Septyniasdešimt
septintasis posėdis
1996
m. vasario 13 d
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos Seimo nariai, Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo svečiai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 13 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Kadangi iškart būtų geriau užsiregistruoti, nes nežinia paskui, kada registruosimės, balsuoti nereikės, todėl prašyčiau ir užsiregistruoti. Registracija.
77 Seimo nariai. Gerbiamieji, dabar 2-1 ir 2-2 klausimai. Sakau, ir 1, ir 2, kadangi pranešėjas vienas ir tas pats - Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tokią darbo tvarką. Pranešėjas kalba abiem klausimais, po to - kiekvienas pretendentas atskirai ir kiekvienas pretendentas atskirai klausinėjamas. Manau, kad galima sutikti. Ačiū. Tada kviečiu Jo Ekscelenciją A.Brazauską į tribūną. Seimo nutarimo "Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros" projektas ir Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko" projektas. Pateikimo stadija.
Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio ketvirtuoju punktu, teikiu jums, Lietuvos Respublikos Seimui, pritarti Lauryno Mindaugo Stankevičiaus paskyrimui Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku. Taip pat, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio tryliktuoju punktu, teikiu Seimui Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą. Tai R.Šarkinas - dabartinis finansų ministras.
Jų biografijos yra, jūs turite. Manyčiau, gal ir nereikėtų dabar apie jas kalbėti. Juo labiau kad kai kurios frakcijos jau turėjo laiko pasikalbėti ir susitikti asmeniškai su teikiamomis kandidatūromis. Kiek žinau, rytoj taip pat bus tęsiamas šitas darbas. Būtų labai gerai, kad artimiausiu laiku, artimiausiomis dienomis Seimas galėtų priimti atitinkamus sprendimus.
Suprantama, Vyriausybės vadovo, taip pat ir valstybės banko valdybos pirmininko kandidatūros yra vienas iš tokių klausimų, dėl kurių mes su jumis turime nuspręsti ir nutarti. Tačiau programos parengimas ir supratimas tų aktualijų, kuriomis šiandieną gyvena Lietuva, bei jų svarba - taip pat labai reikalingas šiandieną darbas. Aš tikiuosi, jeigu bus sėkmingai baigta šita pirmoji dalis ir bus pritarta šioms kandidatūroms, galima tikėtis, kad artimiausiu laiku bus suformuota atitinkama programa ir pateikta Seimui nagrinėti ir priimti sprendimą.
Suprantama, kad dabartinė Vyriausybė, kuri susiformuos, nebus ilgalaikė. Mes tą visi labai gerai suprantame. Lieka metai, tačiau metai intensyvaus darbo. Prieš pasakydamas keletą minčių apie programą, aš norėčiau grįžti prie buvusios Vyriausybės ir padėkoti jai už trejų metų darbą. Todėl, kad iš šešių mūsų valstybės nepriklausomybės metų trejus metus dirbo Vyriausybė, vadovaujama A.Šleževičiaus. Vargu ar galima ginčytis, kad ji nieko nepadarė, kaip kai kas bando pasakyti. Aš jokiu būdu su tuo sutikti negaliu.
Buvo padaryta nemažai. Žinoma, vienu arba keliais sakiniais įvertinti visą šitą darbą nėra taip paprasta ir būtų labai lengvabūdiška. Tačiau gerai mums visiems įsivaizduojant, kad mes einame į laisvosios rinkos santykius, kad mes įtvirtiname laisvosios rinkos ir ūkininkavimo europinius metodus, daug kas buvo ne taip paprasta ir sudėtinga. Štai mes šiandieną matome, ir kas buvo gera, ir kas buvo bloga. Jūs turėjote progos ir praėjusią savaitę pasakyti savo nuomonę, pasakyti savo pastabas - ir teigiamas, ir neigiamas. Tai yra visiškai natūralu.
Todėl aš norėčiau štai čia, iš tos garbingos tribūnos, padėkoti buvusiai Vyriausybei, padėkoti premjerui A.Šleževičiui, nors jo jau nėra Vyriausybės tribūnoje, ir pasakyti keletą žodžių apie tas aktualijas, kurias aš matau mūsų valstybės gyvenime, ir kokie reikalai, man atrodo, yra patys svarbiausi ir aktualiausi.
Visų pirma - mokesčių sistema. Mes daug girdime kritikos - ir Vyriausybė, ir aš, ir Seimas, - kad mes nesugebėjome per tuos metus (aš nesakau vien tiktai apie praėjusios Vyriausybės, bet taip pat ir visų vyriausybių laikotarpiu) suformuoti galbūt pačios optimaliausios mūsų sąlygomis mokesčių sistemos, kuri skatintų ir pačią gamybą, ir skatintų daugiau gaminti, daugiau teikti į biudžetą lėšų, mokėti mokesčius ir t.t. Tačiau dar iš anos Vyriausybės yra išlikę klausimų, kurie, mano supratimu, turi būti artimiausiu laiku išspręsti, ypač Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas, dėl kurio labai ilgai diskutuojama. Atskiros frakcijos ir komitetai, ir Vyriausybė iki šiol nėra tvirtai apsisprendę, ar palikti šitą proporcinę sistemą, ar progresyvinę, kuri gerokai, sakyčiau, yra kritikuojama tų pačių gamybininkų ir verslininkų, ir žmonių, kurie privalo mokėti šitą mokestį. Aš tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė apsispręs. Tai turėtų būti padaryta greitai ir pasakyta žmonėms, kokie bus procentai. Aišku, čia ne vienos Vyriausybės kompetencija. Čia turi savo žodį pasakyti Seimas, tai yra mokesčių tobulinimo reikalai.
Antras klausimas, kuris visus mus jaudina, tai yra biudžeto politika apskritai. Visų pirma biudžetas vykdomas prastokai. Priežasčių yra daug. Visų jų nevardysiu. Daugelį jūs žinote puikiausiai. Man atrodo, kad Vyriausybė į tai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Ypatingas dėmesys tam buvo skiriamas praėjusių metų kovo-balandžio mėnesiais, ir tai davė teigiamų rezultatų. Man atrodo, kad šitas darbas pastaruoju metu yra gerokai susilpnėjęs, ypač šių metų pradžioje, todėl naujoji Vyriausybė turi labai rimtai to imtis.
Antra, mes esame taip priėmę Konstituciją ir įstatymus, kad kas ketveri metai, jeigu visada tai normaliai bus, senoji Vyriausybė turi rengti biudžeto projektą naujajai Vyriausybei ir naujajam parlamentui. Šiais metais mes irgi susiduriame su tokiu reiškiniu, ir aš norėčiau palinkėti Vyriausybei, kuri bus suformuota artimiausiu metu, kad biudžeto projektas vis dėlto būtų rengiamas sąžiningai ir atsakingai, kad paskui nebūtų nereikalingų ir naujojo Seimo, ir naujosios Vyriausybės priekaištų dėl blogai ar tendencingai suformuoto biudžeto ir jo patvirtinimo.
Porą žodžių dėl žemės ūkio. Iš tikrųjų jau ne pirmi metai Seimas numato biudžete nemažas, sakyčiau, netgi dideles lėšas (iki 10% biudžeto apimties) žemės ūkio reikalams. Štai šių lėšų racionalus panaudojimas, tikslinis panaudojimas, kaip aš pastebiu, reikalauja ypatingo Vyriausybės dėmesio. Aš nenorėčiau kokių nors kaltinimų (ir neturiu pagrindo) pasakyti Žemės ūkio ministerijai, kaip sudėtinei Vyriausybės daliai, tačiau tai yra visos Vyriausybės klausimas ir problema. Todėl, kad žemės ūkis, jo likimas, reformų eiga, gamybinis potencialas, socialinės problemos, įdarbinimo reikalai ir visa kita šiandieną yra mums labai aktualūs. Tos lėšos - keli šimtai milijonų litų - turi būti labai racionaliai panaudotos žemės ūkyje ir įvairių žemės ūkio problemų, kurių yra labai daug, sprendimui.
Investicijos. Mus kai kas kaltina, sako (matyt, yra ir daug tiesos), kad mes kaip reikia neužsiimame investicijomis. Visiškai aišku, kad mūsų biudžetas yra toks, kad skirti kokią nors vidinių nacionalinių pajamų dalį investicijoms yra praktiškai neįmanoma. Todėl mes privalome orientuotis ir ateityje tai reikės daryti, ieškant būdų ir priemonių, kad Lietuvoje atsirastų daugiau investicijų, kurios būtų nukreiptos ir patektų ten, kur reikia, kad jos duotų didžiausią ekonominį ir socialinį efektą.
Aš manyčiau, kad reikėtų dar kartą peržiūrėti Užsienio kapitalo investicijų įstatymą. Pirmiausia turėtų apsispręsti Vyriausybė. Bandžiau prieš tai gerokai diskutuoti su buvusia Vyriausybe, bet taip ir liko neišspręstas tų lengvatų ir skatinimo priemonių klausimas. Todėl, kad įstatyme numatyta norma, jog tiktai per 2 mln. investavus galimos tam tikros lengvatos mokesčių mokėjimo srityje, man atrodo, yra per mažai. Reikėtų numatyti, kad kur kas mažesnės investicijos turėtų taip pat palankias sąlygas Lietuvoje. Ir tai, man atrodo, gerokai paskatintų.
Dėl laisvųjų ekonominių zonų. Šitas klausimas buvo rengiamas labai ilgai, buvo svarstoma, buvo kaupiamas ir mūsų kontinente, ir kituose kontinentuose esantis patyrimas, tačiau šiandien mes efekto šioje srityje visiškai neturime. Kodėl neturime? Pirmiausia Seimo priimtas įstatymas, mano supratimu (žinoma, pateiktas Vyriausybės), nesudaro jokių lengvatinių sąlygų, nors kitose valstybėse, kuriose ir man teko būti, ir daugeliui iš jūsų teko būti, yra sudaromos lengvatinės sąlygos. Jūs matėte, kaip tai yra padaryta. Aš manau, kad Vyriausybei reikėtų labai ryžtingai grįžti ir pateikti Seimui pasiūlymus, o Seimas turėtų juos išnagrinėti.
Antras dalykas. Reikia parengti ir priimti daug poįstatyminių dokumentų, nutarimų. Taip pat įstatymu yra numatyta, kad atskirų laisvųjų ekonominių zonų kūrimas yra sprendžiamas įstatymine tvarka. Šiandieną nėra nė vieno parengto įstatymo. Man atrodo, kad Vyriausybei reikia labai rimtai užsiimti šiuo dalyku, kad mes galėtume pritraukti potencialius užsienio partnerius.
Privatizavimas. Nors mes ir giriamės, ir daug iš tikrųjų esame padarę, pirmasis privatizavimo etapas jau baigėsi, baigėsi senokai, prieš pusmetį, tačiau naujasis neprasidėjo. Trypčiojame vietoje, kadangi privatizavimo komisija, privatizavimo agentūra tik dabar pradeda "kvėpuoti". Neparengtas privatizuojamų objektų sąrašas 1996 metams. Aš manau, kad privatizavimas už pinigus yra vienas iš labai rimtų valstybės pajamų šaltinių. Tuo mes galėjome įsitikinti nagrinėdami patirtį kitų panašaus likimo valstybių, kurios iš tikrųjų iš privatizavimo gavo milžiniškas lėšas. Jos buvo panaudojamos ten, kur labiausiai reikia valstybėje. Ypač reikia įvertinti mūsų sunkią finansinę padėtį.
Štai tie kriterijai, naujieji privatizavimo kriterijai, siekiantys ekonominio ir socialinio efekto, turėtų būti šiandien visapusiškai panaudoti. Na, gal kai kas ir Seime nesutiks su manimi, tačiau man atrodo, kad priimtas objektų sąrašas iki 2 tūkst., negalinčių būti nei privatizuojamais, nei akcijonuojamais, manau, yra per ilgas. Šitą sąrašą reikėtų sutrumpinti. Aš neabsoliutinu šito dalyko. Tai galėtų būti dalinis privatizavimas, bet būtina peržiūrėti šitą procentą, pasižiūrėti, kaip mes galėtume panaudoti tas lėšas. Tai būtų tiktai naudinga. Privataus kapitalo, užsienio kapitalo pritraukimas privatizavimo procese yra perspektyvus reikalas. Šiuo klausimu turi būti labai rimtai užsiimama.
Prieš savaitę aš kalbėjau (ir man uždavė šį klausimą, ir dabar aš negaliu jo apeiti) apie paskolas, kurias yra paėmusi valstybė. Šitie visi epitetai, kad Lietuva yra beviltiškai prasiskolinusi, ir panašūs garsiai skambantys gražūs žodžiai neturi jokio pagrindo. Jokio pagrindo.
Aš vis tiek drįstu pasakyti keletą skaičių, kad būtų aiškiau galbūt ir tiems, kurie ypač oponuoja šitam dalykui. Vengrijos skolos šių metų pradžioje vienam šalies gyventojui siekia 2 tūkst. 800 JAV dolerių, Lenkijos - 1 tūkst. 100 JAV dolerių, Čekijos - 900 JAV dolerių, Lietuvoje šis skaičius - 220 JAV dolerių. Pagalvokime, ar mes, valstybė, Lietuva galime apsieiti be šių dalykų. Viena vertus, mes kritikuojame Vyriausybę ir kai kada Seimą kritikuojame, kad investicijos neateina, kita vertus, mes sakome, kad mes prasiskolinome. Kitas dalykas, reikia labai rimtai pasižiūrėti ir naujajai Vyriausybei ir įvertinti šitų kreditų panaudojimo praktiką, ar ji buvo teisinga. Antra, ieškoti būdų, kaip maksimaliai ir efektyviai šituos kreditus būtų galima panaudoti ir gamybos vystymuisi, ir apyvartinių lėšų papildymui, ir smulkaus verslo aktyvinimui, ir daugeliui kitų dalykų.
Dėl energetikos. Nemaža dalis šitų kreditų, kurie buvo valstybės garantuoti, t.y. didžioji dalis tų kreditų pateko į energetinę sistemą. Tačiau energetinė sistema - tai šalia mūsų bankinių problemų visiškai šalia stovinti problema. Todėl, kad tarifai, jų didinimas, kurių buvo vengiama keletą metų iš eilės, šiandieną suformavo tokią situaciją, kad netgi energetikams grąžinus visas skolas arba klientams apsimokėjus už šiluminę ir elektros energiją, dar keletas šimtų milijonų lieka valstybės problema. Kokiu būdu šitą didžiulį skirtumą tarp gavybos kaštų ir tarifų arba tarp tarifų ir gavybos kaštų reikės likviduoti? Aš manau, kad būsimajam premjerui reikėtų labai kritiškai įvertinti Energetikos ministerijos darbą apskritai. Tokia padėtis negali ilgai tęstis. Ją reikia tvarkyti ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Mes suprantame, kad mūsų gyventojui ir kitam vartotojui šiandieną negalime užkrauti štai šito skirtumo, kuris vis gilėja. Deja, ir praėjusiais metais, ir šiais metais pagal tą tarifų lygį ir gamybos kaštus nuostoliai energetinėje sistemoje vis dėlto didėja. Aš manau, kad pačioje sistemoje yra daug problemų. Ypač šiluminės energijos nuostoliai. Pats gamybos būdas centralizuotas, ir paskirstymo sistema tikrai sovietinė, kurią mes ir tada kritikavome. Tokia dujofikuota valstybė kaip mūsų, turinti tokius išvystytus tinklus, vietoj dujų transportavo karštą vandenį su milžiniškais (iki 40%) nuostoliais, o vasarą - dar didesniais. Tai yra valstybės problema. Vyriausybė priėmė programą, tačiau, man atrodo, ji buvo labai blogai vykdoma - tai visų rūšių energijos ekonomijos klausimas. Kol mes naudosim tiek energijos produkto vienetui, kol energijos netaupysime, kol ji bus vagiama, kol ji bus blogai skaičiuojama, mes visuomet būsim vargšai, ir mes turėsim šitą valstybės problemą. Šią problemą turės spręsti Vyriausybė, kuri ateis, ir visos kitos, kurios ateis po to. Todėl noriu atkreipti dėmesį į tai.
Apie bankus buvo labai daug kalbėta, ir aš nieko naujo turbūt nepasakysiu, tačiau tas tarpuvaldžio laikotarpis, kuris dar tęsiasi, žinoma, daro neigiamą poveikį, ir todėl kviečiu Seimą pagreitinti šitas skyrimo ir derinimo procedūras, kad vadovai galėtų greičiau tęsti tą darbą, kurį pradėjo senoji Vyriausybė, ir tą darbą tobulinti. Reikia bankų sanavimo programas išnagrinėti, atskirus bankus, aptarti jų galimybes, visus finansavimo šaltinius ir apskritai bankinės sistemos padėtį. Paskyrus banko valdytoją, reikia labai greitai sudaryti banko valdybą. Aš manau, kad iš tikrųjų tai reikia labai greitai padaryti, reikia paskirti atskirų tarnybų pareigūnus, ypač bankų kontrolės, ir spręsti daugelį kitokių klausimų. Mes turim nuraminti Lietuvos visuomenę ir turim imtis visų priemonių, kad kitų bankų stabilumas būtų išlaikytas, kad žmonės pasitikėtų šitais bankais, kad nebūtų panikos, tuo labiau kad aš nematau didelio pagrindo šitai panikai. Jeigu sukaupsime visas energijos rūšis (ir protinę, ir fizinę) ir visą patyrimą, aš manau, mes šitas problemas išspręsime, žinoma, su nuostoliais, tačiau išlaikysime veikiančią bankinę sistemą.
Keletą žodžių norėčiau tarti dėl Valiutų valdybos ir apskritai dėl lito kurso pastovumo ir jo išlaikymo. Žinot, šita diskusija (man atrodo, neturinti šiandien pagrindo) daro didžiulę žalą visai mūsų visuomenei. Žmonės pradėjo nepasitikėti litu, išima indėlius arba nededa indėlių į banką, laukia, kol viskas pasibaigs, ir aš, naudodamasis proga, kad nemažai radijo klausytojų turbūt girdi, ką mes šiandien kalbame ir kalbėsim dar, norėčiau paprašyti, kad mes šitoje kadencijoje baigtume šią diskusiją, jinai liks tik diskusija ir kels sumaištį mūsų visuomenėje. Aš tikiuosi, kad kandidatai į premjerus ir banko valdytojus šiandien pasakys savo nuomonę, o aš noriu pasakyti savo. Man atrodo, kad šita sistema (nors jinai turi daug minusų) šiandien yra neišvengiama, ji užtikrina mūsų valstybės piniginį stabilumą, ji užtikrina mūsų padėtį. Aš galiu tik tiek pasakyti. Žinoma, yra kitų nuomonių ir kitas šito dalyko supratimas, tačiau pakentėkim. Bus rinkimai, ateis nauja valdžia, formuosis parlamento politinė sudėtis, ir, aš manau, tie žmonės, kurie keis arba ieškos būdų pakeisti šitą sistemą, turės natūraliai tai įvertinti ir atsakyti už tas pasekmes, kurios gali būti. Aš nenoriu nieko gąsdinti, gal bus jos ir labai geros, tačiau pasekmių bus. Todėl dabar, man atrodo, visiškai nereikėtų daryti spaudimo nei Vyriausybei, nei centriniam Bankui, nei kitiems, nuo kurių tai priklauso.
Daug dėmesio praėjusi Vyriausybė skyrė santykiams su Tarptautiniu valiutos fondu, su Pasaulio banku. Ir jų dėmesys pastaruoju metu buvo labai didelis. Jie domėjosi ne tik bankinės sistemos racionaliu sutvarkymu, bet ir kai kurių ūkininkavimo principų Lietuvoje įtvirtinimu, europinių, Europos Sąjungos modelių įtvirtinimu mūsų ūkinėje-finansinėje veikloje. Tai labai gerai, mes už tai dėkingi. Tačiau mums reikia atsiminti, kad ir mes, ir mūsų žmonės, ir mūsų specialistai taip pat supranta, kas yra bankai, kas yra finansinė politika, ir daugelį kitų dalykų. Mes turėtume labai, sakyčiau, gražiai susitardami, įtikindami, savo nuomonę pasakydami šituos santykius palai-kyti, mes jokiu būdu nuo jų neatsisakysim, tačiau mūsų supratimas kai kada skiriasi nuo klasikinio pasaulinio supratimo, nes mūsų specialistai geriau žino tas mūsų specifines sąlygas, tas visas priežastis ir ypač visokių reformų finansinėje monetarinėje ir fiskalinėje politikoje pasekmes.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tuos faktorius, nuo kurių priklauso gamybos apimčių didinimas ir tų tradicinių didelių įmonių, kurios dabar yra privatizuotos, ir tų, kurios tik dabar formuojasi, ypač mažų įmonių. Joms nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Svarbus apyvartinių lėšų klausimas. Mes visą laiką kalbame apie investicijas, tai labai reikalinga, tačiau mes visų pirma turime išnaudoti tą potencialą, kuris šiandien yra Lietuvoje, t.y. lengvoji pramonė, tekstilės, trikotažo, siuvimo, baldų pramonė, maisto pramonė. Tai didžiulis potencialas, kuris gali, kaip mes matome, savo gaminama produkcija konkuruoti su Europa, ir ypač mes tuo įsitikinom susipažindami su lengvosios pramonės produkcija. Manau, kad apyvartos didinimo skatinimas šiandien yra pirmaeilis reikalas.
Norėčiau atkreipti ir Seimo, ir būsimos Vyriausybės dėmesį, ir vis tiktai siūlau Vyriausybei parengti įstatymo projektą, įteisinantį įmonių delspinigių, priskaičiuotų už įsiskolinimus valstybės ir "Sodros" biudžetams, nurašymą, arba tai galima padaryti kita forma. Vieną kartą tai reikia padaryti. Mūsų kaimyninės valstybės, kurių buvo panaši situacija, taip padarė, ir tai davė didelį efektą. Mes matome, kad tik mokėjimo termino atidėjimas jau davė efektą, bet tik trumpam įmonių sąrašiukui, o pas mus yra dešimtys tūkstančių.
Aš labai prašyčiau Seimo Pirmininką nuraminti salėje esančius Seimo narius.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, Jūsų Ekscelencija. Kolegos, tylos! Prezidentas (ir pagal Konstituciją, ir mūsų prašymu) pateikia kandidatus ir kalba apie tas problemas, kurios susijusios su kandidatų, kai jie taps ne kandidatais, veikla. Prašom.
A.M.BRAZAUSKAS. Jeigu kam nors kantrybė išseko, aš pasistengsiu kalbėti trumpiau... Dar keletas klausimų ir baigsiu.
Dėl savivaldybių veiklos ir iš viso dėl mūsų valstybės valdymo reformos koncepcijos reikalų. Reikia grįžti ir mes privalome grįžti prie šitos problemos. Šiandien savivaldybių santykiai su Vyriausybe, su Vyriausybės institucijomis yra, sakyčiau, nenormalūs. Aš nemanau, kad vienos arba kitos partijos narių daugumos savivaldybėse arba Seime politiniai įsitikinimai gali mums trukdyti spręsti bendrus valstybinius klausimus. Vis tik šitas politines ambicijas, įsitikinimus reikėtų naudoti ten, kur iš tikrųjų reikia, bet kai mes kalbame apie mūsų gyventojus, apie jų poreikių tenkinimą, apie valstybinių ir ypač biudžetinių lėšų racionalų panaudojimą, tai čia turėtų būti vieninga pažiūra. Vis tiek visi dirba valstybės žmonėms, dirba mūsų gyventojams, ir tai yra pagrindinis tikslas, ir todėl politiniai įsitikinimai ar ambicijos neturi būti aukščiau šitų dalykų. Tai būtų prašymas ir ministerijai, kuriai vadovavo M.Stankevičius. Ji atliko nemažą darbą. Manau, kad šitas darbas turėtų būti tęsiamas ir ieškoma konsenso, ieškoma būdų, kaip bendromis jėgomis spręsti valstybinius reikalus.
Noriu pateikti porą pavyzdėlių, kurie galbūt ir Seimo nariams, ir kitiems galėtų būti įdomūs. Buvo keliamas klausimas dėl pesticidų, buvo daug triukšmo. Šiandien pesticidai Lietuvoje laikomi 947 sandėliuose (Įsivaizduojat, ką tai reiškia?) be stogų, vanduo bėga, dabar bus potvyniai pavasarį, kur nutekės tie pesticidai, dar tikrai niekam neaišku. Kai vienos savivaldybės 25 deputatai sprendžia tokį valstybinės reikšmės klausimą, kuris aktualus visai visuomenei, visiems gyventojams, aš manau, tai yra visiškai nenormalu valstybėje. Visiškai nenormalu. Čia jau reikėtų visų mūsų pastangų ir atitinkamų politinių partijų vadovybės dėmesio šitam dalykui. Juk buvo įrodyta, kad pesticidus cemento fabrike galima sudeginti su mažiausiais nuostoliais, teritorija praktiškai yra neapgyvendinta (kas esat buvę Akmenėje, tie turbūt žinot šitą dalyką). Šiandien šita "bomba" guli prie mūsų. Aš nenoriu gąsdinti žmonių, bet tai yra visiškas neūkiškumas.
