Aštuoniasdešimt pirmasis posėdis
1996 m. vasario 20 d

 

 

 

            

Svarstyti klausimai:

 

1.        

Nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" projektas  (svarstymas ir priėmimas)

2.        

Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso papildymo įstatymo projektas (pateikimas)

3.        

Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas (svarstymas)

4.        

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (pateikimo tęsinys)

5.        

Nutarimo "Dėl privatizavimo komisijos nario pakeitimo" projektas (svarstymas ir priėmimas)

6.        

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektas (svarstymas)

7.        

Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (svarstymas)

8.        

Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (svarstymas)

9.        

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" pakeitimo" projektas (svarstymas ir priėmimas)

10.     

Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (pateikimas)

11.     

Muitų tarifų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (pateikimas)

12.     

Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (pateikimas)

 

   

Seimo narių pareiškimai

 

A.Vaižmužio pareiškimas dėl kriminogeninės situacijos Lietuvoje

 

V.Petrausko pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų įstatymo projekto rengimo

 

A.Endriukaičio pareiškimas

 

G.Paviržis. Muzikų rėmimo draugijos pareiškimas

 

N.Medvedevo pareiškimas dėl galimų gamtos stichijos padarinių

  

 

 


Nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" projektas Nr.2138 (svarstymas ir priėmimas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS

 

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Pradedame vakarinį posėdį. Prašom registruotis. Pirmiausia noriu įvykdyti savo devynmetės dukros įpareigojimą - pasveikinti jus su Užgavėnėm, palinkėti skanių blynų, tačiau jau kai kurie Seimo nariai nemažai jų prisivalgė, kaip teko matyt.

Dabar svarstysime 2-1 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" projektą. Norėtų kalbėti Seimo narys J.Veselka. Kadangi jo nėra, praranda teisę kalbėti. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją - ministerijos sekretorių J.Lionginą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vakar Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetuose buvo svarstomas šis klausimas, iš esmės jam pritarta. Todėl mes prašome Seimą pritarti magistralinių dujotiekio tinklų vystymo projekto finansavimui, pavesti Respublikos Vyriausybei parengti ir pasirašyti 10 mln. ekiu paskolos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko magistralinių dujotiekio tinklų vystymo projektui finansuoti ir leisti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti 15 mln. JAV dolerių paskolos Kuveito fondo Arabų šalių ekonominiam vystymui ir 9,6 mln. JAV dolerių paskolos Danijos Karalystės bankui "Den Danske bank" akcinės bendrovės "Lietuvos dujos" magistralinių dujotiekio tinklų vystymo projektui finansuoti valstybės garantijas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, dėl svarstymo norėtumėte kalbėti? Prašom. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" projektas skirtas valstybės investicijų programoje 1995-1997 m. numatytų magistralinių dujotiekio tinklų vystymo projekto 175 km ilgio trasai tiesti. Tam numatoma skirti 60 mln. dolerių be paskolų iš Europos investicijų banko. Iš Kuveito fondo Danijos Karalystės banko Europos Sąjungos PHARE programos numatoma 18 mln. Lt panaudoti valstybės biudžeto lėšų 1996 m. Dujotiekio tinklų plėtimas leistų atsisakyti teršiančio kuro (mazuto, akmens anglies ar krosninio kuro) keletui Lietuvos Respublikos rajonų - Utenos, Anykščių, Mažeikių, Klaipėdos, Kėdainių, Akmenės, Šiaulių, Plungės. Tačiau neaišku, ar ilgai ir kokiais kiekiais mes galėsime gauti tų dujų, nes mes žinome, kokie reikalai su nafta, ar negali tai pasikartoti ir su dujomis, jeigu mes neturėsime, kaip sako, alternatyvaus kuro.

Atsižvelgdamas į šio projekto svarbą, užtikrinant Lietuvos Respublikos ekonominį energetinį stabilumą, pritariu šio projekto finansavimui ir pačiam projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu nėra nepritariančių po svarstymo, gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, o po to kalbėti priėmimo metu? Pritarta po svarstymo, taip?

Pirmiausia ar galim priimti visą nutarimą, ar reikėtų papunkčiui priiminėti? Galim visą. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio nutarimo. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad šitam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" reikėtų pritarti, nes vis tiek mes turime turėti tą garantiją, kad tikrai šitas procesas ir visa kita vyks taip, kaip Lietuvos žmonėms reikia. Jeigu mes dar čia galėtume pasvarstyti arba turėtume kokių nors kitokių alternatyvių šaltinių ar kitokių lėšų, tada būtų visai kita kalba. Todėl, aš manau, reikia pritarti, priimti šitą nutarimą ir pradėti jį įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Socialdemokratų frakcijos nuomone, šiam nutarimui reikėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Biudžeto ir finansų komitetas vakar dienos posėdyje apsvarstė šitą nutarimą ir nusprendė šiam projektui pritarti, taip pat pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kuo skubiau pradėti įgyvendinti šalies ūkio tolesnio dujofikavimo ir šilumos jėgainėse bei šilumos perdavimo trasose patiriamų energijos nuostolių mažinimo programą ir nedelsiant spręsti šalies energetikos sistemoje susidariusių skolų padengimo, šios sistemos restruktūrizavimo ir tolesnio privatizavimo klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi tik kuo greičiau skubėkime, imkime kreditus. Aišku, reikalingas dujų ūkio tinklo plėtimas, ir mes pritariame tai nuostatai, tačiau reikia išsiaiškinti, kokius mes kreditus imam ir kiek jau yra paimta. Reikia išsiaiškinti, kiek dujų ūkis sugrąžins pajamų, gautų už dujų tiekimą vartotojams. Niekas neaišku. Pažiūrėkime, kas vyksta dujų ūkyje. Dujų ūkis statosi pastatus, kapitaliai remontuoja, deda granitus, parketus, kilimais iškloja savo patalpas. Ar nėra taip, kad mes imam kreditus, sunaudojam mūsų ateities pinigus, kuriuos turėsime kompensuoti iš biudžeto, tačiau nėra jokios kontrolės, kaip grįžta tie kreditai iš tų įstaigų, kurias akredituojame.

Tiesiame magistrales. Labai jos mums reikalingos. Visiškai suprantama. Tačiau mes norime sužinoti, pavyzdžiui, kiek iš Akmenės statybinių medžiagų kombinato, į kurį numatyta investuoti 7 mln. Lt tiesiant dujotiekius, po to grįš lėšų į kreditą? Ar procentiniai tai grįš, ar vėl bus iš biudžetinių įstaigų, iš biudžetinių lėšų kompensuojami tie kreditai? Aišku, aš palaikysiu, balsuosiu už tai, tačiau premjeras žadėjo sureguliuoti visus kreditus, tegul jis tikrai apsiima ir tegul sutvarko visą Lietuvos prasiskolinimą užsienio valstybėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dar kartą registruotis.

Posėdyje dalyvauja 52 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos", prašau pakelti rankas.

Kas prieš? Kas susilaikė? 41 Seimo nariui balsavus už ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" priimtas. Repliką po balsavimo Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Tiksliau, gal tai būtų pasiūlymas, o ne replika. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes dažnokai priiminėjam nutarimus dėl paskolų sutarčių ir mes jau daugelį kartų esam siūlę ir klausę, kad priimant ir ratifikuojant arba tvirtinant tokias sutartis, arba suteikiant įgaliojimus tokioms sutartims pasirašyti, būtų daroma darbo ekspertizė. Galbūt mes šiandien galėtume vieną kartą parašyti protokolinį nutarimą, kad Seime sprendžiant tokius klausimus yra būtina darbinė ekspertizė, kurią galėtų atlikti kad ir Darbo, socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitetas, pasitelkęs ekspertus arba be ekspertų, kur būtų nurodoma, kiek darbo vietų atsiras, kaip pasikeis žmonių gyvenimo lygis, kaip atsilieps atlyginimams ir panašiai. Dabar mes imam milijonus po milijonų, šimtus milijonų, jau milijardą esam paėmę, o koks viso to socialinis efektas, mes nežinom nei prieš tai, nei po to. Aš labai siūlyčiau padaryti vieno sakinio protokolinį įrašą ir to laikytis. Dėkoju.

 


Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso papildymo įstatymo projektas Nr.2069(2) (pateikimas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui A.Baleženčiui už pasiūlymą, tačiau toks įrašas nereikalingas, kadangi Seimo statute yra nustatyta tvarka ir komitetai gali pasitelkti ekspertus tiek, kiek nori ir kada reikia.

Kadangi sutaupėme laiko, dabar svarstom antrąjį rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso papildymo įstatymo projektą Nr.2069(2). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Markauską. Pateikimas.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinote, kad Lietuva yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių konvenciją. Ryšium su tuo buvo priimtas Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymas. Tačiau įgyvendinant šį įstatymą iškilo tam tikrų problemų ir šiuo metu mes siūlome pataisyti 1 straipsnį, kur kalbama apie Pabėgėlių reikalų tarybą. Į Pabėgėlių reikalų tarybą siūloma įtraukti Prezidento atstovą, kadangi manome, kad Pabėgėlių įstatymas yra ne tiktai susietas su žmogaus teisių gynimu, bet kartu tai yra ir dalies užsienio politikos vykdymo įstatymas. Todėl mes siūlome įtraukti Prezidento atstovą. Taip pat vykdydami šį įstatymą mes pastebėjome, kad buvo įkurta Pabėgėlių reikalų taryba, tačiau nebuvo numatytas mechanizmas, kas turi pateikti medžiagą tai tarybai dirbti. Todėl ir siūloma papildyti, kad Pabėgėlių reikalų tarybai visą medžiagą, reikalingą jos darbui, teikia Pabėgėlių reikalų tarybos sekretoriatas. Kartu siūloma šios tarybos sekretoriato vadovą taip pat įtraukti į Pabėgėlių reikalų tarybą.

PIRMININKAS. Jus norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, įstatymo projekte nurodyta, kad tą Pabėgėlių tarybą sudarys 12 įvairių institucijų atstovų. Tai aš norėjau paklausti, kokiu dokumentu arba kokiu reglamentu remiantis ta taryba dirbs? Juk čia nė žodžio nepaminėta būtent apie jos darbo organizavimą, nors vieną iš funkcijų jūs jau paminėjot. Ačiū.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad Pabėgėlių reikalų taryba turės savo reglamentą, kuris bus patvirtintas Vyriausybės. Ten, jeigu iki galo jūs susipažinęs su visu įstatymu, yra pasakyta, kad Pabėgėlių reikalų taryba tvirtina Vyriausybę ir ji kartu tvirtins ir Pabėgėlių reikalų tarybos reglamentą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Gal gerbiamasis pranešėjas galėtų paaiškinti, ar kalbama tik apie tuos pabėgėlius, kurie patys paprašo politinės globos ar kitokios mūsų valstybės globos, ar ir apie tuos, kurie dažnai pereina mūsų sieną. Vienas dalykas, visuomenė painioja tuos dalykus ir patys Seimo nariai dažnai painioja. Aš manau, kad čia reikia kažkaip atskirti šiuos dalykus, kad neatrodytų, jog mes metam pinigus į balą, kai mums patiems labai jų trūksta.

R.MARKAUSKAS. Aš sutinku su jumis, kadangi pas mus tikrai yra labai painiojamos sąvokos. Tie asmenys, kurie šiuo metu traukia per Lietuvą, nėra pabėgėliai. Tai yra nelegalūs migrantai. Ir jų tikslas nėra Lietuva, jie tranzitu žygiuoja į kitas šalis, Skandinaviją arba Vokietiją. Aš norėčiau pasakyti, kad Pabėgėlių reikalų taryba yra kaip kažkoks apeliacinis teismas, kuris spręs klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo ar nesuteikimo. Spręs būtent klausimą tų asmenų, kurie bus padavę pareiškimą, kad jie gautų pabėgėlio statusą. Apie visus kitus asmenis taryba nespręs jokių klausimų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti, ar toje taryboje bus etatiniai darbuotojai, ar pastovūs, ar... Trumpai paaiškinkite man, nelabai suprantu.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad tarybos nariai nėra etatiniai nariai, jie nebus apmokami. Jie dirbs visuomeniniais pagrindais, kaip yra Skandinavijos šalyse. Tai yra valstybinės institucijos deleguoja asmenis iš savo institucijų. Jie ir atliks šį darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti dėl anksčiau mūsų teiktos pataisos, kurią teikė, rodos, kolegė V.Aleknaitė ir kuri buvo susijusi su Pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso įstatymo įgyvendinimu, t.y. įstatymu dėl pabėgėlių įgyvendinimo. Mes siūlėme faktiškai atidėti įgyvendinimą, kol Lietuva nebus pasiruošusi. Ar jūs neketinate tos pataisos irgi kaip nors svarstyti?

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad yra nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, ir noriu pasakyti, kad šiuo metu įstatymas Lietuvoje neveikia. Ten yra aiškiai sudėlioti punktai, ką turi įvykdyti Lietuvos valstybė, kad šis įstatymas įsigaliotų. Ir paskutinis, trečias punktas kalba apie tai, kad pareiškimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo sprendimai bus priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kai bus įvykdytos atitinkamos sąlygos. Keletą galiu paminėti. Tai informacinės bazės sukūrimas, pabėgėlių reikalų centro įkūrimas, pabėgėlių priėmimo centro įkūrimas, taip pat normatyvinių dokumentų, kurie iki šiol dar nėra patvirtinti Vyriausybės, sutvarkymas. Taigi aš manau, kad Lietuvoje tikrų pabėgėlių pareiškimai dar bus negreitai priiminėjami.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs domitės ir globojat pabėgėlių reikalus, tiksliau sakant, Pabėgėlių įstatymo papildymus ir taisymus Seime, aš norėčiau jūsų paklausti: ar jūs negalvojat inicijuoti arba kitaip spręsti dviejų problemų, susijusių su pabėgėlių klausimais Lietuvoje? Būtent pirmoji problema yra ta, kad pabėgėlių Lazdijuose, Kalvarijoje ir kituose pasienio miestuose ir miesteliuose jau yra nemažai ir yra daug finansinių problemų, kaip juos išlaikyti. Antroji problema yra ta, kad tų pabėgėlių srautus, jų perbėgimą per sieną, nelegalų perėjimą organizuoja tam tikros grupės ir tai tampa industriniu verslu. Tuo tarpu konkrečios ir griežtos atsakomybės už tai nėra. Štai tų dviejų problemų ar jūs taip pat neketinat inicijuoti ir spręsti? Dėkoju.

R.MARKAUSKAS. Taip, aš pirmiausia norėčiau pasakyti, kad vėl mes painiojam sąvokas. Tie asmenys, kurie šiuo metu nelegaliai pereina sieną ir yra sulaikyti, tai nėra pabėgėliai. Tai yra nelegalūs migrantai. Toliau, kalbant apie tai, kad nėra baudžiamosios atsakomybės. Yra. Kalbu tiktai apie tai, ar tos numatytos sankcijos nėra per mažos. Bet aš manyčiau, kad Baudžiamajame kodekse, jeigu aš neklystu, yra iki penkerių metų asmenims, kurie vykdo tų nelegalių migrantų gabenimą, pervedimą per sieną. Aš manyčiau, kad Seimas galėtų spręsti, ar nereikėtų sugriežtinti tų sankcijų.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Ar sutinkat, kad pagrindinis komitetas būtų Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas? Ar reikia papildomų komitetų? Pritarta. Ar sutinkat, kad papildomas komitetas būtų Užsienio reikalų komitetas? Pritarta. Ar sutinkat, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitą sesiją? Dėkoju.

R.MARKAUSKAS. Ačiū Seimo nariams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes apsvarstėme visus rezervinius klausimus, tačiau dar turime laiko. Aš nematau pranešėjų antru vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimu. Jeigu jūs sutiktumėt, mes galėtume nagrinėti klausimus, kurie buvo numatyti vėliau. Nėra prieštaravimų. Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Bloškį pateikti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą Nr.2056(2). Dėl vedimo tvarkos Seimo narys P.Tupikas.

P.TUPIKAS. Mūsų, Konservatorių frakcija, prašo svarstyti 19 val., taip, kaip numatyta pagal mūsų priimtą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Prašymas yra iš tiesų, aš manau, teisėtas, tačiau bijau, kad 19 val. posėdis jau bus pasibaigęs, kadangi mes šiandien truputį aplenkėm grafiką.

P.TUPIKAS. Gal, posėdžio pirmininke, nebijokite. Veskite pagal darbotvarkę ir mes Konservatorių partijos frakcijos vardu...

PIRMININKAS. Aš prašysiu pranešėjo truputį palaukti. Pabandysiu Seimo nariams paaiškinti. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip minėjau, mes visus rezervinius klausimus jau apsvarstėm. Dėl 2-2 klausimo pranešėjai nėra atėję. Aš atsiklausiau Seimo, ar galim svarstyti kitus klausimus. Niekas neprieštaravo. Kadangi prieštaraujama dėl šio konkretaus klausimo, galbūt mes vis dėlto galėtume kitus klausimus nagrinėti nenagrinėdami šio klausimo. Ar Konservatorių frakcija apskritai prieštarauja dėl to, kad mes šiandien dirbtume? (Balsai salėje) Neprieštarauja. Tuomet kviečiu į tribūną 2-3 klausimu pranešėją gerbiamąjį Seimo narį A.Sadkauską. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2132. Dėl šio projekto buvo kilę ginčų. Ir Etikos ir procedūrų komisija priėmė atitinkamą sprendimą, su kuriuo Seimo nariai yra susipažinę. Mano manymu, mes turėtume dabar, kadangi jau yra Juridinio skyriaus išvada, mes dabar turėtume dar kartą balsuoti, ar pritariam šiam projektui po pateikimo, ir tuomet galėtume, jeigu balsavimas bus pakartotas toks, kaip buvo, galėtume toliau tęsti svarstymą. Svarstymui, beje, yra užsirašę 6 Seimo nariai, tarp jų A.Kubilius - Konservatorių frakcijos vardu.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai... Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, darau jums pastabą dėl to, kad jūs trukdote vesti posėdį. Kadangi pagal darbotvarkę iki numatyto klausimo dar yra 10 min., aš darau pertrauką iki 15.30 val. Konservatorių frakcijos pageidavimu.

 

Pertrauka

 


Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2069(2) (svarstymas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Tęsiam posėdį. 2 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2133. Norėtų kalbėti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Kviečiu jį į tribūną. Po to pakviesiu pranešėją.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tik rytą buvo gautas naujas įstatymo projektas, tai jis jau yra pataisytas ir, žinoma, daug apie jį gal ir nėra ką pasakyti. Tačiau trumpai tai, kas jame yra ir ką jis padėtų spręsti. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio įstatymo projektas, skirtas komercinių bankų akcinio kapitalo sumažinimo tvarkai patikslinti. Įstatymo projekto 34 straipsnio ketvirtoji dalis įpareigoja ir įsigalioja, kai finansinėje atskaitomybėje nuostolių procentas pasiekia 75% banko akcinio kapitalo nominalios vertės. Anksčiau tai buvo nurodyta įstatyme tiktai 50%. 34 straipsnio penktojoje dalyje nurodyta tvarka sušaukti neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą, kuris spręstų akcinio kapitalo sumažinimo ir tolesnės banko veiklos klausimus. Akcinio kapitalo mažinimas vykdomas ne vien esant audito išvadai, bet ir Lietuvos bankas nustato nuostolio dydį ir apie tai praneša Banko valdybai. 34 straipsnio devintojoje pastraipoje nurodomas banko akcinio kapitalo sumažinimo įteisinimas. Jis sumažinamas ir sumažinimas įsigalioja tik įregistravus statuto pakeitimus. Šio straipsnio dešimtoje pastraipoje nurodoma, kad bankams netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 4, 5, 6 ir 8 dalys. Pateikti Lietuvos Respublikos komercinio banko įstatymo projekto 34 straipsnio pakeitimai bei papildymai leis operatyviau spręsti komercinių bankų akcinio kapitalo sumažinimą ir tolesnės banko veiklos klausimus. Ir esamam įstatymo projektui po svarstymo aš pritariu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoją poną J.Niaurą.

J.NIAURA. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos bankas buvo įpareigotas parengti to 34 straipsnio akcinio kapitalo mažinimo tvarkos detalesnes pagrindines nuostatas ir jas įkomponuoti į jau padarytus pataisymus 34 straipsnyje. Iš pradžių Lietuvos bankas buvo parengęs įstatymo pataisas. Jame tą tvarką jis buvo numatęs pats patvirtinti. Tačiau kadangi kilo šiek tiek abejonių dėl to, ar Lietuvos bankas turi tokią teisę nustatyti akcinio kapitalo tvarką, todėl Lietuvos bankas ir pateikė čia tas įstatymo pataisas, papildė 34 straipsnį.

Į vieną momentą norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia siūloma šiek tiek ne tokia griežta to įstatymo taikymo tvarka. Kai nuostoliai siekia 75% banko akcinio kapitalo nominalios vertės, tiktai tuomet akcinis kapitalas turi būti mažinamas. Taip pat yra numatyta 34 straipsnio penktojoje dalyje, kad banko metinėse finansinėse ataskaitose, patvirtintose nepriklausomo audito, nuostoliams pasiekus... Anksčiau nebuvo akcentuota, kokiais atvejais ir kokios finansinės ataskaitos yra naudojamos tų nuostolių apskaičiavimui.

Kitas momentas. 34 straipsnis papildomas 9, 10 dalimis, kuriose yra detalizuojama akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, taip pat ta nuostata, kad bankų statutai turi būti įregistruojami Lietuvos banke, o Akcinių bendrovių įstatyme yra kita tvarka nustatyta. Tik tuomet šitas kapitalas laikomas sumažintu. Todėl aš, ilgai nenorėdamas užimti gerbiamųjų Seimo narių laiko, siūlau šio įstatymo pataisoms pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Yra prieštaravimų? Yra. Seimo narys J.Veselka prieštarauja.

Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šito įstatymo projekto yra Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas. Jame sakoma, kad komiteto posėdyje taip pat nuspręsta pasiūlyti Lietuvos bankui iki 1996 metų vasario 19 dienos parengti ir pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pasiūlymus dėl atitinkamo įstatymo straipsnio papildymo. Mums reikėtų žinoti, ar tai visiškai yra padaryta ir kaip padaryta. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke, atsakyti į šį klausimą. Per šoninį mikrofoną. Ar buvo atsižvelgta į jūsų siūlymus?

F.KOLOSAUSKAS. Kaip tik dabar jūs ir turite tą medžiagą ir tvarką, kaip bus mažinamas komercinių bankų kapitalas, atsižvelgiant į 34 straipsnio numatytas nuostatas. Tai ir yra pateikta dabar svarstymui ir priėmimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, sakyčiau, pusė bėdos, kad mes nuo 50%, jeigu skolų lieka, nueiname iki 75%. Iš tikrųjų taip mūsų komerciniams bankams paliekame didesnį šansą dirbti savo pradėtą darbą. Bet mane gąsdina, jeigu tas bus paneigta, tai, kad mes norime 45 straipsnio ketvirtąją, penktąją, aštuntąją dalis padaryti neveikiančias. Žiūrėkite, yra užrašyta, kad apie įstatinio kapitalo mažinimą kiekvienam kreditoriui turi būti pranešta. Man atrodo, tai iš tikrųjų labai svarbu, nes kreditorių komerciniuose bankuose taip pat (...), kad būtų papildomos kažkokios garantijos informacija kreditorių.

Toliau. Praktiškai pasakome, kad jeigu lieka po visų procedūrų bent vienas litas akcininko, tai jis turi teisę jį atgauti. Todėl, man atrodo, reikėtų dar labai gerai pergalvoti dėl to 45 straipsnio ketvirtosios, penktosios ir aštuntosios dalių padarymo neveikiančiomis. Aš negaliu visiškai neigti, bet norėčiau, kad dar kartą Biudžeto ir finansų komitetas pažiūrėtų, ar čia mes nepažeisime tų savininkų, ne sukčių, o teisėtų savininkų teisių. Ir labai gerai, kad šito nebūtų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, gal galėtumėte paaiškinti dar Seimo nariui J.Veselkai. Gal nebeliks prieštaraujančių, nereikės balsuoti.

