Septynioliktasis
posėdis
1996
m. balandžio 17 d.
1996 m. balandžio 17 d. (trečiadienio) darbotvarkė
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 17 d. rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia savo ir jūsų vardu noriu pasveikinti mūsų kolegą gerbiamąjį Seimo narį A.Saudargą gimtadienio proga. (Plojimai)
Mielieji kolegos, kitas sveikinimas, o tiksliau, padėka. Norėčiau padėkoti Seimo nariui ir Seimo Pirmininko pavaduotojui E.Bičkauskui, kitiems Baltijos Asamblėjos nariams nuo Lietuvos Respublikos, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos darbuotojams, kurie visi, man atrodo, visai neblogai, o galima gal būtų pasakyti ir stipriau, tikrai gerai padirbėjo organizuojant ir pravedant labai reikšmingą Lietuvai renginį arba net renginių kompleksą, t.y. ir Baltijos Asamblėją, ir Baltijos Tarybą, ir bendrus posėdžius su Šiaurės Taryba. Taigi ačiū, gerbiamasis Egidijau, ačiū kitiems kolegoms Seimo nariams, kurie aktyviai dalyvavo šituose renginiuose. Naudodamasis proga taip pat dėkoju Seimo kanceliarijos vadovybei ir darbuotojams už visą kitą organizacinį darbą. Ačiū. (Plojimai)
O dabar kviesčiau kolegas registruotis, ir pradėsim darbus. Dėmesio, registracija!
Salėje - 80 Seimo narių. (Balsai salėje)
Tegu bus. Mielieji kolegos, mes registruosimės dar ne kartą.
Dėl šios dienos darbotvarkės. Seimo seniūnų sueigoje ji buvo truputėlį patikslinta ir jūs turite, kaip jau spėjote pasižiūrėti, šiek tiek pamargintus variantus. 2-4a ir 2-4b laikinai atsiėmė pateikėjai. Tuo tarpu 2-6, 2-7 punktai išbraukiami dėl formalių priežasčių, kadangi neišlaikytas terminas tarp svarstymo komitete ir galimo svarstymo Seime. Kaip žinote, ankstesnis darbotvarkės variantas numatė ilgesnę vakarinio posėdžio trukmę. Dabar yra šansas posėdį baigti šiek tiek anksčiau, t.y. apie 19 val. Seimo seniūnų sueiga pritarė. Ar galim pradėti darbą pagal darbotvarkę? Ačiū. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš nematau darbotvarkėje punkto apie Seimo pareigūnų, piktnaudžiavusių tarnybine padėtimi, atsistatydinimą. Girdėjau, kad toks klausimas yra numatytas. Kuriuo metu tai bus svarstoma?
PIRMININKAS. Čia, gerbiamasis kolega, ko gero, yra Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalas. Seimui to svarstyti nereikia, jeigu jūs turite galvoje Seimo narius ir jeigu yra tokių, kurie jūsų žiniomis ruošiasi atsistatydinti. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, pirmiausia aš matau punktą 1-4, kuriuo, kaip čia buvo išsiaiškinta, yra įteisinamas neteisėtumas, t.y. bus palaiminami neteisėti pareigūnų veiksmai. Man tai nepatinka. O svarbiausia, aš noriu jums priminti pasiūlymą priimti dokumentą, t.y. atsakomąjį kreipimąsi į Rusijos Dūmos kreipimąsi dėl M.Burokevičiaus ir J.Jarmalavičiaus. Jūs prisimenate, kad yra pateiktas projektas Nr.2228. Jūs tada argumentavote, kad dar nėra reikalo jo svarstyti, nes jūs oficialiai dar negavote paties Dūmos kreipimosi. Dabar jūs jau jį gavote, vadinasi, tos kliūties nėra.
Jeigu tai neįrašyta į darbotvarkę, man kyla klausimų, ar Seimas numato ignoruoti šitą Dūmos kreipimąsi, ar nori išvengti ir neduoti jokio vertinimo? Kitaip sakant, paliekant Dūmos vertinimą neva Lietuvoje yra žmonių, persekiojamų už politinius įsitikinimus. Tokių žmonių, matyt, Lietuvoje nėra, bet taip ir liks. O gal Prezidentūra jau parengė malonės dekretą? Man neaišku, kodėl mes turime ignoruoti Dūmos kreipimąsi į mus, kai atsakomojo kreipimosi projektas seniai yra?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Man labai liūdna, kad jūs neskaitote laikraščių. Č.Juršėno pozicija buvo labai aiškiai išdėstyta iš karto po to, kai buvo oficialiai gautas tas raštas. Lietuva nesiruošia išduoti tų veikėjų. Taigi, jeigu tamstai neaišku, tai aš dar kartą primenu: reikia skaityti laikraščius, taip pat “Lietuvos aidą”, ir jūs žinosite, kokia yra Seimo vadovybės pozicija. (Balsas salėje)
Prašom per daug nesirūpinti Rusijos reikalais, gerbiamasis Landsbergi! O Lietuvos reikalais mes pasirūpinsim. Taigi dabar formalioji reikalo pusė. Šitas klausimas buvo iškeltas Seimo seniūnų sueigoje, buvo balsuota, ir jis galės būti nagrinėjamas kitą savaitę nustatyta tvarka. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, jog Seimas neprieštarautų, jeigu padirbėtų 40 minučių ilgiau, kaip buvo numatyta 16 d. darbotvarkėje. Tada išliktų klausimai 2-6, 2-7 ir nebūtų didelių problemų.
PIRMININKAS. Ne, čia yra formalus procedūrinis klausimas ir, kadangi jis buvo suformuluotas Seimo seniūnų sueigoje, aš negaliu kitaip siūlyti, kaip tik išbraukti ir netgi čia balsuoti nereikia. Nieko negaliu padėti. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti. Žinote, kad Seime sudaryta Seimo narių laikinoji tyrimo komisija, kuri tiria L.Pečeliūnienės straipsnį, ir ten, kaip jūs žinote, mūsų nutarime yra tam tikrų netikslumų, kurie neprisideda prie sėkmingo Vyriausybės darbo. Yra užregistruoti tiek Laikinojo įstatymo, tiek nutarimo projektai, ir mes esam kalbėję iš visų frakcijų, kad būtų labai gerai, jeigu mes jį galėtume priimti ypatingos skubos tvarka. Tai tikrai prisidėtų prie sėkmingesnio komisijos darbo. Jeigu mes galėtume tai padaryti (šiandien to nepadarėm), tai nors rytoj. Aš būčiau labai patenkintas.
PIRMININKAS. Rytoj. Rytoj galėsim įsirašyti. Tik dokumento numerį jūs galite priminti? Gerbiamasis Dagy, ar neturit po ranka dokumento numerio? Gerai, paskui pasakysite. Čia rytdienos darbotvarkei.
Mielieji kolegos, dar kartą primenu, kad Seimo seniūnų sueiga šitą darbotvarkę aprobavo. Ar reikalauja kas nors dar sykį dėl to balsuoti? Ne. Ačiū.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projekto Nr.1995(2) (priėmimas) (96.04.17)
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
1-1 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas Nr.1995(2). Pranešėjas - ministerijos sekretorius gerbiamasis P.Navikas. Kviečiu į tribūną. Tęsim priėmimą. Kolega R.Markauskas. Prašau.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, skaičiavimo komisija, man atrodo, jau baigė darbą ir reikėtų paskirti naują, nes mes išdirbom daugiau kaip mėnesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs galėsite baigti darbą, kai Seime bus tai pasakyta. Taigi aš labai prašyčiau jus užimti garbingas pozicijas, vykdyti savo pareigas. Po to jums bus padėkota ir bus paskirta kita komisija.
Gerbiamasis Markauskai ir kiti kolegos, labai kviečiu į savo pozicijas. Juo labiau kad jūs tik ten galėsite registruotis. Gerbiamasis Navikai, prašyčiau priminti. Man atrodo, mes įstrigom 2 straipsnio pabaigoje. Minutėlę! Aš prašysiu gerbiamąjį J.Listavičių registruotis ir išsiaiškinsim. Mano duomenimis, mes sutarėm dėl pavadinimo, dėl 1 straipsnio ir dėl daugumos 2 straipsnio nuostatų. Dabar yra gerbiamojo kolegos J.Listavičiaus pagal eilę šeštoji pataisa, t.y. 2 straipsnio 2 punkto papildymas. Dėl šito buvo kalbama, bet nebuvo susitarta. Tai gal gerbiamasis J.Listavičius tegul dar kartą viską pasakys, ir po to jūs ir kiti. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų taip: dabar būtų pagrindinio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 punktas. Kadangi tas 2 punktas neduoda išsamios informacijos, tai yra mano 2 straipsnio 2 punkto papildymas, ir aš siūlau jį išdėstyti kaip ir nurodyta, tik pakeičiant sumas. Aš pacituosiu: “Per kalendorinius metus gautos pajamos, įskaitant nemokamai gautą ar dovanotą turtą, suteiktas paslaugas ir gautas dovanas, jeigu jų vieneto vertė ne 300, bet per 500 Lt arba bendroji vertė - per 1000 Lt ir sumokėtų mokesčių sumą.” Tokiu atveju mes čia ypač akcentuosim korupcijos ir kovos su reketu momentą, apie ką net buvo pateiktas įstatymo projektas. O kad šis mūsų projektas nelabai skirtųsi arba priartėtų prie po pateikimo pritartam projektui, mes turėtume iš karto į tai atsižvelgti, ir aš siūlau už tokią 2 straipsnio 2 punkto redakciją balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pagal mūsų sutarimą dabar vienas Seimo narys už kolegos variantą, kitas Seimo narys, kuris mano, kad turėtų būti taip, kaip yra pagrindiniame tekste. K.Antanavičius. Prašom. Dėl J.Listavičiaus siūlymo.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pasiūlyti išbraukti vieną punktą. Tai aš turbūt pasilieku sąraše, ar ne?
PIRMININKAS. Dovanokit, gerbiamasis Kazimierai, ar jūsų siūlymas buvo pateiktas raštu?
K.ANTANAVIČIUS. Ne, dėl išbraukimo nereikia raštiškai.
PIRMININKAS. Reikia. Aš labai atsiprašau, toks Statutas. Reikia laikytis tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Aš žinau, kad išbraukti galima pasiūlyti bet kada.
PIRMININKAS. Ne, ne.
K.ANTANAVIČIUS. Pakeitėt, na, tai keiskit kiek...
PIRMININKAS. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Laba diena. Aš nemanyčiau, kad gerbiamojo J.Listavičiaus pasiūlymą būtų galima realiai įgyvendinti. Mes tik prisistatysim tų barjerų ir negalėsim per juos peršokti, ir paskui patys save keiksim, kad priėmėm tokią nuostatą įstatyme. Aš vis dėlto pasisakau už tai, kad būtų priimta taip, kaip yra parašyta, kad per kalendorinius metus gautas pajamas ir sumokėtų mokesčių sumą, ir deklaruojamas turtas, esantis ir Lietuvoje, ir užsienyje. Čia yra pakankamai normali formuluotė ir mokesčių inspekcija galės šitą klausimą spręsti. O tai, kad dovanų vertė - 300 Lt, dovanos... Niekas jų nesukontroliuos ir mes tik prisirašysim neveikiančių nuostatų į įstatymą. Aš siūlau nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ir pranešėjas.
P.NAVIKAS. Pateiktą pono J.Listavičiaus redakciją bus labai sunku administruoti. Pavyzdžiui, dovanotas turtas arba suteiktos paslaugos. Galima gauti paslaugas už jas apmokant. Piliečiai labai dažnai naudojasi paslaugomis, už kurias moka. Jeigu mes pradėsim rinkti pažymas, kiek jis gavo paslaugų, tai mes užsiversime kalnais pažymų ir nežinau, ką mes atrasime. Nebent rašyti “nemokamai gautas paslaugas”. Tada būtų kažkokia... Gautą, dovanotą turtą, nemokamai suteiktas paslaugas ar gautas dovanas.
PIRMININKAS. Ne, čia iš šito teksto, gerbiamasis Listavičiau, neiškyla.
P.NAVIKAS. Sunkiai suprantama, gautą ar dovanotą turtą. Dovanos, vadinasi, jau nemokamas turtas, tačiau... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, na, neredaguokim tribūnoje.
P.NAVIKAS. Į pajamų sąvoką pas mus įeina ir pajamos, gautos nemokamai arba natūra. Pajamos natūra. Tai dalis pajamų, taigi čia būtų... Mane daugiausia šokiruoja tie skaičiai. Šios dienos požiūriu, 500 Lt gal atrodo daug, o po metų, kitų gal atrodys labai mažai. Jei reikėtų įvardyti, tai reikėtų tada ne pinigais, o gal vidutinio pragyvenimo lygio rodikliu ar kokiu nors santykiniu dydžiu išreikšti, bet ne suma. Aišku, gyvenimas paskui padarys pataisas, kai praktiškai bus įgyvendinamas šitas įstatymas, ir, man atrodo, tada bus prie jo grįžtama. O dabar labai apsunkinsim pačioje šio įstatymo įgyvendinimo ir taikymo praktikos pradžioje. Būtų prašymas palikti redakciją tokią, kokia yra pateikta svarstyti Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu registruotis. Po to bus alternatyvus balsavimas. Registracija.
Salėje - 91 Seimo narys.
Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar bus alternatyvus balsavimas dėl šio įstatymo 2 straipsnio 2 punkto. Mygtukas “už” - pagrindinis tekstas, kurį gina pranešėjas ir kolega F.Kolosauskas, mygtukas “prieš” - kurį teikia kolega J.Listavičius. Susilaikę neskaičiuojami. Dėmesio! Susilaikę neskaičiuojami. Mygtukas “už” - už pagrindinį tekstą, mygtukas “prieš” - už alternatyvą. Prašom balsuoti, prašom rinktis.
Už pagrindinį tekstą - 46, už alternatyvą - 21 ir vis tiek 3 susilaikė. Taigi pasirinktas pagrindinis tekstas.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Listavičiau, man atrodo, yra dar vienas siūlymas, tiksliau, papildymas. Aš prašysiu pirmiausia kalbėti siūlymo autorių J.Listavičių, po to vienas Seimo narys už, vienas - prieš ir pranešėjas. J.Listavičius. Prašom dėl papildymo.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik buvo balsuotas 2 straipsnio 2 punktas ir čia buvo “striukų” prikalbėta daugiau, negu reikia. Tačiau reikia turėti minty, kad Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme tokia nuostata jau veikia. Mes, kaip sakiau, galvojame, kad Kovos su korupcija ir reketu įstatymo projekte ta nuostata taip pat yra. Tai neaišku, ką mes tada darom? Jeigu jau mes užimam poziciją tokią, kokią turėtume užimti, tai reikėtų kažkokio vieningumo. Dabar, kaip sako, ir norisi, ir nesinori. Neaišku.
Kalbant konkrečiai dėl 2 straipsnio 3 punkto papildymo, aš norėčiau pasakyti, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, ypač politikai ir valstybės tarnautojai, korupcijos ir mafijos klestėjimo sąlygomis turėtų deklaruoti ne vien savo turtą bei pajamas, bet ir interesus. Seimas, kaip minėjau, po pateikimo pritarė Kovos su korupcija ir reketu įstatymo projektui, kuriame pajamų deklaravimas ir interesų deklaravimas užima svarbią vietą. Todėl, jeigu mes čia norim ieškoti kokio nors vieningumo, tai mes turėtume būtent šį straipsnį papildyti 3 punktu. Aš siūlau, kad 3 punkte būtų “savo interesus”, o skliausteliuose parašyti, kad “politikai ir valstybės tarnautojai”. Kitu atveju mes turėsime du įstatymus, kur tuo pačiu klausimu bus skirtingos nuostatos. Todėl siūlau už šią nuostatą balsuoti ir jai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų šitą idėją. Gal K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš nesuprantu, ką reikštų “interesų deklaravimas”. Pavyzdžiui, turiu seksualinį interesą, tai aš turiu deklaruoti ar ne?
PIRMININKAS. Negalima.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, aš sakau rimtai. Aš turiu, o jūs irgi gal turite. Pasakykite, jeigu pavadinimai “interesų”, tai kokių interesų, apie ką čia kalbama? Apskritai, ko mes siekiame šiuo įstatymu? Ar mes siekiame tvarkos, ar chaoso? Aš norėčiau kalbėti apie 2 straipsnį, turiu kitą pasiūlymą, bet ar leisite, ar dabar galiu pasakyti?
PIRMININKAS. Gal iš karto, gerbiamasis Antanavičiau, pasakykite, o po to tarsimės. Pirma turėsime apsispręsti dėl J.Listavičiaus siūlymo, bet jūs pasakykite. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. ... 1 pastraipos trečioji dalis - “deklaruoti meno kūrinius, brangiųjų metalų dirbinius, taip pat dirbinius su brangakmeniais”. Sakykite, ko siekiama tuo dabar? Deklaruojame metines pajamas ir nekilnojamąjį turtą. O ką duoda šitas? Tai tik banditams informacija. Aš nesuprantu, ką tai gali duoti. Nei apmokestinsi, nei atimsi, nei nieko. Nieko nepadarysi. Ką tai duoda? Todėl aš atkakliai siūlau išbraukti arba iš viso tą įstatymą atmesti. O interesus deklaruoti - tai tiesiog patyčia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Antanavičiau, aš dabar visiškai oficialiai jums pranešu: dėl šito dalyko buvo ginčijamasi labai daug ir buvo balsuota. Vadinasi, antrą kartą mes negalime grįžti. Jūsų teisė: kai balsuosime už visą straipsnį - agituoti prieš ir nebalsuoti.
Kolega A.Baskas. Dabar galima tik paremti kolegos J.Listavičiaus siūlymą. Prašom.
A.BASKAS. Kolegos J.Listavičiaus siūlymą parėmė daug JAV prezidentų savo dekretais, kuriais nurodė, kad visi valstybės pareigūnai turi atskleisti savo interesus. Ir dar daugiau - jų saugumo tarnybos patikrina, ar jie teisingai atskleidžia savo interesus. Jeigu mes būtume (kaip kai kurie Seimo nariai siūlė) prieš dvejus metus priėmę Valdžios etikos kodeksą, tai nebūtų tokių dalykų, kokių Lietuvoje yra. J.Listavičius paaiškina. Pavyzdžiui, “darbo ir valdymo sėkmė ir nesėkmė”, tai yra, jeigu pareigūnas, dirbęs vieno banko valdyboje, sužlugdė banką, kad jis negalėtų ateiti į kitą banką ir dirbti. Tai iš karto būtų geriau.
Toliau. Teistumas apie interesus. Jeigu jis teistas, buvo parodyta, kad jis nesveikus interesus turi. Mes žinome, kad teisti žmonės dalyvavo bankų valdyme ir t.t.
