Trečiasis
posėdis
1996
m. kovo 12 d.
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mieli kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo kovo 12-osios dienos rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija. 73 Seimo nariai. Pirmiausiai dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo patvirtinta sekmadienį, ir Seniūnų sueiga esminių pataisų nepadarė, išskyrus tai, kad pirmas rezervinis klausimas nebūtinas įtraukti į darbotvarkę ir nenagrinėtinas, kadangi klausimai yra išspręsti mūsų ankstesniu sprendimu dėl komisijos. Tai tiek. Galim pradėti pagal darbotvarkę dirbti? Ačiū. Kviečiu toliau pirmininkauti A.Sakalą. 1.1 kompleksinis klausimas, t.y. Palangos, Klaipėdos miestų ir rajonų ribos, Klaipėdos miesto ir rajono ribos, Birštono miesto ir Prienų rajono ribos. Prašom, gerbiamasis Sakalai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Kviečiu į tribūną poną J.Jurginį. Prašau. Aš norėčiau jūsų paklausti - jūs teikiate visus tris dokumentus priėmimui? Taip pat norėčiau išgirsti Savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, nuomonę. Prašom, pone Jurgini, jūsų nuomonė. Teikiate...
J.JURGINIS. Gerbiamasis Seime, šiandieną iš tikrųjų priimame 3 įstatymus, ir jeigu jūs leisite, aš kalbėsiu apie tuos 3 įstatymus, neišskirdamas nei Palangos, nei... Ar negalima?
PIRMININKAS. Jokių komentarų dabar nereikia. Dabar tiktai teikiate ar neteikiate ir ar yra kokių nors pastabų, pakeitimų, ar ko nors panašaus.
J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau svarstant šituos įstatymus minėjau, kad tam tikros redakcinės pataisos bus padarytos todėl, kad šitas įstatymas buvo pateiktas Seimui beveik prieš metus, ir per tą laikotarpį pasikeitė kai kurių įstatymų redakcija, t.y. eliminuotos apylinkės, kurios šitame įstatymo projekte buvo įrašytos. Norėčiau pabrėžti tai, kad ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas, ir antrasis - Agrarinis komitetas svarstymui pritarė, ir siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams priimti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Savivaldybių komiteto pirmininkas - ponas A.Sadkauskas. Prašau. Nuo šoninio mikrofono.
A.SADKAUSKAS. Ką pasakė gerbiamasis sekretorius J.Jurginis, tai yra tiesa. Aš nesikartosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimas pradedamas. Priiminėsime dokumentą Nr.1428 - Lietuvos Respublikos Palangos miesto, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektą. Jokių pataisų neturime. Ar Seimo nariai norėtų kalbėti? Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad yra priimti du sprendimai. Praėjusių metų spalio 18 d. buvo jungtinis Agrarinio komiteto ir Savivaldybių komiteto posėdis. Ir noriu informuoti, koks buvo priimtas sprendimas. Cituoju: "Lietuvos Respublikos Seimo jungtiniame Agrariniame ir Savivaldybių komitetų posėdyje, įvykusiame spalio 18 d., buvo svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl miestų ir rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimų projektai. Nutarta:
Pirma. Laikinai sustabdyti įstatymų dėl miestų ir rajonų administracinių ribų pakeitimų projektų svarstymą Lietuvos Respublikos Seime.
Antra. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį išanalizuoti problemas, susijusias su 2 - 3 ha žemės nuoma bei žemės grąžinimu buvusiems jos savininkams, ir prireikus reikalingų teisės aktų pakeitimų projektus pateikti Seimui."
Štai tokia buvo dviejų - abiejų pagrindinių komitetų - pozicija. Po to Agrarinis komitetas šito klausimo nesvarstė. Savivaldybių komitetas, negalėčiau pasakyti, tačiau mes neturime jokio protokolo išrašo. Todėl aš manau, kad mes negalime priimti nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo, kol nebus įvykdyti bendro jungtinio Agrarinio ir Savivaldybių komitetų posėdžių nutarimai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Baleženti, aš turiu jus informuoti. Aš taip pat turiu visas tas datas ir dokumentaciją. Iš tiesų spalio 18 d. buvo nutarta laikinai sustabdyti projekto svarstymą Seime. Taip buvo padaryta Savivaldybių ir Agrarinio komitetų nuožiūra. Po to gruodžio 7 d. jau Seime buvo pritarta po svarstymo. Tada nei Savivaldybių komitetas, nei jūsų komitetas neprieštaravo, o kaip tik teikė, ir buvo pritarta po svarstymo. Toliau, Savivaldybių komitetas sausio 31 d. (protokolas yra) taip pat pritarė tam dokumentui. Aš neturiu formalios teisės jo atsiimti arba nukelti jo priėmimo procedūrą. (Balsas salėje)
Seimo narys A.Endriukaitis. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Aš taip pat negalėčiau pritarti, kadangi prelegentas visuomet pateikia po 2-3 paketus tų pačių. Ir principas būtų toks: pirmiausiai uždengiamas stogas, o paskui yra kasami pamatai. Priiminėjant šituos įstatymus taip yra elgiamasi. Ne eilės tvarka, ne seka, ne atstatant ir grąžinant nuosavybę, bet skubinant šituos reikalus, sakyčiau, primityviai spręsti. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis prelegente, aš manyčiau, kad vis dėlto trūksta informacijos. Ar ten yra visų trijų rajonų suinteresuotų asmenų?.. Čia ne klausimas, bet aš galvoju, kaip balsuoti. Visų jų bendras susitarimas? Kiek žinau, jūsų nuostata yra ta, kad tuos žemės grąžinimo klausimus sutvarkyti atseit yra beviltiška, ir vis tiek reikia plėsti tas ribas. Dėl šito aš, žinoma, prieštarauju pačiam įstatymui, nes reikia, kad būtų sutvarkyti žemės grąžinimo klausimai. Bet šiuo atveju man abejonių kelia tai, ar yra tų suinteresuotų šalių susitarimas? Kaip balsuoti, aš dabar nežinau. Man atrodo, kad reikia susilaikyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Seime, mes jau esame anksčiau apie tai kalbėję, ir aš dar kartą labai trumpai noriu išsakyti savo nuomonę. Iš tiesų mes darome nelabai gerus dalykus. Nes ribų perkėlinėjimas - toks kaip anais sovietiniais laikais - kvepia ta pačia valdžia. Plečiant miesto teritoriją, aš manau, kiekvienu atveju reikia suderinti su savininkais, o ne automatiškai juos priskirti vienai ar kitai kategorijai. Kad ir kaip būtų, aš balsuosiu prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, į įstatymo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos Palangos, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybių teritorijų administracinio pakeitimo" iš principo galima žiūrėti dviem aspektais. Tai tų pačių miestų ir tų pačių gyventojų, kurių teritorijos į šiuos miestus įeina. Jeigu pirmo klausimo pusė nekelia jokių dvejonių, tai vis dėlto atsiskaitymai su ten gyvenančiais ir jų reikalų sprendimas nėra teigiamai ir laiku išspręsti. Todėl aš taip pat negaliu pritarti šio įstatymo projektui ir kraštutiniu atveju susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti, nes keturi jau nepritarė. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Iš visos svarstymo eigos, kuri jau vyksta antri metai, man atrodo, jog visiems tapo aišku, kad nėra čia tų baimių, kurias kai kurie Seimo nariai kelia. Tai yra viena. Antra. Ką mes dabar galime pakeisti, kai tos ribos jau faktiškai egzistuoja, jau yra užstatytos ir sutvarkyti komunaliniai tinklai, ir visa kita? Tai dabar atidėlioti metams ar dvejiems būtų tik paprasčiausias laiko vilkinimas, kuris visiškai nieko konkretaus nei žmonėms, nei Vyriausybei, pagaliau net ir Seimui neduoda, nes pasirodytume, kad mes nepajėgūs spręsti net ir tokio paprasto reikalo. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Labai keista, kad kai kurie Seimo nariai atgyja tik čia, salėje. Kol būna svarstymai, o ypač šito pirmojo pateikimo, jau metai laiko, jau daugiau, nė karto neatėjo nei A.Endriukaitis, nei J.Listavičius, nei dar kas ten prieštaravo, - nė vienas net nepasidomėjo. Kai tik čia, šitoje posėdžių salėje, jiems lyg kas užpila ant galvos vandens, jie atgyja. Jūs būkite dori ir ateikite pas mus per svarstymą. Siūlykite ką nors. Dabar tikrai ten kito būdo nėra: mes sustabdėm, išsiaiškinom problemas (mūsų protokolai yra), tęsiam toliau. Šiandien reikia priimti.
Aš noriu pasakyti, kad panašiai bus su nekilnojamuoju turtu - irgi dabar tylit, paskui atgysit, kai aš jau stovėsiu ten, kur stovi J.Jurginis.
PIRMININKAS. Galima tik pritarti, primenu, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji mieli kolegos, šis įstatymas ir kitas dėl miesto plėtros ir visos infrastruktūros nieko bendro neturi su žemės savininku ar dvihektarių, trihektarių problemomis. Čia kalbama apie administravimą. Jeigu bus miesto administravimas, mokesčių jiems niekas nepadidins, nepabrangins ir t.t. Šis klausimas daugiau negu aiškus. Jūs kai kurie panašiai nenorit suprasti, kaip ir dėl 47 Konstitucijos straipsnio pakeitimo, kai kalbat, kad bus žemė (...) žemės savininkų. Lygiai ta pati kolizija. Čia nieko bendro neturi su žemės savininkais, aš dar kartą pabrėžiu. Kviečiu balsuoti, nes miestams to mirtinai reikia. Mes vėluojame penkerius metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Man tik telieka pritarti mano kolegai V.Bogušiui, kuris yra mūsų komitete. Gaila, kad ne visi iš dešinės pusės šitą supranta. Siūlau daug nediskutuoti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.
Registravosi 84 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Lietuvos Respublikos Palangos miesto, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymą? Kas už šį įstatymą, kurio Nr.1428? Prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Už - 53. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 11.
PIRMININKAS. Prieš - 11. Susilaikė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Susilaikė 12.
Įstatymas Nr.1428 53 Seimo nariams balsavus už, 11 - prieš, 12 susilaikius yra priimtas.
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Priiminėsime antrąjį įstatymą. Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo projektą Nr.1429. Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Dar pranešėjas. Prašau, jūsų komentaras.
J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau minėjau, kad šitie įstatymai buvo apsvarstyti tiek ir Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitete, tik Agrariniame komitete. Jau kalbėjau apie redakcines pastabas - apylinkės iš įstatymo projekto eliminuotos. Norėčiau Seimo narius informuoti, kad po svarstymo buvo patikslintos visos žemės naudotojų ribos ir pastebėta tam tikrų klaidų. Kitaip sakant, į Klaipėdos miesto teritoriją buvo neįtraukti geležinkeliai, upelis. Tos teritorijos sudarė 53,2 ha, todėl dabar siūloma prijungti 2730,2 ha, ir bendras Klaipėdos plotas sudarytų 9835,2 ha. Gerbiamąjį Seimą norėčiau patikinti, kad pristatytas žemėlapis su tom teritorijom absoliučiai liko nepakitęs, kitaip sakant, aritmetinės klaidos šitame projekte ištaisytos. Prašau gerbiamąjį Seimą priimti ir šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis. Prašau. Seimo narys V.Mačiulis. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo minėta pranešėjo, šitie klausimai pakankamai giliai išnagrinėti, atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus. Todėl siūlau šio įstatymo projektą priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas, kaip čia kalbėjo, buvo labai gerai išnagrinėtas. Tai yra netiesa. Mes niekada nebūsime prieš, jeigu miestui reikia žemės arba kitiems tikslams, bet būsime prieš visada, kai ta žemė atimama senu socialistiniu principu, nors mes gyvename pagal naują Konstituciją. Ir šituo atveju, kaip kalbėjo mano kolega V.Baležentis, buvo svarstyta Agrariniame komitete kartu su Savivaldybių ir buvo prieita prie tos nuomonės - kol neišspręstas nuosavybės klausimas, tol šitas įstatymas negali būti priiminėjamas. Aš manau, kad bet koks žemių atėmimas, nesuderinus šitų reikalų su žemių savininkais, kurie turi šventą, dar kartą pakartosiu, teisę į savo žemelę, yra nusikaltimas Lietuvos visuomenei. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš niekaip negaliu suprasti prieš mane kalbėjusiojo. Pirmiausia, ką jis teigė, kad klausimas neišnagrinėtas. Tai nereiškia, kad iš tikrųjų taip yra. Jeigu jisai nedalyvavo, jeigu jis nenorėjo dalyvauti, su lazda niekas jo negalėjo atvaryti. Dabar jam atrodo, kad šis klausimas neišnagrinėtas. Tai pirma. Antra. Dabar jis čia paskleidė net ir tokią ereziją, sakyčiau, kaip žemės atėmimas, žemės nacionalizavimas. Ar jis iš viso supranta šituos klausimus ir ar jis žino Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, kad visa tai, apie ką jis kalbėjo, yra, paprasčiau sakant, nesąmonė, ir nereikėtų klaidinti Lietuvos žmonių ir tų, kurie yra... Aš pasisakau už priėmimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia ponas prelegentas kaip paprastai pateikia tuos projektus sakydamas, kad, garbės žodis, kitaip nebus, o bus taip, kaip dabar sako. Bus kitaip, pone prelegente, ir po mėnesio, ir po pusmečio, ir po metų kitaip bus žiūrima į tą žemelę, jeigu tas valstietis turės 30 ha kokiame nors mieste. Tada bus kitaip.
O šiaip Vyriausybės darbą ir tų projektų rengimą galėčiau įvertinti pasakydamas, kad jie yra tinginių pančiai, kaip anksčiau sakydavo, kad Vyriausybės pareigūnai - tinginių pančiai. Bet, deja, yra blogiau. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau anksčiau kai kurie Seimo nariai minėjo, kad neįsigilinta, ir tie, kurie kalba prieš, nežino reikalo esmės. Vis dėlto čia buvo pasakyta ir dabar yra pasakyta, kad reikia žiūrėti dviem aspektais. Jeigu vienu aspektu klausimas nekelia dvejonių, tai nuosavybės klausimas kelia dvejonių, todėl aš nepritariu šio įstatymo projektui kaip ir ankstesniam, nes jis neišspręstas kompleksiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš noriu pasakyti, kad tas klausimas nėra sklandus ir akivaizdus. Bet Klaipėdos savivaldybė vis dėlto sutinka, kad tą problemą reikia spręsti, kaip numatyta šiame projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu būdu pasisakė trys - už, trys - prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo priėmimą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. 72 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš, 7 susilaikius įstatymas Nr.1429 yra priimtas.
Birštono miesto ir Prienų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektas Nr.1360 (priėmimas)(96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Toliau priiminėsime Lietuvos Respublikos Birštono miesto ir Prienų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektą Nr.1360. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Prašom. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Ir Rytų fronte nieko naujo. Prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Vakarų fronte taip pat nieko naujo. Už? Taip.
A.BENDINSKAS. Ne. Aš norėčiau truputėlį paaiškinti tam, kuris Rytų fronte kariauja, kad šiuo metu fronto linijų nėra, o yra tik sveikas protas. Aš kalbėdamas pirmą ir antrą kartą sakiau, kad tie klausimai yra per daug gerai žinomi, net nusibodę. Dabar Rytų fronte nieko naujo. Tai jeigu jis nebuvo Rytų fronte, tai ką jis naujo galėjo pamatyti? Tegul ir patyli. Aš pasisakau dar kartą už tai, nes jau yra nusistovėjusios ir ribos, ir žmonės, ir santykiai, ten jokių įstatymų pažeidimų nėra, reikia priimti kuo greičiau ir parodyti, kad mes šį tą galime.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, žinoma, nelengva kalbėti Seime, kurio didžioji dauguma tebemano, kad žemė nuo 1940 metų tebėra dar valdžios, ir su ja galima elgtis taip kaip su savo kaklaraiščiu. Niekas neginčija, kad tai nėra sudėtingi reikalai. Jie sudėtingi, ir sprendimas visada gali būti surastas. Tačiau mes šiandien turime vieną kartą pasakyti, kas pirmiausia turi būti sprendžiama. Jeigu mes išsprendžiam nuosavybės problemas, visos kitos problemos išsisprendžia savaime. Ir miestų noras turėti tos žemės ten, kur jau šiandien jie galbūt šeimininkauja, padaryti miesto žeme, yra natūralus noras, bet mes atsisakykim tos stalininės politikos, kad žemė tebėra valstybės. Mes turime žiūrėti, kad žemė šiandien yra Lietuvos piliečių, o valstybės yra ten, kur labai aišku. Todėl atiminėti iš savininkų žemę yra, dar kartą kartoju, nusikaltimas. Prisiminkite, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad būtent dėl šio klausimo absoliučiai jokių kabliukų nebuvo iš pat pradžių. Iš pat pradžių mes buvome susirinkę su savivaldybėmis, ir absoliučiai jokių prieštaravimų. O gerbiamajam V.Lapei pasakysiu dar kartą, kad administravimas iš kito namo visiškai nieko nekeičia. Buvo vienas kliuvinys - mokesčiai. Panaikinome ir šį. Suvienodinom mokesčius, taigi daugiau nieko neliko, o kalbėti vien dėl to, kad kalbėtų... gal geriau laikraštį paskaityti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, suprantamas argumentas, kai yra kalbama, kad reikia sureguliuoti nuosavybės santykius, bet kartu mums reikia vykdyti ir teritorinę-administracinę reformą, ir jeigu nėra didelių prieštaravimų tarp savivaldybių, tai, man atrodo, reikėtų šitą projektą patvirtinti. O žmonės iš tikrųjų yra tikrai nenusistovėję, gerbiamasis Bendinskai. Labiausiai nusistovėjęs Seime esate jūs ir gerbiamasis A.Albertynas. Visi kiti tikrai ne.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš siūlyčiau ilgai nediskutuoti ir patvirtinti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas gali kalbėti tik prieš. (Šurmulys salėje) Palaukite, aš... Galite kalbėti tik prieš įstatymą. Prašom. Nenorite.
Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija buvo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už įstatymą, kurio Nr.1360, t.y. dėl Birštono miesto ir Prienų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 48 Seimo nariai balsavo už šį įstatymą, 2 - prieš, 11 susilaikė. Buvo užsiregistravę 84. Įstatymas priimtas.
1996 m. kovo 14 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas (96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Dėkojame pranešėjui ponui ministerijos sekretoriui J.Jurginiui ir Seimo nariams.
Toliau kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką. Sutaupėme laiko, galim patvirtinti darbotvarkę. Pirmininke, jūsų tribūna.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, Seimo seniūnų sueiga darbotvarkę aprobavo, jūs turite jos antrąjį variantą. Aš atkreipčiau dėmesį, žinoma, į svarbiausią ne tik šios savaitės, bet ir šios sesijos darbą. Tai yra vienas iš svarbiausių darbų. Būtent 1-4 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimas "Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo". Pagal Seimo statutą numatyta diskusija, pačių kandidatų kalbos ir slaptas balsavimas. Suprantama, jis turėtų būti per pertrauką, maždaug 13.30 val., arba, jeigu ilgėliau kalbėsime, tada prieš 14 val., kaip paprastai, apačioje, fojė. Kiti klausimai yra pagal darbų programą, kurią mes, tikiuosi, patvirtinsime, ir kai kurie papildomi dalykai, kurie buvo anksčiau planuojami, bet tik dabar galėjo būti įrašyti į darbotvarkę. Kviečiu patvirtinti, kadangi Seimo seniūnų sueiga, kaip sakiau, pritarė.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, vakar, kalbant apie savaitės darbotvarkę, aš abejojau, ar Statybos įstatymas jau bus parengtas ketvirtadieniui. Bet iš tiesų jis jau yra parengtas. Bet jeigu nėra vietos, tai bent antradienį, kitą savaitę, reikėtų.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jis yra įrašytas į preliminarinę kitos savaitės darbotvarkę. Jis įrašytas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau padėkoti Pirmininkui ir Seniūnų sueigai už tai, kad ekonominius klausimus kaip pažadėję įtraukiate į darbotvarkę. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Nuostabu.
PIRMININKAS. Padėka galėtų būti svaresnė. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš taip pat norėčiau padėkoti ponui Č.Juršėnui, tik po to, kai jis man atsakys. Anksčiau būdavo jūsų išleisti spalvoti mūsų sesijos darbo grafikai, o dabar aš bent jų negavau. Ar negalima būtų gauti, ar tai susiję su tuo, kad ne visada buvo jų laikomasi?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tiesiog yra juodraštis, o kadangi jis spalvotas, tai reikia, matyt, sakyt, kad margaraštis yra, o švarraštis bus šiek tiek vėliau, bet, tikiuosi, šią savaitę.
PIRMININKAS. Aš noriu informuoti Seimo narį A.Endriukaitį, kad jį Seimo seniūnų sueiga įrašė 20 posėdžių į priekį pareiškimams. Seimo narys J.Baranauskas. Prašom. Daugiau gali nebūti.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau jūsų pasiteirauti. Aš, stebėdamas šią programą, nerandu Visuomenės informavimo priemonių įstatymo projekto ir Radijo ir televizijos įstatymo projekto svarstymo.
Č.JURŠĖNAS. Aš, gerbiamasis kolega, avansu atsakau. Jie yra, 4, 5 punktai. O savaitės darbotvarkėje bus artimiausioje, ne šią savaitę, o artimiausią.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau jokių pasiūlymų neturime. Tada gal bendru sutarimu galime patvirtinti darbotvarkę? Dar Seimo narys A.Baležentis kažką nori pasakyti. Prašom, Seimo nary Baleženti. Mygtuką paspauskite. Dar Seimo narys K.Antanavičius. Prašom. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji pirmininkai, mes susipainiojome - vieni mano, kad svarstome visos sesijos programą, kiti - kad savaitės, o iš tiesų svarstome tik ketvirtadienio. Aš taip supratau?
PIRMININKAS. Taip.
K.ANTANAVIČIUS. Taip reikėtų ir paskelbti prieš balsavimą, kad už ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Taip ir bus padaryta. Seimo narys A.Baležentis. Ar irgi susipainiojote, ar ne?
A.BALEŽENTIS. Ne, gerbiamasis pirmininke. Visai ne. Aš dėl ketvirtadienio klausimo 2-5 - Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo įstatymo projekto. Kadangi ten nėra jokio skaičiaus skliausteliuose ties numeriu 1997, tai rodytų, kad mes svarstysime patį pirmąjį variantą. Tas variantas buvo labai kritikuotas, ir jis iš esmės neišlaikė kritikos. Buvo kalbama, kad bus parengtas naujas variantas. Tai aš norėčiau pasitikslinti, ar čia tik apsirikta ir neįrašytas skliausteliuose naujas variantas, o jeigu tai senasis, tai kažin ar verta gaišti laiką? Dėkoju.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, bet kuriuo atveju verta gaišti laiką, bet vis dėlto jūs teisus ta prasme, kad turi būti patikslintas variantas. Šitą padarysime iki ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Aš tik džiaugiuos, kad tarp mūsų Agrarinio komiteto narių yra ir lakūnų. Aš - už.
PIRMININKAS. Lakūnai barsto trąšas, kaip žinote. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, agrarinis lakūnas vis dėlto daug tiesos pasakė. Iš tikrųjų įstatymo projektas nėra tinkamai parengtas, kad jį būtų galima svarstyti. Aš prašau šį klausimą atidėti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis Ivaškevičiau, mes kelintą kartą įrašom, kelintą kartą išbraukiam. Tai iš tikrųjų kiek galima "tempti gumą"?
A.IVAŠKEVIČIUS. Čia reikia klausti ministerijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes balsuoti neturime jokių galimybių, kadangi Seniūnų sueigoje nebuvo tokio siūlymo. Mes galim tik pasiūlyti kitai Seniūnų sueigai dar kartą grįžti prie šio klausimo. Jeigu Seniūnų sueiga nuspręs išbraukti, taip ir bus padaryta. O kol kas aš kviečiu Seimo narius patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę. Ar galima patvirtinti bendru sutarimu? Patvirtinta darbotvarkė.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau kas, Seimo Pirmininke? Savaitės darbotvarkės netvirtiname toliau?
Č.JURŠĖNAS. Ne.
PIRMININKAS. Tada svarstome antrąjį punktą.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu gerbiamieji kolegos sutiktų, šiek tiek ankstėliau pradėtume tartis ir, tikiuosi, susitarsime dėl sesijos darbų programos.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 minutės. Aš manau, kad Seimo nariai neprieštaraus, kad keturiomis minutėmis anksčiau pradėsime. Aš manau, kad...
Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia...
Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo aštuntosios (pavasario) sesijos darbų programos projektas Nr.2152 (priėmimas) (96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Vieną minutę, Seimo Pirmininke. Svarstome Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo aštuntosios (pavasario) sesijos darbų programos projektą Nr.2152. Ketvirtasis variantas. Priėmimo stadija. Aš noriu paklausti Pirmininko, ar jūs teikiate šitą projektą priėmimui, ar dar norėsite atidėti?
Č.JURŠĖNAS. Ne. Tikrai teikiu, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tik noriu pranešti Seimo nariams, kad į esmines pastabas yra atsižvelgta. Viena iš tokių pastabų buvo ta, kad kai kurių Seimo narių siūlymu reikėjo konkrečiau atsižvelgti į Vyriausybės programą, nors mes jai dar nepritarėme. Taigi kai kurie įstatymų projektai buvo jau įrašyti į ankstesnį programos variantą, t.y. iš Vyriausybės programos į mūsų programos variantą, o dabar papildomai dar įrašyti tie praleistieji, apie kuriuos kalbėjo konkrečiai kolega J.Listavičius, kolega K.Antanavičius. Tai vienas punktas.
Antras punktas, kolegų socialdemokratų, arba, tiksliau, V.Andriukaičio, siūlymai. Jie buvo keleriopi. Į dalį jų atsižvelgta, sakysime, kai kas yra įrašyta į programos pirmąją dalį, konkrečiai 11, 12 punktai. Kai kas išbraukta iš pirmosios dalies, kaip jis siūlė, ir įrašyti papildomi klausimai į trečiąją ir ketvirtąją dalį.
Aš siūlau papildomai, gerbiamasis pirmininke, kad jo siūlymai dėl procedūrinių dalykų būtų įforminti protokoliniu Seimo sprendimu. Konkrečiai jis siūlo Seimui nutarti, kad būtų apsispręsta dėl Seimo komitetų sudėties, pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo reglamentavimo, ir antrasis susitarimas - dėl darbo grupių suformavimo parengti tuos įstatymų projektus, kurių reikalauja atskiri Konstitucijos straipsniai. Aš manau, kad tai gali spręsti ir Seimo valdyba, ir gali, žinoma, Seimas įrašyti sau į protokolą šituos siūlymus.
Dabar buvo kai kurių kitų Seimo narių siūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, apie kitus kalbėsime atskirai, turbūt priėmimo metu. Aš tiesiog paklausiau jūsų, į ką atsižvelgėte, ir paklausiu siūlymų autorių, ar jie yra patenkinti. Jeigu jie patenkinti, tai mes neteiksime nieko balsuoti. O jeigu jie bus nepatenkinti, tada reikės kurį nors siūlymą teikti balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą. Aš noriu informuoti, kad yra įvairių komitetų pasiūlymų, aš visų nevardysiu, bet tiesiog paklausiu kiekvieno komiteto pirmininko, ar jis patenkintas ta programa, ar atsižvelgta į jo pateikimus, ar ne? Pradėkime nuo pirmojo - Valstybės ir teisės komiteto. Pirmininke, yra pateikti penki pasiūlymai. Ar jūs atsižvelgėte, į ką atsižvelgėte, o po to komiteto pirmininkas pasakys, ar jis patenkintas jūsų atsakymais. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Atsižvelgta iš esmės, atsižvelgta, gerbiamasis pirmininke, į visų komitetų siūlymus. Aš siūlau negaišinti laiko, o tik kalbėti apie Seimo narių paskutiniuosius siūlymus. Kadangi ginčų buvo dėl jų.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys P.Vitkevičius, komiteto pirmininkas, tvirtina, kad atsižvelgta, taip? Seimo narys A.Sadkauskas, Savivaldybių komiteto pirmininkas. Atsižvelgta į jūsų siūlymus? Patvirtino. Seimo narys F.Kolosauskas. Nematau jo. Atsižvelgta. Švietimo ir mokslo komiteto, Seimo narys B.Genzelis. Neatsižvelgta. Prašau prie šoninio mikrofono.
BALSAS IŠ SALĖS. Nėra B.Genzelio.
PIRMININKAS. Jeigu nėra B.Genzelio, gali kalbėti komiteto atstovas. Seimo narys J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Tautinių bendrijų įstatymo projektas...
PIRMININKAS. Prašom į mikrofoną.
J.TARTILAS. ...86-oji pozicija, Tautinių bendrijų įstatymas. Teikia ponas A.Lozuraitis. Tuo tarpu mūsų komiteto teiktam alternatyviam projektui net nėra suteiktas numeris ir neįtrauktas. Tai galbūt reikėtų atsižvelgti į mūsų komiteto nuomonę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia tiesiog praleistas vienas numeris. Tokių dalykų gali būti. Kadangi eina pagrindinis, tai suprantama, be alternatyvų, Seimas negali svarstyti. Čia jokios problemos.
J.TARTILAS. Pone Pirmininke, jūsų rankose praleistas numeris gali būti manipuliacijos pagrindas. Mes puikiai žinome jūsų triukus - turim patirties.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, prašau neįžeidinėti. Seimas negali nagrinėti projekto - bet kokio - jeigu yra kokių nors alternatyvių siūlymų. Jie visada nagrinėjami. Ar bus įrašyti į programą, ar ne. Tai čia jokios problemos. Bet šitas iš tikrųjų praleistas ir bus pažymėtas. Čia jokia bėda.
PIRMININKAS. Švietimo komitetas daugiau pretenzijų neturi, Pirmininkas patvirtino, kad praleistas numeris bus įrašytas.
Č.JURŠĖNAS. Ir pavardė bus įrašyta.
PIRMININKAS. Ir pavardė. Ekonomikos komiteto pirmininkas. Pritaria, kad daugiau jokių pakeitimų nereikia. Agrarinis komitetas.
Č.JURŠĖNAS. Įrašyta jų tikrai.
PIRMININKAS. Protestuojančio nematau. Nauji Seimo narių siūlymai nebus priimti. Prašom prie mikrofonų nestovėti. Nebent bus įrašyti tik jūsų pateikti raštu. Seimo narys P.Jakučionis pateikė du pasiūlymus. Pirmininke, jūsų komentaras.
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad jo siūlymai yra įrašyti.
PIRMININKAS. Atrodo, tai dar nebūtinai turi būti įrašyti.
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, taip. Visi pasiūlymai buvo įrašyti.
PIRMININKAS. Ar jūs galite patvirtinti, kad jeigu jie neįrašyti, tai bus įrašyti?
Č.JURŠĖNAS. Bus, jokių problemų.
PIRMININKAS. Tai būtų įstatymas "Dėl mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pakeitimo" ir "Dėl valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 punkto pakeitimo".
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Numerius galiu pasakyti - 1694 ir 1980. Pasižymėjote, Pirmininke?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir patvirtinate, kad bus įrašyta?
Č.JURŠĖNAS. Jokių problemų.
PIRMININKAS. Toliau yra Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymai. G.Paviržis. Seimo narys L.Alesionka. Prašom. Vietoje Seimo nario G.Paviržio.
L.ALESIONKA. Iš dalies atsižvelgta, tačiau viena problema lieka, kurios sprendimo nėra šitoje darbų programoje, nėra Vyriausybės programos projekte, kurį teikia, ir aš nežinau kokių nors kitų dokumentų. Aš turiu galvoje skolas gydymo įstaigoms, kurių biudžetas neatidavė 1994 m., 1995 m., ir šiemet yra naujų. Pirmininke, jūs atsimenate, kai Seimas čia diskutavo sveikatos politikos klausimais, priėmė rezoliuciją, kad Vyriausybė turi parengti įstatymo projektą, kaip grąžinti tas skolas, ir jas grąžinti. Projekto šioje programoje aš nematau. Gal Vyriausybė kažkaip kitaip padarys, grąžins tas skolas ir nebeliks problemos. Bet mes buvome įpareigoję tokį projektą parengti ir pateikti. Nes kitaip metų pabaigoje nebebūtų prasmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, bet aš nematau ir pono G.Paviržio, t.y. komiteto pasiūlymuose, tokio projekto. Kodėl jūs jo nepateikėte komiteto vardu, noriu jūsų paklausti?
L.ALESIONKA. Čia G.Paviržio problema, ne mano.
PIRMININKAS. Pirmininke, prašau.
Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia noriu pasakyti dėl ankstesnio siūlymo. Tikrai, mes be reikalo gaištame laiką, kadangi visi dalykai iš esmės surašyti. Kolegos P.Jakučionio siūlymai yra įrašyti trečiojoje dalyje Nr.32, Nr.33. Taigi, kad nebūtų abejonių. Dabar dėl šito dalyko, kaip vykdomas biudžetas. Gerbiamasis Alesionka, mes turime galimybę įsiterpti ir pasakyti savo nuomonę, taip pat pareikalauti, o gal kai ką pataisyti, kai prižiūrime biudžeto vykdymą, t.y. biudžeto vykdymo ataskaitą ar apyskaitą. Ir dar - biudžeto patikslinimas, jeigu tai reikalinga. Šitie dalykai yra numatyti. O jeigu reikia specialaus įstatymo, prašom, pasiūlykite, tada įrašysime. Čia jokia problema.
PIRMININKAS. Yra Seimo nario A.Maceikianeco siūlymas.
Č.JURŠĖNAS. Įrašytas.
PIRMININKAS. Seimo nariai, nauji siūlymai nepriimami! Semenovičiau, ir dėl vedimo tvarkos taip pat, priėmimo metu nekalbama.
Z.SEMENOVIČIUS. Nors frakcijos vardu duokite keletą žodžių...
PIRMININKAS. Neturi reikšmės, reikėjo tai daryti laiku. Nors ir Viešpaties Dievo vardu, bet kalbėti dabar negalima. Gerbiamieji Seimo nariai, visi pasiūlymai įrašyti, į visus atsižvelgta. Siūlyčiau pradėti tokią balsavimo procedūrą. Balsuoti už kiekvieną dalį atskirai. Už pirmąją dalį, už antrąją, už trečiąją... Arba už visą kartu. (Triukšmas salėje) Tada prašom. Apsispręskime. Seimas apsisprendžia, ar balsuojame atskirai dalimis, ar už visą įstatymą. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.
