Dešimtasis
posėdis (vakarinis)
1996
m. kovo 21 d.
Seimo narių pareiškimai
A.Endriukaitis “Čečėnų teisių gynimas - jūsų garbės ženklas”
L.Milčius “Stabdykime skurdą!”
P.Miškinis. “Dėl teismų ir teisėjų nepriklausomumo”
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS. Pradedam vakarinį posėdį. Prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 50 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip sutarėme rytiniame posėdyje, dabar 1-7 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.2171 priėmimas.
Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes buvom sutarę ir bandėm prieš pietus balsuoti, bet nebuvo balsų skaičiavimo komisijos, nebuvo kam suskaičiuoti balsų. Dabar matau, jog balsų skaičiavimo komisija yra. Galima būtų pradėti balsavimo procedūrą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtumėt kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo?
F.KOLOSAUSKAS. Buvo viskas jau sakyta, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių kalbėti.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo projektas? Prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą. 29. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. 29 Seimo nariams balsavus už, 8 susilaikius Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.1994 (96.03.21)
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-1 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.1994. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministerijos sekretorių V.Valentukevičių. Pateikimas.
V.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs visi gerai žinote, ne taip seniai priimtame Energetikos įstatyme valstybės kontrolės funkcijas ūkio eksploatavimo, saugumo ir kitais klausimais vienu iš punktų yra pavesta atlikti Energetikos inspekcijai. Tačiau formuluojant įstatyme gal dėl rengėjų, gal dėl mūsų neatidumo ar dėl to, kad laiku nebuvo pastebėta, įstatyme liko užfiksuota, kad tai yra Energetikos ministerijos energetikos valstybinė inspekcija. Taip jinai suformuluota. Dabar, kai inspekcija pradėjo savo veiklą, suprantama, iškilo daug klausimų su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, kurie vykdo energetinę veiklą. Iškilo daug klausimų ir mes gavome nemažai Teisingumo ministerijos pasiūlymų, kad būtų suvienodintas šitos mūsų struktūros pavadinimas arba jos įstatyminis atitikimas taip, kaip yra kitų analogiškų valstybės kontrolės funkcijas atliekančių žinybų prie kitų ministerijų. Tai yra siūloma padaryti pakeitimą pridedant iš esmės tik vieną žodelį, kad šita inspekcija yra prie Energetikos ministerijos.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, anksčiau buvo savarankiška institucija prie Energetikos ministerijos, o dabar kaip ministerijos sudedamoji dalis - skyrius. Todėl aš noriu paklausti, kaip keisis teisės, kadrai ir lėšos šiuo atveju? Ačiū.
V.VALENTUKEVIČIUS.
Gerbiamasis Seimo nary, jūs, man atrodo, sukeitėt vietomis konstatavimą. Dabar
pagal įstatymą yra kaip ministerijos skyrius. O mes
siūlome, kad būtų ne ministerijos skyrius, bet būtų taip, kaip yra Darbo
inspekcija ir visos kitos inspekcijos prie Energetikos ministerijos. Kitaip
sakant, suvienodinti įstatyminę bazę. Nuo to nepasikeis niekas: nei valdymo
organai, nei etatai, nei kadrų sudėtis. Keičiasi tiktai įstatyminė formuluotė,
kurią mums rekomenduoja padaryti Teisingumo ministerija. Beje, įstatymo
projekte, kuris buvo pateiktas kažkada svarstyti Seime, buvo taip ir parašyta.
Kadangi įstatymas buvo ketverius metus svarstomas, tai paskui daug formuluočių
buvo keista ir liko tokia.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad šitos inspekcijos teisinės padėties nesureglamentavimas ar netinkamas reglamentavimas iškėlė daug klausimų. Man kyla klausimas, ar jinai energetikos vartotojams nekels kokių nors klausimų, nes dabar vis daugiau ir daugiau su ta energetika visuomenei kyla problemų. Sakykit, ar jos... Aš čia norėčiau pratęsti ir gerbiamojo J.Listavičiaus klausimą, mus domina, ar šitie jūsų pakeitimai (jų smulkiau nepristatėt, o mes jų neturim), ar jie nepadidins jų išlaikymo kaštų?
V.VALENTUKEVIČIUS. Galiu pradėti atsakyti nuo antros klausimo dalies. Jokie kaštai nesikeis, kadangi ir negali keistis. Iš esmės kalbama tik apie vieną sakinį. Antras dalykas, jūs paminėjot labai svarbų klausimą, kadangi iki šio laiko energija turbūt vienintelėje valstybėje Lietuvoje yra ne prekė, o paslauga. Visi įstatymai, visos įstatyminės normos daro taip, kad vartotojai gali elgtis kaip nori, o mes šitoje visoje sistemoje padaryti lyg ir kalčiausi. Todėl mes norime, remdamiesi Energetikos įstatymu, sutvarkyti įstatyminę bazę, kad mūsų visos struktūros, kurios yra, galėtų veikti turėdamos juridinį pagrindą, įstatymo nustatytą tvarką. Esmė ir logika yra tokia.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys K.Gaška. Paspauskite dar kartą. Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Pone prelegente, jūs kalbėjote apie tai, kad tokių inspekcijų yra labai daug, apstu ir į jus panašių. Aš jums noriu paminėti dar vieną inspekciją, kurią mes, Nacionalinio saugumo komitetas, išplėšėm iš ministerijos žinybos, kad būtų pagerintas jos darbas. Ryšių inspekciją padarėm prie Vyriausybės. Analogiškai, apie ką jūs dabar kalbate, tik savo žinyboje. Tam, kad būtų daug kokybiškesnis inspekcijos darbas ir kad inspekcija nepriklausytų tam pačiam ministrui. Ministras skiria, o ministro ir ministerijos veiklą kontroliuoja ta pati inspekcija. Kaip jūs žiūrite į tokį dalyką, į pavaldumo pakeitimą, inspekcijos priklausomybę Vyriausybei?
Ačiū.
V.VALENTUKEVIČIUS. Labai vienareikšmiai galiu atsakyti, kad šita komisija (į pirmą dalį jūsų klausimo) nekontroliuos tik vartotojų. Jos teisės apima ir gamintojų kontrolę. Lygiai tokiu pat mastu. Mes būtume labai patenkinti, jeigu šita žinyba būtų aukščiau negu prie Vyriausybės, tačiau įstatymą priima ne Energetikos ministerija. Šiandieną visų pirma turbūt reikėtų pradėti nuo to, kad šita žinyba pradėtų normaliai veikti pagal dabartinį įstatymą. Aš manau, kad ateityje labai nesunku būtų tuos pakeitimus padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Į mano klausimą atsakyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo pasakyta pastaba, kad Seimo nariai neturi šio projekto. Aš noriu priminti, kad 1995 m. gruodžio 22 d. 12 val. buvo šis projektas išdalytas. Jis susideda iš vieno sakinio: “Pakeisti Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 20 straipsnį”. Vietoj žodžių “Energetikos ministerijos Energetikos valstybinė inspekcija” įrašyti žodžius “Energetikos valstybinė inspekcija prie Energetikos ministerijos”. Ar galim pritarti šio projekto pateikimui? Bendru sutarimu. Seimo narys K.Gaška. Prašom.
K.GAŠKA. Aš norėčiau paklausti, ar galėsiu dar padaryti pakeitimų apie tai, ką aš kalbėjau, kitame svarstyme, pone Bernatoni?
PIRMININKAS. Tai spręs Seimas. Kokia tvarka mes svarstysime šitą projektą? Bet jūs bet kada galite pateikti kokių tik norite pakeitimų.
K.GAŠKA. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nes turite įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, kaip visi Seimo nariai. Ar pritariat pateikimui? Seimo Pirmininkas pasiūlė šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariat ypatingos skubos tvarkai? Ar reikia balsuoti? Prašau pareikšti nuomonę. Yra prieštaraujančių? (Balsas salėje) Seimo narys V.Zimnickas. Jūs prieštaraujate?
V.V.ZIMNICKAS. Ne. Jokiais būdais. Aš manau, kad čia yra kaip reglamentavimas. Aš siūlyčiau tokį smulkų klausimą būtent taip svarstyti - ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Vienas galėtų prieštarauti. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Man visai neaišku. Visą laiką buvo kalbama apie tai, kad šita inspekcija turi būti nepavaldi Energetikos ministerijai, o dabar kaip tik, jeigu pakeičiam šitą visą punktą, tai ji bus pavaldi. Aš visiškai negaliu sutikti su tuo dalyku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dar kartą paaiškinu, kad dabar tai yra pačios ministerijos padalinys, o tuomet, jeigu mes pakeisime šitą įstatymą, kaip siūlo pranešėjas, tuomet tai taps savarankiška institucija prie ministerijos.
V.VALENTUKEVIČIUS. Mes kaip tik ir siūlome pakeisti iš esmės, kad tai nebūtų mūsų padalinys, o čia...
PIRMININKAS. Dar kartą prašau registruotis. Gerbiamasis Seimo narys K.Gaška, gerbiamasis Seimo narys V.Šumakaris prieštaravo.
Posėdyje dalyvauja 54 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų šis projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka? Prašau balsuoti.
Už - 27. Taigi svarstysime skubos tvarka. Dėl ypatingos skubos tvarkos nesurinktas reikiamas balsų skaičius. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt bendru sutarimu, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, kaip paprastai šiais klausimais?
K.GAŠKA. Aš norėčiau paprašyti Nacionalinio saugumo komitetą. (Balsai salėje) Ką reiškia - nereikia? Vyrai, ką jūs išdarinėjate? Korupcija...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary... (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkat, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas - Nacionalinio saugumo komitetas? Pritarta. Ar sutinkate, kad šis klausimas... Prašom. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Mes manėme, kad iš tikrųjų šitas klausimas bus toliau siūlomas svarstyti Ekonomikos komitete, todėl antradienį mes jau užsiplanavę svarstyti komiteto posėdyje. Taigi kitos savaitės pabaigos darbotvarkėje gali jis jau būti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kovo mėnesį. Dėkoju.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1880 (pateikimas) (96.03.21)
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-2 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pranešėjas - gerbiamasis ministerijos sekretorius V.Valentukevičius. Pateikimas.
V.VALENTUKEVIČIUS. Kaip minėjau, šita komisija, apie kurią mes kalbėjome, inspekcija, įkurta vadovaujantis Energetikos įstatymu. Vienas pagrindinių inspekcijos tikslų, apibrėžtų jos nuostatose, yra vykdyti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas, efektyvus, saugus energetinių išteklių tiekimas ir vartojimas. Siekiant šio tikslo įgyvendinimo į Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” projektą, be šiuo metu numatytų kodekse straipsnių dėl kai kurių administracinių teisės pažeidimų energijos vartojimo srityje, papildomai būtina įtraukti tokius straipsnius: 992, 993, 994. Šių straipsnių pagalba numatoma spręsti juridinių ir fizinių asmenų atsakomybės klausimą ne tik energijos vartojimo srityje, bet ir ją gaminant bei tiekiant, taip pat rengiant ir saugiai eksploatuojant energetikos elektros, šilumos ir dujų įrenginius. Kodekso pakeitimų papildymo projektas taip pat numato kodeksą papildyti 2311. Juo keičiamas ir administracinių teisės pažeidimų bylų pagal 96, 991, 150 straipsnių žinybingumas, įgaliojant jas nagrinėti Energetikos valstybinę inspekciją ir atitinkamai panaikinant šią teisę administracinėms komisijoms prie rajonų, Respublikos miestų valdybų. Sureguliavus šiuos klausimus, nustatoma piliečių, pareigūnų, darbdavių atsakomybė dėl norminių energetikos aktų pažeidimų, kartu netiesiogiai prisidedama įgyvendinant pagrindinius energetikos politikos tikslus, apibrėžtus Energetikos įstatyme.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums buvo pateikta viso šio įstatymo pakeitimų atskirų punktų redakcija. Jinai buvo suderinta visose atitinkamose žinybose - tiek Teisingumo ministerijoje, tiek Statybos ir urbanistikos ministerijoje, kitose ministerijose. Vyriausybės posėdyje šitas klausimas buvo svarstytas, pateiktas Seimui pritarti. Mes labai suinteresuoti, kad šitas punktas, šitas įstatymo papildymas būtų priimtas. Jie didele dalimi padėtų įvesti tvarką į energetikos ūkio eksploatavimą, kuris, aš manau, yra ypatingas ne tik mūsų ministerijai, bet ir visiems ūkiniams subjektams. Prašom pritarti šio įstatymo pakeitimo svarstymui Seime ir jo priėmimui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip efektyviai buvo naudojamas anksčiau Administracinių teisės pažeidimo kodeksas? Ačiū.
V.VALENTUKEVIČIUS. Tiek, kiek buvo reglamentuota iki šių siūlomų pakeitimų, yra nepaprastai daug bylų perduota Ūkiniam teismui. Tačiau, kaip minėjau, kadangi iki šio laiko dar yra energija neįteisinta kaip prekė, o tik kaip paslauga, todėl nagrinėjant Ūkiniame teisme yra priimami labai formalūs nutarimai. Yra visiškai nepaisoma valstybės interesų. Teisėjai visą laiką sprendžia, aš negaliu pasakyti, kad 100%, tačiau daugeliu atvejų yra sprendžiama ūkinių subjektų, o ne energiją tiekiančių įmonių arba ne valstybės interesų naudai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau... (Negirdėti)
PIRMININKAS. Atsipašau, gerbiamasis Seimo nary Miškini, paspauskite savo mygtuką. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs elektros energijos tiekimą vadinate paslaugomis, todėl jūs esate paslaugų tiekėjas ir norite, kad jūsų paslaugos virstų preke. Gal ir teisingai. Tačiau tai labai panašu į pirkimo-pardavimo santykius parduotuvėje arba turguje. Būtų labai keista, kad bulvių pardavėjas, ūkininkas taptų teisėju, jeigu tarp jo ir pirkėjo iškiltų ginčas. Vadinasi, jūs norite, kad šiuose ginčuose jūs būtumėt teisėjas? Kodėl jūs numatėt ne teismą bylų sprendėju, o patys save? Ar jums neatrodo, kad tokia tvarka ateina iš senovės Rusijos, kai buvo vadinamoji “sistema karmlienija”, t.y. maitinimo sistema. Tokia tvarka faktiškai duoda galimybę pasimaitinti valdininkams ir yra labai žalinga, ydinga ir labai kenksminga valstybei. Todėl kiekviena institucija turėtų stengtis nebūti dėl santykių su vartotojais teisėju.
V.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš atsakiau į tą klausimą, kurį man pateikė ponas J.Listavičius. Jis klausė, kokį efektą duodavo ankstesni taikymai, kurie šiandieną reglamentuoti Civilinio kodekso atskiruose straipsniuose. Jie iš esmės reglamentavo kitus klausimus. Mes neprašome, kad šita komisija galėtų taikyti sankcijas, susijusias su energija, kaip preke. Kaip aš minėjau, yra parašyta aiškinamajame rašte, kad šitos komisijos funkcijos yra kontroliuoti, kaip laikomasi saugumo technikos taisyklių, saugaus įrengimų eksploatavimo klausimų ir visų kitų klausimų, kurie anksčiau buvo panaikinti centralizuotų žinybų. Šiandieną iš esmės jokia žinyba neužsiima energetinio ūkio saugaus eksploatavimo užtikrinimo klausimais, todėl šitas įstatymo pasiūlymas yra skirtas tam, kad tie žmonės, kurie kontroliuoja, turėtų tam tikras teises ir kad ūkiniai subjektai privalėtų jų klausyti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ar jūs manote, kad 10 litų yra bauda? Antras - nuo 10 iki 500 litų. Na, gal nereikia. Aš manau, kad vis dėlto jeigu jau bauda, tai turi turėti šiokią tokią reikšmę piniginei išraiškai. Ir antra - nereikalinga tokia šakutė. Aš manau, kad tik dėl to ir atsiras piktnaudžiavimų.