Aš tą patį pasakysiu apie vandens valymo objektus. Kalbu ir apie Vilnių, ir apie Kauną, ir apie Klaipėdą, ir apie kitus miestus. Finansavimas vyksta per savivaldybes. Žinoma, jis nepakankamas, bet 100% finansavimas buvo iš savivaldybių biudžetų, tai šitiems vandens valymo įrengimams buvo skiriama 70% mažiau. O kodėl? Gal reikia nustatyti centralizuotą finansavimą tiesiai iš biudžeto, tikslinį finansavimą šitiems objektams? Šiais metais tas pat. Jau kai kurios savivaldybės valymo įrengimams skirtus pinigus naudoja visiškai kitiems reikalams. Ar čia ne valstybinis reikalas? Ne vienos savivaldybės darbas yra Nemuno baseino valymas, Kuršių marių valymas, čia yra visos Lietuvos problema. Nemuno baseino 80% yra Lietuvos teritorijoje. Kaip šitą dalyką suprasti? Aš kreipiuosi ir į politines partijas, kurių atstovų yra šitose savivaldybėse (arba yra vadovų, arba sudaro daugumą), vis tik tokius visos valstybės reikalus reikėtų spręsti valstybiniu požiūriu.
Štai, gerbiamieji, keletas mano minčių. Daug buvo galima kalbėti ir apie bankinę sistemą (aš jau nenoriu grįžti), ir apie teisinės reformos įgyvendinimo klausimus, ir apie kodeksų rengimą. Aš suprantu, kad per šiuos metus ir Baudžiamasis kodeksas, ir Baudžiamasis procesinis kodeksas turi būti pateikti, nes dabartinės pataisos klaidina teisėjus, mes susidūrėme su tokiais dalykais, tiesiog problemų lieka, nepasiveja ir teisėjai, ir kitos teisinės institucijos visų priimamų įstatymų pataisų, kurių Seimas tiek daug yra priėmęs praėjusiais metais (ir šiais metais, aš nė kiek neabejoju, ypač bankininkystės klausimais, bus priimta).
Aš manau, kad Vyriausybė turėtų įvertinti ir pasižiūrėti į kitas programas, kurios buvo priimtos, o jų daug: ir medienos, ir transporto plėtojimo, ir Klaipėdos uosto, ir energijos taupymo, ir socialinių reikalų, invalidų, jaunimo, jaunų šeimų, ir t.t. Visas jas reikia peržiūrėti, jos turi būti realios, reikia sekti, kad jos būtų vykdomos.
Štai keletas žodžių, kuriuos aš norėjau pasakyti būsimai Vyriausybei. Tikiuosi, kad būsiu suprastas. Galima būtų ir daugiau sakyti, tačiau suformavus Vyriausybę, rengiant programą, manau, kad pastabų pasakys ir atskirų frakcijų, Seimo frakcijų, atskirų partijų atstovai, ir tai bus nemažas indėlis į mūsų valstybės reikalų sprendimą, į mūsų valstybingumo stiprinimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, Jūsų Ekscelencija. Kviečiu į tribūną pretendentą į Ministro Pirmininko postą - M.Stankevičių. Pagal Seimo statutą jis gali pasakyti kalbą ir po to privalės atsakyti į Seimo narių klausimus. Jau 15 Seimo narių užsirašė iš anksto. Prašom, gerbiamasis Stankevičiau.
L.M.STANKEVIČIUS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai suprantu tą didelę atsakomybę, kuri tektų man, jeigu jūs patikėtumėte man formuoti Vyriausybę, nes (kiek čia savo kalboje minėjo ir dar nepaminėjo Prezidentas) spręstinų problemų yra labai daug. Visų pirma norėčiau paprašyti jūsų (aš pasiruošęs, jeigu sugebėsiu, atsakyti į jūsų klausimus) smulkiau kalbėti, kada bus pristatoma programa, nes praktiškai Prezidentas įvardijo tai, ką turi atlikti Vyriausybė. Tačiau aš noriu pasakyti, kad, žinoma, Vyriausybės (dar kartą kartoju, jeigu ją bus patikėta formuoti man) pagrindinis uždavinys yra atgaivinti ūkį, nes be to aš nematau galimybių spręsti visų kitų problemų, kurių yra daug ir pramonėje: čia ir didžiosios gamyklos, ir verslas, ir vidutinis verslas, ir investicijų atėjimas, investicijų efektyvus panaudojimas, jų kontrolė, kad tai būtų "nepravalgomos" investicijos, jos turėtų būti tikrai naudingos Lietuvai - tai būtų viena iš pagrindinių naujos Vyriausybės užduočių.
Aš manau, jog taip pat reikėtų padaryti viską, kad jau baigtųsi kalbos, ir galėtume skatinti užsienio bankų atėjimą į Lietuvą. Tai taip pat, mano nuomone, padėtų išspręsti ekonomines problemas. Tai buvo keletas minčių apie pramonę.
Aš matau didelių problemų ir žemės ūkyje. Žemės ūkyje paskutiniu metu tikrai nemažai padaryta (čia ir mano kolega ponas V.Einoris daug dirba). Bet aš įsivaizduoju žemės ūkio problemų sprendimą kaip kompleksą. Turi būti ir gamybos parėmimas, ir kartu socialinių klausimų sprendimas, nes tiktai bendrai sprendžiant šitą problemą galima išspręsti. Visais būdais reikia išlaikyti gamybą, kiek tai efektyvu ir kiek tai įmanoma, ginti žemės ūkio rinką ir, žinoma, spręsti socialines kaimo problemas. Tai būtų kita tokia mūsų Vyriausybės veiklos sfera, kurią, aš manau, padedant gerbiamajam Seimui, galima būtų spręsti, taip pat tobulinant ir įstatyminę bazę, nes, manau, čia kartu ir Vyriausybei, ir Seimui yra ką nuveikti.
Aš taip pat labai norėčiau tikėtis konstruktyvios diskusijos ir su frakcijomis, ir su politinėmis partijomis, nes, mano supratimu, mes kartu turime ieškoti būdų, kad greičiau Lietuva žengtų į priekį.
Jau Prezidentas minėjo ir energetines problemas, ir nusikalstamumą, ir bankų problemas, kurios dabar užgriuvo ir apie kurias plačiai diskutuojama. Aš taip pat norėčiau paprašyti to, ko prašė Prezidentas, - kad neeskaluotume šitos temos, nes dabar padėtis susidarė tokia, kad žmonės pradėjo netikėti mūsų bankine sistema, ir žmonių indėliai iš bankų, deja, "išplaukia", jie mažėja. Arba žmonės, kaip sakė Prezidentas, pinigų neatiduoda į bankus. Aš manau, kad Vyriausybė tikrai turi labai greitai padaryti tai, ką minėjo ir Prezidentas - tai paspartinti privatizavimo procesą, kuris, deja, paskutiniu metu buvo įstrigęs gal dėl organizacinių klausimų, komisijos sprendimų, gal įstatymai, gal poįstatyminiai aktai ne visi buvo, bet šitai reikia padaryti. Aš manau, kad galbūt tikrai kritiškai reikia pasižiūrėti į tuos sąrašus, kuriuos Seimas patvirtino dėl neprivatizuotinų objektų iki 2000 metų. Mano manymu, mes čia taip pat galime surasti rezervų investicijoms, ateinančioms iš kitų šalių.
Manau, kad didelė atsakomybė Vyriausybei, kartu ir Seimui, tai mūsų įstatymų harmonizavimas žiūrint į perspektyvą, integruojantis į Europą. Tai labai sudėtingas darbas. Jau dabar reikia veikti, nes laiko vis mažėja. Kaip rodo kitų šalių praktika, tai labai sudėtingas ir kruopštus procesas. Ir tai reikia daryti labai greitai.
Aš suprantu, kad didelių problemų yra ir sveikatos apsaugoje, ir švietime, socialinėje sferoje. Jūs žinote, programa yra patvirtinta ir mes ją pasirengę vykdyti. Aišku, didele dalimi socialinės programos vykdymas priklausys nuo to, kaip mums seksis vykdyti biudžetą. Aš manau, kad turime galimybių ir turime ieškoti būdų, pasitelkdami ne tik užsienio specialistus, bet ir savo šalies šviesius protus, kad galima būtų modernizuoti mokesčių sistemą. Kad mokesčių sistema tikrai skatintų gamybą, kad tai nebūtų našta, kuri žlugdo verslą arba pramonę, arba žemės ūkį. Aš manau, kad tokių galimybių galima būtų surasti. Čia aš matau kompleksą, kuris, jeigu mums pavyktų išspręsti šias biudžeto formavimo problemas, aš manau, kad žymia dalimi išspręstų ir centrinės valdžios, ir savivaldybių santykių problemą. Dabar jos yra ekonominio pobūdžio problemos, esančios tarp centrinės valdžios, ir savivaldybių. Aš jau vieną kartą minėjau, iš esmės mes jau baigiam rengti koncepcijas, kaip formuoti savivaldybių biudžetus, santykius su centriniu biudžetu. Aš manau, kad kartu apsvarsčius... Mes turime pasiūlymų ir užsienio specialistų, bet dirba iš esmės mūsų žmonės, žinantys padėtį. Aš manau, kad, geranoriškai bendradarbiaudami su Finansų ministerija, galbūt jau mes galėtume šį tą nuveikti formuodami kitų metų biudžetą. Ir tikrai tada būtų sušvelninti santykiai tarp centrinės valdžios ir savivaldybių.
Minėdamas ekonominę šios problemos pusę, aš noriu pasakyti, kad tiek biudžetas, tiek ir turto problema yra didelė. Jūs žinote, yra priimtas įstatymas dėl valstybės turto dalies perdavimo savivaldybėms, bet mes čia susidūrėme su technine problema, kadangi didžioji dalis turto apskritai nei inventorizuota, nei įteisinta. Šis procesas reikalauja ne tik laiko, bet ir pinigų. Bet tai reikia daryti. Tada ir savivaldybės taip pat turėtų tam tikro ekonominio veikimo laisvę. Aš manau, kad tai taip pat būtų viena iš tokių stambių problemų, kurias mes turėtume išspręsti.
Noriu pasakyti, jeigu mes formuosime Vyriausybę, reikės teikti programą. Aišku, atskiros programos dalys turi būti patikslintos. Pavyzdžiui, aš laikyčiausi tokios nuostatos, kad mes turėtume pateikti Seimui konkrečią programą, ką mes galime nuveikti iki naujų rinkimų, kad nebūtų tik bendri samprotavimai, bet pasistengti padaryti, parodyti Seimui arba pateikti Seimui tai, ką konkrečiai ši Vyriausybė galėtų nuveikti iki naujų rinkimų. Dėkoju už dėmesį ir pasiruošęs jūsų teismui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statutą pretendentas gali būti klausinėjamas iki 40-ies minučių. Galima ir trumpiau, bet kadangi užsirašė klausti 15 plius 41 Seimo narys, tai reikia manyti, kad Seimo statuto nustatytas limitas bus išnaudotas. Pirmasis klausia kolega A.Vaišnoras. Ruošiasi kolega A.Salamakinas. Primenu tą taisyklę, kuria vadovaujamės. Vienas klausimas iš vienos pusės, kitas - iš kitos. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau porą žodžių pasakyti apie mūsų Prezidento kalbą ir apskritai apie jus. Aš supratau, kodėl Prezidentas visą laiką dėkoja ekspremjerui. Kiek supratau, jis jau užsikrėtė nuo jo "stabilizavimo" liga. Aš manyčiau, kad tai yra pagrindinė jo padėkos priežastis. O jums aš norėjau pateikti tokį daugiau asmenišką klausimą. Aš dabar perskaičiau jūsų biografiją, bet čia niekur nėra parašyta, kad jūs esate dirbęs dar prie sovietinės valdžios Lietuvos atstovybėje Maskvoje. Jeigu galėtumėte pasakyti, kokios buvo pareigos ir kiek ilgai jūs ten dirbote?
L.M.STANKEVIČIUS. Kiek supratau, tai yra parašyta. Tikrai aš nieko neslepiu. O nuo 1969 m. iki 1977 m. dirbau atstovo pavaduotoju. Iš esmės teko kuruoti ekonomines problemas ir ekonominius klausimus, kurie tada... Nori ar nenori, mes turėjome tokių ryšių su buvusia sąjunga.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Ruošiasi J.Listavičius.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, Prezidentas užsiminė apie savivaldybių veiklą. Buvo paminėta tik labai siaura dalis. Mane domina dėl biudžeto formavimo. Daugelis savivaldybių biudžetą formuoja, švelniai kalbant, nelabai suprantamai. (Kalba uždusęs) (Atleiskite, aš bėgau, todėl...) Biudžeto lėšos naudojamos paminklų statymui, įstaigų kreditavimui. Ar jūsų ministerija į tai žiūrėjo?
L.M.STANKEVIČIUS. Aš klausimą supratau taip: ar mes domėjomės, kaip naudojamas savivaldybių biudžetas.
PIRMININKAS. Ar kontroliavote?
L.M.STANKEVIČIUS. Taip. Na, visų pirma turiu pasakyti, kad ministerija tokios funkcijos neturi. Mes prašėme tai padaryti valstybės kontrolierių, kadangi tai yra valstybės lėšos. Aš manau, kad kai kurie valstybės kontrolieriai yra tikrinę. Be kita ko, yra savivaldybės kontrolieriai, kurių pareiga tikrinti, kaip naudojamos biudžeto lėšos. Apie tai jau minėjau, kad vis dėlto tai yra pačios sistemos trūkumas. Reikia suinteresuoti savivaldybes, kad jos būtų suinteresuotos turėti savo pajamų ir skaičiuotų išlaidas pagal savo kišenę.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi kolega M.Stakvilevičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, ar jus patenkina jūsų palikimas, kurį paliekate kitiems, spręsiantiems savivaldybių problemas? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Tikrai nepatenkina.
PIRMININKAS. M.Stakvilevičius. Ruošiasi kolega J.Veselka.
M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, kad daug bėdų mes savo ūkyje turėjome, kad buvęs premjeras įtikėjo rinkos ekonomikos stebuklais. Ar jūs nemanote, kad tuos procesus, kurie vyksta ūkyje, ir sociologines problemas reikėtų labai rimtai modeliuoti, įtraukti mokslininkus, kompiuterinę sistemą, kad būtų galima duoti konkrečias rekomendacijas, kvalifikuotesnes, negu kad dabar yra daroma?
L.M.STANKEVIČIUS. Ką galiu pasakyti? Aš pritarčiau, kad pagal galimybę, aišku, reikėtų modeliuoti procesus. Galbūt net reikėtų šalia Vyriausybės turėti nepriklausomų ekspertų, mūsų žmonių grupę, kuri galėtų tai daryti ir teikti vertingas rekomendacijas Vyriausybei.
PIRMININKAS. J.Veselka. Ruošiasi kolega L.Alesionka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pretendente, pirmiausia aš norėčiau jums palinkėti, kad nebūtų tie skirti mėnesiai, nes darbo tikrai yra daug. Aš užsirašiau, 13 problemų Prezidentas paminėjo. Žinoma, jų sprendimo keliai yra diskutuotini, ne taip jau dėl visko galima sutikti. Jūs dar išvardijote devynias problemas. Jų daug. Bet vis dėlto aš norėčiau, kad jūs sukonkretintumėte, kaip jūs įsivaizduojate pramonės atgaivinimą ir kaip paspartinti privatizavimą? Gal daugiau detalizuotumėte? Kokia jūsų samprata, ką čia reikėtų skubiai daryti?
L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Žinoma, aš tik noriu pasakyti, kad tolokai buvau nuo šių problemų sprendimo, todėl gal aš iš karto šiandien receptų nepateiksiu, kaip aš tai įsivaizduoju. Tačiau iš principo turėčiau štai ką pasakyti. Kalbant apie privatizavimą, tai reikia nedelsiant patvirtinti tuos sąrašus. Nedelsiant organizuoti privatizavimo procesą už pinigus, už valiutą, jeigu tai įmanoma. Tai yra vienas iš pagrindinių šaltinių, kuris galėtų ateiti į Lietuvą ne tik iš šalies, bet taip pat mobilizuoti ir vidaus resursus. O smulkiau aš galėčiau tada, kai pristatysiu programą. Tada tikrai bandysiu įvardyti konkrečius žingsnius.
PIRMININKAS. L.Alesionka. Ruošiasi kolega J.Dringelis.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis ministre, jūs - LDDP partijos narys ir partijos suvažiavimo sprendimai jums, kaip ir man, yra privalomi. Sakykite, ar jūs pateikdamas Vyriausybės programą ir ją vykdydamas garantuojate, kad tai, kas buvo nutarta suvažiavime, o tai reiškia - mažiausios pensijos šiais metais turėtų būti 260 Lt, mažiausias biudžetinis atlyginimas - 300, garantijos daugiavaikėms šeimoms ir t.t., ir t.t., bus įvykdyta? Ar atvirkščiai, laikoma, kad tai, ką pažadėjo partija - nerealu, reikia revizuoti, ir jūsų Vyriausybė tai darys?
L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad mes dar kartą pasižiūrėsime į tuos skaičius, kurie buvo pateikti socialinėje programoje, kuri buvo patvirtinta. Bet aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė stengsis, jog ji būtų įvykdyta.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Ruošiasi V.Astrauskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, mes šiandien turėjome Krikščionių demokratų frakcijoje su jumis susitikimą, diskutavome. Aš norėčiau vis dėlto ir Prezidentui. Manau, kad Prezidentas iš mandagumo padėkojo buvusiam premjerui A.Šleževičiui. Daugelis žmonių ir dabar krenta į tą duobę. Na, gal ilgi žmonės ir pasiekė tos duobės dugną, tačiau maži žmonės dar krenta. Todėl norėčiau jūsų paklausti, kaip vertinate buvusios Vyriausybės poziciją imant užsienio kreditus, kaip numatote juos inventorizuoti, kiek paimta, kokiose srityse panaudota, koks likutis ir kokia faktinė, o ne iš nuogirdų yra šiuo metu Lietuvos skola užsieniui? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš suprantu, kad tai yra didelis uždavinys Vyriausybei, aš apie tai kalbėjau frakcijoje. Aišku, pirmiausia reikėtų gerai inventorizuoti visas paskolas, kurios yra, pasižiūrėti, kaip jos naudojamos, kur jos yra, kokios perspektyvos jas grąžinti, ir tada būtų galima atsakyti į klausimą, kaip efektyviai jos panaudojamos.
Atsiprašau, faktinės skolos aš su savimi dabar neturiu.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Ruošiasi J.Dringelis.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs žinote, buvęs premjeras ne kartą sakė, kad jau nuo šiol nebus priimama socialiai negatyvių nutarimų. Be to, jis išeidamas iš premjero posto pagrasino, kad jeigu balsuos už jo atstatydinimą, tai prisiims visą atsakomybę už tai, kad nebus galbūt įvykdyti, bankų problemų įstatymai priimti, taip pat kiti įstatymai. Mes tą atsakomybę prisiėmėm. Ar jūs žadate imtis tos atsakomybės dėl socialinių problemų ir dėl bankų krizės įveikimo, ir kitų dalykų, kuriuos žadėjo buvęs premjeras?
L.M.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad Vyriausybė turi turėti tęstinumą. Jeigu Vyriausybė įsipareigoja, tai Vyriausybė turi ir atsakyti. Todėl, aš manau, ta našta tenka ir man, ir visam naujam kabinetui.
PIRMININKAS. Kolega J.Dringelis. Ruošiasi K.Kubertavičius.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pretendente, kaip vertinate laisvųjų ekonominių zonų kūrimą Lietuvoje, kokias problemas jos galėtų sukelti ir kiek jų Lietuvoje, jūsų nuomone, galėtų būti optimaliai?
L.M.STANKEVIČIUS. Aš - tai teigiamai, jeigu klausiate mano nuomonės. Aš teigiamai vertinu laisvąsias ekonomines zonas. Manyčiau, kad bent jau artimiausiu metu porą laisvųjų ekonominių zonų mes galėtume turėti. Tai būtų kanalas, per kurį ateitų investicijos, šalia jų kurtųsi darbo vietos ir aš tikrai palaikyčiau, ir Vyriausybė bent jau dės pastangas, kad būtų spartinami įstatymai, priimti įstatymai dėl konkrečių ekonominių zonų.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Ruošiasi K.Jaskelevičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, kokius numatote pertvarkymus Vyriausybėje, arba tvirtinant Vyriausybės programą, ar bus mažinamas ministerijų skaičius? Juk daug turto yra privatizuota. Taip. Ir funkcijos ministerijų iš esmės pasikeitė daugeliu atvejų. Galbūt skubiai reikėtų priimti Valstybės turto įstatymą ir to turto perdavimą kokiai nors turto valdymo ministerijai ar agentūrai su įgaliojimais. Galiausiai, kaip bus užbaigtas turto perdavimas savivaldybėms ir funkcijų pasiskirstymas. Taigi ar ta valdymo reforma bus vykdoma dabar, ar lauksime Seimo rinkimų?
L.M.STANKEVIČIUS. Dėl ministerijų skaičiaus tai aš šiandien nenorėčiau vardyti, kokios ministerijos ir kiek jų bus. Yra Vyriausybės įstatymas ir juo kol kas reikia vadovautis. Aš suprantu, kad keičiasi funkcijos, bet, mano supratimu, reikėtų, gal aš esu toks konservatorius, bet viską reikia daryti labai pasveriant, nes viską darant greitai, nepasveriant, vien tik formalių funkcijų perskirstymu, mano supratimu, efekto nepasieksi. O dėl turto disponavimo ir valdymo įstatymo, aš manau, kad jį reikia spartinti.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Ruošiasi kolega A.Tauras.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs dabar prisipažinote esąs konservatorius. Man atrodo, kad jūs LDDP narys. Tai pusiau juokais. O klausimas toks. Jūs buvote tarp tų Vyriausybės narių, kurie pasirašė sausio 6 d. pareiškimą, skirtą Respublikos Prezidentui, taip pat visuomenei. Šiame pareiškime yra toks sakinys: "Susitikime su Respublikos Prezidentu A.Brazausku mes pareiškėme, jog Vyriausybė dirba normaliai, siekia operatyviai spręsti aktualius, ypač bankų, finansų, socialinės rūpybos, žemės ūkio klausimus." Vadinasi, jokios krizės nėra, viskas yra gerai, ir tokiu būdu jūs tarsi dalyvavote, na, pavadinčiau "dvaro sąmoksle" prieš Prezidentą. Ar jūs, priimdamas Prezidento pasiūlymą, švelniai tariant, nejautėte jokio moralinio diskomforto, ar jūs galėjote drąsiai žiūrėti Prezidentui į akis ir kaip jūs dabar galite vertinti šį pareiškimą?
L.M.STANKEVIČIUS. Galiu pasakyti, kad aš apskritai jaučiu diskomfortą stovėdamas čia prieš jus. Bet aš noriu pasakyti, kodėl gimė tas pareiškimas. Tas pareiškimas gimė todėl, kad nebūtų įnešta nereikalingos sumaišties, o Prezidentui tai, mano supratimu, visiškai netrukdė priimti sprendimų. O kad nebūtų, kaip čia pasakyti, kad netaptume visi bėgantys į krūmus, todėl buvo sutarta tokį pareiškimą pas Prezidentą padaryti.
PIRMININKAS. Kolega A.Tauras. Ruošiasi V.Žiemelis.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis pretendente, aš neabejoju, kad jūs laikysitės doros principų ir stengsitės išlaikyti darną. Tačiau šiuo metu visuomenėje yra labai didelė turtinė ir socialinė diferenciacija. Norėčiau paklausi, ar jūs esate apgalvojęs ir numatęs ir ar turite modelį, kaip mažinti šitą turtinę ir socialinę žmonių diferenciaciją? Žinoma, su tuo yra susijęs nedarbas - žmonių rykštė. Kaip jūs numatote šitą nedarbą mažinti? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Tai didžiulė kompleksinė programa. Aš apie tai bandžiau pasakyti iš pradžių. Apskritai nedarbas - mūsų ekonomikos vystymo problema, taip pat ir socialinių problemų sprendimo. Mano supratimu, mes turime suprasti viena - kad tik per darbą ir per uždirbtas, jeigu taip galima pasakyti, prakaitu uždirbtas lėšas galim ieškoti būdų, kaip mažinti tas socialines disproporcijas. Žinoma, aš nekalbu čia... arba norėčiau bent jau pasakyti, kad nešvarūs pinigai arba nešvariai uždirbti pinigai turi gauti atitinkamą įvertinimą. Ne pinigai, bet žmonės, kurie šitą padarė.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis. Ruošiasi B.Rupeika.
V.ŽIEMELIS. Pone pretendente į premjerus, tikėdamasis, kad tapsite premjeru, norėčiau pasidomėti kai kuriais būsimosios Vyriausybės formavimo principais. Aišku, kad tai bus LDDP daugumos Vyriausybė. Tačiau jūs, kaip žmogus, ieškantis kompromisų, stengsitės išvengti aštrių kampų. Sakykite, ar teikdamas kandidatūrą į savivaldybių ministrus aptarsite ją su Savivaldybių asociacija? Taip pat svarbu, kas taps vidaus reikalų ministru vietoje itin prastai dirbusio R.Vaitekūno. Būtų liūdna, jei šios institucijos vadovu taptų žmogus abejotinos reputacijos. Kažin ar gerai, jeigu vidaus reikalų ministru taptų asmuo, tarkime, dirbęs muitinių vadovu?
