Penktasis
posėdis
1996
m. kovo 14 d.
Seimo narių pareiškimai
A.Patacko pareiškimas Dėl "prestižinių" Seimo narių kelionių lėktuvais
Savivaldybių atributikos įstatymo projektas Nr. 1864 (priėmimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios Seimo narės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo kovo 14 d. rytinį plenarinį posėdį.
Pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matot, darbotvarkės dalis arba, tiksliau, popietinis posėdis yra gerokai išmargintas. Dėl vienų ar kitų priežasčių Seniūnų sueigai teko išbraukti kelis įstatymų projektus, o vietoje jų Seniūnų sueiga vieningai pasiūlė įsirašyti kai kurių dvišalių sutarčių ratifikavimo proceso pradžią, t.y. atitinkamų projektų pateikimą, ir vieną kapitalinį klausimą, kurio pageidavo įvairių pakraipų Seimo nariai, - tai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kurį jau turime pradėti pastraipsniui priimti. Todėl ir numatytas, kaip matote, konkretus laikas - 15.30. Seniūnų sueiga visiems šitiems dalykams pritarė. Ar galim bendru sutarimu pradėti dirbti? Prašom. A.Endriukaitis. Prašom. Tylos, kolegos!
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji Seimo valdybos nariai! Kodėl jūs taip labai marginat, kodėl jūs negalit nemarginti, surašyti iš anksto ir apgalvoti?
PIRMININKAS. Pastaba iš esmės teisinga, bet gyvenimas yra gyvenimas. Aš konkrečiai galiu paaiškinti. Pradėsiu nuo galo. 2-8 - Oro erdvės naudojimo įstatymo projekto naujasis variantas yra, bet pagrindinis komitetas nespėjo išnagrinėti. 2-7 - atsiima kol kas, t.y. pristabdo patys pateikėjai. 2-6 - taip pat pateikėjų atitinkamas nusistatymas - kol kas nereferuoti Seimui. 2-2a - projektai yra, bet neišlaikytas laiko terminas. Kad nebūtų formalių prieštaravimų dėl labai svarbaus klausimo, ir 2-2a, 2-2b teko išbraukti. Štai tokios priežastys. Todėl aš dar kartą prašau kolegas pritarti šitam variantui, kuriam, juo labiau, vieningai pritaria ir Seimo seniūnų sueiga. Kolega K.Kubertavičius dar norėjo ką sakyti? Ar pritariate?
K.KUBERTAVIČIUS. Norėčiau pritarti šios dienos darbotvarkei.
PIRMININKAS. Ačiū.
K.KUBERTAVIČIUS. Norėčiau paprašyti, kad antradienį tikrai būtų Statybos įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagal preliminarią darbotvarkę, tai 1-4a ir 4b klausimai. Ačiū tada, gerbiamieji kolegos. Papildymams pritarta.
Tokiu atveju 1-1 kompleksinis klausimas, t.y. savivaldybių atributikos įstatymo projektas, kurio numeris 1864, ir šį įstatymą lydintys kiti įstatymai: Vietos savivaldos įstatymo 29 str. pakeitimo projektas Nr.1865, Valstybės herbo įstatymo pakeitimo projektas Nr.1866 ir Valstybinės vėliavos įstatymo papildymo projektas Nr.2038. Pranešėjas - ministerijos sekretorius J.Jurginis. Kviečiu į tribūną ir oficialiai klausiu, ar galim pradėti priėmimo procedūrą? Prašom.
J.JURGINIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien prašau priimti Savivaldybių atributikos įstatymo projektą. Gerbiamajam Seimui norėčiau truputį pareferuoti, kokie...
PIRMININKAS. Minutėlę! Žodžiu, jūs teikiate. Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmiausia pradedame pastraipsniui priiminėti Savivaldybių atributikos įstatymo projektą, kurio Nr. 1864. Prašom dabar dėl esminių dalykų, po to - pastraipsniui.
J.JURGINIS. Iš esmės, peržiūrėjus šitą įstatymo projektą, visiškai pritariame Savivaldybių... Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komiteto pateiktoms pastaboms, lygiai taip pat pritariame Seimo Juridinio skyriaus išvadoms dėl 4 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, bet dar yra kolegos G.Paviržio siūlymai 4 straipsniui. Matyt, tada, kai prieisime prie to straipsnio.
J.JURGINIS. Aš jų negavęs, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kol registruosimės, sutvarkysim. Kolegos, dėmesio! Registracija.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, iš eilės. Šio įstatymo, t.y. Savivaldybių atributikos įstatymo, 1 straipsnis - "Įstatymo paskirtis". Pataisų, atrodo, nebuvo jokių. Galim priimti? Priimta.
2 straipsnis. Kaip tik yra kolegos A.Sadkausko siūlymų, kuriems, kaip supratau, pranešėjas pritarė.
J.JURGINIS. Pritariam. Taip pat šitie siūlymai buvo suderinti ir su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu.
PIRMININKAS. Labai gerai. Tada 2 straipsnį su papildymu galim priimti? Priimta. 3 straipsnis - irgi kolegos A.Sadkausko siūlymai. Pranešėjas priima. Galim priimti 3 straipsnį su papildymu? Priimta. 4 straipsnis. Yra kolegos G.Paviržio siūlymai.
J.JURGINIS. Gerbiamasis G.Paviržis pasiūlė 4 straipsnio pirmąją dalį pratęsti žodžiais "išskyrus savivaldybės vėliavą". 1 straipsnio pastraipa skambėtų taip: "Savivaldos institucijos, savivaldybės administracija bei jos padaliniai ir pareigūnai gali naudoti tik įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei patvirtintus atributikos objektus, išskyrus savivaldybės vėliavą." Aš manyčiau, kad neturėtų būti čia "išskyrus savivaldybės vėliavą", nes šitas įstatymas kaip tik ir aprašo šios atributikos naudojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal siūlytojas, jeigu jis sutiks su jumis. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Ne, sutikti aš negaliu, nes jis pats prieštarauja toliau, šitas straipsnis. Aš taip galvoju. Aš dabar bijau... pamiršau jau, bet, man regis, net ir Juridinis skyrius yra atkreipęs į tai dėmesį. Aš šiuo atveju savo mintis dėstysiu. Kodėl aš sakau dėl 1 straipsnio, kad išskyrus savivaldybės vėliavą? Todėl, kad šio straipsnio trečiojoje dalyje rašoma, kad savivaldybės vėliava naudojama savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o pirmojoje dalyje mes rašome, kad tik įstatymų nustatyta... Vadinasi, jeigu viską įstatymu nustatom, tai ir vėliavai... tai braukime trečiąją dalį. O jeigu mes paliekame trečiąją dalį, tai įrašykite mano siūlomą papildymą, tada viskas atsiduria savo vietoje.
PIRMININKAS. Minutėlę! Pranešėjas. Po kolegos A.Baleženčio. Prašom. Dėl papildymo, kurį siūlo kolega G.Paviržis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau priimti abi nuomones, nes jos neprieštarauja viena kitai. Gerbiamasis G.Paviržis siūlo tvarką, kai yra dvi vėliavos keliamos viena šalia kitos, ir tai irgi labai gerai, o savivaldybė gali nustatyti kitą tvarką savo vėliavos saugojimui, laikymui, naudojimui per kokias nors iškilmes, ir tai irgi yra gerai. Todėl vienas kitam tie dalykai neprieštarauja. Galima abu priimti.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius, po to - pranešėjas.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto pritarčiau G.Paviržio siūlymui dėl to, kad negali būti dvi tvarkos. Turi būti kokia nors viena tvarka. Jeigu mes paskutinėje pastraipoje rašome, kad ten nustato savivaldybės taryba, tai kam tada viršuje nustatinės įstatymas? Vadinasi, arba tada, kaip jau minėta, tą trečią pastraipą išbraukiam, arba iš tikrųjų trečioji pastraipa reikalinga, nes mes 4 straipsnio pirmoje pastraipoje rašom "išskyrus savivaldybės vėliavą". Na, negali būti du metrai tam pačiam matui. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Gal rastumėte kompromisą?
J.JURGINIS. Aš iš tikrųjų patikinsiu (ir savo kalbos pradžioje paminėjau), kad atsižvelgėme į Juridinio skyriaus pastabas. Iš tikrųjų 4 straipsnio ketvirtoji pastraipa suredaguota šitaip skambėtų: "Savivaldybės vėliava"... vietoje žodžio "naudojama", nes iš tikrųjų čia kertasi su pirmąja pastraipa, įrašome žodžius "iškeliama savivaldybės tarybos nustatyta tvarka". Tada gerbiamojo G.Paviržio ir visų Seimo narių pastabos atsiduria savo vietoje šiame įstatymo straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar klausimas yra toks: kadangi pranešėjas, pranešęs apie vieną patikslinimą, vis dėlto su gerbiamojo G.Paviržio papildymais nesutinka, ar kolega G.Paviržis sutinka atsiimti savo siūlymą? Dar kartą G.Paviržis. Gal iš tiesų, gerbiamasis Gediminai, galima būtų atsiimti?
G.A.PAVIRŽIS. Ne, gerbiamasis Pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad ne visai kolega J.Jurginis teisus. Pirmiausia, kodėl. Todėl, kad jeigu jis pasako, kad iškeliama vėliava, o ne naudojama, iš tikrųjų tada ta mano pirmoji dalis - pasiūlymas... gali jo ir nebūti.
PIRMININKAS. Aišku.
G.A.PAVIRŽIS. Bet tada mano 4 straipsnio ketvirtoji dalis, aš noriu atkreipti dėmesį, būtent suformuluota dėl vėliavos iškėlimo, o čia iškeliama negali būti vien tik savivaldybės nustatyta tvarka. Čia turi būti nustatyta tvarka, kad valstybinė vėliava turi būti gerbiama. Turi būti nustatyta tvarka, kad būtent ji kairėje pusėje, taip, kaip yra apskritai apie Lietuvos valstybinę vėliavą įstatyme kalbama: kai atvažiuoja svečiai, tada kairėje pusėje yra kabinama svečios valstybės vėliava, o Lietuvos vėliava - dešinėje pusėje. Todėl aš ir siūlau nustatyti vėliavos iškėlimo tvarką būtent tokią, kad ne savivaldybė nustatytų, o kad būtų tvarka kaip reikalas nustatyta.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
J.JURGINIS. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų reikėtų sutikti su gerbiamojo G.Paviržio pastaba dėl 4 straipsnio ketvirtosios pastraipos ir priimti tokią redakciją, kokią siūlo gerbiamasis G.Paviržis.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada 4 straipsnis būtų toks: trečiojoje dalyje vietoje "vėliava naudojama" - "vėliava iškeliama" ir gerbiamojo G.Paviržio papildymas, kad jei savivaldybės vėliava iškeliama šalia valstybinės vėliavos, ji turi būti su ja viename lygyje ir t.t. Toks papildymas. Sutinkame tada priimti be balsavimo 4 straipsnį? Priimta.
Ir 5 straipsnis. Man atrodo, jokių pastabų nebuvo.
J.JURGINIS. Ne, nebuvo.
PIRMININKAS. Priimta. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymo projektas nustato savivaldybių atributikos objektus ir reglamentuoja tų objektų naudojimo ir iškėlimo tvarką. Svarbi įstatymo projekto nuostata yra savivaldybių atributikos objektų patvirtinimo tvarka ir teisė naudotis Lietuvos valstybės atributika, kai nėra patvirtintos savivaldybės atributikos. Pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Tamsta Pirmininke ir pranešėjau! Aš negalėsiu balsuoti ir manau, kad nuo mano balsavimo nieko nepriklausys, nes sustabdyti plikbajoriško "seimelio" ėjimą į priekį yra nelengva, nes tokia tema Lietuvai yra šiandien absoliučiai nereikalinga, tad ir tokie žaidimai, nuvedantys nuo pagrindinių mūsų gyvenimo temų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pranešu: jeigu neskaitėte darbotvarkės, yra ir kitų klausimų - ir dėl lito, ir dėl delspinigių, ir dėl Konstitucinio Teismo teisėjų. Jeigu ir šitie klausimai tamstai atrodo tokio plano, kaip leidote sau pasakyti, tai man belieka apgailestauti.
Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom skaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom ilgėliau palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vieningai: 55 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymas priimtas. Gerbiamasis G.Paviržis. Dar replika po balsavimo? Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš kreipiuosi į savo kolegas, kad nors bent jau ketvirtaisiais metais, kadencijos pabaigoje, atsimintų, kad mano pavardė Paviržis, o ne Paviržius. Ne nuo paviršiaus, o nuo raudonviršio.
PIRMININKAS. Esminis patikslinimas. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, dabar lydintys įstatymai.
Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.1865 (priėmimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Iš pradžių 1-1b, t.y. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.1865. Gerbiamasis pranešėjau, aš jokių pataisų neturiu.
J.JURGINIS. Taip. Iš esmės ir mes negavome jokių pastabų. Šito įstatymo pakeitimui buvo pritarta tiek Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komitete, tiek ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia yra tik papildymas, ar dar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Galim balsuoti. Tada dėmesio! Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų irgi nėra. Balsų skaičiavimo komisija pageidautų, kad Seimo nariai, kurie tribūnose, vis dėlto nusileistų žemiau ir nejudėtų taip, nes labai sunku suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo grupės pageidavimas yra absoliučiai teisėtas. Todėl prašyčiau būti parteryje ir balsuoti arba nebalsuoti.
Gerbiamieji kolegos, 59 Seimo nariams balsavus už, niekam - prieš ir niekam nesusilaikius Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Ačiū.
Valstybės herbo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.1866 (priėmimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Toliau - antrasis lydintysis įstatymas, t.y. Valstybės herbo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, čia buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto daugiau redakcinė pastaba.
J.JURGINIS. Tikrai taip. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šita pastaba, manyčiau, teisinga ir ją reikėtų ryšium su šito komiteto sprendimu atredaguoti.
PIRMININKAS. Suredaguoti. Labai atsiprašau.
J.JURGINIS. Suredaguoti. Tikrai blogai elgiuosi.
PIRMININKAS. Taigi pritarta. Gerbiamieji kolegos, čia irgi yra įstatymas, kurį sudaro vienas straipsnis. Ar nori dar kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. B.Rupeika - pirmasis. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš pasakysiu repliką po balsavimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiūlyti, kad vis dėlto į 11 punktą būtų įrašytas dar vienas žodis. Kodėl? Arba į 13 punktą. Čia jau reikėtų galvoti. Valstybės mokslo, studijų ir tyrimo institucijos. O konkrečiai aš turiu galvoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Ta įstaiga gana svarbi, išduoda rezistento dokumentus, o tie dokumentai turi ir finansinę galią, todėl paprastą antspaudą naudoti neišeitų, tuo labiau kad jis dabar turi herbinį antspaudą, tai čia reikėtų galvoti. Arba mes 11 turėtume papildyti vienu žodžiu, arba 13 punktą. Čia reikia galvoti.
PIRMININKAS. Manau, kad 11 būtų...
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi už tai. Vadinasi, būtų "valstybinės mokslo, studijų ir tyrimų institucijos". Ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė.
J.JURGINIS. Aš manyčiau, kad reikėtų sutikti su gerbiamojo Seimo nario pasiūlymu ir iš tikrųjų šitą straipsnį suredaguoti. Aš manau, kad redakciją mes suderinsime ir pateiksime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra vienas straipsnis, t.y. įstatymą sudaro vienas straipsnis. Ar nori dar kas kalbėti? Ar jau galim balsuoti? (Balsai salėje) Galim.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl įstatymo dėl Lietuvos valstybės herbo pakeitimo? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti ir tuos, kurie esat tarp parterio dalių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.
PIRMININKAS. Už - 60. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tokių irgi nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, įstatymas dėl Lietuvos valstybės herbo įstatymo pakeitimo priimtas.
Dėkoju. Ir paskutinysis, lydintysis įstatymas.
J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai...
Valstybės vėliavos įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.2038 (priėmimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tai yra Valstybės vėliavos įstatymo papildymo įstatymo projektas, kurio Nr.2038. Čia, atrodo, gerbiamasis pranešėjau, esama pastabų.
J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tarp paskutinio svarstymo ir šios dienos įstatymo priėmimo buvo šitas įstatymo projektas papildomai apsvarstytas tiek Kultūros, mokslo ir švietimo komitete, tiek ir Savivaldybių komitete. Iš tikrųjų aš manyčiau, kad reikėtų priimti su Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pastabomis, išdėstytomis protokole 1996 m. sausio 29 d.
PIRMININKAS. Dar kolegos A.Sadkausko siūlymai.
J.JURGINIS. Čia susiderina.
PIRMININKAS. Susiderina?
J.JURGINIS. Taip.
PIRMININKAS. Taip? Tada gerai. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš gal nevisiškai įsigilinęs, bet jūs gal man patikslintumėte.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Dabar dažniausiai Vyriausybės nutarimu būna paskelbiama, kad štai tą dieną reikia iškelti vėliavą. Ar šitas įstatymas nenumato, jog nereikėtų kiekvienu atveju skelbti, kad Kovo 11-ąją keliama vėliava. Ar negalima būtų šitas datas surašyti? Būtų viskas ramu, tylu. Išskyrus ypatingą atvejį, kai jau nenumatyta, o šiaip galima iš karto numatyti metų dienas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Man atrodo, kad mūsų konkrečiame įstatyme apie tai nekalbama. Čia, gerbiamasis Jurgini, kitame straipsnyje apie tai kalbama.