F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad gerbiamojo J.Veselkos nuogąstavimai yra teisėti, bet jie yra įvertinti. Tikrai nebus taip, kad nukentės nekalti žmonės. Jeigu tu esi akcininkas, tai visais atvejais tu turi kokią nors riziką: ar tai būtum banke, ar būtum akcinėje bendrovėje. Čia analogiški dalykai. Bet kai yra sušaukiama, per 45 dienas visi yra informuojami, yra ir atitinkamas laikas, yra surašytos taisyklės... Mano supratimu, tas įstatymas nėra rengiamas sukčiams. Sukčiams yra kiti įstatymai - Baudžiamasis kodeksas, Administracinis kodeksas ir t.t.

PIRMININKAS. Dėkoju. Deja, Seimo narys J.Veselka prieštarauja, todėl prašau registruotis, o po to balsuosime.

Posėdyje dalyvauja 70 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektui, prašau balsuoti.

Už - 39, prieš - 9, susilaikė 10. Taigi pritarta po svarstymo. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šie projektai svarstomi skubesne tvarka, kaip žinote, pagal mūsų susitarimą, ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų priimamas rytoj? Nėra prieštaravimų. Dėkoju.

 


Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2132 (pateikimo tęsinys) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

 

Dabar svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį A.Sadkauską. Kaip jau minėjau, dėl šio projekto buvo Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Ar gerbiamieji Seimo nariai susipažinę su komisijos išvada? Prašom. Galbūt Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas galėtų supažindinti iš esmės su išvada, kadangi Seimo narys A.Baležentis jos neskaitė?

A.SADKAUSKAS. Aš manau, kad...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis komisijos pirmininke.

A.KAIRYS. Komisija nustatė, kad, pateikiant šį projektą, nebuvo aiškinamojo rašto ir Juridinio skyriaus išvados. Todėl komisija siūlo įstatymo projektą iš naujo pateikti Seimo posėdyje su aiškinamuoju raštu ir Juridinio skyriaus išvadomis. Viskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, Juridinio skyriaus išvados, kaip žinote, yra. Dabar prašysiu kalbėti pranešėją. Po to spręsime, ar pritarti po pateikimo, ar ne. Prašom. Pateikimo tęsinys. Gerbiamieji Seimo nariai, nesijaudinkite, darbotvarkėje numatyta. Jeigu užbaigsime pateikimą, bus svarstymas.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Andriau Kubiliau, aš jus įspėju antrą kartą šiandien. Trečio karto nebus, jūs tai puikiai žinote.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kalbėti.

A.SADKAUSKAS. ... tą laiką, kurį rėkė A.Kubilius ir dar keli, į mano kalbą.

Žadėjau pateikti labai trumpai. Kadangi, kaip matėte, šiandien mane labai "garbina" gerbiamasis A.Kubilius, tai aš truputį išplėsti norėčiau savo... Jūs žiūrėkite ten, o aš žiūrėsiu čia.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums išdalytas aiškinamasis raštas, kurio turinio nekartosiu. Aiškinu, sako, dėl ko siūlomos šios pataisos. Bet tai ne paprastas klausimas, kurį konservatoriai, vadovaujami A.Kubiliaus, anksčiau vykdė ir dabar visomis išgalėmis bando vykdyti tik vienų Lietuvos žmonių naudai, visiškai pamiršdami kitų Lietuvos žmonių likimus, pamiršdami, kad sovietiniais metais gauti butai tiek sename name, tiek naujame name buvo vienodi, ir orderiai tiems butams gauti buvo vienos spalvos. Karas tarp buvusių savininkų ir šiandien tuose namuose, butuose gyvenančių gyventojų vyksta jau penkeri metai. Šį karą 1991 m. paskelbė Aukščiausioji Taryba, vadovaujama konservatorių, kuriems šiandien atstovauja gerbiamasis A.Kubilius. (Triukšmas salėje) Kyla klausimas: kodėl taip agresyviai ir taip įžūliai kubilių komanda, ignoruodama žmones, kurie stovėjo eilėse butui gauti dešimt ir daugiau metų, gyvena šiandien nežinioje ir baimėje, neatsako į klausimą, kuo jie nusikalto, negalėdami panaudoti net varganų čekių, skirtų butams pirkti. Pagrindinis atsakymas yra vienas: tiek Aukščiausiosios Tarybos deputatai, tiek Seimo nariai, kurie šiandien save vadina dešiniaisiais, vilioja dalį Lietuvos gyventojų, Lietuvos žmonių turtu, visiškai neatsižvelgdami į praėjusį 50-metį, į tuos didžiulius pasikeitimus, įvykusius per tą laiką. Visi mes žinome, ką reiškia lietuviui turtas. Per jį konservatoriai ir kiti dešinieji turi nuolatos užtikrintus balsus per rinkimus. Kubilių publikacijas, ignoruojančias vieną dalį Lietuvos gyventojų, laužant jiems rankas, įvarant nemigą, ir viliojančias kitą gyventojų dalį turtu, aš norėčiau įvardyti kaip visuomenei pavojingą veiksmą. (Triukšmas salėje) Šią neteisybę, kuri buvo įteisinta 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos, tarp buvusių savininkų ir nuomininkų matė visi. Vieni matė ir rankom plojo, kaip šiandien, rėkė, kiti, ypač kairieji, prieš Seimo rinkimus daug žadėjo, įsipareigodami šią neteisybę ištaisyti, žadėjo ir pamiršo ar pabūgo. Daug kartų iš šios garbingos tribūnos kviečiau tai daryti, kviečiau, vykdydamas savo rinkėjų valią. Taigi, vykdydamas savo rinkėjų valią, aš ėmiausi šio sudėtingo, daug laiko ir nervų atimančio darbo.

Rengdami pataisas, priešingai konservatoriams, mes tiek į savininką, tiek į nuomininką žiūrėjome be jokių vilionių. Mums visi Lietuvos gyventojai buvo vienodi. Tomis pataisomis mes netgi išplėtėme galimybes ir būdus susigrąžinti gyvenamuosius namus bei butus. Senajame įstatyme buvo draudžiama grąžinti namą ar butą, jeigu jame yra švietimo, kultūros, ryšių ir kitos įstaigos. Dabar, pagal mūsų priimtą įstatymą, galima grąžinti. Buvo draudžiama pagal seną Nekilnojamojo turto įstatymą grąžinti namus, kurie pertvarkyti po remonto daugiau kaip 50%. Dabar, pagal mūsų priimtą, galima grąžinti. Išplėsta kompensacijų galimybė. Už namą savininkui galima kompensuoti šiuo metu kitais statiniais, esančiais tame pačiame mieste ar gyvenvietėje, netgi Senamiestyje...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamasis Seimo nary Uždaviny, nereplikuokite. Tai jums netinka, jūs ne konservatorius.

Prašau tęsti.

A.SADKAUSKAS. Man laiko pridėsite.

Kiek tokių namų, ypač Kaune ir Vilniuje, išdalyta visokiems UAB’ams, vadovaujant konservatorių merams. Vienu žodžiu, esant valstybėje tokiai sunkiai finansinei ir ekonominei būklei, stengiamės ir, aišku, toliau stengsimės tiek buvusiam savininkui, tiek nuomininkui žiūrėti į akis ir sakyti tik tiesą - kad gyvenamojo ploto per artimiausius penkerius metus jokie stebukladariai nepastatys. Čia vėl kyla gyvenimiškas klausimas: kodėl per 1990 - 1992 metus, kai dar Lietuvoje buvo stipri ekonomika, nieko nebuvo daroma tuo klausimu? Tuo metu buvo ir pinigų, ir stiprių statybinių organizacijų, galėjome pastatyti nemažai namų, į kuriuos būtų įsikėlę nuomininkai. Deja, vietoj tų darbų buvusios Vyriausybės griebėsi ardyti, smulkinti statybines organizacijas, kolūkius, kaip nebūtų šiandien liūdna.

Taigi tos mūsų pataisos, pagal kurias maksimum buvo išbalansuoti santykiai tarp buvusių savininkų ir nuomininkų, pabuvo Konstituciniame Teisme. Konstitucinio Teismo galutinė išvada labai aiški. Aš ją cituoju: "Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 8 straipsnio antrosios dalies ketvirtas punktas ir šio straipsnio ketvirtosios dalies norma neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai." Galiu dar pridurti: G.Vagnoriaus nutarimas atitinka šiandieninį mūsų siūlymą. Jeigu norite, tai pasakau: 1991 m. lapkričio 15 d., Nr.470. O ponas Seimo narys A.Kubilius daro išvadas iš Konstitucinio Teismo konstatuojamosios dalies, visiškai užmerkęs akis prieš galutinę Konstitucinio Teismo išvadą.

Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu visus - ir tuos, kurie jau penkeri metai šoka viliotinį valsą: išmeskite karo kirvį, kuris šiandien kabo tarp buvusių savininkų ir nuomininkų. Atsigręžkite į tuos praėjusius penkerius metus ir pamatysite, kad pagal Aukščiausiosios Tarybos priimtą įstatymą reikalai nepajudėjo, tik tarp Lietuvos žmonių ir mūsų pačių padidėjo neapykanta. O kad savininkų ir nuomininkų reikalai pajudėtų, reikia šių mūsų siūlomų pataisų. Galiu pasakyti, kad, rengiant pataisas, buvo siūloma tiek gerbiamajam A.Kubiliui, tiek kitiems iš dešinės Seimo nariams pateikti savo siūlymus. Deja, be kelių pokalbių nieko rimto nebuvo pasiūlyta. Ir šiandien, tarp kitko, irgi nėra. O kodėl? Man atrodo, visiems turėtų būti aišku - reikia rodyti, ypač prieš rinkimus, kad yra kovojama. Na, galiu drąsiai pasakyti, kad padaryta viskas, kas šiandien įmanoma, kiek ką galima, tas grąžinama, netgi išplėsta, kaip jau minėjau, ir kompensacija, ir grąžinimo būdai. Galų gale kompensacija taip pat prilygsta turto grąžinimui. Aš dar kartą sakau, kad vykdau rinkėjų valią. Ką jūs, gerbiamasis Kubiliau, vykdote, man atrodo, įvertins istorija. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau...

A.SADKAUSKAS. Negąsdinkite manęs visokiais straipsniais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti tas pats Seimo narys A.Kubilius.

A.SADKAUSKAS. Malonu.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš džiaugiuosi, kad jūs baigėte savo mitinginę kalbą, kurioje paminėjote mano pavardę bent tris kartus. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūsų rinkėjai liepė kokiu nors savo priesaku gerbti Konstituciją ir gerbti Konstitucinio Teismo konstatuojamąsias išvadas? Aš noriu paklausti jūsų labai konkrečiai: kaip jūs, pone Sadkauskai, žiūrite į praeitų metų gruodžio 22 d. priimto Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamąsias išvadas, ne nutariamąją dalį, o konstatuojamąsias išvadas, kuriose yra sakoma (aš cituoju): "Buvusiam savininkui pageidaujant susigrąžinti namą, jo dalį ar butą natūra, nuomininko teisinė padėtis nesikeičia, tačiau jis neturi teisės privatizuoti šios nuomojamos gyvenamosios patalpos." Aš noriu paklausti: jūs sutinkate su šia Konstitucinio Teismo nuostata? Ar jūs manote...

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom atsakyti.

A.SADKAUSKAS. Puikiai supratau, gerbiamasis Kubiliau. Pirmiausia aš baigiau jūsų pavardėmis, kadangi jūs baigėte straipsnį mano pavarde, bet tik iš mažosios raidės, o aš jūsų pavarde iš didžiosios raidės. Taip.

Toliau. Į jūsų paskutinį, kad būtų netrukdomas laikas, atsakau, kad nuosavybė yra tuomet, kai ji jau pripažįstama, o kol ji nepripažįstama, vadinasi, tai nėra nuosavybė. Ir konstatuojamojoje dalyje, sakyčiau, gal ir nelabai aiškiai, bet taip parašyta. Reikia skaityti nutartį. Visą laiką teismo nutartis yra galutinis žodis, gerbiamasis Kubiliau.

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys K.Kryževičius klausia.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Po šitokios ugningos pranešėjo kalbos, aišku, sunku net ką nors komentuoti, nes paprastai visi tie absurdiški įstatymai yra ginami labai garsiai. Tik norėtųsi paklausti pranešėjo. Jis kalba, kad ignoruoja, kai dešinieji... nuomininkų teises, bet norėtųsi paklausti jūsų. Iš šito įstatymo matyti, kad nuomininkų teisės iškeltos aukščiau už savininko teises, vadinasi, šis įstatymas niekada negalės būti taikomas savininko teisių atstatymui. Todėl ar nevertėtų jums vietoj "teisių atstatymo" pavadinti šitą įstatymą "negrąžintų savininkų teisių įstatymu"?

A.SADKAUSKAS. Absurdiškesnio įstatymo, kokį priėmė Aukščiausioji Taryba, ir galų gale, kai išėjo gerbiamojo tuometinio teisingumo ministro paaiškinimas, aš manau, kad turbūt jau daugiau nebus. Man atrodo, kad jau nebus absurdiškesnių. O jeigu žiūrėtume į nuomininką ir buvusį savininką, tai šitose mūsų pataisose išbalansavimas yra maksimalus. Jeigu jūs ką nors turite geriau, mes turime dar laiko. Ir aš labai prašau pateikti, kur jūs matote, jog galima dar geriau išbalansuoti, kad tikrai nebūtų skriaudžiama ta pusė. Visiškos teisybės tiek vienoje pusėje, tiek kitoje pusėje šiandien, kai taip stipriai suvelta visa tai, galima sakyti, labai sunku pasiekti. Bet jeigu jūs turite ką nors, neškite, su malonumu priimsime.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš žinau, kad norint geranoriškai galima išspręsti visas problemas, netgi tokias, kurias suraizgė ir sumazgė ilga Lietuvos okupacija. Mano nuomone, ši jūsų teikiama įstatymo pataisa, kelis kartus taisyta ir pertaisyta, yra tik dar vienas supainiojimas, dar vienas nesusipratimas, kurį turės atpainioti ateisiantys į Seimą politikai. Ir aš negalėčiau suprasti, kodėl ir kam reikalinga ši jūsų painiava.

A.SADKAUSKAS. Taip. Mūsų tas pataisas, kurios pabuvojo Konstituciniame Teisme, pirmiausia apdoroja Prezidentūroje. Apdoroja ne be jūsų žmonių. Išmetė tokias nuostatas, kurios, galima sakyti, pakenkė to įstatymo aiškumui. Jeigu to nebūtų padaryta, tikrai šiandien nereikėtų mums čia stovėti ir galų gale aiškintis man. Bet buvo tai padaryta ir mes po Konstitucinio Teismo privalome vis dėlto pateikti jums kai kurias redakcines pataisas. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs vėl replikuojate.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Gal galite pasakyti, kaip išpirkimas prieš šeimininko valią vadinamas realiame gyvenime? Ačiū.

A.SADKAUSKAS. Aš jums dar kartą kartoju. Šeimininkas būna tuomet, kai jis turi turto. Tada jis vadinasi šeimininkas. Dabar jis vadinasi buvęs savininkas, o ne šeimininkas. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau...

A.SADKAUSKAS. A.Kubiliui reikia į pirmą klasę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į A.Kubiliaus pastabas. Jis šiandien per daug aktyvus kažkodėl. Matyt, dopingo paėmė. Prašom, gerbiamoji Seimo nare.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau kreiptis į pranešėją, kad jis žmonėms taip ir pasakytų. Kai kalba apie išbalansavimą, tai tikrai jūs šiandieną tai ir darote, nes nesubalansuojate tų santykių, kad nebūtų nuskriausti nei vieni, nei kiti, o jūs išbalansuojate juos, vieniems jūs būsite geručiai kitų sąskaita. Tai ir yra išbalansavimas. Tai jūs dabar ir pasakėte.

Dabar noriu dar jums pateikti pastabą, kad jūs neklaidintumėte Lietuvos žmonių, jog Tėvynės sąjungos nariai dabar jau valdo arba dirba Prezidentūroje. Tokių nėra.

A.SADKAUSKAS. Deja, jūs turite šnipų visur. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.

A.SADKAUSKAS. Apgailestauju, na, ką darysi, reikia pripažinti teisybę, nes...

PIRMININKAS. Prašom. Klausia gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.

A.SADKAUSKAS. O dėl išbalansavimo, gerbiamoji pone Kunevičiene, tai pabandykim gal abu pabalansuoti. Gal kas nors išeis?

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Aš norėjau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū. Palikite mane.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

I.S.UŽDAVINYS. Gal leisite man vietoje A.Raškinio?

PIRMININKAS. Prašom.

I.S.UŽDAVINYS. Aš norėjau paklausti. Tiesa, pirmiausia noriu pasakyti, kad tokios demagogijos ir tokių kliedesių dar turbūt Lietuvos žmonėms neteko girdėti. Bet tai turbūt įeis į Gineso knygą, jau tiek to. A.Sadkauskas bus žinomas. Bet aš norėčiau paklausti jūsų, kas konkrečiai pagal pavardes iš dešiniųjų "šnipų" dirba Prezidento apsaugoje ar toje komisijoje, kuri apdoroja jūsų pataisas?

A.SADKAUSKAS. Tai gal Saugumo departamente galėsite sužinoti, jeigu jums reikia. O didesnio demagogo kaip jūs aš dar nemačiau. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Gerbiamieji Seimo nariai, tik aš prašau kalbėti apie projektą, o ne vieniems apie kitus. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai gaila klausytis A.Sadkausko, kaip jis žaidžia žmonių likimais. Krikščionių demokratų frakcija praeitais metais buvo pateikusi pataisas šio įstatymo projektui. Ir, man atrodo, su V.Buinevičium jau buvom suderinę, buvom nuėję į LDDP valdybą, ir valdyba patvirtino, kad reikia teigiamai išspręsti šį klausimą. Buvo organizuojama išspręsti klausimą per fondą ir pasibaigtų žaidimai su nuomininkais ir savininkais. Bet ne, Sadkauskai, jūs išsigandote, kad pasibaigs supriešinimai tarp žmonių. Ir jūs iš karto "išmetėte" savo Savivaldybių komiteto pataisas. Kaip jūs vertinate tas pataisas, kurios buvo teikiamos Krikščionių demokratų frakcijos? Tik nesakykit, kad nebuvo teikiamos. Ačiū.

A.SADKAUSKAS. Tarp kitko, jas vertinu labai gerai, tik tam trūko milijoninių lėšų, kurių šiandien mūsų vargšėje valstybėje nėra. Jeigu būtų pinigų, gerbiamasis Kuzminskai, tai jūsų tas variantas, aš sakyčiau, būtų pats geriausias. Tik reikėjo pinigų. Deja, šaltinių jūs nesuradote. Galime prie to dar grįžti, jeigu jūs turite pinigų.

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Šios diskusijos Seime rodo, kiek yra aktualus šis įstatymas ir jo pataisa. Aš nemanau, kad visiškai be pagrindo čia kai kurie, ypač įsijautę dešinėje pusėje, pradeda šitą kalbą, kad čia bus skriaudžiami ir iš viso neteks teisių į savo buvusį nekilnojamąjį turtą. Aš norėčiau, kad gerbiamasis prelegentas vis dėlto tiksliau apibrėžtų, ką reiškia savininkas ir pretendentas į nekilnojamąjį turtą. Todėl, kad kol žmogus tikrai neturi įstatymu nustatyto turto, tol jis nėra jo savininkas. Tai reikėtų dešiniesiems pabrėžti. Jie tai gerai žino. Vis dėlto aš norėčiau paklausti. Gerbiamasis pretendente, ar jūs manote šiandien įtikinti dešiniąją pusę, kad vis dėlto reikia subalansuoti tuos santykius tarp dabartinio turto turėtojo ir būsimojo savininko? Ar jūs manote, kad juos galima įtikinti?

A.SADKAUSKAS. Reikia. Aš naudodamasis proga kviečiu visus savininkus, kaip jau minėjau, žiūrėsiu tiesiai į akis ir sakysiu, kaip yra. Jeigu rasime geresnį būdą, kaip sako, kad pinigai jau yra, gal iš tikrųjų jie yra, tai mes tikrai galime dar kalbėti. Čia yra visų bėda. Dar kartą sakau: 5 metai nepajudėta iš vietos. Na, ar ne bėda? Kur benuvažiuoji, reikia atsakyti žmogui, kodėl taip yra. Jeigu yra variantas - siūlykite. (Balsai salėje) Mūsų protas toks. Pridėkite savo protą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kodėl jūs laukėte 4 metus ir neteikėte šio projekto anksčiau? O štai, kai liko iki rinkimų keletas mėnesių, dabar pateikėte šį projektą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, iki 4 reikėjo išmokti suskaičiuoti.

A.SADKAUSKAS. Pirmiausia jis pateiktas beveik prieš metus. Buvo ilgai priiminėjamas. Po to ilgai gulėjo Prezidentūroje, po to Konstituciniame Teisme. Praktiškai praėjo metai. Galima buvo dar anksčiau. Geriausia būtų buvę, kai tik susirinkom, patvarkyti šiuos reikalus, ką bandė daryti profesorius K.Antanavičius. Ir, aš manau, tikrai jis gerai darė, tik reikėjo iki galo padaryti. Buvo bandoma.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projektas tikrai labai rimtas, ir gaila, kad jo svarstymas įgavo tokį ir demagoginį, ir populistinį atspalvį. Galbūt ir ne dėl jūsų kaltės. Aš štai ko norėčiau paklausti. Ar jums yra žinoma, kiek yra savininkų, kurie pretenduoja atgauti valdas, ir kiek gyvena tose valdose nuomininkų? Čia vienas klausimas. O kitas klausimas toks: 5 straipsnyje vis dėlto didelė galia suteikiama miesto savivaldybės merui, kitai valstybinei institucijai, kuri gali net prievarta nurodyti, kokį turtą arba kokiu būdu kompensuoti tą dalyką. Ar jūs negalvojate, kad gali būti pavojingas šis straipsnis piktnaudžiavimui vietose?

A.SADKAUSKAS. Pirmiausia dėl skaičiaus. Tikrai mes visus skaičius turime, ir jeigu jums įdomu - prašau, prieikite, ir jums duosiu. Aš mintyse žinojau, bet laiko praėjo... Pas mane ant stalo guli. Prašom, prieikite, aš jums pasakysiu. Dabar dėl vietų. Na, taip pridėjus ranką prie širdies, jeigu atsirastų geresnė redakcija, bet būtų judėjimas, tai aš pritarčiau. Nėra čia geriausia redakcija, nėra. Aš tai jaučiau ir kalbėjome apie tai. Jeigu ji atsirastų, su malonumu mes ją priimtume.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius. (Balsai salėje)

A.SADKAUSKAS. O dėl populizmo, tai jūs patys populizmu užsiimate, pradedant gerbiamuoju A.Kubiliumi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jau suteikiau kitam Seimo nariui žodį. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Stakvilevičiau, klausti.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėsiu pasakyti Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto nuomonę, kadangi mes buvome įpareigoti šį klausimą svarstyti. Pasilieku sau žodį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad opozicija nesugeba išlaikyti posėdžio rimties ir bando iš labai svarbaus klausimo padaryti "cirką". Aš visą laiką galvojau ir dabar man lieka klausimas, kodėl dešinioji pusė iki šiol nedeklaravo savo pajamų ir turto, kaip tai padarė LDDP? Aš manau, kad tai susiję su turto grąžinimu ir su šiuo klausimu, iš tikrųjų gal jie turi daug turto.

