Septyniasdešimt
devintasis posėdis
1996
m. vasario 15 d
Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2023 (priėmimas) (96.02.15)
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 15 d. vakarinį plenarinį posėdį. Pirmiausia prašome registruotis. Aš matau, kad po darbų kai kurie vėluoja ar negali iš karto tęsti naujų darbų. Prašom registruotis. Be abejo, ir šventinė aplinka taip pat veikia. Prašom registruotis.
43 Seimo nariai. Kai reikės balsuoti, galėsime dar kartą registruotis, mielieji kolegos. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau išspręsti tuos vadinamuosius rezervinius klausimus, o iš tikrųjų vakarinio plenarinio posėdžio klausimus, kurie pažymėti r-1, r-2, r-3, taip pat 1-7, kuris, kiek aš supratau, nesukėlė jokių abejonių, - tai Žyminio mokesčio įstatymo papildymo projektas. Kitus po to, priklausomai nuo laiko, kadangi svečias turi kalbėti, o po svečio kalbos - tiktai pateikimai. Aš nematau jokių problemų. Taigi mes tikrai baigsime gerokai anksčiau negu 17.30 val. Maždaug taip, kaip Seimo nariai ir pageidavo. (Balsai salėje) Nereikia labai daug norėti, gerbiamasis Algirdai Endriukaiti, ir taip jau gerai. Vietoj to, kad baigtume 19 val. Bent jau neerzinkite.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iš tikrųjų priimti įstatymą dėl Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo. Ten yra vienas punktas. Gerbiamasis P.Jakučionis gal viską paaiškins, ir kolegos vieningai balsuos.
Prašom.
P.JAKUČIONIS. Labai reikia priimti tą įstatymą, ir skubiai priimti. Ten jokių problemų nėra likę, viskas yra nuspręsta. Bet aš, gerbiamasis Pirmininke, dar norėčiau ir kitą - dėl Mokslininkų pensijų įstatymo pakeitimo. Ten taip pat visos vizos, visi parašai yra surinkti, viskas suderinta, ir taip pat yra toks trumpas klausimas.
PIRMININKAS. Čia aš, deja, turiu daryti išlygą, kadangi gal jūs negirdėjote, kitas kolega Seimo komiteto pirmininkas pareiškė, kad jis vis tiek laukia Vyriausybės, dabar jau naujos Vyriausybės, išvadų ir Biudžeto ir finansų komiteto išvadų. Tai mes bent vienai dienai nustumkime ir automatiškai įsirašykime į antradienio darbotvarkę.
P.JAKUČIONIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl šito. Ar gerbiamieji kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio?
Gerbiamasis J.Listavičius. Gal porą žodžių. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Aš jam pritariu ir noriu paprašyti, kad, ilgai nelaukę, galėtume ir balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu dar kartą registruotis, ir balsuosime. Registracija, kolegos! Registracija.
53 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mūsų balsų skaičiavimo grupė savo vietoje. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo", kas - už, prašom balsuoti. Taip, Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimas arba papildymas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 46.
PIRMININKAS. Už - 46 Seimo nariai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Vienas. Gerbiamieji kolegos, 46 Seimo nariams balsavus už ir tik vienam susilaikius įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo" priimtas. Ačiū.
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
Jeigu nebūtų prieštaravimų, gal mes taip pat vieningai galėtume priimti ir kitą panašios sferos įstatymą, t.y. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą? Ar Biudžeto ir finansų komitetas teikia? Numeris yra pagal darbotvarkę - 1977(2). Gerbiamasis A.Nesteckis. Tuoj.
Prašom. Kolega A.Nesteckis komiteto vardu.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis Pirmininke ir Seimo nariai, mes komitete svarstėme šitą klausimą, buvome priėję vienos nuomonės. Po to užklausėme kai kurių institucijų, t.y. Lietuvos archyvų departamento, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės instituto. Gavome įvairių pasiūlymų. Todėl aš prašyčiau daryti dar svarstymo pertrauką. Mes šitą klausimą dar svarstysime pirmadienį.
PIRMININKAS. Ar, gerbiamieji kolegos, dar nori kas kalbėti, ar iškart atidedame, kad laiką taupytume? Sutinkame? Ačiū. Klausimas atidėtas.
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, antras klausimas - Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Čia ne projektai, o projektas. Mums liko viena procedūra, t.y. balsuoti, ar pritariam po svarstymo, ar nepritariame. Buvo pasirinktas vienas variantas, t.y. gerbiamojo V.Landsbergio teikiamas variantas. Dabar prašome dar kartą registruotis, ir balsuosime. Registracija.
Šiek tiek daugiau - 56 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektui, kurį teikia kolega V.Landsbergis? Kas už, prašom atitinkamai balsuoti, kas prieš - irgi atitinkamai balsuoti.
Už - 23, prieš - 4, 23 susilaikė. Nepritarta. (Balsai salėje: "Reikia perbalsuoti - nauji žmonės atėjo. Ir perbalsuoti pakeliant rankas") Gerai. Prašom dar kartą registruotis. Kolegos, dėmesio! Tik prašom už save registruotis. Nesunku bus patikrinti. Jis nebalsavo, jis savo balsą būtų prijungęs ten, kur reikia. Prašom registruotis.
57 Seimo nariai. Kartoju, gerbiamieji kolegos, kad nesipainiotumėte. Vieną minutę! Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamasis Baleženti, jūs nesiruošiate balsuoti? Man atrodo, tamstos balsas gali būti reikalingas. Gerai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat.
Už - 25, prieš - 6, 26 susilaikė. Nepritarta. (Balsai salėje) Tobulinti, taip? Tobulinti.
Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašau pakartoti registraciją pakeliant rankas. Dėl to, kad yra manipuliuojama mygtukais, pasidarė toks rezultatas...
Nutarimo "Dėl Seimo rinkimų įstatymo tobulinimo" projektas Nr.2002A(2) (priėmimas) (96.02.15)
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Jau kartojau vieną kartą. Užtenka. Prašom.
Dabar kitas klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Seimo rinkimų įstatymo tobulinimo" projektas. Pranešėjas - A.Kunčinas. Yra pateikta komisija. Ar, gerbiamieji kolegos, turit kokių pastabų? Ar reikia pastraipsniui, nes komisijos sudėčiai niekas neprieštaravo. Seimo seniūnų sueigoje tai buvo aptarta. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno punkto, ar galime iš karto balsuoti?
Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Ar aš galiu priminti savo siūlymą, kurį teikiau ponui A.Kunčinui esant tribūnoje?
PIRMININKAS. Prašom priminti.
B.V.RUPEIKA. Nes jis to siūlymo, man atrodo, neįtraukė į projektą. O siūlymas buvo labai paprastas ir aiškus, sutrumpinąs įstatymo projektą iki trijų eilučių: "Pripažinti, kad visi, dabar esantys Seimo nariai, turi teisę būti kito Seimo kadencijos nariais, išskyrus tuos, kurie nenori jais būti."
PIRMININKAS. Ačiū. Bet tai yra aiškus antikonstitucinis siūlymas, nepaisant mano viso švelnumo tamstai.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, čia prieš tai kalbėjusysis tikrai nenori, todėl jo galima į tą sąrašą neįrašyti, o toliau paskirti komisiją, tegul sprendžia klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad šitas nutarimo 3 punktas prieštarauja mūsų Statutui. Statute yra aiškiai parašyta - pagal visų komisijų darbo principus. Trys darbo grupės nariai turi galimybę pateikti alternatyvas. O čia mes dabar atrandame naują konstrukciją. Aš manau, kad nereikėtų dabar išradinėti dviračio, o tiesiog elgtis pagal Statute įprastą normą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal iškart pasitaisome vardan konsenso, ir tada bus lengviau priimti. Žodžiu, 3 punkto ketvirtoji eilutė: "o ne mažiau kaip trijų komisijos narių grupė turi teikti..." ir t.t. Sutinkam? Ačiū. Prašom dar sykį registruotis, ir balsuosime. Prašom registruotis.
60 Seimo narių užsiregistravo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Seimo rinkimų įstatymo tobulinimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.
PIRMININKAS. Už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 58.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Trys. Gerbiamieji kolegos, 58 Seimo nariams balsavus už ir tiktai 3 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Seimo rinkimų įstatymo tobulinimo" priimtas. Ačiū.
1996.02.20 d. darbotvarkės aptarimas (96.02.15)
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar susitarti dėl antradienio. Seimo seniūnų sueigoj buvo sutarta, išskyrus vieną punktą - 2-6. Dėl jo mes turėsime balsuoti - ar įsirašome į savaitės ir antradienio darbotvarkę. Tai yra įstatymas "Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo". Projekto Nr.2132. (Balsai salėje) Negali būti. Savaitės patvirtinta. Gerbiamieji kolegos, tada iš tikrųjų yra tam tikra problema. Aš nematau pranešėjų. Tai arba dabar Seimo narių pareiškimai, arba aš jums perskaitau darbotvarkę, o jūs, išskyrus tą punktą, priimat ar nepriimat, kadangi dėl to punkto tikrai mes turime balsuoti. Seimo seniūnų sueigoje balsai pasiskirstė. Minutėlę, aš tikrai kolegoms perskaitau.
Banko įstatymo tolesnis priėmimas, kadangi mes jo nebaigėme priimti, Visuomenės informavimo įstatymo projektas. Sutarėme, kad balsuosime dėl patikslinto 8 straipsnio varianto. Primenu, kad mes jo nepriėmėme, buvo balsuota dėl atskirų nuostatų, o dėl viso straipsnio, juo labiau - su patikslintom formuluotėm, nebuvo balsuota. Turi būti išdalytas. Nebus išdalytas, žinoma, jo nebus. (Balsai salėje) Taigi aš dar kartą, gerbiamieji kolegos, vardan to, kad šiandien posėdis neužtruktų, siūlau stropiai klausyti ir po to pritarti, kadangi Seimo seniūnų sueiga pritarė.
Toliau. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo projektai. Čia visi už jį, priėmėme aną Delspinigių įstatymą, turime ir šitą priimti.
Valdininkų įstatymo 16 straipsnio pakeitimas. Komercinių bankų įstatymo pakeitimai, bet čia ne tie, dėl kurių šiandien sutarėm, bet sutarėme, kad priiminėsime kovo mėn. Vienos paskolos klausimas. Privatizavimo komisijos nario pakeitimas. Galėjome praėjusį kartą balsuoti, bet sutarėme, kad komitetas pasižiūrės, po to mes balsuosime. Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo 5 straipsnis. Ir štai tas ginčijamas įstatymas "Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos". Butų privatizavimo įstatymo pakeitimas. Strateginių prekių ir technologijų įsigijimo, tranzito ir eksporto įstatymo pakeitimas. Muitų tarifo įstatymo pakeitimas. Švietimo įstatymo pakeitimas, kaip kolegos labai reikalavo. Ir Seimo nutarimo "Dėl Specialiojo fondo profsąjungoms remti tarybos pakeitimo". Štai tokie klausimai. Atskirai, dar kartą sakau, turėtų vienas Seimo narys kalbėti už, vienas - prieš dėl 6 punkto - dėl nuosavybės reikalų. (Balsas salėje) Prašom. Tada iš eilės.
Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš negirdėjau punkto -to projekto dėl pono A.Endriukaičio. Tai vienas dalykas. Jis turėtų būti įtrauktas. Juk jūs sakėte.