Č.JURŠĖNAS. Už visą, žinoma.
PIRMININKAS. 71 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas - procedūrinis, todėl diskusijos dėl motyvų nebus. Kas mano, kad reikia balsuoti už visą programą, tas paspaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad reikia balsuoti už kiekvieną dalį atskirai, o jų yra keturios, tas paspaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Balsavimas pradedamas. Kas mano, kad reikia balsuoti už visą programą, spaudžia mygtuką "už".
42 mano, kad reikia balsuoti už visą. 6+6 siūlo kitaip. Balsuosime už visą. Prašom, kas nori kalbėti dėl motyvų. Iš anksto užsirašė Seimo nariai J.Listavičius ir K.Antanavičius, todėl jiems pirmiausia bus suteiktas žodis. Seimo narys J.Listavičius. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Įtraukta.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo aštuntosios pavasario sesijos darbų programos" projektas, skirtas pavasario sesijos darbų programai patvirtinti. Trys programos dalys ir darbų programos priedas sudaro visą programą. Pasižiūrėjus į programos dalis matyti, kad jos nėra lygiavertės tiek savo apimtimi, tiek turiniu. Pirmoji dalis apima 25 pozicijas, paskirus įstatymų ar įstatymų grupių projektus, antroji dalis - tik 9 projektus ir trečioji dalis - net 98 pozicijas. Taigi pirma. Reikėjo tolygiau paskirstyti darbų apimtis tarp dalių, atsižvelgiant į projektų turinį. Sakykim, Sveikatos draudimo įstatymo projektas įrašytas į pirmąją dalį, o kitų draudimo projektų ir visų mokesčių įstatymų projektų pirmojoje dalyje jau nėra. Arba Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas įrašytas į pirmąją dalį, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46, 19 straipsnių pakeitimai - jau trečiojoje dalyje. Bankų klausimai išdėstyti tiek pirmojoje, tiek trečiojoje dalyse. Nors sesijos darbų apimtis yra nemaža, tačiau ankstesniųjų sesijų praktika rodo, kad sesijos pradžioje jaučiamas atsipalaidavimas, o vėliau šturmuojama. Remdamasis paminėtu, priimant nutarimo projektą aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu informuoti. Jeigu Seimo narys A.Endriukaitis kalba dėl savo projekto, jis įrašytas 89 numeriu. Jeigu tai tas, jeigu tai kitas, aš nežinau. Todėl aš jo ir neminėjau. Jūs galėsite pats pasakyti. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, taip, jūs į kai ką iš Vyriausybės programos atsižvelgėte ir įrašėte į naująją. Tačiau aš buvau suskaičiavęs 78 iš Vyriausybės programos neįrašytus, dabar mano paskaičiavimu lieka 27 neįrašyti. Štai taupymo... parašyta pirmajame straipsnyje Vyriausybės politikoje. Nieko nėra. Be Seimo, šito įgyvendinti neįmanoma. Toliau. Kad padidins neapmokestinamąjį pajamų minimumą, kur tas įstatymas? Aš teikiau siūlymą, atmetėte. Dabar jo nėra, tai gal manąjį atgaivinsite? Toliau. Parengti ir pateikti Seimui valstybinį žemės ir valstybinių vandenų fondo nuomos mokesčių įstatymą. Nėra tokio įstatymo. Smulkaus verslo skatinimo... Aš buvau pateikęs individualių verslų skatinimo, atmetėte. Įstatymo nėra. Toliau. Naujasis Konkurencijos įstatymo projektas numatytas. Toliau. Sumažinti licencijuojamų gaminių skaičių ir ekonominių apribojimų, t.y. muitų, išvežimų, pervežimų ir t.t. Toliau. Neapmokestinti investicijų ir nulinių pajamų mokesčio, kur yra įstatymai? Ir t.t. Žodžiu, 27 įstatymai. Siūlau jums atsakyti - arba bus išbraukti iš Vyriausybės programos visi šitie, arba tada netvirtinti mūsų programos. Nes kitaip išeina vienas dokumentas - juokų darbas. Todėl aš šiandien galiu balsuoti tik prieš šitą programą, kol nėra sprendimo, kas bus padaryta su jomis abiem. Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmininke, trumpai.
Č.JURŠĖNAS. Aš priverstas kai ką paaiškinti kolegai, kitiems Seimo nariams ir radijo klausytojams. Reikia žiūrėti visas dalis: pirmąją, antrąją, trečiąją ir ketvirtąją. Štai, jūs minite Konkurencijos įstatymą,o Konkurencijos įstatymas paskutinėje dalyje įrašytas Nr.14. Kai kurie kiti taip pat įrašyti. Bet esminis dalykas yra štai koks. Vyriausybės programa yra visam likusiam laikotarpiui, mūsų programa yra šitai sesijai. Dalis įstatymų bus įrašyta dar kitai sesijai. Jeigu jūs manote, kad absoliučiai visus įstatymus galima parengti per 4 mėnesius ir juos visus Seime priimti, tai, dovanokit, nepaisant viso jūsų ir mano didelio patyrimo, tai yra iliuzija. Todėl ir įrašyti tie dalykai, kuriuos konkrečiai Vyriausybė siūlė, kiti dalykai bus įrašyti kitoje sesijoje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Per diskusiją, svarstant programą, aš kalbėjau dėl savo teikiamo projekto Nr.1610, nutarimas "Dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įvertinimo". Kaip minėjau, niekas man jokių pasiūlymų nei raštu, nei žodžiu nepateikė, ir aš galiu pateikti toliau svarstyti šitą patį dokumentą tik tokį, koks jis buvo pradžioje. Tai buvo praėjusių metų liepos mėn. Pateikimas nuo liepos mėn. sustojo. Todėl aš noriu aiškumo. Jeigu Seimas mano, kad tokį dokumentą, kuris buvo, galima toliau svarstyti, tegu jis lieka darbotvarkėje. Jeigu nemano taip, tai Seimas neprivalo priimti mano siūlymo, tai tada mes jį išbrauksime, ir tegu jo nelieka čia, ir tegu negadina niekam akių ir nuotaikos. Ir man nereikės be reikalo kalbėti. Todėl, kaip sakė ponas Č.Juršėnas, pirmininkavęs praeitame posėdyje, mes galėsime dėl šito klausimo, kadangi aš teikiau balsavimui svarstymo metu, balsuoti, kai bus priėmimas. Dabar jūs padarėte mechaniškai, ir aš matau, kad tai yra neteisingas žodžio nesilaikymas. Ir prašau dėl mano klausimo balsuoti. Ar tinka tas projektas? Jeigu ne, jis dingsta, ir niekas niekam neturės jokių pretenzijų. Prašau vykdyti savo žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, aš nematau, kaip būtų galima išspręsti šitą ginčą procedūriškai. Jeigu projektas įrašytas, vadinasi, jis tinka. O ar jis bus priimtas, tai aš nežinau, tai priklausys nuo Seimo. Kaip dar mes galime išspręsti, ar išmesti jį, ar neišmesti. Ar jis bus priimtas, ar ne.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima...
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pasakysiu. Gerbiamasis A.Endriukaitis šį sykį gana tiksliai mane citavo. Iš tikrųjų sakiau, kad galėsime, galėsime tuo atveju, jeigu reikės. Nė vienas Seimo narys nepareiškė pastabos dėl šito punkto. Vadinasi, savaime aišku, kad kaip įrašyta, taip ir lieka. Jeigu būtų pastabų, tai būtume balsavę. O jeigu klausimas yra įrašytas, dar kartą dėl jo balsuoti, dovanokit, yra "sviestas sviestuotas". Tai kaip mes iš viso galime dirbti? Štai sutarėme, kad viskas tvarkoje. Pasirodo, ne - turi vis tiek balsuoti. Tai taip mes turėtume balsuoti dėl kiekvieno siūlymo, dėl kiekvieno įstatymo straipsnio ir balsuotume be galo. Nagi nesityčiokime vienas iš kito. Balsuosime tada, kai tas klausimas bus darbotvarkėje ir bus atitinkamai suformuluotas. O dabar jis yra įrašytas ir nereikia "išsidirbinėti", dovanokit už šitą žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, parinkite saikingesnius pasakymus.
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau štai ką priminti. Kalbėdamas, kai buvo svarstoma aštuntosios sesijos darbų programa, sakiau, kad šitokią programą, normaliai dirbant, įvykdyti neįmanoma. Čia gerbiamasis Pirmininkas, aišku, turi darbo patirtį ir jis turbūt įsitikinęs, kad mes ją normaliai dirbdami įvykdysime. Tiek to. Mano ir jo nuomonės susikerta. Bet aš manyčiau, kad vis dėlto, nežiūrint į tai, reikėtų išskirti prioritetus ir šiuo metu iš 132 įstatymų, kurie numatyti programoje, reikėtų palikti dalį, kurios mes neskausmingai galėtume neįvykdyti. Tada viskas atsistotų į savo vietą, ir mes normaliai dirbdami baigtume. Todėl aš esu už programą, bet vis dėlto ją reikėtų valdybai, ne tik Pirmininkui, bet ir valdybai gerokai perkratyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į pirmąją ir antrąją dalis. Pirmojoje dalyje, deja, mes pasigendame įstatymų, ginančių pagrindinės visuomenės ląstelės - šeimos - interesus, taip pat pagrindinės ekonominės sistemos ląstelės - įmonės - interesus. Antrojoje dalyje norėtųsi vis dėlto matyti Lietuvos banko ataskaitos svarstymą, tai numatyta ir mūsų Konstitucijoje, ir, kaip žinoma, yra nemažų problemų bankininkystėje, taip pat Lietuvos Respublikos biudžeto vykdymo ataskaitos svarstymą. Tai taip pat labai problemiška situacija, ir toks svarstymas numatytas mūsų Respublikos Konstitucijos. Galbūt jūs galėtumėte šiuos pasiūlymus vis dėlto priimti, o jeigu ne, tai nutarimo projekto nutariamojoje dalyje galbūt galėtų būti vienas straipsnis, kuris Seimo valdybai suteiktų įgaliojimą dėl panašių klausimų pateikti programos papildymą ir pačios pavasario sesijos metu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pirmininke, prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos, juk taip, kaip siūlote, mes iš esmės ir dirbame. Sudarinėdami darbotvarkes, visada atsižvelgiame į aktualius klausimus ir į Seimo narių, ir į Vyriausybės, ir į Prezidento naujausius siūlymus. Taip buvo, taip ir bus. Dėl pagrindinio dalyko, dėl to priekaišto, kurį jūs išsakėte, kad nėra pirmojoje dalyje esminių klausimų, kurie rūpi ir įmonėms, ir žmonėms, tai, dovanokit, dauguma čia tokių klausimų yra. Ir Konstitucijos pataisa, ir Valstybės nuosavybės įstatymas, ir bankų reikalai, ir biudžetas, ir Sveikatos draudimo, ir Žemės bei nekilnojamojo turto registro įstatymai, ir, jeigu kalbame apie šeimą, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Tikrai yra pakankamai ilgas sąrašas, kurį, žinoma, papildysime įstatymų projektais iš trečiosios ir iš ketvirtosios dalies. Todėl aš labai prašau kolegas patvirtinti darbų programą, t.y. pritarti atitinkamam nutarimo projektui, o konkrečiai juk mes visada sprendžiame ir Seniūnų sueigoje, tardamiesi su frakcijų vadovais ar atstovais, ir pačiame Seime, tardamiesi su visais Seimo nariais. Kviečiu patvirtinti.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys gali tik pritarti. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš siūlau pritarti. Mes per daug sureikšminame, nes tos pataisos arba tie pasiūlymai, kurie ateina iš Vyriausybės ar Prezidentūros, visą laiką yra įtraukiami. Tai yra realu ir natūralu. Aš norėčiau paprašyti Pirmininko tik vieno, kad, sakykim, kai kurių pavardžių jau šiandien nebeturėtų būti. Kai jau bus priimta ir oficialiai paskelbta programa, reikėtų tiesiog patikslinti pranešėjų pavardes. Vienintelis toks prašymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, primenu, kad balsavimo metu, priėmimo procedūros metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. Aštuoni. Galėčiau pavardėmis išvardyti.
61 Seimo narys registravosi. Prašom pasiruošti balsuoti. Replikos po balsavimo. Kas už Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos" priėmimą? Prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Už - 42. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. Susilaikė 15. Sesijos darbų programa, 42 Seimo nariams balsavus - už, 15 susilaikius yra priimta.
Replika. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau atsakyti į pono Pirmininko Č.Juršėno pastabą, kad štai dar rudenį kažką ta Vyriausybė nuveiks. Taip, galbūt. Dar du mėnesiai jai bus. Tačiau jeigu ji priims įstatymus, mes priimsime įstatymus spalio mėnesį, tai Vyriausybės programoje neturi būti tų dalykų, nes nieko ta Vyriausybė jau nepadarys pagal tuos įstatymus, kuriuos mes priimsime spalio mėnesį. Todėl nedora yra kalbėti, kad dar mes kažką spalio mėnesį priimsime ir kad iš Vyriausybės programos tai gali likti. Todėl aš manau, kad iš Vyriausybės programos iš tiesų turi būti išvalyti tie lozungai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Mano skaičiavimu, kalbėjo tik šeši Seimo nariai. Aš buvau septintas ir negavau. Norėjau pasakyti, kad reikia pripažinti Seimo Pirmininko nuopelnus, kad Seimas dirba kaip tam tikra mašina, bet norėjau atkreipti dėmesį, kad tobulinimui galo nėra. Tikiuosi, kad paskutinėje sesijoje tikrai bus galima jau labiau sesijos darbų sąrašą vadinti programa, nes joje, tikiuosi, bus užpildyta ir paskutinė grafa, kurioje numatyta, kurį mėnesį bus svarstoma. Čia yra grafa, bet neužpildyta, kuris įstatymas kurį mėnesį bus svarstomas. Žinoma, šito įrašymo nepakanka, kad tuo laiku ir būtų apsvarstytas, kadangi kai kurie komitetai pagal dabartinį Statutą turi galimybių vilkinti įstatymus. Reikia keisti Statutą, kad už vilkinimą jie atitinkamai atsakytų. Pirma. Kai šito nėra, tai nemažai įstatymų įrašoma į sesijos programą, bet neapsvarstomi. Antra. Yra tokių įstatymų, kurie jau į kelių sesijų programas vis įrašomi, bet neapsvarstomi, būtent Visuomenės informavimo įstatymas, Valstybės turto valdymo, yra Konstitucijoje numatyta, kad jis turėtų būti priimtas, Tarnybinės etikos įrašytas į kelių sesijų programas. Hipotekos įstatymas neįgyvendinamas nuo 1992 m. Vyriausybės programoje...
PIRMININKAS. Laikas...
A.BASKAS. ... yra pasižadėta šitą dalyką padaryti. Be šito įstatymo neįmanoma įvesti tvarkos saugant nuosavybę, todėl aš tikiuosi, kad Pirmininkas turės galimybių paskutinę sesiją dar geriau tvarkyti Seimo darbą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Baskai. Aš norėčiau išaiškinti nesutarimą dėl mūsų skaičiavimo. Turbūt visi pritaria, kad mes abu mokame skaičiuoti. Iki 10 tai jau bent tikrai. Bet problema yra ta, kad du Seimo nariai iš aštuonių kalbėjusių kalbėjo nei šį, nei tą, neišreiškė aiškiai savo pozicijos, galbūt todėl juos šešis suskaičiavote, kurie kalbėjo ryškiai. Kiti pasisakė taip gana miglotai. Du Seimo nariai. Aš manau, kad tai ne problema, nieko daug iš esmės dėl to nepasikeitė. Laikome klausimą baigtą.
Butų privatizavimo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. 2086 (svarstymo tęsinys) (96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Svarstome 3 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto Nr. 2086. Pranešėjas V.Buinevičius. Aš jį kviečiu į tribūną. Aš tik informuosiu, gerbiamieji Seimo nariai, kad svarstymas jau buvo ir buvo visi oratoriai kalbėję. Autoriui buvo pasiūlyta pakeisti to paties straipsnio šeštąją dalį, ir pranešėjas, matyt, tribūnoje informuos, ar jis pakeitė. Yra užsirašę dėl balsavimo motyvų kalbėti 2 Seimo nariai, bet galės kalbėti iš jų vienas - už, vienas - prieš. Pagal mūsų Statutą. Prašau, Seimo nary Buinevičiau.
