Aštuoniasdešimt
trečiasis posėdis
1996
m. vasario 21 d
7sesija 83 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 21 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu kolegas registruotis. Registracija.
Posėdyje dalyvauja 54 Seimo nariai. Pirmas darbotvarkės punktas - Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2133. Pranešėjas, atrodo, J.Niaura. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, pirmasis dalykas - tai projekto numeris. 2133(2), taip? Antrasis klausimas, gerbiamasis pranešėjau, aš nematau pastabų, pataisų. Komitete suderinta, gerbiamasis Kolosauskai? Ką gi, tada pradedame priėmimo procedūrą.
Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra iš kelių straipsnių. Du straipsniai ir kelios jų dalys sudaro šį įstatymą. Ar reikalauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti dėl kiekvieno straipsnio atskirai? 1 straipsnį - "Įstatymo paskirtis" - galim priimti? Ačiū. Prašom. Pranešėjas.
J.NIAURA. Yra siūloma gerbiamiesiems Seimo nariams papildyti žodžiais "banko metinėse ar ketvirtinėse finansinėse ataskaitose". Pridėti ne tik "metinėse", bet...
PIRMININKAS. Minutėlę, minutėlę! Čia jūs kalbate jau apie 2 straipsnį. Mes kalbame apie 1 straipsnį - "Įstatymo paskirtis", o ataskaita, kiek aš matau, antrajame straipsnyje.
J.NIAURA. Atsiprašau.
PIRMININKAS. 1 straipsnį galim priimti? Ačiū. 2 straipsnis susideda iš kelių dalių. Prašom. Jūs sakėte, kad reikia kažką patikslinti.
J.NIAURA. 34 straipsnio ketvirtąją dalį siūloma išdėstyti taip: "Banko akcinis kapitalas turi būti sumažintas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko metinėse ar ketvirtinėse finansinėse ataskaitose pavaizduoti nuostoliai pasiekia 75% banko akcinio kapitalo nominalios vertės."
PIRMININKAS. Vadinasi, prie žodžio "metinėse" pridedama dar "ir ketvirtinėse". Sutinka kolegos?
J.NIAURA. "...ar ketvirtinėse".
PIRMININKAS. "...ar ketvirtinėse". Taip. Sutinkate, kolegos? Šis 2 straipsnis susideda iš kelių dalių. Dėl pirmosios dalies jau sutarėm, antroji dalis arba, tiksliau, bazinio įstatymo 34 straipsnio penktoji dalis. Galim priimti? Nėra pastabų? Prašom. Kolega J.Listavičius. (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
J.NIAURA. Siūloma penktąją dalį išdėstyti taip: "Banko metinėse ar ketvirtinėse finansinėse ataskaitose nuostoliams..."
PIRMININKAS. Minutėlę! Čia prisideda tik šitas žodis?
J.NIAURA. Ne. Dar šiek tiek (...) keičiasi.
PIRMININKAS. Prašom.
J.NIAURA. "Banko metinėse ar ketvirtinėse finansinėse ataskaitose nuostoliams pasiekus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą dydį, banko valdyba privalo per 3 dienas apie tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką, o per 45 dienas sušaukti neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą, kuriam, esant reikalui, pateikiama nepriklausomo audito išvada. Susirinkimas sprendžia akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės banko veiklos klausimus."
PIRMININKAS. Šiek tiek patikslinta redakcija. Galim priimti?
J.NIAURA. Patikslinta redakcija.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Priimta. Dabar 2 straipsnio trečioji dalis, arba bazinio įstatymo 34 straipsnio aštuntoji dalis.
J.NIAURA. Čia siūloma "taikoma tik", "bet ir tuo atveju".
PIRMININKAS. Vietoje "tik" - "ir tuo atveju".
J.NIAURA. Taip, čia siūloma vietoje "tik" - "ir".
PIRMININKAS. Ir 2 straipsnio ketvirtoji dalis, arba bazinio įstatymo 34 straipsnio devintoji, dešimtoji dalys, kaip papildomos dalys.
J.NIAURA. Čia nėra pastabų.
PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. Tada viskas pastraipsniui priimta. Gerbiamasis pranešėjau, prašom atsisėst. Dabar Seimo nariai, matyt, kalbės dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas leidžia operatyviau spręsti komercinių bankų akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės bankų veiklos klausimus. Bankų akcinis kapitalas mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, kai jo metinėje ar ketvirtinėje finansinėje ataskaitoje nuostoliai siekia 75% banko akcinio kapitalo nominalios vertės. Banko nuostoliams pritariama arba jie patvirtinami ne vien Lietuvos banko, o, esant reikalui, ir nepriklausomo audito. Tada, žinoma, apie tai pranešama banko valdybai. Įstatymo projektas nustato visuotinio nutarimo dėl akcininkų susirinkimo sušaukimo dėl statuto pakeitimo tvarką. Akcinis kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus Lietuvos banke statuto pakeitimus. Priimtas įstatymas leistų operatyviau spręsti bankų veiklos klausimus ir anksčiau pradėti juos gaivinti ar skelbti bankrotą. Pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega E.Raišuotis. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paprašyti, kad galbūt jūs galėtumėte savo baigiamuoju žodžiu sutikti, kad, prieš balsuojant dėl viso įstatymo projekto, 1 straipsnyje būtų taip pat įrašytas žodis "arba ketvirtinėse ataskaitose". O dėl...
PIRMININKAS. Taigi jau įrašyta tai, gerbiamasis kolega. Įrašyta visur.
A.BALEŽENTIS. Įrašėme mes 2 straipsnyje, tas pat yra ir pirmame - tik metinės ataskaitos pažymėtos. Aš siūlau, kad būtų vienodai. Čia galbūt redakcinė, bet ir pirmame, ir antrame tą pačią redakciją daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kažką painiojam. Pirmasis straipsnis yra "Įstatymo paskirtis". O po to antras straipsnis - pirmoji dalis ir antroji dalis. Abiejose dalyse yra žodžiai "ketvirtinės".
A.BALEŽENTIS. Tada dėkoju. O kalbėdamas dėl šito įstatymo projekto, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes prieš Naujuosius metus bendroje darbo grupėje buvome sutarę konsensu, kad banko nuostoliams pasiekus 50%, jau yra įjungiamas signalinis skambutis. O čia mes tą kartelę nuleidžiam, ir tai be abejo turės pasekmių. Tas kartelės nuleidimas iki 75% mane labai jaudina, ir aš nenorėčiau pritarti tokioms lengvatinėms sąlygoms. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Iš tiesų šita pataisa labai reikalinga, tuo labiau kad jūs matote, jog čia yra pridėtas projektas - Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl šio 34 straipsnio įgyvendinimo, kaip juo turi vadovautis komerciniai bankai. Tai viena. Antra. Jau mes turime priimti šiandien dėl to, kad kovo 15 d. šaukiami akcininkų susirinkimai ir iki to laiko turi būti įvertintas nuostolis anksčiau minėtų bankų, kurie turi problemų. O dėl 75% iš tiesų mes... tada buvo trys variantai, jeigu A.Baležentis prisimena, - 25, 50 ir 75, - ir mes, neturėdami visos informacijos, metai baigėsi, mums reikia priimti sprendimus, ir mes sutarėme paimti per vidurį - 50. Po to Lietuvos bankas darė atitinkamus skaičiavimus, konsultavosi su atitinkamais ekspertais, komandos buvo išvykusios į užsienį, tarp jų ir į Švediją, ir buvo priimtas sprendimas, kad mums vis dėlto reikia apsistoti prie 75% ribos. Štai tokia situacija. Aš siūlau palaikyti ir balsuoti už tą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Įstatymo pataisos yra reikalingos. Vis dėlto man kelia truputį nerimo tai, kad, kai nuostoliai banke viršys 75% banko akcinio kapitalo nominaliosios vertės, visuotinis akcininkų susirinkimas turi sumažinti akcinį kapitalą. Jeigu jie to nedaro, tada teismas turi priimti sprendimą ir sumažinti akcinį kapitalą. Kaip žinome, pas mus teismai tęsiasi metus, dvejus, o gal ir daugiau. Taigi galime laukti to sprendimo (...) tolesnių veiksmų, kurie numatyti įstatymu, ir Lietuvos bankas gali taikyti sankcijas metus ar pusantrų, gražiai kalbant. Žiūrint, kokios ten bus žaidimo taisyklės. Aš norėčiau į tai atkreipti dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kad šitos pataisos yra reikalingos, niekas neabejoja. Matote, priimti pataisas galime, bet man norėtųsi, kad bankai - ar vieni, ar kiti - priėmus vis dėlto jų griežtai laikytųsi. Mes esame priėmę labai daug ir gerų įstatymų. Ir kai susidaro kažkokia dispoliarizacija - vieni galvoja vienaip, kiti kitaip, tada įstatymas nevykdomas ir mes turime nulinį rezultatą, jeigu ne rezultatą su minusu. Todėl aš tam pritariu, reikia jį priimti. Bet aš norėčiau ir išreikščiau tokį pageidavimą, kad tas būtų tikrai ir efektyviai vykdoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuosime pakeldami rankas. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. Prašom ilgiau palaikyti. Komisija labai rimta. (Balsai salėje)
Už - 50. Pakanka, gerbiamieji kolegos, pakanka, bet vis dėlto kas prieš? Prieš - 1. Kas susilaikė? Susilaikė 2.
