Vienuoliktasis
posėdis
1996
m. kovo 28 d.
1996 m. kovo 28 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, mielos kolegės! Pradedam Lietuvos Respublikos Seimo kovo 28 d. rytinį plenarinį posėdį.
Pirmiausia noriu pasveikinti mūsų kolegą A.Giedraitį gimtadienio proga. (Plojimai, balsai salėje) Teks sveikinimą pakartoti, nes kol kas jo nematyti. (Balsas salėje) Čia atskiras dalykas. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų gražią tradiciją, kai gimtadienis būna anksčiau, bet tas gimtadienis “apvalus”, vis tiek Seimo posėdyje tas Seimo narys yra sveikinamas. Todėl kviečiu pasveikinti. Pirmąjį sveikinu Seimo Agrarinio komiteto pirmininką M.Pronckų jo jubiliejaus proga. (Plojimai salėje)
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės ir, matyt, dėl to paties - kolega K.Gaška. Prašom.
K.GAŠKA. Pone posėdžio Pirmininke, kadangi šiandien mano gimimo diena, tai aš norėčiau, kad jūs būtumėt taip pat atidus ir pasveikintumėte mane gimimo dienos proga, bent vieną kartą per trejus metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu paaiškinti vieną mūsų principą. Jeigu eilinis gimtadienis sutampa su posėdžių diena, tai yra sveikinama. Jeigu yra ne posėdžių dieną... (Balsai salėje) Tai iš tikrųjų klaida bus pataisyta. Matyt, kažkas supainiojo gimtadienį. Patikslinsim. (Balsai salėje) Ne tą dieną gimęs, kaip užrašyta.
Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės. Jūs turite šiek tiek patikslintą darbotvarkę, kuri buvo Seniūnų sueigoje dar sykį tikslinama. Štai kokie pagrindiniai dalykai: 12 val. dar neprisiekusių ministrų prisaikdinimas. Po to - taip, kaip parašyta, t.y. Seimo nutarimas “Dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją JAV kariuomenės padaliniui ir oro pajėgų transportiniam lėktuvui”. Vakariniame posėdyje siūloma išbraukti 2-5 darbotvarkės punktą ir įrašyti klausimą dėl Apskrities įstatymo įgyvendinimo įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo. Seniūnų sueigoje nuomonės šiek tiek išsiskyrė, todėl reikia Seimo nariams apsispręsti. Prašom iš eilės. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau dėl 1-3 pakalbėti. Prieš kalbėdamas aš norėčiau nuraminti poną K.Gašką, kad jo trejus metus niekas nesveikino. Manęs šešerius metus niekas nesveikino. Taip, pradedant nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų. Taigi, pone Juršėnai, nesijaudinkit.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, gerbiamieji kolegos! Dar kartą paaiškinu. Jeigu iš tikrųjų buvo klaida: gimtadienis posėdžių dieną, o Seimo narys nebuvo pasveikintas, tai, be abejo, vadovybės klaida. Bet jeigu tai nebuvo posėdžių dieną, tai, dovanokit, tada sveikinama tik “apvalaus” jubiliejaus proga. Kolega S.Malkevičius dar kartą dėl 1-3. Jūsų nuomonė. (Balsai salėje)
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl numatytas šito įstatymo projekto svarstymas, nors jis nebuvo pateiktas. Buvo pateiktas įstatymas visiškai kitu pavadinimu, visiškai kito turinio. Ten tikrai buvo pateiktas V.Einorio, bet čia dėl dalyvavimo varžytinėse, o ten buvo dėl paramos. Čia yra visiškai skirtingi dalykai. Pone Juršėnai, pirma turi būti atliktas pateikimas ir tik po to mes galim. Vakar komitete šitą klausimą mes labai nuodugniai apsvarstėm. Ir tą projektą, kuris buvo duotas komitetui, mes grąžinome tobulinti, o šitą prašau pristatyti iš naujo. Šitaip negalima. Aš siūlau jį išbraukti, o vietoj jo įrašyti Klaipėdos laisvąsias zonas.
PIRMININKAS. Ne, aš labai atsiprašau. Negalim šito daryti, kadangi Seimo Seniūnų sueigoje tas nesutarta, o kai tą klausimą pradėsim nagrinėti, dėl stadijų susitarsim. Man atrodo, kaip čia užrašyta, taip ir turi būti. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš matau, kad iš mūsų darbotvarkės išbrauktas 1-8 punktas “Dėl laisvųjų ekonominių zonų įstatymo pakeitimo ir papildymo” įstatymo projektas. Turėjo būti svarstymo stadija. Tuo tarpu aš matau, kad daug laisvųjų ekonominių zonų įstatymo pakeitimų projektų bus svarstoma. Kodėl yra išbrauktas šitas Nr.1954?
PIRMININKAS. Matyt, komitetas laiku neapsvarstė. Šitas išbraukimas buvo iki mano atvykimo, todėl aš tiksliai negaliu pasakyti. Man atrodo, tai buvo, kai kolega E.Bičkauskas pirmininkavo, jis ir dabar tvirtina, kad, matyt, komitetas laiku neapsvarstė. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, kas ten jūsų valdyboje svarsto ir atstovauja vienam arba kitam klausimui, bet, pavyzdžiui, 2-5 tai, man atrodo, išbraukiamas ne pirmą sykį. O aplinkos apsaugos srityje vyksta nelabai geri dalykai. Aš manyčiau, kad reikėjo to įstatymo svarstymo ir kuo greitesnio jo priėmimo. O jūs... Aš nemanau, kad ten buvo kas nors iš aplinkosaugininkų. Jūs nusprendėte laisva valia - kaip visada.
PIRMININKAS. Buvo pakankamai Seimo narių ir iš kairės, ir iš dešinės. Bet kadangi nuomonės išsiskyrė, todėl, gerbiamasis Vaišnorai, kai bus šito klausimo sprendimas, t.y. išbraukiam ar neišbraukiam, būkit malonus atitinkamai balsuoti. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, ar tie rezerviniai klausimai...
PIRMININKAS. Prašom.
J.VESELKA. ... ar bus iš tikrųjų, nes mane jau antrą savaitę... Jūs taip neaiškiai. Nes čia iš tikrųjų laukia žmonės, kuriems tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu neužimsim laiko įvairioms kalboms, o kitus klausimus greičiau spręsim, išnagrinėsim visus tris iš rezervo. Arba jeigu kompleksą dalysim į dvi dalis - visus keturis rezervinius klausimus.
J.VESELKA. Bet kad taip negali būti. Ar negalit garantuoti, kad bus įtraukta kitą savaitę pagrindiniu, ne rezerviniu.
PIRMININKAS. Tada bus taip. Jeigu pereis atitinkamas stadijas, bus ir pagrindinėje darbotvarkėje.
Gerbiamieji kolegos, jeigu daugiau kalbų nėra, siūlau registruotis. Reikės apsispręsti dėl... Atsiprašau. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, kadangi šiandien į Vyriausybės pusvalandį yra pakviestas energetikos ministras... ir iš tikrųjų tai yra labai svarbu, nes energetikos problemos dabar labai rūpi visiems ša-lies gyventojams. Aš noriu priminti, kad pagal Energetikos įstatymo, kurį mes pernai priėmėm, 15 straipsnį kainodaros problemoms energetikoje nagrinėti yra sudaryta nuolat dirbanti valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija. Pagal tą patį įstatymą šioji komisija savo išvadas ir pasiūlymus teikia Seimui, Vyriausybei, o jeigu nustatė piktnaudžiavimą - prokuratūrai. Aš čia cituoju iš įstatymo ir pabrėžiu, kad savo išvadas ir pasiūlymus toji komisija teikia pirmiausia Seimui. Todėl aš manau, kad šiandien kalbant apie energetikos problemas, o jos labai aktualios, reikėtų, kad būtų pakviestas ne tik energetikos ministras, bet labai daug galėtų pasakyti ir tos komisijos pirmininkas. Nes tos komisijos pareiga analizuoti tuos dalykus, apie kuriuos dabar visa Lietuva kalba.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, šitą dalyką reikia realizuoti atskirai, kadangi Vyriausybės pusvalandis yra Vyriausybės pusvalandis, t.y. premjero arba ministrų pusvalandis. O jeigu mes norime atskirai panagrinėti komisijos reikalus, jos indėlį arba jos padarytus darbus, tai čia turi būti atskira kalba ir atskirai darbotvarkėje įrašyta.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar kartą kreipiuosi į visus - nematau norinčių daugiau kalbėti, todėl prašom registruotis ir apsispręsim dėl 2-5 punkto. Registracija. 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėl 2-5 darbotvarkės punkto. Iš tikrųjų Seimo seniūnų sueigoje nebuvo tvirtai sutarta, kad 2-5 punktas būtų pakeistas kitu įstatymo projektu, t.y. Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektu. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, ar 2-5 darbotvarkės punktą - Aplinkos apsaugos įstatymą - keičiam kitu įstatymo projektu? Ar aišku? Jeigu keičiam, tai mygtukas “už”, jeigu nekeičiame, tai mygtukas “prieš” arba susilaikom. Ar aišku? Aišku. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam. Ar 2-5 keičiam kitu įstatymu? Jeigu keičiam, mygtukas “už”, jeigu ne - “prieš” arba susilaikom. Prašom.
Už keitimą - 40, prieš - 12, 15 susilaikė. Taigi pakeista. Ar reikalauja kas, kad būtų balsuota dėl visos darbotvarkės, ar galim pradėti dirbti pagal patikslintą darbotvarkę? Galim. Ačiū.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas Nr.1995(2) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Mieli kolegos, dabar 1-1 darbotvarkės punktas - Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas. Projekto Nr.1995(2). Pranešėjas - ministras ar gerbiamasis F.Kolosauskas? F.Kolosauskas? Prašau. F.Kolosauskas - komiteto pirmininkas. Prašom į tribūną. Pirmiausia apskritai apie pataisas, kurių yra apsčiai pateikta, o po to jau konkrečiai.
F.KOLOSAUSKAS. Labas rytas, kolegos. Aš siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedam Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projekto, kurio Nr.1995(2), priėmimo pastraipsniui procedūrą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, iš karto nuo pavadinimo.
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Aš siūlau priimti pavadinimą tokį, koks yra pateiktas pagrindiniame projekte - Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlytojas - kolega J.Listavičius. Prašom motyvuoti. Po to vienas - už, vienas - prieš.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos politikai ir valstybės tarnautojai, nurodyti šio įstatymo projekto 1 ir 2 priedėliuose, turėtų deklaruoti ne vien savo turtą ir pajamas, bet kartu ir interesus. Jeigu Lietuvos Respublikos gyventojai ir visų pirma politikai bei valstybės tarnautojai anksčiau būtų deklaravę savo turtą, pajamas bei savo interesus, mažiau būtų vadinamųjų bankininkų, kurie paleido vėjais indėlininkų lėšas, valstybės turtą, mažiau būtų vengiančių mokesčių ir imančių kyšius, mažiau būtų korumpuotų valdininkų, valdžia nebūtų taip suaugusi su mafija, kaip yra šiandien. Neturėtume ir katastrofiškos šalies finansinės padėties, kurią taip pat šiandien labai gerai žinome. Aš pasisakau už šio įstatymo projekto pavadinimo patikslinimą ir prašau balsuoti už Lietuvos Respublikos gyventojų turto, pajamų ir interesų deklaravimo įstatymo pavadinimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl galimo pavadinimo keitimo? Ar iš karto balsuojame? J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad mes dar šiame projekte nesame pasirengę nustatyti, kas tai yra interesai, ir deklaruoti interesus. O kokį interesą turi gerbiamasis J.Listavičius? Tai man irgi visiškai neaišku.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau be personalijų. Kalbėkime apie reikalo esmę. Prašyčiau dar kartą registruotis, ir balsuosime alternatyviai. Registracija. 82 Seimo nariai. Mieli kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas alternatyvus. Kas už įstatymo projekto pavadinimo pagrindinį variantą - mygtukas “už”, t.y. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas. Kas už alternatyvą, kurią suformulavo kolega J.Listavičius, t.y. Gyventojų turto, pajamų ir interesų deklaravimo įstatymas, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, kolegos? Prašom balsuoti. Už pagrindinį variantą - 41 plius F.Kolosauskas - 42. Už kitą variantą - 27. Ir, matyt, kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Jau antra savaitė negaliu nei registruotis, nei balsuoti.
PIRMININKAS. Prašom kelti ranką.
V.ALEKNAITĖ. Bet galbūt galėčiau ir aš lygiomis teisėmis dalyvauti su kitais Seimo nariais?
PIRMININKAS. Šiuo momentu mes tikrai to neišspręsime, bet vėliau tikrai mano pagalbininkai patikrins elektroniką.
Taigi 42 už pagrindinį variantą ir 28 už alternatyvą. Lieka pagrindinis variantas. Prašom. Pirmasis straipsnis. Man atrodo, pastabų nebuvo.
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Pirmajame straipsnyje pastabų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, į mikrofoną. Kažkodėl nesigirdi.
F.KOLOSAUSKAS. Nežinau, neįjungta turbūt.
PIRMININKAS. Įjungtas, įjungtas!
F.KOLOSAUSKAS. Pirmajame straipsnyje pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, nors kai kam neaišku, kas yra interesai, ir kadangi įstatymo pavadinimas liko, kaip sako, deformuotas arba netikslus, tai aš tada vis dėlto siūlau, kad pirmajame straipsnyje vietoj dabartinio pavadinimo būtų įrašyta: “Nustato Lietuvos Respublikos gyventojų turto, pajamų ir interesų deklaravimą.” Paskui, matyt, paaiškės, kas yra tie interesai. Bet aš matau, kad LDDP Seimo dauguma turi kitą interesą, kuris jau kartojasi ne pirmus metus. O gera pradžia, kaip sako, pusė darbo. Todėl atvirkščiai, bet tai jau yra tąsa to darbo, kurį LDDP dirbo, ir kurio rezultatus mes šiandien aiškiai matome. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau be apibendrinimų ir prašyčiau - kas svarbiausia - laikytis nustatytos tvarkos. Jau kas kas, o jūs, kaip darbštus Seimo narys, galėjot laiku suformuluoti savo siūlymą. Jūs jo nepateikėt. Dabar dėl viso straipsnio. Kolega A.Baskas. Prašom. Dėl viso pirmojo straipsnio.
A.BASKAS. Aš pritariu J.Listavičiaus siūlymui. Kadangi mes nepriėmėm valdžios Etikos kodekso, taigi nė viename įstatyme nėra apie politikų, valdininkų interesus, todėl čia būtų kažkoks išsigelbėjimas. Tiems, kurie nežino, kas yra interesai, siūlau paskaityti pateiktas pataisas, kuriose parašyta: “Atskirame turto, pajamų ir interesų deklaracijos skyriuje deklaruojantysis nurodo savo amžių, išsilavinimą, profesiją, darbo ar valdymo sėkmę ar nesėkmę (čia yra labai esminis dalykas), dalyvavimą įvairių formų kapitalo įmonių veikloje, teistumą, kitas nuobaudas, gamybinius ir finansinius ryšius su artimaisiais, giminėmis ir draugais, debitorinį ar kreditorinį įsiskolinimą darbo ir valdymo metu, charakterio esminius bruožus.” Kokiame nors įstatyme tie dalykai turi būti, jeigu mes norime turėti valdžią, kuria pasitikėtų žmonės. Jeigu nepriimtas valdžios Etikos kodeksas, tai pabandykime tas normas įtvirtinti čia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 1 straipsnį tokį, koks jis yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja už. Kas mano, kad šitas straipsnis netinkamas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 40 plius 2, prieš - 22 plius 1, 23, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, čia gausu kolegos J.Listavičiaus pataisų.
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Tegu ponas J.Listavičius paaiškina. Mes manome, ir komitete tai buvo aprobuota, ir Vyriausybė taip teikė, kad deklaruojamas turtas yra išdėstomas taip, kaip yra pagrindiniame įstatyme. Ponas J.Listavičius tegu gina savo poziciją.
PIRMININKAS. Prašom. Pirmiausia, kolega Listavičiau, matyt, dėl 2 straipsnio pirmosios dalies, arba 2 straipsnio pirmosios pastraipos. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, apskritai ne aš turėčiau ginti, o projekto autoriai turėtų skaityti Juridinio skyriaus išvadą. Į ją reikėjo, matyt, įsigilinti. Tačiau iš tokio gero pasiekimo, žinant rezultatą, matyt, todėl ir kažkokį, atsiprašau, šlamštą vėl norima prastumti. Reikėjo paskaityti Seimo Juridinio skyriaus išvadą, o ten visiškai aiškiai buvo nurodyta, kad įstatymo projekto 2, 3, 5 ir 9 straipsniuose netiksliai apibrėžti subjektai. Kiek čia įstatyme tų subjektų? Vienas - Lietuvos Respublikos gyventojai - ar keturi? Šitą reikėjo ir pasižiūrėti. O kadangi Biudžeto ir finansų komitetas ir stovintis prelegentas neturėjo laiko pasižiūrėti, tai aš siūlau, kad šiame įstatyme būtų vienas subjektas, o ne keturi, kaip dabar yra. Todėl aš siūlau šitą 2 straipsnio pirmąją pastraipą suredaguoti taip, kaip yra pateikta pasiūlymuose: “Visi piliečiai, Lietuvos Respublikos gyventojai, įskaitant gyventojus ataskaitiniais metais su pertraukomis arba ištisai ne mažiau kaip 183 dienas per metus, išskyrus užsienio valstybių diplomatus, diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojus, užsienio valstybių piliečius, politikus ir valstybės tarnautojus (toliau -Lietuvos Respublikos gyventojai), privalo deklaruoti.” Antra vertus, aš nieko naujo nepasiūliau, jeigu jūs pasižiūrėsite į 3 straipsnį. Aš paėmiau tą dalį. Bet dabar 3 straipsnyje jau yra kitas subjektas, todėl mes turėtume, dar kartą kartoju, įstatyme turėti vieną subjektą, o ne keturis. Ačiū. Aš prašau balsuoti už 2 straipsnio pirmąją pastraipą tokią, kokia ji pateikta pasiūlyme ir patikslinime. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar kas nors nori paremti kolegą J.Listavičių, ar paprieštarauti jam? Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ponas J.Listavičius labai teisingai sakė. Siūlyčiau priimti jo pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad 2 straipsnis apibrėžia deklaruojamą turtą, o 3 straipsnis - asmenis, kas yra asmenys. Tai, ką siūlo ponas J.Listavičius, yra trečiajame punkte. Nepainiokime. Aš siūlau balsuoti už tai, kaip yra pagrindiniame įstatyme. Pirmiausia mes įvardykime, kas yra deklaruojamas turtas, o po to, kas yra tie asmenys. Čia viskas sutampa, ką ponas J.Listavičius siūlo. Aš siūlau balsuoti taip, kaip yra pagrindiniame projekte.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Dabar bus balsavimas už J.Listavičiaus pataisą. Kas remia šitą pataisą, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Kviečiu dar kartą registruotis. Dėmesio! Registracija.
70 Seimo narių.
Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 2 straipsnio pataisą, kurią pirmajai daliai, arba pirmajai pastraipai, suformulavo kolega J.Listavičius, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, kolegos? Prašom balsuoti.
Už - 28, prieš 23 plius 1, 24, susilaikė 11. Pataisa nepriimta.
Gerbiamasis Listavičiau, kita jūsų pataisa. Prašom. J.Listavičius. Dėl tolesnės pataisos, t.y. 2 straipsnio pirmojo punkto antroji pataisa. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Mes jau galėtume baigti šitą svarstymą, kadangi, atsiprašau, priimsime dar vieną makulatūros gabaliuką, kuriuo nebus galima naudotis. Gerbiamojo prelegento norėčiau paprašyti, kad vis dėlto jis perskaitytų tą pirmąją pastraipą, - ar ten tik apie turtą, ar vis dėlto Lietuvos gyventojai? Kartu ir kas trečiajame. Ar tie, kurie 183 dienas gyveno, ar vis dėlto ir tie, kurie šito 2 straipsnio dabartinėje pastraipoje, kurią mes priėmėme? Matyt, einant į tribūną, reikėtų dar šiek tiek pasigilinti, ką giname ir ką klaidiname? Save ar kitus Seimo narius, ar iš viso ardome visą tvarką, kuri turėtų būti nustatyta jau ne šiais metais, o 1993 m. Dabar konkrečiai dėl šito 2 straipsnio pirmosios pastraipos. Tai pirmoji lieka tokia, kokia yra. Būtent ta dalis, kurioje kalendorinių metų pradžioje turimą, per kalendorinius metus įgytą ir kalendorinių metų pabaigoje turimą šį turtą. O ta kita dalis, kurioje yra apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, šitą dalį reikėtų patikslinti... Patikslinti 2 straipsnio pirmojo punkto antrąją pastraipą. Čia, kaip matome, yra kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, bet netikslus jo pavadinimas, kadangi jis visur vadinamas kilnojamuoju ir nekilnojamuoju ilgalaikiu turtu. Nereikėtų čia painioti, kadangi pasižiūrėję sąskaitų planą, pasižiūrėję balansą mes matome, kad ten vadinama taip, kaip aš šiuo atveju miniu. Dar reikėtų užakcentuoti, kad yra registruojamas turtas. Kitoje pastraipoje mes matysime, kad yra ir neregistruojamas turtas. Tam, kad geriau susigaudytume, mes šitą pirmojo punkto antrąją pastraipą ir turėtume suredaguoti taip, kaip yra nurodyta. Registruojamą turtą, t.y. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį ilgalaikį turtą, kuriam nustatyta teisinė registracija. Čia mes kalbame tik apie registruojamą. Toliau turėtų būti kalbama apie neregistruojamą, o toliau turėtų būti kalbama jau apie pinigines lėšas. Todėl, viena vertus, reikėtų patikslinti šių pastraipų pavadinimus, o kita vertus, sutvarkyti jų eiliškumą. Tai tiek. Čia yra labai nedidelė, bet konkreti pataisa ir papildymas. Prašau už ją balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal rastume kompromisą?
F.KOLOSAUSKAS. Galima priimti, nereikia ir balsuoti.
