Septyniasdešimtasis
posėdis
1996
m. vasario 1 d
1996.02.01 d. darbotvarkės aptarimas
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 1 d. rytinį plenarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija. Prašom, kolegos.
90 Seimo narių.
Gerbiamieji, šiandien mūsų mielojo kolegos, gerbiamojo Seimo nario R.Bloškio gimtadienis. Ir ne šiaip sau, o pirmasis rimtas jubiliejus. Pasveikinkime. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo patvirtinta antradienį, Seimo seniūnų sueiga tik kai ką patikslino. Visa tai yra pažymėta patikslintoje šios dienos posėdžių darbotvarkėje. Konkrečiai, kai kur keitėsi pranešėjai ir prisidėjo vienas rezervinis klausimas, t.y. 4 rezervinis klausimas. Jis turėtų būti nagrinėjamas opozicijos darbotvarkėje. Tikiuosi, kad galime pradėti darbus.
Visuomenės informavimo įstatymo projektas Nr.200(5) (priėmimo tęsinys) (96.02.01)
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
1a darbotvarkės punktas - Visuomenės informavimo įstatymo projektas, tolesnis priėmimas pastraipsniui. Kviečiu gerbiamąjį pranešėją kolegą R.Šukį į tribūną. Pirmiausia, gerbiamasis Šuky, priminkite ir Seimo nariams, ir radijo klausytojams, kad, atrodo, įstrigome ties 8 straipsniu. Prašom, gerbiamasis Šuky.
R.ŠUKYS. Labas rytas, Seimo nariai, labas rytas tiems, kurie klausotės per radiją. Mes pradedame 8 straipsnio nagrinėjimą. Toliau tęsiame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 8 straipsnio buvo labai daug pataisų. Dėl kai kurių dalykų mes susitarėme, kai ką pasiūlė pats pranešėjas ir, man atrodo, gerbiamasis pranešėjau, kad dabar iš eilės būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir analogiško kolegos P.Jakučionio siūlymo aptarimas, t.y. pirmosios dalies šeštasis ar penktasis punktas. Man taip atrodo iš eilės. Papildymas.
R.ŠUKYS. Taip, papildymas. Šeštasis punktas.
PIRMININKAS. Gal pirma gerbiamasis P.Jakučionis ir komiteto, ir savo vardu. Siūlymų autorius kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš siūliau papildyti šeštuoju punktu 8 straipsnio pirmąją dalį taip: "Neturi būti skelbtina tai, kas kenkia visuotinai pripažintiems tradiciniams moralės principams." Buvo aptariamas panašus siūlymas paskutiniame posėdyje, tai neleidžiamas informacinis chuliganizmas. Mūsų nuomone, savo turiniu tai analogiški siūlymai ir buvo galima kurio nors vieno atsisakyti. Tačiau kadangi Seimas balsavo prieš tą siūlymą, jį išbraukė, "neleidžiamas informacinis chuliganizmas", tai tiek pateikėjas, tiek komitetas dabar mano, kad reikia įrašyti tokį mano siūlymą. Čia buvo ginčijamasi ir su gerbiamuoju pateikėju ponu R.Šukiu, kad galbūt netiksliai apibrėžtas pats objektas. Bet nei rengėjų grupė, nei mes tiksliau apibrėžti kol kas negalėjome. Mūsų nuomone, toks punktas būtinai reikalingas, ir prašome už jį balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas kolega, kuris remia šitą P.Jakučionio, taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymą, ir vienas Seimo narys, kuris mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste. Po to - pranešėjas. Iš eilės pirmasis -kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pone pirmininke, aš norėčiau pasiteirauti. Jeigu mes dabar šitą svarstysime ir balsuosime, ar po to tolimesni komiteto siūlymai šituo punktu nebus nagrinėjami?
PIRMININKAS. Bus, o kaipgi? Dar bus kalbama dėl pornografijos ir dėl paskutinės pastraipos. Ten yra dar ir kolegos A.Patacko siūlymų.
A.J.RAŠKINIS. Aišku.
PIRMININKAS. Mes dabar kalbame tik apie šitą labai konkretų pasiūlymą, kuris yra suformuluotas tiek komiteto, tiek gerbiamojo P.Jakučionio. Aš dar kartą perskaitau, kad visiems būtų aišku. Siūloma papildyti 8 straipsnio pirmąją dalį šeštąja ar čia penktąja dalimi, nes mes jau kažką taisėme, tokiu draustinu dalyku, t.y. tuo, ko negalima skelbti, kai "kenkia visuotinai pripažintiems tradiciniams moralės principams". Tai dabar jums, kolega Raškini, uždavinys, ar jūs tam pritariate, ar jūs tam priešinatės.
A.J.RAŠKINIS. Aš norėčiau ne tik pritarti, bet ir truputėlį argumentuoti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Kolega R.Šukys prisimena. Buvo (...) fondo kvietimu į Lietuvą atvažiavęs ponas Styvas Pasternakas, kuris yra ekspertas informacijos priemonių srityje. Daug bendravo, buvo mūsų komitete, bendravo ir su žurnalistais, ir su mūsų komiteto žmonėmis. Po to aš su juo nemažai susirašinėjau elektroniniu paštu ir štai aš turiu jo gautą laišką, kurį noriu pacituoti. Jis sako, kad būdamas Vilniuje, vaikščiodamas Gedimino prospektu, matė kioskuose pilna pornografinių žurnalų ir laikraščių, kurie kenkia vaikų moralei. Jis mano, kad suaugusiųjų apsaugoti, jeigu jie jau negali ištverti be ištvirkėliškų paveiksliukų, jiems niekaip nesiseka, nori matyti, tai, žinoma, nepavyks, bet įstatymų leidėjai turi padėti visas pastangas, kad apsaugotume vaikus nuo tokių dalykų. Sako, turi būti įvesta griežta teisinė atsakomybė ir mums pataria tai padaryti. Aš manau, kad jo, kaip eksperto, pozicija mums yra labai svarbi, dėl to komitetas yra įtraukęs šitą nuostatą ir siūlau ją palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris manytų, kad to nereikia. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Norėčiau pabūti tuo Seimo nariu, kuris mano, kad šito nereikia, tai yra...
PIRMININKAS. Tuoj pamatysim, gerbiamasis Patackai.
A.V.PATACKAS. Sekundę! Aš kalbu.
PIRMININKAS. Jeigu jūs remiate, tai ačiū.
A.V.PATACKAS. Ne, neremiu.
PIRMININKAS. Kolega J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Aš taip pat remiu.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Patackas tikrai neremia šito siūlymo, tuoj patikrinsim. Minutėlę, gerbiamasis Baranauskai. Kolega A.Patackas dabar. Minutėlę! Gerbiamasis Patackai, prašom klausyti įdėmiai, taip pat ir kiti. Kadangi mes turime mažai laiko, o norinčių kalbėti labai daug. Dabar gali kalbėti tik tas Seimo narys, kuris mano, kad šita pataisa nereikalinga. Prašom.
A.V.PATACKAS. Taip, šita pataisa nereikalinga, nes neįmanoma apibrėžti, kas yra tradiciškai apibrėžtos moralės normos. Neįmanoma apibrėžti, kas yra šviesu, kas yra tamsu, neįmanoma apibrėžti, kas yra karšta, kas yra šalta. Mes nieko nežinome. Mes gyvenime turime vadovautis vien teisiniais principais, indikatoriais, įvairiais prietaisais, kurie gali viską nustatyti. O kas gi ta moralė? Kaipgi tu ją apibrėši, kaip tu ją pačiupinėsi? Būtinai šitą pataisą reikia atmesti ir gyventi be jokių moralės normų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Patackai, būdamas aukštos klasės moralistas, jūs bandėte ir mane, ir Seimą apgauti. Seimas, atrodo, tai suprato. Todėl, kas iš tikrųjų mano, kad šita pataisa nereikalinga? Gal tokių nėra? Kolega J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Ne? Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Šiame straipsnyje yra vienas punktas. Aš jį perskaitysiu: "Žemina žmogaus garbę ir orumą, propaguoja žiaurų elgesį." Manyčiau, kad beveik tas pat pasakyta. Bet aš sutikčiau su tokiu kompromisu, kad būtų galima tiesiog parašyti apie tas moralės normas tame pačiame ketvirtajame punkte ir toliau pratęsti, kad žemina žmogaus garbę ir orumą, t.y. sujungti. Ketvirtajame galima būtų prijungti. Blogiausiu atveju, jeigu jau tikrai kiti sutiktų.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė, nes, kaip matote, dauguma mano, jog reikalinga šita pataisa, o kai kurie siūlo galbūt sutrumpinti, pridėti keletą žodžių kitoje dalyje ir taip išspręsti problemą. Prašom.
R.ŠUKYS. Aš manau, kad neatsiras nė vieno, kuris manytų, kad reikia gyventi, elgtis amoraliai. Tačiau šis siūlymas taip miglotai suformuluotas ir taip neaiškiai, kad jis tiesiog gali kelti grėsmę žodžio ar spaudos laisvei. Vadovaujantis tokia neapibrėžta sąvoka, kaip moralė, moraliniai principai, galima, sakykim, į draudžiamą sąrašą, pavadinkime taip, įrašyti romaną apie prostitutės gyvenimą ir likimą, straipsnį ar knygą apie madą, propaguojančią trumpus sijonus. Tai yra tokia neapibrėžta sąvoka, kad tiesiog galima ja ir piktnaudžiauti. Aš kategoriškai prašau ją išbraukti.
PIRMININKAS. O ne įrašyti?
R.ŠUKYS. Neįrašyti. Užtenka tos normos, kuri įtvirtinta, už kurią Seimas jau balsavo, kad draudžiama rašyti, jeigu tai žemina žmogaus garbę ir orumą. Manau, apima, aiškesnis dalykas yra.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dar sykį registruojamės ir po to balsuosime. Registracija.
96 Seimo nariai. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsuosime už Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto arba analogišką Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymą - papildyti 8 straipsnio pirmąją dalį nuostata, t.y. tuo, kas dar draudžiama skelbti. Nuostata, kuri skamba: "Kenkia visuotinai pripažintiems tradiciniams moralės principams." Kas mano, kad ji reikalinga, tas balsuoja už. Kas mano taip, kaip kalbėjo pranešėjas, kad tai nereikalinga arba net kenkia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, dėmesio! Balsuojame.
Už - 47, prieš - 7, susilaikė 16. Pritarta.
Prašom.
R.ŠUKYS. Aš norėčiau tik pasakyti pastabą. Tai yra didžiulis smūgis spaudos laisvei.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kolegos V.Astrausko papildomas siūlymas.
R.ŠUKYS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko...
PIRMININKAS. Minutėlę! Jis pats pasakys. Kolega V.Astrauskas. Prašom. Jūsų siūlymas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlyme yra penkios pagundos, kurios neturėtų būti skelbiamos ir teikiama apie jas informacija. Prašyčiau kiekvieną šitą pagundą svarstyti ir balsuoti atskirai. Pradedant nuo to, kad neleistina informacija apie prostitutes, nes tai būtų leidimas sąvadauti. Man atrodo, kad tai yra labai aiškus dalykas. Prašyčiau dėl šito visų pirma balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs norėjote, matyt, vesti derybas su kolega V.Astrausku, todėl prašom sakyti.
R.ŠUKYS. Labai neaiški gerbiamojo Seimo nario formuluotė. Net neaišku iš šios formuluotės, ką jis turi galvoje. Ar jis turi informaciją apskritai apie prostituciją, narkomaniją, kurios yra pilna laikraščiuose...
V.ASTRAUSKAS. Apie pačias prostitutes...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Astrauskai, minutėlę! Gerbiamasis pranešėjau, prašom labai aiškiai pasakyti, ar jūs prieš , ar už dėl kolegos V.Astrausko siūlomos pataisos?
R.ŠUKYS. Prieš pataisą.
PIRMININKAS. Prieš. Gerbiamasis Astrauskai, jūs tebeteikiate, nors čia iš tikro...
V.ASTRAUSKAS. Aš teikiu, prašau balsuoti, nes tai yra labai svarbus klausimas. Dabar kai kuriuose laikraščiuose yra spausdinami prostitučių telefonai, ko kitaip nepaaiškinsi kaip tik sąvadavimu.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Minutėlę, pranešėjau. Čia išties suformuluota, sakyčiau, labai atsargiai, kad gali suprasti, kaip nori. Ir reportažas, ir kritinis straipsnis apie prostituciją ir narkotikus irgi gali pakliūti po, kaip čia pasakius, šito straipsnio pataisa. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pati idėja yra gera, gal tik reikėtų šiek tiek redaguoti, kad mes suprastume kaip reklamą. Nes turimas minty reklamavimas. Man atrodo, kad ponas V.Astrauskas turėjo mintyje reklamos problemą. Nes mes informaciją suprantame vienaip, reklamą - kitaip. Todėl, jeigu ponas V.Astrauskas prie šito klausimo grįžtų tuo aspektu, tai, regis, tribūnoje esantis prelegentas sutiktų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia išties yra esminis dalykas. Jeigu žodį "informacija" pakeičiame "neleidžiama reklama", kaip neleidžiama vieša reklama alkoholinių gėrimų, išskyrus tas vietas, kur jie parduodami, tai čia šiek tiek kitas aspektas būtų. Ar, gerbiamasis Astrauskai, sutinkate su tuo? V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano supratimu, labai aiškiai yra suformuluota. Pačias prostitutes, ne prostituciją, kaip procesą, ir ne kovą su ja, jos palaikymu ar nepalaikymu, bet pačių prostitučių nereklamuoti. Jeigu būtų toks pritarimas, kad įdėtume žodį "reklama", tai aš tam neprieštarauju.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Jeigu būtų kalbama apie reklamą, tai būtų ne šio straipsnio objekto svarstymas. Apie reklamą kalbama toliau projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų nekorektiška straipsnio redakcija. Aš siūlau kol kas tą dalyką atidėti ir pabandyti šiek tiek korektiškiau suredaguoti, tada bus galima balsuoti. Arba šitame straipsnyje, arba, kaip pranešėjas sako, kitame straipsnyje. Aš siūlau dabar dėl jo nebalsuoti, nes tikrai reikia korektiškiau suformuluoti. Ar Seimas sutinka? Nebalsuosime dabar. Šiek tiek vėliau.
Dabar Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto papildymas. Dar dėl paskutinės pastraipos? Taip, tuojau. Atsiprašau. Tada "chuliganizmas" baigėsi. Vadinasi, dėl kolegos A.Patacko papildymo arba kitos formuluotės. Gerbiamasis Patackai, prašom formuluoti.
A.V.PATACKAS. Šis papildymas skiriasi nuo projekto teksto tuo, kad ten, be platinimo, yra įrašyta dar ir gamyba. Aš manau, kad turėtume būti nuoseklūs. Jeigu draudžiama platinti, tai draudžiama ir gaminti. Toliau yra apibrėžiamas vadinamasis atskyrimo principas, kuris yra visose civilizuotose šalyse, t.y. ši "produkcija" yra dedama tik tam tikrose apibrėžtose vietose. Tai yra ji nesivolioja bet kur, nesivolioja pagrindinėse miesto gatvėse, ji yra atskirta ir izoliuota. Tas principas, kad gėlyne neturi būti šiukšlyno, o šiukšlyne negalima sodinti gėlių. Tam reikalingas šitos pastraipos išplėtimas. O dėl gamybos ir platinimo, tai aš manau, kad čia net ir ginčytis nėra ko. Jeigu draudžiama platinti, tai kartu draudžiama ir gaminti.
R.ŠUKYS. Ar galiu pataisyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, būkite kantrus. Dar išklausome vieną ar kitą Seimo narį, tada jūsų žodis ir tik po to - sprendimas. Kolega A.Raškinis dėl gerbiamojo A.Patacko siūlymo, t.y. kitaip performuluoti priešpaskutiniąją dalį. Prašom. Kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Mūsų komiteto priešpaskutinė dalis, kuri yra apie asmens privataus gyvenimo apsaugą, yra kitas dalykas. Apie tai aš kalbėsiu atskirai. Dėl šitos dalies iš tikrųjų aš galiu remtis tik daktaro S.Pasternako nuomone dėl platinimo. Kolegos, kai Lietuvos Respublikos sostinės centrinėje gatvėje - Gedimino prospekte - kiekvieno vaikelio akyse yra pardavinėjama bjaurastis, tai mes kompromituojame visą savo šalį. Aš siūlau pritarti mūsų kolegos A.Patacko siūlymui, nes kiekvienas normalus užsienietis, normalus demokratas, pamatęs šitą dalyką, piktinasi juo. Į ką bus panaši mūsų šalis, jeigu mes ją paversime kloaka?
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys, kuris manytų kitaip. Kolega A.Patackas kalbėjo. Kolega V.Andriukaitis. Tas, kas pritartų pagrindiniam tekstui - "Neleidžiama platinti pornografijos". Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, tik ką Seimo Pirmininkas sakė: tas, kas manytų kitaip. Aš esu įsitikinęs, kad kolegos A.Patacko du pasiūlymai gali būti gerbiamojo pranešėjo patikslinti, ir problema tada iš tikrųjų taptų aiškesnė. Būtų galima pasakyti, kad neleidžiama gaminti ir platinti pornografijos. Taigi Lietuvoje būtų pasakyta aiškiai: pornografinės informacijos gaminimas ir platinimas. Problema kita - gaminimas yra ne šio straipsnio reguliavimo objektas. Štai kas. Jeigu pranešėjas aiškiai pasakytų, kad apie pornografinės literatūros gaminimą bus kalbama kitur, kur bus ribojimai dėl gamybos, dėl veiklos, - viskas, tvarka. Manau, tada kolega A.Patackas bus patenkintas.
Dabar kolegos A.Patacko pasiūlymas dėl erotinio, smurtinio ir bulvarinio pobūdžio. Visi supranta, kad erotinio pobūdžio produkcija tikrai turėtų būti platinama tik ten, kur griežtai yra nustatyta tvarka, bet smurtinė iš viso neturėtų būti platinama, ir tai turėtų būti draudžiama. O štai kas yra bulvarinio pobūdžio, - čia turbūt niekas negali pasakyti, kas iš skaitytojų kaip vertins, kas yra bulvarinė spauda. Kita vertus, bulvarinė spauda, pats žodis "bulvarinė" aiškiai rodo, kad ji dažniausiai platinama bulvaruose. Tai yra greito skaitymo, pigi literatūra ir t.t., paprastam naudojimui. Anksčiau, senais laikais, Lietuvoje buvo "5 centai", "10 centų" ir pan., tokie leidinukai, kurie platino paprastam skaitytojui įvairiausius niekučius. Ta prasme kalbėti apie bulvarinės spaudos reglamentavimą niekaip neišeina. Erotinė - taip, o smurtinė iš viso turėtų būti draudžiama.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar sykį pranešėjas, t.y. siūlymo autorius kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš sutikčiau išbraukti žodelį "bulvarinė", bet palikti viską toliau, kaip yra.
PIRMININKAS. Tada liktų "erotinio ir smurtinio", taip?
A.PATACKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.ŠUKYS. Čia labai rimta problema. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kodėl, galima uždrausti gaminti. O kas gi tada nustatys, ką uždrausime? Po ta priedanga, sakykim, erotinio, smurtinio ar pornografinio galima uždrausti gaminti viską. Remdamasis tuo pačiu S.Pasternaku, kuriuo rėmėsi ponas A.Raškinis, galiu pasakyti: jis buvo kategoriškai prieš. Mūsų tekste vienu metu, mūsų viename iš projektų buvo atsiradęs toks dalykas: uždrausti gaminti. Visi ekspertai buvo kategoriškai prieš. Jūs ką, - sako, - jūs norite įvesti cenzūrą? Kol dar daikto nėra, jūs norite uždrausti padaryti daiktą? Tik tada galima įvertinti, kas yra pornografinio ar smurtinio, ar erotinio pobūdžio leidinys, kai jis yra pagamintas. Štai tada jau negalima leisti platinti. Negalima uždrausti to, ko dar nėra. Negalima įvesti cenzūros. Tai draudžia Konstitucija. Konstitucija draudžia cenzūrą. Tai būtų cenzūra. Mūsų projekte yra visiškai kitaip sprendžiama šita problema. Ji yra sprendžiama ir kitame straipsnyje. Pakartosiu nuostatą, kuri įtvirtinta mūsų projekte: mes vadovaujamės tokia nuostata, kad pornografijos platinti neleidžiama. Yra šiame 8 straipsnyje ir kituose straipsniuose apibrėžiama, kad erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių platinimą reglamentuoja Vyriausybė, ir numatytas mechanizmas, kokie leidiniai priskiriami šiai mano minėtai kategorijai. Sprendžiama kitoje vietoje.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, mes vis tiek turėsime apsispręsti balsuodami. Yra šio įstatymo pagrindinio, bazinio teksto variantas - neleidžiama platinti pornografijos, ir yra gerbiamojo kolegos A.Patacko siūlymas plačiau tai parašyt: "Neleidžiama gaminti ir platinti pornografijos, erotinio ir smurtinio (be žodžio "bulvarinio") pobūdžio produkcija gali būti demonstruojama ir platinama Vyriausybės nustatyta tvarka tam tikrose, griežtai apibrėžtose vietose." Tai štai mes dabar turime alternatyviai pasirinkti - arba pagrindinis variantas, kurį gina pranešėjas, arba šiek tiek sutrumpintas kolegos A.Patacko siūlymas.
R.ŠUKYS. Atsiprašau, dar vieną.
PIRMININKAS. Prašom. Dar pranešėjas.
R.ŠUKYS. Aš dar noriu pakartoti, kad platinimo tvarką reglamentuoja visai kitas skyrius, visiškai kitas skyrius. Jis netinka net pagal įstatymo projekto struktūrą. Prašom skaityti visą projektą.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Patackas sutiktų, kad dėl šio straipsnio būtų balsuojama, t.y. dėl šios pataisos būtų balsuojama, kai prieisime prie atitinkamo straipsnio? Kolega A.Patackas dar sykį. Prašom. Nesutinkat?
