Pirmasis posėdis
1996 m. kovo 10 d.

Svarstyti klausimai:

1.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo aštuntosios (pavasario) sesijos darbų programos" projektas. Projekto Nr.2152, trečiasis variantas
2.	Plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
3.	Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas
4.	Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžetui įstatymo projektas
5.	1996 m. kovo 12 d. (antradienio)  darbotvarkės projektas

Seimo narių pareiškimai

A. Endriukaitis "V.Nikitinui, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui"

G.J.Mincevičius "Dėl religijos ir etikos pamokų mokykloje"

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo aštuntosios (pavasario) sesijos darbų programos" projektas Nr.2152(3) (96.03.10)

8sesija 1 p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Mielosios kolegės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos - kovo 10-osios - pirmąjį šios sesijos posėdį! (Giedamas Lietuvos Respublikos himnas)

Ačiū, mielieji kolegos, už darnų giedojimą. Tikiuosi, kad ši sesija bus labai svarbi ir Lietuvos Respublikos Seimui, ir Lietuvos Respublikos valstybei, kadangi mums teks per šią sesiją spręsti daug kapitalinių, kitų svarbių klausimų. O kad viską galėtume tvarkingai daryti, iš pat pradžių, pirmajame posėdyje turime išspręsti kai kuriuos procedūrinius klausimus. Todėl pirmiausia mieluosius kolegas kviečiu registruotis. Prašom registruotis! 87 Seimo nariai užsiregistravo. Dabar, mielieji kolegos, turime susitarti, kaip reikalauja Statutas, dėl naujosios balsų skaičiavimo grupės. Į ją iš įvairių frakcijų siūlomi pagal abėcėlę štai šie Seimo nariai: kolegos R.Markauskas, A.Navickas, A.Nesteckis, kolegė V.Briedienė ir kolega M.Čobotas. (Balsai salėje) Iš tikrųjų mūsų kolegė kurį laiką negalės dalyvauti posėdžiuose, tai tada gal iš eilės, ar ne? Kolega V.Bubnys, jeigu dar nebuvo, antrą kartą... Taip, tada prašom. Tai kolegos: V.Bubnys, M.Čobotas, R.Markauskas, A.Navickas, A.Nesteckis. Kviečiu užimti pozicijas žinomoje vietoje, kadangi gali tekti skaičiuoti balsus jau šiandien, o ne nuo antradienio. Kviečiu kolegas. V.Bubnys, M.Čobotas, R.Markauskas, A.Navickas, A.Nesteckis.

Mielieji kolegos, dar vienas procedūrinis klausimas - tai šios dienos posėdžio darbotvarkė. Ji buvo aptariama ir Seimo seniūnų sueigoje, ir Seimo komitetų pirmininkų pasitarime. Prieštaravimų nebuvo. Ar galėtume pasitvirtinti be diskusijų? Galim. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.

Tokiu atveju antrasis darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo aštuntosios (pavasario) sesijos darbų programos" projektas. Projekto Nr.2152, trečiasis variantas. Šis variantas Seimo nariams buvo iš anksto išdalytas. Esminių pastabų iš kolegų negavau, išskyrus kai kuriuos pasiūlymus, t.y. iš trečiosios dalies perkelti į pirmąją dalį vieną, kitą įstatymo projektą. Aš siūlyčiau šito nedaryti, palikti taip, kaip yra, o tie pasiūlymai, kurie yra papildomi trečiajai, arba paskutiniajai, daliai, jie bus įrašyti.

Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas kalbėti dėl darbų programos? Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Aš noriu priminti, kad praėjusią sesiją buvo diskusija jaunimo politikos klausimais. Po to Seimas priėmė nutarimą pavasario sesijoje pradėti nagrinėti jaunimo politikos koncepciją. Dėl to siūlyčiau įrašyti į darbų programą. Kiek pradėsime, tiek įveiksime.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų mes ją galime įrašyti, kai ji bus pateikta, - Jaunimo politikos koncepcija. Ačiū. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar būtų galima?

PIRMININKAS. Prašom, aš galėsiu palikti.

A.BALEŽENTIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Tupikai, ar jūs dabar norėtumėte, ar šiek tiek vėliau?

P.TUPIKAS. Ponas B.Genzelis kalbės.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas B.Genzelis. Prašom.

B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dviem klausimais.

PIRMININKAS. Būkite malonus, į mikrofoną.

B.GENZELIS. Visų pirma man neaišku dėl kai kurių įstatymų, kurie yra pateikti. Jie pateko tarp neregistruojamų įstatymų. Sakykime, Tautinių bendrijų kultūros apsaugos įstatymas, kuris yra seniai pateiktas ir turėtų būti užregistruotas. Bet aš norėčiau kitu klausimu. Aš siūlyčiau gerbiamuosius kolegas atsiimti ir neįrašyti į darbotvarkę Švietimo įstatymo pakeitimų. Aš nenoriu detaliai kalbėti, bet iš esmės mes, nebaigę vienos reformos, mes pradedame kitą reformą, ir kai šiai reformai yra pasirengta... mes darome didžiulę žalą mūsų švietimui. Jeigu bus svarstoma, tada galėsime papunkčiui, bet šiandien ši reforma sukėlė didžiulį visų pedagogų protestą, visos be išimties švietimo institucijos pasisako prieš. Suvokiama, kad tai yra ne kas kita, o kiršinimas. Čia ne tik Bažnyčios reikalas, kadangi Bažnyčia niekur nekalba apie tai, ar mokslas dešimtmetis, ar devynmetis. Mes matome, kad iš esmės... t.y. reikėtų ir konstitucinių pataisų. Kadangi mūsų komitetas gavo 56 tūkstančius 273 laiškus su patvirtintais parašais, dabar aš norėčiau įteikti Seimo Pirmininkui ir kreiptis į Seimo narius vis dėlto vardan švietimo atsiimti neracionalias Švietimo įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš anksto užsirašė kalbėti kolegos: A.Baskas, V.Andriukaitis, A.Endriukaitis ir kolega A.Tauras. Kolega A.Baskas. Galima ir iš centrinės tribūnos. Prašom.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji! Ką šis Seimas pirmiausia turi padaryti, kad nesipildytų šėtonų užmačios?

Pirma. Priversti mus patikėti iškreiptomis vertybėmis.

Antra užmačia. Skatinti politikų ir valdininkų savanaudiškumą, kyšininkavimą, neprincipingumą.

Trečia. Griauti tautinės dorovės pagrindus, darbštumą, tvarkingumą, pastangas sąžiningai gyventi, siekti išsimokslinimo.

1992 m. Seimo rinkimuose dauguma pasisakė už doresnę, darnesnę, darbštesnę Lietuvą. Kokius turime priimti įstatymus, kokius pareigūnus privalu pakeisti, kad išsipildytų daugumos gyventojų lūkesčiai? Seniai žinoma, kad reformos, lietuviškai - permainos, keitimai būna daugumos labui, kad jas vykdant numatoma atsakomybė. Priešingu atveju - permainos neša naudą mažumai daugumos sąskaita. Valdžios, kurios, pradėdamos permainas, pasirūpino, kad reformos vyktų tvarkingai, teisingai, atsakingai, nulėmė geresnį gyvenimą daugumai gyventojų, negu ten, kur permainos padarytos piktnaudžiaujant valdžia. Kam neaišku, kodėl iki šiol neįgyvendintas Hipotekos įstatymas, sunkinantis turtinį piktnaudžiavimą? Seimo pavasario sesijos darbų programos projekte jo nėra. Septintosios Vyriausybės programoje jis yra. Tai kurią Vyriausybę remia Seimas - M.Stankevičiaus ar A.Šleževičiaus? Pastaroji pasistengė, kad minėtas įstatymas nebūtų įgyvendintas 3 metus, ir vien už tai turėtų atsidurti Lukiškėse. Gudravimui nėra galo. Hipotekos įstatymo įgyvendinimą Seimo ir Vyriausybės agrarininkai stengiasi išstumti iš Žemės ir nekilnojamojo turto registro įstatymo, kuris nenumato hipotekos atsakomybės už gyventojų turtą. Ar nebūtų Seimas atsakingesnis, jeigu rinkėjai turėtų teisę atšaukti jo narius, jeigu balsavimas vyktų už asmenis, kaip yra Estijoje, o ne už sąrašus. Ar estų galimybė balsuoti už asmenį neprisidėjo prie Estijos parlamento didesnės atsakomybės, o kartu prie šalies geresnės ekonominės padėties negu Lietuvos?

Kviečiu rinkėjus nebalsuoti už šio Seimo narius, jei jie nepakeis Rinkimų įstatymo, kad rinkėjas turėtų teisę pasirinkti ne tik partiją, bet ir asmenį. Šiam Seimui tai padaryti šis pavasaris - paskutinė galimybė, kaip ir galimybė įvesti kandidatų į Seimą privalomą atsiskleidimą, kaip yra Amerikoje, kad rinkėjai žinotų, kam siūlomasis atstovaus, kieno interesus gins.

Kitas "tampomas" iš sesijos į sesiją pamatinis valstybės įstatymas yra Visuomenės informavimo. Nepadarius televizijos, radijo, spaudos nepriklausomos nuo Seimo, Vyriausybės ir priešiško Lietuvai kapitalo, rinkimų demokratiškumas tampa menamas, nes lemia ne rinkėjų interesai, o minėtų priemonių savininkai.

Dvejus metus "tampomas" Tarnybinės etikos kodeksas. Kaip be jo valdininkus padaryti valstybės pareigūnais, kaip apsaugoti juos nuo nepakeliamų pagundų piktnaudžiauti valdžia? Amerikiečiai nemato galimybės turėti valdžią, kuria galima būtų pasitikėti neįgyvendinus minėto įstatymo nuostatų.

Viso to pamatas yra dora. Ėjimas iš Rytų į Vakarus reiškia ir perėjimą nuo nuostatos "Neapgavęs - neparduosi" prie nuostatos "Kartą apgavęs - kitą kartą neparduosi". Viliuosi, kad Lietuva per nepriklausomybės metus tiek pažengė, kad vieną kartą apgavusieji antrą kartą neapgaus. Kad rinkėjus sunkiau būtų apgauti, siūlau priimti minėtus įstatymus, o jų nepriėmusio Seimo narių nerinkti į naują Seimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Taip pat iš anksto buvo užsirašęs V.Andriukaitis. Kviečiu į tribūną.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad svarstant Seimo aštuntosios sesijos darbų programą, mes tikrai turėjome ir turime susitarti dėl tų kriterijų, pagal kuriuos ši programa yra suskirstoma į pirmąją, antrąją ir trečiąją dalis. Manyčiau, kad pirmoji dalis turėjo būti pagrįsta šiais kriterijais:

1. Tuo, kad jeigu mes per rudens sesiją, tarkime, nepatvirtinome įstatymų, tačiau mes juos parengėme ir jų jau yra priėmimo stadija arba trečiasis balsavimas pastraipsniui, tai tokie įstatymai turėtų būti numatyti pirmojoje dalyje.

2. Manau, kad turėjo būti numatyti pirmojoje dalyje ir tie dalykai, kuriuos Seimas galėtų įsipareigoti padaryti, atsižvelgdamas į Konstitucijos straipsnių betarpiškus reikalavimus. Yra Konstitucijos straipsnių, kurie reikalauja, kad jie būtų vykdomi priimant įstatymą. Dar tokių įstatymų, kurie betarpiškai išplaukia iš Konstitucijos, yra.

3. Seimas turėjo nustatyti tam tikrus socialinius prioritetus, nes iš tikrųjų visuomenė laukia aiškesnių žingsnių socialinės politikos srityje. Todėl, pasinaudodamas svarstymu, norėčiau pasiūlyti Seimui, kad Seimas į pirmąją dalį įrašytų tuos įstatymus, dėl kurių liko tik balsuoti. Tai Stomatologinės priežiūros įstatymas, toliau - Darbo sutarties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, Žmonių saugos darbe įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Šių dviejų projektų šiai pozicijai pritaria Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes Darbo santykių įstatymo pataisos iš tikrųjų, kolegos, laukia skubių žingsnių. Tai turėtų būti pirmoje dalyje.

Taip pat manau, kad pirmoje dalyje, jeigu mes kalbame apie Valstybės turto valdymo, disponavimo įstatymą, turėtų būti įrašyti ir socialdemokratų siūlomi Valstybės turto įstatymas (projekto Nr.1064), Valstybės nuosavybės fondo įstatymas (projekto Nr.645). Siūlyčiau į trečiąją dalį įrašyti dėl biudžetinių įstaigų biudžetinių lėšų naudojimo, įsigyjant prekes ar perkant paslaugas, laikinąjį įstatymą (projekto Nr.1991) ir jį svarstyti kartu su Viešųjų pirkimų įstatymu, nes tai labai svarbu biudžeto lėšas nukreipiant lietuviškų prekių pirkimui. Aš manau, kad trečiojoje dalyje šis įstatymas turėtų būti, juo labiau kad praeitoje sesijoje mes jį apsvarstėme.

Taip pat siūlyčiau įrašyti į trečiąją dalį Seimo nutarimą, reglamentuojantį darbo grupių formavimą, parengti tuos įstatymų projektus, kurių reikalauja atskiri Konstitucijos straipsniai, nustatyti tokius darbo grupių suformavimo principus, užduotis ir darbo grupių finansavimo pagrindus. Taip pat siūlau, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl valstybės valdininkų, tarnautojų Tarnybinės etikos kodekso. Šiuo metu daug svarstoma, ar Etikos kodeksą reikia parengti kaip įstatymą, ar panašiai. Aš siūlyčiau Valstybės ir teisės komitetui pasielgti taip, kaip Seimas pasielgė dėl žurnalistinės etikos. Seimas priėmė rezoliuciją, kad štai tokia etika... Kreipėsi, kad tai yra Europos žurnalistinės etikos taisyklės, ir jas rekomenduoja žurnalistams. Taip pat Europos valstybėse egzistuoja tarnybinės etikos kodeksai. Mes galime priimti nutarimą, o vienas iš kodekso projektų, Etikos kodekso, yra parengtas, kad štai tas nutarimas rekomenduoja valstybės valdininkams ir tarnautojams laikytis štai tokio kodekso reikalavimų. Tai būtų galima kur kas paprasčiau ir greičiau spręsti šią opią problemą.