Be abejo, tai, ką J.Listavičius siūlo, yra maža dalelytė to, ko reikia. Bet padarykime nors tą mažą žingsnį į priekį. Artėkime prie tos Vakarų praktikos, kad pareigūnai, taip pat ir kandidatai į Seimo narius turi atskleisti rinkėjams savo interesus. Kol jie neatskleidžia tų interesų, tai tie rinkimai yra, kaip sakoma, žaidimas, kadangi rinkėjai nežino, kam jis atstovaus: ar kokiam nors klanui, ar jis bus tautos atstovas. Mano laikas baigiasi. Prašau pritarti J.Listavičiaus siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
P.NAVIKAS. Manau, kad nepritarčiau pasiūlymui. Kodėl? Interesai - tai neapibrėžtas žodis, kurio mokesčių inspektoriai negalės įvertinti - kas tas interesas. Man suprantamas pono A.Basko siūlymas. Aš pritariu tai minčiai, kad apie tuos pareigūnus, kurie užima valdžios postus, turi būti viskas žinoma. Todėl tuos interesus kandidatai į Seimo narius turėtų deklaruoti. Tačiau nesusiekime jų su šiuo Pajamų įstatymu. Todėl aš manau, kad reikia palikti taip, kaip yra pateikta projekte. O klausimas yra aktualus, ir aš iš esmės nuoširdžiai pritariu tokiai minčiai. Bet, matyt, reikėtų parengti kitą deklaraciją pareigūnams, užimantiems postus.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų gal į Seimo rinkimų įstatymą tai įrašyti. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, iš esmės būtų galima pritarti gerbiamojo J.Listavičiaus siūlymui dėl politikų turto ir pajamų deklaravimo, dėl tvarkos ir pareigūnų skyrimo. Be abejo, išbraukiant interesus, nes tai visai neatitinka šio įstatymo - “Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo” dvasios. Mes jau vieną kartą svarstydami tą įstatymą, priimdami pirmus punktus, nubalsavome, kad interesų čia nebūtų. Galbūt jie galėtų būti Rinkimų įstatyme ar kur nors kitur. Jeigu mes sutartume ir išbrauktume “interesus” - visa kita būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Kai išbraukti “interesai” - nieko nelieka.
F.KOLOSAUSKAS. Lieka. Lieka “turto deklaravimas”, visa kita...
PIRMININKAS. Vadinasi, kita įstatymo dalis, o kolegos J.Listavičiaus siūlymas labai aiškus - 3 punktas “savo interesus”. Tai čia jo punkto ir nelieka, jeigu iš čia išbraukti.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už J.Listavičiaus pasiūlytą papildymą 2 straipsniui, tas balsuoja už, kas mano, kad to nereikia (kaip kalbėjo pranešėjas ir kiti), tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Dabar balsuosime už kolegos J.Listavičiaus siūlymą. Prašom balsuoti!
Už - 28, prieš - 25, susilaikė 7. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 2 straipsnio. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo bandyta pakeitimais ir papildymais įstatymo projekto 2 straipsnį taip suformuluoti, kad jis atitiktų Seimo Juridinio skyriaus išvadas ir gyvenimo keliamus reikalavimus. Deja, bukas užsispyrimas ir mechaninis balsavimas be pamąstymo neleido priartinti jo turinio prie keliamų šiam straipsniui reikalavimų. Liko nepatikslinta straipsnio 1 pastraipa. Todėl jau 3 straipsnyje (pagal pateiktą projektą) turėsime antrą subjektą, o vėliau gal trečią ir ketvirtą subjektus - vietoje vienintelio galimo. Neregistruojamo turto mes ieškosime dėžutėse, ant kaklų, rankų ar pirštų, o kompiuterius, televizorius, videomagnetofonus, kopijavimo techniką, baldų komplektus ar muzikos instrumentus, kurių vieneto vertė daugiau kaip 2000 Lt, paliekame nuošalyje, tarytum juos bus sunku kambaryje įžiūrėti ar surasti. Be dėmesio liko nemokamai gautas turtas, suteiktos paslaugos ar gautos dovanos. Taigi ar kovosime su korupcija ir mafija? Ir tai jau aišku trečius metus, ką daro LDDP Seimo nariai, ir kaip jie kovoja darbais, ir kaip jie kovoja žodžiais. Jeigu nereikia straipsnyje nurodyti nei politikų, nei valstybės tarnautojų interesų, bet rengiamės svarstyti ir priimti Kovos su korupcija ir reketu įstatymą, tai kam tada meluosime: sau ar žmonėms? Taigi LDDP Seimo nariai yra nuoseklūs savo veiksmais...
PIRMININKAS. Laikas!
J.LISTAVIČIUS. ... imituodami ir toliau (baigiu) turto, pajamų ir interesų deklaravimą.
PIRMININKAS. Laikas!
J.LISTAVIČIUS. Aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas. Dabar galima tik pritarti. Nematau. Kolega K.Antanavičius. Galima tik pritarti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš irgi negaliu pritarti tam straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. (Balsai salėje) Ne, galima tik vienam nepritarti. Gerbiamasis Antanavičiau, tokia tvarka.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstydami šio įstatymo 2 straipsnį, priėmėme kai kuriuos pasiūlymus, kuriuos teikia gerbiamasis J.Listavičius. Balsavimu išreiškėme savo nuomonę. Aš siūlau pritarti ir priimti šio įstatymo 2 punktą su pataisomis.
PIRMININKAS. Taip. Jau straipsnis yra pataisytas, priimant ir kai kurias kolegos J.Listavičiaus pastabas.
Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už antrą šio įstatymo straipsnį, tas balsuoja už, o prieš tai (kai kurių vėluojančių kolegų prašymu) - registracija. (Balsai salėje) Vėluojantys ir yra vėluojantys. Neminėsiu vieno Seimo nario pavardės. (Balsai salėje) Prašom registruotis.
85 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Kas už 2 straipsnį, tas balsuoja už, kas mano kitaip - balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už - 44, prieš - 14, susilaikė 9. Straipsnis priimtas.
3 straipsnis - “Turtą ir pajamas deklaruojantys asmenys.” Yra kolegos J.Listavičiaus, matyt, ne pataisa, o faktiškai alternatyva. Taip pat kolegos J.Listavičiaus papildymas ir kolegos G.Paviržio, man atrodo, siūlymų.
Gerbiamasis pranešėjau, gal pradėkime nuo J.Listavičiaus siūlymo? J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitą kartą, pasiremdamas ir Juridinio skyriaus išvada, pasakiau mintį, kad reikėtų papildyti 2 straipsnio 1 pastraipą. Taigi dabar gal jau pranešėjas paaiškins, ar 2 ir 3 straipsniuose yra vienas ir tas pats, ar du skirtingi subjektai? Manau, tai du skirtingi subjektai, vietoje to, kad būtų vienas. Kaip reikės daryti iš dviejų (o vėliau gal ir iš trijų ar keturių) vieną? O gal jau dabar grįšime prie 2 straipsnio 1 pastraipos ir ją papildysime, kaip tai ir buvo siūloma. O kadangi dabar mes jau einame tuo keliu, kad vis daugiau painiojame, tai vis dėlto aš noriu pasiūlyti, kad 3 straipsnis būtų toks: turtą, pajamas ir interesus deklaruojantys asmenys - tai straipsnio pavadinimas - o turinys - Lietuvos Respublikos gyventojai deklaruoja turtą, pajamas ir interesus, pateikdami pagal gyvenamąją vietą Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas formas - tai turimo turto ir lėšų pažymą ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto, pajamų ir interesų deklaraciją. Nepilnamečių asmenų turtą ir pajamas deklaruoja vienas iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų. Turimo turto ir lėšų pažymos turinys atitinka deklaracijos 2 skyriaus turinį. Pradėję 1995 m., vėlesniais metais turtą, pajamas ir interesus pirmą kartą deklaruoti, pildo du pažymos egzempliorius - vieną 1990 m. kovo 11 d. ir kitą - kalendorinių metų, už kuriuos bus pildoma deklaracija sausio 1 d. duomenimis. Turto ir lėšų deklaracijų pažymos arba pažyma pateikiamos kasmet iki kovo 31 d. už abu arba kalendorinius mėnesius, deklaracija pateikiama iki kovo 1 d. už praėjusius kalendorinius metus. Už turto ir lėšų pažymose, turto, pajamų ir interesų deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą atsako pats deklaruojantysis.
Noriu trumpai paaiškinti, kad čia įvedama turimo turto ir lėšų pažyma. Ji reikalinga tam, kad deklaracijos tikrinimą galima būtų padalyti į dvi dalis. Turimą turtą ir lėšas deklaravimo pradžioje už einamuosius metus galima būtų patikrinti einamaisiais metais, o per metus gautas pajamas - kitais metais. Siūloma deklaruojamą turtą politikams ir valstybės tarnautojams metų pradžioje deklaruoti 1990 m. kovo 1 d. būkle ir deklaruojamų metų sausio 1 d. Tai leis pamatyti, kaip politikas ar valstybės tarnautojas praturtėjo per nepriklausomybės metus, o tuo pačiu - ir ką veikdamas. Siūlau už pateiktojo turinio 3 straipsnį balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų mums įstatymo 3 straipsnį priimti tokį, koks jis yra pagrindiniame projekte. Gerbiamasis J.Listavičius jau siūlo mechanizmą, tvarką, kaip tai padaryti. Tą tvarką gali numatyti ir Mokesčių inspekcija. Nemanyčiau, kad deklaracijas turi pristatyti iki kovo 1 d. Juo labiau kad deklaracijos jau prasidėjo už penktus metus, ir už šeštus prasideda. Aš siūlyčiau priimti taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tebeginate pagrindinį tekstą? Prašom trumpai.
P.NAVIKAS. Man atrodo, projekto 3 straipsnyje kalbama, kas deklaruoja asmenis. Pono J.Listavičiaus siūlyme yra ir asmenys, ir pažymos, kurios bus išduodamos, kokios turėtų būti. Pažymų išdavimo tvarką reglamentuos 5 straipsnis. Dabar susijaukia, susimaišo. Tiesiog sunku suvokti, ką norima pasakyti 3 straipsnyje, kurį siūlo. Aš supratau taip, kad racionalus pagrindinis momentas, kuris yra tame straipsnyje, tai ne tiek pažymos, bet įsigytas turtas nuo kovo 11 d. - gal tai yra momentas, kuris vertas pagrindinio dėmesio. Kiek aš suprantu, asmenys, pradėję deklaruoti už 1995 m., gal vieną kartą turėtų deklaruoti ir tą turtą, kuris buvo įsigytas nuo kovo 11 d. Čia yra pats racionaliausias grūdas tame pasiūlyme, aš taip galvoju.
O dėl pažymų pateikimo. Rašoma - “už duomenų apie turtą ir lėšų pažymose teisingumą atsako deklaruojantysis”. O juk pažymas pateikia ne pats deklaruojantysis, o kitos organizacijos, kuriose jis dirba ir panašiai, ir t.t. Tai tie, kurie pateikia tas pažymas, privalo atsakyti. Deklaruojantysis gali atsakyti už pateiktus skaičius pačioje deklaracijoje, kaip yra kalbama projekte. O už pažymose pateiktus skaičius jis negali atsakyti. Štai tokios būtų pastabos.
Aš siūlyčiau 5 straipsnyje, kuriame bus kalbama apie pažymų pateikimo tvarką, kai kuriuos momentus svarstyti. Vis dėlto siūlyčiau palikti taip, kaip yra išdėstyta projekte. Labai aiškiai pasakyta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš matau čia šiokį tokį kompromisą. Gal iš tikrųjų tas momentas, apie kurį kalbėjo pranešėjas, galėtų būti realizuotas vėlesniame straipsnyje. Kadangi mes sunkiai dirbame ir, ko gero, iki 5 straipsnio galime šiandien neprieiti, tai bus laiko pateikti suderintą pasiūlymą. Gerbiamasis Listavičiau, gal labai trumpai galėtumėte reaguoti dėl kovo 11-osios. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Labai liūdna, kai ir oponuojantys, ir pranešėjas iš viso ateina, atsiprašau, kaip nuo lubų nukritę. Vis dėlto reikia įsigilinti, jeigu mes norime ką nors dalykiško padaryti. Dabar čia kalbama apie pažymas, apie formas kaip apie deklaraciją.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Listavičiau, aš labai atsiprašau, aš tamstai suteikiau žodį, kad pasakytumėte, ar gerbiamojo P.Naviko siūlymas, kuris, man atrodo, kompromisinis, tamstai tinkamas, ar ne? Jis svarstytinas, ar ne?
J.LISTAVIČIUS. Jis tinkamas, bet būtent čia tinkamas, o ne kitur.
PIRMININKAS. Ne? Ačiū. Labai gerai. Sutarėm.
Taigi buvo dar papildomas motyvas.
Mielieji kolegos, bus alternatyvus balsavimas ir kai apsispręsime, tada kalbėsime apie gerbiamojo G.Paviržio siūlymą.
Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Balsuosime dėl 3 straipsnio alternatyviai. Už pagrindinį tekstą mygtukas “už”, už kolegos J.Listavičiaus siūlomą tekstą - mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Už - 37, prieš - 18 ir vėl 3 susilaikė. Taigi pasirinktas pagrindinis tekstas. Pagrindiniam tekstui yra G.Paviržio patikslinimas, papildymas. Gerbiamasis Pavirži, prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano papildymo esmė šiek tiek susieta su 1 straipsniu, kuriuo mes esame apsisprendę, kad visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos gyventojai privalo deklaruoti kalendorinių metų pradžioje turimą, per kalendorinius metus įsigytą ir kalendorinių metų pabaigoje turimą turtą. Turiu pasakyti, kad mūsų frakcija tokią formą deklaravo dar rugsėjo mėnesį. Tačiau įstatyme, kurį mes priėmėme, ar per neapsižiūrėjimą, ar kitaip iškrito. Iš tikrųjų, ką dabar mes deklaravome, tai, atvirai kalbant, ne visai rimtus dalykus. Tik tai, kokius mes gavome atlyginimus ir t.t. Todėl aš siūlyčiau deklaruojantiems asmenims, kurie išvardyti šio įstatymo priedėlyje, kai pateikia deklaracijas (tada aš rašiau iki š.m. gegužės 15 d., dabar nerealu, gal iki birželio 15 d.), kad būtų deklaruojamas turimas turtas, bent jau tas, kuris registruojamas: pastatai, automobiliai ir kt. Tas, kas užrašyta 1 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų G.Paviržio papildymą, ir vienas, kuris manytų, kad tai nereikalinga. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, G.Paviržio pasiūlymas tikrai yra esminis, kadangi šio deklaravimo įstatymo priėmimo istorija rodo, kaip jis buvo vilkinamas. Paskutinis vilkinimas buvo padarytas, kai mes nutarėme, kad politikai turi paskelbti “Žiniose” deklaracijas, o Vyriausybė sudarė tokią deklaracijos formą, kad pareikalavo įdėti duomenis, kurių iš viso negalima skelbti. Pavyzdžiui, įrašė, kad turi paskelbti sąskaitų numerius. Mane už gerklės griebė teisėjai: “Ką jūs galvojate? Kyšininkas žinos numerį, man perveda tūkstančius ir bus laikoma, kad tai kyšis. Ir aš, sako, turiu sėsti į kalėjimą. Ką ta Vyriausybė galvoja?” Tokiu būdu Vyriausybė sužlugdė praėjusių metų politikų turto deklaravimą. Todėl G.Paviržio pasiūlymas yra esminis, ir jam pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas mano kitaip? Kolega A.Baležentis. (Balsas salėje)
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Minutėlę! Aš turiu ištaisyti savo klaidą, gerbiamasis Baleženti. Pirmasis buvo užsirašęs J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šita pataisa yra visiškai ne vietoje ir jau pavėluota. Visų pirma 1995 m. turtą ir pajamas mes aiškiai, paimkite įstatymą, turėjome deklaruoti iki kovo 1 d. Tai, kaip sakoma, visai ne į tuos vartus. Antra. Jeigu jūs pasižiūrėsite, šita pataisa, jeigu ji tokia ir galėtų būti, tai ji galėtų būti ne įstatyme, o dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos. O įstatymo dėl įgyvendinimo tvarkos nėra. Todėl čia visai ne apie tą kalbama. Kolegos, labai gaila, bet pamiršo, kad kovo 1 d. yra jau šiek tiek atgal. Pagal įstatymą mes turėjome savo 1995 m. deklaracijas pateikti, sutvarkyti ir pamiršti apie jų pateikimą. Todėl aš prieš ir kitaip negali būti. Pasiūlymas netinka šitam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
P.NAVIKAS. Pritariu pono J.Listavičiaus nuomonei.
PIRMININKAS. Prašom dar sykį registruotis ir balsuosime. Prašom registruotis, kolegos. Registracija.
84 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už G.Paviržio teikiamą papildymą 3 straipsniui, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, kaip kalbėjo kai kurie kolegos ir pranešėjas, tie balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, dėmesio! Kas už G.Paviržio papildymą, tas balsuoja už. Kas mano, kad tas nereikalinga ar pavėluota, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 27, prieš - 26, susilaikė 11. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 3 straipsnio? Primenu, kad yra papildomas 3a, bet mes dėl jo kalbėsime ir balsuosime atskirai. Dabar dėl 3 straipsnio. Jis yra mūsų aprobuotas pagal pagrindinį variantą. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man telieka apgailestauti dėl tų žmonių pozicijos, kad nepalaikė gerbiamojo G.Paviržio siūlymo. Mes jau padarėme vieną pajuoką iš visų mūsų deklaravimų, kuriuos mes padarėme dabar. Gerbiamasis P.Navikas, nežinau, kieno iniciatyva išbraukė net vieną punktą, pagal kurį dabar reikėjo deklaruoti turtą ir pan., nors pirminiame variante buvo. Paskiau buvo taip pataisyta, kad Seimo narių net deklaracijų nepriėmė. Tendencija aiški, nerodykime nieko, kas iš mūsų ką nors, kur nors pasidarė. Tendencija aiški ir ta tendencija visų pusių Seime palaikoma. Aš balsuosiu prieš šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų šį straipsnį. Kolega J.Listavičius. Ar rems?
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekaip negaliu aš už jį balsuoti...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. Nematau. Kolega G.Paviržis. Gerbiamasis Kolosauskai, tamstai reikėjo kalbėti. Dabar žodis prarastas. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Siūlau pritarti tam, ką siūlo projekto rengėjai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 3 straipsnį - “Turtą ir pajamas deklaruojantys asmenys”, tas balsuoja už. Kas mano, kad tai ne visai tinka, balsuoja kitaip. Pašom balsuoti.
Už - 25, prieš - 17, susilaikė 14. Straipsnis nepriimtas.
Prašom. Kartoju balsavimą. Minutėlę! Kartosiu, gerbiamieji, tik vieną sykį! Dviejų balsavimų nebus! Prašom registruotis. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, kaip norite, taip ir balsuojate. Pakartosime tik vieną sykį. Prašom registruotis.
79 Seimo nariai. Prašom balsuoti sąmoningai, nes daugiau kartojimų nebus. Arba taip, arba taip. Kas remia 3 straipsnį, tas balsuoja už. Kas neremia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuokite pagal sąžinę. Kas neturi sąžinės, tas ir nebalsuoja.
Už - 39, prieš - 21, susilaikė 13. Tuojau pažiūrėsime, kas be sąžinės. Gerbiamieji kolegos, straipsnis priimtas. Dabar, gerbiamasis Listavičiau, jūsų papildymas. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų yra ir proto, ir sąžinės, ir Deklaravimo įstatymas yra. Tik vėl neaišku, kas ir ką, ir kaip turėtų deklaruoti. Dabar konkrečiai dėl 3a straipsnio, arba deklaruojančiojo įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos gyventojų turto pajamų ir interesų deklaravimo įstatymo projektas yra skirtas ne vien gaunantiems laikinį darbo užmokestį, bet ir vienetinį. Ne vien dirbantys pastoviose darbo vietose, bet ir keičiamose. Šiuo metu darbuotojas nėra įpareigotas pranešti savo darbdaviui, kur yra jį aptarnaujanti mokesčių inspekcija. Tokiu atveju darbdavys gali ir nežinoti, o kartu ir nesiųsti pažymų apie darbininkų darbo užmokestį. Todėl įstatymo projektą, ir tas buvo daryta nuo pat 1993 metų, reikėtų papildyti 3a tokio turinio straipsniu: “3a straipsnis. Deklaruojančiojo įsipareigojimai. Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas privalo savo darbdaviams, kitiems mokesčių mokėtojams pranešti tik vienos vietos mokesčių inspekcijos adresą. Jai deklaruojantysis privalo pateikti savo užpildytas pažymas ar pažymą bei turto pajamų ir interesų deklaraciją.” Aš siūlau už šį straipsnį balsuoti ir jį priimti, nes kitu atveju mes tų, taip sakant, skrajūnų arba visiškai šiandien nenorinčių deklaruoti ir nesugaudysime, kadangi darbdavys nežino, kur pranešti. Dirbantysis turėtų būti įpareigotas pranešti savo adresą, kad jo pagrindinė gyvenamoji vieta arba jį aptarnaujanti mokesčių inspekcija yra tokia ir tokia. Tada būtų galima šiek tiek dar kontroliuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, gerbiamasis kolega, bet kadangi mes jau esame apsisprendę dėl interesų, tai, sakysim, jeigu Seimas pritars jūsų siūlymui, vis tiek interesai turi būti išbraukti, nes dėl jų buvo balsuota. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti? Ar pritariame? Tada nebus problemų. Pranešėjas. Atsiprašau. Pirma F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Galbūt būtų galima pritarti. O jeigu tas deklaruojantysis sąmoningai pasakys kitą inspekcijos vietą? Tai darbdavys nusiųs visiškai kitur. Tai jau sąžinės reikalas. Nežinau. Gal būtų galima pritarti, kažkoks įpareigojimas, suprantama, būtų.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Jūsų nuomonė dėl to papildymo.