L.M.STANKEVIČIUS. Sunkų klausimą uždavėte. Aš noriu pasakyti, kad vis tiek yra didžioji dauguma, yra jos patvirtinta programa, ir Vyriausybė ją vykdys. Aš tik dar kartą noriu pakartoti, kad jos efektyvus vykdymas galėtų būti siejamas su labai konstruktyvia diskusija su visomis politinėmis jėgomis ir su visomis frakcijomis. Tačiau programa yra patvirtinta, ją mes turėsime patikslinti ir manau, kad pasistengsime ją įvykdyti.
O dabar dėl savivaldybių. Būtinai, nes čia mano iniciatyva sudarėm tokį komitetą: ministerijos, kelių ministrų ir Savivaldybių asociacijos prezidiumo. Aš manau, kad mes būtinai supažindinsime asociacijos vadovus su kandidatu į savivaldybių ministrus. O dėl vidaus - žinot, aš kol kas dar neturiu įgaliojimų.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Ruošiasi L.Milčius.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pretendente, stebint šią tokią draugišką, pakankamai tolerantišką bendravimo atmosferą nė nenutuoksi, kodėl Prezidentas renkasi priešlaikinius Seimo rinkimus. Bet tai, žinoma, jo prerogatyva. Jus aš puikiai pažįstu kaip tolerantišką, kultūringą, pakantų, palankų, supratingą žmogų, sugebantį puikiai kalbėti. Žinoma, norėtųsi sužinoti, ar jums yra tekę kada nors rimtai paprieštarauti premjerui, Prezidentui, na, kad ir finansų ministrui arba šiaip, žmonai? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš dėkoju už tiek daug pasakytų komplimentų mano adresu, tačiau turėjau progos paprieštarauti ir premjerui, ir finansų ministrui mano kolegai, kuris čia sėdi. Žmonai, žinot... pats baisiausias viršininkas yra žmona.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Ruošiasi J.Baranauskas.
L.MILČIUS. Pone pretendente, iš tikrųjų ir pareiškime, kurį jūs pasirašėte, ir dabar ką tik neseniai pasakėte, kad jūs vykdysite ankstesnę, t.y. pono A.Šleževičiaus Vyriausybės, programą. Sakykite, jeigu jūs būtumėte paskirtas Ministru Pirmininku, kokių jūs turite naujų idėjų, ar jokių? Ar ankstesnė Vyriausybės programa buvo gera, tik buvo prasti vykdytojai, nes iš tikrųjų ta ekonominė situacija, kuri yra šiandien Lietuvoje, turbūt netenkina ne tik mūsų, bet ir jūsų. Aš noriu sužinoti apie jūsų naujas idėjas, jeigu jūs būtumėte Ministras Pirmininkas. Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Žinoma, tos idėjos bus išdėstytos programoje, jei ją bus man patikėta pateikti. Aš negaliu pasakyti, kad ir Prezidentas sakė, ir aš, kad galėčiau dabar taip jau pasakyti, kad labai patenkintas tuo, ką nuveikė Vyriausybė. Aš noriu pasakyti, dar kartą paminėti, kad jau ne tokia bloga buvo programa, mano supratimu, galbūt tikrai kai kur trūko gal reiklumo, gal tiesiog nežinojimo jai įvykdyti, kad ji būtų geriau vykdoma. O mano pagrindinė nuostata yra tokia: kokia bebūtų ta programa patvirtinta, kaip aš jums minėjau, programa turėtų būti kiek galima konkretesnė, ir tada vykdymo disciplina.
PIRMININKAS. J.Baranauskas. Ruošiasi kolega K.Uoka.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, prieš septynerius, aštuonerius metus mūsų šalis pagrįstai didžiavosi elektronikos, elektrotechnikos, staklių pramonės gamintojų pasiekimais. Joje dirbo keliasdešimt tūkstančių aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Šiandien jų padėtis daugiau negu liūdna. Norėčiau jūsų paklausti, kokia perspektyva šios srities ir ar nemėginsite reanimuoti šią pramonės šaką? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad mums reikia padaryti viską, kad tas techninis ir mokslinis potencialas, kuris buvo sutelktas šioje pramonės šakoje, būtų efektyviai panaudojamas. Reikia ieškoti būdų per užsienio investicijas, kaip tai padaryti. Rytoj Vyriausybės posėdyje svarstysim, ką daryti su buvusia skaitiklių gamykla, kaip panaudoti žmones, kurie ten dirba ir kurie dabar jau ilgą laiką neturi darbo. Taigi aš pasisakau už tai, kad tikrai šitose šakose buvo didelis ir inžinerinis, ir mokslinis potencialas ir reikėtų ieškoti būdų jį panaudoti.
PIRMININKAS. K.Uoka. Ruošiasi kolega Z.Semenovičius.
K.UOKA. Pone Stankevičiau, geriausia būtų, kad šiuo laiku Lietuvai tektų koalicinė Vyriausybė, tokia, kuri sugebėtų nuteisti A.Šleževičių. Tokią Vyriausybę būtų priėmusi Lietuva. Bet, matyt, su jumis to neatsitiks. Todėl klausti tenka ko kito. Pabandykite paprognozuoti, kiek kartų ateisite į Seimą, prašydamas keisti valstybės biudžetą, ir į kurią pusę iki savo valdymo pabaigos?
L.M.STANKEVIČIUS. Žinoma, būtų labai gerai, kad biudžeto keisti nereikėtų. Tai būtų idealus variantas. Bet aš manau, kad reikės keisti. Tačiau prognozuoti dabar tikrai negaliu.
PIRMININKAS. Z.Semenovičius. Ruošiasi kolega K.Skrebys.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ką jūs ketinate padaryti ar kaip pakeisite valdymo sistemą, kad savivaldybės būtų laiku finansuojamos? Dabar labai daug problemų, nuolat merai "šturmuoja" ir finansų ministrą, ir labai daug problemų. Ką jūs ketinate padaryti, ką norite pakeisti?
L.M.STANKEVIČIUS. Kiek aš žinau, savivaldybėms tai, kas yra skirta iš valstybės biudžeto, yra laiku atiduodama. Gal čia paskui kolega, kadangi jis vėl stovės tribūnoje, jis galės apie tai pasakyti. O aš minėjau tai, kad reikėtų keisti apskritai vietinių biudžetų formavimo sistemą tam, kad savivaldybė pati atsakytų už savo lėšas ir gyventų pagal savo kišenę, jeigu taip galima būtų pasakyti. Tada būtų mažiau dairymosi į centrą, nes lengviausia kaltinti, kad mažai davė, nėra iš kur paimti.
PIRMININKAS. K.Skrebys. Ruošiasi kolega A.Bendinskas.
K.SKREBYS. Pone ministre, jūsų vadovaujama ministerija kuravo valdymo reformas ir savivaldybių klausimus. Jūs pats pasakėte, kad nesate visiškai patenkintas, kaip buvo šie klausimai sprendžiami, bet vis dėlto dar 1994 m. liepos mėnesį Seimas priėmė nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo". 9 punktas nurodė: Lietuvos Respublikos Vyriausybei per metus parengti ir pateikti Seimui svarstyti valstybės valdymo reformos ir jos įgyvendinimo programą. Ji nepateikta iki šiol. Pateikti valstybės valdymo decentralizavimo ir dekoncentravimo įstatymo projektą per metus. Irgi nepateiktas, nors praėjo beveik dveji metai.
Kitas svarbus įstatymas - įstatymas dėl Apskrities įstatymo įgyvendinimo - nurodė Vyriausybei iki praėjusių metų rugsėjo 10 d. pateikti Seimui ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų funkcijų perdavimo apskričių valdytojams programą. Vadinamoji programa pateikta Seimui tik šiais metais...
PIRMININKAS. Laikas.
K.SKREBYS. ... ir faktiškai yra tik įstatymo tezių rinkinys. Iki praeitų metų rugsėjo 1 d. reikėjo pateikti...
PIRMININKAS. Laikas, kolega. Prašom atsakyti apie neįvykdytus įstatymus.
L.M.STANKEVIČIUS. Nuo faktų niekur nepabėgsi. Taip yra. Tik noriu pasakyti, kad tai, ką mes pateikėm, - perduoti funkcijas iš ministerijų į apskritis, man atrodo, kad galima buvo svarstyti, nes ten buvo įvardytos ir konkrečios funkcijos, kas ateina iš ministerijų į apskritis. Aš noriu pasakyti, kad, formuojant apskritis, jau buvo sumažintas ministerijose dirbančių žmonių skaičius 250 žmonių. Dalis lėšų atėjo ir iš savivaldybių, ir iš ministerijų.
PIRMININKAS. A.Bendinskas. Ruošiasi kolega P.Miškinis.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pretendente, dabar man susidaro toks įspūdis, kad šiandien šaudom labai tolimais tokiais, žinot... to reikia, aš suprantu... labai didelėm strategijom - tai irgi reikalinga. Bet šiandien Lietuvos žmonės laukia labai konkrečiai ir aiškiai šitos susidariusios problemos sprendimo. Nukentėję šimtai tūkstančių žmonių, ir į jų šitą visą skriaudą, kurią padarė bankai, reikėtų atsižvelgti. Kiek dabar matom, tai čia lyg ir Vyriausybė kalta, lyg bankai, o patys indėlininkai - ne. Kaip jūs manote ir kokius sprendimus jūs priimsite, kad vis dėlto būtų ne visai patenkinti, bet kad žmonės pajustų, kad kažkas daroma jų naudai? Nes dabar tik ieškoma kaltų, stumdosi užpakaliais, ir nieko konkretaus nėra.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš noriu tik pasakyti, kad toks bankų reanimavimo planas yra iš esmės parengtas, yra Seime jau priimti sprendimai apie tai, kad dalis indėlių bus kompensuojama. Aišku, žmogui reikia pasakyti tiesiai šviesiai, ką jis turi, ką jis gaus šiandien. Šitą aš galėčiau, dar kartą įvertinęs visus išteklius, pasakyti programoje, kurią pateiksiu.
PIRMININKAS. P.Miškinis. Ruošiasi kolega A.Navickas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, nusikalstamumas klesti, ir to, matyt, niekas dabar negalėtų paneigti. Jūsų rankose bus galinga institucija - Vidaus reikalų ministerija su visomis savo jėgomis, kuri ir turi kovoti su šia blogybe. Kaip tik šią instituciją žmonės ir kaltina neveiklumu. Tai matyti ir iš spaudos, ir iš laiškų tai matosi. Dabar Vidaus reikalų ministerija lyg ir autonomine veikla užsiima. Ar paliksite savieigai, ar pabandysite tarti savo svarų žodį dėl šios srities?
L.M.STANKEVIČIUS. Tikrai, nusikalstamumas ir teisinės problemos yra labai aštrios ir vienaip ar kitaip jas reikia spręsti. Kiek tai bus įmanoma, aš ne tik bandysiu, bet ir tarsiu griežtesnį žodį, jeigu tai bus man leista.
PIRMININKAS. A.Navickas. Ruošiasi kolega A.Katkus.
A.NAVICKAS. Panašus klausimas jau buvo užduotas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ar jau? Ačiū. Kolega A.Katkus. Ruošiasi E.Raišuotis.
J.A.KATKUS. Pone ministre, dar nesakau "Pirmininke", nežinau, kaip balsavimo rezultatus jūs prognozuojate. Aš noriu vieną labai konkretų klausimą: ar jūs galėtumėte patvirtinti Seimo nariams ir visos Lietuvos žmonėms, kad lėšų Pietryčių Lietuvos ūkio atgaivinimui bus skirta tiek, kiek numatyta programoje, kurią sudarė komisija?
L.M.STANKEVIČIUS. Socialinė programa? Aš, gerbiamasis Katkau, norėjau dar patikslinti, ar socialinė programa?
J.A.KATKUS. Taip. Socialinėj programoj. Švietimui ir visa tai, ką komisija numatė, visas lėšas.
L.M.STANKEVIČIUS. Taip. Viskas bus daroma tiek, kiek turėsime pinigų.
PIRMININKAS. E.Raišuotis. Ruošiasi kolega A.Endriukaitis. Nematau. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, jūs stovite štai čia, tribūnoje, su tuščiu ir kiauru maišu, todėl prašyti pinigų ar reikalauti turbūt būtų ne visai taktiška. Todėl aš kitokio pobūdžio klausimą jums pateikčiau. Ar jūs galėtumėte ir ką jūs galėtumėte parodyti dešiniajai pusei - kokį gerą žvilgsnį, šypseną, akies mirktelėjimą ar kokį nors gestą, kad jie jus priimtų teigiamai ir palankiai? Tarkim, konkrečiai, ar jūs galėtumėte pakeisti premjero A.Šleževičiaus arogancijos pagrindu paskirtą Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro vadovą?
L.M.STANKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti gerbiamajam A.Endriukaičiui, kad esu gavęs pastabą iš kairės, kad per daug žiūriu į dešinę. Taigi čia gal turbūt kaltinimo nėra, o kiek aš suprantu, Rezistencijos centro vadovą tvirtina Seimas, Seimo kompetencija. Pasvarstysim kartu.
PIRMININKAS. V.Velikonis. Ruošiasi A.Kubilius.
V.VELIKONIS. Gerbiamasis pretendente, drįstu teigti...
PIRMININKAS. Į mikrofoną.
V.VELIKONIS. Gerbiamasis pretendente, drįstu teigti, kad jeigu Lietuvos Vyriausybė visiškai įvykdys Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo garsaus memorandumo reikalavimus, apnuogins užsieniui per tarifus, muitus, sumažintas kvotas mūsų žemės ūkį, tai mūsų kaimo laukia greita ir žiauri katastrofa. Kiek žinau, Vyriausybė žino tuos skaičiavimus. Ar rasite drąsos pasipriešinti ponų iš Vakarų spaudimui? Estai, palikę kaimą rinkos malonei, jau veža pieną iš Helsinkio, mėsą iš Panevėžio. Manau, Kaliningradas mums nepadės. Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad, žinoma, labai gerai gauti gerų patarimų, bet reikia turėti dar ir savo galvą.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Ruošiasi kolega V.Mačiulis.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre ir gerbiamasis pretendente į Ministrus Pirmininkus, aš norėčiau pateikti klausimą, kuris susijęs tiek su jūsų buvusiu, tiek ir su būsimu darbu. Jūs vadovavote Savivaldybių ministerijai. Jūs žinote savivaldybių problemas, kurios priklauso nuo Vyriausybės darbo. Viena iš tokių problemų yra savivaldybių finansavimas. Jūs gerai žinote, kad dėl to, jog 1993-1994 m. apskritai nacionalinis biudžetas buvo neįvykdytas ir savivaldybių biudžetai buvo neįvykdyti, susidarė didžiulės skolos. Susidarė didžiulės skolos ir per savivaldybių biudžetus finansuojamoms įstaigoms atsiskaitant su energetikais. Dabar štai jūsų kolega ir būsimasis jūsų pavaldinys energetikos ministras A.Leščinskas sausio 16 d. išsiuntinėjo protokolą Lietuvos energijos sistemos įstaigoms, kuriuo leidžia joms įspėjus per 10 d. atjungti šildymą. Aš turiu Kauno duomenis...
PIRMININKAS. Laikas!
A.KUBILIUS. Tuojau pat baigiu. Kauno duomenis. Štai Kauno miesto...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kiek reikia aiškintis. Trejus metus aiškinamės, kad reikia sugebėti per vieną minutę paklausti. Aš jums daviau dar 10 sekundžių viršaus. Pretendentas suprato. Prašom.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš tikrai suprantu, kokia yra didelė problema. Aš suprantu ir energetikus, nes jų skolos taip pat yra didelės. Žinoma, reikia viską daryti, kad iš abiejų pusių tos skolos mažėtų. Aš noriu jus patikinti, kad nė viena ligoninė nebus atjungta.
PIRMININKAS. Valentinas... (Balsai salėje) Valentinas...
L.M.STANKEVIČIUS. Reikia žiūrėti, reikia pažiūrėti sutartį, nes...
PIRMININKAS. V.Mačiulis. Ruošiasi kolega J.Beinortas.
V.MAČIULIS. Gerbiamasis pretendente, mes visi suprantame, kokia yra sudėtinga ekonominė ir finansinė būklė Respublikoje. Įsivaizduojame Finansų ministerijos veiklą ir jo, kaip paties vadovo, šitoj ministerijoj figūrą ir vadovavimą jai. Ar jūs tvirtai pritariate Prezidento pasirinkimui, kad būtent gerbiamasis R.Šarkinas išeina į Lietuvos banką?
L.M.STANKEVIČIUS. Žinote, aš pasakysiu savo grynai asmeninę nuomonę. Aš banko valdytojo poste matau poną R.Šarkiną. Labai gaila Vyriausybės požiūriu, bet šiuo metu valstybės banko valdytojo poste aš matau poną R.Šarkiną.
PIRMININKAS. J.Beinortas. Ruošiasi kolega V.Arbačiauskas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis ministre, aš čia nuo...
PIRMININKAS. Dešinėje pusėje.
J.BEINORTAS. Norėčiau jūsų paklausti vieno specifinio dalyko dėl Valstybinio socialinio draudimo funkcijų. Nepaslaptis, kad jas reikia šiek tiek transformuoti ir keisti, tačiau dabar jau pasigirdo balsų, kad iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos funkcijų reikia atimti mokesčių surinkimo funkciją. Po šituo stogu yra žmogus, kuris intensyviai eskalavo šitą idėją ir tuo, suprantama, viena vertus, lyg ir sukeldamas nepasitikėjimą, kita vertus, lyg ir turėdamas argumentų. Ar jūs šitai idėjai, dalies "Sodros" funkcijų perdavimui Finansų ministerijai pritarsite, ar dar kol kas susilaikote?
L.M.STANKEVIČIUS. Noriu pasakyti, kad tikrai dar neturiu savo tvirtos nuomonės...
PIRMININKAS. Į mikrofonus, gerbiamasis Stankevičiau.
L.M.STANKEVIČIUS. ...savo tvirtos nuomonės šituo reikalu. Nors, kaip jūs žinote, mums teko bendradarbiauti formuojant socialinio draudimo sistemą. Tačiau reikėtų vis dėlto ir praktiškai pasižiūrėti. Jeigu kalbama tik apie administravimą, tai aš manau, kad dar būtų galima ir padiskutuoti. Ar nebūtų galima sujungti išieškojimo funkciją į vieną vietą? Dar reikėtų dėl to padiskutuoti, nes dabar aš taip įsivaizduoju: į "Sodrą" mokėjimai eina į vieną sąskaitą, į biudžetą eina į kitą sąskaitą, ateina du žmonės tikrinti, kai galėtų ateiti vienas žmogus. Gal aš taip supaprastintai sakau. Bet, man atrodo, reikėtų padiskutuoti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. V.Arbačiauskas. Nematau. Kolegė R.Hofertienė iš eilės. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Kadangi bankų krizė yra ne kas kita kaip valdžios dorovinės krizės pasekmė, todėl mano klausimas ne ekonominis. Vaikų gimstamumas šiuo metu mažėja, o valdžiai vaikų, pasirodo, per daug, nes nežino, kiek šiuo metu - keliasdešimt tūkstančių alkanų ir valkataujančių vaikų. Tuo būdu ugdoma nusikaltimų pramonė. Įdomu, į ką naujoji Vyriausybė numatys daugiau investuoti: ar į švietimą, ar į kalėjimus. Aš, žinoma, sutinku, kad ir pesticidai be stogų yra blogai, bet dar blogiau, kai alkani ir badaujantys vaikai yra be stogų. Todėl mano klausimas būtų toks. Ar naujoji Vyriausybė, jeigu jūs jai vadovausite, per mėnesį (nes ilgiau laukti negalima) imsis labai veiksmingų priemonių, kad alkani ir valkataujantys vaikai pirmiausia būtų suskaičiuoti, pavalgydinti ir į mokyklas suvaryti? Ar jūsų Vyriausybė imtųsi skubiai bent sumažinti vaikų, paauglių reketą ir nusikalstamumą? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Jūs palietėte labai skaudžią problemą. Norint padaryti valkataujančių ir nesimokančių vaikų apskaitą didelių išlaidų nereikia. Tiktai reikia paprašyti kartu su savivaldybėmis šitą padaryti. Vyriausybė tikrai bandys rasti galimybių padėti šitiems vaikams. Aš tikrai...
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente, ačiū, gerbiamasis ministre. Paklausė maždaug 30 Seimo narių. Klausimai ir atsakymai užtruko ilgiau negu 40 Seimo statute numatytų minučių. Dar kartą dėkoju. Pranešu, kad pagal 196 Seimo statuto straipsnį dabar toliau turėtų su pretendentu bendrauti Seimo frakcijos. Kiek žinau, kai kurios jau kalbėjosi, kitos tai turėtų padaryti rytoj. Ir pagal mūsų darbotvarkę, kurią patvirtinome, galutinis kandidatūros nagrinėjimas, svarstymas ir balsavimas turėtų būti ketvirtadienį. Ačiū, gerbiamasis Stankevičiau.
L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną pretendentą į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą - finansų ministrą R.Šarkiną. Gerbiamasis ministre, kiek jūs minučių pageidautumėte kalbėti?
R.ŠARKINAS. Gal 2 min.
PIRMININKAS. Prašau 3 min.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiek problemų paskutiniu laiku užteko Finansų ministerijai, kad tikrai dar nebandžiau gilintis į Lietuvos banko problemas. Kadangi teko dirbti jau ilgą laiką Lietuvos banko valdyboje, ir dabar visą laiką Finansų ministerija glaudžiai bendravo su Lietuvos banku, tos problemos nėra svetimos. Tuo labiau kad daug dirbome kartu spręsdami dabartines bankų problemas. Todėl, manau, jeigu, aišku, bus patikėta man vadovauti Lietuvos banko valdybai, tai pirmasis uždavinys bus išspręsti šiuolaikines susikaupusias komercinių bankų problemas, aišku, tariantis su visais (turiu omeny visas Seimo frakcijas, visus Seimo narius), tariantis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Nes tai yra bendra mūsų visos valstybės problema, kurią galima išspręsti tik bendromis jėgomis.
Toliau. Kita problema būtų labai svarbi - tai Bankų priežiūros tarnybos sutvarkymas Lietuvos banke. Visų pirma ten dabar po įvykusių pakeitimų praktiškai yra ir šios tarnybos vadovų problema, šitos tarnybos ir visos priežiūros organizavimo klausimai. Aš manau, kad šie klausimai būtų svarbiausi. O šiaip yra Lietuvos banko įstatymas, kuriam dabar yra pateikta nemažai pakeitimų, yra komercinių bankų įstatymai, kurių pakeitimai taip pat yra svarstomi. Lietuvos banko uždavinys būtų įgyvendinti visa tai, kas numatyta šituose įstatymuose, t.y. padaryti tai, kokios funkcijos bus pavestos Lietuvos banko įstatymu. Aš nenorėčiau ilgiau šnekėti ir pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir jums 40 minučių atsakymams į klausimus. Pirmasis užsirašė kolega A.Vaišnoras. Ruošiasi klausti kolega B.Rupeika.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pretendente, pirmiausia aš norėjau pasakyti tokį savo pastebėjimą. Kai jūs prieš porą savaičių buvote Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių frakcijoje, aš jūsų paklausiau, ar jūs nesiruošiate stoti į LDDP. Šiandien "Dienoj" buvo parašyta, kad jūs jau esate šitos partijos narys. Tai aš suprantu, jog čia buvo padarytas jums tam tikras spaudimas, kad jūs į ją įstotumėte, arba, kitaip sakant, kas gali tai paneigti? Tiktai jūs.
Bet mano klausimas būtų kitoks. Štai Vyriausybė, kurios nariu jūs buvote ir esate, nevykdė 1995 m. gruodžio 29 d. Seimo įstatymo dėl LAIB ir "Litimpeks" bankų. Kaip jūs manote, kaip toliau bus su šito ir kitų įstatymų vykdymu? Nes vieno įstatymo nevykdymas sukelia kažkokių pamąstymų, kad jie ir toliau nebus vykdomi, kai jūs būsite banko pirmininkas.
R.ŠARKINAS. Pirmiausia dėl LDDP. Tikrai nesu LDDP narys ir nebuvau. Paskutinį kartą buvau tik TSKP nariu.
Dabar dėl gruodžio 29 d. įstatymo. Negalima pasakyti, kad jis nevykdomas. Bet kaip formuluotė... Aš nelabai, tarp kitko, supratau, ką jūs turėjote omeny, sakydamas "nevykdomas". Buvo nedelsiant pradėta rengti priemones tų bankų problemoms išspręsti. Buvo pasitelkti užsienio ekspertai, sudarytos darbo grupės iš mūsų geriausių specialistų ir parengtas tų bankų gelbėjimo, veiklos restruktūrizavimo planas. Tas planas yra labai, galima sakyti, platus, apima ne tik tuos du bankus, apima ir daugiau bankų. Yra sudarytos galimybės keisti ir sprendžiant šias problemas priimti visiškai naujus sprendimus, kurių ten nebuvo.