A.V.PATACKAS. Ne, nesutinku.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Pone Pirmininke, aš norėjau pastabą dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Iš tikrųjų gana keistas mūsų šitas disputas, kai Seimo nariai turi teisę kalbėti vienas - už, vienas - prieš, o pranešėjas be perstojo kalba ir agituoja. Truputėlį reikėtų išbalansuoti Seimo narių ir ne Seimo nario - pranešėjo galimybes.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Pranešėjas ir yra pranešėjas. Jis atsako už pagrindinį tekstą. Jis yra darbo grupės vadovas. Žinoma, jeigu jis teiktųsi kalbėti trumpiau, gal geriau būtų ir ginamam tekstui, bet čia jau kitas dalykas. Čia taktikos klausimas. Bet jis turi teisę ginti pateiktą variantą.
Gerbiamieji kolegos, kadangi gerbiamasis A.Patackas neatsisako savo siūlymo, o buvo kompromisas - balsuoti dėl to, kai nagrinėsime atitinkamą straipsnį, todėl prašom dar sykį registruotis. Registracija. Aš supratau, kad gerbiamasis V.Andriukaitis iš dalies buvo prieš.
Salėje 82 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie remia pagrindinį, trumpesnį tekstą dėl pornografijos draudimo arba, tiksliau, neplatinimo, tie balsuoja už, kas remia platesnį gerbiamojo A.Patacko siūlymą, tie balsuoja prieš. (Balsai salėje) Gerbiamasis Patackai, tik jūs neaiškinkit, kaip reikia balsuoti. Aš labai atsiprašau. Yra jūsų alternatyva. Kartoju: yra pagrindinis tekstas: "Neleidžiama platinti pornografijos", o gerbiamasis A.Patackas ir pats raštu formuluoja, tik paskui siūlo kitaip. Siūloma alternatyva, todėl alternatyviai ir reikia balsuoti, gerbiamasis Patackai. Pats siūlote, o po to protestuojate. Taigi mygtukas "už" - pagrindinis tekstas, mygtukas "prieš" - kolegos A.Patacko alternatyva. Ar visiems aišku? Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 32, prieš - 31, 2 susilaikė. Pritarta pagrindiniam tekstui. Atsiprašau. Ne, pritarta pagrindiniam tekstui, nes alternatyviai. 32-31. (Balsai salėje) Gerai. Prašom visus sėsti į vietas. Prašom sėstis. Gerbiamasis Saudargai, gerbiamasis Raškini, prašom sėsti į vietas. Dar sykį registruojamės. Gal ir perbalsuosim, nes vieno balso skirtumas.
R.ŠUKYS. Viską sujaukia, iš kito straipsnio...
PIRMININKAS. Prašom registruotis.
Salėje 76 Seimo nariai. Balsuosim pakeldami rankas. Prašyčiau palaikyti ilgėliau rankas. Kas už pagrindinį tekstą, prašom pakelti rankas. Už pagrindinį tekstą, trumpesnį. Prašom skaičiuoti. Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš arba kas už kolegos A.Patacko teikiamą alternatyvą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 33.
PIRMININKAS. Prieš 33. Liko pagrindinis tekstas.
Gerbiamieji kolegos, paskutinė pastraipa, kuriai yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto esminis siūlymas, atrodo, kolegos J.Baranausko siūlymas, ir nedidelis papildymas, kurį teikia kolega A.Baskas. Gerbiamasis pranešėjau, gal ką nors priimat, sakysim, kolegos A.Basko siūlymą?
R.ŠUKYS. Taip, kolegos A.Basko siūlymas priimtinas.
PIRMININKAS. Prašom. Kas dabar gins komiteto poziciją? Gerbiamasis P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip. Komitetas suformulavo kitą redakciją. Paskutiniosios dalies pirmasis sakinys yra tas pats, tik antrame sakinyje, mūsų nuomone, yra tiksliau apibrėžtas objektas. Tai yra "skelbti informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą galima tik jam sutikus arba nagrinėjant bylą atskirame teismo procese, arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus arba nusikaltimus". Mums atrodo, kad tokia formuluotė būtų geresnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Baranauskas. Ar jūs sutinkate su šita redakcija, ar vis tiek siūlysite savo? Prašom.
J.G.BARANAUSKAS. Praktiškai mano siūlymas sutampa su šia redakcija ir...
PIRMININKAS. Minutėlę! Į mikrofoną, gerbiamasis Baranauskai.
J.G.BARANAUSKAS. Aš kalbu į mikrofoną. Ir mes komitete apsvarstėme, taigi aš pritariu tai komiteto redakcijai. Kadangi čia tokia aptaki forma, kas spręs visuomenei svarbą, ar daroma žala kokiai institucijai. Čia yra labai subjektyvu, ir mes negalime palikti to įstatyminėje normoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas mano, kad turi likti viskas kaip pagrindiniame tekste? Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Taip. Kolegos Seimo nariai, aš siūlau palikti pagrindinį tekstą, nes manau, kad informacija apie valstybinių institucijų pareigūnus, kuri yra svarbi visuomenei, turi būti skelbiama. Ir jeigu mes sau uždraustume, tai, sakykim, dabar turėtų būti nuteisti tie spaudos leidiniai, kurie parašė apie premjero indėlio atsiėmimą, dėl to, kad jie paskelbė informaciją apie žmogaus privatų reikalą, apie jo indėlį, apie jo atsiėmimą. Bet, atrodo, dabar visi tokie patenkinti apie tai rašo ir skaito, vadinasi, manoma, kad tai yra svarbi visuomenei informacija - šitas privatus gyvenimo faktas. Todėl manau, kad... arba, sakysim, sako: "tokia informacija, kuri nedaro žalos asmeniui". Sakysim, kažkada buvo premjerė K.Prunskienė, ir visa spauda pranešė apie jos vedybas. Tai ar pranešimas galėjo padaryti kokią nors žalą? Ji buvo visuomenei įdomi, tai buvo premjerė, ir spauda apie tai parašė. Ar būtinai reikėjo bėgti jos paklausti? Aš manau, kad tokį dalyką galima paskelbti apie svarbų visuomenei asmenį, ir tai žalos jam nepadaro. Todėl aš siūlau palikti tekstą tokį, koks jis yra siūlomas darbo grupės. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Čia yra labai subtili problema. Apskritai privatus gyvenimas turi būti neliečiamas. Bet jeigu žmogus ateina į valdžią, tai visuomenei ne tas pat, kur jis leidžia vakarus, sakykim, ar "Vilniaus brigadoje", ar teatre. Yra didžiulis skirtumas. Jis turi atsisakyti dalies imuniteto. O kad taryba... nustatys teismas. Mes ir parašėm: jeigu tai svarbu visuomenei. Jeigu, sakykim, pagarsins apie privatų gyvenimą, nereikšmingą visuomenei, bus piktnaudžiavimas, ir teismas šitą ribą nustatys. Todėl prašau palikti pagrindinę formuluotę, nes apie valdžią rašyti irgi reikia.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamasis Jakučioni, aš į jus pirmiausia kreipiuosi. Aš manau, kad šiuo atveju irgi reikėjo balsuoti alternatyviai. Jūs sutinkate? Taigi už jau kalbėjo.
P.JAKUČIONIS. Taip. Sutinkam. Todėl, kad čia yra praktiškai alternatyva tai daliai.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad kalbėjo. Bet jeigu jūs manote, kad nekalbėjo, prašom. Dar kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai, ši pataisa yra nepaprastai svarbi. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į mūsų Konstitucijos 22 straipsnį. Jame rašoma apie žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Čia labai aiškiai suformuluota nuostata: informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tai, ką siūlo šis kooperatinis rengėjų įstatymo projektas, yra antikonstitucinė nuostata. O mūsų komiteto siūloma pataisa išbalansuotai suteikia galimybę.
PIRMININKAS. Subalansuota, gerbiamasi Raškini.
A.J.RAŠKINIS. Atsiprašau. Labai atsiprašau. Subalansuotai suteikia galimybes ir spaudos atstovams gauti informaciją, ir apginti žmogaus privatų gyvenimą. Jeigu šito dalyko nepadarysime, tai iš tikrųjų tolesnis žingsnis bus - aš paduosiu šitą straipsnį į Konstitucinį Teismą, nes ginti žmogaus asmens teises privalu būtent mums, Seimo nariams. Privalu ginti ne tik žurnalistų teises, bet ir kiekvieno piliečio asmens teises.
Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį ne tik į netikslumus pagrindiniame tekste, bet ir į galimybes pažeidinėti įstatymus. Konstitucijoje štai kas parašyta: "Tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui." Kas nustatys, kaip - daro žalą ar nedaro žalos? Tik pats asmuo gali nustatyti. Todėl Konstitucija jo teises ir gina, kad žurnalistai nesikištų, kur nereikia. Arba vėl ką jie siūlo. Informacija, kuri yra apie pareigūnus, visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančius asmenis. Tai ką, šunų draugijos pirmininko pavaduotojas jau visuomeninėje veikloje dalyvaujantis asmuo, ir kiekvienas galės lįsti į jo kambarį po antklode? Atsiprašau už tokį norą uzurpuoti piliečių teises. O štai jeigu paimtume mūsų komiteto siūlomas pataisas...
PIRMININKAS. Prašom. Dar kartą pranešėjas.
A.J.RAŠKINIS. Labai aiškiai viskas parašyta: "Informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą galima skelbti tik tam žmogui sutinkant arba kai informacija pateikiama nagrinėjant bylą atskirame teismo procese, arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus." Visi reikalingi dalykai žurnalistams yra suteikiami, bet yra ginama žmogaus privataus gyvenimo teisė. Kategoriškai prašau palaikyti šitą mūsų pataisą.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.
R.ŠUKYS. Esu priverstas pasakyti, kad gerbiamojo Seimo nario A.Raškinio siūlymas iš tiesų turbūt yra antikonstitucinis, nes Konstitucija suteikia piliečiams teisę žinoti. Ši informacija reikalinga ne tik žurnalistams, bet ir visuomenei, ir visuomenė turi žinoti, jeigu Seimo narys vakarus leidžia "brigadoje". Ar apie tai irgi negalima rašyti? Tada nieko negalima iš tiesų. Nė apie valdžios vyrų indėlius.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio! Balsavimas vėl bus alternatyvus. Įstatymo pagrindinio teksto variantas, kurį gina pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai, mygtukas - "už", įstatymo alternatyvus variantas, kurį teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir kiti Seimo nariai, - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Pagrindinis tekstas - už, alternatyva - prieš. Balsavimas pradėtas.
Už pagrindinį tekstą - 19, už alternatyvą - 40, ir vis tiek 3 susilaikė. Laimėjo alternatyva.
R.ŠUKYS. Leiskite tada...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę! Prašom.
R.ŠUKYS. Aš manau, kad mūsų spauda, radijas ir televizija, priėmus šią nuostatą, nebegalės normaliai egzistuoti, todėl siūlyčiau gerbiamajam Seimui šį klausimą dar kartą svarstyti vėliau.
PIRMININKAS. Minutėlę! Pranešėjas turi tam teisę, ir vėliau bus galima prie šito grįžti, bet dabar mes vis tiek turim reikalą užbaigti. Minutėlę, gerbiamasis Patackai, mes dabar turim balsuoti dėl viso straipsnio.
R.ŠUKYS. Prašom nebalsuoti už visą straipsnį. Atidėkit vėlesniam laikui.
BALSAS IŠ SALĖS. Balsuojam, balsuojam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl viso straipsnio vis tiek suteikia galimybę grįžti prie kiekvieno. Bet jeigu kolegos mano, kad šitos procedūros daryti neturim, tai tikrai galim atidėti, nors, man atrodo, kad tai nekeičia reikalo esmės. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Norėčiau paguosti nusiminusius žurnalistus ir pateikti citatą iš Tarptautinio žurnalistų etikos kodekso, kurį neseniai Seimas rekomendavo priimti. Pradžia yra žinoma, kad... Atsiprašau, gal pasakysiu iš atminties. Ten rašoma, kad yra teisė skelbti žmonių, esančių valdžioje, gyvenimo faktus, kurie turi reikšmę visuomenei, tačiau yra ištara, kad buvimas valdžioje nereiškia, kad to žmogaus asmeninis gyvenimas netenka... su juo turi būti elgiamasi nepagarbiai. Vadinasi, šitie du dalykai turi būti suderinti. Tuo tarpu žurnalistė, kuri (nenoriu sakyti pavardės) viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo "arti" dar neartus dirvonus, pradėjo žvalgytis pro rakto skylutę, skaičiuoti Prezidento meilužes ir pan., yra pasakiusi štai ką: aš savo draugės negalėčiau paklausti, dėl ko ji išsiskyrė. Vadinasi, draugės ji negali paklausti, jos etika neleidžia, o eilinio žmogaus ar Prezidento ji gali. Vadinasi, du moralės standartai, dvigubi atskaitos taškai, ir viskas. Kad šito nebūtų, turime būti labai preciziški. Be abejo, žmogus, viešame gyvenime dalyvaujantis, valdžios pareigūnas privalo... indėlių paslaptis, kiti dalykai turi būti žinomi, turi būti vieši. Bet tai, kas vadinama asmeniniu gyvenimu, turi būti kažkokia riba, ties kuria žurnalistas turi sustoti. Ta riba turi būti labai aiškiai įvardyta. Nes esi valdžioje ar nesi valdžioje, tu vis tiek lieki žmogumi. Tai ką, valdžios žmogus jau ne žmogus? Jis neturi teisės į asmeninį gyvenimą?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Patackai, ačiū.
A.V.PATACKAS. Todėl būkime objektyvūs. Tai yra dviguba atsakomybė. Mes patys esame tokie. Kiekvienas žiūri pro padidinamąjį stiklą. Ir teisingai daro. Reikalavimai turi būti dešimt kartų didesni, bet turi būti riba, kurios peržengti nevalia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įspėju, kad po vieną per kiekvieną mikrofoną, ir taškas. Klausimas baigtas, ir mes turim pradėti nagrinėti kitą, ne mažiau svarbų, o gal ir svarbesnį klausimą - bankų reikalus. Todėl gerbiamasis E.Jarašiūnas, G.Paviržis, ir taškas. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes galėtume šitą problemą atidėti vėlesniam laikui, ir štai dėl kokių motyvų: tekstas turi būti pakankamai korektiškas. Šiuo atveju aš siūlyčiau, kad nebalsuotume už šitą straipsnį dabar, nes diskutuojama apie vieną, o tekstas, už kurį balsuota, jo turinys yra kitoks. Tuos dalykus reikėtų suderinti, todėl aš siūlyčiau, kad šį klausimą spręstume vėliau, kai balsuosime už visą skyrių arba baigdami įstatymą. Dabar nebalsuokime už šį tekstą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš ne dėl viso straipsnio, bet ten buvo ir mano pataisų. Aš nežinau, ar kas nors į jas sureagavo, ar ne, bet gal tada pažiūrėkim ir į jas. Atmesim - tai atmesim, bet visi tylėjot.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Pavirži, aš supratau, kad jos buvo nagrinėtos anksčiau.
R.ŠUKYS. Aš atsakysiu.
PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau.
R.ŠUKYS. Gerbiamojo G.Paviržio pataisa iš esmės buvo tokia pat, kaip ir gerbiamojo V.Astrausko.
PIRMININKAS. Vaikų prievarta. Viskas, gerbiamieji koelgos. Iš tikrųjų atsirado formalus pretekstas nebaigti šito straipsnio, kadangi turėsim nagrinėti gerbiamojo G.Paviržio pataisas. Laikas baigėsi, ačiū už dėmesį. Tie, kurie norės dar kalbėti - po kito klausimo, nes turim pradėti naują klausimą. Ačiū.
Ministras gerbiamasis R.Šarkinas kviečiamas į tribūną, o gerbiamajam R.Šukiui dėkoju. (Triukšmas salėje)
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
1-2 darbotvarkės punktas. Gerbiamasis Kunčinai, jokių kalbų! Užtenka replikų. (Triukšmas salėje)
Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jeigu laimingai užbaigsime pirmąjį ir antrąjį klausimus, kolegos I.Uždavinys, A.Baležentis ir A.Kunčinas galės pasakyti replikas. Mes viršijom laiką, gerbiamieji kolegos. Replikos ir kiti dalykai yra įskaitomi į tą patį klausimo nagrinėjimo laiką, o laikas buvo iki 10.40 val. Mes viršijom nustatytą laiką. Bet aš jus atsiminsiu ir po antrojo klausimo kviesiu pasakyti po žodį.
Gerbiamasis Šarkinai, jeigu aš prisimenu, tai mes balsavom dėl įstatymo 1 straipsnio, arba dėl bazinio įstatymo 3 straipsnio. Mes susitarėm dėl 2 straipsnio, arba bazinio įstatymo 6 straipsnio, papildymo, bet balsuota nebuvo.
R.ŠARKINAS. Ir dar vienas. Dėl visų trijų straipsnių buvo sutarta, o nebalsuota tik už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Šarkinai, jūs man čia neaiškinkit. Dovanokit. Nebuvo balsuota už patį paskutinį, t.y. 6 straipsnį. Buvo balsuota dėl K.Antanavičiaus siūlymų ir kitų dalykų, bet dėl paties straipsnio balsuota nebuvo. (Salėje šurmulys) Dabar mes tik dėl straipsnio. Gerbiamieji kolegos, viskas užbaigta. Liko tik šitas dalykas - 3 straipsnis, arba 6 straipsnio papildymas. Mes turim kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Kolega J.Listavičius dėl balsavimo motyvų. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas iš esmės nieko naujo nesprendžia. Jis skirtas save įtikinti. Žmonių problemos taip ir liks neišspręstos. Suma - 5000 litų doleriais ar markėmis taip ir palikta, nors buvo aiškiai pasakyta, kad tokia suma nepakankama ir ją reikėjo didinti. Indėlio indeksavimas, atsižvelgiant į metų infliaciją, yra teigiamas šio įstatymo momentas, bet to mažai. Draudžiant indėlius, draudimo įmokos, kurios priklauso nuo indėlio kiekio ir sumos, pastato bankus į nelygias sąlygas. Įstatymo projekto pakeitimai ir papildymai parodo nepilnavertį šio klausimo sprendimą. Įstatymo projekto pakeitimams ir papildymams nepritariu ir balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pone Pirmininke, pone ministre! Drįstu jums priminti, kad mes palikome 10 ar 5 tūkstančius atvirus. Atsimenate, du kartus balsavome ir buvo lygu. Dėl tų dalykų turime balsuoti.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamieji kolegos, kadangi po lygiai ir buvo perbalsuota, tai lieka taip, kaip buvo. Ir viskas. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar čia reikėtų kalbėti dėl 3 paskutiniojo straipsnio, ar dėl viso? Aš pasiruošęs kalbėti abiem atvejais.
PIRMININKAS. Kol kas dėl paskutiniojo.
A.BALEŽENTIS. Dėl paskutiniojo. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra dvi alternatyvos. Viena alternatyva yra pagrindinis įstatymo projektas, antroji alternatyva yra Biudžeto ir finansų komiteto alternatyva.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau. Jau viskas pasirinkta, tik mes nespėjome atlikti paskutiniojo balsavimo. Pasirinkta taip, kaip yra, - 1,5%. Tai jau pasirinkta, gerbiamasis kolega.
A.BALEŽENTIS. Taip, tai kalbėsim...
PIRMININKAS. Ar jūs remiate šitą, ar neremiate?
A.BALEŽENTIS. Taip, aš remiu tą, kur yra 1,5%, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti tam variantui, kurį teikia Biudžeto ir finansų komitetas, ar kas nors reikalauja balsuoti? Tai yra bazinio įstatymo 6 straipsnio papildymas. Nereikalaujat? Ačiū. Priimta.
Tada prašome kalbėti dėl viso įstatymo. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, kad, svarstant indėlių draudimo įstatymą, labai svarbu, kad Vyriausybė duotų tam tikras skirtingas garantijas komerciniams bankams, kuriuose nėra Vyriausybės kontrolinio paketo, ir tiems bankams, kuriuose kontrolinį paketą turi privatūs asmenys. Todėl labai svarbu įrašyti tam tikrą išlygą, kad tuose bankuose, kuriuose Vyriausybė neturi kontrolinio paketo, būtų įvestas specialus tų bankų tikrinimas, kaip jie vykdo draudimo įstatymo reikalavimus.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl viso šito įstatymėlio. Na, kam čia viskas buvo daroma, taip ir neaišku. Tai yra tiesiog pasityčiojimas iš įstatymo ir iš draudimo. Jeigu kas nors įsivaizduoja, kaip šiandien vienas kolega kalbėjo per radiją, kad čia galima žmones kaip nors mulkinti, tai manau, kad ne visi drįs, pasinaudodami tokiu įstatymu... Už 5000 litų balsavome du kartus, kol nepasiekė, kad būtų 5000. Aš atkakliai... Paskaitykit vakar dienos spaudą, visokias išvadas... Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja, kad būtų draudžiama ne mažiau kaip kažkiek ekiu. Išeina 76 tūkst. litų. Mes nedrąsiai siūlėme tik 50 tūkst. Baikim tyčiotis iš žmonių. Mes manom, kad visa Lietuva yra kvailių šalis. Aš sakyčiau priešingai - gal čia yra tam tikra dalis, o Lietuvoje yra daug protingų žmonių. Tai, kad mes priimam kažkokį draudimą iki 5000, jokio draudimo nėra. Patys žmonės sumoka. Tada "darykim" kitą įstatymą, darykim taip, kad užsimoka iš savo procentų, kad gali būti koks nors apdraudimas. Argi mes visi pasirengę žlugdyti visą Lietuvos ūkį, kad visi "išvarytų" visus savo indėlius - ir litais, ir doleriais - į užsienius? Ir dabar jau daug yra. Mes turim daryti priešingai. Todėl aš prieš to įstatymo priėmimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo absoliučiai peikti negalima. Labai gerai, kad mes įteisinom draudimą ne vien litais, bet ir dviem užsienio valiutomis. Tik gaila vieno - kad ministrai turėtų reaguoti laiku, kai būna tokie pasiūlymai, o ne laukti dvi ar tris savaites. Aš manau, kad šis įstatymas dar turi kai kurių trūkumų.
