Septyniasdešimt šeštasis posėdis
1996 m. vasario 13 d.

 

   

 

Svarstyti klausimai:

   

1.        

1996.02.13 d. darbotvarkės aptarimas

2.        

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (priėmimo tęsinys)

3.        

Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymo persiuntimo ratifikavimo įstatymo projektas (priėmimas)

4.        

Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo projektas (priėmimas)

5.        

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 225, 259(1), 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (svarstymas ir priėmimas)

6.        

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas (svarstymas)

7.        

1996.02.15 d. darbotvarkės aptarimas

8.        

Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projektas (priėmimo tęsinys)

9.        

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (priėmimas)

10.     

Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektas (priėmimas)

11.     

Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektas (priėmimas)

12.     

Nutarimo "Dėl A.Ivaškevičiaus patvirtinimo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku" projektas (svarstymas ir priėmimas)

13.     

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (pateikimas)

 

 

 

1996.02.13 d. darbotvarkės aptarimas

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS

  

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 13 d. rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji, pirmiausia siūlyčiau pasveikinti gimtadienio, svarbiausia - apvalaus gimtadienio, proga mūsų mielą ir gerbiamą Seimo narį K.Kubertavičių. (Plojimai) Aš labai atsiprašau. Ačiū už plojimus, bet sveikinsime dar kartą, kai jis atsiras. Aš siūlau tai daryti kaip ir kitų vėluojančių Seimo narių atveju. Ne pirmas ir ne paskutinis atvejis.

Mielieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registracija.

Salėje 82 Seimo nariai. Kaip paprastai, darbotvarkės klausimas. Darbotvarkė buvo patvirtinta ankstesniame posėdyje. Seimo seniūnų sueiga kai ką patikslino, pabrėžiu - vieningai patikslino, 1-1 klausimo pakeitimą ir, svarbiausia, 2-1, 2-2 klausimus, t.y. Prezidento dekretus dėl aukščiausiųjų pareigūnų skyrimo arba pritarimo jų kandidatūroms. Dar kartą primenu, Seimo seniūnų sueiga pritarė. Galim imtis pirmojo klausimo? Negalim. Atsiprašau. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kartoju labai svarbią ir malonią žinią: prieš keletą dešimtmečių, bet ne taip seniai, gimė K.Kubertavičius - Lietuvos Respublikos Seimo narys. (Plojimai)

 

Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2031(2) (priėmimo tęsinys) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

Ačiū. Matau, atėjo daugiau Seimo narių, bet registruosimės, kai reikės balsuoti dėl kurio nors konkretaus įstatymo straipsnio, todėl kviečiu į tribūną J.Niaurą - tęsim Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą pastraipsniui. Projekto Nr. 2031. Primenu, matyt, pranešėjas taip pat pasakys, mes anksčiau priėmėme tik du straipsnius. Prašom, gerbiamasis Niaura.

J.NIAURA. Gerbiamieji Seimo nariai!

PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Pradėjom įstatymo priėmimą arba tiksliau - tęsiam priėmimą.

J.NIAURA. Dėl 8 straipsnio papildymo 15 punktu. 8 straipsnį papildyti šiuo 15 punktu: "atlieka komercinių bankų ir jų padalinių, kredito įstaigų teisinę registraciją bei registruoja jų statutus, įstatus".

PIRMININKAS. Gerbiamasis Niaura, man atrodo, kad mes dėl šito jau balsavome. Viskas.

J.NIAURA. Ne, nebalsavom.

PIRMININKAS. Nebalsavom? Tada prašom dar kartą, ir siūlytojai.

J.NIAURA. 8 straipsnį papildyti šiuo 15 punktu: "atlieka komercinių bankų ir jų padalinių, kredito įstaigų teisinę registraciją bei registruoja jų statutus". Šiam pasiūlymui, kuriam pritarė Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos bankas nepritarė, nes neaišku, kodėl bankai turi būti registruojami kitais pagrindais negu įmonės. Bankas taip pat yra įmonė ir turi būti registruojama bendra tvarka.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Niaura, mano duomenimis, yra aiškiai juodu ant balto parašyta: 2 straipsnis visas priimtas. Priimtas.

J.NIAURA. Priimtas. Labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Priimtas, priimtas. Dabar mes turime kalbėti apie 3 straipsnį, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio pakeitimus, kuriems yra ir kolegos K.Kuzminsko pataisų, ir, man atrodo, dar ir kitų Seimo narių pataisų. Prašom. Kolega A.Baskas.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, mano pataisos buvo dėl 10 straipsnio. Jūs dabar sakot, jau 11 straipsnį svarstysim. Jos buvo užregistruotos sausio 15 d. Buvo svarstytos, yra Vyriausybės... kur svarstymo rezultatai. Pagal tuos rezultatus... jie nepritarė, o aš norėčiau, kad mes irgi prie jo apsistotume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, mes dėl šito keletą kartų diskutavom ir esam susitarę, kad pataisos teikiamos tam įstatymo projektui, kuris yra registruojamas ir nagrinėjamas. Registruotame mūsų nagrinėjamame įstatymo projekte dėl 10 straipsnio, t.y. bazinio įstatymo 10 straipsnio, pataisų nebuvo. Todėl prašom siūlyti atskirą įstatymo projektą.

A.BASKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi 3 straipsnis. 11 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas - papildymas. Man atrodo, kad čia pirmasis yra kolegos K.Kuzminsko siūlymas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, kodėl jūs priėmėte tokią nutartį 10 straipsnio iš viso nesvarstyt. Aš norėjau patikslinti, kad tikrai 8 straipsnis yra priimtas, mano pažymėta, tačiau 10 straipsnis ir mūsų Krikščionių demokratų frakcijos pataisos yra teiktos. Kodėl jūs nenorite svarstyti?

PIRMININKAS. Aš paaiškinu dar kartą: tai iš tikrųjų yra principinis procedūrinis klausimas, kurį sprendė Etikos ir procedūrų komisija, kai vienąsyk čia be manęs buvo susiginčyta. Mes nagrinėjam tą įstatymo projektą, kurį teikia autoriai, ir būtent tam projektui jūs turite teikti pataisas. Jūs teikiate baziniam įstatymui, o ne šitam įstatymui pataisas. Todėl mes nagrinėjam tik tas pataisas, dėl tų straipsnių, kurie buvo projekte, kurį mes dabar aptarinėjam. Taigi prašom dėl 3, arba bazinio įstatymo 11, straipsnio.

K.KUZMINSKAS. Dėl 11. Mūsų, Krikščionių demokratų, frakcija, kadangi čia buvo pirmiausia mano teikta, po to Krikščionių demokratų frakcijoje svarstyta bendrai, ir pagrindinės nuostatos, pataisos bus teikiamos Krikščionių demokratų frakcijos vardu, kuriai man pavesta atstovauti. Mūsų siūlymas 9 punktą išdėstyti taip: "Tvirtina Lietuvos banko metinį biudžetą, finansines ir kitas ataskaitas, kurių sudarymą numato šis įstatymas, ir teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui." Kodėl mes teikiam, reikalaujam, kad vis dėlto Seimas nenusišalintų? Nes ir 2 straipsnyje Lietuvos banko įstatymo kalbama, kad pagrindinę kontrolę... ir atsako už visą Lietuvos banko veiklą Lietuvos Seimas. Girdėjome A.Šleževičiaus kalboje kaltinimą Seimui, kad Seimas nusišalina nuo Lietuvos banko, yra atsakingas už bankų krizę Lietuvos Seimas. Ir jūs vėl nenorite įtraukti į Lietuvos banko įstatymą, kad Seimas atlieka tą kontrolę, o ne Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Todėl mes ir teikiame, ir reikalausime, kad būtų balsuojama dėl šio straipsnio.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos, kaip paprastai: vienas - už, vienas - prieš. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai mes svarstėme šį įstatymo projektą, iš tikrųjų taip ir buvo Biudžeto ir finansų komitete priimta tokia nuostata, kad vis dėlto čia turėtų būti ir daugiau tokių visokių kontrolės rodiklių. Mes to atsisakėme, tačiau biudžetą tikrai turi tvirtinti Seimas. Jau pasimokėme, ir rezultatus turime, todėl ateityje, žinoma, reikia būti atsargesniems ir patvirtinti banko biudžetą. Žinoma, toliau buvo maždaug taip sprendžiama, kad ketvirčio ataskaitas gal žiūrės, sakykim, nagrinės tik Biudžeto ir finansų komitetas, o vis dėlto turėtų būti pusmečio ataskaita Seimui: ir kontrolė turėtų būti, kadangi, jos nesant, Lietuvai ir pačiam bankui labai daug kainuoja. Todėl aš remiu šią pataisą ir šią nuostatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar vienas Seimo narys, kuris remtų pagrindinį tekstą. Ar kolega J.Veselka imsis šitos misijos?

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pagrindiniame tekste 15 punktas ir numato šitą metinio biudžeto tvirtinimą Seime. Bet aš noriu pasakyti štai ką ir esu pateikęs savo pataisas: banko metinio biudžeto tvirtinimas Seime ydingas dviem aspektais.

Pirmas. Centrinio veikla gali būti tiek vieša, kiek tas viešumas nesudaro pavojaus, kad atskiros finansinės grupuotės, sužinojusios apie Lietuvos banko metinio biudžeto patvirtinimą, iš karto supras, kokia bus pinigų emisija, kokios bus išlaidos. Dėl to galima prognozuoti labai realiai, kokia bus infliacija, ir to pasekmė - galima imtis tam tikrų finansinių veiksmų, kaip kuo greičiau sutrikdyti ir net bandyti sužlugdyti lito stabilumą, Lietuvos finansinę sistemą.

Antras. Pavyzdžiui, Seime lemianti politinė jėga, ypač prieš rinkimus, gali priimti sprendimus vadovaudamasi tam tikrais politiniais tikslais. Todėl, manyčiau, šitas noras tvirtinti Seime biudžetą kyla iš to, kad, pavyzdžiui, buvo nustatyta, jog centrinio Banko vadovybė nenormalias nustatė savo darbuotojams palūkanas, teikė kreditus ne visai pagrįstai, ten dėl butų privatizavimo kažkas buvo, bet čia yra klausimas ne biudžeto tvirtinimo, o to, kiek sąžiningi vadovai dirba šiame banke. O jeigu nesąžiningi vadovai dirba, gerbiamieji, jūs nieko... dėl to biudžeto tvirtinimo. Todėl aš vis dėlto siūlau 15 papunktį išbraukti. O klausimas yra naujo banko pirmininko, kad jis būtų dažniau kontroliuojamas ir Biudžeto ir finansų komitete, ir Seime, bet kontroliavimas lieka, kad vis dėlto banko slaptumas pinigus tvarkant... nebūtų tai daroma per daug viešai. Todėl dar kartą siūlau pritarti mano pataisai.

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Veselka, mes kol kas kalbame apie 9 punktą, kuris pagrindiniame tekste skamba: "tvirtina Lietuvos banko finansines ir kitas ataskaitas, kurių sudarymą numato šis įstatymas". Tuo tarpu... Minutėlę! Tuo tarpu kolegos krikdemai siūlo 9 punktą tokį: "tvirtina Lietuvos banko metinį biudžetą, finansines ir kitas ataskaitas, kurių sudarymą numato šis įstatymas, ir teikia svarstyti Seimui". Tai pirmiausia mes turime apsispręsti dėl 9 punkto. Jūs remiate pagrindinį tekstą?

J.VESELKA. Taip. Ir gerbiamųjų krikščionių demokratų prašau: tikrai pavojinga čia biudžetą tvirtinti, nes finansinės grupuotės tuo pasinaudos, žinokite.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę! Dar kolegė E.Kunevičienė, matyt, dėl šito punkto. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad gal ponas J.Veselka ne visai tiksliai apibūdina biudžetą. Kiek aš suprantu, biudžetas Lietuvos banko bus tų pajamų, kurios yra banko, ir išlaidų, kaip valdybos, o ne pinigų emisija. Pinigų emisija į šitą biudžetą neturėtų įeiti. Čia yra visai kitas reikalas.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.NIAURA. Aš norėčiau...

PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Paklausykim. Čia labai svarbus balsavimas bus. Prašom.

J.NIAURA. ... paaiškinti, kad iš tikrųjų, jeigu Seimas priims sprendimą dėl Lietuvos banko biudžeto tvirtinimo, tai, kaip čia gerbiamasis J.Veselka minėjo, bus tam tikru mastu suvaržytos banko funkcijos, kurių atlikimui reikalingos tam tikros išlaidos, t.y. ir intervencijos į atviros valiutos operacijas, vertybinių popierių pirkimai, kreditų suteikimai likvidumui palaikyti ir panašūs dalykai. Tai yra čia turės atsispindėti visos tiek monetarinės, tiek ir valiutinės intervencijos išlaidos. Kitas dalykas, kad priėmus sprendimą tvirtinti biudžetą Seime, tai prieštarautų ir Lietuvos banko įstatymo 3 straipsniui, kuriame numatomas banko nepriklausomumas.

Kitas momentas, kad, kaip buvo teisingai paminėta, šiuo atveju biudžeto tvirtinimas leistų tam tikru mastu kištis į banko vidaus reikalus. Šiuo atveju tas kišimasis gali būti susietas su tam tikrais politiniais tikslais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Kol registruojamės, kolega F.Kolosauskas. Prašom. Centrinis mikrofonas. Dėmesio, kolegos! Registracija, ir kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šiuo etapu, kai veikia Valiutų valdyba, kai veikia Lito patikimumo įstatymas, Seimo kontrolė per finansinę pusę, per biudžeto tvirtinimą yra būtina. Ir aš prašau ir agituoju, kad vis dėlto ta formuluotė būtų palaikyta ir įrašyta į įstatymą. Jeigu mes...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, minutėlę! Gerbiamasis Kolosauskai, mes kalbame apie 9 punktą, o jūs, ko gero, apie 15 kalbate.

F.KOLOSAUSKAS. 9 punktą siūlau tvirtinti tokį, koks jis yra suformuluotas.

PIRMININKAS. Aišku. O 15 mes dar nagrinėsim, nes čia atskirai yra pataisos. Gerbiamieji kolegos, dabar...

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Mes dabar, gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl šio įstatymo 3 straipsnio, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio, atrodo, pirmosios dalies 9 punkto. Kas remia pagrindinį tekstą, tas spaudžia mygtuką "už", kas remia alternatyvų, kurį pateikė kolega K.Kuzminskas ir krikdemai, tas balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Už pagrindinį tekstą - už, už alternatyvą - prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Gerbiamasis Veselka, prašom ruoštis balsuoti, nes balsavimas truks 10 sekundžių. Gerbiamasis Veselka, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 9 punkto pagrindinį tekstą - mygtukas "už", už alternatyvą - mygtukas "prieš". Prašom balsuoti. Registracija ką tik buvo.

Pagrindinis tekstas - 26, alternatyva - 23. Gerbiamasis Jarmolenka, jeigu tamstos balsas bus už alternatyvą, tai aš dar nebalsavau, neužmirškit. (Triukšmas salėje) Taigi 26 balsavus už, 24 prieš, pasirinkta alternatyva. Ne, pasirinktas pagrindinis tekstas. Minutėlę! (Triukšmas salėje) Prašom dar kartą registruotis. Registracija. Kol registruojamės, kolega K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto susimąstykim, Seime! 2 straipsnis aiškiai skamba: "Lietuvos bankas atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui." Kodėl dabar J.Niaura mus klaidina, kad 3 straipsnyje kažkas yra? O kodėl jūs 2 straipsnio nekomentuojate, kad atskaitingas Seimui? Taip pat buvęs premjeras sakė, kad Seimas kaltas dėl viso to, kad paliko be priežiūros Lietuvos banką. Ir vėl jūs norite palikti be priežiūros ir ataskaitas, ir įvairių kitų skaičiavimų atlikimą, todėl reikalauju - tikrai susimąstykit, Seime!

PIRMININKAS. Gerai. Perbalsuosim, gerbiamieji kolegos. Taigi dar kartą, kas remia 9 punkto pagrindinį tekstą, spaudžia mygtuką "už", kas remia alternatyvą, tas spaudžia mygtuką "prieš". Prašom balsuot. Pagrindinis tekstas - 36, alternatyva - 32. Pasirinkta alternatyva. Einam toliau. (Triukšmas salėje) Atsiprašau, pasirinktas pagrindinis tekstas. Man kažkaip labai patinka ta alternatyva. Aš labai atsiprašau.

Gerbiamieji kolegos, dabar 14 punktas. Kolega K.Kuzminskas siūlo, jeigu aš teisingai supratau, išbraukti. Kolega K.Kuzminskas dėl 14 punkto: "nustato atlyginimo dydį" ir t.t., nes jis čia siūlo kitą variantą. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila, kad jūs nesvarstėte 10 straipsnio, kuriame mes teikiame konkretų pasiūlymą, kuris skambėjo: "Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir narius penkeriems metams skiria ir atlyginimo dydį nustato Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu." Tam, kad vis dėlto būtų Lietuvos Seimas ir Lietuvos bankas... yra Lietuvos pinigai, kad būtų reguliuojamas darbo užmokestis. O čia paliekam mes, kad reguliuoja banko valdyba pirmininko pavaduotojams ir valdybos nariams darbo užmokestį. Mūsų buvo pasiūlymas, kad Prezidentas teikia atlyginimą, kad būtų konkretus asmuo, atsakingas už darbo užmokestį. Todėl mes ir siūlėme, kad šį straipsnį išbrauksit tada, kai bus priimta 10 straipsniui mūsų pataisa. Kadangi jūs nesvarstėte 10 straipsnio, todėl šio straipsnio ir nereikia išbraukti.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Kolega A.Baležentis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes negalim vėl laukti, kol žlugs du bankai, ir tada taisysim kitus straipsnius. Aš siūlau, kad mes šiandien, dabar, turime svarstyti ir priimti arba atmesti visus pasiūlymus, kurie yra pateikti Seimo narių. Čia ne tas įstatymas, ne eilinis įstatymas, kurį mes galime svarstydami, priimdami Statutą iškelti aukščiau svarstomo įstatymo. Čia yra tas įstatymas, kuris lemia visos valstybės likimą. Aš prašau svarstyti krikščionių demokratų pateiktą pasiūlymą dėl 10 straipsnio ir visus kitus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, prašom negąsdinti. Kaip tik valstybės interesas reikalauja greičiau priimti įstatymą, o kitas dalykas yra tas, kad ir kolegos krikdemai, ir kolegos tautininkai turėjo didžiulių galimybių veikti nustatyta tvarka, t.y. per Biudžeto ir finansų komitetą.

Taigi, gerbiamasis Kuzminskai, jūs nebeteikiate šito?

K.KUZMINSKAS. Ne.