PIRMININKAS. Sutinkame? Ačiū. Dabar, gerbiamasis Listavičiau, kita pataisa: 2 straipsnio 1 punkto ketvirta pastraipa, kurioje kalbama apie meno kūrinius. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū. Gal pradžia, bet jau po blogos pradžios, tąsa. Kai mes jau turime registruojamą turtą, tai, kas yra 2 straipsnio 1 punkto ketvirtoje pastraipoje, čia jau yra neregistruojamas turtas. Visas turtas yra skirstomas į registruojamą ir neregistruojamą. Viskas jau beveik būtų aišku ir apibrėžta, tačiau kaip po priėmimo detalizavome pirmąją pastraipą, taip reikėtų dabar ir ketvirtąją pastraipą, perkėlus į viršų, nurodyti, kad neregistruojamą turtą. O kas tas neregistruojamas turtas, mes paaiškinome: meno kūriniai, brangiųjų metalų dirbiniai su brangakmeniais ir iš jų. Kadangi vis dėlto to neregistruojamo turto yra gana svarbaus ir ne maži kiekiai, ir visiškai apčiuopiamo, todėl aš siūlau papildyti toliau: kompiuterius, televizorius, videokopijavimo techniką, baldų komplektus, bibliotekas, muzikos instrumentus, kai jų vieneto vertė didesnė (čia ir pagrindiniame projekte, ir mano pasiūlymuose buvo užrašyta 1 tūkst. Lt, tačiau aš sutikčiau šią sumą padvigubinti) kaip 2 tūkst. Lt. Dėl vertės galima būtų dar aiškintis, ją gal būtų galima dar padidinti, tačiau tai Seimo narių prerogatyva. Bet pats neregistruojamojo turto turinys turėtų būti šiek tiek praplėstas ir konkretizuotas. Tada nekiltų neaiškumų, kadangi mano išvardyto turto vis dėlto gyventojai turi nemažai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal pranešėjas vėl pasiūlytų kompromisą? Jeigu ne, tada balsuosime.
F.KOLOSAUSKAS. Žinoma, galima būtų užrašyti neregistruotą turtą, meno kūrinius, visa kita, bet visiškai nusismulkinti... Aš nežinau, kaip bus galima užregistruoti biblioteką? Įdomūs dalykai. Muzikos instrumentai... Galbūt yra ir labai brangių muzikos instrumentų. Bet prisiminkime, kad šitas įstatymas yra rašomas visiems Lietuvos gyventojams, visiems. Tai kaip mes darysime tą apskaitą? Aš nežinau. Norėčiau, kad vis dėlto savo žodį tartų Finansų ministerijos atstovas. Kaip Finansų ministerija galėtų visą šitą dalyką aprobuoti, patikrinti, įvertinti? Ar vaikščioti po namus, tikrinti tuos baldų komplektus ir t.t., ir t.t. Prašyčiau, kad Finansų ministerijos atstovas pakomentuotų šitą dalyką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Navikas? Prašom prie vyriausybinio mikrofono. Prašom.
P.NAVIKAS. Labai sunku suprasti tą neregistruojamąjį turtą ir nustatyti jo vertę. Mes jau dabar turime daug konfliktinių situacijų vertinant turtą. Ateityje numatoma, kad turto vertintojai bus privatūs asmenys. Prieš apmokestinant tą turtą, jį turės įvertinti privatūs asmenys. Kuo daugiau mes išplėsime to neregistruojamojo turto skalę, tuo mes daugiau komplikuosime šio įstatymo vykdymo kontrolę. Tik tiek galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Dar kartą pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau sutikti su pono J.Listavičiaus pasiūlymu, kad vietoje 1 tūkst. Lt būtų įrašyti 2 tūkst. Lt ir palikta taip, kaip yra pagrindiniame tekste: “neregistruotą turtą - meno kūrinius, brangiųjų metalų dirbinius, taip pat dirbinius su brangakmeniais, kai jų vertė yra didesnė kaip 2 tūkst. Lt”. Man atrodo, mes apsiribokime tuo ir sureglamentuokime, suinventorizuokime ir užfiksuokime. Taip bus padarytas didelis darbas. Kai mes pradėsime, kaip sakome, skaičiuoti kiekvieną televizorių, baldus ir knygas bibliotekose... Nežinau. Nenorėčiau, kad taip būtų. Galbūt ateityje būtų galima pakoreguoti, kai mes turėsime labai gerą kompiuterinę techniką, viską suvestą į kompiuterius, ryšius ir t.t. Manau, kad palikime taip, kaip yra, priimdami 2 tūkst. Lt sumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar prašyčiau kalbėti. Arba remti pagrindinį tekstą su tuo patikslinimu, kurį ką tik pranešė gerbiamasis F.Kolosauskas, arba remti alternatyvų siūlymą, konkretesnį siūlymą, kurį pateikė J.Listavičius. A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Suprantama, aš remiu pagrindinį tekstą. Bet, gerbiamasis Pirmininke, štai ką norėčiau jums priminti. Seimo narys J.Listavičius čia visiems girdint, ir tai yra kompiuteryje, pasakė, kad Seimas priiminėja, suprantate, kažkokią makulatūrą! Todėl aš, kaip Seimo narys (kiti, aš nežinau), bet aš, kaip Seimo narys, esu įžeistas. Kaip jūs, gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau.
PIRMININKAS. Kurį tekstą jūs remiate?
A.BENDINSKAS. Pasakiau pačioje pradžioje.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš remiu pranešėjo tekstą ir manyčiau, kad dar reikėtų įrašyti naujai įgytą turtą, nes televizorius gali būti jau labai senas, nors ir kainavęs 2 tūkst. Lt, bet jau nebetinkamas. Todėl tik naujai įgytą turtą, didesnės negu 2 tūkst. Lt vertės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos J.Listavičiaus siūlymą kitaip suformuluoti 2 straipsnio 1 punkto ketvirtąją pastraipą, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, kuris šiek tiek patikslintas, t.y. padidinta pinigų vertė, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Dar kolega F.Kolosauskas sutinka priimti kolegos J.Listavičiaus siūlymą pradžioje įrašyti neregistruojamą turtą. Toks tikslesnis variantas. Kas už kolegos J.Listavičiaus siūlymus, mygtukas “už”, o kas už šiek tiek patikslintą, bet ne tiek, kiek pageidavo kolega J.Listavičius, pagrindinį tekstą, mygtukas “prieš” arba susilaiko. Prašom.
Už - 16, prieš - 28, susilaikė 9. Priimtas šiek tiek patikslintas pagrindinis variantas.
Dabar, gerbiamasis Listavičiau, dar vienas jūsų siūlymas. Dėl 2 straipsnio trečiosios pastraipos papildymo. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš pasakysiu porą žodžių dėl ką tik priimto. Patys paskaitykite ir pradėkite galvoti. “Brangiųjų metalų dirbinius su jais ir iš jų.” Dabar vis dėlto, sakykim, ar degtukų dėžutes geriau skaičiuoti, ar pianiną, ar kompiuterį? Kur jūsų logika, jeigu logiškai šiek tiek galvojate? Tai jums pamąstymui. Vadinasi, po dėžutes, po spinteles mes krapštysimės, o kompiuterių, pianinų nematysime. Juos reikia per binoklį įžiūrinėti, per lupą. Prašom, labai malonu. Gerai, logiškai galvojate.
Dabar dėl 2 straipsnio trečiosios pastraipos. Logikos šiek tiek yra, kadangi ten apie turtą, o dabar apie pinigines lėšas. Aš šį papunktį siūlau papildyti debitoriniu įsiskolinimu, kadangi jau dabar pas mus turto ir pajamų deklaracijoje, jeigu jūs deklaravote, yra įrašytas tas įsiskolinimas. Mums jį reikia ir čia įrašyti. Bet kadangi jis kai kuriems nėra aiškus, tai vietoje debitorinio įsiskolinimo aš galėčiau pasiūlyti ilgesnį tekstą - paskolintas kitiems arba kitų nesumokėtas lėšas. Tada būtų visiškai aišku. Negrąžintas - tai tas pat. Vienu žodžiu, kas tai yra debitorinis įsiskolinimas? O kam aiškus debitorinis įsiskolinimas, tai jis nusako viską. Dar kartą kartoju, vietoje debitorinio įsiskolinimo - “paskolintas kitiems arba kitų negrąžintas lėšas”. Toliau taip pat laikytis tos sistemos. Jeigu mes nurodėme neregistruoto turto vertę - 2 tūkst. Lt, tai kalbant apie šiuos įsiskolinimus arba kalbant apie pinigines lėšas, jeigu ten yra centai arba litai, kam tai gadinti. Apsiribokime ir čia 2 tūkst. Lt. Jeigu mažiau kaip 2 tūkst. Lt, nieko nerodome, o jeigu yra daugiau, tada rodome. Išeina sistema, kad mes turtą ir lėšas deklaruojame, kai jų vieneto vertė ne mažesnė kaip 2 tūkst. Lt. Čia būtų sistema. Dabar mes vienur apsiribojame 2 tūkst. Lt, o kitur smulkinamės iki litų ir centų. Nėra logikos.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Norėčiau paprašyti, kad šitą siūlymą pakomentuotų Finansų ministerijos atstovas.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Navikai, prašom. Pridėti debitorinį įsiskolinimą. Debitorinį įsiskolinimą, jei kiekvienos iš atskirai paminėtų lėšų vertė viršija 2 tūkst. Lt. Taip, gerbiamasis Listavičiau? Žodžiu, skaičius padidinamas ir plius debitorinis įsiskolinimas.
Gerbiamasis Navikai, prašom.
P.NAVIKAS. Aišku, debitorinis įsiskolinimas - tai yra paskolintos lėšos, ne kas kita.
PIRMININKAS. Taip.
P.NAVIKAS. Mokesčių administratoriams kur kas lengviau šitą kontroliuoti, kadangi daugeliu atvejų užfiksuojama dokumentuose. Todėl būtų galima papildyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už patikslinimą. Ir kolega F.Kolosauskas - kaip pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlyčiau vietoj “debitorinio įsiskolinimo” parašyti “paskolintas lėšas”, ir kiekvienos iš atskirai paminėtų lėšų vertė viršija daugiau kaip 2 tūkstančius litų. Ne “debitorinis įsiskolinimas”, rašykim lietuviškai - “paskolintos lėšos”.
PIRMININKAS. Ar sutinkame su tokiu patikslinimu?
Dar kartą kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Čia tiktai bus vienas aspektas, kadangi paskolinom lėšas kitiems, bet kiti dar taip pat mums negrąžino. Todėl čia šitas debitorinis įsiskolinimas susideda iš dviejų dalių. Jeigu mes sakome, kad tik paskolintas, o kiti man negrąžino ir aš jų nerodau, vadinasi, jau jos visiškai ne mano. Tai nelogiška.
PIRMININKAS. Kolegos, aš...
F.KOLOSAUSKAS. Tai gal tada parašykite taip: paskolintas ir negrąžintas. Paskolintas ir negrąžintas lėšas. Išbraukime “debitorinius”.
PIRMININKAS. Ir pakeičiam skaičių: vietoj tūkstančio - 2 tūkstančiai. Tada sutinkame? Šita pataisa šiek tiek modifikuota, bet priimta.
Gerbiamasis Listavičiau, prašom toliau. Yra dar vienas jūsų siūlymas - 2 straipsnio antrasis punktas.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Mums reikia papildyti 2 straipsnio 2 punkto paskutinį sakinį ir jį konkretizuoti. Kadangi pas mus, kaip žinote, labai daug kalbama, ir mes turime ir iš Seimo narių tokių faktų, neva kai kas pilasi lyg iš gausybės rago, ir visiškai nėra jokios atsakomybės, ir nereikia net ir deklaruoti. Todėl aš siūlau 2 straipsnio antrąjį punktą papildyti ir išdėstyti taip: “Per kalendorinius metus gautos pajamos, įskaitant nemokamai gautą ar dovanotą turtą, suteiktas paslaugas ar gautas dovanas, jeigu jų vieneto vertė...”, na, čia vėl buvo 300, aš galėčiau sutikti per 500 litų arba bendroji vertė per 1000 litų ir sumokėtų mokesčių sumą. Tada būtų visiškai aišku, ką daryti su tomis vadinamosiomis dovanėlėmis, nesvarbu, kokia forma jos gautos. Bet šiandien, esant tokiam kyšininkavimui, korupcijai ir t.t., nepaminėti šitų sumų ir supaprastinti šito teksto negalima. Aš siūlau balsuoti už tokį tekstą, padidinus vieneto sumas iki 500, o bendrą sumą - iki 1000 litų. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu atkreipti gerbiamojo J.Listavičiaus dėmesį į tai, kad tai, ką jis siūlo, yra taikoma valdininkams ir aukštiems pareigūnams. O mes kalbame apie visų Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimą. Tai ką, kiekvienas gyventojas? Aš sutikčiau, kad mes galėtume parašyti, jog tas siūlymas taikomas atitinkamiems pareigūnams. (Balsai salėje) Ką tai reiškia atsirinks? Na, mes taip negalime traktuoti, gerbiamasis Listavičiau. Mes priimam įstatymą visiems Lietuvos gyventojams. Tada reikėtų galbūt... Mes vis tiek šito įstatymo šiandien nepriimsime pastraipsniui. Būtų galima pagalvoti apie formuluotę ir taikyti ją atitinkamų pareigūnų ratui. Tada aš sutikčiau, tai būtų logiška. Bet negalima to išplėsti visiems Lietuvos gyventojams. Ateis mane pasveikinti, ar aš ką nors pasveikinsiu, tai jis turės deklaruoti? Aš nemanyčiau, kad tai būtų korupcijos atvejis.
PIRMININKAS. Jeigu, gerbiamasis Kolosauskai, “švariai” pasveikinsite, tai visko gali būti.
Kolega A.Baskas. Prašom. Dėl siūlymų.
A.BASKAS. Noriu atkreipti pranešėjo dėmesį, kad šitas įstatymas šiais metais ir kitais metais galios tik pareigūnams, tik valdininkams, tik politikams. Todėl J.Listavičiaus pataisa štai šiems ir kitiems metams labai tinkama.
PIRMININKAS. Prašom. Ar dar yra kitų nuomonių, ar balsuosime?
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlyčiau vis dėlto atidėti šitą straipsnį ir prie jo padirbėti.
PIRMININKAS. Prašau. Tada klausimas labai lengvai išsprendžiamas, juo labiau kad ir mūsų laikas baigiasi.
Gerbiamieji kolegos, ačiū. Įstrigome ties kolegos J.Listavičiaus siūlymo 6 punktu, arba 2 straipsnio antrojo punkto, galimu papildymu. Pertrauka sprendžiant šitą klausimą.
Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektas Nr.881(4) (priėmimas) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, dabar 1-2a ir, jeigu spėsime, 1-2b klausimai - tai Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektas Nr.881(4) ir, jeigu spėsime, atitinkamas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.2220. Pranešėja - gerbiamoji I.Šližienė. Kviečiu į tribūną.
I.ŠLIŽIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektas pataisytas, atsižvelgiant į Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Seimo narių pastabas bei pasiūlymas.
Projektas Nr.881(4) ir Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas įregistruoti Seime kovo 26 d. Po įregistravimo Seimo narių pastabų raštu negavome.
Teikiu projektą priimti. Nė vienam straipsniui alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar tradiciškai noriu jūsų visų paklausti. Ar mums yra būtina pastraipsniui priimti, ar galime dalimis? Kadangi iš tiesų aš irgi nerandu jokių pasiūlymų ir pastabų. Ar reikalauja kas, kad būtų balsuojama dėl kiekvieno straipsnio? (Balsai salėje) Ne.
Tada pirmoji dalis - Bendrieji nuostatai. Galime priimti? Priimta bendru sutarimu.
Antroji dalis - Stomatologinės priežiūros (pagalbos) ir praktikos teikimo teisinės sąlygos. Galima priimti? Priimta.
Trečioji dalis - Stomatologų, stomatologų specialistų ir pacientų teisės, pareigos ir profesinės atsakomybės pagrindai. Galime priimti? Priimta.
Ketvirtoji dalis - Stomatologinės priežiūros (pagalbos) valdymo ir kontrolės ypatumai. (Balsai salėje) Tada atsiprašau. Vadinasi, ketvirtoji dalis. Šiek tiek kitaip. Atsiprašau. Taip, ketvirtoji dalis - Stomatologinės priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensavimas. Galime priimti?
Prašom. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš vis dėlto norėčiau, kad šitas įstatymas dėl išlaidų kompensavimo nesikirstų su mokesčių įstatymais. Aš turiu omeny Pridėtosios vertės mokesčio įstatymą ir turint omenyje, kad Lietuvos gyventojų dantų būklė yra labai bloga, švelniai tariant, galbūt šitame įstatyme būtų galima užrašyti, kad vis dėlto tos lengvatos, kurios yra dabar taikomos, t.y. mokestinės lengvatos, išliktų ilgesniam laikui. Dabar žinote, kad Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo lengvata veikia iki šių metų gruodžio 31 d. Ir po Naujųjų metų, lengvatai išnykus, 18% pabrangs stomatologinės paslaugos. Tai yra didžiulės lėšos, turint omeny, kad Lietuvos gyventojų dantų būklė labai prasta. Reikėtų apie tai pagalvoti. Ar rengėjai įvertino tą dalyką? Galbūt būtų galima ką nors užrašyti, kad po to nebūtų taip, kad... Jūs mano mintį supratote, taip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, aš pirmiausia noriu suprasti. Ar tai yra tikslinga ir reikalinga šitame įstatyme, ar vis dėlto mokesčių įstatyme turi būti?
F.KOLOSAUSKAS. Aš manyčiau, kad turėtų būti šitame įstatyme. Nes tas įstatymas kaip tik reglamentuoja visą stomatologinę priežiūrą.
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! V.Andriukaitis. Gerbiamoji pranešėja, šiek tiek vėliau.
V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamojo F.Kolosausko pasiūlymas yra vertas dėmesio, tačiau jis turbūt turėtų būti svarstomas penktojoje dalyje, penktajame skyriuje. Ketvirtajame skyriuje kalbama apie išlaidų kompensavimą ir nurodomi visi šaltiniai, kuriais yra dengiamos išlaidos. Tai suderinta su visais galiojančiais teisės aktais. Penktajame skyriuje, kuriame yra valstybinio reguliavimo klausimai, yra 22 straipsnis apie paslaugų ir aptarnavimo kainų valstybinio reguliavimo ypatumus. Iš principo tai, apie ką kalba gerbiamasis F.Kolosauskas, yra to straipsnio objektas. Bet ten yra parašyta kaip, koks kainų reguliavimo principas yra taikomas. O mokesčių lengvatos iš principo yra kitų įstatymų objektas. Todėl aš siūlyčiau šitam skyriui gerbiamojo F.Kolosausko pataisos neteikti, o apie ją kalbėti penktajame skyriuje.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja.
I.ŠLIŽIENĖ. Taip, sutinku su gerbiamojo V.Andriukaičio nuomone.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada ketvirtąjį skyrių galime priimti? Priimta. Penktoji dalis, arba penktasis skyrius - Stomatologinės priežiūros (pagalbos) valstybinio reguliavimo ypatumai. Štai dabar šitas dalykas, apie kurį kalbėjo gerbiamasis F.Kolosauskas. Bet jeigu jūs sutinkate, kad vis dėlto gerbiamojo F.Kolosausko siūlymas yra kito įstatymo reikalas, tai gal palikim taip, kaip yra, priimkim ir po to siūlysime.
I.ŠLIŽIENĖ. 22 straipsnis ir kalba apie paslaugų ir aptarnavimo kainų valstybinio reguliavimo ypatumus. Kaip tik ir yra tam tikros lengvatos mūsų pacientams.
PIRMININKAS. Dar sykį F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Matote, čia kalbama apie tas kainas, kurias nustato Sveikatos apsaugos ministerija. O aš kalbu apie mokesčių lengvatas. Suprantate? Klausimas truputį kitas. Gal mes galėtume, pavyzdžiui, paprašyti, kad iki kokių 2000 metų mes taikome mokesčių lengvatas šitam klausimui, ar kažkaip kitaip. Aš siūlau pagalvoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, aš dar kartą noriu pasakyti, ką jūs pats kitais atvejais aiškindavote, kad šitie dalykai yra mokesčių įstatymų reikalas. Ir aš prašyčiau jus sutikti.
F.KOLOSAUSKAS. Gerai.
PIRMININKAS. O kadangi ir jūs turite dantis, ir aš turiu dantis, tai įsipareigokime, kad pateiksime atitinkamą pataisą kitam įstatymui.
F.KOLOSAUSKAS. Įsipareigojam.
PIRMININKAS. Dar sykį kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu visi sutartume, būtų galima 22 straipsnyje padaryti labai paprastą papildymą - stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų išlaidoms taikomos pridėtinės vertės ir kitų mokesčių lengvatos. Ir taškas. O kaip tos lengvatos bus taikomos, tada ir sureguliuosite kituose įstatymuose. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom. Dėl šio siūlymo, kurį prieš tai formulavo arba kėlė kaip klausimą kolega F.Kolosauskas, ir po to kolega V.Andriukaitis. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Na, negalima būti šventesniam už popiežių. Padarykime taip, kaip jau darėme šimtą kartų. Tam yra mokesčių įstatymai, kuriuose tvarkoma. O jeigu jau taip, tai galima kažką pasakyti, bet tiktai ne čia spręsti klausimus. Tada privelsime, jau valėm, valom ir vėl pradėsime, atsiprašau, teršti. Na, negalima taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai gal vis dėlto sutinkam, kad čia šito dalyko neaptarinėjame, o kuriame nors kitame įstatyme. (Balsai salėje)
Dar sykį F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Iš tiesų gerbiamojo V.Andriukaičio suformuluota tezė, kad įrašytume į įstatymą bendrą normą, jog svarstant Pridėtosios vertės mokesčio įstatymą atsižvelgtume į šito įstatymo nuostatas, yra labai svarbi. Aš turiu omeny, kokia yra Lietuvos gyventojų dantų būklė. Na, supraskite, man atrodo, būtų labai logiška priimti šitą trečiąjį punktą.
I.ŠLIŽIENĖ. Sutinku su gerbiamojo V.Andriukaičio nuomone.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Kolosauskai, tokiu atveju reikia į įgyvendinimo įstatymą tai įrašyti, o ne į šitą. (Balsai salėje) Minutėlę! Nesiginčykime.
Dar kolega V.Jarmolenka. Prašau.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos, pone Juršėnai. Mes iš tikrųjų su jumis susitarėme, kad pastraipsniui neinam. Kodėl jūs leidžiate išimties teise ponui F.Kolosauskui? Aš suprantu, kad nė vienas stomatologas jam paskui nė vienos plombos neįdės dėl to, kad jis viską uždraus, nieko nepriims ir nesureguliuos. Aš niekuomet nelendu į biudžeto reikalus dėl to, kad ten nedirbu. O kodėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas iki šiol negali suprasti, kad yra kiti įstatymai? Suprantate šitą, pone Kolosauskai?
F.KOLOSAUSKAS. Šiek tiek.
V.JARMOLENKA. Tai nelįskite ne į savo vėžes.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, gerbiamasis F.Kolosauskas turi daugiau dantų negu kiti Seimo nariai. Negi neaišku?
Dar sykį V.Andriukaitis. Aš siūlau baigti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, apie jokią įstatymo įgyvendinimo pataisą nereikia kalbėti. Dar kartą siūlau, kaip galima 22 punkte realizuoti gerbiamojo F.Kolosausko labai rimtą ir teisingą mintį. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) paslaugoms taikomos pridėtinės vertės ir kitų mokesčių lengvatos. Viskas. O lengvatas jau reguliuoja kiti įstatymai ir ten bus galima taisyti. Apie tai nereikia jokiame įgyvendinime kalbėti. Tai yra bendra blanketinė norma.