Pirma. Yra nurodyta, kad šis fondas turi savo lėšas laikyti Lietuvos banke. Visiškai neaišku, kaip bus su tomis palūkanomis, kurios laikomos Lietuvos banke, nes neaišku, kokias palūkanas jam mokėti galės Lietuvos bankas. Matyt, toliau nagrinėjant šį įstatymą tą reikia išsiaiškinti.
Toliau. Vienas straipsnis sako, kad šio fondo lėšos gali būti panaudojamos tik Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti, bet kadangi visiškai neaišku, ar tam fondui bus taikomos tam tikros privilegijos, ar jis turės konkuruoti su komerciniais bankais... Vėl labai neaišku. Jeigu jis konkuruos su komerciniais bankais, gali atsitikti taip, kad praktiškai jis negalės tų vertybinių popierių įsigyti, o juos nusipirks tik komerciniai bankai. Todėl neaišku, kaip bus su palūkanomis, kaip su konkurencija su komerciniais bankais. Fondas palaipsniui gali prarasti lėšas. Todėl manau, kad šiuo atveju jam reikia pritarti, nors dar kartą noriu Č.Juršėno prašyti: vis dėlto buvo lygiosios dėl 5 ir 10 tūkstančių. Statute aš neradau parašyta, kad jeigu du kartus būna lygiosios, nugali senasis variantas. Aš tai interpretuoju kaip dviejų komandų žaidimą. Futbolo komanda, vadovaujama Č.Juršėno, ir J.Veselkos futbolo komanda. Yra 0:0, ir sako, kad Č.Juršėnas nugalėjo. Taip būti negali.
PIRMININKAS. Ne, lieka senasis variantas. Čia ne futbolas, gerbiamasis kolega, bet politika.
J.VESELKA. Aš tik palyginu. Todėl manau, kad reikia pritarti, bet kai bus paskirtas administratorius ir valdyba, kad jie grįžtų ir patikslintų neaiškumus, kad tas fondas iš tikrųjų nesužlugtų, bet veiktų nuolat ir būtų garantuoti indėliai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, štai su šituo sutinku. Jeigu reikės, vėliau bus galima patikslinti. Juo labiau kad ir pats ministras tai girdi. Kolega R.Dagys. Prašom. Buvo užsirašęs iš anksto.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, šita mūsų pataisa, kuria mes draudžiam ir valiutines lėšas, yra žingsnis į priekį. Socialdemokratų frakcija tuo patenkinta, bet gaila, kad tuo metu, kai priiminėjom, mūsų siūlymas buvo palaikytas nerimtu, bet dabar patys matome, kad reikia taisyti. Šitame įstatyme yra dalykų, kuriuos mes irgi siūlėm. Šitas Indėlių draudimo įstatymas dar nesprendžia labai svarbios problemos... nekuriama sistema, kaip draudžiami kitokie indėliai, juridinių asmenų indėliai ir pan., kaip yra dabar. Šiuo atveju problemos su įmonių lėšomis, kurios nei kaip nors apsaugotos, nei darbininkams atlyginimai mokami ir t.t. Man atrodo, kad buvo galima nagrinėti tokį patį mechanizmą, kadangi man atrodo, kad įmonės ir organizacijos sutiktų naudotis tam tikru draudimu ir turėtų tam tikrą garantą, kad vis dėlto dalis jų lėšų yra apdrausta, ir esant juodai dienai jos galės atlikti pačius būtiniausius veiksmus. Praktiškai buvo galima per tą patį atskaitymą, per fondą tą daryti. Aš manau, kad ateity mes vis tiek prie tos problemos privalėsim grįžti. Šiuo atveju lieka tam tikras klaustukas dėl valstybinių komercinių bankų, ar jie neturėtų turėti tokios prievolės, nors aš suprantu, kad valstybinių komercinių bankų, kuriuose valstybė turi 51%, valstybės turtas yra garantuojamas valstybės turtu. Iš esmės kol kas nėra mechanizmo, kuris pasakytų, kaip ta garantija realizuojama. Deklaracija yra, bet kas bus, jeigu sužlugs? Kaip tada valstybė turės atsiskaityti? Todėl reikėtų kurti kokį nors mechanizmą. Todėl, pritardami pagrindinėms nuostatoms, mes manome, kad šitas įstatymas kai kurių klausimų iki galo neišsprendžia. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom. Dėl viso įstatymo.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau kalbėti dėl viso įstatymo pakeitimo. Mes visiems pakeitimams nepritariam, kadangi nebuvo priimta 50 tūkst. litų suma, tačiau negalim nepritarti to įstatymo priėmimui, nes padarytas neblogas dalykas, kad draudžiama valiuta. Aš savo kolegoms siūlyčiau balsuoti už, o dėl 50 tūkst. mes dar pabandysim kitą kartą pakeisti.
PIRMININKAS. Tie pasiūlymai galioja, gerbiamoji Kunevičiene. Dar iš anksto buvo užsirašęs kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji, nekartosiu kolegų pasakytų šio įstatymo trūkumų, aš apgailestauju, kad nepavyko užkišti trijų skylių. Įstatyme parašyta: "Draudimo kompensacija pradedama mokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo draudimo įvykio dienos." Tai leidžia labai ilgai tęsti. Pavyzdžiui, 10 Lt išmokėjo, o po to kiek nori gali tęsti. Todėl aš ir siūliau pataisą, kad būtų numatyta, pavyzdžiui, indėlio iki 100 Lt visa draudimo kompensacija išmokama ne vėliau kaip per mėnesį nuo indėlio termino pabaigos. Tai yra viena neužtaisyta skylė. Kita skylė - vėl buvo atmesta pataisa, ką laikyti draudiminiu įvykiu. Ten parašyta, kad draudiminis įvykis yra nuo bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, kai įvedėme moratoriumą LAIB’ui, "Litimpeks",ui, tai dar nedraudiminis įvykis... gali tas tęstis pusę metų, nuvertėja... Bet vis tiek teks balsuoti nors už tai, kad truputį pagerino šitą įstatymą, ir tikėtis, kad ateis valdžia, kuri užtaisys ir kitas skyles.
PIRMININKAS. Paskutinysis - komiteto pirmininkas kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums visiems dar kartą priminti, kad mes svarstome Jo Ekscelencijos Prezidento dekretą, kuriame jis pasiūlė kai kurias pataisas šitam, jau priimtam, įstatymui. Iš principo debatuose per kelias dienas mes sustojome prie tų pasiūlymų, kuriuos teikia Prezidentas. Aš dar kartą visiems noriu pasakyti, kad nėra ko nuogąstauti, valstybės finansinės galimybės yra tokios, kokios jos yra. Kartelę bus galima kelti gerėjant valstybės finansinėms galimybėms. Dar daugiau. Mūsų komitetas pasiūlė Vyriausybei parengti įstatymo projektą savanoriškam draudimui per atitinkamas vietines ir užsienio kompanijas. Taigi nėra uždaryti keliai ir nėra idealių įstatymų, ir nėra tokių žmonių, kurie neklysta. Aš siūlau šitą įstatymą šiandien priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Kolosauskai. Aš tik prašyčiau gerbiamąjį ministrą ir pranešėją R.Šarkiną patvirtinti, kad ir ministras, ir Vyriausybė toliau nagrinės šitą įstatymą ir galimas pataisas, kai atsiras galimybių. Kad jūs šito neatsisakote.
R.ŠARKINAS. Taip, būtinai nagrinės, bet leiskime tam įstatymui pradėti galioti. Kad jis pradėtų galioti ir būtų galima sudaryti, sukaupti draudimo fondą, o tada, priklausomai nuo to, koks bus fondas, teikti pasiūlymus dėl tų sumų didinimo.
PIRMININKAS. Prašom, kolegos, registruotis. Po to balsuosime. Registracija. 82 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. Kolegos, tylos! Gerbiamasis Katkau!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom sėsti į vietas.
PIRMININKAS. Prašom dar palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Kolegos, prašom nevaikščioti, prašom palaikyti rankas!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 53 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš, 9 susilaikius Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Ačiū, ministre. Jūs kol kas minutei prisėskite. Dabar kolegos, matyt, dėl vedimo tvarkos. Ar replikas norit pasakyti? Kolegos K.Antanavičius, A.Baležentis, J.Veselka. Prašom. Iš eilės. Gerbiamasis Antanavičiau, būkite malonus, į mikrofoną. Ir kolega A.Kunčinas, kuriam buvo pažadėta.
K.ANTANAVIČIUS. Ar galiu?
PIRMININKAS. Prašom. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Replika. Ką mes priėmėme? Štai ponas F.Kolosauskas, ar kuris čia kalbėjo, kad bus dar laisvojo draudimo įstatymas. O ką čia priėmėme? Gal galite pasakyti?
Parašykit "privalomąjį draudimą", tada bus visai kas kita. Yra gyventojų indėlių draudimo įstatymas, o ne koks nors dar. Tai būkite bent kiek padorūs, parašykit - privaloma. Tada iš tiesų iš bėdos galima šitam pritarti. Bet kai vieną priimame, kitą darome, čia yra nesąmonė...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, visi, atrodo, sutarėme, išskyrus jus, kad šitas įstatymas nėra labai geras, bet yra tam tikra pažanga, kadangi užsienio valiuta įvedama. O gerbiamajam K.Antanavičiui - vis tiek pasaulio pabaiga. Be abejo, reikia, bet ne viską iš karto. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis ministre, mūsų darbo tragiškumas yra tas, kad mes bėgame įvykiams iš paskos. Mes nieko nepasimokėme iš bankų krizės. Įstatymai turi eiti situacijų, problemų, krizių priekyje. Žiūrėkite, ką mes kasdien girdime? Tuštėja valstybės iždas, tuštėja bankai, maža to - išplaukia valiuta į užsienį, pateikiami skaičiai. Ir priėmus tokį įstatymą negi neaišku, kad visi indėlininkai, kurie turi daugiau negu 5 tūkst. Lt, juos atsiims. Jeigu palauksime dar ilgiau, juos išveš. Tai yra akivaizdu, jeigu tie indėliai yra valiutiniai. Ir tada, po kelių savaičių ar mėnesių, kai liks tušti bankai, mes vėl grįšime prie šito klausimo ir sakysim: oi, mes nežinojome, nepastebėjome, priėmėme laikiną įstatymą, o dabar gerinkime. Įvykius reikia prognozuoti, ir įstatymai turi valdyti situaciją į priekį, o ne bėgti iš paskos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet nereikia ir gąsdinti, gerbiamasis Baleženti. Kai kas iš tikrųjų ir išsigąsta, net jūsų. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Noriu pasakyti, kad tas įstatymas, kaip susitarėme, nėra tobulas, bet vis dėlto garantuoja praktiškai žmogui draudimą apie 50 tūkst. Lt, arba 10 tūkst. dolerių, nes jis gali po 5 tūkst. laikyti įvairiuose bankuose, ir jeigu kuris nors iš jų bankrutuoja, jam atitinkamai kompensuoja. Bet, aišku, jis turi daug trūkumų. Norėčiau gerbiamojo Č.Juršėno ir ministro paprašyti - tie, kurie oponuoja pradiniam variantui, nelaikykite jų priešais arba kvailiais. Iš tikrųjų būna gerų pasiūlymų, jeigu atsižvelgtume, iš karto priiminėtume tobulesnius įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministras sutinka. Ar kolegė G.Jurkūnaitė, ar kolega A.Kunčinas, ar abu - duetu? Atskirai? Prašom. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš apgailestauju, kad Seimas atsisakė pirminės nuostatos, kuri buvo pirmajame įstatymo variante, kad draudžiama tik nacionalinė valiuta. Vienas iš pagrindinių argumentų, kurį tada pateikė Vyriausybė ir kai kurie Seimo nariai, yra tas, kad mes turime gerbti visų pirma savo valiutą ir ugdyti jai pagarbą, net ir įstatymų pagalba. Todėl labai gailiuosi, kad Seimas atsisakė šitos nuostatos, ir dėl to susilaikiau balsuodama už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi man anksčiau nebuvo suteiktas žodis, aš dabar priverstas grįžti prie pirmojo klausimo ir kviečiu visus Seimo narius įsipareigoti, o Seimo valdybą pasiekti, kad svarstant Visuomenės informavimo įstatymo projektą, kiekvieną dieną būtų priimama bent po vieną straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiandien mažai trūko, bet taip jau išėjo.
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar 1-3a, 3b klausimai. Primenu, kad čia mes neužbaigėme, t.y. mes nesusitarėme, ar baigiame pateikimą, ar ne. Todėl, kad būtų aiškiau, aš kviečiu vieną Seimo narį kalbėti už pateikimą ir vieną - prieš. Bet tik po vieną. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manau, kad buvome baigę procedūrą, mums buvo belikę balsuoti.
PIRMININKAS. Taip.
J.PANGONIS. Todėl aš pasakysiu, kad netgi gerbiamasis premjeras A.Šleževičius sakė, kad nėra būtina dabar šį įstatymą pateikinėti ir priiminėti, kadangi tai yra susiję su visų bankų krize.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, patikslinu - šįryt su premjeru, po jo vakarykštės tokios, kaip jūs sakėte, kalbos, dar kartą aiškinausi. Jis sutiko, kad reikia užbaigti pateikimą.
J.PANGONIS. Jeigu dėl "Vakarų" banko ten yra viskas aiškiau, dėl 30 mln. Lt, kad būtų kapitalizuotas valstybės kreditas, tai dėl "Aurabanko", kur yra 86 mln. įmurkdyti, aš labai abejoju, ar mes galime priimti tokį sprendimą ir "pakabinti ant biudžeto", dar didindami biudžeto deficitą. Todėl aš tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, mes juk dabar nepriimame įstatymo. Mes tik užbaigiame vieną procedūrą. Užbaikime, o po to žiūrėsime. Jūsų komitetas nagrinės, kitas komitetas nagrinės, ir apsispręsime. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi negaliu pasisakyt, bet galiu kalbėt.
PIRMININKAS. Ne, jau tada ačiū. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Negaliu irgi pasisakyti už šitą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas. Mes dabar sprendžiame kol kas formalų klausimą, ar toliau nagrinėsime, ar ne? O kiek tų milijonų, ar iš viso jie bus - spręsime tik tada, jeigu prieisime prie priėmimo stadijos, jeigu pasieksime priėmimo stadiją. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų problema yra aiški, ir jūs paaiškinamajame rašte rašote, kad tai yra Vyriausybės padėti depozitai šituose bankuose. Aš depozitą įsivaizduoju taip: padėjau ten savo 10 tūkst.Lt ir juos turiu. Jeigu jie ten yra, tai aš nelabai suprantu, kam didinti biudžeto deficitą. Iš tikrųjų gal reikėtų pateikimui pritarti, bet tik po to, kai jūs išaiškinsite, kodėl padėjus depozitą reikia didinti biudžeto deficitą. Man neaišku.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Po to ministras.
L.K.JASKELEVIČIUS. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Ministras.
R.ŠARKINAS. Depozitas padėtas nebuvo. Bet jeigu būtų įneštas kapitalas, tai tada atsiranda biudžeto išlaidos. Juk labai paprasta. Aš manau, kad svarstymo metu bus galima išsiaiškinti visus tuos klausimus, kurie jums kyla.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau, mes turime balsuoti atskirai. Pirma 1-3a ir priklausomai nuo šito - 1-3b. Prašom registruotis. Dėmesio! Registracija.
75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuojame tik dėl procedūros. Ar pradedame tas procedūras, t.y. svarstymą ir klausimų nagrinėjimą, jeigu pritarsime komitetuose, ar ne? Esminį klausimą spręsime vėliau. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo nutarimo projektui "Dėl valstybės dalies akcinėse bendrovėse "Vakarų" bankas" ir "Aurabankas"? Kas už šį nutarimą, tas - už. Kas prieš - prieš. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už - 40, prieš - 18, susilaikė 8. Pritarta.
Tai gal tada dėl 2, gerbiamieji kolegos, nereikia balsuoti, kadangi tai iš esmės yra išvestinis įstatymas? Sutinkam? Ačiū. Dabar kokie komitetai? Pagrindinis, matyt, Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas - Ekonomikos?
(Balsas iš salės) Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad sutinkame, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis, o Ekonomikos - papildomas. Sutinkam? Ačiū.
BALSAS IŠ SALĖS. Nesutinkam!
PIRMININKAS. Dėl pirmojo sutinkam. Tada prašom, vienas - už, vienas - prieš. Kolega J.Pangonis dėl Ekonomikos komiteto - kad jis būtų pagrindinis. Prašom.
J.PANGONIS. Mes labai gerai žinome, kad Biudžeto ir finansų komitetas yra tik tarpininkas tarp Finansų ministerijos ir Vyriausybės, ir Seimo. Jis iš esmės savarankiškai jokių sprendimų nepriima. Todėl būtina dar, kad šiuo klausimu ir Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis, nes tai yra vis dėlto labai svarbus klausimas. Tai susiję ne su 800 tūkst., bet su 86 mln. valstybės pinigų.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Kolega J.Pangonis tam tikra prasme teisus, sakydamas, kad Biudžeto ir finansų komitetas labai dažnai atlieka tik tarpinį vaidmenį. Tačiau Ekonomikos komitetą skirti pagrindiniu po to - kas šiandien girdėjo to komiteto pirmininko V.Zimnicko kalbą per radiją - aš manyčiau, būtų dar didesnė klaida. Todėl siūlau pagrindiniu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Biudžeto ir finansų komiteto mes susitarėme. Dabar balsuosime: kas už tai, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis, tas balsuoja už. Kas mano, kad jis turi būti tik papildomas, balsuoja prieš arba susilaiko. Kadangi niekas nesiginčija, kad jis būtų. (Balsai salėje) Ginčas yra, ar jis bus pagrindinis, ar ne. Tai jeigu pagrindinis - tai už, o jeigu papildomas - tai prieš arba susilaiko. Prašom. Tai ir bus du. (Balsai salėje) Jokia problema.
Už - 18, prieš - 17, susilaikė 18. Lieka papildomas komitetas.
Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BASKAS. Ar negalėtume balsuoti dėl tokios alternatyvos, kadangi čia klausimas yra labai svarbus, nes bandoma į kiaurą puodą pilti toliau milijonus. Kaip ne kartą pastebėjome, Biudžeto ir finansų komitetas tą praktiką ir vykdo. Ar negalima pasiūlyti, kad būtų du pagrindiniai komitetai, jeigu negalima susitarti, kad Ekonomikos komitetas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau nubalsuota ir lieka papildomas. Jeigu reikia, galima papildomu dar ir Valstybės ir teisės komitetą.
A.BASKAS. Nebūtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Aš noriu replikuoti į pastabą, kad... nereikia painioti komiteto pirmininko su pačiu komitetu. Komiteto pirmininkas - tai LDDP frakcijos vėliava.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasirodo, turim naujų vėliavų, tai gerai sunkioje situacijoje. Ačiū, gerbiamasis ministre, klausimas baigtas.
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
Dabar 1-4 darbotvarkės punktas - Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2031, antrasis variantas. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį J.Niaurą į tribūną. Truputėlį atsiprašau, gerbiamasis Niaura, mes viena minute anksčiau pradedame. Ar galima? Gerbiamasis A.Endriukaitis neprieštarauja, vadinasi, galime pradėti. Gerbiamasis pranešėjau, gal trumpai drūtai pasakykite dėl varianto ir pataisų, o po to mes jau kiekvieną straipsnį atskirai nagrinėsime. Tik pačiais bendriausiais žodžiais, dabar pranešimo daryti nereikia.
J.NIAURA. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo pataisos... (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę! Man atrodo, kad niekas nenorėjo kalbėti. Tada aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Niaura, jūs truputėlį prisėskite, jeigu kolegos dar labai nori kalbėti. Bet galioja ankstesnis užsirašymas. Gerbiamieji kolegos, turėjo būti ankstesnis užsirašymas, o kadangi yra dabar užsirašyta, tai dabar galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų. Pritariame po svarstymo, ar ne? Ir iš trijų Seimo narių pirmasis, žinoma, R.Dagys, po to kolega J.Veselka arba kolega K.Jaskelevičius. Prašom dalytis per pusę.
BALSAS IŠ SALĖS. O kodėl šiandien priėmimas, gerbiamasis Pirmininke?
PIRMININKAS. Todėl, kad ypatingos skubos tvarka. Seniai mūsų buvo nutarta. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Pagal tai, kas išdalyta mums visiems, jau matyti ne tik svarstymo procedūra, bet ir tai, kad yra įvertintos daugelio pataisos, atrodo, kad jau galima pradėti ir priėmimo procedūrą. Taigi pritarčiau kitai procedūrai.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš labai įsigilinau į šitą naują variantą ir matau, kad centrinis Bankas kai ką nori Seime laikyti absoliučiais idiotais. Atsimenu, Ekonomikos komitete buvo nutarta dėl 27 straipsnio, kad reikia palikti visas senas formuluotes, t.y. visus senus apribojimus dėl paskolų suteikimo komerciniams bankams, tik įrašant nuostatą, jog gali dviejų savaičių paskolas teikti ir be šitų apribojimų. Pagal dabartinį variantą apskritai centrinis Bankas pasilieka toks, lyg būtų komercinis bankas. Todėl labai prašau šiandien jo nepriimti, o iš tikrųjų įvykdyti tai, kas buvo sutarta Ekonomikos komitete. Paliekame senus apribojimus, įrašom dvi savaites ir paliekam dar vieną papunktį, kur su Vyriausybės garantija. O visus kitus, gerbiamieji, tai, kas yra komerciniams bankams... Visos šitos pataisos praktiškai likviduoja valstybės banką ir nori jį prilyginti dar vienam komerciniam bankui. Tikrai pavojinga jį šiandien tokį priimti.
PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš taip pat prieš tai, kad būtų šiandien pradėtas priėmimas, nes jūs, gerbiamasis Pirmininke, vėl painiojatės tuose sąrašuose. Aš praėjusį kartą buvau užsirašęs kalbėti, šį kartą užsirašęs kalbėti, deja, ar jūs tuos sąrašus pametate, ar kaip ten?
PIRMININKAS. Prašom. Aš juk tamstai suteikiau žodį, kad jūs kalbėtumėte iš esmės. Pritariate po svarstymo ar ne? Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Bet tai dėl motyvų. Jūs paminėjote dėl motyvų. Bet dėl svarstymo tęsinio turi būti kita procedūra.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti esmę, o po to turėsime balsuoti, nes dar anksčiau mes nutarėme šitą įstatymo projektą nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ir aš negaliu jos vienas pakeisti. Suprantat?
L.K.JASKELEVIČIUS. Pirmiausia priiminėti šį įstatymą, kai ką tik yra atstatydintas Lietuvos banko valdybos pirmininkas, būtų klaida. Aš prisimenu, kaip tie pakeitimai buvo teikiami: paskubomis, neaptarus su Vyriausybe, kai iš tiesų buvo ta panika. Buvo atstatydinta Komercinių bankų priežiūros departamento direktorė. Gerbiamasis J.Niaura irgi, man atrodo, į visus tuos pasiūlymus nėra pakankamai įsigilinęs. Biudžeto ir finansų komitete buvo diskutuojamas ir toks dalykas: įsteigti tam tikrą priežiūros instituciją, kuri leistų užtikrinti, kad nesikartotų panašūs dalykai, kai centrinis Bankas pasijunta valstybe valstybėje. Deja, šitas dalykas, man atrodo, nepakankamai apgalvotas. Ir ta gausybė šiandien pasiūlytų alternatyvų dar sykį verčia pristabdyti šio įstatymo priėmimą ir palaukti, kol bus paskirtas naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
PIRMININKAS. Dar kalbės kolega J.Listavičius, bet noriu priminti kai kurias datas. Projektas Seimui buvo pateiktas sausio 8 d., Seime jis buvo pradėtas nagrinėti, t.y. pateikimo stadija, sausio 9 d. Po to buvo nutarta, kad svarstymas turi būti sausio 10 d., o priėmimas - sausio 15 d. O mes priėmimą, gerbiamieji kolegos, ruošiamės pradėti vasario 1 d. Argi kas nors skuba, gerbiamieji kolegos? Laikykimės mūsų pačių susitarimo ir nekalbėkim to, ko nėra.
Dabar iš eilės. Kolega J.Listavičius, kolega K.Bobelis ir kolega F.Kolosauskas. Prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš viso į šio įstatymo projektą galima būtų žiūrėti dviem aspektais. Čia yra kai kurie momentai, būtų galima dabar atskirus straipsnius priimti, tačiau yra straipsnių, ties kuriais tikrai reikėtų sustoti ir juos dar svarstyti, juos dar tikslinti. Aš pirmiausia turėčiau omeny tokius straipsnius, kaip 201 ir 22 straipsnio kai kurios nuostatos, su kuriomis, žinoma, negalima būtų sutikti. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie 24 straipsnį. Jeigu dabar mes norėtume svarstymą pabaigti, aš beveik tam pritarčiau, tačiau, kaip sakiau, priimant atskirus straipsnius, žinoma, dar reikia labai įsigilinti, taip pat, matyt, ir sustoti, jeigu ne taip eitų, atidėjus straipsnius juos dar išsamiau apsvarstyti ir aiškintis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, J.Listavičius tikrai pasiūlė racionalią mintį. Baigiam svarstymą, pradedam priimti pastraipsniui ir, jeigu kur įstrigsim, tą į šoną. Tuo labiau jeigu mes šiandien priimsim du straipsnius, tai bus labai gerai. Aš manau, kad mes toliau ir nepajudėsim.
K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visiškai pritariu kolegos K.Jaskelevičiaus minčiai. Kaip mes galime bandyti priimti įstatymą, kol nėra naujos Lietuvos banko valdybos? Atėję nauji žmonės galbūt visiškai nenorės dirbti pagal šį priimtą įstatymą ir mums vėl pristatys naują įstatymą ar naujus keitimus? Kai klausimas yra tik kelių savaičių, kol bus sudaryta nauja valdyba, aš manau, būtų labai protinga atidėti šio įstatymo svarstymą. Taip pat labai pritariu kolegos J.Listavičiaus pasiūlymui, nes čia yra tikrai labai daug straipsnių, kuriuos reikia keisti. Ir aš nenorėčiau čia dabar visų savo pastaboje minėti, bet yra labai klaidingai ir dezinformuojančiai sudarytų straipsnių, kurie dar daugiau komplikuoja visą situaciją. Todėl aš siūlau priėmimą atidėti.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš vis dėlto norėčiau paklausti gerbiamąjį Pirmininką, ar reikalingi mums komitetai? Gal visiškai nereikia jų? Jeigu komitetas svarstė, nurodė tam tikras pastabas, tai reikėjo kažkaip sureaguoti. Aš pritariu pono J.Veselkos minčiai, kad negalime šiandien priimti. Svarstyti galim, bet leiskit svarstyti. Jūs visiškai nekreipiat dėmesio į sąrašą. Kas užsirašęs, tas lieka kažkur šone. Negalima taip nerimtai. Arba tada panaikinkim komitetus. Jų sprendimai tada tegul negalioja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, pranešu, kad nė vienas nebuvo nustumtas, o papildomai kalbėjo netgi kolega S.Malkevičius. Visi, kurie norėjo ką nors pasakyti, pasakė, kalbėjo rimtai, bet tik trumpiau negu paprastai. O aš galiu pagal mūsų šešerių darbo metų patyrimą pasakyti: ilgai kalbėti - tai visiškai nereiškia protingai kalbėti.
Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu priminti, kad mes Lietuvos banko įstatymą lygiai taip pat priėmėm prieš kurį laiką ir štai turim pasekmes. Lygiai taip pat, baigiantis sesijai, paskubom, lygiai taip pat spaudžiant, lygiai taip pat Seimo nariams prieštaraujant. Ir štai mes tą Banko įstatymą šiandien turime taisyti. Jeigu mes jį lygiai taip pat priimsim, tai pasekmės bus lygiai tokios pačios. Todėl aš siūlau baigti svarstymą, o priėmimo šiandien nepradėti.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį štai į ką. Šis įstatymas buvo kelis kartus svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jis buvo svarstytas Ekonomikos komitete, buvo svarstytas darbo grupėje, bendrame Vyriausybės ir banko posėdyje du kartus buvo svarstytas tas įstatymas. Toliau. Yra ekspertų išvados dėl šio įstatymo, jas pateikė Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Aš siūlau, gerbiamieji, šiandien pritarti po svarstymo ir pradėti priėmimą. Aš visiškai solidarizuojuosi su gerbiamojo J.Listavičiaus nuomone, kad mes galime prie abejotinų, diskutuotinų straipsnių sustoti, juos praleisti, o tuos straipsnius, kurie nekelia abejonių, galim priimti. Yra du pagrindiniai momentai, kurie akcentuojami. Tai banko biudžeto tvirtinimas ir banko priežiūra. Štai du banginiai, kurie yra pagrindiniai. Visa kita yra techniniai dalykai. Tuo labiau kad kai ponas J.Veselka aiškina dėl 27 straipsnio, tai jis nevisiškai įsigilinęs, jam reikėtų giliau pažiūrėti. Bet aš neatmetu galimybės, kad tą straipsnį galima atidėti, dar prie jo grįžti ir diskutuoti. Taigi pradėkim priėmimo stadiją.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad tikrai atsiranda kompromisas. Aš siūlau registruotis, ir balsuosim, kad baigtume svarstymą. Prašom registruotis.
Salėje 69 Seimo nariai. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui? Kas už, prašom balsuoti už. Ar galim bendru sutarimu? Gal nereikia balsuoti? Nereikia? Reikia. Prašom, balsuojam. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat.
Už - 33, prieš - 12, 8 susilaikė. Pritarta po svarstymo.
Kadangi šitas dalykas nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, aš siūlau laikytis tos tvarkos, kurią pasiūlė kolega J.Listavičius. Jeigu didelių prieštaravimų kuriam nors straipsniui nėra, mes jį priiminėjam, jeigu yra - atidedam. Įstatymas gana didelis, pataisų daug ir mes vis tiek šiandien nebaigsim. Bėgant priiminėt tikrai nereikia, aš su tuo sutinku.
Kviečiu gerbiamąjį J.Niaurą į tribūną ir pradedam priėmimo procedūrą.
Iš eilės yra šio įstatymo 1 straipsnis, o bazinio įstatymo 6 straipsnis. Jeigu aš teisingai supratau, jam pataisų nėra.
J.NIAURA. Taip. 6 straipsnis parengtas bendru Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko sutarimu. Jam pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, pastabų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Kolega A.Baležentis. Vienas - už, vienas - prieš.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, atsižvelgdamas į šio įstatymo ypatingą svarbą ir reikšmę, atsižvelgdamas į tai, kad būtent šis įstatymas "apverčia" bankus arba juos pastato ant kojų ir atitinkamai nuo to priklauso mūsų valstybės ir mūsų visų žmonių likimas, aš labai prašyčiau, kad mes priimtume tik tuos straipsnius, kuriems neprieštarauja nė vienas Biudžeto ir finansų komiteto narys. Jeigu yra prieštaravimų, mes turime tą straipsnį atidėti ir diskutuoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Įdomus pasiūlymas. To dar procedūrose nebuvo. Bet kodėl gi neišnagrinėjus? Gerbiamasis J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Galiojančio įstatymo 6 straipsnyje buvo įteisinta nuostata, kad bankas iš Finansų ministerijos piniginius ženklus perka pagal jų nominalią kainą. Dabar šita nuostata kažkodėl panaikinama. Aš suprasčiau, jeigu dėl to šita nuostata naikinama, jog banko kapitalas yra blogas ir jį reikia didinti. Būtų aišku, kad tai laikina nuostata. O dabar mes įteisinam amžinai tokią nuostatą, kad jau nepirks iš Finansų ministerijos pagal nominalą, ir visiškai neaišku, kodėl šis principas yra panaikinamas. Todėl aš negaliu pritarti tam 6 straipsniui, nes, mano manymu, tokia svarbi nuostata... Suprasčiau, kad laikinai galbūt šito ir reikia.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau palaikyti poną A.Baležentį ta prasme, kad iš tikrųjų mes greičiau pastatytume šitą banką ant kojų. Todėl siūlau balsuoti už 6 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Baležentis lyg ir ne tą sakė.
V.V.ZIMNICKAS. Pradžia buvo tokia.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
J.NIAURA. Taip, aš atsakysiu į gerbiamojo J.Veselkos pastabą arba nuostatą, dėl ko mes neperkam iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos litų ir centų monetų. Pernai Lietuvos monetų kalykla buvo perduota Lietuvos bankui. Tai yra išsisprendė tas klausimas, todėl mes patys iš savęs pirkti negalime. Finansų ministerija nedalyvauja šitame procese.
PIRMININKAS. O gal būtų įdomiau, gerbiamasis Niaura? Ne? Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas balsuoti dėl šio straipsnio? (Balsai salėje: "Priimam!") Gerai. Ačiū. Priimta.
Dabar 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 8 straipsnis. Yra kolegos K.Kuzminsko pataisos dėl dešimtosios ir penkioliktosios dalies. Gerbiamasis Kuzminskai, prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau...
PIRMININKAS. Į mikrofoną.
K.KUZMINSKAS. Jūs atsakyme teigiate, kad mūsų panašia nuostata papildytas 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas. O jis skamba taip: "Lietuvos banko valdybos pirmininkas vadovauja Lietuvos banko darbui." Vis dėlto tik vadovauja, tačiau atsakomybės mes visai nematome. Matome, kaip iki šiol Lietuvos bankui vadovavo buvęs valdybos pirmininkas K.Ratkevičius. Jis vadovavo taip, kad bankrutavo visi komerciniai bankai, parašė pareiškimą ir ramia sąžine, jam prašant, atleistas iš banko valdybos pirmininko pareigų. Todėl mes ir rašome tą nuostatą, jog atsako už priežiūros rezultatų įgyvendinimą, kad būtų atsakomybė. O jeigu nepriimat tos nuostatos, kuri asmeniškai mano teikiama, kadangi aš atstovausiu ir Krikščionių demokratų frakcijos siūlomoms pataisoms, prašysiu, kad pritartumėt vis dėlto tai, kur siūloma 8 straipsnį papildyti 15 punktu: "Už komercinių bankų veiklą atsako Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir jos nariai." Tada bus konkretus atsakymas.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, dabar mes turime susitarti dėl procedūrų. Jeigu aš jus teisingai supratau, pirma balsuojam dėl tų pataisų, kurias jūs pasirašėte kaip Seimo narys. Ir jeigu jūsų pataisa nepriimama, tada balsuojame dėl kitos pataisos.
K.KUZMINSKAS. Tada dėl Krikščionių demokratų frakcijos.
PIRMININKAS. Supratau. Mielieji kolegos, kas remia gerbiamojo K.Kuzminsko arba visų krikdemų siūlymus? Vienas, kuris remia, ir vienas, kuris prieš. Kolega A.Baležentis. Jūs po to, gerbiamasis pranešėjau. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra akivaizdu, kad reikia pritarti šiai pataisai. Ji sutampa su projekto tekstu, tačiau yra paprastas papildymas "ir atsako už priežiūros rezultatų įgyvendinimą". Be šito jokia priežiūra neturi jokios prasmės, jeigu neatsako ir jeigu nėra priežiūros rezultatų įgyvendinimo. Aš siūlau pranešėjui priimti šią pataisą ir galėtume priiminėti toliau.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Baleženti, pakartokite. Jūs už kolektyvinę krikdemų pataisą ar už gerbiamojo K.Kuzminsko, ar nesvarbu už kurią?
A.BALEŽENTIS. Aš už abi. Jos viena kitai neprieštarauja, o tik papildo.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar kas remia pagrindinį tekstą? Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Kaip jau buvo minėta, atsakomybė vis dėlto yra nurodyta 17 straipsnyje. Čia aiškiai pasakyta, kad vadovauja Lietuvos banko darbui ir atsako už jo veiklą. O jeigu žiūrėtume 8 straipsnio pataisą, tai už komercinių bankų veiklą atsako banko valdybos pirmininkas ir jos nariai. Tai tada neaišku, kas. Kolektyvinės atsakomybės negali būti. Turėtų būti vienas atsakingas, kad būtų iš ko pareikalauti. Todėl aš remiu 8 straipsnį tokį, koks jis yra, turėdamas omenyje, kad 17 straipsnyje tai yra konkretizuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dabar pranešėjas, ir po to balsuosime.
J.NIAURA. Norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, ką reiškia sąvoka "priežiūros rezultatų įgyvendinimas". Priėmus tokią pataisą išeitų, kad komercinis bankas savarankiškai veikia ir atsako tik iki patikrinimo, o kai atliekamas patikrinimas, kai yra patikrinimo rezultatai, tai šiuo atveju Lietuvos bankas atsako už tų rezultatų įgyvendinimą. Tai yra praktiškai atsako už komercinio banko veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamasis Baleženti, du kartus kalbėti negalima.
Mielieji kolegos, registruojamės, ir balsuosime alternatyviai. Registracija. Prašom registruotis. 59 Seimo nariai.
Balsavimas alternatyvus. Kas už šio įstatymo pagrindinio teksto 2 straipsnio 10 punktą, arba bazinio įstatymo 8 straipsnio 10 punktą, mygtukas "už". Kas remia 8 straipsnio 10 punkto alternatyvą, kurią teikia kolega Seimo narys K.Kuzminskas, tas spaus mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, kolegos? Balsavimas pradėtas. Gerbiamasis Einori, pasakysite, į kurią pusę, aš pridėsiu jūsų balsą.
Už pagrindinį tekstą - 31, už alternatyvą - 18 ir vis tiek du susilaikė. Vadinasi, pritarta pagrindiniam tekstui. Kadangi čia yra ir kolektyvinė gerbiamųjų kolegų krikdemų pataisa, tai dabar bus antrasis balsavimas dar sykį. Kas už pagrindinį tekstą, tas spaudžia mygtuką "už", o kas remia alternatyvą, bet ji tada būtų kaip 15 dalis, tas balsuoja prieš. Bet prieš tai siūlau dar kartą registruotis. Registracija.
57 Seimo nariai. Taigi dar sykį. Kas remia bazinio įstatymo 8 straipsnio dešimtąjį punktą, tas spaudžia mygtuką "už". Kas remia kolegų krikdemų alternatyvą, nors ten būtų kita dalis, tas balsuoja prieš - spaudžia mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. (Balsas salėje) Tai būtų tada 15, taip.
27 - už, 23 - prieš ir vis tiek du susilaikė. Taigi lieka pagal pagrindinį tekstą. Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų šitam straipsniui nėra. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti bendru sutarimu? Yra?
Prašau. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto nesuprantu, kodėl mes taip paliekame. Vėl aš galėsiu drąsiai sakyti Lietuvos žmonėms, kad paliekamos skylės, jog nebūtų jokios banko valdybos narių atsakomybės. Vėl jie gražiai nusiplaus nuo visos atsakomybės ir vėl gražiai išeis atsistatydinę iš Lietuvos banko valdybos. Mūsų buvo taip protingai... už komercinę veiklą atsako banko valdybos pirmininkas ir jos nariai, kad ir banko valdybos nariai būtų šiek tiek atsakingi. Ne, jums vėl nereikia. Taigi tegul LDDP frakcija prisiima atsakomybę. Mes tikrai, eidami į rinkimus, tą žmonėms aiškinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes painiojame sąvokas. Dabartiniame Lietuvos banko įstatyme buvo užrašyta, kad valdybos pirmininkas organizuoja darbą. Mes dabar įrašėme nuostatą, kad ir atsako už šitą darbą, už visą darbą, už visą Lietuvos banko veiklą. Už visą darbą. O pats pirmininkas ir valdyba yra kolegialus organas. Jūs pažiūrėkite, koks dalykas. Pavyzdžiui, Vyriausybė... (Balsas salėje) Tai viskas blogai. Taip jums atrodo. Pavyzdžiui, fabriko direktorius atsako už visą fabriko veiklą, o už techninę priežiūrą atsako vyriausiasis inžinierius - technikos direktorius. Yra atsakomybės pasiskirstymas. Tačiau jeigu techninis direktorius atsako už techninę pusę, nuo direktoriaus atsakomybė nenuimama. Tai lygiai tokią pat formuluotę įrašo ir čia. Kas jums čia dabar neaišku, aš nesuprantu. Siūlau balsuoti taip, kaip yra pateikta nauja redakcija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 2 straipsnį, arba patikslintą bazinio įstatymo 8 straipsnį, tas balsuoja už. Kas mano, kad nelabai gerai, kitaip balsuoja. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už - 28, prieš - 15, 4 susilaikė. Priimta. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į jūsų pageidavimus ir atsižvelgdamas į tai, kad 12 val. mes pradėsime nagrinėti labai svarbų klausimą, aš siūlau baigti šito įstatymo priėmimą pastraipsniui ir skelbiu pertrauką iki 12 val. Labai prašyčiau kolegas susirinkti į posėdžių salę, kadangi tikrai labai rimtas klausimas. Plius dar rimtas pranešėjas. Pertrauka iki 12 valandos. Ačiū, gerbiamasis Niaura.
Pertrauka
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Pirmiausia kviečiu registruotis. Registracija.
53 Seimo nariai. 1-5 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo projektas Nr.2062 ir lydintieji projektai. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad tai ne pirmasis bandymas šio Seimo darbo metais pakeisti Konstituciją, bet tikiuosi, kad tai pirmasis, kuris gali baigtis sėkmingai.
Taip pat primenu, kad Konstitucijos keitimas procedūrų požiūriu yra sudėtingas ir ilgas procesas. Procedūras apibrėžia pati Konstitucija savo 14 skirsnyje ir Seimo statutas - savo 26 skirsnyje.
Primenu 173 Statuto straipsnį: "Įstatymo dėl Konstitucijos keitimo projektas Seime pradedamas svarstyti tik tais atvejais, kai projektą teikia ne mažesnė kaip vieno ketvirtadalio visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų, savo valią patvirtinusių parašais po siūlomos pataisos tekstu, išskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus, kai ji gali būti keičiama tik referendumu." Parašai surinkti ir jų kur kas daugiau, negu numato Konstitucija ir Statutas. Jeigu neklystu - 72 Seimo narių parašai.
Toliau. "Konstitucinių įstatymų, t.y. ir Konstitucijos keitimo įstatymo, projektai registruojami, pateikiami, svarstomi ir priimami šio Statuto nustatyta tvarka (t.y. ir išvados, ir komitetų nagrinėjimai, ir t.t.), jeigu kitaip nenumatyta šiame skirsnyje." Ir štai vienas dalykas, kurį mes turime turėti galvoje. "Šie projektai negali būti svarstomi skubos ar ypatingos skubos tvarka." Maža to, Statutas numato konkrečius terminus, konkrečias dienas, kai galima nuo vienos stadijos pereiti prie kitos. Taigi šiandien yra įvedamoji - pirmoji stadija - projekto pateikimas. Kviečiu gerbiamąjį kolegą Seimo narį E.Jarašiūną tai padaryti. Visų pirma klausiu, kiek minučių jums reikėtų?
E.JARAŠIŪNAS. Daugiau dešimties nereikės.
PIRMININKAS. Gerai, kolega, 10 minučių. Tada likęs laikas - Seimo narių klausimams ir pranešėjo atsakymams.