PIRMININKAS. Dabar 15 punktas. Prašom. Čia ir kolega F.Kolosauskas, atrodo, ir kolega A.Baskas, ir vėl kolega K.Kuzminskas. Pirmasis - kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Kolegos, yra pasiūlymas išbraukti 15 straipsnį. Jis kyla iš bankininkystės ekspertų siūlymų ir dėmesio atkreipimo, kad įrašius šitą 15 punktą atsiranda galimybių politiniam kišimuisi į bankų operacijas. Ponas F.Kolosauskas sako - palikti. Aš suprantu, kad ponas F.Kolosauskas yra didis politikas, bet mums yra svarbiau ne politikai, o valstybės centrinio Banko funkcijos, kad į jį nesikištų politikai. Per šiuos trejus metus daug yra padaryta, kad į centrinį Banką galėtų kištis politikai. Suplakta nemažai centrinio Banko ir Vyriausybės funkcijų. Vėl daugelio ekspertų vertinimas. Viena iš bankų krizės priežasčių - ta, kad Vyriausybei buvo suteiktos galimybės kištis į šitą sritį. Normaliose valstybėse Vyriausybė atskirta nuo centrinio Banko. Tai atskiros, viena nuo kitos nepriklausomos institucijos. Čia yra ne mano siūlymas, o daugelio ekspertų siūlymas išbraukti viską, kas sudaro galimybių politikams kištis į valstybės centrinio Banko reikalus ir savo rankomis žarstyti dešimtis ir šimtus milijonų. Prašau išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar iš eilės. Kolega F.Kolosauskas, nes komitetas turi atitinkamą nuomonę dėl šito. Po to kolega J.Veselka. Gal pirma kolega J.Veselka, kadangi jau įjungiau. Atsiprašau, gerbiamasis Kolosauskai. J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, blogiausias dalykas politikoje yra tai, kad įstatymus keičiame apimti baimės arba euforijos. O šiuo atveju baimės. Dar kartą noriu pasakyti, Lietuvos banko metinio biudžeto tvirtinimas Seime, o biudžetas, jūs puikiai žinote, tai yra pajamos (aišku, iš ko) ir išlaidos (aišku, kam)... Ir viena iš išlaidų struktūros dalių, kaip jūs ją bemaskuosite, bus išlaidos pinigų gamybai - ne tik metalinių monetų, bet ir kitų. Ir iš to, atleiskit, geri finansininkai iš karto daug ką spręs. Gali iš karto priimti sprendimus, naudingus tik sau ir nenaudingus Lietuvai bei jos centriniam Bankui. Todėl užtenka mums tvirtinti visas finansines ataskaitas. Yra galimos įvairios kitos kontrolės formos. Todėl dar kartą prašau: nedarykime tikrai blogo dalyko, kai per šitą mes tiek paviešinsime Lietuvos banko veiklą, kad kas kaip norės, taip jį stumdys. Todėl dar kartą prašau, nenusigąskite, nepasiduokite tam spaudimui, kai, atrodo, lyg mes metinį valstybės biudžetą patvirtinsime, ir tai bus gerai. Tai bus tikrai blogai. Užtenka finansinių ataskaitų ir kitų kontrolės formų. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamasis Jaskelevičiau, kalba siūlymų autoriai, o po siūlymų autorių jūs kalbėsite pirmasis. Sutinkate? Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, jeigu mūsų centrinis Bankas dirbtų kaip nepriklausoma institucija, kaip klasikinis bankas, kaip yra užsienyje, aš sutikčiau. Tačiau šiandien, kai veikia Valiutų valdybos modelis, kai galioja Lito patikimumo įstatymas, kai kontrolė turi būti sukoncentruota į atitinkamus momentus, aš manau, kad vis dėlto ir paskutiniųjų metų praktika parodo, jog mes netvirtindami, nekontroliuodami Lietuvos banko biudžeto turim tai, ką turim. Juo labiau kad pagal tą įstatymą Lietuvos bankas lieka paskutiniu skolintoju. Jam šitas dalykas neužkirstas, yra net išplėstos ribos, kaip jis turi orientuotis. Mums buvo priekaištaujama, kad jie gali nesuskaičiuoti, kad gali suklysti. Suprantama, kad neklysta tas, kas nedirba, bet galima ateiti į Seimą ir paprašyti biudžeto korekcijos, kaip daro ir Vyriausybė. Ne kartą yra koreguojamas biudžetas. Mes komitete visų politinių jėgų debatuose padarėme išvadą, kad kito kelio dabartiniu metu nėra. Po to, kai mes galvosime, kad bankas gali dirbti savarankiškai, pakeisime įstatymus, jis dirbs kaip savarankiška institucija. Aš siūlau Lietuvos banko metinį biudžetą tvirtinti Seime.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Aš taip pat pritariu minčiai, kad turi tvirtinti biudžetą. Nes matėme, kokia šiuo metu yra politinė situacija, kokia bankų sistemos situacija. Vis dėlto Seimas turi kontroliuoti nors banko metinį biudžetą. Labai gaila, jog jūs atmetėte tai, kad turi atsiskaityti ir už finansines, ir už kitas ataskaitas, - tai, ką siūlėme mes. Nors tą palikime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, pranešėjau, jūs šiek tiek vėliau. Kalbėjo vienokių ar kitokių siūlymų autoriai. Dabar Seimo nariai parems ar neparems pagrindinį tekstą, tik tada jūs. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš remiu pagrindinį tekstą ir štai dėl ko. Lietuvos banke išryškėjo tiek piktnaudžiavimų išlaidomis, kad, man atrodo, bent metus kitus ta kontrolė yra būtina. Galbūt ilgainiui tokia priežiūra bus nereikalinga, tačiau šiuo metu reikalinga.

Dėl to, kuo kolega J.Veselka gąsdina. Tikiuosi, kad jis nesimuš, jeigu aš su juo nesutiksiu. Jis yra neteisus dėl dviejų dalykų. Taip žvelgiant tai ir metinis valstybės biudžetas, jei nori, gali padaryti visokių (...). (Balsas salėje) J.Veselka bamba, neleidžia šnekėt. Kita vertus, pinigų emisija šiandien priklauso visiškai nuo kitų dalykų. Tai ne savarankiškas banko sprendimas, tai apspręsta Valiutų valdybos modelio. Taigi, kolega, jums reikėtų išsiaiškinti emisijos kanalus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jaskelevičiau, ar jūs, naudodamasis savo padėtimi (greta J.Veselkos), negalėtumėte jam individualiai paaiškinti? Po posėdžio.

Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia daug kas buvo pasakyta, o kalbant apie girdėtus gąsdinimus, tai turbūt yra mūsų reikalas, kiek mes detaliai to norėsime. Antra vertus, tą galima bus išsiaiškinti komitetuose ir visiškai nebūtina čia kažką tokio deklaruoti. Todėl aš vis dėlto palaikau pagrindinį tekstą ir tiems gąsdintojams siūlau susirūpinti, jeigu jie norės neviešinti, nors turėtų žinoti, kad ir neviešam kai kas yra vieša. Aš remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Net 7 Seimo nariai, man atrodo, kalbėjo dėl šitos pastraipos. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė. (Balsas salėje) Ir taip, ir taip buvo kalbėta, gerbiamasis Dagy. Buvo pasakyta. Argi maža? (Triukšmas salėje) Prašom netriukšmauti! Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.NIAURA. Noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad Lietuvos bankas yra atskaitingas Seimui. Ir 42 straipsnis nurodo, kad jis pateikia finansinių metų pabaigoje Seimui metinę finansinę ataskaitą, kurią patikrina tarptautinis auditas. Tos ataskaitos būna objektyvios ir atspindi realią finansinę banko padėtį. Dar vienas momentas. Iš tikrųjų, jeigu pradėsime analizuoti išlaidas arba pajamas pagal atskirus straipsnius, tai mes turėsime nurodyti, iš kur tos pajamos gautos, kokiuose bankuose yra užsienio valiutos rezervų, kokios palūkanos, ar be aukso depozitai ir t.t., ir pan. Kitas dalykas. Jeigu mes darome intervencijas į valiutų rinką, tai mes neisime į Seimą ir neprašysime, kad šiuo atveju prieš savaitę darysime tą intervenciją. Ta intervencija nebus efektyvi. Tas pat yra, jeigu mes vykdysime tas paskutiniojo skolintojo funkcijas. Jeigu pradėsime kalbėti, kad staiga atsirado kritinė situacija dabartinėmis sąlygomis ir mes turime suteikti paskolas bankams, tai ir paskolų suteikimo apimtys, ir palūkanos, kurias mes gausime už tas paskolas, nebus numatyta tame biudžete. Tai kaip mes tada darysime ir kaip elgsimės tokiais operatyviais atvejais? Aš kalbu tik dėl to. O kad čia buvo tam tikrų priekaištų dėl atskirų išlaidų straipsnių, tai ta kontrolė, kiek supratau, bus sustiprinta ir mes būsime atskaitingi kas ketvirtį. Yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, ir operatyviai šiuos klausimus bus galima spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote 15 punktą išbraukti?

J.NIAURA. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti balsuoti. Kadangi... (Balsas salėje) Užtenka jau, jūs kalbėjote, gerbiamasis Jaskelevičiau. Kadangi siūlymas išbraukti punktą yra siūlymas balsuoti prieš, tai balsavimas bus toks. Kas už 15 punktą, tas balsuoja už. Kas mano, kad jo nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom. (Balsai salėje) Gerai, dar sykį registruojamės. Prašom. Kolegos, registruojamės.

74 Seimo nariai. Kartoju. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 3 straipsnio, bazinio įstatymo 11 straipsnio, atitinkamos dalies 15 punktas, tas balsuoja už. Kas mano, kad tas 15 punktas nereikalingas, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už - 47, prieš - 11, susilaikė 8. Punktas priimtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio. Gerbiamasis Jaskelevičiau, dėl viso straipsnio?

L.K.JASKELEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, štai dabar laikinasis Banko valdybos pirmininko pavaduotojas drįsta prieštarauti Vyriausybės pateiktam projektui. Susidaro labai rimta kolizija, tuo labiau kad štai greta sėdi būsimasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kuris ir rengė šį projektą. Todėl aš labai prašyčiau, kad jis taip pat pasakytų savo poziciją dėl šito straipsnio 1 punkto. Tai visiškai nejuokingi dalykai.

PIRMININKAS. Taigi jau priimtas tas punktas, gerbiamasis kolega. Prašom dėl viso straipsnio.

Kolega K.Kuzminskas. Dėl viso 3 straipsnio.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, man nesuprantama, kodėl nesvarstote Krikščionių demokratų frakcijos vasario 2 d. pateikto pasiūlymo papildyti 15 dalimi.

PIRMININKAS. Man atrodo, jeigu sąžiningai, buvo praleistas laikas.

K.KUZMINSKAS. Ne, nebuvo. Viskas buvo sąžiningai. Po to, kai jūs nubalsavote atmesti 8 straipsnį, Krikščionių demokratų frakcija susirinko, svarstė šį klausimą ir pateikė 11 straipsniui dar papildomą pataisą.

PIRMININKAS. Taigi jūs pats pripažinote, kad jūs pateikėte ne laiku, gerbiamasis Kuzminskai. Kam reikia dar daugiau aiškintis?

K.KUZMINSKAS. Bet jūs sakėte, kad galima taip daryti išimties tvarka...

PIRMININKAS. Minutėlę! Dėl to reikia Seime susitarti. Jeigu visų pirma sutinka pranešėjas, jeigu sutinka Biudžeto ir finansų komitetas, tada galime nagrinėti ne laiku pateiktą pataisą. Prašom, gerbiamasis Kuzminskai.

K.KUZMINSKAS. ... mūsų labai paprastą ir labai atsakingą siūlymą, kad valdybos pirmininko pavaduotojai ir nariai asmeniškai atsako už jiems pavestų pareigų vykdymą ir valdybos balsavimu priimtus sprendimus. Nes šiuo metu, kaip girdėjome, už bankų krizę jokios atsakomybės niekam, didžiausia atsakomybė, kad nubaustas K.Ratkevičius - atleistas jo paties prašymu. Todėl mes norime, kad būtų konkreti atsakomybė, kas kaltas dėl tų trūkumų kontroliuojant bankus. Ačiū.

PIRMININKAS. F.Kolosauskas - komiteto pirmininkas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Mes jau išsiaiškinome ir užrašėme, kad atsakingas banko valdybos pirmininkas ne tik už banko visą darbą, bet ir veiklą. Dėl balsavimo. Valdyba balsuoja, rašomas protokolas. Protokole yra parašyta, kas už ką atsako. Konkrečiai, kai balsuoja. Balsavimo motyvai yra protokoluojami.

Taigi viską galima pasekti, o toliau yra darbo pasidalijimas, kas už ką valdyboje atsako. Juo labiau kad valdyba sudaroma ne vien iš banko darbuotojų, bet pagal Prezidento dekretą pritraukiami ir kiti žmonės iš šalies. Man atrodo, dabar viskas yra sustatyta į vietas. Aš manyčiau, kad būtų sviestas sviestuotas su tuo pasiūlymu.

PIRMININKAS. Kolega R.Dagys dėl papildomo krikdemų siūlymo.

R.J.DAGYS. Aš dėl viso punkto.

PIRMININKAS. Ne, būtent dėl papildomo punkto.

R.J.DAGYS. Aš dėl viso.

PIRMININKAS. Tada vėliau. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Aš nežinau, kas siūloma. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. "Valdybos pavaduotojai ir nariai asmeniškai atsako už jiems pavestą pareigų vykdymą ir valdybos balsavimo priimtus sprendimus."

J.VESELKA. Gerbiamieji krikščionys demokratai, čia graži formuluotė, bet praktiškai taip nėra, nes valdyba yra... Visi įstatymai numato, kad valdyba atsako solidariai, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymą. Jeigu atskiras valdybos narys balsavo prieš aiškiai žinodamas, tik tada jis atleidžiamas nuo atsakomybės. Todėl įteisinti taip vienu mastu atsakomybę... Reikėtų geriau pasižiūrėti, kaip mes esame Akcinių bendrovių įstatyme įteisinę. (Balsai salėje) Sodinti, matot, galiu pasakyti, žinot tą dainą: "ir tu pašvilpauk man, vaikine, iš Suvalkijos lygumų". Todėl valdžios atstovų, banko, premjero ir kitų atsakomybė prilygsta... Atleidžia, ir jis eina švilpaut lygumose, išskyrus, jeigu jis sau naudos turėjo. Jeigu jis sau naudos neturėjo, tai jam lieka tik politinė atsakomybė. Ir čia, vyrai, tos formuluotės atrodo gražios, bet...

PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, kaip siūloma, žinoma, pritarti negalima, jeigu dar turėsime omeny, kad valdybos nariai gali būti visiškai ne banko darbuotojai. Tai kaip tada jis atsakys? Čia jau visiškai kitas reikalas.

PIRMININKAS. Pranešėjas. (Balsas salėje)

J.LISTAVIČIUS. Atsakys pirmininkas. Ir, aišku, kaip buvo kalbėta, yra protokolai ir galima nustatyti atsakomybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar kartą kolega K.Kuzminskas, po to - pranešėjas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto aš Krikščionių demokratų frakcijos mintį ginsiu iki galo. Man labai gaila, jog J.Veselka nemato, kad Lietuvėlė jau prašvilpauta. Bankuose yra visiška krizė, nebėra pinigų. Ir dar jis švilpauja, dar jis "šposija" prieš Lietuvą ir Lietuvos Seimą. Todėl gana tos kolektyvinės atsakomybės. "Kolchozai" buvo, 50 metų buvo kolektyvinė atsakomybė. Tai šiuo metu tokioje krizinėje situacijoje priimkime asmeninę atsakomybę. Tie, kas dirba Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.NIAURA. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad iš tikrųjų nustatyti asmeninę atsakomybę kiekvieno valdybos nario praktiškai neįmanoma, nes tai yra kolektyviniai sprendimai. Sakykim, jeigu pažiūrėsime į valdybos funkcijas, kurias atlieka valdyba, pavyzdžiui, nustato pinigų politikos formas ir metodus. Tai kaip aš įvertinsiu kiekvieno valdybos nario indėlį nustatant tas formas ir metodus? Arba jei pažiūrėsime konkrečiai kiekvieną funkciją, kurią atlieka valdyba, tai personalizuoti kiekvieno valdybos nario atsakomybę praktiškai neįmanoma, nes yra kolektyvinis valdymo organas. Pirmininkas šiuo atveju yra atsakingas už visą valdybos darbą. Aš nepalaikyčiau gerbiamojo K.Kuzminsko siūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, trečią kartą negalima. Dovanokit! Nors kaip krikščioniui - išimtis.

K.KUZMINSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tikrai krikščionys demokratai neužmirš jūsų gero noro. Aš siūlau... mūsų buvo ir antroji. Arba: valdybos pirmininko pavaduotojai asmeniškai atsako už jiems pavestą pareigų vykdymą ir balsavimą. Tai nors pavaduotojai, nes ten tik pirmininkas, nors pavaduotojai, kad irgi atsakytų. Kad valdybos nariai neįeitų.

PIRMININKAS. Gerai, jūs siūlote ne pirmąją, o antrąją formuluotę. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už kolegos K.Kuzminsko teikiamą krikdemų frakcijos papildymą šiam straipsniui, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, kaip kalbėjo kai kurie Seimo nariai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Už - 27, prieš - 15, susilaikė 16. Nepriimta.

Dabar prašom dar kartą, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl viso straipsnio. Pirmasis kalbėti turėjo kolega R.Dagys. Prašom. Dėl viso straipsnio.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pamenu, kaip čia visi karštai svarstydami banko problemas kaltino centrinį Banką, kad jis negali to, negali to padaryti, bet dėl visko buvo kaltas. Šiandien mes prie visų keikiamo valiutų valdybos modelio dar pridedam tai, kad Seime bus tvirtinamas jo biudžetas iš anksto žinant, ką tas bankas žada daryti ir kokių prevencijos priemonių imsis. Mes iš esmės įkalam dar vinį į centrinį Banką ir laidojam jį. Man tada kyla klausimas, kada mūsų kolegos, sėdintys tiek iš kairės, tiek iš dešinės, yra nuoširdūs? Kai per televiziją kalba apie tai, kad reikia suteikti centrinio Banko funkcijas, ar dabar, kai jie balsuoja? Man vis dėlto atrodo, kad dabar, kai jie balsuoja. Dar norėčiau pasakyti, kad mane labai nustebino, jog mūsų dabartinis banko valdytojas šito projekto neatsiima, ir būsimasis, pretenduojantis į banko valdytoją, nešoka iš savo vietos, neina ir neaiškina - kaip negerai jūs darote. Tai bus didelis klausimas ir didelis minusas svarstant būsimojo banko valdytojo galimybes užimti banko valdytojo vietą. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Jūs remiat straipsnį, ar ne?

R.J.DAGYS. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kas remia straipsnį? Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, einantis banko pirmininko pareigas dar plačiau išdėstė, ką šitas straipsnis reiškia. Aš tik noriu dar kartą priminti - gal gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pasakys, kokiose valstybėse banko metinis biudžetas yra tvirtinamas Seime? Siūlau neremti.

PIRMININKAS. F.Kolosauskas dėl viso straipsnio.

F.KOLOSAUSKAS. Aš jau pasakiau Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Kai mes svarstėme šito straipsnio pataisas, visos politinės jėgos, atstovaujančios komitetui, pritarė tiems siūlymams, ir aš siūlau balsuoti už šitą straipsnį, kaip jis yra suredaguotas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas už šio įstatymo 3 straipsnį, arba bazinio įstatymo patikslintą 11 straipsnį, tas balsuoja už. Kas prieš, tas prieš. Prašom balsuoti.

Už - 32, prieš - 15, susilaikė 15. Straipsnis priimtas. (Balsai salėje)

Labai prašau, tada aš savo balsą pridėsiu į kitą pusę, prašom nepergyventi.

4 straipsnis, arba 17 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas. Jeigu teisingai supratau, čia yra tik kolegos F.Kolosausko papildymas. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs priimat?

J.NIAURA. Šiuo atveju čia iškyla atsakomybės problema. Ką gali ir kokius sprendimus priima valdybos pirmininkas, yra labai aiškiai išdėstyta. O čia mes papildom nuostata, kad pirmininkas atsako už viską, nors jo funkcijos yra ribotos. Didžiąją sprendimų dalį priima banko valdyba. Taigi pirmininkas atsako už viską, o sprendimus priima valdyba.

PIRMININKAS. Minutėlę, man atrodo...

J.NIAURA. Mes čia matom tam tikrą nelogiškumą.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mes ne apie tai kalbam. Mes kalbam apie 17 straipsnio papildymą ketvirtąja dalimi: "Atleistas ar atstatydintas iš pirmininko pareigų asmuo Lietuvos banko reikalus naujai paskirtam banko valdybos pirmininkui arba laikinai eiti šias pareigas paskirtam asmeniui perduoda dalyvaujant Seimo valdybos paskirtam atstovui, kuris, be kita ko, taip pat pasirašo reikalų perdavimo-priėmimo aktą." Čia toks papildymas. Ar šitą priimat?

