Aštuoniasdešimtasis posėdis
1996 m. vasario 20 d

 

 

 

           

Svarstyti klausimai:

 

1.        

1996.02.20 d. darbotvarkės aptarimas

2.        

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (priėmimo tęsinys)

3.        

1996.02.21 d. darbotvarkės aptarimas

4.        

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

5.        

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo laikinojo įstatymo projektas (priėmimas)

6.        

Nutarimo "Dėl tyrimo komisijos sudarymo" projektas (pateikimas)

7.        

Statybos įstatymo projektas ir nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" projektas (svarstymo tęsinys)

8.        

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos" projektas (pateikimas)

   

 

 

 

1996.02.20 .d. darbotvarkės aptarimas

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

   

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

  

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 20 d. rytinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija, gerbiamieji! 72 Seimo nariai.

Pirmiausia dėl darbotvarkės. Kaip matote, ji yra gerokai pamarginta, bet visam tam Seimo seniūnų sueiga pritarė, t.y. ir tiems dalykams, kurie iš darbotvarkės išbraukiami, ir tiems dalykams, kurie papildomai įrašomi, konkrečiai - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, tyrimo komisijos sudarymo projektas ir senas klausimas - dėl Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Seniūnų sueiga pritarė. Ar reikia dar kartą balsuoti? Ačiū.

 

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2031(2) (priėmimo tęsinys) (96.02.20)

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

   

1.1 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, projekto Nr.2031(2), priėmimo tęsinys. Pranešėjas - naujasis Banko valdybos pirmininkas gerbiamasis R.Šarkinas. Prašom į tribūną.

Gerbiamasis pirmininke, jeigu norite ką nors pradžioje pasakyti, tai prašom, o jeigu ne, tai, man atrodo, iš karto imamės 5 straipsnio, kurio niekaip nebaigėme praėjusį kartą. Prašom.

R.ŠARKINAS. 5 straipsnis - tai yra bazinio įstatymo 18 straipsnio pakeitimas.

PIRMININKAS. Tikrai taip.

R.ŠARKINAS. Čia yra siūloma išbraukti trečiąją dalį, o ketvirtąją dalį pakeisti ir ją laikyti trečiąja dalimi, visą straipsnį išdėstyti taip, kaip pateiktas. Dar yra atskirai Krikščionių demokratų frakcijos siūlymai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs pasakytumėte savo poziciją dabar, iš karto, gal būtų neblogai, o po to aš įjungsiu gerbiamojo K.Kuzminsko mikrofoną, prašysiu jį dar kartą pasakyti savo nuomonę ir po to balsuosime. Prašom, pirmininke.

R.ŠARKINAS. Mes esame tos nuomonės, kad reikėtų palikti trečiąją ir ketvirtąją dalis nepakeistas. Taip ir buvo nutarta svarstymo metu Biudžeto ir finansų komitete, jeigu bus priimta dėl biudžeto tvirtinimo, tai tada palikti nepakeistas trečiąją ir ketvirtąją dalis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, žodžiu, taip, kaip yra surašyta priede dviem stulpeliais. Trečioji dalis - "Lietuvos banko darbuotojai negali skolintis" ir ketvirtoji dalis - "Lietuvos banko darbuotojams gali būti suteikiamos finansinės paslaugos". Jūs tas formuluotes turite galvoje?

R.ŠARKINAS. Ne, turiu galvoje, kad reikia nepritarti Vyriausybės siūlymui ir nekeisti darbar esančio 18 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalies.

PIRMININKAS. Nekeisti? Aišku. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, Krikščionių demokratų frakcijoje svarstėme šį klausimą, ir tikrai mums nesuprantama, kodėl tokia nuostata paliekama Lietuvos banko darbuotojams. Vis dėlto Lietuvos bankas yra Lietuvos valstybės pinigai. Kodėl Lietuvos banko darbuotojai laisvai gali atlikti įvairias pinigines operacijas Lietuvos banke? Todėl mes prašome, kad būtų išbraukta "išskyrus Lietuvos banką", kad Lietuvos banko darbuotojai būtų tokie pat eiliniai darbo žmonės, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai.

R.ŠARKINAS. Ne. Šiuo atveju jie taps ne eiliniais, nes išbraukus tuos žodžius liks galioti tokia trečioji dalis: "Lietuvos banko darbuotojai negali skolintis iš jokios kredito ar kitokios įstaigos." Visai negali skolintis. Kad jie taptų kaip ir visi piliečiai, tada turėtų iš komercinių bankų skolintis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš perskaitysiu. Jeigu aš supratau, gal ir kitiems bus aišku. Žodžiu, jūs siūlote, kad būtų: "Lietuvos banko darbuotojai negali skolintis iš jokios kredito ar kitokios įstaigos, išskyrus Lietuvos banką", taip? Jeigu taip, tai dėl to nereikia balsuoti, kadangi tai yra galiojanti norma. Jeigu kas siūlo išbraukti... (Balsas salėje) Gerbiamasis Kuzminskai, dar tamstai žodis nesuteiktas. Jeigu kas siūlo kitaip, ir, matyt, gerbiamasis K.Kuzminskas siūlys, tai aš prašyčiau dabar formuluoti, ir mes turėsime apsispręsti, nes čia pakankamai yra debatuota. Gerbiamasis Kuzminskai, prašom dar kartą.

K.KUZMINSKAS. Mūsų frakcijos ir yra siūlymas išbraukti "išskyrus Lietuvos banką", kad banko darbuotojams nebūtų jokių lengvatų, kad Lietuvos banke manipuliuotų... Mes galime žiūrėti, kur, ką, kaip skolintis kaip eiliniams žmonėms iš įvairių kitų kreditinių įstaigų, tačiau Lietuvos banko jiems negalima palikti, kad galėtų daryti kaip nori.

PIRMININKAS. Dėl galiojančio įstatymo 18 straipsnio trečiosios dalies ir dėl gerbiamojo K.Kuzminsko pataisos. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nieko naujo nepasakysiu, kadangi, kaip čia buvo minėta, kai yra tvirtinamas Lietuvos banko biudžetas, kokių nors ypatingų apribojimų nereikia taikyti, o palikti taip, kaip yra pateikėjo variante. Ačiū.

PIRMININKAS. Dovanokite, gerbiamasis Listavičiau, ar jūs už tą senąjį variantą, kurį aš jau skaičiau? Taip, kaip yra, žodžiu, nekeisti.

J.LISTAVIČIUS. Taip, už seną.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kas remia kolegos K.Kuzminsko siūlymą arba krikščionių demokratų siūlymą? Kolega J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš remiu pagrindinį projektą, kurį yra pateikusi Vyriausybė, suderinusi su banku. Ten aiškiai pasakyta, kad kreditų teikimas Lietuvos banke bus neįmanomas, kaip dabar yra, kai už 5% jie gaudavo kreditus, o patys padėdavo savo pinigus už 80%.

PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Pangoni, mes toliau painiosimės, jeigu neapsispręsime, dėl ko tiksliai balsuojama. Dabar kalbama apie galiojančio įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį. Ar jūs ją remiate tokią, kokia ji yra įstatyme, ar taip, kaip siūlo kolega K.Kuzminskas? Kiti pasiūlymai vėliau. Prašom.

J.PANGONIS. Aš remiu taip, kaip yra projekte, kuris yra pateiktas balsavimui. Visos trys dalys yra labai aiškiai išdėstytos.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia pasirinkti alternatyvą, ar Lietuvos banko darbuotojai yra normalūs mūsų valstybės piliečiai, ar jie yra kokie nors ypatingi piliečiai, kurie gali tik Lietuvos banke skolintis kreditus ar gauti kitokias paslaugas tik Lietuvos banke. Man atrodo, kad išskirti ir jiems nurodyti, jog jie savo kreditines operacijas gali daryti tik Lietuvos banke, yra neteisinga. Visiškai pritariu Krikščionių demokratų frakcijos, gerbiamojo Seimo nario K.Kuzminsko nuomonei, kad reikia išbraukti žodžius "išskyrus Lietuvos banką". Tada jie galėtų būti kaip visi Lietuvos piliečiai ir nebūtų priversti daryti kokias nors operacijas vien tik tame banke. Antra vertus, pats bankas nesudarinėtų kokių nors ypatingų sąlygų, lengvatų, kurios vėliau išauga ir nuveda į nusikaltimus. Reziumuodamas dar kartą kviečiu pritarti Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymui išbraukti žodžius "išskyrus Lietuvos banką". Dėkoju.

PIRMININKAS. Minutėlę. F.Kolosauskas, po to gerbiamasis R.Šarkinas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu tai būtų komercinis bankas, tai aš suprasčiau, tada neturėtų skolintis iš komercinio banko, kuriame dirba, o iš kito banko. Čia yra visiškai kitas atvejis, atvejis tas, kad Lietuvos banko darbuotojai turi kontroliuoti komercinius bankus ir jie neprivalo būti priklausomi nuo komercinių bankų vadovybės ar kreditų skirstymo komiteto įtakos ir noro. Todėl visose pasaulio šalyse centrinio banko darbuotojai skolinasi tik iš savo banko. Ir kai mes jau priėmėme sprendimą, kad Seimas tvirtina biudžetą, tai mes ten numatysime, kokios palūkanos. Tos palūkanos turės būti kaip ir nusistovėjusios visoje komercinių bankų sistemoje. Ir čia jokios baimės nėra, mes tik išvengsime korupcijos atvejo. Siūlau balsuoti taip, kaip yra tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininkas, o po to tarsimės dėl balsavimo, nes siūlymas yra arba palikti, arba išbraukti galiojančio įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį. Ir kitas pasiūlymas, priklausomai nuo pirmojo balsavimo, kaip tą dalį suformuluoti - be Lietuvos banko ar kaip nors kitaip.            

Gerbiamasis Šarkinai, dar kartą prašom savo nuomonę, ir registruosimės, o po to balsuosime.

R.ŠARKINAS. Aš norėčiau paprieštarauti gerbiamajam A.Baleženčiui.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠARKINAS. Jis sako, jeigu išbrauksime "išskyrus Lietuvos banką", tai Lietuvos banko darbuotojai bus kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai. Nebus taip. Tada Lietuvos...

PIRMININKAS. Atvirkščiai.

R.ŠARKINAS. Tada jie negalės skolintis iš jokios kredito ar kitokios įstaigos. Vis dėlto aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra pagrindiniame įstatyme, 18 straipsnio visai nekeisti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Iš eilės. Tuoj tarsimės. Pirmas balsavimas bus dėl trečiosios dalies, ir priklausomai nuo to balsavimo bus kiti balsavimai arba nebus.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija! Po to tarsimės dėl balsavimo. Prašom registruotis, o po to aiškinsimės, kaip balsuoti.

95 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mes dabar apsisprendžiam ne dėl viso 18 straipsnio, arba šio įstatymo 5 straipsnio. Mes kalbame tik apie vieną dalį, t.y. bazinio įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį taip, kaip ji yra suformuluota senajame įstatyme: "Lietuvos banko darbuotojai negali skolintis iš jokios kredito ar kitokios įstaigos, išskyrus Lietuvos banką." Tai tie, kurie siūlo taip, kaip užrašyta šiame pagrindiniame projekte, pagal kurį mes dirbame, tie, kurie siūlo išbraukti trečiąją dalį, balsuoja už. Kurie mano, kad ji turi likti, nepriklausomai nuo galimų kitų pataisų, tie balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku?

Kartoju. Tie, kurie mano, kad trečioji dalis taip, kaip parašyta įstatymo projekte, yra nereikalinga, balsuoja už, tie, kurie mano, kad ji reikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. O kokia ta trečioji dalis - po pirmojo balsavimo.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad iš galiojančio įstatymo 18 straipsnio būtų išbraukta trečioji dalis, tas balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už išbraukimą - 22, prieš - 37, susilaikė 15. Taigi trečioji dalis liko. Dabar, gerbiamieji kolegos, jeigu trečioji dalis liko, tada galioja kolegos K.Kuzminsko ir krikdemų pataisa iš trečiosios dalies išbraukti žodžius "išskyrus Lietuvos banką", kam kategoriškai prieštarauja ir kolega F.Kolosauskas, ir, kiek supratau, pirmininkas R.Šarkinas.

Dabar vienas - už, vienas - prieš, bet tik dėl tų trijų žodžių. Kas remia tą siūlymą, kas prieš? Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad siūlymas išbraukti yra ne visai gerai suprastas. Išbraukus išeitų, kad banko darbuotojai iš niekur jokių kreditų gauti negalės. Tai kodėl iš niekur negalės gauti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, kai kurie kolegos Seimo nariai sako, jog čia ir bus didžioji teisybė. Ar jūs tai supratote? Kolega R.Dagys - ar taip, ar taip. Prašom.

R.J.DAGYS. Antras taip pat negali kalbėti.

PIRMININKAS. Negali, teisingai. Kas remia kolegos K.Kuzminsko ir kolegų krikdemų siūlymą? J.Pangonis. Išbraukti ar neišbraukti tris žodžius?

J.PANGONIS. Aš norėčiau pasakyti, kad balsavimas buvo ne visai toks. Kai jūs taip pateikėte balsavimui, iš karto nepateikę Vyriausybės siūlomos pataisos, tai aišku, kad negalima pritarti K.Kuzminskui, kadangi iš tikrųjų jie negalės iš niekur skolintis. Tačiau Vyriausybės pataisoje yra aiškiai pasakyta, kad bankas negalės saviems teikti kreditų ir nėra ko čia užsiiminėti savų darbuotojų kreditavimu. Jokios čia nėra baimės, kad banko darbuotojai gaus iš komercinių bankų kreditus. Manau, kad tai yra... Jeigu jie patys dabar negalės, sakykime, tai jų žmonos gaus ar giminės. Manau, kad jūs labai nuklystate į tolimus dalykus, norėdami pasakyti, kad jeigu jiems uždrausime iš komercinių bankų, tai jie iš niekur negalės gauti. Atsiprašau, ne taip buvo pateikta balsavimui, todėl aš nesuprantu, kas čia vyksta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, bus dėl to balsuojama. Juk Vyriausybės varianto pirmieji žodžiai ir yra: "18 straipsnyje išbraukti trečiąją dalį." Mes dėl to balsavome, neišbraukėme. (Balsas salėje) O po to balsuosime alternatyviai dėl Vyriausybės siūlymo anam variantui.

Gerbiamieji kolegos, ar yra remiančių kolegos K.Kuzminsko siūlymą? Kolega Z.Adomaitis. Ne?

Z.ADOMAITIS. Ne, neremiu.

PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. (Balsai salėje) Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Iš tikrųjų čia pakankamai subtilu, bet ir Lietuvos banko darbuotojai yra Lietuvos piliečiai, jų teisės taip pat turėtų būti tokios pat. Iš tikrųjų J.Pangonio pastaba buvo teisinga. Jeigu norės atlikti kokius nors korupcinius veiksmus, kurių niekas nenorėtų žinoti...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubertavičiau, būkite malonus, į mikrofoną!

K.KUBERTAVIČIUS. ... be abejo, tai padaryti yra įmanoma ir kitokiais būdais. Tiesiogiai susieti su banko tarnautojais, darbuotojais tų dalykų, aš manau, nederėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Dar kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nieko baisaus neatsitiks, jeigu bankų darbuotojai ir neims kreditų. Visai nieko baisaus. Galbūt būtų neblogai, kad tie, kurie nori dirbti banke ir gauti didelius atlyginimus, galėtų susitaikyti su tuo, kad jie neturės teisės paimti kreditų. O tie, kurie nori gauti didelius kreditus ir paimti juos, tegu neina dirbti į banką. Dėkoju. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėmesio, gerbiamieji kolegos! Dabar balsuosime dėl Seimo nario K.Kuzminsko siūlymo. Ar jūs jau persigalvojote? Registracija? (Balsai salėje) Prašom. Dar kartą registruojamės. Kolegos, dėmesio, prašom registruotis. 96 Seimo nariai.

Gerbiamieji, dabar balsuosime dėl kolegos K.Kuzminsko ir krikdemų pataisos - iš galiojančio įstatymo 18 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius "išskyrus Lietuvos banką".

Už - 31. Prieš - 38. Susilaikė 13. Liko taip, kaip buvo.

Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikės, anksčiau ar vėliau, alternatyviai balsuoti pagal Vyriausybės variantą, bet, kiek aš prisimenu, yra dar kolegos P.Jakučionio pataisa, jeigu jis neatsiima. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Taip, yra mano siūlymas išbraukti paskutiniąją dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jakučioni, čia jūs jau kalbate pagal tą tekstą, kuris pateiktas priėmimui, o ne pagal galiojantį įstatymą, taip?

P.JAKUČIONIS. Taip, pagal tą, kuris pateiktas priėmimui.

PIRMININKAS. Prašom motyvuoti.

P.JAKUČIONIS. Jau praeitą posėdį mes apie tai kalbėjome ir motyvavome, dabar būtų galima tik pakartoti.

PIRMININKAS. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Yra suteikiama Lietuvos banko valdybai savo nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti finansines paslaugas savo darbuotojams. Mes žinome, kokias pasekmes turėjo šitokia tvarka iki šiol. Todėl aš nenorėčiau, kad ta pati tvarka liktų. Kitas dalykas būtų, jeigu mes dabar tą patvirtintą tvarką turėtume, žinotume, kaip jie tvarkosi, o dabar mes nežinome. Gal ten vėl bus po 60% metinių palūkanų arba iš viso beprocentės paskolos ir t.t. Tam, kad išvengtume tokių dalykų, aš siūlau šitą paskutiniąją dalį išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar vienas, kuris remiate kolegos P.Jakučionio siūlomą išbraukimą, ir vienas, kuris remiate projekto pagrindinį tekstą. Kolega K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad palikome tą siūlymą, Vyriausybės atmetėme išbraukti trečiąją dalį, tai šita trečioji dalis turi būti automatiškai išbraukta. Todėl aš remiu P.Jakučionio siūlymą. Kokios finansinės paslaugos? Kai ten buvo išbraukta "kreditų ėmimą", tai jiems reikėjo, o dabar jis yra savaime išbrauktinas.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes paliksime šitą trečiąją dalį, tai mes skatinsime banko valdybą nustatinėti kažkokią specialią tvarką ir sąlygas. Mes sukursime tą pačią situaciją, kuri buvo iki bankų krizės. Aš manau, kad mes turime pritarti gerbiamojo P.Jakučionio siūlymui ir išbraukti šitą pastraipą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes palikome tą trečiąją dalį, kurioje numatyta, kad banko darbuotojai turi teisę imti paskolas iš Lietuvos banko, tai logiškai, mano galva, turi būti ir nustatyta tvarka, kokia tvarka šitie kreditai ar kita finansinė pagalba bus teikiama. Nes jeigu mes šitą išbraukiame, tai iš tikrųjų tampa nebeaišku, kokia tvarka... Gerbiamasis Baleženti, įstatymai nereglamentuoja. Jeigu būtume išbraukę, tada viskas būtų logiška - išbraukti ir tą. Jeigu palikome, turi būti tvarka. Tada Biudžeto komitetas ir Seimas gali pasižiūrėti, kokia ten tvarka. Bet tą tvarką turi parengti. Gerbiamasis Jakučioni, jūs siūlėte, kai buvo kita nuostata, bet, balsavus už priešingą, tvarka turi būti palikta. Kitaip lieka... O įstatymai nereglamentuoja pačios tvarkos. Todėl siūlau palikti.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų yra tam tikra painiava, todėl aš prašyčiau jūsų dėmesio. Aš siūlysiu du balsavimo variantus. Mes galime iš karto balsuoti dėl kolegos P.Jakučionio siūlymo, o kitas variantas - balsuoti alternatyviai: dėl galiojančio įstatymo teksto - viena alternatyva, ir dėl Vyriausybės pateikto varianto - kita alternatyva. Gerbiamasis Pangoni, ar girdite? Kuris variantas geresnis? Ar pirma apsisprendžiame dėl kolegos P.Jakučionio, ar balsuojame dėl pagrindinių motyvų? Kolega J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Juršėnai, jūs vieną kartą paklausykite.

PIRMININKAS. Aš visą laiką klausau. Prašom.

J.PANGONIS. Jūs iš pat pradžių galėjote pateikti šitą alternatyvą, o ne pasiūlyti išbraukti, nes Vyriausybės išbraukimas buvo susijęs su trečiosios dalies kita redakcija. Dabar, jeigu jūs būtumėte iš pradžių šitą pasakęs, daugelis gal būtų kitaip balsavę. Iš tiesų dabar reikia alternatyviai balsuoti - ar už Vyriausybės siūlomą trečiąją dalį, ar už tokią, kokia dabar yra esančiame įstatyme. Tada bus visa teisybė. Aš siūlau pasirinkti vis dėlto Vyriausybės pasiūlytą variantą, nes čia yra uždraudžiama teikti kreditus saviems darbuotojams - labai teisingai, ir nustatoma tvarka, kokiomis sąlygomis jie galės atlikti kitas finansines operacijas, pavyzdžiui, savo depozitus laikyti tame banke. Dėl to, aišku, būtų galima diskutuoti, ar jiems reikia tai leisti, tačiau, jeigu leidžiame, pasirinkime vis dėlto Vyriausybės variantą, t.y. mažesnę blogybę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom. Jūsų nuomonė.

R.ŠARKINAS. Aš jau pasakiau savo nuomonę. Mes už pagrindinį įstatymą, kad jis nebūtų keičiamas.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Gal iš tikrųjų taip bus aiškiau. Balsuosime alternatyviai dėl viso 18 straipsnio. Pirmoji alternatyva - taip, kaip yra įstatyme, juo labiau mes dėl trečiosios dalies jau balsavome - mygtukas "už". Mygtukas "prieš" - pagal Vyriausybės projektą, kuris yra išdėstytas šitame tekste, kurį kiekvienas turime po ranka. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Buvo pakankamai kalbėta dėl motyvų. Nebent leisiu kalbėti gerbiamajai E.Kunevičienei. Prašom. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, alternatyva yra viena. Taip, kaip buvo. Mes pasekmes jau žinome šito taip, kaip buvo. Aš siūlau kategoriškai nepritarti šitam variantui "taip, kaip buvo", o toliau diskutuoti ir keisti, priiminėti naujai siūlomą variantą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte yra aiškiai užrašyta, kad banko darbuotojams gali būti suteikiamos finansinės paslaugos, išskyrus kreditų teikimą, Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tai reiškia, kad tam tikras paslaugas savo banko darbuotojams bankas galės teikti, bet kreditų suteikti - ne. Taigi mes turime apsispręsti, ar Lietuvos bankas, kaip ir visi kiti komerciniai bankai, teikia Lietuvos piliečiams kreditus, ar ne. Štai ir viskas. Jeigu ne, tai aš manau, kad šitos išimties neturėtume daryti ir Lietuvos banko darbuotojams. Aš manau, čia nėra nieko ypač baisaus.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos...

K.KUBERTAVIČIUS. Aš siūlau pritarti būtent šitam Vyriausybės pateiktam variantui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom nesipainioti. 18 straipsnis. Mygtukas "už" - taip, kaip yra galiojančiame įstatyme, apie ką kalbėjo gerbiamasis R.Šarkinas. Mygtukas "prieš" - taip, kaip yra suformuluota Vyriausybės pateiktame projekte, kurį mes kiekvienas turime prieš akis. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti, balsavimas elektronika. Dėl 18 bazinio įstatymo straipsnio. Mygtukas "už" - pagal seną variantą, mygtukas "prieš" - pagal Vyriausybės teikiamą projektą.

Už senąjį variantą - 26, už naująjį - 40. Taigi pagal naująjį variantą, Vyriausybės. Priimtas Vyriausybės variantas. Turėsime tartis dėl gerbiamojo P.Jakučionio pataisos. Kolega K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Reikia perbalsuoti dėl to, dėl ko mes balsavome prieš tai. Juk tas su tuo "pjaunasi".

PIRMININKAS. Šitas balsavimas panaikina tą balsavimą, kadangi dėl viso straipsnio.

K.ANTANAVIČIUS. Tada taip.