PIRMININKAS. Taikomos ar gali būti taikomos? (Balsai salėje) Taikomos? (Balsai salėje)
Gerbiamoji pranešėja, jūsų nuomonė, ar dar...
I.ŠLIŽIENĖ. Aš sutinku su tuo, kad paslaugoms taikomos PVM lengvatos.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Dar sykį, tada gal susitarsime.
E.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau, kad ponas V.Andriukaitis į PVM šiandieną nesikištų. PVM yra PVM, ir ten yra numatytos tos sveikatos priežiūros lengvatos. Jeigu reikės, bus pratęsta ir po sausio 1 d., bet ne šito įstatymo pagrindu. (Balsas salėje) O šitame įstatyme nieko negalima rašyti, nes mokesčiai sprendžia...
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada aš formaliai į šitą reikalą pažiūrėsiu. Kadangi raštu nepateikta, klausimas aiškus. Penktąjį skyrių galima priimti, kaip yra?
Kolega R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 5 skyriaus 21 straipsnyje, mano supratimu, yra gana daug netikslumų. Kodėl? Todėl, kad švietimo ir ugdymo įstaigos niekur nėra vardijamos. Pagal Konstituciją yra valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos. Nes švietimo įstaiga gali būti ir metodinis centras, ir metodinis kabinetas, kokia nors sporto mokykla, mokymo, auklėjimo ir t.t. Taigi čia neatitinka realybės. Ir dar yra...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Blošky, dėl šito dalyko aš siūlau iš karto susitarti, kadangi tai iš esmės yra redakcinis dalykas, ir pranešėja priima, tai gal taip ir susitarkime.
R.I.BLOŠKYS. Ir dar yra ne Švietimo ministerija, o Švietimo ir mokslo ministerija. Reikėtų vadovautis Konstitucijoje vartojamais terminais. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tai galima priimti kaip redakcines pastabas. Ar galime dabar visą penktąjį skyrių priimti? (Balsas salėje) Gerbiamasis Andriukaiti, man irgi dantis kartais skauda, bet tvarka yra svarbesnė. (Balsai salėje) Ne, tvarka yra svarbesnė. Prašom teikti nustatytu keliu. (Balsas salėje) Prašom nesiginčyti. Raštu reikėjo parašyti. Sunku buvo?
7 skyrius, bet turbūt čia 6 skyrius. 6 skyrius. Dėl 28 ir 29 straipsnių - “Baigiamosios nuostatos”. Galime priimti? Priimta. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamoji pranešėja, jūs galite minutėlę dabar prisėsti.
Kolega J.Listavičius. Prašom. Dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektas reglamentuoja teisės verstis stomatologine dantų techniko, burnos higienisto ir gydytojo stomatologo padėjėjo praktika, stomatologinės priežiūros (pagalbos) teikimo tvarkos ir kontrolės ypatumus bei stomatologo pagrindinės profesijos pareigas ir teises, valstybinio reguliavimo būdus, atsakomybės pagrindus. Atskiruose įstatymo projekto straipsniuose pateiktos stomatologinės priežiūros (pagalbos) ir praktikos teikimo teisinės sąlygos, stomatologų ir jų pacientų teisės, pareigos ir profesinės atsakomybės pagrindų, stomatologinės priežiūros (pagalbos), valdymo ir kontrolės ypatumų, burnos ertmės organų ligų profilaktikos ir baigiamosios nuostatos. Įstatymas reikalingas, jo nuostatos leis geriau spręsti teisinius ir praktinius stomatologinės priežiūros (pagalbos) klausimus. Pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Stomatologinės pagalbos įstatymas buvo išsamiai apsvarstytas Sveikatos pakomitetyje,taip pat Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Buvo padarytos pastabos, daug jų priimta. Manyčiau, kad tas įstatymas yra labai reikalingas. Jis reglamentuos visus klausimus, kurie susiję su burnos priežiūra ir stomatologine pagalba. Siūlau įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai malonu, kad pagaliau sveikatos apsaugos politiką reglamentuojantys įstatymai pradėjo judėti į priekį. Šis stomatologijos klausimus reglamentuojantis įstatymas yra labai reikalingas. Stomatologai jo jau seniai laukia tam, kad pradėtų reorganizuoti visą teisinę stomatologiją. Kai kuriuose įstatymo straipsniuose galbūt per daug sudėtingų terminų eiliniams žmonėms, tačiau visiškai suprantamų, naudojantis Sveikatos sistemos įstatymu.
Reikės vis dėlto keisti Konstitucijos straipsnį, kuriame kalbama apie nemokamą mediciną (tokia nemokama medicina, kokia šiuo metu yra Lietuvoje, faktiškai yra tik pasišaipymas iš savęs), tai susiję ir su stomatologija. Mes kalbame, kad yra nemokama, o viskas eis iš sveikatos draudimo, iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir t.t. Sveikatos pakomitetyje ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete buvo diskutuojama dėl burnos ertmės organų ligų profilaktikos valstybinio reguliavimo principų. Nesuprantama 26 straipsnio ketvirta pastraipa, kurioje kalbama apie užkrečiamų ligų, kuriomis užkrėsti gali per seiles ir kraują, prevenciją. Šie profilaktikos metodai taikomi asmenims iki 16 metų, nėščioms moterims, motinoms, kol sueis vieneri metai po gimdymo, asmenims, sergantiems užkrečiamomis ligomis, ir asmenims, patiems to pageidaujantiems. Man atrodo, ši ketvirta pastraipa turėtų galioti visiems stomatologų pacientams. Iš principo siūlau pritarti Stomatologijos įstatymui, o dirbdami, jeigu rasime trūkumų, taisysime.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Dar galima pritarti ar ne?
PIRMININKAS. Taip.
E.KUNEVIČIENĖ. Tai aš pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar likę Seimo nariai gali nepritarti. V.Andriukaitis. Pritariate? Galima tik nepritarti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Iš principo tas įstatymas nėra blogas, bet aš labai apgailestauju ir tiesiog nesuprantu čia esančių gydytojų pozicijos, kad jie nenorėjo įrašyti 5 skirsnio, kuriame kalbama, kad vis dėlto būtų taikomos mokesčių lengvatos. Aš labai dėl šito apgailestauju. Mes iš tiesų ateityje turėsime labai daug problemų dėl šitų teikiamų apmokestinimo paslaugų. Labai apgailestauju. Nesuprantu pozicijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, dar kartą prašau - per jūsų komiteto šefuojamus įstatymų projektus. Prašom teikti ir neatidėlioti. Kolega A.Bendinskas. Galima tik nepritarti.
A.BENDINSKAS. Aš šitai ir padarysiu, bet norėčiau štai ką priminti: įstatymas gal ir neblogas, bet vis dėlto jo įgyvendinimo ekonominė bazė, socialinė bazė pas mus dar labai silpna. Po šito įstatymo priėmimo vis dėlto reikėtų duoti “kojas”, kitaip sakant, suteikti ir ekonominį - finansinį pagrindą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosim. Registracija. 68 Seimo nariai. Mieli kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 67.
PIRMININKAS. Už - 67. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių irgi nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Galiu konstatuoti, kad tikrai visi dantis turim, visiems dantys rūpi. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymas 67 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius vieningai priimtas. Ačiū.
Kviečiu dar kartą į tribūną gerbiamąją pranešėją. Dabar Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Prašom. Man atrodo, kad pataisų ir pasiūlymų nebuvo.
I.ŠLIŽIENĖ. Pataisų ir pasiūlymų nebuvo ir alternatyvos nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar kas reikalauja, kad būtų atskirai balsuojama dėl 1 ir 2 straipsnio, ar galim iš karto? Galim. Tada, gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo įgyvendinimo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Būkite malonus, pakartokite. Už...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Už - 65. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. 65 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo įgyvendinimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ačiū, mieli kolegos Seimo nariai.
I.ŠLIŽIENĖ. Dėkoju Seimo nariams ir ypač Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui už pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurie padėjo tobulinti Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektą ir geriau pasiruošti šiam svarstymui. Šio įstatymo priėmimas padės sukurti stomatologinės priežiūros (pagalbos) teisinius pagrindus, pagerins teikiamos stomatologinės priežiūros (pagalbos) kokybę. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums dar kartą.
Savaitės (nuo 1996 04 01) darbotvarkės projektas (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes šiek tiek anksčiau baigėm svarstyti 1-2a ir b klausimus, aš siūlau tvirtinti kitos savaitės darbotvarkę. Jūs turite šeštąjį variantą. Seimo seniūnų sueigoje jam buvo pritarta. Buvo ginčytasi dėl 3 ir 7 darbotvarkės punktų. Dėl jų reikės atskirai balsuoti, kadangi Seniūnų sueigoje nuomonės nesutapo. Dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį į tą aplinkybę, kad kitą savaitę bus dviejų frakcijų siūloma darbotvarkė arba, kitaip tariant, opozicinė darbotvarkė. Tai bus ketvirtadienio vakarinis posėdis. Prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi į frakcijų darbotvarkę netelpu, tai aš norėčiau paprašyti, kad vis dėlto artimiausiu metu į darbotvarkę būtų įtrauktas įstatymo projektas Nr.1615(3) - tai 1940-1990 m. okupacijų padarinių Lietuvos Respublikoje gyventojams įvertinimo, teisingumo atstatymo įstatymo projektas, kadangi tuoj bus beveik metai, kai jis “nokinamas”. Man atrodo, kad (kiek buvo galima) jis pataisytas ir laikas būtų susirūpinti tuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš neprieštarauju, bet tai galės būti tik vėlesnėje savaitėje. Antra. Negaliu nepastebėti, kaip jūs su opozicinėmis frakcijomis dėl tokio klausimo negalit susitarti ir tokiam svarbiam klausimui nerandat vietos. Bet į Seimo vadovybės sudaromas darbotvarkes šį klausimą vėliau bus galima įtraukti. Kolega A.Gricius. Prašom. Dėl savaitės darbotvarkės.
A.GRICIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau paklausti jūsų. Šitos savaitės darbotvarkėje, kur yra paketas sutarčių su Baltarusija...
PIRMININKAS. Taip.
A.GRICIUS. ...aš supratau, kad po to brūkšnelio, tai antradienį tikrai to nebus. Tiktai ketvirtadienį. Taip?
PIRMININKAS. Tie dalykai bus. Kadangi čia yra sutartys ir su Moldova, ir su Baltarusija, bus ir antradienį, ir ketvirtadienį. Bet jeigu jau kalbėsime labai konkrečiai, tai antradienį iki pietų yra numatyta sutartis su Moldova, bet popietiniame posėdyje - sutartys ir su Baltarusija.
A.GRICIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad Statuto turi laikytis ne tik LDDP frakcija, bet ir kitos frakcijos. Dabar vyksta 7 klausimo dėl nekilnojamojo turto priėmimas, ir pataisoms gali būti teikiami pasiūlymai. Prašom. Mes jų laukiame ir galėsime priimdami diskutuoti. Stabdyti tą klausimą tikrai nereikėtų.
PIRMININKAS. Supratau. Kolega J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, savaitės darbų programoje, ačiū, matau įtrauktą Visuomenės informavimo priemonių įstatymo svarstymą. Bet mes pasigendame jau sausio mėnesį užregistruoto Radijo ir televizijos įstatymo projekto svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tik po šito įstatymo. Juk mes tarėmės, kad tokia seka bus. Ar jūs norite, kad jie paraleliai eitų?
J.G.BARANAUSKAS. Jie galėtų eiti paraleliai.
PIRMININKAS. Gerai, bet tik ne kitą savaitę. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl dviejų ginčijamų įstatymų projektų - dėl 3 ir 7 punktų. Gal gerbiamasis A.Kubilius tada ir pasakytų?
A.KUBILIUS. Aš tą ir noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau, kalbėkit. Dėl jų turėsim balsuoti. Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Visų pirma noriu kalbėti apie Lito patikimumo įstatymo papildymo įstatymo projektą. Visi kolegos gerai žino, kad vyko tarpfrakcinis pasitarimas kartu su Vyriausybės atstovais, kuriame buvo pasiektas kompromisinis sutarimas, kad šitokių pataisų Lito patikimumo įstatymui nedarome. Po to valdančioji partija (kaip ne vieną kartą jau yra buvę) atsisakė šito susitarimo, nes, pasirodo, valdančiojoj partijoj yra daug geresnių finansininkų negu ponas F.Kolosauskas, kuris vadovauja Finansų ir biudžeto komitetui. Mes dar kartą siūlome šito klausimo netraukti į darbotvarkę. Jeigu valdančiojoj partijoj atsirado kokių nors naujų idėjų dėl šitų įstatymų, mes siūlome pratęsti pokalbius tarp partijų. Jeigu šitas įstatymo pataisos priėmimas bus įrašytas į darbotvarkę, tai (gerbiamasis Pirmininke, mes Seniūnų sueigoje buvome sutarę) bus taip pat įtraukta ir pono G.Vagnoriaus parengta rezoliucija. Bet aš kažkodėl matau tik Lito patikimumo įstatymą, bet nematau mūsų rezoliucijos.
PIRMININKAS. Ir gal, gerbiamasis Kubiliau, dėl 7 punkto, jeigu jūs laikotės tos pačios nuomonės, t.y. ...
A.KUBILIUS. Gerai. Bet jūs po to neužmirškite, kad reikia būtinai įrašyti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl kiekvieno atskirai.
A.KUBILIUS. Gerai, bet dėl rezoliucijos Seniūnų sueigoje mes jau sutarėme.
PIRMININKAS. Taip. Jeigu svarstome Lito patikimumo įstatymą, tai automatiškai ir rezoliuciją.
A.KUBILIUS. Dabar dėl 7 klausimo, t.y. dėl garsiųjų pono A.Sadkausko pataisų. Aš noriu priminti ir kolegai A.Sadkauskui, kad Seniūnų sueigoje prieš tris savaites buvo sutarta, kad pono A.Sadkausko pataisos nėra forsuojamos. Valdybos nutarimu yra sudaroma bendra darbo grupė ir ieškoma kompromiso, kaip suderinti pono A.Sadkausko ar kitas pataisas su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais. Tai eilinis sutarimas, nuo kurio LDDP atsisakė, taip ir neinformavusi kitų partijų. Iki pat paskutinių dienų vis buvo žadama, kad tokia komisija bus sudaroma, tačiau tokia komisija nėra sudaroma. Aš siūlau pono A.Sadkausko projekto priėmimą atidėti, valdybai sudaryti komisiją, o man leisti pristatyti mūsų pateiktas alternatyvas, kadangi mes jų negalėjome pateikti, nes visą laiką tikėjomės, kad LDDP šiuo atveju laikysis žodžio, ir bus sudaryta komisija.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, gerbiamasis Kubiliau, buvo šiek tiek kitaip. Buvo kalbama apie paralelinį darbą, o ne klausimo sprendimo nustūmimą. Tai dar ne vėlu padaryti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis... Ar dar kolega A.Sadkauskas nori kalbėti? Prašau. A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš nežinau, Pirmininke, su kuo tarėsi gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Juk tai buvo tik jo siūlymas. Bet nebuvo susitarta. Nors aš galiu pasakyti, kad buvo susitarta, kai balsavome dėl Vyriausybės programos. Tarėmės, jog jie netrukdys, o vis dėlto jie žodžio neišlaikė. Ten buvo tikras sutarimas. Dabar, prašau, jeigu yra “garsios” pataisos, tai jūs siūlykite savo “garsias” pataisas, ir matysim, kurios “garsesnės”. O mes su Konstitucinio Teismo sprendimu savo pataisas esame suderinę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Nesiginčykime. Prašom registruotis. Balsuosim. Arba taip, arba taip. Prašom registruotis. 65 Seimo nariai.
Mieli kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad darbotvarkėje liktų 3 punktas, t.y. Lito patikimumo įstatymo papildymo įstatymo projektas, tas balsuoja už. Kas mano, kad šito nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Balsavimas pradėtas. Aš - už.
37 - už, 16 - prieš, 2 susilaikė. Lieka. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad šituo klausimu yra Prezidento A.Brazausko nuomonė, ir jisai prašo to klausimo galutinai neišbraukti. Bus dar papildomai tariamasi. Taip. O rezoliucija - automatiškai.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl 7 punkto. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad į darbotvarkę būtų įrašytas 7 punktas - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimas? Kas už - už. Kas prieš, prašom atitinkamai balsuoti.
Už - 38, prieš - 19, 2 susilaikė. Prašau. Tada 39 - už. Taigi įtrauktas.
Ar galim bendru susitarimu priimti visą darbotvarkę plius dar vieną rezoliuciją? Sutinkam ar reikia balsuoti? Prašau. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą darbotvarkę su visais punktais, kurie įrašyti, plius dar viena rezoliucija? Prašom balsuoti. Rezoliuciją be balsavimo sutinkame įrašyti. Prašom balsuoti. Už - 37, prieš - 14, vienas susilaikė. Patikslinus 38 - už, 15 - prieš, 1 susilaikė. Ir dar kartą kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad ponas A.Sadkauskas tiesiog neteisingai išsireiškė, nes jis pasakė, kad jo pataisos yra suderintos su Konstituciniu Teismu. Tai sudaro tikrai tokią frazę...
PIRMININKAS. Sprendimai.
A.KUBILIUS. ...na, sudaro precedentą, nes, jeigu ponas A.Sadkauskas derina iš anksto su Konstituciniu Teismu telefonu, tai yra labai negerai tiek A.Sadkauskui, tiek Konstituciniam Teismui. Bet paskutinis dalykas, ką aš noriu pasakyti, pone Sadkauskai, aš į jus kreipiuosi, ar jūs galėtumėt tiesiai šviesiai, žiūrėdamas į mane labai aiškiai pasakyti, kad Seniūnų sueigoje nebuvo sutarta sudaryti Seimo narių komisiją. Galit pasakyti ar ne?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, komisija buvo numatyta bendresniems reikalams ir ji bus. Gerbiamieji kolegos, gal užtenka dėl vedimo tvarkos? A.Sadkauskas, V.Žiemelis, ir kitas klausimas. Prašau. A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Dar kartą sakau, kad sueigoje tokia kalba tikrai buvo. Apie tai buvo kalbama. Bet buvo, kaip Pirmininkas sako, dėl tokios komisijos bendriems reikalams ir iki galo nebuvo sutarta. Buvo tik pakalbėta ir išsiskirstyta. O čia ir blogiausia. Tai viena. Antra. Gal aš neteisingai pasakiau, kad suderinta, geriau - priderinta.
PIRMININKAS. V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitame posėdyje gerbiamasis A.Sadkauskas iš LDDP daugumos pasakė, kad iš viso juristai parlamente nereikalingi, nes jie prieštarauja LDDP nuomonei. Šiuo atveju jis sako, kad derina savo sprendimus su Konstituciniu Teismu. Tačiau jūs turėtumėte ne derinti su Konstituciniu Teismu savo projekto, o vykdyti Konstitucinio Teismo jau priimtą nutarimą.
PIRMININKAS. Dėl to jau buvo sutarta. Buvo kalbama apie teismo sprendimus.
Valstybės dalyvavimo bankrutuojančios akcinės bendrovės “Vilniaus šiltnamiai” varžytinėse parduodamam turtui įsigyti iš Nacionalinei žemės ūkio veiklos programai skirtų lėšų įstatymo projektas Nr.2208(3) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, 1-3 darbotvarkės punktas - Valstybės dalyvavimo bankrutuojančios “Vilniaus šiltnamiai” įmonės varžytinėse parduodamam turtui įsigyti iš Nacionalinei žemės ūkio veiklos programai skirtų lėšų įstatymo projektas. Aš perskaitau taip, kaip užrašyta. Iš tikrųjų čia yra tik alternatyvus projektas, o šiuo atveju yra diskusijos. Į diskusiją įsijungti norėtų kolegos: A.Sakalas, A.Baležentis, P.Miškinis, A.Baskas, A.Albertynas, S.Malkevičius, o komiteto vardu kolega K.Uoka arba kolega J.Pangonis. Kuris iš jūsų kalbėsite? (Balsai salėje) Prašom. Kolega A.Sakalas - pirmasis. Kolega S.Malkevičius yra įrašytas.
BALSAS IŠ SALĖS. J.Pangoniui ir K.Uokai.
PIRMININKAS. Tai aš ir sakiau: arba K.Uoka, arba J.Pangonis. Kuris iš jų? Abu per daug. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, komiteto vardu kalba vienas. Jeigu yra skirtingos nuomonės, tada du. Sutinku. Skirtingos nuomonės? (Balsai salėje) Gerai, tada du. Prašom. Dėl “Vilniaus šiltnamių” likimo kolega A.Sakalas frakcijos vardu.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, istorija su šiuo kombinatu iš tiesų yra pamokanti. Tai tipinis neefektyvios ir nusikalstamos privatizacijos pavyzdys, kai iš klestinčios įmonės, aprūpinančios Lietuvą daržovėmis ir kita produkcija, liko apleisti pastatai, kurie dar laikosi ir nėra galutinai išvogti ar nuniokoti tik dėl kombinato entuziastų iniciatyvos. Aš norėčiau šitą frazę ypač pabrėžti - entuziastų, o ne Vyriausybės ar Seimo. Todėl mes turime visi jausti savo kaltę ir rasti būdų, kaip kombinatui vėl atsistoti ant kojų.
Pirmiausia šis kombinatas nėra vien gamybinė problema, bet ir socialinė. Nes jo funkcionavimas ar nefunkcionavimas atsiliepia apylinkės, aplinkinės gyvenvietės gyvybingumui, nes nedarbas šioje miesto dalyje yra struktūrinis.
