Septyniasdešimt
aštuntasis posėdis
1996
m. vasario 15 d
1996.02.15 d. darbotvarkės aptarimas
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 15 d. rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, noriu atkreipti pirmiausia jūsų dėmesį į tai, kad šiandien mūsų posėdyje dalyvauja Jų Ekscelencijos užsienio valstybių ambasadoriai ir atstovai, akredituoti Lietuvos Respublikoje - mūsų sostinėje Vilniuje. Pasveikinkim. (Plojimai) Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu registruotis. Dėmesio! Registracija.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
Dėl darbotvarkės.
Darbotvarkė Seniūnų sueigoje buvo šiek tiek patikslinta. Kaip matote, 2-2 darbotvarkės punktas nukeliamas dėl tos priežasties, kad pateikiant jį nebuvo sutarta dėl ypatingos skubos ar skubos tvarkos.
Toliau Seimo narių prašymu šeštasis klausimas, t.y. Oro erdvės naudojimo įstatymo projektas irgi nukeliamas šiek tiek vėlesniam laikui (kaip ir dar kai kurie klausimai). Todėl posėdis, jeigu, kaip sakoma, viskas vyks pagal planą, turėtų baigtis (kaip ir pageidavo Seimo nariai) apie 17.30 val. arba net gal šiek tiek ir ankstėliau. Visiems šitiems pakeitimams, patikslinimams Seimo seniūnų sueiga pritarė. Tikiuosi, galim pradėti nagrinėti... Prašom. Galima tik vienas - už, vienas - prieš, ir balsuojam, kadangi Seimo seniūnų sueiga viskam pritarė. Dar kartą pabrėžiu. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Seniūnų sueigos pirmininke ir Seimo Pirmininke, gal galėtumėte pasakyti motyvus, dėl kurių buvo išbraukti 2-3a, 2-3b klausimai? Mane domina motyvai.
PIRMININKAS. Motyvai - kad anksčiau baigtume posėdį, atsižvelgdami į tai, kad šiandien yra vasario 15 d., o rytoj (jeigu kas užmiršo) - vasario 16-oji. J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad jūs laisvąsias ekonomines zonas įsivaizduojate kaip laisvą ėjimą į "vakaruškas". Bet pažiūrėkit, kiek įstatymų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, aš tikrai taip neįsivaizduoju.
J.VESELKA. Bet jūs skiriate tik pusę valandos... kelių įstatymų svarstymui. Tai geriau mes šito klausimo nepradėkim, o kol mus apsups, užbaikim posėdį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, dar kartą paaiškinu Seimo statutą. Pateikiant nebūtina aiškinti kiekvieną įstatymo projekto raidę, o tik esminius dalykus. Esminis dalykas yra tas, kad mes priėmėm Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, ir patys įsipareigojom, kad Vyriausybė pateiks su juo susijusius kitų įstatymų pakeitimus. Tie įstatymai yra "išplaukiantys" iš seniai priimto įstatymo. O nauji papildymai, pataisymai bus paaiškinti. Ir tam užteks laiko. Jeigu reikės, pratęsim. E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Atsižvelgdama į ypatingą šiandien dieną, manyčiau, kad reikia skubiai pritarti ir dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Malonu, kad parėmėt. Ir A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Buvo prašyta, kalbėta ir Seniūnų sueigoje buvo pageidauta, kad šiandien dirbtume tik iki pietų, nes yra švenčių išvakarės ir reikia pasiruošti, reikia kai ką padaryti.
Dabar pirmajame projekte pateikta 30 klausimų, įskaitant Prezidento pranešimą ir garbingų svečių kalbas. Aš paskaičiavau, kad pagal tą variantą vienam įstatymui mes galime skirti 11,3 minutės. Tai aš neįsivaizduoju, ar taip "stachanoviškai" teikiant galimas padorus ir apmąstytas darbas. Aš nesutinku su darbotvarkės ištęsimu ir daugybės klausimų įrašymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Endriukaiti, jeigu kas kitas kalbėtų, tai aš suprasčiau. Man dėl jūsų nepatogu. Puikiai žinot, kad ne apie tai kalbame. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasakyti pastabą dėl darbotvarkės 1-6 punkto. Mes šį klausimą komiteto prašymu buvome atidėję tam, kad būtų pateiktos Biudžeto ir finansų komiteto bei Vyriausybės išvados. Aš jų nemačiau. Tai kokia prasmė tada jį šiandien svarstyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, mes negalime be galo laukti. Tai arba komitetas (ir mano, ir jūsų kolegos) pateikia kokias nors išvadas, arba nepateikus Seimas apsisprendžia: spręsti toliau ar nespręsti.
G.A.PAVIRŽIS. Tai yra Statuto pažeidimas. Vyriausybė girdi, ir, aš manau, Seimas galėtų įpareigoti, kad kitą savaitę pateiktų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, vienintelis pasiteisinimas yra tas, kad iš tiesų keičiasi Vyriausybė. Tada tai būtų argumentas.
Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas, kad būtų balsuojama dėl Seniūnų su-eigoje aprobuotos darbotvarkės? Ne. Ačiū.
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
Tada pradedame 1-1 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai (Nr. 2032(2) ir 2048). Primenu, kad aną kartą šie projektai nebuvo baigti svarstyti, ir kai kurie kolegos norėtų pasakyti savo numatytas kalbas ir, žinoma, būtų kalbama dėl balsavimo motyvų. Bet, gerbiamieji kolegos, reikalas tas, kad 10.30 val. (kaip sutarta ir kaip pageidauja Lietuvos radijas) turime pradėti 1-2 klausimą.
Gerbiamieji kolegos Uždaviny, Andriukaiti, Antanavičiau, Bobeli, Endriukaiti ir Listavičiau, ar nesutiktumėte kalbėti trumpiau, kad mes šitą klausimą baigtume pritarimu 10 val. ir 29 min. Kviečiu gerbiamąjį I.Uždavinį, kuris savo tylėjimu patvirtina, kad kalbės trumpiau, į tribūną. Ruošiasi kolega V.Andriukaitis.
Gerbiamasis Uždaviny, aš tikrai labai nuoširdžiai prašau, jeigu galima, trumpiau kalbėti.
I.S.UŽDAVINYS. Kadangi Pirmininkas prašo kalbėti trumpai, aš tik noriu pasakyti, kad apie klausimą, susijusį su Komercinių bankų įstatymu, Krikščionių demokratų partijos nuomonė yra pareikšta. Visos mūsų nuostatos buvo pateiktos Prezidentui, taip pat visas šitas mūsų paketas yra pateiktas kaip atskiras dokumentas. Manome, kad, neatsižvelgus į mūsų pateiktas nuostatas, Komercinių bankų įstatymas bus nepilnavertis, ir vargu ar jis ką nors naujo duos. Todėl prašyčiau gerbiamąjį Seimą atsižvelgti į mūsų pateiktas nuostatas, pataisymus, visą pateiktą koncepciją ir ateityje, kai bus šio įstatymo pakeitimo priėmimo stadija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V.Andriukaičio nematau. Kviečiu K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Kadangi reikia kalbėti greitai, pabandysiu greitai. Siūlomame 30 straipsnyje parašyta: "Bankai per vienerius metus nuo prievolės davimo paskolos sutarties termino pabaigos turi teisę kreiptis į teismą dėl bankų paskolos gavėjo." Čia nėra paprasta, nes jis ketins grąžinti per vienerius metus, norės kaip nors pratęsti, pateiks dokumentų, o po metų pasakys, kad nieko nežino, o į teismą kreiptis jau vėlu. Todėl, manau, tas straipsnis turėtų būtų pataisytas ta prasme, jeigu nebuvo kitokių įsipareigojimų per tuos metus. Aš pateiksiu savo pataisą.
Toliau. 32 straipsnis - "Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius ar žalą". Rašoma: "Banko tarybos valdybos narių ir... darbuotojų atsakomybę už bankui dėl jų kaltės padarytus nuostolius ar žalą nustato šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir banko statutas, įstatai." Mes juk matome, kad tos atsakomybės iš tikrųjų nėra, bet ji turi būti aiškiai ir tvirtai nurodyta šiose pataisose.
Viename šito įstatymo variante sakoma, kad visi akcininkai atsako visu savo turtu. Niekaip negalėčiau sutikti. Ir manau, kad turėtų būti pasiūlyta kartu su šiomis įstatymo pataisomis pataisyti praeitų metų gruodžio 29 d. priimtą ekstra įstatymą, kuriame nurodyta, kad akcininkai atsako visu savo turtu. Šitame variante (2032) jau yra nurodyta, kad "akcininkai, turintys akcijų paketą arba esantys valdybos nariai ar tarybos nariai". Su tuo galima sutikti. Bet kuo kaltas žmogus, kuris turi vieną ar dvi akcijas? Jis jokios įtakos tiems bankams padaryti negali.
Įstatymo projekto Nr.2048 2 straipsnyje siūloma: "Banko filialas, neturintis juridinių asmens teisių Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje..." Išeitų, kad jis neturi juridinių teisių niekur: ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje. Turi būti sutvarkyta ir pasiūlyta daug dalykiškiau. Aš, neturėdamas laiko (kaip sakė ponas Pirmininkas), daugiau nedetalizuoju. Pabandysiu pateikti. Bet svarstymui turėtų būti sujungti tie du su puse varianto, ir pateiktas iš tiesų subalansuotas įstatymo projektas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu K.Bobelį. Ar, daktare, kalbėsite? (Balsas salėje) Ačiū. Tada - A.Endriukaitis, ir ruošiasi J.Veselka.
A.ENDRIUKAITIS. Šiandien mes turime "blic" demokratijos variantą - skubam, bėgam, ir galų gale paskui pasirodo skylės ir ta košė, kurią reikės srėbti visiems kartu. Aš kalbu apie teikiamo projekto 20 straipsnio vieną dalį, kurioje kalbama apie komercinių bankų vadovų atlyginimą. Yra grynai socialinis klausimas, socialinio teisingumo problema, ir šiandien nė vienas negali suprasti Lietuvoje, kad bankininkas turi uždirbti dešimtis ar šimtus kartų daugiau, negu kitas žmogus. Aš nematau jokios kvalifikacijos, jokios atsakomybės, jokios rizikos, jokių kenksmingų sąlygų banko valdytojo, banko valdybos narių ar tarnautojų darbe. Tai yra paprastas, eilinis, kaip ir bet kurių kitų žmonių, darbas ir tam tikra variacija. Tam tikras skirtumas gali būti, tačiau ne tokiu kontrastu. Anksčiau buvo kalbama, kad šiuos projektus teikdavo patys bankininkai ir pasidarydavo atlyginimus tokius, kokius norėdavo. Dabar ta pati klasta (aš pavadinau tik klasta) yra įrašyta įstatymo projekte, kuriame nurodoma, kad kitiems bankams banko taryba nustato atlyginimus: banko valdybos pirmininko pareiginis atlyginimas negali viršyti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareiginio atlyginimo. Bazė yra Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas. Tarkime, kad mes jį nustatysim optimalų arba visiems priimtiną. Bet tai yra pareiginis atlyginimas. O kas seka po šio pareiginio atlyginimo? Po pareiginio atlyginimo eina visi kiti gražūs priedai.
Gerbiamieji Seimo nariai, paklausykite, kokie buvo Lietuvos banko valdybos narių pareiginiai atlyginimai ir priedai. Aš paimsiu keturių valdybos narių pareiginius atlyginimus. Jų pareiginis atlyginimas buvo 68 tūkstančiai. Metinis atlyginimas - 68 tūkstančiai. Lyg ir nedidelis, lyg ir normalus. Štai priedai - 66 tūkst., premijos - 143 tūkst., kitos išmokos - 52 tūkst. ir iš viso gavo 330 tūkst. Pareiginis - 68 tūkst., priskaičiuota 330 tūkst. Aš esu pateikęs pataisą, kad vietoje pareiginio atlyginimo reikia nustatyti visą atlyginimą ir kad nebūtų žaidžiama (įvairios premijos, pašalpos, papildomi atlyginimai), tada galima mokėti tiek, kiek nori, ir tiek, kiek Lietuvos žmonėms būtų negaila. Todėl aš negaliu priminti, kas dabar šitą projektą pateikė, tačiau tai yra klastingas, apgaulingas ir Lietuvą žeidžiantis projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka. Ir po to, jeigu pageidaus, J.Niaura.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš tik kalbėsiu dėl užsienio bankų filialų, kadangi kitiems esu pateikęs savo siūlymus. Lietuvos Respublikos Prezidentas rašo aiškinamajame rašte: "Siekiant sustiprinti bankų sistemą, reikalingos papildomos lėšos." Štai aš jums parodysiu, ką numato mūsų bankų įstatymai. Leidžiama steigti užsienio bankų dukterinius bankus, leidžiama steigti užsienio bankus, leidžiama veikiančiuose Lietuvos bankuose užsienio bankams įsigyti akcijų, net ir kontrolinį paketą, bet, kaip kiekvienoje valstybėje, tam reikia gauti banko leidimą. Taigi visos galimos formos, norint pritraukti užsienio kreditinius resursus per bankų sistemą, yra leistos. Yra leistos.
Pažiūrėkim, kokie finansiniai reikalavimai keliami užsienio bankams. Reikia atsinešti tik 2,5 mln. dolerių. Ir jūs pasakykite, kuriam rimtam užsienio bankui, kuris disponuoja šimtais milijardų dolerių, 2,5 mln. dolerių yra tokie pinigai, kurie atbaido jį steigti dukterinį banką ar steigti savo banką, ar, sakysim, pirkti akcijų ir tapti bet kurio banko akcininku? Nė vienam bankui šitie pinigai netrukdo ateiti į Lietuvą. Aš jums garantuoju šimtu procentų. Įsigilinkime, kodėl per penkerius metus praktiškai tik į du, atrodo, bankus, nupirkę akcijų, atėjo užsienio bankai.
Pirmoji priežastis. Iš tikrųjų Lietuvos ūkis yra giliausioje ekonominėje krizėje, ir mes patys, jau nekalbant apie užsieniečius, nežinome, kada bus įveikta šita krizė, ir kokios ūkio sritys ištemps Lietuvą iš ekonominės krizės. Kadangi nei mes, nei jie nežino, rimti užsienio bankai į Lietuvą neateis.
Toliau. Pasaulyje yra keturios valstybės, kurios yra pompastiškumo etalonas, o ne ekonominio vystymosi etalonas, kurios mechaniškai ir savo nacionalinę valiutą yra susiejusios su viena užsienio valiuta. Tai strategiškai ilgam paralyžiuoja tolygų šalies piniginės - bankinės sistemos vystymąsi, ir normalūs bankai, esant tokiam pinigų sistemos reguliavimui, neis į Lietuvą. Toks susiejimas rodo, kad šalis nepasitiki savimi, savo jėgomis, savo sugebėjimais. Jeigu šalis nepasitiki pati savimi, tai kaip ja gali pasitikėti kiti?
Trečia. Nustūmę bankroto atžvilgiu kreditų, garantuotų turto įkeitimu, grąžinimą ketvirtąja eile, jūs praktiškai Lietuvoje panaikinote turto įkeitimo institutą, tai yra bankams išduoti kreditus tampa ypač pavojinga. Jūs žinote, kad ir taip Lietuvoje įkeistą turtą yra labai sunku paversti pinigais, kreditiniais resursais. Nustūmę į ketvirtą vietą bankroto atvejį, jūs apskritai šitą įkeitimo instituciją panaikinat. Todėl vėl joks bankas, kol mes nepataisysime šito, į Lietuvą neis. Ir štai jūs visi gavote JAV investicinio fondo Baltijos šalims prezidento laišką, kuris aiškiai sako, kad šitie pakeitimai kenkia. Jeigu jūs ne diplomatine, o tiesiogine kalba paskaitytumėte, tenai aiškiai rašote. Atsisakykite greičiau šitų nuostatų. Priešingu atveju mes labai norėdami padėti kredituoti Lietuvą išeisime iš Lietuvos. Nejaugi jums šitie signalai nieko nesako?
Toliau. Jūs parašote, kad leisite steigti filialus tik Europos Sąjungos narėms. Ponai, tai yra diskriminacinė nuostata. Pagalvokite, jeigu mes pradėsime taikyti šitas diskriminacines nuostatas ir kitos valstybės pradės atitinkamai taikyti mums diskriminacines nuostatas, kas labiau nukentės? Kitos valstybės ar mes?
Toliau. Jūs rašote: Už filialo sandorius kitas bankas atsako visu savo turtu." Kolegos, ką tai reiškia? Pirmiausia su bet kuria valstybe turi būti pasirašytos atitinkamos sutartys ir tik sutarčių pagrindu gali būti šitos nuostatos įteisintos. Priešingu atveju tai tik tuščia deklaracija. Aš manau, šiandien užsienio bankų atėjimui į Lietuvą yra visos palankios sąlygos...
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
J.VESELKA. O šitam įstatymo projektui siūlau nepritarti. Mums reikia pinigų, o ne...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes turime 5 min. ir šitas 5 min. turėtume produktyviai išnaudoti. Ar gerbiamasis J.Niaura, kaip vienas pagrindinių pranešėjų, būtinai nori kalbėti, ar apsiribojame dviem kalbom dėl balsavimo motyvų, ar iš viso be kalbų pritariame po svarstymo ir po to, kai ateis priėmimo laikas, tada bus arba vienas projektas, arba bus projektas su alternatyviais straipsniais. Gerbiamasis Niaura, norit kalbėti ar galit apsieiti nekalbėjęs? Gerai. Tada aš labai prašyčiau 3-4 min., ne ilgiau. Einantis Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas J.Niaura. Prašom.
J.NIAURA. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos bankas pritaria konservatorių siūlomam ir gerbiamojo Prezidento teikiamam įstatymo projektui steigtis Lietuvos Respublikoje užsienio bankų skyriams. Mes tik apgailestaujame, kad Seimas neatsižvelgė į tokį pat Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlymą 1994 m. pabaigoje, kai Seimas svarstė ir priėmė šiuo metu veikiantį Komercinių bankų įstatymą. Tačiau kitų šalių praktika patvirtina, kad sprendimo būdas leisti kurtis užsienio bankų skyriams tiek siūlomame projekte, tiek tarptautinių santykių požiūriu įveda tam tikrą diskriminacinę normą, leidžiančią tik Europos Sąjungos šalių bankams steigti filialus. Lietuvos bankas, remdamasis tais pasiūlymais, parengė Komercinių bankų įstatymo pakeitimus dėl užsienio bankų skyrių steigimo Lietuvos Respublikoje ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderinti su suinteresuotomis ministerijomis ir organizacijomis. Kartu su šio įstatymo projektu yra pateiktas ir užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje pataisų projektas, nes jo nuostatos dabar neleidžia užsienio bankui steigti Lietuvos Respublikoje užsienio banko skyrių, kuris neturėtų juridinio asmens teisių. Pagal Užsienio investicijų įstatymą, užsienio įmonė gali steigti Lietuvos Respublikoje tik dukterinę įmonę, turinčią juridinio asmens teisę. Mūsų pasiūlytos Komercinių bankų įstatymo pataisos remiasi tokiais principais: užsienio bankas gali steigti Lietuvoje savo skyrių, kuris neturės juridinio asmens teisių ir atskiro kapitalo, jeigu tai bus numatyta tarptautinėmis ir dvišalėmis sutartimis, kuriose bus apibrėžti šalių tarpusavio įsipareigojimai dėl investicijų apsaugos, teisinės pagalbos, garantijų indėlininkams, bankus prižiūrinčių institucijų bendradarbiavimo teisės, pareigos ir kiti ne mažiau svarbūs dalykai. Taip pat yra antras variantas, kad užsienio bankas gali steigti Lietuvoje savo skyrių, kuris Lietuvos Respublikoje turės juridinio asmens teises ir atskirą įstatinį kapitalą, kuris bus ne mažesnis negu Lietuvos bankams nustatytas minimalus kapitalas.
Trečias momentas, kurį norėčiau akcentuoti, kad priimant užsienio filialų steigimo, kūrimo Lietuvoje pataisas, leidžiančias steigtis komercinių bankų filialams, reikės keisti ir Komercinių bankų įstatymo 25 straipsnį, kuriama apibrėžiamos bankų operacijos, pertvarkant jas pagal Europos Sąjungos bankines direktyvas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Komercinių bankų įstatyme bankų valdymas yra pagrįstas akcinių bendrovių principais. Atsiradus užsienio bankų skyriams, kurie tikrai nėra akcinės bendrovės, tektų keisti atskirus straipsnius. Turėtų būti padaryta ir nemažai kitų pakeitimų. Todėl aš noriu akcentuoti, kad klausimas nėra toks paprastas ir yra gana svarbus atsižvelgiant į tolimesnę šalies bankininkystės raidą. Prašyčiau Seimą neskubinti šio klausimo, leisti viską gerai pasverti ir pasitarti su specialistais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau labai trumpai, po 1 arba 2 minutes, kalbėti du Seimo narius. Pirmasis yra kolega J.Listavičius. Prašom. Ar iš tikrųjų pritariame po svarstymo abiem projektams, ar darome pertrauką, kaip buvo pasiūlyta? Prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas skirtas patikslinti akcininkų atsakomybę už padarytą žalą ir nuostolius bankui, atlyginimo mokėjimo tvarką, jo dydžiui nustatyti, banko klientams drausminti, informuoti teisėsaugos institucijas apie piktybiškai nevykdančius įsipareigojimų bankui klientus, banko tarybos, valdybos narių atsakomybę už bankui padarytus nuostolius ir žalą, patikslinti pelno paskirstymo poveikio priemonių taikymo tvarką, apibrėžti skaičių asmenų, kurie gali būti skiriami laikinaisiais administratoriais, jų teisėms ir pareigoms tikslinti ir banko bankrutavimui apibrėžti. Ginčytini klausimai: kaip akcininko atsakomybė, atlyginimo dydis ir sudėtis, banko paskolų nuostoliai, informacijos teikimas, prastovų bankų darbuotojams skelbimas, sutarčių įvykdymo terminai - lieka. Nepakankamai išspręstas užsienio bankų, dukterinių bankų ir filialų steigimas. Padarius atitinkamus pataisymus, Komercinių bankų įstatymo projektui galima būtų pritarti po svarstymo, tačiau, kaip čia minėjo, yra dar ir iki galo neišspręstų klausimų, todėl iš tikrųjų galėtume svarstymą dar pratęsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašyčiau labai trumpai gerbiamąjį J.Karosą.