J.JURGINIS. Taip, kalbama kituose straipsniuose. Aš turiu įstatymo pagrindą ir ten yra apibrėžta. Yra apibrėžtos tokios sąlygos, sakykim, gedulo atveju ir t.t., kur atskirais nurodymais gali būti keliama valstybės vėliava. Tai sprendžia Lietuvos Vyriausybė.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos valstybės vėliavos papildymo dabar su visais papildymais ir su pataisymais atitinka jam keliamus reikalavimus. Aš pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galim jau balsuoti? Ačiū. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl įstatymo dėl Lietuvos valstybės vėliavos įstatymo papildymo su tais papildymais, apie kuriuos buvo kalbėta pranešėjo? Prašom. Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kurie už parterio ribų, ar balsuojat, ar ne? Gerbiamasis Stakvilevičiau, gerbiamasis Račai, ar balsuojate, ar nebalsuojate? (Triukšmas salėje) Negirdi.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 49 - už.
PIRMININKAS. 49 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 49 Seimo nariams balsavus už ir tik 1 susilaikius įstatymas dėl įstatymo dėl Lietuvos valstybinės vėliavos papildymo priimtas.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ačiū, gerbiamieji kolegos. (Balsas salėje) Aš žinau, aš tik kol kas noriu padėkoti, o po to jau, matyt, B.Rupeika padėkos. Prašom. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš turiu gerbiamųjų kolegų atsiprašyti, pavadinęs mūsų Seimą "plikbajorišku seimeliu" dėl čia ką tik svarstytos tematikos. Iš tikrųjų ir vėliavos tobulinimo bei kėlimo būdų klausimai, ir savivaldybių atributikos - vimpelų bei kitų plevėsuojančių dalykų svarstymas yra Lietuvai labai svarbus, ypač šiandien. Nesulaukęs paramos iš kolegų nė vienoje pusėje, nes balsavimas buvo stebėtinai vieningas, aš prašyčiau kitą kartą, svarstant tokius dalykus, įtraukti mane į turistinę grupę, keliaujančią į Pietų Ameriką, Kiniją ar kokią kitą šalį, pailsėti.
J.JURGINIS. Galima?
PIRMININKAS. Pranešėjas, kuris padėkos už palinkėjimus. Prašom, gerbiamasis Jurgini.
J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nuoširdžiai dėkoju. Mane nustebino tokia Seimo narių vienybė svarstant iš tikrųjų svarbius valstybės klausimus dėl valstybės simbolių naudojimo. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, 1-2 darbotvarkės punktas turėtų būti 10 val. 40 min., todėl aš siūlau dabar aptarti kitos savaitės darbotvarkę. Dar repliką - K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš B.Rupeikai norėčiau repliką.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Jis nori, bet nežino, kaip elgtis. Juk tik tie, kurie laižo atitinkamą, važiuoja, o ne tokie kaip tamsta. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai tada, matyt, ir pareiškėjas yra tarp tų laižančiųjų. Taip jau išeitų? Gerbiamasis Antanavičiau, būkit sąžiningas, ar jūs nevažinėjate?
K.ANTANAVIČIUS. Ne. Tikrai, nė vieno sykio per 1995 metus, nė vieno.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, tikrai nesiginčykime, nes aš turiu visus skaičius. Nesiginčykime.
K.ANTANAVIČIUS. Pažiūrėkit.
Savaitės darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Pažiūrėsiu. Gerbiamieji kolegos, dėl kitos savaitės darbotvarkės. Yra du kapitaliniai klausimai, apie kuriuos mes seniai kalbėjome, ir kurių galutinis sprendimas arba tarpinis sprendimas jau turėtų būti kitą savaitę. Tai yra Konstitucijos pataisa, Vyriausybės programos nagrinėjimas ir eventualus pritarimas tai programai. Taip pat, žinoma, tie klausimai, kurie iš tikrųjų mums labai aktualūs, t.y. bankų reikalai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, jeigu mes jo nespėsime priimti šiandieną, ir, žinoma, kai kurie kiti dalykai. Sakysim, svarstymo stadijose yra Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimai, savivaldybių ribų, konkrečiai, Kauno miesto ir Kauno rajono klausimai, Bausmių vykdymo kodekso projektas, pagaliau Krašto apsaugos įstatymo projektas ir dar kai kurie tikrai aktualūs klausimai. Seimo seniūnų sueiga aprobavo šitą darbotvarkę, kurios projekto Nr.6.
J.Veselka. Prašom. Dėl savaitės darbotvarkės. J.Veselka nenori kalbėti. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, mes praeitą savaitę buvome beveik susitarę, kad į būsimą savaitę bus įrašytas įstatymo projektas Nr.1995 dėl turto ir pajamų deklaravimo, tačiau dabar jo nematyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, jis yra šiek tiek vėlesnėj savaitėj, kuri prasideda kovo 25 d.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad šalia Šiaulių ekonominės zonos įstatymo projekto svarstymo būtų ir Klaipėdos, kuris šiandien bus užregistruotas. Yra atsiųstas. Galite užrašyti. Būtų geriau, kad būtų svarstoma kartu, nes čia analogiški dalykai.
PIRMININKAS. Aš - už. Bet yra vienas dalykas, kurį jūs pasakėte, t.y., kad jis dar neregistruotas. Antra. Ar bus spėta padaryti Juridinio skyriaus išvadą?
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad bus.
PIRMININKAS. Su klaustuku. Kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę įstatymo projektą Nr.2108. Tai labai nedidelis įstatymas, bet jis labai reikalingas šiuo metu. Tai dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, kurie atvyko gyventi į Lietuvą po Imigracijos įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Dar vėlesnę savaitę, gerbiamasis kolega. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Man atrodo, kad 24 klausimą dėl zonų reikėtų atidėti kitai savaitei, kadangi mes pirmiausia turime išnagrinėti 15 klausimą. Ir priklausomai nuo 15 galima galvoti apie šitą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Endriukaiti, kaip matot, jie yra skirtingų stadijų. Man atrodo, vienas kitam netrukdo. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėjau tik atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės programos svarstymui mes turim faktiškai gautą programą, kurią svarstom, bet dabar jau kai kuriuose komitetuose pasirodė papildymų, vadinamųjų priemonių planų. Tai aš norėčiau žinoti, ar toji medžiaga yra programos papildymas ir kokioje stadijoje mes tą Vyriausybės programą svarstysim? Ar tai yra pateikimas, papildymas, ar ne?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mieli kiti kolegos, tas vadinamasis priemonių planas, žinoma, savo esme siejasi su Vyriausybės programa, bet tai yra skirtingas dokumentas, kuriam tvirtinti užtenka Vyriausybės sprendimo. Čia tik kaip papildymas, kad Seimo nariai geriau orientuotųsi, kaip bus įgyvendinama Vyriausybės programa, kurios mes dabar keisti negalime, - pritariame ar nepritariame. V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, Pirmininke. Aš su nuostaba pamačiau ir apsidžiaugiau, ir iš karto nuliūdau, kad šiandien, pavyzdžiui, nebus Oro erdvės naudojimo įstatymo projekto. Teisingai, jo neturi būti iš viso, nes mes kalbėjome savo išvadoj komitete - atmesti, kol nebus viso paketo. Bet kiekvieną savaitę kažkas (aš įtariu, kad ministras) vis jį "prakiša" čia. Aš džiaugiuosi, kad kitą savaitę jo irgi nėra. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš praeitą savaitę prašiau, su gerbiamuoju G.Paviržiumi aptarėme, kad turbūt negalima pateikimo padaryti dėl Civilinio kodekso ir dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų, dėl tų našlių, kurių vyrai žuvo gamyboje, ir vaikai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, kad jiems truputį, metus... padidinti tą laikotarpį...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jūs turite galvoje numerius 2165 ir 2166?
J.VESELKA. Aš neatsimenu numerių.
PIRMININKAS. Šituos numerius?
J.VESELKA. Neatsimenu gerai, bet turbūt tie.
PIRMININKAS. Socialinio draudimo pensijų...
J.VESELKA. Šitie, šitie.
PIRMININKAS. Tai jie yra. 29 punktas.
J.VESELKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu patvirtinti šiek tiek patikslintą darbotvarkę? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektai Nr.2164, 2164A (svarstymo tęsinys) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar pagal mūsų darbotvarkę 1-2 punktas - Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektai Nr.2164, 2164A. Pranešėjas - F.Kolosauskas. Svarstymo tęsinys. Dabar mes turėtume kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Jeigu gerbiamasis F.Kolosauskas norėtų ką pradžioje pasakyti, - prašom. Arba pabaigoje, kaip jums patogiau. Prašau. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vakar gauta Vyriausybės išvada, kurioje pritariama ir siūloma svarstyti patobulintą Biudžeto ir finansų komiteto įstatymo projektą Nr.2164A. Taip pat gautas Lietuvos banko oficialus pareiškimas, kad iš esmės pritariama Prezidento dekretui, tačiau siūloma posėdyje svarstyti komiteto patobulintą Lito patikimumo įstatymo papildymo įstatymą, kurio registracijos Nr.2164A.
Aš siūlau pritarti po svarstymo projektui Nr.2164A ir paskirti priėmimą kitą antradienį. Penktadienį 10 val. susirinks visų politinių partijų atstovai ir aptars galutinę redakciją.
Aš tiek norėjau, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip praėjusį kartą buvo sutarta ir kaip buvo patikslinta šiandien Seniūnų sueigoje, dabar kalbame tik dėl balsavimo motyvų. Bet kadangi įstatymas yra labai svarbus, tai ne vienas - už ar prieš, bet du - už ar prieš. Iš anksto užsirašė: kolegos S.Malkevičius, J.Listavičius, E.Kunevičienė, R.Žurinskas, K.Antanavičius. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš jungsiu pirmiausia tuos, kurie užsirašė iš anksto, ir čia du - už, du - prieš. Jeigu visi penki prieš, tai tada kas nors kalbės iš užsiregistravusiųjų kompiuteriu. Pirmasis -kolega S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis teikiamas Lito patikimumo įstatymo papildymas yra visiškai ne pagal temą. Šita pataisa jokiu būdu negali padidinti patikimumo, atvirkščiai, ji sumažins tą patikimumą vien tik todėl, kad mes nurodome konkretų terminą. Tai sukels kažkokį nepasitikėjimą kaip tik dėl to, kad iki to termino jis bus patikimas, o po to bus devalvuotas. Ir devalvuotas ne tada, kai yra šito Seimo kadencija, o kito Seimo kadencijos metu. Jeigu mes nebuvome mulkinami ir buvo tvarka, sakysim, monetarinėje politikoje, tai tada nėra ko bijoti. Jeigu valstybės rezervai yra pakankamai dideli ir jie su kaupu atsveria lito masę, kuri yra apyvartoje, tai tegu dabar, kai yra bankų krizė, panika, išpirkinėja dolerius. Bet juk teoriškai negalima išpirkti visų tų dolerių, kurie yra sudėti, nes, jeigu teisingai mus informavo, jų yra pakankamai. Vadinasi, kažkur tai sustos. Po to procesas apsivers aukštyn kojom. Kadangi pas mus cirkuliuoja tik litas, kadangi apyvartai reikalingi litai, tie, kas išsipirks dolerius, turės juos atgal parduoti ir nusipirkti litus. Taigi, jeigu viskas gerai, tai prašau šitaip ir vykdyti, kaip priėmėme įstatymą. Aišku, dabar atsieti lito negalima. Šitas momentas savaime suprantamas. Kada vyksta tokia bankų krizė ir apskritai ekonominė suirutė, būtų per daug rizikinga. Bet priiminėti šitą įstatymo pataisą, manau, gal tai mano asmeninis... bet manau, kad visi turėtumėte suvokti, jog būtų didelė kvailystė.
PIRMININKAS. Laikas. Vienas - prieš. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas, užuot 3 straipsnį konkretizavęs, sudaro tik dviprasmybę, neaiškumą ir painiavą. Visiškai neaiški ir niekuo nepagrįsta įstatymo projekte pateikta data. Ji neparemta nei teoriškai, nei praktiškai - dėl lito kurso keitimo susidariusių nuostolių padengimas valstybės sąskaita. Visiškai nepagalvota, ką duoda užsienio investitoriams šiltnamio sąlygų sudarymas. Sakykim, bus pastatyta gamykla. Kieno žaliavomis ji galėtų dirbti? Kur ir kokią produkciją realizuoti ir kas iš tokio biznio laimėtų? Tai būtų tik tolesnis Lietuvos Respublikos alinimas. Pateiktam įstatymo projektui po svarstymo pritarti negaliu. Nieko aiškesnio lito stabilumui, sakykim, duonos, o ne dolerio atžvilgiu, neduoda ir kito įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatų pakeitimas. Už šį projektą taip pat teigiamai balsuoti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešu, kad du Seimo nariai kalbėjo prieš šį įstatymą, t.y. prieš pritarimą po svarstymo. Dabar gali kalbėti du Seimo nariai, kurie pritaria įstatymo projektui. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai sudėtinga pasakyti, kaip pritariu.
PIRMININKAS. Pabandykite.
E.KUNEVIČIENĖ. Pono Prezidento dekretui tikrai negalima pritarti, tačiau...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamoji kolege ir gerbiamieji kolegos, čia išties yra esminis procedūrinis dalykas. Gerbiamasis F.Kolosauskas teikia patikslintą variantą, kuriam pritaria Vyriausybė. Apie šitą mes kalbame, su ženkleliu "a".
E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Aš dabar apie tą, kuris su priedėliu "a". Jis yra formalus ir faktiškai nieko nesprendžia. Bet tik vienintelis dalykas, kad politiniais sumetimais dabar reikia pasakyti žmonėms, kad litas nebus devalvuotas ir kad tai įsipareigojama daryti iki galios su Valiutos fondu pasirašytas memorandumas. Tai tas, formalus dalykas dabar ir atliekamas. Aš jam nenorėčiau prieštarauti, kadangi jokios kompensacijos čia neįsipareigojamos, čia nėra jokių specialių valstybinių įsipareigojimų, o yra įsipareigojimas tik vykdyti memorandumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūs radote grakščią formą pritarti. Dabar dar vienas Seimo narys, kuris galėtų pritarti. (Triukšmas salėje) Iš eilės, visi yra užsirašę. Prašom netriukšmauti! Kolega R.Žurinskas. Prašom. Galima tik pritarti po svarstymo.
R.ŽURINSKAS. Ačiū. Aš iš karto pasakysiu, kad aš pritariu lito susiejimui su doleriu, bet noriu pasakyti, kad...
PIRMININKAS. Ačiū.
R.ŽURINSKAS. ...Finansų ir biudžeto komitetas, pasinaudojęs Prezidento teikiamu įstatymu, galėjo pataisyti 3 straipsnio trečiąją dalį, kurioje žodžiai "tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą", iš tiesų yra abstrakcijų rinkinys. Kas tos nepaprastos aplinkybės? Kas yra tas "tolesnis išlaikymas"? Tikriausiai nelietuviškai net pasakyta. Ir ekonomikos stabilumą. Ką tai reiškia? Jeigu litas bus nestabilus, o ekonomika stabili, tai ar keisim, ar nekeisim? Aš siūlau iš viso šitą dalį išbraukti ir atkreipti į tai pono F.Kolosausko dėmesį. Taip pat liepos 1 d. negalima rašyti. Geriau tegu banko valdytojas dar kartą pateikia kažkokią oficialią ataskaitą, kiek mes turime valiutos ir aukso atsargų, tada gal bus ramiau žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, pranešu tamstai ir kitiems, kad šitoje stadijoje mums svarbu iš principo apsispręsti, o jeigu jūs turėsite konkrečių pataisų, prašom siūlyti komitetui ar tiesiai Seimui. Mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.
84 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dabar balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kurio Nr.2164A. Prašom balsuoti.
Už - 48, prieš - 13, susilaikė 8. Dar vieną pridėti? Ne visi balsuoja, ką padarysi. (Balsai salėje) Aš niekuo negaliu padėti tiems, kurie registruojasi, o po to nebalsuoja. Juo labiau niekuo negaliu padėti tiems, kurie registruojasi, o po to balsuoja už save ir už kitą. Kolega K.Antanavičius. Replika po balsavimo.
K.ANTANAVIČIUS. Aš vakar turbūt visą dieną girdėjau, kad tai yra politinė spekuliacija. Tai aš ir sveikinu tų politinių spekuliacijų laimėtojus. Čia juk nėra nieko daugiau. Tik tam, kad dar kartą būtų apgauti žmonės. Juk tas priimtas Lito patikimumo įstatymas nieko neduoda. Antras dalykas - tai tiesiog propagandinis ir, sakyčiau, kad į ekonomiką dėti tokius dalykus vis dėlto yra labai nedora. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis centrinio banko pirmininke Šarkinai ir premjere, šiandien įstatymas leidžia spręsti šitą problemą, ir jūs ryžtingai ją spręskite, nežiūrėkite, ką mes čia kalbame. Jeigu jūs išspręsite, jūs tikrai padarysite gerą darbą Lietuvai. Todėl aš kreipiuosi į tuos du žmones, kurie gali šitą problemą greitai išspręsti.
PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu pasakyti tiems žmonėms, kurie šiandien klausosi, kad jiems nesusidarytų įspūdis, jog šiandien parlamente jau priimamas kažkoks specialus įstatymas. Šiandien vyksta tik svarstymo procedūra, o ne priėmimas. Po svarstymo dar bus diskusijų, dar bus galvojama, kaip išeiti iš tos padėties, o ne šiandien jau viskas nuspręsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar V.Jarmolenka, atsiprašau. Prašom, kolega.
V.JARMOLENKA. Ačiū, pone Juršėnai. Abejoju, kad bus diskusija. Bus lygiai toks pat balsavimas. Ir nėra jokio skirtumo, kokia čia procedūra. Todėl, kad viskas sprendžiama už šito Seimo ribų. Aš nemanau, kad popierius gali stabilizuoti ekonomiką trejiems metams ar keturiems mėnesiams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos, prašom patys neišsigąsti ir kitų negąsdinti. Gerbiamieji kolegos, mes dabar galėtume pradėti nagrinėti 1-3 darbotvarkės punktą - "Dėl skolų ir delspinigių", bet aš nematau pranešėjo. Ar gerbiamasis A.Ignotas yra?