V.VALENTUKEVIČIUS. Aš tik noriu pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes, kaip Energetikos ministerija, šitų pinigų negausime. Kaip jūs suprantate, visos baudos eis į valstybės biudžetą. 10 litų, kurie čia yra pateikti, - tai yra diferenciacija, kad žemesnis pareigūnas negalėtų taikyti labai aukštų baudos parametrų. Gal iš esmės jūsų pastaba ir teisinga. Aš manau, kad svarstydami galėtume pakoreguoti šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Jūs čia išplečiate teises inspektorių, skyrių viršininkų, inspekcijos viršininkų ir pavaduotojų, ir t.t. ir leidžiate jiems bausti ir piliečius, ir juridinius asmenis įvairiomis baudomis, net ir labai didelėmis, bet visiškai nekalbate ir nesiūlote šitų pareigūnų atsakomybės, jeigu jie suklys. Turbūt labai tiktų, kad šalia dar būtų vienas straipsnis, kad jeigu šitie pareigūnai suklysta, tai būtų numatyta ir jų atsakomybė. Dėkoju.
V.VALENTUKEVIČIUS. Mes šito atskirai nesiūlėme reglamentuoti todėl, kad kai kartu su Teisingumo ministerija peržiūrėjome visų analogiškų žinybų ir kitų pagal analogiškas kontrolės funkcijas organizacijų teises ir pareigas, mes savo jokių papildomų, negu dabar esančios kitos kontrolės struktūros, neįrašėme, tiktai priderinome prie esančių kitų, o atsakomybės klausimai yra reglamentuoti kituose juridiniuose dokumentuose. Todėl mes manome, kad tiktai šitai inspekcijai užaštrinti atsakomybės ribas, kai įstatymuose nėra kitų analogiškų inspekcijų, mes manėme, kad yra netikslinga, kadangi tai reglamentuoja kiti norminiai aktai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas, o papildomas - Ekonomikos komitetas?
Seimo narys S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad Energetikos įstatymas - pagrindinis... Visi įstatymai, susiję su energetika, ėjo per Ekonomikos komitetą, todėl jūs padarysite neteisingai, jeigu skirsit kitą.
PIRMININKAS. Kaip mano Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas? Ar Administracinių teisės pažeidimų...
Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Kas dėl kodeksų, tai Valstybės ir teisės turėtų būti pagrindinis.
PIRMININKAS. Tai gal sutiktumėte, kad pagrindinis bus Valstybės ir teisės komitetas, o Ekonomikos bus papildomas? Pritarta. Siūlykite, kada šį projektą reikėtų svarstyti Seimo posėdyje. (Balsas salėje) Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje kovo mėnesį? Pritarta. Dėkoju gerbiamajam ministerijos sekretoriui.
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą - Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.1896(2). Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį. Pateikimas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes čia trise pateikėme įstatymo dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Šio įstatymo pakeitimo ir papildymo esmė ta, kad mes esame gavę tam tikras pastabas ir siūlymus iš valstybinių institucijų ir nėra kai kurie dalykai aiškūs, kaip ką spręsti konkrečiai.
Turtas religinėms bendrijoms, jeigu žiūrėtume pastraipsniui, kaip mes rašome, tai turtas religinėms bendrijoms natūra šiuo atveju negrąžinamas, kai pastatai ir statiniai perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms. Mes čia norime papildyti, kad tuo atveju, jeigu jie naudojami pagal paskirtį. Jeigu jie naudojami ne pagal paskirtį, tai tokius pastatus reikia grąžinti.
5 straipsnyje, kurį mes papildome, nebuvo aptarta tvarka, į ką religinės bendrijos turėtų kreiptis, kai turtas perduotas privačion nuosavybėn. Mes čia kaip tik išaiškinome, apibrėžėme, kad į vietos apylinkės teismą.
Toliau gali būti taip, kad nekilnojamasis turtas valdomas apskričių, vyksta perdavimo procesas. Gali įvykti trukdymų dėl religinių bendrijų prašymų nagrinėjimo. Todėl, kai turtą tvarko valstybinės įmonės, siūloma, kad šiuos klausimus spręstų Vyriausybė, kad nebūtų ginčų. Šiuo požiūriu religinės bendruomenės turėtų neprieštarauti, nes jas ir laiko Vyriausybė svarbesniu ir svaresniu partneriu.
Tame pačiame straipsnyje nebuvo aptarta, kur turėtų kreiptis religinės bendruomenės, kai nori atkurti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, valdomą privataus šeimininko. Mes kaip tik čia papildome šią įstatymo pataisą ir nurodome, kad tą turėtų atlikti teismai.
Sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo priima Vyriausybė. Čia mes vietoj žodžių “ministerijų, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios organizacijos ar turtas” papildome: “kai valdo privatūs asmenys... teismai”. Ten mes kalbėjome, kam pateikiami pareiškimai, o čia sprendimai analogiški.
Na, ir 15 straipsnio pirmąją ir antrąją dalį pripažinti netekusiomis galios. Čia mes norime, kad būtų atsisakyta išimtinių atvejų, kai Vyriausybė ir religinės bendruomenės sutaria, pritaria Seimas išvardytiems 4 straipsnyje objektams grąžinti. Kaip žinote, 4 straipsnyje yra apibrėžti objektai, kurie yra negrąžinami. Šitos pateiktos įstatymo pataisos, kitaip sakant, antroji dalis, praranda prasmę, jeigu yra priimama pirmoji. Todėl ir antroji turėtų būti “ir pripažįstama neturinti galios”.
Mus paskatino priimti šitą todėl, kad buvo jau Vyriausybei pateiktas nutarimo projektas, kuriame buvo eliminuojami žodžiai “Seimas”. Be to, yra pavojus, kad žmonės, kurie gyvena, buvo sutarta, kad jie galėtų ir privatizuoti savus butus, gali kilti tuo metu įvairių konfliktinių situacijų, ir tie pastatai vėl būtų grąžinami religinėms bendrijoms, ko šitas įstatymas nenumato.
Aš šio įstatymo pataisų aiškinimą norėčiau tuo ir baigti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius norėtų paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu dėl 8 straipsnio antrojo punkto. Štai jūs čia rašote, kad visada nagrinėja teismai. Tas įrašymas jau turbūt ir kalba apie tai, kad čia ne viskas labai gražiai. Jeigu viskas būtų gražiai, tai nereikėtų, matyt, teismų. Todėl aš ir klausiu: ar būtinai ir visada turto grąžinimo klausimas turi būti nagrinėjamas teisme? Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Tai mes čia pabrėžiame, kad teismai nagrinėja tik tuos atvejus, kai perduota privačion nuosavybėn. Aš suprantu, kad gali būti atvejų, kai tam tikru laiku irgi buvo pažeisti įstatymai ir buvo perduoti privačion nuosavybėn, nesilaikant tuo metu galiojusių įstatymų. Atšaukti tokius dalykus, manau, gali tiktai teismas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, nežinau, kaip jūs mąstėte, rašydami tuos pakeitimus, tačiau 5 straipsniu jūs teismą darote vykdomąja grandimi. Iš jos matyti, kad prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą galima pateikti to turto valdytojui pagal turto buvimo vietą, o dėl turto, kuris perduotas privatiems asmenims, apylinkės teismui. Taigi faktiškai jūs siūlote čia ne ieškininę tvarką ar kitokią, kokia remiasi teismai, o paprastą vykdomąją tvarką. Jeigu jūs mąstėte kitaip, tai reikėjo kitaip ir parašyti. Manau, kad šitas straipsnis yra teisiškai netinkamai sureguliuotas. Aišku, aš nepritardamas visai šitai idėjai, kuri čia yra, nes ji yra antikonstitucinė, gerbiamieji, vis dėlto siūlyčiau suformuluoti tai teisiškai.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš supratau. Su jūsų klausimu ar komentaru reikia sutikti, kadangi Juridinio skyriaus pastaboje tai, ką jūs pasakėte, išdėstyta. Mes neprieštaraujame ir tai ištaisysime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, kai buvo priimamas šitas įstatymas, krikščionys demokratai jam nepritarė, prieš jį balsavo. Mes manome, kad šiuo įstatymu diskriminuojamos religinės bendrijos. Jeigu mes norėtume iš tikrųjų realiai spręsti šį klausimą, kad nenukentėtų ir dabartiniai gyventojai, ir religinės bendrijos, tai tam buvo galima rasti išmintingesnių būdų. Tačiau buvo paliktas vienas lankstesnis būdas - būtent tarpusavio susitarimas Vyriausybės ir religinių bendrijų, kai tam pritaria Seimas, kad tuos dalykus, specialius atvejus vis dėlto būtų galima nagrinėti ir spręsti. Iš tikrųjų, na, delikatus klausimas tas turto grąžinimas. Bet štai jūs dabar kategoriškai nupjaunate šitą lankstumo galimybę. Na, man tiesiog nesuprantamas šitas žingsnis. Jeigu kitos pataisos tame kontekste suprantamos, tai šis penktas punktas visai nesuprantamas - iš tikrųjų atsisakoma lankstumo, sprendžiant šitą klausimą. Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Suprantu, gerbiamasis kolega, tačiau šiuo atveju aš nenorėčiau sutikti. Aš ginsiu idėją tokią, kokia ji čia parašyta. Dalykas tas, kad ir Vyriausybės keičiasi, ir Seimas keičiasi, ir religinių bendruomenių vadovybės taip pat keičiasi. Jų požiūris į šituos dalykus taip pat gali keistis. Mes negalime žaisti žmonių, kurie gyvena gyvenamuosiuose namuose, likimais. Kiti išvardyti punktai mane mažiau domina, tačiau mane jaudina būtent įrašas, kad gyvenamieji namai taip pat gali būti peržiūrėti. Aš atstovauju Senamiesčio rinkiminei antrajai apygardai, kurioje apie 150 tokių namų. Aš manau, kad privalau ginti jų interesus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti, su kokiais religinių bendrijų atstovais yra suderinti šitie pakeitimai? Juk turtas vis dėlto yra religinių bendrijų?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, mes pateikiame projektą tokį, kaip mes jį suprantame. Seimo nariai turi įstatymo taisymo ir leidybos teisę. Aš manau, kad pakankamai pas mus yra kolegų, kurie prieštarauja šitoms pataisoms ir kuriuos remia kitos. Nemaišo šitą suderinti kartu ir su religinėmis bendruomenėmis, tuo labiau kad yra svarstoma atvirai. Visi tą girdi. Mes puikiai žinome, kad religinės bendruomenės apie šitas pataisas žino. Aš jums sakiau, kad jau buvo daromi siūlymai Vyriausybei priešingo charakterio, kad būtų rengiamos šio įstatymo pataisos. Mes šito įstatymo, kaip matote, nesiūlome nei skubos, nei ypatingos skubos tvarka. Bus galima nusiųsti visoms konfesijoms, kad pareikštų savo nuomonę prieš priimant galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs puikiai žinote, kad šito įstatymo priėmimas buvo prieš kurį laiką sukėlęs gana didelę sumaištį tiek Seime, tiek ir Prezidentūroje, kad jis gerokai sukomplikavo Prezidento, valdančiosios partijos santykius su Bažnyčia ir religinėmis bendrijomis. Deja, mes šitame įstatymo projekte vėl matome, kad jūs vėl gerokai gadinate tą patį įstatymą ir kartu labiau komplikuojate esančią padėtį. Todėl ir kyla mums, kaip krikščionims demokratams, teisėtas klausimas, kas jus verčia šitaip daryti? Ar čia yra įprastinis štai toks ateistinis nepakantumas Bažnyčiai, ar čia yra noras vėl komplikuoti Prezidento ir Bažnyčios santykius? Ar jūs norite užkrauti papildomo darbo būsimajam Seimui, nes, šiaip ar taip, daugelį jūsų primestų nesąžiningų tokių įstatymų vis dėlto teks ištaisyti?
G.A.PAVIRŽIS. Suprantama, jeigu išrinktas Seimas pajėgs pakeisti tuos įstatymus, tai jis pakeis, bet, aš manau, tokiu atveju jis pats save kompromituos.
Dėl santykių pagerinimo. Aš niekada nepastebėjau, kad Bažnyčia žiūrėtų teigiamai ne tik į LDDP politiką, bet ir apskritai į ją. Taigi pagadinti, aš manau, mes daugiau nepagadinsime. Man, kaip Seimo nariui, asmeniškai rūpi, kad žmonės, kurie gyvena tuose namuose, būtų ramūs.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? (Balsai salėje) Negalime. Prašom vieną - už, vieną - prieš.
Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš palaikau, kad mes pradėtume svarstymo procedūrą, kadangi, kaip jau kalbėjo pranešėjas, iš tikrųjų tuo įstatymu reglamentuojami klausimai daug reiškia nemažai daliai žmonių, kurie ne dėl to, kad tai priklauso nuo jų valios, yra atsidūrę namuose, priklausiusiuose kažkada Bažnyčiai. Dėl to mums reikia tuos dalykus aiškiau reglamentuoti, kad kuo mažiau būtų konfliktų tarp žmonių ir Bažnyčios.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime dar vieną pavyzdį, kai iš tikrųjų nepakantumas arba neapykanta tam tikrai žmonių daliai verčia mus dar kartą ir dar kartą nervintis, naikinti savo neuronus ir šitą pataisą vadinti laikinąja ar kokia nors kita. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad praėjusį kartą mes sustojome aiškiai įsisąmoninę, kad dėl trijų dalykų, dėl trijų sferų: turtinės sferos, švietimo sferos ir karybos sferos - vyksta Bažnyčios ir Vyriausybės dialogas. Dialogas nėra pasibaigęs. Aš manau, kad Vyriausybė turėtų būti garbinga, žinodama šitą dalyką, svarstant toliau šitą įstatymo projektą, apie tai pasakyti. Užtenka čia spekuliuoti kokiais nors būsimais nukentėjusiais. Jūs gi žinote, kad dėl butų privatizacijos 52% Lietuvos gyventojų nepajuto šitų lengvatų ir negalėjo jomis pasinaudoti. Todėl liaukitės spekuliuoti kokiomis nors būsimomis nuskriaustomis benamių šeimomis, kai viskas yra labai aiškiai matoma, neuždengtas ateistinis siekimas. O jis yra žalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis, ir balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėta šio projekto svarstymo procedūra, prašau balsuoti.
Už - 31, prieš - 18, susilaikė 6. Taigi svarstymo procedūra bus pradėta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas? Ar yra kitų siūlymų? Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš repliką po balsavimo, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom, replika po balsavimo.
A.KUNČINAS. Aš kreipčiausi į visus Seimo narius, kad nebūtų politizuojami klausimai, kuriuose nėra jokios politikos, o yra sprendžiamas eilinių piliečių gyvenimo klausimas. Ir man keista, kai pamirštami žmonės, kurie balsavo mus išrenkant į Seimą, ir surandama kažkokių kitų argumentų, o pamirštami žmonės, kurių interesus mes visų pirma turėtume ginti. Todėl aš kviečiu ne politikuoti, o visų pirma atsižvelgti į žmones, o paskui į kitus dalykus.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Mes svarstysime kovo 27 d. 11 val.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai, nuo kada jau jūs pradėjote atsižvelgti į žmones? Nuo kada jūs toleruojat tuos visus “klanus”? Mažiau leiskit vogti. Ir jeigu šimtąją procento to, ką išvogėt per tuos dvejus metus, būtumėt panaudoję šioms problemoms spręsti, šiandien jų nebūtų. Ir atsiminkit jūs visiems laikams.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš irgi noriu pasakyti, kad iš tikrųjų manipuliacija žmonėmis čia yra tuščia demagogija. Kai buvo priiminėjami komercinių bankų įstatymai, tai ponai, kurie dabar gina žmones, balsavo už tai, kad būtų padarytos skylės įstatyme, kad būtų galima išvogti. Kai sužlugdyta mūsų finansinė sistema, kai žmonės negauna atlyginimų, kai įšaldytas mūsų įmonių turtas, tai jūs nematote žmonių gynimo. O ateistinius savo siekius dangstote žmonėmis. Tai aš suprantu, kad yra dabar jau prasidėjusi rinkimų kampanija, bet nei religiniais klausimais, nei žmonių klausimais demagogiškai rinkimų kampanijos nedera dangstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Ar sutiktumėt, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje balandžio mėnesį? Pritarta.