PIRMININKAS. B.Rupeika. Ruošiasi kolega J.Listavičius.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamasis tamsta, nežinau, kas čia dabar aukščiau būtų: ar ministras šitoj situacijoj, ar banko valdybos pirmininkas, banko, kuriame nelabai daug pinigų. Taigi K.Ratkevičius, A.Šleževičius, R.Šarkinas. Čia ta lietuviška "trojka", dalyvavusi paleidžiant bankų krizės mechanizmą, buvusi liudininkais ir po to ėmusi ryžtingai juos gelbėti. Jūs esate paskutinis, einantis iš tos "trojkos" į naują darbo vietą. F.Kolosausko aš čia "trojkai" nepriskiriu, kadangi jis, mano požiūriu, daugiau kurjeris šioje situacijoje, bet psichologinis motyvas labai stiprus. Indėlininkai, kurių vis daugiau, žlungančių įmonių darbininkai iš kažko reikalaus. Visi pabėga. Ar negalima sudubliuoti finansų ministro ir banko valdytojo funkcijų laikinai? Klausiu nevisiškai juokaudamas. Nes kai visi pabėga...
PIRMININKAS. Laikas. Gerbiamieji kolegos, 69 sekundę išjungiu visiems vienodai.
R.ŠARKINAS. Aš supratau, kad jūs dėl to sujungimo, aišku, juokavote. O dėl tos "trojkos", tai ne visai norėčiau su jumis sutikti. Vis dėlto ne viskas taip buvo. Ir ne ta "trojka" inicijavo šitą situaciją, kurioje dabar esame.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Ruošiasi V.Zimnickas.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Kaip sieksite atstatyti prarastą pasitikėjimą Lietuvos bankais? Kiek tai galės kainuoti? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Galėtų būti, matyt, visa programa, kaip atstatyti pasitikėjimą Lietuvos bankais. Bet aš manau, kad buvo ir bus Lietuvos banko svarbiausias uždavinys atstatyti pasitikėjimą Lietuvos komerciniais bankais. O kaip tą padaryti, aišku, turėsime tartis, svarstyti ir priimti tokį sprendimą, kuris būtų efektyviausias ir, kaip jūs sakėte, kad jis kuo mažiausiai kainuotų. Apie tas kainas, kurios buvo numatytos programoje, tai aš manau, kad ten yra maksimalios kainos. Tai yra maksimalios. O tiek, kaip Seimas... Bet koks lėšų skyrimas bankų problemoms spręsti be Seimo vis tiek nebus padarytas. Taigi galutinį žodį tars Seimas.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Ruošiasi J.Veselka.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kandidate, iš tikrųjų dabar yra pateikta nauja programa bankininkystės problemoms spręsti. Sakykite, ar jūs manote, kad ji yra pakankama, ar vis dėlto reikėtų kai ką dar peržiūrėti pagal situaciją?
R.ŠARKINAS. Programa ir pasirašytas su Pasaulio banku memorandumas numato, kad toje programoje šalims susitarus galimi bet kokie pakeitimai. Aišku, jeigu bus vykdant programą rastas geresnis variantas, kuris mažiau kainuos, bus priimtas tas variantas. Programa taip ir buvo sudaryta, kad bet kuriuo metu, net ir įsteigus tą minimą jungtinį banką, gali būti įvairūs banko skyriai... Ar kas parduodama, privatizuojama ir t.t. Yra visos galimybės bet kuriam programos modifikavimui.
PIRMININKAS. V.Astrauskas. Ruošiasi kolega J.Veselka.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, Vyriausybės pateiktoje bankų gelbėjimo programoje visiems metams beveik visi punktai numatyti Finansų ministerijai. Tai kiltų klausimas, ar jūs taip specialiai padarėte, kad liktų ministerijai šitie punktai vykdyti, ar jūs manote, kad ji vaidins tokį labai didelį vaidmenį? Kartu norėčiau paklausti. Vis dėlto metams ta programa, o po pusės metų ar bus jau apčiuopiamų rezultatų? Kaip jūs prognozuojate?
R.ŠARKINAS. Aš nelabai supratau. Bet ten, kur programoje numatyti punktai, kad vykdys Finansų ministerija, tai, aišku, ji vykdo. Mūsų ministerijoje dirba žmonės, kurie tuo užsiima. Aišku, kad tie klausimai bus išspręsti, kaip numatyta programoje. O klausimo pabaigos aš ne visai supratau.
PIRMININKAS. J.Veselka. Ruošiasi kolega K.Kubertavičius.
J.VESELKA. Gerbiamasis pretendente, norėčiau vis dėlto, kad jūs būtumėte stiprus. Čia Seimo nariai sako, kad tai, ką jie priėmė prieš Naujuosius metus, tai jie priėmė baimės apimti daug dalykų, kurių įvykdyti negalima. Aš norėčiau jūsų paklausti. Šiandien iš šios tribūnos buvo pasakyta maždaug taip, kad lito pririšimas prie dolerio yra labai geras dalykas, užtikrina Lietuvos pinigų stabilumą, tik kažkas paleidžia "pletkelius", ir naivūs žmogeliai pradeda atsiimti pinigus. Todėl aš norėčiau jūsų klausti. Ar jūs būsite tvirtas siekiant atstatyti Lietuvos banką, kaip klasikinį banką, kai nereikės jokių paramos fondų, paramos tarnybų ir t.t.? Jeigu jūs duosite tokį garantą, kad sieksite tvirto Lietuvos banko, kaip klasikinio centrinio Banko, atstatymo, tai aš pasakyčiau ačiū ir labai agituočiau už jus.
R.ŠARKINAS. Aš norėčiau paprašyti, kad dabar nebūtų keliamas šitas klausimas. Vis dėlto dabar turime išspręsti tas problemas, kurias turime. Po to, be abejo, galima pradėti ir tai, ką jūs siūlote. Bet prašyčiau, kad dabar kuo mažiau būtų diskutuojama tuo klausimu.
PIRMININKAS. K.Kubertavičius. Ruošiasi kolega K.Kuzminskas.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis pretendente į banko valdybos pirmininko pareigas. Nors šia tema iš tiesų nereikėtų diskutuoti, bet galbūt paskutinį kartą aš norėčiau jūsų paklausti. Štai mes neturėjome nė vieno rimto Lietuvos banko valdybos pirmininko, kuris atsispirtų tiems žaidimams su lito kursu, kol nebuvo priimtas Lito stabilumo įstatymas. Ar jūs atstačius, kaip J.Veselka siūlo, kada nors, kai ūkinė situacija leis mums iš tiesų garantuoti lito stabilumą (pati ūkinė situacija), ar jūs tikrai jaučiate, kad sugebėsite tą vairą tvirtai laikyti savo rankose ir nesukelti vėl lito kurso šokinėjimo?
R.ŠARKINAS. Aš manau, išspręskime pirmą jūsų pasiūlymo dalį, tada žiūrėsime dėl antrosios.
PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Ruošiasi kolega J.Žebrauskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, Juozapavičiaus prospekte buvę Kauno miesto Panemunės vykdomojo komiteto rūmai perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus žiniai. Jame buvęs mano, kaip šioje apygardoje išrinkto Seimo nario, darbo kabinetas, skirtas gyventojų priėmimui, vienašališkai buvo perduotas Lietuvos demokratinei darbo partijai. Šiuo metu priešais pagrindinio pastato fasadą pradėtos priestato statybos. Prašau paaiškinti, iš kokių lėšų atliekama ši statyba, nes valstybės biudžete tai nebuvo numatyta. Žinodami valstybės biudžeto padėtį, kokius didelius mokesčius moka smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, pasamprotaukime, ar iš viso reikalinga šio priestato statyba? Kas gali paneigti, kad buvusi LDDP Vyriausybė už jos partijai skirtas patalpas šiame pastate suteikė leidimą ir lėšas priestato statybai? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Pirmiausia dėl kabineto ir patalpų aš nieko negaliu pasakyti, kieno ten buvo kabinetas ir patalpos. Aš pats nesu tose patalpose buvęs. O tai, kad Kauno miesto mokesčių inspekcija neturi patalpų ir yra keliose vietose, - taip. Buvo suderinta, ir priestatas statomas iš lėšų, skirtų materialinei bazei stiprinti, kurios išieškomos iš mokesčių.
PIRMININKAS. J.Žebrauskas. Ruošiasi kolega K.Jaskelevičius.
J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis pretendente, ką reikia pirma gelbėti: ar indėlininkus, kurie bankuose taupo pinigus, ar gamybininkus, verslininkus, įmones, kurių įšaldytos apyvartinės lėšos, stabdoma gamyba, kartu mažėja biudžeto pajamos? Indėlininkai tikrai nebūtų puolę atsiimti savo santaupų, jeigu nebūtų šių bankų veiklos sustabdymo, o gamybininkai lėšas būtų naudoję nuolat. Kas jums atrodo svarbiau - gamyba, jų žmonės, socialinės reikmės ar indėlininkai?
R.ŠARKINAS. Viskas yra svarbu - ir gamybininkai, ir indėlininkai. Tik nenoriu sutikti su jūsų teiginiu, kad indėlininkams nebūtų nieko atsitikę, jeigu nebūtų sustabdyta bankų veikla. Bankai patys sustojo. Tos problemos atsitiko ne dėl sustabdymo.
PIRMININKAS. K.Jaskelevičius. Ruošiasi kolega J.Pangonis.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente į pirmininko postą, Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos laikinosios tyrimo grupės medžiagoje, kuri yra perduota Generalinei prokuratūrai tam, kad būtų priimtas procesinis sprendimas, išvadų 17 punkte yra klausiama, ar jūsų veiksmuose nėra kartais tarnybinio aplaidumo bei piktnaudžiavimo požymių? Dar neaišku, koks bus priimtas procesinis sprendimas. Galbūt jis nebus palankus jums. Nors labai reikalinga kuo greičiau Lietuvos bankui, taip sakant, galva, tačiau ar jūs nejaučiate savo subtilios padėties ir ar jūs nepaskubėjote priimdamas Prezidento pasiūlymą?
R.ŠARKINAS. Pirmiausia, aišku, Prokuratūra šituos dalykus išsiaiškins. Aišku, kad nejaučiu jokios savo kaltės dėl tų reikalų.
PIRMININKAS. J.Pangonis. Ruošiasi kolega L.Milčius.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pretendente, aišku, pirmiausia tenka apgailestauti, kad tokiu sunkiu metu jūs paliekate finansų ministro postą, nes turbūt ir ten būtumėte šiuo momentu labai reikalingas. Gal galėtumėte atsakyti į tokį klausimą: kokių konkrečių, radikalių priemonių galima dabar imtis, norint pataisyti sušlubavusią valstybės obligacijų rinką? Kaip žinome, vakar aukcione 38% metinių palūkanų, neparduota net pusės obligacijų siūlomo kiekio. Gal galėtumėte išvardyti radikalias priemones situacijai pataisyti?
R.ŠARKINAS. Matote, palūkanų normos mes nenustatinėjam. Palūkanų normas nustato rinka. O kai pinigų rinkoje sumažėjo, tai palūkanų norma padidėjo. O kokių reikia priemonių, mes imamės.
PIRMININKAS. L.Milčius. Ruošiasi kolega R.Žurinskas.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pretendente, mane stebina, kad jūs ne bankininkas, bet finansininkas ir ryžtatės vadovauti Lietuvos bankui. Aš abejoju, ar tie Lietuvos banko klausimai jums buvo įdomūs anksčiau. Jeigu taip, jūs būtumėte informavęs poną A.Šleževičių, kas darosi Lietuvos bankuose. Klausimas mano toks: ar jūs turite kokių nors idėjų ar planų, kaip grąžinti indėlius nukentėjusiems indėlininkams ir įmonėms ne po 1000 litų, nes tai yra kaip pajuoka, bet grąžinti tai, kas jiems priklauso, ir tai daryti kuo greičiau? Ar jūs turite idėjų dėl naujų, efektyvių, greitų šaltinių? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Juk visas tas planas ir nukreiptas, kad maksimaliai mažesnius nuostolius patirtų juridiniai asmenys ar indėlininkai, kurie tuose bankuose turėjo pinigų. Kokios dar konkrečios gali būti kitos priemonės? Aišku, paimti ir atiduoti visiems visų lėšų, kurios buvo tuose bankuose, šiandien negalima. Niekas iš jokių šaltinių tokių lėšų nepaims. Vienintelė galimybė - maksimaliai išieškoti visas paskolas, kurios buvo suteiktos tiems, kurie jų negrąžino laiku ir kurie galbūt piktnaudžiavo. Aš manau, kad tas bus įvykdyta, kai bus maksimaliai grąžintos visos paimtos paskolos tiems bankams.
PIRMININKAS. R.Žurinskas. Ruošiasi kolega K.Uoka.
R.ŽURINSKAS. Pone prelegente, sakykite, kaip jums atrodo, kai buvo pasakyta "A", t.y. sustabdyta bankų veikla, tai gal reikėjo pasakyti ir "B", paskelbti jų bankrotą? Arba tada nereikėjo sakyti "A" raidės, nestabdyti jų veiklos, o kažkaip kitaip juos stengtis gelbėti? Kaip jūs manote?
R.ŠARKINAS. Aš nežinau, kodėl jūs taip keistai sakote "A" - tai buvo sustabdyta. Sustojo tie bankai, sustojo. Niekas jų nesustabdė, jie sustojo patys. O dėl bankroto, tai kaip tik ir bus išspręsta įgyvendinant šitą planą, ar tai bus bankrotas, ar tai bus jungtinis bankas, ar bankai bus parduoti dalimis arba visiškai, kaip su jais bus pasielgta. Tai kaip plano dalis, ir bus nuspręsta dėl jūsų įvardytos "B" raidės.
PIRMININKAS. Kolega K.Uoka. Ruošiasi A.Bendinskas.
K.UOKA. Pone Šarkinai, Lietuvoje susiformavo labai bloga tradicija. Mūsų Pramonės ir prekybos ministerijai vadovauja žmogus, kuris sužlugdė vieną didelę Vilniaus gamyklą. Mūsų Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovauja žmogus, kuris sužlugdė Anykščių (...) gamyklą. Dabar atrodo, kad bankui vadovaus žmogus, kuris sužlugdė daugelio Lietuvos žmonių nuomonę, kelis metinius biudžetus, bankų sistemą ir net nesugebėjo suskaičiuoti valstybės vidaus skolos. Tokių skaičių niekur nesugebėjote paskelbti. Ar nesijaučiate pratęsiantis labai prastą Lietuvos tradiciją?
R.ŠARKINAS. Kaltinimų, aišku, labai daug. Nežinau, ką ir atsakyti, kad vienas žmogus būtų tiek sužlugdęs ir pridirbęs. Nežinau, ką pasakyti.
PIRMININKAS. A.Bendinskas. Ruošiasi kolega P.Miškinis.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis ministre dar kol kas, nes jūs nepaskirtas valstybinio banko pirmininku, todėl aš į jus taip ir kreipiuosi. Jūs, kaip buvęs finansų ministras, manau, kad puikiai žinote, kiek "praskolinta" Lietuva. Bet, kita vertus, jūs nepadarėte oficialių pareiškimų. Pirma. Kiek Lietuva "praskolinta", kokias skolas paveldėjo Seimas? Juk žemės ūkio sugriovimas irgi yra skola Lietuvos žmonėms. Šiandien visi galvoja, kad visa tai padarė atėjęs Seimas ir jo dauguma. Aš norėčiau jūsų atsakymą išgirsti.
R.ŠARKINAS. Pirmiausia aš nesuprantu, kai sakote, kad niekas nepaskelbė skolų ir nepadarė pareiškimų. Pareiškimų apie mūsų skolas visur pilna. Finansų ministerijoje yra užregistruota kiekviena paskola, kontroliuojama, išmokama ir per Finansų ministeriją vyksta tų paskolų grąžinimas. Visos vidaus skolos irgi yra aiškios ir pakankamai įvardytos. Visos vidaus skolos. Ir aš nežinau, kodėl gerbiamasis K.Uoka, kai klausė, negavo pas mus tokių skaičių. Visi tie skaičiai yra ir jokių problemų dėl to nėra. O dėl to, kas ką sugriovė, tai aš nenorėčiau ko nors kaltinti, kaip čia kai kurie apkaltino mane.
PIRMININKAS. P.Miškinis. Ruošiasi kolega A.Gricius.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, visi normaliai girdintys žmonės, įlipę į šitą tribūną, kurioje jūs dabar esate, viena ausimi paprastai prikursta. Pasakysiu, kodėl. Ne vieną kartą jūsų pirmtakui banko pirmininko kėdėje, kai tik jis įlipdavo į šitą tribūną, esu sakęs apie būtinumą kontroliuoti komercinius bankus. Apie tai aš kalbėjau gerokai iki visų šitų krizių. Vis dėlto mes ir su jumis esame dirbę vienoje įstaigoje, ir ponai bankininkai matė, kad esu ir bankuose dirbęs, bet kažkodėl nenorėdavo klausyti, ką kalba žmogus iš dešinės. Ar jūs, būdamas banko pirmininku, klausysite abiem ausim, ar irgi praleisite pro ausis tuos signalus, kuriuos praneša kita pusė?
R.ŠARKINAS. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai aš, pradėdamas šiandien savo trumpą kalbą, ir pradėjau nuo to, kad tas problemas galima išspręsti tik bendromis jėgomis. Ir Lietuvos bankas yra Lietuvos bankas, o ne kokios nors jos dalies. Aš jau minėjau, kad tik tariantis su visais tas problemas bus galima išspręsti.
PIRMININKAS. A.Gricius. Ruošiasi kolega A.Katkus.
A.GRICIUS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis Šarkinai, aš turiu labai trumpą klausimą. Ar jūs galite konkrečiai pasakyti savo nuomonę, kaip jūs žiūrite į tai, ar komercinių bankų mes Lietuvoje turime per daug, ar per mažai? Kokią tendenciją jūs numatote remti toliau? Antrasis klausimas dėl užsienio bankų. Kada mes juos turėsime normalius ir koks jūsų požiūris į juos? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Kiek reikia bankų, šiandien pasakyti, matyt, sunku. Jų kažkada buvo daug, o dabar sumažėjo daugiau kaip dvigubai. Aš manau, kad ir toliau jų skaičius gali keistis. Kai kurie gal jungsis ar dar kaip nors bus kitaip. Bankų normaliai rinka turėtų suformuoti tiek, kiek jų turėtų išlikti.
Dėl užsienio bankų. Kaip žinote, užsienio dukteriniai bankai pas mus gali būti. Lietuvos bankas yra parengęs ir pateikęs įstatymų pakeitimus, kaip spręsti, kad ateitų ir užsienio bankų filialai, arba kitokiais būdais. Pagrindinis, matyt, klausimas yra tas, kaip turi ateiti užsienio bankai: ar be kapitalo, ar su kapitalu. Seimui bus pateikti pasiūlymai ir Seimas nuspręs, kokie ir kaip jie galės ateiti. Man atrodo, dabar niekas nedraudžia, kad bet kuris užsienio bankas įsigytų bet kurį mūsų banką ir ateitų. Mes už tai, kad būtų užsienio bankai, bet kad jų buvimas būtų kuo naudingesnis Lietuvai.
PIRMININKAS. A.Katkus. Ruošiasi kolega K.Antanavičius.
J.A.KATKUS. Pone pretendente, Seimo Laikinosios komisijos bankų krizei tirti išvadose pažymima, kad kaltė dėl bankų krizės tam tikra prasme tenka ir Finansų ministerijai, kuriai jūs vadovavote. Lietuvos banko valdytojo postas yra ne mažiau svarbus negu finansų ministro, ypač šiuo metu. Klausimas būtų toks: kokią darbo patirtį turite bankininkystės srityje?
R.ŠARKINAS. Bankininkystės srity žinau tiek, kad daugelį metų buvau Lietuvos banko valdybos nariu, kai dirbau finansų ministro pavaduotoju ir ministerijos sekretoriumi. Konkrečiai kokiame nors banke nesu dirbęs.
PIRMININKAS. K.Antanavičius ir ruošiasi A.Endriukaitis.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, atsakydamas į kolegos B.Rupeikos klausimą jūs sakėte, kad ne tas trejetas inicijavo bankų veiklos sustabdymą. Vis dėlto aš manau, kad jūs galėtumėte pasakyti, kas tada inicijavo tą sustabdymą ir kada jūs sužinojote apie tų bankų sustabdymą? Ar jūs nesate prie to prisidėjęs? O jeigu nesat, tai tada kokia jūsų pozicija dėl tų bankų sustabdymo? Ačiū už dėmesį.
R.ŠARKINAS. Aš kelintą kartą kartoju, kad tie bankai sustojo patys, niekas jų nesustabdė. Faktiškai, jeigu bankas negali atlikti operacijų ir jis nevykdo pavedimų, bankas yra sustojęs, jis neturi pinigų. Tas sustabdymo aktas ir buvo tik padėties konstatavimas, siekiant sumažinti galimus tolesnius to banko nuostolius. O sprendimus dėl sustabdymo, kaip jūs žinote, priėmė Lietuvos bankas.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, paaiškinkite tokį dalyką dėl atlyginimų. Kaip žinoma, nuomonę apie bankininkų kvalifikaciją ir sąžinę turi visa Lietuva. Jeigu kalbėtume vien apie valstybinius bankus, jų pareigūnai gauna didžiulius atlyginimus. Niekaip negalima suprasti, kokiu pagrindu tai daroma. Nejaugi jų darbas atsakingesnis, vertingesnis negu, tarkim, kokio nors mikro ar kardiochirurgo, arba lauke stovinčio valstybinės kelių inspekcijos darbuotojo ar bet kurio kito? Ar tiek jau ten yra ultrasupersudėtinga ir, kaip matome šiandien Lietuvoje, gudru ir atsakinga, kad šitokie kontrastai yra šiandien pas mus?
R.ŠARKINAS. Aš nepasakyčiau, kad tuose bankuose, kur valstybė turi 51% akcijų kapitalo, atlyginimai yra labai dideli. Palyginti su tais privačiais bankais, jie nėra labai dideli, bet, aišku, jie yra didesni negu, kaip jūs paminėjote, kai kurių kitų. Dėl to dabar sprendžiant banko problemas ir buvo pateikti Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimai, kur galbūt būtų galima išspręsti ir visų bankų darbuotojų atlyginimų klausimą nors iš dalies.
PIRMININKAS. Laikas baigiasi. Du paskutiniai Seimo nariai - kolega A.Kubilius ir P.Jakučionis.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate Valstybės kontrolės departamento (pono V.Kundroto) pateiktame atsakyme įvardytus jūsų nusižengimus? Aš noriu perskaityti citatą, kuri yra gana ilga, bet gal suspėsiu. Citata: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. rugsėjo 31 d. nutarimu (nustatytas slaptumo laipsnis - slaptai, dėl specialaus Vyriausybės vertybinių popierių aukciono, pasirašė A.Šleževičius ir R.Šarkinas), siekdama suteikti paramą "Vakarų" bankui ir "Aurabankui", sprendžiant laikinas likvidumo problemas įpareigojo Finansų ministeriją iki 30 mln. litų, gautų už parduotas Vyriausybės obligacijas, deponuoti į "Vakarų" banką, o likusią lėšų dalį į "Aurabanką". Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. valstybės biudžeto (...)" ir t.t. 4 straipsnyje Vyriausybei suteikta teisė imti paskolas tik valstybės biudžeto deficitui finansuoti. Neatidavus visų įstatyme numatytų lėšų asignavimo valdytojams, 1995 m. spalio 1 d. būklėje buvo neatiduota 455 mln. litų ir, pažeidžiant 1995 m. valstybės Biudžeto įstatymo 4 straipsnį, Vyriausybė lėšas, gautas realizavus vertybinius popierius, panaudojo kredito įstaigų paramai." Citatos pabaiga.
Pone ministre, kaip jūs vertinat savo nusižengimus?
R.ŠARKINAS. Aš noriu pasakyti, kad tai buvo Vyriausybės sprendimas, tuo metu reikėjo išgelbėti "Vakarų" banką ir "Aurabanką". Dėl to toks sprendimas buvo priimtas. Ten buvo išleistas specialus vertybinių popierių aukcionas. Jis nebuvo skirtas biudžeto deficitui dengti.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pretendente, komerciniai bankai yra uždara, neperšviečiama sistema. Tuo tarpu jie disponuoja ne savo pinigais, o valstybės, žmonių ir įmonių. O kai tuos pinigus jie iššvaisto, šaukiasi valstybės paramos, kaip ir šiuo atveju, tai yra tų pačių apvogtų žmonių paramos. Sakykite, ar jūs, eidamas į šias naujas pareigas, turite kokį nors planą, kaip griežčiau kontroliuoti komercinių bankų veiklą, kad neatsitiktų vėl taip, kaip atsitiko dabar? Dėkui.
