Septyniasdešimt
antrasis posėdis
1996
m. vasario 6 d.
1996.02.06 d. darbotvarkės aptarimas (96.02.06)
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 6 d. rytinį plenarinį posėdį!
Mielosios Seimo narės, mielieji kolegos, prašom registruotis. Registracija. Lygiai 100 Seimo narių. Darbotvarkė. Jūs turite patikslintą šios dienos mūsų darbų tvarką. Keletas dalykų yra įrašyta į pagrindinę darbotvarkę, kas anksčiau buvo numatyta įrašyti tik į rezervinių klausimų sąrašą, ir pateikėjai kol kas atsiima 2-1 klausimą. Ryšium su tuo yra patikslintas galimas rezervinių klausimų nagrinėjimo laikas. Seimo seniūnų sueiga viskam pritarė - ir pagrindiniams klausimams, ir papildomiems, ir išbrauktiniems. Ginčas Seimo seniūnų sueigoje buvo dėl 3 rezervinio klausimo. LDDP frakcija paprašė porą dienų šį klausimą atidėti. Seniūnų sueiga sprendimo nepriėmė, todėl dabar prašau vienos nuomonės atstovą ir kitos nuomonės atstovą pasakyti po kalbą, ir Seimas spręs. Kolega Z.Adomaitis dėl 3 rezervinio klausimo.
Z.ADOMAITIS. Manau, jeigu siūloma atidėti, jeigu yra neapsispręsta frakcijoje, yra kažkokių neaiškumų, tai aš manyčiau, kodėl čia turi būti kokios nors diskusijos, kokie nors debatai? Aš siūlau atidėti. Argi nespėsim šio klausimo apsvarstyti po poros dienų? Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar prašyčiau kitą nuomonę pasakyti. Turbūt kolega J.Listavičius. Ar kolega S.Pečeliūnas. Kuris?
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu dėl kito klausimo.
PIRMININKAS. Minutėlę! Tada kolega S.Pečeliūnas šiuo klausimu, o kitu klausimu vėliau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau priminti, kad LDDP frakcijai dėl šio klausimo apsispręsti buvo duotos dvi savaitės. Na, jeigu jiems dar trūksta dienų, ką mes galime padaryti? Bet man atrodo, kad galima čia, Seime, savo pastabas išsakyti. Dvi savaitės buvo pakankamas laikas. Jeigu dar trūksta, tai matome, kad frakcija yra nepajėgi spręsti klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai rimtas apibendrinimas, todėl prašysiu kolegas dar kartą registruotis, ir tada bus sprendžiama. Dar viena registracija. Dėmesio, prašom visus registruotis, reikės balsuoti elektronika. Kolegos, registracija! (Balsai salėje) Gerai. Kol registruojamės - kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Pone Pirmininke, aš jau praeitą savaitę prašiau ir šią savaitę prašiau, jūs pažadėjote, kad šią savaitę darbotvarkėje bus tas klausimas dėl kompensavimo už neišmokėtus atlyginimus. Vėl jis yra išbrauktas. Žmonės negauna atlyginimų, jie moka delspinigius, o jiems niekaip...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taigi apie tą dalyką mes tikrai dešimtą kartą kalbame. Pirma eina šis delspinigių įstatymas, po to eina kitas delspinigių įstatymas. Vienu metu visų klausimų nagrinėti negalim. 98 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad iš šios dienos darbotvarkės rezervinių klausimų sąrašo būtų išbrauktas 3 klausimas? Kas už išbraukimą - už, kas už tai, kad liktų - prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Aš aiškiai pasakiau. Už išbraukimą - 36, prieš - 41, susilaikė 6. Klausimas liko.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, 1-1 darbotvarkės punktas - Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projektas Nr.2060(2).
Gerbiamasis ministre, minutėlę! Kol kas dar kolega J.Listavičius. Jis buvo pradėjęs kalbėti, bet, matyt, kitu klausimu. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, 2-4 klausimas visiškai ne toks, kaip jis parašytas darbotvarkėje. Turi būti Lietuvos Respublikos valstybės paramos komerciniams bankams tarnybos įstatymas, o visiškai ne dėl fondo.
PIRMININKAS. Gerai. Patikslinsime. Jau man kolega J.Veselka tą patį sakė. Iš tikrųjų, jeigu klaida padaryta - patikslinsime. Čia dar ne priėmimo stadija. Patikslinsime, kolegos.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre! Pradedame Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projekto priėmimą pastraipsniui. Prašom, ministre, kol kas dėl tų pastabų, kurios yra, bendrais bruožais, o po to iš eilės nagrinėsime.
R.ŠARKINAS. Aš gavau tik Ekonomikos komiteto pastabas. Faktiškai Ekonomikos komiteto pastabos nenustato termino, kiek laiko neskaičiuojami delspinigiai. Jeigu priimtume tokį pasiūlymą, dėl biudžeto turėtume dar daugiau problemų. Aš siūlyčiau pradėti priėmimą pagal Biudžeto ir finansų komiteto perredaguotą įstatymo projektą, kuris pataisytas pagal kai kurių Seimo narių ir Juridinio skyriaus pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, gerbiamasis ministre, aš jums turiu pranešti, kad yra kolegos K.Antanavičiaus (čia galbūt pirmajam variantui) pateiktos pastabos, taip pat kolegos K.Kubertavičiaus (čia jau antrajam variantui). Aš pasakysiu kiekvienas konkrečias pataisas. Ir, žinoma, Ekonomikos komiteto. Matyt, jos apima visas pataisas. Gerbiamasis K.Antanavičius paaiškins, ar jis tebeteikia tas pačias pataisas, kadangi čia jau yra antrasis projektas, gerbiamasis Antanavičiau. Taigi iš eilės. Pirmiausia yra pavadinimo klausimas. Ir Ekonomikos komitetas, ir gerbiamasis K.Kubertavičius turi savo minčių. Gerbiamasis K.Kubertavičius siūlo įrašyti "laikinasis " įstatymas. Gerbiamasis Kubertavičiau, prašom. Dabar dėl pavadinimo.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jeigu mes priimsime Ekonomikos komiteto koncepciją, tai tuomet šis įstatymas iš tikrųjų nebus laikinasis. Todėl čia priklausys nuo to, kokią mes pasirinksime koncepciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubertavičiau, tai jūs dabar nesiūlote balsuoti dėl pavadinimo, o po to, kai pastraipsniui priimsime?
K.KUBERTAVIČIUS. Po to, kai pastraipsniui priimsime.
PIRMININKAS. Gerai. Ekonomikos komitetas turės motyvuoti.
Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, man kolegos K.Kubertavičiaus pasiūlymas labai patiko. Man atrodo, mes pirmiausia apsisprendžiam dėl pačios koncepcijos, t.y. ar mes laikome pagrindu Ekonomikos komiteto teikiamus siūlymus, ir tada... Jeigu iš tikrųjų, sakykime, mūsų komiteto siūlymams nebūtų pritarta, be abejo, aš tada irgi pritarčiau K.Kubertavičiaus siūlymui, kad pagal Biudžeto ir finansų komiteto patikslintą variantą šis įstatymas turi būti tik laikinas, nes konkrečiai susietas su dviejų bankų problemomis. Tai viena.
Antra. Vis dėlto mes prašytume visų Seimo narių palaikyti Ekonomikos komiteto siūlymus, nes daugiau, plačiau galbūt išdėstomos problemos, ir kad jokiu būdu nebūtų jūsų minčių, kad, sakykime, kur yra iki šios dienos paskirti administratoriai, atbuline data... šis įstatymas neveiks. Atbuline data veiks tik dviem bankams. Tiems, kuriuos siūlo pati Vyriausybė. Vadinasi, "Litimpeks " ir LAI bankams veikia ta pati nuostata, kurią siūlo ponas R.Šarkinas ir Vyriausybė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, pirmiausiai dėl procedūrų.
Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos! Dabar yra ta stadija, kai negalime mes rinktis variantų pagal visą projektą. Mes galime konkrečiai kalbėti dėl kiekvieno straipsnio ir rinktis variantus arba alternatyvas, todėl palikime dabar ramybėje pavadinimus.
1 straipsnis - "Įstatymo paskirtis ". Yra kolegos K.Kubertavičiaus variantas ir kolegos V.Zimnicko. Kadangi įjungtas kolegos V.Zimnicko mikrofonas, prašom motyvuoti, kodėl jūs siūlote kitokį, t.y. jūsų komitetas siūlo kitokį 1 straipsnį?
V.V.ZIMNICKAS. Atsiprašau Pirmininko, mūsų komitetui pavesta atstovauti V.Šumakariui. Kiek reikės, aš tiek padėsiu. Jeigu galima, tokią procedūrą. Ir ateityje, sakykime, kai bus mūsų komiteto siūlymai dėl tų straipsnių, pirmiausia V.Šumakaris, o po to mes, kiti komiteto nariai, gerai?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega V.Šumakaris. Prašom motyvuoti savo 1 straipsnio variantą.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis Pirmininke, šio įstatymo pataisos buvo labai plačiai svarstomos, buvo svarstyta net su atskiromis ministerijomis, t.y. Ekonomikos ministerija, Pramonės ir prekybos ministerija, Pramonės konfederacija ir Seimo narių dauguma. Ir štai dėl ko mes keičiame 1 straipsnį: 1 straipsnyje parašyta, kad mokesčių mokėtojai turi atsiskaityti ir t.t., kurie "Litimpeks " banke ir tik LAI banke. Mes siūlome taip: tiems bankams, kurie šiandien yra sustabdyti, kuriuose sąskaitos yra visiems ūkio subjektams, o ne atskiroms įmonėms. Ir praleisti valstybės ir savivaldybės biudžetai bei "Sodra ". Šiandien yra įmonių, įstaigų, akcinių bendrovių, kurios priklauso ir savivaldybei. Taigi negalima praleisti savivaldybių, tuo labiau "Sodros ". Dėl "Sodros " galima buvo sutikti pagal tą įstatymą, kuris yra, tačiau ten parašyta: "gali būti ". Kai žodeliai "gali būti ", jeigu įmonė arba įstaiga negali sumokėti mokesčių, tai vis tiek nuo delspinigių neatleidžiama. Todėl mes 1 straipsnį pakeitėme ir už tai visiems siūlome balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar vienas Seimo narys, kuris remia pagrindinį variantą, ir vienas Seimo narys, kuris remia Ekonomikos komiteto alternatyvą. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne tik remiu Ekonomikos komiteto siūlymus, bet dar galiu ir išplėsti. Reikia turėti omenyje, kad ten buvo pinigai ir gyventojų, ir gyventojai, negalėdami atsiskaityti už komunalines paslaugas, taip pat moka baudas. Jeigu mes galvojame apie kompleksišką klausimo sprendimą, tai iš tikrųjų reikėtų spręsti kompleksiškai, o jeigu mes norime tik imituoti kažkokį sprendimą, tai kitas klausimas. Todėl aš ne tik remiu, bet ir, sakau, noriu...
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš remiu Ekonomikos komiteto...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Dabar galima remti tik pagrindinį variantą. Kolega K.Antanavičius turėjo savo siūlymą. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji ponai, mano siūlymas yra labai artimas Ekonomikos komiteto siūlymui, tačiau aš noriu pateikti motyvus.
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Buvo Juridinio skyriaus išvadose pasakyta, kad įstatyme turi būti nustatyta, ar "įmonės, organizacijos ", ar "ūkio subjektai ". Jeigu paliekame "įmonės ir organizacijos ", tai, kaip ponas J.Listavičius pažymėjo, individualūs verslininkai iškrenta. Mano manymu, tai yra nedora. Todėl būtų tikslinga priimti "ūkio subjektai " vietoje... (Balsai salėje) Taip, aš motyvuoju, kodėl to reikia, nes pasakys ponas ministras, kad taip negalima, ir tuo baigsis. Na, o visa kita yra taip, kaip Ekonomikas komitetas siūlo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą klausiu, kuris Seimo narys remia pagrindinį variantą? Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš esu siūlęs savo mintis - vietoje "ūkio subjektams " įrašyti "mokesčių mokėtojui ". Ir pagrindinį variantą mes patiksliname, ir jį išplečiame. Į "mokesčių mokėtojo " sąvoką įeina ir ūkio subjektai, ir įvairios valstybinės organizacijos, kurios taip pat turi mokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Todėl įrašymas "mokesčių mokėtojai " būtų logiškas. Aš manau, ir ministras sutiktų. O visa kita toliau taip, kaip yra išdėstyta Ekonomikos komiteto siūlyme. Aš manau, yra priimtina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu aš teisingai supratau, kalbama tik apie tą...
K.KUBERTAVIČIUS. Ūkio subjektą.
PIRMININKAS. Taip, ūkio subjektą, o jūs siūlote rašyti "mokesčių mokėtojai"?
K.KUBERTAVIČIUS. Taip, "mokesčių mokėtojai ".
PIRMININKAS. Gerai. Dar kolega V.Zimnickas. Ministre, jūs pabaigoje.
V.V.ZIMNICKAS. Aš irgi pritarčiau.
PIRMININKAS. Pritariat. Ačiū. Dabar galima palaikyti tik pagrindinį variantą. Kolega Z.Povilaitis. Nematau. Kolega J.Pangonis - buvo. Kolega J.Veselka. Tik pagrindinį variantą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes įteisinsime mokesčių mokėtojus, tai iš tikrųjų išplečiame labai plačiai, ir aš manau, kad tada reikia ir biudžeto pataisas priimti. Todėl jeigu imsime tik "ūkio subjektai ", tai pakanka. Manau, kad ministras sutiks, nes "mokesčių mokėtojai " apima ir gyventojus, ir viską. Tai čia užvirsime tokią makalynę... Todėl aš siūlyčiau apsiriboti ūkio subjektais.
PIRMININKAS. Ministras. Tamstos nuomonė.
R.ŠARKINAS. Aš nežinau, kodėl Ekonomikos komitetas teikia. Juk komiteto posėdyje buvome išsiaiškinę šias 1 straipsnio nuostatas. Pagrindiniame variante pasakyta: "pavėluotai pervestas į biudžetus sumas ". Siūlo įrašyti "valstybės ir savivaldybių ". Yra dėl visų biudžetų pasakyta. Juk pagrindiniame variante tai ir sprendžiama. Dėl "Sodros " biudžeto yra atskiras įstatymas, kuriuo išspręsti tie klausimai. Kodėl turime dar kartą maišyti "Sodrą ", jeigu "Sodrą " atskiru įstatymu yra suteikta teisė atleisti nuo delspinigių skaičiavimo? Nesuprantama, kodėl Ekonomikos komitetas laikosi tokių siūlymų.
O dabar dėl "įmonės, įstaigos ir organizacijos " ar "ūkio subjektai ". Gerbiamasis Antanavičiau, juk įmonė, įstaiga ar personalinė įmonė, ar kokia ji būtų, ji patenka prie įmonių. Patenka ir įstaigos. Tai bus ir valstybinės įstaigos, ir visos. Praktiškai tai labai aiški formuluotė, apimanti visus ūkio subjektus, kurie turi reikalų su biudžetu. Aš prašau balsuoti pagal pagrindinio įstatymo... Biudžeto ir finansų komiteto variantą, kuris yra aiškus. Ir nereikalingi papildymai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, bet jūs dar vieną siūlymą pamiršote. Yra kolegos K.Kubertavičiaus siūlymas vietoje šio išvardijimo "ar subjektai, ar įmonės, įstaigos, organizacijos " įrašyti "mokesčių mokėtojai ". Kaip jūs žiūrite į tą siūlymą?
R.ŠARKINAS. Juk aš pasakiau - "visus ". Įmonės, įstaigos ir organizacijos apima visus mokėtojus. Ir ta sąvoka plačiau neturi būti aiškinama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubertavičiau, jūs tebeteikiate savo siūlymą, ar galite atsisakyti? Dar kartą kolega K.Kubertavičius. Ar jūs tebeteikiate savo siūlymą, ar jus ministras įtikino?
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministras pasakė: įmonės, įstaigos ir organizacijos ir yra mokesčių mokėtojai, taip?
R.ŠARKINAS. Ne tik. Ir tada gali atsirasti dar įvairiausių traktuočių. Turima galvoje mokesčius į biudžetą. Sugalvos mokesčius už butą ar dar ką nors. Taigi čia nereikia. Yra labai aiškiai parašyta.
PIRMININKAS. Tai nereikalaujate balsuoti, gerbiamasis Kubertavičiau?
K.KUBERTAVIČIUS. Atsiimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsavimas bus alternatyvus. Prašom susikaupti. Yra variantas, kurį teikia pranešėjas - ministras ir kurį taip pat teikia Biudžeto ir finansų komitetas, ir yra variantas, kurį teikia Ekonomikos komitetas ir kurį, jeigu aš teisingai supratau, remia kolega K.Antanavičius. Taigi prašom dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Registracija. Kolegos, prašom registruotis! Primenu: mygtukas "už " - už pagrindinį variantą, kurį remia ministras ir Biudžeto ir finansų komitetas, mygtukas "prieš " - už alternatyvą arba už Ekonomikos komiteto siūlymą. (Balsai salėje) 93 Seimo nariai. Prašom netriukšmauti, prašom pasiruošti balsuoti. Už pagrindinį variantą - už, už alternatyvą - prieš. (Salėje šurmulys) Už pagrindinį variantą - 19, už alternatyvą - 54. Pasirinkta, gerbiamasis ministre, alternatyva.
2 straipsnis. Yra kolegų K.Kubertavičiaus, K.Antanavičiaus ir Ekonomikos komiteto siūlymai.
R.ŠARKINAS. Labai negera pasirinkta alternatyva, be reikalo neįsiklausė. Aišku, Seimui spręsti. Dabar su "Sodra" bus visiškai supainioti ūkio subjektai. Nežinau...
PIRMININKAS. Ministre, jūsų teisė, ar jūs toliau teikiate šitą įstatymą, ar darome pertrauką, imamės kitų klausimų. Galime pakartoti. Minutėlę. Aš savo iniciatyva teikiu dar kartą balsuoti. Prašom registruotis.
Kolega K.Antanavičius. Prašom, kol registruojamasi.
K.ANTANAVIČIUS. Argi čia yra esmė, pone ministre? Pridėkite nors lašą savo protelio. Yra ūkio subjektai - įmonės, įstaigos, organizacijos. Tarp ūkio subjektų pakliūva ir individualūs gamintojai. Ir tas turi priklausyti. Ar čia yra prasmė perbalsuoti?
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis ministre, tamstai žodis nesuteiktas, nes kolega K.Antanavičius, kaip paprastai, leido sau pavartoti kai kuriuos epitetus, kalbėdamas apie ministrą, ko Seimo statutas nenumato. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, prašyčiau iš pat ryto vartoti mažiau epitetų. Vakare - prašom, kai mūsų mažiau liks.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą formuluoju. Jeigu ministras pageidauja dar kartą žodį tarti po kolegos K.Antanavičiaus paaiškinimų, prašom. Ir dar sykį balsuosime. Balsavimas bus galutinis. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Visi ūkio subjektai, kurie moka mokesčius, patenka į pagrindinį variantą. Bet dabar ten, be tų ūkio subjektų, Ekonomikos komiteto variante dar įrašyta "Sodra ". Tai išspręsta visiškai atskiru įstatymu. Dabar vėl bus kažkokios painiavos, bet Seimo valia. Aš pasakiau savo nuomonę.
V.V.ZIMNICKAS. Pirmininke, ar galima žodį? Negalima taip, aš noriu komiteto vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, komiteto vardu jūsų pavedimu ir raštišku sprendimu kalba kolega V.Šumakaris. Bet jau kaip V.Zimnickui - prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Kolegos, aš labai atsiprašau. Iš tikrųjų yra Vyriausybės nutarimas dėl "Sodros " reikalų, bet yra aiški nuostata - gali būti. Jūs supraskite, gali būti ir gali nebūti. Todėl mes ir įrašome, kad tai yra taip pat mokesčiai ir taip pat mes turime juos priimti ta tvarka, kuria priimame kitus mokesčius. Todėl aš siūlau dar kartą balsuoti už Ekonomikos komiteto variantą.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, dėmesio! Perbalsavimas dėl 1 straipsnio alternatyvų pagal pagrindinį variantą, kurį gina ministras ir Vyriausybė, taip pat Biudžeto ir finansų komitetas, - mygtukas "už ". Už alternatyvą, kurią gina Ekonomikos komitetas ir kolega K.Antanavičius, taip pat kiti Seimo nariai, - mygtukas "prieš ". Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 21, prieš - 44, susilaikė 7. Rezultatas tas pats. Dabar, ministre, jūsų žodis. Ar toliau teikiate šį įstatymą priimti?
R.ŠARKINAS. Galima padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Prašau. Pertrauka. Ačiū. Kadangi, gerbiamasis ministre, čia yra keletas jūsų klausimų, tai aš siūlyčiau... (Balsai salėje) Minutėlę! Jokių pertraukų, prašom dirbti!