J.NIAURA. Tą priimam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjas pastabą priėmė, ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio, kuriam daugiau pataisų nebuvo? Gal galim priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, minutėlę, kolega K.Jaskelevičius nori kalbėti. K.Jaskelevičius. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pirmasis punktas skamba taip: "Vadovauja Lietuvos banko darbui ir atsako už jo veiklą." Ponas K.Ratkevičius yra atsakingas už tai, kas įvyko Lietuvos bankų sistemoje. Kaip jis dabar atsako už tą bankų krizę? Šiandien mes stebime poną R.Šarkiną, kuris yra kandidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus, ir jis net nesiteikia, kai jo prašo Seimo narys, pakomentuoti vieną punktą. Todėl aš siūlau dabar nutraukti šio įstatymo priėmimą, sulaukti, kada bus paskirtas naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ir tuomet tęsti šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tas ir taip bus padaryta, kadangi laikas baigiasi, bet straipsnį turim priimti. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes šiuo straipsniu įtvirtinam banko valdybos pirmininko atsakomybę už banko veiklą, ko iki šiol nebuvo. Buvo tik tai, kad jis vadovauja darbui, bet neatsako. Dabar jis ir atsako. Taip, kaip ir visame pasaulyje. Jeigu aš esu direktorius, tai aš neatsakau tik už savo funkcijas, bet atsakau už visą to ūkio subjekto veiklą. Jeigu yra Seimo Pirmininkas, tai jis atsako už viso Seimo darbą, o ne tik už valdybos darbą. Taigi čia viskas sustatyta į savo vietas. O toliau, kur gerbiamasis J.Niaura priėmė mūsų pataisą, jog būtina įforminti įstatymu, kai yra pakeičiamas pirmasis asmuo, kad būtų procedūra. Aš siūlau balsuoti už šitą straipsnį taip, kaip yra suredaguotas. Su pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 4 straipsnį, arba 17 straipsnio pirmosios dalies pakeitimą, prašome balsuoti už. Kas prieš, taip pat prašome balsuoti. Gerbiamasis, pavardės neminėsiu, reikia laiku ateiti į posėdį. Prašom balsuoti.

Už - 43, prieš - 1, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dar priimti 5, arba 18, straipsnį, ir tada darysim pertrauką. Čia yra nedaug pataisų. Gerbiamasis Kolosauskai, jūs dėl viso straipsnio iš esmės? Tada gal dėl balsavimo motyvų. O kol kas yra dar kolegos P.Jakučionio, atrodo, siūlymas. Jeigu jūs neatsiimat? Gerbiamasis Jakučioni?

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš pasiūliau išbraukti paskutiniąją straipsnio dalį, kurioje yra nustatoma, kad Lietuvos banko darbuotojams gali būti suteikiamos finansinės paslaugos. Na, dar gerai, kad čia yra "išskyrus kreditų tiekimą", bet man atrodo, kad Lietuvos banke neturėtų būti teikiamos kokios nors finansinės paslaugos fiziniams asmenims. Kaip žinome, ten net buvo mokamos palūkanos iki 60% ir pan. Tai jau naudojimasis tarnybine padėtimi. Todėl aš pasiūliau paskutiniąją dalį išbraukti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų siūlymą, ir vienas, kuris siūlytų palikti tą pastraipą. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu tai būtų buvę anksčiau, tai toks pasiūlymas būtų logiškas ir teisingas. Tačiau kada mes patvirtinom 15 straipsnį (kad tvirtinam biudžetą), tada pavojaus nėra ir šio pasiūlymo galėtų ir nebūti. Todėl aš pasiūlymui nepritariu ir siūlau palikti taip, kaip yra pagrindiniame tekste. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjas?

J.NIAURA. Aš pritarčiau gerbiamojo J.Listavičiaus nuomonei.

PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Jakučionis savo siūlymo, matyt, neatsiima. Tada balsuosime. Gerai. Gerbiamieji kolegos, čia balsavimas toks: kadangi siūloma išbraukti visą pastraipą, tai, vadinasi, balsuosime už tą pastraipą, o kas siūlo išbraukti, balsuos prieš arba susilaikys. Gerbiamieji kolegos... (Balsai salėje) Prašau? Tas, kas remia, tas balsuoja už. Čia yra būtent toks balsavimas. Kai yra siūlymų išbraukti, tai balsavimas yra paprasta tvarka: už, prieš ir susilaiko, o ne atvirkštine. (Balsai salėje) Gerai, perskaitau: "Lietuvos banko darbuotojams gali būti suteikiamos finansinės paslaugos, išskyrus kreditų teikimą, Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka ir sąlygomis." Taigi tas, kas remia šitą punktą, tas balsuoja už, o kas mano kaip kolega P.Jakučionis, kad tokio punkto arba pastraipos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Dar prašau gerbiamąjį J.Niaurą.

J.NIAURA. Gerbiamasis Pirmininke, šiuo atveju Lietuvos bankas remia tą nuostatą, kad Lietuvos bankas negali skolintis iš jokio kito, išskyrus Lietuvos banką. Šiuo atveju, kai gerbiamasis J.Listavičius patvirtino, kad kai biudžetas yra patvirtintas, nėra jokio pavojaus, jog bus teikiamos lengvatinėmis paskolomis ir su lengvatinės palūkanos. Tai yra atmetama. Lietuvos bankas remia šitą formuluotę.

PIRMININKAS. Minutėlę. Bijau, kad mes susipainiosim. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.           

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų, Krikščionių demokratų frakcijos, pirmasis pasiūlymas buvo trečiajai šio straipsnio pastraipai, kur siūloma išbraukti žodžius "išskyrus Lietuvos banką". Mes nepripažįstame, kad Lietuvos banko darbuotojams Lietuvos banke būtų suteikiamas monopolis daryti su Lietuvos valstybiniais pinigais tai, ką nori. Vadinasi, Lietuvos banko valdyba nutaria ir savo darbuotojams leidžia atlikti įvairias manipuliacijas savame banke. Todėl mes ir siūlėme palikti, kad Lietuvos banko darbuotojai, be Lietuvos banko valdybos pirmininko leidimo, negali skolintis jokiame banke ar kitoje įstaigoje. Taip pat išbraukti žodžius "išskyrus Lietuvos banką". Visur. Jeigu jau prisiima atsakomybę Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir jeigu duoda leidimą, tai tegul duoda. Bet jau bus konkretus atsakymas. O čia jeigu lieka "išskyrus Lietuvos banką", tai faktiškai eiliniai banko darbuotojai, be pirmininko žinios, gali atlikti įvairias pinigines manipuliacijas Lietuvos banke. Todėl mes, krikščionys demokratai, ir siūlome išbraukti žodžius "išskyrus Lietuvos banką", kad visur galiotų tas pat.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas dar galės paaiškinti, bet pirma mes patys išsiaiškinkim, apie ką kalbam. Vienas dalykas yra įstatymo galiojanti redakcija, kuri yra trečioji dalis. O dabar juk siūloma kitaip. Tai yra buvusi ketvirtoji tampa trečiąja dalimi. Tai ar gerbiamasis P.Jakučionis siūlo išbraukti tą, kuri šiandien yra tekste, ar mes kalbam apie tai, ką minėjo gerbiamasis K.Kuzminskas? Dar kartą kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Aš siūlau išbraukti tai, kas dabar yra tekste. Tai yra...

PIRMININKAS. Minutėlę, čia bus painiava, todėl turim labai...

P.JAKUČIONIS. Dabar yra šio projekto tekste.

PIRMININKAS. Gerai. Jūsų klausimas aiškus. Bet čia yra kitas dalykas, kadangi tos pastraipos pagal naująjį variantą nelieka. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes siūlom 18 straipsnio pakeitimą 3 straipsnyje palikti tokį, koks yra dabar galiojančiame įstatyme. Kodėl? Todėl, kad Seimas prevenciniu būdu gali kontroliuoti bankų darbuotojų teikiamas finansines paslaugas, o kartu ir paslaugų teikimo sąlygas bei kainas. (Balsai salėje) Todėl, kad mes jau patvirtinom, jog Seimas tvirtina Lietuvos banko metinį biudžetą. Jis ten viską parašys, bus išklotinė, ir mes galėsim viską kontroliuoti ir... Yra tokia pasaulinė praktika, kad banko darbuotojai, centrinio Banko darbuotojai niekur kitur nesiskolina ir nelaiko pinigų kaip tik tame banke, kad nebūtų korupcijos reiškinių. Suprantat? Yra tokia pasaulinė praktika, ir mes naujo dviračio neišradinėjam. Bet kai mes netvirtinom metinio biudžeto, tada ir galėjo Lietuvos bankas manipuliuoti tokiomis palūkanomis. O dabar jis šito daryti negalės, kadangi mes kontroliuosim. Todėl siūlau palikti taip, kaip yra galiojančiame įstatyme.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, siūlau nutraukti šio įstatymo priiminėjimą, nes jis pakrypo aiškia korupcine linkme, ir mes vėl įtvirtinam tas nuostatas, pagal kurias bus išgrobti likusieji bankuose pinigai. Čia yra jau nebe juokai. Aš siūlau ir prašau visų Seimo narių kategoriškai atsižvelgti į Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymus. Aš siūlau dar kartą Biudžeto ir finansų komitetui apsvarstyti šitą klausimą. Kaip galima leisti banko darbuotojams vėl taip, kaip iki šiol, laisvai manipuliuoti visos Lietuvos pinigais Lietuvos banke? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto yra tam tikra painiava. Gerbiamasis A.Baležentis kalba apie tą įstatymo straipsnio dalį, kurios nėra šiame tekste. Nėra šitame tekste, o yra kitų dalykų. Bet kadangi kai kurie Seimo nariai vis dėlto siūlo grįžti prie galiojančios pastraipos, yra ir siūlymų taip pat keisti ir kitą pastraipą, aš labai prašau gerbiamąjį pranešėją, gerbiamąjį Seimo komiteto pirmininką pasitikslinti. Ir kai tęsim šito įstatymo priėmimą, grįšim prie šito punkto. Taigi mes priėmėm keturis straipsnius ir įstrigome 5 straipsnyje. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. (Balsai salėje) Jeigu jūs pakviesite kolegą A.Baležentį ar kurį nors kitą, tai yra jūsų valia. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, matyt, kitą savaitę.

B.Rupeika. Replika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Aš matau Vyriausybės ložėje einantį vidaus reikalų ministro pareigas J.Prapiestį ir stebiuosi, kad jis visiškai nesidomi tuo, kaip vyksta Banko įstatymo priėmimas. Jis galėtų šį tą pasižymėti ir, jeigu dar nors savaitę liktų vidaus reikalų ministru, galėtų imtis tam tikrų prevencinių sulaikymo priemonių. Kadangi pasiremiant tais pačiais veikiančiaisiais asmenimis stengiamasi (kaip ir sukeliant bankų krizę) palikti taip, kaip buvo. O būtent: leisti vienam užsidirbti tūkstantį, kitam - šimtą, trečiam - milijoną, na, o ketvirtam - kiek pasiseks.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai neturim laiko, ir be reikalo aš leidau kalbėti vienam. Dabar kitas turi teisę kalbėti. Prašom. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tiesiog norėjau kreiptis ir į laikinai einantį banko pirmininko pareigas, nes dabar, priėmus kai kuriuos straipsnius, man, pavyzdžiui, liko labai didelių neaiškumų. Štai 3 straipsnyje, kurio pakeistas 11 straipsnis, yra sakoma, kad "Lietuvos banko valdyba nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos pinigų politikos formas, metodus ir tvarką." O 4 straipsnyje, kuriame kalbama apie 17 straipsnio pakeitimą, yra pasakyta, kad "Lietuvos banko valdybos pirmininkas vykdo kitas Lietuvos banko valdybos pavestas funkcijas". Ar tai reiškia, kad Lietuvos banko valdyba gali pavesti Lietuvos banko pirmininkui nustatyti pinigų politikos formas, metodus ir visus kitus pinigų politikos elementus?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, J.Niaura jus ką tik išklausė ir jums atskirai paaiškins.

 

Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymo persiuntimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.2026(2) (priėmimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

   

Dabar 1-2 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymo persiuntimo ratifikavimo įstatymo projektas. Projekto Nr.2026(2). Kviečiu pranešėją J.Prapiestį į tribūną. Pradedam priėmimo procedūrą.

J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai! Šiek tiek nusižengdamas Statutui, noriu pasakyti, kad jokioms represinėms institucijom Seimo salėje taikyti bet kokių priemonių, ir prevencinių, negalima.

O dabar, dirbdamas jau pagal Seimo statutą, pateikiu jums Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų persiuntimo ratifikavimo įstatymo projektą. Kadangi esminių pastabų dėl pačios sutarties gauta nebuvo, buvo patikslintos vienos ar kitos nuostatos bei Lietuvos galimybės vykdyti šią sutartį, todėl aš norėčiau trumpindamas priėmimo procedūros laiką pasakyti, kad mes sutinkame su Juridinio skyriaus pirmąja pastaba dėl įstatymo pavadinimo patikslinimo, būtent "Lietuvos Respublikos Konstitucijos", taip pat papildomo 138 straipsnio įrašymo. Dėl antrosios dalies, su antrąja pastaba sutikti negalime, nes sutartis ratifikuoja būtent Lietuvos Respublikos pareiškimu. Todėl, atsižvelgiant į dalį pastabų, siūlau priimti jums pateikto įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galim priimti 1 įstatymo straipsnį bendru sutarimu, atsižvelgdami į tai, kad pranešėjas sutiko patikslinti 1 straipsnį pagal Juridinio skyriaus pastabas? Galim priimti? Priimta. Galim priimti 2 straipsnį? Priimta. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū, gerbiamasis Prapiesti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji kolegos, prašyčiau į posėdžių salę, nes ratifikavimas reikalauja atitinkamos, t.y. kvalifikuotos, balsų daugumos. Kolegos, prašom dar sykį registruotis. Registracija.

Salėje 63 Seimo nariai. Aš labai nuoširdžiai kreipiuosi į visus Seimo narius, prašydamas už šitą Europos sutartį sutartinai balsuoti, nes salėje yra tik šiek tiek daugiau Seimo narių, negu reikia sutarčiai ratifikuoti.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, nes yra ratifikavimas ir visų balsai reikalingi. Aš labai atsiprašau. Spėsit išgerti kavą. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymo persiuntimo ratifikavimo"? Kas už, prašom pakelti rankas. Gerbiamieji kolegos, prašom palaikyti šiek tiek rankas. Reikia visus tiksliai suskaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.

PIRMININKAS. Kas prieš? (Balsas salėje) Kavą geriantys nesiregistravo, o dabar balsavo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra susilaikiusių.

PIRMININKAS. Ačiū. 66 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymo persiuntimo ratifikavimo" priimtas. Ačiū, mielieji kolegos.

 

Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo projektas Nr.2009(2) (priėmimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

Dabar 1-3 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo projektas Nr.2009(2). Pranešėjas vėl ministras J.Prapiestis. Kviečiu į tribūną. Pradedame šio įstatymo priėmimo procedūrą. Pirmiausia, gerbiamasis pranešėjau, ar buvo kokių pataisų? Man atrodo, kad tik vieno kolegos.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo metu buvo pateikta pakankamai daug dalykiškų pastabų. Rimtas šio įstatymo projekto svarstymas vyko Valstybės ir teisės komitete, todėl, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, antrajame projekte yra daug pakeitimų, ne vien tik juridinės technikos atžvilgiu. Pirmiausia, kadangi buvo tikrai pakankamai pagrįstai nurodoma, kad turėtų būti konkretesnė apsaugos priemonių skyrimo, panaikinimo tvarka, ji yra patikslinta. Irgi buvo teisinga pastaba, kad turėtų būti daugiau garantijų tiems asmenims, kuriems šita apsauga yra skiriama. Todėl jiems palikta galimybė vienaip ar kitaip veikti pareigūnus, kurie skiria arba atsisako skirti šias priemones. Yra pakeitimų ir čia. Pagaliau, jeigu pastebėjote, priešpaskutiniame įstatymo projekto straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d. Šita nuostata pateikiama todėl, nes mes, vis dėlto įvertinę pastabas, jog reikalingi tam tikri paskaičiavimai, finansinės galimybės ir organizacinės priemonės šio įstatymo vykdymui, manome, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė turėtų parengti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatus, kuriuose būtų detalizuojamos atskiros įstatymo normos, pagaliau būtų numatomi ir kai kurie klausimai, kurie oficialiame svarstyme ir įstatyme neturėtų būti fiksuojami. Per šitą laiką atitinkamai rengiant apsaugos nuo nusikalstamo poveikio nuostatus, būtų sprendžiami ir finansiniai klausimai, kad atėjus 1997 m. biudžeto įstatymo projekto svarstymui Seime, būtų galima jau pateikti konkrečius paskaičiavimus ir tada tikėtis, kad vis dėlto šis įstatymas turės realias vykdymo galimybes. Raštu buvo gauta, atsiprašau, šios pastabos buvo analizuotos atsižvelgiant į tas mintis, tas idėjas, kurios buvo užfiksuotos Seimo posėdžių stenogramoje svarstant šio įstatymo projektą. Raštu gautos gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pastabos, pasiūlymai. Jos visos yra šiame įstatymo projekte priimtos, išskyrus tai, kad šių asmenų turto valstybinis draudimas irgi turėtų būti vykdomas valstybės iniciatyva. Iš esmės mes pritariame šiai nuomonei ir manome, kad tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl atitinkama nuostata į šį įstatymą nėra įtraukta.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti kolegą P.Jakučionį, ar jis tebeteikia savo kai kurias pataisas, ar jis sutinka su ministro ir pranešėjo žodžiu, kad yra reikiamai ar pakankamai atsižvelgta į Seimo nario pasiūlymus? Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministras paaiškino turbūt pakankamai. Mano siūlymai iš esmės, kaip čia pasakius, priimti pagal turinį, gal kitais žodžiais, kitaip kai kur pasakyta. Čia buvo dėl 3, dėl 4 straipsnio, dėl 5 straipsnio siūliau, kad būtų taip pat naudojamas turto valstybinis draudimas. Iš tikrųjų gali būti ir ne šio įstatymo objektas, bet tokią nuostatą reikėtų priimti. Aš nežinau, į kokį įstatymą reikėtų tokį pakeitimą pasiūlyti. Galbūt gerbiamasis ministras pats pasufleruos?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Jakučioni, aš tik vieną procedūrinį dalyką noriu pasakyt. Kadangi įstatymas įsigalioja beveik po metų, tai ir Vyriausybė, ir ministras asmeniškai, ir mes turėsime laiko pagalvoti, kaip įmontuoti ir kur įmontuoti tą pataisą. Bet jeigu jis iš karto pasiūlys, tai bus tuo geriau. Prašom, ministre.

J.PRAPIESTIS. Aš dabar nenorėčiau kalbėti apie konkrečius teisės aktus, kuriuos reikėtų pildyti, keisti, tuo labiau kad mes jau ne kartą minėjome, jog tikimės jūsų pavasarinei sesijai pateikti naują Baudžiamojo kodekso projektą ir, ko gero, rudenį jau naują Baudžiamojo proceso kodekso projektą. Be abejo, šitie įstatymų projektai tada turės būti derinami su šiuo įstatymu. Todėl tai ne vien tik vieno įstatymo atitinkamas tikslinimas, atsižvelgiant į pagrindines šio įstatymo nuostatas, tačiau ir nemažai kitų teisės aktų. Tai bus tikrai daroma, tuo labiau kad aš jaučiu, jog Seimo pavedimas tuo klausimu Teisingumo ministerijoje jau yra.

PIRMININKAS. Laikykim, kad ministras įsipareigojo ir gerbiamasis P.Jakučionis tada neteiks šios pataisos. Sutinkate? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju visos pataisos yra įvertintos arba jas įtraukiant į paskutinį įstatymo projekto variantą, arba dabar susitarus kai kuriuos dalykus spręsti vėliau. Ar reikalaujat kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? 1, 2, 3 iki 20. Niekas nereikalaujate? Ačiū. Tada prašom, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Ačiū, ministre. Niekas nereikalaujate? Prašom dar sykį registruotis. Registracija.