Prašom, gerbiamasis Jarašiūnai.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Konstitucijos 47 straipsnio pataisos ir kartu teikiamų įstatymų projektų pagrindinis tikslas - sudaryti teisines prielaidas ratifikuoti Europos asociacijos sutartį, įgyvendinti pasirinktą Lietuvos integraciją į Europos ir Vakarų struktūras.
Kaip puikiai žinote, pati Konstitucija yra susitarimo rezultatas. 47 straipsnio antrosios dalies pataisos taip pat yra parengtos Seime atstovaujamų partijų frakcijų darbo grupės ir tai, ką jūs regite, yra pakankamai ilgo, gana sudėtingo ir kartais nelengvo derinimo rezultatas.
Noriu pasakyti, kad Konstitucijos taisymas yra iš tiesų fundamentalus ir strategiškai svarbus dalykas. Galbūt dėl vidinių mūsų gyvenimo peripetijų laikas svarstyti nėra pats palankiausias, nes šiam klausimui reikalingi rimti apsisprendimai. Sakyčiau, mūsų Seimas turi tam tikrą istorinį šansą įsiamžinti mūsų teisės sistemos kūrimo istorijoje, t.y. priimti svarbų sprendimą dėl integravimosi į Europą. Vienas iš tų veiksmų yra minėta Konstitucijos pataisa.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymas numato, kad savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tais atvejais žemės sklypo įsigijimo tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato tas pats konstitucinis įstatymas. Tai yra konkreti 47 straipsnio antrosios dalies formuluotė. Jeigu būtų priimta tokia pataisa, Konstitucijos 47 straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys keistų savo numeraciją ir taptų trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis.
Kartu yra teikiamas Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuosavybės teisės įstatymas. Šitas įstatymas nustato tris dalykus. Visų pirma šis įstatymas nustato nacionalinius ir užsienio subjektus, kuriems gali būti leista įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Antra, šis įstatymas nustato sąlygas, tvarką, apribojimus, kurių laikantis subjektams gali būti duotas leidimas įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemę. Ir trečia, įsigyjamų nuosavybėn žemės sklypo dydžio nustatymo pagrindus. Tai yra konkrečios nuostatos, kurios išsprendžia šiuos klausimus.
Ir trečias dokumentas - įstatymas dėl šio įstatymo įtraukimo į konstitucinių įstatymų sąrašą. Šis projektas, kadangi iki šiol mes neturime įstatymo dėl konstitucinių įstatymų, yra kaip išeitis, vadovaujantis tuo, kad Konstitucijos normos veikia tiesiogiai. Jeigu iki galutinių balsavimų būtų priimtas įstatymas dėl konstitucinių įstatymų, aš manau, kad būtų labai nesunku šį projektą pakoreguoti ir priimti nustatyta tvarka.
Tai tiek aš norėjau pasakyti apie teikiamą Konstitucijos pataisą ir apie du ją lydinčius dokumentus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Ar jūs negalėtumėte iš karto reaguoti į Juridinio skyriaus išvadas? Ar jūs tai šiek tiek vėliau padarysite?
E.JARAŠIŪNAS. Galbūt. Jeigu iškiltų klausimų...
PIRMININKAS. Klausimų forma, gerai. Mielieji kolegos, tada prašome klausti. Kai kurie užsirašė iš anksto ir kai kurie dabar. Pirmasis - kolega A.Gricius. Ruošiasi kolega A.Baskas.
A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis Pirmininke! Aš norėčiau jūsų paprašyti, kad jūs mane paliktumėte kalbėti dėl balsavimo, jeigu reikės balsuoti už pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamieji, ne vienam lietuviui žemė daugiau negu prekė. Kad konstitucinę pataisą būtų galima mažiau piktavališkai aiškinti, priimamas konstitucinis įstatymas. Bet jis pagal pateiktą projektą gal įsigalios ir ne šiame amžiuje, o konstitucinė pataisa įsigalios kur kas anksčiau. Todėl šitas dalykas neišgelbėja nuo galimybių piktnaudžiauti. Ar pranešėjas nesutik-tų pakeisti projektų taip, kad kartu įsigaliotų ir Konstitucijos pataisa, ir konstitucinis įstatymas?
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad darbo grupėje apsvarstysime šią problemą.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom klausti.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš nedalyvavau visokiuose darbo grupės susiėjimuose. Gal jūs motyvuotumėte, paaiškintumėte, kodėl išskirta žemės ūkio paskirties žemės ir ne žemės ūkio paskirties žemė? Ar kai kas čia mano, kad žemės ūkio paskirties žemę pradės dirbti visi užsieniečiai, ar kokie kiti motyvai? Norėčiau, kad paaiškintumėte, atsakytumėte į klausimą, kokie motyvai, kodėl tik tokią žemę...
E.JARAŠIŪNAS. Atsakymas labai paprastas. Jungtinė darbo grupė teikia tokį projektą, tokios apimties projektą, dėl kokios pavyko susitarti. Tai yra dėl tų klausimų, kur pavyko suderinti pozicijas. Aš manau, kad tai yra pagrindinis motyvas, kodėl yra tokios apimties, o ne platesnės ar siauresnės.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, šitas įstatymas, savaime aišku, yra tiktai padlaižiavimas užsieniečiams, kaip matyti. Mano klausimas būtų toks. Kodėl Lietuvos piliečiams varžomos jų teisės parduoti savo žemę kam nori? Kodėl jie negali parduoti vieniems asmenims, kodėl varžoma ipoteka? Kadangi bankai, būdami juridiniai asmenys, taip pat negalės įkeisti žemės, neturėdami nuosavybės. Jus, kaip teisininką, prašau atsakyti, kodėl mūsų Lietuvos piliečiams varžomos jų teisės?
E.JARAŠIŪNAS. Į jūsų paklausimą aš norėčiau atsakyti tik tiek. Jūsų keliamų problemų šis projektas nesprendžia, todėl jį apkaltinti, kad jis varžo, negalima. Kaip galima kaltinti projektą, jeigu jis tų klausimų sprendimo būdų nepateikia?
PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis. Prašom klausti.
V.P.PLEČKAITIS. Aš, gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paprašyti, kad mane taip pat paliktumėte kalbėti dėl motyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom klausti.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs žinote, kad darbo grupė yra pasirašiusi ne vieną protokolą dėl bendrų veiksmų ir bendrų nuostatų. Viename iš jų būtent šiuo klausimu yra toks 8 punktas, kuriame kalbama, kad iki tol, kol mes jau galutinai pabaigsime visas keitimo procedūras (kaip ponas Seimo Pirmininkas minėjo, jos yra gana sudėtingos ir labai aiškiai reglamentuotos), turim, tikiuosi, pakankamai laiko suderinti dabar galiojančius įstatymus netgi su dabar galiojančiu Konstitucijos 47 straipsniu. Jeigu šito neatliksime ir dar išplėsime 47 straipsnio nuostatas, tai tikrai, atsiprašau už žodį, bus tikras jovalas. Ar jūs sutiktumėte? Kokia jūsų nuomonė, kad būtų sudaryta ekspertų grupė, kuri vis dėlto kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, mėgindama išsiaiškinti, ar dabar galiojančių įstatymų ginčytinos nuostatos tikrai atitinka dabar galiojantį 47 straipsnį, ar prieštarauja? Tuomet iki to laiko mes turėtume suspėti pataisyti dabar galiojančius straipsnius. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Kadangi Konstitucijos pataisa gali būti priimta tiktai bendru sutarimu, tai aš manau, kad šito svarstymo eiga nulemta šito principo. Čia niekas nieko negali primesti. Aš galiu pasakyti tiktai savo asmeninę nuomonę. Man toks problemos sprendimo būdas tinka, tačiau į tuos klausimus darbo grupės vardu, deja, negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Paklausiu ir dar prašysiu paskui leisti kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pradėsiu tokiu retoriniu klausimu. Ar ši Konstitucijos pataisa reikalinga integravimuisi į Europos Sąjungą, ar kai kurių pakeleivingų interesų patenkinimui? Štai, sakysim, formuojant naują 47 straipsnio redakciją, gana netikėtai atsirado nuostata, kurios nereikalauja Europos Sąjunga. Tai yra siūlymas suteikti teisę į žemės nuosavybę savivaldybėms. Tai Lietuvoje niekada nebuvo populiaru ir nebuvo būtina. Šią idėją kadaise iškėlė socialistai XX a. pradžioje per žemės municipalizavimo ir socializavimo programas, kurie norėjo apriboti privačią nuosavybę ir valstybės įtaką. Taip atsirado miestų bendruomenių žemės, kurios dabar siūlomos Lietuvai. Rusijos kaimuose buvo "obščinos", kaimo bendruomenių žemės, kurias kadaise naikino Stolypinas. Ar mums reikia dar vieno nestabilaus, nežinomo, kintamo faktoriaus mūsų nestabilių nuosavybės santykių laikais? Ar šita žemė netaps dar vienu vietos valdininkų savavaliavimo ir korupcijos šaltiniu?
E.JARAŠIŪNAS. Dėl savivaldybių žemės nuosavybės teisės. Nemanau, kad tai, jog po pastatais, priklausančiais savivaldybei, esantis žemės sklypas taip pat priklausys savivaldybei, sugriautų nusistovėjusius nuosavybės santykius. Tai tiesiog suteiktų daugiau aiškumo, tuo labiau, jeigu pažiūrėsime į europinės teisės nuostatas, tai savivaldybių žemės nuosavybės teisė yra visuotinai pripažinta. Šiuo atveju nenorėčiau sutikti su tuo, kad jūs siejate tai su "obščinomis" ir panašiomis institucijomis. Sutapimas gali būti, bet šiuo atveju šio instituto kilmė yra visai kitokia.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, Europos Sąjungos dokumentuose, taip pat pasirašytų sutarčių tekstuose yra akcentuojama užsienio subjektų teisė įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu Konstitucijos pakeitime akcentas perkeliamas į žemę, tiksliau, ne į žemės ūkio paskirties žemę. Su kuo susietas šitas akcento perkėlimas iš nekilnojamojo turto Europos dokumentuose į mūsų Konstitucijos pataisą, būtent žemę? Dėkoju.
E.JARAŠIŪNAS. Nekilnojamojo turto esmė yra neatskiriamas objekto susiejimas su ta žeme, ant kurios jis stovi. Nieko nepadarysi, šitie dalykai yra vieni su kitu susiję, ir be žemės, deja, negali būti nekilnojamojo turto objektų. Todėl tai yra tos pačios problemos sprendimo būdas, laikantis 47 straipsnio nustatytos logikos.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau porą žodžių pasakyti apie žemės nuosavybę savivaldybėms. Manau, kad iš tiesų dabar savivaldybės apskritai neturi jokių teisių, ir šita bendra europinė nuostata (kad jos galėtų įsigyti žemę) iš tiesų yra reikalinga šitoje Konstitucijos pataisoje. Dabar norėjau jūsų paklausti, ar šitame jūsų įstatymo projekte nieko nekalbama apie kontinentinį šelfą, nes tai yra įvairūs gamtos turtai ir t.t.? Ar šitame įstatymo projekte apskritai nekalbama apie tokias vietas, kur yra ne žemės ūkio paskirties žemė, bet žemė, kurioje yra gamtos turtai?
E.JARAŠIŪNAS. Klausimo dėl kontinentinio šelfo šis įstatymas tikrai nesprendžia. Dėl jūsų minimų teritorijų, kuriose aptikta naudingų iškasenų ar kitų žemės gamtos turtų, norėčiau pasakyti, kad konstitucinio įstatymo 6 straipsnis numato, jog žemė negali būti šio įstatymo nustatytų subjektų nuosavybė, ir būtent 10 punktas ir nurodo, kad pagal šį įstatymą negalima įsigyti žemės sklypų teritorijose, kuriose aptikta naudingų iškasenų ar kitų gamtos turtų, t.y. šie dalykai yra apsaugomi.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, įstatymo projekto (Nr.2063) 7 straipsnyje akcentuojamas draudimas parduoti žemės sklypus, kol į juos neatstatytos piliečių nuosavybės teisės. Tačiau jau pradedant 9 straipsniu, galima sakyti, absoliučiai visas procedūras, susijusias ir su žemės pardavimu, atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Norėčiau paklausti, ar ne geriau būtų vien valstybės nuosavybės žemę parduoti užsieniečiams ir tada atkristų papildomas veiksnys? Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Norėčiau paaiškinti, kad tuo atveju, jeigu yra atstatyta žemės nuosavybės teisė, t.y. klausimas galutinai išspręstas, tai nėra jokio reikalo riboti žemės nuosavybės savininko teisių. Teisiškai problemų jau nelieka ir tokiu atveju visiškai aišku, kad šita žemės nuosavybė yra teisėta, tas klausimas išspręstas, ir, aš manau, pašalinti ją tam tikram laikui iš apyvartos, kai tas klausimas išspręstas, būtų netikslinga.
PIRMININKAS. Kolega V.Lapė. Prašom.
V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pagal šį įstatymą išduodant leidimus numatyta daug įvairių sąlygų ir apribojimų. Girdisi jau kurių juristų kalbos, samprotavimai. Kaip jums atrodo, ar tai nepažeis tarptautinės ar europinės teisės? Ar jūs esate jau atsižvelgę į tai?
E.JARAŠIŪNAS. Dėl leidimų išdavimo norėčiau paaiškinti, kad darbo grupė yra linkusi svarstydama (kadangi procedūra yra pakankamai ilga) ieškot ir paprastesnių sprendimo būdų, galbūt jie yra pakankamai sudėtingi. Tačiau, kita vertus, numatytos procedūros numato visapusišką apsaugos garantiją, kad būtų išvengta įstatymo pažeidimų.
PIRMININKAS. Kolega A.Tauras. Prašom.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis kolega, girdėjau, kad dabartiniai Rusijos turtuoliai superka namus mūsų pajūryje, sodybas Rytų Lietuvoje - mūsų gražiame krašte. Ar šitos pataisos priėmimas nesudarys sąlygų, kad tie, kurie tuos namus, sodybas perka mūsų piliečių vardu, negalės jų legalizuoti? Carizmo laikais bandė mus kolonizuoti, stalinistinės okupacijos metais taip pat subtiliai bandė mus kolonizuoti, ar turtine galia kartais mes nebūsime kolonizuojami? Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Yra dvi problemos. Pirmoji problema, kurią jūs minite, kai nuosavybė yra perkama Lietuvos piliečių vardu, tai yra teisiškai savininkas yra Lietuvos pilietis, jeigu nebus įrodyta, kad savininkas yra kažkas kitas. Tai šiuo atveju čia jau yra ne įstatymų problema, bet įstatymų laikymosi užtikrinimo problema. Tai vienas aspektas. Kitas aspektas: šis įstatymas labai aiškiai nustato sąlygas, kada užsienio subjektai gali įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Lietuvoje, t.y. numatyti konkretūs subjektai ir numatyta, kad visa tai siejama su konkrečia investicija. Apie gyvenamuosius ir kitokius namus nekalbama. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos žemei (15 km pločio), Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės ruožo žemėms, išskyrus nekurortinius miestus, šio įstatymo nuostatos netaikomos, ir čia žemė užsienio subjektams negali būti parduodama, tai yra numatyta apsauga. Tačiau, kaip jūs minėjot, dažnai tokie dalykai daromi pažeidžiant įstatymus. Nuo įstatymų pažeidimų reikia gintis tiktai kontrolės būdais ir siekiant, kad būtų laikomasi įstatymo.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvoje yra labai gražių vietelių poilsiui, gražių ežerėlių, miškelių, gojelių ir t.t. Ar jūsų šitas apibrėžimas (kad nenaudojami žemės ūkio reikalams) neleis nusipirkti ežero su tam tikru sklypu, kad galima būtų pastatyti pastatą, ir mes nebeturėsim savo tikrų poilsiaviečių, kur kiekvienas galėtų atvažiuoti pailsėti, prie ežero pasimaudyti ir t.t.? Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Matot, toks įsigijimas subjektui būtų labai problemiškas, nes vargu ar galima panaudoti ežero objektus, kurie reikalingi tiesioginei ūkinei veiklai, statybai. Tai yra daugiau toks hipotetinis klausimas, o praktiškai, manyčiau, tos institucijos, kurios spręs leidimų išdavimų klausimus, žiūrės protingai.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, paaiškinkite, ar Europos Sąjungą tenkins šitas žemės nuosavybės pakeitimas, šitoji pataisa? Ar tai bus pakankama, ar reikės eiti ir toliau? O jeigu papildomai, kiek dar reikėtų ateityje kitų konstitucinių pataisų?
E.JARAŠIŪNAS. Atsakau labai aiškiai. Ši pataisa leidžia mums ratifikuoti Europos asociacijos sutartį teisiškai, kad mums nekiltų problemų, tai yra tam etapui jokių kitų konstitucinių pataisų nereikia. O apskritai kas ką tenkins ar kas ko netenkins - tai jau yra iš hipotezių srities. Aš galiu pasakyti tiktai žiūrėdamas į vieną ar į kitą teisinį tekstą.
PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys. Prašom. Kolega R.Dagys. Ar jūs kalbėt norėjot?
R.J.DAGYS. Kalbėsiu paskui. Gerbiamasis pranešėjau, prisiminiau gerbiamojo M.Treinio pasakymą apie tuos socialistus, kurie negeri buvo 1920 metais. Kadangi mes tokias skirtingas nuomones išreiškiam dėl savivaldybės žemės, tai ir atsirado ta formuluotė. Ar ta formuluotė, kurią jūs dabar pateikėt, jūsų vertinimu, palyginus su tom europinėm normom, Europoj įsigalėjusiom tradicijom, kurios įteisintos jų konstitucijose dėl savivaldybės nuosavybių teisės disponuoti žeme, yra pilnavertė, palyginus su tuo, kas yra tenai, ar ji ne per daug siaura šiuo atveju?
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, jog tai yra pakankamas konstitucinis pagrindas, kad tokia nuosavybės forma būtų įteisinta, o jeigu kalbėtume, ar tai yra pakankama ar ne, susidurtume jau su vertinimų klausimais. Vienų valstybių konstitucinės nuostatos, skirtos savivaldybėms, yra pakankamai išplėstos ir detalios, labai detaliai aptaria tuos klausimus. Kitos valstybės pasitenkina tik bendriausių dalykų pasakymu ir praktikoje (kadangi ilgesnė praktika), matyt, tas problemas išsprendžia. Tokių didelių teisinių problemų nėra, bent žiūrint iš šalies, aišku, neįsigilinus į konkrečius santykius kiekvienoje konkrečioje šalyje pasakyti sunku. Tačiau aš manau, jog mes turime būtent teisinį pagrindą, kad šitas procesas pajudėtų. Manau, kad įstatyminiu lygiu tą klausimą galima būtų detalizuoti, t.y. būtų tiktai darbo pradžia, jeigu mes priimtume tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, mieli Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų. Pirmasis - kolega A.Gricius. Prašom. Minutę.
A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, šitas pateiktas Konstitucijos pataisos projektas ir konstitucinio įstatymo projektas tikrai ne kartą ir gana ilgai buvo derintas tarp įvairių frakcijų atstovų, ir daugiau ar mažiau yra rastas konsensas ir priimtinas šito klausimo sprendimas. Todėl aš pritardamas šitam teikiamam projektui norėčiau pasakyti, kad svarstymo metu, be abejo, mes dar išsakysime įvairias nuomones, dar bus diskusijų, turbūt dar kartą formuluotes patikrins mūsų teisininkai, tačiau aš norėčiau visiškai pritarti šitam teikiamo įstatymo projektui - tiek konstitucinei pataisai, tiek konstituciniam įstatymui - ir norėčiau patikinti tiek Seimo narius, tiek Lietuvos žmones, kad tikrai tie apribojimai, kurie yra įrašyti šitame konstitucinio įstatymo projekte, visiškai apsaugo mūsų valstybę nuo galimo mūsų žemės išpardavimo užsieniečiams, nes daugelis Europos valstybių irgi turi tokių panašių apribojimų, ir niekas tų valstybių neišpirko. Todėl siūlau šitam įstatymo dviejų projektų pateikimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Įstatymas iš tiesų konstitucinis ir labai svarbus, tačiau aš norėčiau išreikšti savo didelę abejonę dėl svarstymo motyvų. Man rodos, kad motyvas turėtų būti tik vienas: ar tai naudinga Lietuvai ir kiek naudinga Lietuvai, o ne ar tenkins Europos Sąjungą, Sovietų sąjungą ar Kinijos sąjungą. Manau, čia visiškai nedora apie tai kalbėti. Todėl aš negaliu suprasti. Štai susirinko vyrai ir nusprendė išskirti kažkokią žemę: miestų žemę, kaimų žemę. Aš buvau pateikęs Konstitucijos įstatymo 47 straipsnio pataisą, bet tokia štai, kaip dabar siūloma, - su daugeliu išimčių, išsisukinėjimų - tai būtų dar vienas korupcinis daiktas. Tikrai kitaip nepavadins tie, kurie paskui rinks. Ponas G.Vagnorius jau rinko korupcinius įstatymus, ir šis bus priskirtas prie korupcinių įstatymų. Todėl manyčiau, kad turim spręsti tikrai dorai. O jeigu Konstitucija buvo priimta referendumu,tai, ko gero, ir tą klausimą turim spręsti referendumu. O šičia kažką bandyti vėl - arba sprendžiam, arba nesprendžiam? Tai pasakykim ir tautai, ir visiems kitiems. O ne taip, kad lyg sprendžiam, lyg nesprendžiam. Tai jeigu kalbėtume apie tai, tai nepritariu, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų visuotinai neleidžiama parduoti. Galbūt valstybinę, dar neprivatizuotą, galbūt negrąžintą. Bet negaliu pritarti, kad žmogus, turintis nuosavą žemės ūkio paskirties žemę, negali jos parduoti. Na, tai tiesiog visiškai nepriimtina. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi čia tikrai rimtas, ypatingas klausimas, tai dar viena pora. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega V.Plečkaitis. Prašom.
Atsiprašau, kolega V.Plečkaitis taip pat užsirašė.