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-4a su žvaigždute darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1954. Pateikimas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji, pačios laisvosios ekonominės zonos yra ne Vakarų pasaulio struktūra, jų nėra ir Europoje, į kurią mes einame. Ir einame, atrodo, vieningai, bent taip atrodo. Manau, kad laikas, kai realiai būsime priimti į Europos Sąjungą, netoli. O ekonominės struktūros, gerbiamieji, kuriamos ilgiems dešimtmečiams, o kartais ir šimtmečiams. Tai ar priims mus Europa su laisvosiomis ekonominėmis zonomis? Laikydami ekonomines zonas įvykusiu faktu, nes kol kas, manau, jūsų priešingai mes neįtikinsime, bandome pateikti keletą pasiūlymų, kurie tas pagrindines spragas užpildytų.
Geras šeimininkas, geras ūkininkas klaidų nekartoja - mokosi iš klaidų. Gerbiamieji, mes neturėtume užmiršti, kad įvairaus plauko sukčiai ir vagys, prisidengę visame pasaulyje gerbiamu bankininko vardu, apgavo ne vieną milijoną žmonių, išviliojo iš jų pinigus. Tai parodė, jog mes nesusitvarkome su bankininkyste net ir normaliomis sąlygomis. Esame komercinės bankininkystės krizės klampynėje. Pirmiausia ištraukime kojas iš tos klampynės, įsitvirtinkime komercinėje bankininkystėje normaliomis sąlygomis, o po to imkimės eksperimento zonose, dėl kurių neturime patirties ir kurių nepasieksime. Jeigu kils grandiozinis skandalas, manau, nukentės ne konkretūs zonų steigėjai, kurie iki to laiko pasišildė rankutes pinigų kaitroje, jie bus toli nuo laisvųjų ekonominių zonų. Todėl mes ir manome, kad reikėtų su bankų steigimu laisvosiose ekonominėse zonose dar palaukti.
Dėl 7 straipsnio norėčiau pasakyti, jog turėtume remtis patirtimi. Įmonių steigimą reglamentuojančių įstatymų srityje patirties turime, o apie naujoves neverta nė kalbėti. Visos naujovės vėliau apklijuojamos įstatymų pataisomis ir pataisėlėmis. Turėtume įsiminti, kad žmones suklaidinti galima. Jie patriukšmaus ir nutils. Lietuvos žmogus dar nuo caro laikų žino, kad Dievas yra aukštai, caras - toli, o biurokratas yra čia pat. Bet ką darysime, kai pamatysime, jog įstatymas, reglamentuojantis santykius su užsieniečiais, yra Lietuvai kenksmingas? Užsieniečiai sugebės savo santykius apginti ekonominėmis priemonėmis ir, aišku, mums nenaudingomis.
Todėl galvokime, kol dar pietūs neprasidėjo ir šaukštus dar turime. Nedaug naudos duos, jei pradėsime šaukštais mosuoti po pietų. Todėl, gerbiamieji, aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų šioje srityje taikyti įstatymus, reglamentuojančius įmonių kūrimą. 9 straipsnio pataisos būtinos, nes sandraugų pirmtakai jau yra įrodę, kaip jie moka ginti savo net ir niekuo nenuskriaustus asmenis. Manau, nekartokime tų patirčių, nes jos gali būti ateityje labai liūdnos. 9 straipsnyje, manau, būtina teikti ir žinias apie zonos funkcionavimą, reikalingą infrastruktūrą, nurodant komunikacijas ir preliminarius jų rengimo kaštų skaičiavimus. Jeigu to neturėsime, tada turėsime visiškai neveikiančias, net piršto nepajudinančias laisvas pinigų “išplovimo” zonas. O Lietuva pagarsės kaip tokių landynių globėja.
8 straipsnyje siūlome, kad laisvosios ekonominės zonos steigėjai ir akcininkai privalėtų pateikti dokumentus apie steigiamą įmonę, investuojamo kapitalo kilmę, būtina patikrinti jo patikimumą ir legalumą. Manau, kad tai visiškai teisėtas, pagrįstas ir būtinas dalykas. Taigi visiškai pagrįstai siūloma 9 straipsnį papildyti 2 punktu. Zoknių aerodromas turi svarbią valstybinę gynybinę reikšmę. Jei nekontroliuojamai įtrauksime Zoknių aerodromą į laisvąsias ekonomines zonas, manau, kad ne Lietuva, o, ko gero, labai įdomių įstaigų emisarai pradės kontroliuoti šį aerodromą.
12 straipsnyje siūloma antroji dalis, kuria norima užtikrinti, kad asmenys, turintys kontrolinius akcijų paketus ar nemažus akcijų paketus, įrodytų, jog kapitalas legalus ir jie patys yra verti pasitikėjimo. Gerbiamieji, man atrodo, kad šios pataisos labai nepakenkia įstatymui, o jį tiktai gerokai papildo. Ir manau, kad būtina nustatyti, jog Lietuvos Respublikos Seimas turėtų teisę numatyti, kad zonas galima likviduoti anksčiau laiko, jeigu jos yra naudojamos pažeidžiant šį įstatymą, taip pat ir tarptautiniu juridiniu pagrindu pripažintais atvejais.
Tai štai tokie pagrindiniai momentai, kuriais remiantis yra pateikti tie pasiūlymai.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys V.Petrauskas.
P.A.MIŠKINIS. Prašau.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, kadangi jūs atstovaujate šio projekto iniciatoriams, tai manau, kad esate gerai susipažinęs su pateikta problema. Dėl principinio klausimo, į kurį ir priimant anuo metu įstatymą nebuvo atsakyta. Europos Sąjungos reikalavimai remiasi keturiais punktais: laisvas pinigų, paslaugų, prekių ir žmonių judėjimas šalyse. Ar tuo požiūriu pats ekonominių zonų principas, pačios zonos nesikerta su Europos Sąjungos reikalavimais? Juk pagal tokį požiūrį turėtų būti visa valstybė kuo patrauklesnė užsienio investuotojui su kuo didesnėm nuolaidom, lengvatom, nediskriminuodama kitų, bet ir nebūdama blogesnėje padėtyje negu kitos valstybės. Jeigu galite, atsakykite į šį klausimą. Dėkui.
P.A.MIŠKINIS. Matot, toks dalykas, aš negirdėjau, kad Europoje būtų laisvosios ekonominės zonos. Visi tokie iškilę klausimai reglamentuojami muitų įstatymų pagrindu. Ir su tais įstatymais labai laisvai galima susitvarkyti ir patraukti užsieniečius, jeigu reikia, jeigu norima. Tačiau laisvosios ekonominės zonos čia jau yra Rytų išmintis, kuri Europoje yra sunkiai pritaikoma. Ir manau, kad pati Europos Sąjunga, kiek man žinoma, į tas laisvąsias ekonomines zonas žiūri labai įtariai ir nepritariančiai. Ir manau, kad tai bus viena iš kliūčių mums stojant į Europos Sąjungą. Štai įsivaizduokit, ką mes turėsim daryti, kai mums bus iškeltas toks klausimas, o tos laisvosios ekonominės zonos bus čia įsitvirtinę. Juk norėdami panaikinti mes turėsime prisiimti ir milžinišką ekonominę naštą. Juk nenubrauksime tokia laisva ranka milžiniškų sumų, kurios čia bus įdėtos į tą ekonominę zoną, sakysim, kad ir mums nelabai naudingos, kaip mes dabar nubraukiam savininkų žemes, svetimą turtą ir panašiai. Šitaip nebus, gerbiamieji. Turėsim tuos dalykus atlyginti. O kas atlygins? Vėl tada prašysim lėšų iš valstybės biudžeto, iš mokesčių rinkėjų. Matyt, ko gero, gali prireikti ne vieno biudžeto.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs iš tiesų remiate tų laisvųjų ekonominių zonų kūrimą, ar tas jūsų siūlymas yra tik siūlymas sumažinti tą blogį, kuris yra nešamas to priimtojo įstatymo ir žiūrint į tą priimtąjį laisvųjų ekonominių zonų įstatymą, kaip į neišvengiamą blogybę. Ar jūs pritariat tam zonų kūrimui? Ačiū.
P.A.MIŠKINIS. Aš jau pasakiau, kad mes tai priimam kaip gresiančią blogybę. Matot, kai nebegalima pašalinti paties blogio, reikia bandyti nors kiek jį sumažinti. Ir štai savo pataisomis mes ir bandome pasiūlyti. Įsivaizduokite, visi dar gyvename bankų krizės pasekmėmis, mąstom apie jas. Jeigu mes nesusitvarkėme su savo bankininkyste, komercine bankininkyste ten, kur galima laisvai patikrinti, kaip mes įeisim ir patikrinsim, kas darosi bankuose, kurie yra įkurti laisvose ekonominėse zonose? Tie bankeliai, kurie ten įsikurs, tai, ko gero, bus vien tiktai nusikalstamų ir juodųjų pinigų “išplovimo” bankai. Taip, matyt, ir bus. Tas laikas neprabėgs, gerbiamieji, taip jau nepastebimai, nuplasnos labai greitai. Ir, ko gero, aš netgi pasiūlyčiau po tam tikro laiko, jeigu tos ekonominės zonos bus, ir pasišnekėti apie tuos bankus, po kokių 5-6 metų, jeigu jie pradės egzistuoti. Pamatysime, kas tada bus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.
A.PLOKŠTO. Aš visai neįsitikinęs, kad galima išvengti gresiančių blogybių. Norėčiau vis dėlto kalbėti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs man paaiškintumėt tą 9 straipsnio siūlomą pataisą, 1 punkto pirmą sakinį, po žodžių “arba užsienio šalių ūkio subjektai” įterpiant žodžius “išskyrus tiesioginius ir atstovaujančius subjektus iš 1992 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos konstituciniame akte nurodytos sandraugos”. Toliau kaip tekste. Ką jūs tuo norit pasakyti? Ir apskritai, pasižiūrėjus į jūsų įstatymą, matosi tiek suvaržymų, kad iš tikrųjų, kaip pasakė profesorius K.Antanavičius, gal tų zonų ir nebereikia.
P.A.MIŠKINIS. Matot, gerbiamieji, būtų labai gerai, jeigu tų zonų nereikėtų ir mes išsiverstume civilizuotais įstatymais ir civilizuota tvarka. Čia, gerbiamieji, bandoma ne kažką suvaržyti, o tiesiog šiek tiek apsisaugoti, kad neišeitų panašiai taip, kaip išėjo 1940 m. su kareivių grobimu, kai niekas nebuvo grobtas, o Lietuva buvo apkaltinta. Jeigu čia iš sandraugos atsiras, sakysim, kažkoks labai įtartinas kapitalas, atsiras ir gynėjų, ir pretekstų jiems ginti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kaip jūs galėtumėt paaiškinti atskirų mūsų žmonių iš Klaipėdos, iš Kauno, iš Šiaulių, čia, salėje, esančių entuziastų zonų motyvaciją? Ar tai didelis noras padėti valstybei, altruizmas, ar dėl kažkokių kitų motyvų jie stengiasi superlaisvas zonas sukurti?
P.A.MIŠKINIS. Aš norėčiau atsakyti taip. Kai kūrėsi Akcinis inovacinis bankas, aš buvau pakviestas kaip konsultantas. Ir aš mačiau vieną pilietį, kurio akys tiesiog žėrėte žėrėjo. Ir aš tada viešai pasakiau, kad, gerbiamieji, šitas pilietis pridarys didelių bėdų. Toliau nuo jo. Matėsi jo siekimas, jo savanaudiškas siekimas pasinaudoti tais pinigais. Aišku, kad čia daug kas siekia pasišildyti savo rankeles. Manau, kad daug ką paskatina jas remti grynai asmeninis materialinis interesas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 30 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta: “Seimas gali zoną likviduoti anksčiau laiko, jeigu jos veikla neatitinka šiuo įstatymu nustatytų pagrindų.” Aš no-rėjau paklausti. Vis dėlto čia nevisiškai aišku, kas yra tie pagrindai. Gal čia reikėtų nurodyti, kad pagrindinių ar esminių nuostatų, tada būtų gal aiškiau? Ačiū.
P.A.MIŠKINIS. Matot, galima įvairiai svarstyti ir galima daryti atitinkamas pataisas. Bet čia norima siekti to, jog tos ekonominės zonos, jeigu jos egzistuos, nenueitų visiškai klystkeliais ir nepridarytų Lietuvai bėdų. Aš manau, kad su jomis turėsime rimtų problemų, labai rimtų - ir teisinių, ir ekonominių problemų, ir visokiausių kitų, kurių net ir išvardyti čia dabar negalima. Na, o jeigu vis dėlto valstybė pamatys, kad jos peržengia įstatymo ribas... O pamatyti iš tikro nebus lengva. Jeigu negalima bus įeiti į tas zonas, niekas negalės kontroliuoti, tai tas pasekmes pamatysime visada, kaip mūsų tauta, liaudis sako, kai šaukštai bus po pietų. Na, bet vis tiek kažkokius saugiklius reikia nustatyti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kalbėdamas apie bankus ir kad jų, tarkim, ekonominės zonos struktūroje nereikia, jūs pasakėt prielaidą, kad tai bus nusikalstamų struktūrų pinigai. Tai jeigu jūs tokią prielaidą darot, kad jau tos nusikalstamos struktūros gali ateiti į tą zoną, tai jos gali ateiti ir be pinigų. Pinigai gali būti ir kitaip įsukami tose zonose. Ar apie tai jūs negalvojot?
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis, jeigu jau nusikalstamos struktūros atėjo į legaliai ir viešai veikiančius bankus, kaip jos neateis į tuos bankus, kurie valstybės bus visiškai nekontroliuojami? Paaiškinkite man. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Aš norėjau pasiteirauti dėl 12 straipsnio antrosios dalies, kur jūs siūlot įterpti tas siūlomas pastraipas. Tai aš tiesiog norėčiau pasiteirauti, kaip, jūsų manymu, kokias teises tada turėtų turėti zonos valdytojas, kad galėtų padaryti tokias svarbias išvadas apie kapitalo kilmę. Nes šiuo metu galiojančiuose įstatymuose yra labai aiškiai pasakyta, kas tai gali nustatyti ir kaip tai yra nustatinėjama. Įregistruojant zonos įmones rejestro nustatyta tvarka tas viskas bus ir taip patikrinta. Todėl vargu ar reikia suteikti zonos valdytojui tas funkcijas, kurių jis nepajėgs atlikti.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamoji, kiekvienas bankas, jeigu jis sąžiningai dirba, sugeba patikrinti bet kokius duomenis apie bet kurį ūkio subjektą, nereikia nei ypač didelių lėšų, nei didelio išmanymo. Yra nusistovėję kanalai, nusistovėjusi tvarka, ir, manau, ypatingų sunkumų tam zonos valdytojui tikrai nesudarys. Bet štai garantijos tai bus labai rimtos, jeigu bus patikrinta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt zonose bus ne tik bankinė veikla, bet bus ir kita ūkinė veikla? Ar jums neatrodo, kad nėra pakankamo kontrolės mechanizmo, kaip sukontroliuoti tą veiklą ir po to atitinkamas išvadas padaryti?
P.A.MIŠKINIS. Visiškai su jumis sutinku. Gerbiamieji, pas mus normalūs, legaliai veikiantys ūkio subjektai yra visiškai nesukontroliuojami. Daugelis iš jų nemoka mokesčių, užsiima nelegalia ir visokia kitokia veikla. Pažiūrėkite, įvežamas spiritas tūkstančiais litrų ir panašiai. Tai aišku, kad tokia įvairiausia veikla, nelegali veikla klestės ir padės nusikalstamoms struktūroms ir visoms kitoms.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis prelegente, viena iš senesnių laisvųjų ekonominių zonų, gana ilgą laiką funkcionavusi gana sėkmingai, yra Gibraltaras. Kita man gerai žinoma yra Kanarų salos. Gibraltaras priklauso Anglijai, o Kanarų salos - Ispanijai. O jūs minėjote, kad tai yra Rytų prasimanymas. Pasakykite, ar nėra tendencingas jūsų tas pareiškimas, nes, mano manymu, nei Anglija, nei Ispanija nepriklauso Rytams?