Antra. Kombinato teritorijoje yra medicinos tarnyba, katilinė, kuri tiekia šilumą visai gyvenvietei. Ar galime mes įsivaizduoti, kokiais žodžiais netekę šilumos gyventojai pavadins Seimą ir Vyriausybę, ar galime pagaliau mes leisti, kad namuose šaltų vaikai? Įsigiję pusvelčiui kombinatą dabartiniai jo savininkai pradėjo slapstytis, nemokėti mokesčių, nešaukia akcininkų susirinkimo ir per trumpą laiką klestintį kombinatą pavertė bankrutuojančiu. Tai nusikalstama veikla ir jos organizatoriai turi atsakyti prieš įstatymą. Bet ar dėl to turi kentėti aplinkiniai gyventojai? Reikia nepamiršti ir svarbaus ekologinio faktoriaus, kuris yra dėl kombinato specifikos. Mes turime savęs paklausti, ar tikrai mums nesvarbu, kad gyvsidabris gali prasiskverbti į podirvio vandenis? Į Seimo socialdemokratus kreipėsi šio kombinato darbininkai, tarnautojai, aplinkiniai gyventojai tiesiog šaukdami: gelbėkite mus ir mūsų vaikus! Mes neturėtume likti kurti ir abejingi. Šiandieną kombinato galimybės tapti vėl klestinčia įmone dar neprarastos. Todėl neatidėliokime sprendimų, nemotyvuokime šventa nuosavybės teise, nes Konstitucijos 23 straipsnyje yra parašyta: “Nuosavybė gali būti paimama įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.” Todėl socialdemokratai siūlo šį objektą perimti valstybės žinion, jį sanuoti, o po to spręsti jo ateitį aplinkinių gyventojų ir valstybės interesų pagrindu. Mes kviečiame Seimo narius pritarti po svarstymo teikiamam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą A.Baležentį irgi frakcijos vardu.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų labai gaila žmonių, kurie ten gyvena ir pakliuvo į šitą kritinę situaciją. Labai gaila turto, kuris ten žuvo ir kuris griūva. Bet yra daug klausimų, į kuriuos mes turime atsakyti. Faktiškai tai yra agrarinis Černobylis Lietuvoje. Ir tai visiškai ne kokia nors hiperbolė. Tai iš tiesų rodo visišką mūsų valstybės ekonomikos žlugimą, visišką mūsų politinės sistemos žlugimą. Šiandien mes sprendžiame tokį klausimą: kokia padaryta žala valstybei ir kaip mes galime likviduoti šitą kritinę situaciją? Mes šiandien kalbame apie tai, kad padaryta žala, įmonė įsiskolinusi per 33 mln. litų, ir šiandien mes jai norime dar duoti 11 mln. litų. Ar mes visi suvokiame, apie kokią sumą čia kalbama? Man atrodo, kad nevisiškai suvokiame. Ar mes visi šiandien suvokiame, kokia milžiniška žala padaryta valstybei? Kodėl čia šiandien nėra generalinio prokuroro, kodėl nesėdi Generalinės prokuratūros atstovai, kodėl mums, Seimo nariams, nėra išdalyta ir išaiškinta kriminogeninė analizė, ar teisėtas buvo privatizavimas, iš kokių pinigų šaltinio buvo nupirkta šita įmonė, kodėl ji buvo finansuojama, nors dirbo nuostolingai, kodėl buvo išgrobstyta technika, kodėl buvo leista paimti milijonines sumas iš bankų? Šiandien norime šitą įmonę likviduoti. O sakykite, kaip mes grąžinsim tas lėšas indėlininkams, kurie taip pat laukia šitų lėšų? Aš noriu paklausti, kodėl mums neatsakoma į klausimus, kas sprendė, kas vykdė, kas pritarė, kas kontroliavo, kas yra kalti dėl to, kas atsitiko? Kodėl šitai yra nepasakyta? Kodėl nepasakyta, kas suimtas, kam iškelta byla? Buvo nutrauktas dujų tiekimas. Kodėl šiandien nėra Energetikos ministerijos atstovo, kodėl mums nepaaiškinama, kas leido išjungti šildymą vidury žiemos? Kokiu įstatymu remiantis kasdien šiluma išjungiama darželiuose, šiltnamiuose, ligoninėse? Jeigu toks įstatymas yra (aš manau, kad nėra), tai tada reikia, kad čia būtų Teisingumo ministerijos atstovas, kaip siūloma pakeisti šitą įstatymą, kad taip nebūtų. O jeigu nėra, tai vėl kyla klausimas: kas kaltas, kas nubaustas, kodėl niekas neatleistas iš darbo? Taip pat noriu paklausti ir Finansų ministerijos, kodėl buvo nekontroliuojama, kodėl visiškai buvo apleista įmonės finansinės veiklos kontrolė, kodėl mūsų valstybėje kiekvieną dieną bankrutuojančioms įmonėms, kurios įsiskolinusios daugiau negu jų pačių turtas, leidžiama kasdien imti paskolas ir toliau tęsti veiklą, kodėl tai nesustabdoma kur kas anksčiau? Šito aš klausiu ir mūsų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto. Kodėl nėra tokių įstatymų, kodėl mes laukiam, kol visos Lietuvos įmonės sugrius, prasiskolins, o po to mes visas jų skolas padengsime iš visų Lietuvos žmonių kišenės? Taip toliau tęstis negali. Šiandien mes kalbame apie milijoninę paramą šitai įmonei, o kur yra Žemės ūkio ministerijos padaryta analizė, kur yra žemės ūkio ministras? Jo net nėra šiandien čia, salėje. Kokia rinka, kokia paklausa, kada atsipirks, kada sugrįš Lietuvos žmonių pinigai, kokia yra kitų mūsų valstybės šiltnamių nuomonė? Mūsų gėlininkai, daržininkai kasdien skundžiasi, kad negali realizuoti savo produkcijos. Kodėl nėra muitų politikos, užkertančios kelią įvežti gėlėms, daržovėms iš Lenkijos ir iš kitų Vakarų valstybių, kodėl mes metam milijonines sumas į šitą šaką? Ar tai yra mūsų žemės ūkio prioritetas, ar tai galų gale yra prioritetas ir daržininkystės srityje? Jokio paaiškinimo, jokios atsakomybės. Yra visiškas apleidimas. Kartu aš noriu kreiptis ir į gerbiamąjį Seimo Pirmininką ir kalbėti apie mūsų Seimo atsakomybę už visa tai, kas vyksta. Čia yra tik ryškus pavyzdys. Kiekvieną dieną kiekvienoje ūkio šakoje, kiekvienoje įmonėje vyksta tas pat. Mūsų valstybė eina į galutinį krachą ir jūs, Seimo Pirmininke, kaip mūsų Seimo vadovas, esate personaliai atsakingas už šitą situaciją. Kodėl šiandien čia nėra ekspertų, kodėl nėra sudaryta komisija, kodėl nėra šitų ministerijų atstovų? Jeigu mes kada nors nepradėsime dirbti taip, kaip priklauso dirbti Seimui, nebus kito kelio kaip valstybės žlugimas. Aš noriu paklausti, kodėl nėra mūsų Seimo komitetų, visų komitetų, kurie susiję, pradedant Gamtos apsaugos, nes čia yra baisi ekologinė problema, baigiant Finansų ir biudžeto komitetu ir daugeliu kitų komitetų, ir Ekonomikos, ir Agrarinio išvadų, pilnos detalios analizės. Deja, nėra. Šiandien Seimo nariai, aš jaučiu, nevisiškai suvokia, kad mes dalijam svetimus mūsų žmonių pinigus, kurių trūksta ligoninėms, vaistams, trūksta pensijoms. Šitos kosminės sumos yra dalijamos visiškai neatsakingai. Tautininkų frakcijos vardu aš siūlau sudaryti Seimo komisiją detaliai ištirti visą situaciją ir jai pavesti ištirti priežastis, kodėl atsirado šita situacija, numatyti šios šakos ir šios įmonės plėtojimo strategiją ir tada spręsti klausimą dėl atstatymo. Šiai komisijai pavesti spręsti klausimą ne tik dėl šios įmonės, bet dėl visų įmonių, kurios yra panašioje situacijoje visoje Lietuvoje. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Nors pirmiausia, gerbiamasis Baleženti, reikia apsispręsti, ką darom su šitais įstatymų projektais, o po to galima ir sudarinėti komisiją.
Gerbiamieji kolegos, dabar į tribūną prašyčiau Seimo narį P.Miškinį ir po to kurį nors komiteto atstovą. J.Pangonis gal? Po to kolega K.Uoka.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Iš tiesų mes susidūrėm su labai sudėtingu klausimu, kai svarstomas milijonų, beveik dešimčių milijonų klausimas, kai susiduriama tiesiog su nusikalstamumu ir tokiu įžūliu nusikalstamumu. Gerbiamieji, geras šeimininkas neišmes, nesunaikins turto, kuris kainuoja net 1 Lt. Ar teko girdėti, kad be jokio teisinio pagrindo normalus žmogus arba pareigūnas sunaikintų beveik 11 mln. Lt kainuojantį turtą? Ypač turėtų būti saugomos gamybinės įmonės. Gamyba tai darbas, darbo vietos, daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis. Akcinė bendrovė “Vilniaus šiltnamiai” yra gamybinė įmonė, todėl jai turėjo būti skirtas ypatingas dėmesys. Tuo labiau kad valstybė šioje bendrovėje turėjo 13% akcijų. Taigi per savo atstovus, atitinkamus tarnautojus turėjo rūpintis, kad tas turtas nebūtų suniokotas, paliktas kažkieno neatsakingai valiai ir malonei. Tačiau tie pareigūnai savo pareigos neįvykdė ir valstybės turtas nuėjo vėjais. Valstybė turi rūpintis, kad jos institucijos arba ir privatūs asmenys nesunaikintų ir privataus turto, tačiau ir šios pareigos valstybės valdininkai neatliko. Didžiulės vertės turtas, kažin ar visiškai teisėtais būdais ir beveik veltui atitekęs privatiems asmenims, buvo sunaikintas. Visi girdėjome, kad “Vilniaus šiltnamiai” energetikams įsiskolino, tačiau išjungiantys šilumą turėjo žinoti, kad taip pasielgus bus negrįžtamai sunaikintas didelės vertės reikalingas miestui turtas. Todėl Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija ir klausia, kodėl taip barbariškai pasielgta? Juk jeigu įmonės skolos peržengia normaliai leistinas ribas, buvo galima civilizuota tvarka iškelti bankroto bylą ir turtą parduoti iš varžytinių. Dabar būtume stovėję ne ant griuvėsių, bet šalia veikiančios ir Lietuvos žmonėms naudą duodančios įmonės. Turtas nebūtų buvęs sunaikintas. Ir energetikai būtų galėję atgauti skolas, nebūtų reikėję lįsti žemdirbiams, kaip dabar siūloma, į kišenę. Mūsų frakcija mano, kad pasielgta nusikalstamai ir todėl reikalaujame, kad būtų iškelta baudžiamoji byla siekiant išaiškinti turto sunaikinimo kaltininkus ir siekiant išieškoti padarytą didžiulę žalą valstybei ir visuomenei. Prieš sprendžiant dalyvavimo varžytinėse klausimą, turėtų būti pateikti pirkimo plano išsamūs ekonominiai pagrindimai. Turėtų būti nurodyta dabartinė šiltnamio kaina, nes aš manau, kad šiltnamio griuvenos 6 mln. Lt, kaip dabar už jį siūloma, tikrai nekainuoja. Turime, žinoma, atsižvelgti ir rimtai atsižvelgti, kad šiltnamiai gresia žmonių sveikatai, nes išsiliejo gyvsidabris. Tačiau ar tai strateginis objektas? Jis buvo parduotas už skatikus ir matyt, kad jį atstačius ir įkišus 11 mln. Lt, kaip dabar siūloma, vėl įvyks privatizacija. Galima sakyti, kad vyksta privatizacijos nusikalstamas pulsavimas: pradedi bankrutuoti, sugriauk įmonę, o valstybė vis tiek išpirks už milijonus, o po to bus vėl galima privatizuoti už skatikus. Todėl aš pritariu tai minčiai, kad būtų sudaryta rimta valstybinė komisija, kuri išanalizuotų ir pirkimo galimybę, dalyvavimo varžytinėse galimybę, bet, svarbiausia, visus tuos nusikalstamus aspektus, baudžiamosios bylos aspektus. Manau, kad čia be prokuratūros neįmanoma apsieiti. Manau, kad šitą projektą vis dėlto reikėtų keletui dienų atidėti ir Seimo nariams pateikti išsamų ekonominį pagrindimą. Juk dabar siūloma pirkti katę maiše, siūloma pirkti už milijonus, už 11 mln. Lt, kurie kitu atveju patektų žemdirbiams, į žemdirbių fondą. Pagalvokime, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Ačiū. kviečiu kolegą J.Pangonį. Po to - K.Uoka.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas projektą svarstė, projektą Nr.1. Per tą laiką, kol mes su juo sugebėjome susipažinti, atsirado projektas Nr.2 ir po to, netgi vakar, atsirado projektas Nr.3. Todėl labai sunku Ekonomikos komiteto vardu man pasakyti, kaip mes įvertinsime tuos naujus projektus. Tačiau pirmąjį projektą, apsvarstę komitete, nutarėme grąžinti tobulinti. Manome, kad vis dėlto klausimas yra svarbus, svarbus ir tos gyvenvietės žmonėms, dirbantiesiems, taip pat svarbus ir tuo aspektu, kad vieną kartą vis dėlto reikia išnagrinėti, kas dedasi Lietuvoje. Staiga atsiranda įmonė su 33 mln. Lt skola, iš tų 33 mln. Lt 26 mln. Lt yra valstybinių institucijų, kitaip sakant, valstybinės institucijos yra kreditoriai, t.y. 12 mln. - “Lietuvos dujos”, 5,2 mln. - Finansų ministerija, atitinkamai “Sodra”, Mokesčių inspekcija. Žodžiu, pagrindinis kreditorius plačiąja prasme yra valstybė. Pati valstybė, būdama kreditoriumi, per keletą metų nieko nepadarė, kad tie reikalai būtų taisomi arba sprendžiami iš esmės. Ir tik įvykus šiltnamių griūčiai, tik tada Žemės ūkio ministerija ir kiti susigriebia. Tai labai atsiprašau. Jeigu tokiu keliu mes plėtosim ekonomiką, tai sugrius visa Lietuva ir tik tada mes tą pamatysim. Aš kreipiuosi į Žemės ūkio ministeriją, kadangi Lietuvoje yra ir daugiau tokių objektų. Pinigų jūs tikrai turėjote savo fonduose nemažai ir buvo galima tuos klausimus spręsti prieš metus, dvejus. Būtų kur kas pigiau viskas atsiėję. Aš jums galiu pasakyti tik vieną pavyzdį iš Alytaus rajono, kur esu išrinktas. Ten yra Butrimonių paukštynas, dabar vadinasi Pilėnų paukštynu. Labai panaši situacija, kai kažkokie Vilniaus vyrukai privatizavo, o paskui “išplovė” pinigus ir paliko likimo valiai. Ten irgi miestelis, ten irgi katilinė. Ir kiek dar tokių objektų yra Lietuvoje? Vis dėlto Žemės ūkio ministerija ir kitos institucijos turėtų į tą klausimą vieną kartą pasižiūrėti kaip reikia. Dabar yra bankroto procedūra, yra paskirtas laikinasis administratorius. Aš gerai prisimenu, kai ir iš čia esančių, mūsų Seime, gerbiamasis K.Uoka kažkada nemažai prisidėjo prie to, būdamas dar kontrolieriumi, kad tas pats G.Morkūnas, kuris statė tą kombinatą, gerai vadovavo, būtų nušalintas, suskaldytas kolektyvas. Šiandien matome visas to pasekmes. Aišku, ne vien jis kaltas, tačiau pradžia buvo ta, o vėliau įsisuko gudrūs vyrukai, už kurių stovi, matyt, plačios mafijos struktūros, kurios “išplovė” valstybės pinigus, taip galima pasakyti, ir šiandien paliko griuvėsius. Manyčiau, kad prokuratūra nedelsdama turėtų įsikišti, imtis atitinkamų tyrimų ir nustatyti, kas už viso to stovi.
Baigdamas noriu pasakyti, kad vis dėlto spręsti klausimą turime. Tai yra unikalus objektas visais požiūriais. Be to, tai yra ir žmonių likimai. Vis dėlto siūlyčiau gana greitai tą klausimą vienu ar kitu būdu spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Uoka.
K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai! Vakar Ekonomikos komitetas, svarstydamas šį klausimą, be to, kad grąžino tobulinti pirmąjį projektą, o dabar, matyt, svarstys ir antrąjį, ir trečiąjį, priėmė dar nutarimą, kuriuo siūlo Žemės ūkio ministerijai kuo greičiau pateikti visų Lietuvos šiltnamių, kaip ūkio šakos, vystymo planą. Šiuo metu visi Lietuvos šiltnamiai yra įsiskolinę: tiek Kauno šiltnamiai - ir Neveronių, ir Žemės ūkio akademijos, netgi Kietaviškių šiltnamių ūkis, aš jau nekalbu apie šį tragišką atvejį Pagiriuose. Kol nėra visų Lietuvos šiltnamių ūkio vystymo plano, ekonominio pagrindimo, tol kalbėti apie konkretų to paties varganiausio objekto gelbėjimą nėra ekonominės perspektyvos. Labai prašytume žemės ūkio ministrą kuo greičiau tai padaryti, nes specialistai, buvę Ekonomikos komiteto posėdyje, sutiko. Aš manau, kad būsimuose Ekonomikos komiteto posėdžiuose apsilankys ir žemės ūkio ministras, ir dabartinis Pagirių šiltnamių kombinato administratorius G.Morkūnas, ir mes greitai sutarsime, ką galima daryti. Bet, sakau, pirmiausia turi būti šiltnamių ūkio vystymo pagrindimas, nes patyrę šioje srityje olandai, kurie prisideda prie Lietuvos šiltnamių ūkio gelbėjimo, vis dėlto gelbėja Kauno Neveronių tik kelis ha šiltnamių, Žemės ūkio akademijos vėlgi tik kelis, Kietaviškių tik kelis, ne visą. Todėl ir Vilniaus šiltnamių kombinato mes turėsime gelbėti tik kažkokią nedidelę dalį, jokiu būdu ne visą, kaip dabar yra siūloma.
Kalbant apie problemą apskritai, tai pamoka yra didžiulė. Teisingai, man teko, atsižvelgiant į žemės ūkio... į Pagirių šiltnamių kombinato per 100 žmonių prašymą, paskirti ten kontrolę. Kontrolės duomenys rodė, kad reikia imtis griežtų priemonių. Man teko pasirašyti nutarimą pašalinti poną G.Morkūną iš direktoriaus pareigų. Teismas pagrindė šį mano sprendimą. Tas pagrindimas buvo teisėtas ir ponas G.Morkūnas pretenzijų neturėjo ir dabar nelabai turi, tačiau visa bėda, kad po to kontrolės nebuvimas tikrai leido griauti šį kombinatą. Griovimas prasidėjo 1993 m. birželio 30 d., kai Centrinė privatizavimo komisija, nepatikrinusi, kaip už investicinius čekius pirktas kombinatas, dalis jo nuosavybės atiteko ne Lietuvos piliečiui - žmogui iš Rygos... Jeigu tada būtų susiimta, jau tada būtų galima buvę sustabdyti tragediją, bet, deja, Centrinė privatizavimo komisija 1993 m. birželio 30 d. be skrupulų tai patvirtino. Toliau. Nebuvo sekama ekonominė situacija. Žemės ūkio ministerija užmetė savo keliolika akcijų, nesidomėjo likimu. Nesidomėjo ir energetikai likimu šios įmonės, o po to - tragedija, kai vidury žiemos atjungė šilumą. Tenykščiai žmonės nesugebėjo išleisti vandens iš šildymo sistemos, ir toliau - grandininė reakcija.
Tokių objektų Lietuvoje mes turime ne vieną. Nesėkmingų privatizacijos pavyzdžių yra ir daugiau. Sakykime, Kėdainiuose - akcinė bendrovė “Elektros aparatūra”, Panevėžyje - akcinė bendrovė “Metalistas”. Turime viską daryti, kad šie objektai grįžtų į normalias šeimininko rankas. Tam mus įpareigoja Konstitucijos 23 ir 46 straipsniai. Tautininkų frakcija bandys rengti reikiamas įstatymų pataisas, kad tai būtų daroma.
Konkrečiai dėl Vilniaus šiltnamių kombinato. Kuo greičiau reikia rengti kitus Ekonomikos komiteto posėdžius. Kviečiu atvykti žemės ūkio ministrą ir dabartinį įmonės administratorių poną G.Morkūną. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoms skirtas laikas baigėsi, todėl mes turime susitarti (Balsai salėje) dėl tolesnės darbo tvarkos. Gerbiamasis Albertynai, prašom netriukšmauti! Gerbiamasis kolega, aš dar kartą sakau, kad turime susitarti dėl tolesnės darbo tvarkos. Prašom klausyt! Kalbėjo 5 Seimo nariai - frakcijų ir komiteto vardu. Nori dar kalbėti kolegos: A.Baskas, A.Albertynas, S.Malkevičius, E.Kunevičienė, V.Landsbergis ir, žinoma, pranešėjai. Kadangi mes turime keletą variantų, mums reikės dėl jų apsispręsti baigiant svarstymą, todėl siūlymas gali būti toks: ar dabar baigiam diskusijas ir balsuojame, ar nukeliame klausimą antradieniui, kad galėtų kalbėti tie, kurie užsirašę, taip pat ir A.Albertynas, ir, žinoma, pranešėjai - visų pirma gerbiamasis V.Putvinskis. Štai tokie siūlymai. Aš siūlau klausimą nukelti antradieniui. (Balsai salėje) Minutėlę! A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš būtinai noriu kalbėti, kadangi aš vakar buvau nuvažiavęs su komisija į tą kombinatą. Svarbiausia, tie, kurie kalbėjo, jie nežino dabartinės padėties. Mano yra šviežia atmintis, aš noriu dabar kalbėti. Prašau suteikti žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, jeigu jūs kalbėtumėte tik 3 minutes, tai aš sutikčiau, kadangi pertrauka turėtų būti, o 12 val. kiti klausimai, kitos ceremonijos. (Salėje šurmulys) Gerbiamasis Albinai, 3 minutes, ne ilgiau. Prašom. 3 minutės. Aš labai atsiprašau.
A.ALBERTYNAS. Aš labai atidžiai išklausiau gerbiamojo Seimo nario žemės ūkio ministro V.Einorio pranešimą apie padėtį Vilniaus šiltnamiuose pristatant projektą. Vakar su grupe Seimo narių lankiausi Vilniaus šiltnamiuose ir mačiau tą vaizdą po tragedijos, kai 4 ha plote sugriuvo šiltnamiai. Aš įsivaizdavau kur kas blogiau. 21 ha plote šiltnamiai tik apgadinti. Juos atstatyti nėra didelės problemos, reikalingi tik pinigai. Tragedija ne ta, kad sugriuvo dalis šiltnamių, bet tragedija dėl ten gyvenančių žmonių, kaip jiems toliau gyventi. Jeigu uždaromi šiltnamiai, jie lieka be darbo, be pragyvenimo šaltinio. Uždarius šiltnamius, reikės uždaryti katilinę, kuri šildo jų butus. Šiltnamių darbuotojai nuo rugpjūčio mėnesio negauna darbo užmokesčio, dirba veltui, bet dirba su entuziazmu. Tikėkimės, kad Seimas, Vyriausybė pagelbės jiems išeiti iš tos nelaimės kuo skubiau. Į darbą žmonės eina be raginimų, nors dirba veltui. Vilniaus šiltnamių tragedija - tai visos Lietuvos tragedija. Panašių ir baisesnių vaizdų pilna visoje Lietuvoje, ypač Žemaitijoje. Kam teko matyti žemės ūkio įmonių griūtį... prisižiūrėjau baisesnių vaizdų. Matėm, kaip mėsos kombinatuose pjaunamos veršingos karvės. Iš perpjautos veršingos karvės iškrenta veršis ir ieško motinos spenio, o motina - negyva. Kas gali būti baisiau?