V.PLEČKAITIS. Ši pataisa iš tikrųjų, kaip sakė ponas K.Antanavičius, visų pirma yra reikalinga Lietuvai, nes Lietuvos interesus atitinka mūsų stojimas į Europos Sąjungą. Ir apskritai, jeigu mes norime geriau gyventi (o Lietuvos žmonės nori geriau gyventi), tai reikia, kad ateitų pinigai į Lietuvą, o ne iš jos išeitų, kaip vyksta dabar. Ir aišku, čia yra vienas iš būdų pritraukti užsienio investitorius į Lietuvą. Tai nėra vienintelis būdas, bet vis dėlto labai svarbus. Jeigu kalbėtume apie tai, ar savivaldybės turėtų, ar neturėtų disponuoti žeme, tai iš tikrųjų yra jau europinė tradicija, ne kokios nors carinės Rusijos bendruomenių tradicija, bet europinė tradicija, ir mes, jeigu esame europiečiai (o dar kartais pasigiriame, kad esame Europos centre), tai mums būtina vykdyti tokius europinius įsipareigojimus. Aš manau, kad šita įstatymo pataisa yra būtina, neišvengiama. Reikia tik apgailestauti, kad vienintelė Lietuva, teikdama Konstituciją referendumui, pateikė tokį klausimą, iš anksto apribojo save tam tikrais konstituciniais draudimais. Ir dabar mes turime tokią problemą, kokios neturi nė viena Baltijos valstybė ir reta kuri Vidurio Europos šalis turi. Manyčiau, būtų gerai, kad visi Seimo nariai įsiskaitytų į tuos konstitucinius įstatymų projektus ir matytų, jog čia nėra jokios grėsmės Lietuvos ūkiui, o tiktai nauda jam. Ir, žinoma, galbūt būtų galima pasiekti ir tai, kad ir dirbama žemė būtų parduodama, nes valstiečiai, gyvenantys kaime, nebijo šitos žemės parduoti užsieniečiams. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Ačiū. Kaip mes bekalbėtume, vis tik 47 straipsnio nauja redakcija formuluojama pagal įvairių politinių jėgų (galbūt ir nepolitinių jėgų) interesus. Ne žemės ūkio paskirties žemę juridiniam asmeniui, taip pat užsieniečiui, sakysime, užsakė Europos Sąjunga, projektą, atrodo, pateikė socialdemokratai. Bet jeigu neužteks balsų Konstitucijos keitimui, galbūt teks dar kalbėti ir apie tai, ką čia kalba ponas K.Antanavičius ir kai kurie kiti kairieji agrarininkai, kad žemės ūkio paskirties žemę parduoti žemės ūkio bendrovei, akcinei bendrovei ar panašiai. Galbūt šių trijų grupių interesų bendra sąveika ir leis pakeisti Konstituciją. Tiktai ar nebus pamirštas pagrindinis asmuo ant žemės - ūkininkas, kuris dar neatgavęs žemės, taip pat ypač norintis nusipirkti šitos žemės pagal žemės reformos įstatymą, bet jau nebeįstengsiantis konkuruoti su juridiniais asmenimis ar užsieniečiais. Be to, čia kalbama apie ne žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau žemės ūkio paskirties žemę pakeisti į ne žemės ūkio paskirties - tai nesudėtingas mechanizmas. Tai yra valdininko įveikiamas aktas. Taigi problemų yra daug. Mūsų frakcija dalyvavo stebėtojų teisėmis šioje darbo grupėje. Mes iš principo neneigiame to dialogo, tačiau siūlėme įdėti visus reikalingus saugiklius. Taigi siūlome šiandien tą pateikimą užbaigti. Tačiau prieš oficialų svarstymą Seime siūlome organizuoti specialų posėdį, kur būtų vieša diskusija šiuo klausimu ir pakalbėtų suinteresuotos pusės - ūkininkai, žemės savininkai, taip pat savivaldybių atstovai, Žemės ūkio rūmų, politinių partijų atstovai, tada mes matysime visą spektrą visuomenės nuomonių ir galėsime pasirinkti teisingesnius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai - už, du - prieš. Kviečiu registruotis ir apsispręsim dėl tolesnių procedūrų. Prašom. Registracija, gerbiamieji kolegos.
75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu, ar reikia balsuoti, kad pradėtume svarstymo procedūras? Reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Reikia? Prašau. Tada prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad pradėtume svarstymo procedūras dėl Konstitucijos 47 straipsnio papildymo. Tai yra dėl atitinkamo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų svarstymo procedūrų. Kas už tai, prašom balsuoti už. Kas prieš ar susilaiko, taip pat.
Už - 61, prieš - 3, 5 susilaikė. Taigi atitinkamas procedūras pradedam, bet mes turime laikytis tų ypatingų procedūrų. Pirmas dalykas - pagrindinis komitetas. Seimo statuto 174 straipsnis tai iškart numato, kad pagrindinis komitetas yra Valstybės ir teisės komitetas. Bet manau, kad galėtų būti ir papildomų komitetų. Gal pirmiausia pats gerbiamasis pranešėjas E.Jarašiūnas pasakytų, kuris. Gal Agrarinis ir kiti komitetai? Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Užsienio reikalų komitete yra sukurtas Europos pakomitetis, manyčiau, kad tikslingiausia, jog šį klausimą svarstytų (...) komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro reikėtų manyti, kad siūlymas - kuo daugiau komitetų - nėra blogas siūlymas, nes iš esmės visiems komitetams rūpi. Teisingai, ir Savivaldybių. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia niekas nedraudžia savarankiškai imtis. Bet jeigu manot, kad reikia Seimo sprendimu pavesti visiems komitetams pasvarstyti, tai jeigu sutinkam, tada iškart sutariam. Tik noriu štai ką pasakyti. Čia tų datų, terminų klausimas. Prieš pradedant svarstyti tokį projektą Seimo posėdyje, jis turi būti apsvarstytas pagrindiniame komitete ne vėliau kaip prieš 10 dienų ir išdalytas Seimo nariams bei įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Tai jeigu, sakysim, komitetai nagrinėtų kitą savaitę, vadinasi, Seimo posėdyje tai galima būtų daryti tik po švenčių, t.y. po vasario 16 d. Ne anksčiau, nes turi praeiti atitinkamas laikas. Jeigu komitetuose svarstymo procedūros nusitęsia, tai, suprantama, tada viskas nusikels į kovo mėnesį, t.y. į naująją sesiją. Bet jeigu sutartume, gerbiamasis Vitkevičiau ir gerbiamieji kiti komitetų pirmininkai, kad ta pataisa bent būtų pradėta svarstyti kitą savaitę, tai yra šansų dar pratęsus šią sesiją svarstymo procedūrą atlikti vasario pabaigoje, o kovo mėnesį ir būtų finalinis dalykas arba, tiksliau, pirmas finalas, pirmas balsavimas. Bet aš nenoriu nieko spausti. Konstitucijos pataisos yra labai rimtas dalykas, ir aš tiktai kreipiuosi į komitetus, kad būtų labai atidžiai ir atsakingai nagrinėjama. Taigi datų nenustatom. Ačiū. Klausimas baigtas. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu priminti, kad buvo frakcijos pasiūlymas dėl diskusijos su visuomene, su žemės ūkio organizacijomis, Žemės ūkio rūmais, politinėmis partijomis. Ar jūs tą darysit, ar nedarysit, kokia jūsų pozicija?
PIRMININKAS. Čia nematau problemų. Kai bus svarstymas Seime, tam skirsim ne pusę valandos, o kelias valandas ir, žinoma, galim pagrindines organizacijas ar jų atstovus pasikviesti. Prašom. Čia tikrai visų reikalas. Manau, ir pranešėjas tam neprieštaraus. Ačiū, sutarėm.
Dabar, gerbiamieji kolegos, tolesni klausimai, kurie taip pat svarbūs, bet, žinoma, ne tokio lygio kaip eventualus Konstitucijos keitimas. Todėl gal priimkim, aprobuokim savaitės darbotvarkę. Ji jums yra išdalyta. O pirmininkaus kolega E.Bičkauskas.
Savaitės darbotvarkės aptarimas (96.02.01)
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną pateikti kitos savaitės darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs jau turit vienuoliktą kitos savaitės darbotvarkės projektą. Projektas buvo ne kartą svarstytas Seimo seniūnų sueigoje, ir atsižvelgiant į paskutiniuosius pasiūlymus ir pataisymus jums teikiami iš esmės 26 klausimai. Bet, be abejo, svarbiausias yra 13 numeriu pažymėtas klausimas, t.y. nutarimo "Dėl Ministro Pirmininko atleidimo" projektas. Bus visos procedūros, o kadangi tai ilgos ir sudėtingos procedūros, ko gero, mums šiam 13 klausimui reikės skirti bemaž visą ketvirtadienio posėdį. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jeigu kas iki galo neperskaitėt, yra gerbiamojo Seimo nario kolegos J.Listavičiaus informacija. Tai yra numatyta informacija dėl bankinių reikalų tyrimo. Tą informaciją taip pat kitą savaitę turim išklausyti. Kadangi Seimo seniūnų sueiga pritarė, prašyčiau pritarti ir Seimą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti arba pasiūlyti nori 8 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, vis dėlto Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projekto nematau.
Č.JURŠĖNAS. Dar kitą savaitę.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jau kelintą savaitę vis nepatenka į darbotvarkę seniai užregistruotos pataisos dėl išlikusio religinių bendrijų turto grąžinimo tvarkos. Ten yra jau antras variantas, atsižvelgta į kai kuriuos Statybos ir urbanistikos ministerijos siūlymus, ką reikia taisyti. Todėl jau reikėtų pagaliau įtraukti ir priimti tas pataisas. Projekto Nr.1896 (2).
Č.JURŠĖNAS. Miela kolege, tik po bankų reikalų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš taip pat norėčiau pritarti kolegės G.Jurkūnaitės pasiūlymui ir noriu priminti, kad toks yra ir frakcijos reikalavimas - įtraukti šį klausimą į darbotvarkę, nes šalia bankų reikalų savaitės darbotvarkėje yra ir tokių klausimų, kurie turbūt galėtų palaukti.
Č.JURŠĖNAS. Ne, aš, gerbiamasis Kunčinai, nematau nė vieno iš 26 ar 29 klausimų, kuris galėtų palaukti. Apie kitą savaitę galim galvoti, o jeigu dirbsim ir po vasario 16 d., tada - be jokios kalbos. Aš pasižymėjau tą numerį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, šiuo metu Sveikatos draudimo įstatymas nagrinėjamas toliau, kai kurie straipsniai, darbo grupėje. Ar negalėtume kitą savaitę vis dėlto įrašyti? O jeigu nespėsim, tada...
Č.JURŠĖNAS. Ne, kitą savaitę iš esmės šansų nėra.
PIRMININKAS. Pone Kunčinai, jūs iš vietos nešūkaukit. Jūs uždavėt klausimą, į kurį gavot atsakymą, kuris jūsų nepatenkino. Aš tai supratau. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis Pirmininke, po to, kai Registro įstatymas vakar atsiimtas, aš noriu priminti, kad yra pateiktas Vyriausybės įstatymas visų valstybės registrų. Jį teikia Ryšių ir informacijos ministerija. Būtų labai turbūt malonu, kad pirmiausia jis būtų svarstomas, priimtas, o paskui eitų atskiri registrai. Todėl aš siūlyčiau apie tai pagalvoti ir įtraukti į darbotvarkę tą įstatymą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pronckau, irgi tiktai dar kitą savaitę. Šią savaitę tikrai niekaip neišeina.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Česlovai Juršėnai, aną kartą, pamenate, buvo svarstyta dėl A.Endriukaičio buvimo komiteto nario pavaduotoju. Tas projektas nebuvo atmestas. Jis buvo tiktai pateiktas patobulinti. Jis yra patobulintas, ir jūs, kaip ne frakcijos narys, kito ne frakcijos nario teises galėtumėt apginti. Todėl aš prašyčiau pono A.Kubiliaus tą projektą įtraukti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega ir mieli kolegos, išsiaiškinkim vieną sykį, kas yra kas ir kas turi kokias teises. Gerbiamasis A.Endriukaitis net į nepriklausančiųjų frakcijoms grupę formaliai neįsirašė. Vadinasi, jis negali būti kieno nors pavaduotoju. Prašom skaityti patikslintą Statutą. Per tą laiką, kol mes ginčijomės, buvo patikslintas Statutas. Tai paskaitykit patikslintą Statutą ir jūs suprasit, kad tokio projekto aš neturiu teisės nepažeisdamas Statuto įtraukti į darbotvarkę. Aš jums seniai sakiau, kad jūs įstojat į bet kurią frakciją ir tada problemos išsisprendžia. Bet jūs nenorit į frakciją įstoti, o frakcijos nario teisių reikalaujat kaip ir kiti. (Balsas salėje) Tai prašom, aš nemačiau jūsų pareiškimo. Aš tarpininkausiu, nors aš irgi ne frakcijos narys.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, ir vėl skriaudžiami vaikai, taip pat ir švietimas. Jeigu mes šioje sesijoje nepriimsime Švietimo įstatymo papildymo ir pakeitimo, tai švietimo įstaigos negalės vykdyti Biudžetinių įstaigų įstatymo. Būtent parengti atitinkamo mokymo planą kitiems mokslo metams. Aš noriu (nors šiandien, tokią dieną, būsiu nepopuliarus) ir prašyti, ir siūlyti galbūt tikrai reikia pratęsti dar šią sesiją. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Be jokios kalbos. Bet jūsų siūlymas irgi tik dar kitai savaitei. Dar kitai savaitei.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad labai svarbus klausimas, kaip pakeisti premjerą arba kaip jį nuversti. Bet noriu pasakyti, kad iš tiesų, jūs pažeidžiat pono A.Endriukaičio ne tik kaip Seimo nario, bet ir kaip žmogaus teises. Todėl kad neleidžiat dirbti jam, kur jis mato galimybę pritaikyti visus savo sugebėjimus. Dabar aš dar norėjau paklausti, kodėl nėra ateinančios savaitės darbotvarkėje Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų. Buvo vedamos labai tokios įnirtingos diskusijos, mes pasiūlymus svarstėme Aplinkos apsaugos komitete. Tose pataisose yra konceptualūs dalykai sprendžiami, ir man atrodo, kad reikėtų pagaliau išspręsti, ar ministerija gali verstis ūkine veikla, ar ne. Nes mums nelabai patinka taip, kaip dabar yra.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tikrai Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos negali būti įtrauktos į šias darbotvarkes. Seimo seniūnų sueigoje apie tai niekas nekalbėjo, o bankų įstatymai ir kiti reikalai tikrai yra svarbesni, todėl dabar to nebus.
Dabar dar dėl pirmojo klausimo arba dėl įsisenėjusio klausimo dėl A.Endriukaičio, kaip Seimo nario ir žmogaus, teisių. Žmogaus teisės, kaip žinot, nagrinėjamos kituose įstatymuose. O Seimo statutas nagrinėja Seimo narių teises. Aš jau šimtą pirmąjį kartą aiškinu, kad Seimo narys, kuris priklauso frakcijoms, turi daugiau galimybių. Seimo narys, kuris nenori priklausyti frakcijoms, tai yra jo reikalas, negali pretenduoti į papildomas galimybes. (Balsas salėje) O jeigu toks Seimo narys dar šūkauja visiškai nežmoniškai, tada išvis nėra ką apie šį dalyką kalbėti.
PIRMININKAS. Ir dar kartą Seimo narys A.Kunčinas. Į mikrofoną prašau.
A.KUNČINAS. Pagal Seimo statuto 90 straipsnį šiuo metu vyksta ne darbotvarkės pateikimas, o svarstymas ir priėmimas. Aš pateikiau ne klausimą, o vieną pasiūlymą. Aš noriu gauti galimybę pateikti dar vieną pasiūlymą.
PIRMININKAS. Siūlykit.
A.KUNČINAS. Aš siūlau, kad į kitos savaitės darbotvarkę būtų įtrauktas dar vienas klausimas - tai Seimo nutarimas "Dėl jaunimo reikalų komisijos sudarymo".
Č.JURŠĖNAS. Čia procedūrinis dalykas. Gali būti įtraukta.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad pranešėjas patikslintų du dalykus. 13 ir 23 klausimo procedūros iš esmės turi būti numatytos tos pačios, t.y. visos procedūros nuo pateikimo iki priėmimo, nes tai pagal Statutą galimas dalykas, ir prašyčiau tai parašyti. Dar vienas patikslinimas. Dėl 27 straipsnio. Vis dėlto reikia išskleisti, nes gali būti J.Listavičiaus, S.Pečeliūno ar dar kieno nors informacija, ir visiškai neaišku, koks turinys. Tiesiog parašyti visą pilną pavadinimą. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Į antrąjį iš karto atsakau. Kadangi tai yra Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pakomisės pranešimas, tai patikslinsim. 13 ir 23 klausimai yra iš esmės skirtingi. Procedūriškai taip, bet savo svoriu yra skirtingi. Todėl ypač sunkiam ir sudėtingam klausimui ir daugiau laiko, ir visos procedūros. O kitą klausimą spręs Seimas. Jeigu reikės, bus ir priėmimas. Čia ne problema.
PIRMININKAS. Aš matau du Seimo narius dar prie mikrofonų. Noriu visus Seimo narius įspėti, tarp jų ir stovinčius, aš suteiksiu žodį, kad niekas nėra lygesnis už kitą. Nesuspėjote pradėti ir užsirašyti, bet jūs turite lygiai tokias pat galimybes, kaip ir visi Seimo nariai. Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Paklausti. Kiek gali Seimo narys būti, kaip čia suradus žodį, būti tretiruojamas? Žmogus jau daugiau turbūt kaip pusę metų neturi savo komiteto.
Č.JURŠĖNAS. Jis turi savo komitetą, gerbiamasis Patackai. Turi.
A.V.PATACKAS. Tai tada kodėl jam neleidžiama dirbti tame komitete, į kurį jis yra linkęs tiek pagal savo sugebėjimus, tiek pagal savo norus ir visa kita? Galų gale kiek tai gali tęstis? Tuo labiau kad jūs žinote, kokia padėtis yra šiame komitete. Kad ten kiekvienas darbingas žmogus yra be galo reikalingas. Tas komitetas iš esmės šiuo metu nedirba.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą aiškinu, kad yra Statutas ir Statute apibrėžtos visų teisės. Jeigu aš kieno nors teises pažeidžiu, yra nustatyta tvarka kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir išsiaiškinti. Jeigu aš ką nors dar daugiau pažeidžiu, yra galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ten bus išaiškinta, ar aš teisingai traktuoju frakcijos nario ir ne frakcijos nario teises.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys ponas A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Na, beveik to paties noriu paklausti, vis dėlto aš nesulaukiau tokio aiškaus atsakymo. Vis dėlto kuo remiantis jūs ar kas nors, ar frakcijos tą ar kitą narį prievarta turi paskirti ir pareikalauti, kad jis dirbtų tame arba kitame komitete? O jeigu jis nėra frakcijos narys, tai ką daryti? Ką, jis iš tikrųjų neturi teisės niekur dirbti? Aš dabar neagituoju nei už savo padėjėją, nei už nieką, bet kaip tokiu būdu jūs sprendžiat tai? Juk čia iš tikrųjų yra, atleiskit už žodį, balaganas. Pusė metų, kai yra iš žmogaus tyčiojamasi, ne iš žmogaus, o iš Seimo nario, Tautos atstovo. Na, kodėl? Tai raskit kokį nors procedūrinį sprendimą šiuo reikalu. Juk yra juokinga. Jeigu aš nesu frakcijos narys, vadinasi, mane gali stumdyti kas kaip nori. Jūs paliepsit man dirbti kokiame nors komitete ir aš turiu eiti dirbti ten, kur jūs liepsit?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Stasiški, gerbiamieji kolegos, aš priverstas dar kartą aiškinti elementarius dalykus. Visose Europos šalyse, visose Europos šalyse frakcijų nariai turi daugiau galimybių. Mes gi veržiamės į Europą ir vadovaujamės šia taisykle. Gerbiamasis A.Endriukaitis savo noru dirbo Biudžeto ir finansų komitete. Po to jis pareiškė, kad nenorįs dirbti. Bet juk yra nustatyta tvarka. Turi būti išlaikytos komitetų narių proporcijos. O gerbiamasis A.Endriukaitis nenori į šias proporcijas tilpti. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Pone Algirdai Endriukaiti...
Č.JURŠĖNAS. Taigi yra Statutas, yra tvarka. Jeigu kam šita tvarka arba juo labiau Č.Juršėno elgesys nepatinka, prašom skųstis nustatyta tvarka, o ne šūkauti.
PIRMININKAS. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kadangi aš manau, jog reikės balsuoti, tada balsuosime.
Seimo narys A.Kunčinas. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Algirdai Endriukaiti, be isterikos. Tai tikrai tamstos nepuošia.
A.KUNČINAS. Kadangi į 50% mano pasiūlymų buvo atsižvelgta, siūlau pritarti darbotvarkei.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Katkus. (Balsai salėje)
J.A.KATKUS. Aš siūlau vis dėlto... Atsiprašau, negaliu kalbėti.
PIRMININKAS. Deja, jūsų kolegos.
J.A.KATKUS. ... vis dėlto, pone Juršėnai, vieną kartą išspręsti. Tai kodėl jūs nusistatęs prieš poną A.Endriukaitį? Kodėl šitą darote? Išspręskit, ir bus ramu jums ir mums visiems.
Č.JURŠĖNAS. Aš ne už vieną ar kitą Seimo narį ir ne prieš vieną ar kitą Seimo narį. Aš už nustatytą tvarką, kurią A.Endriukaitis ir jo šalininkai atkakliai nori pažeisti. Jeigu jūs, gerbiamasis Katkau, kaip žymus TS-KP frakcijos veikėjas, norite paremti A.Endriukaitį, įsirašykite į savo frakciją, ir jam iškart atsiras vieta. Jeigu jūs iš tikrųjų remiate A.Endriukaitį. Bet kadangi jūs jo iš tikrųjų neremiate, o tiktai jo elgesiu naudojatės kelti skandalui ir sumaiščiai Seime, tai, žinoma, aš šitą puikiai suprantu, ir to nebus, kol čia aš esu.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kas už tai, jog būtų pritarta Pirmininko pateiktai darbotvarkei su atitinkamais komentarais?
