip pat kur nors būtų. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, dėl pirmojo dalyko. Ar čia su tuo pačiu, su ta pačia komisija susiję? Taip? Tai aš manau, kad tuo pačiu ypu galėtų būti pateiktas ir vienas, ir kitas projektas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, rytoj bus priiminėjamas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo”. Čia yra daugiau panašių projektų, kurių aš neišvardijau. Ar jūs negalėtumėte skirti jį pirmuoju klausimu ir nuo pat pradžios šituos projektus svarstyti kaip svarbius, pagerbiant mūsų kaimyninę valstybę?
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, 12 valanda yra pats geriausias laikas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, matyt, rytoj nepavyks įtraukti Geležinkelio transporto kodekso svarstymo...
Č.JURŠĖNAS. Ne.
V.V.ZIMNICKAS. ... kuris šiandien neįvyko. Tai būtų pirma dalis. Antra dalis. Aš norėčiau paprašyti, kad Seimo kontrolierių ataskaita būtų ne 18 val., o matyt, geriausiai būtų po V.Bulovo, tai ji siejasi su tom ataskaitom arba Vyriausybės pusvalandžiu. Aš manau, kad ir daugiau Seimo narių norės pasiklausyti ir t.t. Ar negalima? Galima tuos svarstymus perkelti į tą pusę. Vis dėlto antroje dalyje daugiausia svarstymai, o ataskaita yra pakankamai rimtas dalykas, juo labiau kad tai pirmoji.
Č.JURŠĖNAS. Logikos čia yra. Tikrai pagalvosim. Iš tiesų bent jau nuo 17 val., o gal ir nuo 16 val., galima būtų padaryti po Vilniaus ir Trakų ribų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ar galima tikėtis, kad kitą savaitę bus įtrauktas Teismų įstatymo pakeitimas - 59 straipsnis.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Kitą savaitę tikrai nebus įtrauktas, kadangi kitą savaitę, jeigu prisimenate pagal spalvotą grafiką, viena posėdžių diena. O jeigu skirsime papildomą posėdį, tai, kaip aš žadėjau, Visuomenės informavimo įstatymui galutinai baigti, galutinai priimti. Čia šiek tiek tolesniam laikui, ir aš galiu pasakyti tamstos labui arba tamstos džiaugsmui, kad jau yra pateiktas paketas kitų pataisų. Vadinasi, prie to paketo ir jūsų pataisa galės būti pridėta ar priklijuota.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau teikti siūlymus dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Kitos savaitės darbotvarkę svarstysime ketvirtadienį. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs prieš tai būdamas truputį aukščiau, negu esate dabar, t.y. pirmininkaudamas prieš tai buvusiam klausimui, minėjote, kad ministras galės rytoj 17 - 18 val. pratęsti, bet tai yra Seimo kontrolierių ataskaitos sąskaita. Ar jūs atsisakote šito siūlymo?
Č.JURŠĖNAS. Ne. Lieka tas pat, kas buvo. Tiesiog to, kas užrašyta dabar, - 15 - 15.30 val.- nebūtų. Tai būtų vėlesniu laiku, kaip aš sakiau. Juo labiau kad su ministru mes atskirai tarėmės, - 15 val. jis nelabai gali. Seimo kontrolierių ataskaita prasidėtų anksčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Pirmasis pastebėjimas, gerbiamasis Pirmininke, kai tik jūs apačioje, ir aš esu kompiuteryje, kai jūs viršuje, aš niekad nepatenku. Ačiū ponui J.Bernatoniui. Dabar norėčiau pasitikslinti vis dėlto dėl klausimo 2-2. Ar mes čia tikrai darėme svarstymo pertrauką, ar čia ne priėmimas?
Č.JURŠĖNAS. Ne.
V.BOGUŠIS. Dėl Vilniaus, Trakų...
Č.JURŠĖNAS. Ne. Mes dar nebaigėme. Jis, kaip sudėtingesnis klausimas, atidėtas po Kauno, t.y. ir Kaunas, kaip prisimenate, buvo atidėtas, bet jau baigėme. Dabar Vilnius, Vilniaus rajonas, Trakų rajonas, bet lieka dar vienas sunkus klausimas - tai Ignalina, Visaginas.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl klausimų 2-4a ir 2-5. Vienas dalykas. Aš nežinau, žinoma, svarstyti galima, bet šitam 2-4a mūsų komitetas nepritaria. Dalyvavo kolega J.Veselka. Kiek supratau, jis sutiko. Mes iš esmės neprieštaravome, bet sutarėme, kad truputį kitokiu keliu eisime. O dėl 2-5 Seimas yra apsisprendęs, kad šį dokumentą, kurį pristatė kolega R.Dagys, pirmiausia nagrinėtų trišalė komisija. Ir ten, kiek aš žinau, jie numatė šitą svarstyti. Todėl ar yra prasmės jį svarstyti dabar?
Č.JURŠĖNAS. Sutinku.
G.A.PAVIRŽIS. Kadangi mes juos išbraukiame, gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau (savaitės darbotvarkėje buvo) įtraukti Religinio turto grąžinimo įstatymo pataisas.
Č.JURŠĖNAS. Kadangi dėl to dar yra ginčijamasi, tai tą šiek tiek vėliau. O štai šituos tamstos pasiūlytus 2-4a, 2-5 aš mielai nukelsiu vėlesniam laikui. Gerbiamasis J.Veselka neprieštaraus?
PIRMININKAS. Kaip tik dabar Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų aš dalyvavau svarstant komitete, ir kadangi jie pažadėjo kitokia forma bandyti tą klausimą spręsti, tai 2-4a aš atsiimu ir jo... Bet 2-4b (su G.Paviržiu dabar kalbėjau) mes pasvarstykime tuo aspektu, kad čia sulygintume tai, ką valstybė įsipareigoja našlaičiui, kad tas pat būtų vykdoma ir juridinio asmens, kurio gamykloje žuvo tėvas ar mama. Tai aš norėčiau, kad 2-4b paliktume, o dėl 2-4a iš tikrųjų sutinku, kad būtų vykdoma pagal naujus socialinius įsipareigojimus.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Tai gal tada 2-4a ir 2-5 atidedame. O 2-4b lieka. (Balsas salėje) Geležinkelių negalima įtraukti, gerbiamasis Zimnickai, dėl labai paprastos priežasties, kadangi tarp svarstymo komitete ir Seime trūksta vienos dienos.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kai Užsienio reikalų komitetas pritarė tų 4 sutarčių su Baltarusija ratifikavimo pateikimui, buvo taip pat pabrėžta, kad tik su ta sąlyga, jeigu tuo pačiu laiku tos sutartys bus ratifikuotos Baltarusijoje. Dabar aš iš jūsų supratau, kad tas turėtų būti Baltarusijoje penktadienį, kai jie visas 4 sutartis ratifikuos. Jeigu taip, tai gerai, bet jeigu yra kokių neaiškumų, tai gal reikėtų pirma palaukti, kol Baltarusijoje bus ratifikuotos, o po to mes galime ratifikuoti.
Č.JURŠĖNAS. Čia yra pakankamas sinchronizavimas, kadangi jie šiandien ir rytoj neturi posėdžių. O antras dalykas yra tas, kad mūsų ratifikavimo procesas užsibaigs tik tada, kai Prezidentas pasirašys, nes, kaip matot, dabar - įstatymai. Tai Prezidentas iš tikrųjų palauks. Tada matysime, ar jie viską padarė, ar ne. Čia yra apsidraudimo galimybė.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat dėl Baltarusijos, dėl 1-5, kai mes nutarėme ratifikuoti Baltarusijos Vyriausybės susitarimą dėl Druskininkų sanatorijos “Baltarusija”. Ar ne skubotas, ar nereikia atidėti? Vis dėlto remtis vien tuo, kad Baltarusija įdėjo kažkiek lėšų statant tą sanatoriją... O kiek Lietuva Baltarusijoje pastatė pastatų? Ir mes, Lietuva, nepretenduojame jos teritorijoje turėti jokių objektų. Todėl, man atrodo, atidėkime šio straipsnio ratifikavimą. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Gerbiamasis kolega, aš kategoriškai nesutinku. Mes turime visą paketą taip, kaip ir mūsų kaimynai baltarusiai daro. Yra sutarta dėl kelių sutarčių, jos pasirašytos, jos teikiamos ratifikuoti, atitinkami įstatymų projektai perėjo reikiamas stadijas ir mes turime užbaigti. Arba taip, arba taip. Aš labai prašau gerbiamųjų kolegų sutelktai padirbėti. Dėl politinių ir kitų sumetimų mes turime tvarkingai ir gerai baigti savo darbą rytoj. Todėl kviečiu patvirtinti taip, kaip yra. Ir svarbiausia - rytoj atitinkamai balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia antrinu Seimo nariui kolegai G.Paviržiui dėl Religinių bendrijų turto grąžinimo įstatymo pataisos. Antras dalykas. Noriu pasakyti - kadangi komitetas svarstė vakar iki pietų ir Juridinių vienetų registro įstatymą, ir Geležinkelio kodeksą, tai iki rytdienos pietų, popietinio posėdžio yra 2 paros.
Č.JURŠĖNAS. O reikia 3.
S.BURBIENĖ. Sekmadienį sakėte, kad 2. Jeigu 3, tada atsiimu, bet...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau atkreipti dėmesį dėl sutarties su Baltarusija ratifikavimo svarbos. Jau daktaras K.Bobelis minėjo, kad mūsų komitetas apsvarstė šitą klausimą, ir mums šiandieną reikia pasirinkti, ar mes norime turėti sutartį su Baltarusija, ar ne. O atskirai ištraukti iš paketo kurią nors vieną sutartį, atidėti - taip negalima, kadangi ir Baltarusijoje bus 4 sutartys kartu ratifikuojamos. Todėl siūlau patvirtinti darbotvarkę ir būtinai įtraukti šitą klausimą, tuo labiau kad, kaip minėjo gerbiamasis Č.Juršėnas, Prezidentas turi galimybę reaguoti į Baltarusijos ratifikavimo faktą ir pasirašyti įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pirmininke, apibendrinti.
Č.JURŠĖNAS. Pirmas dalykas - dėl ministrų arba ministro. Vyriausybės valanda, ne pusvalandis, o Vyriausybės valanda, nors tai gali trukti nebūtinai valandą, ir vidaus reikalų ministras V.Bulovas, kuris yra gavęs oficialų paklausimą iš kai kurių Seimo narių. Taigi šitas dalykas. Apie 18 val. Seimo kontrolierių ataskaita kolegų prašymu šiek tiek anksčiau. 2-4a nukeliamas vėlesniems laikams arba gal iš viso nereikės. 2-5 taip pat nukeliamas. Rezerve ne vienas, o du to paties klausimo projektai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai darbotvarkei? Pritarta. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.2244 (pateikimas) (96.04.17)
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar 2-2 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.2244. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministerijos sekretorių A.Ignotą. Gerbiamasis ministras pranešėjas. Prašom.
A.IGNOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlome išbraukti iš Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” valstybinių įmonių, kurios iki 2000 m. turi būti specialios paskirties bendrovės, sąrašo eilutę 6111045 - valstybinę Kėdainių chemijos gamyklą. Valstybinė Kėdainių chemijos gamykla pradėjo privatizavimą 1991 m. Buvo 3 privatizavimo etapai, vėliau vis dėlto darbuotojai išsipirko 30%, kurie jiems priklausė. Po to buvo skelbiami penki etapai viešojo akcijų pirkimo. Akcijų nepirko. Po to buvo paskelbtas konkursas. Konkurse dalyvavo 3 įmonės, nugalėtoja buvo pripažinta įmonė “Minta”, grupė žmonių, kuri atstovavo šitai UAB. Po to vyko Kėdainių chemijos gamyklos ir kai kurių kitų instancijų protestai. Tą reikalą tyrė Ekonominių nusikaltimų komisija, tyrė valstybės kontrolė, tyrė Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Tyrimai baigėsi. Tuo laiku ji buvo įtraukta į neprivatizuotinų objektų sąrašą, o kadangi ji buvo įtraukta per vėlai, jau po konkurso, prasidėjo teismai. Buvo 9 teismai. 9 teismai, esant vieną kartą geresniems, kitą kartą blogesniems rezultatams, vis dėlto baigėsi tuo, kad mes privalome pasirašyti sutartį su “Minta”. Ir šiandieną mes atsidūrėme tam tikroje kolizijoje.
Valstybė teisinė, reikia pripažinti ir parlamento teisę, bet ir teismų teisę ir reikia pasirašyti sutartį. Kad pasirašytume tą sutartį, reikėtų išbraukti ją iš neprivatizuotinų sąrašo, kad tai būtų padaryta įstatymiškai ir gana solidžiai. Be to, paskutiniai teismai prasidėjo... tai, kad teismai pradėjo nustatinėti pirkimo kainą, lygindami čekį 10 cnt, su tuo, aišku, mes negalime sutikti. Ir toliau dėl tos kainos teismai... kasaciniam teismui atiduota. Manyčiau, kad reikės, jog privatizavimo komisija nustatytų kainą, už kurią bus mokama grynais pinigais. Toks yra trumpas paaiškinimas gerbiamiesiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų paklausti Seimo narys K.Kuzminskas. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad klausimams skiriama 20 minučių.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, jūs čia išvardijote labai daug bėdų, kurių turėjote su privatizavimu ir t.t. Aš norėčiau paklausti. Privatizuojant, kai mes parduosime valstybinį paketą, ar ne-galės nusipirkti, nepereis į kitos, svetimos šalies rankas ši mūsų gamykla? Vis dėlto viena tokia gamykla yra toks objektas.
A.IGNOTAS. Matote, gerbiamasis Seimo nary, situacija tokia, kad mes turime parduoti pagal Aukščiausiojo Teismo ir visų kitų teismų sprendimus tai “Mintos” grupei, o ne kitam. Jeigu būtų galima parduoti kitam, jeigu ne teismo sprendimas, tada mes būtume labai geroje padėtyje ir atiduotume į Centrinę privatizavimo komisiją, ir viskas būtų gerai, bet mes privalome parduoti tai grupei. Tik, aišku, mes negalime sutikti su dabartine kaina, kurią priteisė teismas, - 10 cnt, t.y. už 13 mln. Lt parduoti gamyklą. Šito negalime. Bet neparduoti tai grupei, o kažkam kitam, irgi negalima. Todėl lieka vienas klausimas - lieka kainos klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, 1995 m. vasario 15 d. Seimas priėmė įstatymą “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių”, pagal kurį buvo nuspręsta įrašyti valstybinę Kėdainių chemijos gamyklą į valstybinių įmonių, kurios iki 2000 metų turi būti specialios paskirties bendrovės, sąrašą. Kitaip tariant, nutarta iki tų metų neprivatizuoti. Šitas įstatymas galioja, Vyriausybė ir ministerijos jį privalo vykdyti, o teismai privalo vadovautis šituo įstatymu, ir niekaip kitaip. Ir šitas įstatymas šiandien nėra nei panaikintas, nei atšauktas. Tačiau šiandien mes girdime kažkokį keistą reiškinį. Jūs jo siūlote nevykdyti, o teismai siūlo juo nesivadovauti. Tai gal jūs galite paaiškinti, kas gi čia vyksta dabar? Dėkoju.
A.IGNOTAS. Aš noriu paaiškinti štai ką. Yra atskira teismo nutartis (ji yra gana netrumpa, su kuria galite jūs susipažinti) dėl šito įstatymo priėmimo procedūros Seime mėnesiu vėliau, negu įvyko konkursas. Ir tai pagrindinis neatitikimas tarp teisinės sistemos... Aš gerbiu Seimą ir turiu gerbti Aukščiausiąjį Teismą. Ta kolizija vis dėlto įvyko ir tą koliziją reikėtų normaliai panaikinti, kad būtų pripažinta teisinė valstybė. Nieko čia kaltinti turbūt negalima. Vieni stengėsi, ir kiti stengėsi, ir laikui bėgant, matyt, nesutapo. Todėl, kad tas įstatymas buvo priimtas vėliau, Aukščiausiasis Teismas parašė atskirą nutartį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai prašyčiau, kad jūs mane paliktumėte kalbėti dėl balsavimo motyvų, o ministrui aš norėčiau pateikti tokį klausimą. Jūsų aiškinamojo rašto išvadose parašyta: “Leisti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį UAB “Minta” ir toliau peržiūrėti kontrolinių akcijų paketo kainas atsiskaitant grynais pinigais.” Tada, kai vyko teismai, kai buvo suderinta sutartis, tada buvo privatizuojama už čekius. Ir, aišku, tada buvo nustatyta kaina. O dabar, ar šita UAB “Minta” sutinka, kad būtų įvertinta tikraisiais pinigais, aišku, jokiais būdais, kaip jūs minėjote, ne 1 ir 10. Bet iš esmės, ar jie sutinka, kad bus kita kaina ir reikės mokėti grynus pinigus?
A.IGNOTAS. Su “Minta” tuo klausimu derybos nebuvo vestos. Jie teisme laimėjo šitą bylą, bet teismas neturi teisės be specialių ekspertų nustatyti kainą. Ir dabar yra truputį kitos įvertinimo kainos privatizuojant už pinigus. Mes sudarysim tam tikrą komisiją, mes parašėme teismui, kad būtų įtraukti ekspertai, kad teismas bendradarbiautų su ekspertų komisija ir kad peržiūrėtų šitą 1 ir 10 santykį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aiškinamajame rašte jūs labai gražiai išdėstote, kaip vyko visos privatizavimo peripetijos, kokie buvo teisminiai procesai, ir prašote pakeisti šitos gamyklos statusą, kad būtų galima ją privatizuoti. Iš tiesų tokia gamykla valstybei kaip našta visiškai nereikalinga, ten reikia daug investicijų, ir aš manau, ji tikrai gerai, pelningai dirbs ir duos dar daug naudos Lietuvai, bet klausimas kitas.
Kaip manote, kokia, jūsų nuomone, dabar galėtų būti tos gamyklos kaina privatizuojant? Ir ar bus indeksuojamas tos gamyklos turtas? Ar yra tai padaryta?
A.IGNOTAS. Gamyklos turtas dabar indeksuotas labai didelis, per 220 mln. Lt. Jis jau indeksuotas. Dabar jau net dauginant iš to koeficiento 10, vis tiek kaina bus didesnė. Bet aš šiuo atveju būčiau solidarus su gerbiamuoju Seimo nariu J.Veselka. Vienas narys, nors jis buvo fiktyvus, tiek to, ten buvo gauti antspaudai, mes nenagrinėsime, jis buvo išmestas. Tačiau jis siūlė 8 mln. dolerių. Ir aš nežinau, kaip bus, bet ta kaina - 8 mln. dolerių bus pasiūlyta “Mintai”. Iš keturių padauginus, tai yra maždaug 32 mln. litų. Tokia, kokią tada siūlė grynais pinigais, vienas, nors nelabai gal įforminęs dokumentus (nieko nekaltinsim), atstovas. Bet tą kainą mes norėtume imti pagrindu.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, pirkimas - pardavimas tai yra sandoris. Ir niekur negirdėta, kad savininkui imtų kas nors diktuoti, kokia kaina turi būti nustatyta. Į tokius dalykus neturi teisės kištis ir teismas. Čia ne jo dalykas, čia yra grynai šalių, savininko klausimas.
Antra. Pas mus yra valdžių pasidalijimo principas. Seimas turi savo kompetenciją, Seimas yra šiuo metu turto savininkas, taigi tik Seimas, Vyriausybė turi teisę nustatyti kainą. Ir aš manau, kad iš viso visame šitame dalyke iškilo tokių momentų ir nesutarimų, nes parduodamas labai brangus ir galintis duoti pelno turtas ir, matyt, yra labai daug suinteresuotų žmonių. Greičiausiai čia ir yra visas pagrindas gauti, nepagrįstai išplėšti iš valstybės, galų gale iš visų žmonių nepagrįstai išplėšti kąsnį.
A.IGNOTAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš visiškai sutinku su jūsų nuomone dėl pirmo klausimo, kad jokios teisės teismas nustatinėti sumos neturi, tikrai jis yra nesavininkas ir nėra kompetentingas. Todėl, kaip jūs pasakėte, kad savininkai yra valstybė, Seimas, na, vadinkim, tai yra valstybės turtas, ir jie sprendžia sandėrį, todėl mes šiuo klausimu toliau teisimės ir derėsimės. Tol, kol, kaip čia buvo pasakyta, nebus įvardyta suma, kuri buvo vieną kartą jau duota grynais pinigais. Nors nelabai įforminta, bet čia jau kitas klausimas. Aš visiškai su jumis solidarus.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis ministre, atrodo, kažkokia keista situacija. Štai ministras vykdo įstatymą, neprivatizuoja gamyklos, o teismas jį už tai baudžia, kaip jūs rašote aiškinamajame rašte. Tai ar nereikėtų čia, jūsų nuomone, kreiptis į Konstitucinį Teismą? Juk įstatymas galioja ar negalioja, ar yra kokio nors kito įstatymo viršenybė, turbūt geriausiai nuspręstų Konstitucinis Teismas.
A.IGNOTAS. Matote, gerbiamasis Seimo nary, aš visiškai suprantu, bet man dėl kelių baudų pradėti Konstituciniame Teisme procesą, nemanau, kad yra tiek laiko, ir kuo tas bus paversta. Lyg ir mano asmeniniu pykčiu, ar kuo nors. Galima visaip paversti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad gerbiamasis ministras, galbūt jis čia nenorėtų to pasakyti, bet vis dėlto dabar jau iš tos laiko perspektyvos, per tuos porą mėnesių, kurie praėjo nuo praeito jo teikimo, kai mes šitą kombinatą norėjome matyti tarp neprivatizuojamų, kaip tik ministerijos iniciatyva, ne kokio nors Seimo nario, ne kokios nors grupuotės, ne teismo iniciatyva, bet kaip tik ministerijos ir ministrų iniciatyva... Dabar jis teikia jau priešingą versiją. Aš noriu jūsų tiesiai paklausti. Gerbiamasis pone ministre, kokios jėgos ir kokia teise naudodamosi darė spaudimą jums praeitą kartą, kad jūs tada atėjote nesakydamas viso to, ką čia šiandien sakote, o aiškinote, kad negalima šito konkurso rezultatų patvirtinti. Kas stovėjo, kas įsakė jums tada taip daryti?