P.NAVIKAS. Tai būtų palengvinimas mokesčių inspekcijoms. Dėl to, kad jis praneštų darbdaviui apie tai, kur gyvena. Faktiškai kiekviena darbo sutartis yra forminama, kokia bebūtų. Tas, kuris dirba, turi pranešti, kur jis gyvena. Darbdavys nori nenori turi žinoti apie kiekvieną asmenį, su kuriuo jis sudaręs kokią nors sutartį. Dėl to sviestu košės nepagadinsi.
Dėl antrojo sakinio: “Valstybinei mokesčių inspekcijai dirbantysis privalo pateikti savo užpildytas pažymas.” Tai visai nesuprantamas dalykas. Kokias savo pažymas privalo pateikti dirbantysis? Jis pateikia deklaraciją, kur yra parašyta 3 straipsnyje, iki kovo 1 d. Bet apie savo užpildytas pažymas... Tą sakinį reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Kolega Listavičiau, gal sutiktumėte šiek tiek pataisyti savo variantą? Atrodo, Seimo nariai pritartų. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju aš savaip teisus, nes iš tikrųjų čia ta pažyma, kurią turėtų užpildyti pats deklaruojantysis apie turto likučius iki 1990 m. kovo 11 d. Niekas kitas nepildys, tik jis. Tai būtų kaip turto ir pajamų deklaracijos sudėtinė dalis. Štai apie ką čia kalbama. Tačiau šiuo atveju, žinoma, kada jūs ten jau išbraukėte, tai tada čia tos pažymos nelieka. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar dar kolega J.Veselka? Prašom. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noras labai geras ir labai geras mokesčių inspekcijos. Sako: “Mums taip būtų paprasčiau.” Bet jūs skaitykite formuluotę. “Gyventojas privalo savo darbdaviams...” Irgi viskas aišku. Ateinu dirbti, ten užveda mano kortelę, ir viskas aišku. Aš turėsiu ten kai ką... Toliau. “Kitiems mokesčių mokėtojams” nešiosiu pažymą. Gerbiamasis Juršėnai, kokiems kitiems mokesčių mokėtojams aš nešiosiu pažymą?
PIRMININKAS. Geriems.
J.VESELKA. Nežinau.
PIRMININKAS. Klauskite J.Listavičiaus.
J.VESELKA. Tai visas Seimas. Jeigu darbdaviui, ir tai aš nesuprantu, kadangi deklaruoji, turi nešti. Mokesčių inspekcija sugaus mane, mane baudžia. Ir mokesčių inspekcija tegu dirba, o ne miega ant popierių. Dabar jūs norite lakstyt, ieškot, kur kiti mokesčių mokėtojai, kam dar pažymą įteikti. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, vis dėlto reikės balsuoti. Reikia ar nereikia? Gerbiamasis J.Listavičius sutinka šiek tiek redaguoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už papildomą 3a straipsnį, tai yra “Deklaruojančiojo įsipareigojimus”, tas balsuoja už. Kas mano, kad tas ne visai reikalinga arba visai nereikalinga, kaip sakė J.Veselka, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 27, prieš - 9, susilaikė 22. Kolegos, J.Veselkos argumentai nusvėrė. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, yra priimti trys straipsniai. Dabar 4 straipsnis. Pagal mūsų darbų grafiką mes dar galime šiek tiek padirbėti priimdami pastraipsniui šitą įstatymą, bet toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom. 4 straipsnis. Vėl kolegos J.Listavičiaus siūlymai. Prašom. Pirmininkauja J.Bernatonis.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto 4 straipsnis turėtų būti patikslintas. Bet kadangi jau sujaukta per ankstesnius balsavimus, tai į ką reikia atkreipti dėmesį. Jau dabar aš savo 4 straipsnio tokio, koks jis yra, negaliu net ir teikti, kadangi jis toliau prieštarautų tai, atsiprašau, netvarkai, kuri buvo padaryta ankstesniuose straipsniuose. Aš jau negaliu jo teikti tokio, koks jis yra. Vis dėlto aš noriu dar kartą paaiškinti, kad turėtos mintyje tos pažymos, kurios palengvintų pildymą, tai turto, pajamų ir interesų deklaracija ir tos pažymos, kurios būtų kaip organinė turto ir pajamų deklaracijos sudėtinė dalis. Apie tai būtų kalba. Kai dabar jau atkrito tos pirmosios turto pažymos, todėl ta pažyma, kuri bus pateikiama 5 straipsnyje, jau jos ir pavadinimo gal nereikia. O mano ji buvo “Piniginių išmokų pažyma”. Ačiū. Galima sakyti, aš atsiimu savo 4 straipsnio redakciją, nes ji prieštarauja prieš tai priimtiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi daugiau siūlymų nėra, gal galime priimti bendru sutarimu 4 straipsnį? Priimta.
Dabar dėl 4a straipsnio. Gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus siūlymas.
J.LISTAVIČIUS. Kaip buvo minėta anksčiau, tiek šiame įstatymo projekte, tiek Kovos su korupcija ir reketu įstatymo projekte, turi būti deklaruojami politikų ir valstybės tarnautojų ne vien turtas, pajamos, bet ir interesai. Manau, kad šis įstatymo projektas turi būti papildytas tokio turinio 4a straipsniu: “4a straipsnis. Interesų deklaravimas”. Čia kažkas turėjo tik seksualinius, o neturėjo kitų interesų. Reikėtų priminti, kad vis dėlto yra ir kitų interesų. “Lietuvos Respublikos gyventojai, dirbantys politikais ar valstybės tarnautojais, išvardyti šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose, deklaruoja savo interesus. Atskirame Turto, pajamų ir interesų deklaracijos skyriuje deklaruojantysis nurodo savo amžių, išsilavinimą, profesiją, darbo ir valdymo sėkmę ar nesėkmę, dalyvavimą įvairių formų kapitalu įmonių veikloje, teistumą, kitas nuobaudas, gamybinius ir finansinius ryšius su artimaisiais, giminėmis ar draugais, debitorinį ar kreditorinius įsiskolinimus darbo ar valdymo metu, charakterio, asmeninius bruožus. Todėl kalbėti ir priiminėti šiuo atveju Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą be interesų deklaravimo yra visiškai tuščias dalykas. Tą mes jau bandom daryti trečius metus iš eilės. Žinoma, šiandien jau darbo pradžia parodė, kad tas nieko neduos. LDDP baigs savo valdymo ir triumfo periodą nieko gero šituo klausimu nei teoriškai, nei praktiškai nepadariusi. Todėl aš siūlau balsuoti už šį straipsnį ir, žinoma, atitinkamai taisyti jau anksčiau sugadintų straipsnių padėtį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas galėtų kalbėti už, vienas - prieš. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau sutarėm, kad interesų klausimo šiame įstatyme nenagrinėsime. Kiek galima prie to paties klausimo grįžti? Bet šitas klausimas turėtų būti. Gal Seimas protokoliškai įsipareigotų, kad tai būtų Rinkimų įstatyme, galbūt būtų įrašyta į Valdininko kodekso įstatymą, bet ne į Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Galima remti Seimo nario J.Listavičiaus siūlymą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš neremsiu. Aš manau, kad deklaruoti charakterį - tai tiesiog aukščiausio laipsnio patyčia iš žmogaus, iš asmenybės. Na, kokia čia dar kalba?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų registruotis, teks balsuoti. Kol registruojamės, prašau pranešėjo pasakyti savo poziciją dėl šio siūlymo.
P.NAVIKAS. Kadangi svarstant įstatymo 2 punktą buvo aptarta atsisakyti interesų, tai ir čia koresponduojamas šitas punktas. Palaikau kalbėjusių pono K.Antanavičiaus ir pono F.Kolosausko nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Posėdyje dalyvauja 72 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 4a straipsnis, kurį pasiūlė gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius, prašau balsuoti.
Už - 18, prieš - 25, susilaikė 12. Taigi 4a straipsnis nepriimtas.
Dabar prašom dėl 4b siūlymo. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Prašom paspausti mygtuką.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, siekiant turėti daugiau informacijos apie politikus ir valstybės tarnautojus, tikslinga, kad turtą, pajamas, interesus deklaruotų jau pretendentai į politikus. Čia buvo kalbama, kad deklaracijų mes turėsime dešimt. Mes su viena deklaracija nesusitvarkome. Iš tikrųjų, jeigu jūs pasižiūrėsite dėl tos kovos su korupcija ir reketu, jūs ten dešimt turėsit. Pažiūrėsim, kaip mes ten susitvarkysim. Mano supratimu, deklaracija turėtų būti viena. Šiuo atveju, kaip ir buvo minėta, turėtų būti papildomai įrašytas antrasis skyrius, ir viskas. Žodžiu, nerūšiuosim, kad tas deklaraciją pildo, tas nepildo, tas dvi, tas tris, tas penkias. Tai yra tik ieškojimas argumentų, kad, kaip sako, tik sužlugdytų tą darbą, šiuo atveju - deklaravimą, kuris turėtų būti jau seniai. Todėl kalbant toliau... kad deklaruotų kandidatai ar pretendentai, o jeigu jie tampa išrinkti, jų deklaracijos naudojamos kaip eilinio politiko arba eilinio valstybės tarnautojo. Ir būtų viskas gerai, ir nebūtų jokio sudėtingumo. Tapusių politikais ir valstybės tarnautojais deklaracijos būtų tvarkomos ir tikrinamos bendra tvarka. Todėl siūlau 4b straipsnį tokio turinio:
“Pretendentų į politikus, naujų politikų ar valstybės tarnautojų bei jų, nustojusių eiti pareigas, turto, pajamų ir interesų deklaravimas.
Pretendentas į politikus ar paskirtas valstybės tarnautojas bei jo šeimos nariai privalo deklaruoti savo turtą, pajamas ir interesus bendra tvarka per 15 dienų nuo kandidatavimo ar paskyrimo į tas pareigas pradžios. Informaciją, dominančią Vyriausiąją rinkimų komisiją, apie kandidatus į politikus Valstybinė mokesčių inspekcija per dvi savaites į raštu pateiktus klausimus pateikia raštu. Išrinktų politikų deklaracijos perduodamos pagal paskirtį. Nustojęs eiti pareigas politikas ar atleistas iš pareigų valstybės tarnautojas turimą turtą, pajamas ir interesus deklaruoja už visus kalendorinius metus. Išrinkti nauji politikai, paskirti nauji valstybės tarnautojai, nustoję eiti pareigas politikai ar atleisti iš pareigų valstybės tarnautojai statistine atskaitomybe atskiriami nuo nuolat dirbančių.”
Toks straipsnio turinys atsakytų absoliučiai į visus klausimus ir nereikėtų “tempti gumos” ir kalbėti apie tai, kad galbūt reikalinga, kad mes tai padarykim. Tai yra organinė, dar kartą kalbu, sudėtinė vienos deklaracijos dalis, ir tai turėtų būti padaryta. Kiti atsikalbinėjimai visada kalba apie tai, kad mes šito nenorim daryti, nedarėm ir nedarysim. Tai būtų visiškai paprasta žmonėms. Nereikia kalbėti apie tai, kad mes deklaravom praeitais metais, kad mes atlikom didelius darbus, kad mes kažką imitavom.
Ačiū už dėmesį. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys gali kalbėti už, vienas - prieš. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai! Aš manau, kad toks straipsnis, kuriame būtų numatyta, kad pajamas ir turtą turi deklaruoti naujai paskirti pareigūnai ir naujai išrinkti politikai, yra būtinas. Noriu atkreipti dėmesį, kad senajame įstatymo variante toks straipsnis buvo. Tiesa, ten politikai nebuvo įrašyti, o buvo parašyta “naujai išrinkti ar paskirti pareigūnai bei tarnautojai”. Nelabai suprantu, kodėl tas straipsnis apskritai dingo rengiant naująjį variantą. Manau, kad turi būti būtent toks straipsnis. Aš nežinau, gerbiamasis J.Listavičius yra pateikęs to straipsnio du variantus: 4b.1 vasario 26 d. ir dabar kitas, vėlesnis. Kiek aš suprantu, jis teikia tą antrąjį - balandžio 10 d. variantą. Aš manau, kad iš principo toks straipsnis reikalingas, ir siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas. Galite kalbėti tik prieš. Nėra. Praranda teisę kalbėti. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs prieš? Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra viena problema, tiksliau, priėmus tas pataisas, dvi jo pusės. Iš tikrųjų užrašymas “pretendentams į politikus” - pati sąvoka nelabai aiški. Ar jau kai jis įregistruotas, ar apskritai kai jis tik galvoja. Todėl šita formuluotė, kai neparašyta “įregistruotas”... turėtų būti “bent įregistruotas”. Aš žinau, jeigu jis taps politiku, įstatymas numato, kad jis turės deklaruoti, todėl tas įrašymas vien tik pretendentams - sąvoka yra neaiški. Manyčiau, kad jei jis tampa politiku, tai iš karto turi deklaruoti, ir to pakanka. Bet, kita vertus, aš manau, būtų labai gerai, kad per naujus rinkimus, jeigu parašysim pretendentams, bus mažiau su manimi konkuruojančių. Aš pasimetęs, nes mažiau norėčiau turėti konkurentų, bet formuluotė nelabai aiški. Siūlau vis dėlto šitos formuluotės nepriimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti savo poziciją.
P.NAVIKAS. Pagal tokią redakciją, kuri yra pateikta, kontroliuoti mokesčių inspekcijoms bus neįmanoma. 7 straipsnyje mokesčių inspekcijos turės... atsakomybė už įstatymo pažeidimą. Vadinasi, asmenis, kurie nedeklaruos, reikės traukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Tai kaip mokesčių inspektorius nustatys, kuris jau pretendentas į politikus, kuris politikas ir kuris... kokie kriterijai? (Balsai salėje) Visa esmė yra čia. Man atrodo, idėja labai gera, aš iš esmės pritariu tokiai. Gal būtų galima tiems, kurie nori užimti valstybės tarnautojo... sakyčiau, ne valstybės tarnautojo, bet valdininko postą, kad jie, prieš užimdami tas pareigas, deklaruotų savo turtą ir pajamas, jau kurie pretenduoja, yra konkretus asmuo. Tada priimanti organizacija galėtų... kaip kontrolės dabar tarnyba, departamentas buvęs. Jie, priimdami į darbą, reikalauja pajamas deklaruoti. Mokesčių inspekcijai deklaruoja, ir jie gauna informaciją iš mūsų apie tuos kandidatus, kurie nori pas juos užimti pareigas. Taip galėtų, matyt, ir prieš priimant į aukštus valdininkų postus iš jų pareikalauti tokios deklaracijos. Tokia idėja būtų labai konkreti ir ją būtų galima įvykdyti. Bet dėl politikų... Kaip juos sukristalizuoti ir kaip tikrinti... neįmanoma. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, nereplikuokit!
P.NAVIKAS. Priedėlis yra dėl dirbančių asmenų, kurie užėmę postus. Pirmasis priedėlis, antrasis priedėlis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokit į replikas. Sakykit savo poziciją.
P.NAVIKAS. Yra išvardyti žmonės, kurie jau dirba, o čia pretendentai. O pretendentas nėra dirbantis politikas. Štai kur yra esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
P.NAVIKAS. Iš esmės perdirbti, papildyti, jeigu galima, ir atskirai apsvarstyti ne čia, o komitete.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė dėl vedimo tvarkos.
G.JURKŪNAITĖ. Aš siūlyčiau daryti pertrauką ir suredaguoti iš naujo šitą straipsnį, kadangi ir paties J.Listavičiaus buvo du variantai. Aš manau, kad daugelis sutiks, kad tas straipsnis reikalingas, bet vis dėlto iš tų dviejų variantų reikia parengti naują, atsižvelgiant į tai, ką sakė pranešėjas. Todėl sakyčiau, padarykim pertrauką, nes laikas baigiasi. Per pertrauką tą straipsnį suredaguokim iš naujo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šiam klausimui skirtas laikas jau baigėsi, todėl darau šio projekto priėmimo pertrauką. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
Dabar 1-2 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos paskolos sutarties įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką, kuris užsirašė kalbėti. Po to kalbės pranešėjas. Daugiau norinčių Seimo narių nebuvo. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai! Aišku, kai duoda pinigus, tai reikia imti, bet, mano galva, mes vadovaujamės truputį keistoka filosofija: nebuvo atvejo, kad Seimas, ratifikuodamas nors vieną sutartį, pareikalautų ką nors pakeisti. Praktiškai Seimas įsivaizduoja, kad tai yra labdaros pinigai ir jų grąžinti nereikės. Šita nuostata, mano galva, yra labai ydinga.
Dabar dėl šios konkrečios sutarties. Pavyzdžiui, sutarties sąlygos, 2 straipsnis, kuris numato, kad Lietuvos teisingumo ministras turi patvirtinti, kad mes visiškai pasirengę, turim visišką teisę ir juridinę galią sudaryti, skolintis ir vykdyti šią sutartį. Man savotiškai keista: Seimas ratifikuoja sutartį, o teisingumo ministras turi Austrijai garantuoti, kad mes... na, pasakyčiau, kad mes normalūs. Todėl aš abejoju, ar šitas 2 straipsnis... atrodo, kad teisingumo ministras yra Lietuvos imperatorius, o mes po šito imperatoriaus esam formalus Seimas. Turėtų būti būtent įstatymo viršenybė, o dabar išeina, kad ne įstatymo, o teisingumo ministras. Aš nesuprantu, kodėl įrašyta antroji formuluotė. Gal austrai ir reikalauja, bet mes esame normali valstybė ir įstatymai bei Seimo ratifikavimas yra aukščiausia garantija, o ne kokio nors pareigūno.
Toliau. Palūkanos. Gerbiamieji kolegos, šitame įstatyme palūkanos praktiškai reguliuojamos Austrijos vidaus palūkanų norma. Jeigu mes visose kitose sutartyse priimam, vadinasi, tarptautinės ten (...) palūkanų normos dydį. Tai yra didesnė garantija, kadangi vienoje valstybėje irgi su tom palūkanų normom gali visko atsitikti. Kai priimam tarptautines, tai didesnė garantija, kad aiški ta norma ir kokios jos ribos. Čia praktiškai tik austrų, ir tai jie mums palūkanų normą praneš tris dienas prieš mokėjimo terminą. Į tai irgi turėtų būti atkreiptas dėmesys, nors galbūt Austrijoj palūkanų norma yra mažesnė jau dešimt metų negu pagal tą Liboro ir kitas struktūras. Tokiu atveju galbūt reikėtų įteisinti, kad būtų ne didesnė už tą Liboro arba kitokią tarptautinę, kurias mes kitose sutartyse taikome, nes čia yra du galai. Jeigu ten mažesnė, tai mums naudingiau, bet gali “iššokti”. Ar nereikėtų papildomo apribojimo?