Savo pasiūlymus raštu aš dabar įteikiu Seimo Pirmininkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Kviečiu kalbėti kolegą A.Taurą. Ruošiasi A.Endriukaitis.

A.P.TAURAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pradėdamas šią sesiją, Pirmininkas pabrėžė, kad ji tikrai bus mums labai svarbi, ir iš tikrųjų taip. Jau čia kolegos kalbėjo labai svarbiais klausimais - socialinės politikos, su ja siejasi ir kai kurie mūsų Konstitucijos straipsniai. Yra surinkti Seimo narių parašai, kad būtų pakeista Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnio pirmoji dalis ir išdėstyta taip: "Teisėtai įgyta nuosavybė neliečiama." Čia yra toks pakeitimas, kad įrašytas žodis "teisėtai". Tas klausimas Seime buvo svarstomas, bet jis nebuvo užbaigtas. Jis yra ne tik teisinis, mano supratimu, bet ir psichologinis, todėl mes jam turėtume pritarti. Man atrodo, kad jis yra įrašytas į darbotvarkę.

Toliau. Yra 51 parašas, bet dar ne visi Seimo nariai pasirašė dėl to, kad būtų pakeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio antroji dalis ir ji išdėstyta taip: "Savivaldybių tarybų narius 4 metams renka administracinio vieneto gyventojai, Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu." Čia pridėtas žodis. Vietoj 2 pakeista į 4 metus. Tik toks pakeitimas ir yra. Šitas klausimas taip pat buvo pradėtas svarstyti, bet irgi neužbaigtas. Prašyčiau šitą klausimą įtraukti. Ir yra 47 Seimo nariai pasirašę, kad būtų svarstomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas ir ji išdėstoma taip: "Lietuvos ūkis grindžiamas privačios, valstybinės ir kooperatinės kolektyvinės nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva." Čia yra papildymas. Greta privačios, valstybinės dar yra kooperatinė, kolektyvinė, nuosavybė. Tokie yra pakeitimai. Iš esmės dėl to, kad būtų sudarytos sąlygos Lietuvos ūkiui plėtotis, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos ir panašiai. Prašyčiau taip pat įtraukti, kad būtų svarstoma mūsų 8-oje sesijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašyčiau projektus su Seimo narių parašais įteikti kaip numatyta. Ačiū. Kviečiu kalbėti A.Endriukaitį. Ruošiasi K.Antanavičius.

A.ENDRIUKAITIS. Aš tik dėl vieno - 80 ir projekto Nr.1610, kur buvo mano pateiktas. Buvo gautas pritarimas, o paskui buvo nepritarta, t.y. pateikta tobulinti. Tačiau per tą laiką, pone Pirmininke, aš negavau nė vieno pasiūlymo: nei raštiško, nei žodžiu. Kur yra tas mūsų nutarimas, priminsiu, kas pamiršo. Buvo, kad būtų išspausdinta "Valstybės žiniose" Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija. Aš nematau jokių galimybių ką nors pakeisti, ką nors išbraukti. Dokumentas yra dokumentas. Reikalingas politinis apsisprendimas. Kaip mes esame kalbėję, tai nėra teisinis dokumentas, kuris veiktų, tiesiog yra pagarbos pasakymo, patvirtinimo, garbės reikalas. Jeigu būtų kokių nors aiškinimų, kad štai... įtraukiant į darbotvarkę, aš kreipiuosi į Pirmininką, jeigu įtraukiant į darbotvarkę šitą klausimą iškils, kad projektas tas pats, kito nėra, todėl reikėtų šiandien mums balsuoti, apsispręsti. Kito projekto aš neteikiu. Neturiu jokio pagrindo, todėl siūlau šiandien nuspręsti. Jeigu už šitą senąjį projektą mes galime balsuoti, tai tegu lieka darbotvarkėje. Jeigu manome, kad be pakeitimo negalima, tai, kad nebūtų kolizijų ir nereikalingų ginčų nei Seniūnų sueigoje, nei per posėdžius, aš siūlau šiandien už tą mano klausimą, arba projekto Nr.1610, balsuoti. Pone Pirmininke, galite mano tokį pageidavimą įvykdyti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Endriukaiti, ne visai taip išeina. Mes tą galėsime padaryti, kai apsispręsime dėl visos programos, o šitoje stadijoje balsuoti tikrai nėra reikalo. Yra įrašyta, ir jokių problemų nėra.

A.ENDRIUKAITIS. Tai kada mes galėsime už tą mano klausimą balsuoti?

PIRMININKAS. O balsuoti, jeigu balsuosime dėl visos programos. Kadangi šiandien, kiek aš girdžiu, yra daug siūlymų, tai, matyt...

A.ENDRIUKAITIS. Gerai. Kai balsuosim dėl visos programos, tada dėl šito klausimo balsuosim atskirai. Aš taip supratau.

PIRMININKAS. Prašau, prašau. Jūsų valia taip siūlyti. Ačiū. K.Antanavičius, ir po to dėl balsavimo motyvų.

K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, malonu, kad vėl susirinkome, ketinam dirbti. Tačiau mes dabar susirinkome tokios ypatingesnės būsenos, pradėjom svarstyti naują Vyriausybės programą. Todėl mūsų sesijos programa turėtų susisieti su ta svarstoma Vyriausybės programa, arba tada nežinau, kam ta Vyriausybės programa. Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad "neapmokestinti investicijų". Kur įstatymas? Nenumatyta svarstyti. Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad būtų padidintas neapmokestinamų pajamų minimumas. Turi būti įrašytas įstatymas. Vyriausybės programoje yra numatyta gerokai sumažinti licencijų visokioms gamyboms, vežimams ir pervežimams. Vėl to nėra programoje. Vyriausybės programoje yra numatyta sumažinti mokesčių naštą apskritai, t.y. neapmokestinti juridinių asmenų pelno. Įstatymo mes nematome. Toliau. Gal aš daugiau nebeminėsiu, bent jau tuos. Manau, kad aš išrinksiu tuos visus įstatymus ir pateiksiu ponui Pirmininkui, Seniūnų tarybai. Jeigu mes Vyriausybės programą iš tiesų priimam kaip rimtą dalyką, kokią tada mes turime toje sesijoje numatyti programą? Jeigu to nenumatom, tai galbūt galima kitą kompromisą, kad tos programos iš viso dabar nepriimtume, o priimtume tiktai vasario mėnesį, o paskui jau kiek Vyriausybė pateiks. Bet šitaip, kad savo programą Seimas sudarom, Vyriausybė numato aibę įstatymų, kurių reikės, ten dar daugiau yra įstatymų, kuriuos reikės priimti, o mes į savo programą neįrašome, tai ir išeina, kad mes liksime kalti, nes mes tų įstatymų nepriimame. Taigi manau, kad turi būti suderinta mūsų programa ir naujoji Vyriausybės programa. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš tik tiek noriu kol kas pasakyti, kad Vyriausybė papildymus mūsų darbų programos ankstesniam projektui pateikė, bet kai kurie dalykai, matyt, turi būti iš naujo įrašyti. Čia jūs esate visiškai teisus.

Gerbiamieji kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje buvo tokia mintis pasakyta: jeigu nebūtų daug pastabų, galima būtų programą patvirtinti šiandien. Bet, kaip patys girdėjote, pasiūlymų yra nemažai, todėl aš siūlau taip, kaip numatyta darbotvarkės projekte, darbų programą tvirtinti artimiausią antradienį. Dabar aš prašyčiau pritarti po svarstymo, ir dėl balsavimo motyvų pirmasis kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį į du momentus dėl mūsų šios sesijos darbų programos. Pirmoje dalyje turėtų būti patys svarbiausi mūsų valstybės ir mūsų piliečių klausimai. Šiuo metu žmonėms tokie patys svarbiausi klausimai turbūt būtų du.

Pirmas tas, kad dauguma, didesnė pusė mūsų valstybės šeimų negali gyventi iš savo darbo. Užmokėję miestelių, miestų žmonės mokesčius už butą, šilumą, vandenį, elektrą lieka be lėšų ir neturi už ką pavalgyti, neturi iš ko aprengti, valgydinti vaikų, leisti į mokyklas.

Antroji problema yra svarbi ekonomikos srityje, kad mūsų įmonės: ir mažos, ir didelės, ir gamyklos: ir privačios, individualios ir visos kitos, tiesiog dūsta dėl mūsų labai netvarkingos mokesčių sistemos, ir ne tik mokesčių sistemos. Todėl jeigu negyvuos įmonė, jeigu pagrindinė ekonomikos ląstelė bus negyva, tai ir visa kita: mūsų valstybės sistema ir biudžetas, ir t.t., ir t.t. - visur pas mus bus blogai. Taigi šitų dviejų labai svarbių klausimų, deja, mūsų programos pirmoje dalyje nematyti, o jie būtinai turi būti, kad tas teiginys, jog Seimas, parlamentas tarnauja savo žmonėms, nevirstų vien tuščia deklaracija. Vadinasi, mes kartu su jumis turime pasirūpinti, kad būtų tie klausimai. Taigi aš prašau gerbiamąjį Seimo Pirmininką, galbūt kartu su Seimo valdyba, o galbūt pasitelkiant ir atitinkamų komitetų pirmininkus arba ir komitetus peržiūrėti pirmąją dalį ir kai kuriuos klausimus galbūt būtų galima atkelti iš trečios dalies, o kai kuriuos reiktų pasiūlyti spręsti iš viso iš naujo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš tik tiek norėčiau pasakyti, kad dalis jūsų paminėtų įstatymų yra. Ir vienas labai svarbus žmonėms ir įmonėms įstatymas kaip tik yra net šios dienos darbotvarkėje. Aš turiu galvoje skolų, delspinigių klausimą. Dabar kolega V.Einoris arba, tiksliau, už jį - komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Prašom. Pasirodo, ne čia. Tada prašom prie centrinio mikrofono, gerbiamasis Kolosauskai. Prašau. Pasirodo, už V.Einorį negalima kalbėti.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų programos pirmoje dalyje turėtų būti įrašyti svarbiausi klausimai. Mūsų komitetas raštiškai pateikė Seimo valdybai, jos Pirmininkui pasiūlymus, kokie klausimai, susiję su ekonomikos atgaivinimu ir atitinkamu mokesčių sistemos sureguliavimu, pinigų stabilumo įvedimu ir kiti, turėtų būti išspręsti pavasario sesijoje. Aš manau, kad mes galėtume šiandieną pritarti programos pateikimui, atitinkamai Seimo valdyba ir komitetai dar kartą pasižiūrėtų į tuos klausimus ir mes antradienį galėtume patvirtinti tą programą ir dirbti. Aš siūlau taip pasielgti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Kadangi aš pavėlavau užsirašyti, tai aš irgi norėjau pasakyti...

PIRMININKAS. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. ... jeigu mes pasižiūrėsim į Vyriausybės programos projektą, tai mes ten rasime ir Verslo pajamų mokesčio įstatymą, rasime Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą, rasim Valstybinės žemės ir valstybinio vandenų fondo nuomos mokesčio įstatymą ir rasim Turtinių valstybės įsipareigojimų įstatymą. Matot, čia nėra kokie nors antraeiliai įstatymai ir jeigu mes jų laiku neturėsim, tai negalima kalbėti ir apie kokius nors mokesčių sistemos atnaujinimus, ir iš viso apie valstybės biudžeto normalų vykdymą. Todėl aš manyčiau, kad bent šitie įstatymų projektai, kurie yra paminėti kaip vieni iš pirmųjų ir pagrindiniai Vyriausybės programoje, kur nors pirmoje dalyje turėtų rasti savo vietą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau pradžioje, taip ir dabar noriu pabrėžti, kad dalis pasiūlymų tikrai turi būti realizuota. Ir tai, apie ką ką tik kalbėjo kolega J.Listavičius, prieš tai kolega K.Antanavičius ir kolega F.Kolosauskas, taip pat ir kiti Seimo nariai arba raštu, arba žodžiu pateikė vertingų pasiūlymų. Į juos bus daugiau ar mažiau atsižvelgta. Gal ne visi dalykai bus surašyti į pirmąją dalį, nes tikrai nesinorėtų jos išpūsti, bet į trečiąją dalį be jokios kalbos bus įrašyti arba į antrąją dalį. Todėl aš prašyčiau kolegas pritarti darbų programos projektui po svarstymo, o patikslinto varianto priėmimą galėtume įsirašyti į darbotvarkę antradienį. Ar sutinkam? Ar reikalauja kas nors balsuoti? Ne. Ačiū.

Plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas (96.03.10)

8sesija 1 p svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, dabar gal galim šiek tiek anksčiau pradėti trečiąjį darbotvarkės punktą, t.y. savaitės, prasidėsiančios kovo 11-ąją dieną, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimą. Seimo seniūnų sueiga nagrinėjo, Seimo komitetų pirmininkai taip pat aptarė ir pateiktajam variantui buvo pritarta. Dabar jūs turite devintąjį projektą. Kaip matot, pradedam nuo sesijos darbų programos tvirtinimo. Žinoma, vienas svarbiausių, jeigu ne pats svarbiausias savaitės klausimas - tai Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimas. Kaip tarėmės anksčiau, t.y. kovo 6 dieną, tai turėtų būti kovo 14 dienos posėdyje. Numatyti kai kurie klausimai, susiję su bankais, didžiųjų miestų ir rajonų ribų tvirtinimas ir kai kurie kiti dalykai. Jeigu mes šiandien šiek tiek vėliau susitartume dėl Lito patikimumo įstatymo pakeitimo ir dėl skolų bei delspinigių, tai žinoma, kitą savaitę ir šituos klausimus nagrinėtume. Primenu, kad Seimo seniūnų sueiga aprobavo. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų aš dėkingas, kad kitos savaitės darbotvarkėje yra pakankamai įtraukta ekonominių klausimų, t.y. tų, kuriuos kuruoja mūsų komitetas, bet aš norėčiau padaryti kai kuriuos patikslinimus, t.y. 18 klausimo - Statybos įstatymo yra priėmimo stadija. Aš labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Taip. Jūsų teisybė.