J.KAROSAS. Aš manau, kad reikia pritarti po svarstymo ir pradėti procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad baigiame svarstymą, ar reikalaujate, kad būtų balsuojama dėl kiekvieno projekto? Galime sutarti? Ne? Gerai. Tada, gerbiamieji kolegos, kadangi laikas baigėsi, tai po Prezidento pranešimo balsuosime. Arba taip, arba taip. Prašyčiau besiginčijančius susitarti. Jeigu yra mintis abu projektus ar vieną projektą atidėti, t.y. daryti pertrauką, tai reikia labai aiškiai pasakyti. Man atrodo, kad galima būtų baigti svarstymą, bet priėmimą paskirti, suprantama, ne kitą savaitę, o kovo mėnesį. Būtų laiko suderinti ginčijamas pozicijas. Bet tada - po pranešimo.
Metinis J.E. Respublikos Prezidento A.Brazausko pranešimas (96.02.15)
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, 1-2 darbotvarkės punktas - Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento A.Brazausko metinis pranešimas. Tai, kas numatyta atitinkamame Konstitucijos straipsnyje. Kviečiu Jo Ekscelenciją į tribūną. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kad metinis pranešimas aprėptų bent pačias esmingiausias tendencijas ir faktus, apibūdinančius Lietuvos valstybės raidą 1995 metais, yra parengtas jo išsamus variantas raštu. Tačiau mūsų valstybėje per vienerius metus įvyksta tiek daug svarbaus, kad visko neįmanoma sudėti į vieną kalbą.
Rašytinis metinis pranešimas išleistas atskira knygele ir įteiktas visiems Seimo bei Vyriausybės nariams. Tikiuosi, jis bus naudingas norintiems išsamiau susipažinti su mano požiūriu į praėjusių metų Lietuvos gyvenimą. Šiandien Jūsų dėmesiui siūlau kur kas trumpesnį pranešimą, skirtą tik svarbiausiems dalykams, įskaitant tuos, kurie įgavo naujų bruožų po to, kai rašytinis metinio pranešimo variantas buvo atiduotas į leidyklą. Dėl laiko stokos beveik nekalbėsiu apie kultūrą, mokslą, švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę padėtį ir daugelį kitų labai svarbių visuomenės gyvenimo sričių, apie kurias kalbama rašytiniame pranešime.
Ūkis - tautos ir valstybės gyvenimo bei gerovės pagrindas, todėl visų pirma norėčiau kalbėti apie ekonomiką, o vėliau - apie politiką.
Bendrasis vidinis produktas, pragaištingai mažėjęs 1990-1992 metais, 1994 metais pirmą kartą radikalaus ekonomikos pertvarkymo laikotarpiu truputį padidėjo. 1995 metų ūkio raidos analizė rodo, kad, negalutiniais duomenimis, jis padidėjo maždaug 3-4 procentais. Gerokai pakito ir bendrojo vidinio produkto struktūra: nuo 75 proc. 1991 m. iki apytikriai 33 proc. 1995 m. sumažėjo gamybinių veiklos rūšių lyginamasis svoris, o paslaugų apimtis per tą patį laiką išaugo nuo 25 iki 67 procentų.
Praėjusiais metais pasirodė pirmieji pramonės veiklos intensyvėjimo požymiai. Daugiau produkcijos vartotojams pateikė išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės įmonės. Padidėjo cheminių medžiagų ir produktų, drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir dažymo, popieriaus dirbinių pramonės produkcijos realizacija. Tačiau vis dar negali atsigauti mašinų ir įrengimų pramonė, elektros įrengimų ir prietaisų, medicinos, elektronikos pramonės šakos. Visų įmonių darbą trikdo apyvartinių lėšų ir rinkos stoka, bankinių atsiskaitymų sistemos krizė, mokesčių sistema, kol kas neskatinanti diegti naujas technologijas ir aktyvinti investicinius procesus.
Neigiamą užsienio prekybos balansą kol kas lemia istoriškai susiklosčiusi nepalanki importuojamų prekių struktūra. Neturėdami savų pirminių energetinių išteklių, esame priversti jų įsivežti. To padarinys - vieną milijardą litų viršijantis bendras užsienio prekybos deficitas. O tai sudarytų apie 5-6 proc. visos apyvartos. Kitų prekių Lietuva eksportuoja kur kas daugiau, negu importuoja; jų prekybos balansas yra teigiamas.
Kinta užsienio prekybos geografinė struktūra. 1993 metais prekių apyvarta su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis sudarė net 63 proc. visos užsienio prekybos apyvartos, su Vakarų valstybėmis - 37 procentus. Negalutiniais 1995 metų duomenimis, prekybos apyvarta su Rytais sudarė beveik 40 proc., o su Vakarais jau 60 procentų.
Šie skaičiai rodo, jog pramonėje vyksta teigiami procesai, gerėja produkcijos kokybė ir ieškoma naujų kelių į Vakarų rinką. Kasmet auga tekstilės, chemijos pramonės produkcijos, medienos ir jos dirbinių eksportas.
Restruktūrizuojant mūsų ūkį, daugiau dėmesio reikėtų skirti smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti. Kaip rodo pasaulinė praktika, šios rūšies įmonės gali operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, gaminti aukštos kokybės produkciją.
Statybos komplekso veiklai didelę įtaką turėjo tebekylančios statybos kainos, užsakovų nemokumas ir su tuo susijęs įsiskolinimas rangovams, užsakymų šalies viduje mažėjimas. Net 15 proc. darbų mūsų statybininkai atlieka užsienyje, tačiau pačioje Lietuvoje iki šiol nepavyko bent kiek matomiau sumažinti nebaigtų statybų apimties. Ypač blogai statomi socialinės paskirties objektai.
Lietuvos transporto sektorius iš esmės tenkino vartotojų poreikius. Transporto šakų veikla intensyvėja, išskyrus geležinkelio transportą, kurio persiorientavimo iš Rytų į Vakarus tempai yra pernelyg lėti. Kadangi trūksta lėšų, svarbiausi transporto infrastruktūros modernizavimo projektai įgyvendinami tam naudojant užsienio kreditus, kurių nepakanka, arba tiesiogines investicijas.
Pereinamasis laikotarpis, kuris apima beveik tris dešimtis Vidurio bei Rytų Europos valstybių, išryškino visoms joms bendras makroekonomikos problemas. Manau, jog nesuklysiu teigdamas, kad opiausia iš jų - infliacija arba kainų augimas. Šis reiškinys priklauso nuo gamybos kaštų augimo ir paklausos didėjimo. Šiuo metu mums būdinga gamybos kaštų keliama infliacija, kai kainas lemia sąnaudos. Praėjusiais metais infliacija Lietuvoje siekė beveik 36 procentus. Ir nors ji apie 10 punktų viršijo prognozuotąją, galima sakyti, kad pagal šį rodiklį jau nedaug atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos (Latvija - 23 proc., Estija - 29 proc.).
Didesnę, negu buvo laukta, praėjusių metų infliaciją galima paaiškinti dviem neišvengiamais sprendimais: padidinta finansinė parama žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pakelti energijos tarifai.
Tam turėjome ryžtis, kad suderintume gamintojo ir vartotojo interesus. Žemės ūkis Lietuvai - tradiciškai labai svarbus. Tai lėmė mūsų istorija ir gamta. Praėjusiais metais, pradėjus taikyti daugelį žemės ūkio produkcijos kainų ir žemdirbių pajamas reguliuojančių priemonių, įvyko apčiuopiamų pozityvių poslinkių - bendroji žemės ūkio produkcija išaugo beveik 2 proc., išmokos žemdirbiams už parduotą produkciją padidėjo daugiau kaip 60 proc., palyginus su 1994 metais. Tai dar pernelyg silpnas pagrindas stambioms investicijoms, tačiau sumaniai ūkininkaujant ir randant naujų rinkų jau padengiami bent gamybos kaštai.
Praėjusių metų žemės reformos tempai nesulėtėjo, ir dar 35 tūkst. žmonių atgavo žemę. Dabar žemės ūkio paskirties žemė jau grąžinta 165 tūkst. buvusių savininkų. Jų valdoma žemė sudaro 45 proc. viso žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamo ploto. Iš minėto žmonių skaičiaus apie 100 tūkst. turi nuosavybės dokumentus. Žinau, kad anaiptol ne visus tokie žemės reformos tempai tenkina. Tačiau turėkime omenyje, kad tai - labai sudėtingas procesas. Pavyzdžiui, 1922 m. pradėta žemės reforma nebuvo baigta ir 1939 metais. Ir šiandien protingai skatinkime perspektyvių ūkininkų ūkių kūrimąsi, jų kooperaciją.
Dabartinė energetikos padėtis yra gana sudėtinga. Ji tokia tapo ne per vieną dieną - problemos kaupėsi metų metus. Praėjusių metų pranešime siūliau atnaujinti energetikos ūkį, sudaryti energetinių išteklių kainų prognozę bent dvejiems trejiems metams. Deja, mano žodžių neišgirdo tie, kurie privalėjo išgirsti - Vyriausybė, sprendžianti strategines ekonomikos problemas, ir, žinoma, pačios Energetikos ministerijos vadovybė. Ypač sunku pateisinti pastarosios neveiklumą kovojant su elektros energijos vagystėmis. Vien dėl šios priežasties kasmet prarandama apie 100 mln. Lt įplaukų. Šilumos nuostoliai pernai išaugo maždaug 900 tūkst. Gcal (gigakalorijų). Tokiems nuostoliams kompensuoti reikia sudeginti daugiau kaip 100 tūkst. tonų mazuto, o toks kiekis kainuoja apie 40 mln. litų. Net 30 proc. katilinėse ir boilerinėse paruošto karšto vandens nepasiekia gyventojų butų dėl nesandarių tinklų ir netobulos apskaitos. Šitokių dalykų neleidžia sau pačios turtingiausios pasaulio šalys. Ir mes nedelsdami turime imtis ryžtingų priemonių tam sustabdyti, nes kitaip ne tik patirsime vis didesnių nuostolių, bet ir įgysime prastą švaistūnų reputaciją tarptautiniu mastu.
Kiekvienas turi savo nuomonę apie tai, kas atsitiko Lietuvos bankininkystėje. Manau, kad dar neįmanoma tiksliai ir neginčytinai įvardyti procesus, vykstančius bankininkystėje: ar tai bendra bankų krizė, susijusi su ekonominiu valstybės nuosmukiu, ar tai tik atskirų komercinių bankų mokumo ir likvidumo problema. Kad ir kaip būtų, tiek ūkio subjektų, tiek ir fizinių asmenų pasitikėjimas bankais gerokai sušlubavo - tai matyti iš į Prezidentūrą plūstančių laiškų ir į priėmimus ateinančių žmonių skundų. Sumažėjo biudžeto įplaukos, pakenkta žmonių gyvenimo lygiui. Įšaldytos ūkio subjektų lėšos bankuose, kurių veikla sustabdyta, daro neigiamą įtaką visai ekonominei šalies padėčiai. Gamybą trikdo komplikuoti atsiskaitymai už materialines vertybes, atliktus darbus bei paslaugas ūkio šakose. Visiškai suprantu Lietuvos gamintojų nepasitenkinimą esama padėtimi, tuo labiau kad ūkiui plėtotis trukdo ir apyvartinio kapitalo stygius, ir netobula mokesčių bei finansų sistema, ir ribota rinka.
Į keblią padėtį pateko bankų indėlininkai, pirmiausia pensininkai ir socialiai remtini žmonės, negalintys pasinaudoti savo santaupomis netgi būtiniausioms gyvybinėms reikmėms tenkinti. Esant šiandieninei Lietuvos ekonominei padėčiai, žmonių patirtus nuostolius iš karto kompensuoti vargu ar įmanoma. Tai daroma ir bus daroma. Noriu dar kartą patvirtinti, kad valstybė darys viską, kas įmanoma, kad žmonės nenukentėtų, kuo greičiau atgautų savo pinigus.
Naivu būtų manyti, kad kelių komercinių bankų krizė nepakenks užsienio verslininkų domėjimuisi kapitalo investavimo galimybėmis Lietuvoje. Tokios spragos nepaslėpsi po standartinėmis propagandinėmis klišėmis. Jeigu sugebėsime įveikti sunkumus, tai iš krizės išeisime stipresni, negu buvome iki jos, ir mūsų autoritetas pasaulyje išaugs.
Nuo gruodžio pabaigos įvykių prabėgo jau beveik du mėnesiai, tačiau objektyvios ir nuodugnios įvykių analizės iki šiol nėra. Lietuvos bankas, teisėsaugos institucijos ir Vyriausybė, nuo kurių veiklos tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso bankininkystės padėtis, yra linkusios ginti žinybinius savo interesus vietoj to, kad visas jėgas skirtų esamai padėčiai ištaisyti. Blogiausia tai, kad kaip panacėjos nuo visų ligų laukiame užsienio specialistų išvadų, tarsi mūsų specialistai būtų visiški nemokšos. Manau, kad nustatant komercinio banko mokumo ir likvidumo lygį, svarų žodį turėtų tarti Lietuvos banko specialistai. Su užsienio ekspertais turėtų būti derinamos tik galutinės išvados ir ieškoma tarptautinių finansinių organizacijų paramos. Šie klausimai turi būti sprendžiami nedelsiant ir priimti sprendimai turi užtikrinti veiksmingą jų vykdymo kontrolę.
Praėjusių metų biudžeto vykdymą galima vertinti patenkinamai. 1995 m. negavome apie 120 mln. Lt planuotų pajamų; tai sudaro 3 procentus. Tai, be abejo, paveikė iš biudžeto finansuojamų įstaigų ir organizacijų asignavimus. Valstybė liko skolinga ligoninėms, aukštosioms mokykloms ir kitoms įstaigoms, kurios, savo ruožtu, negalėjo atsiskaityti už šilumą, elektrą ir kitus patarnavimus.
Turiu priminti, kad pagal galiojančius įstatymus šios skolos negali būti grąžinamos ateinančių metų biudžeto lėšų sąskaita.
Bankų veiklos sustabdymo padarinius dar labiau jaučiame šiandien, kai ryškėja atsilikimas nuo biudžeto pajamų surinkimo grafiko. Sausio mėnesį į valstybės biudžetą įplaukė 20 proc. mažiau pajamų negu gruodžio mėnesį. Padėtis negerėja ir vasarį. O šių metų biudžeto pajamų planas labai įtemptas, jam įvykdyti reikės daug pastangų.
Daugiau negu pusė valstybės biudžeto pajamų - tai pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Šiems mokesčiams surinkti praėjusiais metais taikėme griežtas priemones, todėl ir rezultatai buvo neblogi. Jų surinkome daugiau, negu buvo planuota.
Šiuo metu populiarus siūlymas - mažinti mokesčių naštą. Lietuvoje mokesčiai nėra patys didžiausi pasaulyje, tačiau, žinoma, galėtų būti ir mažesni, jeigu valstybė įstengtų priversti visus, noriu pabrėžti, visus mokesčių mokėtojus juos mokėti. Kitaip tariant, kuo daugiau bus tų, kurie moka mokesčius, tuo jie bus mažesni.
Neseniai pasikeitė Vyriausybės vadovas. Žinoma, tai svarbus įvykis, tačiau nereikia jo dramatizuoti. Valstybės politika nepriklauso nuo vieno žmogaus, kokias pareigas jis užimtų. Ir toliau bus įgyvendinamos numatytos priemonės bankų veiklai atkurti ir žmonių indėliams grąžinti, finansinės sistemos stabilumui išlaikyti, socialiniams įsipareigojimams vykdyti. Visa tai turės būti aiškiai nusakyta naujosios Vyriausybės programoje, kurią tvirtins Seimas.
Manau, kad naujoji Vyriausybė ypatingą dėmesį skirs anksčiau numatytiems socialiniams įsipareigojimams vykdyti, nes gyvenimo lygis, realiosios žmonių pajamos didėja gana lėtai, pensijos, nors ir padidėjo, bet yra nedidelės. Esu priverstas atvirai pasakyti, kad pas mus gerokai devalvuotas sąžiningas darbas. Vienodos kvalifikacijos darbuotojų užmokestis už vienodą darbą dažnai skiriasi net 10-15 kartų. Ir valstybinis sektorius - ne išimtis. Reikia kuo greičiau priimti Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, sulyginti vienodos kvalifikacijos žmonių uždarbį nepriklausomai nuo to, kur jie dirba, taip pat panaikinti kai kur praktikuojamas paslėptas darbo užmokesčio arba papildomų pajamų formas: pašalpas, nuolatines premijas, ypač dideles palūkanas bankų darbuotojams.
Kai kurie komerciniai bankai ypač suįžūlėjo piktnaudžiaudami įstatymų suteikta laisve naudoti lėšas administravimui. Argi normalu, kad komercinio banko vadovas per mėnesį uždirba tiek, kiek aukštosios mokyklos rektorius per 5 metus? O bankų veiklos rezultatus šiandien matome visi. Todėl ir tenka sugrįžti prie valstybinio reguliavimo - nustatyti atlyginimų dydį ir reguliuoti komercinių bankų administracijos ir ūkio išlaidas.
Kiekvienos valstybės gyvenime svarbią vietą užima vidurinysis gyventojų sluoksnis. Tai - ekonomiškai aktyvūs, kvalifikuoti, sąlyginai pasiturintys žmonės, tikri savo srities specialistai, smulkūs ir vidutiniai savininkai. Šis sluoksnis palaiko valstybės ekonomikos ir politikos stabilumą, sudaro sąlygas demokratijai plėtoti. Ir Lietuvoje turi būti siekiama sukurti palankias sąlygas viduriniajam sluoksniui didėti ir plėstis. Jam padedant lengviau išbrisime iš ekonominės depresijos, daugiau galėsime padėti socialiai remtiniems žmonėms. Noriu pabrėžti, kad prielaidos tam jau yra. Praėjusiais metais vėl išryškėjo susidomėjimas aukštuoju mokslu - padidėjo konkursai į aukštąsias mokyklas. Švietimas yra ir bus mūsų šalies raidos ir gyvenimo pagrindas.
1995 metai buvo neeiliniai savivaldybėms. Priminsiu tik svarbiausius šios srities metų įvykius: kovo 25 dieną, taikant naują - proporcinę - rinkimų sistemą, įvyko rinkimai į savivaldybių tarybas. Įsigaliojo naujas Vietos savivaldos įstatymas, kuris buvo parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Pradėtas formuoti savivaldybių ekonominis pagrindas - savivaldybių nuosavybė. Įgyvendintas pirmasis administracinės teritorinės reformos etapas. Taigi sumažėjo administracinių vienetų kategorijų ir pačių vienetų skaičius. Įsteigta Lietuvos savivaldybių asociacija, kurios paskirtis - ginti savivaldybių interesus ir joms atstovauti.
Negalima nepaminėti taip pat to, kad 1995 metais, vadovaujantis Lietuvos Konstitucijos nuostatomis, buvo suformuoti aukštesnieji administraciniai vienetai - apskritys, kuriose įstatymo nustatyta tvarka valdymą atlieka Vyriausybė. Nelengvas buvo pirmasis apskričių valdytojų institucijų formavimo etapas - nepavyko išvengti nesutarimų su savivaldybėmis dėl kai kurių jų ankstesnių funkcijų perdavimo ar perskirstymo apskritims. Nebus lengvesnis ir antrasis apskričių formavimo etapas.
Per pirmąjį administracinės teritorinės reformos etapą savivaldos teisė buvo suteikta tik tiems 56 miestams ir rajonams, kuriuose buvo reikiamos sąlygos savivaldos institucijoms įgyvendinti įstatymais numatytas savarankiškąsias ir valstybės deleguotas funkcijas. Įstatymu savivaldybėms buvo suteikta teisė savo teritoriją dalyti į smulkesnius padalinius - seniūnijas, o savivaldybės administracijos pareigūnui - seniūnui - spręsti socialinius ir daugelį kitų reikalų.
Mano manymu, skiriant seniūnus, pagrindiniai kriterijai turėjo būti kompetencija, darbo patirtis, asmeninis autoritetas. Tačiau daugelis merų, atstovaujantys rinkimus į savivaldybių tarybas laimėjusioms partijoms, seniūnus skyrė neatsižvelgdami į gyventojų nuomonę. Daugeliu atvejų buvusiems apylinkių viršaičiams, labiausiai tinkamiems šioms pareigoms, jos nebuvo siūlomos. Be to, buvę viršaičiai ir nemažai kitų savivaldybių darbuotojų, pažeidžiant įstatymus, buvo atleisti iš darbo. Visa tai valstybei kainavo apie 2 mln. litų. Valstybės kontrolės departamento duomenimis, teismai dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš savivaldybių priteisė daugiau kaip 216 tūkst. Lt kompensacijoms ir kitoms išmokoms. Būtų labai gerai, kad tai eitų iš valdininkų, kurie tai padarė, kišenės.
1996 metais turėtų būti stiprinamas ekonominis ir finansinis savivaldybių savarankiškumas. Numatytais terminais reikia įgyvendinti įstatymą dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn bei priimti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, taip pat pertvarkyti savivaldybių biudžetų formavimo tvarką.
Būtina plėtoti skirtingų valdymo lygių valdžių bendradarbiavimą, Lietuvoje veikiančius įstatymus harmonizuoti su Europos Sąjungos teisine baze. Šiais metais reikia baigti rengti valstybinio valdymo reformos koncepciją. Ji būtų pagrindas valstybės administravimo sistemos pertvarkymams, vietos savivaldos plėtrai, naujų savivaldybių steigimui ateityje.
Svarbūs žingsniai praėjusiais metais buvo žengti kuriant nacionalinę teisės sistemą. Priimta daug naujų įstatymų, kuriais siekiama sureguliuoti labai svarbius ekonominius, finansinius, socialinius bei kitus aktualius valstybei ir visuomenei klausimus. Tačiau pernelyg mažai dėmesio skiriama įstatymų kodifikavimui, jų derinimui su Europos Sąjungos reikalavimais. Praėjusiais metais taip ir nepavyko priimti nė vieno naujo kodekso - kol kas apsiribojama dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo (1990 m. kovo 11 d.) priimtų kodeksų pataisomis. Ir praėjusių metų Respublikos Seimo darbas patvirtino nuolatinio priekaišto - labai dažno jau priimtų įstatymų kaitaliojimo - teisingumą. Nesibaigiantis įstatymų "lopymas" skatina teisinį nihilizmą arba tiesiog įstatymų nesilaikymą. Nacionalinė teisės sistema turi būti kuriama sparčiai, tačiau apgalvotai.