Mielieji kolegos, 50 Seimo narių balsavus už, 1 prieš ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamasis Niaura, ačiū, gerbiamieji kolegos.
Gerbiamieji kolegos, gal mes vienu atsikvėpimu ar vienu ypu galime priimti nutarimą dėl sesijos užbaigimo šiandien? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Galim, gerai. (Balsai salėje) Ne, dar bus vienas klausimas, prašom nesijaudinti. J.Listavičius. Pirma priimkime nutarimą, o po to baigsime.
7sesija 83 p. svarstyti klausimai
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos darbo" projektas galėjo būti priimtas kur kas anksčiau, kaip čia kiti sakė, prieš du mėnesius. O tos pačios apimties darbai taip pat galėjo būti atlikti. Tam reikėjo normaliai pagal grafiką visą sesiją dirbti, t.y. po dvi darbo dienas per savaitę. Deja, buvo praleista nemažai laiko neproduktyviai, dirbant po vieną dieną per savaitę arba po vieną posėdį per dieną. Reikia tikėti, kad per paskutiniąją šio Seimo sesiją parodysime sau ir kitiems, kaip reikia dirbti. Gal LDDP frakcija mažiau žmones kiršins, mažiau bus pastangų grįžti į vakarykščius laikus, žodžiai daugiau atitiks darbus. O šiaip aš pritariu šio nutarimo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, pone Juršėnai, jūs labai raginate, taip jau įpratę. Kažkaip keista, kad jūs siūlote pabaigti šią sesiją neužgriebus kovo mėnesio, todėl aš nelabai noriu tikėti. Kokį trečiadienį vėl sukviesite neeilinį posėdį, kad ketvirtadieniais negalėtų opozicija pateikti savo klausimų. Jeigu jūs nedarysite papildomų neeilinių sesijų, pasinaudodami savo eksproprijuota teise, tai tada galime pabaigti, o jeigu jūs darysite kovo mėnesį, tai padirbėkime iki šv.Kazimiero ir išsiskirstykime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš sąžiningai tamstai pranešu, jeigu negirdėjote, nes kalbėjau rytiniame posėdyje, kad iš tikrųjų neeilinę sesiją numatyta sušaukti kovo 6 d., bet tik vieną dieną. Ir, kaip matote, specialiai jūsų garbei ne ketvirtadienį.
Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Bijodamas, kad ponui Č.Juršėnui gali gimti mintis nukelti ir šv.Velykas, kaip nukėlė šv.Kalėdas toliau, aš siūlau šiandien užbaigti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Man truputėlį keistoka, kai gerbiamasis J.Listavičius, Seimo narys, kalbėdamas būtinai įkiša, na, kaip jums pasakyti, liežuvį į tam tikrą vietą, kur nereikia kaišioti. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. O ką ten kaišiot?
A.BENDINSKAS. Jis pabrėžia, kad visą laiką LDDP trukdo, o nepasižiūrėjo pats į save. Na, į save negali pasižiūrėti. Tegu pasižiūri į veidrodį ir pamatys, koks jis gražus. Dabar, jeigu LDDP netrukdys, tai bus viskas gerai, o ponas J.Listavičius, na, iš visų jėgų stengsis, tik aš bijau, kad tų jėgų jam nepritrūktų šitai programai vykdyti.
Dabar konkrečiai. Aš jau esu kalbėjęs dėl šitos programos ir norėčiau dar kartą pabrėžti, jog mes turime priimti tokią programą, kuri tikrai yra įvykdoma, ir po to nereikėtų jokių pratęsimų nei sausio mėnesį, nei kovo mėnesį, nei galų gale liepos mėnesį. Todėl norėčiau paprašyti Seimo valdybos, kad iš tokios didžiulės programos būtų išimti patys realistiškiausi. Palikime dalį įstatymų leisti būsimam Seimui. Nes jeigu mes viską išspręsime, ką veiks atėjęs Seimas?
PIRMININKAS. Ačiū. Turės ką veikti, svarbu, kad mes šiandien baigtume šią sesiją. Kolega R.Dagys būtent dėl šios sesijos užbaigimo.
R.J.DAGYS. Taip. Man atrodo, iš prieš mane kalbėjusio prelegento kalbos aišku, kad jau seniai Seimui reikalinga pertrauka, nes kai žmogus ieško, kur padėti savo liežuvį, o kalba visai kitu klausimu, negu mes svarstome, tai rodo aiškiai pervargimo požymius. Lygiai tokie patys pervargimo požymiai buvo vakar, kai mes svarstėme Banko įstatymo pataisas, kai visi taip smarkiai norėjo suvaržyti banko darbuotojų paskolų ėmimą, kad paleido juos visiškai... Tai aš apeliuoju į mūsų Pirmininką, kad ateityje jis taip nevargintų su tokiom ilgom sesijom, nes mes dėl tokio persidirbimo galime padaryti daug blogybių ir mums teks taisyti savo nuovargio klaidas ilgai ir nuobodžiai. Aš manau, kad šiandien tikrai laikas nutraukti šią sesiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tik prieš šio nutarimo projektą. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Taip. Aš būsiu prieš, kadangi įpratau kaip prie kasdieninės maldos prie gerbiamojo Algirdo lyrikos. Jeigu mes neturėsime posėdžių, tai ir tos kūrybos jam nebus, ir mums nebus ko klausytis.
PIRMININKAS. Gaila. Šiandien dar bus, nesirūpinkite. Kolega M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Pone Pirmininke, sakote, kad reikia prieš kalbėti?
PIRMININKAS. Taip.
M.ČOBOTAS. Tai aš prieš tai, kad jūs labai varginate mūsų žmones - Seimo narius. Intelektualus darbas yra toks, kad žmogus gali įdėmiai galvoti, dirbti per dieną 3-4 valandas. O mes dirbame...
PIRMININKAS. Daktare, ką jūs kalbate?
M.ČOBOTAS. Atleiskite, o mes, pone Česlovai, dirbame dvi dienas per savaitę (būna ir trys) nuo ryto iki nakties. Tai tiek to. Todėl aš manyčiau tikrai kreiptis į jus: nesugalvokite papildomų posėdžių, nes daug kas planuoja per tą laiką kažkur išvykti, kažkokį darbą atlikti, tai bent jau garantuokite, kad iki 6 jų nebus. Jeigu garantuojate, tada aš remiu.
PIRMININKAS. Iki 6 tikrai nebus posėdžių. Ir kolega K.Gaška.
K.GAŠKA. Pone Pirmininke, aš pasinaudosiu pono J.Bernatonio formuluote. Aš būsiu prieš, bet balsuosiu už. Ir kodėl prieš. Todėl, kad, na, jeigu miške daugiau medžių, tai yra daugiau variantų pasiklysti. Aš norėčiau, kad atostogos prasidėtų jau rytoj, ir mes visi ruoštumės naujiems rinkimams, kuriuos Prezidentas paskelbs rudenį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Benai, jūs esate jau virš plano. Jeigu Seimo narai neprieštaraus, tai... Prieš ar leisti? (Balsai salėje) Leisti ar neleisti? Nes keturi - už, keturi - prieš. (Balsai salėje) Gerai. B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Nors įnirtingai prieštarauja K.Gaška (aš žinau, kodėl), aš noriu pasakyti, kas man trukdo konstruktyviai suvokti svarstomo pasiūlymo esmę. Nes aš iki šiol analizuoju socialistinio demokrato R.Dagio kalbą ir galvoju, kodėl kiekvieną kartą, kai jis prabyla, visuomet bando užstoti skriaudžiamus bankus. Man, matyt, nebus aišku ir Seimui išėjus atostogauti. Dėl to aš atsisakau kalbėti svarstomu klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar balsuoti. Gerbiamasis Boguši, prašom atstovauti garbingajai komisijai. (Balsai salėje) Bus dviguba kava. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos darbo", t.y. jos užbaigimo šiandien? Kas už, prašom pakelti rankas.
Už - 52. Kas prieš? Suregistruokit visus, kurie balsuoja prieš. (Balsai salėje) Prieš - 4. Kas susilaikė?
Gerbiamieji kolegos, 52 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš, 5 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos darbo" priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū ir tiems, kurie balsavo prieš ar susilaikė.
Toliau pirmininkaus kolega A.Sakalas. O dėl vedimo tvarkos ar repliką - kolega R.Dagys. Replika po balsavimo. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog aš savo kalboje gyniau kaip tik priešingą pusę, kad mes per daug leidom tiems banko darbuotojams. Norėčiau pakomentuoti tiems kolegoms, pavardės tyčia neminėsiu, kad po to būtų mažiau diskusijų, kurie nesupranta socialdemokratų veiksmų. Noriu pasakyti taip. Norint suprasti, reikia turėti kuo!