V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Krikščionių demokratų frakcija paprašė pertraukos, kaip jūs atsimenate. Buvo toks įtarimas, kad čia yra lyg ir tam tikra klasta savininkų atžvilgiu. Aš šiandien kalbėjau su ponu K.Kryževičiumi, gaila, kad jo dabar nėra, bet šiandien kalbėjau su juo. Atrodo, kad mes išsiaiškinome, kad jokios klastos nėra. Gal Seimo nariams bus įdomus toks dalykas. Yra įvykęs faktas. Pavyzdžiui, vien Kauno mieste savininkams kompensacijų sumokėta 2 mln. 371 tūkst. Lt. Ką tai reiškia? Gal konkretesnių tokių atvejų, pavyzdžiui, paimkime vieną namą, aš pasiteiravau, vieno namo savininkei buvo sumokėta už 4,5 buto, maždaug 192 tūkst. Lt. Moteris labai patenkinta, kadangi ji turi gerą butą čia, Vilniuje, Kaune ji gavo kompensaciją, ji gali ką nori su tais pinigais dabar daryti ir yra labai arti rinkos kainos, kadangi vidutiniškai vienam butui išeina apie 45 - 50 tūkst. Lt. Sutikite, kad tai yra beveik rinkos kaina. Todėl čia tikrai jokios klastos nėra. Prašyčiau palaikyti. Savininkai gavo kompensacijas ir dar šiais metais numatyta Kaune 4,7 mln. Lt sumokėti. Vadinasi, tiems žmonėms, kurie nuomojo tas patalpas, reikia padėti susitvarkyti savo reikalus. Reikia leisti privatizuoti, panaudoti čekius. Jokios klastos nėra. Aš kviečiu dešiniąją pusę palaikyti šitą pasiūlymą, nes čia nei partinis, nei politinis klausimas. Čia yra ūkinis klausimas.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes lyg ir nebuvom susitarę, kad šeštąją keisim. Čia yra šešių mėnesių terminas paimtas iš seno teksto, tik nauja redakcija parašyta, bet tas šešių mėnesių terminas liko iš seno įstatymo. Taigi keisti, mano manymu, nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary, nebėkite iš tribūnos, bus balsavimas. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas skirtas apibrėžti pirkimo - pardavimo objektą. Tai valstybinio visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose, nuomininkams suteiktos gyvenamosios grąžintinos patalpos. Gyvenamieji namai ar jų dalys negrąžinti natūra savininkams ar religinėms bendruomenėms, parduodami nuomininkams prieš savininko valią, atitinkamai indeksavus kainą. Neaptarta pardavimo kaina, kuri neturėtų būti mažesnė už išpirkimo vertę, o to nenumato šis įstatymo projektas. Taip jau yra, kad septintais nepriklausomybės atkūrimo metais savininkas, gyvenantis Lietuvoje, negali teisiškai atgauti jam priklausančio buto, o jam įperšamas pardavimas. Čia buvo minėta, kad susitarė, viskas gerai. Tai jeigu susitarė ir viskas gerai, tai kam tokius įstatymo projektus rengti, juk jie susitars. Vadinasi, ne apie tai turbūt kalbama, ne tai norima įstatymo projektu įtvirtinti, apie ką čia buvo sakyta, tas geranoriškumas, tas tvarkingumas ir t.t. Galima tik retoriškai paklausti: kada baigsis tarybinė tvarka ir prasidės teisingumo atstatymas darbais, o ne žodžiais? Todėl aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui. Jeigu taip viskas būtų gerai, tai jo nereikėtų. Nėra taip gerai. Yra prievarta, meilė per prievartą. Ačiū. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas. Galima tik pritarti dabar.
A.SADKAUSKAS. Aš pradėsiu, kuo baigė gerbiamasis Seimo narys, kad meilė ir per prievartą tikriausiai būna. Čia ne tas atvejis.
PIRMININKAS. Už tai sodina į kalėjimą.
A.SADKAUSKAS. Susitarimai, sako, gali būti. Tai kodėl jų nebuvo per visus 5 metus? Kodėl jų nebuvo? Kodėl Aukščiausioji Taryba priimdama įstatymus nebandė taip daryti, kad tie susitarimai būtų? O vis dėlto aš galiu pasakyti, kad jau svarstant čia, Seime, yra didžiulis to klausimo pajudėjimas, yra jau išėjimas iš tos aklavietės tarp savininkų ir nuomininkų. Jau pavyzdžiai rodo, kad tikrai taip yra. Yra gaunami pinigai, tai viena. Antra. Labai daug pareiškimų jau ne butams atsiimti ir namams, o kompensacijai paskutiniu metu. Tai galėtų patvirtinti ir profesorius V.Buinevičius, kadangi jis tuo klausimu dar giliau domėjosi. Taigi jau mes pradedam išeiti iš tos aklavietės ir netrukdykime, man atrodo, toliau, nes šitas pakeitimas, kurį siūlo gerbiamasis V.Buinevičius, yra būtent privatizacijos aiškumas ir pinigų panaudojimas savininkams atsilyginti.
PIRMININKAS. Seimo nary Buinevičiau, vieną minutę! Jums dabar žodis suteikiamas, tik dabar. Būkit malonus, jeigu turite kokį komentarą, pasakykite.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš noriu dar kartą pasakyti, kad įteisinkime tą įvykusį faktą, kad jau kompensacijos išmokėtos. Kalbėkime apie tą atvejį. Nepainiokime su kitais visais ginčytinais dalykais. Viskas gerai. Aš dar kartą kviečiu visus gana vieningai balsuoti, nes čia nėra jokios klastos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar reikalaujančių balsuoti yra? Ar galima bendru sutarimu? Negalima. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po svarstymo įstatymo projektui, spaudžia mygtuką "už". 36 pritaria. 2 + 1 nepritaria. Pritarta po svarstymo.
"Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso papildymo įstatymo" projektas Nr.2069(3) (svarstymas) (96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme pakankamai daug laiko, jeigu neprieštarautumėt, būtų galima svarstyti pradedant nuo galo kurį nors dokumentą, kurio pranešėjas yra salėje. Tai būtų dokumentas Nr.2069. Darbotvarkės punktas 8, popietinės darbotvarkės, pranešėjas R.Markauskas, jeigu jūs neprieštarautumėt. "Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso papildymo įstatymo" projektas. Ne prieš? Užsirašiusių kalbėti nėra, todėl baigiamasis žodis ir įvadinis žodis Seimo nario R.Markausko. Po to, jeigu dar laiko sutaupysime, dar vieną pranešėją matau. Tai Seimo narys A.Sadkauskas. Darbotvarkės punktas 2-6.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt turite rankose trečiąjį variantą, kuris yra pataisytas pagal Seimo Juridinio skyriaus išvadas ir dabar visiškai atitinka juridines normas. Prašyčiau, jeigu galima, šiandien galbūt priimti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Žiūrėsime, kaip Seimo nariai reaguos. Ar oponuojančių yra? Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš oponuoti nenoriu, aš noriu pasakyti, kad klausimas yra aktualus, ir ypač mums, kai čia visokių tranzitinių keleivių (jei taip galima sakyti) daugiau, negu reikia. Todėl toks įstatymo projektas reikalingas ir aš, žinoma, šio straipsnio papildymui pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Gali nepritarti.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis profesoriau, jeigu leistumėt, aš truputį komentuočiau, o ne nepritarčiau. Reikalas tas, kad mes iš tikrųjų turime kuo greičiau europeizuoti tą savo visą sistemą dėl pabėgėlių. Šitas 15 straipsnis taip, kaip dabar pataisytas, galiausiai eliminuoja tas spragas, kurios buvo, apskundimo spragą ir tos tarybos sudarymo reglamentaciją. Todėl aš manau, kad kuo greičiau mes jam pritarsime, tuo greičiau būsime Jungtinių Tautų atžvilgiu korektiški.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal tada sutiktumėte bendru sutarimu pritarti? Nereikalauja niekas balsuoti? Nereikalauja. Pritarta bendru sutarimu. Dėkojame pranešėjui. Jeigu jūs ne prieš, svarstome 6 darbotvarkės punktą. (Balsai salėje) Reikia tada Seimo Pirmininko vizos. 2-6 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo projektas. Bet pranešėjas prieš tai dar pasiūlė, jeigu jums būtų priimtina, jeigu Seimo nariai neprieštarauja. (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas sutinka dėti vizą ypatingos skubos tvarkai. Pranešėjau! Pone Markauskai! Seimas neprieštarauja, kad būtų ypatingos skubos tvarka svarstoma, kaip siūlo pranešėjas, ir Pirmininkas patvirtino, kad tokią vizą jisai duoda. Galima. Tada prašom registruotis. Registracija. 57 Seimo nariai užsiregistravo. Primenu, kad balsuosime dėl Lietuvos Respublikos pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso papildymo įstatymo. Projekto Nr. 2069(3). Nė vienas iš Seimo narių neprieštaravo šiam projektui, kaip tik siūlė priimti kaip galima skubiau. Todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį projektą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. 51 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių irgi nėra.
Lietuvos Respublikos pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso papildymo įstatymas yra priimtas.
R.MARKAUSKAS. Dėkoju Seimo nariams.
8sesija 3 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs neprieštaraujate, dar turime truputį laiko, galima svarstyti 6 darbotvarkės punktą. Tai būtų Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Pranešėjas yra. Negirdžiu prieštaraujančių, taigi kviečiu pranešėją Seimo narį A.Sadkauską į tribūną. Svarstymo tęsinys. Kadangi užsirašiusių kalbėti daugiau nebuvo, o visi, kurie norėjo kalbėti, jau kalbėjo praeitą kartą, todėl jums baigiamasis žodis. Ir ką jūs siūlote?
A.SADKAUSKAS. Pirmiausia čia yra svarstymas. Jeigu jūs, gerbiamieji Seimo nariai, perskaitėt šio įstatymo 5 straipsnį, tai jūs matot, kad tas straipsnis visiškai praradęs prasmę. Kaip aš jau minėjau, visi terminai, viskas baigėsi rugsėjo 10 d., seniai praėjo ir t.t. Dabar po diskusijų ir dar kartą svarstant komitete vis dėlto mes norime pasakyti ir jau priėmimui bus pateikta, kad ne per vienerius metus, o iki rugsėjo 1 d., kadangi iki biudžeto svarstymo funkcijos jau turi būti perduotos. Pirmiausia mes negalime to kitaip padaryti. Dabar aš manau ir noriu paprašyti jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, ir gerbiamojo Pirmininko, kad būtų galima ypatingos ar skubos tvarka, nes laikas bėga, klausimas įšaldytas. Įšaldytas klausimas. Aš tikiuosi, kad dabar nauja Vyriausybė, naujas ministras galbūt šitą klausimą išjudins iš mirties taško, kuriame jis šiandien dar yra. Taigi aš labai prašau skubesnės tvarkos ir šiandien priimti. Tegu dirba žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Bet prašom nepabėgti. Prašom. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų? Seimo narys J.Listavičius. Prašom. Taip pat prašyčiau savo nuomonę pasakyti dėl ypatingos skubos.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi šiuo atveju pradėsiu nuo to, kuo pranešėjas baigė, kad valdžia tai nauja. Viena pusė. Bet kita valdžia - Savivaldybių asociacija - jau seniai gyvuoja. Tai gal reikėjo nuo to pradėti? Mes ir pačius pirmuosius klausimus sprendėme kaip plekšnė, viena akim žiūrėdami, ir čia šis klausimas tęsiasi. Jūs turbūt žinote, ir niekam ne paslaptis, kad šiuo atveju visa ta apskritis yra svetimkūnis. Tada reikia tartis, ieškoti kompromiso. Tačiau vis dėlto Savivaldybių asociacija ir ankstesnė Vyriausybė buvo ne vieną mėnesį, ir todėl šiandien kalbėti apie tai, kad nauja Vyriausybė jau kaip nauja šluota šluos... Ji gali šluoti savo kieme, bet šiuo atveju vis dėlto kalbama apie bendrą kiemą, todėl gal reikėtų tartis. O tokio susitarimo, tokio geranoriškumo vis dėlto su savivaldybėmis ir su Savivaldybių asociacija nebuvo. Šitą taip pat turėkite mintyje, ir tai taip pat reikėtų pripažinti. Todėl aš sakyčiau, kad čia jokio skubotumo visiškai nereikia. Iš tikrųjų jeigu sena Vyriausybė nerado bendros kalbos ir susitarimo su savivaldybėmis ir su Savivaldybių asociacija, tai dabar turėtų tą paskubinti, ieškoti. Man atrodo, gal ir galima kai ką rasti, bet vėl ne tą, ką aš aną kartą sakiau, - kad meilė per prievartą. Čia meilės taip pat per prievartą nebus. Todėl aš ir prieš šitą įstatymo projektą, ir prieš jo skubumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turiu informuoti Seimą, kad yra du projektai, ir mums šiandien, kokią tvarką nusistatytume, reikės pasirinkti alternatyvą. Gal jūs galėtumėte vieną kitą žodį tarti, kurią alternatyvą remiate? Ar nė vienos neremiate?
J.LISTAVIČIUS. Aš šiuo atveju... jis lyg ir yra 2007A(2). Aš manau, kad jis yra... aš kalbėjau būtent apie šitą, nors niekuo nesiskiria ir tas 2007. Aš prieš abu ir prieš skubumą.
PIRMININKAS. Paaiškinkite, Seimo nary Sadkauskai. Kažką, sako, ne taip suprato Seimo nariai.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, man atrodo, kad jūs sumaišėte. Aš sutikčiau, jeigu mes svarstytume... kur yra A.Tauro siūlymas. Ten yra švietimo klausimas. Bet čia kalbama apie apskritis ir ministerijas. Visiškai nėra savivaldybių klausimo. Nei savivaldybės, nei asociacija nieko bendro neturi su šiuo klausimu. Tas klausimas jau seniai buvo. Tarp kitko, kai jis buvo, tai vis dėlto "ėjo" daug "slidžiau", negu dabar atidavimas iš ministerijų į apskritis, t.y. decentralizacija, trumpai tariant. Kad nereikėtų iš Klaipėdos dėl bet kokio smulkaus klausimo lėkti į Vilnių ko nors spręsti. Čia iš ministerijų į apskritis. O jūs sakote, kad apskritys - svetimkūniai. Ne šitas Seimas sugalvojo šitą svetimkūnį. Daugiau gal kaltinkite Aukščiausiąją Tarybą, kuri įrašė į Konstituciją, kad tai yra aukštesnieji administraciniai vienetai. Mes tik juos pavadinome apskritimis. Galėjome pavadinti žemėmis, kraštais, nors kraštai... Konstitucijoje yra paminėtas kraštas kaip visa Lietuva. Vokietijoje žemėmis vadina. Tai čia kitas klausimas. Vadinasi, Konstitucijoje įrašyta, ir mes turime laikytis. Gal ir man nelabai patinka, sakykim, dabartinių apskričių struktūra, bet mes esam parengę apskričių struktūrų pakeitimą, įvedant ten aukštesniąją savivaldybę... tarybą, kaip ir dabar yra savivaldybėse. Mes esam tą parengę. Ir aš manau, kad čia bus antrojo etapo reformų klausimas. O galėjo tai iš karto padaryti, kaip ir buvo anksčiau, būtent rašydami Konstituciją. Bet tai nebuvo padaryta, ir ne mes dėl to kalti.
PIRMININKAS. Seimo nary Listavičiau, galbūt pakeitėte nuomonę, ar nepakeitėte? Trumpai. Be...
J.LISTAVIČIUS. Aš dėl 2007A(2) tai tikrai nepakeičiau nuomonės, o dėl šito... Žinoma, decentralizacija - tikrai klausimas spręstinas, bet čia jau reikia ministerijoms ir Vyriausybei spręsti klausimą. Bet turėtų būti vis dėlto tas klausimas derinamas su tomis institucijomis bei žinybomis, kurios perduodamos. Juk čia taip pat ir susirašinėjama... Seimas nemažai gavo, kad kai kur "skaldomos malkos". Turbūt reikia matuoti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Tai kurią alternatyvą...
A.SADKAUSKAS. Jau dešimt mėnesių kaip derinama.
PIRMININKAS. Seimo nary Sadkauskai, nekalbėkite, kai jums nesuteiktas žodis. Seimo nary Listavičiau, kurią alternatyvą jūs palaikote?
J.LISTAVIČIUS. Aš sakyčiau arčiau - 2007.
PIRMININKAS. Ačiū. Galit dabar palaikyti tiktai kitą alternatyvą. Seimo narys A.Baležentis. Galit palaikyti tik kitą alternatyvą.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tiesų pagrindinis alternatyvų skirtumas yra tas, kad gerbiamojo A.Sadkausko siūlomame variante apskritims perduodamos taip pat ir aukštosios, aukštesniosios, ir profesinės mokyklos. Mes niekaip negalime su tuo sutikti, ir aš kviečiu pritarti gerbiamojo Seimo nario A.Tauro siūlomai alternatyvai, pagal kurią apskritims neperduodamos aukštosios, aukštesniosios ir profesinės mokyklos. Galėčiau išvardyti daug motyvų, bet norėčiau paminėti tik vieną iš jų. Sakykim, ar gali viena apskritis nuspręsti, reikia ar nereikia aukštesniosios ir aukštosios mokyklos, net ir profesinės mokyklos, jeigu ten ruošiami specialistai arba darbininkai visai Lietuvai? Jeigu mes taip padarytume, tai iš viso sugriautume švietimo sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.BALEŽENTIS. Aš dar norėčiau dėl skubumo pridurti.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Pasisakau taip pat prieš skubumą. Jeigu mes tiek metų laukėme, čia terminas yra perduoti šitas funkcijas per vienerius metus, tai nėra jokio skubumo mums šiandien ar rytoj tą daryti, o reikia ramiai, normaliai spręsti švietimo sistemos klausimus. Aš dar norėčiau baigdamas pasakyti, kad šitą klausimą svarstė Agrarinis komitetas. Agrarinio komiteto pirmininko šiandien nėra, todėl aš norėčiau pasakyti ir Agrarinio komiteto vardu, kad vienbalsiai buvo pritarta gerbiamojo A.Tauro alternatyviam projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Žodis pranešėjui, ir balsuosime dėl alternatyvos. Trumpai tiktai.