Salėje 67 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienbalsiai. Gerbiamieji kolegos, 60 Seimo narių balsavus už, niekam prieš ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas priimtas. Dėkoju ministrui. Dėkoju Seimo nariams.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 225, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. 2077 (svarstymas ir priėmimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

    

Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek viršijome grafiką ir aš siūlau išnagrinėti dar vieną teisinį klausimą, kuris yra pačioje vakarinio posėdžio pabaigoje. Jeigu mes taip dabar padarytume, tada galėtume šiek tiek ankstėliau baigti vakarinį posėdį. Tai yra 2-12 darbotvarkės punktas - Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar pranešėjas komiteto pirmininkas gerbiamasis P.Vitkevičius norėtų ką pasakyti dėl šio įstatymo, ar pabaigoje? Gerai. Kolega V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš suprantu, kad darbotvarkė, kurią surašėt, jums nieko nereiškia. Bet galbūt žmonės, kurie dalyvaus svarstant, būtent ir ateis tuomet, kaip jūs suplanavote, pone Juršėnai. Jeigu šito nėra ir jeigu niekas neužsirašė kalbėti, tai darykite su darbotvarke ką norit. Jūsų valia.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jarmolenka. Primenu, kad mes su tamsta jau turime trejų metų Seimo darbo patyrimą ir beveik kiekvieną dieną, kai nagrinėjame paskutinius klausimus, Seimo narių būna visada daug mažiau negu posėdžio, ypač rytinio posėdžio, pradžioje. Todėl pasiūlius nagrinėti šitą klausimą dabar yra daugiau šansų, kad įsitrauks į šito klausimo nagrinėjimą daugiau Seimo narių. Iš tikrųjų niekas kalbėti nenorėjo. Gal kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar gerbiamasis profesorius norėtų tarti žodį? Prašom. Kolega P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymo projektas atsirado dėl tos priežasties, kad anksčiau Vidaus reikalų ministerijai (policijai) buvo perduoti spręsti kai kurie administracinės teisės pažeidimai. Bet šis įstatymas buvo laikinas, galiojo iki 1995 m. rugsėjo 10 d. Pasibaigus šiam terminui nėra kam šių bylų nagrinėti. Seimui buvo pateiktas klausimas pratęsti policijos kompetenciją nagrinėti šias bylas, bet Seimas šio įstatymo pateikimui nepritarė. Dabar vėl keliamas klausimas grąžinti teismams, jų kompetencijai. Bylos kaupiasi. Taip ilgai jokiu būdu negalima laukti. Galbūt Pirmininkas ypatingos skubos tvarka sutiktų priimti šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymus ir pakeitimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl šio dalyko tarsimės. Ačiū. Pirmiausia dėl balsavimo motyvų. Ar pritariame po svarstymo? Kolegė Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, susidarė labai sudėtinga situacija, nes dalis asmenų, pažeidusių Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimus, ir taip išvengs atsakomybės. Todėl aš labai prašyčiau ir kreipiuosi į Seimo Pirmininką, kad šis įstatymas būtų priimtas šiandien, dabar, tuoj pat, ypatingos skubos tvarka. Dėl to, kad mes, įsivėlę į bankų klausimų sprendimą, nepastebėjome, jog Seime balsavome prieš pasiūlymą pratęsti policijos įgaliojimus ir sudarėmė teisinį vakuumą. Todėl prašyčiau... Įstatymo projektas yra parengtas, jis daugiausia susijęs su atskirų straipsnių išvardijimu, kad teismams būtų suteikta teisė skirti administracines nuobaudas. Jokių čia sudėtingų problemų nėra. Prašyčiau dabar balsuoti už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Aš norėčiau papildomai pranešti, kad iš tikrųjų Valstybės ir teisės komitetas šį klausimą nagrinėjo, projektui pritarė ir pateikė atitinkamą siūlymą Seimui, ką gerbiamasis P.Vitkevičius viešai išdėstė. Taip pat dar kartą noriu priminti, buvo ir anksčiau kalbama, kad Juridinis skyrius surašė teigiamą išvadą.

Gerbiamieji kolegos, prašom dar vienas kitas Seimo narys dėl balsavimo motyvų. Ar pritariame po svarstymo? Kolega B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Mano motyvas būtų tuo stipresnis, jeigu mes, Seimas, gerbdami tą nedaugelį Lietuvos žmonių, kurie dar ištveria prie radijo taškų ir imtuvų, pasakytume, kokius įstatymus mes svarstome ir už ką balsuojame, nes užšifravimas numeriais ir užšifravimas pataisomis netgi mums nieko nereiškia. Tik tiek. Mano balsavimas būtų daug tvirtesnis, jeigu aš žinočiau, už ką balsuoju, ir kiti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai buvo aiškinta anksčiau, kai įstatymas buvo pateikiamas. Kolega P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Lietuvos žmonės, čia mes kalbame apie administracinių teisės pažeidimų bylas, ir susidarė tokia padėtis, kad dėl mūsų vilkinimo daugelis pažeidėjų liks nenubausti, o nebaudžiamumas yra labai blogas pavyzdys, todėl aš siūlyčiau nevilkinti. Kuo greičiau priimkime šiuos pakeitimus. Tuo labiau kad priėmus šiuos pakeitimus, bylas spręs tas, kas pasaulyje daugiausia ir sprendžia, - teismai, o ne kažkokios kitos įstaigos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų dėl Seimo kaltės atsirado teisinis vakuumas. Aišku, prekeiviai alkoholiu ir metalistai džiaugiasi, kadangi jie gali kaip nori pažeidinėti tvarką, o administracine tvarka niekas negali jų nubausti. Kad nebūtų to vakuumo ilgiau, aš siūlyčiau, gerbiamasis Pirmininke, galbūt jūs galėtumėte pasiūlyti ypatingos skubos tvarką. Mes šiandien priimtume ir bent vieną savo klaidą pataisytume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, mes pataisėme ne vieną klaidą.

Mielieji kolegos, ar sutariam, kad baigiam svarstymo procedūras? Ačiū. Dabar aš siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Ačiū. Ar dar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Galim. Tada pradedame priėmimo procedūrą. Noriu paklausti, ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? (Balsai salėje) Ne? Ačiū.

Prašom dar kartą registruotis ir balsuosime dėl viso įstatymo. Registracija, kolegos! 62 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 225, 259 pirm, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.

 BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 63.

PIRMININKAS. Už - 63. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 63 Seimo nariams balsavus už ir 1 susilaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 225, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū.

 

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas Nr.1995(2) (svarstymas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

Gerbiamieji kolegos... (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji kolegos, jeigu kas sutiktų pradėti diskusiją dėl darbotvarkės 2-6 punkto, tai aš šitai pasiūlyčiau. (Balsas salėje) Gerbiamasis J.Listavičius sutiktų, tai tada iš tikrųjų mes sutaupytume šiek tiek laiko. 2-6 punktas - tai yra Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projekto svarstymas. Mes galėtume pradėti svarstymą. Kiek Seimo narių kalbėtų, tiek kalbėtų. Jeigu būtų keblumų, apsispręstume 18 valandą, o jeigu nebūtų keblumų, apsispręstume ir dabar. Tai, kolega Listavičiau, jūs kalbėsite? Ruošiasi kolega A.Baskas.

Kolega J.Listavičius, matyt, frakcijos vardu, - 7 minutės.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas - tai dar vienas bandymas, žinoma, smarkiai pavėluotas, teigiamai išspręsti turto ir pajamų deklaravimo klausimą. Deja, bandymas be noro, be pastangų, be siekimo bent kiek teigiamo rezultato. Tai galima matyti iš Biudžeto ir finansų komiteto rašto, kad įstatymo projektas pataisytas, atsižvelgiant į komiteto narių bei Seimo Juridinio skyriaus pastabas. Iš tikrųjų padaryti tik keli kosmetiniai patikslinimai. Užtenka palyginti įstatymo 1 ir 2 projektus ir tuo bus nesunku įsitikinti. Buvo išsakyta nemažai pastabų ir pasiūlymų, tačiau senos tradicijos ir įpratimas blogiau prigimimo tęsiasi.

Kaip išvis turėtų atrodyti šis įstatymo projektas? Visų pirma jis galėtų vadintis Lietuvos Respublikos gyventojų turto pajamų ir interesų deklaravimo įstatymu. Po trejų metų turto vogimo, "prichvatizavimo" toks įstatymas turėtų atitinkamą vertę, jei turtas ir lėšos pirmojo deklaravimo metu būtų deklaruojamos 1990 m. kovo 11 d. būklės, ir tada už deklaruojamus kalendorinius metus deklaruojami turtas, pajamos ir interesai. Kitu atveju šis įstatymas padės įteisinti neteisėtai įgytą turtą ir lėšas. Tai bus dar vienas žingsnis po nešvarių pinigų įteisinimo įteisinti nešvarų turtą. Bus sukeltas dar vienas beprasmis triukšmas kaip ir su LDDP Seimo narių turto ir pajamų deklaravimu už 1994 m.

Dėl konkrečių straipsnių. Visų pirma 2 straipsnio pirmojo punkto ketvirtąją pastraipą reikėtų papildyti "neregistruojamu turtu kaip kompiuteriai, televizoriai, video, kopijavimo technika, baldų komplektai, bibliotekos, muzikos instrumentai" ir ją iškelti po kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Į 1 punkto trečiąją pastraipą po žodžių "vertybinius popierius" reikėtų įrašyti "debitorinį įsiskolinimą", nurodant kiekvieno objekto vertę taip, kaip ir, galima sakyti, neregistruojamam turtui, jeigu vieneto vertė ne mažesnė kaip 1000 Lt. Žinoma, dėl tos sumos dar būtų galima ir diskutuoti.

2 straipsnio antrajame punkte reikėtų aptarti tokius klausimus kaip dovanos ar kitas nemokamai gautas turtas, jo vertė ir jo deklaravimo principai. Kaip ir nurodyta Seimo Juridinio skyriaus išvadoje, subjektus 2, 3, 5 ir 9 straipsniuose reikėtų apibrėžti tiksliau, rasti bendrą apibrėžimą. Šito nepadaryta.

Deklaravimo darbą reikėtų padalyti bent į dvi dalis. Todėl 3 straipsnyje turėtų būti įrašyta turimo turto ir lėšų metų pradžioje pažyma, atitinkanti antrojo skyriaus turinį. Ją būtų galima užpildyti, sakykime, iki kovo 31 d. už kalendorinius metus. Prireikus šie duomenys galėtų būti tikrinami mokesčių inspekcijos iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos. Užpildžius deklaraciją būtų nesunku patikrinti ir 4 deklaracijos skyrių, turint patikrintus 2 skyriaus duomenis.

Po 3 straipsnio reikėtų įterpti 3a straipsnį maždaug tokio turinio: "Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas privalo savo darbdaviams, kitiems mokesčių mokėtojams pranešti tik vienos mokesčių inspekcijos, kurios teritorijoje jis gyvena, adresą ir jai privalo pateikti savo užpildytą pažymą bei turto, pajamų ir interesų deklaraciją." Po šio straipsnio reikėtų įterpti straipsnį apie valdininkų interesų deklaravimą. Esant tokiam straipsniui galbūt nebūtų, sakykim, tokių banko valdybos pirmininkų kaip Dilys ar tokių skolintojų kaip Urka. Už milijardus iššvaistytų bankų indėlių būtų aiškiau, kur ieškoti turto žalai padengti ir kam dėti turto areštus. Rezultatas būtų ne toks, koks dabar - 10 litų išgrobstyta, 1 litas turto arba žalai padengti surastas, o gal ir dviem, trim litais padidėtų išieškoma žala.

Po 4 straipsnio reikėtų nurodyti, kad darbuotojas privalo pranešti savo darbdaviams aptarnaujančios mokesčių inspekcijos adresą, nes darbdavys nežinos, kur siųsti pažymas ar duomenis deklaracijai.

9 straipsnio indėlininkų, t.y. valdininkų, politikų ir valstybės tarnautojų deklaracijos turėtų būti skelbiamos be jokių prašymų, o skelbiami duomenys turėtų būti pateikiami tiesiog iš mokesčių inspekcijos.

Pirmojo priedėlio pavadinimą reikėtų patikslinti. Po žodžių įrašyti "turtą ir pajamas pradėjo deklaruoti pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo Nr.1729 sąrašus". O toliau - kaip ir yra pirmajame priedėlyje.

Nepadarius minėtų patikslinimų ir papildymų, Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas neatliks jam skirto vaidmens, todėl tokiam įstatymo projektui, koks jis yra, nepritariu po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kitas iš anksto užsirašęs kolega Seimo narys prašėsi kalbėti nustatytu laiku, t.y. 18 val., todėl ir svarstymo dabar nebaigiam.

 

1996.02.15 d. darbotvarkės aptarimas (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

Siūlau, gerbiamieji kolegos, patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę. Trys esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: tai metinis Prezidento pranešimas, mūsų svečio - Danijos Folketingo pirmininko pono E.Olseno kalba ir, žinoma, aukščiausiųjų pareigūnų galimas paskyrimas. Tiksliau, pritarimas vienai kandidatūrai, o kito paskyrimas, ir dar kai kurie kiti klausimai. Iš pateikiamų išskirčiau įstatymų kompleksą, susijusį su laisvųjų ekonominių zonų idėjos realizavimu. Seimo seniūnų sueiga darbotvarkei pritarė.

Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ketvirtadienį yra numatytas metinis Respublikos Prezidento pranešimas. Mes iki šiol nesame gavę jo raštu ir norėtume žinoti, kada galėtume gauti.

PIRMININKAS. Mano žiniomis, jis turėtų būti šiandien.

Kolega V.Jarmolenka. Prašom.

V.JARMOLENKA. Pone Pirmininke, aš suprantu, kad jūs čia sėdėsite iki išnaktų ir priiminėsite ir muito, ir užsienio kapitalo investicijų, ir laisvųjų ekonominių zonų popiet... Aš siūlyčiau baigti 16.50 val. ir nejuokinti žmonių todėl, kad iš tikrųjų tai yra ne prieš Vasario 16-ąją svarstomi dalykai. Juo labiau kad visur ir pranešėjas, ir pristatytojas, ir svarstytojas yra ponas R.Šarkinas, kuris, ko gero, jau tada, 15 dieną, galbūt nelabai ir galėtų šitą daryti. Mano pasiūlymas yra toks: baigti posėdį, na, kur čia pas jus juoda kava nupiešta.

PIRMININKAS. Aišku. Aš supratau gerbiamąjį kolegą ir supratau, kad jis ruošiasi balsuoti už pateiktą kandidatūrą. Tada iš tikrųjų mums reikės nagrinėti: ar gerti kavą, ar tęsti posėdį.

Kolega G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu mes įtrauktume į kitos savaitės darbotvarkę profesinių sąjungų fondo tarybos papildymą, tai tada aš nesiūlyčiau įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę.

PIRMININKAS. Taip, į kitą savaitę, tikrai nesiūlykite.

G.A.PAVIRŽIS. Nr.2021.

PIRMININKAS. Pakartokite.

G.A.PAVIRŽIS. 2021.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Markauskas.

R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs buvote pasižadėjęs, kad šios savaitės darbotvarkėje bus klausimas dėl Pabėgėlių įstatymo pataisos. Aš jos nematau ketvirtadienio darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Aš siūlau susitarti su kolega V.Jarmolenka. Jeigu jis sutiks, tada aš papildomai įrašysiu, ir tai nagrinėsime 20 val.

A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Juršėnai, darbotvarkės, kaip buvo minėta, nereikia tokios ilgos. Vis dėlto prieššventinė diena, reikia pasiruošti, reikia kam nors išvykti, reikia ką nors padaryti. Todėl siūlau, kad tai būtų padaryta iki 16.50 val. ir užbaigta. Nes vienaip ar kitaip mes dirbsime ir po 20 val., ir po 25 val.

Ir antras prašymas, kad man nereikėtų kartoti, norėčiau, kad tas mano diskriminavimas baigtųsi iki kovo 11 dienos ir kitą savaitę būtų įtrauktas pono A.Kubiliaus projektas dėl mano pavaduotojo statuso.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu kalbėti dėl klausimo 2-2a - dėl Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio. Aš noriu priminti, kad šiuo klausimu yra pateiktas ir mano įstatymo projektas, tačiau dar kol kas nėra pateiktas Seimui. Manau, būtų pažeistos mano, kaip Seimo nario, teisės, jeigu būtų baigtas šitų projektų svarstymas, o mano projektas netgi nebūtų pateiktas. Aš siūlyčiau mano projekto pateikimą taip pat įrašyti.

PIRMININKAS. Sunku.

A.KUNČINAS. Vietoj šito svarstymo. Aš siūlau vietoj to.

PIRMININKAS. Supratau. Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Mano teikiami arba rūpimi klausimai yra įtraukti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega K.Uoka.

K.UOKA. Pone Pirmininke, būkite malonus, paaiškinkite, kur Seime....

PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkite malonus.

K.UOKA. Pone Pirmininke, būkite malonus, paaiškinkite, kur Seime įstrigo įstatymas dėl delspinigių mokėjimo už neišmokėtus atlyginimus? Jis apsvarstytas komitete, o visą mėnesį delsiama.

PIRMININKAS. Paaiškinu. Pirmasis eina kitas delspinigių įstatymas, kurį mes turime užbaigti šiandien 12 val., o kitą savaitę tas įstatymas yra suplanuotas.

K.UOKA. Žmonės patiria nuostolių dėl mūsų vilkinimo.

PIRMININKAS. Viskas suplanuota ir taip yra sutarta: pirma vienas delspinigių įstatymas, po to - kitas. Tai, gerbiamieji kolegos, vienas siūlymas iš tikrųjų yra labai svarbus - sutrumpinti darbotvarkę. Jeigu jūs sutiktumėte, išties Seniūnų sueigai aš rytoj pateiksiu siūlymą tuos klausimus, kurie yra pabaigoje, galbūt ir nubraukti arba įrašyti į rezervą.

Ar galime patvirtinti darbotvarkę? Ačiū. Aš manyčiau, gal tikrai reikėtų baigti iki 18.30 val. kaip paprastai arba bent 18 val. (Balsai salėje) Yra nustatyta tvarka, gerbiamasis Algirdai Endriukaiti. Darbo tvarka yra darbo tvarka. Todėl šitą dalyką dar atskirai po to nagrinėsime. (Balsai salėje) Prašom nešūkauti! Seimo seniūnų sueiga spręs.

Kolega F.Kolosauskas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija nori panagrinėti "Vakarų" banko ir "Aurabanko" reikalus dėl pinigų kapitalizavimo. Gal mes kol kas palikime su klaustuku. Jie renka medžiagą. Mane dabar informavo, tai galbūt bus kitos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš galiu tik su malonumu šitą klausimą išbraukti, tada galimybių dirbti iki 18 val. tikrai atsiranda.

F.KOLOSAUSKAS. Tai labai malonu.

PIRMININKAS. Jeigu jūs siūlote, prašau.

F.KOLOSAUSKAS. Čia yra priėmimo stadija, klausimas labai paprastas. Jeigu ten viskas gerai, tai tik beliks pakelti rankas.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, pertrauka. Po pertraukos - Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymas. Priėmimo tęsinys 12 val.

 

Pertrauka

 

Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projektas Nr.2060(2) (priėmimo tęsinys) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar darbotvarkės 1-4 punktas - Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projektas Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projektas. Projekto Nr.2060. Priėmimo tęsinys. Kviečiu į tribūną ministrą R.Šarkiną.

Dar kol kas A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Dėl procedūros.

