Dvyliktasis
posėdis
1996
m. kovo 28 d.
A.Endriukaitis. “Ministrui Pirmininkui”
J.Antanaitis. “Ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pareiškimas”
A.Vaišnoras “Dėl indėlių kompensavimo”
A.Raškinis “Dėl Švietimo įstatymo 17 straipsnio pataisų”
R.Bloškys ”Dėl Švietimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo”
A.Albertynas “Dėl tremtinių statuso”
Vyriausybės pusvalandis (96.03.28)
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 28 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Primenu mūsų darbų tvarką. Dabar turėtų būti Vyriausybės pusvalandis. Pirmasis Vyriausybės pusvalandis pradėjus dirbti naujai Vyriausybei. Po to iš eilės - sutartis su Moldova, kai kurie įstatymai, ir primenu, kad yra dar neišspręsti du rezerviniai klausimai - Klaipėdos ekonominės zonos įstatymo projekto pateikimas ir kolegos J.Veselkos teikiami du socialinio pobūdžio įstatymų projektai. Taip pat mes tarėmės, kad jeigu atsirastų šiek tiek laiko, turėtumėm užbaigti “Vilniaus šiltnamių” likimo sprendimą arba bent tam tikrą etapą.
Taigi kviečiu registruotis, o po to Vyriausybės pusvalandis - Energetikos ministras S.Kutas. Kolegos, dėmesio! Registracija.
Salėje kol kas 37, ne, jau 39 Seimo nariai.
Prašom, ministre. Jeigu pageidaujate, jūs pradžioje keletą žodžių galite pasakyti apie tai, kas jums atrodo svarbiausia.
S.KUTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau, kad būtų klausimai ir atsakymai, todėl mano įžanga bus labai trumpa.
Aš norėčiau pasakyti, kokios šiandien pagrindinės energetikos problemos, kurias reikia spręsti šiandien ir kurių atidėlioti negalima. O po to paminėti keletą perspektyvinių, bet irgi nelabai tolimos perspektyvos. Paskui norėčiau atsakyti į klausimus.
Aš norėčiau pabrėžti, kad šios dienos pagrindinė energetikos problema ir, pasakyčiau, ne tik energetikos, bet ir visos mūsų Lietuvos, yra atsiskaitymo problema. Kadangi yra visuotinis vienų kitiems nemokėjimas, skolos vėl grėsmingai auga. Nors energetikos srityje praeitų metų pabaigoje tos skolos buvo sumažintos, tačiau dabar, jau prieš porą mėnesių, jos vėl pradėjo didėti. Tiesa, jos šiek tiek mažesnės, negu buvo pernai tokiu pat metu.
Antroji problema yra ta, kad energetika kol kas negali išsilaikyti iš direktyvine tvarka nustatomų tarifų. Būtent kiekviena kilovatvalandė, kurią mes parduodam, didina energetikos nuostolius, o kartu sudaro keblumų vykdant Lietuvos biudžetą, kadangi yra numatyta, jog bus kompensuojama iš biudžeto. Tai yra ne pati artimiausia šiandieninė problema, bet aš ją miniu todėl, kad dabar kaip tik kainų energetinės veiklos komisijoje šis klausimas yra nagrinėjamas ir jam reikia skirti labai daug jėgų.
Kita problema, kuri būtų šios dienos, tai laukiamas potvynis tiek Nemune prie Kauno hidroelektrinės, tiek ir kitose mūsų hidroelektrinėse. Kol kas, sakyčiau, ypatingų problemų nėra. Pagal prognozes, kurias pateikia hidrometeorologai, potvynis šiais metais yra didesnis negu vidutiniškas, bet gerokai mažesnis už maksimalų. Be abejo, tai labai priklausys nuo laiko trukmės, per kurį nutirps sniegas ir pradės plaukti ledai. Tačiau energetikos įmonės šiam darbui yra iš esmės pasiruošusios kaip ir kiekvienais metais, ir tikimės, kad ypatingų problemų neturėtų būti.
Taip pat mažėja mūsų kuro atsargos. Turiu galvoje tik mazutą. Rudenį mes buvome jo sukaupę pakankamai ir kol kas jo dar yra, bet dabar prisieina jo atsargas papildyti, t.y. pirkti. Tačiau tai irgi normalus dalykas, kadangi kiekvienais metais pavasarį kuro atsargos mažėja. Jos tam ir yra kaupiamos, kad sukaupus pigesnio kuro žiemos metu jį būtų galima panaudoti.
Iš perspektyvesnių problemų, kurias mes dabar sprendžiame, bet jos bus įvykdytos ir jų rezultatai bus matyti vėliau, tai susijusios su atomine elektrine. Manau, kad svarbiausia mūsų energetikos problema yra Ignalinos atominės elektrinės saugus darbas ir radioaktyviųjų atliekų, ir ypač branduolinio kuro, panaudoto branduolinio kuro problemų sprendimas. Kadangi mūsų turimos vietos, kur reikia saugoti panaudotą branduolinį kurą, beveik yra užpildytos, yra parengti sprendimai, projektas rengiamas, tačiau jis rengiamas labai įtemptai. Iškyla problemų tiek su savivaldos organais, tiek su finansavimu. Tačiau daugiau ar mažiau šis procesas vyksta pagal grafiką ir tikimės, kad dėl to, taip būtų daugiau kaip po metų, mūsų elektrinės darbas neturėtų komplikuotis.
Na, aš nenoriu kalbėti apie bendras tolesnes perspektyvas. Pirmininke, aš tuo norėčiau baigti ir prašyčiau klausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių yra pakankamai daug, maždaug 30 Seimo narių. Primenu ankstesnę mūsų čia, Seime, taikytą tvarką: vienas Seimo narys - iš vienos pusės, kitas - iš kitos pusės. Pirmiau klausia tie, kurie norą paklausti išreiškė raštu, o po to tie, kurie užsirašė į kompiuterį. Todėl pirmasis klaus J.Listavičius. Ruošiasi A.Albertynas. J.Listavičius. Prašom. Atsiprašau, vieną minutę, dar viena pastaba, kad neužmirštumėm. Klausimui - minutė. 69 sekundę stengsiuosi išjungti, jeigu viršysite, o atsakymui, gerbiamasis ministre, būtų gražu, kad užtektų 2 minučių. Kiekvienam atsakymui. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmąją problemą jūs paminėjote atsiskaitymų problemą. Iš tikrųjų tokia yra. Aš noriu paklausti, kokia Energetikos ministerijos atsiskaitymo būklė, t.y. kiek kiti skolingi energetikams ir kiek energetikai skolingi kitiems? Vadinasi, debitas - kreditas. Koks rezultatas ir ką daryti, kad vieni atsiskaitytų su vienais, kiti atsiskaitytų su kitais? Ačiū.
S.KUTAS. Aš išskirčiau dvi skolas. Viena skola, kurią mes vadiname vidaus skola ir kuri yra susidariusi dėl to, kad energijos tarifai ir ypač šilumos energijos tarifai yra patvirtinti mažesni negu ekonomiškai pagrįsti. Ta suma dabar yra pasiekusi apie pusę milijardo litų, tačiau oficialiai yra įteisinti tik 270. Dėl kitų dabar vyksta nagrinėjimas ir pagrindimas.
Antroji skolos dalis energetikams, aš turiu omeny, yra ta, kad vartotojai neatsiskaito už pateiktą produkciją, t.y. šilumą ir elektrą, ir ši suma sudaro maždaug 320 mln. Lt, t.y. vartotojų skolos. Jeigu kalbėtume apie energetikos skolas, tai būtų dvi svarbiausios. Be abejo, yra ir kitų, smulkesnių, - tiekėjams, rangovams, bet aš išskirčiau dvi grupes, būtent: už dujas daugiau kaip 100 mln. ir kita skola - energetikų skola biudžetui už nesumokėtus mokesčius. Irgi yra iki 100 mln.
PIRMININKAS. Kolega A.Albertynas. Ruošiasi A.Vaišnoras. (Balsai salėje) Tada iš anos pusės kolegė G.Jurkūnaitė. Ruošiasi kolega A.Vaišnoras.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėjau jūsų paklausti, kokia yra išsakyta nuomonė ir ar yra pareiškusi kokią nors nuomonę pagal Energetikos įstatymą sudarytoji energetikos kainodaros problemų komisija (aš taip sutrumpintai ją vadinu), kadangi pagal įstatymą savo išvadas ir pasiūlymus toji komisija turi teikti Seimui ir Vyriausybei. Seimas kokių nors pasiūlymų nėra gavęs iš tos komisijos. Ar yra gavusi Vyriausybė kokių nors pasiūlymų, kaip spręsti tas energetikai iškylančias kainodaros ir kitas problemas?
S.KUTAS. Taip. Dabar šiai komisijai yra pateiktos trys metodikos, kaip turi būti apskaičiuojami dujų, elektros energijos ir šilumos tarifai. Preliminariai, nors ta metodika, kaip minėjau, dar nėra patvirtinta, mes tikimės, kad ji turėtų būti rytoj patvirtinta, bet yra atliekami... mūsų energetikos kompanijos atlieka preliminarius skaičiavimus, kaip tarifai turės būti išreikšti centais. Tai yra tik skaičiavimai ir įvertinimai, kadangi ir pati metodika gali pasikeisti, atitinkamai turėtų pasikeisti ir skaičiai. Iš tikrųjų kai komisija patvirtins programą, šie skaičiavimai bus dar kartą patikslinti ir pateikti komisijai aprobuoti. Pagal komisijos nuostatus, tarifus turės tvirtinti Vyriausybė. O dėl Seimo, žinoma, aš nesu komisijos narys, bet dalyvavau rengiant nuostatus ir visa kita, kur yra pasiūlymai Seimui ir kt., tai ten yra labai daug galimų funkcijų - kontrolės funkcijos. Kiek žinoma, tokių siūlymų Seimui ši komisija nėra teikusi.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Ruošiasi V.Astrauskas.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad aš turiu daugiau klausimų negu vieną, nes dėl energetikos dabar labai daug yra neaiškumų. Norėjau jūsų paklausti apie vieną problemą, kurios jūs nepaminėjote tarp savo pagrindinių, t. y. Būtingės naftos terminalo statyba. Aš manau, kad tai yra strateginė mūsų statyba, strateginis objektas Lietuvos Respublikos. Šiuo metu, kaip jūs turbūt žinote, ji yra visiškai nefinansuojama, ir statyba sustojo. Noriu paklausti, kada Energetikos ministerija žada pradėti finansavimą ir ar iš tiesų yra taip, kaip rašo šiandien “Verslo žinios”, kad “Būtingei “kaput!”?
S.KUTAS. Šiandien “Verslo žinių” neskaičiau, nežinau, kas ten yra parašyta, bet situacija Būtingėje yra tokia: Energetikos ministerijos pozicija yra aiški, nuolatinė ir nekintanti, kad toks terminalas yra reikalingas ir jis turi būti pastatytas, tiksliau sakant, jis turėjo būti pastatytas. Tai viena sąlyga.
Dabar visos organizacinės ir techninės problemos yra išspręstos. Yra ir projektuotojas, yra ir galimi įrengimų tiekėjai, yra ir rangovai. Yra sąlyginai, kadangi, kaip žinote, visa tai turi būti padaryta po konkurso. Pagrindinė problema - tai jo finansavimas, kadangi ir praėjusiais metais buvo labai daug problemų, kaip jūs pamenate, kol pavyko pradėti statybą ir gauti pradinį kapitalą. Ten dabar yra investuota apie 10 mln. Lt. Tai yra labai nedaug. Bet pagrindinės problemos ir pagrindiniai sunkumai yra šiais metais, kadangi, jeigu norime, kad ta terminalo statyba vyktų taip, kaip numatyta visuose popieriuose, šiais metais turi būti investuojama apie 100 mln. Gal ponas Valentukevičius galėtų tiksliau... Kiek? 170. Štai kokie skaičiai. Ir šios problemos iš tikrųjų dar neišspręstos. Mes esame parengę paketą pasiūlymų. Yra susitarta su Vyriausybe, kad artimiausiu metu Vyriausybėje, dalyvaujant svarbiausiems žmonėms, t.y. ministerijų vadovams, kurie yra su tuo susiję, būtų aptarti labai praktiškai tie klausimai. Žodžiu, dabar pagrindinė problema yra finansai.
PIRMININKAS. V.Astrauskas. Ruošiasi kolega P.Miškinis.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti, ar yra padaryti skaičiavimai, kiek šiluminės energijos trasose prarandama energijos, kadangi tolimose perdavimo trasose, pavyzdžiui, Vilniuje iš Antakalnio į Universiteto miestelį jau yra nutirpęs virš tų trasų sniegas, kurio sluoksnis buvo labai didelis, jau pradeda želti žolė, tai galime įsivaizduoti, kokie būtų nuostoliai. Kas numatoma daryti, kad tų nuostolių nebūtų? Galbūt reikia atjungti tolimas trasas ir daryti vietines katilines, kurios labai toli nuo miesto centro, arba reikia pereiti prie šildymo elektra? Kokia būtų jūsų nuomonė? Ar yra padaryti skaičiavimai ir kokią iš to galima padaryti išvadą? Ačiū.
S.KUTAS. Taip. Kiek yra nuostolių šiluminėse trasose, yra žinoma. Kai kuriose vietose yra kartais netgi vasaros metu didesni negu tiekiamas šilumos kiekis, t.y. tose vietose, kur anksčiau buvo tiekiama daug šilumos. Dabar šilumos poreikis sumažėjo, ir dėl to dirba jie labai neekonomiškai. Tačiau bendrieji nuostoliai neviršija 20% - ataskaitiniai, kurie yra šiluminėse trasose. Ar jie dideli, ar maži... Tų trasų, virš kurių matosi žiemą nutirpęs sniegas. Tai yra rezultatas to, kokia technika ir kokios investicijos buvo naudojamos šių tinklų statybai. Kadangi energija tais laikais buvo labai pigi, ji praktiškai neturėjo jokio ekonominio įvertinimo, kažkokia sąlyginė kaina buvo parašyta, jos taupymas nepasiteisino, todėl buvo statoma pačiais pigiausiais metodais. Todėl nuostoliai yra dideli. Be abejo, labai greitai, manau, jog kai kuriais atvejais - absoliučiai niekad, kol jos dar galės gyvuoti, sustiprinti izoliacijos iki reikiamo lygio nepavyks. Tačiau yra nemažai projektų ir Vilniuje, ir Šiauliuose, pagal kuriuos šis ūkis yra tvarkomas, tiesiami nauji, gerai izoliuoti vamzdžiai, ir tai turi pagerinti šiuos nuostolius.
Dėl elektros panaudojimo mano atsakymas būtų toks: taip, šiandien daugelyje vietų šildymas elektra būtų ir ekonomiškai, ir techniškai pagrįstas. Bet tai nėra labai perspektyvus dalykas, kadangi bet kuriuo atveju verst šilumą į elektrą, elektrą - į šilumą, suprantama, dvi transformacijos, nuostoliai yra gana dideli, todėl tokių dabar sprendimų... Yra padaryta, kur elektra naudojama,- ir Kaune elektroniniai katilai pastatyti, ir gyventojai statosi kai kur, taip yra. Bet mes manome, kad paskelbti totališkai, kad pereinam prie šildymo elektra... Lietuva, visiškai neturėdama savo natūralių energijos išteklių, negalėtų.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Ruošiasi A.Bendinskas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, pacituosiu vieną svetimą mintį ir ja remdamasis pateiksiu jums klausimą. Cituoju: “Anksčiau buvo patogu aiškinti, kad, girdi, mes subsidijuojame energetiką ir taip padedame gyventojams, o dabar, panaikinus subsidijas, Lietuvos energetikos skolos pasieka neribotą mastą. Kiekvienas pažadas, kad tai paskutinis kainų didinimas, lieka neištesėtas, ir žmonės nežino, kada tai baigsis. Elektros energijos gamyba jau duoda pelną, tačiau kainos vėl pakeltos.” Gerbiama-sis pranešėjau, sakykite, kokie svertai lemia, kad vis dėlto tos kainos didėja? Ar čia ne energetikų kažkokie savanaudiški siekimai?
S.KUTAS. Visų pirma aš norėčiau užtikrinti ir nežinau, ar jūs manimi patikėsite, ar nepatikėsite, bet aš niekad nesu pasakęs, kad bus mažinamos kainos.
PIRMININKAS. Čia ne jūsų žodžiai, gerbiamasis ministre, čia kito žymaus žmogaus.
S.KUTAS. Taip, galbūt. Gal tokių pranešimų ir buvo, taip, bet aš manau, kad tie žmonės, kurie skelbė prieš 2-3 metus, kad galima sumažinti energijos išteklius, tiesiog arba nesuprato reikalo, arba sąmoningai tas idėjas platino. Tai yra vienas dalykas.
Dabar dėl neūkiškumo, dėl energetikų pasinaudojimo. Žinote, čia klausimas iš tikrųjų yra rimtas ir reikia tikrai ypač rūpestingai kontroliuoti visą šį procesą, bet tas neūkiškumas kai kuriais atvejais yra nulemtas irgi objektyvių sąlygų, apie kurias ką tik aš kalbėjau, aiškindamas apie šiluminių trasų būklę. Kad nė vienas energetikos darbuotojas neapgauna ko nors, nenusuka, neparduoda, aš negarantuoju, manau, kad tokių atvejų pasitaiko, todėl mūsų uždavinys (ir mes norėtume, kad tai padėtų mums daryti ir kiti) yra aiškintis ir imtis priemonių, kad tokių dalykų nebūtų. Aš manau, kad labai svarbų vaidmenį šiame procese vaidina ir jau ta minėta komisija, kadangi komisijai reikia pateikti nepaprastai daug skaičiavimų ir įrodinėjimų, kad vienas ar kitas energijos gamybos komponentas kainuoja tiek, o ne tiek. Taigi mes už tai, kad iš tikrųjų reikia išsiaiškinti, bet vis dėlto norėčiau pasakyti, kad tai nėra dideli. Negalime kalbėti, kad šitie neūkiškumai sudaro pusę, ar ką nors panašaus. Jeigu... tai yra nepaskaičiuota, bet aš manyčiau, jeigu mes tuos neobjektyvius... praradimai, kurie yra energijos sistemoje, mes galbūt galėtume kokius, na, penkis, bet jokiu būdu ne daugiau sutaupyti. Bet to mes turime siekt, o jeigu daugiau pavyktų, tai ne... Bet tai, aš pabrėžiu, grynai įvertinimas, o ne skaičiavimas.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Ruošiasi A.Kubilius.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis ministre, kiek žinoma, tai naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose dirba tik apie šeštadalį viso savo galingumo. Tas pat yra ir su elektros gamyba tiek Elektrėnuose, tiek Ignalinos AE. Taigi šių įmonių, štai tų didžiulių įmonių, jų personalo ir t.t. išlaikymas, o tos įmonės, kaip matome, labai, labai neapkrautos, tai šitie visi finansiniai nuostoliai, ekonominiai nuostoliai yra perkeliami savaime į savikainą, todėl dėl mūsų nerangumo, aš nesakau, kad jūs ir t.t., bet aš kalbu bendrai, dėl mūsų nerangumo gaunami didžiuliai nuostoliai ir elektros savikaina pasidaro kur kas aukštesnė, negu turėtų būti. Kas bus daroma, kad šitos įmonės būtų labiau apkrautos?
S.KUTAS. Kaip vienas energetinės veiklos prioritetų buvo paskelbta, kiek galima padidinti elektros gamybą, tik nesupraskite tiesiogiai, dėl ko energetikai dažnai kaltinami, kad jie siekia didinti gamybą, bet ta prasme, kaip jūs klausiat, kad būtų išnaudoti esantys įrengimai. Pradedant 1995 m., vėl pavyko susitarti ir parduoti gana daug elektros energijos. Praėjusiais metais mes pardavėme 2,7 mlrd. kWh elektros energijos, šiemet turime susitarimus nuo 4 iki 5 mlrd. kWh elektros energijos parduoti Rusijai. Taigi atominė elektrinė nebegali gaminti daugiau energijos. Dabar būtų galima gaminti šiluminėse elektrinėse, tačiau pagaminta šiluminėse elektrinėse energija negalėtų konkuruoti kainomis. Dabar AE, kaip jūs žinote, savikaina yra mažesnė. Taigi tas tikrai nemažas rezervas taupyti ir geriau panaudoti įrengimus AE buvo panaudotas. Dabar priklausys nuo to, kaip pavyks tartis dėl kainų. Jeigu mes galėtume susitarti dėl elektros kainų taip, kad būtų galima gaminti naudojant organinį kurą, be abejo, mes galime parduoti. Tokių galingumų mes turime, bet kol kas tai yra brangu ir mes neturime rinkos tokiai energijai.