A.SADKAUSKAS. Vėl iš didelio rašto išėjo iš krašto. Visiškai... Jeigu jau nori-te kažką daryti, kaip jūs pasakėte dėl M.Pronckaus, tai yra Apskrities valdymo įstatymo 5 ir 6 straipsnis. Jūs turite jį atsiversti, pažiūrėti ir, jeigu jums nepatinka, keisti. Čia mes keičiam visiškai kitą įstatymą dėl įgyvendinimo - 5 straipsnį. Jūs jį perskaitykit, čia nieko bendro neturi. Tai viena. Antra. Dar kartą perskaitykite - ten aukštųjų mokyklų visiškai nebėra. Visiškai nėra tokio žodžio "aukštųjų". Jūs apie jas pradedate kalbėti. Taigi paskaitykit galų gale, gerbiamasis Baleženti. Jūs kiekvienu klausimu profesorius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, aš taip pat prašau jūsų... Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, baikite ginčus su Seimo nariais! Jie pasakė savo nuomonę, jūs pasakėte savo nuomonę. Jeigu jūsų argumentai jų neįtikino, tai dar du nauji argumentai jų taip pat neįtikins. Arba jeigu jų argumentai jūsų neįtikino, tai taip pat niekas nepasikeis. Diskutuoti reikėjo komitetuose, o ne čia. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, yra dvi alternatyvos - jūsų alternatyva ir Seimo nario A.Tauro alternatyva. Už kurią alternatyvą jūs pats pasisakote? Gal Seimo nario A.Tauro alternatyva geresnė, jūsų nuomone, ar blogesnė? Prašom, Seimo nary.
A.SADKAUSKAS. Aš dar kartą sakau, kad A.Tauro norai turi būti kitame įstatyme. Tai viena. Antra. Aukštųjų mokyklų visiškai nėra, apie ką rašo gerbiamasis Seimo narys A.Tauras. Tai jau du momentai visiškai netinka jūsų kalboms. Aš palaikau tik šį, ir Vyriausybė palaiko tik 2007 - mūsų komiteto. O aš šiandien jau trečią kartą paminėsiu, kad, svarstant komitete, sakykim, ir ne tik komitete, niekad nedalyvauja tie Seimo nariai, kurie labai aktyviai čia pasireiškia, šioje salėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, nepabėkite. Dar, matyt, ir toliau reikės balsuoti. Jūs patvirtinote, kad taurūs norai turi būti kitame įstatyme, o šiame jų neturi būti. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prašom. Balsuosime alternatyviai. Vadinasi, susilaikę nebus skaičiuojami. Kas remia pranešėjo alternatyvą - dokumentą 2007, paspaus mygtuką "už", kas remia oponento alternatyvą, deja, jo paties nėra, jis negali apginti savo alternatyvos, paspaus mygtuką "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradedamas.
Kas remia pono A.Sadkausko alternatyvą, "už" spaudžia.
26 palaikė pono A.Sadkausko alternatyvą, 13 palaikė priešingą alternatyvą. Priimta A.Sadkausko alternatyva.
Dabar galima dar vienam už kalbėti, vienam prieš kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo, jau pasirinktos alternatyvos. Prašom. Atsiprašau. Prašom. Kas pageidaujate diskuoti, kalbėti? Seimo narys R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai prastai, kad mes neskaitome arba nežinome įstatymų, o po to labai aktyviai diskutuojame. Aiškiai yra pasakyta Švietimo įstatyme, kad apskrities valdytojas gali steigti ir reorganizuoti ar likviduoti bet kurią švietimo įstaigą tik suderinęs su atitinkamomis ministerijomis, todėl ta problema, apie kurią kalbama, visiškai neiškyla. Net mūsų pasiūlymas yra, kad ir profilio pakeisti negali. Todėl šitas gerbiamojo A.Sadkausko projektas yra tikrai priimtinas, ir kviečiu už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Dabar kas nori pasisakyti prieš? Seimo narys A.Bendinskas gali taip daryti, jeigu nori. Nenori. Seimo narys A.Baležentis gali prieš. Seimo nary Baleženti, gausite dusulį, lakstydamas nuo mikrofono prie mikrofono. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes svarstome du alternatyvius projektus...
PIRMININKAS. Vieną atmetėm jau, gerbiamasis Seimo nary. Liko antras tik.
A.BALEŽENTIS. Deja, nedalyvauja alternatyvaus projekto autorius. Mes neišgirdome dviejų komitetų pozicijos, pirmiausia - Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pozicijos, o ji, kiek man yra žinoma, palanki gerbiamojo A.Tauro variantui. Mes neišgirdome šiandien ir Agrarinio komiteto pirmininko. Man žinoma, kad jo pozicija ir komiteto pozicija taip pat yra palanki gerbiamojo A.Tauro variantui. Ir štai jūs staiga perkėlėte iš vakarinio posėdžio į rytinį posėdį šitą klausimą, pusės salės nėra Seimo narių, ir dabar vykdot šį balsavimą. Rezultatai nebus geri nei įstatyminiu, nei procedūriniu požiūriu. Aš siūlau nutraukti šito klausimo svarstymą ir pratęsti tada, kai bus štai tų abiejų komitetų vadovai ir tų abiejų komitetų pozicija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, aš turiu jus nuliūdinti, ir štai kodėl. Kai aš siūliau šitą klausimą svarstyti Seimui, aš tikėjausi, kad bent vienas Seimo narys pasakys, kad nesutinka, siūlo nustatytu laiku svarstyti ar ką nors panašaus. Visi Seimo nariai vieningai, taip pat ir jūs, sėdėjote kaip pelė po šluota ir nieko nesakėte. Todėl dabar motyvuoti, kadangi tam variantui, kuriam jūs pritarėte, buvo nepritarta... aš negaliu dabar šituo motyvu vien remdamasis staiga nutraukti svarstymo arba balsavimo. Todėl balsavimas... Aš nematau motyvų, kodėl aš tai turėčiau padaryti, jeigu jūs pats neprieštaravote, kad šie klausimai būtų svarstomi. Reikėjo prieštarauti, Seimo nary Baleženti, aš būčiau pasakęs: Seimas nesutinka, bus svarstoma nustatytu laiku. Jūs tylėjote, tai dabar būkite malonus nekartoti tų argumentų.
Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.
A.VAIŠNORAS. Pone pirmininke, aš norėjau jums pastebėti, kad kai buvo balsuojama alternatyviai, mano ir G.Vagnoriaus iš viso nebuvo. Mano buvo... visiškai kitaip mygtukai rodė, t.y. aš balsavau prieš, o mano ir G.Vagnoriaus rodė už, nors jis iš viso nespaudė. Kažkas yra su aparatūra.
PIRMININKAS. Tada patikrinsime aparatūrą, gerbiamasis Seimo nary, o dabar prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pranešėjo variantui... Prašom. (Balsai salėje) Registruotis pageidaujate? Prašom, registruojamės. Nors aš nežinau, ką registruoti, jeigu Seimo nariai sėdi tie patys visą laiką. Seimo narys A.Katkus dar dėl vedimo tvarkos nori. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji, išvažiuodamas ponas B.Genzelis prašė manęs tuo klausimu pasisakyti, nes vis dėlto ne laiku svarstome. Aš siūlyčiau frakcijos vardu padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertraukos nebuvo. Tokiu atveju reikės balsuoti dėl pertraukos. Pagal Statutą turi pritarti pertraukai... tuoj pasakysiu... trečdalis dalyvaujančiųjų. Dalyvauja 88. Padalykit iš trijų, gausite... Prašom. Registracija. Tik ką užsiregistravo. Aš tik ką registravau, gerbiamieji Seimo nariai. Balsų skaičiavimo komisija, suskaičiuokite, nes Seimo nariai netiki elektronika elektronikos amžiuje. Suskaičiuokite, kiek yra Seimo narių salėje. Suskaičiuokite, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi aš pastebėjau tokią tendenciją, kad kartais (neaišku, dėl ko) užsiregistruoja daugiau Seimo narių, negu yra salėje. (Balsai salėje) Kiek yra? Pakartokite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 54 Seimo nariai yra salėje.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pertraukos. Kas mano, kad pertrauka reikalinga, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Veikia kompiuteriai.
Už pertrauką - 36. Pertrauka, taip pat posėdžio pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos 1954 m. pilietybės neturinčių asmenų statuso Konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.1916(2) (priėmimas) (96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar turėtų būti pagal darbotvarkę 1-4 punktas - t.y. Lietuvos Respublikos 1954 m. pilietybės neturinčių asmenų statuso Konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.1916(2). Pranešėjas - gerbiamasis R.Pukanasis. Aš jį kviečiu į tribūną. Pradėsime priėmimo procedūrą. Bet, gerbiamieji kolegos, kadangi tai ratifikavimas, reikia kvalifikuotos daugumos, todėl kviečiu Seimo narius, kurie ne posėdžių salėje, tuoj pat, kol kalbėsime dėl balsavimo motyvų, ateiti į posėdžių salę, kad galėtume balsuoti, ir balsuoti rezultatyviai. Prašom, gerbiamasis Pukanasi. Ar jūs turite dar ką paaiškinti? Prašom. Registruosimės tuoj. Prašom, gerbiamasis Pukanasi.
R.PUKANASIS. Svarstymo metu dėl pateikto įstatymo... pilietybės neturinčių asmenų statuso Konvencijos ratifikavimo esminių pastabų nebuvo gauta, todėl...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pukanasi, tada jūs prisėskit, aš dabar registruosiu Seimo narius. Po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis, kolegos!
48. Per mažai. Darsyk, mielieji kolegos, kviečiu atvykti į posėdžių salę Seimo narius. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų 4 - už, 4 - prieš. Prašom. Prašom paspausti. Štai dabar viskas gerai.
Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke! Aš norėčiau šiandien palengvinti jūsų vargus dėl to, kad Seime nėra kvalifikuotos Seimo narių daugumos. Iš tiesų šios konvencijos ratifikavimo įstatymas buvo svarstytas iki šiol tik viename komitete, kuriam aš turiu garbės priklausyti, - Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete. Ten mes atkreipėme gerbiamojo pranešėjo dėmesį į tą aplinkybę, kad ši konvencija leidžia daryti išlygas, atsižvelgiant į valstybės, kuri ratifikuoja ją, sąlygas. Gerbiamasis R.Pukanasis sugebėjo mus nuraminti, kad yra tartasi su specialistais ir kad galbūt tų išlygų nereikia daryti.
Balsų dauguma buvo pritarta komitete. Tačiau, man atrodo, ne visai normali aplinkybė ta, kad tokia svarbi konvencija, susijusi su valstybės ištekliais, su finansais, su valstybės ekonomine padėtimi, nebuvo apsvarstyta Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Jeigu mes ją ratifikuojame be išlygų, tai pilietybės neturintys asmenys gauna labai dideles lengvatas, tokias pat kaip ir Lietuvos piliečiai. Apie tai, manau, kalbės dar kiti kolegos.
Tačiau yra viena formali priežastis, dėl kurios mes galėtume šiandien dar nebalsuoti dėl ratifikavimo. Aš nenoriu pasakyti, kad nepritariu šios konvencijos ratifikavimui, tačiau jeigu mes ją šiandien ratifikuosime, mes susidursime su tokia teisine kolizija. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 36 straipsnis nustato, kad užsieniečiui, pažeidusiam Konstituciją ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu jo veiksmai gresia valstybingumui ir pan., Vidaus reikalų ministerija gali pasiūlyti išvykti iš Lietuvos. Pagal konvenciją šitą klausimą spręstų teismas. Tuo tarpu Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisa nėra pateikta balsuoti kartu su Konvencijos ratifikavimo įstatymu. Mes turime formalų pretekstą atidėti kuriam laikui, nebūtinai ilgam, balsavimą. Per tą laiką Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas spėtų dar kartą apsvarstyti, galutinai apsispręsti dėl išlygų, ar mes jas darytume, ar ne, tada visi draugiškai, susirinkę gausiau negu šiandien, galėtume balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, gerbiamieji kolegos, aš turiu štai ką pasakyti. Pagal mūsų sprendimą pagrindinis komitetas buvo Užsienio reikalų komitetas. Ir Užsienio reikalų komitetas, susirinkęs vasario 6 d., štai ką nutarė. Atsiprašau, ne vasario 6 d., o 5 d. Užsienio reikalų komitetas vasario 5 d. nagrinėjo Seimo nutarimo "Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos "Dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso ratifikavimo" projektą ir vienbalsiai jam pritarė, rekomenduodamas Seimui konvenciją ratifikuoti įstatymu. Šita rekomendacija yra realizuota, įstatymo projektas yra pateiktas. Papildomas komitetas buvo tas, apie kurį kalbėjo kolegė V.Aleknaitė. Ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto sprendime išties užrašyta: "pritarti ratifikacijai ir įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje 36 straipsnio pakeitimo" projektui". Mes tą projektą, gerbiamieji kolegos, aš tikrai esu įsitikinęs, sugebėsime priimti, iki Prezidentas galės pasirašyti ratifikacijos įstatymą. Kaip žinote, Prezidentas šiandien išvyksta į užsienio kelionę, atsiras ne anksčiau kaip po 10 dienų. Per tą laiką jam parašui vis tiek nebus pateiktas mūsų įstatymas, o paraleliai mes galėsime priimti sprendimą ir dėl tos pataisos. Juo labiau, kiek aš supratau, niekas neabejoja, kad toks sprendimas turi būti priimtas. Todėl aš mieluosius kolegas vis dėlto agituočiau padaryti vieną darbą šiandien, o artimiausiu metu padaryti kitą darbą, ir Prezidentas galės pasirašyti abu įstatymus. Taigi bus įvykdyta ir jūsų komiteto rekomendacija. Bet aš prašau kolegas kalbėti ir arba paremti, arba neparemti mano siūlymo.
Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Rimtas dalykas ir jo negalima atmestinai daryti. Aš visiškai suprantu, kad šita konvencija Lietuvos neaplenks, ir mes ją turėsime priimti. Mes ją galime priimti tokią, kokia yra, ir galime dėl kai kurių punktų turėti savo tam tikrų išlygų. Mes jau esame gerokai pasimokę su kai kuriomis konvencijomis, kai mums pateikiami konvencijos du variantai - kurį norit, priimkit, o mūsų ministerijos pateikia abu variantus, mes abu priimam, o paskui neaišku, už kurį atsiskaityt.
Aš turiu pretenzijų konkrečiai straipsniams nuo 20 iki 26. Tos mano pretenzijos yra visiškai pagrįstos pinigais, kolegos. Pirmiausia vienas iš tų straipsnių (aš dabar neturiu tos konvencijos, bet aš atsimenu mintinai), t.y. tai, kas susiję su gyvenamosiomis patalpomis. Mes iš tikrųjų turime didelę koliziją. Mes turime Lietuvoje asmenų, kurie yra pakibę: nei jie piliečiai, nei kito statuso, bet jie yra rezidentai. Ir dabar, kai mes tiktai priimsime šitą konvenciją, kur pasakyta, kad palankiausios sąlygos, kokius tai turės perstumdymus dėl mūsų vadinamosios valstybės paramos, butų eilių ir pan. Mūsų komitetas tikrai galėjo pasvarstyti šitą dalyką, bet paprasčiausiai nespėjo. Todėl aš manau, kad būtų labai gerai, jeigu pranešėjas šiandien sutiktų dar neteikti balsavimui tos konvencijos 10 dienų, kad mes galėtume pasikviesti Statybos ir urbanistikos bei Finansų ministerijas ir pasižiūrėti, ar mūsų šitos konvencijos priėmimas mums nesukels prievolių papildomai perskirstyti pinigus. Panašiai yra ir su socialinėmis išmokomis. Aš asmeniškai suprantu, kad mes ją priimsime, tačiau šiandien aš nepasiruošęs jos paremti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tik viena primenu, kad mes tą projektą gavome lapkričio 17 d., Seime jis buvo pateiktas sausio mėn., po to svarstytas sausy ir vasary, tai tikrai buvo laiko. Prašom nesiskųsti.
Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad nepaisant mano kolegų pasakytų gana teisingų pastabų dėl finansavimo, dėl galimų biudžeto paskirstymų, vis dėlto mes turėtume ratifikuoti šitą konvenciją neatidėliodami. Mes visada vėluojame ir vėluosime, ir visada mūsų valstybei truks, deja, pinigų. Matyt, kitos išeities nėra. Aš pasisakau už tai, kad ją ratifikuotume.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau pasakytos mintys ir dvejonės, žinoma, gal iš dalies ir turi pagrindo. Bet aš manyčiau, kad jos ir šiandien yra, ir bus po 10 dienų. Kažkokių netikėtumų arba didelių pretenzijų kažkas, man atrodo, kaip šiandien nereiškia, taip ir per 10 dienų nereikš. Aš, žinoma, ne už tai, kad taip ir pakibtų tas klausimas, galutinai neišspręstas. Bet jeigu yra tokia galimybė padaryti, kaip čia Seimo Pirmininkas minėjo, vieną darbą, tai galima padaryti neatidedant antrojo pusmečiui ar metams. Bet per tą trumpą laiką jokių pasikeitimų neįvyks, kadangi jie šiandien gyvena ir lygiai tokiomis pačiomis teisėmis jie gyvens priėmus, ratifikavus šitą konvenciją. Todėl aš balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, pagal mūsų Statutą įstatymai, kuriuos reikia pakeisti priimant vieną ar kitą įstatymą, vadinami lydinčiaisiais dokumentais, lydinčiaisiais įstatymais ir jų pakeitimo projektai turi būti būtinai pateikiami kartu. Taigi čia yra elementarus dalykas. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad yra išdėstyta daug motyvų, mes vis dėlto negirdėjome labai aiškios Biudžeto ir finansų komiteto išvados, Ekonomikos, Valstybės ir teisės, Užsienio reikalų komitetų (šito, tiesa, girdėjome, bet štai kitų mes negirdėjome). Ratifikuojant konvencijas, ypač tarptautines konvencijas, mums reikia visapusiškai ir gerai išnagrinėti klausimus, nes mes prisiimam tarptautinius įsipareigojimus. Todėl aš siūlyčiau šiandien neforsuoti šito klausimo, o po kelių ar keleto dienų grįžti prie jo ir normaliai jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ačiū kitiems kolegoms. Aš tiktai primenu vieną esminį dalyką. Projektą teikia ne bet kas, o Vyriausybė per Prezidentą. Vadinasi, Vyriausybė šituos dalykus pakankamai nagrinėjo. O jeigu apsisprendė mums teikti, tai ir prisiima atitinkamą atsakomybę.