7sesija 83 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 3 darbotvarkės punktą - Nacionalinio saugumo koncepcijos ir jos įgyvendinimo įstatymo projektą. Tai yra svarstymo tęsinys. Kalbėti yra užsirašę trys oratoriai. Tai V.Andriukaitis - frakcijos vardu, V.Petrauskas ir A.Stasiškis - frakcijos vardu.
Kviečiu į tribūną V.Andriukaitį - Socialdemokratų frakcijos vardu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Esu įsitikinęs, kad svarstome labai svarbų dokumentą, kuris iš tikrųjų atsakys į daugelį mūsų valstybės nacionalinio saugumo problemų. Reikia padėkoti darbo grupei, kuri beveik metus trukusį darbą intensyviai dirbo, daug kartų teikė ekspertizei savo parengtus projektus, atsižvelgė į didelio ekspertų skaičiaus pastabas ir išvadas ir dabar pateikė svarstymui redakciją, kuriai iš tikrųjų būtų galima Seime pritarti.
Socialdemokratų frakcija analizavo visas redakcijas, kurios buvo šios Seimo darbo grupės pateiktos, ir konstatuoja, kad ši paskutinioji redakcija yra kokybiškai ūgtelėjusi, iš tikrųjų atsako į daugelį iškeltų klausimų, išsprendžia juridines dviprasmybes, ir tikrai galima šį dokumentą laikyti beveik parengtu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, truputį padarykite pertrauką.
Gerbiamasis Seimo Pirmininke! (Triukšmas salėje) Aš labai prašyčiau informuoti gerbiamąjį Seimo Pirmininką, kad jis su kolegomis labai trukdo pranešėjui. Galbūt rastumėte... (Salėje šurmulys) Aš priverstas daryti pertrauką, kol baigsis šis "neeilinis posėdis" Seimo salėje. Prašom baigti šį "neeilinį posėdį" čia pat, prie tribūnos. Prašom tęsti. Laikas pridėtas, 2 minutės.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš manau, kad tie kolegos Seimo nariai, kurie tikrai dabar atidžiai išstudijavo pateiktą Nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų priedą prie Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, turbūt padarys išvadą, kad toks kelias yra teisingas, kai pateikiamas įstatymas ir nuoroda į priedą, kuriame apibrėžiami pagrindiniai konceptualūs aspektai tam, kad šis priedas taptų juridine norma, galinčia padėti reglamentuoti visą nacionalinio saugumo sistemą užtikrinančių įstatymų visumą.
Mums labai svarbu, kad daugelis dalykų būtų aiškiai apibrėžta, kaip jie turėtų būti reglamentuojami. Mes puikiai suprantame, kad yra sričių, kurios turi būti reglamentuojamos tik įstatymais. Yra sričių, kurios gali būti reglamentuojamos ir nutarimais, ir įsakymais, ir kitais teisės aktais.
Nacionalinio saugumo pagrindų dokumente kaip tik aiškiai įvardytos sritys, kurios yra reguliuojamos įstatymais. Didelis pliusas yra tai, kad čia išvardytos tos ilgalaikės nacionalinio saugumo programos, kurias Vyriausybei teks rengti, o Seimui teks patvirtinti kaip ilgalaikes. O tai reiškia, kad jos turės būti pasiektos visų Lietuvos politinių jėgų bendro sutarimo pagrindu ir bus galima tikėtis, jog nacionalinio saugumo doktrina bus ilgalaikė ir nepriklausys nuo vienokios ar kitokios politinės konjunktūros. Tai yra neapsakomai svarbus žingsnis, kurį darbo grupė, manau, išsprendė teisingai.
Reikėtų pasakyti, kad pirmą kartą mes turime visą institucijų sistemą, kuri aiškiai apibrėžta ir kurioje yra išvardytos pačios svarbiausios funkcijos ir įtvirtinta demokratinė, civilinė šių institucijų kontrolė. Tenka pagirti, kad rastas visuotinis konsensas dėl to, kokiu demokratiniu būdu civiliai gali kontroliuoti jėgos struktūras. Taip pat labai svarbus aspektas yra tas, kad atsakyta į klausimą, kaip, kur, kokioje grandyje turi dalyvauti kariuomenė, savanoriškosios krašto apsaugos tarnyba, civilinės gynybos tarnybos, policija, pasienio policija ir t.t. Ilgą laiką tai buvo politinių aistrų ir politinės, sakyčiau, įtampos židiniu. Dabar mes galime aiškiai pasakyti, kad pasiektas sutarimas ir šios jėgos struktūros randa sau vietą ir jas galima toliau pradėti reorganizuoti, galima užtikrinti nacionalinį sutarimą šiuo požiūriu ir tai, kad šiose srityse bus aiškiai nubrėžta linija, kaip tai turėtų būti reorganizuojama. Todėl Socialdemokratų frakcija siūlo dabar pritarti šiam pateiktam dokumentui, tiek įstatymui, tiek jo priedui, ir siūlo, kad jau pavasario sesijoje kovo antroje pusėje būtų galima tikrai patvirtinti šį dokumentą, už jį balsuoti ir įpareigoti Vyriausybę ir visas kitas struktūras pataisyti atitinkamai tuos aktus, kurie jau galioja, pataisyti pagal pagrindų reikalavimus, kad mes galėtume tikrai užsibrėžti, jog jau šis Seimas ir jau kiti seimai galės turėti planą, pagal kurį bus galima toliau įtvirtinti šias pagrindines nuostatas. Labai džiaugiuosi, kad ilgalaikės programos, kurios papildys šią koncepciją, dar profesionaliau atsakys į mūsų keliamus uždavinius. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Petrauską. Ar savo vardu kalbėsite, ar frakcijos?
V.PETRAUSKAS. Savo.
PIRMININKAS. Prašau, 5 min.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai! Pateikiamas labai svarbus mūsų svarstymui ir priėmimui dokumentas, kuris turi nulemti bene patį svarbiausią mūsų valstybės vidaus ir užsienio politikos elementą, garantą - tai mūsų nacionalinio saugumo garantavimą.
Galėčiau pasakyti, kad tai iš tiesų yra vienas iš nedaugelio šiame Seime svarstytų ar priimtų dokumentų, kuriam iš esmės negalėčiau pateikti jokių esminių papildymų ar kokių trūkumų. Atsižvelgta beveik į visas aplinkybes, į visas sąlygas, į visus faktorius tiek užsienio, tiek vidaus, tiek ekonominius, politinius, kultūrinius, kurie vienu ar kitu būdu gali nulemti mūsų valstybės saugumą ir stabilumą. Tai yra nepaprastai svarbu atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos geopolitinę padėtį, į įvykius kaimyninėse valstybėse.
Galbūt galėčiau pasakyti keletą žodžių dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo. Prieš kurį laiką buvo Lietuvoje sakoma pačių įvairiausių nuomonių. Tose diskusijose dalyvavo atskirų partijų vadovai, kur buvo kalbama apie vieną, pavyzdžiui, pakankamai svarbų dalyką, apie Baltijos šalių gynybinę, karinę ar politinę sutartį, kuri garantuotų visų trijų Baltijos šalių bendrus vieningus veiksmus. Buvo pasakyta viena iš nuomonių, beje, vieno iš įstatymo, iš dokumento projekto autorių, kad Baltijos šalių karinė sąjunga vos negalėtų būti kliūtis mūsų valstybei į NATO. Norėčiau autoritetingai pasakyti, kad lankantis Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikus su Valstybės departamento politikais, saugumo, gynybos struktūrų atstovais, šita nuomonė buvo, švelniai tariant, sukritikuota. Buvo aiškiai pasakyta, kad bendras visų trijų valstybių prezidentų ar parlamentų pareiškimas, kad trys Baltijos šalys reaguos į bet kokius agresijos veiksmus kurios nors šalies atžvilgiu kartu, kad būtent toks pareiškimas, toks dokumentas jokiu būdu nesukliudys mūsų šalių integracijai į NATO, jokiu būdu nebus kliūtis. Priešingai, jis parodys potencialiam agresoriui, kad Baltijos šalys vienos iš jų užpuolimo metu ar reiškiant pretenzijų vienai iš jų, reaguos vieningai, sutartinai pagal savo suderintas programas, pagal savo gynybinius dokumentus, ar tai būtų saugumo koncepcija, ar tai būtų gynybos doktrina. Dabar naujausio dokumento projektas yra šiek tiek kitoks, bet esmė yra ta pati.