R.ŠARKINAS. Taip, aš jau įžangoje minėjau, kad tai bus viena iš svarbiausių Lietuvos banko funkcijų - iš esmės sutvarkyti komercinių bankų priežiūrą, komercinių bankų veiklos kontrolę. Aišku, pirmiausia reikia sukomplektuoti to departamento vadovus ir specialistus, tada tinkamai organizuoti darbą. Manau, kad Lietuvos banke yra specialistų, kurie gali tą darbą atlikti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, ačiū, gerbiamasis pretendente. Vėl primenu Statutą, šiuo atveju 205 straipsnį. Frakcijos turi nagrinėti toliau, bet, manau, turėtų apsvarstyti ir Biudžeto ir finansų komitetas. Jeigu spėtume, tada tolesnės stadijos - svarstymas ir pritarimas kandidatūrai - ketvirtadienio posėdyje. 2-1, 2-2 klausimai baigti.
Gerbiamieji kolegos, dėl dviejų rytinio posėdžio išspręstų klausimų. Primenu, kad mes priėmėme įstatymą "Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo", tokį trumputį. Ir priėmėme stambesnės apimties taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą. Abu įstatymai apima skirtingas šio kodekso dalis. Ar Seimas nesutiktų šiuos du įstatymus, keičiančius tą patį kodeksą, sujungti į vieną įstatymą? Ar sutinkam? Ačiū. Gerbiamoji Z.Šličytė sutinka, tai, tikiuosi, kad ir kiti kolegos - tiek Valstybės ir teisės komiteto nariai, tiek ir likę Seimo nariai sutiks. Taigi ne du, o vienas didesnis įstatymas. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, 10 min. pertrauka, iki 17 val. ir 15 min. Po pertraukos pagal darbotvarkę 2-4a ir 4b klausimai, t.y. Seimo nutarimai "Dėl valstybės dalies akcinėse bendrovėse "Vakarų" bankas" ir "Aurabankas" ir 1996 m. biudžeto patikslinimo įstatymo projektas. Po to kiti klausimai, kur pranešėjas - ministras R.Šarkinas. Dar, matyt, trys klausimai. Taigi gerbiamasis ministras turės atidirbti, iki bus paskirtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pertrauka iki 17 val. 15 min. Po pertraukos pirmininkaus J.Bernatonis.
Pertrauka
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau sėsti į vietas. Tęsiame posėdį. Dabar svarstome 2-4 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo "Dėl valstybės dalies akcinėse bendrovėse "Vakarų" bankas" ir "Aurabankas" projektą. Užsirašė kalbėti 7 Seimo nariai. Pirmiausia jiems suteiksiu žodį, po to kviesiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministrą R.Šarkiną. Pirmasis kalbės Seimo narys R.Dagys. Seimo nario R.Dagio nematau. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos nutarimo "Dėl valstybės dalies akcinėse bendrovėse "Vakarų" bankas" ir "Aurabankas" projektas kelia dvejonių. Visų pirma, orientuojantis į priimtus sprendimus, kad "Aurabankas" bus likviduojamas ir taps turto valdymo įmone, neaišku, kodėl didinamas jo akcinis kapitalas 56,8 mln. Lt. Kad galima būtų padidinti "Aurabanko" valstybės akcinio kapitalo dalį iki 100% ir išspręsti šio banko restruktūrizavimo klausimą, pakanka ir 1 lito, o ne 56,8 mln.Lt. Turint mintyje, kad kuriama blogų paskolų įmonė, vėl kyla klausimas, kodėl reikia "Aurabankui" skirti jau minėtą sumą ir didinti akcinį kapitalą. Be to, akcinio kapitalo padidinimas dar nieko nekalba apie banko turimas lėšas, kuriomis būtų galima atlikti bankines operacijas. Taigi negaliu pritarti nutarimo daliai, pagal kurią "Aurabanko" akcinio kapitalo didinimui skiriama 56,8 mln. Lt.
"Vakarų" banko akciniam kapitalui didinti skiriama 30 mln. Lt. Tačiau sieti juos su iki 100% valstybės dalies kapitalo didinimu... neturi nieko bendro. Todėl visas nutarimo projekto 1 punktas nereikalingas. Motyvai skirti 30 mln. Lt "Vakarų" banko akciniam kapitalui didinti gal ir yra pateisinami, jei bus aktyviai ir produktyviai toliau dirbama. Todėl nutarimo "Dėl valstybės dalies akcinėse bendrovėse "Vakarų" bankas" ir "Aurabankas" projektui, koks jis yra dabar, nepritariu po svarstymo. Siūlau jį pertvarkyti.
Kadangi Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto patikslinimo įstatymo projektas remiasi anksčiau minėto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projekto duomenimis, nepritariu šio įstatymo projektui, ypač nepritariu 76 mln. Lt valstybinio biudžeto deficito didinimui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J.Veselka. Seimo narys J.Veselka atsisako kalbėti. Tai prašom į tribūną. Po jo Seimo narys A.Baskas.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mes Ekonomikos komitete praeitą savaitę svarstėme šitą problemą. Gerai suprasdami, kad, šiaip ar taip, teks šitą problemą spręsti, mes taip pat gerai supratome, kad vis dėlto tų pinigų davimas šitiems bankrutuojantiems bankams rodo, jog reikėtų labai atsargiai elgtis ir su kitais bankrutuojančiais bankais, kai valstybė bando bet kuria kaina, tik pažadais tikėdama, gelbėti bankus. Komitete mes priėjome tokią nuomonę, kad paprašėme gauti tam tikrą informaciją apie didžiausius šio banko skolininkus, informaciją apie didžiausius šito banko akcininkus, tam, kad priimtume sprendimą ir pamatytume vis dėlto, kodėl šitas procesas įvyko. Todėl Ekonomikos komitetas nutarė, kad priims galutinį sprendimą tik tada, kai gaus šitą informaciją. Man atrodo, kadangi šitų bankų tokia krizinė situacija yra seniai, šita informacija turėtų būti labai greitai pateikta, nes tai yra labai normali, objektyvi informacija.
Todėl aš prašyčiau Seimą, kad priėmimą surengtume tik tada, kai gausime šitą informaciją. Gal tai sprendimo ir nepakeis, bet turime turėti informaciją, nes be informacijos, kaip matote, priimame sprendimus, po to jie... Mano tokia nuomonė, kad šiandien nereikėtų baigti svarstyti. Tik gavus visą informaciją baigti svarstyti ir tada priimti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo nario A.Basko nėra. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Po jo kalbės Seimo narys K.Kuzminskas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome Seimo nutarimo "Dėl valstybės dalies akcinėse bendrovėse "Vakarų" bankas" ir "Aurabankas" projektą. Šiuo projektu siūloma padidinti valstybės dalį akcinėse bendrovėse, kaip jau minėjo, "Vakarų" bankas ir "Aurabankas" iki 100%, ir spręsti šių bankų restruktūrizavimą. Man projekto esmė nelabai aiški, nes, kaip pažymi ir Juridinis skyrius, "Aurabanko" akcijos yra rekvizuotos ir bankas jau dabar 100% valstybinis.
Gerbiamieji, mes tikrai, kaip minėjo ponas J.Veselka, informacijos neturime ir atrodo, kad perkame katę maiše. Kas ten yra šituose bankuose, kokios skolos? Gal ten yra tiek pridaryta tų nuostolių, kad net valstybės biudžetas gali nepakelti? Paprastai sprendžiant, nagrinėjant netgi menkiausius projektus, turi būti pateikta viskas, visa dokumentacija, turi būti sukaupta visa informacija. Tuo tarpu sprendžiant valstybės lėšų klausimus, mes neturime nieko. Nežinau, kaip kiti Seimo nariai, bet aš nieko neregėjau ir nemačiau. Man atrodo, tai patvirtina ir tas faktas, kad ir ponas J.Veselka apie tai nieko nėra girdėjęs ir nieko nėra matęs.
Todėl aš manyčiau, kad mes šitų bankų likimo klausimus galėtume nagrinėti tik tada, kada gautume duomenis apie padėtį tuose bankuose, kas ten yra, kiek jie turi išlikusių lėšų, kiek tų lėšų iššvaistyta. Todėl aš siūlau dabar projektui nepritarti ir tik gavus visą dokumentaciją, visus duomenis, toliau svarstyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską. Po jo kalbės Seimo narys K.Jaskelevičius.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šį komercinių bankų įstatymų paketą svarstėme ir Krikščionių demokratų frakcijoje. Daugumai nuostatų, kurias pasakė ponas P.Miškinis, po to Seimo narys J.Listavičius, mes pritariame. Mums taip pat nesuprantama, kodėl mes iš valstybės biudžeto, iš vertybinių popierių numatome sanuoti tuos bankus, kurie faktiškai yra išvogti, neaišku, kur išparceliuotas jų turtas, ar ieškomos, ar išieškomos lėšos grąžinti atgal į šių bankų biudžetą. Skolos išlieka Sveikatos apsaugos ministerijai, skolų yra "Sodrai", šiuo metu jau neapmokami receptai Klaipėdos vaistinėse, įsiskolinimai didžiausi ir visoms kitoms ministerijoms, didinamas biudžeto deficitas.
Siūlomame valstybinio biudžeto patikslinimų įstatyme numatoma padidinti valstybės biudžetą iki 731 mln. 84 (...) Vos ne vienas milijardas eina jau į valstybės biudžeto deficitą. Nors mūsų valstybės aukšti vadovai teigia, jog čia ne iš valstybės biudžeto ar iš kur, tačiau šiame įstatyme paskutinė pastraipa suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę leisti valstybės vertybinius popierius ir imti trumpalaikes paskolas 1996 m. valstybės biudžeto deficitui, ne didesniam (...) tūkstančių litų. Taigi mes matome, kad vis dėlto čia viskas eina iš valstybės biudžeto, o vertybiniai popieriai yra tas pats biudžetas, tik, aišku, ne tos Vyriausybės, bet ateities Vyriausybės, o viskas gula ant tos Lietuvėlės pečių.
Todėl mes taip pat nepritariame šio nutarimo projektui, be to, mūsų manymu, jeigu jau priiminėjame Seime teisinius dokumentus, tai turėtų būti įstatymas, o ne nutarimas. Tai turėtume įteisinti įstatymu.
Šį klausimą aš taip pat aptariau ir susitikime su Kauno miesto gyventojais, ir Kauno miesto gyventojai kategoriškai pasisakė prieš valstybės biudžeto parceliavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys K.Jaskelevičius. Po jo - pranešėjas.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu tos Juridinio skyriaus pastabos, į kurią atkreipė dėmesį keli Seimo nariai, tačiau noriu atkreipti dėmesį štai į ką ir norėčiau, kad tai gerbiamasis R.Šarkinas pakomentuotų savo kalboje.
Aš gerai atsimenu situaciją birželio mėnesį, kai buvo iškilusi krizė "Aurabanke" ir kai buvo talpinamas depozitas, man atrodo, gerokai mažesnis, tada buvo kalbama apie 5 - 8 mln. Lt. Dabar aš matau, kad jau valstybės lėšų depozitas "Aurabanke" yra beveik 57 mln. Lt ir "Vakarų" banke - 30 mln. Lt. Aš turiu "Vakarų" banko tokį popierinį balansą, iš čia matyti, kad dar yra centrinio Banko paskola 29 mln. Lt.
Siūlomojo nutarimo Nr.2065 antrajame punkte siūloma šiuos depozitus paversti akcijomis arba, kitaip sakant, kapitalizuoti. Čia pat yra pateikiamas antrasis projektas dėl biudžeto patikslinimo ar papildymo, ir čia siūloma šitas išlaidas... Kitaip sakant, kapitalizavimas reiškia, kad mes pripažįstame, jog tos lėšos jau yra negrįžtamai prarastos. Mes įrašome praktiškai į fiktyvią balanso eilutę, ypač turint galvoj paskolų grupavimą į abejotinas, nuostolingas ir padidėjusios rizikos paskolas, ir jeigu pritarsime dabar siūlomam lėšų skyrimui 10 mln. Lt iš biudžeto ir 76 mln. Lt padidinti valstybės biudžeto deficitą šiems metams, vadinasi, mes antrą kartą patvirtinsime tas lėšas, nes reikės užtikrinti banko likvidumą. Vadinasi, mes antrą sykį skirsime lėšų šitiems bankams sanuoti, atgaivinti, ar taip, ar taip. Čia pat mes kuriame blogų paskolų įmonę, kuri iš esmės tas paskolas, populiariai tariant, išmušinės.
Todėl, jeigu mes neišsiaiškinsime tų dalykų iki smulkmenų, o vėl apimti kažkokios euforijos pritarsime šitiems įstatymo projektams, vadinasi, mes du kartus palaidosime pinigus. Ir ne pusę milijono, ne kelis šimtus tūkstančių, o beveik 200 mln. Lt. Tai didelė suma. Turint galvoje tai, apie ką mes šnekam, kad trūksta ten, trūksta ten, trūksta indėliams, ir čia pat finansų ministras, kuris jau matuojasi Lietuvos banko pirmininko kostiumą ir kėdę, siūlo tokius projektus. Aš siūlau tuos projektus atmesti ir nutraukti tolesnį jų svarstymą.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį finansų ministrą R.Šarkiną.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad pristatant buvo gana detaliai atsakyta į šiuos klausimus. Bet aš galbūt dar trumpai atsakysiu į pagrindinius, kurie buvo pateikti dabar. Informacija apie akcininkus ir skolininkus. Galbūt būtų tikslinga pratęsti šio klausimo svarstymą ir svarstymo metu išskirti šį nutarimą į du, kadangi "Aurabanke" jau išspręstas klausimas ir visų buvusių akcininkų akcijos yra anuliuotos. "Vakarų" banke tai dar neišspręsta. Tai dar turi padaryti akcininkų susirinkimas, kad nurašytų buvusius nuostolius ir tų nuostolių suma sumažintų kapitalą. Tada būtų įnešamas valstybės įnašas į to banko kapitalą. Aš manau, kad tai būtų kaip tik tų bankų restruktūrizavimo plano dalis. Įnešus, pavyzdžiui, į "Aurabanką" kapitalą, tuos depozitus... Tik aš patikslinu sumas, kurias gerbiamasis K.Antanavičius neteisingai pasakė. Ten yra 27 mln. Lt valstybės biudžeto ir 29 mln. Lt yra Lietuvos banko depozitai, kurie yra "Aurabanke", t.y. 56 mln. Lt. Tie su geromis paskolomis, kurios atitinka šitą sumą, būtų perduoti bet kuriam veikiančiam bankui. Kaip su valstybės kapitalo dalimi ir geros to banko paskolos. Aišku, tų blogų paskolų, kurios pereina į turto valdymo bendrovę, išieškojimo reikalais užsiims teisėsauga. Yra baigiama revizija "Aurabanke", aš manau, kad ji gana greitai bus baigta, ir visa medžiaga bus perduota teisėsaugos organams, kurie užsiims tolesniu medžiagos realizavimu.
O dėl "Vakarų" banko yra aišku, kad galima būtų atskirti tuos nutarimus ir kapitalą įnešti tik po to, kai akcininkai nurašys dabar esančius nuostolius savo kapitalo sąskaita. O tuomet jau valstybės įnašas, ir tai būtų kaip banko restruktūrizavimo dalis. Atsirastų banke kapitalo, kuris galėtų funkcionuoti arba savarankiškai, arba tas kapitalas patektų į bendrą jungtinį banką. Todėl aš tiesiog nežinau dėl visų procedūrų ir, gerbiamasis Kolosauskai, galbūt galima padaryti svarstymo pertrauką ir atskirti tuos nutarimus?
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką poną F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, iš tiesų pats finansų ministras suabejojo savo sprendimais, ir mes komitete pirmadienį tą klausimą svarstėme, ir Ekonomikos komitetas taip pat nagrinėjo tą klausimą. Tuo labiau, kad aš turiu žinių, jog tais klausimais domisi ir Seimo Ekonominių nusikaltimų komisija, todėl komiteto vardu siūlau padaryti pertrauką, neskubėti, nesikarščiuoti ir klausimą išspręsti pozityviai, bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinio komiteto reikalavimu darome šio klausimo svarstymo pertrauką. Pritariate?
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-5 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos valstybės paramos komerciniams bankams tarnybos įstatymo projektą. Nori kalbėti 5 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Po jo kalbės Seimo narys J.Listavičius.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome gana įdomų ir labai svarbų klausimą dėl valstybės paramos komerciniams bankams, faktiškai dėl valstybinių bankų paramos fondo įsteigimo projekto. Manau, čia faktiškai mes, spręsdami labai reikalingą ir naudingą klausimą, užuot nuėję reikiama linkme, faktiškai siūlome, kad besimaudančius ir skęstančius gelbėtų valstybė, bet nesiūlome jiems patiems imtis kokių nors priemonių: ne tik kad rankos nepajudintų, bet ir piršto nepajudintų, kad išplauktų ir neskęstų.
Man kelia rimtų abejonių 7 straipsnis, kuriame numatyta paramos komerciniams bankams tarnybos teisė pirkti iš bankų akcijas už pačios tarnybos nustatytą kainą. Manau, čia yra labai rimtas įsikišimas į civilinę apyvartą ir rimtas prieštaravimas civilinės teisės principams. Man atrodo, kad tai skatins piktnaudžiavimus, korupciją, teismų kišimąsi į civilinę apyvartą, komandinių pradų į civilinę apyvartą įvedimą.
Manau, kad visiškai nepagrįstas bandymas suteikti teisę tai tarnybai kreiptis į teismą dėl akcijų pardavimo tarybos nustatyta kaina. Juk tai tas pat, kai, sakysim, pirkėjas, nuėjęs į turgų ar į parduotuvę ir nesusitaręs su pardavėju dėl kainos, bėgtų į teismą su ieškiniu, ginčydamas pardavėjo teisę nustatyti prekės kainą, prašydamas teismą įpareigoti pardavėją parduoti prekę už pirkėjui naudingą kainą. Manyčiau, kad ne teismas, bet vieši aukcionai turėtų lemti tokių bankrutuojančių bankų akcijų kainas. Todėl, gerbiamieji, aš daug nekalbėdamas manyčiau, jog reikia pagalvoti apie kitokias priemones, kad padėtume tiems bankams. Reikia padėti bankams, čia žmonių pinigai yra paskendę, ir, žinoma, likti abejingi jiems mes negalime.
Krikščionių demokratų frakcija daug kartų apie tai svarstė ir paramai pritarė, tačiau siūlo ieškoti labai protingų ir reikalingų priemonių. Jau seniai reikėjo pagalvoti apie komercinių bankų rezervinius fondus. Užuot švaisčius pinigus didžiuliams rūmams įrengti, marmuru iškloti, galima buvo tuos pinigus skirti rezerviniams fondams ir dabar padėtis būtų buvusi daug lengvesnė, negu šiuo metu yra. Todėl siūlyčiau dar dėl šito projekto pagalvoti.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J.Listavičius, po jo - Seimo narys K.Kuzminskas.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visko buvo, bet jau čia daugiau, negu reikia. Jeigu jūs turite šito įstatymo projektus, tai pažiūrėkite į 1996 m. sausio 30 d. projektą ir į 1996 m. vasario 8 d. projektą. Čia yra projektas, ir vasario 8 d. vėl Vyriausybė rašo: "Lietuvos Respublikos valstybės paramos komerciniams bankams tarnybos įstatymo projekto 7 straipsnio papildymo įstatymas." Tai jau turbūt paskutinis anekdotas iš didelio rašto.
Toliau pažiūrėkite į pateiktą papildymą ir palyginkite su šiuo pagrindiniu (jeigu taip žiūrėtume) projektu. Čia tik perrašo tuos 7 straipsnio aštuonis punktus, galima sakyti, ir tik prideda pastraipas. Jeigu taip, tai galima buvo tą siūlymą teigti 7 straipsniui, o dabar projektui dar rengia projektą. Tai čia jau virš visko.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos komerciniams bankams tarnybos įstatymo projektas skirtas sustiprinti komercinių bankų kapitalo bazę ir išsaugoti bankų sistemos stabilumą. Įstatymo projekte aptariamos paramos bankams priemonės, tarnybos statusas, funkcijos ir teisės. Reikia tikslinti 6 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatas - "Tarybos funkcijos" ir 7 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas - "Tarybos teisės". Tarybai suteikiamos didelės teisės ir didelės darbų apimtys, ir, jeigu mes pažiūrėtume, tai būtent tarnybai suteikiama teisė steigti ir likviduoti įmones savo funkcijoms atlikti. Tai, vienu žodžiu, išeitų, kad šešių asmenų taryba kuria, galima sakyti, visą kombinatą. Tuo labiau kad tarybos nariai renka kadrus, tvirtina tarybos biudžetą be derinimo su komerciniais bankais, kurių lėšomis ta tarnyba bus išlaikoma.
Visiškai neaišku, kodėl įstatymo projektui vėl teikiamas įstatymo projektas, o ne siūlymai patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį, ir, jeigu pažiūrėsite, ne čia nurodytas 2, 3, 4 dalis, o tiesiog tik 2 ir 6 punktus. Papildomo įstatymo projekto 2 punkte yra "žodžius ir terminus", o 6 punkte "siūlyti Lietuvos bankui skirti". Tai, vienu žodžiu, iš tikrųjų yra daugiau, negu galima pasiekti šiais laikais. Todėl, kaip sakiau, 7 straipsnio 2 ir 6 punktus papildyti šio straipsnio 2-5 pastraipomis ir straipsnį atitinkamai išdėstyti. Remdamasis minėtu, negaliu pritarti dviejų įstatymų projektams po svarstymo. Iš tikrųjų juos reikėtų sutvarkyti ir spręsti. Turbūt Ekonomikos komitetas vėl kažką darys. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K.Kuzminskas, po jo - Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis valstybės paramos komerciniams bankams tarnybos įstatymo projektas Krikščionių demokratų frakcijai yra nesuprantamas. Ypač mums nesuprantama, kad šiuo metu finansų ministras R.Šarkinas eina atlikti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas. Koks tikslas faktiškai kurti savotišką alternatyvą Lietuvos bankui? Pažiūrėkime šios tarnybos visas funkcijas, tas teises. Viskas atitinka Lietuvos banką, tik truputį kitais žodžiais. Kas neatitinka? Matyt, neatitinka tai, kad ši tarnyba nori turėti savo sąskaitą Lietuvos banke. Kaip tai suprasti? Lietuvos banke kuriamas naujas bankas.
Toliau. Nustatyti bankų, kuriems numatoma teikti paramą, veiklą, pertvarkyti sąlygas ir terminus. Vienašališkai ta tarnyba numatys, kurį banką šelpti, kuriam padėti, o kurį sunaikinti. Mums tai nesuprantama. Organizuoti banke, kuriam taryba teikia paramą ir priemones, sanavimą. Samdyti nepriklausomą bankų auditą, steigti įstatymų nustatyta tvarka įmones. Kokias įmones ši tarnyba nori steigti?
Mes manome, kad tai yra Lietuvos banko funkcijų dubliavimas. Dabar kaip tik svarstomos Lietuvos banko įstatymui teikiamos pataisos. Matome, kad tai reikalingos pataisos. Teikime, pataisykime Lietuvos banko įstatymą ir jokių papildomų tarnybų nesteikime, nes ta tarnyba vėl numato naujas darbo vietas, tarnautojams vėl bus skiriami nenusakomi darbo užmokesčiai, ir vėl, matyt, savo vyrus reikia aprūpinti, savo moteris reikia aprūpinti darbo vietomis. Todėl Krikščionių demokratų frakcija nepritaria ir siūlo iš viso atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K.Kubertavičius, po jo - Seimo narys A.Baskas.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šitą įstatymo projektą svarstėme praeitą kartą Seime, kaip prisimename. Buvo pasakyta tikrai nemažai pastabų, ir štai Vyriausybė pateikė naują 7 straipsnio redakciją, bet aš manau, kad čia dar liko daug neišspręstų klausimų. Anksčiau prieš mane kalbėjęs ponas P.Miškinis sakė, kad tarnyba pasisavins banko akcijas už tarnybos nustatytą kainą, ir sukritikavo šitą poziciją. Teigė, kad turi būti kažkoks turginis metodas ar rinkos sąlygomis turėtų būti nustatyta, bet čia yra viena sąlyga. Čia yra sąlyga, kai kapitalo pakankamumas tampa lygus arba mažesnis kaip du procentai. Bankas nevykdo normatyvų, nevykdo įsipareigojimų. Tuomet taikomos represinės priemonės (jeigu taip būtų galima pasakyti).
Bet aš irgi nesutikčiau su tuo, kad šitoks teiginys išsprendžia visas problemas. Iš tiesų piktnaudžiavimui paliekama daug laisvės, nes kainos nustatymas, kad tereikia susitarti nupirkti gal net už sąlyginai neblogą, sakykim, kainą, o po to mes apskritai nesugebėsime realizuoti tų akcijų, ir vėl valstybė patirs nuostolį. Čia iškyla tarnybos atsakomybės klausimas, kuris niekur nereglamentuotas. Taigi tie klausimai nėra išspręsti.