PIRMININKAS. Bet tada mes turime tartis dėl kolegos P.Jakučionio pataisos, jeigu jis neatsiima. Prašom. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Ne, aš neatsiimu savo siūlymo, prašau dėl jo balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą. Jis yra logiškas. Mes neturime palikti vėl kokių nors skylių arba leisti nustatyti tvarką, nustatyti sąlygas, nes visa tai pavirsta tuo, ką mes turėjome iki bankų krizės. Bankų darbuotojai turi dirbti, imti kreditus ir gauti visas kitas finansines paslaugas, kaip ir visi Lietuvos Respublikos piliečiai - pagal veikiančius įstatymus ir poįstatyminius aktus. Nereikia sudarinėti kokių nors išimčių ir panašiai. Todėl aš visus kviečiu paremti gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininkas, ir balsuosime.

R.ŠARKINAS. Mūsų buvo kitokia nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes pasirinkome Vyriausybės teikiamą variantą. 18 straipsnis yra iš trijų dalių. Kolega P.Jakučionis siūlo paskutiniąją dalį išbraukti. Pranešėjas nesutinka. Prašom dar kartą registruotis, ir balsuosime. Registracija.

91 Seimo narys. Kolega P.Jakučionis siūlo iš teikiamo projekto varianto išbraukti paskutiniąją dalį. Pranešėjas nesutinka. Kas remia kolegos P.Jakučionio siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.

Už išbraukimą - 42, prieš - 30, susilaikė 7. Išbraukta. (Triukšmas salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos, kartoju balsavimą, bet paskutinį kartą. Dėmesio! Mano prašymu. Aš turiu tą teisę, jūs puikiai žinote. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų išbraukta iš pagrindinio teksto trečioji dalis, kaip siūlo kolega P.Jakučionis, tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip yra tekste, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom dar kartą registruotis, nes vienas Seimo narys atėjo pavėlavęs. Neminėsiu pavardės. (Triukšmas salėje) Prašom registruotis. Ne, Seimo narys atėjo kaip tik iš šitos pusės. Jo garbei aš siūlau registruotis.

96 Seimo nariai. Kas už išbraukimą, tas spaudžia mygtuką "už", kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašom.

Už - 41, prieš - 38, susilaikė 12. Liko.

Prašom dėl viso straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš. (Triukšmas salėje) Ne, jau perbalsuota pakankamai. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Manau, kad Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte yra tinkamai suformuluotas straipsnis, jo dalys, apibrėžiančios Lietuvos banko darbuotojų teises ir galimybes, dirbant Lietuvos banke, naudotis tam tikromis paslaugomis, be abejo, išskyrus kreditų teikimą. Manau, kad tai yra priimtina, visa tai bus Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka ir sąlygomis ir, manau, visai bus neblogai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Dėl viso straipsnio.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aišku, mes gerbiame jūsų ryžtingumą ir labai gerą orientavimąsi sudėtingose Seimo situacijose, tačiau mes nepamirškime, kad mes prisiimame atsakomybę už bankų likimą. Mes turime padaryti išvadas iš viso to, kas įvyko praėjusiais metais Lietuvos banke. Mes visi su jumis, gerbiamieji Seimo nariai, turime prisiimti atsakomybę už Lietuvos žmonių pinigus, už valstybės finansinę sistemą. Aišku, galima čia, panaudojus kelis perbalsavimus, manipuliuojant balsais, į vieną ar į kitą pusę nusverti, tačiau problema išlieka. Problema yra ta, kad mes vėl atveriame vartus Lietuvos banko valdybai nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikti savo darbuotojams finansines paslaugas. Aišku, banko vadovybė pasikeitė, reikia manyti, kad atmosfera ten bus geresnė. Bet kas gali žinoti, ar kokios aplinkybės neprivers tų pačių darbuotojų vėl pasinaudoti savo padėtimi? Įstatymas turi reguliuoti, kad to neįvyktų. Deja, šitas straipsnis, dėl kurio mes dabar balsuosime, nesukuria tokių įstatyminių prielaidų, kad nebūtų galima piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi. Todėl aš siūlau nepritarti šitam straipsniui, kad mes jį galėtume dar kartą ramiai persvarstyti ir dėl jo perbalsuoti. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, tada liks senasis variantas, bus blogiau. Naujasis variantas yra geresnis. Kolega A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Pone Pirmininke Juršėnai, jūs per praėjusį balsavimą taip pat, kaip ir anksčiau, naudojote buldozerinę techniką - balsuojate tol, kol laimite. Ar jūs žinote, kiek praeityje tokiais balsavimais buvo pridaryta blogo įstatymdavystei? Negi jūs iki galo... visą laiką ir naudosite tą metodiką? Tai, galima sakyti, yra neteisėta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, buvo perbalsuota vieną kartą. O jeigu, kaip jūs sakote, metodika patikrinta, tai ją iš tikrųjų reikia iki galo naudoti. (Balsai salėje)

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 5 straipsnį, arba modifikuotą bazinio įstatymo 18 straipsnį, tas balsuoja už. Kas mano, kad naujasis variantas yra blogesnis už senąjį, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.

Už - 42, prieš - 33, susilaikė 8. Aš pridėsiu savo balsą. Žinote, į kurią pusę. (Balsai salėje)

Prašom. Kolega A.Baležentis pasiūlys ar kolega J.Veselka? Prašom. Kuris?

J.VESELKA. Ką?

PIRMININKAS. Ką nors. Prašom. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkite, ką mes darome. Dabar, atsiminkite, priėmėme tai, kad Seimas tvirtins metinį Lietuvos banko biudžetą. Todėl ta sena formuluotė, pagal kurią mes galėtume kontroliuoti kreditų apimtį, palūkanas ir kitas finansines... mes turėjome teisę. Dabar mes padarėme štai ką: jie gali už ten laikomus depozitus nustatyti palūkanas, plius jų darbuotojai kitur, kituose komerciniuose bankuose gali gauti kreditus su mažomis palūkanomis, ir mes nieko apie tai nežinosime. Todėl, gerbiamieji, vis dėlto, kai pradedame painioti, tai labai pripainiojame. Todėl, kai mes priėmėme, kad tvirtiname metinį banko biudžetą, mums reikėjo palikti tą 18 senąjį galiojantį straipsnį, ir mes teisingai ėjome. Bet gerbiamasis Č.Juršėnas nelabai šituos dalykus, taip sakant... ir pradėjo mus painioti, daryti spaudimą be reikalo. Reikia atsiminti, ką priėmėme ir kas po to seka. ...J.Pangonis - mano draugas, nesakysiu. Todėl grįžkime arba... Pirmininke, atsiimk šitą straipsnį, palauk dėl galutinio balsavimo, gerai apgalvok, susitik su tais didžiaisiais ir dar kartą... Nes tikrai mes darome blogai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, jūs juk ne tas žmogus, kurį galima prispausti. Prašom neverkti. Kolega A.Baležentis. Jo padėtis sunkesnė. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi balsai pasiskirstė Seime po lygiai, aš siūlau atidėti šito straipsnio priėmimą, nes vienu balsu priimti Lietuvos banko įstatymo straipsnį yra neleistina. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jums siūlau savo balso neatiduoti nei vienai, nei kitai pusei ir neprisiimti atsakomybės už bankų sistemos likimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kad iš tikrųjų nebūtų to skirtumo - vieno balso, aš pridedu savo balsą. 43 - už, 33 - prieš ir 8 susilaikė. 2 balsų skirtumu straipsnis priimtas. Prašom toliau.

6 straipsnis, arba 20 bazinio įstatymo straipsnis. Man atrodo, jokių pataisų nebuvo. Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti iš karto? Prašom. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 20 straipsnis apskritai neaiškus ir reikėtų keletu žodžių papildyti. Kodėl? Todėl, kad nuostoliai ir nuostoliai. Visiškai neaišku. Aš manau, reikėtų parodyti, kokie čia nuostoliai, kad blogų paskolų nuostoliai. Tada jie bus atskirti nuo kitų nuostolių, sakykim, 9 straipsnyje, arba senajame 24. Tada bus viskas aišku. O dabar banko nuostoliams atlyginti, toliau nuostolis nurašomas iš pelno prieš jį skirstant. Todėl aš sakyčiau, kad čia, kur yra 20 straipsnio dviejose vietose "Banko nuostoliams atlyginti", turėtų būti "Banko blogų paskolų nuostoliams atlyginti". Būtų viskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Veselka dėl 6 straipsnio. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ir gerbiamasis banko pirmininke! Pirmiausia aš nelabai suprantu, kodėl jūs keičiate, kad galima daryti tik metinius atskaitymus? Juk tie nuostoliai, visoks būtinumas gali atsirasti ir per metus. Todėl, mano manymu, kai buvo padaryti ketvirtiniai atskaitymai... Iš tikrųjų jie negali būti tikslūs, bet metų gale patikslinami. Aš nežinau, kodėl jūs einat prie metinių, nes nuosekliai susidaro po to. Bet apskritai aš sutinku su ta formuluote, kad nuostoliai gali būti dengiami tik iš atsargos kapitalo. Nes nuostoliai ne tik dėl blogų paskolų, bet gali susidaryti ir dėl kitų operacijų. Todėl pagrindinei nuostatai "iš atsargos kapitalo", man atrodo, reikia pritarti.

PIRMININKAS. Pirmininkas, ir balsuosim.

R.ŠARKINAS. Mes palaikom tą variantą, kuris yra pateiktas. Nes nuostoliai gali būti ne tik dėl blogų paskolų. Vis dėlto vieną kartą per metus padarius atskaitymus, kada yra tiksliai atliktas auditas, yra teisingiau. Mes palaikom, kad atskaitymai būtų daromi vieną kartą ir pritariam tai pateiktai redakcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 6 straipsnį, arba bazinio įstatymo 20 straipsnio kiek kitokią trečiąją dalį, tas balsuoja už. Kas mano, kad tai netinkama, turi likti senas variantas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom pasiruošti balsuoti. Už straipsnį - už, kas prieš - prieš. Prašom.

Už - 42, prieš - 5, 22 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Dabar 7, arba papildomas 20l. Kolega F.Kolosauskas pirma. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad priimamiems 7 ar 8 straipsniams yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas. Dėl Lietuvos banko nuostolių atlyginimo, atidėjimų beviltiškoms abejotinoms paskoloms bei nuvertėjusiam turtui padengti komitetas nusprendė siūlyti Seimui priimti protokolinį pavedimą. "Lietuvos banko valdybai nustatyti Lietuvos banko nuostolių atlyginimo, atidėjimo beviltiškoms, abejotinoms paskoloms bei nuvertėjusiam turtui padengti tvarką ir ne vėliau kaip iki 1996 m. kovo 1 d. informuoti apie tai Lietuvos Respublikos Seimą." Mes prašome, kad toks protokolinis įrašas būtų padarytas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim sutikti, kad toks įrašas būtų protokole? Galim?

R.ŠARKINAS. Iki kovo 1 d. dar nebus įstatymas priimtas. Gal terminą kitą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Šarkinas sako, kad yra per ankstyvas terminas. (Balsai salėje) Gerai. Tai gal pirmiau priimkim 7 ir 8 straipsnius, o po to kalbėsim dėl protokolinio įrašo. 7 straipsniui, arba papildomam 201 straipsniui, pastabų ir pataisų nebuvo. Prašom, vienas - už, vienas - prieš. Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal straipsnio papildymo dėl nuostolių atlyginimo ir reikia, tačiau visame tekste nematome nuostolių atlyginimo iš to, kas padarė tuos nuostolius. Paskaitykime iš eilės: "Nuostoliai atlyginami iš einamųjų metų pelno paskirstymo. Jei nepakanka pelno, jie atlyginami iš atsargos kapitalo." O gale: "jei Lietuvos banko pelno ir atsargos kapitalo nepakanka nuostoliams atlyginti, jie kompensuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto nustatyta tvarka". Vėl tas valstybės biudžetas kenčia. O kur išieškoma pagal baudžiamąją atsakomybę iš kaltų asmenų, kurie leido tuos nuostolius. To mes nematom. Todėl negaliu palaikyti šio straipsnio.           

PIRMININKAS. Ačiū. Kas remia 201 straipsnį? Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, remti aš tikrai negaliu ir aš noriu...

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Tas, kas remia šitą papildomą straipsnį.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kai nagrinėji šitą straipsnį ir nagrinėji anksčiau priimtus straipsnius, sukuriama labai gera sistema. Komerciniai bankai taip pat gali padengti savo nuostolius iš pelno. Dar prieš darydami atskaitymus. Tą pačią nuostatą norim taikyti ir valstybiniam bankui.

PIRMININKAS. Jūs prieš?

J.VESELKA. Kadangi jau einam tokiu keliu, kad bankininkai gali daryti nuostolius ir už tai neatsakyti, reikėtų šitos nuostatos nepalaikyti.

PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį banko pirmininką. Ar jums neatrodo, kad to visiškai nereikia, kai mes priėmėm 20 straipsnio pataisą? Iš kur dengiamas tas atsargos kapitalas, o ten formuojama iš pelno. Čia yra perdėtas antras daiktas - banko nuostoliai atlyginami iš einamųjų metų pelno prieš pelno paskirstymą. Galbūt palikti tik tai, o jeigu nuostoliams atlyginti šito atsargos kapitalo nepakanka? Taigi tai pasakyta prieš tai esančiame straipsnyje. Aš manau, kad reikėtų sutrumpinti ir palikti tik vieną pastraipą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Na, iš tiesų ne be reikalo atsirado 201. Jis atsirado dėl to, kad audito firma... Jūs atsimenat, kad valstybės kontrolierius Lietuvos banką buvo padavęs net į teismą, kad buvo supainiotos sąvokos, iš kokių metų, kaip tas nuostolis turi būti dengiamas, iš kokio pelno, kaip turi atsiskaityti į biudžetą. Dėl to ir gimė šitas papildomas straipsnis, Tarptautinio audito kompanijos siūlymu. Ir aš siūlau palaikyti, nes paskui, svarstant 1995 m. auditą, vėl iškils ta pati situacija, kaip buvo anksčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 7 straipsnį, arba... (Triukšmas salėje) "arba papildomą 201 straipsnį, tas balsuos už. Registracija. (Triukšmas salėje) Kolegos, prašom registruotis.

Salėje - 83 Seimo nariai.

Kas už 7 straipsnį, balsuoja už. Kas prieš, balsuoja prieš. Prašom.

Už - 31, prieš - 29, 7 susilaikė. Straipsnis nepriimtas. (Triukšmas salėje)

8 straipsnis. (Triukšmas salėje) Nieko negaliu padėti, gerbiamieji kolegos. (Triukšmas salėje) Prašom. Dėl 8 straipsnio. Kolega A.Baležentis.

Dėl 22 straipsnio yra kolegų P.Jakučionio ir J.Veselkos siūlymai. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mano siūlymas yra pirmame papunktyje išbraukti žodžius "ir Lietuvos bankų darbuotojų indėlius, laikomus Lietuvos banke". Šis siūlymas yra susijęs su mano buvusiu siūlymu dėl 18 straipsnio paskutiniosios dalies išbraukimo. Dabar mes, kitaip sakant, Seimas su aktyvia Pirmininko pagalba tą siūlymą atmetėm. Aš norėčiau klausimą dabar kelti taip: jeigu jau Lietuvos banko darbuotojai indėlius laiko, taip sakant, patys pas save ir patys sau moka palūkanas, tai tegul tos palūkanos nebūna kaip banko išlaidos, o tegul būna kaip banko nuostoliai. Tada tos palūkanos bus kuo mažesnės. Jeigu kas mano kitaip, tai prašom pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar vienas Seimo narys, kuris remia kolegos P.Jakučionio siūlymą, ir vienas, kuris mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste. Kolega R.Žurinskas. Nematau. Kolega P.Vitkevičius. Kolega V.Bulovas. Dėl šio siūlymo, ne? Gerai. Iš naujo. Prašom, kas remia kolegos P.Jakučionio siūlymą? Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Iš principo aš galėčiau P.Jakučionio siūlymui pritarti, tačiau aš noriu pasakyti, kad ten yra ir kitų taisytinų vietų. Būtent 6 punktas - materialinių vertybių amortizacijos išlaidos. Tai dabar gali būti tik ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto amortizacija. Kaip minėjo gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, 9 punktą reikėtų išbraukti ir jį parodyti atskirai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, apie 9 punktą mes kalbėsime vėliau. Mes dabar kalbam apie 1 punkto sutrumpinimą.

J.LISTAVIČIUS. 1 punkto sutrumpinimas dabar galėtų ir būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš būsiu kategoriškesnis. 1 punkto sutrumpinimas privalo būti. Dėl to, kad pagal šį straipsnį Lietuvos banko darbuotojų indėlių palūkanas turėtų apmokėti visos Lietuvos žmonės, nes tai sudarytų Lietuvos banko teisėtas išlaidas. Šito nereikia daryti. Dėl to aš siūlau sutrumpinti 1 punktą taip, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas? Prašom dėl kolegos P.Jakučionio siūlymo.

R.ŠARKINAS. Mes, aišku, nepritariam.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos P.Jakučionio siūlymą išbraukti iš 8 straipsnio, arba bazinio įstatymo 22 straipsnio, žodžius "ir Lietuvos banko darbuotojų indėlius, laikomus Lietuvos banke", tas balsuoja už. Kas mano, kad to daryti nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už išbraukimą - už, o prieš išbraukimą - prieš arba susilaiko.

Už - 35, prieš - 24, susilaikė 9. Išbraukta. (Triukšmas salėje)

Kadangi vieną kartą jau neperbalsavom (dėl 201), aš dabar turiu moralinę teisę pasiūlyti. (Triukšmas salėje) Kolega V.Žiemelis. Prašom. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir prašom neregistruoti svetimų. Kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, prašau perbalsuoti. Aš nuspaudžiau, o kažkodėl nebuvo. Mano balso nėra.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, gerbiamasis Žiemeli. Registracija dabar. (Triukšmas salėje)

Salėje - 88 Seimo nariai.

Prašom sąmoningai spaudyti mygtukus. Kas už tai, kad iš 22 straipsnio 1 punkto būtų išbraukti žodžiai "ir Lietuvos banko darbuotojų indėlius, laikomus Lietuvos banke", tas balsuoja už. Kas mano, kad to daryti nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. (Salėje šurmulys)

Už - 37, prieš - 30, 6 susilaikė. Rezultatas toks pat - išbraukiama.

Prašom, 9 punktas. (Triukšmas salėje) Prašom netriukšmauti. Balsuota du kartus ir rezultatas toks pat.

Prašom dėl 9 dalies. Kolega J.Veselka. Jūsų siūlymas - išbraukti 9 punktą.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 9 punktas skamba taip: atidėjimai beviltiškoms ir abejotinoms paskoloms bei nuvertėjusiam turtui padengti. Vis dėlto Lietuvos bankas yra ne komercinis bankas, ir kas gali pasakyti, kur jis gali išduoti tokias beviltiškas paskolas? Jos yra jau susidariusios! Turbūt dėl užskaitos. Gerbiamasis pirmininke, jūs žinote sumą. Todėl, mano galva, šitos nuostatos reikėtų apskritai nepriimti, išbraukti, o priimti atskirą įstatymą dėl šitų 50 ar 60 mln., kurie yra susidarę, būtent šita konkreti suma. O šita nuostata, kai jūs ją įteisinsit, ar jūs suprantate, koks tai mafinis mechanizmas? Jūs, tai yra ne jūs, nes jūs to niekada nedarysite, bet pati sistema leis suteikti beviltiškus kreditus komerciniams bankams, jie praras kaip beviltiškus, o po to viskas nurašoma. Todėl siūlau atmesti, o priimti atskirą trumpą įstatymą, leidžiantį jums nurašyti tas beviltiškas konkrečios sumos paskolas. Nes, gerbiamieji kolegos, centrinis bankas niekada kreditų neišduoda. Rizikos jam nėra, o atsargos kapitalas kitoms išlaidoms šitą jau numato. Todėl aš siūlyčiau išbraukti ir priimti atskirą konkretų įstatymą, leidžiantį nurašyti konkrečią sumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys, remiantis siūlymą išbraukti, kitas Seimo narys, remiantis pagrindinį tekstą. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš jau pasikarto-siu, kad 9 punktą iš čia reikia išbraukti. Jeigu priimti, tai priimti atskirą straipsnį arba atskirą įstatymą, kaip čia jau minėjo. Tokių beviltiškų, abejotinų įsiskolinimų buvo ir yra dabar. Kad būtų apvalytas banko balansas, tą reikėtų padaryti. Tik ne pagrindiniame įstatyme. Dar kartą grįžtu prieš 6 punkto, kur negali būti materialinių vertybių amortizacijos išlaidų, o ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas dėl 9 punkto. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Aš prašau įrašyti protokolinį įrašą, kurį minėjau. Ne iki kovo 1 d., o iki balandžio 1d. Kad viską pateiktų.

PIRMININKAS. Balandžio 1 d. netinka. Kovo 31 d.

F.KOLOSAUSKAS. Gerai, kovo 31 d. ir tada, kaip ponas J.Veselka minėjo, būtų galima priimti atskirą įstatymą ir sutvarkyti tuos klausimus. Ko mes čia laužom ietis be jokio reikalo?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, šitą dalyką mes spręsim po šio straipsnio priėmimo ar nepriėmimo, o dabar dėl 9 punkto. Ar jūs už išbraukimą, ar prieš?

F.KOLOSAUSKAS. Prieš.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia 9 punkto išbraukimą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti pagrindinis tekstas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už - 44, prieš - 30, 4 susilaikė. Punktas išbraukiamas. (Salėje šurmulys)

Dabar, gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas nors balsuoti dėl viso straipsnio, kai yra priimti abu išbraukimai? Nereikalaujat. Galim priimti? Priimta.

8, arba bazinio įstatymo pataisytas 22, straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dabar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko siūlymas dėl protokolinio nutarimo. Ar galim jį priimti patikslinę datą - iki kovo 31 d.? Galim priimti? Gerbiamasis Kolosauskai, perskaitykite dar kartą. Centrinis mikrofonas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. "Lietuvos banko valdybai nustatyti Lietuvos banko nuostolių atlyginimo, atidėjimo beviltiškoms, abejotinoms paskoloms bei nuvertėjusiam turtui padengti tvarką ir ne vėliau kaip iki 1996 m. kovo 31 d. informuoti apie tai Lietuvos Respublikos Seimą." Toks turėtų būti įrašas. Kai mes gausim tą informaciją, galėsim parengti įstatymo projektą ir jį priimti.

PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. Protokolinis įrašas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, 9 šio įstatymo straipsnis, arba bazinio įstatymo 24 straipsnis.

Man atrodo, čia yra kolegos V.Andriukaičio siūlymai. Kas gins? Gerbiamasis R.Dagys ar kas kitas gins kolegos V.Andriukaičio siūlymus? Jis siūlo kitą alternatyvą. Gerbiamasis J.Antanaitis. Prašom paspausti mygtuką. Kolega J.Antanaitis. Prašom. 24 straipsnio alternatyva. Prašom.

J.A.ANTANAITIS. Šio straipsnio nuostata turėtų būti realizuojama keičiant 24 straipsnio redakciją. Būtent taip: "Iš Lietuvos banko pelno pirmiausia padengiami praeitų metų nuostoliai."

PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanaiti, viso straipsnio nereikia skaityti, kadangi Seimo nariai turi. Jūs pasakykit esmę, kodėl siūlote tą alternatyvą.