Taigi manau, kad projekte būtų galima truputėlį stipriau akcentuoti trijų Baltijos šalių gynybos, saugumo reikalus, būtent reikalavimą, kad trys Baltijos šalys nepakartotų 1939-1940 metų klaidų ir aptartų gyvybiškai svarbų saugumo stabilumo reikalą tarpusavyje pakankamai aukštu lygiu. Tai būtų galbūt vienintelė tokia didesnė pastaba. Iš esmės dokumentas yra nepaprastai kruopščiai ir visapusiškai parengtas. Manyčiau, kad mes galėjome jį pradėti svarstyti ir priimti jau prieš keletą mėnesių. Ką gi, geriau vėliau negu niekad, bet tikrai pritarsiu ir kalbėjusiems anksčiau, kad būtina dar per artimiausius keletą mėnesių, per artimiausius du tris mėnesius, o jeigu galima, ir kovo mėnesį šį dokumentą bendru visų frakcijų sutarimu priimti, patvirtinti. Nes priėmus aiškiai matyti, kad laukia didelis, ilgas, sunkus darbas, nes pagal šį dokumentą, pagal Nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų įstatymą reikės parengti dar pakankamai daug kitų įstatymų, reikės pakoreguoti ir valstybės biudžeto lėšas, skirtas gynybai, ir daugelį kitų dalykų. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Stasiškį, kuris kalbės Konservatorių frakcijos vardu.
A.N.STASIŠKIS. Ponai pirmininkai, gerbiamieji kolegos! Šiandien iš tikrųjų svarstome rimtus dokumentus. Galima tik šiek tiek apgailestauti, kad gerokai pavėluotai ir kad valstybė nemažai prarado, jog iki šiol šitie dokumentai nebuvo parengti ir priimti. Bendra dokumentų tobulinimo grupė, manau, dirbo vaisingai ir surado bendrą formulę, kuri paskutiniame dokumentų šeštame redakcijos variante yra teikiama.
Reikia pažymėti paskutiniu laiku labai kūrybiškai ir konstruktyviai prisidėjusį Seimo Juridinį skyrių, kuris davė labai daug gerų, konstruktyvių pastabų ir pasiūlymų. Jie visi yra įvertinti paskutiniajame variante. Todėl šis teikiamas variantas atitinka tiek Seimo 1995 m. spalio 19 d. pareiškimo teiginius, tiek juridinės technikos reikalavimus. Suprantama, kad teikiamas Nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų įstatymas ir kaip jo priedas Nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindai sudaro vientisą dokumentą ir negali būti svarstomi atskirai.
Manau, galima teigti, kad pateiktuose dokumentuose visi esminiai nacionalinio saugumo sistemos elementai ir bruožai yra aptarti ir pakankamai gerai aptarti. Be tokių fiksuojamų visų bendrai priimtų nuostatų, kaip siekimas NATO, Vakarų Europos Sąjungos ir Europos Sąjungos narystės - esminis nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų teiginys yra visuotinės ir besąlygiškos gynybos principas. Manau, kad šitas principas yra apskritai ne tik Lietuvos, bet ir visų mažų ir vidutinių valstybių gynybos ir saugumo esminis dalykas. Man yra malonu, kad mes bendru sutarimu šitą principą irgi padėjome į mūsų nacionalinio saugumo sistemos pamatą.
Pabrėžiama partizaninės kovos prieš sovietinę okupaciją patirties vertė ir svarba ir numatoma įstatymu apibrėžti kolaboravimo veikas ir atsakomybę už jas. Manau, toks teiginys irgi yra labai svarbus ir aktualus.
Svarbu, kad dokumentuose yra labai akcentuojama kiekvieno piliečio atsakomybė už savo krašto saugumą ir būtinybę būti pasirengusiam jį ginti. Numatoma, kad bus visuotinis, lyg ir valstybinė sistema, už kurią atsakinga Vyriausybė, visuotinis piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui ir partizaniniam karui. Suprantama, šituos dokumentus užpildys nacionalinio saugumo stiprinimo ilgalaikės programos, kurias turi pateikti Vyriausybė, ir Seimas jas turi tvirtinti kiekvieną atskirai ir numatyti iš biudžeto jų vykdymui lėšų.
Svarbu, kad yra įtvirtintas principas - besąlygiškos civilių kontrolės ginkluotosioms pajėgoms nuostata. Tai yra šiuolaikinės demokratijos pamatinis dalykas. Yra gerai, kad buvo bendru sutarimu tam pritarta.
Čia būtų galima daug kalbėti apie atskirus gynybos sistemos struktūrų ir jų padalinių santykius, kurie yra reglamentuoti atsižvelgiant į šiuolaikinę pasaulio pažangią patirtį ir Lietuvos specifiką. Tačiau tai yra pakankamai aiškiai išdėstyta pačiuose projektuose. Šitie pagrindai yra tik pagrindai. Reikės daug darbo užpildant nacionalinio saugumo sistemos teisines spragas. Reikės parengti daug naujų įstatymų. Pavyzdžiui, tokius: Gynybos įstatymas, Karių teisių įstatymas, Pilietinio pasipriešinimo rengimo įstatymas ir daug kitų įstatymų. Reikės iš naujo parengti ir patvirtinti kariuomenės atskirų tarnybų statutus. Tačiau yra labai svarbu, kad tie įstatymai sudarytų sistemą, ko iki šiol Lietuvoje nėra. Vienas įstatymas dažnai prieštarauja kitam arba viename įstatyme esanti spraga kartojasi ir visuose kituose. Būtent šitą sistemą, aš manau, ir sudarys priimti nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindai.
Aišku, galima paklausti, ar pateikti projektai yra tobuli? Tai klausimas retorinis. Viską galima tobulinti. Manau, reikia sakyti, kad jie brandūs ir brandūs būtent bendru sutarimu, kompromisu. Tai yra labai svarbu. Projektams pritarė visos Seimo frakcijos, aštuonios partijos. Vadinasi, jie atspindi šiandieninę politinių jėgų pusiausvyrą Seime. Būtų gerai, jeigu mūsų svarstymo metu čia, salėje, nebekiltų esminių pasiūlymų ir papildymų, kurie griautų šitų dokumentų konstrukciją. Pagrindinis dalykas, kad šitie pagrindai atspindi esminius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius ir sudaro sistemą. Tai yra svarbiausias jų bruožas ir vertingiausias bruožas. Siūlyčiau, kad jie nedelsiant būtų priimti po svarstymo. Aš frakcijos vardu siūlau ir kreipiuosi į kitas frakcijas priimti bendru sutarimu ne balsuojant ir paskiau pradėti pastraipsniui jų priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamieji žodžiai, jeigu pageidauja pranešėjai. Pranešėjai yra du: tai Seimo nariai G.Kirkilas ir ponas Č.Stankevičius - patarėjas.
Prašau. Seimo narys G.Kirkilas. Atsisako. Ponas Č.Stankevičius - frakcijos patarėjas. Prašau.
Č.V.STANKEVIČIUS. Pone pirmininke, ponai ir ponios Seimo nariai! Pirmiausia šios darbo grupės narių vardu aš noriu padėkoti visiems, kas teikė pasiūlymų, pastabų, kritikavo ankstesnius projekto variantus. Visos pastabos ir pasiūlymai buvo nagrinėti. Į visus atsižvelgta. Buvo prieštaraujančių vieni kitiems pasiūlymų. Tai sukėlė darbinių diskusijų grupėje, bet ir tokiais atvejais visi pasiūlymai prisidėjo prie šio projekto tobulinimo. Ypač noriu pažymėti Juridinio skyriaus pastabų reikšmę. Pastabos buvo darbo grupės prašymu šiek tiek anksčiau pateiktos darbo tvarka. Jų buvo labai daug. Tai padėjo pagerinti dokumentų projektų kokybę juridinės technikos požiūriu. Taip pat Seimo Juridinis skyrius dar pateikė išvadą šio mėnesio 13 dieną. Noriu pasakyti, kad visos pastabos, kurios buvo pateiktos išvadoje, yra priimtos ir pagal jas projektas pataisytas.
Ilgą laiką nebuvo rasta neabejotino sprendimo dėl įstatymo teksto korektiškų juridinių formuluočių. Juridinio skyriaus konsultacijų dėka, jų ekspertų pasiūlymu pagaliau mes darbo grupėje radome sprendimą, kurį, manome, ir Seimo nariai priims. Darbas buvo pradėtas koncepcijos pavadinimu, tačiau grupei dirbant, tobulinant ir ypač plėtojant šių dokumentų struktūrą ir turinį ir siekiant sistemiškumo dokumentas tapo daugiau nei koncepcija, t.y. daugiau negu tam tikrų nuostatų ir pažiūrų rinkinys, nes jis apibrėžia Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą. Juridinio skyriaus ekspertų pasiūlymu buvo pakeistas pavadinimas į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus. Šie pagrindai iš tikrųjų galėtų būti pagrindas rengiant kitus įstatymus, kur tų pagrindų nuostatos, pagrindiniai principai, institucinė struktūra būtų išplėtota ir įtvirtinta teisės normomis atskiras sritis reguliuojančiuose įstatymuose.
Seimas ilgai svarstė ir kartais būdavo ilgesnės pertraukos, tačiau to dėka darbo grupė galėjo ilgiau diskutuoti ir daugiau išnagrinėti pastabų ir gautos kritikos. Daugiau pridėjus darbo, aš manau, kad Seimas galėtų šį darbą pripažinti kaip priimtiną ir jam pritarti.