BALSAS IŠ SALĖS. Yra. Kavą geria!
PIRMININKAS. Labai gerai. Aš siūlau jam baigti gerti. (Juokas salėje) Kadangi aš nematau vieno siūlymų... Kavą? Atsiprašau, baigti gerti kavą arba arbatą, o ne ką nors kitą. Gerbiamieji kolegos, yra dar vienas siūlymų autorius kolega G.Vagnorius. Ar gerbiamoji E.Kunevičienė jam atstovaus? Tada iš tikrųjų aš siūlau nutraukti kavos gėrimą ir pranešėją kviečiu į tribūną. Gerbiamasis Ignotai, prašom paimti dokumentus ir - į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, pirmas dalykas - ar teikiate priėmimui?
A.IGNOTAS. Taip.
PIRMININKAS. Tvarka. Tai dabar antras dalykas. Kokios pataisos? Mano duomenimis, yra gerbiamojo K.Antanavičiaus ir gerbiamojo G.Vagnoriaus, kuriam atstovaus kolegė E.Kunevičienė, pataisų.
A.IGNOTAS. Ar reikia argumentuoti?
Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžetui įstatymo projektas Nr.2170 (priėmimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Iš eilės. Pradedame Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžetui įstatymo priėmimą pastraipsniui. Pirmas dalykas - paties įstatymo pavadinimas. Jeigu pranešėjas nepriima, tada prašysiu motyvuoti gerbiamąją E.Kunevičienę, kodėl siūloma keisti įstatymo pavadinimą.
E.KUNEVIČIENĖ. Įstatymo...
PIRMININKAS. Minutėlę! Jūs žiūrėkite į Seimo narius, o ne į mane.
E.KUNEVIČIENĖ. Įstatymo pavadinimą siūloma keisti dėl to, kad čia užrašyta "įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžetui", o faktiškai tos skolos yra ne tik valstybės biudžetui, bet ir savivaldybių biudžetams. Aš jums galiu ir sumas pasakyti. Todėl mes ir siūlome pakeisti: "Lietuvos Respublikos įmonių įsiskolinimų biudžetams įstatymas." Tada nereikės detalizuoti, kad čia skolų ir delspinigių. "Įsiskolinimų biudžetams įstatymas", o jau čia viskas išsisprendžia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra šiek tiek daugiau žodžių: "įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžetui" arba tik "įmonių įsiskolinimų". Gerbiamasis pranešėjau, prašom reaguoti.
A.IGNOTAS. Žodis "įmonių" yra nereikalingas, ir taip savaime suprantama, kad kalbama apie mokesčių mokėtojus. Mokesčių mokėtojų samprata apima visus subjektus, o formuluotę "ir delspinigių" galima būtų nubraukti, kadangi skolų biudžetui samprata apima ir delspinigius. Ta prasme su jūsų siūlymu aš sutinku, kad galima būtų palikti "Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų biudžetams įstatymas". Tokia formuluotė būtų tikslesnė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal sutikime su tuo kompromisu: "įsisenėjusių skolų biudžetams"? (Balsai salėje)
A.IGNOTAS. "Sodros" - ne... Jeigu yra Biudžeto sandaros įstatymas, jis apima visus biudžetus... Ar biudžetui, ar biudžetams - tai tikslesnė formuluotė yra "biudžetui". O delspinigius galima nubraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Listavičius tvirtina, kad vis dėlto turi būti daugiskaita. Taip? (Triukšmas salėje) Minutėlę! Iš eilės. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš palaikyčiau tai, ką siūlo A.Ignotas: "Lietuvos Respublikos įsiskolinimų biudžetui įstatymas."
A.IGNOTAS. Skolų.
PIRMININKAS. Jokių įsiskolinimų. Skolų.
V.V.ZIMNICKAS. Skolų ar įsiskolinimų... bet biudžetui.
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! Kolega J.Listavičius, ir tada spręsime. Netriukšmaukite! Gerbiamieji kolegos, labai rimtas įstatymas, prašyčiau kiekvieną konkretybę nagrinėti susikaupus. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paklausti, kokio tikslo mes siekiame. Jeigu mes siekiame šitas skolas sutvarkyti išrinktiesiems, tai yra vienas dalykas, o jeigu mes siekiame iš viso spręsti skolų klausimą dėl infliacijos ir kitų priežasčių, tai mums reikėtų "biudžetams", kadangi tai bus ir "Sodros", ir savivaldybės, ir valstybės biudžetai. O jeigu tik išrinktiesiems, tai, be abejo, biudžetui. Todėl aš esu už "biudžetams", o ne "biudžetui".
PIRMININKAS. Mielasis pranešėjau, po kolegos A.Baleženčio. Netriukšmaukite! Prašom. Gal pasakys ką nors svarbaus.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, mes turime finansų ministrą, jis nori kalbėti šituo klausimu.
PIRMININKAS. Aš juk sakiau, kad jis ką nors rimto pasakys. Ačiū. Gerbiamasis A.Križinauskas. Prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš norėčiau, kad būtų palikta vienaskaita, ir dėl labai paprastos priežasties. Visiškai neoponuoju E.Kunevičienės minčiai, kad turime omeny ir savivaldybes, tiesiog nėra žodžių "valstybės biudžetui", yra tik "biudžetui", ir svarbiausia, kad mes naudojame sąvoką "nacionaliniam biudžetui", bet tai nėra įforminta įstatymiškai. Reikia palikti žodį "biudžetui" - vienaskaitą. Tai apima viską, kas yra.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pavadinimas - "Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymas". Ačiū.
Dabar 1 straipsnis. Yra gerbiamojo G.Vagnoriaus alternatyva ir kolegos K.Antanavičiaus, man atrodo, siūlymas dėl datos. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs ką nors priimtumėte, tada Seimo nariams būtų lengviau apsispręsti. Jeigu nepriimate, tai atitinkamai spręsime. Prašom.
A.IGNOTAS. 1 straipsnis yra labai išdiskutuotas ir, mano supratimu, dabar tiksliai suformuluotas, nereikėtų nieko keisti.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamasis Pavirži, dėl vedimo tvarkos ar dėl ko nors kito?
G.A.PAVIRŽIS. Dėl vedimo tvarkos. Pastaba, kad kolegos nesuprastų... Kadangi čia buvo išsakyta įvairių nuomonių ir buvo minimas ir "Sodros" biudžetas, tai aš supratau iš finansų ministro, kad jis omenyje turi būtent valstybės biudžetą. Aš norėčiau, kad mes "Sodros" biudžeto neturėtume net omenyje, ir tik todėl, kad tai liktų šito posėdžio protokole, aš ir kalbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kiek aš suprantu, kolegos K.Antanavičiaus siūlymas siejasi su G.Vagnoriaus siūlymu. Ar ne visai? Minutėlę! Iš eilės siūlytojai. Kolegė E.Kunevičienė. Po to K.Antanavičius. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Mes siūlome 1 straipsnį pakeisti ir pasakyti, kad "įmonių įsiskolinimams valstybės ir savivaldybių biudžetams iki 1996 m. sausio 1 d. sutvarkyti". Kodėl iki 1996 m.? Todėl, kad jeigu buvo likę įsiskolinimų nuo 1992, 1993, 1994 ir 1995 m., tiems įsiskolinimams delspinigiai taip pat buvo skaičiuojami, ir jie augo labai smarkiai. Jeigu mes nurašysime tik iki 1995 m., tai tie delspinigiai, priskaičiuoti už 1995 m., kadangi skolos už juos nelikviduojamos, liks vėl ir jie juk neteisėti. Jeigu anuos nurašome, tai kodėl turi likti kiti delspinigiai? Todėl mes siūlome, kad reikia rimtai vieną kartą sutvarkyti ir spręsti. Reikia parašyti: "įsiskolinimai 1996 m. sausio 1 d. sutvarkyti".
PIRMININKAS. Minutėlę! Po K.Antanavičiaus. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš remiu ponios E.Kunevičienės mintis ir noriu dar sykį priminti ir kreiptis į kolegas. Juk apie skolų nurašymą pradėjome kalbėti 1992 metais. Ir štai tiek buvo tempiama. Galų gale susipratom. Tai negi dabar vėl kartosim tą pamoką, kad paliksim 1995 metus ir vėl po dvejų metų nurašysim tą patį? Spręskim iš esmės. Aš dar gale pateikiau formuluotę, kuriems, kokiu būdu galima nurašyti tas 1995 m. skolas. Todėl prašau pažiūrėti iš esmės, o ne taip formaliai, kad ne tie siūlo ir reikia atmesti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Minutėlę, pranešėjau, po Seimo narių. Komiteto pirmininkas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną esminį dalyką. Mes kalbame apie skolų nurašymą, kalbam apie delspinigių nurašymą, o skolos kapitalizuojamos. Tai esminis dalykas. Suprantate? Dar daugiau. Mes kalbame apie įsisenėjusias skolas, antri, treti, ketvirti metai. Mes nekalbam apie praeitus metus, nes praeitais metais buvo padaryti atidėjimai, įmonės pasirašė sutartis. Tas sutartis vykdo. Gerbiamieji, turėkime sąžinės. Taigi kalbama apie delspinigių nurašymą ir skolų kapitalizavimą. Kalbėkime labai aiškiai, kad radijo klausytojai suprastų, apie ką kalbama.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas Seimo narys, kuris paremtų kolegų G.Vagnoriaus ir K.Antanavičiaus siūlymą. Prašom. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu tą pasiūlymą ir noriu pasakyti, kodėl esamame projekte 1 straipsnis nieko nepasako? Jeigu mes jau atmestume pasiūlymus, tai tada turėtume sutvarkyti. Čia ką tik buvo minėta, kad kalbama apie delspinigius ir skolų kapitalizavimą. Jeigu įstatymo paskirtis yra tik atsiskaityti įmonės akcijomis, tai yra vienas atsiskaitymo būdas, o mes dar ir kapitalizuojame, ir turtą dar imam. Taigi įstatymo 1 straipsnis visiškai nenusako šito įstatymo paskirties apskritai, o tik vieną iš būdų. Iš trijų būdų. Tai kodėl mes turime laikytis šito 1 straipsnio ir įtvirtinti, kad jis nieko dar nepasako. Tai arba mes 1 straipsniu pasakykim visą įstatymo turinį ir tada iš tikrųjų bus galima kalbėti apie jį. Todėl aš dar grįždamas remiu 1 straipsnio alternatyvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nariai kalbėjo ir už, ir prieš. Dabar pranešėjas.
A.IGNOTAS. Dar kartą aš noriu atkreipti dėmesį. Skolos susiformavo antrais, trečiais ir ketvirtais metais. Nuo šitų trejų metų skolų delspinigiai skaičiuojami iki šio įstatymo priėmimo dienos. Tai parašyta jau 3 straipsnyje. Apskaičiuotų ir nesumokėtų iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tai yra iki šeštų metų, kada mes čia priimsim, kovo mėnesio. Visi šitie delspinigiai iki to momento bus anuliuojami, ir taip čia yra parašyta. Kad visi delspinigiai, susiformavę iki šio momento. Iki ketvirtadienio. Dėl skolų, atsiradusių antrų, trečių ir ketvirtų metų laikotarpiu iki sausio 1 d., bet penktų metų įsiskolinimas ir delspinigiai... Jokių aktų nebuvo priimta, nei atidėti mokestinių paskolų sutarčių formuotę, nei kas nors kita nebuvo daroma su penktų metų skolomis, ir iš karto dabar, nedarant jokių prieš tai žingsnių, pradėti penktų metų automatiškai nubraukinėt tikrai yra nelogiška.
Dabar ar atspindi 1 straipsnis įstatymo turinį? 1 straipsnyje parašyta du dalykai: mokėti akcijomis ir antras - atleisti nuo delspinigių. Nuo delspinigių bus atleidžiamos visos keturios grupės įmonių, kurios yra surašytos, o mokėti akcijomis yra tik viena galimybė. Tokiu būdu 1 straipsnis nusako du esminius dalykus - atleisti nuo delspinigių kokiu nors būdu ir kaip mokėti akcijomis bei apima tris mokesčių rūšis. Turinys yra visas pasakytas. Ir pakankamai ilgai mes diskutavome, kad atspindėtume įstatymo esmę 1 straipsnyje. Mano supratimu, tai yra padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dabar nesiginčyti. Kviečiu dar kartą registruotis ir balsuosime alternatyviai. Registracija. Kolegos, dėmesio! Registracija.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuosime dėl 1 straipsnio alternatyviai. Kas už pagrindinio projekto variantą, kurį gina pranešėjas, komiteto pirmininkas ir kiti Seimo nariai, mygtukas "už". Kas remia kolegos G.Vagnoriaus, kolegos K.Antanavičiaus ir kitų Seimo narių siūlomą alternatyvą, tas spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom.
Už pirmą variantą - 51, už antrą - 21 ir vienas susilaikė. Kadangi alternatyva pasirinkta su reikiama dauguma, 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Matyt, kalbės kolegė E.Kunevičienė ir kolega K.Antanavičius. Nors, man atrodo, čia maždaug tas pat. (Balsas salėje) Vis tiek reikės du kartus balsuoti. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Atleiskite, truputį paaiškinsiu, kad nebūtų klaidinami Lietuvos žmonės, kad jūs kapitalizuojate skolas. Skolos niekad nekapitalizuojamos. O gali būti kapitalizuojamas tik turtas, įsigytas iš pasiskolintų pinigų, o ne skolos. Tokio dalyko pasaulyje nėra, kad skolos būtų kapitalizuojamos, kad už skolas būtų dar kas nors daroma. Turtas!
Dabar dar vienas momentas. Tai yra reprivatizavimas.
Ir trečias momentas. Pagal jūsų pateiktą projektą galios tas nurašymas, aš pasakysiu grubokai, tik jūsų "chebrai", su kuria sudarėt sutartis, o ne visiems kitiems, ypač mažesniems, kur tos skolos susidarė dėl objektyvių priežasčių, kur negavo jie jokių galimybių. Todėl mes siūlome nieko nenurašinėti, nieko nekapitalizuoti, o tuos įsiskolinimus dėl mokesčių nesumokėjimo išdėstyti iki 1999 m. sausio 1 d. Ir tą išdėstymą pavesti Finansų ministerijai, Mokesčių inspekcijai, atsižvelgiant į įmonių finansinę būklę. Nes pas jus dabar niekas neišspręsta. Todėl aš siūlyčiau, kad būtų balsuojama už mūsų 2 straipsnį. Skolos atidedamos, išdėstomos atitinkamais terminais iki 1999 m. sausio 1 d. Ir visiems tai sprendžia Finansų ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius, kaip siūlymo autorius. Prašom. Atsiprašau. Minutėlę! K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Kadangi 1 straipsniui dėl to, kad apimtų ir 1995 m. skolas, buvo nepritarta, tai nėra reikalo gaišti laiko, nes čia yra tas pat. Aš nereikalauju nieko: nei svarstyti, nei balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas. Prašom. Po to - pranešėjas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų E.Kunevičienė nevisiškai teisi. Nei čia apie "chebrą"...
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė.
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Kolegė. Ponia E.Kunevičienė nevisiškai teisi. Mes apimame visas ūkio įmones, visus ūkio subjektus ir jokiais būdais ne tik tuos, su kuriais yra sudarytos paskolos sutartys. Tai viena.
Antra. Aš noriu pasakyti, kad įmones nebus privaloma, jeigu jos sugebės užsimokėti skolas, nacionalizuoti ar deprivatizuoti, kaip čia nori pavadinti. Joms tik suteikiama galimybė. Jos pačios apie tai spręs. Todėl manyčiau, kad 1995 m. negalima čia įtraukti, nes yra 1992-1994 m. skolos ir 1995, kaip jūs prisimenate, mes priėmėme du kartus įstatymo pataisas dėl skolų savotiško padėjimo sutvarkyti. Todėl aš siūlau pritarti 2 straipsnio redakcijai, tai, ką siūlė komitetas ir darbo grupė.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę! Dar vienas Seimo narys galėtų paremti alternatyvą. Kolega F.Kolosauskas turbūt nerems. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu alternatyvą, nes, kaip aš jau ir minėjau, įstatymo paskirtis nenusako viso įstatymo turinio, o tuo labiau 2 straipsnis yra skirtas, kaip jau ir buvo minėta, išrinktiesiems. Todėl šis įstatymas iš tikrųjų neapims tų subjektų arba juridinių asmenų, kuriuos jis turėtų apimti, ir jokios naudos Lietuvai nebus, o bus naudos atskiriems draugams. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.IGNOTAS. Gerbiamoji deputate Kunevičiene, aš noriu vis dėlto dar priminti, kad ir trečiaisiais, ir ketvirtaisiais metais nuolat buvo formuojami sąrašai ir daromos sutartys. Mes šiandien turime išdėliotą iki 1999 arba 2000 metų biudžeto skolą 397 mln. Lt sumos. Šitas išdėliojimas galioja ir lieka. Ta mintis yra realizuota.
Dabar apie išrinktuosius, kad čia vis dėlto nebūtų klaidinama. Įmonė šiandien gali neturėti jokių išankstinių sąlygų, neturėti sutarties, nesumokėta objektais, bet gali susirinkę akcininkai priimti sprendimą kapitalizuoti pačią skolą ir bus nurašomi delspinigiai. Niekas neapribotas šitą daryti. Be abejo, kai yra savanoriškas akcininkų sprendimas, tai nėra formulė kapitalizavimas.
O dėl to, kad kapitalizuojama ne skola, o turtas, be abejo, taip. Ekonominė prasmė tokia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis ir balsuosime vėl alternatyviai. Registracija.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavimas alternatyvus. Kas remia šio įstatymo 2 straipsnio variantą pagal pagrindinį tekstą, tas spaudžia mygtuką "už", kas remia kolegos G.Vagnoriaus teikiamą alternatyvą, tas spaudžia mygtuką "prieš". Prašom balsuoti.