Praėjusieji metai įeis į Lietuvos istoriją kaip metai, kai pradėjo funkcionuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta teismų sistema. Generalinė prokuratūra bei rajonų, miestų prokuratūros buvo reorganizuotos ir įsteigtos apygardų prokuratūros.
Pradėjus veikti keturių pakopų teismams pailgėjo bylų nagrinėjimo teismuose terminai. Tai kelia daugelio žmonių nepasitenkinimą. Manau, kad turi būti parengti ir priimti atitinkami procesinių įstatymų pakeitimai, numatantys akivaizdžių, nesudėtingų bylų supaprastintą nagrinėjimo tvarką.
Vis daugiau pretenzijų visuomenė kelia teisėjams, vis garsiau jas reiškia. Šią profesiją pasirinkusių žmonių nepriklausomumas negali užgožti jų profesinės ir pilietinės atsakomybės. Teisėjai, piktnaudžiaujantys savo tarnybinėmis pareigomis, turi sulaukti principingo Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos, Teisėjų garbės teismo įvertinimo. Kuo greičiau turi būti parengtas teisėjų Etikos kodeksas.
Deja, metiniame pranešime negaliu konstatuoti kriminogeninės padėties pagerėjimo, nes to nėra. Priešingai, praėjusiais metais nusikaltimų buvo užregistruota 3,7 proc. daugiau negu 1994 metais. Daugėja sunkių nusikaltimų. Žinoma, tai iš dalies lemia objektyvūs veiksniai: bendra ekonominė šalies situacija, nepakankama teisėsaugos institucijų materialinė ir techninė bazė, kvalifikuotų kadrų trūkumas. Tačiau negalima nematyti ir to, kad, spręsdamos pagrindinius nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos klausimus, teisėsaugos institucijos beveik nekoordinuoja tarpusavio veiksmų, nepakankamai bendradarbiauja su kitomis valstybės valdžios ir valdymo institucijomis. Tai ypač išryškino 1995 m. pabaigoje paaštrėjusios bankininkystės problemos.
Teisėsaugos institucijų - visų pirma Vidaus reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratūros - vadovai privalo suprasti, kad nusikalstamumo prevencija ir kontrolė yra bendravalstybinė problema, kuri turi būti sprendžiama suderintais šių institucijų veiksmais. Valstybinį požiūrį reikia iškelti aukščiau žinybinių interesų. Kova su nusikalstamumu turi vykti pagal specialiai parengtą ir mūsų gyvenimo realijomis pagrįstą nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programą. Daugiau dėmesio reikia skirti neigiamiems socialiniams reiškiniams prognozuoti ir užkirsti jiems kelią pačioje užuomazgoje.
Labai svarbu įgyvendinti bausmės neišvengiamumo principą. Tam pasiekti yra tik vienas kelias - išaiškinti kuo daugiau nusikaltimų ir nubausti juos padariusius asmenis.
Vien tradicinėmis priemonėmis sunku kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Reikalingi specialūs antimafiniai įstatymai, nors šiuo metu teisėsaugos institucijos jau galėtų kur kas efektyviau naudotis Operatyvinės veiklos įstatymo jau suteiktomis galimybėmis.
Yra dar vienas iki šiol beveik neišnaudotas kovos su nusikalstamumu rezervas. Tai piliečių noras dalyvauti nusikaltimų prevencijoje. Kodėl gi nepalaikius tokios iniciatyvos?! Žinoma, reikia griežtai remtis savanoriškumo principu, sutvarkyti teisinius ir socialinius klausimus.
1995 metais sėkmingai buvo plėtojami krašto apsaugos sistemos tarptautiniai ryšiai - kuriama infrastruktūra ir kariuomenė, suderinama su NATO, taip pat integruojamasi į Vakarų saugumo ir gynybos sistemas. Pasiekimai šioje srityje - akivaizdūs, todėl jų plačiau nekomentuosiu.
Daugiau jaudina kasdieninis kariuomenės gyvenimas, kuriame gerų permainų nedaug. Taip ir liko neišspręstos juridinės norminės bazės kūrimo problemos, kariuomenės finansavimas, neįveikta tokia blogybė kaip nestatutiniai santykiai tarp kariškių, blogai organizuotas naujokų šaukimas, išlaikomas nepagrįstai didelis valdymo aparatas, nėra konkrečių personalo ruošimo, ginkluotės ir technikos įsigijimo programų.
Turiu pretenzijų tiek Vyriausybei, tiek Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei, nesugebėjusioms pateikti Seimui svarstyti krašto apsaugos sistemos plėtros programos artimiausiais metais.
Keletą žodžių norėčiau tarti apie Valstybės gynimo tarybos nutarimų vykdymą. Laikinojo valstybės gynimo tarybos įstatymo 8 straipsnis numato, kad (cituoju): "Valstybės gynimo tarybos nutarimai yra privalomi visoms valstybinėms institucijoms." Deja, tenka konstatuoti, kad kai kurie nutarimai yra ignoruojami, kai kada netgi bandoma juos revizuoti. Tai nesuprantami dalykai. Todėl prašau būsimą Ministrą Pirmininką išsiaiškinti konkrečias priežastis, kodėl yra stabdomas Valstybės gynimo tarybos kai kurių nutarimų vykdymas ir pareikalauti iš valstybės pareigūnų labai atsakingai ir laiku reaguoti į Valstybės gynimo tarybos teikiamas rekomendacijas.
Ir Lietuvos užsienio, ir vidaus politika siekiama užtikrinti Lietuvos klestėjimą ir jos piliečių gerovę.
Dabar, kai iki antrojo ir trečiojo tūkstantmečių sandūros liko tik keleri metai, į užsienio politiką reikėtų žvelgti iš artėjančio amžiaus perspektyvos. Ne be reikalo sakoma, kad XXI amžius bus humanizmo, demokratijos, tautų bendradarbiavimo amžius; arba jo gali nebūti visai.
Praėjusiais metais bendromis tarptautinės bendrijos pastangomis pavyko baigti karą Bosnijoje. Dar visai neseniai tokie karai Europoje atrodė neįmanomi. O pastaraisiais metais, deja, skeptiškai buvo vertinamos pasaulio bendruomenės galimybės įsikišti į tą konfliktą ir jį užslopinti. Šiandien Bosnijoje kartu stovi vokietis ir lenkas, amerikietis ir rusas, lietuvis ir danas kareiviškomis uniformomis. Tai, kad taikdariams pavyko atkurti taiką, pažadino viltį, jog XXI amžiuje Europoje nebeliks vietos kruviniems tautų konfliktams ir taikdarystė užleis vietą partnerystei, bendradarbiavimui ir integracijai.
Matau Lietuvą vieningoje Europoje, vykdančioje suderintą ekonominę, užsienio ir saugumo politiką. Be Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių tokia Europa būtų neįmanoma, kaip negali būti ir vientisos, nedalomos Europos, kuri integruotųsi tik politiškai ir ekonomiškai, ignoruodama saugumo aspektą. Todėl NATO plėtimasis neturi sukurti naujų padalijimų tarp tų šalių, kurios laisva valia yra apsisprendusios sudaryti besivienijančios Europos erdvę. Kartu Europos Sąjungos bei NATO plėtimasis turi garantuoti partnerystės, pasitikėjimo ir visapusiško bendradarbiavimo santykius su kitomis Europos valstybėmis, kurios šiuo metu nesiekia narystės Europos Sąjungoje. Mano nuomone, kai kurios Europos dalys netolimoje ateityje viena nuo kitos skirsis tik integracijos į visumą lygiu ir bendradarbiavimo pobūdžiu.
Nebus pernelyg griežtai pasakyta, kad visas Lietuvos gyvenimas iki 2000-ųjų metų ir po jų turi būti kuriamas po Europos Sąjungos ženklu. Visada integracijai į Europą skyriau ypatingą dėmesį. Suprantu, kiek daug dar mums reikia nuveikti, todėl ir ateityje itin rūpinsiuosi (ir, aš manau, ne aš vienas) šia labai svarbia mūsų veiklos sritimi. Visuomenėje ir valstybės žinybose į visus svarbesnius sprendimus turi būti žvelgiama per integracijos prizmę. Lietuva labai aktyviai turi ieškoti savo vietos vieningoje Europoje. Mūsų valstybės ir Europos Sąjungos santykiai vis ryžtingiau turi būti panaudojami konkretiems uždaviniams spręsti. Pragmatiškoji užsienio politikos dalis turi darytis vis labiau specializuota ir į integracijos procesą reikia įtraukti daugiau valstybinių institucijų.
Taip nebus, kad vieną rytą nubusime Europos piliečiais. Jais reikia tapti. Bet ir nereikia gąsdinti neišsprendžiamais uždaviniais, neįveikiamomis žemės ūkio problemomis arba suvereniteto praradimu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad integracija į Europą yra efektyviausias mūsų problemų sprendimo būdas: mes galėsime jaustis saugūs, infliacija turės sumažėti iki 3 proc. per metus, mūsų prekės taps konkurentabilios, bus garantuota demokratija, žmogaus teisių ir laisvių standartai.
Visa tai nėra abstrakti, nepagrįsta vizija. Tai Europos Sąjungos kasdienybė. Jos turime siekti visi kartu. Atsakomybe dalijamės ne tik aš ir Vyriausybė, bet ir politinės partijos, visuomenės informavimo priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir, žinoma, mūsų Seimas. Visi mes turime keistis ir keisti, mokytis ir mokyti.
Lietuvoje daug ir palankiai kalbama apie Europos Sąjungos siekį įgyvendinti keturias pagrindines laisves: laisvą kapitalo, paslaugų, darbo ir žmonių judėjimą. Noriu akcentuoti, jog dar per mažai padaryta, kad mūsų valstybė taptų konkurentabili visose šių keturių laisvių srityse.
Europos Sąjungos šalys žengia į ekonominę ir valiutų sąjungą, kurios kriterijai yra orientyras ir Lietuvos ekonomikos reformoms. Kai kuriuos šios sąjungos standartus dėl valstybės biudžeto deficito, valstybės skolos, lito stabilumo Lietuva jau pasiekė 1995 metais.
Jau dabar Europos Sąjunga prisideda prie pažangos Lietuvoje. Džiugu, kad svarbiausios politinės jėgos Seime susitarė dėl 47-ojo Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Esu įsitikinęs, jog ši pataisa, kuri turėtų būti padaryta kuo greičiau, suvaidins labai pozityvų vaidmenį pritraukiant užsienio investicijas ir partnerius bei formuojant teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Manau, kad Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje pradžia bus 1997 ar 1998 metai, ir jos baigsis maždaug po metų. Mūsų narystės Europos Sąjungoje sutarties ratifikavimas taip pat turėtų prasidėti dar šį šimtmetį. Dėsiu visas pastangas, kad pas mus, kaip ir kitose Europos valstybėse, piliečiai suvoktų Lietuvos integracijos į Europą svarbą ir palaikytų ją. Tai padėtų įgyvendinti šiuos, mano nuomone, visiškai realius uždavinius.
Laisvas Lietuvos piliečių judėjimas per sieną yra vienas svarbiausių mūsų užsienio politikos uždavinių. Kol kas derybos šiuo klausimu vyksta sunkiai. Manyčiau, kad dabar, kai yra techninių galimybių, turėtų būti apsvarstytas vienašališkas vizų režimo visų Europos Sąjungos valstybių piliečiams panaikinimas. Tai atneštų daug praktinės naudos Lietuvai ir pademonstruotų Europai mūsų gerą valią bei pasiryžimą.
Kartu norėčiau pabrėžti, kad efektyvi valstybės sienos kontrolė neįmanoma be specialių inžinerinių ir techninių priemonių. Apie tai ne kartą buvo kalbėta įvairių lygių pasitarimuose, tačiau didelių poslinkių į gerąją pusę kol kas nėra. Užsitęsė konkursų rengimas. O 1995 metų rugsėjo 1 d. paskelbto tarptautinio konkurso, pavadinto "Valstybės sienos kontrolės informacinė sistema", rezultatų neturime iki šiol. Naujoji Vyriausybė privalo kuo sparčiau imti naudoti valstybės sienos kontrolei inžinerines ir technines priemones. Tai labai svarbu mums visiems.
Svarbu, kad reformų ir integracijos procesuose šalia mums ypač palankių Šiaurės Europos ir kai kurių Vakarų Europos valstybių suvokiame turį patikimą partnerį ir gerą kaimyną - Lenkiją. Atsiveria dar vienas kelias į Briuselį - kartu su Lenkija ir kitomis Vyšehrado šalimis. Geras Vilniaus ir Varšuvos bendradarbiavimas yra neabejotina paspirtis ir kitoms Baltijos šalims.
Lietuvos sienų teisinis sutvirtinimas visados buvo mano įgyvendinamos užsienio politikos prioritetas. Vadovaujuosi Helsinkio proceso dvasia ir dokumentais, pabrėžiančiais sienų neliečiamumą ir jų nustatymą tik abipusiu susitarimu. Nežiūrint kai kurių užsilikusių problemų, po aukščiausio lygio kontaktų ir Užsienio reikalų ministerijos pastangų iš esmės sutvarkėme sienas su Latvija, Baltarusija, Lenkija. Derybos su Latvija dėl jūrų ekonominės zonos ribų bus pradėtos iš naujo. Svarbu, kad su tuo sutinka ir Latvijos pusė. Labai nedaug liko iki sutarties dėl sienų pasirašymo su Rusija. Manau, kad dabar tinkamas momentas abiem pusėms sustiprinti politinę valią šiuo klausimu.
Lietuvos pasiekimai užsienio politikoje yra svarus indėlis į Baltijos jūros regiono ir viso žemyno saugumą bei stabilumą. Tai pripažįstama ir labai vertinama visose Europos sostinėse.
Neabejotina Lietuvos sėkmė įgyvendinant žmogaus teises ir demokratiją. Lietuva neturi teritorinių problemų su kaimynais. Geri santykiai su jais įtvirtinti tarpvalstybinėmis sutartimis. Santykiai su tautinėmis mažumomis Lietuvoje grindžiami Europos standartais.
Visa tai liudija mūsų valstybės politinį brandumą ir sudaro tvirtą pagrindą Lietuvai 2001-aisiais metais siekti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinio nario statuso.
Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, šiandien, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, labai simboliška ir prasminga prisiminti svarbiausius mūsų valstybės istorijos etapus. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tarpukario Lietuvos Respublika, dabartinė Lietuvos Respublika - kruopščiai ir atkakliai lietuvių tauta lipdė ir puoselėjo lietuviškojo valstybingumo pamatus.
1995 - šeštaisiais metais po nepriklausomybės atstatymo, į šį daugiaamžį statinį įmūrijome dar vieną plytą - žengėme istorinį žingsnį - pasirašėme Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir pateikėme pareiškimą dėl narystės joje.
Tikiu, kad netoli ta diena, kai Lietuva bus pilnateisė Europos Sąjungos narė. Ir tai pasieksime bendromis visų mūsų pastangomis. Todėl baigdamas kalbėti norėčiau prisiminti tautos atgimimo šauklio Vinco Kudirkos žodžius: "...kad reikalas tėvynės dėl visų yra vienas, kad jis yra aukštesnis už egoizmą skirtingų partijų, kad prieš tą tėvynės reikalą priešingiausios partijos turi stoti su šakele alyvos ir užmiršti asmeninius nesutarimus." Ši mintis buvo svarbi prieš šimtą metų, yra aktuali šiandien, tokia bus ir ateityje.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, Jūsų Ekscelencija.
Gerbiamieji kolegos, siūlau dabar registruotis. Registracija. Ir turim vienaip ar kitaip užbaigti 1-1 klausimą, t.y. arba be balsavimo sutariam, arba balsuosim. Prašom registruotis.
Salėje - 107 Seimo nariai.
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, yra du įstatymų projektai. Gal bent dėl pirmojo galim iš karto be balsavimo sutarti, kad pritariam po svarstymo? Galim pritarti? K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ką mes darom? Aš vėl pakartosiu. Kam darom tuos įstatymo projektus? (Balsai salėje) Na, tai privalom sujungti to paties įstatymo vieną dalį, antrąją dalį, trečiąją dalį. Kiekvieną savaitę keitinėjam. Reikia sujungti, kad nereikėtų taisyti po to vėl kitą dalį. Be to, ir ten yra klausimų. Todėl siūlau, kad būtų padaryta pertrauka ir kad būtų parengta visa pataisa, kuri mūsų priimta vieningai.
PIRMININKAS. Sujungti galima ir nedarant pertraukos. Ar jūs reikalaujat pertraukos? Gerai. Gerbiamieji kolegos, kadangi priėmimas bus tik kovo mėnesį, vadinasi, rengėjai turės laiko padaryti taip, kaip būtų geriau - ar sujungiant projektus, juo labiau kad ir daugiau jų yra, ar įrašant alternatyvas ir t.t. Taigi dėl projekto Nr.2032 galim sutarti bendru sutarimu, kad baigtume svarstymą? Negalim? (Balsai salėje) Galim? Ačiū.
Dabar Nr.2048. Ar irgi galim bendru sutarimu baigti svarstymą? Galim? (Balsai salėje) Negalim. Galim? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl vieno projekto sutarėm, dėl kito prašome pasiruošti balsuoti. Dėl abiejų nesutariam? Gerai. Tada iš eilės, kadangi buvo kalbėta pakankamai.
Dėl pirmojo projekto Nr.2032, to didesniojo ar platesniojo? Kas už tai, kad būtų baigtas svarstymas, o priėmimas būtų ne anksčiau kaip kovo mėnesį, prašom balsuoti. Kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Dėl projekto Nr.2032, kad baigtume svarstymą, pritartume po svarstymo.
Už - 63, prieš - 1, 15 susilaikė. Pritarta. Ir, kaip sakiau, jau naujojoje sesijoje.
Dabar antrasis projektas Nr.2048 - dėl užsienio bankų. Ar pritariam? Jeigu nepritariam, tada automatiškai daroma pertrauka. (Balsai salėje) Kad vieni taip, kiti kitaip. Jeigu pritariam, tai tada nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Pritariam? Gerbiamasis J.Veselka reikalauja balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo ir projektui Nr.2048 dėl komercinių bankų? Kas už, prašom balsuoti, kas prieš, taip pat. Gerbiamasis Veselka, prašome neagituoti balsavimo metu.
Už - 57, prieš - 9, 16 susilaikė. Pritarta po svarstymo.
Dar kartą primenu, kad, atrodo, visi sutarė, jog priėmimas ne anksčiau kaip kovo mėnesį. Tikiuosi, kad iš tikro bus taip, kaip siūlė kai kurie Seimo nariai, - bendras projektas, o jeigu kur nebus sutarta, tai bus su alternatyvom. Ačiū. Ir 1-1 klausimas baigtas.
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
Dabar 1-3 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo dėl Ministro Pirmininko kandidatūros projektas. Projekto Nr.2142. Primenu, gerbiamieji kolegos, Seimo statutą, tiksliau, 197 straipsnį. Dabar mes turime pirmiausia išklausyti frakcijų išvadas ir pagal patikslintą Statutą frakcijų išvados nuo didžiausios iki mažiausios frakcijos, po to galima diskusija. Jeigu pageidaus, galės kalbėti pretendentas ir, jeigu pageidaus Seimo nariai, jie galės klausinėti pretendentą. Todėl iš eilės.
Pirmasis frakcijos vardu kalbės J.Bernatonis - LDDP, antrasis, t.y. ruošiasi A.Kubilius - Konservatorių frakcijos vardu.
Kviečiu gerbiamąjį J.Bernatonį į tribūną. 7 minutės.
J.BERNATONIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmą kartą man tenka kalbėti iš šios aukštos tribūnos mūsų frakcijos vardu. Įvertinant didelį frakcijos narių skaičių ir nuomonių įvairovę, tai nėra taip paprasta. Tačiau pamėginsiu apibendrinti įvairiausius vertinimus ir pateiksiu bendrą LDDP frakcijos išvadą dėl pateiktos Ministro Pirmininko kandidatūros. Manau, kad diskusijose kiti frakcijos nariai galės geriau apibūdinti savo asmeninę poziciją.
LDDP frakcija susitiko su pretendentu į Ministro Pirmininko postą, laikinai einančiu Ministro Pirmininko pareigas M.Stankevičiumi. Uždavėme nemažai klausimų, diskutavome ir pirmadienį, ir trečiadienį. Visi LDDP frakcijos nariai padarė teigiamą išvadą, tačiau skyrėsi argumentai dėl siūlomo sprendimo. Vieni prioritetą teikė Respublikos Prezidento pasirinkimui, kiti - pateiktai kandidatūrai, treti - būtinumui kuo greičiau paskirti premjerą. Svarbu, jog LDDP frakcijos nariai gerai suvokia valstybės interesus, siūlo kuo greičiau pritarti premjero kandidatūrai, darniai formuoti Vyriausybę ir svarstyti jos programą. Šioje sudėtingoje ekonominėje ir socialinėje situacijoje, mūsų manymu, labai svarbu, kad naujoji Vyriausybė kuo greičiau galėtų pradėti savo veiklą.
Labai įdėmiai klausiausi ir opozicinių frakcijų atstovų spaudos konferencijų bei pasisakymų. Džiugu konstatuoti, jog sudėtingose situacijose mes visi stengiamės atsisakyti savo politinių ambicijų vardan aukštesnių - valstybės - interesų.