Kas dėl šios Lietuvos tragedijos kaltas? Dainuojanti revoliucija? Ne. Tai grupė žmonių - avantiūristų, kurie nutarė per labai trumpą laiką sunaikinti tai, ką žmonės kūrė dešimtmečiais. Tai G.Vagnoriaus komanda, į valdžią atėjusi neteisėtu keliu. Šiandien jie save vadina konservatoriais. Kas yra konservatorius? Į šį klausimą atsakymą duoda amerikiečių aforizmų enciklopedija. Autorius Doktoru, gimęs 1931 m. Cituoju: “Konservatorius - tai tas, kuris už savo principus pasirengęs užmokėti kitų žmonių kančiomis.” Tos mintys buvo skelbtos laikraštyje “Litas” 1995 m. birželio 8 d. (Nr.44, paskutinė skiltis). Šis posakis labai tinka tiems valstybės vyrams, kurie Lietuvoje po privatizacijos...
PIRMININKAS. Laikas!
A.ALBERTYNAS. ...daugelį žmonių padarė elgetomis.
PIRMININKAS. Laikas!
A.ALBERTYNAS. Už jų principus daugelis žmonių moka savo kančiomis. Akivaizdus pavyzdys - Vilniaus šiltnamiai. Dėl susidariusios padėties Vilniaus šiltnamiuose kalčiausias Aukščiausiosios Tarybos deputatas, dabar Seimo narys K.Uoka. Jis dėjo visas pastangas, kad pašalintų kombinato vadovus, o į jų vietą pastatytų tokius, kurie nesugeba vadovauti. Tai jam pavyko. Jis turėtų nuvykti pas kombinato darbuotojus, gultis prieš juos kryžiumi ant žemės ir prašyti atleidimo už nusikaltimus. Kitą kartą, kai sugalvos badauti, siūlyčiau palapinę pasistatyti sugriuvusių šiltnamių teritorijoje.
Siūlau: Vilniaus šiltnamius ne pirkti iš varžytinių, o nacionalizuoti. Būtų teisingiausia.
Antra. Sugriuvusių šiltnamių teritoriją - 4 ha - aptverti ir rodyti ekskursantams kaip privatizavimo pasekmes. Būtų galima iškabinti didelį užrašą: “Čia kapitalizmas, laisva rinka, privati nuosavybė.”
PIRMININKAS. Laikas!
A.ALBERTYNAS. Prie veikiančių šiltnamių užrašyti: “Čia valstybės turtas, valstybinis kapitalizmas.” Visus reformatorius, kurie aiškino, kad privati nuosavybė yra pažangesnė už valstybės nuosavybę, ir tai įgyvendino praktiškai, vasaros atostogų metu apgyvendinti sugriuvusių šiltnamių teritorijoje, kad išrinktų stiklų skeveldras.
PIRMININKAS. Laikas!
A.ALBERTYNAS. Į šią komandą būtinai turi įeiti konservatorių vadai. (Balsai salėje) Tegul už savo principus kenčia jie patys, ne tik nekalti žmonės. Būtinai šioje komandoje turi dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos deputatas, dabar Seimo narys nepartinis K.Antanavičius. Jis daugiausiai kalbėjo apie privačios nuosavybės pranašumą prieš valstybės nuosavybę.
PIRMININKAS. Laikas! Laikas, kolega, išjungiu...
A.ALBERTYNAS. Jis turi daugiausiai surinkti stiklų skeveldrų.
Projektui pritariu. Galvokime apie eilinius žmones, ten gyvenančius ir dirbančius, o ne apie savo principus. O kas dėl ekonominio taško, yra visi skaičiavimai. Vakar mums įteikė, jeigu kas nežinote... viskas yra surašyta, komisija dirbo... kur tie pinigai bus panaudoti, kaip atstatyti. Ir nereikia sakyti, kad ten viskas sugriauta. Sugriuvę... 21 ha normalūs, reikia tik paremontuoti, o tik 4 ha reikia nurašyti. Mechanizmai dirba, katilinė veikia...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, 3 minutės seniai pasibaigė! Dabar du komitetų pirmininkai. Kokie siūlymai? Vienas variantas yra - baigti šį etapą antradienį, kitas - rasti laiko popietiniame posėdyje, po pietų baigti. F.Kolosauskas, po to - M.Pronckus. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau rasti laiko šiandien popietiniame posėdyje baigti šio klausimo svarstymą ir paskirti priėmimo dieną.
PIRMININKAS. A.Kubilius, po to - M.Pronckus.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs visą laiką trukdėte kolegai A.Albertynui kalbėti, todėl aš siūlau, kai bus pratęstas posėdis, leisti ponui A.Albertynui iš naujo pasakyti kalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi turite laikytis nustatyto laiko limito. Jeigu leisi A.Albertynui, tai tada jums juo labiau reikės leisti. Visiems vienodai. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš siūlau baigti šio klausimo svarstymą kiek galima greičiau, būtent popietiniame posėdyje. Čia tuščių kalbų nėra reikalo klausyti ir deklaruoti. Tie, kurie supranta, yra aišku: arba mes leidžiam maždaug 100 mln. dolerių vertės turtui žlugti, arba gelbstime kažkaip. Tas pilstymas iš tuščio į kiaurą nieko neduoda. Aš siūlau po pietų tą klausimą baigti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada po pietų. Po pietų pirmininkaus A.Sakalas. Tikiuosi, jis ras tarpelį, ras laiko, kad galima būtų tą klausimą baigti.
O dabar, prieš pertrauką, noriu dar kartą pasveikinti kolegą Seimo narį A.Giedraitį gimtadienio proga. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, būsimasis posėdžio pirmininkas A.Sakalas siūlo, kad šį klausimą baigtume svarstyti maždaug 16 - 16.30 val., kai bus to paties pranešėjo klausimas dėl kai kurių įmonių reorganizavimo. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.05 val.
12.05 val. - Vyriausybės narių prisaikdinimo ceremonija. Po to pagal darbotvarkę 1-4, 1-5 ir t.t. klausimai. Pertrauka iki 12.05 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, prašom sėstis, prašom registruotis. Registracija. Kol kas 43 Seimo nariai. Matyt, tuoj bus daugiau. Šiuo metu, kaip sutarėm, dviejų ministrų prisaikdinimo ceremonija. Prašom pasiruošti.
Mielieji kolegos, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji svečiai! Pradedame prisaikdinimo ceremoniją. Kviečiu ministrą J.Biržiškį. Prašom.
J.BIRŽIŠKIS. Aš, Jonas Biržiškis, jums liudijant, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas.
PIRMININKAS. Ministro J.Biržiškio priesaika priimta. Sveikinu! (Plojimai)
Kviečiu užsienio reikalų ministrą Povilą Gylį prisiekti.
P.GYLYS. Aš, Povilas Gylys, jums liudijant, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas.
PIRMININKAS. Ministro P.Gylio priesaika priimta. Sveikinu ir linkiu tolesnės sėkmės. (Plojimai) Dar kartą ir savo, ir jūsų, mielieji kolegos Seimo nariai, vardu sveikinu ministrus J.Biržiškį ir P.Gylį vėl prisiekusius ir linkiu jiems sėkmingo darbo šiais tikrai nelengvais laikais. Sėkmės jums!
Mielieji kolegos, tęsiame posėdį.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Dabar, kaip sakiau, 1-4 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo “Dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją JAV kariuomenės padaliniui ir JAV oro pajėgų transportiniam lėktuvui” projektas. Projekto Nr.2216. Pranešėjas - ministras ir mūsų kolega, Seimo narys L.Linkevičius. Pateikimo stadija. Prašom. Jeigu galima, trumpai.
L.A.LINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų trumpai. Nutarimo tekstą jūs turite. Jis yra trumpas. Jo esmė, kad nuo balandžio 2 d. praktiškai mėnesį vyktų bendros Lietuvos-Amerikos pratybos Panevėžio bataliono Ruklos teritorijoje. Pagal numatytą mūsų įstatymu tvarką, atvykti amerikiečių kariams reikia Seimo leidimo, todėl ir siūlau jums šį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Prašom mane palikti kalbėti.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Ivaškevičius - komiteto pirmininkas.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš taip pat noriu pasilikti kalbėti.
PIRMININKAS. A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Aš irgi noriu, kad mane paliktumėt kalbėti.
PIRMININKAS. Jau virš plano, gerbiamasis Albertynai.
A.ALBERTYNAS. Gerai, tada vienas klausimas.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Mes aiškinom visiems Lietuvos žmonėms, kad išvedus svetimą kariuomenę svetimų valstybių kareivių nebus įvedama į Lietuvos teritoriją. Tai mes savo pažadus sulaužome. Dabar aš įtariu, kad jūs labai padedat Maskvai stiprinti savo gynybinę galią, padedat Rusijos kariniam kompleksui vystytis, kadangi čia jiems po nosimi išlaipinama priešingos valstybės kariuomenė. Ar jūs kartais nedirbate Maskvos naudai ir ar čia taip netyčia ar sąmoningai šis žingsnis daromas - dirbti Žirinovskio, Ziuganovo naudai prieš prezidento rinkimus? Aš labai stipriai įtariu, kad jūs ranka rankon su Ziuganovu ir Žirinovskiu. Ar taip, ar aš klystu? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Klysta ar ne, gerbiamasis Linkevičiau?
L.A.LINKEVIČIUS. Nutarimą pateikiau sąmoningai.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti. Čia gyvenamoji vieta - aišku, pratybų laikas - aišku, o kaip išlaikymo išlaidos, jos numatytos biudžete ar kaip kitaip? Ačiū.
L.A.LINKEVIČIUS. Taip, jos yra numatytos, bet iš esmės visos šių pratybų išlaidos, na, praktiškai, sakykim, visos, teoriškai ne visai, bet praktiškai visos bus dengiamos Jungtinių Valstijų pusės.
PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Aš siūlau pritarti Socialdemokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, didžiausia Lietuvos kariuomenės bėda net ir prieškario laikais buvo didesnių kariuomenės dalinių tarpusavio sąveika. Tai, sakysim, ar ne geriau būtų... Aš pritariu tai idėjai, kad reikia, žinoma, dalyvauti, sakysim, ir manevruose, ir mokymuose su mažesniais daliniais. Bet ar atsižvelgiant į tai... Mano pasakyta mintis yra paimta iš aukštų kariškių kalbų, prieškario ir užsienio kariškių kalbų. Tai ar ne geriau būtų bandyti, sakysim, mūsų daliniams dalyvauti didesnėse pratybose, kur jau veikiama batalionų, pulkų sąveikose, kad mūsų daliniai mokėtų dalyvauti didesnio masto kautynėse?
L.A.LINKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, per ateinančius dvejus metus numatoma apie 23 pratybos, kuriose mes dalyvausim. Didžioji dauguma yra kitose valstybėse ir yra tikrai pakankamai didelio masto. Taigi tai, ką jūs sakot, yra jau dabar daroma.
PIRMININKAS. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar jūs negalėtumėt pakomentuoti, iš kur tas amerikiečių dosnumas, kad už jų pinigus čia bus apmokymas. Ar ne todėl, kad mes 5 mln. dolerių skyrėme mūsų ginkluotei tobulinti ir gaunam iš ten kreditą?
L.A.LINKEVIČIUS. Jūsų, kolegos, šiandien tokie klausimai, jog nežinau, kaip į juos atsakinėti, ar rimtai, ar taip, kaip klausiat.
PIRMININKAS. Rimtai, rimtai. Prašom. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi, pone ministre, jūs sąžiningai prisipažinot ir nuoširdžiai išpažinot savo kaltę dėl galimo Rusijos kariuomenės įvedimo po amerikiečių kariuomenės buvimo, tai aš pritariu šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, minutėlę, greitai reikės balsuoti. Jūs prisėskit. Gerbiamieji kolegos, mes turim išspręsti kelis dalykus. Pirmiausia, ar iš viso pradedam svarstymo procedūras. Antras dalykas, Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar tam dalykui pritarsim? Ir jeigu pritarsim, tada mes jau iš tikro turim priimti sprendimą. (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Tada iš eilės. Kolega A.Gricius - pirmasis. Prašom.
A.GRICIUS. Dėkui. Aš norėčiau pabrėžti tokią mintį, kad mūsų kariškių bendradarbiavimas “Partnerystės vardan taikos” programoje su kariškiais valstybių, kurios priklauso šiai gynybinei sąjungai, yra tikrai be galo svarbus. Gaila tiktai, kad tai vyksta tokiu silpnu mastu, tiktai 20 kariškių atvyksta. Aš sveikinčiau, taip sakant, gerokai didesnio būrio atvykimą. Tada, kaip jau buvo minėta, būtų glaudesnis bendradarbiavimas įvairiais kitais klausimais. Ir aš manau, kad tai atitinka mūsų programą, kurią tiek mūsų Užsienio reikalų ministerija, tiek Krašto apsaugos ministerija priėmusi integruojantis į Vakarų gynybines struktūras. Ir todėl siūlyčiau šiam nutarimui pritarti ir svarstyti jį ypatingos skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius - Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Nacionalinio saugumo komitetas savo posėdyje svarstė šį nutarimo projektą ir jam pritarė. Taip pat pritaria, kad šis nutarimas būtų priimtas ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pirmas klausimas, ar pradedam procedūras. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Antras dalykas, ar nėra prieštaraujančių, kad iš tikro spręstume šiandien, t.y. toliau svarstytume ypatingos skubos tvarka. Sutinkat? Yra prieštaraujančių. Tada reikia balsuoti. Prašau. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Ne, aš norėjau tiesiog repliką pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Replika tokia. Gerbiamasis ministre, mes kartu kiaulių neganėme ir būkite malonus atsakyti kitą kartą į mano klausimą, net jeigu jis jums atrodys juokingas. Man, pavyzdžiui, tai buvo visiškai nejuokinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, kad jaunesnis kolega tikrai atsižvelgs. Jis turi teisę tarti baigiamąjį žodį.
Gerbiamieji kolegos, jeigu reikalaujat, kad būtų balsuojama dėl ypatingos skubos tvarkos, prašom registruotis. Ar nereikia? (Balsai salėje) Prašom registruotis. Registracija. Prašom, kolegos, registruotis. Visi.
62 Seimo nariai. Primenu, kad čia reikalinga kvalifikuota dauguma, todėl prašyčiau sutelktai visus balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, kaip siūlo Vyriausybė ir kaip aš papildomai siūlau, kad būtų stipriau? Prašom. Už ypatingos skubos tvarką.
49 - už, 2 - prieš, 3 susilaikė. Pakanka. Gerbiamieji kolegos, tada pradedam priėmimo procedūrą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim iškart priimti? Iškart. Galim? Gerai, ačiū.
Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės padaliniui ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų transportiniam lėktuvui”? Balsavimas pradedamas. Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 48 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 5 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės padaliniui ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų transportiniam lėktuvui” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, klausimas išspręstas. Ir mes truputėlį sutaupėme laiko.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Jeigu kolegos neprieštarautų, mes galėtume anksčiau pradėti 1-5 darbotvarkės punktą dėl Kooperacijos įstatymo. Ar gerbiamasis pranešėjas norėtų dar pradžioje tarti žodį, ar pabaigoje? M.Pronckus. Ne? Tada prašom. Diskusijose norėtų dalyvauti kolegos Z.Šličytė, A.Albertynas, M.Treinys, V.Lapė.
Gerbiamoji Šličyte, prašom. Ar jūs iš vietos, ar iš tribūnos? Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga jungia 60 įvairaus tipo kooperatyvų ir jų sąjungų. Pastaruoju metu iškilo bankroto grėsmė kai kuriems vartotojų kooperatyvams. Dalis jų tapo nevaldomi, kooperatyvų vadovai tuo naudojasi asmeniniais interesais, švaisto kooperacijos turtą, pažeidinėja įstatus. Taip atsitiko todėl, kad kooperatyvų nariai, kurių dauguma yra senyvo amžiaus, nėra aktyvūs ir vis didesnę įtaką kooperatyvams daro samdomi darbuotojai, kurie yra tiesiogiai pavaldūs kooperatyvo pirmininkui ir valdybai. Tarp įgaliotinių pažeidžiant pavyzdinių įstatų reikalavimus didžiąją dalį sudaro samdomi darbuotojai. Tuose kooperatyvuose gyvenama susitaikymo ir vienas kito dengimo principu. Sąjunga, kurios nariu yra toks kooperatyvas, net ir matydama esamą kritišką padėtį, jokios realios įtakos keičiant susikompromitavusius vadovus, išskyrus įtikinėjimus ir prašymus, daryti negali. Nes dabar galiojantis kooperacijos bendrovių, kooperatyvų įstatymas jai tokios teisės nesuteikia. Sąjungų argumentuoti pasiūlymai pertvarkyti ūkinę veiklą apsijungiant į stambesnius rajoninius kooperatyvus, keisti valdybų pirmininkus, kurie daro tiesioginę žalą kooperatyvui, yra iš anksto atmetami arba blokuojami, nes patys tokių kooperatyvų pirmininkai yra išrinkti savų darbuotojų.
Savivaldybės, kitos institucijos gauna daug skundų dėl tokios padėties. Tačiau jau prokuratūros reikalas, kam iškelti baudžiamąją bylą už padarytus pažeidimus. O kooperatyvų valdybos medžiagos dėl kai kurių pirmininkų daromos žalos paprasčiausiai prokuratūrai nepateikia. Kai kur prarandamas kooperacijos turtas. Pavyzdžiui, 1995 m. Biržų veiklos nuostolis viršijo 120 tūkst. Lt ir palyginti nedidelės Žagarės - 320 tūkst. Lt, Jurbarko “Vienybės” - 370 tūkst. Lt, Kelmės rajono Tytuvėnų - 120 tūkst. Lt, Mažeikių rajono Tirkšlių - 125 tūkst. Lt, Nemenčinės - 600 tūkst. Lt. Ir ne kartą šių ir kitų rajonų kooperatyvams buvo siūloma vykdyti reorganizaciją, keisti valdybas ir jų pirmininkus. Tai buvo daroma ir rajonų vartotojų kooperatyvų sąjungų, ir Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos iniciatyva. Deja, kooperatyvų darbuotojai, kurie yra ir įgaliotiniai, tai blokuoja. O vien per šiuos metus kooperatyvuose prarandama ne viena parduotuvė dėl vadovų ekonomiškai nusikalstamos veiklos.
Nustatant įmonių teisinę padėtį, turi būti įstatymiškai užkirstas kelias nuostolingai dirbančių, prarandančių kooperacijos turtą vartotojų kooperatyvų vadovams savavaliauti, nevykdyti svarbiausių kooperatyvo uždavinių ir funkcijų, įstatų ir Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Kai kuriuose kooperatyvuose esant tokiai padėčiai gali žūti kooperatyvo narių, pirmiausia senyvo amžiaus kaimo gyventojų, pajai ir jiems priklausantis turtas.
Todėl manyčiau, kad pateikta įstatymo pataisa yra pateikta kaip tik laiku ir turėtų būti priimta. Pateiktas įstatymo projektas yra perredaguotas atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pasiūlymus, ir manyčiau, kad įstatymo projekto antrajam variantui galima visiškai pritarti, tiktai siūlyčiau antrąją šio straipsnio dalį suredaguoti daugiskaita, t.y. antrajame projekte siūloma rašyti, kad “šis straipsnis taikomas ir bendrovei, kooperatyvui, kuris yra sąjungos nario bendrovės kooperatyvo juridinis narys”. Kadangi rajoniniai vartotojų kooperatyvai gali turėti mažų kooperatyvų ir bendrovės gali turėti ne tiktai vieną, bet ir kelis juridinius narius, todėl siūlyčiau užrašyti projekte taip: “Šis straipsnis taikomas ir bendrovėms (kooperatyvams), kurios yra sąjungos narių juridiniai nariai.” Tai yra tik daugiskaita, nes, kaip minėjau, bendrovė gali turėti ne tiktai vieną, bet ir kelis juridinius narius. Ir prašyčiau Seimo narių įstatymo projektui po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą A.Albertyną tarti žodį. Ruošiasi M.Treinys.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man tenka labai apgailestauti, kad praeitą kartą mes nebalsavome už Prezidento dekretą. Ten buvo prašyta priimti ypatingos skubos tvarka. Agrarinis komitetas jau buvo apsvarstęs, nereikėjo antrą kartą svarstyti. Su vartotojų kooperacija, Lietkoopsąjunga buvo norėta pasielgti taip, kaip su žemės ūkiu, kaip mes šiandien svarstėme dėl tų šiltnamių, kas atsitiko. Neatsitiko vien dėl to, kad prie vartotojų kooperacijos vairo stovėjo ir stovi toks žmogus kaip Šimanskas. Jam tiktai dėkui, kad išsaugota vartotojų kooperacija. Ir tokie žmonės turėtų būti apdovanoti aukščiausiais Vyriausybės apdovanojimais. Ši įstatymo pataisa dėl vartotojų kooperacijos turėjo būti priimta prieš porą metų. Šioje sistemoje yra padaryta daug nusikalstamos veiklos vien dėl to, kad aukščiausioji valdžia negalėjo įtakoti žemutinių grandžių ir įvesti tvarkos. Aš siūlau pritarti, šį klausimą išspręsti šiandien ir užbaigti šio klausimo svarstymą jau šiandien. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą M.Treinį. Ruošiasi kolega V.Lapė. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šią problemą reikia nagrinėti kiek platesniame kontekste, negu ji yra čia pateikiama. Kaip žinoma, vartotojų kooperacijos principams jau per 150 metų. Ir tie klasikiniai vartotojų kooperatyvai, kurie sutelkė pajininkų turtą, veikė Lietuvoje iki 1940 metų. Sovietmečiu vartotojų kooperacijos idėja buvo atrofuota. Kooperacijos pajinis turtas buvo supainiotas su valstybiniu turtu, kur dominavo kaip tik tas valstybės turtas. Atkūrus nepriklausomybę ir atlikus kooperacijos turto inventorizaciją, 1991 m. viduryje paaiškėjo, kad kooperacijos žinioje būta turto už 930 mln. rublių, nors pajų vertė tebuvo vos 22 mln., t.y. maždaug mažiau kaip 3%.