Už - 59, prieš - 15, susilaikė 6. Irgi pakankama dauguma, straipsnis priimtas. 3 straipsnis irgi... (Balsas salėje) A, prašom. Kol aš suteiksiu žodį, kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Kadangi Seimo narė ponia E.Kunevičienė aiškindama Lietuvos žmonėms dar labiau viską supainiojo, aš paprašysiu, kad ji, kalbėdama, jos žodžiais tariant, apie įvairias "chebras", pirmiausia pradžioje išvardytų savo "chebrą", tuomet Lietuvos žmonėms būtų viskas aišku.
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau nevardyti. Taip bus paprasčiau. Kai priimsime įstatymą. 3 arba... (Balsas salėje) "Valstybės žiniose". Labai geras pasiūlymas. "Valstybės žiniose" visus pažįstamus. 3 straipsnis - įsisenėję delspinigiai yra kolegų G.Vagnoriaus ir K.Antanavičiaus siūlymai, todėl aš prašau Seimo narę E.Kunevičienę pirmiausia motyvuoti. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ir vėl tas pats motyvavimas, kad šito skolų nurašymo arba panaikinimo nedarytume vienkartiniu brūkšniu dėl priskaičiuotų delspinigių ir dėl baudų, o atsižvelgdami į finansinę būklę, palaipsniui, priklausomai nuo to, kaip sugebės Finansų ministerija patikrinti tas įmones ir daryti tų skolų likvidavimą, o ne vienu brūkšniu. Pirmiausia tai Finansų ministerija turi nustatyti ir patikrinti viską. Todėl mes ir sakome, kad baudų ir delspinigių už nesumokėtų į biudžetą pelno pajamų, bendrojo akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių įsiskolinimus, susidariusius iki 1996 m. sausio 1 d., panaikinimo. O tą, ką ponas A.Ignotas ir pripažino, bet jis pripažino, kad darys tik iki šios dienos. O mes kalbame, kad ne iki šios dienos reikėtų imti. Nes 1996 metų negalima liesti. Reikia padaryti - baudas ir delspinigius, priskaičiuotus iki 1996 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėl to mes jau balsavom. Kolega K.Antanavičius irgi siūlė kai ką keisti. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau siūlyti, kad būtų balsuojama už 3 straipsnio pastraipas. Siūlyčiau pirmąją pastraipą, kadangi data nebuvo priimta, tai pirmąją pastraipą...
PIRMININKAS. Atkrenta.
K.ANTANAVIČIUS. Pirmąją pastraipą pakeisti į mano siūlomą. Čia tiek prirašyta visokių įstatymų, nutarimų ir t.t. Aš siūlau labai paprastą formuluotę. "Baudų, delspinigių už nesumokėtus į biudžetą pelno pajamų, bendrojo akcizo, pridėtinės vertės mokesčius įsiskolinimai, susidarę iki 1995 m. sausio 1 d., panaikinami." Tai yra taip, kad būtų visiems aišku. Norėčiau akcentuoti antrąją pastraipą visai naują ir, mano supratimu, priimtiną, kad tie mokesčių mokėtojai, kurie įvykdė mokestines prievoles valstybei ir savivaldybėms 1995 metų, bet nesumokėjo delspinigių, nes tie delspinigiai galėjo susidaryti už tarpinius mokėjimus, dėl tarpinių atsiskaitymų su valstybės, savivaldybių biudžetais, atleidžiami nuo priskaičiuotų 1995 metų delspinigių mokėjimo. Jeigu jie visus mokesčius sumokėjo, prievoles įvykdė, tie nuogąstavimai, kad jie nemokės, atkrito, todėl už visokius priskaičiuotus per 1995 metus delspinigius tikrai galėtume atleisti. Taigi siūlau balsuoti atskirai už pastraipą. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Antanavičiau. Juk bazinio varianto, vadinkim taip, bazinio varianto antroji dalis yra kitokia, ar jūs prieš ją? Čia kalbama, kas turi ką daryti. Parengia ministerija...
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, nemini 1995 metų skolos. O mano antroji pastraipėlė kaip tik dėl 1995 m. įsiskolinimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tada reikės balsuoti taip. Dėl straipsnio pagal kolegos G.Vagnoriaus siūlymus alternatyviai, o po to, kai alternatyvos bus pasirinktos, dėl papildymo. Juk jūs faktiškai siūlote papildyti antrąja dalimi. O jeigu alternatyvos, kaip ir ankstesniais atvejais, nepasirinksim, tada vis tiek balsuosime dėl jūsų papildymo, kuris yra jūsų siūlymo antroji dalis.
Gerbiamasis pranešėjau, jūs minutėlę palaukite, dabar Seimo nariai, kurie pritaria siūlymams ir kurie mano, kad turi likti pagrindinis variantas. Kolega V.Zimnickas - pirmasis.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš remiu tą variantą, kurį siūlė darbo grupė, t.y. pagrindinį variantą, ir manau, kad ponia E.Kunevičienė nevisiškai teisi, jeigu mes užbrėšim brūkšnį 1996 m. sausio 1 d., o įstatymas bus nepriimtas, tai dalis tų delspinigių vis tiek bus "pakabinta". Tai mes ir siūlom iki tos datos, nuo kada bus priimtas įstatymas. Tai yra visa logika. Tai padaromas balansas iki įstatymo priėmimo datos ir tada įmonės patvarkomos, išvalomos ir t.t. Todėl aš siūlau pritarti pagrindiniam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų gerbiamojo G.Vagnoriaus alternatyvą. A.Račas. Ne. Julius... K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš nepalaikau tokios nuostatos, nes iš tikrųjų delspinigiai, jūs kalbėkit kaip norit, bus nubraukti tik toms įmonėms, kurios yra sudariusios mokestinės paskolos sutartį. Kokios įmonės sudarė, tai mes irgi visi žinom. Jeigu ponui A.Kunčinui reikia sąrašo, tai jis yra "Valstybės žiniose". (Balsas salėje) Na, tai pasiimk "Valstybės žinias". Parašyta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau.
A.IGNOTAS. Gerbiamasis deputate Skreby, dar kartą nereikėtų klaidinti. Ne tik tos įmonės, kurios sudarė mokestinės paskolos sutartis, taip pat visos įmonės, kurios priims sprendimą dėl kapitalizavimo arba sumokėjo pačią skolą. Dar yra ketvirta grupė.
Bet dabar aš noriu atsakyti gerbiamajam K.Antanavičiui. Pirmasis jūsų siūlymas yra labai paprastas. Nubraukti visiems. Absoliučiai visiems. Bet mes turime 10 tūkst. mokėtojų. Kai kurios įmonės jau neveikia, yra "mirusios", ir mes dabar automatiškai visiems duodam indulgenciją be jokių sąlygų, be jokių apribojimų, be jokio pasitiktinio tų įmonių žingsnio. Aš nemanau, kad yra teisingas sprendimas ir teisingas siūlymas. Dėl šio siūlymo buvo daug diskutuota ir mes ilgai diskutavę vis dėlto nutarėme, kad reikalingas pasitiktinis įmonių žingsnis. Mes juos maksimaliai bandėme visus... kokie gali būti pasitiktiniai žingsniai.
Jūsų antrasis siūlymas, kad nubrauktume delspinigius dėl įsiskolinimų už tarpinius vėlavimus 1995 metais. Bet tai nėra sumos, tai nėra didelės apimtys. Tai būtų smūgis mokestinei drausmei. (Šurmulys salėje) Tada mes neturime jokių sankcijų. Visada automatiškai yra indulgencija, jeigu laiku nesumokėjai. Tam tikra mokestinė drausmė turi būti, tuo labiau kad biudžete ir šiandien yra problemų. Mano manymu, nei vienas, nei antras siūlymas neturėtų būti priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo tvarkos. Pirmiausia mes turime alternatyviai pasirinkti visą straipsnį: arba taip, arba taip. Po to balsuosime dėl papildymo, kurį referavo kolega K.Antanavičius. Taigi dėmesio! Kas už įstatymo 3 straipsnio pagrindinio teksto variantą, tas spaudžia mygtuką "už". Kas remia kolegos G.Vagnoriaus variantą, tas balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 53, prieš - 15, susilaikė 1. Taigi pasirinktas pagrindinio teksto variantas.
Dabar, gerbiamieji kolegos, kolega K.Antanavičius siūlė papildymą. Kiek supratau, pranešėjas nesutiko dėl papildymo?
A.IGNOTAS. Ne.
PIRMININKAS. Ne. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar balsavimas bus toks. Kas už kolegos K.Antanavičiaus papildymą 3 straipsniui, tas balsuoja už. Kas mano, kad jis nereikalingas, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? (Balsai salėje) Už kolegos K.Antanavičiaus papildymą. Kas už papildymą, mygtukas "už", kas mano, kad to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 11, prieš - 32, 13 susilaikė. Nepriimta. Taigi, gerbiamieji kolegos, priimti trys straipsniai. 4 straipsniui yra F.Kolosausko papildymas ar patikslinimas. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs priimate? Čia komiteto sprendime buvo. Prašau.
A.IGNOTAS. Aš jau vakar atsakiau į tą klausimą ir minėjau, kad čia buvo siūlymas įrašyti, jeigu yra pasiekiama taikos sutartis. Bet taikos sutartį, aš vakar minėjau, tvirtina teismas, nesvarbu kurioje bankroto stadijoje jis būtų priimtas: ar rengiantis reorganizuoti, ar baigus. O jeigu teismas patvirtins taikos sutartį, tai bankrotas yra pasibaigęs, yra normali įmonė, ir mes taikom įstatymą. Galima įrašyti, bet tai nieko nekeičia.
PIRMININKAS. Tai gal nereikia, ar įrašom?
A.IGNOTAS. Nereikia, nereikia rašyti.
PIRMININKAS. Nereikia ar reikia? (Balsai salėje) Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad reikia štai dėl ko. Dabar yra vis tiek formalus prieštaravimas Bankroto įstatymui. Įrašome tą frazę ir išnyks visos dviprasmybės.
A.IGNOTAS. Tai yra papildomas, galbūt aiškesnis įrašymas, bet jis esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Tai tegul lieka. Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja, tai tada be balsavimo įrašome tą papildymą. Sutinkam?
A.IGNOTAS. Gerai.
PIRMININKAS. Ar visą 4 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Priimta. Dabar 5 straipsnis. Kolega G.Vagnorius siūlė šito straipsnio atsisakyti. Tai prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas - prieš, ir balsuosime.
Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad reikėtų atsisakyti. Mes tą procedūrą turime kažkuriam laikui įrėminti. Šitos procedūros įrėminimas ir yra nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d. Reikia vieno: kad būtų sutvarkyti įmonių balansai, kad būtų sutvarkytos akcijos ir t.t. Štai būtent dėl to ir yra ši procedūra, per kiek laiko įmonės turi susitvarkyti savo bėdas. Siūlau pritarti taip, kaip siūlo projekto rengėjai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar vienas Seimo narys, kuris siūlo, kad šio straipsnio nereikia.
Matyt, J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Taip, aš siūlau, kad jo nereikia. O jeigu mes jį paliekame, tai jau pats įstatymo pavadinimas taip pat turėtų šnekėti, kad tai yra laikinas. Štai tokie momentai. Arba mes tą darome, arba mes tą darome, bet negali būti taip ir taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.IGNOTAS. Labai svarbi aplinkybė - padarius akcijų emisiją, Akcinių bendrovių įstatyme yra duoti šeši mėnesiai užsiregistruoti vertybinių popierių biržoje. Mes maždaug taip ir manome, kad turi būti priimti sprendimai dabar per vieną ketvirtį. Po to liks maždaug šeši mėnesiai susitvarkyti su biržomis, nes ten bus daug problemų. Mūsų manymu, taip. O dėl pradžios, tai buvo Juridinio skyriaus pastabos, ir mes įrašėme. Jie teisingą pastabą padarė, kad reikia pradžią fiksuoti. Manau, kad tas straipsnis yra apgalvotos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Čia iš karto balsavimas dėl to straipsnio. Kas už 5 straipsnį taip, kaip jis parašytas, tas balsuoja už. Kas mano, kaip siūlė kai kurie kolegos, kad šito straipsnio nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti už 5 straipsnį arba prieš jį.
Už - 50, prieš - 7, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas. Ir visas įstatymas pastraipsniui priimtas. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pailsėkite. Dabar Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų. Iš anksto užsirašė keli Seimo nariai, t.y. kolegos J.Listavičius, E.Kunevičienė ir K.Antanavičius.
F.Kolosauskas - pirmasis. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes darome gerą darbą, nors pavėluotai, bet gerą darbą darome. Nuimam pramonei girnas nuo kojų. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžetui įstatymo projekto pavadinimas, kaip jau ir buvo numatyta, neatitinka jo turinio, nors dar šiek tiek ir pataisytas. Nurašymo ar atleidimo nuo priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių būdai akcijomis, vadinamuoju paskolų kapitalizavimu, nėra deramai aptarti pačiame įstatymo projekte, neaiški akcijų įkainojimo tvarka. Nurašymas ar atidėjimas padarytas skirtingai, o nesant konkrečių sąlygų gali atsirasti piktnaudžiavimų. Nuostata, kad sumokėti delspinigiai negrąžinami, kviečia ateityje neskubėti mokesčių mokėti, o laukti dar nurašymo. (Triukšmas salėje) Mokesčių vadinamasis skolų kapitalizavimas taip pat nedrausmina mokesčių ir skolų mokėtojų. Nurašant delspinigius ir skolas nereikėtų daryti išimčių, o nurašyti, sakykim, visiems tiek delspinigius, tiek skolas. Išimčių darymas nieko gero neduos. Įstatymo projektui, koks jis yra, nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Mūsų visi pasiūlymai buvo atmesti, nors jie buvo teikiami tam, kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos ir kad baigtųsi makalynė. O dabar ji tęsis, ir ypač mažesnėms įmonėms, privačioms įmonėms bus sunku. Tačiau negalima balsuoti prieš šitą įstatymą apskritai, nes visvien reikia tą klausimą spręsti. Jūs jį sprendžiate iš dalies. Bet prieš balsuoti aš vis tiek negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų E.Kunevičienė ta prasme teisi, kad jokioje ekonominėje teorijoje nerasite net tokio sprendimo galimybių. Taip pat šito nerekomenduotų ir Pasaulio bankas. Deja, mes, lietuvninkai, sugalvojome tikrai neblogą variantą. Tuo aspektu sugalvojome, kad čia nė viena turtinga įmonė, kuri galėjo sumokėti ir nesumokėjo, nepatenka. Čia patenka tos įmonės, kurios tik šiek tiek sukrapštė sumokėti fizinių asmenų mokestį, kitus mokesčius, bet negalėjo visų mokesčių mokėti. Todėl mes sudarėme galimybes, kad įmonės, kurios turi tų skolų, jos turi tris variantus: sumokėti, ir joms delspinigiai nurašomi, atiduoti nereikalingą joms turtą, ir delspinigiai nurašomi, ir akcionuoti dalį skolų, ir taip pat joms nurašomi delspinigiai. Mes paliekame griežtą tvarką, kad abiejų sutarimu, t.y. įmonės, akcinės bendrovės, akcininkų susirinkimas priima tokį sprendimą, tada pasirašoma sutartis. Todėl praktiniu požiūriu geresnio varianto iš tikrųjų mes surasti negalime. Labai gerai yra ta prasme, kad čia vis dėlto niekam skolos nenurašomos. Visi turi puikiai suprasti, jeigu išrinksite valdžią, labai nekvalifikuotą, vis tiek ji yra valdžia, ir teks sumokėti.
Todėl čia yra labai geras būdas: skolų niekam nenurašom, sudarom galimybę valstybei atgauti bent dešimtą dalį to, kiek buvo skolinga, o tuos delspinigius nurašome tiems, kurie nori sudaryti sutartis su valdžia. Aš siūlau paremti visiems įstatymą. Net ir E.Kunevičienę kviečiu paremti įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė pasakė, kad parems. Jūs gerbiamąjį J.Listavičių ir kitus agituokite. (Balsai salėje)
Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, be abejo, tobulumui ribų nėra. Būtų geriau, kad mano siūlymai būtų priimti ir kad būtų apimti ir 1995 metų įsiskolinimai, baudos. Tačiau, be abejo, klausimas yra labai svarbus. Būtina balsuoti už. Kviečiu visus kolegas balsuoti už, nes sprendimas vis tiek yra seniai lauktas ir reikalingas mūsų pramonės įmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai kalbėjo už šio įstatymo priėmimą. Ar yra kas nors prieš? Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš ne prieš, bet ar galime...
PIRMININKAS. Ačiū. Ne. Kolega A.Bendinskas, jeigu tik prieš.
A.BENDINSKAS. Jokiu būdu ne.
PIRMININKAS. Kolega V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš dėkoju ponui K.Antanavičiui už protingumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius tik prieš.
L.K.JASKELEVIČIUS. Už.
PIRMININKAS. Tai gal tada iš karto balsuokime? Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Už - 55. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aš atsiprašau, 64.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Pataisau - 65. Aš savo balsą pridėjau. Prašau. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. 11. Gerbiamieji kolegos, mielieji Seimo nariai, 65 Seimo nariams balsavus už ir 11 susilaikius Įsisenėjusių skolų biudžetui įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamasis Ignotai. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Gerbiamasis V.Zimnickas, matyt, padėkos. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Iš tikrųjų aš norėčiau padėkoti Ekonomikos komitetui, Pramonės ir prekybos ministerijai, Finansų ministerijai bei Ekonomikos ministerijai. Iš tikrųjų mes parodėme tą iniciatyvą, ir darbo grupė sukūrė būtent šitą taip reikalingą projektą. Taip pat geranoriškas ir Biudžeto ir finansų komiteto požiūris priimant šitą įstatymą. Aš manau, kad padarėme didelį darbą, ir Lietuvos pramonė už tai mus prisimins geranoriškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Jeigu turėčiau kokį vainikėlį, tai iš tikrųjų uždėčiau ponui V.Zimnickui ant tos vietos, kur gimsta tokios mintys. Tačiau kur jūs, ponai, buvote iki šiol trejus Seimo darbo metus? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seime, visi kartu su kolega B.Rupeika. Gerbiamieji kolegos, viena svarbi informacija. Dėmesio! (Balsai salėje) Dar ne.