Šiandien nenorėčiau analizuoti, kiek dabartinės problemos yra susijusios su objektyviomis sąlygomis, o kiek jas paskatino ir buvusios Vyriausybės klaidos. Tačiau akivaizdu, kad naujajai Vyriausybei teks labai daug padaryti per labai trumpą laiką ir vykdant buvusios Vyriausybės įsipareigojimus, ir taisant jos padarytas klaidas. Manau, kad šioje situacijoje būtų teisinga, jeigu LDDP turėtų galimybę toliau realizuoti savo rinkimų programą, o rinkėjai kituose Seimo rinkimuose įvertintų, kaip mums sekėsi valdyti valstybę. Būtume visiškai atsakingi už visą laikotarpį, negalėtume pasiteisinti, jog kitos politinės jėgos nutraukė gana sėkmingą, o gal ir ne tokį sėkmingą darbą. Atsižvelgdami į tai ir aptarėme premjero kandidatūrą. Mano manymu, Respublikos Prezidentas savo siūlymu dar kartą parodė, koks svarbus yra Vyriausybės veiklos nuoseklumas ir tęstinumas. Jau po 1992 m. Seimo rinkimų Respublikos Prezidentas A.Brazauskas pasiūlė premjeru buvusį A.Abišalos Vyriausybės vicepremjerą B.Lubį. Tuomet ir pasikeitus politinių jėgų santykiui parlamente, buvo išsaugotas vykdomosios valdžios veiklos tęstinumas. Dabar kandidatu į premjerus siūlomas faktiškas vicepremjeras A.Šleževičiaus Vyriausybėje. Nors Lietuvos Respublikos konstitucija nenumato tokios pareigybės, kiekvienam politikui buvo akivaizdu, jog ministras M.Stankevičius buvo antrasis žmogus toje Vyriausybėje. Na, o dabar Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento pavedimu, jis eina ir Ministro Pirmininko pareigas.
Žinoma, ne mažiau svarbu ir pretendento kompetencija. Po bankų krizės dabar pačios opiausios yra finansinės problemos. Būtina neatidėliojant pertvarkyti mokesčių sistemą taip, kad ji skatintų gamybą, sudaryti geresnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, prisivilioti užsienio kapitalo investicijas ir pan. Be to, pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo biudžeto vykdymas, ir tai artimiausiu metu turbūt pareikalaus ypatingo dėmesio. Todėl pasiūlyto kandidato į premjerus išsilavinimas bei patyrimas teikia vilčių, kad šios problemos bus sprendžiamos kompetentingai. Mums ne mažiau svarbu, kad laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas ponas M.Stankevičius gerai išmano socialines problemas, ilgai dirbo socialinės apsaugos sistemoje. Tai mums ypač svarbu kaip socialdemokratinės orientacijos politikams. Jo paskyrimas Ministru Pirmininku suteiktų galimybę įgyvendinti Vyriausybės įsipareigojimus šioje srityje ir socialines programas, jeigu jas ir tektų pakoreguoti, atsižvelgiant į bankų krizės pasekmes. Todėl LDDP frakcija nutarė vieningai balsuoti už pritarimą M.Stankevičiaus kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas.
Keletą žodžių norėčiau pasakyti ir nuo savęs.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas. Kiek dar reikia minučių?
J.BERNATONIS. Pusę minutės. Man, kaip Respublikos Prezidento sudarytos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komisijos pirmininkui, teko kartu su ministru M.Stankevičiumi spręsti nemažai problemų ir asmeniškai įsitikinti, jog jis yra kompetentingas ir turi dalykinių savybių, būtinų Vyriausybės vadovui. Tai žmogus, kuriam Lietuvos reikalai visuomet buvo ir yra aukščiau partinių ar asmeninių interesų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A.Kubilių - Tėvynės sąjungos konservatorių frakcijos vardu. Ruošiasi kolega A.Saudargas.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu aiškiai pareikšti mūsų frakcijos nuomonę, kad mes esame, buvome ir būsime opozicijoje LDDP vyriausybėms. Tai yra mes nedalyvaujame LDDP vyriausybių formavime ir akivaizdu, kad mes ir neremiame LDDP vyriausybių. Mes nematome reikalo keisti savo pozicijos, nes ir Prezidentas nekeičia savo pozicijos. Jam ir toliau atrodo, kad šiandieninėje situacijoje nomenklatūrinė LDDP gali geriausiai spręsti Lietuvos problemas. O buvusios nomenklatūros paskirti viršaičiai būtų geriausi seniūnai. Aš tiesiog, pasinaudodamas proga, raginčiau nebekiršinti žmonių ir neberaginti viršaičių, atleistų pagal įstatymą, vaikščioti po teismus.
Norėčiau pasakyti, kad šiandien Lietuvai kaip niekada šiai finansinei ir ūkio krizei spręsti reikia stiprios ir efektyvios Vyriausybės.
Antra. Šioje situacijoje tokią Vyriausybę gali sudaryti tik naujas Seimas.
Trečia. Prezidentas atsisakė spręsti problemą iš esmės, atsisakydamas surengti nedelsiant Seimo rinkimus. Prezidentas atsakingas už tai, kad problemos sprendimas iš esmės yra atidėtas iki rudens. Bent kol kas.
Ketvirta. Prezidentas prisiėmė visą atsakomybę, pavesdamas problemą spręsti naujajai LDDP Vyriausybei, kuri, atrodo, neturės parlamentinės daugumos. Mažumos vyriausybė šioje situacijoje bus neefektyvi ir problemų negalės spręsti.
Penkta. Šiame Seime kita dauguma, galinti suformuoti daugumos vyriausybę, negali susidaryti. Todėl mes sutikome netrukdyti paskirti (...) Ministrą Pirmininką M.Stankevičių. Mes netrukdysime ir todėl nedalyvausime balsavime.
Šešta. Prezidento A.Brazausko kvietimas paremti M.Stankevičiaus Vyriausybę, pareikštas mūsų partijai, yra grynai populistinis. Rimtoje politikoje tokiais tuščiais kvietimais nesimėtoma. Paremti gali tik tos partijos, kurios dalyvauja formuojant Vyriausybę. Vyriausybė žada tęsti ligšiolinių LDDP vyriausybių programą, todėl aš dar kartą kartoju: mes buvome, esame ir būsime LDDP vyriausybių opozicijoje. Vardan Lietuvos santarvės Prezidentas galėtų paremti mūsų siūlymą - spręsti problemą iš esmės surengiant ankstesnius rinkimus. Mus ne tiek jaudina LDDP Vyriausybės vadovo personalija. Tikimės, kad ir Vyriausybėje nebus odiozinių figūrų. Manome, kad iš tikrųjų šiandien yra labai svarbu, jog Prezidento paskirta administracija pradėtų greičiau veikti. Mes daug didesnį dėmesį skirsime būsimosios Vyriausybės programai, dėl kurios po vakar dienos susitikimo su būsimuoju premjeru ir Prezidentu mums liko daug abejonių. Mes norėtume matyti šios Vyriausybės programoje tiems keliems mėnesiams labai konkrečius Vyriausybės įsipareigojimus ir numatytas priemones. Kaip bus sprendžiamos biudžeto pajamų stabilizavimo problemos? Kaip bus sprendžiama komercinių bankų stabilumo problema? Kaip bus sprendžiama indėlių grąžinimo visuose bankrutavusiuose bankuose problema? Aš pabrėžiu- visuose bankuose. Kaip bus sprendžiama savivaldybių finansavimo problema ir biudžetinių įstaigų skolų energetikams problema? Ir, be abejo, mus labai domins, kaip bus sprendžiamos tos problemos, kurias šiandieninio pretendento į Ministrus Pirmininkus vadovaujama ministerija, savivaldybių ministerija, sukūrė arba nesprendė. Pavyzdžiui, LDDP patalpų savivaldybių pastatuose privatizavimas arba gyvenamųjų namų nuosavybės grąžinimo savininkams problema. Mes norime, kad ši Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas dėtų visas pastangas, kad Seime būtų priimta Konstitucijos 47 straipsnio pataisa bei ratifikuota Europos sutartis.
Ir pabaigoje aš noriu pasakyti, kad mes suvokiame, kokios didžiulės yra problemos, kurias sukūrė prieš tai buvusi LDDP Vyriausybė ir LDDP paskirtas banko valdytojas. Mums gaila, kad Prezidentui neužtenka ryžto spręsti problemas iš esmės. Tačiau mes tikimės, kad šioje situacijoje Prezidentas nenusišalins nuo krašto reikalų taip, kaip jis tai darė anksčiau. Mes tikimės, kad iki Seimo rinkimų Prezidentas, kaip jam ir priklauso pagal Konstituciją, bus šios Vyriausybės lyderis, sprendžiant visas problemas, nes tokia mažumos vyriausybė tik tokiu būdu gali funkcionuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Saudargą - Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Ruošiasi kolega R.Dagys.
A.SAUDARGAS. Aukštasis Seime, krikščionys demokratai savo vertinimą jau anksčiau yra pasakę, aš tik dar pakartoju. Mes dabartinį Vyriausybės formavimą traktuojame tik kaip LDDP Vyriausybės reorganizavimą, nematom, kad kas iš esmės būtų pasikeitę. Be to, manome,- tą, beje, patvirtino ir Respublikos Prezidentas- kad jau pakankamai ilgai valstybinės įstaigos, įskaitant taip pat ir Lietuvos Seimą, yra laikomos vienos partijos vidaus reikalų įkaitais (tą mes taip pat jau minėjome) ir raginame kuo greičiau šitą Vyriausybę reorganizuoti. Todėl krikščionys demokratai šitos Vyriausybės, kaip ir anksčiau, akivaizdu, neremia, bet dėl to, kad padėtis šalyje iš tiesų yra sunki ir delsti negalima, mes balsuodami specialiai kliūčių nesudarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės R.Dagys - Socialdemokratų frakcijos vardu. Ruošiasi P.Jakučionis.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija susitiko su pretendentu į Vyriausybės kabineto vadovo postą, aptarė kai kurias problemas, išklausė jo nuomonę, kaip personalijai didelių pretenzijų frakcijoje pareikšta nebuvo. Tačiau norime atkreipti dėmesį į kai kuriuos esminius dalykus, kurie šioje situacijoje yra labai svarbūs.
Pirmiausia, socialdemokratų nuomone, Seime nesusiformavo kokia nors nauja dauguma, kad keistųsi situacija iš esmės. Dauguma liko ta pati. Tai patvirtina ir tai, kad partijos lyderiu liko tas pats žmogus - A.Šleževičius, kuris vadovavo tai Vyriausybei ir dabar lieka partijos lyderiu. Todėl jis, kaip partijos vadovas, lieka atsakingas už šios partijos politikos vykdymą. Tai irgi, mūsų manymu, yra akivaizdu.
Šis kabineto pasikeitimas, t.y. personalijų keitimas, bet ne koks nors kurso pakeitimas ar pasikeitimas tolesnės politikos strategijos, taktikos ir pan. klausimas. Mes neturime didelių vilčių, kad nuo šito naujo pareigūno paskyrimo pasikeis valdančiosios partijos kursas ir kryptis. Mes ir toliau manome, kad kaip ir anksčiau vargu ar orientacija į turtinguosius Lietuvos žmonių sluoksnius pasikeis ir atsiras kokia nors kitokia orientacija, mėginanti mažinti skirtumą tarp turtingųjų ir tų žmonių, kurie šioje vargingoje situacijoje gyvena labai blogai. Taip pat patvirtinu tą faktą, kad nėra naujos daugumos... ir tas faktas, kad Prezidentas nesikonsultavo su jokiomis kitomis opozicinėmis partijomis dėl kokios nors koalicijos suformavimo. Tai yra valdančiosios partijos problema susitarti dėl personalijų.
Suprasdami visą šitą, mes manome, kad tolesnis eskalavimas šios problemos, kai yra sudėtinga bankų krizė, kai Lietuvą užgriuvo anksčiau neteisingos politikos vykdymo pasekmės, kurios dabar slegia mūsų visą ekonomiką, socialinio draudimo biudžetą, daugelį bankų... Žmonės daug kur prarado indėlius. Šitoje situacijoje mes negalime elgtis kitaip, kaip tik palaikyti tuos veiksmus, kurie skatintų kuo greitesnį šios problemos išsprendimą ir naujo ministrų kabineto vadovo paskyrimą. Todėl nenorėdama dalyvauti didžiosios frakcijos personalinių problemų sprendime, Socialdemokratų frakcija balsavime dėl naujo Ministro Pirmininko kandidatūros paskyrimo nedalyvaus. Mes manome, kad daug svarbiau šioje situacijoje yra Vyriausybės programos tvirtinimas, ir čia dėsime visas pastangas, kad naujosios Vyriausybės programa atsižvelgtų į esamą situaciją. Ir iš susidariusios krizinės padėties... lėšų, reikalingų bankų sistemai gelbėti, neieškotų vargingiausių žmonių sąskaita, socialinių programų sąskaita, kad Vyriausybės naujojoje programoje atsirastų bent prielaidos socialinei diferenciacijai mažinti. Taip pat, kad galų gale atsirastų bent koks nors noras įvesti tvarką valstybinio turto valdyme. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu P.Jakučionį - Politkalinių Laisvės frakcijos vardu. Ruošiasi kolega L.Milčius.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji, Politinių kalinių ir tremtinių frakcija šį kartą yra nusprendusi netrukdyti LDDP paskirti naują savo Vyriausybės premjerą, nes Lietuvoje dabar sunki ir sudėtinga padėtis. Sudaryti kitą koalicinę ar technokratinę Vyriausybę, atrodo, nerealu, nes Seimo dauguma tokios Vyriausybės neremtų. O ir Lietuvos Respublikos Prezidentas tokių naujovių nesiūlo. Manome, kad šiuo atveju Vyriausybei "neakivaizdžiai" vadovaus pats Lietuvos Respublikos Prezidentas ir už jos veiklos pasekmes prisiims solidarią atsakomybę kartu su laikinąja ar pereinamąja LDDP Vyriausybe iki naujų Seimo rinkimų.
Dėl dabartinės krizinės situacijos, kurią paspartino ir paaštrino neadekvatūs tikrajai padėčiai ekonomikoje ir finansuose buvusios Vyriausybės veiksmai, rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą turi būti paskelbti anksčiau - šių metų vasarą. Pereinamoji Vyriausybė valdžioje neturi užsibūti, nes ji spręs tik skubius einamuosius reikalus. O reikia pagaliau padėti tvirtus pamatus tolimai Lietuvos valstybės ateičiai.
Lietuva jau pradėjo švęsti šešerių metų nepriklausomybės atkūrimo sukaktį, o aiškios valstybinės politikos nėra. Yra tik partinė politika. Mes principingai svarstysime naujosios Vyriausybės programą. Naujoji Vyriausybė pirmiausia privalės sutvarkyti bankų ir finansų reikalus, neleisti naudoti užsienio paskolų vartojimui, sutvarkyti energetikos ūkį, kuriame daug netvarkos, neūkiškumo ir piktnaudžiavimo.
Pagaliau reikia pradėti aktyvų puolimą prieš nusikaltėlius. Lietuva nedidelė, kompaktiškos teritorijos, vienalytė valstybė, dėl to lengviau nei kur nors beribiuose plotuose kontroliuoti ir sugaudyti nusikaltėlius. Čia reikia tik noro.
Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos balsuos arba nebalsuos dėl naujojo premjero kiekvienas savo nuožiūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu L.Milčių - Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos vardu. Ruošiasi kolega Z.Semenovičius. Gerbiamasis Milčiau, prašom į tribūną.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Ministro Pirmininko skyrimas yra nepaprastai svarbus reikalas ne tik Seimui ir Vyriausybei, bet ir visai Lietuvai. Mūsų, Lietuvių tautininkų sąjungos, frakcija mano, kad atsakomybė dėl skyrimo tenka, aišku, ne tik Prezidentui, tačiau tenka ir Seimui, kiekvienai Seimo frakcijai ir galų gale kiekvienam Seimo nariui. Mūsų, tautininkų, politinė nuostata yra vykdyti aktyvią politiką ir visada aktyviai pasisakyti dėl vienos ar kitos kandidatūros. Šiandien aš suprantu, kad paskyrus Ministru Pirmininku gerbiamąjį M.Stankevičių, Lietuvos žmonėms bus pučiama daug mažiau stagnacinių dūmų, kurie iš tikrųjų nemažai Lietuvos žmonių išgraužė akis. Jų tikriausiai gal nebus ir iš viso, ir man kaip žmogaus, kaip asmenybės, net ir gaila, kad penketui ar šešetui mėnesių jis turės toliau vykdyti pradėtą LDDP Vyriausybės programą ir politiką. Nuostata, kurią pasirašėme mes, keturių partijų atstovai, buvo tokia, kad ne tik reikėjo atleisti netikusius, sakyčiau, nepadariusius visiškai savo darbo Ministrą Pirmininką A.Šleževičių, banko valdybos pirmininką ar vidaus reikalų ministrą, tačiau iš esmės reikėtų keisti visą Vyriausybės programą ir visą politiką. Iš susitikimų, kuriuos mes turėjome anksčiau, dalyvaujant gerbiamajam Prezidentui ir kandidatui į Ministrus Pirmininkus, aš susidariau nuomonę, kad jis nusiteikęs vykdyti savarankišką, tvirtą politiką.
Antroji priežastis. Mes manome, kad visi buvusios Vyriausybės nariai yra atsakingi už tą politiką, kuri buvo vykdoma vadovaujant Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui. Nemanytume, kad buvusios Vyriausybės nariai, kurie gan pasyviai stebėjo tai, kas vyksta Lietuvoje, šiandien sugebėtų ir galėtų ryžtingai vadovauti naujajai Vyriausybei ir sudaryti visiškai naują, daug svarbesnę, radikalesnę Vyriausybės programą.
Dėl šių priežasčių mes, pasisakydami už gerbiamąjį M.Stankevičių, tikrai vertiname jį kaip žmogų, galų gale kaip dabartinį ministrą, tačiau manome, kad Ministro Pirmininko naštą jis apsiėmė be reikalo. Ir vardan, sakyčiau, net ir jo paties aš siūlyčiau, kad jis tų pareigų atsisakytų, jeigu jis negauna leidimo vykdyti savarankiškos ir naujos politikos. Manyčiau, kad jis taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ir už buvusios Vyriausybės vykdytą politiką. Mūsų, tautininkų, frakcija nepritaria, kad į Ministro Pirmininko postą būtų tvirtinamas gerbiamasis M.Stankevičius. Bet visa tai darysime dėl politinių motyvų. Dar kartą noriu paminėti, kad tai daroma ne dėl jo žmogiškųjų savybių, dėl kurių mes neturime jokių priekaištų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai, gerbiamasis kolega. Kviečiu į tribūną Z.Semenovičių - Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos vardu. Ir jau po to - tolesnė diskusija. O pirmasis - A.Baskas.
Prašom.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai! Mūsų sąlygomis valstybė negali normaliai funkcionuoti be Vyriausybės ir be Ministro Pirmininko. Esant labai sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, būtų klaidinga tęsti tik siaurus politinius žaidimus ir pradėti rinkiminę kampaniją. Dabartinėje situacijoje ministrų paskyrimas yra būtinas, tuo labiau kad pretendentas į Ministro Pirmininko postą yra patyręs finansų ir savivaldybių problemų specialistas, be to, jam nėra svetimi socialiniai reikalai. Dėl to mes pasisakome už tai, kad Ministru Pirmininku būtų paskirtas ponas M.Stankevičius.
Bet norėtųsi atsižvelgti į keletą labai opių problemų. Reikia atkreipti dėmesį į šių metų savivaldybių problemas. Dabar praktiškai vyksta savivaldybių žlugimas. Norėtume atkreipti dėmesį, kad ta problema yra labai opi būtent tuose rajonuose, kur nėra išvystyta ekonominė infrastruktūra. Savivaldybės dirba skolon, moka tik algas, ir tos dažnai vėluoja. Savivaldybių reikalai iki šios dienos nėra sureguliuoti.
Mes manome, kad jeigu jūs dabar būsite Ministras Pirmininkas ir turėsite visą valdžios mechanizmą, sureguliuosite tuos klausimus. Be to, turime vilties, kad naujasis Ministras Pirmininkas sugebės įrodyti visiems, kad valstybės problemos, o ne siauri politiniai interesai, yra svarbiausia. Tarppartinė kova visada išliks, o žmonės jau šiandien laukia apsvarstytų protingų sprendimų, o ne rinkiminės suirutės esant sudėtingai situacijai. Dėl to mes manome, kad pono M.Stankevičiaus paskyrimas yra būtinas.
Bet problemų yra daug. Noriu atkreipti dėmesį į žemės grąžinimo klausimą ir miestų plėtros problemą. Mes jau esame apie tai kalbėję ir manome, kad į tai bus atsižvelgta. Norėtųsi, kad kai bus svarstomas naujas biudžetas, būtų geriau atsižvelgta į Rytų Lietuvos vystymosi programą ir Rytų Lietuvos interesus, kadangi visi rodikliai, pradedant nuo mirtingumo ir baigiant švietimo reikalais, nėra pakankamai finansuojami. Mes tik daug kalbame, o nieko nedarome. Aš viliuosi, kad naujasis Ministras Pirmininkas atsižvelgs ir padės išspręsti tas problemas.
Pasisakydami už gerbiamojo M.Stankevičiaus kandidatūrą, kuo greičiau laukiame tų sprendimų. Mes tikimės, kad jie bus laiku išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbės Seimo nariai, kiekvienas ne ilgiau kaip po 5 min. Užsirašė dar kalbėti 10 Seimo narių. Šįkart jau vienas iš vienos pusės, kitas - iš kitos. Taigi A.Baskas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi A.Sadkauskas.
A.BASKAS. Jūsų Ekscelencija, pone Pirmininke, gerbiamieji! Dabartinę Lietuvos padėtį didele dalimi lėmė Prezidento vykdyta teikimo ir skyrimo į pareigas politika. Posakis, kad viską lemia kadrai, pasitvirtina ne tik vienpartinėje nomenklatūrinėje valstybėje, bet ir pereinamuoju laikotarpiu iš nomenklatūrinės į pilietinę santvarką. Šiuo laikotarpiu valstybėse trūksta daugelio institucijų, kurios neleistų piktnaudžiauti valdžia, todėl pareigūnų veiklą iš esmės lemia jų vertybinės nuostatos. Šalyse, kuriose pirmiausia buvo imta kurti institucijas, palaikančias tvarką, teisingumą, kur pradedant naujas veiklas, pavyzdžiui, privatizavimą, bankininkystę ir kitas, pirmiausia pasirūpinta atsakomybės nustatymu, tų valstybių rodikliai geresni. Jose mažiau krito gamyba, mažiau nuvertėjo gyventojų santaupos, mažesnė skurdo apimtis, gyventojai iš pensijų ir atlyginimų lengviau suduria galus.