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis, aš jums atsakyčiau šimtu procentų, jeigu man, kaip teisininkui, leistumėt ten nuvažiuoti ir pasižiūrėti tas zonas. Tada aš jums parašyčiau labai išsamią ataskaitą. Kadangi, be to, dar esu šioks toks ir finansų žinovas, nors nedidelis, bet šioks toks, tai galėčiau jums pateikti. Suteikite man tokią galimybę ir aš jums maždaug per kokį pusmėnesį atsakysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kur jūs norėtumėte: ar į Kanarų salas, ar į Gibraltarą?
P.A.MIŠKINIS. Ne, ne, gerbiamieji, aš jums pasakysiu, aš nebūčiau prieš. Man sovietų valdžia iš viso buvo uždariusi bet kokią galimybę išvažiuoti. Manau, tikrai nebūtų nuodėmė, jeigu aš galėčiau bent kartą Lietuvos sieną peržengti šiais nepriklausomais laikais.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų ir balsuosime, ar pradėti svarstymo procedūrą. Visų pirma Seimo narys A.Plokšto.
A.PLOKŠTO. Naudodamasis proga aš norėčiau šiek tiek pasakyti apskritai apie laisvąsias ekonomines zonas. Faktiškai Lietuvoje naudos iš jų būtų tik dėl darbo vietų. Tose vietose, kur planuojama, kiek aš suprantu, ypatingos problemos dėl nedarbo nėra. Nuostoliai yra akivaizdūs, t.y. visų pirma mokesčiai, kurie neįeis į Lietuvos biudžetą. Antras dalykas, galimos investicijos, kurios suplauks į vietas, kurios neapmokestintos. Bet aš dėl šito projekto norėčiau pasakyti, kad apskritai dėl jo reikėtų diskutuoti, aš esu už pateikimą. Visų pirma todėl, kad mes nediskutavome dėl šito klausimo. O dėl paties projekto esmės taip pasakyčiau: kapitalo kilmė, man atrodo, tai nėra tas klausimas, dėl kurio verta diskutuoti, nes ten faktiškai niekada nieko neįrodysi. Zoknių gynybinė reikšmė, mes visi gerai suprantame, yra jokia, nes Lietuva niekada neturės tokių naikintuvų, kurie galėtų ten nusileisti. Jeigu mes tikrai racionaliai galvosime apie savo gynybą... Aišku, mes galime neduoti pensijų ir neišmokėti algų, bet nusipirkti sau porą F-16.
Dėl bankininkystės aš visiškai pritariu. Pats daug kartų klausinėjau dėl bankininkystės tose laisvosiose zonose ir niekada negavau jokio atsakymo. Nėra jokios koncepcijos. Kai nėra koncepcijos, apskritai negalima šnekėti, kad ten būtų kažkokia bankininkystė. Ir todėl, aš manau, dėl to kalbėti reikia. Aš - už pritarimą pateikimui.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų nepritarti. Seimo narys S.Malkevičius. Pateikimui pritariat?
S.MALKEVIČIUS. Taip, aš manau, kad reikia pritarti, tik reikia viską gerai išanalizuoti. Mano manymu, per daug yra komplikuoti administraciniai dalykai.
PIRMININKAS. Ar yra nepritariančių Seimo narių? Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau kitaip. Gerbiamasis P.Miškinis labai norėjo nuvažiuoti į Gibraltarą ar dar kažkur. Tai aš siūlyčiau jam grįžus, ten realiai pasižiūrėjus, svarstyti siūlomas pataisas, nes dabar žmogus teikia tiesiog neturėdamas supratimo apie zonas. Pasižiūrėjus į tas teikiamas pataisas iš tikrųjų matyti, kad jos dar daugiau sunkina tai, ko mes dar neturime. Tai ar mums šito reikia? Todėl siūlau atmesti. Arba po Gibraltaro. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Prieš balsavimą - Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš siūlyčiau nebalsuoti šiandien dėl to, kad galėtų nuvažiuoti į Gibraltarą. Gal galėtų ponas V.Zimnickas, kai važiuos, pasiimti vieną kitą žmogų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, deja, mes jau nusprendėme balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra, prašom balsuoti.
Už - 25, prieš - 15, susilaikė 11, pridedu savo balsą prie tų, kurie už. 26-26, reikės perbalsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu perbalsuoti pakeliant rankas. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 14.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 34 Seimo nariams balsavus už, prieš - 14 ir 8 susilaikius pateikimui pritarta. Svarstymo procedūra bus pradėta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Pritarta. Ar reikalingi papildomi komitetai? (Balsai salėje) Siūlomas papildomas Nacionalinio saugumo komitetas. Yra prieštaravimų. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Aš pritariu, kad būtų Nacionalinio saugumo komitetas, ir pirmyn!
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Seimo nary, niekas neabejoja, kad jis turėtų būti, bet ar jūs pritariate, kad jis būtų papildomas svarstant šį klausimą?
K.GAŠKA. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Tai gal Ekonominių nusikaltimų tyrimo grupė turėtų tai svarstyti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar jūs pritariate, kad Nacionalinio saugumo komitetas būtų papildomas?
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Ir dar siūlyčiau Gamtos apsaugos, nes ten dar auga ir medžiai kažkokie.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau nejuokauti. Mums reikėtų išspręsti šią procedūrą. Prašysiu registruotis. Posėdyje dalyvavo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad Nacionalinio saugumo komitetas būtų papildomas svarstant šį projektą, prašom balsuoti.
Už - 29, prieš - 14, susilaikė 9. Taigi papildomas komitetas svarstant šį klausimą bus Nacionalinio saugumo komitetas. Ar sutiktumėt, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje balandžio mėnesį? Dėkoju. Pritarta.
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Dabar svarstysime 2-4 darbotvarkės klausimą ir tą projektą lydinčiuosius kitus projektus. Kadangi yra nemažai norinčių kalbėti, visų pirma pakviesiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką, po to - diskusijoms užsirašiusius Seimo narius, o pabaigoje - pranešėją, jeigu jūs neprieštaraujate, ministerijos sekretorių poną G.Miškinį. Sutinkate?
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, - pagrindinio komiteto vardu.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, pradėjome svarstyti praeitų klausimų pataisas, taip pat nemažai pataisų yra pateikusi Vyriausybė. Būtent susieta su tuo, kad reikėjo atlikti kai kuriuos pataisymus lydinčiuosiuose įstatymuose ir kituose atskiruose, šiandien jau veikiančiuose, susijusiuose su laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Mūsų komitete irgi buvo įvairių diskusijų, taip pat buvo ir prieš, ir už. Aš manau, ilgai negaišinsiu laiko, komitetas pritaria toms pataisoms ir siūlo tolesnę svarstymo procedūrą, priėmimą. Be abejo, noriu tik pasakyti, kad šios įstatymų pataisos dar nereiškia konkrečios ekonominės zonos sukūrimo. Kaip žinote, dėl konkrečios ekonominės zonos bus atskiras įstatymas, bet šis yra tas kertinis, be kurio negalės veikti nei pati zona, nei gali būti kiti įstatymai. Todėl siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys K.Antanavičius, ruošiasi Seimo narys A.Patackas. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, į tribūną.
K.ANTANAVIČIUS. Šiandien vis kalbam ir kalbam kažkokias... Susidaro įspūdis, kad berniukai ant jūros kranto, kai ateina didelė banga, žaidžia, kamuoliuką spardo vieni į vieną pusę, kiti - į kitą pusę nesuprasdami, kad ta jūros banga gali jiems visiems rimtai atsiliepti.
Aš atkakliai siūlau atmesti šitas Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo patai-sas. Atrodo kaip visiškas nesusipratimas, apie ką mes kalbame. Kam mes norime Lietuvą dalyti, kam mes ją norime perduoti, kokiems reikalams visa tai yra? Mafijai? Užtenka mafijos ir be tų laisvųjų zonų veiklos pakankamai. Ir dar norime ją apsaugoti, kad ten niekas neįeitų, aptverti tvora. Bet kai aptversime tvora, veiklos erdvė sumažės ir pačiai mafijai. Taigi, viena vertus, vakar kariauta, kad žūtbūt reikia priimti žemės pardavimo įstatymą, nes į Europos Sąjungą mūsų nepriims, mes neturėsime teisės ratifikuoti kažkokių susitarimų. Kas gali mums, Seimui, neduoti ratifikuoti? Jeigu bent kiek korektiškai, padoriai kalbėtume, galėtų nepripažinti, o ratifikuoti mes galime, jeigu norime, ir Mėnulio įstatymus, ir dar ką tik norime. O jeigu jau drįsta kai kurie Seimo nariai kalbėti, kad mes negalėsime ratifikuoti, tai kas mes esame? Ir prie Maskvos valdžios dar galėjome kai ką daryti, o čia jau visiškos marijonetės. Europos Sąjunga neleis mums to ar ano. Taigi vakar buvo šitaip, o šiandien laisvųjų ekonominių zonų Europos Sąjunga neproteguoja ir nepritaria, kad jos būtų, nes Europos šalyse jų nėra, yra tik atsilikusiose šalyse. Ir mes vis tiek savo darome. Todėl prašau ir siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Patackas. Ruošiasi Seimo narys V.Petrauskas.
A.V.PATACKAS. Apskritai pritardamas tam projektui norėčiau pasakyti keletą tokių bendro pobūdžio pastabų. Čia jau buvo pasakyta mintis, atrodo, tai pasakė Seimo narys A.Plokšto, kad tos zonos neturi jokios gynybinės reikšmės. Atsiprašau, vienas iš didžiausių aerodromų ne tik Pabaltijo šalyse, bet ir Europoje, kaip jis gali neturėti strateginės reikšmės? Mes negalime į tokius dalykus nekreipti dėmesio. Vienas iš to projekto uždavinių yra įstatyti tam tikrus saugiklius. Apie kitą aspektą, apie tai, kad apskritai šios zonos yra daugiau trečiojo pasaulio kontekstas. O tokiose pirmaujančiose Rytų Europoje ekonominiu atžvilgiu šalyse, kaip Estijoje, neteko girdėti apie jų buvimą nei Čekijoje, nei Slovėnijoje. Tai aiškiai rodo, kad su tuo reikia elgtis atsargiai. Apsauga, ypač administracijos, ypač priežiūros, ypač Lietuvos suvereniteto apsauga turi būti ir tai - šio projekto tikslas.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys V.Petrauskas. Ruošiasi Seimo narys K.Jaskelevičius.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Deja, eilinį kartą tenka konstatuoti, kad nevisiškai pagarbiai elgiamasi su Lietuvos Respublikos Seimu, ypač svarstant tokį svarbų įstatymą. Neseniai, gal prieš dvi ar tris savaites, suprantama, jau gerokai po to, kai buvo priimtas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, aš girdėjau vienos ministerijos sekretoriaus interviu apie šį įstatymą. Ir buvo pasakyta labai įdomi nuomonė, kad tik dabar Lietuvos Respublikos pareigūnai užklausė Europos Sąjungos ekspertų nuomonės apie Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, ar jis tikrai neprieštarauja Europos Sąjungos reikalavimams, ar jis atitinka mūsų integraciją į Europos Sąjungą, ar jis tikrai yra priimtinas, būtinas ir t.t. Vadinasi, kai pirminis šio įstatymo projektas buvo parengtas, kai jis nebuvo priimtas, Europos Sąjungos ekspertų nuomonės visai nebuvo žinota, nebuvo klausta, o dabar atsibudo atitinkamos ministerijos, atitinkami pareigūnai. Aš tikrai nesuprantu tokio elgesio. Klausdamas savo kolegą poną P.Miškinį apie Europos Sąjungos principus, laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą Europos Sąjungos ribose, gavau pakankamai aiškų atsakymą. Taigi dabar yra akivaizdu, kad, pirma, keliamas didžiulis triukšmas ir kaltinimai tiems, kurie kitaip balsavo konstitucinės pataisos atžvilgiu, tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, kad čia pat, Seime, rengiami kiti įstatymai vargu ar iš tikrųjų atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.
Aš nenoriu kalbėti apie partijų susitarimų pažeidimą. Aš noriu priminti partinių diplomų reikalą, kuris aukštojo mokslo integracijos požiūriu yra apskritai nepriimtinas Europos Sąjungai. Aš nenoriu kalbėti apie tai, kad Vyriausybės programoje nėra nusiteikimo ratifikuoti Europos Sąjungos asociacijos sutartį.
Aš norėčiau, kad kolegos Seimo nariai nepriklausomai nuo frakcijų, nepriklausomai nuo pažiūrų skirtumo vis dėlto nuspręstų, kad parlamentas yra labai svarbi valstybės institucija, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė, ir Lietuvos Respublikos Seimą Vyriausybė ir ministerijos turi gerbti. Ir neturi čia atnešti aklai, tarsi kokiems nors neišmanėliams, įstatymų projektų, pataisų svarstymų, o pasakytų aiškiai, kiek įstatymai atitinka dabar mūsų gyvybinį tikslą - Europos Sąjungos narystės siekimą. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K.Jaskelevičius. Ruošiasi kalbėti pranešėjas - ministerijos sekretorius ponas G.Miš-kinis. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, svarstant šio įstatymo pataisų projektą, mane ima stebinti keli dalykai. Viena, tai kažkoks vos ne mistinis įtikėjimas laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Šios zonos imamos traktuoti tarsi kažkokios ypatingos pažangos ūkinės teritorijos, kuriose po šiandien pateiktų įstatymo projektų pataisų iš esmės atšaukiami visi mokesčių įstatymai. Atrodo, kad tik ekonominės zonos išgelbės Šiaulius, išgelbės Klaipėdą, sukurs ten papildomų darbo vietų ir pan., pagerins infrastruktūros reikalus. Jeigu šitaip, galbūt gelbėkime visą Lietuvą? Atšaukime mokesčius, kurie šiandien iš tiesų daug kur žlugdo verslą, tada bus dar geriau.
Šiandien kalbame apie civilizuotus įstatymus. Ką reiškia civilizuoti įstatymai ir ką reiškia necivilizuoti įstatymai? Įstatymai yra įstatymai. Tai gyvenimo taisyklės. Vadinasi, įstatymai yra tokie, kiek mes jiems pribrendę, kiek pribrendusi valstybė, o dar svarbiau, kiek esame pribrendę mes. Štai kolega V.Petrauskas sako, kad tas nesuderinama su Europos Sąjungos valstybėmis, šitai nesuderinta su Europos Sąjungos valstybėmis, šitas įstatymas galbūt kai kur prieštarauja. Tai galbūt suderinkime, gal dar mes ne ant to šono miegame, kaip daugumoje Europos Sąjungos valstybių? Gal dar ką nors ne taip darome? Tada jau pratinkime tautą, pratinkimės patys elgtis iš tiesų kaip ir kitose vietose.
Antras dalykas, kuris negali nestebinti, yra tai, kad vos prieš keletą mėnesių priėmę įstatymą, nespėję padaryti nė vieno praktinio žingsnio, jau keičiame tą įstatymą. Kai sakome, tegu mus gerbia, tegu gerbia Seimą, tai pirmiausia gerbkime patys ką tik pačių priimtą Ekonominių zonų pagrindų įstatymą.
Svarstant šio įstatymo pataisų projektą Biudžeto ir finansų komitete, šį klausimą aš uždaviau. Pasirodo, kaip atsakė pataisų iniciatoriai, kad pasikeitė požiūris. Pasirodo, kad jau nereikia tokios laisvųjų zonų konfigūracijos, kuri vadinama technopoliu arba technologiniais parkais, tai Kauno, beje, ir Vilniaus mokslo miesteliai. Nei svarstant įsigaliojusį įstatymą, nei dabartines pataisas, deja, nėra jokios užuominos apie ekonominį pagrindimą.
Kokius argumentus šiandien pateikė ponas V.Juškus pristatydamas Šiaulių ekonominės zonos įstatymo projektą? Išskyrus tai, kad tokios zonos reikia, kad ten reikia atšaukti visus mokesčius, aš neišgirdau jokių argumentų. Kažin ar laikraščius bus galima leisti ekonominėse zonose, klausia mano kolega K.Kubertavičius. Pavyzdžiui, “Pirmadienį” galima bus ten leisti, ar negalima bus leisti? (Triukšmas salėje) Aš jau nekalbu apie kriminogenines aplinkybes. Dėl jų irgi reikia susirūpinti. Teikiant šitas pataisas, aš manau, kad mes būtinai turime pagalvoti apie kriminogenines išvadas arba ekspertizę.