Dėl Mažeikių. Iš tikrųjų Mažeikių galimybės yra 12 mln. t per metus. Pernai pagaminome daugiau kaip 3 mln. t per metus. Tai yra mažai, ir įmonė turėjo didelių nuostolių praėjusiais metais. Pagal įmonės skaičiavimus, ji galėtų gauti pelno, jeigu perdirbtų daugiau kaip 3,7 mln. t per metus. Pernai buvo mažiau. Tai truputį galbūt atrodytų ir keistai, turint galvoje tai, kad palyginti nedaug gaminant galima pasiekti reikiamą ekonominį rezultatą, yra tai, kad, nežiūrint visų sunkumų, vis dėlto gamykloje buvo įdiegta daug patobulinimų. Dabar jos gaminami lengvieji naftos produktai atitinka ir Vakarų reikalavimus. O kodėl negalėtume daugiau padaryti - tai vėl atsimušame į tą nelaimingą finansinį klausimą: gamykla neturi apyvartinių lėšų, kad nusipirktų savo naftos ir po to pardavinėtų produktus. Didžioji dalis mano minėto kiekio yra kitų tiekėjų, po to pasiimančių pagamintus produktus, nafta. Tai gamyklai irgi yra naudinga, kadangi jiems gana gerai apmokama už šį, kaip jie vadina, “procesingą”, tačiau, aišku, būtų geriau, kad galima būtų... Yra atliekamos paieškos. Dabar buvo konkursas, jie intensyviai dirba. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Ruošiasi kolega E.Raišuotis.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti ne apie šią dieną, o apie šių metų rudenį ir apie Vyriausybės programos įgyvendinimą. Kaip jūs žinote, Seimo kadencija, jeigu nebus rinkimų anksčiau, baigsis lapkričio 25 d. Šių metų sausio 1 d., kaip rašo jūsų laikraštis “Žiburiai”, pirkėjų įsiskolinimas “Lietuvos energijai” buvo už elektros energiją 93,3 mln. Lt, už šilumą - 153,2 mln. Lt. Tai pradžia mano klausimo: kokias skolas prognozuojate iki šių metų lapkričio 25 d.? Ir antroji klausimo dalis: kada pradėsite pirkti mazutą kitos žiemos sezonui ir kiek prognozuojate jo sukaupti iki šių metų lapkričio 25 dienos?
S.KUTAS. Apibendrindamas šį klausimą, aš norėčiau pasakyti, kad mes dabar, bent šiandien, nematome kitos galimybės apsirūpinti kuru ateinančiam sezonui kaip tik imdami kreditus. Tai viena sąlyga. Grąžinsime iš produkcijos. Kito kelio nėra. Niekas kitas negrąžins.
Dabar dėl vartotojų skolų. Nuo praėjusių metų (aš čia truputį pradedu kartoti, kadangi klausimas), nuo praėjusių metų gegužės iki gruodžio mėnesio mes įsiskolinome, na, ne mes - visi, įsiskolinimas buvo sumažintas beveik dvigubai. Dabar jis yra išaugęs. Tikėtis, kad jis bus labai daug gegužės mėnesį mažesnis, negu buvo pernai, aš neturiu jokio pagrindo, bet vis dėlto jis, atrodo, bus mažesnis.
Kitos priemonės, kaip tai padaryti. Aš norėčiau, kad mes visi labai gražiai suprastume šio proceso esmę. Skolą sumažinti naudojant kad ir teisėtas atjungimo ir kitas priemones... yra efektyvios, tačiau iš esmės klausimo nesprendžia. Mums reikia, kad energiją naudotų, gamintų produkciją, o ne tai, kad būtų vartotojai atjungti. Tačiau vis dėlto aš norėčiau ir šiame Seimo posėdyje pabrėžti, kad ta visuomenės neigiama reakcija, kai vartotojas, kuris yra įsiskolinęs daugiau kaip už dvejus metus ir gana neblogai apsirūpinęs viskuo, nemoka ir bandoma kartais pavaizduoti, kad tai yra normalus reiškinys, iš tikrųjų nepadeda niekam, visų pirma energetikams. Yra atvejų, kai energetikai yra apšaudomi netgi tiesiogine prasme. Štai praeitą savaitę Ukmergėje mūsų pareigūnai, kurie tikrino elektros naudojimą, prie pat panosės dujiniu pistoletu buvo pažeisti. Tokių atvejų buvo ir daugiau. Mes labai prašėme ir kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją, kad į tai nebūtų pažiūrėta kaip į kažkokį buitinį reikalą, bet tai būtų pasikėsinimas į valstybės pareigūnus, jie tokie ir yra. Todėl aš kreipiuosi ir norėčiau... Gal mane jūs ir nevisiškai supratote, bet norėčiau, kad ir Seimo narių būtų toks supratimas, jog norint produkcija naudotis, reikia vis dėlto už ją užmokėti.
PIRMININKAS. Ir E.Raišuotis. (Balsai salėje)
S.KUTAS. ...ir Finansų ministerija taip pat.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis ministre, sprendžiant energetikos problemas, aktyviai dalyvauja ir kitos valstybės, konkrečiai JAV tarptautinio vystymo agentūra. Jos parengtos 5 programos energetikos sistemai tobulinti, konkrečiai Ignalinos atominės elektrinės saugumui didinti. Klausimo esmė yra tokia. Kaip vyksta tų programų įgyvendinimas ir ar yra jaučiamas konkretus ekonominis efektas?
S.KUTAS. Kadangi jūs pradėjote nuo atominės elektrinės, tai aš irgi nuo to pradėsiu. Taip, jaučiamas, bet ne ekonominis, o saugumo efektas. Iš tikrųjų tos priemonės užtikrina saugumą. Jau dabar ir Vakarų ekspertai tvirtina, kad Černobylio tipo incidentas arba avarija Ignalinoje neįmanoma. Kad absoliučiai neįmanoma, nė vienas inžinierius niekada šito nepasakys, tačiau apie tokį tipą kalbama, kad neįmanoma. Vadinasi, aš vertinu ir šitą JAV paramą, ir kitų valstybių paramą labai teigiamai ir manau, kad ji panaudojama gerai. Kita vertus, aš norėčiau pasakyti, kad pas mus yra tam tikras atsilikimas įgyvendinant Europos vystymo ir rekonstrukcijos banko dovaną, kur yra per 30 mln. ekiu dėl to, kad pas mus yra problemų finansuojant savo dalį, kai kurios to plano pozicijos truputį atsilikusios, bet ne taip labai. Stengsimės pasivyt, gal ir nepavyks visiškai pasivyti, na, gal pusmetį ar metus kai kurių priemonių įvykdymas užtruks. Ir labai didelė parama - tai dvišalis bendradarbiavimas su Švedija.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, ačiū, gerbiamieji kolegos. Pirmasis Vyriausybės pusvalandis baigtas. Primenu, kad kiekvienas vakarinis posėdis nuo šios dienos turėtų prasidėti būtent Vyriausybės pusvalandžiu. Ir, kaip pageidavo Seimo nariai, tikrai galėsime klausinėti visus ministrus - ir anksčiau prisiekusius, ir šiandien prisiekusius.
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar 2-2 darbotvarkės punktas - Lietuvos ir Moldovos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo klausimas. Kalbėti niekas neužsirašė, niekas nepageidavo. Ar gerbiamasis R.Šidlauskas norėtų tarti baigiamąjį žodį, ar iš karto dėl balsavimo motyvų? Nepageidaujate. Ne? Jeigu norite, prašom tada. Ne. Ačiū.
Taigi tada tik dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis J.Listavičius būtinai pageidauja kalbėti. Prašom. Kolega J.Listavičius, kolega V.Plečkaitis. Toliau pirmininkaus A.Sakalas. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo projektas skirtas ratifikuoti sutartį, plėtoti draugiškus santykius, nesudaryti su trečiosiomis šalimis sutarčių, nukreiptų prieš kitą susitariančią šalį, spręsti ginčus taikiu būdu, drausti veiklą, nukreiptą prieš susitariančios šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, plėtoti abipusiškai naudingą ekonominį, prekybinį bendradarbiavimą, skatinti keitimąsi informacija apie įstatymus ir teisinius aktus, plėtoti bendradarbiavimą transporto, pašto, ryšių, kultūros, mokslo, švietimo, sporto, turizmo srityse, bendradarbiauti aplinkos apsaugos, socialinio aprūpinimo, sveikatos apsaugos, kovojant su nusikalstamumu, terorizmu, nelegalia imigracija, kontrabanda, dokumentų klastojimo ir kt. srityse. Sutartis abiem pusėms naudinga ir reikalinga. Pritariu nutarimo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Ačiū. Aš tik noriu patikslinti. Pagal mūsų naująjį Seimo statutą tai bus ne Seimo nutarimas, o įstatymas. Taip jau Statute mes pertvarkėme.
Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitą sutartį svarstė Užsienio reikalų komitetas ir mes atsižvelgėme į tą faktą, kad galbūt 2 straipsnyje yra ne visai tiksliai suformuluota apie galimybę jungtis į kai kurias karines sąjungas, gynybines struktūras ir t.t. Tai susiję su abiem susitariančiom pusėm, tačiau kadangi tai yra toks visuotinai priimtas straipsnis, kuris paprastai būna sudarant tarp valstybių panašias sutartis, Seimo Užsienio reikalų komitetas vieningai pritarė šitai sutarčiai ir todėl aš siūlyčiau irgi jai pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Man atrodo, viskas jau pasakyta. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad pritariame po svarstymo? Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Pirmininkas uždėjęs vizą dėl ypatingos skubos tvarkos, ar sutiktumėte, kai bus reikalingas Seimo narių skaičius ratifikavimui (kaip žinote, reikia 53 Seimo narių, atsiprašau, 57 Seimo narių), kad būtų šiandien priimamas dokumentas? Galima. Sutinkate ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje) Na, jeigu bus tiek. Jei nebus, tai lauksime kitos dienos. Pritariame ypatingos skubos tvarkai, darau pertrauką dėl šio klausimo, kol atsiras pakankamas Seimo narių skaičius.
Dabar svarstome 2-3a darbotvarkės punktą. Bet aš nematau, man atrodo... Taip. Lietuvos Respublikos kai kurių savivaldybių įmonių reorganizavimo į valstybines įmones ir valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymų dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr. 2046. Užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys - A.Baskas, bet aš jo čia nematau. Gal tada, gerbiamieji Seimo nariai, reikės luktelėti dėl to, nes nėra pranešėjo, negalime išgirsti baigiamojo žodžio. Tada mes atidedame šitą klausimą, nes nėra nei pranešėjo, nei užsirašiusių kalbėtojų.
Klaipėdos ekonominės zonos įstatymo projektas Nr.2192 (pateikimas) (96.03.28)
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
Tada mes galime svarstyti rezervinį klausimą - Seimo nario S.Malkevičiaus Lietuvos Respublikos Klaipėdos ekonominės zonos įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Po to dar užteks laiko Seimo nariui J.Veselkai, nes šiandien jis buvo ypač santūrus. (Balsas salėje) Ištrinsiu, kad negaliotų. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, apie laisvąsias ekonomines zonas labai daug šiandien yra kalbama ir labai daug spekuliuojama. Pagrindinis Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas jau priimtas, ir mes esame apsisprendę, kad tos laisvosios ekonominės zonos bus, dabar kalbama tik apie tai, kur jos bus ir kokias funkcijas, kokias ribas turės. Taip jau lėmė likimas, kad mūsų geopolitinė padėtis yra tokia, jog iš vienos pusės, iš Vakarų, mes turime labai turtingas ir labai civilizuotas valstybes su labai aukštu ekonominiu potencialu, iš kitos - Rytų - pusės mes turime nusiaubtą, neturtingą kraštą. Prašau, Kubertavičiau, netrukdyk tu man. Pirmininke, būkite geras, suvaldykite šitą poną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Matote, toks laisvųjų ekonominių zonų įvaizdis Seimo nariams tam tikrą laisvumą sukelia.
S.MALKEVIČIUS. Gerai, jeigu laisvumas, tai laisvumas. Štai tas didžiulis ekonominių potencialų skirtumas, gerbiamasis Endriukaiti, yra toks didelis, kad mes norime šito ar nenorime, vis tiek tarp Rytų ir Vakarų cirkuliuos ir prekyba, ir prekės, ir žaliavos, ir kapitalas. Laimės tas, kas sugebės šitą srautą nukreipti per save. Ir tie, kas šiandien daugiau ar mažiau susiję su jūros gyvenimu, su uostais, žino, kad jau vyksta didžiulė konkurencinė kova, katras uostas turės didesnę prekių ir krovinių apyvartą. Konkuruoja rytinės Baltijos pakrantės uostai - tai Dancigas, tai Kionigsbergas, tai Klaipėda ir t.t. (Balsai salėje) Tegul bus Gdanskas. Jūs manote, kad koridorius, kurio užsimanė rusai iš Karaliaučiaus per Lenkiją arba per Lietuvą, tai yra kažkoks, sakysime, mistinis dalykas arba dalykas, kurio bijo lenkai todėl, kad bus jų Belovežo giria sugadinta? Visiškai ne todėl. Todėl, kad bus didžiulė konkurencija Gdansko uostui. Tas pat susiję ir su mumis. Ne kažkokios karinės agresijos mes galime laukti per tą koridorių, bet todėl, kad tada Karaliaučius tikrai taps laisvąja ekonomine zona. Be kelių, infrastruktūros, kurios jie neturi, tai bus muilo burbulas. Kita vertus, mes visa tai turime, mūsų transporto sistema yra daug pranašesnė už Karaliaučiaus, nes tai yra antrasis neužšąlantis uostas mūsų pakrantėje. Ir jeigu jie šitą turės, tada, aišku, mes labai daug pralošime.
Dėl to, kad mes norime turėti daugiau investicijų į mūsų ekonomiką, mes privalome vis dėlto žengti kažkokius žingsnius, kurie skatintų šitas investicijas. Taigi ekonominės zonos paskirtis, ne tik Klaipėdos, bet, aš pasakyčiau, visos mūsų ekonominių zonų sistemos, apie ją negalima kalbėti kaip apie atskirą ekonominę zoną - tiek Šiauliai, tiek Kaunas, tiek Klaipėda sudarys sistemą, kuri vykdys prekių arba produkcijos, arba žaliavų kaupimo funkcijas, jų perdirbimo funkciją ir jų paskirstymo funkciją. Tai viena iš pagrindinių šios zonos paskirčių. Kita paskirtis - srautų perėmimas. Aš pailiustruosiu pavyzdžiais. Pavyzdžiui, neapsimoka bet kokiam verslininkui, vežančiam į Rytus dideliais kiekiais produkciją, iš karto vežti tą produkciją fasuotą. Daug patogiau tose vietose, kuriose bus suteiktos tam tikros mokestinės lengvatos, organizuoti šitos produkcijos fasavimą arba perdirbimą. Čia ir maisto pramonė, čia ir elektronika, čia ir kitokios sritys, kurios leis visa tai daryti. Arba kitas dalykas. Sakykim, vežama iš Rusijos, iš Baltarusijos mediena į Švediją, į kitas valstybes. Ten ji perdirbama į dailylentes ir vėl grįžta pas mus. Pastačius, sakykime, toje laisvojoje ekonominėje zonoje fabriką, kuris perdirbtų, atpuola reikalas vežti per jūrą ir grąžinti atgal. Vadinasi, atsiranda verslininkų interesas gaminti visa tai pas mus. Tai štai dėl tokių dalykų...
Man čia jau mirksi lemputė, aš toliau nelabai galiu daug kalbėti, bet norėčiau pabrėžti, ką duotų laisvoji ekonominė zona. Ji stimuliuos investicijas, nes bus mokestinės lengvatos. Padidins uosto ir transporto struktūros apkrovimą, sukurs naujas darbo vietas. O baimė dėl Rytų kapitalo čia visiškai yra beprasmiška. Tokia sistema, tokia schema, kokia yra siūloma, panaikina šitą baimę, nes niekados Rytų verslininkai neveš per Klaipėdos uostą savo prekių į Rytus. Į Klaipėdos uostą plauks laivai tik iš Vakarų. Ir šiandien pati praktika rodo šitą. Iš 12 firmų, kurios pasisiūlė investuoti į šitą laisvą uostą, nė vienos nėra nei rusiškos, nei baltarusiškos, nei iš NVS kraštų. Todėl čia beprasmė baimė.
Taigi aš, norėdamas baigti šitą mano trumpą kalbą, pakviesčiau jus po to, kai užduosit man klausimus, pritarti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektui, nes be Klaipėdos visos kitos laisvosios ekonominės zonos bus labai neveiklios.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar Klaipėdos uostas bus įtrauktas į laisvąją ekonominę zoną? Jei bus įtrauktas, tai koks jo santykis su kitomis laisvosios ekonominės zonos dalimis? Ačiū.
S.MALKEVIČIUS. Pagal pateiktą projektą Klaipėdos jūrų uostas nėra įtraukiamas į laisvąją ekonominę zoną. Klaipėdoje bus trys subzonos. Viena iš jų, pirmoji subzona, ribosis su tuo uostu. Vadinasi, eis šalia geležinkelio, einančio į Klaipėdos jūrų uostą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius. A.Bendinskas, atsiprašau. Prašom. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau štai ko paklausti. Ar yra bent kokių preliminarių skaičiavimų, ar tikime vien žodžiu, kad šita laisvoji ekonominė zona Klaipėdoje bus Lietuvai naudinga?
S.MALKEVIČIUS. Visai teisingai. Preliminarių prognozių yra. Skaičiavimų negalima atlikti tol, kol nebus valdymo bendrovių. Valdymo bendrovei bus skelbiamas tarptautinis konkursas. Viena iš akcinių bendrovių, kurios dalyvaus tame konkurse, jau susidariusi, būtent jau susikūrusi ir užsiregistravusi, joje yra 12 ūkinių subjektų. Tarp jų yra ir užsienio subjektų, ir mūsų, daugiausia Klaipėdos stambiausių įmonių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku su jumis ir manęs neveikia argumentai, kad tokioje mažoje valstybėje, kaip Lietuva, negali būti laisvųjų ekonominių zonų. Reikėtų, kad visa Lietuva būtų ekonominė zona. Todėl tikrai ekonominės zonos kūrimui Lietuvoje iš principo pritariu, tačiau, kaip mes žinome iš praktikos, pasaulinės praktikos, laisvosios ekonominės zonos yra steigiamos arba prie sienos, kur kontaktuojama arba su jūra, arba su kita valstybe, na, aerodromas gali būti ir valstybės viduje. Tačiau šiuo atveju jūs jau iš dalies atsakydamas į klausimą pareiškėte, kad Klaipėdos valdžia nesirengia skirti šitai laisvajai ekonominei zonai jokios krantinės, o iš brėžinuko, kurį jūs man aiškinote, aš čia iš tų projekto pavadinimų nematau, tai yra vieta, kur laivai negalės priplaukti, taigi bus reikalingi didžiuliai kapitaliniai įdėjimai krantinei įrengti. Tai ko mes siekiame šituo pateikimu ir šituo įstatymu dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, kad mes penkerius ar dešimt metų kursime tą krantinę (baigiu) ir tik po to turėsime naudos? Ar mes norime, konkuruodami su kitais giminingais uostais, greičiau padaryti, kad galėtų veikti ekonominė zona? Kodėl jūs pristatote būtent šitokį įstatymą, kuriame nėra veikiančios krantinės? Ačiū.