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar pateikti 1-5 darbotvarkės punktą, nes tai yra pateikimas, dėl biudžeto. Jūs pats, ministre?
R.ŠARKINAS. Aš.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega K.Antanavičius. Prašom. Būkit malonus, į mikrofoną.
K.ANTANAVIČIUS. Aš nesupratau Pirmininko pastabos. Aš sakiau, jeigu didelio proto lašą pridedi, tai yra nuostabus dalykas.
PIRMININKAS. Jūs sakėte apie ministro "protelį ". Negi jūs jau neprisimenate, ką leptelėjote? Dovanokite už pasakymą.
K.ANTANAVIČIUS. Tai didelio protelio...
PIRMININKAS. Nereikia gintis. Pasakėte, tai pasakėte.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar šiek tiek anksčiau 1-5 darbotvarkės punktas - 1996 metų valstybės ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo projektas Nr.2105. Pateikimas. Prašom, ministre, referuoti.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos 1996 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo. Šiuo įstatymu siūlome pakeisti, t.y. pripažinti 8 straipsnio antrąją dalį netekusia galios. Tada visas sutrumpėjęs straipsnis bus išdėstytas taip: "Nustatyti, kad už skolintus iš Lietuvos banko išteklius iki 1993 m. vasario 1 d., panaudotus gyvenamiesiems namams, butams statyti lengvatinėmis sąlygomis kredituojantys bankai palūkanų Lietuvos bankui nemoka. Už Lietuvos banko paskolintus kredito išteklius gyvenamiesiems namams, butams statyti lengvatinėmis sąlygomis kredituojantiems bankams nustatoma maržos dydžio palūkanų norma, neviršijanti 5% metinių palūkanų. " Tai yra grąžinama ta sena tvarka, kuri buvo ligi tol, naudojant šias biudžeto lėšas butų statybai, nes su bankais nepavyko susitarti, kad rastų išteklių, kuriuos galėtų skirti ilgam, 25 metų laikotarpiui. Bankai tokių išteklių kol kas neturėjo. Todėl ir šiems metams dabar siūloma palikti tą pačią tvarką. Prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui ir pradėti svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis nori paklausti J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kaip suprantu, tvarka keičiama taip, kad iš Lietuvos banko paimti pinigai yra perduoti šitiems komerciniams bankams, jie tvarko kreditinius resursus ir jie mokės tik maržos dydį, o tie bankai grąžins, kai grįš kreditai. Kam - biudžetui ar Lietuvos bankui?
R.ŠARKINAS. Ne, Lietuvos banke nieko naujo. Taip ir buvo, už tai nebuvo mokama ir toliau nebus mokama. Visa pakeitimo esmė ta, kad buvo numatyta, jog iš šių metų biudžeto lėšų bus dengiamas tik palūkanų skirtumas iki 5%. Bankai, tarkime, už 25%, tai 20% būtų padengta iš biudžeto, o 5%, kaip ir anksčiau, mokėtų gyventojas, kuris stato butą. Kadangi bankai neturi tokių ilgalaikių išteklių, todėl ir siūlome pakeisti įstatymo redakciją.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, bet juk lėšos tai yra biudžeto, ne Lietuvos banko. Kodėl būtent Lietuvos bankui turi pakliūti tos palūkanos?
R.ŠARKINAS. Aš juk sakiau, kad čia Lietuvos bankas niekuo dėtas. Ketvirti metai ta pati formuluotė: neskaičiuoti už tuos išteklius, kurie buvo anksčiau išduoti, Lietuvos bankui. Šito nekeičiame. Keičiame tik šių metų biudžete numatytų lėšų paskirstymo tvarką.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, nesuprantu, kodėl tie bankai nesutinka teikti tų kreditų, jeigu tas palūkanų skirtumas yra dengiamas iš valstybės lėšų? Kodėl taip yra?
R.ŠARKINAS. Bankai neturi tokių ilgalaikių išteklių.
K.KUBERTAVIČIUS. Tai nuo to atsiras?
R.ŠARKINAS. Nuo to neatsiras. Bus tos pačios lėšos naudojamos sena tvarka, t.y. šitie kreditiniai ištekliai, kuriuos perduos atitinkamoms bendrijoms, bus duodami iš biudžeto.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, noriu paklausti, kiek lengvatinių kreditų gyvenamiesiems namams bankai yra suteikę? Ar užteks biudžeto lėšų? Mes, atrodo, skyrėme 50 mln.Lt tam skirtumui padengti. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Nebus dengiamas skirtumas, bus suteikiama bankams kaip kreditiniai ištekliai, o bankai suteiks su 5% metinių palūkanų. Bus sena tvarka, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Pone ministre, norėčiau jūsų paklausti. Šitą sistemą mes turėjome 1994 m. ir ji nepasiteisino. Nepasitaiso iš esmės ne dėl to, kad, sakykim, tie bankai neturėjo kreditinių išteklių ir nenorėjo teikti kreditų, bet dėl nuolatinių trūkčiojimų. Sakykim, valstybės biudžete yra pinigų, bet nėra sutarties su komerciniu banku, kuris finansuotų tą statybą. Aš pritariu jūsų šitam, tarkim, dengimui, bet noriu paklausti, ar tuo mes pastumsime nors kokį komercinį banką, kad jis vis dėlto atidarytų kreditavimą statytojams?
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad tikrai pastumsime. Ta tvarka buvo ir 1994 m., ir 1995 m. Kaip tik tie ištekliai... Yra sudarytos sutartys ir su Taupomuoju, ir su Valstybiniu komerciniu bankais. Aš manau, kad perdavus lėšas neturėtų būti kokių nors kliūčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pradėti svarstymo procedūras? Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim? Ačiū. Pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalingas papildomas komitetas? Gal Socialinių reikalų? Gerai. Pagrindinis - Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas - Socialinių reikalų komitetas. Gerbiamieji kolegos, ar jūs galėtumėte šią savaitę apsvarstyti, kad mes kitą savaitę galėtume įsirašyti į darbotvarkę? Spėsite? Ačiū. Sutarta. Ačiū, ministre.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Mes dar sykį sutaupėme laiko ir aš siūlau išnagrinėti ir išspręsti pirmąjį rezervinį klausimą, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą "Dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo". Ar čia reikia referuoti, ar galime iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti? Prašom.
Kolega P.Miškinis dėl balsavimo motyvų. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Jeigu čia yra pateikimo stadija, tai aš vis dėlto norėčiau paklausti, kodėl tai yra daroma? Kodėl tas pakeitimas? B.Genzelis keičiamas A.Salamakinu. Vis dėlto būtų įdomu sužinoti.
PIRMININKAS. Paaiškinimas yra labai paprastas: gerbiamasis B.Genzelis išėjo iš frakcijos.
Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėjau užduoti tą patį klausimą. Frakcijos - tai frakcijos, bet specialistai - tai specialistai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, tai kitas dalykas. Gerbiamieji kolegos, Seimo seniūnų sueiga atstovauja frakcijoms. Klausimas yra aiškus.
Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tas klausimas... Neturiu jokių priekaištų, frakcija turi savo teises ir ji jas realizuoja. Bet aš manau, priimdami šitą nutarimą neturime užmiršti, kad per tą laiką atsirado dar vienas darinys Seime. Dar vienas Seimo narių darinys, ir jis savo teisėms taip pat turėtų atstovauti Seniūnų sueigoje. Aš manau, jie galėtų susirinkti, nuspręsti, kas jiems atstovauja. Jeigu nuspręsta, turi būti dokumentas, ir mes galėtume šiandien abu tuos klausimus išspręsti kartu. Kam daryti du sprendimus vieną paskui kitą ir gaišti laiką? Surašykime abi pavardes, abu pakeitimus ar papildymus, ir bus baigtas reikalas. Aš siūlau elgtis šitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš abejoju, ar iš tikrųjų nėra kito varianto. Juk vienaip ar kitaip Kultūros, švietimo ir mokslo komitetas dabar mūsų darbe yra labai svarbus. Mes turime daug nebaigtų svarstyti įstatymų. Ir kokią duos naudą pirmininko B.Genzelio išvedimas iš Seniūnų sueigos? Jeigu jau reikia garbų žmogų įrašyti nuo frakcijos, tai jūs pažiūrėkite, gal galite įtraukti ką nors vietoj kito, kuris mažiau dirba? Aš tikrai nesuprantu, kodėl turėtume atsisakyti Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto pirmininko atstovavimo Seniūnų sueigai? Niekaip nesuprantu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar tikrai jūs nesuprantate, ar jūs vaizduojate, kad nesuprantate? Seimo statutas numato frakcijų atstovavimą, o ne komitetų. Jeigu kalbėsime apie komitetus, tai Seniūnų sueigoje yra būtent Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas kolega Jakučionis, kitos frakcijos atstovas.
Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Nemanyčiau, kad galima pritarti šitam skubiai teikiamam projektui. Pasižiūrėkime, kaip iš tiesų yra. Kai truputėlį pajuda kas nors iš kitos pusės, sakysim, šiuo atveju išeina iš jūsų, tai jūs tą patį reikalą sprendžiate kuo skubiausiai. Juk pasikeitė ir santykis. O kodėl jūsų frakcija turi šitiek narių ir šitokią kvotą? Iš kur ta kvota? Leiskite paklausti. Padarykime tada naują sąrašą visų frakcijų, visų kvotų ir matysime, ar iš tikrųjų priklauso LDDP frakcijai šitas etatas, šita dalis, ar nepriklauso. O dabar automatiškai, kas buvo 1992 m. lapkričio mėn., šiandien skaičiuojamos tos pačios kvotos. Aš manau, kad tai yra neteisinga.
Naudodamasis ta pačia proga pasakysiu ir dėl savęs. Kai dėl A.Endriukaičio, tai jam pritaikomi milimetrų ir mikronų tikslumu visi dalykai, kaip čia padaryti, kaip jį išstumti, kaip jam įspirti kur reikia ir kur nereikia. O šituo atveju daroma greitai, operatyviai - pristatom, apsvarstom ir nubalsuojame. Aš reiškiu protestą. Aš dar šiandien vakare kalbėsiu dėl savo diskriminavimo. Šiuo atveju siūlau atidėti ir iš tikrųjų nustatyti, kiek kas kokių kvotų turi, ir tada spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad dabar gal pats profesorius B.Genzelis pasakys porą žodžių. Ir pirmiausia pasakys, kada jis išėjo iš frakcijos. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statutą kiekviena frakcija turi tam tikrą vietų skaičių. Kadangi aš esu išėjęs iš frakcijos ir šiuo metu jau formaliai priklausau Socialdemokratų frakcijai, nors čia dar nebuvo paskelbta, dėl to aš negaliu pretenduoti ir toliau likti Seniūnų sueigoje. Kita vertus, aš galvoju, kadangi čia yra 10 frakcijoms nepriklausančių žmonių, pagal Seimo statutą jų atstovas, mano giliu įsitikinimu, taip pat turi būti Seniūnų sueigoje.
PIRMININKAS. Kolega K.Gaška. Prašom.
K.GAŠKA. Kadangi ir ponas S.Pečeliūnas, ir ponas B.Genzelis advokatavo frakcijoms nepriklausančių Seimo narių grupei, tai mes, pone Juršėnai, ir klausiame jūsų. Kokius formalumus mūsų grupė, kuri turi frakcijos teises, turi atlikti, kad deleguotų jums savo narį, kurį mes jau išsirinkome, - J.Veselką?
PIRMININKAS. Jūs turite susirinkti ir pateikti man raštu atitinkamą sprendimą. Ir tada, aš manau, problemų nebus.
K.GAŠKA. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Kol registruojamės, kolega A.Baležentis. Registracija.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kadangi darbotvarkėje numatytas svarstymas ir balsavimas šiuo klausimu, tai numatytas ir laikas: 15 val. 00 min. Aš manyčiau, kad mes negalime priimti šito sprendimo nenumatytu laiku, nes suinteresuoti Seimo nariai nedalyvauja nei svarstant, nei priimant. Tuo tarpu mes turime rezervinių klausimų sąrašą, kur yra klausimų, numatytų gerokai anksčiau. Kodėl jūs šitaip nelogiškai pakeičiate laiką?
PIRMININKAS. Aš atsiklausiau Seimo, ir Seimas sutiko. Jeigu reikia, galima balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, salėje 81 Seimo narys. Primenu, kad frakcijoms nepriklausantieji, jeigu man pateiks atitinkamą dokumentą, irgi galės pretenduoti turėti savo atstovą Seimo seniūnų sueigoje. (Balsai salėje) Jie turi sudaryti atskirą frakciją, bet man atrodo, kad jų frakcijos klausimas yra išspręstas, ir šiek tiek vėliau aš paskelbsiu atitinkamą dokumentą.
Dabar prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime pakeldami rankas. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo "? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 56.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 18.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 56 Seimo nariams balsavus už, 18 - prieš, 6 susilaikius priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo ". Ačiū.
Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2043 (svarstymas) (96.02.06)
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, mes dar iki nustatyto laiko turime 15 min., yra du variantai: ar anksčiau pradedam 1-2 klausimą, ar išnagrinėjam 2 rezervinį klausimą, t.y. Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. (Balsai salėje) 3 rezervinis eis po to, jam reikės daugiau laiko, o Pilietybės įstatymui pateikti užteks ir 15 min. Balsuoti čia nereikės. Tai ar sutinkam, kad Pilietybės įstatymas dabar būtų? (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis Markauskai, į tribūną. Gerbiamasis R.Markauskas turi teisę pasakyti kalbą pradžioje ir pabaigoje. Jeigu jis atsisakys, tai ačiū - sutaupysim laiko.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kol kas nesu gavęs nė vieno pasiūlymo dėl šio įstatymo projekto, taigi aš norėčiau išgirsti jūsų mintis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom. Gerbiamasis Markauskai, prisėskit. (Balsai salėje) Tai, kad niekas nenori svarstyti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim be kalbų pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Tada, gerbiamieji kolegos, yra radikalesnis pasiūlymas. Jeigu niekas neprieštarauja, aš siūlau ypatingos skubos tvarką, ir mes galim iškart priimti, bet jeigu niekas neprieštarauja. (Balsai salėje) Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, tada prašom dėl balsavimo motyvų. Ar kas prieštaraujate ypatingos skubos tvarkai? Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, čia nėra tas klausimas, kurį reikėtų svarstyti ypatingos skubos tvarka, jis turi būti normalia tvarka - aptariant komitetuose, frakcijose. Čia ne bankų griūtis. Dėkoju.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu ponui A.Baleženčiui. Manau, kad tikrai pilietybės klausimai yra pakankamai svarbūs ir skubėti nereikėtų. Galima tą klausimą įrašyti į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas mano, kad galima būtų ir šiandieną spręsti? Gal kolega A.Bendinskas?
A.BENDINSKAS. Aš nesuprantu prieš mane kalbėjusiųjų. Jie iki dabar, iki šito svarstymo, neturėjo jokių pastabų ir jų nepateikė nustatyta tvarka. Dabar staiga, kai jau svarstymui iš esmės pritarta... kai jie nepasiūlė nei dabar, nei tada jokių klausimų, tai iš viso nesuprantama, kam reikia toliau tempti laiką. Aš pasisakau už tai, kad tas įstatymas būtų priimtas šiandien, - jis pakankamai išnagrinėtas, aiškus. Ir žmonės laukia šitų pataisų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du dalykai. Pirmiausia informacija. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šitą klausimą nagrinėjo sausio 31 d. ir pritarė Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Taip pat primenu, kad mūsų jau buvo priimtas sprendimas šitą klausimą nagrinėti skubos tvarka, jau buvo nutarta, bet skubos tvarka neleidžia mums šiandien priimti. Jeigu mes nuspręstume ypatingos skubos tvarka, tai aš siūlyčiau balsuoti ne dabar, bet po pietų. Gal iš tikrųjų kas nors nori pasiūlyti kokių pataisų. Ar su šita sąlyga kolegos sutiktų? Kad būtų ypatingos skubos tvarka, o balsavimas būtų 15 valandą? (Balsai salėje) Gerai? Sutinkam? Ačiū. Taip ir sutariam. Pritariam po svarstymo, pritariam ypatingos skubos tvarkai, laukiam kolegų pasiūlymų ir pataisų, gerbiamasis Markauskai. Jūs turite būti vietoj ir dėmesingai žiūrėti į visus kolegas - gal kas ką nors pasiūlys. O balsavimas būtų 15 val., kadangi jau mes kai ką išsprendėme ir sutaupėme. Ačiū.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlau iš eilės, kadangi ministras jau kantriai mūsų laukia. Aš siūlau iš eilės imti 1-2 ir 1-3 klausimus. Kviečiu ministrą į tribūną. Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymo projektas. Primenu, kad atsižvelgdami į Konstitucinio teismo sprendimą ir pataisę Seimo statutą, dabar mes ratifikavimus įforminsim visą laiką tik įstatymais, o ne nutarimais. Taigi, gerbiamasis ministre, ar teikiat priėmimui?
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimo narės ir Seimo nariai. Taip, teikiu įstatymo projektą priėmimui. Galiu pasakyti, kad komitetai, kurie svarstė, pritarė tokiam projektui, todėl aš daugiau negaišindamas jūsų laiko nieko nesiryžtu kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimo procedūras. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Matau, kad pageidauja kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, yra Juridinio skyriaus išvada dėl šitos Europos konvencijos, dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymo projektą. Tos pastabos yra logiškos, tačiau neatsispindi mūsų priimamame projekte. Aš siūlau pranešėjui priimti tas pastabas dėl abiejų straipsnių. Tada galėtume pritarti.
J.PRAPIESTIS. Jūsų priminimas visiškai teisingas. Juridinio skyriaus pastaba yra tokia akivaizdi, jog apie ją net ir kalbėti neverta, kadangi iš tikro įstatymo pavadinimas turi būti nurodytas.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Manyčiau, kad galima pritarti teikiamam dokumentui, kadangi 20 straipsnyje yra kalbama, jog kiekviena susitarianti šalis gali denonsuoti šią konvenciją, pranešdama apie tai Europos tarybos generaliniam sekretoriui. Jeigu, sakysim, kas nors išryškėtų, tai mes labai demokratiškai, vienašališkai galime tą sprendimą padaryti. Juo labiau kad ir 11 straipsnyje galimi atsisakymai atitinkamos informacijos, kuri žeistų Lietuvos suverenitetą ar saugumą. Todėl aš pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis. Prašom. Dėl balsavimo motyvų.
P.A.MIŠKINIS. Žinoma, aš paremsiu konvencijos priėmimą, bet man iškyla viena problema. 1 straipsnyje yra pasakyta, kad "susitariančios šalys įsipareigoja, remiantis šios konvencijos nuostatomis, teikti viena kitai informaciją apie jų teisę, civilinį ir komercinį procesą bei teismų sistemos organizavimą". Čia išskirtas "civilinis ir komercinis procesas " ir atskirai - "teisę ", ir visai nekalbama apie baudžiamąjį procesą. Ar neišeis taip, kad mes, paprašę kokių nors duomenų apie baudžiamąjį procesą (tuo labiau kad čia akcentuotas civilinis ir komercinis procesas), negausim tokių duomenų?
PIRMININKAS. Čia turbūt kitos konvencijos. Ministras.
J.PRAPIESTIS. Aš galiu paaiškinti. Lietuva yra ratifikavusi Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, t.y. konvencija, kurioje šitie klausimai sprendžiami visai kitokiu lygiu ir daug detaliau, negu šiandien pateikta ratifikuoti konvencija. Todėl šita problema, kaip jūs teisingai pastebėjot, gerbiamasis Seimo nary, neiškils. Jinai iš esmės jau yra išspręsta, nes Lietuva ją ratifikavo 1995 m. balandžio 4 d. , t.y. prieš metus.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo " projektui, kartu ir šiai konvencijai. Sakykim, kad ir 3 straipsnyje yra nurodyta, kad (...) susitariančių šalių gali nuspręsti išplėsti šios konvencijos nuostatų taikymą. Taigi jeigu mes kažką pamatysim, kad per toli nuvažiavom, galėsime atitinkamomis nuostatomis ir susiaurinti jos galiojimą. Todėl jokio pavojaus ratifikavus ją aš nematau. Todėl pritariu jai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, ministre. Kviečiu Seimo narius registruotis, ir balsuosim. Registracija, mieli kolegos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Seimo narius prašom sėsti į vietas.
PIRMININKAS. Kolegos, reikės balsuoti. Ratifikavimui, kaip žinote, reikia kvalifikuotos daugumos. Būkit malonūs, prašom registruotis.
92 Seimo nariai.
Mieli kolegos, įstatymas yra iš dviejų straipsnių. Ar reikalauja kas, kad būtų balsuojama dėl kiekvieno straipsnio, ar galim iš karto dėl viso įstatymo? (Balsai salėje) Dėl viso. Ačiū.