O pranešėjo aš norėčiau paklausti. Jūs citavote Vyriausybės nutarimą Nr.470, dar pono G.Vagnoriaus Vyriausybės. Ir ten yra beveik žodis žodin parašyta tas pat, ką ir jūs įrašėte į įstatymą, t.y. kad nuomininkai neiškeliami, kol nesuteikiamos kitos patalpos. Aš negaliu suprasti (negrąžinama, tai yra, kol nesuteikiamos kitos patalpos). Aš vieno negaliu suprasti, gal jūs žinote, kodėl konservatoriai taip nusistatę prieš poną G.Vagnorių?

PIRMININKAS. Kodėl konservatoriai taip nusistatę prieš poną G.Vagnorių? Pakartoju klausimą.

A.SADKAUSKAS. Na, aš nemanau, kad jie nusistatę. Tarp kitko, randam G.Vagnoriaus labai protingų nutarimų. Tai reikėtų pripažinti. Galbūt jūs jo ir nematėte, tai prašau, jis mano rankose. Lygiai tas pat, kas mūsų įstatyme. Beveik žodis žodin.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys.

K.P.PAUKŠTYS. Jeigu prisimintume žodžius, kad konservatoriai nedeklaravo savo pajamų, tai galima nepamiršti ir to, kad A.Šleževičius, partijos vadas, taip pat nedeklaravo.

Dėl šito klausimo. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tvirtinate, kad klausimas tarp nuomininkų ir buvusių savininkų yra visai subalansuotas. Aš niekaip negaliu įsivaizduoti to subalansavimo neparemiant pinigais. O pinigų, kaip žinote, LDDP partija Lietuvoje neras. To bijoti nereikia. Ir, man atrodo, problemos išspręsti be pinigų yra neįmanoma.

A.SADKAUSKAS. Aš negaliu kalbėti apie šimtaprocentinį, ir čia turbūt nė vienas iš jūsų to nepadarysite, kai taip toli pažengta. Šimtaprocentinį subalansavimą kažin ar jūs padarytumėte. Dėl pinigų. Pinigus numatyti mūsų komitetas siūlė biudžete, labai, galiu pasakyti, įžūliai siūlė, bet, deja, iš jūsų pusės negirdėjome, kad reikia tam pinigų. O jeigu jūs būtumėte palaikę, būtų visai neblogai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Dėkui. Aš manau, jog gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas taip išsamiai atsakė, kad aš neturiu ko paklausti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Į visus klausimus atsakyta.

A.SADKAUSKAS. Aš tikiu, kad Seimo nariai ir šioje pusėje "dūšioje" jaučia, kad čia reikalinga tvarka, nors bando padaryti mane nusikaltėliu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar dėl balsavimo motyvų kalbės Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Aš tam pritariu ir siūlyčiau visiems pritarti. Čia buvo gerbiamojo A.Sadkausko labai išsamiai pasakyta, išsamiai paaiškinta, kad aš neturiu ko pridėti. Iš tikrųjų geresnį pataisymą, geresnį įstatymo traktavimą, kaip dabar pateikta, manau, sunku rasti. Pagalvokime, kiek per 5 metus buvo kankinama žmonių, kurie buvo paprasčiausiai siunčiami į nežinią. Visą laiką grasinama atimti kažkada teisėtai pagal tuometinius įstatymus, palaukus 10 ar 15 metų, teisėtai gautus butus. Ir po to kelis metus buvo grasinama. Savininkai eidavo ne visai teisėtu keliu su grasinimais, su trukdymais žmonių. Teismų buvo iškeldinami žmonės. Taigi aš manau, čia turėtų būti subalansuota. Aišku, gal visiškai neįmanoma, bet čia turėtų būti subalansuoti tiek nuomininkų, tiek savininkų interesai - maksimaliai, kiek dabar galima. Todėl aš siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto vardu Seimo narys M.Stakvilevičius dėl balsavimo motyvų.

M.STAKVILEVIČIUS. Mūsų komitetas svarstė šitą klausimą. Dauguma laikosi tos nuomonės, kad šiuo projektu yra subalansuoti interesai ir savininkų, ir nuomininkų ar tų žmonių, kurie ten gyvena. Balsavimo rezultatai yra tokie: 4 balsavo už, 3 susilaikė, prieš nebuvo. Siūlau šį įstatymą svarstyti toliau baigus pateikimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra prieštaraujančių? Gal visi pritaria? Ne, ne visi pritaria. Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkingas ponui A.Sadkauskui, kad jis taip išreklamavo mano šiandieninę kuklią publikaciją. Bet aš noriu pasakyti, jog ponas A.Sadkauskas šiandien kalbėdamas pasakė keletą netikslumų. Jis sakė, kad jo pataisa subalansuoja savininkų ir nuomininkų santykius. Jeigu subalansavimu vadintume tai, kad iki Seimo rinkimų iš visų savininkų bus atimta galimybė susigrąžinti nuosavybę natūra ir visi jų pastatai bus privatizuoti šiandien gyvenančių nuomininkų, be jokios galimybės savininkams turėti kokią nors galimybę įtakoti šitą procesą, tai iš tikrųjų čia yra ne subalansavimas, o absoliutus žmonių supriešinimas.

Aš noriu pasakyti ir priminti ponui A.Sadkauskui, kodėl ši problema tapo tokia įsisenėjusi. Todėl, kad iš karto po rinkimų 1992 m. LDDP ir, deja, kolega profesorius K.Antanavičius pateikė pataisą, kuri faktiškai sustabdė namų grąžinimą natūra. Tai yra nuomininkams buvo suteikta galimybė laisva valia apsispręsti ir t.t., ir t.t. Aš taip pat noriu priminti, kad LDDP atėjusi į valdžią sustabdė Vyriausybės nutarimo, priimto 1992 m. lapkričio 25 d., Nr.805 dėl nuomininkų, gyvenančių grąžintinuose namuose, aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, įgyvendinimą. Štai šiandieną ponas A.Sadkauskas drįsta pasakyti, kad štai, girdi, ši problema 5 metai nebuvo sprendžiama. Nebuvo noro ją spręsti, nebuvo politinės valios ją spręsti.

Aš siūlyčiau šiandien nepritarti pateikimui. O jeigu ponas A.Sadkauskas iš tikrųjų nori spręsti šią problemą taip, kaip tai nurodo Konstitucinis Teismas savo išvadose, aš siūlau sudaryti autoritetingą Seimo narių komisiją, kuri imtųsi spręsti ne mitinginiu būdu, o pagal Konstituciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų pasakyta. Dabar pranešėjas, ir po to balsuosime. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SADKAUSKAS. Man labai gaila, jog gerbiamasis A.Kubilius nepastebėjo, kad aš esu labai draugiškas ir už mano reklamą šiandieniniame "Lietuvos aide" aš atsilyginau tuo pačiu iš tribūnos, girdint visiems Lietuvos žmonėms.

Dėl subalansavimo. Tikrai, gerbiamasis Kubiliau, sakau, jeigu jūs turite geriau subalansuotą ir tvarkingesnį variantą, tai neškite nedelsiant, o nekalbėkite. Jūs tik kalbate ir nieko nenešate. Ir norite vėl kažkokias grupes kurti, kurios vėl iki naujų rinkimų... Man atrodo, jūs to norite. Siūlau: turite laiko iki sekmadienio, galime priimti jūsų siūlymus, sėdėti, diskutuoti ir, jeigu rasime variantą, man bus tik maloniau. Nėra man čia taip malonu, kai jaučiu ir vieną, ir kitą pusę. Lygiai taip, kaip jums nėra malonu, kai jūs matote, kai jūsų šansai ten, kur buvo sudėtos visos jūsų viltys, vis dėlto "važiuoja" į šalį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau gerbiamuosius Seimo narius registruotis, ir balsuosime. (Balsai salėje) Repliką - po balsavimo, gerbiamasis Seimo nary Žiemeli. Dėl balsavimo būdo galima tik elektronika. Vardinio balsavimo negali būti.

Posėdyje dalyvauja 94 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta šio projekto svarstymo procedūra, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už - 50, prieš - 36, susilaikė 1. Taigi pritarta pateikimui. Bus pradėta svarstymo procedūra. Repliką po balsavimo - Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Labai gaila, kad posėdžio pirmininkas nesuteikė galimybės pateikti pasiūlymo, kaip pasielgti šiuo atveju. Ir labai gaila, kad ponas A.Sadkauskas, kurį laikiau žmogumi, siekiančiu kompromisų, šiuo atveju nori nenori eina ne tuo keliu, kuriuo turėtų eiti sąžiningas žmogus. Vėl siekiama supriešinti nuomininkus su namų savininkais.

Dar kartą aš norėčiau priminti, kad dar Aukščiausiosios Tarybos priimtas įstatymas kaip tik numatė apsaugą - nuomininkų, gyvenančių šiuose namuose, teisių apsaugą. Jų negalima buvo iškeldinti, nesuteikiant panašios patalpos, kokioje jie yra. Ir ne kartą yra pareiškęs nuomonę šiuo klausimu Konstitucinis Teismas. Paskutinis jo sprendimas irgi aiškiai pasako, jog butai, kuriuose gyvena nuomininkai, o namai yra grąžintini, jie neprivatizuojami... Vyriausybė privalo parengti programą, kaip aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis tuose namuose gyvenančius nuomininkus. Ir nesakoma, kad šiandien reikia pinigų. Šią programą reikėtų išdėstyti, kaip ir numatyta įstatyme, per 10 metų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom, kalbėkite.

V.ŽIEMELIS. Aš manau, kad ateityje Lietuvą valdys protingesni, negu dabar valdo, ir Lietuvoje žmonės pradės gyventi geriau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal baikime replikas po balsavimo. Seimo narys A.Sadkauskas - paskutinę repliką po balsavimo. Po to spręsime kitus klausimus.

A.SADKAUSKAS. Pavardžių neminėsiu, kadangi mano paminėjo, tai aš turiu teisę. Tai kaip bebūtų...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu dėl asmeninio klausimo, tai posėdžio pabaigoje.

A.SADKAUSKAS. Ne, aš dar kartą sakau, kad einama į visus kompromisus. Ir dabar kalbėjęs gerbiamasis Seimo narys tegu pasako, kur, kada mums ateiti. Mes ateisime pas jį, sėdėsime dieną naktį, jeigu rasime kompromisą, bus labai malonu. Sakyk, kur ir kada? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindiniai komitetai būtų Valdymo reformų ir savivaldybių bei Valstybės ir teisės komitetai? Nėra prieštaravimų. Seimo narys K.Skrebys dėl komitetų. Prašom.

K.SKREBYS. Aš labai norėčiau Seimo salėje poną L.Linkevičių pamatyti, kuris balsavo.

Č.JURŠĖNAS. Aš balsavau, aš.

K.SKREBYS. Ką reiškia jūs!?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Skreby, jūs visą laiką keliate nereikalingą triukšmą salėje. Balsavimo rezultatas buvo labai aiškus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariat dėl komitetų? Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas? (Balsai salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narys K.Skrebys man grasina, aš prašau Konservatorių frakciją paprašyti, kad jis pasitrauktų per 3 metrus. (Salėje šurmulys) Ačiū.

Kadangi pasitraukė, tęsiam posėdį. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone posėdžio pirmininke, gal jūs galite paaiškinti, ką reiškia "nereikalingas triukšmas" ir ką tai reiškia, jeigu už nesantį Seimo narį balsuoja kitas? Ar jūs nemanote?.. Ką tai reiškia? Pirmininkas turi...

PIRMININKAS. Taip. Aš jums paaiškinsiu, gerbiamasis Seimo nary.

A.N.STASIŠKIS. Prašyčiau Etikos ir procedūrų komisiją apsvarstyti tą balsuotoją, kuris balsavo už kitą narį.

PIRMININKAS. Taip. Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją gerbiamojo Seimo nario A.Stasiškio prašymu, kad būtų apsvarstytas gerbiamojo Seimo nario K.Skrebio elgesys, kai jis buvo pribėgęs ir trukdė man grasindamas pirmininkauti.

Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau Laisvės frakcijos vardu pakartoti balsavimą, nes Seimo nariai P.Jakučionis ir B.Gajauskas sėdėjo už mano nugaros, o kompiuteris jų nerodė. Buvo tuščios vietos.

PIRMININKAS. Žinote, kai piemenys...

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke... (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daroma 5 minučių posėdžio pertrauka, kadangi ir kiti Konservatorių frakcijos nariai grasina panaudoti fizinę jėgą. (Salėje triukšmas)

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš į jus kreipiuosi. Gerbiamasis posėdžio pirmininke! Laisvės frakcijos vardu aš prašau pakartoti balsavimą, nes Seimo nariai B.Gajauskas ir P.Jakučionis sėdėjo savo vietose, o kompiuteris visiškai nerodė jų balsų. Na, kas darosi, niekas nesiklauso, trečią kartą... (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Kreipiuosi į gerbiamąjį opozicijos lyderį profesorių V.Landsbergį. Prašau nuraminti Konservatorių frakcijos narius, kadangi norėtume tęsti posėdį normaliai.

V.LANDSBERGIS. Įjunkite! Gerbiamieji kolegos konservatoriai! Nepaisant to, kad ponas J.Bernatonis eilinį kartą šlykščiai elgiasi ir įžeidė visai niekuo dėtus žmones, nes pastaba buvo teisinga, o jis padarė "cirką" iš Seimo posėdžio, norėdamas jus išprovokuoti, nepasiduokite tai provokacijai.

PIRMININKAS. Ačiū, kad bent tokiu būdu nuraminote savo frakcijos narius.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau Etikos ir procedūrų komisijos taip pat apsvarstyti tą klausimą, kurį kėlė gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis dėl Seimo Pirmininko Č.Juršėno balsavimo. Ar sutinkate su pagrindiniu ir papildomu komitetu? Aš supratau, kad sutinkat. (Balsai salėje)

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...

PIRMININKAS. Yra kitų siūlymų. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš manau, kadangi klausimas yra tikrai konstitucinis, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas ir nagrinėtų tą problemą Konstitucijos požiūriu, o Savivaldybių bei Žmogaus ir piliečio teisių būtų papildomi komitetai, kaip tiesiogiai tuo klausimu suinteresuoti komitetai. Toks būtų mano siūlymas. Jeigu kas prieštarauja, prašyčiau dėl to balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad pagrindinis būtų tik vienas - Valstybės ir teisės komitetas, o Savivaldybių bei Žmogaus ir piliečio teisių būtų papildomi komitetai? Sutinkate. Gerbiamasis Seimo narys V.Einoris prieštarauja. Prašom argumentuoti.

V.EINORIS. Aš siūlau nenušalinti tų, kas rengė. Jeigu reikia, gali būti du, bet nenušalinti pagrindinių autorių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Po to balsuosime, ar bus vienas pagrindinis komitetas, ar du pagrindiniai komitetai. Primenu, kad jeigu vienas komitetas, tai yra siūloma, kad būtų pagrindinis Valstybės ir teisės komitetas, jeigu du - Valstybės ir teisės komitetas bei Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

Posėdyje dalyvauja 83 Seimo nariai. Kadangi yra du pasiūlymai, balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad būtų du pagrindiniai komitetai - Valstybės ir teisės ir Savivaldybių reikalų, - spaus mygtuką "už". Kas už tai, kad būtų vienas pagrindinis komitetas, tik Valstybės ir teisės, - "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.

Už - 51, prieš - 19. Taigi pasirinktas pirmas variantas, kad pagrindiniai komitetai bus Valstybės ir teisės bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetai. Dėl papildomų komitetų buvo siūlymas, kad papildomu komitetu būtų paskirtas Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Aš manau, kad gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas taip pat nori pasiūlyti papildomą komitetą. Prašom.

J.BEINORTAS. Ne, aš nenoriu dabar pasiūlyti papildomo komiteto. Aš norėjau jau kokias 5 minutes atkreipti jūsų dėmesį dėl balsavimo būdo. Deja, dabar aš kreipiuosi ne į jus, bet į gerbiamąjį Č.Juršėną. Atvirai kalbant, mes galime čia dirbti bet kokiu, sakykime, sutarimu, bet geriausias sutarimas yra teisingumas. 86 Seimo narių, kuriuos jūs skelbėte, kad dalyvavo balsavime, tikrai nebuvo. Tikrai buvo balsuojama už kaimyną. Todėl toks dalykas išprovokavo, suprantama, ir atitinkamą atoveiksmį.

Pone Bernatoni, juk dar neaišku, ar nebūtų priimtas panašus sprendimas, jeigu jūs būtumėt buvęs sąžiningas? Šiuo atveju jūs nebuvote sąžiningas, todėl mes išeiname su kartėliu iš šio įstatymo svarstymo. Tas kartėlis pasireikš dar ne vieną kartą. Juo labiau kad ponas A.Sadkauskas yra sakęs, jog jis iš tikrųjų mano, kad paslankus yra šios problemos sprendimas, jis gali būti priimtinas ir kitoks. Tačiau jūs norite užbraukti vienu brūkšniu ir padaryti valingą sprendimą. Aš tam kategoriškai prieštarauju.

PIRMININKAS. Prašom Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, kad būtų apsvarstytas Seimo nario J.Beinorto teiginys, jog posėdžio pirmininkas yra nesąžiningas ir elgiasi nesąžiningai, kadangi aš su tokiais teiginiais sutikti negaliu.

Dėl papildomų komitetų nutarta. Ar sutiktumėte, kad Seimo posėdyje šis klausimas būtų svarstomas kitą sesiją? Nėra prieštaravimų. Taigi nutarta. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš net nenoriu kreiptis į posėdžio pirmininką, bet aš tiesiog kreipčiausi į kolegas Seimo narius. Galbūt mes galėtume kaip nors dabar rasti būdą pasiūlyti pakeisti posėdžio pirmininką. Nes aš manau, kad nežinau, dėl kokių priežasčių dabar pirmininkaujantis vėl imasi tos pačios vedimo taktikos, kuri iš tikrųjų yra visiškai neatitinkanti šio Seimo veiklos.

Todėl aš siūlyčiau dabar daug nediskutuojant paprašyti gerbiamąjį posėdžio pirmininką palikti savo darbo vietą. Galbūt kas nors kitas, gal Seimo Pirmininkas ar kuris nors kitas pirmininkaujantis galėtų mūsų visų bendru sutarimu, daug nesiginčijant, perimti pirmininkavimą, nes iš tikrųjų jokio noro toliau čia sėdėti ir klausytis vieno iš posėdžio pirmininkų srauto įžeidimų aš nematau reikalo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, aš noriu jus nudžiuginti, kad po pertraukos, t.y. 17.00 val., pirmininkaus kitas pirmininkas. Tačiau aš manau, kad jūsų, kaip Konservatorių frakcijos seniūno, pareiga yra palaikyti tvarką salėje, kai triukšmauja jūsų frakcijos nariai.

 


Nutarimo "Dėl privatizavimo komisijos nario pakeitimo" projektas Nr.2114 (svarstymas ir priėmimas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

Dabar svarstome 2-4 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl privatizavimo komisijos nario pakeitimo" projektą Nr.2114. (Balsai salėje)

Kalbėti komiteto vardu kviečiu į tribūną Seimo narę S.Burbienę.

Kol ji ateis, Seimo narė Z.Šličytė dėl vedimo tvarkos.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jus čia labai vyrai "užėmė", bet aš Laisvės frakcijos vardu prašiau pa-kartoti balsavimą, nes Seimo nariai B.Gajauskas ir P.Jakučionis sėdėjo savo vietose, o kompiuteris visiškai nerodė jų balsavimo. Iš tikrųjų visą laiką buvo kairėje pusėje balsuojama už nesančius asmenis, o šioje pusėje kompiuteris nerodė visų dalyvaujančių balsavime balsų. Aš frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą. Prašau jau trečią kartą.

PIRMININKAS. Deja, pagal balsavimo rezultatus puikiai žinote, kad rezultatas nepasikeistų, skirtumas buvo labai didelis. Pagrindo teikti perbalsuoti aš neturiu, Seimo statuto nepažeidinėsiu.

Mes svarstome 2-4 darbotvarkės klausimą. Prašom gerbiamąją Seimo narę S.Burbienę kalbėti komiteto vardu. (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, prašau nešūkauti iš vietos. Jums tai nedaro garbės. (Balsai salėje) Jums tai garbės nedaro. Prašom gerbiamąją Seimo narę. Pabūkite džentelmenai, bent paklausykite Seimo narės kalbos. (Balsai salėje)

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusią savaitę pateikus šiandien svarstomą ir, manau, priimamą nutarimą buvo nutarta Ekonomikos komitetą paskirti pagrindiniu komitetu. Todėl mes komitete, pasikvietę poną Atkočiūną, pasidomėjome, kaip jam sekasi dirbti Privatizacijos agentūroje. (Salėje triukšmas)

Norėčiau kolegoms priminti, kad privatizavimo agentūra įsikūrė tik šių metų sausio pradžioje. Todėl vėlavo ir sąrašų privatizavimo objektams pateikimas. Tačiau šiuo metu viskas įeina į vėžes, todėl komitetas pasitaręs nutarė pritarti teikiamam projektui ir patvirtinti gerbiamąjį Atkočiūną privatizavimo komisijos nariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji! Aš noriu pasinaudoti proga ir atkreipti dėmesį, kad mes štai jau treji metai, kai nekeičiam teikimo ir skyrimo tvarkos. Ne kartą čia buvo atkreiptas dėmesys, kad Amerikoje skiriami pareigūnai turi atsiskleisti. Tas atsiskleidimas yra duomenų pateikimas, pagal kuriuos yra pagrindo spręsti, kokiems interesams jie atstovaus, su kokia finansine grupe susiję, ar kitais dalykais.

Lietuvoje, kaip žinote, praktika yra ta pati. Jau ne pirmas dešimtmetis tiek sovietinėje Aukščiausiojoje Taryboje, tiek Aukščiausiojoje Taryboje po 1990 metų apie pareigūnus pateikiama, kur jie ir kada dirbo. O Amerikoje - kieno jie interesams atstovavo ten ar kitur dirbdami ir duomenis, pagal kuriuos galima spręsti. Į tai buvo atkreiptas dėmesys 1994 metais teikiant Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras. Lyg ir buvo pažadėta, kad jau apie Apeliacinio teismo teisėjus tokie duomenys bus pateikti, toliau buvo atkreiptas dėmesys skiriant generalinį prokurorą.

Gal pradėkime nuo privatizavimo. Privatizavimo komisija yra ne mažiau svarbi už kitas pareigas. Kadangi nuo privatizavimo būdo, pasekmės valstybei užsakomos keliems metams į priekį. Jeigu privatizavimas bus pasirenkamas toks, kad atsiras laikini savininkai, o kitoje valstybėje nelaikini, tai iš karto tų valstybių makroekonominiai rodikliai bus skirtingi po kelių metų. Aišku, ne naudai tos, kur pasirinko privatizavimo būdą su laikinais savininkais, kurie paima tik perpirkimui.

Kitas privatizavimo klausimas yra toks, kiek tiems laikiniems savininkams leidžiama nugyventi turtą, kurio savininkais jie tapo štai tokiu pasirinktu privatizavimo būdu. Lietuvoje mes turime daug pavyzdžių. Vakar į Socialdemokratų frakciją atėjo griūvančio šiltnamio kolektyvo atstovai, kurie aiškiai parodė, kad mėnesio po mėnesio leidžiama nugyventi, sugriauti, sunaikinti tą turtą, kurį pusvelčiui dabartiniai savininkai gavo iš valstybės. Aišku, kad įstatymai turėtų būti tokie, kad kai tik savininkas nesugeba tvarkytis, kai tik atsiranda nugyvenimo požymių, turi prasidėti bankroto byla, kad tas turtas nebūtų sunaikintas. Deja, Lietuvoje yra daug kur priešingai.