Toliau. Aš tik suabejojau (gal pranešėjas patvirtins), nes pagal tas formuluotes man kilo abejonė. Jeigu mes iš 43 mln. paimsime tik 10 mln., tai iš karto palūkanas mokėsim už 43 mln. ar priklausomai nuo paskolos dydžio? Vadinasi, jeigu 10, tai mokam už 10 ir t.t. Šita formuluotė man neaiški. Aišku, reikėtų pritarti, bet aš manyčiau... tiesa, ratifikuojant, dabar (...) pasiderėti dėl tų nuostatų, kurias aš pasakiau, nes sutartis mūsų pusės, atrodo, parengta nekvalifikuotai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? Nematau. Tuomet kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį J.Lionginą. Prašom.
J.LIONGINAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš pasistengsiu trumpai atsakyti į gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos pastabas. Paprastai visose tarptautinėse paskolos sutartyse yra reikalaujama teisinės išvados. Šiuo metu pagal priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 471 nutarimą teisinę išvadą pasirašo teisingumo ministras. Kam reikalinga ta teisinė išvada? Žinoma, gali būti kai kurie bankai apskritai apsiriboję, kad teisinę išvadą pateikia nepriklausomi teisės ekspertai, t.y. advokatų kontoros ar pan., bet prie sutarčių, kurios yra pasirašomos tarp valstybių, visą laiką yra teisinė išvada. Ta teisinė išvada paprastai būna labai trumpa. Ji patvirtina, kad tas žmogus, kuris pasirašė sutartį, turėjo įgaliojimus (šiuo atveju mūsų ambasadorius Tomkūnas) pasirašyti tą sutartį, patvirtina, kad pagal Lietuvos įstatymus mes galim skolintis, taip pat patvirtina savo parašu, kad Seimas tokią dieną ratifikavo šią sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Austrijos. Daugiau ten nieko nerašoma. Tai gal daugiau priimtas toks formalumas, kuris taikomas beveik visose pasaulio šalyse.
Antra. Dėl palūkanų. Matote, šiuo atveju ir sutarty pažymėta, kad mes gaunam paskolą Austrijos šilingais. Faktiškai kai paskola imama iš Austrijos, jie atsižvelgia į Vienos tarpbankinės biržos palūkanų normą. Ne į tarptautinę. Šiuo atveju... šiandien palūkanos Liboro yra mažesnės 0,2%. Jos labai nedaug kuo skiriasi tiek imant tą Liborą, tai yra Londono biržoje, tiek Vienos. O dėl to, kad praneša prieš tris dienas iki mokėjimo, tai tas pat yra ir su Londono biržos palūkanų normomis, kai yra fiksuojama sutartyje, kad mokėsime kintamas palūkanų normas. Tai yra fiksuojama, kokia tą dieną yra palūkanų norma. Kadangi palūkanos mokamos kas pusmetį, fiksuojama, kad už tuos pusę metų palūkanos sudarys tiek. Po to, praėjus pusei metų, atsižvelgę į kitimus, vėl praneša. Kartais būna atvejų, kai nustatoma tiksli, konkreti palūkanų norma, neatsižvelgiant į kitimus tarpbankinėse biržose. Bet tai būna labai retai.
Ir dėl to, ar mokėsime palūkanas, jeigu gausim dalimis. Faktiškai šita visa paskola, kai bus ratifikuota sutartis, kažkur per 30 dienų visi pinigai iš karto - 43 mln. Austrijos šilingų - turi ateiti į Lietuvos banką. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu pritariam po svarstymo? Gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius prieštarauja? Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Manyčiau, kad galbūt nedaro garbės rengėjams klaidos, kurios yra tame sutarties projekte. Jeigu pažiūrėtume į titulinį lapą, tai ten yra parašyta ne 43 mln., o 43 tūkst. milijardų Austrijos šilingų suma. Pasižiūrėkite!
J.LIONGINAS. Jau praeitą kartą sakėme, kad dėl techninių darbuotojų kaltės įsivėlė korektūros klaida.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. (Balsas salėje) Seimo narys A.Baležentis, po to balsuosime.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums vieną kartą reikia sugriauti tas blogas tradicijas, kai mes patvirtiname paskolas, patvirtiname sutartis ir mums, Seimo nariams, Seimui visiškai nėra pateikiami aiškinamieji raštai, paaiškinimai iš esmės, kam, kada ir kaip bus panaudojamos šitos lėšos, kokį duos efektą šios paskolos paėmimas, kiek padidės darbo vietų, kaip pasikeis žmonių gyvenimas? Galų gale ką iš to gaus žmonės ir valstybė? Ir, svarbiausia, nėra nė vieno sakinio apie tai, kada ir kaip bus grąžintos šios paskolos, iš kokių šaltinių, kas atsakingas už tai. Ir štai mes štampuojame šias sutartis, suma artėja jau prie milijardo dolerių, o tuo tarpu štai tokių elementarių dalykų mums nepateikiama, mes apie tai net nekalbame. Ir jūs kviečiate bendru sutarimu pritarti šioms paskoloms. Aš kviečiu Seimo narius pamąstyti ir visada, svarstant tokius klausimus, gauti būtent tokią konkrečią informaciją. Šiandien tokios informacijos mes neturime ir negalime pritarti šiai paskolai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Už - 34, prieš - 3, susilaikė 5. Taigi pritarta po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Taip. Galiu kalbėti ir dėl vedimo tvarkos, kad posėdžio pirmininkas paaiškintų, kodėl dėl šio įstatymo nebuvo leista man kalbėti, nors aš kompiuteryje buvau užsirašęs. Po manęs buvo leista kalbėti, o man nebuvo leista.
PIRMININKAS. Kadangi, gerbiamasis Seimo nary Baskai, jūs neišreiškėte savo aiškaus prieštaravimo, todėl aš suteikiau žodį tam Seimo nariui, šiuo atveju A.Baleženčiui, kuris iš vietos šūkavo, kad jis labai prieš. Jeigu jūs norite kalbėti, galbūt galėtumėte dabar per šoninį mikrofoną, t.y. post factum, po balsavimo replikuoti.
A.BASKAS. Ačiū, kad man nesiūlėte daryti daugiau, negu Statutas numato, t.y. paspausti mygtuką, aš tą ir padariau, ir nešūkavau, o kas šūkavo, tam buvo duota.
Čia yra esminis dalykas, kuris tęsiasi jau ketvirti metai. Jeigu šis Seimas, kai atėjo, iš karto būtų priėmęs įstatymus, kurie numato paskolų naudojimą, susietą su pramonės restruktūrizavimu, tai tuomet nebūtų taip atsitikę kaip dabar, kaip rašoma laikraščiuose, kad dešimtys milijonų keliauja iš vieno banko į kitą ir kad gautos paskolos panaudojamos paskiriant vienam bankui be konkurso naudoti ir kitaip, kad tos atėjusios paskolos nepanaudojamos visuomeniškai, susiejant su visa šalies ūkio plėtote. Ir kol Seimas nepriims... Šis turbūt nepriims, tada kitam lieka priimti įstatymą, kuris numatytų, kaip jos turi būti naudojamos, kad jos geriausiai būtų panaudojamos. Aš siūlyčiau nebalsuoti už tokius siūlymus, kol nebus priimtas toks įstatymas, kuris nustato atsakomybę.
Yra nemažai pasiūlymų tą komisiją, kuri buvo A.Šleževičiaus sudaryta užsienio paskolų skirstymui, tikrinti, jau blogai. Sudarysime kitą komisiją ir vėl, jeigu nebus pagrindinio įstatymo, tai tuomet gali naujas ir naujas komisijas be atsakomybės sudarinėti. O čia man sufleruoja J.Pangonis, kad V.Juškus jau sudarė komisiją. Bet komisijomis neišsigelbėsime, kol nenustatysim atsakomybės tiems pareigūnams, kurie nusprendžia, kaip tos paskolos naudojamos. Aš nematau kito būdo (baigiu, pone posėdžio pirmininke) prispausti Vyriausybę. Jeigu mes nepritarsime siūlomam paskolų ėmimui, tai ji bus priversta pateikti mums įstatymą, kuris numatys atsakingą jų naudojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame sutarties ratifikavimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją. Ar teikiate ratifikuoti sutartį?
J.LIONGINAS. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu teikiame ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos paskolos sutartį, pasirašytą 1996 m. sausio 15 d. Vienoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos paskolos sutarties įstatymo projektas skirtas ratifikuoti 43 mln. Austrijos šilingų paskolą mokėjimo balanso paramai. Ta pati paskolos paskirtis nurodyta ir aiškinamajame rašte. Tačiau aiškinantis įstatymo pateikimo metu ir komitete paaiškėjo, kad paskola bus naudojama Šiaulių aerouostui tvarkyti ir Šiaulių aklųjų ir silpnaregių įmonės gamybai organizuoti. Tokiu atveju paskola bus naudojama ne mokėjimo balanso paramai, o investicijoms. Gaila, kad nėra pateikta ekonominio šios paskolos ėmimo paskaičiavimo ir grąžinimo, taip pat ir konkretaus paskolos panaudojimo objekto, jo paskirties. Sustiprinus paskolos panaudojimo kontrolę, taip pat ir visų paskolų panaudojimui pagal tikslinę paskirtį paskyrus daugiau dėmesio, šios paskolos ratifikavimo sutarčiai aš pritar-siu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius išsiaiškino, kad žadama lyg Šiaulių aerouostui. Bet iš tikrųjų, kai gauname tokias paskolas, man atrodo, jau buvome Vyriausybę privertę bent preliminariai pateikti tokius duomenis - ne visus paskaičiavimus, kadangi projektai gali keistis, bet kokiems tikslams bus panaudota, koks bankas aptarnaus, kaip bus tas bankas atrinktas, kokios palūkanos. Dabar mes absoliučiai jokios informacijos neturime. Galbūt Biudžeto komitetui kažką pasakė. Aš manyčiau, kad šiandien nereikėtų, palaukime rytdienos. Prekybos ministerija, kuri žino tiksliai, arba Vyriausybė mums pateiktų informaciją, kur numatoma šią paskolą panaudoti. Čia parašyta - mokėjimo balansui. Tai viskas labai abstraktu. Ir tada mes ratifikuotume visi, nes iš tikrųjų tų pinigų reikia. Bet negalime mes, Seimo nariai, apskritai nežinodami nieko paimti ir ratifikuoti todėl, kad tai pinigai. 10 mlrd. litų dolerių, kur buvo kalbama, pamenate, - tai irgi pinigai. Bet po to prasidėjo net tyrimas. Vis dėlto prašyčiau pateikti bent trumpą informaciją, ką su ta paskola numatoma daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Iš tikrųjų J.Veselkos žodžiuose yra tiesos, nes vienaip ar kitaip paskirtis buvo nurodyta viena, o kai sužinom, kad tai yra investicinė paskola, lyg ir malonu, ir reikėtų pritarti. Iš tikrųjų mums tų kreditinių linijų šiandien labai reikia ir trūksta. Aišku, galėjo Finansų ministerija pateikti išsamesnę informaciją, kur būtent ta paskola bus nukreipta. O jeigu šiandien sutarėm, kad ratifikuojame, ir juo labiau kad yra pasakyta... Aš manau, iš tikrųjų taip, tai bus Šiauliams. Vis dėlto aš siūlyčiau nedelsti, o šiandien ratifikuoti šią sutartį. Tegu greičiau pinigai įplaukia.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Aš noriu pasakyti tiems Seimo nariams, kurie taip jaudinasi kiekvieną kartą, kai yra ratifikuojama kokia nors paskolos sutartis, kad viskas yra jų valioje. Galėtų priimti tokią nuostatą ar nutarimą, ar įstatymą, kaip turi būti pateikiamas šios paskolos ratifikavimas, ir tada nebūtų daug kalbų. Man susidarė toks įspūdis, kad dauguma Seimo narių norėtų dirbti Lietuvos banke arba Finansų ministerijoje. Todėl tie Seimo nariai, kurie ten nori dirbti, gali rašyti pareiškimus ir tada jie tikrins paskolos gavimą iki pat įmonės ir dar toliau. Aš siūlau šią paskolą ratifikuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra teisingai sakoma, kad reikėtų sustiprinti šių paskolų gavimo, ypač paskirstymo ir naudojimo, kontrolę. Dėl to Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje kaip tik šiomis dienomis ir sudaryta atskira darbo grupė, kuri tuo užsiims ir, manau, pateiks ir Seimui ataskaitą apie šių paskolų skirstymą ir naudojimą. Tačiau laukti, kaip gerbiamasis A.Baskas sako, dar kitų rinkimų ir dabar atsisakyti gaunamų paskolų - tai yra savižudybė Lietuvai. Todėl aš manyčiau, jog reikėtų pritarti, juo labiau čia yra kalbama apie investicinį projektą ir apie Zoknių aerouostą, kurio mes niekaip negalime atstatyti, kad jis galėtų veikti ir duoti Lietuvai naudos. Todėl siūlau pritarti ir ratifikuoti šią sutartį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau tik formaliąja prasme pasakyti pastabą. Kiek kartų buvo prašyta Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų, kai sutartys sudaromos ir pasirašomos (šiuo atveju buvo 1996 m. sausio 15 d.)... Ten yra parašyta: “Lietuvos Respublikos vardu, Austrijos Respublikos vardu, Lietuvos banko vardu”. Na, tegu būna tai ne tik įamžinimas, bet vis dėlto mums įdomu, kad, pavyzdžiui, sutartį pasirašo Ribentropas, ir visi, perskaitę ją, žino. Aiškinamieji raštai dingsta. Pavyzdžiui, įdomu, kas Lietuvos banko vardu kuravo tą dalyką. Juk čia yra labai vertingi dalykai. Arba Austrijos vardu. Ir todėl, kol šito neparašyta, aš nenorėčiau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad mes pernelyg ilgai forminame tuos visus dalykus. Ypač noriu atkreipti dėmesį, kad šie metai yra paskelbti invalidų metais. Didžioji šios paskolos dalis bus skirta silpnaregių kombinatui Šiauliuose. Yra sutartys, įrengimai laukia Italijoje. Išeina anekdotiniai dalykai. Tas, kam rūpi, gali pasižiūrėti, nes laiko iš tikrųjų yra daug iki to momento, kol ateina sutarties ratifikavimas iki Seimo. Jeigu kam rūpi, tas gali pasiteirauti, o ne ratifikavimo metu kelti abejones, įvairius išsigalvojimus ir t.t. Seimas turi arba ratifikuoti, arba neratifikuoti. Aš siūlau ratifikuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, po to balsuosime. Posėdyje dalyvauja 71 Seimo narys.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų ratifikuota Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos paskolos sutartis, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 63.
Kas prieš? Gerbiamasis Seimo nary Milčiau, nereplikuokite iš vietos balsavimo metu!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 63 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 8 susilaikius Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos paskolos sutartis ratifikuota.
Repliką po balsavimo - gerbiamasis Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Jau kelintą kartą priimame sprendimą dėl paskolų ir kiekvieną kartą tas pat ir tas pat - mes nežinome, kaip, kur bus skiriami tie pinigai, kaip jie bus eikvojami. Pagaliau reikėtų pavesti Biudžeto ir finansų komitetui, kad jis parengtų arba organizuotų atitinkamo įstatymo parengimą, kaip įforminami visi tie reikalai kad ir šio Seimo pabaigoje, ir kitam Seimui dėl to ginčytis nereikėtų. Siūlau, kad toks mūsų sprendimas būtų priimtas, nors protokolinis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti tokį protokolinį sprendimą? (Balsai salėje) Tuomet prašau iniciatorių išdėstyti siūlymą raštu, ir mes galėsime bet kuriuo metu dėl jo balsuoti, kai protokolinio sprendimo tekstas bus išdalytas Seimo nariams. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Aš tik papildau gerbiamąjį N.Medvedevą. Žiūrėkite, kaip mes balsavome. Buvo parašyta: mokėjimo balansui. Lyg ir reikėtų tikėti tuo, ką rašo. Toliau. J.Listavičius pasakė: netikėk tuo, ką rašo, kadangi bus Šiauliams. Gerbiamasis F.Kolosauskas pasakė: netikėk J.Listavičium, kadangi bus silpnaregiams. Ir mes sakome: “A, te jį velniai, kadangi nežinome, vis tik ratifikuokime!”
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Replika po balsavimo.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paaiškinti ir tiesiog pranešti. Kadangi Finansų ministerija tokį paskolų panaudojimo įstatymą rengia, jis bus. O kaip anksčiau paskolos buvo panaudotos, dėl to, kaip čia sakė, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos narių grupė sudaryta. Todėl lyg ir bus viskas tvarkoje, tik neaišku, kada. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius. Replika po balsavimo.
L.MILČIUS. Replika dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau kreiptis į jus, kad niekados nebūtų balsuojama, kai nėra balsų skaičiavimo komisijos. Vienas balsų skaičiavimo komisijos narys - tai nėra komisija. Mes, Tautininkų frakcija, iš tikrųjų tuo balsavimu nepasitikėjome. Yra pakankamai Seimo narių, kurie gali skaičiuoti balsus. Jeigu jų nėra, pasiūlykite papildyti.
Antra. Tautininkų frakcija tikrai nepritaria šiam ratifikavimui todėl, kad visiškai neaišku... Mes dešimtimis, šimtais milijonų vis imam, imam kreditus, o kaip jie bus panaudoti, visai neaišku. Tikrai tie Seimo nariai, kurie balsavo, po 7 metų bus atsakingi, kad jie būtų atiduoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsų skaičiavimo grupės narius visą posėdį sėdėti savo vietose. Gerbiamuosius Tautininkų frakcijos narius informuoju, kad balsų skaičiavimo grupei aš pats padėjau skaičiuoti, ir iš tikrųjų tie paskelbti skaičiai buvo tikslūs. Aš manau, jūs patikėsite, kad iš čia labai gerai matyti.
Dabar - posėdžio pertrauka. Tęsime posėdį 12.00 valandą.
Pertrauka
Švenčių dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.2176 (priėmimas) (96.04.17)
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Pirmiausia kviečiu registruotis. Registracija.
53 Seimo nariai.Dabar yra darbotvarkės 1-3 punktas - Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.2176. Pranešėjas - Seimo narys G.Paviržis. Kviečiu į tribūną. Gerbiamasis Pavirži, pirmasis klausimas - ar teikiate šį įstatymo projektą priimti?
G.A.PAVIRŽIS. Taip, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jį būtinai teiksiu. Tik gaila, kad nesulaukiau daug dėmesio iš kolegų, kadangi salė apytuštė.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pranešu, kad Švenčių dienų įstatymo papildymo įstatymas pradedamas priimti. Tada antrasis klausimas, gerbiamasis pranešėjau, - kokie pasiūlymai, kokios pastabos pateiktam projektui? Aš turiu tiktai vieną siūlymą.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, gerbiamasis Pirmininke, jūs teisus. Yra tik vienas K.Skrebio siūlymas.
PIRMININKAS. Tai gal iš eilės. Čia, šiame įstatyme, yra du straipsniai. Iš esmės tai yra vienas dalykas, bet formaliai, žinoma, reikės dėl abiejų balsuoti, jeigu Seimo nariai reikalaus.
Dabar dėl siūlymų kolega K.Skrebys. Prašom. K.Skrebys - papildymo autorius.