Mieli kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 83.
PIRMININKAS. 83 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, 83 Seimo nariams balsavus už, tik 2 susilaikius Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Ačiū, ministre, ir tamstą dar kartą kviečiu į tribūną.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Dabar 3 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutarties teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose ratifikavimo įstatymo projektas.
Prašom, ministre.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetai, kurie svarstė šitą įstatymo projektą bei analizavo pačią sutartį, būtent: Valstybės ir teisės komitetas, Užsienio reikalų komitetas pritaria šitam įstatymo projektui. Man lieka pasakyti, kad išvengčiau klausimo, kodėl nekeliamas klausimas dėl teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose... Noriu dar kartą priminti, kad ta konvencija, kuri reguliuoja bendradarbiavimo klausimus, savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose, tie klausimai išspręsti ratifikavus Europos konvenciją, kaip minėjau, prieš metus. Turkija tai yra padariusi 1969 metais. Dėl to tokia sutartis, neapimanti baudžiamojo proceso, baudžiamųjų bylų ir panašių klausimų, todėl ir kalbama apie komercines bei civilines bylas ir bendradarbiavimą šiose bylose. Be abejo, ta pastaba, kad yra netikslus įstatymo pavadinimas, turiu galvoje Konstituciją, nurodytos Juridinio skyriaus išvados yra visiškai priimtinos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar sutinkat, kad būtų įrašytas dar 138 Konstitucijos straipsnis? Būtų aiškiau.
J.PRAPIESTIS. Ne, dabar šito aš negaliu daryti, kadangi sutartys yra aptartos abiejų pusių, jos yra pasirašytos, dėl to ratifikavimo metu mes jau keisti sutarties pavadinimo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, čia kalbame ne apie sutartį, bet kad į įstatymą dėl ratifikavimo įrašytume dar vieną pagrindą, t.y. 138 straipsnį. Į mūsų įstatymą, o ne į konvenciją.
J.PRAPIESTIS. Bet tai vis tiek susiję su kitais klausimais. Aš manyčiau, kad šito nereikėtų, kadangi toks platus pavadinimas apima viską. O išvadoje - kai dėl Juridinio skyriaus pastabos, tai yra priimtina.
PIRMININKAS. Tai šitą ir turiu galvoje, gerbiamasis ministre. (Balsas salėje) Ne, ne, gerbiamasis ministre, čia ne tas atvejis, čia kalbame apie tai, kad mes įsirašytume...
J.PRAPIESTIS. Tvarka.
PIRMININKAS. ... jog vadovaujamės ne tik 67 straipsniu, bet ir 138 - ir viename įstatyme, ir kitame įstatyme. Sutinkat?
J.PRAPIESTIS. Šitą paanalizuojam ir pritariam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad ir kaip keista, bet šiuo metu tarp Lietuvos ir Turkijos yra susiklostę gana intensyvūs prekybiniai ryšiai. Daugiausia kontaktus palaiko privatūs asmenys. Todėl visai realu, kad iškyla arba gali iškilti įvairių nesusipratimų, problemų, o kai kada ir nusikaltimų. Todėl šios sutarties ratifikavimas yra reikalingas, ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad šiai sutarčiai, t.y. konvencijai dėl ratifikavimo dėl Turkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutarties teisinio ir teisminio bendradarbiavimo, prieštaravimų neturėtų būti. Aš pritariu ratifikavimui, nes, man atrodo, tai padės geriau kovoti su nusikalstamumu ir kitais atvejais. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos "Dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose " ratifikavimo įstatymo projektui pritariu, kartu ir pačiai sutarčiai. Kadangi, kaip čia buvo minėta, vyksta fizinių asmenų intensyvūs komerciniai santykiai su Turkija, kartu gali iškilti tam tikrų klausimų ir netgi civilinių bylų, todėl toks tarpusavio teisminis bendradarbiavimas yra reikalingas. Ir, žinoma, tokią sutartį reikėtų ratifikuoti, todėl aš pritariu jos ratifikavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Man nelabai patinka tie mūsų draugiški santykiai su valstybe, kuri yra okupavusi trečdalį nepriklausomos valstybės ir kuri triuškina tautines mažumas.Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia šiek tiek skirtingi dalykai.
N.MEDVEDEVAS. Aš suprantu.
PIRMININKAS. Ar bet kokių sutarčių mes su jais neturim pasirašyti ir neratifikuoti? Bet kokių?
Gerbiamasis ministre, jeigu jūs pageidaujat, galit žodį sakyti, o galit ir nesakyti. Pradėsim procedūras.
J.PRAPIESTIS. Manyčiau, jeigu tai būtų tokia aktuali problema, tai Užsienio reikalų komitetas nebūtų nepastebėjęs šito momento. Todėl aš nesigilindamas į užsienio politikos klausimus, o pateikdamas sutartį, grynai teisinę, praktinio pobūdžio, siūlau, kad būtų įstatymo ratifikavimui pritarta.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, manau, kad galim pradėti balsavimo procedūrą. Prašyčiau visus susikaupti. Čia irgi reikia kvalifikuotos balsų daugumos. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos "Dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose " ratifikavimo įstatymas? (Žinoma, pavadinimas gremėzdiškas.) Kas už tai, kad būtų priimtas ratifikavimo įstatymas? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 77.
PIRMININKAS. 77 Seimo nariai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, 77 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 2 susilaikius sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos "Dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose " ratifikavimo įstatymas priimtas. Ačiū, ministre, ačiū, gerbiamieji kolegos.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar iš eilės turėtų būti 3 rezervinis klausimas, nors jam laikas numatytas 11.30 val. Jeigu kolegos neprieštarauja, mes galime šiek tiek anksčiau pradėti arba galime išspręsti 5 rezervinį klausimą? (Balsai salėje) Jeigu trečią, tai tada prašyčiau pranešėją S.Pečeliūną į tribūną. Gerbiamasis Pečeliūnai, ar debatuojame, ar po jūsų kalbos galime imtis procedūrų? Prašom, gal dviem žodžiais pasakykite.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu kas norės ko nors paklausti, aš mielai atsakysiu į klausimus. Bet debatuoti turbūt nelabai yra dėl ko. Jūs turite prieš akis visus tuo klausimu reikalingus dokumentus. Pirmojo komiteto posėdžio tuo klausimu išrašą ir to posėdžio, kuris buvo po savaitės, ir Seimo nutarimą ir, kaip Statutas reikalauja, kreipimąsi į Seimą, kad šis klausimas būtų svarstomas. Tas klausimas jau seniai yra pribrendęs, tik komitetas dar tikėjosi, kad reikalai susitvarkys, bet dvejus metus laukęs galų gale įsitikino, kad tikrai padėtį reikia keisti iš esmės, kad pagerėtų komiteto darbas. Vienas konkretus faktas. Dvejus metus mes įsitikinę prašėme, kad būtų sudaryti pakomitečiai, kad taip dirbti yra patogiau. Galų gale prieš pusmetį jie atsirado ir turbūt pakomitečio nariai gali konstatuoti, kad taip dirbti tikrai yra patogu. Deja, pačiame komitete pakomitečio darbas nelabai yra vertinamas ir nelabai galima buvo tą visą dalyką sutvarkyti. Tikiuosi, kad ateityje bus planuojama ir pakomitečiui, ir komitetui ir tai bus bendras darbas, o ne kiekvienas sau atskirai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto keletas Seimo narių nori jūsų paklausti ar tarti žodį. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš kalbėčiau dėl motyvų.
PIRMININKAS. Gerai, aš jus paliksiu. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs minėjote vieną iš gana svarbių priežasčių, nulėmusių komiteto pirmininko keitimą, o vis dėlto ar daugiau tokių pagrindinių nebuvo, ar tai viena ir pagrindinė? Ačiū.
S.PEČELIŪNAS. Na, tų priežasčių per dvejus metus susikaupė ne viena ir ne dvi. Jeigu reikėtų dabar čia apie jas visas pasakoti, tai turbūt būtų galima iki vakaro apie tai kalbėti. Bet, aš manau, tikslas ne tas. Prisimenate, ir mano, kaip komiteto pirmininko pavaduotojo, kelis pareiškimus, į kuriuos, galiu tik apgailestauti, LDDP frakcija net dabar, po dvejų metų, neatsakė, ir kitų Seimo narių buvo įvairūs klausimai tuo tikslu padaryti. Atsakymų irgi nesame gavę. Turbūt ne patys klausimai ir atsakymai yra svarbūs. Yra svarbu, kad iškėlus tas problemas niekas nepasikeitė, ir tai vis dėlto privertė daryti radikalų sprendimą.
PIRMININKAS. Kolega K.Gaška.
K.GAŠKA. Pone Pečeliūnai, ar jūs galite patvirtinti, jog komiteto pirmininkas V.Petkevičius paskutiniame komiteto posėdyje žadėjo atsistatydinti, jeigu bus "nuimtas " VR ministras R.Vaitekūnas? Ačiū.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš galiu tai patvirtinti. Ne viename posėdyje ir anksčiau komiteto pirmininkas sakė, kad jis yra aktyvus vidaus reikalų ministro rėmėjas. O jeigu ministras bus atstatydintas ar atsistatydins, tai jam bus nesolidu nepadaryti tokio pat veiksmo. Beje, turbūt atsitiko taip, kaip dažniausiai atsitikdavo per tuos dvejus metus, kai pažadų ir kitokių dalykų būdavo daug, bet sprendimai taip ir nebūdavo padaryti. Čia turime dar vieną iliustraciją.
PIRMININKAS. Ir kolega V.Petkevičius. Prašom.
V.PETKEVIČIUS. Noriu pasakyti tiek, kad čia tas klausimas išsisprendė savaime. Iš tikrųjų aš tokį pareiškimą komitete padariau ir jo neneigiu. Atstatydinus R.Vaitekūną ir dabar sprendžiant premjero klausimą, be abejo, dirbti to komiteto pirmininku aš neturiu moralinės teisės, nes aš juos aktyviai rėmiau ir manau, kad tie žmonės atstatydinami neteisingai. Tai padariau komitete. Tik man gaila, kad gerbiamasis S.Pečeliūnas nepasitikslinęs tai sako. Aš tokį pareiškimą ir mūsų valdyboje, ir kitur padariau. Taigi viskas išsisprendžia. Tik aš norėčiau pasakyti, kad frakcijos teisė taip pat yra ir parinkti kitą žmogų. Aš nekalbu apie save, bet toks skubotas dalykas, man atrodo, neturėtų būti, frakcija turi pirma apsispręsti. O dėl manęs, tai čia jokių problemų nėra, gerbiamasis Pečeliūnai. Aš jums daviau žodį ir aš išlaikiau. Tik man nebūtina tartis su ponu K.Gaška.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau ir į šitą lyg ir ne klausimą, bet vis dėlto kaip klausimą suformuluotą atsakyti. Tiek ponas V.Petkevičius, tiek ir kiti žino labai aiškią mūsų nuostatą. Mes seniai nebetikim jokiom kalbom. Jeigu jūs palaikote savo ketinimą atsistatydinti, tai tokie dalykai yra patvirtinami dokumentais. Tą padarė ir vidaus reikalų ministras, nors jo tas dokumentas, kaip žinome, labai ilgai kažkur po stalčius klajojo, bet galų gale pasiekė Prezidentą. Deja, jeigu jūs tokį dokumentą esate parašęs, tai tas dokumentas komiteto tikrai nepasiekė. Nežinia, gal jūs jį ir turite, bet mes jo nematėme. Na, o dėl to, kad frakcija turi teisę kažką daryti tuo klausimu, tai, be jokios abejonės, frakcija turi teisę kažką daryti ir spręsti. Bet, aš primenu, frakcija tam turėjo daugiau negu dvi savaites. Jeigu per dvi savaites frakcija nepajėgi apsispręsti, tenka spręsti pačiam komitetui. Mes tai įvertinome ir buvo pasiūlytas žmogus būtent iš jūsų frakcijos, ne iš kur nors kitur. Dabar dauguma ar mažuma yra visai neapibrėžtas dalykas Seime. Matyt, kitoje sesijoje tie dalykai bus aiškūs, ir sesijos pradžioje galbūt reikės peržiūrėti visų komitetų ir sudėtis, ir kitus dalykus, bet tai yra kitos sesijos darbai. Dabar mes konstatuojame, kaip yra šitos sesijos, pratęstos sesijos, metu. Kas turi kokias daugumas ar mažumas, kol kas fiksuotas, ir taip sprendžiam klausimus. Komiteto siūlymas yra labai aiškus. Buvo balsavimas. Siūlome Seimui patvirtinti poną A.Ivaškevičių Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamasis Pečeliūnai, dar vienas Seimo narys, kuris jūsų nori paklausti - V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Vis dėlto tai retas atvejis, kai keičiamas komiteto pirmininkas. Norėčiau sužinoti, kokios vis dėlto savybės lėmė šį pakeitimą, ar dalykinės, ar politinės, ar charakterio savybės, ar kartu jos visos?
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš nenorėčiau sutikti, kad komiteto pirmininko keitimas yra kažkoks neįprastas ir sukeliantis sumaištį dalykas. Nemažai komitetų pirmininkų net ir Seime yra pasikeitę, ir niekas dėl to nesugriuvo. Čia yra normali procedūra. Na, o dėl priežasčių, tai pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tai nėra politinės priežastys. Yra dalykiniai, charakterio ir darbo organizavimo dalykai. Jeigu būtų kokios politinės priežastys, tai, aš manau, LDDP frakcijos nariai komitete nebūtų balsavę už komiteto pirmininko atstatydinimą. Deja, matyt, dalykiniai reikalai privertė juos keisti situaciją, tiesiog dalykinę situaciją komitete. (Balsai salėje) O kas kaip balsavo, tai jūs protokolus turite, prašom pažiūrėti ir matysite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos norėčiau.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Kunčinai, tamstai suteikiau žodį.
A.KUNČINAS. Aš LDDP frakcijos vardu prašau atidėti šio klausimo nagrinėjimą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, ar sutinkate, ar reikia Seimui spręsti?
S.PEČELIŪNAS. Vis dėlto aš siūlyčiau elgtis pagal Statutą ir spręsti Seimui. Tik noriu priminti, kad kitas posėdis bus po 15.00 valandos.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Man atrodo, kad gerbiamasis A.Kunčinas tai ir turėjo galvoje. Jeigu sutinkate, kad būtent iki 15 val., gal nereikia mums prarasti laiko balsuojant?
S.PEČELIŪNAS. Vis dėlto siūlyčiau balsuoti, nes daugeliu atvejų, kai mes ko nors prašome, jūs prašot pabalsuot, tai pabalsuokime. Nuo to blogiau nebus.
PIRMININKAS. Gerai. Pertraukai skelbti reikia trečdalio registruotų balsų.
A.KUNČINAS. Atsiprašau, aš ne pertraukos prašiau, o atidėti klausimo nagrinėjimą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Tai matote, tada Seimas turės balsuoti paprasta balsų dauguma, o jeigu pertrauka - tai užteks trečdalio. Kurį norite variantą, tą ir rinkitės. (Salėje juokas) Prašom registruotis. 81 Seimo narys. Reikia 27 balsų klausimo svarstymo pertraukai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų patenkintas frakcijos pageidavimas? Prašom balsuoti. Už - 36. Pakanka. Ačiū.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Dabar siūlau nagrinėti dar vieną rezervinį klausimą ir tada mūsų vakarinis posėdis gal neužsitęs. Tai yra paskutinis rezervinis klausimas, dėl kurio Seimo seniūnų sueigoje iš esmės buvo sutarta. Seimo nutarimo "Dėl jaunimo reikalų komisijos sudarymo " projektas. Projekto Nr.2093. Pranešėjas - kolega J.Karosas. Prašom. Prašom, gerbiamasis Karosai, trumpai referuoti reikalo esmę.
J.KAROSAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kaip žinote, mes praėjusį (...) sausio 25 d. nutarimu nutarėme sudaryti komisiją. Į komisiją pasiūlė savo atstovus Seimo frakcijos. Jūs nutarimo projektą turite. Prašyčiau palaikyti šios komisijos projektą, kadangi norėtųsi, kad ši komisija pradėtų dirbti ir kartu imtųsi tų problemų, kurias mes aptarinėjome svarstydami jaunimo reikalus mūsų valstybėje. Taigi siūlau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori paklausti, o gal kalbėti. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, ar ir jaunimas bus buriamas taip pat proporciniu principu? Ačiū.
J.KAROSAS. Aš nelabai išgirdau, gerbiamasis Listavičiau.
J.LISTAVIČIUS. Ar ir jaunimas bus buriamas, telkiamas proporciniu principu? Ačiū.
J.KAROSAS. Aš manau, kad ta jūsų ironija ar tas vadinamasis humoras yra ne vietoje. Kadangi kalbama ne apie jaunimo būrimą pagal proporcijas, o apie komisijos sudarymą pagal įprastą Seime variantą. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom. Jūs nenorite? Kolega Z.Semenovičius. Ne. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Atsisakau ir aš.
PIRMININKAS. Kolega E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu, kad jaunimo reikalais iš tikrųjų reikia rūpintis, nes daug jaunuolių yra bedarbių, atsiduria nepavydėtinoje padėtyje - padėtis nelabai aiški, ateitis nelabai aiški. Žinoma, tuo reikia rūpintis. Bet ar komisijos sukūrimas ką nors duos, ar bus tik kaip ir visos kitos komisijos, parašinės raštelius ir viskas tuo pasibaigs. Ar yra kokių nors rimtesnių planų?
J.KAROSAS. Man labai keista, gerbiamasis kolega, kad jūs vienais atvejais būnate entuziastingai komisiją palaikantis, o kitais atvejais peikiate labai svarbią mūsų Seimo veiklos instituciją. Aš manau, kad viskas priklausys nuo to, kaip Seimas prižiūrės, kontroliuos tos komisijos darbą ir kaip tie žmonės dirbs. Aš nenorėčiau avansu pasmerkti to reikalo. Aš manau, problema labai rimta, darbo laukas labai platus, ir aš tikrai įsitikinęs, kad ta komisija dirbs ir tam tikri pozityvūs rezultatai bus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti, ar dar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes iš šio sąrašo matome, kad vėl LDDP frakcijos yra 5, o kitų frakcijų tik 4. Kažkodėl nėra tautininkų. Nežinau, kodėl tautininkai to nereikalavo, ir iš Lenkų frakcijos nėra? Visiems Lietuvos žmonėms yra aiškinama, kad Seime LDDP frakcija jau neturi daugumos. Ir iš tikrųjų jau nėra daugumos. Kodėl ir toliau mes formuojame visas komisijas lyg LDDP yra Seime dauguma? Todėl aš prieštarauju dėl tokio sudėties sudarymo. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Irgi galima dėl to paties - 66% visos komisijos LDDP atstovai. Jeigu taip balsuotume, tai mes pažeistume visus savo susitarimus. Įsivaizduokite, pone Česlovai Juršėnai, jeigu būtų 5 ne LDDP žmonės, kokia būtų sumaištis ir koks būtų keliamas klausimas. Todėl aš siūlau pateikėjui vieno iš tų 5 atsisakyti ir tada galima balsuoti.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Aš pritariu, kad jaunimo reikalams reikia labai daug dėmesio skirti ir juos spręsti. Tačiau per daug LDDP narių toje komisijoje. Kodėl nepasitikiu? Todėl, kad LDDP pati visuose iki vieno savo pareiškimuose pripažįsta, kad ir jų lyderis, ir jie daro moralinių ir politinių klaidų. O kalbininkai aiškina, kad žmogus, darantis moralinių klaidų, yra amoralus, todėl man neramu, kad joje tiek daug LDDP narių.
PIRMININKAS. Ne visai siejasi tie dalykai, bet ką darysi. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes gavome tokį Vyriausybės nutarimą, kur beveik kiekvienoje savivaldybėje LDDP privatizuoja patalpas. Dabar į visas komisijas vėl savo žmones, kur gali, ten deleguoja. Aiškiai matyt, turbūt ruošiasi 100 metų. Bet tai yra jų iliuzijos. Manyčiau, kad jiems laikas atsitokėti ir nustoti į įvairias komisijas ir visur vien tik savo žmones deleguoti ir vien tik savo interesus matyti. Toks nutarimas mums, tautininkams, yra nepriimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kartą pranešėjas. Kolega A.Kunčinas.
J.KAROSAS. Ne, mano pavardė J.Karosas.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Aš noriu pasakyti, kad moralinių ir politinių klaidų daro ir ne vienas iš ką tik neseniai kalbėjusių dešiniosios pusės.