J.A.ANTANAITIS. Todėl, kad tai, ką mes siūlome, geriausiai išsprendžia, kaip banko pelnas galėtų būti paskirstytas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Ar remiat pagrindinį tekstą, ar V.Andriukaičio alternatyvą? Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš remiu V.Andriukaičio alternatyvą, nes 50% Lietuvos banko atsargos kapitalui suformuoti niekaip nesiderina su tuo, ką mes priėmėme anksčiau, nes 20 straipsnio trečiojoje dalyje parašyta: "Lietuvos banko atsargos kapitalas sudaromas iš banko pelno atskaitymų, kurie daromi tol, kol atsargos kapitalo suma pasiekia 200 mln." Tai jeigu yra 200 mln., tai pelno galbūt nereikės nė vieno procento. Čia turi būti visai kita formuluotė. (Balsai salėje) Taip, nes 50%... o jeigu jų nereikia. Tada reikia keisti tol, kol sudaroma. Vadinasi, tada jis gali būti ir didesnis. Čia yra prieštaravimas, ir autoriai turi pasirinkti kurį nori arba keisti tą nuostatą, už kurią mes balsavome, ar šitos atsisakyti, kad būtų galima iki 50% parašyti, jeigu jis reikalingas. O galbūt nebus reikalingas...

PIRMININKAS. Kas remiate pagrindinį tekstą? Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Negaliu remti pagrindinio teksto.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš remiu pagrindinį tekstą. Čia aiškiai parašyta, kaip pelnas skirstomas, kokiomis procentinėmis išraiškomis, kol pasieks 200 mln. Vyrai, nereikia painioti!

PIRMININKAS. Pranešėjas.

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad čia daugelis Seimo narių supainiojo. Čia Socialdemokratų frakcijos siūlymas, jie siūlo sukeisti pirmą su antruoju punktu. Jis nekeičia esmės, kaip buvo 20... Galbūt galima priimti tą pasiūlymą, kad galima būtų įrašyti pirma 20% įstatinį kapitalą, o 50% atsargos. Galima 1 su 2 sukeisti. Vis dėlto siūlau, kad socialdemokratai nesiūlytų nereikalingo redakcinio užrašymo, jog pelnas nepanaudotas praeitų metų nuostoliams. Juk tai pasakyta straipsnio pradžioje, ir tas prierašas yra nereikalingas.

PIRMININKAS. Ar sutinkame su tuo kompromisu, kad būtų sukeista vietomis? Ačiū. Tada pagal pagrindinį tekstą. Ačiū. Priimtas 9 straipsnis, arba 24 straipsnio pakeitimas.

Dabar 10 straipsnis, arba bazinio įstatymo 27 straipsnio pakeitimas. Yra kolegų P.Jakučionio, F.Kolosausko ir J.Veselkos siūlymai. Pirmas - kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš siūlau išbraukti paskutinę šio straipsnio dalį, kurioje kalbama, kad Lietuvos banko paskolos dviem savaitėms gali būti išduodamos be užtikrinimo. Ką reiškia dvi savaitės be užtikrinimo? Tai, mano nuomone, yra tas pat, kas buvo 22 straipsnio 9 punkte: "sąlygos sudaryti beviltiškas ir abejotinas paskolas". Ten mes išbraukėme, tai visai logiška, kad ir šį paskolų išdavimą be užtikrinimo taip pat reikia išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas remiate kolegos P.Jakučionio siūlomą išbraukimą ir kas manote, kad to nereikia daryti? Kolega F.Kolosauskas - dėl P.Jakučionio siūlymo. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Vis dėlto mes norime, kad Lietuvos bankas būtų paskutinis skolintojas ir su Vyriausybės garantija, ir su atitinkamu dienų skaičiumi, ir bankas neskolins prasiskolinusiam bankui, o spręs mokumo problemas. Šitą galimybę reikia suteikti Lietuvos bankui. Likvidumas ir mokumas. Aš siūlau palikti taip, kaip yra tekste, nepritarti P.Jakučionio siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, negalima duoti nei vienai dienai, nei vienai valandai paskolų be užtikrinimo. Ką gi reiškia dalyti Lietuvos žmonių pinigus dviem savaitėms ir visa tai įteisinti įstatymu? Aš kategoriškai siūlau ir labai prašau Seimo narius pritarti gerbiamojo P.Jakučionio siūlymui išbraukti šį sakinį, nes tai gresia nauja bankų krize ir nauju Lietuvos banko sužlugdymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis R.Šarkinas. Minutėlę, gerbiamasis Šarkinai. Gerbiamasis Veselka, apie tamstos pataisą mes atskirai kalbėsime. Prašom, gerbiamasis Šarkinai.

R.ŠARKINAS. Mes palaikome tą variantą, kuris buvo siūlomas Biudžeto ir finansų komiteto. Tik noriu priminti, kad Biudžeto ir finansų komitetas dar siūlo papildyti ir antrąją dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, apie tai dar kalbėsime.

Gerbiamieji kolegos, kas už kolegos P.Jakučionio siūlomą išbraukimą, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti kaip yra, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Už - 35, prieš - 29, susilaikė 3. Išbraukta.

Kolegos F.Kolosausko siūlymas. Prašom. Gerbiamieji kolegos, kavą geria ir kairieji, ir dešinieji, ir ten paritetas, ir čia paritetas. F.Kolosauskas dėl savo siūlymo. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo 27 straipsnio pirmosios dalies tekstą papildyti štai tokiu sakiniu: "Lietuvos banko paskolos dydis negali viršyti 60% komercinio banko ar kitos įstaigos įsipareigojimo litais ir užsienio valiuta." Siūlau pritarti tokiam siūlymui, nes tas klausimas buvo diskutuojamas komitete ir...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs sutinkate, tada nereikės balsuoti? Prašom, gerbiamasis Šarkinai.

R.ŠARKINAS. Ar man?

PIRMININKAS. Taip. Ar jūs priimate gerbiamojo F.Kolosausko ir komiteto siūlymą?

R.ŠARKINAS. Taip. Pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta.

Dabar esminė alternatyva, kurią siūlo J.Veselka. Veselka, prašom, dėl viso straipsnio.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos!

PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, dabar turėkite omenyje, kad priimtas F.Kolosausko papildymas ir priimtas gerbiamojo P.Jakučionio pasiūlytas išbraukimas. Dabar šis straipsnis yra šiek tiek kitoks. Prašom, gerbiamasis Juliau.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, teisingai, tas straipsnis kitoks, bet jūs paskaitykite, ką sako Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ekspertai. Sako aiškiai: palikite senajame įstatyme galiojančius apribojimus ir pridėkite tas garantijas. Todėl aš siūlau palikti visus anksčiau išvardytus banke apribojimus ir tam pritarti. Dviejų savaičių be laidavimo trumpalaikę paskolą ir taip pat Vyriausybės laidavimo... Tai tada palikime tik visas senas, pridėkime Vyriausybės laidavimą ir neleiskime bankui dalyti kreditų be jokio užstato. Sena redakcija plius Vyriausybės laidavimas. Už tai siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, taigi laidavimas yra ir jūsų variante, ir pagrindiniame variante, tai tada nėra dėl ko balsuoti.

J.VESELKA. Bet pagrindiniame variante išbraukti anksčiau buvę apribojimai. Aš siūlau palikti anksčiau buvusius apribojimus ir pridėti Vyriausybės laidavimą.

PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašom. Dėl J.Veselkos alternatyvos.

F.KOLOSAUSKAS. Reikia pritarti. P.Jakučionio siūlymą dėl dviejų savaičių išbraukė, niekas neklauso, tai kas kaltas. Išbraukėt, išbraukėt, tai ką padarysi!

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, dabar yra pagrindinis tekstas su jūsų komiteto teiktu papildymu, t.y. vienas variantas, ir yra kolegos J.Veselkos siūlomas kitas variantas. Kurį variantą jūs remiate?

F.KOLOSAUSKAS. Aišku, J.Veselkos.

PIRMININKAS. Pagrindinį? Gerai. K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš irgi remčiau pagrindinį, tačiau aš atkakliai siūlau, kad pirmoje pastraipoje būtų įrašyta "iki 50%", nes tai neprieštarautų priimtam. Aš negaliu suprasti, kaip galima leisti įstatyme prieštarauti. 200 mln. Tai jeigu nereikia tų 200. Sako, kitame straipsnyje yra. Bet straipsnyje aiškiai parašyta, kad 50% privalu skirti. Tai parašykime, kad bankas turi galimybę apsispręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pirmininkas. Prašom.

R.ŠARKINAS. J.Veselka dar nori.

PIRMININKAS. Ar pagrindinis tekstas, ar J.Veselkos alternatyva? Pagrindinis tekstas yra su kolegos F.Kolosausko papildymu ir be to dalyko, kuris išbrauktas pagal kolegos P.Jakučionio siūlymą. (Balsai salėje) Ir taip blogai, ir taip blogai, gerbiamasis Šarkinai? Gerai.

Gerbiamieji kolegos, vis dėlto prašom rinktis. Pagrindinis tekstas su kolegos F.Kolosausko papildymu ir be paskutiniosios dalies - mygtukas "už" arba kolegos J.Veselkos siūlymas - mygtukas "prieš". (Balsai salėje) Visas, be abejo. Prašom dar kartą registruotis. Kolegos, registracija, prašom nežiopsot! (Salėje šurmulys) 91 Seimo narys. Balsuosime alternatyviai. Kas remiate pagrindinį 10, arba bazinio įstatymo 27, straipsnio tekstą su kolegos F.Kolosausko papildymu, tas balsuoja už, kas remiate kolegos J.Veselkos siūlomą kitą 27 straipsnio variantą, tas balsuoja prieš, susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Už - 43, prieš - 34. Pasirinktas pagrindinis variantas.

Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujate kas balsuoti dėl viso straipsnio, ar galime priimti? Priimta.

11 straipsnis, arba 40 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas. Čia yra kolegos V.Andriukaičio siūlymai. Minutėlę! Gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymas yra po žodžio "sąjungos" pridėti "valstybių", bet, man atrodo, kaip tik jau šitas yra. Yra? Tada nereikia. Gerbiamieji kolegos, gal galime be balsavimo šį straipsnį priimti, kadangi pastaba įvertinta? Ačiū.

12 straipsnis. Čia nėra jokių pataisų. (Balsai salėje) Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom. 12 straipsnis, arba 41 straipsnio antrosios dalies keitimas. F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Pabaigoje, po žodžių "nepriklausomas auditorius", siūlome papildomai įrašyti žodžius "konkurso tvarka".

PIRMININKAS. Pranešėjau, gal iš karto priimate? Bus lengviau.

R.ŠARKINAS. Pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, su F.Kolosausko pasiūlytu papildymu galime priimti 12 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas.

13 straipsnis, arba 431 straipsnis. Čia tikrai, man atrodo, yra V.Andriukaičio nauja redakcija. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.

R.ŠARKINAS. Mes palaikome pagrindinį variantą. Tik turime keletą pastabų dėl 2 ir 3 pastraipos.

PIRMININKAS. Tai, man atrodo, čia dar yra ir kolegos F.Kolosausko patikslinimas. Gal tada iš eilės. F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Kad Seimas geriau žinotų padėtį Lietuvos banke, komitetas siūlo, jog Lietuvos bankas kartą per ketvirtį (ne vėliau kaip kito ketvirčio pirmąjį mėnesį) praneša Lietuvos Respublikos Biudžeto ir finansų komitetui apie savo veiklą bei darbo rezultatus. O šiaip Seimui atsiskaito du kartus: vieną kartą - vieną pusmetį, kitą - kitą pusmetį. Dėl to mes ilgai diskutavome, ir Lietuvos banko vadovybė, tuometinė vadovybė, sutiko. Tokią formuluotę siūlytume įrašyti į įstatymą.

PIRMININKAS. Pranešėjau, gal iš karto priimat?

R.ŠARKINAS. Ne. Aš manau, kad nereikėtų.

PIRMININKAS. Per daug?

R.ŠARKINAS. Praktiškai nebus kada dirbti, o tik atsiskaitinėti.

PIRMININKAS. J.Pangonis dėl F.Kolosausko siūlomo papildymo. Prašom.

J.PANGONIS. Aš norėjau dėl Ekonomikos komiteto papildymo.

PIRMININKAS. Ar ne senam variantui tas jūsų papildymas buvo, gerbiamasis Pangoni?

J.PANGONIS. Ne. Visiems variantams.

PIRMININKAS. Tai iš eilės. Pirma - F.Kolosausko papildymas, po to atskirai kalbėsime. (Balsai salėje) J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, kadangi vis dėlto bankas sudaro ketvirtinę atskaitomybę, tai aš nematau jokios problemos, kad ji galėtų būti pateikiama arba, jeigu reikia, susitarus tam tikri papildymai. Tuo labiau kad mes priėmėm, jog Lietuvos banko biudžetas bus tvirtinamas, o jeigu jis yra tvirtinamas, tai turi būti vienaip ar kitaip kontroliuojamas. O per pusę metų daug ką galima padaryti ir ne visai gero. Todėl nemanau, kad čia bus papildomas darbas, bet nauda turėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu, t.y. pranešėjas mano kitaip, bet gal Seimo nariai sutinka? Kolega A.Baskas. Prašom. Kažkas ne taip, aš labai atsiprašau. A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Pone pirmininke, man atrodo, nereikėtų Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo svarstyti atskirai, kadangi to paties straipsnio 1 pastraipai yra keli siūlymai, tai juos reikėtų iš karto apsvarstyti, o ne atskirai. Vienas yra pateiktas buvusios Vyriausybės, kuri norėtų tęsti ir iki tol vykdytą politiką, kai bankas daromas atskaitingas Vyriausybei, o juk Konstitucijoje tai yra institucija, atskaitinga Seimui... Tai 431 1 pastraipa. Čia senoji Vyriausybė... Todėl aš pateikiau pataisą, kad būtų pakeista tos senos Vyriausybės nuostata ir būtų grįžta prie to, kas yra įstatymo pradžioje pasakyta, kokia yra Lietuvos banko, t.y. valstybės banko, paskirtis, ir pagal tą paskirtį mano pataisa yra pateikta, jog Lietuvos bankas kartą per pusę metų pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos pinigų rinkos kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimo ataskaitą ir patikimumo prognozę. Šiame įstatyme tokia yra banko paskirtis. Komitetas siūlo papildomai kas pusmetį. Manau, kišimasis į Lietuvos banko reikalus nebūtinas. Todėl, man atrodo, nereikėtų atskirai nagrinėti tik Biudžeto ir finansų komiteto siūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, galioja sena taisyklė, kurią aš aiškinau kelis kartus. 43 straipsniui nebuvo pataisų, vadinasi, tas lieka taip, kaip buvo. Mes dabar kalbame tik apie 431 1 straipsnį, arba šio įstatymo 13 straipsnį. Kolega F.Kolosauskas dar kartą. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti kolegai A.Baskui, kad jis labai greitai pamiršta praeitų metų gruodžio 29 d., kai Seimas apsisprendė ir priėmė nutarimą keisti Lietuvos banko įstatymą, jog Lietuvos bankas informuotų Vyriausybę apie savo priimamas priemones. Kadangi po to atsakyti turi ne tik bankas, bet ir visa ekonomika. Tai mes pamiršome. Kaip tik tas dalykas yra įvedamas. Vieną kartą reikia galvoti, padarius vieną žingsnį, reikia žengti ir kitą žingsnį. Aš siūlau palikti taip, kaip yra siūloma pagrindiniame tekste.

PIRMININKAS. Minutėlę, taigi jūs siūlote papildyti!

F.KOLOSAUSKAS. Ne, aš nepritariu A.Basko siūlymui.

PIRMININKAS. A.Basko siūlymas kitam straipsniui. Čia jis netinka.

F.KOLOSAUSKAS. Tai už šitą aš prašau balsuoti, jeigu nesutinka bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Pranešėjas nesutinka. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas gerbiamojo F.Kolosausko siūlomas papildymas 431 straipsniui, arba mūsų įstatymo 13 straipsniui? Kas už, balsuojam už. Kas manot, kad nereikia, balsuojat prieš arba susilaikot. Prašom.

Už - 63, prieš -10, 11 susilaikė. Priimta. Gerbiamasis Šarkinai, jūs sakėte, kad turite pastabų. Prašom dėstyti.

R.ŠARKINAS. Antroje pastraipoje rašoma, kad Lietuvos bankas savo iniciatyva teikia teisėsaugos institucijoms informaciją. Informacijos pateikimo tvarką nustato Lietuvos bankas ir Vyriausybė. Siūlau palikti "Lietuvos bankas". "Informacijos pateikimo tvarką nustato Lietuvos bankas." Išbraukti žodžius "ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė".

PIRMININKAS. Ar sutinkam? (Balsai salėje) Ne? Tada teks balsuoti. Prašom kitą, tada iš eilės. Prašom.

R.ŠARKINAS. Toliau, paskutinėje pastraipoje vietoje "konsultuojasi su Vyriausybe" įrašyti "informuoja Ministrą Pirmininką ir finansų ministrą".

PIRMININKAS. Gerai. Tai pirmiausia dėl siūlymo išbraukti žodžius "ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė", t.y. "Informacijos pateikimo tvarką nustato Lietuvos bankas." Prašom. Kolega A.Baskas. Ar remiate šitą išbraukimą, ar ne? Prašom.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, man labai malonu, kad naujasis Lietuvos banko pirmininkas parėmė mano pateiktas pataisas ankstesnės Vyriausybės siūlymui, kad bankas ir toliau liktų Vyriausybės tarnaitė. Kol mes paliksim Lietuvos valstybės centrinį banką Vyriausybės tarnaite, tol Lietuvoje ekonomika nekils. Todėl aš siūliau išbraukti iš antrosios pastraipos "ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei". Tvarką turi nustatyti viena institucija. Jeigu mes paliktume dvigubą atsakomybę, išskaidytume ją, tai ir ateityje, įvykus kažkokiems nesusipratimams, turės lėkti dvi galvos: premjero ir Lietuvos banko pirmininko. Bus dviguba atsakomybė. Kam reikia tiek galvų aukoti? O kita vertus, tai yra vienos institucijos atsakomybė. Tuomet atsakomybė tikrai yra pagrįsta, ji yra tikra. Todėl labai prašau paremti naujo Lietuvos banko pirmininko nuostatą, prisiimti visą atsakomybę sau ir nesidalyti su kitais, nepasidalyti tiek, kad tos atsakomybės iš viso neliktų.

Tas pat yra dėl 3 pastraipos. Siūliau ne tik parašyti, kad praneša, informuoja, bet ir išbraukti visus žodžius prieš "konsultuojasi". Labai prašau...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, čia atskirai kalbėsime.

A.BASKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kol kas dėl žodžių "ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Kas mano, kad šie žodžiai turi likti? Kolega P.Gylys. Kolega A.Pocius. Kolega J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą, ir vis dėlto mes padarėme išvadą, kad tą tvarką turėtų vis dėlto nustatyti ir Vyriausybė. Čia juk kalbama ne apie finansinius dalykus, bet apie pažeidimus. Informacija apie įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių instrukcijų ir finansinių operacijų pažeidimus. Tai kas čia blogo, jeigu tą tvarką nustatys kartu su Vyriausybe, ir ne savo iniciatyva bankas teiks tą informaciją, o privalomai? Jeigu yra pažeidimų, turi būti nustatyta tvarka, kaip informuojami teisėsaugos organai. O dabar mes bankų krizės metu matėme: kai bankas pateikė savo revizijų rezultatus Vidaus reikalų ministerijai, ji suėmė du vadovus. Pavyzdžiui, suimdama "Litimpeks" banko pirmininką, sukėlė banko griūtį, todėl informacija tikrai turi būti pateikiama reguliariai. Turi būti nustatyta tvarka, ir, manau, bankas kartu su Vyriausybe šitą tvarką turi nustatyti. Lietuvos banko nepriklausomybė nebus pažeidžiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas mano, kad neturi likti žodžių "ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė", spaudžia mygtuką "už". Kas manot, kad turi likti pagal pateiktą tekstą, balsuojat prieš arba susilaikot. Prašom balsuoti. Už išbraukimą - mygtukas "už", o už palikimą - mygtukas "prieš".

Už išbraukimą - 3, prieš - 67, 12 susilaikė. Liko.

Dabar yra paskutinė dalis ir žodis "konsultuojasi". Gerbiamasis R.Šarkinas siūlo šiek tiek kitaip. Prašom pakartoti tą paskutinę dalį.

R.ŠARKINAS. "Informuoja Ministrą Pirmininką ir finansų ministrą."

PIRMININKAS. Gal tas kompromisas tinka? Tinka šitas? Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujate, kad būtų balsuojama dėl viso 13 straipsnio, arba naujo 431? Kaip ne viskas? Kolega G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, juk prieš tai kalbėjęs gerbiamasis J.Pangonis komiteto vardu labai aiškiai pasakė savo mintis ir būtent siūlymą, kad reikia papildyti, jog Lietuvos bankas ne tik savo...

PIRMININKAS. Į mikrofoną, gerbiamasis Pavirži, net aš negirdžiu.

G.A.PAVIRŽIS. ... ne tik savo iniciatyva teikia teisėsaugos institucijoms informaciją apie įstatymų, kitų teisės aktų ar tarnybinių instrukcijų pažeidimus, jis tai turi daryti privalomai. Mes jau esam susidūrę su tokia situacija, kai nebuvo ką kaltinti ir galų gale apkaltinom Vidaus reikalų ministeriją už tai, kad tie ponai nesiteikė laiku pranešti šitų dalykų. Jie tai privalomai turi daryti, kai mato kiekvieną pažeidimą. Aš siūlau, kad už tai, ką siūlė J.Pangonis komiteto vardu, irgi turėtų būti balsuojama.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis J.Pangonis pateikė dabar. Kur jis buvo kelias savaites? (Balsai salėje) Gerbiamasis Kolosauskai, prašom, jūs kalbate komiteto vardu. Prašom. Centrinis mikrofonas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Iš tiesų mes buvome susirinkę (darbo grupė kartu su Ekonomikos komitetu) ir pritarėm tai formuluotei. Ji įrašyta protokole ir išdalyta Seimo nariams.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. 43 straipsnio papildymas, o kur 431 straipsnis? Kur jis? (Balsai salėje) Nėra šito tame tekste. Kur tas tekstas? Prašom perskaityti. Kam jūs aiškinate?

(Balsai salėje) Gerbiamasis Šarkinai, jeigu jūs sutinkate, tai aš čia nematau problemos. Prašom.

R.ŠARKINAS. Aš neturiu to teksto. Nežinau, su kuo.

PIRMININKAS. Jeigu jis nesutinka, aš negaliu teikti. Prašom netriukšmauti. Čia yra parašyta: "13 straipsnio paskutinės pastraipos žodžius "konsultuojasi su Vyriausybe" siūloma pakeisti šiuo tekstu: "apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir finansų ministrą".

R.ŠARKINAS. Tai tam jau pritarė.

PIRMININKAS. Šitas yra priimtas. O kitų dalykų aš, deja, nematau. Prašom. J.Pangonis.

J.PANGONIS. Nuostatos apie informacijos teikimą numatytos 431 straipsnyje. Seimo Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Lietuvos bankas teikia ne savo iniciatyva, o teikia pagal nustatytą tvarką. (Balsai salėje)

R.ŠARKINAS. Teikia savo iniciatyva.

PIRMININKAS. Čia parašyta, jog teikia savo iniciatyva, tai ką jūs čia mane apgaudinėjat? Parašyta - savo iniciatyva. Aš negaliu teikti balsuoti. Štai 43. (Balsai salėje) Dėl jūsų alternatyvos mes balsuosime . Čia yra kita kalba. Bet ne pagal komiteto variantą. Prašom. Gerbiamasis Andriukaiti, prašom paspausti mygtuką ir motyvuoti. Jūsų yra suformuluota, sutinku. Centrinis mikrofonas. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes pataisoje suformulavome ir aiškiai parašėme, kad Lietuvos bankas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį teikia Ministrui Pirmininkui informaciją apie banko ir kredito įstaigų veiklą ir įgyvendinamas priemones efektyviai veiklai užtikrinti.

PIRMININKAS. Minutėlę! Šitas dalykas yra ir pagrindiniame tekste.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Bet čia kalbama apie 2 pastraipą. Čia yra parašyta: "Lietuvos bankas savo iniciatyva teikia..."

V.P.ANDRIUKAITIS. Antrą pastraipą toliau cituoju...

PIRMININKAS. O jūs teikia...