S.MALKEVIČIUS. Na, nepainiokime krantinės ir uosto sąvokų. Vienas dalykas, aš pasakiau, Lietuvos uostas, kuris įeina į tą mūsų priimtą įstatymą, neturi būti nei akcionuojamas, nei parduodamas, nei privatizuojamas, kitaip tariant, ten negali būti privataus kapitalo. Krantinės klausimas yra visai kitas. Tai priklausys nuo to, kaip ta zona tvarkysis. Jeigu reikės jai kokį laivą prišvartuot, tai čia jau bus už uosto ribų. Tai toks yra projektas. Galbūt jūs ir teisus, kad reikėtų ten tą uostą, bet šitoks yra parengtas projektas, aš jį teikiu. O dėl visos Lietuvos, kaip laisvosios ekonominės zonos, tai atleiskite, ponai, čia būtų labai neatsakingas eksperimentas. Mes visi suprantame, kad reikia mokesčių lengvatų verslui. Tačiau visoje Lietuvoje padaryti tas lengvatas būtų pernelyg rizikinga. O šitose salelėse kaip tik ir galima padaryti šitą eksperimentą smarkiai nerizikuojant.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie uosto dalį, kuri ribosis arba tarnaus laisvajai ekonominei zonai. Mes žinome, kad dabar, pavyzdžiui, buvusio premjero B.Lubio dukrai ar kažkam kitam yra išnuomota dalis ar parduota. Sakykite, kaip bus tada, jeigu krantinės savininkai pareikš norą įeiti į laisvąją ekonominę zoną? Ar bus kokių nors trukdymų, ar bus koks nors mechanizmas, kad tai, sakykime, būtų užblokuota? Galbūt tai bus naudinga?
S.MALKEVIČIUS. Aš jau sakiau, kad Lietuvos jūros uosto visos krantinės yra valstybinės. Yra tik išnuomotos ūkiniams subjektams. Jos negali pakliūti į laisvąją ekonominę zoną pagal šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš pritariu pasakytiems argumentams dėl laisvosios ekonominės zonos Klaipėdoje. Iš tikrųjų tai labai svarbu. Visais istoriniais laikotarpiais buvo konkurencinių dalykų Klaipėdos uostui. Tačiau gali būti, kad greitai šita laisvoji ekonominė zona efekto neduos. Ar jūs, gerbiamasis pranešėjau, negalvojate, kad reikia ieškoti kitų būdų, kaip labiau liberalizuoti Klaipėdos miesto ir ypač mūsų uosto gyvenimą?
S.MALKEVIČIUS. Liberalizaciją aš suprantu kaip mokesčių lengvatų suteikimą verslui. Tai ir bus daroma per šitą zoną. Supraskime, kad čia bus privatus kapitalas. Kapitalas, atėjęs arba iš užsienio, arba iš mūsų investitorių. Nuo to, kaip jie jaus galimybę uždirbti, priklausys visa eiga ir viso to pagreitinimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Mano klausimas būtų toks. Steigiant laisvąsias ekonomines zonas yra dar daug neaiškumų, daug nežinomųjų. Tik pats gyvenimas, gyvenimo patirtis padės tuos neaiškumus pašalinti. Šiuo metu ruošiamasi Lietuvoje sukurti tris laisvąsias ekonomines zonas. Ar nereikėtų iš pradžių įsteigti tik vieną (gal Šiauliuose, gal Klaipėdoje) ir, sukaupus patirtį, steigti kitas, bet ne visas iš karto? Kokia jūsų nuomonė?
S.MALKEVIČIUS. Mano nuomonė tokia. Neužtenka zona pavadinti kažkokią teritorijos dalį. Ji turi funkcionuoti, įsirašyti į bendrą funkcinę schemą. Tiek Šiauliai, tiek Kaunas, tiek Klaipėda įsirašo į ją. Tarkime, į Klaipėdą atvyksta didelės transporto priemonės, kurios atveža žaliavų arba pusfabrikačių. Toliau jie paskirstomi per Šiaulius, per Kauną, per aerouostus, per visą transporto sistemą. Taip aš suprantu laisvosios ekonominės zonos funkcionavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Paskutinis klausimas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nėra jokios abejonės, kad šitos trys laisvosios ekonominės zonos bus tarpusavyje labai susijusios. Bet labiausiai turbūt su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona bus susijusi Šiaulių, kadangi ten - aerodromas, o čia - uostas. Ar nenumatoma kokia nors bendra koordinacija? Gal mes sudarytume bendrą Žemaitijos laisvąją ekonominę zoną su tam tikrais susisiekimo patobulinimais, t.y. nauju dviejų linijų geležinkeliu, nauju plentu tarp Šiaulių ir Klaipėdos ir t.t.?
S.MALKEVIČIUS. Aš atsiprašau. Čia labai nesigirdi. Gal galėtumėte pakartoti?
V.ASTRAUSKAS. Mano klausimas dėl laisvosios ekonominės zonos tarp Šiaulių ir Klaipėdos suvienijimo. Turint galvoje, kad kartu bus uostas ir aerodromas, ir turbūt bus reikalingi keliai, autostrada, geležinkeliai. Ar daroma kas nors šia kryptimi, derinant Šiaulių ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos kūrimą?
S.MALKEVIČIUS. Aš taip jums ir pasakiau. Tiek Klaipėda, tiek Šiauliai įeis į bendrą sistemą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimai baigti. Prašom registruotis. Statute numatytas 10 min. laikas baigėsi. Prašom registruotis. Kiekviena komedija baigiasi labai geru eilėraščiu vakare, kurį perskaito vienas Seimo narys.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašom, vienas - už, vienas - prieš. Ar pritariame pateikimui, ar ne? Prašom. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau palaikyti šitą projektą ir manyčiau, kad pagrindinius argumentus gerbiamasis S.Malkevičius pasakė. Tuo pačiu aš norėčiau priminti apie tai, kad buvo kalbama, jog Klaipėda, galbūt pats uostas, turėtų būti ekonominė zona. Aš manau, kad taip neturi būti ir nebus pagal įstatymo projektą vien todėl, kad Klaipėdos uostas bus naudojamas kaip prekių ar įvairių reikalingų medžiagų pristatymo uostas. Deja, norėčiau pasakyti, kad labai neseniai lankėsi Beneliukso šalių delegacija, ir mes pamatėme, jog iš Klaipėdos šiuo metu kai kuri produkcija pereina į kitų šalių uostus. Tai aiškiai buvo matyti, kai pernai apie 9 mln. tonų krovinių prarado Klaipėdos uostas. Tuos krovinius perėmė Latvijos Respublika: Ventspilio ir Liepojos uostai. Todėl siūlyčiau palaikyti šitą projektą ir manau, kad pagrindinis dalykas, kad tas projektas būtų kuo greičiau įgyvendintas, nes laikas šiuo metu “dirba” ne mūsų naudai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Reikia vienam iš vienos politinės grupės, kitam - iš kitos. Prašom. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Entuziazmas iš kairės pusės rodo, kad kalbėti reikia visiems. Čia, pavyzdžiui, yra įrašytos net zonos teritorijos ir dar vadinamosios subzonos. Į subzonas įeina Taikos prospekto vakarinė gatvė, pusė Draugystės geležinkelio stoties, mukranas, įeina “Kaitra”, į šiaurinę zoną - vandenvietės, iki Priekulės žemės... ir t.t. Susikurs atskira Lietuvos kunigaikštystė, atskira tvarka, kuri ir numato, kad ten bus Lietuvos piliečių įėjimas, kitų asmenų įleidimas, tvarka, įstatymai, leidimai, policija, žandarmerija ir t.t. Mes nemanome, kad iš tiesų galėtų būti rinkos mechanizmas ir reguliavimas, kaip geriausias variantas, pakeistas tokiu nenatūraliu išdėstymu, pažeidžiančiu visą esamą konkurenciją ir visą ūkio tarpusavio sąryšį. Kalbama šiuo metu, jog tai yra panacėja, tai yra išsigelbėjimas ir niekados nėra tokio vaisto. Jeigu mes sumažiname mokesčius vienoje vietoje ar vieniems ūkio subjektams, vadinasi, kiti kitose vietose turi tai atlyginti. Nes daugiau, kiek iš viso yra toje aplinkoje, nebus. Todėl šitas įstatymo projektas yra nenaudingas dėl Lietuvos valstybės draskymo (aš baigiu) principo ir dėl kunigaikštysčių kūrimo. Todėl neatitverkime nuo Vakarų, o galvokime, kad tos zonos turės būti išplėstos į šalį po penkerių metu, ir tada tie piliečiai bus jau prisigrobę ir išpampę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Taip. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Norėčiau priminti Seimo statuto 121 straipsnį, kuriame yra aiškiai pasakyta, kad, kai balsuojame dėl klausimo ar įstatymo projekto priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali kalbėti už ir prieš ne daugiau kaip po 4 arba kitais atvejais ne daugiau kaip po 1 Seimo narį. Nereikia skirstyti Seimo į daugumą ir mažumą. Todėl aš reikalauju, kad Seimo nariui A.Griciui būtų leista kalbėti, nes jis ruošiasi kalbėti prieš įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Taip. Jau vienas kalbėjo už, vienas - prieš.
A.KUNČINAS. Ne eilės tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, yra ir kitas Statuto straipsnis, kuris teigia, kad kalbėti leidžiama įvairių politinių partijų atstovams.
A.KUNČINAS. Ten yra kalbama apie diskusijas, o ne apie kalbas dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui, kurį pateikė Seimo narys S.Malkevičius, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Nutraukiu balsavimą. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija.
57 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Lietuvos Respublikos Klaipėdos ekonominės zonos įstatymo projekto Nr.2192 pateikimui, kurį pateikė Seimo narys S.Malkevičius, spaudžia mygtuką “už”.
Už - 34, prieš - 6, susilaikė 6. Pateikimui pritarta.
Kokį pagrindinį komitetą siūlote, pone Malkevičiau? Ekonomikos? Ar visi sutinka? Ar Ekonomikos komitetas sutinka? Jis pats yra pirmininko pavaduotojas, negali nesutikti. Pritarėme. Ekonomikos komitetas bus pagrindinis komitetas. (Triukšmas salėje) Seimo narys A.Gricius po balsavimo. Prašom. Replika.
A.GRICIUS. Man labai gaila, gerbiamasis pirmininke, kad jūs man nesuteikėte žodžio. Aš galvoju, kad turėjau pakankamai argumentų kalbėti prieš šitą pateikimą. Aš kalbėjau su gerbiamuoju S.Malkevičiumi ir visiškai pritariu pačiai idėjai, kad Klaipėdoje reikalinga laisvoji ekonominė zona, bet, man atrodo, laisvoji ekonominė zona Klaipėdoje be jūros krantinės yra fikcija. Tai yra svajonė. Gausime pelkėtą teritoriją, kur laivai negali priplaukti, po to turbūt atitversime tunelius, kuriais tie laivai galės priplaukti iš uosto, ir po to vešime tais tuneliais į laisvąją ekonominę zoną. Taip, man atrodo, mes pastoviai Lietuvoje sudarome galimybę spekuliacijai, visokiems nusikaltimams ir pan. Aš siūlau tobulinti šitą įstatymo projektą ir būtinai įjungti nors dalį Klaipėdos uosto krantinės. Tada būtų galima kalbėti apie tikrai laisvą ekonominę zoną. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš gerai suprantu jūsų siūlymą ir galiu pasakyti, kokios jūsų teisės. Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, kuriame jūsų frakcija turi daugumą, gali šitą dokumentą taip perdaryti, kad ten bus ne Klaipėdos ekonominė zona, o Ignalinos laisvoji zona kartu su atomine elektrine. Ačiū.
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
Svarstysime 2-3 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos kai kurių savivaldybių įmonių reorganizavimo į valstybines įmones ir Valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, įstatymų dalinio pakeitimo įstatymo, projektą Nr.2046. Užsirašė kalbėti Seimo narys A.Baskas. Svarstymo stadija. Kviečiu Seimo narį A.Baską į tribūną. Po to baigiamasis pranešėjo žodis.
A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji, aš jau komitete aiškinau, kad, mano supratimu, pirmiausia reikėtų svarstyti raide “b” pažymėtą punktą, t.y. dėl apskričių funkcijų. Ten yra numatytas 9 papunktis - apskritims suteikti teisę steigti, o tik po to ar pervesti iš savivaldybių pavaldumo į apskričių pavaldumą atitinkamas įmones. Jau 1992 m. žinovai aiškino, kad tokios institucijos - apskritys, joms perduodamos ministerijų funkcijos, kad ministerijos, o tuo pačiu ir apskritys yra blogas turto savininkas, kad šią funkciją reikia perduoti ne apskritims, o institucijai, kuri nėra Vyriausybės sudėtyje. Tam, kad ta institucija būtų atsakinga už valstybinio turto valdymą, reikia priimti konstitucinį įstatymą (kaip yra numatyta Konstitucijoje) - tai Valstybinio turto valdymo įstatymą, kurio mes iki šiol taip ir nepriėmėme. Kol jis nebus priimtas, nė viena institucija nebus tiek atsakinga, kad ji galėtų būti geras šeimininkas. Mes šiandien prieš pietus pradėjome svarstyti Vilniaus šiltnamių klausimą ir buvo pradėta siūlyti, kad reikia sudaryti komisijas ir pan. Bet tų komisijų sudarinėjimas yra skylių lopymas. Kol nepriimtas Valstybinio turto valdymo įstatymas ir kol nėra institucijos, veikiančios pagal tą įstatymą, t.y. atsakingos, kurios padėtis priklausytų nuo to, ar ji gerai, ar blogai valdo turtą. Dabar nei ministerijos, nei apskrities atsakomybės nėra. Turėtų būti, jeigu turtas blogai valdomas, tai jai bus blogai. Mes prieš pietus ir dabar toliau svarstysime. Žemės ūkio ministerija nėra išimtis, ji turėjo daugiau kaip 10% šiltnamių kombinato akcijų. Kai ministerijos yra užimtos turto valdymo klausimais, tada joms nelieka laiko esminiams klausimams, kuriuos spręsti ir sudarytos tos ministerijos. Pavyzdžiui, kaip paaiškinti tai...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama-sis Seimo nary. Galiu pridėti 1 min., ne daugiau.
A.BASKAS. Ačiū. Nereikia.
PIRMININKAS. Baigiamasis žodis. Ministerijos sekretorius ponas V.Putvinskis.
V.PUTVINSKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šis įstatymo projektas buvo apsvarstytas trijuose komitetuose. Savivaldybių ir Agrarinis komitetai pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministerijos sekretoriau, aš turiu atsiprašyti jūsų dėl pono Pangonio elgesio. Pone Pangoni, jūs keliate tokį triukšmą damos akivaizdoje, kad aš negirdžiu pranešėjo. Būkite malonus, kalbėkite jai į ausį tuos meilius žodžius arba patylėkite. Prašom.
V.PUTVINSKIS. Svarstant šį įstatymo projektą Valstybės ir teisės komitete buvo gautos dvi pastabos, kurioms mes pritarėme. Suderinome žodžius, kuriuos buvo siūloma įrašyti: “steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybės įmonės”. Mes tai įrašėme. Antra, kad perduotų apskričių valdytojams valstybei priklausančių įmonių akcijas. Mes pritarėme - “perduotų”. Pritarėme su Juridiniu skyriumi, kuris buvo pateikęs pastabas, mes ištaisėme šitą projektą, ir prašyčiau jį priimti.
PIRMININKAS. Pone Putvinski, Seimo narys A.Baskas mano, kad pagrindinis iš tų dviejų dokumentų yra dokumentas 3b - Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo papildymo įstatymo projektas. Ar jūs laikotės tos pačios pozicijos?
V.PUTVINSKIS. Taip. Nes kurti dar vieną valstybės valdymo instituciją, kuri valdytų tą turtą, manau, būtų visiškai neteisinga, nes sukurta apskričių valdytojo administracijos struktūra visiškai atitinka reikalavimus: perduotos visos žemės ūkio funkcijos, kurios buvo rajono lygmenyje, ir kai kurios net ministerijos funkcijos. Visiškai laikausi mūsų pateikto projekto.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ponui Putvinskiui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtumėte kalbėti dėl motyvų? Ar pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu vienam ir kitam dokumentui? Abiem dokumentams pritarta. Pone Putvinski, dėkoju, bet nepalikite tribūnos.
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
Pagal mūsų susitarimą ir Seimo sprendimą, dabar kalbėsime apie šiltnamius. Atsiprašau. Turiu paprašyti jūsų įsitaisyti kur nors netoli. Dėl šiltnamių norėtų kalbėti keli Seimo nariai, kurie dar užsirašė. Seimo narys A.Baskas. Kviečiu į tribūną. Taip pat kalbės Seimo nariai: S.Malkevičius, E.Kunevičienė, V.Landsbergis. Prašau.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji, Vilniaus šiltnamių nugyvenimas - būdingas per dešimtmečius Lietuvos gyventojų darbu sukurto turto naikinimo atvejis. Todėl būtina aptarti, ką reikia daryti, kad toks ūkio griuvimas būtų sustabdytas. Man nekelia abejonių, kad jokių komisijų pagalba nesustabdysim visokių turto nugyvenimų įmonėse, šiltnamiuose, bendrovėse ir t.t., jeigu nepadėsim pamato, t.y. nepadarysim turto savininkų atsakingais, kurių padėtis priklausytų nuo to, kaip tas turtas valdomas. Ministerijų padėtis nuo to nepriklauso, kaip jos valdo turtą. Turtas iš ministerijų atima tiek daug laiko, kad dažnai jo nelieka jų pagrindinėms funkcijoms. Pavyzdžiui, kuo paaiškinti tai, kad žemės dirvonuoja, o į Lietuvą įvežama spirito, kuriam pagaminti reikia šimtų tūkstančių tonų rugių? Ar ne Žemės ūkio ministerijos pagrindinis rūpestis būtų pakeisti padėtį ir sudaryti sąlygas žemdirbiams auginti rugius? Taip būtų uždirbta dešimtys milijonų litų.
Grįžkime prie turto valdymo politikos. Prie ankstesnio ministro buvo nugyventa “Jūra”. Prie kurio Vilniaus šiltnamiai privatizuoti, aš neatsimenu, bet vėl ateinama į Seimą su ištiesta ranka. Ministrai ministerijose keičiasi, o politika išlieka ta pati. Po privatizavimo valstybei liko per 10% šiltnamių turto. To pakanka, kad pastebėjus pirmus blogus šio turto valdymo požymius jo valstybinis dalininkas imtųsi priemonių sustabdyti turto nugyvenimą. Deja, šito imtasi nebuvo.
Kelinti metai Vyriausybė kaip šuo ant šieno - nei pati tinkamai valdo turtą, nei leidžia steigti instituciją, valstybės iždą, kuris kitose valstybėse yra įkurtas ir kuris atsakingas. Jo padėtis priklauso nuo to, kaip jis valdo valstybės turtą. Pas mus to pagrindo nėra, ir tik paskui, kai lyg ir miršta, griebiamasi gydyti. Bet kiek tada kainuoja? Čia paprašyta iš pradžių 6 mln., dabar jau 11 mln. Jeigu mes nepakeisime padėties, kad kai tik pradeda nugyventi turtą, iš karto savininkas būtų keičiamas... Jūs pasakysite, kad čia mes kišamės į privačią nuosavybę. Nieko panašaus. Konstitucijoje parašyta, kad turtą reikia valdyti visuomeniškai. Tai ne Lietuvos Konstitucijos išgalvojimas. Paimkite Europos Žmogaus Teisių Deklaraciją, kurią mes ratifikavome, ten vėl tas pat parašyta, kad ir privatus turtas turi būti naudojamas visuomeniškais tikslais, ir valstybė turi teisę kištis. Jeigu jis nugyvenamas, turtas eina iš varžytinių, eina į bankrotą, ir ne tada, kai dar nevisiškai nugyventas, bet kai prasideda pirmieji požymiai, kad jis yra netinkamas savininkas. Jeigu mes šito dalyko nepakeisim, tai padėtis bus ir toliau tokia pat.