"Gerbiamasis Pirmininke, remdamiesi Seimo statuto 41 straipsnio trečiąja dalimi informuojame jus, kad Seimo narė E.Kunevičienė nuo 1996 m. kovo 12 d. yra Tėvynės sąjungos (Konservatorių) frakcijos narė." Yra ir jos pareiškimas.
Ryšium su tuo pranešu, kaip atrodo Seimas pagal frakcijas: LDDP frakcija - 68 Seimo nariai, Tėvynės sąjungos (Konservatorių) frakcija - 25 Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija - 12 Seimo narių, Socialdemokratų frakcija - 8 Seimo nariai. Ir dabar trys frakcijos po keturis Seimo narius: Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos lenkų sąjungos, Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos - po keturis Seimo narius. Demokratų partijos frakcija - 3 Seimo nariai. Frakcijoms nepriklauso E.Bičkauskas, K.Antanavičius, K.Bobelis, V.Bubnys, K.Gaška, R.Ozolas, A.Vaižmužis, J.Veselka ir dar trys ypatingi Seimo nariai: A.Endriukaitis, K.Jaskelevičius ir Č.Juršėnas. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, mes, man atrodo, užsidirbome šiek tiek ankstesnę pertrauką. Aš labai atsiprašau. (Balsai salėje) Apie kitų perėjimą į kitas frakcijas paskelbsime vėliau. Dabar aš manau, kad mes tikrai su jumis užsidirbome pertrauką, nors galėtume patvirtinti darbotvarkę, bet gal vėliau. Taigi ačiū, gerbiamieji kolegos. Pertrauka iki 12 valandos. 12 val. - Konstitucinio Teismo teisėjų tvirtinimas.
Pertrauka
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" projektas Nr.2161 (svarstymas ir priėmimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, tęsiam mūsų posėdį. Dabar darbotvarkės 1-4 punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo" projektas Nr.2161. Iki pradėsime šitą klausimą nagrinėti, siūlau registruotis. Registracija, kolegos!
76 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, per darbus vos neužmiršau vieno svarbaus įvykio ar jubiliejaus, kaip čia jį geriau pavadinti. Į šauniąsias mūsų tūkstantininkų gretas įsiliejo naujas Seimo narys. Maža to, iš karto pralenkė ketvirtoje vietoje buvusį V.Zimnicką. Dabar jis yra tik penktoje vietoje, o ketvirtasis yra J.Listavičius ir jam - mano rožė. (Plojimai)
Pirmoje vietoje yra nepralenkiamasis A.Kubilius. Antroje - S.Pečeliūnas, trečioje - A.Baležentis, ketvirtoje, gerbiamasis Zimnickai, - J.Listavičius, o jūs - tik penktoje vietoje. (Balsas salėje) Artėja, bet nežinia, kuris pirmasis: ar jis, ar A.Endriukaitis.
Gerbiamieji kolegos, siūlau imtis 1-4 darbotvarkės punkto. Mes turėsim dirbti pagal 206 Seimo statuto straipsnį, t.y. turėtų kalbėti iš pradžių Seimo nariai, komitetų ar frakcijų vadovai ar atstovai, pateikti savo išvadas. Primenu, kad pagrindinis komitetas šiuo atveju yra Valstybės ir teisės komitetas. Po to - diskusija, priklausomai kiek norės, kiek pageidaus kalbėti ir kiti Seimo nariai. Ir dar galėtų kalbėti tie, kurie teikia kandidatūras, ir, svarbiausia, patys kandidatai, jeigu, žinoma, pageidaus. Tai štai tokia tvarka. O po to - balsavimas. Primenu, kad šiuo atveju balsavimas yra slaptas. Taigi iš eilės.
Kviečiu į tribūną Valstybės ir teisės komiteto pirmininką P.Vitkevičių. Ruošiasi kolega V.Žiemelis.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pateiktas Seimui klausimas rinkti Konstitucinio Teismo teisėjus. Kandidatai yra čia. Daugelis, beveik visi, ne tik beveik visi, bet visi labai gerai žinomi ir Seimo nariams, ypač gerbiamasis ministras J.Prapiestis, E.Jarašiūnas, kuris čia jau antrą kadenciją dirba, signataras. Ir aš daug nekalbėsiu. Noriu pasakyti, kad visi jie yra labai geri teisininkai, kvalifikuoti teisininkai. Sakysim, gerbiamasis J.Prapiestis ir A.Normantas yra teisės mokslų daktarai, docentai, na, ir gana aktyviai ir gerai atlieka pavestas pareigas. Sakysim, su Teisingumo ministerija mūsų komitetas bendravo gana glaudžiai ir gerbiamasis J.Prapiestis visados pateikdavo tinkamus projektus. Gerbiamasis E.Jarašiūnas, kaip jūs žinot, yra Konstitucijos rengėjas ir šiaip kvalifikuotomis savo pastabomis, pasiūlymais komitete daug padėjo. Gerbiamasis A.Normantas yra docentas. Galiu dar pasakyti, kad aš pažįstu gerbiamąjį A.Normantą ir gerbiamąjį J.Prapiestį nuo studijų laikų. Jie buvo mano studentai, paskui kartu dirbom kaip dėstytojai ir dabar bendraujam čia. Ir dar gerbiamasis pretendentas A.Normantas yra mūsų komiteto patarėjas. Mes komitete svarstėm jų kandidatūras ir priėjom prie išvados siūlyti Seimui skirti juos Konstitucinio Teismo teisėjais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Nematau. Tada kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau priminti, kad Konstitucinis Teismas yra institucija, kuri buvo įkurta mūsų Seimo. Ir malonu pažymėti, jog mūsų Seimas suformavo tokią Konstitucinio Teismo sudėtį, kad mes turbūt neturime nė vienam Konstitucinio Teismo teisėjui kažkokių ypatingų priekaištų. Tuo labiau kad mes skyrėme tuos teisėjus, kai dauguma Seimo narių su jais buvo, sakyčiau, palyginti mažai susipažinę. Šiandien pirmą kartą mes skiriame tokius Konstitucinio Teismo teisėjus, su kuriais mes esame labai gerai susipažinę. Ir todėl malonu, kad šį kartą į Konstitucinio Teismo sudėtį yra siūloma įvairių politinių pakraipų atstovai, netgi politikai. Ir aš manyčiau, kad nei jų kompetencija, nei pasiruošimas šiam atsakingam darbui nekelia abejonių.
Mūsų frakcija buvo susitikusi su visais pretendentais, turėjo jiems nemažai klausimų, galbūt daugiau apie jų dabartinę veiklą, tačiau nė vienam frakcijos nariui nekilo abejonių dėl jų kompetencijos ir pasiruošimo dirbti Konstituciniame Teisme. Todėl LDDP frakcijos vardu aš noriu pasakyti, kad mūsų frakcija pritaria visų trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūroms ir kviečiame kitas frakcijas taip pat balsuoti už šiuos kandidatus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau iš anksto užsirašiusių Seimo narių nebuvo, o tie, kurie registravosi kompiuteryje, galės kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dabar pagal Seimo statutą aš noriu kreiptis į pretendentus. Ar jie patys norėtų tarti žodį prieš lemiamą balsavimą? E.Jarašiūnas. Ar pageidausit? Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, viskas jūsų teismui.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Normantas. Prašom. Galima ir iš centrinės tribūnos. Prašom.
A.NORMANTAS. Kaip ir ponas E.Jarašiūnas, palieku jūsų valiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Prapiestis. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seime, kas norėjo, klausimus mums pateikė, atsakėm. Todėl manyčiau, kad papildomai ką nors kalbėdamas gal tiktai apsunkinčiau sprendimą, kuris, matyt, bręsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, dabar pagal Statutą turi teisę kalbėti ir kandidatūras teikiantys asmenys. Ar Respublikos Prezidento atstovas, kanceliarijos vadovas A.Meškauskas norėtų tarti žodį? (Balsas salėje) Ne, čia jūsų klausimas. Ar jūs pats norit, ar ne? Ne. Ačiū. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas P.Kūris. Jūs pageidaujat tarti žodį? Ačiū. Tada aš už jus visus.
Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad visi trys kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus pagal kvalifikaciją, pagal savo darbo, gyvenimo patirtį ir pagal gyvenimo būdą bei charakterį tikrai yra tinkami būti Konstitucinio Teismo teisėjais. Ir jeigu mūsų balsavimas bus teigiamas, o aš tikiuosi, kad bus toks, išties tai bus geras Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo papildymas. Ir todėl naudodamasis savo teisėmis kviečiu kolegas vieningai paremti visas tris kandidatūras.
Tokiu atveju dabar Seimo nariai galėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Mano motyvas toks. Kaip seną žmogų labai džiugina tas faktas, kad kyla naujos jėgos, į kurių rankas atiduosim savo tėvynę. Aš labai džiaugiuosi, kad buvo rekomenduoti ir parinkti būtent šie žmonės, kurie pagal mano matą matuojant yra jauni, pajėgūs, protingi ir išsilavinę. Aš labai palaikau visas tris kandidatūras.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man šiek tiek abejonių kelia J.Prapiesčio kandidatūra: palieka tokį svarbų valstybėje postą - teisybės ministro postą - tuo metu, kai reforma dar nėra įsisiūbavusi. Tačiau aš vis tiek balsuosiu už.
PIRMININKAS. M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš taip pat reiškiu didelį pasitenkinimą, kad tokios aukštos kvalifikacijos ir padorumo kandidatai yra siūlomi į šį postą. Norėčiau atskirai pabrėžti, kad tiesiog žaviuosi ta pažanga, kurią padarė E.Jarašiūnas, būdamas Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime, ir todėl dar kartą siūlau balsuoti už jį ir už kitus du.
PIRMININKAS. K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat noriu prisidėti ir išreikšti savo moralinį džiaugsmą ir pasitenkinimą šiais kandidatais, ypač kad kolegą E.Jarašiūną ir ministrą J.Prapiestį teko pažinti asmeniškai ir gėrėtis jų objektyvumu, tolerancija ir taktu. Naujojo kandidato pono A.Normanto nepažįstu, bet iš jo biografijos susidariau nuomonę, kad jis taip pat yra nepaprastai kompetentingas, rimtas žmogus, tinkantis toms pareigoms. Todėl džiaugiuosi, remiu jų kandidatūras ir už juos balsuosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai atsiprašau, bet atsirado kolega V.Žiemelis. Aš jį kviečiu prie šoninio mikrofono. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Tėvynės sąjunga vakar susitiko su kandidatais į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškino su jais visus rūpimus klausimus, ir, drįstu pasakyti, įsitikino jų kompetencija. Konstitucinis Teismas - tai tokia teisinė institucija, kuria turėtų pasitikėti visos valstybinės institucijos, o svarbiausia - piliečiai. Tikiuosi, jog į šios institucijos darbą įsilies ir atstovas, kol kas vienintelis atstovas iš Tėvynės sąjungos, - E.Jarašiūnas. Ir jo įsiliejimas padidins pasitikėjimą Konstituciniu Teismu. Jau yra nuskambėję tie žodžiai, ir aš dar kartą noriu pasakyti: Tėvynės sąjunga, atiduodama E.Jarašiūną į Konstitucinį Teismą, daug netenka. Mes prarandam puikų teisininką, vieną iš konstitucinės teisės žinovų ir jos kūrėjų. Tačiau vadovaudamiesi valstybiniais interesais mes manome, kad E.Jarašiūnas daug duos dirbdamas Konstituciniame Teisme. Tėvynės sąjunga prašo visus balsuoti už E.Jarašiūną. Aš asmeniškai balsuosiu už visus kandidatus į Konstitucinį Teismą, o visi kiti nariai - priklausomai nuo jų pasirinkimo. Kviečiu balsuoti už kandidatus į Konstitucinio Teismo narius.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar dar keli Seimo nariai norėtų kalbėti, bet jau keturi kalbėjo už. Ar gerbiamasis L.Milčius prieš?
L.MILČIUS. Ne, aš tik norėjau pasakyti, kad Tautininkų frakcija palaiko visus tris kandidatus ir balsuos už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Žinoma, sunku būtų balsuoti už kolegą E.Jarašiūną, jeigu nebūčiau paskaičiusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio, kuriame parašyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai. Todėl, nors frakcijai tai ir didžiulis nuostolis, vis tiek balsuosiu už kolegą E.Jarašiūną.
Antra, noriu atkreipti dėmesį, jog vakar susitikime su kandidatais į Konstitucinio Teismo teisėjus išgirdau įdomių atsakymų į klausimą, kaip Lietuvoje reikia ugdyti piliečius. Jeigu aš siūliau nuo vidurinės mokyklos ir leisti specialią medžiagą, tai kandidatai atsakė, kad reikia nuo darželių jau ugdyti, ir pažadėjo leisti specialią informacinę medžiagą. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka.
J.VESELKA. Aš labai trumpai. Kadangi A.Kunčinas pasakė, jog niekuo neabejoja, aš sakau - visada reikia šiek tiek abejoti. Bet siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Situacija ne iš lengvųjų - kaip toj pasakoj: zuikio gaila, bet ir vilko gaila. Geras ministras, bet ir Konstituciniame Teisme reikalingas geras žmogus. Netekti kolegos - irgi nuostoliai. Na, vis dėlto tenka turbūt atsisakyti ambicijų ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar V.Andriukaitis Socialdemokratų frakcijos vardu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratų frakcija palaiko šias kandidatūras ir balsuos už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Matot, apgailestauti, kad žmogus eina į geresnį darbą arba atsakingesnį darbą, nes Konstitucinio Teismo teisėjai - tai bus atitinkamas labai svarbus ir labai įtakingas organas, kuris vis dėlto prižiūrės, kaip visoje mūsų Respublikoje ir pati Konstitucija vykdoma, ir jos laikomasi. Todėl čia lieti kažkokių krokodilo ašarų nevertėtų. Žmonės pasirinko, žmonės eina ir jiems tik reikia palinkėti sėkmingai dirbti.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš tik nelabai sutinku su tais, kurie kalba, kad darbas Konstituciniame Teisme - tai yra partijų nuostolis. Aš manyčiau, kad kaip tik yra partijų atradimas. Ir kuo daugiau žmonių dirbs tose institucijose, tai bus tik partijai geriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume pasitvirtinti slaptojo balsavimo biuletenį. Jo turinys yra toks: "Slaptojo balsavimo biuletenis dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. Kandidatų vardai ir pavardės: E.Jarašiūnas, A.Normantas, J.Prapiestis. Ir du variantai: už-prieš, už-prieš, už-prieš". Pasirašo balsų skaičiavimo grupė, kovo 14 d. Ar galim patvirtinti slaptojo balsavimo biuletenį? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Gerbiamieji kolegos, kaip matot, mes esam gerokai viršiję grafiką, todėl aš siūlau tokią rytinio posėdžio pabaigos darbo tvarką... Pauzė. Gal per tą laiką kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vėl apeliuoju į jus kaip per kiekvieną balsavimą, kad mes balsuotume viešai, kaip tai daroma visame pasaulyje, kad kiekvienas Lietuvos pilietis žinotų, už ką ir kaip Seimo narys balsuoja. Todėl aš siūlau, kad šis balsavimas būtų viešas.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Geras siūlymas, bet vėl prieš įstatymą, gerbiamasis Bobeli. Prašom pateikti atitinkamo įstatymo pataisą. Per kelias minutes mes įstatymo pataisos nepriimsim. Dar kartą daktaras K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Aš jums dar kartą pasakysiu. Kai balsavome dėl premjero atsistatydinimo, tai einant prieš visus įstatymus buvo balsuota viešai. Tai kodėl dabar negalima balsuoti viešai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, negi sunku suprasti, kad yra dalykų, kurie įrašyti Konstitucijoje, yra dalykų, kurie įrašyti Seimo statute, ir yra dalykų, kurie gali būti sprendžiami Seime tą pačią minutę. Tai štai balsavimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų yra reglamentuotas Seimo statuto, kuris turi įstatymo galią. Ir kol to įstatymo nepakeitėm, pats geriausias siūlymas negali būti realizuojamas. O šiuo atveju yra numatytas slaptas balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl tolesnės darbo tvarkos. Minutėlę! Prašom netriukšmauti. Aš dabar siūlysiu patvirtinti antradienio darbotvarkę ir po to mes galėsim pradėti nagrinėti Asociacijų įstatymą, tik aš kol kas dar nematau pranešėjo. (Balsas salėje) Tuoj atvyks... Jeigu atvyks, tai viskas gerai. O jeigu dar turėsim laiko, tada aš siūlysiu tuos tarptautinius klausimus.
O dėl balsavimo, dėmesio, kolegos! Dabar turi padauginti slapto balsavimo biuletenius. Balsuosim apačioje nuo 13.30 val. iki 14 val. Po to jau pietūs. Nuo 13.30 val. iki 14 val. - slaptas balsavimas.
Dabar, gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkauja J.Bernatonis. Darbotvarkės tvirtinimas.
A.V.PATACKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Jeigu mes viršijame grafiką, gal aš galėčiau posėdžio pabaigoje gauti vieną minutę perskaityti pareiškimą?