A.IGNOTAS. Aš jums pasakysiu truputį kitaip. Aš čia nestovėjau, to aš nesakiau, paprasčiausiai po privatizavimo komisijos sprendimo buvo, vadinkim taip, numesta vienam iš ministrų aiškintis su visomis komisijomis, aiškintis tą procesą, kas čia vyksta, kaip patenkinti abi puses ir, aišku, truputį dėl laiko galbūt čia ta kolizija... Seimas gal vienu metu užbėgo už akių, truputį gal per greitai priėmė sprendimą, gal būtume mes ir nepriėję prie tokios situacijos (...), eilės aiškinimosi, bet Vyriausybė man pavedė, paskui man Vyriausybė parašė nepasirašyti sutarties, ką aš ir vykdžiau, per visus tuos teismus, kol viskas aiškinosi, aiškinosi, ir praėjo metai su trupučiu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, aiškinamajame rašte nurodyta, kad sulyginus arba įvertinus vieno lito vertės čekį su 10 cnt, gamyklos kaina - 14 mln. 274 tūkst. 130 Lt. Aš noriu paklausti, kodėl kaina skaičiuota pagal čekio vertę, o ne čekių kiekis nuo objekto vertės? Kodėl jūs čia įrašėte tą 14? Tai taip čekį pavertus vienu centu, ji iš viso būtų dar kitokia. Ačiū.
A.IGNOTAS. Čia yra teismo išmonė, su kuria aš visiškai nesutinku, ir čia jūsų kolegos irgi tą patį patvirtina. Sugalvoti galima bet kokį santykį tuo momentu, ir iš tikrųjų, kaip jūs sakote, galima ir vieną litą. Tiesiog taip teismas nusprendė, ką mes ir apskundėme kasaciniam teismui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, turbūt mes abudu labai gerai žinome tą situaciją, nuo ko visa tai prasidėjo. O prasidėjo nuo to, kad buvo surinkta per 1000 gamyklos dirbančiųjų parašų, po to ten važiavo vienas po kito Seimo nariai, turbūt 10 ten jų pabuvojo, tiesa, iš LDDP aš vienas, daugiau visi iš opozicijos važiavo. Visi mušėsi į krūtinę, visi buvo pasiryžę gelbėti tą gamyklą, po to viskas aprimo, aprimo. Dabar vėl prasideda iš naujo. Kiek žinau (aš kalbėjau su įmonės vadovu, su kitais dirbančiaisiais), vėl skambina jiems, sakė, atvažiuos, gins juos. Tiesa, “Lietuvos aidas” jiems pakišo koją ir parašė viską atvirkščiai, kad visgi gamyklą reikia privatizuoti.
Jūsų manymu, jeigu šiuo metu Seimas priims sprendimą ir privatizuos šitą įmonę, ar baigsis šitos aistros, ar ne? Aš turiu omenyje politines aistras.
A.IGNOTAS. Aš manau, kad politines aistras visada galima įskelti. Bet aš nematau ten jokios nei su darbuotojais, nei su administracija tragedijos. Įmonė dirba, tragedijų jokių ten nėra, gauna 1000 atlyginimo vidurkį, ir nieko ten labai aštriai daryti nereikėtų ir nieko ten neatsitiks.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš prašau mane palikti kalbėti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, jūs teisingai čia išdėstėte, palyginti su, sakysim, 1994 m., 1995 m. jau įmonė gavo 5 mln. Lt pelno. Jūs taip pat puikiai žinote, iš kur ji gauna žaliavų, didelę įtaką turi seni, nusistovėję ryšiai. Na, ir tikrai, mano nuomone, šioje situacijoje ji gali dirbti, ypač kai jūs turite kontrolinį paketą, ir tą pelną, amortizacinius atskaitymus, galite įtakoti panaudojimą, taip pat ir kreditų gavimą. Todėl dėl teismų, gerbiamasis ministre, man, pavyzdžiui, nesuprantama, turbūt ir jums tas pat - juk teismai puikiai žino, koks yra įstatymas, pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta, taigi geriausia, ką jie galėjo priimti, tai tik sprendimą kompensuoti “Mintai” patirtus nuostolius dėl dalyvavimo konkurse. O visa kita tai...
A.IGNOTAS. Tai čia ar klausimas, ar kalba? Aš manau, kad šiuo metu gamykla yra stabili, viskas gerai, bet gamykla turi amžių. Jeigu norėsime po 5 ar po 4 metų, kad ji gerai dirbtų... ta gamykla yra rūdijanti ir taip rūdijanti, taip surūdijusi... išspausti galima, ir aš dėkingas naujiems vadovams, kurie gerai dirba, pelnas atsirado, kurio anksčiau nebuvo, viskas gerai. Čia irgi buvo tam tikrų bėdų, kodėl keitėme direktorių. Vos triukšmo neįvyko didelio, bet, kaip matote, rezultatas geras. Bet vis dėlto kiekviena įmonė turi amžių. Ir be gerų investicijų, o investicijos - ten kokius 50 mln. dolerių reikia mest. Tokių lėšų mūsų valstybėje ir nė viename banke ir vėliau neatsiras. Tai žiūrint toliau, reikia daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš žinau, kad ne jūs pristatinėjote tada įstatymą, kurį priėmę mes išbraukėme Kėdainių chemijos kombinatą iš sąrašo, kitaip sakant, įrašėme jį į neprivatizuotinus. Tačiau aš manau, kad jūs vis tiek tuo klausimu domėjotės ir galbūt prisimenate, kad tuo metu Seimo nariai nuo kairės iki dešinės 57 balsais iš 69, dalyvavusių balsavime, parėmė šitą siūlymą. Tuo tarpu prieš balsavo beveik tik Ekonomikos komiteto nariai. Iš viso buvo 5 prieš ir 7 susilaikė. Aš norėčiau paklausti, ar jums neatrodo, kad šiuo metu spaudoje, ypač kai kurioje spaudoje, bandoma šitą faktą apversti aukštyn kojom, įrodinėjant, kad tą padarė tiktai kairioji pusė.
A.IGNOTAS. Na, aš visiškai sutinku, spauda visaip... ir dėl manęs ten aiškina, kad aš tylėjau, ir t.t. Kadangi buvo daug triukšmo ir tų žmonių parašai, ir jie čia ėjo, tai gal truputį emocijų buvo tuo laiku daugokai. Daugiau aš čia nieko nematau. Aišku, teismas, kai pradėjo taip normaliai aiškintis, reikia pripažinti, kad, aišku, buvo priimta vėlai. Ir negali teismo... aš pykstu ant teismo, kai jis nustato kainą, bet aš negaliu pykti ant teismo, kai jis sako, jūs priėmėte tą aktą vėliau, negu buvo konkursas. Na, negali laimėti. Ką gali teisme pasakyti? Nieko. Suprantama, kad teismas šiuo atveju turbūt teisus ir nieko čia nepadarysi.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti, kiek procentų įstatinio kapitalo šiuo atveju sudarys kontrolinis akcijų paketas? Ir ar bus privatizuojama tik uždarajai akcinei bendrovei “Minta”, ar bus įmonė toliau privatizuojama? Ačiū.
A.IGNOTAS. Pagal teismo sprendimą mes turime parduoti “Mintai”. Apie sumą, už kurią parduosime, aš jau kalbėjau, o 69% yra valstybinio kapitalo. Aš negarantuotas, kad “Minta” pirks 69, aš nežinau, kiek jie turės pinigų. Čia dar irgi klausimas. Toliau vyks derybos. Jeigu jie turės tiek pinigų, kiek nustatys komisija, kiek kainuoja, pvz., 8 mln. dolerių, tai jie nupirks 69%, bet jeigu jie to neturės, tai gali būti ir kitokių sprendimų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš įžiūriu du šitos problemos aspektus. Pirmasis - tai ekonominis aspektas. Ar mums apsimoka laikyti ją kaip valstybinę, ar geriau privatizuoti, nes jeigu privatizuosime, gali iškilti toks klausimas kaip su šiltnamiais, kai reikės vėl kišti pinigų tam, kad išgelbėtume šitą visą surūdijusį mechanizmą. Kitas klausimas yra teisinis. Privatizavimo komisija padarė kažkokių klaidų, neteisingai privatizavo, tai galima galbūt net pabandyti pakeisti privatizavimo komisiją ir spręsti tą klausimą iš naujo, nes teismai iš tikrųjų yra žemiau negu Seimas. Jeigu Seimas nepriims to jūsų siūlomo nutarimo (aš už jį nebalsuosiu), tai beliks tik spręsti Konstituciniam Teismui. O į Konstitucinį Teismą gali paduoti tik dauguma arba tam tikras skaičius Seimo narių. Reikėtų turbūt pasverti tuos visus aspektus, kad perspektyvoje būtų aišku, kas mums geriau dabar ir kaip bus perspektyvoje, ar nereikės kišti papildomai pinigų ir vėl ją iš privatizuotos daryti valstybine. Ačiū.
A.IGNOTAS. Aš noriu atsakyti taip. Šiandien reikia spręsti tarp valdžių pasidalijimo klausimą. Reikia, šiaip ar taip, pripažinti teismo teisėtumą. Pirmasis klausimas yra dėl teisėtumo. Kad teismas reikalauja įvykdyti tam tikrus aktus, kurie buvo galbūt skuboti, galbūt dar kokie nors, tai su šituo reikėtų sutikti.
Toliau. Kaip bus geriau - ar privatizuoti, ar neprivatizuoti? Aš dar kartą sakau: dabar gamykla dirba. Tragedijos jokios nėra, bet ateityje niekas nedės į valstybinę įmonę kapitalo. Tai reikia irgi žinoti. Aš tik tiek noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš, tamsta ministre, klausimą formuluočiau taip. Ar jūs pritartumėte mano kalbėjimui, kad čia, Seime vyksta paskutinio valstybinio kaulo dalybos, nes vienas iš geriausių variantų balsavus už tai, ką jūs siūlote, tai būtų kainų pakėlimas ir neįperkamos trąšos lietuviams žemdirbiams, o kitas variantas - kredito užstačius šitą įmonę paėmimas ir J.Urkos arba G.Konopliovo variantas. Arba su pinigais į užsienį, arba su pinigais čia, vietoje, ir saugus. Kaip jūs patartumėte balsuoti, jeigu būtumėte tos gamyklos operatorius arba bent eilinis darbininkas?
A.IGNOTAS. Matote, aš pasitikėčiau ta normalia administracija, kuri yra, ir jeigu aš būčiau darbininkas, siūlyčiau žiūrėti, kaip elgiasi administracija ir kiek aš gaunu atlyginimo. Labai normaliai į tai žiūrėčiau. O šiandien faktiškai tas pasitikėjimas yra, atlyginimas yra, ir ta pati administracija nesako, kad nereikia privatizuoti, nes ji sako, kad mums toliau bus blogai. Todėl aš darbininko vietoje taip elgčiausi. O kaip padarys ateityje, tai, matot, vieni išgrobstė, o kiti labai gerai dirba nusipirkę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, informuoju, kad Juridinio skyriaus išvada yra teigiama. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Yra prieštaraujančių.
Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Albertynai, aš įsiterpsiu. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, yra užsirašęs taip pat ir Seimo narys A.Albertynas, ir Seimo narys V.Zimnickas. (Balsas salėje) Prašom. Gerbiamasis Seimo nary Albertynai, jūs kalbėsite?
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tik priminti, kai šitas klausimas buvo svarstytas Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos posėdyje, ten teisininkai vieningai balsavo, kad ten konkursas buvo pravestas neteisėtai. Tada buvo priimta, balsuota, pareikštas nepasitikėjimas Centrinės privatizavimo komisijos pirmininku, ministru, buvo balsuota, kad juos atleistų iš darbo, o dėl gerbiamojo sekretoriaus A.Ignoto pritrūko balsų. Tokie rezultatai buvo. Ten buvo aiškiai pasakyta ir teisininkų, ir visų, kurie tyrė šitą medžiagą, kad konkursas yra neteisėtas.
Dabar koks likimas laukia, jeigu bus privatizuota? Mes turime “Vilniaus šiltnamius”, žinome, kas atsitiko, žinome, kas atsitiko su Kauno ketaus liejykla, žinome, koks likimas laukia Butrimonių paukštyno “Pilėnai”, toks pat likimas laukia ir šitos gamyklos, jeigu ji atiteks į šitų berniukų rankas. Dabar ji pelninga, pelną išpumpuos, pasidės pinigus užsienio bankuose, o kada viskas surūdys, išpjaustys į metalo laužą ir išveš į užsienį. Ten parduos, paskui žinokitės, kaip jūs norite, taip gyvenkite. Tokia jų laukia ateitis.
Aš kviečiu visus Seimo narius, tuos, kurie balsavo, kad reikia įtraukti šitą gamyklą į neprivatizuojamų įmonių sąrašą iki 2000 metų, nekeisti nuomonės ir palikti. O dėl teismų sprendimo, juk pirmasis teismas atmetė “Mintos” reikalavimus. O kitas teismas panaikino apylinkės teismo sprendimą. Taigi ir tarp teismų nėra vieningos nuomonės. O čia kieno pusę gina teismas, labai aiškiai matyti. Mes pavyzdžių turime labai daug, nepadarykime antro Kauno ketaus liejyklos arba “Vilniaus šiltnamių” varianto, galvokime apie šitos gamyklos tolesnį likimą. Negalima atiduoti į berniukų rankas, kad...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
A.ALBERTYNAS. Aš kviečiu balsuoti prieš ir netraukti visai į svarstymą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Ekonomikos komitetas tada pasakė aiškią nuostatą, kad mes pažeidinėjam įstatymus, t.y. tos įmonės tikrai nereikėjo įtraukti. Manau, kad tas procesas, kiek dabar mes čia tampėmės, nedavė nei įmonei nieko gero, nei mums patiems. Vėl mes turime prisiminti ir vėl mes vieni kitus pradedame kaltinti.
Aš norėčiau pasakyti kolegoms pesimistams. Iš tikrųjų situacijos, kas ten bus po penkerių metų, mes šiandien negalime prognozuoti, mes tikrai to nežinom, bet jeigu šitos įmonės pardavimo kaina sieks 39 ir daugiau milijonų, aš nenoriu tikėti, kad nupirkę norės tą įmonę stumti į bankrotą arba kitokiu būdu žlugdyti. Man atrodo, juos pirmiausia domins stabili gamyba, stabilus pelnas, tuo labiau kad yra šitos įmonės ryšiai dėl žaliavų tiekimo ir t.t.
Todėl nelaužykim iečių, o tam, ką siūlo Vyriausybė, siūlau pritarti po svarstymo ir greičiau baigti šitą procedūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas - prieš. Prašom gerbiamuosius Seimo narius registruotis.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šio projekto pateikimui ir pradėta jo svarstymo procedūra, prašom balsuoti.
Už - 25, prieš - 16, susilaikė 8. Pridedu savo balsą, už - 26, prieš - 16, susilaikė 8. Taigi projektui po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip gali būti lygu, jeigu 26:24. Mokykitės aritmetikos, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti! Replika po balsavimo. Seimo narys K.Kryževičius. (Triukšmas salėje)
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi iš pono ministro mums nelabai buvo aiškūs visi šitie užkulisiai dėl to sprendimo, kurį šiandien mes čia svarstėme, tai norėtųsi, gal A.Salamakinas ir jo grupė galėtų geriau paaiškinti, kur čia šuo pakastas, ir kaip buvo paveiktos teismų institucijos, kad šitas sprendimas buvo pakeistas? Ir pamąstymui visiems norėčiau priminti, ką reiškia toks masalas - 5 mln. Lt pelnas?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Gerbiamieji Seimo nariai, mes toliau tęsiame savo nekompetencijos demonstravimą. Pirmiausia Seimas prisiėmė sau nepriskirtas funkcijas, tai yra nustatinėti, ar teisėtas vienas ar kitas atliktas veiksmas. Tai yra teismų kompetencija. Antra vertus, įstatymai negalioja atgal. Įmonė buvo atiduota privatizuoti prieš tai, kai mes priėmėm ir sudarėm specialios paskirties įmonių sąrašą. Turėkite tai omenyje ateityje ir nedarykite daugiau tokių klaidų.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes V.Kanapecko teigimu balsavo visiškai kitaip, o balsavimas yra ties riba. Kartu norėčiau pastebėti, kad vis dėlto, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nedaro garbės toks mūsų pozicijų pasikeitimas. Kaip jūs norit, galit aplinkiniams aiškinti, tik kitaip, kad “chebros” susitarė kitaip, tikrai nepaaiškinsi. Ekonomikos komiteto pozicija man yra seniai aiški. Ir jų užimama politika visiškai aiški. Jeigu normalius, veikiančius objektus mes norime išardyt, gerai, čia jūsų politika, kaip norite, taip darykite. O pasakos čia besišypsančių Vyriausybės atstovų, A.Ignoto ir visų kitų, kad kapitalo jie neturi kur dėti, kai mes matome, kaip milijonai eina pro pirštus, tai irgi yra pasakos vaikams apie žvėrelius. Tiktai jūs neilgai tas pasakas seksit. Gaila, kad jūs daug ką spėsit padaryt. O šiaip frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Bernatoni!
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamieji nauji Seimo nariai, kurie nebuvote prie mikrofonų, prašau nestoti prie jų. Mes jau ir taip vėluojame svarstydami šio posėdžio darbotvarkę. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš įtariu labai negerų dalykų dėl tos “Mintos” todėl, kad aš užsirašiau iš ryto, aiškiai pasakydamas, kad noriu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Buvo užsirašęs A.Albertynas, o V.Zimnickas iš ryto nebuvo užsirašęs, ir jūs man nesuteikėte žodžio, o suteikėte V.Zimnickui, nes buvo susitarimas, kad V.Zimnickas jus parems, todėl jūs pažeidėte apskritai visą procedūrą. Man turėjo būti suteikta teisė pasisakyti ir galbūt daugiau žmonių būtų supratę, kad taip aklai priimti sprendimą pakelti “Mintai” kainą ministras negalės, nes teismai jau ten viską fiksuoja. Todėl toks mūsų pritarimas yra aiškus suokalbis išbarstyti Lietuvos turtą, ir jūs esate tarp jų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu priverstas kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos man pateiktų kaltinimų, o dabar aiškinu Statutą ir procedūrą, kad nurimtų. Pagal Seimo statutą... (Triukšmas salėje)
Gerbiamasis Seimo nary Veselka, prašome netriukšmauti. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Veselka, prašom sėstis į vietą. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad dėl balsavimo motyvų gali kalbėti vienas - už, vienas - prieš. Kadangi gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas pasisakė prieš, galėjo dar vienas pasisakyti už. Aš manau, kad gerbiamasis Seimo narys J.Veselka taip pat norėjo pasisakyti už, kaip ir gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas, nes kitaip kalbėti negalėjo. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia prašė, kad aš ką nors pasakyčiau ta tema, aš galiu atsakyti. Iš tiesų sprendimą priimti labai sunku. Man sunku dar ir dėl to, kad aš esu kėdainietis, ir man teks grįžti į Kėdainius, ir ten dirbti.
O situacija yra tokia. Du kartus buvo atvažiavęs įmonės vadovas į Seimą, susitiko su Seimo Pirmininku, susitiko su frakcijos vadovybe, ir jo nuostata yra, sakysim, dvireikšmė. Pirma, arba per trejus metus 120 mln. dolerių investicijų, t.y. iš valstybės paimti, iš biudžeto ar dar iš kur nors, arba investicijos iš užsienio su sąlyga, kad įmonė bus privatizuota. Šiuo metu yra pono Avižienio raštas, kad 25 mln. dolerių gali būti investuoti į šią gamyklą iš užsienio su sąlyga, kad įmonė taip pat turi būti privatizuota. Įmonės direktorius vienareikšmiai pasisako, kad įmonę reikia privatizuoti. Ponas K.Klimašauskas turėjo tą pasakyti.
Štai yra tokia situacija: arba jos neprivatizuojame ir po penkerių metų baigiasi gamyklos egzistavimas, ir per 1000 dirbančiųjų netenka darbo, arba antrasis variantas, kuris yra taip pat pavojingas, kaip jūs sakote, kad tie, kurie privatizuos, įmonę užstatys ir paleis vėjais. Štai mums reikia dabar rinktis vieną iš šių dviejų variantų. Aš manyčiau, kad būtų idealiausia, jog į kitą svarstymą atvyktų įmonės vadovas, kuris atsako už kolektyvą (o jūs, kaip matote, įmonė dirba labai stabiliai, negalima kaltinti įmonės vadovo ir administracijos, kad jie dirba blogai), ir kad jis jums paaiškintų. Ne aš aiškinčiau, o įmonės vadovas, ko jis nori iš Seimo. Manau, kad jūs šitam pritarsite.
Ir nesiimkime kiekvienas čia vaidinti, svyruoti ir griuvinėti, tarsi jums labiausiai šitas rūpėtų. Jums labiausiai rūpėjo, kai reikėjo rinkti politinius balus. Kada tai baigėsi, po to nė vienas nė piršto nepajudinote, kurie buvote įmonėje, kad ta įmonė nebūtų privatizuota. Aš savo iniciatyva įtraukiau ir LDDP frakcija tai palaikė. Jūs paimkite stenogramą, pažiūrėkite, ką kalbėjote prieš metus, kaip jūs vadinote “glušais” ir visais kitais, kad jos neprivatizavome, dabar staiga prieš rinkimus apsivertėte ir vėl kaltinate mus. Truputį nurimkite ir nerinkite politinių balų ten, kur jų nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Balsuosime dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo.
Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, reikės balsuoti. Kas už tai, kad būtų perbalsuota dėl šio klausimo, kaip pasiūlė Socialdemokratų frakcija, paspaus mygtuką “už”. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje)
Už - 29. Taigi bus perbalsuota.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dar kartą registruotis. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, dar kartą, kad po to nereikėtų dar kartą perbalsuoti, nes to negalėsiu teikti.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už - 25, pridedu savo ir Pirmininko balsus - 27, prieš - 21, susilaikė 7. Taigi po pateikimo nepritarta.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-3 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos privačių radijo ir televizijos įmonių nuomojamų patalpų privatizavimo įstatymo projektą. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas. Kviečiu į tribūną. Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom, replika po balsavimo.