V.V.ZIMNICKAS. Aš nevisiškai teisingai buvau informavęs. Labai prašau išbraukti iš darbotvarkės 21 klausimą, nes komitetas ir darbo grupė dar nėra parengusi naujo varianto, o buvo komiteto priimtas sprendimas, kad reikia parengti kitą variantą. Mes dar toliau jo nesvarstėme, nes negavome iš darbo grupės.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau neatidėlioti šito klausimo, bet išbraukti, be abejo, yra lengviausia. Kolegė S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jau kelintą savaitę yra žadama įtraukti į darbotvarkę Religinių bendruomenių turto grąžinimo įstatymo Nr.1896 pataisas, tačiau ir šioje savaitėje jo nėra. Jeigu jo nežadama įtraukti, tai gal reikia kitaip spręsti klausimą?

PIRMININKAS. Yra kitas sprendimo būdas - surinkti Seimo narių parašus, bet aš galiu pasakyti, kad nereikėtų vargintis, nes tai bus numatyta šiek tiek vėliau, bet ne pirmąją savaitę. Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau pritarti komiteto pirmininkui ponui V.Zimnickui, kad iš tiesų 21 klausimą reikėtų atidėti, nes aš pats dalyvauju toje darbo grupėje ir žinau, kad dar yra labai skirtingų nuomonių, ir jas pabandysime suderinti. Dėl 18 klausimo taip pat dar yra klaustukas, dar truputį mes ten deriname kai kurias nuomones. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu jau jūs tarpusavyje susitarėte, tai labai gerai. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, į mane yra kreipęsi našlės, kurių vyrai žuvo gamyboje. Kai jų vaikai mokosi aukštosiose mokyklose, yra mokamos pašalpos. Ten reikia šiek tiek pailginti tų žmonių, kurie žuvo gamyboje, vaikų amžių gauti pašalpas. Todėl aš esu parengęs Civilinio kodekso, registracijos Nr.2166, ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.2165 pataisas. Labai trumpos pataisos, trumpi įstatymai. Ar negalėtumėt įtraukti, jeigu ne į šitą savaitę, tai bent į kitą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, aš siūlyčiau dar pasitarti jums su kolega G.Paviržiu, o artimiausią savaitę, t.y. ne pirmąją, o kitą, tą galima bus padaryti. Ir pats kolega G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, Pirmininke. Mes su kolega J.Veselka, matyt, suderinsim tą klausimą, bet aš lygiai tuo pačiu klausimu norėjau kalbėti, ką kalbėjo kolegė S.Burbienė. Gerbiamasis Pirmininke, tikrai tų Religinių bendruomenių turto grąžinimo įstatymo pataisų negalima ilgiau atidėlioti.

PIRMININKAS. Aš nesiginčiju, bet ne pirmąją Seimo sesijos posėdžių savaitę, o antrąją.

G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, bet aš prisimenu, gerbiamasis Pirmininke, jūsų pažadą šioje salėje.

PIRMININKAS. Bus. Anksčiau ar vėliau visi pažadai bus įvykdyti. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, noriu vis dėlto paprašyti nevilkinti Nr.1995 - Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo. Mes praeitais metais pavėlavom, kad nepavėluotume ir šiais metais. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, jis irgi šiek tiek vėliau bus įtrauktas, ne pirmąją savaitę.

Ir dar kolega R.Markauskas. Prašom.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau galbūt netraukti į kitos savaitės darbotvarkę klausimo...

PIRMININKAS. Kurio?

R.MARKAUSKAS. Paskutinio - 33 - "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos sudėties tvirtinimo". Norėčiau pasakyti du argumentus. Pirmas argumentas yra tas, kad yra pateiktas kitas projektas, kuriame siūloma anuliuoti šią komisiją. Ir antras dalykas tas, kad ši komisija yra sudaroma pažeidžiant Lietuvos Respublikos Seimo statutą. Jame aiškiai rašoma, kokiais principais yra sudaromos komisijos. Ši komisija yra sudaroma visai kitu principu. Mums taip pat reikėtų, matyt, apsispręsti, ar mes galime dirbti pažeisdami Seimo statutą.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš irgi tuo pačiu klausimu noriu kalbėti. Yra parengtas projektas maždaug prieš porą mėnesių. Visą laiką buvo darbotvarkėje, dabar yra išbrauktas. Staiga atsirado šis projektas, kuris buvo pristatytas tik praeitą penktadienį. Taip pat remiu kolegą R.Markauską - yra Seimo statuto pažeidimas, taip pat yra Etikos ir procedūrų komisijos pareiškimas. Aš negaliu suprasti, kaip toks papildomas projektas gali būti įtrauktas, kuomet pagrindinis projektas dar nėra aptartas. Pagrindinis projektas buvo pateiktas seniai. Aš kalbėjau su jumis asmeniškai, jūs žadėjote tą įtraukti. Todėl aš prašau, kad jį išbrauktumėte, kol tą klausimą galėsime išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kiek aš prisimenu, man atrodo, Statuto pažeidimai tik menami. Antra. Seniūnų sueiga pritarė šiai darbotvarkei, todėl išbraukti aš nelabai galėčiau. Nebent būtų galima įsirašyti ir antrąjį projektą, t.y. abu projektus įsirašome, ir taip būtų užtikrintas kompromisas.

Kolega E.Raišuotis. Prašom.

E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, kad tikrai nėra jokio Statuto pažeidimo, kad praėjusį penktadienį buvo užregistruotas projektas, kuris papildo ir įgyvendina anksčiau priimtąjį mūsų Seimo nutarimą.

Dar aš noriu informuoti apie tai, kad jau kovo viduryje šios komisijos nariai atvyksta į Lietuvą, ir ši komisija pradeda savo darbą. Aš sutikčiau su jūsų siūlymu, kad galbūt kompromisinis sprendimas būtų įrašyti ir kitą projektą, ir juos svarstyti galbūt vienu metu. Tačiau, kadangi šis projektas yra tiktai išvada iš mūsų... sprendžiant... būtent dėl anksčiau priimto nutarimo, dėl to mums reikia įgyvendinti savo nutarimus ir dirbti toliau savo darbą. Prašyčiau būtinai palikti mūsų projektą svarstyti.

PIRMININKAS. Jūs pritariate mano minčiai, kad būtų įrašytas ir kitas projektas, t.y. kad abu projektai būtų? Matyt, sutiko.

Dar kartą kolega K.Bobelis.

K.BOBELIS. Aš norėčiau paprašyti.

PIRMININKAS. Prašau.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, ponas E.Raišuotis nesuprato. Ne jo projektas įrašytas yra pažeidžiant taisykles, bet pats pirmasis projektas yra priimtas pažeidžiant visas Seimo statuto taisykles. Etikos ir procedūrų komisija tą pareiškė. Niekad nebuvo Etikos ir procedūrų komisijos svarstomas sprendimas. Aš apie tai kalbėjau. Aš sutinku, kad abu projektai būtų įrašyti, ir tada tą klausimą išspręsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, apibendrinu: komitetas pasiūlė išbraukti du projektus, t.y. šios darbotvarkės 18 ir 21 punktus. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, 18 punktas yra ne ta stadija. Jeigu priėmimas, tai tada bus kitą savaitę, nes šita savaitė yra užpildyta klausimais, kurių yra priėmimo stadija. Tai tiktai dėl to, o ne iš principo. Be to, papildomai pridedam prie 33 punkto kitą projektą. Kartu dar kartą noriu patikinti kolegę S.Burbienę ir kolegą G.Paviržį plius kolegą J.Veselką, kad jų siūlomi projektai bus dar kitą savaitę. Jų numeriai: 1896, 2165, 2166. Taip, gerbiamasis Veselka?

J.VESELKA. Taip.

PIRMININKAS. Taip pat ir dėl deklaravimo įstatymo - per vieną iš artimiausių kovo savaičių. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti patikslintą darbotvarkę? Ačiū. Patvirtinta.

# $ Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2164 (96.03.10)

8sesija 1 p svarstyti klausimai

Mielieji kolegos, dabar turėtų būti darbotvarkės 1-4 punktas - Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Projekto Nr.2164. Pranešėjas - F.Kolosauskas. Pagal mūsų darbų grafiką, tai turėtų būti 15 val. Ar galime šiek tiek anksčiau pradėti klausimą? Galime? Tada kviečiu gerbiamąjį F.Kolosauską į tribūną.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą laba diena! Jūs turite Lietuvos Respublikos Prezidento A.Brazausko pasirašytą dekretą, kuris pasirašytas praeitą savaitę. Tuo dekretu yra siūloma Lito patikimumo įstatymo trečiąjį skirsnį papildyti ketvirtąja dalimi ir ją išdėstyti taip: "Valstybė garantuoja (...) lito kurso stabilumą ne trumpesniam kaip iki 1998 m. gruodžio 31 d. ... Jeigu per šį laikotarpį, vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio (...) dalies nuostatomis, būtų keičiamas oficialus lito kursas, dėl šių veiksmų patirtus nuostolius padengs valstybė."

Kodėl iškilo būtinumas pateikti tokią Lito patikimumo įstatymo pataisą? Kaip jūs žinote, praėjusių metų pabaigoje, ypač praeitų metų pabaigoje, dėl kai kurių bankų veiklos sustabdymo kilo indėlininkų pinigų atsiėmimo iš bankų ir ūkių subjektų sąskaitų atidarymo užsienio bankuose ažiotažas, atitinkamai lito pardavimas ir dolerio pirkimas ir išvežimas iš Lietuvos. Juo labiau kad iš tos aukštos tribūnos Jo Ekscelencija Prezidentas minėjo, kad politikai ir kiti aukšti valstybės pareigūnai susilaikytų nuo atitinkamų debatų dėl lito stabilumo, kad jo kursas gali keistis ir t.t., ir t.t. Esant šiai atmosferai, Lietuvos piliečiai, Lietuvos žmonės pradėjo nepasitikėti mūsų nacionaline valiuta. Todėl po ilgų debatų ir Vyriausybėje su Lietuvos banku, taip pat su pramonininkais, verslininkais, kitų gyventojų sluoksnių atstovais prieita išvados, kad įstatyme reikia įtvirtinti nuostatą, kad atitinkamą laiką lito santykis 1 dol. = 4 Lt nebus keičiamas. Jeigu kartais atsitiktų toks dalykas, tada valstybė imasi atsakomybės. Kartu valstybė deklaruoja tai, kad investitorius - ar tai būtų vietinis, ar tai būtų užsienio investitorius - galėtų planuoti ilgam laikui savo pastangas, savo perspektyvą, turėdamas omeny Lietuvos nacionalinės valiutos stabilumą.

Aš suprantu, kad įstatymais negalima pataisyti žmonių gyvenimo. Reikalingas atitinkamas darbas, atitinkamas ekonomikos pagyvėjimas, tačiau stabilumo faktorius, ypač pinigų stabilumo faktorius, reiškia taip pat gana svarbų ir tokį, sakyčiau, turi psichologinį momentą. Čia nėra išrastas koks nors naujas metodas, naujas dviratis. Mūsų kaimynai estai yra įsirašę tokią įstatymo normą iki 2000 metų, kad jų Estijos kronos santykis su Vokietijos marke 1 prie 8 nebus keičiamas iki 2000 metų.

Kodėl estai pasirinko 2000 metus, o Prezidentas pasirenka iki 1998 m. gruodžio 31 d.? Estai savo ateitį sieja su Mastrichto susitarimu, kai jie įsijungs į Europos Sąjungą. Jūs žinote, kad Europos Sąjungoje bus bendra valiuta, bendras valiutos vienetas. Tuo tarpu mes siejam savo ateitį su ekonominiu memorandumu, pasirašytu su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku, kuris galioja iki atitinkamo laikotarpio, kuris numato valiutų valdybos modelį ir lito susiejimą su doleriu. Galimas variantas, pagerėjus reikalams, pagerėjus ekonominei situacijai ir bankinei situacijai Lietuvoje, kad Lietuvos centrinis bankas veiks kaip klasikinis centrinis bankas, ir tada Lito patikimumo įstatymą bus galima iš principo atšaukti. O esant šiai situacijai, turint omeny, kad būtų "nuimta" įtampa ir atitinkamas politikavimas šiuo klausimu, ir eskalavimas dėl mūsų pinigo nestabilumo, ir siūlomas toks pakeitimas. Aš siūlyčiau pritarti po pateikimo, atitinkamuose komitetuose, komisijose ir frakcijose apsvarstyti šį klausimą ir kitą savaitę tą įstatymo pataisą priimti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jus norėtų paklausti 15 Seimo narių.

Pirmasis norėtų paklausti K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Kolosauskai, kai mirė Stalinas, jums buvo maždaug 10 metų. Taip aš apytikriai nustačiau. Tai, kas yra dabar siūloma Prezidento dekrete, ir tai, ką jūs pateikėte, yra labai panašu į tą voliuntarizmą, kai J.Visarionovičius perbraukė ekonomistų pasiūlytą santykį dolerio su rubliu ir būtent gavo tą proporciją. Dabar siūloma lygiai tas pat. Aš sutinku, kad šiandien nestabilumas labai kenkia importuojantiems - importuojančioms įmonėms, kad tai piliečiams negerai. Ar jūs manote, kad tai vienintelė priemonė, ir pati rimčiausia, ištaisyti štai tuos defektus, kurie šiandien atsirado ekonomikoje?