K.SKREBYS. Tai aš įsivaizduoju, kad pasiūlymą svarstom ar...
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymą. Papildymą.
K.SKREBYS. Tai aš kviesčiau balsuoti už šį mano pasiūlymą, kad Kovo 11-oji būtų valstybinė šventė.
PIRMININKAS. Kas mano kitaip? Kolega A.Katkus - pirmasis. Vienas paremia, vienas mano kitaip. Prašau.
Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš kviečiu balsuoti už šį K.Skrebio pasiūlymą. Manau, kad negalima painioti Kovo 11-osios su gegužės 1-osios švente.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Katkau, čia balsavimas ne alternatyvus. Čia yra papildymas.
J.A.KATKUS. Taip, aš suprantu, kad ateity žinotų tie, kurie balsuoja.
PIRMININKAS. Malonu, kad jūs apie ateitį galvojate.
J.A.KATKUS. Tai visiems reikia galvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš ir per svarstymą sakiau, ir noriu pakartoti, jog siūlau nedaryti Kovo 11-osios nedarbo diena. Atmintina diena yra ir ji būna švenčiama. Bet švenčių diena siūlau nedaryti dėl tos priežasties, nes mes Lietuvos valstybingumui paminėti jau turime dvi šventes - nedarbo dienas: Vasario 16-ąją, kuri neabejotinai Lietuvoje jau turi dideles tradicijas, tai pagrindinė mūsų šventė; taip pat turime Liepos 6-ąją - Karaliaus Mindaugo dieną. Tai nauja šventė, bet įgyjanti tradicijas ir skirta pažymėti tam, kad mes savo valstybingumą kūrėme nuo labai senų laikų. Todėl ji taip pat yra svarbi. Todėl siūlau nebedaryti dar trečios dienos valstybingumui pažymėti.
Antrasis argumentas, dėl kurio siūlau nedaryti. Vasario 16-oji jau yra mūsų šventė ir nedarbo diena. Kovo 11-oji beveik po trijų savaičių vėl būtų nedarbo diena. Aš manau, kad labai dažnas valstybingumo švenčių minėjimas savotiškai jas devalvuoja. Manau, kad reikia sutelkti dėmesį jau esančioms šventėms, kad jos iš tikrųjų vyktų šventiškai. Dėl tų minėtų priežasčių siūlau nedaryti Kovo 11-osios nedarbo diena, paliekant taip, kaip iki šiol yra įrašyta mūsų kalendoriuose - atmintina diena.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.
G.A.PAVIRŽIS. Aš manau, kad Seimas turėtų pats apsispręsti. Ankstesnis pranešėjas, kaip prisimenate, buvo kolega N.Germanas. Jis, atsakydamas į šį klausimą, irgi taip atsakė: kaip Seimas apsispręs, taip ir bus. Argumentai buvo išsakyti tiek iš vienos pusės, tiek ir iš kitos. Aš manau, kad kiekvienas Seimo narys gali padaryti atitinkamą išvadą pats.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, reikės balsuoti, prašom dar kartą registruotis. Registracija. Registracija, kolegos! (Šurmulys salėje)
79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos K.Skrebio siūlymams šio įstatymo 1 ir 2 straipsnius papildyti eilute: “Kovo 11-oji - valstybės atstatymo diena”. Kas su tuo sutinka, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aiškus balsavimas? O po to balsuosime dėl viso vieno ir kito straipsnio. Prašom balsuoti.
Už - 43, prieš - 6, 19 susilaikė. Taigi 1 ir 2 straipsniai papildomi dar viena eilute.
Dabar prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Taigi 1 straipsnis būtų papildomas dviem eilutėm.
Prašom. Kolega P.Tupikas. Kolega K.Skrebys. Dėl 1 straipsnio, kuriame yra dvi eilutės: gegužės 1-oji ir Kovo 11-oji. (Balsas salėje) Atsiprašau. Susitarkite, ar Kęstutis, ar Andrius. Prašau.
K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš puikiai suprantu, pone Pirmininke, kad šiandien yra gerbiamojo ar negerbiamojo (čia jums geriau spręsti) N.Chruščiovo gimtadienis ir, aišku, tokią datą reikia pasitikti atitinkamais sprendimais. Turbūt dėl gegužės 1-osios jūs šiandien priimsite, su kuo jus ir sveikinu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet matote, kad ši diena buvo švenčiama gerokai iki N.Chruščiovo gimimo. (Triukšmas salėje)
Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, na, aš tikrai nežinau, ar N.Chruščiovas iš tiesų šiandieną gimė, ar ne. Mūsų opozicija labai domisi šitomis datomis, prisimena, kada gimė Josifas ir visi kiti. Bet aš ne apie tai.
Mes labai daug diskutavome dėl gegužės 1-osios: daryti ar nedaryti nedarbo dieną. Opozicija kalbėjo, kad tai labai brangiai kainuos, kad ta nedarbo diena kainuos kelis ar dešimt milijonų. Staiga, be jokių diskusijų balsuojame ir nutariame, kad dar vieną dieną, t.y. Kovo 11-ąją, skelbiame nedarbo diena. Aš manau, kad tas klausimas turėjo būti kur kas plačiau diskutuojamas, o ne tik mygtukų spaudimu. Todėl aš pasisakau prieš to straipsnio antrąją dalį, kad Kovo 11-oji taip lengvai būtų paskelbta nedarbo diena. Aš manyčiau, kad čia galbūt visuomenė turėtų pareikšti savo nuomonę, ar ši diena iš tiesų turėtų būti nedarbo diena.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega ir gerbiamieji kiti kolegos, aš labai aiškiai formulavau pagal mūsų procedūras. Yra papildymas ir dėl jo iš pradžių buvo balsuota. Kadangi balsavimas pakankamai aiškus, aš negaliu kitaip teikti kaip dabar. Arba priimam visą 1 straipsnį su abiem datom, arba nepriimam. Štai yra visa alternatyva. Todėl dar vienas Seimo narys - A.Kubilius. (Balsai salėje) A.Kubilius pirma kolegos V.Bogušio.
A.KUBILIUS. Aš, gerbiamasis Pirmininke, noriu pasakyti, kad Kovo 11-oji bus švenčiama tik kitais metais. Gegužės 1-ąją pagal šį įstatymą yra numatyta jau dabar švęsti. Aš noriu pasakyti, kad visų pirma įstatymo svarstymas prieštarauja Seimo statutui. Nes tai, ką kalbėjo ponas A.Salamakinas, yra akivaizdu. Kas dieną į Lietuvos biudžetą įplaukia apie 15-17 mln. litų pajamų. Šitas įstatymas yra susijęs su tuo, kad gegužės 1-ąją dieną į Lietuvos biudžetą neįplauks 15 mln. litų pajamų. Pagal Seimo statutą visų pirma turėjo būti pateikta Vyriausybės išvada, iš kur bus tokios pajamos kompensuojamos, kokiu būdu. Todėl aš siūlau nepritarti šitam straipsniui, atidėti patį priėmimą, sulaukti Vyriausybės išvadų ir numatyti, kad šitas įstatymas iš viso įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Reikėjo viską raštu, gerbiamasis kolega, pateikti. Prašom pasiruošti balsuoti. Jeigu reikia. (Balsai salėje) Užtenka kalbų. Bus 2 straipsnis, galės...
Kolega G.Paviržis. Prašom. Pranešėjas. Po to registruosimės.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, prieš balsavimą aš vis dėlto norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į kolegos K.Skrebio siūlymą. Mes supratome, kad Kovo 11 d. yra nepriklausomybės atstatymo diena. Jis čia vadina “valstybės atstatymo diena”. Jeigu mes pavadintume valstybės atstatymo diena, tai, žinoma, būtų kurioziškas atvejis. Kadangi įstatyme, kurį 1990 m. priėmė Aukščiausioji Taryba, valstybės diena įformino Liepos 6-ąją. O Vasario 16-oji yra valstybės atkūrimo diena. Tai dėl pavadinimo, kad paskui redaguojant nebūtų painiavos. Turi būti parašyta taip, kaip iš tikrųjų turėtų būti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, oficialiai Kovo 11 dieną mes atkūrėme valstybę. Primenu jums šitai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. (Šurmulys salėje) Dėl 2 straipsnio jis galės kalbėti. Ta pati kalba.
81 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 šio įstatymo straipsnis, arba bazinio įstatymo 2 punkto papildymas, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 41, prieš - 7, 27 susilaikė. 1 straipsnis priimtas.
Dabar dėl 2 straipsnio. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kaip žadėjau, pirmasis kalbės kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, žinoma, aš čia jūsų visiškai neagituosiu prieš gegužės 1-ąją. Jūs čia jau nusprendėte, ir jūsų balsais bus nubalsuota. Tačiau aš jūsų paprašyčiau vieno dalyko. Arkliui ant pasturgalio apynasrio niekas nededa, taip? Deda ant galvos. Tai šiais metais jūs tikrai negalite minėti gegužės 1-osios. Bent jau parašykite datą, kad šis įstatymas įsigalios nuo 1997 metų tos ar tos dienos, tarkime, vasario ar kurios nors dienos, kad įeitų ir Kovo 11-oji. Todėl, kad tai bus darbo diena, vidury savaitės, trečiadienis. Daug žmonių turi įvairių planų - biznio, pramonės ir t.t. Jūs paprasčiausiai viską gadinate. Niekur normaliame pasauly taip nesielgiama. Ačiū. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs turėjote daug gražaus laiko pataisyti avansu mūsų blogą darbą, bet kažkodėl panūdote tai daryti pačiu paskutiniu momentu ir ne pagal procedūras.
A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Čia svarstant nuskambėjo viena mintis iš vieno Seimo nario, kad visus reikalus lyg ir painioja N.Chruščiovo gimimo diena. Norėčiau štai ką pasakyti.N. Chruščiovas yra pirmasis žmogus, kuris sulaužė stalinizmui nugarkaulį. Ir mes, politiniai kaliniai, vis dėlto turėtume šią datą paminėti. (Triukšmas salėje) Tai čia tiktai tarp kitko, bet tai yra labai rimtas reikalas. Tie žmogeliai, kurie dar tuo metu nebuvo gimę ir šiandien uodegas suraitę stovi, tai čia jų reikalas ir jų problemos. Todėl man atrodo, kad pakoregavus, kaip atrodo Kovo 11-oji... Vadinasi, Valstybės dieną turime liepos 6 d., valstybės atkūrimo turime 16 d. O čia atstatoma ta, ką atkūrė Vasario 16-oji. Na, gali būti ir laisva diena, gali būti ir atmintina diena. Aš dėl šito neprieštarauju ir pasisakau už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 2 straipsnio priėmimą, tas balsuoja už, t.y. bazinio įstatymo 4 punkto papildymas dviem eilutėm. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom balsuoti už, kas prieš, taip pat.
38 - už, 14 - prieš, 15 susilaikė. Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo keturi - už, keturi - prieš.
Kolega A.Kunčinas. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš LDDP frakcijos vardu noriu pasiūlyti vardinį balsavimą, kad aiškiai žinotume, kas už kokias šventes balsuoja.
PIRMININKAS. Gerai. Gal kitos frakcijos paskui parems, nereikės balsuoti. Dabar iš eilės. A.Albertynas užsirašė iš anksto - pirmasis.
A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Aš esu už abi datas, kad balsuotume už. Bet dėl gegužės 1-osios visą laiką mano mintis buvo ir bus, kad projekto autoriai įrašytų dvi dienas, o ne vieną dieną. Bet labai tenka apgailestauti, kadangi žemdirbiai ir daug miesto gyventojų šitas dvi dienas panaudodavo savo asmeniniams reikalams - dirbti žemę. Žemdirbiai niekad nešvęsdavo šitų švenčių, bet jiems buvo paranku sutvarkyti savo asmeninius reikalus.
Dabar čia su N. Chruščiovu sumaišė. N.Chruščiovas gimė 1895 m., o gegužės 1-ąją Čikagoje pradėjo švęsti 1890 m. Penkeri metai prieš Chruščiovo gimimą, taigi čia su Chruščiovu nieko bendro neturi. Lyginant reikėtų žinoti šitas datas. Aš pasisakau už abi šventes. Lietuvoje valstybinių švenčių yra kur kas mažiau negu kitose valstybėse. Kai mes buvome Tarybų Sąjungoje, turėjome daugiau valstybinių švenčių negu dabar nepriklausomoje Lietuvoje. Taigi kuo daugiau yra švenčių, tuo žmonėms yra geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis irgi iš anksto buvo užsirašęs.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, žmonės reikalauja ne švenčių, o darbo ir duonos, ir nedidinti energijos kainų. Darbininkų protestams reikšti dėl blogų darbo sąlygų, dėl nedarbo, dėl mažų atlyginimų tinka kiekviena metų diena. Tai mes matome ir šių dienų pavyzdžiu. Gegužės 1-osios šventimo iniciatoriams nereikėtų remtis tuo, kad ji švenčiama Vakarų šalyse. Ten ji buvo ir liko darbininkų ar darbo švente. Lietuvių tauta gegužės 1-ąją prisimena kaip okupantų prievarta įvestą, su prievarta varomais į demonstracijas žmonėmis. Tai yra kaip okupantų šventę.
Dabar privalomas gegužės 1-osios šventimas žmonių bus laikomas okupacijos laikų atributų atgaivinimu. Ta šventė bus miela nebent buvusių okupantų kolaborantams ir kolonistams. Kviesčiau visus Seimo narius balsuoti prieš šį įstatymą.
Ir dar. Norėčiau papildyti pastabą dėl pono G.Paviržio išplatintos iškarpos iš laikraščio “Lietuvos darbininkas”. Čia rašoma apie tarptautinę darbininkų klasę ir Lietuvos darbininkų klasę ir jos engėjus. Tai kvepia XIX amžiumi. Noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai neskirsto visuomenės į klases, nes tai būtų visuomenės dirbtinis supriešinimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau pasakyti A.Kubiliui. Jūs supraskit tai, kad produkto sukūrimas - tai yra tik viena pusė. Produktas sukurtas, bet, deja, nevartojamas neduoda pelno nei valstybei, nei tam, kuris sukūrė. Todėl aš manau, kad šventė tą dieną, kai, sakykim, nekuriamas produktas, bet jis yra dar ir vartojamas, gerbiamasis Kubiliau. O aš esu už abi šias šventes ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys iš anksto buvo užsirašęs.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie klausosi šios transliacijos. Gerbiamasis A.Albertynas, taip smarkiai agitavęs už dvi dienas, taip pat smarkiai agitavo prieš, kai buvo svarstoma dėl delspinigių ir palūkanų mokėjimo už darbininkams nemokamą atlyginimą.
O dabar norėčiau dėl šio įstatymo. Gegužės 1 d. šventimas gimė gerokai anksčiau, prieš šimtą metų. Tai buvo kartu mūsų partijos gimimo diena. Kolega V.Plečkaitis yra išdėstęs mūsų poziciją, tad mes pagal tokį mechanizmą, koks dabar yra pasiūlytas, nenorėtume švęsti jokių švenčių. Nes visų pirma tai yra tam tikra spekuliacija: neduodam pinigų, o duodam šventę. Kita vertus, tai yra valstybinės šventės, kurios turėtų būti bent jau didesnės tautos dalies priimamos kaip šventės. Dabar mes priėmėm ir Kovo 11-ąją, ir Gegužės 1-ąją lygiai taip pat, pagal tokį pat mechanizmą. Manau, kad mes vis dėlto turėtume daugiau konsultuotis su pačiais žmonėmis. Jau daug tokių švenčių buvo anksčiau diskredituota. Ir ta Gegužės 1-oji yra viena iš tokių švenčių, nors ir gimė gerokai anksčiau, nes pretekstai ir motyvai buvo visiškai kitokie. Tai yra solidarumo šventė, kurią švenčia visoje Europoje, tiktai Danijoje ir Olandijoje nėra nedarbo dienos. Kolegos estai ir latviai - kaip pavasario šventę, bet irgi švenčia tą pačią dieną ta pačia intencija.
Gegužės 1-osios šventimo būtinumas jau stiprėja stiprėjant darbo judėjimui. Ir tai būtų buvę galima padaryti ateityje be kokios nors didesnės diskreditacijos. Solidarumas yra būtinas, nes kaip tik individualizmo visuomenėje solidarių ir skurstančių žmonių (...) vargu ar kas nors pasikeis. Būtent todėl LSDP frakcija palaiko Gegužės 1-osios pažymėjimą, kviesdama visus, gyvenančius savo darbu, solidarizuotis. Nenorėtume, kad vienos jėgos primesta šventė būtų primetimas visai tautai švęsti. Todėl mes palaikome šį projektą, kad išnyktų tam tikras politizavimas ir tolesnis šios šventės juodinimas. Ji iš esmės turėtų turėti didesnes tradicijas. Juo labiau kad dabar prie tos šventės yra pridėta ir Kovo 11-oji, kuri yra kitos tautos dalies galbūt ir nevisiškai taip priimama, ši šventė yra šventa diena. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis irgi iš anksto buvo užsirašęs.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad mes tokį įstatymą pradėjom nagrinėti visai ne nuo to galo. Juk šventės - tai yra socialinė vertybė, tautos socialinė vertybė. Ir prieš svarstant, manau, reikėjo pasiklausti tautos, ar ji nori tokios šventės. Tuo labiau kad ši šventė buvo okupanto primesta. Juk mums okupantas buvo primetęs ne vieną šventę, ne vieną simbolį, ir ne tik šį. Juk, sakysim, vokiškosios okupacijos metu plevėsavo vėliava su kryžkabliais. O kryžkablis irgi yra ne Hitlerio išmonė, o jo pasisavintas iš dar ankstesnių tautų, civilizacijų. Bet tai nereiškia, kad mes jau tuoj turime pulti prie tų ženklų, juk tai siaubą keliantis dalykas. Tokį pat siaubą ir nemalonumą daugeliui kelia ir ši šventė. Manau, kad reikėtų priimti ne vienos partijos, ne kokios nors vienos grupės, bet visos tautos aprobuotas šventes. Todėl aš esu prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau į jus kreiptis. Seimas balsavo, kad Kovo 11-oji yra šventės diena. Manyčiau, kad dabar įrašyti į tą eilutę ir bendrai balsuoti už abi šventes, tai būtų, švelniai tariant, nekorektiška. Nes balsavusieji už Kovo 11-ąją ir nepritariantys, kad Gegužės 1-oji būtų paskelbta šventės diena, dabar negalės savo valios laisvai pareikšti. Manau, kad Seimo nario teisė laisvai balsuoti šitokia manipuliacija yra labai skaudžiai suvaržyta. Aš protestuoju prieš tokius veiksmus, kartu kreipiuosi į jūsų sąžinę ir garbę, prašydama išskirti atskirai balsavimą už Gegužės 1-osios šventę.
PIRMININKAS. Miela kolege, čia išties yra labai įdomus klausimo pasukimas, ypač dėl mano sąžinės. Tai aš noriu pasakyti, kad mano sąžinė yra rami ir švari. Ne aš pasiūliau papildomą eilutę. Jeigu būtų buvęs pasiūlytas atskiras įstatymas, o aš du įstatymus būčiau suplakęs į vieną, tai tada, miela kolege, mano sąžinė būtų buvusi nerami. Bet kitas jūsų kolega pasiūlė ir, kaip matot, mes su malonumu sutikom. O jeigu dabar jums nepatogu, tai aiškinkitės tarpusavy.
Kolega L.Milčius iš eilės. Prašom.