PIRMININKAS. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, leiskite man išreikšti jums protestą dėl jūsų vienvaldiškumo, nesiskaitymo su Seimo narių nuomonėmis. Buvo pateiktas jūsų projektas ir aš turiu teisę išreikšti savo nuomonę dėl darbotvarkės. Aš neturiu kitokių galimybių, nes neturiu jokių įgaliojimų jūsų institucijose dalyvauti. Kadangi buvo labai paprastas klausimas, reikėjo pateikti balsuoti. Tada niekas jūsų nekaltintų nedemokratiškumu, ką galima išreikšti dabar.

PIRMININKAS. Prašom. Ačiū. Aš geriau pasirinksiu šitą variantą, kadangi darbą reikia dirbti.

Gerbiamieji kolegos, dar sykį dėl delspinigių. Primenu, kad buvo balsuota dėl 1 straipsnio, ir po to prasidėjo nesutarimai. Todėl dabar, gerbiamasis ministre, būkite malonus, referuokite. Kiek aš žinau, yra sutarta dėl tam tikrų kompromisų. Prašom.

R.ŠARKINAS. Taip, šiandien buvome susitikę su Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų, taip pat Pramonės ir prekybos ministerijos atstovais. Dabar viskas yra suderinta ir 1 straipsnio nauja redakcija pateikiama pagal suderintą tekstą. Aš galbūt, jeigu neišdalyta, kai kuriuos perskaityčiau.

PIRMININKAS. Žinoma. Gerai. Minutėlę! Ministre, mes pirmiausia registruosimės, o po to grįšime prie 1 straipsnio. Registracija, kolegos. Prašom registruotis. Pavadinimą pabaigoje sutarėme.

Kol kas 49 Seimo nariai. Prašom, ministre, dėl 1 straipsnio.

R.ŠARKINAS. 1 straipsnį siūloma priimti iš įstatymo projekto, kurį teikia Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ar sutinkame, kad taip būtų? Čia vienas iš kompromisų. Sutinkam. Ačiū. Ar ne? (Balsai salėje) Taigi pasakė.

R.ŠARKINAS. Šis įstatymas nustato sąlygas, kurioms esant įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms delspinigiai už pavėluotai pervestas į biudžetą sumas neskaičiuojami.

PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū.

Prašom, 2 straipsnį.

R.ŠARKINAS. 2 straipsnio pavadinimas - "Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurioms neskaičiuojami delspinigiai". Straipsnis skamba taip: "Delspinigiai už pavėluotai į biudžetus pervestas sumas neskaičiuojami, jeigu mokesčių mokėtojas turi atsiskaitomąją sąskaitą akcinėse bendrovėse Lietuvos akcinis inovacinis bankas ir "Litimpeks" bankas."

PIRMININKAS. Čia taip, kaip yra pagrindiniame straipsnyje be antrosios dalies?

R.ŠARKINAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar sutinkame, ar nori kas?.. (Balsai salėje) Ne. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.

R.ŠARKINAS. Nėra datos, toliau bus...

K.KUBERTAVIČIUS. Aš labai atsiprašau, bet, gerbiamasis ministre, dar norėčiau kalbėti dėl 1 straipsnio. Norėčiau sugrįžti ten, kur parašyta "į biudžetų sumas". Ar ten nereikėtų įrašyti tai, ką aš siūliau: "pervestus mokesčius, atskaitymus"? Kituose straipsniuose kalbama apie mokesčius, o čia apie sumas. Susidaro dviprasmybė, ar ne?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, atrodo, šįryt buvo sutarta (ir būtent didžiojoje frakcijoje) dėl kompromiso. Aš labai prašyčiau laikytis to susitarimo ir neapsunkinti darbo, gerbiamasis Kubertavičiau. Ministre, dėl viso pikto, prašom, paaiškinkite.

R.ŠARKINAS. Ir pavadinime kalbama apie mokesčius, ir taip pat 1 straipsnyje. Aišku, kad į biudžetus pervedami mokesčiai, o ne kas kita. (Balsai salėje) Nusileido. Biudžetui bus didelis nuostolis, bet kitaip dėl to negalima buvo sutarti.

PIRMININKAS. 2 straipsnis. Ar sutinkam su ta redakcija, kuri yra pateikta? Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš sutinku, tik be antrosios dalies.

PIRMININKAS. Taip. Būtent be antrosios dalies. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš ir anksčiau sakiau, kad negalima sutikti arba bent jau kaip minimumą reikia žinoti - kas toliau? Kadangi yra ne vien tik mokesčiai į biudžetus, turbūt yra mokesčiai ir "Sodrai", yra juridinių asmenų ir kiti mokesčiai, darbo užmokesčio mokesčiai, o be darbo užmokesčio žmogus negali mokėti už butą ir kitas komunalines paslaugas. Kaip šis klausimas bus sprendžiamas, kad jis būtų išspręstas kompleksiškai, o ne dalimis? Čia yra tik viena maža dalelytė, o kaip dėl kitų, kaip dėl visų kitų delspinigių, kaip dėl visos žalos? Tai kažkaip reikia žinoti, kad būtų galima pritarti ar atmesti. Todėl aš taip, kaip čia yra, ir nežinodamas kompleksinio šio klausimo sprendimo negaliu šiam straipsniui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pirmiausia aš noriu paaiškinti. Juk kitą antradienį mes priiminėsime kitą įstatymą dėl delspinigių. Mes aiškiai susitarėme, ir sako, kad komitetas jau pritarė. Tai mes tikrai jį priimsime šioje sesijoje.

Gerbiamieji kolegos, jeigu reikalaujama balsuoti, tai aš teiksiu balsuoti tą kitą 2 straipsnio variantą, kuris buvo suderintas komitetuose dalyvaujant pranešėjui. Ar reikalauja kas balsuoti? (Balsai salėje) Tada prašom registruotis. Registracija. 57 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis pagal suderintą variantą, prašom balsuoti už, kas mano, kad tai ne visai gerai, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas. Už - 26, prieš - 7, susilaikė 9. Priimta.

Dabar 3 straipsnis. Kokia nauja redakcija?

R.ŠARKINAS. 3 straipsnį pasiūlė Ekonomikos komitetas, tik reikėtų įrašyti keletą žodžių. 3 straipsnis - "Mokesčiai, kuriems neskaičiuojami delspinigiai" - skambėtų taip: "2 šio įstatymo straipsnyje nurodytiems mokesčių mokėtojams delspinigiai už ne laiku pervestas sumas neskaičiuojami tai mokesčių daliai, atitinkančiai įšaldytą mokesčių mokėjimo datą, atsiskaitomosios sąskaitos lėšų likutį."

PIRMININKAS. Ar priimtina? (Balsai salėje) Kolega K.Jaskelevičius, matyt, kitaip galvoja. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš labai retai šneku. Galbūt dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Mes priiminėjame įstatymą iš klausos, kadangi tik pranešėjas turi trečiąjį variantą. Visi Seimo nariai turi antrąjį šio įstatymo projekto variantą. Tai gal padarykime trumpą pertraukėlę, bent dabar išsidalykime trečiąjį projektą, nes čia kažkoks nesusipratimas vyksta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, aš paaiškinu, kad mes čia žiūrime į Ekonomikos komiteto siūlomą variantą. Jis seniai buvo išdalytas, o tuos kelis žodžius, kurie pasikeitė, ministras perskaitė. Vietoje "ūkio subjektams" - "mokesčių mokėtojams". Ar šis variantas priimtinas? Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Taip, Pirmininke. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam K.Jaskelevičiui, kad iš tikrųjų nemanau, jog reikėtų mums jį dar kartą blokuoti. Tuo labiau kad tai yra labai aktuali problema, ir yra suderintas variantas, kuris priimtinas ir Ekonomikos komitetui, ir Biudžeto ir finansų komitetui bei Finansų ministerijai. Todėl siūlau šiandien jį kaip nors priimti.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne už blokavimą, bet iš tikrųjų tai, ką sakė K.Jaskelevičius, jog iš klausos priiminėjamas, yra tiesa. Mes taip kitų, net paprastesnių, įstatymų nepriiminėjame, o dabar staiga tokį įstatymo projektą norime priimti iš klausos. Jeigu buvo derinama ir nespėta, tai iš tikrųjų buvo ir pertraukos, buvo ir laiko. Aš ne prieš delsimą, bet tvarka yra tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji ponai, aš manau, kad Ekonomikos komiteto projektas yra pateiktas, bet jo svarstyti negalim. Juk mes svarstome pagrindinį, o ne Ekonomikos komiteto pateiktąjį projektą. Todėl Seimo nariai negali suprasti, kada kokį straipsnį svarsto. Aš turiu rankose vieną ir kitą. Jeigu visą Ekonomikos komiteto pateiktą projektą svarstom, tai visą, o jeigu ne, tai tada turi būti pateiktas projektas su tomis pataisomis, kurias priima, o dabar...

PIRMININKAS. Aiškinu. Gerbiamasis kolega, ne pirmą kartą mes priimame įstatymus, kai yra daug pataisų. Yra pataisų, kurias pateikė Ekonomikos komitetas, ir yra pataisų, kurias pateikė kiti. Seimo nariai (mūsų prašymu) susėdo, suderino ir sako, kad vienas straipsnis - pagal pagrindinį variantą, o kitas straipsnis pagal tą variantą, kurį nagrinėjo Ekonomikos komitetas. Todėl dabar konkrečiai siūloma, kad 3 straipsnis būtų pagal Ekonomikos komiteto variantą. Visus šiuos variantus kolegos turi. (Balsai salėje) Gal galutinio balsavimo dabar nedarysime. J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke arba gerbiamasis finansų ministre, šiuo atveju paimkite (jeigu taip supaprastintume), perskaitykite visų straipsnių naują redakciją, kad mes matytume visą turinį, ne vieną, todėl nežinome, kas bus 2, 3 ir 4 straipsniuose. Man asmeniškai užtektų perskaityti visą turinį ir matyčiau, kas yra. O dabar?.. Atskiras straipsnis, o kas toliau - neaišku. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, aiškiai yra pasakyta, koks variantas. Minutėlę! Dabar nebalsuosime dėl 3, nors čia aišku, kad pagal Ekonomikos komitetą.

4 straipsnis keičiasi ar nesikeičia?

R.ŠARKINAS. 4 straipsnis iš pagrindinio.

PIRMININKAS. Na, tai jis yra, todėl nereikia skaityti.

Ir 5 - paskutinis straipsnis.

R.ŠARKINAS. 5 straipsnio pirmoji dalis - iš pagrindinio varianto, o antroji dalis - iš Ekonomikos komiteto varianto. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Trečiosios dalies iš viso nėra.

R.ŠARKINAS. Skelbiu šį įstatymą iš abiejų.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tai ar galime 3 straipsnį priimti pagal Ekonomikos komiteto patikslintą variantą? (Balsai salėje) Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis pagal Ekonomikos komiteto redakciją, kuri buvo išdalyta sausio 30 d.? (Balsas salėje) Taip, patikslintą. Už - 27, prieš - 3, susilaikė 5. Priimta.

4 straipsnis pagal pagrindinį variantą ir jokių pataisų nebuvo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti? (Balsai salėje) Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Kodėl jūs, Pirmininke, sakote, kad nebuvo pataisų? Juk ir Ekonomikos komitetas teikė.

PIRMININKAS. Tai mes jas ir priėmėm.

K.ANTANAVIČIUS. O 4 straipsnyje?

PIRMININKAS. O 4 straipsnyje - atsiima.

K.ANTANAVIČIUS. Na, tai kaip tai?

PIRMININKAS. 4 straipsniui nėra.

K.ANTANAVIČIUS. Yra mano pateiktos pataisos.

PIRMININKAS. 4 straipsniui jūsų pataisų taip pat nėra. (Balsai salėje)

K.ANTANAVIČIUS. Yra Ekonomikos komiteto. Aš turiu čia rankose.

PIRMININKAS. Aš skaitau Ekonomikos komiteto siūlomas pataisas: "3 straipsnį išdėstyti taip..." ir po to "5 straipsnį išdėstyti taip...". 4 straipsnio nėra. (Balsai salėje) Kolega K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Dar G.Paviržio pastaba buvo, tai jūs ir ją ignoravote.

PIRMININKAS. Tai 5 straipsnyje, o ne 4. Kolega V.Šumakaris.

V.ŠUMAKARIS. Aš dar kartą norėčiau paaiškinti. Jūs pažiūrėkite į Ekonomikos komiteto pateiktas pataisas ir į įstatymą. Ten niekas nesiskiria, tik keičiasi numeriai. Gerbiamieji ponai, skaitykite! Ten niekas nesikeičia, tik mes pakeičiame tai, ką siūlo Ekonomikos komitetas, ir kai kuriuos žodžius šiandien ryte įterpėme. Šiandien ryte Pramonės ir prekybos ministerijoje buvo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų susitikimas, ir mes sutarėm su šiomis pataisomis parengti šį įstatymą. Ponas K.Antanavičius tikrai pateikė, bet jis dalyvavo tada, kai dar buvo pirmas svarstymas, o dabar viskas keičiasi ir nereikia čia nieko sugalvoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalauja kas, kad būtų balsuojama dėl 4 straipsnio, kuriam pataisų nebuvo? Nereikalaujama. Reikalaujama? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis pagal Biudžeto ir finansų komiteto variantą, t.y. pagrindinį variantą? Prašom balsuoti.

Už - 25, prieš - 2, susilaikė 12. Straipsnis priimtas.

Dabar 5 straipsniui yra kolegos G.Paviržio siūlymas. Ar komitetai nagrinėjo šį siūlymą? Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs pirma pasakykite.

R.ŠARKINAS. Aš perskaitysiu 5 straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ŠARKINAS. 5 straipsnis - "Baigiamosios nuostatos". Skamba taip: "Mokesčių mokėtojams, pateikusiems klaidingus duomenis, delspinigiai už pavėluotą mokesčių sumokėjimą skaičiuojami atitinkamais mokesčių įstatymais nustatyta tvarka."

PIRMININKAS. Minutėlę, tai čia yra iš pagrindinio varianto.

R.ŠARKINAS. Taip. O dabar iš kito: "Lietuvos akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų klientams šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 1995 m. gruodžio 19 d."

PIRMININKAS. Čia yra Ekonomikos komiteto siūlymas, tai, kas seniai buvo aprobuota. Yra G.Paviržio siūlymas. 5 straipsnį - "Baigiamosios nuostatos" - papildyti trečiąja dalimi: "2 straipsnyje numatytos sąlygos ūkio subjektams taikomos, jeigu mokesčių mokėtojas bankų veiklos sustabdymo dieną neturėjo kituose bankuose atsiskaitomųjų sąskaitų arba juose nėra lėšų." (Balsai salėje) Jau tai priimta? Gerai, ačiū.

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 5 straipsnio, kuris susideda iš dviejų dalių - iš vieno komiteto varianto ir iš kito komiteto varianto? Kolega V.Šumakaris. Prašom. Ir K.Antanavičius? Gerai. Kolega V.Šumakaris.

V.ŠUMAKARIS. Čia nieko nepasakyta naujo. Aš kviečiu Seimo narius balsuoti už tai, kas buvo pasakyta ministro. Šis įstatymas tikrai reikalingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius dėl 5 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Taip. 5 straipsniui būtų galima pritarti, tačiau vis dėlto prieš tai buvo 4 straipsnis.

PIRMININKAS. Niekas neprieštaravo.

J.LISTAVIČIUS. Buvau užsiregistravęs, buvo prieštaravimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Aišku. Jūs buvote prieš, ir kaip tik du Seimo nariai balsavo prieš. Ar 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? F.Kolosauskas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tas įstatymas yra laikinas ir jis gynė šiuos du didžiausius bankus krizės metu, ir aš manau, kad vis dėlto reikia rinktis vieną ar kitą variantą. Suprantama, nuostolių bus ir biudžetui, bet vis dėlto mes turime tęsti pažadus, duotus ūkio subjektams - organizacijoms ir įstaigoms. Vis dėlto Seimas, priimdamas gruodžio pabaigoje įstatymus ir nutarimus, pasakė, kad jis garantuos savo turtu, ir įsipareigojo, kad kitos lėšos nedings. Todėl yra logiškas žingsnis, kad mes šiandien priėmėme šį įstatymą. Aš kviečiu už jį balsuoti. Būtų geriausia, kad jis būtų priimtas konsensu, tada nereikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Ministre, gal jūs prisėskite.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projektas nesprendžia bankų krizės sukeltos problemos iš esmės. Taikoma priemonė tik padės dviejuose bankuose laikiusiems savo lėšas ir negalintiems sumokėti mokesčių indėlininkams. Tačiau nesprendžiamos "Sodros" indėlininkų, fizinių asmenų, o jeigu žiūrėsime, tai ir visų kitų fizinių asmenų problemos, kurie laiku negalės atsiskaityti už komunalines paslaugas ir kitus mokėjimus, nes pinigai "užšaldyti". Visai nesprendžiamas grandininės reakcijos nuostolių klausimas. Štai 4 straipsnyje rašoma, kokių malonumų turi, sakykime, apskaitos darbuotojai ir kitos tarnybos. Tai negi tai už gražias akis ir veltui? Ar nereikėtų ir šitame, ir kituose įstatymuose nurodyti, kiek tas malonumas mums kainuos ir kokios tos krizės likvidavimo pasekmės? Reikėjo nurodyti atskirame šio įstatymo straipsnyje išlaidas ir parodyti žalą. Tada bus aiškiau, ko vertas bankų krizės išprovokavimas. Šio įstatymo projektui nepritariu ir kviečiu kitus balsuoti prieš, kol klausimas nebus sprendžiamas kompleksiškai ir nebus matyti, kiek tai kainuoja Lietuvos žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tai bus dar vienas įstatymas, kurį priimsime, ir patys nežinosime, ką esame priėmę. Tai vyksta dėl to, kad iš tikrųjų procedūriškai daugelis straipsnių yra tai iš vienur, tai iš kitur. Net kolega F.Kolosauskas susipainiojo sakydamas, kad tas įstatymas laikinas. Jis yra nelaikinas, tik kai kurie jo punktai yra laikini. Vadinasi, šis įstatymas yra amžinas. Bet po dviejų savaičių mes jam priimsime pataisas. Iš tikrųjų jis būtų reikalingas, nes įmonės ne dėl savo kaltės negali mokėti delspinigių, tačiau juk dar yra ir apyvartinių lėšų, kurios "įklimpo" sąskaitose. Kodėl mes tik vieną klausimą sprendžiame, kodėl nesugebame į tą reiškinį pažiūrėti "plačiau", kodėl finansų ministras irgi taip "siaurai" žvelgia į tą grandininę reakciją, kai įmonės klimps-ta ir dabar jau viena kitai negali atsiskaityti. Todėl aš sutikdamas, kad tai reikalingas įstatymas, už jį nebalsuosiu, o susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nepamirškime, kad jeigu negalime visko iš karto gerai išspręsti, tai nors dalį problemų išspręskime, ir tai bus lengviau. Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto kai ką noriu patikslinti. Šiandien ryte buvo susirinkę bendraminčiai be oponentų, išskyrus ministrą R.Šarkiną. Aš nežinau, kaip jie jį įkalbėjo...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubertavičiau, bet koks oponentas!