Pavyzdžiui, aš nieko nežinau iš tų duomenų, kurie buvo pateikti apie teikiamą privatizavimo komisiją. Gal tada padarykime taip, kad būtų pasakyta: šis Seimas įvedė tvarką tokią, kokia yra tose valstybėse, į kurias mes orientuojamės. Štai toks mažas kupstelis, ir aš keliais pavyzdžiais parodžiau, kokius didelius vežimus jis verčia.

Dabar skyrimas yra aklas. Mes nežinome, ar apie siūlomą asmenį yra kokių nors žinių, dėl kurių galėtų jį kažkas šantažuoti. Mes nežinome, kokie jo įsipareigojimai, kokios yra jo skolos kažkam. Todėl siūlau šitą sprendimą atidėti, kol nebus pateikiami duomenys, iš kurių mes galėtume spręsti, kokiems interesams atstovaus siūlomasis į šias pareigas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Dėl įžūlaus J.Bernatonio elgesio frakcijos vardu prašau padaryti šito klausimo pertrauką iki kito posėdžio. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors argumentacija yra neteisinga, tačiau frakcijos reikalavimas yra teisėtas. Todėl aš prašysiu registruotis.

Posėdyje dalyvauja 70 Seimo narių. Primenu, tam, kad būtų frakcijos reikalavimu padaryta pertrauka arba, tiksliau, atidėtas klausimo svarstymas iki kito posėdžio, reikia trečdalio posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų. Kas už tai, kad šio klausimo svarstymas būtų atidėtas, prašau balsuoti.

Už - 22 Seimo nariai. Taigi klausimo svarstymas nebus atidėtas.

Dabar gerbiamasis pranešėjas gerbiamasis akademikas E.Vilkas. Ar norėtumėte kalbėti, ar... Nenorite. Tuomet galėtume pradėti priėmimą. Priėmimas pradėtas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio nutarimo. Keturi - už, keturi - prieš.

Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, visi gerai žinome, kaip sunkiai einasi privatizavimas mūsų valstybėje dabar. Žinome, kad tą procesą vėl reikia išjudinti. Štai suformuota privatizavimo agentūra ir privatizavimo komisija. Bet iš tiesų surasti agentūrai vadovauti žmogų buvo nelengva. Mes šitą klausimą ir personaliją svarstėme Ekonomikos komitete. Visapusiškai išnagrinėjome visus galimus variantus ir tas abejones, kurias čia iškėlė kolega A.Baskas. Iš principo jos buvo paneigtos. Manau, kad kandidatūra visiškai tinkama. Siūlau balsuoti už ją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, mes vieningai palaikėme akademiką E.Vilką, kad jis būtų šios agentūros pirmininkas, komisijos pirmininkas. Jeigu jis teikia šią kandidatūrą, manau, be abejo, reikia palaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš remiu šią kandidatūrą. Nelabai suprantu, kodėl mes čia diskutuojame dėl privatizavimo problemų apskritai. Mes turime patvirtinti privatizavimo komisijos narį. Arba mes jį norime gal paklausti dėl jo požiūrio į vieną ar kitą problemą, tačiau kolega A.Baskas apskritai konceptualiai ima tą dalyką nagrinėti. Jeigu įdomu, klausiam apie vieną ar kitą dalyką būsimą komisijos narį. Bet neplėtokime diskusijos dėl privatizavimo apskritai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš labai atidžiai išklausiau gerbiamojo A.Basko kalbą, jai labai pritariu. Žmogų skiriant į atsakingas pareigas labai reikia atidžiai išstudijuoti biografiją, kieno interesams atstovauja. Ir jeigu šitaip būtų žiūrėta, tai 1991 m. G.Vagnorius nebūtų neteisėtai atėjęs į premjero postą. Štai nuo šito reikia pradėti. (Balsai salėje)

Dabar dėl privatizacijos. Lenkija buvo mažiausiai nužengus socializmo keliu, lenkai iš viso nežino, ar privatizuoti, ar neprivatizuoti. Paskelbė referendumą. Vis dėlto referendumas neįvyko. O šitas turto išdalijimas, iššvaistymas yra didžiausias G.Vagnoriaus laikotarpio nusikaltimas. Aš iš viso prieš bet kokią privatizaciją. Reikia sugrįžti į pirminę padėtį - pasižiūrėti į lenkus. Ačiū. Aš prieš bet kokią tolesnę privatizaciją.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Čia kalbama ne apie privatizaciją apskritai, čia kalbama apie vieno nario pakeitimą kitu nariu. Aš manau, kad komisija turėtų pradėti efektyviau ir optimaliau dirbti. Todėl aš sakau už.

PIRMININKAS. Dar trys Seimo nariai galėtų prieštarauti.

Seimo narys B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Aš supratau, kad socialdemokratas A.Baskas ryškiai pakalbėjo už siūlomas kandidatūras. Ir pats, linkdamas į socialistinę pusę, taip pat pritariu jų pozicijai. Taigi - už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad galima kalbėti tik prieš.

Seimo narys A.Baležentis. Jūs prieš?

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą privatizavimo komisijos narius teikia Ministras Pirmininkas. Kaip jūs visi žinote, dabar Ministras Pirmininkas yra gerbiamasis M.Stankevičius. Todėl tik jis gali teikti arba neteikti privatizavimo komisijos narių kandidatūras. O mums Seime yra pateikta ir dabar teikia šią kandidatūrą nesantis premjeru ponas A.Šleževičius. Dėl to mes to klausimo niekaip negalime spręsti: nei pritarti, nei ne-pritarti. Mes turime gauti Ministro Pirmininko gerbiamojo M.Stankevičiaus teikimą ir tada spręsti klausimą. Aš siūlau padaryti priėmimo pertrauką. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Galima tik prieštarauti kandidatūrai.

J.VESELKA. O, tiksliai. Gerbiamieji kolegos, atsiminkite, mes priėmėme nuostatą, kad daug ko neprivatizuosime, ypač užsieniečiams neparduosime. O gerbiamasis Atkočiūnas jau rengia programą ir siūlys parduoti kai kuriuos ryšių objektus, energetikos objektus. O kam reikia Lietuvai pinigų? Kam reikia investicijų? Patys turime viskuo pasirūpinti. Todėl matydamas, kad Atkočiūnas prieštarauja mūsų bendrai priimtai tendencijai, aš ir sakau: nereikia Lietuvai užsienio investicijų, nereikia parduoti užsieniečiams. Todėl siūlau... Visi supratote.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis, ir po to balsuosime.

A.ENDRIUKAITIS. Aš manyčiau, kad šita kandidatūra yra uždelsto veikimo pono A.Šleževičiaus palikta bomba, kuri gali vieną gražią dieną sprogti ir daug ką išnešioti į pašalius. Todėl mes nematome teikiamo kandidato pono Atkočiūno. Nematom. (Balsai salėje. - Yra, yra!) Jis nieko mums nepasakė, nieko jis nepareiškė. Mes jo negalime pačiupinėti, patardyti. Todėl siūlau klausimą atidėti iki galutinio išsiaiškinimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.

Posėdyje dalyvauja 75 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl privatizavimo komisijos nario pakeitimo", prašau pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 46.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. 46 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 14 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl privatizavimo komisijos nario pakeitimo" priimtas.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, daroma posėdžio pertrauka. Posėdį tęsime 17 val. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas. Replikoms laiko nėra, kadangi pagal darbotvarkę turi būti pertrauka.

 

Pertrauka

 


Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas Nr.1969(2) ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektas Nr.1970(2) (svarstymas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

 

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Svarstome darbotvarkės 5 punktą - Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydinčio įstatymo - "Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektus Nr.1969(2) ir Nr.1970(2). Pranešėjas - ponas V.Vadoklis. Aš norėčiau priminti ponui pranešėjui, kad jūs turite... Na, jeigu pageidauja, gali kalbėti prieš, gali kalbėti po ir gali nekalbėti nei prieš, nei po, ir gali kalbėti ir prieš, ir po. Ar norėtumėte kalbėti prieš? Ne. Ponas V.Vadoklis kalbėti pradžioje nenori. Kalbėti yra užsirašę trys Seimo nariai.

Seimo narys R.Bloškys komiteto vardu. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi Seimo narys V.Petrauskas.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji, kai kurių Lietuvos komercinių bankų krizė, jų manipuliacijos, politinių žaidimų triukų smagratis mus taip įsuko, kad visiškai pamiršome ar nebeliko laiko pažeidžiamiausiai, mažiausiai apsaugotai visuomenės daliai - vaikams. Nors 1995 m. liepos 3 d. Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, atsiprašau, tačiau man neteko girdėti, kad ratifikavimo raštai būtų atiduoti saugoti Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Tačiau nepriėmus įvairių kodeksų pakeitimų, kitų įstatymų, ypač Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, negalima net galvoti apie bent kokį padėties gerėjimą ginant vaikų teises Lietuvoje. O situacija mūsų šalyje tikrai kritiška.

Statistiniai duomenys skelbia, kad 1995 m. 233 vaikai žuvo dėl nelaimingų atsitikimų, iš jų 69 - autoavarijose, net 748 vaikai jose buvo sužeisti. Daug vaikų tapo nusikalstamos veikos aukomis. Tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai - 10 atvejų, tyčiniai nužudymai - 30, netyčiniai nužudymai - 6, neišaiškinti mirties atvejai - 41. Net 6 vaikai per 1995 metų antrąjį pusmetį žuvo mokymo įstaigose. Praėjusiais metais nustatytas 161 nepilnamečių išžaginimo atvejis. Šiurpą kelia vien straipsnių pavadinimai dienraščių puslapiuose: šiukšlių konteineryje - kūdikio lavonas, motina naujagimį nunuodija acto rūgštimi, aptikti nužudyto penkiamečio berniuko palaikai, motina įtariama šešerių metų sūnaus nužudymu, Šilutės rajone vaiką nušovė brakonieriai, ugnyje žuvo vaikai, sudegė trejų metų vaikas. Tokių straipsnių sąrašą būtų galima dar ilgai tęsti. Ne mažiau jaudina ir tiesiog sukrečia tokie įvykiai: Šilalės rajone išžaginta trejų metų mergaitė, kaime išžagintas šešerių metų berniukas, seksualinės prievartos šėlsmas Jonavoje ir t.t., ir t.t.

Lietuvos ateičiai ypač pavojingas sparčiai išaugęs vaikų nusikalstamumas, gatvės vaikų skaičiaus didėjimas. Per pastaruosius penkerius metus nepilnamečių nusikalstamumas padidėjo 2,5-3 kartus. Ir vėl įvykiai, įvykiai...

Jauniausiam Klaipėdos nusikaltėliui 6 metai. Trylikamečiai plėšia kioskus ir krautuves. Nepilnamečiai vogdavo mašinų numerius. Domeikavos nepilnamečiai subūrė gaują. Nuo namo stogo šaudė į praeivius. Trylikametė sugalvojo nužudyti savo motiną dėl turto. Nuteistas tėvą pasmaugęs šešiolikmetis sūnus. Pagaliau ir šios dienos "Respublikoje" - trylikametis žmogžudys ir panašūs.

1995 m. konferencijos "Mokykla nusikalstamumo prevencija" ir 1996 m. konferencijos "Privalomo mokymo įgyvendinimas ir paauglių nusikalstamumo prevencija" dalyviai, įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai siūlo, kad šių metų biudžete numatyti 3 mln. Lt nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai būtų panaudoti konkrečioms nepilnamečių užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos programoms rengti ir įgyvendinti. Pirmiausia kiekvienoje savivaldybėje įkurti laikinuosius vaikų globos namus, o kiekvienoje apskrityje - specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą. Manau, šiuos pasiūlymus reikia įrašyti į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektą.

Didžiulį nerimą kelia ir tai, kad daugiau kaip 8 tūkst. vaikų ieško darbo, o tokios efektyviai veikiančios programos, padedančios šešiolikmečiams įsidarbinti, pradėti savarankišką gyvenimą, nėra.

Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas B.Klintonas savo metinėje kalboje kongresui sakė (cituoju): "Mūsų svarbiausia užduotis - branginti mūsų vaikus ir stiprinti Amerikos šeimas. Šeima yra amerikietiško gyvenimo pagrindas. Jei mes turėsime tvirtesnes šeimas, turėsime ir stipresnę Ameriką. Visos tvirtos šeimos prasideda nuo didesnės atsakomybės už savo vaikus.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, po-ne Blošky. Blogai girdisi, ką pranešėjas kalba, o kai kurie Seimo nariai diskutuoja, aišku, vaikų tematika, bet per daug garsiai.

Prašom tęsti.

R.I.BLOŠKYS. Aš girdėjau poną Gorą sakant, kad šiandien sunku būti tėvais, bet sunkiau būti vaiku." (Citatos pabaiga) Tokios aiškios ir paprastos tiesos turėtų jaudinti ir mus, Lietuvos žmones, mūsų šeimas. Tuo labiau kad nemažai yra silpnų, nesirūpinančių savo vaikų auklėjimu, tinkama jų priežiūra šeimų. Liūdna ir graudu, kad net 2063 vaikai per 1995 m. antrąjį pusmetį neteko tėvų globos. Suprantama, vaikais pasirūpins valstybė, įvairios visuomeninės institucijos, kai kurie bus įvaikinti.

1995 m. įvaikinta 319 vaikų. Tačiau kokia tų tėvų atsakomybė? Ar jie ir toliau girtaus, gyvens amoraliai, vėl gimdys vaikus ir vėl juos paliks be priežiūros ir meilės? Manau, kad mūsų valstybės teisės institucijoms visiškai nerūpi šios problemos, nes kitaip jau seniai būtų parengusios kodeksų ir įstatymų projektus, kurie įteisintų tėvų atsakomybę už savo vaikus, kad jie atlygintų valstybei už jų vaikų išlaikymą, mokymą ir auklėjimą. Norėtųsi žinoti, ar dar ilgai teks laukti.

Baigdamas noriu padėkoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto darbo grupei, kuri atsižvelgė į Seimo komitetų, atskirų Seimo narių pasiūlymus ir operatyviai pateikė svarstymui projekto antrąjį variantą. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo ir kovo viduryje pradėti priėmimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik turėčiau informuoti poną R.Bloškį, jog teiravausi, kodėl nenusiųsti ratifikavimo raštai Jungtinėms Tautoms. Užsienio reikalų ministerijos atsakymas buvo toks: kadangi yra jau anksčiau prisijungta prie šios konvencijos ir atitinkamas raštas nusiųstas Jungtinėms Tautoms, tai jokio naujo papildomo rašto dėl ratifikavimo nereikia. O ratifikuota konvencija jau yra aukštesnė už kitus mūsų įstatymus. Jeigu kyla kokių nors teisinių ar kitokių ginčų, mūsų ratifikuota konvencija turi pirmumo teisę. Ačiū.

Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Petrauską. Ruošiasi Seimo narė V.Aleknaitė.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai, įstatymo rengėjai! Tikrai galima padėkoti už didelį darbą, rengiant šio įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų gyvybiškai mums yra būtinas. Ne tik todėl, kad jis susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir su kitais žmogaus teises ginančiais dokumentais, konvencijomis ir tarptautinėmis sutartimis, bet ir todėl, jog šita sritis mūsų valstybėje ir visuomenėje iki šiol iš tikrųjų buvo labai apleista. Kol kas, deja, tokia išlieka.

Nieko naujo nepasakysiu primindamas, kad visa, kas yra gera, ir visa, kas yra bloga, vaikai išmoksta iš suaugusiųjų, iš vyresniųjų, pirmiausia iš šeimos. Tačiau noriu paminėti kitą dalyką. Tikrai labai teigiamai vertinu, kad įstatyme pagaliau yra straipsnių, yra punktų, kurie kalba apie turtines vaiko teises ir šitų turtinių teisių apsaugą. Tai iš tiesų yra labai svarbus dalykas, vienas iš svarbiausių. Kadangi pastarųjų metų įvykiai rodo, kad ypač alkoholikų (išgeriančių) šeimose, degradavusių asmenų šeimose yra parduodami, keičiami butai, visiškai pamirštant mažamečių, nepilnamečių vaikų interesus ir praktiškai juos paliekant be jokių garantijų, be jokios jų teisių apsaugos.

Kartu norėčiau atkreipti įstatymo rengėjų dėmesį. Iš tiesų prisipažinsiu, jog nežinau, kaip tie dalykai detaliai tvarkomi kitose, ypač Vakarų, valstybėse. Bet štai, pavyzdžiui, 13 straipsnio penktoji dalis, kurioje kalbama, kad būtina vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, jog tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams, turimi omeny įkeitimo, pardavimo, būsto dovanojimo ir panašūs sandoriai. Bet čia yra tam tikra ir silpnoji projekto vieta, kadangi vis dėlto neaišku, kaip gi institucija gali pasakyti. Juk, mano nuomone, bet koks vienintelės šeimos pastogės įkeitimas ar pardavimas tam tikra prasme neišvengiamai prieštarauja visų šeimos narių interesams, taip pat ir vaiko. Jeigu šita tarnyba, ši institucija duos formalią išvadą, kad neprieštarauja, tai kam tada toks reikalavimas būtinas, kam jis reikalingas? O jeigu ji norės duoti ne formalią išvadą, kokį tai turės poveikį, ar tai bus galima įgyvendinti? Kol kas turime tiktai patį Ipotekos įstatymą. Jis neveikia. Ipotekos įstaigų įstatymo kol kas neturime. Turto nuosavybės registro bendros tvarkos kol kas taip pat nėra, ir Seime dar tie projektai yra tiktai pateikimo ir svarstymo stadijoje. Ir vis dėlto reikėtų pagalvoti, galbūt reikia išplėsti ir Civilinio proceso kodeksą, galbūt reikia tam tikras grafas, skyrius įrašyti ir į Ipotekos įstaigų, į kitus įstatymus. Nes šita įstatymo įgyvendinimo vieta vykdymo požiūriu tikrai yra "silpna". Nors aš nuoširdžiai sveikinu, kad ji yra, kad ji atsirado, ir kad pagaliau mes galėsime tuos klausimus spręsti.

Kita vertus, norėčiau pasakyti, kad iš esmės pritariu praktiškai visiems šio įstatymo straipsniams (be abejo, jau čia mes ir iki svarstymo pradžios su kitų frakcijų atstovais kalbėjomės), galbūt verti didesnio akcentavimo 46 ir 47 straipsniai. Nors, be abejo, vien tai, kad jie egzistuoja, yra nepaprastai sveikintinas ir teigiamas dalykas.

Manyčiau, kad Seime turėtume be didesnių ginčų, diskusijų šitą įstatymą priimti, pirmiau svarstyti. Manau, kad ypatingų priekaištų nėra. Dar tiktai noriu pasakyti, kad Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas šiam projektui pritarė. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone Petrauskai, čia ponia V.Aleknaitė taip pat, kadangi jūs esate to komiteto nariai... (Balsas salėje) Ne, ne, ne, vieną minutę! Aš ne apie tai noriu kalbėti. Aš noriu informuoti jus, kad dvi organizacijos - Jungtinių Tautų vaikų fondas, Nacionalinis komitetas ir "Gelbėkite vaikus" oficialiai kreipėsi į Seimą prašydami, kad prie Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto būtų įsteigtas vaikų pakomitetis. Ir antra, kad būtų įkurtas vaiko teisių parlamentinis kontrolierius. Jeigu jūs galėtumėte pateikti trumpą komentarą, prašome tada. Ir ponios V.Aleknaitės taip pat prašyčiau.

Prašau.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju už perduotą informaciją. Norėčiau tik atkreipti dėmesį į tai, kad buvo daug diskusijų dėl mūsų komiteto ribų ir galimybių išplėtimo. Tikrai funkcijos ir reikšmė yra pernelyg mažos. Mes diskutavome dėl pakomitečio išeivijos reikalams, dėl kitų dalykų, ir ponas Seimo Pirmininko pavaduotojas - posėdžio pirmininkas - taip pat gerai žino. Deja, dažnai iškildavo finansinių kliūčių, nes visa tai yra susiję su papildomais etatais, su papildomais darbuotojais, kurie gyvybiškai būtini. Aš asmeniškai tikrai pritariu tiems siūlymams, manau, neatsirastų Seimo nario, kuris nepritartų tam siūlymui. Bet tada reikia, kad Seimo valdyboje ar komitetų vadovai savo posėdžiuose, pasitarimuose sutartų, kaip vis dėlto reformuojame kai kuriuos komitetus, kaip juos papildome, kokius pakomitečius sudarome, ir kad tam atsirastų lėšų, atsirastų žmonių, etatų. Be šito bus vieni geri, kurie siūlo, ir kiti blogi, kurie nepadaro lyg dėl savo ambicijų. Tikrai ambicijų jokių nėra. Nuoširdžiai pritariame, bet, deja, ne nuo Seimo pozicijos narių valios kol kas tie dalykai šiandien priklauso.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.

V.JARMOLENKA. Aš išgirdau jūsų klausimą, pone Sakalai, dėl Seimo kontrolierių. Aš jums noriu pasakyti, kad moterys nori, jog moterų klausimus spręstų Seimo kontrolierius. Be abejo, būtų gerai, kad ir vaikus prižiūrėtų Seimo kontrolierius pagal funkciją. Man atrodo, kad kur kas platesnis šitas klausimas - tai vadinasi žmogaus teisių gynimu. Jeigu būtų Seimo kontrolierius, kuris gintų visas žmogaus ir piliečio teises: ir dėl diskriminacijos, ir dėl kitų dalykų, tai būtų logiška. Jeigu surastume pinigų dar vienam Seimo kontrolieriui, aš pritarčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną V.Aleknaitę. Kalbės Konservatorių frakcijos vardu.

V.ALEKNAITĖ. Labai ačiū už suteiktą galimybę kalbėti frakcijos vardu, kadangi Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete aš esu eilinė narė. Ir kaip teisingai pastebėjo ponas V.Petrauskas, tikrai galbūt ne opozicijos atstovams reikėtų pateikti klausimus, kurie susiję su komitetų struktūra, su jų finansavimu. Kol kas tų etatų skyrimo svertai nėra mūsų rankose. Bet aš tikiu, kad ir dauguma, ir mažuma pritartų, kadangi, kaip jau girdėjome ir iš kalbėjusiųjų Seimo narių, pati gyvenimo tikrovė, žiauri tikrovė, verčia mus pagaliau atsigręžti į pačią silpniausią visuomenės dalį - į vaikus. Aš sveikinu įstatymo rengimo grupę. Gal tai skambės paradoksaliai, bet sveikinu už drąsą, kadangi man yra gerai žinoma, jog įstatymo rengėjų grupė iš karto susidūrė su kritikos lavina. Buvo sakoma, kad jie parengė abstraktų įstatymo projektą, kad jis yra deklaratyvus, tekstu panašus į Konstituciją, kad jo nuostatos tiesiogiai sunkiai įgyvendinamos ir pan. Aš džiaugiuosi, kad įstatymo rengėjai neišsigando. Seimo komitetuose ir frakcijose labai dalykiškai vyko šito įstatymo svarstymas. Aš džiaugiuosi, kad jie atsižvelgė į pastabas.

Pagrindinė problema, kurią mums teko spręsti - tai drauge su civilinės teisės specialistais nagrinėti tuos įstatymo punktus, kurie susiję su vaiko turtinėmis teisėmis: su nekilnojamąja nuosavybe ir pan. Man atrodo, tie specialistai, kurie dalyvavo svarstymuose, labai jautriai pasižiūrėjo į problemą ir pateikė daug gerų pasiūlymų, kurie atskirai jums yra pateikti dabar prie įstatymo, taip pat kai kurie iš jų jau įtraukti į tekstą. Labai gerai, kad mes tai atlikome iki svarstymo, kadangi, aš manyčiau, tiesiog mažiau bus nereikalingų diskusijų, mažiau triukšmo pačiame Seime.