Dėl komisijos. Mes prašėme, kad siūlytumėte į tą komisiją žmones. Buvo pasiūlyta ir mes sudarėme. Bet aš manau, kad galima pridėti dar vieną žmogų, kaip čia buvo siūloma, ir išspręsti šią problemą. Neutralų žmogų, pavyzdžiui, R.Žurinską. Teisingai, mes pridėjome R.Žurinską. Tai ką nors iš dešinės pusės. Prašom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal čia iš tikrųjų... Minutėlę, prašom netriukšmauti! J.Karosas LDDP frakcijos vardu siūlo, kad iš šios pusės būtų dar pridėtas vienas Seimo narys, tai aš manau, kad mes galime sutikti ir galėtume balsuoti už nutarimą, o tos pavardės vėliau būtų įrašytos. Ar galime sutikti? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju tai, ką sakė pateikėjas J.Karosas. Galima pridėti vieną arba, jeigu aš teisingai supratau, du Seimo narius iš šios pusės. Gerbiamasis Milčiau, gal jūs galėtumėte pasiūlyti? Prašom. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš Tautininkų sąjungos frakcijos mes siūlytume, kad į tą komisiją būtų įrašytas gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
PIRMININKAS. A.Baležentis. Ar sutinkame? Prašom, ir sprendimas. Jau "fifti - fifti ". Ir dar kolega J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad su mažąja santara buvo suderinta ir jai atstovauja Seimo narys V.Petrauskas. Neturi jie tiek balsų, kad galėtų dar antrą atstovą deleguoti. Vis dėlto aš siūlyčiau, kad būtų deleguotas dar konservatorių atstovas. Aš ne frakcijos vardu, o asmeniškai siūlau gerbiamąją Seimo narę V.Aleknaitę.
PIRMININKAS. Ar pritariam? Į Jaunimo reikalų komisiją, kadangi jūs jau-na, niekas dėl to nesiginčija, ir man atrodo, turėtumėt sutikti. Gerai. Sutiko. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar dabar jau galime tokį nutarimą priimti? Devyni Seimo nariai, kurie buvo projekte, plius kolegė V.Aleknaitė, plius kolega A.Baležentis. Sutinkam? Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl jaunimo reikalų komisijos sudarymo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 62.
PIRMININKAS. 62 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. 13. Gerbiamieji, 62 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 13 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl jaunimo reikalų komisijos sudarymo " priimtas. Ačiū.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlau, kadangi dar turime laiko, imtis paskutiniojo - 13 klausimo, ir tokiu atveju mūsų vakarinis posėdis sutrumpėtų. Aš kviečiu kolegą P.Jakučionį į tribūną. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo įstatymo papildymo įstatymo projektas. Projekto Nr.2076(2). Pateikimo stadija.
Prašom, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Jeigu pritariame - labai gerai. Aš tada prašyčiau kolegą trumpai referuoti reikalo esmę. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju už tokį preliminarų pritarimą. Aš manau, kad iš tikrųjų verta pritarti šio įstatymo pakeitimui, nes iki šiol yra nesaugomos neveikiančios kapinės. Neveikiančiose kapinėse atidaromi karjerai, ypač kaimuose. Žinome, kad kaimo kapinaitės paprastai būna aukštumėlėse, kur smėlis, žvyras, sausose vietose, todėl yra ardomos. Miestuose tų kapinių vietose kai kur pradedamos net statybos. Tos kapinės yra jau dabar inventorizuotos, kartografuotos, aiškios jų vietos. Jų yra beveik 7 tūkst. Čia tiktai reikia Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo 9 straipsnį papildyti žodžiais, kad paminklosauginiu aspektu saugomos taip pat kartografuotos ir inventorizuotos neveikiančios kapinės.
Prašau pritarti pateikimui. Norėčiau prašyti gerbiamąjį Seimo Pirmininką šį klausimą svarstyti skubos arba būtų galima ir ypatingos skubos tvarka. Čia nėra jokių siūlymų, jokių pakeitimų ar prieštaravimų. Mes iki šiol jų neturėjome. Manome, kad ir nebus.
PIRMININKAS. Aš galiu tiktai priminti, kad Juridinio skyriaus išvada iš esmės yra teigiama. Klausimas tik, kaip tiksliau suredaguoti pagal mūsų pačių naujuosius reikalavimus, o esminių pastabų nėra.
P.JAKUČIONIS. Antrasis variantas ir yra jau pakoreguotas pagal naujausius...
PIRMININKAS. Tai juo geriau. Taigi iš eilės. Vis dėlto jus, gerbiamasis Jakučioni, keli kolegos norėtų paklausti.
J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas įstatymo projektui, noriu paklausti. O kaip su naujomis, jeigu taip galima sakyti, vadinamomis kapinėmis, kurios skirtos okupantų išniekintų pasipriešinimo dalyvių užkasimo vietoms priminti arba pažymėti? Kaip dėl šitų? Ačiū.
P.JAKUČIONIS. Šitos kapinės taip pat pagal procesą, pagal jų išaiškinimo procesą yra visos traukiamos į saugotinų objektų sąrašus, ir jos yra saugojamos. Tik, žinoma, kaip sakiau, kiek yra išaiškinama tų laidojimo vietų. Paminklosaugos tarnybos jomis rūpinasi. Jau tai yra įteisinta.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, mes turime rūpintis ir žmonėmis, gyvaisiais žmonėmis, ir amžinąja jų poilsio vieta. Aš norėčiau, gerbiamasis pranešėjau, dar paklausti. Ar šios pataisos priėmimas turės kokios nors esminės reikšmės, ar čia dar reikia ką nors papildomai daryti, kad tos kapinės, žmonių amžino poilsio vietos nebūtų niokojamos, nebūtų iš jų tyčiojamasi?
P.JAKUČIONIS. Pirmiausia reikės, kad tas įstatymas būtų vykdomas. Antras dalykas, mes jau komiteto vardu paprašėme Vyriausybę paspartinti dar neišaiškintų, nekartografuotų, neinventorizuotų, neveikiančių kapų paieškas, surasti visus tuos kapus, visas vietoves, kur yra tokie kapai. Tai būtų tarsi antroji veiklos sritis, bet ja turi rūpintis Vyriausybė. Šis darbas yra vykdomas jau nuo 1979 metų, tik ne visuose rajonuose buvo vienodai intensyviai dirbama. Mes paprašėme Vyriausybės, kad šiam darbui būtų kreipiama daugiau dėmesio, kad jis būtų intensyvinamas. Tame darbe dalyvauja ir Urbanistikos ir statybos ministerija, ir Žemės ūkio ministerija tam tikra prasme, kadangi žemėtvarkininkai dirba, ir Kultūros ministerija.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu šitam įstatymo papildymo projektui. Norėčiau sužinoti, kiek maždaug gali kainuoti šito projekto realizavimas. Iš kokių lėšų tai bus daroma: iš savivaldybės ar iš valstybės biudžeto, ar iš kokių kitų, surenkamų iš žmonių, labdaros ir t.t.? Ačiū.
P.JAKUČIONIS. Na, mūsų šio įstatymo priėmimas kokių nors atskirų lėšų nekainuos, nes priežiūra paminklosauginiu požiūriu priklauso Kultūros ministerijai ir kultūros paveldo kontrolės darbuotojams, kur ta kontrolės tarnyba yra sukomplektuota ir ji dirba.
Dėl kartografavimo. Tai, žinoma, jau yra Vyriausybės kompetencija. Atrodo, kad kiek lėšos leis, tai turbūt tiek ir bus kartografuojama. Mes tiktai prašome, kad tam darbui būtų skiriama daugiau dėmesio, ir kad tas darbas vyktų sparčiau. Aš nematau kokių nors didesnių išlaidų, negu buvo iki šiol. Tiesiog reikia daugiau dėmesio.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis - kolega M.Treinys. Prašome.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip bus su tomis kapinėmis, kurios yra visiškai ar iš dalies sunaikintos, pavyzdžiui, Kauno karmelitų ar Klaipėdos miesto, ar kai kur kitur, kur yra palikti atskiri kapai? Kaip tai bus traktuojama ? Ar tik pažymima, kad yra teritorija, ar bus koks nors jos saugojimo statusas, ar kaip nors kitaip?
P.JAKUČIONIS. Na, kaip tik valstybinė paminklosaugos komisija ir svarstė paskutiniame posėdyje Kauno karmelitų kapų klausimą. Taip pat yra ir Vilniuje tokių kapų, ir kituose miestuose, kurie iš dalies jau yra sunaikinti. Yra nuspręsta, kad kiekvienu atveju bus sudaromas kiekvieniems tokiems kapams atskiras saugojimo reglamentas.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.JAKUČIONIS. Žinoma, tai, kas išlikę, būtinai turės būti išsaugota, bet kur jau pastatas pastatytas, jo jau nebenugriausi. Tai mes taip pat suprantame.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar viską iš eilės turime spręsti ir, tikiuosi, turime sutarti. Pirmiausia, ar bendru sutarimu galime pradėti procedūras? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Matyt, vis dėlto, ar bus skubos, ar kitokia tvarka, turime paskirti pagrindinį komitetą, kuris jau, tiesa, savo nuomonę pasakė. Tai turėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sutinkam?
Tada mano siūlymas. Nematau aš čia ginčų ir negirdžiu prieštaravimų, gal iš tiesų galime ypatingos skubos tvarka nagrinėti? (Balsai salėje) Galime. Ir aš siūlau taip, kaip ir ankstesniu atveju, balsuoti po pietų. Gal kas nors ką nors pasiūlys. O gerbiamasis P.Jakučionis dar kartą suderins su Paminklosaugos komisija ir su mūsų Juridiniu skyriumi. Jeigu viskas gerai, tada po pietų galėsime balsuoti. Ar sutariame taip? Ačiū.
O gerbiamąjį P.Jakučionį aš prašau ir šituos paskutinius formalumus atlikti, tada iš tiesų galėsime balsuoti po pietų.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jakučioni. Ačiū, gerbiamieji kolegos! Taip, dabar bus pertrauka. Mes ją užsitarnavome. Nors pagal grafiką pertrauka, mielieji kolegos, yra šiek tiek vėliau, bet mes kai ką daugiau padarėme, todėl tuoj skelbsiu pertrauką.
Aš tik patikslinu vieną dalyką. Iš tiesų kolegos teisingai pastebėjo, kad popietinėje darbotvarkėje 2-4 punktas ne visai tiksliai užrašytas: numeris yra teisingas - 1874, bet įstatymas vadinasi kitaip - Valstybės paramos komerciniams bankams tarnybos įstatymo projektas. Aš tai patikslinu tiems, kurie ruošiasi kalbėti, kadangi čia yra svarstymo tęsinys.
Dar vienas dalykas. Po pertraukos, t.y. 12 val. - 1-4 kompleksinis klausimas - Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo įstatymo projektas Nr.1893(3) ir du lydintys įstatymai. Priėmimo stadija. Tai tiek, gerbiamieji kolegos. Dabar pertrauka. Posėdis bus tęsiamas 12 valandą. Pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Noriu pranešti, kad Seimo narys B.Genzelis štai ką pareiškė: "Prašau mane nuo vasario 5 d. laikyti Socialdemokratų frakcijos nariu. " Yra ir Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojo V.Andriukaičio pareiškimas: "Seimo narys B.Genzelis, įstojęs į LSDP gretas, priimtas Seimo LSDP frakcijos nariu. " Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimo socialdemokratų frakcijoje yra devyni Seimo nariai. (Balsai salėje)
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, pagal darbotvarkę dabar 1-4 kompleksinis klausimas. Pradėsime nuo 1-4a - Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo įstatymo projekto. Jo Nr.1893, trečiasis variantas. Pranešėjas - ministras R.Šarkinas. Vėlgi, gerbiamasis ministre, gerbiamasis pranešėjau, trumpai apie gautas pataisas. Man atrodo, jų yra apsčiai.
R.ŠARKINAS. Na, aš ne tiek daug turiu. Aš turiu gerbiamųjų Seimo narių V.Juškaus, A.Katkaus ir A.Basko. Trijų. Aš manau, kad bus galima juos kartu atitinkamais straipsniais svarstyti.
PIRMININKAS. Taip. Bet matote, čia buvo ankstesniam variantui kolegos K.Antanavičiaus, taip pat ankstesniam variantui - kolegos P.Jakučionio ir ankstesniam variantui - kolegų K.Snežko, E.Kunevičienės ir G.Paviržio pataisos.
Gerbiamasis ministras sakė, kad jis turi gerbiamojo V.Juškaus pataisą, o aš tos pataisos neturiu, bet rasime. Taigi iš eilės.
Gerbiamasis ministre, 1 straipsnis. Pradedame priėmimą. 1 straipsnis, arba gal iš karto pavadinimas, kadangi kai kurie kolegos siūlo kitokį pavadinimą. Gerbiamieji Seimo nariai, gal pirma registruojamės. Registracija. Kai reikės balsuoti, dar kartą registruosimės. Ne problema.
Kol kas pranešu, kad yra 76 Seimo nariai. Pirmiausia ar kolega A.Baskas, ar kolega K.Antanavičius dėl pavadinimo.
Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Ačiū, pone Pirmininke! Siūloma lietuviškiau pavadinti įstatymą, atsisakant tarptautinių žodžių ir kartu atsisakant supratimo, kad jis nebus taikomas jau bankrutavusiems bankams, kadangi čia pasakyta "bankrutuojančių ". Vadinasi, kurie jau bankrutavo, tai tiems jau netaikomas. Jis netaikomas ir tiems, kurie dėl kitų priežasčių nevykdo savo įsipareigojimų indėlininkams. Todėl ir pasiūlyta jį pavadinti Gyventojų neatgautų indėlių grąžinimo įstatymu.
Dabar kaip bus grąžinami, per kiek metų, tai kituose straipsniuose bus numatyta. Dar dėl šito pavadinimo. Kadangi pagal Civilinio kodekso, kuris galiojo iki pernai metų vidurio... tai tada nebus su tuo komplikacijų tiems, kurie yra įnešę, kol tas kodekso straipsnis buvo pakeistas. Aš nematau blogų tokio pavadinimo pasekmių, tiktai teigiamas.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys, kuris remia kolegos A.Basko kitokį pavadinimą, ir vienas, kuris mano, kad to nereikia.
Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu kategoriškai pasisakyti už naują pavadinimą todėl, kad vis dėlto reikėtų jį apsvarstyti. Tačiau už tokį pavadinimą be pataisų taip pat negalėčiau pasisakyti. Juk kalbama apie gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinį kompensavimą. Tuo tarpu bankrutuojantys bankai yra tie, kuriems yra iškelta bankroto byla. Tačiau iškėlus bankroto bylą gali pasirodyti, kad jis dar nebankrutuos. Jis dar gali kokiu nors būdu išsilaikyti. Todėl galbūt reikėtų vadinti juos bankrutavusiais bankais. Aš nežinau, ar nebaigtame procese mes galėsime ką nors dar taikyti, t.y. išmokėti kompensacijas tiems asmenims, kurie laiko indėlius tokiuose bankuose, kurių likimas dar nėra aiškus. Todėl aš siūlyčiau čia šiek tiek koreguoti.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pavadinimas kelia tam tikrų neaiškumų. Visų pirma aš nepritariu gerbiamojo A.Basko siūlymui, kadangi žinome, ką reiškia grąžinimas, ir ar mes galime šiandien grąžinti šimtu procentų? Kadangi mes tai kompensuojam dalimis, gal kada ir priimsime tokį šimtaprocentinį grąžinimą, tačiau šiandien negalime kalbėti. Todėl apie įstatymo pavadinimo pakeitimą kompensacijų grąžinimu, matyt, nebūtų galima kalbėti.
Dėl bankrutuojančių. Žinoma, gal ir galėtų būti toks išaiškinimas arba pavadinimas, tačiau tai reikėtų pasakyti vienu žodžiu, procedūra, kuri nėra užbaigta, o kadangi mes dabar priimsim dar įstatymą, kuriame bus nurodyta, kad iki galutinio atsiskaitymo ir bankrutavusiuose bankuose turto išieškojimas ir atsiskaitymas vyksta, tada tai, žinoma, gal ir leistų taip vadinti, bet būtų geriau, kad šiandien pavadintume daiktus jų vardais - ne tik bankrutuojančiuose, bet ir bankrutavusiuose. Tačiau kai nėra aišku, tai negalima kategoriškai ir teigti, o visgi grąžinimui aš nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministras. Tada bandysim apsispręsti.
R.ŠARKINAS. Visiškai negalima pritarti gerbiamojo A.Basko siūlomai pavadinimo formuluotei. Jis sakė, kad daug lietuviškesnis. Nieko panašaus, ir šitas labai lietuviškas ir aiškus pavadinimas, galbūt tiktai reikia sutikti su gerbiamojo J.Listavičiaus siūlymu ir ten, kur teikiamos sąvokos, apibrėžti, kas yra bankrutuojantis bankas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis Baskai, jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama? A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, kadangi pritariančių neradau, tai, kad negaištume laiko, balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos K.Antanavičiaus aš nematau. Tada pavadinimas lieka toks, koks yra: Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinasis įstatymas. Dabar 1 straipsnis, vėl kolega A.Baskas. Prašom. A.Baskas dėl 1 straipsnio.
A.BASKAS. Jeigu bankas indėlininkui nevykdo įsipareigojimų, tuomet atsirastų faktas, kad jis turi grąžinti tuos pinigus, nes dabar to bankroto bylas galima tęsti ilgai, ilgai, tyčia, tyčia, metus, 2 metus, o įrašius, kad, jeigu negrąžina indėlių, tai ir atsiranda teisinis pagrindas, jog bankas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Todėl siūlau rašyti ne "bankrutuojančių ", o "negrąžintų " indėlių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Vienas Seimo narys, kuris remia siūlymą, kitas - kuris neremia. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia, žinoma, 1 straipsnio turinys nepilnas, ir, kadangi, kaip jau čia buvo minėta, toks 470 straipsnis yra ir be komercinių bankų (kada dar žmonės gal tikrai nežinojo, kas tie komerciniai, kas tie nekomerciniai bankai), čia reikėtų papildyti "kredito įstaigose ". Tada apimtų visus gyventojus, tačiau, jeigu dar toliau žiūrėtume, tai pas mus yra ne vien gyventojų indėliai, yra ir juridinių asmenų indėlių, tačiau tai ne šito įstatymo tema. Vis dėlto aš paremčiau ir siūlyčiau, kad būtų įrašyta ne vien "komerciniuose bankuose ", bet ir "kredito įstaigose ".
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs cituojat savo kolegos (kito Seimo nario - A.Katkaus) siūlymą, bet jis yra įregistruotas šiandien, t.y. pažeidžiant nustatytą tvarką, ir aš negaliu šito teikti, nebent ministras sutiktų. Kolega P.Miškinis. Prašom. Mes dabar kalbam apie A.Basko pataisą.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, svarstyti gal ir labai reikia, papildymai gal ir labai geri, tačiau man atrodo, kad šito įstatymo straipsnyje yra vienas didelis trūkumas. Iš šito straipsnio galima suprasti, kad jis nebus taikomas šiuo metu tiems dviem stambiausiems bankams: "Litimpeks " bankui ir Lietuvos akciniam inovaciniam bankui, jų indėlininkams, nes šitie bankai neturi bankrutuojančių bankų statuso. Aš vis tiktai pritarčiau, kad šiek tiek reikėtų išplėsti. Pritariu savo kolegoms.
PIRMININKAS. Mes iš pradžių turim balsuoti dėl kolegos A.Basko siūlymo. Po to galėsim kalbėti apie kitus. Ministras.
R.ŠARKINAS. Negalima priimti ir siūlymo išbraukti "bankrutuojančius ", o įrašyti "neatgautų ". Kalbama apie neatgautus, o apie atgautus nėra ko ir kalbėti, tiesiog jis supainios. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam P.Miškiniui. Juk dėl "Litimpeks " ir LAIB-o yra priimtas atskiras įstatymas ir pasakyta, kad visi indėliai bus išsaugoti ir grąžinti. Čia negalima jų prie šito įstatymo pridėti, nėra reikalo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi, kiek suprantu, A.Baskas neatsiima savo siūlymo, tai balsuosim. A.Baskas. Prašau.
A.BASKAS. Kai aš nerandu remiančio, aš visuomet atsiimu.
PIRMININKAS. Šį sykį jums pritaria, bent iš dalies.
A.BASKAS. Jeigu pritaria, tai prašau.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos A.Basko pataisa arba, tiksliau, 2 pataisos įstatymo 1 straipsniui, tas balsuoja už. Kas mano, kad šitai yra nereikalinga, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 18, prieš - 28, 12 susilaikė. Nepriimta.
Dabar yra kolegos K.Antanavičiaus principinė pataisa. Jo paties nėra. Jis, gerbiamasis ministre, kalba apie tai, kad iš 2 straipsnio būtų išbraukti žodžiai "dalinis kompensavimas ". Jūs pritariat ar nepritariat?
R.ŠARKINAS. Ne, negalima pritarti. Juk yra kituose straipsniuose, čia, matysim, nustatyta maksimali grąžinama suma.