V.P.ANDRIUKAITIS. Lietuvos bankas teikia teisėsaugos institucijoms informaciją ir t.t., ir t.t.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes išbraukiame "savo iniciatyva", nes nustatyta tvarka teikimas turi būti privalomas, bet priešingu atveju, "savo iniciatyva", yra "minkšta" formuluotė. Gali teikti, gali neteikti. Turi būti aiški formuluotė. Bankas privalo teikti.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega R.Dagys. Dėl alternatyvų: "savo iniciatyva" ar "teikia"?

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, iš tikrųjų reikia pritarti ir mūsų formuluotei, ir bendrai sutartai grupės formuluotei. Bankų veiklos tyrimas parodė, kad nebuvo jokios privalomos informacijos teikimo tvarkos, o tai labai mažino galimybes išsiaiškinti esamą situaciją. Praktiškai kitos žinybos turėjo savais keliais (ir nevisiškai oficialiais) gauti vienokią ar kitokią informaciją. Man atrodo, siūlymas visiškai normalus, nes bankas numatys, kokia tvarka ir kaip jis tą daro, taip yra dabar. Netgi Vyriausybė dabar išbraukta, bankas pats nustatys teikimo tvarką, kad nebūtų per daug pasakyta, kad nebūtų viešai paskelbta tam tikra informacija, todėl ta teikimo tvarka turi būti privaloma. Tada viskas bus tvarkoje, institucijos tarpusavyje nesivaržys ir nekaltins viena kitos: man bankas nepateikė informacijos, aš nieko negalėjau daryti. Informacija bus pateikta ir tada bus aišku, kas turi atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, gal sutinkate? Gal Seimo nariai jus įtikino? Pranešėjas.

R.ŠARKINAS. Teisėsaugos institucijos prašė, kad būtų įrašyti žodžiai "savo iniciatyva".

PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, jeigu jūs laikotės tos pačios nuostatos, tada balsuosim.

R.ŠARKINAS. Vis tiek nubalsuos ne taip, kaip mes siūlome.

PIRMININKAS. Tai tada gal nereikalaujat balsuoti?

R.ŠARKINAS. Nereikalauju.

PIRMININKAS. Gerai. Vietoje "savo iniciatyva" tiesiog "teikia".

Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti dėl viso 13 straipsnio, arba 431? Nereikia? Jūsų pataisos šitam straipsniui, man atrodo, nebuvo, ar yra? Minutėlę! Gerbiamasis Veselka, jeigu jūs teikiate, tuoj patikrinsime. Kad čia kalbama apie 43 straipsnį, o ne 431. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano papildymas dėl 43 straipsnio yra labai paprastas, kadangi čia daug kur bankas įpareigotas informuoti Vyriausybę. Kad nesusidarytų dviprasmybė, kai lyg bankas galėtų ir neatsakyti (kadangi jis konsultuojasi), tai aš vis dėlto siūlau papildyti šitą straipsnį tokiu sakiniu: Lietuvos banko valdyba visiškai savarankiškai priima sprendimus ir atsako už banko bankroto bylos iškėlimą ir administracijos paskyrimą komerciniams bankams. Kad būtų aiškiai pasakyta: jūs konsultuokitės, bet jūs vis dėlto turite atsakyti už tai. Aš siūlau papildyti tik tokiu sakiniu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, aš žiūriu, kodėl čia painiava. Tai ar čia 43, ar 431, nes mes kalbame apie 431.

J.VESELKA. 431.

PIRMININKAS. Ačiū. Ženklelio nebuvo. Pranešėjau, ar jūs sutinkate, kad būtų toks papildymas, ar ne?

R.ŠARKINAS. Ne.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Kolega K.Kubertavičius dėl J.Veselkos siūlymo.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes įrašėme, kad Lietuvos bankas, priimdamas tam tikras poveikio priemones kitiems bankams, vietoje žodžių "konsultuojasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe" - "apie tai informuoja Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir finansų ministrą". Kad konfidenciali informacija neturėtų galimybės "nutekėti į šalį". Tam tikra prasme apribojamas žmonių skaičius. Ir, be abejo, Lietuvos bankas turi prisiimti visą atsakomybę priimdamas sprendimą, kadangi tik Ministras Pirmininkas ir finansų ministras žinos apie tai. Ir tam tikra prasme galbūt ruošis, kaip reikės padėti Lietuvos bankui sanuojant kitus bankus ir visa kita. Todėl, aš manau, J.Veselkos siūlymas yra visiškai logiškas, kad Lietuvos bankas, priimdamas sankcijas ar kokias nors priemones kitiems bankams, turi prisiimti visą atsakomybę. Kad atsakomybė nebūtų "išplaunama", padalijama ir neapibrėžiama.

PIRMININKAS. Tik, žinoma, čia turi būti ne žodis "pilnai", o "visiškai". Kolega R.Dagys. Iš eilės. Kaip matote, jūs esate ketvirtas, gerbiamasis Kolosauskai.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, panaši formuluotė buvo ir mūsų siūlyme. Tik truputį įtartinas įrašymas, kad visišką atsakomybę prisiima ir pan. Čia daugiau lozunginė kalba. Galutinė formuluotė buvo - "konsultuojasi su Vyriausybe". Tai, kad galutinį sprendimą priima bankas ir suponuoja, jog yra visa jo atsakomybė, nes jis priima paskutinį sprendimą. Tai, man atrodo, buvo tiksliau, bet šiaip J.Veselkos formuluotė yra priimtina, tik dėl pačios užrašymo formos man kyla abejonių.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys ar Seimo nariai, kurie prieš šitą pataisą. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš remiu šitą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš paties teksto kyla visiška banko atsakomybė. Kaip nesuprasti? Sviestas sviestuotas. Konsultuoja ir informuoja, kad bus priimtos tos priemonės, ir tik Lietuvos bankas, ir niekas kitas nepriims tų priemonių. Ir visiškai atsako. Čia akivaizdu, daugiau negu akivaizdu, ir nereikia rašyti, kad sviestas sviestuotas.

PIRMININKAS. O gal sviestas košės negadina, gerbiamasis Kolosauskai ir gerbiamasis Gaška? Prašom.

K.GAŠKA. Jeigu sviesto bus, tada sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą, gerbiamasis Šarkinai, ir balsuosime.

R.ŠARKINAS. Aš pritariu gerbiamajam F.Kolosauskui.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad 431 straipsniui, arba mūsų įstatymo 13 straipsniui, būtų papildymas, kurį suformulavo J.Veselka, tas - už, kas mano, kad šito nereikia, kaip kalbėjo pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už - 45, prieš - 17, 5 susilaikė. Pataisai pritarta. Tai ar dabar su visais papildymais jau galime priimti 13 straipsnį, arba 431? Galim priimti? Ačiū.

14 straipsniui, arba 44 straipsnio pakeitimui, pataisų nebuvo. Galim priimti? Priimta. Tai man atrodo, gerbiamasis Šarkinai, kad jau visi straipsniai ir visos pataisos, kurios pateiktos nustatyta tvarka. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Čia kai kurie kolegos iš anksto užsirašė. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija dirbo rengiant šio įstatymo pagrindinį įstatymą, taip pat ir šio įstatymo pataisas. Labai gaila, kad nebuvo atsižvelgta į mūsų pastabas, kur mes reikalavome, kad įstatyme būtų atsakomybė visos valdybos narių, kartu ir valdybos pirmininko pavaduotojų, valdybos narių. Taip pat jūs nepriėmėte, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir narius penkeriems metams skiria ir atlyginimo dydį nustato Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Jūs net nesvarstėte šio 10 straipsnio, nes manėte, kad šiuo metu tai nereikalinga ir nebuvo teikiama. Be to, nepriėmėte, kad Lietuvos banko metinį biudžetą, finansines ir kitas ataskaitas, kurių sudarymą numato šis įstatymas, teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Mes norėjome, kad būtų taip, kaip reikalauja 2 straipsnis, bankas būtų atskaitingas. Bet visos kitos pataisos buvo pateiktos tokios, kad Vyriausybė kontroliuoja Lietuvos banką. Iš dalies pritariu tam, kad Lietuvos Seime ar pakomitetyje reikia suaktyvinti darbą kontroliuojant Lietuvos banką. Todėl Krikščionių demokratų frakcija negalės balsuoti už šio Banko įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra šiek tiek kitas siūlymas. Gerbiamasis pranešėjas - Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas. Prašom.

R.ŠARKINAS. Kadangi iš klausos buvo priimta daug visokių pakeitimų, aš prašyčiau šiandien ir rytoj už visą įstatymą nebalsuoti. Mes norime pasižiūrėti, ar pagal tokį įstatymą bus galima dirbti.

PIRMININKAS. Tada prašyčiau dar kartą įvertinti krikdemų ir kolegos K.Kuzminsko siūlymus. Išties viską įvertinkite dar kartą, gerbiamasis Šarkinai. (Salėje šurmulys) Žinoma. Ačiū.

 

1996.02.21 d. darbotvarkės aptarimas (96.02.20)

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

 

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau susitarti dėl rytdienos darbo ir po to skelbsiu pertrauką.

21 d. siūloma baigti sesiją. Ne ketvirtadienį, o 21 d. Tiek Konstitucijos pakeitimo svarstymo stadiją, tiek Nacionalinio saugumo koncepcijos svarstymo stadiją realizuoti rytoj ir rytoj užbaigti sesiją. Seimo seniūnų sueiga tam pritaria. Kolega A.Salamakinas. Prašom. Atsiprašau, kolega J.Antanaitis.

Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, rezervinių klausimų nėra, o 1a, 1b ir 1c skiriamos trys valandos. Jeigu nebus kalbų, ar darbotvarkė bus trumpinama?

PIRMININKAS. Be abejo. Anksčiau baigsim. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, noriu paklausti. Prie klausimo 2-4 neparašyta, kokia eiga, kokia stadija.

PIRMININKAS. Parašyta. Jeigu jūs turite... Tai yra Nacionalinio saugumo koncepcijos svarstymo tęsinys.

A.ENDRIUKAITIS. Svarstymo tęsinys.

PIRMININKAS. Parašyta.

A.ENDRIUKAITIS. O esminis klausimas yra mano ir jūsų santykiai.

PIRMININKAS. Naujoje sesijoje. V.Astrauskas. Prašom.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar nebūtų geriau pirmiausia priimti Nacionalinio saugumo koncepciją, o po to priimti įgyvendinimo įstatymą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Endriukaiti, prašom paspausti dar kartą mygtuką. Prašom. V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Aš siūlyčiau atskirai priimti Nacionalinio saugumo koncepciją, o po to įgyvendinimo įstatymą, nes koncepcija bus priimta ne įstatymu, o nutarimu, o įgyvendinimas - įstatymu. Dabar, kai suplakti abu klausimai į vieną, turbūt bus labai nepatogu svarstyti.

PIRMININKAS. Nieko. Mes turim apsispręsti iš principo, o paskui jau dėl tų procedūrinių technologinių klausimų susitarsim vėliau. Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manyčiau, kad būtų padoriau įrašyti, kaip iš tikrųjų bus. Dabar aš nežinau, ką reiškia 2-3 klausimas, o kada Vyriausybę tvirtinsim? Juk vis tiek turėsim tvirtinti. Vadinasi, rinksimės ekstra kurią nors dieną.

PIRMININKAS. Jūs labai teisus.

K.ANTANAVIČIUS. Vadinasi, įrašykite čia. Turim planuoti savo darbą. Negi taip chaotiškai visą laiką ir gyvensim?

PIRMININKAS. Tai kaip tik, gerbiamasis Antanavičiau, ne chaotiškai, o labai aiškiai. Sesiją mes turim užbaigti, nes jeigu mes ją pratęsim iki kovo 9 dienos, tai tada bus noras posėdžius rengti kasdieną, o jeigu mes ją rytoj užbaigiam, tai Vyriausybės programai arba Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūroms aptarti galim skirti vieną dieną ir ta diena bus nustatyta, bet viena diena, o ne kelios dienos. Kolega J.Antanaitis dėl darbotvarkės. Ne?

J.A.ANTANAITIS. Ne.

PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs paminėjote, kad rytoj baigsime ir norėtųsi, kad sesija būtų baigta ne taip, kaip būdavo kitais kartais. Ji prieš pat giedant himną arba net pradėjus būdavo baigiama konfliktais. Aš nenorėčiau, kad rytoj būtų taip. Šiandien jūs nutraukėte A.Endriukaičio kalbą. Aš norėčiau, kad iki sesijos pabaigos būtų A.Endriukaičio dalyvavimo posėdžiuose galimybės išspręstos. Šiandien jūs jį nutraukėte, neleidote kalbėti.

PIRMININKAS. Jis kaip tik galės dar kartą kalbėti. Posėdžiuose jis juk dalyvauja kiek nori, kada nori ir kiek nori daro pareiškimų. Jis turi daugiau privilegijų negu kiti. Prašom. A.Endriukaitis dar kartą.

A.ENDRIUKAITIS. Tai aš, pone Česlovai Juršėnai, gerbiamasis Pirmininke, tiesiu jums alyvos šakelę ir jūs ją turite priimti. Ką tai reiškia? Reiškia, kad šitoj sesijoj reikia išspręsti mano pavaduotojo statuso klausimą. Jau buvo komitete tai apsvarstyta, frakcijose, ir vienoj, ir antroj, apsvarstyta. Dabar, aišku, galima čia dėlioti įvairius kazusus, įvairius niuansus, įvairius apribojimus ir išgalvojimus, ir t.t., bet, galų gale, ko mes siekiame ir ko mes norime diskriminuodami A.Endriukaitį. Ar norime, kad jis tai dirbtų, kažką veiktų, ar norim jam dar kartą įspirti? Tai aš ir noriu tą reikalą užbaigti šitaip. Siūlau daug nediskutuoti, palikti ramybėje tą dalyką, t.y. būtent rytoj per 5 minutes išspręsti tą mano statusą, ir tada galėsime ramiai visi sugiedoti himną. Priešingu atveju aš iš karto pasakau ir kreipsiuos į dešinę pusę, kad jie su manimi solidarizuotųsi, paremtų. Tegu himną gieda tie, kurie nepripažįsta tos vienybės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš negaliu to siūlyti, kadangi tai prieštarautų Seimo statutui. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau priminti, jog himną mes turėtume giedoti gerbdami Konstituciją, bet čia tarp kitko. Aš norėčiau kalbėti dėl 2-4 klausimo, gerbiamasis posėdžio Pirmininke, kadangi čia nėra numatyta, kokia yra svarstymo stadija. Kuriamas precedentas, kai koncepcija sujungiama su įstatymu. Aš turiu 3 projektą. Mano manymu, turėtų būti išskirtas įstatymas kaip atskiras punktas arba kaip lydintis punktas ir turėtų būti aiškiai parašyta, kad koncepcijos yra svarstymas, o įstatymo - pateikimas.

PIRMININKAS. Jeigu dėl šito, tai galima išskirti, nes svarstymo tęsinys yra įrašytas.

Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu, ar reikalauja kas nors balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad rytdienos darbotvarkė būtų aprobuota su tuo minimaliu pataisymu, apie kurį kalbėjo kolega J.Bernatonis? Prašom balsuoti. Už - 37, prieš - 9, 11 susilaikė. Darbotvarkei pritarta. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 valandos. Primenu, kad pagal patikslintą darbotvarkę 1-2 klausimas yra toks: Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

 

Pertrauka

 

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.2031(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas) (96.02.20)

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar yra 1-2 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo atitinkamų, t.y. keturių, straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, projekto Nr. 1977(3). Turėtume užbaigti formaliai svarstymą ir pradėti priėmimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį P.Naviką, jeigu jis turi ką pradžioj pasakyti. Prašom. Gerbiamieji kolegos, siūlau kol kas registruotis. Registracija. Minutėlę, gerbiamasis Navikai. Kol kas 50 Seimo narių. Gerbiamasis Navikai, prašom trumpai referuoti reikalo esmę, ar kas pasikeitė, palyginti su ankstesniais svarstymais, ar ne? Prašom.

P.NAVIKAS. Pataisytas iš esmės 9 straipsnis, 10 straipsnis ir papildytas įstatymas 20 straipsniu ir 22 straipsniu. Anksčiau anuose projektuose nebuvo. Tai dokumentų saugojimo tvarka. Mūsų prašymas, jeigu būtų galima, papildyti 9 straipsnio antrąją dalį, kur yra parašyta "važtaraštis", konkretizuoti - "prekių gabenimo važtaraštis". Tik tiek, kad nebūtų neaiškumų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šito kalbėsim, kai bus priėmimas. Ačiū, gerbiamasis Navikai. Jūs čia netoliese prisėskit. Kalbėti norėjo gerbiamasis J.Listavičius. Prašom. J.Listavičius. Prašom. Mes turim užbaigti dabar svarstymą, o po to jau priėmimo stadija.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10, 20 ir 22 straipsnio pakeitimo" projektas skirtas patikslinti kelių straipsnių nuostatas. 9 straipsnyje nurodomos griežto atsiskaitymo apskaitos dokumentų formos. Gaila, kad atsisakius anksčiau "pirminio dokumento" sąvokos, buvo pradėta ir dabar norima įteisinti arba jau įteisintas "apskaitos dokumentas", o šiuo įstatymo projektu dar įteisinama ir "buhalterinio dokumento" sąvoka. Dar visiškai neseniai buvo grįžta prie "pirminio dokumento", todėl aš sakyčiau, kad tai nepadaro finansinės apskaitos aiškesne ir paprastesne, o tik ją apsunkina ir supainioja, mat niekur nenurodyta ir neaptarta, kuo skiriasi apskaitos dokumentas nuo buhalterinio dokumento. Manau, kad reikėtų tiesiog grįžti prie pirminio dokumento, kur yra visiems viskas aišku, ir atsisakyti arba išvengti tos painiavos. Tačiau jeigu jau taip padaryta, tai gal kokiam laikui ir galima su tuo sutikti.

Dabar dėl to, kad "važtaraštis" pakeistas "prekių gabenimo važtaraščiu", tai, žinoma, čia yra sukonkretinta, bet pas mus buvo ir dabar turbūt yra ir pieno gabenimo važtaraštis, ir gyvulių gabenimo važtaraštis, todėl jau jeigu mes norime visam Lietuvos ūkiui priimti bendrą važtaraštį, tai tada kažin ar tas prekių gabenimo važtaraštis tiktų. Kadangi jis jau kalba apie prekes, o ten... Na, gal sakykim, žemės ūkio prekės, bet vis dėlto tai buvo konkretūs važtaraščiai, kaip minėjau, pieno gabenimo važtaraštis, gyvulių supirkimo važtaraštis ir panašiai, taip pat kaip griežtos atskaitomybės blankai. Dar norėčiau pasakyti, kad iš 20 straipsnio reikėtų kelis žodžius išbraukti. Yra "finansinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kiti buhalteriniai dokumentai", tai dokumentas ir registras skiriasi, todėl čia reikėtų nurodyti, kad "finansinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai" iki metinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi institucijų, o žodžius "ir kiti buhalteriniai dokumentai" išbraukti arba juos įrašyti, jeigu norima, taip: "finansinės apskaitos dokumentai, kiti buhalteriniai dokumentai ir apskaitos registrai". Tada būtų lyg ir logiškai. Dabar tie apskaitos registrai yra įterpti. Įstatymo projektui po svarstymo siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Man labai gaila, kad aš negaliu šitam įstatymo pakeitimui pritarti. Tuos visus klausimus, kurie iškyla apskaitoje, turėtų spręsti Finansų ministerija ir nereikia jokių įstatymų. O dabartiniu metu, jeigu ir reikia priimti įstatymo kažkokią pataisą, tai reikėtų tik vieno sakinio, kad tais klausimais įgaliojimai suteikiami Finansų ministerijai arba Vyriausybei. Todėl tokiam pakeitimui, kuris nepriimtinas ūkio subjektams, visai nepriimtinas, negalima pritarti.

PIRMININKAS. Radikalus siūlymas. Kolega P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau vis dėlto pareikšti keletą pastabų, kurios, manau, yra ir esminės, ir lengvai pakeičiamos. Juk 9 straipsnyje...

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Navikai, būkit malonus, klausykite gerbiamojo P.Miškinio.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, 9 straipsnyje yra pasakyta, kad įmonės privalo naudoti šiuos griežtos apskaitos dokumentus. Taigi šitas teiginys neleidžia alternatyvos, o štai paskutinis sakinys tą alternatyvą leidžia, todėl manyčiau, kad pirmame sakinyje turėtų būti numatytas kažkoks švelnesnis - ar naudojasi, ar naudoja šiuos griežtos apskaitos dokumentus, kad esant alternatyvai nebūtų jai užkirstas kelias. 10 straipsnyje, manyčiau, vis dėlto Vyriausybei užkrauti buhalterinių dokumentų formos nustatymo nereikėtų, puikiausiai galėtų Finansų ministerija. 20 straipsnyje, manyčiau, kad turėtų būti nustatyta griežtesnė dokumentų saugojimo tvarka. Žiūrėkit, kas pasakyta: "Finansinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kiti buhalteriniai dokumentai iki metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugojami institucijų, įmonių vadovų nustatyta tvarka." Siūlyčiau, kad būtų pabrėžta, jog užtikrina dokumentų išsaugojimą, arba panašiai, nes jeigu mes imsime paprastą nustatytą tvarką, tai galima nustatyti, kad dokumentai saugomi spintose, pastatytose koridoriuje, ir viskas. Kas iš to bus? Čia jokios tvarkos nėra, ta tvarka nenustatyta dokumento išsaugojimui. Todėl aš siūlyčiau į šitą atkreipti dėmesį. Manau, kad galima tiems pakeitimams pritarti. Žinoma, jeigu dar rengėjai pagalvotų ir apie mano šito siūlymo esmę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turim formaliai sutarti, ar baigiam svarstymą, ar pritariam bendru sutarimu, ar reikalauja kas balsuoti? Niekas nereikalauja? Pritarta. Dabar yra kitas siūlymas, kurį teikia Biudžeto ir finansų komitetas ir kurį aš remiu. Ar galim pradėti dabar priėmimo procedūrą? Tada, žinoma, kartu tartumės dėl tų pasiūlymų, kuriuos pateikė pats pranešėjas gerbiamasis P.Navikas ir kuriuos pateikė Seimo nariai, konkrečiai, kolega P.Miškinis. Tai ar galim pradėti priėmimo procedūrą? (Balsai salėje) Ačiū. Tada prašom, gerbiamasis Navikai, į tribūną. Pradedam priėmimo procedūrą. Pirmas siūlymas yra ne jūsų paties, bet štai pirmas sakinys "įmonės privalo naudotis" ar tiesiog "naudoja", kaip čia buvo siūlyta. Kaip jums atrodo geriau? Prašau, pranešėjau.

P.NAVIKAS. Na, privalo naudoti tokia įsakymų tvarka, t.y. aiškiai nustatyta tvarka, kad kasos pajamų orderis, kasos išlaidų orderis, sąskaita faktūra, galiojantis važtaraštis privalomi naudoti tokios formos, kokia bus patvirtinta Vyriausybės.

PIRMININKAS. Gerai, bet, gerbiamasis Navikai, tada lyg ir pakimba paskutinis sakinys - gali naudoti. Tai bent paaiškinkit, ar tai tinka, ar ne. Prašom.

P.NAVIKAS. Matot, kadangi apskaitai ne vien tiktai tie penki dokumentai naudojami. Yra ir kitų dokumentų, kurių jau nevaržo jokie privalomi dalykai. Todėl čia ir parašyta. Čia iš seno, esančio įstatymo šitie žodžiai yra.

PIRMININKAS. Gerai. Ir jūs dar kalbėjot, kad ne šiaip važtaraštis, o prekių gabenimo.

P.NAVIKAS. Tik prekių gabenimo, kadangi važtaraščiai... jeigu vidaus apyvarta, ūkyje vykdomi, iš lauko atvežama į sandėlius ar grūdų, ar runkelių, ar panašiai, tai jie formina visai ne važtaraščius, o prekių tiesiog tokius vidaus apskaitos dokumentus. Prekių gabenimo važtaraštis, kaip įprasta, yra naudojamas perduodant prekes iš vieno registruoto subjekto kitam.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis J.Listavičius dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo...