R.J.DAGYS. Aš labai atsiprašau visų kėdainiečių ir visų kitų, nes aš tikrai suklydau ir galvojau, kad gerbiamasis A.Salamakinas bus doras ir sąžiningas iki galo ir gins jūsų interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš noriu paprašyti kėdainiečių, kad pono R.Dagio daugiau neįsileistų į Kėdainius, nes jis, atvažiavęs į Elektros aparatūros gamyklą, ten irgi “pritrynė” visokių nesąmonių. Tiesa, jį dirbantieji nušvilpė ir paprašė nueiti nuo tribūnos. Daugiau, pone Dagy, nesilankykite Kėdainiuose. (Balsai ir juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom, pateikite projektą.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, po tokių karštų debatų turiu pateikti dar vieną Privatizavimo įstatymo projektą. Aš bandysiu paaiškinti, kokiu principu ir dėl ko šis įstatymo projektas teikiamas. Kaip pamenate, 1995 m. mes priėmėme įstatymo pataisą, kuria lengvatinėmis sąlygomis spaudai suteikėme teisę įsigyti nuomojamas patalpas. Tada pirminiuose variantuose buvo ir kitos masinės informacijos priemonės, t.y. privačios radijo ir televizijos įmonės, bet paskui tas projektas buvo truputį pakoreguotas ir šitos įmonės buvo išbrauktos iš sąrašų. Tos įmonės prašo, ir mes manome, kad būtų teisinga vis dėlto duoti joms teisę įsigyti nuomojamas patalpas, nes tai yra ta pati masinė informacijos priemonė, ir būtent todėl buvo parengtas šio įstatymo projektas. Tik šį kartą šios įmonės, šios privačios televizijos ir radijo įmonės turės pirkti už pinigus, o ne už investicinius čekius, nes, kaip žinote, pirminis privatizavimas pasibaigęs. Todėl šiame mano siūlomame įstatyme yra numatyta, kad patalpas išpirkti bus galima už likutinę vertę ir už tikrus pinigus. Aš norėčiau iš karto pasakyti tai, kad šitokių įmonių yra nedaug. Oficialiai pateikė paraiškas privatizuoti turtą tik 6 įmonės. Jeigu galima, aš pabandysiu išvardyti, kad būtų aišku.
Pirma. Baltijos televizija. Ji nuomoja 1199 kv.m patalpų. Patalpų vertė yra 850 tūks. Lt.
Radijo stotis M-1. Ji nuomoja 385 kv.m patalpų, jų vertė - 293,3 tūkst. Lt.
Radijo stotis “Radijo centras” nuomoja 508 kv.m, patalpų vertė - 383,1 tūkst. Lt.
Radijo stotis “Znad Wilii” - 354 kv.m, patalpų vertė - 257,8 tūkst. Lt.
Televizija “Kaunas plius” - 300 kv.m - pastatų vertė 200 tūkst. Lt.
Televizijos stotis “Vilniaus televizija” turi apie 500 kv. m ir vertė - 400 tūkst. Lt. Iš viso (pagal pateiktas paraiškas) suma būtų 2,385 mln. Lt. Tai nėra didelė suma. Kaip žinote, pagal Antrinio privatizavimo įstatymą, šios lėšos bus skirtos taip, kaip numato privatizavimo įstatymai. Todėl prašyčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui po pateikimo. O toliau, aš manau, ar komitetai, ar komitetas svarstydamas galbūt pateiks ir kitų pasiūlymų, t.y. patikrinti išpirkimo laiką, galbūt kai kurias sąlygas ir t.t. Aš noriu pasakyti, kad visų įmonių, kurioms būtų suteikta teisė, darbo laikas turi būti ne mažiau kaip dveji metai ir kurių veiklą 80 ir daugiau procentų sudaro tiesioginė radijo ir televizijos veikla. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas norėtų paklausti.
J.KAROSAS. Aš noriu kalbėti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs sakėte, kad likutine verte. Tačiau 3 straipsnio 2 punkte nurodyta - “patalpų pardavimo kaina numatoma lygi jų balansinei vertei pagal paskutinio ketvirčio finansinės atskaitomybės duomenis”. Aš noriu paklausti. Ar patalpų pardavimo kaina ir balansinė vertė atitiks rinkos kainą, atsižvelgus į 10 metų pasikeitimus, kadangi atsiskaitymas išskaidytas dešimčiai metų. Ačiū.
V.V.ZIMNICKAS. Jūs teisus. Iš tikrųjų, matyt, kad tos kainos tikrai nesutaps. Nes, jeigu bus parduodama balansine verte indeksavus, o rinkos kaina, be abejo, jūs puikiai suprantate, gali būti ir kitokia. Tai viena. Bet aš dar kartą kartoju: čia yra vardan tos teisybės ir todėl yra numatytos būtent kai kurios lengvatos. Visų pirma tai yra siūlomos lengvatos, nes, kaip žinote, čia yra tik projektas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolega Ekonomikos komiteto pirmininke, šiandien mes galime mūsų dieną pavadinti “begėdiškų privatizavimų diena”. Kai vyksta žmonių akcija dėl skurdo mažinimo, kai iš tikrųjų ir pensininkai, ir kiti neturi ko valgyti, kuo mokėti už šilumą, jūs siūlote lengvatinėmis sąlygomis kažkokiai grupuotei atiduoti ne už rinkos kainą,o likutine verte ir per 10 metų turtą, kuris priklauso visiems žmonėms. Tai yra neteisybė. Neteisybė jau tada buvo padaryta, kai valstybės turtas buvo išdalytas kitiems. Sakykite, kodėl jūsų pavardė (mano klausimas) yra visur, kur vyksta neteisingas visų žmonių turto išdalijimas “savai hebrai”?
V.V.ZIMNICKAS. Na, matote, aš galiu pasakyti, gerbiamasis Raškini, kad aš dirbu, deja, ne Kultūros komitete, o būtent Ekonomikos komitete, ir privatizavimo (Salėje juokas) įstatymai, deja, svarstomi šiame komitete, todėl komiteto pirmininko pavardė, matyt, taip dažnai figūruoja. Juk čia yra kultūros subjektai, ir, aš manyčiau, jūs juos svarstysite, jeigu bus pritarta šio įstatymo projektui, ir pateiksite savo nuomonę. Mes pateikiame kaip privatizavimo principą, o jūs jau teikiate, ar ta institucija yra tvarkinga, ar ji yra nusikalstama ir t.t. Tai jūsų kuravimo sritis.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis kolega, sakykite, ar nebūtų geriau tą, kaip jūs sakote, neteisybę atstatyti po rinkimų, nes prieš rinkimus toks lengvatinis privatizavimas panašus į kyšį masinės informacijos priemonėms? Ačiū.
V.V.ZIMNICKAS. Apie kyšius kalbėti būtų labai sudėtinga. Ar čia mes jiems duodame kyšį, ar mes, visas Seimas, duodam? Tai gal padarykime vieningai - visas Seimas duokime kyšį, kad visoms politinėms partijoms būtų vienodai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu jūsų interesą, čia nereikia aiškinti, labai balti siūlai, ir, manau, komitetai, jeigu čia bus nuspręsta, apsvarstys ir paieškos šaknų. Bet mano klausimas būtų toks: sakykite, ar jūsų stalčiuose dar daug yra tokių, švelniai tariant, neūkiškų projektų, kai valstybės turtas švaistomas žmonių rankomis, kurie turėtų tą turtą gausinti, ar tai paskutinis jūsų projektas, ar jūs dar ketinate kitą savaitę ateiti su panašiu projektu kitai grupuotei?
V.V.ZIMNICKAS. Na, jeigu kas kreipsis, be abejo, svarstysime, ir čia bus matyt. O šitai aš siūlau padaryti ne V.Zimnickui, ir ne Ekonomikos komitetui, o visam Seimui, t.y. padarykime tai, ko nepadarėme kitoms masinės informacijos priemonėms. Ir vis dėlto aš siūlau visoms politinėms partijoms ir visiems Seimo nariams vieningai pasakyti taip arba ne. Aš esu tik projekto autorius, o jums spręsti. Mano balsas tik vienas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, ar yra koks nors konkretus privatizavimo planas, atsižvelgiant į valstybės įstaigų poreikius: šiuolaikinius poreikius, esamus ir perspektyvinius? Juk dabar yra nemažai įvairių valstybinių įmonių. Jos tiesiog “verkia”, kad neturi patalpų. Paimkime “Sodrą”. Ji statosi pastatus (lyg ir negauna ar jai neduoda patalpų), kurie kainuoja milijonus, užuot tuos pinigus laikiusi bankuose ir dauginusi, auginusi. Tai ar ne geriau būtų tas patalpas padalyti tokioms įstaigoms, kad nereikėtų mesti milijonų? Juk mes dabar parduodame už skatikus, o po to valstybinėms įstaigoms arba statome už milijonus, arba perkam iš privačių irgi už milijonus.
V.V.ZIMNICKAS. Pagal savivaldybių turto paskirstymo principą turtas buvo priskirtas savivaldybėms ir valstybei, ir būtent ten yra ir numatyta, kad valstybės ir savivaldybių reikmėms tenkinti, t.y. toms institucijoms, kurios yra neprivatizuotinos, arba, sakykime, kurios yra “maitinamos” iš valstybės biudžeto. Tai mes visi priėmėm. Ir kaip žinote, toks įstatymas veikia. Aš nenorėčiau, kad mes painiotume tai, kas yra siūloma radijui ir televizijai. Iš esmės čia nėra tų didelių patalpų arba atskirų pastatų. Čia yra tie kampai, kuriuose jie šiandien sėdi, iš kurių transliuoja savo laidas, ir aš, manyčiau, mes visi žiūrime tas laidas. Kolegos, ir to nepamirškime. Dar aš norėčiau pasakyti, kad jūs gerai žinote mūsų situaciją, kad jos dar nėra pelningos, tikrai nėra pelninga nė viena televizija, nė vienas radijas, tai, aš manau, kitoks principas nebūtų teisingas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Prieš tai pasiklausęs jūsų atsakymų į klausimus, susidariau įspūdį, kad toms įmonėms, kurios veikia nepelningai, kurios nuomoja nedideles patalpas, kurių paslaugomis naudojamės visi, jūs teikiate joms visoms praktiškai veltui, pagal jūsų projektą, tas patalpas. Arba atvirkščiai. Prašom pasakyti, kodėl jūs išskiriat būtent šią sritį, ir kuo jums blogesni, sakykime, duonos kepėjai ar dar kas nors?
V.V.ZIMNICKAS. Matote, kolegos, aš noriu pasakyti, kad jūs iš tikrųjų neturėtumėte “juodų minčių”. Aš noriu pasakyti tai: prisiminkite, kad tai yra masinių informacijos priemonių privatizavimo tąsa. Šiomis baigiasi subjektų ratas. Todėl taip ir yra, būtent tai ir siūloma. Čia nekalbama apie kepyklas, apie pieno įmones ar apie dar ką nors kita. Būtent kalbama apie masines informacijos priemones, ir, kaip sakoma, šio proceso baigimas. Jeigu mes buvome nusprendę, kad patenkiname spaudą, tai baikime, patenkinkime keletą šitų, ir bus procesas baigtas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti, kaip bus elgiamasi tais atvejais, jeigu privati radijo ar televizijos įmonė bus likviduojama ir kaip bus atsiskaitoma už tas lengvatas tuo atveju? Ačiū.
V.V.ZIMNICKAS. Jeigu galima, paskutinį sakinį pakartokite, aš labai atsiprašau.
V.ASTRAUSKAS. Kaip bus atsiskaitoma už gautas lengvatas, jeigu bus likviduojama radijo ir televizijos įmonė?
V.V.ZIMNICKAS. Be abejo, bankrutuoti gali... Čia priklauso nuo situacijos. Mes šiandien labai daug emocijų išliejom, svarstydami Kėdainių variantą. Tai yra veikianti įmonė, pelninga įmonė, ir tai mes negalime pasakyti, ar ji išsilaikys, ar ji gyvens, ar ji bankrutuos. Be abejo, ir radijas, ir televizija taip pat. Aš manau, visame pasaulyje yra toks procesas. Atsiranda vienas, pranyksta kitas ir t.t. Bet aš noriu pasakyti, būtent mes ir siūlome kriterijus: tos, kurios veikia atitinkamą laiką, būtent kurių pagrindinė veiklos rūšis sudaro ne mažiau 80% jų veiklos. Štai ir yra tie kriterijai. Jeigu jūs pritarsite po pateikimo ir manysite, kad reikia įvesti papildomų kriterijų, be abejo, bus galima svarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Pagal jūsų pateiktą įstatymo projektą, TELE-3 įgytų teisę lengvatinėmis sąlygomis pagal balansinę vertę privatizuoti nuomojamas patalpas Lietuvos kino studijoje. Kaip žinia, RTV studijos yra specifinės įmonės, veikiančios tam tikrą apibrėžtą laiko tarpą pagal terminuotas licencijas. TELE-3 licencija baigsis po poros metų, ir šio televizijos tinklų transliavimo kanalui nuomoti bus skelbiamas naujas konkursas, kurį gali laimėti nebūtinai TELE-3, o privatizuotos patalpos liktų pastarajai, kurias ji galėtų parduoti jau rinkos kainomis. Taip Lietuvos kino studijos patalpų dalis galėtų būti paversta, tarkime, prekyviete, muge ar dar kuo nors. Norėčiau jūsų paklausti: ar jūsų nebaugina būtent tokie privatizacijos rezultatai?
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, tai, ką mes turėjome dėl čekinės privatizacijos, daugiau niekur ir niekados neturėsime. Tai viena.
Antra. Aš noriu pasakyti gerbiamajam J.Baranauskui, kad šiai dienai mūsų patvirtintais įstatymais yra pakankamai daug veiklų, kurios yra licencijuojamos. Sakykime, aš šiandien sukuriu įmonę, įsigyju patalpas ir gaunu licenciją. Jūsų teikiamos radijo ryšių licencijos yra ilgalaikės, o paprastai licencijos išduodamos metams. Vadinasi, po metų, negavęs licencijos, t.y. nelaimėjęs konkurso, iš tikrųjų aš bankrutuosiu, nes aš vystau tik vieną veiklą. Tai, vadinasi, į bankrotą įeina įsigytos patalpos, pastatai ir t.t. Aš nemanyčiau, kad taip primityviai reikia galvoti. Aš tikiuosi, kad tos, kurios jau dvejus metus pragyveno tą sunkų televizijos ir radijo ekonomikos laikmetį, ir toliau gyvens. Tai viena.
Antra. Jos ir toliau dalyvaus tuose konkursuose. Manyčiau, jeigu dar kažkokiomis kitomis truputį lengvesnėmis sąlygomis, nes vienaip ar kitaip, jeigu jos pasitvirtino ir pasiteisino kaip gerai veikiančios ir tvarkingos įmonės, nemanau, kad joms bus sudėtinga ir toliau gauti tas licencijas veiklai. Vis dėlto negalima taip suabsoliutinti ir viską taip supaprastinti. Aš jums sakau kitu pavyzdžiu.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad 1 šio įstatymo projekto straipsnyje reikėtų rašyti ne kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo įmonės, transliuojančios radijo ir televizijos programas, bet fiksuoti datą, prie kurios nebūtų galima grįžti? Sakykime, 1995 m. gruodžio 31 d. ar dar kokia nors. Man atrodo, analogiškai buvo daroma ir redakcijų patalpoms. Man atrodo, taip būtų geriau, kad šiuo metu, kol Vyriausybė sudarys sąrašą iki birželio pabaigos, aišku, jeigu mes pritarsime šiam siūlymui. Per tą laiką gali “šaraškino kontorų” prisisteigti.
V.V.ZIMNICKAS. Matote, pirmiausia yra kriterijai, t.y. 1994-1995 m. veikla ir 80%. Tai viena.
Antra. Sąrašas, kaip mes siūlome, iki 1996 m. birželio 30 d. ir būtent parengti trumpalaikį, vienkartinį įstatymą, kad įstatymas galioja iki 1996 m. gruodžio 1 d. Na, visa tai diskutuotina, aš nemanau, kad tie siūlymai, kurie yra parašyti straipsniuose, yra optimalūs ir nekoreguotini, aš nemanyčiau. Bet mes iš esmės manome taip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis prelegente, aš matau, kad čia kai kas jus kritikuoja ir visai nepagrįstai. Be reikalo jus puola. Jūs rūpinatės, kad “Semos” gamykla galėtų degtinėlę gaminti ir visa kita. Pasakykite, ar visi Seimo nariai taip rūpinasi kaip jūs Lietuvos valstybės turtu, interesais ir tų darbo žmonių interesais? Ar yra Seime tokių narių, ypač jūsų komitete, kurie viską praleidžia pro pirštus ir labai kenkia Lietuvos darbo žmonių interesams?
V.V.ZIMNICKAS. Manyčiau, kad aš esu pareigingas deputatas tame mieste, kuriam aš atstovauju. Aš pirmiausia rūpinuosi šito miesto interesais ir valstybės. Ponui A.Endriukaičiui galiu pasakyti, jeigu nebus biudžete pinigų, nežinau, kaip jūs padėsite Čečėnijai arba kaip jūs ten nuskrisite. Todėl ir “Semos”, kurios ateis kada nors variantas, o jis tikrai ateis, o vienas iš autorių, deja, kaip jūs sakote, yra V.Zimnickas, tai yra biudžeto pinigai. Pradėkime skaičiuoti ir tai, gerbiamasis Endriukaiti. O taip į Čečėniją nežinau, kuo nuskrisite.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, kolegė S.Burbienė minėjo, kad per tą laiką gali, kaip įstatyme yra fiksuojamos datos, prisisteigti įvairių fiktyvių firmų, kurios pasižadės transliuoti televizijos laidas. Iš tikrųjų jos privatizuos tas patalpas, po to sumokės už jas tik 10% pirminio įnašo, 9 metus mokės 10% patalpų kainos dydžio, o iš tiesų jos po pusės metų pakeis darbo profilį, įsteigs restoraną ir štai tokiomis lengvatinėmis sąlygomis sau sėkmingai darys biznį ir 9 metus turės lengvatų.
V.V.ZIMNICKAS. Aš noriu pasakyti, kad restoranų įsteigimas yra šiek tiek sudėtingesnis, nes ponas A.Endriukaitis ir kiti kolegos labai apribojo Alkoholio įstatymą. Aš nežinau, ar tebėra pelningas biznis steigti restoranus. O kas susieta su šiomis įmonėmis per ilgalaikį išsimokėjimą... Čia buvo paimtas principas, kad čekis atitinka dešimtį centų, kad ta suma nebūtų iš karto didelė, todėl mes siūlom, aš dar kartą kartoju, siūlom. O dėl tų naujų, kurios nutrauks veiklą, mes aiškiai 1 straipsnio 2 pastraipoje rašome: “kurios 1994-1995 metais ne mažiau kaip 80% pajamų gavo iš radijo ir televizijos programų transliacijos veiklos”. Taigi čia jau yra atitinkami saugikliai. Naujos įmonės - radijo ir televizijos subjektai nebus įtraukiami, čia tik iš tų, ką mes šiandien visi žinome, tai, ką visi matome arba girdime, būtent iš šitų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, klausau jūsų kalbos, tai, žinote, reikėtų gal šiek tiek mažiau kalbėti ar ką, nes ne taip būtų kontrastinga. Jūs tvirtinate, jeigu jie nutrauks veiklą, tai mes žiūrėkime pirmą įstatymą... Gerbiamasis, jeigu nusipirko ir privatizuoja patalpas, kokia noriu, tokia veikla galiu užsiiminėti, jau man nuosavybės dokumentai duoti ir mano patalpa. Tai viena.
Antras klausimas. Jūs gi esate ne Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, o Ekonomikos komiteto. Mes turime patirtį, vis dėlto galime tiesiai pasakyti. Turtas, kuris buvo pastatytas ir kuris privatizuojamas, buvo pastatytas tų žmonių, kurie šiandien pensininkai, už jų sukauptus pinigus, laikomus taupomosiose kasose, ir jų darbu. Ir mes dabar viską norime kažkam naujam veltui išdalyti. O tuos žmones išvis palikti ubagais. Aš įsivaizduoju, kad reikia privatizuoti - sutinkam. Bet turi būti normalia kaina privatizuota. Galbūt stotys, kaip jūs sakot, silpnos, tegu būna 10 - 15 metų, bet negalima valstybinio turto, kur mūsų pareiga... Tai yra žmonių turtas - tų nuskriaustų kolchozų kūrimo, karų, stalininių ir t.t. ir mūsų tų revoliucijų. O dabar jūs tą turtą jų rankomis išdalysite kažkam, kad pamatytumėt savo veidelį dar kartą besišypsantį televizijos ekrane. Atsiimkite šitą. Privatizuoti visa kaina pagal tą įstatymą, kuris yra, o mokėjimus iš tikrųjų gal atidėkime.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kolega, galima dėl metodų ir dėl laiko išdėstymo galima diskutuoti. Tai viena.
Antra. Aš noriu pasakyti, kad čia eina pagal antrinį privatizavimą, t.y. privatizavimą už pinigus.
Dėl vertės ir kitų kriterijų. Aš sakau, jeigu jūs šiandien pritarsite pateikimui, bus galima diskutuoti. Aš manau, įsijungs į šias diskusijas ne vien tik mūsų Ekonomikos komitetas. Projekte taip siūlome ir aš siūlau būtent tokį variantą, bet tai nereiškia, kad mes išdalijame už dyką.
Gerbiamasis kolega, čekinė “prichvatizacija”, kurią pats labai gerai pavadinai, tai štai kur buvo turto už dyką dalijimas, o čia jau jis perkamas už pinigus.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Pone Zimnickai, mane labai stebina, kaip jūs drįstate esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje, cituoju jus, kokios teisybės atstatymo vardan, siūlyti pagal šio įstatymo projekto 3 straipsnį patalpų pardavimo kainą nustatyti lygią jų balansinei vertei. Aš stebiuosi, nejaugi jūs net nesuprantate, kad paprasčiausiai yra nepadoru, ką jūs siūlote?
V.V.ZIMNICKAS. Kiek padoru, kiek nepadoru. Aš dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai yra projektas, ir tas projektas yra tąsa to, kas buvo padaryta su spauda. Mes manome, kad ta pati struktūra, tik, taip sakant, viena rašo, o kita perduoda kitokiais būdais, bet iš esmės yra ta pati. Todėl buvo priimtas principas toks, aš tai dar kartą akcentuoju, būtent toks buvo priimtas principas - eiti toliau, tą tęsti ir tuo baigti. Tai yra paskutinė dalis, kuri liko pažeista ir kuriai mes šiandien siūlome tokį variantą tos tiesos vardan. O jūs sakote dėl pinigų. Tai būtent čia ir bus nupirkta už tikrus pinigus. Šios lėšos bus skirtos Privatizavimo įstatymo numatytiems fondams, t.y. indėlių atstatymui ir t.t., ir t.t. Pinigai ateis, ir jie bus skirti ten, kur šiandien jų trūksta arba daugiausia reikia.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Iš tikrųjų šiandien Seime paskutinių kaulų, kai kada mėsingų, valstybinių kaulų dalybų diena. Aš situacijų pateisinimui galiu prisiminti, kaip prieš penketą metų būdavo dovanojami pastatai arba jų kompleksai. Bet tai buvo seniai, tą praktiką mes labai kritikavome visus penkerius metus. Na, ir dabar Ekonomikos komitetas, tiksliau, jo pirmininkas yra priverstas elgtis pagal mušamo šuns logiką. Kuo labiau gauna į kailį ar asmuo, ar grupė, ar partija, tuo nuolankesnė ji darosi. Tačiau ar čia yra tokių naivuolių, kurie mano, kad ir po šito davimo, davimo, aš neklystu taip sakydamas, mažiau kritikuos, nemuš, nears to kailio? Dar labiau, nes mušamas šuo to ir vertas yra.