Lietuvos rodikliai rodo, kad valdžioje buvo ir yra daug asmenų, kurių pareiga buvo įvesti tvarką. Tačiau, matyt, ji nebuvo įvesta tam, kad kai kas pasinaudotų drumstu vandeniu. Pavyzdžiui, Valdymo reformų ministerija Lietuvoje buvo įsteigta kur kas vėliau negu Latvijoje. Jos ministrą Prezidentas teikia skirti premjeru.
1992 m. gavusiems Seime daugumą buvo atkreiptas dėmesys, kad be smegenų centro reformos bus raišos. 1993 m. pirmojoje pusėje siūlymai įsteigti reformas koordinuojantį, planuojantį centrą Seime, vėliau Prezidentūroje, o po to ir Vyriausybėje buvo atmestos. Kad jo nėra Valdymo reformų ministerijoje, rodo jos vykdomas reikalų pertvarkymas tarp savivaldybių, apskričių ir ministerijų. Kodėl ji šiuos reikalus tvarko prasčiau negu Fordas šio šimtmečio pradžioje? Netikiu, kad šios ministerijos vadovai nežino, jog Lietuvoje yra žinovų, kaip tai atlikti šiuolaikiniu lygiu, kad gyventojai netaptų vadinamųjų reformatorių bandomaisiais triušiais, kurių siuntinėjimas tarp valdininkų parodo naują netvarką. Ši valdžia ne kartą buvo paakinta, kad jau dešimtmečius reformos, t.y. veiklos pakeitimai pirma projektuojami, įvairiapusiškai vertinami ir tik po to įgyvendinami. Nemanykite, kad valdžia visai prarado etninius pradus ir užmiršo sakymą: devynis kartus atmatuok ir tik po to rėžk. Matuojama, ir dar kaip, tik, deja, ne į valstybinę, o į savanaudiškąją pusę.
Kaip rengusiems Konstituciją 1992 metų viduryje, taip ir ja ketveri metai besinaudojantiems, manau, apskričių prireikė iš esmės tam, kad savus į valdžią susodintų. Iš to išeina, kad reformų centras buvo, yra ir bus. Lietuvoje gudrių buvo, yra ir bus. Kitas reikalas, kad smegenų centras iš dalies pogrindinis, nes jo užmačioms viešumas kenktų. Tai paaiškėjo 1993 metų pradžioje, kai buvo atmesti siūlymai šį reikalą valstybinti ir (...).
Vieniems viltis - gyvenimo švyturys, kitiems - kvailių motina. Man viltis - švyturių motina. Todėl kalbu būsimajam premjerui ir jo teikėjui - Lietuvos Respublikos Prezidentui. Į aukštas pareigas skiriama atlikti tam tikrą misiją. Klasikiniais... (Pirmininke, tuoj baigiu.) Klasikiniais tapo Džono Kenedžio skyrimai, leidę Amerikai panaikinti jos atsilikimą kosmose nuo Tarybų Sąjungos. Ar premjerų keitimas Lietuvoje žada, kad daugiau Lietuvos rodiklių bus mažiau prastesni už Estijos ir Latvijos? Ar tai bus padaryta priimant antimafinius įstatymus, panašius į veikiančius Italijoje? Nueinanti Lietuvos Vyriausybė sugebėjo neįgyvendinti 1992 metais priimto Ipotekos įstatymo, be kurio stabdyti ekonominius nusikaltimus, turto grobimą labai sunku, o dažnai ir neįmanoma.
Linkiu naujajai Vyriausybei parengti veiklos programą, kuri suteiktų viltį, o jos vykdymas pakeltų pasitikėjimą. Jai duodami devyni mėnesiai. Pereinamuoju valstybės laikotarpiu - tai labai daug. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Sadkauską. Ruošiasi V.Bogušis.
A.SADKAUSKAS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad šioje salėje mažiausiai ir trumpiausiai pasakome gerų žodžių apie vieną ar kitą žmogų. Ir šiandien svarstant visai šaliai ir visiems Lietuvos žmonėms ypač svarbų klausimą - premjero kandidatūrą, aš kalbu todėl, kad su gerbiamuoju M.Stankevičiumi paskutinius kelerius metus dirbome kad ir ne po vienu stogu, bet daug bendro su mūsų komitetu turinčiais klausimais. Dirbome, kūrėme, ginčijomės ir galų gale čia priėmėme nemažą paketą įstatymų, susietų su savivaldybėmis ir apskritimis, pagal kuriuos šiandieną, nors ir sunkiai, bet judame į priekį. Sakau "sunkiai" todėl, kad buvusios Vyriausybės ministrai ignoravo funkcijų perdavimą apskritims, nepatenkinamai vykdė Apskrities valdymo įstatymą dėl jo įgyvendinimo. Čia tiek mes, tiek apskritys tikisi ir laukia jūsų, pretendente, tvirto žodžio, o galbūt ir kumščio.
Paskutinėmis dienomis apie gerbiamąjį M.Stankevičių nemažai diskutavome su mūsų Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto nariais. Galiu drąsiai pasakyti: nieko netinkamo premjero pareigoms neradome, išskyrus tai, ką jūs, visi Seimo nariai, žinote, - jo lėtą būdą. Mes manome, kad tai sąlyginis charakterio bruožas. Pajutus ant savo pečių visą atsakomybę už valstybę, ir kai tuos pačius pečius užguls visų Lietuvos gyventojų bėdos ir problemos, šito vyro apsisukimai padidės keleriopai. Visa tai mūsų komitetas pajautė tomis valandomis ir dienomis, kai tiek ministerijai, vadovaujamai gerbiamojo M.Stankevičiaus, tiek mūsų komitetui būdavo ypač sunku.
Gerbiamasis pretendente, visi mes daugiau ar mažiau žinome apie dabartinį "sustabilizuotą" Lietuvos ūkį. Žinome ir suprantame, kad per kelis mėnesius jūs kalnų nenuversite, bet pataisyti padėtį žemės ūkyje, kad nereikėtų lakstyti po Ukrainą ir kitas valstybes, kai dabar, turėdami žemės, žmonių, technikos, be jokios sarmatos tai darome, mokėdami pasakiškus pinigus, kurie kerta per kiekvieno maisto prekių pirkėjo kišenę, manome, privalėsite. Nekalbėsiu apie šimtus klausimų, kuriais jums reikės ne tik domėtis, bet ir spręsti.
Paminėsiu dar vieną, apie kurį gal ne iki visiškos pergalės, bet turėsite galvoti ir dieną, ir naktį, privalėsite ne tik galvoti, bet ir žengti ryžtingą žingsnį, - tai mūsų nusikalstamumo mažinimas valstybėje.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta nepaskelbtas karas. Kasdien žūsta žmonės, stabiliai reketuojami verslininkai, kurie privalo nuslėpti dalį mokesčių ir nemokėti į valstybės iždą, dėl ko nukenčia pensininkai, visų biudžetinių įstaigų darbuotojai.
Gerbiamasis būsimasis premjere Laurynai Stankevičiau, mūsų komitetas nuoširdžiai linki jums ryžto, tvirtos valios ir sveikatos! Tai linkėdami viliamės, kad eilinis Lietuvos gyventojas nors kiek pajus jūsų nelengvo darbo rezultatus.
Negaliu nepasakyti, kad turime vilties ir po naujų rinkimų į Seimą jus matyti šiame atsakingame poste, nes dažnas Vyriausybės vadovo kaitaliojimas valstybei neša tik nuostolių. Kviečiu gerbiamuosius Seimo narius balsuoti už gerbiamąjį Lauryną Mindaugą Stankevičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Bogušį iki pertraukos. Po pertraukos - A.Kunčinas.
V.BOGUŠIS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, būsimoji Vyriausybe, gerbiamieji Seimo nariai, iš šios tribūnos neseniai mes girdėjome Jo Ekscelencijos pranešimą. Aš norėčiau savo kalbą pradėti paskutinėmis Prezidento kalbos eilutėmis, kur jis minėjo mūsų atgimimo dainiaus - V.Kudirkos - žodžius. Išties įdomiai nuskambėjo. Aš irgi prieš partinį egoizmą. Tačiau šita pasakyta tezė ir Jo Ekscelencijos veiksmai yra diametraliai priešingi. Ir štai kodėl.
Dar nespėjus atstatydinti Vyriausybės, Jo Ekscelencija jau tada pasakė, kad Prezidentas bus iš LDDP daugumos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai teisingai.
V.BOGUŠIS. Atsiprašau, premjeras. Atsiprašau. Pone Juršėnai, netrukdykite!
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet labai šviesi mintis buvo pasakyta.
V.BOGUŠIS. Aš žinau, kad jūs pretenduojate į prezidentus. Galbūt ir pasiteisins.
Ir aš toliau neįsivaizduoju, kaip galima Vyriausybė vykdys LDDP bankrutavusią programą. Ponai! Tai yra nonsensas. Jeigu pasakytų, kad Vyriausybė rengs naują programą, na, aš dar suprasčiau. Bet jeigu programa bankrutavo, jūs nesugebėjote jos įgyvendinti su savo partijos pirmininku, kuris valdė valstybę, tai nežinau, - neturite jūs šiandien argumentų.
Trečias dalykas, gerbiamieji mano ponai, o ką mes tvirtinsime, kokį kabinetą? Kas žino? Aš tikiu, gal ponas A.Kunčinas ir žino. Jis minėjo, kad ponas M.Stankevičius pasakys, kokia bus jo komanda. Aš iš tiesų nežinau. Iš šios tribūnos nebuvo įvardyta, kokia bus komanda. Man labai svarbu, kas bus Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos ministras. Ar jis vykdys reformą, ar jis užsiiminės partiniais pašlijusiais reikalais per partkomus, abkomus, į kuriuos savivaldybėje pastatėte visus LDDP nomenklatūros atstovus. (Balsai salėje) Man tas labai svarbu, pone žmogau iš Alpių. Prašom netrukdyti. (Balsas salėje) Nepasimečiau, nesijaudinkite.
Ir pagrindinis dalykas, gerbiamieji kolegos. Jūs nesididžiuokite, tačiau faktinės formalios daugumos Seime jūs jau nebeturite. Nebeturite. Ir jeigu Prezidentas išties būtų suinteresuotas tvarkyti valstybės ūkį, prieš skirdamas premjerministrą, būtų konsultavęsis su visomis opozicinėmis frakcijomis. Deja, jis šio veiksmo neatliko. Jis pastatė prieš faktą vasario 9 d. iškviesdamas frakcijų seniūnus ir paeksponuodamas vieną realų kandidatą, kitą - atsarginį. Taip yra nedaroma. Aš netikiu, baigdamas kalbėti, kad jūs sugebėsite išvesti Lietuvą iš susidariusios sunkios ekonominės krizės. Ačiū. Sėkmės jums!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką du svarbūs ir, manyčiau, malonūs pranešimai. Rytoj - šventė ir net penki Seimo nariai sugebėjo gimti vasario 16 d. Šiek tiek pažeisdamas tradiciją, avansu noriu savo ir jūsų vardu juos visus pasveikinti. Tai gerbiamieji V.Buinevičius, B.Genzelis, V.Juškus, P.Katilius ir V.Mačiulis. Pasveikinkim juos visus. (Plojimai)
Mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, pirmiausia jubiliatams, bet taip pat ir kitiems Seimo nariams ta proga - maža dovanėlė: dvi knygos - kolektyvinė monografija "Lietuvninkų kraštas" ir Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataro Romo Gudaičio naujasis romanas "Chamskio eros rytas" su autoriaus autografu. Šios dovanėlės bus įteiktos ir jubiliatams, ir kitiems Seimo nariams šiek tiek vėliau - po balsavimų. (Balsai salėje) Nepriklausomai nuo balsavimų rezultatų vis tiek visiems bus įteikta.
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.10 val. 12.10 val. tęsim diskusijas. Pirmasis kalbės A.Kunčinas. Ruošiasi K.Antanavičius.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, tęsiam posėdį. Kviečiu registruotis ir po to - tolesnės kalbos. Kolegos, dėmesio, registracija. Prašom registruotis.
52 Seimo nariai. Kaip jau skelbiau, dabar A.Kunčinas. Ruošiasi K.Antanavičius.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ponios ir ponai! Aš norėčiau kalbėti LDDP frakcijos narių dalies vardu. Tai dauguma tų frakcijos narių, kurie balsavo prieš Lietuvos demokratinės darbo partijos pirmininko A.Šleževičiaus atleidimą iš premjero pareigų. Mes manėme, kad atleidus premjerą po to neišvengiamai kitas naujos Vyriausybės formavimas sukels papildomų problemų Seimo darbe, sutrikdys ir taip gana sunkiai vykstantį bankinių problemų sprendimą, kurį laiką apsunkins Vyriausybės darbą. Manau, kad dabartinė situacija tikrai pateisino opozicijos lūkesčius.
Tačiau kartu mes puikiai suvokiame, kad šiandien svarbiausia kuo greičiau visas problemas išspręsti taip, kad kuo mažiau būtų sutrukdytas Seimo, vykdomosios valdžios, kitų valstybės institucijų darbas.
Įvertindami visų pirma valstybės interesus manome, kad šiuo metu svarbiausia yra kuo greičiau suformuoti Vyriausybę, kuri galėtų efektyviai dirbti. Todėl kviečiu visus Seimo narius, taip pat ir iš opozicijos, ir iš mūsų frakcijos atsisakyti savo ambicijų, visų pirma asmeninių, ir mąstyti valstybiškai, kaip dera parlamentarams. Esu įsitikinęs, kad opozicija savo balsais neparems nė vieno kandidato į premjerus, kurį palaiko mūsų frakcija. Todėl naujasis premjeras gali būti paskirtas tik mūsų frakcijos balsais.
Taigi opozicijos pastangomis mūsų frakcija vėl stumiama priimti vieningą sprendimą - pritarti Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento A.Brazausko teikiamam kandidatui. Aš manau, kad tokį sprendimą mes ir padarysime. Tačiau aš noriu priminti, kad vienybė jokiu būdu nereiškia vienovės, kad ne visi mūsų frakcijos nariai, palaikydami tokį sprendimą, remiasi tais pačiais argumentais.
Mes manėme ir manome, kad mūsų valstybėje iškilusias problemas taip pat sėkmingai, o gal netgi sėkmingiau būtų sprendusi ankstesnioji Vyriausybė. Tačiau puikiai suvokiame, kad šios problemos bus sprendžiamos labai sunkiai ar apskritai bus nesprendžiamos, jei nebus jokios Vyriausybės arba dirbs laikina Vyriausybė. Todėl mes esame linkę pritarti gerbiamojo M.Stankevičiaus kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas.
Mes tikimės, kad formuojant personalinę Vyriausybės sudėtį bus konsultuojamasi su Lietuvos demokratinės darbo partijos, šios partijos frakcijos Seime vadovybe, ir tokios konsultacijos jau prasidėjo, jos vyksta, todėl manau, kad naujoji Vyriausybė netrukus bus suformuota. Tikimės, kad naujoji Vyriausybė vykdys ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimus, pirmiausia socialinėje sferoje, sugebės spręsti sudėtingas mūsų valstybės bankininkystės, ekonomikos problemas.
Ir pabaigai porą žodžių dėl atsakomybės. Nors ir balsuodami už gerbiamojo M.Stankevičiaus kandidatūrą, mes negalime a priori prisiimti visos atsakomybės už naujosios Vyriausybės veiklą. Juk ankstesnioji Vyriausybė buvo priversta atsistatydinti ne vieninga mūsų frakcijos iniciatyva. Už premjero A.Šleževičiaus atleidimą vieningai balsavo visa opozicija ir tik dalis mūsų frakcijos narių.
Todėl mes, nedalyvavę ir netgi priešinęsi šiai akcijai, ir toliau nuosekliai sieksime realizuoti Lietuvos demokratinės darbo partijos rinkimų programą ir šiuo aspektu visuomet remsime naujosios Vyriausybės veiklą.
Kartu mes pasiliekame sau teisę kritiškai vertinti konkrečius Vyriausybės veiksmus, svarstyti, kiek mes prisiimam atsakomybės už šios Vyriausybės veiklą apskritai.
Todėl aš kviečiu balsuoti už M.Stankevičiaus paskyrimą Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku ir palinkėti, kad jo vadovaujama Vyriausybė savo veikla išsklaidytų mūsų abejones. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K.Antanavičių į tribūną. Ruošiasi B.Rupeika.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji, jaučiu turįs iš šios garbingos tribūnos pasakyti tris teiginius. Pirma, išreikšti savo užuojautą, pagarbą ir padėką ponui M.Stankevičiui, kad jis ryžtasi eiti į šias sunkias pareigas ir eiti to būrio priekyje. Būrio, kuris nepasižymi nei dora, nei sprendimų sugebėjimu. Todėl tai yra ypatingas darbas.
Antra, pareikšti, kad aš negalėsiu balsuoti už poną M.Stankevičių todėl, kad negaliu balsuoti už tą Vyriausybės darbą, kuris buvo, ir balsuoti negaliu ne dėl to, kad ponas M.Stankevičius man būtų nepriimtinas. Ne, dar sykį noriu pabrėžti, man ponas M.Stankevičius labai priimtinas. Tačiau čia buvo galimybė ir LDDP, ir Prezidentui pasinaudoti proga ir iš tiesų imtis ryžtingai pertvarkyti visą Vyriausybę, visą valdymą, visą ekonominę politiką, ir iš tiesų pabandyti suformuoti Vyriausybę. O tokių formavimo pavyzdžių yra ir Čekijoje, ir galų gale Estijoje, ir kitur - ne partinę, ne kokiu nors partiniu principu, o darbo, kvalifikacijos principu. Sumažinti ministerijų skaičių, pakirsti tą viską žlugdančią biurokratiją, imtis (aš neminėsiu, kokių) visokių priemonių ekonomikai skatinti, investicijoms skatinti, mokesčiams pertvarkyti, individualiam verslui skatinti. Visa tai buvo galima padaryti dabar, pakeisti visą valdymo prasmę ir esmę. Vyriausybė susirenka ir džiaugiasi, didžiuojasi kaip ir mes Seime, kad 40 klausimų išsprendė per pusę dienos. Na, ar tai yra koks nors sprendimas?
Ar tai yra sprendimas, kai sveikatos arba kultūros ministras balsuoja už investicijas Būtingei? Ar jie turi dėl to balsuoti? Ką jie ten išmano? Tai yra kad pertvarkytų Vyriausybės darbą, kad kiekvienas ministras galutinai atsakytų už savo sprendimus, o Vyriausybės vadovas būtų tik dirigentas. O ne taip, kad visi klausimai būtų sprendžiami Vyriausybės posėdžiuose ir "išplaunama" atsakomybė.
Trečia, noriu pareikšti, kad nematau čia jokių politinių ambicijų, ir nebalsuodamas nesu opozicijoje. Tačiau negaliu pritarti štai šitokiai plūduriuojančiai mūsų Lietuvos Vyriausybei, tokiems pono Prezidento žodžiams, kad štai iki metų galo gal reikės suformuoti Vyriausybės valdymo reformos koncepciją. Tarytum per ketverius metus nebuvo laiko suformuoti koncepcijos, tarytum per ketverius metus nebuvo laiko suprasti, kas yra bloga.
Todėl linkėdamas sėkmės, bet nelabai tikėdamasis jos, vis dėlto negalėsiu balsuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti B.Rupeiką. Ruošiasi A.Endriukaitis. Centrinis mikrofonas. Prašom. B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Mes pernelyg ilgai žaidžiame tuos politinius žaidimus ir pernelyg pavojingai. Aš ta proga atsisakau žodžio. Jeigu kolega G.Paviržis nori išnaudoti šią galimybę, tai prašau. O aš dėkoju jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Endriukaitį. Ruošiasi kaip tik kolega G.Paviržis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji, šiandien Prezidento pranešime nuskambėjo tokie žodžiai kaip alyvos šakelės pateikimas ir kiti geri žodžiai. Todėl aš manyčiau, kad šitie sakymai turėtų būti papildyti kažkokiais veiksmais, pažadėjimais, judesiais. Ir, sakysim, premjero atėjimo į valdžią metu, mes turbūt žinom iš karalysčių istorijų, naujasis valdovas visuomet ateidamas kažką pavaldiniams pažada, kažkaip stengiasi juos pritraukti, paskatinti, savo autoritetą pakelti. Mes šitų dalykų negirdėjom.
Ir štai šiandien aš asmeniškai, nuolat diskriminuojamas pono Č.Juršėno dėl savo teisių, norėčiau į tą klausimą, kaip esu minėjęs, plačiau pažiūrėti. Jeigu buvo norima kažką sujungti, suvienyti, pasinaudoti šia proga, šiuo šansu, tai reikėjo ir padaryti. Pavyzdžiui, dėl Seimo komitetų pirmininkų, pavaduotojų etatų. O kodėl, pone Česlovai Juršėnai (jūs irgi prie tos Vyriausybės formavimo prisidedat), nebuvo galima padaryti: va, broliai lietuviai, mes jau štai alyvos šakelę ištieskim. Na, pasidalykim, nėra jūsų daugumos, nėra tos mažumos. Na, pasidalykim draugiškai. Būtų žingsnis toks, gestas, judesys. Aš nematau to judesio. Dabar yra dauguma...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Kadangi į mane kreipiatės, aš noriu pasakyti, jog aš pačioje pradžioje kreipiausi į jus visus, kad kai kurie labai reikšmingi dešiniųjų atstovai, gal nebūtinai A.Endriukaitis, dalyvautų, pavyzdžiui, Seimo valdybos darbe ir būtų kai kurių Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojai. Bet kažkodėl nepanorėta priimti šios mano alyvos šakelės. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Tarkim, pone Česlovai Juršėnai, jie tuo metu nenorėjo priimti, o jūs, kaip kilniaširdis valdovas, antrą kartą jiems pasiūlykit šią šakelę. Ir jeigu antrą kartą nepriims, tada bus problema kitokia.
PIRMININKAS. Čia geras variantas, sutinku.