7 straipsnio 5 papunktyje rašoma, kad tarnyba turi teisę organizuoti banko, kuriam tarnyba teikė paramos priemones, sanavimą, siūlyti Lietuvos bankui skirti banko laikinąjį administratorių. Aš manau, Lietuvos bankas pats turi šias funkcijas, ir pats sprendžia, kada jis turi skirti tą laikinąjį administratorių, kada kokias priemones taikyti. Tai numatyta ir Komercinių bankų įstatyme, ir Lietuvos banko įstatyme. Nurodyta, kada ir kaip tai daryti, ir viskas, kas yra reglamentuota. Šiame įstatymo projekte apskritai nelieka pačių komercinių bankų intereso gelbėti save. Praktiškai viskas nukeliama ant valstybės pečių, o jokio komercinių bankų draudimo fondo steigimo elementų nesijaučia, kad būtų suinteresuotas pats bankas, patys bankininkai, akcininkai, bankų savininkai dirbti normaliai, ištempti banką su minimaliais nuostoliais, jeigu dar valstybė padėtų. Bet šiuo atveju viso to nėra.
Taigi, kaip matome, klausimų daug ir į juos vis dėlto neatsakyta. Gali būti, kad šita valstybės paramos komerciniams bankams tarnyba taps tik banko turto ir blogų paskolų valdymo kontora, kuri kažin ar sugebės išspręsti visus tuos klausimus, iš tiesų išieškoti tą turtą, kuris daugeliu atvejų jau yra negrįžtamai prarastas.
Taigi dubliuojanti Lietuvos banką tarnyba, aš manau, nereikalinga, o jeigu jau kažką reikia daryti, tai vis dėlto tame įstatyme turėtų būti įrašytas aiškus, konkretus pačių komercinių bankų noras, ir turi būti parodytas interesas, kad jie patys dalyvauja šiame savo bankų gelbėjime.
Noriu perskaityti Ekonomikos komiteto protokolo išrašą. "1 punktas. Projektą atmesti: už balsavo 7, prieš - 4 komiteto nariai. Pasiūlyti projekto rengėjams parengti naują bankų veiklos draudimo projektą su valstybės dalyvavimu draudime." Vadinasi, turi būti abipusis noras gelbėti bankus. Siūloma pavesti Seimo plenariniame posėdyje kalbėti V.Briedienei, kurios, deja, kaip žinome, šiandien nėra, todėl aš tai perskaičiau. Todėl aš Finansų ministerijai siūlau vis dėlto dar kartelį peržiūrėti, atsižvelgiant į visas pasakytas pastabas, galbūt pateikti šito įstatymo projekto pataisas ir dar kartą svarstyti tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek Ekonomikos komitete, surasti naujų argumentų. Galbūt mums pavyks surasti bendrą kalbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį A.Baską. Po jo kalbės pranešėjas.
A.BASKAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad praeitą savaitę mes svarstėme šitą įstatymą, visi nepritarė jam. Tada ponas F.Kolosauskas paprašė pertraukos ir po tos pertraukos nieko nepakeitė, tik padarė dar vieną pataisą, kuria suteikiama teisė pirkti akcijas kaina, kurią nustatys valdininkai. Aš prašau Biudžeto ir finansų komitetą paskaičiuoti, kiek brangiau kainuos, jeigu tokiu būdu atstatysime bankininkystę, negu tas akcijas parduotume konkurso keliu. Ar dešimtimis, ar šimtais milijonų litų? Ir kur tada tie pinigai nueis? Premjeras pasikeitė, bet politika liko ta pati. Juk buvęs premjeras pateikė, jis pasirašė šitą projektą, tai gal jau keiskim šitą politiką? Man sako: o kam ją keisti? Tikrai, kam ją keisti, juk ji yra gera kai kam. Labai labai gera politika kai kam.
Juridinis skyrius pasakė, kad šis įstatymas nesiderina su Konstitucija. Seimo nariai pasakė, bet vėl jis kišamas. Tai kokios čia patyčios? Aš nenoriu gaišinti laiko. Aš prašau Biudžeto ir finansų komitetą, kad jis pateiktų skaičiavimus, kiek skirsis bankininkystės atstatymas suteikiant teisę valdininkams nustatyti akcijų kainą, ir konkurso keliu? Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį finansų ministrą R.Šarkiną.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, matyt, dėl 7 straipsnio gerbiamasis J.Listavičius yra visiškai teisus. Galbūt ta pateikimo forma ne tokia, kokia turi būti. Pateikta kaip įstatymas, o turėjo pateikti paprasčiau, kaip projekto pataisą ir pan. Aš manau, kad Seimo nariai teisingai suprato ir priims tai kaip projekto pataisą, kurios reikia. Aš tik noriu pasakyti, kad tame organizacinių priemonių plane, kuris yra sudarytas bankų problemoms spręsti ir restruktūrizavimui atlikti, kaip tik ir yra numatyta įsteigti valstybės paramos komerciniams bankams tarnybą. Pateikiamas šios tarnybos įstatymas. Čia buvo pasakyta, kad tai siejasi su Lietuvos banko funkcijoms. Aš noriu paprieštarauti, kad tai nesisieja su Lietuvos banko funkcijomis. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas negali nei įsigyti banko akcijų, nei duoti garantijų investicijoms į bankų akcijas ir pan. Būtų įsteigta tarnyba, kuri užsiimtų bankų problemų sprendimu. Aišku, ji bendradarbiautų ir su Lietuvos banku, ir su Vyriausybe, su Finansų ministerija. Aš prašyčiau pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, o į tas pastabas galima atsižvelgti teikiant ir galutinai redaguojant įstatymo projektą priėmimui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas už tai, kad projektui būtų pritarta, vienas - prieš. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji, tikrai neatsisakoma tų priežasčių, nenaikinamos priežastys, kurios atvedė į bankų krizę. Yra pažymėta daugelio žinovų, kad viena iš pagrindinių bankų krizės priežasčių yra ta, kad per šiuos kelerius metus buvo suplaktos įstatymais Vyriausybės ir banko funkcijos, kad jos turi būti atskirtos. Kai jos atskirtos, tai kai vieni drumsčia vandenį, tai kiti nesuinteresuoti tuo drumstimu ir atsiranda kontrolė.
Dabar pasiūlyta sudaryti tarybą, kuri neturi jokios atsakomybės už bankų sistemą. Vėl griaunant tą pamatą valdžių paskirstymo, kuris kaip tik yra prieškorupcinis, kuris yra visuomeniškai veiksmingas, patikrintas daugelyje valstybių, mes vėl suteikiame teisę Vyriausybei paskirti tarybą, kurioje taip dažnai leidžiama keisti narius kas metai, kas dveji metai. Jokios atsakomybės. Paskyrė vienus žmones, jie pasitvarkė, kaip jiems naudingiau pagal savo interesus, be jokios atsakomybės išeina, ateina nauji Vyriausybės žmonės. Kažkiek siejasi su privatizavimu, kai buvo sudaryta visuomeninė komisija, atsakinga už privatizavimą. Kiek galim mes tą vargšę Lietuvėlę varyti į dugną? Labai prašau šito nedaryti ir šiam įstatymui nepritarti.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pritarti šiam projektui. Seimo narys K.Kuzminskas už?
K.KUZMINSKAS. Ministras paminėjo, kad programoje ši institucija yra numatyta, tačiau mes prisimename, kokia buvo ta programa ir kaip ji Seimui buvo pateikta. Todėl jokiu būdu negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Veselka, jūs už projektą?
J.VESELKA. Taip, gerbiamasis pretendente į banko pirmininkus, ten yra daug tokių dalykų, kur kalbama, kad ir akcijas galės pirkti, ir visa kita...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš nepretenduoju į banko pirmininkus.
J.VESELKA. Aš kreipiuosi į R.Šarkiną.
PIRMININKAS. Tuomet patikslinkite, į ką kreipiatės.
J.VESELKA. Į gerbiamąjį R.Šarkiną. Todėl, banko pirmininke (būsimasis), jūs gerai įsigilinkite į šitą įstatymą ir pamatysite, kad ten bus tik galimybė jums trukdyti arba jums suversti kaltę.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Kolosauskai, jūs už?
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes pasakėm raidę "A", tai turim pasakyti ir raidę "B". Aš noriu pasakyti dar daugiau. Lietuvos banko funkcijos yra vienokios, o šitos tarnybos funkcijos yra visiškai kitokios. Tai viena.
Antra. Specialistų grupė buvo išvažiavusi į Švediją, kuri, jūs žinote, 1992 m. patyrė bankų krizę, Švedijos mokesčių mokėtojams kainavusią daugiau negu 10 milijardų Amerikos dolerių. Taigi čia visiškai kiti ir skirtingi dalykai. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikia po svarstymo pritarti, padaryti atitinkamą laiko tarpą, suderinti šitos komisijos darbą su programa, kuri turėtų būti aprobuota Seime, ir visų politinių jėgų, kurios yra Seime. Nemanau, kad kažkam galėtų trukdyti. Tai yra tarptautinė praktika. Valstybė kitaip negali realizuoti savo galimybės padėti bankų sistemai. Aš manau, kad reikia pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius dėl vedimo tvarkos.
L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl to fondo, kuris neva yra Švedijoje. Vis tiek Švedijoj kažkas yra panašaus į tą fondą, ką mes mėginame sukurti. Taryba valdo panašias lėšas ir t.t. O J.Veselka sako, kad tokio fondo nėra.
PIRMININKAS. Švedijoj?
L.K.JASKELEVIČIUS. Švedijoj. Aš labiau linkęs tikėti J.Veselka, o ne F.Kolosausku, nes F.Kolosauskas dažnai ir nežino, ką šneka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Salėje - 55 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti dėl pritarimo šiam projektui. Balsavimas pradėtas.
Už - 20, prieš - 19, susilaikė 8. Taigi tam projektui po svarstymo nepritarta.
Dabar svarstome 2-6 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų...
K.KUZMINSKAS. Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Krikščionių demokratų frakcijos vardu buvo teikta, kad iš viso šis dokumentas būtų atmestas. Todėl aš prašyčiau teikti balsavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas projektą atmesti. Kaip žinote, tam reikia kvalifikuotos balsų daugumos. Aš manau, kad tokios daugumos krikščionys demokratai nesurinks, bet dėl šventos ramybės prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Aš žinau, gerbiamasis Seimo nary Uždaviny, kad mano nuomonė jums nėra labai svarbi. Prašom, kas norėtų kalbėti. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, niekada kategoriškas sprendimas ką nors atmesti nedavė nieko gero. Visada geresnių rezultatų mes pasiekiam, kai duodam galimybę svarstyti, ieškoti geriausių sprendimų ir derinti nuomones. Aš nepritariu, kad kategoriškai būtų atmesta.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų kalbėti už tai, kad šis projektas būtų atmestas. Po to Seimo narys J.Veselka dėl vedimo tvarkos, ir balsuosime. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Manyčiau, būtume nuoseklūs, jeigu nepritariame po svarstymo, tai būtų logiška, jeigu apskritai jį atmestume. Siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu dar kartą registruotis, ir po to balsuosime. Primenu, kad atmetimui reikia ne mažiau kaip vieno ketvirtadalio Seimo narių balsų daugumos.
Salėje - 58 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti dėl šio projekto atmetimo. Balsavimas pradėtas. (Salėje šurmulys) Stabdau balsavimą, kadangi Seimo nariai nesuprato, koks klausimas teikiamas balsavimui. Kadangi negaliu agituoti balsuoti už ar prieš, todėl teikiu balsavimui klausimą dėl šio projekto atmetimo. Tie Seimo nariai, kurie nori, kad projektas būtų atmestas, balsuoja už, tie Seimo nariai, kurie nori, kad projektas nebūtų atmestas - prieš. Tie, kurie neturi nuomonės, susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 27, prieš - 22, susilaikė 4. Taigi projektas neatmestas. Toliau jį iniciatoriai tobulins.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas Nr.1995(2) (svarstymas) (96.02.13)
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
Svarstome 2-6 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Baską. Po jo kalbės Seimo narys P.Miškinis. Kol jis ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, turbūt ne visi atsimenat, kad mes dabar priiminėjam naują Lietuvos banko įstatymą, kur išplečiam Lietuvos banko galimybes padėti komerciniams bankams. Ten numatyta, kad dviem savaitėms valstybės bankas galės teikti komerciniams bankams be jokių garantijų, o ilgalaikes paskolas galės teikti su Vyriausybės laidavimu. Todėl iš tikrųjų šitą įstatymą reikėjo atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas dėl vedimo tvarkos.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto šis balsavimas yra neteisėtas, nes P.Ginioto vietoje yra sugedusi signalizacija ir degė lemputė prieš. Todėl...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš...
K.KUZMINSKAS. Reikia perbalsuoti iš naujo.
PIRMININKAS. Aš prieš balsavimą pasakiau, kad tam, kad projektas būtų atmestas, reikia daugumos ne mažesnės kaip ketvirtadalio Seimo narių balsų. Jūs matote, kad tesurinkta 27. Jeigu būtų 10 giniotų, tai tik tuomet užtektų, o kadangi P.Giniotas tik vienas - nepakanka. Seimo narys A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji! Aukščiausioji Taryba ir Seimas nepasirūpino daugeliu įstatymų, be kurių įgyvendinimo šiuolaikiniame pasaulyje daugeliui žmonių labai sunku išlikti doriems, be kurių įgyvendinimo neįmanomas laisvosios rinkos pagrindas, sąžininga konkurencija. Be tokių įstatymų griūna etninės, krikščioniškos, demokratinės ir kitos tradicinės vertybių visumos, nes jas traiško nežabojamos, be galo padidėjusios pagundos. Padidinkit galimybes nebaudžiamai nusikalsti, o kartu nusikalstamai praturtėti tiek, kad pakaktų nupirkti teisėjus, ir pasaulis išsigims.
Šiandien svarstome vieną iš įstatymų, kuris daugelyje šalių priimtas pastebėjus, jog nepakanka tradicinių religinių ir demokratinių nuostatų, kad pasaulis nesiristų į bedugnę. Be pajamų ir turto deklaravimo neįmanoma laisva rinka, nes neįmanoma sąžininga konkurencija, neįmanoma nesavų valdžiai nuosavybės apsauga. Pirmas dalykas, kuriuo 1992 m. gruodį mane papirko socialdemokratai, buvo teiktas Seime siūlymas numatyti, kad pareigūnui reikės deklaruoti 1993 m. savo turtą ir pajamas. 1993 m. ponas J.Bernatonis stabdė Deklaravimo įstatymo priėmimą aiškindamas, kad šis įstatymas pažeidžia žmogaus teises...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašyčiau mano pavardės neminėti, nes turėsite nemalonumų. (Salėje triukšmas)
A.BASKAS. Pone pirmininke, aš labai jums dėkingas, kad jūs man ir ateityje būtumėt angelas sargas.
Ponas J.Bernatonis aiškino, kad šitas įstatymas remiasi klaidinga prielaida, jog Lietuvoje yra labai daug nesąžiningų žmonių. Bet daugiausia pono J.Listavičiaus pastangomis tas Pajamų ir turto deklaravimo įstatymas vis dėlto 1994 m. gruodį buvo priimtas. Ir Prezidentui nieko nebeliko, kaip jo nepasirašyti aiškinant tą patį, kad jis pažeidžia žmogaus teises. Kokių nuostolių tai atnešė Lietuvai, galima nustatyti lyginant jos ir kitų pokomunistinių šalių rodiklius. Pokomunistinėse valstybėse, kuriose laiku buvo pasirūpinta atitinkamų įstatymų įgyvendinimu, taip pat teisių į nuosavybę, paskolų išdavėjų ir gavėjų atsakomybe, pareigūnų atsiskleidimo arba tarnybinės etikos, antimafinių ir kitų, gyvenimo saugumas ir pragyvenimo lygis aukštesnis negu Lietuvoje, kurioje ir iki šiandien nepriimta daug minėtų įstatymų.
Kodėl taip yra, rodo Pajamų ir turto deklaravimo įstatymo istorija. Prezidentui jo nepasirašius, vadinamieji bankininkai, o teisingiau, milijonų skirstytojai ir jų gavėjai buvo apsaugoti nuo deklaravimo už 1993 metus, kaip ir visi kiti, tarp jų Seimo ir Vyriausybės nariai. Po metų Prezidento pasirašytas įstatymas nuo deklaravimo už 1994 m. apsaugojo tuos pačius vadinamuosius bankininkus, daugiausia Vyriausybės...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, esu priverstas jums padaryti pastabą, kadangi manau, kad savo kalba jūs įžeidžiat Respublikos Prezidento garbę, nes netiksliai cituojate tą įstatymą, kuris buvo Prezidento nepasirašytas. Bankininkų deklaravimo tas Seimo priimtas projektas už tuos metus, kuriuos jūs minėjote, nenumatė. Todėl aš prašyčiau jūsų kalbėti tiksliau.
A.BASKAS. Deja, naujai pateiktas deklaravimo įstatymo projektas taip pat nenumato, kad už 1995 m. pajamas deklaruotų. Konkrečiai, skaitau: "Komercinių bankų tarybų ir valdybų pirmininkai, valdybų pirmininkų pavaduotojai, tarybų ir valdybų nariai, administracijų vadovai, Generalinės prokuratūros padalinių vadovai, Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos skyrių vadovai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai apskrityse, ministerijų sekretoriai, apskričių valdytojai, įmonių administracijų vadovai." Pernai pabandžiau užlopyti bent vieną, mano supratimu, teisingumui labai svarbią skylę, kad už 1995 m. pajamas ir turtą deklaruotų apylinkių teisėjai. Pasirinkau vieną skylę, nes deklaruojančių skaičiaus praplėtimas sukeltų didesnį pasipriešinimą ir sumažintų galimybes įteisinti sumanymą. Praėjus kelioms dienoms po savo siūlymo registracijos Seime, gavau dviejų ministrų pasirašytą faksą, pažymintį, kad yra parengtas naujas įstatymo projektas ir mano siūlomas pateikimas netikslingas. Tikrai, Vyriausybė 1995 m. gruodžio 15 d. pateikė dabar svarstomą projektą. Aišku, ji žinojo, kad per savaitę Seimas negali priimti tokio įstatymo, o kartu apsaugojo teisėjus nuo pajamų deklaravimo už praeitus metus. Mano projekto, kad teisėjai už 1995 m. deklaruotų pajamas, pateikimui nepritarė 15, o priėmimui skubos tvarka - 16 Seimo narių, abiem kartais iš pusšimčio užsiregistravusių. Gal blogai Seimo nariams išaiškinau, bet kad Vyriausybė žinojo, ką daro, tai abejonių man nekelia.
Deklaravimo įstatymo istorija rodo, kas sėdi Lietuvos aukščiausiuose krėsluose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kiek jums dar reikia laiko?
A.BASKAS. Man pagal Statutą dar liko viena minutė.
PIRMININKAS. Septynios minutės buvo skirtos jūsų kalbai, ir jos jau praėjo.
A.BASKAS. Aš pradėjau, kai buvo 13 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nesiginčykit. Aš dar kartą klausiu, kiek jums reikia laiko?
A.BASKAS. Prašau pusės minutės. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Prašom.
A.BASKAS. Deklaravimo įstatymo istorija rodo, kas sėdi Lietuvos aukščiausiuose krėsluose. Tas pat padaryta nepriimant kitų įstatymų, kurie sunkina grobimus, kurie sąlygoja sąžiningą konkurenciją, sudaro prielaidas veikti rinkos dėsniams, o kartu rastis valstybėje pasiturinčių daugumai. Kai deklaravimo, valdžios etikos, ipotekos, antimafiniai, atsakomybės bankininkystėje įstatymai neveikia, tai nėra rinkos, nėra demokratijos, ką rodo Lietuvos suskaldymas į turčius ir skurdžius ir vieną didžiausią skurdo mastą šalyje tarp keturiolikos pokomunistinių valstybių. Žiūrėkime į priekį. Tam siūlau šį įstatymą papildyti nuostata, kad visi naujai siūlomi į valstybines pareigas turi deklaruoti pajamas ir turtą, o kartu ir kandidatai į Seimo narius. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P.Miškinis. Po jo - pranešėjas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kategoriškai pasisakydamas už turto ir pajamų deklaravimą, nes tai yra būtina priemonė, turėčiau pareikšti keletą minčių, kurias, manau, reikia pasakyti. Aišku, kad pareigūnai, asmenys, pretenduojantys į pareigūnų, Seimo narių vietas, turi deklaruoti savo pajamas. Galbūt reikalinga, sakysim, ir visuotina deklaracija. Galbūt visi žmonės turėtų deklaruoti, tačiau štai Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projekte yra pasakyta, kad gyventojai turės deklaruoti meno kūrinius, brangiųjų metalų dirbinius, dirbinius su brangakmeniais, jeigu jų vieneto vertė didesnė kaip 1000 litų. Žinoma, turtą turime deklaruoti, reikės deklaruoti. Bet aš norėčiau priminti vieną dalyką, kad dar 1987 m. vienas aukštas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas tvirtino, kad jau tuo metu nusikalstamas pasaulis sudarinėja kompiuterinius turtą turinčių žmonių sąrašus. Kas garantuos, kad žmogus, deklaravęs savo turtą, ypač tą minėtą turtą - papuošalus ir pan., pinigus, nebus išduotas, ir išduotas oficialių įstaigų. Dabar daugelis pareigūnų, nusižengę savo pareiginiams reikalavimams, parduoda žinias. Todėl labai greitai nereikės nusikalstamam pasauliui sudarinėti tų kartotekų, sąrašų ir pan., reikės tiktai nupirkti žinias, o po to liks tik techninės problemos.
Todėl, gerbiamieji, priimdami tokius įstatymus, mes turėtume pasirūpinti ir žmonių turto apsaugos priemonėmis bei nustatyti atsakomybę ne tik tų asmenų, kurie, sakysim, parduos, bet ir valstybės atsakomybę, kuri turėtų prisiimti, jeigu štai, pasinaudojus tokiais sąrašais, tokiomis deklaracijomis, iš žmogaus bus pagrobtos materialinės vertybės. Jeigu bus atsižvelgta į tokius momentus, aišku, turto deklaravimas yra būtinas, reikalingas ir jį gerokai pasvarsčius, patobulinus galbūt ir reikėtų priimti.
PIRMININKAS. Kuris iš pranešėjų kalbėsite, kadangi darbotvarkėje yra numatyti du pranešėjai? Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą R.Šarkiną. Po to mums reikės balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
R.ŠARKINAS. Aš praktiškai jokių pastabų neturiu. Įstatymo projektas aptartas Biudžeto ir finansų komitete. Būtų galima skirti jo priėmimą. Aš prašyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Nėra prieštaravimų. Pritarta.
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 2-7 klausimą - Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektą. Norėtų kalbėti Seimo narys R.Dagys. Kviečiu jį į tribūną. Seimo nario R.Dagio nematau. Jis praranda teisę kalbėti. Norėjo kalbėti taip pat Seimo narys J.Listavičius. Daugiau Seimo narių, norinčių kalbėti, nėra. Dėl balsavimo motyvų jūs norėsite? Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį finansų ministrą R.Šarkiną, po to dėl balsavimo motyvų - Seimo narys J.Listavičius, ir spręsime balsuodami.
R.ŠARKINAS. Jeigu galima, iš vietos.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Aš neturiu ką pridėti. Prašau pritarti po svarstymo. Jokių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Prašom. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų?
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reikalingas. Taip pat reikia patikslinti 8 straipsnį, kai kiti bankai neturi resursų ilgalaikiams kreditams gyvenamųjų namų statybai, todėl iš esamų resursų Lietuvos banke teikiami kreditai. Kaip ir nurodyta šiame straipsnyje, bus priskaičiuojamos palūkanos už juos tik maržos dydžio - neviršijant 5% palūkanų. Žinoma, tas numatytas arba pereinamasis lėšų resursas yra labai nedidelis. Tačiau ir tai bus tam tikra parama statant gyvenamuosius namus nepasiturintiesiems. Man kartu kyla tokia mintis, kad pas mus yra skirta iš biudžeto 50 mln. Tas lėšas išduodant, matyt, taip pat reikėtų numatyti tokią pat tvarką ir tą 5% metinių palūkanų normą. Tai būtų vienas įstatymo projektas, o priėmus jį, - įstatymas, kuris padarytų aiškesnį ne tik Lietuvos banko išteklių panaudojimą, bet ir biudžetinių lėšų šiems klausimams panaudojimą. Aš įstatymo projektui pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto vardu jo pirmininkas gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis. Prašom iš vietos.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto turiu nuliūdinti kolegas, kurie taip entuziastingai žada pritarti. Mūsų komitete svarstant, mes vienbalsiai tam nepritarėme. Nepritarėme dėl tokių dalykų, kadangi, svarstant biudžetą, mes buvome, atvirai kalbant, apgauti. Jūs prisiminkite, kolegos, tai buvo gruodžio pradžia. Svarstėme, kai buvo skirta 50 mln. kreditinių išteklių. Tai trečdaliu mažiau, negu buvo skirta 1995 metais. Mes sutikome, radome konsensą vien tik todėl, kad iš tos 50 mln. sumos būtų dengiamos palūkanos gyventojams, o žmonės gyvenamuosius namus statytųsi iš gaunamų kreditų, o kreditus gaudami užstatytų savo statomus gyvenamuosius namus. Tada, priklausomai nuo to, ar jie išsimoka, ar ne, tampa gyvenamojo būsto savininkai ar nuomininkai.