Už balsavo 28 Seimo nariai, prieš - 6, susilaikė 5. Taigi darbotvarkei pritarta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
Darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.2041A (priėmimas) (96.02.01)
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mes jau vėluojame, bet vis dėlto svarstykime. 1-6 klausimas - Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.2041a. Priėmimas.
Kviečiu į tribūną poną R.Kairelį. Kol jis ateis, repliką po balsavimo ponas A.Katkus. Prašau.
J.A.KATKUS. Ne repliką, o dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau dėl vedimo tvarkos.
J.A.KATKUS. Pone posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs turėjote duoti pastabą ponui Č.Juršėnui vien dėl to, kad jis, būdamas žymus politikas, nežino, kokios partijos pas mus egzistuoja. Sutapatinti TSKP su Tėvynės sąjunga yra įžeidimas.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.A.KATKUS. Manau, kad pasitaisys ir atsiprašys.
PIRMININKAS. Aš duodu pastabą, bet ponas Pirmininkas sako, kad jis pasakė teisingai, tik jūs blogai išgirdote. (Balsai salėje)
Prašau, pone Kaireli, informuoti.
R.KAIRELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamas priimti įstatymas dėl Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio pakeitimo. Paskutiniame variante, kuris išdalytas, yra šiokių tokių pakeitimų. Dėl vieno žodžio - "komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų darbuotojų" - vietos tekste, taip pat yra išplėsta - prie "komercinių bankų" dar prirašyta "ir kitų kredito įstaigų darbuotojų". Mes su tokia redakcija sutinkam ir siūlom ją priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, ši pataisa iš tikrųjų, jeigu mes norime taisyti Komercinių bankų įstatymą, gal ir logiška ta prasme, kad yra tokios kategorijos, kurios reglamentuojamos konkurso tvarka ir pan., jos turėtų būti reglamentuotos. Aišku, turint omeny tik tai, kad iš to projekto, kurį mes atmetėme po svarstymo, vis dėlto reikės išbraukti "kitus darbuotojus", nes išeis taip, kad jeigu... tada turėtume visas ministerijas įrašyti, visus ministerijos darbuotojus, valytojas ir pan., kadangi jos irgi turėtų būti suinteresuotos, kad jų ministerijos dirbtų labai gerai ir nedarytų jokių nusižengimų. O šiaip šitai pataisai aš pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektui dėl Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio pakeitimo aš pritariu. Jis reikalingas, juo labiau kad tą diktuoja gyvenimo realybė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu šitai pataisai be argumentų, kadangi tai, ką minėjo kolega R.Dagys, tai ne to įstatymo svarstymo objektas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Tauras.
A.P.TAURAS. Aš taip pat pritariu pataisai. Čia argumentai jau buvo išsakyti, todėl pridurti neturiu ko.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Prieš tai dar kartą registruokimės.
Iš viso užsiregistravo 56 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Už - 46. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 46 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir nesusilaikius taip pat nė vienam Seimo nariui Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1714(2) (priėmimas) (96.02.01)
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
Pradedame Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.1714(2) priėmimą.
Prašau, pone Kaireli, trumpai.
R.KAIRELIS. Gyventojų užimtumo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo svarstytas komitete ir aptartas centralizuotų Seimo narių grupėje. Šiame pateiktame variante yra atsižvelgta į beveik visus pasiūlymus ir pastabas. Taip pat siūloma pakeisti ir įstatymo pavadinimą, kuris geriau atitiktų jo turinį, - šį įstatymą vadinti Bedarbių rėmimo įstatymu. Aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu įstatymo pavadinimui? Pakartokite dar. Galima. Ačiū. Bet pakartokite pavadinimą.
R.KAIRELIS. Bedarbių rėmimo įstatymas.
PIRMININKAS. Bedarbių rėmimo įstatymas.
R.KAIRELIS. Taip. Tai atitinka daugumos šalių patirtį ir Tarptautinės darbo (...) konvencijos esmę ir įstatymo turinį.
PIRMININKAS. Pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui. 1 įstatymo straipsnį... A, čia mes ir priėmėme pagal pirmąjį.
R.KAIRELIS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Jau pritarėme.
2 įstatymo straipsnis taip pat, matyt, nesukels diskusijų. Galima priimti? Ačiū. Priimta.
3 straipsnis. Čia, aš mačiau, yra Seimo narės V.Aleknaitės pataisa.
Prašau, pone Kaireli. Dėl bazinio 5 ir šio įstatymo 3 straipsnių. Taip. V.Aleknaitės yra pasiūlymas 5 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: "Bedarbių..."
R.KAIRELIS. Taip.
PIRMININKAS. Jūs turite?
R.KAIRELIS. Taip. Mes siūlome, kad vis dėlto tą tvarką nustatytų ministerija, kadangi į tai įeina labai didelis dokumentų paketas, kurio gal tikrai neverta Seimui priimti įstatymu. Tai tikrai yra labai didelis paketas, kurį reikėtų priiminėti Vyriausybei.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote palikti taip, kaip yra įstatyme...
R.KAIRELIS. Neatsižvelgti į tą.
PIRMININKAS. Neatsižvelgti. Seimo narė V.Aleknaitė. Prašau, gerbiamoji Aleknaite.
V.ALEKNAITĖ. Savo pasiūlymą aš argumentavau tuo, kad socialiniu požiūriu ši mokėjimo tvarka, pašalpų bedarbiams mokėjimo tvarka, yra labai svarbi. Todėl man norėjosi, kad ji būtų įteisinta įstatymu. Dabar aš nenorėčiau improvizuoti ir siūlyti naujos redakcijos. Būtų galima balsuoti dėl mano pasiūlymo. Aš nemanau, kad negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys. Dėl pataisos, jei galima. Pirmiausia turėsime apsispręsti. Prašau.
R.J.DAGYS. Taip, taip. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąją V.Aleknaitę. Iš tikrųjų mes buvome dar kartą susirinkę, dar kartą žiūrėjome tuos visus dokumentus, kiek jų reikėtų priimti. Iš tikrųjų ten yra toks didelis reglamentavimas, tiesiog specialistams reikėtų priiminėti, būtų labai apsunkinta tvarka. Aš manau, kad būtų galima ateityje, jeigu yra kokių nors problemų, gal reikėtų įrašyti ne visą tą tvarką, o tiesiog detalizuoti šito įstatymo kokiomis nors nuostatomis. Bet kol kas tokio sprendimo ten nepavyko priimti. Aš siūlyčiau kol kas palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu žiūrėtume pagal klausimo svarbą, tai gal būtų galima pritarti V.Aleknaitės siūlymui. Tačiau, kaip jau čia minėjo, kad vis dėlto susiję su kita didele darbų apimtimi, tai aš irgi sutikčiau su tuo, kad tai būtų galima atidėti ateičiai. Dabar, žinoma, būtų galima palikti taip, kaip ir yra įstatymo projekte. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu ponia V.Aleknaitė atsiima, kaip aš suprantu, tai tada nereikia balsuoti. Galime priimti visą 3 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 4 straipsnio, bazinio 6, nėra pasiūlymų. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Dėl 5, arba bazinio 7, straipsnio yra gerbiamosios V.Aleknaitės pataisa. Prašau, pone Kaireli. Po to - Seimo narė V.Aleknaitė.
R.KAIRELIS. Aš tais pačiais argumentais noriu argumentuoti, kad vis dėlto tą tvarką turi nustatyti mūsų ministerija.
PIRMININKAS. Prašau paspausti, gerbiamoji Aleknaite. Prašau. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Na, aš matau, kad palaikymo nesulauksiu. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėja atsiėmė savo pasiūlymą, tada galima pritarti 5 įstatymo, arba bazinio 7, straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Toliau. Seimo narė V.Aleknaitė siūlo pakeisti ir 8 straipsnį, kuris neaptariamas šiame įstatyme. Ar teisingai, gerbiamoji Aleknaite, aš supratau?
Prašau. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Matote, priimant tokį didelį kiekį pakeitimų, kaip dabar yra daroma, man pasirodė, kad iškrito anksčiau buvusios garantijos vidurinių bendrojo lavinimo, profesinių technikos, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams, kurios buvo ankstesniame įstatyme. Tik ten jiems buvo garantuota teisė į pašalpą, o aš perkėliau tą teisę į straipsnį, kuriame kalbama apie darbo vietas, apie tam tikrą pirmenybę gauti darbą. Nemanau, kad tai yra blogai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys. Po to - pranešėjas.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamoji pataisos autore! Matote, vėl jūsų pateiktą pasiūlymą reikėtų smarkiai diferencijuoti. Kai mes kalbame apie aukštųjų mokyklų absolventus - tai yra viena. Mes priėmėme, mes turime patvirtintą daugelyje vietų tokią nuostatą, kad vis dėlto mokymasis yra lyg jau profesijos pradžia. Jeigu mes tą nuostatą fiksuojame, tai tada ir pašalpa išėjus, jeigu jis negauna darbo ir pan., Vyriausybė prisiima tam tikrą naštą. Ateityje, kai mes priimsime Draudimo įstatymą, tai irgi bus probleminis straipsnis, kadangi iš esmės neaišku, kas tada prisiims mokėjimą už bedarbystę, kas už juos įneš įnašus. Dabar, kai kalbame apie moksleivius, tai mokymasis dar nėra profesijos pradžia. Iš karto juos laikyti bedarbiais ir pan., ypač pretenduojančiais į pašalpą... iš tikrųjų jokių įmokų jie dar nėra mokėję. Šiuo metu yra labai diskutuotinas dalykas, nes tai tampa tam tikru piktnaudžiavimu. Vadinasi, iš karto ateina ką tik baigę mokyklą, šiuo atveju pasiima tuos pinigus, o po to stoja ir kažką daro. Tai čia yra pinigų išmetimas.
Kitas dalykas - šitas įstatymas skatina, kad tie žmonės turi galimybę, jie eina, registruojasi, jie eina, jiems siūlomas švietimas, kvalifikacijos kėlimas ir pan., bet ne pašalpa. Todėl pašalpos klausimui tikrai negalima pritarti, kadangi nėra... kodėl turės mokėti. Todėl, man atrodo, geriau palikti tokią redakciją, kaip dabar yra, o vi-sus šituos klausimus perkelkime, svarstysime, priiminėdami draudimo įstatymą nuo nedarbo.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, jeigu pritariate pataisai, prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pritarti siūlomai pataisai ir atkreipti dėmesį, kad Juridinio skyriaus išvadoje yra taip pat pasakyta, kad numatomos panaikinti papildomos užimtumo garantijos asmenims, jaunesniems kaip 18 m., numatytos galiojančio įstatymo 18 straipsnyje. Tai gali dar labiau paaštrinti jaunimo užimtumo problemą. Taigi kaip tik irgi pritaria pataisų autoriai. Dėkoju. Aš taip pat pritariu.
PIRMININKAS. Pone Kaireli, ir apsispręsime balsuodami. Prašau.
R.KAIRELIS. Aš manau, kad tikrai nereikėtų sutikti, nes tikrai nepagerintų jaunimo situacijos, jeigu mes pripratintume jaunimą, baigusį vidurinę mokyklą, eiti iš karto į darbo biržą, gauti pašalpą arba suteikti jam kažkokį... Pirmiausia tą žmogų reikia skatinti mokytis.
PIRMININKAS. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo narės V.Aleknaitės pataisai, balsuoja už, kas taip, kaip siūlo pranešėjas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau.
Už balsavo 8 Seimo nariai, prieš - 15, susilaikė 5. Deja, nepritarta pataisai. Replika po balsavimo.
Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Nepaisant to, kad nebuvo pritarta pataisai, aš drįstu atkreipti dėmesį....
PIRMININKAS. Prašau, prašau, girdėti.
V.ALEKNAITĖ. Drįstu atkreipti į tai dėmesį, jog aš nesiūliau pašalpų, o siūliau papildomas užimtumo garantijas absolventams. Tai nėra tas pat. Man atrodo, kaip tik ir buvo skatinimas jiems įsidarbinti. Čia yra ne tas straipsnis, ir kai kurie komentarai nebuvo visiškai tikslūs.
PIRMININKAS. Ačiū. 6 straipsnis, bazinio įstatymo 11 straipsnis. Taip pat yra gerbiamosios Seimo narės V.Aleknaitės pataisa.
Prašau, gerbiamoji Aleknaite.
V.ALEKNAITĖ. Aš siūlau vietoje vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo įrašyti du, kad atsakomybė būtų šiek tiek didesnė.
PIRMININKAS. Prašau. Čia jau, pone Kaireli, jūsų komentaras.
R.KAIRELIS. Mūsų siūlymas yra vietoj minimalaus mėnesinio atlyginimo įrašyti vidutinio mėnesinio (...) darbo užmokesčio dydžio. Būtų dar geriau priėmus tokį. Yra dar viena spausdinimo klaida: 12 mėnesių nereikia rašyti. Čia tiesiog, spausdinant kompiuteriu, buvo padaryta redakcinė klaida. Vieno mėnesio. Tai dar pagerina situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Vilija atsiėmė. Galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Tarp 6 ir 7 bazinio įstatymo straipsnio yra pasiūlymas kitaip išdėstyti 12 bazinio įstatymo straipsnį. Siūlo Seimo nariai G.Paviržis ir R.Dagys.
Prašau, pone Pavirži. Pirma ponas R.Dagys. Po to, gerai?
Prašau. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Dėl tos pataisos, taip?
PIRMININKAS. Taip, dėl jūsų pasiūlymo visiškai kitaip, kaip ir iš dalies kitaip, išdėstyti 12 bazinio įstatymo straipsnį, apie ką nekalba iš viso šio įstatymo autoriai. Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Mūsų siūloma įstatymo nauja reglamentacija turi tokius kelis skirtingus pagrindinius kriterijus. Ką mes siūlom? Visų pirma mes visi ruošėmės pereiti prie draudimo nuo nedarbo įstatymo. Ten jau, aišku, bus valdyba, kažkokie finansai ir tvarkomasi autonomiškai. Jie bus valdomi kitaip nei paprastas biudžetas. Vadinasi, kažkas duoda, neduoda ir pan. Šios mūsų pasiūlytos nuostatos ir sudaro prielaidas tokiai sistemai kurtis jau dabar. Visų pirma tai pašalina tam tikrą blogybę, kuri šiuo metu yra, kai nedarbo klausimai per "Sodrą" finansuojami likutiniu principu. Kiek lieka, tiek duoda. Duoda - ne, duoda - ne. Vadinasi, kartais išeina taip, kad pinigų lyg ir yra, kitais metais beveik pinigų skiriama tik tiek, kiek reikia valdymo institucijoms išlaikyti. Priėmę šias nuostatas mes galėtume išbandyti jas praktikoje iš esmės jau šiais metais. Ir kai pradėsime priiminėti draudimo nuo nedarbo įstatymą, mes jau matysim, kaip tas mechanizmas veikia, ir turėsim susiformavusią tarpinę instituciją, kuri įgis patyrimo tame darbe. Todėl ir išdėstyta ta nauja redakcija. Darbo grupėje mes esam aptarę, iš esmės niekas tokiai mūsų nuostatai neprieštaravo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Visiškai pritardamas tam, ką kalbėjo kolega R.Dagys, norėčiau dar papildyti. Problema dar yra ta, kad jeigu kartais pritrūksta lėšų darbo biržai, tai būna tokia situacija, kai darbo birža, gaudama tuos, sakykim, likučius, ji, sakykim, reikalo verčiama neskiria lėšų profesinio mokymo, orientavimo tarnyboms. Tai todėl čia ir siūloma, kad daugiau žiūrėtų pati ministerija. Ir tokiu būdu, mes manome, nors ir turėdami mažai lėšų, galėtume šias blogybes, kurios iš tikrųjų šiuo metu lemia darbo biržos aktyvios darbo politikos veiklą, šiek tiek pataisyti. Siūlyčiau balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Ir ponas R.Kairelis.
R.KAIRELIS. Aš manau, kad tai yra labai rimta pataisa, pasiūlymas, kuris tikrai pagerintų mūsų darbo rinkos finansavimą. Mes svarstėme ir ministerijoje tą pasiūlymą ir, manau, jis mums būtų tikrai priimtinas.
PIRMININKAS. Jūs priimate tą 12 straipsnį taip, kaip siūlo Seimo nariai?
R.KAIRELIS. Taip.
PIRMININKAS. Galim pritarti gerbiamojo R.Dagio ir pono G.Paviržio pataisai bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 14 straipsnio taip pat yra Seimo narių pono G.Paviržio ir pono R.Dagio pataisa. Matyt, jeigu priimtas 12 straipsnis, tai turbūt turėtume priimti ir tą pataisą automatiškai. Taip? Ačiū. Galim priimti įstatymo 7, arba bazinio įstatymo 14, straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Įstatymo 8 straipsnis, arba bazinio įstatymo 15 straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
9, arba bazinio įstatymo 16, straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
10, arba bazinio 16, įstatymo straipsnis, tiksliau, papildomas bazinio įstatymo straipsnis 161. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Įstatymo 11, arba bazinio įstatymo 17, straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
12, arba bazinio įstatymo 18, straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Negalim. Prašau. Pone Pavirži, paspauskite. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį. Čia yra tokia nedidelė klaida. Senajame variante buvo, dabar spausdinant praleisti keli žodžiai, ir aš labai prašyčiau, kad jūs, kolegos, atkreiptumėte dėmesį į šio pataisų įstatymo 10 straipsnį, bazinio 16. 4 puslapis būtų, 5 papunktis apačioje. Ten rašoma: "Motinoms, auginančioms vaikus iki 8 metų amžiaus." Čia praleisti žodžiai "motinoms, taip pat tėvams, auginantiems vaikus iki 8 metų amžiaus". Čia praleista. Tai tokia pataisėlė.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs pastebėjote. Sugrįžkime. Priimam, aš manau, šį. Čia redakcinė klaida. Ne redakcinė, tiesiog perspausdinant iškrito. Sugrįžkime prie 12 straipsnio, arba bazinio įstatymo 18 straipsnio. Galim pritarti jam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Įstatymo 13 straipsnis, arba bazinio įstatymo 19 straipsnis. Yra Seimo narės gerbiamosios V.Aleknaitės pataisa. Prašau. Paspauskite. Tai yra 13 šio įstatymo, arba bazinio įstatymo 19, straipsnis. Ir jūsų pataisa yra dėl antrosios dalies vietoj žodžių "gali būti nukreipiami" įrašyti "jų pageidavimu nukreipiami". Minutėlę, gerbiamoji Aleknaite. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Pasiūlymas atitinka bendrą pataisų kryptį - skatinti žmogų ieškoti savo vietos darbo rinkoje. Ir man atrodo, kad įrašę "jų pageidavimu nukreipiami" mes tarytum labiau įpareigojame darbo biržą žmones nukreipti mokytis.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Man atrodo, kad mes teisingai, ta prasme, vienodai suprantam visą šio įstatymo esmę. Aš nežinau, ar reikėtų šiuo atveju taisyti "jo pageidavimu". Ta prasme, kad mes nukreipsim jį mokytis, o jis gali atsisakyti, gali neatsisakyti. Tai nežinau, jeigu pranešėjas mano, kad reikia priimti... Man atrodo, šiuo atveju prasmės nekeičia ta redakcija, praktiškai tas pat. Jei pranešėjui atrodo, kad tikslesnė, tai gal reikia priimti.
PIRMININKAS. Prašau, pone Kaireli.
R.KAIRELIS. Aš manau, jei įrašom "jų pageidavimu", mes šiek tiek tada surišam biržai rankas. Sakykime, gali būti žmonės, kurie nepageidaus mokytis, o mes jiems siūlom, matom, kad tikrai reikia mokytis. O jam svarbu gauti tik pašalpą ir nieko neveikti. Tai tas "jų pageidavimu" šiek tiek sušvelnina mūsų mechanizmo veikimą. Bet kuriuo atveju, aišku, mes deriname su bedarbiu tą mokymąsi. Yra derinama su jo nuomone bet kuriuo atveju. Bet birža tikrai gali labiau įtakoti tas aktyvias užimtumo priemones esant tokiai formuluotei.
PIRMININKAS. Jeigu V.Aleknaitė neatsiima savo pasiūlymo po paaiškinimo, tada mes balsuosime. Prašau.
Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo narės V.Aleknaitės pataisai 19 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių "gali būti nukreipiami" įrašyti "jų pageidavimu nukreipiami", balsuoja už. Kas turi tokią nuomonę, kaip pranešėjas, - prieš arba susilaiko. Prašom.
Už balsavo 7, prieš - 15, 4 susilaikė. Taigi pataisai nepritarta. Ar galim priimti bendru sutarimu visą įstatymo 13, arba bazinio įstatymo 19, straipsnį? Ačiū.
Ar galim priimti įstatymo 14 straipsnį, papildyti bazinį įstatymą straipsniu 201 bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl įstatymo 15 straipsnio, arba bazinio įstatymo 22 straipsnio, yra Seimo narių pono G.Paviržio ir R.Dagio pataisa aštuntajai pastraipai. Aš manau, čia turbūt irgi yra susiję su priimtu 12 straipsniu. Todėl manyčiau, kad reikia pritarti. Taip, pranešėjau?
R.KAIRELIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim pritarti įstatymo 16, arba bazinio įstatymo 25, straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galim pritarti bendru sutarimu įstatymo 17 straipsniui, arba bazinio įstatymo 26 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
Taip pat dar yra Seimo narės V.Aleknaitės pasiūlymas papildyti įstatymą 27 straipsniu. Prašau. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Kadangi mes nepakeitėme bazinio įstatymo 5 straipsnio antrosios dalies, tai šis mano papildymas tiesiog neturi prasmės. Ir aš jį iš karto atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū jums.