8sesija 5 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai. Posėdžio pabaigoje, žinoma. Prašom, gerbiamasis Seimo Pirmininke, pateikti antradienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės projektui Seimo seniūnų sueiga pritarė. Klausimai, kurie yra įtraukti, tikrai yra kapitaliniai. Pirmiausia, tai 1-3 pažymėtas Konstitucijos 47 straipsnio papildymo projektas ir 2-1 pažymėtas klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Vyriausybės programos" projektas. Taip pat, žinoma, ir kiti svarbūs klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami tame posėdyje, t.y. įstatymų priėmimas: Muitų tarifo, Potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros, Statybos įstatymas ir dar kai kurie dalykai. Turėtų būti pateikta paketas pataisų, susijusių su darbo santykiais. Seimo seniūnų sueiga pritarė. Prašyčiau Seimo narių taip pat pritarti kovo 19 d. darbotvarkei.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų norėtų paklausti ar pasiūlyti dešimt Seimo narių.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl klausimų kapitalumo aš tikrai nesiginčysiu, Pirmininke. Tiktai norėčiau pasakyti, kad klausimas 1-2 per anksti įtrauktas į darbotvarkę, nes jis dar nėra iki galo suderintas. Darbo grupė man štai sufleruoja, kad jie dar dirba.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Zimnickai, aš dabar tikrai viešai ir garsiai pasakysiu. Tiek jūs ir jūsų vadovaujamas komitetas, tiek darbo grupė ar atitinkama ministerija, ar atitinkamas departamentas turėtų greičiau suktis. Šitą klausimą, kaip ir kai kuriuos kitus, reguliariai įrašome ir reguliariai išbraukiame. Dovanokite, taip dirbti nelabai išeina.
V.V.ZIMNICKAS. V.Šumakaris sakė, kad ne.
Č.JURŠĖNAS. Jūs matote, rado kuo pasiremti ir kitą skandina.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, dėl 1-3 darbotvarkės punkto - dėl Konstitucijos papildymo projekto, nes tai iš tiesų pirmoji procedūra mūsų parlamente po Nepriklausomybės atkūrimo, toks Konstitucijos keitimas. Aš tikrai prisipažinsiu, nežinau, ar bus kalbama dėl balsavimo motyvų, ar nebus. Tada tokiu klausimu, ar tikrai ne per mažai tam laiko?
Č.JURŠĖNAS. Pranešu, kad kalbos dėl balsavimo motyvų bus. Formaliai turi būti 4 - už, 4 - prieš, vadinasi, 16 minučių, ir balsavimo procedūra. Štai ir yra jums pusvalandis. Bet šiandien Seniūnų sueigoje, gerbiamasis kolega, mes iš tiesų kalbėjome apie tai, kad šiuo atveju, kadangi tai yra ypač svarbus klausimas, būtų ilgėliau kalbama dėl balsavimo motyvų, t.y. kad kalbėtų ne 4 - už, 4 - prieš, bet, sakysim, 5 - už, 5 - prieš ar 6 - už, 6 - prieš. Žodžiu, kad šiek tiek daugiau būtų kalbų. Manau, kad pusvalandžio užteks, o jeigu truks laiko, tai, kaip matote, pertrauka yra pusės valandos ir, nepaisant mano vieno kolegos nuolatinių kalbų, aš manau, bus galima pertrauką sutrumpinti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš pasigendu Lito patikimumo įstatymo priėmimo antradienį.
Č.JURŠĖNAS. Dėkokite gerbiamajam V.Zimnickui. Dabar atsiranda vieta, kur įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš džiaugiuosi, kad jūs pagaliau atkreipėte vieno komiteto pirmininko dėmesį į vilkinimą. Klausimas 1-3 - priėmimas, ten yra kažkoks ženklas. Ką jis reiškia? 1-3 - priėmimas ir skliausteliuose kažkoks ženklas.
Č.JURŠĖNAS. Paaiškinu: kadangi pagal Konstituciją ir pagal Seimo statutą mes turime du kartus balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, tai čia būtų tas pirmasis balsavimas, kur reikia 94 balsų, ne mažiau kaip 94 balsų. Tada, jeigu balsavimas teigiamas (tikiuosi, kad taip bus), antrasis balsavimas būtų rašomas priėmimas (II), tai būtų birželio pabaigoje, po trijų mėnesių.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš dėl klausimo 2-1. Ne toks jau jis paprastas, kaip jūs čia norite jį padaryti. Kraštutiniu atveju, jeigu mes negalime išskirti į skirtingas dienas, tai bent mes skirtinguose posėdžiuose padarykime svarstymą ir priėmimą, kad dar galėtų, pavyzdžiui, jeigu kas norės, pateikti kokių nors siūlymų. Dabar viską į vieną vietą, tai labai paprasta. Matyt, kad gal nereikėtų taip paprastinti. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Kad klausimas nėra paprastas, tai tikrai taip. Tai supranta, aš manau, ir kiti Seimo nariai, ir pati Vyriausybė su premjeru priešakyje. Bet pirmas dalykas, Seimo statutas numato tokią tvarką: po svarstymo - balsavimas be jokių pauzių. Antras dalykas, Vyriausybės programą taisyti neišeina. Ją galima taisyti tiktai tuo atveju, jeigu jai bus nepritarta. Galima teikti pasiūlymus Vyriausybės parengtam programos vykdymo priemonių projektui. Tam dalykui iš tiesų bus galima teikti pataisų. Kiek žinau, artimiausiomis dienomis gerbiamasis premjeras turi pateikti tų priemonių projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, kitos savaitės darbotvarkėje aš vėl nematau Visuomenės informavimo priemonių įstatymo projekto bei Radijo ir televizijos įstatymo projekto. Kaip žinome, praėjusioje sesijoje Visuomenės informavimo priemonių įstatymas "užbuksavo" ties 8 straipsniu. Tai ar mes lauksime tokio stipresnio atlydžio, ar vasaros, kad galėtume judėti toliau į priekį? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, užteks atlydžio. Kadangi atlydys bus kovo pabaigoje arba vėliausiai balandžio pradžioje, tada ir bus tas projektas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Česlovai Juršėnai, aš kreipiuosi kaip nepriklausantis frakcijai į nepriklausantį frakcijai Seimo narį. Kreipiuosi, kaip į nepriklausantį frakcijai LDDP partijos pirmininką. Ar jūs negalėtumėte mano klausimo Nr.1610 kitai savaitei įrašyti į darbotvarkę dėl tos pačios progos?
Č.JURŠĖNAS. Kol kas ne. Mes priėmėme balsuodami dėl sesijos darbų programos specialų protokolinį Seimo sprendimą dėl komitetų narių, t.y. komitetų sudėties, komitetų vadovų formavimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo... (Balsas salėje)
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau. Jeigu čia kitas klausimas, tai jis vėliau - balandžio mėnesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti dėl Vyriausybės programos. Jūs sakėte, kad Vyriausybė pateiks taip pat ir veiksmų programą. Mes kol kas jos nematome, tai viena. Ir argi mes paskui svarstysime atskirai veiksmų programą? Mes jau neturėsime laiko jos ir perskaityti, jeigu ji bus pateikta labai vėlai. Aš manau, jeigu bus pateikta veiksmų programa, tai svarstymo ir priėmimo kartu negalės būti.
Č.JURŠĖNAS. Dar sykį, gerbiamasis kolega ir kiti mielieji kolegos, paaiškinu. Jūs seniai turite Vyriausybės programą, kuriai mes turime pritarti ar nepritarti. Ta konkreti veiksmų ar priemonių programa yra dokumentas, kurį ir rengia Vyriausybė, ir pati Vyriausybė turi tvirtinti, o Seimo nariai gali teikti pasiūlymus. Sakykim, mes suaktyviname tą dalyką ir, kita vertus, mes aiškiau matysime, kaip ta programa bus įgyvendinama. Bet Seimas neprisiima įsipareigojimo dėl konkrečios veiksmų programos. Mes prisiimam ar neprisiimam įsipareigojimą dėl tos bendros programos, kuri Seimui yra pateikta ir kiekvienam Seimo nariui išdalyta jau seniai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš kreipiuosi į jus, kaip į tolerantiškai ir objektyviai visus projektus įrašantį į Seimo darbotvarkę. Mano ir kolegos R.Markausko įrašytas projektas dėl Seimo ir užsienio lietuvių bendradarbiavimo buvo birželio 6 d. Nuo to laiko man teko su jumis kalbėti 10-15 kartų. Kiekvieną kartą žadėjote kitą ar dar kitą savaitę tą projektą įrašyti ir vis neįrašote. Pereitą savaitę jūs pažadėjote kaip kompromisą prie kito projekto įtraukti ir mūsų projektą, ir vėl nebuvo įtrauktas. Todėl aš apeliuoju į jus. Jeigu ne kovo 19 d., tai bent kovo 21 d. kad mūsų parengtas projektas būtų įtrauktas ir kad mes jį galėtume išspręsti. Tai tikrai neužims daug laiko. Dėkoju jums.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Primenu, kad mūsų susitarimas, kaip čia pasakius, nebegalioja. Kadangi klausimas, kuris buvo įrašytas į darbotvarkę, buvo išbrauktas, vadinasi, nebuvo reikalo rašyti ir jūsų klausimo. O iš principo mes esame susitarę, kad tas kitas klausimas bus vėliau: arba kovo pabaigoje, arba balandžio pradžioje, bet ne šią savaitę.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Į mano klausimą jau atsakyta.
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai paklausė. Prašom, gerbiamasis Pirmininke, apibendrinti, ir tuomet spręsime.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto prašymu 1-2 punktas išbraukiamas. Čia siūloma įrašyti Lito patikimumo įstatymo pakeitimą, kadangi Seimo sprendimu jis nagrinėjamas skubos tvarka. Šiandien mes pritarėme po svarstymo, vadinasi, antradienį turėtų būti priėmimas. Štai su šiuo papildymu prašyčiau patvirtinti darbotvarkę. Kiti siūlymai, kiti kolegų Seimo narių siūlymai bus realizuoti vėlesnių savaičių darbotvarkėse.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu patvirtinti antradienio darbotvarkę? Nėra prieštaravimų.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Patvirtinta.
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę! Primenu, kad balsavimas, slaptas balsavimas, dėl Konstitucinio Teismo teisėjų - 13.30 val. apačioje. Nuo 13.30 val. iki 14 valandos. Prašom neužmiršti.
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo projektas Nr.1545 (priėmimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turėtume nagrinėti darbotvarkės 1-5 klausimą - Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Z.Kaminską. Priėmimas.
Gerbiamasis pranešėjau, kviečiu jus į tribūną. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, prašom netrukdyti pranešėjui. Prašom trumpai, kokios yra pataisos, po to pastraipsniui priiminėsime.
Z.KAMINSKAS. Pateikiamas priėmimui, registracijos Nr.1545, antroji redakcija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo projektas. Šis projektas buvo parengtas darbo grupėje ir jam pritarta Ekonomikos komitete. Vyriausybės atstovas - Ekonomikos ministras V.Navickas taip pat pritarė.
Po svarstymo yra dar pateiktos pastabos Seimo nario A.Greimo. Iš 3 straipsnio antro punkto siūloma išbraukti sakinį, prasidedantį žodžiais "Iš gauto pelno..."
PIRMININKAS. Kokios dar yra Seimo narių pataisos?
Z.KAMINSKAS. Taip pat pono A.Greimo pastabų yra 6, 10 ir 13 straipsniams.
PIRMININKAS. Viskas, taip?
Z.KAMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime susitarti, kad balsuosime tik dėl tų straipsnių, dėl kurių yra kitokių siūlymų. Ar pritariate? Pritarta. Taigi dėl 1 straipsnio pataisų nėra?
Z.KAMINSKAS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimta. Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio. Prašom.
Z.KAMINSKAS. Yra pasiūlyta išbraukti antrosios dalies antrąjį sakinį: "Iš gauto pelno negali skirti savo nariams." Mes nesiūlytume pritarti tokiam siūlymui, nes sakinys yra kaip tik saugiklis, kad nebūtų pelno dalis skirta asociacijos nariams. Išbraukus tokį sakinį, atsirastų galimybė panaudoti pelną finansuojant asociacijos narius.
PIRMININKAS. Dabar dėl balsavimo motyvų vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš palaikau rengėjų teikiamą variantą, t.y. taip, kaip mes siūlome projekte.
PIRMININKAS. Ar yra pritariančių Seimo nario A.Greimo siūlymui? Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, yra numatyta, kaip gali būti skirstomas pelnas. Jis neturėtų būti skirstomas nariams.
PIRMININKAS. Prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 73 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už Seimo nario A.Greimo siūlymą, kad būtų išbraukti žodžiai "iš gauto pelno"? Kas palaiko pranešėjo siūlymą - prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 2, prieš - 31, susilaikė 11. Taigi nepriimta. Dėl 4 straipsnio yra pateiktas Seimo nario A.Baleženčio siūlymas, kuris yra pavėluotai įregistruotas... Ai, atsiprašau, čia yra kito įstatymo. Dėl 4 straipsnio siūlymų nėra. Pritarta. Dėl 5 straipsnio siūlymų nėra. Pritarta. Dėl 6 straipsnio.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Z.KAMINSKAS. 6 straipsnio pirmosios dalies šešto punkto sakinį po žodžio "bei" papildyti žodžiais "turto grąžinimo tvarka ir sąlygos". Mes nesiūlytume priimti tokio pataisymo, nes būtų imperatyviai nurodoma, kad jeigu vienas iš narių išeina iš asociacijos, tai jam turėtų būti grąžinama ir kažkokia turto dalis. Pasiūlytas, kaip jums pateikta projekte, variantas numato išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Įstatuose tai ir turėtų būti numatyta, kaip bus daroma.
PIRMININKAS. Dabar galima palaikyti vienam - pranešėjo siūlymą, kitam - gerbiamojo Seimo nario A.Greimo siūlymą.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš palaikau darbo grupės variantą, t.y. už projektą. Noriu pasakyti, kad čia ne pajininkai, todėl šitą taikyti būtų visiškai nelogiška.
PIRMININKAS. Dabar galima paremti tik Seimo nario A.Greimo siūlymą. Seimo narys K.Kubertavičius. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu pagrindiniam projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
Tai galbūt galima bendru sutarimu priimti pagrindinį projektą? Priimtas pagrindinis siūlomas variantas. 7, 8, 9 straipsniams siūlymų nėra. Pritarta.
Dėl 10 straipsnio. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Z. KAMINSKAS. Yra Seimo nario pasiūlymas išbraukti 10 straipsnio pirmosios dalies penktą punktą, kuriuo numatoma, kad asociacijos gali steigti visuomenines informacijos priemones. Mes nenorėtume pritarti tokiam siūlymui. To paties straipsnio ketvirtame punkte yra numatyta: "steigti įmones ir organizacijas galima". Be to, kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms kituose įstatymuose jau yra numatyta tokia teisė. Todėl daryti išimtį dėl asociacijų nebūtų logiška.
PIRMININKAS. Ar yra remiančių Seimo nario A.Greimo siūlymą? Nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti pagrindinį variantą? Dėkoju. 11, 12 straipsniams siūlymų nėra. Pritarta. 13 straipsnis.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Z.KAMINSKAS. Yra pateiktas pasiūlymas iš 13 straipsnio antrosios dalies penkto punkto išbraukti žodžius "visuomenės informavimo priemonės". Lygiai ta pati logika kaip ir 10 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ar kas nors remia gerbiamojo Seimo nario A.Greimo siūlymą? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu pranešėjo siūlymą? Priimta.
14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniams alternatyvių siūlymų ir pataisų nėra. Ar galime pritarti? Pritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Keturi - už, keturi - prieš. Prašom, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius iš anksto yra užsirašęs. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo projektas skirtas asociacijos steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai apibrėžti. Atskiri įstatymo projekto straipsniai detalizuoja asociacijos sampratos, statuto, narių, steigimo įstatų, jų registravimo, teisių ir pareigų, turto ir pajamų šaltinių, valdymo, finansinės veiklos kontrolės, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus. Asociacija ar jų sąjunga skirtos bendriems ūkiniams, ekonominiams, socialiniams, kultūros, švietimo, mokslo tyrimo uždaviniams ar funkcijoms spręsti. Įstatymo projektas atitinka jam keliamus reikalavimus ir padės teisiškai sutvarkyti dabar veikiančių asociacijų veiklą. Pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jį teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Pritariu įstatymo projektui ir už jį balsuosiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Šis įstatymas reikalingas, todėl be jokių išlygų balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Posėdyje dalyvauja 66 Seimo nariai. Gerbiamąją balsų skaičiavimo grupę prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Asociacijų įstatymas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 63. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 63 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas priimtas.
Labdaros ir paramos įstatymo projektas Nr.1546 (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti priimti Labdaros ir paramos įstatymą. Priėmimas.
Z.KAMINSKAS. Pateikiamas priimti įstatymo projekto, kurio registravimo Nr.1546, antra redakcija. Ji parengta darbo grupės, suformuotos Ekonomikos komitete. Įstatymo projektui buvo pritarta. Šiandien gautos įstatymui alternatyvios pataisos. Pasiūlyta 4 straipsnio 1 punktą papildyti aštuntąja dalimi: "remti kaimo, miestelių, miesto bei regionų vystymo projektus ir programas" ir devintąja dalimi: "remti kitus visuomenei reikšmingus projektus ir programas". Šie pasiūlymai tik papildytų veiklos tikslus... juos galima būtų priimti. Taip pat 10 straipsnio 2 punktą papildyti taip: "Lėšos ir turtas skiriami tiksliniams projektams bei programoms iš kitų analogiškų fondų, programų bei projektų." Toks papildomas lėšų šaltinis labdaros fondui, matyt, tik padėtų realizuoti fondo tikslus, todėl taip pat būtų galima pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi pranešėjas priėmė gerbiamojo Seimo nario A.Baleženčio siūlymus, tai dėl jų balsuoti nereikėtų. Ar atsižvelgta į Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus?