L.MILČIUS. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, aš noriu frakcijos vardu taip pat paprašyti vardinio balsavimo dėl šio įstatymo, kad būtų aišku, kas dalyvauja šiame absurdo spektaklyje. Ir kviečiu visus balsuoti prieš įstatymą. Dėl Kovo 11-osios dienos, tai bus naujas Seimas ir jis šią tikrai šventą dieną paskelbs valstybine švente. Matyt, ne šiai Seimo daugumai skelbti Kovo 11-ąją valstybine švente. O dėl Gegužės 1-osios, tai čia, atrodo, nelieka ko ir diskutuoti. Geriau skelbkit ne Gegužės 1-ąją, o kokią nors švaros dieną ar apsivalymo, ar dar ką nors. Tai būtų protingiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar vienas Seimo narys gali kalbėti už. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Vietoj manęs kalbės J.Karosas.
PIRMININKAS. A.Bendinsko naujas slapyvardis - Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti dėl Gegužės 1-osios, kad ta šventė daugeliu aspektų įdomi, čia buvo pasakyta. Bet pagrindinis aspektas buvo paryškintas tik gerbiamojo R.Dagio, kad tai yra vis dėlto darbo žmonių šventė ir tuo pamatu ji tikrai verta nedarbo dienos. Man tik vienas toks įdomus gerbiamojo R.Dagio reveransas krito šiandien į akis, kad praėjusį kartą jis šią šventę traktavo visiškai kitaip. Matyt, konsultacijos su Socialistiniu Internacionalu padėjo suprasti, kad tai yra darbo žmonių šventė, o ne tarybinė šventė, kaip anąkart tvirtino gerbiamasis R.Dagys. Aš manau, kad abi šventės yra vertos nedarbo dienos. Siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turim apsispręsti dėl vardinio balsavimo. O gal iškart bendru sutarimu, kad neprarastume laiko? (Balsai salėje) Gerbiamasis Kubiliau, jūs vienos didžiausios frakcijos vadovas. Dėl vardinio balsavimo sutinkat?
A.KUBILIUS. Aš manau, gerbiamieji kolegos, kad mes turime tam tikrą statutinę problemą ir tiesiog turėtume sustoti ir nebalsuoti, nes iš tikrųjų sovietinis laikotarpis turėjo keletą tokių atributų, kurie buvo susieti su šventėmis. Tai buvo vasario 23-oji, gegužės 1-oji ir lapkričio 7-oji. Dabar artėjant LDDP suvažiavimui, kuris LDDP pavers Socialistų partija, yra siūloma vieną iš tų sovietinio laikotarpio atributų įteisinti kaip šventę. Aš manau, kad LDDP turėtų susirinkti ir pagalvoti, ar tikrai verta prieš suvažiavimą tai daryti, nes galbūt po suvažiavimo kils noras įteisinti visas...
PIRMININKAS. ... ne apie tai kalbat. Už vardinį balsavimą ar prieš?
A.KUBILIUS. Aš siūlau padaryti pertrauką dabar.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka tuo metu nedaroma. Taigi ar reikalauja kas balsuoti dėl vardinio balsavimo, ar iškart pradedam? Pradedam. Ar reikia balsuoti? Prašom. Registruojamės. (Balsai salėje)
28 turėtų būti. Taip, 28 balsai reikalingi. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, prašom balsuoti.
52 - už, 12 - prieš, 11 susilaikė. Vardinis balsavimas skelbiamas. Gerbiamieji kolegos, vardiniam balsavimui - 18 minučių, iki 12.50 val. Balsų skaičiavimo grupė! Gerbiamieji kolegos, prašom, čia išdėstomi lapai, kad galėtumėt pasirašyti, o kolegos R.Markauskas, A.Nesteckis dalija lapelius. Gerbiamieji kolegos, žiniaraščiai - per visą šį mūsų “prezidiumo” perimetrą. Perimetrą ar parametrą? Perimetrą. Ir balsavimas - iki 12.50 val. Balsuojam dėl švenčių dienų, dėl įstatymo “Dėl švenčių dienų”.
Gerbiamieji kolegos, ar jau visi balsavot? Ar pasirašėt žiniaraštyje? Neužmirškit. Balsavimui dar yra 10 minučių.
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Tęsiame posėdį. Svarstome 4 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams, kurie atvyko gyventi į Lietuvą po Imigracijos įstatymo įsi-galiojimo, įstatymo projektas Nr.2108(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas - ponas R.Markauskas. Kviečiu jį į tribūną. Pagrindiniu komitetu buvo Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Kadangi jo atstovas yra ir ponas R.Markauskas, aš prašau jūsų, kaip pranešėjo ir kaip komiteto atstovo, pasakyti, ar jūs teikiate šį dokumentą priėmimui?
R.MARKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Priėmimo procedūra pradedama. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu jokių pataisų. Pranešėjau, ar turite kokią nors pataisą?
R.MARKAUSKAS. Iš esmės į visas pastabas ir pataisas buvo atsižvelgta. Tai yra naujajame trečiajame projekte.
PIRMININKAS. Gerai. Tada prašom, kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio, dėl motyvų, jeigu kas nori kalbėti. Seimo narė V.Aleknaitė. Prašom. Ne? (Balsas salėje) Tai kad išsibraukėt. Seimo narys P.Miškinis atsirado vietoj jūsų. Prašau. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Neprieštarauju, kad prieš mane kalbėtų gerbiamoji V.Aleknaitė.
PIRMININKAS. Gerai, su didžiausiu džiaugsmu. Seimo narė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Aš norėčiau pasakyti pranešėjui, kad vis dėlto į Konservatorių frakcijos prašymą įtraukti į tekstą mintį, jog kuris nors Seimo komitetas kontroliuotų šią imigrantų įteisinimo procedūrą... Jūs atsimenat šį mūsų pasiūlymą? Jūs į tai neatsižvelgėt. Todėl negalima sakyti, kad šimtu procentų į visus pasiūlymus buvo atsižvelgta. Ir kadangi nėra pateikta konkretaus asmenų sąrašo, pagal šį laikinąjį įstatymą tam tikriems asmenims bus suteiktos lengvatos, tai mes atsiduriame tokioje dviprasmiškoje padėtyje.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio jūs pritariat ar ne, gerbiamoji Aleknaite? Aš neišgirdau jūsų pozicijos.
V.ALEKNAITĖ. Mes pasijutome dviprasmiškai. Mums teks susilaikyti, kadangi nė viename straipsnyje neatsižvelgta į šį mūsų prašymą. Mes norėjome pabrėžtinai sustiprinti kontrolę.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs tai pasakėte, gerbiamoji Seimo nare. Seimo narys M.Stakvilevičius. Prašom. Dabar galima tik pritarti 1 straipsniui.
M.STAKVILEVIČIUS. Taip, aš pritariu ir stebiuosi, kad visuomet atsiranda žmonių, kuriems atrodo, jog jeigu padarys daug kam gerą darbą, geriems žmonėms, vienam blogam irgi padarys. Na, ar tai baisu? Ar tai tokia turi būti mūsų pozicija Lietuvoje? Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Registracija. Po registracijos balsuosime dėl 1 straipsnio. Seimo nary Sadkauskai, liksite neužregistruotas.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 1 straipsniui, prašom paspausti mygtuką “už”.
33 pritaria, 6 plius 11 - nepritaria. Straipsniui pritarta. Ar nori kas oponuoti 2 straipsniui? Seimo narys P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia galima kalbėti ir prieš 1, ir prieš 2 straipsnį.
PIRMININKAS. Tik prieš 2 dabar.
P.A.MIŠKINIS. Galima ir pritarti. Bet aš negalėsiu to padaryti. Juk mes esam per daug dosnūs. Jeigu įstatymo projekto rengėjai norėjo gauti Seimo narių pritarimą, tai reikėjo šiek tiek nuodugniau paaiškinti, pateikti išsamesnių duomenų, kiek yra tokių norinčių, kas tai per žmonės. Juk dabartiniu metu netgi tokios mūsų kaimyninės valstybės kaip Vokietija, sakysim, buvusių Klaipėdos krašto... Vokietijos piliečių, gyvenančių Klaipėdos krašte, nepriima, daro įvairiausius suvaržymus. O mes bet kam, kas tiktai atvažiavo, suteikiam leidimus - gyvenkit. Ar mes esam tokie turtingi ir tokie... Iš kur tas mūsų toks gailestingumas? Galbūt čia aš nežinau visų tų smulkmenų. Tai reikėtų vis dėlto išdėstyti. Esam Seimo nariai, turėtume tokius dalykus žinoti. Neturėdamas duomenų, gerbiamieji, aš nepritarsiu nei šiam 2 straipsniui, nei visam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima tik pritarti. Seimo narys A.Baležentis ruošiasi tai daryti. Jeigu pritarsit...
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia teigiama, kad jeigu buvo išduoti neteisėtai arba nepagrįstai leidimai, tai pripažinti juos galiojančiais... Tai, aišku, būtų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, turiu jus pertraukti. Čia kalbama apie trečiąjį variantą, o jūs kalbate apie antrąjį variantą. Kalbėkite apie trečiąjį variantą, jeigu pageidaujat.
A.BALEŽENTIS. Taip. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Galima siūlyti tik pritarti. Seimo narys E.Raišuotis. Prašom.
E.RAIŠUOTIS. Noriu pasakyti gerbiamajam P.Miškiniui, kad Vokietija varžo įvažiavimą arba registraciją būtent vadovaudamasi įstatymais, o mes įstatymus priėmėm, bet po to jų nevykdėm. Ir dėl to mes turime atitaisyti savo klaidą. Todėl, gerbiamieji, prašau pritarti ir neabejoti. O jeigu jūs tikrai nesužinojot, bet juk buvo pateikimas, buvo svarstymas, galėjot sužinoti.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 2 straipsniui, spaudžia mygtuką “už”.
26 pritaria, 14 plius 6 - ne. Straipsniui pritarta.
Kas nori oponuoti 3 straipsniui? Prašom. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra skirtas legalizuoti statusą tų asmenų, kurie, kaip apibrėžta įstatymo 1 straipsnyje, lyg ir įvažiavo į Lietuvą esant tam tikrai tvarkai, nevykdant įstatymo ir t.t. Dabar trečiajame įstatyme iš tikrųjų mes kalbame apie šio įstatymo esmę, t.y. apie tvarką, kokiu būdu tų šiandien nelegaliai gyvenančių Lietuvoje asmenų statusas bus legalizuotas. Dabar ši tvarka yra suvedama į labai paprastą dalyką, t.y. kad šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems užsieniečiams leidimus išduoda Vidaus reikalų ministerija. Ir viskas. Dėl to aš manau, kad šis straipsnis yra neišsamus ir neatitinka to įstatymo tikslo, kuris yra lyg ir numatytas, t.y. neteisėtai esančių tam tikros grupės asmenų legalizavimas. Nes yra visiškai neaišku, kokiais kriterijais remdamasi Vidaus reikalų ministerija tuos leidimus išduos arba neišduos. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šį straipsnį, priverčiant įstatymo pateikėjus šitą straipsnį papildyti ir nesuteikiant Vidaus reikalų ministerijai galimybės savanoriškai spręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Galite tik pritarti.
P.JAKUČIONIS. Aš nepritariu šiam straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 3 straipsniui, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. 31 pritarė, 16 plius 7 - ne. 3 straipsniui pritarta.
Prašome, kas nori oponuoti ketvirtajam straipsniui apie dokumentų pateikimo terminą? Seimo narys A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Čia tas pat, apie ką ir kolega P.Miškinis yra sakęs. Aš suprantu įstatymo prasmę, jog iš principo Lietuvoje yra grupė asmenų... Pone Markauskai...
PIRMININKAS. Pone Markauskai, atsiprašau, jums sakoma. Būkite malonus, paklausykite.
A.KUBILIUS. Pone Markauskai, aš suprantu, kad Lietuvoje yra grupė asmenų, apibrėžta grupė asmenų ir žinoma grupė asmenų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dėl Vyriausybės ar valdžios neveikimo ar netinkamo veikimo šiandieną turi nelegalų statusą. 4 straipsnis skamba gana keistai. Iš principo ta grupė jau seniai turėjo paduoti prašymą gauti leidimą gyventi legaliai. Dabar jūs įrašote, kad užsieniečiai prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje turi pateikti ne vėliau kaip iki 1996m. gruodžio 21 d. Kokie užsieniečiai? Apskritai užsieniečiai ar ta nustatyta grupė?
Pone Markauskai, aš tiesiog labai norėčiau sužinoti - jūs žinote tą grupę asmenų, ar jūs galvojate, kad tik padavus jiems dokumentus prašymus bus sužinota, kiek tų asmenų yra? Nes iš tikrųjų čia yra vienkartinis įteisinimo arba legalizavimo aktas. Mes turėtume žinoti, apie kokią grupę asmenų šitas įstatymas kalba. Atrodo, jūs nelabai žinote, kiek yra tų asmenų ir kokia jų kilmė. Ar tai likę sovietiniai karininkai, ar kokie nors KGB karininkai, ar dar kas nors? Mes to nežinome.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, tačiau nenumatyta atsakinėti į klausimus priėmimo metu...
R.MARKAUSKAS. Aš galiu atsakyti.
PIRMININKAS. ...tačiau yra daroma viena išimtis: tai galima daryti telepatijos būdu. Seimo narys E.Raišuotis. Prašom.
E.RAIŠUOTIS. Aš nesu girdėjęs, kad Seimas priiminėtų įstatymą konkrečiai, sakysim, Ivanovui, Petraičiui, Jonaičiui ar kam nors kitam. Man atrodo, kad čia yra labai konkretu ir aišku, iki kada turi būti paduoti pareiškimai. Konkrečiai tie žmonės, kurie priklauso tai grupei, paduos iki tam tikro laiko, o Vidaus reikalų ministerija spręs - taip arba ne. Dėl to prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 4 straipsniui, spaudžia mygtuką “už”. Prašau.
29 plius pranešėjas - 30 pritaria, 14 plius 7 - nepritaria. Straipsniui pritarta.
Toliau dėl motyvų. Pirmasis užsirašė kalbėti Seimo narys J.Veselka. Prašau, Seimo nary Veselka. (Balsas salėje) Prašau?
J.VESELKA. Šiam įstatymui aš nepritariu.
PIRMININKAS. Užrašyta “užsieniečiai”. Seimo narys J.Veselka - ne. Tada prašom pagal kompiuterį. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji, mano motyvai tikrai jau buvo išdėstyti svarstant ir pateikimo metu, ir šiandien priiminėjant, dėl to aš nenoriu kartotis. Aš siūlau pritarti šiam įstatymui ir jį priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Jūs jau kalbėjote, sakėte, kad visam įstatymui nenorite pritarti.
P.A.MIŠKINIS. Dėl balsavimo motyvų aš nekalbėjau. Noriu pasakyti. Gerbiamieji kolegos, iš įstatymo prasmės galima būtų suprasti, kad visi šitie žmonės, dėl kurių dabar priimam įstatymo pataisą, papildymą, yra žinomi. Jeigu jie yra žinomi ir jų teisės buvo pažeistos, tai yra kiti įstatyminiai būdai jų teisėms atkurti. Jokio įstatymo tada nereikėjo. Tačiau jeigu mes jau priimam įstatymą nežinodami šitų asmenų, tai mes jau atidarom vartus kažkokiam nežinomam imigrantų skaičiui ir dėl to gali būti pavojingos pasekmės, gerbiamieji. Aš apie tai prašyčiau rimtai pagalvoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nelabai suprantu, kodėl posėdžio pirmininkas neleidžia išsakyti ponui R.Markauskui nuomonę ar atsakyti į prieštaraujančių argumentus. Todėl aš turiu pasisakyti, kadangi aš taip ir neišgirdau iš pono R.Markausko (dėka pono A.Sakalo) jokių argumentų. Aš turiu pasisakyti prieš, nes man neaišku. Aš suprantu iš prasmės, kad tai yra vienkartinis legalizacijos aktas, tačiau niekaip negirdime, kiek yra tų asmenų ir ar jie yra žinomi, ir kokia jų kilmė. Todėl aš esu prieš įstatymą.
Taip pat aš kreipiuosi į sekretoriatą įforminti mano žodinį klausimą, pateikiamą vidaus reikalų ministrui, kuriuo aš prašau vidaus reikalų ministrą Statuto nustatyta tvarka pateikti sąrašą asmenų, užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, toliau vadinamų užsieniečiais, kurie atvyko gyventi į Lietuvą po Imigracijos įstatymo įsigaliojimo nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., ir nurodytu laikotarpiu jų gyvenamoji vieta buvo užregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ar patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ir kurie tebegyvena Lietuvos Respublikoje ir negali įvykdyti Imigracijos įstatymo reikalavimų. Jeigu Vidaus reikalų ministerija negalės mums pateikti tokio asmenų sąrašo, tada aš sakysiu, kad kolega R.Markauskas, kurio sąžiningumu aš vis dėlto tikiu, mus elementariai apgavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, aš turėčiau jus informuoti, kad visi klausimai, pasisakymai yra svarstomi komitetuose arba pateikimo metu. Seimo narys R.Markauskas, kaip pranešėjas, turės teisę dar kalbėti po visų išsakytų motyvų. Galbūt jis norės jums atsakyti į tą klausimą, nors procedūroje nenumatyta, kad pranešėjas atsakinėtų į Seimo narių klausimus.
Seimo narys A.Baležentis. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš įstatymo 1 straipsnio aiškėja, kad į Lietuvą atvyko gyventi po Imigracijos įstatymo įsigaliojimo nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. tam tikra grupė žmonių iš užsienio valstybės. Jie neįvykdė Imigracijos įstatymo reikalavimų. Iš įstatymo projekto 2 straipsnio aiškėja, kad buvo išduoti leidimai šitiems užsieniečiams gyventi neteisėtai ir nepagrįstai. Vietoje to, kad būtų išsiaiškinta, kodėl taip padaryta, kodėl buvo neteisėtai išduoti leidimai ir tie pareigūnai nubausti, vidury baltos dienos Seime yra siūloma daryti Seimo nariams valstybinį nusikaltimą - nebausti nusižengusių mūsų įstatymams pareigūnų, pripažinti jų išduotus neteisėtus leidimus teisėtais. 3 straipsnyje netgi pasiūlyta, kad jiems ateityje netaikytume Lietuvos Respublikos Imigracijos įstatymo 4, 5 straipsnių 1, 2, 3, 4, 5 punktų ir 13 straipsnio reikalavimų. Aš siūlau Seimo nariams nedalyvauti šioje antivalstybinėje diversijoje ir balsuoti prieš šito įstatymo priėmimą. O tiems žmonėms, užsieniečiams, numatyta normalia tvarka įvykdyti Imigracijos įstatymo reikalavimus ir gauti leidimus taip, kaip ir visiems užsieniečiams. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Šio įstatymo pataisa iš tikrųjų yra skatinamas įstatymų laužymas. Aiškiai yra pažeistas įstatymas, tas yra konstatuojama. Leidimai nuolat gyventi Lietuvoje išduoti neįvykdžius Imigracijos įstatymo reikalavimų, o antrajame variante dar aiškiau pasakyta, kad išduoti neteisėtai ir nepagrįstai. Tokiu atveju pripažinti tokius leidimus ar ne turėtų spręsti teismas. Jis nustatys kaltus valdininkus ir atitinkamai įvertins tą kaltę. Čia žmonės iš tikrųjų galbūt nekalti.
Kitas dalykas. Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai greičiausiai pažeidė šį įstatymą ir tai pačiai ministerijai 3 straipsnyje pavedama tą reikalą užtušuoti, jeigu galima taip išsireikšti. Todėl už tokį įstatymą aš kviečiu nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. 4 Seimo nariai pasisakė prieš ir 1 - už. Dar gali 3 Seimo nariai kalbėti už. Seimo narys J.Beinortas. Prašau.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, apskritai man atrodo, kad mūsų nedaug buvo, kai mes svarstėme šitą įstatymą. Jis nėra toks baisus, kaip čia galėtų kolegoms atrodyti. Jeigu jau taip ieškotume genezės, kodėl mes ieškome šitos išeities, tai reikėtų atsiversti pirmąjį Imigracijos įstatymą ir pamatytume, kad tarp Imigracijos įstatymo ir poįstatyminių aktų, kurie buvo priimti, buvo didesnis negu 6 mėnesių laiko tarpas, ir de facto mes turime situaciją, dėl kurios mes dabar turime priimti šitą įstatymą.