K.KUBERTAVIČIUS. Taip. Aš nenoriu nieko pasakyti. Įstatymas iš tikrųjų yra reikalingas. Šiuo atveju, kai mes išbraukėme 2 straipsnio antrąją dalį, tai yra, kad įmonės galėjo turėti sąskaitų kituose bankuose, ir gal jos visai normaliai funkcionuoja, bet delspinigių tai sumai, kuri yra užšaldyta sustabdytų bankų sąskaitose, tai vis tiek nemokės. Aš nežinau, kodėl ministras tam nusileido ir išplėtė tą įmonių ratą. Apskritai įstatymas yra reikalingas, bet tų motyvų mums niekas nepasakė. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Na, žinot, tiesiog trūksta žodžių, kai komiteto nariai komitete nusprendė vienaip, o dabar bando šnekėti kiek kitaip. Tiek to. Bet aš vis dėlto kreipčiausi šiandien į Pirmininką. Pirmininke, ačiū už gerą posėdžio vedimą. Aš šiandien tikrai tikiu, kad šis įstatymas bus priimtas. Tai pirmiausia didelis komplimentas jums. Ir antra, ką aš norėčiau pasakyti, tai, kad man truputį keista Biudžeto komiteto kai kurių narių pozicija, o konkrečiai - J.Listavičiaus. Jie yra pateikę projektą Nr.2, svarstę komitete, ir, deja, būtent jeigu ne Ekonomikos komiteto šie nauji siūlymai arba tos idėjos, kai mes norėjom praplėsti tų įmonių ir daugiau padėti, tai Biudžeto komitetas nenagrinėjo nei fizinių, nei juridinių asmenų, o pritarė tai sausai Vyriausybės pasiūlytai pozicijai. Todėl man labai keista pono J.Listavičiaus šios dienos pozicija. Iš tikrųjų jis irgi galėjo pateikti, jeigu komitetas nepritarė, tai bent jau asmenines savo pataisas. Tai tiek. Kviečiu balsuoti už įstatymą. Aš tikiuosi, kad ir K.Kubertavičius ne susilaikys, o balsuos už - jubiliatas vis dėlto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, aš siūlyčiau rūpintis ne kolega J.Listavičiumi, o arčiau esančiais Seimo nariais, kurių šiuo momentu salėje nėra. Ir jeigu dėl jų nebuvimo kažkas atsitiks šiam įstatymo projektui, tai bus tamstos atsakomybė, gerbiamasis Zimnickai. Kolega V.Šumakaris.

V.ŠUMAKARIS. Aš džiaugiuosi, kad vis dėlto mes suradom bendrą kalbą, ir tikrai dėkoju ministrui, kuris labai spyriojosi dėl kai kurių klausimų, bet pagrindinis dalykas - padėti pramonei, kad nebūtų delspinigių, kol tie bankai uždaryti. Dar kartą ačiū, pone Šarkinai. Dar kartą siūlau daug nediskutuoti, o balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Labai sudėtinga, ar čia paremti, ar prieš balsuoti. Nes balsuoti už niekalą labai nedora. O tai yra niekalas. Juk iš tiesų nesuprasi, kas čia parašyta: "Dėl delspinigių mokėjimo per bankus, kurių veikla sustabdyta." Tai ar priimam tiems dviem bankams, ar priimam visiems, kurių sustabdyta? Iš teksto išeina, kad tiktai tiems dviem bankams. Na, tai ir pavadinime parašykite: dėl tų dviejų bankų. O sustabdytų bankų veiklos gali būti dar tiek ir tiek. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kad štai tas apribojimas toks ir lieka. Bet suprasdamas, kad kito nebus, jeigu šito nepriimsim, tai dar su tais delspinigiais bus murkdomos įmonės, aš manau, kad aš turėsiu balsuoti už, nors tai yra iš tikrųjų niekalas. Bet mes jau pripratę prie to. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir kolegė E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Tėvynės sąjunga yra kitokios nuomonės. Ji mano, kad reikia atsisakyti anksčiau priskaičiuotų delspinigių ir dabar spręsti visų įmonių delspinigių problemą. Šis įstatymo projektas neišsprendžia. Vienas dalykas, kad ne visiems jis taikomas. Antra - neišspręstas klausimas, už kokį laikotarpį nemokės tų delspinigių. O jeigu tas bankas dar pusę metų neveiks, tai tos įmonės, turėdamos pajamų ir kitur, bet jeigu jų sąskaitos buvo užšaldytos šiuose dviejuose bankuose, tai jos ir toliau galės nebemokėti mokesčių!? Šis įstatymas yra provokacinis. Jis gali sužlugdyti biudžetą, gali privesti prie piktnaudžiavimo. Todėl aš siūlyčiau Tėvynės sąjungos nariams susilaikyti dėl jo.

PIRMININKAS. Ir B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Šiandien yra vasario 13 d., o moratoriumas bankų veiklai buvo priimtas gruodžio 18 d. Beveik du mėnesius Seime, kuriame yra tiek, kaip girdime, puikių finansų, biudžeto, ekonomikos, teisės ir pagaliau valstybės valdymo specialistų, beveik du mėnesius mes bandome suvokti, ar dar gyva Lietuvos pramonė, ar dar kvėpuoja. Aš sveikinu visus specialistus, ypač jubiliatus, ir turbūt balsuosiu už, nes geriau šaukštas alkanam, negu iš viso kumščiu į kaktą.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Gerbiamieji kolegos, ar balsų skaičiavimo... Balsų skaičiavimo komisija labai rimtos sudėties dabar. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas ir palaikyti ilgėliau, kol labai rimta komisija skaičiuos. Komisijos sudėtis papildoma. Prašom skaičiuoti. Prašom dar palaikyti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 18.

PIRMININKAS. 37 Seimo nariams balsavus už, vienam prieš ir 18 susilaikius įstatymas "Dėl delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta" priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, ministre.

Mieli Seimo nariai, pagal darbotvarkę dabar 1-5 punktas, nors mes pradedam šiek tiek ankstėliau, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1773. Pranešėjas gerbiamasis R.Pukanasis. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas, o, matyt, replikos po balsavimo - kolegė E.Kunevičienė ir kolega K.Antanavičius. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau vis dėlto prašyti, kad LDDP iš šio įstatymo nedarytų sau politinio kapitalo. Nes jis neišsprendė tų problemų, kurios yra su delspinigių skaičiavimu. Neišsprendė ūkinių bendrijų, neišsprendė žmonių surinktų lėšų, kurios surinktos ir nepervestos už komunalines paslaugas. Aš jau ir komitete apie tai sakiau, ir dabar sakau, kad turėjom spręsti visų, o ne tiktai kai kurių įmonių, kurios prispaudė LDDP, ar konfederacija, ar dar kas nors, ir dabar sakys, kad jau viskas išspręsta. Klausimas lieka neišspręstas.

PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Seimo narys ponas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš tęsiu ponios E.Kunevičienės tą pačią mintį. Aš manau, prašyčiau, kad galbūt priimtume protokolinį sprendimą sudaryti Seimo grupę išspręsti klausimą dėl delspinigių mokėjimo. Nes Vyriausybės nėra, sprendimų nėra, įmonės žlunga, o mes čia sėdim kaip "kleckai" susisėdę. Na, kiek galima šitaip? Na, kiek galima? Juk skaitot, žiūrit per televiziją. Todėl labai prašau, kad kitai savaitei būtų numatytas klausimas. O dėl parengimo Ekonomikos komitete kažką jau darėm, galim pasiūlyti, kad bus projektas dėl delspinigių mokėjimo atšaukimo. Dėl delspinigių mokėjimo. Kad būtų toks klausimas kitą savaitę svarstomas dėl visų įmonių, ne tik dėl tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Mieli kolegos, galbūt galima būtų pritarti pono K.Antanavičiaus siūlomam protokoliniam įrašui dėl darbo grupės sudarymo? Seimo narys ponas V.Šumakaris.

V.ŠUMAKARIS. Aš noriu pranešti, kad rytoj 10 val. kaip tik dėl šios problemos yra pateiktas grupės Seimo narių, ir Ekonomikos, ir Finansų ministerijos įstatymas ir bus svarstomas. Prašau visus, kas domisi šiuo klausimu, prašau ateiti į Ekonomikos komitetą. O poniai E.Kunevičienei aš norėjau pasakyti, kad šis įstatymas visai neturėjo tikslo spręsti visų ekonomikos klausimų, o tiktai atidėjimą delspinigių dėl dviejų bankų bankrutavimo.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad čia sėdi vien tiktai "kleckai". Tie, kurie "kleckai", gali nelankyti arba tegul sau verda. O tie, kurie laiko save Seimo nariais, jie pasiliks dirbti.

PIRMININKAS. Ačiū. Baikime šį klausimą. Iš tikrųjų, jeigu komitetas dirba, tai pasinaudokim kvietimu ir 10 val. suinteresuoti asmenys tegul ateina į komiteto posėdį.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1773 (priėmimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

Svarstome Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo". Priėmimas. Kviečiu į tribūną ministerijos sekretorių poną R.Pukanasį. Pone sekretoriau, ar yra kokių įstatymo pakeitimų? Prašau arčiau prie mikrofono. Ar yra kokių pasikeitimų įstatyme?

R.PUKANASIS. Yra vienas nežymus pakeitimas. Siūlomas labai nedidelis redakcinis 205 straipsnio pakeitimas. Vietoj žodelio "ir" rašyti "arba", nes išeina du teisės pažeidimai.

PIRMININKAS. Vadinasi, 1 įstatymo straipsnio formuluotė būtų tokia: 205 straipsnyje po žodžių "taisyklių" įrašyti žodžius "ar pasienio kontrolės punktų režimo taisyklių". Taip?

R.PUKANASIS. Taip.

PIRMININKAS. Daugiau pakeitimų nėra?

R.PUKANASIS. Ne.

PIRMININKAS. Tada pradėkime įstatymo priėmimą pastraipsniui. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 įstatymo straipsnį? Ačiū. Ar galime priimti 2 įstatymo straipsnį? Ačiū, priimta. Ar galime priimti 3 įstatymo straipsnį? Ačiū, priimta. Ar galime priimti 4 įstatymo straipsnį? Ačiū, priimta. Ar galime priimti 5 įstatymo straipsnį? Ačiū, priimta. Ar galime priimti 6 įstatymo straipsnį? Ačiū, priimta. Ar galime priimti 7 įstatymo straipsnį? Ačiū, priimta. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Pone Pangoni, nešūkaukit iš vietos. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę. Prašau registruotis.

Iš viso užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo"? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Taigi 46 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir susilaikius 2 Seimo nariams Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" priimtas.

 

Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektas Nr.1358 (priėmimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

  

Svarstome klausimą 1-6a - Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektą Nr.1358. Priėmimas. Kviečiu į tribūną poną J.Jurginį. Ar yra kokių pakeitimų pačiame projekte?

J.JURGINIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš jau svarstymo metu minėjau apie galimus pakeitimus šio įstatymo tekste. Tamstoms išdalytame tekste, kurį jūs turite, pakeičiam tiktai tas dalis, kuriose buvo paminėtos apylinkės. Šiandien apylinkės nebeegzistuoja. Mes pakeitėm į gyvenamąsias vietoves. Tiktai tokie pakeitimai tiek Šiaulių mieste, tiek Panevėžio mieste.

PIRMININKAS. Tiktai žodis "apylinkė" keičiamas į...

J.JURGINIS. ... buvo Šiaulių apylinkės, Kairių apylinkės pakeistos į gyvenamąsias vietoves.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymas sunumeruotas romėniškais skaitmenimis. Priimant pastraipsniui aš ir vardysiu romėniškus skaičius. Galim priimti I įstatymo straipsnį bendru sutarimu? Prašau. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra Agrarinio komiteto nutarimas ir jis skamba maždaug taip: "Miestų plėtimui teritorijas leisti priskirti tik tada, kai bus atstatyta nuosavybės teisė į turėtą žemę buvusiems savininkams arba jų paveldėtojams ir šiose teritorijose bus užbaigtas asmeninio ūkio žemės nuosavybės įteisinimas." Tai vienas punktas. Kitas punktas skelbia, kad "visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus dėl miestų ir rajonų administracinių ribų pakeitimų svarstyti tik Lietuvos Respublikos Seime priėmus Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo". Šitos sąlygos yra neįvykdytos. Ir dar taip pat yra vienas nutarimas, taip pat Agrarinio komiteto. Aš galėčiau čia cituoti ir datas (jis trumpesnis), tačiau tik nusprendžiamąją dalį: "Sprendimus dėl miestų ir rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimų priimti tik gavus atitinkamų miestų savivaldybių ir apskričių valdytojų administracijų nuomones arba sprendimus." Viso to mes neturim. Agrarinis komitetas šiuo atveju yra pagrindinis komitetas, nes vis dėlto teritorija, t.y. žemė, dalijama ir neįvykdžius, neatsižvelgus į tokius rimtus Agrarinio komiteto pasiūlymus. Aš manau, šiandien mes negalime priiminėti šio įstatymo projekto. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega... Tuoj aš jums suteiksiu žodį, pone Jurgini. Gerbiamasis kolega, man atrodo, reikėjo tada diskutuoti svarstant darbotvarkę dėl šito. Mes jau pradėjom priėmimo procedūrą. Kita vertus, aš manau, kad jūs čia kalbėjote dėl viso įstatymo, ne dėl atskiro straipsnio, taip? Jūs iš principo, kad jis nebūtų priimtas dabar? Deja, mes jau pradėjom priiminėti. (Balsas iš salės) Man lygiai taip pat blogai, kaip ir jums. Prašom, pone Jurgini.

J.JURGINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau patikslinti kolegą A.Baležentį. Iš tikrųjų šios įstatymo pataisos buvo padarytos tiek Žemės, Žemės nuomos įstatyme ir Nuosavybės teisių atstatyme ryšium su visom šiom problemom, kurias tamsta paminėjot. Antras dalykas, man tikrai gaila, apgailestauju, kad nuo Vyriausybės pateikimo Seimui mums besvarstant praėjo beveik metai. O per šiuos metus iš tikrųjų vyko tokia įstatymų kaita ir buvo papildymų. Be abejo, aš matau, kad per šiuos metus pasikeitė ir tarybos, tiek ir Šiaulių, tiek rajono tarybos. Bet visos tos nuomonės pateikiant Seimui svarstyti šį įstatymo projektą buvo pateiktos kartu, tiek ir rajono savivaldybių, tiek ir miesto savivaldybių. Taigi nesakyčiau, kad tai buvo daroma slaptai ir neinformuojant vienos ar kitos pusės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, nėra tikslinga priimti įstatymą pastraipsniui. Galbūt bus norinčių kalbėti ir galbūt galima balsuoti už visą įstatymą? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašau. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Štai mes turime pono J.Jurginio teikiamų įstatymų serialą arba didelį maratoną. Jau mes esame daug kartų kalbėję dėl nuosavybės grąžinimo prieš judant ar perkeliant vienur, kitur, mes turime argumentų, kad tai pataisyta, padaryta, bet puikiai žinome, kad šitie padarymai ar pataisymai po mėnesio ar po kiek vėl bus kitokie padaryti, ir vėl viskas apsivers aukštyn kojom (balsas salėje), todėl tai nėra stabilu, tai nėra garantuota, tai nėra solidu. Ir aš teigiu, kad štai ponas J.Jurginis vėl tribūnoje, vėl tas pats klausimas. Pritarti jam negalima. Tai nerimta. Siūlau pasisakyti kitiems taip pat prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys - Pirmininko pavaduotojas ponas J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos. Prašau.

J.BERNATONIS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, paprašyti, kad padarytumėte pastabą Seimo nariui A.Endriukaičiui, kadangi jisai iškraipė pono J.Jurginio vardą. Aš, kaip Juozas, protestuoju dėl to.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis ir kiti įstatymai dėl administracinių teritorinių ribų labai ilgai svarstomi komitetuose ir Seime. Žinoma, buvo problemų dėl rajoninių teritorijų prijungimo ir ten gyvenančių žmonių, dėl nuosavybės teisių atstatymo, dėl žemės mokesčio, tačiau šiuo metu šie visi klausimai yra išspręsti įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Aš nemanau, kad šis Seimas arba kokia ten bebūtų Vyriausybė keistų tas nuostatas ir blogintų ten gyvenančių žmonių padėtį arba sąlygas. Jeigu kas nors užsimanytų keisti, tai blogintų žmonių dabartį ir ateitį. Aš nemanau, kad gali atsirasti tokia institucija, kuri tai darytų, ir tai turėtų būti pastovus dalykas. Nereikėtų kalbėti ir gąsdinti žmonių, kad kažkas blogins jų sąlygas. Savivaldybių komitetas ne kartą svarstė tuos dalykus ir vieningai visų frakcijų atstovai komitete pritarė šiam ir kitiems įstatymams. Kviečiu visus ir Seime vieningai palaikyti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš jau ne kartą kalbėjau, kad nuosavybės klausimai dėl žemės atgavimo tiek tose teritorijose, tiek kitur yra vienodai išspręsti ir nėra jokių problemų dėl šių klausimų. Todėl, kai Seimo nariai lyg ir nežino tokių dalykų dar iki šio laiko, tai tiktai stebina, kaip jie gali būti Seimo nariai, kurie nežinodami kalba kažką. Aš siūlau pritarti tam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Savivaldybių komitete buvo plačiai diskutuota dėl to klausimo. Buvo susirinkę žmonės ir iš Šiaulių, ir iš visų pusių, ir į visų interesus atsižvelgta. Labai keistai atrodo, kai oponentai iš dešinės pusės (ir kolega ponas A.Endriukaitis), nieko konkretaus nesiūlydami, abstrakčiai kažką nori pasakyti ir tuo apsiriboja. Siūlyčiau pritarti, kadangi čia atsižvelgta ir į žemės nuosavybės atgavimą, grąžinimą, ir į kitus niuansus.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.

N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pastebėti, kad iš tikrųjų tie klausimai labai ilgai svarstomi, projektai senokai parengti. Mes turėtume suprasti, kad atitinkamų miestų ir rajonų, sakykim, ir valdžios, ir savivaldybės, ir gyventojai yra savotiškoje nežinioje, nes jie puikiai žino, kad tokie projektai rengiami, tačiau, jų nepriėmę, mes laikome lyg ir juos "pakabintus" arba, taip sakant, tarp dangaus ir žemės. Man labai keista, kad kolegos, kurie neįsivaizduoja ir nežino tų visų smulkmenų, kalba apie tai, kad žmonėms pablogės sąlygos ar kas. Aš - atvirkščiai - noriu pasakyti šiuo atveju, konkrečiai ir Šiaulių atveju, kad miesto gyventojams atsiranda kur kas didesnių galimybių gauti papildomus sklypus atitinkamai individualiai statybai, žemės ūkiui ir kitiems reikalams. Todėl aš manau, kad, prieš kalbant bet kokiu klausimu, reikia žinoti ir juolab negąsdinti žmonių. O kadangi komitetai atitinkami palaiko, aš tikrai asmeniškai žinau, kad bent šiuo atveju galiu garantuoti, kad ir Šiauliams bus geriau. Siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Prašau registruotis. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo"? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.

PIRMININKAS. Už - 34. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. Taigi 34 Seimo nariams balsavus už, prieš balsavus 1 Seimo nariui ir susilaikius 10 Seimo narių Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo" priimtas.

 

Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektas Nr.1359 (priėmimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

   

Svarstome klausimą 1-6b - Lietuvos Respublikos Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo projektą Nr.1359. Taip pat priėmimas. Pone Jurgini, ar yra kokių pasikeitimų šiame įstatyme?

J.JURGINIS. Analogiškai pakoreguota yra įstatymo teksto dalis - eliminuota Panevėžio apylinkė, Karsaviškio apylinkė, Miežiškių apylinkė, Velžio ir Naujamiesčio apylinkės ir pakeistos į Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių dalis. Viskas. Tik tokie pakeitimai.

PIRMININKAS. Minutėlę, tuojau. Gerbiamieji kolegos, ar galime mes kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo iš karto? Prašau. Kas pageidauja? Seimo narys K.Uoka.

K.UOKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip ir Šiaulių atveju, mūsų, Tautininkų, frakcija linkusi susilaikyti, kadangi argi sunku buvo pakviesti miesto ir rajono atstovus, kurie atstovautų suinteresuotoms pusėms, o kalbant apie rajono - suinteresuotų žemės savininkų pusei, kaip buvo Kauno teritorijos išplėtimo atveju. Nejaugi sunku buvo pakviesti prieš svarstant šį klausimą?