Kaip sakiau, pagrindas tam yra Lietuvos Konstitucija, Europos Žmogaus Teisių ir Laisvių Konvencija ir 1992 m. rinkiminė programa, kurioje irgi buvo tai numatyta. Jinai irgi dar galioja, nes valdžioje yra tie, kurie atėjo su ta programa. Deja, Vyriausybė tęsia skylių lopymą.
PIRMININKAS. Laikas...
PIRMININKAS. Gerai. Baigiu, pirmininke. Ką padarysi, skęstam, reikia lopyti skyles, bet lygiagrečiai labai prašau Vyriausybę dėti pamatą. Priimti, paremti, kad būtų priimtas Valstybinio turto valdymo įstatymas. Be jo, kam jūs beatiduotumėte tą turtą, visą laiką liks skylės, lopymas, lopas ant lopo ir tame lope skylė. Kad to nebūtų, reikia pagrindo. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius. Ruošiasi Seimo narė E.Kunevičienė.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pradėti nuo to, kad mes svarstome ne tą klausimą, kuris buvo pristatytas Seimui. Seimui buvo pristatytas Lietuvos Respublikos finansinės paramos suteikimo akcinei bendrovei “Vilniaus šiltnamiai” įstatymo projektas. O mes svarstome dėl valstybės dalyvavimo bankrutuojančios įmonės varžytinėse. Vakar svarstydami Ekonomikos komitete būtent tą klausimą, kuris buvo teisėtai pateiktas ir mums perduotas svarstyti, mes nesiryžome žiūrėti to naujo projekto, kadangi jis nebuvo pateiktas Seime.
O dėl šito pagrindinio projekto jau čia buvo kalbėta komiteto vardu, mes turėjome labai daug pastabų. Jie visi įrašyti į mūsų protokolą, ir be jų pateikimo, be jų pristatymo toliau negalima svarstyti šito dalyko. Aišku, kad tai, kas įvyko tuose šiltnamiuose, netelpa į jokius logikos rėmus, bet netelpa ir tas siūlymas, kad šiltnamiai, būdami privatūs, priklausantys trims kažkokiems asmenims, iš kurių vienas sėdi, o du ieškomi... ruošiamasi mūsų mokesčių mokėtojų pinigais daryti kažkokius dalykus.
Mes vakar bandėme diskutuoti šiuo klausimu komitete ir išsiaiškinti dėl rentabilumo. Žemės ūkio ministerijos ekonomistai negalėjo mums teigti to, kad, sakysim, jis bus rentabilus, jeigu nebus nurašytos skolos. Jeigu nuo nulinio varianto, mums teigiama, kad tai bus rentabilu, bet, kolegos, šitaip mes negalime, kas užmokės tuos 30 mln. Lt, kurie dabar yra iššvaistyti?
Pagrindiniai argumentai buvo socialiniai, t.y. potencialas. Iš tikrųjų ten darbuotojų potencialas yra didelis, daug dirba. Kur dėti tuos bedarbius, kurių atsiras? Unikalus objektas. Bet šituos argumentus aš 1992 m. girdėjau kalbant apie įmonę “Jūra”. Lygiai tas pat. Irgi 15 tūkst. darbuotojų. Subankrutuos. Kur mes juos dėsim? Na, ir tempėm gumą. Vėl viskas buvo atiduota Žemės ūkio ministerijai. Ministerija bandė spręsti, ieškoti kelių, kūrė kažkokias gelbėjimo programas. O rezultatas koks? Vadinasi, jeigu čia yra investuota, kaip sakė kalbėtojai, 100 mln. dolerių, tai “Jūroj” buvo investuota per mlrd. dolerių į laivyną. Ir kalbos nėra, kad jeigu ten būtų iš karto bandyta realizuoti visa tai, būtų bent išgelbėta 100-200 mln. O kaip išėjo? Išėjo taip, kad skolos išaugo iki 200 mln. Lt, vis tiek subankrutavo ir vis tiek jie tapo bedarbiais. Tai ar nebus ir čia? Kaip mes galime be jokios gilesnės analizės priiminėti šitą sprendimą?
Aš galvoju, kad turi būti vis dėlto ne mokesčių mokėtojų pinigais, o turi būti išieškota iš kaltų žmonių, iš tų, kurie padarė šitą didelę bėdą. Mums gėda dėl tų šiltnamių. Todėl aš manyčiau, kad geriausias būdas būtų šiandien šito klausimo nespręsti. Galbūt padaryti tam tikrą pertrauką, kad surastume geresnį sprendimą. O geresnis sprendimas, jau bent man iš pirmo žvilgsnio atrodo, ieškoti kaltų ir jų sąskaita tai padaryti. Jokiu būdu neteikti jokių dotacijų, kreditai blogiausiu atveju, bet tik jau ne dotacijos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narę E. Kunevičienę.
E.KUNEVIČIENĖ. Tuo klausimu yra 3 problemos. Pirma tai, kad jau paskelbtas bankrotas, o bankroto rezultatas ir būna faktiškai skolų likvidavimas. Kiek tų lėšų liks, tiek liks. Todėl kalbėti, kad dar valstybė 30 mln. tos skolos atgaus, mažai tikimybės. Neįmanoma jų atgauti šiuo atveju.
Antras klausimas: ar tikslinga tą šiltnamių įmonę atkurti kaip valstybinę įmonę? Trečia, kiek lėšų iš viso tai įmonei reikės? Mes, Tėvynės sąjunga, kai buvo pateiktas pirmasis projektas (tai buvo faktiškai deklaracija, o ne įstatymas), buvome pareiškę procedūrinių pastabų. Procedūriškas įforminimas. Dabar pateiktas įstatymo projektas atitinka teisinius, procedūrinius reikalavimus. Visi tie straipsniai atitinka įstatymus ir įstatymą. Todėl procedūriškai mes negalėtume pasakyti, kad tas įstatymo projektas netinka. Jis tinka.
Dabar dėl lėšų. Čia kaip tik pasakyta, nieko nenuslėpta, kad tie 11 mln. reikalingi tik tam, kad išpirktume tą turtą, užmokėtume už tą turtą, iš kurio bus darbo užmokestis ar kažkas išmokėta. Čia nieko nesakoma, kad tie 11 mln. ir sudarys lėšas, iš kurių tą įmonę galės atgaivinti. Tų lėšų neliks. Iš tų pajamų bus išmokėtas darbo užmokestis, atsiskaityta su kai kuriais kreditoriais. Čia nieko nemeluojama.
Taip pat nemeluojama 2 straipsniu, kad po to, kai to įsigyto turto pagrindu bus įsteigta valstybinė įmonė, tai valstybinei įmonei reikės ir toliau skirti lėšų iš žemės ūkio paramai biudžete numatytų lėšų. 1996 m. Žemės ūkio ministerijai yra numatyta 518 mln. Ar užteks tų 518 mln. tai valstybinei įmonei atkurti, kad ji gautų pelną ir duotų naudos? Jeigu užteks, tokiam įstatymui priėmus, tada Lietuvos žemės ūkiui, visam kitam nebeliks nė vieno grašio. Ne tik savininkams už kompensacijas, bet ir ūkininkams, ir už trąšas, ir t.t.
Todėl kalbant apie tą punktą 2 straipsnyje, kaip ir 3, reikėtų parašyti, ar iš tų lėšų, kurios skirtos Žemės ūkio bankui, bus teikiamas kreditas tai valstybinei įmonei, ar bus dar papildomai išnaudojamos visos kitos lėšos, numatytos žemės ūkiui remti? Todėl kai tas projektas bus pateiktas priimti, būtų labai gerai, kad tas 2 straipsnis būtų sukonkretintas.
Ir paskutinis. Čia jau ne mano, bet žmonių susirūpinimas dėl to, kaip dabar administruojama ta įmonė, ta šiltnamių akcinė bendrovė. Ten yra skirtas administratorius. Jį paskyrė teismas, ne Žemės ūkio ministerija, o teismas, ponas Morkūnas. Jis jau buvo ne iš vienos įstaigos atleistas, kaip nepakankamai patikimas. Jeigu leisite, aš jums perskaitysiu, ką rašo indėlininkai, ir pasirodo, kad jie teisybę rašo.
“Mes, sužlugdyto Kooperacijos banko indėlininkai, esamę pasipiktinę faktu, kad buvusiam “Vilniaus šiltnamių” kombinato direktoriui (jis ir anksčiau buvo direktorius) Morkūnui pavesta atgaivinti bankrutavusius Vilniaus šiltnamius. Kaip galima patikėti valstybės biudžeto pinigus žmogui, kuris neturi jokios moralinės teisės pretenduoti į tokius įpareigojimus, nes yra vagis? Jis jau yra pavogęs mln. Lt iš Kooperacijos banko. Jis tvirtina, kad jo firma bankrutavo, todėl jis negali grąžinti pinigų bankui. Tai kodėl Seimas vėl jam suteikia naują galimybę pasinaudoti 6 mln. mūsų mokesčių mokėtojų sukauptų lėšų?”
Ta problema yra labai aktuali ir norėčiau, kad ponas įstatymų pateikėjas tą paaiškintų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną pranešėją - ministerijos sekretorių poną V.Putvinskį.
V.PUTVINSKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau kai ką patikslinti ir paaiškinti. Pirmasis projektas, žinoma, mes tą jutom, buvo labai “žalias”, ir mes su tuo sutinkam. Po pristatymo buvo gauta nemažai tikrai labai vertingų, apgalvotų pasiūlymų, mes iš to padarėm išvadą ir pateikėm antrąjį projektą. Antrajame projekte po svarstymo tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek Pagiriuose mes padarėme dar kai kurių patikslinimų. Aš su trečiuoju projektu Vyriausybės narius ir premjerą supažindinau. Jam pritarta ir man suteikta teisė jums tai perduoti.
Dėl Žemės ūkio ministerijos vaidmens toje visoje procedūroje. Privatizavimo darbas pradėtas 1992 m. Dabar, sakykime, jeigu tikslintume, kuris ministras už tai kaltas, reikėtų imti ir žiūrėti. 1993 m. privatizavimas baigtas. Apie latvį, apie kurį kalbam, kad kitatautis turi akcijų, tai pirkimo metu jis jų neturėjo, jis jas gavo kaip dovaną po tų visų pirkimo procedūrų. Kaip jis jas įteisino formaliai, aš to nežinau.
Valstybės akcijų buvo likę tik 13%, kurie pagal įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, kai mažiau kaip 20%, privaloma tvarka turi būti perduoti Vertybinių popierių fondui. Šiandien aš asmeniškai prašiau fondo, kad mums duotų vienadienį įgaliojimą dalyvauti akcininkų pasitarime.
Dar daugiau. 1994 m. kolegijos posėdžiui buvo rengiama medžiaga, kur buvo pasitelkti ir mokslininkai, norėjome išstudijuoti apkritai Respublikos šiltnamių klausimą. Ta grupė su tikrai gerais ketinimais norėjo pamatyti Neveronių šiltnamių kombinatą, Kauno šiltnamių kombinatą, Kietaviškių ir Vilniaus šiltnamių kombinatus, bet nebuvo įleista. Paprasčiausiai buvo pasakyta, kad atvažiavot šnipinėti mūsų paslapčių, tai yra komercinė paslaptis, jūs įeiti neturite teisės.
Dėl 34 mln. gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė atsakė. Tai yra praktiškai šiandien po varžytinių, antstolio paskelbtų varžytinių, kurios jau ir buvo. Pirmasis etapas praėjo, kai varžytinėse buvo siūloma visą šiltnamių kombinatą nusipirkti už 7,3 mln. Pirkėjo neatsirado. Antras tęsinys buvo už 6,2 mln., varžytinės turėjo įvykti kovo 14 d., tačiau jos negalėjo įvykti, kadangi kelias dienas prieš tai teismas paskelbė bankrotą. Šiltnamių kombinatas šiuo metu yra bankrutavęs ir jis negali būti kitaip traktuojamas. Šiandien kreditorių susirinkimas pabandė atlikti dar vieną formalumą, t.y. paprašyti Ekonomikos ministerijos sanavimo. Bet kiek mes prieš tai kalbėjome su Vyriausybe, Ekonomikos ministerija sanuotoja nebus. Vadinasi, liks paskutinis etapas - likvidavimas, ir apie jokius 34 mln. nėra jokios kalbos. Jeigu atsirastų pirkėjas, kuris, sakykim, mokėtų daugiau ar tame aukcione dalyvautų, mes su džiaugsmu jį laimintume, sveikintume ir palinkėtume jam sėkmės.
Mes patys bandėme surasti Lietuvoje žmogų, kuris nupirktų visą šiltnamių kombinatą, kadangi mes bijome, kad jeigu bus skaidoma, bus nupirkta tik dirbtuvė, lentpjūvė, vaikų darželis, o tas milžiniško šiltnamių miesto likimas bus paliktas spręsti Seimui ir Vyriausybei. Tada, žinoma, bus baisus dalykas, kai nebebus dirbtuvių, nebebus technikos, atimtos trąšos, kuras ir t.t. Liks tik tai, kas byra, ką reikia šiandien gelbėti.
Dėl gerbiamosios E.Kunevičienės sumos, kurią jūs pasakėte. Žinoma, aš su jumis sutinku, kad reikėtų patikslinti, bet jeigu aš būčiau privatininkas ir išeičiau į aukcioną ir į varžytines, aš niekada nepasakyčiau, kiek turiu pinigų kišenėje. Jeigu būtų įrašyta į įstatymą, kad aš su tokia suma išeinu, tai aš tikras, jog galiu turėti nemalonumų, mane kur nors kampe prirems ir pasakys tiktai tiek, o ne mažiau, kaip įrašyta į įstatymą. Aš to bijojau. Ir kai antrajame variante įrašėme tą skaičių (bijojau aš tą skaičių rašyti), tikrai neičiau į tokias varžytines. O tą kombinatą galima nupirkti, atvirai kalbant, šiek tiek pigiau, negu buvo pirmas skaičius įrašytas. Todėl skaičius sudvigubintas. Ir tie, kurie toliau vadovaus, ir bus suinteresuotas kolektyvas ir specialistai, žinoma, jie viską darys, kad būtų galima pigiau nupirkti, jog jiems liktų kombinato atstatymui didesnė suma.
Dėl Morkūno. (Balsai salėje) Man atrodo, čia yra supainioti du dalykai. Pirmiausia esu labai dėkingas, kad aš tą laišką pamačiau. Ten nėra parašų.
Antra. Jeigu aš būčiau savo asmeninės įmonės vadovas ir būčiau paėmęs kreditų, na, turbūt nereikėtų šiuo atveju supinti su šiltnamių kombinatu. Jis man pasakojo apie tai, aš ir norėjau sužinoti, kadangi aš jį pažįstų labai seniai. Tačiau paskutinėmis dienomis aš jį klausiau, kokia jo individualios firmos padėtis. Jis sakė, kad yra paimtas kreditas ir t.t. Bet kad jis vagis ir pan., na, aš nenorėčiau į tai... Nes vienas iš tų banko kreditorių, kuris neatsiima savo indėlių, parašė, kad Morkūnas, kaip kredito ėmėjas, yra vagis. Aš taip negalėčiau sakyti.
Kitas dalykas. Man atrodo, kad per anksti čia yra parašyta. Pirmiausia jis dar nėra direktorius. Dar neturim tos valstybinės įmonės. Kai bus atpirkta ta įmonė ir sukurta valstybinė įmonė, tada reikės kalbėti, kas bus. Žinoma, direktorius turėtų būti specialistas, žmogus turėtų būti toks, kuris save paaukotų to šiltnamio atstatymui. Atstatyti galima. Vakar deputatai apžiūrėjo Pagirius. Matė, kaip žmonės jau šiandien ruošia tuos daigelius sodinimui.
Dar sykį norėčiau atkreipti dėmesį. Iš 20 ha, kurie šiandien yra dar gyvi, 12 ha yra taikoma suomiška ir olandiška technologija. Olandišką technologiją mokslininkai vakar tikslino: jeigu būtų normaliai veikianti, nebūtų čia, žinoma, tokio pasimetimo, pomidorai atperka olandišką technologiją per vienerius metus, agurkai - per dvejus metus. Na, sakykim, dvigubinkim - per 2,5 metų padarykim.
Dėl šiltnamių šakos padėties Lietuvoje. Visi trys mano paminėti šiltnamiai - Kauno, Neveronių ir Kietaviškių - praeitus metus užbaigė ne su dideliu pelnu, bet su pelnu. Nė vienas nėra nuostolingas. Ten, kur yra įdiegta olandiška technologija, yra pelno, tarp jų ir Kietaviškėse. Yra parengtas projektas. Jis galbūt labai greitai... Jis buvo rengiamas naktimis, kadangi buvo duota dvi su puse paros to projekto parengimui. Jeigu būtų toks pritarimas, aš galiu ministerijos vardu pasakyti, kad čia sėdi šiandien mokslo žmonės, kurie įsijungtų netgi veltui, neprašytų jokio atlyginimo, kad parengtų tą projektą kaip reikiant. Bet, žinoma, reikėtų ne dienos, ne savaitės, bet ilgesnio laiko.
Taip pat kolegijos posėdyje svarstant tų trijų kombinatų būklę, buvo ir olandų pagalba teikiama, kurie mums jau tada “kalė”, kad Lietuvoje šiltnamių ūkis yra pelningas. Siūlyčiau šį įstatymo projektą palaikyti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministerijos sekretoriau. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas gali kalbėti už, vienas - prieš. Dėl motyvų užsirašė kalbėti du. Matyt, vienas iš jų kalbės už arba prieš. Aš nežinau.
Seimo narys A.Baležentis. Pirmasis. Prašau, Seimo nary Baleženti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes šiandien diskusijose labai plačiai išsiaiškinome, kad šita situacija yra tipiška šiuo metu Lietuvos ekonomikoje, kad grobiamos milijoninės sumos, yra pagrobtos iš bankų, perduotos privačioms firmoms. Tos privačios firmos yra išgrobstytos, tie milijonai negrąžinti į bankus, negalima jų grąžinti indėlininkams. Vietoj to, kad būtų ieškomas teisingumas, kad būtų baudžiami kalti asmenys, daroma įprasta tvarka: šitas įmones likviduoti, skelbti jų bankrotą, milijonines sumas nurašyti ir tokiu būdu praktiškai įteisinti milijoninių lėšų grobimą. Tai yra įteisinama, o Generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija, Finansų ministerija į šituos procesus žiūri kaip į natūralius. Šita tendencija ir šita pažiūra pradeda vyrauti ir Seime. Mes nenorime, kad taip tęstųsi. Mes siūlome galvoti ne tik apie šitą konkrečią įmonę. Šiai konkrečiai įmonei, be abejo, reikia padėti, bet kartu reikia sustabdyti šitą valstybę griaunantį procesą. Lygiagrečiai šitai paramai mes siūlome sukurti Seimo tyrimo komisiją, kuri išnagrinėtų šitos įmonės pavyzdžiu visus tuos procesus ir parengtų, pasiūlytų atitinkamai ministerijoms, mūsų Seimo komitetams parengti, peržiūrėti įstatymus, taip pat kaltuosius patraukti atsakomybėn. Todėl, aš manau, mes tik iš dalies galime pritarti šitam projektui. Jis visiškai nepatenkina.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad šitam projektui reikia pritarti, nekyla jokių abejonių. Aišku, kad nusikaltėliai turi būti baudžiami, tardymas jau vyksta, tie savininkai yra tampomi, vienas iš jų - kalėjime. Aišku, kad yra tūkstančiai pažeidimų, tačiau negalima šiandien nuleisti rankų ir nieko nedaryti, o sutikti su tokia situacija, kai visuomenės poreikiai iš tikrųjų pažeidžiami, o čia mes kaip tik turime patį blogiausią privatizacijos pavyzdį. Tuo tarpu Konstitucijoje yra parašyta, kad Lietuvos Respublika gali visuomenės poreikiams paimti privačios nuosavybės objektą teisingai atlygindama, ir mes nieko nedarome. Aš siūlau paremti šį projektą, kadangi tikrai laikas bėga, tai yra tūkstančių gyventojų interesai, tai yra Lietuvos interesai. Dabar reikia stengtis perimti valstybės nuosavybėn, sanuoti, o po to žiūrėti, ką toliau daryti. Šis šiltnamis iš tikrųjų galėtų “atsistoti ant kojų”. Todėl pritarimas nekelia jokių abejonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Kiek supratau iš gerbiamosios Seimo narės E.Kunevičienės, konservatoriai prašo tik kai kurių patikslinimų. O jeigu jų nebus pateikta, tai jie, matyt, siūlys pataisą galutiniam balsavimui. Bet šiaip po svarstymo pritarė, taip aš supratau, ponia Kunevičiene? Pritarė. Ačiū.