A.ENDRIUKAITIS. Tai štai kur yra karaliaus garbė, didybė ir pareiga. Vadinasi, padėtis lieka tokia, kokia buvo. Vadinasi, jūs sudarot Vyriausybę, t.y. Cosa nostra, tai yra jūsų reikalas. Tai yra mūsų reikalas... Tai yra jūsų reikalas, jūs sakot, tai yra mūsų reikalas. Ir čia yra ne jūsų reikalas. Ir todėl, pavyzdžiui, jie išėjo. Na, gal išėjo ar nebalsuos vien todėl, kad, sakysim... (Balsas salėje) Ne pietauti, pone Kairy... Jie išėjo todėl, kad galbūt ir tikrai nori, kad jūs šią naštą ir neštumėt vieni.
Na, gerai, jūs taip drąsiai nusiteikę, labai tvirtai pasiryžę, aš nieko negaliu pasakyti. Aš, pavyzdžiui, pasidomėjau astrologų aiškinimu dėl pono M.Stankevičiaus, ką reiškia jam šios dienos, tai jam pranašauja, kad jis visus metus labai blogai miegos. (Juokas salėje) Todėl nenorėdamas, kad ponas M.Stankevičius blogai miegotų, aš negaliu pritarti jo kandidatūrai, balsuoti už tą jo blogio situaciją. Todėl aš palieku šį reikalą jums, didieji broliai. Vienykitės ir dirbkite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G.Paviržį. Ruošiasi K.Jaskelevičius. Po K.Jaskelevičiaus - J.Veselka, ir sąrašas bus išsekęs.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, minutėlę, gerbiamasis Pavirži, aš noriu priminti kolegai J.Veselkai, kad jis kažkodėl vėliau už kitus užsirašė. Prašom. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai svarbu kuo greičiau suformuoti vykdomosios valdžios instituciją, turėti jos vadovą. Būsimajam premjerui teks dirbti jau iš esmės prasidėjusios rinkiminės kampanijos metu, kai bet koks žingsnis bus stebimas per mikroskopą ir galės tapti politinės kovos įrankiu. Išlikti objektyviam šiuo laikotarpiu, manau, labiausiai linkėtina pozicija, kad sprendimus būtų galima kuo mažiau kritikuoti arba politizuoti.
Ypač mane jaudina socialinių reikalų politizavimo galimybė. Neturiu jokių abejonių dėl būsimojo premjero kandidatūros, socialinių reikalų kompetencijos. Tačiau šiandien gyvenimas daugumai Lietuvos žmonių nėra lengvas. Labai nesunku populistiškai kritikuoti ar žadėti šviesų ir greitą rytojų. Neabejoju, kad rimtos Lietuvos partijos, ieškodamos ir siūlydamos išeitį iš sunkesnių padėčių, nesielgs ir nežais žmonių jausmais bei viltimis. Nes žadėti tai, ko negalima įvykdyti, ne tik žema, bet ir pavojinga patiems politikams. Sena tiesa - niekada nepūsk miglos į akis, nes visų spalvų balionų likimas vienodas - jie sprogsta.
Taip jau sutapo, kad šiandien Jo Ekscelencija Prezidentas perskaitė metinį pranešimą, kuriame greta pasiekimų pažymėta tai, kas nepadaryta ir nurodytos artimiausios veiklos gairės visoms valstybinėms institucijoms. Antai sveikatos srityje akcentuojama, kad iki šiol dar neįkurta Nacionalinė sveikatos taryba, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba ir kitos. Manau, kad Vyriausybė pranešime išdėstytus trūkumus turi įvertinti naujojoje Vyriausybės programoje.
Linkėdamas būsimajam premjerui sėkmės, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus, kurie jaudina mus socialinės politikos raidoje. Visų pirma linkiu surinkti komandą, kuri bent jau iš moralinės etikos pozicijų nebūtų "apšaudoma" nei opozicijos, nei mūsų ketvirtosios valdžios. Kad ir kaip skaudu, ankstesnė Vyriausybė ne visai laikėsi savo pačios patvirtintų nuostatų dėl lengvatų ir privilegijų. Žinome, kad demokratinėje valstybėje, pilietinėje visuomenėje tokios lengvatos gali būti taikomos tik žmonėms su negalia. Ir būdavo tiesiog nesuprantama, kai tokią poziciją pažeidinėdavo Vyriausybės atstovai iš šios tribūnos. Tikiuosi, jūs, kaip patyręs socialinis darbuotojas, to netoleruosite.
Aš negaliu atleisti ir neryžtingumo ankstesnei Vyriausybei dėl griežto, sakykim, ir Seimo įpareigojimo ignoravimo dar šioje sesijoje priimti padėtį taisantį biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą, ką savo pranešime šiandien irgi akcentavo gerbiamasis Prezidentas.
Vis dar didelė disproporcija tarp dalies mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos žmonių ir gaunančių didžiausias pajamas. Seimas dar praeitais metais vasaros sesijos metu apsisprendė dėl progresyvinio gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto. Manau, kad jūs savo iniciatyva ir autoritetu paveiksite kolegas Vyriausybėje, kad kuo greičiau Seimui būtų pateiktas šio įstatymo projektas. Matyt, nesuklysiu pasakęs, kad Seimas pratęsia gana neblogus Aukščiausiosios Tarybos parengtus socialinės politikos pagrindus, ir būtų labai gerai, jeigu mes savo kadenciją baigtume priimtais fundamentaliais įstatymais reglamentuodami socialinio draudimo decentralizaciją. Manyčiau, kad tikrai nereikėtų delsti su jau neblogai parengtais Draudimo įstatymo projektais nuo nelaimingų atsitikimų ir nedarbo, reikia juos aprobuoti ir pateikti Seimui. Tai primenu, nes socialinėje politikoje (kaip niekur kitur) svarbu perimamumas. Tačiau diskutuojant apie socialinį draudimą būtina kalbėti ir apie jo kompleksiškumą. Su tuo mes susidūrėme priiminėdami Sveikatos draudimo įstatymą. Nesiūlau skubėti, bet ir netūpčiokime vietoje (tai, dovanokite, jaučiu dabar). Bent jau šiai Vyriausybei nelinkėčiau diskutuoti apie "Sodros" ir Mokesčių inspekcijos veiklos sujungimą. Esant dabartinei kontrolės sistemai, kol siekiama apgauti valstybę ir piliečius nemokant nustatytų mokesčių, ši kontrolė nebus per didelė. Ji dabar atsiperka. Toliau tegu tai spręs kiti seimai. Juk galutinis draudiminės sistemos kelias yra visiška pačios visuomenės kontrolė be valstybės kišimosi. Tad nepradėkime ardyti sistemos, kuri šiuo metu kuriama.
Kai kas bijo, gerbiamasis pretendente, kad jūs esate per "minkštas". Tačiau visą laiką bendrauti su "kietu" irgi nemalonu. Suprantu, kad turėsit daug patarėjų, turinčių kontraversiškų siūlymų. Linkiu pasirinkti optimaliausius, t.y. daugumos, kol kas su nepritekliais gyvenančių Lietuvos žmonių interesus tenkinančius sprendimus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kolegą K.Jaskelevičių. Ruošiasi J.Veselka.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nelabai sutinku su paskutiniąja gerbiamojo G.Paviržio teze, bet tai jo asmeniška nuomonė. Iš šios tribūnos buvo raginama atsisakyti ambicijų dėl aukštesnių interesų. Iš šios tribūnos buvo kviečiama užtikrinti politikos tęstinumą. Ir aš prisiminiau ne tokius senus laikus, kai buvo prisiekinėjama, kad M.Gorbačiovo politiką tęs J.Andropovas, kad J.Andropovo politiką tęs a.a. K.Černenko, jog K.Černenkos politiką tęs M.Gorbačiovas. Taip, tie žodžiai irgi skambėdavo, tegu ne iš šitos tribūnos, bet per televiziją, per radiją visi tuos žodžius girdėjome. Manau, kad galbūt kolega J.Bernatonis tai pasakė ir tikrai nemanė, kad ta politika turės būti tęsiama priešingai, kitaip sakant, kokia prasmė buvo atstatydinti premjerą. Kolega B.Rupeika dėl santarvės net žodžio atsisakė. Tačiau aš manau, kad šiandien mes nesuprantame vieno dalyko arba nenorime matyti. Bankų krizė, dėl kurios įvyko ir Vyriausybės politinė krizė, tęsiasi du mėnesius. Iš esmės padaryta labai nedaug, kad nors šiek tiek būtų aišku, kuo ta krizė baigsis.
Šiandien prie Seimo rūmų indėlininkai renkasi į protesto mitingą, kad dar kartą atkreiptų mūsų dėmesį į tuos dalykus. Mes to tarsi negirdime, tarsi nematome to. Praktiškai kiekvieną dieną ta grandininė reakcija vis labiau smarkėja. Ūkio subjektai patiria didelių nuostolių. Ir tas trypčiojimas vietoje tęsiasi du mėnesius. Mes net nesugebėjome įvykdyti Vyriausybės įsipareigojimų, atiduoti indėlininkams po tūkstantį litų. Tas terminas buvo paskirtas vasario 1 d. Bet aš galiu jums pasakyti, kad po mūsų posėdžių Biudžeto ir finansų komitete tapo aišku, jog po tūkstantį litų žmonės negaus ir kovo 1 d., nes mes nieko nedarome. Visų pirma finansų ministras nieko nedaro, kad pinigai pasiektų žmones. (Balsai salėje)
"Užšaldytos" sąskaitos. Biudžeto reikalai vėlgi "šlubuoja". Palūkanos už obligacijas jau pasiekė 41%. (Balsai salėje) Aišku, dar ne riba. Bus ir 50% ir 60%, kol tie dalykai sukels didesnę krizę. Aš (kaip ir daugelis kalbėjusių) gerbiu gerbiamąjį M.Stankevičių, tačiau noriu jį pakviesti. Gerbiamasis Stankevičiau, ne jums ši našta. Atsisakykite jos. Galbūt Prezidentas dar kartą pasuks galvą (Balsai salėje) ir atras tokių asmenų, kurie tikrai suvoks, kokia krizė šiandien ištiko valstybę. Tai, kas vyksta šiandien, dar ne pabaiga. Aš bijau, kad jūs būsite pati "tuščiausia" politinė figūra, einanti šias pareigas. Aš linkiu jums paties geriausio, tačiau, man atrodo, jūs tikrai pervertinate savo galimybes, ir dar pasvarstykite apie tuos dalykus. Aš balsuosiu prieš jus.
PIRMININKAS. Dabar kalbės J.Veselka. Tikiuosi, kad gerbiamasis M.Stankevičius ar gerbiamasis R.Šarkinas šiek tiek vėliau paaiškins, kad (kaip man atrodo ir kitiems Seimo nariams žinoma) indėliai iki 1000 Lt bus pradėti grąžinti nuo pirmadienio. Gaila, kad kolega K.Jaskelevičius šito nežino.
J.VESELKA. Gerbiamasis būsimasis premjere, visi žinome, kad mūsų valstybėje nėra tos srities, kurioje nėra susikaupusių problemų. Ir visos buvusios vyriausybės visur rašydavo dideles programas, kaip jos spręs visas tas problemas. Toje gausybėje problemų praktiškai paskęsdavo prioritetinės problemos, ir, deja, visos vyriausybės išeidavo nuo savo arenos taip ir neišryškinusios, ką jos konkrečiai nuveikė ir kur iš tikrųjų vidutiniškai daug mažiau išspręsta problemų.
Aš norėčiau jums palinkėti, kad vis dėlto jūs savo programoje išskirtumėte 3, 4, galbūt 5 prioritetines problemas, kurias jūsų Vyriausybė pasižada išspręsti. Ir štai, mano požiūriu, pagrindinės prioritetinės problemos būtų tokios. Ir Prezidentas minėjo,- tai mokesčių sistema. Aš noriu jūsų paprašyti, kad nepasiduotumėte įtakingų finansinių grupuočių spaudimui, kurios žada sumažinti mokesčius, net pelno mokesčius panaikinti, pridėtinės vertės mokestį sumažinti iki 12%. Jūs gerai žinote, kas vyksta valstybėje, kiek mes turime socialiai remtinų asmenų. Prisiminkite, kad, stambiu mastu žiūrint, visuomenėje yra socialiai nepajėgus sluoksnis, vidurinis sluoksnis ir stambaus kapitalo sluoksnis. Iš tikrųjų kiekvienas iš jų turi nešti savo naštą. Stambaus kapitalo sluoksnis turi žinoti, kad jis finansiškai daugiausia turi prisidėti prie valstybės stabilumo, nes kiti du sluoksniai yra silpnesni. O antras - vidurinis sluoksnis - jam turi būti paliekama kuo daugiau pajamų, kad jis išugdytų savarankiškumą ir savaveiksmiškumą. Tai viena problema.
Antra problema - privatizavimas. Dalis mūsų Seime kovojo, bet šiame naujame privatizavime yra visos pirminio privatizavimo ydos. Visas biurokratizmas. Ir pabandykite naujoje programoje... Aš nežinau (kadangi pažiūriu į dešinę pusę, kurie kilojo rankutes), vargu ar jus palaikys. Bet galiu pasakyti - imkitės socialdemokratinės politikos. Nepalaikys, drąsiai pasakykite: "imkite, kelkite naujus..." To prašyčiau.
Trečia problema - užsienio investicijos. Gerbiamasis būsimasis premjere, vėl girdžiu - taikykime lengvatas, jeigu 10 dolerių ateina į Lietuvą. Nepainiokime... Lietuvai reikia pinigų. Reikia, kad atneštų didesnių pinigų. Tada taikykime lengvatas taip, kaip numato įstatymas, ir ne tik užsienio kapitalui, bet ir nacionaliniam. Kad visi (ne tik Vyriausybė, bet ir verslininkai) būtų suinteresuoti pritraukti šį kapitalą. "Smulkios žuvelės", kurios ten neužsidirba pinigų, jos čia ateina iščiulpti, o ne gauti... Nedievinkite jūs vokiškai ar angliškai kalbančių.
Bankai ir finansinė sistema. Aš iš karto noriu paprašyti, kad netrukdytumėte dirbti banko vadovui. Kaip čia visi numato - konsultuosimės, tarsimės. Štai, mano galva, K.Ratkevičiaus pražūtis buvo ta, kad jis vaikščiojo nuo vieno didelio pas kitą didelį, konsultavosi, labai daug tarėsi. Aš žinau politikų psichologiją. Būdavo taip: "na, palauk, gal kaip nors išsispręs, na, palauk, palauk!" Laukė, laukė ir pasakė "ūūt". Todėl man patinka, kai išeina vyrai iš postų garbingai. Dariau, bandžiau - neleidot, imkitės, darykit, imkitės atsakomybės! Manau, kad vis dėlto šiame etape pralaimėjo ryžtas, pralaimėjo veržlumas, ir laimėjo svyravimas, blaškymasis. Bet aš tikiuosi, kad jūs, gerbiamasis būsimasis premjere, tai paneigsite. Aš tik tada galutinai apsispręsiu, kai jūs pateiksite programą, ir pamatysiu, kur jūs dedate pagrindinius akcentus. Šiandien aš susilaikysiu, nes nenoriu duoti išankstinių pažadų, nematydamas to, kas ten bus parašyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, visi Seimo nariai, norėję dalyvauti diskusijose ir užsirašę iš anksto - kalbėjo. Dabar, pagal Seimo statuto 197 straipsnį, pretendentas į premjero postą galėtų tarti žodį, jeigu jis pageidauja. M.Stankevičius. Prašom.
L.M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nesiruošiu sakyti programinės kalbos. Noriu padėkoti visoms frakcijoms, su kuriomis aš buvau susitikęs, už konstruktyvų pokalbį, už linkėjimus ir kritines pastabas. Aš manau, kad tai mes įvertinsime tikslindami Vyriausybės programą, kurią mes turėsime jums pateikti. Aš noriu patikinti abejojančius, kad suvokiu, kokia našta gula ant mano pečių, ir bent jau pasistengsiu (kiek mano jėgos leidžia) būti ryžtingas ten, kur turiu būti ryžtingas, žinoma, konstruktyviai kalbantis su Seimu (kadangi vis dėlto Seimas formuoja įstatymus ir nukreipia Vyriausybės darbą), aš tikrai pasirengęs tokiam konstruktyviam bendradarbiavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pretendente. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar reikia dar kartą klausinėti pretendentą? (Balsai salėje) Ne. Ačiū. Arba visi, arba nė vieno. Gerbiamasis Albertynai, užtenka. Ačiū. A.Albertynas galės kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Iš anksto prašė kolegos S.Burbienė ir K.Bobelis. Jeigu pageidaujat kalbėti, tai prašom. Kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, esu ir dabar įsitikinusi, kad labiausiai valstybei šiuo metu buvo nereikalingas Vyriausybės darbo sutrikdymas. O vis dėlto tai įvyko. Tačiau, manau, visi Seimo nariai, jaučiantys atsakomybę už valstybės likimą, turėtų padaryti viską, kad darbas Vyriausybėje būtų kuo greičiau normalizuotas. Todėl, išklausiusi pretendentą, atsižvelgdama į partijos tarybos ir jos prezidiumo nuomonę, siekdama darnos čia ir už šių rūmų sienų, balsuosiu už pono M.Stankevičiaus kandidatūrą ir kviečiu taip pat balsuoti ir kolegas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamas Pirmininke, objektyviai vertindami Lietuvos politinę - ekonominę ir socialinę situaciją, turime pripažinti, kad Lietuvoje nėra viskas taip blogai, kaip daugeliui iš mūsų yra "piešiama". Neseniai grįžau iš Rumunijos, Vengrijos, o anksčiau buvau Lenkijoje ir kituose pokomunistiniuose kraštuose ir turiu pasakyti, kad pokomunistiniuose kraštuose atsistatymo lygis vyksta beveik tokiu pačiu laipsniu kaip ir Lietuvoje. Didžiausia mūsų problema yra ta, kad mes patys (ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje) bandome sumenkinti mūsų valstybės ekonominio - socialinio ir politinio atsistatymo kontekstą. Vyriausybės keičiasi visuose kraštuose. Per kelis paskutinius mėnesius net šešiose Europos valstybėse pasikeitė ministrai pirmininkai ir vyriausybės, bet jokios didelės tragedijos neįvyko.
Aš manau, kad šiuo kritišku Lietuvai metu mes turime pritarti M.Stankevičiaus kandidatūrai į Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko postą ir turime kreiptis į jį, kad jis, prieš pristatydamas programą, rimtai ją apgalvotų ir pasitartų su visomis politinėmis partijomis. Taip pat norėčiau patarti... kad į naują Vyriausybę, į postus, kurie dabar vakuojami, būtų įtraukti ir kitų ideologijų žmonės, jog kartu galėtume tą priešišką nusistatymą Lietuvoje sumenkinti.
Ypač norėčiau, kad atkreiptų dėmesį į finansinės bankininkystės problemą Lietuvoje. Ne visai sutinku su kolega J.Veselka, kad bankai turėtų būti visai nekontroliuojami. Priešingai, mano nuomone, bankus griežtai turėtų kontroliuoti Finansų ministerija, kaip yra daugelyje pasaulio valstybių.
Reikia atkreipti didelį dėmesį į ekonominį ir kriminalinį nusikalstamumą, privatizaciją ir artimiau konsultuotis su Seimu ir politinėmis partijomis. Tokia būtų mano rekomendacija, ir siūlau remti M.Stankevičiaus kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Na, aš buvau įsitikinęs, ir dabar esu įsitikinęs, kad Vyriausybės perversmas, buvusio premjero atstatydinimas nieko gero mūsų valstybei, jos stabilumui, žmonių gyvenimui neduos. Tačiau esant tokiai padėčiai manau, reikia iš dviejų blogybių pasirinkti vieną - mažesnę, t.y. patvirtinti dabar siūlomą premjero kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kai kurie frakcijų atstovai kalbėdami čia, iš tribūnos, sakė: "dabar mes netrukdysime naujai Vyriausybei". Ką tai reiškia? Vadinasi, buvusiai Vyriausybei jie trukdė. Tai dabar teiksis netrukdyti. Ar jie supranta, ką jie šneka? Ir dar jie tvirtino, kad tikrai Lietuva sužydėtų ir būtų puikiausiai valdoma, tvarkoma, ir visi gyventų kaip Rojuje, jeigu įvyktų priešlaikiniai Seimo rinkimai. Todėl aš, žiūrėdamas į gerbiamąjį būsimąjį premjerą, norėčiau jam priminti, kad šituos išgyvenimus, t.y. totalinį mūsų konstruktyviosios opozicijos visko neigimą jis taip pat išgyvens, ir niekur jis nedings. Jie tai šiandien savo kalbomis labai aiškiai patvirtino. Manyčiau, jis turi nuo pirmųjų žingsnių pasistengti, kad konstruktyvioji opozicija suprastų, jog jos veiksmai jo sprendimams, jo Vyriausybės programos vykdymui neturės įtakos. O jeigu konstruktyvioji opozicija tikrai bus konstruktyvi, žinoma, visas Seimas tai puikiausiai supras ir įvertins. Todėl aš linkiu vadovauti šiai Vyriausybei ir manau, kad vis dėlto rasime tą išeities tašką, į kurį atsispyrę galėsime ką nors padaryti per šiuos likusius metus iki Seimo rinkimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gali kalbėti tik tie Seimo nariai, kurie prieš. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Čia nuskambėjo tokia tendencija, kad Lietuvoje blogi reikalai todėl, kad tai pokomunistinė valstybė. Afrika (noriu priminti) niekada nebuvo valdoma komunistų, Lotynų Amerika ir Azija taip pat nebuvo valdomos komunistų. Palyginkime jų pragyvenimo lygį ir pokomunistinių valstybių. O dabar aš nežinau, už kurią Vyriausybę balsuoti. Čia mums buvo aiškinama, kad A.Šleževičiaus Vyriausybė buvo šešta, bet G.Vagnoriaus Vyriausybė neteisėtu keliu atėjo į valdžią. Vadinasi, turėtume manyti, kad balsuojame už septintą, bet už teisėtą - tik šeštąją Vyriausybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas, tiktai jeigu prieš.