J.JURGINIS. Gerbiamasis Seimo nary, tiek Savivaldybių komitete, tiek Agrariniame komitete svarstant dėl šitų atgavimų dalyvavo visos suinteresuotos pusės, bet jūs sutikit su tuo, kad visus savininkus arba ten gyvenančius piliečius sukviesti svarstant šituos konkrečius dalykus, jeigu įstatyminės normos gina jų teises... Aš norėčiau pabrėžti tiktai tą, kad bet kokiu atveju tiek tarp vienos pusės, tiek tarp kitos pusės, ypač Savivaldybių komitete svarstant dėl Panevėžio miesto teritorijos, didelių skirtumų nebuvo ir didelių ginčų nebuvo. Šitie ginčai įsiliepsnojo svarstant Kauno miesto ribas, bet irgi pasiektas susitarimas. Taigi tie dokumentai ir tie dalykai, kurie buvo pateikti Seime, iš esmės niekuo nepasikeitė.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Čia ponas M.Pronckus mėgino aiškinti, kad nuosavybės klausimai jau mūsų valstybėj taip gerai išspręsti, kad galim tik džiaugtis ir katučių ploti. Deja, turbūt taip nėra. Štai dabar, perpaišant ribas, jūs puikiai žinot, kad jeigu buvo rajono žemė arba žemės ūkio paskirties žemė, tai už ją savininkas dar gali tikėtis kokios nors kompensacijos. Kai pateks į miesto ribas, tai jisai daugiausiai gali tikėtis 20 ar 30 arų, nors gal paims ir 30 ha. Už visa kita jis gaus tiktai geriausiu atveju valstybės padėką, kad valstybė nusavino tą dalyką. Šitie klausimai nėra išspręsti - tiek kaime, tiek mieste yra sprendžiami skirtingai, ir savininkai yra skirstomi nežinia kokiais principais. Visa tai mėginama argumentuoti, jog valstybė neturi pinigų. Bet žinom konkrečių pavyzdžių, kai šitaip nusavintoj žemėj stovi kažkokia gamyklėlė, valstybė iš tos gamyklėlės už tos žemės nuomą ima nemažus pinigus. Jau seniai galėjo su tuo savininku "atsirokuoti", deja, nenorima šito daryti. Jinai ima kaip savininkas tą nuomą, nors savininkas valstybė nėra. Jinai yra nusavintoja, kitaip sakant, rekvizuotoja. Todėl, aš manau, kol šitie klausimai nėra išspręsti, stumdyti dabar ribas nėra visai sąžiningas dalykas, nes tie žmonės netgi čia nėra pakviečiami, netgi neišklausoma, kokia jų pasidaro situacija, kai jų žemė iš kaimo patenka į miestą. Todėl, aš manyčiau, nė vienų ribų dabar negalim stumdyti, kol tas klausimas nėra išspręstas iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Čia prieš tai kolegų buvo išsakyta, kad nieko konkretaus nebuvo pasiūlyta. Kodėl? Šitie siūlymai buvo išsakyti jau svarstant pirminius ribų pakeitimus, kad Žemės ūkio ministerija, žemėtvarkos tarnybos, institutai ar kitos institucijos galėjo padirbti dieną naktį vieną savaitę ir atiduoti visa tai nuosavybės teise tam, kam priklauso. Kai tas pilietis turi nuosavybės teisę, galima jungti kur norit - ar prie Jurbarko, ar prie Alytaus, ar prie Vilniaus, ar kur patinka. O tai nebuvo padaryta. Dabar pasakymas, kaip čia vienas kolega sakė: aš galiu garantuoti, kad taip ir taip bus. Mano brangieji, 1988 m., kai buvo prie atominės elektrinės Žaliųjų akcijos, tai ten išėję pareigūnai sakė: garbės žodis, šita elektrinė nesusprogs. Gerai, ji nesusprogo. Ačiū Dievui. Tačiau kas gali garantuoti, kad ji nesprogs rytoj ar poryt? Lygiai taip pat dėl šitų įstatymų ar valdžių keitimosi, ar atsiskaitymo galimybės ir tų visų sąlygų. Pasakys - taip ir taip, štai bankrutavom, mes galėjome atiduoti ir būtume tikrai jums atidavę, bet jau bankrutavo pusė Lietuvos bankų, ir dabar tas klausimas yra "įšaldomas". Ir visi žinos, kad reikia laukti "atšilimo" 10, 15 metų. Todėl žvirblis tegul būna to piliečio rankoje, o paskui darykit tuos pakeitimus. Taigi čia nėra demokratiškas sprendimas, nėra nuosavybės teisių gynimas ir garantija, ir todėl toks skubotas darymas naudingas, matyt, tik kai kam.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reiktų kažkaip įsiklausyti ir įsisąmoninti tas nuostatas, kurios yra dabartiniu metu įstatymuose: tose teritorijose, kurios prijungiamos yra prie miestų, išlieka žemės ūkio paskirties žemė. Ji netampa kita žeme. Ir toliau ji išlieka žemės ūkio paskirties žemė, ir tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka yra grąžinama ta žemė savininkams. Nėra skirtumų, nelieka skirtumų tarp rajono ir miesto žemių - ta pati žemės ūkio paskirties žemė, ir nereikia čia ieškoti to, ko nėra. Tai yra įtvirtinta, ir tos nuostatos galioja dabartiniu metu ir galios. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Išties įdomu klausyti, kad teritorijų suskirstymą galima sieti su atominės elektrinės sprogimu ar bankų krize. Niekaip man nesuprantama, kaip tas gali būti vienas su kitu siejama? Aišku, galima buvo elgtis, kaip elgėsi prieš 4 metus tuometinė Vyriausybė - be jokio Aukščiausiosios Tarybos pritarimo būdavo parašomi potvarkiai ir viskas buvo paskirstoma. Dabar mums tenka "kapliuoti" ir tai, kas buvo padaryta prieš 4 metus, kai teritorijos jau suplanuotos, užstatytos, tačiau nėra jokio nutarimo, kad tai būtų įteisinta. Mes dabar kaip tik tą ir išsprendėme. O dėl kvietimo - buvo visi: ir Panevėžio, ir Šiaulių merai ir pavaduotojai, ir architektai net po kelis kartus komitete, ir mes ieškojome vieno - kad jie tarpusavyje susitartų ir nebūtų konfliktų. Tai mes ir pasiekėme. Šiuo metu jokių konfliktų nėra. Todėl aš kviesčiau opozicines frakcijas pritarti ir neturėti kažkokios baimės, kad susprogs atominė elektrinė, jeigu padalysim Panevėžio žemes.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.

V.MAČIULIS. Man, kaip paprastai, keistokai atrodo, kad mano kolegos iš dešinės dažnai kalba tam, kad kalbėtų. Gerbiamasis S.Pečeliūnas tegul neįsižeidžia - visiškai neįsigilinęs į įstatymus, kas buvo parašyta, kas yra parengta... Jeigu neaišku, reikėjo ateiti į Savivaldybių komitetą, jeigu domino šitas klausimas. Visiškai nepasidomėjus šitaip kategoriškai neigti, kas yra teigiama... Aš siūlau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Dar kartą aš porą argumentų pasakysiu. Pirmiausia dėl greitumo, kad čia per dieną naktį galim padaryti viską labai greitai. Aš priminsiu keletą skaičių. Prieškarinėje Lietuvoje žemės reforma vyko 20 metų. Per tą laikotarpį žemės nuosavybė... buvo reformuota 720 tūkst. ha. Mes dabar turim 800 tūkst. ha. Tai pirmas dalykas. Antras. Dėl to, kad lyg ir viskas labai gražu vykdant reformą. Gerbiamasis Pečeliūnai, nieko panašaus nėra. Jeigu, pavyzdžiui, Seimas pakeistų 47 Konstitucijos straipsnį ir leistume iš tikrųjų pirkti juridiniams asmenims tiek žemės ūkio paskirties, tiek kitos paskirties žemę, tai būtų kur kas gražiau, kadangi pinigai greičiau ateis pas žemės savininkus. Aš siūlau tam įstatymui pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Man irgi keistoka, kai pradeda kalbėti žmonės tikrai neįsigilinę. Jau vien iš šitos tribūnos kelintą kartą kalbama ir svarstoma, ir pateikiama, ir t.t., ir aiškiai pasakoma, kas ir kiek yra padaryta. Ir Savivaldybių komitete, ir Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų, Agrariniame - visas stadijas yra "praėję" šitie svarstymai. Staiga žmogus iššoka lyg apdegęs ar kaip ir pradeda šitą reikalą maišyti, jaukti ir t.t. Dar norėčiau pasakyti, kad faktiškai tos ribos jau egzistuoja, jau yra dalis užstatytų arba apgyvendintų vienaip ar kitaip. Tai kaip dabar sugrįžti atgal? Tie ponai nepasako, visiškai nepasako, kaip. O grįžti atgal neįmanoma. Todėl aš manau, kad baikim tas beprasmes kalbas, pritarkim, ir tegu žmonės dirba pagal šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Ponas V.Ražukas dėl vedimo tvarkos? Prašau pasiruošti. Registracija. (Balsas salėje) Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo"? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.

PIRMININKAS. Už - 35. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Prieš 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Susilaikė 14. Taigi už balsavus 35 Seimo nariams, prieš balsavus vienam ir susilaikius 14 Seimo narių Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo priimtas.

J.JURGINIS. Ačiū, gerbiamasis Seime.

 

Nutarimo "Dėl A.Ivaškevičiaus patvirtinimo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku" projektas Nr.2095 (svarstymas ir priėmimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų lenkiame grafiką. Jeigu neprieštarausite, mes šiek tiek anksčiau pradėsime svarstyti klausimą 1-7 - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl A.Ivaškevičiaus patvirtinimo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku". Projektas Nr.2095. Aš tikiuosi, kad neprieštarausite. Tuos, kurie norėjo kalbėti ir iš anksto užsirašę, aš matau salėje. Galime svarstyti šį klausimą? Ačiū.

Tada į tribūną kviečiu Seimo narį poną N.Medvedevą. Primenu, svarstymas, o po to iš karto bus ir priėmimas.

N.MEDVEDEVAS. Kaip bedirbtų šitas komitetas, aš tikrai nenorėčiau, kad Lietuva pasiliktų be šito komiteto efektyvesnio ar mažiau efektyvaus darbo. Tai vienas reikalas.

Mes labai įdėmiai ir labai rimtai svarstėme galimas kandidatūras ir priėjome tokią išvadą, kad esant tokiai Nacionalinio saugumo komiteto sudėčiai, tiksliau pasakius, esant tokiai Seimo sudėčiai, tokiai Nacionalinio saugumo komiteto sudėčiai, sprendimas paskirti poną A.Ivaškevičių yra optimalus. Kiti arba netiktų dėl savo kai kurių žmogiškųjų savybių (nes ne kiekvienas gali būti komiteto vadovu, gali būti kitur labai naudingas, bet vadovu ne kiekvienas gali būti), arba dėl politinių sumetimų ir ginčų. Manau, kad vis dėlto toks pasiūlymas yra optimalus. Todėl prašyčiau pritarti pono A.Ivaškevičiaus kandidatūrai. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną poną V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pažiūrėti į šitą klausimą plačiau ir iš principo. Noriu dar kartą pasakyti (dabar tam yra dar daugiau pagrindo negu anksčiau) prieš LDDP sau paskirtą teisę skirti komitetų pirmininkus Seime. Tas buvo anksčiau argumentuojama tuo, kad dauguma skiria pirmininkus, o mažumai, arba opozicijai, nustato, kiek gali būti pavaduotojų ir pan., ir pan.

Šitos sąvokos dabar jau prarado savo prasmę. LDDP formalios daugumos neturi. Mes turime pažiūrėti, kaip tie dalykai yra parašyti Statute ir kaip praktiškai buvo įgyvendinami. Nuo ateinančios sesijos mes turėtume peržiūrėti, sąžiningai peržiūrėti visus skaičius, pozicijas ir kokiuose komitetuose kas gali ar galėtų būti pirmininkais. Būtų gerai rasti konsensą, būtų gerai pažiūrėti į tai iš demokratinių tam tikrų principų ir pozicijų. Man visai neseniai buvo įdomu pastebėti, kad tokioje šalyje kaip Rumunija, dėl kurios demokratizmo daug Europoje yra pastabų, ir visi žino, kad ten yra sąlyginė demokratija, Rumunijoje, sakysime, nacionalinio saugumo ar gynybos (ten turbūt vadinasi gynybos) komiteto pirmininkas parlamente yra vienas iš opozicijos vadovų, buvęs ministras pirmininkas Petro Romanu. Rumunijoje tai yra normalus dalykas. Tuo tarpu pas mus, matyt, yra labiau atsilikusi pažiūra į tai, kokias funkcijas pasiskirsto tarpusavyje valdančioji partija ir opozicija. Bet mes galbūt galime žengti į europietiškesnį supratimą. Manau, kad turėsime peržiūrėti šituos dalykus.

Aš būčiau linkęs siūlyti atidėti iki kitos sesijos šitą klausimą todėl, kad reikėtų apskritai peržiūrėti visą mūsų ligi šiol naudotą ir faktiškai LDDP daugumos primestą principą, kaip yra paskiriami komitetų pirmininkai. Jeigu dabar reikia dirbti, kai ponas V.Petkevičius atsistatydino, tai puikiausiai gali komitetui vadovauti pavaduotojas ponas S.Pečeliūnas, ir darbas gali vykti. O komitetų pirmininkų ir pavaduotojų visą spektrą mes turėsime peržiūrėti iš esmės. Aš siūlau šiandien nepriimti šito sprendimo ir nemanau, kad mes galėtume už jį balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas S.Pečeliūnas norės tarti baigiamąjį žodį?

Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pasistengsiu labai trumpai atkreipti dėmesį į tai, ką profesorius V.Landsbergis sakė. Mes esame gavę pono V.Petkevičiaus atsistatydinimo pareiškimą, jau raštu dabar, ne tiktai žodžiu. Gaila, kad jis yra adresuotas ne tuo adresu - ne komitetui ar Seimo Pirmininkui, bet savo frakcijai. Tai čia ne pagal Statutą, Statutas labai aiškiai numato. Buvo siūlymas man kurį laiką eiti tas pareigas ir išvis šiandien nieko nedaryti. Bet aš tą galėčiau daryti tik pirmininko pavedimu. Taip Statutas reikalauja.

Kadangi pirmininkas yra atsistatydinęs ir jo jau dvi dienas niekas nematė (gal susirgo, gal taip dėl kokių priežasčių), tai tokio pavedimo tiesiog nėra gauta. Jeigu mes šiandien nieko nespręstume, tai komitetas liktų iš viso be jokio vadovavimo. Tai būtų nelabai gera situacija. O apie tai, ką jūs sakėte, ką mes turėsime spręsti kitoje sesijoje, aš, pateikdamas klausimą, irgi minėjau. Dabar mes sprendžiame šitos sesijos klausimus, o jeigu kitoje sesijoje kas nors keisis ir tie skaičiai atrodys kitaip, tai turėsime sėsti prie stalo ir, tuos dalykus išsiaiškinę, matyt, spręsti ir šituos klausimus.

Tai aš siūlyčiau vis dėlto šitoj sesijoj išspręsti klausimus ir nepainioti su kitos sesijos klausimais, nes tada mes galime likti iš viso be nieko. Kitaip sakant, komitetas liks be jokio vadovo, o tai nebūtų labai gera situacija. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo ir pradėti priėmimo procedūrą? (Balsai salėje) Tada pritarta po svarstymo.

Pradedame priėmimo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? 4 - už, 4 - prieš.

Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Esu nustebęs, kad opozicijos lyderis truputį užmiršo, kas buvo jų frakcijoj sutarta prieš trejus metus, t.y. neimti jokių postų. Ir šiuo metu kai kurie komitetai dirba be pavaduotojų. Tai ir Savivaldybių komitetas, ir niekas neima komitetų pavaduotojų postų todėl, kad jų frakcijos šitą daryti atsisako. Todėl esu nustebęs, kad opozicijos lyderis sako, jog štai dabar, likus pusmečiui iki rinkimų, jie jau ims kažkokiam komitetui vadovauti ar dar kažkam. Na, tenka tiktai apgailestauti, kad užmirštama sava nuostata, kas ir buvo pasakyta.

Dabar dėl sprendimo, t.y. nutarimo. LDDP frakcijos (...) grupė svarstė šią problemą. Mes bendru sutarimu pritarėme, kad A.Ivaškevičius būtų paskirtas Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku. Tai yra mūsų frakcijos narys. Jeigu atsitiko taip, kad komitetas atsisakė buvusio pirmininko, tai turime paskirti kitą. O Statutas numato, kad tai turi būti LDDP frakcijos narys. Mes pritarsime šiai kandidatūrai. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Greimas.

A.A.GREIMAS. Aš taip pat pritariu šiai kandidatūrai. Juo labiau kad yra komiteto sprendimas. Ir dabar stabdyti jau pajudėjusį traukinį, važiuojantį į pakalnę, man atrodo, yra visiškai neprotinga ir nelogiška. Todėl aš siūlau balsuoti už pateiktą kandidatūrą ir priimti šį Seimo nutarimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pasakyta nuomonė dėl to, kad Seimo komitetų pirmininkų vietos būtų perskirstytos, iš tiesų verta dėmesio. Aš su tuo sutikčiau ir manyčiau, Seimo Pirmininkas turėtų patvirtinti, kad šitą darbą reikia atlikti ir reikia atlikti pirmosiomis kovo dienomis, kaip ten bebūtų, kiek ten bebūtų dirbama. Pradėti pirmininkauti kuriam nors Seimo nariui aš nematau keblumų.

Jeigu nebūtų galima draugiškai sutarti su didesne dalimi, kuri turi didesnį skaičių (LDDP žmonės), aš manyčiau, kad tą klausimą apskritai reikėtų tada sieti dar ir su premjero ar banko valdytojo tvirtinimu. Jeigu jau mes galime sutarti, tai sutarkime draugiškai visais klausimais ir dirbkime. O jeigu ne, tada tegu dirba ir tegu tvarkosi ta pusė visiškai savarankiškai, autonomiškai ir nekreipdama dėmesio į šitą pusę. Todėl aš siūlau į tą dalyką pažiūrėti rimtai ir išsamiai.

Konkrečiai šiuo atveju, kadangi kitu atveju liktų senasis komiteto pirmininkas (o vis dėlto yra komiteto sprendimas jį atleisti), manyčiau, kad tam laikui, kol bus susitarta ar bus peržiūrėta vienas ar antras, ar trečias, ar penktas komitetai, reikėtų patvirtinti naujai siūlomą kandidatą.

PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Tartilas.

J.TARTILAS. Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau sutikti su pono A.Salamakino mintimis, kad, girdi, Statutas numato, jog komiteto pirmininkas turės būti LDDP atstovas. Jeigu norėjo pasakyti, kad daugumos atstovas - irgi nebūtų labai tikslu, nes dabar kas gi yra ta dauguma, reikėtų mums daug pamąstyti, ir ar ji egzistuoja.

Dar vienas momentas. O gal mes duokim (Seimas turi tokią teisę) įgaliojimus pavaduotojui laikinai eiti pirmininko pareigas, ir viskas atsistotų į savąją vietą. Man atrodo, kad abu variantai būtų patenkinti.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Labai gerbiami kolegos Seimo nariai, ateidami čia jūs jau kiekvienas žinote, kas iš jūsų kaip balsuos. Jūs žinote, kaip pasiskirsto balsai. Deja, kalbėdami čia (aš dažnai matau, atleiskite man), mes drebiname orą ir bandome tokiu būdu pakelti savo reitingą. Na, nustokime vardan reikalo drebinti orą! Vienas dalykas.

Štai, frakcijos nuomone, ponas A.Ivaškevičius - jaunesnis, aukštesnis, plonesnis ir dar plius inžinierius. Ir kodėl? Gali būti kaip tik šito komiteto pirmininkas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narė ponia E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Mano manymu, labai tiktų pasiūlymas dabar spręsti klausimą dėl pirmininko nebuvimo. Ir antras - suteikti įgaliojimus pavaduotojui eiti pirmininko pareigas.

PIRMININKAS. Matote, tada tikslingiau būtų buvę komitete iš karto išrinkti ir pateikti kitą kandidatūrą.

Seimo narys V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Aš norėčiau patikslinti. Čia buvo paskleista tokių nesusipratimų, neva opozicija atsisakiusi kažkodėl anksčiau dalyvauti komitetų vadovybėje. Tai nebuvo kažkodėl, o buvo konkrečiai būtent dėl to uzurpavimo, jog LDDP balsavo, kad jie dauguma, jie ima ką nori ir kiek nori, o likučius siūlo mums. Mes norėjome, kad tai būtų sprendžiama tokio parlamentinio konsenso, demokratinio principo pagrindu. Kadangi į tai buvo neatsižvelgta, todėl buvo mūsų tokia nuostata. Bet dabar mes tikimės, kad galbūt Seimas paskutiniu laikotarpiu bus tiesiog protingesnis, tolerantiškesnis, ir galėsime susitarti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Gaška.

K.GAŠKA. Aš norėčiau, gerbiamieji ponai, priminti, kad mes čia svarstome nutarimo dėl pono A.Ivaškevičiaus patvirtinimą, o ne jokių įgaliojimų perleidimą pavaduotojui ar kitaip. Nes pono V.Petkevičiaus pareiškimą dėl atsistatydinimo (aš norėčiau paklausti pono E.Bičkausko) ar Seimas matė? Jo nematė. Taigi ponas V.Petkevičius žaidžia labai įdomų žaidimą. Vadinasi, jeigu dabar bus nepatvirtintas tas nutarimas, tai ponas V.Petkevičius lieka pareigose. Bet kadangi jis lyg ir atsistatydino, tai jis tų pareigų neis. Tai dabar mes gausime tokią įdomią situaciją: lyg tai nėra A.Ivaškevičiaus, bet nėra ir V.Petkevičiaus. Štai to ir reikia ponui V.Petkevičiui. Taigi ponai iš opozicijos... Pone Landsbergi, aš jus kviečiu, pasižiūrėkite, kas darosi. Mes dabar svarstome pono A.Ivaškevičiaus skyrimą, t.y. mūsų komiteto nutarimą išrinkti A.Ivaškevičių pirmininku. Po to, jeigu jis nebus išrinktas, na, lieka V.Petkevičius. Kito kelio, ponai, nėra. Atsiprašau. Jūs klystate. Labai ačiū.

PIRMININKAS. K.Gaška gana tiksliai apibūdino tai, kas yra parašyta Statute. Aš galiu pacituoti 46 straipsnio ketvirtąją dalį: "Komiteto pirmininkas ir pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, pirmininku lieka iki tol buvęs. Antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje."

Prašau registruotis. (Balsai salėje) Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl A.Ivaškevičiaus patvirtinimo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku"? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 39.

PIRMININKAS. Už - 39. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 3.

PIRMININKAS. Prieš - 3. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15 Seimo narių.

PIRMININKAS. Susilaikė 15. Taigi už balsavus 39 Seimo nariams, prieš balsavus 3 Seimo nariams ir susilaikius 15 Seimo narių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl A.Ivaškevičiaus patvirtinimo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku" priimtas. Sveikinu ar užuojautą reiškiu - nežinau, kaip norit.

 

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2132 (pateikimas) (96.02.13)

 

7sesija 76 p. svarstyti klausimai

   

Gerbiamieji kolegos, mes dar turim šiek tiek laiko. Mūsų mielasis svečias ponas J.Šukys, kaip visada, pasakys mūsų kalbos klaidas, bet mes dar turim štai kokią galimybę: pateikti 2-3 klausimą, kadangi pranešėjas yra Seimo narys. Tai yra Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2132. Yra pateikimo stadija, jeigu nieko prieš. Tada kviečiu į tribūną poną P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Seimui jau minėtą įstatymo projektą. Jis teikiamas Savivaldybių komiteto vardu. Įvertintos Konstitucinio Teismo išvados, taip pat atsižvelgta į savivaldybių ir Seimo kontrolierių pasiūlymus dėl pagrindinės nuostatos, kad teisėtas yra nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atgavimo būdas be grąžinimo natūra, taip pat išperkant, grąžinant alternatyvia natūra. Dabartiniu metu labai sudėtinga savivaldybėms spręsti tuos klausimus, kadangi 8 straipsnio 5 punktas buvo suformuluotas ne visai tobulai, nes nebuvo aišku, kuomet vis dėlto įsigalioja ta nuostata, tas teisėtas grąžinimo būdas išpirkimu arba kitu būdu kada įsigalioja. Todėl ir yra pasiūlyta, nekeičiant 8 straipsnio 5 punkto esmės, sukonkretinti šio straipsnio nuostatas. Taip pat yra sukonkretintos ir papildytos nekeičiant, dar kartą kartoju, įstatymo nuostatų esmės ir kitos šio ir kitų straipsnių nuostatos. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys ponas P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad kuo toliau įstatymas "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo", tuo labiau tampa nekilnojamojo turto negrąžinimo įstatymu. Gerbiamasis pranešėjau, įdomu, kaip jūs pasielgtumėt, jeigu vagys iš jūsų pavogtų mašiną? Ar jūs bėgtumėt į policiją ir pakeltumėt didžiulį triukšmą, kad iš jūsų atėmė turtą? Tai kodėl jūs elgiatės su svetimu turtu šitaip?

P.PAPOVAS. Aš nesuprantu, kodėl į mane apeliuojama. Aš teikiu šį įstatymo projektą Savivaldybių komiteto vardu. Dar kartą kartoju, kad įvertintos du kartus jau Konstituciniame Teisme nagrinėtos tos nuostatos ir pripažintos teisėtomis. Kaip tik šiuo metu neišsprendžiamas dėl grąžinimo natūra, sakykime, arba alternatyvia natūra, arba išpirkimo būdu. Jau pareiškimai paduoti tada, kai įstatymas įsigaliojo, tačiau iki šios dienos dar sprendimų nėra priimta. Dėl to, kad, sakykim, pretendentas nepasirenka nuosavybės teisės atstatymo būdo. Taigi jeigu yra įstatyminės nuostatos, kad jis gali pasirinkti, tai jis ir turi pasirinkti, ir čia pasakyta, kad per mėnesį. Jeigu priims savivaldybės sprendimą, neatitinkantį šio įstatymo ir Konstitucijos, tuomet visuomet teismas gali spręsti dėl to dalyko. Teisingumą Respublikoje vykdo teismai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, cituoju 6 punktą: "Pinigai sumokami, vertybiniai popieriai išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 10 metų." Pakartoju: "...vertybiniai popieriai išduodami, bet ne vėliau kaip per 10 metų". Tai argi reikia vertybiniams popieriams išduoti 10 m.? O klausimas būtų toks: kokia kaina įkainojamas nekilnojamasis turtas ir kodėl tik per 10 m. sumokama? Ačiū.

P.PAPOVAS. Aš noriu pasakyti, kad ši nuostata nekeičiama. 6 punktas koks buvo, toks ir lieka. Ir šio 6 punkto neprotestavo Konstitucinis Teismas, nepakeitė. Dėl jo sprendimų nepriėmė, kad jis yra neteisėtas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Pone Papovai, aš noriu pasakyti labai aiškiai, kad jūs kartu su ponu A.Sadkausku ar draugu A.Sadkausku darote nusikaltimą. Ir tai man yra visiškai akivaizdu, ir aš tai tvirtinsiu, ir tvirtinsiu visą laiką. Jeigu jūs šio įstatymo nesustabdysite, aš dar kartą pakartosiu, kad jūs einate prieš Konstitucijos išaiškinimą, kokį pateikė Konstitucinis Teismas paskutiniame savo nutarime. Aš nenoriu dabar cituoti. Aš tik noriu paklausti, kodėl jūs, būdamas Savivaldybių komiteto atstovas, per visą buvimo Seime laikotarpį nė karto nepasirūpinote, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kokiu nors būdu vykdytų 1992 m. spalio 27 d. nutarimą Nr.805 "Dėl grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų aprūpinimo butais programų"? Jūs man parodykite kur nors tokią programą šiandien valstybės, ir kodėl jūs sakot, kad savivaldybės nori šio įstatymo? Parodykit bent vieną savivaldybę, kuri šito nori. Gal jūsų tenai kokia Visagino mylima... Tai, pone Papovai, aš raginu jus šiandien sustabdyti šią jūsų teikiamą pataisą...

PIRMININKAS. Jums raginimui liko 3 sekundės.

A.KUBILIUS. Ačiū, pone Bičkauskai, aš jus irgi raginu.

P.PAPOVAS. Aš labai apgailestauju, kad visa visuomenė arba Lietuva priėmė Konstituciją, ir kol kas šioje Seimo salėje Seimo nariai... kas vykdo Lietuvoje teisingumą. Teisėjai yra šioje salėje, o ne teismai. Labai apgailestauju. O kad tokios programos yra savivaldybėse, bet dėl lėšų stokos jos blogai vykdomos, tai yra kitas klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, iš tikro pateiktas įstatymo projektas yra kiek, sakyčiau, "minkštesnis" nei buvo anksčiau. Yra kai kurių poslinkių, tačiau jie aiškiai nepakankami, ir čia kolegos turbūt pagrįstai piktinasi dėl to. Aš norėčiau paklausti. Mes dabar turime tris dokumentus vienodu pavadinimu ir skirtingais numeriais, skirtingu laiku pateiktus, bet juose kalbama apie tuos pačius arba panašius dalykus. Tai kaip čia mes turėsim dabar tuos dokumentus svarstyti, ar kai kurie jų bus atsiimti, nes jūsų komiteto du dokumentai čia yra pateikti? Ačiū.

P.PAPOVAS. Pirmiausia labai dėkoju už geranorišką klausimą. Turbūt tik šitaip galima svarstyti ir spręsti klausimus. Aš nesakau, kad čia jau tos nuostatos tobulai pateiktos. Jas bus galima tobulinti iki priėmimo. O Savivaldybių komitetas pirminius savo projektus atsiėmė. Vietoj jų yra šis projektas. O Vyriausybės projektas bus nagrinėjamas ir svarsto-mas kartu su žemės reikalais, kadangi jie teikia pataisas ir dėl žemės grąžinimo klausimų.

PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Bloškys.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis kolega, ar jūs įsitikinęs, kad, priėmus šį įstatymą, palengvės ir pagreitės galimybė Lietuvos gyventojams privatizuoti gyvenamąsias patalpas už investicinius čekius? Ačiū.

P.PAPOVAS. Aš noriu pasakyti, kad čia yra išlikusio nekilnojamo turto ir gyvenamųjų namų grąžinimo klausimas. Šis įstatymas to nesprendžia. Šios pataisos ir nuostatos tiktai padės išspręsti grąžinimo procedūrą, užbaigti ją. Todėl, kad iki šiol tęsiasi jau keleri metai, o jokių sprendimų nepriimama dėl to, kad, sakykim, pretendentas nepasirenka nuosavybės teisės atstatymo būdo.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti po pateikimo? Negalim. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai aiškiai pasakiau savo nuostatą, kad šio projekto pateikėjai daro nusikaltimą, nes visiškai neatsižvelgia į Konstitucinio Teismo pateiktas konstatuojamąsias išvadas ir į principą, kuris iki šiol visą laiką galiojo, kad yra daromos valstybės pastangos atstatyti pažeistas savininkų nuosavybės teises, grąžinant nuosavybę natūra. Tuo tarpu aš galiu labai aiškiai konstatuoti ir visiškai trivialiai įrodyti, kad šis pono P.Papovo pateiktas ir pono A.Sadkausko komitete įregistruotas projektas yra skirtas tam, kad iki Seimo rinkimų visi nuosavybės klausimai atseit būtų "išspręsti". "Išspręsti" taip, kad jokia nuosavybė, jokie gyvenamieji namai natūra savininkams nebūtų grąžinti. Aš matau, kas yra daroma. Per tris mėnesius savivaldybės turės priimti sprendimus, per mėnesį savininkas turės pasirinkti vadinamą kompensavimo formą, po to turės būti įregistruota per dvi savaites ir t.t., ir prieš rinkimus šie butai jau bus privatizuoti, spjaunant į visą teisingumą ir teisybę. Taip pat noriu pastebėti, kad labai simptomiška yra, ir ponas P.Papovas, be abejo, pripažins, kad jis melavo, kalbėdamas apie tai, kad savivaldybės turi vykdyti Vyriausybės nutarimu Nr.805 nustatytas programas. Iki šiol įstatyme ir šiame nutarime buvo kalbama apie valstybės programas. Dabar ponas P.Papovas siūlo iš 21 straipsnio išbraukti žodžius "pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir įgyvendinamą programą". Ponai socialistai ir ponai bolševikai! Aš jus sveikinu su labai reikšmingom pastangom stengiantis įgyvendinti žinomą bolševikinį principą nuosavybės klausimais - atimti ir padalyti. Bet, deja, aš manau, kad laikai keičiasi, ir aš dar kartą jums siūlau sustoti šioje vietoje. Taip pat norėčiau posėdžio pirmininko paprašyti pateikti Juridinio skyriaus išvadas, o frakcijos vardu siūlau daryti pateikimo pertrauką.

PIRMININKAS. Dabar galima tiktai pritarti po pateikimo. Minutėlę, atsiprašau, pone Katkau, čia technika taip suveikė. Jeigu pritariate, prašau. Kuo aš labai abejoju ir tikrai pažadu nutraukti.

J.A.KATKUS. Galit nutraukti.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris. Jūs pritariate?

E.ZINGERIS. Aš nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Taip, aš pritariu. Aš manau, po vieno iš opozicijos lyderių kalbos turbūt nuomininkai, kurie gyvena grąžintinuose namuose, suprato, kas jų laukia, jei rinkimus į Seimą laimės konservatoriai, t.y. išmetimas į gatvę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Prašau registruotis.

Iš viso užsiregistravo 50 Seimo narių. Seimo narys V.Žiemelis dėl vedimo tvarkos?

V.ŽIEMELIS. Seimo narys A.Kubilius konservatorių vardu siūlė padaryti pateikimo pertrauką, ir taip pat mes norime pamatyti Juridinio skyriaus išvadą. Be to, norėčiau, kad jūs vis dėlto būtumėt priminęs ponui A.Salamakinui, jog jis kalba netiesą, pateikdamas mūsų, Tėvynės sąjungos, rinkimines nuostatas. Mes už tai, kad savininkams būtų grąžinti namai ir kad nuomininkai, gyvenantys savininkų namuose, būtų aprūpinti ne blogesnėmis gyvenamosiomis patalpomis. Ir reikalaujame, kad Vyriausybė priimtų reikalingas programas.

PIRMININKAS. Pone Žiemeli, aš negalėjau priminti A.Salamakinui jūsų partijos nuostatų, su kuriomis kol kas aš dar labai gerai nesusipažinęs. Gal ir gaila. Gerai, prašymas iš esmės teisėtas. Kas už tai, jog būtų padaryta pateikimo pertrauka? Už pertrauką - 16 Seimo narių, prieš pertrauką - 25, susilaikė 2 Seimo nariai. Taigi prašau. Kas už tai, jog... Bus Juridinio skyriaus išvada. Bent prieš svarstymą ji tikrai bus. (Balsai salėje) Mielasis kolega Andriau Kubiliau, paaiškinu situaciją: jūsų prašymas galbūt ir yra teisėtas, ir apie jį jūs garsiai pasakėte, todėl aš Seimui pasiūliau priimti sprendimą ir padaryti pateikimo pertrauką. Seimas jūsų motyvams nepritarė. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo?

A.KUBILIUS. J.Bernatonis tegul ei-na pirmininkauti! Jis neleidžia balsuoti už pateikimą, kai nėra Juridinio skyriaus išvados.

PIRMININKAS. Už - 27 Seimo nariai, prieš - 9, susilaikė 1 Seimo narys.

A.KUBILIUS. Galima dėl vedimo tvarkos po balsavimo?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, dėl vedimo tvarkos. Kad jums būtų iš tikrųjų ramiau, aš, kaip posėdžio pirmininkas, kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji padarytų oficialią išvadą, ar aš pažeidžiau procedūrą. Jeigu pažeidžiau procedūrą, toks atsakymas bus. To jūs pageidavote, taip? Taigi aš oficialiai kreipiausi.

A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos, pone posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Koks komitetas turėtų būti pagrindinis?

A.KUBILIUS. Tada repliką po balsavimo...

PIRMININKAS. Bus suteiktas jums žodis. Galim pritarti, kad pagrindinis komitetas - Savivaldybių komitetas? (Balsai salėje) Negalim. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narė ponia E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš manyčiau, kad negalima Savivaldybių komitetui patikėti todėl, kad čia ne savivaldybių problema, o savininkų problema, todėl turėtų spręsti arba Valstybės ir teisės komitetas, arba Žmogaus ir piliečio teisių komitetas, nes čia reikia rimčiau spręsti, negu Savivaldybių komitetas gali tai padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galbūt iš tikrųjų yra pakankamai argumentuotas prašymas. Galbūt įstatymų autoriai yra Savivaldybių komitetas, matyt, pritarkim, kad ir jis būtų pagrindinis, ir pagrindinis komitetas būtų ir Valstybės ir teisės komitetas. Kad būtų abu komitetai. Ir papildomas komitetas - Žmogaus ir piliečio teisių komitetas. Seimo narys V.Žiemelis dėl vedimo tvarkos.

V.ŽIEMELIS. Aš vis dėlto siūlau, norėčiau, kad ir ponas J.Bernatonis pritartų, jog vis dėlto čia yra teisės klausimai, ir siūlau, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli, aš ką tik pasiūliau būtent taip, kad pagrindiniai komitetai būtų du - Savivaldybių komitetas ir Valstybės ir teisės komitetas. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu tą repliką, kurią aš šiaip taip...

PIRMININKAS. Gal palaukit, aš leisiu jums repliką, būtinai, kaip ir pažadėjau. Taigi galim pritarti, kad du komitetai - pagrindiniai, o trečiasis papildomas - Žmogaus ir piliečio teisių komitetas? Ačiū. Apie posėdžių komitetuose datas bus pranešta papildomai. Seimo narys A.Kubilius repliką po balsavimo.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti repliką. Mane stebina, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūsų posėdžio vedimo tvarka šiandien. Aš noriu jums priminti 148 Statuto straipsnį, pagal kurį įstatymo ar kito norminio akto projekto pateikimo metu posėdžio pirmininkas supažindina su Juridinio skyriaus, taip pat, jeigu gauta, su Seimo komitetų ar Vyriausybės išvadomis. Ir aš noriu priminti, kad jūsų gerbiamas kolega J.Bernatonis yra ne vieną kartą sustabdęs per opozicijos darbotvarkes balsavimą už mūsų teikiamus projektus dėl to, kad nebūdavo Juridinio skyriaus išvadų. Aš paraginčiau jus su ponu J.Bernatoniu suorganizuoti vienas kitam seminarus, kaip reikėtų laikytis Statuto. O Etikos ir procedūrų komisijai aš siūlyčiau nedelsiant pareikšti savo išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Ražukas.

V.RAŽUKAS. Darbo Seime praktika parodė, kad iš tiesų kiekvienoje frakcijoje galima rasti žmonių, kurie, na, nelabai orientuojasi situacijoje, neskaito Statuto. Bet kad visa Konservatorių frakcija siūlytų nestatutinius dalykus, čia, na, negalėčiau pasakyti, kad naujiena, bet vis dėlto į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Be to, man truputėlį keista ir posėdžio pirmininko pozicija, kai jis siūlo balsuoti dėl dalykų, kurių nenumato Statutas. Aš kalbu apie pertrauką pateikimo metu.

PIRMININKAS. Mielasis kolega, posėdžio pirmininkas šiuo atveju turi šiek tiek daugiau teisių, tarp jų ir šią teisę. Ačiū. Rytinis posėdis baigtas.

Aš kviečiu į tribūną mūsų kalbininką poną J.Šukį.