PIRMININKAS. Gerai. Tada šito dalyko nenagrinėjam. Dabar yra dar vienas klausimas. Aš turiu bent formaliai apie tai pranešti. Gerbiamasis A.Katkus pateikė savo pataisą 1 straipsniui šiandien. Dėl formalių sumetimų mes šito klausimo negalim nagrinėti. Primenu (minutėlę, gerbiamieji kolegos), šitas įstatymo projektas įregistruotas 1995 m. lapkričio 6 d., todėl buvo pakankamai laiko teikti pataisas. Kažkas prabudo tik šiandien. Taigi reikia šiek tiek sąžinės turėti, jeigu galvojate apie žmones ir apie reikalus. Kitais atvejais, jeigu pranešėjas sutinka, o pranešėjas aiškiai pasakė, kad jis nepriima, ir taškas. Todėl prašom dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, kolegos, aš remiu straipsnį tokį, koks jis yra išdėstytas projekte, ir noriu pasakyti kolegoms, kad tas įstatymas veikia tik toms kredito įstaigoms, kurioms Lietuvos bankas išdavė licenciją t.y. veikla, kuri yra Vyriausybės leista. Kitų kredito įstaigų, kurios užsiima gyventojų pinigų priėmimu, pavyzdžiui, "Sveikuolių ", veikla nebuvo reglamentuota, nepriimta, vadinasi, ten valstybė nieko negarantuoja.
PIRMININKAS. Kas mano, kad šitas straipsnis netinkamas? Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš manau, kad straipsnis yra tinkamas.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitą straipsnį vis tik reikia papildyti, įrašant ir kitas tradicines įstaigas, nes iš tikrųjų sąžinės reikia turėti, kad neatsižvelgtume į tai. Aš kaip pavyzdį galiu nurodyti apie 30 tūkst. indėlininkų, kurie išskiriami iš to indėlininkų rato, kuriems bus kompensuojama. Pavyzdžiui, Investicinė Kauno Holdingo kompanija, kurioje figūravo EBSW, - bankų simbolis. Tai buvo bankas, kuris turėjo leidimą, ir tie žmonės tikrai tikėjo juo. Tai kodėl mes dabar juos išskiriam, ir kodėl jie yra nevienodi prieš mūsų Konstituciją? Todėl aš siūlau priimti ir įrašyti. Ponui ministrui siūlau pagalvoti ir priimti šią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, prašom vėl registruotis, o kol registruosimės, ministras dar sykį paaiškins savo poziciją. Ir po to balsuosim dėl 1 straipsnio. Registracija. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Visa įstatymo idėja ir buvo ta, jog licencijas valstybės bankas šitai bankų veiklai išdavė. Tos firmos negalima pavadinti kredito įstaiga, tai jokiu būdu nebuvo kredito įstaiga. Tai buvo kitokia firma, kuri priiminėjo indėlius. Yra kredito įstaigų apibrėžimas. Kredito įstaiga yra bankas, kuris turi leidimą. Negalima pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 27, 4 - prieš, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Irgi kolegos A.Basko pataisa. Prašom. A.Baskas.
A.BASKAS. Pagal projekto 2 straipsnio trečią pastraipą matome, kad indėlių suma, kurią turi kompensuoti, atsiranda tik tuomet, kuomet įvyksta bankrotas. Kaip minėjau, dabartiniai bankroto įstatymai yra tokie, kad jį galima vilkinti, tempti ir panašiai. Man nekelia abejonių, kad tie, kurie priėmė pinigus, įsipareigojo pagal sutartį vykdyti įsipareigojimus, todėl aš siūlau, kad, kai jie nevykdo tų įsipareigojimų, tuomet ir atsiranda pagrindas, jog turi būti grąžinami pinigai iš to fondo, kuris yra sukaupiamas šitų indėlių grąžinimui. Todėl ir siūlau vietoj žodžio "bankroto " parašyti "pareigos atsiranda, kai tiktai nevykdo sutartinių įsipareigojimų ". Tai yra parašyta "nevykdomų indėlininkų įsipareigojimų ".
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys, kuris paremtų, vienas - prieš. Kolega V.Andriukaitis dėl kolegos A.Basko siūlymo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu kolegos siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas remia pagrindinį tekstą? Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi šiuo atveju galėčiau paremti siūlymą - pataisą.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Kas remia pagrindinį tekstą?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas yra toks: ar mes remiam bankus, ar mes remiam indėlininkus?
PIRMININKAS. Ar remiat pagrindinį tekstą?
A.BALEŽENTIS. Tai aš ir noriu pasakyti, kad, jeigu mes remiam indėlininkus, tai turim remti visas pataisas, kurias siūlo A.Baskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Katkus. Kas remia pagrindinį tekstą?
J.A.KATKUS. Aš remiu poną A.Baską.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi norėčiau būti visiems geras, bet mes žiūrėkim, kokį įstatymą priimam. Jeigu mes pavadinom, kad tai yra Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose kompensavimo įstatymas ir kai diskutavom dėl pavadinimo, tada, suprantu, buvo logiškas ir kolegos A.Basko dabartinis siūlymas, bet kai mes priėmėm pavadinimą konkrečiai, tik bankrutuojančiuose bankuose, tai čia kalbėkim tik tada, kai bankrotas paskelbtas, nes galim daug visokių variantų sugalvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A.Basko siūlymui 2 straipsniui, tas balsuoja už, kas mano, kad tai nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 19, prieš - 26, 15 susilaikė. Pataisai nepritarta. Daugiau pataisų nebuvo. Ar galim šitą straipsnį priimti bendru sutarimu, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim priimti? Ačiū. Priimta.
3 straipsnis. Buvo kolegos K.Antanavičiaus siūlymas, bet K.Antanavičiaus nėra. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl 3 straipsnio? Įstatymo taikymas, gerbiamasis Veselka. Kai nėra autoriaus, kalbos nėra. Tai priimam? Tada V.Andriukaitis dėl 3 straipsnio dėl balsavimo motyvų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, apskritai mes svarstome labai sudėtingą problemą. Iš tikrųjų gyventojų atžvilgiu mes šiuo įstatymu labai aiškiai apibrėžiame, kad tai yra bankrutuojantys bankai, tačiau iš principo kalbame apie valstybės atsakomybę. Tai yra politinis sprendimas. Jeigu mes analizuotume ekonomiškai ir visais kitais aspektais šitą įstatymą, taip pat galėtume pasakyti, kad ekonomiškai negalima taikyti ir palikti už borto gyventojų, lygiai taip, kaip mes dabar politiškai paliekam už borto tuos gyventojus, kurie neteko indėlių įvairiose nelegaliose kredito įstaigose. Jeigu valstybė priima politinį sprendimą, ji negali taikyti dvigubų standartų: vienai gyventojų grupei taikyti, kitai - ne. Aš manau, kad būtų galima kalbėti apie minimalias išmokas, minimalias kompensacijas tiems piliečiams, kuriems apskritai neteko, nes valstybė turi atsakyti už tai, kad ji nereguliavo tos veiklos, nekontroliavo ir leido reklamuotis, leido apgaudinėti piliečius. 3 straipsnis suponuoja štai ką: valstybė netaikys tuose bankuose, kuriuose valstybės nuosavybės teise priklauso mažiau nei 51% akcinio kapitalo. Vadinasi, tie bankai, kurie neturi 51%. Gali būti, kad ten nebus didelio indėlininkų skaičiaus. (Salėje šurmulys) Taip, gerai, taikoma. O kaip tada su 51%? Vadinasi, valstybės atsakomybės problema tikrai lieka.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Kolegos, čia kolega truputėlį susipainiojo. Kalbama apie tai, kad Civilinio proceso kodekso 471 straipsnis garantuoja 100% ten, kur yra 51% valstybės kapitalo. Siūlau priimti taip, kaip yra parašyta projekte. Čia viskas pasakyta taip, kaip reikia pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, tas balsuoja už. Kas mano, kad netinka, tas balsuoja prieš arba susilaiko.
Už - 38, prieš - 2, susilaikė 13. Straipsnis priimtas. I skirsnis, tai yra bendrosios nuostatos priimtos.
Dabar II skirsnis - "Indėlių kompensavimas ". 4 straipsnis - "Kompensavimo objektas ir suma ". Praktiškai visos pataisos yra 4 straipsnio antrajai daliai ir daug ginčų yra dėl sumos. Gerbiamasis ministre, gal jūs pasiūlytumėte kokį nors sprendimą dėl nagrinėjimo? Ar alternatyvą antrajai daliai, ar konkrečias sumas?
R.ŠARKINAS. Aš nematau jokių alternatyvų. Tiesiog yra siūloma gerbiamojo A.Basko visa suma, gerbiamojo V.Juškaus taip pat visa suma. Ir, jeigu aš neklystu, buvo gerbiamojo J.Veselkos...
PIRMININKAS. Ir K.Snežko, man atrodo, dar visa suma.
R.ŠARKINAS. Visai sumai, aš manau, tikrai negalime dabar pritarti, ir, aš manau, būtų galima pritarti gerbiamojo J.Veselkos siūlymui dėl 5 punkto. Tada išsispręstų visos sumos klausimas. Kodėl buvo pasirinkti 4000? Vyriausybė siūlo 4000, t. y. taip, kaip numatyta Indėlių draudimo įstatyme, kuris yra Seimo priimtas, ir gautų tiek, kiek gautų apdraudus. Taip ir čia. Bankai turėjo licenciją, bet indėlininkai prarado indėlius, todėl tai pačiai sumai. Prašytume pritarti 4000 ir...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gal pirma mes tarkimės dėl esminio dalyko. Yra pasiūlyta dar viena suma. Kolega P.Jakučionis siūlo 5000. Gerbiamieji kolegos, gal pirma kalbės alternatyvių siūlymų autoriai: kolega A.Baskas, kolega V.Juškus ir kolega K.Snežko. A.Baskas.
A.BASKAS. Pone ministre, jau dabar 6 straipsnyje yra numatyti atvejai, kai grąžinama visa suma. Todėl dabar yra nelogiškumas, jeigu 4 straipsnyje jūs parašote 4000, o 6 straipsnyje numatomas atvejis, kai grąžinama visa suma, tai yra vienas nelogiškumas. Antras nelogiškumas yra tai, kad Civilinio kodekso straipsnis galioja,ir pasidaro komplikacijos. Todėl aš ir siūlyčiau, kaip parašiau pataisoje, kad nenurodoma suma. O konkrečios sumos - pagal valstybės galimybes, pagal tai, kiek bus išieškota turto. O gal Seimas priims Ipotekos įstatymą, o gal Seimas priims antimafinį įstatymą ir bus išieškotas tas turtas iš tų, kurie kalti dėl šių dalykų, ir atsiras galimybė kur kas daugiau. Todėl aš siūlau užrašyti bendrą formuluotę tokią, kad grąžinamo indėlio suma yra lygi gyventojų indėlio likučiui, dėl kurio bankas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. O konkrečias sumas - kokias ir kuriais metais, tai pagal galimybes. Jau šio įstatymo 6 straipsnyje yra kai kurios konkrečios sumos, mes tada palikim konkrečias sumas. Tuomet neapvilsim žmonių. Jie pasitikėjo valstybe, pasitikėjo, kad yra Civilinio kodekso norma, kad garantuoja jų grąžinimą, jie nešė. Reikia didinti pasitikėjimą valdžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Juškus. Prašom. Analogiškas siūlymas.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, kaip matot, mano pasiūlymas yra numatytas šitaip: indėlio kompensacijos suma yra lygi indėlio dydžiui su palūkanomis, priskaičiuotomis iki bankroto bylos iškėlimo teisme. Aš grindžiu tą pasiūlymą Komercinių bankų įstatymo 46 straipsniu, kur yra numatyta, kada nutrūksta palūkanų skaičiavimas. Aš siūlau šį grąžinimą atlikti per penkerius metus. To-dėl kadangi grindžiu tuo, kad buvo vis dėlto nesutvarkyta įstatyminė bazė, todėl mes privalom, aš dar kartą noriu pabrėžti, tą kaltę dalytis - ir įstatymo leidėjai, ir Vyriausybė, ir bankai, ir, žinoma, indėlininkai. Todėl aš savo pasiūlymo neatsiimu, o jeigu pranešėjas nepriima, prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ir K.Snežko. Nematau. Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau iš eilės... (Balsas salėje) Ne, pranešėjas jau kalbėjo, gerbiamasis Andriukaiti. Prašyčiau iš eilės. Dabar vienas Seimo narys, kuris remia pagrindinį variantą, ir kitas Seimo narys, kuris paremtų alternatyvą. Kolega J.Žebrauskas. Prašom.
J.ŽEBRAUSKAS. Pritariu.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš manau, kad valstybė negali įsipareigoti grąžinti visą indėlį ir dar su palūkanomis, kadangi iš tiesų buvo ir indėlininko rizikos. Jis dėjo ten pinigus ir turėtų dalytis tą riziką per pusę. Taip grubiai imant, tiek valstybė, tiek indėlininkas, kuris rizikavo. Dabar valstybei įsipareigoti, kai tų pinigų trūksta visose srityse, tai mes patys užveržiame kilpą ant kaklo tai valstybei.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų arba kolegą V.Juškų, arba kolegą A.Baską. A.Gricius. Neremia? Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš neremiu nei vieno, nei kito. Mano manymu, taip reikėtų. Apie sumą iš viso nekalbėti, kadangi suma šiandien atrodo tokia galbūt priimtina, o rytoj pasirodys, kad ji yra gana juokinga. Įstatymą juk rašom ne vienai dienai. Čia turėtų būti pagrindinė nuostata, kad indėlio kompensacijos suma negali būti didesnė už indėlio dydį. Pagal galimybes, bet ji gali būti mažesnė. Štai ir viskas. Tokia nuostata tą įstatymo straipsnį darytų daug geresnį. Jeigu nebus pakeista taip, kaip aš siūlau, nes faktiškai tokio pasiūlymo raštu nėra, tai aš negaliu reikalauti, kad jis būtų. Jeigu nesutiks pateikėjas, tada aš balsuosiu prieš šį straipsnį. Manau, kad jis turėtų būti šiandien nepriimtas, jeigu nebus pataisytas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom. Dėl pagrindinio teksto ar dėl alternatyvų?
J.LISTAVIČIUS. Pagrindinio aš neremiu, o dėl alternatyvos, matyt, reikia balsuoti, nes yra daug sumų, tik ji, žinoma, turėtų būti ne 4 tūkst. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai mes dėl skaičių dar balsuosim. Dabar klausimas yra toks: ar remiam pagrindinį tekstą, kur nurodyta konkreti suma, ar remiam alternatyvas be sumų, kur kalbam apie visus indėlius. Čia yra esminis dalykas. Ministre, būkit malonus, dar kartą poziciją.
R.ŠARKINAS. Aišku, kompensuoti visus indėlius būtų labai gražu ir labai humaniška. Bet iš kur paimti? Iš kur paimti? Tada reikės kažką uždaryti, kur to paties biudžeto išlaidos. Beje, mes gaunam labai daug laiškų, kuriuose netgi protestuojama, kad iš viso nebūtų iš biudžeto kompensuojami šie indėliai. Kaip sakoma, visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Bet kadangi jau taip įvyko ir mes pasiliekam prie to paties, siūlom 4 tūkst. taip, kaip numatyta Indėlių draudimo įstatyme.
PIRMININKAS. Ne, ministre, dabar mes balsuosim dėl principinio dalyko: ar taip, kaip parašyta su konkrečia suma, kurią dar galėsim aptarti, jeigu bus pasirinkta pagrindinio teksto alternatyva, ar balsuojam už tai, ką pasiūlė kolega A.Baskas ir kolega V.Juškus. Tie visi indėliai, prieš ką jūs protestuojat. Mieli kolegos, dėmesio, prašom registruotis. Dėmesio! Registracija.
90 Seimo narių. Balsavimas dabar bus alternatyvus. Kas remia 4 straipsnio antrosios dalies tekstą pagrindinio varianto, tas balsuoja už. Kas mano, kad reikėtų pritarti kuriai nors alternatyvai, tas balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Dar kartą. Pagrindinis tekstas, aš jį perskaitau: "Indėlio kompensacijos suma yra lygi gyventojo indėlio likučiui, buvusiam bankroto bylos iškėlimo bankui dieną, bet ne daugiau kaip 4 tūkst. Lt." Tai čia yra pagrindinis tekstas. Gerbiamasis Veselka, aš trečią kartą aiškinu. Jeigu pasirenkam pagrindinį tekstą, dėl skaičių bus atskira kalba. Taigi, kas už pagrindinį tekstą - už, kas už alternatyvas - prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Už - 44, su kolega Z.Adomaičiu - 45, prieš - 34. Pasirinktas pagrindinis tekstas. Dabar, mieli kolegos, kalbėsim apie konkrečius skaičius. Konkrečius skaičius pateikė, jeigu neklystu, kolega V.Juškus, ne, atsiprašau, kolega P.Jakučionis. Jis siūlo iki 5 tūkst. Ir kolega J.Veselka, atrodo, - iki 8 tūkst. Taip, 8 tūkst. Aš prašyčiau abu kolegas motyvuoti savo siūlymus. Kolega P.Jakučionis, po to kolega J.Veselka.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Na, iš tikro, kai aš teikiau siūlymą, tai čia buvo siūloma kompensuoti tiktai 2 tūkst. Tai, be abejo, jau labai maža suma. Mūsų paskaičiavimais, jeigu iki 5 tūkst. būtų kompensuojama, tai didžioji dalis, galima sakyti, netoli 90% žmonių, atgautų savo indėlius. Taip ir reikėtų maždaug orientuotis. Jeigu ta suma būtų didesnė, tai, žinoma, aš taip pat ne prieš, bet reikia tiktai žiūrėti, ar mes galėsime tokias sumas išmokėti iš biudžeto, nes valstybės vidaus skola, man atrodo, auga nebe mėnesiais, nebe metais, o tiesiog dienom. Truputį irgi reikia... Labai gražu būtų atlyginti žmonėms viską iki galo, visas sumas, bet reikia žiūrėti ir galimybių. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Jakučioni, atsižvelgdamas į galimybes jūs siūlot savo variantą ar nesiūlot?
P.JAKUČIONIS. Siūlau, siūlau.
PIRMININKAS. Aišku. J.Veselka. Prašom. Jo skaičius dar didesnis - 8 tūkst. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, yra mums pateikta lentelė apie prarastus indėlius įvairiuose bankuose. Aš galiu pasakyti, kad pagal tą lentelę indėlininkai, kurių indėliai sudaro per 5 tūkst. Lt, yra praradę bankuose 42,6 mln. Lt, arba tai sudaro 66,4% visos indėlių sumos. Jeigu grąžinsime po 4 tūkst., tai tiems 2515 žmonių bus grąžinta tik 10,1 mln., t.y. bus grąžinta tik ketvirtoji dalis. O jeigu mano siūlomas variantas, tada jiems jau iš to mano pasakyto skaičiaus, rodos, 42 mln., būtų grąžinta 20,1. Vadinasi, būtų maždaug taip: pusę sumos praranda indėlininkai, kadangi rinkos sąlygos, vis dėlto indėlininkas turi imtis dalinės atsakomybės už tai, kad rizikavo, o pusės sumos atsakomybė atitenka valstybei, kuri išdavė licenciją blogam bankui. Bet apskritai tada gauname, kad 60% prarastų indėlių valstybė prisiima kompensuoti. O čia iš tikrųjų ne vienas pasakė, kad valstybei pinigų... su kiekviena diena jau pati valstybė artėja prie bankroto. Todėl prašom, rinkitės 4, 5 ir 8 tūkst. Aš tik išdėsčiau tam tikrą logiką, kuria rėmiausi. Bet jeigu gerbiamasis R.Šarkinas priima mano paskutinę formuluotę dėl 5, tai problema iš dalies sprendžiama tuo aspektu, kad jeigu tuose bankuose, kuriuose indėlininkai turėjo, lieka daugiau pinigų, tai jiems daugiau ir kompensuojama. Man iš tikrųjų tada labai gerai, pasirinkai geresnį banką - daugiau atgauni, pasirinkai blogesnį banką - atgauni mažiau. Prašom, štai mano argumentai.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau pritarti teikiamam projektui dėl 4 tūkst. grąžinimo per 2 metus, ne iki 2001 m., bet per 2 metus. Ir priimti gerbiamojo J.Veselkos siūlomą 4 straipsnio penktosios dalies formuluotę: "Jeigu bankrutuojančiame banke sugrąžinus paskolas, realizavus jų turtą, vertybinius popierius, kitų skolininkų turtą ir vertybinius popierius gautų lėšų užtenka pilnam gyventojų indėlių su palūkanomis arba be jų, laikytų šiame banke, grąžinimui, tai indėliai kompensuojami pilnai, kartu su priskaičiuotom palūkanom iki bankroto paskelbimo dienos." Lieka atidaryti vartai indėlininkams grąžinti iš esmės visas sumas. Aš manau, kad tai labai priimtina formuluotė, ją galima priimti. Bus patenkinti indėlininkai ir, be abejonės, bus atrištos rankos ir valstybei atitinkamai kompensuoti, grąžinti tuos indėlius. Aš vis dėlto siūlyčiau priimti tas formuluotes ir balsuoti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jums siūlomas tam tikras kompromisas. 2 punktas su tuo skaičiumi, kaip užrašyta, bet jūs priimat kolegos J.Veselkos siūlymą. Gerbiamasis Juliau, prašom klausyti, ką dabar pasakys ministras.