Antra, dėl lydinčiojo projekto. Jau Seime buvo pateiktas tas lydintysis projektas. Ir išsprendę šiandien vieną dalyką, artimiausią savaitę mes galėsime užbaigti ir kitą, ir čia nebus jokių problemų.
Kviečiu į tribūną dar kartą pranešėją. Gerbiamoji Kunevičiene, prašome paspausti mygtuką, jeigu yra koks svarbus klausimas. (Balsas salėje, negirdėti) Minutėlę!
Kolegė V.Aleknaitė. Prašom dar kartą, po to - kolegė E.Kunevičienė.
V.ALEKNAITĖ. Pone Pirmininke, man atrodo, čia nėra pakankamas argumentas, kad Vyriausybė teikia įstatymą, kadangi didelę dalį įstatymų teikia Vyriausybė. Kaip jūs matote, Seimo nariai yra nusiteikę bendru sutarimu atidėti šitos konvencijos ratifikavimą. Bent jau dauguma kalbėjo už tai. Aš labai prašau gerbiamojo pranešėjo vis dėlto atsižvelgti ypač į Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymą.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pirma - kolegė E.Kunevičienė, po to, jeigu gerbiamasis G.Paviržis pageidaus, galės kalbėti.
Gerbiamoji E.Kunevičienė. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš, pone Pirmininke, norėčiau suabejoti Vyriausybės atsakomybe. Jeigu šitą įstatymą pateikė pono A.Šleževičiaus Vyriausybė, tai jau ji nebegali būti atsakinga. O jūs sakote, kad Vyriausybė prisiima atsakomybę. Norėčiau išgirsti, kokio Ministro Pirmininko Vyriausybė šito įstatymo projektą pateikė? Konvencijos.
PIRMININKAS. Patikslinu. Gerbiamasis A.Šleževičius pasirašė, bet kol kas aš negirdėjau, kad M.Stankevičius paneigtų kurį nors A.Šleževičiaus parašą, juo labiau ant dokumento, pateikto Seimui. Kai aš tą išgirsiu, tada bus galima abejoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom netriukšmauti. Jeigu mes nenorime kokio klausimo spręsti, tai reikia aiškiai sakyti. O atidėlioti mes iš tikrųjų esame dideli meistrai. Išspręskime dalį klausimo, po to spręsime kitą, juo labiau yra mūsų pačių įsipareigojimas. Vis dėlto, gerbiamasis pranešėjau, jūsų pozicija dėl šitų dalykų - dėl ratifikavimo ir t.t.
R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nelabai suprantu nuogąstavimus, kuriuos išreiškė kai kurie Seimo nariai, kad priėmus, ratifikavus šią konvenciją, valstybei bus uždėta našta dėl asmenų, kurie neturi pilietybės statuso. Komitetuose svarstant, nagrinėjant šią konvenciją visur iškilo tie klausimai, kokia bus valstybėje padėtis juos apgyvendinant, įdarbinant, taip pat švietimo srityje. Bet konvencijos nuostatos yra aiškios, kad jų padėtis nebus nė kiek palankesnė negu pagal mūsų nacionalinį įstatymą, kuris reglamentuoja tuos dalykus, tai Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Ratifikavę konvenciją mes tiktai suteiktume Lietuvos gyventojams, nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie nėra priėmę Rusijos pilietybės, nuolat gyvena Lietuvoje, tokį patį statusą kaip ir kitiems užsieniečiams, kurie atvyksta nuolat gyventi į Lietuvą. Aš siūlyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Jūs laikotės tos pačios pozicijos? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Registracija.
90 Seimo narių. Mielieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau... (Balsai salėje) Gerai. Tada prašom dar kartą registruotis. Tik už save. Tik už save registruojamės. 81. Dabar, matyt, yra arčiau teisybės. (Balsas salėje) Trečią kartą bus dar geriau.
Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto nuoširdžiai į jus kreipiuosi: padarykime vieną darbą ir įsipareigokime, kad kitą savaitę priimsime ir kitą įstatymą. Tokiu būdu tuos dalykus galėsime išspręsti iki galo. Mielieji kolegos, prašom susikaupti. Čia reikalinga išties kvalifikuota dauguma. Prašome susikaupti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių asmenų statuso Konvencijos ratifikavimo įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Nepakanka. Balsavimą nutraukiu. (Balsai salėje) Galiu nutraukti, gerbiamieji kolegos, nesiginčykite. Gerbiamieji kolegos, klausimai yra pernelyg svarbūs, ir nesišaipykime vieni iš kitų.
Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2031 (2) (priėmimo tęsinys) (96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų būti darbotvarkės 1-5 punktas - Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas - Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas. Prašyčiau į tribūną. Mes esame susitarę, kad prie šito įstatymo atskirų straipsnių grįžtame. Kiek žinau, yra pateiktas vieno straipsnio pakeitimas.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turite pastabas dėl Lietuvos banko įstatymo. Mes prašytume perbalsuoti dar dėl kai kurių straipsnių. Galbūt nenorėčiau dabar detaliai minėti, aš turiu omeny bazinio įstatymo 11 straipsnio devintą punktą, kad paliktų. Tai yra esmė, kas tvirtina Banko biudžetą. Toliau dėl 18 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalies ir dėl 20 pirm straipsnio papildymo. Taip pat dėl 22 straipsnio pirmo ir devinto punkto. Jeigu būtų pritarta, mes prašytume tuos straipsnius perbalsuoti. Mūsų motyvai gana detaliai išdėstyti. Jeigu reikia, aš galėsiu tik tą patį pakartoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, aš prašyčiau dabar truputį palūkėti. Kolega F.Kolosauskas - Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Komitetas siūlo tiktai vieną straipsnį arba vieno straipsnio dalį perbalsuoti.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų pirmadienį komitetas svarstė banko valdybos prašymą dėl kai kurių straipsnių pakeitimo. Buvo pakankamai karštos diskusijos. Dalyvavo Lietuvos banko juridinio skyriaus viršininkė. Mes radom kompromisą, kad vis dėlto 11 straipsnio, kuriame yra numatyta anksčiau priimta nuostata, jog Lietuvos Seimas tvirtina Lietuvos banko biudžetą, mes radom išeitį - papildyti 15 punktu ir išdėstyti, kad rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Lietuvos banko ūkinių bei bendrų valdymo išlaidų ir pajamų metinę sąmatą. Kitaip tariant, mes visiškai nesikišam į monetarinės politikos reikalus.
Toliau kiti klausimai, kurie yra siūlomi nagrinėti, vis dėlto nebuvo sutikti palankiai. Ypač klausimas dėl abejotinų paskolų dengimo, devintasis, atidėjimas beviltiškom... paskolom. Yra toks sutarimas, kad Lietuvos bankas pateiktų Seimui ir kad būtų galima tas buvusias paskolas nurašyti. Seimas tai gali padaryti, tiktai reikia atitinkamus dokumentus pateikti Seimui. Lygiai tas pat dėl nuostolių padengimo ir dėl skolinimosi. Vis dėlto buvo prieita prie išvados, kad skolintis ir laikyti pinigus... Suprantama, kad pasaulinėje ir Europos praktikoje yra kitaip, bet mes priėjome prie išvados dėl to, kad vis dėlto Seime nebus palaikyta ta nuostata, todėl nesiūlėm balsuoti. Tačiau Banko pirmininkas galėtų dar kartą tas nuostatas išdėstyti Seimo nariams. Galbūt kartais Seimas galėtų apsispręsti ir kitaip. Mes manom, kad vis dėlto na, tiesioginis žodis... Banko pirmininko, o galbūt tik į Seimo narius. Tai tokia yra Biudžeto ir finansų komiteto pozicija. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu perskaityti tai, ką jūs nutarėt: "Biudžeto ir finansų komitetas, pakartotinai apsvarstęs Bankų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, nusprendė siūlyti Seimui iš naujo balsuoti dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos, papildančios bazinio įstatymo 11 straipsnio pirmąją dalį 15 punktu." Ir siūlomas tas punktas. Daugiau jūs nieko kito nesiūlot. O pagal Seimo statutą Seimas gali spręsti, jeigu siūlo pagrindinis komitetas. Jūs pasiūlėt vieną dalyką, ir aš labai atsiprašau, gerbiamasis Šarkinai, mes šiandien galime kalbėti tik apie vieną šį dalyką. Tokia yra situacija. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl vieno punkto. Gerbiamasis J.Listavičius. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš.
J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, čia jau komiteto pirmininkas viską, galima sakyti, išaiškino ir vargu ar reikia tai kartoti antrą kartą. O kodėl priimtas toks sprendimas, tai aišku, kad mes nesivadovavom kažkokiom, sakykim, teorinėm normom, o pasižiūrėjom konkrečiai į realų Lietuvos banko gyvenimą. Ir dar aš noriu pasakyti, žinoma, kai kuriems Seimo nariams dar tas nieko gal ir nepasako, bet man, sakykim, kaip Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos nariui, tai aš noriu pasakyti, kad apie Lietuvos banką buvo medžiaga, ji buvo nagrinėta ir piktnaudžiavimų ten buvo nustatyta daugiau, negu reikia. Todėl nežiūrint į tai, kad autoritetinga institucija ir kad ten visi specialistai aukštos kvalifikacijos, bet kad jie buhalterijos nenusimano, tai aš čia dabar galiu tai drąsiai pasakyti. Todėl tos visos normos, kurios iš tikrųjų turėtų būti priskirtos Lietuvos bankui, kaip centriniam bankui... Lietuvos bankas šiandien nėra centrinis bankas. Mes žinom, kas jis yra, susiejus litą. Todėl ir tie pataisymai, kurie buvo iš Lietuvos banko, kad tie keturi straipsniai būtų perbalsuoti, mes, komitetas, tokių galimybių, o kartu ir aš, neradom. O su ta pataisa, kuri yra padaryta tame buvusiame 11 straipsnyje, aš manau, reikia sutikti ir už ją reikia balsuoti. Tačiau palikti banką taip, kaip sako, subrendusį ir savarankišką, - tai jis toks nėra. Todėl aš tiek noriu pasakyti, kad aš taip pat pritariu tiktai 11 straipsnio 15 punkto papildymui, o kitoms pataisoms ir tų kitų trijų straipsnių pasiūlymams nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Mes neturim Lietuvos centrinio banko tikrojo įstatymo. Ir dabartiniai daromi pakeitimai yra tiktai kaip priemonės sustiprinti išorinį administravimą pačiam Lietuvos bankui. Bet kadangi buvo padaryta tokia kaip nesąmonė - biudžetą tvirtinti, tai komitete nusprendėm, kad jau geriau ieškoti geresnės išeities ir bent jau tvirtinti sąmatą. Todėl aš čia irgi negalėčiau pasisakyti prieš, nes tas pasiūlymas man tinkamas.
PIRMININKAS. Ar yra manančių kitaip? Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. ... kviečiu kolegas taip pat pritarti.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Taip, surastas neblogas kompromisas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau pritarti šio straipsnio pakeitimui.
PIRMININKAS. Tada gerbiamasis R.Šarkinas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Mes pabandėm, kaip tai praktiškai atrodys. To neįmanoma padaryti. Ir išskirti dalį banko išlaidų, kurios susijusios su valdymu, jų negalima taip padaryti. Aš suprasčiau, jeigu, sakykim, išskirtume darbo užmokesčio fondą, ar kažkas būtų išskirta, tai galima suprasti. Bet dabar, kaip pavadinta, "dalį ūkinių ir bendrųjų valdymo išlaidų sąmatą", jos neįmanoma atskirti. Visas biudžetas ir yra ta sąmata. Juk visas ir yra... Kokias bankas turi išlaidas, tai ir yra valdymo išlaidų sąmata, kokias bankas padaro išlaidas. Jeigu būtų fondas, suprasčiau. Iš esmės šito neįmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi Seimo nariai, kurie kalbėjo, pritarė pataisai. Gerbiamasis pranešėjas, gerbiamasis mūsų banko valdybos pirmininkas tvirtina, jog tai nėra gerai. Mes galim apsispręsti balsuodami. Prašom registruotis. Registracija.
68 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas remia šio įstatymo, t.y. Lietuvos banko įstatymo 3 straipsnio papildomą nuostatą, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies atitinkamos redakcijos 15 punktą, tas balsuoja už. Kas mano kaip pranešėjas, kad tai negerai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 52, prieš - 4, 8 susilaikė. Pritarta. Ačiū, gerbiamasis Šarkinai. Jūs dabar truputėlį prisėskit. Gerbiamieji kolegos, dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Prašom. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš pakartosiu tai, ką jau anksčiau kalbėjau. Mums labai norėtųsi, kad bent jau praėjus šešeriems metams po nepriklausomybės atkūrimo būtų priimtas tikras centrinio banko įstatymas. Šitie pakeitimai neišspręs tų problemų, su kuriomis susiduria centrinis bankas. Ypač pinigų emisijos klausimo. Nes kai litas susietas su doleriu, centrinis bankas faktiškai nevaldo pinigų emisijos ir negali prisiimti priemonių, kurios nedidintų Lietuvoje infliacijos. Todėl, kad turi keisti dolerius į litus, ir viskas. Todėl mes, nors ir pritarėm kai kuriems šiems pakeitimams, už visą įstatymo pakeitimą negalim balsuoti, nes jis nesudaro sąlygų tam bankui sustabdyti infliaciją ir lito nuvertinimą.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas, skirtas pinigų gamybos, tvarkymo ir nurašymo, Banko ir jo valdybos funkcijoms, Banko valdybos pirmininko pareigoms, Banko darbuotojų funkcijoms tikslinti. Įstatymo projekte sprendžiami Banko atsargos kapitalo sudarymo ir panaudojimo, Banko nuostolių atlyginimo klausimai. Ir visas šis įstatymo projektas pastraipsniui jau buvo priimtas praėjusį kartą. Kadangi dabar buvo pateikti Lietuvos banko patikslinimai keturiems straipsniams, iš kurių mes vieno patikslinimus padarėm, tai aš manau, kad įstatymo projektas iš principo liko toks, kokį mes pastraipsniui buvom priėmę praeitą kartą. Mano supratimu, jau ir dabartiniame įstatymo projekte vis dėlto yra palikta ir neišspręstų klausimų. Tai, mano supratimu, aš ir kalbėjau, kad neišspręstas pelno paskirstymo klausimas, kadangi pradžioje nuostoliai nurašomi pelno sąskaita, vadinamųjų blogų paskolų nuostoliai. Kadangi tas klausimas nėra aptariamas, tai mes pelno sąskaita, galima sakyti, dengiam ir savo tokį neūkiškumą. Ir dar paliktas neišspręstas 22 straipsnio... atidėjimų beviltiškoms ir abejotinoms paskoloms padengti... tam tikra dalis pelno. Todėl aš galiu pasakyti, kad iš viso pelno panaudojimo klausimas šiame įstatyme dar nėra išspręstas. Ir kadangi, kaip čia jau minėjo prieš mane kalbėjusioji, šis įstatymas yra pritaikytas tokiam Bankui, koks jis yra dabar - netikras centrinis Lietuvos bankas, todėl aš šio įstatymo projektui taip pat pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, visgi neblogai, kad mes padarėm tą pataisą, kad nereikėtų Seime tvirtinti šio banko biudžeto, o tiktai ūkines ir valdymo išlaidas. Nors gerbiamasis R.Šarkinas teisus, jog čia viskas labai persipina. Bet mūsų nekvalifikuotam Seimui jūs pateiksit darbo užmokestį ir dar kokias transporto išlaidas, mes jums patvirtinsim, ir bus tvarka. Čia problema išsprendžiama. Neblogai yra tai, kad mes visgi nepritariam Banko nuostatai, norinčiai blogas ir beviltiškas paskolas dengti kaip komerciniams bankams... paprašėm pateikti konkrečią nuostolių sumą ir tada įteisinom jo padengimą. Bet manęs ypač netenkina 27 straipsnio pakeitimai. Ten ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Pasaulio bankas nurodė, kad anksčiau priimtos nuostatos taikomos visų valstybių komerciniuose bankuose. Mes šias nuostatas pritaikėm maždaug komerciniams bankams. Tai yra didelis minusas, ir aš balsuočiau prieš. Bet, jeigu neišrinks į Seimą ir reikės prašyti R.Šarkino darbo, todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Gali nepakakti, gerbiamasis Veselka. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš nesirengiu gerbiamojo R.Šarkino prašyti darbo, tai aš balsuosiu prieš ir štai kodėl. Kai mes, vadinkim, bazinį variantą Lietuvos banko įstatymo priiminėjom, tuomet situacija buvo tokia, kad nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija nesidomėjo tuo, ką pateikė Lietuvos bankas. Iš esmės įstatymo projektą parengė Lietuvos bankas, o ir Finansų ministerija, ir Vyriausybė buvo, tarkim, tokia grandims, kuriai tas pat, kas ten parašyta. Mes irgi nesugebėjom į daugelį dalykų įsigilinti. Šiuos pakeitimus mes ėmėm svarstyti pačios aštriausios bankų krizės metu. Pačios aštriausios, kai dar gerbiamasis R.Šarkinas nebuvo pirmininku, kai daugelis dalykų iš tiesų turėjo būti apmąstyti šiek tiek susikaupus ir atlėgus aistroms. Mes to nepadarėm. Dėl tų paskirų straipsnių nubalsavom pakilia nuotaika ir galiausiai daugelio dalykų neišsprendėm. Net ir bankų priežiūros problemas, apie kurias diskutavom komitete, man atrodo, labai rimtai, irgi paskui numetėm ir pamiršom. Todėl aš balsuosiu prieš. Ir kas šiek tiek į tuos dalykus sugebėjo įsigilinti, aš irgi kviečiu bent jau susilaikyti, kaip mano kolega J.Veselka.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, išties ponas J.Listavičius čia jau minėjo ir kolega K.Jaskelevičius minėjo, ir daugelis čia esančių žino, kokioje situacijoje yra Lietuvos bankų sistema ir jos kepurė - Lietuvos bankas, ir kokie dalykai dėjosi šioje sistemoje. Štai iš čia ir išeina atitinkamas požiūris ir atitinkamos įstatyminės normos. Jos, aš įsivaizduoju, yra laikinos, bet tuo tarpu, be Seimo kontrolės, akylesnės priežiūros, mes negalim toliau dirbti. Ir aš įsivaizduoju, kad mes šiandien turim priimti tokį įstatymą, koks jis yra. Aš suprantu, kad reikalingas normalus centrinis bankas, normali bankų sistema. Tačiau mes ją turim pasiekti. Ir mums reikės pereiti ne rožėmis klotą kelią. Taigi aš siūlau balsuoti už tą įstatymo projektą, koks dabar pateiktas, ir už kurį nubalsuota praeitą kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas Seimo narys gali paremti projektą. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš tik norėčiau paklausti, o gal ir pamąstyti, ar matė šį projektą mūsų naujasis premjeras, ar pritarė jam ir kokia jo pozicija? Ir ar pritaria dabartinė Vyriausybė? O vis dėlto čia yra Lietuvos banko įstatymas, pagrindinis įstatymas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas? Kas už, prašom balsuoti. Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom dar kartą pakelti rankas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pakelti rankas ir palaikyti. Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Kas prieš? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Vienas drąsuolis yra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 31.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, 40 Seimo narių balsavus už, vienam - prieš ir 31 susilaikius Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū.