PIRMININKAS. Tik ne antradienį.
J.A.KATKUS. Palaukite, aš dar nebaigiau.
PIRMININKAS. Tik ne antradienį. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, darbotvarkei būtų galima pritarti iš tiesų, bet Statybos įstatymą mes vis atidėliojame ir atidėliojame neleistinai.
PIRMININKAS. Kadangi dirbsime trečiadienį, ketvirtadienį, atsiras laiko. (Balsai salėje) Nubalsavome, jau viskas.
Kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vėl intensyviai siūlau išbraukti 7 klausimą, kadangi jau yra ir kažkoks ketvirtas projektas, visiškai nederintas su Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu. Negalima šitaip daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, vieni Seimo seniūnų sueigos nariai šitai atkakliai siūlė, kiti priešinosi. Tegul spręs Seimas.
P.PAPOVAS. Tai gerai.
PIRMININKAS. Aš jau kelis kartus atidėjau. Nejaugi nebuvo galima suderinti?
P.PAPOVAS. Na, niekas nesiteikė derinti su komitetu.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar turėsime dėl to balsuoti.
Kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Ar aš galiu, Pirmininke, kalbėti dėl nekilnojamojo turto?
PIRMININKAS. Šiek tiek vėliau. Aš jus paliksiu.
Kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš dėl dviejų dalykų. Pirmasis dalykas - dėl turto grąžinimo. Ten buvo pasakyta, kad keli komitetai turi svarstyti tą klausimą. Bent jau Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas tikrai dar nesvarstė. Aš nežinau, ar galima įtraukti į antradienio darbotvarkę. Siūlyčiau vietoj to klausimo įtraukti Pabėgėlių įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Jūsų komitetas, jeigu aš teisingai supratau, ne pagrindinis buvo?
R.MARKAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Vadinasi, dar jūs turite laiko apsvarstyti.
Kolega A.Salamakinas. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš dėl to paties klausimo, kuris buvo šiandien netikėtai išbrauktas iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Taip.
P.JAKUČIONIS. Jūs žadėjote, kad bus antradienį.
PIRMININKAS. Taip, šitą įsirašom. Bet aš dar kartą prašau: dabar jau yra Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji kolegos, imkite ir susitarkite arba aiškiai pasakykite kokią nuomonę, kad paskui vėl nebereikėtų ginčytis.
Gerbiamieji kolegos, dabar aš prašyčiau kolegą A.Sadkauską paremti ar neparemti savo siūlymą, ir vieną Seimo narį pasakyti kitą nuomonę.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai tik ateinam prie turtinio klausimo, iš karto gulam kryžium tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Bet šis atvejis yra ne tas, kad reikėtų kryžium gulti. Čia buvo taip. Buvo priimtas įstatymas, tiksliau, kai kurių įstatymo straipsnių pakeitimai. Po to konservatoriai perdavė į Konstitucinį Teismą tų straipsnių pakeitimus. Iš Konstitucinio Teismo gavom teigiamus atsakymus, bet yra formuluotėse daug neaiškumų, juo labiau kad kai ko ne visai nori ar visai nenori suprasti savivaldybės, kurios tiesiogiai turi tuos klausimus vykdyti. Taigi mes, norėdami patikslinti kai kurias formuluotes po Konstitucinio Teismo sprendimo, ir siūlom. Aš nematau čia nieko tokio, dėl ko reikėtų mums ginčytis.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už. Dabar vienas Seimo narys, kuris manytų, kad tas klausimas nereikalingas. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Priešingai, aš manau, kad reikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar niekas nenori kalbėti, tai galim įtraukti? (Balsai salėje) Gerbiamasis Listavičiau, prašom pasakyti žodį. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Čia jau buvo A.Kubiliaus išsakyta ir tame Konstitucinio Teismo sprendime taip pat yra užrašyta, dėl kokių priežasčių visgi tas klausimas ginčijamas ir taip forsuojamas. Iš tikrųjų, jeigu norit, tai reikia aiškintis. Gal ir galima būtų išspręsti, bet dabar tai yra prieštaravimas. Prieštaravimas prieš visą restituciją, jeigu taip sakysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašau dar kartą registruotis ir balsavimu išspręsim šitą dilemą. Registracija. (Balsai salėje) Prašom neagituoti nei balsavimo, nei registracijos metu. 62 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad ir į savaitės, ir į antradienio darbotvarkę būtų įtrauktas punktas, kuris vadinasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą-jį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.2132. Kas už tai, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat. Prašom balsuoti. Už tai, kad būtų įrašyta, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat. 34 - už, 20 - prieš, 5 susilaikė. Įrašyta.
Ar, gerbiamasis Papovai, jūs reikalaujat, kad būtų balsuojama dėl Valdininkų įstatymo įrašymo? Taip? Tai prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų į darbotvarkę, antradienio darbotvarkę, įrašytas punktas, kuris vadinasi Valdininkų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.1761, ketvirtasis variantas. Kas už, prašom balsuoti už. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
Už įrašymą - 19, prieš - 24, 12 susilaikė. Punktas neįrašomas. Tada tikrai ta sąskaita, gerbiamieji kolegos, galim įsirašyti ir Pensijų įstatymą, ir Statybų įstatymo svarstymo tąsą, ir Pabėgėlių įstatymo pataisymą. Ar galim patvirtinti tokią darbotvarkę? A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš po balsavimo repliką.
PIRMININKAS. Prašau. Ar sutinkam? Ačiū. Prašom. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, aš norėčiau jums priminti, kai Seimo narys P.Papovas pateikė savo klausimą, tai jūs pateikėt balsuoti, o kai į kitos savaitės darbotvarkę klausimą įtraukti pateikia ponas A.Katkus arba A.Endriukaitis - mes svarstysim paskiau, žiūrėsim paskiau. Vienvaldiškas sprendimas ir demokratiškas sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešu Seimo nariams, kad apie tai buvo sakyta Seimo seniūnų sueigoje, o apie gerbiamo A.Endriukaičio, labai gerbiamojo A.Endriukaičio labai gerbiamą klausimą Seimo seniūnų sueigoje nė žodžio nebuvo pasakyta. Ačiū.
Danijos Folketingo Pirmininko E.Olseno kalba (96.02.15)
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Lietuvos Respublikos Seimo kvietimu vieši Danijos Karalystės Parlamento (Folketingo) delegacija, kuriai vadovauja Pirmininkas Jo Ekscelencija ponas E.Olsenas. Aš kviečiu gerbiamąjį E.Olseną pasakyti kalbą. (Plojimai)
E.OLSENAS. Gerbiamasis Parlamento Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes, Danijos Parlamento nariai, džiaugiamės čia būdami, ir mes atvežėm jums keturias žinias.
Mūsų pirmoji žinia yra ta, kad mes dar kartą patvirtinam, jog mes iš tiesų tvirtai remiame Lietuvos priėmimą į Europos Sąjungą. Mes labai daug kovojome ir labai stengiamės pasiekti, kad visų šalių priėmimo klausimas, derybos dėl jų priėmimo prasidėtų vienu metu. Tai, aišku, yra būtina, tačiau dar nepatenkinama sąlyga priimti Lietuvą į Europos Sąjungą. Be abejo, labai daug priklausys nuo to, kaip greitai jūs sugebėsite priderinti savo teisinę sistemą, savo ekonominę sistemą prie Europos Sąjungos standartų. Mes su dideliu malonumu pastebėjome, kad Lietuva pirmauja iš visų Baltijos valstybių kelyje į tą integraciją. Žinoma, reikia labai daug padaryti ir nėra lengva pertvarkyti sovietinę ekonomiką į demokratinę sistemą. Todėl, be abejonės, reikia nepaprastai daug padaryti Seime. Mes esame pasiryžę jums suteikti bet kokią pagalbą, kuri padės jums lengviau ir greičiau pasiekti savo tikslus. Nes tuo esate suinteresuoti ne tik jūs, esame suinteresuoti ir mes.
Antroji žinia, kurią aš atvežiau jums iš Danijos, yra apie jūsų karius, kurie dalyvauja pratybose ir apmokymuose Danijos batalione. Noriu pasakyti, kad jiems labai gerai sekasi, kad juos puikiai vertina jų kolegos danai.
Trečioji žinia, kurią aš jums atvežiau iš Danijos, yra ta, kad mums labai didelį įspūdį padarė tai, jog jūs sugebėjote subalansuoti savo biudžetą ir sugebėjote pasiekti ekonomikos augimo tokiu įspūdingu greičiu. Aš tikiuosi, kad jūs rasite tinkamą sprendimą tam, kad išbristumėte iš bankinės krizės. Galbūt jūs persiorientuosite į tą sistemą, kuri yra naudojama Vakaruose, kai, pavyzdžiui, bankams žlugus akcininkai gal ir netenka savo turto, tačiau indėlininkų pinigai nežūsta.
Ketvirtoji žinia, kurią noriu jums perduoti, yra ta, kad mes manome, jog šitoje pasaulio dalyje ryšiai tarp valstybių turėtų būti plėtojami ne tik vyriausybių, ne tik ministerijų lygiu, bet taip pat reikia plėtoti ryšius tarp parlamentų. Dėl to aš kviečiu jūsų Parlamento delegaciją aplankyti mūsų šalį.
Ačiū už dėmesį ir linkiu jums geriausios sėkmės jūsų sunkiuose ir sudėtinguose darbuose.
PIRMININKAS. Ačiū jums. (Plojimai)
Seimo narių pareiškimai (96.02.15)
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kadangi 4 rezerviniu klausimu pranešėjo nematau, galbūt mes dabar galėtume išklausyti Seimo narių pareiškimus, kol ateis pranešėjas. Neprieštaraujat? Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį perskaityti pareiškimą. Po jo - Seimo narys L.Milčius.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtina Lietuvai santarvė? Manau, jog nedaug surastume prieš tai pasisakančių žmonių. Esame maža tauta, todėl neturėtume leisti didelės konfrontacijos, ginčų prabangos, kokias sau gali leisti didelės šimtametę demokratinės raidos praktiką turinčios šalys.
Neturime visuomenės narių skirstyti į gerus ir blogus. Aš visada pasisakydavau už derybas, kompromisinį sprendimų priėmimo būdą. Esu teisininkas, mane pažįsta daug žmonių, galinčių patvirtinti, jog visada buvau kompromisinės derybinės vienybės šalininkas. Neblogai žinau pasaulio valstybių diplomatijos įstatymų leidybos istoriją, todėl manau, kad turiu teisę kalbėti šia aktualia mūsų šaliai tema.
Pasaulinė įstatymų leidimo, politinių sprendimų priėmimo praktika rodo, jog tik kompromisas, susitarimo tarp politinių jėgų priimti sprendimai gyvuoja ne dešimtmečiais, bet šimtmečiais. Jie gyvybingi šimtmečiais todėl, kad jiems pritaria pagrindinė žmonių dalis. Tvirta ta valstybė, kuri vertina visus savo vaikus ir jų pozicijas. Pagarba ar nepagarba tautos praeičiai, kuriant ir saugant valstybę, pagarba šalies istorijai, tą istoriją kūrusiems žmonėms rodo ir valstybės vadovų mentalitetą, tautą vienijančią ar skaldančią jėgą, jos požiūrį į šiurkščią jėgą ar kompromisais pagrįstą politiką.