Paskutiniame posėdyje taip pat dalyvavo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, dalyvavo redakciniame darbe ir labai konstruktyviai prisidėjo prie paskutinės redakcijos, kuri jums yra išplatinta. Ypač aš noriu pažymėti, kad dirbant šį darbą dalyvavo ne tik tie, kurie yra čia išvardyti kaip grupės nariai, kurie visą laiką kolegialiai tobulino projektą, taip pat dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos ekspertai, taip pat kariuomenės Generalinio štabo vadovai. Mes gavome daug vertingų patarimų ir pasiūlymų, kurie priskirtini specialiai kompetencijai, t.y. ten, kur reikia karinės kompetencijos.
Baigdamas grupės narių vardu prašyčiau ypač šiandien, paskutinę šios sesijos dieną, pritarti šiam projektui po svarstymo. Tai būtų labai svarbu ne tik dėl paties projekto, bet jau yra ruošiniai naujų įstatymų projektų, kuriuos reikia derinti remiantis šitais pagrindais ir vadovaujantis Seimo spalio 19 d. (pernai metų) pareiškimu, kuriame Seimas pasakė, kad nacionalinio saugumo koncepcija, kuri dabar vadinasi "Nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindai", būtų įpareigojantis dokumentas, turėtų tęstinumą ir taptų visos Lietuvos nacionalinio saugumo sistemos planingo reguliavimo įstatymu. Dėkoju už dėmesį, dėkoju už pastabas, pasiūlymus, kurie buvo pateikti svarstymo metu.
PIRMININKAS. Ačiū ponui Č.Stankevičiui. Seimo narys G.Kirkilas.
G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, aš ypač kreipčiausi į opozicines frakcijas, kurios dalyvavo šios koncepcijos rengime. Mes dėl įvairių priežasčių su visais frakcijos nariais negalėjome iki galo aptarti šios koncepcijos. Konstatuojame, kad į daugelį mūsų pastabų iš tikrųjų atsižvelgta, ir pritariam. Tačiau ir šiuo metu išvykęs į Londoną naujasis Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, ir kai kurie frakcijos kolegos dar prašytų savaitei atidėti, jeigu būtų galima. Manyčiau, kad galėtume tai pasiekti sutarimu, nes mes dar norėtume pateikti kai kurių pasiūlymų. Aš prašyčiau nebalsuoti dėl to, galbūt bendru sutarimu galėtume padaryti pertrauką. Tačiau iš tikrųjų prašau neįžvelgti jokių piktų kėslų, tiesiog dėl to, kad po to mūsų visa frakcija galėtų pritarti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau kito pranešėjo nuomonės - pono Č.Stankevičiaus, jeigu dar neišėjo iš salės. Nuo šoninio mikrofono šiuo klausimu prašom pasakyti savo nuomonę.
Č.V.STANKEVIČIUS. Čia yra Seimo valia. Tačiau, mano supratimu, projekto kokybė yra tokia, kad po svarstymo jam pritarti tikrai būtų galima. Jeigu yra kokių nors politinių motyvų, tai taip. Bet šita redakcija nėra pati paskutinė, ir kai kuriuos patikslinimus mes dar galėsime daryti po pritarimo, po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš kaip tik ir siūlyčiau didžiajai frakcijai nestabdyti dabar svarstymo. Siūlyčiau pritarti po svarstymo ir sutarti, kada bus priėmimas. O iki to laiko, aš manau, ir grupė susirinks, ir frakcija galės apsvarstyti. Kol kas labai tvarkingai mes visas korektūras tame tekste darėme, ir niekas neieškojo kažkokio dominavimo. Aš manau, ir toliau toks darbas bus toje grupėje. Tai nestabdykime tų procedūrų. Sutarkime, kiek reikia laiko iki priėmimo, kad jūs galėtumėte frakcijoje pasvarstyti, kad grupė galėtų susirinkti ir tas korektūras į tekstą įrašyti. Vis tiek tai nebus greičiau kaip kovo mėnesį, o ar pradžioje, ar vidury, ar gale mes galime suderinti, čia nėra problemos. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš irgi manyčiau, kad reikėtų taip ir sutarti procedūriškai. Dabar mes pritariame po svarstymo, ir turime visą mėnesį toliau dirbti ir tobulinti. Mes galime ir nėra jokių abejonių, kad, tarkime, nebūtų galima dar ką nors derinti, šlifuoti ir t.t. Prieš trečiąjį svarstymą ir balsavimą mes turime tikrai labai daug laiko. (Balsai salėje) Tai priėmimą, taip. Priėmimas gali būti ir balandžio mėnesį, t.y. visiškai aišku, kad gali būti svarstymai ir alternatyvų formavimai ir t.t. Čia yra atvira problema. Man atrodo, pritarti po svarstymo tikrai galime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Aš nieko naujo nepasakysiu. Bet kaip grupės narys ir frakcijos vardu aš kreipiuosi į LDDP frakciją, kad iš tikrųjų nedarytų dabar problemų. Galimas dalykas, kad yra kažkokių minčių dėl papildymo ar pakeitimo, bet metų laiko grupės darbo praktika rodo, kad jie vis dėlto šiaip ar taip yra nelabai sunkiai sprendžiami. Todėl aš irgi prašyčiau, kad pritartume po svarstymo ir tada dirbtume grupėje kartu su frakcija iki priėmimo. Priėmimą atidėkim tokiam laikui, kokiam reikės.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas. Galbūt jus įtikino argumentai?
G.KIRKILAS. Ne, manęs neįtikino. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs šiuo metu suprastumėte, jog mūsų situacija dėl įvairių priežasčių yra sudėtinga, mes daug klausimų iš karto turėjome apsvarstyti ir daug ką teko atidėti. Žinote, ir Vyriausybė formuojama, ir kiti dalykai. O be to, mūsų frakcija, kaip suprantate, yra didesnė, ir galbūt ta prasme didesnis nuomonių skirtumas. Aš manau, tam, kad (bent aš taip jaučiu, šiuo metu tokia padėtis yra frakcijoje) po to būtų vieningesnis patvirtinimas, vis dėlto prašyčiau, jog opozicinės frakcijos pritartų tam, kad būtų pertrauka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kirkilai, juk girdėjote opozicinių frakcijų nuomonę, be to, aš turiu dokumentą, kurį jūs pasirašėte, jame pritariate šiai koncepcijai. Jeigu jūs būtumėt nepasirašęs, sakyčiau, yra abejonių, reikia dar diskutuoti, reikia tartis. Yra jūsų parašas, kuriuo jūs patvirtinote, kad LDDP frakcija pritaria šiam projektui. Jeigu jūs matysite trūkumų - jūsų valia, jūs mėnesį ar daugiau laiko galite taisyti. Aš negaliu atsižvelgti į jūsų prašymą ir padaryti pertraukos. Aš teiksiu balsavimui. Jūsų valia pritarti ar nepritarti šiam projektui. Dabar gali kalbėti du Seimo nariai dėl balsavimo motyvų. Yra užsirašęs Seimo narys J.Listavičius - viena minutė. Kas norės nepritarti, prašom taip pat. (Balsai salėje) Seimo narys J.Listavičius. Prašom. Dėl pertraukos nebus balsuojama.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų įstatymo projektas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, kaip integracijos į Europos ir transatlantines sąjungas priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visumą. Įstatymo projekte pateikti nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai, sistemos plėtra, sistemos plėtros teisinis reguliavimas ir ilgalaikės valstybinės nacionalinio saugumo stiprinimo programos. Numatyta, kad Vyriausybė kasmet iki kovo 31 d. pateikia Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos būklę ir plėtrą. Detaliau Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindai išdėstyti specialiame priedėlyje. Nors toks įstatymas yra pavėluotas, bet jis reikalingas. Pritariu šio įstatymo projektui po svarstymo. Reikia manyti, kad jo priėmimas nebus vilkinamas, nacionalinio saugumo pagrindai, įtvirtinti ir išplėtoti įstatyme, leis tvarkyti ir išvystyti valstybės nacionalinio saugumo institucijas ir tobulinti jų veiklą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ne kartą esame priėmę sprendimus įvairiais svarbiais klausimais. Manyčiau, kad nacionalinis saugumas - vienas iš tų klausimų, dėl kurio turi būti visų frakcijų sutarimas. O šiandien turbūt aiškiai matosi, kad mūsų frakcija nepasirengusi tokiam sutarimui. Yra nemažai ginčytinų klausimų ir toks, sakyčiau, spaudimas, kad būtinai šiandien reikia priimti ir pritarti po svarstymo, yra pernelyg skubotas. Todėl aš siūlyčiau... Mes ne kartą taip esame darę, nusileisdami būtent opozicinėms frakcijoms, kad šiandien nebaigtume svarstymo, nebalsuotume pritarimui po svarstymo, o dar padirbėtume, ir, manau, nebuvo to atvejo, kad bendras darbas nepadėtų patobulinti projekto. O po to, kai bus galutinis frakcijų sutarimas, mes kartu tą dalyką (po svarstymo pritarus) labai greitai priimsime. Todėl, aš manau, kol nėra vieningo sutarimo balsuoti ir pritarti po svarstymo, tai yra skubotas sprendimas. Siūlau šiandien nebaigti svarstymo ir tą klausimą toliau derinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai (aš dar kartą jums kartoju), jeigu aš nematyčiau pono G.Kirkilo parašo. Aš galiu jį paklausti, po kuo jis pasirašinėjo. Ar po dokumentu, kuriam frakcija nepritaria? Tokiu atveju frakcija turėtų rimtai apsvarstyti pono G.Kirkilo elgesį. Jo parašas čia yra. Ir aš negirdėjau nė vienos frakcijos... Aš negirdėjau... Nebus kalbama daugiau. Negirdėjau nė vienos frakcijos, kuri prašytų pertraukos. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Nė viena frakcija neprašė pertraukos. Stabdau balsavimą. Frakcijos vardu G.Kirkilas pertraukos neprašė. (Balsai salėje) Ponas J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš truputį plačiau norėčiau paaiškinti, kadangi tos aistros čia nereikalingos. Gerbiamasis Seimo narys G.Kirkilas pasirašė po koncepcijos projektu. Čia yra, kad jo nestabdytume, žinoma, ir iš esmės mes jam pritariam. Tačiau čia teikiama visai kitokia teisės akto forma - įstatymas. Jeigu mes žiūrėtume formaliai, tai galėtume reikalauti pateikimo, bet mes to nereikalaujame. Mes tiesiog norime neužbaigti svarstymo. Man atrodo, jog jūs, kaip posėdžio pirmininkas, galėtumėte į tai atsižvelgti, kad nereikėtų mums kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl procedūros pažeidimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Bernatoni, projektas Nr.464(6), t.y. ne koncepcija, t.y. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų įstatymas, ir pono G.Kirkilo parašas yra štai čia.