Z.KAMINSKAS. Rengdama antrąją redakciją, darbo grupė išnagrinėjo visus pasiūlymus, kurie buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi alternatyvių siūlymų nėra, ar galime iš karto balsuoti už visą įstatymą? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai labai svarbus ir labai reikalingas įstatymas - įstatymas dėl labdaros ir paramos fondų. Kadangi mūsų valstybinės institucijos, o ir mūsų valstybės biudžetas šiuo metu pergyvena tam tikrą krizę, tai štai šitie fondai ir gali, ir privalės atlikti labai svarbų vaidmenį gelbstint mūsų socialiai remtiniems žmonėms skirtas programas, remiant mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programas bei projektus, taip pat projektus, programas, kurios gali būti skirtos tam tikrų vietovių kompleksiniam vystymui, sakykime, atskirų kaimo vietovių, atskirų regionų, atskirų nacionalinių arba regioninių parkų vystymui. Labai sveikintina, kad šiuo metu, priėmus šį įstatymą, bus įteisinta ir reglamentuota visų tų veikiančių ir ateityje veiksiančių fondų veikla vienodai ir įstatyminiu pagrindu. Aš kviečiu Seimo narius pritarti šio įstatymo priėmimui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Man labai malonu, kad taip geranoriškai vyksta šių dviejų įstatymų šiandien priėmimas, todėl aš norėčiau, kad būtų išlaikoma ir toliau ši gera tradicija. Siūlyčiau balsuoti už šio įstatymo projektą, kaip pataisė mane ponas J.Baranauskas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo projektas reglamentuoja labdaros ir paramos fondų steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. Fondų įstatymo straipsniai detalizuoja fondo sampratos, statuto, tikslų, veiklos, steigėjų, įstatų, jų registravimo, teisių ir pareigų, turto valdymo organus, steigėjų susirinkimo, valdybos administravimo, finansinės veiklos kontrolės, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus. Įstatymo projektas atitinka jam keliamus reikalavimus. Priimtas įstatymas padės geriau teisiškai ir praktiškai tvarkyti labdaros ir paramos fondų reikalus. Aš pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manau, kad visų argumentai yra priimtini, dauguma yra už. Manyčiau, kad papildomai pridurti nelabai daug ką būtų galima, todėl taip pat pasisakau už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, galima kalbėti tik prieš šio įstatymo priėmimą. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Ne, aš jokiu būdu nenoriu kalbėti prieš, tik aš noriu atkreipti dėmesį į du dalykus, kurie, man regis, galėtų būti pakankamai svarbūs. Šitas fondų įstatymas veikia kartu su įstatymu dėl labdaros ir paramos. Faktiškai jie vienas kitą papildo. Tačiau aš pasigendu vieno dalyko - tai institucinės kontrolės. Atvirai kalbant, ir šitame įstatyme pasakyta, kad steigėjas gali samdyti auditą, gali būti auditas ir nešališkas. Tačiau, mano manymu, mums neišvengiamai reikės, kad Finansų ministerija... galbūt net teiktų Vyriausybė nutarimo projektą, kaip iš tikrųjų valstybė vykdys, vadinkime, nešališką fondo revizinę kontrolę, nes vis dėlto 30 mln. Lt, kurie 1995 m. buvo nuėję paramai ir labdarai, iš tikrųjų jie sunkiai "sugaudomi". Šis įstatymas pagerins, tačiau aš manau, kad poįstatyminis aktas vis tiek turės lydėti. Tai išplaukia iš abiejų įstatymų - Labdaros ir paramos ir šių fondų įstatymo. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Galima tik prieš.
A.BENDINSKAS. Aš negaliu kalbėti prieš, bet taip pat noriu prisijungti prie to, kad vis dėlto tokios svarbios sritys kaip energijos taupymas, istorijos, gamtos, architektūrinių paminklų išlaikymas ir t.t. - turi būti sugriežtinta kontrolė, kad antraeiliams dalykams tos skiriamos sumos, tie skiriami pinigai nenueitų. Aš tokią pastabą išdėstau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Galima tik prieš kalbėti.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai abejoju dėl 10 straipsnio papildymo, kurį pateikė kolega A.Baležentis, kad lėšos ir turtas skiriami tiksliniams projektams bei programoms iš kitų analogiškų fondų programų bei projektų. Išeis taip, kad tie tiksliniai projektai atiminės pinigus, turtą iš kitų panašių programų, kurios galbūt ne menkesnės vertės. Aš manyčiau, kad šis papildymas sukels dviprasmybę ir galbūt net supainios šio įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Posėdyje dalyvauja 72 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.
PIRMININKAS. Už - 64. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 64 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Labdaros...
PIRMININKAS. Atsiprašau, Labdaros ir paramos fondų įstatymas priimtas.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš norėčiau, kad mes įrašytume protokolinį nutarimą ar ką, kad vis dėlto Vyriausybė parengtų ir pateiktų Seimui kaip bazinį Ne pelno organizacijų įstatymą, nes šiaip mes labai daug priimam įvairių įstatymų, kuriuose visur aiškiname, kas tai yra. Turėtų būti bazinis. Todėl, jeigu galima, kad Vyriausybė parengtų Ne pelno organizacijų įstatymą kaip bazinį visiems tiems įstatymams.
PIRMININKAS. Pasiūlymas įdomus, gerbiamasis Seimo nary. Pagal Statutą reikia pateikti raštu, po to bus išdalytas Seimo nariams, diskutuosime. Jeigu Seimas pritars, galėsime priimti tokį protokolinį sprendimą.
Seimo narių pareiškimai (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Patacką. Po to svarstysime dar vieną klausimą. Padaryti pareiškimą. Taip, kaip buvo prašyta.
A.V.PATACKAS. "Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos visuomenei.
Dėl "prestižinių" Seimo narių kelionių lėktuvais.
Valstybės kontrolė pagavo už rankos krūvelę ministrų, tarp jų - susisiekimo, ir Seimo narius, skraidžiusius atostogauti lengvatinėmis kainomis. Kad visuomenė nepagalvotų, jog visi Seimo nariai yra "prestižiniai", noriu informuoti, kad ne kartą su kolegomis teko skristi "Lietuvos avialinijų" lėktuvais Čečėnijos reikalais už savo pinigus, ir jokių nuolaidų neteko gauti. Mat ne į Kanarų salas. Taigi visi deputatai lygūs, bet yra lygesnių. Tikėkimės, kad prokuratūra įvardys šią subtilybę konkrečiau."
8sesija 5 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip susitarėme, dabar, iki pertraukos, svarstysime klausimus, kurie buvo numatyti vakarinio posėdžio pabaigoje. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių R.Šidlauską pateikti sutarties projektą. Prašom, gerbiamasis ministerijos sekretoriau. Kurį projektą pateiktumėte?
R.ŠIDLAUSKAS. Galbūt pagal tvarką - su Moldova.
PIRMININKAS. Prašom. Tuomet "Dėl Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo". Projekto Nr.2179. Pateikimas.
R.ŠIDLAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos ir Moldovos Respublikos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 1995 m. kovo 27 d. Kišiniove. Pasirašė Lietuvos ir Moldovos prezidentai. Šioje sutartyje, jos straipsniuose susitariančios šalys aptarė tarpvalstybinių santykių pagrindinius principus. Sutartyje įvardyta nuostata plėtoti draugiškus ryšius, įsipareigojimus, nesudaryti su trečiosiomis šalimis sutarčių, nukreiptų prieš kitą susitariančią šalį, kilus ginčams, spręsti ginčus tik taikiu būdu, drausti savo teritorijoje organizacijų bei asmenų, turinčių tikslą pažeisti kitos šalies nepriklausomybę ar teritorinį vientisumą, veiklą, taip pat konsultuotis visais klausimais, ypač susidarius eventualiai konfliktinei situacijai.
6 sutarties straipsnis numato plėtoti abiejų valstybių parlamentarų ir visų lygių vietinio valdymo organų bendradarbiavimą. Didelė sutarties dalis, būtent 8, 18 straipsniai, yra skirti susitarimams plėtoti abipusiai naudingą ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą, skatinti keitimąsi informacija apie įstatymus ir teisinius aktus, plėtoti bendradarbiavimą transporto, pašto, informatikos, komunikacijų, kultūros, mokslo, švietimo, sporto, turizmo ir kitose srityse. Svarbu įtvirtinti nuostatą bendradarbiauti aplinkos apsaugos, socialinio aprūpinimo, sveikatos apsaugos srityse, taip pat bendradarbiauti kovojant su nusikalstamumu, terorizmu. Ypač svarbi Lietuvai nuostata bendradarbiauti kovojant su nelegalia migracija, kontrabanda, narkotikais, dokumentų klastojimu ir t.t.
Pagal šios sutarties 22 straipsnį, turi būti ratifikuota pagal susitariančių šalių įstatymus, o įsigalios ratifikavimo raštų apsikeitimo dieną. Ši sutartis yra sudaroma dešimčiai metų. Jos įsigaliojimas automatiškai pratęsiamas kitiems penkerių metų laikotarpiams, jeigu nė viena iš šalių nepraneš raštu apie savo ketinimą denonsuoti sutartį kitai susitariančiai šaliai ne vėliau kaip prieš metus iki baigiantis jos galiojimui.
Prašyčiau Seimo narių pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius. (Balsai salėje) Prašom, Seimo nary Listavičiau.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, sutarties 8 straipsnyje kalbama apie naudingą ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą. Norėčiau paklausti, kurioje vietoje Moldovos Respublika pagal prekybos apyvartą yra šiuo metu tarp valstybių ir kas numatoma? Ačiū.
R.ŠIDLAUSKAS. Aš negaliu operuoti tiksliais skaičiais ir atsakyti, kokią vietą užima Moldova Lietuvos prekybos apyvartoje, juo labiau kad apie kažkokių palankesnių sąlygų prekybai skatinti sudarymą sunku kalbėti, neturint tam juridinės bazės. Pati bazinė sutartis, kuri numatytų tokią galimybę, dar negalioja.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau išgirsti jūsų nuomonę, kaip šitos sutarties, draugystės ir bendradarbiavimo sutarties, pasirašymas, taip pat ratifikavimas atsilieps mūsų draugystei ir bendradarbiavimui su Rumunija?
R.ŠIDLAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš neįžiūrėčiau... Čia nėra nuostatų, kurios galėtų implikuoti kažkokį situacijos mūsų santykių blogėjimą su Rumunija. Tas klausimas, atrodo, buvo iškilęs ir Užsienio reikalų komitete, kadangi šis projektas yra prieš pasirašymą nagrinėtas komitete.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad Lietuvos ir Moldovos santykiai yra geri, mes artimai bendradarbiaujame įvairiose tarptautinėse organizacijose. Šios sutarties pasirašymas būtų abipusiai naudingas abiem valstybėms. Todėl aš siūlyčiau, kad po pateikimo būtų pritarta ir kad kaip pagrindinis komitetas būtų paskirtas Užsienio reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis prelegente, pone posėdžio pirmininke, paskui mane užrašysite dėl motyvų. Aš noriu paklausti dėl visų tų sutarčių penketo. Ar yra tų sutarčių pabaigoje, kur nurodoma, kas iš vienos pusės pasirašo, kas iš kitos, būtent įskaitoma pareigūno pavardė?
R.ŠIDLAUSKAS. Atsakymas, deja, labai paprastas. Kaip matome iš sutarčių kopijų, nėra. Pristatydamas aš minėjau, kad sutartis pasirašė abiejų valstybių prezidentai - ponas A.Brazauskas ir ponas Sneguras.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą, ar yra prieštaraujančių? Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas? Pritarta. Ar sutinkate, kad papildomas komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Pritarta. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kovo mėnesį? Priimta.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.2181 (pateikimas) (96.03.14)
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Prašom pateikti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo įstatymo projektą.
R.ŠIDLAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradėdamas pristatinėti pirmąjį susitarimą su Baltarusijos Respubliką (jų iš viso bus keturi), norėčiau pabandyti išvengti klausimo, kodėl taip ilgai šitos sutartys jūsų nepasiekė ir nebuvo pateiktos Seimui pradėti ratifikavimo procedūrą. Esmė yra ta, kad visos keturios sutartys - ir politinė sutartis dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo su Baltarusija, ir kitos dvi sutartys dėl nuosavybės, kaip ir sutartis dėl valstybės sienos - sudarė vieną paketą. Mes negalėjom kreiptis anksčiau ir teikti ratifikavimui, kadangi nebuvo parengti sienos sutarties priedai, nebuvo padaryti delimitaciniai žemėlapiai. Kai tik jie buvo pabaigti, visos keturios sutartys, visas paketas buvo pateiktas Seimui. Ši sutartis...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, kadangi čia visas paketas sutarčių, galbūt mes ir Seime galėtume iš karto visų keturių pateikimą padaryti, ar reikia atskirai, gerbiamieji Seimo nariai? (Balsai salėje) Atskirai. Prašom tuomet, pranešėjau, pirmąją.
R.ŠIDLAUSKAS. Ši sutartis buvo pasirašyta Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų - Prezidento A.Brazausko ir Prezidento V.Lukašenkos 1995 m. vasario 5 d. Vilniuje. Šioje sutartyje dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika patvirtino savo pasirengimą tarpusavio santykius grįsti pagrindiniais teisės principais, kuriuos iš esmės būtų galima skirstyti į dvi dideles grupes.
Pirmoji grupė - tai tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo principai. Šios sutarties 1 straipsnyje įtvirtinamas jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principas, ginčų sprendimas taikiais būdais, teritorinio vientisumo pripažinimo principas, taip pat nesikišimo į vidaus reikalus principas.
Antroji didelė grupė - tarpvalstybinių santykių užtikrinimo klausimai. Akcentuojamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas Europos saugumo srity, išskiriamas šalių bendradarbiavimas branduolinio, kitokio masinio naikinimo ginklų rūšių nusiginklavimo procese. Toliau patvirtinamas ir įtvirtinamas noras bendradarbiauti užkertant kelią savo valstybės teritorijoje veiklai atskirų grupių ar pavienių asmenų, kurie kenkia kitos šalies suverenitetui, kėsinasi į teritorinį vientisumą arba grasina valstybės saugumui bei gynybinei galiai. Taip pat išskiriamas abiejų šalių įsipareigojimas neteikti jokios pagalbos, taip pat ir karinės, trečiajai valstybei arba valstybėms tuo atveju, jeigu tokia valstybė įvykdytų ginkluotą užpuolimą prieš vieną iš susitariančių šalių, per visą konflikto tąsos laiką.
6 sutarties straipsnyje įtvirtinamas valstybinės valdžios ir valdymo organų bendradarbiavimas bei tarpparlamentinių ryšių plėtojimo galimybės.
7 straipsnis akcentuoja bendradarbiavimą tarp administracinių teritorinių vienetų, ypač pasienio rajonų. Kaip žinoma, šiandien su Baltarusija veikia laikinas susitarimas dėl pasienio gyventojų susisiekimo.
Kituose sutarties straipsniuose, konkrečiai 10 ir 12, šalys įvardija teises, kurias turi asmenys, turintys Baltarusijos pilietybę ir kurie yra lietuvių kilmės arba priskiria save lietuvių tautybei, taip pat atvirkščiai - tie, kurie yra Lietuvos piliečiai, bet laiko savo Baltarusijos tautinės mažumos atstovais. Yra įtvirtinamos nuostatos, jog jie gali netrukdomai reikšti savo tautinę savimonę, puoselėti kultūrą, vartoti kalbą, ir niekas negali būti priverstas įrodinėti savo tautybę arba jos atsisakyti.
Sutartyje taip pat daugelis straipsnių kalba apie bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, investicijų skatinimo, abipusės apsaugos srityse, taip pat intelektualinės ir pramoninės nuosavybės apsaugos srityse. Įvardija tarptautinius šalių įsipareigojimus mokslo, technologijų, sveikatos apsaugos, sanitarinės higienos, gamtosaugos, transporto, komunikacijų, mokslo ir švietimo srityse.
Sutarties 20 straipsniu šalys įsipareigoja garantuoti teisinį gynimą laidojimo vietoms, kurios yra susitariančių šalių teritorijose, atmintinoms šalių vietoms.
Taip pat labai svarbus 21 straipsnis, kuris veikiant šiai sutarčiai leistų ir sudarytų teisinį pagrindą bendradarbiauti kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, narkotikų neteisėta apyvarta ir ypač nelegalia migracija.
Sutartis sudaryta dešimčiai metų. Ji turėtų įsigalioti ją ratifikavus ir įvykus ratifikacinių raštų apsikeitimo procedūrai.
Noriu pasakyti, kad tekstas, prieš jį parafuojant 1994 m. rugsėjo 12 d. Minske (tai buvo pavesta ministerijos sekretoriui ponui A.Januškai, jis vadovavo derybinei grupei paskutiniuose raunduose), ši sutartis prieš parafuojant 1994 m. rugpjūčio mėn., prieš pasirašant buvo derinta ir diskutuota Seimo Užsienio reikalų komitete ir šitam variantui buvo pritarta. Prašyčiau Seimą pateikimui pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, norėčiau paklausti esminio dalyko. Atsižvelgiant į Baltarusijos politinę padėtį, nuotaikas, veiksmus, politines nuostatas, ar tikrai esame šioje situacijoje lygiaverčiai partneriai? Baltarusija nevykdo ir įprastinės ginkluotės mažinimo sutarties, nevykdo kai kurių kitų punktų. Šalia Lietuvos sienos, Baltarusijos teritorijoje, Rusijos karinis aerodromas ir pan. Ar tai tikrai yra lygiaverčių partnerių sutartis, susitarimas, kuris garantuos mūsų valstybei abipusius lygiaverčius santykius, ar tai, nelyginant su tam tikru kitos Rytų didelės šalies dariniu, kur užtenka gerų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo sutarties su Rusija? Koks jūsų požiūris? Dėkoju.