Realaus kompromiso turi siekti visi, tačiau kompromisinį sprendimų priėmimo būdą galėtų pademonstruoti valdančioji dauguma. Ji turėtų parodyti, jog ji ne žodžiais, o veiksmais vykdo santarvės, o ne skaldymo politiką, turėtų parodyti norą susitarti, mokėjimą padaryti nuolaidų. Juk kalbama ne apie vienašales, bet apie visų pusių nuolaidas.
Mokėjimas daryti nuolaidas, joms ryžtis, rodo politinės jėgos brandumą, politinę išmintį. Tačiau tokia išmintis neišryškėjo. Daugumos veiksmai skatina nesutarimus, vienų visuomenės grupių priešpastatymą kitoms. Tai daug kartų parodė įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo istorija. Dėl daugumos bekompromisinės politikos savininkų teisių nepaisymo, šis įstatymas tapo turto negrąžinimo įstatymu.
Visai be jokio pagrindo, nepateisinamai priešpastatytos 2 visuomenės grupės: namų ir žemės savininkai priešpastatyti prieš to turto nuomininkus, naudotojus. Nepagrįstai paneigiamos bažnyčios, kaip turto savininko, teisės.
Aš, kaip Krikščionių demokratų partijos narys, kategoriškai pasisakau prieš tokią nepagrįstą ir neteisėtą žmonių priešpastatymo politiką. Juk protingai sprendžiant nuosavybės klausimus galima išvengti konfrontacijos, galima surasti sprendimų, kurie valstybės prievolių naštos neužkrautų vienai ar kitai visuomenės grupei.
Mes, krikščionys demokratai, rastume būdų patenkinti tiek nekilnojamojo turto savininkų, tiek nuomininkų, kitų turto naudotojų interesus. Rastume būdų išspręsti tą klausimą taip, kad ir vienos, ir kitos pusės žmonės be pagiežos ir nuoskaudos galėtų draugiškai paspausti vieni kitiems rankas, liktų nuoširdžiais kaimynais ir bendradarbiais.
Veiksmų, dalijančių į gerus ir blogus, į savus ir svetimus, yra ir daugiau. Paminėsiu tik kelis. Pažiūrėkim į Vidaus reikalų ministerijos pensijų sritį. Čia tik juoda - juodesnė už naktį neteisybė. Čia taip pat priešpastatomos kelios žmonių grupės.
Kreipiuosi į Seimo daugumą, į Vidaus reikalų ministerijos vadovybę, jos pensijų skyrių ir prašau atsakyti, kiek prieškarinės Lietuvos vidaus reikalų ministerijos sistemos darbuotojų gauna šios sistemos pensijas. Mano žiniomis, negauna nė vienas. Daug jų žuvo, daug jų iškeliavo Anapilin, tačiau dar yra 8, 10 ir daugiau metų išdirbusių tame pavojingame darbe ir už šį darbo laiką sumokėjusių krauju, sveikata, savo šeimų likimais. Ir šių žmonių nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstatymai, nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministerija nelaiko vidaus reikalų sistemos pensininkais. O juk dar iki 1994 metų į pensiją buvo išleidžiami Vidaus reikalų ministerijos sistemos darbuotojai, ištarnavę šioje sistemoje 12 metų ir turintys likusį stažą kituose darbuose.
Man atrodo, kad net pirmaklasis ant vienos rankos pirštų suskaičiuotų, kiek metų praėjo nuo Lietuvos valstybės atkūrimo iki 1994 metų. Paimkime Lietuvos policijos tarnautoją, 1940 metais turėjusį 8, 9, 10 metų stažą VRM sistemoje ir 1994 ar 1995 metais išėjusį į pensiją dabartinį VRM sistemos darbuotoją. Pamatysime, kad prieškariniai vidaus reikalų sistemos darbuotojai turi beveik dvigubai didesnį stažą Lietuvos vidaus reikalų sistemoje negu šiuolaikiniai pensininkai. Tačiau pastarieji pensijas gauna, o prieškarinės Lietuvos darbuotojai ne.
Atsakymas aiškus: tarnyba sovietinėje vidaus reikalų sistemoje vertinama aukščiau už tarnybą Lietuvai. Jeigu sakau ne taip, paneikite, ponai. Tik prašau, netylėkite. Atsakykite drąsiai ir vyriškai.
Jeigu jums dar neaišku, pateiksiu dar vieną argumentą. Matyt, iš Seimo daugumos ponai bent jau viena ausimi girdėjo, kad sovietams 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, nemažai Lietuvos karių, karininkų ir eilinių už atsisakymą sulaužyti kario priesaiką, duotą Lietuvos Respublikai, pasipriešinimą sovietinei okupacijai buvo nuteista ir dešimtmečius kalėjo. Kas gi jie? Manau, kad karo belaisviai, mielieji ponai! Ar jo, karo belaisvio, stažas neturi būti įskaitytas į kario tarnybos stažą? Ar tokie žmonės neturėtų gauti karių pensijų? Priminsiu tik tai, kad tie kariai, kurie pakluso sovietinei prievartai ir jai tarnavo, turi ir karo tarnybos stažą, ir karių pensijas. Tai rodo aiškų žmonių skirstymą, kurio didžiausiu neigiamu kriterijumi yra ištikima tarnyba Tėvynei. Jeigu aš neteisus, padarykite, kad bent jau šios mano paminėtos žmonių kategorijos gautų tai, ką jie savo darbu užsitarnavo, kad jie nebūtų traktuojami prasčiau už Lietuvai mažiau nusipelniusius. Žinoma, dar yra ir kitos žmonių kategorijos. Yra pokario partizanai, jų šeimos, politiniai kaliniai ir tremtiniai. Jie taip pat neturi būti pamiršti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo na-rys L.Milčius. Po jo - Seimo narys A.Endriukaitis.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal ir netiktų skaityti šio pareiškimo Vasario 16-osios išvakarėse, tačiau vardan to, kad mes, Seimas, labiau taupytume valstybės lėšas, leiskite perskaityti pareiškimą "Dėl Seimo narių užsienio komandiruočių išlaidų 1995 m."
"Pagal Seimo kanceliarijos finansų skyriaus pateiktus duomenis, 1995 m. Seimo narių užsienio komandiruočių išlaidos sudarė 909 tūkst. 23 Lt, tai yra vidutiniškai 6493 Lt kiekvienam Seimo nariui. Tačiau 38 Seimo nariai nebuvo komandiruoti į užsienį ir nesunaudojo jokių lėšų. 28 Seimo nariai buvo ypač dažnai komandiruojami, nors jie nepakankamai atstovavo Seimo politinių jėgų sudėčiai. Todėl pagal išvykų į užsienį skaičių Seime susidarė privilegijuotųjų ir eilinių frakcijos, kastos. O gal lėšos, skiriamos Seimo narių kelionėms, priklauso nuo to, ar jie yra "euroentuziastai", ar "euroskeptikai"?
Taip manyti verčia skaičiai. Pavyzdžiui, vienam Krikščionių demokratų partijos frakcijos nariui komandiruočių išlaidoms padengti reikėjo 7583 Lt. Socialdemokratų partijos frakcijos nariui - 7385 Lt. LDDP frakcijos nariui, kurių tiek daug yra, ir tai reikėjo 7023 Lt. Kai tuo tarpu vienam Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos nariui teko vos 472 Lt. Gal būtų galima priekaištauti, kad neverta skaičiuoti Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko K.Bobelio (61 tūkst. Lt), jo pavaduotojo A.Griciaus (77 tūkst. Lt), šio komiteto narių A.Saudargo (51 tūkst. Lt), E.Zingerio (28 tūkst. Lt), V.Plečkaičio (15 tūks. Lt) ir kitų jų kolegų, "laužiančių" vartus į Europą, komandiruočių išlaidų. Bet vargu ar galima pateisinti kitų komitetų narių tokias dažnas, ilgas, brangias keliones. Kaip ir Lietuvoje, Seime darbo buvo pakankamai. Kažin ar atsipirko Seimo narių J.Požėlos (29 tūkst. Lt), A.Nesteckio (25 tūkst. Lt), J.Pangonio (25 tūkst. Lt), A.Kairio (23 tūkst. Lt), F.Kolosausko (21 tūkst. Lt) ir kitų kelionės?
Dar Aukščiausiojoje Taryboje, grįžę iš užsienio komandiruotės, deputatai rašydavo ataskaitas. Su jomis supažindindavo komitetus, frakcijas, rengdavo rekomendacijas ministerijoms. Šiandien Seimo nariai kolegų ataskaitų apie atliktus darbus užsienio komandiruočių metu nemato. Todėl ir kyla pagrįstas klausimas, ar iš tikrųjų visos 1995 m. Seimo narių komandiruotės buvo būtinos ir dalykinės? Manau, kad ne. Ar tai gali kas paneigti? Taupant valstybės lėšas, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija Seimo valdybai siūlo:
1. Atskiriems komitetams ir frakcijoms nustatyti lėšų limitą, skirtą komandiruotėms.
2. Komandiruočių išlaidas apmokėti tik pateikus patvirtintas ataskaitas, su kuriomis galėtų susipažinti Seimo nariai.
Seimo Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos seniūnas L.Milčius."
Jeigu kas nori dokumento su parašu, kurį man pateikė Seimo kancleris gerbiamasis N.Germanas, aš turiu, galėsiu duoti kiekvienam Seimo nariui atskirai pasitikslinti, ar iš tikrųjų skaičiai yra teisingi. Manau, kad taip. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Endriukaitis. Po to svarstysime 4 rezervinį klausimą, kadangi atėjo pranešėjas. O Seimo narių pareiškimus tęsime vėliau. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
A.ENDRIUKAITIS. "A.Brazauskui - Lietuvos Respublikos Prezidentui, Č.Juršėnui - Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, M.Stankevičiui - Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Pareiškimas. (Taip yra parašyta - laikinai einančiam.)
Kas išduoda Lietuvos valstybės saugumo interesus?
Kai kurios Vakarų valstybės prašo Rusijos atsisakyti arba sumažinti žvalgybos darbą jų šalyse, nes tai kenkia geriems santykiams. Šių metų Čekijos informacinės saugumo tarnybos ataskaitoje, skirtoje vyriausybei ir parlamentarams, nurodoma, kad šiuo metu Čekijoje dirba apie 400 Rusijos žvalgybinių organizacijų bendradarbių ir jų agentų. Žvalgybiniame darbe yra 56 diplomatai. Minėtoje ataskaitoje nurodoma (cituoju): "Rusijos žvalgyba bando gauti ir interpretuoti, siekdama savo tikslų, čekų valstybinius veikėjus ir politikus diskredituojančią in-formaciją apie gynybos ministeriją, vidaus reikalų ministeriją ir čekų žvalgybą. Rusijos pusė mano, kad tokių veiksmų dėka Vakarų Europos valstybės pačiu natūraliausiu būdu atitolins Čekijos Respublikos priėmimą į NATO" (citatos pabaiga).
Pagrindinė Rusijos žvalgybos veikla nukreipta į intensyvius kontaktus su žmonėmis, kuriais galima destabilizuoti čekų politinę sceną ir politinį špionažą. JAV žurnalo "Demokratizacija" redaktorius M.Voleris teigia, kad pokomunistinėse šalyse veikia sovietinės eros slaptosios ir karinės žvalgybos tarnybos. NATO nenorės absorbuoti visų šių pinklių.