Jau buvo kalbėta apie tas priežastis, kurios paskatino sukurti šį projektą. Apie socialines sąlygas Seimo nariai kalbėjo prieš mane, aš nenoriu kartotis. Aš tik galiu pasakyti, kad man, kaip Lietuvos pilietei ir Seimo narei, yra gėda, kai aš einu gatve ir matau elgetaujantį vaiką. Ir kai prieini prie to vaiko, duodi jam pinigų, tai matai, kad jis bijo, dreba, jog kažkas jį verčia elgetauti, ir jis bijo pasakyti, kas verčia. Tai tikrai yra gėda. Valstybės uždavinys yra apginti tokius vaikus.

Šis įstatymas iš tikrųjų primena mažąją konstituciją - vaikų konstituciją. Ir tai yra logiška, kadangi šis įstatymas tai yra tarytum lietuviškas, mūsų laikų sąlygas atitinkantis konvencijos perskaitymas ir nieko daugiau. O tai, kad įstatymo autoriai sugebėjo atsižvelgti į vietines sąlygas, kad jie sugebėjo ir įstatyme apibrėžti ir išreikšti tas aktualijas, su kuriomis mes šiandien susiduriame ir kurios galbūt nėra būdingos Vakarų šalims, rodo, jog įstatymo rengėjų kvalifikacija buvo pakankama.

Konservatorių frakcija pritaria šitam įstatymui. Tikisi, kad ir kitos frakcijos padarys tą patį. Mes manome, jog tai būtų geras valstybės žingsnis labiau įsipareigoti savo jaunųjų piliečių atžvilgiu, ir kad tai būtų įpareigojimas visoms vyriausybėms (ir dabartinėms, ir būsimoms) atsisukti veidu į šitą silpniausią visuomenės dalį, mažiausiai apgintą. Aš tikiu, kad tai bus impulsas vykdyti šiek tiek kitokią socialinę politiką, negu tai buvo daroma iki šiol. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai Seimo nariai V.Aleknaitei. Dabar - baigiamasis žodis, jeigu pageidauja, Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktoriui ponui V.Vadokliui. Kol kas prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija!

Prašau, pone Vadokli.

V.VADOKLIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Daugiau nepristatinėsiu mūsų parengto įstatymo projekto. Esu be galo sujaudintas ir dėkingas tiems žmonėms, kurie taip gražiai atsiliepė apie mūsų parengto įstatymo projektą. Šiek tiek netikėta buvo tai, kad tiek daug buvo konstruktyvių ir gerų pasiūlymų komitetuose ir atskirų Seimo narių pasiūlymų. Mes į juos visus praktiškai atsižvelgėme. Mūsų projektas tapo šiek tiek naujesnis ir geresnis. Ypač noriu padėkoti Seimo nariui ponui R.Bloškiui ir Seimo narei poniai V.Aleknaitei, ir Seimo nariui ponui R.Markauskui, ir Seimo narei poniai G.Jurkūnaitei. Neįtikėtinai darniai atliktas šitas darbas. Aš manau, kad mes iš tiesų pasistengsime atsižvelgti į pastabas, jeigu dar bus, iš tiesų rengsime ir kitą pataisytą projektą. Ačiū už išreikštas pastabas. Ačiū už darbą Seimo komitetams ir Seimo nariams, kurie mums pateikė pastabų ir pasiūlymų. Galiu padėkoti ir ponui posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pone Vadokli, jūs visiems per daug dėkojate. Dar įstatymas nepriimtas.

V.VADOKLIS. Todėl daugiau nieko nesakau.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Vadokli. Aš prašau poną M.Stakvilevičių, kaip komiteto pirmininką, kalbėti trumpai. Prašom, nuo šoninio mikrofono. Po to, jeigu Seimas pritars po svarstymo, prašyčiau pasakyti, kada jūs numatote pateikti jau galutinį variantą balsavimui, bet po to, kai Seimas pritars.

O dabar aš norėčiau kreiptis į Seimo narius. Kadangi abejojančių nebuvo, gal galima pritarti bendru sutarimu?

Užsiregistravo 61 Seimo narys, ir Seimas pritarė bendru sutarimu abiem dokumentams.

Dabar žodis ponui M.Stakvilevičiui. Prašau.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau padėkoti visiems, kurie šitą darbą dirbo, ir pabrėžti, kad šiuo atveju visų frakcijų atstovai dirbo labai sutartinai, ir panašiai mes turėtume elgtis ir toliau. O svarstyti mes galime bet kada, nes praktiškai tas variantas, kurį turėtume priimti, yra parengtas.

PIRMININKAS. Kada jūs teiksite Seimui?

M.STAKVILEVIČIUS. Pavasario sesijoje, man atrodo, kovo viduryje.

PIRMININKAS. Kovo viduryje. Seimas sutinka, kad kovo vidury būtų priiminėjamas įstatymas? Sutinka. Ačiū. Ačiū gerbiamajam V.Vadokliui, Seimo nariams.

 


Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.2007 (svarstymas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

Dabar svarstome 6 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas Seimo narys A.Sadkauskas turbūt pageidauja tarti įvadinį žodį. Ar nepageidaujate? Tik baigiamąjį? Baigiamąjį.

Yra užsirašę kalbėti trys Seimo nariai: J.Žebrauskas, A.Tauras, V.Andriukaitis. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Žebrauską.

J.ŽEBRAUSKAS. Mielieji kolegos, svarstomame Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo 5 straipsnio pakeitime numatoma taip: Lietuvos Respublikos ministerijos ir kitos Vyriausybės institucijos nuo 1996 m. sausio 1 d. per vienerius metus turi perduoti apskričių valdytojams funkcijas, numatytas jam Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatyme, kartu su joms skirtu darbo apmokėjimo fondu, kitais materialiniais ir finansiniais ištekliais, turimais iki einamųjų metų sausio 1 d. Tai reiškia, kad šiuo įstatymu siekiama decentralizuoti ir žemės ūkio mokyklų bei kitų mokymo ar profesinio tobulinimo įstaigų pavaldumą, tarp jų aukštesniųjų, o gal net ir aukštųjų. Tytuvėnų žemės ūkio mokyklos direktorius I.Kazlauskas visų žemės ūkio mokyklų direktorių vardu prašė palikti vadovavimą ir metodinę paramą vienose rankose, neišskaldyti ir žemės ūkio mokyklų pavaldumo neperduoti apskritims. Jų argumentai dėl centralizuoto vadovavimo yra tokie. Pirma. Kvalifikuotas programinis metodinis vadovavimas apima ir mokslinę žemės ūkio literatūros leidybą. Šį darbą pagal atskiras švietimo sritis atlieka penki ministerijos specialistai metodininkai. Antra. Dėstytojų parinkimas ir jų kvalifikacijos kėlimas. Trečia. Techninis, technologinis žemės ūkio mokyklų aprūpinimas, atitinkantis programinius specialistų rengimo poreikius ir paprastai 3-5 metais aplenkiantis žemės ūkio gamybos vidutinį techninį, technologinį pažangos lygį. Ketvirta. Mokyklų specializacija pagal specialybes. Štai šešiose žemės ūkio mokyklose yra rengiami tik vienintelės Respublikoje specialybės specialistai. Veterinarija, pienininkystė, žemėtvarka, gėlininkystė, bitininkystė. Penkiose - dviejų visai Respublikai reikalingų specialybių ir t.t. Žemės ūkio mokykloms, rengiančioms agronomus, ūkininkus, be žemės ir gyvulių, reikia turėti naujausių markių traktorių, automobilių, kombainų ir kitos pažangiausios technikos, kad baigęs mokyklą ūkininkas galėtų siekti ne tik technologinės, bet ir techninės pažangos. Daug šios technikos skiriama mobiliam mokymui, praktinių įgūdžių taikymui. Net ūkininkų aptarnavimui. Ši aplinkybė spartina technikos ir įrangos moralinę ir techninę amortizaciją ir kaitos būtinybę, kainuosiančią iki 8-10 mln. Lt. Šios išskirtinės žemės ūkio mokyklų normalaus funkcionavimo sąlygos, gamybinės bazės pažanga, realiai įmanomos tik bendroje nacionalinėje žemės ūkio rėmimo, agroserviso ir kitų programų grandyje, esant centralizuotam, šakiniam Žemės ūkio ministerijos pavaldumui. Vienoje institucijoje lengviau spręsti specifines žemės ūkio mokyklų problemas. Seimo Agrarinis komitetas, apsvarstęs Respublikos žemės ūkio mokyklų pavaldumo klausimą, priėjo prie išvados, kad skubus žemės ūkio mokyklų vadovavimo ir pavaldumo klausimų perdavimas apskritims dar nepribrendęs, todėl Agrarinio komiteto vardu siūlau padaryti klausimo svarstymo pertrauką ir rasti visų suinteresuotų žinybų sutarimą. Tokia ir Žemės ūkio ministerijos vadovų nuomonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Komitetas nėra pagrindinis, todėl dėl pertraukos siūlymo neteiksiu balsuoti. Dabar Seimo narys A.Tauras. Prašom.

A.P.TAURAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome pateiktą valdymo reformų ir savivaldybių komiteto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo 5 straipsnio pakeitimo projektą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad priėmus šį pakeitimą, nebebus reikalo svarstyti pataisas, anksčiau pateiktas mano ir kitų Seimo narių, dėl dalinio apskrities funkcijų pakeitimo. Svarstomas pakeitimas numato apskričių valdytojams perduoti ministerijų, Vyriausybės institucijų funkcijas su materialiniais ir finansiniais ištekliais, turimais iki 1996 m. sausio 1 d., t.y. apskritys perims steigėjo ir likviduotojo funkcijas. Su tuo be išimčių negalima sutikti. Aš konkrečiai turiu aukštąsias, aukštesniąsias ir profesines mokyklas. 1995 m. gruodžio 21 d. esu pateikęs Apskrities valdymo įstatymo 6 straipsnio pataisą, kur siūlau po žodžio "švietimo" įrašyti žodžius "išskyrus aukštąsias, aukštesniąsias ir profesines mokyklas". Kadangi ši mano pataisa nebuvo Seime svarstyta, o priėmus svarstomo 5 straipsnio dėl įgyvendinimo pakeitimą mano siūloma pataisa Apskrities įstatymo 6 straipsnio nebeteks galios, todėl aš palaikau Agrarinio komiteto siūlymą padaryti svarstymo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto atstovas pirmininkas ponas A.Sadkauskas. Baigiamasis žodis. Prašom. Po to apsispręsime dėl pertraukos.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši pataisa, kaip aš jau sakiau, tai yra tiesiog pasakymas, kad reikia vykdyti Apskrities valdymo įstatymą, kurį mes čia priėmėme. Dabar aš žiūriu, atsirado gynėjų. J.Žebrauskas čia paskaitą perskaitė nelabai, man atrodo, įsigilinęs į reikalą, kas su kuo. Aš galiu pasakyti tiesiai dėl mokyklų. Pirmiausia tai, kad reikia jas pertvarkyti pagal šiandieninę ekonominę padėtį, pagal šiandieninius reikalavimus. Man atrodo, tiek plataus profilio traktorininkų nebereikia. O šiuo metu ten dar, man atrodo, samanos jaučiamos ir reikia padaryti tvarką. Mes su Žemės ūkio ministerijos patarėju jau esame taręsi ir turbūt penktadienį susirenkame kartu dalyvaujant ir čia minėtam I.Kazlauskui, ir bandysime, kartu ir su veterinarija, surasti kalbą. Kalba bus tokia: kas į apskritį - į apskritį, kas ministerijai - tai ministerijai. Bet pirmiausia tai reikia visas tas mokyklas pertvarkyti. Daugiau pastabų aš negirdėjau. Siūlau Seimo nariams priimti šią pataisą, juo labiau kad įstatymo dėl įgyvendinimo 5 straipsnis prarado, reikia pasakyti, dėl Vyriausybės kaltės, dėl nevykdymo terminų prarado prasmę. Šita pataisa įveda tam tikrą tikslumą, kad tas įstatymas būtų toliau vykdomas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę, Seimo nary Sadkauskai. Buvo prašymas dėl pertraukos, jūs - pagrindinis komitetas. Kokia jūsų pozicija? Ar daryti pertrauką, ar pritarti po svarstymo?

A.SADKAUSKAS. Man atrodo, mes pertraukas jau darome antri metai. Jeigu jūs dar norite, tai gal nukelkime iki rinkimų pabaigos, ir bus tvarka. Tai yra pradžios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums perskaitysiu, ką sako Statutas dėl pertraukos. "Svarstant kiekvieną klausimą iki balsavimo pradžios, posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį parėmė ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma klausimo svarstymo neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 min., ne ilgesnė kaip 1 val. pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam, artimiausiam, posėdžiui." Kadangi Agrarinis komitetas nėra pagrindinis komitetas ir taip pat nėra frakcija, todėl aš negaliu teikti jūsų reikalavimo - daryti pertrauką - balsavimui. Todėl dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Pirmiausia užsirašęs raštu Seimo narys P.Papovas. Galima vienam paremti, vienam - oponuoti. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nejaugi valstybinės institucijos, ministerijos, apskritys negali geranoriškai pasidalyti funkcijų? Jau yra pasidalijusios žemės ūkio srityje, visas žemės ūkis turi funkcijas ir ministerija, ir apskritys, visa nacionalinė programa finansuojama per apskritis, per žemės ūkio valdybas, o juk ne kiekviename rajone yra ta žemės ūkio mokyklėlė, ir kažko bijoma, kad ji bus finansuojama per apskritis, kad ji bus tiesiogiai pavaldi, tačiau metodiškai, juridiškai Vyriausybės nutarimus, ministerijos teisės aktus apskritys privalo vykdyti ir vykdys. Nesuprantu, kodėl čia ieškoma... Man atrodo, yra jau ir didžiulė praktika. Anksčiau rajonuose žemės ūkio valdybos, nors netiesiogiai, bet vis tiek turėjo tam tikrą ryšį su žemės ūkio mokyklomis, visi klausimai buvo sprendžiami vietoje. Aš siūlau palaikyti šią pataisą, juolab kad čia kalbama, kad per metus funkcijos turi būti perskirstytos. O pataisos, jeigu dar norima Apskrities įstatyme daryti pataisas, metams einant galima jas daryti. Šitas nutarimas dėl įgyvendinimo nieko nekeičia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis. Dabar galima tik nepritarti.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tiesų negalime pritarti įstatymo projektui, kuriame numatoma perduoti žemės ūkio mokyklas apskričių pavaldumui. Taip pat ir kitų sričių aukštesniąsias bei aukštąsias mokyklas. Būtų nerealu, kad kiekviena apskritis rengtų savo programas, kad kiekviena apskritis organizuotų savo mokyklų kvalifikacijos kėlimą, kad kiekviena apskritis ruoštų ir planuotų vadovėlių leidimą arba nustatytų atskirų specialistų poreikį. Jeigu taip atsitiktų, tai būtų suardyta, sugriauta vieninga mokyklų, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų metodikos sistema, bendri mokymo reikalavimai, vienoda specialistų poreikio prognozavimo sistema. Todėl aš Tautininkų frakcijos vardu remiu Agrarinio komiteto pasiūlymą dėl pertraukos ir prašau už tai balsuoti. Jeigu balsavimo rezultatai būtų neigiami, tada prašyčiau Seimo narius kalbėti prieš šito įstatymo projekto priėmimą po svarstymo ir tokiu būdu sustabdyti iki jis bus patobulintas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Antrosios jūsų dalies negalėsiu patenkinti, nes vienas kalbėjo už, vienas - prieš. Dėl pertraukos dabar balsuosime, bet prieš tai prašom registruotis. Frakcija turi teisę prašyti pertraukos, bet reikės, kad paremtų ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių. Registracija.

63 Seimo nariai. Reikia, kad daugiau kaip 21 Seimo narys pritartų pertraukai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria, kad būtų paskelbta pertrauka, nors niekas neprašė, kokia pertrauka. Aš galiu paskirti 1 val. pertrauką. Seimo nary Baleženti, prašau patikslinti pertrauką. Iki kito posėdžio, taip? Gerai. Prašom. Kas pritaria pertraukai, spaudžia mygtuką "už".

35 Seimo nariai už pertrauką. Reikia 22 balsų. Pertrauka iki kito posėdžio.

 


Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.2086 (svarstymas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

    

Svarstome 7 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas - Seimo narys V.Buinevičius. Prašom, jeigu turite įvadinį žodį, tarkite.

V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, po pateikimo ir po svarstymo komitetuose projektas šiek tiek pasipildė. Urbanistikos ministerija kai ką pasiūlė. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs žiūrėtumėte tik į tą tekstą, kuris yra riebiu šriftu atspausdintas. Ten, kur neriebus šriftas, tai senas įstatymas. Pagal Statutą perrašėm, bet kreipkite dėmesį tik į tai, kas yra riebiu šriftu. 3 punktas liko senas, jis buvo toks po pateikimo. 4 punkte atsirado žodžiai "bei grįžusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams". Atsirado 6 punktas. Jis perredaguotas. Čia nustatyti terminai, kada reikia pateikti pareiškimus pirkti gyvenamąsias patalpas. Daugiau čia nieko nėra. Juridinio skyriaus pastabos, sakyčiau, yra teigiamos, su jomis visomis galima sutikti. Ten yra siūloma kai ką gal gražiau parašyti, tai mes su tuo sutinkame. Aš manau, kad daugiau neturiu ko pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Yra užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys. Seimo narys K.Kuzminskas. Kviečiu į tribūną.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, švariai pateiktas šio įstatymo projektas ir jokio konflikto mes čia neįtariame, galima sakyti, nepadorumo. Taip, ši įstatymo pataisa reikalinga prie to, kas prieš tai buvo mūsų svarstyta. Dėl nuosavybės teisių atstatymo į nekilnojamąjį turtą, t.y. pastatų grąžinimą, 8 straipsnis. Viskas yra su tuo susiję.

3 straipsnis. Gyvenamieji namai, jų dalys, butai negrąžinami natūra savininkams ar religinėms bendruomenėms, parduodami nuomininkams pagal šį įstatymą. Tai yra visa tai, ką mes prieš tai svarstėme. Mums vis dėlto neaišku po pateikimo, ar tai nėra antikonstitucinė straipsnio dalis, nežinau, ar Juridinis skyrius atkreipė į tai dėmesį? Nors Juridinio skyriaus išvadose apie tai visiškai neužsiminta. Taip pat man neaiški 4 straipsnio... (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Vieną minutę! Atsiprašau. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, Lietuvos Respublikoje yra tik vienas Seimas, o aš ten matau antrąjį Seimą. Prašom tęsti.

K.KUZMINSKAS. Perskaitykime 4 straipsnį. Ką jis reiškia? Ką juo norima pasakyti? Pirkimo-pardavimo objektas yra savininkams ir religinėms bendrijoms grąžinamų (grąžintų) gyvenamųjų namų nuomininkams bei grįžusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams suteiktos gyvenamosios patalpos. Kaip tą suprasti? Po to mums visiškai nesuprantamas, aišku, suprantama, kam yra paruoštas 6 straipsnis. Pareiškimai pirkti gyvenamąsias patalpas, nurodyta šio straipsnio ketvirtojoje, penktojoje dalyje, turi būti pateikti per 6 mėn. nuo suteiktos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pasirašymo dienos. Įsivaizduokite - 6 mėnesiai. Parašo pareiškimus, o prieš tai buvo teiktas įstatymo projektas, kur dėl nuosavybės atstatymo į nekilnojamąjį turtą klausimas iki galo išsispręs per pusantro mėnesio. Per vieną mėnesį tada, kai savininkas neduoda atsakymo į savivaldybės klausimą dėl nuosavybės atstatymo pasirinkimo būdų, o per 2 savaites turi būti priimtas sprendimas. Tai vėl paruošta supriešinimui žmonių, t.y. nuomininkų ir savininkų, rinkimams. Tai paruošta spalio mėnesiui. Iki to laikotarpio bus paduoti pareiškimai ir spalio mėnesį žmones laikys įtampoje. Balsuosite už LDDP, bus visiems leista privatizuoti tuos butus. Balsuosite už dešiniuosius, jie vėl sustabdys privatizavimą. Vėl paruošta "bomba". Todėl aš noriu pasakyti, kad tikrai dešinieji, ypač Krikščionių demokratų frakcija, pritaria tam, kad būtų teigiamai išspręstas savininkų ir nuomininkų klausimas. Nuomininkai niekuo nekalti, kad jie yra apgyvendinti grąžintinuose namuose. Todėl mes pirmiausia turime spręsti tą klausimą, kurį prieš tai sprendėme, dėl nuosavybės atstatymo į nekilnojamąjį turtą ir pasirinkti tą nuostatą, kuri Krikščionių demokratų frakcijos vardu buvo siūloma, kad būtų sukurtas fondas visiems nuomininkams, kurie gyvena grąžintinuose namuose, o jie gyvena avariniuose butuose, pastogėse ir neturi kur išsikelti. Jiems visiškai pakaktų sukurti fondą iš dabar dar neprivatizuotų objektų, pinigais išperkant naujus butus, ir jie gautų gyvenamąsias patalpas. Taip pasibaigtų supriešinimas. Todėl aš siūlau padaryti šio svarstymo eigoje pertrauką tam, kad pirmiausia išspręstų klausimą dėl nuosavybės grąžinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutę! Ar savo vardu, ar frakcijos?

K.KUZMINSKAS. Krikščionių demokratų frakcijos vardu siūlau padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom vėl registruotis. Registracija.

57 Seimo nariai. Pirmiausia išspręsime procedūrinį klausimą. Krikščionių demokratų frakcija paprašė pertraukos, vėl nepasakydama, kokios pertraukos jie nori. Vienos valandos? Iki kito posėdžio. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už pertrauką, paspaudžia mygtuką "už". Reikia 20 Seimo narių balsų. 24 už pertrauką. Pertrauka iki kito posėdžio.

 


Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" pakeitimo" projektas Nr.2086 (svarstymas ir priėmimas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme šiek tiek laiko, nors nėra pagrindinio 8 punkto pranešėjo. Todėl gal jūs sutiktumėte pasvarstyti 12 punktą, t.y. Seimo nutarimą dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos pakeitimo? Ten bus siūlomos dvi ar trys pavardės... Sutinkame? Prašom. Seimo nary Pavirži, teikite. Kadangi tai nenorminis dokumentas, jeigu Seimas neprieštaraus, galima būtų pritarti ir balsuoti už dokumentą. Prašom, Seimo nary...

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mes komitete svarstėme šį klausimą ir sausio 31 d. nusprendėme, kad reikėtų Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybą papildyti nariais, kurie yra išvardyti šiame nutarimo projekte. Tai iš tikrųjų nenorminis dokumentas. Pagal mūsų jau priimtus dokumentus yra numatyta šio fondo tarybos komplektavimo tvarka. Šiuo metu šios profesinės organizacijos pateikė kiekviena ne mažiau kaip 10 tūkst. profsąjungos narių. Pagal mūsų nuostatus ji gali deleguoti tikruoju nariu į šią fondo tarybą. Aš siūlyčiau priimti. Pataisų nėra, praktiškai čia pataisos vargu ar įmanomos. Dirbanti šiuo metu fondo taryba jau patikrino sąrašus. Buvo pateiktos penkios kandidatūros. Dėl dviejų kilo ginčų, todėl sulaikyta, kol bus išsiaiškinta, o dėl šitų trijų nėra jokių nesutarimų, ir komitetas siūlo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norinčių kalbėti užsirašiusių nėra. Jeigu pageidaujate, galima kalbėti dėl motyvų. Tačiau, jeigu niekas neabejoja, galbūt būtų galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame po svarstymo bendru sutarimu. Pranešėjas pageidauja, kadangi tai nenorminis dokumentas, kad Seimas balsuotų už šito nutarimo priėmimą. Ar Seimas neprieštarauja? Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" pakeitimo", prašau pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. 42 Seimo nariams balsavus už ir 3 susilaikius nutarimas priimtas.