R.ŠARKINAS. Taip, aš manau, kad galima pritarti papildyti 4 straipsnį tokia penktąja dalimi, kaip siūlo gerbiamasis J.Veselka. Aišku, čia jos tekstą dar reikėtų truputį paredaguoti, bet...
PIRMININKAS. Jis sutinka.
R.ŠARKINAS. Aš perskaitau, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau.
R.ŠARKINAS. 4 straipsnio penktoji dalis: "Jei bankrutuojančiame banke sugrąžinus paskolas, realizavus jo turtą, vertybinius popierius, kitų skolininkų turtą, vertybinius popierius, gautų lėšų užtenka pilnam gyventojų indėlių su palūkanomis arba be jų, laikytų šiame banke, grąžinimui, tai indėliai kompensuojami kartu su priskaičiuotom palūkanom, buvusiom iki bankroto bylos iškėlimo." Tiesiog lietuviškai paredaguoti truputį, bet ta formuluotė priimtina.
PIRMININKAS. Aš tada klausiu kolegos P.Jakučionio ir kolegos J.Veselkos, ar sutinkat, kad 4 straipsnio 2 punktas liktų toks, kaip pagrindiniame tekste, o ministras sutinka, kad būtų papildoma pastraipa? Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Taip, gerbiamieji, man atrodo, kad ši problema, atsižvelgiant į mūsų realias galimybes, iš tikrųjų labai puikiai sprendžiama. Todėl aš savo atsiimu.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Na, jeigu jau gerbiamasis J.Veselka atsiėmė didesnę sumą, tai mano suma yra siūloma maždaug tokia, nedaug didesnė už Vyriausybės siūlomą, todėl aš taip pat sutikčiau. Žinoma, tiktai reikia, kad tas paskutinis mūsų punktas būtų įgyvendinamas taip, kaip reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl 2 punkto sutarėm. Dabar, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, yra 3 punkto pirmoji dalis. Jeigu aš neklystu, gerbiamasis A.Baskas ją siūlo išbraukti. Aš paprašysiu, kad jis patvirtintų. Atrodo, dar yra kolegos V.Juškaus siūlymas. Buvo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą kitaip išdėstyti. Tai gal pirma kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone ministre, man atrodo, dabar priimtinesnis pasiūlymas išbraukti šitą, kadangi jūs jau priėmėt J.Veselkos siūlymą, kur jau yra apie palūkanas kalbama. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, dabar jau suma 4 tūkst., tai tuomet palūkanos yra tiktai tų mažų indėlininkų, kur ten šimtą, tūkstantį litų įnešę. O tiems kolegoms, kurie sakė, kad indėlininkas turi prisiimti riziką, tai juk jis prisiima, kadangi kai kurie jau kelis metus neatgauna pinigų, vyksta nuvertėjimas. Todėl, man atrodo, galima išbraukti tai.
PIRMININKAS. Kolega V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš sutinku su paskutiniu J.Veselkos pasiūlymu.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūsų siūlymo nėra, o dabar tiktai kolegos A.Basko siūlymas. A.Baskas neatsiima. Argi atsiima? Neatsiima. Kolega F.Kolosauskas. Kolega V.Juškus atsiima.
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Čia kalbama ne apie palūkanas. Čia yra palūkanos už indėlių lėšas. Vadinasi, nuo palūkanų neskaičiuojamos palūkanos. Štai apie ką kalbama. Galbūt nesuprato gerbiamasis A.Baskas. Jeigu mes priėmėm sprendimą, kad iki bankroto paskelbimo dienos palūkanos skaičiuojamos, tai jau lyg ir sutarta. O kai iškelta bankroto byla, viskas sustabdoma. Jokios palūkanos niekur neskaičiuojamos. Atgauna žmogus indėlį ir palūkanas iki bankroto ribos. O čia užrašyta, kad kompensacijos nemokamos už palūkanas už indėlių lėšas. Čia yra kitas dalykas. Kad jau daugiau nebesisuka skaitiklis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gal dar jūs paaiškintumėt, ir tada visi apsiramintų. Prašom.
R.ŠARKINAS. Na, galbūt reikėtų patikslinti tą pasakymą "kompensacijos nemokamos už palūkanas už indėlių lėšas ". Taip, jeigu šnekam apie kompensacijas pagal šį įstatymą. Iki penktosios dalies, kurią siūlo gerbiamasis J.Veselka. Jeigu bus išieškotos lėšos, kaip siūlo gerbiamasis J.Veselka, tada su visom palūkanom, su viskuo išmokamos, kaip jis siūlo, per tą laiką. O kompensacijos - taip, be palūkanų.
PIRMININKAS. Ir kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, man kolegos J.Veselkos siūlymas, žinoma, irgi priimtinas. Tačiau vis dėlto čia mes neminim nieko apie kitus ne indėlininkus, bet įmones, kurios laiko sąskaitas. Čia nieko bendra su tuo nėra?
PIRMININKAS. Čia ne tas atvejis. Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmiausia A.Baskas. Jeigu jis atsiima savo pataisą, tai problema išspręsta.
A.BASKAS. Mano pataisa įtraukta ryšium su tuo, kad būtų tas fondas, kuriame bus sukauptos lėšos grąžinti indėlius, būtų suinteresuotas netempti gumos, o kiek galima greičiau sukaupti lėšas ir grąžinti tuos indėlius. Čia kaip tik tas mechanizmas. Jeigu mes išbraukiam, tuomet jis turėtų būti suinteresuotas kiek galima greičiau atsiskaityti su indėlininkais ir... O jeigu paliekam, tai tuomet jis gali tęsti kiek nori.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Listavičius. Dėl A.Basko siūlymo.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, A.Basko siūlymui aš pritarti negaliu, bet aš noriu paaiškinti, ant kokios, atsiprašau, meškerės užkibo ir visi kiti su J.Veselkos siūlymu. Taip. Jis daug ką paaiškino apie tuos visus procentus. Aš noriu irgi paaiškinti jums ir Lietuvos žmonėms, kokie čia procentai išeis ir kokį muilo burbulą kiti gaus. Pirmiausia jūs pažiūrėkit, jau yra konkretūs duomenys apie "Sekundės " banką, kiek ten gaus. Aš šiek tiek paskaičiavau. Iš milijardą praradusių visų indėlininkų pateikti ieškiniai, arba išieškota, už 108 milijonus. Paskaičiuokit, taip pat bus gražu. Todėl toks "užkibimas ". Kad "užkibo " tie, kurie prikrėtė tokių "šposų ", tai čia kitas dalykas, bet kad visi už tokį džiaugsmą balsuotų, tai aš nežinau. Jeigu jau mes balsuojam, tai bent padidinkim tą sumą, o tada ten tuos muilo burbulus palikim visiems kitiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi kolega A.Baskas neatsiima savo siūlymo, aš kviečiu už jį balsuoti arba balsuot prieš. Kas už kolegos... Dar ministras. Prašom. Minutėlę!
R.ŠARKINAS. Na, tai pažiūrėkim, ką siūlo gerbiamasis A.Baskas,- 4 straipsnio pirmąją pastraipą išbraukti.
PIRMININKAS. Čia trečiosios dalies pirmąją pastraipą, aš taip supratau. Palūkanas už indėlių lėšas - šitą dalyką jis siūlo išbraukt. Jis tiesiog praleido vieną žodį. Taip, taip. Prašom. Registruojamės dar kartą, ir balsuosim už kolegos A.Basko siūlymą. Prašom registruotis. Kolegos, dėmesio! Prašom registruotis.
Salėje 94 Seimo nariai. Kas už kolegos A.Basko siūlymą dėl 4 straipsnio, tas balsuoja už, kas mano, kad to nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 4, prieš - 39 ir 30 susilaikė. Pataisai nepritarta. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, 4 straipsnis lieka toks, koks buvo, plius J.Veselkos papildymas. Taip. Ar reikalauja kas kalbėt dėl balsavimo motyvų ir ar galim pritart be balsavimo bendru sutarimu? Negalima? Prašom. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega V.Juškus. 4 straipsnis su papildymu.
V.JUŠKUS. Siūlau pritarti 4 straipsniui su gerbiamojo J.Veselkos papildymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš? Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Taip. Aš vis dėlto lieku prie savo ankstesnės nuomonės, nes pono J.Listavičiaus pasakytos mintys yra vis dėlto gana teisingos. Ir galvočiau, kad šitą straipsnį vis dėlto reikėtų koreguoti. Dabar balsuoti aš negaliu už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis su kolegos J.Veselkos papildymu, - už, kas prieš, taip pat prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 53, prieš - 12, 15 susilaikė. Straipsnis priimtas. Manau, kad mes dar galim gal kokį vieną straipsnį priimti. Taip. Visą, gerbiamieji, neišeina, nes Banko įstatymą taip pat reikės priiminėt, o čia yra daug pataisų 6 straipsniui ir 8. Jeigu komiteto pirmininkas siūlo pabaigti šitą, o po to Banko įstatymą, tada prašom. Čia ar tas, ar tas. Gerbiamasis J.Niaura truputėlį palauks, nes vis tiek ir jam šitas įstatymas.
5 straipsnis. Pirmiausia, man atrodo, yra kolegos A.Basko siūlymas. Prašom. A.Baskas.
A.BASKAS. 5 straipsnio antroji dalis. Čia dėl kurso: kaip turi išmokėti, kokiu kursu, jeigu žmogus yra įnešęs ne litais. Yra pasiūlyta projekte, kuris teikiamas, kad tada, kai bankui iškelta bankroto byla. Kadangi ta bankroto byla gali tęstis ir metus, ir ilgiau, todėl aš siūlau, kad būtų grąžinama pagal tą kursą, kuris bus grąžinimo dieną. Toks pasiūlymas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. Vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Kolega K.Kubertavičius. Ar remiat kolegos A.Basko siūlymą?
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų negalima paremti šiuo atveju, kadangi aišku, kad lito ir dolerio santykis yra nustatytas, ir mes turim "prisirišti " prie tos dienos, kai buvo iškelta bankui bankroto byla. Būtent tai yra riba, nuo kurios pradedami skaičiuoti visi kiti dalykai: ir atsiskaitymai, ir išmokėjimai, ir kompensacijos. Mes negalime plaukioti kokioje nors erdvėje, laike, nenustatydami terminų, prie nieko "neprisirišdami ". Aš negaliu paremti A.Basko siūlymo.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Ar remiat kolegos A.Basko siūlymą? (Balsai salėje) Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Aš iš dalies remiu, bet noriu pasakyti, kad tai praktiškai bus labai sunku, nes reikės daug tų visokių tyrimų ir paieškų, o jeigu nuo bankroto būtų, žinoma, viskas konkrečiau. Bet iš principo gal galima ir pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministras.
R.ŠARKINAS. Ne, negalima pritarti. Aš manau, kad tik bankroto bylos iškėlimo laiku, kaip ir buvo fiksuota, galima atlikti skaičiavimus ir galima nustatyti sumas. O dabar išmokėjimo dieną - tai tiesiog nebus galima tų sumų, ir bus daug neaiškumų.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas remiat kolegos A.Basko pataisą 5 straipsnio antrajai daliai, tas balsuojat už, kas manot, kad nereikia tos pataisos, reikia palikti pagrindinį variantą, tas balsuojat prieš arba susilaikot. Prašom.
30 - už, 34 - prieš, 11 susilaikė. Pataisai nepritarta.
Dabar trečioji dalis. Yra kolegos K.Antanavičiaus siūlymai. Prašom. Siūlymų autorius. K.Antanavičius. Jūs siūlote iš 5 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius "Vyriausybės nustatyta tvarka ". Ar remiate šitą savo siūlymą? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Gerbiamasis K.Antanavičius atsiima, tada prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 5 straipsnio?
R.ŠARKINAS. Dar yra A.Basko viena.
PIRMININKAS. Minutėlę! Tuojau patikrinsim. A, papildymas čia. Atsiprašau. Taip. Papildymą praleidau. Gerbiamasis Baskai, prašom. A.Baskas dėl papildymo 7 punktu.
A.BASKAS. Be abejo, Vyriausybė nustatinės, kokia tvarka, bet Seimas kai kuriuos tvarkos elementus galėtų irgi įrašyti. Vienas iš tokių būtų, kad ilgiau neatgavusiems indėlių sumos grąžinamos anksčiau negu trumpesnį laiką neatgavusiems. Kitaip tariant, tie du bankai, kurie negrąžino indėlininkams pernai ar užpernai... jie anksčiau gautų negu tie, kurie įnešė indėlius vėliau ir neatgavo.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Jūsų nuomonė dėl papildymo?
J.LISTAVIČIUS. Nors šitas straipsnis to nesprendžia, bet iš principo galima būtų pritarti, nes vis tiek yra tie, kurie vėliau, ir tie, kurie anksčiau. Bet šitas nesprendžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Kita nuomonė. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkim, kada prasidėjo tas pagrindinis bankų griovimas. Per vienerius metus. Ir per tuos metus pradėti dėlioti į mėnesius ar į savaites, ar į dienas, o gal, pagal A.Baską, dar ir į valandas. Siūlau nepritarti, kolegos. Na, iš tikrųjų įstatyme tokių nuostatų neturėtų būti. Vis dėlto solidesnis turėtų būti įstatymas.
PIRMININKAS. Ministras.
R.ŠARKINAS. Negalima pritarti, nes formuluotė iš viso ginčytina... ilgiau neatgavusiems, trumpiau neatgavusiems. Tiesiog labai sumaišo, ir manom...
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom balsuoti. Kas remiat kolegos A.Basko papildymą 5 straipsnio trečiajai daliai, tas balsuojat už, kas manot, kad nereikalinga - balsuojat prieš arba susilaikot.
Už - 5, prieš - 35, 23 susilaikė. Nepritarta. Ar galim priimti 5 straipsnį, ar reikalauja kas balsuoti? Priimta. Reikalaujat balsuot? Ne, nereikalaujat? Tada priimta. Dabar 6 straipsnis. Čia irgi labai gausu pataisų. Kolegos, minutėlę! Aš pasakysiu, kas teikė pataisas, po to - ministras. Gal jis kai ką priims. F.Kolosauskas, K.Antanavičius, A.Baskas ir G.Paviržis. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad yra visiškai priimtinas siūlymas - pirmoje dalyje įrašyti "iki 1997 m. gruodžio 31 d. ", t.y. per dvejus metus užbaigti. Šiemet ir kitąmet. Taip pat ir antrojoje dalyje - iki 1997 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymų autoriai, ar toks kompromisas jus tenkintų, ar jūs reikalausit balsuoti dėl savų variantų? Minutėlę! Iš eilės. Pirmasis - kolega F.Kolosauskas. Ar sutinkat?
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tą klausimą svarstėme komiteto posėdyje. Priimta nuostata (su tuo sutiko ir mūsų oponentai iš opozicijos), kad vis dėlto tą 4000 Lt išmokėjimą reikia atlikti per dvejus metus. Ir numatoma, kam pirmumo tvarka išmokama. Aš manau, kad tai yra tikrai priimtinas dalykas, ir reikia ne iki 2000 metų, bet per dvejus metus, per šiuos ir kitus metus baigti šitą procedūrą. Aš siūlau palaikyti mūsų komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūsų siūlymas taip, kaip dabar ministro pasakyta, jis jau priimtinas. Taip? Gerai.
Dabar kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad paliktumėt mane dėl viso įstatymo. Tačiau kas čia vyksta, ką čia darom? Štai tuos 4000, ir visus iki 1997 m. Juk galime nustatyti, kad iki 2000 m. išmokėsim, kaip yra mano siūlymas, per artimiausią pusmetį, o kitus... Juk yra sumos pateiktos, galima skaičiuoti, kiek čia susidarys. Bet einame pačiu lengviausiu keliu. A, taip, iki 1997 m. visus, ir jokios atsakomybės, jokios analizės, jokio skaičiavimo nereikia. Aš siūlau, kad būtų ta formuluotė, kuri yra pateikta mano siūlyme: kai indėliai ne didesni kaip 2000 Lt, grąžinami per pusę metų po banko bankroto, kai indėliai didesni kaip 2000 Lt, bet neviršija tos viršutinės ribos, vadinasi, 4000, - per metus po bankroto bylos. Na, ir patiems didiesiems indėliams galima nustatyti tą 1997 m. laiką. O šiaip yra, sakyčiau, visiškai... Ir antras dalykas: tai kur yra tie procentai, palūkanos, kad apibūdinta? Ar bus tos palūkanos ir kokios? Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti, kad ministras priėmė Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, kuriame kalbama, kad vienai kategorijai - iki 1997 m. pabaigos, o kitai kategorijai, gerbiamasis Antanavičiau, - iki šių metų pabaigos. Jau tai yra priimta. Žinoma, jūs siūlote dar radikalesnį dalyką, ir jūsų teisė reikalauti, kad būtų balsuojama. Kolega A.Baskas. Dėl jūsų siūlymų. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, mano buvo siūlymai projektui, kuriame buvo numatyta, kad kompensuojama iki 2001 m., t.y. dar trečiai valdžiai perkeliami, bet kadangi dabar Biudžeto ir finansų komitetas nusileido prie realesnių dalykų, nusileido ant žemės, tai aš savo pataisas galiu atsiimti su viena išlyga: jis palieka toliau. Mano viena pataisa buvo dėl mirusiųjų - mirusiojo indėlininko paveldėtojams. O mano siūlymas yra įrašyti jį prie pensinio amžiaus, prie invalidų, nes jeigu paliekama taip, kaip dabar projekte ir kaip palieka Biudžeto ir finansų komitetas, tuomet atsiranda paskatos nužudyti žmogų.
PIRMININKAS. O Jėzau!
A.BASKAS. Palaukit, palaukit! Kodėl? Čia atsiranda išimčių! Jeigu jis įnešė 100 tūkst. Lt, tai jam vieninteliam atsiranda galimybė gauti visą šitą. (Balsai salėje) Projekte parašyta: "išmokama visa kompensacijos suma ". Skaitykit. A, jeigu tik taip, tai tuomet galima palikti.
PIRMININKAS. Pasirodo, indėlininkai liks gyvi. A.Basko grėsmė negalioja. Bet yra dar kolegos G.Paviržio siūlymas. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau, kad mano siūlymas būtų įrašytas. Jis kolegos F.Kolosausko siūlymui neprieštarauja, o jį tik papildo. Aš taip suprantu iš F.Kolosausko siūlymo 2 punkto, kad pensinio amžiaus sulaukę asmenys bei pirmos, antros grupės invalidai, jeigu jie turi ne daugiau kaip 2000 Lt, jiems tada išmokama šiais metais. Mano siūlymas, kaip matote, truputį kitoks. Apskritai jis tegul būna, bet antrasis sakinys būtų toks: "Vienišiems pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims bei vienišiems pirmos, antros grupės invalidams indėlių kompensavimo suma iš karto išmokama 4000 Lt ir pirmąja eile." Vienišų nėra labai daug. Aš manau, kad tą galima būtų tikrai padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėsim apsispręsti balsuodami. Aš manau, kad pirmiausia reikės balsuoti dėl kolegos K.Antanavičiaus siūlymų. Tai aš dabar prašyčiau vieną Seimo narį paremti kolegos K.Antanavičiaus alternatyvą šitam straipsniui ir vieną Seimo narį paremti pagrindinį tekstą, bet jau pagal patikslintą Biudžeto ir finansų komiteto variantą. Iš eilės pirmasis kolega J.Listavičius. Dėl alternatyvų. Nematau. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš G.Paviržį remiu.
PIRMININKAS. Gerai. Vėliau mes tarsimės dėl šito. Kolega P.Miškinis. Gerbiamasis Andriukaiti, vėliau truputį. Prašom. Gerbiamasis P.Miškinis. Dėl alternatyvų.
P.A.MIŠKINIS. Ponas K.Antanavičius siūlo išmokėjimus šiek tiek paankstinti ir mokėti šiuo laiku. Juk dabar pagal oficialią redakciją išeitų, kad gali būti tokių situacijų ir atvejų, kai išmokėjimus teks daryti kažkokiam kitam Seimui ir kitai Vyriausybei. Tai galbūt pradėkim mokėti dabar, tegul pradeda mokėti dabartinė Vyriausybė. Aš manau, kad K.Antanavičius yra šiuo požiūriu teisus.