Kyla analogijų Lietuvoje. Pas mus po 1990 m. buvusiai KGB tarnybai sudarytos šiltnaminės gyvenimo sąlygos:
1. Neįstatymiškai suteikta pilietybė buvusiems KGB darbuotojams.
2. Nesudarytas buvusiųjų KGB etatinių ir neetatinių darbuotojų rejestras.
3. Buvę KGB etatiniai darbuotojai neapklausti dėl jų represinės veiklos ir agentūrinio darbo iki 1991 m. rugpjūčio pučo.
4. Nė vienas KGB darbuotojas nenubaustas už žmonių persekiojimus, terorizavimus ir kankinimus.
5. Nė vienas KGB darbuotojas nepateikė savo agentūros sąrašo.
6. Nė vienas iš buvusiųjų 2000 KGB darbuotojų nepaskelbtas persona non grata.
7. Buvę KGB darbuotojai dirba valstybės institucijose, įskaitant pasienio ir vidaus reikalų tarnybas.
8. Akivaizdi "Kliugerio" byla numarinta.
9. Netiriamos žinomos KGB priedangos organizacijos.
10. Netiriamas buvusiųjų KGB darbuotojų "praturtėjimas", su KGB susietos akcinės bendrovės "Darna" šnipinėjimas Kaune ir kiti atvejai.
11. Lietuvos valstybės saugumo departamentas visiškai nereaguoja ir neatsako į raštiškus Seimo narių klausimus.
LDDP Lietuvoje palaiko nuostatą, kad Rusijos žvalgybos veikla neverta dėmesio. Baigtas etapas. Dėl tos priežasties Lietuvos Respublikos Seimas tyčia nevykdė savo paties 1993 m. birželio 29 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veiklai tirti sudarymo". Komisija per pustrečių metų nesudaryta. Visa tai galima vertinti kaip Lietuvos interesų išdavimą ir susitaikymą su pseudovalstybės statusu.
Aš kaltinu jus, Prezidente ir Seimo Pirmininke, dėl tokios padėties. "Sic itur ad astra." "Taip einama prie žvaigždžių!". Pasirašo A.Endriukaitis.
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar 4 rezervinis klausimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį poną J.Lionginą. Seimo nutarimo "Dėl įgaliojimų, susijusių su paskolos sutartimi tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko, ir paskolos akcinei bendrovei "Lietuvos dujos" valstybės garantijos" projekto (Nr.2138) pateikimas. Prašom.
J.LIONGINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybės investicijų programoje 1995-1997 m. numatytas magistralinio dujotiekio tinklų vystymo projektas (175 km), kurio bendra vertė yra 60 mln. JAV dolerių. Minėtam projektui finansuoti numatomi panaudoti tokie šaltiniai. Tai yra Europos investicinio banko Lietuvos Respublikai - 10 mln. ekiu, Kuveito fondo Arabų šalių ekonominiam vystymui - 15 mln. JAV dolerių, Danijos Karalystės banko (...) - 9,6 mln. JAV dolerių, Europos Sąjungos PHARE programos - 4,6 mln. JAV dolerių... ekiu ir valstybės biudžeto - 18 mln. Lt, kurie numatyti š.m. valstybės biudžete.
Minėtam produktui pritarė valstybinė užsienio paskolų komisija. Europos investicinis bankas siūlo 10 mln. ekiu. Šis kreditas suteikiamas 16 metų su kintama palūkanų norma. Aš noriu pabrėžti, kad sausio mėnesį skolintis JAV doleriais buvo apie 6% palūkanų norma. Kuveito fondas suteikė 15 mln. JAV dolerių paskolą 20 metų su 5,5% metinių palūkanų. Tai yra vienos žymiausių paskolų, kurios šiuo metu gaunamos mūsų valstybės. Danijos Karalystės (...) bankas - 9,6 mln. JAV dolerių, paskola suteikiama 6 metams su 6,5% metinių palūkanų ir Europos Sąjungos PHARE programos suteikiama neprocentinė paskola bus grąžinama per 10 metų.
Jūs turbūt esate susipažinę, medžiaga yra pateikta kiekvienam Seimo nariui, jog šios paskolos bus skirtos dujotiekio tiesimui Lietuvos Respublikoje. Ir mes prašome, kad būtų suteikti įgaliojimai pasirašyti paskolos sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Europos investicinio banko bei suteikti valstybės garantiją Kuveito fondui ir Danijos Karalystės bankui (...).
Jeigu būtų klausimų, tai aš atsakyčiau.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė norėtų paklausti.
E.KUNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, jūs pasakėte "pasirašyti". Ar derėtis dar, ar jau iš karto pasirašyti?
J.LIONGINAS. Jau derybos buvo, jie sutinka finansuoti, dabar tik klausimas yra pasirašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti: ar jūs galėtumėte pasakyti, kokia paskolų suma panaudota iki šių paskolų dujotiekiui tiesti? Ačiū.
J.LIONGINAS. Iki šios dienos "Lietuvos dujos" kol kas nėra gavusios nė vieno dolerio paskolos.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Jeigu nepaslaptis, prašom pasakyti, kokiuose Lietuvos regionuose numatoma panaudoti tiesiant šiuos magistralinius dujotiekio tinklus?
J.LIONGINAS. Kiek žinau, tai Šiauliai - Panevėžys, po to į Pabradę, toliau į Uteną ir dar į Akmenę.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Jūs, kaip specialistas, gal pasakysite. Tarp Panevėžio ir Pakruojo, Mediniškių kaimo teritorijoje, jau baigia surūdyti turbūt pusantro kilometro didelio diametro dujotiekio linijos. Apskritai ar ji tiks kam nors? Koks ten eksperimentas daromas ir kieno jėgomis?
J.LIONGINAS. Aš atsiprašau, aš iš Finansų ministerijos, man sunku spręsti. Yra "Lietuvos dujų" atstovas, gal jis galėtų pasakyti - ponas R.Tamošiūnas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Mano klausimas visai analogiškas pono B.Rupeikos klausimui. Todėl aš noriu patikslinti klausimą ponui R.Tamošiūnui. Ar galėtumėte pasakyti, ar yra inventorizuotos tos medžiagos, konkrečiai vamzdynai ir kitos statybinės medžiagos, kurios guli tarp Panevėžio ir Šiaulių? Ar jos yra inventorizuotos ir kokia jų vertė? Ar jas bus įmanoma panaudoti, ar jos bus nurašytos?
PIRMININKAS. Pone Tamošiūnai, prašom įjungti mikrofoną.
R.TAMOŠIŪNAS. Aš atsakysiu. Matyt, čia bus vienas atsakymas į pirmą ir į antrą klausimą. 1990 m. buvo nupirkta 26 km vieno metro skersmens diametro vamzdžių, kurie buvo pirkti tais laikais iš centralizuotų "Gazpromo" lėšų, tuo metu Tarybų Sąjungos. Apie 70% tų vamzdynų yra suvirinta. Visi tie vamzdynai yra inventorizuoti. Šiuo metu jų bendra vertė yra 5,5 mln. Lt. Kadangi buvo pirkta senomis kainomis, todėl labai nedidelė tų vamzdynų vertė. Šiuo metu Danijos dujų firmos specialistai tiria tų vamzdžių atitikimą standartams arba, galima sakyti, danams pagal europinį standartą. Danai, pasižiūrėję į tuos vamzdynus, iš karto pasakė, kad tie vamzdynai yra tinkami tolesnei eksploatacijai. Mes ir patys žinojome, kad jie tinka, tačiau toks buvo mūsų kreditorių reikalavimas - duoti užsienio nepriklausomų specialistų technines išvadas, kad iš tikrųjų tie vamzdynai tinkami. Dabar Danijos specialistai baigia tiriamuosius darbus ir jų išvada bus teigiama. Gal dar bus klausimų?
PIRMININKAS. Dėkoju ponui R.Tamošiūnui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Ar sutiktumėte, kad Ekonomikos komitetas būtų papildomas dėl šio klausimo svarstymo? Dėkoju. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitą sesiją? Ačiū. Dėkoju pranešėjui.
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turėtume svarstyti 5 rezervinį klausimą. Tačiau aš matau salėje tik vieną iš pranešėjų, todėl kviečiu gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį pateikti rezervinį 5a klausimą - Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.1954.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos! Žinoma, laisvųjų ekonominių zonų problema yra įdomi, nagrinėtina, bet mes didelės patirties neturime. Todėl turime galvoti apie tuos saugiklius, kurie pašalintų neigiamus šių zonų aspektus, juo labiau kad pagrindinės išsivysčiusios šalys - Vakarų šalys - tokių zonų neturi. Yra ir Vokietijos praktika, ir kitų šalių praktika, iš kurios matyti, kad dauguma tokių klausimų, ypač uostuose, reguliuojami tik muitų įstatymais. Ką duos tos zonos, pamatysime ateityje. Tačiau kai kurių veiklos sričių praktika, ypač bankininkystės srityje, parodė, kad tos sritys turi būti griežčiau kontroliuojamos, todėl iš 3 straipsnio 1 punkto turi būti išbraukti teiginiai apie bankininkystės plėtojimą ekonominėje zonoje.
Pirmiausia, gerbiamieji, susitvarkykime normalioje bankininkystėje, ne išimtinėje valstybės teritorijoje, kitaip mes turėsime štai šios bankų praktikos, kuri įvyko dabar Lietuvoje, antrąjį turą. O kai mes sukaupsime normalaus darbo bankininkystėje patirtį, bankų veiklos priežiūros patirtį, tada galėsime spręsti ir apie šios veiklos plėtojimą galbūt net ir tose ekonominėse zonose.
Dabar dėl 7 straipsnio pakeitimų. Siūlome, kad įmonės steigimo tvarką nustatytų ne tik zonos statutas, bet ir įmonių steigimą reglamentuojantys įstatymai. Manau, kad toks mūsų siūlymas yra pagrįstas, nes mes negalime atmesti iki šio laiko susikaupusios patirties, kurios jau šiokios tokios turime.Todėl manyčiau, kad norint kažką priešpastatyti reikia labai rimtų argumentų.
Dėl 9 straipsnio. Siūlome 1 punkto pirmajame sakinyje po žodžių "arba užsienio šalių ūkio subjektai" įterpti žodžius "išskyrus tiesioginius ir atstovaujančius subjektus iš 1992 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos konstituciniame akte nurodytos sandraugos". Toliau paliekama kaip tekste. Manyčiau, jog turėtume laikytis konstitucinio akto dvasios ir nesudaryti galimybės, nesudaryti pretekstų tos sandraugos nariams ginti savo subjektus. Tų pretekstų istorija mums jau žinoma ir tokių sąlygų tokiems pretekstams mes neturėtume sudaryti.