 


Seimo narių pareiškimai (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar negalime pradėti svarstyti 8 punkto, todėl yra du galimi variantai. Galbūt užsirašę Seimo nariai pageidautų pareiškimus skaityti, jeigu jie sutinka dabar skaityti. Bent tie, kurie čia, Seime, yra. Antrasis variantas - padaryti pertrauką. Paklausiu pirmiausia, ar Seimo nariai G.Paviržis, A.Endriukaitis, A.Vaižmužis sutiktų perskaityti pareiškimus? Prašom. Pirmasis bus Seimo narys A.Vaižmužis. Seimo nariai R.Medvedevas, V.Petrauskas perskaitys pareiškimus, kai jie bus salėje nustatytu laiku. Prašom.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mielieji radijo klausytojai! Lietuvoje susidarė itin grėsminga kriminogeninė situacija, kuri net blogėja. Siautėja organizuotos vagių, prievartautojų ir žudikų gaujos. Kiekvieną parą žiauriai žudomi žmonės, vagiamas ir plėšiamas jų turtas. Iki šiol per mažai buvo daroma, kad būtų užkirstas kelias blogybėms. Ir vėl valdžių keitimasis, vėl nepadarytų darbų tęstinumas. Labai norėtųsi, kad naujai paskirti valstybės vadovai ir kiti pareigūnai ypatingą dėmesį skirtų teisėsaugos klausimams. Viliamės, kad ir Ministras Pirmininkas, ir vidaus reikalų ministras bei kiti Vyriausybės nariai mažiau kalbės, o daugiau padarys gero visos tautos labui.

Kaip žinia, labai sunkiai buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas. Matyt, daug kam buvo naudinga jo neturėti. Deja, ir dabar daug netvarkos, nors šis įstatymas galioja. Paprasčiausiai šis įstatymas nevykdomas. Visuomenė apatiška, nusivylusi. Todėl dabar, kaip niekada, prekiaujama kontrabandiniu spiritu ištisomis paromis. Žmonės, netekę vilties dėl bedarbystės, dėl prarastų santaupų bankuose, dėl kitų priežasčių, be abejo, ir dėl valios stokos, girtauja. To pasekmė - nesantaika šeimose, kolektyvuose, klesti vagystės, smurtas, net savižudybės ir žudynės. Manome, šiuo laikotarpiu ypatingą vaidmenį turi suvaidinti policijos darbuotojai. Juk labai netolima istorija, kai vienas apylinkės inspektorius, gerai žinodamas "karštus" taškus, izoliuodavo neklaužadas, alkoholio pardavinėtojus, kitus teisėtvarkos pažeidėjus. Dabar prie seniūnijų daug kur yra policijos nuovados su dešimtimis darbuotojų. Beje, pastarųjų ir atlyginimas yra geresnis, sakykim, negu žemdirbio, darbininko, mokytojo, net gydytojo. Jis gauna iš valstybės biudžeto, kartu iš kiekvieno Lietuvos žmogaus, todėl pagrįstai dori žmonės piktinasi jų neveiklumu. Išvadą galime daryti: stinga koordinavimo, vadovavimo, stinga darbo. Be abejo, reikia lankstumo, reikia sutartinų veiksmų su visuomene bei savivaldybių ryšio su policijos komisariatu.

Kaip pavyzdį noriu pateikti Kupiškio savivaldybės darbą toje srityje. Rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad nuo 1996 m. sausio 1 d. rajono policijos komisariato darbuotojai, kurie išaiškins prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių nesilaikymą, bus skatinami nuo 50 iki 100% išieškotų baudų sumos. Jau nubausti gana didelėmis baudomis nesąžiningi prekybininkai. Darbas dirbamas ir toliau, ir tikimės, sulauks ir visuomenės paramos, taps efektyvesnis. Neretai, visų gėdai, neturintys licencijos prekiauti alkoholiu parduotuvių savininkai sąmoningai nenurodo darbo laiko, kad galėtų aptarnauti klientus ir naktį. Ir vėl - kodėl išdavę licencijas pareigūnai pamiršta kontrolę?

Bankų griūtis nustūmė mūsų Lietuvą gal 2-3 metus atgal. Žmonės baigia prarasti pasitikėjimą bankais, valdžia. Ne kartą iš garbingos Seimo tribūnos buvo reikalauta, kad kuo greičiau būtų nubausti bankų pareigūnai, įstūmę bankus į gilią krizę, net bankrotus. Pirmiausia būtina išieškoti į kairę ir į dešinę išdalytus nuostolingus kreditus, areštuojant jau žinomų skolininkų turtą. Neaišku, kodėl neišieškomi pasakiški procentai - 80% palūkanų per mėnesį - iš bankų tarnautojų, kurie lengviausiu keliu krovėsi sau turtą, net nemokėdami mokesčių valstybei.

Suprantama, reikia konfiskuoti nesąžiningai įsigytą turtą. Deja, spaudoje matome daug ginančių nesąžiningus bankininkus. Paprastai gina tie, kurie visokiais būdais privatizavo daug valstybinio turto, kuris kiekvieno Lietuvos piliečio buvo šiokia tokia nuosavybė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, 3 minutės jau seniai baigėsi. Kiek jums dar reikia minučių? Jūs čia visą paskaitą žadate mums perskaityti, matau.

A.VAIŽMUŽIS. Baigiu.

PIRMININKAS. Prašom.

A.VAIŽMUŽIS. Patrumpinsiu.

Baigdamas kreipiuosi į paskirtą Ministrą Pirmininką, į naujus ministrus, kurie artimiausiu laiku bus paskirti ar iš naujo patvirtinti, Vyriausybės narius: iki rinkimų laiko nedaug, todėl naujoms reformoms laiko nedaug. Nepradėkime, o palaikykime tvarką šalyje, duokime viltį Lietuvos žmonėms, kad jie gyvens saugiau, kad jų turtas bus geriau saugomas, kad bus stengiamasi atkurti pramonę, kartu mažinant bedarbystę, kad nebus pamirštas ir žemdirbys, žinoma, ir visi Lietuvos piliečiai. Neabejojame, geriems sumanymams, darbams pritars visuomenė. Iš Vyriausybės laukiame valstybinio požiūrio, ypač atkuriant pramonę, tobulinant mokesčių sistemą, gerinant teisėsaugos darbą, sprendžiant žemės ūkio darbuotojų užimtumo, darbo apmokėjimo ir socialinio aprūpinimo klausimus.

Visai baigiu pareiškimą. Visiškai pritariame Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento metinės ataskaitos mintims, kad nors ir priimti Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymai, deja, delsiama juos vykdyti. Nekuriama nei Nacionalinė sveikatos taryba, nei Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Viliamės, nauja Vyriausybė tą padarys. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Petrauską. Ruošiasi Seimo narys A.Endriukaitis.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai 1995 m. vasario 1 d. priėmus nutarimą Nr.675 dėl darbo grupės sudarymo Tautinių bendrijų įstatymo projektui parengti, dalyvavau šios grupės darbe.

Parengtas įstatymo projektas sulaukė labai daug esminių kritinių pastabų praktiškai kiekvienam straipsniui ne tik dėl prieštaravimų jau galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir dėl atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Logiška būtų, kad darbo grupės vadovas ir jos nariai pripažintų, kad parengtas nevykęs įstatymo projektas ir kad būtina tai pačiai ar kitai grupei rengti ir turiniu, ir forma naują Tautinių bendrijų įstatymo projektą arba šio sumanymo atsisakyti, nes iki šiol iš esmės nepagerėjo Lenkijoje, Baltarusijoje ar Rusijos administruojamame Karaliaučiaus krašte gyvenančių lietuvių padėtis, o minėtos valstybės iki šiol Tautinių mažumų įstatymo neturi.

Maža to, 1996 m. sausio 10 d. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete svarstant šio įstatymo projektą, darbo grupės vadovas ponas A.Lozuraitis ir LDDP frakcijos atstovai komitete atsisakė grąžinti projektą darbo grupei iš naujo rengti, o nusprendė apsiriboti tik pataisymu. Dar daugiau - posėdyje buvo prasitarta, kad šis įstatymas yra tik pirmasis etapas vienokiai ar kitokiai tautinių mažumų autonomijai atsirasti.

Lengvai ir nepakankamai atsakingai pasirašydamas Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų įstatymo projektą, vis dėlto vėliau tikėjausi, kad dokumentas bus tobulinamas, atsižvelgiant į mūsų valstybės ir jos piliečių interesus, Konstitucijos ir galiojančių įstatymų reikalavimus, teritorinio vientisumo ir integralumo principus.

Deja, akivaizdžiai matau, kad Tautinių bendrijų įstatymo projektas kreipiamas pirmiausia valdančiosios partijos rinkiminei kampanijai ir siekimui bet kokia kaina užsitikrinti kitų tautybių Lietuvos Respublikos piliečių balsus. Tokių pavyzdžių 1992 ir 1993 m. Seimo ir Prezidento rinkimuose buvo pakankamai daug (kad ir abipusis LDDP lyderio A.Brazausko ir už Kovo 11-osios Aktą nebalsavusio Lietuvos lenkų sąjungos vadovo R.Maceikianeco rėmimas).

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, esu priverstas atsisakyti savo parašo ant Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų įstatymo projekto Nr.1837, tačiau neatsisakau toliau dalyvauti darbo grupėje, jeigu bus priimtas Lietuvos Respublikos interesus atitinkantis politinis sprendimas.

V.Petrauskas.

Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Endriukaitį, ruošiasi G.Paviržis.

A.ENDRIUKAITIS. "Plasnojimas į laisvąsias ekonomines zonas ir Seišelių salas - skrydis į Lietuvos saulę.

Pareiškimas.

Nestigo Lietuva gelbėtojų ir mylėtojų pavasarį paankstinti, žvaigždes įžiebti, baltasparnį debesėlį pakabinti, rausvus akinius uždėti. Vyrai stoja į Moterų partiją su reklamine šypsena, tinginiai stoja į Darbo partiją be šakės rankose, dvarininkai stoja į Valstiečių partiją su valstiečiais be žemės, nugyvenę Lietuvos ūkį - į Ūkio partiją. Ir visi gelbsti Lietuvą - kas už ausų, kas už plaukų, kas už barzdos, kas už uodegos.

Ir paskutinis Lietuvos vaistas nuo ūkio negalios - laisvosios ekonominės zonos. Dar jo negėrėme, dar nebandėme. Esant temperatūrai ar gripui, viską galima ir be vandens nuryti. Tai naujasis Lietuvos Eldoradas, tai naujasis Lietuvos "Juozapas", kur visko yra ir visko gausi, pakanka paskambinti telefonu per premjero komutatorių, patvirtinti ministrų reikšmingu rankų pakėlimu ir konversiškai užkaisti šį puodą, ir virti košę be druskos, kurią srėbs kiti.

Negražu kažkaip ne taip privatizuoti, negražu po tiltu žmones plėšti, negražu kioskelius reketuoti, negražu bankus išvogti - kažkoks prieskonis ir nuosėdos lieka. Netinka Tado Blindos turto dalybos. Geriau, kaip sakė Ostapas Benderis, Baudžiamąjį kodeksą gerbti. Ir tai leidžia laisvosios ekonominės zonos.

Ir mostą duoda laisvosios ekonominės zonos, kuriose susikaups visas Lietuvos partinis, organizacinis, protinis, intelektualinis ir altruistinis potencialas. Niekas Lietuvai nepadės, jeigu nesuskaldysime Lietuvos ir jos dvasios idėjos, nebus eksteritorialumo teisės, jeigu nebus Lietuva sau, o zona - sau, jeigu nebus galima išplauti ir legalizuoti pinigų per bankus, viešbučius ir parduotuves. O su dideliais pinigais Lietuvos mylėtojai ir altruistai kurs galingą demokratiją jau visoje Lietuvoje ir visiems laikams.

Lietuvos altruistai greitai susigaudė Kaimanų, Hamų, Mauricijaus, Seišelių versluose, juolab kad šie kraštai tapo laisvės ir demokratijos bei dvasios didybės bastionais, į kuriuos lygiuojasi ir jų įkvėpti atgimsta didžiausi pasaulio plėšikai ir lieja krokodilo ašaras, kad per vėlai tai suprato, kad teisinė bazė dar atsilieka nuo užmojų ir nenuskintų vaisių."

Jeigu dar man leisite, nereikės 50 sek.

"Visiems teisininkams ir visoms valstybėms nosį nušluostė 115 salų valstybė - Seišeliai. Jeigu sumoki 10 tūkstančių dolerių ir šiek tiek investuoji, gauni diplomatinį statusą ir Seišelių pilietybę. Tai įrašyta 1995 m. lapkričio mėn. priimtame Ekonominio vystymo įstatyme - konfidencialumo ir imuniteto nuo policinio tyrimo garantija.

Renkasi čia narkotinio biznio, sukčių ir reketininkų baronai, globoja juos Francas Alberas Rene - buvęs socialistas, transformavęsis į patį laisviausią biznierių jau kaip šalies Prezidentas, kaip Konstitucijos garantas, kurioje įrašytos tos laisvės, kurias galima panaikinti tik referendumu, o referendumui įvykti reikia Rene sutikimo.

Mūsų lietuvaičiai dar nesuvokia, kokios perspektyvos, galimybės ir gelmės bei kasyklos jų laukia. Nors ir provinciškai, bet oda jaučiame, kur žvėriena ganosi. Ateis valanda, ir perspjausime visus, svarbu, kad laisvę duotų, vieną kojelę įsileistų, kad nedusintų, pradžios neužgintų, mūsų garbe, širdingumu patikėtų.

Visų šalių altruistai, vienykitės!"

A.Endriukaitis.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną G.Paviržį.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, į jus aš kreipiuosi Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės L.Stulgienės vardu ir jos prašymu.

1996 m. Seimo paskelbti Invalidų metais. Lietuvos muzikų rėmimo fondas parengė atgaivos kultūros programą, kuri bus vykdoma kartu su Invalidų taryba, Socialinės apsaugos ir darbo bei Kultūros ministerijomis. Programos pradžia - labdaros koncertas invalidams Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose š.m. vasario 24 d. 15 val. Koncerte dalyvaus žymus operos solistas V.Noreika, estrados solistai - O.Valiukevičiūtė, S.Povilaitis, "Lietuvos" ansamblis, "Trimito" orkestras. Šios muzikos šventės devizas - "Pabūkime kartu". Norime, kad į šventę atvyktų kuo daugiau invalidų iš visos Lietuvos, o kartu su jais šventėje pabūtų Seimo nariai, Prezidentūros, Vyriausybės, apskričių, rajonų vadovai, verslo organizacijų žmonės. Maloniai kviečiame jus įsigyti bilietų į koncertą (jų kaina - liko bilietai už 30 Lt) sau ir šeimos nariams. Jeigu turite galimybių, padovanokite bilietą kaimynui ar artimam žmogui su negalia. Įsigiję bilietų jūs ne tik patirsite džiaugsmą pabūdami koncerte, bet ir padarysite labdarą. Lėšos už koncertą bus skirtos Invalidų metų kultūros programai vykdyti. Esame įsitikinę, kad kartu pabuvę šventėje, suteiksime žmonėms su negalia, jų šeimoms dvasinės atgaivos ir gyvenimo džiaugsmo. Iš anksto dėkodami, tikimės jūsų sulaukti šventėje."

Ir porą žodžių papildomai. Bilietus galima įsigyti Seimo II rūmų paslaugų teikimo kabinete. Pabūkime kartu. Neabejoju, tapsime dvasiškai turtingesni. Šis bendravimas, manau, labiau tikslingas ir naudingas mums, kolegos. Iki pasimatymo vasario 24 d. 15.00 val. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Ačiū už dėmesį. (Balsas salėje)

 


Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.2136 (pateikimas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Negalima. Kviečiu į tribūną Ekonomikos ministerijos sekretorių poną G.Miškinį. Svarstome 8 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projekto Nr.2136. Pateikimo stadija. Prašom pateikti. Seimo nariai, kurie norės paklausti, - prašom, kompiuteris jūsų paslaugoms.

G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Pagrindinis šio įstatymo pakeitimas - tai minėto įstatymo įsigaliojimo termino nukėlimas iki 1997 m. sausio 1 d. Šiam pasiūlymui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė po ilgų svarstymų ir diskusijų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne kartą intensyviai svarstė šį klausimą, įvertino visus esminius momentus, kurie yra šiuo metu. Taip pat papildomai šis klausimas buvo derintas ir nagrinėtas su Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi ponu V.Bulovu.

Pasitarimuose svarstytas klausimas dėl šio įstatymo realizavimo galimybių, įvertinant šiandien galiojančią tvarką, kuri taikoma užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių importui, tranzitui ir eksportui, ir tvarką, konkrečiai taikomą Rusijos karinių krovinių tranzitui.

Šiandien užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių importas, tranzitas ir eksportas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 3 d. nutarimu Nr.938 "Dėl užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją taisyklių patvirtinimo". Taip pat yra priimtas Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimas Nr.97 "Dėl Rusijos Federacijos pavojingų ir karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarkos". Šio nutarimo vieno iš esminių - 2 punkto - galiojimo laikas pratęstas iki 1996 m. gruodžio 31 d. Todėl įsigaliojus Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymui, vykdant šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas, atsiranda esminių prieštaravimų šiandien galiojančiai tvarkai, kuri taikoma karinių krovinių vežimui. Kariniai kroviniai sudaro nemažą kontroliuojamų prekių sąrašo dalį, o karinio prekių tranzito pagrindas yra Rusijos Federacijos kariniai kroviniai.

Įvertinę visus šiuos momentus ir tas papildomas problemas, kurios gali iškilti Rusijos Federacijos karinių krovinių tranzito atveju, taikant Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymą, siūlome atidėti įstatymo įsigaliojimo terminą ir suderinti, nedarant skubotų sprendimų, šiandien kylančius prieštaravimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Terminus tai jūs pratęsiat, tačiau ar dėl to tos karinio tranzito problemos spręsis? Kaip jūs minėjote, jau yra neišspręstų klausimų, o laikas, matyt, dar labiau juos "užaštrins". Tai aš ir noriu paklausti. Ar tas termino pratęsimas patenkina Lietuvos Respublikos saugumo keliamus reikalavimus? Terminus pratęsiam, o, kaip sako, duris tai atveriam. Ačiū.

G.MIŠKINIS. Esminis prieštaravimas, kuris ilgai buvo diskutuotas ir Vyriausybėje, ir Seime, kai buvo priimtas šis įstatymas, tai kokia institucija turėtų priimti galutinį sprendimą dėl kontroliuojamų prekių eksporto, importo ir tranzito. Šio įstatymo 6 straipsnyje yra numatoma, kad tokia institucija turėtų būti neutrali, t.y. pasirinkta Ekonomikos ministerija. Tačiau pagrindinis, kaip minėjau, karinių krovinių ir gaminių srautas (apie 80%) - tai yra šiuo metu Rusijos Federacijos kariniai kroviniai. Todėl tam, kad būtų šis klausimas sprendžiamas, Krašto apsaugos ministerijos sistemoje buvo įkurta Transporto tarnyba, kuriai yra pavesta ir kuri šiuo metu vykdo būtent visą kontrolę. Todėl įvertinant, kad šis klausimas yra gan opus, ir įvertinant tai, kad ir kontroliuojamų prekių sąrašas turi būti sudaromas atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų kontroliuojamų prekių sąrašus, buvo prieita nuomonė, kad netikslinga vis dėlto tuos klausimus skubotai pavesti, sakykime, Ekonomikos ministerijai, neįtraukiant Krašto apsaugos ministerijos, kas, beje, yra suderinta ir praktikoje gerai pasiteisino. Buvo pritarta, kad skubotai keisti dabar esančią tvarką nėra tikslinga. Todėl yra siūloma geriau išanalizuoti susidariusią padėtį ir šio įstatymo įsigaliojimo terminą nukelti iki kitų metų sausio 1 d.

Dar vieną momentą norėčiau paminėti. Yra iškilę nemažai techninių problemų dėl kontroliuojamų prekių sąrašo sudarymo. Priimant šį įstatymą, mes buvome atnešę parodyti, koks tai yra storas žinynas. Pritaikyti praktiškai šį sąrašą, pavesti tinkamai kontroliuoti, įvardijant visus konkrečius kodus, iš tikrųjų yra labai sudėtingas ir kruopštus darbas. Aišku, jei terminas bus pratęstas, tas darbas bus įvykdytas techniškai kur kas geriau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Malonėkite paaiškinti. Trečiame straipsnyje, kur kalbama apie 2 straipsnio pakeitimą, nurodote, kad vietoj žodžių "1996 m. sausio 1 d." reikia įrašyti "1997 m. sausio 1 d." Taip? Tai dabar jau yra vasario 20 d. Kas už tas dienas atsakingas, kad niekas neveikė ar niekas nekontroliavo, niekas nežiūrėjo? Kas turėjo žiūrėti ir tikrinti? Paaiškinkite šį momentą ir bendrą šio įstatymo teikimo intenciją. Kiek čia yra, jūsų nuomone, Rusijos baimės ir kiek čia yra Rusijos prievartos?

G.MIŠKINIS. Dėl pirmosios klausimo dalies noriu pasakyti, jog įstatymo 6 straipsnis nurodo, kad tokių prekių eksportui, importui, tranzitui reikalinga Ekonomikos ministerijos licencija. Tokia tvarka, kuri numatyta šio įstatymo įgyvendinimo įstatyme, buvo parengta ir pateikta Vyriausybei, tačiau ji buvo Vyriausybės nepriimta, todėl Ekonomikos ministerija pagal šį įstatymą nė vienos licencijos neišdavė.

Dėl antrosios jūsų klausimo dalies norėčiau pasakyti, kad vis dėlto sukūrę eksporto kontrolės sistemą (taip ji yra vadinama kitose valstybėse), mes kartu sukurtume ir sąlygas atskirais atvejais pritraukti investicijas į tokias gamybos sferas, kaip superkompiuteriai, kurie šiuo metu yra licencijuojami tiek JAV, tiek kitų valstybių, kad būtent tokios prekės galėtų būti gaminamos ir Lietuvoje. Todėl šio įstatymo reikšmė nėra grynai kontrolinė, kas, beje, irgi labai svarbu, nes Lietuva kol kas negamina nė vienos prekės, kurios yra tarptautinėse kontroliuojamų prekių sąrašuose. Yra tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai bendra problema, kaip užtikrinti tranzitą.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, ar čia nėra bendros susidariusios sistemos tik viena grandinėlė, kad viskas, ko nedaroma, kas numatyta įstatyme, atidedama 1997 m., o šie metai paliekami tokie "plaukiojantys"?

G.MIŠKINIS. Aš negaliu sakyti, kad nieko nedaroma. Kaip tik mes šiandien Ekonomikos ministerijoje gavome didžiulį paketą, sąrašą, suderintą Krašto apsaugos ministerijos, Muitinės departamento ir Vidaus reikalų ministerijos, jų reguliavimo sferoje esančių prekių sąrašus pagal visus reikalavimus su konkrečiais kodais. Tačiau iš tikrųjų tai yra labai didelis, detalus sąrašas, ir tam, kad paleistume tokį sąrašą į gyvenimą, dar būtinas atskirų specialistų peržiūrėjimas, norint išvengti tam tikrų klaidų ir nesusipratimų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Klausydamasis pranešėjo susidariau tokį vaizdą. Pirmas dalykas, kad mūsų ministerijos, šiuo atveju Ekonomikos ir Krašto apsaugos, "pramiegojo" šitą dalyką. Ir dabar yra labai patogus momentas: keičiasi vadovai, konkrečiai - Ekonomikos ministerijos, na, tai pastatykime Seimą prieš faktą, mes nespėjome, kompiuterio neturime, sąrašas didelis, tai atidėkime metams. O aš norėčiau pasakyti ir kitą dalyką, kurį galbūt pranešėjas turėjo pasakyti. Tranzitas per mūsų teritoriją, per mūsų kraštą, jeigu jūs prisimenate, būtent buvo motyvuojamas dideliais pelnais už šį tranzitą, ir visos lengvatos, išplaukiančios iš to. Buvo viešai apie tai deklaruojama. Mano klausimas toks. Tarkime, jūs netikrinote, negalėjote, pasiruošėte, bet jeigu jūs būtumėte padarę, galbūt Lietuva būtų galėjusi gauti didesnius tranzito mokesčius, o jeigu jų negavo, tai sakykite, kokie tie mokesčiai, tos kompensacijos buvo praeitais metais?