PIRMININKAS. Kas remia pagrindinį tekstą pagal Biudžeto ir finansų komiteto redakciją? Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai sunku pasakyti. Kai buvau Biudžeto ir finansų komitete, mes buvom suderinę. Šiandien, kai gavau duomenis, kad iki 5000 Lt yra indėlių tik už 23 mln., jeigu įskaičiuotume ir "Sekundės " banką, tai faktiškai yra galimybė iki 4 tūkst. padengti, kompensuoti šiais metais.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministre, ir balsuosime.
R.ŠARKINAS. Ne, ten turbūt ne visai tikslūs skaičiai. Lietuvos bankas žadėjo šiandien patikslinti tuos skaičius. Ta suma bus praktiškai didesnė. Jeigu bus galimybių, niekas nesiginčija, ir įstatymas nedraudžia išmokėti šiais metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime alternatyviai. Kas už pagrindinį 6 straipsnio variantą, spaudžia mygtuką "už ", kas remia kolegos K.Antanavičiaus alternatyvą 6 straipsniui, tas balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už - 43, prieš - 11. Lieka pagrindinis variantas. Dabar atėjo kolegos G.Paviržio siūlymo eilė. Gerbiamasis ministre, gal jūs priimate tą papildymą? Ar nepriimate?
R.ŠARKINAS. Aš manyčiau, kad tas pasiūlymas galės būti išmokėjimo tvarkoj numatytas, kai mes žinosime tikslų skaičių, kiek yra tų vienišų pensininkų ar kokių. Jeigu leidžia tos sumos, bus galima jungti. Bet dabar, kol mes nežinome tų skaičių, įrašyti... Šiemet biudžete yra konkreti suma, ir... (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis G.Paviržis reikalauja, kad būtų balsuojama? Prašom netriukšmauti.
Kolega G.Paviržis. Ar reikalaujate, kad būtų balsuojama?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, na, aš noriu, kad jūs sutiktumėte su tuo. Vienišų žmonių nėra daug. Jiems labiau reikalingos šitos lėšos negu... (Balsai salėje) Ne, tai jų daug nėra. Bet ir tų indėlininkų gal ten mažai yra, rūpintis jais nėra ko. Aš suprantu, kad jūs savo tvarkoj galbūt nustatysite. Galbūt. Jeigu čia bus nustatyta, tai kokia prasmė? Tai mažinkime kitiems žmonėms, nukelkime į kitus metus, pratęskime tvarką. O šitą būtinai įrašykime.
PIRMININKAS. Dar kartą ministras. Prašau.
R.ŠARKINAS. Aš nežinau. Na, iš esmės galima, bet jeigu susidarys didelė suma, tai nusikels kitiems ir bus, aišku, ir kitų nepatenkintų. Bet dėl šventos ramybės galima sutikti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada nesiginčijame. Dėl 6 straipsnio su kolegos G.Paviržio papildymu sutarta. Ar reikalauja kas balsuoti? (Balsai salėje) Priimta. Straipsnis pagal Biudžeto ir finansų komiteto variantą, bet su kolegos G.Paviržio papildymu. (Balsas salėje) Taigi variantas buvo išdalytas, gerbiamasis Baleženti, tikrai nepatogu.
Galiu dar kartą perskaityti: "Kompensacijų išmokėjimo terminai: kompensacijos gyventojams išmokamos iki 1997 m. gruodžio 31 d., išskyrus šio straipsnio antrojoje, trečiojoje dalyse nustatytus atvejus." Dabar tie atvejai: pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims bei pirmos ir antros grupės invalidams, taip pat kitiems gyventojams jų indėlių likučių ne daugiau kaip 2 tūkst. litų kompensacijos išmokamos per trumpesnį laiką, iki 1996 m. gruodžio 31 d., t.y. šiais metais. Ir trečioji dalis: mirusiojo indėlininko paveldėtojams, pateikus paveldėjimo teisės liudijimą, išmokama visa kompensacijos suma. Ir plius kolegos G.Paviržio siūlymas - vienišiems pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims bei vienišiems pirmos ir antros grupės invalidams indėlių kompensuojama suma išmokama visa iš karto ir pirmiausia. Ar nereikia balsuoti? Priimta.
Antrasis skirsnis priimtas. Trečiasis skirsnis. Gyventojų indėlių kompensavimo fondas. 7 straipsnis, fondo sudarymas. Dėl to, atrodo, yra kolegos K.Antanavičiaus ir kolegos K.Snežko siūlymai.
Kolega K.Antanavičius. Prašom. Dėl fondo.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūliau, kad būtų nurodytas konkretus procentas, kiek iš indėlio atskaitoma tam fondui. Kadangi suma nėra didinama, kadangi lieka 4 tūkst., tai aš savo atsiimu. Čia nėra prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos K.Snežko nematau. Tada pataisų nėra. Ar galime 7 straipsnį priimti pagal pagrindinį tekstą? (Balsai salėje) Priimta. Ne?
Kolega G.Paviržis. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, kai mes svarstėme Indėlių draudimo įstatymo projektą, buvo mano pataisa, kad panašaus fondo įstatus tvirtintų Seimas. Buvo ignoruota, net nebuvo svarstyta ir buvo numatyta Vyriausybei. Tai ten yra nuolatinis įstatymas, kuris gyvuos ilgą laiką. O čia tik dvejiems metams, ir numatom, kad Seimas. Tai galbūt tada, jeigu jau tame pagrindiniame Vyriausybė numatyta, nuostatus irgi palikime Vyriausybei tvirtinti.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, apskritai mane stebina štai kas. Praktiškai projekte visiškai neatsižvelgta į Juridinio skyriaus išvadas ir siūlymus. Netgi tokia elementari situacija, kai gyventojas apibrėžiamas prieštaraujant galiojantiems teisės aktams. Aš jau nekalbu apie tai, kad Juridinis skyrius kelia labai rimtą problemą. Juk iš esmės mes kalbame, kad fondas vienaip ar kitaip disponuos biudžeto lėšomis. Aišku, kai mes turime kalbėti, kas ir kiek biudžeto lėšų turi skirti, tai, žinoma, ne Vyriausybės kompetencija.
Antra vertus, visiškai įstatyme nekalbama apie labai svarbų klausimą - tai apie biudžeto lėšų šaltinius. Maždaug nukeliama taip, kad dėl biudžeto lėšų šaltinių kažkaip turės spręsti Seimas, tvirtindamas nuostatus. Turbūt taip galima suprasti?
Trečia, visiškai neaišku, per kiek laiko Seimas privalės patvirtinti nuostatus. Baigiamosiose nuostatose nieko nekalbama apie tai, kad Seimas, tarkim, per mėnesį, per du įsipareigoja patvirtinti nuostatus, kad nuostatus Seimui teikia Vyriausybė.
Iš esmės čia yra pakankamai daug trūkumų. Man atrodo, kad įstatymo rengėjai turėtų atsižvelgti į Juridinio skyriaus siūlymus ir bent numatyti, kas teikia nuostatų projektą, per kiek laiko Seimas nuo šio įstatymo patvirtina nuostatus, tarkime, per mėnesį, per dvi savaites. Tai turėtų būti ir baigiamosiose.... Ir jokiu būdu negalima palikti to Vyriausybei, nes čia iš tikrųjų kalbama apie biudžeto lėšas.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl to galėsime balsuoti. Jeigu gerbiamasis R.Šarkinas mano, jog čia turi būti Vyriausybė, kad būtų paprasčiau.
Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Ne, mes nenorime, kad tą tvirtintų Vyriausybė, nes kartu prie šito įstatymo eina ir fondo nuostatai. Jie pridėti ir kartu reikia tvirtinti. Kam čia atidėti Vyriausybei ar kam nors?
PIRMININKAS. Gerai. Tada paliekame kaip yra, kaip suformuluota. Ar reikalauja kas balsuoti dėl 7 straipsnio?
Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Ir dar tik gerbiamajam V.Andriukaičiui norėjau atsakyti. Tai, dėl ko jis reiškia pretenzijas, nieko nėra, juk išspręsta. Ir Biudžeto įstatyme įdėti 20 mln. tam reikalui, ta trūkstama suma bus numatyta 1997 m. biudžete. (Balsas salėje) Tai viskas yra išspręsta.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl 7 straipsnio? Priimta.
8 straipsnis. Yra kelios kolegos A.Basko ir kolegos P.Jakučionio pataisos. Kolega A.Baskas atsiima? (Balsai salėje) Gerbiamieji, na, prašome nedezinformuoti. Aš sunkiai pasiduodu, bet vis dėlto jūs stengiatės.
Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Man nesuprantama, kodėl ministras negalėtų priimti mano pataisos. Aš siūlau išbraukti, kad Finansų ministerijai atsirastų galimybės nukreipti išieškojimą tada, kai ji nori. Pavyzdžiui, kodėl... Čia parašyta, jog pirma turi išmokėti, o paskui nukreipti išieškojimą. O kad atsirastų iš ko mokėti, tai pirma reikia nukreipti išieškojimą. Jeigu jūs orientuojatės, kad viską iš biudžeto mokėsite, tai taip. Aš tai orientuojuosi, kad iš esmės bus mokama iš išieškojimo. Tai kodėl negalima priimti štai šito pasiūlymo? Ir tas pat yra kituose punktuose. Gal ministras paaiškins, kodėl jis nesutinka išbraukti?
PIRMININKAS. Minutėlę! Kol kas dar tegul P.Jakučionis dėl 8 straipsnio preambulės ką nors pasakys arba nepasakys, tada prašysiu ministrą.
Kolega P.Jakučionis. Jis siūlo šiek tiek griežčiau formuluoti. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip, aš pateikiau pataisą pirmajai daliai, kur vietoj žodžių "turi teisę nukreipti išieškojimą " siūlau tiesiog formuluoti "nukreipia išieškojimą ". Čia negali būti jokių, man atrodo, pasirinkimų. Turi būti tas turtas išieškomas, o ne apie tai, kad išieškos ar neišieškos, norės ar nenorės. Čia, turbūt, man atrodo, siūlymas yra labai panašus į kolegos A.Basko siūlymą.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Baskas siūlo išbraukti žodžius "išmokėjus indėlio kompensaciją gyventojų" ir tiesiog rašyti: "finansų ministerija turi teisę ".
Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Gerbiamojo A.Basko pasiūlymas, aš manyčiau, nepriimtinas. Kaip galima nukreipti išieškojimą neišmokėjus? Išmokėjus nukreipiama išieškojimą.
O gerbiamojo P.Jakučionio pastabą, aš dabar manau, gal galima priimti - Finansų ministerija nukreipia išieškojimą.
PIRMININKAS. Taip tiesiog aiškiau ir tvirčiau. Dėl P.Jakučionio pastabos sutarėm. Dabar kolega A.Baskas gal šiuo atveju atsiims?
Prašom.
A.BASKAS. Taupydamas laiką atsiimu. Bet vis tiek mano nuomonė lieka, kad pirmiausia reikia išieškoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiimta. Dabar kolega A.Baskas. Prašom neišjungti. Jūsų pataisos dėl pirmosios, antrosios dalies. (Balsas salėje) Gerbiamasis Baskai, ne jūs diskutuojate su kitais, o per mane su jais, tada prašom. Prašom kreiptis į mane.
A.Baskas dėl 8 straipsnio pirmosios, antrosios dalies. Prašau. Gerbiamasis Baskai, prašom. Jūs siūlote kitus žodžius. Vietoj "išmokėtų kompensacijų sumos" - "grąžintinų sumų". Kodėl? Prašom.
A.BASKAS. Na, taip. Kai paaiškėja, kokias sumas reikia grąžinti, tai atsiranda pagrindas ir išieškoti. Kadangi nepritarė anam, tai aš manau, nepritars ir šitam. Arba ministras grįš į tribūną pasikalbėjęs... Jeigu jis sutinka, tai tada taip. O jeigu nesutinka, taupydamas laiką aš atsiimsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, nuo jūsų labai daug priklauso. Ar jūs priimate kolegos A.Basko pataisas, ar nepriimate? Jeigu nepriimate, tai jis pats atsiima.
R.ŠARKINAS. Jos yra neesminės. Tiesiog pavadinama, kas išmokama: ar grąžintinos sumos, ar kompensacijų sumos. Jeigu jau pavadinome kompensacijomis, kodėl jas dabar turime vadinti grąžintinomis paskutiniame straipsnyje?
PIRMININKAS. Aišku. Ministras nesutinka. Kolega A.Baskas savo žodžio laikosi ir atsiima.
Dabar trečioji dalis - dėl turto išieškojimo, matyt, dienos. Papildymas.
Prašom, gerbiamasis Baskai, dėl trečiosios dalies.
A.BASKAS. Na, papildymas, kad turto išieškojimo dieną.
PIRMININKAS. Kada nukreipiamas išieškojimas?
A.BASKAS. Taip. Nes ta turto vertė gali priklausyti...
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
A.BASKAS. Dabar būtų konkrečiai, kad turto išieškojimo dieną, tuomet aišku, kokia turto vertė.
PIRMININKAS. Prašau. Yra taip: "Finansų ministerija nukreipia išieškojimą į likviduoto banko skolininko turtą, neviršijant skolininkų turtinių įsipareigojimų šiam bankui, turto išieškojimo dieną. " Lyg ir šioks toks papildymas, patikslinimas.
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad galima priimti šitą pasiūlymą, galbūt aiškiau bus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Priimta. Man atrodo, visos pastabos 8 straipsniui. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
9 straipsnis. Pataisų lyg ir nebuvo. Galime priimti? priimta.
10 straipsnis - baigiamosios nuostatos. Irgi pastabų nebuvo. Priimta. Ir, atrodo, viskas. Turbūt senam variantui buvo siūlymai dėl 11 ir 12 straipsnių? Iš tikrųjų nėra tokių straipsnių. (Balsai salėje)
Kolega G.Paviržis - pirmasis.
G.A.PAVIRŽIS. Dabar mes 10 straipsnį baigėme ir galime pastabą turbūt duoti, taip?
PIRMININKAS. Prašom. Jūs rašote: 11 straipsnyje pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą. 11 straipsnio nėra ir jūsų pastabos nėra.
G.A.PAVIRŽIS. Tada nereikia ir kalbėti.
PIRMININKAS. Taip.
G.A.PAVIRŽIS. Bet aš, jeigu jau baigiam, tada pratęsdamas mintį norėčiau kai ką pasakyti. Gerbiamieji kolegos, dėl 4, atsiprašau, dėl 3 straipsnio. Ten kaip tik buvo ginčijamasi, kad valstybės nuosavybės teisė, kaip priklauso bankams, ten mažiau nei 51% akcinio kapitalo, tai daugiau... Tuo metu draudžiama. Bet man atrodo, kad mes Indėlių draudimo įstatyme esame parašę, jog jis galioja tiktai iki 1997 metų sausio 1 d. Tai aš manyčiau, mums reikėtų pažymėti, kad 3 straipsnio ta dalis taip pat galioja tiktai iki to laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, arba iš karto atsakome, arba paskui šiek tiek pasiderinsime ir spręsime, nes yra dar vienas papildymas. Ar galite iš karto pasakyti?
R.ŠARKINAS. Ne. Nereikia keisti šitos formuluotės. Kaip buvo pritarta, ji tinka. Tai yra patenka bankai, kurie buvo šio įstatymo priėmimo laikotarpiu. Yra konkretus bankų sąrašas ir šito įrašyti nereikėtų.
PIRMININKAS. Ir kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Mano papildyme buvo taip pat parašyta, kad reikia papildyti 12 straipsniu.
PIRMININKAS. Taip.
E.KUNEVIČIENĖ. Bet dabar 12 straipsnio neliko.
PIRMININKAS. Ne.
E.KUNEVIČIENĖ. Tai reikėtų papildyti 11 straipsniu. Arba būtų galima papildyti 3 straipsnį. Bet aš niekaip nesuspėjau dėl 3 straipsnio pasakyti, kad gyventojų indėliai, kaupti Lietuvos Respublikos komerciniuose bankuose iki Indėlių draudimo įstatymo priėmimo įsigaliojimo, yra apdrausti valstybės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš jus prašyčiau grįžti į tribūną ir reaguoti į kolegės E.Kunevičienės siūlymą, kad gyventojų indėliai, kaupti Lietuvos komerciniuose bankuose iki Indėlių draudimo įstatymo priėmimo įsigaliojimo, yra apdrausti valstybės.
E.KUNEVIČIENĖ. Kaupti. Čia galima arba 3 straipsnį papildyti, arba papildomai įrašyti 11 straipsnį.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas pirma.
F.KOLOSAUSKAS. Mes tada padarysime, kad draudžiam viską ir viską atiduodam. Tada visas įstatymas virsta aukštyn kojom. Mes negalime pritarti tokiam siūlymui jokiu būdu.
PIRMININKAS. Ir ministras.
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad visai ne to įstatymo objektas yra indėlių draudimas. Šitas įstatymas sprendžia indėlių kompensavimo klausimus.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamoji Kunevičiene, ar teikiate, ar atsiimate? Minutėlę! Kolegė E.Kunevičienė dar sykį.
E.KUNEVIČIENĖ. Nesutinku su ministru šį sykį. 3 straipsnis apie ką kalba? Pasižiūrėkite. Tame 3 straipsnyje būtinai reikėtų įrašyti tai, kas mano parašyta. Kadangi dėl 3 straipsnio aš nesuspėjau, tai galima įrašyti kaip 11 straipsnį.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius. Prašom. Dėl kolegės E.Kunevičienės siūlymo.
S.MALKEVIČIUS. Pone Pirmininke, aš nesuvokiu jūsų ekvilibristikos kompiuteryje. Aš užsirašiau, kai 6 straipsnį svarstėm. Buvau pirmas visą laiką. Bet aš noriu pasakyti dėl viso įstatymo, jeigu leisite.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dėl viso įstatymo bus galima kalbėti vėliau, kai aš išaiškinsiu "ekvilibristikos " pagrindus. Pirmiausia kalba tie, kurie teikia siūlymus. Pirmiausia tie. Išimtį turi dar komiteto pirmininkas ir jau po to - visi kiti. Gerbiamąjį S.Malkevičių aš paliksiu kalbėti dėl viso įstatymo.
Dabar prašom balsuoti, kadangi kolegė E.Kunevičienė teikė savo papildomą siūlymą. Gal pirma dar ministras aiškiai pasakys. Prašom. Dėl papildymo.
R.ŠARKINAS. Ne, tai negalima. Ne to įstatymo. 3 straipsnis visai neprieštarauja, kaip jis dabar yra parašytas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kas už tai, kad įstatymas būtų papildytas tuo siūlymu, kurį teikė kolegė E.Kunevičienė, prašom balsuoti už. Kas mano, kad to nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už - 14, prieš - 25, 12 susilaikė. Nepritarta. Įstatymas yra visas. Dabar, ministre, gal jūs truputėlį pailsėkite. Kolegos kalbės dėl balsavimo motyvų. Kaip žadėjau, kolega S.Malkevičius turėtų būti pirmasis.
Prašom. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra, be abejo, reikalingas. Atrodo, kad galima už jį balsuoti, bet kai kurios vietos liko nevisiškai geros. Man atrodo, kad šito įstatymo negalima vadinti pastoviu. Jis yra laikinas. Jeigu jūs perskaitysite 6 straipsnio pirmąją pastraipą, tai matysite, kad po 1999 m. sausio 1 d. arba nebus bankrotų, arba nebus mokama kompensacijų invalidams ir kitiems, nes yra nurodytos konkrečios datos. Geriausia buvo padaryti, kad nebūtų konkrečios datos, o terminas duotas po bankroto. Tada tas įstatymas veiktų visą laiką, nes bankrotai turbūt bus ir vėliau... su įstatymais. Vis dėlto jeigu jau nebus pataisoma, reikia balsuoti nors ir už tokį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, jis dabar yra patikslintas, jis ir vadinasi Laikinasis įstatymas. Kolega R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis įstatymas labai reikalingas, tačiau norėčiau pasakyti, kad šiame įstatyme yra kai kurių netikslumų, kurie gali pakenkti įstatymo traktavimui. Vienas iš tokių - labai netiksliai apibrėžtas gyventojas. Mes tada susiduriame su problema, kai neaišku, kas tas gyventojas yra Lietuvos Respublikoje. Aš manau, kad sąvoką iš esmės reikia pataisyti. Yra ir kitų nuostatų, kurios šiek tiek neatitinka. Manau, kad nevisiškai atsižvelgta ir į Juridinio skyriaus išvadas. Aš manau, kad įstatymas turi būti patikslintas ir už jį šiuo metu nereikia balsuoti, nes kai kurios sąvokos tikrai neatitinka.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. (Balsas salėje) Todėl, kad kai kurie, gerbiamasis Zimnickai, užsirašė iš anksto, o jūs nespėjote šį sykį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, ar galima pradėti?