Registravosi 54 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šitam dokumentui, spaudžia mygtuką “už”. 29 - už, prieš - 4, susilaikė 16. Įstatymui pritarta po svarstymo. Dėkojame pranešėjui.
Gerbiamasis pranešėjau, kada siūlysite priėmimą? Antradienį? Ketvirtadienį siūlote? Ketvirtadienį.
Vieną minutę! Dar yra vienas projektas čia, šalia šito. (Balsas salėje) Ne, ne, čia aišku, vieną projektą atsiėmė. Jokių abejonių nėra. Yra tas projektas, apie kurį kalbėjo ponas ministerijos sekretorius, kurį pateikė Biudžeto ir finansų komitetas, ir jie pritarė. Čia tam projektui pritariama, o ne tam, kurį atsiėmė.
A.SADKAUSKAS. Galima repliką po balsavimo?
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Sadkauskas. Yra Nr.3. (Balsai salėje) Yra trečias. Prašau repliką.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke Sakalai, jūs kuo toliau po truputį įžūliau ignoruojate kai kuriuos Seimo narius. Aš užsirašiau pirmasis. Ne pirmą kartą jūs ten įsukate, tą kompiuterį vartote kaip norite. Tai gal jau vieną kartą nustokite, gerbiamasis profesoriau. Jūs gi buvote rimtas žmogus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, aš nesu toks puikus kompiuterių specialistas, kaip jums norėtųsi, ir labai apgailestauju. Bet yra du žmonės, užsirašę iš anksto. Štai yra jų pavardės ir, deja, aš turiu jiems pirmiausia suteikti pirmenybę, gerbdamas ir, sakyčiau, didžiuodamasis jumis. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiame pertrauką iki 17 valandos. (Balsai salėje) A, taip. Gerbiamieji Seimo nariai prašo patikslinimo. Yra projektas, trečiasis projektas Nr.2208(3), kadangi kiti projektai buvo atsiimti. Ir dar primenu, kad vis dėlto įrašyta į antradienio darbotvarkę. Gerbiamasis pranešėjau, prašom tai žinoti.
Pertrauka
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Svarstome darbotvarkės 2-4a punktą - Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.1994. Pranešėjas - Energetikos ministerijos sekretorius ponas V.Valentukevičius. Oratorių kalbėti neužsirašė, todėl baigiamasis žodis jums, gerbiamasis sekretoriau... A, pats ministras - ponas S.Kutas nori tarti baigiamąjį žodį. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, pone ministre. Tikrai yra užsirašęs (aš atsimenu) ponas A.Vaišnoras. Prašau jus į tribūną. Atsiprašau, pone ministre. Pone ministre, atsiprašau jūsų. Dar vienas buvo užsirašęs. Aš čia suklydau. Būkite malonus, lukterkite čia. Tiktai ponas A.Vaišnoras. Aš daugiau neturiu.
Prašau.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre, būtų galima visai net nediskutuoti dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo, kuriame Energetikos ministerijos teigimu (jos aiškinamajame rašte) daromi tik kosmetiniai pataisymai, nes viskas lieka taip pat kaip buvę.
Energetikos valstybinė inspekcija, faktiškai esanti Energetikos ministerijos dalimi, tampa įstaiga prie jos. Bet energetikos ministro aiškinamajame rašte aprašytos funkcijos. Sakoma, kad ji turi (cituoju): “užtikrinti patikimumą, efektyvų ir saugų energetinių išteklių tiekimą ir vartojimą”. Mūsų nuomone, patikimumas ir efektyvumas turėtų būti įrašytas į visai kitai institucijai skirtus reikalavimus. Apie tai kalba dabartinė energetinė ūkio krizė, kai Vyriausybė, iššvaisčiusi milijonines paskolas dengti išeikvojimus bankuose ir bičiulių įmonėse, neranda galimybių finansuoti įsiskolinimų, dešimtį kartų mažesnių už dujas. Apie tai buvo kalbėta ir Tėvynės sąjungos - Lietuvos konservatorių valdybos pareiškime dar šių metų kovo 15 d. Tėvynės sąjungos suvažiavime pristatytoje energetikos programoje yra siūlymas sukurti profesionaliai veikiantį nepriklausomą valstybinį energetikos koordinavimo ir kontrolės komitetą, kuris derintų energijos gamintojų ir vartotojų interesus, nustatytų kainodaros principus, analizuotų ir tvirtintų kainas bei tarifus ir kontroliuotų energetinę veiklą, investicijas, jų efektyvumą bei energetikos įstatymų vykdymą.
Šiandien, remiantis Energetikos įstatymo 15 straipsniu, panaši struktūra, paskirta Prezidento dekretu, veikia. Bet ji veikia visuomeniniais pagrindais, nėra autonomiška ir efektyvi. Visas jos turtas - vienas kompiuteris ir vienas faksas. Ji neturi įtakos energetinei politikai, jos patikimumui ir efektyvumui. Dėl to kyla idėjos įvesti abonentinį mokestį už elektrą, šilumą, dujas visus metus, tarytum tai būtų panacėja. Ją realizavus, dar kartą būtų finansiškai klupdoma dėl energetikų neefektyvaus darbo ir taip LDDP valdžios nuskurdinta visuomenė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar apie tą įstatymą jūs kalbate?
A.VAIŠNORAS. Taip.
PIRMININKAS. Čia kalbama taip, aš perskaitysiu įstatymą.
A.VAIŠNORAS. Aš žinau, aš jūsų neprašau cituoti.
PIRMININKAS. Pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnį. Vietoj žodžių “Energetikos ministerijos energetikos valstybinė inspekcija” įrašyti žodžius “Energetikos valstybinė inspekcija prie Energetikos ministerijos”. Štai šitą įstatymą. Prašom apie tą įstatymą kalbėti.
A.VAIŠNORAS. Aš moku skaityti, pone posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Bet kodėl kalbate ne apie tą įstatymą?
A.VAIŠNORAS. Aš kalbu apie problemą, kadangi ji sieja visą energetikos struktūrą.
PIRMININKAS. Prašau.
A.VAIŠNORAS. Ir tas mano kalbėjimas iš esmės ir yra toks.
PIRMININKAS. Prašau, tęskite.
A.VAIŠNORAS. Aš prašyčiau nenutraukti.
PIRMININKAS. Prašau, tęskite taip, kaip jūs suprantate.
A.VAIŠNORAS. Taip. Beje, apie nuolat veikiančią energetikos komisiją užsimenama ir septintosios Vyriausybės programoje, supratus pagaliau, kad paskirtoji Prezidento yra neefektyviai dirbanti. Bėda tik ta, kad ji šios Vyriausybės, kuri pasiskelbė tęsiantį pono A.Šleževičiaus Vyriausybės programą, gali būti ir nesudaryta, nes programos įgyvendinimo veiksmuose ir kryptyse numatoma tokia reorganizacija tik 1996 m. III ketvirtyje. Taigi gali būti “šaukštai po pietų”.
Demokratinėse valstybėse yra nusistovėjusi praktika, kad įstatymus ir jų pataisas pagal savo vykdomosios valdžios, Vyriausybės, ministerijų politiką rengia ir siūlo valdančioji partija ir koalicija. O mūsų parlamentinė praktika parodė, kad Tėvynės sąjungos teiktų įstatymų projektai valdančiosios daugumos būdavo atmetami. Tad siūlau ir Energetikos ministerijai (užuot dažantis lūpas prieš praryjant naujų tarifų gardų kąsnį) siūlyti greitai ir iš esmės keisti energetikos veiklą ir reglamentuojančius teisinius aktus ir iš esmės imtis darbo. To laukia Lietuvos gyventojai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinio komiteto vardu prašau poną K.Dirgėlą. Gal jūs į tribūną?
K.DIRGĖLA. Mane sudomino prieš tai kalbėjusio prelegento kalba. Yra toks anekdotas, kai studentas išmoko tiktai apie vieną gyvūnėlį - apie blusą - pakalbėti, ir kai jį paklausė apie žuvį, jis pasakė: jei žuvis turėtų kailį, tenai būtų blusų. Blusa - tai toks dalykas. Šis klausimas susijęs tik su atskyrimu inspekcijos nuo Energetikos ministerijos tiesioginio pavaldumo. Tai yra tam tikras atsiejimas ir unifikuoja tokias analogiškas tarnybas visose žinybinėse įstaigose. Ir viskas.
Dėl ko tai susiję?
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
Kadangi taip pat yra lydintis dokumentas - Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai - tai dėl vagysčių energetikos sistemoje prevencijos. Štai ir viskas. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui, ir siūlome balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu energetikos ministrą poną S.Kutą į tribūną baigiamajam žodžiui.
S.KUTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai beveik nieko po paskutiniojo oratoriaus kalbos neturėčiau pridurti. Tai iš tikrųjų yra nustatymas analogiškos tvarkos taip, kaip yra visur kitur. Ta inspekcija veikia, jos funkcijos yra labai aiškiai apibrėžtos. Todėl siūlyčiau ir prašyčiau Seimo narius balsuoti už šitą nutarimą.
Dėl pono A.Vaišnoro kalbos tikrai pasiruošęs. Būkite malonus, paskirkite laiką, mes ateisime, su jumis aptarsime, nagrinėsime šituos klausimus. Mes labai suinteresuoti, kad kuo daugiau žmonių diskutuotų ir kalbėtų netgi ir tuo “nelaimingu” dvikainio tarifo klausimu. Mes pasirengę aiškinti. Ir kaip nutars, tai iš dalies priklausys nuo to, kaip mes mokėsime tai paaiškinti. Siūlyčiau balsuoti už šitą įstatymo pakeitimą, kadangi iš tikrųjų tai yra netgi, sakyčiau, iš esmės redakcinis pakeitimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija. Seimo nary Pangoni, registruokitės. Paskui Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas jums atskaitys iš algos.
Registravosi 35 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Gal galima bendru sutarimu pritarti? Niekas neprotestuoja? (Balsai salėje) Pritariame... (Balsas salėje) Nereikia. Gerbiamasis Seimo nary Griciau, aš irgi moku skaityti, kaip ir Seimo narys A.Vaišnoras. Žinau, kad Statutas leidžia bendru sutarimu pritarti.
Gerbiamieji Seimo nariai, niekas nereikalauja balsuoti? Pritariame... (Balsai salėje) Kas reikalauja balsuoti? Gerai, Seimo nariai, tada niekas nereikalauja balsuoti, bendru sutarimu pritariame.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums vieną siūlymą pateikti. Seimo Pirmininkas yra užrašęs siūlymą svarstyti ypatingos skubos tvarka būtent šituos du įstatymus.
Energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimui ir antrajam, lydinčiajam įstatymui. Jeigu jūs neprotestuotumėte, aš taip ir padaryčiau. (Balsai salėje) Galbūt. Bet aš klausiu jūsų, ar pritariate ypatingos skubos tvarkai? Pirmam. Galima pirmam pritarti. Vadinasi, dėl pirmo niekas neabejoja, galima jį priimti. O antrą tada paprasta tvarka svarstysime. Ar tinka, gerbiamasis ministre? Pirmą siūloma ypatingos skubos tvarka, o dėl antro, Administracinių, reikia padiskutuoti. Ministras pritaria. Seimo nariai taip pat, kiek girdžiu, vienbalsiai pritaria. Prašom balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus. Gal kas nori dėl motyvų oponuoti? Nėra oponuojančių. Tada ko-misija iš Seimo nario R.Markausko... Seimo narys J.Požėla nori kalbėti dėl motyvų. Prašom. (Balsas salėje. - Jis balsavo.) Jis balsavo netyčia. Tada prašom balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti balsus. Kas už Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.1994, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.
Kadangi mes sutaupėme daug lai-ko... Seimo narys A.Vaišnoras. Replika. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Na, aš norėjau atsakyti tik ponui K.Dirgėlai, savo kolegai. Jeigu kas nors iš Seimo narių turi blusų, tai tegul ir kasosi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, asmeniniais motyvais prašome kalbėti posėdžio pabaigoje arba asmeniškai, o ne naudoti Seimo tribūną tokiems negarbingiems veiksmams.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį, kad kai kalbame iš tribūnos ir kai mus girdi visa tauta, mes turėtume vengti kokių nors neaiškių pasakymų arba inkriminuojančių pasakymų. Viena Seimo narė prieš pertrauką, praeitame posėdyje, įvardijo vieną Lietuvos pilietį kaip vagį. Nors tai ne jos žodžiai yra, ji citavo, bet aš laikau, kad vagis yra tada, jeigu mes esam teisinė valstybė, tada vagis yra, kada tai pasako teismas. Kol teismas nepasakė žodžio, kiekvienas pilietis nėra joks vagis. Todėl aš turėsiu... Kadangi, aš neabejoju, girdėjo ir to asmens, pono Morkūno, kuris buvo įvardytas kaip vagis, šeima, ir kiti žmonės, kolegos, aš turėčiau, ir turbūt jūs pritarsite, Seimo vardu atsiprašyti pono Morkūno. Aš prašyčiau Seimo narius susilaikyti nuo panašių vertinimų. Mes nesame teismas.
Toliau, kadangi mes sutaupėme laiko, ir galiu jus patikinti, kad daugiausia laiko mes sutaupėme Seimo nario J.Veselkos dėka, todėl kviečiu jį į tribūną, tegul pateikia savo rezervinį klausimą. Seimo narys S.Malkevičius dėl...
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs, man atrodo, neteisingai komentavote ponios E.Kunevičienės kalbą. Ji perskaitė laišką, o ne pati nusprendė, kad ten...
PIRMININKAS. Pone Malkevičiau, aš taip ir sakiau, ji perskaitė, ji ne savo nuomonę pasakė, bet kitų. Tačiau mes neturėtume skaityti panašių nuomonių, anoniminių laiškų ir įvardyti žmones pavardėmis, jeigu to nepasakė teismas. Prašom. Prašom, Seimo nary Veselka.
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai ačiū. Labai man buvo sunku susilaikyti nuo visko, bet siūlau du įstatymus, kurie susiję su tuo, kad jeigu iš šeimos žuvo gamyboje ar kitur tėvas ar mama, o jų vaikai mokosi aukštojoje mokykloje, kad jiems tos pašalpos būtų mokamos ne iki 24 metų, o iki 26. Kodėl? Vidurinėje mokykloje mokosi 12 metų, labai dažnai būna, kad iš karto į aukštąją neįstoja, o įstoja į aukštesniąją - trejus metus ir po to iš karto, jeigu gerai ir labai gerai mokosi, jie gali stoti į aukštąją. Tada išeina, kad jie minimum gali baigti aukštąją tik būdami 26 metų. Čia bus susiję su labai nedideliu skaičiumi, kuriems reikės tas pašalpas mokėti.Pašalpos yra numatytos iki 24 metų visiems, kai bet kurioje mokaisi, o čia tik tiems pailginti, paliekant visa kita, tiems, kurie mokosi iki jiems sukaks 26 metai. Čia tikrai ne tiek daug susidarys, ir mes nenukentėsime, nebus niekas apsunkintas.
PIRMININKAS. Negi viskas, Seimo nary Veselka?
J.VESELKA. Viskas, gerbiamieji, tik tokios labai trumpos dvi pataisos ir Civiliniame kodekse. O juristų pastabos, kad reikia pakeisti, tai iš tikrųjų aš keičiu tik vieną straipsnį, todėl reikia pavadinimą ne viso Civilinio kodekso ir ne viso to Valstybinių socialinio draudimo pensijų, o tik to straipsnio pavadinimą. Tai aš tą ir padarysiu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius nori paklausti jūsų.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra tokie žodžiai: “vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai”. Vis dėlto, kaip čia su tais studentais? Ar ne per daug bus tų studentų?
J.VESELKA. Gerbiamasis Listavičiau, čia jau yra tokia formuluotė ne mano siūloma, aš tik paimu. Formuluotės yra senos. Čia galima būtų... Aš irgi pastebėjau šitą, bet mano tik ten, kur aš paimu ir padarau, kad aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams iki 26, o visos kitos formuluotės yra senos ir aš jų nekeičiu. Čia jau tokios senos formuluotės. Mes tą straipsnį galėtume iš tikrųjų pakoreguoti. Aš irgi pastebėjau šitą neaiškumą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų yra turbūt ir tokių aukštųjų mokyklų, kur mokymosi trukmė yra ilgesnė negu 5 metai, tai galbūt (tas irgi jūsų naudai), gal galėtumėte ir išvardyti, kokiose dar mokyklose mokymosi laikas yra pratęsiamas?
J.VESELKA. Matote, yra tose pačiose mokyklose, jeigu pasirenki tam tikras specialybes. Iš tikrųjų gali būti ketveri, gali būti penkeri ir net šešeri metai. Pavyzdžiui, medicinos, man atrodo, šešeri. Todėl, jeigu jūs pritartumėte ilgesniam, tai aš tikrai... Aš jau imu labai kukliai, kad tik ketverius metus. Bet aš tikrai pritarčiau ir šitam.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis nori klausti.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai pritariu, kad jūsų siūlomas projektas turėtų būti priimtas, nes investicijos į žmonių mokymą, švietimą turi didelį grįžtamąjį poveikį. Tik aš norėčiau paklausti, ar jūs esate maždaug suplanavęs, t.y. paskaičiavęs, kiek maždaug galėtų būti tokių žmonių ir kas jus paskatino - ar žmonių prašymai, ar konkretūs atvejai? Aš manau, kad tokių dalykų tikrai yra, bet aš norėčiau, kad jūs pasakytumėte šiek tiek konkrečiau.
J.VESELKA. Gerbiamasis Miškini, tikrai man sunku paskaičiuoti, bet taip preliminariai prognozuojant, aš manau, kad tikrai nesusidarys daugiau per metus negu 50-100 tokių jaunuolių ir merginų. O konkrečiai, tai iš tikrųjų, atėjo tos našlės pas mane ir prašė šito pakeitimo. Pavyzdžiui, dvi tai žinau tiksliai. Jų dukros mokosi Vilniaus technikos universitete ir kovo mėnesį bus nutrauktos toms studentėms pašalpos. Aš visą laiką prašiau, kad kuo greičiau būtų galima šitas pataisas priimti. Bet jums tiksliai pasakyti tikrai negaliu. Čia bus tik našlių, kurios neištekėjusios, arba našlių, kurie nevedę, vaikams, dukroms ar sūnums, kurie mokosi aukštojoje mokykloje. Tikrai nedidelis skaičius. Aš pabandysiu su aukštųjų mokyklų rektoriais, bent vienu kitu, kiek tokių yra pas juos. Kai bus svarstoma, kad galėčiau jums pateikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad toks metų labai konkretus užrašymas yra šiek tiek ne visai logiškas? Kaip jūs žinote, dieniniame skyriuje galima mokytis iki 25 metų.
J.VESELKA. Tikrai sutikčiau ir dėl tų metų, bet jau matydamas labai daug biudžeto, ypač socialinių reikalų pasipriešinimo, aš nors tą minimumą noriu. Iš tikrųjų būtų logiškiau, kad mes aukštosiose mokyklose arba 28 metus, arba neribotume. Nes čia yra įvairių gyvenimo situacijų. Nuo to valstybė tik laimės. Kuo žmonės daugiau mokosi, o čia dažniausiai tik geri mokosi, po to baigia dar kokią, tai iš tikrųjų tik laimėtų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, ar jūs sutiktumėte pakeisti, kad būtų logiškai - iki studijų pabaigos?