V.V.ZIMNICKAS. Čia lyg ir nebuvo klausimo. Norėčiau pasakyti, kad man dirbant “Dovanoje” vienu iš vadovų, iš tikrųjų ta įmonė dirbo labai normaliai. Mano ten nėra nė vienos akcijos. Deja, neturiu įsigijęs nė vienos akcijos, nes anksčiau išėjau į Seimą, negu prasidėjo pirminė privatizacija šios įmonės.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Pone Ekonomikos komiteto pirmininke, vis dėlto man nesuprantama, koks jūs esate Ekonomikos komiteto pirmininkas. Taip. Kai valstybės biudžetas yra kiauras, deficitinis (jis vykdomas tik sveikatos apsaugos sistemai 58%). Gydymo įstaigas grasina uždaryti vien dėl to, kad nėra iš ko finansuoti. Nesurenkami mokesčiai. Atstatydami nuosavybę pagal nekilnojamojo turto (pastatų) grąžinimą, mes nuomininkams neturime iš kur nupirkti butų, kad grąžintume savininkams arba išpirktume žmonėms butus, arba savininkams atiduotume pinigais, taip pat man A.Sadkauskas sakė - “duok pinigų”. O jūs čia, kur pastatyti yra objektai butų sąskaita, jūs juos norite pusvelčiui atiduoti privatizuoti ir neaišku, kokioms stotims. Vis dėlto dauguma tų stočių, tiek radijo, tiek televizijos, yra ties bankroto riba. Kodėl vis dėlto jūs numatote per 10 metų tas išmokas, o ne konkrečiai šiandien? Ačiū.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kolega, kaip ekonomistas aš norėčiau pasakyti jums paprastą tiesą. Dirbanti įmonė ir dirbantis subjektas sukuria pelną ir į biudžetą, ir žmogui. Tai čia vienas dalykas, kurio mes negalime pamiršti. Jeigu mes ją sužlugdysime, neturės darbo kelios dešimtys žmonių kiekvienoje stotyje. Tai viena.
Antra. Valstybės biudžetas tikrai negaus pinigų ir nebus jų socialinėms reikmėms papildyti.
Trečia. Parduodami šiuos objektus... Aš dar kartą kartoju. Aš siūlau projektą, aš nesiginčiju dėl laiko. Galbūt mes priimsime sprendimą, jeigu jūs pritarsite, kad reikės nusipirkti iš karto, arba per metus ir t.t. Taip, kaip priims Seimas, taip, kaip bus siūloma atskirų Seimo narių ar komitetų. Bet mes siūlome ne čekinį “prichvatizavimą”, o pardavimą už grynus pinigus. Tai pradėkime truputį skaičiuoti. Baikime tas emocijas, kolegos! Na, mes dar čekinės privatizacijos emocijomis gyvename.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašę Seimo nariai J.Veselka ir J.Karosas. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Uoka, replikos dabar nesakomos. Seimo narys J.Veselka užsirašęs iš anksto.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pats privatizavimo principas yra priimtinas, kadangi iš tikrųjų bet kuris ūkinis subjektas turėdamas privačią nuosavybę yra galutinai nepriklausomas. Bet mes turime suprasti, kad nuosavybę išdalyti veltui - ne mūsų pareiga. Mūsų pareiga kaip tik pasirūpinti, kad ta nuosavybė ne tik būtų kuo brangiau parduota, nes tai yra Lietuvos žmonių, jų rankomis pastatyta, bet kad ji būtų naudingai naudojama. Šis įstatymas yra, kaip jūs, gerbiamasis Zimnickai, nekalbėtumėte, bandymas pratęsti tą patį čekinį privatizavimą, t.y. pagal likutinę balansinę vertę, nors ir pinigais. Tai yra to paties čekinio privatizavimo tąsa. Jūs norite pratęsti tai, ką mes gerai žinome, kaip neveikia, kaip ji blogai suveikė, jūs norite tai pratęsti. Todėl aš manyčiau, vis dėlto tokio pobūdžio įstatymui, kaip jis yra suformuluotas, jam pritarti mes negalime.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, čia painiojami du dalykai. Pirmas dalykas - principinis ir antras - konkretaus turinio siūlomo projekto dalykas. Dėl principo. Aš manau, kad privatizavimo kontekste, kurį pradėjo gerbiamojo G.Vagnoriaus čekiai, taip grubiai tariant, šis dalykas, kas dabar daroma, yra toks labai švelnus delikatus daiktas. Aš prisimenu, kaip buvo privatizuotas “Lietuvos aidas”, kur šiandien niekas nenori prisiminti, veltui atiduotas. Aš manau, kad mes negalime lyginti masinės informacijos priemonių su skerdyklomis ir kepyklomis. Tai yra šiek tiek skirtingos paskirties objektai, švelniai sakant, gerbiamieji kolegos. Todėl aš manau, kad tai yra demokratijos kaštai, kurie neišgelbės Lietuvos skurstančio dabartinio biudžeto, ir šiuo atveju būkime nuoseklūs. Tai yra principas.
Dėl konkretaus turinio. Aiškus dalykas, kad konkretų turinį galima koreguoti, bet principas turi būti toks. Jeigu mes mąstome apie demokratinės laisvos spaudos plėtojimą ir informacijos priemonių plėtojimą, turime palaikyti šį projektą iš principo. Turinį koreguokime. Būkime korektiški ir nelyginkime šio siūlymo su skerdyklų privatizavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, prašom balsuoti. Už - 27, pridedu savo balsą - 28, prieš - 15, susilaikė 8. Pateikimui pritarta. (Balsai salėje) Dar vieną prieš gerbiamojo Seimo nario K.Dirgėlos balsą pridedu, vis tiek pritarta pateikimui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš manau, mes teisingai padarėme, kad pritarėme po pateikimo. Tai yra reikalingas sprendimas. Aš tik norėčiau paprašyti pono V.Zimnicko arba kito, kas rengė šį projektą, pateikti svarstymui sąrašą tų radijo ir televizijos kompanijų, kurioms gali būti taikomas šis įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas - Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas?
BALSAS IŠ SALĖS. Nesutinkam.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, aš kažko nesuprantu. Žiūrint į televizorių, kuris rodo, kaip kas balsavo, dešinė pusė balsavo prieš. O ponas A.Kubilius sako, kad jie pritaria. Gal čia kas sugedo ar kaip? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Aš turiu pasiūlymą, kad mes papildytume pataisa, kad tom studijom, kurios stambiu planu parodys V.Zimnicko ir A.Kubiliaus portretus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia užbaigti procedūras. Aš prašyčiau Seimo narių dabar nejuokauti. Pajuokausite, kai baigsis posėdis. (Balsai salėje) Sutinkate, kad patvirtinti komitetai, ir sutinkate, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje balandžio mėnesį? Sutinkate. Dėkoju.
Dabar repliką gerbiamasis Seimo narys K.Uoka.
K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi ponas V.Zimnickas, mano nuomone, pateikė tokį gėdingą įstatymo projektą, tai aš neišlaikiau ir linkęs pasakyti, kad mes, dauguma Seimo Ekonomikos komiteto narių, svarstome pono V.Zimnicko atleidimą, tai svarstysime kitą savaitę ir neleidžiame jam operuoti žodeliu “mes” Ekonomikos komitete. Dauguma mes ne tokie Ekonomikos komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į visus salėje sėdinčius Seimo narius. Visų pirma, V.Zimnickas iki šios dienos negavo jokio oficialaus dokumento apie man rengiamas kažkokias pinkles. Kai gausime, tada ir svarstysime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar daroma dešimties minučių posėdžio pertrauka. Posėdį tęsime 17.30 val. Po pertraukos žodis bus suteiktas gerbiamajam Seimo nariui A.Raškiniui. (Balsai salėje) Asmeniniu klausimu posėdžio pabaigoje.
Pertrauka
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projekto Nr.2050(2) (svarstymas) (96.04.17)
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. 2-4 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektas. Norinčių kalbėti Seimo narių nėra. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministrą V.Abraitį. Prašom, gerbiamasis ministre.
V.ABRAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien duomenys yra naudojami, kaupiami ir apdorojami įvairiausios paskirties valstybinėse kompiuterizuotose sistemose bei registruose, kurie kompiuterinių duomenų perdavimo tinklų pagalba yra jungiami į vieningą valstybės informacinę sistemą. Tokiu būdu pastebimai didėja institucijų kiekis ir daugėja žmonių, valdančių, tvarkančių ir naudojančių ar kitaip disponuojančių informacijos resursais, todėl būtina tvarkyti teisinės informacijos resursų kaupimo, tvarkymo ir naudojimo normas.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas buvo parengtas vykdant valstybinę ryšių ir informatikos plėtojimo programą. Analogiškus įstatymus, reglamentuojančius duomenų apie privatų žmogaus gyvenimą, apsaugą, turi daugelis Europos šalių. Tokios kaip Švedija, Vokietija, Vengrija. Jų patyrimas buvo panaudotas rengiant šį įstatymą. Taip pat buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvas. Atsiliepimus dėl įstatymo projekto atsiuntė visos ministerijos, departamentai, kitos įstaigos, paskiri asmenys. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, įstatymo projekte padaryti kai kurie pakeitimai ir šio įstatymo projektas suderintas su Teisingumo, Ekonomikos, Finansų ir kitomis ministerijomis. Įstatymo projektas buvo apsvarstytas Seimo Valstybės ir teisės komitete, kuris jam pritarė ir pateikė kai kurias pastabas. Su jomis mes sutinkame ir siūlome į jas atsižvelgti priimant šį įstatymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo Seime? Dėkoju. Pritarta.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Dabar 2-5 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Norėtų kalbėti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Kviečiu į tribūną. Po to kalbės Seimo narys P.Jakučionis ir vėliau pranešėjas.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas skirtas pakeisti paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio taikymo laiką iš 1996 m. į 1999 m., arba iš 1996 m. balandžio 1 d. į 1999 m. sausio 1 d. Įstatymo įgyvendinimo laikas nukeliamas dėl nepasirengimo. Nėra valstybės institucijų, galinčių įvertinti registruojamą turtą ar reikalingas normatyvines... notarines dovanojimo sutartis. Juridiniai ir fiziniai asmenys, ypač gaunantys nedideles pajamas, nėra morališkai ir ekonomiškai pasirengę naudotis šia teise, neturi galimybių mokėti mokestį. Tačiau, žinoma, tuos klausimus buvo galima spręsti taip, kaip sako, kad ir vilkas būtų sotus, ir ožka sveika. Šiuo metu dar nėra turto vertintojų, turinčių kvalifikacinius pažymėjimus. Paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio atidėjimą lemia ir didelės šio mokesčio administravimo išlaidos, kurios galėtų viršyti net gautas pajamas.
Pagal įstatymo projekto 11 straipsnio pakeitimą numatoma įstatymą pradėti taikyti, kaip minėjau, nuo 1999 m. sausio 1 d. Siekiant pasirengti imti mokestį už paveldimą ar dovanojamą turtą turėtų būti įsteigtos valstybės institucijos ir parengta metodika turtui vertinti, nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, pakeistas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas dėl notarinio sutarčių tvirtinimo ir padaryti pakeitimai Notariato įstatyme dėl atlyginimo už dovanojimo sutarčių tvirtinimą ir paveldėjimo teisės dokumentų išdavimą.
Dauguma minėtų priežasčių ne šiandien staiga paaiškėjo. Jos buvo žinomos ir prieš priimant įstatymą. Tam buvo skirtas atitinkamas laikas, kad būtų galima pasirengti paveldimą ar dovanojamą turtą apmokestinti. Kodėl nepasirengta? Kas sutrukdė įstatymo įgyvendinimui? Kas tokio vilkinimo kaltininkai? Kodėl įstatymo įgyvendinimas nukeliamas į tolimus laikus?
Manau, kad įstatymo įgyvendinimo sužlugdymo priežastis reikėtų giliau panagrinėti, išsiaiškinti jo įgyvendinimo galimybes, numatyti realų priemonių realizavimo laiką, kad įstatymas pradėtų veikti. Siūlau padaryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, išsiaiškinti skubesnio įstatymo įgyvendinimo galimybes ir tada pratęsti svarstymą. Juk jeigu, sakykim, ar mokesčių mokėtojas, ar kitas, kuris pažeidė įstatymą, tai mes netaisome įstatymų, o baudžiame. Matyt, reikėtų paieškoti analogijos ir čia. Kas prisimena, sakykim, kad ir Biudžeto ir finansų komitete svarstymus, ten buvo nemažai už ir prieš. Tačiau jeigu buvo prieita tiek komitete, tiek Seime vieningos išvados ir buvo priimtas įstatymas, tai, matyt, jam reikėjo skirti daugiau dėmesio, negu dabar yra skirta.
Visos kitos priežastys ar argumentai, kad ir to trūksta, ir to trūksta, - tai, žinoma, sudėję rankas ir sėdėdami iš tikrųjų mes nieko nebūtume padarę, todėl aš čia neįžiūriu objektyvių priežasčių. Aš matau, kad čia buvo ir subjektyvių priežasčių. Todėl reikėtų jas, žinoma, išsiaiškinti ir jeigu to reikia, išaiškinus priežastis ir netgi kaltus asmenis, gal galima dar šiek tiek ir atidėti. Tačiau jeigu mes padarėme pirmą žingsnį, reikėtų žengti ir toliau. Todėl dar kartą siūlau padaryti pertrauką, surinkti argumentus už ir prieš ir numatyti kitą datą, tik gal ne 1999 metus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji kolegos, tik prieš metus (gal ir mažiau negu prieš metus) priėmėme įstatymą, o dabar jau svarstome to įstatymo įsigaliojimo atidėjimo terminus.
Pats įstatymas buvo sugalvotas gal ir gerai, tai yra tam, kad nebūtų lyg dykai perleidžiamas galbūt nusikalstamu būdu įgytas turtas iš rankų į rankas arba kad nebūtų dovanojimu maskuojami pardavimai, bet įstatyme nebuvo atskirtas turto dovanojimas nuo paveldėjimo pagal testamentą, ypač artimiems giminėms ar šeimos nariams. Dėl tos neišspręstos problemos ir siūloma, mano nuomone, dabar atidėti įstatymo įsigaliojimo datą dar dvejiems metams.
Netvarka, žinoma, kai pratęstini terminai jau praėję. Šis terminas jau yra praėjęs daugiau negu mėnuo. Kas kaltas, kad nevykdomi įstatymai? Mano nuomone, šį kartą įstatymo nevykdė Finansų ministerija. Reikia tai atitinkamai įvertinti.
Nekilnojamajam turtui įvertinti, įregistruoti, dėl ko čia lyg ir daugiausia pagrindžiamas to įstatymo galiojimo atidėjimas, mano nuomone, turi būti kuriama institucija kitu įstatymu. Tai yra tuo įstatymu, kurį neseniai Seimo dauguma sugadino ir atidėjo, liko jis nebaigtas svarstyti. Tai įstatymas dėl teisinio nekilnojamojo turto registravimo. Dėl to buvo čia, Seime, labai daug aistrų.
Aš manau, kad dabartinei įstatymo projekto redakcijai reikėtų nepritarti, nepritarti po svarstymo, o pirma reikia išspręsti jau mano čia minėtas problemas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją ministerijos sekretorių P.Naviką.
P.NAVIKAS. Na, man sunku kalbėti. Išsakyti kaltinimai Vyriausybei, kadangi įstatymas įpareigojo Vyriausybę atlikti, tuo labiau kad pagal baigiamuosius nuostatus tuos pavedimus turėjo atlikti ne vien Finansų ministerija, bet ir kitos ministerijos, žinybos. Tai neįvykdyta. Aš tik norėčiau truputį paaiškinti. Paaiškinti, kodėl tokia situacija.
Praeitais metais birželio mėnesį priimtas įstatymas, jis turi įsigalioti nuo šių metų liepos 1 d. Gyvenimas parodė, kad nėra taip paprasta... ypač įvertinti paveldimą arba dovanojamą turtą. Dabar kuriamos privačios struktūros, kurios užsiims tuo dalyku. Faktiškai Lietuvoje nėra jokios patirties atliekant šitą darbą. Dabar kol kas tik kaupiame, naudojamės užsieniečių paslaugomis, jie mus konsultuoja. Dar reikės, matyt, įsteigti valstybinę instituciją, kuri įkainotų, nustatytų paveldimo, ypač paveldimo, turto... įvertintų turtą. Nes dabar tam, kuris paveldi, reikės privačiame biure užsisakyti, kad įvertintų jo paveldimą turtą, reikėtų mokėti. Plius dar įforminant notarinėj kontoroj reikėtų vėl mokėti. Susidarytų labai dideli pinigai žmogui, paveldėjusiam tėvų žemę arba kokį nors kitą turtą. Todėl mes manome, tik valstybinė institucija galėtų minimaliai gal visa tai įvertinti, už minimalią kainą. Tokią instituciją įsteigti miestuose, rajonuose... mes paskaičiavome, kad jų išlaikymas maždaug kainuotų apie 7 mln. per metus. Svarbiausia, mes neturime žmonių, kurie galėtų kol kas parengti ir įvertinti tą turtą.
Pagal šį įstatymą, mes paskaičiavome, kad valstybės pajamos būtų apie 17 mln., administravimo išlaidos labai didelės. Svarbiausia, matyt, šiuo metu, kai žmonės neturi pinigų, dar iš jų reikalauti mokesčių, ypač už paveldimą turtą, būtų ne-sąžininga. Tas argumentas mums, Vyriausybei, kiek aš žinau, buvo vienas, matyt, iš pagrindinių argumentų, kad nukeltume šio įstatymo įsigaliojimą iki 1999 m. sausio 1 d. Tai tiek aš galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar pagrindinio komiteto pirmininkas. Prašom per šoninį mikrofoną, gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai.
Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes tą klausimą nagrinėjome komiteto posėdyje. Komiteto nuomonę išsakė gerbiamasis J.Listavičius. Aš komiteto vardu prašau svarstymo pertraukos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinio komiteto prašymu daroma svarstymo pertrauka. Aš tik prašyčiau pagrindinių komitetų pirmininkų, kad pertraukas siūlytų, kai pradedame svarstymą, tuomet mes sutaupytume posėdžio laiko. Dabar mes ir taip jau vėluojam.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Darbotvarkės 2-6 klausimas - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.2215. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Pateikimas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Mes vėl susiduriame su ta pačia problema, kurią ką tiktai nagrinėjome. Buvo numatyta, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą nuo balandžio 1 d. nebeveikia Lietuvos Respublikos įstatymų mokesčius reguliuojančios normos tuose įstatymuose, kurie yra išvardyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pirmojoje dalyje. Finansų ministerija neatliko atitinkamo darbo. Kad toliau veiktų tie įstatymai ir tos normos, yra siūloma pratęsti terminą iki rugsėjo 1 dienos, kad nebūtų sužlugdytas Mokesčių administravimo įstatymo veikimas ir kad Finansų ministerija galėtų pateikti pataisas dėl kitų mokesčių, suderintas su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu. Tai toks yra grynai techninis dalykas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vis dėlto kuo toliau, tuo dažniau Vyriausybė, jos atitinkamos ministerijos nevykdo įstatymų. Tai bloga praktika.
Štai aš galiu pacituoti vieną momentą, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą, kurį mes priėmėme 1995 m. birželio 28 d., Vyriausybė turėjo iki sausio 1 d. pateikti Seimui programą, kuri numatytų galimybes visų šalyje mokamų mokesčių įmokų administravimą perduoti vienai institucijai. Tos programos iki šios dienos nėra.
Yra ir kitų reikalų dėl Indėlių draudimo įstatymo. Jis taip pat turėjo pradėti veikti nuo balandžio 1 d., taip pat neveikia. Tai yra bloga praktika, kurią reikia nedelsiant išgyvendinti. Aš tiek turėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs jau minėjote tas priežastis, bet kokios garantijos, kad ne tiktai šitų įstatymų įgyvendinimas pratęsiamas? Jau ir kiti nevykdomi. Ką galėtų Seimas padaryti, kad vis dėlto tokia padėtis nesikartotų? Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad vis dėlto Seime reikia išklausyti atitinkamų žinybų vadovų ataskaitas ir Vyriausybės vadovų, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų. Pasiaiškinti, kodėl taip daroma.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš maniau, kad tiktai sveikatos apsaugos sistemos politiką reglamentuojantys įstatymai vėluoja. Pasirodo, ir jūsų vėluoja. Kas lemia ir ar jūs garantuotas, kad užteks to termino iki rugsėjo 1 d.? Ar nereikėtų iki Naujųjų metų? Kažin ar spės, nes čia pat vasaros atostogos, čia pat rinkiminė kampanija? Nes visiems rūpės. Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Na, tą terminą, prieš teikdami tą pasiūlymą, deriname su atitinkamomis Finansų ministerijos tarnybomis. Jie yra pasiruošę, intensyviai dirba, ir padarys. Atidėti iki Naujųjų metų iš viso būtų nonsensas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Pritarta. Ar reikalingi papildomi komitetai? Ne. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitą mėnesį? Pritarta. Balandžio mėnesį siūloma, taip?
F.KOLOSAUSKAS. Taip.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome darbotvarkės 2-7 klausimą - Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės “Naftos terminalas” atsiskaitymų su biudžetu atidėjimo įstatymo projektą Nr.2218(2). Pranešėjas - Seimo narys F.Kolosauskas. Pateikimas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, čia yra truputėlį subtilesnis reikalas, susijęs su finansais. Yra atitinkamas ir Tėvynės sąjungos pasiūlymas, kurį teikia Seimo narė ponia E.Kunevičienė. Esmė yra ta, kad siekiama išsaugoti galimybes tęsti akcinės bendrovės “Naftos terminalas” sutrikusią rekonstrukciją, o dėl besitęsiančios finansinės krizės mūsų bankinės sistemos - ir “Vakarų” banke, ir LAIB’e, kuriuose yra įšaldytos šios įmonės lėšos, yra sutrikęs vietinių kreditų skyrimas. Jūs žinote, kad praktiškai ūkis nekredituojamas, o tarptautinius įsipareigojimus reikia vykdyti. Yra susitarimai, yra tiekiami įrengimai, gaminami atitinkami įrengimai, yra didelis įdirbis. Iki liepos 1 dienos reikia paleisti pirmąją šio naftos terminalo liniją. Ji tuoj pat pradės duoti įplaukas į biudžetą. Tai yra labai svarbu. Na, Vyriausybė ir Finansų ministerija niekaip neranda šitų kreditinių išteklių. Mes manome, kad galbūt būtų galima atidėti einamuosius pelno mokesčius nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. bei neskaičiuoti delspinigių ir tais mokesčiais akumuliuoti lėšas, atitinkamai užmokėti už darbus ir įrengimus. Juolab kad “Naftos terminalo” įmonė tvarkingai moka visus mokesčius, jokių įsiskolinimų biudžetui neturi. Galbūt per tą laiką bus išspręsti ir bankinės sistemos reikalai. Po to “Naftos terminalas”, pradėdamas eksploatuoti savo pirmąją liniją, galės atsiskaityti su biudžetu už pelno mokesčio atidėjimą ir dar papildomai uždirbti pinigų biudžetui. Tai tokia būtų idėja. Siūlytume šitą įstatymo projektą. Čia yra laikinas projektas, bėdos projektas. Kito kelio, esant šiai situacijai, mes nematome. Energetikos ministerija pritaria tokiam žingsniui. Finansų ministerija kažkuria prasme dvejoja. Suprantama, po pateikimo procedūros reikėtų paklausti ir Vyriausybės nuomonės tuo klausimu.