Susidaro įspūdis, kad priimant tų nelemtų ekonominių zonų įstatymą pasitelkiame nesveiką nuovoką ar logiką. Čia veikia visiškai kitokie interesai. Kas iš Šiaulių, tas stumia Šiaulių ekonominės zonos įstatymą, klaipėdiškiai būtinai kariaus už Klaipėdos ekonominės zonos įstatymą. Turbūt būtinai reikia ekonominės zonos Marijampolei. Aš inicijuosiu Lentvario ekonominės zonos įstatymo projektą, prižiūrėtoju paskirsiu Seimo narį K.Gašką.
Supraskime pagaliau tuos ekonominius argumentus. Ko mes siekiame tose zonose? Ar suaktyvinti kažkokią labai ribotą erdvę, ar galime perkelti tas taisykles, modifikuoti jas visam Lietuvos ūkiui? Juk čia ne Rusija, kur gali vykti nesuvokiami procesai. Lietuvos ekonominė erdvė yra tokia nedidelė, kad mes, jeigu mums Dievas apšviestų protą, tas pačias taisykles galime taikyti visoje valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną pranešėją - ministerijos sekretorių poną G.Miškinį. Kol jis ateis, Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėjau vienu sakiniu patikslinti, kad mano tos bendros pastabos buvo apie prieš tai pristatytą Seimo nario P.Miškinio projektą Nr.1954, bet ne apie šį projektą, kuris yra pristatomas dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl tų pataisų, kurios yra siūlomos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo papildymo ir pakeitimo projekte, aš jau minėjau pristatydamas visą įstatymų paketą. Dabar norėčiau paminėti tik keletą dalykų, kurie iškilo šiandien svarstymo metu.
Visiškai sutinku su tuo, kad visose kalbose su atskirų užsienio valstybių, ypač valstybinių institucijų, atstovais visada buvo neigiamas požiūris dėl laisvųjų ekonominių zonų steigimo, ypač kaimyninėje valstybėje. Pavyzdžiui, lenkai turi 6 laisvąsias ekonomines zonas ir, aišku, jie nepritaria tam, kad tokia laisvoji ekonominė zona būtų Lietuvoje. Visiškai aišku, kad čia yra tam tikra konkurencija. Jau praeitą kartą aš minėjau, kad yra apie 55-60 laisvųjų ekonominių zonų apibrėžimų. Tai yra įvairūs tipai, įvairios rūšys. Jeigu paimsime Europos Sąjungą, tai iš tiesų daugiau yra laisvi prekybos uostai, kurie sudaro 85% visų laisvųjų ekonominių zonų.
Taip pat norėčiau atsakyti į Seimo nario pono K.Jaskelevičiaus pastabą, kad pasikeitė laisvųjų ekonominių zonų rengėjų požiūris, todėl buvo padaryta pakeitimų, kurie šiuo metu yra siūlomi. Aš norėčiau pasakyti, kad svarstant Biudžeto komitete aš minėjau, jog ne požiūris pasikeitė, bet buvo priimtos kai kurios pagrindinės nuostatos. Kai buvo paminėta dėl technopolių, tai visų pirma dirbant išryškėjo, kad moksliniai technologiniai parkai gali būti ne tik laisvosiose ekonominėse zonose. Todėl Vyriausybė ir priėmė sprendimą iki liepos 1 d. parengti atskirą įstatymą ir tą teisiškai reglamentuoti, kadangi moksliniai technologiniai parkai gali būti ir universitetuose, ir institutuose, ir kitose mokslinėse įstaigose.
Dėl Europos Sąjungos direktyvų. Be abejo, tai yra vienas iš pagrindinių klausimų. Aš tik norėčiau pasakyti, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas buvo priimtas 1995 m. birželio 28 d. Lietuva asociatyvinės narystės sutartį su Europos Sąjunga pasirašė taip pat birželio mėn. Todėl, kai tik buvo pasirašyta ši sutartis, prasidėjo intensyvus darbas dėl Lietuvos teisės aktų harmonizavimo su Europos Sąjungos teisės aktais.
Iš tiesų mes šiuo metu daug dirbame atitikimo Europos Sąjungos teisės aktams srityje, ir aš minėjau, kad būtent po to, kai buvo pasirašyta Europos Sąjungos asociatyvinė sutartis ir Lietuvai yra teikiama pagalba, mes pradėjome intensyvų Europos Sąjungos direktyvų nagrinėjimą. Todėl aš manau, kad vis dėlto tas trumpas laikotarpis, kurį mes turėjome, buvo visas nukreiptas būtent Europos Sąjungos direktyvoms nagrinėti. Labai gaila, kad iki šiol mes nesame gavę konkrečių pastabų, kur mūsų siūlomos pataisos kokiems konkretiems teisės aktams prieštarauja. Aš Ekonomikos komitete kaip tik pateikiau Euromuitinės kodekso ištraukas, kur yra reglamentuojamos laisvosios ekonominės zonos ir laisvieji sandėliai, muitinės sandėliai. Todėl jeigu yra kokių nors konkrečių prieštaravimų, tai aš sutinku bet kada ir bet kur tuos klausimus spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti visiems svarstytiems projektams pradedant Nr.2116 iki Nr.2131? Yra prieštaravimų? Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kalbėdamas komiteto vardu, minėjau, kad tai yra lydintieji dokumentai arba kitų priimtų norminių įstatymų pakeitimai, todėl aš manau, kad nereikėtų to atskirai svarstyti. Siūlau pritarti po svarstymo visam šitam pataisų kompleksui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis, užsirašęs iš anksto.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Zimnickai, kur yra patys aštriausi, opiausi dalykai, visuomet jūs būnat. Tabako įstatymas - ponas V.Zimnickas, Alkoholio įstatymas - ponas V.Zimnickas, laisvosios ekonominės zonos - ponas V.Zimnickas. Leiskite man perskaityti Lietuvos Teisės instituto kriminologinės ekspertizės išvadą dėl šito įstatymo. Štai kas ten pasakyta (daug kas turbūt užmiršo).
“Laisvųjų ekonominių zonų valdymo dariniai, kuriuose tokia valdytojų kontingento struktūra, kaip yra 9 straipsnyje, labai padidins valdymo aparatą, suteiks galimybę tam tikroms asmenų grupėms turėti gerokai daugiau valdžios, nei numatoma jų kompetencijai pagal demokratinę savivaldą, bei įgyti privilegijuotą ekonominę galią. Taigi galima iš dalies prognozuoti, jog visa tai sudarytų prielaidas korumpuotų valdininkijos grupių didesniam suaugimui su ne visai švariu kapitalu. Be to, esant šioms aplinkybėms, kai kurioms politinėms grupuotėms atsirastų terpė siekti įgyvendinti vis dar tebesklandančias kai kuriose šalies vietose autonomijos idėjas.
Mes manome, kad aktualu turėti Klaipėdos jūrų uoste arba Šiaulių Zoknių aerouoste liberalų ekonominį režimą, tačiau pirmiausia tikslinga nuodugniau išanalizuoti numatomą steigti laisvąją ekonominę sanklodą šiose vietose, atliekant finansinę, ekonominę ekspertizę ir nustatant jos ekonominį efektą bei perspektyvą, ir po viso to įvertinti kriminologiniu požiūriu. Be to, šios zonos turėtų veikti kaip normalūs Lietuvos administracinio suskirstymo vienetai su įprastomis valdymo struktūromis, galiojančiais įstatymais, nustačius tik apibrėžtą ekonominį režimą ir kai kuriuos kitus ypatumus.” Pavojus yra apibrėžtas labai aiškiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Replika dėl Ekonomikos komiteto. Ekonomikos komitetas svarstė ir, galima sakyti, vieningai pasisakė prieš. Bet balsuojant V.Zimnickas panaudojo savo gražiakalbystę ar gudragalvystę ir pasiekė, kad būtų 5:5. Kadangi pirmininko balsas yra lemiantis, tai štai ir yra Ekonomikos komiteto sprendimas. Šiaip komiteto nariai jau išreiškė nepasitikėjimą ponu pirmininku, ir aš manau, kad jis bus keičiamas. Jis naudoja pinigus savo žmonai ir kitiems...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš prašyčiau jūsų kalbėti dėl to, dėl ko suteiktas žodis. Jums primenu, kad nepasitikėjimas nėra pareikštas.
K.ANTANAVIČIUS. ...Ir spaudžia sau pavaldžią Susisiekimo ministeriją...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes dabar kalbame apie įstatymo projektą. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, sėskite į savo vietą, nes dabar yra pavojinga kalbėti. (Triukšmas salėje) Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu balsuoti tuos, kas už tai, jog būtų pritarta po svarstymo svarstytiems projektams nuo Nr.2116 iki Nr.2131. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamasis Seimo nary, čia yra lydintys aktai, t.y. kitų įstatymų pataisos, ir balsuojame taip, kai numatyta Seimo statute.
Už - 31, prieš - 12, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
Replika po balsavimo. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui, pirmininke. Aš klausiausi gerbiamojo profesoriaus K.Antanavičiaus kalbos, aš jo kalbų klausausi kiekvieną dieną. Aš noriu gerbiamajam profesoriui pasakyti, kad visi jo skambūs žodžiai, sklandūs sakiniai turi galų gale turėti tam tikras ribas ir nejuokinti Lietuvos žmonių ir pasaulio. Ką tai reiškia? Mes galime ratifikuoti bet kokią nesąmonę, be abejo. Aš prisimenu iš Aukščiausiosios Tarybos laikų, kai buvo pasakyta, kad virš Seimo - tik Dievas ar dangus. Bet reikia turėti sveiko proto ir sveikos nuovokos, kad neatrodytume juokingi pasauliui. Profesoriau, baikite šitą populizmą, jūs jau metai laiko daugiau nieko neveikiate, tik kalbate apie visokius nerealius dalykus. Aš suprantu, kad tai skamba gražiai, jūs kalbą puikiai valdote, bet nekalbėkite, kad mums reikia ratifikuoti kažkokį mėnulį... ką norim, tą darom... nebūkim Vakarų klapčiukai... Pirmiausia mes turime eiti į Europą, tai ir elkimės kaip pridera parlamentarams. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Replika po balsavimo.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš protestuoju, kad mes visiems, kaip jūs sakėte, lydintiesiems dokumentams pritarėme vienu ypu. Tie lydintieji dokumentai yra mokesčių įstatymai, ir tai, kas yra pasiūlyta, tai yra šių įstatymų išimtys. Aš siūlyčiau balsuoti už kiekvieną. Kiekvienas įstatymo projektas turi savo logiką, pavyzdžiui, Kelių mokesčių įstatymas ar Akcizų įstatymas, visai kiti argumentai. Todėl negalime šitaip vienu ypu visiems pritarti arba atmesti.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas, gerbiamasis Seimo nary, įdomus, tačiau Seimas svarstė tai kaip vieną darbotvarkės klausimą. Kartu svarstė visus projektus, kartu kalbėjo dėl balsavimo motyvų dėl visų projektų, dėl visų balsavo, taigi net posėdžio pirmininkas negali pakeisti Seimo valios. Jeigu jūs manote kitaip, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. Seimo narys V.Zimnickas. Replika po balsavimo.
V.V.ZIMNICKAS. Replika po balsavimo girdint profesoriui K.Antanavičiui. Ką padarysi, profesoriau, bet juk tu mane mokei, jeigu tik tiek teišmokei, aš nekaltas.
PIRMININKAS. Profesorius, gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu padėkoti ponui A.Griciui. Aš priimu jo žodžius kaip atsilyginimą, kadangi pirmuosiuose rinkimuose, man rodos, į TSRS Aukščiausiąją Tarybą jis aršiai rėmė vieną komunistą ir man pralaimėjo. Matyt, už tai jis dabar atsilygina. Ačiū.
8sesija 10 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme laiko, siūlau apsvarstyti rezervinį klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo. Kaip žinote, Seimo Pirmininkas gerbiamasis Č.Juršėnas išvyksta su oficialiu vizitu į Slovėnijos Respubliką. Siūloma, kad jį pavaduotų Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas nuo kovo 25 iki 27 d. Ar reikėtų dėl to diskutuoti? Seimo narys A.Ivaškevičius klausia.
A.IVAŠKEVIČIUS. Norėčiau paklausti, ar pats E.Bičkauskas sutinka?
PIRMININKAS. Taip. Yra jo sutikimas raštu, kadangi jis negalėjo sulaukti, kol Seimas spręs šį klausimą dėl kitų darbų. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš prieš nutarimo projektą nieko neturiu, kadangi, matyt, Č.Juršėnui reikia pasivažinėti, bet aš norėčiau paklausti, gal posėdžio pirmininkas galėtų atsakyti, kodėl 26 d. nėra plenarinio posėdžio ir ar vėl mes nešturmuosim taip, kaip ir per kiekvieną eilinę sesiją?
PIRMININKAS. Nors tai nesusiję su šiuo metu svarstomu projektu, tačiau norėčiau jus informuoti, kad preliminariame mūsų sesijos grafike nebuvo numatytas antradienio posėdis, o buvo numatytas vienas ketvirtadienio posėdis. Beje, ir Seimo statutas numato tokią posėdžių organizavimo tvarką. Posėdis numatytas ne antradienį, o ketvirtadienį dėl to, kad jau anksčiau buvo padarytas pareiškimas gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio, kad ketvirtadienių būna mažiau negu antradienių. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš siūlau baigti diskusiją, pritarti gerbiamojo E.Bičkausko kandidatūrai ir šiam nutarimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasakykite, kaip jie yra paskiriami ta prasme, kad vieną kartą J.Bernatonis, kitą kartą... Ar jie skiriami iš eilės, ar kas nors patenka nemalonėn, ar tuo metu geriau sutaria? Kaip čia yra?
PIRMININKAS. Tai yra Seimo Pirmininko prerogatyva. Jis paveda vienam iš pavaduotojų jį pavaduoti tuomet, kai jis išvyksta. Šiuo atveju, aš manau, pavedė jauniausiam savo pavaduotojui gerbiamajam Seimo nariui E.Bičkauskui todėl, kad jis yra mažiausiai pavadavęs Seimo Pirmininką. Turbūt Seimo Pirmininkas nori išlyginti, kad iki kadencijos pabaigos visi pavaduotojai būtų vienodai pavadavę. (Salėje šurmulys) O galbūt ir ne, kaip sako Seimo narys V.Jarmolenka. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim balsuoti dėl šio nutarimo projekto? (Salėje šurmulys) Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo”, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 26 Seimo nariams balsvus už, 1 - prieš ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo” priimtas.
Seimo narys V.Jarmolenka. Replika po balsavimo.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Bernatoni. Balsavau prieš todėl, kad pro-testuoju prieš tokį nestatutinį, arba J.Bernatonio, pasinaudojimą Statutu. Turint tris pavaduotojus, mes buvom geruoju sutarę... Vieną kartą Seimo Pirmininkas turėtų pasakyti pats, kodėl jis taip daro - ar vieną paskiria, ar kitą. Jūs dabar, kaip valdybos narys, net negalėjote paaiškinti, kodėl.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs žinote, kad dėl techninių kliūčių šiandien Seimo Pirmininkas daug kalbėti negali. Taigi dabar pertrauka. Posėdį tęsime 17 val.
Pertrauka
8sesija 10 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Dabar 2-5 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministerijos sekretorių J.Jurginį. Prašom.
J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta šio įstatymo projekto svarstymas. Per šitą periodą, norėčiau tamstas informuoti, kad iš tikrųjų Valdymo reformų ir savivaldybių komitete buvo ne vienas posėdis. Šitame posėdyje dalyvavo ir Agrarinio komiteto nariai, buvo susitikta su Kauno miesto tarybos nariais ir su Kauno rajono tarybos nariais, kurie šituos klausimus svarstė. Iškilusios abejonės buvo aptartos. Prašau jus šitą svarstymą pratęsti ir leisti šį įstatymą įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję kalbėti, kalbėjo. Liko tik Seimo nariai, iš anksto užsirašę kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Katkus. Prašom. Dėl balsavimo motyvų, Seimo nary, jeigu norėtumėte.