J.LISTAVIČIUS. Taip...

PIRMININKAS. Minutėlę! 9 straipsnio antrosios dalies. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Čia jau pranešėjas iš tikrųjų ir paaiškino, kadangi apskaitai nėra tie penki dokumentai. Todėl ten tuos privalo naudoti, o kitus jis gali pasirinkti. Dabar dėl važtaraščio. Vis dėlto aš nenorėčiau sutikti. Jūs sakot, vidiniam. Iš tikrųjų yra vidiniam talonai, sakykim. Bet vis dėlto iš ūkio išvežami, sakykim, grūdai, išvežamas pienas, išvežami gyvuliai, tai jau iš ūkio, ne viduje. Tai čia su tuo negalima sutikti. Ir aš sakiau, kokie buvo pavadinimai. Dabar čia yra turbūt žemės ūkio bendrovių darbuotojų, kurie gali patikslinti, kad yra griežtos atskaitomybės ir kiti dokumentai arba bent jie buvo. O dėl to buhalterinio dokumento - tai iš tikrųjų čia jau šiukšlė. Aš ir svarstant sakiau, ir dar kartą sakau, kad pas mus buvo pirminis dokumentas, mes jį išmetėm, padarėm apskaitos dokumentą. Dabar jau yra apskaitos dokumentas ir buhalterinis dokumentas. Tai kuo jie skiriasi? Čia mes jau šiukšlinam. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau dar kartą pranešėją.

P.NAVIKAS. Apskaitos dokumento sąvoka yra kur kas platesnė. Pavyzdžiui, bilietai į kino teatrą. Tai yra apskaitos dokumentas, jo forma irgi reglamentuota, ir jie turi būti numeruoti. Dabar yra nustatyta tvarka. O buhalterinės apskaitos - tai grynai kur apskaitoma... truputį kitokią sąvoka turi prasmę. Todėl čia ir išskirta iš bendrų apskaitos dokumentų.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega S.Malkevičius dėl 1 straipsnio. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Taip, dėl 1 straipsnio. Aš manyčiau, kad vis dėlto mes neturėtume įteisinti įstatymu viso to. Mes, kitaip tariant, užkirsim kelią progresui. Na, galų gale, kompiuteriai, kompiuterizacija - viskas gali būti kitokiu būdu sutvarkoma. Tegul šį reikalą tvarko vis dėlto Vyriausybė ar finansų kažkokios institucijos. O į straipsnį įrašysim, vadinasi, visiems laikams, į įstatymą. Man atrodo, kad nevertėtų to daryti.

PIRMININKAS. Ir kolega P.Miškinis dėl 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 9.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš dalies su jūsų aiškinimais sutinku. Bet jūs įsivaizduokit tokį atvejį. Juk čia išvardyti dokumentai, o po to pasakyta: "be to, įmonės gali naudoti kitus pavyzdinius specialios ir laisvos formos dokumentus". Ir ką jūs padarysite, jeigu įmonė ims, pradės naudoti laisvos formos dokumentus, ims jais naudotis? Ką jūs jiems įrodysit? Paduosit į teismą? Teisme jie įrodys, kad štai yra sakinys, leidžiantis jiems naudotis laisvos formos dokumentais. Gerbiamieji, paklausykit. Manau, kad čia vis dėlto reikėtų pasitarti dar su kalbininkais.

PIRMININKAS. Ir dar kartą pranešėjas.

P.NAVIKAS. Aš galėčiau pasakyti, čia dabar esančio įstatymo raidė parašyta: "Įmonės gali naudoti kitus pavyzdinius specialius ir laisvos formos dokumentus." Esančiame įstatyme yra toks įrašas. Kadangi kažkada buvo prieita nuomonės, kad nereikia per daug suvaržyti, visą apskaitą reglamentuoti. Dabar įtraukiama pataisa į šį 9 straipsnį... tik pirmas sakinys, kuris nustato privalomus kai kuriuos dokumentus, jų formą ir pan. Kitų dokumentų naudojamų formų nereglamentuoja labai griežtai. Dėl to ir yra tas antras sakinys paliktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar kas reikalauja, kad būtų balsuojama, ar galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 2 straipsnio nebuvo jokių pataisų ir siūlymų. Galim priimti? Priimta. Dėl 3 straipsnio taip pat jokių siūlymų ir pataisų, arba bazinio įstatymo 10 straipsnio penktoji dalis. Galim priimti? Priimta. 4 straipsnis, arba 20 straipsnis. Čia kaip tik buvo kolegos P.Miškinio siūlymas. Gal jis pats dar kartą pakartos savo siūlymą? Prašom. Jūs kalbėjot apie nustatytą tvarką...

P.A.MIŠKINIS. Taip, nustatyta tvarka gali būti labai įvairi. Sakysim, bus pasakyta, kad tie dokumentai gali būti saugomi kokiame nors stalčiuje, neužrakintame stalčiuje ir pan., ir tai bus vadovų nustatyta tvarka. Bet juk kalbama apie tai, kad tie dokumentai būtų išsaugoti. Todėl manyčiau, kad vis dėlto reikėtų tokio prierašo, įpareigojančio tuos vadovus pagalvoti apie tai, kad toji nustatyta tvarka užtikrintų dokumentų išsaugojimą. Todėl aš ir siūlyčiau vis dėlto įrašyti, kad "vadovų nustatytą tvarką, užtikrinančią dokumentų išsaugojimą".

PIRMININKAS. Pranešėjau, gal iš tikrųjų tai tikslingas papildymas?

P.NAVIKAS. Pritariam, pritariam... teisinga pastaba. Labai teisinga pastaba, kad kol bus atiduoti dokumentai į archyvą, šiuo laikotarpiu iš tikrųjų turi būti tokia tvarka, kad dokumentai nebūtų pradanginti. Užtikrinti jų išsaugojimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai ar galim 4, arba bazinio įstatymo 20 straipsnį, su kolegos P.Miškinio patikslinimu? Minutėlę!

P.NAVIKAS. Galim.

PIRMININKAS. Galim. Bet gal kolega J.Listavičius kitaip galvoja? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš ir minėjau, kad reikia tai sutvarkyti. Jeigu taip paliekam, arba mes turim išbraukti "ir kiti buhalteriniai dokumentai", kadangi finansinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai nėra dokumentai... Tai tada arba sutvarkom, arba užrašom, kad finansinės apskaitos dokumentai, kiti buhalteriniai dokumentai ir apskaitos registrai arba finansinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Tai reikia sutvarkyti.

PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Listavičiau, tai yra redagavimo dalykas...

J.LISTAVIČIUS. Bet negalima taip palikti, jeigu galima sutvarkyti.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

P.NAVIKAS. Nieko baisaus. Galima pritarti pono J.Listavičiaus pasiūlymui išbraukti "buhalteriniai". "Kiti dokumentai" - taip palikti. Ir dar, matyt, reikėtų... čia yra metinės finansinės atskaitomybės. Mums juristai patarė, kad būtų parašyta "metų finansinės ataskaitos". Tokia forma parašyti.

PIRMININKAS. Čia redagavimo dalykas.

P.NAVIKAS. Čia redagavimo dalykas. O taip - išbraukti žodį "buhalteriniai"...

PIRMININKAS. Gerai. Ar galim 4 straipsnį su dviem patikslinimais - su priedu ir vieno žodžio išbraukimu - galim priimti? Priimta. Dėl 5 straipsnio pataisų, atrodo, iš viso nebuvo. Galim priimti? 5, arba bazinio įstatymo 22. Priimta. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar kolegos norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašau. Kolegė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Dar kartą norėčiau kalbėti, ir kalbėti tą patį - kad šiam įstatymui pritarti negalima. Kai svarstėm komitete, mes buvom sustabdę svarstymą ir prašėm gauti ekspertų atsiliepimus. Vakar komitete buvo pasirengta svarstyti, bet jokių atsiliepimų iš jokių ekspertų negauta. Todėl siūlyčiau atidėti priėmimą iki gausim atsiliepimus ekspertų apie šį įstatymą, apie jo poveikį ūkiui.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal dėl atskirų momentų čia, žinoma, galima būtų ginčytis. Kartu aš sakiau, kad tą 20 straipsnio pirmąjį sakinį reikia sutvarkyti, apskaitos registrus atskirai iškelti, kadangi tai ne dokumentai. O šiaip aš šiam projektui pritariu, nors dalis tų pastabų teisingos, kad mes užkertam kelią arba automatizavimui... Juk galima formą ir skaičiavimo technika pagaminti, lygiai taip pat griežtos atskaitomybės blankai. Ir jie jau buvo naudojami tokie, ir dabar galima panaudoti, nors sako, kad susijęs su didelėmis išlaidomis programų pakeitimas. Su tuo taip pat reikia sutikti, tačiau reikia sutikti, kad jau kai kurie šie griežtos atskaitomybės dokumentai yra naudojami. Jeigu taip žiūrėtume, viena vienintelė forma - tai PVM sąskaita faktūra. Todėl nuogąstauti aš nematau pagrindo. Jeigu tai yra numatyta įstatymu, tai tegul būna įstatymu, jeigu tai būtų pavesta Finansų ministerijai, tai tą darbą taip pat padarytų Finansų ministerija. Tačiau palikti tokia tvarka, kokia prasidėjo... tai ji ir gali būti tęsiama. Aš dar kartą norėčiau pasakyti dėl buhalterinio dokumento, kad kaip nėra jau pas mus buhalterinės apskaitos, o yra finansinė apskaita, taip ir buhalterinis dokumentas taip pat neturėtų būti naudojamas. Bet vėl - kadangi taip palikta, tai ką čia padarysi. Ačiū. Aš šiuo atveju balsuosiu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš norėčiau patikslinti gerbiamąją E.Kunevičienę dėl ekspertų išvados. Į ekspertus buvo kreiptasi. Buvo kreiptasi į Auditorių asociaciją, ir viename iš mūsų komiteto posėdžių dalyvavo tos asociacijos prezidentas. Jo išvada buvo negatyvi dėl šių pataisų. Jis pateikė daug argumentų. Tuomet mes padarėm pertrauką, tačiau po to vėl pamiršom (turiu galvoje komitetą), pamiršom tas pastabas ir vėl tęsėm svarstymą. Aš kreipiuosi į gerbiamąjį F.Kolosauską: galbūt iš tiesų padarykim pertrauką ir būkim nuoseklūs. Jeigu tos išvados tikrai yra rimtos, buvo minėtos ir didelės sąnaudos, susijusios su šiais dalykais, tai galutinį balsavimą atidėkim kitam kartui.

PIRMININKAS. F.Kolosauskas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto posėdžiuose yra išdalijami visi dokumentai ir ekspertų išvados. Yra Teismo ekspertizės instituto išvada, Lietuvos archyvų departamento išvada. Buvo konsultuotasi, ne vieną kartą buvo darytos to klausimo svarstymo pertraukos, viskas sustyguota. O kad nuomonių skirtumas yra ir bus, tai čia akivaizdu. Vieniems taip patinka, kitiems taip patinka. Mes juk žinom, kad gyvenam Lietuvoje, o ne kur nors Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje. Taigi aš siūlau balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega Z.Povilaitis.

Z.POVILAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10, 20, 22 straipsnių pakeitimų įstatymo projektui. Aš manau, kad tai nėra esminiai, reikšmingi pakeitimai, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9, 10, 20, 22 straipsnių pakeitimo"? Kas už, prašom balsuoti. Prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 36 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš ir 16 susilaikius įstatymas "Dėl buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo" priimtas. Dėkoju.

 

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo laikinojo įstatymo projektas Nr.1984(3) (priėmimas) (96.02.20)

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

  

Dabar, mielieji kolegos, yra 1-3 darbotvarkės punktas - Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo laikinojo įstatymo projektas Nr.1984 (3). Priėmimo stadija. Pranešėjas, matyt, ministras M.Mikaila ar... Gerbiamasis R.Kairelis? Prašom į tribūną. Ar galim pradėti priėmimą? Gerbiamasis Kaireli, ar teikiat šį projektą?

R.KAIRELIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Čia yra daug pataisų, todėl dabar prašom pačiais bendriausiais bruožais, po to dėl kiekvienos pataisos kalbėsim atskirai.

R.KAIRELIS. Gerai. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamame trečiajame įstatymo projekto variante buvo atsižvelgta į daugumą svarstymo metu pateiktų pastabų. Dabar iš esmės liko tiktai du punktai, dėl kurių buvo nesutarta. Pirmiausia buvo padidintas delspinigių dydis iki 0,2%, kaip siūlė dauguma Seimo narių. Šis 0,2% iš esmės padengė ir infliacijos metu nuvertėjusias pajamas. Buvo nesutarta dėl to, nuo kurios dienos turi būti skaičiuojami delspinigiai. Pateiktame variante mes siūlėme pradėti skaičiuoti delspinigius vis dėlto nuo septintos dienos. Motyvai yra tie patys, - kad vis dėlto reikia darbdaviams palikti dar tam tikrą laikotarpį, kai dėl tam tikrų sutrikimų laiku negaunami, pavyzdžiui, pervedimai iš bankų. Taip pat reikia įvertinti tai, kad delspinigiai už komunalinius patarnavimus skaičiuojami nuo 20 dienos už praėjusį mėnesį. Atlyginimą už praėjusį mėnesį paprastai žmogus gauna iki 10 dienos. Taigi tos septynios dienos iš esmės kaip tik ir patenka į tą tarpą, ir jos neturėtų šiuo atveju pakenkti žmogui.

Taip pat buvo pateikti gerbiamojo M.Pronckaus pasiūlymai neskaičiuoti delspinigių žemės ūkio įmonių darbuotojams. Mes nenorėtume sutikti su šiuo pasiūlymu, kadangi manom, kad žemės ūkio įmonėse irgi yra įvairių situacijų. Gali būti atvejų, kai atlyginimai laiku neišmokami dėl darbdavio kaltės, ir žmonės turi būti apginti. Be to, žemės ūkio įmonėse yra kitų būdų, kaip, sakykime, apsaugoti darbdavių, darbuotojų interesus, esant, tarkime, tam tikroms sezoninėms neišmokėjimo priežastims. Tam galima panaudoti kolektyvines darbo sutartis, kuriose galima numatyti kitą tvarką, taip pat naudoti kitas darbo išmokėjimo formas, kaip, sakykim, taikant dalinį užimtumą. Yra kitų būdų, kaip tą problemą išspręsti.

Taip pat buvo pateikta pono A.Vaišnoro pataisa dėl to, kad reikėtų tuos delspinigius dar skaičiuoti dauginant iš infliacijos koeficiento. Be abejo, tai teoriškai teisinga, bet...

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis Kaireli. Vis dėlto jūs nepaisėt mano pasiūlymo ir jau dabar šnekat konkrečiai. Aš siūlau sustoti, kadangi tų pataisų yra nemažai. Man atrodo, yra kolegos A.Vaišnoro, kolegos M.Pronckaus ir kolegos K.Antanavičiaus pataisų. Jeigu jų yra daugiau, tai jūs pasakysit. O dabar aš siūlau iš eilės, t.y. pastraipsniui. Pirmiausia 1 straipsnis. Man atrodo, čia pataisų nebuvo.

R.KAIRELIS. Ne, nebuvo.

PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar 1 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Galim? Gerbiamasis Miškini, ar reikia kalbėti lygioje vietoje? Prašom. Kolega P.Miškinis dėl 1 straipsnio. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats pasakėt, kad kolektyvinėje ir darbo sutartyje gali būti numatytos palankesnės sąlygos. Tai taip ir pasakykim. O čia yra pasakyta: "kolektyvinėje, jos nesant, darbo sutartyje". Neeliminuokim viena sutartimi kitos. Būtų gerai, kad būtų pasakyta "kolektyvinėje ar darbo sutartyje"...

PIRMININKAS. Man atrodo, jūs ne apie tai kalbat. Mes apie 1 straipsnį kalbam.

P.A.MIŠKINIS. Taip, taip, ačiū.

PIRMININKAS. Aš siūliau nekalbėti, neklausėt manęs. Tai galim priimti 1 straipsnį? Priimta. Dabar 2 straipsnis. Čia išties yra daug įvairių pataisų. Man atrodo, kad pirmiausia pataisos yra 2 straipsnio pirmajai daliai, t.y. ir gerbiamojo A.Vaišnoro, ir gerbiamojo M.Pronckaus. Kuris jūsų pirmasis kalbėsit? Kolega A.Vaišnoras. Prašom. Pasiūlymo autorius.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš kalbėsiu apie savo pasiūlytas pataisas. Aš suprantu, kad galbūt jums atrodo, jog tai yra teoriška skaičiuoti infliacijos koeficientą. Tačiau yra labai daug atvejų, ir mes žinome, sakykim, Kaune ta buvusi radijo gamykla ir kitos įmonės, kurios neišmoka savo darbuotojams atlyginimų po 3-4 mėnesius ir po pusę metų. Tai yra jiems rašomi atlyginimai tiktai popieriuje, o jie tuo pat metu moka delspinigius už neapmokėtas komunalines paslaugas ir t.t. Aš manau, kad iš tiesų reikia nustatyti griežtesnes sąlygas darbdaviams. Jeigu jie nėra kalti dėl to, kad neateina į sąskaitas pinigai, tai jie turėtų išreikalauti kokiu nors būdu, gal teismine tvarka ar kaip, bet pats darbininkas neis reikalauti iš pirminio, pagrindinio kaltininko, kad neateina lėšos į jo darbdavio sąskaitą. Tai, aš manyčiau, iš tiesų reikėtų pagalvoti apie tai, kad infliacijos koeficientas būtų skaičiuojamas, nes pas mus, jūs žinot, kas dabar darosi: kainos kyla, po metų už tūkstantį litų gaidį nusipirksim. Čia hiperbolizuota, žinoma, šiek tiek. Bet aš siūlyčiau priimti šią mano pataisą.

PIRMININKAS. Minutėlę! Iš eilės Seimo nariai, tada jūs, pranešėjau. Kolega A.Ražauskas. Kol kas ne dėl M.Pronckaus, bet dėl A.Vaišnoro pataisymo. (Balsas salėje) Tai tada vėliau. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų darbo užmokesčio nėra normalūs dalykai, juo labiau ir visos mūsų ekonomikos. Tačiau aš, žinoma, iš dalies galėčiau paremti arba paremiu A.Vaišnoro siūlymus, bet norėčiau dar pasakyti dėl paties įstatymo teksto. Nurodytos septynios dienos, tačiau paskutiniajame sakinyje kalbama, kad gali būti numatytos palankesnės darbuotojų atžvilgiu sąlygos. Vadinasi, vis dėlto septynios dienos tai nėra palankios. Nors čia buvo argumentuota, kodėl septynios, bet lygiai tokią pat argumentaciją galima būtų surasti, sakykim, ir tris dienas palikus. Tai aš remiu A.Vaišnorą ir tuo pačiu noriu pasakyti, jog tą dienų skaičių reikia sumažinti iki minimumo, kad būtų palanku, taip sakant, ir įmonei, ir darbuotojams, bet ne vien tiktai įmonei. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis dėl kolegos A.Vaišnoro siūlymo.

A.BALEŽENTIS. Prašau palikti dėl M.Pronckaus pasiūlymo.             

PIRMININKAS. Prašau. Kolega K.Kuzminskas dėl kolegos A.Vaišnoro.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, A.Vaišnoro pataisa man yra priimtina todėl, kad vis dėlto tikrai dauguma įmonių mėnesiais neišmoka darbo užmokesčio žmonėms. Tas pat yra ir biudžetinių įstaigų darbuotojams, uždelsiama... O vis dėlto infliacijos lygis kas mėnesį kyla. Aš pritariu A.Vaišnoro pasiūlymui.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

R.KAIRELIS. Dėl gerbiamojo A.Vaišnoro pasiūlymo. Dabar paskaičiuotas delspinigių dydis 0,2% padengia praeitų metų infliacijos tempus. Ir jeigu šiais metais infliacija bus didesnė, aš manau, Seimas visada turi galimybę pakeisti delspinigių dydį ir jį padidinti. Tačiau informacija apie infliacijos dydį gaunama tiktai iki kito mėnesio 15 dienos. Paskaičiavimo mechanizmas būtų labai sudėtingas skaičiuoti kiekvieną kartą delspinigius. Aš suprantu, įmonėms, kurios neišmoka ilgą laiką, tai, be abejo, yra aktualu. Bet bus nemažai įmonių, kur trumpai neišmokami delspinigiai. Ir skaičiuojant, tarkim, pusės mėnesio infliaciją atsirastų nemažai sunkumų tai praktiškai įgyvendinti. Dabar dėl...

PIRMININKAS. Kol kas tiktai dėl šito. Mes dabar turim susitarti dėl kolegos A.Vaišnoro papildymo. Aš prašau kolegas registruotis. Registracija. Po to balsuosim. Prašom registruotis, kolegos!

70 Seimo narių. Balsuosim dėl kolegos A.Vaišnoro papildymo šio įstatymo 2 straipsnio pirmajai daliai. "Kai darbo užmokestis pavėluotai išmokamas mėnesį ir daugiau (matyt, ilgiau), skaičiuojamas tuo metu nustatytas infliacijos koeficientas darbo užmokesčiui ir delspinigiams." Prašom pasiruošti balsuoti.

Kas už kolegos A.Vaišnoro papildymą, tas balsuoja už. Kas mano kaip pranešėjas, kad to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už - 27, prieš - 28, 7 susilaikė. Nepriimta. Dabar kolegos M.Pronckaus siūlymas. (Balsai salėje) Replika po to. Kai straipsnį sutvarkysim, tada. Nesiblaškykim.

Kolega M.Pronckus - kito pasiūlymo autorius.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pažymėti du tokius momentus. Šiaip ar taip žemės ūkio įmonės daug kuo skiriasi nuo kitų įmonių. Pirma. Žemės ūkio įmonės savininkai yra visi žemės ūkio darbuotojai. Kiekvienas turi pajus ir jie yra savininkai. Ir čia išskirti darbdavius ar nedarbdavius - tai tiesiog yra kažkoks nesusipratimas. Tai pirmas dalykas. Antra, aš dar kartą noriu kreiptis į visus kolegas ir priminti, kad kol kas atsiskaitymai su žemės ūkio įmonėmis yra labai prasti. Valstybė niekaip nepajėgia sureguliuoti šių reikalų. Maždaug už 70 arba 100 mln. kiekvieną mėnesį neatsiskaityta su tomis įmonėmis. Ir delspinigių, deja, daug kur taip pat nemoka. Todėl kištis į žemės ūkio reikalus šioje situacijoje valstybei yra ne tiktai nepatartina, bet tiesiog amoralu. Aš siūlyčiau pritarti mūsų pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis, kuris ankstėliau prašėsi. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau nepritarti siūlomai išimčiai, kad būtų nemokami delspinigiai žemės ūkio įmonių darbuotojams. Ir štai dėl ko. Aš noriu nesutikti su gerbiamojo M.Pronckaus mintimi, kad atsiskaitymai su žemės ūkio įmonėmis yra prasti, todėl nereikia mokėti delspinigių. Tai kaip tik dėl to ir reikia mokėti delspinigius, o po to išieškoti iš tų kaltųjų, kurie laiku neatsiskaito su žemdirbiais. Argi mes galim išskirti žemės ūkio įmonių darbuotojus? Ar jie yra ne žmonės? Ar jiems nereikia pavalgyti, apsirengti, išlaikyti šeimų, auginti vaikų? Ar nereikia gydytis, ar nereikia mokėti mokesčių? Jiems viską reikia daryti taip pat, kaip ir kitiems kitų įmonių darbuotojams. Todėl aš siūlau jokių išimčių nedaryti ir mokėti delspinigius visiems, tarp jų ir žemės ūkio įmonių darbuotojams. Ir labai prašau paremti šią nuostatą ir kairėje, ir dešinėje pusėje sėdinčius Seimo narius.

PIRMININKAS. Ir kolega A.Ražauskas, kuris irgi iš anksto prašėsi.