Siūlyčiau pradėti procedūras, pritarti po pateikimo, po to paprašyti Vyriausybės nuomonės ir toliau svarstyti. Laikas eina, o vežimas stovi vietoje. Tai aš tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius norėtų paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar pelno mokesčio atidėjimas padės išspręsti “Naftos terminalui” iškilusias problemas? Čia gerbiamoji E.Kunevičienė trupučiuką praplėtė. Gal mums reikėtų apsiriboti viena įmone, bet pasižiūrėti ir PVM dalį? Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad tai yra svarstytini dalykai. Manau, kad pirmiausia reikėtų pritarti pateikimui, o po to galbūt sujungti tuos abu projektus. Vienas ir kitas yra svarstytini ir dėl terminų, ir dėl ūkio subjektų skaičiaus. Aš manau, kad tai svarstytinas dalykas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, ir štai mes grįžtame prie to, ką V.Zimnickas čia mums rekomendavo - pusvelčiui privatizuoti pastatus. O čia jau eina atidėjimai to, kad mes nebesugebame vykdyti tarptautinių įsipareigojimų. Visiškai nebeturime pinigų. Aš norėčiau jūsų paklausti, kiek mes turėsime mokėti baudų, jeigu nevykdysime tų tarptautinių įsipareigojimų? Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Čia yra naftos terminalo atstovų. Gal jie galėtų tiksliai pasakyti, pasufleruoti nors man, kiek mes turėtume nuostolio, neįvykdę tų įsipareigojimų? Jeigu Seimo nariai leistų, tai per šoninį mikrofoną galėtų atstovas pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar neprieštaraujate, kad suteikčiau žodį atstovui? Prašom prisistatyti.
S.ŠIDIŠKIS. Klaipėdos naftos generalinis direktorius. Yra sudaryta tarptautinių kontraktų įrengimų tiekimui už 36,5 mln. dolerių. Sumokėta avansu yra 15% šitos sumos. Jeigu reikėtų atsisakyti tų kontraktų, tai reikėtų papildomai skaičiuoti, kokios baudos būtų dėl to. Kita bėda. Mes paskaičiavome, kad įšaldyta lėšų 15,7 mln. Akciniame inovaciniame banke, 8 mln. dolerių įšalo depozituose “Vakarų” banke. Šitos lėšos buvo numatytos apmokėti statybininkams. Jeigu mes dabar negalėtume atsiskaityti su statybininkais, reikėtų konservuoti statybą, susidarytų apie 7 mln. litų nuostolio.
Aš norėčiau, jeigu galima, labai trumpai pasakyti, kad jūs geriau suprastumėte, kas atsitiks, kai atidėsime keletui mėnesių mokesčius, o po to ir mokesčius sumokėsime, ir išgyvensime. Mes jau atidarėme užsienio kreditines linijas 20 mln. per (...) banką, dirbami krovos darbai naftos terminale. Per pirmuosius šiuos tris mėnesius truputį mažiau, bet ir tai perkrauta apie 400 tūkst. tonų sunkiųjų mazutų, o tarifas yra kitas. Mes matome, kad pajamų tikrai (realūs kontraktai) iš to terminalo bus. Vyksta rekonstrukcija ir kartu eina pajamos. Turime omeny energetikos sistemą. Paėmus kreditą (mes sudarę su jais sutartį dėl grąžinimo), 5,2 mln. dolerių jie turi mums grąžinti iki spalio mėnesio. Mes turime ir kitų šaltinių. Mums dabar yra sunku atsiskaityti. Mes šiandien esame skolingi statybininkams apie 8 mln. litų. Bėda yra dabar. O vėliau mes grąžinsime ir atidėtus mokėjimus į biudžetą, ir pradėsime gyventi iš to, apie ką pasakojau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, suprantama bėda, į kurią papuolė “Naftos terminalo” įmonė dėl tarptautinių įsipareigojimų neįvykdymo galbūt kaip planuojama. Sakykime, bus suteikta tokia galimybė atidėti einamuosius pelno mokėjimus ir neskaičiuoti delspinigių. Suėjus tam terminui rugsėjo 1 d., vis dėlto tas pelno mokestis nebus sumokėtas, tuomet reikės sumokėti ir delspinigius. Kaip žinome, akcijų paketą turi valstybė. Tada valstybė viską iš valstybės biudžeto turės dengti. Kaip bus tada?
F.KOLOSAUSKAS. Matote, tai daroma ne šiaip sau, ne ant kokio pliko lauko. Yra atitinkami skaičiavimai, yra atitinkami srautai naftos produktų, juolab, kaip aš jau minėjau, jeigu nebus stabdomi statybos darbai, tai liepos 1 d. paleidžiama pirmoji šio terminalo linija, vadinasi, dar labiau pagyvės gamyba ir perkrovos darbai. Aišku, vėl atsiras pajamų. Akcinė bendrovė “Naftos terminalas” turės pasirašyti atitinkamą sutartį su Finansų ministerija, bus atitinkami įsipareigojimai. Aš nemanyčiau. Yra pelninga įmonė ir nekyla kažkokių pavojų, kad ji galėtų neįvykdyti šito įstatymo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Vėliau - Seimo narys P.Miškinis.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar šitie atsiskaitymai bus vienkartinis sustabdymas, ar tai bus procesas, kuris truks ilgesnį laiką? Ar tai subalansuota su tuo, kad nuo liepos mėn., kada pradės veikti terminalas, bus jau subalansuotas šitas atsiskaitymas?
F.KOLOSAUSKAS. Taip, tai yra vienkartinis aktas. Sakykim, tai bėdos įstatymas. Suprantama, tokių dalykų normalioje situacijoje daryti nereikėtų. Nereikėtų daryti tokių precedentų. Bet yra tokia situacija, kokia yra. Jeigu mes norime, kad reikalai judėtų į priekį, mes kažkuria prasme turime pajudėti ir į vieną, ir į kitą šoną. Tokia situacija Respublikoje, nieko nepadarysi.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia mes girdėjome, kad dešimtys milijonų litų buvo įšaldyta bankrutuojančiuose bankuose, taip pat ir Lietuvos akciniame inovaciniame banke. Man būtų įdomu sužinoti, kokios sumos, gautos iš užsienio paskolų, įšalo Akciniame inovaciniame banke ir kitur? Ir nuo kada “Naftos terminalas” tapo šitų bankrutuojančių bankų klientu?
F.KOLOSAUSKAS. Suprantama, kad “Naftos terminalas” buvo “Vakarų” banko klientas. Tai suprantama. Tai regiono bankas, ten laikė tuos pinigus. Kada atsitiko reikalai “Vakarų” banke, tada permetė pinigus į LAIB. Ir vėl pakliuvo. Bėgo nuo vilko, pakliuvo ant meškos. Tokia įdomi situacija. Ir pakankamai didelės sumos. Kiek aš žinau, rytoj vyksta Lietuvos banko valdybos posėdis kaip tik šitų probleminių bankų klausimu. Matyt, bus priimti galutiniai sprendimai. Jūs žinote, kad balandžio 29 d. atvažiuoja Pasaulio banko Tarptautinio valiutos fondo misija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su banku turės atsiskaityti, kaip vykdomas restruktūrizavimo planas. Tie klausimai turės vienaip ar kitaip išsispręsti. Tos lėšos, be abejonės, nepradings - nei “Naftos terminalo”, nei kitų ūkio subjektų. Mes priėmėme atitinkamus įstatymus gruodžio mėn. pabaigoje. Baimės nėra, tik reikia laiko. Yra atitinkamų užsienio bankų, kurie pretenduoja nupirkti ir “Vakarų”, ir “Litimpeks” banką. Galbūt galės investuoti ir į LAIB atitinkami užsienio bankai. Tai priklauso nuo mūsų valstybės veiksmų, kokiais veiksmais mes operuosime, kokius instrumentus naudosime įveikiant šitų bankų problemas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Mano klausimas labai trumpas. Gruodžio 29 d. mes priėmėme įstatymą. Jame buvo aiškūs ir glausti terminai. Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, kodėl Seimas neinformuotas? Kodėl iki šiol nei “Vakarų” banko, nei “Litimpeks”, nei LAIB veikla neatnaujinta? Yra nevykdomas įstatymas. Mes jokios informacijos apie tai neturime. Atnaujinus jų veiklą, visos šitos problemos išsispręstų.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad memorandumo, kuris pasirašytas Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko su užsienio finansinėmis institucijomis, aš turiu omeny su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu, terminai nesibaigę. Sprendimai turi būti priimti gegužės 1 d., liepos 1 d. ir lapkričio 1 d. Atitinkami leidimai “Litimpeks” bankui ir LAIB yra duoti. Jie pradėjo atnaujinti savo veiklą. Jiems buvo leistas nulinis variantas, veikla nuliniu variantu. Po to leista užsiimti valiutos konvertavimu, po to leistas darbas su konvertuojama valiuta, keitimo operacijos. Tas reikalas po truputėlį juda. Dar buvo leista ir užskaitas daryti tuose bankuose. Taigi “Litimpeks” bankas jau pelną gauna ir LAIB jau turi kai kurį pelną. Bet dar yra problemų, kurias mes turime išspręsti, nes yra blogų paskolų portfelis. Mums reikia išspręsti, kaip mes administruosime tas blogas paskolas ir t.t., ir t.t. Aš nenorėčiau pasakyti, kad tas įstatymas nėra vykdomas. Jis yra vykdomas, bet ne taip, kaip mes norėtume, kad per savaitę, per mėnesį tuos klausimus išspręstume. Vyriausybė, Lietuvos bankas ir patys probleminiai bankai ieško būdų, kad šių problemų išsprendimas kuo mažiau kainuotų iždui. Tai, manau, yra pats svarbiausias dalykas, kad kuo mažiau mes į tų bankų veiklos atnaujinimą įdėtume biudžeto lėšų. Tai yra pats svarbiausias dalykas. Antras momentas, kad būtų apsaugoti indėlininkų interesai. Tai mes taip pat darome.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, jog šis įstatymas dėl “Naftos terminalo” yra todėl, kad šiandien yra tokia finansinė situacija. Aš noriu pasakyti, kad šiandien tokia finansinė situacija yra ir todėl, kad jūs esate Finansų komiteto pirmininkas. Aš manau, kad šitam įstatymui vienokiu ar kitokiu pavidalu reikia pritarti ir “Naftos terminalui” reikia sudaryti finansines galimybes toliau statyti. Bet ar jūs galvojate kaip nors spręsti Būtingės terminalo finansavimo problemą, taip pat Mažeikių “Naftos” apyvartinių lėšų problemą? Aš manau, kad tie du objektai yra, ko gero, strategiškai svarbesni netgi negu Klaipėdos terminalas.
F.KOLOSAUSKAS. Noriu jus patikinti, kad tie klausimai yra labai intensyviai sprendžiami. Tikrai. Ir Mažeikių “Naftos” įmonės apyvartinių lėšų klausimas sprendžiamas, ir sprendžiama Būtingės terminalo statybos tąsa. Vyriausybė nesėdi rankų sudėjusi.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, suprantama, kad kalbama apie mokesčių atidėjimą, juridinių asmenų pelno mokesčio, ir jokiu būdu nekalbama apie socialinio draudimo įmokas. Tačiau šitie indai susisiekia ir jūs pats suprantate, kodėl. Todėl, kad nevykdomas valstybės biudžetas. Valstybės biudžetas nevykdo savo pareigų socialinio draudimo biudžetui. Ir tai, žinoma, nėra gerai, nes viskas gula ant pensininkų arba, tarkime, mažiausiai pajėgių mūsų piliečių pečių. Mano klausimas būtų toks. Ar nebuvo galima vienam iš tų bankų, tarkim, “Vakarų” bankui, už jo sutarties netesybą, kai jis yra įšaldęs valstybės lėšas, iškelti bankroto bylą ir išreikalauti tuos pinigus? Juk jeigu mes tik atidėliosime, dabar atidėsime trims mėnesiams, po to dar trims mėnesiams, tai kada gi mes atsiimsime tuos 8 milijonus?
F.KOLOSAUSKAS. Tokia galimybė yra svarstoma.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, “Naftos terminalo” finansavimas strigo ir iki bankų veiklos sustabdymo. Ar jūsų komitetas negali pasirūpinti ir imtis priemonių pakeisti padėtį Lietuvoje, kad “Naftos terminalo” finansavimas būtų patrauklesnis potencialiems investuotojams? Taip, kaip dabar vedama ta politika, daugelis investuotojų neinvestuoja todėl, kad nemato, jog tai greitai atsipirks. Pirmas dalykas, kad tas atsipirkimas padidėtų, turbūt reikėtų imtis priemonių benzino kontrabandai sumažinti. Aš paminėjau tik vieną vienintelį, bet yra daug kitokių dalykų. Ar jūsų komitetas negalėtų pagalvoti apie tuos dalykus ir pakeisti padėtį Lietuvoje, kad tikrai patrauklesnis būtų? Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Matote, užsienio investuotojų įsipareigojimai “Naftos terminalui” vykdomi 100%. Mūsų pusė nevykdo, štai problema. Apie tai šiandien ir kalbame čia. Dėl kontrabandos aš visiškai su jumis sutinku. Yra sudaryta žmonių grupė (šiandien kalbėjo ir vidaus reikalų ministras), trys jėgos struktūros koordinuoja tuos klausimus, pasienis yra apgultas. Mes tikimės, kad bus galima padaryti atitinkamas išvadas, ką daryti toliau kovojant su kontrabanda. Čia klausimų klausimas, nes mokesčių už naftos produktus mes surenkame gal 40%, o 60% nueina į šešėlinę ekonomiką. Tai yra didžiulė problema.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Atsiprašau. Aš neklausiu.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Kolosauskai, aš pasižiūrėjau, projekte yra jūsų parašas, bet yra ir pono V.Zimnicko parašas. Tai man kelia tam tikrų abejonių.
F.KOLOSAUSKAS. Jūs žiūrite pirmąjį projektą?
A.ENDRIUKAITIS. Taip.
F.KOLOSAUSKAS. Žiūrėkite antrąjį. Pirmasis projektas jau nebegalioja.
A.ENDRIUKAITIS. Tai jau V.Zimnickas dingo iš horizonto?
F.KOLOSAUSKAS. Taip, dingo.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū Dievui. Kartais būna ir pasaulyje teisybė. Jūs man paaiškinkite dėl Mažeikių “Naftos”. Ar šita įmonė irgi taip blogai verčiasi, kad ją reikia greta kitų dviejų?..
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis kolega, tai gerbiamoji E.Kunevičienė siūlo išplėsti tų įmonių skaičių. Svarstymo metu bus galima pagalvoti. Bet kad Mažeikių “Naftos” įmonė turi problemų dėl apyvartinių lėšų, tai yra akivaizdu. Ji praktiškai perdirbinėja kitų savininkų naftą ir gauna tik už darbą. O galėtų nusipirkusi naftos ją perdirbti, parduoti ir sumokėti į biudžetą pakankamai solidžią sumą pinigų. Štai kur yra problema. Mažeikių “Nafta” yra biudžeto pinigų kalvė. Mes jos neišnaudojame.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Prieštarauja Seimo narys R.Dagys. Prašom. Kas norėtų kalbėti? Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Kadangi aš kalbėjau, perduodu R.Dagiui.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Jūs turbūt perduosite Seimo nariui A.Bendinskui?
R.J.DAGYS. Deja, ne. Apgailestauju, nes gerbiamasis A.Bendinskas pasakys kalbą numeris vienas. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos aspektus. Šiandien mes kalbėjome apie tai, kad privatus kapitalas pritraukia daug investicijų. Gerai. Klaipėdos “Naftos terminale” formaliai 51% turi valstybės energetikos įmonė, kuri irgi dalinai yra privatizuota. Jeigu ateityje bus dar padidintas privataus kapitalo kiekis, apie ką mes jau diskutuojame ir Vyriausybė yra pareiškus, vadinasi, šitas terminalas yra privatus. Tai reiškia, jog mes rūpinamės privačiu interesu ir darome mokestines lengvatas iš esmės privačiam kapitalui, privačiam interesui. Su tuo yra susiję du dominuojantys valstybiniai interesai. Tai - Būtingės naftos terminalas, kuris nefinansuojamas taip, kaip reikia. Lėšų kol kas niekas jam neskyrė. Jis praktiškai stoja. O dabar “Naftos terminalas” Klaipėdoje pralenkia savo galimybėmis, ir neaišku, ar mes iš viso Būtingės naftos terminalą statysime. Kita vertus, mes nerandame lėšų pinigų gavimui iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos.
Aš negaliu pritarti šito projekto svarstymui ir pateikimui šitos vienos problemos kartu. Kaip mes svarstėme bankų problemą, taip pat mes turime kartu kompleksiškai spręsti visos energetikos sistemos finansavimo, įsiskolinimo Rusijai problemas ir pan. Todėl reikėtų padaryti dėl to diskusiją Seime, būtinai aptarti Seime, ir galbūt vėl reikėtų tartis prie apvalaus stalo. Ir tik po to priimti tuos sprendimus. Daliniais sprendimais mes nieko neišgelbėsim. Aš siūlau dabar padaryti pateikimo pertrauką.
PIRMININKAS. Pateikimo metu pertrauka nedaroma. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, jeigu klausimų nespręsime, tai jie niekada nebus sprendžiami. Todėl “Naftos terminalas”, “Mažeikių nafta” ar Būtingės terminalas bet kokiu atveju yra tarpusavyje susiję ir Lietuvos ūkiui jie yra būtini. Kaip mes čia filosofiškai bežiūrėtume, vis tiek prie šito klausimo kažkada grįšime. Tai yra Lietuvos ūkio likimas, nes energetika, kaip žinome, yra viena iš pagrindinių ūkio šakų.
Todėl aš manau, kad ir apie naftos terminalo atsiskaitymo su biudžetu atidėjimo įstatymo projektą, ir apie apyvartines lėšas, ir t.t., bus galima kalbėti, kai kalbėsime apskritai. Bet koks šito klausimo svarstymo atidėjimas, delsimas arba nereikalingi visokie išvedžiojimai yra niekam nenaudingi. Aš manau, kad po pateikimo reikia pritarti, o po to svarstymo metu bus galima išsakyti ir visus turimus apskaičiavimus, ir galimus rezultatus.
PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas - prieš. Prašau registruotis, ir balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 51 Seimo narys.
Gerbiamuosius Seimo narius prašau nereplikuoti iš vietų. Dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, prašau balsuoti.
Už - 35, prieš - 5, susilaikė 7. Taigi po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas komitetas - Ekonomikos komitetas? Sutinkat. Dėkoju. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje balandžio mėnesį? Pritarta.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Dabar 2-8 darbotvarkės klausimas - Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas. Yra užsirašę kalbėti trys Seimo nariai. Pirmiausia juos pakviesiu į tribūną. Po to kalbės gerbiamasis pranešėjas - ministerijos sekretorius A.Kundrotas. Pirmasis užsirašė kalbėti gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras, po jo kalbės Seimo narys A.Greimas, po jo Seimo narys A.Kubilius. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas svarstyti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas susijęs su daugeliu komplikacijų. Šie pakeitimai kelis kartus buvo svarstomi Seimo Gamtos apsaugos komitete, taip pat Valdymo reformų ir savivaldybių komitete. Buvo pasakyta daug ir esminių pastabų. Tačiau Aplinkos apsaugos ministerija, šio įstatymo rengėjai, niekaip nesugebėjo į tai atsižvelgti, ir vėl viskas likdavo kaip buvę, išskyrus neesminius pakeitimus.
Dabartinis svarstomas Seime trečiasis pakeitimų variantas - vėl tos pačios istorijos tęsinys. Turiu pastebėti, kad Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai tokių tradicijų laikosi jau seniai, yra užsikonservavę savo žinybinių interesų rate ir bet koks noras demokratizuoti aplinkos apsaugos valdymo ir kontrolės problemas yra sutinkamas priešiškai. Demokratizavimą aš suprantu kaip decentralizavimą.
Kalbant apie pastarąjį projektą reikėtų pradėti nuo 6 straipsnio, kuris kalba apie valstybinę aplinkos apsaugos valdymo sistemą. Šio straipsnio 3 papunktyje, kur apibrėžiamos Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijos, rašoma, jog ji derina vietos savivaldos teisės aktų, reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą, galinčią turėti poveikio aplinkai, kad jie atitiktų Aplinkos apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnį tokia galia jai nesuteikta. Savivaldybės veiksmus prižiūri Vyriausybės atstovai, Seimo kontrolieriai, galiausiai tam yra teismai. Jei neklystu, tokiam įstatymo 6 straipsnio 3 dalies formulavimui nepritaria ir Savivaldybių komitetas, bet įstatymo projekte jis išliko.
25 straipsnyje - “Aplinkos būklės stebėjimo sistema” įrašyta, jog Aplinkos apsaugos ministerija vykdo aplinkos monitoringą, tačiau finansavimas kažkodėl atsiranda ir iš savivaldybės biudžeto. Tai yra pretenduojama į savivaldybių lėšas. Tai akivaizdžiai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui, jų biudžeto formavimo principams.
Kalbant apie 31 straipsnį, kuriame buvo apibrėžta teisinė atsakomybė, siūloma keisti pavadinimą į “Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolė”. Įdomu tai, kad Aplinkos apsaugos ministerija pasilieka sau išimtinę minėtos kontrolės teisę. Keičiasi laikai, keičiasi ekonomikos infrastruktūra, išlieka noras vieniems viską kontroliuoti, nors akivaizdu, kad tai jau neįmanoma. Liaudiškai sakant, jie to jau nebeapžios. Faktiškai iš kontrolės eliminuojamos savivaldybės, t.y. institucija, kuri galėtų savo teritorijoje tai daryti efektyviausiai. Kitaip tariant, šeimininkas paliekamas tik su patariamojo balso teise.