J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai! Iš tiesų šiandien mes ką tik priėmėme tolesnį butų nacionalizavimo projektą, jam pritarėm. Dabar svarstome Kauno miesto plėtros įstatymą. Nėra abejonės, kad toks ribų išplėtimas reikalingas. Tuo labiau kad Kaunas natūraliai jau yra išsiplėtęs, ir tai reikės įteisinti. Tačiau plėsti ribas ir priimti įstatymą, kuris nuskriaustų tam tikrą grupę žmonių, aš turiu omeny Kauno rajono gyventojus, turinčius žemės sklypus... Bus paimta ne 10, o beveik 1400 ha žemės. Tiesa, buvo atsižvelgta į Kauno rajono tarybos reikalavimą neįtraukti Karmėlavos seniūnijos žemių, tačiau pagrindinis reikalavimas neįvykdytas. Žemę iš savininkų reikia pirkti tik susitarus su jais, kaimo vietovėse nustatytomis kainomis. Priskyrus miestui žemes, jų kainos padidės. Kam atiteks šių lėšų skirtumas? Ar atiteks teisėtiems žemės savininkams, ar nuplauks į kieno nors kišenes? Noriu paklausti, iš kur savivaldybė gaus lėšų, jeigu dabar jų vos užtenka išmokėti atlyginimams, nes Vyriausybė į savivaldybių biudžetus perveda vos 48%? Parodykite, iš kur imamos lėšos, garantuokite, kad jos atiteks tiems, kam priklauso pagal įstatymus, t.y. savininkams. Deja, šito padaryti Vyriausybė negalės, o pažadais tikėti negalima. Tai parodė trejų metų Vyriausybės veiksmai ir neatsakomybė už savo pažadus. Aš manau, kad būtų galima patvirtinti tik tokį įstatymą, kuris užfiksuotų dabartinę padėtį. Kol nebus sutvarkyti šitie klausimai, šiam įstatymui nereikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt sutiktumėte, kadangi klausimas svarbus, kad du kalbėtų už, du - prieš, nes yra užsirašiusių iš anksto. Seimo narys L.Milčius užsirašęs iš anksto.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, atrodo, netrukus mes galėsime akivaizdžiai pamatyti ir Konstitucijos 47 straipsnio keitimo vaisius, kai vieni žmonės, neatgavę savo žemės, kiti po 3 ha bus lengvai įsigiję ir prijungti prie miesto (ji įgauna visiškai kitą kainą), ir tikrai visai kita kaina, matyt, galės parduoti ne tik fiziniams asmenims, bet ir visokiems ūkiniams subjektams, užsieniečiams ir pan.
Kauno miesto ir Kauno rajono merai - ir ponas Katkevičius, ir ponas V.Senvaitis - dar praeitų metų rugsėjo 15 d. buvo susitarę, kad šitą plėtrą būtų galima priimti tik tada, kai bus baigta žemės reforma, atstatyta nuosavybės teisė į žemę natūra. Tačiau nei vienas, nei kitas darbas šiandien dar nepadarytas: nebaigta reforma, nuosavybės teisės neatstatytos, neaiškios nei kainos, nei sąlygos. Mes, Kauno rajone išrinkti Seimo nariai, visą laiką priešinomės per ankstyvam Kauno miesto plėtimui, kol nebaigta reforma, kol neatsiskaityta su savininkais. Šiandien, atrodo, Seimas, visiškai neatsižvelgdamas nei į merų susitarimą, nei į realią situaciją, priims dar vieną neteisingą sprendimą. Aš kviečiu Seimo narius nepalaikyti šio įstatymo ir balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti tik už tai, kad būtų pritarta po svarstymo. Ar Seimo narys M.Treinys už? Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi gali kalbėti du - už, du - prieš. Aš dėl to ir teiraujuosi jūsų, ar jūs už, ar prieš šį? (Balsai salėje)
M.TREINYS. Aš turiu pasakyti motyvus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Treiny, pagal Seimo statutą dėl balsavimo motyvų, tam, kad būtų pritarta po svarstymo, gali kalbėti vienas Seimo narys už, vienas - prieš. Dabar jau du kalbėjo prieš. Kadangi mes buvom sutarę, du galėtų pasakyti motyvus už. Seimo narys A.Ivaškevičius. Seimo narys J.Listavičius. (Balsai salėje)
J.LISTAVIČIUS. Aš negaliu kalbėti už ir norėčiau pakviesti savivaldybės...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau pabrėžti štai ką: kiek kartų šitą klausimą mes galim stumdyti? Vieni negali už, kiti negali prieš, ir atidedam, atidedam ir atidedam. Todėl tas pats įstatymas, jeigu jis būtų labai efektingai priimamas ir t.t., tai jis visai kitaip atrodytų žmonių akyse. O kai mes jį stumdom metus, pusantrų, dvejus, tai žmonėms atsibosta į jį žiūrėti. Visi galvoja, kad čia tik Seimo stumdymosi rezultatas. Todėl aš pasisakau už. Reikia jį priimti ir reikia pradėti vykdyti tas nuostatas, kurios jame numatytos.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius dėl vedimo tvarkos.
L.MILČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašau jūsų leisti kalbėti Kauno rajone išrinktam Seimo nariui ponui M.Treiniui. Neleisdami jam kalbėti dėl balsavimo motyvų, jūs tartum ignoruojate pusę jo Kauno rajono rinkėjų. Manau, kad Seimas galėtų balsuoti, ar išimties tvarka galima leisti M.Treiniui 2 ar 3 minutes pasakyti, jo nuomone, tikrai svarbius motyvus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti štai ką: pagal Seimo statutą dėl balsavimo motyvų pritarti po svarstymo gali kalbėti vienas už, vienas - prieš. Priėmimo metu dėl viso įstatymo gali kalbėti keturi už, keturi - prieš. Kadangi klausimas labai svarbus, mes dvigubai padidinome kalbančiųjų skaičių dėl balsavimo motyvų bendru sutarimu. Taip pat aš norėčiau pasakyti, kad pagal Konstituciją ir visus kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, visi Seimo nariai yra lygūs, ir nesvarbu, koks klausimas būtų svarstomas, visi Seimo nariai turi tą pačią teisę kalbėti. Kadangi yra iškeltas Seimo nario L.Milčiaus klausimas, aš prašysiu, kadangi tai yra procedūrinis klausimas, nenumatytas Seimo statute, prašysiu, kad Seimas balsuotų. Prašau registruotis, ir balsuosime. Kas už tai, kad Seimo narys M.Treinys kalbėtų dėl balsavimo motyvų? Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Bernatoni, kad jūs šiandien toks demokratiškas.Iš tikrųjų Statutas negali visko numatyti. Todėl, kad Statutas apibrėžia tik procedūrą. Ir gali būti mūsų valia. Ji gali būti išreikšta bet kokiu momentu. Mes galim pasakyti, kad mes leidžiam rinktam ne pagal sąrašą, bet būtent rinktam tame rajone Seimo nariui kalbėti arba neleidžiam. Juo labiau kad ateina ir Kauno rajono meras ir sėdi čia pas mus. Mes galim pasakyti, kad mes neleidžiam Kauno rajono merui kalbėti arba galim leisti. Man regis, kad mes galim ir turim išklausyti ir Seimo narį M.Treinį, ir Kauno rajono merą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš prašysiu balsuoti, kaip labai aiškiai paaiškino gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka, už tai, ar suteikiam žodį Seimo nariui M.Treiniui, kadangi dėl balsavimo motyvų jau du kalbėjo už, du - prieš, o Kauno rajono meras dėl kalbėjimo nesikreipė. Taigi prašom balsuoti.
Už - 21, prieš - 10, susilaikė 6.
Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Treinį kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, prašom nenurodinėti. Gerbiamasis Seimo nary Treiny, kviečiu jus į tribūną. Seimo nariams primenu, kad ne posėdžio pirmininkas įjungia jūsų mikrofonus, o jūs užsirašote patys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū, kad jūs leidote kalbėti. Tai yra ne mano noras, bet noras kaunijos žmonių, kurių aš esu išrinktas ir kurių mintis noriu pasakyti. Ankstesniu svarstymu buvo pasakytos mintys ir tam tikros abejonės, mes prašėme tam tikrų atsakymų, kad galėtume juos gauti. Tie atsakymai turėjo būti į šitokius klausimus:
1. Kokia prasmė priskirti prie Kauno miesto teritorijos, sakysime, sodininkų bendrijų sodus? Ten jų yra daug. Ką su jais darysime? Naikinsime ar versime gyvenvietėmis? Mes neturime jokio atsakymo.
2. Daugelis Pakaunės kaimų, kurie šiuo metu numatomi prijungti prie miesto, anksčiau yra pateikę prašymus, kad jų neprijungtų. Pats esu perdavęs kelis tūkstančius žmonių... sąrašus su parašais, kurie prašė, kad jiems būtų paliktas kaimo statusas. Atsakymo jie, kaip man aiški-no, negavo.
3. Buvo siūlyta, kad Kauno miestas įrodytų, kiek asmenų nori pirkti žemės sklypus pagal būsimą rinkos kainą, na, esamą rinkos kainą. Informacijos, kokia reali tų sklypų paklausa, negavome. Taip pat buvo siūlyta, kad Kauno miestas įrodytų priemiesčio žmonėms, kad jie galės sutvarkyti infrastruktūrą tuose Pakaunės kaimuose. Deja, tokios informacijos mes tikrai nesame gavę.
Esu prieš tokią politiką, kad Pakaunės žalioji zona yra paskubomis parduodama dabartiniams tos žemės tariamiems naudotojams žemės ūkio tikslams. Sakau “tariamiems” todėl, kad mes puikiai žinome, kad tas laikotarpis yra vieneri, gal dveji metai. Po to žemė bus iš jų nupirkta miestui, miesto statyboms. Vadinasi, mes tuos žmones tam tikru būdu pamaloninome, bet tas pamaloninimas yra savotiškas politinis papirkimas. Tuo tarpu tikrieji tos žemės savininkai tos žemės neatgauna. Logiškai galvojant, ta žemė jiems turėtų būti grąžinta ir vėliau iš jų nupirkta. Mes siūlome, kad Pakaunėje būtų daromas ne (...) sprendimas, o ekonominis kompromisas. Tiek, kiek reikia realių plotų statybai, tiek tų plotų turėtų būti išperkama iš žemės savininkų, ir taip miestas plėstųsi natūraliai. Dabar mes turime tą istoriją, kuri prasidėjo kadaise, prieš dešimtmečius, ir tebesitęsia iki šios dienos. Bet mes šiandien jau turime rinką, turime kitus santykius, tačiau sprendžiama tais pačiais (...) motyvais. Aš, atsižvelgdamas į tų žmonių, kurie kreipėsi į mane, valią, siūlau šiam projektui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pagal savo pareigas meras gali kalbėti Seime tik tuomet, kai Seimo nariai tam pritaria, todėl prašysiu jūsų balsuoti, ar suteikiame žodį Kauno rajono merui. (Salėje šurmulys)
Už -17, prieš - 6, susilaikė 8.
Taigi kviečiu gerbiamąjį merą į tribūną. Prašom prisistatyti, kadangi ne visi Seimo nariai jus pažįsta.
V.SENVAITIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš esu Kauno rajono meras V.Senvaitis. Kaip žinote, visos tos problemos, kurias jūs šiandien svarstote, yra labai aktualios tiems gyventojams, kurie yra numatyti prijungti prie Kauno rajono su jų žemėmis. Dėl šios problemos yra seniai diskutuojama. Šiuo požiūriu ji nevisiškai gerai sprendžiama. Pirmiausia mes niekada neprieštaravome prieš miesto plėtrą, bet yra štai kas: žemė turi būti grąžinta teisėtiems jos savininkams. (Salėje triukšmas) Atleiskite, leidote man kalbėti. Šiuo metu žemė daugeliu atvejų yra išdalyta asmeniniam naudojimui, ir šita žemė yra išpirkta arba išperkama, kaip žinote, už investicinius čekius. Toliau. Šita žemė miesto poreikiams, perspektyva - ne žemės naudojimas, kaip čia buvo minėta, bet miesto poreikiams, bus vėl rinkos kaina išperkama iš šitų gyventojų, naujų gyventojų. Tai yra jau labai prastas požiūris į teisėtus žemės savininkus. Tai yra blogai. Aš praeitą kartą Seime kalbėjau, kad šiuo atveju reikėtų žemės išpirkimo klausimą spręsti taip, kad rinkos kainą už žemę gautų teisėtas žemės savininkas, o ne atėję nauji žmonės. O su naujais žmonėmis klausimą reikia svarstyti kitaip. Kiek jis įdėjo į tą žemę, tiek jis ir turėtų gauti, jeigu tai yra žemė, kuri skiriama miesto plėtrai. Šiuo atveju šito klausimo niekas nesprendžia. Dar noriu pasakyti tokią nuostatą. Šiandien, matyt, nėra pats geriausias ekonominiu požiūriu atvejis miestui plėsti. Jūs puikiai žinote, kokia yra antros (...) zona, kai keliasdešimt hektarų žemės dirvonuoja ir niekam jos nereikia ir t.t. Matėt, kokia yra miesto padėtis, daugeliu atvejų dirvonuojanti, apleista žemė. Tokia būtų mano pozicija. Aš sakau ne vien savo poziciją, bet ir žmonių, ateinančių pas mane, poziciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam merui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 45 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, prašom balsuoti.
Už - 24, prieš - 13, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme laiko, dabar siūlau apsvarstyti...
V.JARMOLENKA. Replika po balsavimo.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš džiaugiuosi, kad naujasis naujosios Vyriausybės ministras balsavo už, ir aš labai džiaugiuosi, kad ponas A.Sadkauskas balsavo už. O štai ponas M.Treinys balsavo prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme laiko, aš siūlau dabar apsvarstyti kitos savaitės, o tiksliau, ketvirtadienio, kovo 28 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę. Darbotvarkė yra jums išdalyta. Prašom, kokių būtų siūlymų? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Malonu, kad vieną kartą mes vis dėlto grįžome prie Turto ir pajamų deklaravimo įstatymo, tačiau, matyt, gal bus suspėta, vis dėlto reikėtų spręsti Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimo klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Aš siūlyčiau išbraukti 2-2 punktą, nes Juridinių vienetų registro įstatymo projekto dar nebaigė darbo grupė. Jeigu būtų galima, gerai būtų įrašyti šiandien pristatytą J.Veselkos įstatymo projektą Nr.2151.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien, svarstant Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, nebuvo svarstyti, kaip jūs pavadinote, lydimieji įstatymai. Tuo jūs šiurkščiai pažeidėte Seimo statutą. Jūs garsėjate kaip meistras, jeigu reikia ką nors suglamžyti, kokį nors...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš prašiau šiuo klausimu, jeigu jums kažkas neaišku, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri jums tai išaiškins.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra daugiau siūlymų, pastabų dėl darbotvarkės? Siūlau pritarti kovo 28 d. ketvirtadienio darbotvarkei su tokiom pataisom: kaip pageidavo gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė, išbraukti iš darbotvarkės klausimą 2-2 ir vietoje jo įrašyti projekto Nr.2151 svarstymą. Taip pat Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos projekto pateikimą, kurį teikia Seimo narys S.Malkevičius. Ar galime su tokiomis pataisomis patvirtinti šią darbotvarkę? Dėkoju. Patvirtinta.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų.