Lietuvos Respublikos 1991 m. liepos 1 d. Vyriausybės nutarimu Nr.109 “Dėl Lietuvos vartotojų kooperacijos turto” buvo pasiektas kompromisas ir nepajinis kooperacijos valdytas turtas turto prieaugio principu buvo padalytas tarp kooperacijos ir valstybės. Kooperacijai buvo pripažinta turto už 455 mln. rb. Vadinasi, perregistruoti kooperatyvų nariai gavo didelį nepajinės kilmės turtą. Todėl kai kurie vietos kooperatyvų lyderiai arba suinteresuotos grupės yra linkusios kaip nors tą turtą suskaidyti, pasidalyti, realizuoti sau palankiomis sąlygomis arba neūkiškai gyvena, ir šis turtas mažėja arba yra iššvaistomas. Su juo elgiamasi panašiai kaip su dovanotu arkliu. Nei valstybė, nei sąžiningi kooperatininkai su tuo negali taikstytis, nes Vartotojų kooperacija, ypač kaime, šiandien yra reikalinga, naudinga, nes prekiauti atkampiuose kaimuose, ypač autoparduotuvėse, duona, kruopomis, druska ar kitomis panašiomis svarbiomis prekėmis privatūs verslininkai visai nelinkę. Dėl tokios padėties kooperacijos sistemoje susidarė paradoksali situacija. Šis įstatymo papildymas, atrodytų, prieštarauja kooperacijos teorijai, nes paprastai aukštesnę kooperacijos instanciją renka žemesniosios, o tos aukštesnės instancijos negali šalinti žemesniųjų. Tačiau mūsų paradoksalus gyvenimas iškelia savo logiką, ir dalis žemutinių grandžių kooperacijos veikėjų, švaistydami kooperacijos turtą, kaip tik ir žlugdo pačią kooperacijos idėją, ją kompromituoja, todėl sukelia nepasitikėjimą ir kitomis kooperacijos priemonėmis, kurios dar tik formuojasi. Sakysim, kredito kooperacija, perdirbėjų kooperacija ir pan. Taigi šis papildymas, galėtume pasakyti, yra mažas priešpriešinis gaisras, kuris turi užslopinti didelį gaisrą, būtent: kooperacijos kompromitacijos gaisrą.
Keletas techninių pastabų. 3 straipsnyje išvardijami trys atvejai, kai gali būti nušalinama kooperatyvo valdyba ir jos pirmininkas. Kai bendrovė veikia nuostolingai, kai bendrovė praranda turtą ir kai pažeidžiami įstatai. Neaišku, ar tai turėtų būti daroma, kai bus bent vienas požymis, ar kai bus visi požymiai? Be to, nepasakyta, kur bus aptarta nušalinimo procedūra. Tai reikėtų patikslinti, nes lazda gali būti perlenkiama, ir, naudojantis tuo, susidorojama su kai kuriais neįtikusiais asmenimis. Tačiau, kaip jau minėta, tam principiniam įstatymo papildymui mūsų frakcija siūlo pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Lapę. Ruošiasi pranešėjas M.Pronckus.
V.LAPĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, nelengva iš planinės ekonomikos pereiti į rinkos ekonomiką. Ne vienam sunku atsisakyti socialistinio vadovavimo įpročio ir didelio noro diktuoti, komanduoti, paskirti, atleisti. Natūralu, kai kooperatinių bendrovių sąjunga negali ir nesugeba prisitaikyti prie įstatymų. Todėl siūloma pačius įstatymus pritaikyti prie jų. Tą šiandien daro ne vien kooperatyvų sąjunga, bet daro tas, kas sugeba ir netingi. Žinoma, labai pagirtinas Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos vadovų noras stalininę kooperaciją pertvarkyti į klasikinę europinę. Tas pavyzdys taip pat, sakyčiau, yra net pamokantis. Pasirodė, kad vien tik pakeitus pavadinimą dar nepakeičiama esmė. Paskelbus tik pavadinimą, kad tapo kooperatine, man atrodo, ir bendrovių pavyzdžiai rodo, kad susikūrė tam tikros galimybės tariamiems turto valdytojams pažeisti drausmę ir pasisavinti, ir t.t. Matome, kad turtas vis dėlto negali būti niekieno, jis turi būti konkretus. Noriu pasakyti, kad kooperatyvų sąjunga, ar nenori, ar nesugeba tą turtą atiduoti tikriesiems kooperatyvo nariams. Gyvenimas vis tiek turės išspręsti. Jeigu, sakykim, turto savininkas nenorės dirbti kolektyviai, kooperuotai, jis turės tą turtą vis tiek pasiimti. Aiškiai matyti, kad šiuo įstatymo papildymu norima apsaugoti nemažą “Lietkoopsąjungos” turtą. Seimui priėmus šitą įstatymą, aš manau, bus padarytas didelis nuostolis pačiai kooperacijos idėjai. Sakyčiau, kad iš kooperatyvų sąjungos liks tik pavadinimas. Iš principo aš pritariu. Kadangi šioji Vyriausybė ir mūsų Seimas kol kas dar nenori tikrų klasikinių kooperatyvų, iki kol susiformuos normalus ūkinis subjektas, norintys dirbti kooperatyve, kad nedingtų toks geras ir brangus turtas, manyčiau, galbūt tegul ir pereina “Lietkoopsąjungos” valdžios žinion. O kada susikurs palankios sąlygos, atsiras tie žmonės, tą turtą bus galima lengvai atiduoti kooperatyvui, kaip pajininkams, naudoti. Todėl iš principo aš pritarčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas M.Pronckus. Prašom, kolega.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, šita įstatymo pataisa yra suredaguota, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas. Taip pat yra priimta gerbiamosios Z.Šličytės pastaba, ir paskutinė pastraipos dalis yra taip suredaguota, kaip ji ir siūlo. Per svarstymą aš neišgirdau jokių ypatingų prieštaravimų dėl šito įstatymo. Atrodo, kad visi Seimo nariai tikrai supranta, kad jis reikalingas. Todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo, ir galbūt iš karto šiandien būtų galima ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, minutę pabūkit tribūnoje. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia, ar galim baigti svarstymo procedūrą? (Balsai salėje) Be balsavimo motyvų ir be balsavimo. Malonu. Ačiū. (Balsai salėje) Vis dėlto kolega J.Listavičius nori tarti žodį. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto reikėtų patikslinti 3 straipsnio pradžią, ką aiškiai užfiksavo ir Juridinis skyrius, - kad projekte yra netikslus pasakymas, jog kooperatyvo veikla nuostolinga. Projekte reikėtų konkrečiau aptarti nušalinimo teisinius pagrindus, t.y. aptarti sąvokos “bendrovės, kooperatyvo veikla nuostolinga ir dėl to praranda turtą”. Iš projekto, kaip ir nurodyta Juridinio skyriaus išvadose, neaišku, už kokį laikotarpį nustatomas veiklos nuostolingumas. Jeigu žiūrėsime toliau, tai taip pat neaišku dėl įstatų pažeidimo. Ar jie pažeidžiami nežymiai, ar turėtų būti pažeidžiamos visos nuostatos, ar pažeidžiamos esminės nuostatos? Todėl tą dalį: “Jeigu vartotojų kooperatyvo bendrovės, kooperatyvo veikla nuostolinga, bendrovė ar kooperatyvas praranda turtą, pažeidžiami bendrovės, kooperatyvo arba sąjungos, kurios narys yra bendrovė, kooperatyvas, įstatai” - reikėtų patikslinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Aš manau, kad reikėtų pritarti ir šiandien šitą pataisą priimti. Mes žinome, kokia susiklostė padėtis. Jau keletas metų, kai kooperatyvų vadovai steigia savo privačias įmones, prekybos įmones, naudodamiesi kooperatiniu turtu, pastatais. Iš savo tų prekybos įmonėlių, įvairių parduotuvėlių neturinčias paklausos prekes perduoda kooperatyvams, ir kooperatyvai gauna didžiulius nuostolius. Tuo tarpu “Lietkoopsąjunga” neturi jokios galios ką nors padaryti. Na, jeigu reikės, ateity matysim, gal ir pataisysim tą įstatymą, o šiandien siūlau priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pirmiausia pritarti po svarstymo? Galim? (Balsai salėje) Ačiū. Tada kitas dalykas. Buvo pasiūlyta ypatingos skubos tvarka, t.y. kad balsuotume šiandien. Siūlė pats Prezidentas, kai teikė šitą įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, ar galim pradėti priėmimo procedūrą? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Gerbiamasis Pronckau, prašome į tribūną. Pradedame įstatymo priėmimo procedūrą. Čia buvo kalbama, aš manyčiau, daugiau apie redakcinius dalykus, kuriuos iš tiesų būtų galima įvertinti, gerbiamasis Pronckau.
M.PRONCKUS. Pirmiausia dėl 3 straipsnio pradžios, apie ką kalbėjo gerbiamasis J.Listavičius. Čia yra išvardyti kaip tik tie trys pagrindiniai atvejai, kurie gali pasitaikyti praktikoje. Būtent: bendrovės veikla gali būti nuostolinga, bendrovės veikla gali nebūti nuostolinga, bet gali būti pasisavinamas turtas ir gali būti pažeidinėjami įstatai. Aš manau, kad visais tais trim atvejais atitinkamos organizacijos, aukščiausiosios organizacijos turi imtis gana ryžtingų priemonių. Aš nemanau, kad reikėtų ką nors keisti. Tuo labiau kad buvo atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis dalykas - antrojoje pastraipoje vietoj vienaskaitos - daugiskaita, apie ką kalbėjo kolegė Z.Šličytė.
M.PRONCKUS. Tam visiškai reikia pritarti ir skambėtų šitaip: “Šis straipsnis taikomas ir bendrovėms, kooperatyvams, kurie yra sąjungos nariai, juridiniai nariai.”
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėjau atsakyti abejojantiems. Čia yra trys savarankiški pagrindai todėl, kad dedamas kablelis. O kad bendrovės veikla nuostolinga, tai, be abejo, kad įvertinami metiniai darbo rezultatai. Ar mums reikia taip detalizuoti įstatyme? Aš manau, kad suredaguota pakankamai aiškiai.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pats principas iš tiesų teisingas, kad turtą vis dėlto reikia saugoti. Bet kelia abejonių toks parašymas: “Bendrovė praranda turtą.” Šitas parašymas leidžia aukštesniems kooperatyvo organams, jeigu bendrovėje dingo kėdė ar stalas, formaliai nušalinti bendrovės pirmininką. Iš tiesų įstatyme turėtų būti aiškesnės ir konkretesnės juridinės formuluotės. Aš manau, ir M.Pronckus su tuo turėtų sutikti, ir gal būtų galima pagalvoti, kaip konkrečiau įvardyti. Nes po šituo gali slėptis daug piktnaudžiavimo. Gerai, jeigu tie aukštesnieji organai, kaip sakoma, yra padorūs žmonės ir tuo nepiktnaudžiaus. Bet ar turi įstatymas būti suredaguotas kaip tik tokiu požiūriu? Aš vis dėlto siūlyčiau dar paieškoti formuluotės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš taip pat pritariu šio įstatymo priėmimui. Tokia tvarka, kuri vyrauja, kad “Lietkoopsąjungos” vadovybė gali žiūrėti tik, kaip švaistomas turtas, bet negali daryti jokios įtakos, negalima. Mes neseniai svarstėme įstatymo projektą dėl Vilniaus šiltnamių ir matome, kas darosi, bet tai dažnai būna po laiko. Todėl šį įstatymą siūlau priimti.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš taip pat. Todėl, kad šitas įstatymas vis tiek pastatys tam tikras užtvaras, pro kurias sukčiai negalės pralįsti. O be jo, dabar matome, kas vyksta Lietuvoje. Jis galbūt pristabdys šitą griūtį ir šiandien jį reikia priimti.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis tiek grįžtu prie to. Čia iš karto yra interpretacijų - metinė veikla nuostolinga. O gal pusmečio veikla nuostolinga, o gal ketvirčio? Tai jeigu mes turim omeny, kad metinė, tai ir parašykime, kad nuostolinga metinė veikla. Jeigu prarandam turtą, kaip čia buvo minėta, tai vėl kažką konkrečiau parašykim, o ne apie kėdės ar stalo dingimą. Toliau dėl įstatų. Ar įstatai pažeisti smulkmenose, ar esminės įstatų nuostatos? Tai gal taip ir reikėtų parašyti. Žodžiu, yra paminėti trys veiksniai, bet visiškai nepaminėtos jų apimtys ir rezultatas, laikotarpis. Aš, neprieštaraudamas dėl paties įstatymo, vis dėlto grįžtu prie to, jog šitą dalį reikia konkretizuoti, kad būtų matyti konkreti įtaka ir konkretus nuostolis ar kitas neigiamas rezultatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš turbūt teisingai būsiu supratęs - redaguoti šiek tiek tiksliau, preciziškiau tuos visus dalykus.
J.LISTAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Bet aš manau, kad mes vis tiek turim priimti šitą įstatymą. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo” įgyvendinimo papildymo” įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 47 Seimo nariams balsavus už ir tik 4 susilaikius Kooperacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo įstatymas priimtas. Ačiū.
Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
1996 m. balandžio 2 d. (antradienio) darbotvarkės projektas (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Kadangi mes turim sutaupę kelias minutes, siūlau patvirtinti antradienio darbotvarkę.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Kviečiu Pirmininką į tribūną.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jums yra pateiktas trečiasis darbotvarkės variantas. Vienas dalykas, kuris yra tikslintinas, tai 1-4 darbotvarkės punktas. Jeigu iš tiesų mums šiandien po pietų pavyktų baigti svarstyti šitą klausimą, t.y. klausimą dėl Vilniaus šiltnamių likimo, tada, be abejo, būtų priėmimas. Jeigu ne, tai, žinoma, svarstymo tęsinys ir tada priėmimas. Štai ir viskas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, mes šiandien pradėjome Turto ir pajamų deklaravimo įstatymo priėmimą, bet toliau jis vėl dingsta. Aš norėčiau paklausti, ar ilgam?
PIRMININKAS. Dingsta nespecialiai. Aš tik prašyčiau, kad būtų padaryta tai, ką pasiūlė kolega F.Kolosauskas - šiek tiek susitarti dėl kai kurių dalykų. Kaip matėte, tam tikras kompromisas buvo rastas, bet ne iki galo. Aš siūlyčiau šiek tiek ankstėliau, t.y. susitarti iš anksto ir tada, jeigu ne antradienį, tai ketvirtadienį šitą klausimą mes tikrai tęsime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, turiu klausimų dėl dviejų darbotvarkės punktų. Pirmiausia dėl 1-4. Ar jūs iš tiesų manote, kad Vilniaus šiltnamiai nėra tipiškas atvejis, kaip šiuo metu žlunga, žlugo ir ateity žlugs mūsų valstybės ekonomika? Ir kad šito tipiško atvejo pavyzdžiu mes galėtume sukurti tvarką, kaip nagrinėti Seime tokius klausimus, kaip turėtų bendradarbiauti visos valstybinės institucijos, ir kad gerai išsprendę vieną šitą tipišką atvejį, mes galėtume padėti ir visiems kitiems, ir panašiais atvejais taikyti tokią tvarką ir rezultatus. Dėl to aš noriu paklausti, ar tikrai jūs nenorite, kad būtų sudaryta tyrimo komisija?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš iš karto atsakau - mums reikia spręsti ir bendruosius klausimus, mums taip pat reikia aiškintis ir gilintis, galimas dalykas, sudarant ir komisijas, bet mums reikia spręsti ir konkretų, neatidėliotiną klausimą. Todėl aš ir siūlau, kad mes toliau svarstytume, o gal ir iki galo išspręstume, t.y. priimtume vienokį ar kitokį sprendimą. Tai vienas punktas. Antras punktas. Galim paraleliai tartis dėl komisijos sudarymo ar dėl papildomo kreipimosi į prokuratūrą, ar dėl kurių nors kitų bendrų dalykų. Bet mes, kartoju, turim spręsti ir konkrečius klausimus.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju. Antrasis...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, šiandien rezerviniai klausimai, aš matau, nebus svarstomi. Bet jūs supraskite, kad Akcinių bendrovių įstatymą priėmėm pernai gruodžio mėnesį ir visą laiką nevykdome. Taigi čia tam, kad įvestume tam tikrą drausmę. Ir dėl tų kitų dviejų. Per Respubliką susidarys 50 motinų, kurių vaikai mokosi aukštosiose mokyklose, ir jiems neužtenka tų 24 metų. Nejaugi mes to negalime priimti? Ten į NATO, dar kažkur skubame, o čia elementarūs dalykai. Gerbiamasis Pirmininke, bent kitą antradienį įrašykime.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, klausimas yra paprastas. Jeigu tikrai kolegos Seimo nariai yra tokios nuomonės kaip ir jūs, tai po pietų mes tikrai šitą klausimą galime išspręsti iki galo. Aš galėsiu pasiūlyti ypatingos skubos tvarka. Bet čia priklauso nuo Seimo narių. Tuo tarpu Seimo narys J.Beinortas, atrodo, yra kitos nuomonės. Vadinasi, reikia nors minimaliai apsvarstyti. (Balsas salėje)
J.VESELKA. Na, gerai, tegu J.Beinortas taupo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas iš tikrųjų yra kitos nuomonės. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, aš norėjau kalbėti dėl Lietuvos rezistentų atminimo, bet kai pamačiau, kad yra 2-4 klausimas - gegužės švenčių dienos įvedimas, tai manau, kad tai būtų netaktiška iš mano pusės. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū už supratimą. Visi klausimai iš eilės, o ne iš karto.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau išsiaiškinti, kodėl jūs į antradienio darbotvarkę neįrašėte to, dėl ko mes susitarėme Seniūnų sueigoje dėl profesoriaus V.Landsbergio parengto kreipimosi į Rusijos Dūmą? Tai atsakymas į Rusijos Dūmos priimtą pareiškimą, kuris rusiškai vadinasi “K Seimu Litovskoj Respubliki”, kuriame Rusijos Dūma prašo paleisti iš kalėjimo M.Burokevičių ir J.Jarmalavičių. Jūs Seniūnų sueigoje, pone Pirmininke, kalbėjote, kad jūsų tas pareiškimas dar nepasiekė. Jeigu jūs jo neturite, mes galime jums perduoti kopiją, kurią atsiuntė Lietuvos Respublikos ambasada Rusijoje, o Rusijos Dūma nutarimo 2 punktu pavedė ponui Selezniovui, Rusijos Dūmos pirmininkui, atsiųsti Rusijos Dūmos nutarimą Lietuvos Respublikos Seimui. Aš manau, turbūt tą Dūmos kreipimąsi radote. Todėl aš siūlau į antradienio darbotvarkę įrašyti profesoriaus V.Landsbergio kreipimąsi į Rusijos Dūmą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, vis dėlto aš manyčiau, kad turi būti valstybėje tam tikra tvarka. Jeigu kita valstybė nori kreiptis į mūsų valstybės parlamentą, tai turi daryti nustatyta tvarka.
A.KUBILIUS. Jau kreipėsi.
Č.JURŠĖNAS. Ne, nesikreipė. Aš neturiu jokio oficialaus rašto iš pono Selezniovo. O gal jis persigalvojo, nubalsavo vienaip, o paskui rašto nesiunčia. (Balsai salėje) Ne, tik kai bus oficialus kreipimasis. Dovanokite, nors šiek tiek gerbkime save. (Balsai salėje) Be abejo, žinoma, kai kas propaguoja madą - ten kažkas kažkur kažką pasakė, po to nesikreipė į kitą valstybę, o jau pas mus tuoj pat triukšmas. Tegu bus oficialus kreipimasis. Aš jo neturiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, Vilniaus šiltnamių istorija mums primena, kad tos nesėkmės turi bendrą priežastį, ir siūlymai steigti komisijas nieko neišgelbės. Mano manymu, bendra priežastis yra ta, kad mes neturime Valstybinio turto valdymo įstatymo, kurį Konstitucija nurodė, kad jis turėtų būti.
Ir kitas dalykas. 1992 m. žinovai aiškino, kad ministerijos nėra tinkama forma valdyti turtą. Nėra tos atsakomybės. Aš suprantu, kad kitos savaitės darbotvarkėje to dalyko dar negalima įrašyti, bet ar jūs nenumatote kitą mėnesį ne atskiras skyles lopyti, bet padėti pamatą, numatyti atsakomybę? Vienas iš būdų įsteigiant valstybės iždą ar kitą instituciją, ne Vyriausybės sudėtyje... Ar jūs nenumatote ateinantį mėnesį?
Č.JURŠĖNAS. Taip, tas yra, apie ką jūs kalbate, mūsų Seimo sesijos pavasarinėje darbų programoje. Ir anksčiau ar vėliau mes tikrai tai nagrinėsime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paklausti dėl 2-1 darbotvarkės klausimo. Į Vyriausybės pusvalandį turėtų būti pakviestas gerbiamasis ministras B.Bradauskas. Aišku, aplinkos apsauga labai svarbu, bet šiuo metu žmonės negauna pensijų, negauna pašalpų. Ar ne geriau būtų mums pasiaiškinti žmonių apsaugos klausimų? Arba, sakykime, finansų yra labai kritinė būklė. Aš galėčiau tęsti, sakykime, medicinos sistemos krizė, žemės ūkio. Štai čia pat pavasaris, žemdirbiai turi labai daug klausimų ir pretenzijų. Ar tikrai čia tas ministras, kurio dabar mums ir žmonėms labiausiai reikia?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, visų ministrų reikia ir visi iš eilės stovės šioje tribūnoje. Vyriausybės pusvalandžiai bus reguliariai, taip, kaip numato Seimo statutas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Pirmininke, ar yra kokių siūlymų dėl balsavimo?
Č.JURŠĖNAS. Ne, dėl nieko nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariam bendru sutarimu. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau 1-6 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos informacija. Kviečiu į tribūną pirmininkus, t.y. poną D.Skučą ir poną E.Raišuotį. Kuris pirmasis? Ponas D.Skučas. Prašom.
D.SKUČAS. Labai ačiū. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! 1995 m. sausio 26 d. Seimo nutarimu Nr.I-776 įkurta bendra Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija. Ši komisija posėdžiavo kovo 18-22 d. Buvo aiškiai matyti, kad yra labai tikslinga sukoncentruoti visas jėgas tarp išeivijos ir aukščiausios lietuvių tautos išrinktos instancijos. Tai buvo pirmasis organizacinis susitikimas tarp aukščiausių lietuvių bendruomenės narių ir aukščiausių Seimo narių. Posėdžių metu išryškėjo, kad yra daug mažiau nuomonių skirtumų tarp išeivijos ir Lietuvos Respublikos Seimo atstovų. Pasirodė, kad mes galime labai artimai ir glaudžiai bendradarbiauti. Visa tai rodo, kad mes galėsime dirbti Lietuvos labui.
Mes manome, kad yra būtina tęsti bendradarbiavimą. Yra daug sričių, kur JAV lietuvių bendruomenė gali padėti Lietuvai, mes galime dirbti Lietuvos labui, ir tiek Seimas, tiek JAV lietuvių bendruomenės atstovai gali prisidėti prie Lietuvos gerovės kėlimo. Ši komisija yra tas tiltas, per kurį ta gerovė gali būti realizuota.