33 straipsnyje, kur kalbama apie padarytos žalos atlyginimą, nustatoma žala tik valstybės interesams. Vėlgi savivaldybė, kuri atstovauja ir valstybės interesams, taip pat turi savo nuosavybę, čia visiškai neminima.
Baigdamas savo pasisakymą norėčiau pastebėti, kad ne tik keičiant Aplinkos apsaugos įstatymą jaučiama centralizavimo tendencija. Ji tuo blogesnė, kad ministerija vienvaldiškai tik reguliuoja, derina, kontroliuoja. Nėra to reguliavimo, derinimo, kontrolės atsakomybės. (Aš jau baigiu.) O tai būtų esminis visų mūsų priimtų įstatymų momentas. Valdininkas paliekamas be atsakomybės ir iš to kyla visos mūsų gyvenimo negerovės.
Ir dar. Norėčiau, kad būtų atskirtos kontrolės, kas priklausytų Aplinkos apsaugos ministerijai, ir ūkinės veiklos funkcijos. Užsiiminėti ūkine veikla - ne ministerijų darbas.
Dar galiu pridėti, kad mano pasakytos mintys yra ir savivaldybių, kurių teisės šiais įstatymo pataisymais aiškiai yra ribojamos, pozicija. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Greimą. Po jo kalbės A.Kubilius.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Prieš mane kalbėjęs komiteto kolega panašiai kalbėjo apie tuos klausimus ir problemas, kurių mums čia niekaip nepavyksta suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija. Nors jau svarstome trečiąjį Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimų ir papildymų projekto variantą, tačiau į kai kurias Seimo komitetų pastabas, kaip minėjo kolega, neatsižvelgiama. Visiškai pritariu dėl pareikštos pastabos ir kritikos dėl 6 straipsnio, solidarizuojuosi su kolega A.Vaišnoru.
Toliau kalbant apie 25 straipsnį - “Aplinkos stebėjimo sistema” norėčiau pasakyti, kad čia reikėtų aiškiau apibrėžti savivaldybių ir ūkio subjektų teises ir įgaliojimus todėl, kad valstybės monitoringas finansuojamas iš savivaldybių ir ūkio subjektų. Neapibrėžus savivaldybių ir ūkio subjektų bei Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijų monitoringo sistemoje bus užprogramuotas konfliktas dėl to, kad centralizuotas valdymas priklauso ir bus vykdomas Aplinkos apsaugos ministerijos, aiškiai neapibrėžiant konkrečios institucijos funkcijų, o finansavimas - iš ūkio subjektų ir savivaldybių. Todėl čia konfliktas, kaip minėjau, yra neišvengiamas. Nors ten pat kalbama, jog monitoringo turinį, struktūrą bei valdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas, deja, šiuo metu jo dar nėra ir neaišku, kada jis bus.
Kalbant apie 31 straipsnį - “Valstybės aplinkos apsaugos kontrolė”, reikia pasakyti, kad 6 straipsnyje išvardytos kelios valstybinės institucijos, dalyvaujančios aplinkos apsaugos valdyme, tačiau kontrolės teisės šiame projekte priskiriamos Aplinkos apsaugos ministerijai, ir 31 straipsnyje aptariamos tik šios ministerijos pareigūnų, tai yra valstybinių inspektorių, teisės. Jokių užuominų apie savivaldybių pareigūnų teises aplinkos apsaugos kontrolės srityje nėra. Sukurta vienos žinybos kontrolė niekada negali būti efektyvi, o kai vienose rankose atsiduria valdymas ir kontrolė, gali būti pavojinga pačiai visuomenei, nes atsiranda visos prielaidos susiformuoti valstybiniam reketui.
Kad tai yra ne gandai, o tikrovė, pacituosiu Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktoriaus įsakymą. Skaitau: “Įsakau: 1. Nustatyti, jog 1996 m. bus laikomi blogai dirbantys tie departamento padalinių valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie vidutiniškai per mėnesį išieškos mažiau kaip 1000 Lt, o Klaipėdos skyriaus - mažiau kaip 1500 Lt administracinių baudų ir ieškinių arba išaiškins mažiau kaip 20 pažeidimų per mėnesį.” Šiuo atveju jau aiškiai įteisintas valstybės reketas. To-dėl manyčiau, kad į pasakytas kolegos A.Vaišnoro ir mano pastabas Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnai vis dėlto turėtų atsižvelgti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių. Jis nedalyvauja, taigi praranda teisę kalbėti. Vietoj Seimo nario A.Kubiliaus kalbės Seimo narys A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dėl šio klausimo komitete labai plačiai ir daug diskutavom dalyvaujant ministerijos darbuotojams, ir aš manau, kad negali būti keičiama tai, dėl ko mes susitarėm, gerbiamasis Kundrotai. Dabar, kai jūs kalbėsit, pasakykite, ar jūs priimat, ar ne. Pas mane neseniai buvo atbėgę žmonių iš asociacijų, ir jie man aiškina, kad jūs daug ką atmetat. Šitaip daryti tiesiog nedžentelmeniška. Aš siūlau jums pasakyti, ar jūs iš tikrųjų nepriimat to, dėl ko mes sutarėm komitete, dalyvaujant tiek Gamtos apsaugos komiteto, tiek jūsų ministerijos atstovams.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją ministerijos sekretorių poną A.Kundrotą. Prašom.
A.KUNDROTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Prieš pradedant man kalbėti pasakyta gana daug kritikos. Lyg ir susidaro toks įspūdis, kad kalbėję du Seimo Gamtos apsaugos komiteto nariai nepritaria, bet bendras komiteto sprendimas buvo pritarti tam, kas yra pateikta. Tas pastabas, kurios buvo pasakytos, aš pabandysiu pastraipsniui, kaip buvo pasakyta, ir išvardyti, bet aš nemanau, kad atsakymas nebuvo gautas svarstymo metu.
Lygiai taip pat, kaip ir ponas A.Sadkauskas dabar minėjo, kad mes nepriimam kažkokių pastabų. Mes visada daugiau šnekam abstrakčiai: ten blogai, į kažką neatsižvelgiama ir pan. Kur yra tos konkrečios vietos, į kurias mes neatsižvelgėm? Pavyzdžiui, aš, pone Sadkauskai, tikrai manau, kad mes atsižvelgėm į tai, kaip buvo susitarta, mes atsižvelgėm į tas pastabas. Jeigu dar yra tokių, kurias mes praleidom, tai mielai pasižiūrėsim ir tą klaidą ištaisysim, jeigu taip buvo padaryta.
Pavyzdžiui, dabar kalbama dėl 6 straipsnio, kad ministerija derina savivaldos dokumentus. Bet kaip yra įrašyta - derina pagal savo kompetenciją vietos savivaldos teisės aktų projektus. To, ko mes negalim, kas nepriklauso, tas yra nederinama. Bet savivaldos institucijoms yra leidžiama sugriežtinti normatyvus, suderinus su juos patvirtinančiomis institucijomis. Pavyzdžiui, kur yra aplinkos kokybės normatyvai. Tai yra lygiai tas pat. Tai yra kompetencija, kuri mums yra suteikta ir kurią mes turim su savivaldos institucijomis spręsti. Jeigu mes to negalim, tai negalim dėl to, kad tai yra draudžiama kitų įstatymų.
Dėl 25 straipsnio - “Aplinkos būklės stebėjimo sistema”. Taip, yra sudėtinga apibrėžti valstybės monitoringo sistemos, savivaldybių monitoringo sistemos, ūkinių subjektų atskyrimą. Buvo prieita prie tokios išvados, kad realiai egzistuoja du lygiai: valstybinis monitoringas ir ūkio subjektų. Savivaldybių vykdomas monitoringas turėtų gauti valstybinio monitoringo statusą. Yra daug diskusijų, kaip tai padaryti, bet tam ir yra įrašyta paskutinė pastaba, kad tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas. Negalima vienu įstatymu, konkrečiai, šito įstatymo pakeitimais, išspręsti visų problemų, ir yra paliekamas kelias, kaip tai padaryti ateityje.
Dėl 31 straipsnio. Jis kalba tik apie valstybinę kontrolę. Mes tikrai negalime sutikti, kad į valstybinę kontrolę yra įrašomos kitos institucijos. Savivaldybės pareigūnai turi savo atskirais teisiniais aktais suteiktas teises kaip savivaldybės pareigūnai, o valstybiniai inspektoriai turi savo kompetenciją, savo darbo sritį. 6 straipsnyje yra parašyta, kad savivaldybės priimtus sprendimus kontroliuoja pagal savo kompetenciją. Jų sprendimų kontrolė yra suteikiama šiuo įstatymu, taip pat yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymai ir pan.
Dėl 33 straipsnio - dėl žalos atlyginimo. Čia, kaip matote, yra keičiamas tik 2 straipsnis, kur Aplinkos apsaugos departamentas pervardijamas į Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnus. 1 straipsnis sako - juridiniai, fiziniai asmenys, t.y. savivaldybės, kaip juridinis asmuo, pareiškia pretenziją dėl jos turtui padarytos žalos. Jokiu būdu savivaldybė neeliminuojama iš to, kad ji gali pareikalauti atlyginti jai padarytą žalą. Taip pat komentaras ir dėl ūkinės veiklos, kuris dažnai yra sakomas, bet iš esmės ministerija ūkinės veiklos nevykdo, ir neaišku, ką iš tikrųjų reikėtų tokiu atveju atskirti. Aš tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis sekretorius minėjo abstraktų kalbėjimą. Mes šiandien neturim to, ką jūs priėmėt. Suprantat, mes nežinom. Mes tikrai sutarėm, bet mes esam pateikę užregistruotas savo pataisas ir kada bus priėmimas, tai, aišku, tuomet bus aišku, ką jūs priimat ir ko ne. Dabar jūs irgi pasakėt abstrakčiai, kad mes priėmėm, bet ką, mes nematom, taip? Būtų labai gražu, kad prieš priėmimą jūs pateiktumėt įstatymo projektą su tom pataisom, kurias jūs priimat. Ir būtų labai aišku, dėl ko reikia ginčytis, dėl ko nereikia. Būtų labai gražu iš jūsų pusės ir, man atrodo, rastume bendrą kalbą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ar tai įmanoma padaryti?
A.KUNDROTAS. Trečiasis projektas, kuris dabar yra pateiktas, būtent ir pateiktas Seimui po svarstymo Savivaldybių komitete. Jis po šito yra atitinkamai pataisytas, ir kaip tik čia yra balandžio 4 d. registruotas raštas, kuriame mes rašome, kad po svarstymo Valdymo reformų ir savivaldybių komitete gautų pastabų pateikiame šitą variantą.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, į pastabas buvo atsižvelgta. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Seimo narys R.Dagys. Vienas - už, vienas - prieš, ir balsuosime.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto manau, kad šita svarstymo procedūra, kai ir pačiam Savivaldybių komitetui neaišku, kokį projektą mes svarstome, yra labai atsakingas dalykas, ir galėtume padaryti svarstymo pertrauką, kol Savivaldybių komitetas įsitikins, ar iš tikrųjų visos tos pastabos yra suderintos. Kita vertus, kaip išgirdau iš paaiškinimo, kurį pateikė prelegentas, man vis dėlto atrodo, kad ta centralizacijos tendencija, deja, išlieka. Ir mes turime suprasti, kad savivalda yra savo teritorijoje savivaldi, ir tai yra pirminis primatas, o po to valstybė turėtų užtikrinti kontrolę ir koordinuoti tą veiklą jos kompetencijos ribose.
Tokia būtų logika. O šiuo metu lyg ir išeina, kad mes deklaruojam decentralizavimą, o einam kita linkme. Aš norėčiau, kad tas aiškumas būtų, ir mūsų savivaldybės, nepriklausomai nuo politinės orientacijos (...) Jeigu visi suinteresuoti ta savivalda, būtų gerai sumažinti tą įtampą. Ir nieko neatsitiks, svarstymas baigtas, jeigu mes pamatysime projektą ir po to apsispręsime galutinai po svarstymo pritarti ar nepritarti, ir tada eisime pastraipsniui. Nes kol yra neaiškumų, bus tik nereikalingų ginčų tarpusavyje.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Galima kalbėti už.
B.V.RUPEIKA. Aš tą ir rengiuosi daryti, primindamas ką tik kalbėjusiam kolegai R.Dagiui (aš pamiršau, iš kokios jis frakcijos, gal man primins, a, Socialdemokratų) neseną jų akciją dėl potvynio. Jie operatyviai ir greitai ėmė veikti ir tokio pavojingo potvynio nėra. Tad siūlau neatidėlioti ir šito įstatymo, kuris yra tempiamas treti metai, pritarti ir viskas bus gerai. Pone Dagy, nueikite į mišką, net ir į tą artimiausią, kur jūs gyvenate, ir pamatysite, kiek yra kritę žvėrelių šitą žiemą. Ne tik dėl bado, bet ir dėl brakonierių. O mes čia - lia-lia-lia. Nueikite, pažiūrėkite ir nebereikės argumentų kaip ir dėl potvynio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, patikslinu: Seimo narys R.Dagys gyvena ne miške, gyvena namuose. Prašom. Seimo narys A.Vaišnoras. Jūs kalbėsite komiteto vardu?
A.VAIŠNORAS. Ne komiteto. Norėjau savo vardu pasakyti tą patį, ką pirma sakiau. Mes labai intensyviai svarstėme šitą įstatymą, siūlėme savo pataisas, ir aš galiu pasakyti, kad čia neveikia jokie partiniai interesai. Tą patį kalbėjo mano kolega A.Greimas, kuris yra iš diametraliai priešingos partijos. Iš tiesų Aplinkos apsaugos ministerija yra sukūrusi, aš nežinau, kaip kituose komitetuose ir kitos ministerijos, bet tam tikrą precedentą, kai visos pastabos, visi mūsų norai pataisyti įstatymą, vienaip ar kitaip diskutuoti ir Seime tarsi sutarėme... Paskui visi šitie sutarimai dingsta kaip vanduo į smėlį. Aišku, ne pavasario potvynio metu, kada žemė yra įšalusi. Bet faktas yra tas: vėl ateinama svarstyti su tuo pačiu variantu. Ir Savivaldybių komitetui neaišku, ką jie ten nutarė teikdami šito įstatymo paskutinį variantą, pritarti ar nepritarti. Aš siūlau pratęsti svarstymą, tegu Aplinkos apsaugos ministerija pateikia paskutinį variantą, ir pamatysime, kiek tas jų sutarimas kad ir su Savivaldybių komitetu yra reikšmingas ir geranoriškas. Šiuo metu aš siūlau svarstymą pratęsti arba atidėti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas - komiteto vardu.
A.SADKAUSKAS. Man atrodo, gerbiamieji Seimo nariai, kad šiandien pritarti reikia. Bet prieš priėmimą dar verta sueiti ir galutinai peržiūrėti, nes yra kai kurių neatitikimų. Aš galvoju, mes jau daug dirbome su tuo įstatymu ir šiandien reikėtų pritarti. Su sąlyga, kad prieš priėmimą dar kartą susėstume ir visas tas pataisas, ypač tas, kurios kalba apie savivaldybes, aptartume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Po to balsuosime alternatyviai, nes yra du siūlymai. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Vienas siūlymas yra pritarti po svarstymo, kitas - padaryti pertrauką. Todėl turiu pateikti balsuoti alternatyviai.
Posėdyje dalyvauja 45 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, paspaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad būtų padaryta svarstymo pertrauka - “prieš”. Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už - 25, prieš - 17, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mus transliuoja šiandien tik iki 19 val., tai pagal tradiciją dabar išklausysime pareiškimus, o po to jau dirbsime rimtą darbą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį. (Balsas salėje) Gerbiamoji Seimo nare Hofertiene, toks Statutas. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pareiškimai yra rimtas darbas (...)
PIRMININKAS. Gėrimas nerimtas, o darbas rimtas.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, kada aš galėsiu pasakyti repliką?
PIRMININKAS. Replika posėdžio pabaigoje arba po balsavimo. Asmeniniu klausimu posėdžio pabaigoje.
Seimo narių pareiškimai (96.04.17)
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
A.ENDRIUKAITIS. Pareiškimas. “Sausas Baltijos Asamblėjos medis.
Balandžio 13 d. Vilniuje vyko Baltijos Asamblėjos posėdis. Nelieka žmogaus, nelieka tautos, nelieka ateities užmiršus praeitį.
Kaip gražu miške. Įsirango į tribūną parlamentaras, pasitiesia baltame popieriuje suguldytą gražbylystę ir užgieda lakštingalos balsu maru pakvipusiame miške: “Kaip gerai, kad mes esame, kaip gerai, kad yra tokia organizacija, kaip gerai, kad galiu kalbėti, kaip gerai, kad artėja pietų metas.” Samaškų kaimą po metų naikinimo sulygina su žeme.
“Kokie mes reikšmingi - kaip genys medyje, švarinantis kamieną. Kaip gera, kad mes bendraujame, kaip gera, kad mes draugaujame, kaip gera, kad mes esame geri, kaip gera, kad mums yra gerai”. Sernovodske visus 16-15 metų vyrus gena į filtracinius lagerius.
“Ir nusprendžiame rezoliucijomis, kad reikia kovoti su tuberkulioze, kad reikia kovoti su dopingu, kad reikia bendrai tirti Baltijos dugną, kad reikia tyrinėti Baltijos jūrą. Ir tada bus visai gerai. Kaip gerai, kad esame išmintingi ir apie tai galvojome pusę metų po buvusios Asamblėjos.” Bamute Rusija naudoja gilumines bombas.
Ir dar bus geriau. Kalba per pilvukus pasibarbendami, kalba vienu balsu, kai į Europos Sąjungą pakliūsime, nes tuomet už mus dirbs prancūzai, anglai ir vokiečiai. Mes atsikratome savo problemų, atiduodame jas kitiems su iliuzijų saule. Ir šokame Europos Sąjungos vilties šokį. Grozne į kareivius šaudo dešimties metų vaikai.
1918 m. laisvę pirkome savo krauju, 1940 m. laisvę praradome dėl vienybės neturėjimo. Suomiai šaudė ir nebuvo realistai. 1990 m. laisvę pasiėmėme patys, nebuvome realistai. Laisvę prarasime dėl realizmo, dėl Baltijos vienybės neturėjimo. Šiandien nedrįstame išsižioti apie slibino atgrasinimą - Baltijos karinę sąjungą, kad nesupykintume kaimyno. P.Gračiovas Čečėnijoje kabina aukso žvaigždę “Rusijos Federacijos didvyris” 15 karininkų.
O Baltijos Asamblėja šoka ratelį “Kaip gražu būti NATO miške”. Bet ten būti neleis Rusija, reabilituota Europos Taryboje, nes šiandien Rusija, ne GKČP, kai šaudyti nemokėjo. Šiandien Rusija įsisavinusi šaudymus į taikius gyventojus - jau paklojo 50 tūkst., 926 apdovanoti “Vyriškumo” ordinu, 20 tūkst. žmonių balandžio 11 d. pabėgo iš Vedeno su ryšulėliu rankose.
Kalama į galvą 1940 metų vinis: būk geras, būk ramutis, būk paklusnus, tai slibinas tave mylės, tai slibinas tavęs nelies. Negražu galvoti ir sakyti, kad ginsi savo namus ir žemę. Nedrįsta pasakyti, kad tai daro čečėnai. Ir dreba parlamentarų kinkos prieš devyngalvį slibiną, ir niekas neužtaria čečėnų, ir niekas nedrįsta pasakyti siaubo galiūnui. Iš malūnsparnių mėtomi sužeisti čečėnai.
Ir skaito parlamentarai pasakas apie drąsų karalaitį, nebijantį baidyklės, ir nieko iš tos pasakos sau neišlukštena, tampa impotentiškai gerais. Ir neria į krūmus drąsiai pasislėpti ir užimti eilę po Čečėnijos. Istorijoje visuomet yra skylė. Kasdieninis mokestis ir ataskaita, atseikėjimas už baimę ir nesolidarumą. Gojskoje apsupamas trimis žiedais, apšaudomas, po to vyksta valymas.
Lietuva, Latvija ir Estija apsupta trimis žiedais. Kada bus valymas? Kas tada už mus žodelį užtars? Nusisuks kaip ir mes nuo čečėnų, sutraiškys po vieną. Kaip nevertus vėliavos ir garbės, kaip neturinčius išdidumo prieš nuogą karalių.” Pasirašo A.Endriukaitis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu perskaityti pareiškimą gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį. Po jo - gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė.
P.A.MIŠKINIS. “Gerbiamieji kolegos, jau po Antrojo pasaulinio karo buvo suformuota tarptautinė žmogaus teisių apsaugos sistema. Buvo priimta Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija, vėliau Tarptautinis piliečių ir politinių teisių paktas, Tarptautinis ūkinių, visuomeninių ir kultūrinių teisių paktas, susiformavo regioninė žmogaus teisių apsaugos sistema. Mes, pretenduojantieji į Europos Sąjungą, gerokai atsiliekame, nesugebame laiku užtikrinti ne tik Lietuvos piliečių, bet ir pačios valstybės interesų apsaugos sistemos. Valstybės sienos kiauros kaip blogos šeimininkės rėtis.
Nelegalūs migrantai keliauja iš Rytų per Lietuvą į Vakarų valstybes. Vis plačiau sklinda kalbos, kad tiems nelegaliems migrantams padeda net policijos darbuotojai. Perduodant pasienio apsaugą iš krašto apsaugos žinios Vidaus reikalų ministerijai, buvo žadėta, kad sienos apsauga pagerės, bet matome priešingus rezultatus. Matyt, kad greitai nebeužteks areštinių sugaudytiems nelegaliems migrantams laikyti. Jeigu toliau bus delsiama, turėsime statyti namus ar stovyklas apgyvendinti tokiems asmenims.
Norėčiau paklausti, ar valdžia pagalvojo, kaip mūsų mokesčių mokėtojai sugebės tuos nelegalius migrantus išmaitinti ir išlaikyti? Ar nebūtų pigiau gerai apsaugoti sieną? Pagalvokime apie nekontroliuojamo nusikalstamumo kainą. Pagalvokime apie alkoholio, tabako, spirito, naftos kontrabandos kainą.
Žmonių gyvenimo lygis vis labiau smunka. Jį vis labiau žlugdo parazituojančios tarpininkų firmos. Nenorėčiau būti neteisingai suprastas, aš nepasisakau prieš tarpininkų instituciją. Ji yra ir kitose valstybėse. Tačiau tarpininkai pasitelkiami ten, kur reikia prekei ieškoti rinkos. Čia ir kyla klausimas: ar reikalingi tarpininkai perkant energetinius resursus iš Rusijos, kai žinoma, kur tie resursai, žinomi jų pardavėjai ir jokių tarpininkų paslaugų nereikia? Juk darbą, už kurį tarpininkai nuplėšia šimtus tūkstančių litų, valstybės tarnautojas be didelių pastangų padarys už kelis šimtus litų.