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Darbotvarkės klausimas 2-6 - Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.2180. Pateikimas.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra pateiktas Kooperacijos įstatymo papildymas, jį teikia Prezidentas. Esmė parašyta aiškinamajame rašte. O jeigu trumpai, tai mes šiandien jau turėjome vieną svarstymą, kai gerbiamasis V.Einoris pristatinėjo šiltnamių reikalus. Ten mes matėme, kaip atsitinka, kai į kai kurių žmonių rankas atiduodamas didelis valstybės turtas ir po to viskas nueina vėjais. Tai ir čia panašiai. Kooperacijos įmonėse atsiranda tam tikras klanas valdininkų ir valdžios žmonių, kurie įvairiais būdais daro savo biznelį, varo kooperatines įmones į bankrotą, piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Žmonės, kooperatyvo nariai, nesugeba jų kontroliuoti, todėl čia ir siūloma uždėti tam tikras sankcijas iš viršaus tokiems visiems piktnaudžiautojams. Tai yra esmė. Aš siūlau pritarti šitam įstatymui po pateikimo, taip pat, kaip gerbiamasis Prezidentas A.Brazauskas prašo, jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes dabar kaip tik vyksta susirinkimai kooperatyvuose, metiniai, įstatų keitimas, taisymas. Kaip tik yra proga užbėgti už akių tokiems nevisiškai padoriems vadovams ir kai kuriems jų parankiniams. Tokia būtų esmė.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 3 straipsnio maždaug viduryje yra pasakyta: “Sąjungos valdyba, kurios narys yra bendrovė, turi teisę nušalinti bendrovės valdybos pirmininką arba jos valdybą.” Aš norėčiau paklausti, čia jūs minėjote neigiamas puses, gal su tuo ir galima sutikti, bet, matyt, gali būti ir kitų atvejų. Norėčiau paklausti, kodėl ignoruojamos narių teisės? Jie ką, jau tapo beteisiais? Ačiū.
M.PRONCKUS. Ne. Narių teisės visiškai neignoruojamos. Pagal visus mūsų įstatymus, kuriuos mes priėmėme eidami į rinkos ekonomiką, kaip tik nariams suteikiamos visos galimybės. Bėda yra ta, kad nariai nesinaudoja tomis savo teisėmis. Dėl to atsiranda įvairiausių valdžios piktnaudžiavimų. Čia stengiamasi tam užkirsti kelią. O jeigu nariai norės, jie visada gali naudotis savo teisėmis, bet praktiškai, deja, taip nebūna.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti, kad paliktumėte mane dėl balsavimo motyvų. Aš šitam pritarsiu, tačiau jokiu būdu ne ypatingos skubos tvarkai. Jeigu reikia tokios skubos, tai tegul laiku pateikia.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų, matyt, būtų sveikintinas toks jūsų ryžtas sutvarkyti savavaliautojus ir savanaudžius. Tačiau pasakykite, kaip jūs manote, ar tai neprieštarauja kooperacijos principams ir idėjoms. Man labai įdomu. Jūs ką tik pasakėte, kad tokių kooperatyvų dabar kuriasi daug. Ar jūs turite skaičių, kiek šiuo metu Lietuvoje yra įsikūrę kooperatyvų? Kokiam skaičiui kooperatyvų kyla grėsmė dėl tokių savavaliautojų? Ačiū.
M.PRONCKUS. Man atrodo, kad mums reikėtų šiek tiek skirti normaliai susikūrusius kooperatyvus, kai žmonės suneša savo turtą ir kuria kooperatyvą, ir tą procesą, kuris vyko dabar neseniai. Kai žmonėms buvo atiduotas valstybės turtas arba kooperacijos turtas. Tai yra du skirtingi dalykai. Todėl tas turtas įvairiai žmonių vertinamas. Mes dabar galvojame apie tuos kooperatyvus, kuriems turtas buvo atiduotas gana pigiai, lengvatinėmis sąlygomis. Dėl to ir išeina įvairių negerumų ir šitam dalykui bandoma užkirsti kelią. Kad šito nebūtų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kiek aš supratau, gerbiamasis pranešėjau, tai neigiamos pusės yra gana ryškios, bet ar tai pagerins kooperacijos plėtojimą Lietuvoje? Šiuo metu ypač labai ryškios yra nihilizmo tendencijos, ir tame pačiame Kooperacijos įstatyme ir kituose. Nihilizmas labai ryškus. Todėl mano klausimas būtų toks: ar nereikėtų sugriežtinti atsakomybės už šito Kooperacijos įstatymo nevykdymą arba vengimą jį vykdyti?
M.PRONCKUS. Matot, Prezidento dekretas yra Prezidento dekretas. Mes galime jam pritarti arba nepritarti. Tada Prezidentas turi siūlyti kažką kita. Aš siūlyčiau pritarti, o apie griežtinimą, žinoma, būtų galima kalbėti. Beje, čia yra kai kurios Juridinio skyriaus pastabos ir turbūt reikėtų su jomis sutikti. Ten vienur kitur yra vienas kitas stilistinis pataisymas, koks nors kablelis. Turbūt reikėtų pritarti toms pastaboms šiek tiek pataisant.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš pritarsiu šiam pasiūlytam Prezidento dekretui, tačiau noriu atkreipti dėmesį ir paklausti štai tokio dalyko. Čia formuluotė yra tokia, kad “Sąjungos valdyba turi teisę nušalinti bendrovės valdybos pirmininką”. Tai man kelia nerimą. “Turi teisę nušalinti.” Galbūt turi teisę siūlyti nušalinti, tegul sprendžia tos bendrovės nariai. Vienas dalykas, kad iš tiesų šiandien reikia pagyvinti kooperatinį judėjimą, reabilituoti daug kur susikompromitavusius tuos dalykus, tačiau tokia, kitą sykį besąlygiška teisė, kurią norima suteikti sąjungos valdybai, gali turėti ir antrą lazdos galą. Kaip jūs manote?
M.PRONCKUS. Žinoma, galima galvoti įvairiai, kol šitas įstatymas neveikia. Čia gali būti ir tokių, ir tokių dalykų. Tačiau šitoje situacijoje, kokioje mes dabar esame, man atrodo, sugriežtinimas turėtų duoti daugiau teigiamų rezultatų negu neigiamų. Kadangi, praktiškai stebint tuos procesus, vis dėlto tie aktyvūs įvairūs žmonės, kurie patenka į valdžią ir visa kita, jie stengiasi įvairiausiais būdais pasinaudoti valdžia savo asmeniniams interesams. Deja, dabar yra toks procesas. Šiuo metu tas sugriežtinimas, man atrodo, reikalingas, po to, ateityje, bus galima žiūrėti. Dėl kooperacijos plėtojimo, tai, matot, čia daugiau kalbama apie vartotojų kooperacijos kolektyvus, kurie dabar yra, kurie veikia, dirba, kuriems atiduotas tas senas sukauptas turtas. O tas kūrimosi procesas dar sunkiai vyks-ta, čia yra kitų dalykų. Todėl aš manyčiau, kad būtų galima sutikti su tuo, kas yra parašyta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš prašyčiau mane palikti kalbėti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Prezidentas pasiūlė ypatingos skubos tvarką. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Galime? Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume sutarti, kad bus dėl šio projekto priėmimo balsuojama kitą posėdį? Nepritariate? Nesupratau. Tuomet prašau kalbėti vienas - už, vienas - prieš. Dėl ypatingos skubos tvarkos. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Urmu priimkime viską, kas pasiūlyta iki pat rinkimų, net nežiūrėję. Juk štai tokius įstatymus prieš tai priėmėme, 17 įstatymų nesvarstę, tai visus urmu priimkime ir nereikės mums čia dirbti. Kaip nesvarsčius komitetuose galima priimti tokius įstatymus? Jeigu reikia skubos tvarkos, tai juk tokius įstatymus galėjome svarstyti ir aną savaitę, ir dar aną savaitę. Man rodos, buvo pateikta jau prieš tris savaites, o štai dabar reikia ypatingos skubos tvarkos. Tiesiog nedora, ir daugiau nieko.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pritarti ypatingos skubos tvarkai.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kooperacija domėjausi nuo 1990 m. rudens. Tas teiginys, kad “lengvatinėmis sąlygomis” pigiai atidavė tą turtą kooperatyvų nariams, netiesa. Labai stipriai norėta pasielgti su vartotojų kooperacija, kaip su kolūkiais, kaip su žemės ūkiu. Deja, tas nepavyko. Šitas procesas, šitas įstatymas, jeigu tokia redakcija būtų buvus priimta prieš dvejus metus, daug būtų išlikę kooperatyvų, o ir kai kurie žmonės nebūtų piktnaudžiavę juos griaudami ir pasinaudodami šitais griuvėsiais. Aš pritariu ypatingos skubos tvarkai ir ne kitame posėdyje, o šiandien reikia balsuoti ir priimti.
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 42 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka?
Už - 28, pridedu savo balsą - 29. Svarstyti ypatingos skubos tvarka negalėsime. Svarstysime skubos tvarka. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Agrarinis komitetas? Gerbiamasis Seimo nary, pakanka balsų. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Agrarinis komitetas? Prieštaravimų nėra. Ar sutinkate, kad svarstymas Seime būtų kitą poėdį? Sutinkate. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, tiems, kurie neskaito Seimo statuto, paaiškinu. Tam, kad būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai, reikia ketvirtadalio visų Seimo narių balsų daugumos, kitaip sakant, 36 Seimo narių balsų.
Fizinių pajamų mokesčio lengvatų žemės ūkio produkciją gaminančioms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms ūkinėms bendrijoms ir individualioms įmonėms įstatymo projektas Nr.2103 ir Pelno mokesčio lengvatų žemės ūkio įmonėms įstatymo projektas Nr.2104. Svarstymas (96.03.21)
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-7 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį M.Pronckų. Lietuvos Respublikos fizinių pajamų mokesčio lengvatų žemės ūkio produkciją gaminančioms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms ūkinėms bendrijoms ir individualioms įmonėms įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio lengvatų žemės ūkio įmonėms įstatymo projektas. Svarstymas. Norinčių kalbėti diskusijose nėra. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Po to spręsime dėl pritarimo po svarstymo.
M.PRONCKUS. Galiu paprašyti tik, kad pritartumėte šiems įstatymams. Daugiau nenoriu nieko kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu! Seimo narys V.Jarmolenka prieštarauja. Teks kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes čia kalbame ne kažkokiu paprastu, eiliniu klausimu, o vis dėlto valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto koregavimo klausimu. Kalbant apie fizinių asmenų pajamų mokestį, kaip žinote, jis patenka į savivaldybių biudžetus. Mes dabar čia, Seime, staiga nei iš šio, nei iš to koreguojame savivaldybių biudžetus, savivaldybių biudžetų pajamas. Kalbėdami apie juridinių asmenų pelno mokestį, mes jau tvarkome valstybės biudžetą. Kadangi jūs žinote, kaip “sėkmingai” vykdomas tiek vienas, tiek kitas biudžetas, tai kažin ar tikslinga šiuo atveju atleisti nuo mokesčių. O jeigu mes atleidžiame, tai tada reikėtų pagalvoti, kuo bus tas mokestis tiek vienu atveju, tiek kitu kompensuojamas. Todėl aš už šių įstatymų projektus po svarstymo negaliu teigiamai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų kalbėti už šiuos projektus teigiamai. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šitie įstatymai metų metais visą laiką būna svarstomi ir tos lengvatos, kaip paprastai, būna suteikiamos. Tie pinigai nėra įskaičiuoti į biudžetus, todėl ir padengti nėra ko, jei negaus tų pinigų. Suprantama, geriausiai būtų neatleidinėti, bet mes turim tokią situaciją, kokią turim. Aš siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Po to balsuosime. Jūsų balsą, gerbiamoji Seimo nare Aleknaite, jeigu jūsų pultas neveikia, mes pridėsime. Jūs tik parodykite, ar jūs už, ar prieš.
Posėdyje dalyvauja 40 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad apsvarstytiems projektams Nr.2103 ir Nr.2104 būtų pritarta po svarstymo? Prašau balsuoti.
Už - 29, prieš - 8, susilaikė 2. Taigi šiems projektams po svarstymo pritarta.
Seimo narių pareiškimai (96.03.21)
8sesija 10 p svarstyti klausimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį. (Salėje triukšmas) Taip pat pareiškimus skaitys gerbiamieji Seimo nariai: A.Albertynas, L.Milčius ir P.Miškinis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Karosai, ne vien tik karosai gali gerti vandenį.
“Latvijos Seimo deputatams. Padėka.
Čečėnų teisių gynimas - Jūsų garbės ženklas.
Reikšmingai vertiname Jūsų kovo 14 d. kreipimąsi į Rusijos valdžią dėl čečėnų žudymo ir tautos teisių pažeidimo. Aukštų Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnų bandymas Jums priekaištauti pabrėžia tą nostalgiją Latvijai, kurioje dabar negali šeimininkauti. Jūs pasielgėte garbingai.
Čečėnija buvo ginklu užkariauta 1859 m., o 1991 m. lapkričio 1 d. paskelbta Čečėnijos nepriklausomybė yra teisinis aktas, ir iki šiol de facto ir de jure Prezidentas Dž.Dudajevas turi įtaką ir valdžią. Čečėnija 1992 m. kovo 31 d. nepasirašė Rusijos Federacijos sukūrimo sutarties ir 1994 m. gruodžio 11 d. karinė intervencija reiškia Rusijos norą atgaline data įforminti Čečėnijos “savanorišką įstojimą” į Rusijos Federaciją.
Pritariant Vakarų didžiosioms valstybėms, visiems akivaizdžiai matant, tylint Jungtinių Tautų Organizacijai, ESBO vykdomas trečiasis čečėnų genocidas. Rusijos prezidentas B.Jelcinas ir kariniai vadai kalba apie tariamą taikų problemos sprendimą, o kariuomenę, sunkiąją artileriją, šarvuočius, karinius malūnsparnius ir strateginę aviaciją šiandien siunčia į Bamutą, Sernovodską, Orechovo, Staryj Ačchoj, Semaški, Ačchoj-Martan, Čiri-Jurt, Urus-Martan, Rošni Ču, Zanan Jurt ir kitas vietoves. Rusija vykdo savo senąją XIX a. kolonijinio užkariavimo taktiką - išsekinti, išvarginti, paniekinti, plėšti, deginti ir žudyti.
Rusijos gynybos ministras Krasnodare neseniai išdėstė žiaurumo doktriną. Cituoju: “Tegul apie mus rašo, ką nori. Ten, iš kur šaudo, taikių gyventojų nėra.” Citatos pabaiga. Fašistinė Vokietija irgi taikė kolektyvinę gyventojų atsakomybę. O Rusijos valdžios karo vedimo koncepcija remiasi čečėnų tautos, kaip nusikaltėlio, sunaikinimu. Ir Jūsų, Latvijos parlamentarai, čečėnų užtarimo žodis yra priekaištas pasaulio politikų sąžinei, demokratijai, moraliai politikai tarp valstybių ir tautų. Tuo jūs prisidedate prie Rusijos kariuomenės išvedimo iš Čečėnijos ir Čečėnijos nepriklausomybės garantijos.”
Pasirašo A.Endriukaitis.
Šitas pareiškimas buvo inspiruotas to, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atsakingas pareigūnas padarė pareiškimą, griežtai smerkdamas 55 Latvijos Seimo deputatų (iš 100) dokumento pasirašymą, kuriame kaltina Rusiją imperialistinės politikos vykdymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Albertynas. Ruošiasi Seimo narys L.Milčius.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1995 m. spalio 16 d. Seimo nariams buvo išdalytas Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo projektas Nr.1860, kurį parengė Užsienio reikalų komiteto nariai K.Bobelis, A.Gricius, V.Plečkaitis. Pareiškimo projektą pasirašė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas daktaras K.Bobelis.
Šiame pareiškime aš ypatingą dėmesį atkreipiau į paskutiniojo sakinio pirmąją dalį. Cituoju: “Lietuvos Respublikos Seimas kreipiasi į pasaulio demokratines valstybes prisiminti liūdną 1940 m. prasidėjusią ir dideles kančias atnešusią 50 metų trukusią Lietuvos okupaciją.” Citatos pabaiga. Lietuvos okupacija prasidėjo ne 1940 m., atsiprašau.
Man neaišku, ar pareiškimo autoriai nežino, ar sąmoningai nutyli tą tikslią datą, kai prieš Antrąjį pasaulinį karą prasidėjo Lietuvos okupacija. Lietuvos okupacija prasidėjo ne 1940 m., kaip teigiama pareiškime, o 1939 m. kovo 22 d., fašistinei hitlerinei Vokietijai okupavus Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą. Šiandien yra tos Lietuvai tragiškos 57 metų sukakties datos išvakarės, todėl ir kalbu šiandien, o ne 1995 m. spalio mėn., po pareiškimo perskaitymo.