Deja, dabar visiškai pasikeitė. Aš suprantu, yra priežastys, yra bankų krizė, yra kiti dalykai, tačiau šitaip daryti, man regis (aš kalbu šiuo atveju komiteto vardu), ne visai yra gerai. Galbūt yra neišvengiama, bet tada reikia sėsti už stalo ir dar kartą kalbėti. Pavyzdžiui, mums visai nepriimtina ir nesuprantama, kai valstybiniai komerciniai bankai gali diktuoti savo sąlygas: girdi, jie negali duoti ilgalaikių kreditų, trumpalaikius jie gali, ilgalaikių jie negali, jie nesutinka. Tai kas ten valdo - valstybė ar vėl visokie verpetinskai su urkom ar kitais? Aš niekaip šito negaliu suvokti. Aš suprantu, kad yra problema. Sėskime, kalbėkime, bet šiuo atveju pritarimo negali būti. Padarykime pertrauką, komitetai susėskime ir kalbėkime. O jums, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau dabar rankų nekelti už pritarimą jokiu būdu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pertraukos prašo papildomas komitetas, todėl reikės dėl to balsuoti. Yra du pasiūlymai. Pagrindinio komiteto pirmininkas norėtų? Prašom prie šoninio mikrofono.
Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kolega G.Paviržis teisingai kalba. Iš tiesų taip buvo sutarta. Iš tiesų taip buvo sutarta, kad mes turime gauti kreditinius resursus, pakankamai pigius, tų resursų palūkanų normas dengti tų 50 mln. Lt sąskaita, kad tas bendras pinigų katilas padidėtų dvigubai arba trigubai. Tačiau dabar pasikeitė situacija: kreditinių resursų nėra, atvežti iš užsienio taip pat negalim. Tai ką dabar pasirinkti? Ar pasirinkti, kad mes imame iš komercinių bankų kreditinius resursus su 30-40% palūkanom ir dengiam pusę ar kiek tų palūkanų iš tų 50 mln. litų, ar paliekame tą formulę, kuri buvo ankstesnė, kad imame iš to paramos fondo 50 mln. su 5% palūkanų norma? Dabar reikia apsispręsti, ką daryti: ar mes pusę pinigų prarandame dengdami palūkanas, ar imame ir darome taip, kaip mes siūlome? Tai kolegų apsisprendimas. Prašau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Seimo statuto 158 straipsnį turiu pateikti balsuoti dėl abiejų siūlymų alternatyviai. Kadangi dėl balsavimo motyvų jau buvo kalbėta, todėl prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, paspaus mygtuką "už", kas už tai, kad būtų padaryta projekto svarstymo pertrauka - "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Prieš tai - registracija.
Posėdyje dalyvauja 47 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, paspaus mygtuką "už", kas už tai, kad būtų padaryta svarstymo pertrauka - "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 9, prieš - 31. Taigi daroma šio projekto svarstymo pertrauka.
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 2-8 klausimas - Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministrą R.Šarkiną. Pateikimas.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateikiamas įstatymo projektas dėl Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymo. Siūloma papildyti 34...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėjo. Gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, prašom tyliau.
Prašom, pranešėjau.
R.ŠARKINAS. Siūloma 34 straipsnį papildyti devintąja dalimi, kad komerciniams bankams mažinant akcinį kapitalą, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 4, 5, 6 ir 8 dalys. Tvarką nustato Lietuvos bankas. To pakeitimo esmė yra ta, kad pagal anuos minėtus straipsnius, mažinant bendrovės įstatinį kapitalą, turi būti viešai paskelbtas tris kartus ne trumpesnis kaip 30 dienų intervalas, pranešta visiems ir t.t. Manome, kad komercinių bankų kapitalą... Tiek laiko tęsti šio klausimo sprendimo negalime, todėl siūlome atitinkamai pakeisti Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnį. Prašytume pritarti po pateikimo ir pradėti šio įstatymo svarstymą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Tai jūs manote, kad pakeitus 34 straipsnį įsigaliotų norma, kad per mėnesį akcininkai turi išspręsti klausimą. Taip aš supratau?
R.ŠARKINAS. Taip.
F.KOLOSAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kodėl akcinio kapitalo sumažinimas akcinėse bendrovėse tvarkomas remiantis įstatymu, o komerciniuose bankuose užteks Lietuvos banko nurodytos tvarkos? Kodėl to paties negalima taip pat "įvilkti" į įstatymo rūbą? Koks čia skirtumas ir koks čia bus pranašumas? Kai tokia tvarka bus galima, tai gal išvis keičiame, kad ir akcinėse bendrovėse nereikia įstatymų? Ar nereikėtų čia suvienodinti? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Ne. Komercinių bankų įstatymu tai yra nustatyta kaip sumažinimas. Visas pagrindas yra įstatyme, o pati tvarka, kaip tai atliekama, kitaip sakant, būtų nustatyta technologija Lietuvos banko. Bet šiaip tas viskas yra Komercinių bankų įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dar kartą noriu kitaip pakeisti gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus klausimą ir paklausti, kodėl jūs nesiūlote įstatymu nustatyti akcinio kapitalo sumažinimo tvarką bankams, kad tai nebūtų palikta Lietuvos bankui, kuris jau priskaldė tiek malkų, kad dabar visa valstybė negali jų niekaip sunaudoti? Kodėl mes negalime Seime, jums pasiūlius, pritarti jūsų pasiūlytai tvarkai ir įtvirtinti tai įstatymu?
R.ŠARKINAS. Gerbiamasis Seimo nary, dar kartą sakau: juk yra įstatymu nustatyta, kad komercinių bankų akcinis kapitalas mažinamas nuostolių suma, kai ji pasiekia daugiau kaip 50%. Yra nustatyta įstatymu. Bet kaip tai atlikti? Tiktai pačią tvarką nustatys bankas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote sutrumpinti terminus. Tačiau ar tas terminų sutrumpinimas neatsilieps ir akcininkų, ir žmonių informuotumui? Prašyčiau pakomentuoti. Ir ar vietoj teigiamų rezultatų nebus neigiamų?
R.ŠARKINAS. Ten, kur viskas gerai, ir akcininkai kontroliuoja savo samdytų bankininkų veiklą, šito įstatymo taikyti, manau, nereikės. Bet jeigu jau akcininkai nekontroliavo ir jų samdyti darbuotojai ką nors pridarė tame banke, aš tada ne visai jus suprantu. Tada lyg ir giname tuos visus, kurie padarė pažeidimų ar kažką. Aš manau, kad tiktai, kaip ir priimta Komercinių bankų įstatyme, turi būti per mėnesį sumažinta, ir tai, manau, yra teisinga. Ir dar neaišku, kas bus po trijų mėnesių, jeigu dabar būtų taikomas Akcinių bendrovių įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti... (Balsai salėje) Negalime?
Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paprašyti, kad jūs supažindintumėte su Juridinio skyriaus išvada, ir matysime, kad to visiškai nereikia. Jeigu apie tai mes kalbame, kad yra komercinių bankų įstatymuose, tai visiškai šito nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu aš teisingai supratau, tai nepritariate bendru sutarimu? Nepritariate. Seimo narys J.Listavičius nepritaria. Dabar vienas Seimo narys galėtų pritarti, po to aš paskaitysiu Juridinio skyriaus išvadą.
Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ilgai dėl to abejojau, bet aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų tam pritarti. Nieko blogo tikriausiai čia nebus. Iki priėmimo. Po to matysime, nagrinėsime.
PIRMININKAS. Skaitau Juridinio skyriaus išvadą gerbiamiesiems Seimo nariams: "Įstatymo projektą teikia Vyriausybė. Alternatyvių projektų Juridinis skyrius negavo. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu, reikėtų apsvarstyti, ar reikalingos siūlomos devintosios dalies antrojo sakinio nuostatos. Iš to sakinio teksto galima daryti išvadą, kad Lietuvos bankas turės nustatyti akcinio kapitalo sumažinimo tvarką. Vargu ar toks tvarkos nustatymas reikalingas, nes Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnyje nustatyta akcinio kapitalo sumažinimo procedūra. Jei būtų priimta to sakinio nuostata, tai reikėtų atitinkamai papildyti ir Lietuvos banko įstatymą nuostata apie tokią Lietuvos banko prerogatyvą." Projekte nuoroda į "Žinias" - pateikti ne visi įstatymo paskelbimo šaltiniai.
Taigi nėra neigiamos Juridinio skyriaus išvados. Yra tik tam tikrų siūlymų. Todėl prašysiu Seimo narius dar kartą registruotis, ir balsuosime.
Salėje - 42 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta šio projekto svarstymo procedūra, prašau balsuoti.
Už - 25, prieš - 8, susilaikė 5. Taigi svarstymo procedūra bus pradėta.
Vyriausybė pasiūlė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Todėl prašysiu Seimo narių balsuoti. Kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka?
Už - tik 19. Taigi ypatingos skubos tvarka svarstomas nebus. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pranešti, kad šis klausimas rytoj bus svarstomas komitete. Pageidaujančius prašome dalyvauti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, kurio pirmininkas paskelbė, kada bus svarstomas klausimas? Dėkoju. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šią sesiją? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Seimo narių pareiškimai (96.02.13)
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narių pareiškimai, o po to svarstysime kitus klausimus.
Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Baską. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš prašyčiau, jeigu galima, iš karto perskaityti visų Seimo narių, kurie skaitys pareiškimus, sąrašą, kad mes galėtume orientuotis.
PIRMININKAS. Pareiškimus nori skaityti Seimo nariai: A.Baskas, A.Endriukaitis, L.Milčius, K.Jaskelevičius ir R.Bloškys.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Baskai.
A.BASKAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji!
"Prieš tūkstančius metų paaiškėjo, kad daugelis žmonių doriau, garbingiau elgiasi, kai juos, be sąžinės, dar kažkas sergi nuo blogų paskatų. Tam pašauktos įvairios religijos, bet šimtmečiai rodo, jog vien jų maža, kad pakankamai daug žmonių atsispirtų blogoms pagundoms. Siekiant apsaugoti žmones nuo neteisingumo, įvairiose valstybėse jau keli šimtmečiai įgyvendinamas valdžių atskyrimas, padalijimas, apribojimas, atsakomybė piliečiams. Tai yra įvedama tvarka, vadinama demokratine valdžių sąranga ar tiesiog santvarka. Šiame šimtmetyje ji tobulinama įvedant piliečių pajamų ir turto deklaravimą bei renkamų ir skiriamų pareigūnų atskleidimą, išpažintį, nes be jų gudročiai krikščioniškas ir demokratines nuostatas neretai apeina.
Todėl susipažinę su JAV prezidentų dekretais pareigūnų atsiskleidimo klausimais kartu su A.Kubiliumi išreikalavome 1994 m. kovo 30 d. Seimo valdybos nutarimu Nr.303 sudaryti darbo grupes, parengti valdžios etikos ir antimafinių įstatymų projektus. Atskira istorija, kodėl jie nepriimti. Valdžios etikos kodekso paskirtis - veikti, kad į valdžią nepatektų ir joje neliktų tie, kurie turi ką slėpti apie save, kas lemtų jų veiksmus, nesuderinamus su pareigomis.
Iš to seka, kad Seimo, Vyriausybės nariais ir kitais valstybės pareigūnais neturėtų būti žmonės, kurių asmeninis gyvenimas smerktinas, o tuo pačiu slėptinas. Todėl demokratinėse valstybėse vadovaujamasi nuostata, kad pareigūnų ir siekiančių jais tapti asmeninis gyvenimas yra atviras visuomenei, o kitų piliečių asmeninį gyvenimą viešinti draudžiama be jų sutikimo.
Nepavykus minėtų nuostatų įgyvendinti valstybės mastu, bandom tai padaryti visuomeniniame judėjime, pavadinę jį "Sambūriu", kurio kvietimas - "Kelkime Lietuvą!" Jį pasirašiusių pavardės atspausdintos šių metų sausio 30 d. "Kauno dienoje" ir vasario 3 d. "Valstiečių laikraštyje".
Šių metų vasario 10 d. įvyko "Sambūrio" pradininkų susirinkimas, kuriame iš esmės pritarta jo ir jo narių nuostatoms. Numatoma, kad "Sambūrio" dalyviu galės būti kiekvienas, o nariu - įsipareigojęs vykdyti minėtas nuostatas. "Sambūrio" bet kurio lygio vadovas turės atskleisti savo veiklos paskatas, t.y. raštu atlikti išpažintį, turiniu privalomą JAV pareigūnams.
"Sambūrio" pagrindinis tikslas - pažadinti Lietuvos piliečių atsakomybę už tai, kas ir kaip vyksta mūsų valstybėje, telkti pastangas išsivaduoti iš neteisingumo, grupuočių siekio bet kokia kaina įgyti ir išlaikyti valdžią. Tam būtina sukurti valstybę, kurioje sukčiams, piktadariams būtų užkertamas kelias patekti į valdžią, o į ją pralindusiems nebūtų galimybių piktnaudžiauti padėtimi.
Ką ir kaip reikia daryti, kad rastųsi prielaidos daugumai pasiturinčiai gyventi iš sąžiningo darbo, rodo Lietuvos ir kitų valstybių patirtis. Telieka sutelkti geravalių pastangas.
Pasiryžusius kviečiame atsiliepti, kad bendromis pastangomis sukurtume sąlygas elgtis doriau ir geriau gyventi."
Laukiu pranešimų, kas kurioje srityje linkęs darbuotis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį. Po jo kalbės Seimo narys L.Milčius. Gerbiamasis Seimo nary Baskai, palikite sekretoriatui savo pareiškimą.
A.ENDRIUKAITIS. A.Brazauskui, Lietuvos Respublikos Prezidentui. Pareiškimas.
"Aukos pasmerkimas.
Praeitos savaitės Prancūzijos laikraštyje "Mond" išspausdintas jūsų interviu, kuriame jūs piktinatės, kad (cituoju): "...kai kurie nori matyti tik vieną, būtent - čečėnų požiūrį. Reikia atsižvelgti ir į tai, kaip dalykai atrodo rusams." Citatos pabaiga. Rusams dalykai vienodai atrodo nuo 1859 m., kai buvo nukaldinta 147 tūkst. medalių "Už Čečėnijos ir Dagestano nukariavimą". Čečėnija buvo prijungta prie Rusijos imperijos ugnimi ir kalaviju ir turi būti imperijos sudėtyje. Taip atrodo rusams. Čečėnų požiūris - tarptautinės teisės nuostatos, garantuojančios kiekvienai tautai apsisprendimo teisę.
Tuo sakote, kad (cituoju): "...Čečėnijos vadovai turėjo pagalvoti apie pasekmes ir kažką daryti, kad jų tauta nebūtų naikinama. Rusų pasiūlymai konfliktą spręsti taikiu būdu nebuvo čečėnų kaip reikiant išgirsti." Citatos pabaiga. Suprantama, ėriukas visuomet neteisus. Ką lietuviai galėjo "kaip reikiant išgirsti" per 1990 m. balandžio mėnesio ekonominę blokadą, 1991 m. sausio 13-ąją? Galėjo kapituliuoti!
Taigi Lietuva Rusijai buvo nesukalbama anuomet, o čečėnai - šiandien. Čečėnus traiško kaip niekadėjus, vaiko su varginga mantele iš vieno krašto į kitą. Jums, kaip ir Europos Tarybai, sunku ištarti žodį "genocidas".
1995 m. gruodžio 23 d. interviu laikraštyje "Sankt Peterburgskije novosti" jūs sakote: "...Mūsuose išties yra grupė politikų, kurie neriasi iš kailio, kad Lietuvą priešpastatytų Rusijai... Aš jiems sakau: kodėl būtent Čečėnijai norite padėti? Važiuokite į Bosniją..." Citatos pabaiga.
Jūs, Prezidente, bijote Rusijos rūstybės, nes manote, kad tai yra Lietuvai dangaus skirta prievolė. Jūs manote, kad paklusniai elgdamiesi mes galime turėti kokių nors saugumo garantijų. 1939 m. mes nuolankiai įsileidome karines bazes. Suomija ir Čečėnija parodo, su kuo ir kaip Rusija skaitosi. Silpnas ir bailus bus pribaigtas. Prieš ryžtingą ir besipriešinantį vengiama eiti.
Išduoti mažą tautą, jos neužtarti, nepalaikyti skriaudžiamo ir niekinamo, teisaus ir teisingo, barti auką reikštų, kad mes neverti laisvės ir neturime garbės. Taigi teisinatės, Prezidente, prieš Rusiją, atsisakote tiesos ir garbės. Kas tada liks iš Lietuvos be tiesos ir garbės?
Tiesa triumfuos, kai ir mūsų nebus. Tuomet bus surašyta, kas ką statė ir kas ką griovė." A.Endriukaitis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Milčių. Po jo kalbės Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat pratęsiu gerbiamojo A.Endriukaičio pradėtą temą.
"Pareiškimas. Dėl kai kurių sąvokų vartojimo kalbant apie Čečėniją. Atrodo dar taip neseniai Sovietų Sąjungos vadovai ir visa jų propagandinė mašina pasauliui skelbė, kad Lietuvoje tik saujelė separatistų ir nacionalistų nori išstoti iš "broliškų tautų šeimos". (Šiuos tris žodžius paėmiau į kabutes.) Piktinomės, kai laisvės gynėjus pravardžiuodavo "Landsbergio smogikais". Mes aiškinome, kokie sufabrikuoti ir tautai primesti 1940 m. "liaudies Seimo" rinkimai ir įstojimo į Sovietų Sąjungą "tiesa". Dar ir šiandien negalime pateisinti Vakarų politikų ir žurnalistų, kurie pareiškimuose, kalbose ir straipsniuose kartojo Maskvos paskleistą demagoginę terminologiją, tačiau mes visada gerbėme ir vertinome tuos, kurie suprato, kas yra melas ir klastotė, o kas yra tiesa.
Šiandien mums keista ir nesuprantama, kai Lietuvoje, kalbant apie Rusijos agresiją prieš Čečėniją, čečėnų tautos teisėtą pasipriešinimą, jų kovą dėl tautos laisvės ir valstybingumo, kartojama Maskvoje sukurta dezinformacija. Ne tik žurnalistų straipsniuose, politikų kalbose, bet ir radijo bei televizijos laidose dažnai tenka išgirsti posakius "Dudajevo smogikai", "čečėnų separatistai, nacionalistai, teroristai". Taip menkinama ir niekinama Čečėnijos ir čečėnų tautos teisė į nepriklausomybę, teisėtas ryžtas apginti savo žemę, savo šeimas.
Belieka stebėtis ir apgailestauti, kad taip greitai kai kas Lietuvoje pamiršo šventus idealus, su kuriais buvo pakilta laisvės kovai. O gal viskas daug paprasčiau? Gal ta pati imperija tuo pačiu nuoseklumu vėl pratina mus prie savų sąvokų, vertinimų ir bando ne čečėnų, o mūsų pačių atmintį, vertybes ir nuostatas?
Visada pavojinga pamiršti tiesą, prarasti sąžinę tiek politikui, tiek visuomenės veikėjui, tiek žurnalistui. Atsakomybė išlieka ir už pasakytą, ir už parašytą žodį. Gerą vardą lengva prarasti, bet sunku jį susigrąžinti tiek žmogui, tiek tautai, tiek valstybei. Nedarykime šiandien to, ko rytoj tektų gėdytis."
Seimo Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos seniūnas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį K.Jaskelevičių. Po jo kalbės Seimo narys R.Bloškys.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, savo pareiškimą noriu pavadinti šitaip: "Kaip Č.Juršėnas A.Šleževičiui į blauzdą kando.
Seime yra įsivyravusi tradicija, kai Seimo narys, perskaitęs ryte kokį nors laikraštį ir pagautas emocijų, skuba prie dauginimo aparato, padaugina 139 egzempliorius ir išdalija tą tekstą visiems Seimo nariams. Bloga tradicija, gera tradicija, bet manyčiau, kad mes popieriaus sugadintume mažiau, jeigu kiekvienas tai darytume savo sąskaita.
Šiandien ryte savo pašto dėžutėje radau vakar dienos "Lietuvos ryto" straipsnelį, kuris vadinasi "Nereikėjo, kapitone, pirmajam šokti iš laivo". Galima būtų į jį nekreipti dėmesio, skaityti jį ar neskaityti, bet kai yra Seimo Pirmininko rezoliucija "visiems nariams" ir dar kai kurie dalykai pabraukti, tai aš, kaip drausmingas Seimo narys, dar kartą viską įdėmiai perskaičiau.
Pacituosiu kai kurias vietas, kurias pabraukė Č.Juršėnas. Citatos pradžia: "...tačiau daugelis tą dieną Seime kalbėjusių vis ieškojo tikrųjų išvarymo iš Rojaus priežasčių. (Tai yra L.Tapino rašinys.) Pirmiausia pats A.Šleževičius, kuriam ši akcija atrodė tik pretekstas, tik Prezidentūroje prieš jį rezgamos intrigos, tik dalies LDDP frakcijos narių išdavystė". Citatos pabaiga. Antroji citata: "Kaip vis dėlto netoli nueita nuo socializmo, nuo vienos partijos totalitarinio valdymo, kai jos vadas galėjo prisikiaulinti iki ausų, o partijos bičiuliai ar Maskva jam tik su piršteliu pagrūmodavo. Su kuo tik iš užsieniečių šiomis dienomis šnekėjau, jie negalėjo net suprasti, dėl ko yra diskutuojama." Citatos pabaiga. Ir paskutinioji citata: "Jie apsimetė, jog nežino ar neišgirdo motyvų, dėl ko Prezidentas nori atstatydinti A.Šleževičių, o surengė jam tarsi trečią interpeliaciją dėl visiško nesugebėjimo tvarkyti valstybės reikalų. Klausantis šio eklektiško koncerto darėsi nemažiau koktu negu žiūrint į būrelio LDDP narių pastangas gelbėti savo lyderį."
Čia L.Tapino nuomonė. Tą nuomonę Č.Juršėnas, dar kartą kartoju, pabraukė ir išdalijo mums visiems. Aš suprasčiau, jeigu šitas tekstas būtų išdalytas tik šiai garbingai Seimo pusei. Tai šitos frakcijos intrigų reikalai, ir jūs patys tas intrigas spręskite. Bet kodėl vėl reikia gadinti popierių ir tą patį tekstą reikia perkrauti į pašto dėžutes ir galvas ne mažiau garbingai šitai pusei?
Dėl to prašyčiau gerbiamojo Seimo Pirmininko Č.Juršėno ateityje šitaip nesielgti."
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys. Paskutinis pareiškimas.
R.I.BLOŠKYS. Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pareiškimas.
"Pagal ankstesnius įstatymus iki 1995 m. sausio 1 d. pedagogai, turintys 25 metų pedagoginio darbo stažą, galėjo gauti ištarnauto laiko pensiją. Dalis pedagogų, prieš įsigaliojant naujam Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymui, susitarė su mokyklų vadovais ir laikinai kelioms dienoms nutraukė darbo sutartį, įformino pensiją, o po to vėl greitai grįžo į darbą. Priėmus naują pensijų skyrimo ir mokėjimo įstatymą, jie dabar gauna darbo užmokestį ir bazinę pensiją. Tokių Respublikoje yra per 2000.
Deja, didžioji dauguma pedagogų, nemanydami, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas pablogins jų padėtį, pasitikėdami teisingumu, neįtardami būsią nuskriausti, o gal nenorėdami sudaryti orumą žeidžiantį formalų sandėrį, tokių sutarčių nesudarė. Taip daug pedagogų, išdirbusių 25 metus didelės emocinės ir intelektualinės įtampos reikalaujantį darbą, liko nuskriausti. Jiems ištarnauto laiko pensija nemokama. Tuo labiau kad veikia atskiri įstatymai kai kurių kategorijų darbuotojams. Tai Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų, karių pensijos įstatymai. Tuo tarpu pedagogai neturi galimybės pasinaudoti pelnyta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas.
Švietimo ir mokslo ministerija, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas gauna daugybę pedagogų laiškų, reikalaujančių šį klausimą išspręsti. Laiškų autoriai mano, jog kai kuriems pedagogams bičiuliai teisininkai ar "Sodros" darbuotojai pataria, kaip besikeičiant pensijų įstatymams pasididinti pajamas. Švietimo ir mokslo ministerija raštu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijas siūlydama papildyti naująjį pensijų įstatymą taip, kad visi pedagogai galėtų gauti ištarnauto laiko pensiją. Šiam pageidavimui nepritarta. Tada šalies švietimo vadovai kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Komitetas iš karto reagavo. Atkreipė atitinkamų ministerijų dėmesį, pateikė pasiūlymus, kaip išspręsti šią svarbią problemą. Ne kartą Seimo komitetas, atskiri jo nariai šį klausimą aptarė su švietimo ir mokslo, finansų, socialinės apsaugos ir darbo ministrais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsakydama į Švietimo ir mokslo ministerijos atitinkamą raštą, nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministrui M.Mikailai pateikti Vyriausybei suderintus pasiūlymus šiuo klausimu. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė Vyriausybei išspręsti pedagogų, išdirbusių 25 metus, ištarnauto laiko pensijos problemą. Tačiau iki šiol šiuo klausimu nieko nepadaryta.