1 punkto antrajame sakinyje po žodžių "suderinus su vietos svivaldybe" turėtume papildomai įrašyti, kad turi būti pateikiamos žinios apie zonos funkcionavimui reikalingą infrastruktūrą. Žinoma, tokie duomenys būtinai reikalingi. Būtina nurodyti ir objektus, ir komunikacijas, ir preliminarius kaštų paskaičiavimus. Manau, kad be tokių žinių iš viso negalima pradėti veiklos. Netgi normaliomis sąlygomis į ūkinę sritį veržiasi neaiškios kilmės kapitalas. Į laisvąją zoną toks veržimasis bus neribotas. Manau, kad mes, nesugebėdami sutvarkyti to nešvaraus kapitalo normaliomis sąlygomis, jokiu būdu negalėsime jo kontroliuoti laisvosiose zonose. Jos gali tapti kontrabandos, nusikaltimų vietovėmis. Todėl, kad to nebūtų, manau, jog reikia tam tikrų barjerų, tam tikrų saugiklių, leidžiančių patikrinti kapitalo kilmę. Manome, kad į laisvąją ekonominę zoną, jos teritoriją negali patekti aerouostai ir kitos valstybinės svarbos teritorijos, objektai. Tie, kurie yra naudojami arba rezervuojami krašto apsaugai, taip pat būtini saugumo motyvais. Todėl 9 straipsnį ir siūlome papildyti atitinkamu punktu.
Na, o bankininkystės plėtojimo problemą jau minėjau. Todėl iš 12 straipsnio pirmosios dalies ir siūlome išbraukti pastraipą apie bankų registravimą laisvosiose ekonominėse zonose. Palaukime, gerbiamieji, pakentėkime ir matysime, ką toliau daryti. Bet nešokime stačia galva į nežinomas gelmes. Tame pačiame 12 straipsnyje siūlome papildyti antrąją dalį, nurodant, kad pretendentai į zonas, į zonos įmonės steigėjus ir norintys įsigyti akcijų paketus turi pateikti duomenis apie steigėją, investuojamo kapitalo kilmę, kad tie duomenys užtikrintų galimybę patikrinti to kapitalo patikimumą ir legalumą. Manome, kad tokie reikalavimai tik pagerintų tų zonų funkcionavimą, sudarytų tam tikras garantijas. Manau, kad tokie dalykai būtini, reikalingi, ir tos zonų esmės nė kiek neiškreipia, bet ją patikrina, padidina garantijas. Tai tiek, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ar jūs manote kitaip, negu iš tikrųjų yra Lietuvoje? Jūs bijote, kad į Lietuvą pateks nešvarus kapitalas. O kas yra baisiau: ar kai iš Lietuvos dabar išeina švarios santaupos, patekusios į nešvarių žmonių rankas, ir išplaukia iš Lietuvos? Tai įvertinkit, kas dabar yra pavojingiau.
P.A.MIŠKINIS. Matot, gerbiamieji, kiekvienas nešvarus darbas yra pavojingas ir prieš kiekvieną nešvarų darbą reikia rasti priešnuodį. Negalima skirstyti, kas geriau, kas blogiau yra nusikalstamame darbe. Aš, kaip teisininkas, negaliu suprasti jūsų klausimo esmės ir pateisinti to. Jeigu nuo manęs tai priklausytų, gerbiamieji, tai daug kas būtų kitaip ir daug kas pasikeistų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs keliuose straipsniuose iš viso atsisakote zonoje bankininkystės. Tai kaip jūs tada šituos finansinius klausimus numatote spręsti, jeigu mes kituose įstatymų projektuose pasisakom už užsienio banko dukterines įmones arba filialus? Ačiū.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji, spręskime tai normalioje teritorijoje. Juk mes galime įsileisti normalius bankus, ir viskas išsispręs. Privačius užsienio bankus. Tegul jie ateina su savo kapitalu, sudarykime jiems puikiausias sąlygas, garantijas čia dirbti, ir bus puiku. O jeigu mes, sakysim, įsteigsime bankus dabar, nesusitvarkę su komerciniais bankais, nežinodami, neturėdami doros praktikos dar ir laisvosiose zonose, kur mes ir nosies negalėsime įkišti! Gerbiamieji ten bus nusikalstami bankai, ir jokios naudos iš to valstybė neturės. Turės tik nusikalstamos struktūros.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gal jūs galėtumėte apibūdinti anksčiau priimtą įstatymą - kokiu pamatu ir kokiomis intencijomis ten vadovavosi, ir kokios jėgos tą įstatymą inicijavo, kad dabar jums tai reikia pakeisti?
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji, dalykas tas, kad aš nesu išsamiai išstudijavęs visų tų šaltinių. Aš, kaip teisininkas, visada atsakau tik tada, kai atsisėdęs prie dokumentų gerai padirbėju, įsiskaitau į kiekvieną raidę, pamatau, ir tik tada galiu daryti išvadą. Na, bet šiaip, manyčiau, kad vis tiek yra suinteresuotų žmonių, kurie mano, kad tos zonos kažką išspręs. Aš nemanau, gerbiamieji, kad iš to bus didelė nauda. Bet, jeigu įstatymas yra priimtas, jo reikia laikytis. Tik jį reikia padaryti kuo mažiau žalingą Lietuvai, visuomenei, kad jis nors kiek pasitarnautų. Kadangi kiekvienas reiškinys, kad ir koks jis būtų, - ar jis geras, ar prastas - vis tiek turi geresnę ir blogesnę pusę. Tai imkim tuos geresnius momentus, lokalizuodami, sumažindami tas blogesniąsias puses. Juk vis tiek mes negalime įstatymo atsisakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote, kad Zoknių areuostas neįeitų į laisvosios ekonominės zonos ribas. Aš tuomet neįžvelgiu, ar apskritai reikalinga laisvoji ekonominė zona, nes ji praranda prasmę. Juk tai ir yra skirta tam, kad būtų patogu susisiekti ir krovinių srautai galėtų judėti. Ir apskritai laisvojoje ekonominėje zonoje turi būti gyvybingumas. Ar jūs nemanote, kad iš tiesų tokie dalykai būtų nepriimtini?
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji, yra labai keista girdėti, kad jeigu laisvoji ekonominė zona neturės sau pavaldaus aerodromo ji nustos egzistuoti, negalės atvažiuoti. Negi jūs manote, kad ten kažkas pasodins batalioną arba pulką automatininkų, kurie šaudys į visus, važiuojančius į ekonominę zoną. Juk lėktuvai, traukiniai ir kitos susisiekimo priemonės laisvai veš ir nė vieno neklaus, kur jis važiuoja. Žinoma, galbūt baus atitinkama tvarka, bet kad būtų kokių nors didesnis suvaržymų, aš nemanau. Be to, įsivaizduokite, juk Zoknių aerodromas yra rezervinis punktas, kuris labai reikalingas mūsų krašto apsaugai. Ar jūs pasisakote prieš krašto apsaugą, sakysim, kad mums visiškai nereikia aviacijos, ar jūs visiškai pasitikite išorinėmis jėgomis? Tai tada paleiskime kariuomenę, paleiskim viską, pasakykim, kad mus gins kažkieno garbės žodis, ir viskas. Tada nereikės pirkti nė vieno šovinio, nieko ir pigiai gyvensime, ponai. Be šitų strateginių, be saugumo sumetimų, be karinių reikalų, mes neapsieisime. Ir neatiduokime, mielieji ponai, jų tiems, kam nereikia. Nemanau, kad kažkas ims ir užtvers. Jeigu puikiai plėtosis, manau, valstybė tikrai galės padaryti. Galų gale, jeigu mes visi pamatysime, kad toji ekonominė zona yra taip suvaržyta, kad tie aerodromai keičiasi, tai galėsim svarstyti ir žiūrėti toliau. Juk niekas to neuždaro, juk niekur nėra baigtinio proceso, gerbiamieji, viskas vystosi.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar Seimo narys K.Antanavičius dėl balsavimo motyvų.
K.ANTANAVIČIUS. Aš esu visiškai prieš laisvąsias ekonomines zonas tokiose valstybėse kaip Lietuva, Latvija, Estija. Mes turim galimybę tuos klausimus, kuriuos mes siūlom, tą ekonominę aplinką laisvosiose zonose padaryti ir spręsti visoje Lietuvoje. Nėra ko kabinti sau ant akių širmos. Nuo to, kad mes padarysime dar vieną tokią zoną, kur būtų sudarytos visos sąlygos korupcijai ir banditizmui... sakyčiau, nei banditizmas, nei korupcija (...) padidės, jeigu to kas nors siekia. O kad ekonomikai čia būtų koks vaistas - tai irgi niekaip. Todėl sakyčiau, jeigu bus balsuojama pritarti po pristatymo, aš siūlyčiau balsuoti prieš ir atmesti. Yra tas įstatymas, tai yra, bet jis negalioja, ir taisyti dar nepradėjusio galioti įstatymo nematau jokios prasmės. Tačiau jeigu būtų pritarta, tai bent jau nebūtų galima pritarti visiems lydintiesiems įstatymams. Tuos visus lydinčiuosius įstatymo pataisymus, jų yra apie 20, galėsim svarstyti po to, kai iš tiesų bus baigtas svarstyti laisvųjų zonų įstatymas. Todėl siūlau balsuoti atskirai už tą pagrindinį ir lydinčiuosius. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienam būtų galima kalbėti už Seimo nario P.Miškinio pateiktą projektą. Kadangi dabar mes dėl jo diskutuojame. Seimo narys V.Zimnickas už?
V.V.ZIMNICKAS. Deja, ne.
PIRMININKAS. Seimo nary Katkau, palaikote gerbiamojo Seimo nario P.Miškinio projektą?
J.A.KATKUS. Taip, aš esu už tai, kad ir aerodromai nebūtų įtraukti į laisvąsias ekonomines zonas, ir už pakankamą kontrolę. Aš manau, kad galima palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis, ir balsuosime.
Salėje - 46 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario P.Miškinio pateiktam Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra, prašau balsuoti.
Už - 12, prieš - 12, susilaikė 14. Taigi pateikimui nepritarta.
7sesija 79 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome rezervinį 5a, 5b, 5c, 5d, 5e, 5f, 5g, 5h, 5i, 5j, 5k, 5l, 5n, 5m, 5o, 5p klausimus. Kviečiu į tribūną pateikti šiuos projektus gerbiamąjį poną G. Miškinį. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 3, 6, 7, 9, 11, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2116 ir jį lydinčių teisės aktų projektai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pateikti įstatymo pakeitimų ir papildymų projektų paketą, kuriems Vyriausybė pritarė, ir Vyriausybės vasario 6 d. nutarimu Nr.192 pateikia svarstyti Seimui. Praeitų metų birželio mėnesį buvo priimtas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, taip pat įstatymas dėl šio įstatymo įsigaliojimo, kurio 1 punktu buvo pavesta ir pasiūlyta Vyriausybei parengti kitų įstatymų, kurie yra susiję su laisvųjų ekonominių zonų steigimu Lietuvoje, pakeitimo ir papildymo projektus. Toks įstatymų projektų paketas šiandien kaip tik yra pateiktas. Jų yra 15. Juose pakeitimai padaryti atsižvelgiant į nuostatas, kurios yra Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, taip pat Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo paskirų straipsnių pakeitimuose, kurie šiuo metu yra pateikti kartu su 15 kitų įstatymų pakeitimų ir papildymų įstatymų projektais. Taigi praeitų metų viduryje, priėmus Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, buvo pasirinktas laisvųjų ekonominių zonų modelis, kuris bus realizuojamas Lietuvoje. Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 55-60 laisvųjų ekonominių zonų apibrėžimų, laisvųjų ekonominių zonų tipų ar modelių. Jie yra traktuojami įvairiai: tai ir laisvosios prekybos zonos, laisvosios muitinės zonos, laisvos nuo mokesčių, laisvos eksporto skatinimo zonos. Yra labai įvairių apibrėžimų, tačiau vienaip ar kitaip jų esmę lemia būtent tos pagrindinės teisinės ūkininkavimo sąlygos, kurios yra nustatomos tam tikrose valstybėse, tam tikrais teisės aktais. Mokesčių lengvatos, valiutinės finansinės sąlygos, muitų ir t.t.