Kolega E.Zingeris repliką po balsavimo. Prašom.
E.ZINGERIS. Norėčiau tiktai, gerbiamasis Pirmininke, priminti, kad buvo mūsų pasiūlymas dėl kitų dalykų prisijungti prie 1984 metų Europos Sąjungos bankų konvencijos. Jeigu būtų galima prisiminti bendrą klausimą ir ponui R.Šarkinui kažkaip priminti, kad jis pasižiūrėtų tuos dokumentus, kur mes jums salėje perdavėme, tai būtų labai gražu. Ačiū.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.2171 (pateikimas) (96.03.12)
8sesija 3 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Manau, kad gerbiamasis R.Šarkinas tai girdėjo. Ačiū.
Mielieji kolegos, aš siūlau šiek tiek ankstėliau pradėti 1-6 darbotvarkės punktą, kadangi pranešėjas salėje yra, ir čia yra įstatymo pateikimo stadija. Kviečiu gerbiamąjį P.Naviką į tribūną - Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projekto Nr.2171. Prašom. Iki dešimties minučių, gerbiamasis Navikai.
P.NAVIKAS. Aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Prašom.
P.NAVIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo, kuris yra priimtas šių metų sausio 23 d., 26 straipsnį. 26 straipsnyje yra nurodyta, kad šie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo balandžio 1 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymuose yra numatyta įvesti pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą kaip griežtos apskaitos blanką. Kadangi šios nuostatos vykdymas yra susijęs su Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimu, o šis įstatymas buvo pakeistas tik vasario mėnesį, dėl to susidarė sunkumų parengti, ypač atspausdinti pridėtinės vertės mokesčio apskaitos sąskaitą faktūrą, atspausdinti ir išdalyti. Be to, apmokyti mūsų mokesčių mokėtojus, kurie turės naudotis ta sąskaita faktūra, kaip ją užpildyti ir pan. Todėl prašoma truputį nukelti šios sąskaitos faktūros įsigaliojimo terminą.
Pateiktajame projekte norime, kad šį terminą nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi dabartiniame įstatyme yra parašyta, kad naujasis įstatymas įsigalioja nuo balandžio 1 d., tai siūloma, kad senos sąskaitos faktūros galiotų iki naujos sąskaitos faktūros formos patvirtinimo Vyriausybėje. Prašom priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Jūsų nori keli Seimo nariai paklausti. J.Listavičius - pirmasis. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, aš norėčiau paklausti tokį klausimą. Vis dėlto kaip su tų PVM sąskaitom faktūrom ir jų parengimu ir įteisinimu naudojant skaičiavimo techniką? Juk tokios formos jau ne šiandien yra su technikos pagalba sudaromos, pildomos. Kaip jų įteisinimas ir jų parengimas, ar jis bus kažkaip normuojamas, ar vis dėlto bus visiškai uždrausta? Kaip šį klausimą spręsti? Ačiū.
P.NAVIKAS. Šita sąskaita faktūra, aš norėčiau pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams, nėra mūsų išradimas. Tai yra tarptautinė patirtis, Vakarų Europos valstybėse naudojama.
Antra. Pagal dabartinį įstatymą kiekvienas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas privalo išrašyti sąskaitą faktūrą. Ir jis dabar išrašo, bet išrašo ant savo nenumeruoto blanko. Mes dabar nagrinėjame šios sąskaitos faktūros formą su pridėtinės vertės mokesčių mokėtojais, ypač su pieno kombinatais, duonos kepyklomis, kurios ypač daug išrašinėja tokių sąskaitų faktūrų, ir mes prie jų pageidavimų pritaikysime tą sąskaitą faktūrą. Vienintelis mūsų prašymas, kad ta sąskaita faktūra turėtų numerį, ir blankai būtų gauti iš mokesčių inspekcijos.
Antra. Sąskaitoje faktūroje turi būti mokėtojo kodas, kuris parduoda produkciją, ir pirkėjo - jis irgi turi būti PVM mokėtojas. Jeigu jis nėra PVM mokėtojas, jam tokios sąskaitos negalima rašyti, todėl ir jo kodą turi užrašyti. Ir koks pridėtinės vertės mokesčio tarifas taikomas kiekvienai produkcijos rūšiai. Juk yra skirtingai apmokestinami tarifai. Maisto prekės - 9, kiti - 18. Mes tik prašome, kad tie pagrindiniai reikalavimai būtų sąskaitoje faktūroje. Visa kita mes paliekame žinyboms, įmonėms, kaip joms patogiau, tegu jos taip ir daro. Dabar mes deriname. Mes manome, kad gal kai kurioms ūkio šakoms bus skirtingas išdėstymas viduje. Bet mes iš principo manome, kad šis registruotų sąskaitų faktūrų įvedimas duos didžiulės naudos valstybei, nes mes atimsime galimybę pačiam pirkėjui išrašyti fiktyvią sąskaitą (dabar taip daroma) ir nemokėti PVM mokesčio. Sumažinti mokamą skirtumą. Čia ir yra visa esmė. Tiek.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Pone Pirmininke, jeigu galima, dėl balsavimo motyvų. Po to aš pasisakysiu už visą projektą.
PIRMININKAS. Gerai.Kolega A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kiekviena įstatymo pataisa, tarp jų ir ši, yra skirta geriau surinkti mokesčius. Leiskite paklausti, kokia perspektyva įeiti į normalias biudžeto vėžes dabar, šiuo metu, ir surinkti visus mokesčius?
P.NAVIKAS. Aš manau, kad šių metų biudžetas, ypač pajamos, yra labai didelės. Mano apskaičiavimais, jos turi padidėti 30 procentų. Tai yra labai daug. Jeigu nebus imtasi tų priemonių, kurias mes siūlome, ypač apskaitos sutvarkymo srityje, tai nebus gauta pajamų 99,9%, šiandien atvirai galėčiau pasakyti taip. Jeigu nieko nebus daroma. Ir šiose pozicijose, kokiose šiuo metu mes esame, toks likimas laukia. O čia, aišku, bus sutramdymas tų, kurie iš tiesų nori apgauti valstybę. Tie, kurie sąžiningai moka, man atrodo, jiems tas pat. Jiems yra tas pat, t.y. tiems, kurie užsiima sąžiningu žaidimu, o tiems, kurie nesąžiningu, aišku, čia bus, manyčiau, peilis po kaklu.
PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, visa mūsų mokesčių sistema yra taip sukurta ir kuriama, kad sąmoningai sužlugdytų bet kokią privačią iniciatyvą ir bet kokį privatų biznį. Kiekvienas mokesčių inspektorius interpretuoja mokesčių įstatymus taip, kaip jam patinka, ir taip, kaip jis nori. Yra tikrų faktų, kad beveik visos firmos, norėdamos išsilaikyti, veda dvigubas buhalterines knygas. Ir inspektoriai to nemato. Šiandien, kurdami dar papildomas faktūras, mes suteiksime daugiau galimybių viską dubliuoti, kurti naujas sistemas, kurti dvigubas knygas tam, kad jūs, inspektoriai, galėtumėte savavaliauti ir terorizuoti sąžiningus verslininkus. Verslininkai sąžiningai moka pinigus, o tie, kurie moka pinigus, yra jūsų daugiausiai terorizuojami ir naikinami. Mūsų komitete yra daug skundų prieš jūsų inspektorius, kaip jie terorizuoja sąžiningus mokesčių mokėtojus. Todėl, man atrodo, nereikia keisti straipsnio, kai koks nors įstatymas įsigalios. Jūs pirma parenkite tas faktūras, parodykite, kaip jos atrodo, o tada įstatymą labai lengvai bus galima pakeisti. Geriau rūpinkitės pačia mokesčių sistemos pakeitimo problema.
P.NAVIKAS. Aš galėčiau atsakyti tiek.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau! Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau nenukrypti nuo pagrindinės temos. Iš tikrųjų klausimas yra dėl terminų, daugiau technologinis, procedūrinis. Todėl, jeigu kas nori ką kita pasakyti, kaip daktaras, tai prašom, bet minutės rėmuose, ne ilgiau. Prašom, gerbiamasis Navikai.
P.NAVIKAS. Aš į šią repliką galėčiau tik tiek atsakyti. Jūs girdite antrąją pusę, kurią jums šnibžda visą laiką ir spauda. Jūs visai nenorite įsigilinti į mokesčių inspekcijos darbuotojų darbą. Nejaugi jūs galvojate, kad jie, gindami valstybės interesus, sau ima į kišenę štai tokiu būdu? Nieko panašaus. Aš kategoriškai atmetu tokius kaltinimus.
Antra. Aš norėčiau štai ką pasakyti. Teisybė egzistuoja, ir tik teismas gali pasakyti, kaip įstatymai taikomi. Aš noriu pasakyti, kad 78% teismuose atsidūrusių bylų apie nesutarimus tarp mokesčių inspekcijos ir mokesčių mokėtojų laimi mokesčių inspekcija. 22%, aš jums galiu pasakyti, praeitais metais aš pats savo ranka ištaisiau mokesčių inspekcijos... Na, iš tiesų ten buvo gal per daug kategoriškai traktuojamas įstatymas. Mes panaikinom jų sprendimus. Vien tik dėl to... Tada aš matau tokią išvadą, kad reikia panaikinti mokesčių inspekcijas. Priimkite tokį sprendimą ir tada visi bus labai patenkinti. Aš suprantu, kas bus patenkintas. Kiek valstybei bus naudos - nežinau. Bet taip užgaulioti tuos žmones, kurie atlieka savo pareigą, kaip dabar mes girdime, reikia truputį valdyti savo jausmus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Navikai, aš tą patį patarimą ir tamstai galiu duoti. Taigi aš prašyčiau klausti apie šį įstatymą, ir gerbiamąjį pranešėją atsakinėti į konkrečius klausimus.
Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, jūs pasakėte, kad Vyriausybė nustatys, kada bus galima pasiruošti šiam faktūrų įdiegimui, ir kada išmokysime visus mokesčių mokėtojus. Aš bijau, kad visų mokesčių mokėtojų neįmanoma išmokyti, nes jų atsiras vis naujų ir naujų. Mano klausimas toks: galbūt galima etapais įvesti šias sąskaitas faktūras, ir ar nebūtų galima pradėti būtent nuo tų PVM, kurie atsiranda prekei kertant Lietuvos sieną ir kur paprastai yra stambi prekė, už kurią reikia sumokėti pridėtosios vertės mokestį? Ar nebūtų jums priimtinas, sakykime, užuot pakeitus terminą, laipsniškas šios mokesčių sąskaitos faktūros įvedimas?
P.NAVIKAS. Šita sąskaita faktūra įvedama tik tiems mokėtojams, kurie atsiskaito Lietuvos Respublikos viduje. O importo PVM mokamas specialioje muitinėje ir muitinėje užpildoma speciali sąskaita, kuri nesikeičia. Mes paliekame tą pačią tvarką. Mes esame parengę visą procedūrą, kaip užpildyti, kaip naudoti tą PVM sąskaitą faktūrą, mes turėsime paskelbti spaudoje ir surengsime zoninius pasitarimus.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte jūs sakote, kad PVM sąskaitas faktūras numatoma pradėti taikyti nuo 1996 m. liepos 1 d. Tuo tarpu įstatymo projekte jūs sakote, kad įvedimo terminą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kodėl jūs konkrečiai nenorite įstatyme numatyti įvedimo datos? Dėkoju.
P.NAVIKAS. Jūs teisingai pastebėjote šitą dalyką. Aiškinamajame rašte yra orientacinis terminas, kad iki liepos 1 d. mes turėtume visą šį darbą atlikti. Juk reikia surasti spaustuvę, kuri spausdintų. Dabar skelbiamas konkursas, kas spausdins, dar ir lėšų reikia turėti toms sąskaitoms nupirkti, atsargas sudaryti. Kodėl čia taip rašoma, kad tokį terminą Vyriausybė nustatytų? Gal nepavyks liepos 1 d., tai gal rugpjūčio 1 d., bet ne anksčiau kaip liepos 1 d. Tai norima pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom. Nematau. P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Pone Navikai, per metus jūs taip ištobulinote mokesčių sistemos įstatymus, teikdami savo pataisas, kad jų nebesupranta ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir mokesčių inspekcijos darbuotojai. Kaip teko įsitikinti, įgyvendinant kiekvieno įstatymo pataisą ne kartą tenka skambinti į jūsų įstaigą ir klausti, kaip taikyti vieną ar kitą nuostatą.
Gerbiamasis prelegente, prašom pasakyti, kada jūsų pateikti įstatymo pakeitimai ir papildymai bus vienodai suprantami ir mokesčių mokėtojui, ir mokesčių inspektoriui, ir eiliniam žmogui? Ar nebūtų įmanoma, kad Mokesčių įstatymo pakeitimai, kurie daromi dabar kas savaitę ar mėnesį, būtų daromi rečiau, bent kas pusę metų? Juk šiandieną teikiama jūsų įstatymo pataisa irgi yra jūsų darbo broko taisymas. Taip atvirai pasakysiu.
P.NAVIKAS. Jūsų kritika teisinga, aš ją priimu. Dėl įstatymo keitimo. Mes manome, kad be tų dviejų įstatymų, kurie numatyti, t. y. Verslo pajamų, kuris turi būti priimtas Seime vietoje Juridinių asmenų pelno mokesčio, ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (...) Be šių įstatymų, reikėtų baigti pateikinėti pataisas nors pusmečiui. Aš siūlyčiau net ir metams.
Kitas dalykas dėl aiškinimo - labai teisingai. Jeigu jūs pastebėjote, mokesčių inspekcija specialiai nupirko laikraščiuose puslapius. Pradėjome aiškinti paprasta kalba pačių įstatymų taikymą. Ypač Fizinių asmenų pajamų mokesčio. Jeigu jūs pastebėjote. Ir mes ateityje stengsimės kuo populiariau išaiškinti. Mes numatę parengti mokesčių įstatymų kodeksą. Tai yra visus komentarus, kaip taikomas kiekvienas straipsnis. Bet tai reikalauja didelio darbo, ir mes neturime specialistų, kad tuos darbus taip greitai atliktų. Štai kur yra visa problemos esmė.