J.BERNATONIS. Pateikimas buvo koncepcijos, o ne įstatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negirdėjau, kad frakcijos vardu kas prašytų pertraukos.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, bet Seimo narys G.Kirkilas tikrai frakcijos vardu prašė pertraukos, o kad būtų įtikinamiau, aš galiu dar kartą pakartoti, jog LDDP frakcijos vardu prašome padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, tada daugiau kaip trečdalis turi balsuoti už pertrauką. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Mano nuomone, pertraukų buvo paimta pakankamai svarstant, ir kiek dar gali būti imamos tos pertraukos? Antra vertus, man atrodo, kad nedaro garbės toks elgesys. Pirmadienį, kai mes susirinkome, sėdėjo gerbiamasis A.Ivaškevičius, kaip komiteto pirmininkas, jis pateikė pozicijas tik dėl gramatinių, techninių dalykų. Pasakė, kad jis pritars. Gerbiamojo V.Bulovo pastabų buvo. Aš asmeniškai ne vieną kartą kreipiausi į LDDP frakcijos atstovus, kad jie aktyviai dalyvautų posėdyje, ir, aš manau, vargu ar išlaiko kritiką štai tokia pozicija. Kita vertus, visai aišku, kad galima ją tobulinti, galima tikrai nevilkinti ir toliau svarstyti, netgi formuoti alternatyvas. Tai nesuprantamas elgesys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš puikiai prisimenu Statutą, kuriame parašyta, kad kiekvienu konkrečiu klausimu galima padaryti ne daugiau kaip dvi pertraukas. Dabar aš cituoju, kas yra padaryta: 1993 m. spalio 21 d. padaryta pertrauka. 1994 m. lapkričio 3 d. - pertrauka. 1995 m. gegužės 9 d. padaryta pertrauka tam pačiam dokumentui, todėl pertraukos daugiau nebus. Prašom pasiruošti balsuoti. Norite - priimkite, norite - atmeskite, bet balsavimas pradėtas. Už - 36, prieš - 15, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo.
Toliau - pareiškimai. Repliką po balsavimo. Seimo narys V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Mano replika po balsavimo labai paprasta. Aš kreipiuosi į LDDP frakciją, kad jie pakviestų in corpore darbo grupę ir visų partijų ir frakcijų atstovus ir išklausytų argumentaciją. Kiek aš žinau, į pono ambasadoriaus V.Bulovo siūlymus buvo atsižvelgta. Taip pat ir į Nacionalinio gynybos komiteto siūlymus. Jeigu dar kažkam kažkas neaišku, pakvieskite darbo grupę ir iki svarstymo dar pakalbėkite su darbo grupe.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man labai gaila, kad posėdžio pirmininkas - gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas įvardijo, kiek kartų buvo padaryta pertrauka, tuo pačiu patvirtino, kad Seimo statutas ne vieną kartą buvo pažeistas. Man keista, kodėl mes dar vieną kartą negalėjome padaryti pertraukos tam, kad būtų surastas kompromisas, surastas bendras sprendimas. Manyčiau, kad tikrai pertrauka nebūtų pakenkusi.
PIRMININKAS. Gerbiamajam A.Kunčinui atsakysiu. Jūs turėjote puikių galimybių, kurių neišnaudojote. Kai Seniūnų sueigoje buvo svarstoma darbotvarkė, jūsų atstovas, kuris nuolat sėdi, ir ne vienas, galėjo sakyti, kad iš darbotvarkės išbrauktas būtų klausimas. Jūs to nepadarėte. Neieškokite kaltų, ir tris pertraukas padariau ne aš. Padarė kiti, kurie, matyt, neskaičiavo tų pertraukų. O aš Statuto ne-pažeidinėju ir patariu kitiems to nedaryti.
Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Labai gaila, kad nežinojau, jog čia susidarys tokia visai nelaukta situacija. Būčiau atsivedęs krūvą kariškių. Ir jūs tiems žmonėms turėtumėt paaiškinti, kodėl jie iki šiol laikomi kvaileliais, kodėl negalima jų darbui, kurį jie trejus metus dirba, suteikti rimto pagrindo, t.y. konceptualių dalykų. Jie to prašo iš mūsų jau kelinti metai. Jau kariuomenei penkeri metai. Kiek galima švaistyti lėšas, kiek galima tuos žmones mulkinti? Galų gale mes savo darbo nepadarome. Jie būtų pasakę kitaip, kita leksika, negu mes čia kalbame.
PIRMININKAS. Dar dvi replikos, ir daugiau replikų nebus. Seimo narys A.Bendinskas ir Seimo narys A.Kubilius. Daugiau prašau prie mikrofonų nestoti. Replikų nebus. Prašom.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau pažymėti tai, kad čia, iš Seimo tribūnos, buvo grasinama. Bet aš ne tai noriu pasakyti. Buvo svarstoma (jūs pats labai aiškiai pažodžiui pasakėte) Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcija, ir buvo pertraukos. Jūs turbūt patvirtinsite tai, ką aš jums sakau.
Toliau. Atsiverskite, gerbiamasis Sakalai, parašyta - Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo koncepcijos ir jos įgyvendinimo įstatymas. Aš manau, kad jūs tikrai suprantate šitą skirtumą ir nebūsite užsispyręs, kaip dabar.
PIRMININKAS. Prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Seimo narys A.Kubilius. Daugiau replikų nebus. Prašom, pone Kunčinai, nestovėti prie mikrofono. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nekaitinti aistrų šioje situacijoje. Pritarta po svarstymo tam dokumentui, kurį rengė darbo grupė. Galima tik apgailestauti, kad LDDP atstovai nesusitarė iki galo, kaip jie turi elgtis, bet aš tikrai manau, kad mūsų frakcija įgalios savo atstovą šioje darbo grupėje labai atidžiai įsiklausyti į visus LDDP pasiūlymus ir priekaištus. Aš tikiuosi, kad priėmimo procedūrai bus pateiktas visų frakcijų vardu parengtas dokumentas. Aš norėčiau dar kartą paprašyti LDDP frakcijos atstovus atidžiau pasirašyti ir išsiaiškinti, ar jie tikrai turi tam įgaliojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Albertyną perskaityti pareiškimą. Gerbiamasis Seimo nary Kunčinai, jūs kalbėjote dėl vedimo tvarkos. Antrą kartą negalima kalbėti tuo pačiu klausimu. Seimo narys J.Karosas kalbės po pareiškimo. Dėl vedimo tvarkos bus galima kalbėti po pareiškimo. Prašom, Seimo nary Albertynai.
Seimo narių pareiškimai (96.02.21)
7sesija 83 p. svarstyti klausimai
A.ALBERTYNAS. Aš labai trumpą pareiškimą. Šiandien svarstėm Konstitucijos 47 straipsnio pataisas. Aš suprantu, kad Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas reikalingas dėl integracijos į Europą. Aš tiems, kurie nori integruotis į Europą, siūlyčiau priimti pareiškimą, smerkiantį didžiuosius Lietuvos kunigaikščius, kurie trukdė mums integruotis į Europą. Žiūrėkite, Prūsija integravosi į Europą - jokios problemos nėra. Jeigu mes viduramžiais būtume integravęsi į Europą, tai tų didžiųjų karų nebūtų buvę, nieko nebūtų, o šiandien nebūtų reikėję svarstyti šio klausimo. Aš kreipiuosi: ar jūs patys parengsite, ar man parengti, o jūs po to pasirašysite? Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas dėl vedimo tvarkos.