Kokie pagrindiniai siūlomi pakeitimai Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme? Trumpai apie tai, kas yra siūloma pataisose, yra pakomentuota aiškinamajame rašte. Aš trumpai sustosiu prie kiekvieno punkto.
Pirmiausia iš įstatymo 3 ir 9 straipsnių yra siūloma išbraukti nuostatas dėl mokslinių technologinių parkų. Vyriausybėje vyko diskusija šiais klausimais ir buvo pritarta, kad mokslinių technologijų veiklą reikėtų reglamentuoti atskiru įstatymu. Toks Vyriausybės pavedimas yra ir mokslinių technologinių parkų įstatymo projektas numatomas parengti iki šių metų liepos 1 d.
Įstatymo 7 straipsnyje siūlome, šalia savivaldybių, kaip iniciatoriams taip pat suteikti teisę apskritims ir kartu atsisakyti iš iniciatorių tarpo ūkių subjektų.
Kur kas daugiau išplečiama 9 straipsnio redakcija. Yra sukonkretinama konkrečios zonos įstatymo sudėtis. Šalia to, kas yra Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, mes siūlome, kad turėtų būti apibrėžtos konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, svarbių valstybės savivaldybių objektų santykių su zonos valdymo bendrove dėl šių objektų panaudojimo zonoje aptarnauti pagrindai ir kiti svarbūs, mūsų nuomone, motyvai, kurie projekte yra išdėstyti.
Taip pat, atsižvelgiant į grupės Seimo narių pasiūlymus, buvo pritarta sugriežtinti įmonių registravimo tvarką. Todėl siūloma, kad zonos įmonės būtų registruojamos Lietuvos Respublikos įmonių rejestro nustatyta tvarka, tačiau esant zonos valdymo bendrovės leidimui zonos įmonės veiklai konkrečioje zonoje.
15 straipsnyje yra siūloma apibrėžti konkrečias mokesčių lengvatas, kurias, mūsų nuomone, turėtume taikyti visom laisvosioms ekonominėms zonoms, kurios bus steigiamos Lietuvoje, vienodas.
Taip pat norėčiau atsakyti į vieną klausimą, kuris irgi buvo pateiktas grupės Seimo narių dėl bankininkystės veiklos. Remiantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo įsigaliojimo 2 straipsniu dėl ofšorinės bankininkystės veiklos laisvosiose ekonominėse zonose, tokie pasiūlymai Lietuvos banko ir Vyriausybės turi būti pateikti Seimui iki kovo 1 d. Todėl šiame projekte šie klausimai nėra nagrinėjami.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dažnai diskutuojamą klausimą dėl laisvųjų ekonominių zonų santykio su integracijos į Europos Sąjungą klausimais. Iš tiesų mes turime ir Užsienio reikalų ministerijos atsakymą dėl laisvųjų ekonominių zonų pagrindų, ir viso šio įstatymo paketo pakeitimo projektų išvadas. Tačiau kol kas vienareikšmio atsakymo dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir to laisvųjų ekonominių zonų modelio, kurį mes pasirenkame su Europos Sąjungos direktyvomis, mes neturime. Tačiau norėčiau pasakyti, kad vis dėlto Europos Sąjungos atskirose valstybėse yra nemažai laisvųjų ekonominių zonų. Sakykim, Vokietijoje laisvi prekybos uostai, tačiau, kaip aš ir pradžioje minėjau, pasaulyje yra 55-60 laisvųjų ekonominių zonų apibrėžimų tipų, modelių, todėl šis klausimas dėl modelio, kurį pasirinkome mes, kuris yra Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, dar turėtų būti giliau išdiskutuotas ir netgi gautos išvados iš užsienio ekspertų.
PIRMININKAS. Jūs baigėte?
V.NAVICKAS. Taip. Jeigu bus klausimų, aš pabandysiu atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, įstatymo projektas Nr.2118 dėl 24 straipsnio papildymo. Ten yra tokia nuostata: "Užsienio investuotojui įsigijus ne mažiau kaip 30% ūkinių bendrijų nuosavo kapitalo". Noriu paklausti, koks turėtų būti visas nuosavas kapitalas, jis yra apibrėžtas kur nors, ar kiek kam išeina? Ačiū.
V.NAVICKAS. Ten yra pasakyta, kad taikoma mokesčių lengvata, kada yra įsigyjama (kaip yra apibrėžta Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatyme) ne mažiau kaip 30% įstatinio nuosavo kapitalo ir kada investicija irgi yra numatyta už 1 mln. dolerių sumą.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, kad sąnaudų bus kuriant laisvąsias ekonomines zonas, tai čia aišku, ir neatsitiktinai jūs siūlote 15 įstatymų pakeisti. Pasakykite, kokių rezultatų tikitės ir kaip jūs juos numatėte?
V.NAVICKAS. Visų pirma galima pasirinkti du kelius. Dėl jų buvo diskutuojama ir su užsienio ekspertais, žiūrima į kitų valstybių praktiką. Pirmasis kelias, kai į laisvosios ekonominės zonos infrastruktūrą yra įdedamos valstybės lėšos, ir pati valstybė dalyvauja kuriant laisvosios ekonominės zonos infrastruktūrą, ir antrasis variantas, kuris, aš manau, mums yra labiau artimas... Jeigu paimsime tokius objektus kaip Zokniai, tai iš tiesų reikalingos labai didelės lėšos. Aš manau, kad pagrindinis motyvas, skelbiant tarptautinį konkursą, būtų tai, jog pirmiausia turėtų būti pritraukti į zoną tokie investitoriai, kurie patys surastų lėšų laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros vystymui ir paruošimui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti. Aš manau, kad jūs teiksite ir atskirų zonų įstatymus. Kada gi mes juos pamatysime? Nes iš tikrųjų pagrindų įstatymas priimtas, dabar mes jame darome dar tas papildomas pataisas, tačiau neturime konkrečių įstatymų.
V.NAVICKAS. Konkrečių zonų, kandidačių į laisvąsias ekonomines zonas, tokių kaip Šiaulių, Klaipėdos, projektai yra pateikti, tačiau analizuojant mes pasigedome kai kurių esminių motyvų ir iškilo nemažai diskusijų. Todėl manome, kad konkrečios zonos įstatyme būtina reglamentuoti kai kuriuos esminius momentus, kurie yra siūlomi Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo atitinkamame straipsnyje. Kai savivaldybės įvertins visus tuos motyvus ir pateiks savo išvadas... O sąlygos ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje, ir kitur, kurie yra kaip kandidatai, yra labai skirtingos. Todėl mes manome, kad pirmiausia, įvertinant tuos specifinius motyvus, savivaldybės turėtų pateikti labai detalias išvadas, teritorinių ribų aprašymus, teritorijos planą, infrastruktūros išvystymą, kas ten bus, ir tada, aišku, bus galima labai konkrečiai kalbėti dėl konkrečios zonos įstatymo struktūros.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl motyvų. Paprašyčiau mane įrašyti į sąrašiuką, o dabar būtų toks klausimas. Apskritai kokia jūsų visų tų keitimų pateikimo prasmė, kokia tendencija, tų pakeitimų kryptis? Koks yra jų tikslas? Ir konkretus klausimas - kur yra Juridinio skyriaus išvados dėl 46 Konstitucijos straipsnio, t.y. sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principo pažeidimo?
V.NAVICKAS. Dėl pirmojo klausimo, tai 15 įstatymų pakeitimų ir papildymų paketas kyla iš Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir šio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto. Tai yra perkeliamos tos nuostatos į konkrečius įstatymus, kaip ir yra numatyta įstatyme dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo įsigaliojimo.
Dėl jūsų pirmojo klausimo antrosios dalies, tai Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo pagrindiniai motyvai yra kai kurių esminių dalykų sugriežtinimas, apie ką aš ir minėjau. Sakykim, dabartiniame Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme buvo pasiūlyta, kad įmones registruoja zonos valdymo bendrovė, o pakeitimo projekte siūloma, kad tokia registracija būtų vykdoma valstybinių institucijų. Sakykim, jeigu yra Lietuvos įmonė, tai registracija atliekama savivaldybėje. Jeigu yra bendra arba užsienio kapitalo, užsienio valstybės įmonė, tai tokia registracija, kaip numatyta Įmonių rejestro įstatyme, yra daroma Ekonomikos ministerijoje.
Dėl kitų punktų, tokių kaip iniciatyvos teisė, tai dabartiniame įstatyme įrašyta, kad savivaldybė pateikia kartu su ūkio subjektais. Iš tiesų atrinkti šalia savivaldybės tuos ūkio subjektus, kurie irgi galėtų tapti iniciatoriais, surasti tokius kriterijus yra labai sudėtinga, todėl manom, kad iniciatoriai galėtų būti tik savivaldybės ir apskritys.
Nemažai kitų siūlomų pakeitimų yra susiję su tam tikru konkretumu, sakykime, daromi pakeitimai kituose įstatymuose ir detaliai konkretizuojamos ir mokesčių lengvatos, ir kiti būtini aspektai.
Dėl jūsų antrojo klausimo dėl 46 Konstitucijos straipsnio, aš labai atsiprašau, nesu gavęs Juridinio skyriaus išvadų, tačiau konkurencijos klausimas buvo nagrinėjamas, ir aš pabandyčiau į šitą klausimą atsakyti taip. Laisvoji ekonominė zona, tai yra išskirta teritorija už muitų veiklos teritorijos ribų. Tačiau, jeigu paimsime Konkurencijos įstatymo 6 straipsnį, tai jokiu būdu ūkio subjektams nėra apribojama teisė tapti zonos įmone, tiek Lietuvos ūkio subjektams, tiek užsienio ūkio subjektams. Todėl aš manau, kad čia Konkurencijos įstatymo pažeidimo nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Krikščionių demokratų frakcijos darbo grupė labai rimtai dirba prie Ekonominių zonų įstatymo, kuris yra priimtas, ir prie šio įstatymo. Labai gaila, kad Seimui buvo pateiktas pirmiausia mūsų teikiamas projektas, ir nesuprantama, kodėl sustabdytas jo pateikimas. Tačiau jūsų teiktuose šio įstatymo projekto pasiūlymuose mums nesuprantama nuostata, kodėl laikomasi nuostatos eiti trečiojo pasaulio laisvųjų zonų pavyzdžiu, kurios reikalingos mafijinėms struktūroms. Tuo tarpu šiandien Prezidentas savo ataskaitiniame pranešime teigė, jog eisime į Europos Sąjungą, tačiau viskas tam prieštarauja. Todėl aš noriu jūsų paklausti, ar jūs esate susipažinęs su Europos Sąjungos teisės normų aktais Nr.2913 (1992 m.) ir Nr.2454 (1993 m.)? Ko juose reikalaujama ir kas neatitinka jūsų teikiamų pasiūlymų? Ačiū.
V.NAVICKAS. Visų pirma į kokį zonų tipą, modelį mes einame, tai iš tiesų jau pats Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo apibrėžimas irgi kai ką pasako. Tai yra kad mes pasirenkame laisvųjų ekonominių zonų tipą, kuriame nėra, pavyzdžiui, nuolatinių gyventojų. Aišku, kad tokių zonų kaip yra Kinijoje mes kurti negalime, kadangi ir dėl teritorijos, ir dėl kitų ypatybių mes negalime pasirinkti tokio modelio.