Niekur nepaskelbta, kiek tokie tarpininkai kainuoja valstybei, kiekvienam mokesčių mokėtojui, tačiau manau, kad ne vienas žmogus lengviau atsiskaitytų su energetikais, jeigu neliktų tokių tarpininkų. Tokią valstybės valdininkų praktiką, matyt, galima pavadinti oficialiu reketu, reketu prieš visą tautą.
Bankinės avantiūros sudrebino Lietuvą. Finansiniai aferistai, atvirai apvogę beveik milijoną indėlininkų, vaikšto laisvi. Neradę teisybės teisėsaugos institucijose, bankrutavusių bankų, koncernų, tokių kaip EBSW ir pan. apgauti indėlininkai jau kelias dienas piketuoja prie Seimo rūmų. Jie prašo, kad Seimas pajudintų įklimpusius teisėsaugos vežimo ratus.
Manau, kad jų nerimas pagrįstas. Beveik jokių teisėsaugos institucijų veiklos rezultatų nematome. Policija, užmerkusi akis ir nematydama sukčių ir aferistų, pamato prieš neteisybę protestuojantį, nors ir labai kultūringai ir taikiai protestuojantį žmogų, dažnai pensininką, nekeliantį nei valstybei, nei viešajai tvarkai ir rimčiai jokios grėsmės.
Gerbiamieji, vakar piketuojantys žmonės skundėsi, kad einantys iš piketo žmonės buvo gaudomi policijos, vežami į 2-ąjį, o gal ir į kitus komisariatus. Pilietė I.Darvydienė skundėsi, kad buvusi dviejų policininkų sučiupta net prie Muzikos akademijos, nuvežta į 2-ąjį komisariatą, ten apklausta. Vėliau gavome pranešimus, kad dar 5 ar 6 asmenys buvo sučiupti policijos. Pasak jų, policija su jais elgėsi ne ypač maloniai, apšaukė omonininkais ir panašiais epitetais, kamantinėjo juos, nors jokių kaltinimų ką nors pažeidus nepareiškė.
Gerbiamieji, piketuotojai laikosi labai ramiai. Visame pasaulyje piketai yra įprastas reiškinys. Niekas jų nesibaido, net ir užsienio svečiui atvykus. Todėl norėčiau paklausti, kas davė nurodymą sulaikyti piketuotojus? Kuo vadovaujantis tai padaryta, kuo jie buvo kaltinami?
Manau, kad tai yra bandymas paveikti žmones, kad jie į valdžiai nepageidaujamus piketus neitų. Norėtume išgirsti vidaus reikalų žinybos paaiškinimus, ar jai žmogaus teisės ką nors reiškia?” Pasirašo P.A.Miškinis.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę R.Hofertienę.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien buvau nuvykusi į Vilniaus rajono Rudaminos mokyklą ir tuo klausimu norėčiau perskaityti pareiškimą.
“Pareiškimas. Dėl pavojaus Vilniaus rajono Rudaminos 2-osios vidurinės mokyklos mokinių, mokytojų bei kitų darbuotojų sveikatai ar net gyvybei, bei dėl Vyriausybės neleistino abejingumo šiai problemai.
Dar 1994 m. birželio 3 d. valdytojos Sinicki rašte nurodoma, jog pastačius naują mokyklą Rudaminoje naujos patalpos bus skirtos 1-ajai vidurinei mokyklai, t.y. lenkų ir rusų kalbomis dėstomai mokyklai, o jų likusias patalpas, t.y. mokyklą, sporto salę ir bendrabutį, perduos Rudaminos 2-ajai vidurinei, t.y. lietuviškai mokyklai. Deja, Vilniaus rajono savivaldybė 1996 m. balandžio 4 d., t.y. didįjį ketvirtadienį, eilinį kartą apgauna lietuvišką mokyklą, nuspręsdama bendrabučio patalpų neduoti. Be bendrabučio patalpų lietuviška mokykla turėtų dirbti dviem pamainomis.
Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu rusiškos - lenkiškos mokyklos vienam mokiniui tenka 11,28 m2, o lietuviškos mokyklos vienam mokiniui tenka tik 2,86 m2. Be to, lietuviškoje mokykloje mokosi ne tik lietuvių, bet ir rusų bei lenkų vaikai. Mokykloje bet kuriuo metu gali žūti ar būti sužeistas mokinys ar mokytojas, nes mokykla yra ypatingoje avarinėje situacijoje.
Taip pat atkreipiu dėmesį, jog jau 10 dienų Vyriausybė demonstruoja bejėgiškumą Rudaminos lietuviškos mokyklos klausimu, neatsakydama net į Seimo komiteto raštus. Vakar vietoje klausimo sprendimo Vilniaus apskrities valdytojas A.Macaitis savo bejėgiškumą teisino kaltindamas Seimą įstatymų trūkumu, pamiršdamas, jog jo partijos nariai priiminėja įstatymus.
Vyriausybei, kuri bejėgė pasirūpinti per 3-5 dienas Rudaminos lietuviškos mokyklos vaikų ir pedagogų likimu, siūlau atleisti visus bejėgius valdininkus ir iš jų algoms skirtų lėšų pastatyti ne tik lenkišką ir rusišką mokyklą, bet ir Rudaminos lietuvišką mokyklą. Kadangi mokyklos būklė yra avarinė ir bet kuriuo metu gali įvykti nepataisoma nelaimė, patalpų klausimą būtina išspręsti ypač skubiai.
Noriu klausimą adresuoti Vyriausybei ir blogavalei Vilniaus rajono savivaldybei. Kas prisiims atsakomybę už galimą nelaimę? Dar kartą primenu, kad Rudaminos 2-ojoje lietuviškoje mokykloje mokosi lenkų, rusų ir lietuvių vaikai.
Skubiai neišsprendus Rudaminos lietuviškos mokyklos klausimo, po 5 dienų be deputatinių imsiuosi netradicinių priemonių ir jas tęsiu tol, kol bus apginti bent minimalūs lietuviškos Rudaminos 2-osios vidurinės mokyklos interesai - turėti patalpas mokytis.” Pasirašo Seimo narė, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė R.Hofertienė. Ačiū.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 2-9 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo projekto ir jį lydinčių teisės aktų svarstymas. Pirmiausia pakviesiu kalbėti užsirašiusius Seimo narius, po to - pranešėją. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Kuzminską. Po jo kalbės gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė. Diskutuojame dėl visų projektų iš karto. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Žmonių saugos darbe įstatymo 1, 15, 28, 29 straipsnių. Daugiausia norėčiau kalbėti dėl 2 straipsnio, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimą.
Saugos darbe komitetai. Įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiami saugos darbe komitetai, o jeigu mažiau kaip 50 darbuotojų, gali būti steigiami komitetai. Galbūt reikėtų šio įstatymo pataisą daugiau susieti su Mažųjų įmonių įstatymu. Jame yra reglamentuojama, kad mažoji įmonė yra ta, kurioje dirba ne mažiau kaip 50 darbuotojų, tačiau ateityje, kai įmonėse atsiras automatizacijos, bus galima mažinti darbuotojų skaičių ir galbūt būtų tikslinga sumažinti ir čia tų darbuotojų skaičių, kuris reglamentuos mums saugos darbe komitetų įsteigimą. Jie yra labai reikalingi, mes matome, kiek yra nelaimingų atsitikimų, kai nėra tų komitetų. Taip pat čia reglamentuoja Kolektyvinių susitarimų įstatymą, kuriame, nesant įmonėse profesinių sąjungų, darbuotojams atstovauja Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo nustatyta tvarka, darbuotojų kolektyviniai susitarimai. Na, aš, kaip Lietuvos darbo federacijos pirmininkas, matau savotišką darbdavio poziciją. Jis nenori, kad jo darbovietėje būtų steigiamos profsąjungos. Jis suburs darbuotojų kolektyvą, ir profsąjunga jam nereikalinga. Sudarys su ja su-tartį ir steigs tą komitetą. Turbūt į šį klausimą reikėtų pasižiūrėti dar nuodugniau.
Malonu, kad yra 28 straipsnio papildymas, kuris reglamentuoja: “Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, laikinai pašalinti darbuotoją iš darbo, už tą dieną nemokant jam darbo užmokesčio, jeigu jis darbe yra neblaivus.” Taip, įvyksta daug nelaimingų atsitikimų, tačiau aš norėčiau, kad, priėmę įstatyme šią pataisą, priimtume pataisas kai kuriuose kituose lydinčiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, reikia pataisyti Seimo statutą, nes aš, kaip medikas, matau, kad kai kurie Seimo nariai, ypač iš LDDP pusės, galbūt po priėmimo yra neblaivūs. Todėl nežinau, Statute nėra numatyta, kaip galima...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary...
K.KUZMINSKAS. ... Seimo narį pašalinti iš darbo.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, šiandien įsiterpsiu. Šiandien ta problema buvo svarstoma iš kitos pusės. Prašom, tęskit.
K.KUZMINSKAS. Labai ačiū. Tai aš ir norėčiau, kad Seimo valdyba ar Seimo kancleris įrašytų į Seimo statutą pataisą, kaip galima būtų Seimo narį pašalinti iš darbo ir jam įskaityti pravaikštą darbe tada, kai Seime jis yra neblaivus.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Dėl kito įstatymo - Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo. Čia “Išlaidos, susijusios su materialinėmis ir joms prilygstamomis sąnaudomis, įskaitant komandiruočių išlaidas bei išlaidas darbuotojų aprūpinimui individualiomis ar kolektyvinėmis saugos darbo priemonėmis, darbo aplinkos tyrimui ir jos gerinimui.” Man atrodo, šalia “ar” tiktų parašyti “ir”. Kad nebūtų tas pats sprendžiama, kad viskas sutaptų iš eilės. Siūlau šiam įstatymų paketui pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę S.Burbienę. Po jos kalbės gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.
S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitetas iš šito įstatymų paketo svarstė du įstatymų projektus: tai yra Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimą ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimus. Seimo nariai, kurie turi projektus, gali matyti, kokios yra mūsų komiteto išvados, tačiau aš jas trumpai perskaitysiu.
Projekto svarstyme daryti pertrauką. Ir antrasis - prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę pateikti išvadą abiem įstatymo pakeitimo projektams: ir Rejestro, ir Įmonių įstatymo. Kadangi abu šitie įstatymai yra susiję, tai apie juos praktiškai galima kalbėti iš karto.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad yra gauti atsakymai dėl šitų įstatymų. Gautas atsakymas ir iš Ekonomikos ministerijos, ir iš Statistikos departamento, bet kadangi Statistikos departamento atsakyme praktiškai pritariama Ekonomikos ministerijos atsakymui, tai aš pabandysiu perskaityti, nes gal bus aiškiau ir kolegoms.
“Dėl Įmonių rejestro įstatymo 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Manome, kad Įmonių rejestro įstatymo 5, 7 ir 9 straipsnius papildyti netikslinga, nes šie pasiūlymai, papildomai aptarus ir suderinus su Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš dalies pakeitus jų redakciją, įrašyti atitinkamuose Juridinių vienetų registro įstatymo projekto straipsniuose. Šis projektas pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.”
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Antra. Dėl Įmonių įstatymo 5, 19, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo. Pritariame Ekonomikos ministerijos nuomonei, kad Įmonių įstatymo 5 straipsnio papildymas nesiderina su Įmonių įstatymo 3 straipsniu ir darbo įstatymuose apibrėžta darbdavio sąvoka. Įmonių įstatymo 19 straipsnio papildymą galima siūlyti, patikslinus pateikiamą pirmosios dalies paskutiniojo sakinio redakciją, išbraukiant žodį “įmonininko”.” Na, gal čia taip smulkiai neskaitysiu.
Toliau taip pat atsiliepimas dėl 21 straipsnio papildymų. Rašoma, kad tai taip pat yra netikslinga.
Taigi komitetas, siūlydamas daryti pertrauką, taip padarė būtent dėl to, kad šiuo metu yra svarstomas Juridinių vienetų registro įstatymas, keičiantis Įmonių rejestro įstatymą, o ten, kaip jau minėta, į šiuos pakeitimus (tik, be abejo, ne tokia forma) buvo atsižvelgta. Aišku, ne visai taip, kaip siūlė autoriai.
Norėčiau trumpai aptarti dažnai siūlomą įmonėms “bausmę”, t.y. išregistruoti įmonę. Būtent išregistruoti, o ne likviduoti. Ši “bausmė” yra tiesiog vienas malonumas, nes, išnykus įmonei, išnyksta ir visos jos prievolės. Niekas jai jokių pretenzijų neturi, ir tie patys vėl gali sėkmingai kurti kitą juridinį asmenį. Todėl būsimajame Juridinių vienetų registro įstatyme tas bausmių mechanizmas būtent už tai, kad yra nevykdomos vienos ar kitos prievolės, yra šiek tiek kitoks. Dabar aš nesiplėsiu ir neaiškinsiu, koks jis (jis gal dar nepakankamai apsmąstytas), bet vis dėlto nesiremiama būtent šitais siūlymais.
Be to, norėčiau kolegoms pasakyti, kad galima leisti ar neleisti įmonei veikti, jau kai ta įmonė yra. Kai yra teisiškai įregistruota įmonė, o ne atvirkščiai, kaip dabar dažnai siūloma. Todėl dėl šių priežasčių komitetas ir siūlė daryti pertrauką. Mes teikiam tą pasiūlymą, aš pažiūrėjusi protokolą pasitikslinau, kad būtent mūsų komitetas čia buvo pagrindinis, ir todėl prašome palaikyti mūsų pasiūlymą, nes kitaip reikės tiesiog siūlyti tiems projektams nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komiteto - pagrindinio komiteto - siūlymu darome projektų Nr.2111(2) ir Nr.2112(2) svarstymo pertrauką.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Beinortą.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas čia ne toks paprastas ir, pone posėdžio pirmininke, jūs turbūt apsirikote sakydamas, kad būtent iš šito įstatymų paketo dviejų įstatymų svarstyme pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Mano atmintis, atrodo, neapgauna, kad visas šitas paketas yra teikiamas mūsų komiteto. Taip parašyta? Gerai, mes pasižiūrėsime. Nesvarbu, ar mes darom pertrauką, ar nedarom. Problema neišnyksta. Kad būtų aiškiau, aš noriu visiems kolegoms populiariai paaiškinti, ko mes siekiame. Būtų labai negražu, jeigu aš gaišinčiau jūsų laiką ir cituočiau skaičius, faktus, kiek nelaimingų atsitikimų, kiek sužalojimų darbe, netgi profesinių susirgimų protrūkių mes turim pastaraisiais metais. Visa tai atsitiko dėl labai aiškių dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis, suprantama, kylanti dėl mūsų materialinės bazės, kai iš tikrųjų pirmiausia taupoma, nepaisant žmogaus saugumo. Antroji - tai kada privatizacijos etape atėjo naujieji savininkai su nauju požiūriu ir, suprantama, su nepakankama, su visiškai nepakankama kompetencija ši-tam požiūriui. Mes dar šitose patalpose Aukščiausiosios Tarybos laikais esame priėmę nacionalinę sveikatos koncepciją, kurioje labai aiškiai buvo pasakyta, kad kiekvieno žmogaus sveikata yra mūsų nacionalinis turtas. Ir jeigu toji sveikata sužalojama darbe, žmogus suserga arba žūsta, tai yra didžiulis visai valstybei nuostolis. Todėl šitas įstatymų paketas pirmiausia ir yra parengtas tam, kad vienaip ar kitaip susietume šiokią tokią didesnę atsakomybę už saugą darbe. Pirmiausia būtent už saugą darbe. Ne paslaptis, kad pasikeitus, vadinkim, nuosavybės subjektams, iš valstybės perėjus į privatizavimą didelei daliai valstybinių įmonių turto, atsirado ir smulkūs, ir neprityrę savininkai, todėl būtinai reikia sukurti institutą - darbdavio atstovo institutą. Darbdavio atstovas šiuo atveju būtinai turės būti specialistas. Kodėl jis reikalingas? Todėl, kad keletas mažų įmonių...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu galima, aš įsiterpsiu. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Prašom tęsti.
J.BEINORTAS. Nemanau, kad mano toks svarbus pareiškimas, kad reikėtų dviejų posėdžio pirmininkų.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tikrai taip. Mes labai tamstą vertinam.
J.BEINORTAS. Jeigu man pridėsite 30 sekundžių, tai bus dar geriau.
PIRMININKAS. 30 sekundžių.
J.BEINORTAS. Žodžiu, atsirastų darbdavio įgaliotinio institutas, kuris leistų kelioms smulkioms įmonėms pasamdyti techniką, pasamdyti žmogų, turintį inžinerinį išsilavinimą, ir kuris faktiškai galėtų būti darbdavio atstovas keliose smulkiose įmonėse.
Antras dalykas, apie kurį jau kalbėjo mano kolega K.Kuzminskas, tai kito instituto, kuris šito įstatymo pataisoje ir yra, - tai darbų saugos komiteto atsiradimas. Aš manau, kad darbų saugos komitetas nei pakeičia profesinių sąjungų teisių, nei jas kiek nors varžo ir jo nereikia išpūsti. Aš galiu pasakyti, kad yra du vertingi dalykai: šitas įstatymas numato žmonių, įeinančių iš abiejų pusių: ir iš darbdavio, ir iš profsąjungų apmokymą ir reglamentuoja jų sugaišto darbo laiko apmokėjimą.
Atskirai norėčiau pasakyti apie tai, apie ką mano kolega jau užsiminė, - apie atsakomybę už darbų saugą. Kolegos, juk ne paslaptis, kad mes turim 6,5% tikrųjų bedarbių ir kokius 20% paslėptos bedarbystės, tačiau, deja, girtavimas įmonėse, darbovietėse neišnyko. Iki šiol mes liberaliai žiūrėjom, kad žmogaus teisė galvoti apie save ir yra nepakankama. Todėl šitas įstatymas suteikia teisę darbdaviui, savininkui arba darbdavio įgaliotam asmeniui pašalinti tokį asmenį iš darbo, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Tai pakankamai svarbu.
Kolegos, aš norėjau atsakyti į kolegės S.Burbienės abejones ir pasakysiu štai ką. Be abejo, aš sutinku, kad paprastas išregistravimas iš rejestro gali sukelti tam tikrų, sakykim, pasekmių, t.y. įmonė išregistruota ir nėra kam už ją atsakyti. Mes toliau galėtume pasvarstyti ir teikti būtent įmonės iniciatyva likviduoti įmonę per jos bankrotą. Ji nevykdo įsipareigojimų, o Darbo inspekcija neturi kito kelio kaip stabdyti tokios įmonės egzistavimą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.
Ir dar kas man atrodo. Gerbiamieji kolegos, kurie esate iš Biudžeto ir finansų komiteto. Supraskite, kad esmė yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų. Nė vienas įmonininkas, ypač smulkios įmonės, negalės išlaikyti tokios atsakomybės, jeigu darbe žus žmogus ir reikės mokėti už žalą ir mokėti pensijas. Todėl neišvengiama, kad tie visi įmonininkai būtų suvesti į tikrąjį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Jau kelis šitų nelaimingų atsitikimų projektus ši Vyriausybė pateikė, bet kaip ateina, taip ir sugrįžta, kai pasikeičia nuomonės rūmuose prie Neries. Man atrodo, kad tą dalyką reikia spręsti ryžtingai. Jūs žinote, koks yra klausimas. Klausimas yra - kam atiduoti šito draudimo nuo nelaimingų atsitikimų vykdymą: privačiai ar valstybinei institucijai. Jeigu mes ginčijamės dėl šito, tai aš pasakysiu kitką. Kolegos iš Biudžeto ir finansų komiteto, pasakykite, ar jūs aprobuojate, ar neaprobuojate mūsų Draudimo įstatymo projekto? Jeigu jūs aprobuojate Draudimo įstatymo projektą su visomis kylančiomis prievolėmis draudimo organizacijoms ir pasekmėmis, tai viskas toliau bus išspręsta. Aš jau matau, Pirmininke, ir baigiu. Aš galvoju, kolegos, kad mes po svarstymo šitam įstatymui (ir ne tik tam įstatymui, bet visam paketui) pritarkime, ir Ekonomikos komitetas tegul teikia pataisas balsavimui, po to galėsime šitą dalyką spręsti.
Kita pozicija būtų - faktiškai dviejų įstatymų nesubalansavimas. O šito nereikia leisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys kalbės? Prašom. Po to - pranešėjas.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, kolega J.Beinortas mane apdovanojo antgamtinėmis jėgomis, galimybėmis sustabdyti potvynį ir visokias kitokias stichines nelaimes...
PIRMININKAS. Tai kodėl daugiau gerų darbų nepadaryti?
R.J.DAGYS. Aš suprantu, bet man būtų nekuklu kalbėti iš tribūnos, nes kam tada kalbėti, jeigu aš ir taip viską galiu sutvarkyti. Bet aš vis dėlto pamėginsiu pasakyti kai kurias pastabas.
Nekartosiu to, ką pasakė kolega J.Beinortas, nes iš tikrųjų nedaug kam galima šiuo atveju prieštarauti. Mano pastabos būtų tokios. Iš esmės visų darbų saugos sistema vargu ar gerai ir deramai funkcionuos, jeigu nesugalvosime ir neįteisinsime šitos sistemos kontrolės ir priežiūros institucijų, kurių yra tik tam tikros užuomazgos. Aš kalbu apie profesinių sąjungų švietimą, jų įtraukimą į šitą procesą. Aš nemanau, kad profesinės sąjungos turėtų atgaivinti visas savo kontrolės institucijas, bet ateityje reikės peržiūrėti ir stiprinti jų kontrolės darbų saugos priežiūros tuose kolektyvuose teises. Kita vertus, turbūt reikėtų galvoti ir apie tų institucijų išlaikymo mechanizmą, kuris irgi turėtų būti, nes be visuomeninės kontrolės, matome, net ir mūsų teismų sistema neveikia ir dabar aktyviai diskutuojama apie prisiekusiųjų teismo galimybes, nes iš tikrųjų tos teisinės institucijos turi būti kaip nors viešai kontroliuojamos.