R.ŠIDLAUSKAS. Man nelengva kelti sau hipotetinius klausimus, kaip Baltarusija elgsis, ar ji vykdys, ar nevykdys. Vėl grįžtu prie tos pačios temos, atsakant į ankstesnį klausimą dėl politinės sutarties su Moldova, kai tas instrumentas, kuris, mano galva, yra neblogas santykių reguliavimui ir galbūt tam tikram spaudimui, jis nėra veikiantis.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
R.ŠIDLAUSKAS. Aišku, aš labai norėčiau, kad valstybės grįstų santykius, realizuodamos pasirašytų, tegul ir neįsigaliojusių, sutarčių normas.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 6 straipsnyje, kaip jūs minėjote, šalys sudarys palankias sąlygas valstybinės valdžios ir valdymo organų bendradarbiavimui. Aš noriu paklausti, ar po tokios sutarties pasirašymo, sakykim, sausio 13 d. įvykių dalyviai bus išduodami, ar pasirašysim, o toliau - kaip nuo žąsies vanduo? Ačiū.
R.ŠIDLAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad kai kurios sutartys, kurios yra įvardijamos šiame projekte kaip būsimos, šiuo metu yra pasirašytos su Baltarusija ir galiojančios. Kitas klausimas, galbūt kai kurias iš jų mes turėsime ratifikuoti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad jos ir pas mus taptų mūsų teisinės sistemos dalimi. Tačiau civilinėse ir baudžiamosiose bylose dėl teisinės pagalbos sutartis yra ir veikia. Manau, kad šiuo atveju, jeigu mes kvalifikuojam pagal savo Baudžiamąjį kodeksą vienaip ar kitaip padarytus nusikaltimus, tai yra tos jau veikiančios sutarties veikimo sfera. Pagal šią sutartį nereikės sudaryti papildomų susitarimų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, komitete ši sutartis buvo svarstyta, bet galutinio sprendimo nepadaryta, ypač kai dabar Baltarusijoje yra gana didelė parlamentinė krizė. Nežinia, kaip ta sutartis bus vertinama Baltarusijoje. Aš manau, kad Baltarusija yra labai svarbi kaimyninė valstybė, su kuria reikia palaikyti diplomatinius gerus santykius, ir pagal tą sutartį mes galime taip pat išspręsti dabar esamus neaiškumus. Aš siūlyčiau, kad šios sutarties pateikimui būtų pritarta ir kad Užsienio reikalų komitetas būtų paskirtas pagrindiniu komitetu, ir tada bus atsižvelgta į komiteto iškeltus pataisymus. Tada mes pasakysime dar papildomą nuomonę. Siūlyčiau, kad pateikimui būtų pritarta.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
R.ŠIDLAUSKAS. Aš norėčiau papildyti Seimo nario K.Bobelio mintis ir pasakyti, kad man teko dalyvauti, būti delegacijos nariu oficialaus užsienio reikalų ministro pono P.Gylio vizito į Baltarusiją metu. Galiu patvirtinti, kad man teko būti liudininku, kai ir Prezidentas V.Lukašenka, ir naujasis Baltarusijos parlamento Pirmininkas, taip pat jų Užsienio reikalų komisijos pirmininkas patvirtino, kad jie stengsis, jog iki gegužės vidurio visas keturių sutarčių paketas Baltarusijos parlamente būtų ratifikuotas. Aš kalbu apie poną Šareckį, apie poną Kravčenką, kuris vadovauja Užsienio reikalų komitetui. Nuostata sinchronizuoti ratifikavimo procedūrą yra. Mano žiniomis, šitie dokumentai Baltarusijos parlamentui yra pateikti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, tikrai pritardamas daktarui K.Bobeliui, raginčiau šitų sutarčių ratifikavimo neatidėti. Ar jūs nemanote, kad būtų tikrai labai gerai šitas sutartis ratifikuoti iki Rusijos prezidento rinkimų?
R.ŠIDLAUSKAS. Kadangi rinkimai vyks birželio mėnesį, o mes, tiesa, neatsiklausę Seimo, bet surizikavome dėl tokio plano, t.y. gegužės mėnesį galbūt padaryti apsikeitimą ratifikaciniais raštais, tai aš tikrai tam pritarčiau ir būčiau patenkintas ir kaip pateikiantis šituos klausimus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, yra žinomos lietuvių kultūrinės ir ne tik kultūrinės problemos Pelesoje, Gervėčiuose. Jūs žinote esamus sunkumus dėl Gervėčių kultūros centro teisinio įregistravimo ir statybos užbaigimo. Aš noriu paklausti, ar štai šita pasirašyta bendradarbiavimo su Baltarusijos Respublika sutartis leidžia išspręsti tas problemas, ar tai yra pakankamas teisinis pagrindas? Dėkoju.
R.ŠIDLAUSKAS. Aš manau, kad šita sutartis nėra tiek specializuota atskirais klausimais, kaip ir šiuo atveju, tarkim, nėra jokių draudimų ar ribojimų, ką Lietuva gali remdama savo (...). Kitas klausimas, jeigu atskirai kalbėtume apie Gervėčių kultūros centro problemą ir apskritai apie mūsų valstybės santykius su mūsų tautiečiais užsienyje, aš manyčiau, kad tai nėra šitos sutarties pateikimo ribose galima tema. Bet apskritai yra kita problema, matyt, visai valstybei trūksta nuoseklumo ir išgryninto požiūrio, ko mes norim dėl šių santykių. Ir atitinkami veiksmai nėra visiškai koordinuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis sekretoriau, mano klausimą, sakyčiau, "pavogė" kolega A.Baležentis. Bet aš jį formuluoju truputį kitaip, konkrečiau. Užsienio reikalų ministerija buvo Vyriausybės įpareigota tą problemą, būtent Gervėčių kultūros centro problemą, išspręsti neatidėliojant. Bet ji iki šios dienos neišspręsta. Sakykite, ar jūs, Užsienio reikalų ministerija, nejaučiate tam tikros ir savo kaltės, kad neišsprendžiate tos turtinių santykių problemos, ir didžiuliai mūsų indėliai gali būti prarasti?
R.ŠIDLAUSKAS. Atsakydamas noriu pasakyti, kad Užsienio reikalų ministerija tikrai jaučia kaltę, bet nevisiškai ten, kur ponas E.Raišuotis įžiūrėtų. Mes jaučiame savo kaltę dėl to, kad mums užsiėmus kitais dalykais, 1992-1993 m. nepavyko griebti už rankos ir, sakykim, pabandyti sustabdyti kai kurių Seimo narių ir Vyriausybės sprendimų. Mes vienašališkai priėmėm tokius nutarimus, ką mes statysim ir darysim kitų valstybių teritorijoje ir kokį tai turės statusą, iš anksto nesusitarę su tom valstybėm. Po to atsirado kolizijos, kurias mes buvom įpareigoti spręsti atgaline data. Štai čia yra problema. Principinis susitarimas dėl kultūros centro Gervėčiuose statuso įteisinimo premjerų yra pasiektas. Dabar konkretaus susitarimo rengimui, kaip mes tą nuosavybę įteisinsim, vadovauja Regioninių problemų departamentas, vadovaujamas pono Švelnio. Mes tame darbe dalyvaujame.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas, o papildomas - Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar sutinkate, kad šios sutarties projektas Seimo posėdyje būtų svarstomas kovo mėnesį? Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iki balsavimo liko 8 minutės, gal galėtume aptarti dar vieną projektą? Sutinkat? Ar sutinkate, kad iš karto aptartume likusius tris projektus? Nėra prieštaravimų. (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jūs prieštaraujate vienas. Aš pateiksiu balsavimui, ir jūs liksite vienas. Jau neprieštaraujate? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų, taip?
8sesija 5 p svarstyti klausimai
Taigi pirmiausia 2-8 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.2182. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jeigu galite, trumpai pateikti.
R.ŠIDLAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši sutartis taip pat buvo pasirašyta 1995 m. vasario 6 d. Vilniuje prezidentų A.Brazausko ir V.Lukašenkos.
Ši sutartis turi priedus - delimitacinių žemėlapių keturis albumus, kuriuose yra po 256 lapus, t.y. mastelis 1:10000. Žemėlapiai su detalia projektuota delimitacine sienos linija.
Ši sutartis I skirsnyje turi bendrą sienos aprašymą, kur eina sienos linija. Toliau įvardijama nuostata, kad šalys sukurs mišrią demarkavimo komisiją ir patvirtins jos nuostatus. Šis darbas yra rengiamas, komisijoje bus po tris narius. Įvardijama sienos juosta po 5 m. Tai bendrieji principai. Prie to, kaip minėjau, yra delimitacinių žemėlapių albumas, kurį mes, aišku, būtinai pateiksime, Seime prasidėjus diskusijai dėl šios sutarties ratifikavimo. Mes taip pat prašytume, kad nutarimas teikti šitą sienos sutartį ratifikavimui būtų priimtas, kadangi, kaip minėjau, paraleliai vyksta mišrios demarkacinės komisijos nuostatų ir pačios komisijos sudėties formavimo darbas. Vyriausybė yra skyrusi Vidaus reikalų ministerijos biudžetui lėšų demarkavimo darbams, jeigu juos pavyktų pradėti šiemet. O šitų darbų pradžios būtinybe, matyt, niekas neabejoja. Aš prašyčiau pritarti ir dėkoju.
PIRMININKAS. Norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, sutarties 4 straipsnyje nurodyta, kaip nustatoma valstybės siena. Aš noriu paklausti, kaip tas klausimas sprendžiamas praktiškai, ar viskas tvarkoje? Jūs minėjote, kad dokumentai tvarkoje, o praktiniai veiksmai? Ačiū.
R.ŠIDLAUSKAS. Aš norėčiau patikslinti, kad mes galėsim bet kokį praktinį žingsnį padaryti, pirmąją koordinatę patikslinti ir pastatyti pirmąjį stulpą tik po to, kai šita sutartis bus ratifikuota, kai ji įsigalios apsikeitus ratifikaciniais raštais ir kai sutinkamai su šios sutarties straipsniuose įrašytomis normomis pradės veikti demarkacinė komisija. Tada ir bus galimybė pradėti konkrečius darbus. Be šios sutarties veikimo, įsigaliojimo mes nieko negalim.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų valstybė turi tūkstantmetę istoriją. Ir tai ne naujai susikūrusi valstybė. Dėl to ir sienos, matyt, turėtų remtis kažkokiu ankstesniu prieš tai buvusiu juridiniu dokumentu ir prieš tai buvusia siena. Aš labai atidžiai peržiūrėjau šią jūsų teikiamą ratifikuoti sutartį, tačiau niekur nesuradau, pagal kokį kriterijų, pagal kokį juridinį dokumentą jūs nustatėt sieną tarp Baltarusijos ir Lietuvos? Gal galit paaiškinti?
R.ŠIDLAUSKAS. Visų pirma, jeigu truputį grįžtume į istoriją, aš noriu pasakyti, kad, aišku, man, kaip komisijos pirmininkui, teko garbė baigti sienos nustatymo derybas, tačiau aš buvau aštuntas. Tas liudija truputį ir mūsų visų valdžių nenuoseklumą ir požiūrį į šią problemą. Kadangi mes negalėjom Baltarusijos priversti, kad ji, nebūdama 1920 m. sutarties subjektu, sutiktų vadovautis ta sutartimi, nei pripažinti nebūdami sąjungos teisių perėmėjais administracinių ribų, nustatytų 1942 m. lapkričio mėnesį Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, pagrindinis kriterijus, kuriuo rėmėsi visos komisijos, tarp jų ir paskutinė, mano vadovaujama, buvo faktinė žemėvalda.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pabandysiu keletą dalykų paklausti vienu metu. Aišku, 1940 m. ir vėliau darytos sienos reiškė tiktai kolūkinę kolchozinę žemėnaudą ir jos principą, ir nieko daugiau. Aš norėčiau paklausti, koks vis dėlto dabar yra Lietuvos teritorijos plotas? Buvo 65,4 tūkst. km2. Kadangi per derybas mes girdėjome informaciją, kad kažką atidavėm, kažką gavom, neaišku, kiek atidavėm, kiek gavom, tai pirmasis klausimas - koks dabar tikslus Lietuvos plotas? Ar 65 tūkst. km2, ar jau mažiau? Ir antras klausimas: ar mes derinom poziciją su Latvija ir Estija dėl jų 1920 metų taikos sutartimi su Rusija apibrėžtų sienų? Ar čia veikėme visiškai savarankiškai ir nesitarėme su kolegomis? Dėkui.
R.ŠIDLAUSKAS. Aš norėčiau atsakyti, kad Latvijos ir Estijos 1920 m. sutarties subjektas nesikeičia. Tai buvo Rusija. Šios mūsų sutarties subjektas yra Baltarusija, o ne Rusija. Ir mes turbūt jokiais būdais negalim, ir nebuvo realu, ir nėra kaip priversti, kad jie prisijungtų kaip subjektas 1920 m. (...). Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš noriu patvirtinti, kad Lietuvos teritorija tikrai nesumažėjo. Aš negaliu operuoti dešimtimis kilometrų. Mes dar neturim pasirašytos galutinės sutarties su Rusija... Vištyčio vandens akvatorijos. Trečias dalykas, dėl vandenų - kas, kam, ką atidavė ar neatidavė. Taip, buvo Prūtas, Apvardai, kurie tarybiniais laikais, kadangi viename ežere mes auginom vėžius, kitame - žuvis, buvo paimti faktinei naudai iki pat pakrantės. Ta prasme Baltarusijos pakrantėje siena, tarkim, administracinė valda, kadangi mūsų vadinamieji kolchozai ten žvejojo ir vėžius gaudė. Dabar, jeigu mes esam nuoseklūs ir laikomės savo Valstybės sienos įstatymo, kad sausumos taškus, ateinančius į vandens telkinį, jungia linija, einanti vandens paviršiumi, mes turėjome būti nuoseklūs ir Vištytį, naudodami kaip motyvą, kad Rusijos siena neitų pakrante, ir mes ten tik žirgus girdytume, lygiai taip pat ir Prūte, ir Apvarduose. Buvo linija ir Drūkšiuose vienoje vietoje, pakrantėje. Mes 100 ar 150 m, aš galėsiu parodyti žemėlapius komitete, turėjom perkelti ją į vandenį, kad būtume nuoseklūs savo įstatymų požiūriu. Teritorija bus didesnė. Tarybiniais laikais niekas neskaičiavo teritorinės jūros. Kadangi grįžtam prie 1920 metų, aš noriu porą dalykų Seimui pasakyti. Į mano rankas pakliuvo (aš domėjausi truputį tuo klausimu) įgaliotojo ministro P.Klimo 1940 m. balandžio 12 d. rašytas raštas tuometiniam užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui. Ten yra tokia citata, jeigu pirmininkas leistų, aš perskaityčiau.
PIRMININKAS. Prašom.
R.ŠIDLAUSKAS. P.Klimas rašo ministrui J.Urbšiui: "Mes taip pat negalime galvoti apie Lietuvos laimingą išlaikymą ir jos paties brangiausiojo branduolio išvystymą, jeigu mes dėl kokių istorinių ar proistorės sumetimų amžinai blaškysimės į Rytus ir Vakarus ar Pietus ir visą laiką komplikuosime mūsų tautinį įsivyravimą ar net konservaciją niekados negalinčiais būti patenkintais pasigedimais ir evandikacijomis. Istorija keičia tautas, keičia jų sudėtį ir negrįžtamai laidoja tam tikras koncepcijas." Ir, beje, 1940 m. pabaigoje, kai į įgaliotojo ministro P.Klimo, kuris buvo vienas iš 1920 m. sutarties derybininkų, rankas papuolė 1940 m. lapkričio 15 d. "Tiesoje" paskelbtas TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl tos sienos, kurią nustatė Maskva, tai buvo tokia skaudi, tačiau jo ranka užrašyta frazė: "Ta siena vis tik gana tiksli etnografiniu atžvilgiu".
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, ši Lietuvos-Baltarusijos sienos ratifikavimo sutartis labai svarbi ir emocine, ir istorine prasme, taip pat ir teritoriniu atžvilgiu. Tas klausimas buvo komitete daugelį kartų svarstytas, ir komitetas nėra priėmęs jokios nuomonės šiuo klausimu. Mes nesame net matę to paskutiniojo projekto ir būtų gerai, kad komitetas galėtų pamatyti ir nariai susipažintų su pono R.Šidlausko čia minimais įvairiais žemėlapiais. Ir todėl, kadangi mes nesame tos sutarties apsvarstę, komitetas yra gavęs daug raštų iš pasienio gyventojų, Adutiškio miesto valdybos, seniūnų ir pan., aš komiteto vardu siūlyčiau padaryti šios sutarties ratifikavimo pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, pateikimo pertrauka nedaroma. Galima daryti svarstymo. Seimo narys Z.Semenovičius. Gerbiamieji Seimo nariai, liko du Seimo nariai paklausti. Ar jūs siūlote padaryti šios sutarties svarstymo pertrauką iki vakarinio posėdžio? (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas siūlė pertrauką. Jūs argumentavot, kad jis negali to prašyti, nes ne ta yra procedūra. Bet turi būti natūrali pertrauka, ir ne iki kito posėdžio. Natūrali pertrauka gal iki kitos dienos ar iki kitos savaitės, nes tam klausimui skirtas laikas seniai pasibaigė. Buvo iš anksto paskelbtas vardinio balsavimo laikas, ir jis jau prasidėjo. Dvi minutės, kaip jis prasidėjo. Tai suderinkit tuos laikrodžius ar kaip...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario S.Pečeliūno reikalavimas teisėtas, tačiau šiam klausimui skirtas laikas dar nesibaigė. Tiesiog mes jį nagrinėjom pagal bendrą susitarimą kitu laiku. Taigi dabar skelbiu, kad vyks slaptas balsavimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, o vakariniame posėdyje 17.50 val. taip, kaip buvo numatyta, tęsime likusių sutarčių pateikimą, tarp jų ir šios. Seimo nariai Z.Semenovičius ir A.Stasiškis galės paklausti vakariniame posėdyje. Rytinis posėdis baigtas. Dar kartą primenu, kad visi Seimo nariai kviečiami balsuoti dėl Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūrų.