Aštuoniasdešimt ketvirtasis posėdis
1996 m. kovo 6 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Lenkijos Respublikos Prezidento A.Kwasniewskio kalba
2.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų" projektas (pateikimas)
3.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas (pateikimas)
	Seimo narių pareiškimai
	A.Basko pareiškimas
	A.Endriukaičio pareiškimas Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui

Lenkijos Respublikos Prezidento A.Kwasniewskio kalba (96.03.06)

7sesija 84 p. svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, maloningosios Seimo narės, mielieji bičiuliai, ponios ir ponai! Sveikinu šią pavasario dieną susirinkus jus į Seimo neeilinę sesiją, susirinkus, nors ir nesibaigė sunki žiema. Taigi neeilinę sesiją ir šios sesijos kovo 6-osios dienos posėdį pradedame. (Giedamas Lietuvos Respublikos himnas) Ačiū.

Mielieji kolegos, visų pirma siūlau registruotis. Registracija. Kolegos, registracija! 103 Seimo nariai, su įeinančiais - 105. Mielieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, iš praėjusios sesijos mums užsiliko vienas darbas - pasveikinti garbingą, gražų jubiliejų atšventusį ir vis dar energingą ir darbingą, ir perspektyvų Seimo narį A.Baską. (Plojimai) Dar kartą sveikinu!

Mielieji kolegos, dėl šios dienos posėdžio darbotvarkės. Primenu, kad ši sesija ir kartu šis posėdis sušaukti grupės Seimo narių iniciatyva, ir tokiu atveju darbotvarkėje yra tie klausimai, kuriuos teikia iniciatoriai. Visų pirma - Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų pateikimas, antra, naujosios Vyriausybės programos pateikimas.

O pagal ankstesnį susitarimą šios dienos posėdyje turėtume išklausyti ir mūsų garbingojo svečio, Lietuvos Respublikos oficialaus svečio - Lenkijos Respublikos Prezidento A.Kvasnievskio kalbą. Ir, suprantama, kaip paprastai, vadinasi, ir neeilinėje sesijoje, posėdžio pabaigoje - Seimo narių pareiškimai.

Šiandien Seniūnų sueigos pasitarime susitarėme dėl darbo tvarkos. Kaip ir analogiškais atvejais, kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus bus Seimo narių klausinėjami: vienas klausimas iš vienos pusės, antras klausimas iš kitos pusės. Ta pati tvarka ir pateikiant Vyriausybės programą. Tik šiuo atveju bus ne kelių minučių, o, matyt, keliasdešimties minučių premjero M.Stankevičiaus pranešimas, po to vėlgi Seimo narių klausimai pagal tą patį principą - vienas - iš vienos pusės, kitas - iš kitos pusės. Patikslinimas pagal Seimo statutą yra toks: jeigu Seimo nariai pageidaus, jie klausimus galės pateikti ne tik premjerui, bet ir ministrams, arba ir pats premjeras galės vieną kitą klausimą peradresuoti Vyriausybės nariams.

Tai štai tokia darbo tvarka. Dar vienas dalykas, kuris yra numatytas darbotvarkėje, bet kurio galėtų nebūti, tai pertrauka maždaug 13 val. Aš norėčiau paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar pertrauka būtina, ar ją reikia daryti ilgesnę, ar galėtume be pertraukos šiek tiek ankstėliau užbaigti posėdį? (Balsai salėje) A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio Pirmininke, jūs be reikalo teikiate tokius klausimus ir darkote nustatytą tvarką ir sistemą. Pietūs ir pietų pertrauka priklauso ne tik kai kuriems, bet ir visiems, todėl darykime tvarkingai ir nesimėtykime. Aš noriu priminti tai, kad kai artės posėdžio pabaiga, 14.30 val., ir dar bus norinčių kalbėti ar paklausti, jūs pasakysite: "Na, gerbiamieji, matote, jau laikas baigėsi, jau mes turime baigti." O klausimas yra rimtas ir reikia Vyriausybės vadovo ar ministrų klausinėti tiek, kiek kam norisi. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Endriukaiti, ne kiek kam norisi, bet kiek numato Statutas. (Balsas salėje) Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, mūsų salėje - Lenkijos Respublikos Prezidentas A.Kvasnievskis, lydimas Lietuvos Respublikos Prezidento. Sveikiname! (Plojimai)

Jūsų Ekscelencijos, mielieji kolegos Seimo nariai, kaip žinote, Lietuvos Respublikoje su oficialiu vizitu vieši Lenkijos Respublikos Prezidentas, Jo Ekscelencija A.Kvasnievskis. Mums, Lietuvai ir Seimui, ir Lietuvos Respublikos Prezidentui ypač malonu, kad tai jo pirmasis oficialus vizitas į bet kurią užsienio šalį. Ir pagal mūsų tradiciją maloniai kviečiu Lenkijos Respublikos Prezidentą A.Kvasnievskį pasakyti kalbą iš Seimo tribūnos. Labai prašom.

A.KVASNIEVSKIS. Gerbiamasis po-ne Seimo Pirmininke, Jūsų Ekscelencija pone Lietuvos Respublikos Prezidente! (Plojimai) Gerbiamieji ponios ir ponai, nuoširdžiai sveikinu jus! (Plojimai)

Man didelė garbė, kad kaip Lenkijos Respublikos Prezidentas galiu kalbėti Lietuvos Respublikos parlamente. Vertinu tai taip pat kaip gerų ir vis gerėjančių Lenkijos - Lietuvos santykių, patvirtinamų eiliniais abipusiais mūsų valstybių vadovų vizitais, simbolį.

Pastarieji metai atnešė mūsų tautoms didžiulių persilaužymo permainų. Savo sūnų ryžtingumo ir narsumo dėka Lietuva vėl egzistuoja Europos žemėlapyje kaip nepriklausoma valstybė. Lenkija iš pat pradžių sutiko Lietuvos valstybingumo atkūrimą su didele simpatija ir parama. Gerai suprantame, kad kelias į suverenitetą, saugią ir bendradarbiavimui atvirą Europą veda per suverenitetą, laisvę ir demokratiją. Tai yra taip pat kelias į gerą, pasitikėjimo pripildytą kaimynystę ir naudingą bendradarbiavimą.

Lietuva ir Lenkija, praeityje sujungtos bendra istorija, šiandien yra nepriklausomos valstybės. Sienos tarp mūsų šalių yra ir visada bus lenkų valstybės pripažįstamos neliečiamomis ir galutinėmis. Sienos linija, kadaise taip sandariai skyrusi mūsų tautas, jau nėra kliūtis lenkų ir lietuvių bendradarbiavimui. Ji pradeda jungti, kaip tatai vyksta besivienijančios Vakarų Europos teritorijoje. Mūsų kasdienybę šiandien sudaro geri kaimyniniai santykiai.

Pone Pirmininke, gerbiamieji, transformacija mūsų Europos dalyje reiškia ne tik ūkio tvarkymo procesą, bet taip pat dinamiško atsivėrimo pasauliui procesą. Mums tai yra civilizacijos matas. Per šimtmečius Lenkija buvo kultūrų ir žmonių susitikimo vieta, šalimi, atvira pasauliui. Mūsų kontaktų su kaimynais ir visa Europa balansas, nežiūrint daugybės skaudžių istorinių išbandymų, didele dalimi buvo pozityvus. Atvirumas praturtino mus civilizaciniu požiūriu, pamokė mus tolerancijos būtinumo bei naudos, kylančios iš susidomėjimo skirtingumais ir naujovėmis.

Prieš dvejus metus Lenkija ir Lietuva pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo tarpvalstybinę sutartį. Šią sutartį laikome ateities fundamentu, kadangi jos dėka mūsų kontaktų determinantu tapo abiejų mūsų valstybių ir visuomenių akceptuoti suvienytos Europos standartai. Priimdami mūsų bendrą istorinį sprendimą dėl susitaikymo, davėme mūsų politinės brandos bei prisirišimo prie Europos idėjos įrodymą. Šis sprendimas duoda saugumo jausmą, užtikrina politinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Jis reiškia vertybių sistemą, kurios pagrindą sudaro demokratija ir žmogaus teisių gerbimas. Taip pat reiškia draugiško tautų, pasirinkusių brolybę ir susitaikymą norint kurti geresnę ateitį, bendradarbiavimo filosofiją.

1989 m. pabaigoje - 1990 m. pradžioje abi mūsų tautos davė vienareikšmį įrodymą, jog nori būti atviros pasauliui, nori dalyvauti natūraliuose integraciniuose mūsų kontinento procesuose, ir kad tai yra svarbus mūsų suverenumo supratimo elementas. Visuotinis lenkų ir lietuvių troškimas, kad mūsų šalys prie naujojo tūkstantmečio slenksčio būtų saugumą, demokratiją ir efektyvią ekonominę sistemą užtikrinančiose struktūrose.

Pone Pirmininke, gerbiamieji, Europos ir euroatlantinių struktūrų išplėtimas į Rytus yra istoriniu, geografiniu ir kultūriniu požiūriu sau artimų šalių natūralių integracinių siekių išraiška. Tai yra procesas, kurio logika pranašauja, kad kitame etape turi ateiti eilė mūsų regiono šalims, tarp jų - Lenkijai ir Lietuvai. Tai turės istorinės reikšmės tiek mūsų tautoms, tiek visam Europos kontinentui, kadangi atvers jam naujas perspektyvas.

Lenkija ir Lietuva įsijungia į šį procesą tiek per savo dalyvavimą ir bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis kaip Europos Sąjunga, ESBO ar Baltijos jūros šalių taryba, tiek per savo integracijos į Europos ir euroatlantines struktūras siekius. Ateities Europa užtikrins abiem mūsų valstybėms saugumo jausmą, atvers galimybes įsijungti į Europos ekonomikos tėkmę.

Europos ir euroatlantinių struktūrų išplėtimas į Rytus neturi baiminti nė vieno mūsų kaimyno, kadangi jis nėra prieš ką nors nukreiptas. Pasisakome už draugišką bendradarbiavimą su visais mūsų kaimynais, už naujų regioninio bendradarbiavimo formų ieškojimą. Blogiausias dalykas, kurio sau galėtume linkėti, yra naujos "geležinės uždangos" į Rytus nuo mūsų sienų kūrimas.

Pone Pirmininke, pone Prezidente, aukštieji rūmai! Norime kuo geriau vystyti dvišalį bendradarbiavimą su Lietuva. Jau pasirašėme per 20 sutarčių, kurios reguliuoja ir palengvina mūsų kontaktus įvairiose srityse. Aktyviai bendradarbiaujame tarpvyriausybiniu ir tarpparlamentiniu lygiu. Vertiname visas lietuvių iniciatyvas. Pavyzdžiui, pono Prezidento A.Brazausko pasiūlymą, išsakytą pernai vizito Varšuvoje metu, dėl naujo impulso mūsų kariniam bendradarbiavimui suteikimo. Ši iniciatyva peraugo į susitarimą tarp mūsų karinių pajėgų taktinių padalinių, kurie užmezgė glaudžius kontaktus ir vykdo bendras pratybas. Taip pat remiame ekonominius renginius, tarnaujančius bendradarbiavimui ir regioninei integracijai, tokius kaip įstatymų unifikavimas, techninių parametrų normalizavimas, skaičiaus didinimas. Esame suinteresuoti sienos perėjimo punktų statyba ir išplėtimu bei komunikacijų modernizavimu. Pernai rugsėjo mėnesį buvo pasirašyta lenkų - lietuvių sutartis dėl bendradarbiavimo ties siena. Netrukus bus galima pasirašyti Lenkijos - Lietuvos laisvosios prekybos sutartį. Taip pat yra galimybių plėtoti bendradarbiavimą tarp mūsų šalių kaimyninių regionų bei visuomeninių ir vietinių valdžios institucijų. Lenkų - lietuvių euroregiono įkūrimas, o mes tai palaikome, reikštų abiejų mūsų šalių integracines aspiracijas. Lenkija, kaip CEFTA narė, siekia, kad ir Lietuva netrukus taptų šios ekonominės organizacijos nare. Tai nėra vien mūsų deklaracijos. Norime prisiimti Lietuvos interesų atstovo pareigas šiuo atžvilgiu. Kadangi aktyvus Lietuvos dalyvavimas regioniniame bendradarbiavime yra svarbus taip pat ir Lenkijai. Manome, kad naudingas būtų Vidurio Europos šalių, suvienytų CEFTA, suartėjimas ir bendradarbiavimas su Baltijos valstybėmis.

Aukštieji rūmai! Didelį vaidmenį abipusio pažinimo ir supratimo, atveriančio kelią į visišką pasitikėjimą ir glaudų bendradarbiavimą, atlieka tautinės mažumos - lenkų Lietuvoje ir lietuvių Lenkijoje. Šios bendrijos turi tapti tiltu, vienijančiu abi mūsų tautas. Lenkijos požiūris į tautinių mažumų problemas sutampa su Lietuvos požiūriu. Vienodai manome, kad abiejų šalių tautinių mažumų atstovai privalo būti lojalūs valstybių, kuriose jie gyvena, piliečiai. O teritorija, kurioje jie gyvena, yra integrali šalies, kurios piliečiai jie yra, dalis. Jeigu Lenkijos lietuvių aktyvumas prisideda prie vietos savivaldos laimėjimų, tai gali mus tik džiuginti. Su dideliu pasitenkinimu priimame lietuvių visuomenės kultūrines, švietimo bei ekonomines iniciatyvas. Lenkų ir lietuvių mažumų santykiuose klausimą gerai reguliuoja tarpvalstybinė sutartis. Lenkija, kaip kiekviena demokratinė ir šiuolaikinė valstybė, turinti savo tautiečių už savo sienų ribų, nori jiems padėti. Noriu pabrėžti, kad tai visada vyks pagal tarpvalstybinės sutarties nuostatas. Vertiname tai, ką padarė pati Lietuva, spręsdama tautinių mažumų klausimą. Suprantame Lietuvos teikiamos paramos savo tautiečiams, gyvenantiems Lenkijoje, būtinybę. Kad šis procesas vyktų efektyviai ir sklandžiai, būtina gera valia ir noras bendradarbiauti bei abipusės tautinių mažumų, politinių grupuočių ir valdžios institucijų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje pastangos.

Norėčiau informuoti, kad susitikimo su ponu Prezidentu A.Brazausku metu nutarėme įkurti bendrą Lenkijos lietuvių fondą, remiantį veiksmus, skirtus mūsų bendram pažinimui ir supratimui, padedančiam kultūros darbuotojų, jaunimo, sportininkų grupių pasikeitimui, leidžiančiam padidinti studentų iš Lietuvos, besimokančių Lenkijoje, bei studentų iš Lenkijos, besimokančių Lietuvoje, skaičių.

Pone Pirmininke, Aukštieji rūmai! Esame persilaužimo liudytojai, taip pat ir jo kūrėjai. Atrodo, kad nusigręžia blogasis gyvenimo etapas, kuris slėgė mūsų kontinento dalies istoriją. Vidurio ir Rytų Europos teritorijoje istorijos tėkmė buvo ypač komplikuota. Ji paliko skaudžius pėdsakus, kurie galėjo atsiliepti atskirų mūsų regiono valstybių santykiams. Bendros Lenkijos ir Vokietijos, taip pat Lenkijos ir Ukrainos pastangos blogo istorijos palikimo įveikimo, susitaikymo ir visapusiškų politinių, ekonominių ir visuomeninių kultūrinių ryšių užmezgimo kryptimi atnešė pastebimų rezultatų. Tai yra sveiko proto bei gerai suprasto politinio pragmatizmo pergalė. Šiandien galime pasakyti, kad mūsų santykius su šiomis valstybėmis sureguliavome pagal Europos standartus. Lenkija ir Lietuva taip pat eina vis toliau naujų, artimų ir draugiškų santykių kūrimo keliu. Santykių, išsilaisvinusių iš praeities šešėlių, nes pasirinksime ateitį. Mano priešrinkiminės kampanijos šūkis buvo - "Pasirinkime ateitį". Ir laimėjau. Bet tai nėra vien mano pergalė. Tai yra mūsų - ir lenkų, ir lietuvių - bendra pergalė. (Plojimai)

Pone Prezidente Brazauskai, pone Pirmininke Juršėnai, ponios ir ponai! Tikiu, kad daug dalykų galime padaryti kartu. Ir tai artins mus tiek prie besivienijančios Europos, tiek vienus prie kitų. Sutinku su ponu Prezidentu A.Brazausku, kad be Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių neįmanoma būtų suvienyta Europa. Negalima taip pat atskirai vertinti Lietuvos ir Lenkijos saugumo ir nepriklausomybės. Manau, kad be saugios Lietuvos nebus saugios Lenkijos, be saugios Lenkijos ir Lietuvos negali būti saugios Europos. (Plojimai) Tik eidami tuo keliu galime pasiekti ir pasieksime sėkmingą, saugią mūsų tautų ateitį suvienytoje Europoje, naujoje bendrų veiksmų epochoje, naujame amžiuje ir tūkstantmetyje. Žinau, kad dabartinės ir ateinančios lenkų ir lietuvių kartos įvykdys šią didelę užduotį.

Gerbiamieji, norėčiau užbaigti pamąstymu iš paskutinių mano buvimo valandų Vilniuje. Daug kartų manęs klausinėjo, ar, esant visokiems susitarimams, sutartims ir panašiai, galima sukiršinti lietuvius ir lenkus? Kaip Lenkijos Prezidentas norėčiau aiškiai pasakyti Lietuvos Seime, kad niekas ir niekada negali sukiršinti Lietuvos ir Lenkijos. (Plojimai) Linkiu Lietuvai ir lietuviams sėkmės ir klestėjimo. Linkiu ponui Prezidentui, ponui Pirmininkui, Seimo nariams ir narėms sėkmės darbe, kurį vykdo pagal parlamentinį mandatą. Kaip Lenkijos Prezidentas deklaruoju pagalbą bendram bendradarbiavimui, bendroms deklaracijoms ir bendriems veiksmams. Norėčiau pakartoti tai, kas yra mano oficialaus Lietuvoje vizito pagrindas. Niekas ir niekada negali sukiršinti Lenkijos ir Lietuvos! (Sakinys pasakytas lietuvių kalba) (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, Prezidente, ir sėkmės tęsiant vizitą. (Plojimai)

Mielosios kolegės, gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Atsakau į vieną garsiai tariamą arba mintyse turimą klausimą. Bus tai, kas numatyta. Nuo antrojo klausimo.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų" projektas Nr.2161 (pateikimas) (96.03.06)

7sesija 84 p. svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, 1-2 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų" projektas. Projekto Nr.2161. Primenu procedūras, o po to iš eilės pranešėjai ir kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus. Seimo statuto 32 skirsnis nustato procedūras skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus. 204 straipsnis numato, kad apie Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras turi būti paskelbta spaudoje ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pristatymo Seime. Tas buvo padaryta. Ir "Valstybės žiniose", ir kitur apie tai buvo pranešta. Seimo posėdyje atskiram kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minučių.

Toliau. Kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus po pristatymo suteikiamas žodis iki 10 minučių. Visais atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus iki 15 minučių. Gerbiamieji, tokia tad procedūra. Todėl dabar galim pradėti iš eilės. Pagal darbotvarkę pirmasis turėtų būti Prezidento teikiamas kandidatas, bet kadangi Prezidentas dabar su kaimyninės broliškos šalies Prezidentu rengia spaudos konferenciją, todėl pradėsime nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko P.Kūrio teikiamo kandidato. Kviečiu gerbiamąjį pirmininką, gerbiamąjį profesorių į tribūną. Kolegos, dėmesio!

P.KŪRIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios ir mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai. Naudodamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininko konstitucine teise teikiu kandidatą į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus. Teikiu einantį teisingumo ministro pareigas poną J.Prapiestį. Jo biografinius duomenis jūs turite. Aš labai trumpai norėčiau paaiškinti motyvus, dėl ko aš pasirinkau šitą kandidatą. Mano nuomone, kalbant apie kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus, reikėtų pabrėžti bent tris momentus.

Pirma. Profesinė kompetencija, kvalifikuotas pasirengimas tokiam darbui. Jūs pono J.Prapiesčio profesinę kompetenciją puikiai žinote. Tai yra aukštos kvalifikacijos teisininkas. Jis atitinka ir tuos formalius reikalavimus, kuriuos nustato įstatymas.

Antra. Mano supratimu, antra labai svarbi aplinkybė, kad Konstitucinio Teismo teisėjas turėtų puikią politinę nuovoką, politinę intuiciją, politinį nuosaikumą ir būtų objektyvus.

Trečia. Labai svarbu kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus žmogiškosios savybės. Pirmiausia tai sąžiningumas, dorumas, darbštumas, nešališkumas.

Aš poną J.Prapiestį pažįstu daugiau kaip ketvirtį amžiaus. Todėl ramia sąžine aš manau, kad jis tas savybes turi ir yra vertas būti Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėju. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pagal mūsų Statutą nenumatyta klausinėti pranešėjo. Todėl iš karto kviečiu į tribūną kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus J.Prapiestį. Prašom. Gerbiamasis pretendente, gerbiamasis ministre, jūs turite 10 minučių.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai! Mes per daug gerai esame pažįstami, kad aš galėčiau daug kalbėti, todėl aš jaučiu, kad negaliu pasakyti ko nors reikšmingo ir ko nors naujo. Tačiau aš norėčiau nors šiek tiek pagrįsti šitą savo sprendimą. Vis dėlto jis brendo ne taip jau lengvai. Ir nelengvai dėl to, kad aš jaučiau, jog mes pakankamai gerai vieni kitus suprantame, per tą nemažą laiko tarpą, kai teko bendrauti čia, Seimo posėdžių salėje, komitetuose ir kai kuriose frakcijose. Tačiau šis mano sprendimas jau buvo prasidėjęs prieš trejus metus, kai buvo formuojamas visiškai naujas Konstitucinis Teismas, kai buvo pirmieji kandidatai. Tuo metu man buvo pasiūlytas ir šis darbas. Aš pagalvojau, kad galbūt dar reikėtų iki Konstitucinio Teismo pabręsti, pagaliau buvo noras pradėtus darbus Teisinės sistemos komisijos, dirbusios Aukščiausiojoje Taryboje, nors šiek tiek realizuoti, nes teisinės sistemos reforma - tai ilgalaikis, ilgametis darbas. Dabar, kai vėl atsirado tokia galimybė pretenduoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, žinodamas, kad mano kandidatūrą siūlė Teisininkų draugija, Teisės fakultetas, Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra, aš ryžausi šitą savo sprendimą pateikti, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų teismui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti 11 Seimo narių. Kai kurie užsirašė iš anksto, taip pat pasižymėjo kompiuteryje. Vadinasi, iš eilės. Kolega J.Listavičius - pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, turėkime vilties, kita Seimo sudėtis pasikeis į geresnę pusę, Seimas mažiau duos Konstituciniam Teismui darbo. Noriu paklausti, ar be Seimo krūvio turėsite pakankamai darbo? Ar ne geriau būtų dirbti teisinės reformos klausimais? Ačiū.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš nemanau, kad šitas Seimas yra blogas. Atvirkščiai. Kadangi nuo pirmųjų dienų man teko stebėti Seimo darbą, aš matau, kad dienomis auga jo kvalifikacija. Kaip teisininkas galiu sakyti, kad atsiranda puiki teisinė nuojauta, ko neretai mes, teisininkai, negalime pastebėti teikdami vienus ar kitus projektus. Pagaliau aš jokiu būdu negalvoju, kad Konstitucinis Teismas yra vienokia ar kitokia prieglauda nuo sunkesnio darbo. Atvirkščiai - galvodamas apie perspektyvą, pagaliau ir apie savo perspektyvą, esu įsitikinęs, kad vis dėlto labai greitai, po Seimo rinkimų ministrai bus arba partijos nariai, arba partijos siųsti žmonės. Todėl aš, vis dėlto manydamas, kad labiau tinku teisininko karjerai, renkuosi šitą kelią.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Tartilas. Buvo užsirašęs iš anksto. Prašom.

J.TARTILAS. Gerbiamasis ministre, turbūt ne vienas pasiges jūsų dygios kalbos. Dėl šito labai gaila. Mano klausimas štai koks: ar nepasikartos, gerbiamasis ministre, situacija, panaši į tą, kuri susidarė Vyriausybėje dėl Finansų ministerijos struktūros. Poną R.Šarkiną perkėlus į banko struktūras, staiga griebtasi už galvos: o kas gi bus finansų ministras? Ar jūs nenumatote panašios liūdnokos perspektyvos ir dėl jūsų posto?

J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seimo nary, pirmiausia dėl mano kalbos. Jeigu aš nė karto nebuvau svarstytas Etikos ir procedūrų komisijoje, nors ir būdamas ne Seimo narys, nebuvau pabartas, kad kalbu nemandagiai Seimo atžvilgiu, aš manau, kad mano kalba yra pakenčiama.

Dabar dėl ministro posto. Ne mano prerogatyva galvoti apie kandidatūras, jeigu Seimas nuspręs, kad man lemta būti Konstitucinio Teismo teisėju. Tačiau aš manau, kad kandidatų yra, ir manau, kad visiškai normalu, jeigu bus sudaryta galimybė ir kitiems įsirašyti į teisinės reformos istoriją. Pagaliau aš manau, kad ministerijoje yra užaugę pakankamai jaunų, kvalifikuotų teisininkų, dėl kurių, jeigu jiems bus pasiūlyta ir jeigu jie sutiks, ministerijos darbas neturėtų nukentėti. Visų pirma turiu galvoje ministerijos sekretorių G.Švedą, naująjį sekretorių A.Drigotą. Pagaliau yra teisininkų. Nemanyčiau, kad būtų kokių nors problemų, tuo labiau kad mūsų ministerija, jeigu pajutote, yra labai nedidelė, tačiau labai malonu, kad ji yra ir labai jauna.

PIRMININKAS. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone ministre, žmonėms patiriant labai daug vargo ir neteisybių, kai jie norėdavo atgauti neteisėtai konfiskuotą, nacionalizuotą žemę, jūsų ministerija kai kada atsakydavo prašytojams ar ieškantiems teisybės, jog jų žemė nebus grąžinta todėl, kad vadinamasis Liaudies Seimas 1940 m. ją nacionalizavo. Ar tokia nuostata buvo vartojama su jūsų žinia, ar jūs pritarėte, ar tai buvo jūsų pažiūra, kad galima taip atsakinėti žmonėms, argumentuojant okupacijos metų Liaudies Seimo aktu?

J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis Seimo nary, pirmiausia aš būčiau labai dėkingas, jeigu jūs man pateiktumėte tokio atsakymo kopiją. Aš prašiau, kad mūsų specialistai mano ministravimo laiku parodytų bent vieną tokį raštą, kadangi aš tokį priekaištą girdžiu ne pirmą kartą. Deja, mes tokio rašto neradome. Todėl, jeigu aš gaučiau tokio rašto kopiją, būčiau jums labai dėkingas.

PIRMININKAS. V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, mano supratimu, buvo tam tikra kolizija per bankininkystės krizę, kadangi bankininkystė nepriklausė Vyriausybei, o Vyriausybė, nors turėjo tam tikrų struktūrų, pakankamai nesikišo į bankininkystės klausimus. Ir Teisingumo ministerija turbūt irgi nelabai šituo domėjosi. Ar jūs nemanote, kad reikėtų kažką pakeisti, kad tikrai ta priklausomybė būtų didesnė, nes, griuvus bankams, nukenčia ne tik bankininkystė, bet ir visa Lietuva? Ačiū.

J.PRAPIESTIS. Kalbant apie bankų krizę ir jos vienokias ar kitokias pasekmes Vyriausybei, tai Seimas pakankamai daug kartų svarstė šitą klausimą ir, manau, puikiai įsitikino, kokias galimybes turėjo Vyriausybė daryti vienokį ar kitokį poveikį bankams. Praėjusių metų pabaigoje - šių metų pradžioje priimti teisės aktai, kurie turėtų vienaip ar kitaip spręsti šitą problemą, yra pakankamai efektyvūs, tik reikia, kad jie būtų gerai vykdomi. Todėl aš manyčiau, kad didžiulis darbas jau yra padarytas ir iškyla, kaip visada, būtent įstatymo vykdymo klausimai. Kaip ir dėl daugybės kitų įstatymų. Man atrodo, kad Seimas pakankamai gerai padirbėjo, kad visoms sritims vienokiu ar kitokiu būdu reguliuoti, vieniems ar kitiems santykiams saugoti būtų priimti teisės aktai. Jų yra. Iškyla vykdymo problema.

PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Buvo užsirašęs iš anksto. Nematau. Kolega A.Pocius.

A.POCIUS. Gerbiamasis ministre, gal aš neišgirdau, bet man neaišku, kokį laiką jūs dirbsite Konstituciniame Teisme. Tai pirmasis klausimas. Antrasis. Artėja rinkimai, kodėl jūs nesiryžote dalyvauti juose?

J.PRAPIESTIS. Jei sprendimas bus palankus man, kaip ir kitiems kandidatams, jie dirbs devynerius metus. Dėl rinkimų. Aš esu bandęs rinkimus. Pirmąjį kartą sėkmingai, turiu galvoje į Aukščiausiosios Tarybos deputatus, po to - kaip nepriklausomas kandidatas, kadangi Prienų Sąjūdžio žmonės tikėjo, kad galima laimėti rinkimus į Seimą. Aš buvau kitos nuomonės, tačiau iš pagarbos jiems už mano palaikymą, už paramą aš ryžausi tai pakartoti. Nepasisekė, bet dėl to problemos nejutau. Tačiau aš jau minėjau, kad save įsivaizduoju daugiau teisininko darbe, todėl, kaip minėjau, tas sprendimas nelengvas, tačiau gimė būtent toks. Pagaliau turint tiek metų, kiek man, pabrendus kaip teisininkui Konstituciniame Teisme, dar galimi įvairūs gyvenimo vingiai.

PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis kandidate į Konstitucinio Teismo teisėjus, sakykite, ar pakankamai yra apibendrinama teisminė praktika Aukščiausiajame Teisme, ar visuomet teisėjai, priimdami sprendimus, priima tuos sprendimus adekvačius nusikaltimo dydžiui?

J.PRAPIESTIS. Nežinau, kada ateis tas metas, kai mes galėsime pasakyti, kad apibendrinama pakankamai. Visų pirma nereikia pamiršti, kad naujieji teismai veikia vos vienerius metus. Krūvis, lyginant su 1991 m., yra padidėjęs dvigubai. Teisėjų skaičiaus augimas praktiškai nespėja vytis bylų didėjimo. Tas pat yra ir dėl Aukščiausiojo Teismo darbo. Todėl svarbiausiųjų bylų kategorijas... jeigu pastebėjote, Aukščiausiasis Teismas jau pradėjo atlikti apibendrinimus, kurie tikrai turi pakankamai didelę reikšmę vienodinant teismų praktiką gana sudėtingose teisinėse situacijose, kurios neretai sukuriamos ir Seime.

PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pavydžiu jums tokios būsimos sėkmės, nes galvoju, kaip gerai būtų, jeigu būtų kokiems devyneriems metams ekonominis aukščiausiasis teismas. Aš tikrai pretenduočiau. Klausimas toks: ką jūs norėtumėte ir laikytumėte vertu ir kas galėtų labai pasitarnauti teisinės sistemos tobulinimui jūsų vietoje, jeigu jūs būsite išrinktas į Aukščiausiąjį Teismą? Koks žmogus geriausiai tiktų į šitą postą šiandien Lietuvoje?

J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau pasitikslinti. Jūs man linkite į Konstitucinį ar į Aukščiausiąjį Teismą patekti? Jeigu manęs klaustų, aš iš tikrųjų pirmuoju kandidatu įvardyčiau ministerijos sekretorių G.Švedą, nes aš jį pakankamai gerai pažįstu. Buvo ir mano studentas, ir mokslinio darbo vadovu, tegul ir kukliai, bet teko būti. Pagaliau aš jį pasikviečiau kartu su kitais jaunais teisininkais į Teisinės sistemos komisiją padėti dirbti. Vienas iš jų išaugo iki Prezidento patarėjo teisės klausimais. Todėl, pažinodamas jį, žinodamas jo kompetenciją, galimybes, žinodamas, kaip reaguotų ministerijos specialistai į jį, manyčiau, kad jis būtų tinkamas.

PIRMININKAS. Kolega M.Čobotas. Prašom.

M.ČOBOTAS. Gerbiamasis kolega Jonai, mes pažįstami nuo tos dienos, kai balsavome už Lietuvos nepriklausomybę. Aš jus pažįstu kaip dorą, kompetentingą, jauną, energingą žmogų ir specialistą. Man būtų gaila, kad jūs nueitumėte į Konstitucinį Teismą, kur sprendžiami atskiri fragmentai, ir tas teismas neturi įtakos Lietuvos teismų formavimui ir organizavimui. Aš būčiau už tai... Žinoma, aš prieš jus nebalsuosiu, palaikysiu jus, kaip dorą žmogų, bet patarčiau pagalvoti, ar jums ne geriau likti ir aktyviai veikti visą Lietuvą per teismus, per teisingumą? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pretendente, vieną minutę! Laikau savo pareiga čia įsiterpti. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pretendente! Konstitucinis Teismas yra ypatinga institucija. Jis tik vienas gali paaiškinti ir pasakyti, ar mūsų su jumis, gerbiamasis Čobotai, priimti įstatymai atitinka Konstituciją, ar Vyriausybės aktai atitinka Konstituciją, ar Prezidento dekretai atitinka Konstituciją ir įstatymus. Taigi tai ypatinga institucija, ir prašyčiau visus ją taip vertinti.

Aš labai atsiprašau. Prašom, gerbiamasis Prapiesti.

J.PRAPIESTIS. Dėkodamas už klausimą, dar kartą norėčiau paprašyti, kad jūsų nuomonė dėl balsavimo nesikeistų. O Konstitucinio Teismo reikšmę jau minėjo, ir aš galiu pasakyti, kad tegul trumpa atrodo išvada, tačiau ir Konstituciniame Teisme ji reikalauja gilios analizės daugelio įstatymų, ne vien tik pačios Konstitucijos. Todėl aš nemanau, kad šitas darbas yra nors kiek menkesnis už ministro. Atvirkščiai. Aš labiau jaudinuosi eidamas į šitas pareigas, negu užimdamas Teisingumo ministro vietą.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pratęsti gerbiamojo Č.Juršėno klausimą. Konstituciniame Teisme ypatingai reikėtų pažiūrėti, ar atitinka Konstituciją Seimo statutas, kadangi kai kuriems Seimo nariams yra "kabinami akmenys" po kaklu. Čia jums ateičiai, jeigu, pone Prapiesti, dirbsite. O klausimas jums būtų toks: jūs turbūt iš esmės sprendžiate parenkant apylinkių teisėjų korpusą. Paaiškinkite silpnąsias ir stipriąsias apylinkių teismų teisėjų korpuso darbo puses. Ačiū.

J.PRAPIESTIS. Jeigu kalbėtume apie Seimo statutą ir Konstitucinį Teismą, tai Seimo nariams netrukdo kreiptis dėl atitikimo. Aš savo iniciatyva, žinoma, tokios teisės neturiu.

Dabar dėl kandidatų parinkimo. Jūs puikiai prisimenate, kiek buvo palikta laiko Teisingumo ministerijai įgyvendinti priimtą 1994 m. vasarą Teismų įstatymą. Keli mėnesiai. Praktiškai reikėjo sukurti naujus apygardų teismus, Apeliacinį teismą. Todėl iš tikrųjų vienokiu ar kitokiu aspektu apylinkių teismai susilpnėjo, nes tik ten mes galėjome rasti teisininkų, kurie galėtų dirbti aukštesniosiose teisminėse instancijose, kurios aiškiai reikalavo ir patirties, ir aukštesnės kvalifikacijos. Todėl iš tikrųjų į apylinkių teismus atėjo daug jaunų, nepakankamai patyrusių teisininkų. Nors norėčiau atkreipti dėmesį, kad, lyginant su kitomis teisinėmis institucijomis, teismuose yra labiausiai kvalifikuoti teisininkai, nes įstatymas numato, kad tai turi būti teisininkas, turintis praktikos bei turintis aukštąjį universitete įgytą teisinį išsilavinimą. Analogiška padėtis pagal kvalifikaciją yra tik advokatūros. Visur kitur, be abejo, kvalifikacija turėtų būti visai kito lygio. Be patikrinimų, kurie yra daromi kandidatams į apylinkių teismus (turiu galvoje patikrinimus per saugumą, per prokuratūrą, per kriminalinę policiją ir visais kitais būdais), jie laiko egzaminus. Po to jie yra pateikiami Teisėjų tarybai, jeigu išlaikomas egzaminas. Ir Teisėjų taryba jau pataria Prezidentui skirti ar ne. Taigi visų pirma aš manyčiau, kad daug kada galima sakyti, kad apylinkių teismų darbas vis dar sudėtingas ir kai kada nepakankamai efektyvus, visų pirma dėl gausios naujos norminės medžiagos. Ne visada įmanoma suspėti gerai suvokti, įsigilinti į įstatymo prasmę, esmę, nespėjama pajusti, kokia praktika turėtų būti, kai tas įstatymas tampa jau kitu. Pagaliau, be abejo, reikalingas ir pakankamai aktyvus teisėjų mokymas. Dabartiniu metu mes, jau šiek tiek atsikvėpę po reformos, ruošiamės artimiausiu metu steigti teisėjų mokymo centrą. Dabar tokį mokymą atlieka apygardų teismai. Ypač aktyviai dirba Kauno, Vilniaus apygardų teismai, kviesdami jų teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjus į seminarus ir analizuodami vienas ar kitas problemas dėl įstatymų taikymo. Pagaliau kai Aukščiausiasis Teismas sugebės įveikti tą didžiulį, net tokio dydžio teismui ne visada įveikiamą darbą, tada mes tikimės daugiau gauti ir iš praktikos apibendrinimų, kas irgi vienodintų teismų praktiką. Pagaliau aš tikiuosi, kad atėjus naujam ministerijos sekretoriui, Teismų departamento direktoriui A.Drigotui, Teisingumo ministerija irgi turės daugiau galimybių vienaip ar kitaip padėti apylinkių teismams. Taigi problemų yra labai daug, ir aš negalėčiau pasakyti, kuri iš jų šiuo metu yra svarbiausia, tačiau viskam reikalingas tam tikras laikas. Negalima sakyti, kad per vienerius metus teismų sistema, visi teismai gali pradėti veikti taip, kaip norėtųsi.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, jūs dabar praktiškai atsakėte į mano klausimą, tačiau aš vis dėlto norėčiau labai trumpai... Ką jūs patartumėte Seimui ir tam žmogui, kuris užims jūsų vietą, kad teismai tarnautų teisingumui? O gana dažnai būna atvirkščiai.

J.PRAPIESTIS. Man labai liūdna dėl tokių faktų, kurie yra spaudoje. Paprastai mes stengiamės reaguoti į kiekvieną informaciją - tiek respublikiniuose, tiek rajoniniuose laikraščiuose. Kiekvieną dieną aš žinau apie kiekvieno rajono laikraštį, kuriame vienaip ar kitaip aprašomas teismų darbas. Todėl tikrai labai skaudu, kai teismai, per metus išnagrinėdami per 100 tūkst. bylų, apie 15 tūkst. baudžiamųjų, per 67 tūkst. civilinių, per 27 tūkst. administracinių, sugeba padaryti tokių, švelniai tariant, klaidų, kurios praktiškai nubraukia daugelio teisėjų sunkų, sudėtingą, atsakingą, neretai ir gana pavojingą darbą. Todėl aš jau ne kartą minėjau... ir prieš Naujuosius metus buvau surinkęs kolegiją, kurioje dalyvavo teismų pirmininkai, Teisėjų garbės teismas, kad būtų principingesni patys teisėjai (turiu galvoje Garbės teismą) dėl tų klaidų, kurios teisėjams yra neleistinos. Į spaudą yra patekusi informacija dėl ministerijos veiksmų kai kurių teisėjų atžvilgiu. Šiek tiek galima suprasti, kad laikraščiai priekaištauja, kodėl ši informacija nėra pateikiama. Tačiau, kadangi kai kurie klausimai yra susiję su baudžiamųjų procesinių sprendimų priėmimu, aš vis dėlto laikydamasis nekaltumo prezumpcijos principo, kol nėra vienokių ar kitokių sprendimų, nemanau, kad tokia informacija turėtų būti taip labai reklamos tikslais platinama. Todėl visų pirma norėčiau, kad būtų suaktyvinta Teismų departamento veikla, principingesnis teisėjų garbės teismas. Ir pagaliau Aukščiausiojo Teismo pirmininkas savo atvirame laiške dėl teisinės sistemos reformos, konkrečiai dėl teismų reformos, irgi pateikė nemažai pasiūlymų, kurie iš tikrųjų būtų realizuotini. Šioje tribūnoje šitą situaciją galbūt nebūtų man protinga priminti, tačiau, deja, Seimas teisingumo ministrui, kai buvo prašoma tam tikrų įgaliojimų, net ir minimalių, kad turėtų vienokį ar kitokį poveikį gerinant teismų darbą, nesuteikė, kai buvo svarstomas Teismų įstatymas. Atvirkščiai, dar teko išgirsti priekaištų ir spaudoje, kad vykdomoji valdžia bando įsiveržti į teismų veiklą.       

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ilgameti kolega, tiek Aukščiausiosios Tarybos, tiek bendraujant Seime, jau jums esant ministro poste. Džiaugiuosi, kad jūs renkatės tolesnį profesinį tobulėjimą ir einate į vieną iš kompetentingiausių ir sudėtingiausių institucijų. Džiaugiuosi, kad tos institucijos autoritetas, jums ten dalyvaujant, stiprės. Aš tuo neabejoju. Klausimas mano būtų toks: ar neatrodo jums, kad reikėtų Lietuvos mokyklose - aukštosiose mokyklose, vidurinėse mokyklose - dėstyti Konstitucijos pagrindų kursą, įvesti kursą dėl Žmogaus teisių deklaracijos ir Žmogaus teisių konvencijos, įvesti kursus tokiose institucijose, kurios dirba su žmonėmis, kad ten būtų suprantama ir Lietuvos Konstitucija visiems pareigūnams, ir žmogaus teisių elementarūs reikalavimai, kurių supratimo, mano nuomone, šiandien be galo stinga. Tai ir ligoninės, ir mokyklos, ir kalėjimai, ir daugelis kitų įstaigų...

PIRMININKAS. Laikas!

V.P.ANDRIUKAITIS. ...kuriose toks šviečiamasis darbas turėtų būti įvykdytas.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamasis signatare, dėkui už klausimą. Be abejo, teisinis, jeigu taip galima sakyti, mokymas, teisinės kultūros ugdymas jau mokyklose, vos ne pradinėse klasėse, yra būtinas dalykas. Manyčiau, tai būtų viena iš efektyvių priemonių šalinant, na, bent mažinant nusikalstamumo priežastis, sąlygas. Tuo tarpu dabar už nusikalstamumą, jo lygį, dinamiką praktiškai turi atsiskaitinėti prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ir kt. institucijų darbuotojai, vadovai. Ne jie kalti dėl vienokio ar kitokio nusikalstamumo augimo. Būtent mūsų kultūrinis lygis, taip pat ir teisinis lygis nesumažina įstatymų pažeidimų. Todėl jūsų pasiūlymas turėtų būti išgirstas visų pirma Švietimo ministerijos ir turėtų būti šiam klausimui skiriama dėmesio bent jau ne mažiau negu tikybos dėstymui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Visi, kurie norėjo paklausti, paklausė.

Dabar kitas kandidatas. Toliau posėdžiui pirmininkaus J.Bernatonis.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis Seimo Pirmininke, pateikti kandidatūrą į Konstitucinį Teismą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mielieji bičiuliai! Antras kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, kaip jau žinote, yra mūsų kolega, Nepriklausomybės Akto signataras, žinomas Lietuvos Respublikos teisininkas E.Jarašiūnas.

Aš galėčiau beveik solidarizuotis su profesoriumi P.Kūriu ir taip pat daug neaiškinti, kadangi ir mes su jumis, ir Lietuva E.Jarašiūną pažįsta jau labai seniai. Jeigu visiškai tiksliai, tai nuo Sąjūdžio laikų. Bet kaip aukštos klasės teisininką, aktyvų parlamentarą Lietuva jį pažino po Kovo 11-osios. Kiek prisimenu šioje salėje vieną jo pirmųjų kalbų, vieną jo pirmųjų žodžių, jis jau iš pat pradžių tardavo ir tada tarė svarų žodį sprendžiant būtent teisinius klausimus, sprendžiant įvairius sunkius jaunam parlamentui procedūrinius klausimus. Taigi visų pirma E.Jarašiūnas rekomenduojamas į Konstitucinio Teismo teisėjus todėl, kad jis yra kompetentingas specialistas. Tai yra jis išmano mūsų Konstitucijos reikalus, jis išmano mūsų įstatymus, jis išmano platesnius dalykus.

Antras pagrindas, kodėl siūlomas kolega E.Jarašiūnas. Jis pats dalyvavo rengiant galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją. Aktyviai dalyvavo ne pačioje paskutinėje stadijoje, bet nuo pat pradžių, kai dar, kaip prisimena daugelis Seimo narių, ypač Aukščiausiosios Tarybos deputatų, buvo keli variantai. Taigi E.Jarašiūnas rengė šią Konstituciją, pagal kurią, jeigu mes jį paskirsime, jam pačiam ir kitiems Konstitucinio Teismo teisėjams reikės spręsti įvairius ginčytinus dalykus. Gerbiamasis E.Jarašiūnas dalyvavo rengiant ir specialų įstatymą, t.y. Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriuo vadovaudamiesi ir mes turime kai ką spręsti, ir, svarbiausia, Konstitucinis Teismas turi dirbti. Gerbiamasis E.Jarašiūnas dalyvavo rengiant daugelį įstatymų, pataisų įstatymams ir aktyviai dalyvavo svarstant įstatymus, jų pataisas ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir čia, Seime.

Trečias dalykas, kurį aš išskirčiau, kodėl turi teisę gerbiamasis E.Jarašiūnas pretenduoti į tokį postą, t.y. į Konstitucinio Teismo teisėjo postą. Pažindamas jį daugelį metų, daugelį pastarųjų labai svarbių Lietuvai metų, aš laikau jį pagal charakterį ramiu, santūriu žmogumi. Ir čia aš negaliu jums nepasakyti, jog kartais mūsų nuomonės skirdavosi tiek Aukščiausiosios Tarybos laikais, tiek Seimo laikais, bet gerbiamasis kolega E.Jarašiūnas sugebėdavo tą savo kitą nuomonę arba priešingą manajai ar mums nuomonę pasakyti kultūringai, mandagiai ir, vadinasi, tuo pačiu įtikinamiau jis pagrįsdavo savo poziciją negu griebdamasis (kaip kai kas iki šiol tebedaro) epitetų, metaforų ir kitokių įvairių dviprasmiškai ar dar blogiau skambančių dalykų. Tai yra gerbiamasis E.Jarašiūnas savo poziciją, savo įsitikinimus sugebėdavo ginti ir gindavo ramiai, oriai, kas yra labai svarbu ir Seimo nariui, ir kas yra ypač svarbu būsimajam Konstitucinio Teismo teisėjui.

Taigi, gerbiamieji kolegos, štai tie pagrindiniai pamatai ar pagrindai, kuriais remdamasis aš pasiūliau gerbiamąjį E.Jarašiūną į Konstitucinio Teismo teisėjus.

Baigdamas norėčiau priminti du dalykus. Kolega E.Jarašiūnas dalyvavo sprendžiant ir kai kuriuos tarptautinius teisinius klausimus. Primenu, kad jis buvo valstybinės delegacijos deryboms su Rusijos Federacija narys ir, beje, aktyvus narys.

Ir paskutinis dalykas, kurį aš norėčiau pasakyti, ne visi žino. Gerbiamajam E.Jarašiūnui aš jau 1993 m. pradžioje, naudodamasis savo konstitucine teise, siūliau eiti į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tada jis atsisakė tai daryti. Dabar sutiko, todėl aš jį juo labiau oficialiai teikiu kaip kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tikiuosi, kad kolegos tiek dešinėje, tiek kairėje pritars šiai kandidatūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus, gerbiamąjį Seimo narį E.Jarašiūną.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai!

Per daug gerai mane pažįstate, kad aš galėčiau ką nors pasakyti naujo, nepaprasto ar panašiai. O kalbant iš esmės, likimas taip lėmė, kad teko prisiliesti prie Konstitucijos teksto ją rengiant. Sakyčiau, tai buvo laikas, kai iš atskirų tekstų pasidarė bendras tekstas. Na, ir kaip teisininkui tai buvo, sakyčiau, labai reikšmingas ir svarbus, nepamirštamas etapas, taip sakant, aukščiausios kvalifikacijos teisininko darbas. Tai ta pati logika, kodėl drįstu kandidatuoti į Konstitucinį Teismą, būtent į Konstitucijos viršenybės užtikrinimą, spręsti klausimus, kurie susiję su įstatymų ir kitų aktų teisiškumo problemomis. Tai tiek aš norėjau pasakyti. Jeigu yra klausimų - prašom.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kolega, ar nebus gaila atsisakyti Seimo nario mandato?

E.JARAŠIŪNAS. Natūralu, kad darbas Seime irgi patiko, bet konstitucinis teisingumas, manau, tai yra vienas rimčiausių teisinių darbų ir tai yra priežastis, kodėl drįstu pretenduoti į tokį darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Gerbiamasis kolega, suprantu jūsų susirūpinimą būsimąja galimybe tapti Seimo nariu arba netapti juo, ir pateisinu. Ką darysi, toks gyvenimas.

Kaip repeticijai norėčiau tokį nedidelį uždavinėlį pasiūlyti. Konstitucijos 99 straipsnyje rašoma: "Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitokių renkamų ar skiriamų pareigų..." ir t.t. Kaip komentuotumėte dabartinės Vyriausybės sudėtyje esančius 5, jeigu ne daugiau, ministrus, kaip tai padeda demokratijai, kai renkamoji valdžia susilieja su vykdomąja, arba vykdomoji susilieja su renkamąja? Ką tai gero gali duoti, remiantis ir Aukščiausiosios Tarybos patirtimi, kai labai noriai deputatai eidavo į ministrus arba jų pavaduotojus, arba šiaip į klerkus?

E.JARAŠIŪNAS. Atsakydamas į jūsų klausimą visų pirma turėčiau pasakyti, kad ta pati Konstitucija leidžia Seimo nariui būti Vyriausybės nariu. Bet prisimenu diskusijas dėl būtinumo atriboti vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią. Labai nedaug valstybių... Čia pavyzdys 1958 m. Prancūzijos Konstitucija. Jeigu parlamento narys eina į ministrus, turi atsisakyti deputato mandato. Šiuo metu pas mus yra tam tikras persiliejimas, tačiau tai nėra Konstitucijos pažeidimas, kadangi Konstitucijoje tokia galimybė yra numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, iš kūrybinio teorinio darbo jūs pereinat į praktinį. Aš noriu paklausti, kuris iš šių darbų jums artimesnis? Ačiū.

E.JARAŠIŪNAS. Manau, kad darbas Konstituciniame Teisme yra labai panašaus pobūdžio, t.y. klausimai, diskusijos dėl teisės. Teisiškai, kūrybiniu požiūriu, manau, tai yra ne menkiau kaip tiesiogiai teisės normų kūryba. O šiaip tiek kurti teisės normas, tiek priimti sprendimus dėl šių normų teisiškumo yra įdomu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs, kaip didžiausios opozicinės frakcijos atstovas, jautėtės po tikrai tokios gražios Seimo Pirmininko agitacijos už jūsų asmenį kartu prisimenant, kad Seimo Pirmininkas šiuo metu laikinai eina LDDP vadovo pareigas? Dėkui.

E.JARAŠIŪNAS. Jeigu kalbėtume apie tai, kas pasakyta, aš manau, kad visada reikia žiūrėti esmės, o ne vienokios ar kitokios politinės priklausomybės ir panašiai. Manau, kad šiuo atveju yra ir tam tikras nestandartinis siūlymas, ir nestandartinis, matyt, pasiūlytasis.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Pone Jarašiūnai, dabar prašysiu aš jūsų paaiškinti Lietuvos žmonėms, nes jie klausia, kodėl konservatoriai siūlo į LDDP valdžią E.Jarašiūną? Aš jiems sakau, kad čia ne LDDP valdžia, o Konstitucinis Teismas. Paaiškinkite, ką tai reiškia?

E.JARAŠIŪNAS. Konstitucinis Teismas - tai visų pirma yra teisinė institucija, kuri sprendžia konstitucinio teisingumo klausimus, t.y. institucija, kuri tarnauja tautai, valstybei. Tai yra institucija, be kurios iš viso tie dalykai neįgautų aiškių ribų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis E.Bičkauskas tikrai yra vienas iš nedaugelio Seimo narių... Atsiprašau, E.Jarašiūnas.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas taip pat yra puikus teisėjas.

V.P.PLEČKAITIS. Taip, taip pat neblogas. (Balsai salėje) Bet aš manau, E.Jarašiūnas pasižymi tuo, kad jis yra ne tik, be abejo, principingas ir sąžiningas, bet ir labai kuklus žmogus. Ir būtent to kuklumo labai trūksta įvairiose valstybinėse institucijose. Aš linkėčiau jam nieko neklausdamas, kad jis, išlaikydamas tokias puikias savo savybes, daug prisidėtų prie to, jog Konstitucinis Teismas dirbtų tikrai tokiu aukštu valstybiniu lygiu. Linkiu kuo geriausios sėkmės tau, Egidijau!

E.JARAŠIŪNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ. Gerbiamasis Egidijau, kadangi visus šiuos metus buvai mano kolega, tai aš tik tiek noriu pasakyti, kad mes visada didžiavomės, jog Konservatorių frakcijoje yra toks kompetentingas Seimo narys ir puikus žmogus. Tačiau mums šiandien labai liūdna ir gaila, kad mes prarandame tave, kaip mūsų frakcijos narį. Tačiau tai yra mūsų auka ir mūsų duoklė tam, kad Konstituciniame Teisme būtų dar vienas puikus, doras žmogus, kuriuo visi Lietuvos žmonės gali pasitikėti. Ir aš tik taip šitai ir suprantu, kad tai yra mūsų auka Lietuvai - atiduoti tave. Sėkmės, Egidijau!

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas klausia.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis kolega, kaip jūs žinote, buvo nemažai bylų Konstituciniame Teisme, pateiktų opozicijos, oponuojant Seimo sprendimus. Mano manymu, buvo kai kur ir jūsų parašai. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūsų nuomonė sutapo su Konstitucinio Teismo sprendimu tais atvejais, kai buvo paduoti Seimo sprendimai Konstituciniam Teismui?

E.JARAŠIŪNAS. Dėl tų pareiškimų, kuriuos esu rašęs tiesiogiai, didesne dalimi sutapo, o šiaip tai tik išnagrinėjus bylą teisme gali žinoti, ar tie argumentai yra pagrįsti, t.y. tik išnagrinėjus ginčą labai dažnai paaiškėja. Šiaip dėl tų pareiškimų, kuriuos esu pats rašęs, - taip.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, taip iš šalies paviršutiniškai žiūrint, jūs lyg ir tiktumėte į tas pareigas, kadangi neturite Gedimino ordino apdovanojimo, vadinasi, dar iki galo nesusigadinęs. Bet man kyla klausimas - jus išmetė iš derybų su Rusija delegacijos, ir dabar ponas Č.Juršėnas iš kitos pusės jus traukia ir atstato į kitą pusę lyg ir jus įvertindamas. Kaip čia tą prieštaravimą jūs paaiškintumėte?

E.JARAŠIŪNAS. Jeigu kalbėsime apie derybų delegaciją, tai derybų delegacija, pasibaigus Rusijos kariuomenės išvedimui, buvo likviduota. Natūralu, kad pasibaigė ir derybininko veikla, kadangi ja užsiima kitos institucijos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Pone Egidijau, mums labai gaila, kad jūs išeinate, yra tam tikras nuostolis ir mūsų frakcijai. Bet aš manau, kad jūs gerai pasidarbuosite Lietuvos labui ir ten, Konstituciniame Teisme. Tačiau teismo sprendimai kai kada būna tokie dviprasmiški, kad bet kuri pusė gali traktuoti įvairiai. Ar jūs žadate prisidėti prie to, kad jie nebūtų įvairiai traktuojami?

E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad Konstitucinio Teismo sprendimų sprendžiamosios dalys yra labai aiškios. Problemų gali iškilti tik dėl motyvacijos. Motyvuojančioji dalis yra vienokio ar kitokio argumento pasvėrimas. Čia, sutinku, dalykas yra sudėtingas, nes reikia pasverti abiejų pusių argumentus, ir rasti tikrąją teisinę vertę yra sunkus dalykas. Tačiau pačios sprendžiamosios dalys yra aiškios. Aš galiu tiek pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, kaip jūs galėtumėte palyginti savo darbą čia, Seime, ir ten sau įdomumo ir Lietuvai naudingumo požiūriu? Čia ir ten.

E.JARAŠIŪNAS. Rašyti teisinius tekstus yra įdomu. Lygiai taip pat įdomu yra gilintis į teisės teorijos ir į konstitucinės teisės problemas. Man, kaip žmogui, asmeniškai. Na, o kalbėti apie naudingumą, - tai ne man spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Egidijau, aš žinau jūsų kompetenciją ir manau, kad jūs iš tiesų visiškai tiksite į Konstitucinį Teismą, ir žinau, kad darbuositės sėkmingai. Tačiau aš norėjau jūsų paklausti. Gal galėtumėte pasakyti keletą komentarų dėl dabartinio Konstitucinio Teismo darbo ir ką galėtumėte ten nuėjęs labiau sustyguoti?

E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, jog Konstitucinio Teismo sudėtis, kuri pradėjo tą darbą, yra pradėjusi darbą tinkama linkme. Institucijai pradžia yra duota. Turime suvokti, kad tai yra visiškai nauja institucija, turim suvokti, kad tokios veiklos iš viso nebuvo. Pagaliau, aš manau, kad apie Konstitucinį Teismą kaip apie instituciją mes visa prasme, matyt, galėsime kalbėti ne anksčiau kaip po devynerių metų, kai iš tikrųjų ir sudėtis parenkant žmones nusistovės, ir tam tikra praktika nusistovės. Tačiau ta pradžia, kuri pradėta, aš manau, yra tinkama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Į mano klausimą kolega jau atsakė. Jis buvo labai panašaus pobūdžio - dėl konstitucinio teisingumo. Aš tik linkėčiau E.Jarašiūnui geros teisinės kloties.

E.JARAŠIŪNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, aš prisidedu prie tų kolegų, kurie jus dabar klausinėjo, ta prasme, kad mums iš tikrųjų trūks tamstos kompetencijos Seime. Mano klausimas būtų jums, kaip vienam iš dabartinės Konstitucijos autorių. Sakykite, jeigu jums nėra nemalonu, jau dabar, kai Konstitucija keletą metų gyvena, kaip jūs manote, kas šioje Konstitucijoje turėtų būti taisytina? Jūsų nuomone, dabar.

E.JARAŠIŪNAS. Matot, čia yra visų, rašančių teisinius tekstus, bėda. Tu "padarai" tekstą, o po to kiti pradeda gadinti. Jį gadina, gadina ir iš šito gadinimo išeina toks rezultatas, kad šitas tekstas pasidaro visų bendras tekstas. Natūralu, jeigu būtų tokia galimybė, į daugelį dalykų, matyt, žiūrėčiau šiek tiek kitaip. Kadangi ir patirtis rodo, kad ne visi mechanizmai veikia taip, kaip sumanyti. Tačiau manau, kad iš esmės valdžių pusiausvyros išdėstymas yra vykęs. Gal čia būtų ir tų žmonių, kurie dirbo, pagyrimas, bet, man regis, kad... Pagaliau geriausias įvertinimas yra tas, kaip tos valstybės struktūros dirba.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kandidatui į Konstitucinio Teismo teisėjus. Į visus Seimo narių klausimus atsakėte.

Dabar noriu informuoti Seimo narį, kurio mašinos Nr.LRS 143, - prašome patraukti mašiną, kadangi trukdote išvažiuoti kitam vairuotojui.

Kadangi mes aplenkėme grafiką, todėl dabar darau 15 minučių posėdžio pertrauką. Posėdį tęsime 11.45 val. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Lietuvos Respublikos Prezidente, mielieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Tęsiamas antrasis darbotvarkės punktas - kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikimas.

Dabar kviečiu į tribūną jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą A.Brazauską. Jis pateiks trečiąjį kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Prašome. (Balsai salėje) Taip. Jeigu pagal nustatytą tvarką - pirmąjį. Bet taip susiklostė - šiandien ta ypatinga diena, kai yra valstybinis vizitas. Prašom, Prezidente.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, remdamasis Konstitucijos 84 straipsnio 12 punktu, norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Seimui skirti A.Normantą Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams. Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, turite jo biografinę informaciją, todėl aš nieko naujo turbūt ir nepasakysiu. Galiu tik pasakyti, kad tai kvalifikuotas teisininkas. Jaunas, gimęs 1952 m. Suprantama, išsilavinimas aukštasis, specialybė - teisininkas, yra mokslų daktaras. Seimo nariai turbūt turėjo progos su juo susipažinti ir bendradarbiauti todėl, kad jis yra Valstybės ir teisės komiteto patarėjas ir padėjėjas, taip pat nuo 1993 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas. Štai tiek galėčiau pasakyti. Siūlau Seimui svarstyti ir priimti tokį sprendimą - skirti A.Normantą Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams.

PIRMININKAS. Ačiū, jūsų Ekscelencija. Kviečiu kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus gerbiamąjį A.Normantą į tribūną. Prašom, gerbiamasis Normantai, jūs turite galimybę kalbėti 10 minučių, tačiau turite galimybę kalbėti ir trumpiau. Prašom.

A.NORMANTAS. Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Skirtingai nuo anksčiau dviejų pateiktų kandidatų, aš galbūt šitai garbingai auditorijai esu pažįstamas mažiau. Todėl be bendrų žinių, kurios jums buvo išdalytos, norėčiau pasakyti apie save keletą sakinių ir argumentuoti šį mano pasirinkimą. Daugiau kaip 20 metų aš dirbu Vilniaus universiteto Teisės fakultete, dėstau konstitucinę teisę. Teko dėstyti konstitucinę lyginamąją teisę. Taip pat teko dalyvauti rengiant daugelį įstatymų. Nuo 1993 m. esu Valstybės ir teisės komiteto patarėjas, vėliau - padėjėjas. Taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas. Kai jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas pasiūlė man tapti kandidatu į Konstitucinio Teismo teisėjus, aš, pasvarstęs visas savo galimybes, šitą pasiūlymą priėmiau. Nes iš tikrųjų, kaip aš įsivaizduoju, Konstituciniame Teisme teisininko darbas yra analitinio pobūdžio ir yra tas kūrybinio pobūdžio darbas, kurį aš esu pripratęs dirbti per visą savo gyvenimą. Ačiū. Jeigu bus klausimų, pasistengsiu atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis - kolega G.Paviržis. Prašom. Nėra. Tada kolega V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pretendente, Lietuvos Respublikos Konstitucija gina mūsų piliečių teises. Manau, kad tą patį daro ir Konstitucinis Teismas. Tačiau aš noriu pateikti jums klausimą ne kaip būsimajam Konstitucinio Teismo teisėjui, bet kaip aukštos klasės juristui ir gerbiamam, žinomam mūsų teisininkui. Susikūrus žemės ūkio bendrovėms, kaip jūs žinote, pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvę kolūkiečiai savo turtą įnešė natūra. Jie visi turėjo tikslą ir galimybių - bet kada išeiti ir tą turtą pasiimti, ir bandyti ūkininkauti. Neseniai Seimas pakeitė įstatymą, padarė pataisą, kuri draudžia šitą turtą pasiimti natūra ir beišmokama pinigais. Daug piliečių kreipiasi - ką jiems daryti. Todėl dar kartą noriu sužinoti jūsų nuomonę, ką tas pilietis šiuo atveju turėtų daryti?

A.NORMANTAS. Gerbiamasis Seimo nary, man iš karto labai sunku atsakyti į jūsų klausimą, kadangi aš truputį nutolęs nuo žemės ūkio. Aš įsivaizduoju, kad Seimas, priimdamas įstatymo pataisas, turėtų pasverti visus argumentus už ir prieš. Dabar,kaip jūs žinote, yra daug teisinių institucijų, kurios šituos klausimus turėtų spręsti. Na, o jeigu jūs manote, kad šitos Seimo priimtos pataisos prieštarauja Konstitucijai, tai yra galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone pretendente, šiuo metu jūs dirbate, jeigu galima pasakyti, trijose pareigose. Aš noriu paklausti, ar bandysite susikoncentruoti darbui vienose pareigose? Ačiū.

A.NORMANTAS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų aš dirbu Teisės fakultete ir, kaip minėjau, Valstybės ir teisės komitete bei Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kadangi Konstitucinio Teismo įstatymas leidžia dirbti pedagoginį darbą, tai aš manau, jeigu būsiu gerbiamo Seimo išrinktas, kad dirbčiau tik Konstituciniame Teisme ir Teisės fakultete. Kadangi šitos dvi institucijos viena kitą papildo. Teorinis pasirengimas Konstituciniame Teisme yra labai svarbus.

PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Pone Normantai, kokiai partijai priklausote ir ar dirbantys Konstituciniame Teisme neturėtų būti nepartiniai?

A.NORMANTAS. Gerbiamoji Seimo nare, jeigu aš teisingai supratau, aš jokiai partijai nepriklausau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pretendente, aš norėjau jums užduoti tokį klausimą, kuris susijęs tiesiogiai su Konstituciniu Teismu, kuris dar nenagrinėtas, bet gali būti nagrinėjamas. Jūs žinote, kad ponas A.Šleževičius, dabar ekspremjeras, išeidamas išleido nutarimą, leidžiantį privatizuoti tik LDDP ir Tautos pažangos partijų patalpas, esančias savivaldybių kompetencijoje. Ar tai galėtų būti Konstitucinio Teismo nagrinėjimo objektas, jeigu šitas nutarimas būtų apskųstas Konstituciniam Teismui?

A.NORMANTAS. Gerbiamasis Seimo nary, man labai sunku atsakyti į jūsų klausimą, kadangi, kaip jūs žinote, Konstitucinis Teismas visus sprendimus priima kolegialiai. Man dar nesant, o tik būnant kandidatu į Konstitucinį Teismą, manyčiau, būtų nekuklu atsakyti už visą Konstitucinį Teismą. O apskritai, kas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, numato Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas.

PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Nematau. Tada A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, paaiškinkite man tokį kazusą. Štai būna pareigūnų, kurie pareiškia, kad aš sustabdžiau savo narystę partijoje. Ką tai galėtų reikšti ir kokią teisinę prasmę turi sustabdymas... nuo išėjimo arba buvimas neoficialiai, slaptai? Prašom.

A.NORMANTAS. Jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, gerbiamasis Seimo nary, tai daugelis Lietuvos Respublikos įstatymų (ir Prezidento įstatymai, ir kai kurie kiti) numato, kad tam tikri pareigūnai, išrenkami ar skiriami į tam tikras pareigybes, negali būti jokių politinių partijų nariai. Kadangi aš nesu jokios politinės partijos narys, man sunku atsakyti, koks būtų tas mechanizmas. Jeigu žmogus buvo politinėje partijoje, šitas sustabdymas arba suspendavimas, aš įsivaizduoju, turėtų reikšti, kad šitas asmuo šitą laikotarpį nutraukia bet kokius ryšius su savo buvusia partija. Kaip aš įsivaizduoju, negalėtų būti, kaip jūs sakote, jokių netiesioginių arba pogrindinių ryšių.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis kandidate į Konstitucinio Teismo teisėjus, noriu jūsų paklausti konkretų klausimą, susijusį su jūsų būsimuoju ir dabartiniu darbu. Pagal mūsų Konstitucijos 29 straipsnį žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų. Aš noriu pabrėžti žodžius "teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu". Taigi negalima teikti nei privilegijų, nei varžyti šitų teisių. Konstitucijos 55 straipsnis skelbia, kad Seimas renkamas ketveriems metams, remiantis visuotine lygia, pabrėžiu žodį "lygia", visuotine rinkimų teise. Vadinasi, visų rinkėjų balsai yra lygiaverčiai - negali būti svarbesnio rinkėjo arba mažiau svarbaus rinkėjo. Štai jūs dabar kelis metus dirbote rinkimų komisijoje. Dabar galiojančiame Rinkimų įstatymo 76 straipsnyje iš karto šitie abu Konstitucijos straipsniai, mano minėti, yra pažeisti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau. Iš tikrųjų itin reikšmingas jūsų klausimas, bet vis tiek reikia neperžengti vienos minutės limito. Prašom baigti.

A.BALEŽENTIS. Taip, dėkoju. Pagal šitą straipsnį tautinės mažumos turi privilegiją, joms nekeliami jokie reikalavimai, kad jų sąrašas būtų patenkintas ir įeitų į Seimą. Štai už lietuvių politines partijas ir organizacijas turi balsuoti ne mažiau kaip 4% rinkėjų. Aišku, kad nelygiaverčiai balsai pagal šitą įstatymą. Kaip jūs pasielgsite šituo klausimu Konstituciniame Teisme? Dėkoju.

A.NORMANTAS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už tokį įdomų ir gana ilgoką klausimą. Jūsų pateiktą klausimą aš suskirstyčiau į dvi dalis. Jūsų pacituotoje Konstitucijos nuostatoje kalbama apie rinkimų teisės principus. Yra keturi klasikiniai rinkimų teisės principai: tai visuotinis, tiesioginis, lygių ir slapto balsavimo.

Lygių rinkimų principas reikštų, kad visų rinkėjų balsai yra vienodi. Pirmiausia - visi turi po vieną balsą. Taip istoriškai susiklostė, kaip jūs puikiai žinote, kad kitose šalyse buvo priklausomai nuo turtinės padėties. Mūsų demokratinėje valstybėje to nėra.

Kita klausimo dalis. Ar tautinės mažumos turi kažkokių privilegijų, ar ne? Kiek tai sietųsi su rinkimų kvota arba rinkimų metru, tai čia yra jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, problema. Kaip jūs nuspręsite, kokį jūs Rinkimų įstatymą priimsite, toks jis ir bus, o rinkimų komisija tiktai privalo vykdyti jūsų sprendimus. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai prašau, kandidatas negali atsakinėti už Konstitucinį Teismą. Antra, treji metai, kai mes dirbame. Jeigu kuris nors įstatymas, juo labiau priimtas Aukščiausiosios Tarybos, buvo blogas, tai buvo laiko jį apskųsti veikiančiam ir aktyviai veikiančiam Konstituciniam Teismui. Aš kaip kolegai primenu jūsų teises, gerbiamasis Baleženti.

J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis kandidate, aš galvoju apie vieną dalyką. Kadangi Seimas priima labai retai, bet vis dėlto priima įstatymus, kurie neatitinka Konstitucijos, kaip būtų galima juos sudrausminti, kad jie mažiau tokių priimtų? Gal, pavyzdžiui, tuos visus, kurie buvo už nekonstitucinį įstatymą, paskelbti "Vyriausybės žiniose", tada tauta tegu žino: štai jie neatlieka savo... Kaip jūs manote, ar būtų koks nors mechanizmas truputį sudrausminti Seimo narius, kad jie geriau gilintųsi ir iš tikrųjų priimtų tuos įstatymus, kurie veda mus į priekį konstituciškai, teisiškai.

A.NORMANTAS. Sunku būtų, gerbiamasis Seimo nary, atsakyti į jūsų klausimą, kadangi Konstitucijoje nėra numatytas Seimo nario imperatyvinis mandatas. Yra tautos mandatas, o Seimo narys yra nevaržomas jokiais mandatais. Jis vadovaujasi Konstitucija, įstatymais ir savo sąžine. O kokia ji kiekvieno Seimo nario, tai čia yra jo asmeninė problema. O šiaip, man atrodo, pagal Seimo statutą galima, gerbiamasis Seimo Pirmininkas turi tam tikrų galimybių gal kitaip paveikti Seimo narius, kad jie aktyviau dalyvautų kūrybiniame procese.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad dėl aktyvumo - taip, bet už balsavimus tai iš tikrųjų negalima bausti Seimo narių. Štai čia ir yra visa esmė, gerbiamasis Veselka. Prašom taisyti Konstituciją.

Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Na, pirmiausia gal replikos teise. Negaliu sutikti su kolega J.Veselka, kad visi įstatymai turi būti priimami konstituciškai, tada nebus darbo Konstituciniam Teismui. Bedarbių mums nereikia, turbūt sutiksite. Klausimas mano susijęs su ką tik pasakyta netiesa pono A.Vaišnoro, kad tik LDDP leidžiama privatizuoti patalpas. Leidžiama privatizuoti visoms partijoms, kurios pareiškė norą šitą atlikti. Klausimas susijęs kaip tik su tuo. Ar vis dėlto ne per dažnai kreipiamasi į Konstitucinį Teismą su visai tokiais nereikšmingais pareiškimais ir užgožiamas Konstitucinio Teismo reikšmingų dalykų sprendimas. Tie, kurie iš tiesų turi būti sprendžiami, kažkaip vilkinami.

A.NORMANTAS. Gerbiamasis Seimo nary, man sunku atsakyti į šitą klausimą. Kadangi ir Konstitucija, ir Konstitucinio Teismo įstatymas suteikia teisę kreiptis labai mažam ir, sakyčiau, labai garbingam klausėjų būriui, t.y. penktadaliui Seimo narių, Respublikos Prezidentui ir teismams. Aš manyčiau, kad klausiantys turėtų patys apsispręsti, ar iš tikrųjų šitas klausimas yra reikšmingas ar nereikšmingas. O jeigu Konstitucinis Teismas gauna šitą pasiūlymą svarstyti, jis, išnagrinėjęs visas vadas, turi priimti sprendimą.

Kitaip nei kitų šalių konstitucinių teismų arba kitų konstitucinės priežiūros institucijų praktika, Lietuvoje negali kreiptis į Konstitucinį Teismą paskiri piliečiai. Šiuo atveju, aš manau, tas besikreipiančių subjektų būrys gal šiek tiek sumažina Konstituciniam Teismui pateiktų skundų skaičių.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Prašom nereplikuoti. Taip yra užrašyta Konstitucijoje, ir žinote, kaip ją, tą mūsų Konstituciją, galima keisti, jeigu kam ji nepatinka. Ačiū, gerbiamasis Normantai.

Gerbiamieji kolegos, Jūsų Ekscelencija, visi trys kandidatai Seimui yra pateikti. Dabar tolesnės procedūros pagal Seimo statutą ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymą yra tokios. Seimo statuto 205 straipsnis: po pristatymo kandidatūras svarsto Seimo frakcijos ir atitinkami komitetai. Aš prašyčiau frakcijas, visų pirma didžiąsias, bet ir mažąsias, tartis, kada jie galėtų susitikti, kada jie ar jos galėtų susitikti su kandidatais į Konstitucinio Teismo teisėjus, tiek su Seimo nariu ar plačiau imant su abiem signatarais, tiek su gerbiamuoju A.Normantu. Tai būtų galima daryti ir šią savaitę, taip pat būtų galima daryti tiek pirmadienį, tiek trečiadienį.

Dabar antras svarbus momentas - tai komitetas, kuris turi nagrinėti. Čia jau ne mūsų pasirinkimas, o įstatymo nustatyta norma, t.y. Konstitucinio Teismo 5 straipsnis: "Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje." Tas, kaip žinote, buvo padaryta. Toliau. "Seimui teikiamas teisėjų kandidatūras svarsto Seimo Valstybės ir teisės komitetas uždarame posėdyje ir po to savo išvadą praneša Seimui." Gerbiamasis Vitkevičiau, ar jūs pirmadienį, ar kurią kitą dieną ketinate? (Balsas salėje) Pirmadienį. Taigi, gerbiamieji kolegos, Valstybės ir teisės komiteto posėdis, skirtas kandidatūroms aptarti, bus šį pirmadienį. Jeigu kas šiandien galėtų pasakyti mūsų kandidatams, kada su jais norima susitikti, pasikalbėti, tai būtų gražu, jeigu ne, tai tada atskirai per posėdžių sekretoriatą ar kita tvarka reikėtų tai pasakyti. Primenu Seimo seniūnų sueigoj Seimo pagrindinių frakcijų sutarimą, kad balsavimas dėl Konstitucinio Teismo kandidatūrų galėtų būti ketvirtadienį, t.y. kovo 14 dieną. Patikslinu, Valstybės ir teisės komiteto posėdis šiuo mums visiems rūpimu klausimu pirmadienį, 10 val., kad nebūtų painiavos.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2 punktas yra užbaigtas. Darbotvarkės 3 punktas - Vyriausybės programos pateikimas yra numatytas 12.20 val. Tai susiję, žinoma, ir su radijo transliacija, todėl dabar pertrauka iki 12.20 val. Po to darbotvarkės 3 punktas.

Pertrauka

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektas Nr.2160 (pateikimas) (96.03.06)

7sesija 84 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamasis Ministre Pirmininke, mielieji kolegos, tęsiam posėdį. Dabar yra darbotvarkės 3 punktas - naujos Vyriausybės programos tvirtinimas. Pateikimo stadija. Prieš pakviesdamas į tribūną pranešėją Ministrą Pirmininką M.Stankevičių, noriu priminti Seimo statutą. Tai 31 skirsnis. Šiam momentui taikytinas 198 straipsnis. Pristatymo metu turi dalyvauti naujai sudarytos Vyriausybės nariai. Štai jie čia, Vyriausybės ložėje, šalia mūsų.

Vyriausybės programa Seimo nariams turi būti išdalyta ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki šio posėdžio. Tas buvo padaryta kur kas anksčiau. Aiškindamas programą, Ministras Pirmininkas gali kalbėti iki 40 minučių. Atsakymams į klausimus iš viso skiriama pusantros valandos. Klausimai gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui, tiek bet kuriam iš ministrų, kurie čia yra. Štai, gerbiamieji kolegos, tokia tvarka. Visų pirma Ministro Pirmininko pranešimas.

Prašom, gerbiamasis Stankevičiau.

M.L.STANKEVIČIUS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mielieji Lietuvos žmonės! Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme, 7-oji Vyriausybė teikia Seimui svarstyti savo veiklos programą.

Rengdami šią programą mes iš esmės, turiu pasakyti, nekeitėme pagrindinių 6-osios Vyriausybės programos nuostatų, tačiau jas konkretizavome ir papildėme, atsižvelgdami į iškilusias problemas ir šio laikotarpio uždavinius, taip pat į pareikštą kritiką. Savaime suprantama, jog rengiant naujos Vyriausybės programos nuostatas buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos 1995 metų svarbiausius ekonominės ir socialinės padėties rodiklius, valstybės biudžeto vykdymo rezultatus, apskritai į situaciją Lietuvos ūkyje.

Išankstiniais paskaičiavimais, praėjusiais metais bendro vidinio produkto prieaugis sudarė apie 3%. Po didelio 1990-1994 m. pramonės gamybos nuosmukio pernai ji šiek tiek pajudėjo į priekį, tačiau pramonė kol kas panaudoja mažiau kaip pusę savo potencialo.

Žemės ūkio bendrosios produkcijos apimtis, palyginti su 1994 m., padidėjo daugiau kaip 4%. Realusis darbo užmokestis, lyginant 1995 m. gruodį su 1994 m. gruodžiu, padidėjo, deja, labai nežymiai, 1,2%. Kelia nerimą tai, jog praėjusiais metais pradėjo augti nedarbo lygis. Metų pabaigoje nedirbančių, ieškančių darbo asmenų skaičius sudarė 7,3% ekonomiškai efektyvių šalies gyventojų.

Nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio daug geriau buvo vykdomas valstybės biudžeto pajamų planas. Tai sudarė galimybes kompensuoti beveik visą pirmojo ketvirčio įsiskolinimą. Buvo tikimasi, kad metinis valstybės biudžeto pajamų planas bus ne tik įvykdytas, bet ir viršytas. Tačiau metų pabaigoje prasidėjusi stambių bankų krizė (gal taip nevertėtų įvardyti, gal problemos) praktiškai sužlugdė šias viltis.

Išankstiniais duomenimis, Lietuvos valstybės biudžeto patikslintas pajamų planas 1995 m. įvykdytas tik 97%. Valstybės biudžetas negaus maždaug 120 mln. Lt pajamų, planuotų biudžete.

Kalbėdamas apie 7-osios Vyriausybės programą, pirmiausia noriu pabrėžti, jog tekste išdėstyti principai, naujos Vyriausybės tikslai ir akcentuojami tie darbai, kurie, siekiant numatytų tikslų, pirmiausia bus įvykdyti 1996 metais.

Toliau norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į kai kurias, mano nuomone, svarbiausias Vyriausybės programos nuostatas, taip pat į tas problemas, kurias Vyriausybė nedelsdama turi spręsti. Rengdami savo programą laikėmės nuostatos, kad šiais metais mūsų valstybės ekonominė politika turi būti orientuota spręsti tokius svarbiausius uždavinius: nacionalinės valiutos patikimumo garantavimas; tolesnis infliacijos stabdymas; bankų sistemos stabilizavimas ir stiprinimas; fiskalinės politikos griežtinimas; investicinio proceso skatinimas; privataus sektoriaus plėtra; socialinės apsaugos sistemos tobulinimas.

Vyriausybė (noriu iš karto pasakyti) pritarė Respublikos Prezidento pasiūlymui priimti specialų įstatymą dėl nacionalinės valiutos stabilumo, taip pat pritarėm Lietuvos bankų veiksmams įgyvendinant bei tikslinant bankų restruktūrizavimo programą, kad būtų kuo racionaliau panaudoti ištekliai, apsaugoti kreditorių pinigai bei interesai su mažiausiomis valstybės išlaidomis. Tačiau norint operatyviai spręsti bankų restruktūrizavimo klausimus, reikia ir įstatymų pakeitimų. Pirmiausia turiu omenyje bankų paramos tarnybos įstatymą bei su juo jau susijusius Civilinio proceso kodekso ir Komercinių bankų įstatymo pakeitimus bei papildymus. Bankų paramos tarnybos įkūrimas leistų valstybei sparčiai perimti probleminių bankų, kuriems valstybė ketina suteikti paramą, valdymą, leistų greičiau pradėti taikyti atitinkamas paramos bankams priemones.

Minėti Civilinio proceso kodekso ir Komercinių bankų įstatymo pakeitimai bei papildymai garantuotų operatyvesnę akcinio kapitalo mažinimo tvarką, kurią bankams nustatys Lietuvos bankas. Kol kas akcinio kapitalo mažinimą bankams, kaip ir kitoms akcinėms bendrovėms, reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnis. Ši procedūra, deja, gana ilga.

Lygiagrečiai reikia toliau tobulinti bankų teisinę bazę, garantuojančią saugią bei patikimą jų veiklą ir įgalinančią steigti užsienio bankų filialus. Tai vienas iš būdų padidinti kreditinius išteklius ir sumažinti jų kainą. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybes, kaip geriau pritraukti šioms problemoms spręsti Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų lėšas. Tam būtini nestandartiniai sprendimai. Artimiausiu metu Vyriausybė pateiks pasiūlymus Seimui šiuo klausimu.

Šalyje susiklostė labai sudėtinga finansinė situacija. Faktiškai per šių metų du mėnesius į valstybės biudžetą gauta beveik 40 mln. Lt, arba beveik 6% mažiau, negu turėjo jų įplaukti pagal patvirtintą biudžetą. Tačiau ir tai dar ne pati svarbiausia problema vykdant Seimo patvirtintą biudžetą. Kaip žinote, 1996 metų valstybės biudžetas patvirtintas su 655 mln. Lt deficitu. Dėl laisvų lėšų sumažėjimo bankų sistemoje skolinimasis, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus rinkoje, tapo, tiesiai turiu pasakyti, problemiškas.

Vasario, kovo mėnesiais Vyriausybės vertybinių popierių buvo išpirkta daugiau nei jų parduota, net už 60 mln. Lt. Taigi visiškai nebuvo galimybės finansuoti valstybės biudžeto deficito. Dalį biudžeto pinigų teko panaudoti vertybinių popierių išpirkimui. Esant tokiai situacijai sunku finansuoti valstybės biudžete numatytas išlaidas. Norint geriau vykdyti biudžetą, ypač išlaidų dalį, reikia skatinti vertybinių popierių paklausą, sumažinti skolinimosi kaštus. Tai įmanoma pasiekti tik panaudojus įvairesnes skolinimosi priemones, kurios įgalins pritraukti daugiau užsienio subjektų lėšų tiek vidaus, tiek užsienio finansų rinkoje.

Siekdama užtikrinti, kad gautos biudžeto lėšos pirmiausia būtų naudojamos darbo užmokesčiui, pašalpoms, pensijoms, stipendijoms išmokėti ir už suvartotos energijos išteklius atsiskaityti, Vyriausybė, kaip jūs jau žinote, praėjusią savaitę priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto išlaidų finansavimo laikino apribojimo. Finansų ministerija įpareigota laikinai, iki bus priimtas atskiras Vyriausybės sprendimas, nefinansuoti 1996 m. valstybės biudžeto straipsnio "Nepaprastosios išlaidos", išskyrus išlaidas melioracijai, skiriamas prevencinėms potvynio priemonėms parengti.

Miestų ir rajonų savivaldybėms taip pat rekomenduota tokia pat tvarka naudoti savo biudžetų lėšas. Tai, noriu pasakyti, tikrai labai skausmingas sprendimas, bet, deja, kol kas kito varianto mes nesuradome. Kadangi nesitikima šiemet vykdant biudžetą gauti didesnių viršplaninių pajamų, Vyriausybė pateiks Seimui Lietuvos Respublikos 1996 m. Biudžeto įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų perskirstyti valstybės ir savivaldybių biudžeto asignavimai, numatant daugiau padengti energetikos įmonių nuostolius ir išlaidas, susijusias su bankų restruktūrizavimu.

Nepaisydama sunkumų vykdant biudžetą Vyriausybė neapsiribos tik fiskaliniais tikslais, bet sieks tobulinti mokesčių įstatymų bazę, kad būtų sukurta racionali mokesčių sistema, skatinti ekonomikos plėtrą, parengsime ir pateiksime Seimui Verslo pajamų mokesčių įstatymo projektą, kad būtų suvienodintos visų ūkio subjektų apmokestinamos sąlygos ir skatinami investiciniai procesai. Šis įstatymas turėtų pakeisti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą, paprastesnė taptų pelno apmokestinimo bei išlaidų pripažinimo tvarka.

Reikia patikslinti ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projekto nuostatas, įvesti proporcingus mokesčių tarifus, suderintus su neapmokestinamųjų pajamų minimumu, ir taip sumažinti mokesčių tarifus mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Bus parengtas ir pateiktas Seimui Valstybės žemės ir valstybinio vandenų fondo nuomos mokesčio įstatymo projektas.

Kita vertus, Vyriausybė laikosi nuomonės, jog netikslinga artimiausiu metu apmokestinti dividendus ir palūkanas už indėlius.

Siekdama skatinti smulkų ir vidutinį verslą bei paprastinti atsiskaitymus su biudžetu, Vyriausybė peržiūrės patentų išdavimo ir mokėjimo už juos tvarką, t.y. sutrumpins veiklos rūšių, kurioms taikomi privalomi patentai, sąrašą ir sumažins mokesčio tarifus.

Pastaruoju metu buvo daug diskutuojama valstybės skolinimosi klausimais, ypač dėl paimtų užsienio paskolų. Nemanau, jog čia dabar reikėtų plėtoti šią diskusiją, tačiau noriu pabrėžti, jog Vyriausybė, siekdama iš esmės sunorminti valstybės turtinių įsipareigojimų, valstybės vidaus ir užsienio skolų juridinius klausimus, savo programoje numatė artimiausiu metu parengti ir pateikti Seimui Turtinių valstybės įsipareigojimų įstatymo projektą. Jame bus reglamentuojami vidaus ir užsienio paskolų ėmimo, valstybės garantijų teikimo, valdžios ir valdymo institucijų kompetencijos šioje srityje klausimai.

Planuojama, kad valstybės užsienio skola šiais metais neviršys 17% bendrojo vidinio produkto, o skolinimasis per metus sudarys ne daugiau kaip 25% metinių valstybės biudžeto pajamų.

Daugiausia gautų paskolų, kurias mes planuojame gauti, t.y. ne mažiau kaip 70% (dabar yra apie 40%), numatoma panaudoti investiciniams projektams finansuoti. Kad nebūtų pernelyg didelių užsienio skolų, Vyriausybė ir toliau limituos savo skolinimąsi ir garantijų išdavimą. Paskolas sieksime naudoti tiems investiciniams projektams, kurie leis sukaupti pakankamai įplaukų joms grąžinti ir tolesnei ūkio plėtrai finansuoti. Norime nustatyti paskolų panaudojimo efektyvumą ir grąžinimo tikimybę, todėl bus atlikta anksčiau gautų ir panaudotų paskolų, taip pat paskolų, gautų su Vyriausybės garantija, inventorizacija.

Vyriausybė mano, jog būtina laikytis tokios ūkio plėtotės strategijos, kurią trumpai būtų galima apibūdinti šitaip: spartinti ekonomikos augimą ir integraciją į pasaulinę ekonomiką, sudaryti palankias sąlygas plėtoti ir modernizuoti gamybą, kad būtų subalansuotas ir kuo geriau panaudojamas eksporto ir importo potencialas, siekti, kad Lietuva taptų tranzito šalimi. Ryšium su tuo būtina sukurti tranzitą aptarnaujančią infrastruktūrą ir remti jos tolesnę plėtrą. Taikyti įvairesnes privatizavimo formas ir atsisakyti kai kurių šiuo metu esančių apribojimų, taip pat sukurti vienodas ūkininkavimo sąlygas visiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo nuosavybės formų. Sudaryti palankias sąlygas verslui, svarbiam ekonomikos plėtojimo veiksniui ir papildomų darbo vietų šaltiniui. Tuo tikslu numatoma tobulinti teisinius pagrindus, skatinančius ir saugančius privatų verslą ir sudarančius palankias sąlygas jį plėtoti, ypač pradinėje stadijoje. Taip pat remti verslo inkubatorių: inovacinių, informacinių ir konsultacinių verslo centrų bei agentūrų steigimą.

Artimiausias Vyriausybės uždavinys yra užtikrinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo programos, kuri yra patvirtinta, įgyvendinimą. Vyriausybė tobulins verslo teisinę aplinką, išplečiančią jo galimybes. Tuo tikslu jau pateikti Seimui Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimai bei papildymai, bus parengti ir pateikti Seimui įstatymų dėl Kauno, Klaipėdos, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų projektai, baigiamas rengti Koncesijų įstatymo projektas, baigiamas rengti naujas Įmonių bankroto įstatymas, kuriame bus detaliau reglamentuotas bankroto procedūrų vykdymas.

Nemažai teks nuveikti Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos rinką ir technologinę erdvę. Pirmiausia turėsime suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus su Europos Bendrijos teisine sistema. Įstatymų suderinimas ir naujai rengiamų įstatymų projektų atitikimas Europos Bendrijos teisinei sistemai yra viena iš svarbiausių Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sąlygų.

Artimiausiu metu būtina pasiekti, kad būtų leista parduoti ne žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos ir užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, be to, ekonominių apribojimų Lietuvoje neturėtų likti daugiau negu Europoje. Todėl Vyriausybė remia Konstitucijos 47 straipsnio pataisas.

Abejonių kelia pernelyg išsiplėtęs kai kurių veiklos sričių licencijavimas. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnis dažnai papildomas, nustatomos vis naujos licencijuojamos veiklos sritys. Šis įstatymas, taip pat kiti įstatymai dabar reikalauja licencijuoti per 60 veiklos sričių. Siekdami sumažinti licencijuojamų veiklos sričių skaičių ir suderinti įvairių įstatymų nuostatas šioje srityje, siūlysime Seimui patikslinti atitinkamus įstatymus, o jeigu reikės, vietoj Įmonių įstatymo 13 straipsnio teiksime savarankišką įstatymo projektą.

Toliau plėtosime vertybinių popierių rinką, nes ji leidžia efektyviau paskirstyti kapitalą ūkio šakoms, sieksime, kad efektyviau veiktų vertybinių popierių birža, būtų didinamas vertybinių popierių likvidumas ir patikimumas.

Vyriausybė numato nuosekliai laikytis pagrindinių ekonomikos politikos ir ūkio reformų tęstinumo principų, išdėstytų susitarime su Tarptautiniu valiutos fondu. Konsultuodamiesi su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis ir atsižvelgdami į iškylančias krašto ekonomikos plėtojimo problemas, tikslinsime ekonominės politikos įgyvendinimo procedūras.

Šiuo metu labai svarbu sudaryti sąlygas didinti šalies ūkio aktyvumą. Vyriausybė pirmiausia rems įmones, turinčias perspektyvą įsitvirtinti vidaus ir užsienio rinkoje. Vyriausybės programoje numatytos priemonės, manau, turės teigiamos įtakos įmonių veiklai. Ypač kreipsime dėmesį į įmonių apyvartinių lėšų formavimą. Tai iš esmės įmanoma spręsti turbūt per paskolas.

1996 m. vasario 1 d. biudžete buvo 1 mlrd. 175 mln. Lt nepriemoka. Iš to skaičiaus 644 mln. Lt priskaičiuotų delspinigių. Šiai problemai išspręsti rengiame įsisenėjusių skolų ir delspinigių biudžeto įstatymo projektą, kuriame numatome, na, jeigu taip galima pasakyti, kažkuria prasme amnestiją arba atleisti ūkio subjektus nuo priskaičiuotų delspinigių už nesumokėtus mokesčius iki 1995 m. sausio 1 d., jeigu deklaruota mokesčių suma bus sumokėta arba su valstybe atsiskaityta įmonės akcijomis. Tačiau rezultatai iš esmės priklausys nuo pačių įmonių darbo, pirmiausia nuo jų organizuotumo ir iniciatyvos.

Siekdama geriau tenkinti Lietuvos gyventojų poreikius, Vyriausybė imsis priemonių parduodamų prekių kokybės kontrolei gerinti, pažeistoms pirkėjų teisėms atstatyti, vartotojų teisių gynimo organizacijų veiklai aktyvinti. Remsime prekybą Lietuvoje pagamintomis prekėmis, parengsime priemones, užkertančias kelią abejotinos kokybės prekėms patekti į Lietuvos rinką.

Statybos ir urbanistikos srityje be statybos kompleksą reglamentuojančių teisinių, techninių bei normatyvinių dokumentų bus sugriežtinta statybų ir esamų pastatų valstybinė priežiūra. Tam pasitarnaus jau priimtas Teritorijų planavimo įstatymas ir Seime svarstomas Statybos įstatymas, rengiami jų įgyvendinimo poįstatyminiai dokumentai.

Turime problemų, reikia tiesiai pasakyti, teikiant paramą besistatantiems gyvenamuosius namus, butus, nes 1996 m. valstybės biudžete šiam reikalui numatyta tik 50 mln. Lt. Be to, Valstybės biudžeto įstatymo nustatyta, kad šios lėšos gali būti naudojamos tik palūkanų skirtumui dengti. Šios lėšos iš esmės yra įšaldytos, nes komerciniai bankai nesutinka duoti kreditinių išteklių ilgalaikėms 20-30 metų paskoloms. Palūkanos kol kas taip pat pernelyg didelės. Labai svarbu pakeisti minėtą nuostatą 1996 m. Valstybės biudžeto įstatyme ir leisti naudoti nurodytas lėšas kaip kreditinius išteklius, nes gyvenamųjų namų statybos ir pirkimo kreditavimas iš esmės dabar sustojo. Tokie pasiūlymai Seimui buvo pateikti dar ankstesnės Vyriausybės, ir aš manau, kad jie bus greitai svarstomi.

Būtina dar labiau suaktyvinti investicinį procesą Lietuvoje. Tuo tikslu Vyriausybė numato pateikti Seimui pasiūlymus neapmokestinti pelno ar pajamų dalies, skirtos investicijoms, arba numatyti kitų lengvatų. Taip pat numatoma peržiūrėti kai kuriuos su investiciniu procesu susijusius teisės aktus ir parengti atitinkamas pataisas.

Turiu pasakyti, kad taip pat stengsimės, jog būtų plėtojama efektyvi šalies ūkio infrastruktūra, kuri lemia daugelio šakų stabilų vystymą, užsienio investicijas. Ypač esame susirūpinę dėl padėties energetikos ūkyje. Šiuo metu energetiką žlugdo vartotojų skolos, neefektyvus turimų pajėgumų ir lėšų panaudojimas, apyvartinių lėšų trūkumas. Kalbėdamas apie neefektyvų pajėgumų panaudojimą, turiu galvoje ir energijos nuostolius, na, ir, paprastai tariant, elektros, jeigu taip tiesiai sakytume, vogimą ir panašiai.

Įsisenėję sunkumai gaunant kurą ir atsiskaitant už jį su tiekėjais tampa vis sudėtingesnė problema. Įmonės "Lietuvos dujos", "Lietuvos kuras", "Lietuvos energija" gali pirkti kurą tik iš savo apyvartinių lėšų. Kadangi jos tokių lėšų neturi, perkama kreditan arba gaunama nesumokėjus ir sumokama tik po to, kai kuras yra realizuojamas iš gautų atsiskaitymų su tiekėjais. Tenka jiems mokėti delspinigius, padidėja kuro kaina.

Įsiskolinimas Rusijai už gautas dujas 1996 m. vasario 1 d. siekia 36,3 mln. dolerių. Vien delspinigiai 1992-1993 m. už gautas dujas sudarė 24,5 mln. dolerių. Nemaža skola ir už branduolinį kurą. Tokį įsiskolinimą lemia visų pirma energijos vartotojų skolos. Šių metų vasario 1 d. vartotojai už elektros energiją buvo skolingi tiekėjams beveik 89 mln. Lt, už šiluminę energiją - 182 mln. Lt, už gamtines dujas - 52,5 mln. Lt. Tam nemažos įtakos turėjo ir nuostoliai dėl lengvatiniais tarifais gyventojams parduotos šiluminės ir elektros energijos. Valstybės skola už 1994 m. lengvatiniais tarifais gyventojams parduotą šiluminę energiją sudaro 276 mln. Lt. Šių metų biudžete tam numatyta tik 55 mln. Lt. Be to, akcinė bendrovė "Lietuvos energija" 1994 m. turėjo 56 mln. Lt nuostolį dėl per žemų elektros energijos tarifų, o 1995 m. - 169 mln. Lt nuostolį dėl lengvatinės šiluminės energijos tarifų taikymo ir nepakankamų kompensacijų mažas pajamas turinčioms šeimoms.

Esant tokioms skoloms ir Rusijos tiekėjams nuolat mažinant dujų tiekimą, esame priversti griežtinti atsiskaitymų už patiektus energijos išteklius tvarką, nors, sakysim, Lietuvos savivaldybių asociacija, kai kurios savivaldybių įmonės bei įstaigos ir kitos valstybinės įstaigos ir toliau tikisi atsiskaitymo lengvatų. Kai kam šie atsiskaitymai naudojantis situacija jau, jeigu taip galima įvardyti, išėjo iš mados ir ne dėl asignavimų trūkumo. Skolininkai, deja, privalo galvoti ne tik apie savo, bet ir apie visos valstybės reikalus. Aišku, ir energijos tarifai turi būti tokie, kad padengtų gamybos tiekimo ir paskirstymo išlaidas, užtikrintų lėšas investicijoms. Į tai bus atsižvelgta rengiant patikslintą energijos kainų ir tarifų skaičiavimo metodiką. Ja remiantis galbūt teks patikslinti minėtus tarifus kitam šildymo sezonui.

Turėsime toliau tobulinti dalinės kompensacijos už karštą vandenį ir šilumą socialiai remtiniems vartotojams tiekimo tvarką, visiškai panaikinti subsidijas energetikai. Kaip jau buvo minėta, Vyriausybė taip pat pateiks Seimui pasiūlymus dėl energetikos įmonių nuostolių, susidariusių dėl žemų energijos tarifų, padengimo. Dabar visuomeniniais pagrindais veikianti valstybinė energetinių išteklių kainų ir energetikos veiklos komisija, mūsų supratimu, neatitinka nūdienos reikalavimų. Komisijos nariai užsiėmę savo pagrindiniu darbu, negali nuolat stebėti ūkyje vykstančių procesų, gilintis į energetinių išteklių kainodarą. Be to, ši komisija turėtų ne Vyriausybei siūlyti energetinių išteklių kainų lygį, o pati nustatinėti kainas, jų formavimo metodiką bei principus, kontroliuoti energetikos sistemos veiklą. Tai labai kruopštus ir labai atsakingas darbas. Todėl Vyriausybė numato siūlyti, jeigu Seimui tai bus priimtina, taip pat Respublikos Prezidentui pakeisti šios komisijos statusą, funkcijas ir teises.

Artimiausiu metu Vyriausybė turi išspręsti akcinės bendrovės "Būtingės nafta" finansavimo klausimą. Kadangi esami bendrovės akcininkai, kaip rodo apklausa, nepajėgia išpirkti jiems priklausančios naujos akcijų emisijų dalies, šiuo metu nagrinėjama galimybė kitas akcijų emisijas skelbti atviru būdu. Akcijų galėtų įsigyti Lietuvos ir užsienio investitoriai, suinteresuoti ir pajėgūs užtikrinti terminalo apkrovimą žalia nafta ir naftos produktais pagal šių objektų projekte numatytą pajėgumą. Tai leistų gauti pakankamai pajamų kreditams grąžinti bei kitiems įsipareigojimams vykdyti, duotų nemažai įplaukų į Lietuvos valstybės biudžetą. Nagrinėjama taip pat galimybė kaupti lėšas terminalo statybai, tiesiai pasakysiu, gal ir nelabai populiariais metodais, sakysim, didinant akcizo mokestį.

Vyriausybė imsis veiksmų šilumos ūkiui decentralizuoti. Tuo tikslu dar 1995 m. buvo sudaryta speciali komisija šilumos ūkio perdavimo savivaldybių reguliavimo sričiai galimybėms išnagrinėti. Taip pat rengiama šiluminės energijos tiekimo valdymo decentralizavimo studija pagal PHARE programą. Remdamiesi ankstesnėmis Pasaulio banko rekomendacijomis ir įvertinę variantus bei pasiūlymus ir komisijos išvadas, numatome iki liepos 1 d. parengti konkrečių veiksmų planą ir pradėti jį įgyvendinti.

Aktyviau turėsime spręsti ir privatizavimo problemas. Ketverius metus vykęs pirminis privatizavimas baigėsi 1995 m. liepos-rugsėjo mėnesiais. Ekonomikoje dominuoja privati nuosavybė. Už valstybės investicinius čekius buvo privatizuota 5714 objektų. Tai sudaro apie 71% visų valstybės įmonių. Už investicinius čekius taip pat buvo privatizuota apie 28,7 mln. m2 gyvenamojo ploto, 1160 buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių turto, taip pat žemės sklypai. Pasibaigus pirminiam privatizavimui dar yra likę 684,2 mln. Lt nepanaudotų investicinių čekių. Juos piliečiai gali bet kuriuo būdu perleisti vienas kitam. Be to, už juos nustatyta tvarka galima pirkti butus, žemę, taip pat, kaip jūs žinote, pagal įstatymą ir laikraščių bei žurnalų redakcijų patalpas. Po 1997 m. sausio 1 d. investiciniai čekiai neteks galios ir už juos nebus kompensuojama.

Privatizuoti yra likę apie 3 mlrd. 80 mln. Lt vertės turto įmonėse, kita įmonių turto dalis, sudaranti apie 6,8 mlrd. Lt, įstatymu yra nustatyta kaip neprivatizuojamas turtas. Užbaigus valstybės turto privatizavimą už valstybės vienkartines išmokas ir sukūrus platų privatų sektorių, privatizavimo tikslai ir metodai gerokai pasikeitė. Dabar per privatizavimą turėsime spartinti ūkio modernizavimą, sukaupti lėšų nuvertėjusiems indėliams bei grąžintinam turtui kompensuoti, skatinti smulkų ir vidutinį verslą, remti žemės ūkį. Tai įmanoma pasiekti, jei privatizacijoje dalyvaus užsienio kapitalas. Tačiau suinteresuoti investitorius ateiti į mūsų šalį galime tik pasiūlę jiems perspektyvius investavimo projektus ir objektus, tokius kaip energetikos, transporto, ryšių. Šiose šakose užsienio kapitalas yra būtinas, nes Lietuva nepajėgi pati pakankamai investuoti į jas, o be investicijų šios ypač svarbios šakos degraduos, nuostolių našta guls ant valstybės biudžeto. Ir, priešingai, modernizacija užtikrintų ne tik tų šakų, bet ir viso ūkio sparčią pažangą. Todėl inicijuosime privatizavimo įstatymų pakeitimus, kurie plačiai atvertų kelią užsienio investicijoms į visas ūkio šakas, tačiau, žinoma, nepakenktų Lietuvos interesams. Artimiausiu metu Vyriausybė pateiks Seimui pasiūlymus dėl kai kurių energetikos, transporto ir ryšių įmonių išbraukimo iš sąrašo įmonių, į kurias neleidžiama iki 2000 metų investuoti privataus kapitalo, taip pat atrinks privatizuoti 7, 10 stambių infrastruktūros įmonių, skelbiant tarptautinį konkursą. Manome, kad reikėtų patikslinti ir lėšų, gautų privatizavus valstybės turtą, naudojimą, numatyti jas skirti ir šalies ūkiui modernizuoti, smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti. Artimiausias ir svarbiausias Vyriausybės uždavinys privatizavimo srityje yra: užbaigti rengti ir patvirtinti antrojo privatizavimo etapo įgyvendinimui būtinus poįstatyminius teisės aktus, patvirtinti 1996 m. privatizuotinų objektų sąrašą. Šiuo metu privatizuotinų objektų sąrašas derinamas.

Daug spręstinų problemų yra ir vienoje iš svarbiausių Lietuvos ūkio šakų - žemės ūkyje. Kreipsime dėmesį ir į tai, kad visiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo ūkininkavimo ir nuosavybės formų, būtų sudarytos vienodos teisinės, gamybinės, ekonominės ir socialinės sąlygos, kurios garantuotų efektyvią žemės ūkio produkcijos gamybą. Vyriausybė stengsis kompleksiškai formuoti gamybos, noriu pabrėžti, socialinę infrastruktūrą, racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas žemės ūkiui remti. Daugiausia nacionalinės žemės ūkio veiklos programai įgyvendinti skirtų biudžeto lėšų, apie 42%, bus panaudota žemės ūkio produkcijos supirkimui remti, t.y. subsidijoms superkant kai kuriuos žemės ūkio produktus mokėti. Pagrindinei žemės ūkio produkcijai nustatytos minimalios ribinės supirkimo kainos. Vykdoma žemės ūkio rėmimo politika taip pat padeda iš dalies apsaugoti vartotojus nuo mažmeninių kainų didėjimo. Tikimės, kad šiais metais išmokos žemės ūkio produkcijos gamintojams, palyginti su 1995 m., padidės apie 450 mln. Lt. Šių metų pirmajame pusmetyje bus nustatytos ir paskelbtos 1997 m. pagrindinių žemės ūkio produktų minimalios ribinės supirkimo kainos ir kvotos šiems produktams realizuoti bei supirkti. Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms parama bus teikiama ir kitokiomis formomis. Pagal galimybes daugiau lėšų skirsime ūkininkų kūrimuisi ir gamybos infrastruktūrai, mažo našumo žemėse įsikūrusių žemės subjektų ūkinei veiklai pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams sumažinti.                                             

Įgyvendindami žemės ūkio kooperacijos plėtojimo programą stengsimės sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas kooperacijai, taip pat agroservisui plėtoti. Kad būtų išsaugotas esamas agroserviso ir perdirbimo įmonių potencialas, plėtotina ne tik žemdirbių tarpusavio, bet kartu ir žemdirbių bei perdirbėjų kooperacija. Vyriausybė dės pastangas, kad kooperacijai ir agroservisui plėtoti būtų gauta apie 25 mln. JAV dolerių užsienio kreditas. Atsižvelgdami į tai, kad per pastaruosius metus agrariniame sektoriuje ir maisto ūkyje ženkliai pasikeitė žemės ūkio produkcijos gamintojų bei agrorinkos partnerių gamybiniai ir ekonominiai santykiai, ir siekdami nuosekliau įgyvendinti žemės ūkio ekonominių santykių ir valstybinio reguliavimo įstatymų nuostatas, numatome 1996 m. pirmame pusmetyje patikslinti nacionalinę žemės ūkio veiklos programą, o antrame pusmetyje - atskirų ūkio šakų bei maisto ūkio šakų programas ir parengti šių programų įgyvendinimo programas, jų organizacines ir ekonomines priemones.

Didėja žemės reformos tempai. Šiemet planuojame žemę sugrąžinti dar 40 tūkst. pretendentų. Be žemės sugrąžinimo natūra, laisvos valstybinės žemės fondo plotuose bus pradėtas jos grąžinimas ekvivalentine natūra. Apskričių valdytojų patvirtintose teritorijose bus pradėti rengti pirmieji žemės reformos kompleksiniai žemėtvarkos projektai. Labai aktuali problema - kompensacijų už valstybės išperkamą žemę mokėjimas. Sprendimai dėl kompensacijos skyrimo jau priimti daugiau kaip 60 tūkst. asmenų. Šiam tikslui reikia 627 mln. Lt. 1994 - 1995 m. išmokėta tik 10 mln. Lt. Kompensacijų už valstybės išperkamą žemę pinigais išmokėjimo problemą padės spręsti ir 1996 m. valstybės biudžete tam skirti 50 mln. Lt. Tiesa, tai irgi nedaug. Be to, kompensavimui už valstybės išperkamą žemę yra parengta 43 tūkst. hektarų miškų. Tačiau labiau paspartinti šį procesą (aš norėčiau dar kartą grįžti) bus galima tik priėmus Konstitucijos 47 straipsnio pataisą, t.y. kaip jau minėjau, leidus parduoti ne žemės ūkio paskirties žemę Lietuvos juridiniams ir užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims. Spartinti žemės reformą trukdo, be kitų priežasčių, ir tai, jog vėluojama išduoti žemės nuosavybės dokumentus. Nors šie dokumentai pradėti tvarkyti sparčiau, tačiau dar gaunam daug nusiskundimų šiuo klausimu. Vyriausybė imsis priemonių, kad sprendimai dėl nuosavybės teisės įstatymo būtų priimti nevėluojant, t.y. per 3 mėnesius nuo apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų priimtų išvadų dėl žemės ar miško sugrąžinimo.

Rengdami Vyriausybės programos socialinės politikos nuostatas vadovavomės tuo, kad socialinių problemų sprendimas visų pirma priklauso nuo šalies ekonomikos būklės, todėl mūsų pastangas spręsti opiausias socialines problemas ir gerinti Lietuvos žmonių gyvenimą reikėtų vertinti bendrame 7-osios Vyriausybės programos kontekste. Šiam tikslui turi pasitarnauti programoje numatyti ūkio restruktūrizavimo spartinimo, ekonomikos efektyvumo didinimo, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, ūkio valdymo gerinimo, infliacijos mažinimo ir kitos priemonės. Problemų socialinės apsaugos srityje iš tiesų yra daug. Ši Vyriausybė visų jų neišspręs. Rengdami programą mes siekėme dviejų tikslų. Pirma. Imtis nedelsiant spręsti pačius opiausius klausimus. Antra. Sudaryti palankias prielaidas gyventojų socialinėms problemoms spręsti ateityje. Atsižvelgdama į tai, kad svarbiausias gyventojų pajamų šaltinis yra darbo pajamos, Vyriausybė visų pirma rūpinsis, kad mažėtų nedarbo augimo tempai. Tuo tikslu didžiausią dėmesį skirsime nedarbo prevencijai, užimtumo rėmimui ir apsaugai, darbuotojų profesiniam mobilumo didinimui ir mokymo sistemos plėtojimui. Šiems reikalams bus skiriama didžiausia Užimtumo fondo lėšų dalis. Artimiausiu metu parengsime ir pradėsime įgyvendinti specialią gyventojų užimtumo 1996 - 1998 metais programą, parengsime draudimo nuo nedarbo įstatymo projektą, vykdysime Bedarbių rėmimo įstatyme numatytas priemones. Nedarbo mažinimui svarbią reikšmę, manome, turės jau pradėtas kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programos įgyvendinimas.

Darbo apmokėjimo srityje dabar svarbiausia yra užtikrinti, kad nepaisant pinigų apyvartos sutrikimų laiku būtų išmokami darbuotojams atlyginimai, taip pat mažinamos nepagrįstos darbo apmokėjimo disproporcijos, garantuojamas įmanomai didesnis minimalus darbo apmokėjimas ir būtų pasiektas, tai yra svarbiausia, realaus darbo užmokesčio augimas.

Neseniai parengtas ir pateiktas Seimui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo projektas, kuriame numatyta vieninga darbo vietų ir pareigų vertinimo, darbuotojų tarifikavimo ir apmokėjimo sistema. Ruošdamiesi įgyvendinti šį svarbų įstatymą, aš tikiuosi, kad Seime jis bus po diskusijų priimtas, numatome parengti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų etatų skaičiaus nustatymo bei darbo apmokėjimo fondo skaičiavimo normatyvus, darbų vertinimo sistemą, kvalifikacinius reikalavimus ir kitus būtinus tam dokumentus.

Kuo greičiau turime pašalinti atsiradusius pensinio aprūpinimo nesklandumus. Visų pirma privalome užtikrinti, kad laiku žmonėms būtų išmokamos pensijos. Vyriausybė pasirūpins, kad geriau būtų tvarkomas valstybinis socialinio draudimo biudžetas, laiku skiriamos valstybės biudžeto lėšos valstybinėms pensijoms mokėti, gerinamas darbas su draudėjais. Todėl esame įsitikinę, kad susiklosčiusi nepalanki pensijų mokėjimo situacija, kuri yra dabar, artimiausiu metu normalizuosis. Jei sėkmingai bus vykdomas valstybinio socialinio draudimo biudžetas, pensijos šiais metais turėtų didėti sparčiau negu darbo užmokestis. Tikimasi, kad metų pabaigoje bazinė pensija sieks apie 130 Lt, o vidutinė nedirbančio pensininko senatvės pensija apie 284 - 285 Lt. Gerokai turėtų padidėti ir reali pensija.

Atsižvelgdami į nepalankią demografinę situaciją, mes manome, kad būtina ryžtingiau gerinti motinystės ir vaikystės apsaugą, didinti valstybės paramą vaikus auginančioms ir nepasiturinčioms šeimoms, tobulinti našlaičių ir tėvų priežiūros netekusių vaikų globos organizavimą, spręsti nesimokančių ar nedirbančių vaikų ir paauglių, ypač valkataujančių vaikų, socialinės priežiūros problemas. Tobulinsime taip pat socialinės paramos šeimoms organizavimą. Didžiausią dėmesį numatome skirti socialinių paslaugų sistemos kūrimui. Tuo tikslu planuojame parengti socialinių paslaugų pagrindų įstatymo projektą ir šių paslaugų teikimo programą kuo ilgesniam laikotarpiui bei skatinti bendruomeninės socialinės infrastruktūros formavimą. Bus tęsiama globos įstaigų reforma. Numatome spartinti socialinės globos įstaigų decentralizavimą palaipsniui jas perduodant apskritims bei steigiant globos įstaigas savivaldybėse. Sieksime, kad šiems tikslams būtų plačiau pritaikomos kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos, kuriami religinių bendruomenių ir visuomeninių institucijų globos namai.

Žmonių su negalia problemas Vyriausybė pirmiausiai spręs įgyvendindama Invalidų metų programą ir užtikrins, kad racionaliai būtų panaudotos šiam tikslui skirtos valstybės biudžeto lėšos, t.y. 31 mln. Lt. Pirmenybę teiksime reabilitacijos įstaigų steigimui, kompensacinės technikos, protezinių ir ortopedinių gaminių gamybos plėtojimui bei statybinės urbanistinės aplinkos pritaikymui žmonėms su negalia.

Svarbiausius sveikatos apsaugos reformos uždavinius Vyriausybė suformulavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio mėn. 7 d. rezoliucija dėl nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimo, kuri buvo priimta po Seime įvykusios išsamios diskusijos šiuo klausimu. Manome, kad Vyriausybės programoje išdėstyti svarbiausi sveikatos politikos uždaviniai atitinka minėtos rezoliucijos nuostatas. Siekdama, kad geriau būtų sprendžiamos Lietuvos gyventojų sveikatos problemos, Vyriausybė pasirengusi įkurti sveikatos sistemos įstatyme numatytas sveikatos gerinimo veiklos koordinavimo ir valdymo institucijas, parengti Lietuvos sveikatos programą bei tikslines valstybines traumatizmo profilaktikos, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės, neurologinių ligų profilaktikos ir kitas tikslines programas, pateikti Seimui įstatymų, reglamentuojančių įvairias sveikatos gerinimo veiklos sritis, projektus.

Vienas iš svarbiausių Vyriausybės uždavinių - padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta visuomeninė rimtis, žmogaus saugumas ir apsaugotas jo turtas. Nors kriminogeninė situacija Lietuvoje panaši į daugelio kitų Baltijos ir Rytų Europos šalių, kurios pereina iš totalitarinės santvarkos į demokratinę ir rinkos santykiais grindžiamą ekonomiką, tačiau ji mūsų valstybėje išlieka sudėtinga ir tebėra dideli nusikalstamumo mastai. 1995 metais Lietuvoje užregistruota daugiau negu 60 tūkst. nusikaltimų, tai 3,7% daugiau negu 1994 metais. Gerokai didėja sunkių nusikaltimų - 41%. Todėl ypač daug dėmesio skirsime kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, stiprinsime nusikalstamumo kontrolę ir prevenciją. Tuo tikslu Vyriausybė sieks efektyviau taikyti Prevencinio asmens sulaikymo, Operatyvinės veiklos bei kitus įstatymus, įgyvendinti parengtas antikorupcines priemones (tokios priemonės yra parengtos), gerinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, pagal galimybes stiprinti teisėsaugos institucijų materialinę - techninę bazę. Siekdama užtikrinti, kad stabiliai dirbtų bankai, laiku būtų grąžinti gyventojams indėliai, Vyriausybė įpareigos teisėsaugos institucijas (jau dabar tai padarė) imtis efektyvesnių priemonių negrąžintoms paskoloms išieškoti ir prevenciniam darbui stiprinti. Suprasdami, kad kova su nusikalstamumu negali būti efektyvi be visuomenės paramos, visokeriopai skatinsime gyventojų iniciatyvą šiais klausimais. Vyriausybė kreips dėmesį į nusikalstamumo ištakų bei jo priežasčių nustatymą ir šalinimą, rengs nusikalstamumo kontrolę ir prevenciją reglamentuojančių įstatymų projektus. Kartu Vyriausybė yra tos nuomonės, kad visos teisėsaugos institucijos nepasiduos tarpusavio rungtyniavimo azartui, kad turi geriau koordinuoti savo veiksmus ir bendrai veikti kovodamos su nusikalstamumu.

Ir dar dėl vieno klausimo. Vyriausybės santykių su savivaldybėmis. Nors nemažai padaryta tobulinant savivaldą, tačiau šioje srityje yra problemų. Pirmiausiai noriu patikinti, kad Vyriausybė dės pastangas, kad greičiau būtų savivaldybėms perduotas turtas, kuris pagal įstatymą joms priskirtas. Antra, kaip jau buvo minėta, Vyriausybė numato pateikti Seimui svarstyti naują nuolatinę savivaldybių biudžetų pajamų formavimo metodiką, nes dabar esanti laikinoji keičiama kasmet, iš esmės kasmet, ir netenkina savivaldybių. Yra daug bendrų klausimų su savivaldybėmis sprendžiant globos, švietimo, sveikatos apsaugos, komunalinio ūkio ir kitus klausimus. Dabartiniu metu, kai savivaldybėms atstovauja Savivaldybių asociacija, nemažai Vyriausybės sprendžiamų klausimų derinama su ja. Stengsimės, kad visi ginčijami klausimai ateityje būtų derinami, tariamasi arba iš anksto pranešama savivaldybėms, kaip Vyriausybė numato spręsti vieną ar kitą problemą. Prie Vyriausybės ir prie ministerijos sudaryta dvišalė komisija iš Vyriausybės narių ir Savivaldybių asociacijos atstovų. Manome, kad į komisiją įtrauksime naujų Vyriausybės narių, ir jos veikla suaktyvės. Artėjant savivaldybių rinkimams Vyriausybė parengs ir patvirtins naujus savivaldybių formavimo kriterijus, kaip tai numato įstatymas, ir šį darbą numatome baigti iki liepos 1 d. Vyriausybė taip pat sieks savo darbo viešumo, dėmesingai nagrinės ir pagal galimybes įvertins mokslo institucijų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymų šalies ekonomikos plėtojimo klausimais, nes Lietuvos ateitis, aš esu tvirtai įsitikinęs, yra bendras mūsų visų reikalas. Jei bus pritarta programai, 7-oji Vyriausybė pradės savo darbą iš esmės tiktai pirmo ketvirčio pabaigoje. Kai jau yra suformuotas ir pradėtas vykdyti biudžetas, valstybės skolinimosi bei investicijų programos, dėl to dabar sunku daryti esminių pakeitimų, tačiau prognozuojame, kad šiais metais bendras vidinis produktas padidės 4%, sparčiau plėtosis pramonė, transportas, ryšiai, informatika, statyba, sumažės užsienio prekybos neigiamas saldo, infliacija neturėtų viršyti 20%, o realusis darbo užmokestis turėtų didėti bent jau tiek, kiek numatoma, jog padidės bendras vidinis produktas.

Baigdamas norėčiau pažymėti, jog šiuo metu rengiame ir konkretų veiksmų planą Vyriausybės programos nuostatoms, mūsų tos programos nuostatoms, realizuoti. Jame bus detalizuoti vykdymo terminai ir nustatyti konkretūs vykdytojai. Aš manau, kad artimiausiu metu Vyriausybė pateiks šį planą Seimo nariams susipažinti ir svarstyti jį, kartu svarstant programą ir komitetuose, ir frakcijose. Noriu pasakyti, kad ši programa yra kolektyvinis visų kabineto narių darbas. Net du kartus Vyriausybės posėdyje mes svarstėme tą projektą. Aš taip pat stengiausi įsigilinti į visus reikalus, tačiau per trumpą laiką, kai kartu reikia spręsti ir einamąsias problemas, ir einamuosius klausimus, man, be abejo, nepavyko apčiuopti visų problemų ir visų niuansų. Todėl prašau Seimo neprieštarauti, kad į kai kuriuos klausimus išsamiau atsakytų kabineto nariai, konkrečiai atsakingi už vieną ar kitą sritį. Neabejoju, jog jūs, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų pastabos ir pasiūlymai, kuriuos jūs pateiksite svarstydami Vyriausybės programą, padės gerinti Vyriausybės darbą. Aš labai atsiprašau, kad neaprėpiau visos programos. Aš suprantu, kad kiekvienas Seimo narys turbūt gali surasti vieną ar kitą vietą, kur galbūt jo mintys nėra įrašytos, tačiau šitame trumpame pristatyme aš norėjau tik apibūdinti principinius dalykus, kuriuos numatome realizuoti gerindami šalies gerovę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal dar, premjere, vis tiek primintumėte ir ministrus, nors jie visiems pažįstami ir žinomi. Prašom.

M.L.STANKEVIČIUS. Norėčiau dar kartą pristatyti Vyriausybės narius, kurie ir teikia jums svarstyti programą. Tai Vaidotas Blažiejus Abraitis - ryšių ir informatikos ministras; Aldona Baranauskienė - statybos ir urbanistikos ministrė; Jonas Biržiškis - susisiekimo ministras; Bronius Bradauskas - aplinkos apsaugos ministras; Virgilijus Vladislovas Bulovas - vidaus reikalų ministras; (Juokiasi) Ponas B.Bradauskas kartu su vidaus reikalų ministru atsistojo. Aš manau, kad pažįstate ir gerbiamąjį B.Bradauską, ir gerbiamąjį V.Bulovą, kadangi ponas V.Bulovas buvo jūsų kolega Seime. Vladislovas Domarkas - švietimo ir mokslo ministras; Vytautas Einoris - žemės ūkio ministras; Povilas Gylys - užsienio reikalų ministras. Aš labai atsiprašau, bet jis susijęs su prezidento A.Kvasnievskio vizitu ir aš jo negaliu pristatyti Seimui. Kazimieras Juozas Klimašauskas - pramonės ir prekybos ministras; Algimantas Križinauskas - finansų ministras; Linas Linkevičius - krašto apsaugos ministras; Mindaugas Mikaila - socialinės apsaugos ir darbo ministras; Juozas Nekrošius - kultūros ministras; Petras Papovas - valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras; Jonas Prapiestis - teisingumo ministras; Albertas Vasiliauskas - miškų ūkio ministras; Antanas Vinkus - sveikatos apsaugos ministras. Ir gerbiamasis Saulius Bernardas Kutas - energetikos ministras. Gal aš ne iš eilės išvardijau, bet taip pasirašyti dekretai. Taigi jūsų svarstymui ir programa, ir kabineto nariai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamieji kolegos, mes turime šiek tiek pasitarti. Pagal nustatytą darbotvarkę dabar turėtų būti 10 minučių pertrauka. Gal iš tiesų premjerui reikėtų truputėlį atsipūsti, o po to atsakinėti į klausimus, bet dvi pertraukas, kurios nebuvo numatytos darbotvarkėje, mes jau turėjome. Tai ar darom pertrauką? (Balsai salėje) Gerai. 10 minučių pertrauka. Bet tiksliai - dešimties. Iki 13 valandos ir 27 minučių. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Noriu jums ir radijo klausytojams pranešti, kad yra iš anksto užsirašę ir dabar užsirašė maždaug 100 Seimo narių. Aišku, kad tiek daug nepaklaus, nes yra laiko limitas. Todėl Seimo seniūnų sueigoje dar sykį buvo patvirtintas jau praktiškai išbandytas principas. Vienas Seimo narys iš vienos pusės, kitas - iš kitos pusės, nepriklausomai nuo to, kas kaip užsirašė. Bet, žinoma, vadovaujantis pirmiausia išankstiniu sąrašu. Taigi pirmasis klaus K.Antanavičius, ruošiasi B.Rupeika. K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, skaitau jūsų programą. Norėčiau paklausti gal gerą šimtą klausimų, bet pagal reglamentą galiu paklausti tiek, kiek galiu. Štai rašoma: remti verslus, remti žemės ūkį, remti naujas technologijas, remti lengvąją pramonę, remti medžio apdirbimo pramonę, remti baldų pramonę. Toliau smulkius verslus, mažas įmones. Jūs turbūt žinote, kad buvo pateikti mano įstatymai dėl investicijų neapmokestinimo, dėl individualių verslų skatinimo, rėmimo, dėl energetikos rėmimo ir visus tuos įstatymų projektus atmetė prieš mėnesį, prieš du mėnesius. Tai kuo jūs remsite tą visą? Ar pagaliais, ar dar kuo nors? Kuo remsite? Štai vėl žvilgteliu, jūs buvote valdymo reformų ir savivaldybių ministras, ir žiūriu valdymo reformų skyriuje vėl įrašyta - tobulinti, tęsti, didinti valdymo efektyvumą. Kaip jūs numatote mažinti valstybės valdymo kaštus ir kiek? Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis premjere, aš labai atsiprašau. Mielieji kolegos, gerbiamasis Antanavičiau, yra seniai nustatytas laiko limitas - viena minutė. Šešiasdešimt devintą sekundę tikrai išjungsiu, nepriklausomai nuo to, kas kurioje pusėje sėdit. Prašom.

M.L.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš suprantu, kad ten daug kur parašyta "remti", bet aš pabandžiau akcentuoti, kaip ir jūs minėjote, remti investicijas. Mūsų vienas iš tikslų, kaip jūs jau irgi minėjote, yra tas, kad būtų neapmokestinamas pelnas, investuojamas į gamybą. Tai, man atrodo, vienas iš pagrindinių rėmimų. O ten kad išvardytos, aš suprantu, kad tai įstatymas, kuris remtų visas ūkio šakas, į kurias yra investuojama.

Dėl valdymo aparato aš norėčiau pasakyti, kad, žinoma, paprasčiausia būtų iš viso tą aparatą sudeginti, bet aš manau, kad valstybė be valdymo aparato negali apsieiti. Tikrai manau, aš jau kalbėjau dėl to, Vyriausybė parengs naujus savivaldybių steigimo kriterijus, taip pat aš jau minėjau, kad ta ministerija, kurioje aš dirbau, yra parengusi valdymo koncepciją, kaip mes numatome toliau daryti, ir ją tikrai pateiks Seimui svarstyti. Tada galima būtų tikrai konkrečiau kalbėti. Nes dabar valdymo išlaidos nėra jau tokios didelės, palyginti su kitų kraštų.

PIRMININKAS. B.Rupeika. Ruošiasi kolega A.Kubilius.

B.V.RUPEIKA. Tamsta premjere, aš atsiprašau, kad jūsų turiu klausti, nes ne visuomet klausimus galima adresuoti tikriesiems atsakymų į juos autoriams, na, bet ką darysi, toks gyvenimas. Aš nelabai tikiu ir iš jūsų programos teisėsaugos pagerėjimu Lietuvoje, kai bankų krizė buvo inkriminuota policininkams, o iššvaisčiusieji mažiausiai pusę milijardo litų dabar patys sau kuria reanimacijos programas valstybės sąskaita, na, ir sakykime tiesiai, šeimininkauja Prezidento kabinete. O teisėsaugos ministras negrįžtamai išvyksta (nematau aš jo tribūnoje) kelti kvalifikacijos, kaip čia buvo sakoma, į Konstitucinį Teismą, finansų ministras į valstybinį banką, na, jums gal lengvesnis klausimas, kurį gal pasidalysite su kolega V.Bulovu...

PIRMININKAS. Laikas...

B.V.RUPEIKA. Taip. Vienu sakiniu baigiu. Ar ateis toks laikas, kai reprezentacinio įėjimo į Seimą neužtvers bankininko Genos, aš pamiršau jo pavardę, limuzinas. Net ir užsienio prezidentų vizitų dienomis. Žodžiu, ar teisėsauga nors formaliai panaikins nerašytą Lietuvoje šventųjų karvių, t.y. jaučių, įstatymą...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Benai. Negalima taip! Kiek kartų reikia aiškinti? 60 sek. O išjungiau 90 sekundę.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš supratau jus, gerbiamasis Seimo nary. Tikrai tai yra viena iš tokių svarbiausių problemų, kurias mes turime vienaip ar kitaip išspręsti. Aš nenoriu pasakyti, kad mes neprisiimam tos naštos, kuri atėjo, kurią mes perėmėm. Jeigu dalis to klausimo buvo tarp kitko adresuota naujam vidaus reikalų ministrui, aš manau, kad mūsų bendromis pastangomis mes įveiksim tai, ką jūs pasakėte.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Ruošiasi kolega J.Pangonis.

A.KUBILIUS. Premjere, jūs puikiai žinote, kad daugelis Lietuvos žmonėms labai svarbių įstaigų, t.y. mokyklos, ligoninės ir kitos įstaigos, kurios finansuojamos per savivaldybių biudžetus, yra beviltiškai įsiskolinusios energetikams. Taip susidarė dėl netinkamos ankstesnių vyriausybių ūkinės politikos. Akivaizdu, kad savivaldybės nėra atsakingos už tokias problemas ir negali jų išspręsti. Susitikime frakcijoje, kai Prezidentas jus pristatė mūsų frakcijai, jūs sakėte, kad tai yra valstybės problema ir Vyriausybė imsis spręsti tą problemą, nepaliks jų sprendimo savivaldybėms. Tačiau naujasis finansų ministras susitikime su Savivaldybių asociacija sakė, kad Finansų ministerija niekaip nespręs tokių problemų. Iš jūsų programos taip pat nelabai aišku, kaip tie dalykai bus sprendžiami. Ar jūs galite paaiškinti?

M.L.STANKEVIČIUS. Taip. Tai labai opi problema, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad vis tiek mes turėtume ieškoti būdų šitam įsiskolinimui padengti kartu su savivaldybėmis. Nes vien tik valstybės biudžeto sąskaita šito padaryti tikrai nebus įmanoma. O einamieji mokėjimai, aš suprantu taip, kad einamieji mokėjimai turi būti vykdomi besąlygiškai, nes iš esmės savivaldybių biudžetai yra vykdomi.

PIRMININKAS. J.Pangonis. Ruošiasi kolega K.Skrebys.

J.PANGONIS. Gerbiamasis premjere, jūs atėjote vadovauti Vyriausybei tikrai sunkiu Lietuvos ekonomikai metu ir didelių laurų čia jums bus sunku pelnyti. Tačiau norėčiau vis dėlto paklausti, kokie, jūsų manymu, pagrindiniai makroekonominiai dabar veiksniai lemtų, kad Lietuvos ekonomika atsigautų per trumpą laiką ir visos tos numatytos socialinės programos dar anos - 6-osios Vyriausybės - būtų bent iš dalies įgyvendintos? Gal galite trumpai išdėstyti?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad vienintelis realus kelias, kaip spręsti šitas problemas, aš jau minėjau savo pranešime, yra ryžtingai spartinti privatizavimo procesą, pritraukti užsienio investicijas ir, žinoma, ieškoti būdų, kaip pasitelkti ir Lietuvoje esančius pinigus. Aš minėjau apie tai, kad ... Beje, ne tik Lietuvoje esančius pinigus, bet pabandyti ir tuos, kurie jau yra "pabėgę" iš Lietuvos.

PIRMININKAS. K.Skrebys. Ruošiasi kolega V.Juškus.

K.SKREBYS. Pone Ministre Pirmininke, savo kalboje jūs minėjote, jog sieksite mažinti licencijuojamų veiklų sąrašą. Tas yra ir jūsų programos dešimtajame puslapyje, kad licencijuojamų veiklų sąrašas bus mažinamas. Tačiau aš eidamas į šį posėdį suskaičiavau, jog Įmonių įstatymo 13 straipsnis, kuriame yra kalbama apie licencijas, po Seimo rinkimų į valdžią atėjus LDDP, buvo keistas bene 15 kartų. Kiekvienu keiti-mu licencijuojama viena arba dvi, arba dažniausiai net ir trys veiklos sritys. Galima suskaičiuot, kiek LDDP įvedė naujų licencijų. Aš puikiai suprantu, kad tai yra geras būdas papildyti partijos kasą, bet ką tai turi bendro su verslo laisve ir ką reiškia šitas reiškinys, kai verslininkai yra spaudžiami, yra priversti mokėti pinigus už licencijas, yra priversti duoti kyšius ir panašiai, ir panašiai. Aš vis dėlto norėčiau žinot, kokia bus vykdoma politika, ar ta, kuri buvo vykdoma iki šiol siekiant įvesti vis naujas licencijas, ar vis dėlto jūs ištesėsite pažadą ir tos praktikos atsisakysit?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš dar kartą noriu pakartoti, man atrodo, aš savo kalboje jau sakiau, kad mes sieksime žymiai sumažinti tą didžiulį sąrašą. 13 straipsnyje dabar yra apie 60 veiklos rūšių, kurios yra licencijuojamos. Aš minėjau, kad galbūt, užuot tikslinę šitą įmonių įstatymo straipsnį, pateiksime atskirą įstatymą, kuriame griežtai reglamentuosime labai nedaug sričių, kur tokia licencija yra reikalinga. Aš pažadu šitą tikrai daryti.

PIRMININKAS. V.Juškus. Ruošiasi kolega G.Vagnorius.

V.JUŠKUS. Gerbiamasis premjere, jūs savo pranešime minėjote laisvųjų ekonominių zonų Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune įstatymą, tačiau aš nematau šitų dalykų programoje. Ar nemanote, kad gal reikėtų sukonkretinti ir pažymėti programoje, kad tie įstatymai iš tikrųjų greičiau išvystų dienos šviesą?

M.L.STANKEVIČIUS. Mano nuostata tokia - kaip galima greičiau šituos įstatymus pateikti Seimui. Žinoma, galima tai įrašyti į programą. Nes tai yra vienas... Man atrodo, kad tai yra įrašyta. Tikrai Vyriausybė sieks, kad šitie įstatymai būtų kuo greičiau priimti Seime.

PIRMININKAS. Už kolegą G.Vagnorių - A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, aš perskaičiau jūsų pateiktą programą. Suprantu, kad tai yra gerų norų programa. Jūs buvote valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras, tačiau, mano nuomone, šitos valdymo reformos vyko viena kryptimi - atgaline, atbuline, tiksliau sakant, centralizavimo, monopolizavimo. Kalbant tiesiogiai apie energetiką, nematau jūsų programoje nieko parašyta, kaip būtų galima decentralizuoti ir demonopolizuoti iš tiesų šitą didžiulį, pasakyčiau, monstrą, kuris prakūrena paskolas, tarifai didinami, žmonės pasipiktinę. Ar jūs negalėtumėte man pasakyti, kaip bus keičiama energetikos ministerijos politika ir kada mes iš tiesų sulauksime decentralizacijos, kuri būtų naudinga visuomenei ir žmonėms?

PIRMININKAS. Minutėlę, premjere! Vėliau ruošiasi klausti kolega J.Požėla. Prašom, premjere.

M.L.STANKEVIČIUS. Mes į programą įrašėm. Aš manau, kad pirmiausia, kaip jūs minėjote, to monstro demonopolizaciją pradėti nuo šilumos ūkio. Pirmiausia. Nes dabar tai yra didžiausia problema. Aš jau minėjau, yra sudaryta komisija, kuri turėtų pateikti. Beje, yra ir turime tarptautinio eksperto studiją, kaip tai padaryti. Aš manau, kad kitam šildymo sezonui, žinoma, čia gal mano kolega energetikos ministras galėtų konkrečiau pasakyti, reikia imtis ryžtingų priemonių šitam ūkiui decentralizuoti, nes valstybė šito ūkio centralizuotai išlaikyti nesugebės. Gal gerbiamasis S.Kutas gali dar papildyti ką nors? Aš nežinau.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Požėla. Ruošiasi kolegė E.Kunevičienė.

J.POŽELA. Gerbiamasis Pirmininke, Lietuvos mokslo ir studijų finansavimo sistemos tobulinimo problemą Vyriausybė savo programoje paveda Mokslo tarybai, kuri, kaip parodė pastaruoju metu praktika, nesugeba šito daryti. Mokslo taryba nekompetentinga padaryti mokslo institutų veiklos įvertinimo ir niekaip neatsakinga už savo darbą valstybei ir kitoms įstaigoms. Mano klausimas yra toks: kodėl Vyriausybė atsisako savo programoje bendradarbiavimo sprendžiant šiuos klausimus su plačiąja moksline visuomene, ne tik su Mokslo taryba, bet ir su Mokslų akademijos, Universiteto mokslininkais.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš savo kalboje esu minėjęs, kad pirmiausia Vyriausybė spręsdama problemas, tas, kurias mes dabar turime, ir ekonomikos, ir visose kitose srityse, pirmiausia pasitelks savo ekspertus ir specialistus. Taip pat ir Mokslų akademijos. Tai yra mūsų pagrindinė nuostata. Kad pirmiausia būtų panaudotas mūsų intelektualų potencialas.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Ruošiasi kolega A.Nesteckis.

E.KUNEVIČIENĖ. Man truputį keisti jūsų įsipareigojimai dėl skolų. 17% bendrojo produkto užsienio paskolų jau dabar yra faktinės skolos, nes sudarytos sutartys, viršijančios tą 17%, arti milijardo. 880 mln. jau reikėtų nebeimti arba grąžinti. Apie 500 mln. reikėtų šį mėnesį gauti iš kur nors pasiskolinti, kad kompensuotume tą padėtį, kokia dabar yra. Čia per daug optimistiškai. Ar jūs nemanote truputį pasižiūrėti į tą punktą?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad pats gyvenimas privers pasižiūrėti į šitą punktą. Galbūt reikės jį ir koreguoti. Aš, žinoma, tai padarysiu tiktai Seimui pritarus. Jūs teisingai pastebėjote, kad dabar, sprendžiant susikaupusias problemas, mes turime labai greitai surasti... Aš manau, kad tai būtų užsienio kapitalas, kad būtų galima šiek tiek normalizuoti mūsų finansų būklę.

PIRMININKAS. A.Nesteckis. Ruošiasi kolega A.Katkus.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis premjere, ką įsirašėte į Vyriausybės programą, jūs vykdysite nenukrypdami. Aš manau šitaip. Mes žinome, kad kai kurios įmonės buvo sąmoningai, dėl to, kad nesugeba normaliai vadovauti, vedamos prie bankroto, tai yra nemokios, nemoka mokesčių. Jūs joms siūlote skolas kapitalizuoti, o delspinigius nurašyti. Tačiau žinome ir daug įmonių, kurios sumokėjo ir baudas, ir delspinigius. Taip pat kai kurias įmones mokesčių inspekcijos per teismus, paskelbus bankrotus, paleido vėjais. Ar jų atžvilgiu būtų teisinga nurašyti nesumokėtus delspinigius? Ar nebūtų geriau 10 metų "įšaldyti" ir neskaičiuoti delspinigių už delspinigius?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad tai tikrai yra problema. Ją mes pasiruošę svarstyti kartu su Seimu, kaip surasti racionalų būdą šitai problemai išspręsti. Šiaip ar taip mes turime surasti būdų, kaip atstatyti apyvartines lėšas įmonių, nes kitaip mes neatgaivinsime ūkio. Tai tikrai toks skaudulys, kuris yra ne tiktai pramonėje, bet ir kitose ūkinės veiklos šakose. Reikia ieškoti būdų jį išspręsti. Žinoma, visi racionalūs pasiūlymai bus svarstomi.

PIRMININKAS. A.Katkus. Ruošiasi dar kitas Algirdas - Sadkauskas.

J.A.KATKUS. Pone Pirmininke, iki šiol švietimas ir mokslas buvo laikomas prioritetine Lietuvos ūkio sistemos vystymosi šaka. Jūsų teikiamoje programoje aš šito teiginio neradau tiesiogiai išreikšto, kaip aš minėjau. Dėl programos galėčiau pasakyti, kad yra daug tokių neįpareigojančių teiginių, kaip sieti, tobulinti, plėsti. Čia būdinga visoms programoms, bet šiuo atveju turėtų būti jūsų labai konkreti, kadangi jūs turite atsakyti už tuos visus klausimus, ir mes, kaip Seimo nariai, galėtume kontroliuoti. Pavyzdžiui, toks: parengti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektą. Ką tai reiškia? Kokie tie pakeitimai bus? Ar nebus panašūs ir kai kurių Seimo narių pasiūlymai iš viso sujaukti visą mokymo sistemą ir panaikinti tarybą ir t.t.? Kokia kryptimi jūs numatote šioje srityje eiti? Ar tęstinumas bus tų reformų, ar finansavimas kokių atskirų išteklių ir t.t.?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad tikrai švietimą ir mokslą Vyriausybė visaip skatins. Gal nėra to žodžio "prioritetas". Jeigu įvardytume tai, kas buvo visose programose, tai turbūt visos šakos buvo įvardytos kaip prioritetinės. Tada sunku atskirti tą prioritetą. Bet jeigu gerbiamasis Seimo narys sutiktų, tai mes konkrečius pasiūlymus... Kaip aš jums minėjau, mes pateiksime konkretų veiksmų, Vyriausybės veiksmų, planą, ką mes manome daryti, realizuodami šitą programą. Tada galėtume tikrai labai konkrečiai svarstyti, kaip spręsti šitą problemą kartu.

PIRMININKAS. A.Sadkauskas. Ruošiasi kolega V.Žiemelis.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, visiems žinoma, kad be praeities sunku kurti ir ateitį, nematant praeities. Jau tada, kai jūs lankėtės mūsų frakcijoje, aš bandžiau priminti, kad ar nevertėtų įvertinti mūsų tų trejų darbo metų rezultatų ir išryškinti Seimui ir Lietuvos gyventojams, nuo kurios vietos startuoja jūsų 7-oji Vyriausybė. Kad tai reikia daryti, man jau šiandien tikrai labai aišku, kadangi kai kurie Seimo nariai bando jau dabar kaltinti jūsų Vyriausybę, kad jūs kažko nepadarėte, sakykim, finansine prasme, dėl tų pensininkų ir t.t. Kad nebūtų nereikalingų kaltinimų, aš labai jums siūlau, kad visa tai mes turime sustatyti į vietas.

M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš manau, kad tikrai labai racionalus pasiūlymas. Toliau svarstydami programą, mes kartu šitą padarysime. Kai dėl pačios programos bus diskusija čia, aš manau, tai tikrai reikės įvardyti.

PIRMININKAS. V.Žiemelis. Ruošiasi kolega V.Ražukas.

V.ŽIEMELIS. Pone premjere, man niekaip nesisekė įtikinti ankstesnio premjero A.Šleževičiaus, taip pat buvusio vidaus reikalų ministro R.Vaitekūno, kad policija be visuomenės pagalbos niekaip neįgyvendins savo tikslų, siekdama sumažinti nusikalstamumą, ypač vagystes, ir užkirsti joms kelią. Jie visuomenės pagalbos bijojo, atsiprašau, kaip velnias kryžiaus. O jūsų programoje įrašytas teiginys, jog bus skatinama visuomenės iniciatyva kovojant su nusikalstamumu, mane nuteikė optimistiškai. Aš tikiuosi, kad jūs paremsite konservatorių pasiūlymą plėsti judėjimą "Stabdyk nusikalstamumą".

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad bendromis pastangomis surasime galimybių šitą problemą išspręsti. Aš tikrai manau, kad išspręsti nusikalstamumo problemą, nesiremiant visuomene... Viena policija ar viena kažkokia institucija neįveiks.

PIRMININKAS. V.Ražukas. Ruošiasi kolega A.Baskas.

V.RAŽUKAS. Gerbiamasis premjere, aš apskritai nežinau, kaip čia mano pavardė pakliuvo, bet, pasinaudodamas ta proga, kad vis dėlto čia ji yra, paklausiu.

PIRMININKAS. Minutėlę! Mano laiko sąskaita. Sąrašas yra toks, kas yra, ir iš eilės: iš vienos pusės, ir iš kitos pusės. Tai jeigu nenorite klausti, neklauskite.

V.RAŽUKAS. Aš, pasiklausęs jūsų atsakymų į klausimus, nesvarbu, koks būtų klausimas, apie kokią sritį - ar būtų kalbama apie verslą, ar apie švietimą, ar apie mediciną, jūs taip gana lengvai sakote, kad gerai, mes šitą sritį gerinsime, mes, padedant Seimui, numatę pagerinti... Ar jūs iš tiesų esate svarstęs, į ką vis dėlto labiausiai jums reikėtų koncentruotis? Ar jūs apskritai manote, kad visur sugebėsite, visas sritis "patempti" gerokai į priekį?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš tai įvardijau, ir tie mūsų pirmieji nepopuliarūs žingsniai, kurie buvo padaryti šitos Vyriausybės, dar iš esmės laikinai einančios pareigas, tie mūsų sprendimai jau byloja apie tai, kad vis dėlto visko iš karto "nepatempsime". Reikės atsisakyti kai kurių problemų sprendimo, kad padėtume sveikatai, švietimui. Ir tas mūsų sprendimas dėl nepaprastųjų išlaidų finansavimo laikino sustabdymo - tai irgi yra priverstinis žingsnis ta linkme. Aš, žinoma, negaliu pažadėti ir nesu, kaip laikraščiai rašė, fakyras, kad per tuos šešis ar septynis mėnesius, kiek bus skirta tai Vyriausybei, padaryčiau kažkokių stebuklų.

PIRMININKAS. A.Baskas. Ruošiasi arba kolega V.Arbačiauskas, arba kolega A.Ivaškevičius. Prašom.

A.BASKAS. Pone premjere, sveikinu jūsų sutikimą imtis pirmtakų nugyventos Lietuvos reikalų. Ji nugyventa, be kita ko, vilkinant daugelio įstatymų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, ypač įstatymų, kurie sunkina galimybę piktnaudžiauti turima valdžia. Vienas iš tokių įstatymų yra 1992 m. priimtas Ipotekos įstatymas. Jį įgyvendinus sumažėtų išlaidos teismų ir policijos išlaikymui, atsirastų galimybė išaiškinti nelegalias pajamas, dėl ko jis, regis, ir vilkinamas. Jūsų Vyriausybės programos 38 puslapyje parašyta: "Parengti teisės aktus, būtinus Ipotekos įstatymui įgyvendinti." Prieš metus tokie aktai užregistruoti Seime. Jie nepriimti, nes pono A.Šleževičiaus Vyriausybė su šio įstatymo įgyvendinimu žaidė kaip pelė su kate.

Pone premjere, ar nesutiktumėte įvesti tvarką kaip Amerikoje, kad valstybės pareigūnai atskleistų savo interesus, pagal ką galima spręsti, kokiam pareigūnui kokių reikalų negalima pavesti, nes nugalės ne valstybės, o grupiniai interesai? Be šito nežinau, kaip tikėtis geresnių pasekmių, negu jūsų pirmtakai lėmė. Ačiū.

M.L.STANKEVIČIUS. Labai platus klausimas. Bent aš tikrai remsiu visas pastangas, visas priemones, kurios padėtų kovoti su korupcija ir su valdininkų grupiniais interesais. Tai tikrai bus padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Arbačiauskas. Nematau. Kolega A.Ivaškevičius. Nematau. Kolega V.Liutikas tikrai nesiregistravo, kažkas kitas. Kolega R.Bloškys. Nėra. Kolega Z.Povilaitis. Prašom.

Z.POVILAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paskelbėte visus ministrus, o aš, kaip Ekonomikos komiteto narys, negirdėjau, kas bus ekonomikos ministras. Gal galima žinoti, ką galvojate ir kaip?

M.L.STANKEVIČIUS. Galiu atsakyti labai diplomatiškai: konsultacijos tęsiasi. Kol kas aš neturiu galimybių dabar pateikti konkrečią pavardę.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Ruošiasi kolega V.Šumakaris.

J.LISTAVIČIUS. Pone Ministre Pirmininke, finansų politikos poskyryje nurodyta: Vyriausybė numato įgyvendinti bankų sektoriaus restruktūrizavimo programą, racionaliai naudojant išteklius ir minimizuojant kreditorių praradimus. Noriu paklausti, kada, keliems bankams ir iki kurio laiko tokia programa patvirtinta? Kokia jos darbų vertė? Kokie numatyti minimalūs kreditorių praradimai? Ačiū.

M.L.STANKEVIČIUS. Tikrai dabar būtų labai sunku atsakyti konkrečiai į šitą klausimą. Geriausiai galėtų atsakyti Lietuvos banko pirmininkas. Tačiau, kaip jūs  žinote, jau po truputį yra atgaivinama "Litimpeks" banko veikla. Mes gavome LAIB’o biznio planą. Aš noriu pabrėžti, kad ieškosime būdų, kad jų pačių sąskaita būtų atgaivinta bankų veikla, nes kitaip valstybė sunkiai pakels šitą naštą.

PIRMININKAS. V.Šumakaris. Ruošiasi kolega V.Plečkaitis.

V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis premjere, pramonininkai ir visi ūkio subjektai džiaugiasi, kad programoje yra parašyta, kad visas skolas kapitalizuosim, o delspinigius nurašysim. Yra parengtas Ekonomikos komiteto, dviejų ministerijų, Pramonininkų konfederacijos įstatymas, ir dabar jis yra Vyriausybėje. Yra didžiulis prašymas: gerbiamasis premjere, kaip padaryti, kad šį įstatymą būtų galima priimti skubos tvarka šį mėnesį? Ar jūs apie tai negalvojote?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad tai priklausys nuo jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs apsispręsite. Toks įstatymo projektas tikrai yra. Kaip jūs girdėjote, yra ir kitų pasiūlymų, kaip spręsti. Manau, kad kartu šitą problemą reikėtų išspręsti, nes tikrai kito realaus kelio kol kas nematau, kaip atgaivinti pramonę. Ne tik pramonę, apskritai ūkinę veiklą.

PIRMININKAS. V.Plečkaitis. Ruošiasi kolega A.Albertynas.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis premjere, štai po kelių dienų bus šešeri metai, kaip paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Deja, tokie strateginiai dalykai, kaip mūsų geležinkeliams europinių standartų pritaikymas, ypač iki Kauno, kol kas visiškai nesprendžiamas. Susidaro toks įspūdis, kad, ko gero, Lietuvoje yra tam tikrų gal net ir finansinių grupuočių, kurios trukdo tiems dalykams. Ar čia yra ir kitų priežasčių? Ar tik investicijų priežastys? Ar nėra Lietuvoje jėgų, kurios iš tikrųjų tuo tiesiog nesuinteresuotos? Jeigu tai nebus padaryta, apskritai kalbėti apie mūsų spartesnę integraciją į Europą tada... nėra jokių rimtų priežasčių.

M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš taip pat suprantu šito klausimo svarbą. Dabar ministras turbūt galėtų ir smulkiau informuoti.  Jau yra vedamos konkrečios derybos su konkrečiais investitoriais, kurie jau galėtų investuoti į konkrečią programą.

PIRMININKAS. Prašom. Ministras J.Biržiškis.

J.BIRŽIŠKIS. Aš atsakysiu. Vedamos derybos su vokiečių konsorciumu. Praeitą savaitę jie buvo Vilniuje. Jie pažadėjo visus duomenis, parengti savo pasiūlymus ir iki šio mėnesio pabaigos atiduoti, ir tada mes spręsime, kaip. Tačiau čia klausimas yra apie užsienio investicijų stambių sumų priėmimą. Matyt, reikės skubos tvarka priimti koncesijų įstatymą. Kitokių aš nematyčiau. Tiktai yra ginčų dėl to, iki kokios vietos įvesti: ar iki Kauno, ar už Kauno. Bet tai yra projektų ekonominis pagrindimas. Šiandien dirba ir buvęs "Pramprojektas", ir Kelių institutas. Mes kartu su savivaldybe sprendžiame šitą problemą.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad mums vis tiek teks pasirinkti patį ekonomiškiausią projektą, koks bus pateiktas.

PIRMININKAS. A.Albertynas. Ruošiasi kolega P.Tupikas.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis premjere, tuos, kurie skuba integruotis į Europos Sąjungą, aš siūlyčiau ištremti, ir pasibaigtų šita problema, ir liktų čia normaliai mąstantys žmonės. Po to spręstume, po kiek laiko integruotis. Dabar kitas, konkretus klausimas. Dabar geležinkelis iš Varšuvos į Kauną per Lietuvos teritoriją konkrečiai eina ir per mano vietovę, kurioje aš gyvenu. Ar eis nauja linija, ar bus šita susiaurinta linija iš Šeštokų į Kauną? Kaip čia bus numatyta? Ar dvi eis linijos, dviejų pločių?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kaip ir pasakė gerbiamasis ministras, kol kas renkamas pats optimaliausias variantas. Aš noriu patikinti, kad Vyriausybė stengsis pasirinkti patį pigiausią variantą. Mes neturime kito pasirinkimo. Ponas J.Biržiškis dar nori.

PIRMININKAS. Dar ministras J.Biržiškis. Prašom.

J.BIRŽIŠKIS. Aš galėčiau papildyti, kad šio geležinkelio trasa suderinta su Marijampolės ir Kauno savivaldybėmis, parinkta pati tiesiausia ir atskira trasa. Dėl to pagal seną buvo kur kas brangiau, negalėjome gauti tų parametrų dėl to, kad tas geležinkelis ateityje numatomas kaip viena greitųjų geležinkelio Varšuva-Helsinkis trasų. Todėl mes rengiame, kad ateityje galėtų važiuoti tokiais parametrais, kokie atitiktų Europos Sąjungos. Šiandien projektuojamas 160 km. greitis.

PIRMININKAS. P.Tupikas. Ruošiasi kolega Z.Adomaitis arba kolega A.Salamakinas.

P.TUPIKAS. Ačiū. Pone premjere, jūs programoje įsirašėte labai tokį skambų dalyką, kaip 600 metų mokyklos jubiliejaus šventimą. Aš noriu pasakyti, kad šitą temą nuo 1989 metų Vyriausybės kaip saldainiuką visą laiką švietimiečiams kažkur vis užsirašo. Matyt, jūs ką nors galėtumėte šiandien nors trumpai pasakyti, kaip bus realizuojama.

Antra. Švietimo programos dalyje yra netikslumų. Ir tame pačiame 32 puslapyje rašote, kad bus (paskaitysiu): "parengtos švietimo reformos nuostatos, atitinkančios bendrąsias programas" ir pan. Programos parengtos. Švietimo ministerija parengė puikiausias programas. Ponas V.Domarkas gali patikslinti. Kodėl rašote tokius dalykus, kurie jau atlikti? Ačiū.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš tik už tai, jeigu yra padaryta, kad būtų išbraukta iš programos. Gal ponas V.Domarkas galėtų smulkiau paaiškinti?

PIRMININKAS. Prašom. Ministras V.Domarkas.

V.DOMARKAS. Dėl bendrųjų programų. Jos yra kaip projektas. Tos, apie kurias jūs kalbate, tai yra projektas. Dabar tos programos yra tikslinamos. Galutinis sprendimas bus priimtas šiais metais iki vasaros.

Dėl mokyklos 600 metų jubiliejaus. Žinoma, šioje programoje yra numatyta įvairių renginių ir leidinių, ir t.t. Jeigu M.Mažvydo knygai - "Katekizmui" irgi buvo patvirtinta atitinkama programa ir skirta lėšų, tikimės, kad šitai programai realizuoti taip pat kitų metų biudžete bus numatytos lėšos, leidžiančios realizuoti tą programą.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau...

PIRMININKAS. Minutėlę! Ruošiasi kolega V.Petrauskas.

A.SALAMAKINAS. Aš perskaičiau programą. Be abejo, už ją balsuosiu, tačiau būtų gerai, kad programoje būtų įrašytas vienas sakinys, kad Vyriausybė pasižada laiku išmokėti atlyginimus biudžetinių organizacijų darbuotojams ir pensininkams. Aišku, juokingas klausimas, tačiau tiems, kurie negauna mėnesiais atlyginimų ar pensijų, visai ne juokas. Jie neturi už ką valgyti. Vis dėlto aš norėčiau, kad jūs truputį patikintumėte mane ir tuos, kurie klausosi radijo, kada vis dėlto normalizuosis ši padėtis. Nes aš Kėdainiuose buvau savaitę laiko, ir žmonės ateina, jie iš tiesų negauna pensijų mėnesį laiko. Ką jiems daryti? Juk jie nori valgyti.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš suprantu jūsų susirūpinimą ir turiu pasakyti, kad tai yra ir didelis Vyriausybės rūpestis - dabar žmonėms laiku išmokėti atlyginimą ir, žinoma, pensininkams pensijas. Bet aš jums sakiau, kokia yra sudėtinga vis dėlto dabar finansinė situacija. Ir pirmiausia mes kartu su Finansų ministerija ieškome būdų, kaip pasitelkti paskolas iš užsienio, kad galima būtų finansuoti deficitą. Tiktai tokiu būdu mes galėtume tada iš esmės išspręsti šį deficitą. Tikrai aš noriu patikinti ir Lietuvos žmones, ir jus, gerbiamieji Seimo nariai, jog Vyriausybė tikrai labai stengsis, kad šie dalykai būtų sprendžiami. Aš suprantu, tai yra labai žmogiška ir suprantama. Sunku paaiškinti žmogui, kuris iš esmės gyvena nuo algos iki algos, kad jis jos laiku negauna.

PIRMININKAS. V.Petrauskas. Ruošiasi kolega E.Raišuotis.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Ministre Pirmininke, tikrai niekam ne paslaptis, kokia komplikuota, kokia sudėtinga yra gydymo įstaigų būklė Lietuvoje. Čia kartu galima ir kultūros, ir švietimo įstaigas taip pat pridėti. Buvo daug siūlymų per tą laiką ir iš Seimo tribūnos buvo pasakyta. Pavyzdžiui, vienas iš tokių konkrečių praktinių, ką galima per artimiausią pusmetį įvykdyti: galbūt "Sodros" biudžete atskirti sveikatos ir socialinio draudimo sąskaitas, pinigus, galbūt tiesiogiai gydymo, švietimo įstaigų skolas subalansuoti su Energetikos ministerijos balansu. Dabar gydymo įstaigos, švietimo įstaigos maldauja lėšų iš Finansų ministerijos, jas gauna ir vėl perveda kitai ministerijai, kitai ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Juk yra tikrai tokių konkrečių praktinių priemonių, kurios nebrangios, nekainuoja, bet šiandien dar nevykdomos. Ką į tai galėtumėt atsakyti? Ar galima tikėtis esminių sprendimų? Dėkui.

M.L.STANKEVIČIUS. Tikrai norėčiau patikinti gerbiamąjį Seimo narį, kad aš nesu kalbus žmogus, o tikrai stengsiuosi padaryti realiai, jeigu tai yra realūs kažkokie pasiūlymai. Tik aš noriu tikėtis, jog šis judėjimas bus abipusis, sakysim, ir iš sistemos pusės, ir iš valstybės pusės. Nes tikrai noriu pasakyti atvirai, kad tokią didžiulės sistemos, kuri kadaise buvo sukurta, mes, kaip valstybė, išlaikyti tikrai negalėsime. Todėl aš kviečiu ir sveikatos apsaugos darbuotojus kartu su Vyriausybe ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą.

Dėl atsiskaitymų. Aš manau, kad vis dėlto padėtų šias problemas išspręsti Iždo įstatymo įgyvendinimas, kai per iždą vyktų atsiskaitymai, per iždo sąskaitą. Aš manau, kad tai vienas iš būdų iš dalies išspręsti šią problemą. Aišku, nuo to pinigų nepadaugės, bet tas ratas nesisuktų be reikalo.

PIRMININKAS. Kolega E.Raišuotis. Nematau. Tada kolega J.Baranauskas.

J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės programoje jūs įsipareigojate remti ekonomikos vystymą. Kaip žinome, ekonomikos kraujotaka - tai yra finansai. Šiandien mes gavome pramonės ir prekybos ministro pono K.Klimašausko kreipimąsi dėl Vyriausybės programos projekto, kuriame prašoma užsienio paskolų maždaug 40 mln. dolerių apyvartinėms lėšoms didinti. Norėtume išgirsti jūsų požiūrį į šį ministro kreipimąsi.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš taip pat minėjau, kad vienas iš būdų atgaivinti ūkio veiklą yra apyvartinės lėšos. Gal mes neįrašėme konkrečiai šių 40 mln., bet aš manau, kad per investicinius projektus mes galėtume suteikti konkrečią paramą įmonėms, kurios turi galimybę atsigauti. O dėl 40 mln., na, ar aš dabar galiu priimti įsipareigojimus, kad 40 mln. tikrai bus skirta... Juk tai taip pat susiję ir su valstybės skolinimusi.

PIRMININKAS. J.Veselka. Ruošiasi kolega K.Kubertavičius.

J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt sutiksite, kad žlungant pramonei negalės normaliai funkcionuoti nei vertybinių popierių birža, nei tie patys bankai, nei konsultavimo centrai, nei smulkus ir vidutinis biznis. Turbūt su tuo sutiksite, bet aš perskaičiau jūsų programos dalį "Ūkio plėtojimas ir restruktūrizavimas". Šioje dalyje yra iš viso prirašyta 8 puslapiai. Pramonei yra skirtos 8 eilutės, kur parašyta: "remsime...", ten išvardyta, ką, ir viena priemonė nurodyta - "ieškosime kreditinių resursų". Tai, atvirai pasakius, aš norėčiau iš jūsų išgirsti, kokiu būdu jūs iš tikrųjų remsite pramonę, nes čia, galiu šimtu procentų garantuoti, yra klaidinga pati koncepcija. Vystyti energetiką, vystyti transportą - tai yra būdinga šalims, kurios neturi pramonės, ir sukurti prielaidas. Mes turėjom neblogai išvystytą pramonę. Ir todėl norėčiau išgirsti, nes aš ir tada klausiau, kokių daugiau priemonių žadat...

PIRMININKAS. Laikas.

J.VESELKA. ... imtis atgaivinti Lietuvos pramonei?

M.L.STANKEVIČIUS. Tikrai taip. Jeigu mes neatgaivinsime pramonės, tai, aišku, negalėsime spręsti, kaip aš jau minėjau, nei socialinių, nei kitų problemų. Ir aš manau, kad tame konkrečiame priemonių plane, kurį mes jums pateiksime, tikiuosi, iki sesijos pradžios, iki kovo 10 d., bus įvardytos tos priemonės, ką mes konkrečiai norėtume daryti. Aš tik noriu patikinti jus, kad tikrai ši Vyriausybė yra labai susirūpinusi, jog vis dėlto pramonė pradėtų funkcionuoti ten, kur ji gali. Ir galbūt reikėtų parengti atskiras programas pagal atskiras šakas, kad galima būtų realizuoti tą pagrindinę nuostatą. O dėl tų eilučių, tai, žinot, galima parašyti ir daug, ir trumpai parašyti. Gal kartu su jumis svarstant programą galima bus patikslinti. Gal ponas K.Klimašauskas dar galėtų truputį paaiškinti?

PIRMININKAS. Ministras K.Klimašauskas.

K.KLIMAŠAUSKAS. Mano nuogąstavimas buvo susijęs su tuo, kad kai dar šiek tiek egzistavo bankai, dar buvo galima bent su didelėm palūkanom pramonei gauti vieną kitą kreditą. Šiandien nė viename banke gauti kredito negalima. Ir jeigu nebus apyvartinių lėšų fondo, nesvarbu, ar pramonei, ar statybai (aš truputį gal ir plačiau, nes pramonė yra ir statybos pramonė), tai tokiu būdu mes iš esmės negalėsime gyventi ir vieną po kitos įmones turėsim stabdyti. Ta suma, aišku, visada yra diskutuotina, nėra abejonės. Bet apyvartinių lėšų fondas šiandien, esant tokiai bankų padėčiai, yra būtinas. Aš tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, Vyriausybė iš esmės remia šią poziciją. Tik aš nenoriu iš karto įsipareigoti dar steigti kažkokį papildomą banką.

PIRMININKAS. K.Kubertavičius. Ruošiasi kolega K.Kuzminskas.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, iš tiesų apyvartinių ir kreditinių lėšų trūkumas stabdo visą ūkio vystymąsi ir tai rimta problema. Bet, sakykime, siekdami subalansuoti valstybės biudžetą, išleidžiame valstybės vertybinius popierius, pardavinėjame Lietuvos rinkoje ir tuo pačiu tas lėšas ir galimybę jas gauti dar labiau mažiname. Apskritai kaip ateityje, jūsų nuomone, pavyks užsienyje platinti tuos Lietuvos vertybinius popierius? Galbūt kokiais nors kitais būdais bandysite subalansuoti valstybės biudžetą ir "Sodros" biudžetą?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti tik tai, ką iš esmės pasakiau kalbėdamas apie sveikatos apsaugą. Judėjimas turi būti iš abiejų pusių - ir platinant viduje popierius, ir ieškant galimybių vertybinius popierius platinti užsienyje. Dabar jau vedamos konkrečios derybos dėl kai kurių sumų atėjimo į Lietuvą per vertybinius popierius. Ir, žinoma, pagrindinis dalykas dabar turbūt būtų tai, kaip galima pailginti skolinimųsi terminus, kad tai nebūtų trumpalaikiai. Nes paskui mes tiesiog priversti išpirkinėti iš karto, iš esmės neišplatinę to, ką turime išplatinti. Kita vertus, aš turiu patikinti, kad Vyriausybė griežtai reikalaus ekonomijos režimo. Vis dėlto mes turime sutvarkyti ir išlaidas. Turim gyventi pagal kišenę.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Ruošiasi kolegė S.Burbienė.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis premjere, susipažinau su parengta jūsų Vyriausybės programa. Ypač mane jaudina sveikatos apsaugos politika, kas numatoma vykdyti. Na, viskas čia, atrodo, gražu, didelio pasikeitimo nėra. Visiškai suprantama, kadangi faktiškai sveikatos apsaugos pasikeitimų ir nebuvo, nes ankstesnės vyriausybės buvo kaip pamotė sveikatos apsaugai.

Dideli įsiskolinimai nuo 1994 m. Ypač šių metų biudžetas yra jau įsiskolinęs, kaip sakė, 68%. Ką jūs, Vyriausybė, numatėt daryti vis dėlto su tais įsiskolinimais? Nes visiškai pritariu Gydytojų sąjungos išreikštai nuomonei, kad šiuo metu gali sustoti net kai kurių gydymo įstaigų funkcionavimas. Ačiū.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš nežinau, turbūt iš dalies jau atsakiau į jūsų klausimą, atsakydamas ankstesniam klausėjui. Aš suprantu, kad tikrai dabar yra labai sudėtinga situacija ne tik gydymo įstaigose, bet ir švietimo, ir kultūros įstaigose. Taigi tikrai tai yra labai sudėtinga problema. Manau, dėl biudžetinių organizacijų skolų aš šiandien net negalėčiau jums pasakyti recepto, ką mes galėtume padaryti. Tai yra labai sudėtinga problema ir ją reikės svarstyti, nes ji tikrai kažkuria prasme kaip girna prie kojų yra prisikabinusi. Turėsime ieškoti būdų ją išspręsti. Ponas A.Vinkus dar turi...

PIRMININKAS. Ministras A.Vinkus. Prašom.

A.VINKUS. Aš tik norėčiau atsakyti ponui K.Kuzminskui, kad apgailestauju, jeigu nematoma visiškai jokių pokyčių sveikatos apsaugoje, bent sveikatos sistemos įstatymų leidyboje. Kai ketverius metus absoliučiai buvo diskutuojama dėl sveikatos draudimo, ir jūs šiomis dienomis, turbūt per artimiausias savaites, prasidėjus sesijai priimsit, mes tikimės, kad sveikatos draudimas įves rinkos sąlygas taip pat ir sveikatos apsaugoje, ir spręsis ir kadrų politika, ir galų gale tų pačių gydymo įstaigų restruktūrizacija. Ir aš tikrai dėkoju Seimui. Sveikatos sistemos priežiūros įstatymas jums jau pateiktas. Ir mums ypač svarbu, kad mes kovo mėnesį pradedame gydymo įstaigų akreditaciją. Iš tiesų mes neišlaikysim tos sovietinės sistemos (lovų ir įstaigų). Kai mums reikės gydymo įstaigas restruktūrizuoti, kai kurias perprofiliuoti, labai reikės gerbiamųjų Seimo narių paramos. Tačiau sutinku su ponu K.Kuzminsku, ir mes tikrai prašome Seimo. Jokiu būdu mes dabar negalime išgyventi, kai Energetikos ministerijos atstovai ateina ir uždarinėja šiluminius mazgus. Buvo tokių atvejų, deja. Galų gale, kai negauna pinigų, delspinigius skaičiuoja. Čia tikrai mes vieni nepajėgūs išspręsti. Ačiū. Aš tiek norėjau papildyti.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad kolegos turėtų tarpusavyje kalbėti dėl šių reikalų. Dar energetikos ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Ruošiasi kolega K.Kryževičius.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis premjere, aš norėjau paklausti dėl būsimo fizinių asmenų pajamų mokesčio, kadangi I skyriuje (apie finansų politiką) apie tai yra šnekama. Ar jūs galvojate, kad mokesčio tarifas daug ir mažai gaunantiems pajamų turi būti vienodas, t.y. proporcinis? Taip, kaip čia parašyta, ar čia parašyta galbūt ne visai tiksliai? Nes vien dėl šios priežasties, kad buvo siūlomas proporcinis tarifas, anksčiau siūlytas projektas dėl šio mokesčio buvo grąžintas Vyriausybei. Ir, kiek aš žinau, jis buvo pataisytas į progresinį mokestį. Tai kokia dabar yra situacija ir kaip čia tuos dalykus derinsim? Ar dar kartą reikės vėl iš naujo tvarkyti?

M.L.STANKEVIČIUS. Jeigu pasakyčiau grynai savo nuomonę, tai aš vis dėlto laikausi to, kad tai būtų proporcinė sistema ir nereikėtų keisti dabar esančios sistemos, nes tai tikrai apsunkins mokesčių administravimą. Kol kas mūsų nuostata tokia.

PIRMININKAS. K.Kryževičius. Ruošiasi kolega V.Saulis.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Pone premjere, šioje programoje parašyta, kad iš esmės jūs nekeitėte buvusios Vyriausybės pagrindinių programinių nuostatų. Žinoma, labai gaila, kad jus tenkina tokia, pasakyčiau, gana tuštoka, nors ir labai labai deklaratyvi programa. Tačiau vis tiek man atrodo, kad turėsite atitinkamų rūpesčių, nes buvęs premjeras, nežinau, ar stabilizacijos procesą taip labai aukštai užkėlė, ar paslėpė giliai duobėje, kad dabartinei Vyriausybei pagal jūsų dabartinę programą net 74 kartus teks "siekti įgyvendinti" ir "užtikrinti" įvairių problemų sprendimą. O juk vis dėlto reikia ne siekti, o ryžtingai spręsti dabar, jau šiandien, ir bankų, ir biudžeto deficito...

PIRMININKAS. Laikas.

K.V.KRYŽEVIČIUS. ... ir užsienio bei vidaus paskolų visas problemas. Taigi...

PIRMININKAS. Prašom. Laikas. Aš labai atsiprašau.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš tikrai noriu patikinti, kad ši Vyriausybė, kadangi ji turi labai apibrėžtą laiką, tai tikrai turės ne siekti, o vykdyti. Ir aš jau minėjau, kad mes pateiksime konkretų priemonių planą. Ir aš tikrai norėčiau realiai įsipareigoti atlikti tai, ką ši Vyriausybė galės atlikti, kad paskui galima būtų pasakyti žmonėms, jog ši Vyriausybė tai įsipareigojo, tai padarė, o to nepadarė. Žinoma, kokios yra realios galimybės. Jūs turbūt suprantat, kad biudžetas patvirtintas. Iš kažkur papildomų pajamų vargu ar galima surasti. Taigi reikės verstis tuo, ką turime.

PIRMININKAS. V.Saulis. Ruošiasi kolega A.Endriukaitis.

V.SAULIS. Gerbiamasis premjere, prasidėjus privatizavimo etapui už grynus pinigus, savivaldybės susiduria su panašaus turinio problema, kad norint įtraukti objektus į privatizavimo programas, nors ir nereikalingus savivaldybei, savivaldybės susiduria su problema, jog reikia atlikti šių pastatų teisinę registraciją, inventorizavimą. Ir labai dažnai šios inventorizacijos dokumentų parengimo kaina viršija pardavimo kainą. Ir savivaldybės kartais pagrįstai reikalauja, kas gi mums duos tų pinigų paruošti visiems šiems inventorizacijos reikalams, arba išvis nesistengia tų objektų įtraukti į privatizavimo programas, tuo, aišku, ateityje prarasdamos lėšų. Kokia jūsų nuomonė?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš jau pasakiau nuomonę. Mūsų nuostata - kaip tik galima spartinti privatizavimo procesą. Bet pagal Seimo priimtą turto paskirstymo tą įstatymą, kuris buvo priimtas, deja, susidūrėm su tokia situacija, kad lyg ir daug turim turto, bet nežinom, kiek jo yra. Deja, sakysim, keičiant ar nuosavybės formą, ar parduodant, vis tiek reikia žinoti, kiek tai kainuoja. Tarp kitko, inventorizavimas kainuoja didelius pinigus. Todėl aš manau, kad mes vienaip ar kitaip turėsime susitaikyti, jog šis procesas... Mes programoje užrašėm, kad spartinsim šį turto perdavimo savivaldybėms procesą ir turto atskyrimo tarp valstybės ir savivaldybių, bet, žinoma, pagal galimybes, tiek, kiek mes turėsime galimybių. Aišku, visais būdais reikia skatinti privatizavimą.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Ruošiasi kolega N.Germanas.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, po jūsų atsakymo aš jums įteiksiu Europos chartiją dėl alkoholio. Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas buvo priimtas 1994 m. liepos 19 d., neveikia. Jūsų pirmtakas ponas A.Šleževičius panaikino alkoholio monopolį. Vietoje to čia lyg ir sužaista licencijomis, bet licencijuojama ir benzinas, ir guminių antspaudų gamyba. Tai ne tas pat. Nėra nacionalinės sveikatos tarybos, nėra valstybinės tabako, alkoholio kontrolės tarnybos. Dabar jūsų programoje nelabai aiškiai užrašyta, galima pagalvoti, kad kažkoks naujas hibridas - sveikatos reikalų komisija ir plius dar kažkas. Tai klausimas būtų toks: ar jūs galite iš šios tribūnos pasakyti šiandien visiems, kad skiriant Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos vadovą atsižvelgsite į Lietuvos moterų organizacijų ir blaivybės organizacijų siūlomą kandidatą...

PIRMININKAS. Laikas.

A.ENDRIUKAITIS. ... o ne pasiūlysite...

M.L.STANKEVIČIUS. Aš suprantu, kad tikrai reikia konsultuotis skiriant kandidatus, ir esu pasiruošęs išklausyti nuomonę dėl konkretaus kandidato. Kol kas jo neturiu. Ponas A.Vinkus.

PIRMININKAS. Ministras A.Vinkus.

A.VINKUS. Kai gerbiamasis A.Endriukaitis sakė, kad neveikia Sveikatos sistemos įstatymas, jis turėjo omeny alkoholio reikalus... Taip. Tai noriu pasakyti, jog pirmiausia mes turime artimiausiu metu įsteigti VTAKT’ą - alkoholio kontrolės tarnybą. Tam pasiruošta ir artimiausiame Vyriausybės posėdyje bus pateikta. Įkūrus tą tarnybą - kadrų klausimas. Aš tik tiek atsakau.

M.L.STANKEVIČIUS. Mes programoje įsipareigojome įsteigti.

PIRMININKAS. Įvyko svarbaus dokumento įteikimas. A.Pocius. Ruošiasi kolega A.Baležentis.

A.POCIUS. Gerbiamasis premjere, labai skaudi problema yra didėjanti bedarbystė. Ji nėra vienodai aštri tam tikruose regionuose. Pavyzdžiui, Tauragėje, Telšiuose, Lazdijuose ji ypač aštri. Ar nereikėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į šiuos rajonus, ten gaivinti pramonę ir smulkesnį verslą?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš sutinku su jumis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia regionines užimtumo programas pirmiausia ten, kur yra didžiausias bedarbystės lygis.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Ruošiasi kolega V.Buinevičius. Minutėlę! Aš noriu pranešti dar kartą. Minutėlę, gerbiamieji kolegos! Yra sąrašas ir yra kompiuterinis įrašas. Daugiau kolegų iš šitos pusės užsirašė pirma kitų. Tai štai šitas sąrašas jiems ir galioja. Kai sąrašas bus baigtas, tada jau visiems galios kompiuterinis įrašas. Prašom užsirašyti daugiau - jokių problemų. O kas netikit, ateikit ir pažiūrėkit. Kolega A.Baležentis. Prašom klausti. Ruošiasi kolega V.Buinevičius. Jeigu jo nėra, kolega A.Kairys.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis premjere, mane jaudina šeimos likimas. Štai vidutinė šeima šiuo metu mūsų valstybėje nebegali išgyventi iš savo uždarbio. Ir kaime, ir mieste, ypač mieste, užmokėjus mokesčius už šilumą, vandenį, butą, elektrą, neužtenka uždarbio pavalgyti. Juo labiau nelieka lėšų vaikų auginimui. Jeigu šeimoje yra 2-3-4 mokyklinio amžiaus vaikai, padėtis ekonomiškai darosi nepakeliama. Aš jau nebekalbu, kad žmonės neturi už ką apsirengti, nusipirkti ko nors. Ir visa tai vyksta vidutinėje šeimoje. Kokius jūs numatote pirmuosius žingsnius, kad šita padėtis būtų pagerinta?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš suprantu problemos svarbą. Šeima tai yra tautos ateitis. Manau, kad čia net ir ginčytis negalima. Bet, žinoma, aš manyčiau, kad pagal turimas lėšas - nes mes tikrai turime tiek, kiek jų turime, - reikia tobulinti paramos šeimai mechanizmą. Kad padėtume tiems, kurie tikrai vargsta. Žinote, labai daug... Tarp kitko, labai brangiai kainuoja šitų visų pašalpų ir kompensacijų administravimas. Tai taip pat yra didelė problema, kai reikia daug žmonių remti. Bet Vyriausybė tikrai bandys ieškoti būdų, kaip paremti tuos, kuriuos tikrai reikia remti, o ne, kaip kai kas mus kaltina, kad mes remiame kartais, grubiai pasakysiu, Gariūnų "berniukus".

PIRMININKAS. Kolega A.Kairys. Ruošiasi kolega M.Treinys.

A.KAIRYS. Gerbiamasis premjere, pagal Apskrities įstatymą buvo numatyta aukštesniąsias žemės ūkio mokyklas perduoti apskritims, ir dabar paaiškėjo, kad tai buvo padaryta neapgalvotai. Su tuo sutinka ir aukštesniosios mokyklos, ir Žemės ūkio ministerija, kad tas perdavimas aiškiai netikslingas. Ar jūs tuo požiūriu palaikysite Žemės ūkio ministerijos poziciją, kad šitos mokyklos liktų Žemės ūkio ministerijos žinioje?

M.L.STANKEVIČIUS. Iš esmės taip. Tik, matyt, tada reikėtų tikslinti ir įstatymą. Nes paskui Seimas apkaltins, kad Vyriausybė nevykdė įstatymo. Bet aš iš esmės palaikyčiau šitą.

PIRMININKAS. M.Treinys. Ruošiasi kolega...

M.TREINYS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas būtų apie kooperaciją, jūsų požiūrį į ją. Kol kas turbūt nebuvo nė vienos Vyriausybės, kuri būtų reikšmingą dėmesį kreipusi kooperacijai, ypač agrarinių dalykų kooperacijai. Neturime šiandien nei kooperacinio kredito sistemos, neturime ir žemės ūkio produkcijos gamintojų kooperacijos, ir t.t. Tačiau turbūt visi žinome, kad kooperacija yra silpnų ūkio subjektų atsigavimo priemonė. Tai koks jūsų požiūris į kooperaciją ir kokių žingsnių šiais metais konkrečiai mes galime sulaukti, kad ta kooperacija atsirastų Lietuvoje?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš tikrai esu už kooperaciją, o dėl konkrečių žingsnių gal galėtų pasakyti gerbiamasis ponas V.Einoris.

PIRMININKAS. Ministras V.Einoris, nors jis yra užsiregistravęs ir paklausti kaip Seimo narys. Tai, matyt, jau neklaus pats savęs. Prašom. Ministras V.Einoris. Prašom.

M.L.STANKEVIČIUS. Turbūt nutrūko laidas.

PIRMININKAS. Prašom, ministre. Tada galbūt šoninis mikrofonas, jeigu nesunku būtų kaip Seimo nariui nusileisti. Jau girdisi. Prašom prie šoninio. Kolegos Seimo nariai padeda kitam Seimo nariui ministrui. Prašom. Dešinėje - tas labai svarbu. Ministras V.Einoris.

V.EINORIS. Žinoma, aš visiškas šalininkas kooperacijos. Kiek teko lankytis, pirmiausia ir domėjausi, kas dedasi vakarietiškose valstybėse. Ten ilgametės tradicijos. Jie nesupranta iš viso, nors ir turi aukštą lygį, be kooperacijos judėjimo, be kooperacijos sistemos. Žinoma, negalima sakyti, kad mes nieko nedarome. Bet tas kooperacijos procesas pirmiausia labai veikia žmones pirmiausia psichologiškai. Jeigu valdžios atstovas kalba apie kooperaciją, žemdirbys vertina kritiškai. Pirmiausia jam kyla asociacijų, kad mes norime grįžti atgal į kolūkinę sistemą. Reikia labai daug kalbėti, kad tai nieko bendro neturi su tuo, ką mes turėjome. Be jokių abejonių, tas judėjimas prasideda. Labai daug daro Žemės ūkio rūmai ir Ūkininkų sąjunga. Kartu mes čia daug darome, bet rezultatai labai kol kas menki. Pirmiausia mes dabar norime įvaldyti tą turtą, kurį žemdirbiai gauna lengvatinėmis sąlygomis už 2,5%. Perdirbamąją pramonę. Kad įvaldytų šitą. Kad jie, turėdami paketą įmonėje, galėtų valdyti ir kooperuoti bendrą veiklą. Jeigu mes nedarysime žygių, tai smulkūs ūkiai, o mes žinome, kad pas mus labai smulkūs ūkiai, jau aš nekalbu apie 2-3 ha sklypelius, bet kalbu apie ūkininkus, - čia be kooperacijos negalima net galvoti, kad mes galime žygiuoti pirmyn. Iš viso šiems metams šitiems klausimams (kooperacijai, servisui, agroservisui) yra skirta nemaža suma pinigų, jeigu ją bus įmanoma gauti, jeigu biudžetas bus pajėgus, ir bus daromi žygiai. Per 30 mln. tam reikalui yra numatyta. Žinoma, dabar uždavinys, kaip racionaliau šituos pinigus panaudoti, kad jie pasiektų tikslą, apie ką mes dabar kalbame. Aš - už kooperaciją ir agituoju save ir kitus, kad visomis išgalėmis būtų galima kaip nors išjudėti iš mirties taško šitoje srityje.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš tik galėčiau truputį papildyti ir pasakyti, kad esu susitikęs su žemdirbiais, ir jau atsiranda toks pačių žemdirbių poreikis, jeigu taip galima pasakyti. Buvau susitikęs su smulkiais ūkininkais, ir tikrai toks poreikis yra. Tam, kaip minėjo, yra skirta apie 30 mln., reikia juos įvaldyti. Aš už tai, kad kooperacija būtų kaip nors atgaivinta, atkurta iš esmės.

PIRMININKAS. P.Jakučionis. Ruošiasi kolega J.Bernatonis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pone premjere, kada jūs buvote skiriamas premjeru Seime, jūs pasakėte žurnalistams, kad išeidama ši Vyriausybė arba jūs iš savo posto konkrečiai parodysit, ką esate padarę. Dabar, skaitant šią jūsų pateiktą programą, nematyti, ką čia būtų galima taip konkrečiai per tokį trumpą laiką padaryti. Atrodo, kad ta programa yra orientuota maždaug dešimčiai metų į priekį. Tai ar jūs nežadate padaryti tos programos santraukos arba kokių nors svarbiausių ištraukų ir pateikti Seimui, ir Lietuvos gyventojams, kad būtų aiškiai matyti, ko jūs siekiate ir ką jūs realiai galite padaryti per tą nedidelį, trumpą laiką? Na, ir, žinoma, gerai, kad šioje programoje...

PIRMININKAS. Laikas.

P.JAKUČIONIS. ...nėra propagandinės dalies.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš noriu tikrai patikinti, kaip aš jau minėjau ir savo kalboje, kad šalia tos programos mes pateiksime konkretų priemonių planą, kur bus įvardyta konkrečiai, ką mes turėsime padaryti ir ką mes galėtume padaryti per šitą trumpą laiką. Iki sesijos pradžios, aš manau, mes tokią programą pateiksime Seimui. Svarstant programą arba tikslinant jos nuostatas, galės atsižvelgti į tą konkretų priemonių planą.

PIRMININKAS. V.Landsbergis. Tada kolegė R.Hofertienė. Visi buvo užsirašę. (Balsai salėje) Tai iš eilės pagal sąrašą, kaip matote, ir eina. Kolegė R.Hofertienė. Gal pirma R.Hofertienė, o po to jau... Prašom. Damai pirmenybė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis premjere, Švietimo įstatymo pats pirmasis sakinys: "Švietimas - prioritetiška valstybės remiama raidos sritis." Todėl vasario 22 d. Lietuvos mokytojų sąjunga kreipėsi į jus, prašydama tą teiginį akcentuoti ir Vyriausybės programoje. Nes anksčiau to teiginio nebuvo. Ar, jūsų nuomone, pasikeitė, kadangi neakcentuota, kad švietimas yra prioritetiška sritis, galbūt aš klystu, ir jeigu ji yra, prioritetiškumas teikiamas, tai kaip bus įgyvendinta? Vasario 26 d. Švietimo ministerijoje buvo pasakyta, kad iki š.m. vasario 26 d. ministerija gavo tik 44% lėšų, skirtų švietimui sausio - vasario mėnesiams. Taip pat vadovėlių leidybai gauta tik 1,4 mln. Lt iš numatytų metinių 17 mln. Ar bus galima įgyvendinti Švietimo įstatymo prioritetiškumą?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš tikrai taip pat reiškiu susirūpinimą dėl tos padėties, kuri yra, ir ne tik švietime. Aš jau minėjau, kad yra ir kitose srityse. Bet aš dar kartą noriu pakartoti - mes turime gyventi pagal išgales. Mes negalime visko atiduoti vien tik švietimui. Jūs sakote, kad ten 44%. Tarp kitko, tai yra dar daugiau negu kitose srityse, kurias mes, deja, finansuojame nepakankamai. Pirmąjį ketvirtį, kaip jūs žinote, aš jau minėjau, esame negavę apie 40 mln. pajamų ir iš esmės neturime šaltinio finansuoti deficitui. Pagal tai, kiek mes turime, tikrai stengiamės švietimo neskriausti.

PIRMININKAS. V.Landsbergis. Ruošiasi...

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūsų programoje stoka atsakymų į daugelį konkrečių klausimų, tai aš nors vieną norėčiau iškelti. Tai Lietuvos nafta Baltijos jūroje ir jos eksploatavimo perspektyvos, konkrečiai - iš Nidos telkinio. Ar Vyriausybė nedaro ir nenumato jokių žingsnių kviečiant Vakarų kompanijas bent aptarti galimą Nidos naftos telkinio eksploatavimą?

M.L.STANKEVIČIUS. Suprantu problemos svarbą. Vyriausybė, jeigu šita bus patvirtinta, tikrai neatidėliodama imsis priemonių šiai problemai nagrinėti.

PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Ruošiasi K.Uoka.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai, ar nebūtų tikslinga sukurti valstybinę taupymo programą arba fondą, nutraukti kuriam laikui naujų institucijų kūrimą, įvesti moratoriumą joms, sumažinti iki minimumo išvykas į užsienį. Taip pat ar neverta būtų sustiprinti propagandą, kad žmonės daugiau pirktų vertybinių popierių. Nes dabar juos gana sunku, jeigu kas ir nori nusipirkti, surasti, nes taupomieji bankai ir jų filialai jų neplatina. Man atrodo, reikėtų labiau pareklamuoti juos ir galbūt kurti daugiau tokių taškų, kur jie būtų pardavinėjami. Daugiau maklerių steigti. Ačiū.

M.L.STANKEVIČIUS. Kaip jūs matote iš paskutinio Vyriausybės sprendimo, mes tokią - taupymo- programą jau pradėjome vykdyti, kai kurias išlaidas jau apribojome. Tikrai, aš sutinku su jumis, kad reikia informacijos, ir, žinoma, mano supratimu, čia ir Finansų ministerija turi gerokai pasidarbuoti reklamuodama valstybės popierius, nes tai iš esmės dabar yra geriausia pinigų investicija. Ir aš, naudodamasis šita proga, kad posėdis transliuojamas, taip pat kviečiu Lietuvos gyventojus... mano supratimu, tai yra pati geriausia pinigų investicija į valstybės popierius.

PIRMININKAS. K.Uoka. Ruošiasi kolega A.Kunčinas.

K.UOKA. Pone premjere, šiuo metu turiu daug rūpesčių keliose įmonėse, kuriose yra priešstreikinė situacija: žmonės negavo atlyginimų ketverius metus, nėra absoliučiai jokios tų įmonių programos. Tai yra gero trečdalio Lietuvos pramonės situacija.

Sprendžiant problemas vienoje iš tų įmonių, ponas K.Klimašauskas sakė, kad Vyriausybės programos tvirtinimo metu mes jau tikimės turėti apie 80 mln. dolerių fondą iš užsienio paskolų, kurios bus nukreiptos į pramonės apyvartinių lėšų atkūrimą. Dabar aišku, kad ponas K.Klimašauskas yra nedirbantis su tuo fondu, bet dar tik prašytojas. Sakykit, kokį procentą užsienio paskolų nukreipsite pramonei atkurti? Labai konkrečiai, nes jau iš karto matyti, kad, ko gero, šia tema ginčytis su jumis teks labai griežtai.

M.L.STANKEVIČIUS. Suprantu. Ginčuose gimsta teisybė. Aš taip įsivaizduoju. Jeigu jūs pastebėjote, mūsų investicijų skyriuje yra pasakyta, kad ne mažiau kaip 70% gautų kreditų bus investicijoms, tarp jų apyvartinių lėšų fondui. Aš manau, kad tai padės. Aš dabar negaliu pasakyti, kiek konkrečiai. Jūs sakote - 80 mln. Aš kol kas jų neturiu.

PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Ruošiasi kolega K.Paukštys.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis premjere, man malonu, kad pateiktoje programoje yra skyrius - Jaunimo politika, kuriame rašoma, kad, Seimui pritarus valstybinei jaunimo politikos koncepcijai, Vyriausybė parengs ir patvirtins jaunimo politikos įgyvendinimo programą. Kiek man žinoma, Vyriausybėje dabar taip pat dirba keli referentai, kurie domisi jaunimo politikos klausimais. Norėčiau paklausti, kiek šiuo metu Vyriausybė yra pasirengusi parengti šios koncepcijos įtvirtinimo programą, nes koncepcija Seime jau buvo aptarta.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad tai padarysime pačiu artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Kolega K.Paukštys. Ruošiasi kolega V.Būtėnas.

K.P.PAUKŠTYS. Dėkui. Gerbiamasis premjere, kaip žinia, ir septintosios Vyriausybės programos vykdymui bus reikalingi pinigai. Pinigų galima pasiskolinti užsieniuose, galima uždirbti čia, Lietuvoje. Kaip minėjote pranešime, pramonė dirbo tik puse savo pajėgumo. Taigi ir pinigų tiek ir teturime. Dabar šiemet, kaip žinote, iškilusi reali potvynio grėsmė. Taigi, naudodamasis proga, norėčiau paklausti. Ar pakaks tam dalykui finansuoti pinigų, taip pat ir priemonių?

M.L.STANKEVIČIUS. Tikrai pavasario polaidis kelia susirūpinimo. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai jūs turbūt pastebėjote taip pat ir mano susirūpinimą, nes aš apsilankiau tuose kraštuose, kuriuose labiausiai gresia tas potvynis. Mes aptarėme su Šilutės savivaldybe konkrečią programą, truputį jau skyrėme pinigų parengiamiesiems darbams. Manome, kad laikinai galima būtų panaudoti kol kas avansu, jeigu taip galima pasakyti, ir melioracijai skirtus asignavimus, kad polaidis atneštų kuo mažesnių nuostolių. Kaip jūs žinote, aš taip pat susisiekiau su Kaliningrado sritimi. Bandom koordinuoti veiksmus, kaip tai padaryti su mažiausiais nuostoliais. Aš manau, kad, šiaip ar taip, šitas išlaidas reikės, jeigu jų bus, reikės rasti šaltinių joms padengti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Ministras Pirmininkas atsakinėjo 1 val. 15 min., paklausė maždaug 50 Seimo narių. Pagal grafiką mes dar turime 15 min. Ar toliau klausinėjame, iki galo? (Balsai salėje) Iki galo. Gerai.

V.Būtėnas. Ruošiasi kolega L.Milčius. Jeigu jo nėra, kolega B.Genzelis. Prašau.

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs esate Demokratinės darbo partijos narys, jūsų vadovaujamame kabinete taip pat yra nemažai LDDP narių. Sakykite, kaip šiandieną jūsų pateik-toje tvirtinti programoje atsispindi LDDP rinkiminės programos nuostatos?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad ji bent jau tikrai neprieštarauja LDDP rinkiminei programai. Jeigu kalbėtume apie Vyriausybės narius, tai mes 7 LLDP nariai esame šioje Vyriausybėje. Aišku, stengsimės tą programą realizuoti.

PIRMININKAS. B.Genzelis. Ruošiasi kolega A.Bendinskas.

B.GENZELIS. Aš, prieš paklausdamas, noriu atkreipti dėmesį, kad nevisiškai taip, kaip jūs sakote, neprieštarauja. Kadangi žinau LDDP programą, ir tai, ką daro, ir tai, kas yra Vyriausybė, tai toli gražu ne socialdemokratinė programa. Tai geriausia liberalinės visuomenės programa, kuri nieko bendro neturi su socialdemokratinėm nuostatom. Aš tik tarp kitko.

Aš norėjau paklausti, kadangi aš įdėmiai perskaičiau, kiek įmanoma, programą, jūs čia labai daug tokių abstrakčių dalykų... Aš suprantu, kad programa, bet mane jaudina labai konkretus klausimas. Čia minimas mokyklos jubiliejus, bet kitais metais, ir yra Vyriausybės programa, buvo patvirtinta, buvęs premjerministras buvo tos valstybinės komisijos pirmininkas. O dabar išeitų, kad jūs lyg ir niekur neminit, kad lietuviškos spaudos 450 metų jubiliejus kitais metais. Dabar išeina taip, kad užsienio valstybės, aš turiu omenyje Lenkiją ir Vokietiją, šitai šventei skiria daug daugiau dėmesio, negu Lietuvos Vyriausybė. Jūsų požiūris į šį klausimą.

PIRMININKAS. Laikas.

M.L.STANKEVIČIUS. Profesoriau, aš galiu pasakyti, kad tikrai pagal galimybes kiek galima daugiau skirsiu dėmesio šitai problemai. Aš dar nesu inventorizavęs, kokioms komisijoms pirmininkauju. Dar reikia šitą taip pat įvertinti. Tikrai, tai yra didelis jubiliejus ir, aišku, reikia valstybės lygiu paminėti šitą šventę.

PIRMININKAS. A.Bendinskas. Ruošiasi V.Andriukaitis.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs, pristatydamas savo Vyriausybės programą, kalbat apie krašto apsaugą. Jos pačioje pradžioje yra, labai švelniai tariant, apeiti vidaus reikalai, daugiausiai dėmesio skirta krašto apsaugai už Lietuvos ribų - tai integracija ir t.t. Vis dėlto vidaus kariuomenės reikalai šiuo metu yra patys svarbiausi. Bet čia tarp kitko. Mano klausimas būtų toks: ar jūsų Vyriausybė, didindama, sakysim, Lietuvos pasipriešinimo galimybes ateityje, nematytų reikalo įvesti karinio mokymo vidurinėse mokyklose, gimnazijose, licėjuose, taip pat aukštosiose mokyklose, kas buvo ir kas savaime pasiteisino, nes visa visuomenė, visi besimokantys įtraukiami į tautos gynimą?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad tai yra taip pat viena iš problemų, kurias reikėtų spręsti. Aš manau, kad Krašto apsaugos ministerija pateiks konkrečią programą, kaip tai padaryti. Tiktai aš noriu pasakyti, kad jeigu šitai Vyriausybei ir pavyks tai padaryti, tai tiktai nuo naujųjų mokslo metų, nes mes tikrai neturime dabar tiesiog laiko... ir dabar turbūt ne laikas tai būtų įrašyti į programą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Ruošiasi kolega M.Stakvilevičius.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, aišku, šios Vyriausybės yra pakankamai trumpa kadencija - 8 - 9 mėnesiai. Vis dėlto vargu ar galima tikėtis tokios daugiašakės, daugiaplanės veiklos per tokį trumpą laiką ir vargu ar reikėtų detaliai aptarinėti daugelį smulkių sričių. Reikia susikoncentruoti ties pagrindinėmis. Mane domintų jūsų išsakyta pozicija dėl gana plataus požiūrio į energetikos infrastruktūros privatizavimo galimybes. Manyčiau, kad tam tikros natūralios monopolijos valstybės turi būti ypač saugomos. Vargu ar galima būtų taip lengvai per 8 mėnesius užsimoti įvertinti, kokią energetinės infrastruktūros sritį galima būtų vėl pradėti privatizuoti. Koks būtų vis dėlto jūsų požiūris, patikslintas?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš supratau. Aš manau, žinoma, dar kartą noriu pakartoti, kad vargu ar mes galėsime dėl to priimti labai revoliucingus sprendimus, bet manau, kad pradėti šitą procesą reikia. Mes pateiksime Seimui konkrečių pasiūlymų, nes, kaip jūs žinote, Seimas yra patvirtinęs tam tikras įmones, sąrašą neprivatizuotinų objektų. Tarsimės kartu. Mano giliu įsitikinimu, šitą darbą reikia pradėti.

PIRMININKAS. M.Stakvilevičius. Ruošiasi kolega P.Katilius.

M.STAKVILEVIČIUS. Daugeliui mūsų, pratintų prie G.Vagnoriaus ir A.Šleževičiaus karingumo, kyla abejonių, ar jūs su savo tokiu inteligentišku charakteriu pajėgsite susitvarkyti su savo Vyriausybe, tuo labiau - su Lietuvos ūkiu? Ar jums tokių abejonių yra ar nėra, vykdant programą? (Juokas)

M.L.STANKEVIČIUS. Sudėtingas klausimas. Aš tik noriu pasakyti, kad gal iš išorės aš nesu toks karingas, galbūt, bet aš jau minėjau, kai čia mane Prezidentas pristatė kaip kandidatą į premjerus, aš esu ir tada pasakęs, kad jeigu jau aš apsisprendžiau, aš labai užsispyręs esu. Ir tikrai bandysiu įgyvendinti tai, dėl ko apsispręsiu. O abejonių, žinot, visuomet yra... ir ne tiktai noras vykdyti, bet ir galimybės vykdyti. Tai reikės pasverti. Aš manau, kad su kolegomis mes sutarsim, ir komanda parems.

PIRMININKAS. P.Katilius. Ruošiasi kolegė N.Ambrazaitytė.

P.KATILIUS. Pone Premjere, jūsų šitoje dabar vadinamoje septintosios Vyriausybės programoje (anksčiau taip nebuvo numeruojamos programos, ir aš nežinau, ar tas pavadinimas yra korektiškas, nes Lietuvos Respublika Vyriausybių turėjo kur kas daugiau; nežinia, nuo kurios čia skaičiuojama) yra daug kalbama apie tolimesnius metus, kai galbūt jūsų Vyriausybės ir nebus, o nėra šios dienos klausimų sprendimo, pavyzdžiui, bankų problemos, indėlininkų, indėlių, pinigų stygiaus, biudžeto deficito problemos, skolų, GAZPROM’o ir vidaus skolų. Kaip jūs susidorosite su šitais klausimais?

M.L.STANKEVIČIUS. Aš suprantu, bet aš... patikėkit, tikrai norėjom sukonkretinti šitą programą. Ten yra pakankamai konkrečių dalykų įrašytų ir dėl teisinės bazės formavimo, ir kaip spręsti kitas problemas. Aš manau, kad galima surasti daug ten neįvardytų dalykų konkrečiai. Todėl dar kartą noriu pakartoti, kad šalia programos mes pateiksime konkretų planą, ką numatome daryti 1996 metais. Tarp kitko, jeigu jau kalbame apie tai, ką ten mes planuojam, ten, mano supratimu, tolimų datų labai mažai yra.

PIRMININKAS. Kolegė N.Ambrazaitytė. Ruošiasi V.Zimnickas.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis premjere, mano žvilgsnis visada krypsta į kultūrą ir jos finansavimą, dideles ir mažas jos problemas. Pateiktoje Vyriausybės programoje kultūrai yra mažiausiai skirta eilučių. Gaila, kad finansavimo menkumas kultūrai ir didinimas kitoms sritims, pavyzdžiui, teisėsaugai, dar labiau tą kultūrą menkina ir didina, o ne mažina patį nusikalstamumą. Aš pageidaučiau paties didžiausio dėmesio kultūringos visuomenės ugdymui. Tada mažiau lėšų reikėtų skirti kalėjimams ir teismams.

M.L.STANKEVIČIUS. Aš visiškai sutinku su jūsų išsakytom mintim. Bet aš dar kartą noriu pakartoti, kad mes galim daryti tik tiek, kiek turime. Deja, dabar, kai einam gatve ir jaučiamės nesaugūs, tai visuomenė žiūri į tai, ką Vyriausybė daro tam, kad jie būtų saugūs. Aš suprantu, kad investicijos į kultūrą yra ilgalaikės investicijos. Deja, šiandien mes šito padaryti tikrai negalime. Aš tikrai kultūrininkų fronto gerbėjas. Kiek galima, padėsim.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas - V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Ruoškitės, premjere! Šiandieną, po bankų krizės, Lietuvoje iškyla dar viena problema - tai pinigų "ištekėjimas" ir Lietuvos. Gerbiamasis premjere, ar jūs mąstot, gal jau turit konkrečiai sumanę kažkokias priemones, kaip sustabdyti pinigų "išėjimą" ir kaip padaryti, kad pinigai ne tik "išeitų", bet kad jie sugrįžtų arba būtų pritraukiami kreditiniai ištekliai?

M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū. Jeigu jūs pastebėjote, programoje yra įrašytas toks gal ir nelabai drąsus teiginys, kad Vyriausybė ieškos būdų, kaip pasitelkti Lietuvoje esančius pinigus ir grąžinti juos. Dabar specialiai studijuoju Estijos patirtį, šiandien buvau susitikęs su Lenkijos Prezidentu. Manau, kad mes galėtume pasinaudoti ir Lenkijos patirtimi. Artimiausiu metu pabandysim pateikti tokius pasiūlymus Seimui. Tiktai aš atvirai noriu pasakyti, kad, mano supratimu, jeigu aš tokią iniciatyvą ir parodysiu, tai, ko gero, būsiu apkaltintas, kad bandau Lietuvoje "išplauti", jeigu taip galima pasakyti, mafijos pinigus arba dar kažką. Bet, žinoma, kartu reikia ieškoti būdų, kaip Lietuvoje esančius pinigus arba už Lietuvos ribų esančius pinigus grąžinti į Lietuvą ir investuoti į ūkį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Jūs pirmąjį išmėginimą jau atlaikėte, ir kai kurie kolegos sako, gyvas likot. Seimo tribūnoje buvote, ir ne šiaip sau buvote, o kalbėjot ir atsakinėjot į klausimus daugiau negu 2 valandas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, minutėlę! Jokių replikų. Ačiū, gerbiamasis premjere.

M.L.STANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai!

PIRMININKAS. Ačiū dar kartą. Dabar dėl tolesnio darbo. Iš 199 Seimo statuto straipsnio štai kas išplaukia: "Po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo frakcijos, o atskirus jos skyrius - atitinkami Seimo komitetai." Manau, tarpininkaujant posėdžių sekretoriatui, bus susitarta dėl grafiko. Komitetai ir frakcijos turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos. "Seimo komitetai ir frakcijos savo išvadas dėl Vyriausybės programos turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos pateikimo." Taigi yra pakankamai laiko. Antras dalykas - tai tolesnis svarstymas Seime. Matyt, tai bus ne pirmąją pavasario sesijos darbo savaitę, o antrąją. Dabar, prieš pareiškimus, - replikos. A.Albertynas. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir Vyriausybės nariai! Mes turime išmesti iš galvos žodį "kooperacija". Kooperacijos pagrindais buvo pastatyta Palangoje "Lino" sanatorija, tarpūkinės organizacijos. Kooperacijos pagrindais sukurtas turtas buvo nacionalizuotas. O buvo nacionalizuotas vien dėl to, kad kooperacija domėjosi Leninas, ir Leninas rašė apie kooperaciją. (Plojimai) Dabar Lenino anūkai sugalvojo vėl toliau kalbėti apie kooperaciją. Lietuvos žmonės, nepasiduokite agitacijai ir į jokią kooperaciją nesijunkite, kol nebus grąžintas iš jūsų atimtas kooperatiniais pagrindais sukurtas turtas! Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė. Po to - kolega A.Sadkauskas.

V.ALEKNAITĖ. Aš noriu priminti gerbiamiesiems kolegoms, ypač prieš mane kalbėjusiems, jog Seimo posėdžių metu veikia gydytojo kabinetas ir galima naudotis jo paslaugomis.

PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašau.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu kreiptis į jus su pasiūlymu, kad galbūt mes šitą programą paskubintai priimkim. Kiek mes čia galim "kutenti"? Ji jau "iškutenta". Leiskim ministrams dirbti, kadangi šiuo metu rankos jiems surištos. Aš manau, jog Seimo nariai sutiktų "pakutenti", be ne tiek, kiek Pirmininkas siūlo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nelabai ištęstą grafiką, t.y. pirmą posėdžių savaitę - komitetai ir frakcijos, o kitą posėdžių savaitę, kuri prasidės kovo 18 d., iš tikro galėtume ir balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, dėl tolesnio mūsų darbo. Primenu, kad kovo 10 d. - pavasario sesijos darbo pradžia. Tai numatyta padaryti 14 val. Posėdis ilgai neužtruks. Seimo seniūnų sueiga kovo 10 d. 11 val. Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimo renginiai, kurie bus kovo 11 d., t.y. pirmadienį: 12 val. - valstybinės vėliavos pakėlimo ceremonialas ir iškilminga kariuomenės rikiuotė čia, t.y. Nepriklausomybės aikštėje, 15 val. - Seimo iškilmingas posėdis. Tai tokie renginiai artimiausiomis dienomis.

Seimo narių pareiškimai (96.03.06)

7sesija 84 p. svarstyti klausimai

Dabar, kolegos, kaip ir kiekvienas posėdis, taip ir šitas posėdis turi baigtis Seimo narių pareiškimais. A.Baskas. Ruošiasi A.Endriukaitis.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji!

Rinkimų į Seimą metai - dėkinga proga įvesti tvarką valstybėje.

Užduokime Seimo nariams darbus, kurių neatlikę, prarastų galimybę patekti į naująjį Seimą.

Pareikalaukime priimti ir įgyvendinti įstatymus, padedančius valstybinės valdžios pamatus.

Pirma. Pareikalaukime, kad šį pavasarį būtų įteisinta nuostata, kad einantys į valstybinę valdžią atskleistų savo interesus taip, kaip tai privaloma JAV pareigūnams. Tam susitarkime, kad už dabartinius Seimo narius nebalsuosime, jeigu nebus priimtas Valdžios etikos kodeksas, pagal kurį kandidatai į Seimą privalėtų pateikti, o atitinkamos tarnybos patikrinti duomenis, įgalinančius nustatyti, kam tarnaus einantys į valdžią.

Antra. Seimo narių nerinkime į naują, jei šis neįteisins galimybės rinkėjams atšaukti jų išrinkto Seimo nario.

Trečia. Valstybinės valdžios kertinis akmuo - balsavimas už asmenį, be kurio neįmanomas antrasis - apgavusio ar praradusio pasitikėjimą Seimo nario atšaukimas rinkėjų balsais.

Jei dauguma rinkėjų vadovautųsi nuostata, kad nebalsuos nė už vieną dabartinio Seimo narį, jei jis nepadės minėtų valstybės pamatų, tai juos įgyvendinantys įstatymai būtų šį pavasarį priimti ir kartu rastųsi prielaidos jau šiais metais išsirinkti labiau Lietuvai atstovaujantį Seimą, taip pat padaryti visas kitas valdžias teisingesnes.

Telieka priminti, kad pagrindiniai valstybės tvarkdariai yra rinkėjai. Be jų veiksmingumo valdžia nusigyvena. Užtenka pažadų. Pareikalaukime darbų, kurie lemia ateitį, ir vertinkime pagal tai, ar jie atlikti.

Amerikoje nematoma galimybės turėti atsakingą visuomenei valdžią be pareigūnų atsiskleidimo. Lietuvoje treti metai nepavyksta įteisinti šios pareigos politikams. Valdininkams nors prieš dvejus metus pavyko pagarsinti to reikšmę spaudoje, per radiją ir Seime priimti nutarimą rengti Valdžios etikos įstatymą. Kaip iš šio, taip ir iš kito Seimo nėra ko tikėtis be minėtos rinkėjų pagalbos šį pavasarį.

Pareikalaukime pakeisti rinkimų įstatymą taip, kad rinkėjas turėtų teisę pasirinkti, už kurį asmenį balsuoti, kad rinkėjas nebūtų verčiamas balsuoti už sąrašą, kai jame remia ne visus. Sąrašinis balsavimas reikalingas neturintiems rinkėjų pasitikėjimo, kad, prikaišioję į jį rinkėjų remiamus, jų priedangoje patys pralįstų į Seimą. Partijos greičiau iš tikro taptų politinėmis, jei įstatymas paliktų joms teisę siūlyti kandidatus, o rinkėjams - galimybę pasirinkti asmenį ir už jį balsuoti.

Rinkėjų galimybė atšaukti išrinktąjį yra veiksmingesnė už esančią galimybę išrinktiems atšaukti išrinktą Seimo narį apkaltos proceso tvarka. Kai Seime daug savų, tai ir ketvirti metai visi geri. Nė vienas Seimo narys neatšauktas, nors šalies padėtis apverktina.

Kandidatų atsiskleidimas, balsavimas už asmenį ir rinkėjų teisė atšaukti išrinktąjį yra svarbiausi dalykai, užtikrinantys teisingesnį Seimą ir visas kitas valdžias.

Ne mažiau svarbu televizijos, radijo ir spaudos nepriklausomybė nuo Seimo, Vyriausybės ir priešiško Lietuvai kapitalo bei minėtų žinių skleidėjų atsakomybės. Tam pasitarnautų svarstomo Visuomenės informavimo įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas bei Valdžios etikos kodekso taikymas visoms valdžioms, t.y. ne tik įstatyminei, vykdomajai, teisinei, bet ir valdantiems televizijas, radijus, laikraščius.

Štai ir turime visus būtiniausius kampus, kad Lietuvos rūmas būtų tvirtas, kad jame būtų gera gyventi visiems sąžiningiems.

Kol rinkėjai netaps tvarkdariais, tol tvarkos valstybėje nebus. Padėkite išrinktiesiems susivokti dabar, kad už juos nebus balsuojama, jei jie neatliks nurodytų darbų. Vertindami ne pagal pažadus, o pagal atliktus darbus, gautas pasekmes, sudarysime sąlygas žmoniškai gyventi. Pastarųjų mėnesių apklausa parodė, kad didžioji dauguma šalies gyventojų - už dorą, kaip ir per 1992 m. Seimo rinkimus. Tereikia atkreipti tada išrinktųjų dėmesį, kad nepadėję šį pavasarį doros pamatų, nebus išrinkti šiais metais.

Nė už vieną dabartinio Seimo narį nebalsuosime, jei šį pavasarį šis Seimas nepriims minėtas nuostatas įgyvendinančių įstatymų. Juos priėmus atsirastų prielaidos išrinkti tokį Seimą, kuris priimtų antimafinius įstatymus, įgyvendintų Ipotekos įstatymą, vilkinamą nuo 1992 m., be kurio dažnai neįmanoma reikalinga atsakomybė už ekonomines aferas, ir atsirastų galimybių ištaisyti daugelį sugadintų įstatymų.

Pats laikas sukrusti, nes uždelsus mėnesį kitą, padėtis gali tapti nepataisoma iki 2000 metų. Kuri partija į Seimą kels tik tuos kandidatus, kurie raštu atsakys į klausimus, į kuriuos privalo atsakyti keliami į valdžią JAV? Ten klausiama apie skolas, įsipareigojimus, ryšius, sutartis, apie žinias, kuriomis gali šantažuoti. Iš atsakymų sprendžiama, kokiems interesams atstovaus keliamas į valstybines pareigas.

Jei kurie nors ryšiai kandidatui trukdo užimti atitinkamas pareigas, tai jie keičiami. Pavyzdžiui, turto objektas, vienos srities akcijos į kitos, kuriai pareigūnas neturi įtakos ar pareigūno turtas valstybinės tarnybos laikotarpiu perduodamas valdyti nesusijusiam asmeniui.

Amerikiečiai seniai suprato, kad turtiniai santykiai daugeliui asmenų galingesni už religinius, demokratinius ir daugelį kitų. Todėl įvestos valdžios etinės normos, saugančios pareigūnus nuo padėčių, kurios juos verstų eiti prieš sąžinę.

Lietuvoje nuo seno žinoma, kad netinka leisti lapę į vištidę ar vilką į avidę, bet privatizavimas patikimas net šakalams, kurie nugyveno net gamyklas, kad galėtų jas išdraskyti.

Valdžios etikos kodekso paskirtis - kad paaiškėtų, kas kur tinka valstybiniu požiūriu.

Kuri partija išgarsins rinkėjams savo keliamų kandidatų į Seimą atsakymus į klausimus, užduodamus kandidatams į valstybines pareigas Amerikoje?

Jei rasis tam rinkėjų nuostata, tai rasis ir prielaidos turėti Seimą, kurio daugumą sudarytų Tautos, o ne vykdytos ir vykdomos politikos užsakovų atstovai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom nepykti, A.Baskas yra po jubiliejaus. Naujojoje sesijoje visi pareiškimai negalės trukti ilgiau kaip 5 min. Prašom tai turėti galvoje. O šiandien buvo priešpaskutinis pareiškimas, taigi prašome nesisieloti. A.Endriukaitis. Šioje sesijoje - paskutinis pareiškimas. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Ponui Česlovui Juršėnui - Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Pareiškimas.

"Kiekvienam savo!" - užrašas ant vokiečių konclagerio vartų. Lygiai prieš metus vienas atsakingas ir vadovaujantis pareigūnas atsiprašė savo aukų už neteisybę ir nusikaltimus tautai ir valstybei. Įkvėptas tokio kilnaus pavyzdžio ir sujaudintas partinių diplomų reabilitacijos bei tarptautinės Moters dienos konversijos į lietuvybės aruodą, nusprendžiau, nors pavėluotai, pakartoti A.Matrosovo ir P.Morozovo žygį.

Šiandien, gerbiamieji bičiuliai ir ponai, norėčiau tarti keletą žodžių vienu skaudžiu klausimu, kuris yra svarbus ir kartu nelengvas ne tik man, bet ir mano kolegoms, daugeliui žmonių. Aš tikiuosi, kad būsiu suprastas.

Daugiau kaip 20 metų aš buvau Lietuvos nepartinis. Jaučiu moralinę atsakomybę už tuos, kurie nepartinių vardu darė nusikaltimus tautai ir Lietuvos valstybei. Todėl šiandien noriu atsiprašyti visų tų Lietuvos žmonių, kurie tais sunkiais laikais buvo persekiojami, tremiami, nuskurdinti. Noriu atsiprašyti už tuos buvusius nepartinius ir tuos partinius, kurie kolaboravo su pavergėjais, persekiojo, trėmė, kalino visai nekaltus žmones. Tokius atsiprašymo žodžius šiandien, tikiuosi, ištartų ir mano bendraminčiai.

Tikiuosi, jog man pritartų ir tie buvę nepartiniai, kurie priklauso ne tik LDDP, bet ir Tėvynės sąjungai, Centro sąjungos, kitoms partijoms. Tik atsiprašę mes užbaigsime atgailą ir galėsime siekti tikros santarvės.

Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, einantis LDDP pirmininko pareigas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke! Nuoširdžiai atsiprašau ir apgailestauju, kad savo poelgiais ir darbais nusižengiau prieš jūsų visada teisingą generalinę liniją. Mano noras "maskatuotis" Seimo Nacionalinio saugumo komitete būtų neteisingai suprastas KGB vyrų ir aiškiai kenktų Lietuvos nacionaliniams interesams. Aš apgailestauju dėl tokio savo lengvabūdiškumo, į kurį mane pastūmėjo klastingi tautos priešai - nepartiniai. Su jais man ne pakeliui. Aš praregėjau. Neišdegs jiems mane sukiršinti su LDDP.

Aš supratau, kad likti nusikaltusiųjų nepartinių bloke, pasmerkus šį bloką, yra nedora, nes tai reikštų, kad aš su ta pa-čia komanda elgsiuosi kaip ir anksčiau nerimtai.

Glaudžiuosi prie Kapsuko - A.Sniečkaus - P.Griškevičiaus partijos - motinos ištakų ir regiu šviesų horizontą. Tam ir davė likimas jums tą geležinę Felikso ir Ziuganovo ranką, kuria kiekvienas nepartinis avinas ar asilas bus jo paties labui pririštas, išleistas pasiganyti arba ir nudirtas.

Kiekvienam savo. Užmerkiu akis, atsipalaiduoju ir sakau: "Man gera, man labai gera". Jedem das Seine - kiekvienam savo. Ačiū už koncepciją ir atgimimą!" Pasirašo A.Endriukaitis.

PIRMININKAS. Kolegos sako, kad trūksta pareiškimo stoti į partiją. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, tvarka yra tvarka, pasakysiu šį sykį lietuviškai. Pareiškimai jau baigti. Todėl ir šis posėdis baigiamas, ir neeilinė sesija baigiama. (Giedamas Lietuvos Respublikos himnas)

Ačiū, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų posėdžiai baigiami. Kaip sakiau, kitas posėdis kovo 10 d. Kadangi per tą laiką, ko gero, nesusitiksime, tai moteris, damas sveikinu su artėjančia tarptautine Moters diena.