V.ASTRAUSKAS. Palinkėdamas būsimam premjerui, kad dorai, sąžiningai būtų vykdomas mūsų ūkio ir politikos tvarkymas, pritariu jo kandidatūrai.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Prieš balsuodamas šiuo atveju ir kitais atvejais, aš visuomet pasižiūriu į rytus. Štai vienoje didelėje Rytų valstybėje garbingas partijos lyderis padarė tokį pareiškimą, kokios jų valstybėje yra teisės. Yra trys teisės. Pirma teisė - vogti. Antra teisė - gerti. Trečia teisė - už nieką neatsakyti. Aš nežinau, kiek koresponduoja tos teisės su mūsų Lietuvos valstybe ir kokiu laipsniu, ir kuris jų punktas, tačiau aš manau, kad šitų momentų yra nemažai, ir netikiu, kad šita viena Vyriausybė, viena pati, su tais pačiais žmonėmis, su ta pačia komanda galėtų tai išmesti, sumažinti ar pakeisti. Kadangi jie atsisako kitų paramos ir bendravimo, todėl aš negalėčiau paremti šitos kandidatūros.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys, kuris prieš. Kolega A.Salamakinas - ne. Kolega P.Papovas - ne. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad likę iki rinkimų mėnesiai bus politinis, ekonominis ir finansinis vegetavimas. Manyčiau, kad vienintelė išeitis, kuri šiandien priimtina būtų valstybei, kreipiuosi, gerbiamasis Prezidente, ir į jus, yra išankstiniai Seimo rinkimai. Jūs turit matyti, kas šiandien darosi ir vienoje, ir kitoje Seimo pusėje. Ir dešinėje, ir kairėje pusėje bus daug žmonių, kurie iš paskutiniųjų laikysis įsikibę į savo kėdes ir nors mėnesį stengsis pratempti, kad gautų algą ar pensiją. Turėkite tai galvoje. Aš balsuosiu prieš. Dar kartą noriu pakviesti kolegas, turėkit galvoje, kad šiandien sprendžiamas ne Vyriausybės likimas, o Lietuvos likimas.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis. Registracija. 82 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar kas reikalauja, kad būtų balsuojama dėl kiekvieno punkto, nors nutarimą iš esmės sudaro vienas punktas.(Balsai salėje) Dėl visko. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl Ministro Pirmininko kandidatūros? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69.
PIRMININKAS. Už - 70. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Prieš - 6 Seimo nariai. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Dar kartą. Palaikykit rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašom. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 70 Seimo narių balsavus už, 6 - prieš ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros" priimtas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikinu gerbiamą-jį M.Stankevičių. Kviečiu į tribūną Jo Ekscelenciją Prezidentą A.Brazauską. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nuoširdžiai dėkoju visam Seimui, visoms politinėms partijoms, kurios labai aktyviai dalyvavo šį kartą svarstant, derinti ar nederinti, ar sutikti, kad M.Stankevičius būtų Lietuvos premjeras, kaip aš supratau, septintasis, nors kai kas dėl to ginčijasi. Iš tikrųjų turbūt septintasis, kad ir kaip ten ginčytumėmės. Tuoj pat, po kelių minučių, pasirašysiu dekretą, kuriuo M.Stankevičius bus paskirtas Lietuvos premjeru. Tikiuosi, kad tas dėmesys, kuris buvo parodytas ir iš kairės, ir iš dešinės (sutrumpintai taip sakau), pastabos bus įvertintos rengiant naująją programą, ypač dėl reikalų, susijusių su mūsų finansine padėtimi, taip pat su žmonių socialine padėtimi. Jie turėtų užimti labai svarbią ir žymią vietą šitoje programoje. Tikiuosi, kad ta programa bus labai gerai apgalvota ir laiku pateikta Seimui. Tikiuosi, kad netgi anksčiau, negu numato mūsų įstatymai tuos terminus. Savo ruožtu prašyčiau premjerą artimiausiu metu pagalvoti dėl Vyriausybės sudėties, dėl kabineto, dėl personalijų, nes kad ir kaip kalbėtume, tačiau keletą ministrų postų, matyt, užims nauji žmonės. Tai - natūralu. Tai reikėtų atlikti labai greitai, kad rengiant programą visas kabinetas galėtų labai aktyviai ir atsakingai dalyvauti. Taigi širdingai dėkoju visam Seimui: ir tiems, kurie balsavo, ir tiems, kurie nebalsavo. Manyčiau, kad tokios veiksmingos priemonės ir operatyvinės greitos priemonės formuojant Vyriausybę bus labai naudingos visai Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, 1-4 darbotvarkės punktas. Minutėlę! Kolega A.Kunčinas, kol nepradėjom kito klausimo.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau pasakyti repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUNČINAS. Ne taip seniai, vasario 8 d., kai buvo patvirtintas dekretas dėl premjero A.Šleževičiaus atleidimo, aš padėkojau opozicijos lyderiui V.Landsbergiui, kad jisai metė savo veiklą Amerikoje, sugrįžo į Lietuvą ir sutelkė opoziciją vieningai veiklai. Šiandien aš noriu padėkoti mūsų frakcijos vienam lyderiui, kuris baigė savo negalias Alpėse, pagaliau parsigavo į Lietuvą ir, matyt, tikriausiai tik jo dėka mūsų frakcija taip vieningai balsavo. Ačiū tau, Gediminai. (Plojimai)
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū. Dar kartą primenu, kad dabar 1-4 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimas dėl "Lietuvos banko valdybos pirmininko". Projekto Nr.2143. Procedūra maždaug ta pati, kaip ir 3 darbotvarkės punktu, bet šiuo atveju pirmas turėtų kalbėti kurio nors komiteto atstovas. Kiek žinau, Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėjo šitą klausimą. Gerbiamasis Sauli, prašom. Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
V.SAULIS. Aš galbūt taupydamas laiką pasakysiu kelis žodžius ir frakcijos, ir mūsų komiteto vardu.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos žurnalistai, aš suprantu, kad mes kiekvienas turim daryti savo darbą, bet čia yra Seimas, ir jeigu reikia iš tikro spręsti žurnalistines problemas, prašyčiau gerbiamąjį M.Stankevičių į fojė. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Stankevičiau, aš prašyčiau laikytis tvarkos, nors jūs jau ir naujoje padėtyje.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš taupydamas laiką pasakysiu ir frakcijos, ir mūsų komiteto nuomonę. Svarstant gerbiamojo R.Šarkino kandidatūrą mūsų frakcijoje, šiai kandidatūrai buvo vieningai pritarta, tiktai buvo išreikštas savotiškas susirūpinimas, kad gerbiamojo R.Šarkino išėjimas iš Finansų ministerijos susilpnins Finansų ministerijos veiklą, kadangi jis, kaip garsaus finansininko ar buvusio ilgamečio finansų ministro gerbiamojo R.Sikorskio mokinys, praėjo ilgą finansininko kelią šitoje ministerijoje, padarė tikrai labai daug, bet frakcija, atsižvelgdama į tai, kad šiandien labai svarbūs yra bankininkystės klausimai, mano, kad gerbiamasis R.Šarkinas bus tinkamas šiuo metu eiti šitas pareigas. Kaip mes įsitikinome iš jo veiksmų, jis mažiau šneka, bet daugiau dirba. Matyt, toks banko valdytojas šiuo metu bus labai reikalingas. Biudžeto ir finansų komitetas vakar savo posėdyje apsvarstė gerbiamojo R.Šarkino kandidatūrą. Beveik vieningai sutarus (vienas mūsų komiteto narys susilaikė), gerbiamojo R.Šarkino kandidatūrai į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą buvo pritarta. Pasinaudodamas proga aš noriu dar kartą pakviesti savo kolegas, frakcijos narius ir kitus Seimo narius vieningai pritarti šitai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu frakcijos vardu kalbėti V.Landsbergį. Prašom. Ruošiasi kolega K.Jaskelevičius. 7 minutės. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos banko veiksmingumą matome kaip atskirą neatidėliotinai spręstiną problemą. Vyriausybės reorganizavimo arba esminio keitimo keičiant kryptį ir stilių, deja, nematome ir kažin ar matysime. Tų pačių varnų arba šarkų pertupdymas ant kitų šakelių nežada valstybei solidžių, patikimų permainų. Persodintas Krylovo kvartetas geriau negrieš, nors jam ir Sadkausko natas duotume. Mums kasdien atsiskleidžia visai nepriimtini LDDP valdymo būdai. Prezidento kanceliarija pasirašo didžiulę garantiją kaip valstybės valdžia. Kanceliarijos vedėjas - Lietuvos valdžia. Vidaus reikalų ministras smogia karatė smūgį dar gyvybingam bankui, o paskui gąsdina Prezidentą visa uniformuota represine galia. Ministrai nevykdo Prezidento pavedimų, ignoruojami įstatymai, apie tai skaitome šiandien Prezidento pranešime. Lietuvos banko funkcija visoje šitoje košėje, o ypač žlugdomoje Lietuvos bankininkystėje, yra arba bent jau turi būti ypatinga. Neveikiantis Lietuvos bankas su išformuota, visai nebevykdoma komercinių bankų priežiūra būtų tebesitęsianti grėsmė visai finansinei sistemai ir valstybei. Todėl Lietuvos banko vadovą reikia paskirti ir ponas R.Šarkinas mums, konkrečiai, neatrodo bloga kandidatūra. Nors ir neturėdami atsakymų, kiek veiksmingai ponas R.Šarkinas galėjo ar negalėjo pasipriešinti A.Šleževičiaus autoritarizmui, mes nutarėme pasiūlyti frakcijos nariams balsuoti grynai asmeniniu požiūriu. Tikimės, jog vienas pirmųjų pono R.Šarkino veiksmų bus nedelsiamas, bent dalinis Seimo gruodžio 29 dienos įstatymo įvykdymas. Jei ne abiejų, tai bent vieno naikinamo banko atstatymas. Tai būtų bent krustelėjimas atgal iš duobės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kolegą K.Jaskelevičių. Ruošiasi kolega R.Dagys.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamojo V.Landsbergio kvietimą aš pavadinčiau meškerės užmetimu į tam tikrą perspektyvą. Kodėl? Todėl, kad ponas R.Šarkinas buvo vienas iš tų, kuris žinojo apie gresiančią bankų krizę. Apie bankų krizę žinojo ne vien gerbiamasis A.Šleževičius, apie ją žinojo Prezidentas, apie ją žinojo vidaus reikalų ministras. Mano žiniomis, apie ją žinojo apie 10 žmonių Lietuvoje. Ekonominių nusikaltimų komisija, tiksliau sakant, jos laikinoji tyrimo grupė nustatė, dar kartą cituoju išvadų 17 punktą: "Vyriausybės ir Lietuvos banko atsakingų pareigūnų: A.Šleževičiaus, K.Ratkevičiaus, finansų ministro R.Šarkino, buvusio vidaus reikalų ministro R.Vaitekūno, buvusios bankų priežiūros departamento direktorės A.Černaitės veiksmuose gali būti tarnybinio aplaidumo bei piktnaudžiavimo požymių. To nenuneigė net ir pats kolega V.Juškus. Medžiaga yra prokuratūroje, vykdomas informacijos rinkimas ir turim sulaukti vienokio ar kitokio procesinio sprendimo. Aš suprantu, kad Lietuvos banko pirmininką mes turime paskirti kuo greičiau, kadangi yra priiminėjamas ir Lietuvos bankų įstatymas, ir Komercinių bankų įstatymas, ir nenormalu, kai šiandien nei ponas J.Niaura tuo domisi, nei kol kas dar gerbiamasis R.Šarkinas kažin kiek tuo suinteresuotas. Tačiau šiandieniniai veiksmai, man atrodo, neatitinka tos krizės padarinių, nes dar sykį noriu priminti, šiandien indėlininkų protestai susiję su tuo, kad nevykdomi įsipareigojimai išmokėti nors po 1000 Lt. Vakar girdėjau, kad buvo pasakyta, jog nuo šiandien pradės mokėti po 1000 Lt. Aš beveik tikras, kad šiandien nė vienas žmogus negaus nė vieno lito, ne tik kad 1000 Lt, nes dar pirmadienį sąrašai nebuvo pasiekę Finansų ministerijos. Gerbiamasis R.Šarkinas į tai žiūri pro pirštus. Todėl aš manau, kad šitas persistumdymas daugiau negu keistas. Aš taip pat, kaip ir prieš premjero kandidatūrą, taip pat ir prieš gerbiamojo R.Šarkino kandidatūrą, balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. R.Dagys. Ruošiasi J.Veselka.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija vakar susitiko su pretendentu į centrinio banko vadovo pareigas. Turėjom gana išsamią diskusiją, galėjom išsiaiškinti jo asmeninį požiūrį į tolesnį centrinio banko likimą. Mums iš tiesų patiko tas nusiteikimas ir noras išsaugoti ir atstatyti centrinio banko funkcijas, centrinio banko kaip nepriklausomos institucijos veiklą. Tai iš tikrųjų galima priskirti prie pliusų, kuriuos mes norėtume pažymėti svarstydami šitą kandidatūrą. Taip pat, kiek esam pažįstami iš senesnės veiklos, kandidatas yra pakankamai santūrus ir turi kai kada savo nepriklausomą nuomonę, nors, aišku, po to paklūsta, deja, tiems sprendimams, kurie jam nėra priimtini. Būtų gerai, kad šita savybe ateityje, jeigu kandidatas bus patvirtintas į šį postą, atsikratytų ir taptų tikrai nepriklausomu centrinio banko vadovu. Mums patiko tai, kad kandidatas iš tikrųjų ieško savarankiškų sprendimų, ne aklai paklūsta Tarptautinio valiutos fondo primestam scenarijui, kaip išbristi iš šitos susidariusios bankų padėties, iš šios krizės. Tai yra tikrai sveikintinas dalykas. Sveikintinas dalykas ir tai, kad buvo pažadėta sustiprinti kontrolę ir priežiūrą visų komercinių bankų, tačiau yra ir tokių vietų, kurios kelia mums didelių abejonių, su kai kuo nenorėtume labai sutikti. Nesutinkam su pretendento požiūriu į valstybinių lėšų laikymą ir tvarkymą komerciniuose bankuose, valstybinių įmonių lėšų laikymą, jų norą kuo mažiau kontroliuoti. Su tokia nuostata mes iš tikrųjų negalime sutikti. Mūsų nuomone, tai suvaidino labai didelį neigiamą vaidmenį šitos bankų krizės metu.
Sunkiai mums suprantama pretendento pozicija, kai praėjusiame posėdyje buvo priimamos pataisos, toliau siaurinančios centrinio banko funkcijas, kai Seimui paliekama galimybė tvirtinti biudžetą. Iš esmės tai apriboja centrinio banko galimybes užsiimti kokia nors prevencija savarankiškai. Kiekvieną kartą ateis čia banko valdytojas ir turės prašyti pinigų. O kai prašys pinigų, visuomenėje iš karto kils įtarimų, kam tų pinigų prašoma. Tada jau tos prevencijos nebebus. Tikėkimės, jeigu pretendentas bus patvirtintas banko valdytoju, padarys viską, kad šita nuostata būtų atkelta.
Mes negalime atmesti tos abejonės, kuri išsakyta Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos grupės, nors ji nėra aiškiai suformuluota, bet ji nėra atmesta. Bet mes turime skaitytis, kai kurie frakcijos nariai mano, kad turime skaitytis su tokia nuostata, kad ateityje gali būti vienoks ar kitoks teisminis tyrimas, o tai irgi neprisidės prie banko stabilumo ir centrinio banko funkcijų įtvirtinimo Lietuvoje.
Aišku tai, kad pretendentas buvo didžiosios frakcijos finansų ministras, turi tam tikrą neigiamą atspalvį, jeigu mes kalbame apie centrinio banko, kaip nepriklausomos institucijos, vadovo postą. Mes manome, svarstydami šitą klausimą, kad turėtume vengti tokio politizavimo. Vis dėlto mes renkame banko vadovą devyneriems metams. Būtų labai gerai, kad nors vienas banko vadovas išlaikytų tą devynerių metų egzaminą, ir kad mes nekaitaliotume banko pirmininkų kaip pirštinių. Todėl frakcija, nors daugumos frakcija išsakė rezervuotą, skeptišką nuomonę, mano, kad kiekvienas turėtų balsuoti individualiai. Tie frakcijos nariai, kurie mano, kad reikia paremti, parems, tie, kurie mano, kad reikia susilaikyti, susilaikys arba nedalyvaus balsuojant. Nenorėdama politizuoti šio klausimo ir manydama, kad ir ateityje, svarstant kitų bankų problemas, susijusias su banko pirmuoju asmeniu, jos turėtų būti svarstomos ne politinių kokių nors susitarimų pagrindu, o svarstoma personalija - tinka ar netinka konkrečioms pareigoms, frakcija mano, kad balsuos kiekvienas individualiai ir nebus suvaržyta kokiais nors frakcijos įsipareigojimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Veselką. Iki jis ateis į tribūną, noriu pranešti, kad rasti štai šitie akiniai čia, salėje. Prisipažinkite, kieno. (Balsai salėje) K.Gaškos? (Balsai salėje) Prašom.
J.Veselka. Ruošiasi kolega I.Uždavinys.
J.VESELKA. Gerbiamasis pretendente, jūs turbūt pastebite, kad mūsų Seimo kvalifikacija bankiniais klausimais taip ir neauga. Jiems vėl atrodo labai paprasta: buvęs banko pirmininkas, buvęs premjeras ir buvęs vidaus reikalų ministras pavogė iš komercinių bankų pinigus, maišus paslėpė, o dabar užtenka tuos maišus atrišti ir visiems indėlininkams, įmonėms galima grąžinti. Štai šitam spaudimui nepasiduokite, nes jūs turite jau patirtį, kaip bandė lengvai padėti "Vakarų" bankui, "Aurabankui", ir kas iš to išėjo. Todėl žiūrėkite, pinigų nešvaistykite, kiek čia bekalbėtų, kai susirinks už mūsų pastato daug indėlius praradusių žmonių, bet vis dėlto sprendimais neturi būti niekam pataikaujama.
Toliau. Kiek čia mes girdime dėl lito stiprumo. Daug kas pateikė maždaug šitaip: Lietuvoje yra piktos imperialistinės jėgos, kurios nori su litu kažką padaryti, o angelai sargai saugo jo tvirtumą iš visų jėgų. Aišku, nežinau, kaip jūs, bet man aišku: jeigu greitai nepriimsime ryžtingo sprendimo šiuo klausimu, bankinė sistema silpnės, silpnės, ir nuostoliai bus labai dideli, didesni, negu dabar priimant gerus sprendimus.
Toliau. (Balsai salėje) Čia šaukia šitie LDDP-ukai, dar ką (...) Sėdėkite jūs. Jau susikompromitavote, tai sėdėkite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, prašom kalbėti ir nereaguoti į kitų kalbas. Prašom.
J.VESELKA. Toliau. Suprantate savo šituos ten, kur vadovaujat.
Toliau. Dabar kuriamas paramos bankams fondas. Jūs turbūt pats studijuojate. Tai praktiškai yra antras centrinis bankas, kuris vėl bandys vykdyti savo funkcijas. Vėl gerai paanalizuokite. Jeigu ir galima ką priimti, žiūrėkite, kokias funkcijas jums reikėtų išplėsti. Jeigu reikia iš to paramos fondo, ten įrašykite.
Toliau. Čia gerbiamieji socialdemokratai iš tikrųjų iškėlė problemą - ir šiandien neturime aiškios programos, kaip bus su valstybiniais bankais. Jeigu jūs toliau galvojate palikti tris valstybinius bankus, tai iš tikrųjų turime apsispręsti, kad visos valstybės lėšos turi būti laikomos ten. Jeigu jūs manote palikti vieną arba du, tada vėl žiūrime, koks turi būti tas Taupomasis bankas. Daugumoj valstybių taupomojo banko statutas, statusas, taip, skiriasi. Čia mums labai svarbu žinoti ir jūsų sprendimus. Todėl norėčiau jums palinkėti ir balsuosiu vis dėlto už jus, kad būtumėte tvirtas, žinotumėte, jog pasitarimai, pasiaiškinimai labai būtini, bet sprendimai turi būti jūsų, kaip jums, kaip banko vadovui, atrodys, reikia stiprinant Lietuvos pinigus, Lietuvos bankinę sistemą. Taip pat prašau, nepasitikėkite, kad atlėkusios ten be pinigų labai didelės iš Vakarų galvos padės išspręsti Lietuvos bankų problemas. Jie nepadės. Mes jau turime tą ketverių metų patirtį. Todėl pasitikėkite, kontroliuokite ir ugdykite Lietuvos nacionalinius bankininkus. Aš balsuosiu už jus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą I.Uždavinį. Ruošiasi K.Antanavičius.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis Seime! Krikščionių demokratų frakcija buvo susitikusi su gerbiamuoju R.Šarkinu. Susitikimas buvo pakankamai turiningas. Buvo aptarti visi principiniai klausimai. Mus daugiau domino ne paties R.Šarkino asmenybė, o tie principai, ta politika, kurią jis ruošiasi vykdyti.
Iš šitų kalbų, iš šitų susitikimų mes matėme, kad gerbiamasis R.Šarkinas ruošiasi įgyvendinti ir strategiją, ir taktiką, ir būtent tuos uždavinius, kurie yra ateičiai, ir tuos uždavinius, kurie šiuo metu jau yra subrendę ir galbūt perbrendę. Mes iš jo kalbų supratome, kad tai yra žmogus, kuris ruošiasi vykdyti valstybinę politiką, o ne kažkokius užsakymus.
Norėčiau frakcijos vardu pasakyti, kad norint įgyvendinti tą politiką, ir jeigu ta politika yra valstybinė, tai turi dalyvauti ne vienos kokios nors partijos komanda, bet turi dalyvauti kadrai, kurie pasižymi ne partiškumu, o kompetencija. Tokių žmonių yra visose partijose. Manau, kad šita valstybinė institucija turėtų taip pat būti ir atitinkamai atstovaujama.