V.ALEKNAITĖ. Tačiau noriu pasakyti, kad esu dėkinga įstatymo pataisų autoriams, jog jie atsižvelgė į pačias esmingiausias mano pastabas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui jums. Prašau kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, kaip pažymėta Juridinio skyriaus išvadoje, yra pastebima tam tikrų prieštaravimų tarp 17 ir 18 straipsnių nuostatų. Pagal 17 straipsnio pirmąją dalį bedarbio pašalpa neskiriama, jeigu bedarbis iki pašalpos paskyrimo vieną kartą atsisakė siūlomo darbo ar vieną kartą atsisakė profesinio mokymo. O pagal 18 straipsnio pirmąją dalį gaunantiems pašalpas bedarbiams tokiais atvejais pašalpa mažinama 50%, o pašalpos mokėjimas gali būti nutrauktas tik du kartus atsisakius siūlomo darbo arba profesinio mokymo. Iš tiesų tie du straipsniai tarpusavyje nesuderinti ir yra neaišku, kodėl vieniems du kartus leidžiama atsisakyti, o kitiems tik vieną kartą. Juo labiau kad gaunantys bedarbio pašalpą jau yra gavę tam tikrą valstybės paramą. Tai galbūt jiems galėtų būti netgi griežtesni reikalavimai. O geriausia, kad jie būtų lygūs. Ar jūs nenorėtumėt prieš priimant visą įstatymą suvienodinti tų abiejų straipsnių reikalavimus?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš tiesiog stebiuosi, kaip jūs visada gerai perskaitot Juridinio skyriaus išvadas. Jeigu jūs tai darytumėte kokių porą dienų iki priėmimo ar konkrečiai priimant... Aš dabar noriu, kad būtų kalbama dėl viso įstatymo. Jūs balsuosite prieš?
A.BALEŽENTIS. Priimant visą įstatymą reikia suderinti visus straipsnius tarpusavyje. Šiame etape ir iškyla ši problema. Aš balsuosiu, be abejo, už, bet aš dar atkreipiu dėmesį, kad yra galimybė pranešėjui ar paprašyti pertraukos, ar kažkokiu būdu suvienodinti tuos du straipsnius.
PIRMININKAS. Nėra galimybės. Tai reikia daryti svarstymo metu, gerbiamasis Alvydai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas patikslina paties įstatymo ir nedirbančiųjų pavadinimus, patikslina kitas nuostatas. Ypatinga vieta skiriama užimtumo fondui ir jo lėšų naudojimui, teisei gauti bedarbio pašalpą, pašalpos dydžiui. Įstatymo projekte atitinkama vieta skiriama bedarbio pašalpos neskyrimui, jos sumažinimui, sustabdymo ar mokėjimo nutraukimui ir neteisėtam užimtumo fondo lėšų panaudojimui. Patikslintos įstatymo projekte atskirų straipsnių nuostatos leis geriau spręsti bedarbių, jų profesinio mokymo ir užimtumo fondo naudojimo klausimus. Ne viskas įstatymo projekte atitinka šių dienų sunkias sąlygas, tačiau nutarimo projektui pritariu ir balsuosiu už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šios pataisos, kurias mes dabar svarstėme, buvo subrendusios taip seniai, jog dėl to mes šiandien gana lengvai jį priėmėm, nes jos jau yra mūsų karčios patirties padiktuotos. Ir šis įstatymas daugeliu atvejų gerina padėtį žmonių, kurie papuola į tokią sudėtingą bedarbio situaciją. Bet ypač svarbu yra tai, kad mes priimame europinę normą, kuri apibrėžia nedarbą. Aišku, po šio įstatymo priėmimo formalūs nedarbo rodikliai Lietuvoje pasikeis didėjimo linkme. Ir tai įvyks ne vien todėl, kad bedarbių padaugėjo, bet todėl, kad mes priėmėm šį įstatymą. Turėkim tai omeny ateityje komentuodami oficialius duomenis, kuriuos statistika pateiks.
Antras dalykas, gerai tai, kad mes susiejom su tokiom ekonominėm kategorijom kaip vidutinis darbo užmokestis, o ne minimali alga ir pan., kur buvo pirmajame projekte siūloma. Ir dar vienas labai svarbus aspektas, kad priimtos tos mūsų pataisos, pateiktos su gerbiamuoju G.Paviržiu, dėl šito fondo atskyrimo. Iš tikrųjų mes išgydysim vieną didelę ligą, nes visi šie nedarbo, užimtumo klausimai buvo finansuojami liekaniniu principu. Tai iš tikrųjų palengvins darbo biržų veiklą ir, kita vertus, atsiras galimybė taupyti, o ne tiktai stengtis išleisti viską, ką gauni, kad paskui tau, neduok Dieve, kitą kartą vėl neduotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamieji kolegos, nedarbas Lietuvoje - naujas reiškinys, todėl ankstesniame įstatyme buvo nemažai trūkumų. Ir štai šie bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimai ir papildymai kaip tik yra tai, kad mes susitikimuose su savo rinkėjais išklausėme jų pastabas, čia pateikėme ir dabar pataisėme. Taigi tie pakeitimai ir papildymai yra labai reikalingi, pribrendę ir aš esu už tai, kad jie būtų priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Šis įstatymas yra labai reikšmingas. 130 tūkst. Lietuvoje bedarbių, turbūt artimiausiu metu per 200 tūkst. turėsim bedarbių, todėl šiais žmonėmis rūpintis yra labai prasminga ir reikalinga. Bet aš negalėsiu balsuoti nei už, nei prieš, kadangi, kaip sakė ponas Č.Juršėnas, aš neturiu tokių teisių, didesnių negu "lygūs" Seimo nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, šiuo atveju jūs tikrai turit lygias teises. Ir Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Aš balsuosiu už pastebėdama, jog tai buvo vienas iš tokių laimingų atvejų mūsų Seime, kai vyko geranoriška diskusija ir todėl buvo įmanoma, aš manyčiau, pasiekti geresnių rezultatų. Duok Dieve, kad mes tokio rezultato pasiektume ir dėl mūsų gamybos augimo. O jeigu augs gamyba, tai tikriausiai ir bedarbiams bus iš ko daugiau mokėti. Bet tai, manyčiau, yra ateities klausimas. Dėkui.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Taigi 26 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam, susilaikius 1 Seimo nariui Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū, pone Kaireli.
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 1-8 klausimą - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas ponas P.Navikas. Kviečiu jį trumpam į tribūną arba gal norit baigiamąjį žodį, kai Seimo nariai diskutuos? Ar dabar norit kalbėti?
(Balsai salėje) Ačiū. Ponas P.Navikas galbūt tars baigiamąjį žodį.
Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį poną J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo" projekto reikmė kelia tam tikrų diskusijų. Tačiau šiomis visko neigimo sąlygomis ir esant didelėms pastangoms gerinti (kabutėse) ne vien gamybos, bet ir apskaitos rezultatus, pasirinktai priemonei galima ir pritarti. Juo labiau kad sąskaitos faktūros kaip griežtos atskaitomybės dokumentai buvo ir ankstesniais metais.
Dėl paties įstatymo projekto. Visame įstatymo projekto tekste reikėtų atsisakyti buhalterinio dokumento ir pasilikti prie apskaitos dokumento. Todėl įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį reikėtų išdėstyti taip: "Įmonės privalo naudoti griežto atsiskaitymo apskaitos dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka." Šios dalies pabaiga būtų savarankiškas sakinys: "Be to, jos gali naudoti kitus pavyzdinius, specialius ir laisvos formos dokumentus." Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje "buhalterinius dokumentus" reikėtų pakeisti į "apskaitos dokumentus". 10 straipsnio 5 dalyje - be buhalterinių dokumentų keitimo į apskaitos dokumentus, reikia tikslinti dokumentų sudarymo vietą. Apskaitos dokumentai pagal sudarymo vietą gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius, tiek įmonės, tiek Lietuvos Respublikos aspektu. Siekiant riboti Lietuvos Respublikos Vyriausybės galias dokumentams, kurie gaunami iš užsienio su užsieninėmis prekėmis, reikia patikslinti. 10 straipsnio 5 dalies 1 dalis - po žodžių "kuriame nėra visų privalomų ir privalomų papildomų rekvizitų" turi būti žodžiai "juridinės galios neturi". Iš likusios nuostatos dalies reikia padaryti savarankišką sakinį: "Jeigu Lietuvos Respublikos vidinis dokumentas surašytas ne ant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos formos blanko, jis taip pat neturi juridinės galios." Paskutinį nuostatos sakinį reikėtų išdėstyti taip: "Juridinės galios neturi ir Lietuvos Respublikos vidinis dokumentas, surašytas Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotos įmonės." Padarius minėtus patikslinimus ir papildymus, nors ir sureagavus į kritikų kritiką, įstatymo projektui po svarstymo galima būtų ir pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Kviečiu į tribūną poną P.Naviką. Prašom.
P.NAVIKAS. Aš gal trumpai dėl šio įstatymo projekto pastabų, kurias pareiškė ponas J.Listavičius. Dėl 9 straipsnio antrosios dalies išdėstymo. Kadangi griežtos apskaitos dokumentai jau yra įforminti atitinkamu vyriausybiniu dokumentu, o čia kalbama (norima pabrėžti) apie kai kuriuos buhalterinius griežtos apskaitos dokumentus, kad Vyriausybei būtų suteikta teisė nustatyti jų formą, todėl mes diskutavome ir priėjome prie tokios išvados, kad tai būtina. Prašytume palikti formuluotę, kokia yra projekte. Tada aiškiau viskas sustoja į savo vietas. Dėl kitų pastabų. Galima pritarti dėl 10 straipsnio penktosios dalies pataisymų, kuriuos rekomendavo Seimo narys. Čia tiksliau išdėstoma mintis, ir dėl to mes nieko prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš esu šiek tiek keblioje padėtyje. Dėkui jums. Nematau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko arba pavaduotojo. (Balsas salėje) Taip, pone Kairy, minutėlę, aš suformuluosiu problemą, o tada jūs paaiškinsite. Aš turiu Biudžeto ir finansų komiteto 1996 metų sausio 24 d. išrašą iš komiteto posėdžio protokolo, kuriame parašyta: "Nuspręsta įstatymo projekto svarstymą atidėti, prašyti įstatymo iniciatorių šio įstatymo projektą nukreipti Lietuvos Respublikos auditų ir apskaitos institutui bei Teisminės ekspertizės institutui išvadoms pateikti." Pagal Seimo statutą, jeigu tai yra pagrindinio komiteto sprendimas,deja, tada aš negaliu baigti svarstymo, o geriausiu atveju galiu tiktai daryti šio dokumento svarstymo pertrauką. Ačiū. Tada daroma pertrauka. Aš manau, kad komitetas dar kartą apsvarstys ir kiek galima greičiau priims.
Mes dar šiek tiek sutaupėme laiko. Aš noriu pasakyti, kad 14 val. (per pertrauką) mes išklausysime mūsų gerbiamąjį docentą J.Šukį, kalbininką. Taip pat, pasinaudodamas galimybe, noriu įspėti Baltijos Asamblėjos delegacijos narius, jog l4 val. mano kabinete įvyks Baltijos Asamblėjos delegacijos posėdis.
7sesija 70 p. svarstyti klausimai
Dabar siūlau, kadangi šiek tiek turime laiko, apsvarstyti rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. 2045. Pateikti gali taip pat ponas P.Navikas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną.
P.NAVIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo "Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo" projektas. Gyvenimas parodė, ypač pastaruoju metu, kad būtina truputį kaip nors sutvarkyti grynųjų pinigų srauto judėjimą. Ypač apriboti dokumentais neįformintų šių srautų judėjimą.
Ir antra. Dar gyvenimas padiktavo tai, kad komerciniai bankai, remdamiesi ir šiuo įstatymu, ir Komercinių bankų įstatymu, tarytum slėpdami savo komercinę paslaptį, mokesčių inspekcijoms neteikia paskolinių sąskaitų atidarymo, t.y. apie išduotus kreditus ūkio subjektams. Mes šito prašėme jau senokai - ir praeitais metais kėlėme šią problemą. Ir norėčiau atvirai pasakyti, kad būtume galėję užbėgti už akių daugeliui tų pasekmių, kurios įvyko, atsiskleidė gruodžio pabaigoje su mūsų komerciniais bankais. Tas įslaptinimas mums neleido patikrinti jų pajamų, jų gautų kaip kreditų pajamų, todėl mes negalėjome išsiaiškinti ir laiku paskelbti. Todėl čia yra siūlomos labai nedidelės pataisos esamame įstatyme.
Pirmiausia, kad atsiskaitymai būtų vykdomi per savo sąskaitas bankuose. Kad visi juridiniai asmenys ir personalinės įmonės vykdytų per savo sąskaitas banke, nes labai dažnai praktikuojami vienų už kitus mokėjimai, o šitie mokėjimai ir yra pagrindinės pajamų slėpimo galimybės. Kitas pasiūlymas - kad bankams išduodant grynuosius pinigus įmonėms (mes nekalbame apie fizinius asmenis) būtų apribota grynųjų pinigų suma. Tarp jų ir paskolos, kurias išduoda, - kad nebūtų leidžiama išduoti grynais pinigais, o jie patys vykdytų mokėjimus iš tų paskolinių sąskaitų už kažkokias prekes ir pan., kam jie panaudoja, o neleistų išimti šimtus ir milijonus tūkst. Lt grynųjų pinigų. Todėl siūlome, kad bankai irgi apribotų grynųjų pinigų išdavimą juridiniams asmenims.
Ir dar tokie esminiai pataisymai. Dėl 2 straipsnio. Kad mums informaciją teiktų ne tik apie einamųjų atsiskaitomųjų sąskaitų atidarymą, bet ir apie valiutinių sąskaitų atidarymą ir paskolinių sąskaitų atidarymą juridiniams ir fiziniams asmenims.
Ir dar vienas prašymas. Lietuvos bankas išduoda leidimus atidaryti sąskaitas ūkio subjektams užsienio bankuose, be jų leidimo negali ūkio subjektas atidaryti sąskaitos. O mums labai aktualu žinoti ir užsienio bankuose turimas sąskaitas, todėl mes prašome, kad Lietuvos bankas kas mėnesį informuotų mokesčių inspekciją, kam jie suteikia tokius leidimus, kad mes galėtume kontroliuoti tų sąskaitų judėjimą, žinoti apie tas sąskaitas. Siūlytume priimti pataisą, nors aš žinau, jog ji sukels labai didelį pasipriešinimą. Situacija labai sudėtinga dėl to, kad mūsų bankai truputį nestabilūs, ir tas atsiskaitymo grynais pinigais apribojimas, aišku, esant tokiai bankų būklei, čia yra koziris ne mūsų naudai. Aš atvirai taip sakau. Bet man atrodo, kad Seimo nariams reikėtų gerai pasvarstyti, surasti kažkokius... gal palengvinti šiek tiek, bet vis dėlto reikia pristabdyti atsiskaitymą grynais pinigais, nes mūsų šešėlinė ekonomika tuo ir remiasi. Mūsų manymu, apie 30-35% gaunamų pajamų kol kas nefiksuojama buhalterinės apskaitos dokumentuose, nei sąskaitose, nei kitur.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jau jūs čia sakėte neigiamas šio įstatymo projekto savybes arba aspektus, tačiau vis tiek jūs pirmos pastraipos pabaigoje rašote, kad su fiziniais asmenimis atsiskaitoma pagal jų pageidavimus grynais pinigais ar kuria kita atsiskaitymo forma. Aš ir norėčiau paklausti - tai kaip bus išvengta piktnaudžiavimo panaudojant fizinius asmenis, juk čia vis tiek lieka, ten jūs uždarote, kitur atsidarot? Ačiū.
P.NAVIKAS. Matot, čia yra sena nuostata. Yra ir dabar galiojančiame įstatyme. Apriboti piliečiams išsiimti savo depozitus, iš bankų pinigus, manau, būtų negalima. Negalima apriboti fiziniams asmenims. Bet juridiniams asmenims arba personalinėms įmonėms, kurios puikiai gali atsiskaityti per sąskaitas, tas siūlomas ribojimas duotų mums naudos. Pirmiausiai užsifiksuotų atsiskaitymai buhalterinėje apskaitoje, ko mes ir siekiame.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Pirmininke, prašyčiau palikti kalbėti, kada reikės balsuoti, kalbėti dėl balsavimo motyvų, ne klausti.
P.NAVIKAS. Nesupratau.
PIRMININKAS. Čia ne klausimas. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nebijote, kad apribojimas visų rūšių įmonėms, bendrovėms, organizacijoms paimti grynais pinigais per dieną ne daugiau kaip ... paskolas už 3 tūkst. Lt ir išduoti taip pat grynuosius pinigus, - ar tai neduos atvirkščio rezultato, ar nepradės žmonės, įstaigos, organizacijos vengti laikyti pinigus bankuose? Ir užuot gavus teigiamą efektą sustiprinant bankus, ar negausime neigiamo efekto - iš viso nebeliks bankuose pinigų? Dėkoju.
P.NAVIKAS. Jeigu jūs pastebėjote, siūlome šią normą juridiniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Ši norma netaikoma išduodant bankų lėšas darbo užmokesčiui, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms bei komandiruotėms apmokėti, taip pat įmonėms žemės ūkio produkcijai iš gyventojų supirkti. Mes žinome - maisto pramonė daug kur perka ir naudoja dideles pinigų sumas. Galima būtų pagalvoti ir truputį gal išplėsti šitą dalį. Bet mes manome, kad namuose laikyti pinigų didelėmis sumomis juridiniai asmenys, aš turiu omeny įmones, neturėtų, negalima. Čia ir saugumo sumetimai. Vis tiek pinigai turės būti bankuose. Ir tiktai norėdami ką nors sufalsifikuoti, visi griebiasi atsiskaitymų grynais pinigais. O jeigu sąžiningai elgiasi, visada galima pervesti kitam klientui, kuris turi sąskaitą, ir atsiskaityti padoria tvarka. Galima kalbėti apie 3 tūkst., galima kalbėti dėl didesnės sumos - šitas viskas diskutuotina. Mes kategoriškai nesiūlome, bet norim kažkaip įteisinti, įvesti tvarką. Čia yra elementarus tvarkos įvedimas, ne kas kita.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu šitai pataisai, tačiau norėčiau paklausti. Kaip gerbiamasis kolega A.Baležentis susirūpinęs dėl bankų, tai aš šiek tiek susirūpinęs dėl verslo. Aš prisimenu, kai dirbau vadovu tarybiniais metais, tai toks apribojimas, labai didelis apribojimas - operuoti grynais pinigais - labai varžė veiklą. Ar čia nebus smūgis mūsų verslininkams, smulkiam verslui?
P.NAVIKAS. Smūgis... Aišku, paklausite verslininkų - jie visi pasakys, kad čia didžiausias smūgis. Juk atsiskaitymo forma yra ne vien tik per sąskaitas: galima ir vekseliais atsiskaityti, čekius irgi galima panaudoti. Bet nebūtinai viską grynais pinigais varyti ir nieko... Aišku, bus didžiulis nepasitenkinimas. Aš visiškai suprantu, pamatysit, kiek spaudoje pasirodys straipsnių, ginančių aną pusę. Aš tikiu. Aišku, susivaržo, galimybės apgauti valstybę jiems šiuo atveju suvaržomos.
PIRMININKAS. Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritarsim pateikimui bendru sutarimu? Seimo narė E.Kunevičienė. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Man labai gaila ir suprantu poną P.Naviką, ginantį valstybės interesus ir valstybės pajamas, bet tų pajamų nebus visiškai, jeigu visai nebeturėsim verslo. Ir šitas įstatymas verslui nepadės. Kodėl nepadės, jūs jau pasakėte. Aš nenorėčiau visai sutikti su jumis, kai sakot, kad vekseliai arba čekiai. Dabartinėje bankų sistemoje nei vekseliai, nei čekiai dar kol kas neveikia. Ir nėra nei jų diskonto, nei lėšų diskontuoti bankuose, kad atsiskaitymai galėtų tobulėti. O visa problema ir yra ne grynųjų pinigų problema, o problema - nesutvarkytų Lietuvoje atsiskaitymų, kur 1995 m. buvo 10 mlrd. tarpusavio įsiskolinimų tarp įmonių. Jie buvo ne grynieji, bet jie buvo kaip paslėpta forma grynųjų atsiskaitymų per bankus ir kitur. O čia tarpusavio ir tarp įmonių. Jie nepateko, tie pinigai... Kadangi nebuvo vekselių, nebuvo diskontuoti vekseliai, ir įmonės tų pajamų negalėjo normaliai fiksuoti. Dabar reikėtų skubiai spręsti atsiskaitymų sutvarkymą Lietuvoje, ne tik bankų restruktūrizavimą, bet ir atsiskaitymų. Ir tada jūsų dalia palengvėtų.
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Nepritariat. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš pritariu, ir dar pridurčiau, kad būtų labai gerai, jeigu ir fiziniai asmenys, kurie gauna didesnius atlyginimus, gautų juos per banką. Pasaulyje net už važiavimą taksi atsiskaitoma sąskaitomis. Už įvairius smulkius pirkinius taip pat. O čia Lietuvoje pinigai eina kažkokiems vagims, įvairiems mafijozams, kurie žino, kas turi didesnes santaupas, ir juos apvagia. Būtų saugiau ir geriau.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Iš viso užsiregistravo 28 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto pateikimui? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Primenu - pateikimui. Už balsavo 14, prieš - 3, susilaikė 6. Taigi pateikimui pritarta.
Koks turėtų būti pagrindinis komitetas? Biudžeto ir finansų komitetas, taip? Galima tam pritarti? Ačiū. Pritarta. O kada bus svarstymas komitete, bus pranešta Seime papildomai. Ačiū.
Posėdžio pertrauka iki 15.00 val. Kviečiu į tribūną docentą J.Šukį dėl mūsų kalbos klaidų.