Nors Darbo birža netapo, sakykim, tokia korumpuota struktūra kaip kai kurios kitos institucijos, bet jos gali susirgti tokia liga, o aš to tikrai nenorėčiau, nes čia yra abipusis (ir darbdavių, ir darbuotojų) interesas. Manau, kad šitie įstatymai ateityje veiktų, reikėtų padaryti du pavedimus Seime. Vienas - tai būtų Seimo kreipimasis į mūsų Vyriausybę, kad ji pateiktų siūlymus, kaip pertvarkyti visų kontroliuojančių institucijų sistemą, nes dabar, be Darbo inspekcijos, dar kiekviena žinyba turi savo inspekcijas. Aišku, kad jų yra daug, ir darbdavys kenčia ne tiek nuo Darbo inspekcijos, o nuo visokių kontrolių. Jis nežino, kas jį kontroliuoja. Daugiausia viskas turėtų būti sutelkta į Darbo inspekciją, nes ji irgi yra prie Vyriausybės, tai kodėl jai nepriimti visų tų tarnybų sau. Aš suprantu, kaip jos atsirado: buvo skiriama iš biudžeto lėšų, kai iš savo resursų ministerija steigia savo žinybą, po to mes biudžete patvirtinom, ir dabar tokios kontroliuojančios institucijos ieško sau darbo pačios, ir viena kitą dubliuoja. Yra per daug didelė prabanga išlaikyti tiek tų institucijų. Reikia sutelkti viską koordinuotai, kad darbdavys ateitų ir žinotų, jog jį patikrino Darbo inspekcija, ir tvarka. Jis gali normaliai dirbti. O dabar jis dar nežino, kiek tų šeimininkų bus. Galbūt tik ypatingiems specialiosios paskirties energetikos objektams kaip atominė elektrinė galėtų būti specialiosios paskirties tos kontroliuojančios institucijos. Bet visas kitas reikia perduoti. Toks būtų tiesiog pavedimas Vyriausybei, kad tą reikėtų padaryti. O kaip jie žada tai padaryti? Atsisakyti, taip pigiau kainuos. Toliau. Reikėtų, kaip minėjau, sustiprinti kontroliuojančią sistemą profesinių sąjungų teisės požiūriu. Būtinai tai reikia padaryti, nes kitaip mes korumpuosim tą sistemą. Taip pat būtų pavedimas, dar vienas prašymas, pavedimas mūsų Valstybės ir teisės komitetui, nes rengiamas naujas Baudžiamasis kodeksas, Administracinis kodeksas. Kol kas yra negera tradicija, kai tos baudų ribos (mes dabar priėmėm tuos įstatymus, mes numatėm didesnes baudas), didelės baudų ribos varžo ir patį darbo inspektorių. Jis gali uždėti nuo 100 Lt iki 10 tūkst. Lt, o mažai įmonei tai gali būti ir galas. Vadinasi, baudos turi būti tiksliai reglamentuotos. Už tą tiek ir tiek, ribos labai nedidelės. Tada būtų aišku, kas deda ir už kiek deda. Nes tai irgi viena galimybė piktnaudžiauti savo pareigomis. Todėl mums reikia aiškiai reglamentuoti, nes tai vis dėlto yra ūkinė veikla ir negali nuo vieno inspektoriaus malonės, subjektyvaus požiūrio priklausyti įmonės likimas. Tas dalykas dar nėra reglamentuotas, ir aš apeliuoju į mūsų Valstybės ir teisės komitetą, kad jie peržiūrėtų šią sistemą, nustatytų griežtesnius reikalavimus ir tą baudų sistemą irgi sutvarkytų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. G.Paviržis. Baigiamasis žodis. Prašyčiau trumpai. Šiandien mes ilgokai dirbam.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai trumpai kalbėsiu. Kadangi nei čia apibendrinti šiuo metu ką galima, nei ką pasakyti. Pasakytos pastabos yra iš tikrųjų naudingos ir jas reikia vienu ar kitu būdu įvertinti. Man tiktai vieno visada labai norėtųsi, kad mes kiekvieną klausimą, kad ir kokį svarstytume, vertintume valstybiškai. Ir vienas komitetas nepriešpriešintų savęs kitam komitetui. Visada mes galime susitarti, susitikti, išsiaiškinti šiuos santykius. O ne taip, kad... Kažkaip tonas visada ne toks, koks turėtų būti svarstant. Be abejo, jeigu Ekonomikos komitetas nusprendė, kad Vyriausybės išvada yra reikalinga ir jeigu tai nėra iš tikrųjų ambicijos, nors aš truputį tuo abejoju, tegul būna. Padarykim dėl šių dviejų projektų mažą pertraukėlę, bet nedelskime su jais. O Statistikos departamento ir Ekonomikos ministerijos nuomonė, kad ir kokiais dideliais autoritetais aš juos laikyčiau, - vis dėlto ne Vyriausybės. Reikia išklausyti tų institucijų, kurios atsako už žmonių gyvybę ir saugą darbe. O ne žiūrėti, dovanokit, taip labai primityviai. Aš labai norėčiau, jeigu mes svarstome Juridinių asmenų registro įstatymą, bet aš pastebiu, kad jis vis dingsta ir dingsta iš darbotvarkių, tai labai norėčiau, kad Ekonomikos komitetas būtų principingas, kad tas klausimas būtų svarstomas, o ne būtų išbraukiamas iš tų darbotvarkių...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, aš labai atsiprašau, aš noriu čia įsiterpti, kad klausimas būtų aiškus. Šį sykį mano iniciatyva pasiūlyta išbraukti, kadangi nebuvo išlaikytos Statuto normos. Tai čia... (Balsas salėje) Ne, gerbiamasis kolega Listavičiau, šiuo atveju čia buvo kita priežastis. Tikiuosi, kad per tą pauzę viskas bus sureguliuota. Aš labai atsiprašau, prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu dėl šitų dviejų nebuvo, bet kartą tokie reikalavimai yra, tai man labai norėtųsi, kad iš tikrųjų nebūtų delsiama, ir užrašykim, kad per savaitę Vyriausybė (jau tiek ministerijų įtraukta ir visos žino) kartu tada nuspręstų, ar inkorporuojam tuos visus siūlymus, kurie dabar mūsų šiame pakete yra, į Registro įstatymą, o jeigu ten nepriimtina, tada mes turime apsispręsti kažkokiu būdu čia, Seime, balsuojant. Delsti niekaip negalima. Mes nepabėrėm statistinių skaičių, kas darosi šiuo metu privačiose struktūrose, kokia ten žmonių sauga, koks lygis ir ar įmanoma šiuo metu kontroliuoti esant tokiai teisinei bazei. Aš nenorėčiau, kad mes neatsakingai elgtumės ir imtųsi Seimas tokios atsakomybės nustumdamas šio klausimo svarstymą toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, gerbiamasis Pavirži, gerbiamieji kolegos, minutėlę. Jeigu aš teisingai supratau, projektams Nr.2109 ir Nr.2110 mes pritariam po svarstymo. Taip, čia diskusijų nėra. Dabar kiti du projektai - Nr.2111 ir Nr.2112. Čia kaip tik yra pastabų ir siūlymas daryti pertrauką. Gal kolegos iš Ekonomikos komiteto sutiks, kad išties ta pertrauka neužtruktų ir mes baigtume svarstymą, sakysim, balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje ir iš karto paskirtume visų keturių įstatymų projektų, t.y. viso paketo, priėmimo datą apie gegužės pradžią arba vėliausiai antrą gegužės savaitę. Ar tinka taip? Sutinkam? Gerbiamasis J.Listavičius vis tiek nori dar kai ką pasakyti. Prašom.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
J.LISTAVIČIUS. Iš tikrųjų noriu pasakyti dėl to Įmonių rejestro. Tai visiškai konkretu ir aišku, kadangi Biudžeto ir finansų komitetas turėjo svarstyti, bet yra premjero raštelis, kur aiškiai nurodyta, kad surinktų išvadas dėl to ketvirto projekto, surinkti išvadas Ekonomikos ministerijos, Teisingumo ministerijos ir grąžinti Vyriausybei. Tai čia Ekonomikos komitetas pasielgė visiškai teisingai ir kitaip negalėjo pasielgti.
O aš noriu trumpai dėl Nr.2110. Čia...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, juk jau sutarėm. Kodėl reikia dar kartą kalbėti ir kalbėti?
J.LISTAVIČIUS. Aš vis dėlto kalbu, nes ne visai įtikinama. O konkrečiai dėl Nr.2110 yra papildymas “bei išlaidos darbuotojų aprūpinimo individualiomis ar kolektyvinėmis saugos darbe priemonėmis, darbo aplinkos tyrimams ir jos gerinimui”. Esmė yra ta, kad šios išlaidos gali būti labai didelės ir jos visiškai iškreips ne tiktai gal vieno mėnesio, bet gal ir kelių mėnesių savikainą. Todėl apskaitoje tai yra tokių būsimų laikotarpių išlaidos, o jeigu šios išlaidos didelės, tai jos nukeliamos ten, o čia proporcingai paskirstomos. Tai tokia yra tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau nesiginčyti. Nors aš su dideliu malonumu konstatuoju, kad nors ir netransliuojama, kai kurie Seimo nariai iš tikro kalba iš idėjos. Tai yra labai nuostabu, džiugu, nes aš ir pats mėgstu pakalbėti. Taip, ir aš nesijaudindamas čia užtai sėdžiu, nes kiti spikeriai jau neatlaikė. Gerbiamasis Pavirži, labai trumpai.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nebuvo salėje, mes buvom perspėti, kad jau netransliuojama. Anksčiau...
PIRMININKAS. Bet jūsų neišgąsdino...
G.A.PAVIRŽIS. Taip, neišgąsdino. Bet aš noriu nuraminti kolegą J.Listavičių, kad Finansų ministerija jūsų keliamu klausimu pareiškė, kad kartu su Biudžeto ir finansų komitetu šitai mūsų siūlomai pataisai pateiks alternatyvą. Ir nubalsuosim.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas baigtas.
8 sesija 18 p svarstyti klausimai
Dabar du klausimai. Vienas susijęs su šios dienos darbotvarke, kitas - su rytdienos. Pirmasis rezervinis klausimas atkrito, kadangi neturime pranešėjo. Antru rezerviniu kompleksiniu klausimu pranešėjas kantriai mūsų visų laukė. Tai gal leiskim jam trumpai pakalbėti, juo labiau kad čia yra, kaip žinot, lydintys jau mūsų priimtą juridinį aktą įstatymai. Kol pranešėjas ateis, aš noriu pranešti, ypač čia esantiems kantriems Seimo nariams, kad nuo rytdienos jie jau naujos balsų skaičiavimo komisijos nariai. Tai kolegos J.Pangonis, V.Povilaitis, J.Požela, R.Dagys ir K.Dirgėla. Manau, kad niekas neprieštaraus. Aš sveikinu čia esančius ir kitus balsų skaičiavimo grupės narius. Ačiū.
Gerbiamasis Putvinski, aš prašyčiau abu kartu ir trumpai drūtai.
V.PUTVINSKIS. Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti du lydinčius įstatymų projektus, kurie siejasi su priimtu įstatymu balandžio 2 d., būtent dėl valstybės dalyvavimo “Vilniaus šiltnamių” varžytinėse. Žemės ūkio ministerijos nacionalinei programai šiais metais yra patvirtinta 412 mln. Lt. Tai yra paprastosios išlaidos. O čia būtų naudojamos numatytos lėšos nepaprastosiose. Dėl to yra pirmasis įstatymo projektas ir prašymas pritarti, kad 11 mln. Lt iš paprastųjų lėšų būtų perkeliamas į nepaprastąsias.
Antruoju įstatymo projektu, lydinčiu tą pagrindinį įstatymą, yra prašoma Bankroto įstatyme leisti padaryti pataisas, kurios leistų sutrumpinti terminus ir padaryti šiokius tokius kreditorių apribojimus būtent toms įmonėms, kurios yra praskolinusios savo turtą daugiau nei du kartus. Prašom pritarti šiems pateiktiems projektams.
Ir dar viena norėčiau. Mes kartu norėjom, kad būtų ir Vyriausybės pritarimas. Šiandien Vyriausybės pritarimas dėl biudžeto ir dėl Bankroto įstatymo su kai kuriom pataisom yra. Yra gauta Seimo Juridinio skyriaus išvada. Pritariama dėl biudžeto pertvarkymo, yra techninių reikalavimų. Mes prisitaikysim. Ir dėl antros Juridinio skyriaus pastabos. Ji labai siejasi su šiandien priimtu Vyriausybės nutarimo projektu pateikti įstatymą. Iš esmės sutampa su Juridinio skyriaus išvadom. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Vadinasi, galima bus per daug neatidėliojant priimti. O dabar vis dėlto keli Seimo nariai jūsų norėtų paklausti. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, padidinus 11 mln. nepaprastąsias išlaidas paprastųjų išlaidų sąskaita, aš noriu paklausti: tai vis dėlto visos šios dabar nepaprastosios išlaidos bus panaudotos investicijoms ar, kaip buvo kalbėta, vis dėlto jos ir gamybai bus naudojamos?
V.PUTVINSKIS. 11 mln. perkeliamų į nepaprastąsias, pirmiausia būtų panaudojama varžytinėms. Yra noras galimai mažiau išleisti varžytinėm. Tai, kas liks, bus gamybos plėtojimui. Norėčiau dar daugiau pasakyti: šiandien gamyba jau tuose šiltnamiuose prasidėjo iš esmės avanso sąskaita. Kai vakar aš pamačiau, kad žmonės daigus augina, jau pradėjo šiltnamiuose, tai tiesiog kelia šiokį tokį optimizmą. Bet šiaip yra noras, nenoriu sakyti sumos, bet suma, išleista varžytinėms, turėtų būti nedidelė.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Geriau nerizikuokim.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mus džiugina jūsų rūpinimasis “Vilniaus šiltnamiais” ir šiais pateiktais dviem lydinčiais įstatymų projektais. Bet norėtųsi paklausti, ar jūs nenorit pateikti arba ar nenorit inicijuoti dar vieno trečio lydinčio dokumento, kuriame būtų numatyta, kad kitos įmonės nepatektų į tokią būklę, kad skolos du kartus neviršytų turimo turto vertės. Jeigu ne jūs, tai gal kitos ministerijos, bet kažkas turėtų padaryti tokį...
V.PUTVINSKIS. Ačiū už gerą klausimą. Aš tikiu, kad bendrom jėgom, jeigu pajėgtume tokį įstatymo projektą parengti, būtų nuostabiai gražu. Nes išties tokių bėdų yra nemažai.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų pirmajam pateiktam lydinčiam įstatymo projektui kažkokių ypatingų klausimų nėra, bet dėl Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo straipsnių yra Juridinio skyriaus parašytos išvados ir jos truputį lyg ir nelabai geros šiam pateiktam jūsų projektui. Projektas parengtas atsižvelgus iš esmės tik į bankrutuojančios įmonės “Vilniaus šiltnamiai” padėtį ir numatomą Vyriausybės dalyvavimą jos varžytinėse. Taigi apskritai tie jūsų siūlomi pakeitimai galėtų šiek tiek sukomplikuoti bankroto procedūrą. Taip sakant, visą Bankroto įstatymą jūs bandote pritempti prie vienos įmonės šiandieninės situacijos. Kaip jūs manote, kaip čia reikėtų padaryti?
V.PUTVINSKIS. Aš tikiu, kad kai atiduosim svarstymui pataisytą Juridinio skyriaus nurodymu ir pageidavimu projektą, tikiu, kad tie klausimai bus išspręsti. Nes dar sykį noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės šiandien priimtas nutarimas pateikti projektą labai stipriai siejasi su tuo, ką juristai čia jau yra padarę.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad jūsų pateikiami projektai yra susiję su “Vilniaus šiltnamiais”. Todėl aš ir norėjau paklausti, kuo jie susiję, tačiau jūs jau paaiškinote. Dabar vis dėlto norėčiau šiek tiek pakeisti klausimą ir paklausti, kieno sąskaita dabar atliekami tie darbai? Jeigu sakėt, kad augina daigus darbininkai ir panašiai. O juk varžytinės dar neįvyko. Čia valstybė finansuoja ar kredituoja, kas ten vyksta?
V.PUTVINSKIS. Aš tikiu, kad varžytinėse, šiaip ar taip, bus nupirkta. Jeigu atsiras varžytinėse toks asmuo, kuris daugiau pasiūlys, nei kad mūsų planuojama kaina, mes džiaugsimės, dėkosim jam ir jį sveikinsim. Aš tikiu, kad jis dėkos ir vis vien turės atsiskaityti su žmonėmis, kurie šiandien dirba. Tiek, kiek jis sumokės, tiek žmonėms turės užtekti. Kiti kreditoriai galbūt nebegaus, bet tokios sumos, kokios reikia darbininkų apmokėjimui, garantuotai užteks. Mūsų mokamą sumą, jeigu mes laimėtume varžytines, darbininkai tokią sumą tikrai gaus. O kur aš paminėjau, ir džiugina, ir šiek tiek graudu. Buvo didžiulis susirinkimas, susirinko apie 500 žmonių, kuriems administratorius pasakė, kad maždaug du mėnesius, jeigu norim gyventi, dirbam, tačiau apie atlyginimą nėra ko galvoti. Va, tokia padėtis. O šiaip kad dirba ir kad bando šiek tiek užsidirbti, aš tikiu, kad yra gerai. Bet tokią sumą darbininkai bet kokiu atveju, aš tikiu, kad gaus.
PIRMININKAS. Vadinasi, žmonės dar vilčių turi...
V.PUTVINSKIS. Taip. Bet kas, kas nupirktų, ar tai būtų valstybė, ar būtų kažkoks kitas varžytinėse dalyvaujantis žmogus, aš tikiu, kad tos sumos tikrai užteks darbininkams.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas - paskutinis. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes čia visi savi žmonės ir suprantam, kad noras yra nemokėti du mėnesius, iš to išplaukia, kad du mėnesius nemokami atlyginimai, o žmogus turi teisę pagal mūsų įstatymus paskui gauti delspinigius. Po to nemokami draudiminiai įnašai, nuo to nukenčia kiti žmonės. Tai čia tuo dalyku džiaugtis jokiu būdu negalima, nes tai sukels kitas pasekmes. Bet aš noriu paklausti štai ko. Jeigu vis dėlto tokį gabalą - 11 mln. paimame iš paprastųjų ir perkeliame į nepaprastąsias, o jūs disponuojat visu šituo fondu, tai prašom pasakyti, kam gi tada neklius iš to, vadinkim, paprastųjų išlaidų fondo dalies, ką jūs, ministerija, planuojat palikti be apmokėjimo, be finansavimo, kad būtų truputį aiškiau. Nes rytoj pasipils skundai, kad mes tai padarėm.
V.PUTVINSKIS. Pagrindinė suma, matyt, bus iš kooperacijai numatytų lėšų. Aš atmintinai neatsimenu, bijau suklysti, apie 26 mln., man atrodo, buvo numatyta. Matyt, ten bus mažesnė suma.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai, kiek aš supratau iš Seimo narių klausimų ir nusistatymo, pritarėm ir dabar tiktai turėtume sutarti. Kadangi čia lydintis įstatymas, gal galėtume tą, kuris sukelia mažiau klausimų, t.y. dėl biudžeto, gal galėtume užsirašyti jo priėmimą artimiausiame posėdyje. Ar galim? (Balsai salėje) Galim. O tą, kurį reikia taisyti, tada dar su savaitės intervalu. Ar sutinkam? Tada ir pasvarstom Seime, t.y. pirmiausia atiduodam pirmą įstatymą Biudžeto ir finansų komitetui, antrąjį - Ekonomikos komitetui, ir, žinoma, Agrarinis komitetas turėtų papildomai pasvarstyti. Bet pirmąjį, kaip jau sakiau ir kaip jūs patvirtinot, pirmąjį galim be didelių ginčų užsirašyti priimti antradienį. O dar po savaitės - antrojo svarstymą ir priėmimą. Ar sutinkam? Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Sutarėm. Ir nors buvo žadėta baigti 20 val., deja, tenka baigti šiek tiek anksčiau. (Balsai salėje) Dar kas nori asmeniniu klausimu? Prašom, 10 min. asmeniniams reikalams. Prašom. Kantrybės, kolegos. Jeigu kas nori kalbėti, leiskim žmonėms pakalbėti. Prašom. A.Endriukaitis asmeniniu klausimu pagal Seimo statutą posėdžio pabaigoje.
A.ENDRIUKAITIS. Buvo pasakyta, kad posėdžio gale (ponas V.Zimnickas ne taip interpretavo mano aiškinimus), bet dabar aš, pone Juršėnai, nesu paritetiškai...
PIRMININKAS. Nes nėra V.Zimnicko...
A.ENDRIUKAITIS. Nėra jo. Ir V.Zimnickas perdavė viską Lietuvai, o aš tiktai jums turėsiu pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai, kurio nors kito posėdžio, gal rytinio posėdžio, pabaigoje.
A.ENDRIUKAITIS. Tačiau aš įpratęs prie šių mano diskriminavimų. Nieko naujo Rytų fronte.
PIRMININKAS. Vakarų fronte, Algirdai, nepainiok.
A.ENDRIUKAITIS. Taip pat ir Rytų. Ponas V.Zimnickas kalbėjo apie tai, kad Lietuvos biudžetas turi būti “girtas”. Pamenat? Štai, mes turėsim, paleisim tą fabrikėlį “šamarlako”, aprūpinsim biudžetą, ir net galės A.Endriukaitis važiuoti į Čečėniją. Taip? Aš noriu pasakyti, kad į Čečėniją važiavo A.Endriukaitis, bet ne biudžeto sąskaita. Dabar ponas V.Zimnickas yra vienas iš konstruktorių šio Lietuvos girdymo, aš norėjau jam tai pasakyti. To reikėtų neužmiršti ir priminti. O patarimas jam būtų toks (gal jis stenogramoje perskaitys), kad jis į Čečėniją nevažiuotų, nes ten, jeigu pasigeria arba pardavinėja alkoholį, o tuo mes kaltinti jį galim, ten jis gauna 40 lazdų. Ir todėl, jei aš...
PIRMININKAS. Feodaliniai įpročiai.
A.ENDRIUKAITIS. Pagal šariatą. Aš suskaičiavau, jeigu jam reikėtų ten atsakyti pagal jų įstatymus Čečėnijoje...
PIRMININKAS. Neužtektų šonkaulių...
A.ENDRIUKAITIS. ... už 100 tūkst. Lietuvos alkoholikų jis gautų 4 mln. lazdų, todėl jam reikėtų turėti 400 kelnių. Štai visa ekonomika. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai įdomus pareiškimas. Gal dar kas nori asmeniniu klausimu ką nors gero pasakyti, kad išsiskirstytume linksmi ir patenkinti?.. (Balsai salėje) Gero po truputį? Gerai. Mielieji kolegos, jums visiems audringai pritariant posėdis baigiamas. Rytoj Seniūnų sueiga 9.10 val. Eilinis posėdis 10 val. Ir, svarbiausia, nauja balsų skaičiavimo grupė.