PIRMININKAS. Kolega A.Nesteckis. Prašom.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku, kad šis klausimas iškilo. Aš matau vieną blogybę, kad visą laiką jūs, kaltindamas Seimą, kad Seimas neatlieka įstatymų pataisų, jūs tai aiškiai išreiškėte... Bet aš jums turiu viena pasakyti. Ši įstatymo pataisa rodo, kad ir jūs neatliekate savo... ir bent neplanuojate poįstatyminių aktų. Vis dėlto ar galvojama, kada su įstatymo pataisom ateis į Seimą visi poįstatyminiai aktai, kurie reikalingi tam įstatymui vykdyti?
P.NAVIKAS. Čia tokia jūsų replika mums dėl to, kodėl termino nukėlimas... jūs suprantate, su Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo priėmimu ir pataisymu jis irgi pavėlavo. Mes tikėjomės, kad jis bus priimtas prieš Naujuosius metus. Todėl balandžio 1 d. buvo reali data. Jūs žinote, kada jis priimtas. Taigi vienas įstatymas paralyžiavo kitą įstatymą. Na, užsitęsė, na, ką dabar padarysi. Mes esame kalti, mes esame paskutiniai tautos priešai. Mes manome, kad mes nereikalingi Lietuvai. Siūlau panaikinti Mokesčių inspekciją, ir tada nebebus kritikos objekto ir nieko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Navikai, spėsime. O dabar kol kas prisėskite ir palūkėkite. Seimo nariai dėl balsavimo motyvų kalbės.
Mes turime pritarti ar nepritarti pateikimui, t.y. turime susitarti, ar pradedame procedūras. Vienas - už, vienas - prieš. Kolegė E.Kunevičienė - pirmoji.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš negaliu pritarti, kai daroma nesąmonė. Truputį netvarkingai buvo priimti Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimai, kur buvo numatyta sąskaita faktūra. Reikėjo ieškoti išeities nustatant ne įstatymo formą, o tos formos turinį. Reikėjo reglamentuoti apskaitos pagrindų įstatyme, kokie rekvizitai turi būti dokumentuose, kuriais įforminamas prekių judėjimas, kad būtų apskaičiuojamas pridėtosios vertės mokestis. Tačiau nuėjo kitu keliu. Ėmė ir įvedė, kad nustatoma griežtos atskaitomybės blankų forma sąskaita faktūra. Jos įgyvendinti neįmanoma. Tik šiandien ponas P.Navikas nedrįso prisipažinti. Reikia atšaukti tą Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo pataisą, įrašyti ten tuos reikalavimus, apie kuriuos aš kalbu, ir taip išsispręs. O šitaip, kaip daroma dabar, yra tik nustumiama problema. Jos negalima tokiu būdu išspręsti. Bus nuostolių, jeigu tų blankų prigamins, sumokės iš valstybės lėšų ir dar bus padaryta finansinių nuostolių valstybei. Jau nekalbu apie įmones ir apie verslininkus, kuriuos privers pirkti ir dvigubai įrašinėti. Iš pradžių turėti informaciją kompiuteriuose, o paskui ranka forminti tuos popierius tik tam, kad pateiktų juos, kai ateis tikrinti mokesčių inspektorius. To nereikia, nepagrįsta, neefektyvu. Šiandien siūlau nepritarti, bet daryti tinkamus pakeitimus, kokius mes galėtume priimti, ir pasiūlyti mokesčių inspekcijos atstovui ponui P.Navikui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris pritartų įstatymo projekto pateikimui. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Norėjau pasakyti gerbiamajam P.Navikui, kad šitaip šnekėti Seime vis dėlto nedera.
PIRMININKAS. Kolega A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Aš siūlau vis dėlto nagrinėti ir pritarti, tačiau su ta išlyga, kad svarstant komitete būtų apsispręsta ir tikrai numatyta ta data, iki kurios jie galėtų šitą įstatymą įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome dar kartą registruotis. Registracija.
Salėje 63 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, jeigu negalime pritarti bendru sutarimu... Negalim. Jeigu negalim pritarti bendru sutarimu, vadinasi, reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pradėti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 39, prieš - 8, susilaikė 6. Pritarta.
Tiesa, aš noriu jums pranešti, nors, man atrodo, jūs visi tai turite, kad yra Juridinio skyriaus išvada, kurioje pasakyta: alternatyvių įstatymo projektų Juridinis skyrius negavo. Teikiamas įstatymo projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus.
Gerbiamieji kolegos, dabar kitas klausimas. Čia daugiau procedūrinis, technologinis ir Vyriausybė siūlo tai nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Prašom, ar galim bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad būtų ypatingos skubos tvarka? Šiandien mes vis tiek nepriiminėtume, kad būtų šiek tiek laiko susikaupti ir nors truputį panagrinėti komitetui. Taigi kas už tai, kad būtų ypatingos skubos tvarka? Bet šiandien nebalsuotume, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, prašom balsuoti.
Už - 31. Taigi ypatingos skubos tvarkos nebus. Bus tik skubos tvarka.
Dabar pagrindinis komitetas, matyt, Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Gerbiamasis F.Kolosauskas praneša, kad šitas klausimas Biudžeto ir finansų komitete bus nagrinėjamas rytoj. Gerbiamieji kolegos, jeigu kitų siūlymų nėra, tai šitas klausimas baigtas.
Dabar pagal darbotvarkę turėtų būti 1-7 punktas - Licencijų ir technologijos perdavimo sutarčių įstatymo projektas. Bet laikas numatytas 13.30 val. Pranešėjo aš nematau. Nieko kito nebelieka, kaip padaryti neeilinę pertrauką. (Balsai salėje) Prašau? Visi rezerviniai yra išnagrinėti. Jau yra išnagrinėti du klausimai iš popietinės darbotvarkės. Minutėlę! Vieną klausimą mes galėtume spręsti. Jeigu vietoj M.Pronckaus kas nors eitų į tribūną, kas yra numatyta iš Agrarinio komiteto, tada mes tą klausimą galėtume spręsti. Kadangi čia yra lengvatos, man atrodo, dėl jų niekas nesiginčys. (Balsai salėje) Jeigu ginčysis, tai... Prašom. Pateikimas yra pateikimas.
Gal gerbiamasis A.Vaižmužis gali eiti į tribūną?
8sesija 3 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, gal tikrai išnaudokim pauzę geram darbui ir anksčiau baigsim vakarinį posėdį. Tai yra 2-12a ir 2-12b klausimai, arba Fizinių pajamų mokesčio lengvatų žemės ūkio produkciją gaminančioms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms ūkinėms bendrijoms ir individualioms (personalinėms) įmonėms įstatymo projektas ir antrasis - Pelno mokesčio lengvatų žemės ūkio įmonėms įstatymo projektas. Vieno Nr.2103, kito Nr.2104. Pateikimo stadija. Tribūnoje - gerbiamasis Seimo narys A.Vaižmužis. Prašom.
A.VAIŽMUŽIS. Šie dokumentai buvo svarstyti Agrariniame komitete. Agrarinis komitetas vienbalsiai tam pritarė. Medžiaga buvo pateikta Juridiniam skyriui. Juridinis skyrius turi tam tikrų pataisų. Mes su tom pataisom sutinkam ir jos bus ištaisytos. Mes siūlytume, kad tiems dviems dokumentams, kurie yra numatyti darbotvarkėje, pritartų ir Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos nori paklausti. Pirmiausia J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs žinote, kad šitas mokestis yra surenkamas ir jis papildo savivaldybių biudžetus, jeigu mes kalbam apie fizinius asmenis ir jų mokestį. Dabar aš noriu paklausti, kokia susidarytų skirtumų suma, kai mes atleistume, ir iš ko ji bus kompensuojama savivaldybėms? Ar mes dabar patvirtinę biudžetą tvarkysime savivaldybių biudžetus visiškai savarankiškai, lyg ir žinodami, kad savivaldybės labai labai gerai gyvena? Ačiū.
A.VAIŽMUŽIS. Su jūsų klausimu visiškai sutinkam. Kadangi šiuos klausimus svarstome kur kas anksčiau, negu numatyta, šiandien čia turėjo dalyvauti Žemės ūkio ministerijos sekretorius V.Poliūnas, galbūt jis būtų atsakęs tiksliai. Tačiau jūs žemdirbių padėtį turbūt žinote. Tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys (...) yra sudėtinga lygiai taip pat, kaip ir savivaldybių. Mes ir prašom lengvatų. Aš konkrečiai jums atsakyti negaliu.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš visiškai nesistebiu, kad Agrarinis komitetas, svarstydamas šitą pasiūlymą, buvo vieningas. Dažniausiai ir Socialinių reikalų komitetas, svarstydamas kitus klausimus, irgi būna vieningas. Mano klausimas būtų toks. Juk tam, kad šitos pataisos duotų bendrą naudą, reikia kažkokios prognozės, kad štai suintensyvės gamyba, bus daugiau produkcijos, kad mes, sakykim, ją pardavę per kitus mokesčius, per PVM, per kažką kitą tai atsiimsim. Aš beviltiškai iš to aiškinamojo rašto bandau išspausti tai, ką noriu išgirsti. Tai gal jūs galite man ką nors pasakyti? Juk šiaip valstybė, atleisdama vienus nuo mokesčių, palieka kažkurias programas neuždengtas. Kaip jūs prognozuojate ir per ką jūs prognozuojate kompensuoti šitas negautas pajamas?
A.VAIŽMUŽIS. Mano supratimu, jeigu mes šituos įstatymus pritaikytume, tiems subjektams susidarytų kur kas geresnės sąlygos, susidarytų tam tikri apyvartiniai fondai, ir jie juos panaudotų mineralinėms trąšoms įsigyti. O be mineralinių trąšų, turbūt visi gerai žinome, jeigu mes nepatręšime javų ir kitų kultūrų, neturėsim javų ir kaip ir dabar dalį reikės pirkti iš užsienio, dar iš kur nors. Man atrodo, kad per tuos PVM ir per kitus į savivaldybes, ko gero, sugrįžtų daugiau, negu mes čia sudarytume lengvatas tiek bendrovėms, sakykim, tiek fiziniams asmenims.
PIRMININKAS. Naudodamasis savo padėtimi, gerbiamasis Vaižmuži, norėčiau paklausti. Ankstesniais metais mes šitas lengvatas buvom įvedę? Čia yra...
A.VAIŽMUŽIS. Nebuvo įvedama, yra tik metams. Kalbama apie 1996 m. Kiekvienais metais mes tas pataisas padarydavome ir vieningai, gal nevisiškai vieningai, bet joms pritardavome.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Ne visi tuos tekstus turi ir ne visi žino tą jūsų teikiamą pataisos turinį. Todėl aš manau, kad jums trumpai reikėtų paaiškinti ir referuoti ir dėl pirmojo, ir dėl antrojo varianto.
A.VAIŽMUŽIS. Aš truputį nesupratau. Galit pakartoti?
A.ENDRIUKAITIS. Jūs pristatėt projektus per 30 sekundžių. Vis dėlto reikėtų pasakyti ir skaičius arba pačią idėją, kad būtų aišku. Nes mes to projekto neturim, ir dabar jūs siūlote pritarti projektui, kuris yra įrašytas.
A.VAIŽMUŽIS. Tai, ko jūs klausiate, jau klausė gerbiamasis J.Listavičius. Ir kokios sumos susidarys, ir pan. Aš neatsakiau, kadangi nėra ministerijos sekretoriaus. Iš esmės, kiek aš pamenu, 10% pelno mokesčio išskaitydavo iš juridinių asmenų. Mes prašom (aišku, visiškai atleisti negalėtų), kad įmokos liktų bent iki 5%.
PIRMININKAS. Kolega V.Saulis.
V.SAULIS. Gal galėtumėte palikti dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Prašau. Ir kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Prašyčiau palikti dėl motyvų.
PIRMININKAS. Dar A.Sadkauskas. Prašau.
A.SADKAUSKAS. Man atrodo, kad šitas lengvatas reikėjo iš karto priimti iki kadencijos pabaigos. Mes galvojam, kad mes gyvensim vis geriau ir geriau. O pasirodo, geriau nėra. Tai nors dabar priimkim ilgesniam laikui.
A.VAIŽMUŽIS. Čia kalbama apie 1996 metus. Ir praeitais, ir užpraeitais metais mes jas taikėm.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų kolega V.Saulis. Prašom. Gerbiamasis Vaižmuži, ačiū, jūs galite prisėsti.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, tokius įstatymų pakeitimus mes svarstome kiekvienais metais. Tai galbūt reikėjo mums pagalvoti anksčiau ir šituos terminus nustatyti ilgesniam laikui. Bet taikyti lengvatas žemės ūkio subjektams numatyta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme, kur yra aiškiai parašyta, kad žemės ūkio subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyti lengvatiniai apmokestinimo tarifai. Jeigu kas nors baiminasi, kad tai didžiulės pinigų sumos, tai reikia pasakyti, kad kalbant konkrečiai apie žemės ūkio bendroves, tai rajonuose yra po penkias, galbūt šešias žemės ūkio bendroves, kurios dirba pelningai. Ir susidaro labai nedidelės sumos, kurios nepatenka į savivaldybių biudžetą arba valstybės biudžetą. Aš noriu visų kolegų paprašyti, kad pritartume šitiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaime dabar kelia klausimą: sėti ar nesėti? Iš tiesų daugelyje regionų Dzūkijoje, Aukštaitijoje, Žemaitijoje iš viso neapsimoka, nepelninga dirbti žemę. Bet negalima šito atsisakyti. Tai yra gyvenimo būdas, tai yra žmonių pragyvenimo šaltinis. Štai šitos lengvatos, kurios yra siūlomos, kaip tik padėtų žmonėms išgyventi. Dėl to aš siūlau dabar pritarti, o vėliau, jeigu būtų kokių nors pasiūlymų, būtų galima ir diskutuoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal galim pritarti bendru sutarimu? Ne? Reikės dėl kiekvieno balsuoti. Gerai, tada iš eilės.
Ar pritariam Lietuvos Respublikos fizinių pajamų mokesčio lengvatų žemės ūkio produkciją gaminančioms ir paslaugas žemės ūkiui teikiančioms ūkinėms bendrijoms ir individualioms (personalinėms) įmonėms įstatymo projektui, kurio Nr.2103? Tai yra ar pradedam svarstymo procedūras? Prašom balsuoti. Kas už - už, kas prieš - prieš.
Už - 30, prieš - 7, 4 susilaikė.
Ir kartu dėl antrojo įstatymo. Ar pradedam procedūras dėl Pelno mokesčio lengvatų žemės ūkio įmonėms įstatymo projekto? (Balsai salėje) Prašau, jeigu kas labai pageidauja, tai prašom. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo pasakyta visokių motyvų, kad neva čia labai mažos sumos. Tai jeigu mažos sumos, tai ko mes čia tada smulkinamės? Vis dėlto nemažos sumos. Kita vertus, čia vis dėlto yra savivaldybių biudžetas kalbant apie fizinių asmenų, o čia yra valstybės biudžetas. Tada kyla klausimas, ką mes čia ir kur laimėsim kirsdami vieną šaką, ant kurios patys sėdim? Čia buvo kalbama, kad gelbės žemdirbius. Tai gal galima pagalvoti, kas bus su mokytojais, gydytojais ir iš viso valstybės tarnautojais?
Taigi, matyt, jeigu mes jau imam iš vienos pusės lopą ir lopom kitą vietą, tai kažin kam čia bus naudinga. Sako, mes taip darėm pernai, užpernai... Taigi metai metams nelygūs. Ne kiekvienais metais buvo ir bankų krizė, ne kiekvienais metais mes sustabdėm, galima sakyti, nepaprastųjų išlaidų naudojimą, sustabdėm visas statybas. Tai ar galime mes metus lyginti su metais? Todėl aš sakyčiau, jeigu mes randam visokių pasiteisinimų, kad čia nėra apie ką kalbėti, kad labai maža suma, tai taip ir palikim. Juo labiau, kaip sakiau, kad čia yra dalis savivaldybių pinigų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris projektą paremtų. Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Šį sykį imsiu ir paremsiu, bet tik pateikimą. O po to reikės jį taisyti, todėl, kad nebereikia naujų atleidimų. O jeigu jau reikia, tai reikia pratęsti ankstesnių lengvatų galiojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija.
Salėje - 62 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad pradėtume Pelno mokesčio lengvatų žemės ūkio įmonėms įstatymo projekto svarstymo procedūras? Projekto Nr.2104. Kas už, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat.
Už - 47, prieš - 4, 8 susilaikė.
Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl komitetų. Pagrindinis, matyt, turėtų būti Agrarinis, o papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Taigi pagrindinis abiem šitiems projektams - Agrarinis komitetas, papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas.
Gerbiamieji kolegos, mes vis tiek dar turime šiokią tokią pauzę, todėl dabar siūlau 6 minučių pertrauką iki nustatyto laiko - 13.30 val., kai turėtų būti priiminėjamas pastraipsniui vienas įstatymas. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas. Taip, 6 minučių pertrauka iki 13.30 valandos.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Dabar pradedame svarstyti klausimą 1-7 - Lietuvos Respublikos licencijų technologijos perdavimo sutarčių įstatymo projektą Nr.966. Priėmimo procedūra. Aš nematau ministerijos sekretoriaus pono R.Puodžiaus. Nematau sekretoriaus, todėl mes priėmimo negalėsime daryti. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos. Rytinis posėdis baigtas.