J.VESELKA. Trečiasis pasiūlymas. Tikrai sutinku, bet aš bijau, kad paskui nebalsuos už tai.
A.J.RAŠKINIS. Kol žmogus studijuoja, jeigu našlės vaikas, kad jis...
BALSAS IŠ SALĖS. Amžinas studentas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tada aš noriu paklausti Seimo, ar nebuvo abejojančių, gal galima pritarti bendru sutarimu? Ar abiem projektams pritariate? Ir pagrindiniam, ir lydinčiajam? Vienam tik. Kuriam?
J.VESELKA. Ne. Aš abu pateikiau. Iš karto abu pateikinėju, nes tas pat yra.
PIRMININKAS. Tada vieną minutę. Dar nori jūsų paklausti Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs rašote, kad šio straipsnio visą trečiąją dalį išdėstyti taip: “žala atlyginama”. Tai ar čia vis dėlto žala atlyginama, ar parama teikiama?
J.VESELKA. Ne, gerbiamasis, Civiliniame kodekse tai iš tikrųjų žala, nes jeigu žūva arba kitaip nutinka gamyboje, tai juridinis asmuo traktuojamas kaip žalą atlyginantis ir todėl moka tiems žmonėms. O kur pensijų, ten jau pašalpa yra. O čia yra žala.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Visakavičius.
M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia gestas, be abejo, gražus, atėjo našlės, paprašė. O kur jų sūneliai, kur jų dukrelės yra? Ar jums neatrodo, kad dabar tie vaikai atsidurs kur kas patogesnėje padėtyje, negu tie, kurių tėvai gyvi, be darbo likę, kurių tėvai mirę savo mirtimi, ir aš balsuosiu prieš tokį pasiūlymą.
J.VESELKA. Gerbiamasis Visakavičiau, aš suprantu, kad jūs balsuosite, bet vis dėlto...
PIRMININKAS. Minutę, Seimo nary Veselka! Aš noriu patikslinti. Pirmajam projektui Seimas pritarė bendru sutarimu. Galėsite balsuoti prieš antrąjį projektą.
Dabar prašom atsakyti, jeigu pageidaujate.
J.VESELKA. Matote, toks absoliutus lygybės siekimas. Tai aš noriu pasakyti, kodėl kiti nesimoko aukštosiose mokyklose, nes reikia ir pastangų, ir darbo daug, ir visa kita. Todėl kas už absoliučią lygybę, taigi neįrodysi. Bet gyvenimas yra toks, kad tauta, kurioje yra daug išsilavinusių žmonių, tikrai gali greičiau eiti į pažangą. Čia turbūt yra absoliutus dėsningumas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Pritar...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Prašom.
A.KUNČINAS. Pritardamas šios idėjos projekto autoriui... toliau tobulinant šitą...
PIRMININKAS. Čia kažkas su kompiuteriu, būkite malonus, nuo šoninio mikrofono. Pradėjo kažko šokinėti kompiuteris.
A.KUNČINAS. Pritardamas šio projekto autoriui, siūlyčiau toliau tobulinant šitą projektą įvertinti, kad gal ne apskritai reikėtų visiems mokėti, o kad tik pažangiai besimokantiems, nes priešingu atveju iš tiesų galima mokytis aukštojoje mokykloje gana ilgai ir netgi piktnaudžiauti. Tai vienas dalykas. O kitas dalykas, matyt, reikėtų suderinti su dabar galiojančia švietimo sistema, kadangi nemažai buvusių specialiųjų vidurinių mokyklų dabar vadinasi aukštosiomis mokyklomis. Kad būtų, matyt, išskirta universitetai, akademijos. Čia dėl tobulinimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad bus galima svarstyti komitetuose. O dabar reikia, nes buvo reikalaujančių balsuoti, balsuoti dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.2166. Prašome registruotis. O gal jau Seimo nariai nereikalauja balsuoti dėl jo? Nereikalauja. Tada užsiregistruosime, bet kadangi niekas nereikalauja balsuoti, tai nebalsuosime. Seimo nary Veselka, galiu pranešti džiugią žinią, kad Seimo nariai pritarė abiem jūsų projektams. Bet pasiūlykite komitetą. Jūs negalite siūlyti pats savęs.
J.VESELKA. Turbūt Sveikatos, socialinių reikalų ir švietimo komitetas. Čia labiausiai susiję su tais žmonėmis.
PIRMININKAS. Yra arba Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, arba Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra vieno komiteto tuo pačiu pavadinimu.
J.VESELKA. Ne, yra vienas socialinio ir švietimo.
PIRMININKAS. Seimo nary Veselka.
J.VESELKA. Yra du? Aš vis dėlto siūlyčiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
PIRMININKAS. Siūlytumėte Švietimo.
J.VESELKA. Taip. Siūlyčiau Švietimo komitetą.
PIRMININKAS. O Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto papildoma išvada.
J.VESELKA. Papildoma išvada.
PIRMININKAS. Pritariame.
J.VESELKA. Noriu visų našlių vardu padėkoti pritarusiems šitam projektui Seimo nariams. Seimo vyrams ir moterims.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dar Seimas nepriėmė įstatymo, galbūt po įstatymo priėmimo tas įstatymas taip pasikeis, kad jūsų našlės nenorės matyti ir akyse. (Juokas salėje)
J.VESELKA. Gerai, ačiū.
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 2-5 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. 2007(2). Svarstymo tęsinys. Bet aš dar nekviečiu pranešėjo, aš jums perskaitysiu, kas buvo padaryta, kad visi žinotume, kokia procedūra mūsų laukia. Buvo pateikti du projektai: Seimo nario A.Tauro ir Seimo nario A.Sadkausko. Alternatyviai balsuojant buvo pasirinktas Seimo nario A.Sadkausko variantas. Toliau Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos ir buvo balsuota, ar pritarti frakcijos pasiūlymui daryti pertrauką, ar ne. Buvo nutarta daryti pertrauką. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, visi oratoriai jau kalbėjo, todėl aš tik galiu pakviesti Seimo narį A.Sadkauską baigiamajam žodžiui ir bus galima kalbėti dėl motyvų. Seimo nary Sadkauskai, tribūna nekantriai jūsų laukia. (Balsas salėje)
Ne, gerbiamasis Seimo nary, yra tvarka, o jums daugiau judėti taip pat nepakenktų.
A.SADKAUSKAS. Čia dėl to pakeitimo tiek daug kalbėta, ypač iš šitos tribūnos, kad nesinori į ją eiti, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad tas, kas norėjo, tie Seimo nariai, kurie norėjo, suprato, kad tikrai tie ginčai, kurie buvo, ypač dėl švietimo, visiškai neturi nieko bendra su šituo 5 straipsniu. O buvo noras darkyti straipsnį, visiškai kitą įstatymą, nieko bendra neturinčio (dar kartą sakau) su Apskrities valdymo įstatymu. Taigi aš siūlau balsuoti šiandien ir, jeigu būtų galima, ypatingos skubos tvarka. Ten, atrodo, parašyta, gerbiamasis posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Taip, bet Seimas turi pritarti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom tada, kas nori kalbėti dėl motyvų? Nepalikite tribūnos, gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai. Prašom. Jeigu nori kas kalbėti, ypač oponuoti. Nėra oponuojančių? Yra. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Sakykite, ar jums neatrodo, kad vietoje vienos Švietimo ministerijos dabar įkurta dešimt švietimo ministerijų ir kad taip išpūstas aparatas, kad nuo to jokios naudos, išskyrus tuščią biudžeto eikvojimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, čia neturėtumėte užduoti klausimo. Aš noriu paklausti: jūs pritariate ar nepritariate? Nepritariate.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria šiam dokumentui...
A.SADKAUSKAS. ... gerbiamasis Tartilai. Kartą įsidėkite į galvą...
PIRMININKAS. Čia ne Tartilas, atsiprašau - Seimo narys A.Raškinis. (Balsai salėje) Prašom pasiruošti balsuoti. Registracija. Prašom. Teisėtas reikalavimas. Registracija.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašau aš jūsų balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 26, 8 - prieš, 3 susilaikė. Pritarta po svarstymo.
Kadangi Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką, ar Seimo nariai oponuoja? Oponuoja, taip? Na, matote, jūs - ne, jie - taip. Tada, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka, reikia 36 balsų. Sprendžiant iš Seimo narių spalvinės paletės, atrodo, kad tokių balsų nebus, bet aš turiu teikti balsuoti. Prašau. Kas pritaria ypatingos skubos tvarkai, spaudžia mygtuką “už”. 27 pritarė. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, teks palaukti jums geresnių laikų su ypatinga skuba. Prašau.(Balsai salėje) Vis tiek trūksta. Reikia 37 balsų. Aš 10 negaliu čia surasti. (Balsai salėje) Tai 29. Mano pridėkit, bus 30. 37 vis tiek nėra, gerbiamieji Seimo nariai. Na, čia aš, žinot... Gerbiamasis Seimo nary Kunčinai, jūs, atrodo, dar jų neįsirašėt į savo frakciją. Ar jau susijungė jūsų frakcijos? Susijungė. Ačiū. Bet balsavimas baigtas, negrįšime.
Potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros įstatymo projektas Nr.909(3) (96.03.28)
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
Svarstome 6 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros įstatymo projektą Nr.909(3). Pranešėjas - ponas J.Šimkūnas. Kviečiu į tribūną. Taip, pone sekretoriau, prašau. Tai jūs norite, vadinasi... Aš priminsiu jūsų teises, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi yra svarstymo procedūra, niekas neužsirašė kalbėti, todėl dabar jūsų baigiamasis žodis. Įvadinis ir baigiamasis.
J.ŠIMKŪNAS. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau.
J.ŠIMKŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateiktas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo projektas buvo tikslinamas atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto, taip pat Seimo narių pono V.Šumakario, pono K.Kubertavičiaus ir pono K.Uokos pastabas, taip pat kitų ministerijų ir inspekcijų pastabas. Vokietijos technikos priežiūros susivienijimo ekspertai atliko šio įstatymo projekto ekspertizę. Įstatymo projektas yra Ekonomikos komiteto svarstytas, yra kai kurių pasiūlymų. Jeigu leisite, aš labai trumpai paminėsiu tuos, kuriuos reikėtų įvertinti. Vietoje žodžių “valstybės įgaliota institucija” rašyti “Vyriausybės įgaliota institucija”. Taip visame įstatymo tekste, kadangi prieš tai buvo rašyta “valstybės įgaliota institucija”, o turėtų būti “Vyriausybės įgaliota institucija”. Toliau. 5 straipsnio trečiojoje pastraipoje išbraukti žodžius “gali būti”; parašyti “steigiamas”, bet išbraukti žodžius “gali būti”. 3 straipsnyje, kuriame yra išvardytas potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas (yra gana ilgas), Ekonomikos komitetas siūlo šito sąrašo nevardyti, o parašyti tiesiog, kad šitą sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kad, esant reikalui, jeigu atsiras Lietuvoje naujų potencialiai pavojingų įrenginių, Vyriausybė jį galėtų papildyti. Toliau. Taip pat po diskusijų su Energetikos ministerija, Socialinės apsaugos ministerija, Atominės saugos inspekcija, Valstybine darbo inspekcija ir rengėju dėl 5 straipsnio, kuriame kalbama apie įrenginių priežiūros valdymą, truputį pakeisti 5 straipsnį ir jo trečiosios pastraipos paskutinį sakinį formuluoti taip: “Šių institucijų veiklą darbų saugos klausimais koordinuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.” Taip yra užrašyta Saugos darbe įstatyme, mes šitą norime pakartoti ir akcentuoti. Toliau. Šito straipsnio 4 pastraipą išbraukti, septintą pastraipą formuluoti taip: “Įrenginių nuolatinės priežiūros vykdymą kontroliuoja valstybės įgaliotos priežiūros institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.” Tokios buvo pastabos ir pasiūlymai dėl šito įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš turiu informuoti ir protokolui, ir Seimą, kad čia kalbėjo Technikos priežiūros tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas ponas J.Šimkūnas. Teisingai?
J.ŠIMKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių nepritarti po svarstymo šiam dokumentui? Abejojančių, norinčių nepritarti? Seimo narys K.Kubertavičius nori nepritarti. Pritaria? Taip. Ar sutinkate, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo jūsų pateiktam dokumentui Nr.909(3). Dėkojame, pone Šimkūnai, jums už pateiktą informaciją ir dokumentą.
J.ŠIMKŪNAS. Ačiū jums.
Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.869(2) (pateikimas) (96.03.28)
8 sesija 12 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 7 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projektą, kurio Nr.869(3). Pateikimo stadija. Vietoje pranešėjo pono A.Bajoro, kuris užrašytas mūsų darbotvarkėje, Seimo narys A.Greimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Greimą.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pristatomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projekto trečiasis variantas. Šio įstatymo pateikimas šiek tiek vėluoja, kadangi buvo įvairių derinimų ir netikslumų su atitinkamomis Vyriausybės institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis. Šiuo metu tokių ypatingų derinimų jau nereikia, yra gal viena kita labai nedidelė redakcinė pastabėlė, todėl šis įstatymo projektas ir pristatomas. Jame yra numatyta pati atliekų tvarkymo tvarka, Lietuvos Respublikos piliečių ir visuomeninių organizacijų teisės ir pareigos, taip pat valdymas ir kontrolė. Šiame įstatyme yra viena principinė nuostata - kad atliekas įvežti į Lietuvos Respubliką saugojimui ir nukenksminimui arba laidojimui draudžiama. Visas kitas atliekų tvarkymo reglamentavimas išdėstytas.
PIRMININKAS. Ar viskas?
A.GREIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jeigu jūs paimsite įstatymo projekto 13 straipsnį ir pasižiūrėsite į apskritis, tai ten 1, 5 ir 6 punktai, o žemiau savivaldybės - vėl 1, 7 ir 8 punktai - tai jie absoliučiai tokie pat. Aš norėčiau paklausti, kam šiuo atveju reikalingas tas dubliavimas? Iš liaudies patarlės jūs žinote, kad kai dvi auklės - vaikas be galvos. Dar vienas būtų papildymas. Iš kur ims finansavimą savivaldybės, kadangi 12 straipsnyje parašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė finansuoja. Apskritys, teisingai, o savivaldybes kas finansuoja? Ačiū.
A.A.GREIMAS. Dėl apskričių ir savivaldybių. Kadangi tie punktai yra visiškai panašūs, tai čia koordinavimą ir organizavimą... mes turime suprasti, kaip egzistuos šitie dalykai teritoriniu požiūriu. O kur tiesiogiai savivaldybėse bus tvarkomas atliekų finansavimas, be abejo, bus numatytas savivaldybių biudžetuose.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes Gamtos apsaugos komitete svarstėme šitą įstatymą, kas parašyta ir rašte, ir čia parašyta, kad siunčiame įstatymo projektą, pataisytą pagal Seimo Gamtos apsaugos komiteto pasiūlymus. Mes, kaip jūs turbūt pats atsimenat, kai kalbėjome apie pagrindinių sąvokų apibrėžimus, t.y. “biologinės atliekos”, mes prašėme, kad būtų išbrauktas žmogaus organizmo dalių, kaip biologinių atliekų, apibūdinimas. Ar čia jį būtina palikti?
A.A.GREIMAS. Nežinau, kodėl Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnai paliko tai, dėl ko mes buvom sutarę su jais, kad iš apibrėžimo sąvokos šie žodžiai būtų išbraukti. Manau, kad čia nedidelė kliūtis, kurią svarstymo metu mes galėsime pataisyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis prelegente, šito įstatymo 5 straipsnyje yra gera mintis dėl daugkartinės taros naudojimo. Ar nenumatyta šitame projekte ar kur nors kitur, tarkim, kad dėl kažkokių gėrimų taros naudojimo Lietuvoje būtų numatyta, kaip yra, sakysim, Vokietijoje, kad tam tikras procentas tiktai daugkartinės taros, kartu ribojamas ir įvežimas, ir gamtos apsaugos klausimas. Ar nevertėtų nustatyti procento kokiame nors įstatyme?
A.A.GREIMAS. Na, šitame įstatyme to gal nereikėtų daryti, bet įstatyme numatyta, kad Vyriausybė, valstybė rems daugkartinės taros naudojimo technologinių procesų diegimą. Be abejo, bus kiekvienas ūkinis objektas tuo suinteresuotas, jeigu jis matys iš to kažkokią ekonominę naudą šituo keliu eidamas. Labai sunku būtų nustatyti, koks tai būtų procentas: vienos įmonės gali būti didesnis, kitoje.... bet bendra politika ir tendencija bus tokia. Taip. Vyriausybės norminiai aktai tai numatys.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Giedraitis.
(Balsas salėje) Atsisako žodžio. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau klausiančių nėra. Ar norėtumėt pritarti bendru sutarimu? Ar yra abejojančių, oponuojančių? Nėra. Pritariame bendru sutarimu po pateikimo. Kokį komitetą siūlote kaip pagrindinį, gerbiamasis pranešėjau?
A.A.GREIMAS. Gamtos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Kaip pagrindinį siūlo Gamtos apsaugos komitetą. Pritariate? Pritariame.
Seimo narių pareiškimai (96.03.28)
Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Liko maloniausioji Seimo darbo dalis - pareiškimai. Seimo narys A.Endriukaitis laukiamas tribūnoje. Seimo narys A.Endriukaitis numatęs skaityti pareiškimą laiku, taip? Prašom. Mums tiesiog trūksta poezijos Seime, kaip žinote. Taip. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, Seimo narė G.Jurkūnaitė kreipėsi į mane, tik aš nesupratau, ko ji iš manęs prašo.
PIRMININKAS. Seimo nary Endriukaiti, prašau. Tiesiog mes... žinote, gera dozė poezijos visada praskaidrina nuotaiką.
A.ENDRIUKAITIS. Aš manau, kad socialdemokratams. Nors jie yra darbininkai, bet irgi prie literatūros linkę.
Klausimas ponui M.Stankevičiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui.
“Kiek dar gersime, premjere?
Buvo vyrai galingi, geležiniai, stabilizuoti ir konvertuoti, persitvarkę ir susitvarkę, gyvi ir reabilituoti, Vyriausybėje sugulę, po arų aro sparnu sugludę.
Darbas buvo sunkus, įtemptas ir ištemptas, į dienos ir nakties šviesą suguldytas ir išdėstytas.
Aukščiausieji Vyriausybės vyrai, pradedant nepalūžtančiu Adolfėliu, pastatė Lietuvai paminklą su memorialine lenta. Joje užrašyta: “Šiuose TSKP, LKP rūmuose mums valdant ir “ženkliai” teisybę sakant, buvo panaikintas Lietuvos valstybės alkoholio monopolis.”
Tamsi liaudis kėlė vyskupo M.Valančiaus vėliavas ir kitaip siutino partinę ramybę. Ir pradėjom svarstyti dešimtą Alkoholio kontrolės įstatymą. Ne iš geros valios. Pasipylė gėralų lašeliai po Vyriausybės koridorius, glamžant Alkoholio kontrolės įstatymą. Ir buvo šis įstatymas Adolfėlio gimdytas, Kazimiero krikštytas, Lietuvos distributorių išgręžtas ir iškastruotas, išsukinėtas ir įšaldytas, toliau skutinėti ir lupinėti ištiestas.
Jau 10 mėnesių šis kūdikis nesišypso, jau 10 mėnesių šis kūdikis nesėdi. Ir neveikia šis įstatymas nuo 1995 m. gegužės 11 d., ir neveikia šis įstatymas kovo 8-ąją, ir neveiks šis įstatymas nuo 1996 m. gegužės 1-osios - nedarbo dienos, ir neveiks šis įstatymas nuo 1996 m. liepos 6 d. - Lietuvos valstybės dienos. Nes tos valstybės per drumzlinas akis ir nematyti.