F.KOLOSAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš jau minėjau, kad be šio žingsnio reikalingi ir kiti žingsniai, kuriuos šiandien Seimas, tikiuosi, taip pat padarys. Tai ir delspinigių nurašymas, atitinkamų skolų kapitalizavimas ir kiti klausimai. Tačiau aš noriu pasakyti, kad kai J.Visarionovičius priiminėjo atitinkamus dekretus, buvo visiškai kitokia situacija. Mes Lietuvoje šiuo atveju turime kitokią situaciją. Mes turime atitinkamus aukso ir konvertuojamos valiutos rezervus, turime galimybę išlaikyti šitą santykį atitinkamai stabilų atitinkamą laikotarpį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Nematau. Tada kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš ne apie J.Visarionovičių, bet apie naujus Seimo rinkimus, kurie bus rudenį. Toks klausimas iš tikimybių teorijos. Jeigu rudenį laimės nauja jėga rinkimus, tai yra konservatoriai, kurie pasisako, kad šitas lito susiejimas su doleriu yra pati didžiausia korupcija (jūs turbūt tą girdėjote irgi ne kartą), ir jie rudenį tą įstatymą atšauks, kurį dabar mes priimsime, ar tada kompensacijos bus mokamos, ar nebus iš valstybės? Kaip jūs įsivaizduojate šį dalyką, jeigu įstatymas bus atšauktas rudenį, jeigu konservatoriai laimėtų rinkimus, kuo aš netikiu? Tačiau jeigu taip atsitiks.

F.KOLOSAUSKAS. Aš nemanau, kad šį įstatymą bus taip lengva atšaukti. Apskritai keisti šį įstatymą arba jį naikinti, "atrišti" litą nuo dolerio - tai nėra paprastas mechaninis veiksmas. Tam reikalingi kiti momentai, ypač ekonominiai. Pirmiausia aš manau, kad ir konservatoriai, ir kairieji, ir dešinieji, ir centras yra už tai, kad mūsų Lietuvos nacionalinė valiuta būtų stabili. Jeigu mes čia, Seime, mažiau plaktume liežuviais, tai, suprantama, tie reikalai kur kas geriau atsilieptų mūsų bankinės sistemos stabilumui ir kitiems faktoriams. Aš manau, kad tas įstatymas galės gyventi tiek, kiek mes sugebėsime pakelti ekonomiką iki atitinkamo lygio, sustiprinti savo bankinę sistemą ir pasitikėjimu bankine sistema. Tada, be abejo, šito Lito patikimumo įstatymo iš principo nereikės. Tada bus jį galima atšaukti. Tačiau tam reikalingas laikas, kaip jūs suprantate.

PIRMININKAS. A.Nesteckis. Prašom.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies atsakėte į mano pirmąją klausimo dalį, kadangi ji buvo susijusi su tuo, kodėl vis dėlto yra pasirinkta 1998 m. gruodžio 31 d.? Todėl kita klausimo pusė būtų tokia: vis dėlto kokia yra išeitis, jeigu, sakysim, katastrofiškai sumažėtų mūsų turimos aukso ir valiutos atsargos, ką reikėtų daryti? Nes įstatyme priimtume iki 1998 m. gruodžio 31 d., o jeigu per tą laiką vyktų šitos nenumatytos sąlygos, koks būtų tolesnis kelias?

F.KOLOSAUSKAS. Aš supratau, gerbiamasis kolega. Jeigu mes nepadarysime to žingsnio, tai tikrai katastrofiškai sumažės mūsų konvertuojamos valiutos ir aukso atsargos. Tada mums reikės labai, labai pagalvoti. Bet tada veiksmai bus jau po laiko. Aš įsivaizduoju, kad mes jau ir taip esame pavėlavę tuo klausimu. Reikėjo priimti jau prieš metus, ir mes turėtume visiškai kitą šiandieną pinigų rinkos situaciją.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, šiuo įstatymo projektu lito kurso stabilumas užtikrinamas tik dolerio atžvilgiu. Aš noriu paklausti, kada ir kokiu įstatymu bus užtikrinamas lito stabilumas duonos atžvilgiu arba vidaus prekių kainų atžvilgiu ir kur, kas čia nuostolius mokės? Ačiū.

F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu jus patikinti, kad lito stabilumas šiuo atveju neveikia, sakykim, tiesiogiai kainų pasikeitimo rinkoje. Jeigu mūsų grūdų ištekliai mažėja, jų reikia užpirkti, ir atitinkamai rinkoje pradeda veikti pasiūlos - paklausos dėsnis, ir dėl to kyla kainos. Čia taip tiesiogiai susieti pinigo stabilumo su kainų stabilumu negalima, juo labiau jeigu jūs pažiūrėsite sausio ir vasario mėnesio infliacijos tempus, tai vasario mėn. infliacija mažėjo. Matyt, kovo mėnesį ji dar bus mažesnė.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš pritarčiau jūsų minčiai, kad lito patikimumas nepriklauso nuo liežuvio plakimo, nesvarbu, kokio didelio viršininko burnoj tas liežuvis būtų: komiteto pirmininko ar Seimo Pirmininko, ar dar daugiau. Kaip jūs, kaip komiteto pirmininkas, manytumėte, ar šitokiai nuostatai mes, Seimo nariai, galėtume pritarti, kad patirtus nuostolius padengs valstybė? O jeigu tie nuostoliai bus milijardas litų ar du milijardai? Ar galima priimti įstatymą iš anksto įsipareigojant? Ar tai nebūtų, grubiai kalbant, "kiaulės pakišimas" kitam Prezidentui ar kitam Seimui, ar kitai Vyriausybei? Kokie būtų nuostoliai, kokio dydžio galėtų būti? Jeigu tai bus abstraktūs, nežinia kokie, jokiais būdais mes vien dėl to sakinio negalėtume šitam įstatymui pritarti. Ačiū.

F.KOLOSAUSKAS. Na, jūsų klausimas retorinis. Jeigu aš žinočiau, kad štai nugriūsiu už dviejų, trijų metrų, tai aš neščiausi pagalvę ir ją numesčiau priekyje, kad nesusižaločiau. Tai lygiai tas pat. Mes dabar negalime prognozuoti to, ko neįmanoma prognozuoti. Paprasčiausiai neįmanoma prognozuoti. Niekas kitas - nei latviai, nei estai, nei baltarusiai, nei Aukščiausiasis - mūsų blogo darbo iš savo kišenės nedengs. Dengsime mes iš savo kišenės, o ne kas nors kitas. Tai akivaizdu.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galite paaiškinti, kieno nuostolius padengs valstybė arba, tiksliau sakant, kam padengs? Ar čia turima omeny užsienio fiziniai, juridiniai asmenys, ar Lietuvos fiziniai, juridiniai asmenys, ar tik gyventojai, ar tik įmonės? Paaiškinkite plačiau.

F.KOLOSAUSKAS. Čia susiję ir su fiziniais, ir su juridiniais asmenimis, ar tai būtų bendra įmonė su užsieniu, ar būtų Lietuvos įmonė - susiję su visu ratu subjektų - ir fizinių, ir juridinių asmenų.

PIRMININKAS. A.Sadkauskas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti štai tokį klausimą.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet čia ne A.Sadkauskas, o V.Zimnickas.

A.SADKAUSKAS. Mano asmeny čia tas ponas V.Zimnickas.

PIRMININKAS. Prašau.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kolega, sakykit, vis dėlto tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kur Prezidentas norėtų turėti tvirtą litą. Kaip žinot, vis tiek vienaip ar kitaip veikia infliacija. Sakykim, ir šiandien jau kalbama, kad jis nėra pakankamai toks, koks turėtų būti, t.y. 1:4 nėra tas santykis, matyt. Kaip jūs manot, vystantis ir, sakykim, būnant tokioms ekonominėms duobėms, veikiant infliacijai, ar iš tikrųjų tas litas bus toks ir mes jį galėsim išlaikyti?

F.KOLOSAUSKAS. Na, aš noriu jums duoti Estijos pavyzdį. Estijoje infliacija panaši kaip Lietuvoje, tačiau Estija apie savo kronos stabilumą iš viso iš principo nešneka. Absoliučiai nešneka, nes infliacijos tempai, atitinkamų kainų pasikeitimai tiesiogiai valiutos kurso neveikia. Taigi mūsų sutelktas darbas, mūsų geresnis darbas, mūsų geresnis ekonomikos pramonės vystymo suvokimas atitinkamai ir tai, ką siūlė pramonininkai, ką siūlė Pramonės ir prekybos ministerija, t.y. sudaryti atitinkamus eksporto skatinimo fondus ir t.t. Tačiau Seimas savo rankomis "nupjovė" šiuos pinigus ir nedavė, o paskyrė pravalgymui. O pravalgymas - tai yra trumparegiška politika, ir tai labai akivaizdžiai atspindi pasaulinės organizacijos - Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas. Ir aš manau, jeigu mes norim gyventi ir matyti ateitį, atitinkamai turim susiveržti diržus ir dėti investicijas, dėti pinigus į ateitį, į darbo vietų kūrimą, į atitinkamų mokesčių galbūt mažinimą, turint omenyje, kad ateityje mes tai gausim su kaupu.

PIRMININKAS. K.Kubertavičius. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų, kas nori eskaluoti tą lito susiejimo su doleriu temą, tas ją ir toliau eskaluos. Šis užrašymas to neuždraus. Bet vis dėlto tai, sakykime, tam tikras valstybės įsipareigojimas ateičiai iki 1998 m., ir kai kuriems žmonėms, be abejo, tai padarys įspūdį. Matyt, to ir siekiama. Tas užrašymas, aš manau, nepakenks ir po pateikimo, aišku, šiam įstatymo projektui būtų galima pritarti. Bet jeigu iš tiesų būtų kokios nors nepaprastos aplinkybės, kaip yra numatyta įstatyme, lito kursą vis dėlto galima pakeisti, ir ši norma išlieka galioti. Bet kaip jūs galvojate? Iš tiesų pakeitus lito kursą atsiras nuostolių. Kokiu mechanizmu bus atliekamas tų nuostolių dengimas ir dėl kokių subjektų tai bus daroma?

F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, štai kodėl Prezidentas atitinkamai teikia 3 skirsnio pataisą ketvirtąja dalimi. Iki šiol iš principo nebuvo nuostatos, o kas gi padengs nuostolius, jeigu įvyks toks atvejis, kai bus devalvuotas mūsų pinigas? Išvis nebuvo. O tai labai svarbus momentas, ir žmonės, ir ūkio subjektai, ir fiziniai asmenys laikomi nežinomybėje. Lietuvos bankas kartu su Vyriausybe, prieš žengdamas šį žingsnį, turės atitinkamai pagalvoti ir pasiūlyti Seimui, kur rasti lėšų padengti tiems nuostoliams ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims. Tai yra drausminanti nuostata. Nesvarbu, kad tas straipsnis galioja, bet yra įstatyme drausminanti nuostata, leidžianti ir įpareigojanti Lietuvos banką ir Vyriausybę, prieš priimant tokį sprendimą, ateiti į Seimą ir pasakyti, kad štai, ponai Seimo nariai, mes nematom kitos išeities, įstatymas yra toks, ką dabar darom? Va, tai labai svarbu. O iki šiol tokios nuostatos absoliučiai nebuvo, bankas su Vyriausybe pakeitė per naktį, visi nukentėjo. Ir kas toliau? Čia labai svarbus stabilumo faktorius.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, po bankų krizės ir po to, ką dabar mes išgyvenam, be abejo, šio įstatymo projektas suteiks gerokai daugiau pasitikėjimo ir Lietuvos žmonėms, ir užsieniečiams Lietuvos litu. Tai, matyt, nediskutuotina. Tačiau man dėl antrojo sakinio vis dėlto yra tam tikrų abejonių. Jeigu mes jau tvirtai norim garantuoti, tai ką mes dar kalbam apie 3 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, kad jeigu bus keičiamas? Na, mes tvirtai nustatykim, kam mes dabar šitą mažą abejonę užrašom? Mane tai kažkodėl truputį jaudina.

F.KOLOSAUSKAS. Aš suprantu jūsų nuogąstavimą, tačiau yra jau mūsų priimtas Lito patikimumo įstatymas, kuriame yra aiškiai pasakyta, kad jeigu atsiranda atitinkamų ekonominių aplinkybių, tai tada gali, vadinasi, keisti lito santykį. Jeigu lito santykis keičiamas mažėjimo linkme, tai viskas gerai, visi išlošiam. Bet jeigu didėjimo linkme, tai tada kyla klausimas - o kas gi dengs nuostolius? Tai štai tas momentas ir yra užrašytas. Jeigu, vadinasi, vadovaujantis trečiosios dalies nuostatomis bus pakeistas kursas, tai tada valstybė įsipareigoja dengti nuostolius. Tai mes tuo sakiniu pasakom visiems ūkio subjektams - ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, kad tokiu atveju valstybės garantas yra. Tai štai yra stabilumo faktorius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turiu pranešti, kad gerbiamasis F.Kolosauskas, kaip pranešėjas, jau 15 minučių atsakinėja į Seimo narių klausimus, kai Statutas numato 10 min. limitą. Dar norėtų paklausti penki Seimo nariai. Ar dar leidžiam jiems klausinėti? (Balsai salėje) Leidžiam. Gal kuris nors Seimo narys atsisakys, ir taip sutaupysim laiko. V.Andriukaitis nori klausti? Prašau labai trumpai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad teikiant tokį įstatymo projektą turėjo būti pateiktas ekonominis pagrindimas ir paskaičiavimai. Tai labai rimtas klausimas. Dabar mano klausimas būtų toks. Kodėl teikiant projektą sudaroma galimybė Lietuvos bankui uždėti turtinę prievolę valstybei, kai tuo tarpu tokią turtinę prievolę valstybei uždėti vargu ar kas kitas gali, išskyrus Seimą. Tuo tarpu jūsų siūlomame įstatymo projekte aiškus prieštaravimas, nes pagal Lito patikimumo įstatymą Lietuvos bankas tokią teisę turi. Ir dabar priėmus nesureguliavus visiškai aišku: Lietuvos bankas uždės turtinę prievolę valstybei, tuo tarpu jis tam neturi teisės. Ar jūs nemanot, kad reikia tobulinti šį jūsų siūlomą projektą?

F.KOLOSAUSKAS. Matot, aš noriu jums pasakyti labai aiškiai. Seimas apsisprendė priėmęs įstatymą ir trečiajame skirsnyje leido tą veiksmą atlikti. Tai vienas momentas. Ir aš nemanau, kad Seimo nariai galėtų teikti papildomus siūlymus. Juo labiau kad mes svarstysim kitą savaitę šį įstatymą. O kodėl gi ne? Aš jau atsakinėdamas į kolegų klausimus pasakiau, kad prieš priimdamas sprendimą vadovaudamasis Lito patikimumo įstatymu Lietuvos bankas kartu su Vyriausybe, paskaičiuodamas ekonominius momentus, turi ateiti į Seimą ir pasakyti: štai tokia situacija, tokia ekonominė padėtis, tokie galimi nuostoliai, ką darom, vyrai? Tokių galimybių yra ir jos neatmetamos. Prašom.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega R.Žurinskas klaus?

R.ŽURINSKAS. Klaus.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŽURINSKAS. Ponas F.Kolosauskas, pateikdamas šį įstatymo projektą, pasakė, kad įstatymais negalima pataisyti žmonių gyvenimo. Man atrodo, kad jis kažką kita turėjo omeny, nes įstatymais, man atrodo, galima žmonių gyvenimą pataisyti. Ir šis įstatymo pateikimas, manyčiau, rodo ne tai, kad litu žmonės nepasitiki, ir netgi ne tai, kad bankais žmonės nepasitiki, o žmonės - ir indėlininkai, ir verslo žmonės - pradėjo nebepasitikėti Lietuva, kaip patrauklia šalimi pinigams. Ir iš Lietuvos išeina pinigai, o pasilieka litai, nes litų niekam, išskyrus Lietuvą, nereikia. Todėl mano būtų toks klausimas: ar šis pateikimas, ypač šio įstatymo trečioji dalis, jog mes teikdami šį įstatymą jau iš karto numatome, kad jeigu šis įstatymas žlugdys nacionalinės ekonomikos stabilumą...

PIRMININKAS. Laikas.

R.ŽURINSKAS. ... tada mes būsim priversti kažkam kompensuoti šį dalyką...

PIRMININKAS. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Na, jūs truputį nesupratot mano pasakymo, kad įstatymais negalima reglamentuoti ir pataisyti žmonių gyvenimo. Aš norėjau plačiąja prasme pasakyti: negalima priimti įstatymo, kad žmogus eitų į bažnyčią, jeigu jis netiki arba jis ne to tikėjimo žmogus. Tai vienas momentas. Prezidento siūlomas dekretas yra tam, kad Lietuvos žmonės, ypač Lietuvos indėlininkai ir ūkio subjektai žinotų, jog valstybė garantuoja savo turtu ir imasi atsakomybės ne tik viduje, bet ir prieš pasaulio visuomenę, kad mūsų valiuta yra atitinkamą laikotarpį stabili, ji yra padengta auksu ir konvertuojamos valiutos atsargomis, o mes visi bendrai turim padaryti atitinkamas pataisas ir papildomus įstatymus, skatinant pramonės ir žemės ūkio plėtotę, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, ir, be abejonės, bendrom jėgom tvarkant mokesčių sistemą. Apie tai yra pasakęs iš šios tribūnos gerbiamasis premjeras M.Stankevičius, juo labiau kad mes kitą savaitę svarstysim ir septintosios Vyriausybės programą, kurioje yra numatyti šie klausimai, apie kuriuos aš kalbėjau.

PIRMININKAS. J.Veselka nori klausti?

J.VESELKA. Noriu.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Kolosauskai, ar negalėtumėt pasakyti, kas yra tie, su kuriais jūs labai daug tariatės, išvardyti pavardes tų, kurie prašo trejiems metams ekonomikos žlugdymo vežimą pririšti... Nes aš nežinau, kaip jūs galėjot ateiti į tribūną, neturėdamas ekonominio pagrindimo. Ką tai duoda? Pas mane atėjo iš LDDP, ir aš jiems labai greit parodžiau, ką tai duoda. Išvardykit tik pavardes tų, kurie už tokį lito trimetį pririšimą. Pavardes tų, kurie Prezidentui įpiršo šią mintį. (Balsas iš salės: "Pavardes ir adresus!")

F.KOLOSAUSKAS. Aš jau minėjau, kad klausimas yra suderintas Vyriausybės, Lietuvos banko... (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Yra atitinkama Vyriausybės nuomonė.

F.KOLOSAUSKAS. Ir Prezidentas taip lengvai dekretų nepasirašo, gerbiamasis Veselka.

PIRMININKAS. V.Einoris. Klausit ar ne? Ačiū. Ir kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, suprasdamas jūsų norą, šio įstatymo pateikimo esmę, kad mes turėtume užtikrinti tam tikrą ilgalaikį susitarimą, vis dėlto norėčiau pastebėti, kad susitarimo stabilumo garantas - tai yra kuo platesnių politinių jėgų susitarimo garantas. Nes priklausomai nuo pasikeitusios situacijos iš to įstatymo gali paprasčiausiai nieko nelikti, bus pakeistas įstatymas ir t.t. Tai, manau, svarbiausia turėjo būti surasti tarpusavio susitarimus, nes įsipareigojimai čia yra priimami ateičiai ir kur kas didesni negu tie, kuriuos mes priėmėm po Kalėdų, kai svarstėm bankų krizę. Todėl turėtų būti svarstymo mechanizmas visiškai kitoks. O mano klausimas būtų toks: mes dabar pavedam kokios nors krizės atveju...

PIRMININKAS. Ir vis tiek minutė jau baigėsi. Aš niekuo negaliu padėti. Liko 5 sekundės. Prašom, gerbiamasis Dagy.

R.J.DAGYS. ... kokios nors krizės atveju, nors, tikėkimės, jos ir nebus, šiuo atveju šis mechanizmas suponuoja tai, kad viskas bus svarstoma Seime, t.y. viešai, ir iš karto kyla tam tikra panika. Ar jūs nebijot šios galimybės, kad jeigu prireiks mums kažką svarstyti, iš karto sukelsim dirbtinę paniką vieša diskusija, nors dabartiniame įstatyme tai gali būti padaryta gana tyliai Vyriausybės ir Banko sutarimu.

F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad mums nereikės to dalyko svarstyti. Paprasčiausiai nereikės svarstyti, jeigu mes pasirinksim ir žengsim tikrai teisingus žingsnius, kokius diktuoja ekonomikos abėcėlė, o ne taip, kaip kai kas prisigalvoja. Taigi vis dėlto Seimas priėmė įstatymą, Seimas jį turi svarstyti, turi keisti arba jį iš viso panaikinti. Niekas kitas be Seimo to nepadarys ir diskusijos mes, norim to ar nenorim, neišvengsim.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kiek suprantu, visuotinio sutarimo nėra, todėl kolegos turėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Iš anksto pasiprašė kalbėti kolega K.Gaška, kolega J.Veselka. Taigi vienas už įstatymą... (Balsai salėje) Statutas nenumato... Po du, žinoma, galima... (Triukšmas salėje) Prašom netriukšmauti, gerbiamieji kolegos! Nuo pirmos dienos siūlot elgtis ne pagal Statutą, kai kitais atvejais, žinoma, reikalaujat Statuto laikytis. Dovanokit.

Kolega K.Gaška. Prašom. Gal malonėkit per centrinį mikrofoną. Kažkas kompiuteriams nuo pirmos dienos. Prašom. Gerbiamasis Gaška, būkit malonus, prieikit prie centrinio mikrofono. K.Gaška.

K.GAŠKA. Gerbiamieji ponai, šiandien, šeštųjų mūsų valstybės atkūrimo metinių išvakarėse, svarstome Lito patikimumo įstatymo pakeitimą, oficialaus lito kurso stabilumą trejų metų laikotarpiui. Tokio absurdiško įstatymo projekto dar neteko matyti. Pirma, autoriai, sakydami "oficialus kursas", patvirtina ir kitą - neoficialų, šešėlinį lito kursą. Antra, sakydami "valstybė garantuoja"... Lito stabilumas - tai yra ekonominė, o ne politinė problema. Litas stabilus ekonomikos, o ne vadovo valia. Trečia, priimdami šį įstatymą autoriai mano, jog privers jį vykdyti naują politinę jėgą, ateinančią į valdžią šį rudenį. Reikėtų priminti projekto autoriams, jog šiuo metu litas vertas tik 31 cento 1994 m. lito. Ar autoriai suvokia, kas liks iš to lito po trejų metų, ko jis bus vertas? Pastebėsime, jog rudenį atėjusi nauja valdžia sugebės pakeisti šį įstatymą. Juk ji ne savižudė. Dėl lito devalvavimo sutinka visi rimti, dori ekonomistai. Reikia prie tos minties pratinti Lietuvos visuomenę, o ne tęsti šią pradedančią įsisenėti ligą, žlugdyti savo pramonę ir žemės ūkį. Neapgaudinėkime savo žmonių, nes jiems gresia naujas apiplėšimas. Prezidentu galima tapti tik išoperavus šį auglį, nelaukiant, kol jis išplis ir pakirs Lietuvą. Todėl aš prieš ir kviečiu kitus balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Vienas - prieš. Dar vienas prieš arba už. Kolega J.Veselka. Prašom. Centrinis mikrofonas.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš, pavyzdžiui, suprantu šios pataisos būtinumą ta prasme, kad reikėtų nuraminti eilinį Lietuvos šiokių tokių pinigų turėtoją, jog jis nusiramintų trejiems metams ir tuos indėlius, kuriuos pasiėmęs padėjo į savo kojinę, atneštų į bankus. Ir tai iš tikrųjų gal paveiktų, gal iš dalies sustabdytų, o gal kokių 50 ar 100 mln. dolerių papildomai atplauktų į bankus. Tačiau vis dėlto pinigus reikia vertinti šalims, ypač turinčioms savo nedidelę ekonomiką, kur vidaus rinkos vartojimas yra nedidelis, eksporto požiūriu. O šiuo požiūriu, t.y. požiūriu to paties vartotojo, kuris gauna šiek tiek pinigų ir gali susitaupyti, šis pririšimas, gerbiamieji kolegos, tikrai yra labai neigiamas dalykas. Ir jeigu jis laikinai leistų ir politiškai, ir ekonomiškai atsipūsti, tai ilgalaikės pasekmės būtų dar liūdnesnės tiek Lietuvos bankų sistemai, tiek pramonei, kuri eksportuoja savo produkciją. O ten sėdintys turbūt puikiausiai žino, ką reiškia eksportuoti, kai yra infliacija esant tam pačiam lito kursui. Todėl, gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau, priimkite kitus ryžtingus sprendimus, kurių reikia, kad ateitų išėjusieji pinigai. Galbūt susidarytų milijardas kitas dolerių ir nuramintų vidutinį miesčionį, kuris taip pat pasitikėtų... Yra galimi du sprendimai, kurie paskatintų ir pinigų atėjimą, bent išėjusių, duotų postūmį ekonomikai ir nereikėtų to unikalaus "pririšimo", koks pasaulyje yra tik berods 4 valstybėse. Todėl aš siūlau vis dėlto atmesti, nepaisant, kad Prezidentui galbūt ir labai autoritetingi žmonės įrodė... Mūsų praktika parodė, kad nereikia orientuotis tik į trumpalaikį... eilinį vartotoją arba eilinį miesčionį. Reikia "daryti" ilgalaikę strategiją. O tai tikrai neigiamai paveiks. Aš galiu čia matematiškai įrodyti neigiamas pasekmes. Todėl siūlyčiau nepritarti. O jeigu ir pritarsite,- po diskusijų vis dėlto reikėtų atmesti.

PIRMININKAS. Dabar du Seimo nariai galėtų pritarti įstatymo projektui. Kolega F.Kolosauskas. Prašom. Centrinis mikrofonas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš jau minėjau, kolegos, - bet kokie postringavimai jokios naudos neduoda. Kai ponas K.Gaška pasakė, kad dabar mūsų litas kainuoja tik 30 JAV dolerio centų, tai tokie prasimanymai niekur neveda, - tik į aklavietę. Po pateikimo siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ir dar vienas Seimo narys galėtų pritarti. Iš eilės tai būtų A.Kairys. Prašom. Irgi centrinis mikrofonas, būkite malonus.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai kas sako, kad šis įstatymas, ši pataisa bus bloga todėl, kad mes negalėsime eksportuoti. Bet juk mes eksportuojame dažniausiai tai, ką perdirbame iš žaliavų, kurias perkame tarptautinėmis kainomis. Pavyzdžiui, perkame naftą. Tai jeigu dabar už dolerį mokame 4 litus, tarkime, pradėtume mokėti už dolerį - 8. Tai kas būtų? Vadinasi, Lietuvoje energetika pabrangtų dvigubai. Tuo tarpu jau dabar žmonės neišsimoka. Ką tada išloštume? Jeigu iš savų žaliavų sumažintume žmonėms dvigubai algas, tai apytikriai tą patį duoda. Jeigu padarysi 8 Lt už dolerį, jeigu algos lieka doleriais tos pačios, tai sumažėja... (Balsai salėje) Čia nesunku paaiškinti. Kai padarėme šį santykį, tai ir dabar dar duona doleriais Danijoje kainuoja tris kartus brangiau negu Lietuvoje. Mes dar turime vidaus rinkai didelį rezervą, kol prie to dalyko prieis. Iš esmės, jeigu mes griauname šią sistemą, tai leidžiame vėl bankams spekuliuoti ir didiname įmonių bankroto galimybes. Todėl aš palaikau šį projektą kaip užtikrinantį stabilumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, du Seimo nariai kalbėjo už projektą, du - prieš. (Balsai salėje) Ne, ačiū, jau viskas! Jau ir taip yra viršytas grafikas, kuris numatytas pagal Statutą. Gerbiamasis Veselka, gerbiamieji kolegos, prašom nešūkauti, kadangi bus dar siūlymas dėl skubos tvarkos, tada bus galima vėl vienam kalbėti už, vienam - prieš, ir aš turėsiu omenyje K.Antanavičių.

Gerbiamieji kolegos, kiek Seimo narių salėje? (Balsai salėje) Pakartokite.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 57 Seimo nariai.

PIRMININKAS. 57 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, deja, kompiuteris neveikia, todėl prašom balsuoti pakeliant rankas. Kas už tai, kad pritartume šiam įstatymui po pateikimo, t.y. pradėtume svarstymo procedūras? Kas už, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Kompiuteris neveikia. Balsų skaičiavimo komisija visus suskaičiavo - 57 Seimo nariai.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.

PIRMININKAS. Kas prieš? Gerbiamieji kolegos, prašom nesiginčyti. Gerbiamasis Baleženti, gerbiamasis Adomaiti, prašom nesiginčyti! (Balsai salėje) Vyrai, nešūkaukit!

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 16.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 43 Seimo nariams balsavus už, prieš - 16, susilaikius 5 svarstymo procedūras pradedame. Dabar buvo siūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos. Pagal Seimo narių nuotaikas, aš manau, kad tam, matyt, bus nepritarta. Todėl siūlau švelnesnį variantą. (Balsai salėje) Minutėlę! Skubos tvarką, kas leis mums su vienos dienos pertrauka šiuos klausimus ramiai spręsti. Tai yra jeigu pritartume skubos tvarkai, antradienį būtų kitas etapas - svarstymas, o ketvirtadienį - priėmimas. Man atrodo, kad tai būtų teisingiau. Taigi, kaip tarėmės, vienas - už, vienas - prieš. Dėl skubos tvarkos kolega K.Antanavičius. Prašom. (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti. Kazimierai Antanavičiau, prašom į mikrofoną!

K.ANTANAVIČIUS. Aš irgi buvau užsirašęs. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kas kalbėjo dėl šio įstatymo pritarimo, - nė vieno ekonomisto! Aš suprantu, kad Lietuvoje ekonomistų nebėra ir vadovaujamasi štai tokiais... nežinau, nenoriu įvardyti, žodžių trūksta, pasiūlymus pateikia vaistininkai ir veterinoriai ir, matyt, kiti. Kas iš to išeis? Pažiūrėkite, ruošiamas ketvirtas žmonių apiplėšimas. Kai 1998 m. reikės devalvuoti litą du kartus, tada bus ketvirtas apiplėšimas. Pirmasis buvo, jūs žinote, kai buvo ypatinga infliacija su rubliais. Antrasis buvo įvedant litus. Trečiasis - per bankus. Ir štai ketvirtasis. Čia išeina, kad tokia valstybės politika. Na, pasakykite, juk čia yra visiška žmonių apgaulė! Gal į tamsius žmones orientuojatės? Kas pasidarė? Įvedėme litą, buvo 4 Lt už dolerį, kai kainos buvo du su puse karto mažesnės. Kainos pakilo du su puse karto - ir litas, ir doleris stabilus. Ir dar toliau stabilus. Nuolatinė pinigų emisija eina ir eina. O litas ir doleris stabilūs. Čia yra toks absurdo spektaklis ekonominiu požiūriu, čia yra neįmanomiausias dalykas. Tai yra vien tik todėl, kad nėra banke patikimo žmogaus, patikimos valdybos. Jeigu banke yra patikima valdyba, tai jokio fiksuoto susiejimo nereikia. Step by step - pakopom, po trupučiuką, po 10 centų tas litas bus keičiamas, ir bus puikiausia išeitis. O dabar tai yra ėjimas į katastrofą.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs prieš skubos tvarką. Dabar vienas gali kalbėti dėl pritarimo skubos tvarkai. Ar R.Ozolas, ar A.Albertynas? (Balsai salėje) Eilė R.Ozolui. Dabar galima tik pritarti skubos tvarkai. Jeigu kitu klausimu, tada kalbės A.Albertynas. Prašom, gerbiamasis Ozolai.

R.OZOLAS. Aš galėčiau pritarti dėl skubaus Seimo paleidimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ne ta tema. Kai kas norėtų, bet neišeina. A.Albertynas. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Prieš atsakydamas į šitą klausimą... skubaus Seimo paleidimo. Bet aš tikiuosi, kad tas oratorius į naują Seimą gali nepapulti. Štai toks reikalas. O dabar dėl šio įstatymo. Čia repliką metė, kad Lietuvoje nėra gerų ekonomistų. Taigi profesorius K.Antanavičius išaugino tokį ekonomistą G.Vagnorių, kuris išdalijo visą Lietuvos turtą už dyką. Taigi čia ekonomistų stiprių yra. Aš pritariu skubos tvarkai. O jeigu balsuosime, tai ir ypatingos skubos tvarkai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Minutėlę! Po to kalbėsite. Aš paskelbiau balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta skubos tvarkai nagrinėjant šio įstatymo projektą? (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Baleženti, prašom nešūkauti! (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas skubos tvarka? Prašom pakelti tankas. (Salėje šurmulys, triukšmas)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 23.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Taigi 38 balsavus už, prieš - 23, susilaikius 4 skubos tvarkai pritarta. Svarstymas galėtų būti antradienį, o priėmimas - ketvirtadienį.

Dabar dėl vedimo tvarkos kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs esate absoliučiai neteisus, pažeidinėdamas Statutą ir neleisdamas kalbėti dėl vedimo tvarkos be eilės. Jūs tą labai gerai žinote. Aš norėjau pasiūlyti ir dabar siūlau štai ką. Klausimas yra nepaprastai svarbus. Frakcijos vardu šio klausimo svarstymui prašau pateikti kriminogeninę analizę taip, kaip numatyta atitinkamame Statuto straipsnyje. Taip pat prašau pateikti klausimo svarstymui ekonominę ir finansinę analizę: kokie bus laukiami nuostoliai, kaip juos atlaikys žmonės, kiek tai kainuos valstybei? Ir tik turėdami tuos duomenis, mes galėsime apsispręsti. Tai yra numatyta mūsų Statuto straipsniuose, ir svarstymui prašome pateikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar dar kas palaiko šitą siūlymą, kad būtų padaryta kriminogeninė analizė, ar yra palaikančių? Kas prieš? Yra? Gerai. Tada prašom... Dabar galima registruotis. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Atrodo, technika vėl veikia. Prašom registruotis. Registracija. (Balsai salėje) 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad šiuo klausimu būtų atlikta kriminogeninė ekspertizė... (Balsas iš salės)

K.ANTANAVIČIUS. Palaukite, ar čia galima taip, yra nustatyta norma...

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Antanavičiau, tamstai nebuvo suteiktas žodis. Aš labai atsiprašau. Buvo siūlymas labai aiškus - dėl kriminogeninės analizės. K.Antanavičius. Prašom. Gerbiamasis Veselka, užleiskite mikrofoną K.Antanavičiui. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad toks klausimas kaip kriminogeninės ekspertizės atlikimas nesprendžiamas balsų dauguma. Yra nustatyta riba. Jeigu 10 ar kiek, dabar nepamenu, Seimo narių to reikalauja, tas turi būti atlikta. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, na, ką jūs šnekate, na, tiesiog nesmagu pačią pirmą dieną - Seimo pavasario sesijos pirmą dieną! Jums yra išdalytas patikslintas Statutas, pasiskaitykite ir kalbėkite. J.Veselka. Prašom dar kartą, bet tik dėl ekspertizės, o ne kitu klausimu.

J.VESELKA. Taip. Gerbiamieji kolegos, ši kriminogeninė ekspertizė, man atrodo, juokinga. Nuo lito "pririšimo" vogti daugiau nei pradės, nei mažės... Jeigu būtų daroma ekspertizė, reikėtų padaryti ekonominę ekspertizę - kokie pliusai ir kokie minusai Lietuvos ekonomikai plėtoti. O kriminogeninė tai yra beprasmybė.

PIRMININKAS. Gerai. Tai jeigu kolega A.Baležentis atsižvelgtų į J.Veselkos siūlymą, bet aš jaučiu - jis neatsižvelgs. Reikalaujate balsuoti? Nereikalaujate balsuoti? Debatų užtenka. Ar reikalaujate balsuoti, ar ne? (Balsai salėje) Tai kriminogeninės jau nereikia? (Salėje šurmulys) Abi? Gerai.

Kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šitam įstatymo projektui būtų atlikta kriminogeninė ekspertizė? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Už - 15, prieš - 43, susilaikė 23. Šita ekspertizė atmesta.

Dabar aš siūlau susitarti dėl pagrindinio komiteto, ir jis gali ekonominę ekspertizę daryti. (Salėje šurmulys) Prašom netriukšmauti! Minutėlę, pagrindinis komitetas... (Salėje triukšmas) Prašom balsuoti pakeliant rankas. Perbalsuosime dėl kriminogeninės ekspertizės. Technika kažką ne taip rodo.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų atlikta kriminogeninė ekspertizė, prašom pakelti rankas. Prašom skaičiuoti. (Salėje triukšmas) Už - 23. Kas prieš? Prieš - 37. Kas susilaikė? Susilaikė 11.

Taigi kriminogeninės ekspertizės nedarysime.

Dabar pagrindinis komitetas. Matyt, Biudžeto ir finansų komitetas? Minutėlę! Prašom netriukšmauti! Iš eilės. Biudžeto ir finansų komitetas, sutinkam? Papildomas - Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Sutinkam. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Dabar pagal Statutą tokia ekspertizė nenumatyta daryti. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis, to pageidaus, jis tai galės padaryti. Ačiū.

Kitas klausimas. Kviečiu ministrą K.Klimašauską į tribūną. Prašom. Dar kartą K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Atsiliepdamas į pono R.Ozolo siūlymą, norėčiau pasakyt, kad, matyt, jau nebepaleisti reikia, o kažkur kitur padėti. Juk sprendžiam tokį svarbų klausimą. Ir užuot tikrai padarę ekspertizę, kad ir ekonominę, iš tikrųjų išdėstę motyvus, pradeda šnekėti... jūsų, tarp kitko, partijos pirmininke, partijos nariai, reikia daryti ginekologinę ekspertizę ir t.t. Čia šaukia... Aš manau, in corpore reikia vežti į Naująją Vilnią... Aš savo karjeros pradžioje didelius apartamentus pastačiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, aš jums jau kai ką gera pasakiau, galėčiau daugiau pasakyti, bet vardan ramybės - patylėsiu.

Lietuvos Respublikos įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžetui įstatymo projektas Nr.2170 (pateikimas)

8sesija 1 p svarstyti klausimai

Gerbiamasis Klimašauskai, prašom į tribūną. (Balsai salėje) Šiek tiek vėliau. Aš jam suteikiau žodį. Na, nepatogu, gerbiamasis Dirgėla. Ministras jau seniai laukia. Mes tam klausimui skyrėm 20 minučių, o šnekėjome beveik valandą. Tai argi mes neskiriam dėmesio? Beveik valandą. Prašom, gerbiamasis ministre, - kitas klausimas.

K.KLIMAŠAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas inicijuotas Ekonomikos komiteto, 260 pramonės įmonių vadovų, buvo raštas Seimui, Respublikos Prezidentui, dalyvavo Pramonininkų konfederacija, taip pat Finansų, Pramonės ir prekybos ministerijos. Per atitinkamą laikotarpį susidarė toks didžiulis kiekis delspinigių, kuris iš esmės trukdo ūkio subjektams vykdyti normalią gamybą ir prekybą. Norėčiau taip pat paaiškinti, kad šis įstatymas susijęs su visomis ministerijomis - ir Pramonės ir prekybos, ir Žemės ūkio, ir Statybos, ir Energetikos - ir su kitais ūkio subjektais.

Neskaitydamas įstatymo teksto aš norėčiau truputį jums paaiškinti šito įstatymo esmę. Įstatymo esmė yra tokia, kad ūkio subjektas gali atsiskaityti už skolas biudžetui savo akcijomis. Tai nereiškia, kad jis neatsiskaito visiškai, bet jis turi atsiskaityti arba akcijomis, arba turtu, arba pinigais. Vadinasi, visais atvejais jis turi pirmiausiai sumokėti kažkokiu turtu arba pinigais už tas skolas, o po to jam nubraukiami delspinigiai. Arba jis sudarė mokestinės paskolos sutartį, kur jis moka pagal atitinkamą grafiką senas skolas. Tokiu atveju, jeigu jis atsiskaito už skolą (tai susiję su 1992, 1993, 1994 ir 1995 metais), tokiu būdu jam yra anuliuojami delspinigiai. Jeigu jis to nepadaro, delspinigiai lieka. Aš dar norėčiau paaiškinti, kad kai kurios įmonės nelabai norės atsiskaityti turtu, akcijomis todėl, kad akcijų paketo laikytojai vis dėlto brangina savo akcijas ir jiems atsiskaityti akcijomis nėra taip jau paprasta. Be to, šitas įstatymas neliečia įmonių, kurios bankrutuoja.

Taip pat dar norėčiau pabrėžti, jog tai susiję tik su ta dalimi mokesčių, kuri buvo iki 1995 m. sausio 1 dienos. 1995 ir 1996 metų mokesčiai neliečiami ir delspinigiai taip pat neliečiami. Taip pat įstatymas taikomas, jeigu yra įmonės sanavimas, bet tokių įmonių, kurios yra sanuojamos, yra tik kelios kol kas. Kokią tai sumą sudaro? Vadinasi, bendros skolos sudarė sausio 1 d. apie 779 mln., iš kurių delspinigiai - 468 mln. Jeigu sumokėtų tuos reikiamus mokesčius, tada būtų nurašyta 468 mln. delspinigių. Tai gal tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti 14 Seimo narių, bet aš žadėjau, kad kolega K.Dirgėla galės dar tarti žodį, jeigu norėtų. Minutėlę! Ministre, palūkėkit. Dar kolega K.Dirgėla.

K.DIRGĖLA. Norėjau praeitu klausimu būtent pasiūlyti, kadangi valiutų kursas vis dėlto yra ekonominė problema, ekonomikos dalis, todėl Ekonomikos komitetas lygiagrečiai pagrindiniu turėtų būti.

PIRMININKAS. Prašom, tegu nagrinėja į sveikatą. Kol kas yra Biudžeto ir finansų komitetas, o Ekonomikos komitetas - lydintysis.

Prašom iš eilės. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš klausti nenoriu, aš norėčiau, kad paliktumėte dėl balsavimo motyvų, juo labiau kad komitete mes ne kartą diskutavome.

PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę!

V.V.ZIMNICKAS. Aš noriu pasakyti, kad jūs paliktumėte mane dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerai. Jūs liksite.

V.V.ZIMNICKAS. Klausti nenoriu, nes komitete mes dirbom.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, aišku. Kolega Jaskelevičiau, klausit? (Balsai salėje) Kolega K.Antanavičius. Klausite?

K.ANTANAVIČIUS. Pone ministre, jūs esate pramonės ir prekybos ministras. Argi jūs nematot, kad reikia spręsti skolas ir už 1995 metus? Ar jūs diskutavot Vyriausybėje tuo klausimu, ar nediskutavote, ar čia yra tik jūsų pasiūlymas? Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikia padaryti įstatymą, kaip dabar pranešime minėjote, kad štai tiems bankrutuojantiems netaikoma ir tiems, kurie nenori, turi 49% akcijų ir nenori, kad būtų iš vienos formos pereita į valstybinę. Tai galbūt galima dar papildyti? Ačiū.

K.KLIMAŠAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė 1995-1996 metų nesvarstė, nes reikia ir paruošimui laiko, ir, be to, kai kas moka už 1995 metus. Nebuvo nagrinėta. Kas susiję su tais, kurie bankrutuoja, tai gal tegul ir bankrutuoja, nes ten jau yra kitoks turto pasidalijimas. O tie, kurie nenorės išleisti akcijų emisijos, jų yra irgi turto klausimas. Aš esu ne valdančios kokios nors ekonomikos šalininkas, o rinkos. Ar jam atiduoti savo akcijas, ar neatiduoti, tegu jis sprendžia, todėl mes į jų turtą negalime kištis. Manau, tie, kuriems reikės, ir tie, kuriems bus sunku, patys supras, kad reikia pasinaudoti tuo įstatymu.

PIRMININKAS. F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad tas vienkartinis įstatymo projektas labai reikalingas, tačiau aš turiu klausimą pranešėjui. Jūs 3 straipsnyje rašote, kad sumokėti delspinigiai negrąžinami. Bet yra įmonių kontingentas, kuris sumokėjo delspinigius, pasirašė sutartis ir išdėliojo skolas iki 2000 metų. Ar jūs negalvojate, kad būtų galima vardan santarvės tarp ūkio subjektų tais delspinigiais, kuriuos sumokėjo į biudžetą, jiems sumažinti skolas? Sumažinti skolas, kurios išdėliotos iki 2000 metų. Tada mes, mano supratimu, panaikintume bet kokią įtampą tarp atitinkamų pramonės šakų ir pramonės įmonių.

K.KLIMAŠAUSKAS. Aš jus supratau, kad toks atidavimas, skolų sumažinimas, būtų naujas etapas ir tada paliestų ir kitus mokėtojus. Mes manome, jeigu jis yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį, o šitas įstatymas leidžia nubraukti visus delspinigius, tai jų irgi yra gera padėtis. Bloga padėtis galbūt yra tų (kas labai gaila, bet jie visi sutinka), kurie sumokėjo, bet jie pretenzijų nekelia dėl solidarumo. Prieš tuos tai mes esam neteisūs. Ir aš tik galiu pasakyti jiems ačiū, kad jie tokie solidarūs.

PIRMININKAS. V.Juškus.

V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas yra pateiktas ir jis bus taisytinas iki priėmimo. Aš manau, ten yra vietų, dėl kurių mes dar diskutuosime ir pataisysime. Bet aš noriu pasveikinti gerbiamąjį ministrą, kad pagaliau, nors į pabaigą mūsų kadencijos, nors šiuo metu toks įstatymas yra parengtas ir jis iš tiesų bus priimtas. Aš net neabejoju, kad jis būtų davęs kur kas daugiau naudos, jeigu būtume jį priėmę prieš keletą metų. Ačiū už tai, kad jis nors dabar teikiamas.

K.KLIMAŠAUSKAS. Dėl pastabų dar noriu pasakyti. Yra Juridinio skyriaus pastabos, bet jos yra daugiau redakcinio pobūdžio, mes į jas atitinkamai atsižvelgsime dirbdami toliau.

PIRMININKAS. Kolega V.Saulis. Prašom. Centrinis mikrofonas. (Balsas salėje) Kolega K.Kubertavičius, matyt, kažką kita darė, todėl dingo jo pavardė.

V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, aš dar norėčiau grįžti prie to paties klausimo, kurį klausė ponas K.Kolosauskas, dėl jau sumokėtų delspinigių. Buvo sąžiningai, stropiai dirbančios įmonės, ir aš labai abejoju, jūsų taip pasakyta, kad jos solidarizuosis, aš labai abejoju. Man teko kalbėti su tų įmonių vadovais ir specialistais, jie taip klausimą kelia: o galbūt tuos delspinigius mums dabar iš biudžeto sugrąžinsit? Ar čia nebūtų teisingiau?

K.KLIMAŠAUSKAS. Aš jus puikiai suprantu. Esant dabartinei biudžeto padėčiai svarstyti šitą klausimą, man atrodo, tai yra tolygu savižudybei. Dar kartą sakau, aš dėkingas tiems, kurie yra sumokėję ir dabar nekelia didelio triukšmo.

PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Jis išties buvo užsirašęs.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymas labai reikalingas, bet nemanau, kad jis išspręs visas susikaupusias įmonėse problemas, susijusias su skolomis ir delspinigiais. Iš tiesų daugeliu atvejų tos skolos ir delspinigiai susidarė ne dėl įmonių kaltės. Ir būtent dėl to valstybė įsipareigoja su įmonėmis ieškoti bendro kompromiso, ir tokį įstatymą Seimas bandys priimti. Žinome, kad iki š. m. sausio 1 dienos įmonės skolingos valstybės biudžetui daugiau kaip  mlrd. Lt. Daugiau kaip 50% iš jų sudaro delspinigiai. Bet iš tiesų šiame įstatyme dar yra taisytinų vietų, ką pastebi ir Juridinis skyrius. Aš tik norėčiau ministro paklausti. Kaip jūs matote šio įstatymo įgyvendinimo mechanizmą, kokie to įgyvendinimo mechanizmo elementai turėtų būti ir ką jūs įsivaizduojate, kai 5 straipsnyje parašyta, kad Vyriausybė turės dar priimti papildomus dokumentus? Kaip tai bus konkrečiai įgyvendinama?

K.KUBERTAVIČIUS. Aš manau, kad čia bus numatyta tvarka, kaip tai turės būti daroma. Kitų kažkokių naujų aktų nereikės priiminėti, bet konkrečią tvarką reikės vis dėlto nustatyti.

PIRMININKAS. Kolega J.Požėla. Aš prašyčiau, gerbiamasis akademike, prie centrinio mikrofono. (Balsas salėje) Ko gero, taip. Prašom. J.Požėla.

J.POŽELA. Aš norėjau tiesiog pasiaiškinti. Ar šitos milijardinės skolos ir apie 600 mln. delspinigių sumos grąžinimas yra numatytas 1996 metų valstybiniame biudžete? Jeigu nėra numatyta... O jei yra, tai kaip bus kompensuotas biudžeto pajamų trūkumas?

K.KLIMAŠAUSKAS. Šita 779 mln. skola, apie kurią mes šnekam, iki 1995 metų sausio 1 dienos (jau praėjo metai su trupučiu), yra nenumatyta biudžete ir biudžetui dėl to nieko neatsitiks.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom. Centrinis mikrofonas. Kolega Bendinskai, prašom prie šoninio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, vis dėlto teikiant šitą įstatymo projektą su jumis dirbo ne tik gamybininkai, bet ir teisininkai.

K.KLIMAŠAUSKAS. Dirbo.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tuo tarpu Juridinio skyriaus pastabos iš tikrųjų yra tokios rimtos, kad vargu ar nereikėtų suabejoti tų teisininkų, kurie rengė šitą įstatymo projektą, kompetencija. Mano klausimas būtų toks: ar jums neatrodo, kad šio įstatymo pavadinimą reikėtų derinti su straipsnių turiniu? Ir ar neatrodo, kad tuos prieštaravimus, kurie yra, netgi prieš pirmąjį svarstymą reikėtų jums ištaisyti?

K.KLIMAŠAUSKAS. Rengiant šį įstatymo projektą dalyvavo Teisingumo ministerijos atstovai, tai nebuvo tik pramonininkų ir kitų. Bet jeigu Seimo įstatymų saugotojai mato kokių nors trūkumų... Aš juos peržiūrėjau, neseniai juos gavau ir nematau principinių prieštaravimų dėl pagrindinių punktų, kuriais remiasi šitas įstatymas. Ten ar pavadinimą, ar žodį pakeisti, ar ką - šitą galima. Padailinsim.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, čia aš įsiterpsiu. Iš tikro paskutinis punktas, kur kalbama apie tą nelemtąjį mechanizmą, šitas dalykas. Kol jūs dar kartą pažiūrėsit, kolega A.Bendinskas klausia.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis ministre, ar jūs negalvojate, kad būtų tikslinga šiandien iš viso sustabdyti delspinigių mokėjimą? Todėl, kad nemažai įmonių, kurios šiandien šiaip taip egzistuoja, moka einamuosius mokesčius ir jos nepajėgios išmokėti delspinigių. Todėl juos reikėtų sustabdyti ir po to sukurti mechanizmą dėl tų, kurios jau įmokėjo, kurios dar gali įmokėti tuos delspinigius, bet netrukdyti joms dirbti. Aš jums priminsiu: Prienų aviacijos gamykla šiandien jau "užsikabinus", jau ji pradeda dirbti ir galbūt dirbs normaliai. Bet delspinigiai ją taip spaudžia, kad ji negauna apyvartinių lėšų, kas ateina, ji atsiskaito su jais, ir viskas. Tokiu būdu sąmoningai žlugdome šitą įmonę. Tai kaip jūs galvojate, ar būtų tikslinga sustabdyti delspinigių mokėjimą šiandien, o po to dirbti?

K.KLIMAŠAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš atsakyčiau vienaip kaip ministras, kitaip kaip Vyriausybės narys, bet kadangi aš esu ir ministras, ir Vyriausybės narys, tai man yra tai sunku padaryti štai kodėl. Jeigu bus delspinigiai iš viso sustabdyti, niekas nemokės į biudžetą, finansų ministras nusiraus plaukus. Bet pritardamas jūsų minčiai aš negaliu pritarti 0,2%. Tie procentai yra vis dėlto per dideli. Jeigu būtų 0,1%, būtų normalu. Mes negalime tokių didelių procentų imti iš ūkio subjektų. Kažkada buvo 0,5%, šiaip taip priėjom iki 0,2%, norėčiau, kad būtų prieita prie 0,1%.

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius buvo kviečiamas anksčiau, pagaliau atėjo prie mikrofono. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, Bankroto įstatymo, atrodo, 15 straipsnis sako, kad bankroto byla gali būti sustabdyta, jeigu šalys pasirašo taikos sutartį arba yra jungiamos sanavimo operacijos. Čia, 4 straipsnio antrame punkte, yra taip sakoma: "Šis įstatymas netaikomas įmonėms, kuriose vykdoma bankroto procedūra, išskyrus atvejus, kai įmonė sanuojama." Ar jūs nesutiktumėt suderinti šito punkto su Bankroto įstatymu, sakykim, prirašant "arba kai šalys tarpusavyje pasirašo taikos sutartį"? Tie dalykai, man atrodo, turėtų būti suderinti.

K.KLIMAŠAUSKAS. Taikos sutarties pasirašymas... Bankroto atveju vis tiek pasikeičia šeimininkas, atsiranda visai kiti šeimininkai. Rašyti čia naują šeimininką... Bankroto atveju akcijos patenka tiems, kurie iškėlė bankrotą, tokiu atveju taip neišeina.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ministras turėjo atsakinėti 10 minučių, atsakinėjo 15. Ar galim bendru sutarimu sutarti, kad pradedame svarstymo procedūras? Galim? Nereikia balsuoti? Ar būtinai norima kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ne. Ačiū. Tada sutarta. Vyriausybė vėl siūlo ypatingos skubos tvarką, bet aš manau, kad gal užteks skubos tvarkos, kad antradienį būtų, sakykim, svarstymas, o priėmimas - ketvirtadienį. Ar galim sutikt? (Balsai salėje: "Galim!") Ačiū. Pagrindinis komitetas, matyt, Ekonomikos komitetas ir papildomas - Biudžeto ir finansų.

Kolega V.Zimnickas vis dėlto nori pasakyti žodį. Ministre, prisėskit.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, Ekonomikos komitetas buvo šito projekto iniciatorius. Mes 3 ar 4 kartus komitete esam svarstę ir turim, sakykim, tą dar priešlaikinę komiteto išvadą - pritarti sudarytos darbo grupės parengtam įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžeto įstatymo projektui. Už balsavo 9 komiteto nariai, prieš buvo vienas. Aš manau, kad komitete jau nėra prasmės svarstyti. Tegul apsvarsto Biudžeto ir finansų komitetas ir toliau dirbam pagal procedūrą Seime. Aš norėčiau, kad jūs priimtumėte mūsų protokolą. Aš jums jį įteiksiu kaip pagrindą būtent to, ką mes jau svarstėme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, aš jums siūlau išeitį. Jūs turite rytoj susirinkti ir patvirtinti savo seną išvadą. Tada pagal procedūras viskas bus gerai. (Balsas salėje) Nieko negaliu padėti. Nežlugdykite įstatymo.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis...

PIRMININKAS. Prašau. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto aš tikrai pritarčiau minčiai, kad toliau turėtų tobulinti Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas, nes iš tikrųjų klausimas labai svarbus. Tačiau kaip papildomą komitetą siūlyčiau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes čia problemos su delspinigiais ir panašiai, taigi papildomas galėtų apsvarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriukaiti, siūlymas įdomus. Aš nematau komiteto pirmininko. Ar tikrai tas komitetas reikalingas? (Balsai salėje) Ne. Seimo nariai nepritaria. Taigi pagrindinis - Ekonomikos komitetas. Jis vis tiek turi susirinkti ir arba patvirtinti savo seną išvadą, arba dar ką nors papildomai pasakyti, ir Biudžeto ir finansų komitetas. Ir kadangi skubos tvarka - svarstyti galime antradienį. (Balsas salėje) Ačiū. Ačiū, gerbiamasis ministre.

1996 m. kovo 12 d. (antradienio)  darbotvarkės projektas

8sesija 1 p svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume patvirtinti antradienio darbotvarkę. Jūs ją turite. Pakeitimas yra štai toks: 2-9 punktas išbraukiamas, kadangi komitetas paprašė išbraukti. Tokiu atveju atsiranda galimybė nagrinėti tą įstatymą, dėl kurio ką tik susitarėme, t.y. dėl delspinigių. Seimo seniūnų sueiga pritarė. Ar nori kas žodį tarti?

Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš noriu paklausti. 1-4, kiek aš prisimenu, yra priimtas. Dabar ten tie visi neatitikimai, tai mes neturime dar to paskutinio projekto varianto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš supratau, kad jūs jau komitete esate aptarę. Jeigu jūs nepritariate banko siūlymams, tada mums belieka tik balsuoti dėl viso įstatymo, nes įstatymas pastraipsniui priimtas. Jeigu jūs pritariate nors vienam siūlymui, nors vieno straipsnio peržiūrėjimui, tai jūs turite pateikti Seimo nariams rytoj tą straipsnį. Gerbiamasis Kolosauskai, jūs galite pasakyti?

Prašau. Komiteto pirmininkas F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes rytoj tą bandysime padaryti.

PIRMININKAS. Labai gerai. Ačiū. Žodžiu, kiek aš žinau, gerbiamasis R.Šarkinas teikia keletą siūlymų, bet būtent komitetas turi spręsti: pritaria ar nepritaria, o po to - Seimas. Arba balsuoja dėl naujų straipsnių, jų patikslinimų, arba iškart balsuoja dėl viso įstatymo. Tai, gerbiamieji kolegos, galime pritarti darbotvarkei su tokiomis pataisomis: 2-9 punktas, kadangi jis išbrauktas iš savaitės darbotvarkės, išbraukiamas ir iš antradienio, o į jo vietą įrašomas delspinigių įstatymo klausimas, t.y. dėl ko šiandien susitarėme? Ačiū. Ir šitas klausimas išspręstas.

Seimo narių pareiškimai (96.03.10)

8sesija 1 p svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų būti Seimo narių pareiškimai, bet prieš tai aš noriu pranešti apie rytdienos pagrindinius renginius. Kolegos, dėmesio!

Kovo 11-osios - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos - pagrindiniai renginiai: 12 val. - Nepriklausomybės aikštėje - Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonialas ir iškilminga kariuomenės rikiuotė. 12.30 val. - mirusiųjų signatarų kapų lankymas. 15 val. - Seimo iškilmingas posėdis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. 19 val. yra numatytas nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų kūrybos vakaras Nacionalinės filharmonijos salėje. 19 val. Štai tokie renginiai.

F.KOLOSAUSKAS. Aš dėl vedimo...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Kolosauskai. Rytoj vis tiek mes rengiam Seniūnų sueigos posėdį 9.30 val. Jeigu gerbiamasis F.Kolosauskas praneš apie komiteto posėdį, prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Komiteto posėdis bus rytoj, 10 val.

PIRMININKAS. Tai labai svarbu viešai pasakyti, kad Seimo nariai, kurie norėtų ateiti, žinotų.

F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu paklausti tokio dalyko: ar tiktai signatarų kapai bus lankomi, ar ir Seimo narių, kurių nėra tarp mūsų?

PIRMININKAS. Be abejo, čia visų susirinkimas ir visur kitur irgi. Tiesa, signatarės B.Nedzinskienės kapo Kaune lankymas šiek tiek anksčiau - iš ryto.

Taigi, gerbiamieji kolegos, liko Seimo narių pareiškimai. A.Endriukaitis ir J.Mincevičius. Kviečiu A.Endriukaitį į tribūną. Pirmasis šioje sesijoje pareiškimas.

Prašom, mielasis kolega.

A.ENDRIUKAITIS. Ponui V.Nikitinui, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Pareiškimas.

"Kas buvo nuo 8.30 val. iki 16.30 val. Siaubas. 1956 m. spalio 12 d. Kaune 8.30 val. buvo suimtas Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas. Lygiai po aštuonių valandų - 16.30 val. partizanas buvo atgabentas į KGB Vilniaus kalėjimo chirurginį skyrių, kur konstatuota jo būklė: be sąmonės, periodiški veido, galūnių traukuliai, kraujo spaudimas 60/40, visas kruvinas, ant mašnos - plėštinė žaizda, nėra abiejų kiaušinėlių, nėra sėklidžių kanalėlių, dešinės akies voke - šešios durtinės žaizdos, daugybė mėlynių pilvo srityje, kairės rankos trečio piršto pjautinė žaizda. Ramus "tyrimas".

1992 m. vasarą Aukščiausiosios Tarybos komisija SSRS KGB veiklai ištirti Generalinei prokuratūrai perdavė medžiagą apie A.Ramanausko kankinimą 1956 m. spalio 12 d.

Nusikaltimų tyrimo departamento tardytojas R. Stankevičius 1992 m. rugsėjo 17 d. paprašė papildomų duomenų.

1993 m. birželio 16 d. Tardymo departamento tardytojas G. Katilius rinko medžiagą apie A.Ramanausko kankinimą.

1993 m. gruodžio 15 d. kankinimu domėjosi specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras R. Žuromskis. Toliau - tyla. Toliau - poilsis, toliau - ne pirmas ir ne paskutinis bylos numarinimas.

Budeliai, dalyvavę suėmimo operacijoje ir gavę padėkas ir laikrodžius: N. Dušanskis, 1941 m. buvęs operatyvininku Telšiuose, dabar gyvena Izraelyje; agentas "Žinomas" - Urbonas, gyvenąs Kaune, J.Sinycinas - pulkininkas, L.Martavičius - pulkininkas, berods miręs; J.Abukauskas - majoras, J.Krugovcovas - majoras, G.Kolesnikovas - kapitonas, P.Petraitis - vyr. leitenantas, N. Putveinas - majoras, I.Vorobjovas - leitenantas, D.Antanavičius - jaunesnysis leitenantas (Salėje šurmulys) J.Strabikaitė... Jeigu jums neaišku, D.J.Antanavičius. J.Strabikaitė - seržantė, J.Petrulis - seržantas.

Išvados. Lietuvos generalinė prokuratūra, vykdydama generalinę "tautos sutaikymo" liniją, nieko neieško ir neranda. Neįvardytas ir nenubaustas nė vienas lietuvių genocido vykdytojas. Tai yra piktybiškas Lietuvos partizanų žygdarbio ir atminimo niekinimas. Toks darbas ir tokie vertinimai naikina tautos valią priešintis užgrobėjams. Tokie pareigūnai negali dirbti Generalinėje prokuratūroje.

Prašau šio kankinimo bylos aplinkybes apsvarstyti Seimo Valstybės ir teisės komitete, dalyvaujant atitinkamiems pareigūnams, mano nurodytiems specialistams ir man pačiam."

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Pagal Statutą mes turime spręsti, ar šitą klausimą perduodam Valstybės ir teisės komitetui. Prašom registruotis. Gal ir Nacionalinio saugumo komitetui. (Balsai salėje) Gerai, pasirinksime. Prašom registruotis.

41 Seimo narys. Gerbiamojo A.Endriukaičio siūlymas perduoti Valstybės ir teisės komitetui. Iš Seimo narių aš supratau, kad yra kitas siūlymas - Nacionalinio saugumo komitetui. Taigi dėmesio! Balsuosime alternatyviai. Pirmasis siūlymas - mygtukas "už", antrasis siūlymas - mygtukas "prieš". (Balsai salėje) Gerai. Tada iš principo, ar šitą klausimą perduodame kuriam nors komitetui, ar ne - vienas balsavimas. O po to, jeigu bus teigiamas balsavimas, tada rinksimės alternatyviai. Dėmesio! Minutėlę! Tai ar atiduodam kuriam nors komitetui, ar ne? Prašom.

Kas už tai, kad būtų perduota kuriam nors Seimo komitetui, balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, turi prokuratūra užsiiminėti, tegul balsuos prieš. Prašau.

Už - 28, 3 - prieš, 15 susilaikė. Taigi iš principo spręsime. Dabar buvo siūlymas vienam arba kitam komitetui. Prašom. Balsavimas bus alternatyvus. Valstybės ir teisės... (Balsas salėje) Dėl balsavimo motyvų nekalbama tokiu atveju, o iš karto pasirenkama. Vyteni Andriukaiti, negalima kalbėti: arba taip, arba taip. Arba Valstybės ir teisės komitetas... (Balsai salėje) Seimo nariai prieštarauja, prašom alternatyviai. Mygtukas "už" - Valstybės ir teisės komitetas, mygtukas "prieš" - Nacionalinio saugumo komitetas. Prašom balsuoti.

15 - už pirmąjį variantą, 19 - už antrąjį variantą, taigi perduodama Nacionalinio saugumo komitetui.

Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį J.Mincevičių. Irgi pareiškimas. Replika po to, kai bus pareiškimas.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, surinkta per 50 tūkst. Lietuvos žmonių parašų, kurie reiškia ryžtingą protestą prieš pateiktą svarstyti gerbiamojo R.Bloškio ir dar trijų Seimo narių nuostatą, kad būtų išmestos iš mokyklos tvarkaraščio religijos ir etikos pamokos.

Visa Lietuva, dar taip neseniai atsigavusi po kovingojo ateizmo marazmo, nustebo ir pasipiktino, kad su pasibaisėtinu tempu augančių nusikaltimų tarp nepilnamečių laikotarpiu Seime energingai veikia jėgos, siekiančios išstumti iš jaunimo širdies aukštus idealus, Dievą, artimo meilę ir doros siekimą. Sugrąžintų religijos ir etikos pamokų išsaugojimu, kaip vienu iš pagrindinių laisvosios Lietuvos pasiekimų, susirūpino visa Lietuva, susirūpino daugelis Seimo narių. Bet štai kovingojo ateizmo riteriams "atėjo" pastiprinimas. Kažkoks A.Jakubonis iš Šilutės atsiuntė į Seimą laišką, kuriame solidarizuojasi su gerbiamojo R.Bloškio pažiūromis ir religija. Laiške daug šiurkščių ir šmeižiančių išsireiškimų apie religiją ir tikinčiuosius, ne tik įžeidžiančių tikinčiųjų jausmus, bet atvirai juodinančių religiją ir tikinčiuosius, o ypač katechetus, dėstančius religijos pamokas.

Laiškas persunktas neapykanta viskam, kas susieta su Dievu ir religija. Tikintieji vadinami tuščiagalviais, nemąstančiais. Laiškas faktiškai yra anoniminis, nes niekas po juo nepasirašė, nors mašinėle atspausdinta: A.Jakubonis, Šilutė.

Atrodo, kad toks kupinas neapykantos laiškas atėjo tiesiai iš pragaro, atspausdintas pasinaudojant kažkieno rašomąja mašinėle. Tai nieko nuostabaus. Nuostabu yra kas kita: kad toks anoniminis, pilnas šmeižto ir neapykantos laiškas gerbiamojo Seimo Pirmininko liepimu yra padaugintas ir išplatintas Seime vietoj to, kad būtų išmestas ten, kur apskritai išmetami visi purvai ir šmeižiantys anoniminiai laiškai, ar blogiausiu atveju paliktas archyvuose.

Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad apsvarstytų tokio laiško išplatinimo Seime faktą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ivaškevičius. Prašom.

A.IVAŠKEVIČIUS. Aš manau, kad vis dėlto buvo priimtas neteisingas sprendimas...

PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkite malonus.

A.IVAŠKEVIČIUS. ... neteisingas sprendimas dėl klausimo, kurį pateikė gerbiamasis A.Endriukaitis, svarstymo. Jis savo pareiškime prašė, kad šį klausimą svarstytų Valstybės ir teisės komitetas. Šis komitetas dirba ir su prokuratūra. Nacionalinio saugumo komitetas, aš manau, neturi tokios kompetencijos svarstyti šį klausimą. Mano nuomone, šį klausimą reikia pateikti visai kitaip, ir kad jį svarstytų Valstybės ir teisės komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Ivaškevičiau, argi čia problema, kuris komitetas svarstys? Tikimės, kad jūs, kaip jaunas komiteto pirmininkas, išspręsite teisingai visus klausimus. Seimas jumis pasitiki dar kartą. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, mūsų posėdis baigiasi. Todėl dar sykį primenu, pirmiausia Seniūnų sueigos nariams, kad posėdis rytoj, 9.30 val. 12 val. kviečiu visus Seimo narius ir kitus, kurie dabar mane girdi, į valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonialą Nepriklausomybės aikštėje. Taip pat bus ir iškilminga kariuomenės rikiuotė. Na, o 15 val. - iškilmingas Seimo posėdis. Ir 12.30 val. nuo II rūmų išvyksta automobilis į kapines, kur pagerbsime mirusiųjų signatarų atminimą.

Taigi, gerbiamieji kolegos, iki rytdienos. O šios dienos posėdis, pirmasis pavasario Seimo posėdis, gal ir gaila, bet baigiamas.

---