Ar turėjome alternatyvą šitam įstatymui? Tokia alternatyva būtų buvusi, jeigu būtume pasakę, jog kiekvienu atveju tokie asmenys kreipiasi į teismą ir teisme praeina, sakykim, 51 ar daugiau bylų su įvairiais niuansais.
Aš manau, kolegos, kad tas mūsų šiandieninis įstatymas, kuris yra labai konkretus, laikinasis, turi baigtinę datą ir turi baigtinį skaičių. Ir tai, ką pasakė kolega A.Kubilius, yra visiškai logiška, jeigu nors vienas mūsų komitetas norėtų kontroliuoti šito įstatymo įvykdymą, ir tai būtų gerai. Aš nemanau, kolegos, kad mes šiandien turėtume atmesti tai, kas iš esmės yra de facto. Aš kviesčiau būti logiškiems, ir jeigu yra mūsų įstatyminių spragų, tai jas reikia taisyti su mažiausiais nuostoliais. Aš - už.
PIRMININKAS. Dar du Seimo nariai gali kalbėti už. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Statistika, paaiškinimai nepagrįsti, todėl aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Jeigu jau padaryta šitos problemos klaidų, tai aš manau, kad jas reikia ištaisyti, o ne vilkinti šitą reikalą ir atidėti kažkuriam laikui, sukurti dar kažkokias komisijas, po to teismus. Taip vilkindami šito įstatymo ir šitų reikalų sprendimą mes prieisime iki tam tikros nesąmonės. Aš manyčiau priešingai, kad reikia jį kuo greičiau priimti, bet priėmus reikalinga kontrolė, kad jis būtų įgyvendintas iki galo. Aš pasisakau už jo priėmimą.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš tiesiog stebiuosi, kaip neįsigilinę kai kurie politiniai veikėjai bando pripaišyti ką tik įmanoma, kad nebūtų galima priimti gero akto. Šitas aktas yra reikalingas dėl mūsų kaltės, kad laiku nebuvo sutvarkyti dokumentai taip, kaip priklauso, kadangi nebuvo realizuotos imigracijos kvotos, ir tie žmonės gyvena Lietuvoje legaliai, daugumos vaikai eina į lietuviškas mokyklas, kalba lietuvių kalba geriau negu gimtąja. O dėl to, kad nežinome, koks kiekis... Taigi buvo šitai pateikta. Jeigu jau jūs užmiršote, kas buvo pateikimo ir svarstymo metu, tai dabar, gerbiamieji, nekelkite pretenzijų. Aš manau, kad mes būtinai turime balsuoti už šitą humanišką aktą, išpirkdami savo kaltę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis.
Registracija. Per tą laiką, pranešėjau, gal norėtumėt tarti keletą žodžių? Prašau.
R.MARKAUSKAS. Aš pirmiausia norėčiau priminti Seimo nariams, kad pateikimo metu buvo pasakyta, jog tokie sąrašai yra, tačiau niekas nepareikalavo, kad jie būtų išdalyti Seimo nariams. Mes juos turime. Tačiau aš noriu paminėti, kad tie žmonės niekuo nekalti. Jeigu pareigūnai nusižengė, tai ne Seimo reikalas spręsti, kuo jie nusikalto. Yra atitinkamos institucijos, kurios galbūt ir nubaus tuos pareigūnus. Mes norime ištaisyti tą skriaudą, kuri yra padaryta žmonėms, atvykusiems tuo metu.
Dabar norėčiau paaiškinti, kodėl tie žmonės negali apsigyventi pagal Imigracijos įstatymą. Labai paprastai. Jeigu jūs skaitėte, tai yra parašyta, kad “pakviesti į Lietuvą gali tik Lietuvos Respublikos piliečiai”. Nėra kam pakviesti šių žmonių ir pagal Imigracijos įstatymą įgyvendinti savo teisę, bet jie jau gyvena Lietuvoje, gyvena 4 metus. Jie turi butus, auga vaikai, tie vaikai lanko mokyklas ir, be abejo, iš tų vaikų daug lanko lietuviškas mokyklas. Seimo pareiga yra ištaisyti tą skriaudą žmonėms, kurie 4 metus gyvena nelegaliai, neturėdami dokumentų, galiojančių Lietuvos Respublikoje.
Aš norėčiau paprašyti, jeigu galima, kad šitas įstatymas būtų paskelbtas visuose laikraščiuose, kadangi, matyt, bus tokių žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau jie iki šiol nėra registruoti ir jiems teks praeiti teismo procesus, kad jie įrodytų, jog tikrai gyvena Lietuvoje nuo to laikotarpio ir gyvena šiuo metu. Tam taip pat reikalingas tam tikras laiko tarpas. Jeigu galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tokį protokolinį sprendimą ar kažką priimkime.
PIRMININKAS. Turbūt Seimo valdyba galėtų priimti tokį sprendimą, nes įstatymas aktualus visiems Lietuvos žmonėms, kurie dažniausiai sėdi mūsų priimamajame ir teiraujasi, pagal kokius įstatymus jie turėtų gyventi Lietuvoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, netgi tie, kurie sėdi kažkur kitose ložėse. Balsavimas pradedamas, gerbiamieji Seimo nariai.
Kas už Lietuvos Respublikos leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams, kurie atvyko gyventi į Lietuvą po Imigracijos įstatymo įsigaliojimo, įstatymą? Kas už šį laikinąjį įstatymą, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje)
Užregistruota 60 Seimo narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Už - 42. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.
PIRMININKAS. Prieš - 9. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Susilaikė 11.
42 Seimo nariams balsavus už, 9 - prieš, 11 susilaikius įstatymas priimtas.
Prašau. Seimo narys M.Stakvilevičius. Replika po balsavimo.
M.STAKVILEVIČIUS. Norėčiau padėkoti tiems kolegoms, kurie rodo žmoniškumą.
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome 5 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymo projektą, kurio Nr. 2151. Priėmimo stadija. Pranešėjas - Seimo narys J.Veselka. Pagrindinis komitetas - Ekonomikos komitetas. Ar teikiate priimti? Taip. Teikia priimti. Ponas V.Zimnickas patvirtino, o ponas J.Veselka, kaip pranešėjas, taip pat pasakys, ar teikia priimti dokumentą, kurio Nr.2151.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, teikiame. Noriu paaiškinti, kad čia yra Vyriausybės, t.y. K.Zaborsko organizuotas raštas, kuris praktiškai tą patį, tik 2 punkte....
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamasis Seimo nary Veselka, kai kalbėsime apie 2 punktą, tai jūs ir pasakysite. Gerai?
J.VESELKA. Gerai.
PIRMININKAS. Kol kas teikiate? Taip?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Priėmimo procedūra pradedama. 1 straipsniui pataisų neturime. Taip, Seimo nary Veselka?
J.VESELKA. Tiksliai. Pataisų nėra.
PIRMININKAS. Ar galima 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
2 straipsniui turite pataisą, pone Veselka?
J.VESELKA. Taip pat pataisų nėra, bet aš manau, kad jeigu Seimo nariai neprieštarautų, yra teisinga Juridinio skyriaus pastaba, ir galėtume formuluotę palikti tokią: “Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės privalo pataisyti savo įstatus ir iki 1997 m. balandžio 1 d. įregistruoti jas Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, nes čia dubliuojasi. Mes 3 straipsnyje pasakome, pagal kokį įstatymą visa tai veikia ir kokį taisyti, o pirmame pasakome, kokį reikės pataisyti.
PIRMININKAS. Siūlote išbraukti žodžius “pagal Lietuvos Respublikos įstatymą” iki...
J.VESELKA. Dėl Lietuvos, taip.
PIRMININKAS. ... ir tenai žinios, ir t.t.
J.VESELKA. Taip, taip.
PIRMININKAS. Ir žodelį “ir” paskutinį, taip?
J.VESELKA. Taip, taip.
PIRMININKAS. Na, jūsų teisė yra tai daryti. Seimo nary Zimnickai, oponuojate? Ne? Ar galima tada bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Pritarta išbraukus sakinio dalį, ką sakė pranešėjas.
3 straipsniui pataisų turite?
J.VESELKA. Pataisų nėra.
PIRMININKAS. Galima pritarti? Pritarta. 4 straipsniui?
J.VESELKA. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Pritarti galite?
Seimo narys J.Listavičius. Prašau. Dėl viso aš turiu ir jūsų raštą, ir kompiuteris kažkodėl dirba tik jūsų naudai. 4 straipsniui mes pataisų neturime. Pritariame. Daugiau straipsnių nėra.
Tada Seimo narys J.Listavičius dėl viso įstatymo.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymo projektas skirtas bendrovių įstatų perregistravimui, bendrovių įstatų galiojimo baigiamųjų nuostatų klausimams spręsti. Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės turi pataisyti savo įstatus pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatas. Čia dabar paminėjo tą rejestrą. Bet, jūsų žiniai, tas Rejestro įstatymas dar “klaidžioja”, ir jis nepriimtas. Mes jau aplenkiame įvykius. (Balsas salėje) Jeigu senas, tai taip. Bet kad mes naujo norime, o jo dar nėra. Tai štai.
Dabar veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių įstatų nuostatos galioja, jeigu jos neprieštarauja anksčiau paminėtiems įstatymams. Įstatymo projektas padės išvengti galimų diskusijų, susijusių su būtinumu perregistruoti bendrovių įstatus, ir dviprasmiškumų. Pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi niekas neoponavote nė vienam straipsniui... Seimo nary Zimnickai, ruošiatės oponuoti ar ne? Kadangi niekas neoponuoja, tai prašome pasiruošti balsuoti. Prieš tai registracija. Registruojamės. Registracija!
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas pritariate, kad reikia priimti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. 47 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. 47 Seimo nariams balsavus už, įstatymas yra priimtas.
J.VESELKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkės 6 punktą - tai kompleksas įstatymų apie darbo sutartis, kolektyvinius susitarimus ir visi kiti. Pranešėjas - Seimo narys G.Paviržis. Priėmimo stadija. Prašome į tribūną. Patvirtinkite, kad teikiate visus įstatymus priėmimui.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai patvirtinu, kad teikiame komiteto vardu. Siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Taip. Priėmimo procedūra pradedama. Pirmasis įstatymas - tai būtų Nr.2097(3). Tai yra didelis įstatymas. Seimo narys J.Listavičius norės kalbėti dėl viso įstatymo. Dabar kaip siūlote, pastraipsniui priiminėti?
G.A.PAVIRŽIS. Pastraipsniui. Pataisą turime šio įstatymo 12 straipsnio trečiajai daliai, kitaip sakant, mūsų 2 straipsniui.
PIRMININKAS. Gerai.
G.A.PAVIRŽIS. Bazinio įstatymo 12 straipsniui yra pataisa.
PIRMININKAS. Gerai. 1 straipsniui turite pasiūlymų?
G.A.PAVIRŽIS. Ne.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis oponuoja 1 straipsniui? Neoponuoja. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
5 straipsnis. Palaukite. Čia yra... Taip, 1 straipsnis. 2 straipsnis, t.y. 12 straipsnio trečiosios dalies papildymas. Oponuojate?
Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. ... (Nesigirdi)
PIRMININKAS. Kokiam?
P.A.MIŠKINIS. Tai 5 straipsnis.
PIRMININKAS. Ne, ne, ne. 5 straipsniui jūs atsisakėte. O dabar 2 straipsnis...
P.A.MIŠKINIS. O, ne. Mes apie 1 straipsnį kalbėjome, o ne apie 5-ąjį.
PIRMININKAS. Kolega, 1 straipsnis, t.y. 5 straipsnio pakeitimas ir papildymas.
P.A.MIŠKINIS. 5 straipsnyje yra netikslumų.
PIRMININKAS. O 5 straipsnis, t.y. 18 straipsnio pakeitimas. Tai apie kurį jūs kalbate dabar?
P.A.MIŠKINIS. 5 straipsnis. 1 straipsnis yra 5 straipsnis. Vadinasi, jūs paminėjote 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš visada vardiju pagal dokumento, kurį priiminėjame, numeraciją, o ne pagal tai, ką jis keičia. Tai prašome ateity kalbėti. O dabar prašau kalbėti dėl to, nors jau pritarta tam straipsniui.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, 5 straipsnyje reikėtų padaryti redakcinių pakeitimų. Žiūrėkite, pirmojoje dalyje kalbama, kad darbdaviai pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų savininkai arba jų vadovai. Juk faktiškai be paaiškinimo samdomas darbuotojas jokiu būdu negali būti darbdavys. Ir tik vėliau, toliau štai paaiškinama, kad darbdavio įgaliotas asmuo su išlyga gali būti darbdavys. Tai galbūt štai šitai reikėtų perkelti į priekį. Vienu žodžiu, dar reikėtų paredaguoti. Iš esmės čia yra gerai, bet reikia paredaguoti, kad neišeitų, jog darbdavys gali būti ir samdomas asmuo. Šiaip aš pritariu, ir viskas čia normalu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Kadangi Seimas dėl redakcinių pataisų nebalsuoja, aš tik jums pasiūlyčiau pateikti redakcines pataisas pranešėjui. Pranešėjas, matyt, galėtų atsižvelgti į jas ir šį įstatymą priėmus.
G.A.PAVIRŽIS. Be jokios abejonės, mes šitą pastabą turėsime įvertinti.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Nežinau, man atrodo, kad ta redakcija dėl vadovų nereikalinga. Jokios kolizijos nėra iškilusios iki šiol. Čia yra turbūt manoma apie valstybines įmones, kuriose savininko teisės... nėra. Vienaip ar kitaip yra išrenkami arba paskiria juos skirtingos procedūros, priklausomai nuo įmonės tipo ir jos įstatų. Todėl dabartinė redakcija, dar pridėjus paskutinę pastraipą, visiškai sukonkretizuoja. Ir šiuo atveju manau, kad teisinių procedūrų dėl to jau nėra. Man atrodo, nereikia daug redaguoti, o tada, kai bus mėginama apibendrinti visus darbo įstatymus ateityje įjungiant į kodeksą, bus galima tada paredaguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neoponuoja 1 straipsniui, ir ponas P.Miškinis pritarė. Aš tik noriu informuoti Seimo narius: tai, kas yra naujo teikiama, tas pabraukta, o visa kita yra sena. Jeigu nėra jokių pataisų, tai mes negalime seno teksto svarstyti. Pranešėjas pateikė seną tekstą tam, kad Seimo nariams būtų aiškiau, apie ką kalbama. Todėl prašome nekreipti dėmesio arba nesiūlyti redakcinių pataisų senajai įstatymo daliai.
2 straipsniui yra oponentų? Nėra.
G.A.PAVIRŽIS. 2 straipsniui yra Valstybės ir teisės komiteto pataisa. Kitaip sakant, nepritarė trečiosios dalies ketvirtajam punktui. Jie siūlo išbraukti žodžius: “arba jiems išlaikius kvalifikacinius egzaminus”. Mes su tuo nenorėtume sutikti ir štai dėl ko. Šiame straipsnyje kalbama, kad išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka atlikti jam pavestą darbą, nenustatomas priimant į darbą. Mes siūlome, kad tokio išbandymo nereikėtų asmenims, kurie priimami į darbą konkurso būdu, arba jeigu jie išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Mes manome: jeigu žmogų, pilietį, gyventoją priimant į darbą yra nustatyti tam tikri kvalifikaciniai barjerai, egzaminai, ir jis išlaiko juos, tai manytume, kad jau išbandymo neturėtų būti. Kolegų samprotavimas yra daugiau moralinio pobūdžio: galbūt nesugyvenamo charakterio. Mes manytume, kad nereikėtų atsižvelgti į kolegų siūlymą.
PIRMININKAS. Gal kolegos iš Valstybės ir teisės komiteto atsiima siūlymą?
Seimo narys P.Vitkevičius. Prašau. Jūsų pozicija.
P.VITKEVIČIUS. Aš negaliu. Komiteto vardu tai buvo pasakyta. Aš asmeniškai negaliu atsiimti. Bet apskritai didelės bėdos nebus, jeigu paliktume taip, kaip buvo gerbiamojo G.Paviržio.
PIRMININKAS. Bet jūs komiteto vardu galite reikalauti arba nereikalauti balsuoti. Jeigu reikalausite, tai mes balsuosime.
P.VITKEVIČIUS. Nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti. Gal kolegos, kurie užsirašė kalbėti, jau nebenori kalbėti, kadangi niekas neoponuoja tam straipsniui? Sutinkate? Ne.
Seimo narys J.Beinortas. Prašau. Vieną minutę! Prašau.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia galbūt buvo tam tikras nesusipratimas. Iš esmės štai šitie kvalifikaciniai egzaminai sietų tuos žmones, kuriuos Darbo birža perkvalifikavo į kitą profesiją. Ir jau pats procesas, to žmogaus mokymasis ir jo perkvalifikavimas, jo noras jau faktiškai būtų papildomas barjeras, jeigu mes išbrauktume. Mes komitete rimtai apie tai svarstėme ir manome, kad šita redakcija yra gera. Tie žmonės, kurių kvalifikaciniai egzaminai leidžia tą darbą dirbti, neturėtų būti apribojami terminuota sutartimi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pataisos autoriai nesiūlo balsuoti. Tai kodėl jūs dar agituojate kitus Seimo narius?
G.A.PAVIRŽIS. Kad aiškiau būtų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Niekas neoponuoja? Pritarta.
3 straipsnis. Pataisų aš neturiu. Galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
4 straipsniui pataisų neturiu. Pritarta.
5 straipsniui pataisų neturiu.
Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors posėdžio pirmininkas sakė, kad seno teksto neliesti, bet vis dėlto, jeigu jis nevisiškai atspindi esamą padėtį, tai, manau, reikėtų. Aš turiu omeny 18 straipsnio paskutinį sakinį, kuriame sakoma, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Priimam įstatymus, o Vyriausybė taiso įstatymus. Na, man atrodo, ne viskas čia tvarkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjau? Jeigu jūs priimsite Seimo nario J.Listavičiaus siūlymą, tai taip.
G.A.PAVIRŽIS. Na, mes komitete svarstėme visas pastabas, kurios buvo kolegų išsakytos. Apie tai kalbėjo ir darbo grupė, kurią sudarė komitetas. Manome, kad čia turėtų būti palikta.
PIRMININKAS. Palikta, taip?
G.A.PAVIRŽIS. Taip. Na, ką gi. Mes negalime balsuoti, kadangi nėra tinkamai pateikta. O dėl viso straipsnio, jeigu kas pageidauja oponuoti, prašom.
Seimo narys P.Miškinis pageidauja oponuoti?
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš jokiu būdu neoponuosiu oficialiam tekstui. Manau, kad jis yra teisingas. Būtinai turi būti galimybė sudaryti išimtis, nes ypač nedideliuose miesteliuose gali susidaryti tokia situacija, kad daugelyje šeimų mes privalėsime atleisti iš darbo daug žmonių. O kur juos reikės įdarbinti, gerbiamieji? Čia yra ta taisyklė, kad yra leidžiamos Vyriausybės numatytos išimtys, ir yra būtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo narys K.Uoka nori oponuoti visam straipsniui? Ne. Tai matote, jeigu ne, tai nėra ko. Minutę! Aš įjungsiu mikrofoną.
Prašau.