Ir toliau Lietuvą girdys tie patys klerkai iš Vyriausybės, kaip sakė vienas Prezidentui artimas žmogus, per 30 metų neprisimenąs tokios girtuoklystės išplitimo Vyriausybėje, girdi, net koridoriai prišvinkę “viskiu”, o organizatorius buvo visų arų aras. Todėl šiame pasaulyje taip šviesu. Istorija liudija, kad tai buvo atliekama kabinetuose, neatsijungiant nuo telefonų, gerai užsirakinus ir pasakius lankytojams, kad valdininkai išvykę ir kada grįš - nežinia.
Klesti Lietuvos distributoriai, užtvindydami iki trečio aukšto Lietuvos piliečius, neleisdami sudaryti VTAKT, skubėdami dar negimusį VTAKT panaikinti ir užmiršti, o jeigu neišdegs, tai prie pirties priskirti.
Pone Mindaugai Stankevičiau! Ar norite įsiamžinti kaip teisingo reikalo tęsėjas, ar norite, kad didžioje Lietuvos nudvasinimo sienoje būtų ir Jūsų pėdos bei pavardė?
Pone Mindaugai Stankevičiau! Aš netikiu, kad Jūsų tie patys pareigūnai šiandien nešoka to paties makabriško šokio, jau yra nutraukę alkoholio bambagyslę nuo Lietuvos girdymo ešelonų cisternų. Ir vargas Jums bei Jūsų vaikams, jeigu būsite šio ešelono garvežiu. Ir jeigu nenorite būti Lietuvos girdymo reikalo tęsėju, Lietuvos girdymo Pavlu Korčiaginu, neprileiskite prie to pelno lovio dar neišsipagiriojusiųjų ir skanios užkandos tebeieškančiųjų. Pavardes, pavardes pasakykite, gerasis premjere, tų Lietuvą girdančių liūtų! Antraip liks tik jūsų vardas kaip nelaimės žvaigždė, kaip nelaimės tiltas. Už jūsų ir mūsų sveikatą, premjere, Mindaugai Stankevičiau!? Už Lietuvos sveikatą, premjere, Mindaugai Stankevičiau!? Į sveikatą, premjere!”
Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Antanaitį. Ruošiasi A.Vaišnoras.
J.A.ANTANAITIS. Aš perskaitysiu Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos kreipimąsi.
“1995 m. lapkričio mėn. priimtame Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo 8 straipsnyje numatyta Valstybės pašto išimtinė teisė ir pareiga pristatyti pensijas. Tai turėtų įsigalioti nuo 1997 m. sausio 1 d.
Tačiau, nespėjus dar pradėti galioti šiai nuostatai, Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas numatė siūlyti Seimui atšaukti šią teisę iš valstybės pašto, motyvuodamas tuo, kad privačios struktūros šią paslaugą atlieka pigiau.
Šiuo metu valstybės įmonė “Lietuvos paštas” pristato ir išmoka 70% visų pensijų, o 30% jų - kitos struktūros. “Sodra” sumoka paštui už šį darbą 1,09% išmokėtos sumos. Socialinio draudimo biudžete tam darbui apmokėti skirta 1,59%.
Atidavus pensijų pristatymą privačioms struktūroms, “Sodros” išlaidos šioms reikmėms nesumažės. Tuo tarpu valstybinė įmonė “Lietuvos paštas” praras galimybę užsidirbti papildomai pajamų, o Vyriausybė, norėdama išlaikyti pašto infrastruktūrą, turės papildomai įmonę finansuoti. 1996 m. valstybės biudžete numatyta skirti valstybinei įmonei “Lietuvos paštas” 8,7 mln. Lt dotaciją, nors šiuo metu gauta tik 40,7% pirmajam ketvirčiui skirtos sumos.
Be to, sumažėjus darbo krūviui, reikės mažinti paštų tinklą ir atleisti apie 2 tūkst. darbuotojų.
Kadangi įstatymo pakeitimas pablogintų valstybinės įmonės “Lietuvos paštas” ekonominę būklę, paliestų valstybės finansinius interesus bei padidintų socialinę įtampą ryšių įmonėse ir rajonuose, kur ir taip didelis nedarbas, Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotinių taryba kreipiasi į Seimą prašydama nekeisti dabar galiojančio Ryšių įstatymo 8 straipsnio. Pirmininkė A.Smilgienė.”
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Prašom duoti šitą pareiškimą. Jis bus pridėtas prie protokolo.
Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Vaišnorą. Ruošiasi Seimo narys A.Raškinis. Pone Antanaiti, pareiškimą atiduokite sekretoriatui.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu perskaityti ne savo pareiškimą, bet vieno mano rinkėjo kauniečio, kuris labai prašė jus informuoti apie savo bėdas. Pareiškimą po to perduosiu ponui A.Sakalui, kuris šiandien pirmininkauja Seime.
“Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. 1994 m. kovo mėn. buvo atstatyta teisė į tėvų turėtą žemę.” Taip rašo ponas A.Trečiokas. “Teisės atstatymas gana sąlyginis. Man priklausanti žemė buvo vadinamojoje žaliojoje zonoje. Geriau tiktų pavadinti “prievartos zona”. Atsiimti žemę natūra nebuvo leidžiama. Tuo būdu vienos žmonių grupės interesai buvo patenkinti kitos grupės žmonių interesų sąskaita. Akcentuoju žaliąją zoną todėl, kad šios kategorijos savininkai neturėjo ir neturi jokios pasirinkimo galimybės, yra Vyriausybės nutarimų įkaitai. Asmenys, kurių žemė nepateko į minėtos zonos ribas, galėjo patys dirbti žemę, parduoti ar kitaip panaudoti.
Teisės į žemę atstatymo metu veikė Vyriausybės nutarimo Nr.909 261 punktas, galiojantis nuo 1993 m. gruodžio 6 d., apsaugantis kompensacijas nuo nuvertėjimo. 1995 m. vasario 10 d. Vyriausybės nutarime Nr.225 išmokos sviestos infliacijai praryti.
Paaiškinsiu šio nutarimo pasekmes. Esu grupėje, kuriai kompensacija turi būti išmokama pirmiausia. Už 1994 m. gavau 15% man priklausančios išmokos, infliacija tik per 1994 m. antrąjį pusmetį “prarijo” 18% man priklausančių išmokų. Po paskutinio kompensacijų indeksavimo 1994 m. liepos mėn. man priklausė apie 75 tūkst. Lt. 1995 m. man buvo išmokėta 145 Lt, infliacija per tą patį laikotarpį “prarijo” 27 tūkst. man priklausančių litų. Pagaliau šių metų sausio mėn. infliacija “pasidarbavo” už 2 tūkst. 700 Lt. Neperdedant verti dėmesio skaičiai.
Atskirai vertėtų paskelbti. Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų išmokant kompensacijas. Mokant tokiais tempais, prireiktų daugiau negu 100 metų. Įsipareigota išmokėti per 15 metų. Per visą minėtą laikotarpį išmokėta tik apie 10 mln. Lt. Valstybės skola - apie 650 mln. Lt.
Prašau Seimą, jo komitetus imtis visų galimų priemonių, gal inicijuoti nutarimą ar panašiai, kad minėtos grupės piliečiams, laukiantiems kompensacijos, priskaičiuota išmokėti suma būtų indeksuojama pagal infliacijos lygį ir kompensuota žala, kurią padarė Vyriausybės 1995 m. vasario 10 d. nutarimas Nr.225. Su pagarba - A.Trečiokas.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Raškinį. Ruošiasi Seimo narys R.Bloškys. (Balsas salėje) Pačiame gale bus Seimo narys A.Albertynas. Apgailestauju. Yra užsirašęs. Prašom. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Laba diena, kolegos. Norėčiau apibendrinti tam tikrą patirtį dėl Švietimo įstatymo pataisų, kurias teikia trys Seimo nariai, mano kolegos R.Bloškys, G.Jurkūnaitė ir I.Šiaulienė. Jau yra surinkta apie 97 tūkst. žmonių parašų, atsiliepimų. Tai sudaro sąlygas iš tikrųjų kažkiek apibendrinti šitą dalyką ir apie tai pasvarstyti, nors tas klausimas dar ir nesvarstomas.
Teko girdėti ir matyti šitą klausimą svarstant ir per radiją, ir per televiziją, todėl aš norėčiau pareikšti mūsų frakcijos požiūrį ir atkreipti dėmesį į tai, kad dabar tie pataisų teikėjai truputėlį vaizduoja, jog jie nesuprantą, ką teikia Lietuvos švietimo įstatymas. Apsimeta, kad jis teikia ne tai, ką jis iš tikrųjų teikia, ir savo poziciją tuo remia, klaidindami ir Seimą, ir kitus žmones.
Iš tikrųjų Krikščionių demokratų politinės doktrinos centre yra žmogus, asmuo ir sudaromos sąlygos tam asmeniui ugdyti, dėl to švietimo klausimai mums yra labai svarbūs. Mes labai džiaugėmės, kai Lietuvoje buvo priimtas Švietimo įstatymas, kuriame, kaip ir daugelyje Europos valstybių - Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje ir kitose, - akcentuojamas dorinis ugdymas. Lietuvos Respublikoje dorinio ugdymo svarba taip pat buvo akcentuota, buvo įrašyta kaip privaloma disciplina į mūsų Švietimo įstatymą. Kadangi Konstitucija reikalauja, kad būtų laikomasi pasaulietiškumo principo, t.y., kad nebūtų diskriminuojama jokia pasaulėžiūra, tai dėl to buvo numatyta, jog dorinis ugdymas bus vykdomas dviem būdais: tikinčiųjų tėvų vaikams - konfesiniu pagrindu, o netikinčiųjų tėvų vaikams dorinis ugdymas privalomas lankant dorovės ir etikos pamokas. Būtent šitų dviejų dalių veikimas drauge užtikrina ir Konstitucijos vykdymą, ir žmogaus teisių apsaugą.
Porą žodžių norėčiau pasakyti apie tai, kad tose pataisose yra siūloma daugiau dalykų, bet tai irgi labai kritikuotini dalykai, nes jie prieštarauja esamam Statutui ir Vyriausybės įstatymui. Pataisymai, kurie iš esmės yra kitų įstatyminių aktų, net mokinio elgesio taisyklių įrašymas į įstatymą. Galų gale švietimo sistema papildoma nauja struktūra - švietimo ekspertų komisija, kuriai suteikiami dideli įgaliojimai ir niekaip nereglamentuojamas jos funkcionavimas, nepagrindžiamas jos reikalingumas.
Dėl dorinio ugdymo norėčiau sustoti truputį ilgėliau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, labai ilgai negalite sustoti, nes pareiškimui skiriama 3 min.
A.J.RAŠKINIS. Gerai. Pone pirmininke, prašom išmokyti mandagumo tuos kolegas, kurie pertraukinėja mano kalbą, ir išskaityti šitą dalyką iš mano laiko.
PIRMININKAS. Taip. Aš jums pridėsiu dar 1 min. Ir už kiekvieną pertraukimą pridėsiu po 1 min. Noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad kuprotą ištaiso grabas. Yra tokia lietuviška patarlė. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Štai 17 straipsnyje tikybos ir etikos mokymas yra reglamentuotas kaip bendra, tarpusavyje susijusi, viena kitą papildančių dorinio ugdymo disciplinų visuma. Ir tik tokiu būdu ji gali funkcionuoti. O kolegų siūlomoje pataisoje yra nuostata, kad nelankantiems tikybos pamokų dėstomi etikos kursai (...), iš viso išbraukiama, o įrašoma nuostata, kad tikybos mokoma pasirenkamų dalykų pamokoms ir papildomam ugdymui skirtu laiku. Tokiu būdu pašalinus etikos pamokas, kaip dorinio ugdymo sistemos antrąją dalį, ypač nukentės tikybos pamokų nelankantys vaikai, nes jie negaus iš viso jokio dorinio ugdymo, nors jiems tai galbūt labiausiai reikalinga. Dorinis ugdymas, kaip normali mokyklos disciplina, iš viso tada netenka prasmės, nes ji negali būti dėstoma visuotinai visiems mokiniams, ir tuo būdu nustumiama į antrarūšių disciplinų tarpą. Toks žingsnis šiuo metu, kai taip pakrikusi dorovė ir blogėja kriminogeninė situacija, neleistinas ir turėtų būti vertinamas kaip nusikaltimas.
Tikybos mokymą nustūmus į papildomų dalykų pamokas papildomu ugdymui skirtu laiku, tikybos mokymas iš viso būtų panaikintas pradinėse klasėse, o pradinukai kaip tik yra imliausi doriniam ugdymui. Taigi dorinis ugdymas vėl nukentėtų. Aukštesnėse klasėse tikybos pamokos būtų sugrūstos į papildomą ugdymą ir papildomai skirtu laiku, arba reikėtų labai daug tikybos mokytojų. O panaikinus etiką taptų antrarūše iš viso tikybos ir etikos mokytojo profesija. Ir šita praktika, kai dabar trijose aukštosiose mokyklose yra rengiami mokytojai, nueitų niekais. Kas gi norėtų stoti studijuoti ir būti antrarūšės disciplinos mokytoju?
Šitie pasiūlymai yra labai žalingi Lietuvai šiuo metu, jie diskriminuoja ypač netikinčiųjų tėvų vaikus, nes jie iš viso nustumiami nuo dorinio ugdymo. Na, o tikintieji 50 m. savo vaikus mokė, mokys ir toliau. Bet šiuo metu, kai tokia kriminogeninė situacija, šitaip elgis, aš manau, yra neleistina.
Čia yra labai sutrumpinta, visą tekstą pateikiu ir manau, kad stenogramose bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui A.Raškiniui. Kviečiu Seimo nary R.Bloškį. Įvyko nedidelė diskusija tarp sekretoriato ir manęs, kiek laiko turi būti skiriama pareiškimui. Pasirodo, nėra apibrėžta. Yra traktuojama kaip Seimo narių kalbos - iki 5 min.
Prašom. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Lietuvos Respublikos Prezidentui A.Brazauskui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui. Pareiškimas.
“Dėl tikybos mokymo valstybinėse mokymo ir auklėjimo įstaigose.
Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. spalio mėn. priėmė Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, kurio 9 straipsnis “Tikybos mokymas” sako: “Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų, globėjų, rūpintojų pageidavimu gali būti dėstoma tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų tikyba.” Toliau. “Valstybinėse mokymo ir auklėjimo įstaigose tikybos dėstymo tvarką reglamentuoja Švietimo įstatymai.”
Nustatant tikybos dėstymo tvarką, reglamentą, valstybinėse ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigose privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 40 straipsnio pirmoji dalis primena, kad valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad, pirma, niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Konstitucijos 26 straipsnio trečioji dalis. Kitaip sakant, būtina įteisinti laisvą tikybos mokymosi pasirinkimą. Antra. Kuriuo laiku ir kada mokyti tikybos? Mokymo planas numato šias apmokamas pamokas, valandas: privalomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų, rezervines ir papildomojo ugdymo. Manome, kad ir be komentarų aišku: jei tikyba - laisvai pasirenkamas dalykas, tai jam ir turi būti skiriamos pasirenkamųjų dalykų pamokos. Parengto įstatymo projekto 17 straipsnis ir nurodo, kad tikybos mokoma pasirenkamųjų dalykų pamokoms ar papildomajam ugdymui skirtu laiku.
Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos 1995-96 m.m. mokymo planas V-IX ir X-XII klasių mokiniams numato pasirenkamuosius dalykus, o I-IV klasių mokiniams, be privalomųjų dalykų, dar skiriamas neprivalomųjų pamokų rezervas ir papildomam ugdymui. Suprantama, Švietimo ir mokslo ministerija naujiesiems mokslo metams gali sudaryti ir nustatyta tvarka patvirtinti ir tokį mokymo planą, kuriame ir I-IV klasių mokiniams būtų pasirenkamųjų dalykų pamokos. Mokymo plano skyriaus “Ugdymo proceso organizavimas, pasirenkamieji dalykai” nurodo, kad pasirenkamųjų dalykų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į mokinių tėvų pageidavimus ir pedagogų siūlymus bei mokyklos galimybes, taip pat, kad į klasės dienyną rašomi visi privalomieji ir pasirenkamieji mokymo dalykai.
Taigi niekur nepasakyta, kad pasirenkamieji dalykai negali būti įrašomi į pamokų tvarkaraštį. Manome, čia viskas aišku ir suprantama. Tais atvejais, kai klasėje yra 1-2 kito tikėjimo, konfesijos vaikai, parengtos įstatymo pataisos projekte siūloma, kad grupė (ne mažiau 9 mokinių) gali būti sudaryta iš to tikėjimo įvairių klasių mokinių, kurie tikybos mokysis tik papildomajam ugdymui skirtu laiku, ne pamokų metu. Analogiškai turėtų būti sudaromos mokinių grupės, kai, pavyzdžiui, kai kurių mokyklų vyresnėse klasėse tikybos pamokas renkasi nedaug mokinių. Todėl siūlomo 17 straipsnio pakeitimas yra tikslesnis, universalesnis, tiktų įvairioms situacijoms ir aiškiau reglamentuotų tikybos dėstymo tvarką.
Galiojančio įstatymo 17 straipsnis teigia, kad nelankantiems tikybos pamokų dėstomi etikos kurso dalykai. Ši alternatyva nėra lygiavertė. Tikybos pamokose formuojama vaiko pasaulėžiūra, jo asmeniniai įsitikinimai, tradicijos. Etika - mokslas apie dorovę - apskritai turėtų būti privaloma visiems atskirų klasių, grupių mokiniams, o ne tik tikybos nelankantiems. Tačiau tai ir vėl mokymo plano prerogatyva.
Seimo nariai, pateikę Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, siekia, kad Lietuvos valstybėje būtų laikomasi Konstitucijos principo - mokyklos pasaulietiškumo, kad visi šalies vaikai turėtų vienodas teises ir laisves ir būtų vykdoma Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, skelbianti, kad valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Manytume, kad Seimo nariai, įsitraukę į kampaniją prieš teikiamas pataisas, geriausiu atveju nesuvokia Konstitucijos dvasios.
PIRMININKAS. Laikas.
R.I.BLOŠKYS. Apmaudu, nes buvo prisiekta šiai Konstitucijai.
Iškreipdami Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo esmę, bendrojo lavinimo mokyklos mokymo planą ir jo paaiškinimus, šie Seimo nariai klaidina Bažnyčią, religinių bendruomenių ir bendrijų narius, visuomenę. Masinis parašų rinkimas, laiškų siuntimas ir kitokių kampanijų organizavimas nėra pilietiškumo išreiškimas. Esame priversti manyti, kad Seimo nariai, dažnai kalbantys apie visuomenės ir mokyklos pilietiškumą, nesuvokia pilietiškumo raiškos privataus momento svarbos ir jį tokiomis kampanijomis vulgarizuoja. Laisvas tėvų ir mokinių apsisprendimas dėl tikybos mokymo mokyklose ir yra Konstitucijos laikymasis bei visuomenės pilietiškumo ugdymas.”
Pasirašo Seimo nariai: I.Šiaulienė, G.Jurkūnaitė, R.Bloškys, J.Požėla, M.Stakvilevičius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Ruošiasi Seimo narys P.Jakučionis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Lietuvos žmonės, norėčiau perskaityti Indėlininkų teisių gynimo savanoriškojo susivienijimo “Indėlininkas” respublikinės koordinacinės tarybos pareiškimą Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai A.Brazauskui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ponui Č.Juršėnui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkui ponui M.Stankevičiui.