Dabar dėl Europos Sąjungos kai kurių laisvųjų ekonominių zonų tipų. Aš jokiu būdu nenorėčiau pasakyti, kad Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, jeigu ji bus kuriama, tai ji nebus artima, sakykim, Hamburgo ar Kilio laisvosios prekybos uostui. Tačiau dėl jūsų minėtų direktyvų man labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes aš tų direktyvų dabar neturiu ir galėčiau pasitikslinęs į tą klausimą atsakyti vėliau.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, laisvosios ekonominės zonos yra nekontroliuojamos zonos. Ką davė Lietuvai nekontroliuojami bankai, mes matome - išvalė ir valstybės, ir žmonių kišenes. Sakykite, ar jūs esate garantuotas, ar jūs atlikote kokią nors kriminogeninę ekspertizę, ar galite garantuoti, kad Lietuvoje nepadaugės ekonominių nusikaltimų? Ar jie neduos daugiau žalos ir ar nereiks paskui srėbti tos negražios putros? Norėčiau, kad jūs tai patvirtintumėte ir pasiremtumėte kokiais nors tyrimais ar kažkuo, kad galima būtų tuo patikėti.
V.NAVICKAS. Dėl kriminogeninės ekspertizės šiam įstatymo projektui, kol kas tokių išvadų neturime, tačiau Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymui, priimtam praeitų metų birželio 28 d., tokios išvados buvo padarytos. O dėl pagerėjimo ar pablogėjimo, tai, aišku, kad tų bėdų, kurios yra bendrai valstybėje, mes neišvengsime ir laisvosiose ekonominėse zonose. Todėl daryti kažkokias išvadas šiuo klausimu yra iš tiesų labai sudėtinga. Tačiau aš manau, kad tas įstatymo projektas, kuris yra pateiktas, vienaip ar kitaip siekia, kad laisvosios ekonominės zonos būtų griežtai kontroliuojamos. Yra nemažai straipsnių, kuriuose yra labai konkrečiai įvardijamos valstybinės institucijos, kurios yra atsakingos už konkrečias veiklos sritis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, štai jūsų pateiktame Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo 7 straipsnio pirmajame punkte rašoma, kad zonos įmonė - tai bet kokios nuosavybės formos ir rūšies įmonė, kuriai taikomos šiame įstatyme nustatytos veiklos sąlygos ir valstybės garantijos jos veiklai zonoje. Ką jūs turite galvoje rašydami apie valstybės garantijas? Ar tai, sakykim, kad įmonė prasiskolins ar subankrutuos ir po to valstybė savo turtu įsipareigoja dengti nuostolius, ar ką kita turite galvoje?
V.NAVICKAS. Į šį klausimą yra konkrečiai atsakyta Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 27 straipsnyje, todėl ir zonos įmonės apibrėžime žodžiai "valstybės garantija" yra įvardinti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Buinevičius.
V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man kilo toks vaikiškas klausimas. Ar ne geriau būtų tuos visus pakeitimus forminti tada, kai pati pirmoji ekonominė zona, Šiaulių ar Klaipėdos, pradės forminti savo konkretų įstatymą, kadangi čia yra pagrindų įstatymas. Man atrodo, kad jis dar nelabai ir trukdo pradėti tą darbą, rengti konkrečios ekonominės zonos įstatymą. Man nelabai aiškūs motyvai, kodėl atsirado tie pakeitimai, dar nepabandžius taikyti tą įstatymą.
V.NAVICKAS. Kai kuriuos motyvus aš jau minėjau ankstesniuose atsakymuose, tačiau dėl konkrečios zonos įstatymo, tai būtent šiuose pakeitimuose kaip tik yra papildomai įvardinama, kas konkrečios zonos įstatyme turi būti dar papildomai reglamentuojama. Jeigu pažiūrėsime į dabartinį Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, tai ten yra išvardinta gerokai mažiau nuostatų, kurios turėtų būti konkrečios zonos įstatyme. Čia yra kur kas daugiau reglamentuota ir, mūsų nuomone, tai yra iš tikrųjų teisingas pasirinkimas, kad konkrečios zonos įstatymas turi būti gerokai detalesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, Juridinio skyriaus išvados pateiktiems projektams iš esmės yra teigiamos. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Yra prieštaraujančių? Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų, vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia buvo truputį gal ne visai tiksliai išsireikšta dėl Europos Sąjungos pozicijos laisvųjų ekonominių zonų atžvilgiu. Yra aiški nuostata, kad negali būti jokių vidinių anklavų, negali būti jokių išimtinių teisių, nes laisvos konkurencijos principas visur reikalauja atvirumo, kad būtų panaikinti visokie suvaržymai, visokios monopolijos. Todėl laisvoji ekonominė zona bus ta institucija, tarkim, jeigu Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ją reikės naikinti. Tai vėl kas yra? Mes priimame įstatymą, įsteigiame tas zonas, veikia 3-5 metus, kol įsisiūbuoja, kol visi kažką daro aiškiai, neaiškiai, tiksliai, netiksliai. Po to vėl yra likvidavimo procesas. Tai ar yra kokia nors prasmė daryti šitokią struktūrą, šitokią zoną, ar nėra mūsų pačių varginimasis? Ar ne geriau tada rengti kokius nors įstatymus ar nutarimus dėl mokesčių lengvatų, dėl investicijų lengvatų visos Lietuvos, visos valstybės lygiu? Bendra kontrolė, bendra priežiūra ir bendra sistema. Ir kodėl mes turime kažką daryti,super išskirtinį atvejį, kurį tikrai po kažkurio laiko reikės panaikinti. Todėl aš manyčiau, kad nėra reikalo pritarti šitam projektui, o reikia galvoti į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pritarti po pateikimo. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, perspektyviniuose planuose yra numatyta tiesti europinio pločio geležinkelį iki Kauno, o po to ir toliau. Žinoma, kad Kaune yra numatyta ir laisvoji ekonominė zona perspektyvoje, ir iš tiesų bus labai efektyviai panaudojama ši geležinkelio atšaka. Manau, kad tai leis sparčiau vystyti Lietuvos ekonomiką, kurti darbo vietas. Ir apskritai laisvųjų ekonominių zonų veiklos efektyvumas, užsienio kapitalo pritraukimas, darbo vietų kūrimas zonose labai priklauso nuo suteiktų joms lengvatų. Tai yra atvirkščiai proporcinga apribojimams. Aišku, tie nuogąstavimai, kad gali būti kokių nors nesusipratimų tose zonose ir visa kita, aš manau, įstatymai neuždraus nusikaltėliams daryti savo nusikaltimų, bet, be abejo, reikalinga griežta valstybės kontrolė. Ir visi tie abejojimai, kurie čia buvo pasakyti, ar verta mums kurti laisvąsias ekonomines zonas, ar verta vieną ar kitą daryti išimtį iš įmonių veiklos, - manau, bus galima per svarstymą išsiaiškinti, atitinkamai reglamentuoti ir pateikti Seimui. Manau, jokios problemos nebūtų ir siūlyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas pritaria po pateikimo, sutinka pradėti Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 3, 6, 7, 9, 11, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 2116 ir jį lydinčių teisės aktų svarstymo procedūrą, prašom balsuoti. Už - 30, prieš 8, susilaikė 4. Taigi bus pradėta svarstymo procedūra. Replika po balsavimo. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai, susimąstykim, ką mes darom. Vieną Prezidentas sako, Seimas sako, ir visose derybose, eidami į Europos Sąjungą, mes kalbam, kad einame į Europos Sąjungą, tačiau su šiomis įstatymo pataisomis mes einame ne į Europos Sąjungą, o į Azijos sąjungą. Ir pranešėjas net negalėjo man pasakyti dėl tų teisės aktų, kurių aš paprašiau, kad pasakytų, koks yra pasirengimas šio įstatymo pateikimui? Todėl, suprasdami, kad jūs jau Krikščionių demokratų frakcijos pataisas atmetėte, o šias vienašališkai priėmėte, kviečiu atstovus, kurie rengė šio įstatymo projektus, kartu su Krikščionių demokratų frakcija darbo grupėje derinti toliau šio įstatymo projektą ir tikrai vykdyti tą, ką Prezidentas pažadėjo Lietuvai, - kad einame į Europos Sąjungą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi vyksta radijo transliacija, mus girdi Lietuvos žmonės, o Seimo narys K.Kuzminskas juos klaidina, todėl aš esu priverstas įsiterpti ir paaiškinti: krikščionių demokratų parengtas projektas nebuvo atmestas. Jam nebuvo pritarta po pateikimo, jį reikės tobulinti. Šis projektas taip pat nebuvo priimtas, tiesiog buvo nutarta svarstyti jį. Tai ar mes turime svarstyti, ar neturime svarstyti pateiktus projektus? Man atrodo, Seimo priedermė yra svarstyti, o po to matysim - priimsim ar nepriimsim.
Seimo narys V.Juškus. Replika po balsavimo. Ir aš prašau gerbiamųjų Seimo narių daugiau nestoti prie mikrofonų. Neturime laiko. Patys prašėte, kad anksčiau baigtume posėdį.
V.JUŠKUS. Mane stebina kolegų toks demagoginis išvedžiojimas. Kiek tik priimam - ar vieną, ar kitą laisvųjų ekonominių zonų variantą, stengiamasi jį užvilkinti, nepradėjus netgi veikti, vėl taisoma ir t.t. Todėl man visiškai nesuvokiamas atskirų kolegų nuogąstavimas, nes pasaulyje dėl to, kad pritrauktų investicijas, specialiai jas steigia, o mes Lietuvoje kažkodėl visiškai priešingai nusiteikę, kad jų tik nebūtų. Šita nesveika konkurencija tarp atskirų miestų ir atskirų, sakysim, atstovų čia, Seime, man yra nesuvokiama. Mes privalome tarnauti Lietuvai, kolegos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos. Pone Pirmininke, jums nederėtų pirmininkaujant komentuoti ir aiškinti politinius vienų ar kitų frakcijų nusiteikimus ar kalbas. Jūs, jeigu norite pareikšti savo nuomonę, prašom nesinaudoti Seimo tribūna ir Seimo transliacija, o eikit dirbti į kokią nors televiziją ar radijo laidą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, politikavimu aš neužsiimu, kaip jūs mane kaltinate. Jeigu manote, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, neteisingai vykdau savo pareigas, o atitinkamas teises pagal Seimo statutą aš turiu, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. Negaliu aš ištisai visiems Seimo nariams aiškinti Seimo statuto, kurie nenori jo skaityti. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad dabartinio projekto pateikėjas mums būsimo svarstymo metu pateiktų pavardes tos darbo grupės ar tų žmonių, kurie rengė šį įstatymą, taip pat tų, kas ten yra pasirašęs, nes yra suraityti parašai ir neįmanoma įskaityti. O tai yra svarbu.
PIRMININKAS. Šį projektą teikė Vyriausybė, o kaip žinote, Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau, kad jūs patikslintumėte, kuriems komitetams bus pavesta toliau svarstyti, t.y. kurie komitetai kuruos šį projektą.