Aš norėčiau padėkoti gerbiamajam Seimo Pirmininkui ponui C.Juršėnui raštiškai už suteiktą pagalbą steigiant šią komisiją. JAV lietuvių bendruomenės vardu aš norėčiau įteikti raštą gerbiamajam Pirmininkui ir padėkoti, ir kviečiu poną Pirmininką ir jus visus, Seimo narius, paremti toliau šios bendros komisijos veiklą ir sudaryti sąlygas jai toliau dirbti Lietuvos naudai. Labai ačiū. (Plojimai)
Dabar kviečiu Seimo narį ir kolegą šios komisijos pirmininką poną E.Raišuotį.
PIRMININKAS. Prašom, pone Raišuoti. Ponas E.Raišuotis yra šios komisijos antrasis pirmininkas. Prašom, jūsų žodis. Trečiasis bus ateityje.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų komisijoje nėra pasiskirstymo tarp pirmojo arba antrojo pirmininkų. Mes esame abu pirmininkai, abu esame vieno lygio, ir mūsų sprendimai ir siūlymai yra vienareikšmiai.
Gerbiamieji kolegos, prisidėdamas prie šių padėkos žodžių, kuriuos išsakė pirmininkas ponas D.Skučas, noriu akcentuoti ne vien tik moralinį ir emocinį šios padėkos momentą, bet ir tai, kad šios komisijos veiklos reikšmingumas ir naudingumas nėra pirmojo posėdžio rezultatas. Tai yra ateitis, tai yra perspektyva. Ta perspektyva priklausys ir nuo jūsų požiūrio į šios komisijos veiklą, taip pat nuo pačios komisijos veiksmingumo ir jos priimtų sprendimų realizavimo. Aš norėčiau akcentuoti dar ir tai, kad šios komisijos darbo sąlygos nėra lengvos. Nėra jos lengvos dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia pati komisijos sudėtis, kiek jūs žinote, yra gan marga. Marga ta prasme, kad čia yra atstovaujama visoms politinėms organizacijoms, kurioms šiuo metu atstovaujama mūsų Seime. Įsivaizduokime 9 politines partijas, kurioms atstovaujama. Jų atstovai yra šioje komisijoje ir jų nuomonių skirtumas, jų minčių ir idėjų skirtingumas turi sueiti į vieną spektrą vienoje komisijoje. Aš su pasitenkinimu fiksuoju tai, kad galimybė susitarti politinėms partijoms, suvienodinti savas mintis, savas idėjas, pasirodo, yra reali. Tai rodo mūsų šios komisijos priimti sprendimai, priimtos rezoliucijos, pareiškimai, kurie parodo, kad mes galime susitarti.
Seimo priimtas nutarimas ir patvirtinti šios komisijos nuostatai sako, jog komisija sprendimus priima bendru sutarimu. Vadinasi, bet kuriam komisijos nariui pareiškus priešingą nuomonę, nutarimas nebus priimtas. Tačiau mes dirbdami tą savaitę sugebėjome prieiti prie bendro sutarimo, ir visi mūsų suplanuoti ir priimti dokumentai, kuriuos mes svarstėme, buvo priimti bendru sutarimu.
Apsunkina šios komisijos veiklą ir tai, kad komisija neturi savo darbui reikiamos materialinės ir finansinės bazės. Aš nereiškiu didelių pretenzijų, tačiau Seimo priimto nutarimo 2 punkte sakoma, kad Seimo valdyba turi spręsti komisijos būstinės ir finansavimo klausimus. Todėl aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną ir prašau analizuoti ir spręsti klausimą, kaip būtų galima pagerinti komisijos darbo sąlygas.
Komisija savo pirmajame posėdyje numatė savo pagrindinius veiklos principus, pagrindinius veiklos kriterijus.
Parengta veiksmų programa, ji aprobuota komisijoje. Ji apima didžiulį ratą problemų, pradedant nuo kultūrinių mainų ir baigiant ekonominėmis, finansinėmis Lietuvos problemomis, aktyvinant bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir JAV lietuvių bendruomenės.
Išryškėjo nemažai problemų. Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad nėra informacijos pasikeitimo sistemos, nėra struktūrų. JAV lietuvių bendruomenė gauna gana nevienareikšmę informaciją iš Lietuvos. Svarstydami švietimo klausimus, analizuodami kultūros mainų problemas, mes pastebėjom vieną problemą: kad informacijos pasikeitimas tarp Lietuvos ir JAV lietuvių bendruomenės yra problemiškas.
Baigdamas noriu kreiptis į Vyriausybės struktūras, kad atkreiptų dėmesį į mūsų priimtus dokumentus ir ten iškeltas problemas. Mes norime, kad jos būtų analizuojamos ir kad būtų priimti sprendimai, naudingi mums visiems ir Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pirmininkui.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 7 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 3, 6, 7, 9, 11, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio Nr.2116 ir lydinčiuosius dokumentus, kurių yra visas sąrašas. Pranešėjas - Ekonomikos ministerijos sekretorius ponas G.Miškinis. Pagrindinis komitetas - Ekonomikos komitetas, ir Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoją prašyčiau likti prie mikrofono, kad būtų galima su jumis tartis dėl tų pataisų, kurias jūs teikiate. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis Seimo Pirmininke! Aš norėčiau šiek tiek grįžti prie ankstesnio klausimo, t.y. Seimo antradienio darbotvarkės, ir aš siūlyčiau pasiekti tokį kompromisinį sutarimą. Kadangi ponas Pirmininkas nepateikė mano siūlymo balsuoti, tai aš siūlyčiau dabar sutarti sąlygiškai, kad jeigu ponas Pirmininkas galų gale ras kur nors Rusijos Dūmos pareiškimą, tai tada mes įrašysime profesoriaus V.Landsbergio kreipimosi projektą. Pone Pirmininke, aš į jus kreipiuosi, aš manau, kad nereikia dėl to per daug baimintis. Iki to laiko ponas N.Germanas arba ponas A.Gricius, arba kiti LDDP atstovai parengs alternatyvą, kuri bus suderinta su visom suinteresuotom pusėm.
PIRMININKAS. Pirmininke, atsakykite, ir toliau mes...
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Kubiliau, mielieji kolegos Seimo nariai, yra principinis procedūrinis ir etinis klausimas. Ar mes dirbame pagal bet kokį tekstą ir reaguojam į tą tekstą, ar mes reaguojam, kai yra oficialus kreipimasis? Ar mes valstybė, ar tik propagandistų sambūris? Čia yra esminis dalykas. Jeigu mes valstybė, mes turime sulaukti oficialaus kreipimosi. Oficialaus kreipimosi nėra. Bus tas kreipimasis, tada tą klausimą nagrinėsime. Čia jokių problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau paskelbiau 7 darbotvarkės punktą. Prašom prie mikrofonų nestovėti, daugiau šia tema diskusijų nebus.
Kviečiu Seimo narį poną S.Malkevičių. Pone Malkevičiau, patvirtinkite, kad jūsų komitetas teikia šį dokumentą priimti.
S.MALKEVIČIUS. Taip, aš patvirtinu, kad komitete buvo svarstytas šis klausimas ir ne vieną kartą, ir mes pritarėme iš esmės šio įstatymo priėmimui.
PIRMININKAS. Ir jį lydinčiųjų dokumentų, taip?
S.MALKEVIČIUS. Taip, ir jį lydinčiųjų dokumentų. Ten yra mūsų tam tikri...
PIRMININKAS. Taip, yra jūsų dvi pataisos dviem straipsniams. Aš jas turiu.
S.MALKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, jus taip pat teikiate priimti?
G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes kai kurioms nuostatoms irgi pritariam, tarp jų ir redakcinio pobūdžio, ir aš manau, einant prie kiekvieno straipsnio, kai ką galėčiau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Kol kas šiuo metu nereikia, gerbiamasis pranešėjau. Aš jūsų oficialiai paklausiau, ar jūs teikiate dokumentą priimti. Kadangi jūs ir komitetas teikiate, tai priėmimo procedūra pradedama. Yra dviem straipsniams pateiktos oficialios pataisos, todėl pradėkime nuo jų, o po to žiūrėsime, ką darome su kitais straipsniais.
7 straipsniui Ekonomikos komitetas pasiūlė trečiojoje dalyje išbraukti žodžius “iki 2006 metų”. Gal Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas S.Malkevičius galėtų tai patvirtinti ir pasakyti motyvus? O galbūt pranešėjas priima pataisą, tai mums nereikės dėl jos balsuoti. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Mes manėme, kad nereikėtų šios datos nurodyti, nes įstatymas veiks ne vienerius ir ne dvejus metus, o ilgą laiką. Vadinasi, svarbiausia yra terminas - penkeri metai, o ne data.
PIRMININKAS. Pranešėjau, priimate?
G.MIŠKINIS. Taip. Mes sutinkame.
PIRMININKAS. Priima jūsų pastabą, jūsų pasiūlymą, todėl balsuoti nereikia. Seimo narys A.Endriukaitis. Jūs nepriimti galite, bet...
A.ENDRIUKAITIS. Aišku, negalima priimti. Buvo pradžioje tokia nuostata, ir tegul skubinasi, ir tegul vykdo, kam čia mes turime laukti 10 metų, po 10 metų? Pradės veikti dar penkerius metus. Tai dabar kas ką padarys, kas suskubs, tas pasinaudos.
PIRMININKAS. Tai palaukite, jūs...
A.ENDRIUKAITIS. Atmetu, atmetu.
PIRMININKAS. Pritariate pono S.Malkevičiaus siūlymui? Nesupratau, kuriam variantui jūs pritariate?
A.ENDRIUKAITIS. Ne, aš nepritariu pono S.Malkevičiaus siūlymui.
PIRMININKAS. Nepritariate. Gerai. Tokiu atveju reikės balsuoti. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Pranešėjas priėmė. Sutinku. Bet jeigu nesutinka Seimo narys, mes turime balsuoti. Kadangi pranešėjas priėmė, balsavimo procedūra bus tokia. Kas už tai, kad žodžiai “iki 2006 metų” būtų palikti tekste, paspaus mygtuką “už”. Ar visi supratome? Pranešėjas ir Ekonomikos komitetas mano, kad tų žodžių nereikia, siūlo juos išbraukti.
Taigi registravosi 39 Seimo nariai. Prašom tada balsuoti. Kartoju. Kas mano, kad žodžiai “iki 2006 metų” turi būti palikti, spaudžia mygtuką “už”.
10 - už, 11 plius 2 - prieš. Pataisa nepriimta. Vadinasi, lieka taip, kaip pasiūlė pranešėjas su Ekonomikos komitetu.
Daugiau šitam straipsniui mes pataisų neturime. Ar galime tada... Dar yra, atsiprašau. Minutę! (Balsai salėje) Pakartosiu registraciją. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų matyti daugiau žmonių, negu registravosi. Jeigu bus daug daugiau, jeigu bus 39 ar 40, balsavimo nekartosim. Prašom registruotis. Jeigu bus 50, tada jau balsavimą tikrai kartosime. Gerai. Prašom. Registruojamės.
Salėje 43 Seimo nariai. Keturiais balsais daugiau. Gerai, tada kartosime balsavimą. Kadangi buvo dviejų trijų balsų skirtumas, tai reikia kartoti balsavimą.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą kartoju: pranešėjas ir Ekonomikos komitetas išbraukė žodžius “iki 2006 metų”. Seimo narys A.Endriukaitis nesutinka su tuo, siūlo tuos žodžius palikti. Kas pritaria Seimo nario A.Endriukaičio pasiūlymui, paspaus mygtuką “už”. Ar visi supratote? Balsavimas pradėtas.
12 - už, 28 plius 2 - prieš. Seimo nario A.Endriukaičio pataisa nepriimta. Žodžių “iki 2006 metų” neliko. Toliau 7 straipsniui taip pat yra Ekonomikos komiteto pataisa 6 punkte po žodžio “pelno”, kuris yra viename sakinyje, bet dviejose vietose, įrašyti skliaustuose žodį “pajamos”. Pranešėjau, sutinkate?
G.MIŠKINIS. Taip, aš sutinku, tik norėčiau porą redakcinių patikslinimų.
PIRMININKAS. Redakcinių patikslinimų Seimas nepriima. Jūs galite tai padaryti po balsavimo. Jeigu tai redakciniai, ne esminiai pataisymai. Ar yra prieštaraujančių? Ir pranešėjas, ir Ekonomikos komitetas siūlo po žodžio “pelno” įrašyti žodį “pajamos” skliaustuose. Nėra prieštaraujančių? Pažiūrėsime (įjungsiu dėl visa ko kompiuterį), ar tikrai nėra prieštaraujančių. Nėra. Tada pritarta. Ne? Seimo narys A.Endriukaitis staiga atsirado. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš ne staiga atsiradau. Aš visą laiką čia buvau.
PIRMININKAS. Ne. Kompiuteryje staiga atsiradote. Aš neturėjau omenyje, kad jūs staiga gimėt, bet staiga kompiuteryje atsiradote.
A.ENDRIUKAITIS. Ir toliau dar jūsų nelaimei gyvensiu.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Tai vieną reikia įrašyti: arba pelną, arba pajamas. Kaip suprasti tada?
PIRMININKAS. Tada reikėtų man Seimo nario S.Malkevičiaus motyvų. Prašom. Kodėl jūs taip siūlote? Gal būtų patogiau, kad atsisėstumėte šalia, paliktumėte mikrofoną rankoje, nes jums gali tekti kalbėti daug kartų, ir sėdėtumėte su mikrofonu rankoje. Prašom, pone Malkevičiau.
S.MALKEVIČIUS. Matote, reikalas toks, gali likti taip, kaip ir buvo. Čia nėra principinis dalykas, bet kadangi juridinio asmens pajamos gali būti traktuojamos kartais lygiai taip pat kaip ir pelnas, todėl...
PIRMININKAS. Ir pranešėjas ponas G.Miškinis taip pat norėtų komentarą pasakyti.
G.MIŠKINIS. Aš norėčiau pasakyti, kad eina kartu ir du lydintys dokumentai. Tai Juridinių asmenų pelno mokesčio ir Fizinių pajamų. Čia yra esminis dalykas, susijęs su dviem įstatymais. Tai yra ūkinės bendrijos ir juridinio asmens neturinčios individualios (personalinės) įmonės. Todėl tas patikslinimas yra būtinas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius galbūt mano kitaip.
J.LISTAVIČIUS. Ne, aš tikrai nemanau. Kadangi čia ne naujiena, kad pelnas ir pajamos greta nurodomos, ir, kaip minėjo, čia kalbama ne vien apie juridinius asmenis ir fizinius asmenis, o fizinių asmenų pelno niekas neskaičiuoja. Ten yra pajamų mokestis. Todėl reikia tuos abu žodžius kol kas palikti. O konservatoriai atsisakys nuo pelno, tada bus pajamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš nematau prieštaraujančių, kurie manytų kitaip. Manau, kad Seimo narį A.Endriukaitį argumentai taip pat įtikino. Jis nereikalauja balsuoti. Galima pritarti bendru sutarimu, kad straipsnyje dviejose vietose įrašytume skliaustuose žodį “pajamos”.
Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau pataisų neturime. Pranešėjas dar norėtų. Prašom.
G.MIŠKINIS. Aš dar norėčiau paminėti vieną esminį momentą, kuris buvo svarstytas Ekonomikos komitete, tačiau čia redakcija nėra pateikta ir, aš manau, tai yra labai svarbus momentas. Aš turiu omenyje Seimo Juridinio skyriaus 2 pastabos paskutinę pastraipą dėl pagrindų įstatymo 7 straipsnio 6 dalies, kad turi būti reglamentuota leidimų išdavimo įmonei zonoje veikti tvarka. Ta redakcija yra parengta, tačiau kadangi ji nėra išdalyta ir Ekonomikos komitete taip pat nebuvo, aš siūlyčiau būtent to straipsnio tą dalį dar kartą Ekonomikos komitete apsvarstyti ir tada pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Jūs siūlote daryti pertrauką? Priiminėti kitus straipsnius...
G.MIŠKINIS. Priiminėti kitus, o 7 straipsnio šeštąją dalį...
PIRMININKAS. Išskyrus 7 straipsnį. Taip?
G.MIŠKINIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, tai mes galbūt galime, kadangi kitiems straipsniams pastabų nėra, pritarti visiems straipsniams, išskyrus tą, kurį minėjo pranešėjas. Ar dar turite, pranešėjau?
G.MIŠKINIS. Šio įstatymo projekte tai yra 3 straipsnis, o pagrindų įstatyme - 7 straipsnis. Aš norėčiau patikslinti.
PIRMININKAS. Šio įstatymo 3 straipsnis. Vadinasi, išskyrus 3 straipsnį. Taip? Kurį jūs dar tikslinsite. Tai, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti kitiems straipsniams, nes tikrai nė vienos pataisos mes neturime? Pritarta. Ne, negalima. Seimo narys A.Endriukaitis. Vieną minutę! Prašom, Seimo nary Endriukaiti. Paspauskite mygtuką. Prašom. Kuriam straipsniui nepritariate? Tada balsuosime...
A.ENDRIUKAITIS. Dabar, pavyzdžiui, 1 straipsnis, kur rašote, trečioji dalis. Na, mes po ranka neturime dabar.
PIRMININKAS. Tai čia jūsų problema.
A.ENDRIUKAITIS. Ne mūsų problema, bet reikia paaiškinti, už ką balsuojame.
PIRMININKAS. Čia, matote, yra ne klausimas. Čia yra ne pateikimas, o jau priėmimas. Ir pranešėjas nieko neturi aiškinti. Nebent Ekonomikos komitetas, jūsų geras kolega norėtų paaiškinti, kodėl išbraukiama 3 straipsnio antroji dalis. Pone Malkevičiau, paaiškinkite savo kolegai, kuris nesiryžta balsuoti. Dėl šio įstatymo 1 straipsnio. Kodėl siūlote pripažinti netekusiu galios? Arba galbūt pranešėjas galėtų tai padaryti.
S.MALKEVIČIUS. Gal geriau tegul pranešėjas.
G.MIŠKINIS. Aiškinamajame rašte paminėta, kad Vyriausybė priėmė nuostatą, susijusią su mokslinių technologinių parkų reglamentacija, jog tai turi būti padaryta atskirai, todėl siūlo mokslinę technologinę veiklą šiame straipsnyje išbraukti.
PIRMININKAS. Taip. Įtikino?
A.ENDRIUKAITIS. Galima pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria tada. Seimo narys K.Kubertavičius dar norėtų kažkokį komentarą pasakyti.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui ir, kaip minėjo pranešėjas, kol kas atidėti 3 straipsnio priėmimą, nes dar apsvarstysime Ekonomikos komitete, ir siūlau pritarti visiems kitiems straipsniams.
PIRMININKAS. Tai, kiek aš supratau, gerbiamieji Seimo nariai, bendru sutarimu pritariame visiems straipsniams, išskyrus 3, kurį dar tikslins Ekonomikos komitetas. Gerai? Pritarta.
Toliau, gerbiamasis pranešėjau, mes, matyt, galėtume priimti, nes esame apsisprendę ir dėl 2000-ųjų metų, ir dėl pelno, vadinasi, pataisos yra priimtos. Ar jūs dabar siūlysite priimti ir kitus lydinčiuosius įstatymus? Nors pagrindinis dar nepriimtas. Kokia būtų jūsų pozicija? Ar jūsų 3 straipsnio redakcija nepakeis kurio nors iš tų dokumentų? Jeigu nepakeis, tada mes galime priiminėti, jeigu pakeis, tai mes negalime priiminėti.
G.MIŠKINIS. Nepakeis.
PIRMININKAS. Nepakeis? Ponas K.Kubertavičius, taip? Ar ponas S.Malkevičius galėtų patvirtinti, kad galime kitus dokumentus priiminėti, nes kokia bebūtų 3 straipsnio redakcija, ji nepakeis kitų įstatymų.
S.MALKEVIČIUS. Taip. Galima patvirtinti, kad nepakeis.
Akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.2117 (priėmimas) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tada mes svarstome 1-7b punktą - Akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimą. Prašau, kas pageidauja kalbėti. Jokių pastabų mes neturime. Seimo narys J.Veselka norėjo. Prašom. Seimo nary Veselka, nesulaukiu jūsų. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu šito įstatymo projektui, nes mes jau apsisprendėme dėl laisvųjų ekonominių zonų, tai dėl šių konkrečių akcizų, aišku, kad ten nebus... Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Veselka, kuris, matyt, nepritaria visiems įstatymams iš eilės.
J.VESELKA. Iš tikrųjų maloniai nustebino J.Listavičius, kad laisvajai zonai leisime prekiauti “šnapsu” ir naftos produktais. Tai, atleiskite, ponai, ar jūs nesuprantate, ką darote? Kad tuose lizduose bus nelegalus biznis “šnapsu” ir viskas įteisinta. Tai taikykite visas kitas lengvatas, o naftos produktams ir alkoholiui apskritai tose zonose turi būti pastatytos patrankos. Jų neįleisti. Taigi čia pats geriausias biznis, o jūs norite laisvosiose zonose įteisinti šitą dalyką. Kategoriškai prieš akcizų lengvatas zonoje.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas. Kas norėtų pasisakyti?
S.MALKEVIČIUS. Aš galėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tai, jog pagrindinis įstatymas neleidžia gaminti alkoholio ir tabako gaminių laisvosiose ekonominėse zonose, gal nėra labai logiška, nes ten gaminama produkcija tik eksportui, tuo tarpu Lietuvoje mes nedraudžiame gaminti, jokie įstatymai to nedraudžia, ir ten gali kiek nori alkoholiu ir tabaku nuodyti mūsų žmones. Todėl visiškai neturi jokios logikos laisvosiose ekonominėse zonose, kur visa produkcija eina tik eksportui, drausti šitą. Na, čia, žinoma, teisus yra J.Veselka, bet nieko nepadarysi. Tokį įstatymą mes jau priėmėm.
PIRMININKAS. Jūs pritariate 1-7b, taip?
S.MALKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom. Ir pranešėjas.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad konkrečiame Laisvosios ekonominės zonos įstatyme, kuris apibrėš konkrečios zonos veiklą, bus numatyta, ką toje zonoje galima daryti ir ko negalima daryti. Niekas ten...
PIRMININKAS. Seimo nary Kubertavičiau, nekreipkite dėmesio į triukšmą už salės ribų.
K.KUBERTAVIČIUS. Ten nebus galima gaminti nei spirito, nei alkoholinių gėrimų, nei cigarečių, nei kitokių prekių, kurios yra draudžiamos ir turi didelę paklausą. Todėl aš manau, kad čia nėra šito... Vienas kitam tai neprieštarauja, kas yra įrašyta dabar. Reikėtų pritarti tam pateiktam įstatymo straipsniui.
PIRMININKAS. Priimti, o ne pritarti.
K.KUBERTAVIČIUS. Taip, priimti.
PIRMININKAS. Pranešėjau, dar jūsų trumpas komentaras. Tuo tarpu registracija.