G.MIŠKINIS. Dėl pirmo klausimo, kad Ekonomikos ministerija nepadarė, tai aš turiu visą sąrašą, kada tas klausimas buvo pradėtas nagrinėti Vyriausybėje. Aš galiu paminėti pirmą datą. Visi teisės aktai, kurių yra reikalaujama įstatyme dėl įgyvendinimo, buvo pateikti Vyriausybei ir pirmą kartą buvo nagrinėta 1995 m. lapkričio 15 d. O galutinės išvados dėl įstatymo projekto pateikimo Seimui, kaip jūs matote, yra pateiktos vasario 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr.216. Todėl ryšio tarp ekonomikos ministro ir tos padėties aš čia visai neįžvelgiu.

Dėl tranzito. Iš tikrųjų tas klausimas mažai valstybei, turinčiai tokią geografinę padėtį kaip Lietuva, yra labai aktualus. Pastaruoju metu Ekonomikos ministerija su Susisiekimo ministerija yra pradėjusios intensyvius darbus, susijusius su tranzitą aptarnaujančios infrastruktūros plėtojimu. Aš manau, kad šio klausimo sprendimas kaip tik susijęs su tuo klausimu, kokie turėtų būti mokesčiai. Jeigu kalbėtume apskritai apie tranzitą per Lietuvą, pavyzdžiui, iki Klaipėdos jūrų uosto, tai iš tikrųjų vien apmokestinant tranzitą bendro efekto neturėsime. Nereikia pamiršti, kad nuo Rusijos iki Ventspilio, iki Talino atstumas yra mažesnis. Todėl aš manau, kad čia reikalingas bendras kompleksinis požiūris nustatant atitinkamus tarifus už pervežimą geležinkeliu, kitus tarifus. Manau, tą klausimą reikia nagrinėti. Tačiau kiek turėjome surinkti mokesčių, kiek surinkome, deja, aš tos informacijos šiuo metu neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jūsų klausiu. Ar pateikimui pritariate? Tada prašom balsuoti. Bet prieš tai kalbos dėl motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau minėjo, kad mes "pramiegojome". Kadangi tokia situacija, tai, žinoma, gal ir reikia dabar pratęsti, tik ne iki tokios datos, kaip čia nurodyta. Aš sakyčiau, kad maksimali data galėtų būti, jeigu per pirmąjį ketvirtį jau nespės, tai maksimali - iki liepos 1 d. Vis dėlto tuos klausimus reikia pasižiūrėti. Juo labiau kad mes žinome, kokiomis taisyklėmis dar vadovaujamės ir niekaip iš tos, galima sakyti, praeities negalime išsikapstyti, dar vis prisimename iš Vokietijos vykdytą tranzitą. Todėl čia negalima žaisti, juo labiau kad mes iš to nieko, išskyrus kritinę situaciją arba laukiančią kritinę situaciją, neturime. Aš tokiam, koks jis yra, nepritariu.

Tačiau dar norėčiau pastebėti klaidą 2 straipsnyje: "Pakeisti 1 straipsnio 1 pastraipą, vietoj žodžių "iki 1996 m. gruodžio 1 d." įrašant "iki 1996 m. spalio 1 d." Matyt, čia reikia "1995 m. gruodžio 1 d." O jeigu taip, tai koks čia tekstas ir kodėl dabar jau net "dega" tas pratęsimas? Žodžiu, negalima taip lengvabūdiškai elgtis, kaip čia norima pasielgti, ir tuos neišspręstus klausimus dar toliau vilkinti. Reikia tam klausimui skirti rimčiausią dėmesį ir reikia pradėti ne taip, kaip čia minėjo, nuo vasario 7 d. Pabudo, kai iki gruodžio 1 d. galioja. Aš dar kartą prieš šio įstatymo projektą. Su sąlyga bus galima spręsti, kadangi, kaip sakė, mes "pramiegojome", atidėti ne tolesniam laikui kaip iki liepos 1 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti tik už. Seimo narys M.Čobotas. Tik už.

M.ČOBOTAS. Žinoma, aš už, kadangi nėra kito kelio. Bet norėčiau pabrėžti, jog kažkas yra kaltas, kad šis įstatymas nepradėjo galioti. Vis dėlto aš norėčiau, kad Seimas sužinotų, kas vilkino, kas buvo kaltas. O dabar tikrai nėra kito kelio, tik pratęsti. Bet aš irgi palaikau poną J.Listavičių, kad terminą reikia sutrumpinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas pritaria pateikimui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.

19 pritarė, 21 plius 8 nepritarė. Nepritarta pateikimui.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš jūsų klausiu: ar grąžiname pranešėjui, ar atmetame? (Balsai salėje) Grąžinti, taip? Niekas nesiūlo atmesti? Grąžinti. Grąžinama jums pataisyti. Ačiū.

Svarstome 9 darbotvarkės punktą - Muitų tarifų įstatymo... (Balsai salėje) Replika po balsavimo. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Taip, susieta. Gerbiamasis pranešėjau, malonėkite paklausyti, ką aš jums pasakysiu.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau, į jus kreipiasi Seimo narys, bet ne šitas, su kuriuo kalbate. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pateikėjau, kitą kartą malonėkite Seimo narius informuoti ir atsakyti į visus tuos klausimus, kurie jums buvo pateikti: kiek buvo gauta pajamų, kokie tarifai buvo naudoti už tranzitą ir sausuma, ir oru, kad nebūtų tokių klausimų, kaip čia dabar yra, neaiškumų, nes mes negalėtume balsuoti užsimerkę ir pridengti jūsų visos tarnybos darbą, kurį abejotinai vertinu.

 


Muitų tarifų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.2137 (pateikimas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome 9 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Dokumento Nr.2137. Pateikimo stadija. Pranešėjas - departamento direktorius ponas V.Geržonas. Prašyčiau gerbiamąjį V.Geržoną ilgai nekalbėti, jeigu galima. Prašau.

V.GERŽONAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien aš įpareigotas pateikti Muitų tarifų įstatymo pakeitimo projektą, kuris aprobuotas Vyriausybėje. Šio pakeitimo tikslas yra geriau administruoti mokesčių surinkimą. Tų mokesčių, kurių surinkimas yra pavestas muitinei.

Siūlome 11 straipsnį, kuris reglamentuoja muitų apskaičiavimą ir mokėjimą, pakeisti ta prasme, kad jis reglamentuoja, kokiais muitų tarifais vadovaujamasi ir kaip mokami mokesčiai tada, kai deklaracija yra pateikiama. Mokesčiai skaičiuojami pagal tuos muitų tarifus ir tais terminais esamais deklaracijos pateikimo dieną. Tačiau mes susiduriam, tiesa, ne labai dažnai, bet vis dėlto yra nemažai atvejų, kai ūkio subjektas, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, jam išrašius vidinę tranzito deklaraciją, jis į vidinę muitinę apskritai neprisistato ir nedeklaruoja. Mes paskui randam, tačiau kyla klausimas, pagal kokią dieną nustatyti muitų tarifą ir kokiais terminais jis turi sumokėti. Todėl mes siūlome, kad būtų įstatyme numatyta, jog skaičiuojama pagal tą dieną, kurią jis turėjo tą deklaraciją pateikti.

Toliau. 15 straipsnio pakeitimas. Čia yra reglamentuojama nepagrįstai išieškotų muitų grąžinimo tvarka. Šiuo momentu tie muitai yra grąžinami Muitinės departamento direktoriaus įsakymu, kuriam medžiagą rengia speciali apeliacinė komisija. Tačiau praktika yra tokia, kad vis tiek visą medžiagą praktiškai rengia pačios muitinės. Todėl siūlome, kaip ir dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei akcizų, kad ir šiuo atveju sprendimą grąžinti nepagrįstai išieškotą muitą priimtų muitinės įstaiga, kuri formina visas šias procedūras. Mes tokių apeliacijų per metus gauname iki tūkstančio. Mūsų centrinis aparatas yra užgriozdintas jam nebūdingomis funkcijomis, reikėtų išlaisvinti tuos žmones mokesčių kontrolei, metodiniam vadovavimui ir kitiems tikslams.

16 straipsnis reglamentuoja muitų išieškojimą. Ankstesnėje redakcijoje buvo nustatyta, kad išieškomi tik muitai, nesumokėti dėl prekių ir kitų vertybių savininkų kaltės. Tuo būdu muitinė lyg ir buvo paversta teismu, kuris turi nustatyti savininko kaltę - ar jis kaltas, ar nekaltas. Galvojame, kad mums turėtų būti suteikta teisė išieškoti muitą nežiūrint į kaltę, o savininkas tuo labiau turi pagal galiojančią tvarką kreiptis su apeliacija taip pat į teismą ir išieškoti šiuos nuostolius iš kaltų asmenų, tarp jų ir iš muitinės.

Ir šio įstatymo 16 ir 18 straipsniai numato, kad muitai gali būti išieškomi tik per vienerius metus, tuo tarpu kai pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo mokesčio terminai yra nustatyti penkeri metai. Kad suvienodintume ir nesipainiotume šiuose terminuose, siūlome nustatyti taip pat penkerių metų terminą. Juolab kad labai dažnai mums tenka susidurti su prekių kilmės sertifikatais, kurių mes užprašom iš užsienio valstybių, kad pritaikytume, pavyzdžiui, pagal laisvos prekybos sutartį preferencinius muitus. Ir, kaip paprastai, pagal laisvos prekybos sutartis mes atsakymo laukiam metus laiko. Tai yra užsienio valstybės metus laiko gali mums rengti šį atsakymą patvirtinti, ar tikrai prekė kilusi iš tos šalies, ar ne. Ir mes nespėjame pagal tuos terminus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 15 straipsnyje yra muitai grąžinami, o 18 straipsnyje yra išieškomi. Tačiau ten, kai grąžinam, tai, kaip sako, ir ačiū kažin ar pasakom, o kai išieškom, tai dar ir trigubo dydžio bauda. Kaip jums atrodo, ar čia viskas taip jau, kaip sakoma, buhalteriškai subalansuota? Ar nereikėtų... Trigubai tai čia neišeina, bet ir grąžinant, matyt, reikėtų kažkokius delspinigius su-mokėti. Ir dar vienas momentas, kad penkeri metai. Nors jūs čia sakėt, bet penkeri metai, matyt, per ilgas terminas. Ačiū.

V.GERŽONAS. Į pirmą klausimo dalį dėl to, kad irgi būtų delspinigiai mokami. Matote, šiuo atveju kalbama, ar kaltės problema yra, ar nėra. Gali būti taip, kad savininkai po kiek laiko pristato prekių kilmės sertifikatus ir 2-3 ketvirtadaliai mūsų grąžinamų muitų mokesčių yra dėl to. Jie neduoda šių dokumentų vežtis vežėjams. O mums reikia apskaičiuoti ir mokesčius sumokėti. Ir jokios muitinės kaltės čia nėra. Ir niekieno kaltės nėra. Valstybė dėl to nieko nepraranda, nuostolių nepatiria. Mes tiktai grąžinam tai, ką savininkas įrodo, kad jis neprivalėjo mokėti. Jeigu jis iš karto pateikia, tai iš karto, bet jis ne visada turi tą galimybę. Šiuo atveju kaltas yra savininkas, yra nustatyti terminai, kada jam priklauso sumokėti. Jeigu jis nesilaiko nustatytos tvarkos ir terminų, mes privalome jį kažkokiu būdu drausminti, kad vis dėlto ūkio subjektai mokėtų.

Ir dėl penkerių metų termino. Dar kartą kartoju: tai yra teisė išieškoti ir teisė grąžinti. Ir tai jau yra padaryta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir Akcizų įstatyme. Aš jums galiu pacituoti Akcizų įstatymo 81 straipsnį, kuris sako, kad nesumokėti akcizai ir nustatyti delspinigiai įstatymo nustatyta tvarka už einamuosius ir praėjusius penkerius metus išieškomi. Ir lygiai taip pat PVM 35 straipsnis: "... PVM išieškomas už einamuosius ir penkerius praėjusius metus". Ir mes tą patį PVM, tą patį akcizą už importuojamas renkam, tik vienais atvejais mums kažkodėl duodama teisė 5 metus į valstybės biudžetą išieškoti, o kitais atvejais - metai laiko. Aš nematau logikos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl teikiamo 3, arba bazinio įstatymo 15, straipsnio. Aš manau, kad vis dėlto, kai apsirikome, neteisingai paėmėm muitus ir numatom, kad juos vis tiek reikia grąžinti, mes turėtume nurodyti laiką, per kurį ši kompensacija bus padaryta. Juk jūs suprantat, vis tiek šiaip ar taip pripažįstam, kad tai neteisėtas veiksmas, ir sulaikytos apyvartinės lėšos turėtų būti kažkaip reguliuojamos. Aš, pavyzdžiui, manau, kad jūs turbūt neprieštarausit, jog vietoj žodžių "Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybinės institucijos nustatyta tvarka" mes tą tvarką įvesim čia. Juk yra visiškai aišku: pripažinom, kad neteisingai paimtas, ir, sakykim, per mėnesį arba tris mėnesius grąžiname šią sumą.

V.GERŽONAS. Aš vis dėlto manau, kad įstatymas neturėtų reglamentuoti tokių dalykų kaip įsitikinimo, ar teisingai tie muitai buvo sumokėti ir kaip jie turi būti grąžinami. Aš jums galiu pasakyti, kad ne visada tai yra labai paprasta nustatyti. Aš jums duosiu tik vieną pavyzdį. Kai kada tam, kad paskaičiuotume muito mokestį, mums reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Todėl, kad yra prekės, kurios pagal savo chemines, fizines ir kitokias savybes yra labai panašios. Bet už vieną prekių kategoriją yra muitas, už kitą apskritai nėra arba jis mažesnis, arba didesnis. Ir kartais tie tyrimai užtrunka. Todėl nustatyti kažkokius terminus yra labai sunku. Štai, pavyzdžiui, aš jums galiu pasakyti...

J.BEINORTAS. Jūs nesupratot manęs...

V.GERŽONAS. Atsiprašau tada, jeigu nesupratau.

J.BEINORTAS. Aš klausiau: po to, kai nustatyta, kad reikia grąžinti per daug paimtą muito mokestį. Per kurį laiką mes turime jį grąžinti žmogui? O jūs man aiškinat, kad labai sunku nustatyti, kad per daug paimta. Aš kalbu nuo tos datos, kai yra nustatyta.

V.GERŽONAS. Supratau. Labai atsiprašau, aš nesupratau jūsų klausimo. Truputėlį negirdėjau. Aš jums noriu pasakyti, kad mes neturim jokių nusiskundimų iš ūkio subjektų, kad būtų užlaikomi grąžinami muitai. Neturim. Po to, kai pasirašomas įsakymas grąžinti, paprastai tuoj pat su ūkio subjektu atsiskaitom. Na, neturim tokių problemų, kad, pavyzdžiui, tų pinigų metus laiko niekas neatiduotų. Tikrai neturim.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pone, aš norėčiau paklausti dėl čia siūlomo įstatymo 5, bazinio 18, straipsnio. Štai įrašyta, kad "Iš fizinių asmenų įstatymų nustatyta tvarka muitinė išieško nesumokėto muito trigubo dydžio baudą per penkerius metus nuo muito įforminimo dienos". Ar jūs nemanote, kad reikėtų tą baudą nustatyti kitokiu būdu? Tai yra jeigu tas išieškoma, sakysim, po savaitės, tai yra viena bauda, jeigu išieškoma po dvejų metų, tai yra kita bauda, jeigu po penkerių metų, tai, be abejo, galbūt ir trigubo dydžio bauda. Bet kodėl reikia išieškoti trigubo dydžio baudą, jeigu ji išieškoma štai per savaitę laiko? Aš manyčiau, kad tai visiškai nelogiška ir neleistina. Ačiū.

V.GERŽONAS. Ačiū už klausimą. Aš šią problemą, gerbiamasis Seimo nary, štai kaip suvokiu. Šiuo atveju fizinis asmuo ar ūkio subjektas turi priedermę atsiskaityti su valstybe. Ir tam yra nustatyti terminai. Jie yra pakankami, kad būtų galima normaliai sumokėti visus priklausomus mokesčius. Tai rodo šio juridinio asmens ar fizinio asmens požiūrį į savo priedermę valstybei. Ir dovanokit, jeigu jis žiūri ir bando išvengti tų mokesčių, tai čia šiuo atveju eina bauda. O ar po metų jis sumokės, mes jį išaiškinsim, ar po mėnesio, - faktas įvyko tas, kad jis neatsiskaitė su valstybe. Ir šiuo atveju, man atrodo, ar po mėnesio mes jį pagausim, ar po metų, neturi reikšmės. Jam buvo suteikti terminai, jis turėjo galimybę, turėjo atsiskaityti. Neatsiskaitei - mokėk baudą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis prelegente, pagal šį įstatymą, na, turbūt ir anksčiau taip buvo, išeina taip, jog muitinė pati, kaip sako, pats šoka, pats groja ir pats balus už šokį nustato. Vadinasi, pati muitinė apmuitina, apmokestina, nustato mokesčio dydį, pati išieško ir pati paskui grąžina tą mokestį arba negrąžina. Tai kaip jūs manote, ar čia viskas nustatyta, ar reikėtų papildomai nustatyt, kad nebūtų visame šiame procese piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi? Ačiū.

V.GERŽONAS. Matote, tokia praktika yra apskritai visur. Ir toje pačioje Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos valstybėse, čia ne mūsų išgalvojimas. Dabar, kai nustato mokesčių dydį. Tai tikrai ne muitinė nustato. Muitų mokesčių dydį nustato Vyriausybė savo norminiais aktais arba tarpvyriausybiniais susitarimais su partneriais. O kas gi daugiau įvertins, pavyzdžiui, kas, kokia dar institucija, mano supratimu, gali žinoti procedūrines subtilybes ir iš šalies vertinti, ar čia gerai paskaičiuota, ar blogai paskaičiuota, ar čia gerai, tinkamai įforminta procedūra, ar ne.

P.JAKUČIONIS. Gal...

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 16 ir 18 straipsnio. "Nesumokėtą muitų sumą muitinė išieško iš juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių, įstaigų, organizacijų ne ginčo tvarka, o iš fizinių asmenų - įstatymo nustatyta tvarka per..." Kodėl toks išskirtinumas? Kodėl vienus ne ginčo tvarka, o kitus pagal įstatymą? Ačiū.

V.GERŽONAS. Čia bendri visų civilinių santykių teisiniai pagrindai. Dėl ūkio subjektų yra viena santykių kategorija, su fiziniais asmenimis, kaip paprastai, visi ginčai vyksta tik per teismą. Ir jeigu mes pradėsime... Matyt, tų principų privalome laikytis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš truputį platesnį, jeigu man leis posėdžio pirmininkas, klausimą užduosiu. Čia 11 straipsnyje, kur kalbama apie deklaracijos nepateikimą, jeigu galima būtų su iliustracija... Jūs manęs gal negirdite?

V.GERŽONAS. Girdžiu, girdžiu.

A.ENDRIUKAITIS. Su iliustracija būtų. Apie tabako žaliavos deklaravimą ir mokesčius jūs galėtumėt porą žodžių pasakyti?

PIRMININKAS. Bet tik porą žodžių, gerbiamasis...

V.GERŽONAS. Būtent...

A.ENDRIUKAITIS. Tabako žaliavos...

V.GERŽONAS. Ką iliustruojam?..

A.ENDRIUKAITIS. ...įvežimo deklaravimas ir apmokestinimas.

V.GERŽONAS. Kokia tvarka yra vykdoma? Ji su 11 straipsniu nelabai siejasi, kadangi 11 straipsnis byloja, kada žmogus apskritai nedeklaruoja, neprisistato į muitinę ir dingsta. Jis įvažiavo per sieną, mes užfiksavom, nurodėm, kad jis turi atvažiuoti į Vilniaus muitinės krovinių postą įforminti importą, atsiskaityti mokesčiais. Jis, gavęs vidinę tranzito deklaraciją, išvažiavo ir į paskirties muitinę neatvyko. Mes paskui tą firmą randam, kadangi pas mus yra deklaracijos egzempliorius, nebaigta muitinės procedūra. Bet kyla klausimas: pasikeitė per tą laiką muito tarifas, jis sumažėjo, o tuo laiku buvo didesnis, kai jis turėjo deklaruoti. O jis tai privalo daryti per penkias dienas. O šiandien tas tarifas sumažėjo. Kokį muitų tarifą taikyti? Tai mes ir sakom, kad šiuo atveju taikys tą muitų tarifą, koks buvo taikomas, kai jis turėjo deklaruoti šią prekę. Štai šį konkretų atvejį mes turėjom omeny. Čia 11 straipsnis.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

V.GERŽONAS. Dėl tabako apskritai, tai aš gal galėsiu po to, ten yra kvotų problema ir visiškai kita problema.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Pone pranešėjau, einame į Europos Sąjungą, taigi turėtume laikytis ir europinių muitų norminių aktų rengimo standartų. Tačiau aš nemanau, kad kurioje nors Europos šalyje yra tokia tvarka, kai muitinė visais atvejais santykiuose su klientūra prisiima teisėjo funkcijas. Jeigu taip yra, tai pasakykite, kokioje šalyje taip yra, kur viskas - ir protokolai rašomi, ir baudas skiria pačios muitinės, o ne teismai.

V.GERŽONAS. Šis principas yra taikomas daugelyje Europos šalių. Aš jų turbūt ir nevardysiu. Reikalas yra tas, kad muitinė yra mokesčių surinkėjas. Ir jeigu mes per teismus pradėsim iš ūkio subjektų išieškoti mokesčius, tai reikės milžiniškos armijos teisininkų, milžiniškos armijos muitininkų, kurie sėdės teismuose ir įrodinės, kad tas pilietis privalėjo sumokėti ar neprivalėjo. Tokia praktika iš esmės neįmanoma. Yra taikomas atvirkštinis variantas, t.y. išieškomi mokesčiai, surenkami mokesčiai, o ūkio subjektui sudarytos visos įstatyminės prielaidos įrodyti, kad tie mokesčiai buvo neteisingai surinkti ir jis neprivalėjo jų mokėti. Mūsų įstatymuose tai taip pat fiksuota. Jis kreipiasi į Muitinės departamentą, jeigu Muitinės departamentas atsako, jis gali kreiptis į Finansų ministeriją, po to į teismą. O dabar pagal įstatymus jis iš karto gali dėl muitinės veiksmų kreiptis į teismą. Vis dėlto muitinė su trim tūkstančiais savo pareigūnų negali aptarnauti apie šimtą tūkstančių visų rūšių ūkio subjektų. Čia yra tikrai bendras principas, taikomas visur, visuotinai taikomas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes suprantame jūsų norą sudaryti kiek galima palankesnes sąlygas verslui, užsienio prekybos plėtrai, kiek galima labiau padėti įmonėms, kad jos lengviau ir kiek galima greičiau pervežtų per sieną savo krovinius, jūs stengiatės netrukdyti prekybai. Ir aš įsivaizduoju, kad jūs stengiatės būti partneriais su įmone. Vadinasi, muitinė ir įmonė, kuri naudojasi jūsų paslaugomis, jūs esate lygiaverčiai partneriai. Jeigu jūs pritariat tokiai pozicijai, tai norėčiau paklausti. Štai šitie pateikiami įstatymo straipsnių projektai, sakykim, 18 straipsnio pakeitimai, 16 straipsnio pakeitimai ir kitų straipsnių pakeitimai, ar jie sukuria sąlygas, kad jūs, kaip partneriai, įmonė ir muitinė būtumėt lygiaverčiai? Sakykim, jūs turit teisę išieškoti penkerius metus. Ar ir įmonė gali...