PIRMININKAS. Žinoma, mes taip ir padarysime, nes nespėjom - buvo replikos po balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalingi papildomi komitetai? Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad papildomi komitetai būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės ir teisės komitetas ir Nacionalinio saugumo komitetas? Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš mažą repliką. Prieš tai kalbėjo mūsų didysis kalbininkas, gerbiamasis kolega A.Endriukaitis, po to dar didesnis - kolega V.Zimnickas, ir jie kreipėsi į tamstą "gerbiamasis pirmininkaujanti". Mus kalbininkas gerbiamasis J.Šukys mokė, kad mes šito žodžio atsisakytume, kreiptumės "Seimo Pirmininke" arba "gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke". Štai tokia maža replikėlė.
PIRMININKAS. Taip, deja, išvadų Seimo nariai nedaro, o daro kalbos klaidas. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, šiam projektui pritarta. Pradėsime svarstymo procedūrą. Nutarta, koks yra pagrindinis komitetas. Ar sutiktumėte, kad svarstymas Seimo posėdyje būtų kitą sesiją? Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar numatyta posėdžio pertrauka, tačiau, kad sutaupytume laiko, galbūt jūs išklausytumėte Seimo nario A.Stasiškio pareiškimą. Ar norite pertraukos? Gerbiamieji Seimo nariai, gerai, tuomet pertrauka iki 17 valandos. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas.
Pertrauka
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Tęsiame posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Mums likęs vienas klausimas - Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso projektas Nr. 1817, bet aš salėje nematau pranešėjo. Galbūt, kolegos, sutarsime, jog dabar bus paskaityti Seimo narių pareiškimai, o yra užsirašę dar trys Seimo nariai: Seimo narys A.Stasiškis, Seimo narys A.Baskas ir Seimo narys A.Patackas. Jeigu pranešėjas neatvyks, posėdį pabaigsime.
K.GAŠKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Numatyta svarstyti 17 valandą. 17 - 17. 20 val. Seimo narys K.Gaška dėl vedimo tvarkos.
K.GAŠKA. Labai ačiū už tai, kad jūs pirma skaitot pareiškimus. Per mažai mūsų čia, kad mes galėtume tokius svarbius klausimus svarstyti ir priimti. Gėda. 23 tik.
PIRMININKAS. Taip. Tuo labiau kad aš matau, jog ir jūs ruošiatės išeiti. (Juokas salėje) Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Stasiškį.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš paskaitysiu savo pareiškimą. Kai jūsų mažiau, tai ramiau, gal man bus saugiau.
Pareiškimas.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1996 m. vasario 9 d. dekretas Nr. 833.
"Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos - proga už nuopelnus Lietuvai apdovanoju Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu J.Minkevičių".
Nustačius faktą, kad jis dirbo NKVD baudžiamosiose struktūrose, J.Minkevičius 1992 m. atsisakė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato mandato. Taigi už nuopelnus Lietuvai. Nereikia atpildo. Galima ir reikia atleisti aplinkybių prievartaujamam, suklydusiam žmogui. Tačiau koks beviltiškas cinizmas, kokia baisi neapykanta savo Tėvynei turi būti, kad kruvina tarnystė okupantui būtų pavadinta "nuopelnu Lietuvai". Ir kokia gili panieka savo valstybei ir jos garbės ženklams.
Prieš keletą dienų gavau šiaulietės pareiškimą. Pridėtuose dokumentų nuorašuose nutarimą areštuoti jos tėvą pasirašiusio čekisto pavardė ta pati. Tos moters tėvas buvo suimtas, nuteistas sušaudyti ir sušaudytas. Dokumentus persiunčiau Generalinei prokuratūrai. Norėčiau, kad Jo Ekscelencija Prezidentas ir jo patarėjai išdrįstų tokiems žmonėms - okupantų nužudytųjų vaikams - pažiūrėti į akis ir pasakyti: "Sveikiname su Vasario 16-ąja. O tuos, kurie jus persekiojo, kankino ir žudė jūsų tėvus, mes apdovanosime Lietuvos ordinais už nuopelnus Lietuvai."
Reikalauju, kad Seimas sudarytų specialią komisiją, kuri ištirtų, kas, už kokius nuopelnus, kokiais motyvais ir kriterijais vadovaudamasis, sudaro begalinius apdovanojamųjų Lietuvos Respublikos garbės ženklais sąrašus, į kuriuos vis dažniau patenka abejotinos reputacijos žmonės.
Pasirašau aš vienas, kaip Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas ir Seimo narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Baską, o kol A.Baskas ateis, vardan tiesos turiu radijo klausytojams pasakyti, jog K.Gaška vis dėlto pasiliko salėje. Prašom. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji! Apie tvarką, kurios įvedimas mažai kainuoja, bet daug duoda.
Kas pasakys, kodėl Prezidentas, teikdamas asmenis pareigoms, nepateikia to, kas Amerikoje vadinama politikų, valdininkų atsiskleidimu, iš kurio aiškėja, kam siūlomasis atstovaus, kieno pusėje teikiamasis bus, vykdydamas pareigas, - valstybės ar kokios nors grupuotės. Amerikos prezidentai savo dekretais įvedė tokią tvarką, kad einantieji į valdžią ir joje esantieji ne rečiau kaip kartą per metus atliktų minėtą atsiskleidimą, raštišką išpažintį. Tai buvo paminėta, kai Jo Ekscelencija 1994 m. teikė asmenis skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Tuomet, kaip ir dabar, apie teikiamuosius pristatomos tik žinios kuo, kada jis dirbo, bet ne žinios, pagal kurias galima būtų spręsti, kam jis atstovavo ar yra pagrindo manyti, atstovaus. Seimas yra savotiškas melo detektorius, lietuviškai - nustatytojas, atskleidėjas. Vadovaujantysis Seimo posėdžiams, teikiantysis balsuoti dėl projektų, nori jis to ar ne, bet daugiau ar mažiau atsiskleidžia, kam jis atstovauja.
Ketvirti metai Seimo nariai mato, kam atstovavo Prezidento teikiamas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus. Pagal popierius 1993 m. pradžioje buvau su ponu R.Šarkinu vienoje pusėje, bet jau žiemą, svarstant pirmąjį šio Seimo priimtą valstybės biudžetą, paaiškėjo, kad teikiamasis būti pirmininku nepalaiko siūlymų, kad valstybės biudžetas būtų daugiau susietas su Lietuvos ateitimi. Jau vėlesniais metais buvo atmesti siūlymai keisti įstatymus taip, kad jie sąlygotų valstybiškesnį Lietuvos išteklių naudojimą. Neturiu pagrindo tvirtinti, kad pono R.Šarkino nuostatos lėmė tai, kad priimti iki šiol keturi biudžetai sudaryti daugiau skirstant lėšas negu biudžetuojant, t.y. pasirenkant tokį lėšų naudojimą, kuris geriausiai sprendžia Lietuvos problemas, pirmiausia mažina skurdą, nedarbą.
Ši valdžia nepakeitė Lietuvos išteklių, surinktų kaip mokesčių ir gautų kaip paskolų nomenklatūrinio skirstymo į valstybinį biudžetavimą ir kreditavimą, bet netvirtinu, kad tai lėmė siūlomasis būti pirmininku.
Tas pats pasakytina ir apie politiką, kurios pasekmė - milijardai litų nuėjo ne į valstybės biudžetą, bet atiteko grupėms, tarp jų kelis metus vilkinant Alkoholio kontrolės įstatymo rengimą, svarstymą ir priėmimą. Jei tikėtume Lietuvos akcinio inovacinio banko pateiktais popieriais, tai ponas R.Šarkinas iš kalno perspėjo abu neseniai buvusius - premjerą ir pirmininką, - kad bankų moratoriumas atneš blogas pasekmes jiems visiems. Ar tai pakankamas pagrindas tvirtinti, kad Lietuvos banko politika taps toliaregiškesnė ponui R.Šarkinui tapus jo pirmininku? Tuo labiau kad, svarstant Indėlių draudimo ir kompensavimo, Paramos bankams įstatymų projektus, siūlomasis būti pirmininku atstovavo buvusio premjero politikai, pagal kurią neatsakingai švaistantieji milijonus vadinami bankininkais. Sunku, kai viena sakoma, kita rašoma, o trečia kažkurioje kūno dalyje.
Bankininkystė tiek sudėtingas verslas, kad tikru bankininku gali būti tik labai garbingas, nelinkęs į sukčiavimus ir net į nepamatuotą riziką , neatsargumą. Bankininkystės pagrindas - pasitikėjimas, ir pirmiausia jį gerinama pašalinant iš šio verslo jį žlugdančius bei žeminančius šį verslą. Kuris buvęs Lietuvos banko pirmininkas didžiausiam skaičiui sukčių leido verstis bankininkyste? Ar siūlomojo būti pirmininku misija tęsti ankstesnę politiką, ar pašalinti iš bankų sukčius, įvesti bankų akcininkų atsakomybę? Kol kas, kiek Seime matėsi, siūlomasis būti pirmininku savo ar primesta valia daugiau atstovavo, mano supratimu, vadinamiems, o ne tikriems bankininkams. Tokia mintis peršasi iš to, kurias šiais metais įstatymų projektų nuostatas teikiamasis būti pirmininku palaikė. Sakykime, kad tai buvusio premjero "uodega", nes ir projektai su jo parašu teikti. Bet nematyti tvirtesnio pagrindo vilčiai, kad bankininkystėje įsigalės daugiau valstybinė, o ne grupinė politika, nes labai daug ką reikia pakeisti (ne tik pirmininką), kad Lietuvoje reikalai pagerėtų. Tai ne vienam matėsi dar 1993 metais. Ar pakankami skaudūs įvykę ir užsakyti praradimai, kad sustiprėtų atsakingesnių įtaka valstybėje, parodys šie metai. Linkiu, kad prie to prisidėtų ponas R.Šarkinas.
Ačiū už suteiktą galimybę pasakyti tai, ko nebuvo leista šiandien, svarstant siūlomąjį būti Lietuvos banko pirmininku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Patackas.
A.PATACKAS. Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos visuomenei.
Pareiškimas.
Po 1996 m. vasario 16 d. dekreto dėl apdovanojimo Gedimino ordinu, pasirašyto Prezidento, joks padorus žmogus ateityje negalės šio ordino priimti. Aukščiausią valstybės apdovanojimą gauna žmogus, kurio vieta yra Lukiškėse, nebent išgelbės garbus amžius. Apdovanojimui siūlomi asmenys, kurių ryšius su KGB dar privalės tirti teisėsaugos institucijos. Aukščiausio valstybės, o per ją ir tautos, garbės žyminio - Gedimino ordino - didybė yra sąmoningai ir įžūliai paniekinta. Sąmoningai trinama riba tarp gėrio ir blogio, kad gėris būtų suterštas, o blogis galėtų begėdiškai džiūgauti ir satanistiškai vieptis. Tiesa ir garbė bus atstatyta specialiais valstybės aktais ateityje, tačiau gėdos dėmė istorijoje liks.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom palikti pareiškimą.
Gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjo dėl Santuokos ir šeimos kodekso aš nematau, noriu jums pranešti papildomai, nors visi jau turbūt žinote, kad rytoj 12 val. bus pakeltos trijų Baltijos šalių valstybinės vėliavos Nepriklausomybės aikštėje, 12.30 val. šventos mišios Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, o 18 val. iškilmingas Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos - minėjimas Operos ir baleto teatre. Prašau ir kviečiu jus dalyvauti. O dabar posėdis baigtas.