Mūsų, Krikščionių demokratų, frakcija nusprendė, kad kiekvienas frakcijos narys balsuos individualiai ir ne vien tiktai parems ar neparems šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K.Antanavičių. Ruošiasi J.Karosas.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mano supratimu, Lietuvos banko valdytojas visiškai lygus premjerui, o gal ekonomine prasme ir aukštesnis postas, aukštesnė pozicija negu premjero. Iš tiesų tai yra labai svarbus postas, svarbi asmenybė. Man kelia tiktai nerimą, kad ponas R.Šarkinas buvo finansų ministras. Tikrai jis yra gerai suvokęs, gerai persisunkęs tuo, kad valstybei reikia pinigų. Čia, mano nuomone, pozicija turi būti atvirkščia, - kad bankas turi tvarkyti visą pinigų sistemą, emisiją taip, kaip reikia bankui. Ir kaip pasiseks? Ar pasiseks "atsikabinti", atsikratyti tos valstybinės, Vyriausybės įtakos tam darbui? Čia yra didelis klausimas. Manyčiau, kad atėjęs naujas žmogus galbūt ir geriau galėtų susidoroti su tuo dalyku. Bet Dieve duok! Linkiu ponui R.Šarkinui taip pat ryžtis ir neklausyti nė vieno. Išklausyti, bet neklausyti. Mes turėjome nepriklausomoje Lietuvoje tokį pavyzdį ir, žinote, galbūt tuo pavyzdžiu gali būti banko valdytojas profesorius V.Jurgutis. Net sovietams neatidavė banko raktų, neatidavė aukso atsargų. Teko pakeisti tą banko valdytoją kitu, kuris vis dėlto tada pakluso. Ir sovietai net nepasodino dėl to, neatėmė prievarta banko ir seifo raktų. Tai rodo, koks turi būti banko valdytojas.
Na, aš norėčiau paklausti pono pretendento (aš manau, kad jau galima vadinti ir ne pretendentu, o valdytoju), ką jis ryžtųsi pasakyti indėlininkams, kurių susirinko gausus būrys, ne dėl to tūkstančio. Taip, po tūkstantį išmokės, o kas su kitais? Valstybė štai turi milijardą skolos. Aš sakyčiau, o galbūt irgi derėtų paskelbti tą skolą, valstybės skolą. Iš tiesų, jeigu valstybė praturtės, bus atiduota, atsiskaityta visuotinai, o dabar niekas nesiryžta apibrėžtai pasakyti, ar grąžins, negrąžins, kada grąžins. Štai tas, man atrodo, visiškai nepriimtina, toks tempimas, toks neaiškumas.
Antra. Kiek galima žlugdyti tas įmones? Aš manau, kad jeigu ponas R.Šarkinas ateis, jis jau yra perpratęs tai, kad negalima dėl tų vienų ar kitų bankų tęsti įmonių konvulsijos, negalima įmonių žlugdyti dėl susikaupusių skolų 1993-1994 metais. Niekas tų skolų nebepadengs. Jeigu tas įmones dėl tų skolų sužlugdysim, tai iš to irgi nieko neišeis. Vėl čia banko įtaka yra didelė, ir sprendimai turi būti iš tiesų rimti, stiprūs ir ryžtingi.
Taigi sunku yra pasakyti, kad remiame ar neremiame štai šitą kandidatūrą ar kitą kandidatūrą. Aš manau, kad reikia paremti, bet galvoti apie tai, kad banko valdytojas turi išbūti ne mažiau kaip dešimt metų. Dešimt metų, o ne dvejus, trejus metus ar metus, kaip pas mus įprasta. Banko valdytojas turi ilgam matyti perspektyvą, kaip tvarkyti visą finansinę sistemą. Taigi linkiu sėkmės! Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Po to kalbos dėl balsavimo motyvų, jeigu Seimo nariai pageidaus.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau savo labai trumpą kalbą pradėti mažyte pastaba. Gerbiamasis R.Dagys, įsigilinęs į bankų reikalus taip giliai, jog gerbiamąjį R.Šarkiną pavadino didžiosios frakcijos finansų ministru. Kol kas dar tokios institucijos Lietuvoje nėra. (Balsai salėje)
Dabar dėl reikalo, apie kurį kalbame. Mūsų frakcija kalbėjo su gerbiamuoju R.Šarkinu. Tenka konstatuoti, kad mes per šitą savo kadenciją skiriame arba norime paskirti trečią banko valdytoją. Žinome problemas, kurios buvo su pirmuoju banko valdytoju, antruoju. Kadangi mes esame įsitikinę, kad trečias kartas nemeluoja, siūlome pritarti šiai kandidatūrai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal mūsų Seimo statutą gerbiamasis pretendentas, jeigu jis pageidautų, galėtų tarti žodį. Ne? Ačiū. Ir teikiantis kandidatūrą asmuo - tai Jo Ekscelencija Prezidentas taip pat turi teisę kalbėti. Ne? Po to? Gerai. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų: keturi - už, keturi - prieš. Du Seimo nariai iš anksto.
Pirmasis - A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Kas pasakys, kodėl Prezidentas, teikdamas asmenis pareigoms, nepateikė to, kas Amerikoje vadinama politikų, valdininkų atsiskleidimu, iš kurio aiškėja, kam siūlomas ir atstovaus, kieno pusėje bus vykdydamas pareigas: valstybės ar kažkokios grupės. Amerikos prezidentai savo dekretais įvedė tvarką, kad einantieji į valdžią ir joje esantieji ne rečiau kaip kartą per metus atlieka minėtą atsiskleidimą, raštišką išpažintį. Tai buvo paminėta, kai Jo Ekscelencija 1994 metais teikė asmenis skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Tuomet, kaip ir dabar, apie teikiamus pristatomos tik žinios - kuo, kada jis dirbo, bet ne žinios, pagal kurias būtų galima spręsti, kam jis atstovavo, ar, yra pagrindo manyti, atstovaus.
Seimas yra savotiškas melo detektorius, lietuviškai - nustatytojas, aiškintojas, atskleidėjas. Vadovaujantysis Seimo posėdžiams, teikiantysis balsuoti dėl projektų, nori jis to ar ne, bet daugiau ar mažiau išsiduoda, kam jis atstovauja. Ketverius metus Seimo nariai mato, kam atstovavo Prezidento teikiami Lietuvos banko valdybos pirmininkai.
Pagal popierius 1993 m. pradžioje su ponu R.Šarkinu buvau vienoje pusėje, bet jau žiemą, svarstant pirmąjį šio Seimo priimtą valstybės biudžetą, paaiškėjo, kad teikiamasis būti pirmininku nepalaiko siūlymų, kad valstybės biudžetas būtų daugiau susijęs su Lietuvos ateitimi. Ir vėlesniais metais buvo atmesti siūlymai keisti įstatymus taip, kad jie lemtų valstybiškesnį Lietuvos išteklių naudojimą. Neturiu pagrindo tvirtinti, kad pono R.Šarkino nuostatos lėmė tai, kad 1993, 1994, 1995, 1996 metų Lietuvos valstybės biudžetai sudaryti daugiau skirstant lėšas negu biudžetuojant, t.y. pasirenkant tokį lėšų naudojimą, kuris geriausiai spręstų Lietuvos problemas, visų pirma mažintų skurdą ir bedarbystę.
Ši valdžia nepakeitė Lietuvos išteklių, surinktų kaip mokesčių ir gautų kaip paskolų, nomenklatūrinio skirstymo į valstybinį biudžetavimą ir kreditavimą, bet netvirtinu, kad tai lėmė siūlomasis būti pirmininku. Tad...
PIRMININKAS. Laikas. Prašom. Dabar kolega V.Juškus. Už ar prieš?
V.JUŠKUS. Aš - už, kadangi yra labai stiprus, manau, vienas iš stipriausių Respublikos finansų specialistų. Todėl pritariu ir kviečiu kolegas pritarti šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Šiandien, kolegos, mes labai intensyviai aptarinėjame valdžios vyrų būdo savybes, jų atsparumo lygį. Dabar kalbėdama savo vardu, taip pat Lietuvos nacionalinio moterų komiteto vardu, kurio narys buvo ir gerbiamasis pretendentas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus, noriu pasakyti, kad tai pakankamai atsparus ir turintis humoro jausmą žmogus. (Balsai salėje)
O istorija tokia. Lietuvos moterys, norėdamos realizuoti savo programą, kreipėsi į gerbiamąjį R.Šarkiną finansinės paramos, išdėstydamos, kokia tai yra programa, kiek punktų ir t.t. Mes gavome labai žavų atsakymą, kad jis pritaria visiems programos punktams, išskyrus paskutinį, t.y. tą, kuris susijęs su finansine parama. (Juokas) Kadangi čia buvo abejota dėl jo atsparumo Vyriausybės įtakai, tai, regis, tas pavyzdys akivaizdžiai visiems, šiandien balsuosiantiems už gerbiamojo R.Šarkino paskyrimą, rodo, kad jis bus pakankamai atsparus Vyriausybės įtakai, jeigu atsispyrė ir mums, moterims. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Vagnorius. Nematau. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš neabejoju gerbiamojo R.Šarkino nei kompetencija, nei charakterio "kietumu", kaip čia jau buvo pabrėžta, tačiau man labai rūpi, o kas bus finansų ministras, kas vadovaus Finansų ministerijai? Dėl to, kad ten reikia ne mažiau, o gal ir daugiau kompetentingo ir labai kieto charakterio žmogaus. Tai dėl tokios priežasties aš balsuodamas vis dėlto susilaikysiu. Man atrodo, kad jis turi likti tose pareigose.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Gajauskas. Nematau. Kolega A.Vaižmužis. Prašom.
A.VAIŽMUŽIS. Pritariu. Tai vienas iš tvirčiausių ekonomistų, manau, bus ir bankininkų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Aš esu kietas, kas penkios minutės nekeičiu nuomonės, o ją pasakiau iš tribūnos.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš dar sykį norėčiau pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad bankų krizė tęsiasi. Ir finansų ministras ir turėjo, ir galėjo padaryti kur kas daugiau, kad bent jau matytume išėjimą, kelią iš tos krizės. Nei atsakinėdamas į klausimus, nei šiandien, sakykim, buvęs finansų ministras ir būsimasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas net nesiteikė nubrėžti savo programos kontūrų - kontūrų, kai tikrai šiandien visas ūkis vis daugiau ir daugiau klimpsta į skolas, į nemokumą. Todėl gal baigiamajame žodyje pretendentas dar galės tai pasakyti. Kodėl šiandien visiškai niekam nerūpi, kaip mes darysim su vadinamuoju lito atrišimu, ar rišim, ar nerišim. A.Šleževičius užkeikė jokiu būdu nekalbėti apie lito devalvavimą. Tai kokiu būdu mes įveiksim šią krizę, kokiu būdu suaktyvinsim savo ūkį? Ar tai nuo banko nepriklauso? Ar mes neturim išgirsti Banko valdybos pirmininko žodžių apie tai? Balsuojam už, balsuojam už. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienas Seimo narys gali kalbėti prieš. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Balsuosiu už ir siūlau baigti diskusijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Tauras.
A.P.TAURAS. Taip pat už.
PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Už.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Nematau. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Nenoriu juokinti žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Už?
E.KUNEVIČIENĖ. Aš - už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Už.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aišku, kad už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Dirgėla. Už ar prieš?
K.DIRGĖLA. Atleiskit, aš neužsirašęs buvau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas. Kolegė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Ne, aš tik dėl vedimo tvarkos norėjau.
PIRMININKAS. Tai prašom.
R.HOFERTIENĖ. Aš manau, kad tai susiję su šiuo klausimu. Klaipėdos indėlininkai ir visi kiti labai prašo, šiandien svarstomas bankų klausimas, o 13 val. piketuoja indėlininkai ir prašo valdančiosios partijos atstovų išeiti į susitikimą su jais.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš - prieš, kadangi reikia baigti šį sąrašą garbingai. Aš esu prieš vykdytojų komandą, kuri dabar yra formuojama Vyriausybėje, banke ir visur kitur, - paklusnių. Tačiau aš esu už situacijos gelbėjimą, nes ilgiau žaisti nebėra kaip ir kada.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas... Minutėlę! Aš labai atsiprašau, klausimas yra šiek tiek sudėtingesnis. Pasirodo, čia ne du punktai, o trys punktai. Tai yra antras punktas - dėl atlyginimo. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, mes galėtume priimti taip, kaip siūlė Prezidentas. Bet ar sutinkam? (Balsai salėje)
Kolegė E.Kunevičienė. Prašom. A.Endriukaitis. Minutėlę! Kolegė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia ponas V.Landsbergis šalia sėdi, sako, kad turi būti atlyginimas bet kokiam valdytojui, bet iki šiol valdytojas tą atlyginimą trigubai didesnį gavo, negu šitam bus nustatyta. Todėl aš ir sakiau, kad reikia žiūrėti, jog jis sutiktų su tokiu atlyginimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja, tada galėtume priimti. Ar A.Endriukaitis prieš? A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl atlyginimo buvau užsirašęs kalbėti.
PIRMININKAS. Tai prašom. Jūs už ar prieš?
A.ENDRIUKAITIS. Ne, tai aš dėl atlyginimo turiu pasakyti nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi mes turim susitarti, ar mes, priimdami nutarimą dėl R.Šarkino skyrimo Banko valdybos pirmininku, priimame nutarimą, kuriame yra ne vienas, du, o trys punktai, sprendžiam šitą dabar, ar sprendžiam atlyginimo klausimą vėliau? Prašom dabar...
BALSAS IŠ SALĖS. Vėliau, vėliau.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada nutarimas yra iš dviejų punktų. Pirmas punktas - skirti. Ar reikalauja kas dėl to balsuoti, ar iškart dėl viso nutarimo? (Balsai salėje) Gerai. O antras, kad įsigalioja nutarimas nuo priėmimo. Mieli kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko"? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 75.
PIRMININKAS. Už - 76. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Prieš - 2 Seimo nariai. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 76 Seimo nariams balsavus už, 2 prieš ir 7 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko" priimtas. (Plojimai) Sveikinu R.Šarkiną kaip Lietuvos banko valdybos pirmininką.
Žodis vėl Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui A.Brazauskui. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Žodis labai trumpas. Aš labai nuoširdžiai noriu padėkoti Seimui, kad taip ryžtingai ir konkrečiai svarstė štai šią labai svarbią kandidatūrą mūsų valstybei. Aš sveikinu poną R.Šarkiną ir labai nuoširdžiai jam linkiu kaip galima greičiau ir kaip galima tvirčiau imti į savo rankas valstybinio banko reikalus. Ir ne tik valstybinio banko, bet ir labai rimtai komercinių bankų reikalus. Tikrai bus didelė nauda. Mes labai daug tikimės iš jūsų. Tikiuosi, kad jūs artimiausiu metu pateiksite man pasiūlymus dėl valdybos sudėties. Reikia, kad ji pradėtų veikti ir priiminėti tuos sprendimus, kurie kolektyviai turi būti priimami jūsų įstaigoje. Taigi patys nuoširdžiausi sveikinimai ir didelės viltys.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, repliką po balsavimo - A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Esu labai maloniai nustebintas, kad į mano asmenį atkreipė dėmesį pats profesorius, tikrai mano gerbiamas V.Landsbergis. Ir tikrai neblogai gal būtų, kad gerbiamasis profesorius mane pamokytų apie žemės ūkį, o aš profesorių - apie muzikos natas. Ir jaučiu, kad po naujų Seimo rinkimų į mano asmenį bus atkreiptas dar didesnis dėmesys ir bus surasta man atitinkama vieta. Ačiū.
Savaitės darbotvarkės aptarimas (96.02.15)
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi posėdžio laikas baigiasi, aš siūlau išspręsti procedūrinius klausimus, o kitų klausimų, konkrečiai - vyriausiojo bankininko atlyginimo klausimo, dabar nespręsti. Tai yra mes turim pasitvirtinti kitos savaitės darbotvarkę ir susitarti dėl sesijos pratęsimo. Kolegos, dėmesio, prašom nesiskirstyti, posėdis nebaigtas!
Seimo seniūnų sueiga sutarė, kad į darbotvarkę įtraukiami tokie kapitaliniai klausimai kaip tolesni bankų reikalai, Visuomenės informavimo priemonių įstatymo tolesnis priėmimas, dar kai kurie įstatymai, kuriuos turėtume priimti ir, svarbiausia, 13 ir 14 darbotvarkės punktai, t.y. Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymas, lydintieji įstatymai bei Nacionalinio saugumo koncepcijos ir jos įgyvendinimo įstatymo projektai. Ryšium su tuo Seimo seniūnų sueiga iš esmės sutiko, kad sesija būtų pratęsta dviem dienom, o posėdžiai būtų antradienį ir trečiadienį, t.y. 20 ir 21 d., 21 d. specialiai visų pirma paskiriant Konstitucijos pataisai svarstyti. O ketvirtadienį, jeigu susitarsim dėl sesijos pratęsimo, svarstysime Nacionalinio saugumo koncepciją.
Gerbiamieji kolegos, prašom ir dėl darbotvarkės, ir dėl perspektyvos. Kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę klausimą dėl Pabėgėlių įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Su sąlyga, jeigu balsuosit už sesijos pratęsimą.
R.MARKAUSKAS. Būtinai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ivaškevičius - naujasis pirmininkas. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad šeštasis klausimas, numatytas kitos savaitės darbotvarkėje, yra neparengtas, ir manyčiau, kad jo šioje sesijoje dar nereikėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Taip, išbraukiam, kadangi jo ir šiandien nebus. Ačiū. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes neturėtume įtraukti į darbotvarkę ir priimti šeštojo klausimo - Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo įstatymo.
PIRMININKAS. Išbraukta.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, jau baigiasi vasaris, kovas artėja, turto ir pajamų deklaravimo klausimas neišspręstas, nieko neišeis su papildymu. Jeigu mes nepriimsim iki kovo 1 d., visas antrasis skyrius pakimba ore, kadangi Vyriausybės nutarimas yra, o Seimo - nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis kolega, mes baigėm tam tikras procedūras, bet Seimas sutarė, kad tas dalykas turi būti kitos sesijos pradžioje. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Juršėnai, aš esu aną savaitę jau kreipęsis dėl mano asmens diskriminavimo, neleidimo man dirbti komitete. Pono A.Kubiliaus projektas parengtas, padarytas, ir buvo jūsų pasakyta, kad problemų nėra. Ir ten yra paprastas, trumpas klausimas. Jokių diskusijų, tiktai balsavimas lieka. Ir aš pageidauju, kad šitas klausimas būtų įtrauktas. Tai užims 10 min.
PIRMININKAS. Seimo seniūnų sueiga šito nenagrinėjo. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš dar norėčiau, kad Seniūnų sueiga ir jūs, kaip Pirmininkas, pasvarstytumėt. Jei nutarimo projekte mes matom, kad iki vasario 22 d. imtinai sesija pratęsiama, tai kodėl tą posėdį organizuojam trečiadienį? Komitetai jau susiplanavę darbus, iškabinę darbotvarkes, o mes sugadinam. Arba tada svarstykim tą klausimėlį po pietų.
7sesija 78 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Manau, kad, ko gero, taip ir bus. Gerbiamieji kolegos, dabar du dalykai.
Pirmiausia mes turim susitarti dėl sesijos pratęsimo. Todėl prašyčiau dabar dėl balsavimo motyvų. Ar pritariam nutarimo projektui "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos pratęsimo"? Prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, kadangi turto ir pajamų deklaravimo klausimo nėra įrašyta, kuris, mano supratimu, yra vienas iš pagrindinių, todėl aš pratęsimui pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. "Pirkdamas" jūsų balsą aš sutikčiau, kad tas klausimas būtų į rezervą įrašytas. (Balsas salėje) Kolega R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto svarstymas įrašytas į kitos savaitės programą, aš siūlau sesiją pratęsti. Balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Povilaitis.
Z.POVILAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš pritariu jūsų siūlymui ir siūlau pratęsti sesiją.
PIRMININKAS. Kolega A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Suprasdamas, kad Seimas kurį laiką po Naujųjų metų buvo nukreipęs visą pagrindinį dėmesį į įstatymus ir jų pataisas, susijusius su ekonominiais ir bankiniais klausimais, aš siūlau sesiją pratęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas prieš? Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ne, aš ne prieš.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Ne. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Iki atšilimo dirbkim.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad galima būtų priėmus, sakysim, antradienį tuos visus finansinius projektus ir nebedirbti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Katkau, mes nespėsim apsvarstyti Konstitucijos pataisos. Tam reikia skirti ne vieną valandą.
Ir kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Nuo neatmenamų laikų šioje salėje paprasčiausias ir trumpiausias būdas pademonstruoti savo patriotiškumą būdavo balsuoti arba remti sesijos pratęsimo variantą. Taigi aš džiaugiuosi, kad tradicija kuo toliau, tuo labiau plėtojama. Visais atvejais aš esu už ta proga.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis.
52 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos pratęsimo"? Kas už, prašom pakelti rankas. (Balsas salėje) Kol kas po vieną.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 36 Seimo nariams balsavus už, 7 prieš ir 4 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos pratęsimo" priimtas.
Gerbiamieji kolegos, minutėlę! Ar galim pritarti savaitės darbotvarkei, pridėjus Pabėgėlių įstatymą ir Pajamų deklaravimo įstatymą? Minutėlę! Gerbiamasis A.Katkus, gerbiamasis A.Endriukaitis.
J.A.KATKUS. Pone Pirmininke, aš manau, kad jūs šiandien lyg ir pažadėjot išspręsti pono A.Endriukaičio klausimą. Ten yra pateiktas projektas dėl A.Stasiškio - pavaduotojo Nacionalinio saugumo komitete. Tai galų gale vieną kartą išspręskim, kad būtų ramu, naują sesiją pradėtume išsprendę klausimą.
PIRMININKAS. Yra komiteto pirmininkas, su juo pasitarsim ir apsispręsim. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, Nacionalinio saugumo komitetas vienbalsiai, pakartoju, vienbalsiai pritarė mano prašymui. Jūs tai ignoruojate ir ne vieną kartą, ir ne vieną savaitę, ir ne vieną mėnesį, o nuo praeitos vasaros. Už tai aš jums reiškiu papeikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, vienbalsiai, išskyrus vieną Seimo narį, savaitės darbotvarkei pritarta.
Atsiprašau. K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Statybos įstatymas šiandien buvo numatytas ir vėl nėra. Na, jau trys ar keturios savaitės...
PIRMININKAS. Prašom, jeigu balsuojat už, įrašau.
K.ANTANAVIČIUS. Na, be abejo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Savaitės darbotvarkei pritarta. Rytinis posėdis baigiamas. 15 val. - pagal darbotvarkę, tik su ta išlyga, kad jeigu nors kiek turėtume laiko, reikėtų priimti 1-7 darbotvarkės punktą, t.y. Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimas. Labai nedidelis įstatymas. Ačiū. Pertrauka.
Vakarinis posėdis prasidės 15 val.