J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mažytę repliką gerbiamajam V.Andriukaičiui. 1926 m. buvo grasinama kariškiais (aš tik primenu). O dabar dėl reikalo. Aš manau, kad frakcijos vardu galiu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl šio klausimo svarstymo ir dėl tų rezultatų, kurie šiandien pasiekti. Dėkui.
PIRMININKAS. Prašom, jūsų valia. Seimo narys A.Endriukaitis - kviečiu į tribūną. Prašom, Seimo nary Endriukaiti. Visi nekantriai laukia jūsų šimtojo pareiškimo.
A.ENDRIUKAITIS. Aš turiu teisę į vandenį.
"Ponui Č.Juršėnui - Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Pareiškimas. Apie pono Č.Juršėno buvusį tautos atsiprašymą dėl VKP(b), TSKP, LKP, o ir NKVD, KGB siaubo bei kraujo pjūties Lietuvoje ir antri metai tebesitęsiantį draudimą Seimo nariui Algirdui Endriukaičiui dirbti Nacionalinio saugumo komitete.
Česlovai Juršėnai! Česlovai Juršėnai! Česlovai Juršėnai!"
Pasirašo A.Endriukaitis. (Plojimai)
Dabar aš replika pasinaudosiu. Kaip sakiau, dėl to diskriminavimo nenorėčiau giedoti valstybės himno. Tai būtų negarbinga iš mano pusės ir aš paprašyčiau dešiniosios pusės solidarumo ir kartu taip pat išeiti iš salės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, vieną minutę! Seimo Pirmininkas, įvertindamas jūsų šimtąjį pareiškimą ir jūsų nepaprastai didelę iniciatyvą, nusprendė apdovanoti jus šita gėlyte - kaktusėliu. Prašome. Jį jums ir įteiks. (Plojimai)
A.KUNČINAS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kryževičių. Ruošiasi Seimo narė R.Hofertienė.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Noriu paskaityti pareiškimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutarties vienoje byloje.
"Cituojame Aukščiausiojo Teismo kolegijos, 1996 m. sausio 19 d. nagrinėjusios A.Genienės (Petrauskaitės) pareiškimą dėl jos tėvo A.Petrausko teisių atstatymo, nutartį. Citatos pradžia: "Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, susidedanti iš pirmininko S.Čatrausko, teisėjų O.Budienės ir J.Šerkšno ir t.t., nustatė: ...nuteistas už tai, kad jis nuo pat pirmųjų fašistinės Vokietijos užpuolimo TSRS dienų išdavė Tėvynę - Tarybų Sąjungą. Savanoriškai įstojo į baltaraiščių lietuvių nacionalistų būrį... su ginklu kovojusį prieš Tarybų valdžią". Citatos pabaiga.
Sunku pasakyti, ką šis tekstas, skambantis kaip pasityčiojimas, reiškia? Gal tai buko neraštingumo ar nežaboto įžūlumo pasekmė, gal sąmoninga provokacija, ar tiesiog spjūvis į veidą visiems, nemylėjusiems Tarybų (didžiąja raide) valdžios. Taip rašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, Lietuvos Respublikai bebaigiant šeštuosius nepriklausomybės metus. Mes nekeliame klausimo, ar teisingas kolegijos sprendimas atmesti pareiškimą dėl aprašomo asmens teisių atstatymo ar, kaip kolegija parašė, reabilitavimo. Tai tik kolegijos kompetencija. Mes nesvarstome, kodėl kolegijos nutarties atskirų pastraipų teiginiai prieštarauja tarpusavyje ir nesutampa su Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos kariuomenės karo tribunolo 1948 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, kodėl ir iš kur atsirado teiginys, kurio nėra tribunolo nuosprendyje. Cituoju: "Dalyvavo žudynėse" arba teiginys "...veika nebuvo susijusi su pasipriešinimu okupaciniams režimams". Neklausiame, kodėl šis nagrinėjimas vadinamas baudžiamąja byla. Tai tik kolegijos kompetencija. Tačiau pabrėžiame esminį dalyką. Ši absurdiškai surašyta nutartis padaryta remiantis tik čekistų tribunolo nuosprendžiu. Nebuvo jokio papildomo naujo tyrimo, jokio faktų patikrinimo. Su giliu apgailestavimu tenka konstatuoti, kad tokia tvarka nagrinėti represuotų asmenų teisių atstatymo sudėtingesnius atvejus tiek Generalinės prokuratūros, tiek Aukščiausiojo Teismo darbe yra įprasta. Tai ne tik moralinė atsakomybė. Tokiu būdu galima ne tik pridengti čekistų klastotes ir nusikaltimus, bet ir tapti jų bendrininku. Privalu šią tvarką pakeisti ir tokiais atvejais atlikti naują tyrimą, patikrinti faktus.
Tikimės, kad cituotos nutarties tekstas bus įvertintas ir oficialiai, viešai paaiškintas. Pridedame minimos nutarties nuorašą, kaip būtiną šio pareiškimo priedą. Prašome įtraukti į stenogramą ir Seimo dokumentų sudėtį. Jame ne tik visų veikiančių asmenų pavardės, bet ir informacija teisininkui ir istorikui apie Lietuvos Respublikos LDDP valdymo metų apgailėtinas grimasas." Pasirašo Seimo nariai: A.Stasiškis, K.Kryževičius.
Jeigu galima, noriu pridurti dar vieną pastabą. Visi tie, kurie anais metais buvo susidūrę su KGB tribunolais, visi žino, ką reiškia 581a straipsnis ir ką reiškia kiti straipsniai. Būtent šitoje karinio tribunolo nutartyje, kurioje mūsų Lietuvos nepriklausomos valstybės Aukščiausiojo Teismo kolegija įvardija, traktuoja kaip žudynes ir visa kita, tai anais 1948 metais TSRS karinio tribunolo būtų įvardyta kaip 58 straipsnis ir 8. Tai teroras. Bet šito nebuvo. Kokią teisę turėjo šitos kolegijos sprendimas ir nutartis būtent taip traktuoti tokius dalykus? Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš aptariant darbotvarkės klausimus, buvo surastas toks sutarimas, kad bus balsuojama dėl tyrimo komisijos sudarymo. Visos frakcijos pateikė savo kandidatūras į šią komisiją ir yra išdalyti projektai. Aš siūlau balsuoti. Čia gali iškilti tik vienas keblumas, nes LDDP frakcija siūlė 6 narius. Aš buvau pasirengęs 2 projektus. Jeigu reikia, galima balsuoti alternatyviai, tačiau vakar buvo nutarta komisiją sudaryti būtent iš 9 narių. Taip vakar buvo nutarta. Todėl laikydamasis vakarykščio sprendimo aš sudariau šios komisijos sąrašą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, tačiau šios dienos darbotvarkėje, deja, šitas klausimas nėra įrašytas. Manau, kad jūs praleidote progą įrašyti tą klausimą ir tada tikrai būtume balsavę dėl komisijos sudarymo. Dabar, matyt, teks nukelti komisijos sudarymą jau į kovo 6 arba 10 dieną.
Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Raškinį. Prašau.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai, norėčiau truputėlį paprašyti dėmesio! Prieš tai aš norėčiau paprašyti kolegos E.Zingerio, kad jisai leistų man jo vardu kalbėti, nes jis buvo užsirašęs. Kadangi tai yra labai diskretiškas klausimas, aš manau, kad mums, o ne jam derėtų kalbėti šiuo klausimu. Tai yra greitai, labai skubotai parašytas pareiškimas, tikiuosi, kad kiti Seimo nariai prie jo prisijungs. Skaitau. "Lietuvos Respublikos Seimo narių pareiškimas generaliniam prokurorui. Prašytume baudžiamosios atsakomybės požiūriu įvertinti "Europos" laikraščio Nr.9(181) vasario 21-23 d. publikaciją "Žydai - žmogžudžiai". Esame susirūpinę pasirodymu tokių publikacijų, kurios kursto neapykantą tarp Lietuvos piliečių. Tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatai, kad "laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės (...) neapykantos kurstymu..."