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu šiandien svarstytume klausimą, panašų, sakykim, į žemės ūkio būklės, tai, man atrodo, abi pusės privardytų vėl tuos dešimtis milijonų uždelstų atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją, daugelį kitų priežasčių ir nesunkiai įsitikintų, kad dėl visiškai suprantamų priežasčių uždelsiami tie dalykai. Aš tik pakartodamas tai, ką sakė gerbiamasis M.Pronckus, galiu pasakyti, kad beveik 100% arba tarp 90% ir 100% dirbančiųjų žemės ūkio įmonėse yra patys įmonių savininkai, t.y. pajininkai arba išimtiniais atvejais akcininkai. Keista buvo girdėti, tarp kitko, pranešėjo samprotavimus dėl 72% infliacijos, kad 0,2% - tai infliacijos lygio... Tai negi... Nauja šiandien girdėti, kad 1996 m. prognozuojama 72% lygio infliacija.

Toliau dėl darbdavio kaltės. Čia buvo sakyta, dar yra diskutuotinas klausimas, kas yra tas darbdavys. Ar ta valdyba, kur nurodė savininkai, pajininkai, kad jūs septyni ar devyni būsit valdyba, tai jau iš tikro yra darbdavys?

Trečia. Čia nelaimės nei vieni, nei kiti. Priimdami darbo apmokėjimo nuostatus tie patys kolektyvo nariai, būdami kartu ir savininkai, jausdami, kad gali tekti mokėti delspinigius, patys sau mokės delspinigius, paprasčiausiai 10 ar 15% nusistatys žemesnio lygio darbo apmokėjimą tiek vienetinį, tiek laikinį metų pradžioje, kad tuo, taip sakant, kompensuotų čia dirbtinai iškeltą klausimą. Ir, kaip minėjo gerbiamasis M.Pronckus, šioje vietoje nevertėtų lįsti ir kištis į tuos reikalus. Laimėjusių čia nebus. Visi supras, kad reikia atitinkamai susimažinti darbo apmokėjimo lygį, darbo apmokėjimo nuostatus...

PIRMININKAS. Laikas!

A.RAŽAUSKAS. ... dabar vasario mėnesį, kovo pradžioje vyksiančiuose susirinkimuose.

PIRMININKAS. Laikas. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė dėl M.Pronckaus siūlomo papildymo arba apribojimo. Prašom.

R.KAIRELIS. Aš jau pradžioje minėjau, kad nesutinku su tuo pasiūlymu, ir argumentavau, dėl ko. Manau, kad vis dėlto galima tą problemą išspręsti ir kitais būdais žemės ūkyje, jeigu to reikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra siūlymas, turime balsuoti. Vieni Seimo nariai remia M.Pronckaus siūlymą, kiti ne. Todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kas už M.Pronckaus papildymą 2 straipsnio pirmajai daliai... (Balsai salėje) Prašom registruotis. Registracija. Papildymas yra vienas: po žodžio "darbuotojų" įrašyti žodžius "išskyrus žemės ūkio įmonių darbuotojus". Mes kalbam apie 2 straipsnio pirmąją dalį.

69 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia kolegos M.Pronckaus siūlymą, balsuoja už, kas mano, kad to nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko.

Už - 21, prieš - 34, 10 susilaikė. Pataisai nepritarta.

Dabar, gerbiamasis Antanavičiau, ar jūsų siūlymas yra visam 2 straipsniui, kaip čia formuluota, ar iš tikrųjų pirmajai daliai? (Balsas salėje) Trečiajai daliai? Ne, kad čia pagal tekstą yra, gerbiamasis Antanavičiau, kaip pirmosios dalies alternatyva. "Kai ne dėl darbuotojo (...) pavėluotai išmokamas darbo užmokestis" - tai yra pirmoji dalis. Prašau. Ir jūs kalbat apie penkias kalendorines dienas. Pagrindiniame tekste yra septynios kalendorinės dienos. Ar teikiate šį pasiūlymą? Ne? Ačiū.

Tada, man atrodo, gerbiamasis pranešėjau, dėl pirmosios dalies visos pataisos aptartos.

Dabar antroji dalis. Yra kolegos A.Vaišnoro siūlymas. Bet mes dėl šio dalyko jau balsavom vieną kartą, antrą kartą balsuoti neišeina.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu dar pasakyti porą žodžių...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Vaišnorai, jums žodis nebuvo suteiktas.

A.VAIŠNORAS. Aš noriu vis tiek kalbėti...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, ketvirtus metus dirbam... Gerbiamasis Vaišnorai, prašom kalbėti.

A.VAIŠNORAS. Labai ačiū. Aš supratau, kad be jūsų leidimo nenukris nė plaukas nuo galvos.

PIRMININKAS. Bet vis tiek kai kurie plinka. (Juokas salėje)

A.VAIŠNORAS. Taip, matyt, jūs leidžiat. Dabar aš norėjau pasakyti, jog iš tiesų mes padarėm nelabai gerą darbą, nepriimdami mano pataisos. Ir pranešėjas tą patį pasakė, kad jeigu kalbama apie savaitės, dviejų savaičių neišmokas. Čia nebus jokios painiavos, aš manau, labai greitai galima paskaičiuoti tą infliacijos koeficientą, pagaliau nustatyti tą infliacijos koeficientą, jeigu neišmokama mėnesį ir daugiau. Bet infliacijos koeficiento iš viso nenustatyti, aš manau, iš tiesų tai yra žmonių apvogimas, tam tikra prasme ir nusikaltimas. Aš siūlau dar vis dėlto ir gerbiamajam pranešėjui pagalvoti apie tai ir sugrįžti prie to, kad jeigu neišmokama mėnesį ir daugiau, reikia nustatyti infliacijos koeficientą. Jūs pats suprantat ir jūs pats pritarėt. Yra labai daug tokių atvejų. Aš jums galiu pateikti pavyzdžių iš savo gimtojo Kauno, sakykim, kur ateina žmonės, sako: ką mums daryti, po pusę metų neišmoka atlyginimų, skolos auga, infliacija didėja ir mes tiesiog stumiami į balą.

Aš siūlyčiau, gerbiamasis pranešėjau, priimti mano pataisą, sugrįžti į ankstesnį straipsnį, priimti aną pataisą ir priimti šią pataisą, kurią aš dabar teikiu antrajai daliai.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, pagal nustatytą tvarką, jeigu jau vieną kartą apsisprendėm, dėl to paties dalyko antrą kartą neišeina to daryti. Bet dėl šventos ramybės kreipiuosi į pranešėją. Ar jis laikosi tos pačios pozicijos, ar susvyravo? Prašom.

R.KAIRELIS. Ne, aš nesusvyravau. Aš manau, kad mes dabar priimdami tą įstatymą tikrai užsukam gana sudėtingą mechanizmą, kuris palies visų įmonių dirbančiuosius. Aišku, dar sudėtingesnė... Būtų dabar galbūt neteisinga. Tegul jis truputį paveikia. Pažiūrėkim, kaip veikia visi tie atsiskaitymai. Paskui būtų galima, ko gero, kalbėti apie to įstatymo tobulinimą, pažiūrėjus į jo veiklą, tarkim, per 3-4 mėnesius.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Jeigu jūs laikotės tos pačios nuomonės, tai aš negaliu teikti balsuoti. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 2 straipsnio? Kolega P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, aš, žinoma, pritariu čia pasakytai nuomonei dėl tų dienų sutrumpinimo. Bet norėčiau dar atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne visur yra tos kolektyvinės sutartys sudaromos. Todėl, manyčiau, paskutiniajame sakinyje vis dėlto vietoj žodžių "jos nesant" po žodžių "kolektyvinėje sutartyje" įrašyti žodį "ir" arba "ar"... Nes faktiškai ten, kur nėra kolektyvinių sutarčių, galiotų darbo sutartys. Be to, tai būtų vis dėlto naudingiau dirbantiesiems.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis dėl 2 straipsnio. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau, kad mes balsuotume dėl 2 straipsnio taip, kaip dabar jis yra parašytas ir diskutuota. Kolegoms, kurie jaudinasi dėl to, kad čia gali būti mažiau dienų negu septynios, aš noriu priminti. Pažiūrėkim pirmąjį variantą, ten iš viso nebuvo dienų parašyta. Bet po svarstymo, kai buvo pateiktos pataisos, būtent buvo atsižvelgta ir dabar parašyta, kad pradedama skaičiuoti po septynių dienų. Aš manau, čia būtent kompromiso rezultatas, kartu derantis ir su darbdaviais.

Buvo kalbama, jog neaišku, kas yra darbdavys. Dabar jau pateiktose naujose pataisose, kurios Seime užregistruotos, yra kalbama, kas yra darbdavys, - tas, kuris turi bent vieną samdomą darbuotoją. Bet agituodamas už tai, kad priimtume taip, kaip yra parašyta, aš norėčiau pasiūlyti. Nėra tokios pataisos, bet gal pranešėjas priimtų. Kai mes kalbame antroje eilutėje apie darbo santykius, susijusias išmokas, aš manyčiau, kad mes turėtume čia išskirti Valstybinio socialinio draudimo įstatymu numatytas išmokas, kadangi nelimpa prie šio įstatymo ir reikėtų į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą... Tai tada būtų aiškiau, apie ką mes kalbam. Jeigu pranešėjas priimtų, tai aš siūlyčiau... Jis, matau, galva linksi, supranta, apie ką, tegul jis pasako.

PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis pranešėjas. Gal mes galim pripainioti papildomai, tai geriau to nedaryti. Bet prašom, pranešėjau.

R.KAIRELIS. Aš visiškai sutinku, kad toks patikslinimas būtų tikslingas. Delspinigiai už išmokas, susijusias su "Sodros", tarkime, šaltiniais. Jas reikėtų reglamentuoti, manau, visai kitu įstatymu. Ir kad būtų aiškiau, kaip taikyti tą įstatymą, patikslinimas tikrai būtų priimtinas, mano manymu.

PIRMININKAS. Priimtinas? Tai galim pridėti šitą? Gerai, tada su tuo patikslinimu. Ar kas reikalauja, kad būtų balsuojama dėl 2 straipsnio? Galim priimti? (Balsai salėje) Ne. Reikalauja balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti.

Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis su tuo nedideliu patikslinimu? Prašom balsuoti. (Balsas salėje) Minutėlę, aš sulaikau balsavimą.

Gerbiamasis Antanavičiau, prašom dar kartą, nors, man atrodo, nebuvo jūsų siūlymų. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl trečios dalies.

PIRMININKAS. Prašau.

K.ANTANAVIČIUS. Žiūrėkit, kaip čia parašyta: "...išieškomos iš kaltų dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio"... Viskas gerai, tinka. Ir toliau: "...ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų". Juridinių ar fizinių asmenų įstatymų nustatyta... jau kalambūras. Siūlau padėti tašką. Išieškomos iš kaltų dėl pavėluoto darbo užmokesčio. Taškas. Būtų aišku, ir viską apima. Gal pranešėjas priimtų?

Nepriimsite? (Balsai salėje) Trečiąją dalį. 2 straipsnio trečioji dalis.

PIRMININKAS. Taip. 2 straipsnio trečioji dalis. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu čia iš tikrųjų kažkas neaiškaus, prašom dar kartą pasakyti, ir po to apsispręsime.

R.KAIRELIS. Na, aš manau, kad čia yra teisingai suformuluota, nes vienas dalykas yra darbo užmokestis, bet yra ir kitos išmokos, susijusios... pavyzdžiui, išėjote atostogų. Atostoginiai yra čia, tai yra tiesiog patikslintas visas turinys tų išmokų.

PIRMININKAS. Čia redagavimo klausimas. Tikrai reikia suredaguoti kartu su kalbininkais. Gerbiamieji kolegos, ar vis dėlto reikalaujama, kad būtų balsuojama dėl viso 2 straipsnio, ar galime bendru sutarimu? Galim? Nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia? Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas visas 2 straipsnis, prašom balsuoti.

Už - 36, prieš - 12, 9 susilaikė. Straipsnis priimtas. 3 straipsniui pastabų lyg ir nebuvo?

R.KAIRELIS. Ne.

PIRMININKAS. Ar galime jį priimti?

Prašau. Kolega J.Listavičius dėl 3 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu su 2 straipsnio trečiuoju punktu, sakykim, viskas gerai, tai tikrai biudžetinėse įstaigose negerai su tais delspinigiais. Jūs pasižiūrėkite, delspinigiai mokami iš bendrojo darbo užmokesčio fondo. Tai kaip tada bus su darbo užmokesčiu, jeigu, pavyzdžiui, mes sumokėsime didelius delspinigius? Aš manyčiau, kad ir trečiajame straipsnyje būtent delspinigius biudžetinėse įstaigose reikėtų nurašyti nuo kaltų asmenų taip, kaip padaryta ir 2 straipsnyje. O palikti viską biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondo sąskaita - tai įdomu, ką mes šiuo atveju nubausime? Štai taip - tiesiai šviesiai - ką mes nubausime? Nubausime patys save, pavyzdžiui, kadangi neturėsime iš ko mokėti darbo užmokesčio. Šitą straipsnį tikrai reikia sutvarkyti. Aš prieš tokį straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš ir vėl norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį, kad išbrauktų tris žodžius: "biudžeto ekonominės klasifikacijos". Jeigu tuos žodžius išbraukiate - viskas labai aišku. Kur dėsite tas klasifikacijas? Tai visiškai ne to įstatymo reikalas. Čia yra dėl delspinigių įstatymas. Tada liks: "Biudžetinės įstaigos delspinigius sumoka iš išlaidų sąmatoje numatytų asignavimų darbo užmokesčiui ir apyskaitoje parodo darbo užmokesčio straipsnyje, išskirdamos šią sumą atskira eilute." Na, negi dabar reikia užtemdyti visą prasmę, įrašant ten kažkokią visiškai... biudžeto ekonominės klasifikacijos darbo užmokesčiui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Gal čia iš tiesų tie žodžiai nereikalingi?

R.KAIRELIS. Taip, čia yra Finansų ministerijos formuluotė. Jie pasiūlė taip formuluoti, mes ir įrašėme tokią jų sąvoką. Jeigu galima patikslinti, tai, be abejo, galima išbraukti redaguojant.

Dabar dėl pono J.Listavičiaus pasiūlymo. Mes svarstėme tą klausimą. Tam 2 straipsnyje buvo įrašytas trečiasis punktas, kad biudžetinės įstaigos irgi turi galimybę išieškoti iš kaltų už laiku nesumokėtas tas... Vadinasi, čia yra išeitis. Jeigu dėl bankų kaltės laiku neišmoka lėšų, tai bankas turi kompensuoti tą visą reikalą. Mano manymu, tai sprendžia šitą problemą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, su šitomis pastabomis galime priimti 3 straipsnį? Priimta. 4 straipsniui irgi pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta. 5 straipsnio siūloma nepriimti. Aš prisijungiu prie gerbiamojo A.Vaišnoro siūlymo, kadangi faktiškai, kai įstatymas bus pasirašytas ir kai jis bus paskelbtas, ko gero, ir bus kovo 1 d. Tikrai šitas straipsnis yra nereikalingas. Ar sutinkame, kad išbrauktume, kaip kolega A.Vaišnoras pasiūlė? Ačiū. Taigi keturi straipsniai priimti. Ar gerbiamieji kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo?

Prašom. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes taip ilgai šito įstatymo nepriiminėjom, nors praktiškai apsispręsta komitete. Tai buvo labai seniai. Ta problema jau įsisenėjusi. Mes sutvarkėme kitus delspinigius, o darbo klausimai, kaip visada, lieka paskutiniai. Todėl aš siūlau tikrai priimti šitas pataisas ir palikti ir darbuotojams tokias pačias, vienodas sąlygas, nes, atrodo, tam niekas iš sėdinčių šioje salėje neturėtų prieštarauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašome prisėsti, kol Seimo nariai kalbės dėl balsavimo motyvų.

Kolega A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. Čia išgirdome įdomių samprotavimų, siūlymų, kad biudžetinėms organizacijoms to nereikėtų taikyti, nes yra darbo užmokesčio fondas ir kiti panašūs dalykai. Sakykim, melioratorių visas finansavimas vykdomas iš biudžeto. Iš kelerių metų patirties žinome, iš jų ir iš 1995 m. patirties, kad melioratoriai buvo finansuojami paskutiniąja eile. Už atliktus darbus iš biudžeto jiems apmokama kartais po trijų, po penkių, po dešimties mėnesių. Dėl tos priežasties ne visada išmokami... dažniausiai ne laiku buvo išmokėti per visus metus atlyginimai. Iš biudžeto finansuojama organizacija (ne tik melioratoriai, ir daugiau) vėl biudžetui mokės delspinigius ar baudas. Ir kitos įmonės turi darbo užmokesčio fondą ir kitus dalykus. Čia šitiek pripainiota, kad daugiau būti negali. O trumpai sakant, manoma, kad, pribaigus ir sužlugdžius atskiras įmones, šitaip bus išgelbėti dirbantieji. Už tokį gelbėjimą galima balsuoti, tačiau mes išsakėme savus motyvus dėl 2 straipsnio. Aš kviečiu balsuoti prieš visą šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai gaila, kad mūsų įstatymai... nėra tokios tvarkos... ir apskirtai visame demokratiniame pasaulyje įstatymai atgal negalioja. Yra labai daug nukentėjusių ir nuskriaustų žmonių dėl to, kad yra neišmokami atlyginimai. Aš dabar nežinau, ką mes darysime toliau, nes šitas procesas tęsiasi ir nuo senesnių laikų, ir jis tęsis, bus vieniems atlyginama, o kitiems bus neatlyginama. Čia yra tam tikra diskriminacija. Tačiau tokia mūsų įstatymdavystė, tokia tvarka, tokia ekonominė situacija, ir dar pridėčiau - tokia valdžia.

Man labai keista, kad kai kurių mūsų Seimo narių kalbos yra bendrovių lobistų kalbos, žemės ūkio bendrovių lobistų kalbos - išskirti žemės ūkio darbuotojus, nemokėti jiems priklausančio atlyginimo ir t.t. Aš manyčiau, kad jeigu jie taip rūpinasi žemės ūkiu, tai jie turėtų veikti savo Vyriausybę, kuri šitą žemės ūkį nuskurdino po Seimo rinkimų, ir padėti žemės ūkiui, kad valstybė grąžintų skolas. Niekas čia nesiūlo kištis į bendrovių reikalus, tiktai skatinama, kad būtų daromi žingsniai padėti ir žemės ūkio bendrovėms, ir kitoms įmonėms bei įstaigoms atsiskaityti.

Kita vertus, aš norėčiau labai apgailestauti, kad nebuvo priimta mano pataisa dėl infliacijos koeficiento, kadangi, aš jau minėjau, yra labai daug žmonių, kurie negauna po kelis mėnesius atlyginimo. Tačiau, nepaisant šitų mano pastabų, aš manau, kad įstatymas yra geras. Žinoma, jis yra kiek per vėlai priimtas. Aš siūlyčiau už šitą įstatymą balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš taip pat balsuosiu už įstatymą. Apgailestauju, kad mes neatsižvelgėme būtent į infliacijos koeficientą. Tai galėjome padaryti. Tačiau net ir su šituo defektu, manau, įstatymas reikalingas.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Iš visų tų kalbų atrodo, kad labiausiai žmonės yra patenkinti tose vietose, kur nebeliko nei įmonių, nei bendrovių. Tada nereikia jokių delspinigių ir t.t., ir t.t. Šitas įstatymas yra kaip tik nukreiptas dar egzistuojančių tam tikrų ūkinių dalinių žlugdymui. Žinoma, gaila, kad gerbiamasis A.Vaišnoras (aš jau ne pirmą kartą pastebiu) nemoka paprasčiausių aritmetikos veiksmų ir nesusigaudo šituose reikaluose, bet jam yra sunku tai padaryti. Todėl aš siūlau šito įstatymo nepriimti.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo projektas skirtas prioritetiniam atsiskaitymui, susijusiam su darbo santykiais. Ne laiku išmokėję darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokės delspinigius, skaičiuojant po 0,2% priklausančios sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Skaičiuoti praleistas dienas buvo galima pradėti anksčiau, pavyzdžiui, po trijų, o ne po septynių dienų, kadangi žemiau, pačiame įstatymo projekte kalbama apie palankesnes darbuotojų sąlygas.

3 straipsniu neišspręstas biudžetinėse įstaigose delspinigių mokėjimo šaltinis. Jis turėtų būti kaip ir nebiudžetinėse įstaigose - kalti fiziniai ar juridiniai asmenys, o ne darbo užmokesčio fondas. Pastaruoju atveju, iš darbo užmokesčio fondo sumokėjus delspinigius, pritrūks fondo darbo užmokesčiui išmokėti. Padarius įstatymo projekte nedidelius patikslinimus, būtų galima jam pritarti, nors ir šiaip aš jam pritariu ir balsuosiu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas Seimo narys gali kalbėti prieš įstatymą.

Kolega J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš noriu už kalbėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Man labai gaila, kad 2 straipsnyje liko tos septynios dienos, nuo kada bus skaičiuojami delspinigiai. Norėjau, kad nuo pirmos dienos delspinigiai būtų, tačiau balsuosiu už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Tik prieš.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Už.

PIRMININKAS. Ir kolega Z.Povilaitis.

Z.POVILAITIS. Aš balsuosiu prieš, bet dar noriu komentarą.

PIRMININKAS. Prašau.

Z.POVILAITIS. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio aš visiškai palaikiau Agrarinio komiteto siūlomą pataisą, kad delspinigiai nebūtų skaičiuojami už tai, kad būtų laiku neišmokamas atlyginimas. Tačiau gaila, kad mano kolegos iš kairiosios frakcijos, ypač miestiečiai, neatjaučia mūsų, kaimiečių. Jie susilaikė arba balsavo prieš. Aš manau, truputį jiems sarmata, turbūt nevalgo kaimiškų lašinių ar kitų produktų. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, būkite malonūs, dabar registruokitės, ir po to balsuosime. Registracija.

79 Seimo nariai. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamasis Albertynai, būkite malonus atsisėsti. Gerbiamasis Albertynai, užstojate balsuojančius arba nebalsuojančius. (Balsai salėje)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.

PIRMININKAS. Už - 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 10.

PIRMININKAS. Prieš - 10 Seimo narių. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3.

Gerbiamieji kolegos, 62 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš ir 3 susilaikius Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

 

Nutarimo "Dėl tyrimo komisijos sudarymo" projektas Nr.2141(2) (pateikimas) (96.02.20)

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

 

Mielieji kolegos, dabar mes turime truputėlį laiko iki 1-4 darbotvarkės punkto. Siūlymas yra toks: arba iš karto imamės 1-4 punkto, arba vieno iš rezervinių klausimų, pavyzdžiui, kad ir trečiojo, kuris, atrodo, lengvesnis. (Balsai salėje) Tai gal pradedame iš kito galo? Aš šiaip siūlyčiau nuo savęs, nuo pirmojo rezervinio. Bet nepatogu. Gerai. Jeigu sutinkate, tada gerbiamasis V.Žiemelis, kaip pranešėjas, kviečiamas į tribūną. Prašom. Pateikimo stadija.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiu nutarimo projektą "Dėl tyrimo komisijos sudarymo". Keletą žodžių apie tai, kodėl aš pateikiu šį nutarimo projektą.

"Lietuvos aido" publikacijose, ne vienoje publikacijoje, buvo skelbiama skandalinga informacija apie 10 mlrd. kreditinės linijos bandymą atidaryti, matyt. Norėčiau priminti svarbesnes aplinkybes.

1994 metais 10 mlrd. kreditinę liniją "Tauro" bankui palaimino buvę šalies vadovai - premjeras A.Šleževičius, banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius, energetikos ministras A.V.Stasiukynas, Prezidento kanceliarijos vedėjas A.Meškauskas. Taip teigiama "Lietuvos aido" publikacijose.