PIRMININKAS. Prašom, Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Iš principo mes iš tikrųjų svarstome labai svarbų politinį klausimą. Aišku viena, kad mes apsisprendžiame kompensuoti dalį prarastų indėlių sumos. Dalinė kompensacija iš mokesčių mokėtojų, iš biudžeto pinigų. Dabar visiškai nesuprantama, kodėl mes įvedam dvigubus standartus: bankrutuojančiuose bankuose mes kompensuojame, o tuos, tarkime, kurie įdėję į EBSW, į "Holdingą " ar dar kitur, paliekam už borto, nes tai yra mokesčių mokėtojų, iš dalies jų pinigai. Tuomet Seimas iš tikro turi nedaryti diskriminacijos. Jeigu jis priima šį sprendimą, jis turi galvoti apie kompensavimą. Sumos gali būti ir mažesnės, bet reikia išlyginti, kad kompensavimas turi būti taikomas ir tiems, kurie prarado kitur, nes valstybė ir šiuo požiūriu atsako už EBSW ir už kitus, nes nevykdė kontrolės. Aš noriu pacituoti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas. Ten, komitete, buvo kalbama (tos išvados jums pridėtos), mes kalbėjome, kad valstybės atsakomybės problema šiuo požiūriu yra didelė. Kita vertus, visiškai nutylimos fondo lėšos. Tarkim, tokios lėšos kaip Lietuvos banko likutinio pelno, Lietuvos banko valdomo turto. Bankas yra atsakingas už tai, kad jis nekontroliavo ir išdavinėjo licencijas. Jame yra visokio turto, kurį būtų galima nukreipti į tą fondą. Kita vertus, galima bausti ir Vyriausybę lėšomis iš jos rezervinio fondo, ir t.t. Apie tai kažkodėl mes nutylime. Dabar, kaip sakiau, iš dalies aišku, kad mes priimame sprendimą daliai gyventojų. O kur kita dalis? Pasisakyti prieš, vadinasi, pasisakyti už tai, kad iš viso nieko nebūtų duodama. Tuo tarpu jeigu sprendimas priimamas, tai geriau, kad jis priimamas socialiai teisingas, nes šiuo atveju kokia nors ekonominė logika neegzistuoja. Aš manau, kad mes būtinai turime grįžti ir prie tų gyventojų, kurie neteko savo indėlių pas tuos aferistus, kuriuos valstybė irgi privalėjo išaiškinti.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, aš manau, kad įstatymas išėjo toks, kad... visiškai neaišku ir nesuprantama, kam taikomas. Štai bankrutuojančiuose bankuose... Tie mūsų sustabdyti bankai - Akcinis inovacinis, "Litimpeks " - yra bankrutuojantys. Vadinasi, tas įstatymas ne dėl tų bankų.
Toliau. Kodėl nurodytos konkrečios datos, kada, kam, kokiu laiku, kokiems bankams? Vadinasi, pasąmonėje turimi kažkokie konkretūs bankrutuojantys, kadangi nurodyta data. O iš tiesų rašoma apie visus bankrutuojančius bankus.
Toliau. Tas įstatymas galėtų būti, jis reikalingas ir priimtinas, jeigu būtų parašyta, kad nors pirminis kompensavimas. O kas su kitomis lėšomis? Kaip su lėšom, įdėtom į bankrutuojančius bankus? Kas už juos atsakys? Tame įstatyme turėtų būti aiškiai pasakyta, kad likusios lėšos išmokamos ar atstatomos teismine tvarka ar banko įsiskolintojui į sąskaitą, ar dar kaip nors. Dabar - paimam ir kompensuojam iki 4000, ir lyg ir su kažkuo atsiskaitom. Ar mes manom, kad Lietuvoje žmonės visiškai išprotėję, ar manom, kad jie gali būti patenkinti tokiu įstatymu ir kad tas įstatymas ką nors sprendžia? Ko mes tokiu įstatymu siekiam? Tokio įstatymo vieno priimti iš tiesų negalima ir neįmanoma. Tada turi būti visiškas lėšų grąžinimas visuose bankrutuojančiuose bankuose, išieškojimas.
Toliau. Parodo, kaip rengiami įstatymai. 4 straipsnio trečiojoje dalyje parašyta: "bankrutuojančio banko ir jo priklausomųjų bankų bei įmonių paketų savininko ". Kokio paketo? Higieninio paketo ar kokio? Netgi tai nėra parašyta. Turi būti akcijų paketas.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
K.ANTANAVIČIUS. Tai aš...
PIRMININKAS. Jūs prieš?
K.ANTANAVIČIUS. Grąžinti tuos varganus pinigus per kažkiek laiko pensininkams... nurodyti dveji, treji metai, o palūkanos nenurodytos, - yra visiškai nepriimtina. Dar kartą sakau, kad klausimą dėl bankų turime spręsti iš esmės.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų malonu, kad Seimo dauguma suprato, kad Seimas nėra "chotabyčiai ", ir jie pinigų nekuria. O pinigų yra tiek, kiek jų yra, kiek uždirba pramonės įmonės. Todėl, man atrodo, mes suradome visiškai neblogą formuluotę, kad pirmuoju etapu sumokam po 4000 litų praktiškai iš biudžeto. Toliau. Jeigu bankrutavusiuose bankuose atsiranda turto, vertybinių popierių, iš skolininkų išieškomos tokios sumos, kad užtenka visiškai kompensuoti, šitas įstatymas leidžia visiškai kompensuoti, ir su priskaičiuotomis palūkanomis. Visi kiti klausimai dėl kompensavimo ir sąskaitų yra sprendžiami pagal Bankroto įstatymą. Ten reikia taisyti, nes ten mes pridarėme juokingų dalykų. Todėl turim suprasti, kad valstybė šiandien kompensuoti negali.
Antra pamoka. Turim suprasti, kad rinka veiksminga tik tada, kai pats pilietis ir įmonė prisiima riziką ir yra priversti ieškoti sau geresnio varianto. Nesurado - taip pat turi iš dalies atsakyti. Todėl nepaisant to trūkumo, kuris, atrodo, yra, ir trūkumas, kad mes žadam vieniems 100%, o kitiems - ne, tai čia yra esminis trūkumas, bet mums reikia pagalvoti. Todėl siūlau šiandien tam variantui pritarti. Geresnio kol kas mes iš tikrųjų finansų prasme surasti negalime. Yra galimybė - kiek galima maksimaliai kompensuoti pagal turimus finansinius resursus ir išieškojimai iš įvairių skolininkų, šitų paketų turėtojų, kur 10% tų yra... Aiškiai yra apibrėžta, kas yra paketas, jeigu turi 10%. Vis dėlto siūlau šiandien įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega J.Listavičius. Prašom dėl viso įstatymo.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinojo įstatymo projektas skirtas daliniam gyventojų indėlių kompensavimui iš tam skirto kompensavimo fondo. Indėliai kompensuojami tik gyventojams, kurių indėliai buvo bankrutuojančiuose komerciniuose bankuose. Taigi nuošalyje lieka gyventojų indėliai kredito įstaigose. Indėlio kompensacijos suma - ne daugiau kaip 4000 litų - kaip ir draudimo suma, negali tenkinti. Todėl priimtas 4 straipsnio penktasis punktas yra pažaidimui ir gal kieno nors nuraminimui. Jis nieko gero neduoda, kadangi, kaip sakiau, praktika rodo visiškai ką kita. Todėl tą sumą, kaip ir siūlė, žinoma, reikėjo šiek tiek padidinti. Kompensacijos išmokėjimo terminai tik iš dalies tenkina. Jeigu įstatymas priimtas šiais metais už ankstesnius metus, matyt, reikia šiais metais padidinti išmokamą sumą, o ne palikti ją kitoms valdžioms. Kaip rodo praktika, išmokama apie 10% prarasto bankrutuojančiuose bankuose turto. Taigi su fondo lėšomis bus striuka. Įstatymo projekte visiškai neaptartos fondo nuostatų pagrindinės nuostatos. Remiantis tuo, ką sakiau, aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui, nors pagal tą pirmąją dalį kažkiek bus išmokama šiais metais. Su tuo, žinoma, galima ir sutikti, tačiau visas įstatymas neatitinka keliamų reikalavimų. Aš nebalsuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys ar narė projektui gali nepritarti. Gal gerbiamoji E.Kunevičienė? Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Čia labai įdomi padėtis.
PIRMININKAS. Prašom. Bet kuriuo atveju prašom kalbėti.
E.KUNEVIČIENĖ. Mes turime labai daug pastabų. Yra mūsų rezoliucija, pateikta dėl visų indėlių. Turi būti visiems vienoda tvarka, vienodos sąlygos. Rezoliucija buvo pradėta priiminėti, pateikimas įvyko, tačiau bus taisytina. Šitam įstatymui dabar pritarti reikia, ir pasakysiu, dėl ko. Jis yra tik politinis žingsnis, kad žmonės pradėtų po truputį atsiiminėti indėlius. Jis patenkins tik apie 10-13 tūkst. indėlininkų. O jų yra apie 700 tūkstančių. Taip, su rubliniais indėliais aš turiu omeny. Todėl mes dabar jam pritarsim, kad nors tie žmonės, nors po trupučiuką pradėtų atsiiminėti, o po to pateiksim savo pataisas ir savo įstatymo projektus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis, ir balsuosime.
Salėje - 86 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinasis įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 18.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 51 Seimo nariui balsavus už, 2 prieš ir 18 susilaikius Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo laikinasis įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis ministre.
7sesija 72 p. svarstyti klausimai
Laiko iki pertraukos iš tikrųjų liko nedaug, bet yra lydintis Seimo nutarimas - patvirtinti Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatus. Kiek žinau, jokių pataisų visiems keturiems skirsniams nėra. Gal galim priimti? Aš noriu paklausti gerbiamojo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko. Priimam? (Balsai salėje)
Tada prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu turinys iš viso, atsiprašau, skystokas, tai bent turi būti nuostatų forma. Kokius nuostatus jūs rasite, kurie galėtų būti taip išdėstyti? Paprastai turėtų būti punktai, jeigu jau skirsnis paliktas. Tai kur tie punktai? Tačiau šiuo atveju neturėtų būti ir skirsnių, o turėtų būti nurodyti punktai, ir viskas. Todėl jeigu turinio, jau sakiau, daugiau neprikrausim, nors, žinoma, jį reikėtų detalizuoti, tada man nevisiškai aišku, kodėl šita sąskaita bus Lietuvos banke. Disponuoja Finansų ministerija, o perveda bankrutuojančiam bankui. Čia irgi per daug didelė prabanga. Aš iš principo nuostatams pritarčiau, bet jų formai - ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kolega J.Listavičius, man atrodo, teisus. Čia tikrai reikia tiksliau suformuluoti kartu su mūsų redaktoriais. Būtent. Ne skirsniai, kai skirsniuose nėra nei straipsnių, nei punktų. Man atrodo, kad čia reikėtų padaryti paprasčiau. Gal jūs sutiksite?
R.ŠARKINAS. Jeigu pritartumėt, tai pervadinsim...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, gerbiamasis ministre, nesigirdi.
R.ŠARKINAS. Pervadinsim punktais. Kartu noriu atsakyti gerbiamajam J.Listavičiui. Lietuvos banke siūloma atidaryti sąskaitą todėl, kad tos lėšos nežūtų, nes Lietuvos bankas niekada nebankrutuos. Jeigu kokiame nors komerciniame banke vėl kas nors atsitiks, ir po viso fondo... Tik dėl to Lietuvos banke atidaroma sąskaita.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar, kai ministras sako, kad visi šitie nuostatai bus paredaguoti, tai galima pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Suprantama, kad reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Man gaila, kad nėra kitų lydinčių įstatymų, kad tame fonde iš tikrųjų atsirastų lėšų, kad būtų veiksmingas išieškojimas. Kai aš teikiau savo pataisas pagrindiniam įstatymui, tai žiūrėjau į tai, kad tame fonde būtų lėšų. Ne kad iš biudžeto būtų skiriama, bet kad lėšos eitų iš išieškojimo. Todėl reikėtų kitų lydinčių įstatymų: dėl Ipotekos įstatymo įgyvendinimo, reikėtų antimafinių įstatymų, kad teisėsaugos institucijos būtų suinteresuotos surasti "iškaišiotą " bankų veikėjų turtą. Todėl Seimas turėtų įsipareigoti tuos įstatymus priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, dalį mes jau priėmėm. Ir kodeksus pataisėm, ir dar kai kuriuos dalykus priėmėm. Bet jeigu Ipotekos įstatymo dar nėra, tai ką, - nepriimti šito fondo nuostatų? Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Man nepriimtina, kad Finansų ministerijai pavedama tą fondą kontroliuoti, kuruoti ir valdyti. Finansų ministerija turi savo išteklius ir valdo. Mano manymu, būtų geriausia, kad nuostatuose būtų numatyta, kad fondas veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą, t.y. valstybinis akcinis kapitalas ir nevalstybinis yra vienoje vietoje. Todėl manau, kad ta nuostata čia turėtų būti įgyvendinama.
PIRMININKAS. Gerai. Ministras.
R.ŠARKINAS. Aš noriu pasakyti, kad pagrindiniame įstatyme parašyta, kad fondo veiklą kontroliuoja valstybės kontrolė. Kažkas tą darbą turi dirbti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Nėra ko priimti, nes nėra jokių Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų. Pasižiūrėkit - yra tik keturi skirsnių pavadinimai, ir viskas, bet nuostatų tai nėra. Nei atsakomybės, nei tvarkos, nei kas skirstys, nei kaip skirstys, nei kas valdys, kam pavaldu, nei teisių, nei pareigų, funkcijų - nieko nėra. Tai apie kokį tvirtinimą gali būti kalbama? Nėra jokių nuostatų. Negi norite, kad su tuo fondu atsitiktų taip, kaip su šitais bankais? Taigi prapuls ir šitie pinigai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Po to - kolega A.Katkus ir kolegė E.Kunevičienė.
A.KUNČINAS. Jeigu žiūrėtume sisteminiu požiūriu, aš manau, kad šitam projektui reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs manęs nepastebite. Turbūt keršijate už tai, kad "Lietuvos ryte " buvo atspausdinta žinutė ir parašyti žodžiai, kurių aš nepasakiau.
PIRMININKAS. Tai reikia atšaukti, gerbiamasis Katkau, ne Seimo posėdyje, o tame pačiame laikraštyje, jeigu jūsų vardu pripliurpta. Prašom.
J.A.KATKUS. Jūs tiesiog nepastebite, ir tai yra blogai.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
J.A.KATKUS. Aš norėjau repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Dar nebalsuota. Kolegė E.Kunevičienė. Po balsavimo - tada ir gausite po balsavimo. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai prašyčiau visą Seimą ir ministrą paklausyti, atmesti visas ambicijas ir perbalsuoti už mūsų pataisą. Nepriėmus šitos pataisos, pagal priimtą šiandien įstatymą kompensuosit visiems bankrutuojantiems bankams, nors ir nemokantiems draudimo įmokų, visą amžių. Mūsų pataisa buvo, kad šitas įstatymas galioja tik bankams, kurie buvo iki draudimo įstatymo priėmimo, kad jie laikomi valstybės apdraustais. Nepriėmus mūsų pataisos bankai nemokės draudimo įmokų ir bankrutuos, bet jiems vis tiek galios jūsų įstatymas. Aš prašyčiau grįžti ir priimti mūsų pataisą. Ją galima priimti 3 straipsnyje, galima ir atskiru straipsniu. Dabar, kai priimtas Draudimo įstatymas, visi bankai turi draustis, ir žmonės turi nešti indėlius tik į tuos bankus, kurie draudžiasi. Suprantate, apie ką kalbu? Čia yra labai svarbi pataisa. Nes dabar, jeigu susikurs vėl koks bankelis, ir jis nesidraus taip, kaip priklauso, jūs vėl mokėsite pagal šitą įstatymą. O žmonės turi žinoti, kad jis nebus valstybės apdraustas. O neįrašius šito, nežinos ir vėl bus teismai. Patikėkit, ką aš jums sakau. Atmeskit ambicijas.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad nevisiškai tas, bet tegul ministras paaiškins. Prašom.
R.ŠARKINAS. Ne. Jokių ambicijų aš čia nematau ir tikrai jų neturim, bet tikrai nereikia to įrašo. Juk dabar šis įstatymas veikia, kurie nėra apdrausti pagal gyventojų indėlių draudimą. O indėlių draudimo jau nuo šių metų veikia.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Klausimas išspręstas. Dabar prašom dar kartą registruotis ir balsuosim dėl fondo.
Salėje 64 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 31.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Nutraukiu. Prašom dar kartą registruotis. Sąmoningai prašom registruotis, ir po to žmoniškai suskaičiuot. Prašom registruotis.
Salėje 64 Seimo nariai. Prašom dar kartą pakelti rankas ir prašom ilgėliau palaikyti. Kas už tai, kad būtų priimtas gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo nutarimas? Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 31.
PIRMININKAS. Prašom dar kartą pakelt rankas ir ilgiau palaikyt. Prašom skaičiuot!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Kolega V.Žiemelis turi teisę balsuot. Prašom neatimti šitos teisės.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 23.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 33 balsavus už, 4 - prieš, 23 susilaikius Seimo nutarimas dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo priimtas. Ačiū. Minutėlę! Dabar replikos po balsavimo. Pirma kolegė E.Kunevičienė, po to kolega A.Katkus. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš vėl dėl to paties. Nenorėčiau, kad ministras klaidintų Lietuvos žmones ir 3 straipsnyje aš vėl skaitau, jeigu dar neperskaitėt. "Įstatymas taikomas tiems gyventojų indėliams, kurie nėra apdrausti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių įstatymą." Jeigu šiandien bankelis nesidraus, jūs ir toliau vėl kompensuosit, nepriėmę mūsų pastabos. Žinokit, kad paskui per teismus vėl valstybei užkrausit didžiulę naštą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, priimti įstatymai, už kuriuos tik ką balsavome, ir vienas, ir kitas, yra neteisingi Lietuvos žmonių atžvilgiu dėl to, kad tai indėlininkus suskirsto į dvi grupes: "gerus" ir "geresnius", ir tai supriešina žmones ir tuos vargšus, kurie buvo apgauti ir įdėjo indėlius į valstybėje įregistruotas kreditines įstaigas. Štai ką aš ir norėjau pasakyti. O jūs, pone Pirmininke, vis dėlto manipuliuojat ir manipuliuojat su balsavimais taip, kaip ir stabilizavo visą laiką...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reikia mokėt suskaičiuot bent iki 30. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai apgailestauju, kad jau pertrauka, bet norėčiau pasiūlyti, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas pavesti Biudžeto ir finansų komitetui ir Ekonomikos komitetui pateikti įstatymo projektą dėl visų indėlių bankrutuojančiuose bankuose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šitas dalykas nedingsta. Mes jį galim ir po pietų spręsti. Tik neužmirškit pasiūlyt.
K.ANTANAVIČIUS. Iš tiesų reikia šitą spręsti, dėl to, kad...
PIRMININKAS. Gerai, prašom nepamiršti šito dalyko ir galima bus po pietų grįžti. Kas dar norėtų? Kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš irgi noriu išreikšti nuomonę, kad šis įstatymo priėmimas neatstovauja visų piliečių interesams. Yra labai blogai, kai visuomenė padalijama į dvi grupes.
PIRMININKAS. Pirma turim remti silpnesnius, o po to - turtingesnius. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatai yra netinkami nei forma, nei turiniu. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad šitie nuostatai užima tik vieną puslapį, ir kad juose praktiškai tik keturių skirsnių ir papunkčių pavadinimai, ir kad visas šitas fondas atsidurs didžiuliame pavojuje. Jeigu bankų veiklą reglamentavo keletas įstatymų ir ten buvo keliasdešimt puslapių teksto, ir tai nesuvaldė bankų, tai čia nėra nieko. Aš bijau, kad mes po kokio pusmečio ieškosim, kur dingo šito kompensavimo fondo pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš baigdamas posėdį aš noriu atsiprašyti gerbiamojo J.Niauros, kadangi 1-6 darbotvarkės punktui taip ir neliko laiko. Aš siūlysiu, kad šis įstatymo projektas, tai yra Banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, būtų toliau priimamas pastraipsniui ketvirtadienio posėdyje. Bet tai bus tada, kai tvirtinsim darbotvarkę.
Posėdis baigiamas. Popietinis posėdis prasidės 15 val. Primenu, kad mes sutarėm ypatingos skubos tvarka spręsti 2-13 darbotvarkės klausimą ir antrąjį rezervinį klausimą. Tai yra dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo papildymo ir dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo. Taip pat po pietų turėtume spręsti trečiąjį rezervinį klausimą dėl Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko.
Rytinis posėdis baigiamas. Gerų pietų, mielieji kolegos!