PIRMININKAS. Laikas.

A.BALEŽENTIS. ...gauti lėšas už penkerius metus, kur buvo padarytas...

V.GERŽONAS. Atsakydamas į klausimą noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju mes sukuriame absoliučiai vienodas sąlygas. 15 straipsnis numato, kad prašymai dėl nepagrįstai ir neteisingai apskaičiuotų muitų perskaičiavimo muitinei pateikiami ne vėliau kaip per 5 metus. Vadinasi, ir ūkio subjektas 5 metus galės įrodinėti ir kreiptis į mus, kad neteisingai mes apskaičiavome mokesčius. To paties straipsnio 2 dalis - muitai grąžinami už 5 metus nuo muitų įforminimo dienos. Absoliučiai suvienodinamos sąlygos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai baigti, gerbiamasis pranešėjau.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate pritarti po pateikimo? Nesutinkate. Tada vienas - už, vienas - prieš. Prašau. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Tam, kad būtų galima taisyti šitą įstatymą taip, kaip siūlo autoriai, reikia pataisyti pačias muitines. Aš jau asmeniškai kariauju su tom muitinėm, pradedant nuo pono V.Sakalausko, t.y. nuo 1987 m., ir niekas negerėja - eilės nemažėja, prievartavimas ir piktnaudžiavimai, ir visa kita nesikeičia. Ir dabar štai suteikti įstatymu tokią galimybę ne ginčo tvarka muitinėms išieškoti, kai tokios muitinės. Toliau - reikalauti iš fizinių asmenų trigubo dydžio baudos. Yra mokesčių įstatymai. Tai kodėl nepasinaudoti mokesčių įstatymais? Jeigu nesumoka mokesčio mokėtojas, mokama 0,2% nesumokėtos mokesčio sumos. Tai, sakyčiau, šitą normą ir taikykim visuotinai. Dabar trigubo dydžio. Jis 2 dienas pavėlavo - trigubo dydžio bauda. Tai galbūt, jeigu tyčia pavėlavo. Dabar imkim visus, taip sakant, smaugti. Aš manau, kad nepriimtinos šitos pataisos. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Galima tik pritarti.

A.BENDINSKAS. Aš pritariu. Matot, jeigu mes nepriimame to įstatymo, kai vietoj dirbantys žmonės mato tuos įstatymų trūkumus, ir dabar tiems dirbantiems žmonėms nepadėsim ir nepriimsim šitų pataisų, tai ta pati velniava, kuri tenai yra, ir bus. Ir tas nepriklauso nuo šito įstatymo. Yra bendroji tvarka. Bendrąją tvarką taip pat reikia kontroliuoti ir prižiūrėti. Todėl aš pritariu Muitų tarifų įstatymo pakeitimo projektui.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija. Po registracijos, kas pritars pateikimui, paspaus mygtuką "už". 68 Seimo nariai užsiregistravo. Prašome balsuoti. Kas pritaria po pateikimo, spaudžia mygtuką "už". 33 pritaria, 21 nepritaria. Pritarta po pateikimo.

Toliau, aš matau, Vyriausybės užrašyta. Gerbiamasis Geržonai, prašau į tribūną. Gerbiamasis Geržonai, prašau į tribūną. Aš matau užrašyta, kad Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka, ne ypatingos, bet skubos tvarka. Jus tai patvirtinate?

V.GERŽONAS. Taip.

PIRMININKAS. Tada prašau pasiruošti balsuoti. Skubos tvarkai reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų skubos tvarka svarstoma, ne ypatingos skubos, bet skubos, balsuoja už. Prašau. 29 ir yra, skubos tvarka bus svarstoma.

V.GERŽONAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Minutę! Kokį siūlote pagrindinį komitetą? Neskubėkite taip iš mūsų ištrūkti, gerbiamasis Geržonai. Kokį siūlote pagrindinį komitetą?

V.GERŽONAS. Aš manau, Biudžeto ir finansų.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkat? Pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū. Ačiū, pone Geržonai.

Toliau dar vienas neperskaitytas Seimo nario pareiškimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį N.Medvedevą.

N.MEDVEDEVAS. Ponai Seimo nariai! Kreipiuosi į jus Socialdemokratų frakcijos vardu.

Mes žinome, kad Lietuvoje yra tikrai visos institucijos, kurios privalo saugoti Lietuvą nuo įvairių nelaimių, tačiau nelaimės atsitinka. Mūsų duomenimis, dabar virš Lietuvos, neduok Dieve, bet pakibo labai didelis gamtinės katastrofos pavojus. Kaliningrado sritis, Karaliaučiaus sritis, yra labai išsigandusi. Tokio sniego sluoksnio Baltarusijoje ir Lietuvoje nebuvo jau daug metų. Ledo storis labai didelis. Aš pats atsimenu Kauno potvynius. Aš žinau, kad Vilniaus kai kuriems rajonams gresia pavojus: gali būti užtvindyti rūsiai, užkimšta kanalizacija, pavojuje atsiduria Akademijos biblioteka. Ypač didelis pavojus pakibo virš Rusnės, Šilutės.

Mes prašome, kad Seimas pavestų Nacionalinio saugumo komitetui atlikti tokį darbą: kad neigiamų pasekmių sumažinimo arba prevencijos tikslu būtų gauta reikiama informacija apie atitinkamų valstybės institucijų pasirengimą, turimas lėšas, priemones, planus pavasario potvynio atveju. Mes privalėtume organizuoti šių dalykų įvertinimą ir pranešti savo išvadas Seimui, o Seimas, reikalui esant, imtųsi priemonių, kad kartu sužinotų ir Lietuvos žmonės apie tai, kiek Lietuva yra pasiruošusi, nes, jeigu atsitiktų katastrofa, paskui mes ilgai aiškintumėmės, kas kaltas. Reikia išmokti pagaliau užkirsti kelią nelaimėms. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad Seimas pavestų Nacionalinio saugumo komitetui išsiaiškinti šitą klausimą, kaip siūlo Seimo narys N.Medvedevas? Taip. Seimo narys V.Pranevičius. Prašau.

V.PRANEVIČIUS. Aš norėčiau informuoti, kad Vyriausybė prieš 2 mėnesius išklausė mūsų tarnybų, kurios susijusios su potvyniais ir įvairiomis avarijomis, ir priėmė atitinkamas priemones. Šiuo klausimu yra dirbama. Taigi nereikia taip smarkiai gąsdinti. Mes žinome. Galima būtų, bet Vyriausybė tuo klausimu dirba, ir labai rimtai dirba.

PIRMININKAS. Bet jeigu komitetas informuos Seimą, aš manau, kad nieko blogo neatsitiks. Taip? Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Jums tiktai atrodo, pone Sakalai, kad dėl vedimo tvarkos. Aš siūlau kitą komitetą - Gamtos apsaugos komitetą. Nepamirškite šito.

PIRMININKAS. Tai du komitetai? Prašau.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar padarysime 15 min. pertrauką. Per tą laiką Seimo narys E.Zingeris paskaitys informaciją - 5 minučių. (Balsai salėje)

E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, aš norėčiau per pertrauką ar ne, bet norėčiau paprašyti jūsų kelių minučių dėmesio. Aš manau, kad tas klausimas bus pakankamai svarbus ir nesusijęs su tautinėm mažumom.

Jeigu leisite, maždaug 20 sekundžių dėmesio. Gerai? Aš tiktai tiek.

Maždaug nuo Kalėdų iki Naujųjų metų Seimas priėmė daug įvairių pataisų, susijusių su bankininkyste. Vienas dalykas labai keistas - mes deklaravome, kad esame Europos Sąjungos asocijuoti nariai ir mūsų kryptis - Europos Sąjunga. Mano rankose yra dokumentas, kurio pavadinimas yra štai koksai: "Antroji Europos Sąjungos Tarybos direktyva dėl finansų teisės reguliavimo." Aš nuoširdžiai norėčiau atkreipti dėmesį, kad mūsų priimti įstatymai kertasi su šituo Europos Sąjungos dokumentu. Čia numatoma  įvairių galimų krizių prevencija. Geriausios Europos galvos 1989 m. šitą dokumentą parengė. Aš siūlyčiau tiems, kurie rengia Lietuvos įstatymus, suderinti Lietuvos įstatymus su Europos Sąjungos baziniu dokumentu. Ačiū.

 

Pertrauka

 


Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2056(2) (pateikimas) (96.02.20)

 

7sesija 81 p. svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Svarstome 11 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio Nr. 2056(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas - Seimo narys R.Bloškys. Prieš tai prašome registruotis. Registracija. Registracija Seimo narius veikia labai raminančiai. Registracija, gerbiamieji Seimo nariai! 71 Seimo narys užsiregistravo. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimas praėjusių metų liepos 3 d. ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, taip pat pastaruoju metu buvo priimti įstatymai - Biudžetinių įstaigų įstatymas, Kūno kultūros ir sporto įstatymas bei kiti. Todėl, sprendžiant pagal šiandieninę situaciją, reikalinga būtų patikslinti ir papildyti kai kuriuos Švietimo įstatymo straipsnius arba jų dalis. Juo labiau kad pastaruoju metu yra atvejų, kada numatoma švietimo įstaigas arba jų pastatus perduoti kitoms institucijoms arba jų žemėje statomi kiti objektai - garažai ir panašiai. Todėl manyčiau, kad reikėtų užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams. Švietimo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymas kaip tiktai tai ir numato. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 minučių klausimams. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolega Blošky, mūsų komitetas (mes iš to paties komiteto) paprastai gana draugiškai aptarinėjame įvairius su švietimo sistema susijusius klausimus. Jūs dabar pateikėte fundamentalius pakeitimus Švietimo įstatymo, tarp jų jūs panaikinote Lietuvoje privalomą dorinį ugdymą. Jeigu mūsų priimtame įstatyme... fundamentalus dalykas buvo tai, kad kiekvienas Lietuvos vaikas privalo būti ugdomas doriškai ar konfesiniu, ar nekonfesiniu būdu. Jūsų pateikta pataisa iš esmės šitą dalyką keičia, dorinį ugdymą atmeta ir atveria kelią naujiems "Sekundės" bankams ir visokioms kitokioms nedorybėms Lietuvoje. Kita vertus, jūs šitų dalykų nederinote nei komitete, nei su mūsų, švietimiečių, visuomene.

PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Prašom klausti.

A.J.RAŠKINIS. Prašom pasakyti, kodėl jūs apeinate viešą svarstymą šito klausymo?

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Seimo nary, čia yra tiktai projektas, ir šitie visi straipsniai, galbūt ir aštrūs, kurie šiandien matyti, bus aptariami, diskutuojami ir svarstomi. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dorinis ugdymas turi vykti ne tiktai per kurio nors vieno dalyko pamokas, o apskritai per visus dalykus, per visų dalykų pamokas ir per kiekvieną pedagogo susitikimą su moksleiviais. Pagaliau Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 14 straipsnio pirmoji dalis sako, kad valstybės gerbia vaiko minties, sąžinės ir religijos laisvę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nematau, kol kas nė vienas Seimo narys neturi Juridinio skyriaus išvadų, todėl yra šiek tiek sunkoka kalbėti. Tačiau jūs sakėte, kad buvo priimti Biudžetinių įstaigų, Kultūros ir sporto įstatymai ir dėl to jūs keičiate Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą. Aš norėjau paklausti, ar Biudžetinių įstaigų ir Kultūros ir sporto įstatyme yra straipsnių apie tai, kad reikia išguiti iš mokyklų tikybos mokymą?

R.I.BLOŠKYS. Biudžetinių įstaigų įstatyme yra pasakyta, kad pedagogų darbo apmokėjimo tvarka yra nustatoma... patvirtina Finansų ministerija, todėl į tai reikia atkreipti dėmesį. Mokymo planas yra pagrindinis biudžeto vartotojas. Kaip yra sudaromas mokymo planas, taip yra skaičiuojami ir pedagogų atlyginimai pagal krūvio paskirstymą. O Kūno kultūros ir sporto įstatyme yra numatyta, kad kiekvienoje švietimo įstaigoje - ikimokyklinėje, pradinėje ar vidurinėje - yra privalomos 9 pamokos, todėl taip pat reikia koreguoti mokymo planą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Vieną minutę! Prašau, Seimo nary Listavičiau.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 14 punkte, arba 18 straipsnio B punkte, yra nurodyta: "Moksleiviai, sugebantys suformuoti savo pažiūras savarankiškai, (matyt, žodis praleistas) gali apsispręsti dėl tikybos mokymo." Aš noriu paklausti: šiuo atveju moksleivis pats ar kas kitas nustatys, kad jisai sugeba suformuoti savo pažiūras? Kaip praktiškai jūs manote šį klausimą spręsti? Ačiū.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad jūs žiūrite į pirmąjį variantą. Antrajame variante šito nėra. Čia 15 straipsnyje yra pasakyta, kad, vaikui pasirenkant papildomo ugdymo sritį ar pasirenkamus dalykus, dalyvauja tėvai. Vadinasi, su tėvais tai yra derinama.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.

J.TARTILAS. Gerbiamasis tamsta, ką tik sakėte, kad derinama su tėvais, atseit ketinate atsižvelgti į tėvų poziciją. Ar jums žinoma, kad komitetą pasiekė 3777 tėvų parašai (lydraštis kanauninko V.Gustaičio), kuriais nepritariama naujiems pasiūlymams dėl tikybos mokymo? Ar jūs neketinate pakeisti savo, kaip pateikėjo, pozicijos, atsižvelgdamas į tuos žmonių pageidavimus?

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jau sakiau, kad tuos straipsnius, dėl kurių yra diskutuojama, dėl kurių yra įvairių nuomonių skirtumų, ir iki svarstymo, ir svarstymo metu galima bus aptarti ir ieškoti priimtino varianto.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš jau išgirdau atsakymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bubnys. Seimo narys Z.Semenovičius.

Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra daug tokių momentų, kurie gali būti kituose įstatymuose arba kurie yra kituose įstatymuose, arba yra rengiami kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, dėl 11 straipsnio. Man atrodo, tuos visus dalykus reikia apsvarstyti komitetuose, o po to tiktai svarstyti Seime. Šito niekas nežinojo. Iš karto mes svarstome. Reikia pradėti nuo komitetų, ir aš siūlau atidėti, ir svarstyti komitetuose šitą...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, yra pateikimo stadija. Pirmiausiai pateikiamas dokumentas, paskui svarstomas komitetuose. Pranešėjau, norite atsakyti? Prašau.

R.I.BLOŠKYS. Aš suprantu gerbiamojo Z.Semenovičiaus mintis dėl šio straipsnio. Čia taip pat sprendžiama dėl Tautinių bendrijų įstatymo projekto. Manau, kad šitą straipsnį galima bus derinti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pabaigoje vis tiek mes prašysime supažindinti su Juridinio skyriaus išvada.

PIRMININKAS. Jeigu liks laiko.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamojo pranešėjo noriu paklausti. Jeigu nėra, tai mes negalime pateikimo...

PIRMININKAS. Yra išvada.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamojo pranešėjo norėčiau paklausti, pagal kokį principą ar principus yra paskirstyta, padalyta švietimo srities kompetencija tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, apskrities valdytojo ir savivaldybės. Dėkoju.

R.I.BLOŠKYS. Šių straipsnių pakeitimų iš esmės nėra šiame pakeitimų įstatyme, bet kadangi pagal naują metodiką reikia perrašyti visą straipsnį, to straipsnio punktus, jie čia patenka. Bet jie yra nekeičiami. Aš tik noriu pasakyti, kad yra siūloma pakeisti taip, kad apskrities valdytojas be to, jog švietimo įstaigų steigimą turi suderinti su Švietimo ministerija, bet taip pat turi suderinti, jeigu bus keičiamas švietimo įstaigos veiklos profilis. Taip pat yra siūloma, kad apskrityje būtų įsteigtos auklėjimo ir drausminimo įstaigos. Tai būtent specialūs vaikų globos namai tiems moksleiviams, kurie turi tam tikrų problemų dėl elgesio ar nusikalstamumo požymių. Savivaldybės siūlo tiktai laikinus specialiuosius vaikų globos namus, tai siūlo ir kai kurios visuomeninės organizacijos, taip pat kai kurių konferencijų dalyviai. Toks tekstas, koks dabar priimtas, ir yra dabartiniame Švietimo įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Pone Blošky, jūs šiandien labai gerai, labai teisingai kalbėjot, paryškindamas neeilinius vaikų žiaurumus, svarstant Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Kaip jūs manote, ar susilpninus tikybos dėstymą arba netgi sudarius sąlygas panaikinti tikybos dėstymą mokyklose, ar vaikų žiaurumas sumažės, ar jis dar padidės?

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamoji kolege, bendravarde, aš manau, kad jau kelis kartus atsakiau į šį klausimą, pateikdamas konkretų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsnį, taip pat sakydamas, kad tai yra straipsnis, dėl kurio galima diskutuoti ir ieškoti priimtinų visoms pusėms variantų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs tikrai gerai žinote, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritaria jums, neremia šio įstatymo projekto. Taip pat žinote, kad to įstatymo projekto neremia ir jam prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Taip pat žinote, kad šiam įstatymo projektui nepritaria ir Lietuvos švietimo taryba. Ir vis dėlto tokį įstatymą teikiate. Prašom pasakyti (aš jau turbūt kartosiuosi, kaip ir visi kiti kartojasi), negi čia pagrindinis klausimas yra tikybos ir etikos mokymas? Negi, jūsų nuomone, vaikas, nemokytas tikybos, etikos dalykų, užaugs geresnis, doresnis, negu vaikas, mokytas šių dalykų? Ačiū.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kai dar nebuvo svarstoma komitete, o buvo tiktai pateiktas pirmasis projekto variantas, pagrindinis ginčas įvyko dėl to, ar šiandien jau laikas pereiti iš devynmetės pagrindinės mokyklos į dešimtmetę, nes Švietimo įstatyme nėra nurodyta, kiek metų trunka kiekvienos pakopos pradinės mokyklos, pagrindinės mokyklos metų skaičius. Todėl aš norėčiau jums parodyti ir pacituoti 1936 m. "Vyriausybės žiniose" išspausdintus net du įstatymus švietimo klausimais - tai būtent Pradžios mokyklos įstatymas ir Vidurinės mokyklos įstatymas. Pirmame rašoma: "Pradžios mokykloje yra šeši skyriai. Pirmieji keturi skyriai sudaro pirmąjį pradžios mokyklos laipsnį, o paskutinieji du skyriai - antrąjį pradžios mokyklos laipsnį. Kiekvienas skyrius išeinamas per vienerius metus." Taip pat kito - Vidurinės mokyklos įstatymo - 18 straipsnyje sakoma: "Vidurinės mokyklos kursas skirstomas septynioms klasėms. Jam išeiti skiriami 7 metai." 19 straipsnyje: "Vidurinės mokyklos pirmosios trys klasės gali būti steigiamos skyrium. Šiuo atveju mokykla vadinama progimnazija. Vidurinės mokyklos, kuriose yra vyresnės klasės, vadinamos gimnazijomis." Todėl aš ir manau, kad be Vyriausybės nutarimo ir be Seimo sprendimo keisti pagrindinės mokyklos metų skaičiaus negalima, o apie tai kaip tik ir buvo diskutuota komitete.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia kai kurie straipsniai labai smulkiai reglamentuoja mokinių, jų tėvų elgesį. Paprastai tokie dalykai būdavo rašomi mokinių elgesio taisyklėse ir pan. Ar verta čia taip, sakysim, smulkiai reglamentuoti pagrindiniame Švietimo įstatyme tokius dalykus: kas ką turi gerbti, ko negerbti ir pan.?

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija mums yra pagrindinis dokumentas, kuris kaip tik ir nustato mokyklos ir apskritai darbo su vaikais tam tikras normas. Ir tai yra pagrindinės normos. Tačiau jeigu mes kalbėsime apie įstatymo konkretumą, tai aš norėčiau pasakyti, kad, pavyzdžiui, tarpukario Lietuvos švietimo įstatymuose, kuriuos paminėjau - Pradžios mokyklos ir Vidurinės mokyklos, yra dar kur kas konkrečiau viskas apibrėžta. Ir, aš sakyčiau, net pradinės mokyklos moksleiviams yra aiškinami tokie dalykai, kad išaugtų dori žmonės, kad mėgtų drausmę, darbą ir mokslą, kad mylėtų Tėvynę, brangintų ją ir aukotųsi jai. Ketvirtųjų-šeštųjų klasių mokiniams jau taip yra nurodyta tarpukario Lietuvos pradžios mokyklos įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar noriu jau jūsų nuomonės. Jūs skyrėte 15 minučių visam šitam klausimui. Laikas baigėsi. Tačiau dar nori paklausti šeši Seimo nariai. Nežinau pranešėjo pozicijos. Ar jūs po visų klausimų norėsite teikti balsuoti, ar jūs prašysite pertraukos, atsižvelgdamas į Seimo narių pasiūlymus? Tai, prašau, pirma pranešėjo pozicija, o paskui spręsime, ką daryti.

R.I.BLOŠKYS. Aš manau, jeigu dar yra norinčių paklausti ir kai kuriais klausimais galbūt yra įvairių nuomonių, galima būtų padaryti pateikimo pertrauką.

PIRMININKAS. Jūs, kaip pranešėjas, siūlote padaryti pertrauką. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjo teisė padaryti pertrauką. Aš nieko negaliu daryti. (Balsai salėje) Ne. Pranešėjo reikalavimu pertrauka daroma be balsavimo. Prašom skaityti Statutą. Tuoj, minutę.

P.TUPIKAS. Galima dėl vedimo tvarkos, pone Sakalai?

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys P.Tupikas.

P.TUPIKAS. Pirmiausia dėl pertraukos. Jūs nemotyvavote, kuriuo Statuto straipsniu remiatės. Ir reikia balsuoti, ar daryti pertrauką, ar ne. Kodėl jūs savarankiškai padarėte pertrauką?

PIRMININKAS. Taip, svarstant kiekvieną klausimą iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu daroma pertrauka.

P.TUPIKAS. Galbūt paskaičiavot, kad balsų per mažai yra.

PIRMININKAS. Aš atsižvelgiau į pranešėjo siūlymą, ir jeigu pranešėjas būtų siūlęs... Gerbiamieji Seimo nariai...

P.TUPIKAS. Minutėlę! Vadinasi, Č.Juršėno reikalavimu, taip?

PIRMININKAS. Pone Tupikai, prašau neužgaulioti.

P.TUPIKAS. Tai pono Č.Juršėno...

PIRMININKAS. Dar kartą, pranešėjau, kreipiuosi į jus. Ar siūlote, kad visi paklaustų? Ką siūlote daryti? (Balsas salėje) Jeigu pranešėjas atsiima klausimą arba mano, kad tą klausimą reikia geriau parengti, prašau, pranešėjau. Jūsų valia.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tikrai dar yra norinčių paklausti, todėl prašau pertraukos.

PIRMININKAS. Po visų klausimų ar dabar iš karto? (Balsai salėje) Dabar pertrauka ir posėdžio pabaiga.