K.UOKA. Aš norėjau pasiūlyti pranešėjui formuluotę “valstybės ir savivaldybės institucijose bei valstybės vietos savivaldybės įmonėje” keisti formuluote “įmonėse, kuriose valstybė arba savivaldybė turi kontrolinį paketą”. Tada apimtų ir įmones, kuriose turi daugiau kaip 50%. Ši formuluotė būtų tikslesnė ir atitiktų tai, ką jūs dabar siūlote.
G.A.PAVIRŽIS. Čia dabar suderinta su jau priimtais įstatymais.
PIRMININKAS. Ačiū. Deja, pasiūlymų laiku nepateikėte, aš balsavimui negaliu teikti. Bet jeigu jūs įtikinsite pranešėją, jeigu jis manys,kad tai redakcinė pastaba, pasiūlymas, ir sutiks jį priimti, tai yra jo teisė.
5 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
6 straipsniui oponentų yra? Nėra. Pritarta.
7 straipsniui oponentų nėra? Nėra. Pritarta.
8 straipsniui oponentų yra? Nėra. Pritarta.
9 straipsniui oponentų yra? Nėra. Pritarta.
10 straipsniui oponentų yra? Nėra. Pritarta.
11 straipsniui oponentų yra? Nėra. Pritarta.
Seimo narys J.Listavičius pageidavo kalbėti dėl viso įstatymo. Turbūt oponuoti?
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
J.LISTAVIČIUS. Na, truputį, gal ir ne visai. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 5, 12, 15, 17, 18, 241, 26, 29, 30, 32, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas skirtas pakeisti ir papildyti darbo sutartį. Įstatymo projekte keičiama ar tikslinama darbdavio sąvoka, išbandymo, priėmimo į darbą tvarka ir sąlygos, giminaičių darbo apribojimai, prastovos įforminimas ir darbdavio teisinė padėtis, likviduojamos įmonės dėl bankroto darbuotojų teisės ir pareigos, kompensacijų mokėjimo sąlygos, darbininkų atleidimas ir išeitinės pašalpos išmokėjimas, pateikiama įstatymo įsigaliojimo tvarka. Padaryti darbo sutartyje patikslinimai leis geriau teisiškai spręsti tarp darbdavio ir darbininkų iškilusius klausimus, padės darbininkams apginti savo teises į darbą, atlyginimą, kompensacijas ir išeitines pašalpas. Įstatymo projekte, kaip jau čia ir minėjau, galėtų būti kai kurios nuostatos šiek tiek ir tikslinamos: tai 2, 5, 9 straipsniuose. Nepaisydamas nedidelių trūkumų, pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai oponentų visam įstatymui nebuvo, bet dar trys Seimo nariai yra užsirašę kalbėti. Bet turėkite omeny, kad dar turime penkis įstatymus-pataisas penkių įstatymų - ir turime 20 minučių. Tai jūsų teisė pasirinkti: ar vieną įstatymą visiems girti, ar priimti penkis įstatymus mažiau juos giriant. Jeigu norite oponuoti, tai prašom.
Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš oponuoti iš blogos pusės šio įstatymo pataisai nenoriu. Tiktai noriu pritarti šiam įstatymui, kadangi mūsų pataisos yra labai reikalingos, ypač šiuo metu, sudarant darbo sutartį tarp darbdavio ir darbininko. Ypač tam, kad reikalingas išbandymo laikotarpis, priimant į darbą konkurso būdu, jiems išlaikius kvalifikacinius egzaminus. Mes žinome, kokie darbuotojai kartais patenka.
Dėl nepilnamečių. Būtinai reikia mokyklų, kuriose jie mokosi, nuomonių, jeigu jie įdarbinami. Nes daugelis vaikų šiuo metu bastosi gatvėse, o mokyklos faktiškai jų nekontroliuoja.
Galbūt būtų galima suabejoti dėl giminaičių darbo apribojimo, kaip minėjo Seimo narys P.Miškinis, ypač mažų apylinkių įvairiose gyventojų grupėse, kad nebūtų trukdoma įdarbinti gimines. Čia viskas gerai. Pritariu šio įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys J.Beinortas. Norite prisijungti prie pritariančių choro? Ačiū. Ne.
Seimo narys R.Dagys. Prašau.
R.J.DAGYS. Aš - už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruosimės. Registracija.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių irgi nėra.
PIRMININKAS. 44 Seimo nariams balsavus už įstatymas priimtas.
Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.2098 (priėmimas) (96.04.17)
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
Svarstome 6b darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjau, prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo pakeitimo ir papildymo mes raštiškų pasiūlymų negavome. Siūlyčiau priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimas gali nuspręsti ir kitaip. Jeigu nemato nė viename straipsnyje kokių nors neaiškumų ir sutinka balsuoti už visą įstatymą, Seimas tai gali nuspręsti. Aš noriu paklausti Seimo narių: ar jūs norėtumėte, kad būtų kalbama apie kurį nors straipsnį atskirai? Yra norinčių. Tokiu atveju priiminėsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų neturite? (Balsai salėje) Ne, aš nesiūlau, aš dar kartą jūsų klausiu. Ar yra Seimo narių, kurie norėtų, kad būtų priimama pastraipsniui, turi pastabų ar siūlys nepriimti kokio nors straipsnio? Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Kadangi šio įstatymo pataisa buvo nuodugniai nagrinėjama Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, jokių kitų pastabų iš kitų komitetų nebuvo, todėl siūlau, kad nereikia pastraipsniui, o galim teikti balsavimui...
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai sutinka? Seimo narys A.Bendinskas. Vieną minutę! Prašom.
A.BENDINSKAS. Mes visi norime, kad būtų ne pastraipsniui, o visas priimamas, o jūs neduodate pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš formuluoju klausimą labai aiškiai. Ar yra tokių, kurie nori, kad būtų priimama pastraipsniui? Jūs užsirašėte į kompiuterį. Supratau, kad jums norėtųsi pastraipsniui. Kadangi niekas neturi jokių pastabų, visi sutinka, kad įstatymas būtų priimtas ne pastraipsniui, bet balsuojama už visą, tai aš tik turiu Seimo nario J.Listavičiaus prašymą. Jis užsirašė kalbėti dėl viso įstatymo. Seimo nary Listavičiau, prašom - jūsų žodis.
J.LISTAVIČIUS. Aš ilgai netrukdysiu, nes iš tikrųjų jokių klausimų neiškilo ir jokių pasiūlymų, papildymų nėra. Aš pritariu šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Būtų gerai, kad Seimo nariai atsibustų ir laiku balsuotų. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių irgi nėra.
PIRMININKAS. 45 Seimo nariams balsavus už, įstatymas yra priimtas.
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
Svarstome 6c darbotvarkės punktą. Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo 8-10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjau, jūsų žodis.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl šio įstatymo pakeitimo ir papildymo taip pat mes negavome jokių pataisų. Siūlytume priimti.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai sutinka? Čia yra tik 2 straipsniai. Galima balsuoti už visą įstatymą? Niekas nė vienam straipsniui neoponuoja? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Susilaikiusių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Irgi nėra.
PIRMININKAS. 46 Seimo nariams balsavus už, įstatymas yra priimtas.
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
G.A.PAVIRŽIS. Atostogų įstatymo...
PIRMININKAS. 6d darbotvarkės punktas - Atostogų įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimas ir papildymas.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl šio Atostogų įstatymo pakeitimo ir papildymo mes taip pat negavome pasiūlymų, pataisų iš kolegų ir siūlome priimti taip, kaip parašyta.
PIRMININKAS. Čia yra tik du straipsniai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate balsuoti už visą įstatymą? Taip. Niekas neoponuoja. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Irgi nėra.
PIRMININKAS. 46 Seimo nariams balsavus už, įstatymas priimtas.
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
Toliau svarstome 6e darbotvarkės punktą. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjau, jūsų žodis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mes dėl šio įstatymo papildymo ir pakeitimo taip pat negavome pasiūlymų. Komitete apsvarstėme papildomai. Prašom priimti tokį tekstą, koks yra pateiktas.
PIRMININKAS. Ar kas nors oponuoja? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Nėra ar vienas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra susilaikiusių.
PIRMININKAS. Vienas susilaikė. 44 Seimo nariams balsavus už ir vienam susilaikius įstatymas priimtas.
8 sesija 17 p svarstyti klausimai
Svarstome 6f darbotvarkės punktą - Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ir 233 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, pranešėjau.
G.A.PAVIRŽIS. Siūlau priimti tokį tekstą, koks yra pateiktas, nes negavome raštiškų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ar kas nors oponuoja, kas nors nesutinka, kad būtų balsuojama dėl viso įstatymo? Galima balsuoti dėl viso įstatymo? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 44.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Irgi nėra.
PIRMININKAS. 44 Seimo nariams balsavus už įstatymas priimtas. Dėkojame pranešėjui.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū jums, kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, skaitau vardinio balsavimo rezultatus. A, Seimo narys J.Beinortas. Replika po balsavimo. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jus visus paakinti dėl dviejų dalykų, susijusių su šiuo mūsų įstatymo paketo priėmimu. Pirmas dalykas tai yra rašytinės darbo sutarties būtinas įvedimas arba perėjimas prie jos. Antras dalykas yra prastovų reglamentavimas. Aš manau, kad kolegos savo susitikimuose su rinkėjais dažnai būna konfliktinių situacijų aiškintojai, ir labai norėčiau, kad mes visi, kaip solidariai priėmėme šito įstatymo paketą, taip padėtume solidariai jį Lietuvoje ir įgyvendinti, nes tai yra nauja, civilizuota darbo santykių pako-pa. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Leiskite perskaityti vardinio balsavimo rezultatus. Balsuota dėl Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo papildymo įstatymo.
Albertynas - už, Aleknaitė susilaikė, Ambrazaitytė susilaikė, Antanaitis - už, Arbačiauskas - už, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Beinortas - prieš, Bendinskas - už, Bernatonis - už, Bloškys - už, Bobelis - prieš, Bogušiui pritrūko kvalifikacijos teisingai užpildyti biuletenį, sugadino; Briedienė susilaikė, Būdvytis - už, Burbienė - už, Būtėnas - už, Dagys - už, Dirgėla - prieš, Dringelis - prieš, Endriukaitis - prieš, Genzelis - už, Giedraitis - už, Giniotas - prieš, Greimas - už, Ivaškevičius - už, Jagminas - už, Jakučionis - prieš, Jarmolenka susilaikė, Jurkūnaitė - už, Juršėnas - už, Kanapeckas - už, Karosas - už, Katilius - prieš, Katkus - prieš, Kirkilas - už, Kryževičius - prieš, Kubertavičius - už, A.Kubilius susilaikė, J.Kubilius - už, Kunčinas - už, Kunevičienė susilaikė, Kuzminskas - prieš, Lapė - prieš, Listavičius - prieš, Lozuraitis - už, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas - už, Milčius - prieš, Miškinis - prieš, Nesteckis - už, Ozolas - prieš, Patackas - prieš, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas susilaikė, Petkevičius - už, Petrauskas susilaikė, Pocius - už, Povilaitis - už, Požėla - už, Pronckus - už, Račas susilaikė, Raišuotis - už, Raškinis - prieš, Ražukas - už, Sadkauskas - už, Sakalas - už, Salamakinas - už, Saulis - už, Skrebys susilaikė, Snežko - už, Stakvilevičius - už, Stasiškis - prieš, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Treinys - prieš, Tupikas - prieš, Uoka susilaikė, Vaišnoras - prieš, Vaižmužis susilaikė, Velikonis - už, Visakavičius - už, Vitkevičius - už, Zimnickas - už, Žebrauskas - už, Žiemelis susilaikė.
Balsavime dalyvavo 89 Seimo nariai. Už balsavo 49, prieš - 26, susilaikė 13. Vienas biuletenis sugadintas. Įstatymas yra priimtas. Replikos po balsavimo. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Čia buvo vieno Seimo nario pasiūlymas, kad gegužės pirmąją reikėtų skelbti apsišvarinimo diena. Pirmiausia reikia skelbti ne aplinkos apsišvarinimo, o sąžinės apsišvarinimo. Sąžinės apsišvarinimą katalikai atlieka prieš Velykas atlikdami išpažintį ir priimdami šventą Komuniją. Velykos visada būna prieš gegužės pirmąją. Kad šito nežino buvęs partorgas, tai aš nesistebiu.
Dabar toliau. Buvo tokia replika, kad žmonės į gegužės pirmąją buvo varomi prievarta. Ne per seniausiai per televiziją buvo rodoma laida “Tarybų Lietuvos kino kronika” ir ten kaip tik buvo parodoma, kaip Vilniuje žmonės švenčia gegužės pirmąją. Per prievartą šitaip žmones priversti šypsotis niekas nesugeba. Dabar išdalytame politinių kalinių ir tremtinių pareiškime aiškinama, primenama apie Spalio socialistinės revoliucijos metines. Jeigu 1917 m. nebūtų įvykusi Spalio socialistinė revoliucija, nebūtų buvę ir 1918 m. vasario 16 d. Akto. 1918 m. vasario 16 d. Akto tėvas V.Leninas, o motina - VKP(b), nes jie paskelbė tautų apsisprendimo teisę. Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Tegyvuoja Leninas!
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Mano širdyje pavasaris, prie Seimo žydi mėlyni krokai, pro Seimą teka drumzlina Neris, virš Lietuvos bankų - juoda spalva. Štai dabar aš pamačiau raudoną spalvą ir labai džiaugiuosi, ir iš mano širdies išeina šitie žodžiai: “Pirmyn, vergai nužemintieji, išalkusi minia, pirmyn!”
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis kolega Endriukaiti, ir mano širdyje pavasaris, aš džiaugiuosi, kad mes turėsime dar vieną pavasario šventę. O kolega A.Albertynas, kai apeliuoja į kitų žmonių sąžinę ir siūlo ją apsišvarinti, tai aš galiu pasakyti jums, kolega Albertynai, kad kai jūs balsuojate prieš delspinigių mokėjimą darbininkams, tai aš turėčiau tik tiek pasakyti: jums negresia sąžinės švarinimas, nes, norint švarinti, reikia turėti ką.
O šiaip aš norėčiau pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija, dar kartą pakartosiu, palaikė šitą sprendimą ir darė nesikonsultuodama su kuo nors kitu, kaip gerbiamasis J.Karosas yra sakęs, nors mes dažnai konsultuojamės su kitomis politinėmis partijomis, o šventas pavydo jausmas, kuris gerbiamąjį J.Karosą užlieja, ne pats geriausias patarėjas šiuo klausimu. Siūlyčiau ateityje tuo nesivadovauti, nes dar kartą teks patirti tokį patį konfūzą, kokį patyrė gerbiamasis J.Karosas su gerbiamuoju A.Gricium, kai neprašyti atėjo į Šiaurės šalių socialdemokratų partijos pasitarimą ir mūsų kolegoms iš Skandinavijos teko nutraukti jų giriamąją kalbą apie savo partiją. Taigi siūlyčiau, kad ne visada šventas pavydo jausmas turėtų užlieti jūsų krūtinę. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš dviem klausimais. Norėčiau papeikti mūsų Seimą ir pagirti savo kolegą A.Albertyną. Papeikti Seimą būtent todėl, kad Rusijoje B.Jelcinas jau vakar turbūt pasirašė dekretą grąžinti raudoną vėliavą su pjautuvu ir kūju, o mes tik šiandien už gegužės pirmosios šventę nubalsavome.
O pagirti kolegą A.Albertyną norėčiau už tai, kad jau keli mėnesiai visi Lietuvos žmonės kalba, kam reikalingos tos sovietizmo atgaivinimo laidos televizijoje. Ačiū, kolega Albertynai, kad jūs nuoširdžiai paaiškinote. Tam, kad būtų palygintas nepriklausomybės liūdesys su sovietiniu gegužės pirmosios džiaugsmu. Jis atvirai tai pasakė, ką visi kalbėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau irgi dvi. Dar Seimo narys A.Gricius repliką. Prašom.
A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau replikuoti į gerbiamojo R.Dagio pasakymą. Tikrai čia įvyko nesusipratimas, aš nežinojau šito. Mane J.Karosas pakvietė į susitikimą su Šiaurės šalių socialdemokratinių partijų atstovais, kurie lankėsi Vilniuje. Aš patikėjau J.Karoso žodžiais, kad tikrai esu kviečiamas pasakyti mūsų poziciją. Tačiau man pavyko tuo atžvilgiu, kad, gerbiamas Sakalai, aš girdėjau jūsų kalbą, kaip jūs pristatėte Šiaurės šalims Lietuvą. Kad čia viskas juoda, čia viskas bloga, bedarbių skaičių padidinote dviem procentais, daugybę kitų dalykų prisakėte. Atleiskite man, gerbiamieji socialdemokratai, jeigu jūs manote, kad atvažiavusiems užsienio svečiams savo kolegoms socialdemokratams apjuodinsite Lietuvą ir tokiu būdu gausite daugiau balsų rinkimuose, o Šiaurės turtingos valstybės mūsų pasigailės, tai man tikrai buvo gėda klausytis jūsų pareiškimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Griciau, dabar jau aš turiu replikuoti. Jūs didelis specialistas lakuoti tikrovę. Visados buvote ir juo esate. Aš per šitą kalbą tik pateikiau oficialius statistikos duomenis, ir nieko daugiau. Interpretavimas yra ne mano reikalas. Jūs juos vienaip interpretuojate. Jūs tai interpretuojate kaip didžiulį jūsų politikos laimėjimą, mes interpretuojame, kad tai yra ne katastrofa, bet mūsų ekonomika negerėja. Ir tai buvo parodyta skaičiais. Dabar aš norėčiau porą replikų pasakyti ir Seimo nariui A.Endriukaičiui. Man irgi nesuprantama, Seimo nary Endriukaiti, kodėl jus erzina raudona spalva? Juk jūs ne bulius. Ir Seimo nariui A.Albertynui. Aš esu gavęs tokių pakvietimų, prašė perduoti Seimo nariui A.Albertynui, kad Arkikatedros kunigai jo laukia, jie tikisi, kad jis atliks išpažintį. O kadangi jūs pats šiandien pasakėte, kad reikėtų apsivalyti sielą, tai prašome, nuo Seimo iki Vilniaus Katedros yra tiesus Gedimino prospektas, tikrai galėtumėt nukeliauti ir padaryti tai, ką jūs kitiems siūlote. O dabar posėdis yra... Dar ne. Seimo narys A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Pone Sakalai, aš manau, kad nesunku suprasti visiems Lietuvos žmonėms, kodėl mus erzina raudona spalva. Penkiasdešimt metų raudona spalva buvo prievartos spalva. Penkiasdešimt metų raudona spalva buvo melo spalva. Penkiasdešimt metų raudona spalva ir gegužės 1-oji buvo pačių blogiausių Lietuvai visų dalykų įsikūnijimas. Ir šis dalykas, ką mes dabar padarėme, yra simbolis, kad žmonės, kurie tai padarė, jie nejaučia tos nuoskaudos, kad tas simbolis yra viso, kas buvo blogiausia, įsikūnijimas. O jiems yra nostalgija ir noras šį dalyką turėti.
PIRMININKAS. Aš suprantu jus, gerbiamasis Seimo nary Raškini, bet ar jūs teiksit Seimui pataisą, kuria bus išimta raudona spalva iš mūsų trispalvės? Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pone Sakalai, aš norėčiau iš tikrųjų patvirtinti, kad Seimo narys A.Endriukaitis nėra bulius, nes mokslininkai nustatė, kad bulius spalvų neskiria. O ponas A.Endriukaitis labai gerai skiria raudoną spalvą.
PIRMININKAS. Aš tuo neabejoju, bet galbūt Seimo narys A.Endriukaitis pats suabejojo, kas jis yra. Posėdis baigtas.