Aš norėčiau pasakyti keletą žodžių apie Kanceliarijos vedėjo A.Meškausko raštą. Šio rašto turinys yra toks: Lietuvos Respublikos prezidentūros kanceliarijos vadovas remia "Tauro" banko dalyvavimą privačioje komercinėje programoje, teikiančioje investicijas ir kreditinius resursus Lietuvos nacionalinei ekonomikai vystyti. Lietuvos Respublikos prezidentūra patikina, kad lėšos, gautos pagal tam tikrą programą, bus naudojamos išimtinai tik taikiems tikslams Lietuvos Respublikos nacionalinei ekonomikai vystyti.

Štai aš turiu, gerbiamieji Seimo nariai, šio rašto kopiją, pasirašytą kanceliarijos vadovo A.Meškausko, anglų kalba su Lietuvos Respublikos prezidentūros herbu (ir gana gražiu), kuriame yra... Norėčiau atkreipti dėmesį į šio rašto svarbesnes aplinkybes.

Visų pirma šis raštas pasirašytas, tačiau jis yra be datos (tai yra labai svarbus momentas) ir be konkrečios piniginės sumos. Taigi tą raštą galima naudoti kada nori. Paprastai vadovai, valstybės vadovai ar jų atstovai tokių raštų be datos neturėtų pasirašyti.

Ką gi kalba vadovai, kurie, pagal "Lietuvos aido" publikacijas, davė tokias garantijas? Ponas A.Meškauskas patvirtino, kad pasirašė tokį raštą prašant G.Konopliovui. Energetikos ministras kalbėjo daug, tačiau taip nieko ir nepasakė, bet ir nepaneigė, kad taip galėjo būti. Buvęs banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius kažkodėl prarado žadą, kai apie tai jo paklausė "Lietuvos aido" korespondentė žurnalistė ponia L.Pečeliūnienė.

"Lietuvos aido" publikacijoje kalbamasi su kredito tarpininku - turizmo firmos savininku Čeponiu. Štai ką jis teigia: "Mes su G.Konopliovu buvome įsipareigoję penkerius metus apie šį kreditą tylėti." Tekstus šių ponų, turiu omeny, valstybės vadovų... atsiprašau, tekstas šių ponų buvo vienodas. Pasižada, kad nebus naudojama ginklavimuisi, išskyrus poną K.Ratkevičių. O iš Amerikos ponas Čeponis teigė gavęs faksą, kaip turi atrodyti Lietuvos banko valdybos pirmininko garantija, būtent tokio turinio: "Centrinis bankas, mūsų šalies bankas, pergarantuoja "Tauro" banko kreditinę liniją." Tą pavyzdį, kaip teigia Čeponis, jis nusiuntęs G.Konopliovui. Po to iš Amerikos gavo banko patvirtinimą, kad viskas gerai. Vadinasi, galima suprasti, pagal "Lietuvos aido" publikaciją, ir Čeponio žodžius, kad tokią garantiją pasirašė valdybos pirmininkas K.Ratkevičius.

Prieš pristatydamas šį nutarimo projektą, pasiteiravau ir pasiaiškinau, ar rengiama teisinės pagalbos sutartis su Didžiąja Britanija ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kadangi, pagal publikaciją, reikėtų gauti informaciją būtent iš šitų valstybių, nes tokia kreditinė linija ėjo per Londono Barkley banką ir susijusi su Jungtinių Amerikos Valstijų tam tikrais, matyt, bankais ar asmenimis. Pasirodo, kad teisinės pagalbos sutartis tiek su Didžiąja Britanija, tiek su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis nėra rengiama. Sutartys rengiamos su kitomis valstybėmis, su Turkija ir t.t., o su šiomis valstybėmis net negalvojama rengti teisinės pagalbos sutarčių, lyg Lietuva neturėtų jokių problemų su šitomis valstybėmis. Tačiau teisinės pagalbos sutartys nerengiamos. Man labai keista. Galima pagalvoti, galima teigti, kad galbūt specialiai nerengiamos. Jeigu iškiltų tokio pobūdžio skandalas, vadinasi, galų ieškok vandenyje. Nėra teisinės pagalbos sutarties, ir mes nieko nesužinosime apie tai, kas darosi tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu, t.y. jam pateikiant, pristatant kandidatą į premjerus mūsų frakcijoje, mes jo paklausėme dėl šios skandalingos istorijos, kuri yra aprašyta "Lietuvos aide". Paklausėme, kokia Prezidento nuomonė. Prezidentas buvo kategoriškas. Jis teigė, kad reikia sudaryti komisiją - Seimo tyrimo komisiją, kuri išsiaiškintų šį faktą. Tai labai rimtas kaltinimas ir, nori nenori, labai didelė suma. 10 mlrd. grubiais skaičiavimais yra maždaug 8 kartus daugiau negu Lietuvos Respublikos metinis biudžetas.

Baigdamas aš siūlau sudaryti visų frakcijų komisiją iš 9 asmenų. Tyrimo rezultatus siūliau pateikti iki kovo 1 dienos. Kadangi jau praėjo savaitė, būtų galima perkelti dar savaitę, tarkime, iki kovo 7 d., nes iki kovo 1 dienos per mažai.

Antra vertus, norėčiau, kad ši komisija kuo greičiau būtų sudaryta, kad neišplauktų iš Lietuvos medžiaga dėl šio fakto. Taip pat būtų apsaugotas net ir tardytojas, tiriantis Čeponio bylą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, net 18 Seimo narių jūsų nori paklausti, bet mes tada viršysime nustatytą laiką. Aš prašyčiau kolegas labai trumpai klausti, o gerbiamąjį pranešėją - taip trumpai atsakinėti.

A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš prašyčiau poną Pirmininką, kad mane paliktų kalbėti taip pat. Aš noriu pasakyti, kad išties mes prisimename vieną istoriją prieš porą metų apie 2,5 mlrd. dolerių, kuri nebuvo ištirta. Aš manau, kad tie 10 mlrd. dolerių, kurių kreditinė linija lyg ir yra atidaryta, labai svarbus klausimas. Gali visą mūsų ekonomiką ir bankus susišluoti viena kokia nors grupuotė ir sužlugdyti vienus bankus, kaip čia dabar buvo, įmones ir t.t. Tačiau, kalbant apie komisiją, aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs žinote, kaip dirbo pono J.Listavičiaus komisija dėl bankų, kaip efektyviai dirbo. Ten pirmininkas nebuvo LDDP narys. Ar jūs nesutiktumėte, kad ir šitos komisijos pirmininkas nebūtų LDDP narys? Nes kai valdžia pati save tikrina, tai nėra labai efektyvu ir gerai. Ačiū.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manyčiau, jeigu būtų patvirtinta siūloma komisija iš 9 narių, į kurią įeitų visų frakcijų atstovai, tai jie ir nuspręstų, ką išsirinkti šios komisijos pirmininku. Būtų galimybė išsirinkti ir ne iš LDDP, jeigu būtų patvirtinta tokios sudėties komisija.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, norėjau paklausti, kokia numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė valstybės pareigūnams už tokius neaiškius garantijų dalijimus? Ačiū.

V.ŽIEMELIS. Vienas dalykas, ir labai svarbus dalykas, kad kol kas mūsų įstatymų leidyboje dar nėra konkrečiai aptarta, kas yra valstybės garantas. Šitą pirmiausia reikėtų aptarti. Valstybės vadovo parašas pagal tarptautinę teisę yra jau valstybės garantas, ir pripažįstamas. Kitos valstybės valstybės vadovo parašus pripažįsta, ir nieko daugiau nereikia. Pirmiausia reikėtų patikslinti mūsų įstatymus. Kokia bus šių pareigūnų atsakomybė, nustatys, aišku, pirmiausia tyrimo organai ir teismas. Sunku dar iš anksto apie tai kalbėti, apie šių veiksmų kvalifikaciją.

PIRMININKAS. Kolega A.Greimas. Prašom.

A.A.GREIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų to trumpo pranešimo sunku susidaryti tikrą vaizdą, kiek čia tų faktų yra tikrų, kiek yra tariamų. Ir iš viso kyla abejonių, ar reikia sudaryti tokią komisiją. Mano klausimas būtų toks: kodėl jūs iš karto neperduodate šitų faktų kokiai nors teisėsaugos institucijai? Juo labiau, visiems žinoma, kad jūs turit šitokios praktikos, patirties ir tokią praktiką esate panaudojęs.

V.ŽIEMELIS. Aš manyčiau, šis skandalas... jeigu paminėti "Lietuvos aide" faktai pasitvirtintų, prokuratūrai būtų labai sunku ištirti šią bylą. Manyčiau, kad pirminį tyrimo darbą turėtų atlikti komisija, turinti šalies aukščiausiosios įstatymų leidimo institucijos suteiktus įgaliojimus.

PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, jūs sutiksite su tuo, kad šis imponuojantis dalykas, jūsų taip vadinamieji faktai, - tai 10 mlrd. dolerių, nes turbūt nekreiptumėte dėmesio, jeigu būtų 10 tūkst. arba net 100 tūkst. dolerių. Tai būtų savaime suprantama. Aš manyčiau, kad visi kiti dalykai yra nereikšmingi. Ar nesusidarys toks precedentas, kad mes kiekvieno laikraščio paskelbtą kažkokį, atseit, faktą, kuris niekur kitur nėra patvirtintas, pradėsime svarstyti Seime ir negalėsime dirbti savo darbo?

V.ŽIEMELIS. Apie tokias sumas kalbama ne kiekvieną dieną. Tai yra pirmoji publikacija per visą nepriklausomybės laikotarpį, kurioje minima tokia didelė suma. Tai nėra išimtinis atvejis.

Dėl menkesnių sumų - 10 mlrd. ir pan., dėl 16 mlrd. - mes nuolat reaguojame kitais, galbūt paprastesniais būdais. Vienu atveju kreipiamės tiesiogiai prašydami prokuratūros, kad iškeltų baudžiamąją bylą, antruoju atveju - į Konstitucinį Teismą, kaip buvo dėl 16 mln. Lt paskyrimo žemės ūkio perdirbimo įmonėms. Būtent ta suma buvo skirta padengti žemės ūkio perdirbimo įmonių skoloms - 9 bendrovių. Tai šiuo atveju nuspręs Konstitucinis Teismas. O po to, jeigu bus panaikintas šis nutarimas, mes vis dėlto reikalausime ir prašysime, kad teisėsaugos institucijos įvertintų tiek Vyriausybės vadovų atsakomybę, tiek ir Žemės ūkio ministerijos. Tai yra sprendimo stadija. Aš čia kaip pavyzdį sakau.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš džiaugiuosi, kad vis dėlto Lina Pečeliūnienė paskelbė tokią publikaciją, o ne mūsų valstybės institucijos, kurios gauna atlyginimus. Jos turėjo išnagrinėti tą veiklą, ar iš tikrųjų yra 10 mlrd. JAV dolerių imami kreditai. Labai sveikinu, kad numatyta sudaryti tokią komisiją. Jeigu institucijos nedirba, tai Seimas turi sudaryti tokią komisiją. Po to, aišku, išaiškinsime, kas kaltas. Tačiau man nesuprantama, ar mes spėsime iki kovo 7 d., kaip jūs sakėte, tą visą pateikti. Gal ilgesnį reikėtų laikotarpį?

V.ŽIEMELIS. Taip, aš pritarčiau, bet gal pirmajam etapui užtektų. Jeigu komisija matys, kad dar trūksta laiko, galės paprašyti pratęsti tyrimo laiką. Jeigu numatomas ilgas terminas, tai paprastai vaisingai nedirbama, gal taip galima pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš ne prieš komisijos sudarymą, nors dėl "Lietuvos aido" laikraščio aš turiu savo nuomonę. Ypač ta mano nuomonė išryškėjo po to, kai aš pasisakiau ir balsavau už Prezidento dekretą dėl buvusio premjero A.Šleževičiaus atleidimo, o "Lietuvos aidas" parašė viską atvirkščiai ir dar įdėjo nuotrauką. Nežinau, kas ten juos veikia - ar gamta, ar Seimo restoranas, tačiau iš tiesų tai buvo įdomu skaityti.

Mano klausimas būtų toks: jūs dažnai mus kaltinate už tai, kad mes palaikome ryšius su Rytais. Dabar kaltinate už tai, kad palaikome su Vakarais. Pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį bus nubausti tie žmonės, jeigu iš tiesų taip buvo daroma, t.y. bandoma ieškoti kreditų užsienyje?

V.ŽIEMELIS. Jeigu kreditų bandoma ieškoti užsienyje, tai yra labai gerai. Tas nedraudžiama. Tačiau visų pirma, jeigu tai pasitvirtintų, teisėsaugos organai turės įvertinti buvusių valstybės vadovų veiksmus, pasirašant garantiją. Jiems tokios teisės niekas nesuteikė. Tą gali padaryti pagal mūsų įstatymus ir dėl tokios sumos išimtinai Seimas. Jeigu tai nustatys, tada ir reikės įvertinti jų veiksmus. Pirmiausia jie viršijo savo tarnybinius įgaliojimus. Už tai yra ir baudžiamoji atsakomybė. Jeigu tik tai, jeigu nebus įrodyta daugiau. Aš čia vis kalbu su perspektyva - jeigu.

Dėl "Lietuvos aido" publikacijos. Aš galiu patvirtinti, kad jūs balsavote už A.Šleževičiaus atstatydinimą, ir gerai padarėte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę nustatytas laikas baigėsi. Ar toliau klausinėjam, ar sprendžiam - pritarti po pateikimo ar nepritarti? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Tada dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Vaišnoras - pirmasis. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. ...nesileisdamas į diskusijas, pasiūlyti viena: iš tiesų tai yra problema, kurią reikia spręsti, išsiaiškinti. Nes pinigų vežiojimas "čemodanais" ar dar kaip nors per Lietuvos sieną nėra gera praktika. Ir parašų dėjimas taip pat nėra gera praktika, ypač po tokiais svarbiais ekonominiais dokumentais, - ar tai būtų Prezidentas, ar tai būtų Prezidentūros atstovai, ar premjeras. Aš siūlau pritarti šitam nutarimui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega V.Juškus. Prašom.

V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš sveikinu kolegą V.Žiemelį, susirūpinusį šita paskola, tačiau Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija jau vasario 15 d. yra padariusi tokį pavedimą, ir yra atliekamas tyrimas. Aš manau, gavus medžiagą iš Valstybės kontrolės departamento, bus galima spręsti, ar ją nagrinėti giliau, ar reikia Interpolo pagalbos ir t.t. Aš manau, kad vargu ar reikia dar kokios specialios komisijos, - jau dirba mūsų komisija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau registruotis ir balsuoti. Ar dar Andrius Kubilius nori tarti žodį?

A.KUBILIUS. Aš noriu vieną...

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad jau visiems šiek tiek yra įgrisusi ta pati pono V.Juškaus vartojama frazė, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Kai tik yra koks nors spaudoje skandalas, jau ji pradėjusi tyrimą. Aš neprisimenu nė vienos normaliai sudarytos komisijos, kad Seimas per šitą kadenciją būtų sudaręs kokią nors komisiją pats savo sprendimu ištirti vieną ar kitą korupcijos ar skandalo faktą ir išklausęs tokios komisijos tiesioginę ataskaitą, o ne per pono V.Juškaus komisiją. Todėl aš siūlau būtinai pritarti šitos komisijos sudarymui.

PIRMININKAS. Dar kito komiteto pirmininkas - G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. ...priminti neseniai kalbėjusiam kolegai, kad būtent vienai komisijai, kuri buvo sudaroma korupcijai tirti, ši frakcija, būtent gerbiamojo A.Kubiliaus, pasipriešino, ir iki šios dienos ji negalėjo dirbti, nes nesudaryta vien tiktai dėl jų tam tikrų užgaidų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo "Dėl tyrimo komisijos sudarymo"... (Balsai salėje) A, registruotis. Prašau... projektui po pateikimo. Prašom registruotis pirma. Registracija. Prašom registruotis.

77 Seimo nariai. Dabar balsuosime, ar pritariame po pateikimo nutarimo "Dėl tyrimo komisijos sudarymo" projektui. Kas už - už, kas prieš - taip pat. Prašom balsuoti.

Už - 48, prieš - 19, 6 susilaikė. Pritarta. Prašom vesti derybas dėl komisijos personalinės sudėties laikantis Seimo statuto.

Kolega V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū, Pirmininke! Aš manyčiau, kad neseniai lankęsis ponas Zychas jums galėjo paaiškinti, kaip tokios komisijos sudaromos Lenkijos Seime. Aš būtent laukiau jūsų iniciatyvos. Todėl, kad tai neeilinė byla, kaip čia ponas G.Paviržis bandė mus "vynioti". Tai galbūt išimtinė byla.

 

Statybos įstatymo projektas Nr.814(4) ir nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo" projektas Nr.814N (svarstymo tęsinys) (96.02.20)

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 1-4a, 1-4b klausimai - Lietuvos Respublikos statybos įstatymo projektas ir atitinkamas nutarimas. Pranešėjas - ar ministras J.Laiconas, ar... sekretorė, atrodo, yra. Prašom, jeigu jūs turite dar ką pasakyti, ir po to diskusijos. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamoji...

A.BARANAUSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Seimui pateikiama svarstyti Statybos įstatymo projekto ketvirtoji redakcija, kurią parengė Seimo Ekonomikos ir Gamtos apsaugos komitetai apsvarstytos trečiosios redakcijos pagrindu. Iš dalies įvertinti minėtų komitetų Seimo, Paminklosaugos komisijos, Seimo narių - profesoriaus K.Antanavičiaus, K.Kubertavičiaus ir kitų - pataisymai, kurių tikslas - aiškiau suformuluoti įstatymo reikalavimus, peržiūrėta įstatymo struktūra, perkeliant kai kuriuos straipsnius į tuos skyrius, kuriuose pagal straipsnių turinį jie labiau tiktų.

Svarbiausiai aš norėčiau pabrėžti, kad šis įstatymas yra statybinę veiklą ir jos organizavimą reglamentuojantis įstatymas. Jis nustato tik pačius principinius reikalavimus statiniams pagal Europos Sąjungos principus, kurie bus detalizuojami statybos techniniuose normatyvuose ir kituose dokumentuose. Todėl pasiūlymai iš kai kurių įstatymų projektų nebuvo priimti, kadangi buvo reglamentuojami būsto nuosavybės klausimai, būsto statybos kreditavimo ir kiti klausimai, kurie praktiškai neturėtų būti šiame įstatyme. Šiuo metu jie yra numatomi rengiamame Būsto įstatyme. Jeigu kalbėsime trumpai pagal straipsnius, tai 1 straipsnis nustato įstatymo paskirtį, jis šiuo metu yra aiškiau suredaguotas.

2 straipsnis išplėstas, pateikta naujų sąvokų (pavyzdžiui, rekonstravimas), kai kurios sąvokos patikslintos ir panašiai.

3 straipsnis suredaguotas naujai, anksčiau jis vadinosi "Statybos teisinis reguliavimas", dabar - "Teisė statybai". Jame nustatytos sąlygos, kuriomis tą teisę galima realizuoti.

Atsisakyta buvusio 4 straipsnio, ir dabar 4 straipsniu tapo buvęs 5, jis išplėstas nustatant reikalavimus ne tik statiniui, bet ir sklypui. Tiksliau, apibrėžti trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimai.

9 straipsnis yra išplėstas, ir išplėstas statybos procesų dalyvių ratas.

14 straipsnis yra visiškai naujas, jis reglamentuoja statybinių medžiagų bei statybinių gaminių gamintojų bei jais prekiaujančių atsakomybę ir kitas sąlygas.

17 straipsnyje papildomai nurodyta, su kuo užbaigtą projektą reikia derinti.

18 straipsnis. Jame plačiau išdėstytos leidimų statyti ir griauti išdavimo ir atšaukimo nuostatos.

23 straipsnis yra naujas, ir jame nurodytas Statybos ir urbanistikos ministerijos vaidmuo, vykdant valstybės statybos politikos tikslus, kadangi kituose įstatymuose ministerijų vaidmuo taip pat yra pabrėžiamas, pavyzdžiui, Energetikos įstatyme ir kituose.

24 straipsnyje yra išskirti statybos priežiūros lygiai, t.y. respublikinis ir apskrities lygiai. Respublikinio lygio statybos valstybinė priežiūra apims nacionalinės techninių normatyvinių dokumentų sistemos kūrimą, jos papildymą ir atnaujinimą, valstybinės reikšmės statybų, ypatingos svarbos statinių statybos projektų, o atskirais atvejais ir pačių statybų valstybinę ekspertizę bei statybos vykdymo priežiūrą.

25 straipsnis yra pakoreguotas.

30 straipsnis yra išplėstas nurodant, kokiais atvejais statinys gali būti griaunamas. Po to, kai Seimui buvo pateikta įstatymo 4 versija, Statybos ir urbanistikos ministerija gavo pono P.Jakučionio, pono J.Veselkos, pono G.Paviržio, pono K.Antanavičiaus labai vertingų pastabų dėl Statybos įstatymo projekto. Dauguma jų yra priimtinos, ir manau, kad jas galima bus priimti patvirtinant arba priimant šį įstatymą.

Šitas įstatymas buvo pateiktas papildomai peržiūrėti Lietuvos inžinierių sąjungai, Lietuvos architektų sąjungai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui, Vilniaus technikos universitetui, ir yra gauta atsiliepimų, kad jam yra pritariama be pastabų. Šitas įstatymas atitinka Baltosios knygos reikalavimą bei Europos Ekonominės Bendrijos tarybos direktyvą 89, 101 EAB dėl statybos produkto nuostatų suvienodinimo visoje Europoje. Įstatyme šiuo metu liko 34 straipsniai ir 10 skyrių. Priėmus šį įstatymą galima bus labiau sureguliuoti statybos kompleksą juridiniais ir kitais norminiais dokumentais. Šito šiandien labai trūksta, todėl dėkodama už vertingas pastabas visiems Seimo nariams norėčiau prašyti pritarti ir priimti šitą įstatymą, kuris statybos kompleksui šiandien yra labai reikalingas.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai - ministerijos sekretorei A.Baranauskienei. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jūsų paklausti, ar neprieštarautumėte, jeigu dėl šio įstatymo projekto kalbėtų akademikas A.Kudzys, kadangi jis paprašė (kaip posėdžio svečias). Nėra prieštaravimų. Tuomet akademiką kviečiu į tribūną. Po jo pagrindinio komiteto vardu kalbės profesorius K.Antanavičius, po to priimsim sprendimą.

A.KUDZYS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas labai reikalingas, bet tai yra tipinis sovietinis jo reliktas. Nežinau, kiek laiko leista man kalbėti. Matyt, per 5 minutes daug ko nepasakysiu, bet tik principus. Visų pirma neatsižvelgta į Europos Sąjungos standartus, kuriuose aiškiai suklasifikuoti statybos objektai: yra statiniai, yra tiesiniai, yra pastatai. Sudėti į krūvą keliamų jiems reikalavimų negalima. Reikėtų, kad šitame įstatyme būtų aiškiai apibrėžta, ką mes vadiname tiesiniu, ką vadiname statiniu, ką - pastatu, ir kokias funkcijas jie vykdo. Bet svarbiausia, kad šis įstatymas per daug didelis, daug visko prirašyta tam, kad beskaitydamas žmogus nematytų to, ko reikia. O būtent mes žinome, kaip prieš 20 metų Gedimino prospekte norėjo statyti naują dramos teatrą, bet Maskva leidimo nedavė, tai nugriovė visą senąjį dramos teatrą, pakabino iškabą, jog vyksta rekonstrukcija, ir pastatė naują teatrą. Šitas įstatymas leidžia tą patį daryti. Čia parašyta, kad galima atlikti rekonstrukciją plečiant, didinant apimtį ir t.t. Aš galiu Palangos pliaže nusipirkti tualetą, jį nugriauti, pastatyti vietoj jo vilą - tai bus pagal šitą įstatymą. Jame trūksta pagrindinių teiginių, už ką atsako projektuotojai, priežiūros vykdytojai, Valstybinė statybos inspekcija ir t.t. Mano nuomone, jeigu čia toks skubus reikalas yra, kad reikia jį tokį (koks jis dabar yra) patvirtinti, tai bent reikia įrašyti tuos kelis punktus, kurie vieną kartą baigtų savavaliavimus statybose, kada kas nori, ką nori stato Turniškėse - absoliučiai viskas daroma pagal įstatymą.