Siūlome iki šių metų kovo 15 d. išspręsti pedagogų, išdirbusių 25 metus, ištarnauto laiko pensijos problemą ar priimti kitokius sprendimus šiuo klausimu." Seimo narys R.Bloškys.
Nutarimo "Dėl privatizavimo komisijos nario pakeitimo" projektas Nr.2114 (pateikimas) (96.02.13)
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar 10 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimo "Dėl privatizavimo komisijos nario pakeitimo" projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną Kovo 11-osios Akto signatarą, gerbiamąjį akademiką E.Vilką.
E.VILKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikiuosi, jūs neįsižeisite, kad šitą narį pristato ne Ministras Pirmininkas, o komisijos pirmininkas. Bet esmė yra tokia. Kadangi Privatizavimo agentūros direktorius išėjo iš darbo, dabar yra paskirtas naujas, tai pagal įstatymą reikia tą naująjį skirti komisijos pirmininku. Taigi jis ir yra pristatomas, būtent Kazimieras Vytis Atkočiūnas, vietoje buvusio Arvydo Darulio. Tai būtų visas Seimo nutarimas. Porą žodžių apie K.Atkočiūną. Jis yra dirbęs Šlifavimo staklių gamykloje cecho ir paskui skyriaus viršininku, Projektavimo instituto vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, Šlifavimo staklių vyriausiuoju inžinieriumi, paskui Vietinės pramonės ministerijos gamybos valdybos viršininku. Paskutinė darbovietė - Santechnikos detalių gamyklos generalinis direktorius (nuo 1988 iki 1995 m.). Ten jis išėjo privatizavimo mokyklą, ta įmonė buvo privatizuota ir sėkmingai dirba.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Iš karto noriu pasakyti, kad aš pritarsiu gerbiamojo K.Atkočiūno kandidatūrai, kadangi jis iš tiesų kaip retas kitas suvokia tas pirmojo ir antrojo privatizavimo etapo problemas, kas labai svarbu privatizavimo agentūros direktoriui. Bet noriu paklausti štai ko. Kodėl A.Darulis, padirbėjęs vos porą savaičių, išėjo iš šių pareigų? Juk tai ne kokios nors eilinės pareigos, o pareigos labai rimtos ir svarbios, ir kas atsitiko (aš žinau, kad jis išėjo ne savo noru), kad padirbėjęs vos dvi savaites, jis vis dėlto buvo priverstas palikti šią kėdę?
E.VILKAS. Ne, jis tikrai nebuvo priverstas, bet man atrodo, kad jis po jo kandidatūros svarstymo Seimo Ekonomikos komitete, na, kaip čia pasakyti, išsigando ar nebenorėjo likti tose pareigose.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius klausia.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs čia pateikėt, gal ir būtų galima pritarti, bet jūs žinot, kad turbūt greitai bus kitas Ministras Pirmininkas ir gal jis bus kitos nuomonės. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų vis dėlto palaukti bent savaitę ir tada? Ačiū.
E.VILKAS. Na, čia iš tikrųjų yra Vyriausybės... ir Vyriausybės reikalai nesustoja. Šis teikimas daromas remiantis Vyriausybės posėdžių protokolu. Ir yra žodinis numatomo premjero pritarimas šiai kandidatūrai. Aš pats taip pat šitam pritariu. K.Atkočiūnas jau dirba mėnesį ar daugiau, atrodo, neblogai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi čia yra siūlomas naujas narys, tai būtų įdomu išgirsti jūsų trumpą repliką apie komisijos darbo eigą ir sėkmę.
E.VILKAS. Na, iš tikrųjų komisija iš esmės neturi galimybių pradėti darbo, kol neveikia iki šiol privatizavimo agentūra. Visą darbą pagal įstatymą turi daryti agentūra, o komisija tiktai prižiūri tą darbą ir tvirtina jos padarytus gerus ir blogus darbus. Mes ėmėmės iš tikrųjų truputį daugiau iniciatyvos šioje situacijoje, kai nebuvo agentūros. Dabar ji jau yra, veikia ir daro darbus. Bet mes ėmėmės irgi šiokių tokių žingsnių tą procesą pagyvinti. Na, keletą metų mums tą procesą reikės gyvinti, nes dabar tokių tempų, kaip buvo pirma, nebebus. Nes pirkėjų surasti yra daug sunkiau, negu išdalyti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui už atsakymus į Seimo narių klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šiam nutarimo projektui? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų, taip? Prieštarauja Seimo narys J.Veselka. Vienas Seimo narys gali kalbėti už, vienas - prieš. Seimo narys A.Endriukaitis. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien Prezidentui teikiant kandidatą į būsimuosius premjerus, Prezidentas pabrėžė tai, kad iki šios dienos blogai ir apskritai dar nevyksta antrinis privatizavimas arba jis, taip sakant, nepradėtas. Todėl aš manau, kad mes turėtume šiandien pritarti projektui po pateikimo. Mūsų komitetas susitiks, kitaip tariant, padiskutuosim, pašnekėsim su žmogum ir aš manau, kad kuo greičiau reikėtų padaryti tai, kad žmogus ir pati agentūra pradėtų dirbti.
PIRMININKAS. Vienas gali kalbėti prieš. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pagal priimtą Privatizavimo įstatymą iš esmės komercinis privatizavimas turėjo prasidėti nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. Deja, visi gerai žinom, kad iki šios dienos iš esmės net ta agentūra nesukurta ir normaliai neveikia. Nekalbant apie tai, kad iš tikrųjų su komerciniu privatizavimu... Tai ne dalijimas. Todėl man kilo labai daug abejonių: algas mokame, lyg ir viskas, o rezultato nėra. Todėl aš pritariu, bet reikės gerai pakamantinėti naują privatizavimo agentūros vadovą, vis dėlto kokia priežastis, kad algos mokamos, o rezultato nėra?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai galbūt galim pritarti bendru sutarimu, kadangi prieštaraujančių aš nematau. Pritarta, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai yra nenorminis Seimo nutarimas, mes galėtume šiandien jį priimti, jeigu Seimas tam pritartų. Todėl aš prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime šiandien priimti, ar reikėtų atidėti priėmimą. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, skubėti nėra ko. Vis dėlto aš manau, kad ne aš vienas, o daugiau kas norės susitikti su tos privatizavimo agentūros direktoriumi ir aptarti, kokios jam reikia pagalbos ir kokios priežastys. Juk vis dėlto reikėtų tą komercinį privatizavimą, taip sakant, bent pradėti. Aš manyčiau, kad šiandien nepasišnekėjus su tuo žmogum priimti tikrai būtų bloga praktika. Todėl, manyčiau, padarykim pertrauką iki kitos savaitės, pasikvieskime ir pasišnekėkime su gerbiamuoju K.Atkočiūnu, kur jis mato problemų, kodėl nejuda iš vietos komercinis privatizavimas.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už tai, kad būtų priimta šiandien. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau kitaip nei J.Veselka ir siūlau visgi pritarti šiam nutarimui dėl Privatizavimo komisijos nario pakeitimo. Tuo labiau kad gerbiamasis K.Atkočiūnas jau dirba šioje komisijoje ir negaliu pasakyti, kad nieko nenuveikęs. Todėl aš siūlau pritarti šiandien.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas - Ekonomikos komiteto pirmininkas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų žmogus dirba, bet aš manau, kad Ekonomikos komitetui tikrai būtų tikslinga susitikti. Manyčiau, kad mes pirmadienį galėtume šią kandidatūrą apsvarstyti, o antradienį Seimas galėtų balsuoti. Aš nemanau, kad tas trijų dienų laikas toks reikalingas ir toks skubus, kad šiandien būtinai priimtume. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad Ekonomikos komitetas susitiktų su šiuo žmogum.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariat, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis svarstant šį klausimą? Pritarta. Tuomet pagrindinio komiteto reikalavimu daroma šio klausimo svarstymo pertrauka, kol komiteto nariai susitiks su kandidatu. Po to galėsime pratęsti procedūrą.
Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2106 ir valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsnio trečiosios dalies papildymo įstatymo projektas Nr.2107 (pateikimas) (96.02.13)
7sesija 77 p. svarstyti klausimai
Dabar 11 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministrą A.Leščinską. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, kad jūs truputį susipainiojote, kadangi tai buvo pateikimas, tai po pateikimo galime pritarti, o po to prieš svarstymą tegul V.Zimnickas ir kiti, kas nori, susitinka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jaskelevičiau, ne aš susipainiojau, o jūs pramiegojot. (Balsai salėje) Po pateikimo jau pritarta. Gerbiamasis ministre, prašom pateikti pagrindinį ir jį lydintį projektus.
A.LEŠČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai! Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 31 d. nutarimu Nr.826 "Dėl specifinės paskirties valstybinių įplaukų perskirstymo", Susisiekimo, Ryšių ir informatikos bei Energetikos ministerijos ir vykdydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas savo sričių nacionalines plėtojimo programas, nustatyta tvarka 1993, 1994 ir 1995 m. mobilizavo jų reguliavimo srityje esančias specifinės paskirties valstybinių įmonių lėšas jau mano minėtų patvirtintų programų vykdymui. Per 1993-1995 m., pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijos reguliavimo srityje buvo panaudota perskirstymo tvarka 36 mln. Lt, Energetikos ministerijos reguliavimo srityje tokių lėšų panaudota už 6 mln. Lt, o Ryšių ir informatikos ministerijoje - už 31,7 mln. Lt. Mobilizuotos lėšos, kaip minėjau, buvo panaudotos valstybės patvirtintoms programoms realizuoti. Šis Vyriausybės sprendimas tuo metu sumažino trūkstamą skiriamų valstybės biudžeto lėšų deficitą nacionalinėms programoms finansuoti. Tačiau jau 1995 m., sakykim, Energetikos ministerijai tokių lėšų buvo kooperuota tiktai 0,5 mln. Lt, nes nuo 1995 m. balandžio mėnesio įmonės užsiregistravo kaip akcinės bendrovės ir minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nebeteko galios. Tvirtinant 1995 m. sausio 23 d. valstybės investicijų 1995-1997 m. programą, visoms šioms ministerijoms gerokai sumažintas investicijų biudžetinis finansavimas. Iš valstybės biudžeto taip yra numatoma finansuoti tik 11% transporto sektoriaus investicinės programos apimčių. Tai perpus mažiau negu bendras šalies vidurkis. Tuo tarpu net 57 investicijų programas rekomenduojama spręsti pasitelkiant kreditus, o 32% finansuoti iš įmonių lėšų. Panaši situacija ryšių bei energetikos sektoriuose. Antai energetikoje investicijoms finansuoti iš valstybės biudžeto 1995 m. reikėjo per 650 mln. Lt. Gavom tiktai 41 mln. Lt, arba 5,9% visų reikalingų lėšų. 1996 m. mūsų paraiškoje buvo numatyta 363 mln. Lt, biudžete numatyta tik 73 mln. Lt, arba 20%.
Kasmet mažėjant biudžetinių lėšų skyrimui iš valstybės biudžeto patvirtintoms nacionalinėms programoms įgyvendinti neišvengiamas tapo tolesnis laisvo pelno lėšų kooperavimas iš valstybės įmonių bei specialiosios paskirties akcinių bendrovių. Iš jų sukauptų lėšų bus galima bent iš dalies dengti trūkstamą lėšų poreikį investicinėms programoms, apie kurias aš minėjau, finansuoti. Taigi mes siūlome (ir Vyriausybė tam pritarė) šiuos įstatymų pakeitimus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio papildymą, t.y. 5 straipsnio trečiąją dalį papildome 4 punktu ir išdėstome jį taip, kad "dalis specifinės paskirties bendrovių grynojo pelno gali būti skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų nacionalinių valstybės remiamų programų finansavimui". Antrasis įstatymas - tai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsnio trečiosios dalies papildymo įstatymas. Jis skamba taip: "Likusi pelno dalis steigėjo nustatytu santykiu skiriama įmonės įstatiniam kapitalui didinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų nacionalinių valstybės remiamų programų finansavimui." Toliau kaip tekste. Yra gauta Lietuvos Respublikos Seimo Juridinio skyriaus išvada. Ji iš esmės pritarianti tokiam mūsų pateikimui. Čia tik yra siūloma nustatyti galbūt maksimalų nacionalinių programų finansavimui skiriamo grynojo pelno dalies dydį ir juridinės technikos požiūriu yra kai kurių redakcinių pataisymų, su kuriais mes, žinoma, galėtume sutikti. Todėl aš siūlau pritarti šios dienos pateikimui ir teikti Seimui svarstyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Seimo narys J.Listavičius norėtų jus paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, jūs turbūt žinot, kad 1996 m. investicijos visam Lietuvos ūkiui sumažintos. Todėl eiti tokiu keliu, kurį jūs siūlot, nėra pats geriausias variantas. Kai gerai gyvenu, tai aš gyvenu, o kiti - kaip sako, kad ir tvanas. Aš dėl šio 5 straipsnio 4 punkto, kad "dalis speficinės paskirties bendrovių grynojo pelno gali būti skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų nacionalinių valstybės remiamų programų finansavimui". Visų pirma, "kad būti" tai turbūt reikėtų redaguoti. O paklausti štai ko norėčiau: ar nereikėtų nurodyti, kokia dalis, iki kiek, sakykim, procentų grynojo pelno bus skiriama programoms finansuoti, išvis jeigu bus tam pritarta? Ačiū.
A.LEŠČINSKAS. Na, aš turbūt nenorėčiau su jumis sutikti, kad gerai gyvena ir dar... priešingai - yra įmonių, kurios gerai gyvena, yra įmonių, kurios neturi pelno, ir turi vykdyti nacionalines programas. Jeigu biudžetas šiam reikalui, kaip aš sakiau, transporto sektoriui skiria 11%, mūsų sektoriui skiria 20%, visa kita, kaip yra teigiama nacionalinėje investicijų programoje, turi sudaryti savos lėšos, tai, atleiskit, iš kur tų lėšų paimti, jeigu ne perskirstymo tvarka iš gerai dirbančių įmonių ir nukreipti toms nacionalinėms programoms finansuoti. Tai ir siūloma. Su jūsų teiginiu nustatyti kažkokį limitą, žinoma, svarstymo eigoje, manau, mes galėtume beveik ir sutikti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Pone ministre, man apskritai labai keistas pasiūlymas, ypač Akcinių bendrovių įstatymui. Jūs puikiai žinot, pagal Akcinių bendrovių įstatymą akcininkai gali nuspręsti bet kaip paskirstyti pelną. Ir kam dabar čia reikalingas šis formalizmas, kai pats Akcinių bendrovių įstatymas, ypač tos paskirties, kur valstybė turi ne mažiau 70% akcijų, jums tai leidžia daryti. Todėl čia aš tiktai jaučiu Vyriausybės norą parodyti didelį darbą ir didelį Seimo atsiklausimą. Tai viena. O antra, ar jūs negalvojat, kad kai tik valdininkai pradės skirstyti įmonių pinigus?.. Juk jie laisvi yra, tai jie tampa kaip kreditiniai resursai, jūs tai puikiai... skirstyti tuos pinigus, tai nei tų nacionalinių programų, kurių yra įvairių ir kurias reikėtų ... išgelbės, o įmones nuvarys į bankrotus. Todėl aš siūlyčiau atsiimti dėl akcinių bendrovių... Jūs, kaip akcininkai, galite ir šiaip priimti bet kuriuos sprendimus, jūs tai puikiai žinote, o valstybės įmonių irgi yra galimybė jums, kaip valstybei, reguliuoti. Todėl aš manau, kad šios pataisos ne tik nereikalingos, bet jos yra net pavojingos.
A.LEŠČINSKAS. Trejus metus, gerbiamasis Veselka, jos nebuvo pavojingos. Ir buvo visiškai efektyviai naudojamos ir prasmingai naudojamos. Šiuo metu, kai akcininkai pasiskirsto grynąjį pelną, tai iš esmės nacionalinėms programoms vykdyti nėra vietos. Ne mūsų kompetencija. Todėl mes ir kalbam ne apie akcines bendroves, o apie specialiosios paskirties akcines bendroves ir 5 straipsnį, apimantį kaip tik specialiosios paskirties akcines bendroves.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Gerbiamasis ministre, nereaguokit į Seimo narių replikas iš vietos. Prašom. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad šiandien visko neišsiaiškinsim, kokie motyvai ir kokios priežastys, dėl ko visa tai yra sprendžiama. Aš vis dėlto siūlyčiau šiandien pritarti po pateikimo, na, ir komitete galėtume ta tema diskutuoti. Juo labiau kad komitete mes puikiai išmanom Akcinių bendrovių įstatymą, žinom, kas tai yra specialiosios paskirties bendrovės ir t.t. Aš siūlyčiau šiandien iš tikrųjų nesileisti į karštas diskusijas, pritarti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, tai gal kolega J.Veselka ir teisus, jeigu sako, kad tokia teisė yra suteikiama akcinėms bendrovėms ir tuo labiau jeigu steigėjų rankose yra 70%, tai... ir bus, taip sakant, ar tai reiškia jau lėšų akumuliavimą ministerijos lygiu? Jeigu taip, tai galbūt iš tiesų akcininkams, taip sakant... bet vis tiek ta valia gali būti, šiurkščiai tariant, primesta, jeigu reikia.
A.LEŠČINSKAS. Aš nežinau, kodėl mes turim tai daryti prievartos būdu, jeigu galima tai daryti normalia įstatymine tvarka ir tai nereiškia, kad lėšų akumuliavimas ministerijos lygiu. Ne ministerijos lygiu, o nacionalinių programų lygiu. Sričių nacionalinių programų lygiu. Aš dar kartą kartoju, kokia yra investicinė programa. Jeigu į ją pasižiūrėsit, jūs aiškiai pamatysit - savos lėšos. Iš ko galima statyti, sakykim, Būtingės terminalą, jūsų manymu, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jam skiriama lėšų tiktai 20% viso poreikio, o visa kita sudaro nuosavos lėšos? Iš kur nepradėjęs dirbti objektas gali turėti nuosavų lėšų? (Balsas salėje) Palaukit, tai yra ne nuosavos lėšos, kreditai tai yra tiktai dalis lėšų, o nuosavos lėšos, kurios yra įrašytos investicinėje programoje, nesukuriamos nedirbančiame objekte. Vadinasi, reikia perskirstyti šitas lėšas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nereplikuoti iš vietų.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, ar jūs nenumatot neigiamų šitų įstatymų projektų, jeigu mes juos priimsime, pasekmių? Ar tai neatsilieps šitų įmonių ekonomikai? Ar nesumažins stimulo joms vystytis ir dirbti?
A.LEŠČINSKAS. Nematau neigiamų pasekmių dėl to, kad tokio įstatymo arba Vyriausybės nutarimo taikymas turi 3 metų praktiką. Nieko neatsitiko. Aš dirbau Susisiekimo ministerijoje, šitą taikėme, Energetikos ministerijoje truputį mažiau taikėme, jokio stimulo dėl to niekas neprarado, mažiau pasiskyrė sau premijų, dividendų ir kitokių dalykų, o atsakomybė gula ant šakos vadovo, kuris turėjo aiškią nuostatą, kad reikia finansuoti kitas jam pavestas įgyvendinti nacionalines programas. Kaip jis gali jas finansuoti neturėdamas lėšų? Pasakykit man. Aš nesugebu to padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, gerbiamajam energetikos ministrui A.Leščinskui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Vienas Seimo narys prieštarauja. Teks pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Dėkoju, gerbiamasis ministre, jūs galite sėsti į Vyriausybės ložę. Seimo narys V.Zimnickas. Vienas - už, vienas - prieš.
V.V.ZIMNICKAS. Aš kolegoms siūlau pritarti pateikimui, ir iš tikrųjų komitetai, aš manau, ar komitetas pasižiūrės ir pateiks savo išvadas. Šiandien siūlau toliau nediskutuoti ir pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome, ar pritarti Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio papildymui. Vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau šiandien nepritarti, o jeigu visgi bus pritarta, tai Biudžeto ir finansų komitetas turėtų išsiaiškinti, kaip tai įsirašo į valstybės biudžetą ir, jeigu bus rastas sprendimas, tada - taip. Apskritai valstybės biudžetas turi būti centralizuotas, o neišdalytas po gabaliuką. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 21 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta šio projekto svarstymo procedūra, prašau balsuoti. Už - 14, prieš - 4, susilaikė 2. Pritarta projektui. Ar galim bendru sutarimu nutarti, jog pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Dėl pagrindinio komiteto yra 2 siūlymai. Vienas - Ekonomikos komitetas, kitas - Biudžeto ir finansų komitetas. Prašysiu gerbiamųjų Seimo narių pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už Ekonomikos komitetą, kitas - už Biudžeto ir finansų komitetą. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Manyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas čia turėtų būti pagalbinis, nes, šiaip ar taip, čia kalbama apie akcinių bendrovių ir įmonių įstatymus, o Biudžeto ir finansų komitetas turėtų dalyvauti svarstyme.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad čia yra biudžeto klausimai, ir negali būti kažkokių antrinių ar tretinių komitetų. Būtent Biudžeto ir finansų komitetas turi būti pagrindinis. Gali būti 2 pagrindiniai, bet šiuo atveju, kada svarstomas biudžeto klausimas, negali būti iešmininkų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, paspaus mygtuką "už". Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, paspaus mygtuką "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už - 13, prieš - 5. Taigi pagrindinis komitetas bus Ekonomikos komitetas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Nesutinkat, taip? Jeigu nesutinkat, tuomet reikės balsuoti. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš iš pat pradžių siūliau, kad jis būtų papildomas. Nežinau, kodėl reikia dar sykį dėl to diskutuoti?
PIRMININKAS. Dėl to, kad Seimo nariai nepritarė tam. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pritariu K.Jaskelevičiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar yra nepritariančių? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš jau dešimt kartų sakiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas formuojant biudžetą yra pagrindinis ir negali būti antrinis ar tretinis. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary, tai tik jūsų nuomonė. Seimas yra kitos nuomonės. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Prašau balsuoti. Už - 15, prieš - 3, susilaikiusių nėra. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas bus papildomas komitetas. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Pone posėdžio pirmininke, buvo kalbama ir siūloma, kad būtų 2 pagrindiniai komitetai: Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos. Tai jeigu jūs iki 3 mokat skaičiuoti, tai dėl tos alternatyvos taip pat reikėjo balsuoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš irgi palaikau jūsų nuomonę, tačiau Seimas nusprendė kitaip, ir aš nieko negaliu pakeisti. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitą sesiją? Sutinkat.
Dabar dėl antrojo projekto - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsnio trečiosios dalies papildymo įstatymo projekto. Ar galim pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą bendru sutarimu? Yra prieštaraujančių. Prašom, kas prieštarauja? Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Jeigu mes pritariame pirmajam įstatymo projektui, tai logiška pritarti antrajam ir palikti tuos pačius komitetus. Manyčiau, kad kolega J.Veselka šiek tiek išdykauja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių? (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu tai nuomonei kaip ir anksčiau, kad pagrindinis komitetas turi būti Biudžeto ir finansų arba du.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes dabar ne tą klausimą sprendžiam, mes dabar kalbame, ar pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą, o dėl komitetų tarsimės vėliau. Seimo nary Veselka, jūs prieštaraujate, kad būtų pritarta?
J.VESELKA. Taip, prieštarauju, kadangi valdininkams yra labai aiškiai apibrėžta, tai yra skirstyti biudžetą. Mes priėmėm, kad įmonės - tiek valstybinės, tiek akcinės bendrovės - dirba pagal atitinkamus įstatymus, ir kad valdininkai neturi skirstyti jokių pajamų. Todėl aš nepritariu kaip ir akcinėms bendrovėms, taip ir šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 24 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šio projekto pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra? Prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas. Už - 17, prieš - 5, susilaikė 1. Taigi svarstymo procedūra bus pradėta.
Gerbiamieji Seimo nariai, kokius siūlytumėte pagrindinius komitetus? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, vėl yra du siūlymai. Vienas siūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, kitas siūlymas, kad Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis iš salės replikuoja, kad yra trečias siūlymas, t.y. kad abu komitetai būtų pagrindiniai.
Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymai yra trys, reikės balsuoti alternatyviai. Pasistengsiu juos sugrupuoti taip, kad per du balsavimus išaiškėtų, kurį variantą pasirenkam.
Pirmiausia balsuosime taip. Kas už tai, kad būtų vienas pagrindinis komitetas, paspaus mygtuką "už". Kas už tai, kad būtų du pagrindiniai komitetai, mygtuką "prieš", susilaikę skaičiuojami nebus.
Balsavimas pradėtas. Už - 9, prieš - 12. Taigi bus du pagrindiniai komitetai: Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai.
Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau nereplikuoti ir nenurodinėti Seimui. Kiekvienas turime nuomonę, tačiau Seimas priima sprendimus.
Taigi posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks ketvirtadienį, vasario 15 d., prasidės 10 valandą. Seniūnų sueigos posėdis rytoj 9 valandą 30 min.