Daug kas šiandien priekaištauja, kodėl 1940 m. birželio 15 d. prieš Raudonosios armijos įvedamus papildomus dalinius į Lietuvos teritoriją nebuvo pasipriešinta ginklu. Kodėl Lietuvos kariuomenė neįvykdė pagrindinės pareigos - negynė Tėvynės nuo priešų?
Aš klausimą formuluoju kitaip: kodėl Lietuvos kariuomenė 1939 m. kovo 22 d. negynė Tėvynės nuo priešų, kurie okupavo Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą?
Kodėl?
Man gyvenime teko susitikti Lietuvos kareivių, kurie be ginkluoto pasipriešinimo atidavė priešui Klaipėdos kraštą. Jie buvo pasiruošę jį ginti. Ne jie kalti, kad taip įvyko.
Tuometinė Lietuvos valdžia nesugebėjo ar nenorėjo ginti Lietuvos nuo priešų, o sugebėjo tik priimti ultimatumus ir be ginkluoto pasipriešinimo į Lietuvos teritoriją įsileisti svetimų valstybių kariuomenes.
Man kyla daug klausimų: kodėl dabartinis Lietuvos Seimas nenori prisiminti 1939 m. kovo 22 d. Vokietijos įvykdytos agresijos prieš Lietuvą? Kodėl tų žmonių palaikus, kurie artimai bendradarbiavo su Klaipėdos krašto okupantais, su iškilmėmis sutinkame Lietuvoje? Kodėl tarp Lietuvos ir Vokietijos nepasirašytas dokumentas, kuriame būtų pasmerkta 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos krašto okupacija?
Sakysite, nereikia.
Reikia!
Vokietija turi oficialiai pripažinti, kad 1939 m. kovo 22 d. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas buvo okupuoti, ir turi amžiams atsisakyti pretenzijų į šias teritorijas. Reikia analogiško dokumento, kokį 1973 m. gruodžio 11 d. pasirašė Čekoslovakija ir Vokietijos Federacinė Respublika, pripažindamos Miuncheno susitarimą, pagal kurį buvo okupuotas Sudetų kraštas, negaliojančiu.
Aš prašau šį pareiškimą svarstyti Valstybės ir teisės bei Užsienio reikalų komitetuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim šiam siūlymui pritarti be balsavimo, ar reikia balsuoti? Taigi bus svarstoma Valstybės ir teisės bei Užsienio reikalų komitetuose. Reikia balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis. Prašom registruotis. Ar galim iš karto balsuoti dėl abiejų komitetų, ar balsuosim atskirai? Dėl abiejų, taip?
Posėdyje dalyvauja 17 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis pareiškimas būtų apsvarstytas Užsienio reikalų bei Valstybės ir teisės komitetuose, prašau balsuoti.
Už - 4, prieš - 10, susilaikė 3. Taigi šis pareiškimas komitetuose svarstomas nebus.
Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Milčių. Po jo kalbės Seimo narys P.Miškinis.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano dokumentas nebus toks karingas kaip kolegos A.Albertyno, bet, manau, labai svarbus.
Šis dokumentas adresuojamas Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos visuomenei.
“Stabdykime skurdą.
Lietuva išgyvena nerimastingas dienas. Gilėja krizė mūsų valstybės ūkyje ir visuomenėje. Viena po kitos žlunga svarbiausios Lietuvos ūkio šakos, didėja bedarbių skaičius. Žmonės, netekę santaupų, laiku negaunantys pensijų, pašalpų, vėluojant atlyginimams už darbą, negali reguliariai užmokėti už elektros energiją, dujas, šilumą ir kitas komunalines paslaugas. Žmonės, praradę paskutines viltis pragyventi iš sąžiningo darbo, neretai prieš savo valią ir moralines nuostatas ima pažeidinėti įstatymus, pasiduoda pykčiui, tampa nusikaltėlių struktūrų nariais arba pasitraukia iš gyvenimo. Beveik įprastu reiškiniu tapo elgetaujantys, beglobiai, benamiai vaikai. Šimtai jaunų žmonių, specialistų, menininkų nori emigruoti į užsienį. Lietuvoje nesilaikoma socialinę saugą garantuojančių Konstitucijos straipsnių, įstatymų.
Seimo Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija dar nuo 1993 m. savo pareiškimuose “Dėl plintančio skurdo grėsmės”, “Dėl gyventojų įsiskolinimų už komunalines paslaugas”, “Dėl akcijos “Prieš skurdą ir skurdintojus” reikalavimų” ir kt. įspėjo ir pareikalavo, kad Vyriausybė sudarytų paramos skurstantiems gyventojams programą, priimtų palankesnį Valstybinį socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Nors gyventojams, labiausiai įsiskolinusiems už komunalines paslaugas, 1994 m. Vyriausybė ir skyrė 6 mln. Lt, bet didesnio susirūpinimo, rimtesnės paramos jie taip ir nesulaukė.
Šiandien dėl Finansų ministerijos ir “Sodros” tarpusavio nesutarimo, sustabdžius laikinųjų priemokų prie pensijų ir mėnesinių kompensacijų mokėjimą, vis daugiau uždelsiant išmokėti pensijas, šimtai pensininkų vos ne per naktį, prarasdami paskutinę sveikatą, laukia tų kelių dešimčių litų minimaliam pragyvenimui. Nereikia klausti, kokios jų nuotaikos ir kokie jų linkėjimai Prezidentui, Seimui, Vyriausybei. Per Lietuvą ritasi galbūt sąmoningai sukeltos visuotinio skurdo ir nepasitenkinimo bangos.
Lietuvių tautininkų sąjunga ir jos frakcija Seime kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, politines partijas, visuomenę įspėdama ir kviesdama: stabdykime skurdą! Šiandien nėra kito svarbesnio uždavinio, pareigos ir darbo.
Lietuvių tautininkų sąjunga, ruošdamasi Seimo rinkimams, rengia plačią socialinės saugos programą. Analogiškas programas, matyt, rengia ir kitos partijos, tačiau jau šiandien, kaip neatidėliotinus veiksmus, siūlome:
1. Priimti sprendimą ir nedelsiant pradėti mokėti pensijas su anksčiau skirtomis 20 Lt dydžio priemokomis. Jas įteisinti įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu.
2. Sudaryti valstybinį visuomeninį paramos skurstantiems fondą.
3. Nustatyti maksimalų pensijos dydį, ypač asmenims, gaunantiems kelias pensijas ar didelius uždarbius. (Mes čia turim omeny, kurie gauna 700, 1000 ar daugiau litų.)
4. Jokiu būdu nevilkinti mažų (iki 200 Lt dydžio) pensijų išmokėjimo. Didesnes pensijas mokėti dalimis.
5. Iš Rusijos ir Vokietijos reikalauti, kad už Lietuvos piliečių darbą tremtyje ir priverstiniuose darbuose jiems būtų mokamos tų šalių pensijos.
Mes nepritariame Socialinės apsaugos ministerijos ketinimui nemokėti pensijų visiems dirbantiems pensininkams. Valstybės finansinių ir ekonominių problemų negalima spręsti skurdžiausiai gyvenančių žmonių sąskaita.
Mes kreipiamės į Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, ministerijų, apskričių, savivaldybių ir kitų valstybinių institucijų darbuotojus, gaunančius didesnius atlyginimus ir įvairias pensijas, laikinai pensijų atsisakyti.
Mes taip pat kreipiamės į šių ir kitų valstybinių institucijų, privačių ir akcinių firmų, bendrovių bei kitokių įmonių darbuotojus, gaunančius didelius atlyginimus, nors mažą jų dalį skirti siūlomam steigti “Paramos skurstantiesiems” fondui, nes skurdo sukeltos socialinio neramumo bangos gali pražudyti ne tik verslą, įmonę, banką, bet ir valstybės nepriklausomybę.
Ne dėl savo kaltės nuskurdusių žmonių likimai yra mūsų visų rankose. Bendromis jėgomis stabdykime ir mažinkime plintantį skurdą.”
Pasirašo Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas R.Smetona ir Seimo Lietuvių tautininkų frakcijos seniūnas L.Milčius.
Aš prašyčiau, gerbiamasis Seime, kad šitas kreipimasis būtų apsvarstytas Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti, kad būtų apsvarstyta komitete? Reikia. (Balsai salėje) Kas už tai, kad šis kreipimasis būtų apsvarstytas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, prašom balsuoti.
Už - 6, pridedu savo ir Seimo narės V.Aleknaitės balsus - 8, susilaikė 1. Taigi bus svarstomas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete.
Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Po jo kalbės Seimo narys K.Jaskelevičius.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Viso civilizuoto pasaulio, taip pat ir mūsų, įstatymai įtvirtina valdžių padalijimo principą. Tas padalijimo principas ne visur vienodai yra išlaikomas. Vienose valstybėse jis yra ryškesnis, kitose - mažiau ryškus, o šalyse, dar tik žengiančiose į demokratiją, šio principo įgyvendinimas gerokai pakoreguojamas visiškai pašalinių veiksnių, nieko bendra su oficialiomis valdžiomis neturinčių. Vienais atvejais - tai labai plačiai valdžių nepriklausomybę suprantančių atskirų subjektų anarchistiniai veiksmai, kitais atvejais - mafijos jėgų, pretenduojančių į realios, vienintelės savo valdžios įvedimą šalyje.
Tai, kad tokių bandymų yra, manau, nedaug kas bandys neigti. Tai labai svarbi problema. Manau, jog anksčiau ar vėliau kaip vulkano pelenai išsiverš į erdvę. Manau, jog tai įvertins ne tik istorikai, bet ir neapkerpėję mafijos apnašomis teisininkai.
Tačiau šį kartą norėčiau kalbėti ne apie pirmąją problemos dalį. Pabrėžiu, kad tai yra labai rimta problema. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis pabrėžia, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Tačiau kai kurie teisėjai, matyt, nesugeba perskaityti dar vieno sakinio, iš kurio matyti, kad jie nėra visiškai nuo nieko nepriklausomi. Ten pabrėžta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Taigi jie pavaldūs įstatymui. Be to, jie, kaip ir kiekvienas pilietis, pavaldūs moralės, bendrosios ir konkrečiai teisėjų etikos normoms. Nekalbėsiu apie visą teisėjų korpusą apskritai. Gerbiu Aukščiausiojo Teismo pirmininką, kuris, vos tik įžengęs į savo postą, pateikė nemažai siūlymų, siekdamas įnešti gaivaus vėjo į teismų koridorius, pažįstu ir žinau daug gerbiamų teisėjų. Tačiau labai gaila, jog negalima paneigti to, kad ne vienam teisėjų korpuso nariui įvairiose teismų grandyse trūksta elementarios kultūros, pagarbos žmogui, pagarbos savo profesijai, savo pareigai, pagarbos Vyčio ženklui, kuriuo pasipuošia eidami į posėdžių salę.
Dažnai, įėjęs į teismo salę, kurioje nori tikėtis iškilmingos rimties, pagarbos žmogaus, kolegų teisininkų orumui, pamatai puikia teisėjo mantija apsigaubusį ir šventu Vyčio ženklu pasidabinusį pykčio iškreiptu veidu, nesivaldantį asmenį, įžeidinėjantį tiek savo kolegas, tiek civilinio ar baudžiamojo proceso dalyvius, trikdantį liudytojus, savo beveik nežabotu elgesiu stulbinantį salėje esančius žmones. Nereti atvejai, kai be jokių skrupulų pažeidžiamos Civilinio proceso kodekso 31, 35 ir kitų straipsnių nuostatos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, materialinės teisės normos. Viskas, gerbiamieji, pridengiama teisėjų nepriklausomumo skraiste, net ir nemotyvuotas nusikaltėlių paleidimas iš teismo salės.
Aš prisimenu savo profesorių K.Jablonskį, mūsų kalbininko J.Jablonskio sūnų, buvusį prieškarinės Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, taip vadinosi Aukščiausiasis Teismas, narį. Tai buvo labai aukštos kultūros teisininkas, apie kurį net sovietmečiu su didžia pagarba kalbėdavo įvairių pažiūrų žmonės.
Gaila, kad šio kilnaus teisininko pavyzdžiu neseka nemažai šiuolaikinių teisėjų.
Kiekvienas teisėjas, manau, turėtų suprasti, kad jo kompetenciją riboja įstatymas, bendrosios ir profesinės etikos normos, kad suirzusia fizionomija, proceso dalyvių užgauliojimu, netgi atviru advokatavimu kuriai nors šaliai, “argumentais” (o ką tai reiškia, manau, visi supranta), kitais neleistinais veiksmais pagarba nei sau, nei teisėjų korpusui neužtarnaujama.
Teismų reitingas visuomenėje yra labai žemas. Tai rodo, kad teisėjų veikla yra toli gražu ne be priekaištų. Tai turėtų kelti rimtą susirūpinimą. Gerbiamieji, ne vienu atveju teisėjų neteisingai suprastas nepriklausomumas jau virsta jų nepriklausomumu nuo įstatymo, nuo etikos normų. Apie tai visuomenė jau skambina varpais, labai panašiai, kaip ir prieš komercinių bankų krizę. Ar leisime, kad teismo salėse būtų žeminamas Lietuvos ir jos švento simbolio vardas? Ar lauksime rimtesnių pažeidimų, kurie privers susimąstyti? Manau, kad patys teismai turėtų tuo susirūpinti. Tačiau turi susirūpinti ir Seimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, praėjusių metų spalio 18 d. Seimo plenariniame posėdyje aš pasakiau tokius žodžius, jog kolega V.Juškus siekė, kad būtų grąžintas įklimpusio jo bičiulio indėlis “Sekundės” banke. Kolega V.Juškus kreipėsi dėl šio mano teiginio į Etikos ir procedūrų komisiją, ir komisija mane įpareigojo paneigti šiuos teiginius. Galiu paneigti tik vieną dalyką. Kadangi gerbiamasis V.Juškus tvirtina, kad jis nepažįsta to piliečio, dėl kurio jis kreipėsi į “Sekundės” banką, o aš tą pilietį pavadinau bičiuliu, tai galiu paneigti tik tai, jog galbūt iš tiesų tas žmogus nebuvo jo bičiulis.
Kita vertus, tai sukelia kitų minčių. Jeigu dėl bičiulio gali stengtis, tai dėl nepažįstamo kažkaip keista, kad toks atsakingas pareigūnas, kaip Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkas, įtraukia visą komisiją, svarsto, kad būtų grąžintas to piliečio 30 tūkst. dolerių indėlis.
Tuo pat metu aš noriu pasakyti, kad tai iš tiesų yra problema. Į daugelį Seimo narių, į Seimo komitetus kreipiasi piliečiai, kurie tikrai nukentėję, kurių indėliai yra įklimpę bankuose, kurių gyvenimo aplinkybės kartais susiklosto taip skaudžiai, kad norom nenorom turi ieškoti ar tų Seimo narių, už kuriuos tas pilietis balsavo, ar kitokiais būdais, kad nors dalį to indėlio atgautų. Manyčiau, čia mes ilgai delsėme ir nesugebėjome įvesti kokios nors, sakykime, tvarkos, kad šitokiu būdu Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija imtųsi spręsti klausimus, visiškai jai nebūdingus.
Todėl aš siūlau, jog valstybėje būtų sudaryta kompetentinga komisija iš Seimo narių, Socialinės apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, kad tokiais kritiniais atvejais, ligos atveju, kitais skaudžiais atvejais šeimose ta komisija išnagrinėtų ir priimtų sprendimą, mėgintų suformuoti kokias nors aplinkybes, sąlygas, prioritetus, fondus. Iš tikrųjų tiems žmonėms būtų galima padėti ir nereikėtų ieškoti tam tikro protekcionizmo, įvairių kitų kanalų, tai būtų atliekama legaliai, daugelis žmonių apie tai žinotų, nes juk ne visi gali taip pasinaudoti savo padėtimi, kaip pasinaudojo gruodžio mėnesį iškilus bankų krizei ekspremjeras A.Šleževičius. Prašyčiau, kad šį pasiūlymą pirmiausia išnagrinėtų Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad šis pasiūlymas būtų nagrinėjamas Biudžeto ir finansų komitete, prašom balsuoti.
Už - 7, 2 susilaikė. Taigi šis klausimas bus nagrinėjamas Biudžeto ir finansų komitete.
Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks kovo 28 d. Pradėsime 10.00 valandą.