Mes siūlome tokius papildomus punktus įrašyti. Visų pirma valstybinių statybos objektų projektuotojai, rangovai ir ekspertai renkami tik konkurso tvarka. Šitai būtinai turi būti akcentuojama, kad nebūtų taip, kaip su terminalais, kuomet ministerijos "vyreliai" važinėja po užsienius, ten pagyvena, susitaria su firma, paskui atvažiuoja ir suorganizuotą konkursą tik įformina. Be to, šiame punkte siūlau įrašyti, kad konkursus organizuoja Statybos ministerija. Konkursą dėl statybos objekto turi organizuoti Statybos ministerija, o ne valstybinė įmonėlė (dabar ji turi teisę).

Antras mūsų pasiūlymas - būtina įrašyti, už ką kategoriškai atsako projektuotojas. Jis atsako už tai, kad nebūtų projektuojama draudžiamoje statybos zonoje, išskyrus atvejus, kai tam gautas leidimas. Dabar užsakovas projektuotoją prašo: "Suprojektuok tu man draustinyje, saloje, vilą." Prašau, projektuoja. Jis neatsako. Tas paprašė, tik projektuotojas jam pasakė: tavo projektas draudžiamoje vietoje. Daugiau nieko nežinau. Eik tu, derink kur nori, tavo reikalas. Turi būti aiškiai parašyta, kad jis neturi teisės pradėti projektuoti draudžiamoje zonoje.

Kitas siūlymas yra dėl autoriaus ir techninės priežiūros. Autorius ir techninės priežiūros atstovas, pastebėję kokių nors trūkumų, nukrypimų nuo projekto, privalo informuoti Valstybinę statybos inspekciją. Dabar pamatę, kad yra trūkumų, susirenka su rangovu, derasi, ką taisyti, ko ne. Jie privalo informuoti Valstybinę inspekciją.

Dabar dėl Valstybinės statybos inspekcijos. Mes pastebėjome, kad, kai projektas yra derinamas, tai toje žinyboje ne visi turi teisę derinti ir pasirašyti. Mes žinome, kad Aplinkos apsaugos ministerijoje yra ir valytojų, ir sargų, yra ir eilinių darbuotojų, kurie turi teisę pasirašyti. Yra tokių atvejų, kai svarbų projektą reikia derinti, tas pilietis mato, jog tai nusikaltimas, tai jis liepia "antraeilės rūšies" darbuotojui pasirašyti. Valstybinė statybos inspekcija atsako, kad leidimas statybai būtų išduotas statytojui tik patikrinus, ar projektą derinę ir tvirtinę asmenys turėjo tam teisę. Kad nebūtų tokios netvarkos, kuri dabar yra. Galima čia būtų daug kalbėti, bet, jeigu taip skubu šitą įstatymą priimti, tai prašau, tvirtinkite, bet padarykite vieną kartą tvarką. Nedaug reikia įrašyti, kelis punktus, kad nors savavaliai būtų sutvarkyti, bet nuo Europos Sąjungos analogiškų įstatymų mes dar labai toli.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam akademikui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Antanavičių kalbėti pagrindinio - Ekonomikos komiteto - vardu.

K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, kaip matot iš įstatymo numerio, dabar jau svarstome 2000-ius visus projektus, o šito įstatymo Nr.814. Tai jūs puikiai pagal tą numerį suprantat, kiek tas įstatymas jau guli, kaip seniai jis pradėtas rengti. Noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas svarstė daugiau nei du kartus šitą įstatymą, buvo sudaryta darbo grupė kartu su Statybos ir urbanistikos ministerijos specialistais bei Ekonomikos komiteto specialistais, kuri tobulino tuos projektus. Norėčiau pasakyti, kad tas pastabas, kurias mūsų komitetas pateikė, projekto autoriai šitame projekte jau įvertino, atsižvelgė ir priėmė, bet, be abejo, liko įstatyme dar netobulumų, ir mes, Ekonomikos komiteto nariai, kiekvienas atskirai teiksim priėmimo stadijoje savo siūlymus. Taigi aš norėčiau kreiptis į Seimo narius, kad po svarstymo būtų pritarta, o paskui jau priėmimo stadijoje būtų atskiri klausimai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį ir į akademiko A.Kudzio pastabas. Jos turi būti priimtos ir į jas atsižvelgta, tačiau negalima būtų sutikti su tuo pasiūlymu, kad visų statybų konkursus turėtų organizuoti Statybos ministerija. Užsakovas turi suorganizuoti konkursą arba užsakovo ministerijos. Pavyzdžiui, privatus asmuo ims statyti viešbutį, bet Statybos ministerija neorganizuos konkurso, taip pat ir akcinės bendrovės. Jeigu vyksta valstybinė statyba, tada gali taip būti.

Toliau dėl projektavimo draudžiamoje zonoje. Ponas akademikas teigia, kad projektuoti negalima, o aš sakyčiau, jog galima. Tegu projektuoja, projektuotojai turės darbo, o už darbą apmokės užsakovas, jeigu jis toks kvailas, tai tegu užsako, bet juk jam nebus leista statyti toje zonoje. Be abejo, valstybė šito nedarys, ir protingas užsakovas to nedarys. Bet problema yra ta, kad suprojektavo ir stato, o niekas nesiima priemonių, nors tos priemonės yra gana griežtos numatytos, kad draudžiamose zonose nebūtų statiniai statomi.

Aš teiksiu savo pastabas dėl biurokratizmo mažinimo. Vis dėlto to biurokratizmo lieka labai daug, tų leidimų, tų pažymų, tų visokių, visokių dalykų. Tiek norėčiau kalbėti, nes tas įstatymas jau daug kartų svarstytas. Be abejo, svarstymo stadijoje bus dar kitų pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių. Teks kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitas įstatymas, lyginant su ankstesniais, išeliminavo visą statybą, susijusią su gyvenamosiomis patalpomis. Dabar tai, kas iš esmės yra Lietuvoje statoma, paliekama kažkokiam būsimam įstatymui. Kitas dalykas, dėl kurio šis įstatymas, man rodos, yra negatyvus, tai inspektavimo, draudimų, leidimų išdavimo, kartais, matyt, visiškai nepagrįsta pagal objekto dydį sistema. Ir aš galvoju, kad kartais tam pačiam užsakovui visiškai priimtinas statybos darbų priežiūros vykdymas, nes šiaip šitas įstatymas iš esmės įteisina (jeigu taip galima pasakyti) pačią vyriausiąją biurokratinę žinybą šitoje srityje - Statybos ir urbanistikos ministeriją, po to kalba apie tam tikrą funkcijų padalijimą žemesnėms grandims - apskritims, bet peržiūrėjus tas funkcijas visiškai neaišku, ar reikės tos ministerijos tokios, kokia čia yra užprogramuota. Aš galvoju, kad esminis dalykas yra tas (mūsų svečias, gerbiamasis akademikas apie tai kalbėjo), jog ar reikia priimti įstatymą, kuris jau a priori (iš pradžių) neatitinka Europos Baltosios knygos priedų reikalavimų. Tai ar ne laikas yra padaryti šito įstatymo svarstymo pertrauką, pasitelkti (jeigu jau nėra specialistų Statybos ir urbanistikos ministerijoje) Mokslų akademiją, kaip mūsų darbų kolektyvinį ekspertą, ir padaryti tame įstatyme atitinkamas korektyvas. Jeigu jis būtų buvęs toks reikalingas, jis jau būtų buvęs priimtas ir būtų Būstų įstatymo projektas pateiktas. Matyt, kad ministerijai yra patogiau, kuo lėčiau šitie klausimai sprendžiami. Aš manau, kad šiuo metu pritarti po svarstymo negalim.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Galima tik pritarti.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprieštarauti kolegai J.Beinortui. Vis dėlto pasakymas, kad tai neatitinka Europos Sąjungos Baltosios knygos reikalavimų, nereiškia, jog taip yra iš tiesų. Tai nereiškia, kad Mokslų akademijos specialistai žino, kokie tie reikalavimai, o jeigu jų yra, tai juos galima pasakyti konkrečiai.

Antra. Iš tiesų daug pastabų buvo pasakyta ir į daugelį jau atsižvelgta. Kitas pastabas, be abejo, galima bus įvertinti. Be abejo, daugeliui kelia susirūpinimą, kodėl šiame įstatyme yra nereglamentuojami gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu klausimai. Tam yra skirti atitinkamai kiti įstatymai: tai Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas ir būsimasis Būsto įstatymas, yra priimtos aprūpinimo butais, energijos taupymo ir visos kitos programos. Be abejo, šiuo įstatymu ir nesiekiama išspręsti šitų problemų. Yra kiti įstatymai, pavyzdžiui, Teritorinio planavimo įstatymas, kuris sprendžia perspektyvinius gyvenviečių ir miestų plėtimo klausimus.

Aš manau, kad šitas įstatymas buvo svarstytas ir peržiūrėtas daugelyje su statybomis susijusių ir suinteresuotų organizacijų. Viena Lietuvos statybininkų asociacija aiškiai parašė:  "Mūsų nuomone, šio įstatymo projekto paskutinis variantas yra parengtas kvalifikuotai, dalykiškai, tenkina Lietuvos statybininko darbo interesus, jį galima priimti." Štai Statybos inžinierių sąjunga rašo: "Paskutinis projekto variantas, mūsų nuomone, yra tinkamiausias, ir esminių pastabų ir pasiūlymų neturime." Architektų sąjunga: "Lietuvos architektų sąjungos valdyba 4 šio įstatymo redakcijai pastabų neturi." Statybos ir urbanistikos ministerijai siunčia raštą Vilniaus technikos universitetas, pasirašo profesorius, habilituotas mokslų daktaras Zavackas. Susipažinęs su Statybos įstatymu, jis rašo: "Tai yra aukščiausias norminis dokumentas, reglamentuojantis statybos proceso dalyvių santykius, įstatymo nuostatos apima visus etapus. Mūsų manymu, statyti iki nusidėvėjimo bei nugriovimo įstatymas nėra detalizuotas, todėl techniniai, organizaciniai ir kiti klausimai turi būti sureglamentuoti poįstatyminiais aktais, kuriuos rengiant Universitetas galės prisidėti. Apie tai preliminariai tarėmės su įstatymo projekto autoriais." Ir profesoriaus A.Kudzio išsakytos pastabos iš tiesų yra priimtinos.

Aš manau, ta darbo grupė, kuri buvo sudaryta Ekonomikos komiteto siūlymu, dar kartelį susirinks, sukviesime visus tuos, kurie čia pateikė pastabas, įskaitant ir profesorių A.Kudzį, ir priėmimo stadijai parengsim optimalų variantą, kuris turėtų tenkinti visus, arba argumentuotai bus atmesti tie jų siūlymai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų po svarstymo Seimo posėdyje pritarta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo projektui bei Seimo nutarimo "Dėl Statybos įstatymo įgyvendinimo" projektui, prašom balsuoti.

Už - 28, prieš - 2, susilaikė 7. Taigi pritarta po svarstymo.

 

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos" projektas Nr.2152 (pateikimas) (96.02.20)

 

7sesija 80 p. svarstyti klausimai

  

Dabar svarstome 1 rezervinį darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos" projektą. Pateikimas. Pateikia gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom netriukšmauti, nes mes taip buvome sutarę. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Jūs turite pirmąjį pavasario sesijos darbų programos variantą. Aš atkreipiu dėmesį tik į kai kuriuos kapitalinius darbus, kuriuos mes ne tik turėsime, bet, svarbiausia, privalėsime padaryti, esam įsipareigoję, ir Konstitucija mus įpareigoja.

Taigi pirmiausia konstitucinė pataisa. Jeigu mes rytoj sėkmingai balsuosime po svarstymo, tai kovo viduryje arba kovo antroje pusėje mes galime jau surengti pirmąjį finalinį balsavimą, o birželio pabaigoje ir antrąjį finalinį balsavimą. Tokiu būdu pirmoji konstitucinė pataisa būtų priimta. Su šia būsima Konstitucijos pataisa susiję kai kurie lydintys įstatymai ir, svarbiausia, dar vienas nuo senų laikų užsilikęs įstatymo projektas. Tai Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymas. Šitą dalyką irgi turėsime padaryti, tuo labiau kad jis kaip tik susijęs ir su konstitucine pataisa.

Toliau. Mes turėsime patvirtinti Vyriausybės programą. Manau, kad Vyriausybės programos pateikimas galės įvykti ir tarp sesijų, sakysime, kovo 6 d. (jeigu sušauksime specialų posėdį, specialią sesiją), o po to Vyriausybės programą turėsime patvirtinti, manau, kovo viduryje.

Iki kovo 18 d. mes turime paskirti tris Konstitucinio Teismo teisėjus. Jų kandidatūros jau yra čia pat, ir manau, kad kovo pradžioje tiek Respublikos Prezidentas, tiek Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, taip pat ir Seimo Pirmininkas savo kandidatūras pateiks.

Ir dar noriu atkreipti dėmesį į vieną naują dalyką. Tai pirmą sykį, vykdydami atitinkamą įstatymą, mes turėsime išklausyti metinę Seimo kontrolierių ataskaitą. Įsteigėme naują konstitucinę įstaigą, ji pradėjo dirbti, dirba gana aktyviai, ir turime išklausyti pirmąją ataskaitą.

Įvairūs įstatymai arba jų komplektai yra įrašyti į pirmąją dalį, kuri turėtų būti trumpa kaip ir ankstesniais atvejais, ir į trečiąją bei į ketvirtąją dalis įrašyti visi Vyriausybės siūlymai ir kai kurių komitetų siūlymai. Sakau, kai kurių, nes dar ne visi komitetai pateikė savo siūlymus. Siūlymų nepateikė frakcijos ir atskiri Seimo nariai. Tikiuosi, kad kolegos Seimo nariai, taip pat frakcijos ir komitetai, kurie nepateikė, pateiks savo pasiūlymus iki kovo 7, 8, kad galima būtų kovo 10 d. (pradedant sesiją) bandyti patvirtinti sesijos darbų programą. Taigi prašom pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal aš nelabai atidžiai peržiūrėjau, tačiau pasigedau vieno įstatymo, t.y. dėl turėtų rublinių indėlių kompensavimo. Pranešėjai buvo A.Sadkauskas ir S.Burbienė, jeigu tiksliai prisimenu. Jis buvo įtrauktas į šios sesijos programą, dabar jis iškrito. Mes šią sesiją nesvarstėme.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu jis iškrito, tai nesunku įrašyti vėl, nes jis tikrai yra įregistruotas ir neatsiimtas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat, žiūrėdamas programą, nesuradau projekto Nr.2108. Jis yra užregistruotas - įstatymas "Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, kurie atvyko gyventi po Emigracijos įstatymo įsigaliojimo". Tai labai rimtas įstatymas ir aš manau, kad mes jį turime pavasario sesijoje būtinai priimti.

Č.JURŠĖNAS. Prašom.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.

G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš irgi, kaip ir prieš mane kalbėję kolegos, noriu priminti tai, kad šioje sesijoje mes niekaip nesuspėjome apsvarstyti Religinių bendrijų išlikusio turto grąžinimo įstatymo pataisų. Jau kelintą savaitę vis žadėdavot, kad įrašysite į šią savaitę, bet nesuspėjom dėl bankų reikalų. Projekto Nr. 1896. Jo irgi nėra darbotvarkėje. Pirmasis variantas užregistruotas dar lapkričio mėnesį. Sausio mėnesį jau yra užregistruotas G.Paviržio ir grupės kitų Seimo narių antrasis variantas.

Č.JURŠĖNAS. Aš noriu pasakyti vieną bendrą dalyką. Kai kurių įstatymų pataisos iš tikrųjų neįrašytos, nes įrašyti daugiau nauji įstatymai. Bet jeigu sutarsime, kad būtinai turi būti įrašytos įvairių įstatymų pataisos, tai, be abejo, tada darbų programa bus dar platesnė. Čia Seimo narių valia.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Žinoma, ir aš neradau poros įstatymų, ir tie įstatymai ne tik užregistruoti, bet jau ir praėję svarstymo stadiją. Tai būtent dėl mokslininkų tremtinių pensijų (čia kolegės V.Briedienės) ir dėl nukentėjusių dėl sausio 13-osios įvykių taip pat užregistruotas ir jau pateiktas Seimui, ir svarstytas - tai kolegės Z.Šličytės įstatymo projektas.

Č.JURŠĖNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš noriu posėdžio pirmininkui ponui J.Bernatoniui pasakyti, kad jis elgiasi kaip nori, savavaliauja, nesilaiko darbotvarkės ir tai vadina demokratija. "Mes pasitarėm." Tai jūs su ponu Č.Juršėnu gal pasitarėte. Bet tai jūs pasitarėte, o ne su mumis tarėtės. Tokios jūsų ir mano teisės vienodos.

O dėl pono Č.Juršėno, kai jis pateikia savaitės arba dienos darbotvarkę, tai jis irgi, jeigu jam iš salės aš pasakau ir pateikiu klausimą, pasako taip arba ne. Vadinasi, jūsų balsas ir mano yra turbūt tolygūs. Ir jeigu yra pageidaujama, tai jūs turite pateikti balsuoti. Šitokį jūsų pirmininkavimą, šitokį pateikimą ir vienvaldišką sprendimą aš vertinu kaip nedemokratiją.

Daug kas yra neįtraukta į šitą jūsų teikiamą programą. Ten mano klausimas įrašytas, bet remdamasis jūsų demokratija aš nieko negaliu pridurti.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. A.Endriukaitis kai kurias išvadas padarė.

PIRMININKAS. Iš tiesų mūsų požiūriai į demokratiją skiriasi, tačiau dabar mes svarstome kitos sesijos programą, kai svarstysime demokratijos problemą, aš galėsiu tai plačiau argumentuoti. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, žiūrėkit, jeigu dabar čia šitą programą priimsim, tai kiekvieną posėdį mes turėsime daugiau kaip 40 klausimų. Ar tai realiai įmanoma? Man atrodo, kad bus nepaprastai sunku tai įvykdyti. Ir sakykite, kodėl nebuvo išskirti patys pagrindiniai klausimai po penkis, po šešis, o dabar įrašom 43 per dieną, tikrai mes šito nepadarysime. Tai ar vertėtų tokią plačią programą dabar priimti?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Nors vienas Seimo narys pastebėjo, kad programa per didelė. Bet - tik vienintelis Seimo narys, kuris tai pastebėjo. Visi kiti kalbėjo, kad dar ko nors trūksta. Ir iš tikrųjų, jeigu salėje būtų daugiau Seimo narių, tai kiekvienas dar po porą klausimų - ir štai 300 įstatymų ar nutarimų projektų. Todėl, be abejo, reikės mums vis tiek apsiriboti. O pagrindinis apribojimas yra pirmoji dalis, kuri, matote, susideda iš 21 punkto. Štai ta pirmoji dalis ir yra pagrindinis dalykas. Žinoma, yra ir antroji dalis, kurioje yra jau ne įstatymai, o kiti dalykai įrašyti. Aš juos minėjau, tai mums yra privalu padaryti. O trečioji ir ypač ketvirtoji dalis yra kaip papildomi dalykai. Spėsim - padarysim, nespėsim - tai jūs, gerbiamasis Bendinskai, būsite teisus. Klausimų iš tikrųjų yra pernelyg daug.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad dar vieno įstatymo projekto trūksta. Tai 1940, 1990 m. okupacijos padarinių likvidavimo ir teisingumo atstatymo įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad Seimo valdyba, atrinkdama įstatymus, kuriuos iš tiesų svarbiausia svarstyti, tai turi atrinkti, kurie svarbiausi. Štai Vaistų įstatymas. Be jo dar galime gyventi metus. Bet aš noriu jūsų paprašyti, kad įtrauktumėte į pavasario sesijos darbotvarkę įstatymą "Dėl Teismų įstatymo papildymo ir pakeitimo 59 straipsnio". Pirmininke, išmetėt, o jis yra užregistruotas 1995 m. kovo 22 d. Nr. 1510. Juridinio skyriaus išvados yra. Įstatymas aktualus dar ir šiandien, ir labai aktualus. Manau, visi sutiks. Aš jūsų prašau įtraukti jį į darbotvarkę.

Č.JURŠĖNAS. Kadangi jau nemažai laiko praėjo, dabar aš priešintis negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Pone Seimo Pirmininke, jeigu būtų galima, aš norėčiau paprašyti į kažkurią dalį vis dėlto (tuo labiau kad praktiškai liko tik viena sesija) įrašyti Europos Sąjungos Asociacijos narystės sutarties ratifikavimo pradžią. Gal ir be Užsienio reikalų ministerijos teikimo, savo valia. O paskui tie dalykai susitvarkys. Manau, kad tai tikrai reikia įrašyti į programą. Šiam Seimui, manau, tai tikrai yra ne tik pareiga, bet ir tam tikra garbė tai padaryti arba bent jau pradėti dirbti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš čia visiškai su tamsta sutinku, bet tarptautinių sutarčių mes nekonkretizuojame. Štai yra 21 punktas pagrindinėje pirmojoje dalyje, kurioje parašyta "Tarptautinių sutarčių ratifikavimas", bet jeigu Seimo nariai mano, kad reikia kai kurias ypač svarbias sutartis išskirti, tai, be abejo, galime įrašyti. O su užsienio reikalų ministru šituo klausimu aš jau prieš savaitę kalbėjau. Kadangi Konstitucijos pataisa vis dėlto juda, vadinasi, mes turime ne tik moralinę, bet jau ir juridinę teisę šitą klausimą irgi spręsti, paraleliai, kartu su Konstitucijos pataisa.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Baležentis. Prieš asocijuotą sutartį?

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš neabejoju, kad jums pergalingai vadovaujant mes įvykdysime pavasario sesijos programą ir viršysim ją. Bet štai kyla toks klausimas. Ar tikrai nuo to pagerės mūsų valstybės piliečių gyvenimas? Mane neramina ypač pirmoji sesijos darbų programos dalis. Ten yra mažai ekonominių įstatymų ir tokių įstatymų, kurie spręstų žmonių gerovės, pragyvenimo lygio kėlimo klausimus. Ar jūs spėsite įvykdyti savo partijos rinkiminius pažadus? Lieka labai nedaug laiko.

Č.JURŠĖNAS. Atsakymas labai paprastas. Kad vykdytume pažadus, nebūtina priimti naujų įstatymų.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pirmininke, apibendrinti, nes visi, kurie norėjo paklausti, paklausė.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis klausimas yra tas, kurį iškėlė A.Bendinskas. Tai yra, ar mes dar išplečiam darbų programą, ar vis dėlto bandome ją šiek tiek trumpinti ir iš tiesų išskirti svarbiausius klausimus? Štai čia yra esmė. Jeigu mes sutariam, kad išskiriam pagrindinius klausimus, o kitus klausimus įrašom į antrą, į trečią arba net į ketvirtą dalį, tada būtų galima priimti visus pasiūlymus, bet neįsipareigoti, kad štai viskas įrašyta, ir viskas turi būti priimta. Tai bus neįmanoma, net jeigu mes dirbsime ir pirmadienį, ir antradienį, ir trečiadienį, ir ketvirtadienį, tai yra rengsime posėdžius. Tai yra neįmanoma. Atostogauti dėl artėjančių rinkimų mes, matyt, turėsime išeiti laiku, t.y. liepos pradžioje. Vadinasi, turime išskirti pagrindinius klausimus. O dėl likusių reikia tartis tiek komitetuose, tiek ir frakcijose. Bet štai tuos konkrečius pasiūlymus, kurie buvo pasakyti, aš pažymėjau, ir viską įtrauksim. Tačiau aš atkakliai siūlysiu Seimo nariams vis dėlto trumpinti programą. Tada ji bus realesnė.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininkui.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui, o po to svarstysime, teiksime siūlymus, kaip paprastai? Pritarta. Dėkoju. Rytinis posėdis baigtas. Vakarinis posėdis prasidės 15 valandą. Prašom nevėluoti.