Tokių straipsnių pasirodymu yra suinteresuotos tos jėgos, kurios siekia diskredituoti Lietuvos tarptautinį prestižą." Toliau Seimo narių parašai. Kviečiu ir kitus prisijungti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary Raškini, lukterkit tribūnoje, aš norėčiau jums ir gerbiamojo Seimo dėmesiui pasiūlyti. Gal Seimas galėtų priimti tokį sprendimą, kurio turinį aš perskaitysiu: "Pavesti Seimo Pirmininkui kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal 1996 m. vasario 21 - 23 d. laikraščio "Europa" publikaciją, skatinančią tautinę nesantaiką." Ar priimtina tai būtų? (Plojimai) Nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje)
Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš turiu šitą laikraštį. Ten tiktai antraštė, aišku, šokiruojanti, bet jeigu kas skaitėt šitą straipsnį, aš nežinau, kur ten galėtų būti... Kaip tik ten priešingai rašoma, kad niekada žydai nežudė, ten Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto privilegija ir kokios bausmės numatytos už žydų įžeidinėjimą. Aš nežinau. Antraštė - taip. Antraštėje užrašyta "Žydai - žmogžudžiai". Tai antraštė, bet visas straipsnis kaip tiktai yra visiškai priešingas. Ačiū. Man atrodo, kad reikėtų pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Adomaiti, nedirbkime Generalinės prokuratūros darbo. Tegu jie nustato, ar yra kokia nors baudžiamoji atsakomybė, ar nėra. O mes galime kreiptis, turime tokią teisę tai padaryti. Seimas tai padarė ir dėkoju Seimui. Toliau žodis Seimo Pirmininkui. Pone Pirmininke, jūsų žodis dabar.
Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, štai baigiam dar vieną Lietuvos Respublikos Seimo sesiją. Baigiam vasario 21 dieną. Tiesa, tai nėra pati ilgiausia sesija.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Pirmininke, labai atsiprašau, čia aš pats kaltas, dar ponia R.Hofertienė buvo užsirašiusi. Labai atsiprašau.
Č.JURŠĖNAS. Prašau. Aš nutraukiu.
PIRMININKAS. Ponia Hofertiene, prašau į tribūną. Turiu dar kartą jūsų atsiprašyti. Jūs buvote užsirašiusi, tiesiog praleidau netyčia. Ačiū.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad jau antrą kartą iš eilės baigiant sesiją man buvo vos neatimta teisė skaityti pareiškimą. (Balsai salėje)
"Pareiškimas dėl reikšmingiausių nepriklausomos Lietuvos valstybinių švenčių ir renginių menkinimo.
Noriu atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog jau keleri metai mėginama gudriu būdu trukdyti arba menkinti valstybines šventes ar renginius. Pateiksiu kelis pavyzdžius. Patys įtakingiausi Lietuvos politikai, kurie buvo už suverenitetą, o ne už nepriklausomybę, Vasario 16-ąją šiemet sunkiai perskaitė kitų jiems paruoštą pranešimą, sukeldami nemalonų ar nepasitikėjimo jausmą tuo asmeniu.
Antras pavyzdys. Viena garsiųjų Lietuvos dainininkių Vasario 16-ąją padainuoja rajono žmonėms keturias itališkas dainas, lyg švęstume Italijos nepriklausomybės dieną.
Trečias pavyzdys. Vasario 16-osios išvakarėse skatinama įvairiausiais būdais švęsti šv.Valentino dienos šventę, neseniai atklydusią į Lietuvą, užgožiant Nepriklausomybės šventę. Ypač mokykloms šis klaidinimas nebuvo reikalingas.
Ketvirtas pavyzdys. Vasario 15 d. Seimo darbotvarkė užpildyta iki vakaro, tuo atimta galimybė Seimo nariams dalyvauti Nepriklausomybės dienų renginiuose, nors ne vienas Seimo narys turėjo kvietimus dalyvauti visuomenės bei mokyklų šventėse.
Penktas pavyzdys. Dirbtinai sumaišomos renginių valandos. Pavyzdžiui, visuomenei prieš savaitę žinomi Vasario l6-osios dienos renginiai ar net kariniai paradai iš 14 val. paskutinę dieną atkeliami į 10 val., tuo pažeidžiamos tūkstančių piliečių teisės ir nesąžiningai norima parodyti, kad atseit žmonės jau pavargo nuo Nepriklausomybės renginių.
Šie keli pavyzdžiai tai tik iš pirmo žvilgsnio, atrodo, nėra per daug reikšmingi, lyg ir netyčiniai, tačiau tokiais dirbtiniais sumaišymais ir menkinimais trukdome šeimai ir mokyklai ugdyti jaunąjį patriotą, būsimą valstybės pilietį bei pažeidžiame daug metų kovojusių už Nepriklausomybę ar laukusių jos jausmus. Valstybiniai renginiai turi būti ypač apgalvoti ir turi stiprinti patriotinius jausmus, o ne silpninti juos. Prie nepriklausomybės stiprinimo neprisideda noras dorovės bei tikėjimo pagrindų dėstymą mokyklose susilpninti arba net sunaikinti. Jei pavyktų už šį blogį Seime nubalsuoti, ne tik dorovė Lietuvoje silpnėtų ir nusikalstamumas augtų, bet ir patriotiniai jausmai būsimų kartų susilpnėtų. Tuomet ar išsaugotume Vasario 16-osios kainą ir jos vertę?" Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Hofertiene. Prašyčiau pareiškimą palikti sekretoriatui, kad pridėtume prie protokolo. Gerai. Ačiū. Seimo nario J.Baranausko informacija.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl kolegos A.Raškinio pareiškimo, kuriame jis kalbėjo apie "Europos" publikacijas. Mano turimomis žiniomis, "Europai" iškelta baudžiamoji byla dar praėjusių metų lapkričio 22 d. Ar nevertėtų tos publikacijos medžiagos prijungti prie jau iškeltos baudžiamosios bylos?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baranauskai, manau, kad mes kreipsimės į prokuratūrą, o prokuratūra pati nuspręs, prijungti ją ar iškelti atskirą bylą. Čia jos kompetencija, mes neturėtume nurodinėti prokuratūrai, kaip jinai turėtų pasielgti.
Baigiamasis Seimo Pirmininko žodis. Dabar jau tikrai baigiamasis Seimo Pirmininko žodis. Turiu atsiprašyti Seimo Pirmininką, kad teko jį nutraukti dėl mano kaltės.
Seimo Pirmininko Č.Juršėno baigiamasis žodis (96.02.21)
7sesija 83 p. svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kad tik tokie nemalonumai būtų! Tai tikrai ne svarbiausia.
Gerbiamieji, dar sykį noriu pabrėžti, kad mes baigėm vieną ilgiausių šio Seimo sesijų, bet buvo ir ilgesnių. Mes baigėm sesiją, kuri nagrinėjo labai daug sudėtingų klausimų ir vyko tuo metu, kai ir šalyje buvo vienokių ar kitokių problemų, ir netgi labai sudėtingų momentų. Per tuos trejus metus turėjome įvairių įvykių, svarbių reikalų, ir mes juos vienaip ar kitaip sprendėme. Prisiminkime, bent jau 1992 metų pabaigą, 1993 pradžią, kai mes, daugelis naujokai, turėjom imtis ir per labai trumpą laiką išspręsti kapitalinius valstybės statybos, valstybės raidos klausimus. Jie buvo išspręsti. Per šitą sesiją buvo padaryta nemažai reikalingų valstybei, tautai darbų. Gal kai ką padarėm ir ne taip. Galimas dalykas, kad ir aš, ir mano kolegos pavaduotojai taip pat kai ką ne taip padarė, gal kai kurių nepastebėjo, gal kai kuriuos įžeidė, o kai kur elgėsi ne taip, kaip reikėtų elgtis. Jie irgi kiekvienas turi nervų ir savo kantrybės limitą. Aš ir savo, ir jų visų trijų vardu jūsų atsiprašau. Ir kviečiu... (Balsas salėje) Ką reiškia tikras krikščionis! Kolega V.Bogušis iš karto atleidžia visas mano kaltes. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nuoširdžiai noriu jums visiems padėkoti už darbą. Visiškai nesvarbu, kad kartais kai kurių jūsų darbas man atnešdavo sunkumų ar kitiems kolegoms padarydavo problemų. Vis dėlto mes kaip suprantam savo tikslą ir tarnavimą valstybei, taip mes kiekvienas darėm savo reikalingą rimtą darbą. Taigi kiekvienam iš jūsų ačiū. Bet visų pirma ačiū mūsų Seimo narėms, kurioms, kaip moterims, visada yra dvigubas krūvis - ir anais blogais laikais, deja, ir šiais laikais. Taigi ačiū joms. Ačiū visiems vyrams - vyresniems ir jaunesniems.
Aš kviečiu taip pat sutartinai, kaip šiandien pritariant po svarstymo Konstitucijos pataisai, taip pat sutartinai, taip pat konstruktyviai dirbti per pavasario sesiją. Tiesa, mes susirinksime šiek tiek anksčiau, kovo 6 d., kaip sakiau. Kviečiu sutartino darbo Lietuvos labui, o jeigu paskui mes kiekvienas turėsim savo atskirą partinį interesą artėjant rinkimams, tai ką jau čia padarysi, bet vis dėlto kviečiu sutartinai, gražiai dirbti ir oriai baigti šio Seimo kadenciją 1996 metų rudenį. Sėkmės jums visiems! Ačiū. (Plojimai)
(Giedamas himnas)