“Pareiškimas. Šiuo pareiškimu Indėlininkų teisių gynimo komiteto koordinacinė taryba nori dar kartą atkreipti aukščiausiųjų Lietuvos Respublikos vadovų dėmesį į tai, kad nesibaigia Lietuvos valstybės teisinių pamatų griovimas, valstybės piliečiai tebėra toliau apvagiami ir apgaudinėjami. Žinant, kad Lietuvoje savo indėlius prarado apie 1 mln. gyventojų, tenka 1 mln. nukentėjusiųjų balsu tiesiai pasakyti, kad Lietuvos valstybės teisinės institucijos nevykdo valstybės piliečių turto apsaugos, kurią numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, skelbiantis: “Nuosavybė - neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai”, ir Civilinio kodekso 471 straipsnis. Mes kategoriškai pareiškiame neprašą Lietuvos valstybės turtu atlyginti mūsų indėlių, kuriuos patikėjome bankams, įvairioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, kreditinėms draudimo ir kitoms finansinių avantiūrų įstaigoms. Mes reikalaujame, kad atitinkamos valstybinės institucijos pagaliau pradėtų vykdyti savo konstitucines pareigas ir teisinėmis priemonėmis priverstų valstybines ir kitas organizacijas atlyginti padarytą žalą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų einant jiems tarnybines pareigas, visų lygių avantiūristus ir finansinius machinatorius vykdyti savo įsipareigojimus, grąžinti indėlininkams visus iš jų pasisavintus pinigus. Tiesiogiai dalyvaujant valstybės atitinkamoms institucijoms, Lietuvoje buvo juridiškai įregistruota, įteisinta įvairių “Sekundės”, “Apus”, “Litpoliinter”, “Aritis”, “Personos”, “Nektūros”, “Sonatos”, “Sveikuolių”, “Liridų”, “Fidus”, “Egio”, “Holdingo” ir į juos panašių finansinių struktūrų veikla, besitęsianti ne vieną dieną, ne vieną mėnesį ir ne vienerius metus. Apie vykdomas finansines valiutines operacijas puikiausiai žinojo ir jose dalyvavo vykdomoji valdžia arba jų statytiniai, Seimo, teisėsaugos organų darbuotojai. Iš kur anksčiau nežinomi asmenys staiga praturtėjo, pasistatė pilaites, įsigijo prabangius automobilius, didelį nekilnojamąjį turtą, gamyklas, bankų ir privačių firmų akcijas ir paketus? Tai aišku kiekvienam padoriam žmogui, tik ne valdžiai ir jos juridinėms struktūroms. Bankų, uždarųjų akcinių bendrovių įsteigimas ir teisinė registracija, pinigų priėmimas, jų iššvaistymas ypač stambiais mastais, kaltininkų ir turto išgaravimas - tai akivaizdus valdžios bejėgiškumas, nenoras dirbti Lietuvos naudai, tai valstybiniu mastu organizuotas totalinis nusikaltimas, reketas, tautos išdavimas. Respublikos gyventojų apiplėšimas vyko ir vyksta įvairiose uždarosiose akcinėse bendrovėse ir stambiausiuose šalies bankuose pagal vienodą scenarijų, kuris destabilizuoja gyventojų materialinę, moralinę, psichologinę bei Lietuvos valstybės ekonominę padėtį. Todėl mes klausiame: kodėl mokesčių inspektoriai, per visus šešerius nepriklausomybės metus tikrindami privačias finansinėmis kreditinėmis operacijomis užsiimančias bendroves, nepastebėjo, kad vykdomos stambios valiutinės operacijos, nėra jų apskaitos? Kur buvo Seimas, Vyriausybė, Lietuvos bankas, Vidaus reikalų ministerija, Tardymo departamentas, Finansų ministerija, Prokuratūra, savivaldybės, teismai, antstoliai ir kitos teisinės institucijos? Argi jie nežinojo, kas dedasi teisinėje bazėje, norminių dokumentų sistemoje, finansinių avantiūrų struktūrose? Be abejo, žinojo. Atsižvelgdami į visa tai, prašome: 1. Pavesti Lietuvos bankui, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos generalinei prokuratūrai, pasitelkus kitus reikalingus valstybės pareigūnus ir specialistus, sudaryti laikinąsias tyrimo, tardymo grupes, įjungiant į jas ir indėlininkų atstovus. Jos turėtų visose valdžios organų įregistruotose bendrovėse ir firmose, kurioms buvo suteikta teisė atlikti valiutines operacijas, atlikti kompleksines dokumentines revizijas, siekiant, kad būtų kruopščiai ir visapusiškai patikrintas jų steigėjų ir stambiausių akcininkų piniginių ir turtinių šaltinių ir akcinio kapitalo formavimo teisėtumas, visa finansinė veikla, akcijų perleidimo kitiems asmenims faktai, jų vadovų vaidmuo ir atsakomybės ribos už stambiu mastu įvykdytą indėlininkų asmeninių santaupų pasisavinimą ir jų iššvaistymą.
PIRMININKAS. Laikas.
P.A.MIŠKINIS. Aš prašau dar truputėlį, labai nedaug.
PIRMININKAS. Labai trumpai prašom.
P.A.MIŠKINIS. Išreikalauti iš šių organizacijų steigėjų, stambiausių akcininkų dokumentais pagrįstus įrodymus apie investuoto kapitalo kilmę. 2. Skubos tvarka priimti įstatymą dėl nukentėjusiųjų uždarosiose akcinėse bendrovėse, personalinėse ir individualiose įmonėse, koncernuose, susivienijimuose, holdingo, draudimo ir kitose kompanijose nuostolių kompensavimo fondo sudarymo iš neteisėtai pasisavinusių, sunaikinusių ar naikinančių valstybės turtą vardan privatizacijos, netaikant senaties termino, savo noru nusikaltėlių grąžintų lėšų. Jiems turi būti taikomos bausmės lengvatos. Pakeisti Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo procesinio kodekso, Civilinio kodekso, Civilinio procesinio kodekso normas, kad būtų užtikrinta visų sukčių, jų giminių, artimųjų, pažįstamų, bendradarbiavusių su jais ir prisidėjusių surenkant iš šalies gyventojų pinigus ir juos pasisavinusių, teisinė atsakomybė bei civilinių ieškinių išieškojimas, netaikant tokio pobūdžio nusikaltimams senaties termino. Užtikrinti teisėsaugos institucijų darbo kontrolę ir garantuoti visų sukčių teisinį persekiojimą. Apibrėžti civilinio bankroto procedūros taikymo galimybes ir ribas bei sustabdymą tuo atveju, kai atliekamas tyrimas iškeltoje baudžiamojoje byloje, kurioje civilinių ieškinių turtiniai reikalavimai sutampa su kreditorių reikalavimais bankroto byloje. Atkreipti dėmesį į nepriklausomų teismų “nepriklausomą darbą”, kuris dažnai paleidžia vėjais net kruopščiausio tardymo organų darbo rezultatus, iš teismo salės paleidžiami aiškūs nusikaltėliai arba priimamos nutartys, prieštaraujančios galiojantiems įstatymams, bet naudingos avantiūristams ir sukčiams. Skubos tvarka priimti visus kitus reikiamus normatyvinius aktus, kuriais remiantis būtų užkirstas kelias tolesniam Respublikos gyventojų apiplėšimui ir galutiniam nuskurdinimui, patraukti baudžiamojon atsakomybėn visi be išimties sukčiai ir aferistai, konfiskuotas jų turtas, grąžintos visos pasisavintos gyventojų santaupos (aš tuojau baigiu), užkirstas kelias korupcijai visose valstybinės valdžios institucijose, artimiausiu metu išplėstas valstybės pareigūno sąvokos taikymas visose valdžios ir kontrolės institucijose, padidinta jų baudžiamoji atsakomybė už korumpuotus veiksmus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas baigti. Aš negaliu leisti. Jau 8 min. skaitote pranešimą.
P.A.MIŠKINIS. Ačiū už dėmesį. Aš baigiu. Čia yra dar keli reikalavimai, bet aš juos tada įteikiu raštu ir manau, kad šitie reikalavimai bus Seimo stenogramose, kurias gerbiamieji indėlininkai galės išplatinti ir supažindinti kitus savo kolegas, nukentėjusius nuo sukčių, ir kitus Lietuvos žmones. Ačiū, gerbiamieji, už dėmesį. O šitas dalykas tikrai vertas dėmesio. Mes visi turime atkreipti dėmesį į tai ir skirti visą savo energiją, kad tokie dalykai tikrai toliau nesikartotų ir tokio masto machinacijoms būtų užkirstas kelias.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš galėčiau jums pasiūlyti, kad visi Seimo nariai žinotų apie tai, ką jūs dabar skaitėte, jūs turite teisę pasirašydamas prašyti, kad išplatintų Seimo nariams. Visi Seimo nariai gaus. Pasinaudokite tuo, nes iš tikrųjų skaitėte daug ilgiau, negu leidžia Statutas. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Jakučionį. Paskutinis. Ne. Yra Seimo narys A.Albertynas. Dar nepaskutinis. Dar yra užsirašęs Seimo narys Z.Adomaitis, bet jo nematau. Prašom.
P.JAKUČIONIS. 1996 m. kovo 15 d. Rusijos valstybės Dūma nusprendė denonsuoti 1991 m. gruodžio mėn. Belovežo susitarimus, tuo formaliai atšaukdama SSRS panaikinimą. Šis Dūmos nutarimas yra realus žingsnis ir SSRS atstatymą, todėl labai pavojingas ne tik nepriklausomoms valstybėms, buvusioms SSRS sudėtyje, bet ir buvusioms SSRS okupuotoms Baltijos valstybėms bei kitoms Rytų ir Vidurio valstybėms, buvusioms prievarta suvarytoms į “socialistinį lagerį”. Jis graso sunkiais padariniais visai Europai, nes mėgina išjudinti jau susidariusius naujojo stabilumo pagrindus. Dūmos nutarimas savo dvasia ir laiku yra sietinas su B.Jelcino vyriausybės pastangomis susaistyti su Rusija naujomis integracinėmis sutartimis Baltarusiją, Kazachiją, Kirgiziją. Vakarų politikai į Dūmos nutarimą reagavo greitai ir griežtai, gerai suprasdami jo keliamą pavojų. Vokietijos užsienio reikalų ministras K.Kinkelis, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius B.Galis, Latvijos Prezidentas G.Ulmanis Dūmos sprendimą kritikavo ir smerkė. JAV valstybės sekretorius V.Kristoferis dėl to pareiškė, kad NATO plėtimas greitai prasidės. Nepriklausomų valstybių sąjungos šalių vadovai į nutarimą reagavo aiškiai neigiamai. Tokią tarptautinę politinę reakciją Dūma pavadino kišimusi į Rusijos vidaus reikalus, tuo savaime sutapatindama Rusiją su buvusia SSRS. Lietuvos Respublikos oficialūs asmenys į Lietuvai ypač pavojingą Dūmos nutarimą, Rusijos diplomatų džiaugsmui, reagavo santūriai ir tyliai - vasališkai.
Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcija mano, kad į tokį Dūmos nutarimą privalu reaguoti griežtai ir ryžtingai, kartu imantis konkrečių veiksmų Lietuvos saugumo didinimo linkme. Ragina Lietuvos Vyriausybę:
oficialiai pareikšti susirūpinimą dėl Lietuvos saugumui gresiančio Rusijos valstybės dūmos nutarimo denonsuoti Belovežo susitarimus.
Kartu su kitomis Baltijos valstybėmis imtis diplomatinių veiksmų Europos Taryboje, Europos Sąjungoje ir NATO siekiant gauti didesnes politines, ekonomines ir karines garantijas dėl augančio realaus pavojaus iš Rusijos imperinių sluoksnių Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nepriklausomybei.
Atkakliau siekti greitesnio Lietuvos priėmimo į NATO.
Kadangi Rusijos valstybės Dūma savo nutarimu dėl Belovežo susitarimų denonsavimo ir pareiškimu, kad SSRS klausimas yra jos vidaus reikalas, faktiškai tapatina Rusiją su buvusia SSRS, pareikalauti iš Rusijos visos SSRS okupacija Lietuvai padarytos žalos neatidėliotino atlyginimo.
Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos vardu - P.Jakučionis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Albertyną.
A.ALBERTYNAS. Visiems Seimo nariams išdalytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos konferencijoje, įvykusioje Kaune 1996 m. kovo 2 d., priimtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl tremtinio statuso nustatymo. Aš atkreipiau ypatingą dėmesį į šio kreipimosi paskutinį sakinį. Cituoju: “Visi, kuriuos okupantai ir jų kolaborantai išvarė iš namų, atėmė turtą ir galimybę savistoviai tvarkyti savo gyvenimą, kurti savo ateitį, turi būti laikomi tremtiniais.” Kas yra trėmimas? Tai piliečio prievartinis iškeldinimas iš jo gyvenamosios vietos į naują gyvenamąją vietą, nesvarbu, kokiu atstumu yra trėmimo vieta. Kada prasidėjo trėmimai Lietuvoje? Daugelis negalvodami atsakysite - 1941 m. birželio 14 d. Deja, ne. Pirmieji trėmimai žinomi dar iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Už nepaklusnumą valdžiai trėmė carai, trėmė ir savieji tarpukario Lietuvoje. Dabar kalbama ir rašoma tik apie tuos tremtinius, kurie buvo ištremti iš Lietuvos į Sibirą ir tolimąją Šiaurę. Apie kitus tremtinius tylima. Po Stalino mirties, Berijos ir jų artimų bendrų sušaudymo Tarybų Sąjungoje baigėsi represijos prieš nekaltus taikius gyventojus. Palaipsniui tremtiniams buvo leista grįžti į savo buvusias gyvenamąsias vietoves. Vieni grįžo su reabilitacijos pažymėjimais, kiti - be jų. Vėliau visi buvo reabilituoti ir visų buvo oficialiai atsiprašyta už patirtas skriaudas. 1990 m. rugpjūčio 13 d. TSRS Prezidentas M.Gorbačiovas pasirašė įsaką, kuriuo reabilitavo visus, stalininių režimų laikotarpiu represuotus piliečius. Asmenys, buvę ištremti iš Lietuvos į Sibirą, turi nukentėjusio asmens statusą, naudojasi kai kuriomis lengvatomis, gauna nukentėjusiojo nuo okupacinio režimo pensiją. Mes nenorime prisiminti istorijos. Dalis Lietuvos, t.y. Klaipėdos kraštas, buvo okupuota 1939 m. kovo 22 d., o Suvalkų trikampis, kuriame gyveno daug lietuvių, vokiečių buvo okupuotas 1939 m. rugsėjo mėnesį. Mažai kas žino, o kai kurie valdžios pareigūnai iš viso nenori žinoti, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena nemažai tremtinių iš Suvalkų trikampio, kurie iš gimtųjų vietų į Lietuvą prievarta buvo perkelti 1941 m. pavasarį. Su jais šiandieną, kaip su tremtiniais, niekas nesiskaito. Jie neturi tremtinio statuso.
Trumpa šių tremtinių istorija. 1941 m. pradžioje Kaune TSRS vyriausybės atstovas Pozdniakovas ir Vokietijos vyriausybės atstovas Neldekė pasirašė susitarimą, pagal kurį numatė iš Suvalkų trikampio ir iš Klaipėdos krašto perkelti dalį lietuvių tautybės šeimų į Lietuvą ir apgyvendinti ten jas repatrijuotų į Vokietiją vokiečių ūkiuose. Vokiečiai sudarė perkeliamų šeimų sąrašą. Perkeliamas asmuo turėjo pasirašyti specialiame vokiečių ir rusų kalba atspausdintame blanke, nurodydamas žemės plotą ir kitą turtą, paliekamą okupacinės valdžios žinioje. Iškeldinimas turėjo būti įvykdytas iki 1941 m. kovo 18 d. Vokiečiai perspėjo, jeigu kas nors nesutiks išsikelti savo noru iki 1941 m. balandžio 1 d., bus išvežtas į Vokietiją priverstiniams darbams. Pasirinkimo nebuvo. Perkeliamieji kaimiečiai galėjo išsivežti turto tiek, kiek telpa poriniame vežime. Traukiniu vykstantieji galėjo pasiimti 50 kg krovinį šeimai ir po 25 kg papildomai kiekvienam šeimos nariui. Brangenybes išvežti buvo uždrausta. Vertingiems daiktams išsivežti buvo įvairūs apribojimai. Pagal minėtą susitarimą, iš Suvalkų trikampio į Lietuvą buvo perkelta apie 35 tūkst. žmonių ir jie apgyvendinti vokiečių repatrijantų ūkiuose. Vietiniai Lietuvos gyventojai šiuos tremtinius vadino vienu vardu - mozūrai. Po 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus karui ir Vokietijai okupavus Lietuvą, šiuos tremtinius užgriuvo nauji išbandymai. Vokiečiai nepripažino 1941 m. pavasarį Kaune pasirašyto susitarimo, kad perkeliamiems asmenims perduodami repatrijantų vokiečių ūkiai. Vokiečiai repatrijantai grįžo į savo ūkius, kuriuose rado iš Suvalkų krašto perkeltus lietuvius. Vokiečiai nutarė šiuos asmenis antrą kartą ištremti ir buvo įvykdyta taip: 1. Turtas, ūkiai buvo surašomas įskaitant ir tą turtą, kurį atsivežė iš Suvalkų krašto. Jo negalima buvo parduoti, skolinti ar kitaip įkeisti. Kol sugrįš naujas valdytojas, ūkyje reikėjo atlikti visus darbus. Savavališkas pasišalinimas iš ūkio buvo traktuojamas kaip sabotažas ir griežtai baudžiama. Repatrijantui grįžus, per 6 savaites ši šeima turėjo išvykti į naują gyvenamąją vietą. Išvykstant buvo leidžiama pasiimti po 15 kg vienam asmeniui maisto produktų, vieną karvę, vieną kiaulę, penkias vištas ir namų apyvokos daiktus. Pagal vėliau pasirašytas instrukcijas buvo galima pasiimti tik po 5 kg ruginių miltų kiekvienam šeimos nariui. Buvo atvejų, kai grįžęs repatrijantas liepdavo išeiti po 24 valandų ir šeimai leido išsinešti maišą rugių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, baigėsi jūsų laikas.
A.ALBERTYNAS. Man savo laiką atidavė Z.Adomaitis, aš susitariau.
PIRMININKAS. Niekas nieko negali atiduoti.
A.ALBERTYNAS. Gerai. Netrukus baigiu.
Antrasis trėmimas galutinai nuskurdino Suvalkų krašto lietuvius, nes reikėjo palikti ir savo atsivežtą turtą. Antrą kartą daugiausia trėmė į Vilniaus kraštą. Apgyvendinami buvo lenkų, rusų ūkiuose, pastaruosius išvarant iš savo namų per dvi paras. Į šiuos lietuvius vietiniai gyventojai žiūrėjo kaip į savo priešus. Be materialinės skriaudos, baisesnė buvo moralinė-psichologinė situacija. Jie gyveno nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės. 1943 m. Suvalkų krašto lietuviai pradėjo apleisti Vilniaus kraštą, nes toliau gyventi tapo pavojinga, o 1944 m. prasidėjo masinis bėgimas iš Vilniaus krašto. Raudonajai armijai išvadavus Suvalkų kraštą iš vokiškųjų okupantų, beveik visi tremtiniai grįžo į savo ūkius. Jų ūkiuose tuo metu gyveno iš Rytprūsių vokiečių okupacijos metu perkelti lenkai. Teko vėl išvykti į Lietuvą, į savo gimtąsias vietas ir vėliau neteko sugrįžti.
Šiuo metu šie tremtiniai yra susibūrę į suvalkiečių draugiją “Suvalkija”, kurios štabas yra Marijampolėje. Suvalkų krašto lietuviams, ištremtiems iš savo gyvenamųjų vietų 1941 m. pavasarį, reikia suteikti tremtinio statusą. Jie ir dabar gyvena tremtyje. Prašau šį mano pareiškimą svarstyti Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose. Pareikalauti iš Vokietijos, kad šiems tremtiniams būtų atlyginta materialinė žala.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, kurie norėjo skaityti pareiškimus, jau perskaitė. Seimo narys Z.Adomaitis, matyt, atsisakė savo pareiškimo. Mes šiandien turėjome galimybę anksčiau baigti posėdį. (Triukšmas salėje) Seimo narys A.Albertynas tvirtina, kad reikia balsuoti dėl perdavimo komitetui Seimo nario A.Albertyno pasiūlymą. Gal be balsavimo galime perduoti komitetui? Tegul komitetas nagrinėja. Taip, Seimas sutiko be balsavimo. Mes galime baigti Seimo posėdį. Turiu pabrėžti, kad mes jį galime baigti anksčiau dėka pono A.Baleženčio nepaprastų valios pastangų. Posėdis baigtas.