G.MIŠKINIS. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnis apibrėžia, kad nei alkoholinių gėrimų, nei tabako gamyba nėra galima laisvojoje ekonominėje zonoje. Prekyba laisvojoje ekonominėje zonoje yra galima, tačiau aš noriu pateikti labai konkretų pavyzdį, kas šiuo metu yra su muitinės sandėliais, kurie, beje, irgi yra už muitų veiklos teritorijos ribų. Tai toms prekėms jokie apribojimai netaikomi. Praktiškai tas pat bus ir laisvojoje ekonominėje zonoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti.
Registravosi 34 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kartojame registraciją, bet būkite malonūs, būkite atidesni. Aš negaliu jos kartoti kas minutę dėl to, kad kažkas nepastebėjo. Prašom neskaityti laikraščių, tai pastebėsite.
Registravosi 37 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti, kas už Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. 2117, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.
PIRMININKAS. Pakartokite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 27 Seimo nariams balsavus už, 5 - prieš, 2 susilaikius įstatymas priimtas.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Toliau 1-7c darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio pakeitimas. Ten yra pateikta Ekonomikos komiteto kita redakcija, kadangi Seimas išbraukė 2006 metus, čia irgi tas pat padaryta, ir dar įrašytas vienas papildomas sakinys į pranešėjo siūlomą redakciją. Ar pranešėjas sutinka su pataisom? Su pirmąja nesutikti negali, nes jau Seimas apsisprendė. Dėl papildomo sakinio.
G.MIŠKINIS. Taip, aš sutinku, tačiau vėlgi keletas redakcinio pobūdžio patikslinimų. Ketvirtojoje eilutėje...
PIRMININKAS. Seimo nary Malkevičiau, jums reikės atsakyti.
G.MIŠKINIS. ...vietoje 50 turi būti 30%, nes ir Užsienio kapitalo investicijų, ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme yra būtent 30%, o ne 50%. Todėl čia turėtų būti 30%.
PIRMININKAS. Taip, pone Malkevičiau, gal čia yra korektūros klaida?
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų pataisyti, kaip siūlo pranešėjas.
PIRMININKAS. Taip. Visos pozicijos suderintos. Galima pritarti tam įstatymui? Tada vis tiek reikės balsuoti dėl jo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio papildymo, projekto Nr. 2118, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 28 - už, 6 - prieš, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
1-7d - Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2119. Juridinio skyriaus pastabų neturime, jokių naujų alternatyvų neturime, ar Seimo nariai sutinka balsuoti už jį? Pranešėjau, teikiate?
G.MIŠKINIS. Aš tik vieną komentarą norėjau.
PIRMININKAS. Vieną. Prašau.
G.MIŠKINIS. Aš tik norėčiau tokį vieną komentarą dėl to, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas dar galutinai nepriimtas, todėl visos pataisos, susijusios su kitais įstatymais, turėtų įsigalioti kartu su Pagrindų įstatymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jos nebus teikiamos Prezidentui pasirašyti tol, kol nebus priimtas pagrindinis įstatymas, kurį jūs atidėjote.
G.MIŠKINIS. Taip.
PIRMININKAS. Čia, manau, procedūra labai aiški. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome tada pasiruošti balsuoti. Kas už šitą įstatymą, kurio Nr. 2119, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 29.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Įstatymas...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra vienas susilaikęs.
PIRMININKAS. Yra? Kiek? Kas susilaikė, pakartokit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. 29 Seimo nariams balsavus už, 7 - prieš, 1 susilaikius įstatymas priimtas.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
7a - Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas (Nr.2120) Pranešėjau, jokių pataisų neturime?
G.MIŠKINIS. Neturim pataisų.
PIRMININKAS. Neturim. Kompiuteryje, matau, taip pat niekas nieko netvirtina. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 32 - už, 6 - prieš, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Įmonių rejestro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2121 (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
7f - Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2121. Jokių pastabų mes taip pat neturime. Pranešėjau, turbūt taip pat neturite, ne?
G.MIŠKINIS. Taip.
PIRMININKAS. Kompiuteryje nieko nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 33 - už, 6 - prieš, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.2122. Ekonomikos komiteto yra nauja redakcija. Tai išbraukti žodžiai “2006 metų”. Mes juos jau išbraukėme. Kitų pastabų aš čia nematau. Taip, pranešėjau?
G.MIŠKINIS. Tik antrojoje eilutėje vietoj žodžio “pajamų” turi būti žodis “pelno”.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas. Taip. “Mažesnį pelno mokestį” ten turi būti, taip? Pone Malkevičiau, jūs girdėjot?
S.MALKEVIČIUS. Taip, sutinkam.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys J.Listavičius. Prašom. Palaukit vieną minutę. Dabar, prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėjau pasitikslinti, ar čia 10 metų - 50%, ar kaip ten - 30%? Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, čia vėl buvo kalbama: ar 30%, ar 50%?
G.MIŠKINIS. Ten, kur buvo 30%, tai buvo kalbama apie įstatinį nuosavą kapitalą, jeigu įdeda ne mažiau kaip 30% ir investicija nustatyto dydžio, tada taikoma lengvata. Čia kalbama, kad 5 metus moka 50% sumažintą juridinių asmenų pelno mokestį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Na, aišku, čia yra visos lengvatos. Iš esmės būtų galima iš viso įrašyti - jokių mokesčių visiškai nereikia. Prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį įstatymą, kurio projekto Nr.2122, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 31.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2123 (priėmimas) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
7h - Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2123. Alternatyvų ir pastabų neturime. Kompiuteryje taip pat nieko nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gal Seimo nariai balsuotų rimčiau, nes jie balsuoja ir prieš, ir susilaiko, kaip Seimo narys J.Veselka. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Aš tiktai prieš skelbdamas priėmimą nepaklausiau pranešėjo, ar ten nėra jokių pakeitimų?
G.MIŠKINIS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Nėra. Įstatymas priimtas.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
7i - Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.2124. Pastabų mes neturime. Pranešėjau, neturime?
G.MIŠKINIS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
Pinigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2125 (priėmimas) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2125. Darbotvarkės punktas - 7j. Yra Juridinio skyriaus pasiūlymas, kuriam turbūt pranešėjas pritarė.
G.MIŠKINIS. Taip, pritarėm.
PIRMININKAS. Ir Ekonomikos komitetas, matau, pritaria. Siūloma pavadinti šią dalį ne ketvirtąja, o antrąja dalimi, taip?
G.MIŠKINIS. Taip, techninės...
PIRMININKAS. Visi sutaria. Gerbiamieji Seimo nariai, nematau prieštaraujančių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
7k - Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2126. Pastabų mes neturime. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Čia viskas logiška, kadangi tai yra suvereni ne Lietuvos teritorija, tai kokius jie reikalus gali turėti su Lietuva ir kokius čia mokesčius mokėti? Prieš.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
Prašom registruotis, kadangi pasikeitė Seimo narių skaičius.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
71 - Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2127.
Salėje 49 Seimo nariai. Pranešėjau, jūs turite komentarų. Matau, kad atsigręžėte į mane.
G.MIŠKINIS. Taip, aš norėčiau įvertinti tai, kad yra Juridinio skyriaus išvados ir 1 straipsnyje yra siūloma išbraukti keletą žodžių. Todėl norėčiau, kad dar kartą įstatymo projektas būtų svarstomas Ekonomikos komitete.
PIRMININKAS. Pranešėjo prašymu 71 atidedamas. (Balsas salėje) Matau valandas. Davėme komandą sustabdyti laikrodžius. Yra tokia procedūra.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
7m - Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.2128. Jokių komentarų neturime. Seimo narys A.Raškinis. Prašau.
A.J.RAŠKINIS. Suprantu, kad dabar vyksta procesas pagal šūkį: “Lietuva - be rusų mafijos kapitalo, Lietuva - be ateities!” Todėl prieš.
PIRMININKAS. Gerai, jūs prieš. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Įstatymas yra priimtas.
Valstybės sienos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2129 (priėmimas) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Valstybės sienos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymas. Pataisų neturime. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Na, čia, aišku, svarbus reikalas, kad ši zona būtų apginta ir kad į ją niekas negalėtų įeiti. Tarkim, negalės įeiti nei Seimo narys, nei ministras, nei ponas A.Sakalas, nei kitas žmogus. Ir į tą zoną bus galima įeiti taip pat, kaip Pietų Amerikoje įeina į “faziendas”, kurias saugo šunys, ginkluoti raiteliai ir gorilos, pašaliniai žmonės. Ir todėl šis straipsnis, kuris dabar duos pagrindus, bus išplėstas iki tokio dalyko, kad tenai niekas negalės kišti nosies. Tai bus tikroji cosa nostra. Ačiū. Prieš.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.2130 (priėmimas) (96.03.28)
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
7o - Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pakeitimų, pasiūlymų, pastabų... Ne, nėra pastabų. Juridinis skyrius taip pat neturi pastabų. Pranešėjau, neturite? Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už šį įstatymą, prašom pakelti rankas. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio pakeitimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
8 sesija 11 p svarstyti klausimai
Ir 7p - Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 11 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr.2131. Prašom, pranešėjau. Aš ypatingų pastabų nematau.
G.MIŠKINIS. Siūlom pritarti tokiai redakcijai, kokia yra.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra nonsensas. 50% lengvatinis mokestis. Tai pagal bendrą idėją turėtų būti nulinis.
PIRMININKAS. Nesupratau, jūs už ar prieš, pone Endriukaiti? Prašau pasiruošti balsuoti. Aš nematau, kad komitetas prieštarautų arba pranešėjas prieštarautų. Jie siūlo balsuoti. Mano pareiga vykdyti Statutą taip, kaip pranešėjai ir komitetas siūlo. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 36 - už, 8 - prieš, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Pranešėjau, klausimas toks: kada jūs sutvarkysite ir pagrindinį dokumentą, ir vieną iš atidėtųjų - 71 dokumentą Nr.2127, kad Seimas galėtų įrašyti į darbotvarkę?
G.MIŠKINIS. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 7 straipsnio šeštosios dalies redakcija yra parengta ir, aš manau, tik priklauso nuo to, kada Ekonomikos komitetas jį apsvarstys. (Balsai salėje) O dėl Užsienio kapitalo investicijų įstatymo mes norime, kad būtų įvertinta Juridinio skyriaus nuostata, kadangi ten yra siūloma išbraukti keletą žodžių. Todėl manau, kad Ekonomikos komitete irgi būtų gerai tą pataisą įvertinti.
PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto vardu kalbės Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jeigu jūs turit parengę, mes galim pirmadienį padaryti posėdį.
G.MIŠKINIS. Taip, yra parengta.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Mes darome šito klausimo svarstymo pertrauką iki antradienio. Antradienį bus toliau priiminėjama, jeigu Ekonomikos komitetas pateiks priėmimui jau suredaguotą projektą.
Toliau svarstome 8 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio 1 punkto papildymo įstatymo projektą Nr.2225. Pateikimo stadija. Pranešėjas - Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ponas Z.Vaigauskas.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom.
Z.VAIGAUSKAS.
Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausioji
rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 12
straipsnio antrąja dalimi, prašo jus ypatingos skubos tvarka svarstyti Seimo
rinkimų įstatymo 81 straipsnio 1 punkto papildymo įstatymą. Dėkoju gerbiamajam
Seimui, kad jūs nutarėte šį įstatymo projektą svarstyti. Pataisos esmė tokia.
Lietuvos Respublikos Seimo narys E.Jarašiūnas tapo Konstitucinio Teismo
teisėju. Jo Seimo nario įgaliojimai nutraukti. Seimo rinkimų įstatymo 81
straipsnis “Nebesančių Seimo narių vietų užėmimas” nustato, kad vienmandatėje
rinkimų apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas, organizuojami nauji rinkimai.
Deja, įstatyme nenurodyta, kas skelbia naujų rinkimų datą. Jau antrą kartą
Seimas netenka savo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pirmasis
buvo A.Brazauskas, išrinktas mūsų valstybės Prezidentu. Tuomet Seimas priėmė
nutarimą, kuriuo pavedė Vyriausiajai rinkimų komisijai organizuoti naujus
rinkimus ir paskelbti jų datą. Mes nesiūlome Seimui dabar to daryti nutarimu,
nes tokiame nutarime būtų galima įžiūrėti prieštaravimą Konstitucinio Teismo
sprendimams. Bet Seimas gali iškilusią problemą dėl Seimo nario rinkimų
paskelbimo išspręsti priimdamas įstatymo pataisą. Rengdami pataisą mes
naudojomės Seimo rinkimų įstatymo 82 straipsniu. Ten yra nurodyta, kad
pakartotiną rinkimų datą nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Tą patį mes
siūlome padaryti ir naujų rinkimų atveju. Jeigu Seimas priimtų šį įstatymą ir
jį paskelbtų Respublikos Prezidentas, Vyriausioji rinkimų komisija yra
pasirengusi skelbti rinkimų datą Nevėžio 26 rinkimų apygardoj šių metų birželio
9 d. arba 16 d., sekmadienį.
Taip pat noriu padėkoti gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui, pateikusiam mūsų
siūlomam įstatymui savo pataisą. Šioje pataisoje pagal Konstituciją patikslinta
straipsnio redakcija. Kitaip nei buvo mūsų projekte, pagal šią pataisą numatoma
nerengti naujų Seimo nario rinkimų šiuo konkrečiu atveju. Taip pat numatomas ir
laikotarpis, per kurį turi būti skelbiami nauji rinkimai. Čia jau bendrais
atvejais. Jeigu Seimas nuspręstų priimti gerbiamojo A.Kubiliaus pataisą, tai aš
dar turėčiau keletą nedidelių redakcinių pastabų.
Dėl 2 punkto, kuriame bandome išspręsti jau seniai nagrinėjamą problemą, pataisose yra daug alternatyvų. Taip pat turėčiau keletą labai nedidelių redakcinio pobūdžio pataisų, kurios galbūt padarytų šį įstatymą vienareikšmiai suprantamą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai norėtų paklausti. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs 1 papunktyje nurodote, kad konkrečią rinkimų dieną ir jų rengimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu jūs susipažinęs su Juridinio skyriaus išvada, ten sakoma, kad turėtų būti nustatyta įstatymu. Kurį variantą jūs remtumėte?
Z.VAIGAUSKAS. Dėkoju. Man yra žinoma Juridinio skyriaus išvada. Manyčiau, kad šita mūsų redakcija pakartoja ir 82 straipsnyje esančias nuostatas. Aš suprantu, kad nėra tiksliai pasakyta “nustato tvarką”. Kai Kaišiadoryse organizavome rinkimus, regis, blogų dalykų nesam padarę. Aš tą nuostatą “nustato tvarką” suprantu taip, kad nustato pagal Rinkimų įstatymą. Rinkimų įstatyme yra išdėstyti visi momentai dėl rinkimų organizavimo, bet rengiant rinkimus vienoje iš rinkiminių apygardų atsiranda sava specifika. Ne visos Lietuvos, ne visos valstybės mastu, o tik vienos apygardos. Pranyksta kai kurie darbai, kurie yra numatyti Rinkimų įstatyme. Nereikia dalyti Lietuvos teritorijos į rinkimų apygardas ir dar kai kurie kiti darbai.
PIRMININKAS. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pone Vaigauskai, aš labai patenkintas išgirdęs, kad jūs pritariate ir 2 straipsnio pateiktam papildymui. Sakote, kad jūs turite tik keletą redakcinių pastabų. Tik jūs buvote ne visai tikslus sakydamas, kad šitam 2 straipsniui yra daug alternatyvų. Iš tikrųjų to nėra, nes Seimas jau apsisprendė. Yra likusi tik viena alternatyva. Jeigu jūs įtrauktumėte į tą patį savo projektą, būtų visai logiška. Jums turbūt nesunku padaryti tas redakcines pastabas ir mes išspręstume visų trijų vakuojančių vietų klausimą, o ne tik kažkodėl vienos. Aš manau, kad jūs tai padarysite.
Z.VAIGAUSKAS. Atsiprašau, negirdėjau klausimo.
PIRMININKAS. Klausimas - ar jūs padarysite tai, ką pradėjote daryti, ar ne?
Z.VAIGAUSKAS. Žinoma, tas pataisas, kurios yra, pateiksime. Kad šiandien tą pataisą priimti reikia, aš nieko prieš. Seimas spręs, o ne aš.
PIRMININKAS. V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar dėl tos “rinkimų tvarkos” nebūtų paprasčiau parašyti “rinkimų procedūra”. Gal tai būtų paprasčiau, nes ta “rinkimų tvarka” per daug stipriai pasakyta.
Z.VAIGAUSKAS. Galbūt, bet mes, nenorėdami kelti problemų, pasinaudojome esama to straipsnio redakcija. Galbūt iš tikrųjų reikėtų kitaip arba iš viso tą dalyką praleisti, nes akivaizdu, kad Rinkimų komisija turi vadovautis, ir tai yra labai aiškiai pasakyta, Rinkimų įstatymu.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutiktumėte, jeigu mes kaip nors kartu ir dar gal kolega E.Bičkauskas, kuris yra lyg ir įregistravęs jūsų tą teikiamą projektą, pateiktumėm po to paredaguotą ir suderintą variantą. Jeigu jūs jau prašote ypatingos skubos tvarkos, tai aš suprantu, kad šiandien gali būti ir balsuojama. Aš žinau, mes su jumis šiek tiek kalbėjom, kad ten yra iš tikrųjų kai kurių redakcinių dalykų ir mūsų pateiktame variante, kurį aš irgi priimu.
Z.VAIGAUSKAS. Aš manyčiau, taip. Mūsų siūlomas variantas, be jokios abejonės, reikalauja ypatingos skubos tvarkos, nes mūsų variantas numato rengti naujus rinkimus Panevėžio rinkimų apygardoje. Jūsų siūlomas variantas nenumato naujų rinkimų rengimo. Galbūt tada reikėtų atsisakyti tos ypatingos skubos tvarkos. Dalyvauti redaguojant šitą straipsnį aš mielai sutikčiau. Taip pat jūs čia paminėjote gerbiamojo E.Bičkausko vardą. Aš tikrai jam esu labai dėkingas, kad jis pasirašė Vyriausiosios rinkimų komisijos teikiamą įstatymo projektą ir tuo būdu panaudojo savo įstatymų iniciatyvos teisę legalizuoti šio teikimo svarstymą Seime. O mūsų sprendimas svarstyti šį klausimą yra priimtas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje labai vieningai. Balsavusių prieš nebuvo.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis prelegente, tai vis dėlto gal jūs galėtumėte pasakyti labai aiškiai, aš gal ne viską supratau. Ar jūs sutiktumėte prie šito teikiamo projekto, kur yra E.Bičkausko parašas, įrašyti ir šitą dalį, nesamų narių pakeitimo naujais procedūrą? Čia irgi tas pats klausimas ir sprendimas būtų vienkartinis.
Z.VAIGAUSKAS. Aš manau, kad šį klausimą geriausia būtų spręsti po to, kai bus apsispręsta dėl 1 punkto. Ar 1 punktas yra priimamas toks, kokį siūlo mūsų Vyriausioji rinkimų komisija, ir neatidėliotinai rengiami Seimo nario rinkimai Nevėžio rinkimų apygardoje, ar atvirkščiai - rinkimai nerengiami. Tada mes galėtume apsispręsti, ar tą įstatymą tikrai verta svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes laikas nelaukia. Jeigu laikas užsitęstų, mums dėl rinkimų datos tektų labai gaišti. O dėl 2 punkto papildymo tokia redakcija aš nematau jokių problemų.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pirmininke, ar jūs teikdamas šito įstatymo projektą esate tikras, kad bus išspręstos visos šiandien esančios problemos dėl Seimo narių, kurių trūksta mūsų parlamente?
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai yra jau antrasis Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimas. Prieš tai buvo mūsų teikimas, kai mes negalėjome išspręsti pagal Seimo rinkimų įstatymą problemos, kas užima Seimo nario vietą. Pagal sąrašą, kuriame Seimo nario nebėra, o yra galimybė užimti Seimo nario vietą. Mes perdavėm nagrinėti tą problemą Seimui, nes patys negalėjome apsispręsti. Čia, kaip buvo minėta, buvo nagrinėta keletas alternatyvų. Dabar gerbiamasis V.Landsbergis sako, kad liko tik viena alternatyva. Šiuo atveju, ar dabar galima išspręsti visas problemas vienu balsavimu dėl viso Seimo sudėties, man labai sunku atsakyti, nes jeigu Seimas jau metus laiko neišsprendė tos problemos, tai vargu ar šiandien tikrai galės išspręsti. Aš nežinau.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Ačiū, jau paklausta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui? Iš tikro yra Juridinio skyriaus išvada ir aš perskaitysiu tik porą punktų. Vienas jau buvo minėtas, kad projekte nurodoma, jog VRK turėtų nustatyti rinkimų rengimo tvarką. Ši nuostata yra diskutuotina, nes rinkimų rengimo tvarka turi būti nustatyta įstatymu. Čia jau gerbiamasis pirmininkas truputį paaiškino. Antras punktas: “Projekte taip pat būtų galima patikslinti nuostatą, kuri Vyriausiosios rinkimų komisijos prerogatyvą nustatyti naujų rinkimų dieną apribotų tam tikru laiko tarpu.” Ir trečioji, daugiau techninė pastaba: “Projektą reikėtų pataisyti atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimus.” Taigi, jeigu pritariam pateikimui, tai kuris komitetas turėtų nagrinėti? Matyt, Valstybės ir teisės komitetas. Neprieštaraujam? Gerai. Kitų komitetų, matyt, nereikia. Aš siūlau iš karto, jeigu kolegos sutiktų, šitą įsirašyti į kitos savaitės mūsų darbotvarkę ir iš karto, gerbiamasis Vaigauskai ir kiti suinteresuoti Seimo nariai, tartis dėl tų alternatyvų ar taisytinų dalykų, kuriuos nurodė ir Juridinis skyrius, ir apie kuriuos mes patys kalbėjom. Ar sutinkam su tuo? Tada įsirašom į kitą savaitę. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, būtų galima baigti posėdį, bet kadangi mes šiandien taip gražiai dirbam, aš siūlau išspręsti vieną rezervinį klausimą. Tai yra... (Salėje triukšmas) Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, tylos! Jeigu darom gerus darbus, padarykim jų daugiau. Darbotvarkėje viskas yra. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Diskutuoti niekas nenorėjo. Galim laikyti, kad baigiam svarstymą? Ir J.Veselka siūlo svarstymą baigti. Galim sutarti? Ačiū. Klausimas išspręstas. Po pietų liks dar kitas J.Veselkos siūlymas, t.y. dviejų įstatymų projektų pateikimai. Sutinkam? Ačiū.
Taigi rytinis posėdis baigiamas, bet pagal mūsų seną susitarimą, dabar gerbiamojo kolegos kalbininko docento J.Šukio pastabos. Prašom klausytis.